Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2009/0006(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0122/2010

Pateikti tekstai :

A7-0122/2010

Debatai :

PV 17/05/2010 - 17
CRE 17/05/2010 - 17

Balsavimas :

PV 18/05/2010 - 8.12
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0168

Posėdžio stenograma
Pirmadienis, 2010 m. gegužės 17 d. - Strasbūras Tekstas OL

17. Tekstilės pavadinimai ir atitinkamas tekstilės gaminių ženklinimas (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
Protokolas
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – Toine’s Manderso pranešimas Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tekstilės pavadinimų ir atitinkamo tekstilės gaminių ženklinimo (COM(2009)0031 – C6-0048/2009 – 2009/0006(COD)) (A7-0122/2010).

 
  
MPphoto
 

  Toine Manders, pranešėjas.(NL) Pirmiausia norėčiau visiems padėkoti už labai dalykišką bendradarbiavimą. Tikiuosi, po rytojaus balsavimo galėsime toliau dirbti tomis pačiomis sąlygomis, nes Europos Parlamentas beveik vienu balsu kalba su Komisija ir Taryba; t. y. siekti galutinio tikslo sudaryti susitarimą Europos vartotojų, Europos piliečių labui.

Mano manymu, Komisijos pasiūlymas reglamentu reguliuoti tekstilės gaminių ženklinimą geresnis nei ženklinimo įtraukimas į esamas direktyvas. Šiuo atžvilgiu turiu omenyje M. Monti ataskaitą, kurioje teigiama, kad problemų Europoje iš tikrųjų kyla dėl direktyvų perkėlimo, nes susidaro 12 ar 27 skirtingi lygmenys. Visada teigiamai vertinau reglamentus ir tikiuosi, kad Komisija ateityje parengs daugiau pasiūlymų dėl reglamentų.

Šiuo reglamentu siekiama sudaryti sąlygas naujus tekstilės pluoštus greičiau pateikti rinkai. Šį tikslą taip pat labai remia Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nariai, nes siekiame kuo labiau optimizuoti vidaus rinką.

Stengėmės padaryti dar vieną dalyką, ir tai taip pat siejasi su Europos visuomene. Šiame pranešime stengėmės supaprastinti drabužių, kurie taip pat yra tekstilės gaminiai, ženklinimą, pvz., įvedant Europos standartizavimą. Dabar žinome, kad tai nėra taip paprasta, todėl paprašėme atlikti tyrimą, poveikio vertinimą, ir ištirti, ar „mažiau“ gali reikšti ir „daugiau“; t. y. mažiau vartotojams teikiamos informacijos. Jeigu prireikia, vartotojai gali ieškoti papildomos informacijos interneto svetainėje ar kituose šaltiniuose.

Etiketės tiesiog turi būti trumpesnės, kad gamintojai galėtų orientuotis į bendrąją rinką ir jiems nereikėtų įsiūti į drabužius ištisų laikraščių ir taip klaidinti vartotojo; dėl maisto produktų ženklinimo mums jau tapo aišku, kaip toli galima nueiti. Būtent tam norime užkirsti kelią.

Pateikėme keletą pasiūlymų, kuriuose prašėme Komisijos leisti tvirtinti prie tekstilės gaminių paprastesnes etiketes. Tiesa ta, kad vartotojai turi teisę gauti tam tikrą pagrindinę informaciją, pvz., „Ką perku?“, „Iš ko prekė pagaminta?“ ir „Kokia jos kilmės šalis?“ Manome, kad pirkdami prekę vartotojai turi teisę gauti šią informaciją, ir ji neturėtų būti slepiama. Todėl vėl grįžtame prie nesąžiningos komercinės veiklos klausimo. Šioje srityje labai sunku atlikti stebėseną ir užtikrinti reikalavimų vykdymą, todėl ir pateikėme pasiūlymų šiuo klausimu.

Kalbame apie labai paprastos informacijos teikiamą, ir, jei vartotojai norės žinoti daugiau, jie galės ją gauti pateikę prašymą; jeigu tai pavyks, Komisija pasirinks geriausią būdą, kaip galėtų būti naudinga vartotojui.

Pateikėme keletą pasiūlymų. Manome, kad žaislai turėtų atitikti šiuos pasiūlymus, jeigu juose esanti sudedamoji tekstilės dalis viršija 85 proc. Kai kurie žmonės sako, kad tai puiku, tačiau jau yra direktyva dėl žaislų saugos. Vis dėlto ji konkrečiai susijusi su sauga, o ne su vartotojų informavimu apie tai, iš ko produktas pagamintas, o šią informaciją, mano manymu, vartotojai nori žinoti.

Paskui, pvz., siūlomas toks pakeitimas: vartotojai turi teisę žinoti, ar produktas pagamintas iš gyvūninės kilmės medžiagų, ir tada jiems nereikėtų daugiau nieko ieškoti: gamintojas privalo nurodyti, ar į gaminyje esama kokių nors gyvūninės kilmės produktų. Kalbame ne tik apie pluoštą, bet ir apie kitas medžiagas, pvz., kailio dalis.

Galiausiai garsusis „Pagaminta...“ klausimas, dėl kurio Komisija 2005 m. pateikė pasiūlymų. Iš tikrųjų šiuos pasiūlymus pažodžiui nukopijavome ir tikimės, kad, Komisijos ir Parlamento padedama, Taryba pakeis savo nuomonę ir pažiūrės teigiamai. Todėl raginu Tarybą surasti su Komisija ir Parlamentu kompromisą, dėl kurio vartotojų labui ir dėl geresnio informavimo šis reglamentas būtų pagerintas.

 
  
MPphoto
 

  Antonio Tajani, Komisijos pirmininko pavaduotojas.(IT) Pone pirmininke, prieš pradėdamas kalbėti norėčiau, kaip jau padarė šis Parlamentas, pareikšti, kad kartu liūdžiu dėl dviejų europiečių kareivių, šį rytą nužudytų Afganistane per teroristų išpuolį, mirties.

Ponios ir ponai, Komisija pradėjo tekstilės gaminių pavadinimų standartų persvarstymą, ir tai yra „geresnio reglamentavimo“ kampanijos dalis. Pagrindinis šio pasiūlymo tikslas – pagerinti dabartinę teisinę sistemą ir supaprastinti naujų tekstilės gaminių pavadinių tvirtinimo procedūrą. Todėl pasiūlymu siekiama skatinti inovacijas tekstilės sektoriuje.

Todėl naujuoju reglamentu siekiama suteikti gamintojams, naudotojams ir vartotojams galimybę greičiau įsigyti naujoviškų produktų, kurių sudėtyje esama naujų pluoštų; ši tema labai domina Europos vartotojus, sektoriaus įmones – įskaitant ir tekstilės, ir drabužių pramonės bendroves – ir taip pat nacionalines administravimo institucijas.

Pirmiausia norėčiau padėkoti Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui už tai, kad patvirtino balandžio 8 d. pasiūlymą. Norėčiau ypač padėkoti pranešėjui T. Mandersui ir šešėliniams pranešėjams už tai, kad jie nuodugniai ir kruopščiai rengė šį pasiūlymą, dėl kurio tekstilės gaminių ženklinimo tema kilo tokios energingos ir konstruktyvios diskusijos. Kadangi šis pasiūlymas skirtas teisės aktams supaprastinti, Komisija iš pradinio teksto pašalino direktyvoje apibrėžtas nuostatas, kurios dabar turi būti pakeistos svarstomu reguliavimu.

Be to, Komisija sutinka su dauguma pranešime, kurį patvirtino Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas, pasiūlytų pakeitimų. Žinome, kad Taryba svarstys kai kuriuos pakeitimus, ypač tuos, kuriais siūloma išplėsti reglamento taikymo sritį. Padarysime viską, ką galime, kad palengvintume institucijų diskusijas, ir dėsime visas pastangas, kad pasiektume priimtinus kompromisus.

Vienas šių pakeitimų siejamas su kilmės ženklinimu, su etikete „Pagaminta...“, kuri nebuvo įtraukta į pradinį Komisijos pasiūlymą: Parlamentas visada šiam klausimui, kuris labai svarbus vartotojams, skyrė daug dėmesio.

Šioje srityje pateikti pakeitimai susiję su pasiūlymu, kurį 2005 m. Komisija pateikė dėl daugybės svarbių gaminių kategorijų, įskaitant tekstilės gaminius, kilmės ženklinimo. Kaip jau pabrėžiau per susitikimą su Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nariais, remsiu šiuos pakeitimus. Laikysiuos to paties požiūrio ir dėl pakeitimo, kuriuo siūloma ženklinti gyvūninės kilmės ne tekstilės dalis.

Taip pat norėčiau pateikti keletą pastabų dėl kitų pakeitimų. Kalbant apie 19 pakeitimą, Komisijos pasiūlyme jau nustatyta, kad įprastiems siuvėjams ženklinimo prievolė netaikoma. Vis dėlto išplėsti šią išimtį, kad visi vartotojams siūlomi tekstilės gaminiai būtų į ją įtraukti kaip vienkartiniai produktai, reikštų, kad tikriausiai labai daug drabužių gaminių nebūtų taikoma ženklinimo prievolė. Šis sektorius iš tikrųjų yra viena pagrindinių Europos drabužių gaminių plėtros krypčių. Vadinasi, tokie gaminiai nebūtų ženklinami, o tokių išimčių gali pernelyg padaugėti.

Dėl 63 pakeitimo, kuriuo siekiama pašalinti žaislus iš produktų, kuriems netaikoma ženklinimo prievolė, sąrašo, norėčiau jums priminti, kad, kalbant apie žaislus, pagrindinis klausimas yra sauga. Atitinkami standartai pakankamai išsamūs, ir 2009 m. jie buvo išsamiai iš naujo išnagrinėti kartu Taryboje ir Europos Parlamente vedant išplėstas diskusijas.

Kadangi saugos klausimas jau aptartas kartu su ad hoc žaislams taikytinais standartais, nerimaujame, kad kyla pavojus, jog ši papildoma našta gamintojams gali tapti neproporcinga. Dėl prašymo išnagrinėti kitas tekstilės ir drabužių gaminių ženklinimo galimybes esu įsipareigojęs pradėti vesti plataus masto ir atviras diskusijas su suinteresuotosiomis šalimis visais kitais klausimais, iškeltais per Europos Parlamente ir Taryboje vykusias diskusijas.

Dėkoju už jūsų dėmesį, atidžiai išklausysiu jūsų pastabas, kurias pateiksite per šias diskusijas.

 
  
MPphoto
 

  Lara Comi, PPE frakcijos vardu.(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, tekstilės pramonė yra vienas pagrindinių mūsų Europos rinkos sektorių. Europos Komisijos pateiktas pasiūlymas jau yra puikus atskaitos taškas siekiant pagerinti ir supaprastinti šiuo metu valstybėse narėse galiojančią reguliavimo sistemą, ypač teisės aktų, kuriais reglamentuojama tekstilės pramonės technologijų plėtra, skaidrumo ir lankstumo srityje.

Dėl darbo, kurį iki šiol atlikome Parlamente, galėjome išplėsti pradinę taikymo sritį ir nustatyti kitų ženklinimo reikalavimų, kurie, mūsų manymu, neabejotinai būtini, standartus. Pirmiausia norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į standartus, susijusius su kilmės nuoroda.

Šiuo atveju pasiūlėme dvi skirtingas ženklinimo sistemas: vieną privalomą, skirtą produktams iš trečiųjų šalių žymėti, kuri jau numatyta 2005 m. reglamente ir kurios taikymą, kaip žinote, Taryba šiuo metu stabdo; ir vieną neprivalomą, skirtą valstybėse narėse pagamintiems produktams.

Iš esmės sistemos naudingos siekiant dvejopo tikslo, tačiau neabejotinai svarbesnis tas, kuriuo siekiama nustatyti faktinę gaminio kilmės šalį. Vartotojams turi būti suteikta galimybė perkant tekstilės gaminius juos pasirinkti remiantis turima informacija. Pasinaudodami pasiūlytu kriterijumi gaminio kilmei priskirti ketiname išvengti etikečių, kuriose gali būti pateikta neteisinga ar klaidinanti ir todėl neabejotinai vartotojams žalinga informacija, naudojimo.

Be to, šiomis naujomis taisyklėmis taip pat siekiame apsaugoti mažąsias ir vidutines įmones, kurios nusprendė valstybėse narėse tęsti savo veiklą.

Sprendimą surengti balsavimą per plenarinį posėdį lėmė stiprus Europos Parlamento noras laikytis griežtos pozicijos šiais klausimais, visų pirma atsižvelgiant į trijose didžiausiose frakcijose pasiektą politinį sutarimą. Iš tikrųjų galėčiau pasakyti, kad dirbdama su pranešėju ir kitais šešėliniais pranešėjais įgijau tikrai puikios patirties.

Nepaisant mūsų skirtingų politinių pažiūrų, mums pavyko surasti tikrą bendrą pagrindą, kuris, tikimės, yra geriausias Europos piliečių ir pačios Europos Sąjungos interesų apsaugojimo būdas. Todėl tikiuosi, kad rytoj vieningai balsuosime dėl šio pranešimo ir dėl užduočių, kurios mūsų laukia per antrąjį svarstymą, duosime Tarybai stiprų politinį ženklą. Nuoširdžiai dėkoju jums visiems už bendradarbiavimą.

 
  
  

PIRMININKAVO: L. ROUČEK
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 

  Christel Schaldemose, S&D frakcijos vardu.(DA) Pone pirmininke, norėčiau pradėti padėkodama T. Mandersui ir kolegoms Parlamento nariams už jų labai dalykišką bendradarbiavimą rengiant šį pasiūlymą. Šis reglamentas dėl tekstilės gaminių – išsamus ir reikalingas pasiūlymas. Iš tikrųjų visiškai logiška suderinti naujų pluoštų patvirtinimo vidaus rinkoje taisykles. Todėl mes, Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija, palaikome visą pasiūlymą.

Tačiau taip pat manome, kad pasiūlymas neturėtų būti naudingas tik vienai pusei. Ne tik pramonė turėtų gauti iš jo naudos. Mums labai svarbu sutelkti dėmesį į tai, kas naudinga vartotojams. Todėl rengdami šį pasiūlymą manėme, jog labai svarbu užtikrinti, kad vartotojai gautų aiškią informaciją apie tekstilės ir pluošto gaminius, kuriuos jie perka. Todėl taip pat pageidavome, kad į pasiūlymą būtų įtrauktas reikalavimas etiketėse nurodyti visą pluošto sudėties sąrašą.

Tačiau mums to nepakako. Žinoma, pritariame tam, kad būtų atliktas tyrimas, kaip apskritai ES ženkliname tekstilės gaminius etiketėmis, ir šiuo klausimu teikėme pasiūlymus. Manau, vartotojams labai svarbu žinoti to, ką jie perka, sudėtį, kur drabužis pagamintas, ar jo sudėtyje esama medžiagų, galinčių sukelti alerginę reakciją, ar dar ką nors, ką jiems reikia žinoti. Manau, daugelis šių dalykų – įskaitant sąlygas, kuriomis jie gaminami, – vartotojui gana svarbūs, ir ateityje jie taps dar svarbesni. Todėl mums labai svarbu pasakyti, kad, mūsų manymu, be galo svarbu atlikti išsamesnį tyrimą, kaip galėtume sukurti tinkamą tekstilės gaminių ženklinimo etiketėmis sistemą, kuri būtų naudinga vartotojams. Tai taip pat viena iš priežasčių, kodėl taip aiškiai parėmėme šį pasiūlymą. Aš pati taip pat manau, kad mums labai svarbu atidžiau panagrinėti drabužių dydžius. Manau, jei galėtume būti tikri, jog nurodyti drabužių dydžiai vienodi, kad ir kokioje šalyje jie perkami, tada galėtų išaugti prekyba vidaus rinkoje.

Mes, socialdemokratai, visiškai pritariame šiam pasiūlymui ir manome, kad jis galėtų būti naudingas pramonei ir, svarbiausia, kad jis galėtų būti naudingas ir vartotojams.

 
  
MPphoto
 

  Niccolò Rinaldi, ALDE frakcijos vardu.(IT) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, turėtume pasveikinti T. Mandersą parengus šią rezoliuciją ir pranešimą, kuriuo siekiama šiek tiek sureguliuoti didėjančią netvarką pasaulinėje rinkoje.

Mane pirmiausia domina privalomo kilmės žymėjimo klausimas, kurį kaip šešėlinis Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos pranešėjas kartu su pranešėja Cristiana Muscardini rengiu Tarptautinės prekybos komitete, savo komitete, ir apie kurį užsiminta nedidelėje T. Manderso pranešimo dalyje.

Iš tikrųjų pasaulinėje rinkoje, kurioje veikiame, privalomo kilmės žymėjimo taisyklės nustatytos Jungtinėse Valstijose, Kinijoje, Australijoje, Meksikoje, Japonijoje ir daugelyje kitų šalių. Taip sukuriamas pusiausvyros sutrikimas, kuris smarkiai veikia ir mūsų žemyno gamintojus, ir vartotojus, ir atsiranda anomalijų, kurios turi būti ištaisytos.

Tai juo labiau pasakytina apie tekstilės gaminius, nes čia kyla saugos problema, apie kurią mums jau buvo priminta; tačiau jie taip pat tam tikru, sakyčiau, beveik poetišku būdu leidžia suprasti, kokia yra jų kilmės šalis, kuri ypač svarbi.

Šiandien padėtyje, į kurią patekome, esama tam tikros painiavos, nes vieni produktai žymimi kilmės ženklu todėl, kad tai paranku gamintojui, kitais atvejais kilmės žymos nėra, nes gamintojui taip naudingiau; dar kitais atvejais kilmės žymuo nurodomas, tačiau pagal kitų šalių taisykles, nes gaminiai taip pat eksportuojami į Jungtines Valstijas ir Japoniją, todėl gaminami atsižvelgiant į šias rinkas. Šiuo klausimu mums akivaizdžiai reikia savų Europos standartų.

Šiuo tikslu Europos Parlamentas, pasinaudodamas ir T. Manderso pranešimu, apie kurį ką tik girdėjome, ir darbu, kurį atliekame Tarptautinės prekybos komitete, stengiasi išausti savo drobę, kad būtų pasiektas didesnis aiškumas, skirtas tiek vartotojams, tiek gamintojams.

 
  
MPphoto
 

  Heide Rühle, Verts/ALE frakcijos vardu.(DE) Pone pirmininke, norėčiau pasakyti, kad visiškai sutinku su pirmiau kalbėjusio Parlamento nario žodžiais. Mes taip pat labai džiaugiamės, kad Tarptautinės prekybos komitetas dirba šioje srityje. Taip pat norėčiau padėkoti pranešėjui. Nepaisant to, galiausiai nepritariu jo pozicijai, todėl tam tikrais klausimais rytoj negalėsime jo paremti.

Leiskite dar kartą pabrėžti, koks klausimas yra svarstomas. Visi norėtume, kad būtų aiškiai žymima kilmės šalis. Visi pritariame nuomonei, kad turi būti daromas spaudimas Tarybai, ir visi apgailestaujame, kad ji keletą metų stabdo aiškų kilmės šalies ženklinimą. Tačiau ši direktyva yra direktyva, o ne simbolinė rezoliucija, kurioje gali būti konstatuoti panašūs dalykai. Aš, pvz., palaikiau rašytinį pareiškimą, kuriame dar kartą aiškiai raginama imtis veiksmų, ir manau, kad labai svarbu toliau dirbti šioje srityje.

Tačiau šia direktyva siekiama kitokių tikslų ir uždavinių, t. y. užtikrinti skaidrumą ir suteikti vartotojams aiškumo dėl naujų pluoštų ir medžiagų pavadinimų. Dabar baiminamės, kad jei šios direktyvos taikymo sritis bus išplėsta, jos lauks lygiai toks pat likimas, koks ištiko paskutinį mėginimą įdiegti „Pagaminta...“ kilmės ženklinimą, – kitaip tariant, kad Taryba ir vėl ją stabdys. Mums teliktų apgailestauti dėl to, nes iš tikrųjų manome, kad čia reikia gana greitai imtis veiksmų. Palaikome visus kitus veiksmus, kurių imtasi „Pagaminta...“ kilmės ženklinimo srityje, – tai neabejotina, šiuo klausimu visada būsime sąjungininkai, – tačiau manome, kad siekiant šio tikslo nedera piktnaudžiauti dabartiniu reglamentu.

 
  
MPphoto
 

  Malcolm Harbour, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, šį vakarą kalbu savo frakcijos šešėlinės pranešėjos E. McClarkin, kuri labai daug prisidėjo prie šių dokumentų rengimo, vardu.

Norėčiau, kad grįžtume prie to, ką pasakė H. Rühle. Visiškai sutinku su ja dėl to, kaip bus nagrinėjamas kilmės šalies ženklinimo klausimas. Čia pateiktuose pasiūlymuose būta keleto itin svarbių patobulinimų dėl nesudėtingos pasiūlymo esmės: dėl pluošto ir sudėties ženklinimo etiketėmis ir dėl ženklinimo etiketėmis aiškumo.

Tačiau noriu pažymėti, jog pranešėjas akivaizdžiai nepaminėjo, kad ši direktyva yra iš tikrųjų labai svarbi vidaus rinkos direktyva, taip pat ir vartotojų apsaugos direktyva, kuria siekiama supaprastinti teisės aktus, kad būtų lengviau pripažinti naujus pavadinimus ir paprasčiau pateikti rinkai naujus tekstilės gaminius, – pvz., dvylika mėnesių greičiau, – ir, be to, kalbant apie darbą, kurį ketiname atlikti standartizavimo srityje, reikšmingai patobulinti standartizavimą pritaikant taisykles Europos standartizavimo komiteto nustatytam pagrindui, nes visa tai padės pramonei sutaupyti daug lėšų ir padidės vartotojų gaunama nauda.

Tikrasis klausimas pranešėjui toks: ar norime, kad prie šio pasiūlymo pridėjus klausimą dėl kilmės šalies ženklinimo, kurį – kaip visiškai teisingai atkreipė dėmesį H. Rühle – Komisija jau siūlė taikyti plačiam gaminių asortimentui, šiai naudai kiltų pavojus. Manau, turėtume būti labai atsargūs, kad nenusvertume pranašumo. Sutinku, kad turėtume pareikšti politinę nuomonę ir, be to, reikalauti tam tikrų kitų dalykų, o ne tų, kurių prašo pranešėjas, tačiau manau, kad čia esama ne vieno aspekto, kurių atžvilgiu jis peržengė savo, kaip šio komiteto pranešėjo, vaidmens ribas, todėl pranešimas greičiau tapo kai kurių jo paties idėjų Kalėdų eglute. Tikiuosi, per rytdienos balsavimą jis su tuo sutiks, o mes galėsime suteikti naudos vartotojams ir gamintojams. Darykime politinius pareiškimus, tačiau neleiskime, kad jie be reikalo mus varžytų.

 
  
MPphoto
 

  Eva-Britt Svensson, GUE/NGL frakcijos vardu.(SV) Pone pirmininke, jei vartotojai nori priimti teisingus sprendimus ir pasinaudoti savo galiomis, jie turi turėti galimybę gauti informaciją apie gaminius. Šis pranešimas – pirmasis žingsnis, ir tai reiškia, kad tekstilės gaminiai turi būti ženklinami etiketėmis, kuriose nurodoma jų kilmės šalis; kitaip tariant, informacija, kur prekės pagamintos. Kaip vartotojai turime teisę tai žinoti.

Dabar taip pat turime galimybę prašyti Komisijos toliau suteikti vartotojams didesnių galių. Be kita ko, turiu omenyje priežiūros institucijas ir sveikatos bei saugos įspėjimus. Alergiški žmonės neturėtų būti veikiami gaminių, kurių sudėtyje esama alergiją sukeliančių medžiagų pėdsakų.

Mūsų piliečiai neretai mano, kad vidaus rinkos taisyklėmis pirmenybė teikiama bendrovėms ir pramonei. Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji, įskaitant ir mane, mano, kad atėjo laikas iškelti vartotojų reikalavimus į pirmąją vietą. Tai būtų naudinga ne tik vartotojams, bet ir rimtoms bendrovėms.

 
  
MPphoto
 

  William (The Earl of) Dartmouth, EFD frakcijos vardu. – Pone pirmininke, pranešimas apibūdinamas kaip, cituoju, „iš esmės techninė procedūra be jokios didelės politinės reikšmės“. Europos Komisija niekada nepraleidžia progos pasinaudoti gera krize. Europos Parlamentas taip pat gerai išmano, kaip, pasinaudojant techniniais pranešimais, įgyvendinti suderintą Europos supervalstybę. Vadinasi, Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija įtariai vertina šį pranešimą.

Vis dėlto pirmojoje pranešimo dalyje trys direktyvos sujungiamos į vieną reglamentą, kuris dėl to taptų paprastesnis. Paskui netgi užsimenama apie jo panaikinimą. Nepaisant to, visiškai nepritariame antrajai pranešimo daliai, visų pirma 58 pakeitimui, kuriuo ketinama nustatyti naujus ženklinimo reikalavimus Europos Sąjungos lygmeniu. Norėčiau itin pažymėti pasiūlymą dėl, cituoju, „aprangos ir avalynės ženklinimo vienodo dydžio etiketėmis sistemos ES mastu“. Jungtinėje Karalystėje yra visiškai veiksminga dydžių nustatymo sistema. Ji absoliučiai skiriasi nuo daugumoje žemyninės Europos dalies šalių esančios sistemos. Jungtinės Karalystės piliečiai ją žino ir supranta, ir ji neturėtų būti keičiama ES masto sistema.

Kartoju, Europos Parlamento pranešėjas ketina pasinaudoti paprasta technine procedūra, kad būtų padaryta pažanga siekiant įgyvendinti visiškai nedemokratišką tikslą – Europos supervalstybę.

 
  
MPphoto
 

  Hans-Peter Martin (NI).(DE) Pone pirmininke, per aibę diskusijų dėl globalizacijos, mūsų surengtų per pastaruosius dešimtmečius, nuolat patenkame į tokią padėtį, kai po diskusijų kyla klausimų, ką galima padaryti. Tokiu atveju visada užsimenama apie vartotojų galią. Vis dėlto toje srityje, kurioje jie gali pasinaudoti šia galia, – būtent pirkdami gaminius, – jų kelyje statoma nereikalingų kliūčių. Tekstilės srityje esama tam tikro standartizavimo, tačiau, manau, trūksta drąsos.

Komisija, ponios ir ponai, stebiuosi, kad pirmas apie tai užsiminiau. Kodėl nepuoselėjome daug didesnių siekių dėl socialinio ženklinimo? Kodėl jo vis dar neįgyvendinome? Kodėl nesinaudojame šia idealia priemone skaidrumui dėl to, kaip, kur ir kokiomis sąlygomis šie produktai iš tikrųjų gaminami, sukurti? Kodėl nuolat skundžiamės dėl darbo vietų praradimo, tačiau nedarome to, kas labiausiai domina vartotojus, – t. y. neleidžiame jiems išsiaiškinti, ką jie iš tikrųjų perka, ir nepateikiame įrodymų?

 
  
MPphoto
 

  Evelyne Gebhardt (S&D).(DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, T. Mandersai, labai dėkoju jums už puikų darbą, kurį atlikote rengdami šį reglamentą. Taip pat norėčiau ypač padėkoti savo šešėliniam pranešėjui, nes, nors šis pranešimas iš tikrųjų yra techninio pobūdžio, – kaip jau ne kartą minėta, – jis turi nemažai pasekmių mūsų piliečiams. Galiausiai dabar esame suinteresuoti leisti Europos Sąjungos rinkai tiekti naujus pluoštus.

Norime, kad tai taptų įmanoma. Šiuo klausimu Europos Komisija teisi. Tačiau ne bet kaip; jei piliečiai iš tikrųjų nori naudotis vartotojų apsauga, apie kurią nuolat kalbame, pluoštai turi būti patikrinti. Pvz., svarbu patikrinti, ar pluoštai nesukelia alergijos. Jie taip pat turi būti aiškiai paženklinti etiketėmis, kad mūsų piliečiai – jie visada apibūdinami kaip atsakingi – galėtų imtis atitinkamų veiksmų.

Atsižvelgdama į tai noriu paprieštarauti Parlamento nariams, sakiusiems, kad turėtume atsisakyti kilmės šalies ženklinimo. Šis ženklinimas labai svarbus ir visiškai teisingas. Daugelis piliečių nori žinoti pluoštų ir tekstilės gaminių kilmės šalis. Koks gaminių pagrindas? Prie jų pagrindo priskiriamas ir jų pagaminimo būdas. Apgailėtina, tačiau daugelyje valstybių dar naudojamasi vaikų ar net priverstiniu darbu. Yra piliečių, norinčių žinoti šią informaciją, kad pirkdami gaminius galėtų atsakingai pasirinkti.

Galbūt tai – ne šio reglamento tikslas, tačiau tai užduotis mums, Parlamento nariams: priminti apie tai Tarybai ir daryti spaudimą siekiant užtikrinti, kad nuo 2005 m. svarstomas tekstas dėl kilmės ženklinimo pagaliau būtų tinkamai panaudotas. Tai galimybė padidinti šį spaudimą, ir tikrai turėtume tuo pasinaudoti ir parengti gerą reglamentą, apie kurį mūsų piliečiai sakytų: taip, tikrai galime tam pritarti – būtent to tikimės iš savo atstovų Parlamente.

 
  
MPphoto
 

  Jacky Hénin (GUE/NGL).(FR) Pone pirmininke, jeigu Europoje yra vienas pramonės sektorius, kuriame užimtumas tapo negailestingų perkėlimų, laisvo kapitalo judėjimo, stipraus euro ir dempingo auka, tai jis yra tekstilės sektorius. Kalbant apie gamybą ir užimtumą, vidutinių ir (arba) aukščiausios klasės, prabangos ir aukštųjų technologijų sektoriuose šiandien liko tik keletas nišų. Vis dėlto visa tai išlieka netvirta ir priklauso nuo besiformuojančios ekonomikos šalyse, kurios pernelyg dažnai finansuojamos Europos bendrovių kapitalo, vykdomo klastojimo ir technologinės pažangos.

Štai kodėl teigiamai vertintinos visos priemonės, kuriomis galima padėti išsaugoti Europos tekstilės gamybos sektoriaus darbo vietas ir praktinę patirtį. Todėl taip pat pritariu socialiniam tekstilės gaminių ženklinimui, kad būtų galima padėti vartotojams pasirinkti prekes remiantis etiniais kriterijais, kaip antai darbuotojų sveikata, sauga, teisėmis, gerove, darbo sąlygomis ir užmokesčiu.

Taip pat pritariu ženklinimui kaip kovos su klastojimu priemonei, jeigu kovai su sukčiavimu iš tikrųjų skirsime pakankamai žmogiškųjų išteklių. Turėtume siekti dar daugiau ir nustatyti, kam Bendrijoje iš tikrųjų teikiama pirmenybė. Vis dėlto galime įdiegti visas pasaulio ženklinimo priemones, tačiau nesant politinės valios iš naujo vystyti tokią tekstilės pramonę, kuri padėtų Europoje kurti darbo vietas, jos bus mažai naudingos.

 
  
MPphoto
 

  Anna Rosbach (EFD).(DA) Pone pirmininke, tekstilės pramonė patiria didelių pokyčių laikotarpį. Rinkai tiekiami nauji pluoštai ir naujos medžiagos, o vartotojams sunku suprasti, ką jie perka. Deja, didelė prekių dalis gaminama šalyse, kuriose nevykdoma jokia produkto kontrolė. Jau keletą dešimtmečių teikiame vartotojams informaciją apie maisto produktų ir vaistų sudėtį, tačiau ne apie tai, iš ko sudaryti jų vilkimi drabužiai. Todėl gerai, kad šiame „nano“ amžiuje pradėjome skirti dėmesį šiam klausimui, ir sutinku su Komisija bei pranešėju, kad reikia įdiegti aprangos ir avalynės ženklinimo vienodo dydžio etiketėmis sistemą.

Internetas atveria visiškai naujų galimybių tiek prekybininkams, tiek pirkėjams rasti informaciją apie tam tikrą produktą pasinaudojant identifikavimo numeriu. Vis dėlto labai svarbu informuoti vartotojus apie alergiją sukeliančias ir pavojingas medžiagas. Be to, svarbūs ir priežiūros patarimai, šalis gamintoja, degumas ir cheminių medžiagų naudojimas gamybos procese. Tačiau kasdien naudojant produktus vartotojams labai svarbu, kad būtų naudojami nuo kalbos nepriklausomi simboliai.

 
  
MPphoto
 

  Zuzana Roithová (PPE). (CS) Globalizuotos prekybos sąlygomis negalima sukurti sąžiningos konkurencijos Europos prekybos ir pramonės srityje ir nustatyti Europos vartotojų apsaugos neapibrėžiant tam tikrų gamybos ir vartotojų informavimo apie gamintojus standartų. Šis reglamentas neabejotinai geriau nei senoji direktyva leis toliau tobulinti tekstilės gaminių ženklinimo sritį ir iki metų sutrumpinti naujų pluoštų pateikimo rinkai laikotarpį, kartu panaikinant vartotojams pateikiamas etiketes.

Vis dėlto dar esama kelių Parlamento ir Tarybos pozicijų prieštaravimų, pvz., dėl pluoštų pavadinimų derinimo su kalbos požiūriu neutraliais simboliais, tekstilės gaminiuose esančių ne tekstilės gyvūninės kilmės sudedamųjų dalių ženklinimo ar abejotinų alergijos tyrimų, dėl kurių tenka apgailestauti. Tačiau džiaugiuosi, kad dėl produktų žymėjimo kilmės šalies nuoroda ir jų naudojimo sąlygų kyla mažiau ginčių. Šie reikalavimai privalomi iš trečiųjų šalių importuojamiems tekstilės gaminiams, tačiau jau nėra privalomai taikomi valstybėse narėse pagamintiems tekstilės gaminiams. Tai – geras ženklas, ir Europos gamintojai bei vartotojai, kuriems rūpi kokybė, metų metus ragino tai padaryti. Tikiuosi, kad greitai imsime šį principą taikyti ir iš stiklo bei porceliano pagamintiems produktams bei kitoms prekėms ir kad mums pavyks tai padaryti prieš Europos produktams visiškai išnykstant iš mūsų rinkos dėl spaudimo, daromo dėl pigių prastos kokybės produktų.

Norėčiau paprieštarauti tiems, kurie tai apibūdina kaip protekcionizmą. Galiausiai neverta slėpti informacijos apie tai, kur ir kokiomis sąlygomis pagaminta didelė produkto dalis; priešingai, žinodami šią informaciją vartotojai galės geriau orientuotis globalizuotoje rinkoje. Taip bus labiau propaguojami aukštos kokybės Europos prekių ženklai ir galbūt piliečiai ims pagrįstai didžiuotis tuo, ką, nepaisydami pigios darbo jėgos konkurencijos, europiečiai vis dar sugeba pagaminti. Pagrindinė papildoma nauda, kurios vartotojai laukia, yra viltis, kad bus lengviau išvengti nusipirkti pavojingų produktų, kurių, nepaisant pagerintos kontrolės, vis dar apstu. Palankiai vertinu Komisijos paramą ir tikiu, kad ir su Taryba pavyks pasiekti kompromisą.

 
  
MPphoto
 

  Alan Kelly (S&D). – Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pasveikinti pranešėją ir šešėlinius pranešėjus, kurių požiūris į šį klausimą visuose komitete vykusios procedūros etapuose buvo teigiamas ir orientuotas į vartotojus. Manau, šiuo darbu dar kartą įrodomas šio Parlamento gebėjimas būti viena lanksčiausių ir siekiančių sutarimo Europos Sąjungos institucijų. Šis klausimas tikriausiai antras arba galbūt trečias, su kuriuo teko susidurti įsitraukus į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto veiklą, kurio nuomone, šis Parlamentas veikia pažangiau negu Taryba, ir lauksiu, kad ateityje būtų įgyvendinta daugiau tokių pavyzdžių.

Kalbant apie svarstomą klausimą, bandymas suderinti tekstilės gaminių ženklinimo ir pavadinimų nustatymo taisykles yra labai teigiamas pavyzdys, kaip vidaus rinka gali būti naudinga vartotojui ir gamintojui. Šis pasiūlymas vienodai svarbus ir pramonei, ir vartotojams. Svarbu to nepamiršti, nes kartais manau, kad vartotojai negauna tiek dėmesio, kiek būtina jiems skirti.

Šis pasiūlymas pradėtas rengti kaip iš esmės techninė ir nepolitinė procedūra, jis buvo tik priemonė, skirta trims direktyvoms sujungti į vieną. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiame Parlamente retai persvarstome tokio pobūdžio klausimus, būtų tikslinga pabandyti kuo aiškiau pateikti su šiuo aspektu susijusius pasiūlymus.

Vartotojai turi teisę gauti tikslią, tinkamą, suprantamą ir palyginamą informaciją apie tekstilės gaminių sudėtį. Jie taip pat turi teisę gauti išsamų – turiu omenyje visą – pluoštų, kurie įeina į produkto sudėtį, sąrašą; tai reikalinga tam, kad būtų užkirstas kelias atsirasti alergijai ir t. t.

Aš pats manau, kad labai svarbu užtikrinti gamybos metodų ir sąlygų skaidrumą bei pateikti tikslius kilmės vietos įrodymus. Tai leistų priimti socialinius pirkimo pasirinkimo sprendimus. Manau, atsižvelgiant į vaikų ir priverstinį darbą ir pan., tokie dalykai pasaulyje, kuriame gyvename, tampa vis reikalingesni.

Todėl palaikau daugelį Komisijos pasiūlytų idėjų ir taip pat remiu raginimus nustatyti paprastesnę tekstilės gaminių ženklinimo sistemą. Turėtume tai laikyti galimybe patvirtinti geriausius teisės aktus, kuriais bus intensyvinama ir stiprinama vidaus rinka.

 
  
MPphoto
 

  Regina Bastos (PPE).(PT) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, norėčiau pradžioje pasveikinti T. Mandersą puikiai parengus šį pranešimą ir padėkoti kitiems kolegoms Parlamento nariams, kurie kartu jį rengė. Iš tikrųjų svarbu vien tai, kad šiuo pasiūlymu siekiama galiojantį teisinį pagrindą supaprastinti ir pagerinti sujungiant į vieną visus esamus teisės aktus – tris pagrindines direktyvas dėl pavadinimų tekstilės gaminiams suteikimo ir jų ženklinimo.

Be to, šis pasiūlymas darys teigiamą poveikį privatiems veikėjams ir valdžios institucijoms ir bus galima tobulinti naujai sukurtus pluoštus ir taip skatinti diegti inovacijas tekstilės gamybos ir aprangos sektoriuje. Be to, atlikus šį persvarstymą, naujų pluoštų įtraukimo į suderintų pluoštų pavadinimų sąrašą procesas taps skaidresnis. Atrodo, daugiau nekyla jokių abejonių, kad šis reglamentas visiems susijusiems veikėjams suteiks pranašumų.

Apsvarstykite tekstilės pramonę, kuri gaus naudos dėl sumažintų administracinių išlaidų, ir galimybę anksčiau pateikti rinkai naujus pluoštus. Savo ruožtu valstybių narių valdžios institucijos neprivalės perkelti pakeitimų į nacionalinius teisės aktus, o tai leis joms gerokai sumažinti savo išlaidas. Be to, vartotojai gaus garantijų, kad nurodyti pluoštai atitinka konkrečias ypatybes, ir naudos iš to, kad nauji pluoštai bus anksčiau pateikiami rinkai. Imti naudoti šiuos pluoštus svarbu Europos pramonei, nes taip skatinamos inovacijos, o tai reiškia, kad vartotojai gaus daugiau informacijos.

Atsižvelgiant į dabartines globalizuoto pasaulio ir besiformuojančios ekonomikos šalių, kuriose veikia vis didesnės rinkos, kurių apyvartoje cirkuliuoja milijonai milijonų bendrovių pagamintų produktų, sąlygas, bendrovėms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), ypač svarbu yra pasiryžimas diegti inovacijas ir tai, kaip greitai šios inovacijos pasieks vartotojus. Taikant šį reglamentą galėtų padidėti MVĮ konkurencingumas. Naujasis reglamentas neabejotinai reikš, kad padidės šių MVĮ užimama rinkos dalis ir taip bus prisidedama prie užimtumo Europoje skatinimo.

 
  
MPphoto
 

  Sylvana Rapti (S&D).(EL) Pone pirmininke, yra toks posakis: „Žmogaus gyvybė kabo ant siūlo.“ Įsivaizduokite, kad tas siūlas nėra stiprus, kad jis pagamintas iš netinkamos medžiagos; tada ta gyvybė būtų prarasta. Sakau tai norėdama pavaizduoti, kokie svarbūs yra siūlai ir audiniai.

Tai nėra tik techninis klausimas. Čia svarstome ne techninį pranešimą. Manau, šiame puikiame T. Manderso parengtame pranešime – dėkoju jam už tai – esama politinio aspekto, aspekto, kuris veikia ir prekybininką, ir gamintoją: patvirtinus šį reglamentą jų darbas taps lengvesnis ir greitesnis.

Pranešime esama politinio aspekto, kuris veikia vartotojus, o išplėtus – ir vidaus rinką; politinio apsekto, dėl kurio kyla etinių klausimų. Mums reikia žinoti produkto kilmę, kur jis pagamintas. Etiketė „Pagaminta...“ – ne techninis klausimas. Tai, manau, pirmiausia itin politinis klausimas. Kai žinome produkto kilmės šalį, turime informaciją apie tai, kaip jis pagamintas, kokia darbo rūšimi ten naudotasi, žinome apie darbo teises ir ar jų laikomasi.

Mes čia, kaip Europos Sąjungos piliečiai, nesame užsimerkę vaikščiojantys technokratai. Esame žmonės, kurie mąsto, leidžia teisės aktus ir veikia kitų žmonių vardu. Todėl klausimas „Pagaminta...“ galbūt tėra technokratinė procedūra, kurioje yra rimtas politinis aspektas, ir mes turime sustiprinti jį. Manau, čia mūsų indėlis atliks svarbų vaidmenį.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Caspary (PPE).(DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, man visada labai patiko H. Rühle, tačiau šiandien pirmą kartą per šešerius metus ji tiksliai išsakė mano paties mintis tam tikru klausimu. Aš taip pat baiminuosi, kad pradėjome apgailėtiną dviejų dokumentų sujungimo į vieną procesą tokiu būdu, kuris nenaudingas nei Europos Sąjungos piliečiams, nei Parlamentui, nei Komisijai, nei Tarybai.

Visi sutariame, kad tekstilės gaminių ženklinimas yra svarbus vartotojų darbotvarkės klausimas ir kad turime skubiai surasti sprendimą. Tačiau turime būti atidūs, kad čia nesumaišytume dviejų skirtingų dalykų. Man iki šiol čia, šiame Parlamente, neteko matyti nieko panašaus: Tarptautinės prekybos komitetas teikia konsultacijas dėl Komisijos pateikto reglamento projekto, o mes tą patį klausimą įtraukiame į kitą dokumentą.

Kalbu konkrečiai apie kilmės ženklinimą žymeniu „Pagaminta...“. Nesigilinsiu į smulkmenas, susijusias su tokiais dalykais, dėl kurių ateinančias savaites ir mėnesius konsultuosimės komitete, atsižvelgdami į reglamentą „Pagaminta...“, pvz., kokia yra produkto, kuris sukurtas Italijoje, tačiau pagamintas iš Argentinoje apdirbtos odos ir Turkmėnistane išaugintos bei Kinijos fabrike išaustos medvilnės, kai gaminys pasiuvamas Vietname, o tada išlyginamas ir supakuojamas kaip užbaigti marškiniai vėlgi Italijoje, kilmės šalis? Kokia šio gaminio kilmės šalis? Ar mums pavyks nustatyti vartotojams skirtą taisyklę?

Esu visiškai įsitikinęs, kad jei galėsime ją nustatyti, tai įvyks ne dėl mūsų šiandien svarstomo reglamento, o vykdant projektą, už kurį atsakinga C. Muscardini. Būčiau labai dėkingas, jei per antrąjį svarstymą šiuos du klausimus būtų galima vėl greitai atskirti. Iš tikrųjų manau, kad sumaišydami šiuos klausimus ir sujungdami juos į vieną nedarome jokios paslaugos nei vartotojams, nei Parlamentui, nei Komisijai, nei Tarybai. Man būtų labai malonu, jei čia galėtume surasti sprendimą, kuriuo būtų neleidžiama stabdyti šio reglamento patvirtinimo.

 
  
MPphoto
 

  Gianluca Susta (S&D).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, dėkoju pranešėjui ir šešėliniams pranešėjams, taip pat Komisijos nariui A. Tajani, ar gal turėčiau sakyti Komisijos pirmininko pavaduotojui A. Tajani, už tikslius ir teisingus atsakymus, kuriuos jie pateikė svarbiausiais klausimais.

Prieš aštuoniolika metų Barselonos universitete atlikus tyrimą padaryta išvada, kad iki 2000 m. Europoje visiškai išnyks tekstilės pramonė. Dabar 2010 m., ir ši pesimistinė pranašystė neišsipildė, ji neišsipildė dėl vienos paprastos priežasties: būtent todėl, kad diegiant mokslinius tyrimus ir inovacijas Europoje ir kitose šalyse, kuriose išlaikyta gamybos bazė, – nes jos veikė ne tik kaip mokslinių tyrimų, bet ir kaip taikomųjų mokslinių tyrimų ir pramonės centrai, – užtikrinta naujų ir naujoviškų pluoštų gamyba. Todėl čia kalbama ne apie direktyvos, o apie šių reglamentų poreikį, kad būtų užtikrintas lankstumas ir ženklinant gaminius apsaugoti vartotojai, taip pat patvirtinta kilmės šalis.

Manau, pone pirmininko pavaduotojau A. Tajani, verta įsivaizduoti ateitį, kai būsime įsteigę Europos stebėsenos tarnybą, skirtą sveikatai ir saugai apsaugoti, kitaip tariant, instituciją šiam autentiškumui apsaugoti. Manau, visi turėtume pritarti šiam teigiamam aspektui, kuris iš šio pranešimo tapo aiškus.

 
  
MPphoto
 

  Elisabetta Gardini (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, manau, visi sutiksime su šiandien svarstomame pasiūlyme dėl reglamento išdėstytu požiūriu, ypač su aspektais, susijusiais su biurokratijos mažinimu, novatoriškesnės pramonės skatinimu, didesniu aiškumu ir, svarbiausia, su vartotojais, – turiu pabrėžti pastarąjį aspektą.

Būtent todėl norėčiau pabrėžti kilmės šalies klausimą, nes manau, kad jis – nepakeičiama ypatybė: šiandien vartotojai nori būti informuoti, o kilmės šalis, be abejo, yra vienas sudėtingiausių informacijos, kurią galime suteikti vartotojams, elementų. Jei pažvelgtume į bet kurio Europos miesto rinką, manau, pamatytume, kad žmonės domisi tuo, ką perka: jie nori žinoti ką perka, iš ko produktas pagamintas ir kokia jo kilmės šalis. Tai iš tikrųjų labai sudėtinga ir svarbi informacija, ir ji svarbi todėl, kad Europos Sąjunga tapo pridėtine verte ir ji užtikrina saugą bei vartotojų apsaugą.

Mes žinome ir vartotojai žino, kad ES nepriklausančiose šalyse – ponios ir ponai, skaudu tai sakyti, tačiau žinome, kad tai tiesa ir nėra prasmės bandyti tai nuslėpti, – galioja ne tokios griežtos taisyklės, ne tokie griežti įstatymai, dėl kurių mažiau atsižvelgiama į daugybės mano kolegų Parlamento narių mums jau minėtus aspektus: į darbo sąlygas, nepilnamečių, moterų ir darbuotojų apsaugą, taip pat į informuotumą apie standartus ir naudojamas medžiagas.

Vis dar pernelyg dažnai laikraščių istorijomis mūsų dėmesys atkreipiamas į moterims ir vaikams sukeltos alergijos atvejus. Kalbame su gydytojais, pediatrais ir ginekologais ir žinome, kad sveikatai pavojingi produktai ir medžiagos, deja, plačiai naudojami. Norėčiau jums priminti dar vieną dalyką: tai ne protekcionizmo klausimas, tai greičiau vienodų sąlygų sukūrimo pasaulinėje rinkoje klausimas, nes tiek daug mūsų partnerių, įskaitant Jungtines Valstijas, Kanadą ir Japoniją, jau įdiegė šios rūšies ženklinimą.

 
  
MPphoto
 

  Andreas Schwab (PPE).(DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, išklausiau visas diskusijas dėl Tekstilės gaminių ženklinimo direktyvos ir pirmiausia noriu pasakyti, jog Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijai svarbu, kad vartotojams, perkantiems tekstilės gaminius ir norintiems gauti šią informaciją, ji būtų iš tikrųjų suteikta.

Pranešėjo pasiūlymas sudaryti geresnes sąlygas naudotis technologijomis, ant produkto tvirtinti tik identifikavimo numerį – o ne etiketę, kuri tampa vis ilgesnė, – ir suteikti galimybes rasti informaciją kituose dokumentuose, galbūt internete, be abejo, būtų naudingas tiems, kurie ieško labai išsamios informacijos. Jis taip pat būtų naudingas tiems, kurie nenori gauti šios informacijos, nes tokiu atveju jiems daugiau nereikėtų skaityti ant aprangos pateikiamos visos tos informacijos.

Antra, dėl pranešėjo ir šešėlinių pranešėjų, kuriems norėčiau, pasinaudodamas šia galimybe, dar kartą specialiai padėkoti, pasiūlyto atlikti tyrimo kyla daugybė klausimų, kuriuos, atskirai paėmus, verta panagrinėti, tačiau, jei vertintume juos kaip visumą, tikėtina, kad šis pasiūlymas sulauks didelio Tarybos pasipriešinimo. Dėl to tenka dar labiau apgailestauti, nes šis pasiūlymas galėtų būti labai svarbus Europos tekstilės pramonei, nes ėmę naudoti labai naujoviškus pluoštus šioje itin konkurencingoje pasaulinėje rinkoje taptume pranašesni. Jei šis reglamentas nebus patvirtintas, visi patirsime šiokios tokios žalos.

Neturėtume nepaisyti pagrįstų nerimą keliančių klausimų, kurie patvirtinti komitete pasiūlytais pakeitimais, tačiau dabar turėtume sutelkti dėmesį į tai, kad šis pasiūlymas būtų įtrauktas į pradinį Komisijos teksto variantą ir patvirtintas. Galbūt vėliau turėtume grįžti prie D. Caspary minėtų kilmės ženklinimo ir vienodo etikečių dydžio klausimų.

Tikiuosi, mums pavyks rasti sprendimą dėl šio dokumento ir tai padarysime kuo greičiau per antrąjį svarstymą. Taip pat tikiuosi, kad, užuot pernelyg ilgai nagrinėję antraeilės svarbos dalykus, šiuos svarbius klausimus išspręsime per antrąjį svarstymą.

 
  
MPphoto
 

  Marco Scurria (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, labai noriu prisidėti prie šių diskusijų, nes rengiamės balsuoti dėl, mano manymu, labai svarbios priemonės: ji svarbi siekiant racionalizuoti mūsų bendrovių darbą ir ypač svarbi siekiant apsaugoti vartotojus. Tie, kurie perka, turi žinoti, ką perka, o tie, kuriems svarbi kokybė, turi ją gauti! Tačiau taip pat svarbu turėti socialinio tvarumo dėl to, ką perkame, idėją.

Kažkas tai jau sakė, – tačiau noriu dar kartą tai pabrėžti, nes manau, kad šis konkretus dalykas turi paaiškėti po šių Europos Parlamente vykstančių diskusijų, – noriu žinoti, ar konkretus produktas pagamintas tokioje vietoje, kurioje apsaugomi darbuotojai; noriu žinoti, ar gaminant produktą neišnaudojami vaikai; noriu žinoti, ar šis produktas nėra nesąžiningos konkurencijos pasekmė.

Taigi, turime priemonę, kurią, tikiuosi, netrukus bus imta taikyti ir kituose gamybos ir amatų sektoriuose, nes manau ir darau išvadą, kad dėl šios priemonės Europa taps daug artimesnė savo piliečiams, ir už tai dėkoju šią priemonę sukūrusiems pranešėjams ir Komisijai bei Komisijos nariui A. Tajani dėkoju už tai, kad vadovavo šiai veiklai.

 
  
MPphoto
 

  Mairead McGuinness (PPE). – Pone pirmininke, didžioji šių diskusijų dėl tekstilės gaminių dalis atkartojama diskusijose, kurias vedėme dėl maisto produktų, jų kilmės ir ženklinimo etiketėmis. Įdomu tai, kad, pvz., Airijoje pagamintos picos sudėtyje galima rasti sudedamųjų dalių iš šešiasdešimties skirtingų šalių. Labai sudėtinga teisingai ženklinti produktus.

Vienas minėtų klausimų yra vartotojų rūpestis dėl to, kaip produktai gaminami, ar užtikrinama darbuotojų gerovė ir ar laikomasi aplinkos apsaugos standartų. Mačiau didelį nerimą keliantį CNN televizijos reportažą apie Kinijos Perlų upės būklę. Ant upės krantų įkurtas Europos džinsų gamybos kapitalas, o pati upė labai užteršta, nes gamintojai eksportuoja savo pigius gaminius į ES, JAV ir kitas rinkas, o vartotojai juos perka. Taigi, nors sakome, kad vartotojai nori gauti informaciją, kad galėtų sąmoningai pasirinkti, daugelis jų, atrodo, nekreipia dėmesio į turimą informaciją ir jų pasirinkimą lemia kaina. Manau, visais – maisto ir, žinoma, tekstilės – atvejais turime daugiau kalbėti apie tvarią gamybą ir tvarų vartojimą.

 
  
MPphoto
 

  Sergio Paolo Francesco Silvestris (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti pranešėjui T. Mandersui bei šešėlinei pranešėjai L. Comi ir su derama pagarba pasakyti, kad šiek tiek nesutinku su H. Rühle nuomone.

Ji sako, kad būtų klaidinga įtraukti į šį reglamentą standartus „Pagaminta...“; tačiau kur dar galėtume įtraukti šiuos standartus, kurių metų metus, daugelį metų, nekantriai laukė vartotojai ir Europoje veikiančios mažosios įmonės? Pasak jos, šiuo reglamentu siekiama atverti rinką naujiems pluoštams bei inovacijoms ir paspartinti kodavimo sistemos diegimą, tačiau kartu nuslėpti kilmės šalį, nes baimės pilnoje Europoje, slapukavimo Europoje, klaidinimo Europoje, Europoje, kurioje nesakoma, kur produktai pagaminti, turi būti tinkamai paspartinta prekyba naujais puoštais, tačiau nuo vartotojų nuslepiama informacija apie tekstilės gaminių kilmės šalį.

Kokia šios dvejopų standartų sistemos prasmė? Kodėl turime palaikyti biurokratiškos, neaiškios ir, dar blogiau, keliančios baimę ir vengiančios aiškumo Europos idėją? Norime įdiegti standartus „Pagaminta...“, ir norime tai padaryti greitai dėl vienos priežasties, – netrukus baigsiu kalbą, pone pirmininke, – t. y. dėl to, kad jei ant tekstilės gaminio parašyta „Pagaminta Europoje“, tai reiškia, kad šis produktas su tokia etikete pagamintas nenaudojant toksiškų ar kenksmingų aplinkai tirpiklių, kad jis pagamintas neverčiant vaikų dirbti priverstinio darbo ir neišnaudojant moterų, kad jis pagamintas neišnaudojant darbuotojų verčiant juos dirbti ilgas darbo valandas ir nesuteikiant jokių saugos, sveikatos ir darbo užmokesčio garantijų.

Užrašas „Pagaminta Europoje“ – vartotojui skirta garantija ir garantija to, kaip produktas pagamintas. Turime didžiuotis šiuo užrašu ir užtikrinti, kad jis būtų nedelsiant pradėtas naudoti. Štai kodėl remiame tokį pasiūlymą, kokį pateikė atitinkamas komitetas, ir galime padėkoti Komisijos nariui A. Tajani už reikšmingą patikinimą, kurį jis šiuo klausimu išsakė šioje salėje.

 
  
MPphoto
 

  Seán Kelly (PPE). – Pone pirmininke, manau gerai, kad vyksta diskusijos tema, kuri daro įtaką kiekvienam piliečiui, nes beveik kiekvienas pilietis tampa tekstilės gaminių pirkėju ir vartotoju.

Ženklinimas taip pat labai svarbus. Pamenu, kaip prieš kelerius metus savo šalyje keletą kartų sutrikau paėmęs produktą ir pamatęs, kad ant jo užrašyta „Deantús na hÉireann“ – „Airijos gaminys“, o nulupus etiketę po ja buvo matyti užrašas „Pagaminta Kinijoje“; kitaip tariant, vartotojai apgaudinėjami.

Nuo to laiko daug kas pasikeitė, tačiau turime siekti daugiau. Labai svarbūs Laros Comi paminėti klausimai apie iš trečiųjų šalių importuojamus gaminius. Savo šalims taikėme pernelyg griežtas taisykles, tačiau nebuvome tokie griežti trečiosioms šalims. Tai taikytina ir žemės ūkio sektoriui, ir visų pirma būsimiems MERCOSUR pasiūlymams, telieka juos patvirtinti. Taigi, palankiai vertinu šiuos pasiūlymus.

Galiausiai pasiūlymas visoje Europos Sąjungoje nustatyti vienodus dydžius būtų labai naudingas. Manau, žmonės galėtų gerokai lengviau pirkti gaminius ir būtų skatinami jaustis esantys Europos Sąjungos piliečiai nekuriant supervalstybės, dėl ko taip baiminasi gerasis William (The Earl of) Dartmouth.

 
  
MPphoto
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL).(PT) Pone pirmininke, šios diskusijos dėl kilmės vietos nuorodos ženklinant etiketėmis ir pakuojant tekstilės gaminius bei aprangą labai svarbios siekiant apsaugoti vartotojų teises ir mūsų šalių tekstilės gaminių bei aprangos pramonės darbuotojus ir gamybą.

Norime kovoti su socialiniu dempingu ir vaikų darbu bei apsaugoti socialines teises ir aplinką. Ženklinimas turi padėti vartotojams aiškiai pasirinkti ir įsitraukti į visiems geresnės ateities kūrimą, ar tai būtų čia, Europos Sąjungoje, ar kitose šalyse. Tik aiškiai ženklindami gaminių kilmę ir sudėtį turėsime galimybę priimti sąmoningesnius sprendimus; tai padės kurti geresnę ateitį.

 
  
MPphoto
 
 

  Antonio Tajani, Komisijos pirmininko pavaduotojas.(IT) Pone pirmininke, pritariu tiems, kurie sako, kad šiame pasiūlyme dėl reglamento esama tikslių techninio pobūdžio aspektų, tačiau jis taip pat svarbus politiškai: jis svarbus politiškai, nes susijęs su Europos piliečių interesais, nes paprastiname standartus, o tai reiškia, kad palengviname piliečių ir visų šiame sektoriuje veikiančių bendrovių darbą.

Darome paslaugą piliečiams, nes dabar didžioji Parlamento dauguma palankiai vertina ženklinimą, todėl suteikiame piliečiams galimybę žinoti, kokius gaminius jie perka. Tai reiškia, kad užtikriname jų sveikatą ir prigimtines teises, – pritariu idėjoms, kurias savo kalboje išsakė E. Gebhardt, ir taip pat I. Figueiredo išdėstytoms mintims.

Taip pat esame įsipareigoję ginti Europos tekstilės pramonę: negalime pamiršti, kad daugybė žmonių šiame sektoriuje neteko darbo vietų, kartais dėl nesąžiningos konkurencijos. Mūsų pareiga – ginti mūsų verslo bendrovių konkurencingumą pasaulio rinkoje, be to, privalome užkirsti kelią dempingui Europos Sąjungoje. Ginti tekstilės pramonės sektorių reiškia ginti tūkstančius darbo vietų ir kartu piliečių teises.

Patvirtindami šį tekstą apsaugosime daugybę interesų, kuriais, mano manymu, vis dar siekiama laikytis mūsų Europos Sąjungos vertybių. Manau, S. Kelly teisus, ir norėčiau nuraminti lordą W. Dartmouthą, kuris nuogąstavo dėl supervalstybės, net jei jis išėjo iš šios salės.

Nemanau, kad Europos Parlamentas yra šiuolaikinė T. Hobbeso „Leviatano“ versija; tai tiesiog institucija, kuri įkūnija solidarumo ir subsidiarumo principus, gina žmogaus teises ir yra įsipareigojusi apsaugoti socialinės rinkos ekonomiką, o rinka yra priemonė socialinei politikai kurti; todėl čia niekas nebando riboti niekieno laisvės, tiesiog giname pusės milijardo Europos piliečių, gyvenančių mūsų Europos Sąjungoje, teises.

Komisijos pozicija dėl Parlamento pakeitimų

T. Manderso pranešimas (A7-0122/2010)

Komisija gali patvirtinti 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 10, 15, 17, 18, 20, 22, 23, 26, 29, 33, 34, 35, 39, 41, 42, 43, 44, 46, 52 ir 61 pakeitimus.

Komisija gali iš esmės patvirtinti 8, 9, 11, 12, 13, 14, 16, 21, 24, 25, 27, 28, 30, 31, 32, 36, 40, 45,47, 48, 49, 50, 51, 53, 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 62, 64, 65, 66, 67, 69, 70 ir 72 pakeitimus.

Komisija negali patvirtinti 19, 37, 38, 63, 68 ir 71 pakeitimų.

 
  
MPphoto
 

  Toine Manders, pranešėjas.(NL) Man didelė garbė, kad tiek daug Parlamento narių šį pirmadienio vakarą susirinko aptarti techninio pobūdžio pranešimo ir kad pranešimas vertinamas labai teigiamai.

Kai kurie mano kolegos Parlamento nariai jį kritikavo ir sakė, kad nereikėtų piktnaudžiauti pranešimo taikymo sritimi, kad nederėtų jos išplėsti. Suprantu tai, tačiau šiuo atžvilgiu norėčiau pabrėžti savo kolegės Parlamento narės E. Gebhardt žodžius. Kai kuriais atvejais būtina pasinaudoti padėtimi tikslams pasiekti, ir manau, kad visiškai įmanoma toliau tokiu pat būdu tęsti pradėtus darbus.

Labai svarbu, kad rytoj sulauktume labai didelės paramos, ir šią paramą jaučiu iš daugelio žmonių reakcijos. Ši parama suteiks šiam Parlamentui puikų atskaitos tašką, visų pirma vedant derybas su Taryba, nes manau, kad Parlamentas kartu su Komisija – dėkoju Komisijos nariui už aiškią jo poziciją – galės rytoj sudaryti sąlygas pagaliau sėkmingai užbaigti derybas su Taryba.

Šio pasiūlymo tikslas – sukurti veiksmingesnius ateityje taikytinus teisės aktus, nes žmonės vis daugiau perka internete, todėl mums reikia veikiančios vidaus rinkos, tokios rinkos, kurioje 500 mln. vartotojų galėtų teisingai gauti norimą informaciją. Pradedame nuo tekstilės gaminių, ir tikiuosi, kad šios taisyklės ilgainiui bus taikomos visiems vidaus rinkoje parduodamiems produktams. Siekiame suteikti ne daugiau informacijos, bet aiškią informaciją remiantis vienu Europos pagrindu; ir būsiu labai laimingas, jeigu tai pavyks.

Baigdamas, pone pirmininke, norėčiau paminėti, kad sąmoningai nusprendžiau nesiekti susitarti su Taryba per pirmąjį svarstymą. Manau, daug dažniau turėtume pasirinkti šį įprastą būdą ir prieš pradėdamas vesti derybas su Taryba ir Komisija, kad padarytų išvadas, Parlamentas turėtų per plenarinį posėdį įvertinti Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pateiktą pranešimą. Manau, jei susitariame dar prieš plenarinio posėdžio diskusijas, tokie dalykai griauna demokratiją. Todėl tikiuosi, kad daugelis paseks šiuo pavyzdžiu ir kad visi dokumentai bus įprastai nagrinėjai per pirmąjį ir antrąjį svarstymus.

Tikiuosi, rytoj pavyks pasiekti gerų rezultatų ir, atsižvelgiant į mūsų atskaitos tašką – turiu omenyje plačią paramą, – kalbant futbolo terminais, užimsime geriausias pozicijas, kad prieš Tarybą laimėtume finalines varžybas.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj (2010 m. gegužės 18 d., antradienį).

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Sergio Berlato (PPE), raštu.(IT) Reaguodama į didelius ekonomikos sunkumus, su kuriais šis sektorius susidūrė per pastaruosius metus, Europos Sąjungos tekstilės pramonė patyrė ilgą restruktūrizavimo ir technologinių inovacijų kūrimo procesą. Kadangi siūloma leisti suderinti ir standartizuoti tekstilės gaminių ženklinimo aspektus, mano manymu, šis svarstomas pranešimas leis palengvinti laisvą šių produktų judėjimą vidaus rinkoje ir kartu užtikrinti aukštą ir vienodą Europos Sąjungos vartotojų apsaugos lygį. Todėl palaikau Komisijai skirtą raginimą per dvejus metus nuo naujojo reglamento įgyvendinimo pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai pranešimą apie visus naujus ženklinimo reikalavimus. Tai padės siekti dvejopo tikslo: supaprastinti tekstilės gaminių ženklinimą ir teikti vartotojams tikslią ir palyginamą informaciją apie tekstilės gaminių nuosavybę, kilmę ir dydį. Manau, siekiant šių tikslų būtina užtikrinti, kad dėl plačiau taikomo privalomo ženklinimo bendrovėms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms, neatsirastų papildomos naštos. Šiuo metu nėra atlikta pakankamai tyrimų, kuriais būtų galima parodyti, kokį poveikį sveikatai daro tekstilės produktų gamybos ir (arba) apdirbimo procese naudojamos alergiją sukeliančios ar pavojingos medžiagos. Todėl raginu Komisiją atlikti tyrimą jų poveikiui įvertinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Pakartosiu, kad ženklinimas ekologiškomis etiketėmis gerokai skiriasi nuo realiai jo teikiamos naudos – užtenka pagalvoti apie „ekologinės medvilnės“ skandalą ar neseniai buvusią biologinių cheminių medžiagų pantomimą. Pirma, dėl etikečių ir ženklų šioje ekologiškų produktų rinkoje susidaro nauja painiava – kurią ES galėtų visiems laikams gerokai supaprastinti, paprastai jai labai patinka tai daryti; ir, antra, atėjo laikas ES pritarti genetiškai modifikuotos medvilnės gaminiams. Jei vis dar laukiame, kol bus atlikti galimo kenksmingų medžiagų poveikio tyrimai, tuomet genetiškai modifikuota medvilnė dabar turėtų būti nurodyta bent etiketėje. Taip pat atėjo laikas ES imtis veiksmų „radijo dažnių nustatymo“ (RFID) srityje. Negalime be suinteresuotųjų asmenų žinios prie tekstilės gaminių tvirtinti elektroninių etikečių, kol dar laukiame, kada bus nustatytos būtinos ženklinimo etiketėmis taisyklės. Jei pėstieji taps matomi todėl, kad vilkės drabužius su RFID technologijomis, bus galima stebėti kiekvieną žmonių žingsnį. Turint omenyje spaudimą paklusti politiniam korektiškumui, žmonės netrukus turės labai susirūpinti dėl to, kokiose institucijose jie lankosi vilkėdami drabužius su RFID technologijomis. Tačiau galbūt ateityje žmonėms tiesiog pakaks ištrinti savo RFID numerį iš interneto sistemos „Google Street View“. Arba oro uostuose su lustais bus galima paleisti veikti saugos įspėjimus. George Orwell nebūtų galėjęs to įsivaizduoti; mes jau seniai pralenkėme jo stebėjimu grindžiamos visuomenės viziją.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika