Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2010 m. gegužės 17 d. - Strasbūras

19. ES politikos suderinamumas vystymosi labui ir „Oficialios paramos vystymuisi plius“ koncepcija (trumpas pristatymas)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – trumpas Franziskos Keller pranešimo Vystymosi komiteto vardu dėl ES politikos suderinamumo vystymosi labui ir „Oficialios paramos vystymuisi plius“ koncepcijos pristatymas [2009/2218(INI)] (A7-0140/2010).

  Franziska Keller, pranešėja. – (DE) Pone pirmininke, politikos suderinamumas vystymosi labui nereiškia viena ranka duoti, o kita atimti. Nėra prasmės, pvz., finansuoti besivystančių šalių žemės ūkio, jeigu tuo pat metu tiesioginėmis ar netiesioginėmis eksporto subsidijomis naikiname vietos rinkas.

Taip pat galime toliau dėti daug pastangų siekdami pagerinti sveikatos paslaugų teikimą, tačiau tuo pat metu neleidžiame prekiauti generiniais vaistais arba išplėsdami patentų apsaugą padidiname vaistų kainas iki neįperkamo lygio. Naudojant agrodegalus ES galima šiek tiek sumažinti išmetamų CO2 dujų kiekį, tačiau dėl to besivystančiose šalyse bus naikinami miškai ir pasisavinama žemė, todėl klimatas ims dar labiau keistis – būtent to norėjome išvengti, o ką jau kalbėti apie vietos gyventojų perkėlimą ir biologinės įvairovės bei maisto produktų auginimo žemės ūkio paskirties žemės praradimą. Šiuo metu mūsų, – t. y. ES per se, – veiksmai nėra labai suderinti.

ES jau seniai teoriškai pripažino, kad politinės priemonės neturi būti prieštaringos. Politikos suderinamumas vystymosi labui nustatytas Lisabonos sutartyje. 208 straipsnyje teigiama: „Sąjunga atsižvelgia į bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims.“ Tegul apie mus bus sprendžiama iš šio reikalavimo.

Šiais metais apžvelgiame pažangą, padarytą siekiant įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Akivaizdu, kad negalėsime laikytis duotų pažadų, jeigu mūsų politikos kryptys nebus suderintos. Mes – visi, kurie tvirtiname ir perkeliame teisės aktus, – turime suprasti šią atsakomybę. Prieš priimdami sprendimą dėl priemonės turime įvertinti pasekmes, kad galėtume suvokti neigiamą poveikį, kurį Europos teisės aktai gali turėti besivystančioms šalims. Taryboje, Komisijoje ir Parlamente mums reikalinga patirtis, kuria galėtume pasinaudoti norėdami atpažinti nenuoseklius aspektus. Komisijos politikos suderinamumo darbo programa – geras žingsnis šia linkme. Dabar kyla klausimas, kaip šis planas bus įgyvendintas.

Politikos suderinamumas vystymosi labui reiškia, kad vykdant savo žuvininkystės politikos reformą turi būti labiau atsižvelgiama į vietos žmonių interesus ir neleidžiama šių interesų užgožti Europos žuvininkystės bendrovių interesams. Tai reiškia, kad turime užkirsti kelią pinigų srautams, kurie teka iš besivystančių šalių į mokesčių rojų. Tai reiškia, kad negalime patvirtinti KKPS, jeigu kyla įtarimas, kad šis susitarimas galėtų trukdyti aprūpinti besivystančias šalis vaistais ar technologijomis. Komisija iki šiol nesugebėjo panaikinti šio įtarimo. Politikos suderinamumas taip pat reiškia tai, kad steigiant Europos išorės veiksmų tarnybą vystymosi politika turi išlikti stipri nepriklausoma politikos sritis ir kad už vystymąsi atsakingo Komisijos nario kompetencijos sritis turi būti ne apribota, bet išplėsta. Čia taip pat kalbama apie leidimą savivaldybėms atsižvelgti, pvz., į sąžiningą prekybą kaip į viešųjų pirkimų kriterijų, kaip siūlė H. Rühle.

Daugeliu atvejų mes, Parlamento nariai, turime atidžiai stebėti Komisiją ir Tarybą, kad užtikrintume politikos krypčių suderinamumą. Tačiau daugeliu atvejų tik nuo mūsų – Parlamento narių – priklauso vystymosi suderinamumo užtikrinimas. Mums reikia, kad komitetai būtų vieningesni, ir nuolatinio pranešėjo.

Pranešime, kuris vienbalsiai patvirtintas Vystymosi komitete, esama daug gerų pasiūlymų, ir jis mums leidžia žengti didelį žingsnį į priekį. Norėčiau padėkoti visiems šešėliniams, pranešėjams, ombudsmenui ir visoms nevyriausybinėms organizacijoms už jų bendradarbiavimą ir pagalbą ir tikiuosi, kad rytoj per plenarinį posėdį bus galima patvirtinti mūsų bendrą pranešimą.

  Mairead McGuinness (PPE). – Pone pirmininke, man labai nepatinka reikšti nepasitenkinimą šiuo pranešimu šiame pradiniame diskusijų etape, tačiau visų pirma norėčiau paminėti I konstatuojamąją dalį ir 44 bei 45 dalis. Šiame pranešime yra daug dalykų, kuriuos vertinu teigiamai, tačiau manau, kad šių dalių turinys iš dalies paremtas istoriniu požiūriu į žemės ūkio politiką ir, be abejo, nėra pagrįstas tikrąja dabartine padėtimi.

Prieš pradedant išsamiai nagrinėti tai, ką dabar noriu pasakyti, leiskite pasakyti, kad 15 dalis yra pati svarbiausia šio pranešimo dalis ir galbūt turėtų būti nagrinėjama išsamiau. Joje teigiama, kad tik 4 proc. užjūrio vystymosi pagalbos skiriama žemės ūkiui. Šis skaičius tiesiog pribloškia, ir jį paminėjau pranešime, kurį parengiau per praėjusią šio Parlamento kadenciją.

Mano manymu, šiame pranešime, deja, užsipuolami Europos ūkininkai. Manau, taip elgtis nedera. Todėl tikrai nepalaikysiu šio pranešimo, ir dėl to labai apgailestauju. Norėčiau paraginti kolegas ypač atkreipti dėmesį į tas dalis.

  Enrique Guerrero Salom (S&D). – (ES) Pone pirmininke, šiandien mūsų svarstomame pranešime, F. Keller pranešime, pabrėžiamas klausimas, kuris turi lemiamą reikšmę vystymosi politikos veiksmingumui. Suderinamumas visada lemia veiksmingumą; kalbant apie besivystančias šalis, nenuoseklumas prilygsta neveiksmingumui, taip pat neteisybei.

Kalbu apie vystymosi politiką, ne tik apie oficialią paramą vystymuisi. Suderinamumas reiškia tai, kad visa sektorių politika – prekybos politika, žemės ūkio politika, visi išorės veiksmai – turi sudaryti vieną bendrą politiką; politiką, kuri atitiktų visuotinius mūsų siekiamus tikslus.

Tik taip galime sukurti didesnę sąveiką ir pasinaudoti visuotinių viešųjų gėrybių teikiamais pranašumais. Štai kodėl palaikiau ir toliau palaikysiu F. Keller pranešime pateiktą reikalavimą Parlamentui paskirti pranešėją, kuris vertintų ir stebėtų vystymosi politiką, dėl kurios šis Parlamentas teikia savo nuomonę.

  João Ferreira (GUE/NGL). – (PT) Europos Sąjungos politika ir veiksmai keliose srityse neretai prieštarauja nustatytiems paramos vystymuisi tikslams. Pasaulio prekybos liberalizavimas ir reguliavimo panaikinimas, – kuriuos Europos Sąjunga palaikė ir skatino, – kelia grėsmę silpniausioms besivystančių šalių prekybos sistemoms. Negalime nepaisyti, kad didelė dalis lėšų, skirtų šioms šalims kaip viešoji parama vystymuisi, grįžta ją skyrusioms šalims įsigyjamų prekių ir paslaugų pavidalu.

Negalime nepaisyti rimto apribojimo – milžiniškos užsienio skolos; ji jau kelis kartus sumokėta, todėl tapo būtina ją panaikinti. Nepriimtina, kad įvairios besivystančios šalys šantažuojamos paverčiant joms skirtą viešąją paramą priklausoma nuo vadinamųjų ekonominės partnerystės susitarimų pasirašymo, nepaisant daugybės tų šalių pasipriešinimo ir pareikšto susirūpinimo. Europos plėtros fondo prioritetai turėtų būti ne priverstinai nustatomi, o iš naujo apsvarstyti atsižvelgiant į besivystančių šalių nuomonę, prioritetus ir tikruosius poreikius.

  Antonio Tajani, Komisijos pirmininko pavaduotojas. – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, Komisija ir visų pirma Komisijos narys A. Piebalgs, kurį pavaduoju, sveikina pranešėją parengus puikų ir išsamų pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl politikos suderinamumo vystymosi labui.

Komisija visiškai pritaria jos nuomonei dėl šios plataus užmojo užduoties svarbos ir visiškai palaiko įvairius į rezoliuciją įtrauktus pasiūlymus, skirtus Europos Parlamento darbui šiuo klausimu pagerinti. Ši rezoliucija pateikta pačiu laiku. Kaip žinote, Komisija pasiūlė 12 aspektų veiksmų planą Tūkstantmečio vystymosi tikslams remti. Politikos suderinamumas vystymosi labui – vienas šio plano, kuris šiuo metu svarstomas Taryboje, prioritetų. Net jei nesutinkame su visomis rezoliucijoje pateiktomis pastabomis, pagrindinės Parlamento pasiūlymuose dėl rezoliucijos nurodytos problemos daugiausia atitinka Komisijos darbo programose dėl būsimos politikos suderinamumo vystymosi labui išvardytus prioritetus.

Šie du dokumentai sudaro tvirtą pagrindą ES institucijoms daryti pažangą ir siekti užtikrinti didžiausią galimą ES politikos ir vystymosi tikslų suderinamumą. Politikos suderinamumas nėra susijęs tik su bet kokio neigiamo poveikio, kurį ES politika gali turėti vystymosi tikslams, nustatymu. Jis taip pat siejamas su mūsų ir mūsų partnerių pastangų suvienijimu, kad būtų priimti visoms šalims naudingi sprendimai, leidžiantys perorientuoti ES politiką vystymosi tikslų link.

Štai kodėl Komisija patvirtino naują patobulintą požiūrį į politikos suderinamumą vystymosi labui. Šiuo požiūriu susiejamos visos ES politikos kryptys šiuo klausimu ir nustatomi penki tarptautiniai uždaviniai. Juo neribojamas mūsų pastangų užmojis. Jame susiejamas politikos krypčių vertinimas ir tikri strateginiai tikslai.

Be to, darbo programa pagrįsta tikslais ir rodikliais, o poveikio tyrimai dažniausiai bus naudojami politikos krypčių suderinamumui įvertinti.

Noriu pasakyti vieną dalyką dėl oficialios paramos vystymuisi: Komisijos pozicija šiuo klausimu labai aiški. Europos Sąjunga ir valstybės narės privalo įgyvendinti savo įsipareigojimus šioje srityje.

Šiuo tikslu Komisija pasiūlė Europos Sąjungoje sukurti atsakomybės mechanizmą. Šiuo metu valstybės narės nagrinėja šį pasiūlymą.

Tuo pat metu, siekiant padėti besivystančioms šalims, be kita ko, kovoti su klimato kaita, ketinama joms skirti viešųjų finansinių išteklių, kurie nėra oficiali parama vystymuisi. Todėl turime pasistengti surasti būdą stebėti šiuos išteklius ir užtikrinti, kad jie būtų naudojami vystymosi tikslams pasiekti.

Jei norime, kad mūsų politika būtų nuoseklesnė, turime įtraukti savo partnerius. Kotonu susitarimo 12 straipsnyje numatytos bendravimo priemonės, forumas, kuriuo pasinaudodamos AKR šalys gali pareikšti savo susirūpinimą dėl ES politikos. Reikėtų daug metodiškiau naudotis šia galimybe. Todėl suintensyvinsime savo dialogą dėl politikos suderinamumo vystymosi labui kitose tarptautinėse institucijose, pvz., šiuo metu vykstančioje Azijos ir Europos konferencijoje dėl vystymosi ir Jungtinių Tautų aukšto lygio susitikime dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų, kuris įvyks rugsėjo mėn.

Noriu pasakyti vieną paskutinę pastabą: jei nagrinėjame įvairias strategines sritis – prekybos, žemės ūkio, žuvininkystės ir kt., negalime nesuvokti, kad tik bendros ir visapusiškos ne tik Europos Sąjungos, bet ir visų pagrindinių ekonomikos jėgų pastangos padės sukurti vystymuisi palankią aplinką. Dabar ir ateityje politikos suderinamumas vystymosi labui turi būti prioritetas ir Europos, ir tarptautiniu lygmeniu.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj (2010 m. gegužės 18 d., antradienį).

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. – (DE) Norėčiau išsamiau panagrinėti šio pranešimo I konstatuojamąją dalį ir 44 bei 45 dalis, kurių tekstas visiškai netinkamas ir kuriame neatspindima tikroji padėtis. Pirmiausia privalu aiškiai pasakyti, kad eksporto subsidijos yra Europos Sąjungos rinkos kontrolės priemonė, kuria Europos Komisija naudojasi labai apdairiai ir kurią taiko tik retais išimtiniais atvejais. Todėl eksporto subsidijomis, kurios sukurtos kaip tam tikros rūšies apsaugos tinklas, negalima pateisinti didelės besivystančių šalių žemės ūkio sektoriui padarytos žalos, kaip pasiūlyta konstatuojamojoje dalyje. Be to, reikia pažymėti, kad ES yra didžiausia pasaulyje žemės ūkio produktų importuotoja iš besivystančių šalių. Todėl ES nesiekia silpninti perspektyvaus besivystančių šalių žemės ūkio sektoriaus kūrimo ir plėtros; visiškai priešingai. ES neabejotinai tenka didelė atsakomybė žemės ūkio sektoriaus tarptautinės prekybos srityje, ypač besivystančių šalių atžvilgiu. Tai neginčijama, ir Europos Sąjunga tai puikiai supranta. Atsižvelgdama į tai, privalau paprieštarauti visa apimantiems sprendimams, kurie niekaip nesusiję su diferencijuotu ir objektyviu požiūriu. Nesutinku su I konstatuojamąja dalimi, taip pat su 44 ir 45 dalimis, taigi, ir su visu pranešimu.

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. – Palaikau šią rezoliuciją dėl politikos suderinamumo vystymosi labui. Kaip aiškiai pabrėžiama Lisabonos sutartyje, Europos Sąjunga, įgyvendindama politiką, kuri gali turėti įtakos besivystančioms šalims, turi atsižvelgti į vystomojo bendradarbiavimo tikslus. Tokiu metu, kai dėl daugelio krizių kyla rimta grėsmė Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimui, dar svarbiau užtikrinti, kad veiksmai, kurių imtasi kitose politikos srityse, nedarytų neigiamo poveikio mūsų vystymosi politikos kryptims. Nors skurdo panaikinimas yra svarbiausias ES vystymosi politikos tikslas, dėl daugybės politikos iniciatyvų šio tikslo svarba mažėja. ES žemės ūkio eksporto subsidijos labai kenkia ir kitų šalių maisto saugai, todėl turime dar kartą įvertinti ekologinį ir socialinį savo žuvininkystės susitarimų su besivystančiomis šalimis poveikį. Derantis dėl dvišalių ir regionų prekybos susitarimų negalima neatsižvelgti į politikos suderinamumą vystymosi labui, ir jis turi atlikti pagrindinį vaidmenį, jeigu norime užtikrinti, kad Dohos derybų raundo rezultatai nepakenktų vystymuisi. Europos investicijų banko skolinimas už ES ribų esančioms besivystančioms šalims turi būti orientuotas į investicijas, kurios padeda panaikinti skurdą, ir neturi būti teikiamas mokesčių rojaus sąlygomis veikiančioms bendrovėms. Vedant ES ir besivystančių šalių derybas privalu vadovautis žmogaus teisėmis, darbo ir aplinkos apsaugos standartais bei mokesčių valdymu.