Pirmininkas. – Kitas klausimas – trumpas Hellos Ranner pranešimo Transporto ir turizmo komiteto vardu dėl sankcijų už sunkius socialinių taisyklių kelių transporte pažeidimus pristatymas [2009/2154(INI)] (A7-0130/2010).
Hella Ranner, pranešėja. – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau padėkoti visiems komiteto nariams už jų dalykišką bendradarbiavimą. Šis pranešimas siejamas su svarbiu klausimu. Jis daro įtaką visiems, kurie keliauja Europos keliais. Jis siejamas su reikalavimu laikytis nustatytų vairavimo valandų ir poilsio laikotarpių gabenant prekes, ir jis turi būti smarkiai patobulintas.
Iš mūsų diskusijų komitete – kartu su aibe diskusijų, kurias vedėme su įvairiais visų pusių suinteresuotaisiais subjektais, taip pat iš diskusijų su valstybių narių atstovais – tapo aišku, kad būtina skubiai patobulinti vairavimo valandų ir poilsio laikotarpių taisyklių įgyvendinimą.
Taip pat reikia pagerinti tachografų naudojimo taisykles. 2009 m. gegužės mėn. Komisija pateikė ataskaitą, kurioje nagrinėjamas socialinių taisyklių dėl kelių transporto valstybėse narėse įgyvendinimas. Reikia pasakyti, kad rezultatai nuvylė. Už tą patį pažeidimą skirtingose valstybėse narėse skiriama bauda svyruoja nuo 500 iki 5 000 EUR. Todėl – dažniausiai pasienio vietovėse – vairuotojai, savaime suprantama, stengiasi kuo dažniau sprukti į tas valstybes, kuriose sankcijos mažiau griežtos. Tokia padėtis negali ilgiau būti. Dėl kontrolės dažnumo skirtumų vairuotojams ir bendrovėms taip pat kyla didelių neaiškumų.
Labai skiriasi ne tik sankcijų lygis, bet ir jų rūšys bei atskirų pažeidimų skirstymas į kategorijas. Tokia padėtis negali ilgiau būti, nes šiomis taisyklėmis siekiama ne tik užtikrinti kelių saugumą ir apsaugoti darbuotojus, bet ir – to nederėtų pamiršti – įtvirtinti sąžiningą konkurenciją. Krizės laikotarpiu bendrovės patiria didesnį spaudimą. Daromas spaudimas dėl kainų. Todėl turi būti visiškai užtikrintas visų kelių eismo dalyvių, ypač tiesioginių kelių eismo dalyvių vairuotojų, saugumas.
Kaip visi žinome, tai galima įgyvendinti tik įdiegus veiksmingą sankcijų sistemą. Sankcijos turi būti aiškios, skaidrios ir, svarbiausia, palyginamos. Jei norime, kad reglamentas dėl vairavimo valandų ir poilsio laikotarpių būtų sėkmingai įgyvendintas, taisyklės taip pat turi būti protingai perkeltos į valstybių narių teisės aktus – tai yra svarbiausias šio pranešimo dalykas. Bet kuriuo atveju turime dažniau ir geriau atlikti kontrolę ir apie taikomas taisykles informuoti ne tik mūsų valstybių narių vairuotojus, bet ir vairuotojus iš trečiųjų šalių. Savaime suprantama, jie ne visada nusimano apie mūsų sistemas.
Todėl labai svarbu skatinti keistis informacija ir kad tai būtų nuspręsta Komisijoje. Už tai galėtų būti atsakinga agentūra, kurios bendrai kompetencijai būtų priskirtas kelių transportas. Turėdama tai omenyje manau, kad nesvarbu, kokia įstaiga turėtų atlikti kontrolę ir rinkti galutinius duomenis. Tačiau vienas dalykas aiškus: tokia įstaiga turi veikti. Pagal Lisabonos sutarties 83 straipsnio 2 dalį mums leidžiama kištis į atskirų valstybių narių taisykles ir tikrinti, ar teisės nuostatos atitinkamai suderintos. Komitete nekilo klausimų, – tuo niekas neabejojo, – kad mūsų visų ir mūsų saugumo labui derėtų pasinaudoti šia galimybe.
Prieš baigdama dėstyti savo pastabas norėčiau paminėti dar vieną svarbų veiksnį. Jei norime, kad vairuotojai laikytųsi poilsio laikotarpių režimo, turime suteikti jiems galimybę naudotis būtina infrastruktūra. Daugybėje valstybių narių iš tikrųjų nepakanka saugių stovėjimo aikštelių. Valstybės narės turi jas įrengti, nes tik tada taisyklės leis iš tikrųjų pasiekti norimų rezultatų.
Labai tikiuosi, kad Komisija ir toliau rimtai vertins šią problemą, ir esu įsitikinusi, kad Parlamentas turi laikytis ir iš tikrųjų laikysis tokios pat pozicijos. Šis pranešimas neturi tapti šio darbo pabaiga. Galbūt tai – tik pradžia. Tai – tikro jėgų suvienijimo siekiant įgyvendinti geresnę kontrolę ir suderinimą klausimas, ir tikiuosi, kad per ateinančius metus Komisija pateiks ataskaitą dėl galimų suderinimo priemonių, įskaitant tas, kurias galima taikyti vadovaujantis naująja Lisabonos sutarties nuostata.
Georgios Papanikolaou (PPE). – (EL) Pone pirmininke, noriu pasveikinti pranešėją parengus puikų pranešimą. Tikra tiesa, kad vienoje valstybėje narėje taikomos sankcijos, jų rūšys, baudos ir jų skirstymas į kategorijas – būtent tai noriu pabrėžti – labai skiriasi nuo kitoje valstybėje taikomų sankcijų, jų rūšių, baudų ir jų klasifikavimo. Būtent todėl pranešime tiek daug dėmesio skiriama konkrečių Komisijos nustatytų derinimo priemonių poreikiui, ir pranešėja visiškai teisingai tai pažymi savo pranešimo pabaigoje.
Graikijoje įvyksta labai daug nelaimingų atsitikimų ir jie dažni, čia padaroma daug pažeidimų, ir akivaizdu, kad jei nesugebėsime koordinuoti teisės aktų Europos lygmeniu, jei nepavyks suderinti praktikos ir galiausiai užtikrinti tikslesnio ir labiau koordinuoto kontrolės vykdymo Europos lygmeniu, tuomet, deja, negalėsime sumažinti šios rimtos problemos.
Šis klausimas labai opus visų pirma Graikijai, todėl manome, kad šis pranešimas taps puikiu tolesnių veiksmų atskaitos tašku.
Antonio Tajani, Komisijos pirmininko pavaduotojas. – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau savo ir savo kolegos S. Kallaso, kurį pavaduoju, vardu padėkoti H. Ranner už jos pranešimą dėl labai svarbaus socialinių taisyklių kelių transporte aspekto.
Pradinėje Komisijos ataskaitoje pabrėžti labai svarbūs sankcijų, taikomų valstybėse narėse už sunkius socialinių taisyklių kelių transporte pažeidimus, skirtumai. Skiriasi sankcijų rūšys, jų skirstymas į kategorijas pagal pažeidimo rimtumą ir skiriamų baudų lygis. Pvz., vairuotojui, viršijusiam kasdienio vairavimo trukmę, gresia piniginė bauda, kuri Ispanijoje gali būti dešimt kartų didesnė nei Graikijoje.
Komisija palankiai vertina Parlamento sprendimą įgyvendinti savo parengtą pranešimą. Parlamentas pabrėžia savo nepasitenkinimą dabartine padėtimi, kai vairuotojai ir vežėjai gali klaidingai manyti, jog taisyklių pažeidimas vienoje valstybėje narėje traktuojamas atlaidžiau nei kitoje. Akivaizdu, kad tai gali pakenkti kelių eismo saugumui ir konkurencijai. Todėl Parlamento pranešimas labai svariai prisidės prie Komisijos pastangų koordinuoti suderintą galiojančių taisyklių įgyvendinimą.
Parlamento pranešime siūloma, be kita ko, nustatyti didžiausius ir mažiausius už kiekvieną socialinių taisyklių kelių transporte pažeidimą skiriamos sankcijos dydžius ir pabrėžiama, kad Lisabonos sutarties 83 straipsnyje numatyta galimybė nustatyti minimalias sankcijų taisykles, kaip sakė pranešėja. Komisija netrukus ištirs, kokiu mastu ir kaip galima pasinaudoti šiomis naujomis sutarties nuostatomis, kad būtų geriau įgyvendintos socialinės taisyklės kelių transporte.
Esu dėkingas jums už šį ypač dalykišką pranešimą ir galiu jus patikinti, kad Komisija išnagrinės Europos Parlamento iškeltus klausimus ir pateiktus pasiūlymus.
Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.
Balsavimas vyks rytoj (2010 m. gegužės 18 d., antradienį).
Artur Zasada (PPE), raštu. – (PL) Šiandienos diskusijos mums leido suprasti, kaip smarkiai skiriasi 27 ES valstybių narių teisės aktuose numatytos sankcijos už sunkius socialinių taisyklių kelių transporte pažeidimus. Todėl manau, kad sumanymas parengti daugiakalbę brošiūrą, kurioje vairuotojams ir įmonėms būtų pateikiama aiški informacija apie skirtingose valstybėse narėse taikomas socialines taisykles, – labai vertinga. Brošiūroje turėtų būti pateiktas sankcijų, kurios gali būti skirtos vairuotojui už tam tikros taisyklės pažeidimą, įvertinimo sąrašas. Kitas įdomus dalykas – pasiūlymas vietoj GPS įtaisų naudotis RDS-TMC technologijomis, kad vairuotojai būtų laiku informuojami apie šalyje, kurioje jie tuo metu yra, galiojančias sankcijas.