Posėdžio stenograma

Antradienis, 2010 m. gegužės 18 d. - Strasbūras

5. Taisomasis biudžetas Nr. 1/2010. I skirsnis. Parlamentas − 2011 m. pajamų ir išlaidų sąmata. I skirsnis. Parlamentas (diskusijos)

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – bendrosios diskusijos dėl:

- V. Maňkos pranešimo Biudžeto komiteto vardu dėl 2010 finansinių metų Europos Sąjungos taisomojo biudžeto Nr. 1/2010 I skirsnio – Europos Parlamentas [2010/2045(BUD)] (A7-0158/2010) projekto ir

- H. Trüpel pranešimo Biudžeto komiteto vardu dėl 2011 finansinių metų Europos Parlamento pajamų ir išlaidų sąmatos [2010/2005(BUD)] (A7-0134/2010).

  Vladimír Maňka, pranešėjas. – (SK) Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, daugelis procedūrų tapo aiškesnės ir skaidresnės. Galios apibrėžtos kur kas aiškiau. Europos Parlamentas turi daugiau galių, o Europos Sąjungos padėtis sutvirtėjo tiek už jos ribų, tiek viduje. Pirmą kartą demokratijos istorijoje daugelio šalių piliečiai turi teisę daryti įtaką už savo šalies ribų.

Atsižvelgdami į Europos dydį ir įvairumą turime pasirūpinti, kad visi piliečiai, taip pat tie, kurie nėra labai turtingi ir nepriklauso didelėms žinomoms organizacijoms, galėtų naudotis visomis demokratijos priemonėmis. Galimybė naudotis šiomis demokratijos priemonėmis neturi priklausyti nuo didelių finansinių išteklių turėjimo.

Lisabonos sutarties įsigaliojimas daro aiškų finansinį poveikį kai kurioms Europos institucijoms. Per 2010 m. biudžeto procedūrą susitarta, kad 5 biudžeto eilutėje nurodytus rezervus pirmiausia panaudosime tiesiogiai dėl Lisabonos įsigaliojimo atsiradusioms papildomoms išlaidoms padengti.

Todėl šiandien, patvirtinę pirminį 2010 m. biudžetą, atitinkamų papildomų išlaidų klausimą nagrinėjame svarstydami taisomąjį biudžetą. Po paraiškų dėl papildomų išteklių pateikimo dėjome visas pastangas siekdami nustatyti rezervus ir paskirstyti esamus išteklius kuo toliau į ateitį.

Lisabonos sutartis turi tiesioginį ar netiesioginį poveikį visoms Europos Parlamento tarnyboms.

Šiandien svarstomas Europos Parlamento taisomasis biudžetas užtikrins papildomus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, padėsiančius Parlamentui naująjį vaidmenį priimant sprendimus atlikti kartu su Taryba.

Grynasis Europos Parlamento taisomojo biudžeto finansinis poveikis mažesnis nei pirminis biudžeto išteklių poreikis. Taikinimo su Europos Parlamento vadovybe procese mums pavyko rasti 4 mln. EUR. Išteklių poreikiai dar sumažėjo dėl laiko, nes biudžetą patvirtinome mėnesiu vėliau nei tikėjomės.

Dauguma įmonių ir institucijų ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje naudojasi visuotine ekonomikos krize siekdamos padidinti savo veiksmingumą ir konkurencingumą. Mums, Europos Parlamentui, šis išbandymas tenka kaip ir kitoms Europos institucijoms.

Dabar Europos Parlamento generalinio sekretoriaus žinioje tolesnio taupymo ir veiksmingumo didinimo klausimas ir ne tik šiais metais. Ateityje taip pat nemažai ir ilgainiui sutaupyti gali padėti išsamus Infrastruktūros ir logistikos (INLO) generalinio direktorato ir apsaugos tarnybos padalinio funkcijų auditas, dėl kurio susitarėme, kai gruodžio mėn. tvirtinome biudžetą.

  Helga Trüpel, pranešėja. – (DE) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, 2011 m. Parlamento biudžetas – pirmas tikrasis šio Parlamento tvirtinamas biudžetas po Lisabonos sutarties įsigaliojimo. Tai reiškia, kad Parlamentas turi didesnę kompetenciją, turime daugiau pareigų, atsakomybės, daugiau įstatymų leidybos pareigų – kitaip tariant, mums reikia daugiau pajėgumų, vadinasi, ir didesnio biudžeto.

Tuo pat metu, o man tai labai svarbu, turime suprasti, kad ekonomikos ir finansų krizė, taip pat euro stabilumo krizė įpusėjo. Vokietijoje skolos sumažinimas suveiks 2011 metais, išlaidas smarkiai mažinti reikia Graikijoje ir visose didelių biudžeto skolų turinčiose šalyse. Reikia labai atsakingai nuspręsti, kaip šiais ekonomikai sudėtingais laikais padidinti Parlamento biudžetą. Kaip pranešėja dėl 2011 m. biudžeto, apibrėšiu daugumos, taip pat ir Žaliųjų frakcijos poziciją.

1988 m. institucijos nustatė Parlamento biudžetui 20 proc. nuo administracinių išlaidų biudžeto viršutinę ribą. Tačiau biudžeto komiteto dauguma mano, kad ši riba negali būti taikoma 2011 m., kai realybė pasikeitė. Europos Sąjunga išsiplėtė, turime didesnę kompetenciją ir daugiau pareigų, todėl 20 proc. riba neturi būti laikoma fiksuota. Nepaisant to tapo aišku, kad nuo 20 proc. ribos nesitraukiame laikydamiesi drausmės ir atsakomybės.

Biuras pasiūlė 20,46 proc., kitaip tariant 39 mln. EUR daugiau nei numatyta 2010 m. Po diskusijų ir atsižvelgę į tikslų prieštaravimus susitarėme, kad išlaidos sudarys tik 20,32 proc., arba 20 mln. EUR daugiau. Sutariama, kad daugiau darbuotojų reikia plėtrai, bibliotekai, IT ir studijoms, kad čia Parlamente aiškią pirmenybę reikia teikti aplinkos apsaugai ir kad būtų pozityvu turėti daugiau dviračių Strasbūre, kad mažiau reiktų naudotis transporto paslaugomis.

Dėl ko nesutariama? Nesutarimų kyla, ar 2011 m. reikia dar 1 500 EUR skirti padėjėjams. Kartoju, kad ši suma skirta padėjėjams, o ne Parlamento nariams. Iš viso ji sudarytų 13,2 mln. EUR. Komiteto dauguma balsavo už tai, kad šios papildomos sumos padėjėjams būtų įtrauktos į rezervą, teigdama, kad jas reiktų geriau įvertinti ir sprendimą dėl jų priimti vėliau šiais metais.

Norėčiau išdėstyti Žaliųjų frakcijos poziciją šiuo klausimu – reikia jautriau reaguoti į bendrąsias skolos problemas, todėl mano frakcija mano, kad turėtume atsisakyti papildomų 1 500 EUR kitais metais. Šiuo atžvilgiu užuot keitę Parlamento narių statutą turėtume mažiau skraidyti lėktuvais trumpoms komandiruotėms, kad mes patys ir Europos Parlamentas faktiškai pradėtų saugoti aplinką – ko nuolat reikalaujame politiniu požiūriu. Labai džiugu, kad mums pavyko pasiekti geresnių aplinkos apsaugos rezultatų, pvz., 2008 metais anglies dvideginio išlakų kiekis sumažėjo 12,9 proc. Energijos sąnaudas sumažinome 0,8 proc. Norėtume finansavimo vietiniam viešajam transportui, kitaip tariant, norime įrodyti esą atsakingi tiek finansiniu, tiek aplinkosauginiu požiūriu.

  José Manuel Fernandes, PPE frakcijos vardu. – (PT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija palaiko biudžeto suvaržymą, skaidrumą ir tvarumą. Todėl palankiai vertiname administracijos darbą tikslinant fiksuotas ir kintamas išlaidas, taip pat tai, kad buvo pateikta vidutinės trukmės strategija dėl nekilnojamojo turto politikos. Visgi manome, kad ateityje šiuos dokumentus galima patobulinti, ir norėtume priminti, kad palaikome vidutinės trukmės nekilnojamojo turto strategiją.

Siekiame griežto biudžeto suvaržymo, todėl norime, kad veiksmų būtų imtasi formuojant nulinės bazės biudžetą, kurio kiekviena išlaidų eilutė būtų pagrįsta dokumentais. Dėl tos pačios priežasties taip pat siūlome imtis veiksmų atliekant kintamų išlaidų sąnaudų ir naudos analizę. Manytume, kad galima dar sutaupyti, todėl palaikome, ir iš tiesų patys siūlome, kad būtų mažinamos kai kurios biudžeto išlaidos.

Pagrindinis Parlamento tikslas – nepriekaištinga teisėkūra. Visi žinome, kad tinkamų teisės aktų nebuvimas arba blogi teisės aktai visuomet atneša didelių išlaidų, išlaidų, kurias remiantis galutine analize visada padengia Europos visuomenė. Kad pasiektume nepriekaištingos teisėkūros, kai, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, įgijome naujų kompetencijų, palaikome galimybę ieškoti naujų žmogiškųjų išteklių ir norime, iš tiesų reikalaujame, kad jie atitiktų aukštus standartus.

Taip pat primenu jums, kad turėsime 18 naujų narių, kuriems turi būti sudarytos sąlygos tinkamai naudotis savo įgaliojimais. Gyvename daug pastangų reikalaujančiais laikais, o Europos institucijos atlieka esminį vaidmenį – tai lemiamas vaidmuo, kurį jos turi atlikti tinkamai, todėl jos turi turėti pakankamų priemonių.

Puikiai suprantame, kad su biudžetu susijusius klausimus visuomet gali lydėti stiprus populizmas ir demagogija, kurių mes išsižadame. Yra net tokių, kurie netiesiogiai leidžia suprasti, kad Europos Parlamento narių išmokos auga, o tai netiesa. Mes siekiame, kad Parlamentas gautų pakankamas išmokas, užtikrinančias orumą, kurį visi propaguojame, ir kad pasiektume tikslą, kurio iš mūsų tikisi, iš tiesų reikalauja Europos visuomenė: nepriekaištinga teisėkūra.

  Derek Vaughan, S&D frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, diskusijų kyla visuomet, kai svarstote savo biudžetą, tuo įsitikinome per diskusijas dėl taisomojo biudžeto ir savo 2011 m. biudžeto. Visgi džiaugiuosi, kad daugelį klausimų dėl 2011 m. išsprendė pats Biudžeto komitetas. Išties manau, kad tarp Biudžeto komiteto ir biuro dabar liko labai mažai nesutarimų, neskaitant galbūt trijų ar keturių klausimų. Vienas jų, žinoma, 20 proc. slenkstis. Antras – nekilnojamojo turto rezervas, trečias – postai, kurie dabar buvo perkelti į rezervą, o ketvirtas – antroji 1 500 EUR dalis kiekvienam Parlamento nariui per mėnesį, skirta padėjėjų išmokoms.

Šios dvi 1 500 EUR mokėjimo dalys kiekvienam Parlamento nariui – ginčytinas ir sudėtingas klausimas bet kuriuo metu, bet, žinoma, sunkmečiu jis kelia dar daugiau diskusijų. Net jeigu visi ir pripažįstame, kad Lisabonos sutartis suteikė mums daugiau atsakomybės. Būtent todėl susitarta atidėti lėšas antros 1 500 EUR dalies mokėjimui į rezervą, kur jos bus laikomos kol nebus nustatytos visos šio pasiūlymo išlaidos.

Manau, kad kitas neišspręstas ginčytinas klausimas – išmoka tarnautojams. Šiuo klausimu buvo sutarta sumažinti tarnautojams skirtą išmokų sumą nuo 1,2 mln. iki 400 tūkst. EUR, žinoma, kaskart, kai reiškiami reikalavimai, pateikiant gavimą pagrindžiančius dokumentus. Manau, kad tai svarbus principas, kurį visi norime palaikyti. Kolegos patys nuspręs, ar šie du susitarimai jiems priimtini. Manau, kad S&D frakcijos daugumai šie susitarimai bus priimtini.

Visgi per diskusijas dėl 2011 m. biudžeto paaiškėjo dar vienas dalykas – jeigu ateityje finansuosime dėl Lisabonos sutarties atsiradusias papildomas pareigas, taip pat privalome kitose srityse veiksmingiau naudoti lėšas. Formuojant 2011 m. biudžetą buvo mėginta sutaupyti. Iš tiesų išaugusios bendros išlaidos buvo sumažintos nuo 6,5 iki maždaug 5,8 proc. Sveikintina, bet manau, kad ateityje turime padaryti kur kas daugiau.

Tikiuosi, kad ateityje biuras pateiks rekomendacijas ir pasiūlymus ne tik dėl išlaidų, bet ir dėl būdų, kaip ateityje veiksmingiau naudoti lėšas. Tikiuosi, kad sutaupysime keisdami darbo tvarką, o ne tik mažindami išlaidas.

Manau, svarbu, kad ateityje pasiūlymai dėl veiksmingesnio lėšų naudojimo, jeigu biuras tokių pateiktų (tikiuosi, kad ir pateiks), su Parlamento nariais būtų svarstomi ankstyvajame etape. Taip Europos Parlamentas gaus galimybę suformuoti biudžetą, taip pat sudėlioti prioritetus ir patiems nustatyti, kur sutaupyti lėšų, o dabar turėtume toliau dirbti, kad užtikrintume mūsų 2011 m. biudžeto priimtinumą Parlamento nariams, šiam Parlamentui ir, žinoma, visuomenei.

  Carl Haglund, ALDE frakcijos vardu. – (SV) Ponia pirmininke, diskusija dėl Parlamento šių ir ateinančių metų biudžeto buvo įdomi.

Iš pradžių norėčiau ypač padėkoti H. Trüpel, kuri gerai padirbėjo rengiant kitų metų biudžetą. Tikriausiai jis kur kas labiau suderintas nei planuota iš pradžių.

Lisabonos sutartimi Europos Parlamentui nustatyti nauji reikalavimai, todėl turint tai omenyje, logiška tikėtis didesnių Parlamento išlaidų, nes bus daugiau ir veiklos.

Tuo pat metu ypač stebina tai, kad visiškai nesugebėjome pertvarkyti savo veiklos taip, kad patenkintume naujus reikalavimus. Šioje srityje reikia pasitempti.

Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija kritiškai atsiliepė apie didesnes išlaidas, kurias iš pradžių pasiūlė biuras ir kurios, kaip jau minėta, dabar iš dalies sumažintos. Visgi norėčiau pasakyti, kad ALDE frakcija nesutinka su mokėjimo kiekvienam nariui padidinimu dar 1 500 EUR per mėnesį, leisiančiais jiems nusisamdyti daugiau padėjėjų, ir už šį pasiūlymą nebalsuos. Taip pat nesutinkame, kad komitetų pirmininkams turėtų būti mokamos reprezentacinės išmokos.

Akivaizdu, kad dvi didžiosios frakcijos sutarė šiuo klausimu, tačiau ALDE frakcija šiame Parlamente kovos už savo pažiūras. Svarbu, kad Europos Parlamentas parodytų, jog esame iš tiesų suinteresuoti išlaidų, kurias padidinome, mastu. Iš tiesų nesuprantu anksčiau čia išdėstytos logikos, pagal kurią kalbama ne apie didesnes išlaidas, bet apie gebėjimą tinkamai eiti savo pareigas. Esmė slypi anaiptol ne čia. Klausimo esmė – tik didesnės išlaidos.

Jeigu jau apie tai kalbame, verta prisiminti, kad kuo daugiau padėjėjų dirbs Parlamente, tuo daugiau reikės pastatų, o ilgainiui tai bus labai brangu. ALDE frakcija ypač kritiškai vertina kai kuriuos iš šių pasiūlymų ir per Parlamento balsavimą balsuos atitinkamai.

  Helga Trüpel, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Ponia pirmininke, norėčiau dar kartą pradėti nuo magiškojo žodžio, kurį ką tik minėjo C. Haglund – „pusiausvyra“. Iš tikrųjų manau, kad 2011 m. biudžeto svarstymą turime pradėti nuo klausimo „Kaip surasti tinkamą ir patikimą pusiausvyrą?“

J. Fernandes kalbėdamas apie Parlamento svarstytą didelio atsakingumo ir drausmės idėją formuojant 2011 m. biudžetą minėjo populizmą. Šiuo požiūriu su juo visiškai nesutinku. Nemanau, kad išvada, jog ir mums reikia labai atidžiai apsvarstyti, kaip laikytis drausmės Parlamente tuomet, kai iš kitų šalių reikalaujame mažinti išlaidas, būtų populistinė. Priešingai, manau, kad esamomis aplinkybėmis politinė atsakomybė tenka būtent Europos Parlamentui. Reikalaudami Graikijos sumažinti išlaidas ir apskritai reikalaudami sumažinti valstybinio biudžeto išlaidas, viena vertus turime turėti drąsos įteisinti didesnes išlaidas, kurių reikia norint atsakingai atlikti savo darbą, bet tuo pat metu nubrėžti ribą, kada sakome: esamomis sąlygomis taip pat reikalaujame nustatyti tam tikrą ribą, nes tai paprasčiausiai politinio klimato dalis. Parodyti tai reikia remiantis principu „Mes supratome!“ Politiškai tai svarbu, todėl dar kartą kviečiu visas frakcijas pasvarstyti, kokį ženklą visuomenei parodysime patvirtindami 2011 m. biudžetą.

  Lajos Bokros, ECR frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, Rumunijoje valstybės tarnautojų atlyginimai mažinami 25 proc., Ispanijoje viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis mažės nuo 5 iki 15 proc., Portugalijos, neminint Graikijos, vyriausybė deda milžiniškas pastangas, kad išsaugotų žmogiškuosius išteklius. Jungtinėje Karalystėje naujoji vyriausybė jau nurodė, kad šiais metais reikia didelio taupymo paketo.

Ar kas nors šiame Parlamente mano, kad dabar tinkamas laikas Europos Parlamentui išlaidauti labiau: didinti išlaidas, priimti daugiau darbuotojų į frakcijas, biblioteką, komitetus, išlaikyti IT darbuotojus ir papildomai skirti 1 500 EUR padėjėjų išmokoms? Diskusijos vyksta dėl antrosios 1 500 EUR išmokos dalies, o aš manau, kad ir pirmoji yra visiškai nereikalinga. Svarstyti reiktų ne antrosios dalies atidėjimą į rezervą, turėtume panaikinti abi, nes dabar joms netinkamas laikas. Visi suprantame, kad kompetencijos didesnės, tačiau didesnės kompetencijos nebūtinai reiškia didesnes išlaidas. Lėšas būtina naudoti veiksmingiau, reikia daugiau atskaitomybės ir atsakomybės.

Visiškai sutinku su H. Trüpel, kuri sakė, kad yra daugiau būdų taupyti. Čia Strasbūre mums nereikia automobilių parko. Galime naudotis nemokamu viešuoju transportu. Aš kasdien važiuoju tramvajumi. Kad sutaupytume, užuot vykdami verslo klase, galime keliauti ekonomine klase. Aš iš principo niekuomet iš Budapešto čia neskridau verslo klase. Nors šiuo klausimu biuro ir Biudžeto komiteto diskusijos buvo labai naudingos, manau, kad egzistuoja gausybė kitų taupymo galimybių.

  Marta Andreasen, EFD frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, dar kartą buvau priblokšta matydama, kaip šio Parlamento nariai toliau reikalauja didinti biudžetą, kai žmonės valstybėse narėse mėgina išgyventi dabartinę krizę. Tačiau šiandien kalbėsiu apie šio Parlamento etiką.

Ar esant tokiai padėčiai priimtina, kad Europos institucijos, kaip ir šis Parlamentas, nori padidinti savo administracinius biudžetus ir tuo pat metu reikalauja galių kontroliuoti valstybių narių biudžetus? Ar priimtina, kad ES institucijos kreipiasi į Teisingumo teismą dėl Tarybos sprendimo sumažinti padidintą darbo užmokestį ES tarnautojams? Ar etiškai priimtina, kad Parlamentas paskuba patvirtinti Tarybos 2008 m. ataskaitas, kad pastaroji patvirtintų už didesnį Parlamento biudžetą?

Leiskite paaiškinti: Biudžeto kontrolės komitetas vienbalsiai balsavo prieš Tarybos 2008 m. ataskaitų patvirtinimą dėl nepakankamo skaidrumo. Atsitiktinai Taryba nepatvirtino didesnio Parlamento biudžeto. Spėju, kad šią savaitę Parlamentas balsuos už Tarybos ataskaitų patvirtinimą, o Taryba netrukus patvirtins didesnį Parlamento biudžetą. Europos ponios ir ponai, šie balsai už Parlamento biudžetą ir Tarybos pareigų įvykdymą parodo institucijų, siekiančių visus mus valdyti, etiką.

  Angelika Werthmann (NI). – (DE) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, Lisabonos sutartis atnešė pokyčių, taip pat konkrečiai susijusių su Europos Parlamento svarba. Kartą jau pabrėžiau, kad mano balsas už Parlamento biudžeto pakeitimą yra sąlyginis. Žinoma, Europos Parlamentas turėtų siekti nepriekaištingos teisėkūros. Žinoma, tvirtesnis Parlamento vaidmuo reiškia, kad Parlamentas turi daugiau įsipareigojimų, atsakomybės ir darbo. Tokios krizės, kurioje atsidūrėme dabar, sunkiausios per 60 metų ekonomikos krizės metu pabrėžiu, kad būdami Europos Parlamento nariais iš tiesų turėtume ypač atsargiai elgtis su mums patikėtomis lėšomis. Taryba ir Europos Parlamentas turėtų ir privalo bendradarbiauti platesniu mastu, o kad bendradarbiavimas vyktų, reikia noro elgtis kaip partneriai.

  Ivailo Kalfin (S&D). – (BG) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, iš pradžių norėčiau pasveikinti pranešėjus H. Trüpel ir V. Maňką, puikiai padirbėjusius rengiant šiandien svarstomus sprendimus. Turime pripažinti, kad ši užduotis nebuvo lengva, tai liudija ir šios dienos diskusijos.

Viena vertus, kai leidžiami Europos mokesčių mokėtojų pinigai, turime būti taupymo ir veiksmingumo pavyzdys. Kita vertus, privalome Parlamentui suteikti galimybę vykdyti visas savo pareigas ir prievoles, kurias tie patys mokesčių mokėtojai jam patikėjo Lisabonos sutartimi.

Iš tiesų naujoje Europos Sąjungos sutartyje daugiausia pokyčių numatoma ir naujų pareigų skiriama būtent mūsų institucijai. Vienas iš rimčiausių klausimų, sukėlusių daugiausia diskusijų – kokiu mastu Europos Parlamentas atsižvelgia į sunkią ekonominę situaciją Europoje ir užima vadovaujančią padėtį ribojant išlaidas ir didinant lėšų panaudojimo veiksmingumą.

Parlamento sprendimai, kuriuos svarstome šiandien aktualūs ekonominei padėčiai. Mažiausiai 5,5 proc. didesnės išlaidos leidžia išplėsti Europos Parlamento personalą dar 18 naujų darbuotojų. Mums reikia, kad administracija suteiktų profesionalią pagalbą smarkiai išaugusiose srityse, kuriose Europos Parlamento sprendimai yra lemiami.

Europos Parlamento nariams siūlome galimybę daugiau bendrauti su savo rinkėjais, baigti specialistams skirtą mokymą kitose srityse ir vykdyti savo naujas pareigas, kurios jiems patikėtos Lisabonos sutartimi. Esame taupymo pavyzdys, nes pagal prieš daugelį metų sudarytą susitarimą visas naujas pareigas įtraukiame išeikvodami tik 0,28 proc. daugiau lėšų, kad Europos Parlamento išlaidos neviršytų 20 proc. Europos biudžeto administracinių išlaidų.

Tuo pat metu turime aiškiai konstatuoti, kad ateityje senąjį susitarimą reikia iš naujo apsvarstyti, kad jis labiau atspindėtų pokyčius institucijų pareigose, o ypač svaresnį Europos Parlamento vaidmenį ir atitinkamai lūkesčius.

Gerbiamieji Parlamento nariai, vis dar turime rezervų. Ateityje turime labiau pasistengti, kad Parlamentas dirbtų veiksmingiau, pvz., pasikliaunant ne pastatais, o naujomis technologijomis, rodant pavyzdį institucinių ir aplinkosauginių standartų požiūriu, atidžiai analizuojant visų išlaidų poveikį ir neleidžiant biudžetui augti automatiškai, kas paprastai būdinga bet kuriais biurokratijai. Nepamirškime, kad už visus veiksmus atsiskaitome savo rinkėjams, kurie šiuo metu išgyvena sunkmetį.

  Alexander Alvaro (ALDE). – (DE) Ponia pirmininke, krizės metu ypač politikai turi sugebėti atskirti protą ir jausmus, ypač kai sprendžiami biudžeto ir pinigų klausimai. Turiu nuojautą, kad Lisabonos sutartis ir susiję biudžeto klausimai šiek tiek primena orų prognozę – niekada nežinai, kas tiksliai tavęs laukia ryte. Prognozėje žadamas lietus, todėl pasiimi skėtį, o galiausiai galbūt praeina nedidelė dulksna, bet to tikru lietumi nepavadinsi.

Tas pats ir su Lisabonos sutartimi: nežinome, kaip dėl sutarties pasikeis Parlamento darbo krūvis. Įdomu, kaip anksčiau Parlamento nariai galėjo dirbti komitetuose ir prezidiumuose taip, kad dėl Lisabonos sutarties neįvyktų jokių pokyčių.

Svarstant, ar galime sumažinti savo struktūras, sutaupyti lėšų ir dirbti veiksmingiau, diskusija dėl papildomų 1 500 EUR sekretorių išmokoms yra simbolinė. Daugiau naudos būtų, jeigu atsižvelgtume į šiuos tris klausimus, o ne daugiau ir daugiau kalbėtume apie finansavimą. Visų pirma, faktinį Lisabonos sutarties poveikį mūsų darbui pamatysime tik kitais metais.

  Ryszard Czarnecki (ECR). – (PL) Neabejotina, kad Europos Parlamentas, kuris po Lisabonos sutarties ratifikavimo turi daugiau pareigų ir atlieka svaresnį vaidmenį, visiškai natūraliai turi turėti didesnių finansinių išteklių, kad galėtų atlikti savo vaidmenį. Prieš mane kalbėjęs Parlamento narys teisus. Iš tiesų nežinome, kiek šis vaidmuo išaugs, bet žinome, kad jis išaugs. Todėl visiškai natūralu, kad mūsų rinkėjai ir mokesčių mokėtojai taip pat turi didesnių lūkesčių, susijusių su mumis. Todėl prašymas padidinti finansavimą, pvz., Parlamento narių padėjėjams, yra neabejotinai pagrįstas tiek finansiškai, tiek politiškai.

Suprantame, kad šiuo metu Graikija ir apskritai pietų Europos šalys išgyvena sunkią krizę, kuri akivaizdžiai yra ir politinio pobūdžio problema, tačiau mažindami išlaidas neturime panaikinti tam tikrų Europos Parlamento funkcijų. Esu giliai įsitikinęs, kad Europos Parlamento biudžetą reikia gerokai padidinti.

  Daniël van der Stoep (NI). – (NL) Ponia pirmininke, Parlamento 2011 m. biudžeto projektas yra 1,7 mlrd. EUR. Tai lygu 2,3 mln. EUR kiekvienam Europos Parlamento nariui per metus, 200 tūkst. EUR per mėnesį ir net 6 400 EUR per dieną, o šiame Parlamente yra 736 nariai.

Ponia pirmininke, 6 400 EUR – milžiniška pinigų suma. Mąstau apie šimtus dalykų, kuriems būtų geriau išleisti pinigus užuot juos leidus šiam lėlių teatrui. Tačiau svarbiausia, kad patys piliečiai turi turėti galimybę priimti šiuos sprendimus. Šiandien pat uždarykime įstaigą Briuselyje, Liuksemburge, o pirmiausia – Strasbūre. Išvarykime visus iš pastatų, užrakinkime duris, išmeskime raktą ir grąžinkime tuos 1,7 mlrd. EUR piliečiams, kurie juos uždirbo savo pačių krauju, prakaitu ir ašaromis.

Kiekvienas šio Parlamento narys turėtų kasdien keltis ir gultis su mintimi, kad tą dieną mokesčių mokėtojui jis ar ji kainuoja arba kainavo 6 400 EUR. Kiekvienas Parlamento narys privalo suprasti, kad jo ar jos pareiga – kasdien sumažinti šias išlaidas, nes lėšos, Parlamento išleistos niekams, yra mokesčių mokėtojų pinigai, kuriuos piliečiai surinko nepaprastai sunkiai dirbdami.

Taip turėtų būti, bet nėra. Šiame Parlamente visuomet geriau kuo daugiau. Dešimtys milijonų įtraukiami į biudžetą rankų paspaudimais, susitarimais su sau lygiais ir neaiškiais sandėriais užkulisiuose. Elitas sprendžia, visuomenė moka. Visi turėtų apie tai pagalvoti vakare prieš guldamiesi miegoti, o aš raginu kiekvieną tai padaryti šįvakar: paklausti savęs, „ar aš vertas 6 400 EUR?“ To nepadariusiems turėtų būti labai gėda, nes tuomet kaip Europos Parlamento nariai jie yra nieko verti.

  Ingeborg Gräßle (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, D. van der Stoepui norėčiau pasakyti: esu verta savo pinigų ir laikausi šios pozicijos. Jeigu savųjų jūs nevertas, tuomet užjaučiu jus. Galiu tik tiek pasakyti, kad sau paslaugos nedarome šiame Parlamente susikurdami sau darbo sąlygas, dėl kurių dirbti tampa neįmanoma. Palaikau siūlymą padidinti išmokas sekretoriams, iš tiesų abiem lygmenims, ir manau, kad jis visiškai pagrįstas.

Visiems dirbantiems šiame Parlamente reikia darbuotojų. Nenorintys dirbti neturėtų trukdyti dirbti tiems, kurie nori ir turi dirbti. Nė vienas nebus verčiamas pasinaudoti didesne išmoka sekretoriui – jūs galite, bet neprivalote ja naudotis. Jeigu Europos Parlamento nariai ja nesinaudos, tuo geriau mokesčių mokėtojams, kurie susigrąžins savo pinigus. Galiu kalbėti tik apie save, kai sakau, kad aš ir mano personalas esame verti šių pinigų. Tačiau turime labai atidžiai išnagrinėti, ką praeityje nuveikėme panaudodami biudžeto perteklių. Turime ištirti, ar norime ir galime toliau vykdyti šią veiklą. Šiuo požiūriu visų pirma galvoju apie „web TV“ paslaugą. Manau, kad turime imtis veiksmų, negalime visko palikti, kaip yra.

Be to, ėmėmės ne vienos reformos, susijusios su biuru, ir taip pat turėtume leisti šioms reformoms veikti. Biudžeto kontrolės komitetas padarys viską, ką gali, kad nurodytų, kas nėra veiksminga.

  Geoffrey Van Orden (ECR). – Ponia pirmininke, visoje Europoje vyriausybės ir valstybinės institucijos susidūrė su poreikiu mažinti išlaidas, tačiau šis Parlamentas ir toliau gyvena pasakų pasaulyje. Girdžiu gražius žodžius apie poreikį taupyti ir veiksmingai naudoti lėšas, tačiau daugiau nei 1,7 mlrd. EUR 2011 m. biudžetas išaugo beveik 6 proc. Tai visiškai nepriimtina. Turėtume kalbėti apie visuotinį taupymą, o ne biudžeto didinimą. Yra daug būdų, kaip tai padaryti.

Visų pirma, turėtume mažinti bereikalingą lėšų švaistymą ir išlaidas. Šis Parlamentas turėtų pareikalauti, kad Taryba baigtų Strasbūro cirką ir kasmet sutaupytų daugiau nei 200 mln. EUR. Dar 50 mln. EUR galima būtų kasmet sutaupyti uždarant Europos Parlamento biurus visose mūsų šalyse. Turime racionalizuoti biurokratiją: vos per trejus metus Parlamento pasamdytų tarnautojų skaičius išaugo 14 proc. iki 6 000. Sunkmečiu bet kuri kita organizacija nusistatytų naujus prioritetus, kompensuodama išlaidų mažinimą kitose srityse. Panašu, kad manome gyvenantys kitame pasaulyje. Turime imtis būtinų veiksmų, kad įgyvendintume tikrus pokyčius ir iš tiesų sumažintume Parlamento biudžeto išlaidas.

  Bart Staes (Verts/ALE). – (NL) Norėčiau grįžti prie siūlymo dukart pridėti 1 500 EUR per mėnesį prie išmokos padėjėjams. Tiesa, kad Lisabonos sutartimi mums padaugėjo darbo, todėl tikrai neprieštarausiu, kad Parlamento komitetams, kuriems pagal Lisabonos sutartį tenka daugiau pareigų, pvz., Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui, reikia daugiau žmonių.

Neprieštarausiu ir dėl papildomo personalo frakcijoms, kuris padėtų joms dirbti, bet būkime, ponios ir ponai, sąžiningai: kvaila ir neteisinga kiekvienam Europos Parlamento nariui šiemet papildomai skirti 1 500 EUR, o kitais metais dar 1 500 EUR.

Pats 10 metų dirbau ir toliau dirbu Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete. Pagal bendro sprendimo priėmimo arba įprastą teisėkūros procedūrą šis komitetas turi daug teisėkūros užduočių. Visuomet man pakakdavo trijų padėjėjų, ir manau, kad Europos Parlamento nariams, kurie dirba arba pradės dirbti Žemės ūkio ir kaimo plėtros ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetuose, taip pat užteks trijų padėjėjų. Jūsų, ponia I. Gräßle, siūlymas, kad papildomo personalo reikia skirti norintiems dirbti, yra aukščiausio lygio populizmas.

  Vladimír Maňka, pranešėjas. – (SK) Norėčiau padėkoti visiems, išsakiusiems savo nuomonę. Džiaugiuosi, kad jūs visi norite kuo geriau atlikti teisėkūros darbą ir kuo geriau panaudoti išteklius. Kiekvienas mūsų turi savo nuomonę, kur ir kaip galėtume patobulinti darbą. Tai liudija ir šios dienos diskusijos. L. Bokros norėčiau pasakyti, kad yra būdas sutaupyti objektyviais metodais. Kartu su kitais Parlamento nariais prieš metus šį būdą atmetė ir jūsų frakcijos nariai.

Nuo sausio mėn. savo šalyje vadovavau regioninei administracijai. Pirmas dalykas, kurį padariau užėmęs šias pareigas, buvo nepriklausomas išorinis visų mano vadovaujamos institucijos procesų tyrimas. Šis auditas padėtų atsisakyti dvigubų funkcijų ir sumažinti administracines išlaidas daugiau nei 15 proc. Jeigu norime išanalizuoti, kokių turime laisvų pajėgumų ir kuo geriau pertvarkyti esamus išteklius, geriausias sprendimas − objektyvus ir nepriklausomas išorinis tyrimas.

Tie, kuriems užteko drąsos imtis šių veiksmų, maksimaliai panaudojo išteklius ir sugebėjo gerokai sumažinti administracines išlaidas. Ateinančiomis dienomis svarstysime ir balsuosime dėl 2010 m. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir regionų komiteto taisomojo biudžeto.

Šios institucijos akivaizdžiai plečia savo veiklą, nes joms tenka didesni įgaliojimai ir didesnis darbo krūvis. Taip pat norėčiau kreiptis į Tarybą dėl galimybės kuo skubiau užbaigti svarstyti šiuos biudžetus, kad abi institucijos galėtų atsakingai ir veiksmingai vykdyti savo pareigas Lisabonos sutartimi naujai nustatytose arba išplėstose srityse.

  Helga Trüpel, pranešėja. – (DE) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, visi girdėjote, kokios prieštaringos diskusijos dėl 2011 m. biudžeto. Nenuostabu ir tai, kad iš tiesų kalbama ne tik apie biudžeto padidinimą ir išlaidų sumažinimą, bet ir, kaip visuomet būna politikoje, apie simbolinius dalykus.

Kaip pranešėja norėčiau, kad šie mano žodžiai būtų įrašyti į protokolą. Susipažinote su visu spektru nuomonių, pradedant nuo I. Gräßle iš Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos, kuri labai palankiai vertina biudžeto padidinimą, taip pat papildomos 1 500 EUR sumos mokėjimą, kad užsitikrintų galimybę dirbti, ir baigiant kitais Parlamento nariais, kurie sakė, kad „Mums šito nereikia“ arba „Turime kur kas tiksliau įvertinti kaip pagrįsti didesnį biudžetą ir susidaryti bendrą įspūdį apie atskirų komitetų darbą ir šio Parlamento darbo sritis“.

Kaip pranešėja norėčiau pabrėžti, kad Biudžeto komiteto dauguma nusprendė papildomas lėšas atidėti į rezervą, nors Biudžeto komitetas dėl to sprendimo dar nepriėmė, ir pareikalauti tikslaus įvertinimo. Visa tai dar reikės padaryti. Turime parengti šį įvertinimą ir dar kartą rudenį labai rimtai apsvarstyti šiuos rezultatus, kad spalio mėn. pagal naujo biudžeto procedūrą galėtume toliau tartis su Taryba ir rasti daugumos poziciją šiame Parlamente. Esant tokiai padėčiai svarbu pabrėžti, kad yra prieštaravimų, labai skirtingų nuomonių ir yra daugumos nuomonė, kad dar kartą turime labai atidžiai iš naujo apsvarstyti skaičius.

Dėkoju už jūsų patarimą ir tikiuosi, kad ateityje visi elgsimės protingai.

  Pirmininkė. – Dėkoju, ponia H. Trüpel. Šia kalba baigiame bendras diskusijas dėl biudžeto. Dėkoju už kalbas. Diskusijos baigtos.

Balsavimas dėl V. Maňkos pranešimo vyks rytoj, balsavimas dėl H. Trüpel pranešimo vyks šiandien 12.00 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Georgios Stavrakakis (S&D), raštu. – (EL) Taisomasis biudžetas – Lisabonos sutarties įsigaliojimo padarinys. Parlamentas susidūrė su naujais sunkumais, jam reikės išteklių, kad galėtų sėkmingai vykdyti naujas pareigas ir susitvarkyti su sunkumais. Norėčiau pabrėžti, kad Europos piliečiai nori, kad Parlamentas savo pareigas vykdytų nepriekaištingai, todėl svarbu, kad Parlamento nariai, komitetai ir frakcijos turėtų reikiamų išteklių. Be to, manome, kad finansinės drausmės ir išlaidų mažinimo dabar reikia labiau nei bet kada, ir Europos piliečiai visiškai pagrįstai to iš mūsų tikisi, todėl parengiau biudžetą, kuriuo užtikrinamas ekonomiškumas ir skaidrumas.

Taip pat atkakliai tvirtinome, kad reikia planuoti ilgalaikę politiką dėl Europos Parlamento pastatų, siekiant užtikrinti pakankamą finansinę paramą dabar ir ateinančiais metais. Esame tikri, kad šios priemonės suteiks mums galimybę atsižvelgti į Europos piliečių rūpesčius, lūkesčius ir poreikius.

Baigdamas norėčiau pasveikinti Vladimirą Maňką parengus puikų pranešimą.