Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2009/2155(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A7-0051/2010

Debatai :

PV 19/04/2010 - 25
CRE 19/04/2010 - 25

Balsavimas :

PV 18/05/2010 - 8.16
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0172

Diskusijos
Antradienis, 2010 m. gegužės 18 d. - Strasbūras Tekstas OL

9. Paaiškinimai dėl balsavimo
Kalbų vaizdo įrašas
PV
  

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Pranešimas: Rui Tavares (A7-0125/2010)

 
  
MPphoto
 

  Philip Claeys (NI). (NL) Balsavau prieš R. Tavareso pranešimą, nes bendros pabėgėlių perkėlimo programos priėmimas būtų jau šimtasis žingsnis visiškai suvienodintos Europos prieglobsčio politikos link.

Nereikia būti aiškiaregiu, kad jau dabar nuspėtum, jog dėl tokios vienodos politikos labai padaugėtų prieglobsčio valstybėse narėse prašančių asmenų. Ypač ginčytinas teiginys pranešimo konstatuojamojoje dalyje, kad įvedus bendrą pabėgėlių perkėlimo programą gali labai sumažėti nelegalios imigracijos patrauklumas. Šis veidmainiškas pseudoargumentas laikas nuo laiko iškyla, kai šiame Parlamente tenka balsuoti dėl dokumentų dėl imigracijos ar prieglobsčio. Juo pučiama migla žmonėms į akis. Tokiose šalyse kaip Belgija nelegali imigracija paprastai prasideda ten, kur žmonės, praėję prieglobsčio prašymo procedūrą, nueina į pogrindį, o po to jiems atlyginama įteisinimu.

Su tokiais reiškiniais reikia kovoti, o bendroji pabėgėlių perkėlimo programa neabejotinai − vienas iš tokios kovos būdų.

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Roithová (PPE). (CS) Pritarėme direktyvai, kuri neabejotinai atvers naujų galimybių moksliniams tyrimams pastatų energinio naudingumo srityje ir padės taupyti sąnaudas pastatams šildyti. Žinoma, didžiausia problema – seni pastatai, ne tik daugiabučiai. Vakar mano kolega Marian-Jean Marinescu minėjo specialų fondą. Abejoju, ar krizės metu bus skiriama papildomai išteklių. Todėl būtina geriau panaudoti esamus išteklius, kurie 2010–2014 m. laikotarpiui sudaro 4 proc.

 
  
  

Pranešimas: Carlos Coelho (A7-0126/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Roithová (PPE). (CS) Dar kartą norėjau pakalbėti apie pranešimą dėl pabėgėlių fondo, todėl paprašiau žodžio. Norėčiau pasakyti, kad balsavimo įranga parodė, jog aš susilaikiau. Tačiau norėčiau pareikšti, kad pritariu bendrai atsakomybei už oresnių sąlygų sudarymą teisėtiems prieglobsčio prašytojams ir kad balsavau „už“. Kita vertus, turime veiksmingiau kovoti su nelegalia migracija.

Dabar, jums leidus, apie nuostatas dėl Šengeno. Šiandien pritarėme tolesniems žingsniams dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos, suteikiančios didesnes saugumo garantijas visiems europiečiams, gyvenantiems vienodoje erdvėje be kliūčių, įdiegimo.

Tačiau Vokietijos ir Austrijos policijos veiksmai meta šešėlį ant Šengeno ir Europos solidarumo idėjos, nes daugybė Čekijos piliečių verčiami praeiti nebūtinus, intymumą pažeidžiančius ir žeminančius patikrinimus prie vidaus sienų. Šią problemą kartu su kitais klausimais iškėliau prieš dvejus metus, pateikdama klausimą Europos Komisijai, tačiau padėtis kol kas nesutvarkyta. Tai akivaizdus taisyklių pažeidimas, o Čekijos piliečių, įskaitant verslininkus ir darbuotojus, atveju – judėjimo laisvės, kuri yra viena iš pagrindinių Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų laisvių, ribojimas.

 
  
  

Pranešimas: Rui Tavares (A7-0131/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE).(IT) Ponia pirmininke, migracijos politikai, kurią siekiama padaryti teisingą ir atitinkančią tikrovę, būtina priimti bendras europines taisykles dėl prieglobsčio, taip pat būtina numatyti veiksmingą, tvirtą ir tvarią pabėgėlių perkėlimo programą. Šioje vietoje, manau, turiu pabrėžti, kad pabėgėlių perkėlimu siekiama ne tik suteikti humanitarinę pagalbą, bet ir siekti politinio ir ekonominio tikslo – nukelti naštą nuo trečiųjų šalių, kurioms tenka priimti didelį skaičių pabėgėlių, taip pat sumažinti didžiulę išlaidų ir finansinių įsipareigojimų naštą.

Tačiau mes manome, kad vienos biudžeto eilutės ir vieno tipo finansinės pagalbos nepakanka, todėl raginame valstybes nares kurti naujus privataus finansavimo mechanizmus, skatinančius viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes su NVO ir kitais socialiniais partneriais, pvz., religinėmis ir etninėmis organizacijomis, kad atsirastų daugiau savanoriško darbo šiame sektoriuje. Kalbant apie naujus finansinius planus, manome, kad būtų gerai, jei, pvz., būtų numatyti specialūs ad hoc finansiniai asignavimai, galbūt šiam tikslui įsteigiant naują fondą.

Galiausiai, siūlome, kad visi dalyvaujantys subjektai tvirtai įsipareigotų suteikti pabėgėliams, ypač pažeidžiamiausiems, galimybę gauti tinkamą būstą, švietimą ir kalbos kursus, sveikatos priežiūros, psichologų paslaugas, taip pat prieigą prie darbo rinkos, nes tai būtina norint užtikrinti, kad jie tinkamai integruotųsi.

 
  
  

Rekomedacija antrajam svarstymui: Astrid Lulling (A7-0146/2010)

 
  
MPphoto
 

  Zuzana Roithová (PPE). (CS) Man džiugu, kad Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimas sulaukė tokio plataus palaikymo per šiandienos balsavimą. Suprantu, kad visų pirma valstybės narės privalo užtikrinti vienodas socialines sąlygas moterims verslininkėms ir samdomoms darbuotojoms. Nepaisant to, pranešime išdėstomos aiškios gairės, kuriomis šalys turėtų vadovautis. Nemanau, kad tai subsidiarumo principo pažeidimas, tačiau jei kam nors dėl to kils abejonių, jie gali inicijuoti patikslinimą. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, tai gali padaryti net ir valstybių parlamentai. Įdomu, ar jie pasinaudos šia kritika, ar tik įsisuks į nesibaigiančias tuščias kalbas.

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). (LT) Aš balsavau už šį pranešimą ir manau, kad svarbu pažymėti, jog moterims Europos Sąjungoje vidutiniškai už kiekvieną dirbtą valandą mokama vis dar mažiau – 17,4 proc. mažiau nei vyrams. Per pastaruosius 15 metų šis skirtumas sumažėjo tik nežymiai, o kai kuriose šalyse net padidėjo. Aš pritariu Parlamento raginimams rengti reguliarius pranešimus apie darbo užmokesčio skirtumus Europos Sąjungoje, ir pritariu visoms priemonėms, kurios padeda mažinti moterų diskriminaciją Europos Sąjungoje.

 
  
  

Pranešimas: Toine Manders (A7-0122/2010)

 
  
MPphoto
 

  Zuzana Roithová (PPE). (CS) Mes pritarėme šiam prieštaringam pasiūlymui, nes mūsų IMCO komitetas jį išplėtė ir patobulino, įvesdamas, be kitų nuostatų, nuostatas dėl kilmės šalies žymėjimo Europos Sąjungai. Šiandien per plenarinę sesiją nariai iš Italijos pateikė kitų pasiūlymų, tarp kurių buvo ir siūlymas išplėsti reglamentą, kad jis būtų taikomas ir avalynei. Ilgą laiką aš tvirtai pritariau šiai minčiai, tačiau Europos Komisija turi ją ypač kokybiškai reglamentuoti. Tai techninių apibrėžčių klausimas, kurio Parlamentas pats vienas negali labai gerai išspręsti. Todėl nebalsavau už jį, bet kartu norėčiau paprašyti Komisijos nedelsiant pradėti dirbti ir pateikti pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Morten Løkkegaard (ALDE) . – (DA) Ponia pirmininke, tik norėčiau pasakyti, kad balsavau prieš tas pranešimo dalis, kurios susijusios su žymėjimu „pagaminta (kur)“, nes nemanau, kad esama įrodymų, jog nauda būtų didesnė negu žala. Manau, kad krypstama į protekcionizmą, o tai neleidžia man balsuoti „už“. Todėl balsavau prieš tas dalis.

 
  
  

Pranešimas: Luís Paulo Alves (A7-0054/2010)

 
  
MPphoto
 

  Marek Józef Gróbarczyk (ECR).(PL) Ponia pirmininke, aš nusprendžiau pritarti šiai iniciatyvai, nes ji tam tikriems Europos regionams suteikia vystymosi galimybę. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurie pačios Europos regionai tampa atokiausiais regionais ekonomikos požiūriu. Todėl vienas iš tokių programų, kaip ši, tikslų yra Europos regionų vystymasis, ir aš tikiuosi, jos paskatins žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriaus vystymąsi.

 
  
MPphoto
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). – Ponia pirmininke, norėčiau išsakyti susirūpinimą dėl bananų augintojų padėties Kanarų salose, Gvadalupės, Martinikos ir Madeiros salose – regionuose, kurie sutartyje įvardyti kaip atokiausi regionai.

Jų padėtis dar labiau pablogėjo, kai ES Pasaulio prekybos organizacijoje sudarė susitarimą su Lotynų Amerikos šalimis dėl mažesnių tarifų už bananų įvežimą iš šio regiono. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad 2006 m. ES reformavo savo bendrosios rinkos organizavimą bananų sektoriuje. Ji skyrė biudžeto lėšų pagalbai šių regionų bananų augintojams. Nuo reformos pradžios ES kasmet skyrė po 208 mln. EUR bananų augintojams Kanarų salose, Prancūzijos Antiluose, Madeiros saloje ir šiek tiek mažiau Azorų salose.

Nors turėtume džiaugtis tokia parama, daugumai bananų augintojų ji per maža. Todėl norėčiau paraginti kompetentingas institucijas priimti būtinas priemones, kad būtų užtikrinta, jog dėl labiau strateginių prekybos tikslų nenukentėtų tradicinės ES ekonomikos šakos.

 
  
MPphoto
 
 

  Mairead McGuinness (PPE). – Ponia pirmininke, pritariu šiam pranešimui, nes jame nagrinėjamas įvairovės ir mūsų žemės ūkio politikos regionuose klausimas. Tačiau norėčiau pakomentuoti apibendrinamąsias Komisijos nario D. Cioloşo išsakytas pastabas. Jis atsakė į išsakytus nuogąstavimus dėl derybų su MERCOSUR šalimis atnaujinimo ir, nors jo žodžiai šiek tiek nuramino tuos, kurie klausėsi – nes jis pasakė, kad užtikrins ES ūkininkų interesų ir ES ūkininkavimo modelio apsaugą, – bijau, kad manęs jie neįtikino.

Iš pačios Komisijos dokumentų labai aišku, kad Europos Sąjungos jautienos, paukštienos ir kiaulienos gamintojai nukentės, jei sandoris įvyks. Derybos atnaujinamos tuo pat metu, kai reformuojame žemės ūkio politiką. Kyla grėsmė biudžetui. Mums gali neužtekti biudžeto, bet tuo pačiu metu toliau stebime ūkių produkcijos kainų ir ūkininkų pajamų mažėjimą. Tai nelogiška, ir tikiuosi, Komijos narys įsiklausys į šią nuomonę.

 
  
  

Pranešimas: Richard Ashworth (A7-0051/2010)

 
  
MPphoto
 

  Krisztina Morvai (NI).(HU) Pritariu šiam pranešimui, nes juo supaprastinama milžiniška šiuo metu ūkininkus slegianti administracinė ir biurokratinė našta. Esu tvirtai įsitikinusi, kad dėl šio pranešimo atsiras naujos formos santykiai tarp ūkininkų ir valdininkų, atsakingų už bendros žemės ūkio politikos įgyvendinimą valstybėse narėse, ypač postkomunistinėse šalyse, tokiose kaip Vengrija. Taip bus nutraukta iki šiol vyravusi praktika, kai ūkininkai nuolat baudžiami ir terorizuojami. Taip pat tikiuosi, kad bent jau tarp valdininkų ir klientų atsiras naujo lygio bendradarbiavimas. Manau, labai svarbu, kad atsakomybė negultų tik ant ūkininkų, kurie ligi šiol turėjo mokėti baudas už kiekvieną menką incidentą, pečių, bet kad ir pati valstybė prisiimtų atsakomybę, pvz., jei vėluoja sumokėti ūkininkams, kas jiems priklauso. Ir ūkininkių, ir klientų reikalavimus dėl tokių mokėjimų turėtų būti galima ginti teismuose.

 
  
MPphoto
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE). (IT) Balsavau už R. Ashwortho pranešimą, nes tikiu, kad supaprastinti ir sumažinti biurokratines procedūras, susijusias su BŽŪP – bendra žemės ūkio politika – yra ne tik pageidautina, bet ir būtina norint, kad Europos ūkininkai galėtų pajausti visą jos naudą, o ne – kaip dažnai nutinka – susidurti su administraciniais sunkumais ir vėlavimais.

Taip pat tikiu, kad daug kas norėtų aiškesnių ir išsamesnių teisės aktų – ir atsakingoms valdžios institucijoms ir ūkininkams, taip pat norėtų atsikratyti nereikalingų taisyklių ir skatinti gerosios patirties mainus tarp valstybių narių ir vietos valdžios institucijų.

 
  
MPphoto
 

  Peter Jahr (PPE).(DE) Ponia pirmininke, reikia nuolat tikrinti, ar bendra žemės ūkio politika yra praktiška, nes nereikalinga biurokratija mums, o svarbiausia – mūsų ūkininkams, brangiai atsieina ir atima daug laiko. Reikia atsisakyti prasmės neturinčių, netinkamų nuostatų ir jas supaprastinti. Tai, visų pirma, pasakytina apie dažnai labai sudėtingas ir ginčytinas kompleksinio paramos susiejimo taisykles.

Mūsų suformuluotas tikslas – padaryti žemės ūkio politiką paprastesnę ir skaidresnę. Europos Sąjungos ūkininkams turėtų būti suteikta galimybė vėl daugiau laiko praleisti laukuose negu prie rašomojo stalo. Nuoširdžiai tikiuosi, kad Komisija atsižvelgs į šią svarbią pastabą mūsų pranešime ir imsis priemonių jai įgyvendinti.

 
  
MPphoto
 

  Diane Dodds (NI). – Ponia pirmininke, aš, kaip ir daugelis kitų, aktyviai bendraujančių su ūkininkais savo regionuose, balsavau už šį pranešimą. Vienas pagrindinių dalykų, apie kurį netyla kalbos, yra biurokratija šiame sektoriuje. Taigi, pagrindinis naujosios BŽŪP aspektas turi būti popierizmo ir biurokratijos mažinimas. Teisės aktai turi būti prasmingi ūkininkams ir neturime riboti ūkininkams maisto gamybos. Tačiau svarbu ne tik racionalizuoti teisės aktus, bet ir didinti lankstumą valstybėms narėms ir – svarbiausia – Komisijoje bei Europos Audito Rūmuose.

Skirdami nuobaudas, Europos Audito Rūmai nepasižymėjo beveik jokiu lankstumu arba, tiksliau sakant, sveiku protu. Reikia nedelsiant skirti dėmesio teisės aktams ir parodyti daugiau sveiko proto. Tai pat reikia finansų patikslinimo, per kurį būtų įvertintos ūkių patikros sąnaudos ir pajamos iš baudų, kad pamatytume, ar visa tai iš tikrųjų naudinga mokesčių mokėtojams.

 
  
MPphoto
 

  Mairead McGuinness (PPE). – Ponia pirmininke, manau, kad kai mes atsiejome paramą, mažai kas iš mūsų suvokė, kokie bus kompleksinio paramos susiejimo taisyklių įtraukimo į taisyklių paketą, kurių dabar ūkininkai privalo laikytis, padariniai. Manau, kalba eina apie daugiau kaip 17 įvairių direktyvų. Galbūt turėtume paklausti savęs šiame Parlamente, kaip gerai dirbame siekdami supaprastinti teisės aktus.

Tačiau yra viena ypatinga sritis, kurią norėčiau pakomentuoti, tai − patikros. Svarbiausios atliekamos patikros – tai kompetentingų institucijų atliekamos paramos atitikties reikalavimams patikros, tačiau be šių patikrų, ūkininkai vis dažniau tikrinami kitais lygmenimis ir pjūviais – juos tikrina perdirbėjai, prekybininkai, įvairiausios grupės, todėl turime koordinuoti, o ne dubliuoti patikras. Jos nedidina galutinio produkto vertės, nei jo saugos ar saugumo, tačiau labai didina biurokratiją ir kelia pyktį gamintojams, kuriems tenka sutikti ir priimti visus šiuos tikrintojus. Pritariu šiam pranešimui.

 
  
MPphoto
 

  Hannu Takkula (ALDE).(FI) Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjui R. Ashworthui už puikų pranešimą. Mano nuomone, dabar turime labai gerą priežastį sutelkti dėmesį į galimybę supaprastinti procesus, susijusius su žemės ūkiu Europos Sąjungoje. Galima sakyti, jog mokesčių džiunglės tokios tankios, kad eilinis ūkininkas – ar Suomijos šiaurinėje ar rytinėje dalyje, ar bet kur kitur Europoje – nenori net žiūrėti į tą pusę. Todėl reikia aiškių, veikiančių ir suprantamų modelių. Kad žengtume į priekį, reikia ir pasitikėjimo tarp ūkininkų bendruomenės ir valdžios.

Šiuo metu Europos Sąjungos žemės ūkio politikoje su 27 skirtingomis šalimis ir 27 skirtingomis kultūromis toks jovalas, kad sunku įžvelgti kokią nors aiškią ateitį, išskyrus sistemų supaprastinimą ir išaiškinimą. Šis R. Ashwortho pranešimas − puikus žingsnis šia kryptimi, ir tikiuosi, kad ir toliau eisime šiuo keliu: aiškių, paprastų taisyklių ir gairių žemės ūkiui dabar ir ateityje keliu.

 
  
MPphoto
 
 

  Seán Kelly (PPE). – Ponia pirmininke, manau, kad šiandien Parlamente svarstomas pranešimas, kurio pavadinime yra žodis „supaprastinimas“ – tai šviežias vėjo gūsis. Žinoma, pats savaime jis nėra būtinas, tačiau pakiša mintį, kad iki šiol BŽŪP buvo pernelyg sudėtinga.

Viskas, kam reikia auklėjamojo požiūrio konkrečiu klausimu, turi būti supaprastinta, o ne apsunkinta. Visi, kas yra dalyvavę ūkininkų susirinkimuose, žino, kad ligi šiol viskas buvo per daug apsunkinta. Daugybė formų, kurias ūkininkai turi užpildyti, ir valdingi tikrintojai, kuriuos jiems tenka kęsti, siutina ūkininkus.

Todėl sveikinu šį pasiūlymą. Žinoma, reikia pasakyti ir tai, kad nuo to, kaip sekasi pildyti formas, nepriklauso tai, kaip dirbama žemė. Reikalingą atsekamumą, atskaitomybę ir maisto saugą bei kokybę užtikrins tai, kaip ūkininkai elgsis su savo gyvuliais ir kaip dirbs žemę.

Tad tai yra žingsnis teisinga linkme. Tikiuosi, kad taip ir bus ir ilgainiui nebereikės žodžio „supaprastinimas“, nes tai bus savaime suprantama.

 
  
  

Pranešimas: Helga Trüpel (A7-0134/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE).(FI) Ponia pirmininke, aš balsavau už pranešimą, bet tik per klaidą balsavau už ypač svarbų 34 straipsnį pagal 5 pakeitimą. Mums labai svarbu išsiaiškinti šį anglies dioksido kiekį ir, be to, jo kainą. Jau pats laikas Europos Parlamentui posėdžiauti vienoje vietoje, ir man labai malonu, kad naujoji Jungtinės Karalystės vyriausybė nusprendė, jog reikia iškelti šį klausimą kaip savo programos dalį. Tikiuosi, kad kitos valstybės narės taip pat dėl to susirūpins. Tai aplinkos ir išlaidų klausimas. Tol, kol Europos Parlamentas leis tiek pinigų, kiek išleidžia dabar, mes ir toliau nepaisysime ekonomikos krizės.

 
  
  

Rekomendacija antrajam svarstymui: Silvia-Adriana Ţicău (A7-0124/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Sonia Alfano (ALDE).(IT) Kalbant apie A. Ţicău pranešimą, aš balsavau už bendrąją poziciją dėl Direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo atnaujinimo, kadangi tikslas yra toks, kad nuo 2020 m. pabaigos visų naujų pastatų suvartojamos energijos kiekis būtų lygus nuliui. Tai tikslas, kurio Europos institucijos turi siekti visomis pastangomis. Europa turi bendrą įsipareigojimą ir yra tvirtai įsitikinusi, kad artimiausioje ateityje nereikės gaminti daugiau energijos, o efektyviau išnaudoti tą, kuri jau pagaminta.

Energijos taupymas ir energijos vartojimo efektyvumas reiškia efektyvų energijos gamybos šaltinį. Mums nereikia laukti dešimt metų, kad pajudėtume ta kryptimi; vietoj to dabar valstybėms narėms reikia įsipareigoti pasiekti energijos vartojimo efektyvumo tikslus, naudojant finansinius išteklius, kurie iki šios dienos buvo skirti tam, kad būtų gaminamas didesnis energijos kiekis.

Specialiai jums primenu apie pradėtą pasibaisėtiną branduolinę Italijos programą, dėl kurios buvo sužalota daug žmonių ir sukelta grėsmė žmonių sveikatai ir aplinkai. Daugybė visuomeninių išteklių buvo eikvojami siekiant pradėti programą, kad per mažiau nei dvidešimt metų būtų galima pagaminti tiek pat energijos, kiek dabar būtų galima pagaminti ir be to – tiesiog investuojant tuos pačius išteklius energijos vartojimo efektyvumo srityje. Ekologiškos investicijos mūsų vaikams, o ne radioaktyviosioms atliekoms!

Dabar pereisiu prie paaiškinimo dėl balsavimo dėl H. Rühle pranešimo.

 
  
  

Pranešimas: Heide Rühle (A7-0151/2010)

 
  
MPphoto
 

  Sonia Alfano (ALDE).(IT) Aš balsavau už, kadangi manau, kad Parlamentui svarbu paremti viešųjų pirkimų teisės supaprastinimą ir tobulinimą. Tai palengvins ne tik administracinių įstaigų, bet ir įmonių, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, kurioms bus lengviau dalyvauti teikiant pasiūlymus, darbą.

Manau, kad viešųjų pirkimų teikiamą naudą būtina laikyti tvaraus vystymosi skatinimo priemone kvietimuose teikti pasiūlymus pristatant aplinkos ir socialinius kriterijus. Taip pat manau, kad ir toliau reikalauti įvairiapusio skaidrumo naudojant viešąsias lėšas, ypač susijusias su viešaisiais pirkimais, visomis įmanomomis priemonėmis ir ypač internetu, yra šio Parlamento ir Europos institucijų pareiga.

Piliečių kontrolė yra svarbi pagalba naudojant viešuosius finansus, kurie tikrai yra bendras interesas, ir, kaip Regioninės plėtros komitetas mums primena, kovojant su korupcija, kuri paplitusi vietinės ir regioninės valdžios institucijose.

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Roithová (PPE). (CS) Viešieji pirkimai, deja, yra sritis, kenčianti nuo vieno didžiausių korupcijos lygių. Džiaugiausi palaikydama Heide Rühle pranešimą, kuriame raginama supaprastinti viešuosius pirkimus. Vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį, kad kol Komisija nėra pristačiusi viešojo portalo su įtartinų sutarčių, finansuojamų Europos Sąjungos, padėties informacija, nedaug kas gali pasikeisti. Konkurencija nebus veiksminga, sąžininga ir prieinama mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Aš kalbu apie kontrolę ir analizę, apie orientacinę vieno greitkelio kilometro kainą, pvz., skelbiant laimėjusių įmonių, įskaitant kontroliuojančiųjų bendrovių patronuojamąsias įmones, tikrųjų savininkų vardus, taip pat įmonių, kurios laimi pakartotinai, pavadinimus, kad jomis galėtų pasidomėti žiniasklaida ir visuomenė.

 
  
  

Pranešimas: Franziska Keller (A7-0140/2010)

 
  
MPphoto
 

  Mairead McGuinness (PPE). – Ponia pirmininke, aš taip pat norėjau kalbėti apie energijos vartojimo efektyvumą, tačiau nustatyta, kad jeigu nėra pakeitimų, negalima pateikti žodinio paaiškinimo, todėl pateiksiu rašytinį.

Kalbant apie F. Keller pranešimą, tai noriu labai aiškiai pasakyti, kad jį atmetu dėl 44 bei 45 dalių ir I konstatuojamosios dalies. Manau, kad 44 dalis ypač kelia nerimą.

Be to, kur šis Parlamentas posėdžiauja? Praeitais ir užpraeitais metais spaudėme Komisiją imtis veiksmų baisioje padėtyje atsidūrusiems Europos Sąjungos pieno gamintojams paremti. Komisija atsakė grąžinamosiomis eksporto išmokomis kaip neatidėliotina priemone. Vieninteliai žmonės, skundęsi apie tai man, buvo iš Naujosios Zelandijos, kuri nėra besivystanti šalis. Manau, kad tai, jog šios dalys buvo įtrauktos į šį kitais atžvilgiais gerą pranešimą, kenkia Parlamentui ir mūsų kovojantiems Europos Sąjungos gamintojams. Mes mažiname gamybą Europoje, o tai atsiliepia besivystančiam pasauliui. Mums reikia į tai atsižvelgti.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Ponia M. McGuinness, jūs visiškai teisi dėl taisyklių. Maniau, kad S. Alfano ketino tęsti ta pačia intencija kaip A. Jäätteenmäki, o pranešime iš tikrųjų neturėjo būti pateikti jokie paaiškinimai dėl balsavimo. Jūs esate teisi.

 
  
MPphoto
 
 

  Seán Kelly (PPE). – Ponia pirmininke, aš tik norėjau pasakyti, kad sutinku su savo kolege M. McGuinness. Turėjome sunkumų su kai kuriais pasiūlymais ir dėl šios priežasties nepasirinkome EPP krypties, nors paprastai tai darome. Manau, kad M. McGuinness paaiškino kodėl. Visiškai suprantu ir sutinku su tuo, ką ji pasakė, todėl tikiuosi, kad EPP taip pat supras.

 
  
  

Pranešimas: Hella Ranner (A7-0130/2010)

 
  
MPphoto
 

  Peter van Dalen (ECR).(NL) Ponia pirmininke, aš balsavau už H. Ranner pranešimą, nes jame siūlomas geras kelių transporto vairavimo ir poilsio režimo problemos sprendimas. Šis sprendimas paremtas teisės aktų derinimu ir aiškinimu. Jį galima rasti iš dalies pakeistoje 17 dalyje.

Europos Komisija kartu su Kelių transporto priežiūros organizacijų konfederacija (CORTE), Europos kelių policijos tinklu (TISPOL) ir organizacija „Euro Contrôle Route“ turi dirbti aiškindami, kaip taikyti kiekvieną teisės aktų straipsnį. Be to, šis aiškinimas turi būti suprantamas ir žinomas kiekvienam, kam aktualus Europos keliams taikomų teisės aktų poveikis.

Aš taip pat pritariu pakeistai 27 daliai ir kreipiuosi į visus vairuotojus kviesdamas naudotis organizacijos „Euro Contrôle Route“ įsteigta informavimo apie neproporcingas sankcijas linija. Vairuotojai, padėtis dėl vairavimo ir poilsio režimo Europoje turi pasikeisti, ir tam reikalingas įrodymas. Taigi, raginu jus pranešti apie savo nusiskundimus šia organizacijos „Euro Contrôle Route“ įsteigta linija.

 
  
MPphoto
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE).(IT) Ponia pirmininke, mano kolegos pranešime tiksliai pabrėžiama, kad skirtingose valstybėse narėse sunkūs socialiniai kelių eismo pažeidimai vis dar vertinami labai skirtingai. Taigi, pritariu pasiūlytoms pažeidimų ir atitinkamų Europos baudų suderinimo ir sulyginimo priemonėms ir kad Europos Sąjungos lygmeniu galėtų būti pradėta taikyti koordinavimo priemonę.

 
  
  

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Prašymas dėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto konsultacijos – Europos saugios kelių eismo erdvės kūrimas. Strateginės kelių eismo saugumo užtikrinimo iki 2020 m. gairės

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Europos keliuose vis dar atsitinka gerokai per daug eismo nelaimių. Ši padėtis yra susijusi ne tik su didėjančiu eismu, bet ir su itin dideliais kelių naudotojų poreikiais dėl šių profesinės arba asmeninės įtampos ir pervargimo, taip pat daugybės painių kelių eismo ženklų, reklaminių stendų ir kt. Taip pat neturime pamiršti, kad ypač mirtinų eismo nelaimių arba nelaimių, kai patiriami sunkūs sužalojimai, atveju sunkiasvorių eismas atlieka neigiamą vaidmenį.

Pagaliau aplinkos labui privalome įgyvendinti idėjas, kurioms iki šiol pritariama tik žodžiais, pvz., perkelti prekių vežimą į geležinkelio linijas, tačiau taip pat privalome įgyvendinti intelektinio transporto planus, tokius kaip fazinis šviesoforų veikimas. Ramaus eismo zonos, draudimai važinėti miesto centre ir panašos priemonės vis dar ne iki galo ištirti, todėl neturėtų būti plačiai įgyvendinami. Esama nemažai problemų, kurios šiame pranešime nepakankamai išsamiai apibūdintos, ir dėl šios priežasties balsavau „ne“.

 
  
  

Rekomendacija antrajam svarstymui: Jean Lambert (A7-0118/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Šis pasiūlymas yra Europos Sąjungos pastangų sukurti Europos prieglobsčio sistemos teisės aktus dalis. Taigi šis Europos prieglobsčio paramos biuras turi teikti valstybėms narėms ekspertų pagalbą ir prisidėti taikant nuoseklią ir bendrą aukštos kokybės Europos prieglobsčio politiką.

Įsteigtas šis naujas biuras, be jokios abejonės, sukurs tarpusavio pasitikėjimo stiprinimo ir atsakomybės tarp valstybių narių pasidalijimo pridėtinę vertę. Tai turi leisti joms lengviau keistis informacija, analize ir patirtimi, organizuoti mokymo veiklą ir plėtoti konkretų administracijų, kurioms patikėta analizuoti prieglobsčio prašymus, bendradarbiavimą. Svarbu atskleisti pastebimus 27 valstybių narių sprendimo dėl tarptautinės apsaugos prašymų priėmimo skirtumus ir sėkmingai suvienodinti tvarką, kuria remdamosi valstybės narės analizuotų ir atsakytų į šiuos prašymus.

Aš palaikau pranešėjo siūlymą įtraukti paramą vykdant perkėlimą. Sutinku, kad reikalingi Europos pabėgėlių fondo biudžeto pakeitimai suteiks atitinkamą finansavimą naujam biurui pradiniuose jo veikimo etapuose.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Klausimai, susiję su imigracija ir ypač prieglobsčio teise, yra ypač opūs. Klausimas, ar šią teisę suteikti ne ES piliečiams, ar ne, gali turėti dramatišką poveikį šių žmonių gyvenimui, todėl sprendimą reikia priimti rimtai, apgalvotai ir laikantis žmogiškumo principo. Manau, remiantis sveiku protu atvirų durų politika – be kriterijų, ribojančių patekimą į Europos Sąjungos teritoriją – yra nepriimtina, tačiau draudimo visiškai atvykti politika yra netoleruotina. Reikia tinkamos pusiausvyros siekiant suderinti teisėtus interesus ir valstybių narių piliečių rūpesčius su poreikiais tų, kurie dėl šių interesų kreipiasi.

Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimas galėtų būti svarbus žingsnis geriausios patirties šioje srityje link, stiprinant valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą ir tobulinant informacijos keitimąsi.

Vis dėlto turiu pabrėžti, kad valstybės narės privalo ir toliau galėti pasirinkti, ar priimti tuos, kurie ieško prieglobsčio jų teritorijoje, ar jų nepriimti. Be to, pabrėžčiau, kad ES neturi slėpti fakto, kad jos valstybių narių interesai šioje srityje nevisiškai sutampa.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Europos prieglobsčio paramos biuro tikslas yra teikti ekspertų pagalbą ir prisidėti taikant nuoseklią ir bendrą aukštos kokybės Europos prieglobsčio politiką. Šis biuras suteiks tarpusavio pasitikėjimo stiprinimo ir atsakomybės pasidalijimo galimybę ir bus atsakingas už keitimosi informacija bei kitų veiksmų, susijusių su valstybių narių atliekamu perkėlimu, koordinavimą. Kaip žmogiškojo orumo, kuris yra pagrindinis laisvės, demokratijos ir socialinio bei ekonominio vystymosi elementas, dabartiniame pasaulyje skatintoja, Europos Sąjunga privalo būti iniciatorė ir pavyzdys kitiems dėl prieglobsčio. Europos biuro įsteigimas valstybėms narėms paremti trečiųjų šalių piliečių intervencijos srityje bus lemiamas veiksnys taikant bendrąją Europos prieglobsčio sistemą ir nuoseklų valstybių narių solidarumą, kuris dera su Europos stiprinimo projekto principais ir vertybėmis. Raginu nedelsiant užtikrinti reikalingus mechanizmus ir išteklius Prieglobsčio paramos biurui įsteigti.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. (FR) Aš balsavau už Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimą, tikėdamasi, kad jis užtikrins tam tikrą pridėtinę vertę Europos prieglobsčio sistemai, kuri šiandien neabejotinai turi trūkumų. Žinoma, man būtų labiau patikę, jei šio biuro įgaliojimai būtų buvę didesnių užmojų ir galiausiai būtų priverstinio solidarumo tarp valstybių narių užtikrinimo priemonė, kad prieglobsčio teisės loterijai būtų padarytas galas. Ši loterija išliks nerealia viltimi, kol bus priimtos bendrosios prieglobsčio procedūros. Tikimasi, kad šis biuras nusipelnys bent jau tuo, kad prisidės prie geresnio prieglobsčio problemų ir klausimų nustatymo, kad užtikrintų kuo geresnę žmonių, kurie yra persekiojimo aukos ir ieško prieglobsčio mūsų šalyje, apsaugą.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) Aš balsavau už Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimą, nes tų valstybių narių, kurių nacionalinei prieglobsčio sistemai tenka didelė našta atveju, biuras gali padėti taikyti solidarumo mechanizmus, kuriais skatinama geriau perkelti tarptautinės apsaugos gavėjus iš tokių valstybių narių į kitas, taip užtikrinant, kad nebūtų piktnaudžiaujama prieglobsčio sistemomis. Palankiai vertinu faktą, kad Europos prieglobsčio paramos biuras koordinuos valstybių narių, kurios susiduria su ypatingomis aplinkybėmis, tokiomis kaip didžiuliai trečiųjų šalių piliečių, reikalaujančių tarptautinės apsaugos, antplūdžiai, jungtinės pagalbos veiksmus.

Mums svarbu suderinti tiek mūsų prieglobsčio teisės aktus, tiek nusistovėjusią tvarką. Europos prieglobsčio paramos biuras nustatys gerosios patirties pavyzdžius, organizuos mokomuosius kursus Europos lygmeniu ir užtikrins galimybę gauti tikslią informaciją apie kilmės šalis. Be to, manau, kad Europos prieglobsčio paramos biuras taip pat turėtų užsiimti kuo nešališkesnio paraiškų dėl prieglobsčio vertinimo gairių rengimu, taip pat atitinkamų Bendrijos teisės aktų atitikties ir vykdymo stebėjimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE), raštu. (IT) Mus įtikino pridėtinė vertė, kurią suteiks Europos prieglobsčio paramos biuras, stiprinant tarpusavio pasitikėjimą ir dalijantis politinę bei socialinę atsakomybę. ES valstybės narės vis dar turi pasiekti galutinį susitarimą dėl elgesio su pabėgėliais, dėl asmenų, kuriems turėtų būti suteikiamas pabėgėlio statusas, profilio, bet svarbiausia jos privalo įveikti kai kurių vyriausybių sąlygas, susijusias su galimomis išlaidomis.

Šis biuras bus atsakingas už specialiosios pagalbos teikimą. Jo vaidmuo apims koordinavimą, keitimąsi informacija ir veiksmus, susijusius su pabėgėlių perkėlimu. Jis įgyvendins mokymo programas asmenims, atsakingiesiems už šią sritį kiekvienoje šalyje, prisidėdamas prie didesnio įvairios praktikos suderinimo. Mes, Europos Parlamento nariai, pasiliekame svarbiausią teisę paskirti vykdomąjį direktorių.

Jaučiu, jog mano pareiga pabrėžti mūsų raginimą atlikti reikalingus Europos pabėgėlių fondo pokyčius, kad būtų galima užtikrinti tinkamą naujojo biuro veikimą. Didžiausias politinis klausimas lieka santykis tarp žmogiškojo solidarumo ir finansinės naštos pasidalijimo: ES yra raginama pasiūlyti efektyvią pagalbą valstybėms, kurioms tenka didžiausi migracijos srautai ir į kurias kreipiasi didžiulis skaičius prieglobsčio ieškotojų, ir toms, kurioms tenka ypatinga ir dažnai neproporcinga našta dėl savo palyginti mažo dydžio.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Kalbant tokia opia tema, susijusia su žmogaus teisėmis, Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimas yra labai svarbus dėl specializuotos pagalbos, skirtos nuosekliai bendrajai aukštos kokybės Europos prieglobsčio politikai apibrėžti, teikimo ES lygmeniu. Tai yra priežastis, dėl kurios balsavau, kaip balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Prieglobsčio paramos biuras galėtų būti labai naudinga institucija, ypač jei perimtų repatriacijos ir pagreitintos repatriacijos priemonių koordinavimo vaidmenį. Vadinasi, parama taip pat būtų naudinga perkėlimui. Šiame pranešime šis elementas, kuris man labai svarbus, traktuojamas tik kaip antraeilis klausimas. Vietoj to jame pateikta daugybė biurokratinių pasiūlymų, dėl kurių tik išsiplėstų aparatas ir priemonės būtų įgyvendinamos vangiai. Taigi balsuodamas susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Reiškiu savo paramą pasiūlymui įsteigti Europos prieglobsčio paramos biurą. Šio biuro, kuris iš pradžių bus finansuojamas Europos pabėgėlių fondo, vaidmuo bus teikti specializuotą pagalbą, reikalingą bendrajai prieglobsčio politikai suaktyvinti ir keitimuisi informacija bei veiksmams, susijusiems su pabėgėlių perkėlimu, koordinuoti. Paskirti jo vykdomąjį direktorių, įgyvendinantį skaidrumo ir demokratinės kontrolės principus, bus Europos Parlamento darbas. Bendrijos solidarumą užtikrins valstybių narių susitarimas su suinteresuotųjų subjektų leidimu. Aš taip pat pritariu, kad būtų įsteigtas konsultacinis forumas, kuris užtikrins artimą Prieglobsčio paramos biuro ir įvairių suinteresuotųjų subjektų dialogą, dėl mūsų, Europos Parlamento narių, spaudimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. (EL) Šiandien mes duodame leidimą įsteigti Europos prieglobsčio paramos biurą. Jis teiks daugeriopą naudą. Prieglobsčio paramos biuras ryžtingai prisidės prie vienos Europos prieglobsčio teritorijos integracijos. Jis greitai taps organizacija, kuri koordinuos ir stiprins valstybių narių bendradarbiavimą prieglobsčio klausimais skatindama įvairių nacionalinių praktikų suderinimą. Biuras taip pat padės skatinti kontrolės planų, kurie taikomi ES, konvergenciją prieglobsčio teisių srityje. Turėdamas galvoje visą šią naudą ir ne tik valstybių narių, bet ir Europos institucijų sutikimą steigti Europos biurą, džiaugiausi galėdamas balsuoti už jo įsteigimą.

 
  
  

Rekomendacija antrajam svarstymui: Silvia-Adriana Ţicău (A7-0124/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE), raštu. (IT) Nors teigiamas balsavimas už šį pranešimą yra tik formalumas, kadangi Lisabonos sutarčiai įgyvendinti buvo būtina patvirtinti tam tikrą teisinį pagrindą ir deleguotuosius teisės aktus, vis tiek norėčiau pabrėžti energijos vartojimo efektyvumo svarbą statybos pramonėje, kai kalbama apie ES tikslą iki 2020 m. sumažinti energijos suvartojimą ir CO2 išmetimą 20 proc. ir padidinti energijos gamybą iš atsinaujinančiųjų išteklių 20 proc. Kaip žinome, tai, ar pavyks pasiekti energijos vartojimo efektyvumo ir išmetimo mažinimo miestų centruose tikslus, daugiausia priklauso nuo esamų ir statomų pastatų energijos vartojimo efektyvumo gerinimo.

Vis dėlto manau, kad direktyvoje nustatyti labai didelių užmojų tikslai, kurių siekdamos vietinės administracijos turės gerokai pasistengti, nebent joms bus suteikta finansinė parama, įskaitant ES paramą. Ypač turiu galvoje didžiulį energijos atnaujinimo darbą, reikalingą esamiems pastatams, tokiems kaip socialiniai būstai, kurių energijos renovacija (kuri padėtų šeimoms sumažinti komunalinius mokesčius) pareikalaus nemenko vietinių valdžios institucijų finansinio įsipareigojimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Šio didelių užmojų teksto tikslas yra paskatinti pastatų statybą / renovaciją pagal labiau aplinką tausojančius standartus, kadangi jie efektyvesni energijos atžvilgiu. Aš ryžtingai balsavau už tai, kad jis būtų priimtas. Tokio pobūdžio iniciatyva Europos Sąjunga demonstruoja savo, kaip tvaraus vystymosi srities lyderės, vaidmenį. Ši direktyva yra geras kompromisas tarp skatinimo ir spaudimo kalbant apie aplinkos požiūriu atsakingą statybą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Statybų sektoriuje suvartojama 40 proc. ES energijos ir išmetama 35 proc. išmetamųjų teršalų. Šiame teisės akte nustatyta, kad iki 2020 m. naujų pastatų suvartojamos energijos kiekis turi būti beveik lygus nuliui, o esami renovuoti pastatai privalo atitikti minimalius energinio efektyvumo reikalavimus. Taigi šiuo teisės aktu bus prisidėta prie energetinės priklausomybės Europoje mažinimo, CO2 išmetamųjų teršalų mažinimo, vidinio ir išorinio oro kokybės gerinimo bei gerovės miestuose didinimo. Pastatų energinio naudingumo gerinimo iniciatyva taip pat yra galimybė perklasifikuoti mūsų miestus, prisidedant prie turizmo, darbo vietų kūrimo ir tvaraus ekonomikos augimo ES. Vis dėlto norint perklasifikuoti reikia padidintų viešųjų ir privačiųjų investicijų. Turime omenyje tiesiogines viešąsias investicijas, kurios turėtų tiesioginį poveikį darbo vietų kūrimui bei mažųjų ir vidutinių įmonių įtraukimui; o miestų gaivinimo programa bus tinkama ekonomikai atgaivinti. Dėl šios priežasties raginu Komisiją ir valstybes nares naudotis struktūriniais fondais pastatams aplinkos ir energiniu atžvilgiu perklasifikuoti, naudojant šias lėšas kaip privataus finansavimo katalizatorių. Taip pat raginu jas atrasti tinkamą finansavimo modelį esamiems pastatams renovuoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. (FR) 50 proc. savo gyvenimo praleidžiame namuose. Šiandien 30 proc. namų Europoje yra nesveiki, nepaisant to, kad tarp valstybių narių esama didžiulių skirtumų. Taigi svarbu ne tik skatinti naujus tvarius pastatus, bet ir atlikti tvarią renovaciją. Aš palankiai vertinu šį naująjį teisės aktą, kuris leis sumažinti vartotojų energijos sąskaitas, o visai ES pasiekti klimato tikslą per ateinančiuosius 10 metų sumažinti energijos suvartojimą 20 proc. Valstybės narės turės pritaikyti savo pastatų nuostatus, kad visi pastatai, kurie bus pastatyti nuo 2020 m. pabaigos, atitiktų aukštus energinio efektyvumo standartus. Esami pastatai, jei įmanoma, turės būti patobulinti. Demokratiniam judėjimui gyvenamieji namai taip pat yra vienas iš urbanistikos ir statybų kokybės klausimų. Pirmiausia turime išspręsti savo namų projektavimo klausimą. Taigi privalome skatinti savo būstų renovaciją, pvz., per nekilnojamojo turto mokesčių moduliavimą pagal pastatų energinį naudingumą. Todėl raginame valstybes nares sukurti tokią mokesčių sistemą, kuri skatintų visas dalyvaujančias šalis elgtis atsakingiau aplinkos atžvilgiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Ioan Enciu (S&D), raštu. (RO) Manau, kad šis pranešimas bus labai naudingas Europos Sąjungos ateities energetikos sektoriui, kol jame išdėstyti tikslai bus pagrįsti ir atitiks valstybių narių finansinę padėtį. Aš palankiai vertinu tikslus, priimtus Tarybos 2010 m. balandžio 14 d., dėl poreikio sumažinti didžiuosius valstybių narių skirtumus šilumos vartojimo pastatuose efektyvumo atžvilgiu, taip pat pasiūlytą tikslą, kad iki 2020 m. gruodžio 31 d. visų pastatų suvartojamos energijos kiekis būtų lygus nuliui, įgyvendinant veiksmus, kurių laipsniškai imsis valstybės narės 2015 m. ir 2018 m. Vis dėlto Komisija ir Taryba privalo atsižvelgti į tai, kad daugelis valstybių narių vis dar susiduria su ekonomikos recesija ir joms bus reikalinga finansinė bei logistinė parama siūlomiems tikslams pasiekti. Komisija turi apsvarstyti galimybę ateityje sudaryti finansinės intervencijos planą, atsižvelgdama į tobulinimui skirtų lėšų, kurios pagelbės valstybėms narėms, negalinčioms skirti reikalingų lėšų, ypač renovacijos darbams, paskirstymą. Ši priemonė turi būti naudinga eiliniams piliečiams, kadangi būtent jie apmoka sąskaitas už dalį renovacijos išlaidų.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Aš balsavau už rekomendaciją dėl pastatų energinio naudingumo, kadangi joje pateikiami plačių užmojų ir įgyvendinami pasiūlymai iki 2020 m. 20 proc. sumažinti energijos suvartojimą ir CO2 išmetamųjų teršalų kiekį tose srityse, kurių neapima apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema. Ši direktyva turės tiesioginį poveikį Europos visuomenės gyvenimui, kadangi padės vartotojams sumažinti jų energijos išlaidas, be to, ji gali prisidėti prie gausybės darbo vietų kūrimo visoje ES, panaudojant planines investicijas pagerinto energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) 2008 m. ES įsipareigojo iki 2020 m. sumažinti energijos suvartojimą 20 proc. ir 20 proc. vartojamos energijos gauti iš atsinaujinančiųjų išteklių. Pastatų energijos vartojimo efektyvumo gerinimas yra pats efektyviausias būdas 20 proc. sumažinti tų sektorių energijos suvartojimą ir išmetamųjų teršalų kiekį, kurie nepriklauso apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemai. Be to, efektyviai energiją vartojančių pastatų sutaupyta energija vidutiniškai siekia 30 proc. palyginti su įprastais pastatais.

2008 m. lapkričio 13 d. Komisija pateikė savo pasiūlytą Direktyvos 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo pakeitimą. Šie pakeitimai bus svarbūs Europos visuomenės narių gyvenimui, kadangi jie greitai turės poveikį pastatams, kuriuose jie gyvena, ir sukurs efektyvesnių technologijų poreikį statybų sektoriuje, kurį reikia tirti ir plėtoti. Be to, ši strategija sukurs darbo vietų ir prisidės prie tvaraus augimo. Kadangi dabartinis projektas paremtas Parlamento ir Tarybos susitarimu, pasiektu 2009 m. lapkričio mėn., aš palaikau pranešėjos siūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Šios direktyvos, susijusios su pastatų energiniu naudingumu, priėmimas yra labai svarbus žingsnis einant Europos CO2 išmetamųjų teršalų ir energetinės priklausomybės mažinimo linkme. Šie veiksniai vis labiau lemia Europos visuomenės gyvenimo kokybę ir mūsų socialinės bei ekonominės struktūros konkurencingumą. Atsižvelgiant į faktą, kad statybos sektoriuje suvartojama 40 proc. energijos ir išmetama 35 proc. visų CO2 išmetamųjų teršalų, savų pajėgumų pakankamumas ir didesnis renovuotų pastatų energinis naudingumas įgauna lemiamą reikšmę Europos Sąjungos gebėjimui iki 2020 m. pasiekti tikslą – 20 proc. sumažinti energijos suvartojimą ir 20 proc. padidinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimą bei energijos vartojimo efektyvumą. Tikimasi, kad taikomas naujasis teisės aktas be to, kad padės sumažinti privačių vartotojų ir viešųjų paslaugų energijos išlaidas, taip pat padės kovoti su krize civilinės statybos sektoriuje ir plėtoti miestų gaivinimo programas, kurios turės teigiamą poveikį gyvenimo kokybei ir visuomenės gerovei.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Didinti pastatų energinį naudingumą yra ypač svarbu didinant bendrą ES energijos vartojimo efektyvumą ir mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Jeigu Europos Sąjunga nori pasiekti išsikeltus tikslus 20 proc. sumažinti energijos suvartojimą, užtikrinti, kad 20 proc. vartojamos energijos būtų gaunama iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, ir iki 2020 m. 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą, ji turės priimti svarbų pastatų energinio naudingumo įsipareigojimą.

Politinis Parlamento ir Tarybos susitarimas padėjo išsiaiškinti techninius aspektus, minimalius energinio naudingumo reikalavimus, atsižvelgiant į pastatų amžių ir į tai, ar jie buvo renovuoti, ar ne, įvertinti vietinės bei regioninės valdžios institucijų vaidmenį ir taikant rekomendacijas paremti valdžios institucijas.

Vis dėlto mums vis dar kyla abejonių dėl svarbesnio Komisijos vaidmens vertinant nacionalinius planus ir patikrinimų ataskaitas, taip pat dėl Lisabonos sutarties, kurioje daugiau galios vadinamaisiais deleguotaisiais aktais suteikiama Komisijai, pritaikymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Adam Gierek (S&D), raštu.(PL) Pagrindiniai veiksniai, kurie turi įtakos energiniam naudingumui, yra šie: 1. Vienos energijos formos pavertimas kita, kad ją būtų galima naudoti specialioms reikmėms. Kuo ilgesnė keitimo grandinė, tuo daugiau energijos prarandama. Praktiškai daugiausia tai susiję su šiluminės energijos srautais, gaunamais iš pirminių energijos šaltinių. Didelė dalis šios energijos išleidžiama į aplinką. Šį poveikį galima sumažinti bendros šilumos ir elektros gamybos procesuose, kurių efektyvumo rodiklis gali siekti iki 90 proc. 2. Elektros varža arba omo varža, kuri svarbi perduodant elektros energiją. 3. Šiluminė varža. Žema varža svarbi šilumokaičiuose, o aukšta varža svarbi dėl žemo izoliacinių medžiagų šiluminio savitojo laidumo. Naudojant šias izoliacines medžiagas – tokias kaip polistirolas, mineralinė vata ir akytasis betonas – gerokai sumažinamas gyvenamųjų namų šiluminės energijos reikalavimas. Šiuo metu jis gana aukštas – apie 40 proc. visos suvartojamos energijos. 4. Trintis antifrikciniuose procesuose, pvz., guolių, ir frikciniuose procesuose, pvz., stabdžių. Tai daugiausia susiję su automobiliais ir lėktuvų turbulencija. Trinties nuostoliai siekia apie 30 proc. visos energijos.

Aš balsavau už reglamentą be pakeitimų, kadangi energijos nuostoliai gyvenamuosiuose pastatuose – kartu su keitimo nuostoliais – yra didžiausi, o taupymas padėtų neturtingiems žmonėms. Lenkijai šilumos tiekimo sistemų modernizavimas kartu su bendra šilumos ir elektros gamyba gali atnešti ekonominę, socialinę ir ekologinę naudą. Šioje srityje įgyvendinimui reikėtų teikti aiškų prioritetą, kadangi naujosios taisyklės dažnai lėtina senesnių įgyvendinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. (FR) Aš balsavau už peržiūrėtų direktyvų dėl pastatų energinio naudingumo projektus, nes manau, kad naujiems pastatams turi būti taikomas energijos taupymo principas ir kad šioje srityje turi būti taikomi privalomieji standartai, kad jų būtų visur veiksmingai paisoma. Visuomeniniais pastatais bus rodomas pavyzdys jau nuo 2018 m. – valdžios institucijos šiuo pavyzdžiu galės svariai ir reikšmingai remtis savo informacinėse kampanijose gyventojams. Šiuose tekstuose taip pat iškeliama sąlyga, kad energijos taupymas būtų pagrindinis pastatų renovacijos elementas. Taigi norėčiau, kad šios priemonės duotų naują impulsą mažosioms ir vidutinėms įmonėms, o valstybės narės sustiprintų darbuotojų, atsakingų už efektyvų pastatų energijos vartojimą, mokymo programas. Panašiai manau ir dėl energiją vartojančių produktų ženklinimo – vartotojai turi žinoti apie perkamų produktų energetines savybes.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Energijos vartojimo efektyvumas yra esminis 2020 m. strategijos klausimas. Svarbus žingsnis buvo žengtas energijos vartojimo mažinimo ateinančiais metais link, priimant šią rekomendaciją, kurioje iki 2020 m. siekiama, kad pastatų suvartojamos energijos kiekis būtų beveik lygus nuliui. Reikia dėti pastangas ne tik statant naujus pastatus, bet ir vykdant jau esamų pastatų renovacijos projektus. Tai taip pat bus labai svarbu siekiant parodyti gerą pavyzdį valstybinių statybos projektų srityje. Štai kodėl balsavau taip, kaip balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Praeityje dažniausiai būdavo įgyvendinamos lengvai įgyvendinamos energijos taupymo priemonės, tad sudėtinga įvertinti, ar lengva (turint galvoje, kad jos yra įmanomos be ypač didelių renovavimo darbų) pasiekti energijos taupymo galimybes. Visa tai bet kokiu atveju neturi išsprūsti iš rankų dėl to, kad pastatai, kuriuose buvo atlikti energijos vartojimo efektyvumo renovavimo darbai, stovi tušti dėl perdėtai išaugusių nuomos kainų. Apskritai, netgi siekdami išsaugoti klimatą, negalime renovavimo tikslais netinkamai kištis į gyventojų nuosavybės teises.

Pirma, energijos taupymo priemonės yra brangios ir ne visada apima visiškai laiko patikrintas technologijas, tad šia prasme turime ne tiesiog kažką pasiūlyti; privalome skatinti subsidijomis. Atsižvelgiant į darbo užmokesčio ir socialinės apsaugos mažinimą, su kuriuo susiduriame, privalome keletą kartų patikrinti, ar naujosios taisyklės neveda eilinių namų statytojų arba gyventojų į visišką žlugimą. Energijos poreikio poveikis negali būti aiškiai įvertintas, dėl to aš balsavau „ne“.

 
  
MPphoto
 
 

  Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu. − ES nustatė, kad pastatų sektorius – vienas iš daugiausiai turinčių energijos taupymo galimybių. Pastatuose, kuriuose energija vartojama efektyviai, vidutiniškai sutaupoma 30 proc. energijos, palyginti su įprastiniais pastatais. Naujosiose ES valstybėse, taip pat ir Lietuvoje, daugelyje daugiabučių iššvaistoma apie 60 proc. šilumos energijos. O tokių daugiabučių vien Lietuvoje yra virš 35 tūkstančių. Jų gyventojai ne tik moka milžiniškas sumas už šildymą, bet ir yra atsakingi už tonas išskiriamų CO2 išlakų. Konservatorių vyriausybė Lietuvoje nesugeba pradėti pastatų apšiltinimo. Po beveik dvejų metų pažadų, kad renovacijos netrukus prasidės, nebuvo atnaujintas nei vienas pastatas.

Balsavau už šią rekomendaciją dėl pastatų energetinio naudingumo, nes ji iškelia „artėjimo prie beveik nulinių energijos sąnaudų pastatuose“ tikslą. Tai garantuos, kad ES pastatai laikui bėgant taps energetiškai tvarūs. Įgyvendami šią direktyvą prisidėsime prie to, kad ES iki 2020 m. penktadaliu sumažintų energijos vartojimą. Investicijos siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą sukurs milijonus darbo vietų ir prisidės prie ES ekonomikos augimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Reiškiu savo paramą rekomendacijai didinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą. Energijos vartojimo efektyvumas reiškia ne tik energijos taupymą, bet taip pat CO2 ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimą. Šiam tikslui pasiekti turime riboti energijos vartojimą buities reikmėms, kurios padidėjo dėl technologijų, kurias taikant energijos išlaidos iš statybos buvo perkeltos į eksploatavimą. Statybos sektoriaus moksliniai tyrimai juda ekologiškesnio požiūrio į statybą link.

Šiandien didžiausi projektai vykdomi vidutinio klimato šalyse, kur šios rūšies technologijos taikomos vis plačiau, tad atrodo, kad netolimoje ateityje turėsime tvarius miestus. Viduržemio jūros šalyse šios naujosios technologijos taikomos ne taip plačiai. Net jei šilumos išskyrimo problema šiuose regionuose nėra tokia aktuali, pastatai nėra tvarūs aplinkosaugos požiūriu.

Dėl vis plačiau naudojamų oro kondicionavimo sistemų, kurios populiarėja ir namuose, iš tiesų reikalingas didelis energijos kiekis. Dėl šios priežasties Europos Sąjungai reikia vykdyti informacijos kampanijas ir imtis veiksmų naudojant Bendrijos lėšas, paskatas ir informacijos kampanijas, taip pat taikant ir atliekant naujų gaminių technologijų tyrimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. (EL) Norint iki 2020 m. pasiekti tikslą „20 20 20“, kitaip tariant, 20 proc. sumažinti energijos suvartojimą, 20 proc. padidinti energijos, gaminamos iš atsinaujinančiųjų išteklių, vartojamą ir 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą, reikia koordinuotų ir tikslinių tiek ES, tiek valstybių narių veiksmų. Dar svarbiau, pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas yra veiksmingiausias būdas, kaip 20 proc. sumažinti energijos vartojimą ir teršalų išmetimą apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemai nepriklausančiuose sektoriuose. Tiksliau sakant, efektyviai energiją vartojančiuose pastatuose sutaupoma vidutiniškai 30 proc. energijos palyginti su įprastiniais. Be to, efektyviai energiją vartojančiuose pastatuose sunaudojama mažiau vandens, būna mažesnės eksploatavimo išlaidos ir komunalinių mokesčių sąskaitos. Taigi aš balsavau už Direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, kadangi tikimasi, kad ji turės teigiamą poveikį Europos piliečių gyvenimui, atsižvelgiant į tai, kad ji tiesiogiai susijusi su pastatais, kuriuose šie piliečiai gyvena ir kuriais naudojasi. Be to, dėl investicijų, skirtų energijos vartojimo efektyvumui gerinti, ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo bus sukurta daugybė darbo vietų, skatinamas augimas ES, kartu sumažės daug energijos suvartojančių pastatų eksploatavimo išlaidos.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. (RO) Pastatai lemia, ar bus išmesta beveik pusė išmetamųjų CO2 teršalų, nepriklausančių ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemai, pagal kurią siūloma daugybė galimybių, kaip mažinti šį išmetimą patiriant neigiamas arba mažesnes taršos sąnaudas. Naujojoje Pastatų energinio naudingumo direktyvoje nustatomi minimalūs naujų pastatų energinio naudingumo rodikliai / reikalavimai, kad iki 2020 m. jų suvartojamos energijos kiekis būtų beveik lygus nuliui, o didžioji dalis energijos būtų gaunama iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Šie reikalavimai taip pat taikytini esamiems pastatams.

Labai svarbu informuoti piliečius apie šiuos reikalavimus ir paskatinti juos, net jei tie pastatai renovuojami, įvesti pažangiųjų skaitiklių sistemas (pakeisti karšto vandens ir oro kondicionavimo sistemas efektyvaus energijos vartojimo alternatyvomis, pvz., reversiniais šilumos siurbliais). Dalinis finansavimas bus teikiamas iš ES biudžeto energijos vartojimo efektyvumo priemonėms skatinti. Valstybės narės turi priimti tinkamas priemones, kad ši direktyva būtų nedelsiant įgyvendinta. Aš balsavau už šį pranešimą, kadangi naujasis teisės aktas padės sumažinti vartotojų sąskaitas už energiją, taip prisidedant prie ES tikslo iki 2020 m. 20 proc. sumažinti energijos suvartojimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Teresa Riera Madurell (S&D), raštu. (ES) Aš balsavau už šią svarbią direktyvą dėl poreikio didinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą, kuris yra viena sričių, galinti labiausiai prisidėti prie bendrų ES tikslų iki 2020 m. 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą. Remiantis tekstu, dėl kurio susitarė Parlamentas ir Taryba, iki 2020 m. pabaigos visų naujų pastatų suvartojamos energijos kiekis turi būti beveik lygus nuliui, gaminant tiek energijos, kiek jie suvartoja. Visuomeniniais pastatais turi būti rodomas pavyzdys, jiems pradedant taikyti šį teisės aktą anksčiau nei 2013 m. gruodžio 31 d. Dalis šių reformų išlaidų bus finansuojamos iš ES biudžeto. Be to, esami pastatai turės atitikti labai aukštus valstybių narių nustatytus energijos vartojimo efektyvumo standartus, paremtus bendra direktyvoje nustatyta sistema. Pastatų energijos vartojimo efektyvumo matavimo rodiklis turi būti nurodomas pardavimo ir nuomos skelbimuose, pateikiamuose žiniasklaidoje. Kitas svarbus naujas elementas yra pažangiųjų skaitiklių, kontrolės ir valdymo sistemų, skirtų energijai taupyti, įtraukimas. Direktyva bus peržiūrėta iki 2017 m.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. (FR) Šiandieninis balsavimas dėl ES taisyklių, susijusių su pastatų energiniu naudingumu, rodo didžiulę pažangą energijos vartojimo efektyvumo srityje. Vis dėlto mes labai apgailestaujame, kad teisės akte neatsižvelgiama į poreikį renovuoti esamus pastatus, kurie suvartoja 40 proc. energijos ir išmeta 36 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Užuot nustačiusi didelių užmojų energijos vartojimo efektyvumo politiką daug investuodama į pastatų renovavimą, ES dėmesį skiria tik naujiems pastatams. Taip prarandama galimybė sukurti daugybę darbo vietų, sumažinti mūsų energetinę priklausomybę nuo kaimynų ir smarkiai kovoti su klimato kaita.

 
  
MPphoto
 
 

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. (NL) Statybos sektoriaus potencialas taupyti energiją – vienas didžiausių. Šiame sektoriuje suvartojama 40 proc. energijos ir išmetama 35 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas yra pats veiksmingiausias būdas mažinti energijos suvartojimą ir išmetamųjų teršalų kiekį.

Šis susitarimas vertas visiškos mūsų paramos. Vėliausiai iki 2020 m. gruodžio 31 d. visų naujų pastatų suvartojamos energijos kiekis turi būti beveik lygus nuliui. Visiems viešojo sektoriaus pastatams – dvejais metais anksčiau. Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai bus taikomi netgi nuo dabar, kai senesnieji pastatai yra renovuojami. Pastatai, kurių suvartojamos energijos kiekis beveik lygus nuliui, yra tie, kurių energinis naudingumas labai aukštas. Be to, nedidelis arba labai mažas energijos kiekis, kurį jie suvartoja, didžiąja dalimi turėtų būtų pagaminamas iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių.

Sveikintina, kad direktyvoje skiriama dėmesio finansavimo priemonėms šiam perėjimo etapui įgyvendinti. Valstybės narės vėliausiai iki 2011 m. birželio 30 d. turi sudaryti priemonių, skirtų šios direktyvos tikslams pasiekti, sąrašą. Pagaliau Komisija privalo laiku, t. y. vėliausiai iki 2017 m. sausio 1 d., įvertinti direktyvos veikimą. Ši direktyva yra svarbi pagalba kovojant su klimato kaita.

 
  
  

Pranešimas: Rui Tavares (A7-0125/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − Stokholmo programa numato, kad būtų sukurta patikima ir tvari bendra prieglobsčio politika Eropos Sąjungoje. Tačiau norint įgyvendinti bei užtikrinti prieglobsčio politikos tikslus yra būtina skatinti valstybes nares savanoriškai dalyvauti bendroje ES pabėgėlių perkėlimo programoje, todėl Europos Parlamentas siekia, kad kuo daugiau valstybių narių būtų suteikta galimybė dalyvauti ES pabėgėlių perkėlimo programose. Europos Parlamentas palaiko Komisijos pasiūlymą ir mano, kad pabėgėlių perkėlimas turėtų būti vienas pagrindinių ES išorės prieglobsčio politikos aspektų. Jis turėtų būti toliau plėtojamas, o jo mastas turėtų būti plečiamas, kad taptų veiksminga ES taikoma apsaugos priemone.

 
  
MPphoto
 
 

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. (IT) Balsuodama už šį pranešimą, Europa žengė žingsnį bendros prieglobsčio politikos link. Tai padės veiksmingiau apsaugoti žmogaus teises ir kartu leis riboti nelegalią imigraciją.

ES privalo padaryti viską, kad jos balsas dėl migracijos ir integracijos būtų išgirstas. Ji privalo prisiimti atsakomybę už Europos taisyklių nustatymą ir išlaidų, kurias patiria ES šalys dėl migracijos srautų, padengimą. Perkėlimas vis dėlto negali ir neturi būti atskirtas nuo bendrų veiksmų prieš nelegalią imigraciją. Toks veiksmas reikalauja ne tik besiribojančių šalių, bet ir šalių, iš kurių išvyks būsimieji nelegalūs imigrantai, sutikimo.

 
  
MPphoto
 
 

  David Casa (PPE), raštu. – Pabėgėlių perkėlimas yra procesas, kurio metu šie asmenys gali būti perkelti remiantis Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro prašymu, kuriame nurodoma, jog tokiems asmenims reikalinga tarptautinė apsauga. Tai vienas iš tinkamų kriterijų pagal EPF. Šis procesas gali būti idealus sprendimas tiems asmenims, kurių visiško saugumo negali užtikrinti pirmąjį prieglobstį suteikiančios šalys.

Sutinku su pranešėjo padarytomis išvadomis, todėl nusprendžiau balsuoti už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Tik dėl bendros prieglobsčio politikos ir bendros perkėlimo programos galime įgyvendinti tinkamą žmogaus teisių politiką ES. Be abejonės, perkėlimas yra vienas iš ilgalaikių sprendimų pabėgėliams, kurių apsauga negali būti užtikrinta pirmąjį prieglobstį suteikiančiose šalyse. Svarbu turėti pakankamai lėšų, o dalies biudžeto skyrimas negali būti laikomas tikra pabėgėlių perkėlimo programa.

Neturime jokių abejonių dėl Pabėgėlių fondo pakeitimo svarbos, taip suteikiant galimybę užpildyti spragą keliose valstybėse narėse ir padidinti perkėlimo galimybes. Man malonu pažymėti, kad pastaraisiais metais šioje programoje dalyvaujančių valstybių narių skaičius išaugo; svarbu, kad sugebėtume padrąsinti kitus dalyvauti. Šios ES perkėlimo priemonės vystymas ir plėtra turi tęstis, kad būtų galima sukurti pačią veiksmingiausią apsaugą.

Taigi kiekvienais metais Komisija galės nustatyti bendrus ES žmonių perkėlimo prioritetus. Šie prioritetai gali būti susiję su tam tikrais geografiniais regionais, perkeltinų pabėgėlių tautybe arba kategorijomis, nors sutinku, kad turi būti užtikrintas lankstumas, kad būtų galima reaguoti į nenumatytas kritines padėtis.

 
  
MPphoto
 
 

  Corina Creţu (S&D), raštu. (RO) Migracijos srautų spaudimas stiprėja, ir yra keletas tikslinių migracijos šalių, kurios dėl šio reiškinio yra išties susirūpinusios. Štai kodėl svarbu, kad veiktų perkėlimo programa, kadangi ji palengvintų teisingą atsakomybės padalijimą laikantis tarptautinių įsipareigojimų dėl pabėgėlių apsaugos, taip pat palengvintų šalių naštą dėl didelio priimamų ir apgyvendinamų pabėgėlių skaičiaus.

Vienas teigiamas žingsnis šiais metais būtų Europos prieglobsčio paramos biuro, kuris gali teikti paramą valstybėms narėms įgyvendinant perkėlimo iniciatyvas, įsteigimas ir veikimas. Nesvarbu, į kurią šalį bus perkelti pabėgėliai, svarbiausia, kad jiems nedelsiant būtų suteikti kalbos ir kultūros apie atitinkamą šalį kursai, taip pat prireikus kitos konsultacinės religinio ir psichologinio pobūdžio paslaugos.

Manau, kad tęstinumas turi būti pagrindinis tokios programos, kuri užtikrinama ilgalaike biudžeto perspektyva dėl šio sprendimo, bruožas. Pagalbos gavėjai savaime patiria traumą dėl atotrūkio nuo savo šalies kultūros ir tradicijų. Jie turi susikurti naują tapatybę, o tai yra sudėtinga ir to nereikia apsunkinti pavojinga ir nesaugia jų ateitimi.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Pabėgėlių perkėlimo poreikio svarba Europoje, kuriai nesinori užsidaryti nuo išorinio pasaulio arba užsimerkti ir nematyti to, kas vyksta, labai išaugo. Priimti kenčiantį ir jį atjausti yra du krikščioniški europietiški bruožai, kuriuos vertėtų prisiminti. Vis dėlto tai reikia daryti paisant valstybių narių teisės aktuose nustatytų ribojimų. Bendruose kasmetiniuose ES prioritetuose geografinių regionų bei tam tikrų perkeltinų pabėgėlių kategorijų atžvilgiu tikrai turi būti atsižvelgiama į valstybių narių poreikius ir jų aplinkybes; reikia skatinti valstybių narių dalyvavimą perkėlimo veiksmuose.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Vienas iš reikalavimus atitinkančių Europos pabėgėlių fondo veiksmų yra perkėlimas. Stokholmo programoje nustatyta, kad ES turi būti trečiųjų šalių partnerė ir su jomis bendradarbiauti, suteikdama prieglobstį dideliam pabėgėlių skaičiui. Komisija kasmet nustato bendruosius perkeltinų asmenų prioritetus, tačiau šis nustatymas turi būti pakankamai lankstus, kad būtų galima reaguoti į nenumatytus kritinius atvejus. Ypatingas dėmesys privalo būti skiriamas represiškiausių kultūrinių, socialinių bei politinių sistemų aukoms. Valstybių narių, dalyvaujančių ES perkėlimo programose, skaičius auga ir turi būti padidintas iki didžiausio galimo valstybių narių skaičiaus. Aš pabrėžčiau teigiamą lėšų, teikiamų perkėlimo pagalbos reikmėms, poveikį, didesnes sumas skiriant pirmaisiais ir antraisiais proceso metais. Šios lėšos susijusios su padidėjusiomis išlaidomis, kurios, savaime suprantama, patiriamos kuriant mechanizmus ir struktūras, taip pat su sąlygų garantijų svarba siekiant užtikrinti didžiausią pabėgėlių perkėlimo procesų tęstinumą ir kokybę.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. (FR) Atsižvelgiant į gana vangų Europos dalyvavimą, ji turi daugiau prisidėti prie pastangų perkelti pabėgėlius, kuriems pavojinga būti šalyse, į kurias jie pateko. Balsuodama už šį pranešimą, kuriame siekiama skatinti pabėgėlių priėmimą ir perkėlimą Europoje, norėjau paskatinti valstybes nares prisijungti prie šio bendro solidarumo judėjimo. Gerų ketinimų jau nebepakanka; žodžius privalome keisti veiksmais, o prioritetas visų pirma turi būti teikiamas moterims ir vaikams, kurie yra smurto ir išnaudojimo aukos, nelydimiems nepilnamečiams, asmenims, kurie yra kankinimo aukos, ir rimtai sergantiems asmenims.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Tik 10 ES valstybių narių, įskaitant Portugaliją, priima perkeltinus pabėgėlius. Pabėgėlių perkėlimas yra procedūra, pagal kurią, remiantis Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro prašymu, pagal asmens tarptautinės apsaugos poreikį trečiųjų šalių piliečiai arba asmenys be pilietybės perkeliami iš trečiosios šalies į valstybę narę. Šios rekomendacijos priėmimu siekiama padidinti valstybių narių, kurios perkelia pabėgėlius, skaičių; tuo tikslu šalys, kurios tai darys pirmą kartą, gaus didesnę finansinę paramą pirmuosius dvejus metus. Toliau minimų asmenų perkėlimui turi būti teikiamas prioritetas, neatsižvelgiant į jokius geografinius prioritetus, kuriuos tam tikram laikotarpiui galėjo nustatyti ES: vaikai ir moterys, kuriems gresia smurtas arba psichologinis, fizinis arba seksualinis išnaudojimas; nelydimi nepilnamečiai; asmenys, turintys specialiųjų medicininių poreikių; asmenys, patyrę smurtą ir kankinimus, ir asmenys, kuriems būtinas perkėlimas dėl teisinių ir apsaugos priežasčių.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Europos pabėgėlių fondo reikalavimus atitinkančios pagalbos priemonės apima pabėgėlių iš trečiųjų šalių perkėlimą. Perkėlimas reiškia procesą, kai, remiantis Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro prašymu, pagal asmens tarptautinės apsaugos poreikį trečiųjų šalių piliečiai arba asmenys be pilietybės perkeliami iš trečiosios šalies į valstybę narę, kur jiems leidžiama: a) gyventi kaip pabėgėliams arba b) gauti statusą, kuris pagal nacionalinius ir Bendrijos teisės aktus jiems suteikia tokias pačias teises ir privilegijas kaip ir pabėgėlio statusas.

Dėl pranešime pasiūlytų priemonių Europa – kuri jau dabar susiduria su masinės imigracijos problema – taps dar patrauklesnė imigrantams. Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro duomenys tai patvirtina. 2008 m. ES buvo perkelta maždaug 5 000 žmonių, o dabar visame pasaulyje yra 750 000 šį poreikį turinčių žmonių. Būtent dėl šios priežasties balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu. (DE) Daugelyje valstybių narių, įskaitant mano paties šalį Austriją, pajėgumas priimti pabėgėlius baigia visiškai išsekti, ir visuomenė gana teisingai priešinasi naujiems priėmimo centrams bei panašioms paslaugoms. Taigi pranešimas apie Europos pabėgėlių fondą, kuriame skatinamas pabėgėlių perkėlimas ES, yra tuo labiau nesuprantamas. Todėl aš balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Pabėgėlių problema yra Europos problema ir ji negali būti palikta tautinėms valstybėms, ypač atsižvelgiant į jų geografinius ir ekonominius skirtumus. Taigi aš pritariu fondo steigimui Europos lygmeniu.

Tokio fondo įsteigimas turi būti naudingas dviem tikslams: jis turi remti pabėgėlius, kurie atvyksta į mūsų šalis, dažnai į mūsų pakrantes, ieškodami pagalbos, taip pat tas šalis, kurios dėl savo geografinės vietos priima daugiausiai šių bet kam pasiryžusių žmonių. Ši problema yra ir turi būti Europos problema, ir mes negalime tam tikroms valstybėms palikti pačioms su ja susidoroti. Tikiuosi, kad šis fondas bus tik Europos ir bendresnio požiūrio į šį klausimą plėtojimo pradžia.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu.(PL) Atsižvelgdamas į pagalbos pabėgėliams Europoje poreikį, manau, kad dėl to priimtas Europos Parlamento sprendimas yra ypač svarbus. Pagrindinis fondo tikslas yra paremti priemones, kurių imasi valstybės narės ir kurios neretai reiškia papildomas išlaidas. Tokios priemonės skirtos pabėgėliams tinkamoms gyvenimo sąlygoms užtikrinti ir taip pat yra susijusios su teisiniu jų buvimo Sąjungos šalyse reguliavimu. Manau, kad labai svarbu didinti finansinę paramą šalims, kurios įsipareigojusios padėti pabėgėliams.

Neturime suteikti jokio pagrindo kritikai, kad mes, išsivysčiusios šalys, užuot bandžiusios bet kokia kaina apsaugoti pabėgėlius, bandome apsisaugoti, kad jie neatvyktų pas mus. ES valstybės narės turi suteikti geriausią galimą priežiūrą pabėgėliams, kurie atvyksta į Europą iš besivystančių šalių ir kurie dažnai turi susidurti su didžiulėmis problemomis, tokiomis kaip smurtas, gyvenimui skirtų priemonių ir medicininės priežiūros stoka.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Záborská (PPE), raštu. (SK) Ponios ir ponai, komitete balsavimui buvo pasiūlyta daugybė pakeitimų, kuriais siekta atkreipti dėmesį į bažnyčios ir tikėjimo grupių svarbą sprendžiant pabėgėlių problemą. Visi šie pasiūlyti pakeitimai buvo atmesti. Kai liberalai ir kairiosios pakraipos politikai tvirtina, kad nevyriausybinių organizacijų veiklos ir valstybinio finansavimo pakanka kasdieniam darbui su pabėgėliais, tai parodo jų trumparegišką cinizmą ir veidmainiavimą. Realybėje yra visiškai priešingai. Ar ne tiesa, kad šalys dažnai kritikuojamos, nes daugeliu atvejų sąlygos pabėgėlių stovyklose yra žeminančios orumą? Ar nebūtų tinkama pareikšti apie tokių valstybių, kaip Vokietija, Ispanija, Prancūzija, Italija ar Malta, veidmainiavimą? Vyriausybėms nepavyksta priimti pabėgėlių ir jais pasirūpinti. Šių skurdžiausių žmonių kančia žeidžia turtingą Europą, ir todėl mes juos grąžiname. Dėl politinio korektiškumo ignoruojame faktą, kad priėmimo stovykloms stipriai skurstant, kur politiškai korektiškos nevyriausybinės organizacijos jau liovėsi kovojusios, ten dabar entuziastingai dirba tik mažai pastebimi katalikų vienuolių ordinai. Maltos ordino, Jėzuitų pabėgėlių tarnybos ir daugelio krikščioniškų organizacijų dėka vyriausybės pripažįsta savo įsipareigojimą imtis veiksmų sprendžiant dėl pabėgėlių likimų. Krikščioniškosios organizacijos yra krislas mūsų sąžinės akyje. Dėl šios priežasties jos nusipelno mūsų padėkų – netgi dabar, kai tegauna labai ribotą finansavimą iš ES biudžeto ir negali netgi būti paminėtos šios temos pranešime savo iniciatyva.

 
  
  

Pranešimas: Carlos Coelho (A7-0126/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Pranešimu apie Šengeno informacinę sistemą ir jos modernizavimą prisidedama prie šio didžiojo laisvo judėjimo Europoje perversmo. Augant žmonių judėjimui tarp valstybių narių Šengeno erdvėje, taip pat plečiantis šiai erdvei, privalome tobulinti duomenų tvarkymą, siekdami užtikrinti, kad šia laisve būtų naudojamasi visiškai saugiai. C. Coelho pranešimu prisidedama prie didesnio informacijos platinimo efektyvumo paieškos, taip pat prie būtinos Europos Sąjungos užtikrinamos pagarbos asmens laisvėms. Logiškai balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − Šio pasiūlymo tikslas – užtikrinti perėjimą iš Šengeno informacinės sistemos, kurios dabartinė forma yra SIS 1+, į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (SIS II). Iš tikrųjų tenka apgailestauti, kad šios sistemos veiklos pradžia yra vilkinama. Europos Parlamentas dėjo visas pastangas, kad ši sistema pradėtų kuo greičiau veikti ir kad SIS II įgyvendinimo procesas būtų visiškai skaidrus, tačiau reikia siekti visų institucijų pritarimo. Svarbu pažymėti, kad Komisija turėtų taikyti alternatyviąją programą, jei SIS II projektas nepavyktų, taip pat Parlamentas turėtų būti įtrauktas į sprendimo dėl perėjimo priėmimo procesą. Komisija Europos Parlamentą turėtų išsamiai informuoti apie bandymų rezultatus prieš pereinant prie naujosios sistemos SIS II, tuo pačiu suteikiant Parlamentui galimybę pateikti nuomonę.

 
  
MPphoto
 
 

  David Casa (PPE), raštu. – Prieš pereinant prie naujosios SIS sistemos, būtina atlikti tam tikrus bandymus ir užtikrinti reikalingas apsaugos priemones. Nors manau, kad reikia profesionaliai ir kruopščiai imtis pirmiau minėtų priemonių, taip pat palaikau pranešėjo nusivylimą dėl vilkinimų, kurie trukdo pereiti prie naujosios sistemos.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Apskritai aš balsavau už pasiūlytus šio reglamento pakeitimus. Duomenų migracijos etapas yra paskutinė antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) vystymo užduotis. Taigi tai patvirtina poreikį suteikti Komisijai įgaliojimą sistemos vystymo laikotarpiu, kol ji pradės veikti. Atsižvelgdamas į užsitęsusius vilkinimus, kurie jau buvo patvirtinti, ir išaugusias SIS II projekto išlaidas, suprantu, kad reikia taikyti laikinojo galiojimo sąlygą. Naująjį Komisijos įgaliojimą reikia nustatyti pagal numatytą SIS II veikimo datą 2011 m. pabaigoje.

Vis dėlto Komisija turi būti lanksti, kad remdamasi komitologijos procedūra galėtų atidėti datas ir pritaikyti teisės sistemai alternatyvų sprendimą, jei SIS II bus nesėkminga. Komisijos nesugebėjimas nustatyti tinkamos datos, kada SIS II turėtų pradėti veikti, yra nepriimtinas, kadangi nuo to priklauso geresnės saugumo, laisvės bei teisingumo garantijos Europos erdvėje. Taip pat šis nesugebėjimas kelia abejonių dėl proceso vykdymo skaidrumo.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Išskirtinis temos opumas lėmė, kad šį pranešimą buvo paskirta rengti vienam iš geriausių šios temos žinovų visame Parlamente – mano kolegai C. Coelho; norėčiau jį pasveikinti su šiuo jo darbu. Vilkinimai, nuo kurių nukentėjo šis procesas, yra apgailėtini, tačiau pritariu jo atsargumui dėl perėjimo proceso sėkmės ir susirūpinimui dėl Parlamento teisės būti informuojamam apie vystymo procesus.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. (FR) Perėjimo iš SIS I į SIS II saga paprasčiausiai buvo per ilga. Štai kodėl balsavau už šį pranešimą: siekdama atkreipti dėmesį į poreikį laikytis nustatytų terminų ir baigti tai, kas gali būti peržiūrėta, remiantis daugybe bergždžių rezultatų ir atsižvelgiant į išteklius, skirtus minėtajam perėjimo tikslui pasiekti – iki šiol nesėkmingai – dėl prasto valdymo. Dabar Komisijos eilė, tačiau Europos Parlamentas, kaip biudžetinė valdžios institucija, turi pasinaudoti savo galiomis ir išsaugoti teisę prašyti Europos Audito Rūmų atlikti išsamų projekto valdymo ir finansinio poveikio, kurį ES biudžetui sukeltų jo nesėkmė, auditą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Šiame pranešime matau tik nedidelį pokytį Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pateiktų pakeitimų atžvilgiu. Pranešime tėra reikalaujama, kad Europos Parlamentas būtų įtrauktas į sprendimų priėmimo procesą, ir pažymima, kad prieš bet kokį perėjimą prie antrojo Šengeno informacinės sistemos varianto reikalinga jo palanki nuomonė. Tačiau šis pranešimas vis dar nėra priimtinas. Negalime paremti perėjimo prie SIS II galimybės – naujosios visiško saugumo užtikrinimo priemonės – nepakenkdami sau.

Ši sistema leidžia surinkti vis daugiau asmeninių duomenų tokiais pagrindais, kurių pagrįstumas diskutuotinas. Kaip įtarimas dėl galimo teroro akto gali būti pagrįstas? Blogiausia tai, kad Jungtinėms Valstijoms galėjo būti leidžiama naudotis šiais duomenimis. Šiuo krizės metu viešpataujanti eurokratija ir toliau kuria Europą, paremtą konkurencija ir teisės bei tvarkos pervertinimu. Vis dėlto dabar pats geriausias laikas kurti mums taip reikalingą Europos solidarumą ir bendradarbiavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Turime informacinę Šengeno sistemą, kuri veikia ir gali plėstis, taip pat prestižinį projektą, kainuojantį milijonus, kuris, atrodo, žlunga. Jau pats laikas nustoti pilti pinigus į pinigų duobę ir imtis gelbėti tai, ką dar galima išgelbėti. Jei ES tikrai nori toliau leisti milijonus, jie turi būti išleidžiami sienų apsaugai arba pagalbai vietinėms šeimoms. Užuot tiesiog atsilyginus už pabėgėlių priėmimą dovanomis, galų gale turi būti tiksliai taikoma Ženevos konvencija dėl pabėgėlių statuso, kuri, žinoma, netaikoma ekonominių migrantų armijai.

Galiausiai mums nereikia naujojo prieglobsčio paramos biuro tam, kad toliau didėtų painiava dėl prieglobsčio ir daugėtų ES agentūrų, kurios ryja milijonus. Kol neturime veikiančios Šengeno informacinės sistemos, Šengeno erdvė neturi būti plečiama. Naujieji pasiūlymai yra ne tik blogai apgalvoti, jie praktiškai duoda priešingus rezultatus, ir štai kodėl aš balsuodamas susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Reiškiu visišką savo paramą C. Coelho pranešimui. Šengeno informacinė sistema įrodė esanti puiki ir veiksminga valdymo bei kontrolės Europos Sąjungoje priemonė. Vis dėlto ją vystant šį tą reikėjo koreguoti ir pritaikyti, taip pat atsižvelgiant ir į vėliau paaiškėjusius reikalavimus.

Pranešėjo pasiūlymas labai atitinka šį požiūrį: antrosios kartos perėjimas daugiau negali būti nukeliamas arba atidedamas. Mums reikia veiksmingų ir efektyvių priemonių informacijai koordinuoti ir tiems, kurie kerta Šengeno erdvę ir joje keliauja, kontroliuoti. Dėl šios priežasties prisidedu prie C. Coelho pabrėždamas, kad Komisijai reikia kuo greičiau diegti naująją antrosios kartos SIS sistemą.

 
  
  

Pranešimas: Carlos Coelho (A7-0127/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  David Casa (PPE), raštu. – Prieš pereinant prie naujos SIS būtina atlikti tinkamus bandymus ir įdiegti reikiamus saugiklius. Manydamas, kad reikėtų tai atlikti profesionaliai ir kruopščiai, taip pat pritariu pranešėjo nusivylimui dėl vilkinimo, kuris trukdo pereiti prie naujosios sistemos.

Be to, manau, kad reikia kreiptis į Audito Rūmus ir paprašyti jų atidžiai išnagrinėti šio projekto valdymo aspektus.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Padaugėjus valstybių narių labai pasunkėjo perėjimo iš Šengeno informacinės sistemos į antros kartos Šengeno informacinę sistemą procesas. Parlamentas elgiasi teisėtai, reikalaudamas tikslios ir naujausios informacijos apie šio pranešimo įgyvendinimą. Tikiuosi, kad perėjimas įvyks kuo sklandžiau, kad šie pokyčiai niekaip nepakenks Europos saugumui ir kad perėjimo rezultatai bus patenkinami.

 
  
  

Pranešimas: Rui Tavares (A7-0131/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šį pranešimą, kadangi Bendrijoje pabėgėlių problema išlieka itin aktuali. Šiuo metu Europos Sąjungoje pabėgėlių perkėlimo klausimas nėra tinkamai koordinuojamas ir kasmet pabėgėlius perkelia tik 10 valstybių narių, kas mažina perkėlimo, kaip ES išorės politikos priemonės, strateginį panaudojimą. Sveikinu Komisijos sprendimą įkurti Europos prieglobsčio paramos biurą, kuris galės suteikti valstybės narėms paramą įgyvendinant perkėlimo iniciatyvas kartu užtikrinant politikos koordinavimą Bendrijos lygmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. (FR) ES priima ir perkelia daug mažiau pabėgėlių iš trečiųjų šalių nei Jungtinės Valstijos ar Kanada. Balsavau už Europos Parlamento savo iniciatyvos pranešimą dėl bendros ES perkėlimo programos parengimo. Pranešime reikalaujama ES viduje parengti plataus masto ir tvarią perkėlimo programą ir numatoma finansinė parama pasirengusioms joje dalyvauti valstybėms narėms.

Pranešime taip pat reiškiamas nepritarimas Tarybos vizijai. Joje pageidaujama pasirinkti pabėgėlių tautybę kaip pagrindinį kriterijų priimant sprendimus dėl pirmenybės būti perkeltiems. Mes pageidautume, kad, be pabėgėlių geografinės kilmės, būtų apibrėžta „pažeidžiamų pabėgėlių‟ kategorija (tai smurtą ir išnaudojimą patiriančios moterys ir vaikai, nelydimi nepilnamečiai, asmenys, kuriems būtina sveikatos priežiūra, kankinimų aukos ir t. t.). Šiai kategorijai visada turėtų būti teikiama pirmenybė.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Labai svarbu, kad Europos Sąjunga vykdytų teisingą ir realistinę migracijos politiką. Dėl šios priežasties pritariu šiai veiksmingai, patikimai ir tvariai perkėlimo programai, kurioje numatomas ilgalaikis į savo kilmės šalis negalinčių grįžti pabėgėlių problemų sprendimas. Perkėlimo programa gali prisidėti prie to, kad norintiems patekti į Europos Sąjungą pabėgėliams nelegali migracija taptų mažiau patraukli. Veiksmingos perkėlimo programos sėkmės prielaida – darbo galimybių užtikrinimas suaugusiesiems ir nedelsiamas nepilnamečių integravimas į mokyklas. Dėl šios priežasties labai svarbu suteikti galimybes kreiptis į švietimo ir įsidarbinimo konsultavimo tarnybas. Įvairūs viešojo sektoriaus subjektai (pvz., savivaldybės) ir pilietinė visuomenė, taip pat NVO, labdaros organizacijos, mokyklos ir socialinės tarnybos privalo taikyti tolesnes priemones; svarbu subjektus skatinti bendradarbiauti tarpusavyje. Raginu valstybes nares skatinti kurti privačius finansavimo mechanizmus ir imtis platesnio masto viešųjų ir privačių iniciatyvų, kurios padėtų įgyvendinti Europos perkėlimo programą.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Teigiamai vertintina tai, kad pastaraisiais metais padaugėjo pabėgėlių perkėlimo programose dalyvaujančiųjų valstybių narių. Nepaisant to, tik 10 valstybių narių kiekvienais metais perkelia pabėgėlius, visiškai nekoordinuodamos veiksmų tarpusavyje arba neturėdamos bendros ES perkėlimo programos. Svarbu, kad valstybės narės būtų solidarios tarpusavyje ir, laikydamosi tarptautinių įsipareigojimų, garbingai dalytųsi atsakomybe.

Veiksminga ir tvari Europos pabėgėlių perkėlimo programa bus naudinga perkeliamiems pabėgėliams, valstybėms narėms ir pačiai ES, nes leis jai prisiimti vadovaujantį vaidmenį tarptautinės humanitarinės veiklos srityje. Reikalingas daugiašalis požiūris, kurio laikantis vietos lygmeniu būtų įtraukti visi svarbiausi suinteresuotieji subjektai, nepamirštant pagrindinį vaidmenį atliekančios Jungtinių Tautų Pabėgėlių reikalų komisijos.

Veiksminga ES pabėgėlių perkėlimo programa privalo užtikrinti ilgalaikę apsaugą ir sprendimus, taip pat sukurti valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo mechanizmus. Tokioje programoje privalo būti numatyta galimybė keistis geriausia patirtimi, parengti bendrąją strategiją ir mažinti perkėlimo operacijų išlaidas. Pritariu pranešėjo R. Tavareso, kurį sveikinu puikiai parengus pranešimą, pasiūlymui įsteigti pabėgėlių perkėlimo padalinį, kuris padėtų koordinuoti ir palengvintų pabėgėlių perkėlimo procedūras.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Dušek (S&D), raštu.(CS) ES pabėgėlių perkėlimo valdymo ir reglamentavimo programai taikomame reglamento projekte prioriteto tvarka bus išspręsti pabėgėlių įsikūrimo ir prisitaikymo prie naujos aplinkos klausimai. Humanitarinės katastrofos ir kiti nenumatomi įvykiai gali sukelti pabėgėlių bangą, kurią privalome sugebėti drauge atlaikyti pagal ES programas. Vis dėlto esu kategoriškai nusistatęs prieš pabėgėlius, kurie siekia politinio prieglobsčio ES viduje. Negaliu įsivaizduoti, kad kurios nors ES valstybės narės įstatymai leistų persekioti savo piliečius dėl politinių priežasčių. Vietos valdžios institucijos, taip pat valstybės narės pabėgėlių perkėlimo programoje visada turėtų dalyvauti savanoriškai.

Kai kurios šalys jau pripratusios prie to, kad tarp vietos gyventojų yra gana daug užsieniečių, bet kitoms, žinoma, tai šis tas nauja. Siekiant išvengti fobijų ir su užsieniečiais susijusių rūpesčių kai kuriose šalyse ar regionuose, turėtume gerbti jų domėjimąsi dalyvavimu pabėgėlių perkėlimo programoje arba to domėjimosi nebuvimą. Taip pat siekiant, kad ES pabėgėlių perkėlimo programa atitiktų ir papildytų kitas su ES prieglobsčio teikimo politika susijusias sritis, derėtų koordinuoti siūlomos programos priemones pagal EASO sistemą. Nepaisant pirma minėtų išlygų, pritariu visam pranešimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Būtinybė perkelti pabėgėlius būdavo patvirtinama tais atvejais, kai juos priimančios trečiosios šalys nesugebėdavo užtikrinti jų saugumo ir nesudarydavo deramų gyvenimo sąlygų, kad jie galėtų ten įsikurti. Būtent dėl to įvairios vietose veikiančios organizacijos mano, kad kovoti su šia problema reikia Europos lygmeniu ir Komisijos teikiama bendroji pabėgėlių perkėlimo programa galėtų būti tinkama priemonė šiai problemai spręsti. Kad ir koks modelis galiausiai bus pasirinktas, valstybės narės privalo nedelsdamos imti glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje ir su pirmojo prieglobsčio šalimis, ieškodamos ilgalaikio, tvaraus ir tarpusavyje susijusio šios rimtos humanitarinės problemos sprendimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. (FR) Europos piliečiai neturėtų nusivilti šio pranešimo pavadinime perskaitę žodį „perkėlimo‟. Mes nesvarstome imigrantų repatriacijai skirtų pagalbos paketų ar kitų priemonių, bet kalbame apie žmonių priėmimą ES teritorijoje gavus Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro rekomendaciją tais atvejais, kai jie jau yra paprašę prieglobsčio trečiojoje šalyje, kuri yra jų pirmojo prieglobsčio šalis, bet ta šalis dėl tam tikrų priežasčių patiems pabėgėliams arba Jungtinėms Tautoms nepriimtina. Tai visiškai naujas būdas skatinti socialinę ir ekonominę imigraciją, paslėptas tarptautinės apsaugos taikymo šydu, tuo tarpu Europos prieglobsčio paramos biurui, nesvarbu, norime to ar nenorime, teks vis didesnė atsakomybė už prieglobsčio prašytojų paskirstymą visoje ES. Kaip galime JT ir pirmojo prieglobsčio šalims patikėti šių asmenų patikros organizavimą? Kaip galime taikstytis su tuo, kad Europos agentūra valstybėms narėms nurodinėtų, ką ir kokiu statusu jos turėtų priimti savo teritorijoje? Jungtinių Tautų Pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro biuro (UNHCR) duomenimis, pasaulyje yra 750 000 potencialių prieglobsčio prašytojų. Ar privalėsime visus juos priimti savo šalyse, gavę šios organizacijos nurodymą? Toks elgesys visiškai neatsakingas.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Tik 10 ES valstybių narių, tarp jų Portugalija, priima perkeliamus pabėgėlius. Privalome pakeisti šią padėtį ir ieškoti sprendimų bei paskatų, paakinančių daugumą valstybių narių pradėti priimti perkeliamus pabėgėlius. Šios programos parengimas – svarbus žingsnis ta kryptimi. Be to, programa prisidės prie to, kad ES daugiau dalyvautų pabėgėlių perkėlimo veikloje pasaulio lygmeniu ir turės įtakos ES ketinimams prisiimti lyderės vaidmenį tarptautinėje arenoje sprendžiant pasaulio humanitarines problemas.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Leiskite man pareikšti savo paramą R. Tavareso pranešimui. Kaip pažymėjau kalbėdamas apie steigiamą Europos pabėgėlių fondą, problemai spręsti reikalingas europinis požiūris ir veiksmų derinimas.

Manau, kad siekiant šio tikslo reikėtų suderinti pabėgėlio statuso suteikimo procedūras. Negalime Europoje vartoti skirtingų sąvokų. Laikantis bendros koncepcijos būtų užkirstas kelias pabėgėliams „migruoti‟ tarp Europos valstybių ir užtikrintas tinkamesnis valdymas. Dėl šių priežasčių man atrodo, kad bendroji programa leistų mums pasirinkti teisingą kryptį. Baigdamas noriu pabrėžti, kad veiksminga ES pabėgėlių perkėlimo programa turėtų užtikrinti jų apsaugą ir suteikti galimybę priimti ilgalaikius sprendimus ne tik sprendžiant vilkinamas pabėgėlių problemas, bet ir greitai bei tinkamai reaguojant kritiniu ar nenumatytos skubos atveju.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. (EL) Europos masto programos, skirtos perkelti trečiųjų šalių pabėgėlius į ES valstybes nares, patvirtinimas – žingsnis teisinga linkme ir aš, žinoma, balsavau už pranešimą, kurį rengiant buvau Europos liaudies partijos (Krikščionių demokratų) frakcijos pranešėjas. Tiesą sakant, labai svarbu pabėgėlių klausimais užtikrinti solidarumą tarp ES ir trečiųjų šalių. Vis dėlto netrukus turėsime sukaupti drąsą ir parodyti tą patį solidarumą ES viduje, parengdami pabėgėlių grąžinimo vidaus programą, kad sušvelnintume vienoms valstybėms narėms, palyginti su kitomis, daromą neproporcingą spaudimą. Maltoje įgyvendinama bandomoji programa – labai geras pasirinkto kelio pavyzdys.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu.(PL) Gerai, kad buvo parengta bendroji ES pabėgėlių perkėlimo programa. Perkėlimo laukiančių pabėgėlių, kitaip nei jiems priimti parengtų vietų, daugėja. Vis dėlto dažnai pabėgėlius priglaudžia skurdžiausios valstybės narės, kurių turimi ištekliai neleidžia joms priimti didelio pabėgėlių skaičiaus. Perkėlimas turėtų būti traktuojamas kaip paskutinė galimybė – vienintelė išeitis, jei pabėgėliai negali grįžti į savo kilmės šalis ir neranda saugaus prieglobsčio trečiojoje šalyje. Valstybės narės turėtų priimti platesnio masto programą, kuri užtikrintų pabėgėlių perkėlimo kokybę ir veiksmingumą.

Turime pritarti tam, kad būtų sukurtas privatus finansavimo mechanizmas, kuris skatintų viešąsias ir teisės iniciatyvas, skirtas stiprinti ES pabėgėlių perkėlimo programą. Ypatingą dėmesį turėtume skirti žmogiškiesiems ištekliams, kurie reikalingi dabartinei ir būsimai ES pabėgėlių perkėlimo programai įgyvendinti, todėl reikėtų nustatyti procedūras, kurios leistų pasinaudoti gerąja patirtimi, susijusia su pabėgėlių adaptavimosi ir integravimosi į juos priimančią visuomenę.

Mūsų tikslas – parengti bendrąją ES pabėgėlių perkėlimo programą, kad, glaudžiau bendradarbiaujant ES valstybių narių vyriausybėms, būtų galima padidinti perkeliamų asmenų skaičių ir pagerinti jų padėtį ES. Turėtume dėti visas pastangas, kad daugiau ES valstybių narių prisidėtų prie ES pabėgėlių perkėlimo programos, kuri inicijuotų politinį ir praktinį valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą siekiant užtikrinti nuolatinę užsieniečių apsaugą.

 
  
  

Pranešimai: Rui Tavares (A7-0125/2010 - A7-0131/2010), Carlos Coelho (A7-0126/2010 - A7-0127/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Balsavau už šiuos pranešimus, kaip sutarėme diskutuodami su pranešėjais Piliečių teisių ir laisvių komitete.

 
  
  

Pranešimas: Maria Badia i Cutchet (A7-0141/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Badia i Cutchet (S&D). raštu. (ES) Pranešime, už kurį, tikiuosi, balsuos didžioji jūsų dauguma, pateikiamas Europos švietimo ir mokymo politikos 2007–2009 m. laikotarpiu įvertinimas. Pranešime taip pat aptariami iniciatyvoje „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms‟ minimi uždaviniai. Rezultatai rodo, kad jaunų žmonių mokymo srityje vis dar per daug trūkumų tiek rengiant juos dirbti naujuose ūkio sektoriuose, tiek ugdant jų gebėjimus tobulėti aplinkoje, kurioje Europa ir pasaulis tampa vis atviresni ir vis labiau vienas nuo kito priklausomi. Strategijoje „Europa 2020舣 pabrėžiama mokymo ir švietimo svarba siekiant sėkmingai išspręsti socialinius ir ekonominius uždavinius, kurie mūsų laukia kitą dešimtmetį. Todėl, atsižvelgdama į ES apėmusią ekonomikos krizę, noriu pabrėžti būtinybę tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos lygmeniu išlaikyti švietimo ir mokymo biudžetų asignavimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Palaikiau šį pranešimą, nes manau, kad ES būtina gerinti švietimo ir mokymo kokybę. Gaila, tačiau Lisabonos strategijoje nustatytos gairės nebus įgyvendintos iki 2010 m. pabaigos. Nepaisant pastaraisiais metais padarytos pažangos daug Europos piliečių vis dar neturi pakankamai gebėjimų, o trečdalis turi labai žemą išsilavinimą. Neramina ir tai, kad vis daugiau jaunų žmonių anksti palieka mokyklas ir vėliau neįgyja jokios kvalifikacijos. Manau, kad labai svarbu kuo greičiau pradėti vykdyti politiką, kuria būtų siekiama pakelti švietimo ir mokslo kokybės lygį valstybėse narėse. Europos Komisija, kartu su valstybėmis narėmis ir darbdaviais turėtų glaudžiai bendradarbiauti su švietimo ir mokymo programų rengėjais, užtikrinant aukštesnį švietimo lygį ir platesnį jų taikymo pobūdį bei atitikti profesinių sektorių ir darbo rinkos poreikius.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. (IT) Balsavau už pranešimą dėl darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010‟ įgyvendinimo, nes jame yra kelios labai svarbios pastraipos, kurios, tikiuosi, bus atitinkamai panaudotos ES politikos srityse, o paskui visiškai įgyvendintos valstybių narių.

Ypatingą dėmesį noriu atkreipti į su profesiniu mokymu susijusius aspektus ir į mokymo procesų bei darbo rinkos poreikių tarpusavio sąsajas. Šiuo atžvilgiu tikimės, kad tiek mūsų švietimo sistemos, tiek ekonomikos, kurią sudaro beveik tik MVĮ, sistemos ateities labui bus pripažintas poreikis stiprinti ryšius tarp institucijų, ypač tarp profesinio mokymo įstaigų, ir verslo įmonių.

Sumanymas skatinti nustatyti nacionalinių ir vietos gamybos įmonių bei mokymo įstaigų partnerystės formas, be abejo, geras: jis leistų mokykloms sėkmingiau derinti mokymo programas su realiais vietos poreikiais ir juos atspindinčiomis verslo įmonėmis, o ką jau kalbėti apie tai, kad šis sumanymas padėtų mokykloms išspręsti amžiną deramų išteklių paieškos siekiant suteikti jauniems žmonėms aukštos kokybės mokymą, kurio rezultatais jie galėtų iš karto pasinaudoti profesiniame gyvenime, problemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šį pranešimą, nes dabar labai tinkamas metas peržiūrėti švietimo ir mokymosi tikslus, kurie buvo nustatyti Lisabonos strategijoje, ir įvertinti, kas nepasisekė šioje srityje. Džiugu, kad naujoje strategijoje „Europa 2020“ vienas iš svarbiausių tikslų yra pagerinti švietimo lygį, sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių ir padidinti aukštąjį ar lygiavertį išsilavinimą turinčių asmenų dalį. Pirmiausia, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad dėl sparčios informacijos ir naujų technologijų plėtros švietimo aplinka tampa vis sudėtingesnė bei įvairesnė ir būtina prisitaikyti prie naujų poreikių kintančiame pasaulyje. Todėl būtina mokyklose ir universitetuose reformuoti bei tobulinti mokymo planus, atsižvelgiant į besikeičiančios rinkos poreikius. Antra, raginu dėti daugiau pastangų, siekiant didinti raštingumą ir socialiai nuskriaustų žmonių gebėjimų lavinimą. Vienas iš svarbiausių šios programos tikslų – tai modernizuoti profesinį mokymą ir aukštąjį mokslą. Vadinasi, būtina palaikyti ryšius su verslo pasauliu ir suteikti naujas patrauklesnes kvalifikacijos perspektyvas ir judumo galimybes profesinėse mokyklose besimokantiems asmenims. Džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas didelį dėmesį atkreipė į tai, kad reikia palengvinti neįgalių asmenų integraciją švietimo ir mokymosi srityse. Taip pat pritariu, jog būtina skirti tinkamą finansavimą, siekiant užtikrinti neįgaliųjų integraciją mokymosi srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Kokybiškas švietimas ir mokymas būtini siekiant realizuoti save, lyčių lygybės, kovojant su socialine atskirtimi ir skurdu, ugdant tikrą pilietiškumą ir socialinę sanglaudą. Siekiant geresnių rezultatų ir gebėjimų labai svarbu pagerinti visų besimokančiųjų švietimo ir mokymo kokybę. Tai vienintelis būdas įgyvendinti atnaujintą socialinę galimybių, prieinamumo ir solidarumo darbotvarkę ir padėti sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų. Būtina skatinti judumą tarp aukštojo mokslo institucijų, verslo įmonių ir profesinio švietimo ir mokymo įstaigų siekiant skatinti į studentus orientuotą mokslą ir įgyti tokių gebėjimų kaip verslumas, kultūrų tarpusavio supratimas, kritinis mąstymas ir kūrybiškumas. Taip pat raginu valstybes nares atnaujinti savo aukštojo mokslo darbotvarkę ir visų pirma suderinti tarpusavyje mokymo programas ir darbo rinkos poreikius.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Patvirtinus Lisabonos strategiją, švietimo ir mokymo politika Europos Sąjungoje tampa vis svarbesnė. Todėl pritariu bendrai šiam pranešimui ir ypač Komisijos komunikatui „Pagrindiniai gebėjimai kintančiame pasaulyje‟. Nepaisant to, nerimą kelia neatitiktis tarp mokykloje išsiugdomo gebėjimų lygio ir Europos Sąjungos darbo rinkos reikalavimų.

Aiškiai įvardinta parama profesiniam mokymui ir mokymuisi visą gyvenimą daug prisidėtų prie iniciatyvos „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms‟ sėkmės, taip pat pagerintų įvairiose srityse aktualius bendruosius įgūdžius, pvz., skaitmeninį raštingumą, gebėjimą mokytis, socialinius, pilietinius, sportinius ir meninius gebėjimus, verslumo pojūtį ir kultūrinį išprusimą.

Kad būsimosios kartos galėtų užpildyti dabartinę spragą tarp įgytų įgūdžių ir rinkos poreikių, manau, labai svarbu užtikrinti aukštos kokybės ikimokyklinį ugdymą, kuris sudarytų sąlygas anksti išsiugdyti svarbiausius gebėjimus. Taip pat norėčiau, kad pradinio ir vidurinio ugdymo srityse daugiausia dėmesio būtų skiriama labiau specifinių gebėjimų ugdymui, pvz., užsienio kalbų mokymuisi ir prisitaikymui prie bendruomenių, kuriose veikia mokyklos, poreikių. Su darbo rinkos, įmonių ir bendrai visuomenės poreikiais suderintas aukštasis mokslas taip pat labai svarbus.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą „Pagrindiniai gebėjimai kintančiame pasaulyje: 2010 m. švietimo ir mokslo darbo programos įgyvendinimas‟. Nepaisant kai kurių teigiamų pokyčių, mūsų laukia dar ilgas kelias iki Lisabonos strategijoje numatytų švietimo ir mokymo tikslų įgyvendinimo. Šiame pranešime nagrinėjama, kas buvo blogai, ir pateikiami uždaviniai, kuriuos dar reikės išspręsti, pvz., glaudesnė tarpusavio sąsaja tarp mokyklinio ir profesinio mokymo bei mokymosi visą gyvenimą sistemų.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Savo šalies vyriausybėje dirbau švietimo srityje, todėl man labai apmaudu, kai matau, kad beveik visi su aptariamais klausimais susiję švietimo rodikliai vis dar neteisingai klasifikuojami. Bijau, kad didžiąją dalį šių neigiamų rezultatų lėmė mokymosi ideologija, kurios Komisijos komunikate ir Parlamento rezoliucijoje, regis, visai neliko: ten visai neminimi tokie žodžiai kaip „nuopelnai‟, „užsispyrimas‟, „pastangos‟, „sutelkimas‟ ir „drausmė‟, o „žinių perdavimas‟ ir „įsiminimas‟ laikomi mažiau svarbiais už „pagrindiniais gebėjimais‟ paremtus „tinkamumą‟ ir „požiūrį‟.

Būtų naudingiau, jei vyriausybės nustotų rūpintis statistiniais duomenimis ir imtų ieškoti problemos priežasčių, atsisakydamos metodų, kuriems būdinga tuščiažodžiavimas, švietimo procese dalyvaujančių asmenų atleidimas nuo atsakomybės ir maskavimasis statistika. Užuot taip dariusios, jos turėtų patvirtinti metodus, kuriuos taikant didžiausias dėmesys būtų skiriamas pirmiausia moksliniam turiniui ir pažinimo procesui, taip pat veiksmingam mokymuisi ir mokymui. Mažiau dėmesio reikia skirti bendrų pozicijų, kurios tiek pat tuščios, kiek ir paremtos gerais ketinimais, pristatymui. Atsižvelgdamas į apskritai teigiamą rezoliucijos turinį, balsuosiu už ją, bet kartu pareiškiu, kad nesutinku su siūloma švietimo sistemos paskirties interpretacija.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Švietimo ir mokymo klausimai, be abejo, labai svarbūs, turint omenyje nuolatinę mokslo ir technologijų pažangą ir didėjantį mokslo ir technikos žinių panaudojimą gamybos procesuose. Šiomis aplinkybėmis svarstomame pranešime teigiama, kad „nepaprastai svarbu vykdyti politiką, kuri siektų pagerinti švietimo ir mokymo kokybę‟; savaime suprantama, pritariame šiam teiginiui.

Vis dėlto, nurodžius šią problemą, pranešime visiškai neužsimenama nei apie valstybinių mokyklų svarbą siekiant minėto tikslo, nei apie nepakankamo investavimo į viešąsias mokyklas ar daugelio jaunų žmonių atskirties nuo švietimo ir mokymo pasekmes; užuot tai darius, pranešime pasirenkama klaidinga ir aptaki formuluotė, kad reikia stiprinti „viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą‟. Kalbant apie aukštąjį mokslą, vykdant Bolonijos procesą nesiūloma jokių švietimo būklei pagerinti reikalingų sprendimų: priešingai – tokiose šalyse, kaip Portugalija, jis tik pablogino, bent jau valstybinės švietimo sistemos, padėtį.

Negalime nepaminėti ir nepasmerkti „lankstumo舣 propagavimo verčiant jaunus žmonės dirbti nesaugų, neužtikrintą, laikiną ir prastai apmokamą darbą. Taip pat nepritariame savanoriško darbo, kaip nuolatinės darbo vietos pakaitalo, koncepcijai, dėl kurios dar labiau padidėtų darbo ieškančių jaunų žmonių išnaudojimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Emma McClarkin (ECR), raštu. – Aš ir mano kolegos britų konservatoriai pritariame daugeliui šio pranešimo minčių. Ir toliau palaikome mėginimus rengti mokymosi visą gyvenimą metodus, skatinti profesinį švietimą ir mokymą bei geriau integruoti, pvz., užsienio kalbų, matematikos ir gamtos mokslų bendruosius gebėjimus. Manome, kad svarbiausia užtikrinti pakankamą darbo rinkų lankstumą, kad jauni žmonės galėtų įsidarbinti.

Vis dėlto negalime paremti pranešimo siūlymo visus migrantų vaikus mokyti jų gimtosiomis kalbomis. Esame įsitikinę, kad tai būtų visiškai neįgyvendinama, brangu ir neveiksminga, ypač mokyklose, kuriose mokosi keliomis skirtingomis kalbomis kalbantys vaikai, ir tai neskatintų migrantų integruotis į vietos bendruomenes. Be to, švietimo politika yra ir turėtų likti atskirų nacionalinių valstybių kompetencijai. Dėl šios priežasties balsavome prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Pagal 2000 m. Lisabonos strategiją buvo įgyvendinta nemažai iniciatyvų siekiant įgyvendinti Europos Vadovų Tarybos nustatytus tikslus „iki 2010 m. paversti Europą konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis paremta ekonomika pasaulyje‟. Labai svarbūs švietimo ir mokymo atžvilgiu prisiimti įsipareigojimai, kurie privalo gerinti Europos švietimo ir mokymo sistemų kokybę ir veiksmingumą. Būtina įsipareigoti mokyti mokytojus ir švietimo sistemų darbuotojus, sudarant sąlygas visiems naudotis švietimo ir mokymo sistemomis, paverčiant mokymo procesą patrauklesniu, atveriant švietimo ir mokymo sistemas likusiam pasauliui ir stiprinant ryšius su verslo įmonėmis. Strateginės pagrindinių gebėjimų programos tikslų suvienodinimas buvo svarbus žingsnis siekiant iki 2010 m. užsibrėžtų tikslų, kurie vis dėlto nebuvo visiškai įgyvendinti. Peržiūrint ir vertinant iki šiol atliktą darbą šis dokumentas tampa net dar svarbesnis, jei vertintume jį atsigavimo strategijos rengimo siekiant įgyvendinti anksčiau švietimo sektoriui nustatytus tikslus, atsižvelgiant į naują pasiūlymą „Švietimas ir mokymas 2020‟ dėl strateginio Europos bendradarbiavimo šiame sektoriuje gairių, požiūriu.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Švietimas – svarbu, tačiau tikrovė yra tokia, kad geras išsilavinimas ar įgyta kvalifikacija jau ilgą laiką negarantuoja užimtumo, o ką jau kalbėti apie gerą darbą. Užuot investavus pinigus į atitinkamas kvalifikacijos tobulinimo priemones, ketinama, pasinaudojant visokių kortų programomis, gabenti į ES pigios kvalifikacijos darbo jėgą ir, kaip nereikalingų, atsisakoma darbo rinkai apsaugoti nustatytų pereinamųjų laikotarpių. Vertinant pagal minėtas pagrindines sąlygas, mokymo programa nėra pakankama, todėl balsavau prieš.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Pripažinimas, kad švietimas ir mokymas labai svarbūs žinių visuomenei ir ateities ekonomikai, – jau nebe mitas. Tai mūsų visuomenės pagrindas, mūsų ir būsimųjų kartų ateities pamatai.

Švietimas (ikimokyklinis, pradinis, vidurinis ir aukštasis) ir kokybiškas profesinis mokymas būtini, jei norime įveikti sunkumus, su kuriais privalės susidurti Europa, taip pat ir įgyvendindama ES strategiją „Europa 2020‟. Pritariu ryšių sistemai, kurioje remiamasi įvairiomis strateginėmis priemonėmis, kurios galėtų būti įgyvendinamos, pvz.,  pagalba vystant mokytojų gebėjimus, vertinimų metodų atnaujinimas ir naujų mokymosi organizavimo būdų diegimas. Reiškiu savo paramą ir noriu pagirti pranešėją už rengiant pranešimą parodytą nuovokumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. (EL) Balsavau už pranešimą dėl pagrindinių gebėjimų kintančiame pasaulyje: darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“. įgyvendinimas. Dokumento tekste pristatomas bendras požiūris į švietimo būklės gerinimą ir pritaikymą prie šiuolaikinių reikalavimų. Priežasčių, neleidusių pasiekti Bolonijos proceso tikslo – suderinti tarpusavyje valstybių narių aukštojo mokslo sistemų, nustatymas, būtinybė atitinkamai pritaikyti švietimo sistemas, kad Europos visuomenės galėtų pasirengti įveikti ekonomikos krizę ir susigrąžinti tvarų ūkio augimą, taip pat naujųjų technologijų naudojimas visuose švietimo lygmenyse, yra svarbiausi ateities švietimo sistemos aspektai. Dėl šios priežasties pateikiau atitinkamus pakeitimus, kurie Kultūros ir švietimo komitete buvo patvirtinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Labai džiaugiuosi, kad šiandien patvirtinome mano kolegės iš Katalonijos, S&D frakcijos narės M. Badia i Cutchet parengtą labai svarbų pranešimą, kuriame švietimas ir mokymas vertinami kaip pagrindiniai gebėjimai kintančiame pasaulyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie-Thérèse Sanchez-Schmid (PPE), raštu. (FR) Balsavau už šį pranešimą ir norėčiau pabrėžti pagrindinių, kiekvienam europiečiui būtinų, įgūdžių svarbą. Skaityti nemokančių 15 metų amžiaus jaunų žmonių skaičius nuolat auga (2000 m. – 21,3 proc., o 2006 m. – 24,1 proc.). Įgyvendinant Europos strategiją, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas kokybiškoms darbo vietoms ir pažangiai ekonomikai, dėl šių žinių spragų nuošalėje atsidurs dar didesnė gyventojų dalis. Valstybės narės dar prieš vykdydamos savo mokinių specializaciją privalo į savo švietimo programas kaip prioritetinį įtraukti pagrindinių įgūdžių (skaitymo, rašymo, aritmetikos) klausimą. Be to, labai svarbu mokytis užsienio kalbų. Puikiai tą žinau, nes pati esu anglų kalbos mokytoja. Dėl to, kad kai kurios Europos šalys atsilieka mokydamos užsienio kalbų, sumažėja studentų galimybės įsidarbinti, nes darbo vietų pobūdis tampa vis labiau tarptautinis. Galiausiai patvirtinti naujosioms „žaliosios‟ ar skaitmeninės ekonomikos profesijoms pritaikytus švietimo modelius yra didžiausias Europos švietimo uždavinys. Dėl šios priežasties parama mokymuisi visą gyvenimą gali atverti galimybes lanksčiai ir ateities darbo vietoms pritaikytai karjerai.

 
  
MPphoto
 
 

  Joanna Senyszyn (S&D), raštu.(PL) Su malonumu pritariau pranešimui dėl programos „Švietimas ir mokymas 2010“ ir tikiuosi, kad jos idėjos greitai bus įgyvendintos. Remdamasi savo ilgamete dėstytojos ir profesorės patirtimi, ypatingą dėmesį skiriu būtinybei užtikrinti didesnį judumą tarp aukštojo mokslo institucijų, verslo įmonių ir profesinio švietimo bei mokymo įstaigų.

Šiuolaikinės aukštosios mokyklos turėtų kruopščiai parengti studentus dalyvauti darbo rinkoje. Be to, tinkamos žinios, gebėjimai, pvz., verslumas, kultūrų tarpusavio supratimas ir kūrybiškumas, tampa vis svarbesni ir kartu su formaliuoju mokymu atlieka lemiamą vaidmenį siekiant profesinės sėkmės.

Todėl šiuo požiūriu švietimui tenka labai svarbus vaidmuo. Taip pat svarbu patvirtinti veiksmingas priemones, kurios sudarytų sąlygas daugiau moterų dirbti mokslinį darbą ir dalyvauti atliekant mokslinius tyrimus. Šiuo klausimu jau paprašiau Europos Komisijos pateikti nuomonę ir apsvarstyti galimybę parengti specialiąsias programas, kurios suteiktų moterims vienodas galimybes dalyvauti mokslinėje veikloje.

Turėdama omenyje nerimą keliančius europiečių išsilavinimo statistinius duomenis, – be kita ko, ir tai, kad 77 mln. žmonių, arba beveik trečdalis Europos gyventojų nuo 25 iki 64 metų amžiaus, neturi jokio išsilavinimo arba yra įgiję labai žemą išsilavinimą, – manau, kad šis pranešimas nepaprastai svarbus skatinant mokslą ir gerinant profesinio išsilavinimo kokybę. Dėl šių priežasčių raginu valstybes nares ir Komisiją veiksmingiau įgyvendinti programos idėjas.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu.(PL) Švietimas atlieka svarbią socialinę funkciją, atveria geresnės ateities perspektyvą. Todėl turime dėti visas pastangas, kad, pasinaudodami ES programomis bei stipendijomis ir derindami jas su nacionalinėmis priemonėmis, padėtume lavinti jaunus žmones. Globalizacijos, padidėjusios konkurencijos ir staigių pokyčių laikotarpiu svarbu mokytis visą gyvenimą.

Dalyvaudami studentų mainų programose, pvz., „Erasmus‟, mūsų jaunuoliai ne tik pagilina studijuojamų dalykų žinias, bet ir praplečia savo akiratį. Naujų kultūrų pažinimas, kalbų mokymasis ir tarptautinių kontaktų užmezgimas padeda sutvirtinti vidaus saitus ir kurti Europos tapatybę. Europa siekia tapti pasaulio lydere mokslinių tyrimų ir plėtros srityje, diegdama naujoves ir pritaikydama naujus technologinius sprendimus, kurie užtikrintų geresnį energijos išteklių valdymą.

Siejame savo viltis su jaunais žmonėmis, todėl šiai grupei turime teikti pirmenybę. Universitetinį išsilavinimą įgijusiems jauniems žmonėms sunku dalyvauti darbo rinkoje, nes darbdaviai labai dažnai reikalauja profesinės patirties, kurios jauni žmonės šiame savo gyvenimo etape dar nėra sukaupę. Dėl šios priežasties turime skatinti dialogą tarp universitetų ir verslo struktūrų, pritaikyti studijų krypčių programas prie darbo rinkos poreikių ir daugiau dėmesio skirti stažuotėms bei profesinei praktikai, kurią atlikus būtų lengviau susirasti darbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. – (LT) Gerbiami ponai ir ponios, visoje Europoje veržiami diržai – kaip skausminga griežta priemonė – pradeda veikti. Aukos ir kompromisai jau tapo kasdienybe daugumoje ES sektorių, tačiau svarbu (ypatingai ekonominio sunkmečio laikotarpiu), kad neapleistume savo įsipareigojimų tokiose esminėse politikos srityse kaip antai švietimas. Švietimas yra tai, dėl ko verta pakovoti, kaip parodė istorija – ar tai būtų kaip nacių okupuotos Europos pogrindinėse švietimo įstaigose, ar disidentų „skraidančiame universitete“ Stalino laikais. Pasaulinė ekonominė krizė reiškia, jog vėl esame priversti prisitaikyti. Profesinis švietimas ir mokymas turi būti pritaikytas darbo rinkos poreikiams. Europos raštingumo rodiklis turi būti pagerintas – šioje srityje Europa stipriai atsilieka nuo JAV ir Japonijos. Mes turime užpildyti spragą. Svarbu ne tik pakelti jaunų žmonių raštingumo, mokėjimo skaičiuoti ir skaitmeninių sugebėjimų lygį, bet taip pat suaugusių bedarbių, priklausančių žemesnei socialinei ekonominei klasei. Mokymasis visą gyvenimą – nuo lopšio iki karsto – taip pat taip vadinamosios „antrojo šanso“ programos ribotų gebėjimų suaugusiems yra svarbios ne tik ekonomikos bei darbo rinkos paspartinimui, bet ir socialinei įtraukčiai bei aktyviam pilietiškumui. Mūsų pareiga kelti mokymo kokybės lygį visoje Europoje bei kurti patrauklesnį švietimo įvaizdį. Tai – ilgalaikė kova, tačiau verta kovoti

 
  
  

Pranešimas: Klaus-Heiner Lehne (A7-0135/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) Nepaisant to, kad verslo įmonių veikla nuolat reglamentuojama, jų administravimo ir valdymo srityje, ypač dabartinės krizės laikotarpiu, kyla naujų rūpesčių. Iš tikrųjų, siekiant mažinti sisteminę riziką, būtina vadybininkų, turiu omenyje ne vien administratorius, atsakomybė. Strateginiuose sektoriuose veikiančių ir didelę apyvartą turinčių arba nemažą rinkos dalį valdančių korporacijų patiriami finansiniai sunkumai išeina už paprastų akcininkų interesų ribų ir įžengia į „suinteresuotųjų subjektų“, kitaip tariant, kreditorių, darbuotojų, vartotojų, atitinkamos pramonės šakos ar valstybės, interesų sritį.

Šiomis aplinkybėmis mano teikiama pataisa dėl direktorių valdybos narių atskaitomybės, pagal kurią tam tikra procentinė šios administravimo institucijos narių dalis privalėtų būti profesionalai, prisideda prie sisteminės rizikos mažinimo, kadangi šiuo metu jau nepakanka vien atstovauti akcininkams, kol, kaip ką tik pademonstravau, indėlis į tam tikrų korporacijų stabilios finansinės būklės užtikrinimą yra didesnis nei per valdomą akcijų kapitalą gaunamas grynasis investicinis pelnas. Be to, siekiant padrąsinti juos aktyviau dalyvauti tokių korporacijų veikloje, reikėtų išspręsti elektroninio balsavimo klausimą, nes daugeliu atvejų pernelyg mažą kapitalo dalį valdantys akcininkai dalyvauja pasyviai.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Įmonių valdymo etikos klausimai nepaprastai svarbūs, ypač dabartinėmis aplinkybėmis, kai nemažai akcininkų patiria investicijų nuostolių dėl to, kad pažeidžiami kai kurie etikos principai. Geri, atsakingi ir etikos principais besivadovaujantys vadybininkai labai svarbūs priimant subalansuotus sprendimus, kurie skatina įmonių konkurencingumą. Aptardami tam tikrų etikos procesų reglamentavimą, negalime pamiršti asmeninio savarankiškumo principo ir būtinų ribų, kurių negalime peržengti reglamentuodami tam tikrus procesus.

Taip pat manau, kad akcininkams būtina aktyviau dalyvauti įmonių veikloje ir prisiimti didesnę atsakomybę užtikrinant, kad gerai dirbantys administratoriai gautų pagal rinką nustatomą atlygį, o etikos nesilaikantys vadybininkai būtų baudžiami, kad jų elgesys nepažeistų akcininkų teisių arba nepadarytų neigiamos įtakos visai rinkai.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Dėl dabartinės finansų krizės mums padidėjo būtinybė atsakingiau svarstyti su įmonių valdymu susijusius deontologijos klausimus. Nustatant atlyginimų tvarką ir priimant sprendimus dėl vertybinių popierių biržos sąrašuose esančių įmonių direktorių ir vadybininkų darbo užmokesčio būtina vadovautis etikos ir deontologijos principais, kad nepasikartotų netolimos praeities įvykiai, kai vos tik išmokėjus premijas vadybininkams jų įmonėms būdavo keliamos bankroto bylos arba joms kildavo didelių sunkumų. ES privalo pasirinkti produktyvų, socialų ir aplinkai nekenksmingą modelį, kurį taikant būtų siekiama ilgalaikės perspektyvos ir atsižvelgiama į visų, t. y. įmonių, akcininkų ir darbuotojų, interesus. Būtent už tai aš ir balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Reiškiu savo paramą K.-H. Lehne’s pranešimui. Dabartinė finansų krizė patvirtino būtinybę išnagrinėti įmonių vadovų atlyginimų politikos klausimus. Pritariu pranešėjo siūlomam metodui, pagal kurį numatomos privalomos priemonės, padedančias išvengti aplinkybių, kuriomis kintamosios atlyginimų dalys (premijos, akcijos ir t. t.) nulemtų pernelyg rizikingą ir nuo realios ekonomikos būklės pernelyg nutolusią investicijų politiką.

Siekdami šio tikslo, turime imtis teisinių priemonių, kurios padėtų išspręsti įmonėms taikomų skirtingų nacionalinių atlyginimų nustatymo taisyklių problemą, ypač tarptautinių susijungimų atvejais. Turime, ypač finansų sektoriuje, remtis etikos principais; ne tik moralės, bet ir – visų pirma – socialiniu požiūriu. Norėdami įgyvendinti šiuos tikslus, privalome patvirtinti vienodas visuotines gaires.

 
  
MPphoto
 
 

  Evelyn Regner (S&D), raštu. (DE) Balsavau už šį pranešimą savo iniciatyva su įmonių valdymu susijusiais deontologijos klausimais, kadangi visų pirma palaikau Europos Parlamento reikalavimą priimti daugiau moterų į vadovaujamas pareigas ir raginimą Europos Komisijai parengti pasiūlymą, kuris nustatytų atitinkamą tvarką paskirstant bendrąsias pareigas ir pareigas įmonių valdymo sprendimų priėmimo struktūrose. Vis dėlto kartu apgailestauju, kad mano pakeitimo pasiūlymas dėl šių nuostatų privalomumo nebuvo įtrauktas į galutinį rezoliucijos tekstą.

Pageidaučiau, kad Europos Parlamentas šiais klausimais keltų platesnio masto reikalavimus. Kalbant apie atlyginimų politiką, norėčiau atkreipti dėmesį į realiai esančius didžiulius atlyginimų skirtumus ir pabrėžti, kad būtina gerbti ir skatinti Europos Sąjungos direktyvose įtvirtintus vienodų atlyginimų ir vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principus. Esu už tai, kad šie pagrindiniai principai taptų privalomi kiekvienoje valstybėje narėje, ir manau, kad už jų nesilaikymą turėtų būti taikomos atitinkamos sankcijos.

 
  
  

Pranešimas: Georgios Papanikolaou (A7-0113/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE), raštu. (IT) Balsavau už G. Papanikolaou pranešimą, nes suprantu, kad ekonomikos ir finansų krizės padarinius visuomenė jau pajuto ir jie paveikė ją, ypač grėsmingai padidėjo jaunų europiečių nedarbo lygis.

Todėl manau, kad Europos Sąjungos institucijos privalo parengti gerai apgalvotą strategiją, kuri leistų kuo tinkamiau pasinaudoti veikiančiomis mokymo ir judumo skatinimo programomis (pvz. „Comenius“, „Erasmus“ ir „Leonardo da Vinci“) ir, be to, sustiprintų sąveiką tarp mokymo bei gebėjimų pasiūlos ir darbo rinkos paklausos bei poreikių, siekiant, kad būtinas perėjimas nuo tęstinio profesinio mokymo prie persikvalifikavimo vyktų sklandžiau ir saugiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Pritariu šiai rezoliucijai, kadangi mums visiems, formuojantiems šiandienos politiką, tenka didelė atsakomybė už jaunimą ir ateities kartas. Europos Sąjunga turi svarbių priemonių, susijusių su jaunimo politika, tačiau valstybės narės nepilnai šias priemones išnaudoja, perkelia ir integruoja. Neramu dėl to, kad daugėja darbo neturinčių, nepakankamai užimtų ir užimtumo garantijų neturinčių jaunuolių, ypatingai dabartinės ekonominės ir finansinės krizės sąlygomis. Labai svarbu, kad jaunimo aspektas būtų įtrauktas į Lisabonos strategiją po 2010 m. ir į ES 2020 strategiją. Taip pat pritariu pasiūlymui nacionaliniuose ekonomikos atkūrimo planuose, įtrauktuose į kovos su ekonomikos ir finansų krize planus, numatyti tinkamas jaunimui skirtas priemones ir užtikrinti geresnę jaunuolių integraciją į užimtumo rinką.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. (IT) Pranešime, už kurį balsavau, yra įdomių minčių ir pasiūlymų, kaip parengti konstruktyvius politinius sprendimus, kurie sudarytų sąlygas dabartinėje visuomenėje gyvenantiems jauniems žmonėms išsiugdyti atsakomybės jausmą.

Šiuo metu, siekdami įsitvirtinti darbo rinkoje ir visuomenėje, jauni žmonės susiduria su daugeliu sunkumų. Pritariu pagrindinei pranešimo idėjai: dėl savo demokratinės prigimties ir gebėjimo reaguoti į jaunimo pageidavimus vietose bei valstybėse narėse ir atkreipti į juos Europos dėmesį Parlamentas galėtų būti naudingas įgyvendinant Europos jaunimo strategijas.

Kaip ir pirmiau kalbėjusieji pabrėžiu, jog svarbu, kad vykdomas mokymas atspindėtų vietos verslo struktūrų sanklodą: tik taip galime padėti dabarties ir ateities jaunimui lengviau ir sklandžiau įsitraukti į darbo rinką. Šiuo metu milijonams jaunų Europos žmonių pagrindinė problema tebėra susirasti darbą, ypač per dabartinę ekonomikos krizę, kuri daugiau nei 20 proc. padidino jaunimo nedarbą.

Taip pat visiškai pritariu pranešimo minčiai, kuria pabrėžiama savanorišką darbą dirbančių jaunų žmonių socialinė ir žmogiškoji svarba, o pats savanoriškas darbas vertinamas kaip jų asmeninę ir kolektyvinę raidą skatinantis veiksnys.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šį pranešimą, nes ES jaunimo strategijos rengimas ir įgyvendinimas yra labai svarbus, ypatingai šiuo metu, kada ekonominė ir finansinė krizė neigiamai paveikė jaunimo užimtumą ir vis toliau kelią pavojų jų ateities gerovei. Kadangi Europos ateitis yra jaunimas, mūsų pareiga yra jam padėti, taikant gerai parengtą jaunimo strategiją. Taigi, pirmiausia, valstybės narės turi užtikrinti visiems vaikams ir jaunuoliams teisę gauti valstybinį išsilavinimą bei visiems suteikti vienodas švietimo galimybes, nepriklausomai nuo jų socialinės kilmės ir finansinės padėties. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad, kaip ir nustatyta naujoje strategijoje „Europa 2020“, būtina kuo skubiau imtis priemonių, mažinant mokyklos nebaigusių mokinių skaičių. Tik sudarę palankesnes visų jaunuolių mokymosi sąlygas ir užtikrinę visiems teisę mokytis ir studijuoti, suteiksime jaunimui galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad reikalinga parengti konkrečias politikos kryptis, vykdant užimtumo politiką ir kovojant su jaunimo nedarbu. Labai svarbu skatinti jaunimo verslumą ir suteikti jaunimui palankesnes sąlygas naudotis mikrokreditų ir mikrofinansų priemonėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT)

Finansų krizė daro didelę įtaką jaunų žmonių gyvenimams. Todėl pritariu naujai jaunimo strategijai, kurią taikant į politinę darbotvarkę įtraukiamas ateities kartų gerovės klausimas. Kadangi žinių trikampis yra pagrindinė prielaida augti ūkiui ir kurti darbo vietas, norėčiau pabrėžti, kad svarbu, didinant švietimo, mokslinių tyrimų ir naujovių tarpusavio sąveiką, atverti jaunimui naujas galimybes švietimo ir užimtumo srityse. Europos Parlamento nariams tenka svarbus vaidmuo valstybėse narėse pristatant Europos jaunimo politiką. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į mokyklos nebaigimo problemą ir būtinybę užtikrinti, kad didesnė jaunų žmonių procentinė dalis įgytų privalomąjį išsilavinimą.

Europos Parlamentui taip pat tenka svarbus vaidmuo rengiant, įgyvendinant, kontroliuojant ir vertinant jaunimo strategiją. Svarbu, pasinaudojant Sąjungos programomis ir fondais perteikti jauniems žmonėms skirtus Europos užmojus, ir, koordinuoti ES politinius sprendimus, programas ir veiksmus, siekiant parengti ES jaunimo strategiją.

 
  
MPphoto
 
 

  Nessa Childers (S&D), raštu. – Balsavau už, kadangi, nors ES jaunimo strategija savo esme yra plataus masto ir visa apimantis dokumentas, svarbu užtikrinti, kad kiekvienos naujos strategijos užmojų ir politinių sprendimų centre atsidurtų švietimas. Anksčiau tokioje švietimo politikoje daugiausia dėmesio būtų buvę skirta būtinybei užtikrinti, kad visi ES moksleiviai įgytų pirmosios ir antrosios pakopos mokyklinį išsilavinimą. Laimė, jau pasiekėme etapą, kai galime skirti savo dėmesį platesnio masto tikslams. Anksčiau, maždaug prieš du dešimtmečius, mėginome įgyvendinti įvairias iniciatyvas, kuriomis siekėme tradiciškai nelinkusias mokytis universitetuose demografines grupes skatinti dalyvauti trečiojoje švietimo sistemos pakopoje. Vienos jų buvo sėkmingesnės už kitas, tačiau apskritai matome, kad ir toliau tos pačios socialinės grupės atstovai sudaro didžiąją trečiosios pakopos studentų daugumą. Negalime leisti, kad taip būtų toliau. Jei tikrai norime mažinti skurdą, kuris ES dažnai nepastebimas, bet išlieka, privalome sukurti veiksmingą sistemą, kuri leistų trečiojoje švietimo sistemos pakopoje deramai atstovauti mažiau integruotoms visuomenės grupėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Palaikau G. Papanikolaou pranešimą „ES strategija jaunimui. Investicijos ir galimybių suteikimas“. Pritariu jo raginimui, kad valstybės narės visiškai įgyvendintų Lisabonos sutarties jaunimo politikos nuostatas, pvz., pagal kurias jauni žmonės skatinami dalyvauti demokratiniame gyvenime, ypatingas dėmesys skiriamas jauniems sportininkams ir sportininkėms ir raginama įstatymu įtvirtinti Pagrindinių teisių chartijos nuostatas.

Norėčiau pabrėžti svarbų „Comenius“ „Erasmus“ ir „Leonardo da Vinci“ programų vaidmenį plėtojant Europos švietimo ir mokymo politiką. Raginu Komisiją pasirinkti prioritetines priemones, kuriomis būtų tobulinama jaunų žmonių kvalifikacija ir gerinamos galimybės gauti darbą, ypač raginu pritaikyti modelį „Erasmus. Pirmasis darbas“. Pritariu kovai su narkotikais, alkoholiu, tabaku ir kitomis priklausomybės formomis, įskaitant ir azartinius lošimus.

Norėčiau pabrėžti jaunų žmonių lytinio švietimo svarbą siekiant apsaugoti jų sveikatą. Išskirčiau savanorišką veiklą ir būtinybę leisti jauniems žmonėms prisiimti atsakomybę formuojant ir įgyvendinant jaunimo politiką Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis – tai savo veikla nuolat įrodinėja Portugalijos socialdemokratų jaunimo judėjimas (JSD).

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Investuoti į jaunimo politiką labai svarbu Europos visuomenės ateičiai, ypač tuo metu, kai jaunų žmonių tarp visų gyventojų vis mažėja. Pritariau pateiktai „ES strategijai jaunimui“, kurioje pirmą kartą surinkta informacija apie Europos jaunimo būklę, ir kurioje Komisija suformulavo tris svarbiausius jaunimo prioritetus.

Suteikti daugiau galimybių jaunimui švietimo ir užimtumo srityse, geriau integruoti visą jaunimą į visuomenę ir jam aktyviai dalyvauti jos veikloje, skatinti socialinę įtrauktį ir solidarumą visuomenės ir jaunimo santykiuose – tokie pagrindiniai veiksmingos Europos jaunimo politikos, kuri gali padėti sukurti europinį mentalitetą, tikslai. Vis dėlto tai, kad „jaunimo“ sąvoka įvairiose valstybėse narėse skiriasi, taip pat tai, kad jaunimo politikai taikomas subsidiarumo principas, atskleidžia su veiksmingu šios politikos priemonių įgyvendinimu susijusias problemas. Siekiant konkrečių rezultatų, būtina, kad būtų stiprūs valstybių narių vyriausybių siekiai ir tvirti įsipareigojimai atnaujinti europinį bendradarbiavimą jaunimo klausimais, taip pat būtina nedelsiant stiprinti atvirąjį koordinavimo metodą.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą „ES strategija jaunimui. Investicijos ir galimybių suteikimas“. Bent jau trumpuoju laikotarpiu, daugiausia dėl pablogėjusių galimybių patekti į darbo rinką, finansų krizės įkaite tapo milijonų Europos Sąjungos jaunų žmonių profesinė ateitis. Privalome nedelsdami užtikrinti, kad mokymo priemonės geriau padėtų tarpusavyje suderinti įgūdžius ir darbo rinkos poreikius, t. y. skatintų jaunimo savarankiškumą ir ekonominę nepriklausomybę; kitaip rizikuojame iššvaistyti jaunų žmonių talentus.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Tuo metu, kai Europa kovoja su didžiausia ir sunkiausia pastarųjų dešimtmečių finansų ir ekonomikos krize, labai svarbu, kad įgyvendinant mūsų svarstomą Europos jaunimo strategiją dėmesys būtų sutelktas į krizės sukeltas ir jauniems žmonėms ypač įtaką darančias problemas. Iš šių problemų labiausiai išskirtume: aukštą jaunimo nedarbo lygį; sunkumus patenkant į darbo rinką; mažą darbo užmokestį; profesinio gyvenimo poreikių neatitinkančias mokyklų ir universitetų oficialiąsias mokymų programas; sunkumus bandant suderinti visuomet sudėtingą profesinio gyvenimo pradžią su šeiminiu gyvenimu.

Šie rūpesčiai privalo atsispindėti kiekvienoje Europos jaunimo strategijoje. Taip pat privalome numatyti politines priemones ir strateginius planus, kurie – ypač krizės laikotarpiu – padėtų europiečiams geriau prisitaikyti prie XXI a.  sunkumų. Ypač pabrėžčiau, kokios svarbios yra švietimo svarbą iškeliančios priemonės, kuriomis siekiama ugdyti naujus įgūdžius, skatinti kūrybiškumą ir verslumą. Galiausiai manau, kad, norėdami sėkmingai įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, privalome geriau koordinuoti jaunimo strategiją vykdančių įvairių institucijų veiklą.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Galime padėti jauniems žmonėms, sukurdami tinkamą švietimo sistemą, kurioje didžiausias dėmesys būtų skirtas mokyklos nebaigimo ir neraštingumo problemoms ir visiems jauniems žmonėms būtų sudarytos vienodos sąlygos įgyti visų lygių aukštos kokybės išsilavinimą ir kvalifikaciją. Taip pat esame už galimybių mokytis visą gyvenimą propagavimą. Turint omenyje aukštą Europos jaunų žmonių nedarbo lygį ir tai, kad žemos kvalifikacijos jaunuoliams didesnė tikimybė tapti bedarbiais, labai svarbu suteikti jiems geriausią įmanomą profesinį išsilavinimą, kuris garantuotų greitą patekimą į darbo rinką ir leistų ilgam laikui joje įsitvirtinti. Labai svarbus yra pirmasis darbas. Būtent todėl pasiūlėme modelį „Erasmus. Pirmasis darbas“, kuriam buvo pritarta; dabar laukiame tolesnių Komisijos veiksmų dėl šio pasiūlymo. ES turėtų geriau informuoti apie šiuo metu turimas priemones, jas tobulinti ir įgyvendinti. Privalome daugiau, o ne mažiau skatinti jaunus žmones dalyvauti kuriant ekologinę visuomenę ir kovojant su klimato kaita, nors jie, tiesą sakant, jau ir dabar aktyviai tai daro.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Manome, kad šiame pranešime laikomasi teisingo požiūrio, kad jaunimo problemas reikia nagrinėti paėmus kelis visuomenės sektorius. Pasirinkus šį požiūrį, nustatomos konkrečios problemos, būdingos kelioms sritims: švietimui ir mokymui; užimtumui; sveikatos apsaugai; socialinei gerovei ir aplinkai; kultūrai ir kitoms. Be kitų aspektų, šios problemos apima: mokyklos nebaigimą; nesaugų ir nepastovų darbą; neapmokamą darbą; protų nutekėjimą; žalą aplinkai; priklausomybę nuo kvaišalų; socialinę atskirtį.

Nors kai kurie pranešėjo pasiūlymai, kaip spręsti šias problemas, mums atrodo priimtini ir verti to, kad jiems pritartume, kiti yra akivaizdžiai netinkami; kai kurie jų aptakiai suformuluoti, o dar kiti  netgi yra prieštaringi. Negalime taikstytis su tuo, kad, pvz.,  strategija „Europa 2020“, kurią taikant „daugiau dėmesio skiriama jaunimui“, būtų įtvirtintas nestabilus ar laikinas darbas kaip „strateginė“ išeitis jauniems žmonėms; abi šios koncepcijos numatytos minėtoje strategijoje, kuria konkurencingumas taip pat palaikomas kaip galimas būdas įveikti krizę.

Kaip kitose srityse, taip ir šioje reikalingas suderinimas, kuris įmanomas dėl socialinės pažangos, o ne dėl to, kad visiems taikomi vienodi žemi gyvenimo lygio standartai. Kai kurios valstybės – tarp jų ir Portugalija – į savo konstitucijas įtraukė nemažai jaunimo teises ginančių nuostatų; svarbu įgyvendinti šias teises, o ne jas riboti.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabetta Gardini (PPE), raštu. (IT) Nedarbas, laikinas darbas, stažuotės. Kokios perspektyvos laukia jaunosios kartos? Kokios gyvenimo viltys? Kaip jie turi jaustis, kai yra verčiami likti namuose ir būti remiami savo tėvų, negalėdami net pagalvoti apie savo šeimos kūrimą? Dirbdami pagal laikinas sutartis, dažnai gaudami per mažus atlyginimus ir atlikdami darbus, kurie toli gražu neatitinka jų išsilavinimo lygio. Neturėdami jokių perspektyvų gauti pensiją. Kokia ateitis jų laukia?

Ponia pirmininke, ponios ir ponai, jauni žmonės neša didžiausią šios krizės naštą.

Jie nusivylę ir susirūpinę tuo, kad gali būti atskirti nuo darbo rinkos. Nėra prasmės slėptis už gerų ketinimų ir pažadų. Jaunimui reikia faktų. Ir mūsų pareiga – pateikti jiems deramus atsakymus.

Privalome investuoti; privalome suteikti saugumo jausmą, atverti galimybes. Darbo pasaulis kinta, todėl privalome sudaryti sąlygas, kad jauni žmonės, visapusiškai naudodamiesi naujosiomis technologijomis ir prie naujų poreikių pritaikytais švietimo ir mokymo modeliais, galėtų pirmieji prisitaikyti prie šių pokyčių.

Privalome dėti dar daugiau pastangų, savo vykdomoje Europos politikoje daugiausia dėmesio privalome skirti jaunimui. Jei jauni žmonės neturės ateities, jos neturės visa visuomenė.

 
  
MPphoto
 
 

  Tunne Kelam (PPE), raštu. – Balsavau už pranešimą dėl naujosios jaunimo strategijos, nes manau, kad šių dienų jaunimas yra Europos ateitis. Turime nedelsdami imtis veiksmų ir užtikrinti, kad jauni žmonės būtų pasiruošę jų laukiančiam gyvenimui ir tinkamai pasirengę atremti sunkumus.

Raginu valstybes nares rimtai išnagrinėti naująją jaunimo strategiją ir stropiai įgyvendinti siūlomas priemones. Jaunimo strategija turi būti pravarti kiekvieno Europos jaunuolio asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui, ja suteikiant jiems galimybes mokytis namuose ir užsienyje, formaliai ir neformaliai. Strategija taip pat turėtų padėti jaunimui įgyti daugiau galių ir leisti aktyviau reikštis visuomenėje.

Be to, jokia politika negali tikrai veikti, neįgyvendinus jos visose srityse. Visi svarbiausi atskirų sričių suinteresuotieji subjektai turi dirbti kartu, kad užtikrintų strategijos sėkmę. Nors jaunimo politika Europoje vykdoma nacionaliniu lygmeniu, turime mokytis vieni iš kitų ir rodyti vieni kitiems pavyzdį. Viešai skelbdami nacionalines ataskaitas, žengsime svarbų žingsnį arčiau savo jaunųjų piliečių, taip pat ir mokydamiesi iš kitų geriausios patirties ir iš galimų sunkumų.

 
  
MPphoto
 
 

  Iosif Matula (PPE), raštu. (RO) Pasaulinė ekonomikos krizė yra tik vienas iš veiksnių, taip pat keičiančių Europos jaunų žmonių elgesį ir gyvenimo sąlygas. Tai turi reikšti, kad tiek valstybėms narėms, tiek visai Europos Sąjungai skamba pavojaus varpas.

Jau kurį laiką esame Europos gyventojų skaičiaus mažėjimo ir su juo susijusių skaudžių pasekmių mūsų šalių ūkiui ir socialinės rūpybos sistemoms liudininkai. Susirūpinimą kelia tai, kad jauni žmonės vis vėliau tuokiasi ir, būdami vyresnio amžiaus, susilaukia vis mažiau vaikų. Nepaisant to, jiems nesudaromos deramos sąlygos tobulinti savo įgūdžius ir aktyviai dalyvauti visuomenės veikloje.

Išsilavinimas, užimtumas, socialinė įtrauktis ir sveikata – didžiausi jaunųjų kartų rūpesčiai, keliantys sunkumų valstybėms narėms. Būtent todėl balsavau už G. Papanikolaou parengtą pranešimo projektą. Esu tvirtai įsitikinęs, kad mūsų teikti pakeitimai daug prisidės prie jaunimo politikos formavimo, suteikdami galimybę jauniems žmonėms savarankiškai priimti sprendimus, užtikrindami paramą asmeninėms jų iniciatyvoms, vienodas galimybes lavintis palankių sąlygų neturintiems jauniems žmonėms ir vėliau – jiems patekti į darbo rinką.

Esu įsitikinęs, kad bendradarbiavimas su žiniasklaida siekiant geriau pristatyti jaunimui skirtas Europos programas ir projektus yra svarbus veiksnys, padėsiantis mums pasiekti užsibrėžtus tikslus.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) ES jaunimo strategijos reikšmė vis didėjo, todėl dabar, atsižvelgiant į tai, kad jauni žmonės sudaro 20 proc. visų gyventojų, ją reikia vertinti kaip vieną iš prioritetinių Europos Sąjungos politikos sričių. Jos tikslai aiškiai apibrėžti ir susiję su tokiomis svarbiomis sritimis, kaip naujų užimtumo galimybių kūrimas arba jaunų žmonių skatinimas atlikti aktyvesnį vaidmenį visuomenės gyvenime. Ekonomikos ir finansų krizės sąlygomis, kuriomis dabar gyvename, taip pat atsižvelgiant į visuomenės senėjimo problemas, jauni žmonės yra viena pažeidžiamiausių grupių. Todėl esu už tai, kad ES jaunimo politikos klausimais prisiimtų vis didesnius įsipareigojimus. Už tai ir balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Dabartinė krizė labai skaudžiai atsiliepia visų pirma jauniems žmonėms. Didėjant jaunimo nedarbui būtina pagerinti švietimo sąlygas. Tačiau tuo metu, kai mes ES lygmeniu vis dar diskutuojame apie paramą, valstybės narės jau mažina universitetų finansavimą.

Jei tikrai norime padėti jaunimui, privalome padaryti galą „amžinojo praktikanto“ reiškiniui. Siūlomos priemonės geriausiu atveju vertintinos kaip ketinimų deklaracija, ir, atsižvelgiant į dabartinės krizės sąlygas, jų nepakanka siekiant tikrai ką nors pakeisti. Dėl šios priežasties balsuodamas susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE), raštu. (LT) Balsavau už šį dokumentą, kadangi ir pati esu to paties jaunimo, kuriančio ES ateitį, dalis, ir man ne vis vien, kokia ateitis laukia manęs ir mano bendraamžių. Šiuo metu viena pagrindinių jaunimo problemų mano šalyje Lietuvoje, o ir kitose ES valstybėse, yra nedarbas, apie dabartinį jaunimą jau verčiantis kalbėti kaip apie šių laikų prarastąją kartą. Kita egzistuojanti problema – švietimo sistemos ir darbo rinkos poreikių neatitikimas. Nors ir pritariame Komisijos komunikatui dėl jaunimo strategijos, man neramu, kad ji, kaip ir daugelis kitų mūsų priimamų strategijų, gali likti tik popieriniais paraginimais. Mes, Europos Parlamentas, kitos ES institucijos, valstybės narės ir be strategijų turime suprasti, kad jei jaunimu rūpinamasi nebus dabar, ir visos kitos mūsų strategijos, įskaitant ir „ES 2020“, gali likti neįgyvendintos, nes tiesiog neliks, kas galėtų jas įgyvendinti. Todėl raginu Komisiją, kitas atsakingas institucijas ir valstybes nares kuo greičiau imtis konkrečių veiksmų, kad ši strategija virstų realybe.

 
  
MPphoto
 
 

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu.(PL) Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją Nr. A7-0113/2010 dėl pranešimo „ES jaunimo strategija. Investicijų ir galimybių suteikimas“ (2009/2159(INI)), nes šiuo metu ypač svarbu nustatyti jauniems žmonėms skirtą strategiją. Jaunoji Europos visuomenės dalis susiduria su daug problemų, kurias reikės spręsti artimiausioje ateityje. Ekonomikos krizės ir senstančios visuomenės klausimai yra svarbūs ir skubiai spręstini, ir jie labiausiai susiję su tais, kuriems reikės kurti ateitį. Mes turėtume ir iš tikrųjų privalome suteikti vienodas galimybes ir sudaryti vienodas sąlygas visiems, kurie po kelerių metų pradės gyventi suaugusiųjų gyvenimą, taip pat ir tiems, kurie jį pradeda šiandien. Deja, yra daug jaunų ir talentingų žmonių, kurie dėl įvairių priežasčių liko nuošalūs. Turėtume suteikti jiems dar vieną galimybę. Priemonės, pvz., finansinė parama universitetus baigusiems žmonėms, yra svarbios užtikrinant jų sklandų perėjimą į darbo rinką. Deja, ir toliau išlieka didelis jaunimo nedarbas ir nevienodos sąlygos darbo rinkoje. Žinoma, yra ir daugiau problemų, ne tik mano minėtosios. Todėl visiškai pritariu pranešėjui, kad „šis pranešimas yra tik vienas žingsnis mūsų nuolatinių pastangų kelyje. Pastangų, kurios mums yra įsipareigojimas. Nuolatinis įsipareigojimas ateities kartoms“. To šiandien iš mūsų tikimasi, ir taip mes turėtume elgtis.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Pritariu G. Papanikolaou išdėstytam požiūriui. Labai svarbu parengti naują ES jaunimo strategiją. Labiausiai naująja jaunimo strategija turėtų būti siekiama geriau panaudoti turimas priemones ir skleisti žinias. Padaryti pažangą įmanoma raginant vyriausybes tarpusavyje glaudžiau bendradarbiauti šiuo klausimu, nepaisant esančių valstybių jaunimo politikos skirtumų.

Jei norime suteikti būsimosioms Europos piliečių kartoms daug žadančią ateitį, negalime pamiršti šios svarbios aplinkybės. Ekonomikos krizė smarkiai veikia jaunus žmones ir kelia grėsmę jų gerovei ateityje. Didžiulį poveikį jų ateičiai taip pat turės senstanti visuomenė. Atsižvelgiant į iš visų pusių jaunimui daromą spaudimą ir iš to kylančią būtinybę padėti jam parengus veiksmingą jaunimo strategiją, taip pat atsižvelgiant į tai, kad galinčiai pagerinti jaunimo padėtį politikai taikomas subsidiarumo principas ir kad valstybės narės šioje srityje bendradarbiauja savanoriškai, labai svarbu, kad naujojoje strategijoje neliktų ankstesnės strategijos trūkumų ir kad ji padėtų pasiekti apčiuopiamus rezultatus.

 
  
MPphoto
 
 

  Ioan Mircea Paşcu (S&D), raštu. – Labai svarbu lavinti jaunus žmones, nes padarius klaidų ir laiku jų neištaisius jos gali paveikti ištisas kartas ir kartotis, padarydamos dar daugiau žalos. Kiekvienos mūsų „strategijos“ bėda yra ta, kad, ją patvirtinę, beatodairiškai stengiamės ją įgyvendinti, neatsižvelgdami į būtinybę ją reguliariai patikslinti ir atnaujinti.

Daugiausia iki krizės parengta dabartinė jaunimo strategija jau susiduria su nemažai sunkumų: kaip apsaugoti jaunimą nuo neigiamo psichologinio dabartinės krizės poveikio; kaip parengti jį gyventi ateities, o ne nūdienos pasaulyje; kaip užtikrinti nuo pajamų nepriklausančias vienodas galimybes lavintis; kaip atskirti „judumą“ nuo protų nutekėjimo; ir kaip pasiekti pusiausvyrą tarp „virtualių saitų“, kurie atsiranda bendraujant internetu, ir bendrų veiksmų nulemto realaus tarpusavio ryšio ir komandinės dvasios.

Šiems „strateginiams“ uždaviniams visų ES šalių politikai privalo skirti „strateginį“ dėmesį.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie-Thérèse Sanchez-Schmid (PPE), raštu. (FR) Balsavau už šį pranešimą, nes jo siekis – visų jaunų žmonių pilietiškumas, socialinė įtrauktis ir solidarumas. Aptardami jaunimo politiką, kuriai galioja subsidiarumo principas, privalome paraginti valstybes nares užsibrėžti bendrus tikslus ir parengti bendras darbotvarkes, pagerinti tarpusavio bendradarbiavimą ir keitimąsi teigiama patirtimi. Tai skubus klausimas, nes žinome, kad Europoje kas ketvirtas penkiolikmetis nemoka deramai skaityti. Svarstant 2011 m. biudžetą man susirūpinimą kelia atotrūkis tarp plataus masto pranešimo, dėl kurio ką tik balsavome, tikslų ir 3,4 proc. sumažinto programos „Veiklus jaunimas“ finansavimo. Kodėl mažiname programos, kuria siekiama ugdyti jaunų europiečių pilietiškumą, solidarumą ir toleranciją, biudžetą? Tikiuosi, kad protinga, tvaria ir integralia ekonomika paremta strategija „Europa 2020“ padės prisiimti plataus masto finansinius įsipareigojimus jaunimo švietimo ir mokymo srityje, kadangi šiais sistemos krizės laikais ES išlikimas vidutinės trukmės laikotarpiu priklausys nuo išsilavinusių ir Europos projektą palaikančių jaunų žmonių.

 
  
MPphoto
 
 

  Joanna Senyszyn (S&D), raštu.(PL) Pritariau ES jaunimo strategijai, būdama visiškai įsitikinusi jos sėkme. Tai viena svarbiausių Kultūros ir švietimo komiteto, kuriam atstovauju, veiklos sričių. Būtina pagerinti jaunų žmonių padėtį ir jų galimybes švietimo ir profesinio mokymo srityse. Šiuo atžvilgiu svarbūs trys aspektai.

1. ES, taip pat ir Lenkijos jaunimas tinkamai naudojasi tokiomis ES programomis, kaip „Comenius“, „Erasmus“ ir „Leonardo da Vinci“. Todėl labai svarbu padidinti šių programų finansavimą ir įvertinti jų pamatinę svarbą rengiant ilgalaikę ES jaunimo strategiją. Ateityje šioms programoms turėtume skirti didesnę finansinę paramą. ES biudžeto lėšas tinkamiausiai panaudosime investuodami į jaunimo švietimą. Taip pat raginu patobulinti ir visiškai įgyvendinti „Erasmus Mundus“ programą.

2. Būdama socialistė, taip pat pabrėžiu būtinybę užtikrinti jauniems žmonėms vienodas galimybes gauti išsilavinimą. Svarbu suteikti finansinę paramą tiems, kurie neišgali įgyti universitetinio išsilavinimo. Be to, svarbu padėti jauniems žmonėms lengviau patekti į darbo rinką.

3. Atsižvelgdama į Lisabonos sutarties įsigaliojimą, noriu atkreipti dėmesį į valstybių narių įsipareigojimus įgyvendinti strategiją, kuri skatintų jaunus žmones dalyvauti demokratiniame gyvenime, skirdama ypatingą dėmesį jauniesiems sportininkams ir sportininkėms ir Pagrindinių teisių chartijos nuostatų įgyvendinimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu.(PL) Europos Parlamente patvirtintame pranešime pateikiama išsami daugialypio jaunimo klausimo analizė – klausimo, kuris, kartais atrodo, nėra pakankamai aptariamas arba yra nustumiamas į antrą planą. Dabartinis jaunimas kurs Europos ateitį, todėl privalome užtikrinti, kad jis tinkamai vystytųsi, ir privalome padėti jam geriausiai pasinaudoti Europos Sąjungos siūlomomis galimybėmis. Jauni žmonės sukuria ypatingą pridėtinę vertę – jie suteikia šviežumo ir naujovių, gali paversti Europos socialinę viziją tolerancija, įvairove ir lygybe paremta realybe. Atsižvelgiant į dabartinę padėtį – į ekonomikos krizę ir demografinius Europos veiksnius, jaunimo klausimas tampa dar reikšmingesnis.

Jauni žmonės mažiau apsaugoti nuo dabartinės ekonominės padėties neigiamo poveikio. Šios visuomenės grupės nedarbo lygis beveik du kartus viršija bendrą vidurkį, o dėl finansinės padėties jauni žmonės dažnai būna priversti atsisakyti išsilavinimo, to padarinys gali būti skurdas ir socialinė atskirtis.

Atsižvelgiant į tai, kad visuomenė sensta, reikia rasti priemonių, kurios skatintų jaunus žmones kurti šeimą. Šis sprendimas dažnai atidedamas dėl nepalankios finansinės padėties, sunkumų ieškant darbo ar būtinybės suderinti profesinį ir šeiminį gyvenimą. Svarstydami, kaip geriau organizuoti bendradarbiavimą jaunimo klausimais ir kokias struktūras tam pasitelkti, turime aiškiau ir tiksliau formuluoti savo pozicijas. Jaunimo klausimas sudėtingas ir aprėpia daugelį politikos sričių.

 
  
MPphoto
 
 

  Joanna Katarzyna Skrzydlewska (PPE), raštu.(PL) Šiandien patvirtinta rezoliucija dėl Komisijos komunikato dėl „ES jaunimo strategijos“ nukreipia mus teisinga kryptimi, kuri pagrįsta integruotu požiūriu į jaunų žmonių problemas ir poreikius. Tikimės, kad politikos nuostatas visais politikos lygmenimis rengdami atsižvelgsime į jaunimo ir ateities kartų interesus, sugebėsime veiksmingai ir naudingai išspręsti skubiausius klausimus. Pvz., tai, kad šios socialinės grupės nedarbo lygis nuolat yra aukštas, rodo, jog stinga struktūrinių sprendimų, kaip antai švietimo sistemos klaidas – joje jauni žmonės mokomi nekreipiant dėmesio į darbo rinkos poreikius.

Turime raginti jaunus žmones būti aktyviais pilietinės visuomenės nariais, aktyviai dalyvauti politiniame gyvenime ir skatinti juos būti verslius. Privalome jiems sudaryti sąlygas būti kūrybiškus kultūros srityje, žadinti domėjimąsi menu, mokslu ir naujosiomis technologijomis. Kita vertus, turėtume apsaugoti jaunimą nuo diskriminacijos ir vykdyti aplinkosaugos idėjas pristatančias kampanijas, kartu nepamiršdami kovos su narkomanija ir kitomis priklausomybėmis, kurios ypač lengvai pažeidžia jaunus žmones. Dėl šių priežasčių džiaugiausi, galėdama šiandien pritarti G. Papanikolaou parengtai rezoliucijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D), raštu. (RO) 96 mln. jaunų europiečių nuo 15 iki 29 metų sudaro maždaug 20 proc. Europos Sąjungos gyventojų. Dėl ekonomikos krizės metų pradžioje jaunų žmonių nedarbas pasiekė 20 proc. ribą, o mokyklų nebaigiančių jaunų žmonių dalis, daugiausia kaimo vietovėse, išaugo iki 17 proc. Be to, vis didesniam skaičiui jaunų žmonių siūlomos laikinos darbo sutartys, taip sumažinant jų galimybes užsitikrinti finansinį stabilumą ir įsigyti būstą. Jaunimas – mūsų ateitis, todėl Europoje turėtume juos labiau įtraukti į sprendimų priėmimo procesą. Jie turėtų planuoti ir įgyvendinti sprendimus kartu su mumis, taip prisidėdami prie visuomenės, kurioje gyvename, raidos. Raginu Komisiją ir valstybes nares skubiai patvirtinti specialią strategiją ir priemones, kurios padėtų jaunimui aktyviau dalyvauti visuomenės gyvenime. Tomis priemonėmis turėtume siekti šių tikslų: suteikti vienodas galimybes įgyti išsilavinimą, kuris padėtų jauniems žmonėms įgyti įgūdžių, leidžiančių susirasti deramą gyvenimo lygį užtikrinantį darbą, sudaryti deramas vaikų priežiūros sąlygas, siekiant užtikrinti profesinio gyvenimo pusiausvyrą, ir palengvinti jaunų žmonių patekimą į darbo rinką bei aprūpinti juos socialiniais būstais.

 
  
MPphoto
 
 

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. (LT) Pasaulinė ekonominė krizė sudavė skaudų smūgį mums visiems. Liūdniausia, jog stipriausią smūgį patyrė tie, nuo kurių priklauso mūsų ateitis. Keleto pastarųjų metų finansinis cunamis pavertė daugumą jaunų žmonių bedarbiais ar nepakankamai užimtais. Remiantis šiuo pranešimu, daugumoje ES šalių nedarbo rodiklis jaunų žmonių tarpe išaugo beveik dvigubai procentais, lyginant su visa dirbančia žmonija. Dabar mes turime progą krizę paversti galimybe. Mes esame skolingi ateinančiai europiečių kartai.

Mano šaliai, Lietuvai, bei daugumai jos kaimynių, svarbu užkirsti kelią vis didėjančiam kvalifikuotų darbuotojų, „smegenų“ nutekėjimui. Kaip jau sufleruoja pranešimo pavadinimas, to galima pasiekti investuojant ir suteikiant galimybių. Investavimo požiūriu švietimas ir užimtumas yra pagrindinės sritys. Reikia palengvinti sklandesnį perėjimą tarp švietimo ir darbo rinkos. Tačiau šios esminės investicijos turės ribotą poveikį, jei mes nesuteiksime mūsų jaunimui galimybių. Mes turime skatinti mūsų jaunimą tapti aktyvesniais piliečiais tiek socialiai, tiek politiškai. Balsuotojų rodiklis jaunimo tarpe yra labai žemas Rytų Europoje, todėl būtina atgaivinti jų susidomėjimą politiniu procesu.

Pilietinė visuomenė bei atitinkamos nevyriausybinės organizacijos gali paremti ES interesus, pvz., projektas „Mano balsas“ pasitelkus inovacines interneto technologijas prisidėjo prie jaunų žmonių politinio informavimo. Be to, būtina užmegzti konstruktyvų dialogą su jaunais žmonėmis bei jaunimo organizacijomis Europoje, išlaisvinti nuo biurokratinių mazgų bei techninio žargono.

 
  
MPphoto
 
 

  Derek Vaughan (S&D), raštu. – Pritariau pranešimui dėl Europos jaunimo strategijos, nes manau, kad jis bus naudingas artimiausiais metais užtikrinant visišką jaunų žmonių užimtumą. Esant 5,5 mln. jaunesnių nei 25 metų bedarbių europiečių, visiškai aišku, kad reikalinga veiksminga kovos su šia problema strategija.

Jaunimo nedarbo problema kyla ne tik dėl ekonomikos krizės; darbdaviai ieško profesinės patirties turinčių darbuotojų. Visiškai pritariu siūlymui veiksmingiau susieti aukštąjį išsilavinimą su darbo rinka. Valstybių narių bendradarbiavimas – pagrindinė prielaida spręsti jaunimo nedarbo problemas, kurios gali užkrauti sunkią socialinę ir ekonominę naštą.

 
  
  

Rekomendacija antrajam svarstymui: Astrid Lulling (A7-0146/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Buvo svarbu labiau apsaugoti savarankiškai dirbančias moteris. A. Lulling pranešimas dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris yra žingsnis šia linkme. Jame numatoma 14 savaičių vaiko priežiūros atostogų ir socialinė apsauga padedančiam sutuoktiniui, ko anksčiau nebuvo. Europos Parlamentas dar kartą parodė, kad yra dirbančių moterų apsaugos garantas. Kadangi pritariu tokiam požiūriui, balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Regina Bastos (PPE), raštu. (PT) Turint omenyje būtinybę panaikinti Direktyvą 86/613/EEB dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, teikiamas pakeitimas reiškia didelį žingsnį pirmyn, taip pat ir gerinant savarankiškai dirbančių asmenų sutuoktinių padėtį.

Kalbant apie socialinę apsaugą, siūloma, kad ten, kur veikia savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos sistemos, valstybės narės imtųsi reikiamų priemonių, kad, vadovaudamosi nacionaline teise, užtikrintų sutuoktinių socialinę apsaugą. Nors sutuoktinių socialinė apsauga nėra privaloma, šis pasiūlymas yra svarbus žingsnis pirmyn, kadangi daugelyje valstybių narių sutuoktiniams nenumatoma nei privalomoji, nei savanoriška socialinė apsauga.

Baigdama noriu atkreipti dėmesį, kad pasiūlyme yra nuostata dėl motinystės apsaugos, nors savarankiškai dirbančiųjų sutuoktiniams ir nenumatoma galimybė išeiti tos pačios trukmės vaiko priežiūros atostogų kaip samdomiems darbuotojams. Nepaisant to, jie turės teisę gauti deramą pašalpą, kuri suteiks galimybę mažiausiai 14 savaičių sustabdyti savo profesinę veiklą ir (arba) prašyti laikino pavadavimo paslaugos. Dėl pirma išvardytų priežasčių balsavau už šį pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Siekiant įveikti ekonomikos nuosmukį, labai svarbu investuoti į žmogiškąjį kapitalą ir socialinę infrastruktūrą, sudarant sąlygas moterims ir vyrams išnaudoti visas savo galimybes. Europos Sąjunga šiuo metu priartėjo prie Lisabonos strategijos tikslo – iki 2010 metų pasiekti 60 proc. moterų užimtumo lygį, tačiau moterų užimtumas valstybėse narėse yra labai netolygus. Todėl Komisija ir valstybės narės turi imtis veiksmingų priemonių, kad būtų kuo greičiau įgyvendinama direktyva dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo. Savarankiškai dirbančių moterų ir atitinkamai savarankiškai dirbančių asmenų sutuoktinių ar sugyventinių motinystės apsaugos klausimai labai svarbūs. Turi būti pripažinta, kad joms reikia skirti pašalpą, kad jos galėtų nutraukti savo veiklą pakankamam laikui, kad būtų galima užtikrinti tinkamą normalaus nėštumo eigą ir motinos fizinį atsigavimą po normalaus gimdymo, kad būtų suteikta moterims pakankama motinystės pašalpa. Todėl ypatingai pritariu pranešėjos nuomonei dėl šios direktyvos antro svarstymo pasiūlymų. Be to, Komisijos konsultacijose dėl naujos strategijos 2020 skiriamas nepakankamas dėmesys moterų ir vyrų lygybės klausimams. Būtina stiprinti bei integruoti lyčių lygybės dimensijos klausimus naujoje strategijoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Palankiai vertinu šios direktyvos priėmimą, tai sudaro sąlygas valstybėse narėse taikyti vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius arba padedančius savarankiškai dirbti vyrus ir moteris principą. Ribotas moterų dalyvavimas savarankiškoje darbinėje veikloje išryškina lyčių nelygybę, taip pat ir jų įsipareigojimai šeimai, atrodo, turi neigiamos įtakos moterų verslumui, palyginti su vyrais. Kalbant apie dirbančius sutuoktinius, nepakankama jų socialinė apsauga ir nenoras pripažinti jų indėlio į šeimos verslą kai kurioms įmonėms suteikia nesąžiningos konkurencijos pranašumą, todėl ši iniciatyva Europoje garantuotų vienodas sąlygas. Labai svarbu patvirtinti priemones, kurios leistų panaikinti lyčių skirtumus verslumo srityje, kad būtų galima geriau tarpusavyje suderinti asmeninį ir profesinį gyvenimą. Raginu valstybes nares užtikrinti visišką vyrų ir moterų lygybę praktiniame profesiniame gyvenime ir siekti skatinti moterų verslumo iniciatyvas.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Vertinant pagal 1986 m. gruodžio mėn. direktyvos įgyvendinimo ataskaitose minimus gana nepatenkinamus rezultatus, ji yra neveiksminga. Dėl šios priežasties reikia skubiai imtis veiksmų stiprinant savarankiškai dirbančių moterų motinystės apsaugą ir užtikrinti vienodą požiūrį į savarankiškai dirbančias moteris ir joms padedančius sutuoktinius.

Iš 16 proc. savarankiškai dirbančių darbingų Europos gyventojų tik trečdalį sudaro moterys. Šį skaičių, be abejo, lemia daugybė kliūčių, su kuriomis susiduria verslininkės vien bandydamos suderinti savo šeiminį ir profesinį gyvenimą. Kad ir kaip būtų, jei 1986 m. direktyva užsibrėžti tikslai nepasiekti, tai ir dabartinio pasiūlymo mastas nėra pakankamai didelis.

Apgailestauju, kad siekiant politinio kompromiso Taryboje buvo sumažintos potencialios direktyvos galimybės. Nepaisant to, direktyva galėtų būti laikoma pirmu žingsniu siekiant pagerinti dabartinę savarankiškai dirbančių asmenų ir jiems padedančių sutuoktinių socialinę padėtį. Buvo parengtos būtiniausios taisyklės, pagal kurias pirmą kartą Europos Sąjungos lygmeniu bus pripažinta teisė gauti motinystės pašalpą, kuri leistų mažiausiai 14 savaičių sustabdyti savo profesinę veiklą.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Maria Corazza Bildt, Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark, Anna Ibrisagic ir Alf Svensson (PPE), raštu. (SV) Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos Švedijos delegacija vakar (2010 m. gegužės 18 d.) balsavo prieš rekomendaciją antrajam svarstymui dėl per pirmąjį svarstymą pateiktos Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris, kurie savarankiškai verčiasi darbine veikla, principo taikymo ir Direktyvos 86/613/EEB (A7-0146/2010) panaikinimo. Labai svarbu, kad valstybės narės bendradarbiautų siekdamos užtikrinti vienodą požiūrį į vyrus ir moteris, kad daugiau moterų galėtų pradėti savarankiškai dirbti. Kita vertus, mes nemanome, kad ES turėtų priimti sprendimus dėl lyčių lygybės politikos, kurie padarytų didelį poveikį valstybių narių viešiesiems finansams. Valstybės narės pirmiausia privalo nuspręsti pačios. Be to, nemanome, kad užtikrinsime vienodą požiūrį į vyrus ir moteris, jei tapus tėvais pašalpas ir vaiko priežiūros atostogas garantuosime tik savarankiškai dirbančioms moterims (bet ne vyrams). Galiausiai norėtume pabrėžti, kad užtikrinti didesnę lyčių lygybę yra vienas didžiausių ES uždavinių, ir, Europos Sąjungos valstybės narės galėtų pasisemti įkvėpimo iš Švedijos. Dabartinės ekonomikos krizės sąlygomis ypač svarbu remti ir drąsinti savarankiškai dirbančius asmenis.

 
  
MPphoto
 
 

  Corina Creţu (S&D), raštu. (RO) Praėjo jau daugiau nei dveji metai nuo to laiko, kai svarstėme pranešimą apie kaimo vietovėse gyvenančių moterų padėtį ir raginome patvirtinti būtinas socialinės apsaugos teisės aktų pataisas. Taryba dabar mums teikia naujo pobūdžio direktyvą, tačiau, deja, jos taikymo sritis apsiriboja vien žemės ūkiu. Nemanau, kad yra kokių nors priežasčių taikyti šį apribojimą. Kaimo vietovėse moterų padėtis nepaprastai sunki, ypač naujosiose valstybėse narėse, todėl privalome nuolat ir aktyviai jomis rūpintis. Kad ir kaip būtų, aptardami savarankišką darbinę veiklą negalime pamiršti tų, kurie uždirba pajamas iš amatų, prekybos, MVĮ ir laisvųjų profesijų.

Be to, manau, kad reikia vengti Tarybos siūlomų nuostatų, kurios galėtų leisti valstybėms narėms riboti galimybes naudotis socialinės apsaugos sistemomis. Atsižvelgiant į proporcingumo ir subsidiarumo principus, Parlamento teikiamuose direktyvos pakeitimuose numatomos bendrosios sąlygos, kurios būtinos siekiant sumažinti savarankiškai dirbančių vyrų ir moterų nelygybę. Šiuo atžvilgiu manau, kad, viena vertus, nepaprastai svarbi motinystės apsauga, kuri grindžiama teise į mažiausiai 14 savaičių vaiko priežiūros atostogas ir motinystės pašalpą. Kita vertus, taip pat nepaprastai svarbi sutuoktinių ir sugyventinių teisė nepažeidžiant teisės aktų įsteigti savo įmonę.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Būdamas tvirtas žmogaus teisių ir lyčių lygybės principo gynėjas, nenuvertinčiau iniciatyvų, kuriomis siekiama apsaugoti moterų teises darbo rinkoje, kaip yra šio mano brangios kolegės A. Lulling pranešimo atveju. Kaip jau minėjau, „reikalingas garbingas požiūris į vyrus ir moteris, jiems turi būti suteikiamos vienodos teisės, bet taip pat turi būti atsižvelgiama į skirtingus jų poreikius. Moterų atveju šis klausimas ypač aktualus tokiose srityse, kaip parama motinystei, darbo ir šeiminio gyvenimo suderinamumas <...> “.

Dėl šios priežasties džiaugiuosi, kad pranešime, be kitų dalykų, randu nuostatų, kuriomis reiškiamas susirūpinimas dėl savarankiškai dirbančių asmenų motinystės apsaugos. Nepaisant to, taip pat esu tvirtas subsidiarumo principo gynėjas ir manau, kad daugelis mūsų aptariamų klausimų privalo ir toliau priklausyti valstybių narių kompetencijai.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Palankiai vertinu Europos Parlamento pastangas sustiprinti socialinio teisingumo ir lyčių lygybės palaikymo Europos Sąjungoje mechanizmus. Vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris užtikrinimas yra neginčijamas civilizuoto pasaulio principas, ypač svarbus Europoje, kuri save suvokia kaip kultūros ir socialinės apsaugos srityje išsivysčiusį regioną, – pirmiausia sudarantį sąlygas naudotis socialinės apsaugos, ypač susijusios su motinyste, mechanizmais, – ir šis principas šiuo ilgu smarkios ekonomikos ir socialinės krizės laikotarpiu tampa vis svarbesnis ir akivaizdesnis. Pabrėžčiau mūsų siekį panaikinti požiūrio skirtumus atskirose veiklos srityse, turint omenyje gerai žinomus procesus, kurie vyksta tiek organizavimo, tiek darbo ar gamybos įrankių ir mechanizmų lygmenimis. Siekdami užtikrinti darbuotojų galimybes naudotis viešosiomis socialinės apsaugos sistemomis, ypač turėdami omenyje įmokų ir privilegijų klausimus, privalome taikyti jiems vienodus kriterijus. Taip pat pabrėžčiau, kad ši rekomendacija tikrai labiau paskatins moterų verslumą. Aktyviau dalyvaujant daugiau moterų, Europos ekonomika sulauks dar daug naudos ir galės įvairiapusiškiau vystytis.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. (FR) Būdama viena iš tų, kurie labai jautriai reaguoja į lyčių lygybės ir apskritai lygybės, kartu ir socialinių teisių lygybės, klausimus, pritariu šio pranešimo patvirtinimui. Mano nuomone, tikrai būtina, kad valstybės narės užtikrintų savarankiškai dirbančių moterų ir joms padedančių sutuoktinių socialinės apsaugos garantijas, ir ši apsauga turėtų atitikti samdomą darbą dirbančių moterų socialinės apsaugos lygį. Šia priemone siekiama skatinti vis dar nepakankamą Europos moterų verslumą ir visų pirma suteikti joms vienodas galimybes naudotis vaiko priežiūros atostogomis, kaip ir kitokį darbą dirbančioms moterims. Visos valstybės narės privalo visoms moterims suteikti garantuotas vaiko priežiūros atostogas, kad ir koks būtų jų darbinės veiklos pobūdis. Kadangi šiai priemonei taikomas subsidiarumo principas, mums telieka tikėtis, jog valstybės narės darys tai, ką privalo daryti, kad užtikrintų šiems vyrams ir moterims galimybę kaip įmanoma greičiau ir paprasčiau suderinti šeimos ir profesinį gyvenimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Lívia Járóka (PPE), raštu. (HU) Norėčiau pasveikinti savo kolegę A. Lulling patvirtinus jos pranešimą, kuris yra svarbus žingsnis pirmyn sprendžiant labai seną problemą. Savarankiškai dirbančių asmenų sutuoktinių ir sugyventinių, kurie, neturėdami darbuotojų ar verslo partnerių statuso, prisideda prie įmonių veiklos ir pajamų, padėtis 1986 m. Tarybos direktyvoje nebuvo pakankamai įvertinta. Todėl pribrendo laikas panaikinti minėtą teisės aktą ir parengti naują direktyvą, kurioje būtų įvertintas padedančiųjų sutuoktinių darbas ir kuria jiems būtų suteiktos tos pačios socialinės apsaugos garantijos, kaip ir savarankiškai dirbantiems asmenims.

Be to, lyginant su pirmine Tarybos rekomendacija, kaip svarbus pranešėjos ir Europos Parlamento nuopelnas vertintina aplinkybė, kad nustatant taikymo aprėptį nebuvo apsiribota vien žemės ūkio sektoriuje savarankiška atlyginama darbine veikla besiverčiančiais asmenimis, kadangi direktyvos tikslinė grupė taip pat dirba, pvz., mažosiose ir vidutinėse įmonėse arba mažmeninėje prekyboje, kur jos atstovai sudaro daugumą. Nors Taryba nepritarė kai kurioms svarbioms pranešėjos ir Parlamento rekomendacijoms, – ji paliko valstybėms narėms teisę spręsti dėl vienodos sutuoktinių ir sugyventinių socialinės apsaugos ir leido joms išlaikyti tam tikrus su socialinės apsaugos sistemomis ar lygiais susijusius apribojimus, – bendras direktyvos projektas yra svarbus teigiamas poslinkis.

 
  
MPphoto
 
 

  Barbara Matera (PPE), raštu. (IT) Pritariu patvirtintam pasiūlymui dėl direktyvos dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo. Pagaliau Europos Parlamentas pareiškė savo nuomonę dėl šio socialinę ir ekonomikos pažangą simbolizuojančio principo taikymo!

Gerbdama išskirtines valstybių teises, manau, kad reikia ne tik nustatyti būtiniausius savarankiškai dirbančių moterų, motinų ir joms padedančių sutuoktinių bei sugyventinių apsaugos standartus, bet ir suvienodinti juos su tais, kurie galioja samdomą darbą dirbančioms moterims motinoms.

Tikėkimės, kad šių teisių deklaravimą lydės de facto joms rodoma pagarba ir kad valstybės narės įsipareigos patvirtinti tinkamas priemones, kurios apsaugotų savarankiškai dirbančias moteris ir padedančius sutuoktinius nėštumo ir motinystės laikotarpiu. Privalome kovoti su bet kokiomis diskriminacijos apraiškomis darbo vietoje, kad palaikytume tiek moterų, tiek vyrų emancipaciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Komisijos pasiūlymu siekiama užtikrinti vienodą požiūrį į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris. Todėl šio teksto priėmimą laikau svarbiu ir labai teigiamu žingsniu Europos dabartinės samdomų darbuotojų teisinės sistemos link, kadangi jau apsaugotos pagrindinės lyčių lygybės ir socialinės apsaugos teisės, o pateiktais pirminio teksto pakeitimais siekiama apskritai pagerinti savarankiškai dirbančių asmenų sutuoktinių socialinę apsaugą, ypač turint omenyje savarankiškai dirbančioms moterims ir savarankiškai dirbančių asmenų sutuoktiniams ir sugyventiniams skiriamas motinystės pašalpas. Būtent už tai ir balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šį pranešimą ne tik todėl, kad jis yra reikšmingas ir palies, manau, milijonus ES piliečių. Turiu daug pažįstamų menininkų, teisininkų ir kitų žmonių, besiverčiančių individualia veikla ir žinau, kad labai dažnai jiems padeda šeimos nariai, dažniausiai tai būna žmona ar vaikai. Tai, kad jie dabar turės teisę į socialinę apsaugą, be abejo, pagerins jų materialinę padėtį, nuotaikas ir paskatas dirbti. Lietuvai tai ypač svarbu, kadangi dabar, kai krizė ypač smogė Baltijos valstybėms, daugelio šeimų materialinė padėtis yra ant išgyvenimo ribos.

Negalime toliau iš šalies stebėti, kaip savarankiškai besiverčiančiose šeimose moterys ar vyrai patiria socialinę neteisybę. Šio pranešimo priėmimas – tai aiškus signalas ES valstybių vyriausybėms palaikyti savarankiškai dirbančių asmenų sutuoktinius, užtikrinti jiems teisę į pensiją, į apmokamas atostogas, į motinystės ar tėvystės atostogas, padėti jiems reintegruotis į darbo rinką.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Noriu pareikšti savo paramą A. Lulling pranešimui. Pasiūlymas reikalingas, nes savarankiškai dirbančių asmenų sektoriuje vis dar yra didžiulė nelygybė, kuri gali dar labiau išryškėti. Pasiūlyme taip pat siūloma numatyti socialinę apsaugą padedantiems sutuoktiniams, kurie neretai svariai prisideda prie savarankiškai dirbančių asmenų verslo, bet daugelyje valstybių narių neturi visai jokios socialinės apsaugos.

Pasiūlyme, kuriuo siekiama skatinti moteris įsilieti į darbo rinką ir padėti kovoti su nelegaliu darbu, numatomi trys svarbūs dabartinės Bendrijos teisės pakeitimai: pakeista „padedančio sutuoktinio“ apibrėžtis – į ją įtrauktos nesusituokusios poros, jeigu jos pripažįstamos pagal nacionalinę teisę; pateikus prašymą, savarankiškai dirbančioms moterims ir padedantiems sutuoktiniams suteikiama teisė į mažiausiai 14 savaičių trunkančias mokamas vaiko priežiūros atostogas. Pateikus prašymą, padedančiam sutuoktiniui taip pat suteikiama teisė naudotis socialinės apsaugos sistemos paslaugomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad šios direktyvos priėmimas Europos Sąjungos lygmeniu nepaprastai svarbus, turint omenyje dabartinę ekonomikos ir finansų krizę, kurią šiuo metu patiriame. Atsižvelgiant į tai, kad daugumoje valstybių narių padedantiems sutuoktiniams nėra mokamos socialinės apsaugos išmokos, manau, kad tais atvejais, kai valstybės narės savarankiškai dirbantiems asmenims nustato prievolę tapti socialinės apsaugos sistemos dalyviais, ta pati prievolė turėtų būti taikoma ir jiems padedantiems sutuoktiniams bei sugyventiniams.

Apgailestauju dėl Tarybos pozicijos, pagal kurią savarankiškai dirbantiems asmenims padedantiems sutuoktiniams ir sugyventiniams nenumatoma prievolės tapti socialinės apsaugos sistemos dalyviais tose valstybėse, kurių nacionalinėje teisėje toks statusas pripažįstamas. Turint omenyje, kad didžioji dauguma šių asmenų nėra socialinės apsaugos sistemų nariai, jie negauna informacijos apie šių sistemų teikiamas ligos, negalios ir senatvės išmokas.

Būdama Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos šešėline pranešėja, palaikiau nuomonę, kad savarankiškai dirbančioms moterims, sutuoktinėms ir sugyventinėms, kurios nusprendžia susilaukti vaikų, turėtų būti taikoma socialinė apsauga ir suteikiamos mokamos atostogos, taip pat iš jų neturėtų būti atimamos vaikų pašalpas, ką šiuo metu daro Rumunijos vyriausybė.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Labai džiaugiuosi, kad šiandien per antrąjį svarstymą Europos Parlamentas patvirtino savo poziciją dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo ir Direktyvos 86/613/EEB panaikinimo.

Būdamos įmonių savininkėmis arba padedančiomis sutuoktinėmis ir sugyventinėmis, moterys atlieka svarbų vaidmenį, palaikydamos savarankiškas verslo įmones. Palankiai vertinu Parlamento sprendimą dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo savarankiškai dirbančių asmenų ir jų sutuoktinių atžvilgiu, ir laikau jį svarbia ES teisėkūros dalimi.

 
  
MPphoto
 
 

  Marina Yannakoudakis (ECR), raštu. – ECR frakcija tvirtai pritaria su lytimi susijusių savarankiškai dirbančių asmenų ir jų gyvenimo partnerių darbo užmokesčio skirtumų panaikinimui. Palaikome pranešimo siekį ir norėtume, kad visos ES šalys teiktų paramą ir socialinę apsaugą savarankiškai dirbantiems asmenims. Nepaisant to, nepritariame siūlymui priimti šį teisės aktą ES lygmeniu. ECR frakcija visuomet gynė subsidiarumo principą ir yra tvirtai įsitikinusi, kad valstybės narės turėtų prisiimti vadovaujamą vaidmenį rengiant ir įgyvendinant užimtumo teisės aktus ir socialinę politiką. Dėl šių priežasčių ECR frakcija susilaikė balsuojant dėl 1–17 pakeitimų.

 
  
  

: Toine Manders (A7-0122/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Roberta Angelilli (PPE), raštu. (IT) Šiandien Parlamentas, patvirtindamas prievolę ženklinti visus Europoje parduodamus drabužius, pabrėžė būtinybę visoje ES užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį ir suderintų tekstilės gaminių ženklinimo taisyklių svarbą. Įgyvendinus būsimąjį reglamentą dėl tekstilės gaminių pavadinimų, taip pat etiketėse pateikus informaciją apie medžiagas, dabar galiojanti teisinė sistema taps paprastesnė, skaidresnė, aiškesnė ir naudingesnė vartotojams bei mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

Rinkdamiesi, kokius gaminius pirkti, vartotojai galės pasinaudoti etikečių informacija, taip pat remtis tokiais etikos aspektais, kaip sveikata, poveikis aplinkai, žmogaus teisės ir tekstilės pramonėje dirbančių asmenų atlyginimo ir darbo sąlygos. Savo ruožtu mažosios ir vidutinės įmonės ir visa tekstilės pramonė galės apginti savo gaminių kokybę, dizainą ir diegiamas naujoves, o visa tai pagerins jų konkurencingumą ne tik Europos rinkoje, bet ir visame pasaulyje. Ženklinimas „Pagaminta ...“ leistų vartotojams ne tik gauti papildomos informacijos apie gaminio savybes, bet ir padėtų sustiprinti ekonomiką, nes sudarytų sąlygas daugelyje sektorių kurti naujus gaminius, skatintų užimtumą ir padėtų kovoti su gaminių klastojimu trečiosiose šalyse.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Šiais globalizacijos laikais, kai vis didėja tarptautinio gaminių surinkimo konvejerio apimtis, tampa sunku sužinoti jų „tautybę.“ Be šio reiškinio, vartotojai nori turėti galimybę įsigydami gaminius žinoti apie juos visus faktus, kad kartais galėtų teikti pirmenybę prekėms, pagamintoms valstybėse, kuriose galioja griežtesni kokybės arba socialiniai ir aplinkosaugos reikalavimai. Turėdama omenyje šias aplinkybes, nusprendžiau balsuoti už šį pranešimą, kadangi jame numatoma prievolė gaminio etiketėje nurodyti kilmės šalį. Mano nuomone, ši svarbi informacija visada privalo būti pateikiama vartotojui. Taip pat pritariu idėjai, kad Europos Komisija per dvejus metus nuo šio momento parengtų ataskaitą ar netgi pateiktų teisės akto pasiūlymą, kuris leistų suvienodinti tekstilės gaminių ženklinimą. Iš tikrųjų, atsižvelgiant į tai, kad dešimtmečius dalijamės ta pačia rinka, kodėl gaminių dydžių sistemos ir kiti vienodai svarbūs informacijos pateikimo dalykai atskirose valstybėse narėse vis dar skiriasi?

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šį reglamentą, nes manau, kad jis suteiks daugiau aiškumo tiek tekstilės gamintojams , tiek ir vartotojams. Sveikintinas yra reglamento formos pasirinkimas, kuris sujungs šiuo metu galiojančias atskiras direktyvas ir taip sumažins valstybėms narėms tenkančią administracinę naštą perkeliant į nacionalinius teisės aktus techninio pobūdžio pakeitimus , kurių prireikia , kai į sąrašą įtraukiamas naujas tekstilės pluošto pavadinimas. Vis dėlto manau, kad laikas pradėti kalbėti apie tekstilės gaminių ženklinimo sistemos peržiūrą, kuri nesukeltų papildomos naštos gamintojams ir būtų aiškiai suprantama ir priimtina vartotojams, Todėl palaikau reglamente priimtus pasiūlymus, kad Komisija savo ataskaitoje turi išnagrinėti tokius klausimus kaip aprangos ir avalynės ženklinimą vienodo dydžio etiketėmis ES mastu, pavojingų ar alerginį poveikį turinčių komponentų nurodymą, ekologinio ir socialinio ženklinimo klausimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. (FR) Skamba neįtikėtinai, tačiau mūsų drabužių etiketėse matomas užrašas „Pagaminta...‟ šiuo metu nėra privalomas, ir atskirose valstybėse narėse jis labai skirtingai vartojamas. Svarstydami Komisijos reglamento dėl naujų pluoštų patekimo į rinką pasiūlymą, juo pasinaudojome šiai ženklinimo problemai spręsti. Tiesą sakant, neturėdami Europos teisės aktų rizikuojame, kad į rinką pateks trečiųjų šalių gaminiai, paženklinti užrašais, kad jie pagaminti Europoje. Be to, pranešime Komisija raginama apsvarstyti tokį ženklinimo būdą, kuris suteiktų galimybes vartotojams gauti informaciją apie savo perkamų gaminių socialines ir su poveikiu aplinkai susijusias gamybos sąlygas.

 
  
MPphoto
 
 

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. (IT) Dėkoju pranešėjui T. Mandersui už sunkų darbą, atliktą sujungiant tris sudėtingas direktyvas. Šis pranešimas veikiančią teisės aktų sistemą padaro paprastesnę, nes, pvz., užtikrina galimybę naujiems pluoštams greitai patekti į rinką. Mūsų mažosios ir vidutinės įmonės dėl to gali taupyti administravimo išlaidas ir greičiau gauti pelno parduodamos naujus pluoštus. Minėtos priemonės skatina naujoves, kurios, mano nuomone, yra vienas svarbiausių Europos įmonėms būdingų dalykų. Iš tiesų, tik tiekdami naujoviškus ir kokybiškus gaminius galėsime įveikti nuožmią pasaulinę konkurenciją ir išbristi iš šios sunkios krizės.

Tekste taip pat numatoma galimybė apsaugoti vartotojus, kurių interesai – noriu pabrėžti – vykdant mūsų politiką yra svarbiausi. Patvirtintos taisyklės Europos piliečiams užtikrins aiškesnį ir skaidresnį reglamentavimą, be to jie galės greičiau įsigyti naujoviškų gaminių. Galiausiai geriau apsaugosime visuomenės sveikatą: išsamesnis ženklinimas suteiks piliečiams informacijos apie verpalų ir su jais susijusių gaminių kilmę.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Pritariu šiam reglamento pasiūlymui, kuriuo siekiama supaprastinti ir pagerinti dabar galiojančią teisės aktų sistemą siekiant skatinti tekstilės ir aprangos sektoriaus naujoves ir suteikti pluošto naudotojams ir vartotojams lengvesnę galimybę gauti naudos iš naujoviškų gaminių. Skatinant Europos pramonės naujoves ir didinant vartotojams teikiamos informacijos apimtį, svarbiausia vadovautis paprastumo kriterijumi. Taip pat svarbu ieškoti alternatyvių teisėkūros sprendimų, kurie procedūrų ir sąnaudų atžvilgiu mažiau apsunkintų direktyvų perkėlimą. Pramonės sektorius turės naudos iš to, kad sutrumpės laikotarpis nuo paraiškos pateikimo iki gaminio pateikimo į rinką, taip bus mažinamos administravimo išlaidos ir padidės galimybė gaminius greičiau pateikti į rinką, dėl to padidės pardavimo pelnas.

 
  
MPphoto
 
 

  Lara Comi (PPE), raštu. (IT) Pagaliau patvirtinome tekstilės sektoriaus gaminių ženklinimo užrašu „Pagaminta...‟ taisykles. Parlamentas dar 2005 m. balsavo už Tarybos reglamento dėl kilmės šalies nuorodos reikalavimo kai kuriems iš trečiųjų šalių importuojamiems gaminiams pasiūlymą, tačiau jį blokavo Taryba. Kadangi šiam klausimui negaliojo bendro sprendimo procedūra, negalėjome įveikti kai kurių valstybių vyriausybių pasipriešinimo.

Tačiau šiandienos balsavimu Europos piliečiams atstovaujanti asamblėja siunčia rimtą politinę žinią ir dabar jau primygtinai ragina Tarybą patvirtinti šias taisykles. Šiandien šis tikslas greičiau pasiekiamas ir jis taip pat atitinka Lisabonos sutarties tikslus.

Galbūt tai tik balsavimas pirmojo svarstymo metu, tačiau šis svarbus balsavimo rezultatas pasiektas sunkiu pastarųjų mėnesių darbu kartu su kolegomis iš kitų nacionalinių delegacijų ir frakcijų. Naujasis reglamentas saugo Europos vartotojus, kurie pageidauja žinoti tekstilės gaminių kilmę, taip pat mažąsias ir vidutines įmones, kurios valstybėse narėse gamina šiuos gaminius. Tai, pvz., reiškia, kad negalėsime ilgiau teigti, kad gaminys pagamintas tam tikroje valstybėje narėje, jei iš tikrųjų tik 25 proc. jo buvo ten pagaminta. Šiuo metu mažiausiai 50 proc. gaminio privalo būti pagaminta nurodytoje kilmės šalyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Lena Ek, Marit Paulsen, Olle Schmidt and Cecilia Wikström (ALDE), raštu.(SV) Apskritai palaikome kolegos T. Manderso pranešimą dėl tekstilės pavadinimų ir atitinkamų tekstilės gaminių ženklinimo. Nepaisant to, esame labai kritiškai nusiteikę dėl privalomos kilmės šalies nuorodos, nes esame įsitikinę, kad dėl šios priemonės Europos vartotojams pakiltų kainos ir kartu pablogėtų veiklos sąlygos bei padidėtų, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, sąnaudos. Tikime laisvąja prekyba ir todėl manome, kad svarbu nesudaryti didesnių techninių kliūčių prekybai, patvirtinant nereikalingas taisykles. Užuot tam pritarę, pritariame savanoriškai ženklinimo sistemai, kuri būtų pagrįsta vartotojų reikalavimu nurodyti kilmės šalį.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) 2009 m. sausio 30 d. Komisija pritarė naujo reglamento dėl tekstilės pavadinimų ir atitinkamų tekstilės gaminių ženklinimo pasiūlymui. Pasiūlymas sujungia visus tekstilės pavadinimų ir atitinkamų tekstilės gaminių ženklinimo srityje galiojančius teisės aktus į vieną reglamentą. Pranešėjo žodžiais tariant, peržiūra „yra daugiausia techninio pobūdžio veiksmas, nedarantis rimto politinio poveikio‟.

Nepaisant to, žinome, kad konkurencija, su kuria susiduria Europos tekstilės pramonė, – daugiausia Kinijos gaminių, – ateityje privers imtis rimtesnių su ženklinimu susijusių priemonių, ir nuo šiol tai privalės būti Komisijos užduotis. Be to, sunkumai, su kuriais šiuo metu susiduria Europos Sąjunga, verčia gerinti ir stiprinti rinką, todėl privalome stengtis pašalinti kliūtis, kad galėtume tai visiškai įgyvendinti. Tekstilės pavadinimams taikomų standartų suderinimas ir supaprastinimas atitinka šį siekį, nes standartais yra paaiškinama vartotojams teikiama informacija ir taip didinamas sektoriaus konkurencingumas.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Gebėjimas tinkamai nustatyti, kur, kaip ir iš ko iš tikrųjų atitinkamas gaminys buvo pagamintas – vartotojų prerogatyva, užtikrinanti jų pasitikėjimą ir apsauganti jų teises; ši išimtinė teisė taip pat yra svarbus sąžiningą konkurenciją pasaulinėje tekstilės rinkoje skatinantis veiksnys. Šiomis aplinkybėmis standartizavus tekstilės gaminių ženklinimą padidės Europos, ypač Portugalijos, tekstilės ir aprangos pramonės konkurencingumas. Pabrėžčiau būtinybę suderinti informavimo apie iš ne ES šalių importuojamų tekstilės gaminių kilmę taisykles ir patikslinti kriterijus, kurie taikomi ženklinimui užrašu „Pagaminta...‟, nurodant Europos Sąjungoje pagamintų tekstilės gaminių kilmę, taip pat socialiniam ženklinimui, kad vartotojai būtų informuojami apie sveikatos ir saugos standartų ir žmogaus teisių laikymąsi. Be to, svarbiu laikau ekologinį ženklinimą, kuriuo informuojama apie tekstilės gaminio poveikį aplinkai. Pritaikius šias aiškesnes ir skaidresnes ženklinimo taisykles, kurios apima informaciją apie gyvūninės kilmės ne tekstilės dalis, vartotojai taip pat įstengs geriau atskirti gaminius ir įvertinti jų kokybę.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Balsavome už šį pranešimą, nes pagrindinis jo siekis yra nustatyti kilmės ženklinimą, taip pat ginti vartotojų, darbuotojų ir mūsų šalių tekstilės ir aprangos pramonės gamintojų teises. Vis dėlto nesutinkame su kai kuriais siūlomais ženklinimo aspektais, ypač dėl pernelyg išsamios informacijos apie pluoštų sudėtį, kurios skelbimas, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), galėtų reikšti papildomas sąnaudas.

Dėl šios priežasties, nors ir balsavome už visą pasiūlymą, jame yra kai kurių mums nepriimtinų dalykų. Manytume, kad reikėtų jį patikslinti arba bent įtraukti į jį nuostatą dėl paramos priemonių, siekiant MVĮ apsaugoti nuo problemų.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Svarbu ženklinti gaminio kilmę, kad vartotojai galėtų tiksliai žinoti, kur buvo pagaminta jų nusipirkta prekė. Neteisinga nurodyti ES kaip tam tikro gaminio kilmės vietą, jei gaminys buvo tik supakuotas ES valstybėje, o kiti jo gamybos etapai vyko ES nepriklausančiose šalyse. Patvirtintos naujos taisyklės tarptautinę prekybą padarys skaidresnę ir leis vartotojams lengviau orientuotis. Būtent už tai ir balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Ir vėl ekologiniu ženklinimu mums žadama visai kas kita, nei iš tikrųjų siūloma – pakanka pagalvoti vien apie neseniai nuskambėjusius „ekologinės medvilnės‟ arba iš „ekologinių chemikalų‟ gaminamų šlepečių skandalus. Viena vertus, šioje ekologinėje rinkoje vėl kyla ženklinimo ir antspaudavimo chaosas, kurį ES galėtų pagaliau pasistengti prasmingai suvaldyti, ką ji šiaip jau labai mėgsta daryti, o kita vertus, jau pribrendo laikas ES rimtai aptarti genetiškai modifikuotos medvilnės klausimą. Per tą laiką, kai delsiama atlikti galimo kenksmingų medžiagų poveikio tyrimus, bent jau gaminių etiketėse būtų galima informuoti, kad jiems pagaminti buvo naudojama genetiškai modifikuota medvilnė.

Taip pat jau pats laikas ES susirūpinti radijo dažnių atpažinimu (RDA). Negalima taikstytis su be vartotojų žinios vykdomu elektroniniu tekstilės gaminių ženklinimu; vis dar nepatvirtintos atitinkamos žymėjimo etiketėmis taisyklės. Jei RDA paženklinus aprangą galima pastebėti pėsčiuosius, tuomet įmanoma žmones sekti kiekviename žingsnyje. Balsavau už šį pranešimą, nes jame laikomasi tos pačios nuomonės.

 
  
MPphoto
 
 

  Cristiana Muscardini (PPE), raštu. (IT) Palaikau T. Manderso pranešimą dėl tekstilės gaminių kilmės ženklinimo, nes jame numatomi būdai kaip išspręsti problemą, kuri ilgą laiką kėlė grėsmę mūsų vartotojų pasirinkimo laisvei. Kilmės ženklinimas labai svarbus užtikrinant skaidrumą ir saugumą, taip pat informuojant Europos piliečius ir kartu nustatant aiškias ir bendras mūsų įmonių veiklos taisykles.

Vis dėlto lieka neišspręsta iš trečiųjų šalių – mūsų prekybos partnerių – įvežamų tekstilės gaminių problema. Todėl kviečiu savo kolegas Parlamento narius dar kartą pareikšti savo paramą Tarptautinės prekybos komitete apsvarstytam reglamentui dėl kilmės ženklinimo. Reglamentu bus apsaugoti mūsų vartotojai ir įmonės ne tik tekstilės ir aprangos srityje, bet ir kituose, Europos ekonomikos augimo atžvilgiu, jautriuose sektoriuose.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Europos tekstilės pramonė, reaguodama į didžiulius pastarųjų metų ekonomikos sunkumus, perėjo sudėtingą restruktūrizavimo, modernizavimo ir technologijų naujovių diegimo procesą. Europos įmonės sutvirtino savo pozicijas pasaulio rinkoje, sutelkusios dėmesį į tokius konkurencinius pranašumus, kaip didžiausios pridėtinės vertės gaminių kokybė, dizainas ir technologijų naujovės. Europos pramonei pasaulyje tenka svarbus vaidmuo kuriant naujus produktus, naujos paskirties aukštųjų technologijų ir neaudžiamosios tekstilės pluoštus, valymui, automobilių pramonei ar sveikatos priežiūros sektoriui skirtus produktus.

Pritariu Komisijos reglamento pasiūlymui, nes manau, kad jis supaprastintų dabar galiojančias naujų pluoštų gamybos ir auginimo reglamentavimo taisykles ir galėtų skatinti naujoves tekstilės ir aprangos sektoriuose, be to, sudarytų sąlygas pluoštų naudotojams ir vartotojams greičiau pasinaudoti naujoviškų gaminių teikiamais privalumais.

Baigdamas reiškiu visišką paramą reglamentui „Pagaminta...‟, nes manau, jog jis būtinas siekiant užtikrinti, kad vartotojai gautų deramą informaciją apie savo perkamų gaminių sudėtį ir kilmę.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Mes, žalieji, susilaikėme per galutinį balsavimą dėl šio pranešimo, daugiausia dėl to, kad buvo patvirtinti kai kurie svarbiausi PPE, Liberalų ir EFD frakcijų pateikti pakeitimai. Apskritai visais šiais pakeitimais siekiama išplėsti su užrašu „Pagaminta...‟ susijusių nuostatų taikymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Tokia Saïfi (PPE), raštu. (FR) Nepritariau su užrašu „Pagaminta...‟ susijusiems T. Manderso pranešimo dėl tekstilės pavadinimų ir atitinkamų tekstilės gaminių ženklinimo pakeitimams (47/49, 48, 12 ir 67). Šie pakeitimai, kuriais siekiama nustatyti privalomą iš trečiųjų šalių (išskyrus Turkiją ir Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybes nares) importuojamų tekstilės gaminių kilmės ženklinimą arba, remiantis šiuo reglamentu, tiksliai reglamentuoti savanoriško Europoje gaminamų tekstilės gaminių kilmės ženklinimo sąlygas, keltų grėsmę šio svarbaus teisės akto patvirtinimui per priimtiną laikotarpį. Europos Komisijos pateiktas reglamento dėl kilmės ženklinimo pasiūlymas vis dar svarstomas Taryboje, taip pat šiuo klausimu rengiamas Tarptautinės prekybos komiteto pranešimas.

Nesu nusistačiusi prieš vartotojams naudingą gaminių skaidrumą ir atsekamumą. Nepaisant to, būdami Europos Parlamento nariai, privalome atsakingai laikytis tam tikrų reglamentavimo taisyklių. Mano nuomone, prieš patvirtindami Europoje parduodamų drabužių etiketėms privalomą ženklinimo „Pagaminta...‟ užrašą, pirmiausia turėtume užtikrinti, kad reglamento dėl „Pagaminta...‟ ženklinimo projekte būtų numatytos visos būtinos garantijos, ypač tos, kurios susijusios su reglamento įgyvendinimo metodais.

 
  
  

ENPranešimas: Vital Moreira (A7-0058/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – Pritariau šiam dokumentui. ES ir Ukrainos tarpusavio santykiai visada buvo labai glaudūs ir grindžiami konstruktyviu dialogu. Ukrainos ekonomika, kaip ir ES valstybių narių ekonomika, nukentėjo nuo tarptautinės finansų krizės, dėl kurios smarkiai sumažėjo gamybos apimtis, pablogėjo fiskalinė padėtis ir padidėjo išorės finansavimo poreikis. Europos Sąjungos skirta 500 mln. EUR makrofinansinė parama turėtų ne tik papildyti TVF ir Pasaulio banko vykdomas programas bei skiriamus išteklius, bet ir užtikrinti ES dalyvavimo pridėtinę vertę. Kad ir kaip būtų, ši parama padės stabilizuoti Ukrainos ekonomiką tik jei pagrindinės politinės jėgos užtikrins politinį šalies stabilumą ir pasieks plataus masto susitarimą dėl griežto būtinų struktūrinių reformų įgyvendinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Makrofinansinė parama Ukrainai yra šiuo metu ypatingai reikšminga. Taigi ši pagalba gali padėti didinti ES įtaką Ukrainos politikos formavimui ir padėti Ukrainai įveikti dabartinę gilią ekonomikos krizę. Bendrijos finansinė parama rodo, kad Ukraina yra strategiškai svarbi kaip galima kandidatė prisijungti prie ES. Makrofinansinė pagalba būtų skiriama tuo metu, kai ES taip pat padeda mobilizuoti finansavimą, skirtą Ukrainos energetikos sektoriaus reformai remti. Komisija ir kitos susijusios institucijos rengia paramos Ukrainos valdžios institucijoms paketą, skirtą padėti rasti tvarų sprendimą dėl Ukrainos vidutinio laikotarpio dujų tranzito ir dujų mokėjimų įsipareigojimų. Nors nenumatoma siūlomos makrofinansinės pagalbos tiesiogiai sieti su šiuo paketu, ja būtų remiamos Ukrainos ekonomikai stabilizuoti reformos. Aš pritariu šiam sprendimui, kad Ukrainai reikia suteikti išskirtinę makrofinansinę pagalbą. Ukraina be šios paramos negalėtų toliau visapusiškai integruotis daugelyje ekonomikos sričių bei įgyvendinti savo tolimesnius tikslus.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) Šiuo metu Ukraina moka kainą už smarkią ekonomikos krizę ir ilgai trunkantį politinį nestabilumą, kuriuo Kijevo valdžia naudojasi kaip priedanga, nevykdydama tarptautinėms finansų įstaigoms prisiimtų įsipareigojimų. Europos Sąjungai svarbu dalyvauti teikiant paramą savo Rytų kaimynei tuo metu, kai dėl nepakankamų pinigų srautų, kurie būtini kiekvienos valstybės funkcionavimui užtikrinti, blogėja jos socialinė padėtis.

Ukrainai būtinas stabilumas. Europos Komisijos suteikta paskola, kuriai pritarė Bendrijos teisėkūros institucijos, taip pat patvirtina galimybę svarstyti Kijevo narystės kandidatūrą. Nepaisant to, nuo šiol Europos Komisija privalo nemažai savo dėmesio skirti mechanizmams, kurie užtikrintų Kijevui suteiktos paskolos atsekamumo kontrolę.

Be to, Europos Sąjunga turi galimybę paraginti Ukrainą ryžtingiau įgyvendinti būtinas reformas, kurios padėtų jai stiprinti teisinę valstybę. Ukrainos perėjimo nuo valstybės kontroliuojamos rinkos prie rinkos ekonomikos procesas vyksta sunkiai ir skausmingai, ypač jos gyventojams. Ši ekonomikos reforma privalo būti vykdoma kartu su institucine reforma. Ukraina privalo ryžtingai imtis darbo abiejuose frontuose, kad ir kaip sunku jai tai dabar atrodytų.<BRK>

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Pritariu patvirtintai teisėkūros rezoliucijai, kurioje numatoma suteikti Ukrainai makrofinansinę paramą, nes ji padėtų šaliai pašalinti pasaulinės finansų krizės padarinius užtikrinant jos fiskalinių ir užsienio sąskaitų tvarumą. Koordinuojant veiksmus su Tarptautinio valiutos fondo vykdomomis programomis, šis atsakas į Ukrainos prašymą labai svarbus ekonomikos stabilizavimo požiūriu. Nepaisant to, Ukraina turi imtis reikiamų priemonių, kuriomis užkirstų kelią sukčiavimui, korupcijai ir kitiems su šios paramos naudojimu susijusiems pažeidimams ir kovotų su visu tuo, taip pat užtikrintų galimybę Komisijai ir Audito Rūmams vykdyti kontrolę ir auditą. Turiu omenyje savitarpio susitarimo memorandumą ir paskolos susitarimą su Ukrainos valdžios institucijomis, kuriame bus numatytos specialiosios priemonės, kurias šalis turės įgyvendinti, kad galėtų užkirsti kelią sukčiavimui, korupcijai ir kitiems paramai kenkiantiems pažeidimams ir kovoti su visu tuo.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Džiaugiausi balsuodamas už Parlamento pasiūlymą suteikti makrofinansinę paramą Ukrainai. Būdama potenciali kandidatė įstoti į Europos Sąjungą, Ukraina yra privilegijuota partnerė, todėl jos atžvilgiu turime vykdyti specialią politiką, kuria būtų siekiama išspręsti jai būdingas problemas. Kad ir kaip būtų, Europos Sąjungos makrofinansinė parama Ukrainai padėtų stabilizuoti šalies ekonomiką tik tuo atveju, jei būtų stabilizuota jos partijų ir politinis gyvenimas bei vyraujančios politinės jėgos, kurios, pastaraisiais metais per daug sutelkusios dėmesį į savo menkas tarpusavio kovas dėl valdžios ir įtakos, pasiektų plataus masto susitarimą dėl griežto struktūrinių reformų vykdymo, kuris būtinas siekiant užtikrinti šalies ateitį.

Taip pat labai svarbu, kad Ukrainos vyriausybė imtųsi veiksmų teisminių institucijų nepriklausomumui užtikrinti, nes joms per didelę įtaką daro ne tik politinės jėgos, bet ir ūkio subjektai. Be laisvos ir nepriklausomos teisingumo sistemos, neįmanoma teisinė valstybė, pagarba žmogaus teisėms, užsienio investicijos ar pažanga. Taikant visus paskolos sutartyje numatomus mechanizmus būtina atsižvelgti į šiuos aspektus, kad būtų sudarytos sąlygos ES institucijoms griežtai stebėti sutarties nuostatų įgyvendinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ioan Enciu (S&D), raštu. (RO) Būdama artima Europos Sąjungos kaimynė, Ukraina taip pat yra viena iš tų Europos šalių, kurios smarkiai nukentėjo nuo pasaulinės ekonomikos krizės. Dėl žalingo krizės poveikio Ukrainos ekonomikai grėsmė kyla ne tik šalies vidaus, bet ir viso regiono stabilumui. Balsavau už makrofinansinės paramos suteikimą Ukrainai, nes ja būtų svariai prisidedama prie šios šalies stabilumo įtvirtinimo ir ekonomikos reformų tęsimo.

Komisija ir kitos susijusios institucijos – Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas ir Europos investicijų bankas – privalo greičiau parengti paramos Ukrainai paketą, kuris padėtų rasti ir įgyvendinti tvarų sprendimą siekiant reformuoti Ukrainos ekonomiką ir pirmiausia jo energetikos sektorių.

Strategiškai svarbu išspręsti su gamtinių dujų tranzitu per Ukrainos teritoriją susijusias problemas. Manau, kad dujų tranzito klausimo įtraukimas į Europos Sąjungos ir Ukrainos asociacijos darbotvarkę yra sveikintinas dalykas. Esu tvirtai įsitikinęs, kad reikia stiprinti šį bendradarbiavimą, o tai taip pat reiškia, kad reikia ieškoti naujų jo formų. Privalome padėti Ukrainai toliau vykdyti reformas, kurios prisidėtų prie jos pažangos einant Europos integracijos link, tai reiškia, kad turime laikytis Europos kaimynystės politikos programoje apibrėžtų Europos Sąjungos tikslų.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Pastarojo meto naujienos apie smurto protrūkį Ukrainos parlamente privertė susirūpinti visą Europą ir aiškiai parodė Ukrainos visuomenės susiskaldymą, tą kryžkelę, kurioje šiuo metu stovi šalis, ir neišvengiamą Rusijos vaidmenį regione. Manau, kad Europos Sąjunga negali sustoti vesdama Ukrainą Europos keliu. Šiuo atžvilgiu mūsų dabar teikiama makrofinansinė parama privalo būti dar vienas ženklas, pabrėžiantis mūsų artumą ir solidarumą su Ukraina, ypač jos socialinio, ekonominio ir finansinio silpnumo laikotarpiu.

Tikiuosi, kad Ukraina be išlygų dalyvaus konvergencijos su Europos Sąjunga procese, kad įsigalios pasiūlyta asociacijos sutartis, sustiprės dvišaliai santykiai bei mainai ir kad šio kelio pabaigoje Ukraina taps mūsų bendrosios erdvės nare. Taip pat tikiuosi, kad tokio pobūdžio paramos poreikis laipsniškai mažės, kad Ukraina atgaus politinį stabilumą, kad šalis sugebės susigrąžinti socialinę pusiausvyrą, atnaujinti savo komercinį potencialą ir kad ji ir toliau galės rinktis demokratiją, žmogaus teises ir teisinę valstybę.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Tarptautinė finansų krizė daro vis didesnę žalą Ukrainos ekonomikai: smarkiai mažėja gamyba, blogėja fiskalinė padėtis ir didėja išorės finansavimo poreikis. ES finansine parama pabrėžiama Ukrainos, kaip potencialios kandidatės įstoti į Europos Sąjungą, strateginė svarba. Dėl šios priežasties balsavau už makrofinansinę paramą Ukrainai – paskolos, kurios didžiausia bendra suma negali viršyti 500 mln. EUR, suteikimą siekiant padėti užtikrinti šalies ekonominį stabilumą, sumažinti atotrūkį tarp mokėjimų balanso ir biudžeto poreikių, kaip nustatytas Tarptautinio valiutos fondo dabartinėje programoje. Manau, kad svarbu padėti Ukrainai atkurti būtiną minimalų socialinį ir ekonomikos lygį, stabilizuoti savo viešuosius finansus viešąsias sąskaitas ir taip atverti perspektyvas augti ekonomikai augti ir politiniam pasitikėjimui. Taip pat pritariu tam, kad reikėtų pasinaudoti aiškumą, skaidrumą ir atskaitomybę užtikrinančiais stebėsenos mechanizmais. Europos Parlamentas turėtų būti reguliariai informuojamas apie Ekonomikos ir finansų komiteto veiklą.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Šiuo metu siūloma makrofinansinė parama Ukrainai nėra tikra ir nesavanaudiška: veikiau atvirkščiai. Šios paramos susiejimas su Tarptautinio valiutos fondo reikalavimais ir „svarbiausiais ekonomikos reformos principais ir tikslais, kurie nustatyti ES ir Ukrainos asociacijos darbotvarkėje‟, be kita ko, reiškia, kad: bus kuriama visa apimanti ES ir Ukrainos laisvosios prekybos erdvė; Ukraina turės laikytis ES bendrosios užsienio ir saugumo politikos tikslų ir glaudžiau bendradarbiauti karinėje srityje sprendžiant bendrai rūpimus klausimus; galbūt Ukraina turės dalyvauti ES vykdomoje karinių jūrų pajėgų operacijoje „Atalanta‟; Ukrainoje bus kuriama visapusiškai veikianti rinkos ekonomika ir diegiami ES taikomi makroekonomikos stabilumo principai; tarp ES ir Ukrainos bus keičiamasi „geriausia patirtimi‟ reformuojant gerovės valstybę ir siekiant sukurti tvaresnę Ukrainos pensijų sistemą. Turėdami omenyje tai, kas aiškiai pasakyta, ir tai, ką galima perskaityti tarp eilučių, taip pat atsižvelgdami į pirmiau pavartotų ES žodyno žodžių reikšmes, neabejotinai galėjome balsuoti tik prieš tokį pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Filip Kaczmarek (PPE), raštu.(PL) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, pritariau pranešimui dėl makrofinansinės paramos Ukrainai. Tai svarbus sprendimas, kuris reiškia, kad suteiksime pagalbą labai svarbiai Europos Sąjungos ir Lenkijos kaimynei.

500 mln. EUR paskola padės Ukrainai išbristi iš finansų krizės. Nemanau, kad turėčiau ką nors įtikinėti, jog Ukrainos ekonomikos stabilizavimas ir Ukrainos energetikos sektoriaus reforma atitinka Europos Sąjungos interesus. Ar pavyks įgyvendinti šiuos tikslus, priklausys nuo pačių ukrainiečių. Džiaugiuosi, kad šiandien parodėme, jog norime bendradarbiauti ir jiems padėti.

 
  
MPphoto
 
 

  Iosif Matula (PPE), raštu. (RO) Balsavau už Europos Sąjungos Ukrainai skiriamą finansinę paramą, nes manau, kad privalome parodyti jai savo solidarumą, t. y. padėti atsigauti nuo dabartinės ekonomikos krizės. Būdama kaimyninė Europos valstybė ir norėdama ateityje įstoti į ES, Ukraina privalo gauti aiškų politinį signalą, kuris paskatintų jos valdžios institucijas įgyvendinti su ES sutartas reformų priemones.

Kartu mums, europiečiams, svarbu turėti klestinčius kaimynus, kurių vidaus politinė padėtis yra stabili ir kurie laikosi Europos standartų bei vertybių. Todėl tikimės, kad šiai kaimyninei šaliai suteikta ES paskola bus panaudota visos Ukrainos visuomenės labui. Tos visuomenės dalis – daugiau nei pusė milijono Šiaurės Bukovinoje, Šiaurės Maramureše ir Pietų Besarabijoje gyvenančių rumunų. Kad padarytų laukiamą poveikį, Europos Komisija, žinoma, privalo imtis visų priemonių, kurios užtikrintų, kad ši išskirtinė finansinė parama būtų panaudojama apdairiai ir ten, kur reikia. Šios paramos teikimo terminai privalo atitikti svarbiausius ES ir Ukrainos asociacijos darbotvarkės tikslus, o Europos institucijos privalo griežtai kontroliuoti lėšų panaudojimą ir nuolat informuoti apie tai Europos Parlamentą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Netoleruotina, kad Europos paskoloms ir subsidijoms primetami TVF apribojimai. Nepriimtina, kad Europos Komisija apsiimtų tikrinti, ar paramą gaunančios valstybės narės laikosi Pasaulio banko ir TVF politikos, neatsižvelgdama į Ukrainos žmonių suverenumą.

Balsuoju prieš šiandien Europos Parlamente pristatytą makrofinansinę paramą. Tai nereiškia, kad nepalaikau Ukrainos žmonių. Priešingai, nenoriu, kad jie dar labiau nei dabar kentėtų nuo pasenusios ir pavojingos neoliberalios sistemos, kurią jiems primeta TVF, Pasaulio bankas ir Europos Komisija.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Ukrainos ekonomikai stabilizuotis ir atsigauti padeda Tarptautinio valiutos fondo finansinė parama. Blogėjant ekonomikos perspektyvoms, Ukraina paprašė Europos Sąjungos makrofinansinės paramos. Makrofinansinės paramos programa labai svarbi siekiant pagerinti finansinį stabilumą tų Europos šalių, kurios pačios pajuto pastarąją pasaulinę krizę ir nukentėjo nuo krizės poveikio svarbiausiems jų prekybos partneriams. Sutrikusi finansų pusiausvyra yra susijusi su biudžeto ir mokėjimų balanso būkle. Ši pagalba svarbi siekiant, kad Ukraina galėtų kuo sklandžiau įveikti krizę. Todėl ES privalo parodyti savo solidarumą. Už tai aš ir balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Ukraina, didelė ir svarbi ES partnerė ir kaimynė Rytuose, skaudžiai nukentėjo nuo pasaulinės ekonomikos krizės. Dėl šios priežasties reikia pritarti Komisijos pasiūlymui dėl makrofinansinės paramos 500 mln. EUR sumos neviršijančios paskolos suteikimo. Šios lėšos bus skirtos bendriesiems šalies mokėjimų balanso poreikiams ir išorės finansavimo poreikiams, kuriuos nustatė Tarptautinis valiutos fondas (TVF), patenkinti.

Turime padėti užtikrinti ilgalaikį Ukrainos makroekonominį stabilumą, nes ji, be to, yra svarbi ES prekybos partnerė. Tačiau man taip pat svarbu, kad iš ES biudžeto skiriama pagalba atitiktų ne tik TVF programą, bet ir svarbiausius ES politikos Ukrainos atžvilgiu principus ir tikslus. ES pagalba, esant palankioms sąlygoms, suteiks postūmį Ukrainoje vykdyti kitas būtinas struktūrines reformas. Todėl balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Balsavau už V. Moreiros pranešimą. Siūloma makrofinansine parama siekiama papildyti TVF paramą, kuri teikiama pagal preliminarų pagrindų susitarimą, taip pat Pasaulio banko paramą, kuri būtų biudžeto konsolidavimo politikai vykdyti skirtos paskolos.

Makrofinansinės paramos programa skirta papildyti kitą Europos Sąjungos teikiamą finansavimą. Europos Sąjungos finansinė pagalba pabrėžia strateginę Ukrainos, kaip potencialios kandidatės įstoti į ES, svarbą. Makrofinansinė parama suteikiama tuo metu, kai ES taip pat dalyvauja mobilizuojant finansinius išteklius, skirtus Ukrainos energetikos sektoriui pertvarkyti. Pritariu pranešėjo siekiui pagerinti teikiamo projekto aiškumą, skaidrumą ir pagrįstumą dokumentais.

 
  
MPphoto
 
 

  Ioan Mircea Paşcu (S&D), raštu. – Niekas nesiginčija, kad Ukraina yra mūsų „strateginė partnerė‟, kurios padėtis mums labai svarbi. Šiuo metu Ukraina stovi tiek ekonominėje, turint omenyje sunkią jos ekonomikos padėtį, tiek politinėje kryžkelėje, nes nauja jos vyriausybė teikia pirmenybę glaudesniems santykiams su Rusija. Todėl suteikti Ukrainai 500 mln. EUR pagalbą – strateginiu požiūriu teisingas sprendimas, kuriam pritarsime. Vis dėlto ar taktikos požiūriu neįžvelgtumėte neatitikties tarp finansinės paramos dydžio – tik pusė milijardo, palyginti su kitomis, dešimtimis milijardų skaičiuojamomis, paramos teikimo schemomis, – ir mainais siekiamo mūsų noro kontroliuoti Ukrainos ekonominę politiką?! Žinoma, ES galioja griežtos taisyklės, kurių, nepriklausomai nuo gaunamos paramos sumų, ES finansinės paramos gavėjai privalo laikytis, bet kartais, ypač kai ta parama yra palyginti maža, reikalavimas taikyti tokias pat griežtas sąlygas rodo politinį nelankstumą, o tai tik susilpnina šios priemonės veiksmingumą, ypač kai kiti teikia savo pagalbą daug lankstesnėmis sąlygomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Traian Ungureanu (PPE), raštu. – Būdamas EURONEST pirmininko pavaduotojas, balsavau už makrofinansinę paramą Ukrainai. Tikiuosi, kad ji bus suteikta greitai ir laikantis nustatytų sąlygų. Ypač džiaugiuosi, kad įsigaliojus Lisabonos sutarties nuostatoms priimant šiuos sprendimus dalyvauja Europos Parlamentas. Makrofinansinė parama Ukrainai – pirmasis pagal naująją tvarką priimamas sprendimas. Kartu apgailestauju, kad dėl naujos procedūros ilgiau užtrunka sprendimų priėmimo procesas.

Raginu ES institucijas pasinaudoti makrofinansinės paramos teikimo Ukrainai patirtimi ir ilgiau nedelsti. Turėtume apsaugoti savo Rytų partnerius nuo nereikalingos gaišaties. Ypač noriu atkreipti dėmesį į Moldovos Respubliką ir jos europietišką vyriausybę, kuri vis dar laukia ES makrofinansinės paramos. Nepaisant to, kad Moldovos Respublikai būtina skubi parama, Europos Komisija atitinkamas pasiūlymas yra nedovanotinai pavėluotas. Europos Parlamentui jis bus pateiktas tik šią savaitę. Raginu visas ES institucijas ilgiau nevilkinti sprendimo dėl makrofinansinės paramos Moldovos Respublikai priėmimo.

 
  
  

Pranešimas: Luís Paulo Alves (A7-0054/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Devyni atokiausi mūsų regionai (Azorai, Kanarai, Gvadelupa, Prancūzijos Gviana, Madeira, Martinika, Reunjonas, Šv. Baltramiejus ir Šv. Martynas) yra tikras Europos Sąjungos turtas. Dėl atokumo pasunkėja jų vystymasis, todėl Europos Sąjunga privalo patvirtinti konkrečias kompensavimo priemones. Pvz., Reunjone reikia leisti žmonėms vartoti iš pieno miltelių gaminti ypač aukšta temperatūra apdorotą pieną. Ši Madeirai suteikta svarbi išimtis turi būti taikoma ir Reunjonui, kuriam galioja tas pats didelio geografinio atokumo kriterijus. Dėl šios priežasties balsavau už šį pranešimą, kurio tikslas – nustatyti, išplėsti arba pritaikyti galiojančias cukraus, pieno ir vyno sektorių išimtis Azorams, Kanarų saloms, Reunjonui ir Madeirai.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Atokiausi regionai daugiausia sunkumų patiria dėl geografinių sąlygų, dėl kurių jie atsiduria toli nuo Europos Sąjungos centro. Todėl pritariu tam, kad patvirtintos konkrečios žemės ūkio priemonės, kuriomis siekiama padėti šiems regionams per šią ekonomikos krizę. Ypač norėčiau atkreipti dėmesį į Azorų ir Madeiros regionų išskirtinumą ir paremti jiems patvirtintas pagrindines priemones. Šios priemonės susijusios su tam tikrų leidžiančių nukrypti nuostatų nustatymu, išplėtimu ar pritaikymu cukraus, pieno ir vyno sektoriuose. Svarbu pažymėti, kad būtina turėti integruotą atokiausių regionų strategiją, nepamirštant kiekvieno jų išskirtinumo: svarbu rasti kiekvienam regionui tinkamiausią sprendimą. Reikėtų išskirti keletą ES priemonių, pvz., regionines strategijas ir Europos kaimynystės politiką, taip pat pabrėžti mūsų besitęsiančių diskusijų dėl atokiausių regionų strateginių gairių svarbą siekiant, kad sprendimus priimantys subjektai atkreiptų dėmesį į šių regionų išskirtinumą ir potencialą.

 
  
MPphoto
 
 

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. (FR) Atokiausių regionų yra daugiau nei tik vienas. Kiekvienai salai, kiekvienai teritorijai būdingi saviti bruožai, tapatybė ir problemos. Ką tik mūsų patvirtintu pranešimu, siekiant padėti atokiausiems regionams, bus leista žemės ūkiui taikyti kai kurias išimtis. Pvz., Reunjono gyventojai dabar galės gaminti aukšta temperatūra apdorotą pieną iš ES kilmės pieno miltelių ir taip kompensuos nepakankamą šviežio pieno gamybą. Azorai savo ruožtu pasinaudos cukraus eksportą į ES ribojančių taisyklių išimtimi, nes, pasibaigus pieno kvotų galiojimui, cukrinių runkelių auginimas salynui yra tinkamiausia alternatyva tiek ekonominiu, tiek aplinkosaugos požiūriu. Šios išimtys pagelbės atokiausiems regionams. Vertiname jas teigiamai ir todėl pageidautume jų ilgalaikio taikymo garantijų. Tikimės jų sulaukti iš Komisijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą dėl pasiūlymo dėl reglamento, nustatančio konkrečias žemės ūkio priemones atokiausiems Sąjungos regionams. Sudarius sąlygas žemės ūkio įvairovei, patvirtinus šį pranešimas taip pat būtų panaikintas draudimas iš naujo eksportuoti kai kuriuos gaminius. Per ekonomikos krizę tai yra lemiamas veiksnys, kuriuo ne tik būtų prisidėta prie daugybės darbo vietų Azoruose restruktūrizavimo ir išlaikymo, bet ir būtų skatinama regiono cukraus pramonės veikla.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Komisijos pasiūlymu ketinama keisti Reglamentą (EB) Nr. 247/2006, nustatantį konkrečias žemės ūkio priemones atokiausiems Sąjungos regionams. Pokyčiai susiję su cukraus, pieno ir vyno sektoriais. Noriu pagirti pranešimo autorius už jų darbo kokybę. Solidarumas privalo būti vienu pagrindinių dabartinės daugiametės ir būsimų finansinių perspektyvų principų, užtikrinančių socialinę ir teritorinę sanglaudą. Visi žinome, kokių gamtinių sunkumų patiria Europos Sąjungos atokiausi regionai dėl savo geografinės padėties ir sąlygų, darančių neigiamą poveikį jų ūkinei veiklai ir gamybos pajėgumui. Siūlomi pakeitimai atitinka šį solidarumo principą, todėl jiems pritariu.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Šio pranešimo nuostatoms įgyvendinti skirtos biudžeto lėšos – jos aiškiai nurodytos kompromisinio pasiūlymo preambulės pirmame punkte, kur pritariama pieno kvotų atsisakymui – mums nepriimtinos, todėl balsavome prieš. Tiesą sakant, kvotų atsisakymas – kaip pripažįstama patvirtintame pranešime, kur šis sprendimas pristatomas kaip galutinis ir nekeičiamas, – turės labai didelį poveikį Azorų pieno gamybos ir viso regiono pieno perdirbimo sektoriui.

Pieno kvotų atsisakymo pasekmių – su kuriomis kovojome ir toliau kovosime – regiono ekonomikai nesušvelnins dabar siūlomos cukraus perdirbimo pramonei skirtos priemonės, turint omenyje, kad pratęsiamas cukraus reeksportavimo laikotarpis. Šios priemonės tikslas kilnus, tačiau jos poveikis silpnas, nes nuo pat pradžių buvo pritarta pasiūlymui per penkerius metus laipsniškai jos atsisakyti.

Kalbant apie Madeirą, reikia pažymėti, kad vynuogynų pertvarkymo procesas smarkiai atsilieka nuo tvarkaraščio ir, jei nebus dedama daugiau pastangų, net galėtų žlugti. Į neigiamas vadinamojo Ženevos susitarimo dėl bananų prekybos pasekmes regionui taip pat nekreipiama dėmesio. Kitas klausimas, kurį būtų svarbu aptarti, – galimybė teikti paramą rinkai tarp salų, kurioje būtų parduodami vietos žemės ūkio produktai.

 
  
MPphoto
 
 

  Elie Hoarau (GUE/NGL), raštu. (FR) Balsavau už skubos tvarka patvirtintą galutinį dokumento tekstą, kadangi šias įvairias išimtis taikyti Reunjonui, Azorams, Kanarams ir Madeirai buvo labai svarbu siekiant išsaugoti darbo vietas ir užtikrinti žemės ūkio veiklos, ypač pieno gamybos Reunjone, tęstinumą. Nepaisant to, balsavau prieš Europos Komisijos ir Tarybos pateiktą kompromisą, nes jame numatyti pasiūlymai toli gražu neatitiko priemonių, kurias siūlėme mes ir kurioms pritarė Regioninės plėtros ir Žemės ūkio komitetai.

Apgailestauju, kad Azorams nebuvo patvirtintos 3 000 tonų cukraus eksporto kvotos, kad nebuvo aptarta galimybė kitiems Prancūzijos užjūrio departamentams pritaikyti Reunjonui numatytos pieno gamybos išimties ir kad Komisija atsisakė saugiklių, kurie būtų užtikrinę Reunjono pieno gamintojų pasiektų rezultatų tvarumą. Visus šiuos klausimus vėl įtraukčiau į derybų dėl POSEI programos reformavimo darbotvarkę.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu.(PL) Atokiausiems regionams dažniausiai būdinga nedidelis gyventojų skaičius, maža teritorija, sąstingis ir sudėtingos ekonominės sąlygos. Tai nuo klimato ir geografinių sąlygų smarkiai priklausomi regionai, kurie prekių ir paslaugų gali gauti bendradarbiaudami su žemynine Europos Sąjungos dalimi. Turėtume užtikrinti šiems regionams nuolatinę paramą, nes atokiausių regionų gyventojai nuolat patiria sunkumų. Kad užtikrintume šių regionų įmonių plėtrą, skatintume profesinę veiklą ir išlaikytume tokį pat žemės ūkio sektoriaus lygį, kaip visoje Europoje, turime patvirtinti naujas – ir išlaikyti jau galiojančias – teisės aktų nuolaidas, pritaikydami jas konkrečių regionų poreikiams.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Europos Sąjungos atokiausių regionų ekonominę ir socialinę raidą lemia didelis jų atokumas, izoliuotumas, maža teritorija, sunkios reljefo ir klimato sąlygos bei ekonominio priklausomumo nuo keleto produktų. Kadangi visi šie veiksniai smarkiai riboja atokiausių regionų plėtrą, Lisabonos sutarties 349 straipsnyje yra nuostata dėl konkrečių jų padėtį gerinančių priemonių, kurias būtina įgyvendinti pasinaudojant atitinkamomis iniciatyvomis, atsižvelgiant į šių regionų konkrečius poreikius, bent jau žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuose. Pagrindiniai pakeitimai yra susiję su tam tikrų leidžiančių nukrypti nuostatų nustatymu, išplėtimu ar pritaikymu cukraus, pieno ir vyno sektoriuose. Dėl minėtų suvaržymų ir mus alinančios tarptautinės krizės balsuojame už šias priemones. Būtent už tai aš ir balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu.(PL) Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją (A7-0056/2010), nes antrasis bendrosios žemės ūkio politikos ramstis, t. y. kaimo plėtros politika, labai svarbus siekiant pagerinti pačios BŽŪP veiksmingumą, be to, ir palengvinti gamtinių kliūčių turinčių žemės plotų valdymą. Pranešėjo teikiamas dokumento projektas labai reikalingas ne tik mums, bet ir visai Europos Sąjungai. Privalome turėti informaciją apie žemės plotus, kurie ne dėl jų savininkų kaltės negali būti tinkamai ar veiksmingai panaudojami. Pritariu pranešėjo požiūriui dėl 2005 m. pradėtos nepalankių vietovių klasifikavimo kriterijų peržiūros vertinimo. Ankstesni skiriant paramą šioms vietovėms taikyti kriterijai privalo būti pakeisti taip, kad būtų atsižvelgiama į dabar esančias kliūtis. Taip pat reikėtų priminti, kad yra vietovių, kurioms galioja specialūs kriterijai, bet kuriose kliūtys, pritaikius veiksmingas priemones, jau pašalintos. Valstybės narės turėtų būti atsakingos už mažiau palankių vietovių nustatymą ir paramos bei plėtros programų parengimą. Visos priemonės, savaime suprantama, privalo būti pagrįstos Bendrijos teisės aktų sistema.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Pranešėjo pagerintas Komisijos pasiūlymas sudaro sąlygas iš dalies pakeisti iki šiol galiojusią Bendrijos teisę, ypač 2006 m. Reglamentą Nr. 247. Pagrindiniai pokyčiai susiję su tam tikrų leidžiančių nukrypti nuostatų nustatymu, išplėtimu ir pritaikymu cukraus, pieno ir vyno sektoriuose. Manau, kad siūlomi pakeitimai naudingi aptariamoms atokiausioms vietovėms.

Padėtis labai sunki, ypač kai kuriose vietovėse, kurių pagrindiniai ūkio sektoriai smarkiai nukentėjo nuo pastarosios krizės (Azorų pieno, cukrinių runkelių sektoriai ir t. t.). Todėl būtų pravartu skatinti ūkinės veiklos įvairovę. Vis dėlto, siekiant šio įvairovės, būtina pasiūlyti gamintojams ir perdirbėjams ilgalaikę perspektyvą ir leisti ūkinės veiklos vykdytojams pasiekti deramą pramonės ir prekybos lygį. Atsižvelgdamas į pranešėjo siūlomą sistemą ir savo komiteto kolegų pateiktus pakeitimus, reiškiu savo paramą šiam pranešimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Būdamas Regioninės plėtros komiteto nuomonės dėl L. P. Alveso pranešimo referentas, esu patenkintas tuo, kaip pardėjome procesą, siekdami greičiau ir veiksmingiau patikslinti didžiausią leidžiamų eksportuoti produktų, įtrauktų į tiekimo iš atokiausių regionų tvarkos taisykles, kiekį. Šio pranešimo pagrindas – Lisabonos sutarties 349 straipsnio nuostata dėl pagalbos atokiausiems regionams padedant įveikti dėl jų geografinės padėties ir topografinių bei klimato sąlygų nuolat kylančias kliūtis.

Šio reglamento nuostatose privalo būti atsižvelgta į konkrečius šių regionų poreikius ir vietos rinkos realijas. Šį tikslą turėjau omenyje rengdamas savo pasiūlymus, kuriuos Europos Komisija įsipareigojo apsvarstyti atlikdama bendrąją šio reglamento peržiūrą, ir tai ji turi padaryti dar 2010 m.

Man taip pat rūpėjo užtikrinti Madeiros ir Azorų vyndarių, gaminančių vyną iš pagal bendrosios vyno rinkos organizavimo tvarką draudžiamų hibridinių vynmedžių veislių, pajamas siekiant sudaryti jiems sąlygas ir toliau auginti šias veisles savo šeimų vartojimo poreikiams patenkinti, o tai reiškia, kad jie nebūtų verčiami sunaikinti savo vynmedžių. Kaip tikėjausi, per Parlamento, Komisijos ir Tarybos trišalį dialogą pasiektas kompromisinis susitarimas šiandien didele balsų dauguma buvo patvirtintas Parlamente.

 
  
  

Pranešimas: Helga Trüpel (A7-0134/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) H. Trüpel pranešimas dėl 2011 m. biudžeto − naujas Europos Parlamento biudžeto tvirtinimo procedūros etapas. Kovo mėn. Parlamentas patvirtino 2011 m. gaires. Tikslas – patvirtinti sąmatos projektą, parengtą po Biudžeto komiteto ir už šį klausimą atsakingo Europos Parlamento biuro derybų. Pritariau šiam pranešimui, kuriuo pirmiausia numatyta patvirtinti antrąją 1 500 EUR per mėnesį sumos, kuria didinamos išmokos Parlamento padėjėjams, mokėjimo dalį, 18 naujų EP narių, kai tik jie pradės eiti pareigas, finansavimą, pagalbos EP nariams paslaugų (politikos departamentų, bibliotekos paslaugų) gerinimą ir lankytojų, kuriuos finansiškai gali remti kiekvienas EP narys, skaičiaus padidinimą nuo 100 iki 110 per metus. Šios įvairios nuostatos atitinka naujas Lisabonos sutartimi Europos Parlamentui skirtas pareigas: kartu su valstybių narių ministrais leisdami teisės aktus beveik visose Europos kompetencijos srityse, EP nariai turi turėti galimybę naudotis išsamiomis techninėmis žiniomis teisėkūros klausimais ir apie savo darbą informuoti piliečius, ypač priimdami juos Parlamente Strasbūre arba Briuselyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Martin Ehrenhauser (NI), raštu. (DE) Balsavau prieš H. Trüpel pranešimą. Tai darydamas reiškiu aiškią poziciją prieš sekretoriato išmokų didinimą ir bet kokį čia, Europos Parlamente, dirbančių pareigūnų skaičiaus didinimą. Argumentą, kad dėl Lisabonos sutarties EP nariams atsiras daugiau darbo, pirmiausia reikia įrodyti.

Jeigu taip vis dėlto būtų, šiais geometrine progresija didėjančių valstybių skolų laikais tai gali būti sprendžiama tik pasitelkiant didesnį našumą, o ne daugiau biurokratijos. Šiame Parlamente yra daugybė galimybių didinti našumą, o darbo rezultatus būtų lengva pagerinti ir turint mažiau darbuotojų bei lėšų.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Kaip jau sakiau anksčiau, pagal Lisabonos sutartį padaugės klausimų, kuriuos Parlamentas turės spręsti pagal įprastą teisėkūros procedūrą. Norint, kad šis darbas būtų atliekamas greitai ir našiai, reikia pakankamų techninių ir logistinių priemonių.

Atsižvelgiant į tai, kad ateityje Europos Sąjunga plėsis ir kad reikia geriau informuoti visuomenę apie šio Parlamento darbą, būtina skirti tiek lėšų, kad 2011 m. būtų galima dirbti našiai, o visas ES teisėkūros procesas netaptų lėtesnis dėl nepakankamo Parlamento finansavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Laikydamasis savo propaguotos politikos, manau, kad svarbu kiekvienos Parlamento kadencijos pradžioje pradėti vykdyti nuline pozicija grindžiamo biudžeto sudarymo politiką. Tada Parlamento biudžetas atspindės tikruosius poreikius ir padidės skaidrumas, biudžeto drausmė ir našumas. Taip pat raginu atskirti pastoviąsias išlaidas nuo kintamųjų, pastarąsias pagrindžiant ekonominės naudos analize. Ši ekonominės naudos analizė svarbi siekiant užtikrinti geresnius rezultatus ir geresnį išteklių valdymą. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai nustatytos naujos kompetencijos sritys, o atsiradus aštuoniolikai naujų EP narių reikia sudaryti sąlygas, kuriomis jie galėtų tinkamai ir našiai vykdyti savo įgaliojimus. Pabrėžčiau, kad svarbiausias Parlamento prioritetas turi būti tobuli gebėjimai leisti teisės aktus. Šiam Parlamentui reikia suteikti tiek išteklių, kad jis galėtų veikti tinkamai; tuo labiau šiuo labai sudėtingu laikotarpiu, kai ES institucijos europiečiams ir visai visuomenei turi atlikti itin svarbių darbų.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Mes, žalieji, balsavome už savo kolegės Helgos Trüpel pranešimą. Visi pateikti pranešimo pakeitimai atmesti. Taigi, EP sąmatos 2011 metams perduodamos Komisijai, kad ji jas įtrauktų į 2011 m. biudžeto projekto pasiūlymą. O antrosios padėjėjų išmokos dalies didinimas 2011 m. reiškia, kad asignavimai dabar įtraukiami į rezervą, kol bus pateikta išsami visų su jais susijusių išlaidų finansinė ataskaita. Parlamentas gali grįžti prie šio klausimo per pirmąjį 2011 m. biudžeto svarstymą rugsėjo ir (arba) spalio mėn. O dėl pirmosios sekretoriato išmokos padidinimo 2010 metams dalies bus balsuojama rytoj – tai bus V. Maňkos pranešimo dėl taisomojo biudžeto Nr. 1/2010 dalis. Dabar jau kalbame apie biudžeto procedūrą siaurąja prasme ir balsuojant šiuo klausimu bus gautas galutinis rezultatas.

 
  
MPphoto
 
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (S&D), raštu. (PL) Sugebėjome priprasti prie to, kad Europos Parlamento biudžetas atspindi sudėtingus Europos Parlamento ir kitų ES institucijų kompromisus, taip pat – netiesiogiai – Europos Sąjungos ir valstybių narių kompromisus.

Įvertinus Parlamento laukiančio darbo svarbą ir mastą, kiti metai šiuo atžvilgiu gali pasirodyti itin sunkūs. Nes Parlamentas susiduria su būtinybe prisitaikyti prie naujų sąlygų, susidariusių įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir į ES stojant Kroatijai – užtenka paminėti aštuoniolika naujų EP narių, 68 papildomas pareigybes ir su plėtra įstojant Kroatijai susijusias 62 pareigybes. Vis dėlto Parlamento biudžetas, palyginti su 2010 m., smarkiai nepadidės (5,5 proc.) ir tada kyla klausimas, kaip šį skaičių suderinti su naująja tikrove. Todėl palankiai vertinu šį visame pranešime kartojamą pasiūlymą, kad išlaidas reikia planuoti apdairiai.

Kaip ir dokumento autorė, manau, kad reikia persvarstyti, kokios subsidijos bus teikiamos darbuotojų šeimoms, bibliotekos darbuotojų skaičių didinti tik išsamiai išnagrinėjus EP narių poreikius, o Parlamento darbuotojų saugumą užtikrinti protinga kaina, remiantis atvirumo paprastiems piliečiams principu. Parlamentas kaip institucija tebėra labai uždaras ir turėtume kuo labiau didinti finansavimą tokiems projektams kaip Europos istorijos namai ir ekskursijos po Parlamentą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Lisabonos sutarties įsigaliojimas reiškia, kad padidėjo Parlamento galios, todėl didesniems poreikiams, žinoma, reikia naujų lėšų. Esant tokiai padėčiai ši 2011 m. biudžeto sąmata yra 5,8 proc. didesnė, palyginti su 2010 finansiniais metais – stengiamasi užtikrinti, kad Parlamentas galėtų visapusiškai naudotis savo prerogatyvomis ir jas įgyvendinti.

2011 m. biudžetas padidės iki 1 710 574 354 EUR, iš kurių 20,32 proc. bus skiriami 5 išlaidų kategorijai (administravimas), kad politinius tikslus būtų galima suderinti su atitinkamu finansavimu. Šis biudžeto pasiūlymas apima nuostatas, susijusias su atstovavimu Kroatijai, papildomomis lėšomis narių sekretoriato paslaugoms, papildomoms darbo vietoms, kasmečiam lankytojų, kuriuos gali pasikviesti EP nariai, skaičiui didinti, Parlamento išmetamam anglies junginių kiekiui mažinti, Europos istorijos namams ir Lankytojų centrui finansuoti.

Šis pranešimas atspindi protingą biudžetą, skirtą Parlamento tvarumo politikai. Vis dėlto jame laikomasi pakankamai griežto požiūrio į našų turimų išteklių naudojimą.

 
  
  

Pranešimas: Richard Ashworth (A7-0051/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  William (The Earl of) Dartmouth (EFD), raštu. – Balsavome prieš šį pranešimą laikydamiesi Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (angl. UKIP) principų ir nuostatos, jog teisės aktus remiame tik tuo atveju, kai jais ribojamos ES galios arba jos grąžinamos tautinėms valstybėms. Bet kokiems pakeitimams, kuriais, mūsų nuomone, be reikalo būtų daroma žala Jungtinės Karalystės ūkininkams, nepritarta, taip pat nepritarta pakeitimams, kuriais šiame sektoriuje plečiama ES kontrolė. UKIP toliau gins Jungtinės Karalystės ūkininkų interesus nuo ES kišimosi, nes manome, jog Jungtinės Karalystės žemės ūkio sektorius puikiai sugeba pats tvarkyti savo reikalus ir jam jau dabar būdingi aukšti kokybės ir saugos standartai. UKIP nepritaria, kad Jungtinės Karalystės mokesčių mokėtojai būtų priversti subsidijuoti ūkius kituose Europos regionuose, konkuruojančius su mūsų pačių ūkininkais. UKIP įsipareigojusi ginti prekybą žemės ūkio produktais pagal PPO taisykles.

 
  
MPphoto
 
 

  Liam Aylward (ALDE), raštu. (GA) Ūkininkams tenkanti administracinė našta turi būti mažinama, taip pat turi būti mažinama per didelė biurokratija, dažnai būdinga tvarkant žemės ūkio reikalus. Ūkininkams turėtų būti suteikta galimybė visą dėmesį skirti pagrindinei savo pareigai: gaminti aukštos kokybės produktus.

Balsavau už šio pranešimo nuostatas, kuriomis siekiama panaikinti dabartinį dubliavimąsi ir didinti lankstumą. Taip pat sutinku su pranešimo teiginiais apie šio sektoriaus teisės aktus; t. y. kad šie teisės aktai turėtų būti proporcingi tikslui ir kad teisės aktai nebūtų priimami, kol neįvertinta, kokią galimą finansinę naštą šie teisės aktai sukels. Jeigu norime pasiekti, kad Europos žemės ūkio sektorius būtų našus ir konkurencingas, turime mažinti per didelę biurokratiją.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šį dokumentą, nes manau, būtina toliau tęsti dar 2005 m. pradėtą BŽŪP reglamentavimo ir nuostatų supaprastinimą. Ūkininkams ir kitiems žemės ūkio sektoriuje ekonominę veiklą vykdantiems subjektams turėtų būti sumažinta biurokratinė našta ir panaikinti reikalavimai, kurie nereikalingi, kad būtų pasiekti politiniai tikslai ir užtikrintas tinkamas mokesčių mokėtojų pinigų valdymas. Jei norime pagerinti žemės ūkio ekonomikos konkurencingumą, sukurti naujas arba išsaugoti jau esamas darbo vietas ir tinkamai vystyti kaimo vietoves, BŽŪP būtina supaprastinti. Kai kuriose valstybėse narėse užregistruojama itin daug klaidų pildant paraiškas, ir taip sudaromos kliūtys ūkininkams laiku gauti paramą. Valstybės narės turėtų nustatyti potencialiems paramos gavėjams skirtas schemas, kurios būtų paprastos, aiškios ir skaidrios, todėl raginčiau Komisiją įtraukti šį klausimą į dvišales diskusijas su valstybėmis narėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. (IT) Nuo BŽŪP reformos praėjus trejiems metams dabar sukame galvą, kaip žemės ūkio politiką pritaikyti šiandienos iššūkiams. Pranešime savo iniciatyva teikiama naudingų ir plačiai palaikomų pasiūlymų, kaip pasiekti, kad žemės ūkio sektoriuje vyrautų ir kokybė, ir konkurencingumas. Turime teigiamai vertinti šio pranešimo dvasią, nes šiuo pranešimu Parlamentas ragina 2013 m. pradėti vykdyti naująją BŽŪP, kuria ūkininkams būtų mažinama biurokratija. Bet kuri priemonė, kuria galima sumažinti administracinių procedūrų ir žemės ūkio gamintojus – o ką ir kalbėti apie atitinkamas vietos institucijas – slegiančią naštą ir kuria nemažinami kokybės standartai, neabejotinai verta mūsų paramos. Toks pranešimas kaip šis, kuriuo jautriai reaguojama į ūkininkų poreikius, įskaitant poreikį užtikrinti, kad jų nevaržytų per didelė biurokratinė našta, žinoma, bus naudingas įnašas į bendrosios žemės ūkio politikos reformavimo procesą, kuris dėl akivaizdžių priežasčių yra neišvengiamai sudėtingas ir labai opus Europos ekonomikos ateities procesas, ir naudinga pagalba siekiant apsaugoti nesuskaičiuojamą tradicinių vietos produktų įvairovę. Todėl balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. (IT) Ūkininkavimas Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijai visada buvo artimas ir manome, kad tai – vienas iš svarbiausių Europos ekonomikos sektorių. Vis dėlto mūsų ūkininkus jau per ilgai vargina biurokratinė ir administracinė našta: laikas jų naštą palengvinti.

Beje, esu įsitikinęs, kad supaprastinti biurokratines procedūras, kurios 2013 m. bus patvirtintos atliekant BŽŪP reformą, ne tik pageidautina, bet ir reikia. Todėl manau, kad teisinga supaprastinti elektroninio gyvulių atpažinimo taisykles ir kiekvienoje ES valstybėje narėje sukurti pagalbos telefono liniją, kad informacija būtų prieinamesnė. Be to, būtina atkurti institucijų ir ūkininkų tarpusavio pasitikėjimą.

Dar daugiau, ūkininkai turi leisti laiką ne pildydami formas ir deklaracijas, o prižiūrėdami laukus ir tiekdami geresnius žemės ūkio produktus, atitinkančius aukštesnius standartus. Todėl balsavau už šias priemones, kurios yra mano parlamentinės frakcijos plačiai remiamo biurokratijos paprastinimo proceso dalis ir kuriomis krizės laikotarpiu pateikiamas tvirtas atsakas.

 
  
MPphoto
 
 

  David Campbell Bannerman (EFD), raštu. – Balsavome prieš šį pranešimą laikydamiesi Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (angl. UKIP) principų ir nuostatos, jog teisės aktus remiame tik tuo atveju, kai jais ribojamos ES galios arba jos grąžinamos tautinėms valstybėms. Bet kokiems pakeitimams, kuriais, mūsų nuomone, be reikalo būtų daroma žala Jungtinės Karalystės ūkininkams, nepritarta, taip pat nepritarta pakeitimams, kuriais šiame sektoriuje plečiama ES kontrolė. UKIP toliau gins Jungtinės Karalystės ūkininkų interesus nuo ES kišimosi, nes manome, jog Jungtinės Karalystės žemės ūkio sektorius puikiai sugeba pats tvarkyti savo reikalus ir jam jau dabar būdingi aukšti kokybės ir saugos standartai. UKIP nepritaria korumpuotai BŽŪP taikymo istorijai (pvz., buvo steigiami fiktyvūs vynuogynai) ir jos naudojimui tam tikrų ES šalyse „ūkius“ turinčių politikų pajamoms papildyti. UKIP taip pat nepritaria, kad būtų priversta subsidijuoti ūkius kituose Europos regionuose, kurie konkuruoja su mūsų pačių ūkininkais. UKIP įsipareigojusi ginti prekybą žemės ūkio produktais pagal PPO taisykles.

 
  
MPphoto
 
 

  Derek Roland Clark (EFD), raštu. – UKIP balsavo prieš pranešimą dėl BŽŪP supaprastinimo – įgyvendinus šį pranešimą politika būtų suprantamesnė, skaidresnė ir praktiškesnė, būtų supaprastintos ūkių patikros, lanksčiau atliekami mokėjimai ir politika būtų palankesnė ūkininkams, tačiau jeigu tai darysime, ši politika bus išlaikyta ir ją netgi bus galima taikyti kitai kartai! Todėl UKIP balsavo prieš visą rezoliuciją, tuo labiau, kad ji neturi poveikio teisėkūrai.

 
  
MPphoto
 
 

  Lara Comi (PPE), raštu. (IT) Balsavau už pranešimą dėl bendrosios žemės ūkio politikos supaprastinimo ir sveikinu R. Ashworth’ą bei šešėlinius pranešėjus atlikus puikų darbą. Turime imtis veiksmų siekdami supaprastinti ūkiams taikomas biurokratines procedūras ir reikalavimus, kad mažėtų jų išlaidos, kad jie taptų konkurencingesni ir kad būtų daugiau teisinio tikrumo. Dažnai pamirštame, kad nors ūkiai gamina svarbiausius produktus, jie taip pat yra verslo vienetai, kurių konkurencingumas nukenčia nuo per didelės biurokratijos.

Manau, kad tokie pranešimai svarbūs būtent dėl šios priežasties, nes jais pabrėžiamos dėl sąlyginumo ar per daug sudėtingų procedūrų kylančios problemos, tačiau kartu siūloma ir sprendimų, kaip supaprastinti ir patobulinti tai, kas juk yra svarbiausia ES programa, bent jau finansiškai. Manau, kad balsuodamas už šį pranešimą, Parlamentas žengė dar vieną žingsnį siekdamas naujesnės, našesnės ir ekonomiškesnės BŽŪP, kuria būtų galima užtikrinti, kad Europos maisto poreikis būtų patenkintas ne tik šiandien, bet ir daugelį metų ateityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. (RO) Ūkininkai visada buvo entuziastingiausi ir tvirčiausi Europos Sąjungos integracijos rėmėjai. Jie tvirtai įsitikinę, kad BŽŪP vis dar − tikroji bendra politika. Globalizuotame pasaulyje Europos Sąjunga, turėdama savo Bendrijos rinką, turi imtis suderintų veiksmų, kad galėtų užtikrinti maisto tiekimo saugumą ir skatinti atsinaujinančius išteklius. Ji taip pat turi kovoti su klimato kaita ir labiau stengtis vykdyti mokslinius tyrimus, kad būtų kuo geriau pasinaudota mokslinių tyrimų teikiamomis galimybėmis.

Galimas BŽŪP biudžeto mažinimas sukeltų nemažų socialinių ir ekonominių nesklandumų ir tada žemės ūkis negalėtų įveikti ateities iššūkių. Mums svarbu suprasti, kad ūkininkų pajamos priklauso nuo tiesioginių išmokų, nors vien jomis neužtikrinamas padorus ūkininkų gyvenimo lygis. Vidutinės žemės ūkio pajamos ES, įskaitant visas tiesiogines išmokas, atitinka tik pusę vidutinio atlyginimo, mokamo likusiuose ekonomikos sektoriuose.

Manau, kad tiesioginių išmokų mažinimas pagal BŽŪP pirmąjį ramstį turėtų pražūtingų padarinių ne tik ūkininkams, bet nemažiau ir kaimo vietovėms bei su žemės ūkio gamyba susijusioms viešosioms paslaugoms, vartotojams ir visai visuomenei, turinčiai naudos iš šių išmokų. Todėl tiesioginės išmokos yra gyvybiškai svarbios ir turi būti išsaugotos.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Apskritai balsavau už pastangas supaprastinti bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP). Šis supaprastinimas turėtų būti naudingas ūkininkams – suteikti jiems galimybę susitelkti saugaus, kokybiško maisto gamybai, taip pat valstybių narių ir ES institucijoms – joms būtų sumažinta biurokratinė BŽŪP įgyvendinimo našta.

BŽŪP Europos Sąjungai yra gyvybiškai svarbi – ir todėl, kad ja užtikrinama saugaus maisto gamyba, ir todėl, kad ja rūpinamasi aplinkos, kaimo vietovių išsaugojimu deramai siekiant tvaraus vystymosi. Supaprastinimas visiems jį įgyvendinant dalyvaujantiems subjektams turi reikšti didesnę atsakomybę.

Todėl pabrėžčiau, kad BŽŪP reikia paversti paprastesne, teisingesne ir skaidresne priemone. Pirmiausia pabrėžčiau pasiūlymą sukurti vienodą gyvulių atpažinimo sistemą. Ši sistema turi apimti galimybę savarankiškai atlikti sertifikavimą, tikrinimo kvotas sumažinti iki žemesnių ribų, negu dabar galiojančios, ir avienos bei ožkienos atsekamumo klausimą; kalbu konkrečiai apie galvijų bandų atpažinimo pasiūlymą. Galiausiai atliekant reikalingą BŽŪP reformą reikės atskirti du dalykus: tai, kad pavienius ūkininkus ar jų kooperatyvus reikia remti, o dideles žemės ūkio ir maisto gamybos bendroves reikia palikti veikti pagal rinkos dėsnius.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Dušek (S&D), raštu. (CS) Pranešimo dėl bendrosios žemės ūkio politikos supaprastinimo projektas − dar vienas žingsnis, kad BŽŪP taptų paprastesnė ir veiksmingesnė. Žinoma, turime daug daugiau nuveikti, kad Europos žemės ūkis taptų konkurencingesnis, kad būtų išsaugotos darbo vietos ir būtų sukurta naujų ir kad būtų remiamas natūralus kaimo vietovių vystymasis. Šiomis aplinkybėmis norėčiau paminėti tiesioginių išmokų pasienio regionuose problemą – šiuose regionuose esama nesąžiningos konkurencijos ir diskriminuojama pagal žemės ūkio subjektų registracijos vietą.

Kaimyniniuose valstybių narių, kuriose vyrauja skirtingi kainų lygiai, regionuose esama ženklų, kad kai kurie žemės ūkio subjektai, reaguodami į šiuos kainų skirtumus, imasi masinių ekonominių veiksmų. Žemės ūkio subjektas, kilmės šalyje gaunantis aukštesnę kainą, mažesnėmis gamybos sąnaudomis vykdo verslą kitoje šalyje (kurioje tiesioginės kainos mažesnės), o parduotą produkciją įtraukia į apskaitą kitoje sienos pusėje. Taip diskriminuojami ir blogesnėje padėtyje vietos rinkoje atsiduria šalių, kuriose tiesioginės kainos žemesnės, žemės ūkio subjektai, o žemės ūkio subjektai iš valstybių narių, kuriose tiesioginės kainos aukštesnės, dėl ES politikos priemonių užsitikrina ekonominį pranašumą rinkoje. Dėl šių priežasčių atliekant BŽŪP reformą reikia atsižvelgti į poveikį kainoms; t. y. palyginti gamybos vietą su vieta, kur įtraukiamos į apskaitą tiesioginės kainos. Taip reguliuodami padėtį prisidėsime prie naujos ir sąžiningos žemės ūkio rinkos. Pritariu pateiktam pranešimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, jog supaprastinti bendrąją žemės ūkio politiką itin svarbu siekiant ES žemės ūkio konkurencingumo, norint išsaugoti darbo vietas ir siekiant tvaraus Europos kaimo vietovių vystymosi. Patikrų taisyklės turi būti supaprastintos ir tapti prieinamesnės ūkininkams – šiuo klausimu turi padėti ir konsultuoti nacionalinės institucijos, taip užtikrindamos, kad Europos žemės ūkio produktų kokybė nereikštų nereikalingos naštos ir papildomų sunkumų su žemės ūkio veikla susijusiems subjektams.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Supaprastinti teisės aktus – tikslas, kurį būtina pasiekti norint, kad Europa būtų artimesnė visuomenei. Tiems, kurie neįvaldė ES kodo ir nekalba Europos žargonu, reikia paprastų ir suvokiamų politikos priemonių. Būtent todėl tokią svarbią ir ilgalaikę politiką kaip bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) turi suprasti pagrindiniai jos naudos gavėjai; šiuo atveju – Europos ūkininkai.

Todėl esu linkęs pripažinti, koks teisus pranešėjas sakydamas, kad „įgyvendinant naują bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) ūkininkams turėtų būti sudarytos galimybės susitelkti pagrindiniam tikslui, t. y. tiekti saugias, kokybiškas ir atsekamas maisto prekes, ir padedama jiems kurti su rinka nesusijusius viešuosius produktus“. Tikiuosi, kad naujoji BŽŪP bus paprastesnė, skaidresnė ir teisingesnė; kad ji bus geriau pritaikyta ūkininkų ir rinkos poreikiams; ir kad jos procesai bus greitesni ir ne tokie biurokratiški, tačiau saugūs ir veiksmingi. Norint įtvirtinti teisinį tikrumą reikia ne painiavos ar inertiškų procesų, o paprastumo ir našumo. Norime, kad naujoji BŽŪP būtų būtent tokia.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Bendrąja žemės ūkio politika (BŽŪP) pirmiausia turi būti užtikrinamas pakankamas saugaus maisto tiekimas, tačiau ja taip pat turi būti stengiamasi išsaugoti kaimo, kalnuotas, blogesnes sąlygas turinčias vietoves, Europos žemės ūkio daugiafunkciškumą ir spręsti kitas panašias problemas. Turi būti ne tik derinami teisės aktai, bet ir panaikintas dubliavimasis. Reikėtų tikėtis, kad tikslas 25 proc. sumažinti administracinę naštą bus pasiektas anksčiau nei 2012 m. BŽŪP turi būti supaprastinta, nes tada mūsų žemės ūkio ekonomika taps konkurencingesnė ir taip bus išsaugotos darbo vietos, kuriamos naujos ir padedama mūsų kaimo vietovėms tvariai vystytis. BŽŪP supaprastinimas pirmiausia turi būti naudingas ūkininkams, o ne tik nacionalinėms institucijoms ir valstybių narių mokėjimo įstaigoms. Ūkininkai turi turėti galimybę naudotis praktiškomis sistemomis, kurias pasitelkdami jie galėtų lengvai, be nereikalingos biurokratijos savo gyvenamojoje vietoje pateikti paraiškas dėl tiesioginių išmokų. Supaprastinta turi būti ne tik pati BŽŪP, bet ir jos įgyvendinimas, o valstybės narės turi kuo labiau sumažinti biurokratinių formalumų, kuriuos turi atlikti naudos gavėjai, ypač kaimo plėtros srityje. Reikia daugiau lankstumo, tad raginame leisti nustatyti lankstesnę mokėjimo tvarką net ir galutinai nebaigus visų patikrų.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Šis pranešimas turi teigiamų aspektų, iš kurių pabrėžtume šiuos: bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) supaprastinimas neturi reikšti mažiau pagalbos ūkininkams ir tradicinių rinkų valdymo priemonių panaikinimo; reikia iš dalies pakeisti baudas, taip pat tais atvejais, kai jos susijusios su pažeidimais, už kuriuos atsakingas ne gamintojas; reikia supaprastinti taikymo procesą; taip pat numatyta labai konstruktyvių pakeitimų dėl gyvulių, ypač avių ir ožkų, atpažinimo.

Nepaisant to, pranešėjo siūlomas požiūris daugiausia orientuotas į rinką, konkurencingumą, „per didelio protekcionizmo mažinimą“ ir tolesnį liberalizavimą, kurio pražūtingi padariniai gerai žinomi. Pranešime taip pat toliau remiamas dabartinis pagalbos paskirstymo modelis. Pranešime teigiama, kad „bendrosios išmokos ūkiams turėtų būti skirstomos sąžiningai“, bet nesiūloma konkrečių priemonių, kaip šį tikslą pasiekti.

Pranešime reiškiamas įsitikinimas, kad dabartinė bendrosios išmokos priemonėje taikoma žemės ūkio veiklos apibrėžtis turėtų būti persvarstyta, bet nieko nesiūloma dabartiniam modeliui, pagal kurį žmonėms mokama už tai, kad jie nieko negamintų, pakeisti. Apskritai pranešime per mažai pasiūlymų ir priemonių dabartiniam BŽŪP modeliui pakeisti, jau vien pagalbos paskirstymo srityje, bet ne tik ten.

 
  
MPphoto
 
 

  Marian Harkin (ALDE), raštu. – Visiškai sutinku, kad supaprastinus BŽŪP neturėtų sumažėti parama ūkininkams ir neturėtų būti panaikintos tradicinės rinkos valdymo priemonės. Be to, sutinku, kad būtų atidėtas pareigos elektroniniu būdu ženklinti avis taikymas.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu. (PL) Itin svarbu supaprastinti principus, lemiančius bendrosios žemės ūkio politikos vykdymą. BŽŪP neturėtų būti vien pinigų skirstymas. Aš asmeniškai norėčiau, kad daugiau išteklių būtų skiriama individualiems investuotojams į žemės ūkį, kurie galėtų našiau modernizuoti ūkius ir plėsti gamybą. Vis dėlto didesnis tiesioginių išmokų finansavimas, mano nuomone, yra būdas išlaikyti labiausiai atsilikusių regionų skurdą – taip remiami žmonės, kurie iš tikrųjų nesusiję su žemės ūkiu, ir trukdoma pertvarkyti žemės ūkį. Tik subsidijuojant „tikruosius“ ūkininkus – sveiko maisto ir aukštos kokybės produktų gamintojus – galima užtikrinti šios srities saugumą Europoje ir pasaulyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Cornelis de Jong, Kartika Tamara Liotard ir Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. – Balsavau prieš R. Ashworth’o pranešimą dėl BŽŪP supaprastinimo (A7-0051/2010), dėl 12 dalies. Ūkininkams nereikia didesnės tiesioginės ES paramos; jiems reikia, kad jų produktų kainos būtų sąžiningesnės.

Vis dėlto pritariu pranešimo esmei. BŽŪP yra per daug sudėtinga ir ja be reikalo apsunkinami ūkininkai, valstybės narės, decentralizuotos vyriausybės ir institucijos. Labai reikia šią administracinę naštą palengvinti ir mažinti biurokratiją, ypač šiais krizės laikais.

Be to, ūkininkams, kurie netyčia arba dėl veiksnių, kurių negalėjo kontroliuoti, padarė pažeidimų ir dėl to yra baudžiami, turėtų būti suteikta galimybė ištaisyti klaidas, o šios nuobaudos turėtų būti skaidresnės.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. (RO) Bendroji žemės ūkio politika − vienas iš būtinųjų Europos Sąjungos elementų, ar kalbėsime apie piliečių aprūpinimą maistu, ar apie kalnuotų regionų ir kaimo vietovių, atokiausių ar blogesnes sąlygas turinčių regionų išsaugojimą. Balsavau už šį pranešimą, nes pritariu, kad reikia supaprastinti BŽŪP. Ji turi būti orientuota į rezultatus, turi būti numatyta daugiau galimybių reaguoti. Taip pat manau, kad valstybės narės ir vietos institucijos turi artimiau bendradarbiauti keisdamosi gerąja patirtimi. Kartu reikia geriau informuoti ūkininkus, institucijos turi jiems daugiau padėti.

 
  
MPphoto
 
 

  Erminia Mazzoni (PPE), raštu. (IT) Žemės ūkis yra vienas iš pagrindinių Europos išteklių, tai – sektorius, kurį labiausiai slegia sunkūs ES biurokratijos ratai. Taip pat turime pakankamai įvertinti klimato ir aplinkos poveikį, kurį jau savaime sunku prognozuoti ir kuris verčia ūkininkus susidurti su naujais, sudėtingais pasaulinių pokyčių nulemtais iššūkiais.

Šiomis aplinkybėmis Europos Parlamentas mano, jog būtina nepamiršti, kad 2003 m. programoje išdėstytas tikslas 25 proc. sumažinti biurokratinę naštą yra nepakankamas ir nepakankamai plataus užmojo, net jeigu iki galutinio termino – 2012 m. mes jį tikrai pasieksime. Parlamentas taip pat mano, kad jis turi Komisijai ir Tarybai siūlyti skubius strateginius planus, kaip toliau mažinti mūsų ūkininkus slegiančią naštą.

Šioje Parlamento rezoliucijoje išdėstytais pasiūlymais taip pat siekiama numatyti, kaip iš naujo parengti BŽŪP atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“. Šis žingsnis itin svarbus norint užtikrinti šio sektoriaus augimą ir kad nemažėtų jam skiriamų lėšų, nes galima numatyti, kad 2013 m. Europos Sąjungos išteklių sumažės.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Šis pranešimas geras tuo, kad jame pažymima, jog tik viešoji tarnyba užtikrina patikrų nepriklausomumą bei nešališkumą ir kad pabrėžiama žemės ūkio, kaip visuotinės gėrybės, idėja. Taip pat svarbu primygtinai reikalauti maisto produktų atsekamumo, nors labiau tikėtina, kad visi piliečiai (gamintojai ir vartotojai) daugiau žinos apie produktų pergabenimą ir jų ekologinę kokybę, jeigu maisto produktai bus ženklinami aiškiomis etiketėmis, kuriose bus nurodytas jų poveikis aplinkai.

Be to, svarbus pranešime parodytas ryžtas supaprastinti bendrosios žemės ūkio politikos administravimo taisykles. Vis dėlto, kadangi BŽŪP vertinama tik iš konkurencingumo ir neoliberalizmo perspektyvos, laikantis tiesioginės pastaruosius keletą metų Europos Sąjungos įgyvendinamų politikos priemonių tradicijos, negaliu balsuoti už. Todėl dėl šio teksto susilaikau ir tai yra geros valios ženklas įvertinant padarytą pažangą ir parodytus ketinimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Jeigu norima iki 2010 m. įgyvendinti tikslą 25 proc. sumažinti žemės ūkio sektoriaus administracinę naštą, bendrąją žemės ūkio politiką būtina supaprastinti. Biurokratija − didelė kliūtis ūkininkams, kurie apleidžia savo kasdienę veiklą laukuose, nes daug laiko iššvaisto biurokratijai. Be to, naujaisiais pakeitimais ūkininkų patiriama biurokratinė našta bus sumažinta šimtais milijonų eurų ir tai duos apčiuopiamos naudos, ypač atsižvelgiant į tai, kokia dabar sunki ekonominė padėtis. Ūkininkams būtina supaprastinti standartus ir patikros sistemas – juk jie turi užtikrinti, kad priimtina kaina maistu būtų aprūpinta 500 mln. žmonių. Todėl balsavau būtent taip.

 
  
MPphoto
 
 

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu. (RO) Balsavau už šį pranešimą, kuriame įtvirtintos svarbios nuostatos – jomis siekiama panaikinti biurokratiją, darančią poveikį Europos ūkininkams, ypač dabar, kai žemės ūkį labai sunkiai slegia finansų krizė. Norėčiau padėkoti kolegoms nariams, balsavusiems už mano pateiktus pakeitimus, taip išlaikant komitete jau patvirtintą tekstą.

Kalbu daugiausia apie 49 pakeitimą, susijusį su daugybe klaidų kai kuriose valstybėse narėse registruotose paraiškose dėl tiesioginių išmokų, kuriame taip pat pabrėžiama, kad šios klaidos priskirtinos daugiausia naudotai ortofotografinei įrangai, o ne patiems ūkininkams. Taip pat kalbu apie 65 pakeitimą dėl 2010 m. numatytos pareigos elektroniniu būdu ženklinti avis ir ožkas taikymo atidėjimo, nes per dabartinę ekonomikos krizę ji kainuotų per brangiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Pasiūlymas supaprastinti BŽŪP priklauso platesniam biurokratinių procedūrų mažinimo procesui, kurį prieš tam tikrą laiką pradėjo įvairios ES valstybės narės, siekdamos užtikrinti veiksmingesnes ir prieinamesnes paslaugas piliečiams.

Be to, ši reforma žemės ūkio sektoriui reikalinga siekiant, kad ūkininkai galėtų sutaupyti laiko ir pinigų ir galėtų naudotis sąlyginumo ir tiesioginių išmokų teikiama nauda, taip pat atsižvelgiant į kai kuriuos kaimo plėtros aspektus ir įvertinant auginamų gyvulių atpažinimo metodus.

Šiuo metu, jau vykstant diskusijoms apie BŽŪP, galiosiančią po 2013 m., šis supaprastinimo pasiūlymas − bandomoji platforma, kuria galima pasinaudoti norint pabrėžti galimybes ir pavojus bei parengti pagrindą pasiūlymui dėl Europos žemės ūkio ateityje. Dėl minėtų priežasčių balsavau už pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Pranešime dėl bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) supaprastinimo nagrinėjamas klausimas, keliantis didelį nerimą ūkininkams, kurie yra pagrindiniai BŽŪP naudos gavėjai, taip pat visai Europos visuomenei, kuriai sunku suprasti BŽŪP dėl jos priemonių sudėtingumo. Todėl visi pripažįsta, kad supaprastinimo priemonių reikia ir jų reikia skubiai. Būtina, kad šios priemonės turėtų tiesioginį poveikį ūkininkams, o ne tik kiekvienos valstybės narės administravimo institucijoms, kaip labai dažnai būdavo. Rinkos valdymo priemonių panaikinimas negali būti nurodomas kaip viena iš supaprastinimo priemonių.

Vienas dalykas, kuris turi būti sutvarkytas supaprastinimo priemonėmis – reikia panaikinti bendrosios išmokos schemai būdingą diskriminaciją įvairiose valstybėse narėse, o šios problemos kyla nacionalinėms administravimo institucijoms nesugebant našiai dirbti – atlikti patikras, laikytis terminų, vykdyti mokėjimą ir kt. Panaikinus šią diskriminaciją užtikrinsime, kad nebūtų sukurta skirtingais tempais veikiančios BŽŪP, kuria būtų skatinama įvairių valstybių narių ūkininkų nelygybė.

 
  
MPphoto
 
 

  Daciana Octavia Sârbu (S&D), raštu. (RO) Balsavau už R. Ashworth’o pranešimą, kuriame pritariama paprastesnei bendrajai žemės ūkio politikai – tada ją lengviau suprastų ir ūkininkai. Bendrosios žemės ūkio politikos administravimas dažnai pernelyg sudėtingas. Todėl visam žemės ūkio sektoriui itin svarbu, kad ji būtų supaprastinta ir ūkininkų gyvenimas taptų lengvesnis. Europos Komisijos pasiūlytas taisykles daugeliu atvejų itin sunku įgyvendinti, o valstybėse narėse taikant žemės ūkio teisės aktus esama labai daug biurokratijos. Pirmiausia turi būti persvarstyti gyvulių atpažinimo teisės aktai siekiant juos padaryti lankstesnius ir ne tokius biurokratiškus. Dabartinės teisės aktų nuostatos šioje srityje per daug konservatyvios ir daugeliu atvejų duoda neigiamų rezultatų.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Norint, kad Europos žemės ūkio ekonomika taptų konkurencingesnė, būtų išsaugotos darbo vietos, skatinama kurti naujas ir prisidedama prie kaimo vietovių vystymosi, itin svarbu supaprastinti bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP). Man atrodo, kad Komisija, šioje srityje siūlydama naujus teisės aktus, kartu turi būtinai siekti panaikinti nereikalingas biurokratines kliūtis.

Kuo paprastesni teisės aktai, tuo lengviau suinteresuotosioms šalims: ūkininkams, nacionalinėms, regioninėms institucijoms, lėšų panaudojimo kontrolės įstaigoms, juos suprasti. Analogiškai kuo mažiau laiko šiems subjektams reikės paraiškoms parengti, tuo mažiau klaidų jie padarys. Finansavimo kontrolės sąnaudos taip pat bus mažesnės.

Supaprastinimo taip pat reikia kontroliuojant, kaip panaudojamos lėšos, ir man atrodo, kad veiksmingiausias būdas tai padaryti – išoriniai auditai. Baudos turi būti taikomos skaidriai ir proporcingai, turi būti atsižvelgiama į ūkio dydį ir vietos padėtį, nepamirštant atokiausių regionų, pvz., Maderos. Šiandien Parlamente balsavau už šį pranešimą, nes juo bandoma spręsti šiuos klausimus. Dabar turime užtikrinti, kad atliekant bendrąjį BŽŪP persvarstymą žemės ūkio politika būtų geriau koordinuojama su sanglaudos politika.

 
  
MPphoto
 
 

  Artur Zasada (PPE), raštu. (PL) Pritardami šiam dokumentui ryžomės supaprastinti bendrąją žemės ūkio politiką. Šis procesas būtinas norint užtikrinti tinkamą Europos žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą. Akivaizdu, kad derindami teisės aktus, mažindami biurokratinę naštą ir ribodami sąnaudas, turime galimybę sukurti paprastesnę, teisingesnę ir suprantamesnę bendrąją žemės ūkio politiką. Vis dėlto nereikėtų pamiršti, kad supaprastinimas turi būti naudingas ne tik žemės ūkio sektorių administruojančioms institucijoms ir nacionalinėms įstaigoms, bet pirmiausia ūkininkams, kuriems tenka pernelyg didelė teisės aktų našta.

 
  
  

Pranešimas: Heide Rühle (A7-0151/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) H. Rühle pateiktas pranešimas yra pranešimas savo iniciatyva, kuriuo siekiama išsiaiškinti, kaip patobulinti viešojo pirkimo procedūras Europoje, kad būtų sudaryta pastovesnė ir skaidresnė teisinė sistema. Netinkamas viešojo pirkimo taisyklių taikymas, beje, yra viena iš dažniausių priežasčių, kodėl daromos Europos struktūrinių fondų lėšų mokėjimo klaidos. Pritariu pagrindiniams pranešime savo iniciatyva išdėstytiems aspektams: raginimui geriau koordinuoti viešojo pirkimo procedūras įvairiuose Europos Komisijos direktoratuose, teiginiui, kad tikslai, nustatyti iki 2004 m. viešojo pirkimo direktyvų persvarstymo (aiškiau išdėstyti taisykles ir įtvirtinti didesnį teisinį tikrumą) dar nevisiškai pasiekti. Taip pat pritariu pranešime išdėstytai pozicijai, kad nuo šių procedūrų sudėtingumo labiausiai nukenčia mažosios ir vidutinės įmonės – kartais tai gali joms užkirsti kelią atsiliepti į kvietimą teikti pasiūlymus, nes trūksta teisinės pagalbos išteklių. Todėl balsavau už pranešimą ir atidžiai stebėsiu, kad mūsų valstybėse narėse, ypač Prancūzijoje, jau galiojančios viešojo pirkimo direktyvos būtų taikomos tinkamai.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Palaikiau šį pranešimą, kadangi tinkamai ir skaidriai veikianti viešųjų pirkimų sistema yra itin svarbi vidaus rinkai, kad būtų skatinama tarpvalstybinė konkurencija, inovacijos bei siekiama optimalios naudos valdžios institucijoms. Iki šiol nepavyko įgyvendinti tikslų, kurių buvo siekiama 2004 m. persvarstant viešųjų pirkimų direktyvas, ypač dėl viešųjų pirkimų taisyklių supaprastinimo ir dėl didesnio teisinio tikrumo užtikrinimo. Labai didelis bylų dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje skaičius Europos Teisingumo Teisme rodo, kad viešųjų paslaugų direktyvos nėra tinkamai įgyvendinamos valstybėse narėse. Lisabonos sutartimi pirmą kartą Europos Sąjungos pirminėje teisėje pripažįstama regioninės ir vietos savivaldos institucijų teisė ir stiprinamas subsidiarumas. Įvertinant tai, kad viešųjų pirkimo teisės tikslas yra užtikrinti patikimą ir veiksmingą valstybės lėšų naudojimą ir suteikti galimybę suinteresuotoms įmonėms dalyvauti konkursuose sąžiningos konkurencijos sąlygomis, raginčiau Komisiją supaprastinti viešųjų pirkimų procedūras siekiant padėti vietos valdžios institucijoms ir bendrovėms išvengti didelių laiko ir pinigų sąnaudų vien biurokratiniams klausimams spręsti ir užtikrinti daugiau galimybių MVĮ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose lygesnėmis ir sąžiningesnėmis sąlygomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Viešųjų pirkimų sričiai yra išleidžiama nemaža valstybių narių biudžeto lėšų dalis, todėl pritariu pranešėjos nuomonei, kad būtina imtis visų priemonių, jog viešosios lėšos būtų skaidriai panaudojamos ir prieinamos visuomenės kontrolei. Viešosios sutartys turi būti pasirašomos skaidriomis sąlygomis, visoms suinteresuotoms šalims suteikiant vienodas teises, o kainos ir projekto rezultatų santykį laikant pagrindiniu kriterijumi, siekiant, kad sutartis atitektų geriausiam pareiškėjui, o ne pareiškėjui, pateikusiam pigiausią pasiūlymą. Norint padidinti viešųjų pirkimų skaidrumą, būtina supaprastinti viešųjų pirkimų procedūras, siekiant padėti vietos valdžios institucijoms ir bendrovėms išvengti didelių laiko ir pinigų sąnaudų vien biurokratiniams klausimams spręsti. Tokiu būdu taip pat smulkios ir vidutinės įmonės turės daugiau galimybių dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir galės juose dalyvauti lygesnėmis ir sąžiningesnėmis sąlygomis. Dėl globalizacijos procesų ypatingai svarbu, kad Komisija atkreiptų dėmesį dėl socialinių kriterijų taikymo procedūros, todėl būtinos yra gairės ar kita teikiama praktinė pagalba, kuri būtų ypatingai informatyvi įstaigoms ir kitoms viešosioms institucijoms rengiant tvarumą skatinančius viešuosius pirkimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Palankiai vertinu šią rezoliuciją, kuria siekiama supaprastinti viešojo pirkimo taisykles, kartu padedant įtvirtinti didesnį teisinį tikrumą. Europos viešojo pirkimo iniciatyvos turi būti koordinuojamos Europos lygmeniu, kad būtų išvengta nenuoseklumo ir teisinių problemų. Taip pat svarbu aiškiau teisiškai išdėstyti sąlygas, kuriomis viešojo pirkimo teisė taikoma institucinėms viešosios ir privačiosios partnerystės dariniams. Raginu Komisiją supaprastinti procedūras, kad vietos valdžios institucijoms ir bendrovėms netektų daugybės laiko ir pinigų praleisti vien biurokratiniams klausimams. Be to, supaprastinus procedūras mažosioms ir vidutinėms įmonėms bus lengviau sudaryti tokias sutartis ir dalyvauti viešajame pirkime vienodesnėmis ir sąžiningesnėmis sąlygomis. Valstybinės institucijos turi būti skatinamos viešąjį pirkimą grįsti ekologiniais, socialiniais ir kitais kriterijais. Raginu Komisiją ištirti galimybę pasinaudoti ekologišku viešuoju pirkimu kaip priemone tvariam vystymuisi skatinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) 2004 m. Komisija persvarstė viešojo pirkimo direktyvas, šio persvarstymo tikslas buvo supaprastinti procedūras, padaryti viešąjį pirkimą skaidresnį, veiksmingesnį, lankstesnį ir ne tokį biurokratišką.

Kaip sako pranešėja, „pagrindinis viešųjų pirkimų tikslas yra ekonomiškai ir taupiai įsigyti prekių ir paslaugų viešojo intereso užduotims vykdyti. Tačiau viešasis sektorius yra ne toks pat rinkos dalyvis, kaip kiti. Kadangi jis valdo visuomenės lėšas, viešasis sektorius turi ypatingą atsakomybę.“

Dar kartą esu priverstas pasakyti, kad sudėtingi teisės aktai anaiptol ne geriausiai atitinka suinteresuotųjų šalių interesus; viešojo pirkimo atveju yra visiškai priešingai. Kuo sudėtingesnės, neskaidresnės ir lėtesnės procedūros, tuo daugiau tikimybės, kad teisės aktai bus apeiti, o kraštutiniais atvejais pasitaikys ir korupcijos. Todėl itin svarbu, kad persvarstant dabartines viešojo pirkimo direktyvas būtų siekiama įtvirtinti paprastesnes ir veiksmingesnes beveik 16 proc. Europos Sąjungos BVP atitinkančio sektoriaus reguliavimo taisykles.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Bendros metinės išlaidos viešajam prekių ir paslaugų pirkimui Europos Sąjungoje yra 1 500 mlrd. EUR arba daugiau nei 16 proc. ES BVP. Dabartinės ekonomikos krizės aplinkybėmis viešojo pirkimo direktyvomis neturi būti sudaryta sąlygų, kad užsakymų paskirstymo procesas vyktų lėčiau arba būtų brangesnis. Rangovams, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, reikia teisinio tikrumo ir kad procesai vyktų greitai. Manau, kad Komisija ir valstybės narės, bendradarbiaudamos su regioninėmis ir vietos institucijomis, turėtų persvarstyti įvairias viešojo pirkimo taisykles siekdamos jas suvienodinti ir supaprastinti visą teisinę viešojo pirkimo sistemą, kad sumažėtų klaidų rizika, o struktūriniai fondai būtų naudojami ekonomiškiau. Reikėtų pažymėti, kad netinkamai perkėlus ES viešojo pirkimo taisykles bus padaroma daug iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo bendrai finansuojamų Europos projektų įgyvendinimo pažeidimų. Manau, kad Komisija turi apsvarstyti galimybę toliau taikyti pagreitintas procedūras, susijusias su struktūriniais fondais, net ir po 2010 m., kad valstybės narės nešvaistytų šių išteklių.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Grossetête (PPE), raštu. (FR) Pritariu pranešimo tikslui – paraginti Komisiją supaprastinti viešojo pirkimo procedūras, kad vietos valdžios institucijoms ir įmonėms netektų skirti daug laiko ir pinigų vien biurokratiniams klausimams, tačiau apgailestauju dėl 9 dalies antros pastraipos formuluotės.

Manau, kad taip aiškinant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą – nurodant, kad vietos institucijos gali bendradarbiauti niekada nesinaudodamos rinka, pažeidžiamas neutralumo principas. Tai tikrai gali būti kenksminga įmonėms (privataus arba valstybės kapitalo), iš kurių taip atimamos visos galimybės konkuruoti dėl teisės teikti ekonominio pobūdžio viešąsias paslaugas.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. (FR) Šiame pranešime šiek tiek užsimenama apie socialinius ir ekologinius standartus, kuriuos turime sugebėti integruoti į kvietimus teikti pasiūlymus; jame taip pat siūloma rekomendacijų, kaip palengvinti MVĮ galimybes dalyvauti viešojo pirkimo rinkose. Nepaisant to, pranešimas turi didelį trūkumą – jame nėra konkrečios nuorodos apie reikalingą teisinės priemonės, kuria būtų nustatyta paslaugų koncesijų statuso viešojo pirkimo direktyvų keitimo laiku apibrėžtis, patvirtinimą. Negalime pasitenkinti dabartine Europos Teisingumo Teismo praktika viešųjų paslaugų koncesijų klausimu, akivaizdžiai juntama, kad reikia visuotinės svarbos paslaugų pagrindų direktyvos. Visų labui būtinas aiškesnis teisinis išdėstymas. Todėl per galutinį balsavimą dėl šio pranešimo aš susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Małgorzata Handzlik (PPE), raštu. (PL) Viešasis pirkimas Europos Sąjungos vidaus rinkoje atitinka apie 15 proc. BVP. Atverti viešojo pirkimo rinką naudinga užsakymus teikiančioms institucijoms, nes didesnės rinkos teikia daugiau galimybių pasirinkti, o taip užtikrinamos mažesnės sąnaudos ir geresnė kokybė. Itin svarbu, kiek bus išleista valstybinių lėšų, ypač dabar, kai pokrizinę ekonomiką reikia skatinti, o valstybės narės turi biudžeto problemų. Kaip teisingai pastebėjo pranešėja, dabartiniai teisės aktai gana sudėtingi – tai yra ypatingas iššūkis vietos ir regioninėms institucijoms, taip pat mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Be to, dar reikia aiškiau išdėstyti viešosios ir privačiosios partnerystės darinių, miestų planavimo ir paslaugų koncesijų klausimus.

Todėl sutinku su pagrindiniais H. Rühle pranešimo aspektais, iš kurių galima spręsti, kad viešojo pirkimo srityje reikia daugiau teisinio skaidrumo ir kad dabartinių direktyvų kol kas neverta keisti, tačiau Europos Komisijos tarnybos turėtų išsamiai išnagrinėti esamas problemas.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) Viešasis pirkimas atitinka nemažą Europos Sąjungos BVP dalį. Jo tikslas – įsigyti prekių ir paslaugų geriausiu kainos ir kokybės santykiu. Europos viešojo pirkimo direktyvomis užsakymų paskirstymo procesas vilkinamas, jis tampa brangesnis ir ribojama perkančių valstybės subjektų veiksmų sritis. Deja, su šiomis problemomis susiduria vis daugiau valstybių narių. Būtent todėl balsavau už šį pranešimą – tvirtai remiu procedūrų supaprastinimo ir atnaujinimo priemones. Visoms valstybėms narėms reikia supaprastintų, vienodų teisės aktų. Taip galėsime užtikrinti, kad valstybės narės teisės aktų netaikytų skirtingai, kaip tai daroma dabar, kad nebūtų daroma klaidų ir kad valstybės lėšos būtų naudojamos ekonomiškiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Viešasis pirkimas − labai opus klausimas, kurį reikia spręsti labai rimtai, nes jis susijęs su valstybinėmis lėšomis. Todėl viešojo pirkimo sutartys turi būti skaidrios ir visiškai atviros visuomenei tikrinti, kad jos nekeltų jokių įtarimų. Be to, viešojo pirkimo užsakymai turi būti teikiami skaidriomis sąlygomis, kai visos suinteresuotosios šalys turi vienodą statusą, o galutinis kriterijus − kainos ir rezultatyvumo santykis, kad užsakymai atitektų geriausią, o ne tik pigiausią pasiūlymą pateikusiam subjektui. Todėl balsavau būtent taip.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Viešasis pirkimas atitinka maždaug 18 proc. Bendrijos BVP ir todėl turi atlikti labai svarbų vaidmenį atgaivinant ekonomiką ir užimtumą. Viešasis pirkimas taip pat turi didžiulį poveikį mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios dažnai būna subrangovės.

Dabartinėmis aplinkybėmis, kai vis aiškesnė vidaus rinkos ir tarptautinių rinkų sąveika, Europos bendrovės labai rizikuoja nukentėti nuo nesąžiningos trečiųjų šalių (pvz., Kinijos) bendrovių, gaunančių subsidijas, kurių neleidžiama gauti Europos bendrovėms, konkurencijos – šios trečiųjų šalių bendrovės dirba daug mažesnėmis sąnaudomis, o gamybos laikas jose trumpesnis, nes jos nesilaiko Europos saugos standartų ir darbuotojų teisių.

Europos lygmeniu turime imtis koordinuotų veiksmų, kad sumažintume šį poveikį. Galiausiai esu linkęs priminti, kaip svarbu laikytis abipusiškumo ir proporcingumo principų. Pvz., Kinijos įmonėms Europos rinka prieinama, o Europos įmonės negali atsiliepti į kvietimus teikti pasiūlymus Kinijoje. Sveikinu pranešėją už darbą ir balsuoju už pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Labai džiaugiuosi, kad atmestas Socialistų ir demokratų frakcijos pasiūlytas pakeitimas, nes jį atmetus mūsų frakcijai, Verts/ALE, atsirado galimybė balsuoti už H. Rühle pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernadette Vergnaud (S&D), raštu. (FR) Smerkiu „stručio“ politiką, kurią vykdo manantieji, jog Europos Teisingumo Teismo praktikos paslaugų koncesijų klausimu pakanka ir kad visiškai nereikia leisti teisės aktų. Jau daug metų socialistai kovojo ir vykdė kampanijas, kad būtų priimtos pagrindų direktyvos, kuriomis būtų saugomos visuotinės svarbos paslaugos, ir negali būti nė kalbos, kad šio įsipareigojimo atsisakytume. Vienintelė ilgalaikė viešųjų paslaugų garantija – tikrieji Europos teisės aktai, ne teismų sprendimai, kad ir kokie pagrįsti jie būtų. Kaip galime spręsti iš sunkumų perkeliant Paslaugų direktyvą socialinių paslaugų srityje, tik sukūrus konkrečią sistemą gali būti įtvirtintas teisinis tikrumas ir paslaugų kokybė. Mažosios ir vidutinės įmonės, taip pat vietos ir regioninės institucijos tikisi aiškumo ir teisinio tikrumo teikiant viešojo pirkimo užsakymus, pvz., sudarant socialinio būsto viešojo pirkimo sutartis. Vis dėlto nenorėjome balsuoti prieš šį pranešimą, kuriame yra svarbių elementų, pvz., socialinių ir ekologinių standartų srityje – juos turime sugebėti integruoti į kvietimo teikti pasiūlymus procedūras, taip pat pateikiamos rekomendacijos, kaip pagerinti MVĮ galimybes, ir aiškiai raginama aktyviau naudotis viešosios ir privačiosios partnerystės sutartimis.

 
  
  

Pranešimas: Franziska Keller (A7-0140/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Būtina, kad Europos vystymosi politika būtų nuosekli. Vis dėlto šiame F. Keller pranešime kartais linkstama arba į kategoriškumą, arba į neapibrėžtumą. Aišku, sakau „taip“ ES politikos nuoseklumui, tačiau sakau „ne“ abejonėms Pasaulio prekybos organizacijoje Europos Sąjungos (ir Prancūzijos) prisiimtais įsipareigojimais. Žemės ūkis turi vystytis laipsniškai, reaguojant į mūsų ūkininkų patiriamus sunkumus – jie yra vieni iš svarbiausių subjektų ne tik kaimo vietovėse, bet ir mūsų miestuose. Todėl balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) Europos Sąjunga yra didžiausia pagalbos teikėja pasaulyje. Beje, šiais metais tikimasi, kad ES nepriklausančioms valstybėms teikiamos pagalbos vystymuisi suma pasieks 69 mlrd. EUR, jos bus teikiama 20 proc. daugiau nei 2008 m. Europos Sąjunga parodė, kad nuosekliai laikosi tarptautinėms institucijoms prisiimtų įsipareigojimų. Tiesa tai, kad Europos vystymosi politika ir jos prekybos politika viena kitai prieštarauja. Vis dėlto Europos Sąjunga prisiėmė įsipareigojimą, kad rengiant visas ES politikos priemones, turinčias poveikį besivystančioms šalims, bus atsižvelgta į užsibrėžtus vystymosi tikslus.

Priešingai, nei prognozuota iš pradžių, ekonomikos krizė didžiausią poveikį turi neturtingoms šalims, kurių daugelis dalyvauja Europos lėšomis finansuojamuose vystymosi projektuose. Vis dėlto šiose šalyse ES taikomos eksporto ir žemės ūkio politikos priemonės turi neigiamą poveikį jų vystymuisi. Todėl susiduriame su nepageidaujamu šio reiškinio rezultatu: makroekonomikos lygmeniu ES kuria vertę, o mikroekonomikos lygmeniu daro neigiamą įtaką. Šiomis aplinkybėmis rezoliucijoje, dėl kurios buvo balsuojama vakar, per Europos Parlamento plenarinį posėdį, užsibrėžti tikslai įgyja didžiulę svarbą, jų siekti turi įsipareigoti visos ES institucijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Ekonomikos ir humanitarinės krizės, su kuria dabar kovoja pasaulis, aplinkybėmis dabar kaip niekada anksčiau svarbu ES vystymosi politikos priemones tvarkyti taip, kad jos būtų nuoseklios ir derėtų tarpusavyje, taip pat būtų visapusiškai susietos su kitomis ES politikos priemonėmis – prekybos, aplinkosaugos ir kt. Dabar aišku, kad nepaisant ES įsipareigojimo vykdyti vystymosi politiką ir to, kad ji yra didžiausia pagalbos teikėja pasaulyje, jos politikos priemonės ne visada veiksmingai susietos ir tai trukdo pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT).

Siekiame pakeisti status quo, ir teisingai darome. Oficialią pagalbą vystymuisi turime vertinti ilgalaikiu požiūriu – turi būti sujungta visų valstybių narių tarpusavio sinergija ir pasiektas politikos priemonių nuoseklumas. Šis nuoseklumas turi būti pasiektas, nes jis padeda patenkinti nepriteklius patiriančių subjektų vystymosi poreikį. Apskritai remiu šį Europos Parlamento pranešimą ir manau, kad ES veikėjai būtinai turi padaryti viską, kas įmanoma, kad būtų panaikintos vystymosi kliūtys, pasiekti TVT, kovojama su skurdu ir užtikrinama, kad besivystančiose šalyse būtų tikrai įgyvendinamos žmogaus, socialinės, ekonominės ir ekologinės teisės.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Maria Corazza Bildt, Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark ir Anna Ibrisagic (PPE), raštu. – (SV) Švedijos konservatorių delegacija vakar (2010 m. gegužės 18 d.) balsavo prieš pranešimą A7-0140/2010 dėl ES politikos suderinamumo vystymosi labui ir papildomos oficialios paramos vystymuisi („OPV plius“) koncepcijos (2009/2218(INI)). Svarbiausia tokio balsavimo priežastis – mes nepalaikome pasiūlymo nustatyti tarptautinį operacijų mokestį. Nustačius Tobino mokestį besivystančios šalys patirtų žalą ir dar labiau didėtų skurdas. Nepaisant to, norėtume pabrėžti, kad pranešime yra elementų, atitinkančių mūsų mąstymą, pvz., tai, kad ES eksporto subsidijos Europos žemės ūkio produktams turi pražūtingų padarinių maisto saugumui ir perspektyvaus žemės ūkio sektoriaus vystymuisi besivystančiose šalyse.

 
  
MPphoto
 
 

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. (FR) 1 400 000 000 žmonių pasaulyje gyvena gaudami mažesnes negu 1 EUR per dieną pajamas. Europos Sąjunga privalo kovoti su šia padėtimi. Tam reikalingos ekonomiškesnės ir veiksmingesnės vystomojo bendradarbiavimo ir pagalbos politikos priemonės. Oficialios pagalbos vystymuisi (OPV) įsipareigojimai vis dar vykdomi nepakankamai. Siekdami atsižvelgti į skubų vystymosi poreikį raginame Komisiją skubiai apibrėžti naujus papildomus vystymosi šaltinius, pvz., tarptautinių finansinių operacijų mokestį, iš kurio būtų surenkama papildomų lėšų siekiant įveikti sunkiausius krizės padarinius. Laikydamosi to paties užmojo, valstybės narės turėtų dar kartą patvirtinti Tūkstantmečio aukščiausiojo lygio susitikime prisiimtą įsipareigojimą kitą dešimtmetį 0,7 proc. BVP skirti OPV, kartu atsižvelgiant į pagalbą gaunančių valstybių sugebėjimus ja pasinaudoti ir gero jų valdymo praktiką. Galiausiai Europos vystymosi politika turi būti susieta su lanksčiu žmonių, prekių ir kapitalo judėjimo į besivystančias šalis ir iš jų reglamentavimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Lena Ek, Marit Paulsen, Olle Schmidt ir Cecilia Wikström (ALDE), raštu. (SV) Mes remiame šio pranešimo tikslą, kad ES politika atitiktų ES siekį skatinti vystymąsi mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse. Vis dėlto F. Keller pranešime, pvz., kalbama apie išvystytą paslaugų rinką ir aiškias konkurencijos taisykles ir kad tai yra kliūtys pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Todėl nemanome, kad galime pritarti visam pranešimui. Aiškios veiklos taisyklės − būtina sąlyga, kad tinkamai veiktų rinkos ekonomika, o prekyba paslaugomis − svarbus šalių ekonomikos vystymosi elementas.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Europos Sąjunga dažnai kovoja su savo pačios sukurtais paradoksais ir tarpusavyje nesuderinamais dalykais, su kuriais valstybės narės ir jų piliečiai, taip pat trečiosios šalys ir jų tautos susiduria dėl ES politikos priemonių poveikio. Būdama didžiausia pagalbos teikėja pasaulyje, Europos Sąjunga ir valstybės narės turi siekti, kad jų vystymosi pagalbos politika būtų ne tik veiksminga, bet ir nuosekli bei aiški; taip yra ne visada. Reikėtų palankiai vertinti visas pastangas skatinti šį nuoseklumą ir siekti nepamiršti įvairialypių pagalbą gaunančių tautų poreikių. Šis tikslas turi apimti ir prekybos politiką.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Pranešimo tema labai aktuali, nes žinome, jog ES politikos priemonės ir veiksmai keliose srityse dažnai prieštarauja deklaruojamiems „pagalbos vystymuisi“ tikslams. Esama keleto nemažų teigiamų aspektų, pvz.: atkreipiamas dėmesys į bado tragediją pasaulio mastu; pažymimas žvejybos susitarimų nesuderinamumas ir neveiksmingumas atsižvelgiant į deklaruojamus vystomojo bendradarbiavimo tikslus; smerkiamas ES eksporto subsidijų poveikis; kritikuojamas paslaugų liberalizavimas, konkurencijos taisyklių nustatymas, mokesčių rojai, nenuoseklios politikos nulemtas kapitalo nutekėjimas iš besivystančių šalių į ES; raginama sukurti ŽIV/AIDS vaistų patentų grupę. Deja, nenuosekli pati pranešėja, ypač propaguodama tolesnę laisvosios prekybos zonų, vadinamųjų ekonominės partnerystės susitarimų ir kitų panašių priemonių plėtrą. Pranešėja nepaiso, kad šios priemonės kelia grėsmę besivystančių šalių interesams keliose srityse, kaip jau aišku iš daugelio jų nenoro pasirašyti šiuos susitarimus, kuris buvo įveiktas tik keletu atvejų, ES darant nepriimtiną spaudimą ir šantažuojant.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Papastamkos (PPE), raštu. (EL) Visiškai pripažįstu ES vystymosi politikos ir pagalbos besivystančioms šalims svarbą. Nepaisant to, balsavau prieš F. Keller pranešimą, nes jame reiškiama anaiptol netiksli pozicija dėl ES žemės ūkio eksporto subsidijų poveikio ūkių sektoriui besivystančiose šalyse.

Be to, ES yra itin atvira rinka iš besivystančių šalių importuotiems produktams, nes, be kitų dalykų, įgyvendinama iniciatyva „Viskas išskyrus ginklus“ ir kiti preferenciniai susitarimai. Reikėtų pažymėti, kad Honkongo ministrų aukščiausiojo lygio susitikime (2005 m.) Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) valstybės narės prisiėmė įsipareigojimą tuo pat metu panaikinti eksporto subsidijas ir visoms tapatų poveikį konkurencijai turinčioms priemonėms nustatyti ribas.

 
  
MPphoto
 
 

  Evelyn Regner (S&D), raštu. (DE) Balsavau už šį pranešimą, nes man itin svarbu, kad į tarptautinius laisvosios prekybos susitarimus būtų įtraukti privalomi socialiniai ir aplinkos apsaugos standartai. Manau, jog itin svarbu, kad Europos Sąjunga socialinės rinkos ekonomikos principą taikytų ne tik ES viduje, bet ir už savo sienų. Mūsų laisvosios prekybos susitarimų partneriai turėtų palaikyti tam tikrus standartus ir manau, kad turėtume nutraukti derybas su šių standartų nesilaikančiomis valstybėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Entuziastingai balsavau už Franziskos Keller pranešimą dėl ES politikos suderinamumo vystymosi labui ir labai džiaugiuosi, kad jis buvo patvirtintas balsų dauguma. Apgailestauju, kad PPE ir ECR frakcijos balsavo neigiamai.

 
  
MPphoto
 
 

  Alf Svensson (PPE) , raštu. – (SV) Europos Parlamentui balsuojant dėl pranešimo „ES politikos suderinamumas vystymosi labui ir papildomos oficialios paramos vystymuisi („OPV plius“) koncepcija“, aš balsavau prieš. Vykdyti atsakingą, veiksmingą vystymosi politiką turėtų būti viena iš svarbiausių Europos Parlamento dėmesio sričių. To aš ir daugelis kitų kasdien siekiame Vystymosi komitete. Akivaizdžiai absurdiška ir tikrai neatsakinga tai, kad Europos Sąjunga viena ranka atima, pvz., teikdama žemės ūkio subsidijas, bloginančias besivystančioms šalims galimybes konkuruoti, o kita duoda – teikia pagalbą „žalai atitaisyti“. Diskusijos apie ES politikos suderinamumą vystymosi labui yra svarbios ir vertingos.

Vis dėlto šiame pranešime yra elementų, kuriems negaliu pritarti, pvz., dalis, kurioje minimas finansinių operacijų mokesčio nustatymas ir vartojama neaiškiai apibrėžta sąvoka „ekologinės teisės“. Nepaisant to, daugelis pranešimo dalių, dėl kurių teigiamai balsuota plenariniame posėdyje, yra labai teisingos ir mano neigiamo balsavimo nereikėtų suprasti kaip nenoro dalyvauti įtvirtinant politikos suderinamumą vystymosi labui. Priešingai, šiame procese labai mielai dalyvauju ir labai noriu, kad jis vyktų kuo teisingiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Marc Tarabella (S&D), raštu. – (FR) Itin džiaugiuosi, kad patvirtintas pranešimas dėl ES politikos suderinamumo vystymosi labui ir papildomos oficialios paramos vystymuisi („OPV plius“) koncepcijos – tai puikus pranešimas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad būtų labiau gerbiamos besivystančios šalys. Ypač pritariu nedidele balsų dauguma patvirtintai 70 daliai, kurioje prašoma, kad Komisija į prekybos susitarimus, dėl kurių derasi Europos Sąjunga, sistemingai įtrauktų teisiškai privalomus socialinius ir aplinkos apsaugos standartus. Tai svarbus aspektas siekiant teisingesnės prekybos. Europos Sąjunga šioje srityje turi rodyti pavyzdį.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Žinant dabartinę ekonomikos padėtį šis pranešimas itin svarbus, nes juo siekiama ES politikos priemones padaryti nuoseklesnes, kad ES pasiektų užsibrėžtus tikslus, pvz., Tūkstantmečio vystymosi tikslus. ES yra didžiausia pagalbos vystymuisi teikėja pasaulyje – pagal naujausius duomenis šios pagalbos suteikta apie 49 mln. EUR, o intervencinėmis ES priemonėmis atkreipiamas dėmesys ir į šalis, ir į jų piliečius, tad tai yra toliaregiška ES politika – ja atsižvelgiama į prekybos, aplinkos apsaugos ir socialinius aspektus.

Pranešime pabrėžiama, kad reikia skatinti galimybes šių šalių produktus pateikti Europos rinkoms; be kitų dalykų, taip pat pabrėžiama, kad reikia parengti ES muitų tarifų mažinimo priemones. Vis dėlto norėčiau pareikšti susirūpinimą dėl tam tikrų siūlymų, nes reikia pasakyti, jog jie gali turėti padarinių Europos gamintojams, beje, gyvenantiems ir geografinėse vietovėse, kurioms turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Teikti pagalbą vystymuisi ir mažinti skurdą – svarbiausias reikalavimas, vertas visapusiškos mano paramos. Nepaisant to, manau, kad negalima prisiimti įsipareigojimų, kurių neįmanoma įgyvendinti nekeliant pavojaus mūsų pačių piliečių interesams. Savo piliečių negalima pamiršti ar skirti jiems mažiau dėmesio: jiems turime ypatingų įsipareigojimų.

 
  
  

Pranešimas: Hella Ranner (A7-0130/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Balsavau už šį Europos Parlamento pranešimą savo iniciatyva, kuriuo reaguojama į Europos Komisijos pateiktą sankcijų už sunkius socialinių taisyklių kelių transporte pažeidimus analizę. Šiandien tarp valstybių narių esama skirtumų, darančių neigiamą įtaką sąžiningam vidaus rinkos veikimui ir kelių eismo saugumui. Europos Parlamento Transporto ir turizmo komitetas šiuo klausimu siūlo keletą būdų, kaip parengti sprendimus. Konkrečiai pranešime siūloma suderinti sankcijas suskirstant baudas į bendras kategorijas. Jame raginama įsteigti koordinavimo įstaigą, kuri privalėtų gerinti valstybių narių bendradarbiavimą įgyvendinant socialines taisykles, taip pat įsteigti tikrinimo įstaigas. Galiausiai pranešime pabrėžiama, kad pasitelkus spaudą, informacines technologijas ir pažangiąsias transporto sistemas transporto įmonėms ir vairuotojams reikia suteikti pakankamai informacijos apie aktualias socialines taisykles ir sankcijas už pažeidimus. Kadangi visapusiškai remiu šiuos pasiūlymus, balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Sankcijų sistemos ES valstybėse narėse yra labai skirtingos, todėl ūkio subjektams, ypač tarptautinių pervežimų srities vairuotojams teisinė padėtis tapo sunkiai suprantama. Dabar galiojančiuose reglamentuose ir direktyvoje dėl kelių eismo socialinių taisyklių, valstybėms narėms palikta daug interpretavimo galimybių ir tai lėmė, kad šie teisės aktai valstybėse narėse įgyvendinami nevienodai. Lisabonos sutartyje numatyta galimybė suderinti valstybių baudžiamųjų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas. Manau, kad Komisija turi išnaudoti šią galimybę, parengti bei skatinti suderintus požiūrius į kontrolę ir imtis reguliavimo veiksmų šalinant kliūtis Europos vidaus rinkoje bei stiprinant kelių eismo saugumą. Siekiant kuo efektyviau užtikrinti socialinių taisyklių kelių transporte įgyvendinimą, Komisija turėtų parengti vienodą ir privalomą šio reglamento dėl vairavimo ir poilsio valandų trukmės išaiškinimą, į kurį turėtų atsižvelgti nacionalinės kontrolės institucijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. (FR) Nuo 2006 m. Europos reglamentu visos Europoje veikiančios transporto įmonės įpareigotos laikytis to paties didžiausio per dieną leidžiamo važiuoti laiko ir taikyti poilsio laikotarpius, kad Europos keliuose būtų užtikrintas eismo saugumas. Deja, šios priemonės taikomos anaiptol ne optimaliai: sankcijos už pažeidimus kiekvienoje valstybėje narėje labai skiriasi.

Taigi, bauda, taikoma vairuotojui, viršijusiam kasdienio vairavimo apribojimą daugiau kaip dviem valandomis, Ispanijoje dešimt kartų didesnė nei Graikijoje. Kai kuriose valstybėse narėse už sunkius pažeidimus gali būti taikoma laisvės atėmimo bausmė, o kitose tiesiog atimamas vairuotojo pažymėjimas. Šis derinimo nebuvimas mažina reglamento veiksmingumą ir kelių transporto įmonėms kelia daug teisinio neapibrėžtumo.

Balsavau už H. Ranner pranešimą, kuriame Komisija raginama pasiūlyti mažiausias ir didžiausias sankcijas už pažeidimus, kurios būtų suderintos visose valstybėse narėse. Pranešime taip pat raginama parengti paprastą ir prieinamą informacinę brošiūrą, kurioje sunkvežimių vairuotojai būtų informuojami, kuo jie rizikuoja darydami pažeidimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) Europos Sąjungos rūpestis dėl vienodos kelių transportui taikomų sankcijų reglamentavimo valstybių narių lygmeniu sistemos nebuvimo yra pagrįstas. Šias sankcijas, bent jau nefinansines, valstybėse narėse vykdant visų automobilių vairuotojų atžvilgiu, sumažėtų daugelio transporto įmonių ir individualių vairuotojų patiriama painiava, su kuria jie susiduria dėl kilmės šalies ir trečiosios ES valstybės narės, kurioje jie važiuoja, teisės aktų neatitikties.

Vis dėlto Europos Komisija ir specializuoti Parlamento komitetai teisūs sakydami, kad per anksti netgi galvoti apie finansinių sankcijų, taikomų už eismo pažeidimus, standartizavimą. Europos Sąjungoje įmonių ir gyventojų ekonominė padėtis labai nevienoda ir tai reiškia, kad už tą patį eismo taisyklių pažeidimą taikomos baudos visose valstybėse narėse negali būti vienodos. Vis dėlto standartizavus keleivių transportui taikomas nuostatas transporto įmonėms tektų daugiau atsakomybės.

Suderinus reglamentavimą visose valstybėse narėse ir griežtai laikantis teisės aktų bei nepaliekant kiekvienai valstybei narei spręsti, ar taikyti Europos rekomendacijas, padidėtų ir Europos kelių eismo saugumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Pažeidimai − rimta kelių transporto problema, kelianti nemažai klausimų dėl pasienio perėjų. Todėl svarbu, kad Komisija apsvarstytų padėtį įvairiose valstybėse narėse, taip pat nustatytų, kas įvairiose valstybių narių teisės sistemose laikoma pažeidimu, ir apsvarstytų atitinkamas sankcijas ir baudas. Šia tema pranešėja teigia, kad „veiksminga, proporcinga ir atgrasomąjį poveikį turintį sankcijų sistema gali būti grindžiama tik aiškiomis, skaidriomis ir tarp valstybių narių suderintomis sankcijomis“, ir „ragina valstybes nares, siekiant sumažinti iš dalies labai didelius sankcijų pobūdžio ir dydžio skirtumus, rasti teisės aktuose įtvirtintus praktinius sprendimus“.

Esu linkęs sutikti, kad veiksminga ir suderinta nuobaudų sistema svarbi ir kad valstybės narės turėtų artimiau bendradarbiauti siekdamos sumažinti kelių eismo pažeidimų reglamentavimo skirtumus. Vis dėlto man sunkiau galvoti apie tai, kad nacionalinis teisės aktų leidėjas turėtų prarasti kompetenciją baudžiamosios teisės klausimais, kai norima ES lygmeniu suderinti sankcijų pobūdį ir baudų dydį.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Europos Komisijos parengtoje ataskaitoje apibendrinamos įvairios valstybėse narėse taikomų sankcijų rūšys ir nurodomi kiekvienos valstybės narės šioje srityje taikomų sistemų skirtumai – padaroma išvada, kad padėtis nepatenkinama. Todėl ataskaitoje valstybės narės raginamos kelių transporto srityje taikyti suderintas socialines taisykles. Europos Parlamento pranešėja siūlo šioje srityje derinti daugiau dalykų, ypač socialinių teisės aktų taikymo aiškinimo ir sankcijų klausimais, sudaryti atitinkamas kategorijas ir taip siekti „sukurti vidaus transporto rinką ir padidinti vairuotojų bei transporto įmonių teisinį tikrumą“.

Kelių eismo saugumas, be abejo, yra svarbus dalykas, nemažiau svarbios ir darbo sąlygos kelių transporto sektoriuje, apimančios ir leidžiamą vairuoti laiką bei poilsio laikotarpius. Mes linkę patvirtinti, kad šiuos tikslus galima pasiekti nebūtinai bendrojo derinimo priemonėmis. Derinimo iš tikrųjų reikia, tačiau jis turi vykti kartu su pažanga, o ne taip, kad visi nusileistų iki žemiausio lygio, kaip dažnai būdavo bandant „įgyvendinti vidaus rinką“. Reikalingas ir didesnis kelių eismo saugumas, ir geresnės darbo sąlygos transporto sektoriuje. Taip bus užtikrintas geresnis kiekvienos valstybės narės kelių eismo saugumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Kelių transporto sauga visada buvo ES rūpestis. Šios rezoliucijos patvirtinimas – dar vienas žingsnis siekiant panaikinti sunkius socialinių taisyklių pažeidimus šioje srityje. Norint sukurti nesudėtingo visų šio sektoriaus specialistų bendravimo tinklą, kai jie dirba ne savo valstybėje narėje, reikia, kad valstybės narės labiau bendradarbiautų tarpusavyje. Taip pat reikia finansiškai stengtis sukurti reikiamą infrastruktūrą, apimančią pakankamai saugių stovėjimo vietų ir paslaugų Europos kelių tinkle, kad vairuotojai galėtų praktiškai laikytis vairavimo laiko ir poilsio laikotarpių nuostatų. Todėl balsavau būtent taip.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Remiantis statistiniais duomenimis, daugelis eismo avarijų nutinka būtent sunkiasvorėms transporto priemonėms. Todėl dar gerokai svarbiau, kad transporto priemonė būtų nepriekaištingos būklės. Vairuotojų atidumas dėl nuovargio sumažėja beveik tiek pat, kiek ir nuo alkoholio. Todėl bendros saugos labui turime užtikrinti, kad šių nuostatų būtų laikomasi. Todėl svarbu, kad darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims būtų taikomos tos pačios sąlygos, nes kitaip vis daugiau žmonių bus stumiama į netikrą savarankišką darbą ir jie bus išnaudojami iki jų pakantumo ribų arba dar daugiau.

Nepaisant to, baudos dažnai − netinkamas būdas užtikrinti, kad būtų laikomasi poilsio laikotarpių, nes tai gali būti įmanoma tik tada, kai transporto priemonei atimama galimybė judėti. Kadangi šių kelių eismo saugumo priemonių plėsti neplanuojama, balsavau prieš.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) H. Ranner, kurią aš sveikinu už darbą, pranešime aptariami ne tik įvairiose valstybėse narėse galiojančių baudų, bet ir jų rūšių skirtumai, pabrėžiant, kad šia padėtimi nepatenkinti nei vairuotojai, nei transporto įmonės.

Sutinku su Parlamento pranešime išdėstytu požiūriu – juo pabrėžiama, kad vidaus rinkoje svarbu visapusiškai įgyvendinti socialines nuostatas, prireikus dažnai taikant patikras, taip pat parengti Europos koordinavimo priemonę, suderinti pažeidimų ir su jais susijusių sankcijų reglamentavimą. Tik taikant vienodą tvarką bus įmanoma užtikrinti, kad už pažeidimus turimos sumokėti sumos būtų greitai išieškotos. Todėl balsavau už.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Šis mano kolegės iš Transporto ir turizmo komiteto pranešimas − puiki iniciatyva siekiant išspręsti kai kurias dabartines kelių transportui taikomų sankcijų už sunkius pažeidimus problemas. Sunkių socialinių taisyklių pažeidimų atveju taikytinos normos labai skiriasi kiekvienoje valstybėje narėje – skiriasi baudų dydis, sankcijų pobūdis ir skirstymas, jas reikia labiau suderinti.

Palankiai vertinu pranešime siūlomus šių skirtumų mažinimo sprendimus, įskaitant reikiamą suderintą sunkių pažeidimų skirstymą į kategorijas ir atitinkamo pobūdžio įstaigos Europos lygmeniu koordinuojamos patikrų sistemos įgyvendinimą – šios patikrų sistemos tikslas būtų pagerinti bendradarbiavimą įgyvendinant socialines taisykles ir užtikrinant patikrų įstaigų, privalančių taikyti šias taisykles, mokymą.

Taip pat pabrėžčiau, kaip svarbu parengti pakankamos informacijos apie socialines taisykles teikimo iniciatyvas ir sukurti tinkamą infrastruktūrą bei įrengti automobilių stovėjimo aikšteles siekiant užtikrinti, kad taisyklių būtų laikomasi. Dėl minėtųjų priežasčių balsavau už šiandien Parlamentui pateiktą pranešimą.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika