Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2009/2070(DEC)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A7-0096/2010

Debatai :

PV 21/04/2010 - 3
CRE 21/04/2010 - 3

Balsavimas :

PV 19/05/2010 - 6.6
CRE 19/05/2010 - 6.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
PV 16/06/2010 - 8.8
CRE 16/06/2010 - 8.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0180
P7_TA(2010)0219

Diskusijos
Trečiadienis, 2010 m. gegužės 19 d. - Strasbūras Tekstas OL

7. Paaiškinimai dėl balsavimo
Kalbų vaizdo įrašas
PV
  

***

 
  
MPphoto
 

  Bernd Posselt (PPE).(DE) Pone pirmininke, esu geros nuomonės apie jus ir jūsų pirmininkavimą, tačiau šiandien privalau pateikti protestą. Jūs suteikėte žodį daugeliui Parlamento narių, įskaitant K. H. Lehne (du kartus), B. Gollnischą ir A. Foxą. Aš irgi iškėliau klausimą dėl tvarkos dėl kalendoriaus ir tai yra svarbus klausimas. Norėčiau jūsų paprašyti patikrinti, ar 4 pakeitimas buvo neteisėtas. Žinau, kad atmetėme šį pakeitimą, tačiau tai principo klausimas. Sutartyje nekalbama apie 12 plenarinių sesijų per metus, tačiau kalbama apie 12 mėnesinių plenarinių sesijų per metus. A. Foxo pateiktu pakeitimu buvo siekiama sujungti rugpjūčio ir rugsėjo sesijas, kad jos įvyktų per vieną savaitę. Tai nėra rugsėjo mėnesio I ir rugsėjo mėnesio II plenarinė sesija, tai yra rugpjūčio ir rugsėjo mėnesių plenarinė sesija. Norėčiau iš tiesų išsiaiškinti, ar tai yra teisėta.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Tiesą pasakius, pone B. Posseltai, dėl šio klausimo jau balsavome, todėl negalime jo svarstyti dar kartą. Nepaisant to, galiu jus užtikrinti, kad visus kalendoriaus pakeitimus vadovybė apsvarstė labai atidžiai.

 
  
MPphoto
 

  Carl Schlyter (Verts/ALE). – Pone pirmininke, Komisijos narys apie trombino klausimą mus informavo vos prieš balsavimą. Galbūt galėtumėte jo paprašyti pateikti statistinių duomenų, kurie pagrįstų jo teiginį, kad vartotojams ekonomiškai naudinga, kai pigios mėsos dalys pakeičiamos ir naudojamos jautienos tipo produktuose, o ne dešrose ir kituose produktuose, kaip tai daroma šiandien.

Norėčiau, kad jis pateiktų statistinių įrodymų, kad tai yra ekonomiškai geriau vartotojams, nes tai dar neaišku. Komisijos narys taip pat pateikė palyginimą su malta mėsa, tačiau žinome, kad maltai mėsai taikomi skirtingi higienos standartai nei paruoštiems mėsos produktams, taigi norėčiau paklausti, ar abu Komisijos nario teiginiai tikslūs. Jei jis suklaidintų Parlamentą prieš pat balsavimą, tai būtų didelė klaida. Norėčiau, kad jūs parašytumėte laišką Komisijos nariui, kad jis pagrįstų minėtus teiginius.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Šiuo metu nebenagrinėjame šio klausimo, pone C. Schlyteri. Nagrinėjame paaiškinimus dėl balsavimo dėl biudžeto keitimo.

 
  
  

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Pranešimas: Vladimír Maňka (A7-0158/2010)

 
  
MPphoto
 

  Hynek Fajmon (ECR). (CS) Balsavau prieš Vladimíro Maňkos pranešimą dėl šių metų ES biudžeto. Ekonomikos krizės metu, kai būtina mažinti viešąsias išlaidas, nesutinku su tuo, kad Europos Parlamentas eina visiškai priešinga kryptimi ir smarkiai didina savo išlaidas.

Nepritariu tam, kad Europos Parlamentas 150 žmonių padidintų savo personalą, nepritariu ir tam, kad Europos Parlamento nariai turėtų gauti papildomą didesnį už dabar mūsų gaunamą finansavimą savo asistentams. Europos Parlamento nariai pagal V. Maňkos pranešimą turi gauti dar 1 500 EUR per mėnesį t. y. papildomai prie 1 500 EUR, kurie gaunami pagal H. Trüpel pranešimą, kuris buvo paskelbtas vakar.

Tai mokesčių mokėtojams kainuos papildomus 13,4 mln. EUR per metus. Europos Parlamento nariai jau dabar viešai kritikuojami dėl jų gaunamų didelių viešųjų lėšų sumų. Naujas lėšų padidinimas lems pagrįstą viešą pyktį visoje Europoje, todėl nepritariau šiam pasiūlymui.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Liberadzki (S&D).(PL) Priešingai nei anksčiau kalbėjęs pranešėjas, pritariau pakeitimui dėl biudžeto. Šis pakeitimas susijęs ne tik su sąskaityba. Šis pakeitimas labai gerai suprantamas. Kaip tai gali būti? Na, šis pakeitimas kyla iš mūsų naujos funkcijos, t. y. Parlamento, kaip institucijos, kuriai suteiktos įstatymų leidybos galios. Rinkėjai iš mūsų, Europos Parlamento narių, tikisi, kad galėsime patikrinti Komisijos pateiktus pasiūlymus ir kad galėsime patikrinti Tarybos pateiktus pasiūlymus. Atminkime, kad kiekvienas Komisijos narys turi iš šimtų žmonių sudarytą su jais dirbančią komandą. Mes turime tik vieną ar du mums padedančius žmones. Taigi tai nėra taupymas, apie kurį tariamai čia kalbame. Tai paprasčiausias atsakas į naują funkciją, naują vaidmenį. Norėčiau padėkoti pranešėjui V. Maňkai už šį puikų pranešimą.

 
  
  

Pranešimas: Miroslav Mikolášik (A7-0106/2010)

 
  
MPphoto
 

  Kristian Vigenin (S&D).(BG) Pone pirmininke, noriu pasakyti, kad pritariau pranešimui dėl organų transplantacijos veiksmų plano ir pranešimui dėl organų kokybės ir saugos. Tačiau noriu pasakyti, kad šiuo požiūriu valstybės narės labai skirtingos. Todėl tikiuosi, kad šis veiksmų planas ir pranešimas dėl kokybės ir saugos padės valstybėms narėms standartizuoti savo kriterijus ir šie kriterijai ateityje taps svarbiu atskaitos tašku.

Taip kalbu todėl, kad mano valstybė, Bulgarija, turi 35 kartus mažiau donorų nei Ispanija. Šioje srityje problemos slypi visoje veiksmų grandinėje: nuo piliečių informavimo iki paties transplantanto ir gydymo po transplantacijos. Neturime donorų infrastruktūros tinklo. Trūksta įrangos, neturime patikimos donorų duomenų bazės. Bulgarija nėra organizacijos „Eurotransplant“ narė ir negali teikti gydymo po transplantacijos. Neturime vaistinių, pastatytų ligoninėms, kuriose laikomi transplantantai.

Būtent todėl tikiuosi, kad šis pranešimas ir Parlamento padaryti sprendimai suteiks tam tikrą impulsą ir kad ši direktyva bus įgyvendinta kiek galima greičiau.

 
  
MPphoto
 

  Siiri Oviir (ALDE).(ET) Pone pirmininke, aš irgi balsavau už šį pranešimą, nes juo nustatomi vienodi ir privalomi reikalavimai dėl transplantacijoms naudojamų žmogaus organų kokybės ir saugos visose valstybėse narėse, taigi užtikrinama donorų ir gavėjų apsauga ir taip didinamas valstybių narių bendradarbiavimas. Patvirtinę šį pranešimą, suteikėme geresnės kokybės gyvenimo galimybę žmonėms – daugiau nei 56 000 Europos Sąjungos gyventojų – kurie šiuo metu laukia organų transplantacijos.

 
  
MPphoto
 

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE).(LT) Aš taip pat balsavau už šitą svarbų dokumentą – Transplantacijai skirtų žmogaus organų kokybės standartai. Ir iš tikrųjų būtų puiku Bendrijos mastu sukurti ir sutvarkyti tą organų transplantacijos sistemą, kuri būtų skaidri ir švari, užtikrinti kokybę ir saugą Europos Sąjungos lygiu. Tai vienas iš svarbesnių siekių. 56 tūkstančiai piliečių laukia donorų ir šitas transplantacijai skirtų organų trūkumas kelia ir kitas problemas, nusikalstamas veiklas, kriminalines problemas. Todėl aš tikiu, kad šitas dokumentas prisidės prie atitinkamos sistemos kūrimo, kuri užtikrins saugų ir patikimą organų transplantacijos būdą.

 
  
MPphoto
 

  Martin Kastler (PPE).(DE) Pone pirmininke, balsavau už šį pranešimą ir norėčiau pasveikinti Mr. Mikolášiką puikiai atlikus savo darbą. Manau, šiandien yra svarbi diena, nes užtikrinome, kad organų donorai ir gavėjai turės nuoseklius standartus ir didesnę saugą. Tikiuosi, kad tai padės supaprastinti valstybių bendradarbiavimą, taigi esu labai patenkintas, kad už šį pranešimą balsavome didžiąja dauguma.

 
  
MPphoto
 

  Richard Howitt (S&D). – Pone pirmininke, labai džiaugiuosi dėl šio pranešimo ir naujų Europos taisyklių, skirtų organų dovanojimui. Jei mirštate kitoje valstybėje narėje, kodėl nepanaudojus jūsų organo, kad būtų išgelbėta kita gyvybė? Jei jums reikia reto atitikmens iš kitos Europos valstybės, be abejo, šių taisyklių įgyvendinimas yra jautrus klausimas.

Nors ir nebuvo diskutuojama dėl šio klausimo, tačiau norėčiau oficialiai pareikšti savo asmeninę paramą atsisakymo, o ne pasirinkimo metodui organų donorystės požiūriu. Aštuoniasdešimt procentų Europos piliečių sako, kad jie pritaria organų donorystei, tačiau tik dvylika procentų turi organų donorų korteles. Privalome panaikinti šį atotrūkį.

Praėjusiais metais mano Rytų Anglijos regioninėje rinkimų apygardoje mirė 25 žmonės, nes būdami organų donorų laukimo eilėje laiku nesulaukė donoro. Mano rinkimų apygardoje Addenbrooke’o ir Papwortho ligoninėse turime Europos ir pasaulinio lygmens patirties plaučių ir širdies persodinimo srityje. Tegu mūsų chirurgai dirba savo darbą. Leiskime gydyti mūsų pacientus. Tai yra gyvenimo dovana.

 
  
MPphoto
 

  Karin Kadenbach (S&D).(DE) Pone pirmininke, galiu tik pritarti prieš tai kalbėjusiam pranešėjui. Taip pat esu dėkinga, kad didžiąja balsų dauguma šiandien buvo patvirtintas šis pranešimas. Kai girdime, kad šiuo metu 56 000 europiečių laukia tinkamo organo, kad galėtų gyventi priimtiną ar aukštos kokybės gyvenimą arba paprasčiausiai kad galėtų išgyventi, tampa akivaizdu, kad mums skubiai reikia suderinti ir pagerinti standartus ir padaryti taip, kad organų gavėjai turėtų galimybę gauti organų iš visos Europos.

 
  
MPphoto
 
 

  Janusz Władysław Zemke (S&D).(PL) Aš taip pat buvau už šio dokumento patvirtinimą, nes tai neabejotinai yra žingsnis tinkama kryptimi. Tačiau nors ir pritariu šiems principams ir ketiname rūpintis donorų ir organų kokybe, noriu pasakyti, kad tai yra tik pirmas žingsnis tinkama kryptimi. Jei norime, kad smarkiai išaugtų organų donorystė, Europos Sąjunga turi rengti gerokai platesnę kampaniją ir imtis profilaktinio ir informacinio pobūdžio priemonių. Jei po šio dokumento nebus pradėtas donorystės skatinimas, man atrodo, mes paprasčiausiai sustosime pusiaukelėje.

 
  
  

Europos Parlamento 2011 m. plenarinių sesijų kalendorius

 
  
MPphoto
 
 

  Seán Kelly (PPE). – Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pagirti jus už tai, kad puikiai čia šiandien sutvarkėte šį klausimą, mandagiai išdėstėte vadovybės aiškinimą ir laikėtės savo nuomonės. Jei nebūtumėte taip pasielgęs, greičiausiai vis dar diskutuotumėme dėl to paties klausimo. Nesakau, kad su jumis sutinku, tačiau neturiu tiek įgaliojimų, kad galėčiau pateikti savo nuomonę, taigi kaip tiesą priimu jūsiškę.

Antra, manau, kad P. Salatto iškeltas klausimas yra labai aktualus, nes mums reikia greitesnių ir prieinamesnių maršrutų į Strasbūrą ir iš jo ir tai būtų naudinga ir Parlamento nariams, ir kitiems žmonėms. Taip pat norėčiau pagirti kvestorius, įskaitant savo tėvynainį Jimą Higginsą, ir kitus, kurie sunkiai dirba, kad susisiekimo su Strasbūru požiūriu Frankfurtas Hanas būtų toks pat oro uostas kaip ir Frankfurto oro uostas.

Galiausiai, dėl pragyvenimo išlaidų, čia Strasbūre, norėčiau pasakyti, kad būtų gerai, jog išlaidos būtų tokios pat tomis savaitėmis, kai sėdime Parlamente, ir tomis, kai nesėdime. Tai Strasbūrą padarytų patrauklesnį, nes tai yra gražus miestas. Suprantu, kodėl čia esame, ir būdami čia esame laimingi.

 
  
  

Pranešimas: Miroslav Mikolášik (A7-0106/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). – Pone pirmininke, balsavau už rezoliuciją dėl žmogaus organų transplantacijos. Daug žmonių miršta kasdien, nes jie kenčia nuo organų nepakankamumo ir todėl, kad trūksta organų. ES gali padėti pacientams, laukiantiems organų visoje Europoje, ir išgelbėti jų gyvenimą. Mums tik reikia gerai suderinti organų donorystės ir transplantacijos sistemą.

Norėčiau dar kartą pabrėžti labai svarbų aspektą, kuris yra politinis – tai yra, kad žmogaus kūno dalių donorystė yra savanoriška ir neatlygintina. Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos Tarybos ataskaitose sakoma, kad kai kuriose pasaulio šalyse žmonėms mokamos didelės pinigų sumos, kad tik jie dovanotų savo organus. Yra net ataskaitos, kuriose sakoma, kad žmonės sąmoningai nužudomi, siekiant gauti jų organus, pvz., Falung Gong pasekėjai Kinijoje.

Taip pat žinome atvejų, kad kai kuriose šalyse yra didžiulė rizika donorų sveikatai, kad organų transplantacija dažnai atliekama labai blogomis medicinos sąlygomis. Galiausiai, norėčiau padėkoti tiems, kurie inicijavo mūsų šiandien patvirtintą rezoliuciją ir ypač mūsų pranešėjui M. Mikolášikui.

 
  
  

Rezoliucija: Maisto priedai, išskyrus dažiklius ir saldiklius (galvijų ir (arba) kiaulių trombinas) – (B7-0264/2010)

 
  
MPphoto
 

  Anna Maria Corazza Bildt (PPE).(SV) Pone pirmininke, aš ir kiti Švedijos konservatoriai balsavome prieš pasiūlymą uždrausti trombiną. Komisijos pasiūlyme reikalaujama aiškiai ženklinti mėsą, kuri buvo suklijuota tokiu būdu, ir nurodoma, kad tokia mėsa neturėtų būti leidžiama naudoti restoranuose ar didelio masto maitinio įstaigose, nes tokiose vietose suteikti aiškią informaciją vartotojams – sudėtinga.

Turime praskaidrinti diskusijas dėl mėsos klijų. Trombino natūraliai yra visoje mėsoje. Norint išvengti trombino, reikėtų visai nebevalgyti mėsos. Komisijos ekspertai teigia, kad trombinas nėra pavojingas sveikatai, ir ši nuomonė pagrįsta moksliškai.

Svarbu tai, kad maistas būtų saugus ir vartotojai nebūtų apgaudinėjami. Ant pakuotės turi būti nurodyta tiksli informacija apie trombiną, o ženklinimas turi būti aiškus.

Kodėl turėtume uždrausti trombiną? Taip padarę atidarytume Pandoros skrynią. Ar iš tiesų politikų darbas tvarkyti mūsų maistą? Kuo tai baigsis? Čia nėra jokių priežasčių apriboti vartotojų laisvę ir jų teisę laisvai rinktis.

Kai kalba eina apie panikos kėlimo politiką dėl maisto, kuris yra pavojingas ar nesveikas, aš sakau: „Pakanka!“ Nesiimkite draudimų – vietoj to sugriežtinkite ženklinimo taisykles.

 
  
MPphoto
 

  Renate Sommer (PPE).(DE) Pone pirmininke, šiandieninis rezoliucijos, kuria maisto produktuose draudžiamas trombinas, patvirtinimas paprasčiausiai reiškia pasidavimą viešajai nuomonei. Tai paprasčiausias populizmas. Mes elgiamės neatsakingai, jei nesiremiame moksliniais įrodymais. Kokie yra įrodymai? Kas yra trombinas? Trombinas yra natūralus fermentas. Jis yra kraujo, taigi ir mėsos dalis. Visi savo kūnuose turime daug trombino. Jei trombiną uždrausime kaip maisto priedą, ar galėsime patys gyventi toliau, ar turėsime pamažu atsikratyti patys savęs, kaip pavojingų atliekų?

Be abejo, privalome užkirsti kelią tam, kad vartotojai būtų klaidinami produktais, kurie atrodo panašūs ar gaminami panašiais į kitus produktus. Tai galime padaryti naudodami ženklinimą pagal naują reglamentą dėl maisto produktų ženklinimo. Birželio mėn. balsuosime dėl šio reglamento pirmojo svarstymo. Turime daug taisyklių, kuriomis užkertamas kelias klaidinančiai reklamai, taip pat turime tam tikrų produktų papildomą ženklinimą. Komisija pasiūlė visiškai tokį pat produktų, kuriuose trombinas naudojamas kaip klijai, ženklinimo sprendimą. Norėčiau pabrėžti, kad labai daug panašių fermentų neuždrausti ir vis dar naudojami.

 
  
MPphoto
 
 

  Anja Weisgerber (PPE).(DE) Pone pirmininke, vartotojų apsauga man labai labai svarbus klausimas, todėl esu prieš bet kokį vartotojų klaidinimą ar apgaudinėjimą. Būtent todėl kovoju, pvz., dėl geresnio maisto pakaitalų ženklinimo apibrėžimo reglamente dėl maisto produktų ženklinimo. Raginu Tarybą laikytis šio metodo, kuriam pritaria ir Komisija.

Šiandien turėjome balsuoti dėl suklijuotos mėsos. Suklijuota mėsa yra mėsa, kuri sulipdoma ir parduodama kaip aukštos kokybės produktas. Mano nuomone, taip neturėtų būti, ypač kai vartotojai nežino, kas vyksta. Man šiandien buvo sunku apsispręsti. Komisija pateikė išsamias ženklinimo taisykles, tačiau vartotojai vis tiek gali būti suklaidinti, nes sudėtinga įrodyti, kad produkte yra trombino. Tai reiškia, kad trombinas gali būti naudojamas, tačiau nenurodytas ant etiketės. Todėl manau, kad šiuo atveju ženklinimo reikalavimo nepakanka. Balsavau už rezoliuciją ir už trombino uždraudimą.

 
  
  

Pranešimas: Ramón Jáuregui Atondo (A7-0144/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Krisztina Morvai (NI). (HU) Per pastaruosius aštuonerius metus pokomunistinė diktatūra Vengrijoje sistemingai mindė vengrų teises. Be kita ko, buvo neteisėtai numalšintos beveik visos gatvių demonstracijos. Padedant beveik 100 puikių teisininkų ir advokatų ir Nacionalinės teisinės gynybos tarnybos, daugumos bylų atžvilgiu jau pavyko apginti teises Vengrijos teismuose, tačiau buvo bylų, pvz., įžymioji Bukta byla, kurias teko nagrinėti Europos žmogaus teisių teisme Strasbūre.

Europos Sąjunga, prisidengusi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pasirašymu, ketina sugriauti sklandžiai veikiančią „Strasbūro“ sistemą. Raginu visas Vengrijos ir Europos žmogaus teisių organizacijas prižiūrėti šį procesą ir protestuoti prieš tokius dalykus, kaip šiandien patvirtintas R. J. Atondo pranešimas, kuris, mano nuomone, kenkia Europos žmogaus teisių apsaugos sistemai ir ją griauna. Vengrija istoriškai atsakinga prižiūrėti, kad Vengrijai pirmininkaujant Tarybai, mes nespartintumėme šio pavojingo proceso, o jam užkirstume kelią.

 
  
  

Rezoliucija: Maisto priedai, išskyrus dažiklius ir saldiklius (galvijų ir (arba) kiaulių trombinas) – (B7-0264/2010)

 
  
MPphoto
 

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE).(LT) Šita tema ganėtinai iš tikrųjų jautri ir sukėlusi daug diskusijų Europos Parlamente ir, žinoma, visuomenės tarpe. Aš visgi galvoju, kad uždrausti vieną ar kitą produktą ar naudojamą priedą nėra išeitis, ir galbūt tektų sutikti su ta argumentacija, kad galbūt būtent vartotojas turi teisę pasirinkti, turėdamas visą informaciją, ką jis nori pirkti ir ką jis nori vartoti. Kita vertus, suvaldyti procesą būtų gana sunku. Ir šitame amžiuje, visuomenės žinojimo amžiuje, kada daug informacijos yra prieinama, mes visgi nesame suformulavę tokių priimtinų visuomenei, aiškių, nespekuliatyvių formuluočių, kada žmogus pirkdamas vieną ar kitą produktą iš tikrųjų galėtų gauti tinkamą informaciją ir suprasti viename ar kitame produkte, kokios yra sudedamosios dalys. Todėl aš manau, kad tiesiog trūksta konsultacijų su ta pačia visuomene, jos švietimu ir galbūt papildomų konsultacijų su mokslininkais.

 
  
MPphoto
 

  Martin Kastler (PPE).(DE) Pone pirmininke, Europos piliečiai yra teisūs. Jiems patinka sąžiningai pagamintas maistas ir jiems patinka sąžiningi politikai.

Gerbiu tokios rūšies viešąją nuomonę. Negalime paprasčiausiai ignoruoti viešosios nuomonės ir negalime jos paprasčiausiai atmesti, teigdami, kad tai populizmas. Tai ne toks atvejis. Privalome atsižvelgti į tai, ką mūsų piliečiai mums sako. Jei mūsų rinkėjai ir piliečiai mano, kad tikra mėsa turi būti tikra mėsa ir kad ji negali būti padaryta iš suklijuotų atskirų mėsos gabalų, privalome užtikrinti, kad nebus galima tokiu būdu apdirbti mėsos. Būtent todėl balsavau prieš tai, kad trombiną būtų leidžiama naudoti kaip maistinius klijus.

 
  
MPphoto
 

  Karin Kadenbach (S&D).(DE) Pone pirmininke, ir aš balsavau už rezoliuciją, kuria draudžiamas trombino kaip maisto priedo vartojimas, nes Komisijos nario argumentai manęs neįtikino. Nenorime klijuotos mėsos Europoje. Net jei trombinas yra nekenksmingas sveikatai fermentas, jį naudojant tam, kad iš mėsos gabaliukų būtų padarytas vienas didelis suspaustas mėsos gabalas, turėtų smarkiai išaugti bakterinės infekcijos rizika. Kita vertus, šiandien priimtas sprendimas aiškiai buvo naudingas Europos vartotojams, o ne visiškai finansiniams pramonės interesams. Vartotojai, kurie nori kepsnio, turi gauti kepsnį, o ne suklijuotos mėsos gabalą. Tai reiškia, kad turime kreiptis į Komisiją, kad ji neleistų naudoti trombino.

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Jahr (PPE).(DE) Pone pirmininke, dabartinės diskusijos dėl vadinamojo suklijuoto kumpio rodo, kad kai kurie gamintojai nesąžiningai elgiasi vartotojų atžvilgiu. Norėčiau, kad visas maistas būtų paženklintas taip, kad būtų neįmanoma apgauti vartotojų. Jei naudojamas šis fermentas, vartotojai privalo turėti galimybę žinoti apie jo naudojimą. Tai yra veiksmingos ir sąžiningos vartotojų apsaugos pagrindas. Mūsų darbas yra užtikrinti, kad brandūs vartotojai turėtų pakankamai informacijos, kad galėtų nuspręsti savo interesų labui.

Paskutinė pastaba dėl suklijuoto kumpio. Dar neįvyko diskusija su vartotojais dėl to, nori jie to, ar ne. Tačiau svarbu, kad vartotojai bent jau žinotų, ką jie iš tiesų valgo.

 
  
  

Pranešimas: Andres Perello Rodriguez (A7-0103/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Siiri Oviir (ALDE).(ET) Džiaugiuosi dėl šio veiksmų plano, todėl už jį balsavau. Tai žingsnis teisinga kryptimi ir norėdami išspręsti šią problemą privalome dirbti kartu. Europos Sąjungos lygmens priemonės mums padės pagerinti valstybių narių pastangas, skirtas organų donorystės ir transplantantų kokybei ir saugai užtikrinti, ir kartu sudarys sąlygas kurti veiksmingesnę transplantantų sistemą. Patvirtintas veiksmų planas suteiks valstybėms narėms galimybę naudoti mūsų nustatytas dešimt prioritetinių priemonių kaip pagrindą kartu rengiant geresnius savo pačių nacionalinius veiksmų planus. Pagal savo kompetenciją esame įsipareigoję remti aukšto lygio sveikatos apsaugą visoje Europos Sąjungoje.

 
  
  

Report: Ramón Jáuregui Atondo (A7-0144/2010)

 
  
MPphoto
 

  Clemente Mastella (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, prisijungimas prie Europos konvencijos, be jokios abejonės, rodo Europos Sąjungos, kurios pagrindinių teisių apsaugos sistema papildoma ir sustiprinama į ES pirminę teisę integruojant pagrindinių teisių chartiją, politinės integracijos proceso pažangą.

Manome, kad labai svarbu ir politiškai reikšminga, kad Parlamentui būtų suteikta teisė skirti ir siųsti tam tikrą skaičių atstovų į Europos Tarybos parlamentinę asamblėją, kai renkami teisėjai į Europos žmogaus teisių teismą. Atminkime, kad žmogaus teisių laikymosi skatinimas yra viena pagrindinių Europos Sąjungos vertybių, pabrėžtų Steigimo sutartyje.

Norėčiau pabrėžti, kokia svarbi yra Konvencija ir Europos žmogaus teisių teismo precedentinė teisė, kuriant naują teisinį reguliavimo pagrindą, kuriuo nustatomi pagrindiniai principai pilietinių laisvių, teisingumo, vidaus reikalų srityse ir, svarbiausia, atsižvelgiant į naujas integracijos ir derinimo formas, kurios įgyvendinamos įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir patvirtinus Stokholmo programą.

Tai taip pat sukurs papildomą teisinę priemonę, kurią naudojant bus galima teikti ieškinį Europos žmogaus teisingumo teismui dėl Europos institucijos ar valstybės narės veiksmų ar neveikimo įgyvendinant Europos teisę.

Galiausiai, svarbu, kad Europos konvencijos 1 straipsnio taikymas būtų išplėstas ir apimtų ne tik Europos Sąjungos piliečių, bet ir kitų asmenų, esančių jos teritorijoje, ir asmenų, kurie patenka į jos jurisdikciją, netgi jei jie yra už ES ribų, apsaugą.

 
  
MPphoto
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, esu už tai, kad Europos Sąjunga prisijungtų prie Europos žmogaus teisių apsaugos konvencijos, nes, kaip aiškiai nurodyta R. J. Atondo pranešime, toks prisijungimas rodo Europos integracijos proceso pažangą. Tai reiškia žingsnį politinės sąjungos link ir yra tvirtas ženklas, rodantis Europos Sąjungos ir Europos Tarybos valstybių sanglaudą ir tai, kad Europos žmogaus teisių politika stiprina Europos patikimumą ne Europos valstybėse. Galiausiai, šis prisijungimas rodo aiškų norą suderinti žmogaus teisių klausimą ir pagrindines teises teisės aktų leidybos ir teismų lygmeniu.

Pagal Lisabonos sutartį Europos Sąjunga yra tarptautinis vienetas, pirmą kartą turintis savo teisinį subjektiškumą. Tikiuosi, kad konvencijos pasirašymas yra tik vienas pirmųjų žingsnių pakeliui link Europos Sąjungos patvirtinimo kaip vieningo vieneto esminių tarptautinių derybų lygmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI).(FR) Pone pirmininke, šį klausimą vertinu atsargiau nei ką tik kalbėjusieji nariai.

Iš tiesų iš pirmo žvilgsnio mintis, kad Europos teisė turėtų būti Europos žmogaus teisių teismo jurisdikcijoje, atrodo pakankamai patraukli. Nerimą kelia tai, kad šis teismas galėtų nepritarti nacionaliniams įstatymams. Tačiau būdas, kuriuo nacionalinės jurisdikcijos įgyvendina šiuos įstatymus, reiškia, kad Europos teisė nepatenka į tų įstatymų apimtį, tuo labiau kad ši Europos teisė, pvz., mano valstybėje Prancūzijoje, pagal mūsų konstitucijos 55 straipsnį turi viršenybę prieš Prancūzijos nacionalinę teisę.

Tačiau gali kilti klausimas, ar dėl šios procedūros nesusidarys tam tikras persidengimas. Tiesą pasakius, viena vertus, Europos teisė retai tiesiogiai taikoma valstybėse narėse; pirmiausia ta teisė antriniais teisės aktais turi būti perkelta į nacionalinę teisę.

Kita vertus, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas Liuksemburge parodė, kad nori ginti pagrindines teises. Jis taip pat priėmė šiuos teisės aktus, kaip kylančius iš Pagrindinių teisių chartijos patvirtinimo. Baiminamasi, kad galime susidurti su užtęstomis procedūromis, ypač jei bus pradėta preliminaraus klausimo procedūra, kaip reikalauja kai kurie žmonės. Būtent todėl norėjome, kad būtų atskirtas taisyklių laikymasis nuo dalyvavimo apeliacijos procedūroje.

 
  
  

Rezoliucija: Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto peržiūros konferencija Kampaloje (Uganda) – (B7-0265/2010)

 
  
MPphoto
 

  Bruno Gollnisch (NI).(FR) Pone pirmininke, kai Tailande vyksta tokie tragiški įvykiai, negalime neįvertinti fakto, kad būtina prieš civilius gyventojus įvykdytus didelius nusikaltimus perduoti teismams.

Tačiau praeitis nenuteikia taip optimistiškai, kaip vakar per diskusijas teigė keli Parlamento nariai. Pirmajame Tarptautiniame baudžiamajame teisme teisėjai – nors iš tiesų jie turėjo būti kaltinamieji – buvo tie, kas be jokio karinio tikslo nusprendė naudoti napalmą ir sudeginti civilius gyventojus Drezdeno mieste, tie, kas nusprendė panaudoti branduolinį ginklą ir sudeginti civilius Hirosimos ir Nagasakio gyventojus, ir tie, kas nusprendė nužudyti įkalintus Lenkijos karininkus šaunant jiems į kaklą. Ankstesnio Tarptautinio baudžiamojo tribunolo dėl buvusios Jugoslavijos įrašai, ypač S. Miloseviciaus ir V. Šešeljo bylose, irgi nėra itin patenkinami.

Dėl pasitikėjimo fondo kūrimo, jei iš valstybių narių reikalaujama prisidėti, ar tai reiškia, kad Europa teiks kompensacijas genocido, vykusio už jos teritorijos ribų, aukoms? Yra šimtai tūkstančių, tiksliau, milijonai žmonių, kurie patenka į šią kategoriją. Bijau, kad esame veliami į kažką sudėtinga. Mintis persekioti nugalėtas šalis, užuot suteikus jiems garantijas, kad būtų pasiektas taikos susitarimas, keltų riziką neribotam laikui ištęsti konfliktus; dėl to mums kyla abejonių dėl šio pranešimo.

 
  
MPphoto
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE).(LT) Balsavau už rezoliuciją dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos Statuto peržiūros konferencijos, kuri šio mėnesio pabaigoje prasidės Kampaloje, Ugandoje.

1998 m. 138 valstybės susitarė įsteigti Tarptautinį baudžiamąjį teisimą ir priėmė Romos statutą, kuriuo vadovaudamasis šis teismas veikia jau septynerius metus, nuo 2003-iųjų. Atėjo laikas peržiūrėti Romos Statutą, ypatingai vadinamąsias „laikinąsias nuostatas“, dėl kurių nepavyko susitarti 2002 m. Visos ES valstybės narės yra ratifikavusios Romos Statutą. Tačiau prie Tarptautinio baudžiamojo teismo darbo neprisijungė kai kurios mūsų partnerės, pvz., JAV, Rusija, Kinija. Šiandien Europos Parlamentas savo rezoliucija dar kartą paragino šias šalis ratifikuoti Romos Statutą ir bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu. XXI amžiuje asmenys, atsakingi už genocidą, nusikaltimus žmonijai ir karo nusikaltimus, turi susilaukti ne tik tarptautinės bendruomenės moralinio pasmerkimo, bet ir teisinio įvertinimo. Nebaudžiamumo už tokius nusikaltimus negali būti.

 
  
  

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Prašymas Europos ekonomikos ir socialiniam komitetui suteikti konsultaciją (124 straipsnis) – Regionų komitetui suteikti konsultaciją – Piliečių iniciatyva (125 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Lisabonos sutartis prisideda ne tik prie to, kad būtų paspartintos sprendimų priėmimų priemonės, bet ir prie kovos su demokratijos deficitu, stiprinant nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento vaidmenį ir pabrėžiant Europos pilietybės veikimą. Labai svarbus yra teisės akto leidybos peticijos arba vadinamosios „piliečių iniciatyvos teisės“ įdiegimas. Pagal šią naują priemonę ne mažiau kaip milijono piliečių grupė iš „reikšmingo skaičiaus“ Europos Sąjungos valstybių narių gali reikalauti Europos Komisijos siūlyti teisės akto projektą tose srityse, priklausančiose Europos Sąjungos jurisdikcijai.

Lisabonos sutartimi aiškiai nustatyta konsultacijų ir dialogų su kitomis institucijomis ir įstaigomis, su pilietine visuomene, socialiniais partneriais ir pan. svarba. Manau, Europa turi būti piliečių Europa ir taip gali atsitikti tik tuomet, jei Europą padarysime demokratiškesnę ir skaidresnę. Šiomis aplinkybėmis pritariu, kad reikėtų sužinoti Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Regionų komiteto nuomones.

 
  
  

Rekomendacija antrajam svarstymui: Claude Moraes (A7-0117/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Turėtų atrodyti, kad kartoju tą patį, ką pareiškiau vakar dėl R. Tavareso pranešimo. Tačiau pabėgėlių problema yra Europos problema ir negalima šios problemos palikti spręsti nacionalinėms vyriausybėms, taip pat reikia atsižvelgti į geografinius ir ekonominius skirtumus.

Todėl esu už tai, kad būtų sukurtas Europos lygmens fondas. Tokio fondo sukūrimo tikslas dvejopas: juo turi būti remiami pabėgėliai, kurie atvyksta į mūsų šalis, dažnai į mūsų pakrantes, ieškodami pagalbos, ir valstybės, kurioms dėl geografinės padėties tenka didžiausias šių nusivylusių asmenų skaičius.

Tiesą pasakius, ši problema yra ir turi būti Europos problema, ir jos negalima palikti spręsti tam tikroms valstybėms. Tikiuosi, šis fondas yra tik kelio pradžia, kuriuo eidami visą šia problemą spręsime platesniu europiniu lygmeniu ir didesnio solidarumo dvasia.

 
  
  

Rekomendacija antrajam svarstymui: Anni Podimata (A7-0128/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. (RO) Pasiūlymas dėl su energija susijusių gaminių suvartojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo direktyvos, ženklinant gaminį ir apie jį pateikiant pagrindinę informaciją, kartu su dviem pastatų energetinės naudos ir padangų ženklinimo pasiūlymais, atsižvelgiant į degalų vartojimo efektyvumą, sudaro 2008 m. lapkričio mėn. Komisijos pateiktą Energijos vartojimo efektyvumo paketą. Balsavome už jį, nes Parlamentui, Tarybai ir Komisijai pasirašius susitarimą, mums pavyko sukurti geresnę ženklinimo sistemą.

Etiketėse bus pateikiama daugiau informacijos apie buitinių prietaisų ir su energija susijusių gaminių energijos suvartojimą. Ateityje bus ženklinami ir pramonės, ir prekybos sektoriuose naudojami energiją vartojantys gaminiai, nes iki šiol to padaryti buvo neįmanoma. Galiausiai labai svarbu ir tai, kad ateityje, reklamuojant produktus, nurodant jų kainą arba energijos vartojimo efektyvumą, turės būti nurodoma ir jų energijos efektyvumo klasė.

Suteikiant tikslią, tinkamą ir lygintiną informaciją apie su energija susijusių produktų energijos suvartojimą, ateityje vartotojai galės priimti teisingus, veiksmingus sprendimus ir sumažinti suvartojamos energijos kiekį ir namų ūkio išlaidas.

 
  
MPphoto
 
 

  John Attard-Montalto (S&D), raštu. – Maltos vyriausybė nepritaria rekomendacijai antrąkart svarstyti dėl su energija susijusių gaminių suvartojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo ženklinant gaminį ir apie jį pateikiant standartinę informaciją.

Nurodoma, kad nacionalistinė vyriausybė nepritaria pranešime pateiktai aiškinamajai daliai, pirmiausia šiai nuostatai: „Į šį prioritetinį sąrašą taip pat turi būti įtraukti statybos produktai, kurie daro didelį poveikį energijos suvartojimui.“ Nesuvokiama, kad vyriausybė dėl to nepritaria šiai rekomendacijai. Ji galėjo pritarti rekomendacijai su išlyga dėl tų statybos produktų, kurie daro didelį poveikį energijos suvartojimui.

Vyriausybei nenaudinga siekti energijos vartojimo efektyvumo, kai galima sutaupyti, ženklinant kai kuriuos iš šių produktų, turint omenyje, kad statybose suvartojama 40 proc. visos Europos Sąjungoje suvartojamos energijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Palaikiau šį svarbų pranešimą. Energijos ženklinimo direktyva atlieka itin svarbų vaidmenį, siekiant ES tikslo iki 2020 m. 20 proc. efektyviau vartoti energiją. Šiuo tikslu jai tenka pagrindinis vaidmuo, kovojant su klimato kaita, siekiant ES pereiti prie veiksmingos, tvarios ir konkurencingos ekonomikos ir stiprinti Europos energetinį saugumą. Mūsų tikslas – sudaryti sąlygas ir sukurti tiek rinkai, tiek vartotojams naudingas aplinkybes, užtikrinant kiekvieno vartotojo prieigą prie tinkamos informacijos ir visišką kiekvieno asmens supratimą apie pasirinkimo poveikį. Šiuo aspektu dėl Energijos ženklinimo direktyvos pasiektas susitarimas turi svarbios pridėtinės vertės. Sveikinu Europos Parlamento iškovotą poziciją, kad išliktų A–G skalės modelis, kuris, kaip parodė apklausa, yra priimtiniausias ir labiausiai suprantamas vartotojams. Visose su energija susijusių produktų reklamose būtina nurodyti duomenis apie kainą ir šio produkto ar gaminio suvartojamą energiją.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Březina (PPE), raštu. (CS) Džiaugiuosi, kad po užsitęsusios Europos Parlamento ir Tarybos kovos pagaliau priimtas naujasis teisės aktas dėl gaminių suvartojamos energijos efektyvumo, o man teko garbė būti šešėliniu pranešėju Europos liaudies partijos frakcijos vardu. Labai gerai, kad buvo išplėsta A klasė, kurios pagrindu galima atskirti nuolat didėjančią energiją taupančių prietaisų grupę, kartu skatinant gamintojus gaminti kaip įmanoma labiau energiją taupančius prietaisus. Be to, svarbu, kad nebuvo padidintas klasių, nurodančių konkrečių gaminių energijos suvartojimo lygį, skaičius, o taip išsaugomas visos idėjos aiškumas. Septynių nustatytų lygių pagrindu vartotojai, rinkdamiesi prekes rinkoje, gali priimti naudingų sprendimų ir savo elgesiu padėti sumažinti energijos sąnaudas. Dėl naujų kriterijų, apimančių pareigą nurodyti gaminių energijos suvartojimo klasę, jį reklamuojant, manau, kad gerai, jog ši pareiga buvo apribota iki reklaminių skelbimų, kuriuose pateikiama informacija apie kainą arba su energijos suvartojimu susijusi informacija. Laimei, vyravo požiūris, kad reklamos reguliavimas priimtinas tik tuo atveju, kai tai būtina, ir iki tam tikro būtino lygio.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šią rekomendaciją, nes ja veiksmingai padedama Europos Sąjungos vartotojams pasirinkti mažiau energijos suvartojančius arba netiesiogiai mažesnį energijos suvartojimą sąlygojančius gaminius. Priimdamas šią rekomendaciją, Europos Parlamentas prisideda prie ES tikslo iki 2020 m. 20 proc. padidinti suvartojamos energijos efektyvumą įgyvendinimo. Tai suderintas dokumentas, kuriuo užtikrinama naudinga rinkai ir vartotojams aplinka.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Šis pasiūlymas, kaip ir pasiūlymas dėl pastatų energetinio naudingumo, dėl kurio vakar balsavome, sudaro 2008 m. lapkričio mėn. Komisijos pateikto teisėkūros paketo dėl energijos efektyvumo dalį, dėl kurio kilo didžiulės diskusijos Parlamente, Komisijoje ir Taryboje; susitarimas pagaliau pasiektas ir įtvirtintas galutiniame dokumente.

Be to, kad tai turės teigiamą poveikį aplinkai, Europos Sąjungos siekiui sumažinti išmetamųjų dujų kiekį ir prisidės prie tvarios ekonomikos energijos suvartojimo atžvilgiu sukūrimo, šiuo pasiūlymu vartotojams suteikiama teisė patiems priimti sprendimą. Dėl tinkamų ženklų ir etikečių vartotojai aiškiai žinos, ką jie perka, ir galės pasirinkti gaminį pagal tokius kriterijus kaip energijos suvartojimas ir mažiausia žala aplinkai.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Energijos suvartojimo ženklinimo direktyva užtikrinama, kad, reklamuojant gaminį, privaloma nurodyti informaciją apie energijos suvartojimą, taip vartotojams suteikiant tinkamą informaciją. Europos Sąjungai siekiant padidinti energijos efektyvumą ir sumažinti energijos suvartojimo lygį bei kovojant su klimato kaita, labai svarbu šiam tikslui suvienyti visuomenę. Tą galima padaryti tik tuo atveju, jeigu vartotojams bus pateikta aiški ir tinkama informacija apie įsigytų ar parduodamų gaminių energijos suvartojimą. Taip visi Europos Sąjungos visuomenės nariai bus įtraukti į kovą su klimato kaita. Labai svarbu užtikrinti, kad vartotojai galėtų sąmoningai priimti aplinkai labiau palankius sprendimus. Kaip įtvirtinta šioje direktyvoje, gaminių suvartojamos energijos lygis nustatomas, atsižvelgiant į pasaulinius kriterijus ir parametrus, todėl juos galima palyginti patikimu būdu. Be to, taip bus padidintas pasitikėjimas techninio įvertinimo ir etiketėse pateiktos informacijos turinio atžvilgiu. Todėl šia direktyva bus stiprinama 2020 m. strategija ir pirmiausia siekis iki 2020 m. 20 proc. padidinti energijos efektyvumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Remiantis šiuo balsavimu, ant energiją vartojančių gaminių – tiek buitinių, tiek komercinių ar pramoninių – turi būti pateikta nauja energijos efektyvumo etiketė, taip siekiant geriau informuoti vartotojus. Šiandien Europos Parlamente priimtoje direktyvoje įtvirtinta nuostata dėl naujų energijos efektyvumo klasifikavimo būdų nustatymo, o tai taikytina ir gaminiams, kurie netiesiogiai vartoja energiją, pvz., langams.

Dėl kai kurių dalykų galima diskutuoti, pvz., dėl to, kad etiketės formatas bus pagrįstas klasėmis nuo A iki G – kaip ir šaldytuvų atžvilgiu  kartu galimai nurodant klasę A+, A++ ir A+++: iš esmės, klasių skaičius apribojamas iki septynių. Nepaisant to, direktyva siekiama tinkamo tikslo.

Visose su energija arba kaina susijusiose gaminių reklamose turi būti pateikta informacija apie energijos efektyvumo klasę. Pateikta informacija siekiama padėti vartotojams pasirinkti mažiau energijos suvartojančius arba netiesiogiai mažesnį energijos suvartojimą sąlygojančius gaminius.

Todėl ateityje šaldytuvų, skalbimo mašinų ar viryklių reklamose, pateikiant jų kainą ar informaciją apie energijos efektyvumą, turės būti nurodyta ir gaminio energijos klasė.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu.(PL) Daug kalbama apie vartotojų teisę žinoti apie jų perkamą maistą, buitinius prietaisus arba namų įrangą. Norime žinoti, iš kur jie kilę, kaip pagaminti ir kokios jų maistinės vertybės. Keičiantis klimatui, visi norime apsaugoti aplinką ir išvengti nenormalių oro sąlygų, ir būtent todėl, rinkdamiesi maisto ir kasdienio vartojimo produktus, vadovaujamės ekologijos principais. Todėl svarbu, kad vartotojai žinotų, kiek energijos suvartoja jų turimi prietaisai. Manau, kad jie turi teisę į tokią informaciją etiketėse. Be to, pateikus tokią informaciją gaminio etiketėje, pabrėžiama aukšta jo kokybė. Tai gali būti priemonė apsaugoti Europos Sąjungos rinką nuo pigių dirbtinių prietaisų, pagamintų už Europos Sąjungos ribų.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Balsavau už šį pranešimą. Juo pripažįstama, kad rinka nepajėgia užtikrinti racionalaus energijos vartojimo. Tai aiškus, mūsų komentarus atitinkantis, pripažinimas, kuriam aš pritariu. Taip pat pritariu įtvirtintam siekiui suderinti energijos taupymo ženklinimo sistemą, vadovaujantis principu „nuo bendro prie atskiro“. Tačiau labai gaila, kad niekur nesiūlomas bendro gaminių ekologinio pėdsako ženklinimas, o turėtume tai kaip galima greičiau įgyvendinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) ES ir toliau ryžtingai ieško geriausių būdų, kaip užtikrinti energijos efektyvumą, iki 2010 m. jį padidinant 20 proc. Šis naujasis ženklinimas labai naudingas vartotojams, nes jiems suteikiama teisė į išsamesnę informaciją, kad patys galėtų priimti tinkamus sprendimus ir suvokti jų poveikį energijos efektyvumui. Taip didinamas vartotojų supratimas apie jų pasirinkimo su energija susijusius padarinius, kai jie nori įsigyti vartojimo prekę, kuri turi įtakos energijos efektyvumui. Šios direktyvos priėmimas labai svarbus, siekiant didinti šį suvokimą. Tai ir nulėmė mano balsavimo sprendimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Jeigu bus patvirtintas energijos suvartojimo etiketės, kuri bus lengvai suprantama, priėmimas, netrukus taps aišku, ar ją iš tikrųjų pripažins vartotojai. Visuomenės suvokimas šioje srityje pasikeitė, vartotojai skiria didesnį dėmesį energijos efektyvumo klasėms, pirmiausia – elektros prietaisų. Žinoma, šiuo atžvilgiu viešaisiais pirkimais turėtų būti sukurtas tinkamas pavyzdys. Tačiau valstybėms narėms negalima pasakyti, kad jos gali pirkti tik našaus lygio, priklausančio aukščiausiai energijos efektyvumo klasei, gaminius. Ypač taupymo laikotarpiu prekės kaina vis labiau lems vartotojo sprendimą. Viešųjų pirkimų metu turimos galimybės nėra gana aiškiai apibrėžtos, dėl to ir susilaikiau nuo balsavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE), raštu. (LT) Balsavau už rezoliuciją dėl elektros energiją naudojančių produktų ženklinimo ir pagrindinės informacijos vartotojams pateikimo. Apie piliečių teises šiame Parlamente kalbame labai dažnai – apie teisę rinktis, teisę gauti tikslią ir teisingą informaciją. Mano manymu, tai ypatingai svarbu visose gyvenimo srityse. Šiuo atveju klausimas susijęs su naudojama elektros energija ir jos efektyvumu. Iš tikrųjų žmonės nori taupyti energiją, ir tai dažniausiai daro dėl dviejų priežasčių: ekonominių ir aplinkosauginių. Šiandien, vykstant technikos pažangai gyventojai jau turi galimybę rinktis elektrinius buities prietaisus pagal jų energijos vartojimo efektyvumą, ženklinimas, kuriam pritarėme, prisidės ir prie gyventojų sąmoningo pasirinkimo skatinimo, ir prie energijos taupymo (tokiu būdu gyventojai rinktųsi ekonomiškesnes priemones), ir prie aplinkos tausojimo. Neabejoju, kad, suvokdami sunaudojamos energijos apimtis, europiečiai pasinaudos galimybe rinktis efektyvesnius ir aplinkai draugiškus produktus bei įrenginius. Dar kartą sveikinu Europos Parlamento poziciją šiuo klausimu ir tikiuosi, kad tokie sprendimai taps realia paskata ir galimybe įgyvendinti savo įsipareigojimą iki 2020 m. sumažinti energijos vartojimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Energijos efektyvumo ženklinimo direktyvos naująja redakcija siekiama išplėsti etiketėse pateiktos informacijos mastą, apimant visus gaminius, kurie turi įtakos energijos vartojimui, o ne tik buities prietaisus.

Direktyva yra Tvaraus vartojimo bei gamybos ir tvarios pramonės politikos veiksmų plano dalis, joje numatomi pasiūlymai dėl paskatų ir viešųjų konkursų. Jos pagrindu bus sudarytas integruotos ir tvarios politikos aplinkos apsaugos atžvilgiu atramos taškas. Daugiausia klausimų kelia tai, kokią skalę pasirinkti, kad nebūtų klaidinami vartotojai: Europos Parlamentui šiuo klausimu priėmus rezoliuciją, nuspręsta palikti uždarą A–G skalę.

Be to, visose reklamose, kuriose bus pateikiama informacija apie energijos suvartojimą arba gaminio kainą, kartu bus pateikiamas ir energijos efektyvumo lygis. Dėl šių priežasčių sutinku su A. Podimatos požiūriu ir pritariu pranešimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Energijos efektyvumo ženklinimo direktyva bus labai svarbi, siekiant ES tikslo iki 2020 m. 20 proc. padidinti energijos efektyvumą. Ji bus naudinga tiek rinkai, tiek vartotojams. Iš esmės, privalomai nurodant energijos efektyvumo ženklą reklamose, nebebus klaidinami galutiniai vartotojai, nes jiems bus suteikta visa reikiama informacija pagrįstam sprendimui priimti.

Be to, Parlamentui tvirtai reikalaujant, nebuvo patvirtinta atviros skalės schema, išlaikytas A–G skalės modelis, kuris iki šiol buvo labai naudingas vartotojams. Dar daugiau, įtraukus nuostatą dėl bendros peržiūros, ne vėliau nei 2014 m. bus galima atlikti išsamią peržiūrą, atsižvelgiant į techninę raidą ir vartotojų suvokimą apie etiketę. Yra dar viena apsaugos sąlyga, kurios pagrindu vartotojams palanki skalė liks nepakeista bent jau iki peržiūros. Todėl dar kartą tvirtai pakartosiu, kad tikrai pritariu direktyvai.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes Energijos efektyvumo ženklinimo direktyvos pakeitimu įtraukus visus su energija susijusius gaminius, bus prisidedama prie siekio 4 mln. EUR sumažinti kiekvienos nuo pat pradžių atnaujintos ir patvirtintos įgyvendinimo priemonės perkėlimo išlaidas (jeigu vietoj direktyvų bus naudojami reglamentai / sprendimai). Be to, apie 78 Mt bus sumažintas išmetamas CO2 kiekis. Ateityje energijos efektyvumo ženklinimas bus taikomas ir tokiems pramoniniam ir komerciniam tikslui naudojamiems, energiją vartojantiems gaminiams, kaip šaldymo patalpos, mažmeninei prekybai skirti stovai, pramoniniai maisto ruošimo įtaisai, smulkių prekių automatai (skirti sumuštiniams, užkandžiams, kavai ir pan. parduoti), pramoniniai varikliai, su energija susiję gaminiai, tarp jų – ir statybiniai gaminiai, kurie nevartoja energijos, tačiau „daro tiesioginį arba netiesioginį poveikį“ energijos taupymui, pvz., langai ar durų rėmai.

Užtikrinant tinkamą šios direktyvos įgyvendinimą, svarbu kiekvienam piliečiui suteikti tinkamą informaciją ir informuoti vartotojus apie jų pasirinkimo poveikį. Suteikus tikslią, tinkamą ir palyginamą informaciją apie su energija susijusių gaminių suvartojamą energiją, vartotojams bus lengviau priimti sprendimą, pagrįstą galimybe sutaupyti energijos, siekiant sumažinti sąskaitas už suvartotą energiją ilgalaikėje perspektyvoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Teresa Riera Madurell (S&D), raštu. (ES) Balsavau už A. Podimatos pranešimą, nes manau, kad Parlamentui ir visų pirma Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijai (S&D) pavyko nustatyti labai svarbias kryptis, susijusias su svarbia direktyva, siekiant mūsų nustatyto energijos efektyvumo tikslo. Mums ne tik pavyko išlaikyti A–G skalę, kurią žino ir kuriai pritaria Europos Sąjungos vartotojai, bet ir užtikrinti, kad nuo šiol, reklamuojant buitinius prietaisus, kartu pateikiant informaciją apie jų kainą, privaloma pateikti ir jų energijos efektyvumo etiketę. Kitas vertas dėmesio Parlamento įtvirtintas dalykas – Komisijos pareiga sudaryti prioritetinį su energija susijusių gaminių, įtraukiant kai kuriuos statybinius gaminius, kurie ateityje gali būti įvertinti, sąrašą. Galiausiai, turėdama omenyje vadovaujamąjį vaidmenį, kurį turi prisiimti viešasis sektorius, manau, kad labai svarbu, jog administracijos viešųjų konkursų būdu įsigytų aukščiausiai energijos efektyvumo klasei priklausančius gaminius.

 
  
  

Pranešimas: Vladimír Maňka (A7-0158/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) V. Maňkos pranešime siūlomi keli Europos Parlamento 2010 m. biudžeto pakeitimai. Balsavau už šį pranešimą ir visų pirma už jo nuostatas, susijusias su Lisabonos sutarties įsigaliojimu 2009 m. gruodžio 1 d. Tarp jų yra ir nuostata dėl sumos, skirtos narių išlaidoms padėjėjams išlaikyti, padidinimo 1 500 EUR per mėnesį. Padidinus šias lėšas, nariai galės tinkamai atlikti savo naująsias pareigas, nurodytas Lisabonos sutartyje, kurioje išplečiama Parlamento veikimo sritis, padidinant jo įtaką ES sprendimų priėmimo srityje. Parlamentas turi kelti savo kompetenciją teisės aktų leidimo srityje, kad galėtų prilygti Komisijai ir valstybėms narėms. Atstovaujame Europos Sąjungos piliečiams, ir mums reikalingi atitinkami ištekliai, jeigu norime apginti jų interesus. Todėl pritariau šiam pranešimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Göran Färm (S&D), raštu. (SV) Manau, kad turi būti stiprinami tie komitetai, kurie, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, turės daugiau darbo. Dėl to pateisinamas didesnis Parlamento ir frakcijų sekretoriatų darbuotojų skaičius. Tačiau nepritariu tam, kad mums, EP nariams, reikia daugiau darbuotojų. Man labiau patiktų, jeigu Parlamento ištekliai pirmiausia būtų didinami, juos perskirstant bei imantis priemonių veiksmingumui padidinti, kad bendras biudžetas nebūtų didinamas.

Kaip Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos vadovas, Biudžeto komitete laikiausi šios pozicijos derybose su Parlamento vadovais. Galiausiai pasiekėme kompromisą, kad pasiūlymas bus iš dalies finansuojamas iš 4,4 mln. EUR santaupų. Vis dar manau, kad ir kitos santaupos turėjo būti įtrauktos į pasiūlymą, bet dėl to, kad aktyviai dalyvavau derybose, pritariau pasiektam kompromisui.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Liberadzki (S&D), raštu.(PL) Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, turbūt labai padidės Parlamento darbo krūvis. Pirmiausia suaktyvės įprasta teisės aktų leidybos procedūra, ir tai apims apie 95 proc. priimtų teisės aktų. Padidinus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, Parlamentas galės tinkamai atlikti savo bendro teisės aktų leidėjo vaidmenį vienodomis teisėmis su Taryba.

 
  
MPphoto
 
 

  Mairead McGuinness (PPE), raštu. – Pritariau V. Maňkos pranešimui dėl Europos Parlamento biudžeto pakeitimų, žinodama, kaip sudėtinga padidinti biudžetą šiuo metu, kai piliečių prašoma pritarti atlyginimų mažinimui arba jie netenka darbo vietų. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, neabejotinai išaugo Europos Parlamento darbo krūvis. Ketinu panaudoti papildomas lėšas ir suteikti galimybių jauniems studentams, kurie masiškai kreipiasi į mano biurą dėl darbo.

Jiems bus atlyginama už jų darbą, o jie savo ruožtu įgis vertingos darbo patirties, kuri, tikiuosi, bus naudinga, siekiant būsimos karjeros. Tačiau manau, kad Parlamentas turi peržiūrėti visus mūsų darbo metodus ir personalo poreikį, kad būtų padidintas veiksmingumas ir darbo našumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Lisabonos sutartimi Parlamentui buvo suteikta naujų įgaliojimų. Tai reiškia papildomą administracinį darbą, todėl nariams reikalingi kvalifikuoti darbuotojai, kurie dirbtų patarėjais. Dėl to kyla dvi problemos: padidėja išlaidos dėl papildomų padėjėjų poreikio, reikalingos papildomos patalpos, kad jie galėtų tinkamai atlikti savo pareigas tinkamomis darbo sąlygomis. Dėl to didėja išlaidos. Sunku tai paaiškinti šios krizės metu, tačiau jeigu norime, kad Parlamentas dirbtų puikiai, jam reikalingi finansiniai ir žmogiškieji ištekliai. Būtent tai nulėmė mano sprendimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Balsavau už pranešimą. Nors tai primena demagogiją arba kitą luominę privilegiją, šiuo atveju taip nėra. Biudžeto pakeitimai reikalingi, siekiant užtikrinti tinkamą Parlamento veikimą ir veiklą.

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, mūsų, kaip Europos Parlamento narių, prašoma atlikti svarbią užduotį. Dėl to mums reikalingi bendradarbiai ir ekspertai, kurie galėtų mums padėti mūsų kasdieniame darbe. Tam reikalingi ištekliai. Savo ir, tikiuosi, savo kolegų narių vardu galiu pasakyti, kad šie ištekliai taps dar veiksmingesniu, našesniu ir kryptingesniu darbu.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Kartu su 16 kitų EP narių iš mano frakcijos pasirašiau ir balsavau už pakeitimą, kuriuo atmetama išmokėjimo dalis. Manau, kad labai svarbu parodyti, kad šios ekonomikos krizės metu didžiulė dalis EP narių nepritaria gauti pagalbą, padidinant išmoką.

Tačiau per galutinį balsavimą balsavau už V. Maňkos pranešimą dėl Parlamento 2010 m. biudžeto pakeitimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Eva-Britt Svensson (GUE/NGL) , raštu. (SV) Balsavau prieš pranešimą dėl papildomo 2010 m. biudžeto. Nelogiška padidinti EP narių išmoką sekretoriatui išlaikyti 1 500 EUR per mėnesį tam, kad būtų išspręsta problema dėl po Lisabonos sutarties priėmimo padidėjusio darbo krūvio. Pirma, neįmanoma pasamdyti aukštos kvalifikacijos ekspertų už 1 500 EUR per mėnesį. Antra, Parlamento darbo patalpose nėra vietos naujiems darbuotojams. Trečia, dalis biudžeto lėšų buvo paimtos iš rezervo, skirto būtent investuoti į pastatus. Ketvirta, dėl 2011 m. biudžeto, 5 kategorijos, pranešėja H. Trüppel teigė, kad išmokos sekretoriatui išlaikyti ateityje negali būti užtikrinamos tol, kol nebus tinkamai įvertinta jų nauda. Manau, kad jų padidinimas yra nepateisinamas jau ir taip didelių išmokų papildymais, ir tai daroma tuo metu, kai bedarbiai, vienišos moterys, pensininkai ir kitos socialiai pažeidžiamų žmonių grupės yra verčiamos aukotis tam, kad būtų išsaugotas merdintis europrojektas.

 
  
  

Pranešimas: Ryszard Czarnecki (A7-0096/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Skaidrumo – kurio piliečiai reikalauja –  ir visapusiškumo vardan nemanau, kad Taryba neturi pareigos viešai atsiskaityti už jai skirtas lėšas. Todėl pritariu pranešėjo sprendimui atidėti sprendimą dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo iki tol, kol bus pateikta paprašyta papildoma informacija.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Pritariu tam, kad buvo atidėtas sprendimas patvirtinti 2008 m. bendro ES biudžeto įgyvendinimą dėl skaidrumo ir tikslumo užtikrinimo ne tik įgyvendinant biudžetą, bet ir visapusiškai prižiūrint visų ES finansinių išteklių panaudojimą. Taip Tarybai bus suteikta galimybė parengti visus paaiškinimus ir informaciją, kuri reikalinga Parlamento patvirtintam sprendimui išsaugoti. Tai labai svarbu, siekiant užtikrinti Europos Sąjungos institucijų patikimumą ir visuomenės pasitikėjimą valdančiaisiais. Be to, kalbame apie paprasčiausią demokratinių ir teisiškai įgaliotų institucijų vykdomos politikos ir pavirtintų gairių gerbimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Biudžeto patvirtinimo procedūra yra labai svarbi, o nuo to priklauso Parlamento su teisės aktų leidyba ir priežiūra susijusi veikla.

Man net nereikia priminti apie prieš keletą metų Parlamentui suteiktą priežiūros įgaliojimą iš dalies dėl biudžeto procedūros, kurios pagrindu privaloma Europos Sąjungos institucijų atskaitomybė tapo rimtu ir svarbiu dalyku. Dar daugiau, tai labai svarbu mūsų piliečių lūkesčių atžvilgiu.

Per tokią krizę kaip ši, Europos Sąjungos piliečiai kviečiami aukotis, o mes turime tinkamai ir kruopščiai vykdyti biurokratinio ar tikro lėšų valdymo priežiūrą. Dėl pateiktų priežasčių noriu pagirti pranešėją ir jam pritariu.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, nes pritariu tam, kad iki spalio mėn. turime atidėti sprendimą dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Konrad Szymański (ECR), raštu.(PL) Balsavau prieš Tarybos 2008 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimą, nes Parlamentui per vėlai buvo pateikti Tarybos finansiniai dokumentai. Europos Parlamento vykdoma Tarybos lėšų priežiūra tikrai nėra skaidri.

 
  
  

Pranešimas: Miroslav Mikolášik (A7-0106/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. (RO) Pastaraisiais metais Europos Sąjungoje nuolat sparčiai augo organų transplantacijos paklausa. Nors šiuo metu organų trūkumas išlieka didžiausias mūsų iššūkis, kyla dar didesnių problemų dėl skirtingų transplantavimo sistemų valstybėse narėse.

Dar 2008 m. Europos Parlamentas, balandžio mėn. priėmęs rezoliuciją, pakvietė Europos Komisiją pateikti pasiūlymą dėl direktyvos, kurios pagrindu būtų sukurta

teisinė sistema organų donorystės Europos Sąjungoje lygybei ir saugumui užtikrinti. Komisija pateikė direktyvos pasiūlymą, dėl kurio buvo diskutuojama Europos Parlamente, ir kuriame įtvirtinami trys tikslai: užtikrinti kokybę ir saugumą pacientams visoje ES, suteikti apsaugą donorams ir palengvinti valstybių narių bendradarbiavimą.

Balsavome už Parlamento, Tarybos ir Komisijos pasiektą kompromisą, nes būtina nustatyti bendrus kokybės ir saugumo standartus ES lygmeniu dėl žmogaus organų pirkimo, gabenimo ir naudojimo. Šia priemone būtų palengvintas apsikeitimas organais Europoje, taip padedant tūkstančiams pacientų, kuriems kasmet reikalingas toks gydymas.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − Palaikau šį pranešimą dėl transplantacijai skirtų žmogaus organų kokybės ir saugos standartų nustatymo. Augant organų transplantacijos poreikiui Europos Sąjungoje ir esant disbalansui tarp transplantacijos laukiančių pacientų ir paaukojamų organų skaičiaus, būtina siekti išvengti donorystės sukomercinimo bei užkirsti kelią neteisėtai prekybai organais. Todėl būtina taikyti griežtus teisės aktus dėl gyvų donorų, užtikrinti organų laukiančiųjų sąrašų skaidrumą, nustatyti griežtas konfidencialumo taisykles siekiant apsaugoti donorų ir laukiančiųjų asmenų duomenis bei apibrėžti medikų atsakomybę. Patvirtinus bendruosius kokybės ir saugos standartus, būtų sudarytos galimybės vykdyti tarpvalstybinius organų mainus, o tai galėtų padidinti atliekamų transplantacijų skaičių.

 
  
MPphoto
 
 

  Regina Bastos (PPE), raštu. (PT) Per pastaruosius penkis dešimtmečius organų transplantacija tapo veiksminga veikla visame pasaulyje, dėl kurios pagerinama gyvenimo kokybė ir pailginama sergančiųjų gyvenimo trukmė. Šioje direktyvoje įtvirtintos taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti aukštus transplantacijai skirtų žmogaus organų kokybės ir saugos standartus, kad būtų užtikrintas aukštas žmogaus sveikatos apsaugos lygis. Direktyvoje pateikiamos nacionalinės kokybės programos, kuriose įtvirtinami transplantacijos veiklos standartai ir praktika. Be to, joje detaliai aptariamas pirkimo procesas ir su informacijos sistema susiję klausimai.

Daug dėmesio skiriama ir donorų bei gavėjų atpažinimui ir apsaugai. Balsavau už šį pranešimą dėl jame įtvirtintų trijų tikslų: kokybės ir saugumo užtikrinimo pacientams visoje ES, donorų apsaugos užtikrinimo ir valstybių narių bendradarbiavimo palengvinimo. Nepaisant to, norėčiau pabrėžti, kad organų transplantacijos programos turi atitikti savanoriškos ir laisvos donorystės principą, kuris jau įtvirtintas ankstesniame žmogaus kilmės medžiagų teisės akte, todėl jie jokiu būdu negali būti parduodami.

 
  
MPphoto
 
 

  Gerard Batten, John Bufton, David Campbell Bannerman ir Derek Roland Clark (EFD), raštu. – UKIP mano, kad ES, siekiančiai įsiveržti ir reguliuoti dabartinį tarptautinį organų apsikeitimo agentūrų ir paslaugų tinklą, nepavyks palengvinti ir pagerinti tebevykstančią plėtrą. Priešingai, keliose daug donorų turinčiose šalyse gali sumažėti organų donorystė, jeigu ES nustatys, kad daugybė mažai donorų turinčių šalių turės teisę reikalauti organų. Be to, pastarosiose šalyse dėl gausybės organų iš užsienio ir jose gali sumažėti organų donorystė. Dėl to UKIP nariai balsavo prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Castex (S&D), raštu. (FR) Balsavau už transplantacijai skirtų žmogaus organų kokybės ir saugumo standartų direktyvos projektą. Direktyva apimamos visos grandinės dalys nuo dovanojimo iki persodinimo ir skatina valstybių narių bendradarbiavimą. Veiksminga transplantacijos sistema grindžiama ne tik donorų parama; ji priklauso ir nuo tinkamo informacijos naudojimo ir tinklo, kuriuo šia informacija dalijamasi, kokybės. Todėl pritariau minčiai sukurti Europos Sąjungos duomenų bazę, kurioje būtų kaupiama informacija apie turimus organus, ir visos Europos sertifikavimo sistemą, kuria būtų užtikrinama, kad žmogaus organai ir audiniai buvo įgyti teisėtai. Iš tiesų siekiant užtikrinti visiems vienodą teisę į turimus organus, jie turi būti savanoriškai, be jokio atlygio dovanojami. Tačiau, nemokėdami už organus, neužkirsime kelio gyvam donorui atlyginti, turint omenyje, kad toks atlyginimas galimas, jei griežtai apribojamas su donoryste susijusių išlaidų ir netektų pajamų padengimu. Tokia skaidri, saugi ir veiksminga donorystės sistema yra vienintelis būdas kovoti su prekyba organais.

 
  
MPphoto
 
 

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. (EL) Dėl šių priežasčių balsavau už pasiūlymą dėl direktyvos: 1. turint omenyje išaugusią transplantacijai skirtų organų paklausą ir ribotą pasiūlą, dėl kurios ligoniai dažnai verčiami ieškoti savo problemos sprendimų už savo šalies ribų, tikrai būtina Bendrijos lygmeniu sukurti bendrą kokybės ir saugumo standartų sistemą bei bendradarbiavimo ir bendros informacijos tinklą, siekiant pagerinti visuomenės sveikatos apsaugos ir paslaugų kokybę ligoniams. 2. Tai neturi jokios įtakos šalių nuostatoms dėl sutikimo dovanoti organą, kurių pasirinkimo teisė lieka valstybių narių jurisdikcijoje, procedūros. Priešingai, pasiūlymu dėl direktyvos dabartinė kiekvienos ES valstybės narės teisinė sistema papildoma kokybės ir saugumo standartais transplantacijos proceso metu, taip pat apsaugoma nuo bet kokios formos spekuliacijos, užtikrinamas tiek donoro, tiek gavėjo asmeninių duomenų saugumas ir anonimiškumas. 3. Sumažėja organų kontrabandos atvejų, be to, siekiant padidinti donorų skaičių, stiprinamas galimų donorų pasitikėjimas. 4. Taikomos sankcijos valstybėms narėms, pažeidusioms teisės aktus dėl donorų ar gavėjų tapatybės.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą dėl transplantacijai skirtų žmogaus organų kokybės ir saugumo standartų, nes jo pagrindu bus padedama sutrumpinti Europos Sąjungos ligonių, laukiančiųjų operacijos, sąrašą. Tikrai nepriimtina, kad kasdien miršta vidutiniškai 12 persodinimo operacijos laukiančių žmonių. Pagal šią direktyvą bus lengviau padovanoti ir persodinti organus, jais keistis ES valstybėse narėse, taip padedant tūkstančiams sergančių europiečių.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Trūkstant transplantacijai skirtų organų, remiama siaubinga rinka, kuri pirmiausia paliečia besivystančias šalis, taip pat ir skurdžiai gyvenančius žmones Rytų Europoje. Man taip pat kelia nerimą tai, kaip sudėtinga kovoti su šia baisia prekyba ir siaubingais padariniais – labai pablogėjusia gyvenimo kokybe, lėtinėmis ligomis ir daugeliu atvejų mirtimi – kuriuos patiria tie, kurie jėga arba savo noru netenka savo organų. Priėmus bendras taisykles, Europos Sąjunga atsiduria vienodoje padėtyje pagal reikalavimus ir atsakomybę, priešingai nei mano apibūdinta padėtis.

Ligoniams ir donorams bus suteiktos sąlygos, priežiūra ir apsauga, kurios trūksta dalyvaujantiesiems prekybos organais tinkluose, o valstybės narės galės veiksmingai bendradarbiauti. Sutinku su pranešėju, kad donorystė turi būti altruistinė, savanoriška ir nemokama, o donorui turi būti atlyginama tik už su donoryste susijusias išlaidas arba nepatogumus. Manau, kad mano kolega M. Mikolášik pasiūlė keletą gerų pakeitimų, kuriais patobulinamas pagrindinis tekstas; šie pakeitimai turėtų būti pagrįsti jo patirtimi medicinos srityje ir jo domėjimusi šiuo klausimu nuo praėjusios parlamento sesijos.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu.(PT) Nuoširdžiai pritariu šiam pasiūlymui ir pagrindiniams jo tikslams: ES lygiu užtikrinti kokybę ir saugumą pacientams, užtikrinti donorų apsaugą ir palengvinti valstybių narių bendradarbiavimą. Apskritai ES pasiekė svarbų socialinį sutarimą dėl transplantacijai skirtų organų donorystės. Tačiau dėl skirtingų kultūrų ir tradicijų, taip pat pačios sistemos skirtumų valstybių narių požiūriai šiuo klausimu skiriasi. Norėčiau pabrėžti, kad nors direktyva siekiama išlaikyti arba bandoma užtikrinti suderintas kokybės ir saugumo priemones, pagal ją neturėtų būti sukuriama papildoma administracinė našta valstybėms narėms. Ji turėtų būti gana lanksčiai taikoma, kad nekiltų pavojus jau susiformavusiai gerajai praktikai. Pasiūlyme dėl direktyvos įtvirtinti bendri privalomi transplantacijai skirtų žmogaus kilmės organų kokybės ir saugumo standartai, siekiant užtikrinti aukštą sveikatos apsaugos lygį visoje ES. Pritariu Komisijos požiūriui, kad iš esmės organų transplantacijos programos turi atitikti savanoriškos ir nemokamos donorystės principą. Organų donorystė visada turi būti nemokama ir apsaugota nuo bet kokio galimo sukomercinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Organų transplantacija yra svarbi dėl daugybės ligų, dėl kurių kyla mirtinų komplikacijų kai kuriems organams, kenčiančių ligonių reabilitacijos priemonė. Europos Sąjungoje išaugo persodinimų skaičius, taip išgelbstint ir prailginant daugybę gyvenimų. Tačiau laukiančiųjų transplantacijos sąrašai vis dar labai ilgi. Palankus balsavimas parodo mūsų pritarimą pakeitimams, kuriuos pranešimu bandoma pritaikyti prie dabartinės padėties. Šie pakeitimai, susiję su saugumu ir kokybe, reikiamų pirkimų ir gabenimo procedūrų nustatymu, apima ir donorų, ir gavėjų apsaugos klausimą, daug dėmesio skiriant moralės ir neatlygintinumo principams. Be to, pranešime, mūsų nuomone, tinkamai sprendžiama nerimą kelianti prekybos žmogaus organais problema.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Šios direktyvos tikslas gana aiškus: mums reikia daugiau organų ligoniams ir didesnio valstybių narių bendradarbiavimo šioje srityje, kartu kovojant su prekyba organais. Taigi šiuo nauju teisės aktu suteikiama galimybė paskirti naują instituciją kiekvienoje valstybėje narėje, kuri būtų atsakinga už organų kokybės ir saugumo standartų laikymąsi. Šios institucijos turės užtikrinti organų kokybę ir saugumą „per visą procesą – nuo organo dovanojimo iki persodinimo, įvertinant kokybę ir saugumą sveikimo metu, ir vėliau stebint pacientą“. Naujojoje direktyvoje taip pat reikalaujama, kad visuose proceso etapuose – nuo dovanojimo iki organo transplantacijos ar pašalinimo – dalyvaujantys sveikatos specialistai būtų tinkamos kvalifikacijos. Todėl turėtų būti parengtos šiems specialistams skirtos specialios mokymų programos. Dėl visų šių priežasčių balsavome už šį pasiūlymą. Būtent todėl taip ir balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Persodinus organus, gyvybę galima išgelbėti tik tuo atveju, jeigu persodinamas tinkamo donoro sveikas organas. Deja, praeityje dažnai buvo daroma klaidų, todėl dar svarbiau taikyti kokybės ir saugumo standartus šioje srityje. Verta padiskutuoti ir dėl to, kad musulmonai dažnai džiaugiasi gavę organų donorystei, tačiau iš esmės nėra pasirengę dovanoti organų dėl savo religijos. Tikiuosi, kad pagal šį pranešimą bus patobulinti kokybės ir saugumo standartai, todėl balsavau už jį.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Norėčiau informuoti apie savo balsavimą už M. Mikolášiko pranešimą. Dėl augančios tinkamų persodinti organų paklausos už valstybių narių ir dėl didelių įvairių valstybių narių nustatytų transplantacijos sistemų skirtumų būtina stiprinti bendradarbiavimą ir bendrą reguliavimą organų kokybės ir saugumo atžvilgiu.

Pasiūlymu dėl direktyvos bandoma pasiekti šiuos tikslus, didžiausią dėmesį skiriant persodinimų skaičiui didinti ir kokybės standartams dovanoti, įgyti, kontrolės, laikymo, gabenimo ir persodinimo metu stiprinti. Dar daugiau, pabrėžiant savanoriškos donorystės principą prieš prekybą organais, siekiama užtikrinti donorų ir gavėjų teises. Pripažindamas poreikį suderinti kokybės ir saugumo priemones, pranešėjas pabrėžia, kad direktyvos pagrindu neturi būti sukuriama papildoma administracinė našta valstybėms narėms, turi būti išlaikytas lankstumas, kad nekiltų pavojaus dabartinei gerajai praktikai.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Organų transplantacija yra viena iš medicinos sričių, kurioje pastaraisiais dešimtmečiais padaryta didžiausia pažanga, pasiekta daugybė laimėjimų, kurie labai svarbūs, gelbstint žmonių gyvybes. Paradoksalu, kad pažanga organų transplantacijos srityje, kartu su kitais veiksniais, lėmė vis didėjantį laukiančiųjų organų transplantacijos skaičių, todėl susidarė ilgos laukiančiųjų eilės. Tai taip pat sukėlė žmogiškąją dramą, susijusią su vidutiniškai 12 žmonių mirtimis per dieną ES, nes jiems nepavyko gauti organo, kurio reikėjo, kad išgyventų. Vienas iš būdų sumažinti šią problemą yra keitimasis organais tarp ES valstybių narių, užtikrinant didesnį donoro ir gavėjo suderinamumą per trumpesnį laiką ir aukštesnį organo tinkamumo lygį. Tačiau, kaip ir įtvirtinta Parlamento ir Tarybos direktyvoje, šiam keitimuisi įgyvendinti, reikalingi bendri kokybės ir saugumo standartai. Taigi M. Mikolášiko pranešimu dėl transplantacijai skirtų organų saugumo ir kokybės standartų prisidedama prie organų trūkumo sumažinimo ir bendros gavėjo ir gyvo donoro sveikatos apsaugos. Todėl džiaugiamės galėdami jam pritarti.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Organų transplantacija neabejotinai yra vienas iš geriausių pasiekimų sveikatos srityje, tačiau kartu kyla daugybė įvairių problemų donorų ir gavėjų teisių atžvilgiu, kurias reikia spręsti, atsižvelgiant į etinius, socialinius, teisinius ir ekonominius aspektus.

Kalbame apie palankaus proceso vykdymą, siekiant panaikinti neatitikimus tarp paklausos ir tinkamų organų skaičiaus, nepažeidžiant nemokamos, savanoriškos donorystės principo, siekiant išvengti visų formų sukomercinimo ir neteisėtos prekybos bei užtikrinti transplantacijai skirtų organų kokybę ir saugumą priemonėmis, kurios užtikrina konfidencialumą ir atsekamumą.

Bendrų kokybės standartų nustatymas neabejotinai yra žingsnis į priekį, kuris turėtų būti vertinamas kaip sistemos, kurią toliau galėtų patobulinti Pasaulio sveikatos organizacija, dalis. Tačiau, kuriant Europos Sąjungos duomenų bazę, svarbu užtikrinti, kad nesukurtume per daug griežtos sistemos arba papildomo biurokratizmo, kuriuo būtų suvaržyta dabartinė labai tinkama ir veiksminga eiga.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Pritariau savo kolegos M. Mikolášiko transplantacijai skirtų žmogaus organų kokybės ir saugumo standartų pranešime išdėstytiems teiginiams kaip labai skubiai priemonei daugiau nei 60 000 transplantacijos laukiančių žmonių Europoje gyvenimo trukmei prailginti. Tikiuosi, kad dėl to galimybė gauti organą taps paprastesnė ir saugesnė.

 
  
MPphoto
 
 

  Olga Sehnalová (S&D), raštu.(CS) Balsavau už pranešimą, nors ir būtina, be trokštamo siekio suvienodinti transplantacijai skirtų žmogaus organų saugumo ir kokybės reikalavimus, pirmiausia atkreipti dėmesį į didėjančius donorų įvairiose valstybėse narėse skaičius, atsižvelgiant į skirtingas šalių sveikatos sistemų tradicijas. Todėl būtina griežtai įvertinti šią sritį dėl subsidiarumo principo.

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Skinner (S&D), raštu. – Džiaugiausi, galėdamas pritarti šiam pranešimui balsuodamas už jį Parlamente. Pietryčių Anglijoje, trūkstant reikiamų transplantacijai organų, daugybė šeimų tapo žiaurios realybės aukomis. Šiuo pranešimu siekiama sukurti ES tarpvalstybinius standartus, pagal kuriuos būtų sustiprinta pasiūla į ES ir pačioje ES, kad šeimos, kurioms reikalingi organai, turėtų didesnę viltį pagerinti savo padėtį.

 
  
MPphoto
 
 

  Konrad Szymański (ECR), raštu.(PL) Pritariu pranešimui dėl organų donorystės saugumo standartų, nes pranešime įtvirtintas draudimo siekti pelno principas.

 
  
  

Europos Parlamento 2011 m. plenarinių sesijų kalendorius

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Europos Parlamentas patvirtino 2011 m. plenarinių sesijų kalendorių. Tikrai apgailėtina, kad ir toliau kasmet 200 mln. EUR mokesčių mokėtojų pinigų išleidžiama 12 sesijų Strasbūre surengti. Taip veidmainiaujant, net nesilaikoma sutarčių nuostatų, nes jomis numatoma viena sesija per mėnesį; kitaip sakant, įskaitant ir rugpjūčio mėn. Strasbūro miesto teisėti troškimai galėtų būti patenkinti, jame įsteigiant vieną ar dvi nuolatines Europos Sąjungos agentūras. O dėl „cirko“ tikrai reikia tai nutraukti! Dar daugiau, tikrai nėra jokios prasmės Europos Parlamentui 48 dienas per metus posėdžiauti mieste, į kurį iš esmės nėra jokių tiesioginių oro ryšių iš bet kurios valstybių narių sostinės.

Be to, esančios oro linijos laikosi verslui pritaikyto grafiko, kuris visiškai nepalankus Parlamento veiklos atžvilgiu. Lengva suprasti, kad tie valstybių ar vyriausybių vadovai, kurie priima tokius sprendimus, keliauja privačiais lėktuvais ir nepraranda daugybės valandų per metus, kad nuvyktų į Strasbūrą.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Balsavau prieš keleto narių pasiūlymą padalinti sesiją į dvi dalis, bet surengti ją tą pačią savaitę. Tai neturi jokios prasmės, be to, papildoma kelionė į sesiją ir iš jos reikštų bereikalingas išlaidas ir vertingo darbo laiko švaistymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Visiškai pritariau pakeitimui, kuriuo siūloma iš dviejų rugsėjo mėn. mėnesinių sesijų surengti vieną. Visiškai pritariu ir tam, kad vietoj dviejų EP būstinių Briuselyje liktų viena. Taigi pritariu bet kokiai iniciatyvai panaikinti Strasbūro būstinę.

 
  
  

Rezoliucija: Maisto priedai, išskyrus dažiklius ir saldiklius (galvijų arba kiaulių trombinas) (B7-0264/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Su maistu ir piliečių sveikata susiję klausimai yra labai opūs, todėl jų sprendimai turi būti kruopščiai ir objektyviai apgalvoti. Tai taikoma ir diskusijoms dėl leidimo naudoti tokius maisto priedus kaip trombinas. Trombinas yra iš gyvulio (karvės arba kiaulės) plazmos ir kraujo gaunamas produktas, kurio jungiamosios savybės pasitelkiamos žemės ūkio maisto produktų pramonėje mėsai iš atskirų dalių sujungti. Šis priedas atitinka keturis reglamente (EB) Nr. 1333/2008 įtvirtintus kriterijus leidimui gauti: maisto priedai turi būti saugūs naudoti (patvirtinta EFSA jos 2005 m. priimtoje nuomonėje); turi būti technologiškai būtina jį naudoti (labai naudingas kaip stabilizatorius); vartotojas negali būti suklaidintas dėl jo vartojimo (vartojami tik supakuotuose ir etikete pažymėtuose produktuose); jie turi būti naudingi vartotojams (galutinis produktas stabilizuotas). Be to, didžioji dauguma valstybių narių siekia leidimo vartoti trombiną. Taigi, kadangi šis priedas nekelia jokio pavojaus sveikatai ir yra labai svarbus, ruošiant maistą, nėra jokios priežasties prieštarauti leidimui jį naudoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − Balsavau už šią rezoliuciją, kuria siekiama riboti pavojingų sveikatai maisto priedų naudojimą maisto produktuose, taip apsaugant vartotojų sveikatą. Europos Sąjungoje galiojantys teisės aktai numato, jog maisto priedus galima naudoti, jei jie turi naudos vartotojui. Kadangi nebuvo įrodyta trombino („mėsos klijų“) teikiama nauda vartotojams ir atskirų mėsos gabalų sujungimo proceso metu padidėja rizika mėsą užkrėsti bakterijomis, dėl to kyla grėsmė galutinio produkto saugumui ir vartotojų sveikatai, todėl nepritariau siūlymui leisti šį maisto priedą naudoti galvijų ir kiaulės mėsos produktuose. Be to, būtina siekti užkirsti kelią tokiais „mėsos klijais“ apdorotiems mėsos produktams patekti į viešojo maitinimo įstaigas.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. (FR) Balsavau už rezoliuciją dėl trombinų nenaudojimo mėsoje. Trombinas naudojamas kaip „klijai“ regeneruotoje mėsoje. Jis pavojingas sveikatai, nes, sujungiant atskirus mėsos gabaliukus, labai padidinamas maisto produktų paviršiaus plotas, kuris galėjo būti užkrėstas bakterijomis. Be to, parduodant regeneruotą mėsą, vartotojai gali būti suklaidinti, pirkdami mėsą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. (EL) Balsavau už Parlamento rezoliuciją, nes ja draudžiama vartoti maisto produktus, kuriuose yra tokių priedų ir fermentų kaip trombinas, nes jie yra pavojingi ir kelia pavojų maisto kokybei ir vartotojų saugumui. Komisijos pateiktos garantijos ne tik neįtikina ir yra netinkamos, bet ir dar labiau kelia susirūpinimą. Dar daugiau, Komisija ir pats Komisijos narys neparodė reikiamo supratimo, kaip rodo jų pastarasis sprendimas licencijuoti modifikuotų bulvių sėklas.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Pasiūlyme dėl rezoliucijos įtvirtintos kelios išlygos dėl fermentų preparatų iš trombinų su fibrinogenais kaip maisto papildų maisto produktams regeneruoti, kurios mums priimtinos. Komisijos pasiūlyme nevisiškai aptariamos šios išlygos. Liko abejonių dėl galimybės vartoti nesupakuotus regeneruotus produktus, ant kurių pateikiama vartotojams reikalinga informacija, taip pat ir dėl draudimo efektyvumo vartoti šiuos produktus restoranuose ir kitose viešosiose maisto tiekimo įstaigose.

Pati Komisija pripažįsta, kad, vartojant šiuos maisto priedus, vartotojai gali būti suklaidinti dėl galutinio maisto produkto sudėties. Gali nepakakti vien tik pasiūlyto problemos sprendimo ženklinti produktus, kad problema būtų išspręsta. Lieka abejonių ir dėl jungiamųjų maisto produktų gamybos (pvz., šaltas sujungimas, nenaudojant druskos ir nekaitinant), ir dėl galutinio produkto saugos. Todėl manome, kad verta pritarti šiai rezoliucijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Grossetête (PPE), raštu. (FR) Man labai gaila, kad buvo priimta ši rezoliucija dėl draudimo naudoti karvių ir kiaulių trombiną. Tekstas nėra moksliškai pagrįstas. Iš tiesų šis maisto priedas, gaunamas iš gyvulių plazmos ir kraujo, ir vartojamas pakuojamuose produktuose, siekiant sujungti atskiras mėsos dalis, atitinka visus Europos maisto saugos tarnybos nustatytus sveikatos ir saugos kriterijus. Jis leidžiamas Prancūzijoje ir vartojamas, pvz., kraujinėje dešroje. Todėl svarbu, kad priimtume sprendimus, remdamiesi mokslinės bendruomenės, o ne žiniasklaidos pateiktais duomenimis. Nepereikime prie emocinių diskusijų! Dar daugiau, sakoma, kad sugriežtinti produktų, kuriuose yra šios priedo, ženklinimo reikalavimai. Regis, žodis „trombinas“ ir frazė „regeneruota mėsa“ visada buvo aiškiai pateikiami. Todėl niekada nekilo klausimų dėl vartotojų, kurie pagal visus įvertinimus buvo geriau informuoti, klaidinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. (FR) Kyla pavojus maisto saugumui ir Europos Sąjungos piliečių sveikatai. Šis klausimas Parlamente buvo iškeltas ir dėl trombino, kuris yra maisto priedas, vartojamas mėsos gabalams „suklijuoti“, ir kurio galutinė išvaizda galėtų lengvai suklaidinti vartotoją. Žemės ūkio maisto produktų pramonė jau džiaugiasi, kaip plačiai vartojama ši medžiaga, ir tai suprantama, nes taip jie galėjo atsikratyti mėsos atliekomis ir pigiai parduoti prastos kokybės mėsos gabalus. Nors Europos maisto saugos tarnyba pareiškė, kad trombinai nėra kenksmingi, vis dar skeptiškai vertinu šias išvadas. Atėjo laikas Komisijai parodyti, kad maisto saugos ir sveikatos klausimai kelia didžiulį nerimą Europos Parlamentui. Todėl pritariu balsavimui, kuriuo siekiama atmesti šio fermento įteisinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Christa Klaß (PPE), raštu. (DE) Negalime leisti, kad vartotojai būtų suklaidinti dėl maisto priedo trombino vartojimo. Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. reglamente (EB) Nr. 1333/2008 įtvirtintos sąlygos maisto priedams vartoti visoje ES, o dabar siekiame į jį įtraukti naujų medžiagų. Svarbiausias dalykas šiuo atveju yra medžiagų saugumas. Kad būtų patenkinta vartotojų paklausa dėl patraukliai atrodančio maisto, maisto pramonėje buvo sukurta medžiagų, kurios vartojamos tik geresnei išvaizdai gauti. Viena iš tokių medžiagų yra trombinas, kuris gaunamas iš gyvulių dalių ir nėra žalingas sveikatai. Juo atskiros mėsos dalys sujungiamos į vieną mėsos produktą.

Ne dėl paties pavojaus sveikatai, bet dėl atskirų mėsos dalių į vieną kumpį „sulipdyto“ gaminio pateikimo tai galima vadinti vartotojų apgaudinėjimu. Nors tokie produktai ir negali būti uždrausti sveikatos sumetimais, jie turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai ženklinami, nurodant ne tik produkto pavadinimą, bet ir perdirbto produkto poveikį bei paskirtį. Trombinu „suklijuotas“ mėsos gabalas negali būti parduodamas kaip kumpis. Jis turi būti aiškiai pažymėtas kaip „trombinu sujungtos mėsos dalys“. Balsuosiu už šios medžiagos patvirtinimą tik tuo atveju, jeigu bus įtvirtinti aiškūs ženklinimo reikalavimai.

 
  
MPphoto
 
 

  Mairead McGuinness (PPE), raštu. – Šiandien Parlamentas balsavo dėl leidimo vartoti trombiną kaip maisto priedą nepritarimo. Dar nežinome šio sprendimo, kuris yra pagrįstas emocine reakcija, o ne moksliniu tikrojo fermento įvertinimu į regeneruotą mėsą,, pasekmių. Komisija aiškiai pabrėžė, kad EFSA, Europos maisto saugos tarnyba, teigė, kad saugumo klausimai nėra įtraukti.

Komisijai pasiūlius, šis produktas būtų vartojamas tik supakuotuose, aiškiai pažymėtuose sujungtos mėsos produktuose, tarp kurių sudedamųjų dalių būtų paminėtas ir fermentas trombinas – iš kraujo gaunamas produktas. Šiuo metu trombinas yra vartojamas. Nuo šiandien tai nebebus leidžiama. Ar tai protinga, jeigu šis Parlamentas ims pasakoti žmonėms, ką valgyti, o ne pateiks jiems informaciją apie tai, ką jie valgo? Skirtumas akivaizdus.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Pasiūlymu, kuriuo siūloma įtraukti galvijų ir (arba) kiaulių trombiną į ES patvirtintų maisto priedų sąrašą, neužtikrinama, kad ši medžiaga tikrai yra vertinga vartotojams, ir tai galiausiai gali suklaidinti vartotojus. Be to, sujungiant atskiras mėsos dalis į vieną, labai padidinamas paviršius, kuris gali būti užkrėstas patogeninėmis bakterijomis. Būtent dėl to taip ir balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Kai kalbame pirmiausia apie didėjantį alergijų ir maisto netoleravimo lygį ir apie tai, kad nuolat daugėja žinių, privalome reglamentuoti vartojamus priedus. Būtent dėl kilusių skandalų labai svarbu užkirsti kelią bet kokiai galimybei suklaidinti vartotoją. Reikia atlikti daugiau tyrimų dėl tokių priedų kaip aspartamas saugos ir toleravimo, tačiau tai nėra pagrindinis šios rezoliucijos klausimas. Nepaisant to, balsavau už rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu. (RO) Balsavau prieš rezoliuciją dėl to, kad trombinas yra priedas, kuris negali būti laikomas pavojingu maisto saugos atžvilgiu. Mėsa, kurioje yra trombinų, galėtų būti parduodama su ženklu „sujungtos mėsos dalys“, o visos sudėtinės dalys, pateikiamos etiketėje, – kaip ir reikalaujama teisės aktuose. Taip vartotojai turėtų galimybę pasirinkti, o tai reiškia, kad mes negalime nieko suklaidinti. Vartojant trombiną, daugybė vartotojų galėtų pirkti maisto produktus daug labiau prieinamomis kainomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu. (DE) Nepritariu trombino vartojimui atskiriems mėsos gabalams, kurie dažniausiai yra blogos kokybės, sujungti. Vartotojai dažniausiai nežino, kas vyksta, ir yra apgaudinėjami. Kita vertus, tai nesuteikia jokios akivaizdžios naudos vartotojams. Todėl balsavau už šį pranešimą, kuriuo siekiama apriboti šią praktiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu. − Balsavau už šią rezoliuciją, kadangi sutinku, kad maisto priedų naudojimas turi būti saikingas – jis pateisinamas tik tuomet, kai duoda papildomą naudą vartotojams. Deja, nemanau, kad „maisto klijais“ vadinami trombinai atitinka šį reikalavimą. Labai išplitus „maisto klijų“ naudojimui vartotojams būtų sunku atskirti tikrą mėsą nuo mėsos, suklijuotos iš mažų gabalėlių. Kaip minėta pranešime, tai padidina mėsos užkrėtimo riziką. Vienintelė trombinų nauda būtų gamintojams, kurie galėtų į prekybą išleisti kitaip jau niekam nebenaudingas mėsos dalis. Europos Sąjunga visose kitose pramonės šakose stengiasi kovoti su klastotėm ir falsifikacijom. Manau, kad maisto pramonė neturėtų būti išimtis.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Vartotojų apsauga yra viena iš pagrindinių Europos Parlamento užduočių, o Europos Sąjungos vartotojai dažnai nežino apie jų perkamų produktų kilmę ir juose esančius priedus.

Neabejotinai svarbus aiškus, tikslus ženklinimas. Tačiau kaip teisės aktų leidėjai turime uždrausti tam tikrus žalingus produktus. Nors Komisijos direktyvos projekto pagrindu nebūtų leidžiama vartoti trombino kaip maisto priedo restoranuose ar kitose viešųjų maisto tiekimo įstaigų tiekiamuose mėsos produktuose, vis dėlto kyla pavojus, kad trombinų turinti mėsa bus vartojama restoranuose arba kitose viešosiose maisto tiekimo įstaigose dėl aukštesnių kainų, kurias galima nustatyti už mėsos gabalėlius, pateikus juos kaip vientisą mėsos produktą.

Komisijos direktyvos projekte numatytomis ženklinimo sąlygomis nepavyktų išvengti neteisingo ar klaidinančio vartotojų supratimo, kad tai yra vientisas mėsos produktas, todėl kyla pavojus, kad vartotojai bus suklaidinti ir negalės pagrįstai pasirinkti, ar jie nori įsigyti maisto produktų, kuriuose yra trombinų. Todėl pritariu rezoliucijoje pateiktai nuomonei.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. (FR) Labai džiaugiuosi šiandien vykusiu balsavimu dėl trombinų uždraudimo. Tai pergalė vartotojų labui. Problema dėl trombinų kyla ne dėl jų keliamo pavojaus, nors tai susiję ir su sveikata, bet dėl jų klaidinančio pobūdžio. Iš anksto neįspėjus, plika akimi neįmanoma atskirti mėsos gabalo nuo to, kuris buvo sujungtas trombinais.

Tai labai apgaulinga. Trombinų vartojimas prilygsta surinktos, dirbtinės mėsos pateikimui į rinką. Nelabai suprantu, kaip tai gali būti naudinga vartotojams. Tačiau kai kuriose valstybėse narėse trombinas vartojamas, net neinformuojant vartotojų. Turi būti sustabdyti bandymai apgauti vartotojus ir nuslėpti tiesą. Ne taip gamintojai turėtų susigrąžinti vartotojų pasitikėjimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Daciana Octavia Sârbu (S&D), raštu. – Visiškai pritariu šiai rezoliucijai ir siekiui užkirsti kelią leisti naudoti trombiną, arba „mėsos klijus“. Tai klaidina vartotojus, nes jie mano, kad perka vientisą mėsos gabalą, tačiau iš tiesų jie perka daugybę gabalėlių, kurie buvo dirbtinai sujungti. Pramonės atstovai teigė, kad, vartojant šią medžiagą, galima pateikti pigią mėsą žmonėms, kurie negali sau leisti įsigyti brangesnių produktų, tačiau tiesa ta, kad taip pramonininkai gali parduoti mažesnius mėsos gabalėlius už didesnę, o ne mažesnę pinigų sumą.

Kyla klausimas ir dėl sveikatos – daugybė mažų „suklijuotų“ mėsos gabalėlių turi didesnį paviršių nei vientisas, didesnis gabalas, o tai labai padidina paviršių, kuriame gali plisti patogeninė bakterija.

Vartotojų klaidinimas prieštarauja ES teisės aktams, be to, taip vartojant šią medžiagą, gali kilti rimtų sveikatos sutrikimų. Būtent todėl ir balsavau už šią rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Marc Tarabella (S&D), raštu. (FR) Pritariu šios rezoliucijos, kuria siekiama apsaugoti vartotojus nuo trombino kaip „mėsos klijų“, maisto priedo mėsos gabalėliams „suklijuoti“, siekiant pagaminti vientisą mėsos produktą, vartojimo priėmimui su „labai maža atsarga“ (370 balsų, kai buvo būtina surinkti 369 balsus). Jų vartojimas akivaizdžiai gali klaidinti vartotojus dėl jų perkamo produkto kokybės. Todėl mano ir mano kolegų EP narių pareiga – griežtai prieštarauti Komisijos siekiui

leisti žemės ūkio maisto pramonei vartoti naują maisto priedą, kuriuo pirmiausia siekiama padidinti pelnus, nepaisant vartotojų teisių, kurių viena yra teisė gauti teisingą informaciją apie maisto produktus, kuriuos jie pasirenka vartoti, apsaugos.

 
  
  

Pranešimas: Andres Perello Rodriguez (A7-0103/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. (RO) 2008 m. Europos Komisija pateikė „Organų donorystės ir transplantacijos 2009–2015 m. veiksmų planą“, kuriuo siekiama glaudesnio valstybių narių bendradarbiavimo organų donorystės srityje, keičiantis gerąja patirtimi. Šiame plane numatyti veiksmai papildo Komisijos pasiūlyme dėl direktyvos dėl organų donorystės ir transplantacijos nustatytą Europos teisinę sistemą. Nors šiuo metu tarp valstybių narių egzistuoja dideli skirtumai, atsižvelgiant į taikomą praktiką ir jos rezultatus, keitimasis informacija ir gerąja patirtimi padės pagerinti esamą padėtį tose valstybėse, kuriose galimybės gauti organų mažos.

Kitais plane numatytais veiksmais siekiama pagerinti organų transplantacijos kokybę ir saugumą, sudaryti registrą, skirtą rezultatams po transplantacijos įvertinti, ir sukurti keitimosi organais sistemą, taikomą ypatingais atvejais, pvz., vaikams ir specialiuosius poreikius turintiems suaugusiems. Kartu su savo kolegomis kitais Parlamento nariais balsavau už šį planą, kuriuo bus palengvintas valstybių narių bendradarbiavimas ir sustiprinta kova su neteisėta prekyba organais.

 
  
MPphoto
 
 

  Regina Bastos (PPE), raštu. (PT) Įrodyta, kad organų donorystė būtina gydant tam tikras ligas ir padeda išsaugoti gyvybę, suteikti pacientams geresnę gyvenimo kokybę, taip pat užtikrinti geresnį ekonominės naudos santykį, palyginti su kitokia organų pakeitimo terapija. Tačiau vis tiek yra keletas nerimą keliančių dalykų, taikant šį metodą, pvz., ligų perdavimo rizika, ribotos galimybės gauti organų ir prekyba organais.

Šiuo metu nėra nei visą Europos Sąjungą aprėpiančios duomenų bazės, kurioje būtų saugoma informacija apie skirtus dovanoti ir persodinti organus arba apie gyvus ar mirusius donorus, nei juolab visoje Europoje galiojančios sertifikavimo sistemos, kurią taikant būtų galima įrodyti, kad žmogaus organai ir audiniai gauti teisėtai. Balsavau už šį pranešimą, nes pritariu 2008 m. gruodžio mėn. Europos Komisijos patvirtintam organų donorystės ir transplantacijos veiksmų planui (2009–2015 m.), kuriame įtvirtinamas valstybių narių bendradarbiavimu paremtas požiūris, kuris grindžiamas prioritetiniais veiksmais, bendrų tikslų nustatymu ir plėtojimu bei donorystės ir transplantacijos veiklos įvertinimu pagal sutartus rodiklius, kurie galėtų padėti nustatyti lyginamuosius standartus ir gerąją patirtį.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. (FR) Kasdien Europoje miršta dvylika ligonių, laiku nesulaukę transplantacijos, o šiuo metu transplantacijos laukia 60 000 asmenų. Tačiau 27 ES šalyse dar nėra sukurto keitimosi organais tinklo. Nors direktyva netrukus bus parengta, su kitais Parlamento nariais balsavau už rezoliuciją, kurioje išdėstyta pozicija, kurią turėtų priimti Parlamentas šiuo klausimu. Čia svarbūs trys opūs klausimai: tarpvalstybinis keitimasis galimais organais, piliečiams teikiama informacija ir galimų donorų nustatymas. Pvz., rezoliucijoje siūloma, kad piliečiai internetu galėtų pareikšti savo norą tapti donorais.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) Kiekvieną dieną tūkstančiams žmonių organų donorystė – vienintelė proga išgyventi. Rumunijoje dėl donorų stokos per dieną mirštą trylika pacientų, įtrauktų į laukiančių transplantacijos asmenų sąrašą.

Šiuo metu padėtis Rumunijoje tragiška, nes milijonui gyventojų tenka tik vienas donoras. Rumunijos parlamentas mėgina įtvirtinti numanomo sutikimo principą, tačiau kiekvieną kartą tam trukdo viešosios diskusijos. Komisijos ir Europos Parlamento priemonėmis siekiama tik įvesti šiek tiek tvarkos ir pateikti rekomendacijų sistemai, kuri labai svarbi, norint išgelbėti kuo daugiau gyvybių. Medicinos sistemos finansavimas nėra pigus. Organų išėmimas ir transplantacijos atlikimas, taip pat po transplantacijos teikiama priežiūra yra brangios medicininės procedūros, tačiau kiekviena valstybė narė turi stengtis skatinti tokias medicinines procedūras.

Iš tikrųjų Ispanijoje taikomas geras modelis, nes čia didžiausias donorų skaičius Europos Sąjungoje. Nėra prasmės dar kartą išrasti dviratį, kai vienoje iš savo valstybių turime sėkmingai veikiantį modelį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šioje direktyvoje siūlomos priemonės, pvz., valstybių narių bendradarbiavimas ir keitimasis organais, griežtai taikant kokybės ir saugumo standartus, mums tik suteikia postūmį.

 
  
MPphoto
 
 

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. (EL) Skaičiai iškalbingi. Šiuo metu ES valstybėse narėse į laukiančių transplantacijos pacientų sąrašus įtraukta apytiksliai 60 000 žmonių. Kasdien miršta dvylika iš šių pacientų. Valstybėse narėse galimybės sulaukti organų labai skirtingos: nuo 33,8  mirusių donorų vienam milijonui žmonių Ispanijoje iki vieno mirusio donoro vienam milijonui žmonių Rumunijoje. Organų paklausos ir pasiūlos skirtumais pasinaudoja nusikalstamos grupuotės, kurios tai pavertė pelningu verslu. Komisijos organų donorystės ir transplantacijos veiksmų planas vertingas tuo, kad siūlomas glaudesnis valstybių narių bendradarbiavimas padidins organų pasiūlos galimybes, pagerins transplantacijos sistemų veiksmingumą ir prieinamumą, organų kokybę ir saugumą, taip pat paskatins keitimąsi gerąja patirtimi.

Balsavau už A. Perello pranešimą, nes jame pateikiamas rinkinys prioritetinių veiksmų, kuriais būtų padidintas donorystės procentinis rodiklis, įdiegta organų donorų koordinatorių koncepcija visose ligoninėse, kuriose galima teikti organus, būtų padidintas visuomenės informuotumas, pagilintos sveikatos priežiūros specialistų ir pacientų paramos grupių žinios bei įgūdžiai, sukurti registrai, kurie palengvintų rezultatų po transplantacijos įvertinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. (FR) Kiekvienais metais Europoje didėja organų donorystės ir transplantacijų skaičius, taip išgelbstint tūkstančius gyvybių. Tačiau vis dar reikia pašalinti įvairias kliūtis, nes kol kas trūksta reikiamų organų. Kiekvieną dieną ES dėl tinkamų donorų trūkumo miršta dvylika pacientų. Organų donorystės rodikliai skiriasi kiekvienoje valstybėje narėje, pvz., Ispanijoje 1 mln. gyventojų tenka 34,6  donorystės atvejų, o Rumunijoje – tik 0,5. Be to, valstybės narės retai keičiasi organais. Parlamento balsavimas – pirmas žingsnis siekiant sukurti Europos tinklą, kuriame būtų patenkinti sparčių, lanksčių ir saugių transplantacijų reikalavimai, remiantis organizacijų „Eurotransplant“ (Austrija, Beniliukso šalys, Kroatija, Vokietija, Nyderlandai bei Slovėnija) ir „Scandiatransplant“ (Švedija, Danija, Suomija, Norvegija bei Islandija) modeliais. ES taip pat ketinama išplėsti donorų kortelių sistemą, nes tik 12 proc. Europos piliečių turi šias korteles, nors jų turėjimui pritaria 81 proc. Valstybės narės privalo užtikrinti, kad už donorystę nebūtų mokama, garantuoti organų atsekamumą ir išlaikyti konfidencialumą, ypač siekiant kovoti su tarptautine organų prekyba.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Atrodo, kad organų donorų procentinio santykio neatitikimas skirtingose Europos valstybėse atskleidžia tai, kad vienų valstybių narių sistemos yra veiksmingesnės negu kitų. Todėl šios sistemos turi būti išnagrinėtos ir galimai pritaikytos tose šalyse, kuriose sukurtos sistemos veikia ne taip sėkmingai. Akivaizdu, kad srityje, kuri glaudžiai susijusi su žmogaus sveikata ir gyvybe, be gerosios patirties, dar reikia optimizuoti išteklius ir Europos mastu bendrai naudotis prieinamais organais.

Nesuprantama tai, kad kažkas turi mirti dėl to, kad toje šalyje nėra reikiamo organo, kurį galima gauti kitoje šalyje. Pritariu, kad kiekvienas, skatinantis ar propaguojantis vadinamąjį „transplantacijos turizmą“, turėtų būti baudžiamas, kaip ir tie, kurie naudojasi organų prekybos tinklais. Ypač griežtai turėtų būti baudžiami sveikatos priežiūros specialistai ir draudimo bendrovės. Norėčiau pabrėžti, kad reikia veiksmingai kontroliuoti tiek organų gavėjus, tiek altruizmu ir laisva valia pagrįstą donorystę, už kurią visuomenė turi būti dėkinga.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Šiuo metu ES 56 000 pacientų laukia tinkamo organo donoro, ir kasdien miršta dvylika pacientų, nesulaukę organo transplantacijos. Organo transplantacija – vienintelė gydymo alternatyva tiems pacientams, kurie pasiekė paskutinę kepenų, širdies ir plaučių funkcijos nepakankamumo stadiją. Tačiau egzistuoja didelis skirtumas tarp transplantacijos laukiančių pacientų ir jos sulaukusių asmenų skaičiaus. Šis neatitikimas atsiranda dėl transplantacijai tinkamų organų trūkumo, palyginti su jų paklausa. Dėl to, kad į laukiančiųjų sąrašus įtraukiama daugiau pacientų, o transplantantą gaunančių pacientų skaičius beveik nedidėja, sąraše esantiems pacientams laukti reikia ilgiau. Šis laikas brangus ir gali padaryti neigiamą įtaką pacientų išgyvenimo galimybėms ir sėkmingai implantacijai. Komisijos pasiūlyme parengti Europos organų donorystės ir transplantacijos 2009–2015 m. veiksmų planą įtvirtinamas valstybių narių bendradarbiavimu paremtas požiūris, kuris grindžiamas prioritetiniais veiksmais, bendrų tikslų nustatymu ir plėtojimu, sutartais kiekybiniais bei kokybiniais rodikliais ir parametrais, reguliariu ataskaitų teikimu ir gerosios patirties nustatymu.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Vykdant organų transplantaciją galima užtikrinti ilgą ir visavertį gyvenimą tiems žmonėms, kuriems kitu atveju reikėtų intensyvios priežiūros arba kurie paprasčiausiai neišgyventų. Transplantacijų skaičius Europos Sąjungoje išaugo, išgelbstima gyvybė ir pailginamas gyvenimas daugeliui žmonių.

Tačiau laukiančiųjų transplantacijos sąrašai vis dar ilgi. Šiuo metu Europos Sąjungoje 56 000 pacientų laukia tinkamo organo donoro, ir nustatyta, kad kasdien miršta dvylika žmonių, nesulaukusių organo transplantacijos. Mirusių organų donorų neužtenka, o gyvų donorų skaičius taip pat negali patenkinti esamos paklausos.

Be to, egzistuoja dideli skirtumai tarp valstybių narių, atsižvelgiant į mirusių organų donorų skaičių, ir šiuo metu nesama nei visą Europos Sąjungą aprėpiančios duomenų bazės, kurioje būtų saugoma informacija apie skirtus dovanoti ir persodinti organus arba apie gyvus ar mirusius donorus, nei juolab visoje Europoje galiojančios sertifikavimo sistemos, kurią naudojant būtų galima įrodyti, kad žmogaus organai ir audiniai gauti teisėtai. Būtent atsižvelgiant į minėtas aplinkybes aptariamame pranešime siūlomos priemonės, kurias laikome svarbiomis stiprinant valstybių narių bendradarbiavimą šioje srityje, kuris gali būti naudingas visiems.

 
  
MPphoto
 
 

  Nick Griffin (NI), raštu. – Nuolat trūkstant transplantacijai tinkamų organų užkertamas kelias sveikatos priežiūros specialistų pastangoms padėti pacientams. Liūdna, kad trūksta organų donorų, nes tai skatina ir begėdišką nusikalstamą veiklą. Tačiau mėginimas spręsti šias problemas sukuriant visą ES aprėpiančią duomenų bazę, deja, klaidingas. Naivu tikėtis, kad įmanoma sukurti visą ES aprėpiančią duomenų bazę, atsižvelgiant į skirtingas kalbas ir IT sistemas, kai nepavyko sukurti tik JK galiojančios Sveikatos priežiūros tarnybos duomenų bazės, taip išvaistant milijardus svarų sterlingų.

Sveikatos priežiūros tarnybos Europoje neįstengia finansuoti net pagrindinių programų ir privalo smarkiai mažinti išlaidas, o paprasti piliečiai moka už globalizacijos nesėkmes. Taigi, siekiant skatinti organų donorystę, reikėtų daugiau investuoti į nacionalinio lygmens švietimo programas, o ne nukreipti lėšas į biurokratinio mechanizmo finansavimą. Be to, organai išlieka gyvybingi labai trumpą laiką. Todėl visą ES aprėpiančiu tinklu galėtų pasinaudoti tik nedaugelis pacientų. Pasiūlymai sukurti dar vieną tinklą skamba kaip gražus pasiteisinimas siekiant tobulinti darbotvarkę, tačiau, užuot turėję kažką bendro su pacientų gerove, tėra tik dar viena federalizmo dogma.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. (FR) Europoje kasmet miršta keletas tūkstančių žmonių, laiku nesulaukę transplantacijos. Poreikis įgyvendinti priemones ES lygmeniu ir Bendrijoje palengvinti keitimąsi transplantacijai skirtais žmogaus organais pagal patobulintus šios srities kokybės ir saugumo standartus tapo labai svarbiu ir neatidėliotinu klausimu. Todėl balsavau už šią direktyvą, kuria siekiama apsaugoti gyvus donorus ir asmenis, kurie naudojasi jų organais, ir garantuoti pagrindinius etinius principus, pvz., anonimiškumą, laisvą valią ir žmogaus kūno, kuris neturi tapti pelno šaltiniu, neliečiamumą. Idėja sukurti kompetentingų institucijų tinklą valstybėse narėse man atrodo labai teisinga, kaip ir registracija internetu nacionaliniuose ar Europos registruose. Be abejo, reikia imtis visų galimų atsargumo priemonių, kad šios priemonės būtų įgyvendinamos tinkamai.

 
  
MPphoto
 
 

  Véronique Mathieu (PPE), raštu. (FR) Balsavau už pranešimą dėl organų donorystės ir transplantacijos veiksmų plano (2009–2015 m.). Šioje organų transplantacijos srityje pasiekta techninė pažanga teikia daug vilčių visiems asmenims, kuriems transplantacija – vienintelė galima gydymo forma. Pagrindinė problema, su kuria susiduriame šiuo metu, yra organų donorų trūkumas, kuris akivaizdus, vertinant ilgas transplantacijos laukiančių pacientų eiles. Siekiant pakeisti šią padėtį, būtina įgyvendinti priemones, kuriomis būtų galima nustatyti galimus donorus, taip pat reikia pasiekti daug pažangos, didinant donorų organų skaičių Europoje. Kaip pabrėžė pranešėjas, pagrindinio už organų donorystę atsakingo asmens paskyrimas ligoninėse turbūt yra svarbiausias veiksnys, siekiant pagerinti padėtį šioje srityje.

Glaudesnis valstybių narių bendradarbiavimas padės užtikrinti sklandesnį keitimąsi informacija ir gerąja patirtimi, kuriuo siekiama didinti donorų skaičių. Pvz., galimybė piliečiams įtraukti savo pavardę į donorų registrą kreipiantis dėl paso ar vairuotojo pažymėjimo – viena iš iniciatyvų, kurią valstybės narės turėtų apsvarstyti ir kurią aš ir daugelis mano kolegų Parlamento narių vertina palankiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Šią naują direktyvą patvirtinome dėl įvairių priežasčių, tačiau labiausiai dėl to, kad manome, jog šis planas bus labai svarbus siekiant ES išgelbėti daug gyvybių. Kasdien ES miršta dvylika pacientų, o 60 000 laukia tinkamo donoro organų transplantacijai. Transplantacijų skaičius per paskutinius du dešimtmečius nuolat augo, ir tai yra vienintelis galimas gydymo metodas mirtinais kepenų, plaučių ar širdies funkcijos nepakankamumo atvejais. Pacientų, laukiančių širdies, kepenų ar plaučių transplantacijos, mirtingumas svyruoja nuo 15 proc. iki 30 proc., todėl priėmus šią naują direktyvą, pacientai, kuriems reikia organų transplantacijos, turės laukti trumpiau. Būtent todėl ir balsavau už šią direktyvą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Trys svarbiausi organų donorystės ir transplantacijos tikslai – kokybės ir saugumo užtikrinimas pacientams ES lygmeniu, donorų apsaugos užtikrinimas ir valstybių narių bendradarbiavimo palengvinimas.

Europos požiūris šiuo klausimu yra svarbus, atsižvelgiant ir į pacientų judumą Europos Sąjungoje. Apskritai Europos Sąjungoje vyrauja aiškus visuomenės sutarimas dėl organų donorystės transplantacijos tikslais. Tačiau dėl skirtingų kultūrinių, tradicinių ar organizacinių sistemų susiduriame su skirtinga padėtimi valstybėse narėse sprendžiant šį klausimą.

Kai kurios valstybės išlaikomas aukštas donorystės lygis, o kitose vis dar reikia plėtoti donorystės kultūrą. Dalijimasis gerąja patirtimi, modeliais ir kompetencija Europos Sąjungoje galėtų būti labai naudingas didinant organų donorystės rodiklius.

Reikia skatinti bendradarbiavimą, siekiant nustatyti sėkmingus skirtingų transplantacijos sistemų elementus ir juos plėtoti Europos lygmeniu, taip gerinant organų donorystės ir transplantacijos kokybės ir saugumo sąlygas. Todėl ir balsavau už pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Šiame pranešime pristatomi veiksmai, kuriais siekiama skatinti valstybių narių bendradarbiavimą transplantacijų srityje, siekiant didinti jų skaičių, mažinti laukiančiųjų eilę ir nuosekliai mažinti pacientų, mirusių nesulaukus tinkamo organo, skaičių. Taip pat veiksmų plane nustatomi valstybėms narėms taikomi bendrieji kokybės ir saugumo standartai, kuriais ne tik prisidedama prie pacientų apsaugos, bet ir palengvinamas valstybių bendradarbiavimas. Be to, atkreipiamas dėmesys į nacionalinių ir ES transplantacijos procesų (diskriminacijos vengimas, rezultatų stebėjimas ir pan.) apskaitos sukūrimą. Tai padėtų geriau ir visapusiškiau suvokti dabartinę padėtį Europoje, taip pat sumažintų prekybos organais galimybes. Pranešime pritariama veiksmų planui ir pabrėžiama būtinybė skubiai imtis numatytų veiksmų bei ryžtingai kovoti su įvairiose pasaulio šalyse vykstančia organų prekyba. Manau, šis pranešimas – svarbus Komisijos darbo rezultatas ir vertingas įnašas į Europos visuomenei teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų sritį, padedant sunkioje padėtyje atsidūrusiems pacientams.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu.(ES) Norėčiau pasveikinti A. Perello Rodriguezą, priklausantį Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijai, pateikus pranešimą, už kurį ką tik balsavome. Veiksmų plano įgyvendinimas reiškia, kad 60 000 žmonių, kurie tikisi sulaukti organo donoro, turės daugiau galimybių pailginti savo gyvenimą. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į Ispanijos sveikatos priežiūros sistemą, kuri užima pirmaujančią poziciją šioje srityje. Tai pripažino visi pranešėjai ir visos frakcijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Olga Sehnalová (S&D), raštu.(CS) Balsavau už šį pranešimą, nors manau, kad pirmiausia reikėtų sutelkti dėmesį į donorų skaičiaus didinimą įvairiose valstybėse narėse, atsižvelgiant į skirtingas nacionalines sveikatos priežiūros sistemų tradicijas. Todėl reikėtų griežtai įvertinti šią padėtį subsidiarumo principo atžvilgiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. (LT) Gerbiami ponai ir ponios, statistika kalba pati už save. Remiantis šiuo pranešimu, dabar yra 56 000 pacientų, laukiančių tinkamo organų donoro Europos Sąjungoje. Kiekvieną dieną belaukdami organų transplantacijos miršta 12 žmonių. Gaila, tačiau dėl didelio organų donorų stygiaus ir nepakankamo tarpvalstybinio koordinavimo daug žmonių tiesiog numiršta. Šis jautrus klausimas susijęs su įvairiais teisiniais ir kultūriniais aspektais. Bet viską dar labiau komplikuoja skirtingos ES šalių narių nacionalinės politikos ir iš esmės skirtingi organų donorystės rodikliai. Kai kuriuos iš šių trūkumų galima sušvelninti pasitelkiant ES duomenų bazę ir sertifikavimo sistemą, kuri suteiktų informacijos apie organų tiekimą bei garantuotų jų kokybę ir teisėtumą.

Svarbu taip pat mobilizuoti visuomenę bei ją informuoti. Dauguma ES piliečių iš esmės nėra nusiteikę prieš donorystę, tačiau jie nedrįsta įtraukti savo pavardės į registrą. Todėl donorystė turėtų būti kiek įmanoma prieinama – paskatinimas dažnai gali būti veiksmingas. Pvz., aš sveikinu formas, kuriose piliečiams yra suteikta galimybė tiesiogiai įtraukti savo pavardę į organų donorų registrą, kai pastarieji teikia paraišką vairuotojo teisėms gauti. Transplantuojamų organų stygius taipogi yra galinga paskata organų – ir žmonių – prekybai. ES turėtų sukurti geresnį donorystės ir transplantacijos koordinavimą, nes, kaip matome, skurdžiausi Europos regionai tampa perspektyvia dirva nelegaliai prekybai organais.

 
  
  

Pranešimas: Ramón Jáuregui Atondo (A7-0144/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Lisabonos sutartyje numatyta, kad ES turi prisijungti prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK), ir labai tuo džiaugiuosi. Kad šis prisijungimas būtų veiksmingas, reikia vieningo Tarybos narių pritarimo ir Europos Parlamento patvirtinimo. Aš savo ruožtu visiškai pritariu šiam prisijungimui, nes tai papildys Europos Sąjungos pagrindinių teisių apsaugos sistemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. – (FR) Lisabonos sutartyje numatyta, kad ES turi prisijungti prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Tai nėra tik simbolinis prisijungimas, nes atsiranda galimybė gerinti ES piliečių pagrindinių laisvių apsaugą. Šis prisijungimas taip pat turės įtakos sprendimams ir veiksmams, kurie priimami ir įgyvendinami bendros užsienio ir saugumo politikos srityje, remiantis Europos konvencija, net jeigu jie ir nepatenka į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Lisabonos sutartyje numatytas ES prisijungimo prie EŽTK – svarbiausios žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos priemonės Europoje – teisinis pagrindas bei Europos šerdis. ES prisijungimas prie konvencijos dar labiau sustiprins ES pagrindinių teisių apsaugos sistemą. Pritariu šiam pasiūlymui, nes tai istorinė galimybė sudaryti sąlygas Europos Sąjungos ir valstybių narių piliečiams vienodai apsaugoti žmogaus teises ir pagrindines laisves. Strasbūro Europos žmogaus teisių teismui bus suteikta kompetencija nagrinėti, ar ES institucijų, įstaigų ir agentūrų teisės aktai, įskaitant Europos Teisingumo Teismo sprendimus, atitinka Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas. Labai svarbu tai, kad asmenys turės naują galimybę ginti savo teises. Išnaudoję visas nacionalines teisių gynimo priemones, jie galės Europos žmogaus teisių teismui pateikti ieškinius dėl ES padarytų pagrindinių teisių pažeidimų – tai paskatins plėtoti darnesnę teismų praktikos sistemą žmogaus teisių srityje. Vienodas ir visapusiškas Pagrindinių teisių chartijos taikymas ES lygmeniu yra taip pat labai svarbus siekiant užtikrinti, kad būtų pasitikima Europos Sąjunga. Kadangi prisijungimas prie Konvencijos turės didžiulę teisinę įtaką kuriant darnią žmogaus teisių apsaugos sistemą, raginčiau Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti galimybę parengti gaires, kuriose būtų aiškiai išdėstyti visi prisijungimo prie Konvencijos padariniai, poveikis piliečių teisėms bei numatyta procedūra dėl skundų pateikimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės – tai vertybių ir principų sistema, kuri išskiria mus kaip žmones ir mūsų būties pagrindą; jos yra visuotinės, nedalomos ir susijusios tarpusavyje. Lisabonos sutarties įsigaliojimas reiškia ir svarbų žingsnį žmogaus teisių požiūriu, ne tik todėl, kad Pagrindinių teisių chartija tampa privaloma, bet ir todėl, kad suteikiant ES juridinio asmens statusą atsiranda galimybė ES prisijungti prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK). Šis prisijungimas labai svarbus ir politiniu, ir teisiniu lygmeniu, kuriant tikrąją žmogaus teisių aplinką. Dėl Europos Sąjungos, kuriai valstybės narės perdavė savo pagrindinius įgaliojimus, veiksmų, prisijungimas suteikia galimybę užtikrinti tokią visuomenės apsaugą, kuria jau naudojamasis valstybėse narėse.

Europos institucijos įsipareigojusios jos laikytis, ypač vykdydamos teisės aktų projektų rengimo ir priėmimo procedūras. Kita vertus, ES teisės aktų ir teismų praktikos derinimas žmogaus teisių srityje, prisijungus prie EŽTK, turi prisidėti prie integralios sistemos kūrimo, kurioje Europos žmogaus teisių teismai (Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ir Europos žmogaus teisių teismas) turi veikti suderintai, atsižvelgdami ne į hierarchinius santykius, o į vienas kito specializaciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. – Pritariu pranešimui dėl ES prisijungimo prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK), kaip numatyta Lisabonos sutartyje. Dabar Europos Sąjungos institucijos patenka į šių pagrindinių teisių apsaugos sistemos taikymo sritį. ES prisijungimas prie EŽTK pagerins ES poziciją, raginant trečiąsias šalis laikytis žmogaus teisių standartų, ir suteiks ES piliečiams tą patį apsaugos nuo ES veiksmų lygį, kokį jie turėjo valstybių narių atžvilgiu. Nors ES neprisijungs prie Europos Tarybos (ET), prisijungimas prie EŽTK suteiks teisę teikti kandidatus į teisėjo vietą ir leis Europos Parlamentui dalyvauti ET Parlamentinėje Asamblėjoje, skiriant Europos žmogaus teisių teismo teisėjus. Be šios pažangos, Komisija turėtų būti paskirta derėtis dėl prisijungimo prie EŽTK papildomų protokolų, kurie susiję su Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintomis teisėmis. Kitas logiškas žingsnis, atitinkantis Pagrindinių teisių chartiją, būtų ES institucijų prisijungimas prie Europos socialinės chartijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Philippe de Villiers (EFD), raštu. (FR) Pagrindinių žmogaus teisių apsauga turi priklausyti nacionalinei kompetencijai, nes jų aiškinimas skiriasi įvairiose šalyse ir kultūrose. Tai ypač akivaizdu diskriminacijos, sekuliarizmo koncepcijų atveju ir apibrėžiant žmogaus gyvenimą (nuo apvaisinimo iki natūralios mirties).

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas – institucija, kurios sprendimai vis dažniau yra susiję su politika – pradės dar labiau griauti nacionalines konstitucines sistemas ir Europos civilizacijos pamatus. Negana to, kad ES prisijungimas prie Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bus nenaudingas ir bus švaistomi ištekliai, Strasbūro teisme kils sumaištis ir neišsprendžiami teisiniai konfliktai.

Todėl, remdamasis logika, prieštarauju naujo juridinio asmens statuso suteikimui ES, kaip numatyta Lisabonos sutartyje, nes tai sukels nepageidaujamų padarinių.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad Europos Sąjungos prisijungimas prie Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) yra svarbi žinia, kuri sustiprins Europos Sąjungos patikimumą trečiųjų šalių atžvilgiu, iš kurių ES nuolat reikalauja laikytis EŽTK normų.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Europos Sąjungos prisijungimas prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos – tai Mastrichte prasidėjusio proceso rezultatas tuo atžvilgiu, kad Europos bendrijai suteiktas juridinio asmens statusas ir vėliau patvirtinta Lisabonos sutartis. Pagrindinių teisių chartijos priėmimas, iš pradžių ribota apimtimi, o paskui ją išplečiant ir integruojant į Sutartį, yra svarbus šio proceso etapas.

Šiuo metu Europos Sąjunga glaudžiau dalyvauja žmogaus teisių apsaugos srityje visame žemyne. Pritariu šiai plėtrai. Manau, kad gali būti surasti įvairių teisinių, techninių ir institucinių klausimų, kurių kyla šiuo metu, sprendimai ir kad šie sprendimai gali būti paremti subsidiarumo principu, savanorišku valstybių narių bendradarbiavimu, gerbiant jų suverenitetą bei nacionalines teisines sistemas ir remiantis teisinės valstybės principu.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Džiaugiuosi, kad buvo patvirtintas šis pranešimas, kuriuo prisidedama prie ES įsipareigojimo dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK). Šis įsipareigojimas – tai žingsnis į priekį Europos integracijos procese ir dar vienas žingsnis politinės vienybės link. Be to, kadangi ES pagrindinių žmogaus teisių apsaugos sistema sutvirtinama ir sustiprinama, įtraukiant Pagrindinių teisių chartiją į pirminę teisę, ES prisijungimas prie EŽTK bus aiški žinia, siekiant užtikrinti darną tarp ES ir Europos Tarybai priklausančių valstybių ir europinio režimo žmogaus teisių apsaugos srityje. Šis prisijungimas dar labiau sustiprins ES patikimumą trečiųjų šalių akyse, iš kurių ji dvišaliuose santykiuose nuolat reikalauja laikytis EŽTK normų. ES vykdomos veiklos atžvilgiu šis prisijungimas taip pat garantuos visuomenės apsaugą, kuri jau pasiekta santykiuose su visomis valstybėmis narėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. (FR) Balsavau už šį pranešimą, kad būtų suteiktas patvirtinimas deryboms dėl ES, kaip juridinio asmens, turinčio savo teises, prisijungimo prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Šis prisijungimas iš esmės suteikia piliečiams naujų priemonių: jie galės perduoti bylą Europos žmogaus teisių teismui, jeigu ES institucija ar valstybė narė savo veiksmais ar pareigų nevykdymu pažeis jų pagrindines teises. Be to, turime primygtinai reikalauti, kad ES prisijungtų prie papildomų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolų ir peržiūrėtos Europos socialinės chartijos, nes ES taip pat turi siekti pažangos šiose srityse.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. (RO) Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Sąjungos prisijungimas prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos tampa privalomas pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją. Tam pritariu, nes šis prisijungimas sustiprins ES patikimumą piliečių akyse, užtikrinant pagarbą jų teisėms. Prisijungimas prie konvencijos suteiks piliečiams apsaugą nuo ES ir jos institucijų veiksmų, kuria jie šiuo metu naudojasi savo valstybėse narėse. Be to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, Europos žmogaus teisių teismas ir nacionaliniai teismai glaudžiau bendradarbiaus.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai dėl bažnyčios ir valstybės atskyrimo atitinka pasaulietinę Prancūzijos tradiciją. Tai patvirtina sprendimas, kuriame draudžiama mokytojai klasėje dėvėti šydą ir kuriame prieštaraujama kryžių kabinimui mokyklose. Tačiau Europos Sąjungos Teisingumo Teismas siūlo piliečių laisves riboti tik tada, kai to reikalaujama pagal ES pagrindiniuose tekstuose numatytas vertybes. Esmė ta, kad šiuose tekstuose nė karto nebuvo paminėtas privalomas bažnyčios ir valstybės atskyrimas ar pasaulietinė institucijų prigimtis. Todėl Europos Sąjunga negali garantuoti Europos piliečių sąžinės laisvės.

 
  
MPphoto
 
 

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu.(PL) Vienas iš Europos Sąjungos pamatinių principų jos įkūrimo metu buvo pagarba žmogaus teisėms – vertybė, kuri nuolat išlieka ES interesų centre. Tai patvirtinama ES teise ir kiekvienos valstybės narės konstitucinėmis nuostatomis. Prisijungimas prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) – reikšmingas žingsnis į priekį, stiprinant asmens pagrindinių teisių apsaugą. Priimdama šį sprendimą, ES tampa tarptautinės teisių apsaugos sistemos dalimi, todėl sustiprėja ES patikimumas ne tik trečiųjų šalių akyse, bet ir ES piliečių akyse. Šia konvencija nekeičiama ES institucinė struktūra, tačiau jos atžvilgiu pradeda veikti dar vienas teismas, Europos Žmogaus Teisių Teismas, kuris stebės, kaip Europos Sąjunga vykdo įsipareigojimus, susijusius su EŽTK nuostatomis. Atsižvelgdamas į tai, kad pranešime dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos institucinių aspektų yra įtvirtintos nuostatos, kurios atitinka pirmiau pateiktas pastabas, nusprendžiau balsuoti už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) ES prisijungimo prie EŽTK svarba taip pat susijusi su simboliniu bei politiniu patikimumu ir su tuo, kad ES ir jos institucijos bus griežčiau įpareigotos saugoti pagrindines asmens teises. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai sukuriamas teisinis pagrindas pradėti deryboms dėl ES prisijungimo prie EŽTK.

Pritariu Europos Sąjungos prisijungimui prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Tačiau vienas svarbus klausimas, į kurį reikėtų atsakyti, yra tam tikrų garantijų, kurios turėtų būti numatytos sutartyje dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie EŽTK, išsaugojimas, ypač atsižvelgiant į būdingas ES ir ES teisės savybes. Prisijungimu neturi būti apribota Europos Sąjungos kompetencija arba valstybių narių įsipareigojimas ginčų, kurie patenka į ES teisės taikymo sritį, neteikti išorinėms ginčų sprendimo sistemoms. Todėl svarbu išsaugoti Teisingumo Teismo prerogatyvas tais atvejais, kai į Strasbūro teismą kreipiamasi dėl Europos Sąjungos teisės akto atitikties pagrindinėms teisėms, nesuteikus galimybės prieš tai išspręsti bylą Teisingumo Teisme.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Dėkoju pranešėjui už puikiai atliktą darbą Europos Sąjungos prisijungimo prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) tema; prisijungimas bus labai naudingas Europos piliečiams, nes atsiras galimybė kreiptis į teismą, kuris neįeina į Europos Sąjungos sudėtį, ir bus užtikrinama, kad Europos Sąjunga ir valstybės narės visada gerbs Europos piliečių teises.

Atsižvelgiant į demokratijos principus, Europos Sąjunga ir valstybės narės visada turi turėti teisę apsiginti. Todėl manau, kad kiekvienai prie EŽTK prisijungusiai šaliai labai svarbu turėti teisėją, kuris paaiškintų kiekvieno atvejo esmę, taip pat manau, kad Europos Parlamentui svarbu turėti neoficialią instituciją, kuri koordinuotų Europos Parlamento ir Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos dalijimąsi informacija. Be to, labai svarbu konsultuotis su Parlamentu ir įtraukti jį į derybų procesą.

 
  
MPphoto
 
 

  Evelyn Regner (S&D), raštu. (DE) Balsavau už rezoliuciją, nes manau, kad Europos Sąjungos prisijungimas prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) būtų puikus žingsnis į priekį, kuriant teisinį tikrumą ir nuoseklumą. Pastaraisiais dešimtmečiais Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė daugybę sprendimų, kuriuose ginamos būtent Europos piliečių pagrindinės teisės. Europos Sąjungos prisijungimas prie konvencijos taip pat prisidėtų prie ES patikimumo stiprinimo trečiųjų šalių akyse.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – (ES) Džiaugiuosi, kad patvirtintas kolegos Parlamento nario R. Jáuregui parengtas pranešimas dėl ES prisijungimo prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Nerimauju dėl to, kad kai kurie eurofobai Parlamento nariai atkakliai neigia šios priemonės svarbą, bet manau, kad šios konvencijos pasirašymas reiškia didesnę žmogaus teisių apsaugą ir apskritai, ir ES.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) ES prisijungimas prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos jau buvo minimas Europos Sąjungos sutartyje; įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, jis tapo privalomas. Šis prisijungimas sustiprins žmogaus teisių apsaugą Europoje, o ES teisinė sistema turės paklusti išorės teisinei kontrolei. Tai užtikrins Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos suderinamumą ir apsaugos Europos visuomenę nuo Europos institucijų veiksmų tokiomis sąlygomis, kurios jau galioja valstybių narių atžvilgiu.

Reikia pažymėti, kad prisijungimas nesuteikia ES narystės Europos Taryboje ir dėl to nekyla ES teisės autonomijos klausimas, nes Europos Sąjungos Teisingumo Teismas lieka vienintelė institucija, nagrinėjanti klausimus, susijusius su Europos Sąjungos teisės galiojimu ir aiškinimu. Taip pat noriu pabrėžti, kaip svarbu, kad ES galės teikti kandidatūras ir rinkti teisėją, kuris jai atstovautų, ir kaip svarbu, kad Parlamentas būtų tinkamai informuojamas apie derybas dėl prisijungimo ir kad ateityje būtų sukurtas mechanizmas, leisiantis abiejų institucijų parlamentinėms asamblėjoms keistis informacija.

 
  
MPphoto
 
 

  Rafał Trzaskowski (PPE), raštu.(PL) Pritariu pranešimui iš esmės dėl to, kad jis išplečia žmogaus teisių apsaugos sistemą Europos Sąjungoje, ir ji tampa daug patikimesnė mūsų piliečių akyse. Kai nėra galimybės pateikti apeliacinį skundą nacionaliniu ar ES lygmeniu, kai ieškovui nesuteikiamas leidimas pradėti teisinę procedūrą arba kai negalima pareikšti ieškinio ES institucijai – tokiais atvejais papildoma nauda akivaizdi. Taigi toliau kovokime už tai, kad žmogaus teisių apsaugos sistema ES būtų sustiprinta.

 
  
MPphoto
 
 

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. − (LT) Gerbiami ponai ir ponios, kaip jau žinote, pagarba žmogaus teisėms yra esminė Europos Sąjungos vertybė, kuri įtvirtinta EB steigimo sutartyje. Nėra abejonių, jog ES prisijungimas prie Europos Žmogaus Teisių Konvencijos galėtų – jei viskas bus tinkamai atlikta – tapti istorine galimybe sustiprinti žmogaus teisių padėtį ES bei visoje Europoje. Tai galėtų būti mūsų šansas užtikrinti žmogaus teises bei pagrindines laisves ES piliečiams. ES prisijungimas prie EŽTK suteiktų Europai puikią galimybę veikti kaip moraliniam švyturiui, būti pavyzdžiu. Šis įvykis ne tik sustiprintų ES patikimumą, kalbant apie santykius su ne ES valstybėmis narėmis, bet taip pat pagerintų visuomenės nuomonę apie ES struktūras. Bet taip nutiktų, jei mes dėtume bendras pastangas, siekdami pašalinti dvigubus standartus mūsų politinėje programoje ir teisinėje sistemoje.

Gaila, tačiau kaip parodė pastarųjų metų įvykiai, dažnai kaltimų būta grynai politinio atspalvio. Teismai – tiek mano šalyje, tiek likusioje Europoje – vis dar labai dažnai būna neatsparūs politinėms manipuliacijoms. Tai būtina pakeisti, jei norime, kad daug žadantys įvykiai, kaip antai ES prisijungimas prie EŽTK neliktų tik veltui sugaištas laikas. Todėl aš iš visos širdies palaikau prisijungimą prie EŽTK, jei tai iš tikrųjų gins pagrindines žmogaus laisves ir teises, ir svarbiausia – pačioje ES.

 
  
MPphoto
 
 

  Geoffrey Van Orden (ECR), raštu. – Pritariu prisijungimui prie EŽTK, tačiau kartu suprantu, kad kai kurių šios konvencijos nuostatų teisinis aiškinimas sudarė kliūčių, neleidžiančių deportuoti terorizmu įtariamus asmenis. Tai reikia pakeisti.

Nepaisant visų pareiškimų, kad valstybių narių pozicija EŽTK atžvilgiu bus gerbiama, ES prisijungimas prie konvencijos apsunkins ir galbūt suvaržys valstybių narių teisę nukrypti nuo EŽTK ar individualiai aiškinti jos aspektus.

Politiniu požiūriu iš esmės prieštarauju ES prisijungimo prie EŽTK motyvui, kuris vertinamas kaip „žingsnis pirmyn Europos integracijos procese [įskaitant] dar vieną žingsnį politinės sąjungos link“. Šis neteisingai suprastas siekis pabrėžiamas ir pareiškime, kad ES prisijungimas reiškia „nepasirašiusios šalies prisijungimą prie teisinių priemonių, sukurtų valstybėms“. Todėl balsavau prieš rezoliuciją.

 
  
  

Rezoliucija: Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto peržiūros konferencija Kampaloje (Uganda) (B7-0265/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) Tarptautinio baudžiamojo teismo konferencija Ugandoje – svarbus ženklas, kad ši tarptautinė institucija pripažįstama visame Afrikos žemyne, visų pirma dėl to, kad teismas po jo įsteigimo 2002 m. pradėjo pirminius tyrimus. Niekas negali paneigti tokio tarptautinio teismo, kuriame nagrinėjamos sudėtingos bylos, apimančios žmogaus teisių pažeidimus, genocidą, nusikaltimus prieš žmoniją ir karo nusikaltimus, svarbos. Todėl svarbu, kad vis daugiau valstybių pripažintų Tarptautinio baudžiamojo teismo autoritetą ir kad Romos statuto signatarai skubiai ratifikuotų susitarimą. Mintis, kad reikia įsteigti tarptautinį teismą, kuriame būtų tiriami nusikaltimai prieš žmoniją, kilo dar 1919 m. per Paryžiaus taikos konferenciją. Prireikė 83 metų, kad būtų pasiektas tarptautinis susitarimas ir įsteigtas Tarptautinis baudžiamasis teismas. Šiuo metu valstybės, ratifikavusios Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, taip pat privalo nustatyti teismo teisę tirti agresijos nusikaltimus. Be to, Romos statutą pasirašiusiosios šalys privalo suderinti savo nacionalinius teisės aktus su Romos statuto nuostatomis, atsižvelgdamos į prisiimtą įsipareigojimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Europos Sąjunga tvirtai palaikė Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT) ir visos valstybės narės pritaria jos prisijungimui prie šio svarbaus teismo. Tikiuosi, kad Romos statuto šalys vykdys savo įsipareigojimus ir kad Kampalos konferencijos rezultatas bus toks TBT, kuris būtų geriau pasirengęs spręsti dabartinius iššūkius, kuris sulauktų adekvačios nacionalinių teisinių sistemų pagalbos ir kuriam būtų suteikta pakankamai priemonių, kad jis galėtų veiksmingai naudotis savo įgaliojimais; iš esmės to reikalauja nusikaltimų, kurie bus jo tyrimo objektas, sunkumas.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) ES yra ištikima Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) rėmėja, kuri, siekdama apsaugoti ir sustiprinti tarptautinio teisminio proceso nepriklausomumą, teisėtumą ir veiksmingumą, skatina Romos statuto visuotinumą ir remia jo vientisumą. Tai grindžiama tuo, kad ES sistemingai ragina į derybų mandatus ir susitarimus su trečiosiomis šalimis įtraukti sąlygą, susijusią su TBT. Per dešimtį metų projektams, kurių tikslas – remti TBT ir tarptautinį baudžiamąjį teisingumą, ES pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių iniciatyvos priemonę skyrė daugiau nei 40 mln. EUR. Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto peržiūros konferencija Kampaloje (Uganda) suteikia nepakartojamą galimybę statuto šalims ir jo nepasirašiusioms valstybėms, pilietinei visuomenei ir kitoms suinteresuotosioms šalims tvirtai pakartoti savo įsipareigojimą siekti teisingumo ir atsakomybės. Nors TBT statutą ratifikavo jau 111 šalių, tokiems regionams kaip Vidurio Rytai, Šiaurės Afrika ir Azija vis dar nepakankamai atstovaujama. Manau, kad valstybės narės dalyvaus šioje konferencijoje, užtikrindamos atstovavimą aukščiausiuoju lygiu ir dar kartą viešai patvirtindamos savo įsipareigojimą TBT.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Su džiaugsmu norėčiau pažymėti, kad Parlamento pasiūlytoje rezoliucijoje dėl Romos statuto peržiūros reikalaujama oficialiai įtraukti agresijos nusikaltimus kaip karo nusikaltimus ir nenumatyti jokio jurisdikcinio filtro nustatant, ar toks nusikaltimas įvykdytas. Tačiau kaip šis naujas teisės aktas gali būti įgyvendintas, jeigu nereikalaujama, kad jį ratifikuotų pagrindinės valstybės, įvykdžiusios agresijos nusikaltimus po Romos statuto įsigaliojimo 2002 m. (Jungtinės Amerikos Valstijos ir Izraelis)?

Kaip jį galima padaryti veiksmingą, jeigu neraginama, kad šios šalys nustotų daryti spaudimą valstybėms, kurios yra Tarptautinio baudžiamojo teismo statuto šalys, siekdamos, kad jos garantuotų jų piliečių neliečiamybę? Be to, gaila, kad Parlamentas, kuris atvirai skelbia, kad pirmauja kovoje su klimato kaita, nesiūlo įtraukti ekologinių nusikaltimų kaip nusikaltimų prieš žmoniją, kaip siūlyta per Kočabambos aukščiausiojo lygio susitikimą. Už sunkiausius nusikaltimus prieš žmoniją turi būti baudžiama. Tarptautinis baudžiamasis teismas galėtų būti naudinga priemonė šioje srityje. Tik kyla klausimas, ar jam iš tikrųjų bus skirti reikiami ištekliai. Kadangi taip nėra, aš susilaikau.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Jaučiu pareigą pasakyti, kad pritariu pasiūlymui dėl rezoliucijos dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto peržiūros konferencijos Kampaloje (Uganda).

Pati Europa iškilo tada, kai atsirado būtinybė padaryti galą rasinei neapykantai, kuri pasiekė viršūnę per Antrojo pasaulinio karo žiaurumus. Europos Sąjunga visada nuosekliai siekė stiprinti valstybių bendradarbiavimą, kad būtų ištirti nusikaltimai žmonijai ir už juos būtų patraukta baudžiamojon atsakomybėn.

Praėjus aštuoneriems metams po Romos statuto įsigaliojimo valstybės turėtų dar kartą išreikšti savo tvirtą įsipareigojimą remtis taika, stabilumu ir teisės viršenybe. Visų pirma, valstybės turėtų įsipareigoti siekti tokios politikos, kurios tikslas būtų bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu ir ginti nuo smurto nukentėjusius asmenis. Praktikoje daugeliu atvejų šie nukentėję asmenys, norėdami gauti informaciją apie teismą, susiduria su sunkumais, ir jų pastangos apginti savo teises žlunga.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Su entuziazmu balsavau už rezoliuciją ir labai džiaugiuosi, kad priimtas mano kolegos žodžiu pateiktas pakeitimas, t. y. įtraukti „vietos gyventojus“ į sąrašą asmenų, kuriems reikia skirti ypatingą dėmesį.

 
  
MPphoto
 
 

  Sabine Wils (GUE/NGL), raštu. – Palankiai vertinu pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto peržiūros konferencijos Kampaloje (Uganda), nes jis apima labai reikšmingus ir svarbius dalykus, taip pat raginimą ratifikuoti ir įgyvendinti TBT statutą. Todėl balsavau už pasiūlymą.

Kita vertus, norėčiau išreikšti didelį rūpestį dėl tam tikrų frazių rezoliucijoje, kurioje aiškiai kalbama apie „Stokholmo programą“, „Europos demokratijos ir žmogaus teisių iniciatyvos priemonę“ ir Europos Sąjungą kaip „pasaulinę veikėją“. Šiuo klausimu „Stokholmo programa“ ir „Europos demokratijos ir žmogaus teisių iniciatyvos priemonė“ galėjo padaryti teigiamą poveikį, tačiau daugelyje kitų sričių šios dvi programos (priemonės) nėra naudojamos demokratiškai ir skaidriai. Europos Sąjunga iš tiesų veikė kaip „pasaulinė veikėja“, tačiau, mano požiūriu, savo veiksmais ne visai teigiamai prisidėjo prie teisingesnės ir solidaresnės tvarkos kūrimo pasaulyje.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika