Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2009/2216(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0123/2010

Pateikti tekstai :

A7-0123/2010

Debatai :

PV 20/05/2010 - 4
CRE 20/05/2010 - 4

Balsavimas :

PV 20/05/2010 - 7.8
CRE 20/05/2010 - 7.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0193

Posėdžio stenograma
Ketvirtadienis, 2010 m. gegužės 20 d. - Strasbūras Tekstas OL

4. Pietų Kaukazui skirtos ES strategijos būtinybė (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkas . Kitas klausimas – E. Kirilovo pranešimas dėl būtinybės parengti ES Pietų Kaukazo strategiją, kurį jis parengė Užsienio reikalų komiteto vardu (2009/2216 (INI)) (A7-0123/2010).

 
  
MPphoto
 

  Evgeni Kirilov, pranešėjas. – Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti šešėliniams pranešėjams ir visiems kolegoms, prisidėjusiems rengiant šį svarbų pranešimą, kuriame bendrais bruožais nusakoma būtinybė sukurti ES strategiją, skirtą Pietų Kaukazo regionui. Pietų Kaukazas – ne tik ES artimiausias kaimynas – Rumunija ir Bulgarija turi jūros sieną su juo – bet ir politiniu, ekonominiu ir saugumo atžvilgiais ES strategiškai labai svarbus regionas.

Todėl Europos Sąjungos pagrindinis tikslas šiame regione turėtų būti aktyviai dalyvauti jo stabilizavimo procese ir paskatinti Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos vystymąsi įtvirtinant stabilumą ir demokratiją; užmegzti gerus kaimyninius santykius ir pradėti ES politikos sričių integraciją. Europos Parlamentas ryžtingai remia visas iniciatyvas, kuriomis skatinamas ES dalyvavimas minėto regiono veikloje, o ypač naujausią – Rytų partnerystės iniciatyvą. Ji – naudingas glaudesnio regioninio bendradarbiavimo pagrindas, kuriuo remiantis galima įvesti bevizį režimą su ES ir sudaryti visapusius laisvosios prekybos susitarimus. Tai dvipusis procesas, reikalaujantis abipusių pastangų ir atsidavimo; tai esminis dalykas, dėl kurio šios trys šalys yra suinteresuotos toliau dėti pastangas siekiant tęsti demokratizavimą.

Geras valdymas, politinis pliuralizmas, teisinė valstybė ir žmogaus teisių paisymas – pirmaeilės svarbos klausimai, apibrėžiant minėtų šalių būsimus santykius su ES. Todėl Europos Sąjunga minėtoms šalims ir toliau turėtų teikti finansinę ir techninę paramą, siekiant skatinti taikyti šiuos principus politinio sąlygotumo sąlygomis. Šio regiono strateginė geopolitinė vieta, jo, kaip energetikos, transporto ir ryšių koridoriaus, jungiančio Kaspijos jūrą ir Vidurio Aziją su Europa, vis didėjanti svarba ir didėjantis ES susirūpinimas energetiniu saugumu lemia aktyvesnį dalyvavimą šio regiono energetikos projektuose, įskaitant „Nabucco“ vamzdyno tiesimo užbaigimą.

Tačiau šios plataus užmojo ES politikos sritys vargu ar gali būti įgyvendintos, kai regionas skendi šešėlyje (dėl neišspręstų Gruzijos ir Kalnų Karabacho konfliktų). Šie konfliktai taip pat labai trukdo siekti demokratizavimo, politinio stabilumo ir socialinio bei ekonominio vystymosi. Deja, būtent dėl 2008 m. Gruzijoje vykusio karo ES suprato, kad šiame regione ji turi imtis aktyvesnio vaidmens vykdant konfliktų prevenciją ir valdymą. Dėl šių konfliktų susidariusi padėtis be išeities ir Lisabonos sutarties įsigaliojimas pateisina vis aktyviau vykdomą ES politiką. Tai ypač pasakytina apie Kalnų Karabacho konfliktą, kuriame ES beveik nedalyvavo. Šiame etape ES nepakanka pareikšti, kad ji remia Minsko grupės darbą, jeigu ES rimtai žiūri į savo naują, aktyvesnį vaidmenį vykdant užsienio politiką.

ES – tarptautinė tarpininkė, kurią priima abi pusės ir kurios dalyvavimas nekelia nesutarimų. Reikia, kad ji vadovautų tarptautinių pajėgų pastangoms atkurti ir atstatyti Pietų Kaukazo regioną ir inicijuotų susitaikymo projektus, žmones įtraukiančias programas ir ryšių mezgimą, o suradusi politinį sprendimą, į regioną siųstų misiją.

Šio regiono konfliktams spręsti taip pat reikalingos specialios pastangos, kad būtų galima išspręsti šimtų tūkstančių perkeltųjų asmenų padėtį, kuri turi rimtų humanitarinių pasekmių. Europos Sąjunga turi reikiamų priemonių ir reikiamos patirties, kad galėtų prisidėti kuriant tolerantiškesnę Pietų Kaukazo aplinką. Ji taip pat turėtų remtis savo istorine patirtimi ir šio regiono žmonėms parodyti, kad jie kartu gali gyventi taikiai ir mėgautis gerove ir kad jie gali atkurti praeityje buvusius gerus santykius ir pasitikėjimą. Pagrindinė ES užduotis – pabandyti įtikinti regiono vadovus ir žmones – jų širdis ir protus, – kad jie remtų taikos iniciatyvas, o ne grėsmę, ne įtampą. Taigi, jeigu visa tai bandysime daryti kartu, minėto regiono laukia šviesi ateitis.

 
  
MPphoto
 

  Štefan Füle, Europos Komisijos narys. – Pone pirmininke, džiaugiuosi galėdamas dalyvauti apsikeičiant nuomonėmis su Europos Parlamentu dėl Europos Sąjungos santykių su trimis Pietų Kaukazo valstybėmis – Armėnija, Azerbaidžanu ir Gruzija. Balandžio 28 d., iš karto po mano vizito į minėtą regioną, su Užsienio reikalų komiteto nariais aptarėme Pietų Kaukazo klausimą ir tai buvo labai naudinga.

Palankiai vertinu šį pranešimą, kuris skatina apmąstyti, kaip Europos Sąjunga gali užmegzti dar glaudesnius ir įvairesnius santykius su Armėnija, Azerbaidžanu ir Gruzija. Primenu, kad turime tvirtą įsipareigojimo pagrindą, būtent, nusistovėjusią Europos kaimynystės politiką ir praėjusiais metais pradėtą vykdyti Rytų partnerystės programą. Pastaroji tebėra vienas iš Europos Sąjungos išorės santykių prioritetų. Sėkmingas jos įgyvendinimas aktyviai dalyvaujant valstybėms partnerėms ir toliau stiprins mūsų santykius, kurie pagrįsti bendromis vertybėmis.

Leiskite pabrėžti du labai svarbius šio etapo įvykius.

Praėjusią savaitę Europos Komisija paskelbė savo trečiąją metinę Pietų Kaukazo šalių pažangos ataskaitą. EKP veiksmų planai ir reguliarus jų įgyvendinimo vertinimas – vis dar pagrindinė priemonė siekiant politinių ir ekonominių reformų pažangos minėtose šalyse ir jų bendradarbiavimo su Europos Sąjunga.

Šį kartą nusprendėme vertinti Europos kaimynystės politikos paketo įgyvendinimą penkerių metų laikotarpiu. Pagrindinis vertinimo tikslas – išvadas norime naudoti kaip plačių konsultacijų su valstybėmis narėmis, su jumis – Europos Parlamentu – ir su savo kaimynystės programos partneriais pagrindą, norėdami gauti jūsų – ir jų – atsiliepimus apie tai, ar turime tinkamų priemonių ir reikiamų dokumentų, ar paskirstoma pakankamai lėšų ir ar jų ištekliai tinkami, ar tinkamu tempu dedame pastangas ir ar jų mastas pakankamas bei ar šios pastangos nukreipiamos reikiama linkme.

Vertinimo rezultatai bus paskelbti pristatant kitų metų priemonių paketą, taip mūsų politika bus nuoseklesnė ir dėl jos, be abejonės, mūsų kaimynai turės daugiau nuosavybės teisių. Tai taip pat suteiks puikią galimybę iki kitų metų finansinės perspektyvos ryžtingai teikti pakankamai lėšų.

Antras svarbus įvykis – Tarybos įgaliojimų suteikimas (tai įvyko taip pat praėjusią savaitę) pradėti derybas dėl asociacijų susitarimų su Armėnija, Azerbaidžanu ir Gruzija. Šių derybų nurodymų priėmimas – aiškus ženklas, kad esame tvirtai pasiryžę toliau plėtoti Europos Sąjungos ir Pietų Kaukazo šalių santykius bendrų vertybių ir bendrų principų, įskaitant demokratiją, teisinės valstybės principą ir žmogaus teisių paisymą, pagrindu.

Europos Komisija jau rengiasi tokioms deryboms, kurios turėtų prasidėti per ateinančius kelis mėnesius. Šios dvi sritys aiškiai rodo, kad ES jau turi įsigalėjusią ir visapusišką Pietų Kaukazo strategiją, kurios galimybes bandome visiškai išnaudoti, ji priartins šį regioną prie Europos Sąjungos.

Remdamasis E. Kirilovo pranešimu, kuris yra labai vertinga ir vertinama pagalba, darau išvadą, kad Europos Parlamento nuomonė daugeliu klausimų sutampa su Europos Komisijos nuomone. Pietų Kaukazo stabilumas ir saugumas tiesiogiai veikia Europą. Todėl Europos Sąjunga prisiimą dalį atsakomybės dėl taikaus konfliktų sprendimo ir pasitikėjimo stiprinimo rėmimo. Pietų Kaukazas Europos Sąjungai yra svarbus, pirmiausia – dėl energetikos ir transporto jungčių. Geresnis valdymas ir griežtesnis teisinės valstybės principo taikymas palengvins prekybą, investicijas ir asmenų judumo galimybes. Naujaisiais asociacijų susitarimais bus išplėstos prekybos nuostatos pagal partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus.

Tikiu, kad Europos Sąjunga eina teisingu keliu, megzdama vis artimesnius santykius su Armėnija, Azerbaidžanu ir Gruzija. Tačiau leiskite pabrėžti, kad atsakomybė sukurti konstruktyvų susitarimo pagrindą turi būti bendra. Mūsų partnerių iš Pietų Kaukazo pasiryžimą savo poreikius derinti su Europos Sąjungos poreikiais reikia paversti tolesne pažanga, siekiant demokratijos, rinkos ekonomikos ir politinio stabilumo. Dėl to raginu Armėniją, Azerbaidžaną ir Gruziją pasistūmėti dedant pastangas kurti šiuolaikišką, įtraukiąją, pliuralistinę demokratinę ir klestinčią visuomenę, palaikančią taikius santykius su kaimynais.

 
  
MPphoto
 

  Metin Kazak, Tarptautinio prekybos komiteto nuomonės referentas.(BG) Pone pirmininke, ponios ir ponai, kaip Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos koordinatorius, turėjau galimybę pristatyti Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę apie poreikį parengti Europos Sąjungos strategiją, skirtą Pietų Kaukazui. Žinau, kad šis pranešimas daugeliu atžvilgių sudėtingas ir delikatus.

Minėta strategija – gyvybiškai svarbi siekiant užtikrinti nuoseklią geros kaimynystės politiką. Ji vėl patvirtina, kad Europos Sąjunga šiame regione – pasaulinio masto veikėja bendrosios užsienio politikos ir saugumo politikos srityse. Bendradarbiavimas su Pietų Kaukazu energetikos sektoriuje ir demokratijos ir gero valdymo puoselėjimas turi būti tarp ES pagrindinių prioritetų.

Tai taip pat svarbu regioniniam bendradarbiavimui, viena vertus, dėl Armėnijos, Gruzijos ir Azerbaidžano geopolitinės padėties, o kita vertus, dėl to, kad Rusija, Iranas ir Turkija – šalys kandidatės prisijungti prie Europos Sąjungos. Reikia panaikinti prekybos barjerus ir sustiprinti ES ir Pietų Kaukazo prekybos ir ekonominius ryšius. Tai paskatins politinio stabilumo atsiradimą ir žmogaus teisių paisymą ir sukels tvarų regiono augimą ir gerovę.

Tai dar viena priežastis, dėl kurios asociacijų susitarimų ir visapusiškų laisvosios prekybos susitarimų pasirašymas turi tapti pagrindiniu mūsų Pietų Kaukazo atžvilgiu vykdomos užsienio politikos tikslu. Tai padės išspręsti įšaldytus konfliktus, Azerbaidžanui labai greitai leis prisijungti prie Pasaulio prekybos organizacijos ir padidins šių šalių administracines ir institucines galimybes. Šiuo požiūriu, raginu Europos Komisiją rodyti didesnį pasiryžimą siekti šių tikslų.

 
  
MPphoto
 

  Anna Ibrisagic, PPE frakcijos vardu.(SV) Pone pirmininke, šiandien balsuosime dėl pranešimo dėl poreikio sukurti ES strategiją, skirtą Pietų Kaukazui. Tai labai svarbus klausimas. Turint omenyje Pietų Kaukazo regiono politinę padėtį, ES būtina aktyviau atlikti savo politinį vaidmenį.

Kaip šešėlinis Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) pranešėjas, daug dirbau, pirmiausia siekdamas pabrėžti ES vaidmenį Pietų Kaukaze ir nustatyti, kokių konkrečių priemonių mes, Europos Sąjunga, galime imtis, kad galėtume padėti susiklosčiusios padėties paveiktoms šalims ir priartinti jas prie ES joms prieinamu tempu, atsižvelgiant į jų specifines aplinkybes. Šiame pranešime siūlomi du svarbūs žingsniai, kurių ES turėtų nedelsdama imtis, kad galėtų įgyvendinti šią strategiją – sparčiau derėtis dėl vizų liberalizavimo ir ES ir Pietų Kaukazo laisvosios prekybos erdvės kūrimo.

Visos trys šalys – Gruzija, Armėnija ir Azerbaidžanas – buvusios Sovietų Sąjungos šalys, ir Rusija ir toliau šiam regionui daro didesnę įtaką, negu kai kurie žmonės mano. Siekiant ateityje išlaikyti saugumą, stabilumą ir taiką, ES turi aktyviau dalyvauti minėto regiono veikloje. Labai svarbu, kad minėtų šalių piliečiai turėtų geresnių perspektyvų prisijungti prie ES, o ES labai svarbu suprasti, koks svarbus Kaukazo stabilumas.

Taip pat siekiau, kad būtų parengti aiškūs pranešimai apie ilgą laiką šiame regione egzistuojantį priešiškumą ir esamą pavojų, apie tai, kad priešiškumas gali išsirutulioti į ginkluotus konfliktus. Todėl esu labai patenkintas matydamas, kad šiame tekste aiškiai pakartojama mūsų besąlygiška parama Gruzijos teritoriniam vientisumui ir nepaliečiamoms, tarptautiniu lygmeniu pripažintoms sienoms ir griežtai smerkiama tai, kad Rusijos Federacija pripažino separatistinių Gruzijos regionų – Pietų Osetijos ir Abchazijos – nepriklausomybę, nors toks pripažinimas prieštarauja tarptautinei teisei.

Pranešimui, dėl kurio šiandien balsuojame, komitete suteikta didžiulė politinė parama, o tai buvo malonu matyti. Norėčiau visus EP narius paskatinti balsuoti „už“ PPE frakcijos, Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos ir Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso kartu pasiūlytus pakeitimus.

 
  
MPphoto
 

  Hannes Swoboda, S&D frakcijos vardu.(DE) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau labai padėkoti E. Kirilovui už jo visapusišką darbą, kuris, kaip minėta, buvo labai vertinga pagalba rengiant mūsų strategiją, skirtą šiam regionui.

Kai neseniai lankiausi minėtame regione (Tbilisyje), kažkas iš kitos to regiono valstybės pasakė, kad regioninis bendradarbiavimas – Europos Sąjungos primesta idėja. Šis pasakymas rodo daugelio minėto regiono politikų ir atsakingus postus užimančių asmenų požiūrį. Jų požiūris toks: iš tiesų mes visai nenorime bendradarbiauti, bet jeigu Europos Sąjunga nori, kad bendradarbiautume, tai tikriausiai neturime kito pasirinkimo.

Turime visiškai aiškiai pareikšti, kad Europoje regioninis bendradarbiavimas suformavo pagrindą, kuriuo remdamiesi galime bendrauti ir kuriuo palaikomas taikus vystimasis, ir Pietų Kaukazo regione turi būti taip pat. Daug neigiamos išorinės įtakos, kuri daroma minėtam regionui, įskaitant anksčiau jo didžiojo brolio – Rusijos – daromą spaudimą, neabejotinai turėtų mažesnį poveikį, jeigu regiono šalys galėtų dirbti kartu.

Pietų Kaukazo regionas svarbus ne tik Europos Sąjungai, bet ir, žinoma, jos kaimynėms. Pirmiausia turiu galvoje Turkiją, su kuria minėtame regione galime labai glaudžiai dirbti. Norėčiau, kad netolimoje ateityje būtų rastas bendras būdas, kaip būtų galima išspręsti dvi problemas, už kurias Turkija yra arba iš dalies gali būti atsakinga (kitaip sakant, problemų su jos kaimynine šalimi Armėnija ir Kalnų Karabachu sprendimo būdas).

Niekas negali užkirsti kelio tam, kad Armėnijos kariuomenė pasitrauktų bent iš tų Azerbaidžano provincijų, kurios nepriklauso Kalnų Karabachui. Jų pasitraukimu būtų padėtas geresnis Armėnijos ir Turkijos santykių pagrindas.

S&D frakcijos nariai, A. Severin ir pirmiausia aš kelis kartus iškėlėme idėją kurti ES ir aplink Juodąją jūrą esančių šalių sąjungą, nes manome, kad šio regiono ir ES, bet taip pat jos kaimynių Turkijos ir Rusijos bendradarbiavimas yra labai svarbus. Manau, kad šis pranešimas galėtų būti tokios sąjungos pradžia. Šiuo metu tai vis dar tik vizija, bet tikiuosi, kad netrukus ji taps tikrove.

 
  
MPphoto
 

  Norica Nicolai, ALDE frakcijos vardu.(RO) Kaip Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos šešėlinis pranešėjas, manau, kad šį pranešimą galima laikyti svarbia nuoseklaus požiūrio į Kaukazo regioną pradžia ir ateityje rengsimų pranešimų kokybės standartu. Dėl to noriu pasveikinti E. Kirilovą ir manau, kad visų frakcijų dėtos pastangos padėjo suformuoti visiškai nuoseklų požiūrį į šį regioną.

Mano nuomone, 2010 m. gali būti reta proga Europos Sąjungos ir minėto regiono šalims, nes aktyvesnis Europos Sąjungos diplomatų dalyvavimas trijose populiariose problemų sprendimo srityse, įskaitant konfliktus, kuriuos turiu galvoje kalbėdamas apie Abchaziją ir Osetiją, Kalnų Karabachą ir Turkijos ir Armėnijos konfliktą, gali padėti padaryti svarbią pažangą.

Šio pranešimo išvada, kuria pabrėžiamas svarbiausias – mūsų energetinio saugumo – veiksnys – tai, kad mes, Europos Sąjunga, turime aktyviau dalyvauti siekiant normalizuoti Pietų Kaukazo saugumo padėtį. Manau, kad taikytinas būdas – pratęsti prekybos partnerystę. Tačiau ir Europos Sąjunga turi dėti reikšmingų pastangų, siekdama Pietų Kaukazo regione įvesti demokratiją ir stabilumą, nes polinkis į totalitarizmą vis dar turi stiprią įtaką šiame regione, o ir mums dar trūksta demokratijos.

Turime nustatyti svarbias, remiamas politikos sritis ir projektus, kad šiam regionui svarbūs veiksniai, pirmiausia – valdymo stoka, požiūrio į konfliktų sprendimą skleidimas ir, galiausiai, korupcija galėtų būti pašalinti. Tačiau kad tai būtų galima pasiekti, reikia mūsų ir regiono vyriausybių demokratinės valios.

Minėtame pranešime minimi visi šie klausimai, apie kuriuos kalbėjau, ir daugelis kitų klausimų, kurie svarbūs Europos Sąjungos pozicijai. Kalbu apie asmens teises ir laisves. Taip pat manau, kad esminis dalykas – tai, kad Europos Sąjunga ir jos valstybės narės apsvarstytų strateginę partnerystę.

 
  
MPphoto
 

  Ulrike Lunacek, Verts/ALE frakcijos vardu.(DE) Pone pirmininke, kaip ir anksčiau kalbėję pranešėjai, aš taip pat norėčiau padėkoti pranešėjui E. Kirilovui už jo naudingą darbą ir geros kokybės pranešimą, kuris labai išsamus.

Norėčiau aptarti keletą klausimų, kurie dar nebuvo pabrėžti, bet kurie man labai svarbūs. Deja, trys „įšaldyti“ Pietų Kaukazo regiono konfliktai – didžiulė kliūtis visapusiškam Europos kaimynystės politikos vystymuisi ir ne tik jos, bet ir pačių valstybių vystymuisi. Jeigu turite tikrą ar tariamą išorinį priešą, viskas gana paprasta. Šiuo atveju vyriausybės ir valstybės dažnai per mažai pabrėžia kovą su skurdu, tai, kad kažkas turi būti daroma jų gyventojų labui ir kad reikia prisiimti atsakomybę už savo žmones. Tai reiškia, kad siūlymas nutraukti didžiulį kariuomenės finansavimą, kuris minėtame pranešime kritikuojamas ir kuris pastaraisiais metais didėjo, ir daugiau lėšų skirti socialinėms paslaugoms, kultūrai ir aplinkosaugai – sritims, kurios naudingos gyventojams, yra pagrindinė šio pranešimo dalis ir džiaugiuosi, kad šie klausimai įtraukti į pranešimą.

Kitas, pvz., H. Tagliavini ataskaitoje dėl Gruzijos ir Rusijos konflikto aptartas aspektas – poreikis nusiginkluoti mąstymo ir kalbiniame lygmenimis, kad būtų neutralizuotas kurstantis tonas ir manipuliavimas istoriniais faktais. Viso to reikia, kad galėtume padaryti tikrą pažangą ir šiame regione atkurti taiką.

Kiti veiksniai – poreikis siekti daugiau demokratijos, pilietinės visuomenės paramos, etinių, seksualinių ir religinių mažumų apsaugos ir žmogaus teisių paisymo. Visi šie dalykai vis dar svarbūs. Pavyzdys iš Azerbaidžano – du jauni tinklaraščio kūrėjai, kuriems užteko drąsos kritikuoti vyriausybę, jau šešis mėnesius kalinami ir dar nepaleisti. Žiniasklaidos laisvė – visų šalių problema. Laimei, visi šie aspektai šiame pranešime aptarti ir mano požiūris į juos toks pat, kaip ir anksčiau kalbėjusių pranešėjų. Regioninė dimensija ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas yra svarbūs. Todėl remiame Europos Komisijos Pietų Kaukaze vykdomus bendrus veiksmus.

 
  
MPphoto
 

  Charles Tannock, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, kaip aiškėja iš E. Kirilovo pranešimo, Pietų Kaukazo šalys Europos Sąjungai strategiškai svarbios, ypač dėl energetinio saugumo, pvz., dėl naftos ir dujų gavybos iš Kaspijos jūros ir jų tranzito per šio regiono šalis. Tačiau, deja, šį regioną ir toliau paralyžiuoja įšaldyti konfliktai, kurių paskutinis, žinoma – Rusijos de facto įvykdyta Abchazijos ir Pietų Osetijos, kurios, mūsų nuomone, yra suverenios Gruzijos teritorijos, okupacija. Plėtodami ES ir Rusijos santykius, negalime apsimesti, kad okupacija neįvyko.

Naudodami EKP Rytų partnerystės mechanizmus, dabar, žinoma, turime dėti dvigubai daugiau pastangų, siekdami, kad Gruzijai būtų atlyginta už jos ryžtingas pastangas realizuoti savo europinius ir atlantinius siekius, ir aš bei mano frakcija galiausiai visiškai remiame laisvosios prekybos susitarimus, vizų liberalizavimą ir visų Pietų Kaukazo regiono šalių asociacijų sutartis. Būdamas didelis Armėnijos draugas, džiaugiuosi, kad galutinė pranešimo versija labiau suderinta negu pirmosios. Tačiau nerimą man vis dar kelia pranešimo dalys, kurios prieštarauja ES oficialiai pozicijai dėl rezoliucijos dėl Kalnų Karabacho klausimo, o ypač – Minsko grupės pozicijai.

Armėnija dėjo drąsias pastangas bandydama išspręsti šį užsitęsusį Kalnų Karabacho padėties be išeities klausimą. Ji taip pat siekė normalizuoti santykius su Turkija ir stabilizuoti Pietų Kaukazo padėtį. Kad tik pati Turkija į tai panašiai konstruktyviai reaguotų nenustatydama išankstinių sąlygų. Jeigu šią sieną būtų galima vėl atidaryti, tai ne tik sumažintų embargą ilgai nuo jo kenčiančiai Armėnijai, kuris tęsėsi per ilgai, bet taip pat suteiktų galimybę klestėti labai skurdaus ir neišsivysčiusio Rytų Turkijos regiono ekonomikai. Taigi Turkija turi pagrindą spręsti šį klausimą. Mano nuomone, neįtikima, kad Turkija galėtų pateisinti savo sienos su Armėnija ilgalaikį uždarymą tuo, kad taip ji išreiškia solidarumą su Turkijos broliu Azerbaidžanu neišspręsto Kalnų Karabacho konflikto klausimu. Tai tiek pat logiška, kaip sakyti, kad Graikija turėtų uždaryti Trakijos sieną su Turkija, solidarizuodamasi su Kipro gyventojais graikais dėl to, kad Turkija okupavo Kiprą. Mes, esantieji ES, manome, kad atviros sienos ir laisvoji prekyba yra sine qua non sąlyga taikos ir stabilumo mūsų žemyne ir Pietų Kaukaze užtikrinimo atžvilgiu.

 
  
MPphoto
 

  Fiorello Provera, EFD frakcijos vardu.(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, ir aš norėčiau pasveikinti E. Kirilovą su tuo, kad jis puikiai atliko darbą spręsdamas klausimus, kurie kelia daug sunkumų, bet suteikia ir daug galimybių, kaip antai ES šalių ir Pietų Kaukazo valstybių santykiai.

Europos Sąjunga ėmėsi įdomaus Rytų partnerystės projekto, kurį parėmė ir kuriuo susidomėjo Armėnija, Gruzija ir Azerbaidžanas. Tačiau sunkumų, su kuriais susiduriama, daug ir jie susiję su energetika, ekonomika ir politiniais, o pirmiausia – saugumo klausimais (kaip Gruzijos atveju), Kalnų Karabacho klausimu ir tarp Turkijos ir Armėnijos tvyrančia įtampa.

Europos Sąjungos ir šių trijų šalių santykių plėtojimas bus daug veiksmingesnis, jeigu Armėnijai, Gruzijai ir Azerbaidžanui pavyks vykdyti abipusį bendradarbiavimą, remiantis teritorinio vientisumo principu ir JT rezoliucijomis, kurios yra neišspręstų šio regiono konfliktų užbaigimo pagrindas. Svarbu pabrėžti valstybės sienų neliečiamumo politiką, kurią ES visada rėmė: sienos jokiomis aplinkybėmis negali būti pakeistos naudojant ginkluotąsias pajėgas.

 
  
MPphoto
 

  Dimitar Stoyanov (NI).(BG) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau jus, ponios ir ponai, informuoti, kad pranešėjai E. Kirilovas ir M. Kazakas priklauso partijoms, kurios Bulgarijos nacionalinėje asamblėjoje automatiškai balsuoja prieš tai, kad būtų pripažintas armėnų tautos genocidas. Esant tokioms aplinkybėms, nieko keista, kad kaip anksčiau sakė Ch. Tannock, šis pranešimas nukrypsta nuo kai kurių iki šiol pasiūlytų nuomonių. Su manimi susisiekė daug gerbiamų Armėnijos organizacijų, pirmiausia dėl Kalnų Karabacho klausimo, ir pranešė, kad apie pranešimą jie nebuvo informuoti ir kad su Minsko grupės vadovais šiuo klausimu nesikonsultuota.

Todėl E. Kirilovui norėčiau išsakyti konstruktyvią kritiką, nes manau, kad vienašalis atstovavimas vienai pusei padėties nepagerins ir nepadės išspręsti konfliktų. Reikalingas lankstus būdas, kurį taikant į problemas galima būtų pažvelgti iš visų perspektyvų. Kitu atveju tik padidinsime konfliktus, o ne panaikinsime juos.

 
  
MPphoto
 

  Iuliu Winkler (PPE). – Pone pirmininke, manau, kad demokratizavimas, geras valdymas, teisinės valstybės principo ir žmogaus teisių paisymas – kertiniai akmenys, kuriais ateityje turi būti pagrįsti mūsų santykiai su Armėnija, Azerbaidžanu ir Gruzija. Tarpvalstybinis Pietų Kaukazo regiono šalių bendradarbiavimas taip pat padidins šio regiono bendradarbiavimo su Europos Sąjunga galimybes.

Yra keli labai svarbūs mūsų ekonominio bendradarbiavimo aspektai, vienas iš jų – bendradarbiavimas energetikos ir saugumo srityje, pirmiausia vykdant didelės vertės projektus, kuriuos remia Europos Komisija – kaip antai „Nabucco“ vamzdyno projektas. Kaspijos jūros ir Juodosios jūros regionai – gyvybiškai svarbūs užtikrinant Europos energetinį saugumą, o ES strategija dėl Pietų Kaukazo teisingai pripažįstami šie veiksniai.

Norėčiau labai trumpai pabrėžti tris labai konkrečius dalykus. Vienas iš jų – vietos valdžios institucijų dalyvavimas vykdant tarpvalstybinį bendradarbiavimą, nes mums reikia stipraus regioninio bendradarbiavimo Pietų Kaukaze; toliau – Azerbaidžano stojimo į PPO klausimas. Manau, kad Europos Komisija Azerbaidžanui turi teikti techninę paramą ir bet kokią kitą pagalbą, kurios reikia, kad būtų galima užbaigti stojimo procedūrą.

Trečias ir paskutinis dalykas – techninės paramos mechanizmas, kurį tikriausiai galėtume numatyti siekdami bankų sistemą ir Pietų Kaukazo valstybių finansų sistemą padaryti stipresnes. Tai verslui ir investuotojams suteiktų labai gerų perspektyvų.

 
  
MPphoto
 

  Adrian Severin (S&D). – Pone pirmininke, E. Kirilovo parengtame pranešime kalbama apie poreikį sukurti ES strategiją, skirtą Pietų Kaukazui. Iš tiesų, manau, tokia strategija reikalinga, bet jai reikalingi tikslai, kuriais būtų daroma prielaida apie aiškų geopolitinį tapatumą. Galbūt turime padirbėti siekdami geriau apibrėžti savo geopolitinį tapatumą. Ko mes siekiame Pietų Kaukaze? Trumpai tariant, regiono stabilumo, atvirumo ir sąveikos užtikrinimo, teisėkūros, demokratinių, politinių ir kt. tikslų.

Reikia pripažinti tai, kad Rytų partnerystė šiame regione yra specifiška. Taip pat reikia pripažinti kiekvienos regiono valstybės ypatumus ir jiems skirti reikiamą dėmesį. Turime pripažinti ir įvertinti Turkijos vaidmenį regione ir pasinaudoti savo derybomis su Turkija kaip ES ir Turkijos partnerystės plėtojimo pagrindu, atkreipdami dėmesį į vietos ir regiono problemas. Kaip minėjau, esu tikras, kad Turkija šiuo požiūriu galėtų būti labai paranki.

Taip pat turime pripažinti, kad šį regioną apima mūsų bendros kaimynystės su Rusija politika, ir turime pabandyti rasti būdų, kaip paskatinti kurti bendras politikos sritis turint tokią bendrą kaimynę. Visų pirma saugumo klausimai, o galbūt ir kai kurie kiti su energetika susiję klausimai galėtų būti sprendžiami kartu trijų šalių. Galbūt taip mes paskatintume ieškoti vadinamųjų „įšaldytų“ konfliktų sprendimo būdų vietos lygmeniu. Šiuo atžvilgiu turime pripažinti, kad tokie konfliktai – tik susietos, platesnės ir sudėtingesnės, didesnės, pasaulinės svarbos problemos dalis. Todėl galbūt reikėtų apsvarstyti susitarimų paketą. Taip pat manau, kad turėtume atsikratyti kai kurių neaiškumų ir suprasti, kad apsisprendimo ir teritorinio vientisumo principus ne visada įmanoma taikyti vienu metu.

Galiausiai, manau, kad turime apsvarstyti galimybę surengti konferenciją Pietų Kaukazo saugumo ir bendradarbiavimo klausimais, kurios tikslas būtų parengti minėto regiono stabilumo paktą.

 
  
MPphoto
 

  Tomasz Piotr Poręba (ECR).(PL) Kaip nuolatinis Europos Parlamento referentas Armėnijos klausimais, norėčiau pabrėžti, kad reikia apibrėžti aiškią ir veiksmingą Europos Sąjungos strategiją, skirtą Pietų Kaukazui. Su šiuo regionu siejame didžiules viltis, kuriant laisvą ir demokratinę Europą. Kad tai galėtume padaryti, turime labai sistemingai remti šio regiono šalis ir jas padrąsinti daryti kitas su laisvąja rinka susijusias reformas.

Atsižvelgiant į tai, svarbiausias dalykas – kuo greičiau baigti derybų procesą, kuriuo siekiama sudaryti naują Pietų Kaukazo ir Europos Sąjungos šalių asociacijos susitarimą. Esu tikras, kad šie susitarimai paskatins regioną ir toliau dėti pastangas diegti demokratijos normas. Gruzijos pavyzdys rodo, kad tokios reformos jau davė rezultatų. Pasaulio banko parengtame valstybių, kuriose sudarytos palankios sąlygos daryti verslą, reitinge „Užsiimame verslu 2010 m.“ (angl. Doing Business 2010) Gruzijai skirta 11 vieta, o tai reiškia, kad per ketverius metus ji pakilo 101 pozicija. „Transparancy International“ teigė, kad dėl biurokratijos, sumažintos per prezidento M. Saakashvilio kadenciją, Gruzijos korupcijos suvokimo indeksas sumažėjo perpus.

Europos Sąjunga turėtų vertinti tai, kad prezidentas M Saakashvili nuolat taiko laisvosios rinkos politiką, o jo vykdomos reformos – geras pavyzdys kitoms Kaukazo šalims.

 
  
MPphoto
 

  Bernd Posselt (PPE).(DE) Pone pirmininke, čia, Strasbūre, gegužės 9-ąją pirmininkas J. Buzek su 20 000 žmonių šventė Roberto Schumano deklaracijos paskelbimo 60 m. sukaktį. Į tai atsižvelgdamas, norėčiau pasakyti, kad Pietų Kaukazas turi dvi galimybes. Pirmoji – tapti regionu, panašiu į Balkanus prieš Pirmąjį pasaulinį karą (bet pasauliniu lygmeniu), antroji – bandyti sukurti kai ką panašaus į Europos anglių ir plieno bendriją, kuri įkurta po Antrojo pasaulinio karo. E. Kirilovo pranešimu renkamės antrąją galimybę.

Sutinku su H. Swoboda, kad minėtoms trims Pietų Kaukazo valstybėms glaudžiau bendradarbiaujant, išorės įtakos, kaip antai Rusijos įtaka, poveikis galėtų būti mažesnis. Todėl visos trys šalys turėtų siekti suartėti. Remiu Armėnijos pastangas siekti, kad būtų pripažintas Osmanų imperijos vykdytas genocidas. Tačiau Armėnija atrodytų gerokai patikimesnė, jeigu ji pagaliau išvestų savo ginkluotąsias pajėgas iš Azerbaidžano. Mums reikia skubiai rasti taikų sprendimą, kaip išspręsti Kalnų Karabacho padėties ir okupuotų Azerbaidžano vietovių klausimus. Taip pat svarbu stabilizuoti padėtį Gruzijoje, nes ją suskaldžius (o to nori daugelis Maskvoje esančiųjų), bus destabilizuotas visas Pietų Kaukazo regionas.

Taigi pagrindiniai klausimai yra taikos derybos ir nacionalinių konfliktų sprendimų paieškos, o svarbiausias klausimas – perkeltųjų asmenų grąžinimas į namus. XXI a. asmenų perkėlimo nebegalima naudoti kaip politinės priemonės. Žmonės neturėtų toliau bandyti vykdyti perkėlimo. Mums reikia daugiau jautrumo ir daugiau veiksmų šioje srityje.

 
  
MPphoto
 

  Justas Vincas Paleckis (S&D).(LT) Norėčiau padėkoti kolegai Jevgenijui Kirilovui už kruopščiai parengtą labai svarbų pranešimą. Europos Sąjunga ragina Armėniją, Azerbaidžaną ir Gruziją daryti viską, kad šios šalys taptų stabilios, taikios ir iš tikrųjų demokratiškos valstybės, kuriose užtikrinamos žmogaus ir mažumų teisės, kuriose vyktų civilizuota opozicijos ir pozicijos konkurencija.

Ne taip lengva kalbėti apie regioninį bendradarbiavimą gerai žinant, kad visos trys valstybės pažeistos įšaldytų ar visai naujų konfliktų. Ir vis dėlto europietiška patirtis (ypač prisimenant Europos Sąjungos ištakas po kruvinų karų) iškalbingai byloja: nėra kitos išeities – galima tik kalbėtis, tartis, gydyti žaizdas, veikti žvelgiant į ateitį, o ne į praeitį. Pietų Kaukazo šalys įgaus ryškesnę europietišką perspektyvą tuo atveju, jeigu sugebės bendradarbiauti tarpusavyje, taip pat ir platesniame regione. Žinoma, tai priklausys ir nuo kaimyninių valstybių elgsenos.

Europos Sąjunga turi galimybių imtis aktyvesnio politinio vaidmens Pietų Kaukaze, kad užtikrintų, be kita ko, skurdo mažinimo programų vykdymą, socialinės atskirties mažinimą, lyčių lygybę ir moterų teises, investicijas į švietimą ir sveikatos apsaugą.

Svarbu dar sparčiau plėtoti tiesioginius Pietų Kaukazo ir Europos Sąjungos valstybių piliečių kontaktus. Ypač reikėtų didinti mobilumo programose dalyvaujančių studentų, dėstytojų ir mokslo darbuotojų skaičių.

Tai mūsų visų bendras interesas.

 
  
MPphoto
 

  Ryszard Czarnecki (ECR).(PL) Tai labai svarbus Europos Parlamento žingsnis siekiant atverti duris tautoms, kurios yra akivaizdžiai europietiškos, kaip antai gruzinai ir armėnai. Atvirai pasakius, tai neabejotinai per vėlai žengtas žingsnis. Gaila, kad jis nežengtas prieš dvejus metus, kai Gruzija tapo Rusijos karinės intervencijos objektu. Nepaisant to, tai žingsnis, žengtas tinkama linkme. Tikiuosi, kad jam bus suteiktas konkretus politinis turinys ir kad EURONEST parlamentinė asamblėja bus priemonė, skirta tų šalių, kurios atrodo aiškiai europietiškos, siekiams paremti.

Galiausiai, labai norėčiau, kad kolegos, šiandien kalbantys apie Pietų Kaukazo regiono šalių demokratijos trūkumą, taip pat aiškiai kalbėtų apie demokratijos trūkumą valstybėse, kurios yra minėtų šalių kaimynės (turiu galvoje Rusiją), kad netaikytume dvejopų standartų.

 
  
MPphoto
 

  Krzysztof Lisek (PPE).(PL) Armėnija, Azerbaidžanas ir Gruzija – neabejotinai Europos šalys, neabejotinai europietiškos tautos. Jos – Europos Tarybos narės ir dalyvauja daugelyje tarptautinių misijų, kurios vykdomos bendradarbiaujant su Europos Sąjungos šalimis. Europos Sąjunga turi pripažinti visų valstybių pagrindinę – apisprendimo – teisę ir tautų teisę apsispręsti dėl savo ateities. Negalime pritarti pasenusiam principui pasidalyti įtakos regionais ir įtakos sferomis.

Norėčiau šiek tiek laiko skirti Gruzijos teritorinio vientisumo klausimui. Labai gerai, kad ES išreiškė savo paramą šiuo klausimu. ES ne tik pasaulyje, bet ir – o tai dar svarbiau – šiose šalyse laikoma regiono saugumo garantu. Turime tai prisiminti. Deja, kai kurios 2008 m. rugpjūčio 12 d. ir rugsėjo 8 d. paliaubų susitarimų dalys tebėra neįgyvendintos. Suprantu, kad Ženevoje vyksta derybos, bet galbūt galėtume dar kartą atkreipti dėmesį į šį klausimą vykstant dvišalėms deryboms su Rusijos Federacija.

Antrasis dalykas – vizų klausimas. Sutinku su A. C. Malmström, kuri teigė, kad vizų liberalizavimas – būdas suvesti žmones ir Europos piliečiams leisti keliauti. Jis, be abejonės, taip pat turėtų būti taikomas Gruzijai, Armėnijai ir Azerbaidžanui.

 
  
MPphoto
 

  George Sabin Cutaş (S&D).(RO) Turint omenyje, kokia svarbi Armėnijos, Gruzijos ir Azerbaidžano geopolitinė padėtis, kuri susijusi su Europos Sąjunga, Turkija (kaip Europos Sąjungos šalimi kandidate), Rusija ir Iranu, būtina sugalvoti Europos Sąjungos strategiją, skirtą Pietų Kaukazui, kuria dėmesys būtų telkiamas į ekonomikos augimo, politinio stabilumo ir žmogaus teisių paisymo skatinimą.

Prekyba – viena iš pagrindinių priemonių, kuriomis ES gali naudotis siekdama šių tikslų. Laisvosios prekybos susitarimų su minėtomis šalimis sudarymas paskatintų užsienio investicijas, sukurtų naujų darbo vietų ir paskatintų regiono ekonomikos augimą. Energetinio saugumo užtikrinimas – bendras Europos Sąjungos ir Pietų Kaukazo regiono reikalas.

Bendradarbiavimą energetikos srityje reikia paspartinti pirmiausia kuo skubiau užbaigiant projektą „Nabucco“ ir teikiant ES paramą energetikos projektams, kuriais skatinamas energijos vartojimo efektyvumas ir alternatyviųjų energijos išteklių Pietų Kaukaze naudojimas.

 
  
MPphoto
 

  Paweł Robert Kowal (ECR).(PL) Gruzija ir Armėnija (tai pabrėžė pranešimo autoriai) dinamiškai ir sėkmingai įgyvendina Europos kaimynystės politikos strategiją. Turime į tai reaguoti ir bet kuriuo atveju turėtume atsižvelgti į konkrečių Pietų Kaukazo šalių specifinį charakterį. Ši strategija visų šalių atveju turėtų apimti tokias sritis kaip transportas, gamtinė aplinka, kultūra ir visuomenė.

Pone pirmininke, kalbant apie Pietų Kaukazą, dažnai minimi įšaldyti konfliktai ir etninės problemos. Labai gerai, kad apie juos nekalbame. Tačiau tinkama Europos Sąjungos reakcija į Pietų Kaukazo problemas būtų modernizacijos ir šių šalių pokyčių, užtikrinančių, kad jose vykstantys konfliktai neatliktų tokio svarbaus vaidmens, pabrėžimas.

Aptardami šį klausimą, dažnai pamirštame, kad Gruzija ką tik nustojo kariauti. Galvojame, ką dėl to daryti. Jeigu norime, kad Pietų Kaukaze nebūtų kariaujama, turime siekti modernizavimo, nes bent Gruzijos, taip pat ir Armėnijos bei Azerbaidžano, ekonomika pastaruosius kelerius metus taip sparčiai augo, kad jos nusipelno mūsų paramos. Ačiū.

 
  
MPphoto
 

  Andrey Kovatchev (PPE).(BG) Pone pirmininke, palankiai vertinu E. Kirilovo pranešimą, kuriame pabrėžiamas aktyvesnio Europos Sąjungos dalyvavimo geopolitiniu požiūriu labai svarbaus Pietų Kaukazo regiono gyvenime poreikis. Teigiamas Pietų Kaukazo vystymasis naudingas kaimyniniam Juodosios jūros regionui, kuriam skirtos aiškios strategijos, kurią galėtume aptarti čia netrukus, Europos Sąjunga, deja, vis dar neturi, ir visai Europos Sąjungai.

Noriu išreikšti savo susirūpinimą dėl Turkijos ir Armėnijos praėjusių metų spalio mėn. pasirašytų protokolų ratifikavimo vilkinimo. Manau, kad nė viena protokolą pasirašiusi šalis neturėtų nustatyti šių protokolų, kurie sudaryti Turkijos ir Armėnijos tautų labui, ratifikavimo sąlygų. Kaip pranešime teisingai pastebėta, Armėnijos ir Turkijos derybos dėl sienos atidarymo ir diplomatinių ryšių užmezgimas ir ESBO Minsko grupės vedamos derybos dėl Kalnų Karabacho regiono turėtų būti traktuojami kaip atskiri klausimai.

Europos Sąjunga turi neabejotinai aktyviau įsipareigoti ateityje padėti spręsti Kalnų Karabacho konfliktą. Remdamiesi savo patirtimi Balkanuose, o pastaruoju metu – Gruzijoje, galime teigti, kad Europos Sąjunga turi gerų galimybių atlikti pagrindinį vaidmenį sprendžiant šio regiono problemas. Mes suinteresuoti, kad Pietų Kaukazas būtų stabilus, saugus ir klestintis regionas, taigi pats laikas mums prisiimti atsakomybę.

Lisabonos sutartimi Europos Sąjungai sukurtas pagrindas tapti tikra pasaulinio lygio žaidėja. Konkretus to pavyzdys – tai, kad Europos Sąjunga yra oficiali Minsko grupės narė, ir šiai grupei atstovauja ne vien atskiros valstybės narės.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Ponios ir ponai, aštuoni nariai prašo leidimo kalbėti ieškodami akių kontakto. Visiems kalbėti laiko nepakanka, nes turime pereiti prie balsavimo. Todėl leisiu kalbėti tik šešiems nariams.

 
  
MPphoto
 

  Andrzej Grzyb (PPE).(PL) Pranešimas dėl Pietų Kaukazo yra geras pranešimas. Norėčiau pabrėžti, kad jame ypač atkreipiamas dėmesys į tai, kad Europos Sąjungos vaidmuo – būti tarpininke ir vertybių puoselėtoja, bet pirmiausia – skatinti Pietų Kaukazo regiono šalių bendradarbiavimą. Problemos, kurias turime išspręsti – iš esmės minėtų šalių teritorinio vientisumo klausimas ir tai, kaip jas stiprinti ekonomiškai. Kaip Europos Sąjunga, galime šioms šalims padėti.

Norėčiau pabrėžti, kad viena iš pagrindinių problemų – neišspręstas pabėgėlių klausimas. Apie tai kalbėjo B. Posselt. Manau, tikrai gėdinga, kad šiais laikais negalima išspręsti tokios problemos. Manau, tai, jog minėtame pranešime neminima Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, nors visos Pietų Kaukazo regiono šalys ją pasirašė, yra pranešimo trūkumas. Labai ačiū.

 
  
MPphoto
 

  Ioan Mircea Paşcu (S&D). – Pone pirmininke, šiandien aptariame labai svarbų ir gerai parengtą pranešimą dėl svarbaus Pietų Kaukazo regiono, esančio netoli nuo ES. Ši vietovė puikiai pagrindžia bendrąsias ES saugumo strategijos rekomendacijas. Ji yra strategiškai patogioje vietoje, per ją į ES transportuojama iš Kaspijos jūros išgaunama nafta ir dujos ir joje esama svarbių išteklių. Tai reikalauja mūsų bendro dėmesio ir pasiryžimo veikti. Tačiau būtent dėl to, kad ji svarbi strateginiu ir energijos atžvilgiais, dėl šios vietovės pašėlusiai kovoja užsienio valstybės, išnaudodamos regiono šalių vidaus pasidalijimą ir konfliktus, „įšaldytus“ ir „tirpstančius“.

Jeigu ES nori visiškai išnaudoti Pietų Kaukazo galimybes, valstybės narės turi veikti kartu, o ne atskirai ir veikdamos būti ryžtingesnės, netgi jeigu dėl to kitos valstybės nebus patenkintos. Tam mums reikalinga strategija.

 
  
MPphoto
 

  Graham Watson (ALDE). – Pone pirmininke, sveikinu E. Kirilovą ir M. Kazaką atlikusius šį darbą.

Jeigu mūsų santykiai bus plėtojami laikantis požiūrio, kad mums reikia naftos ir dujų, padidinsime įtampą ir nepasieksime saugumo kitais atžvilgiais. Poreikis siekti, kad Pietų Kaukaze vyrautų taika ir būtų plėtojama ekonomika, turėtų būti mūsų politikos varomoji jėga; o tai reiškia, kad reikia bendradarbiauti su NATO siekiant užtikrinti, kad tai atsispindėtų naujoje strategijoje, bendradarbiauti su Rusija ir Turkija, kaip šio regiono valstybėmis, siekiant maksimaliai išnaudoti susitarimą ir žmonėms iš tikrųjų draugiškai ištiesti ranką sudarant asociacijos susitarimus, susitarimus dėl vizų ir t. t.

Turėtume palankiai vertinti D. Medvedevo ir V. Yanukovichiaus žodžius Moldovos klausimu, kurie rodo, kiek daug galima pasiekti diplomatijos keliu, ir sveikinu Komisijos narį Š. Füle su tuo, kad iki šiol plėtojama Europos kaimynystės partnerystė. Laukiu, kol Europos Sąjunga sukurs bendrą užsienio ir saugumo politiką, kad ES visais aspektais aktyviau plėtotų santykius su Juodosios jūros regionu.

 
  
MPphoto
 

  Cristian Dan Preda (PPE).(RO) Ir aš norėčiau pasveikinti E. Kirilovą ir jam padėkoti už bendradarbiavimą rengiant šį pranešimą. Norėčiau pabrėžti du dalykus. Pirmasis susijęs su demokratijos klausimu. Bernd Posselt anksčiau teigė, kad šio regiono šalims reikia bendradarbiauti. Jos gali bendradarbiauti, jeigu Azerbaidžanas, Gruzija ir Armėnija vadovausis teisinės valstybės principu ir jeigu jos bus nuspėjamos ir pliuralistinės. Jeigu taip bus, iš to išloš ir ES.

Antrasis dalykas – natūralu – energijos klausimas. Norėčiau pabrėžti Gruzijos ir Azerbaidžano, kaip energijos išteklių tranzito ir energijos tiekimo išteklius įvairinančių šalių, vaidmenį. Tačiau norėčiau pasakyti, kad gerai, jog Armėnija taip pat dalyvaus šiuose projektuose, įskaitant su transportu susijusius projektus. Šiuo požiūriu pagrindinis dalykas – skaidrumas.

 
  
MPphoto
 

  Andreas Mölzer (NI).(DE) Pone pirmininke, siekiant sumažinti Europos šalių priklausomybę nuo Rusijos energijos, gamtines dujas į ES turėtume gabenti iš Kaspijos jūros baseino per Pietų Kaukazą. Taip Kaukazas atliks pagrindinį vaidmenį. Šis regionas – ne tik didžiausias pasaulyje prekybos dujomis ir nafta tranzito punktas. Tai taip pat vieta, kurioje susikerta Rusijos ir Vakarų interesai, ir šiame regione vykstančiuose procesuose nori dalyvauti netgi Turkija. Be naftos ir dujų tiekimo sutarčių, Turkija taip pat siekia sudaryti stabilumo ir bendradarbiavimo paktą.

Kaukazo regiono stabilumu neabejotinai suinteresuota ir ES, bet negalime visos su šiuo planu susijusios atsakomybės perkelti ant Turkijos pečių, nes priešingu atveju jos prisijungimo metu atsiras nauja priklausomybė ir netgi spaudimas. Kaip rodo Kipro pavyzdys, Ankara iš peties nekerta. Dėl vykstančių valstybių kovų dėl gamtinių dujų Europai tiekimo jau atidėtas didelio masto „Nabucco“ dujotiekio tiesimo projektas, kuris ilgą laiką buvo planuojamas. Tikiuosi, kad konkuruojantis projektas „South Stream“ bus sėkmingesnis, kad Kaspijos jūros ištekliai nedingtų Kinijoje.

 
  
MPphoto
 

  Jaroslav Paška (EFD). (SK) Vakar Armėnijos Vyriausybės atstovai mane įspėjo, kad į pranešimo dėl poreikio kurti ES strategiją, skirtą Pietų Kaukazo regionui, dalį, kurioje kalbama apie Kalnų Karabacho konfliktą, įtrauktos formuluotės, kurios neatitinka oficialios ES pozicijos, išdėstytos visų ESBO šalių užsienio reikalų ministrų priimtoje deklaracijoje išdėstytų ir 2009 m. gruodžio 2 d. Atėnuose ESBO ministrų paskelbtos deklaracijos nuostatų.

Pirmiausia – 8 ir 10 punktų formuluotės neatitinka Madrido principų, dėl kurių susitarė ESBO Minsko grupės pasirašančiosios šalys. Šiuos punktus priėmus tokius, kokia jų formuluotė siūloma, jie galėtų tapti rimta kliūtimi siekiant tolesnės pažangos bandant taikiai išspręsti Kalnų Karabacho konfliktą.

Siekiant sudaryti galimybes peržiūrėti minėtus klausimus, norėčiau pasiūlyti apsvarstyti vieną iš dviejų minėtų variantų: iš pranešimo išbraukti ginčytinas nuostatas arba balsavimą dėl šio pranešimo atidėti, taip siekiant suteikti mūsų draugams iš Kaukazo laiko Europos Parlamentui paaiškinti savo poziciją dėl šio pranešimo.

 
  
MPphoto
 

  Štefan Füle, Europos Komisijos narys. – Pone pirmininke, paskutinis pranešėjas, J. Paška, išreiškė labai svarbią mintį. Norėčiau pateikti tris labai trumpas pastabas.

Pirmiausia, manau, kad jau turime strategiją (Rytų partnerystės strategiją), kurią galime panaudoti siekdami minėtas tris valstybės priartinti prie Europos Sąjungos – ir, iš tiesų, jos sako „kaip galima arčiau“.

Antra, manau, kad turime tam reikalingų priemonių: asociacijų susitarimus, ekonominės integracijos susitarimus, judumo (vizų išdavimo) galimybes ir paskutinį, bet ne mažiau svarbų dalyką – įvairią Europos Sąjungą, kuri galėtų suderinti Bendrijos metodą su bendrosios užsienio saugumo politikos metodu.

Mano trečioji pastaba – laukiu diskusijos su gerbiamais nariais dėl kaimynystės paketo, per kurią taip pat galėtume aptarti klausimą, ar sąvokai „kuo arčiau Europos Sąjungos“ reikia institucinės apibrėžties.

 
  
MPphoto
 

  Evgeni Kirilov, pranešėjas. – Pone pirmininke, dar kartą labai dėkoju už pastabas ir už vaisingą bendradarbiavimą rengiant pranešimą. Dėkoju už visas pastabas ir už paramą, kurią gavau iš daugumos kalbėjusių kolegų.

Norėčiau padėkoti INTA komiteto dokumentų rengėjui M. Kazakui už konstruktyvias idėjas, kurių pateikė jo komitetas, ir už ITRE komiteto pagalbą – daugelis jo narių pasiūlymų įtraukti į pranešimą. Taip pat dėkoju AFET komiteto sekretoriatui ir daugeliui ekspertų, NVO ir kitų organizacijų, kurios aktyviai dirba minėtame regione ir kurios dėjo vertingas pastangas ir suteikė vertingą paramą, atstovams.

Noriu pasakyti tik vieną dalyką. Turėtume taikyti tuos pačius principus. Iš kai kurių kolegų išgirdau kritiką. Turėtume žinoti, kad šis Parlamentas tikrai mūsų neparemtų, jeigu prabiltume apie Gruzijos teritorinį vientisumą ir jos apsisprendimą. Turėtume žinoti, kad visuotinis principų taikymas – geriausias pagrindas pradėti ir kurti santykius. Tikiuosi, kad Taryba ir Europos Komisija priims Europos Parlamento pranešime pateiktą rekomendaciją ir sukurs visapusišką ES strategiją, skirtą Pietų Kaukazui, ir norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Europos Komisijos narys Š. Füle labai tinkamu laiku aplankė Pietų Kaukazo regioną.

Norėčiau kreiptis į baronienę C. Ashton ir paprašyti padaryti tą patį ir pamėginti vykdyti šio regiono konfliktų prevenciją. Leiskite pasakyti, kad mes palankiai vertiname ir remiame praėjusią savaitę Tarybos priimtą sprendimą priimti būsimų asociacijų susitarimų su minėtomis trimis šalimis derybų nurodymus ir manome, kad sutartinių santykių su minėtomis trimis valstybėmis gerinimas – svarbus žingsnis. Dabar tinkamas laikas padidinti priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią neigiamiems regiono įvykiams ir įtampos didėjimui. Priešingu atveju vėl rizikuojame įsikišti tada, kai bus per vėlu. Neturėtume ir vėl laukti, kol taip atsitiks.

Didžioji pamoka Europai, iš kurios ji pasimokė – integracija. Ji – vienintelis ilgalaikis būdas susitaikyti su praeitimi ir investuoti į geresnę ateitį.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Diskusija baigta.

Dabar pereisime prie balsavimo.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Băsescu (PPE), raštu.(RO) Patvirtindamas šį pranešimą Europos Parlamentas dar kartą patvirtina ypatingą Pietų Kaukazo svarbą Europos Sąjungai, taip pat būtinybę parengti šio regiono strategiją. Trys Pietų Kaukazo regiono šalys – Gruzija, Armėnija ir Azerbaidžanas – yra Juodosios jūros sinergijos ir Rytų partnerystės dalyvės. Vadinasi, turime pagrindą ir priemones, leidžiančias Europos Sąjungai imtis aktyvesnių veiksmų regione.

Europos Komisija privalo pasiūlyti konkrečias šių sričių bendradarbiavimo iniciatyvas: energetinio saugumo, transporto, ekonominės plėtros ir aplinkos apsaugos. Pietų Kaukazo regionas yra labai svarbus pietiniam koridoriui, taigi, ir visos Europos energetiniam saugumui. Rumunija dalyvauja įgyvendinant konkrečius projektus, kurių tikslas – vystyti pietinį koridorių.

Šiuo klausimu mano šalies, Gruzijos ir Azerbaidžano atstovai pasirašė AGRI susitarimą. Pagal jį planuojama įrengti du suskystintų gamtinių dujų terminalus dviejuose Juodosios jūros uostuose, vieną Gruzijoje ir kitą Konstancoje (Rumunija). Norėčiau atkreipti dėmesį, kad negalime nepaisyti įšaldytų konfliktų regione, nes jų padėtis gali pablogėti, o dėl to regionas būtų destabilizuotas.

 
  
MPphoto
 
 

  Tunne Kelam (PPE), raštu. – Dėl Pietų Kaukazo regione susiklosčiusios padėties būtina, kad Europos Sąjunga ypač dabar laikytųsi aktyvios pozicijos, atsižvelgiant į Lisabonos sutartyje nustatytus įgaliojimus, pagal kuriuos ES gali tapti daug aktyvesnė ir pastebimesnė regione. Plataus masto Rusijos karinė invazija į dideles Gruzijos teritorijos dalis 2007 m. rugpjūčio mėn. atskleidė sukrečiančią tiesą, kad vadinamieji įšaldyti konfliktai gali lengvai tapti niokojančių regioninių konfliktų šaltiniais, jeigu pagrindinės jėgos, tokios, kaip ES, regione nesiims aktyvių veiksmų. 2007 m. tapo aišku, kad ES ir NATO yra nepasirengusios spręsti dėl naujos padėties iškilusių problemų. Rytų kaimynystės politikos srityje ES turi geras galimybes atlikti pastebimą vaidmenį, prisidėdama prie pasitikėjimo didinimo, atkūrimo ir atstatymo. Visų pirma tai reiškia ES įsitvirtinimą regione. Visiškai pritariame mūsų specialiojo įgaliotinio Peterio Semneby dalykiškai misijai. Tačiau negalime apsiriboti stebėsenos misijų vykdymu. Be to, pažeidžiant 2007 m. susitarimus EUMM vis dar neleidžiama patekti į Rusijos kontroliuojamus separatistinius regionus. Tokia padėtis netoleruotina ir žeminanti. Toliau bendradarbiauti su Rusijos valdžios institucijomis galime tik jeigu jos besąlygiškai laikysis savo pačių įsipareigojimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Marek Siwiec (S&D), raštu.(PL) Konfliktai Pietų Kaukaze pasiekė labai pavojingą ribą ir turime susitaikyti su mintimi, kad tai yra sunkiai sprendžiami konfliktai. Kad ir kokias pastangas – tikras ar tariamas – dėtume, jomis tik siekiama derybose sukelti tam tikrą painiavą, kuri iš tikrųjų nepadės išspręsti konfliktų. Tai taikoma Gruzijos ir Rusijos teritoriniams ginčams ir tam tikra prasme – Kalnų Karabachui.

Mano nuomone, dviejų šalių – Armėnijos ir Azerbaidžano, kurios pagal Rytų partnerystę ir Europos kaimynystės politikos srityje yra mūsų partnerės, – tarpusavio padėties pokyčiai atskleidžia nepriimtiną politiką, kurią vykdant pripažįstama, kad šie konfliktai yra sunkiai sprendžiami.

Europos Sąjunga, laikydamasi vienodos nuomonės su Rusija, kuri yra labai svarbi partnerė sprendžiant šį klausimą, privalo pasiekti, kad pozicijos būtų aiškiai išdėstytos. Pirmiausia tai turėtų reikšti, kad toms šalims, kurios siekia tapti ES narėmis, perduodama aiški žinia, jog teritorinių problemų sprendimas ir bent jau dalinis pabėgėlių klausimo sprendimas yra pagrindinės sąlygos rimtai galvojant apie narystę artimoje ar tolimesnėje ateityje.

Aš manau, kad tik ateitis ir būdas, kuriuo bus sprendžiamas Kalnų Karabacho konfliktas, parodys, ką konflikto šalys nori parodyti spręsdamos Europos lygmens klausimus ir kaip jos įrodys savo patikimumą šioje srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Indrek Tarand (Verts/ALE), raštu. – Tai buvo tinkamas laikas Kaukazo strategijai aptarti ir šioje strategijoje turėtų būti atsižvelgiama į nemalonius procesus, vykstančius tarp Ukrainos ir Rusijos. Klausimas susijęs su Sevastopolio karinės jūrų bazės nuomos pratęsimu iki 2050 m. Rusijos vadovų pareiškimai, kad Juodosios jūros laivynas niekada nebus naudojamas prieš jos kaimynus, neskamba labai nuoširdžiai. Kodėl tuomet laivynas yra čia – ar tam, kad linksmintų Krymo vaikus ir pagyvenusius žmones? Ceterum censeo, Prancūzija nusprendė parduoti Rusijai Mistral klasės karo laivą; manome, kad ji nuoširdžiai gailėsis dėl savo veiksmo.

 
  
  

PIRMININKAVO: J. BUZEK
Pirmininkas

 
Teisinė informacija - Privatumo politika