Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2009/2099(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A7-0108/2010

Debatai :

PV 19/05/2010 - 11
CRE 19/05/2010 - 11

Balsavimas :

PV 20/05/2010 - 7.2
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0187

Diskusijos
Ketvirtadienis, 2010 m. gegužės 20 d. - Strasbūras Tekstas OL

8. Paaiškinimai dėl balsavimo
Kalbų vaizdo įrašas
PV
  

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Pranešimas: Louis Grech (A7-0132/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Jahr (PPE).(DE) Pone pirmininke, esu labai patenkintas, kad pranešime dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo buvo užsiminta apie mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ). 46 dalyje teisingai nurodyta, kad didžiausia jų problema yra galimybė gauti finansavimą. Tai yra tiesa, nes vis dar lengviau užtikrinti milijonų eurų vertės rizikos draudimo fondų finansavimą nei mažai įmonei gauti 100 000 EUR paskolą.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes norėčiau, kad pranešime būtų ne tik aprašoma tai, kas turėtų įvykti idealiu atveju, bet taip pat būtų reikalaujama, kad Komisija imtųsi konkrečių veiksmų.

 
  
  

Pranešimas: Pál Schmitt (A7-0108/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Miroslav Mikolášik (PPE). (SK) Glaudesnis universitetų ir įmonių dialogas, mano nuomone, prisidės prie ekonomikos augimo. Nerimauju dėl didėjančio jaunų žmonių nedarbo. Jaunų žmonių netikrumas dėl padėties darbo rinkoje dažnai atbaido juos nuo šeimos kūrimo arba verčia tokius planus atidėti daug vėlesniam laikui ir tai galiausiai, atsižvelgiant į demografinius Europos pokyčius, turi neigiamą poveikį ekonominei ir socialinei sričiai.

Dėl to dialoge turi būti naudojamos priemonės, padedančios jauniems žmonėms patekti į darbo rinką, suteikiančios galimybę visapusiškai vystytis jų potencialui. Kiti klausimai turi būti susiję su švietimo kaip kovos su skurdu, nelygybe ir socialine atskirtimi priemonės, ypatingą dėmesį skiriant žmonėms su negalia, naudojimu. Dėl minėtų priežasčių pritariu pasiūlytam pranešimui.

 
  
  

Pranešimas: Rebecca Harms (A7-0142/2010)

 
  
MPphoto
 

  Seán Kelly (PPE).(GA) Pone pirmininke, balsavau už šį pranešimą, ir tai buvo teisingas sprendimas.

Tačiau kalbant apie branduolinę energiją bendrai norėčiau pasakyti, kad dauguma piliečių yra dėl jos sumišę ir dėl Selafylde ir Černobylyje įvykusių baisių nelaimių mano šalyje beveik visi yra prieš branduolinę energiją. Dėl to patariu Komisijai ištirti su branduoline energija susijusius pranašumus ir trūkumus ir paskelbti dokumentą siekiant suteikti piliečiams galimybę apsispręsti vadovaujantis protu, o ne emocijomis.

Galiausiai norėčiau pasveikinti jus, pone pirmininke, puikiai padirbėjus pirmininkaujant pirmąją dieną.

 
  
MPphoto
 

  Sergej Kozlík (ALDE). (SK) Europos Bendrija teikia finansinę pagalbą Lietuvai, Slovakijai ir Bulgarijai, kad paremtų jų pastangas įgyvendinti įsipareigojimus, susijusius su pirmosios kartos branduolinių reaktorių veiklos nutraukimu. Finansinė pagalba veiklos nutraukimui, kuri buvo suteikta Bulgarijai iki 2009 m., iš esmės buvo skirta parengiamajam darbui atlikti. Siūlomo veiklos pratęsimo tikslas – suteikti Bulgarijai pagalbą, kad šalis galėtų egzistuoti ir užtikrinti saugumą ir priežiūrą...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

 
  
 

Pone S. Kozlíkai, jūs negalite keisti savo pareiškimo temos.

 
  
  

Pranešimas: Liem Hoang Ngoc (A7-0147/2010)

 
  
MPphoto
 

  Peter van Dalen (ECR).(NL) Pone pirmininke, keletas pakeitimų, kuriuos pranešėjas pateikė šiam pranešimui, yra tiesiog stulbinantys. Pranešėjas pasiūlė pašalinti visas formuluotes apie patikimus viešuosius finansus, Stabilumo ir augimo pakto (angl. SGP) pažeidimus, kuriuos reikia liautis darius, bei griežto SGP vykdymo svarbą ir du šimtai penkiasdešimt narių jam pritarė. Stebėtina!

Pranešėjo ir kitų dviejų šimtų penkiasdešimties narių tikslas – sunaikinti ekonomiką. Kaip gali būti, kad vis dar yra du šimtai penkiasdešimt narių, kurie atsisako gyventi pagal kišenę? Du šimtai penkiasdešimt Europos Parlamento narių, kurie neįstengia suprasti, kad gausybės rago nėra! Visos valstybės narės turės pralieti daug kraujo, prakaito ir ašarų, kad atsikratytų skolų, sutvarkytų savo finansus ir pasuktų kita kryptimi.

Akivaizdu, tai – griežta žinia ir rinkėjai jos neįvertins palankiai. Tačiau jeigu to nepadarysime, visa Europa bankrutuos! Kelias, kurį pasiūlė pranešėjas, yra receptas, kaip per trumpą laiką sunaikinti viešųjų finansų tvarumą. Laimė, pakeitimai nebuvo patvirtinti.

 
  
MPphoto
 

  Vicky Ford (ECR). – Pone pirmininke, pritariu šiam pranešimui dėl viešųjų finansų. Palyginti su pradiniu projektu, jis labai patobulintas.

Jungtinėje Karalystėje ir daugumoje valstybių narių didelė skola ir deficitas yra rimta problema. Privalome atprasti nuo fiskalinių paskatų ir monetarinio stimuliavimo, ir tai neturėtų būti priimtina norma. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kaip panaikinti aukštą mūsų dabartinio nedarbo lygį ir sumažinti mokesčių naštą darbuotojams ir MVĮ. Ištekliai yra riboti ir sutariame, kad pinigai, kuriais galima pasinaudoti, turėtų būti skiriami augimą skatinančioms investicijoms, pvz., moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai ir ekologiškesnėms, pažangesnėms inovacijoms. Galiausiai negalime nutylėti to, kad visuomenė nuolat senėja. Pensijų sistemos turi būti skaidrios ir į jas reikia atsižvelgti sprendžiant valstybės skolos klausimą.

Šiame pranešime esama kai kurių nerimą keliančių klausimų. Pvz., migracijos klausimas turi būti sprendžiamas imantis švelnesnių priemonių. Dėl migracijos gali būti pašalinamos tam tikros darbo jėgos spragos, tačiau ji privalo būti kontroliuojama ir turi būti atsižvelgiama į vietos veiksnius. Taip, sutinku, kad sprendimai dėl Europos problemų turi būti priimami Europos lygmeniu, tačiau privalome atsižvelgti į pasaulinę ekonomiką ir taip pat privalome atsižvelgti į mūsų nacionalinių vyriausybių pagrindinius įgaliojimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Claeys (NI).(NL) Balsavau prieš L. Hoango Ngoco pranešimą, iš esmės dėl jame esančio abejingumo, sudarančio prielaidas dar didesnei masinei imigracijai į Europą.

Kiek Europos Parlamentas gali nutolti nuo tikrojo pasaulio? Mūsų miestai jau kenčia nuo masinės nekontroliuojamos imigracijos problemų. Šiuo metu Europos lygmeniu atlikome ekonominės naudos dėl užsieniečių, esančių už Europos Sąjungos ribų, imigracijos analizę. Kelių valstybių narių vyriausybės, jau susidūrusios su šia problema, atsisakė apskaičiuoti dėl imigracijos patirtas išlaidas, ir atrodo, jog jos laikosi nuomonės, kad norėtų nieko nežinoti šiuo klausimu. Kaip tai paaiškinti?

Taip pat turime atsižvelgti į dėl to kilsiančias problemas besivystančiose šalyse, kurios susidurs su protų nutekėjimu ir jų gyvybiškai svarbių jėgų perkėlimu į Europą. Jų problemos taps dar sunkesnės, ir tai sukels dar didesnę imigraciją.

 
  
  

Pranešimas: Vincent Peillon (A7-0133/2010)

 
  
MPphoto
 

  Diane Dodds (NI). – Pone pirmininke, dėl daugelio priežasčių balsavau prieš pranešimą savo iniciatyva dėl Viduržemio jūros šalių sąjungos.

Nėra abejonių, kad stabilus Viduržemio jūros regionas yra didesnės Europos dalies laimėjimas. Tačiau tuo metu, kai ekonominės sąlygos Europoje yra rizikingos, visiškai netinkama, kad šis Parlamentas turėtų svarstyti su tokiu planu susijusią kainą. Didieji valstybių vadovų susitikimai, keturiasdešimties metų stiprumo sekretoriatas ir kaimynystės paketai šiuo konkrečiu laikotarpiu nesudaro taupios ekonomikos politikos įspūdžio.

Be to, prieštaravau 5 pakeitimui ir prašiau, kad ES ir Izraelio santykiai pagal Lengvatinį ekonominės asociacijos susitarimą toliau nebūtų atnaujinami. Dėl trapios pusiausvyros, kurios reikalaujama iš Europos, tokie raginimai niekaip nesuteiks Izraeliui daugiau pasitikėjimo šio Parlamento, kaip sąžiningo tarpininko, vaidmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernd Posselt (PPE).(DE) Pone pirmininke, devintojo dešimtmečio pradžioje, kai buvau jaunas žurnalistas, lankiausi pas Maroko karalių Hasaną, kurio prašymas priimti jo šalį į ES ką tik buvo atmestas. Po vizito parašiau straipsnį, kuriame raginama įkurti Viduržemio jūros regiono bendriją. Man buvo suteikta ypatinga teisė šioje šalyje dirbti Otto von Habsburgui, kuris pasakė, kad Viduržemio jūra niekada neatskyrė Europos ir jos kaimynų, tačiau ji turi juos suvienyti. Prezidento N. Sarkozy biografijoje Jean-Paul Picaper rašė, kad sumanymas įkurti Viduržemio jūros šalių sąjungą atsirado visos Europos judėjimo metu.

Kodėl apie tai kalbu? Nes noriu, kad būtų aišku, jog tai nėra tik prancūzų manija, kaip minėjo dauguma žmonių, ir tai nėra pinigų švaistymas, kaip minėjo pirmesnis kalbėtojas. Po Rytų partnerystės tai – svarbiausia Europos Sąjungos užsienio politikos priemonė. Tačiau būtent dėl šios priežasties turime užtikrinti, kad ji būtų tinkamai sukurta ir turėtų politinę struktūrą. Tai neturi būti paprasčiausiai laisvosios prekybos zona, nes žinome, kad Viduržemio jūros regionas, kaip sakė W. Cherchill, ir skiriu šią pastabą savo kolegoms Parlamento nariams iš Jungtinės Karalystės, yra silpnoji Europos vieta. Privalome užtikrinti, kad ateityje taip nebebūtų.

 
  
  

Pranešimas: Evgeni Kirilov (A7-0123/2010)

 
  
MPphoto
 

  Tunne Kelam (PPE). – Pone pirmininke, pritariau šio pranešimo, kuriame išreiškiamas susirūpinimas dėl etninio valymo naudojimo kaip parengiamojo darbo Rusijai pripažįstant nykštukinius Pietų Osetijos ir Abchazijos regionus, 12 dalies pradiniam variantui. Aš siūliau raginti Rusiją nedelsiant laikytis savo paliaubų įsipareigojimų ir tuojau pat panaikinti savo draudimą EUMM patekti į Pietų Osetiją ir Abchaziją. Manau, kad iš tikrųjų netoleruotina ir žeminanti yra tokia padėtis, kai ES atstovai turi prašyti leidimo, dėl kurio buvo susitarta, atvykti į šiuos regionus. Šiomis aplinkybėmis raginimas, kad Rusija gerbtų Gruzijos suverenitetą ir vientisumą, deja, neturi jokios galios.

 
  
  

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Pranešimas: Louis Grech (A7-0132/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Vidaus rinka ir euras yra du tikri Europos Sąjungos skydai, apsaugantys nuo dvidešimt septynias valstybes nares dabar apėmusios finansų, biudžeto, ekonomikos ir socialinės audros. Balsavau už šį pranešimą, nes jame dar kartą patvirtinama, kad vidaus rinka atlieka pagrindinį vaidmenį, ir pateikiama labai gera dabartinių uždavinių apžvalga (biudžeto koordinavimas, švietimo ir mokslinių tyrimų plėtra, pagalba MVĮ, SOLVIT ir Europos įmonių tinklo stiprinimas ir prieinamumas). Šis pranešimas – tai pamąstymai ir tarsi kelionės dokumentas, puikiai papildantis profesoriaus M. Monti naujausią ataskaitą „Naujoji bendrosios rinkos strategija“, kuris buvo įteiktas Europos Komisijos Pirmininkui José Manueliui Barroso.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kuriame atkreipiamas dėmesys į dabartinius vidaus rinkos trūkumus. Ekonomikos ir finansų krizė iš esmės pažeidė bendrosios rinkos integravimo procesą. Deja, esame iš naujo atsirandančio nacionalinio ekonominio protekcionizmo, kuris gali sukelti vidaus rinkos susiskaldymą, liudininkai. Daug MVĮ pasitraukia iš rinkos, nes per krizę galimybė joms gauti lėšų buvo griežtai apribota. Nereikėtų pamiršti, kad MVĮ sudaro pagrindinę Europos ekonomikos pagrindo dalį ir yra pagrindinės ekonomikos augimo ir socialinės sanglaudos skatintojos. Valstybės narės turėtų labiau stengtis įgyvendinti Smulkiojo verslo aktą ir šalinti biurokratizmą bei kitas administracines ir biurokratines kliūtis MVĮ.

 
  
MPphoto
 
 

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. (EL) Balsavau prieš pranešimą, nes jame raginama įgyvendinti nuostatas, kurios yra labai kenksmingos tikram perspektyviam augimui ir apskritai ES darbuotojų ir vartotojų interesams. Pirma, pranešėjas ne tik prieina prie klaidingų išvadų; jis taip pat formuluoja savo pasiūlymus remdamasis klaidinga prielaida, atsižvelgdamas į teiginius, kad „bendroji Europos rinka kartu su euro zona geriausiai atspindi tikrąją ES ekonomikos integracijos ir vienybės reikšmę ir iš tikrųjų yra labiausiai pastebimas Europos integracijos ES piliečių labui pasiekimas“. Jis užmiršta, kad nėra pagrindinės socialinės ir politinės sąjungos, ir nepastebi tikrųjų dabartinių daugumos euro zonos šalių sąlygų.

Jis pirmiausia remiasi socialinės rinkos ekonomika, neaiškia sąvoka, kuri iš esmės reiškia rinkos liberalizavimą pasinaudojant net paskutiniais socialinės politikos likučiais. Pranešėjas taip pat visais atžvilgiais laikosi konkurencingumo filosofijos ir strategijos „Europa 2020“, kurios ne tik neturi jokio pagrindo, bet netgi sukels Europos žmonėms dar daugiau neigiamų padarinių.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. (RO) Visi žinome, kad strategija „Europa 2020“ buvo parengta siekiant padėti Europos Sąjungai išbristi iš dabartinės ekonomikos krizės ir parengti jos ekonomiką ateinančiam dešimtmečiui. Dėl to manau, kad strategijoje „Europa 2020“ turi būti nustatyti tikroviški uždaviniai – iki 2020 m. pasiekti, kad būtų sukurta ekologiška žiniomis pagrįsta socialinės rinkos ekonomika ir vystymasis būtų tvarus. Kitas uždavinys – kurti darbo vietas žemės ūkio ir aplinkos apsaugos sektoriuose, nes strategijos „Europa 2020“ pagrindas turi būti bendroji Europos rinka, padedanti spręsti ekonomikos augimo ir vartotojų apsaugos uždavinius.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes jame nurodoma, kad bendroji rinka nėra susijusi vien su ekonominiu aspektu. Svarbu užtikrinti, kad atsigaunant bendrajai rinkai būtų laikomasi visa apimančio ir vienodo požiūrio, pagal kurį vartotojų ir piliečių tikslai, visų pirma susiję su ekonominėmis, socialinėmis, sveikatos ir aplinkos apsaugos problemomis, būtų visiškai integruoti į atsigaunančią bendrąją rinką.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Vidaus rinka, taip pat su ja susijusios politikos sritys, suteikė Europos visuomenei geresnes galimybes įsigyti įvairesnių prekių ir paslaugų mažesne kaina. Vidaus rinkos principai reiškia, kad Europos vartotojai gali naudotis didesniu informacijos kiekiu ir geresne savo teisių apsauga, tačiau taip pat jie vis geriau suvokia apie savo įsipareigojimus. Dėl šios priežasties tikrovėje vidaus rinka yra ne statiška, o dinamiška. Tai yra tikrovė, kuri keičiasi globaliame pasaulyje; toliau turime galvoti apie tai, kaip vystyti vidaus rinką ir geriau ją įgyvendinti. Pritariu pranešėjui ir atkreipčiau dėmesį į Europos Sąjungos vidaus rinkos svarbą Europos integracijai, didesnei socialinei sanglaudai, tvariam vystymuisi, konkurencingumui ir ekonomikos augimui, kuris padės pasiruošti ateities pokyčiams ir konkuruoti pasaulinėje rinkoje.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Integruotos, visapusiškai veikiančios bendrosios rinkos kūrimas yra svarbus siekiant didinti Europos integracijai, socialinei sanglaudai, ekonomikos augimui ir ES tvariam vystymuisi. Tačiau ekonomikos krizė neabejotinai turėjo poveikį visuomenės ir vartotojų pasitikėjimui bendrąja rinka. Svarbu, kad Europos visuomenė suprastų bendrosios rinkos svarbą, jos veikimo principus ir, svarbiausia, naudą, kurią ji gali suteikti visuomenei, vartotojams ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Bendrosios rinkos atgaivinimas reiškia, kad joje dalyvaujantys įvairūs suinteresuotieji subjektai privalo laikytis vienodo visa apimančio požiūrio, pagal kurį sujungiami vartotojų ir visuomenės uždaviniai, visų pirma tie, kurie susiję su ekonominėmis, socialinėmis, sveikatos ir aplinkos apsaugos problemomis, į atnaujintą bendrąją rinką. Ši nauja bendrosios rinkos stiprinimo programa turi būti atidžiai stebima, kad pagal ją būtų galima vertinti socialinį teisingumą, užtikrinti rinkos vientisumą, skatinti inovacijas ir padėti pereiti į naują skaitmeninę erą. Tikėtina, kad šios imperatyvios nuostatos suteiks bendrajai rinkai konkurencinį pranašumą kitų pagrindinių pasaulio valstybių ekonomikos atžvilgiu. Siekiant sukurti pasitikėjimą šia bendrąja rinka, būtina užtikrinti vartotojų ir visuomenės socialinių ir aplinkos apsaugos poreikių apsaugą.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. (FR) Žaviuosi pranešėju dėl to, kad jis visiškai rimtai ir nesijuokdamas sugeba parašyti, kad bendroji rinka ir euras atliko apsauginio skydo vaidmenį per didžiulę krizę, kuri mus kankina pastaruosius dvejus metus. Niekas mūsų neapsaugojo, o mažiausiai tai darė Briuselio Europa. Priešingai, ji sudarė visas sąlygas, būtinas tam, kad gautume didžiausią smūgį: laisvas pasaulinis kapitalo judėjimas, viešųjų paslaugų ir socialinės apsaugos sistemų sugriovimas, didėjantis neužtikrintumas dėl darbo ir centrinio banko, kuris yra abejingas valstybių narių ekonominiams poreikiams, kompetencijai priskirta pinigų politika. Tai yra bendrosios rinkos, kuri nuo 1992 m. liko nebaigta kurti, padariniai. Tai taip pat buvo inertiškas elementas, nereikalingas elementas, į kurį reikėjo atsižvelgti, kai valstybės narės pačios ėmė spręsti problemas. Kalbant apie eurą, manau, turėtume visų tų šalių, kurios kenčia nuo spekuliacijos, paklausti, ką jos mano apie euro galimybes suteikti joms apsaugą. Šiuo metu jis pats yra krizės veiksnys.

 
  
MPphoto
 
 

  Małgorzata Handzlik (PPE), raštu.(PL) Bendroji Europos rinka yra svarbus Europos Sąjungos integracijos laimėjimas. Ji suteikia daug galimybių mūsų piliečiams, taip pat mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

Pranešime dėl ES rinkos strategijos ir ateities, kuris buvo paskelbtas ir pristatytas praėjusią savaitę, profesorius Mario Monti aiškiai nurodo, kad piliečiai ir vartotojai turėtų būti vieni pagrindinių bendrosios rinkos naudos gavėjų. Rinka jiems ne visada yra palanki. Dėl to rengiant kitus teisės aktų pasiūlymus turėtume kuo plačiau atsižvelgti į jų problemas. Turėtume pabandyti užtikrinti, kad klausimai, pvz., susiję su profesinės kvalifikacijos pripažinimu, teisingu Paslaugų direktyvos įgyvendinimu, e. komercija, mažųjų ir vidutinių įmonių ir vartotojų apsauga, toliau kuriant bendrąją rinką taptų prioritetiniai.

Kaip teisingai pažymėjo profesorius M. Monti, valstybėse narėse juntamas tam tikras nuovargis, susijęs su ES rinkos klausimų sprendimu, tačiau būtent dabar labiau nei kada nors anksčiau mums reikalinga tvirta bendroji rinka, kaip parodė pastarųjų mėnesių krizė. Dėl to palankiai vertinu L. Grecho pranešimą, prie kurio rengimo turėjau progą prisidėti ir kuris atspindi mūsų komentarą ES rinkos vartotojų ir piliečių klausimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE), raštu. – Šis pranešimas negalėjo būti parengtas sunkesniu laiku. Dabartinė finansų krizė sukūrė nepasitikėjimo aplinką ir sukėlė gausybę diskusijų apie vyriausybių protekcionistines priemones. Ilgainiui Europos ekonomikai tai turėtų žalingų padarinių. Manau, esama ryšio tarp ekonomikos problemų ir motyvacijos užbaigti vidaus rinkos kūrimą trūkumo. L. Grech savo pranešime teisingai nurodo, kad pilietis yra tikroji vidaus rinkos ašis ir kad ekonomika turėtų tarnauti piliečiui, o ne atvirkščiai. Savo pranešime „Naujoji bendrosios rinkos strategija“ M. Monti įspėja, kad vidaus rinka yra kaip niekad nepopuliari, tačiau kaip niekad reikalinga. Manau, kad, siekdami atgaivinti vidaus rinką, turime veikti drąsiai, taip pat turime atsižvelgti į piliečių problemas. Balsavau už L. Grecho pranešimą, nors, mano nuomone, jame daugiau dėmesio turėjo būti skirta MVĮ. Tačiau patvirtinus svarbius pakeitimus rezultatas buvo gerai subalansuotas ir tikiuosi, kad jis paskatins Komisiją teikti gerai apgalvotas teisės aktų iniciatyvas.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Bendrosios rinkos kūrimas visada buvo ir tebėra vienas pagrindinių ES uždavinių. Gerai veikianti bendroji rinka yra svarbiausias tolesnės Europos integracijos, Europos Sąjungos socialinės sanglaudos, ekonomikos augimo ir tvaraus vystymosi procesas. Dėl dabartinės ekonomikos krizės ėmė kilti abejonių dėl to, koks yra bendrosios rinkos etapas: yra žmonių, kurie teigia, kad šiuo metu ji silpna. Jeigu tai tiesa, tai labai kenkia bendrosios rinkos integracijos procesui ir pačiai Europos Sąjungos istorijai. Šiame etape labai svarbu sukurti priemonę, kuria Europos visuomenė būtų aiškiai ir nedviprasmiškai informuojama apie tai, kaip veikia bendroji rinka, taip pat apie didelę naudą, kurią ji gali suteikti vartotojams ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Tai lėmė mano apsisprendimą balsuojant.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu. (DE) Pranešimo kryptis yra neteisinga. Dabar laikas apsaugoti įvairių valstybių narių įmones nuo pasaulinės finansų krizės padarinių ir nustatyti aiškias spekuliantams ir laisvajai rinkai taikomas taisykles. Užuot tai darius, kultūriniai ir ekonominiai rinkų, įmonių ir verslo praktikos skirtumai aukojami pasaulinės rinkos labui. Dėl šių priežasčių balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Rochefort (ALDE), raštu. (FR) Balsavau už L. Grecho pranešimą dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo. Šiame dokumente iš tikrųjų yra pusiausvyra tarp, viena vertus, atviros ekonomikos, kurioje galima skatinti augimą bei kurti darbo vietas ir numatyti visapusišką atsaką į pagrindines ateities problemas (pvz., konkurencingumas, moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, pramonės politika ir demografiniai bei aplinkos apsaugos klausimai), uždavinių ir, kita vertus, ekonomikos sistemos, kurioje užtikrinama vartotojų apsauga ir piliečių socialinės bei aplinkos apsaugos garantijų poreikių tenkinimas, uždavinių. Rengdami atgaivinimo strategiją neturime pamiršti piliečių ir vartotojų.

Europa taip pat turi laikytis visa apimančio požiūrio, pagal kurį būtų visapusiškai atsižvelgiama į mūsų piliečių problemas ir kitas horizontaliosios politikos sritis, visų pirma sveikatą, socialinę ir vartotojų apsaugą, darbo teisę, aplinką, tvarų vystymąsi ir išorės politikos sritis. Pranešime Komisija raginama pateikti teisės akto pasiūlymą, kad būtų užtikrintas Europos mastu prieinamos, tinkamos ir pasiekiamos kolektyvinės žalos atlyginimo sistemos įgyvendinimas iki 2011 m. gegužės mėn., kurį aš remiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Schlyter (Verts/ALE), raštu. (SV) Šiais metais tai geriausias pranešimas, kuriame vien retorika be jokio turinio, ir dėl šios priežasties negaliu jam pritarti. Be to, jame nėra nei gerų, nei blogų pasiūlymų ir dėl to susilaikau.

 
  
  

Pranešimas: Pál Schmitt (A7-0108/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Balsavau už pranešimą dėl universitetų ir įmonių dialogo, nes, mano nuomone, labai svarbu, kad mokymų ir darbo rinkos ryšys būtų pagerintas. Tai yra klausimas, susijęs ne su studentų išsilavinimo krypties parinkimu atsižvelgiant į privačiojo sektoriaus poreikius, bet su galimybių jauniems žmonėms prisiderinti prie darbo rinkos sąlygų sudarymu. Universitetų ir įmonių ryšiai turi būti stiprinami siekiant palengvinti galimybes studentams gauti darbą ir įmonėms lengviau rasti netipinės profesijos darbuotojų.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Palaikau šį pranešimą dėl aktyvesnės universitetų ir įmonių partnerystės. Siekiant sėkmingai pereiti prie žinių ekonomikos universitetai atlieka svarbų vaidmenį, tačiau būtinas ir kitų suinteresuotų šalių, t. y. įmonių, valdžios institucijų, aktyvus dalyvavimas. Kad būtų pasiekti veiksmingi rezultatai, būtina pertvarkyti ir modernizuoti švietimo sektorių, atnaujinti mokymo programas ir reformuoti mokymo planus siekiant patenkinti darbo rinkos poreikius. Sudarius sąlygas aukštąsias mokyklas pabaigusiems absolventams įsidarbinti mažosiose ir vidutinėse įmonėse, būtų pašalintas jaunų specialistų ir darbo rinkos paklausos skirtumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. (IT) Šiame pranešime savo iniciatyva parengtame pranešime esama iš tikrųjų teigiamų idėjų dėl mūsų universitetų ateities. Bet koks akademinės mokymo sistemos pokytis, padedantis modernizuoti mokymo programas ir, svarbiausia, suartinantis absolventus ir darbo rinką, turėtų būti palankiai vertinamas ir labai skatinamas.

Šiandien Europos universitetų sistema, vienas svarbiausių mūsų kasdienio gyvenimo elementų, kurį naudodami galime sėti tvirto, ilgalaikio ekonomikos atsigavimo sėklas, turi atsiverti darbo rinkai: sukurti glaudžius ryšius, atsižvelgiant į abipusius universitetų ir įmonių mainus, yra valstybių narių institucijų prioritetas, ir iš esmės tai turi būti vietos ir regionų valdžios institucijos, kurios svarbios stengiantis sėkmingai sujungti ekonomikos ir mokymo sektorius. Tik atitinkamuose regionuose su įmonėmis bendraujantys universitetai gali tikėtis padėti jauniems žmonėms patekti į darbo rinką ir joje nuolat pasilikti.

Dabar ir visada mums visiems reikia mokymo įstaigų, kurios atitiktų šių dienų reikalavimus ir kurios, svarbiausia, atspindėtų regionų poreikius: tai taip pat, esu tikra, yra labai svarbi mūsų regionų augimo dalis. Dėl to balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Šiandien žinios yra svarbesnis prioritetas nei kada nors anksčiau. Žinių trikampio požiūriu turi būti daroma daugiau, patvirtinant žinių tapsmui socialine vertybe reikalingą reformų sistemą ir stiprinant įmonių ir universitetų ryšius, kaip yra Europos technologijų instituto (angl. EIT) žinių ir informacijos bendrijų atveju. Labai svarbu, kad universitetai per savo mokslinių tyrimų ir inovacijų programas integruotų ekonominę ir socialinę aplinką į pagrindinę savo veiklos sritį. Siekiant stiprinti mūsų pramoninę bazę, puikų paslaugų sektorių ir modernią žemės ūkio ekonomiką, būtina plėtoti naujų augimo šaltinių, mokslinių tyrimų ir plėtros, inovacijų ir švietimo skatinimo investavimo strategiją. Valstybinės ir privačios aukštojo mokslo įstaigos, universitetai ir politechnikos institutai atliks labai naudingą vaidmenį stiprindami valstybės pasitikėjimą šiomis įstaigomis. Jiems turėtų būti suteikta autonomija, kad galėtų iš esmės prisidėti prie Europos vystymosi. Būtina stiprinti tarpdalykinius ir transdalykinius švietimo ir mokslinių tyrimų programų aspektus ir universitetų bendradarbiavimą. Šiuo atveju informacija ir ryšių technologijos yra pagrindinė priemonė.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą dėl universitetų ir įmonių dialogo: naujoji partnerystė siekiant modernizuoti Europos universitetus, nes jame numatytos priemonės, prisidedančios prie Europos moksleivių įsidarbinimo galimybių didinimo. Švietimo sektoriaus ir įmonių bendradarbiavimas yra labai svarbus mažinant atotrūkį tarp švietimo sektoriaus pasiūlos logikos ir darbo rinkos paklausos logikos.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Manau, kad partnerystės, suteikiančios galimybę modernizuoti universitetus, visų prima tuos, kurie suteikia žmonėms geresnį išsilavinimą ir kvalifikaciją, yra labai svarbios siekiant padidinti Europos konkurencingumą. Ši kokybė atsispindės inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityse, kurios yra labai svarbios tvariam ekonominiam ir socialiniam augimui. Partnerystės turi būti užmezgamos tarp universitetų ir įmonių siekiant palengvinti šių darbuotojų patekimą į darbo rinką, padėti sumažinti šiandien fiksuojamą ypač aukštą nedarbo lygį. Šiuo atveju norėčiau dar kartą atkreipti dėmesį į Europos Sąjungos sanglaudos politikos, pagal kurią skiriamos lėšos bus labai naudingos siekiant šio tikslo, svarbą.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) 2000 m. kovo mėn. Lisabonoje ir 2002 m. kovo mėn. Barselonoje Europos Vadovų Taryba patvirtino strateginį uždavinį padaryti ES konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių ekonomika pasaulyje, padarant jos švietimo ir mokymo sistemas pasauliniu etalonu kokybės požiūriu ir sukuriant Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvę. Valstybės narės yra atsakingos už švietimo ir mokymo politiką, o ES vaidmuo – padėti pagerinti nacionalines sistemas naudojant naujas ES lygmens priemones, savitarpio mokymąsi ir informacijos bei gerosios patirties mainus. Dėl žinių ekonomikos ir greitos technologinės plėtros kyla nauji Europos aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų uždaviniai, taip pat atveriantys naujas galimybes, kurios turi būti veiksmingai išnaudotos. Šiuo atveju kokybiškų aukštojo mokslo ir įmonių partnerysčių užmezgimas turi labai didelę reikšmę. Manau, kad švietimo sektoriaus ir įmonių bendradarbiavimas vietos, regionų, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis yra labai svarbus mažinant atotrūkį tarp švietimo sektoriaus pasiūlos logikos ir darbo rinkos paklausos logikos.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Pranešime dėl universitetų ir įmonių dialogo patvirtinta pozicija, kuri, mūsų manymu, nėra tinkamas būdas modernizuoti švietimą. Turime labai rimtai vertinti artėjančią grėsmę laisvai, visuotinei ir demokratinei teisei į švietimą. Manome, kad nedelsiant turi būti pripažintos Bolonijos proceso klaidos ir, priešingai nei pranešėjas sako apie Bolonijos procesą, judumo kaip priemonės, padedančios suartinti valstybes nares ir padaryti jas lygesnes, klausimo mitas turi būti išsklaidytas.

Be to, neturėtume pamiršti, kad Bolonijos procesas nėra neutralus ir jis buvo susijęs su pradinėmis investicijomis, o galbūt tuo tarpu procese buvo laikomasi požiūrio, kad už valstybinio finansavimo praradimą atsakingas universitetas. Pranešime keletą kartų minimas universitetų autonomijos klausimas, šiuo atžvilgiu pateikiama universitetų ir įmonių „partnerystės“, kaip būdo užtikrinti įstaigų finansavimą, idėja. Ši universiteto ir įmonių koncepcija dėl savo komercinio pobūdžio, turinio ir kokybės praradimo silpnina švietimo, kaip visuotinės teisės, tikrąją reikšmę ir vertę. Tai – neoliberalus požiūris, kuriam prieštaraujame.

 
  
MPphoto
 
 

  Filip Kaczmarek (PPE), raštu.(PL) Pritariau P. Schmitto pranešimui dėl universitetų ir įmonių dialogo: naujoji partnerystė siekiant modernizuoti Europos universitetus. Norėčiau nuoširdžiai padėkoti pranešėjui, kuris, deja, jau nebe Europos Parlamento narys. Nuoširdžiai sveikinu P. Schmittą jį išrinkus į Vengrijos parlamentą ir su naujomis pirmininko pareigomis. Linkiu jam visokeriopos sėkmės.

 
  
MPphoto
 
 

  Jaromír Kohlíček (GUE/NGL), raštu. (CS) ES padėtis šiuo metu yra labai nenuosekli. Viena vertus, esama aiškaus poreikio, kad universitetai bakalauro studijų kursuose mokytų į praktiką orientuotus profesionalius darbuotojus. Kita vertus, žmonės, kurie iš tikrųjų nusimano apie techninį išsilavinimą, žino, kad per pirmuosius trejus tinkamų studijų universitete metus studentams turėtų būti suteiktos pagrindinės teorinės žinios, kad jie galėtų sėkmingai tęsti studijas. Tai yra visų nesusipratimų priežastis. Universitetų ir įmonių forumuose, kad ir kokia forma jie vyktų, visada daugiausia dėmesio bus skiriama „praktiškai naudingiems“ absolventams. Tačiau pagrindiniai mokslinių tyrimų iniciatoriai ir svarbių inovacijų kūrėjai dažniausiai yra inžinerijos, magistro ir doktorantūros studijų absolventai. Ketindami pasiekti svarbių rezultatų savo veiklos srityje šie absolventai, žinoma, privalo per pirmuosius trejus savo studijų metus įgyti tinkamą išsilavinimą svarbiausių techninių mokomųjų dalykų srityje. Sunku įsivaizduoti, kad jiems užtektų vidurinės mokyklos matematikos kurso ir trumpalaikių pagrindinių technikos mokslo žinių, prie kurių pridedamas paprastosios arba dvejybinio įrašo buhalterijos egzaminas, ir praktinių žinių, kaip parengti projekto paraišką paramą skiriančiai agentūrai. Nepaisant įvairių pareiškimų, forumų, ryšių ir naujų partnerysčių, atsakingi universitetų lektoriai laikosi požiūrio, kuris ne itin daug skiriasi nuo manojo. Dėl to ateities diskusijoms rekomenduoju nubrėžti aiškią skiriamąją liniją tarp universitetinio švietimo pagal Bolonijos deklaraciją ir „tradicinio“ universitetinio švietimo. Naujos papildomos vadinamojo mokymosi visą gyvenimą formos, žinoma, yra pageidautinos.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Universitetų ir įmonių dialogas yra labai svarbus aukštos kokybės mokymui, kurio trokšta jauni ES gyventojai. Švietimo sektoriaus ir įmonių bendradarbiavimas visais lygmenimis yra labai svarbus mažinant atotrūkį tarp švietimo sektoriaus pasiūlos logikos ir darbo rinkos paklausos logikos. Švietimo ir mokymo įstaigų ir įmonių partnerystės yra labai svarbios didinant moksleivių galimybes įsidarbinti, gerinant verslumo galimybes ir didinant žinomumą apie darbo rinką. Būtent tai lėmė mano apsisprendimą balsuojant.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Savo komunikate Komisija atkreipia dėmesį į tikros autonomijos suteikimą universitetams ir koledžams. Tokios rūšies autonomija turėtų būti suteikiama kartu su finansine autonomija, tačiau tai neįgyvendinama dėl mūsų laukiančio ekonominio sunkmečio. Esama daugybės labai produktyvaus švietimo įstaigų ir įmonių bendradarbiavimo pavyzdžių. Bolonijos procese aptarto geresnio dialogo poreikis nėra aiškiai aprašytas, ir dėl šios priežasties aš susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE), raštu. (LT) Turbūt nei viena ES valstybė narė neabejoja, kad švietimo ir verslo bendradarbiavimas – būtinas. Krizės laiku išryškėjus ne tik nedarbo problemai, bet ir rinkos poreikius tenkinančio išsilavinimo svarbai džiugu, kad pritardamas šiam dokumentui Europos Parlamentas siekia išjudinti akademinio ir verslo pasaulio dialogą. Į tai reiktų žvelgti kaip į ilgalaikę perspektyvą jau nuo studijų aukštosiose mokyklose pradžios: įvairių mainų programų, stažuočių verslo įmonėse skatinimas, gal net universitetų ir įmonių konsultavimasis sudarant mokymo programas. Jei būsimi darbdaviai nuo pat pradžių įsijungs į švietimo sistemą – didesnė tikimybė, kad bus parengiami specialistai, geriau atitinkantys darbdavių poreikius darbo rinkoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu.(PL) Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją A7-0108/2010 dėl universitetų ir įmonių dialogo: naujoji partnerystė siekiant modernizuoti Europos universitetus (2009/2099 (INI)), nes, atsižvelgiant į dabartinę darbo rinkos dinamiką, ekonomikos plėtrą ir plėtros prioritetų pokyčius, bendradarbiauti reikia įvairiais lygmenimis. Aukštajam mokslui visoje Europoje kyla naujas uždavinys. Jis turi prisitaikyti prie dinamiškai besivystančio pasaulio ir besikeičiančių rinkos lūkesčių naujų darbuotojų atžvilgiu. Šiandien tai, kad išsilavinimo galimybės ir išsilavinimo lygis neatitinka rinkos lūkesčių, yra labai svarbi problema. Šios sistemos, kurioje yra labai daug nelygybės, išsaugojimas yra nepriimtina klaida. Tik dėl šios priežasties pokyčiai, kuriuos turėtume padaryti, privalo būti susiję su visa švietimo sritimi ir tuo, kaip jauni žmonės reiškiasi darbo rinkoje. Kaip buvęs Lenkijos Respublikos studentų parlamento, įstatymu įsteigtos institucijos, kuri atstovauja visiems Lenkijos studentams, pirmininkas dažnai sutinku žmones, kurie ką tik įstojo į universitetą arba jį jau baigia. Informuotumas apie darbo rinką ir jos reikalavimus yra labai menkas, o išsilavinimo lygis yra lygiai taip pat nepatenkinamas. Politinėse institucijose, taip pat studentų institucijose laikomasi vienodo požiūrio, kad svarbu yra tai, kiek žmonės baigė praktinių kursų ar stažuočių, kiek dalykų jie mokėsi arba keliomis kalbomis jie gali šnekėti. Tačiau rinkai reikia kokybės, o ne kiekybės. Dėl to labai svarbu, kad imtumėmės veiksmų, siekdami pagerinti universitetų, akademinio pasaulio ir įmonių bendradarbiavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Daciana Octavia Sârbu (S&D), raštu. (RO) Balsavau už P. Schmitto pranešimą, kad paskatinčiau universitetų ir įmonių bendradarbiavimą. Šiais laikais universitetai turi glaudžiau bendradarbiauti su įmonėmis, siekdami tinkamai reaguoti į darbo rinkos reikalavimus, ypač globalioje ekonomikoje. Šiuo atžvilgiu universitetų ir įmonių dialogas ir bendradarbiavimas turi būti pagrįstas abipusiškumu, pasitikėjimu ir pagarba.

Šis tikslas galėtų būti pasiektas sukuriant žinių „čekių“ sistemą, panašią į tą, kuria šiuo metu naudojasi keletas valstybių narių ir kuri suteiktų MVĮ galimybių gerokai palengvinti savo paieškas nekeliant pavojaus universitetų nepriklausomumui, autonomijai ir visuomeniniam pobūdžiui. Universitetai ir įmonės gali gauti naudos bendrai vystydami daugiadalykinius, tarpdalykinius ir verslumo įgūdžius, taip pat studijų sritis, profilius ir specialybes lanksčiai pritaikydami prie ekonomikos ir mažųjų ir vidutinių įmonių poreikių.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D), raštu. (RO) Balsavau už pranešimą dėl universitetų ir įmonių dialogo: naujoji partnerystė siekiant modernizuoti Europos universitetus.

ES turi užmegzti glaudesnius universitetų ir įmonių sektoriaus ryšius ir partnerystes siekiant kurti žinių visuomenę bei plėtoti taikomuosius mokslinius tyrimus ir pagerinti absolventų integravimąsi į darbo rinką. Deja, vis dažniau pastebima didėjanti neatitiktis tarp absolventų įgūdžių ir darbo rinkoje reikalingos kvalifikacijos.

Raginu Komisiją ir valstybes nares parengti vidutinės ir ilgalaikės trukmės prognozes dėl įgūdžių, kurie reikalingi siekiant susieti studijų programas su ekonomine plėtra. Be to, noriu atkreipti dėmesį į būtinybę padidinti darbo vietų skaičių, ypač per dabartinį ekonominį nuosmukį, nes tai yra ES prioritetas.

Siekiant skatinti universitetų ir įmonių mainus raginame, kad Komisija, naudodamasi jai prieinamais ištekliais ir priemonėmis, plėtotų verslumo kultūrą, tuo tikslu supaprastindama procedūras ir sumažindama biurokratizmą.

Galiausiai noriu pabrėžti mokymosi visą gyvenimą svarbą, ypač nuotolinio mokymosi kursus, specialiai pritaikytus prie naujųjų technologijų ir ypač naudingų vyresniems nei keturiasdešimt penkerių asmenims, kurie yra labiau pažeidžiami ir kuriems gresia socialinė atskirtis.

 
  
  

Pranešimas: Rebecca Harms (A7-0142/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Europos Sąjunga saugo savo piliečius. Europos Sąjunga ne tik priima Europos reglamentus dėl pavojingų produktų, kuriuos žmonės bando pateikti vidaus rinkoje, taiko kovai su terorizmu skirtas bendras priemones, imasi bendrų iniciatyvų siekdama užtikrinti taiką Europoje, bet ir dalyvauja nutraukiant sovietiniu laikotarpiu statytų branduolinių elektrinių eksploatavimą, kurios bet kuriuo metu galėtų sukelti pavojų mūsų sveikatai. Praėjus dvidešimt ketveriems metams po baisios Černobylio katastrofos esu patenkinta, kad balsuodama už šį pranešimą prisidėjau prie mūsų žemyno saugumo. Iš tikrųjų labai svarbu, kad Bulgarijos Kozlodujaus programos priemonės 2010–2013 m. laikotarpiu būtų toliau taikomos.

 
  
MPphoto
 
 

  Gerard Batten, John Bufton ir Derek Roland Clark (EFD), raštu. – UKIP laikosi nuomonės, kad branduolinės energijos gamybos saugumas yra labai svarbus, tačiau pastebi, kad ES pagalba Bulgarijai prisidengiant šiuo tikslu yra grindžiama politiniais (užkirsti kelią daliųjų medžiagų perdirbimui čia pat prie Bulgarijos esančioje kaimyninėje Rusijoje) ir doktriniškais motyvais (nustatant neįgyvendinamą vėjo jėgainių politiką), taip pat siekiu finansuoti vietos apsaugos projektus, kurie nėra susiję su eksploatavimo nutraukimo procesu. Dėl to UKIP nariai nepritarė šiame pranešime pateiktam prašymui skirti papildomų lėšų.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Iki įstojimo į ES Vidurio ir Rytų Europos šalyse galiojančios taisyklės dėl branduolinės energijos ir radioaktyviųjų atliekų buvo ne tokios griežtos, kaip tuo metu ES taikytos taisyklės. Todėl siekiant padidinti žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį ES įsikišimas ir finansinė pagalba buvo būtini. Pasiūlymas, dėl kurio balsuojame, atitinka šį tikslą.

Komisijos pateikto pasiūlymo dėl reglamento tikslas – suteikti finansinę pagalbą Bulgarijos Kozlodujaus branduolinės elektrinės I–IV blokų eksploatavimo nutraukimui ir užtikrinti, kad būtų sutvarkytos dėl to susidariusios radioaktyviosios medžiagos. Pranešėjo duomenimis, ES nesuteikus pagalbos, saugumui gali grėsti pavojus, nes WWER 440/230 tipo reaktoriai turi rimtų konstrukcijos trūkumų, kurių nebūtų įmanoma ištaisyti.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Žmogaus ir aplinkos apsaugos užtikrinimas ir didinimas yra prioritetiniai Europos vystomo politikos uždaviniai. Atsižvelgdamas į tai, manau, labai svarbu, kad ES užtikrintų pakankamus finansinius ir techninius išteklius Bulgarijos Kozlodujaus branduolinės elektrinės I–IV blokų eksploatavimui nutraukti, pritarimą kuriems šioje rezoliucijoje išreiškė Parlamentas. Taip Europa uždaro pagrindinį didelio kiekio radioaktyviųjų medžiagų skleidėją ir panaikina rimtų nelaimių atsiradimo riziką. Be eksploatavimo nutraukimo operacijų sąlygų, labai svarbu, kad Europos bendrija prisiimtų aktyvų vaidmenį padėdama Bulgarijai įveikti neigiamus padarinius, kuriuos ekonomikos konkurencingumui, energijos tvarumui ir darbo rinkos padėčiai sukels eksploatavimo nutraukimas. Šiuo atveju ES intervencijos strategijoje privalome užtikrinti paramą skatinant kurti naujas darbo vietas ir tvarią pramonę dėl eksploatavimo nutraukimo nukentėjusiose vietovėse.

 
  
MPphoto
 
 

  Rebecca Harms (Verts/ALE), raštu. – Šiandien Parlamentas patvirtino 300 mln. EUR papildomą pagalbą Kozlodujaus branduolinės elektrinės I–IV branduolinių reaktorių eksploatavimo nutraukimui finansuoti. Pritariu tam, nes papildoma pagalba bus reikalinga saugiam reaktorių eksploatavimo nutraukimui užtikrinti. Tačiau Parlamentas nepritarė, kad šiomis lėšomis būtų finansuojamos taršios lignito branduolinės elektrinės. Pasiūlymas panaudoti dalį lėšų tam, kad būtų padėta Bulgarijai rasti sprendimą dėl galutinio branduolinių atliekų saugojimo, taip pat buvo atmestas. Dėl to balsavau prieš iš dalies pakeistą pasiūlymą. Tačiau susilaikiau dėl teisėkūros rezoliucijos, kurioje numatyta, kad ES skirtų finansavimą eksploatavimo nutraukimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Galime būti tik patenkinti dėl kiekvieno žingsnio branduolinių elektrinių eksploatavimo nutraukimo ir mokslinių tyrimų programų dėl atsinaujinančiosios energijos ir branduolinių atliekų įgyvendinimo link. Tai yra žingsnis laipsniško branduolinės energijos atsisakymo, kuriam pritariame, link. Tačiau noriu pabrėžti, kad esu sutrikęs dėl atkaklaus reikalavimo „galutinai pašalinti“ branduolines atliekas. Šis būdas, atsižvelgiant į jo keliamus pavojus ekosistemai, negali užtikrinti ilgalaikio problemos sprendimo.

Taip pat esu sunerimęs, kad nėra garantijų dėl eksploatavimo nutraukimo procesui palengvinti skirtos ES finansinės pagalbos paskirstymo. Ar galime būti tikri, kad dalis skirtų 300 mln. EUR nebus panaudota naujajai Belenės branduolinės elektrinės Bulgarijoje statybai finansuoti? Ar Komisijos narys G. Oettinger dar neįsipareigojo finansuoti to projekto? Balsuoju už šį pranešimą tikėdamasis galiausiai pamatyti, kaip bus nutrauktas Kozlodujaus reaktorių eksploatavimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Dėl į ES įstojusių Vidurio ir Rytų Europos šalių naudojamos branduolinės energijos iškilo būtinybė suteikti šioms šalims finansinę pagalbą, kad jos galėtų veiksmingai spręsti radioaktyviųjų atliekų klausimą ir padidinti žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą. Dėl to šiuo atveju patvirtinta finansinė pagalba atitinka šiuos tikslus. Tai lėmė mano apsisprendimą balsuojant.

 
  
MPphoto
 
 

  Alajos Mészáros (PPE), raštu.(HU) Bulgarijos, taip pat Slovakijos ir Lietuvos stojimo sutartyje buvo susitarta nutraukti dalį branduolinės energijos gamybos. Finansinė pagalba Kozlodujaus branduolinės elektrinės eksploatavimui visiškai nutraukti buvo teikiama iki 2009 m., tačiau, kaip ir kitų valstybių narių atveju, buvo pateiktas prašymas pagalbos teikimą pratęsti iki 2013 m. Šiuo tikslu Bulgarija gaus maždaug 860 mln. EUR finansinę pagalbą. Tačiau galutinio eksploatavimo nutraukimo procesas užima daug laiko, nes nepakanka paprasčiausiai atjungti branduolinę elektrinę nuo energetikos tinklo. Tokiais atvejais, kai trokštama branduolinę elektrinę uždaryti anksčiau nei planuota, turi būti numatytas pakaitinis energijos tiekimas. Bulgarija nesunaikino savo energijos tiekimo, tačiau tai turi poveikį kaimyninėms šalims, nes jos negaus elektros energijos. Keturių reaktorių uždarymas reiškia, kad Bulgarija nepagamins 1 700 MW elektros energijos.

Bulgarijos vyriausybė nesugeba be Europos Sąjungos finansinės pagalbos saugiai pašalinti panaudoto kuro, kurio dalis bet kuriuo atveju buvo sunaikinta kažkur už ES valstybių narių ribų. Taip pat žinau, kad Bulgarijos vyriausybė neturi rezervų, kuriais galėtų pasinaudoti nuolatinio eksploatavimo nutraukimo atveju, ir dėl to mes turime teikti pagalbą. Į nuolatinį branduolinių elektrinių uždarymą jau investavome didelę sumą pinigų, tačiau pagalvokime, ar nebūtų vertingiau, jeigu, užuot uždarinėję branduolines elektrines, jas modernizuotume. Šiuo atveju nekalbu konkrečiai apie Kozlodujaus elektrinę. Turime padėti pagerinti saugumo normas Vidurio ir Rytų Europos šalyse, nes dėl žemo šių normų lygio branduolinės elektrinės turi būti uždaromos.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Kol nėra patenkinamo galutinio radioaktyviųjų atliekų pašalinimo problemos sprendimo, vargu ar stebina tai, kad šalys kandidatės nežino, kurią alternatyvą jos turėtų pasirinkti. Turime užtikrinti, kad neteiksime finansinės pagalbos žmonių ir aplinkos apsaugai didinti, o paskui sužinoti, kad kuro elementai yra parduodami ir, galimas daiktas, naudojami kariniais tikslais. Žinoma, noras rasti sprendimą dėl galutinio pašalinimo atitinka visos Europos saugumo ir aplinkos apsaugos interesus. Tačiau atominių atliekų perpardavimas turi būti sustabdytas.

Pasiekus ribą, kai dviejų blokų eksploatavimo nutraukimas kainuoja 1,78 mlrd. EUR, tampa akivaizdu, kad pigios, klimatui nekenksmingos branduolinės elektrinės pasaka baigėsi. Šiame pranešime atskleidžiamos kai kurios problemos, susijusios su branduoline energija ir branduolinių reaktorių eksploatavimo nutraukimu, dėl to balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. (RO) Laikydamasi ES stojimo sutartyje nustatytų įsipareigojimų Bulgarija privalo uždaryti Kozlodujaus branduolinės elektrinės I–IV blokus, šiam tikslui ES teikė finansinę pagalbą iki 2009 m. Balsavau už šį pranešimą, kad paremčiau Bulgarijos siekį gauti papildomą 300 mln. EUR finansavimą iki 2013 m. siekiant užbaigti Kozlodujaus branduolinės elektrinės eksploatavimą, išvalyti vietovę ir tvariai sutvarkyti visas susidariusias atliekas laikantis sąlygų, kurios nesukels jokios žalos žmogaus sveikatai ir aplinkai.

Be to, pritariu Komisijos prašymui atlikti visų projektų, kurie bus vykdomi naudojant šią subsidiją, stebėseną ir auditą: moksliniai tyrimai (inovacijos), kurių tikslas sukurti atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais pagrįstas technologijas, siekiant laikytis reikalavimo toliau mažinti 18 000 kt CO2 ekvivalentą, kuris atsirado dėl eksploatavimo nutraukimo. Ypatingas dėmesys turi būti skirtas darbo jėgos perkvalifikavimui, siekiant užkirsti kelią dar didesniam nedarbo augimui, ir vietos bendruomenių stiprinimui, visų pirma per dabartinę krizę. Visi šie procesai piliečių atžvilgiu turi būti vykdomi visiškai skaidriai, laikantis visų daugiašalių aplinkos apsaugos susitarimų, kurių susitariančioji šalis yra Bulgarija (Orhuso, Espo ir t. t.).

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Kaip ir tikėtasi, Žaliųjų frakcija prarado paskutinę savo galimybę per plenarinį balsavimą padaryti R. Harms pranešimo dėl Bendrijos finansinės pagalbos Bulgarijos Kozlodujaus branduolinės elektrinės keturių blokų eksploatavimo nutraukimui pakeitimus.

Šiandien EP sutiko (iki 2013 m.) suteikti Bulgarijai 300 mln. EUR jos dabartinei keturių branduolinių blokų Kozlodujuje eksploatavimo nutraukimo programai. Šis teigiamas Bulgarijai ženklas buvo priežastis, dėl kurios pranešėjas ir Verts / ALE frakcija susilaikė dėl teisės akto pasiūlymo.

Žaliųjų frakcijos dėka EP galiausiai pripažino, kad vargu ar Bulgarija yra parengusi kokią nors branduolinių atliekų galutinio naikinimo politiką. Tačiau Bulgarijos vyriausybė – padedama PPE ir S&D frakcijų – sugebėjo pašalinti bet kokią nuostatą, kuri padėtų daryti kokią nors tikrą pažangą sprendžiant galutinio pašalinimo klausimą. Šiuo metu didžiausias pavojus žmonėms ir aplinkai perkeliamas į Rusiją, į kurią eksportuojama didžioji švitinto kuro elementų dalis.

Nepaisant to, palyginti su pradiniu Komisijos pasiūlymu, EP sugebėjo užtikrinti aktyvesnį visuomenės dalyvavimą, skaidrumo, audito ir ataskaitų teikimo nuostatas. Dabar pamatysime, ar kurią nors iš šių nuostatų įtrauks Taryba, kuri taria galutinį žodį, nes su EP branduoliniais klausimais tik konsultuojamasi.

 
  
MPphoto
 
 

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. (LT) Gerbiami ponai ir ponios, kaip ir Bulgarijos Kozlodujaus branduolinės elektrinės, taip ir Lietuvos Ignalinos branduolinės elektrinės uždarymas buvo viena iš įstojimo į Europos Sąjungą sąlygų. 2009 m. Ignalinos branduolinės elektrinės uždarymas stipriai paveikė Lietuvą. Nuo Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo (1991) Ignalinos branduolinė elektrinė daug prisidėjo prie mūsų ekonomikos ir padengdavo daugiau nei 70 proc. mūsų šalies energijos suvartojimo. Dėl uždarymo buvome priversti atsisakyti elektros eksportuotojo statuso ir tapti plataus spektro importuotoju. Ignalinos branduolinė elektrinė buvo pigios energijos šaltinis pramonei bei vartotojams, taip pat pajamų iš eksporto šaltinis. Panašiai kaip ir Kozlodujaus uždarymas, Ignalinos išnykimas pasireikš verslo ir darbų praradimu vietos ekonomikai. Visapusiška finansinė ES pagalba Kozlodujui ir Ignalinai yra svarbi, siekiant ištaisyti kai kurias ekonomines ir socialines pasekmes, patiriamas uždarant branduolinę elektrinę. Pastarųjų metų finansinis sąmyšis labai sukrėtė Lietuvą ir daugumą ES šalių, laikinai sužlugdydamas viltis pastatyti naujas pažangiausias branduolines elektrines artimiausioje ateityje. Bet būtų kvaila iš mūsų pusės visiškai atsisakyti branduolinės elektrinės. Branduolinės energijos technologija jokių būdu nėra panacėja mūsų energetikos saugumui ir gamtinėms nelaimėms, bet efektyvus ir saugus branduolinės energijos naudojimas galėtų prisidėti prie ilgalaikių strateginių iššūkių įveikimo.

 
  
  

Pranešimas: Lambert van Nistelrooij (A7-0138/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Mūsų regionams skirtos struktūrinių fondų paramos ir Europos paskolų moksliniams tyrimams ir inovacijoms sąveika turi būti pagerinta. L. van Nistelrooijaus pranešime pateikiama naudingų rekomendacijų, kaip geriau panaudoti visas šias paskolas. Šioje srityje esama neabejotinų galimybių mūsų teritorijoms finansuoti ir augti. Panašiai ir didesnė įvairių finansinių priemonių sinergija gali būti naudinga tik tuomet, kai turime suteikti postūmį ekonominei veiklai. Galiausiai visos šios lėšos turėtų būti naudojamos įgyvendinant strategiją „Europa 2020“. Atsižvelgdama į pranešimo kokybę, balsavau už jį.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Inovacijos gali būti veiksmingiausiai įgyvendinamos regionuose dėl tokių subjektų kaip universitetai, visuomeninių mokslinių tyrimų organizacijų arba pramonės artumo, kuriuo skatinama partnerystė žinių perdavimo srityje, ir gerosios patirties mainų tarp regionų. Sanglaudos politika yra pagrindinis Europos integracijos proceso ramstis ir viena sėkmingiausių ES politikos sričių, šia politika remiama vis įvairesnių regionų konvergencija ir skatinamas ekonomikos augimas bei darbo vietų kūrimas. Labai svarbu žinių trikampyje tobulinti ir taikyti pasiteisinusius modelius, lygiai taip pat svarbu su įmonių, mokslinių tyrimų centrų, universitetų ir valdžios institucijų pagalba užtikrinti regionų strateginių mokslinių tyrimų sistemų, skirtų inovacijoms, tvarų vystymąsi. Norėčiau atkreipti dėmesį į galimybes tų regionų inovacijų grupių, kurios atlieka svarbiausią vaidmenį žinių pagrindu sujungiant regionų konkurencinius gebėjimus ir inovacijų grupių plėtotės klausimų numatymą Konkurencingumo ir inovacijų programoje ir Septintojoje bendrojoje programoje. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į žinių ir inovacijų bendruomenių, sukurtų pagal Europos skaidrumo iniciatyvą, kuri Europoje jungia pagrindines žiniomis pagrįstas regionų inovacijų grupes, svarbą. Raginu skatinti žinių mainus regionų inovacijų grupėse pasinaudojant struktūriniais fondais, nes šios inovacijų grupės suteikia puikią galimybę visų pirma neišsivysčiusiems regionams.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Manau, tinkama išnagrinėti, kaip valstybių narių ir regionų nacionaliniuose strateginių krypčių planuose (angl. NSRF) ir veiklos programose buvo laikomasi 2007–2013 m. Bendrijos strateginių gairių orientacinės sistemos, ypač gairės Nr. 1.2 dėl žinių gerinimo ir inovacijų didinimo. Tokia analizė leidžia mums susidaryti aiškesnį vaizdą, kokie darbai buvo atlikti ir kokius uždavinius dar reikia išspręsti srityje, su kuria susiję klausimai vis dažniau atsiranda darbotvarkėje. Per krizę ne tik naudinga, bet ir būtina vengti švaistymo ir dubliavimosi: manau, kad svarbu atlikti išsamų vertinimą, kaip sanglaudos, mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos sritys yra susietos su jų priemonėmis (struktūriniais fondais, Septintąja bendrąja mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programa ir Konkurencingumo ir inovacijų bendrąja programa), kad taptų veiksmingesnės ir produktyvesnės.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Moksliniai tyrimai ir inovacijos yra prioritetinės sritys ir labai svarbūs Europos ekonomikos konkurencingumui ir sėkmei atsižvelgiant į dabartinę krizės padėtį pasaulyje, didelę konkurenciją ir didesnes pastangas spręsti naujus uždavinius, pvz., klimato kaitos ir teritorinės sanglaudos. Dėl šios krizės padidėja regionų pusiausvyros sutrikimų ir pablogėja ekonominės ir socialinės sąlygos labiausiai neišsivysčiusiuose regionuose. Atsižvelgdamas į tai pritariu šiai rezoliucijai, kurioje atkreipiamas dėmesys į būtinybę pasiekti, kad struktūrinių fondų parama būtų galima naudotis veiksmingiau, lanksčiau ir paprasčiau, tam, kad būtų užtikrinta galimybė greitai pasinaudoti paramos ir finansavimo mechanizmais, skirtais naujiems verslo projektams ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms atgaivinti. Tai su ES teritorine sanglauda labai susijusi ir jai svarbi strategija, nes ja taip pat užtikrinama, kad ši krizė tampa galimybe pasinaudoti kapitalo privalumais ir padidinti veiksmingumą išteklių pelningumo srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes moksliniai tyrimai, technologinė plėta ir inovacijos yra pagrindiniai aspektai, kurie gali padėti Europos Sąjungai greičiau ir tvirtesnei išbristi iš dabartinės ekonomikos krizės ir taip pat pasiekti pasiūlytus ekonominės plėtros tikslus. Kad tai padarytume, reikalinga nuosekli, tinkamai finansuojama politika, kurioje būtų nustatyti aiškūs tikslai. Tačiau manau, kad privalome atkreipti dėmesį į besikeičiančius regionų socialinius ir ekonominius požymius. Ribojimams turi būti pritariama ir uždaviniai nustatomi atsižvelgiant į tikrąją padėtį, o reikalavimai turi būti nustatomi konsultuojantis su visomis vietos, regionų ir nacionalinėmis agentūromis.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Inovacijos yra svarbios, tačiau jos negali būti primetamos iš aukščiau, kaip bandoma daryti strategijoje „Europa 2020“. Tačiau joms galima suteikti paramą pasinaudojant subsidijų programomis. Neracionalu, kad dėl ES ir valstybių narių nebendradarbiavimo subsidijų prašantys asmenys patenka į įvairių finansavimo institucijų ir taisyklių džiungles. Kiekvienas mūsų žingsnis siekiant supaprastinimo yra geras dalykas, jeigu jis nesuteikia galimybių piktnaudžiauti. Pranešime aprašyti požiūriai man atrodo geri, ir aš balsavau už juos.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Sanglaudos politika yra svarbus Europos integracijos proceso ramstis ir viena sėkmingiausių ES politikos sričių, ja palengvinama regionų konvergencija ir skatinamas augimas bei darbo vietų kūrimas naudojantis struktūrinių fondų finansavimu. Šiuo 2007–2013 m. laikotarpiu visos valstybės narės didelę visų savo finansų dalį skyrė inovacijoms ir vystomajai veiklai. Manau, kad sanglaudos politikos srityje sudarytos prielaidos sinergijai su mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos sritimis, susijusiomis su gebėjimų stiprinimu, tinklų kūrimu ir žinių perdavimu.

Geresnis lėšų panaudojimas lems geresnius įvairių regionų gebėjimus mokslinių tyrimų, žinių ir inovacijų srityje, taip pat padės stiprinti teritorinį partnerysčių, skirtų viešosios politikos sritims kurti ir įgyvendinti, aspektą. Šis pranešimas yra iniciatyva, kuriai pritariu, nes manau, jog labai svarbu, kad būtų didinama moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtų struktūrinių fondų ir Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programos sinergija, stengiantis veiksmingiau siekti žinių visuomenės tikslų.

 
  
  

Pranešimas: Liem Hoang Ngoc (A7-0147/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Balsavau už Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto patvirtintą rezoliuciją. Ilgalaikis mūsų viešųjų finansų tvarumas šiandien yra labai svarbus siekiant, kad Europos ekonomikos ir fiskalinė politika būtų patikima. Graikijos krizė tai įrodė. Rinkų ir kredito reitingų agentūroms valstybinės valdžios institucijos turi parodyti, kad jos yra atsakingos. Be to, tai yra dabartinės ir artimiausių metų demografinės tikrovės nulemta būtinybė. Dėl to ryžtingai atmečiau pranešėjo Liemo Hoango Ngoco palaikomas nuostatas dėl raginimo tęsti valstybės biudžeto deficito politiką. Šiandien turime prisiminti, kad daugumos valstybių narių viešieji finansai nėra tvarūs, ir turėti drąsos tai ištaisyti. Į mūsų laivą sunkiasi vanduo. Net jeigu jis dar neskęsta, pats laikas pradėti semti vandenį.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Castex (S&D), raštu. (FR) Gegužės 20 d., ketvirtadienį, balsuojant dėl socialisto Europos Parlamento nario Liemo Hoango Ngoco pranešimo dėl ilgalaikio viešųjų finansų UMP ir tvarumo Europos Parlamento demokratinio judėjimo frakcijos entuziastiškai balsavo už dokumentą, kurį Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija ir Europos liberalų ir demokratų aljanso frakcija nuosekliai iš dalies pakeitė, siekdamos paversti jį neoliberalų manifestu. Balsavau prieš šį Europos piliečius įžeidžiantį dokumentą. UMP ir demokratinio judėjimo frakcijos prikelia netvarių deficitų šmėklą, siekdamos pateisinti precedento neturinčias visoje Europoje nuo 2011 m. numatytas taikyti griežtas priemones. Jie siūlo pakeisti Stabilumo ir augimo paktą Socialinės regresijos paktu. Šiame dokumente dešinieji netgi nepritaria Europos viešosios kredito reitingų agentūros įsteigimui, o privačios agentūros tuo metu kelia triukšmą ir vadovauja spekuliaciniams išpuoliams prieš euro zonos valstybes. Tačiau jie pamiršta, kad deficitas padidėjo visų pirma dėl krizės, finansinės pagalbos bankams paketų ir nesėkmingos neoliberalios politikos. Šiandien dešinieji pateikia piliečiams sąskaitą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. (EL) Didelis deficitas ir skolos, su kuriomis susiduria dauguma ES valstybių narių, iš tikrųjų yra svarbi problema, sukėlusi dabartinę finansų krizę, kurią visi turime suvaldyti. Tačiau šio finansinio nukrypimo priežastys nėra pranešėjo nurodytos priežastys. Valstybių biudžetai išbalansuoti, nes: a) per kiekvieną krizę valstybės išlaidos (socialinės išlaidos, išlaidos augimui) padidėja, b) komerciniai bankai buvo išgelbėti ir c) buvo sustiprinta mokestinė konkurencija, kai per pastaruosius dvidešimt metų akivaizdžiai buvo sumažintas pelno mokestis. Dėl to mūsų faktų analizė visiškai skiriasi nuo pranešėjo atliktos analizės, – jis mano, kad už finansinę katastrofą atsakingos vyriausybės.

 
  
MPphoto
 
 

  George Sabin Cutaş (S&D), raštu. (RO) Praėjusiais metais biudžeto deficitas ir valstybės skola euro zonoje atitinkamai sudarė 6,3 proc. ir 78,7 proc. BVP, ir tai buvo daug didesnis lygis nei nustatytasis Stabilumo ir augimo pakte. Į Stabilumo ir augimo pakte nustatytus apribojimus dėmesį atkreipėme per dabartinę krizę, nes tai nebuvo tinkama nacionalinių ūkių derinimo priemonė. Dėl to pritariu pakto peržiūrai ir alternatyvių mechanizmų, skirtų ES ūkių konvergencijai atkurti, taip pat Europos viešajai kredito reitingų agentūrai įsteigti ir valstybių narių biudžeto ir pinigų politikai glaudžiau koordinuoti, paieškai. Tiesą sakant, palankiai vertinu praėjusią savaitę priimtą Europos centrinio banko sprendimą pirkti euro zonos vyriausybių išleistas obligacijas. Nusprendžiau balsuoti prieš galutinį pranešimą dėl ilgalaikio viešųjų finansų tvarumo, nes šie veiksniai, kurie, mano manymu, yra labai svarbūs siekiant užtikrinti Europos bendrosios rinkos stabilumą ir išsaugoti šiuolaikišką Europos gerovės valstybę, buvo pašalinti iš pranešimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Dabartiniu laikotarpiu, kai dauguma šalių susiduria su rimtais sunkumais, susijusiais su jų viešaisiais finansais, svarbu patvirtinti ekonominį ir socialinį stabilumą užtikrinančias politines priemones, tačiau visų pirma augimą skatinančias priemones. Deficito ir valstybės skolos lygis turi būti išnagrinėtas, ir sprendžiant šiuos klausimus turi būti taikoma geroji patirtis, kad būtų užtikrinta kuo stabilesnė padėtis ir užkirstas kelias tokioms pat klaidoms pasikartoti ateityje. Taip pat manau, kad labai svarbu patvirtinti pagrįstus ekonomikos atgaivinimo koncepcijos kriterijus, nes valstybių narių padėtis yra skirtinga. Galiausiai norėčiau atkreipti dėmesį į konkurencingos mokesčių politikos poreikį, ne tik ES, bet ir trečiųjų šalių investicijų požiūriu.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Kaip parodė dabartinė krizė, turėjusi didelį poveikį ekonomikos vystymuisi, piliečių gyvenimo kokybei ir socialiniam stabilumui, ekonomikai atgaivinti ir patikimai vystytis būtinas viešųjų finansų tvarumas. Stabilumo ir augimo pakto peržiūros nepakankamumas taip pat tapo aiškus. Dėl to norėčiau dar kartą atkreipti dėmesį į būtinybę stiprinti ES institucijų mechanizmus siekiant didesnės integracijos ir teritorinės sanglaudos, kad būtų užtikrinti didesni intervencijos ir apsaugos gebėjimai siekiant kovoti su rizikomis ir bendrosios politikos nesilaikymu. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į šiame pranešime iškeltas socialines problemas, perspėjančias apie didelius visuomenės narių pajamų skirtumus. Tokia padėtis kenkia produktyvumui ir ekonominei konkurencijai. Dėl to pritariu tam, kad būtina skatinti valstybes nares pradėti tinkamas reformas siekiant panaikinti šiuos neatitikimus. Mokesčių teisingumas ir vyriausybės protingai skirstomos viešosios išlaidos yra svarbūs ekonomikos atgaivinimo ir socialinės sanglaudos procesui. Skurdo mažinimas užtikrinant socialinę sanglaudą ir skatinant ekonomikos augimą bei produktyvumą yra neabejotini ES prioritetai ir juos įgyvendinti iš tikrųjų padės laipsniškas mokestinės naštos, susijusios su darbo santykiais ir mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis, mažinimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. (FR) Pritariu pranešimui: dabartinės valstybės skolos ir deficito lygio klausimą ateities kartoms bus sudėtinga spręsti, tačiau ir šiandien tai yra labai svarbi problema. Tačiau nesutinku su pateiktais pasiūlymais. Nemanau, kad pranešimą, kuriame nepaisoma naujausio šio skolos ir deficito sprogimo priežasties, galima rimtai vertinti. Užuot tai darius, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad privačias bankų ir finansų sektoriaus skolas iš tikrųjų perėmė valstybės narės, t. y. Europos piliečiai ir mokesčių mokėtojai, ir dėl to šie deficitai padidėjo iki tokio masto. Privalome išaiškinti tai, kad ES ir euro grupė dabar imasi veiksmų tik tam, kad patenkintų tas rinkas, kurios, jūsų manymu, yra racionalios ir veiksmingos, tačiau puola į paniką, kai deficitas tampa per didelis, ir vėl puola į paniką, nes baiminasi, kad priemonės, kurių imtasi deficitui mažinti, gali trukdyti tariamam ekonomikos atgaivinimui. Jie persisotino nustatydami didelę Graikijos skolos, kurią ką tik panaikinote patvirtindami naujausias priemones, rizikos kainą. Jie laimėjo visuose frontuose, netgi dar labiau padidindami savo pelną. Apie padarinius realiajai ekonomikai ir žmonėms nepagalvota.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. (FR) Buvau priversta balsuoti prieš savo kolegos Liemo Hoango Ngoco pranešimą, kurį Europos dešinieji ir liberalai baigė rengti paprasčiausiai gindami dogmatinę ištikimybę Stabilumo ir augimo paktui ir griežtai politikai, ir dėl to pranešimas prarado savo esmę. Biudžeto politika nėra savaiminis tikslas; tai – priemonė, kuri padeda reaguoti į politinius uždavinius. Griežtumas neturėtų būti prioritetas, priešingu atveju užkirsime kelią beprasidedančiam augimui; mums reikalinga užimtumo augimo filosofija, kurią turime palaikyti. Dėl to ES turi būti suteiktos galimybės imtis veiksmų, t. y. turime apsirūpinti priemonėmis, kurios leistų valdyti ekonomiką neatsižvelgiant į dabartines pagal Stabilumo ir augimo paktą mūsų turimas priemones, kurios nėra tinkamos.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Šis dokumentas patvirtina siekį sukurti visą visuomenę aprūpinančią perskirstymo sistemą. Jame pateikiami teigiami pasiūlymai yra susiję su migracijos politika. Jame atmetami beatodairiški mažinimai, dėl krizės atlikti viešųjų investicijų srityje. Tačiau, nepaisant to, konkrečiuose pasiūlymuose esama nelogiškų nuostatų.

Pensinio amžiaus didinimas; pritarimas Stabilumo ir augimo paktui kaip krizės įveikimo priemonei, net jeigu jis akivaizdžiai yra viena iš jos priežasčių; Europos centrinio banko sveikinimas išgelbėjus bankų sektorių; ir socialinės ekonomikos skatinimas remiantis tvaria konkurencinga rinka – tiek daug neoliberalių dogmų kartojama visame tekste. Krizė nieko nepakeis: Europa apakusi nuo savo dogmatizmo ir kurčia savo piliečių reikalavimams. Balsuoju prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Claudio Morganti (EFD), raštu. (IT) Nors pasaulinė ekonomikos ir finansų krizė kelia pavojų nacionalinių biudžetų tvarumui, dėl kurio verta nerimauti, šiame Parlamente svarstomame pranešime yra skirsnių, kurie neleidžia man už jį balsuoti.

Visų pirma 59 dalyje nurodyta, kad galime padėti įveikti krizę didindami užimtumą, ir siūloma patvirtinti imigracijai iš už ES ribų palankią politiką, net numatant galimybę suteikti pilietybę. Viena vertus, dokumente pernelyg painiojami ekonomikos ir migracijos politikos klausimai, bet neatkreipiamas dėmesys visų pirma į dabartinį didelį nedarbo lygį.

Kita vertus, nemanau, kad Europa turėtų skatinti suteikti pilietybę. Be to, kai kuriais siūlomais pakeitimais siekiama įvesti finansinių sandorių mokestį ir įsteigti Europos kredito reitingų agentūrą. Iš tikrųjų įvesdami naują mokestį negalime pasiekti geresnio rinkos reguliavimo.

Galiausiai, atsižvelgiant į viešosios kredito reitingų agentūros įsteigimą, pateiktu pakeitimu prašaunama, nes geriausias praktinis būdas užtikrinti investuotojų pasitikėjimą – užtikrinti reitingų agentūrų nešališkumą ir nepriklausomumą, o ne stengtis daryti joms politinę įtaką.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Labai gailiuosi, kad dešinieji galiausiai „pagrobė“ šį pranešimą dėl viešųjų finansų ir visiškai pakeitė jo pagrindinį tikslą, padarydami jį labai neoliberalų. Palankiai vertinu pranešėjo L. Hoango Ngoco sprendimą išbraukti savo pavardę iš šio pranešimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Marc Tarabella (S&D), raštu. – (FR) Paprasčiausiai nepriimtina, kad šį pranešimą patvirtino Europos Parlamento daugumos Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija ir Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija; dėl to, laikydamasi savo pranešėjo L. Hoango Ngoco pozicijos, Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija balsavo prieš. Kaip kas nors gali norėti priversti mūsų piliečius sumokėti už krizę, už kurią iš esmės atsakingi bankai ir spekuliantai? PPE frakcijos ir ALDE frakcijos siūlomos priemonės, t. y. greitas viešųjų finansų konsolidavimas, viešųjų išlaidų, visų pirma pensijoms ir sveikatos apsaugai, sumažinimas ir besąlygiškas Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimas, sukels pražūtingus ilgalaikius padarinius mūsų visuomenėms. Kelias veda tiesiai į pražūtį, jeigu neįvesime L. Hoango Ngoco pasiūlyto finansinių sandorių mokesčio ir jeigu nepradėsime įgyvendinti perspektyvių atkūrimo priemonių. Neparklupdykime Europos piliečių ant kelių.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Pagrindinis šio pranešimo tikslas – išnagrinėti Europos Sąjungos viešųjų finansų ilgalaikį tvarumą siekiant atgaivinti jos ekonomiką. Diskusijos šiuo klausimu plenarinėje sesijoje surengtos tinkamiausiu laiku, atsižvelgiant į precedento neturintį ekonominį ir finansinį susitarimą, kurį praėjusią savaitę pasiekė Europos šalių vadovai. Viena vertus, patvirtintų priemonių paketas – visų pirma pagalbos teikimo Graikijai atnaujinimas, pagreitintas valstybių narių viešųjų finansų restruktūrizavimas ir finansinio stabilumo mechanizmo sukūrimas – rodo tvirtą solidarumą. Tačiau jie iš anksto numato nuostolių laikotarpį, kurio padarinius pajus visi europiečiai. Šie nuostoliai turi būti paskirstyti sąžiningai ir vienodai. Dabar laikas nacionaliniu lygmeniu priimti ryžtingus sprendimus atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą ir neiti lengviausiu keliu. Valstybės sąskaitų balansas išlaikomas mažinant išlaidas ir didinant pajamas arba visa tai darant vienu metu.

Per ekonomikos nuosmukį neturime kitos alternatyvos, kaip tik gerokai mažinti viešąsias išlaidas, mažinant švaistymą ir optimizuojant valstybės sandorius. Padarius kelis pakeitimus, galutiniame šio pasiūlymo dėl rezoliucijos tekste atkreipiamas dėmesys į kai kuriuos iš šių uždavinių; dėl to balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. (LT) Gerbiami ponai ir ponios, 2009 m. Lietuva – ir keletas mūsų kaimyninių ES šalių – beveik pasiekė dugną. Galbūt grifai nesuka ratų virš mūsų galvų, bet mes vis tiek nesijaučiame saugūs: Lietuvos BVP sumažėjo 4,1 proc. iš ketvirčio į ketvirtį bei pirmą 2010 m. ketvirtį. Dauguma lietuvių supranta, jog skausmingų aukų ir griežtų priemonių poreikis neišgaruos per naktį. Ilgalaikis viešųjų finansų tvarumas yra būtinas, siekiant stabilumo ir augimo. Biudžeto deficito mažinimas – išeitis. Pranešime taikliai pastebėta, jog didelė skola ir deficito lygiai kelia grėsmę tvarumui ir galėtų turėti pražūtingą įtaką užimtumui, visuomenės sveikatos priežiūrai bei pensijoms. Sprendimas, kurį turime priimti, negali būti priimtas lengva ranka – didėjantis vyriausybės deficitas tampa didele našta ateities kartoms. Finansinis stabilumas yra svarbus Lietuvos ir Europos ekonomikos atgaivinimui. Todėl aš pritariu šią savaitę aptartoms priemonėms, kaip antai pasiūlymams dėl Europos sisteminės rizikos valdybos ir Europos finansų priežiūros institucijų sistemos. Dabar labiau nei kada nors mums reikia sklandaus rinkų ir rizikos draudimo fondų koordinavimo bei geresnės priežiūros. Mes taip pat turime toliau vykdyti rimtai mūsų tarptautinius įsipareigojimus. Svarbiausia būtina atgauti visuomenės pasitikėjimą ir atkurti mūsų kiekvienos šalies ekonominę savigarbą. To galima pasiekti užtikrinant ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą, kalbant be užuolankų, bei būnant skaidriems bet kokioje atliekamoje veikloje.

 
  
  

Pranešimas: Ricardo Cortés Lastra (A7-0129/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Pranešimas dėl sanglaudos politikos indėlio siekiant Lisabonos ir strategijos „ES 2020“ ES tikslų yra labai svarbus, nes iš jo matyti, kokiu mastu šios politikos reikia, kuriant Europos Sąjungos ateitį. Struktūriniais fondais, kuriais užtikrinama Europos teritorijų sanglauda ir inovacijų finansavimas, galima padėti įgyvendinti iniciatyvas, kuriomis, be abejo, skatinamas regionų ekonomikos augimas. Esu įsitikinusi, kad sanglaudos politika bus būtina priemonė siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, todėl balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. (IT) Atsižvelgiant į sunkumus, kurie visada išryškėdavo dėl politinės, socialinės ir ekonominės Europos paveldo – kuris yra didelės, bet vis dar labai skirtingos teritorijos dalis – įvairovės, nuo praėjusio šimtmečio devintojo dešimtmečio pradėta kurti sanglaudos politika. Cikliškai, pereidama iš vieno programavimo laikotarpio į kitą, Europa turėjo naujinti savo sanglaudos tikslus. Ji juos naujino keisdama priemones, kurioms struktūriniai fondai buvo, yra ir bus svarbiausias bet kokios ES politikos, kuria siekiama didinti vidinę sanglaudą, finansinis pagrindas, ir tikslus, kuriais, atsižvelgiant į esamus reikalavimus, nuolat perorientuoti įvairūs siekiai ir konkretūs veiksmai. Palaikau R. Cortés Lastros pranešimą savo iniciatyva: strategija „Europa 2020“ turi būti įtraukta į 2007–2013 m. sanglaudos politikos tikslus ir sustiprinta teritorinės sanglaudos tikslu bei pragmatišku požiūriu siekti bendrų tikslų vietos lygmeniu. Tik tada išvengsime grėsmės, kad strategija „Europa 2020“ taps tik eurokratijos reklama, kaip buvo Lisabonos strategijos atveju.

 
  
MPphoto
 
 

  Alain Cadec (PPE), raštu. (FR) Struktūriniai fondai būtini įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, nes jie yra galinga visų Europos regionų ekonominės plėtros priemonė. R. Cortes Lastros pranešime pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad konkretūs Lisabonos strategijos tikslai pasiekti tik susiejus ją su sanglaudos politika. Todėl pritariu pranešėjo rekomendacijoms strategijoje „Europa 2020“ nustatyti geresnę (palyginti su Lisabonos strategija) valdymo sistemą. Būtina užmegzti stipresnius vietos ir regionų valdžios institucijų bei suinteresuotųjų pilietinės visuomenės subjektų ryšius daugiapakopio valdymo struktūroje. Pritardamas pranešėjui pabrėžiu, kad būsimose reguliavimo sistemose svarbu taikyti supaprastintą požiūrį į struktūrinių fondų naudojimą. Iš tikrųjų paprastumas yra vienas iš veiksmingumą užtikrinančių veiksnių.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Labai palankiai vertinu šiame pranešime pateiktus pasiūlymus įtraukti sanglaudos politiką, siekiant nustatytų strategijos „Europa 2020“ tikslų. Naująja Lisabonos sutartimi sustiprinamas ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos principas ir be šios solidarumo išlygos pati ES neturėtų prasmės! Svarbiausias sanglaudos politikos tikslas yra mažinti įvairių regionų ekonomikos išsivystymo lygio skirtumus ir kovoti su mažiausiai palankių ūkininkauti ir atokiausių regionų struktūriniu atsilikimu. Rengiant 2020 m. strategiją, kurios tikslas – skatinti ekonomikos augimą, konkurencingumą ir užimtumą, svarbu pažymėti, kad sanglaudos politika gali būti svarbi priemonė siekiant nustatytų strategijos tikslų.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Svarbiausias sanglaudos politikos tikslas – mažinti įvairių regionų ekonominio išsivystymo lygio skirtumus, daugiausia išteklių konkrečiai skiriant ekonomikos augimui ir užimtumui. 2020 m. strategijoje nustatytos svarbios plataus užmojo užduotys Europai penkiose strateginėse srityse: a) užimtumo, b) inovacijų ir mokslinių tyrimų, c) klimato kaitos ir energetikos, d) švietimo ir e) kovos su skurdu. Kaip minėjau, tai plataus užmojo ir ryžtinga strategija. Sutinku su pranešėju, kad reikia rengti tokią strategiją, kuri derėtų su būsima sanglaudos politika, ir kad 2020 m. strategiją būtina įgyvendinti regionų ir vietos lygmenimis, to nepavyko padaryti taikant Lisabonos strategiją. Tai itin svarbu ekonomikos plėtrai ir augimui įvairiuose regionuose. Esu iš tokio Portugalijos regiono, kurio interesų ir norų, kaip esu skelbęs viešai, dažnai nepaisoma dėl centralizuotos valdžios interesų, todėl manau, kad, įgyvendinus 2020 m. strategijos tikslus regionų lygmeniu, galima darniau vystyti regionus.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Įgyvendinant Europos vystymosi projektą, reikia gerokai padidinti teritorinę sanglaudą, kuri labai svarbi kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi, skatinant užimtumą, tvarią plėtrą ir socialinę sanglaudą. Neabejoju, kad mažosios ir vidutinės įmonės labai svarbios sėkmingai kuriant Europą. Todėl sutinku su šiame pranešime pateiktomis rekomendacijomis, pvz., kad reikia paprastinti taisykles, kuriomis reglamentuojamos galimybės gauti ir valdyti lėšų asignavimus, siekiant skatinti juos naudoti ir veiksmingai įgyvendinti visoje ES teritorijoje. Regionuose atliekama daugiau kaip trečdalis ES viešojo sektoriaus investicijų, o struktūrinių fondų lėšos vis labiau siejamos su ekonomikos augimo ir užimtumo tikslais. Manau, svarbu, kad ES imtųsi neatidėliotinų veiksmų ir konkrečių priemonių, siekdama „patenkinti konkrečius poreikius regionų, kuriems būdingos didelės nuolatinės gamtinės ar demografinės kliūtys, pvz., pakrančių regionų, salų, kalnų vietovių, pasienio ir atokiausių regionų“. Be to, norėčiau pakartoti, kad „švietimas ir mokymas yra svarbiausios išankstinės sąlygos, kuriomis skatinama ES plėtra ir didinamas jos konkurencingumas sprendžiant pasaulinius uždavinius“.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Pranešėjas apgailestauja, kad į 2020 m. strategiją deramai neįtrauktas Lisabonos strategijos vertinimas; pritariame šiai nuomonei. Nustatyti Lisabonos strategijos tikslai, t. y. ekonomikos augimas, užimtumas ir socialinė sanglauda, nepasiekti; priešingai – padėtis šiose srityse pablogėjo. Kaip minėjome, tokia padėtis susidarė siekiant Lisabonos strategijos tikslų ir dėl jų pačių! Konkrečiai šie tikslai: liberalizavimas, privatizavimas, mažesnis užimtumo reglamentavimas teisės aktais ir didesnis jų lankstumas. Šios galimybės, priemonės ir tikslai vėl įtraukti į 2020 m. strategiją. Panašiai ir pranešėjas ragina baigti kurti „laisvą, atvirą ir veikiančią vidaus rinką“. Iš tikrųjų, daugiausia kaip tik dėl šios „laisvos, atviros ir veikiančios vidaus rinkos“ atsirado skurdas ir socialinė atskirtis Europos Sąjungoje ir sumažėjo jos teritorinė sanglauda. Todėl nesutinkame, kad sanglaudos politiką reikia derinti su 2020 m. strategija, nes reikėtų pasiekti tikrąjį jos tikslą: mažinti įvairių regionų išsivystymo lygio skirtumus ir sukurti tikrą ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu.(PL) pagrindinis sanglaudos politikos tikslas – užtikrinti vienodą visų ES regionų išsivystymo lygį. Vykdant daugiametę šios politikos strategiją ir programas, atskiri regionai, ypač skurdžiausi, gali skatinti tvarų ekonomikos augimą, būti konkurencingesni ir kurti darbo vietas. Daugiau kaip pusė visų viešojo sektoriaus investicijų įgyvendinamos regionų lygmeniu, todėl vietos valdžios institucijos tampa pagrindinėmis dalyvėmis įgyvendinant dabartinę Lisabonos strategiją, o ateityje – strategiją „Europa 2020“. Turime visapusiškai remti sanglaudos politikos projektų įgyvendinimą, turėdami omenyje, kad dažniausiai daugiausia naudos iš jų turės kaimo vietovės, o taikydami autoriaus remiamą partnerystės požiūrį, galėsime veiksmingai informuoti piliečius apie įgyvendinamų projektų tikslus ir rezultatus.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Atrodo, skiriame mažiau ūkininkauti palankioms vietovėms, bet pinigai galiausiai išleidžiami palyginti turtinguose regionuose. Subsidijų politikos problemų yra visoje Europoje. Viena vertus, investuojama į kaimų atnaujinimą, kad neišmirtų kaimo bendruomenės, kita vertus, šias pastangas žlugdo privatizavimo ir reguliavimo panaikinimo nuostatos.

Kokia nauda iš kaimo centro, kuriame verda gyvenimas, jei kaimas beveik atskirtas nuo viešojo transporto tinklo ir uždaromas paštas. Šiame pranešime nepakankamai dėmesio skiriama sanglaudos politikos problemoms, todėl balsavau prieš jį.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Ši rezoliucija yra svarbus dokumentas, nes joje nustatyta, kaip geriausiai susieti sanglaudos politiką ir strategiją „Europa 2020“. Šiuo metu, kai daug galvojama apie Europos sanglaudos politiką po 2013 m., iš tikrųjų svarbu ją pristatyti kaip nepakeičiamą priemonę įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ reikalavimus, kartojant, kad sanglaudos politikai tenka esminis vaidmuo stiprinant pradinį ES integracijos planą. Sanglaudos politika buvo svarbi priemonė nustatant geresnę Europos regionų pusiausvyrą, o dabar ji laikoma labai svarbia įveikiant finansų krizę, kurią dabar patiria ES, nes stiprinamas konkurencingumas ir vietos potencialas. Šiuo metu, kai nesitikima, kad ES biudžetas didės, o sanglaudos politikos biudžetas (maždaug 45 proc. ES biudžeto) patiria spaudimą, manome, kad geras sanglaudos politikos ir strategijos „Europa 2020“ ryšys yra labai svarbus, siekiant didinti sanglaudą ir kartu prisidėti prie teigiamo visų regionų ir visuomenės narių atsako į iššūkius, su kuriais susiduria ES.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Gaila, kad atmesta mūsų alternatyvi rezoliucija dėl sanglaudos politikos ir strategijos „Europa 2020“. Todėl mes, Verts/ALE frakcija, nusprendėme susilaikyti galutiniame balsavime dėl R. Cortés Lastros rezoliucijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Schroedter (Verts/ALE), raštu. (DE) Pranešėjas R. Cortés Lastra iš pradžių parengė labai subalansuotą pranešimą dėl sanglaudos politikos ir strategijos „Europa 2020“ santykio. Juo siekta ištaisyti klaidą, kurią padarė pirmoji J. M. Barosso Komisija, skyrusi labai daug apibrėžtos paskirties sanglaudos politikos lėšų kitiems tikslams. Jame pagrįstai klausiama, ar sanglaudos politika yra Lisabonos strategijos ir naujosios strategijos „Europa 2020“ priemonė, ar jos reikšmė ir vertė nepriklausoma. Pranešėjas išlaikė šių dviejų aspektų pusiausvyrą. Turėtume būti jam dėkingi už sanglaudos politikos nepriklausomumo skatinimą. Pritarėme jo požiūriui. Deja, pakeitimais, kuriuos daugiausia pateikė Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija, labai sumenkintas pradinis šio pranešimo tikslas. Mes, Verts/ALE frakcija, labai dėl to apgailestaujame. Todėl dar kartą pateikėme šį pranešimą – didžiąja dalimi pradinį jo variantą – kaip alternatyvią rezoliuciją balsuoti plenariniame posėdyje.

Deja, jis nesurinko balsų daugumos. Atsižvelgiant į balsavimą komitete, tai nestebina. Tačiau mūsų tikslas buvo pasinaudoti šia alternatyvia rezoliucija ir parodyti, kad Parlamente buvo narių mažuma, kuri norėjo suteikti regionams daugiau teisių nepriklausomai vystytis, nei įmanoma pagal dabartinio laikotarpio struktūrinių fondų apibrėžtos paskirties lėšų skyrimo modelį.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Sanglaudos politika būtina siekiant įgyvendinti 2020 m. strategijos tikslus: skatinti švietimą, mokymą ir mokslinius tyrimus, darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Atsižvelgiant į tai, kad Lisabonos strategija nepavyko pasiekti sanglaudos tikslo, iš dalies todėl, kad tinkamai nesikonsultuota su Europos Parlamentu ir nedalyvavo vietos ir regionų valdžios institucijos, pranešime pabrėžiama sanglaudos politikos reikšmė siekiant strateginių ateities tikslų. Todėl svarbu didinti vietos ir regionų valdžios institucijų bei subjektų atsakomybę už strategijos tikslus.

Regionai yra svarbus susisiekimo su ekonomikos ir socialiniais subjektais, ypač mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis, priemonė. Atsižvelgiant į horizontalų pobūdį, sanglaudos politika būtinai turi būti ryžtinga ir tinkamai finansuojama, kad būtų galima skatinti Europos Sąjungos vystymąsi ir konkurencingumą sprendžiant pasaulinius uždavinius. Regioninę Europos plotmę būtina stiprinti tokia strategija, kuria būtų atsižvelgiama į įvairių regionų arba jų grupių, pvz., atokiausių regionų, ypatumus. Dėl minėtų priežasčių manau, kad sanglaudos politika yra esminė priemonė siekiant įgyvendinti 2020 m. strategijos tikslus, todėl balsavau už šį pranešimą.

 
  
  

Pranešimas: Vincent Peillon (A7-0133/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Viduržemio jūros šalių sąjunga (VJŠS) yra didžiulis projektas, kuriam reikia aktyvaus politinio Europos Parlamento dalyvavimo. Balsavau už šį pranešimą, nes į jį įtrauktos trys labai svarbios mintys: 1) naujoji institucinė sąranga turi tapti veiksminga greitai, kad VJŠS galėtų pradėti veikti; 2) būtinai reikia tinkamo finansavimo, kad VJŠS galėtų pasiekti savo tikslus ir kartu įgyvendinti šešis svarbiausius strateginius projektus (Viduržemio jūros teršalų valymo, transporto, atsinaujinančių energijos išteklių, švietimo, MVĮ ir civilinės saugos); 3) VJŠS sėkmė priklauso nuo to, ar bus išspręsti regioniniai Viduržemio jūros baseino konfliktai.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. (IT) Viduržemio jūros šalių sąjunga yra plataus užmojo projektas, kuriam būdingi keli neabejotinai teigiami aspektai, visų pirma galimybė ateityje, pasitelkiant šią politinę ir ekonominę partnerystę, stiprinti imigracijos kontrolės priemones ir kovoti su neteisėtų imigrantų srautais, kurie užplūdo Viduržemio jūros regioną pastaraisiais metais. Ir dėl šios priežasties Europai gali būti naudinga perspektyva įsteigti forumą, kad galėtų bendrauti su Viduržemio regiono šalimis, kurios beveik visada yra tranzito šalys daugumai neteisėtų pietinę žemyno pakrantę pasiekiančių imigrantų.

Žinoma, dialogo kanalą, kuris bus atvertas, reikėtų suprasti ne kaip galimybę sudaryti palankesnes sąlygas imigracijos srautams, bet kaip reguliavimo ir kovos su neteisėtumu priemonę; jis bus skirtas ekonominiams mainams ir bendram Vidurio Rytų regiono taikinimui – VJŠS turės stengtis aktyviai prie to prisidėti – siekiant skatinti socialinį ir ekonomikos augimą imigrantų kilmės šalyse. Todėl, jei ši sąjunga turės tvirtą politinį pagrindą ir konkrečius tikslus, galėsime padėti žmonėms, kurie šiandien norėtų masiškai atvykti į pietinę Europos pakrantę, jų šalyse. Tikėdamasi, kad ateityje Viduržemio jūros šalių sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimuose bus skiriama daugiau dėmesio migracijai, balsuoju už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. (IT) Balsuodami už V. Peillono pranešimą visi pripažinome, kad Viduržemio jūros baseinas yra ypatingos svarbos regionas ir kad daugiapoliame bei tarpusavio sąsajų susietame pasaulyje dideli integruoti regioniniai dariniai, pvz., Viduržemio jūros regionas, galės geriau spręsti socialinius, kultūrinius, ekonominius, aplinkos apsaugos, demografinius, politinius ir saugumo uždavinius.

Viduržemio jūros regionui aktualūs visi šie uždaviniai, svarbūs viso regiono stabilumui, todėl reikia imtis bendrų ryžtingų veiksmų.

Būsimame susitikime Barselonoje Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių ir vyriausybių vadovai dar kartą susirinks įvertinti Viduržemio jūros šalių sąjungos pažangą.

Manau, kad šiame susitikime reikėtų aptarti tris politinius klausimus:

a) Paryžiuje apibrėžtos institucinės organizacijos kūrimo trukmę ir nesugebėjimą optimaliai išnaudoti parlamentinę plotmę, kurią suteikė Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių parlamentinė asamblėja;

b) nepakankamus finansinius išteklius ir sąveiką; nors padaryta pažanga ir kai kurios mūsų šalys, įskaitant Italiją, prisiėmė svarbius ir aiškius įsipareigojimus, bendras Viduržemio jūros šalių sąjungos poveikis, kuriant klestinčios ekonomikos regioną, išlieka menkas;

c) sunkumus siekiant ryžtingai spręsti taikos, stabilumo ir saugumo klausimus, nors tai labai svarbu, siekiant suteikti Viduržemio jūros šalių sąjungai politinę plotmę ir užtikrinti tikslų vientisumą.

 
  
MPphoto
 
 

  John Bufton (EFD), raštu. – Esame prieš Viduržemio jūros šalių sąjungą. Įsteigus ją, būtų sudarytos palankesnės sąlygos masinei imigracijai iš skurdžių Šiaurės Afrikos šalių. Be to, šiose šalyse veikiantys Šiaurės Afrikos Al-Qaeda agentai galėtų lengviau patekti į Europą ir vykdyti teroristinius išpuolius. Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad ES suteikia Marokui išskirtinį ekonominį statusą, nepaisydama to, kad ši šalis jėga užima Vakarų Sacharą ir grobsto jos išteklius.

 
  
MPphoto
 
 

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. (EL) Kad Europos ir kitų Viduržemio jūros regiono šalių bendradarbiavimu būtų galima veiksmingai užtikrinti taiką, kurti gerovę ir remti žmogaus teises, jis turi būti pagrįstas lygybės ir šio regiono žmonėms naudingo bendradarbiavimo principais. Bendradarbiavimas turėtų padėti spręsti tarptautines ir dvišales problemas, remiantis JT Steigimo chartija ir tarptautiniais teisės aktais, ypač pabrėžiant, kad reikia sąžiningo ir praktiškai įgyvendinimo sprendimo Palestinai, Vakarų Sacharai ir Kiprui. Deja, apie tai visiškai neužsiminta šiame pranešime, kaip neužsiminta ir apie nepriimtinas sąlygas, kuriomis tūkstančiai be kelionės dokumentų keliaujančių žmonių laikomi Viduržemio jūros regiono salose ir miestuose ir kuriomis žeminamas visų mūsų žmogiškasis orumas. Siekiant užtikrinti tikrą bendradarbiavimą, reikia stiprinti dialogo ir susitarimo procedūras ir atsižvelgti į visų prekybos susitarimų asimetriją, kad būtų galima apsaugoti visų valstybių lygybę. Taip bendradarbiaujant reikėtų stiprinti it skatinti socialinius ir kultūrinius mainus ir padėti kurti bendrą politiką bei veiksmus, siekiant apsaugoti aplinką ir kovoti su klimato kaita.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Maria Corazza Bildt, Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark ir Anna Ibrisagic (PPE), raštu. (SV) Šiandien Švedijos konservatoriai balsavo prieš Pranešimą A7-0133/2010 dėl Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos (2009/2215(INI)). Balsavome prieš, nes negalime pritarti, kad pagal naująją ES 2014–2020 m. finansinę perspektyvą ES įnašui į Viduržemio jūros šalių sąjungos projektus būtų skiriama daug daugiau išteklių. Labai svarbu, kad konstruktyviai bendradarbiautume su Viduržemio jūros regiono šalimis, laikydamiesi tokių pat sąlygų, solidarumo ir dialogo principų ir atsižvelgdami į kiekvienos šalies skirtumus ir ypatumus. Regioninis bendradarbiavimas su Europos Sąjunga Viduržemio jūros šalių sąjungoje negali pakeisti, kaip norėtų kai kurie įtakingi subjektai, integracijos į ES ir narystės joje. Be to, labai svarbu, kad ES prisiimtų atsakomybę ir išsaugotų įgytą pasitikėjimą, t. y. kad neprižadėtų pinigų įvairiems tikslams, neužtikrindama tvaraus finansavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Priėmus 2008 m. liepos 13 d. Paryžiaus deklaraciją, kuria įsteigta naujoji Viduržemio jūros šalių sąjunga (VJŠS), reikėtų iš naujo paskatinti ankstesnį Barselonos procesą ir, kaip išreikšta šioje deklaracijoje, atnaujinti pastangas, kad Viduržemio regionas taptų taikos, demokratijos, bendradarbiavimo ir gerovės erdve. Tačiau 2009-ieji Europos Sąjungai buvo didelių pokyčių metai (Europos rinkimuose išrinktas Komisijos Pirmininkas, įsigaliojo Lisabonos sutartis, reikėjo kovoti su ekonomikos ir finansų krize ir pan.), todėl užtruko VJŠS įgyvendinimas. Manau, šiame pranešime tiksliai nustatyta, kokių veiksmų imtis toliau, kad būtų galima įgyvendinti tikslus, nustatytus kuriant VJŠS. Taip pat laukiu birželio 7 d. Barselonoje vyksiančio antrojo aukščiausiojo lygio valstybių arba vyriausybių vadovų susitikimo rezultatų. Labai svarbu stiprinti Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono šalių ryšius; manau, kad tik vykdydamos politinį dialogą ir aktyviau bendradarbiaudamos Europos Sąjunga ir kitos Viduržemio jūros regiono šalys skatins kurti laisvės, teisingumo, taikos ir tvarios bei ilgalaikės gerovės erdvę.

 
  
MPphoto
 
 

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. – Pritariau šiam pranešimui dėl Viduržemio jūros šalių sąjungos (VJŠS). Europa ir Viduržemio jūros regiono šalys turi daug bendrų tarpvalstybinių problemų, kurias geriau spręsti vykdant regioninę integraciją ir padedant veiksmingoms institucijoms, galinčioms peržengti dvišalio bendradarbiavimo ribas. Tokios problemos dar labiau išryškėja per krizę, todėl Europos Sąjungai naudinga šalinti didėjančius abiejų regionų skirtumus, kartu padedant užtikrinti perspektyvią ir saugią Viduržemio jūros regiono žmonių ateitį. ES ir VJŠS vyriausybės pirmiausia turi įsteigti institucijas ir parengti joms nuoseklią politinę strategiją, kurios svarbiausias tikslas būtų skatinti demokratiją ir žmogaus – taip pat socialines – teises. Norint prasmingai įgyvendinti šiuos tikslus, reikia, kad kaimyninės Artimųjų Rytų šalys sudarytų taikos susitarimus. Šiuo tikslu reikia, kad Izraelis pasitrauktų iš Gazos Ruožo ir atsisakytų apgyvendinimo politikos, kad Palestina pažadėtų nenaudoti smurto ir, kad valstybės kūrimo programa atitiktų abiejų pusių pripažintas 1967 m. sienas. Ir toliau nesutiksiu, kad būtų tobulinamas ES ir Izraelio asociacijos susitarimas, tol, kol Izraelis neįvykdys žmogaus teisių įsipareigojimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą dėl Viduržemio jūros šalių sąjungos (VJŠS), nes Europos Parlamentas raginamas aktyviau dalyvauti įgyvendinant šią regioninę iniciatyvą. Norint, kad birželio mėn. Barselonoje vyksiantis aukščiausiojo lygio susitikimas būtų sėkmingas po dvejų sudėtingų metų bandant pastūmėti šį procesą, būtina, kad Europos Parlamentas galėtų prisidėti, nes šis rezultatas bus be galo svarbus VJŠS sėkmei.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Bet koks nešališkas stebėtojas pasakytų, kad Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partneryste nėra tokia pažangi, kokia turėtų būti, ir kad reikia dar daug nuveikti, kad ji tikrai susiformuotų ir įgytų tikrą ir produktyvų turinį. Praeityje Viduržemio jūra labiau siejo nei skyrė. Jos pakrantėse susiformavusios kultūros sudarė Vakarų civilizacijos branduolį ir abi pusės padėjo stiprinti savitumą su aiškiais panašumais. Per religinius karus tiltą pakeitė bedugnė, bet tam tikru atžvilgiu tiltas vis dar ten. Tikiuosi, kad Europos Sąjunga kartu su savo partneriais imsis tikrų veiksmų skatindama ir formuodama tokią Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerystę, kuria būtų galima įveikti baimę, skirtumus ir nepasitikėjimą ir kuri neiširtų ateityje. Abiem jūros, kuri kažkada buvo galingas civilizacijos ežeras, pusėms šie pokyčiai bus tik naudingi.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgiant į prastą socialinę ir ekonominę padėtį pietų šalyse, dabar vis svarbiau užmegzti tvirtesnius santykius su Viduržemio jūros regiono šalimis. Todėl manau, kad būtina skubiai konkrečiai ir veiksmingai stiprinti Viduržemio jūros šalių sąjungą. Stiprinti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių santykius būtina, atsižvelgiant į poveikį, kurį jie tikrai turės taikos erdvės įtvirtinimui ir kultūriniam, ekonomikos, politiniam ir socialiniam vystymuisi. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į susirūpinimą dėl padėties, susijusios su moterų teisėmis, lyčių lygybe ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos: didinant Europos įtaką šiose srityse, būtų galima pasiekti teigiamų pokyčių. Be to, Europos Sąjungai galėtų būti naudingas didžiulis Viduržemio jūros regiono atsinaujinančiųjų energijos išteklių potencialas, kuriuo naudodamasi ji galėtų užtikrinti efektyvią energetikos politiką, padidinusi ES prekybos zoną iki 800 mln. žmonių.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Visiškai nepritariame šiame pranešime nustatytoms gairėms, kuriomis iš esmės siekiama didinti ekonominį didžiųjų ES įmonių dominavimą pietinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, kad jos galėtų naudotis gamtiniais ištekliais, ypač energijos, ir juos valdyti, išnaudoti darbo jėgą ir vykdyti imigrantų represijas. Matyti, kad dauguma Parlamento narių atitrūkę nuo realybės ir nieko nežino apie vadinamosios laisvosios prekybos padarinius; jie primygtinai ragina vykdyti šią politiką ir taip tik dar labiau blogina padėtį. Pvz., Portugalijos tekstilės sektoriuje prarasta daugiau nei 100 000 darbo vietų, nes tūkstančiai įmonių bankrutuoja dėl padidėjusios išorės konkurencijos.

Todėl reikia nustoti laipsniškai liberalizavus tarptautinę prekybą. Liberalizuojant prekybą, pakenkta darbuotojų įgytoms teisėms ir žmonių suverenumui, gamtos išteklius ir biologinę įvairovę pasisavino didelės tarptautinio verslo įmonės, nuniokota aplinka, padidėjo nedarbo lygis, sužlugdyti milijonai smulkiųjų ūkininkų ir iškilo grėsmė nepriklausomam apsirūpinimui maistu ir apsirūpinimo maistu saugumui. Raginame užmegzti teisingus ir sąžiningus ekonominius ryšius, kurie būtų naudingi abiejų regionų žmonėms ir šalims.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. (FR) Pritariau savo kolegos iš Prancūzijos socialisto Vincento Peillono parengtam pranešimui, nes Viduržemio jūros šalių sąjunga (VJŠS) siekia skatinti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių bendradarbiavimą konkrečiomis strateginėmis priemonėmis, skirtomis ir visai Europai, ir Viduržemio jūros regionui. Iš tikrųjų, regioninė integracija būtina skatinant taiką, kuri yra viena iš didžiausių šio bendradarbiavimo problemų, todėl reikia didinti integraciją. Manau, kad VJŠS yra puiki priemonė labai ryžtingai įsikišti į šiame regione tebesitęsiančius konfliktus ir galbūt juos net išspręsti. Tikiuosi, kad kitas aukščiausiojo lygio susitikimas Barselonoje bus sėkmingas, kad valstybės narės tikrai atnaujins VJŠS ir kad Barselonoje įsteigus sekretoriatą bus galima įgyvendinti daug visiems naudingų projektų.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Be abejo, šis pranešimas naudingas todėl, kad jame pabrėžiama būtinybė pripažinti dvi valstybes – Palestiną ir Izraelį – užtikrinti taikų ir saugų jų gyvenimą ir kovoti už moterų teises bei prieš diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos. Tačiau tai ir visa nauda. Šis tekstas iš esmės yra garantas dabartiniams ir galimiems privatiesiems investuotojams regione, kaip matyti iš gausių draudimų, susijusių su būtina investicijų apsauga ir finansiniu jų saugumu. Be to, šiame tekste remiamas Barselonos procesas ir Europos ir Viduržemio jūros regiono laisvosios prekybos zonos sukūrimas, o tai visiškai prieštarauja reguliavimo tikslams, kurių reikia šiomis aplinkybėmis.

Balsuoju prieš šį pranešimą. Manau, kad Europos ir Viduržemio jūros šalių piliečių interesai visada turėtų būti svarbesni už finansininkų interesus. Išrinktų atstovų pareiga siekti visuomenės gerovės. Deja, tai nebuvo šio teksto rengėjų prioritetas.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Kai kurie Europos žmonės Viduržemio jūros šalių sąjungą laiko kelių politinių vadovų pradėtu prestižiniu projektu. Tačiau aš manau, kad Viduržemio jūros regiono šalių bendradarbiavimo didinimas yra labai teigiamas dalykas. Visų pirma atsižvelgiant į didėjančius migrantų srautus iš Afrikos labai svarbu, kad šios valstybės derintų atsakomąsias priemones. Viduržemio jūros šalių sąjungos struktūros yra puiki galimybė remti Frontex veiklą, visų pirma įtraukti Afrikos valstybes į projektus, kad dėl ekonominių priežasčių migruojančius asmenis būtų galima skatinti pasilikti Afrikoje.

Labai teigiamai vertintini ir įvairūs suplanuoti projektai, pvz., studentų mainų didinimas ir daugybė ekonominių programų, kuriomis siekiama skatinti ES ir Afrikos valstybių prekyba. Tačiau šių šalių nereikėtų versti pritarti laisvajai prekybos zonai, nes tai gali padaryti daug žalos vietos ir regionų rinkoms. Nors dėl minėtų priežasčių kai kuriems punktams pritariu nevisiškai, šis pranešimas yra subalansuotas, todėl balsavau už jį.

 
  
MPphoto
 
 

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu.(PL) Remdamas konstruktyvų Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių santykių plėtojimą, pritariau pranešimui dėl Viduržemio jūros šalių sąjungos. Siekdami stiprinti bendradarbiavimą, turime remti Barselonos procesą, kuris pastaruoju įgyvendinamas ne taip aktyviai. Tačiau suplanuotas 2010 m. liepos 7 d. aukščiausiojo lygio Viduržemio jūros šalių sąjungos valstybių susitikimas Barselonoje yra puiki galimybė įgyvendinti dabartines deklaracijas, nes Europos Sąjunga negali prarasti svarbos šiame regione, su kuriuo ją sieja tradiciniai saitai. Siekiant stiprinti abiejų Viduržemio jūros pakrančių visuomenių ir ekonomikų integravimo priemones, reikėtų naudoti tokias institucines struktūras, kaip bendras pirmininkavimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Rochefort (ALDE), raštu. (FR) 2010 m. liepos 7 d. Barselonoje susitiks abiejų Viduržemio jūros pakrančių valstybių arba vyriausybių vadovai. Labai svarbu per šį susitikimą padaryti tikrą pažangą – visų pirma turiu omenyje Viduržemio jūros šalių sąjungos institucijų steigimą, taip pat pažangą ekonomikos ir prekybos, užimtumo, skurdo mažinimo, žemės ūkio, apsirūpinimo maistu saugumo, vandens ir kaimo plėtros srityse. Todėl taip pat labai svarbu skirti Viduržemio jūros šalių sąjungai daugiau išteklių, kurie bus pagrindinis būsimų finansinių 2014–2020 m. derybų klausimas.

Atsižvelgdami į tai, turėtume prisiminti, kad turės būti įmanoma suderinti ES pagalbą su privačiais fondais ir derinti su Europos investicijų banko ir investicijų fondų, pvz., InfraMed, lėšomis. Be to, siekiant užtikrinti pietinės pakrantės šalių ekonominę plėtrą ir mažinti skurdą, labai svarbu plėtoti Pietų šalių prekybą ir sukurti Europos ir Viduržemio jūros regiono laisvosios prekybos zoną. Šios priemonės aiškiai nurodytos Parlamentui pateiktoje rezoliucijoje, todėl jai pritariu.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – GUE/NGL frakcijos pateikti pakeitimai labai nenustebino (visi atmesti), išskyrus pirmąją 6 pakeitimo dalį (Vakarų Sachara).

Norėčiau pareikšti, kad balsavau už 6 pakeitimą, kuriame pabrėžiama Maroko atsakomybė už žmogaus teisių pažeidimus Vakarų Sacharoje.

Antroji 1 pakeitimo dalis (kurioje pabrėžiama, kad reikia daugiau finansuoti VJŠS), kurį pateikė E. Brok, taip pat atmesta.

Balsavome už visą pranešimą (jis patvirtintas didžiąja balsų dauguma).

 
  
  

Pranešimas: Evgeni Kirilov (A7-0123/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  George Sabin Cutaş (S&D), raštu. (RO) Balsavau už Rezoliuciją dėl būtinybės parengti ES Pietų Kaukazo strategiją. Pietų Kaukazas yra strategiškai svarbus Europos Sąjungai. Taip pat Europos Sąjunga gali ir turi padėti šiam neramumų apimtam regionui vystyti ekonomiką ir prekybą. Prekybos politika galime skatinti pagarbą žmogaus teisėms, energetinį saugumą, demokratiją ir gerą valdymą. Kaip tikrasis savo frakcijos šios rezoliucijos pranešėjas raginu pasirašyti laisvosios prekybos susitarimus su Gruzija, Armėnija ir Azerbaidžanu. Manau, kad šiais susitarimais bus galima skatinti ekonominę šio regiono plėtrą, didinant investicijas, kuriant naujas darbo vietas ir kartu mažinant skurdo lygį.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Visiškai pritariu šiam pranešimui, nes manau, kad Prahos Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime priėmus bendrą deklaraciją, ES turėtų stiprinti savo partnerystę su rytų šalimis, visų pirma su trimis Pietų Kaukazo šalimis, taikydama aiškią ir gerai apibrėžtą strategiją. Siekiant užtikrinti šio pasaulio regiono plėtrą, būtina palaikyti taiką, sienų stabilumą, išspręsti pasienio konfliktus, siekti demokratijos, teisinės valstybės ir skatinti regioninį bendradarbiavimą. Todėl manau, kad ES savo veiksmais turėtų skatinti tvarų vystymąsi, pagrįstą gero valdymo, besąlygiškos pagarbos žmogaus teisėms ir geros kaimynystės politikos principais, kurio svarbiausias tikslas turėtų būti užtikrinti taikų šių šalių ir jų kaimynių sambūvį. Šiuo atžvilgiu norėčiau atkreipti dėmesį į svarbų ES ir kaimyninių Rytų šalių parlamentinės asamblėjos vaidmenį. Geostrateginė šio regiono svarba, ypač žaliavų tiekimo ir vežimo iš rytų į vakarus, ir atvirkščiai, srityje, turi būti svarbus veiksnys ateityje sudarant ES ir šių šalių susitarimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Neseniai kilus Rusijos ir Gruzijos, kuri paskelbė norinti prisijungti prie Europos Sąjungos ir pritarianti ES idealams, konfliktui paaiškėjo, kad reikia apibrėžti Pietų Kaukazo regiono strategiją. Istoriškai sužlugdytas per kruvinus konfliktus ir tiesiogiai priklausydamas Rusijos įtakos sferai, Pietų Kaukazas bando stabilizuoti padėtį. Vis dėlto galimi konfliktų šaltiniai išlieka ir su jais reikia elgtis itin rimtai ir atsargiai; tai aiškiai matyti iš įtemptų Armėnijos ir Azerbaidžano santykių. Tikiuosi, Europos Sąjunga plės įgytas žinias apie šį regioną ir padės Pietų Kaukazo tautoms užtikrinti taiką ir pažangą. Taip pat tikiuosi, kad ES padės šiame regione skatinti visuotinę pagarbą laisvei, demokratijai, pagrindinėms teisėms ir teisinei valstybei.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Vykdant plėtros politiką ir stiprinant ES prekybos, politinius ir kultūrinius ryšius pabrėžiama strateginė Pietų Kaukazo šalių – Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos – svarba. Atsižvelgdama į geostrateginę šių šalių, kurias supa galingos Rusijos, Turkijos ir Irano valstybės, padėtį, Europos Sąjunga gali ir turėtų daryti įtaką ir bendradarbiauti, siekdama skatinti taiką ir užtikrinti saugumą šiame regione. Tai bus itin svarbu siekiant užtikrinti geriausias kultūrines ir socialines ekonominės plėtros sąlygas ir šio regiono demokratizaciją, kuri apims ir Juodąją bei Kaspijos jūras. Stiprinant santykius, kad būtų galima integruoti šias šalis į Europos Sąjungą, tikrai bus galima gerinti teisingumo, laisvės ir žmonijos pažangos lygį. Taip pat pritariu pranešimo minčiai, kad svarbu parengti ES energijos rinkos plėtros strategiją.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Šis pranešimas dėl ES Kaukazo strategijos – tai dar vienas bandymas skleisti siaurą požiūrį, siekiant nuslėpti ES ekonominius ir geopolitinius interesus šiame regione. Šis požiūris labai sutelktas į 2008 m. Rusijos ir Gruzijos konfliktą, teritorines problemas ir Rusijos suverenitetą Pietų Osetijoje ir Abchazijoje.

Pats pranešėjas teigia, kad šios trys Kaukazo šalys yra svarbios dėl energijos išteklių tranzito ir ES energijos tiekimo, nuo kurio Europos Sąjunga labai priklauso, ir laisvosios prekybos susitarimų, kad ekonomika taptų patrauklesnė užsienio investuotojams.

Būtent atsižvelgiant į šiuos interesus reikėtų vertinti netiesioginę paramą iš naujo pradėtoms ginklavimosi varžyboms ir kariniam rengimuisi šiame regione; ES dalyvauja šiame procese, kišdamasi į JAV, NATO ir Rusijos žvanginimą ginklais. Dauguma Parlamento narių prisideda prie šios veidmainystės: Parlamentas kaip riteris blizgančiais šarvais stojo ginti teritorinį valstybių vientisumą dabar, kai kalba eina apie Gruziją, bet skatino Kosovą, jam padėjo ir toliau padeda atsiskirti nuo Serbijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Jaromír Kohlíček (GUE/NGL), raštu. (CS) Pietų Kaukazas yra labai įdomus regionas, dėl kurio Europoje netyla diskusijos jau du šimtus metų. Per šį laikotarpį šiame regione kilo Rusijos, Irano ir Turkijos interesų konfliktų. Atsižvelgiant į nelygius kraštovaizdžio kontūrus ir turtingą istoriją, nesunku suprasti, kodėl tokia sudėtinga etninė ir religinė padėtis. Dabar šį regioną atrado ir ES. Iš tikrųjų nuostabu, kad H. Tagliavini derybose su Gruzija įgijo tokių išsamių žinių apie visą šią teritoriją, jos istorines ir dabartines aplinkybes. Iš tikrųjų labai žemai jai lenkiuosi. Puiku, kad pranešime dėl poreikio parengti naują ES Pietų Kaukazo strategiją atkreiptas dėmesys į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO). Gaila, kad jie, matyt, nepastebėjo šio regiono šalių ir Irano santykių ir konkrečių Turkijos interesų šiame regione. Akivaizdu, kad autoriai pamiršo garsųjį Kosovo valstybės nepriklausomybės paskelbimą ir kaip jie atvirai puolė Rusiją ir nepripažino vietos rinkimų Abchazijoje bei Pietų Osetijoje suformuodami okupuotų teritorijų de facto institucijas. Man tai labai primena Lordo Runcimano misijos prieškario Čekoslovakijos Respublikoje rezultatus. Nepaisant to, manau, kad artimiausiu metu kai kurie Parlamento nariai galės sužinoti daugiau apie šią Europos dalį ir kad kita plenarinė sesija bus geriau subalansuota. Dėl minėtų priežasčių GUE/NGL frakcija galutiniame balsavime dėl šios rezoliucijos susilaikys.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Deja, šis pranešimas dėl ES strategijos nėra subalansuotas; į tai atkreipiau dėmesį Užsienio reikalų komitete. Nors komitetas atsižvelgė į kai kuriuos iš mano pakeitimų, vis dar manau, kad pranešime pasirinkta netinkama kryptis. Jame Gruzijos klausimas vertinamas ne neutraliai ir subalansuotai, bet vartojamos JAV užsienio politikos formuluotės, kuriomis siekiama susilpninti ir izoliuoti Rusiją. ES pakeitė savo poziciją ryšių su Armėnija ir visų pirma padėties Kalnų Karabache atžvilgiu. Tai visiškai nesuvokiama ir smerktina. Pranešėjas matyt niekad nesilankė šiame regione, todėl negalėjo susidaryti savo nuomonės apie padėtį jame. Dėl šių priežasčių balsavau prieš E. Kirilovo pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu. (RO) Balsavau prieš 7 pakeitimą, nes juo panaikinta esminė pranešimo dalis, kurioje Parlamentas ragina Rusiją gerbti Gruzijos Respublikos suverenitetą, teritorinį jos vientisumą ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų nepažeidžiamumą. Be to, jame smerkiama tai, kad Rusijos Federacija pripažino separatistinių Gruzijos Pietų Osetijos ir Abchazijos regionų nepriklausomybę, nes tai prieštarauja tarptautinei teisei. Tvirtai laikydamiesi šios pozicijos, galėsime išvengti panašių precedentų ateityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Džiaugiuosi, kad Užsienio reikalų komitete patvirtinta viskas, ko norėjome, ir kad priimti visi S&D, PPE ir Verts/ALE frakcijų taisymai. Per galutinį balsavimą (kuris buvo teigiamas) mums buvo paprasta balsuoti už šį pranešimą.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika