Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2010 m. gegužės 20 d. - Strasbūras

12.3. Birma

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – diskusijos dėl septynių pasiūlymų dėl rezoliucijų dėl Birmos⁽¹⁾.

  Anneli Jäätteenmäki, autorė. – Ponia pirmininke, šioje rezoliucijoje Europos Parlamentas ragina Birmos Vyriausybę užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams, pradėti tikrą dialogą su opozicijos, etninių Birmos mažumų atstovais ir tarptautine bendruomene, taip pat imtis konkrečių veiksmų, siekiant taikiai pereiti prie demokratinės valdymo sistemos.

Šiais metais Birmoje pirmą kartą per trisdešimt metų bus surengti rinkimai. Deja, paskelbtais rinkimų įstatymais neužtikrinami sąžiningi ir laisvi rinkimai. Į procesą neįtraukta opozicija, o daugumai opozicijos lyderių vis dar taikomas namų areštas. Pagrindiniai politiniai veikėjai įkalinti, todėl opozicijos partija nusprendė visiškai boikotuoti rinkimus.

Baigdama norėčiau pasakyti, kad Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas Birmos klausimais pasmerkė šiurkščius nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus. Tikiuosi, Parlamentas taip pat juos pasmerks.

  Filip Kaczmarek, autorius. – (PL) Atsižvelgdami į padėtį Birmoje, ir vėl esame priversti atkreipti dėmesį į šią šalį.

Šiandien smerkiame ketinimus surengti rinkimus visiškai nedemokratiškomis sąlygomis ir laikantis principų, pagal kuriuos rinkimuose neleidžiama dalyvauti pagrindinei opozicijos partijai ir iš šimtų tūkstančių Birmos gyventojų atimta teisė balsuoti ir kandidatuoti. Tai akivaizdus bandymas sutrukdyti opozicijai dalyvauti rinkimuose. Tokiomis aplinkybėmis šių rinkimų negalima vadinti rinkimais.

Taip pat smerkiame, kad pagal naują Konstituciją kariuomenei bus užtikrinta ne mažiau kaip 25 proc. vietų parlamente ir ji galės bet kada panaikinti piliečių laisves ir nutraukti įstatymų leidžiamosios valdžios veiklą, jei manys, kad tai būtina siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą.

Smerkiame tebesitęsiančius nuolatinius žmogaus teisių, pagrindinių laisvių ir Birmos žmonių demokratinių teisių pažeidimus, taip pat raginame kitų šalių – Kinijos, Indijos ir Rusijos – vyriausybes visomis įmanomomis priemonėmis daryti ekonominį ir politinį spaudimą Birmos valdžios institucijoms, kad būtų galima pakeisti padėtį.

  Véronique De Keyser, autorė. – (FR) Ponia pirmininke, šios rezoliucijos išeities taškas yra beveik mezza voce paleista partija; šiai partijai vadovauja A. Sacharovo premijos laureatė Aung San Suu Kyi, kuriai jau daug metų taikomas namų areštas. Paleidusi jos partiją, Nacionalinę demokratijos lygą, kuri laimėjo paskiausius rinkimus, karinė chunta bando panaikinti visą opoziciją iki šių metų spalio mėn. vyksiančių rinkimų. Tačiau, kad šie rinkimai būtų ne demokratiški, bet tikras rinkimų farsas, uždrausta balsuoti politiniams kaliniams ir vienuoliams. Chunta ir toliau piktnaudžiauja valdžia, didelės tarptautinio verslo įmonės toliau pelnosi iš sutarčių su šia chunta, o Komisija sumažino pagalbą pabėgėliams, pasitraukusiems į Tailando pasienį.

Deja, daugelyje šalių ir regionų tarptautinė bendruomenė nesugeba atkurti demokratijos ir teisinės valstybės. Viena iš jų – Birma, kurioje daug rezistencijos kovotojų ir kankinių, iš kurių žinomiausia Aung San Suu Kyi. Bet ar per daug prašyti Europos Sąjungos, bent iš padorumo, nemažinti pagalbos pabėgėliams Tailando ir Birmos pasienyje ir nedelsiant pradėti finansuoti tarpvalstybinės, ypač medicininės pagalbos teikimą? Ar vyriausioji įgaliotinė C. Ashton ir valstybės narės neturėtų skubiai pritarti Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo Birmos klausimais rekomendacijoms, būtent, įsteigti karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui tyrimo komitetą, kurias būtų galima įtraukti į šių metų Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją?

Tebūnie Birma pavyzdys, kad galime skatinti demokratiją, nenaudodami bombų ir tankų.

  Barbara Lochbihler, autorė. – (DE) Ponia pirmininke, 1990 m. Europos Parlamentas paskyrė A. Sacharovo premiją Birmos kovotojai už žmogaus teises Aung San Suu Kyi. Keletą metų prieš tai ir po to kritiška žmogaus teisių padėtis Birmoje buvo daugelio Parlamento rezoliucijų tema. Panašiai ir kitos tarptautinės žmogaus teisių organizacijos nagrinėjo padėtį šioje šalyje. Nors kai kuriose srityse padaryta pažanga, žmogaus teisių padėtis Birmoje išlieka labai bloga.

Dabar remdamasis labai geru ir išsamiu pranešimu JT specialusis pranešėjas Birmos klausimais paragino sukurti tarptautinę tyrimų komisiją, kuri būtų įpareigota tirti karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui. Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams C. Ashton turėtų išreikšti ir remti šį raginimą, pvz., kitoje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje.

Rinkimai Birmoje vyks 2010 m. pabaigoje, todėl vyriausybė ėmėsi priemonių, siekdama atimti iš piliečių teisę balsuoti ir kandidatuoti. Tai ypač taikoma politiniams kaliniams ir vienuoliams budistams, kurių iš viso yra 400 000. Protestuojame prieš tai ir raginame vyriausiąją įgaliotinę aiškiai išreikšti šią kritiką dvišalėse ir daugiašalėse derybose.

Pagaliau, atsižvelgiant į sudėtingas žmogaus teisių problemas Birmoje, nesuvokiama, kaip Europos Sąjunga gali sumažinti finansinę paramą pabėgėliams Tailando ir Birmos pasienyje. Tai nepriimtina, todėl raginame Komisiją atšaukti finansavimo mažinimą ir pradėti iš naujo teikti tarpvalstybinę pagalbą Birmos pabėgėliams.

  Marie-Christine Vergiat, autorė. – (FR) Ponia pirmininke, šiais metais antrą kartą aptariame padėtį Birmoje. Nuogąstavimai, kuriuos išreiškėme šių metų kovo 10 d., dėl Birmos chuntos pradėto vadinamojo rinkimų proceso, tik pasitvirtino. Nacionalinė demokratijos lyga dėl rinkimų įstatymu nustatytų sąlygų priversta atsisakyti dalyvauti šiame procese. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pagal šiuos rinkimų įstatymus draudžiama balsuoti kaliniams, todėl negalės balsuoti šimtai politinių kalinių.

Jau uždrausta Nacionalinė demokratijos lyga. Palankiai vertiname šioje rezoliucijoje išreikštą raginimą griežtinti ekonomines sankcijas. Apgailestaujame dėl sumažintos humanitarinės pagalbos pabėgėliams. Norėčiau, kad žengtume toliau ir, sekdami Prezidento B. Obamos ir Jungtinių Amerikos Valstijų pavyzdžiu, uždraustume bet kokias investicijas eurais į Birmą. Tačiau kai kurios svarbios Europos ekonomikos grupės turi didelių interesų šiame regione. Džiaugiuosi, kad paraginome įvesti tarptautinį ginklų embargą, ir labai tikiuosi, kad ES galės aktyviai prisidėti, siekiant visuotinio sutarimo šiuo klausimu.

Pone Komisijos nary, norėčiau, kad šiandien arba vėliau pristatytumėte savo poziciją šiuo klausimu.

  Charles Tannock, autorius. – Ponia pirmininke, ką būtų galima pridurti, ko dar nepasakyta, įskaitant pakartotinį raginimą paleisti politinius kalinius, pvz., Aung San Suu Kyi, kuri tapo pasauliniu kovos už laisvę simboliu? Šioje rezoliucijoje, kaip ir daugelyje ankstesnių šio Parlamento rezoliucijų, aprašomos Birmos žmonių represijos, kurias vykdo niekad jų nerinkta chunta, prieš kurią jie, norėdami jos atsikratyti, labai smarkiai kovoja daugelį metų.

Šis ciniškas chuntos bandymas surengti tariamus rinkimus, siekiant nutildyti opoziciją, labai būdingas šiems generolams, kurie arogantiškai nepaiso ne tik savo Birmos žmonių, bet ir demokratinių viso laisvojo pasaulio vadovų nuomonės.

Nors šioje rezoliucijoje daugiausia dėmesio skiriama tiesioginiams įvykiams Birmoje, raginu Tarybą ir Komisiją deramai apsvarstyti tai, kaip geriausia remti Birmą, kai ji pagaliau vėl taps laisva ir demokratinė. Birmai reikės mūsų pagalbos, ypač kuriant stiprią pilietinę visuomenę ir teisinę sistemą, kurios svarbiausias tikslas pereinamuoju laikotarpiu būtų įvykdyti teisingumą už gausius chuntos nusikaltimus. Tai gali atrodyti tolima vizija, bet drąsūs Birmos žmonės iš mūsų šiame Europos Parlamente gali bent sužinoti, kad tironams niekad nepavyks užgesinti laisvės šviesos ir kad jie tikrai kada nors galės džiaugtis neginčijama savo teise – laisve.

  Elena Băsescu, PPE frakcijos vardu. – (RO) Žmogaus teisių padėtis Birmoje kelia labai didelį susirūpinimą. Kelis dešimtmečius šią šalį valdė kariniai diktatoriai, kurie žiauriai tramdė režimo priešininkus. Valdžios institucijos pranešė, kad šiais metais pirmą kartą nuo 1990 m. bus rengiami rinkimai. Tačiau jie nebus demokratiški. Šimtai tūkstančių piliečių neturės teisės balsuoti arba kandidatuoti ir mažiausiai 25 proc. parlamento narių sudarys kariškiai.

Pagrindinė opozicijos partija, kuriai vadovauja Nobelio taikos premijos ir A. Sacharovo premijos laureatė Aung San Suu Kyi, šiuose rinkimuose nedalyvaus. Raginu Europos Sąjungą, padedant vyriausiajai įgaliotinei ir tarptautinei bendruomenei, dėti daugiau pastangų siekiant įtvirtinti demokratiją Birmoje ir užtikrinti, kad Aung San Suu Kyi būtų kuo greičiau išlaisvinta. Jai taikomas namų areštas nuo 2003 m. ir ji yra svarbus kovos už demokratiją ir žmogaus teises simbolis.

  Ana Gomes, S&D frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, rengdama absurdiškus rinkimus ir atsisakydama vykdyti nacionalinį visų politinių ir tautinių grupių dialogą, chunta įrodo, kad su ja visiškai neįmanoma tartis pragmatiškai. Tarptautinė bendruomenė turi imtis veiksmų prieš Birmos gyventojų engėjus.

ES gali daug daugiau – ne tik atnaujinti sankcijas režimui. Ji turėtų visomis priemonėmis stiprinti pilietinę visuomenę ir padėti tiems, kurie priešinasi priespaudai Birmoje. Ji turi mobilizuoti JT, ASEAN ir JAV, kad būtų daromas spaudimas Kinijai ir Indijai, siekiant nutraukti paramą Birmos režimui ir prekybą ginklais, pvz., su Šiaurės Korėja.

Šių metų kovo mėn. JT specialusis pranešėjas žmogaus teisių padėties Birmoje klausimais padarė išvadą, kad žmogaus teisės pažeidžiamos dėl valstybės politikos, kurią vykdo vykdomosios, karinės ir teisminės valdžios institucijos visais lygmenimis, ir kad šiuos žmogaus teisių pažeidimus būtų galima priskirti Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statute nustatytoms nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų kategorijoms. Jau jo pirmtakas ragino, kad JT Saugumo Taryba ištirtų nusikaltimus žmoniškumui Birmoje, kaip tai darė Ruandoje, Bosnijoje ir Darfūre.

Kodėl ES valstybės narės neragina JT Saugumo Tarybos patraukti Birmą valdančius nusikaltėlius baudžiamojon atsakomybėn Tarptautiniame baudžiamajame teisme?

  Marietje Schaake, ALDE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, šiais metais Birma rengs vadinamuosius rinkimus. Tačiau šie rinkimai nebus laisvi ir sąžiningi, jei vienuoliams budistams bus draudžiama balsuoti, o opozicija visai juose nedalyvaus. Nacionalinė demokratijos lyga šį mėnesį išformuota įstatymu, o politinė kalinė ir Europos Parlamento A. Sacharovo premijos už minties laisvę laureatė Aung San Suu Kyi negali kandidatuoti rinkimuose.

Demokratija ir teisinė valstybė yra labai svarbios ekonomikos augimui, todėl Europos Parlamentas toliau yra tvirtai įsipareigojęs Birmos žmonėms. Raginame Azijos šalis elgtis taip pat ir naudotis savo ekonomine įtaka šiame procese. Birmos žmonėms reikia mūsų paramos, nes diktatūrinė valstybė ir toliau nuolat šiurkščiai pažeidinėja žmogaus teises. Šiuos sunkius nusikaltimus reikia ištirti, bet Birmos Vyriausybė pasirenka izoliaciją ir atsisako leisti ES pasiuntiniui į Birmą atvykti į šalį. Ši izoliacija daro neigiamą įtaką gyventojams daugeliu lygmenų, pvz., žiniasklaidos, nes ji šalyje negali veikti laisvai.

Deja, naujojoje Konstitucijoje nepripažintos žmogaus teisės, todėl raginame Komisiją ir Tarybą pritarti JT rekomendacijoms sudaryti žmogaus teisių pažeidimų tyrimų komisiją. Be to, reikia panaikinti susirinkimų laisvės, teisės jungtis į asociacijas ir saviraiškos laisvės, įskaitant internetu ir mobiliaisiais telefonais, apribojimus. Kol šie apribojimai nebus panaikinti, reikės taikyti ES sprendime nustatytas ribojamąsias priemones.

Drausdama prekybą ginklais ir finansuodama pabėgėlių programas, ES ir toliau remia Birmos gyventojus ir jų žmogaus teises bei pagrindines laisves.

  Raül Romeva i Rueda, Verts/ALE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, ką tik sužinojau liūdną naujieną. Prieš valandą buvau informuotas, kad mirė aukštesnysis Nacionalinės demokratijos lygos vadovas Takin Soe Myint.

Tai labai liūdnos naujienos, kaip ir ypatingas pasityčiojimas, kurį kai kurie vadina rinkimais Birmoje. Prisidedu prie tų, kurie aiškiai smerkia šiuos rinkimus, ypač tai, kad juose šimtai tūkstančių Birmos gyventojų neturės teisės pasinaudoti savo pasyvia arba aktyvia teise balsuoti. Rinkimuose negalės dalyvauti ir Aung San Suu Kyi, kuri vis dar nelaisvėje.

Dėl to negalime tylėti. Turime dar kartą paraginti Birmos režimo atstovus atkreipti dėmesį į tarptautinės bendruomenės prašymus paleisti sąžinės kalinius. Tai svarbu atsižvelgiant ir į Anos Gomes pastabas. Taip pat manau, kad privalome prašyti, primygtinai raginti ir daryti spaudimą, kad Indija, Rusija ir Kinija nutrauktų prekybą ginklais chuntos režimui Birmoje.

Yra ir gerų naujienų. Galime pasidžiaugti, kad Europos Sąjunga pritarė visuotiniam ginklų embargui, ir turime dar kartą paraginti Europos valstybes nares sudaryti aiškią bendru sutarimu grindžiamą koaliciją dėl šio draudimo.

Taip pat svarbu nepamiršti, – tai taip pat paminėta – kad negalime sumažinti lėšų pasienyje gyvenantiems pabėgėliams. Turime parengti aiškią šių žmonių paramos politiką. Buvau ten daug kartų. Turime aiškiai pasakyti, kad dabar ne laikas nutraukti pagalbą, ypač medicininę, kurios šiuo metu šiems žmonėms reikia.

  Cristian Dan Preda (PPE). – (RO) Birma nėra demokratija, nors ji ir rengs rinkimus, nes, kaip žinome, šios šalies valdžios institucijos visiškai nepaiso jokių demokratijos principų. Ši karinė diktatūra nesilaiko jokių principų; kaip minėta, ji numatė vietų parlamente kariškiams, ir draudžia, daugiausia demokratinių įsitikinimų piliečiams, dalyvauti politikoje.

Negali būti nė kalbos apie šios šalies politinės atmosferos gerėjimą, jei nebus išlaisvinta Aung San Suu Kyi. Kitas Nacionalinės demokratijos lygos vadovas sakė negalįs tarnauti savo šaliai po dvidešimties metų, praleistų kalėjime už įsitikinimus, vien todėl, kad Birmos kariuomenė draudžia žmonėms, kurie atliko tokias – iš tikrųjų jos pačios skirtas – bausmes, būti kandidatais. Raginu pradėti nacionalinį dialogą, nes tik taip bus galima pakeisti šalies visuomenę.

  Eija-Riitta Korhola (PPE). – (FI) Ponia pirmininke, Birma rengia pirmuosius parlamento rinkimus per 20 metų. Tikriausiai nieko nenustebinsiu pasakydama, kad jau šiame etape šie rinkimai tikrai neatrodo būsiantys laisvi ir demokratiški.

2008 m. Konstitucijos pataisa užtikrinta, kad 25 proc. vietų parlamente atitektų kariuomenei. Be to, įgyvendinus šių metų įstatymų reformas, šimtai tūkstančių Birmos gyventojų, įskaitant politinius kalinius ir religines mažumas, negalės balsuoti. Vienuoliai budistai jau seniai ypač persekiojami.

Tarptautinė bendruomenė turi kažką daryti. Gaila, kad Komisija sumažino finansinę pagalbą pabėgėlių stovykloms Tailando ir Birmos pasienyje. Reikia labai daug humanitarinės pagalbos, todėl tarptautinėmis pastangomis reikia užtikrinti, kad ji ten būtų teikiama. Taip pat labai svarbu pradėti politinių ir tautinių grupių dialogą Birmoje.

  Antonio Tajani, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – (FR) Ponia pirmininke gerbiamieji Parlamento nariai, padėtis Birmoje toliau kelia mums susirūpinimą. Kaip žinote, veiksmų planas toliau įgyvendinamas ir ruošiamasi pirmiesiems vyriausybės rengiamiems rinkimams per dvidešimt metų.

Iki šiol 31 politinė partija paskelbė dalyvausianti rinkimuose. Pilietinė visuomenė yra aktyvi. Aung San Suu Kyi vadovaujama Nacionalinė demokratijos lyga atsisakė dalyvauti rinkimuose dėl vyriausybės spaudimo; todėl jos veikla sustabdyta. Naująją partiją, Nacionalinį demokratijos frontą, kuris gali atitikti reikalavimus, iš dalies sudaro buvę Nacionalinės demokratijos lygos vadovai, kitaip tariant, buvusi Aung San Suu Kyi partija.

Jis sutinka su tautinių grupių sprendimu balsuoti arba nebalsuoti. Jei jos boikotuos rinkimus, nesutikdamos su sprendimu etnines kariuomenes pakeisti sienos apsaugos tarnybų pareigūnais, bus prarastas reikiamas pasitikėjimas šiais rinkimais. Iš to matyti, kaip keičiasi padėtis, ir abejoju, ar Europos Sąjunga bus pakviesta stebėti rinkimus.

Mes taip pat vis dar labai susirūpinę dėl žmogaus teisių padėties. Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo Th. O. Quintanos pranešimas labai aiškus. Nors tarptautinė bendruomenė ne kartą prašė išlaisvinti politinius kalinius, tai visa dar nepadaryta. Vis dar negerbiamos pagrindinės teisės, pvz., saviraiškos ir susirinkimo laisvė. Dauguma gyventojų, ypač tuose regionuose, kuriuose gyvena tautinės grupės, gyvena sudėtingomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis.

Kaip galėtume iš tikrųjų padėti? Iš Europos Sąjungos pranešimų aiškiai matyti, kad reiškiame kritiką ir esame pasiryžę padėti ieškoti sprendimo. Siūlome paramą vystymuisi; iš tikrųjų, ES yra viena iš dosniausių paramos teikėjų. Be to, labai svarbūs Tūkstantmečio vystymosi tikslai ir nuolatinis dialogas su Birmos Vyriausybe dėl sektorių politikos. Mūsų pagalba skirta ne tik nuo 2008 m. uragano nukentėjusiems regionams, bet ir pažeidžiamiausiems šalies regionams bei pabėgėlių stovykloms Tailando ir Birmos pasienyje.

Atsakydamas į jūsų klausimus, galiu užtikrinti, kad Komisija toliau teiks pagalbą iškeldintoms bendruomenėms, siekdama sudaryti joms sąlygas gyventi oriai. Nėra reikiamų sąlygų jiems grįžti į savo šalis. Turime prižiūrėti, kad stovyklos nebūtų institucionalizuojamos, ir apibrėžti savo pagalbą, atsižvelgdami į vietos poreikius.

Be to, Komisija bendrauja su Tailando valdžios institucijomis. Reikėtų nepamiršti, kad vykdomos švietimo, žemės ūkio ir aprūpinimo maistu pagalbos programos. Be to, pagal Europos Komisijos humanitarinės pagalbos programas teikiama pagalba aprūpinimo maistu ir vandeniu srityje. Taip pat teikiama pagalba, skirta socialinėms ir ekonominėms sąlygoms Birmoje atkurti. Kiekvienas pilietis gauna vidutiniškai apie 2,4 USD, palyginti su 36 USD Laose ir 60 USD Kambodžoje.

Baigdamas galiu patvirtinti, kad dar labiau stengsimės skatinti savo vertybes. Birmos gyventojai turi teisę naudotis pagalba ir žinoti, kad Europos Sąjunga nepraras susidomėjimo jų ateitimi.

  Thomas Mann (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, neabejoju jūsų, kaip pirmininko pavaduotojos, kompetencija ir manau, kad esate labai įtakinga. Labai tai vertinu. Kai kuriems Parlamento nariams nesuteikėte galimybės kalbėti pagal procedūrą „prašau žodžio“ ne todėl, kad nenorėjote, bet todėl, kad turime laikytis tokio griežto tvarkaraščio.

Europos Parlamentas yra žmogaus teisių balsas, o mes pasitenkiname tik viena valanda. Tiek daug Parlamento narių nori tarti žodį ir daryti Komisijai spaudimą, kad būtų galima pasiekti rezultatus. Ar jūs asmeniškai esate už tai, kad balsavimas vyktų ne 16.00 ar 16.30 val., bet, pvz., 17.00 arba 17.30 val., kad turėtume dar vieną valandą ir pagaliau pakeistume šias Darbo tvarkos taisykles? Mums reikia galimybės išsakyti mintis. Turime turėti galimybę daryti spaudimą Komisijai, bet geriausia – be tokių griežtų laiko apribojimų. Žinau, kad už tai neatsakote, bet tikiuosi, kad būsite mūsų pusėje, kad pagaliau galėtume pakeisti šias Darbo tvarkos taisykles.

  Pirmininkė. – Pone Th. Mann, suprantu jūsų nusivylimą. Man nepatinka, kad negaliu suteikti žodžio Parlamento nariams tokiais svarbiais klausimais, bet esate teisus sakydamas, kad reikėtų keisti mūsų Darbo tvarkos taisykles.

Norėčiau pridurti, kad, jei per diskusijas visi kalbėję nariai būtų laikęsi laiko apribojimų, per diskusijų dalį „prašau žodžio“ būtų galėję kalbėti daugiau Parlamento narių. Manau, tai pagrindinė problema, bet jūsų pastabas pasižymėjau.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks netrukus.

(1) Žr. protokolą.