Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2010 m. gegužės 20 d. - Strasbūras

1. Posėdžio pradžia

PIRMININKAVO: L. ROUČEK
Pirmininko pavaduotojas

(Posėdis pradėtas 10.05 val.)

2. „Europa 2020“ (pateikti pasiūlymai dėl rezoliucijų) (žr. protokolą)

3. Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga (diskusijos)

  Pirmininkas. – Pirmasis šiandienos darbotvarkės klausimas – Vincento Peillono pranešimas dėl Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos, kurį jis pateikė Užsienio reikalų komiteto vardu [2009/2215(INI)] (A7-0133/2010). Mūsų pranešėjui leisiu kalbėti keturias minutes.

  Vincent Peillon, pranešėjas. – (FR) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau nuoširdžiai padėkoti visiems kolegoms, padėjusiems rengti šį pranešimą, kuris iš tikrųjų yra kolektyvinio darbo rezultatas. Pasiekėme 28 kompromisus, kurie praturtino, o ne susilpnino mūsų strateginę viziją, kurią norėjome perteikti šiuo pranešimu ir kuri susijusi su mūsų įsipareigojimu Viduržemio jūros regiono valstybėms. Todėl taip pat norėčiau nuoširdžiai padėkoti Mariettai Giannakou, atstovavusiai Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) grupei, Ivui Vajgliui, atstovavusiam Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijai, Hélène‘ai Flautre ir Tarptautinės prekybos komiteto pranešėjai M. De Sarnez bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešėjai N. Tzavelai už komiteto nuomonių išsakymą.

Mums buvo svarbu paaiškinti, kad ant kortos pastatyti strateginiai Europos klausimai. Iš tikrųjų negalime manyti, kad tik mes esame reikalingi Pietų regionui, nes ir mums jo reikia, ypač šiais krizės laikais. Jeigu norime turėti ilgalaikę viziją, jeigu norime tvaraus augimo daugiapoliame pasaulyje, Pietų regionas mums reikalingas.

Atsižvelgdama į tai, Europa Viduržemio jūros šalių sąjungą su 800 mln. gyventojų turi padaryti taikos, saugumo ir gerovės erdve ir šį darbą laikyti ilgalaikiu prioritetu. Šis bendras noras paskatino mus čia susirinkti, nes žinome, kad ekonominiai, demografiniai ir geopolitiniai klausimai, kuriuos sprendžiame, taip pat socialiniai ir kultūriniai klausimai leidžia daryti prielaidą, kad galime dirbti su kita Viduržemio jūros regiono dalimi. Mes šiuos klausimus taip pat siejame su kultūra ir civilizacija.

Žinome tai; Europos Parlamentas dvejus metus dirbo ir žinojo apie sunkumus, kylančius kuriant Viduržemio jūros šalių sąjungą. Nepavyko išvengti pietuose vykstančių konfliktų sprendimo klausimo, bet norėjome labai tvirtai pareikšti, kad būtent Viduržemio jūros šalių sąjungos pasirinktas būdas, kai vykdant tam tikrus projektus buvo bandoma pasiekti šiaurinių ir pietinių valstybių lygiavertiškumo sprendimus priimančiose institucijose ir išnaudoti galimybę, pavyzdžiui, sukviesti izraeliečius ir palestiniečius prie derybų stalo, buvo tinkamas būdas padėti spręsti šiuos konfliktus ir kad, be to, iš Viduržemio jūros šalių sąjungos nereikėtų reikalauti vienu metu bandyti įgyvendinti visus tikslus ir sutelkti dėmesį tik į šią konkrečią veiklą.

Šiuo projektu – ir tikiuosi, kad birželio 7 d. Barselonoje įvyks antrasis valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimas – mes, Europos Parlamentas, norėjome nusiųsti aiškią žinią valstybių ir vyriausybių vadovams ir pranešti, kad jie privalo įsipareigoti, nes minėtas susitikimas turi pavykti. Į tai atsižvelgdami, nurodėme būdus, kuriuos, kaip manome, šiandien reikia taikyti. Pirmiausia turime pašalinti tam tikras kliūtis, žinoma, įskaitant ir finansines, ir ekonomines sąlygas.

Todėl Europos Parlamentas tikisi, kad Europos Sąjunga vykdys finansinius įsipareigojimus, kurie bus proporcingi tam, kas statoma ant kortos, pirmiausia likusius 2007–2013 m. finansinės perspektyvos įsipareigojimus ir kad kalbant apie 2014–2020 m. finansinę perspektyvą Europos Sąjungos įsipareigojimai bus daug didesni ir bus galima užbaigti šešis didžiulius svarstomus projektus. Turime pagerinti ekonominę ir teisinę aplinką. Turime pagerinti pietinių šalių regioninę integraciją. Be ekonominių sąlygų, mums taip pat reikia naujų politinių sąlygų, dėl to pabrėžėme kultūrinės integracijos, švietimo, kultūrinių projektų ir vyrų bei moterų teisių svarbą.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad dabartinės krizės ištikta Europa turi žvelgti toli ir plačiai. Negalime aukoti ilgalaikės perspektyvos dėl trumpalaikės. Turime prisiimti atsakomybę. Europai reikia Pietų regiono.

  Štefan Füle, Komisijos narys. – Pone pirmininke, man malonu šiandien jums kalbėti apie Viduržemio jūros šalių sąjungą ir apie Vincento Peillono parengtą pranešimą. Ši vertinga Europos Parlamento pagalba teikiama pačiu laiku, apibrėžiant kai kuriuos pagrindinius sunkumus, su kuriais Viduržemio jūros šalių sąjunga susidurs per ateinančius mėnesius – ir, beje, V. Peillone, visiškai sutinku su jūsų pranešimo įžangoje išdėstytomis mintimis apie minėtą diskusiją.

Dabar, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Sąjungos institucinis tapatumas yra tvirtesnis ir darnesnis ir ji turi įgaliojimus veiksmingiau veikti pasaulio arenoje. Dauguma Viduržemio jūros regiono valstybių vyriausybių vykdė plataus užmojo ekonominių reformų darbotvarkėje nustatytus uždavinius, o Europos kaimynystės politika neatpažįstamai keičia Europos Sąjungos ir jos kaimynių – Viduržemio jūros regiono valstybių – santykius.

Nuo 2004 m. politinių ryšių pobūdis tapo įvairesnis ir padidėjo jų intensyvumas. Prekybos augimas matuojamas dviženkliais skaičiais, o jį paskatino nuolatinis liberalizavimas ir reguliavimo priemonių derinimas. Europos Sąjungos parama pritaikyta partnerių, vykdančių reformą, poreikiams, o dabartinėje finansinėje programoje numatyta jos apimtis gerokai padidėjo.

Tai pasiekėme plėtodami dvišalius santykius. Tačiau Viduržemio jūros regione, netgi labiau negu bet kurioje kitoje vietoje, mūsų dvišalių Europos Sąjungos ir atskirų jos kaimynių – Viduržemio jūros regiono valstybių – santykius reikia papildyti pietinių šalių integracija ir bendradarbiavimu ir sukurti iš tikrųjų regioninę ekonominę erdvę. Regioninė integracija, kaip ir nacionalinės reformos, gali padėti skatinti investicijas ir augimą, mažinti Europos Sąjungos ir jos Viduržemio jūros regiono valstybių kaimynių gerovės skirtumą ir, be to, užtikrinti didesnę mūsų bendrų vertybių ir demokratijos konvergenciją.

Pietų šalių integracijos ir tarpregioninės integracijos projektai, kaip antai laisvosios prekybos susitarimas „Agadir“, taip pat svarbūs kuriant 5 mln. darbo vietų, kurių kiekvienais metais reikia siekiant patenkinti jaunų regiono gyventojų poreikius. 2008 m. Paryžiuje pradėjus kurti Viduržemio jūros šalių sąjungą, ji tapo nauja Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės varomąja jėga, pareikalavusia bendros nuosavybės ir atsakomybės įvedant bendro pirmininkavimo sistemą, paskatinusia dėmesį labiau telkti į konkrečius projektus, tuomet taip pat numatyta įsteigti specialų sekretoriatą, kuris skatintų regioninę integraciją ir investicijas.

Kaip visi žinome, VJŠS įgyvendinimą sulėtino padidėjusi įtampa Artimuosiuose Rytuose, bet pasiekta šokia tokia pažanga pradedant Izraelio ir Palestinos valdžios institucijų derybas dėl glaudesnių santykių užmezgimo. Dabar jau yra nedidelė viltis, kad šio regiono politinė padėtis gali tapti palankesnė bendradarbiauti.

Atsižvelgiant į didžiules visuotines problemas, kaip antai tarptautinės ekonomikos ir finansų krizės, klimato kaita ir energetinis saugumas, Viduržemio jūros šalių sąjunga (VJŠS) turės spręsti Artimųjų Rytų politinės padėties problemą, pradėti VJŠS sekretoriato veiklą ir kritiškai įvertinti partnerystės pažangą, padarytą nuo 2008 m. liepos mėn.

Tai galimybė bendrai padidinti mūsų įsipareigojimą ir politinę valią Viduržemio jūros regione sukurti taikos, stabilumo ir bendros gerovės erdvę. Kad tai pasiektume, partneriai taip pat turėtų pirmiausia apsvarstyti būsimą VJŠS plėtrą ir ką ji gali duoti vykdant projektus, kuriant darbo vietas ir skatinant augimą.

Viduržemio jūros regionas yra ypač dinamiškas, o jaunoji karta prašo sukurti daugiau darbo vietų ir geresnių galimybių. Jie prašo didesnės atskaitomybės ir demokratinio atstovavimo, geresnio švietimo ir geresnių judumo galimybių – galimybių keliauti ir studijuoti. Jų reikalavimus ne visada paprasta patenkinti, bet galiausiai mūsų bendri veiksmai turėtų būti naudingi jiems.

Jeigu įgyvendinsime praktinius projektus, kaip antai prieigos prie vandens, maisto ir energijos išteklių projektus, ir padidinsime piliečių apsaugą, tai padarysime savo žmonių labui.

VJŠS pilietinės visuomenės veiklos, bendradarbiavimo ir ekonominės plėtros centre – žmonės, verslininkai, nevyriausybinės organizacijos, universitetai ir, pirmiausia, jaunimas. Piliečiai turėtų būti labiau įtraukti į šią veiklą skatinant išrinktų atstovų visišką dalyvavimą ir įsitraukimą į minėtą veiklą.

Todėl Europos Komisija tvirtai įsitikinusi, kad ryškus ir stiprus parlamentinis aspektas sustiprina partnerystės demokratinį teisėtumą. Europos ir Viduržemio jūros šalių sąjungos parlamentinė asamblėja turėtų būti ir toliau stiprinama, o jos darbas – labiau susietas su kitomis partnerystėje dalyvaujančiomis institucijomis.

Visi norime, kad VJŠS veiktų, ir visi žinome, kad ji bus vertinama remiantis jos galimybėmis įvykdyti konkrečius regiono projektus. Energetikos tinklų sujungimas, jūrų greitkeliai, jungiantys pietinius Viduržemio jūros uostus su europiniais, ir Viduržemio jūros regiono saulės energijos planas – tai projektai, teikiantys didelių galimybių investicijų, darbo vietų kūrimo ir prekybos santykių gerinimo požiūriu. Norėdami panaudoti tas galimybes, turime paskatinti privatųjį sektorių ir pagrindines finansų institucijas dirbti drauge. O kad taip įvyktų, mums reikia katalizatoriaus – VJŠS sekretoriato.

Po kelių mėnesių 43 Europos Sąjungos ir jos partnerių – Viduržemio jūros regiono valstybių – sunkaus darbo pagaliau sugebėjome patvirtinti sekretoriato teisinį statusą, paskirti generalinį sekretorių ir patvirtinti preliminarų sekretoriato biudžetą. Mūsų santykių su Viduržemio jūros regiono valstybėmis partnerėmis esmė – mūsų noras skatinti šio regiono saugumą, augimą ir stabilumą. Bet taip pat esama tvirto įsitikinimo, kad dalyvaujame netgi platesnių užmojų projekte – kuriame taikos regioną ir patvirtiname savo bendrus tikslus ir vertybes.

Esu tikras, kad Europos Parlamento ir Europos Sąjungos valstybių narių parlamentų ir mūsų partnerių įsipareigojimas ir stipri varomoji jėga – Europos ir VJŠS parlamentinė asamblėja – mums padės įveikti šį išbandymą.

  Marielle De Sarnez, Tarptautinės prekybos komiteto nuomonės referentė. – (FR) Pone pirmininke, be abejonės, kol kas neaišku dėl Barselonos aukščiausiojo lygio susitikimo. Be abejonės, Izraelio ir Palestinos konfliktas tęsiasi, bet tai nesvarbu. VJŠS – vienintelis galimas mūsų atsakas, siekiant pagreitinti pietinių valstybių vystymąsi, stiprinti jų ryšius ir gerinti abiejų Viduržemio jūros regiono dalių santykius. Šis regionas turi paspartinti savo ekonomikos vystymąsi ir sudaryti kultūrinių mainų susitarimus. Jam reikia aiškių būsimų projektų, kuriais būtų sutelkiamos pastangos ir į kuriuos būtų įtraukiama daugiau valstybių.

Turėdami tai galvoje, turėtume daryti viską, kad paskatintume privačiąsias ir viešąsias investicijas, o Europos Komisija turėtų būti aktyvesnė ir turėtų sustiprinti savo, kaip investuotojos, vaidmenį. Rengdama naująsias asociacijų sutartis, ji taip pat turėtų labiau atsižvelgti į liberalizavimo poveikį.

Galiausiai, susitarimą „Agadir“ reikėtų pratęsti siekiant pagerinti pietinių šalių mainų plėtrą. Žemės ūkio politikos srityje reikėtų išsaugoti maisto produktų tiekimo nepriklausomumą, o energetikos sektorius, kaip visi žinome, yra svarbiausias. Svarbu, kad projektai pirmiausia būtų vykdomi šių šalių labui, siekiant patenkinti jų poreikius ir prisidėti prie jų vystymo, nepaisant kylančių sunkumų arba būtent dėl jų. Dabar labiau nei bet kada būtina atkurti VJŠS veiklą.

  Niki Tzavela, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonės referentė. – (EL) Pone pirmininke, savo pranešime apie Europos ir Viduržemio jūros regiono rinką patvirtinome, kad rekomenduojame išlaikyti ir išplėtoti pagrindinę infrastruktūrą, padedančią sukurti bendrą ir darnią ekonomiką, ir įdomu tai, kad dabar, ištikus ekonomikos krizei, dabartinė ekonomikos padėtis gana aiškiai rodo, kad Pietuose esama sanglaudos ir bendrų interesų. Turime tai atsiminti ateityje vykstant tam tikriems pokyčiams.

Savo pranešime ypač pabrėžiau suskystintų gamtinių dujų svarbą, nes jos netrukus gali tapti Europos ir Viduržemio jūros regiono rinkos ekonomikos varomąja jėga ne tik pasiūlos, bet ir pardavimo, atsinaujinančiųjų energijos išteklių atžvilgiu, kita Europos ir Viduržemio jūros regiono ekonomikos forma, kuri būtų labiau trumpalaikė. Pastaba: ES strategija ir politika Šiaurės Europos energetikos atžvilgiu labai gerai pagrįsta dokumentais. Komisijos nary, Pietų Europos energetikos politika ir strategija turi didelių trūkumų.

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją.)

  Marietta Giannakou, PPE frakcijos vardu. – (EL) Pone pirmininke, norėčiau pasveikinti Vincentą Peilloną ir pranešėjas iš kitų komitetų – M. De Sarnez ir N. Tzavelą – padariusias pranešimus. Pranešimas apie VJŠS svarbus, nes jame dėmesys telkiamas į artimiausius ir kiekybinius tikslus. Jų rezultatai gali būti labai konkretūs, nes Europos Parlamentas savo pranešimu ragina rengiant finansinę perspektyvą numatyti konkretų biudžetą, Barselonoje esančiam Viduržemio jūros šalių sąjungos sekretoriatui prašo suteikti pagalbą, ir, žinoma, prašo daryti viską, kad įvairūs esami skirtumai nepakenktų patiems VJŠS tikslams – augimui, geresnei atskirų teisių ir žmogaus teisių apsaugai, kultūriniams mainams, energetikos klausimams ir bet kuriems kitiems reikalams, ten gyvenančius žmones siejantiems su Viduržemio jūros baseinu.

Žinoma, šiandien Tarybos ir Tarybai pirmininkaujančios Ispanijos, kuri, manau, ypač domisi VJŠS reikalais, atstovų čia nėra ir turiu pasakyti, kad tai mane stebina, nes Taryba turėjo išgirsti visa tai, ką sakė pranešėjai ir visa, kas čia buvo pabrėžta, kitaip sakant, kad tai yra pastangos, kurios leidžia įveikti konkrečius sunkumus, kurie neleido programų plėtoti taip, kaip jos turėjo būti plėtojamos.

Palestinos ir Izraelio konflikto, žinoma, negalima išspręsti sukuriant VJŠS, bet dėl to, kad VJŠS sekretoriate dirbs pareigūnai, galima tikėtis, kad sprendžiant konfliktus nebus daromas spaudimas ir taip nebus trukdoma VJŠS daryti pažangą įgyvenant išvardytus kriterijus.

Labai svarbu, kad VJŠS ir Šiaurės Afrikos šalims praneštų apie demokratijos plėtojimą, vyrų ir moterų lygybę ir pilietinės visuomenės pastangas.

  Raimon Obiols i Germà, S&D frakcijos vardu. – (ES) Pone pirmininke, man labiausiai patiko šio pranešimo – ir norėčiau pasveikinti jo autorių Vincentą Peilloną – tikslumas ir aiškumas. Tai, kad siūlomi tikslūs su sprendžiama tema, t. y. Viduržemio jūros šalių sąjunga (VJŠS), susiję sprendimai.

Taip yra, nes mažiausiai, ką galima pasakyti, yra tai, kad VJŠS šiuo metu trūksta aiškumo. Manau, kad vadovai, kurie turėtų susitikti – tikimės – birželio 7 d. Barselonoje, gerai pasielgs, jeigu vadovausis konkrečiais, tiksliais prioritetais, išdėstytais V. Peillono pranešime.

Pirmiausia, politinis kontekstas. VJŠS negali toliau būti blokuojama arba paralyžiuojama Artimųjų Rytų konflikto, bet ji negali jo ir nepaisyti. Ji turi kiek galima labiau prisidėti sprendžiant šį konfliktą.

Antra, reikia kurti gerus projektus ir juos profesionaliai ir sumaniai plėtoti.

Trečia, reikia rasti tinkamų išteklių ir prisiimti finansinių įsipareigojimų.

Ketvirta, reikalinga pažanga kuriant teigiamus santykius, kuriais vengiama kliūčių ir konfliktų ir kuriais siekiama VJŠS ir Europos Sąjungos Viduržemio jūros regiono struktūrų sąveikos.

Turime siekti aiškumo ir įsipareigojimų dėl šių keturių esminių dalykų, spręsti šias keturias pagrindines problemas, ir manau, kad šis pranešimas yra gera priemonė, geras kelrodis, padedantis mums pasiekti šį susitarimą.

  Ivo Vajgl, ALDE frakcijos vardu. – (SL) Pone pirmininke, Komisijos nary Š. Füle, pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjui V. Peillonui už jo konstruktyvų, atvirą ir kūrybišką dalyvavimą rengiant šį pranešimą. Tikiuosi, jis bus svarbus ne tik padėjusiems jį rengti, bet ir kitiems kolegoms. Minėtame pranešime kalbama apie regioną, kuris buvo dinamiškas kultūrinio ir dvasinio gyvenimo centras, ir apie ekonomikos ir prekybos sričių naujoves. Šiandien, deja, tai daugelio mūsų visų, taip pat viso pasaulio problemų, kurias norėtume išspręsti, šaltinis.

Viduržemio jūros šalių sąjunga – svarbus projektas, bet, deja, jis nebuvo plėtojamas taip greitai, kaip norėtųsi. Norėčiau, kad Barselonoje būtų įkurtas sekretoriatas, o po to būtų sparčiai vykdomi prioritetiniai projektai. Šie projektai turi būti Viduržemio jūros šalių sąjungos veiklos varomoji jėga arba tikslas. Tačiau taip pat turime pripažinti, kad esama dar neišspręstų politinių klausimų, pirmiausia Palestinos klausimas ir neapibrėžtas Vakarų Sacharos statusas, ir kad šie klausimai trukdė reikiamai pažangai. Dėl to turime dėti pastangas siekdami geresnio dialogo, didesnės tolerancijos ir stiprindami pasitikėjimą regione.

Šiuo požiūriu Europos Parlamentas galėtų atlikti iš tikrųjų labai svarbų ir aktyvų vaidmenį, ir tikiuosi, kad visos susijusios šalys šį Parlamentą laikys vienu iš veikėjų, galinčių išspręsti šią problemą.

Galiausiai, leiskite pridurti, kad privalome tinkamai rūpintis ateities kartomis, pasitelkę Viduržemio jūros šalių sąjungą turime skatinti studentų mainus ir remti EMUNI universitetą, viršesnių institucijų dalyvavimą ir aukštojo mokslo ir kultūrinius forumus. Tai mums padės padidinti abipusį supratimą ir tarpusavio ryšį.

  Malika Benarab-Attou , Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, Viduržemio jūros šalių sąjunga dar niekada nebuvo tokia svarbi mūsų ateičiai, kaip dabar. Pranešime dėl VJŠS kartu mes bandėme paremti kitokią mūsų Viduržemio jūros regiono viziją. Būdama daugiau negu paprasčiausia laisvosios prekybos zona, VJŠS yra sąjunga, įkurta bendros žmonių, turinčių tas pačias pagrindines vertybes, civilizacijos pagrindu.

Norėčiau kalbėti apie didžiausią kliūtį, su kuria susiduriame siekdami savo tikslų Viduržemio jūros regione – žiaurumą, kurį patiria palestiniečiai, kuriuos okupuoja, išvaro ir žudo Izraelis, o Europa šiame konflikte nesugeba prisiimti istorinės atsakomybės ir iš tiesų veikti dėl taikos ir pripažinti Palestinos valstybę remdamasi tarptautiniais įstatymais, kuriais pagrįsta mūsų demokratija.

Ateinančią savaitę oficiali Europos Parlamento delegacija lankysis Gazos ruože ir bandys suprasti, kodėl šimtus milijonų eurų siekianti pagalba, kurią europiečiai siunčia palestiniečiams, nepasiekia Gazos ruožo, kuriame lankiausi sausio mėn., mokyklų ir ligoninių. Buvau pritrenktas ir nuliūdau sužinojęs, kad Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, neinformavęs komiteto narių – esu vienas iš jų – ar šios delegacijos pirmininko pavaduotojų, nusprendė su Europos Parlamento delegacija nevykti į Gazos ruožą, nes tokius nurodymus gavo iš Izraelio ambasados.

Boikotuodamas Europos Parlamento delegacijos vizitą į Gazą, mūsų komiteto pirmininkas diskredituoja visą Europos Parlamentą, kuris priėmė rezoliuciją dėl R. Goldstone’o ataskaitos ir pasmerkė tai, kad Izraelio armija trukdo susisiekti su Gazos ruožo gyventojais, ir reikalavo, kad šie veiksmai būtų nedelsiant nutraukti. Turime prisiminti šią rezoliuciją ir Europos Parlamento poziciją.

Dėl to raginu G. Albertini atsistatydinti iš Užsienio reikalų komiteto, kurio narys esu, pirmininko posto dėl nesugebėjimo vykdyti savo pareigų.

Kokia prasmė finansuoti ir stebėti rinkimus, jeigu vėliau atsisakome pripažinti tuos, kurie vietoje ginklų renkasi demokratinius rinkimus?

Galiausiai, dar viena kliūtis, neleidžianti sukurti iš tikrųjų brolišką Viduržemio jūros šalių sąjungą – aukos, kurios nuskęsta plaukdamos pakeliui iš Pietų, o tai nutinka iš dalies dėl to, kad Europos Sąjungos sienos jiems visiškai uždarytos. Mūsų dabartinė migracijos politika nebėra priimtina. Privalome užtikrinti (kaip rekomenduojama pagal Jungtinių Tautų vystymo programą), kad piliečių iš Pietų judumas prilygtų mūsų pačių judumui į Pietus. Turime būti ištikimi savo projektui ir savo vertybėms. Mūsų vaikai už tai mums dėkos ir mes būsime išdidūs savo tautų atstovai.

  Willy Meyer, GUE/NGL frakcijos vardu. – (ES) Pone pirmininke, Viduržemio jūros šalių sąjunga susiduria su tikromis kliūtimis ir prašau Europos Sąjungos, visų institucijų ir Europos Parlamento nusiteikti ryžtingai, gerokai ryžtingiau, kad įveiktume šias kliūtis.

Pirmiausia ir svarbiausia – dėl to nekyla abejonių ir kiti EP nariai jau kėlė šį klausimą – konfliktai: Palestinos konfliktas (turint omenyje Izraelio Vyriausybės požiūrį, kai sistemingai pažeidžiama tarptautinė teisė ir jų pačių pasirašyti susitarimai, kaip antai Anapilio susitarimas dėl gyvenviečių kūrimo, Vakarų Sacharos konfliktas ir karinė šiaurinės Kipro Respublikos okupacija. Tai akivaizdžios kliūtys bet kuriai institucijai, norinčiai, kad abiejų Viduržemio jūros krantų valstybės plėtotų gerus santykius. Kol šios problemos neišspręstos, šie konfliktai yra tikra kliūtis.

Frakcija, kuriai atstovauju, reikalauja didesnio atsidavimo, daugiau energijos reaguojant į veikėjų, kurie atsakingi už tarptautinės teisės pažeidimus, veiksmus.

Tačiau taip pat turėtume nepamiršti, kad kita kilusi problema – ekonominės ir socialinės pusiausvyros nebuvimas, būdingas visam Viduržemio jūros regionui. Manau, bet koks sprendimas, kuriuo siekiama spręsti tokį prekybos pusiausvyros nebuvimą paprasčiausiai ir tiesiai pasiūlant laisvosios prekybos susitarimus, yra netinkamas būdas. Tinkamas būdas būtų atsižvelgti į tokį pusiausvyros nebuvimą ir pabandyti pasiekti prekybos susitarimus, pagrįstus papildomumu ir solidarumu. Dalykas tas, kad daugelis Viduržemio jūros regiono šalių skendi visiškame skurde ir nepritekliuje.

Tačiau primygtinai tvirtinu, kad šiuo atveju esminis dalykas būtų didesnis Europos Sąjungos įsipareigojimas reaguoti į šiuo metu kamuojančius konfliktus; kalbu apie Palestiną ir Vakarų Sacharą. Esama netgi tokių konfliktų, pavyzdžiui, Vakarų Sacharos konfliktas, kuriems išspręsti Europos Sąjunga nedaro visiškai nieko. Ir ne tik kad nieko nedaro, kad padėtų išspręsti šį konfliktą, bet ir suteikia šiuo metu su Maroku plėtojamiems santykiams „aukštesnį statusą“ ir taip pat Izraelio atveju siekia asociacijos susitarimui suteikti „aukštesnį statusą“.

  Nikolaos Salavrakos, EFD frakcijos vardu. – (EL) Pone pirmininke, turiu pasveikinti pranešėją, V. Peilloną, dėl to, kad jis mums pristatė vertingą pranešimą. Visi žinome, kad Viduržemio jūros baseinas – vieta, kur gyvuoja daug kultūrų, tačiau taip pat jis – nervinės įtampos centras ir jau daugelį metų kunkuliuojantis „katilas“. Klimato kaita, ekonomikos ir finansų krizės, imigracija, tarša, besaikis žuvavimas ir gamtinei aplinkai daroma žala – problemos, kamuojančios Viduržemio jūros baseine gyvenančius europiečius ir kitus gyventojus.

Ypač didelę reikšmę reikėtų teikti nelegalios migracijos klausimui ir veiksmingai Viduržemio jūros baseino šalių, pirmiausia Graikijos ir Italijos, kurios yra nelegalių imigrantų vartai į Europos Sąjungą, pasienio kontrolei. Kasdien šių šalių pasienyje vyksta kova. Dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas energetikos sektoriaus stiprinimui, atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimui ir Viduržemio jūros saulės energijos programai, siekiant paskatinti ekonomikos augimą pietinėse Viduržemio jūros regiono šalyse.

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją.)

  Louis Bontes (NI). – (NL) 2008 m. Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pareiškė turintis Viduržemio jūros šalių sąjungos viziją. VJŠS turėjo tapti varomąja jėga pripažįstant Europos ir Viduržemio jūros regiono bendradarbiavimo tikslus, kurie pagrįsti apibusiu bendrų vertybių, kaip antai demokratija, teisinė valstybė, geras valdymas ir žmogaus teisių paisymas, pripažinimu.

Įdomu, kaip galima kalbėti apie bendras vertybes, kai Mauritanijoje nėra religijos laisvės, nes ten islamas dominavo daugiau kaip tūkstantį metų. Pagal konstituciją Sirija – oficialiai liaudies atstovų valdoma demokratinė ir socialistinė unitarinė valstybė. Tačiau faktiškai Sirijoje vyrauja diktatūra. Marokas okupuoja Vakarų Sacharą, o Tunise nuolat pažeidžiamos žmogaus teisės. Galėčiau išvardyti dar daug tokių šalių, bet turiu atsižvelgti į tai, kad man skirtas laikas ribotas.

Ar tai šalys, su kuriomis norime vykdyti platesnio masto kultūrinius mainus? Ar tai šalys, su kuriomis norime sukurti laisvosios prekybos zoną ir po to skatinti laisvą asmenų judėjimą Viduržemio jūros regione? Dėl to Europoje dar labiau paplis islamas. Negalime Europai leisti tapti Eurabija – nei dabar, nei kada nors vėliau! Kol šis sapnas netapo košmaru, šį procesą turime sustabdyti.

1995 m. sapnavome kitą sapną apie Viduržemio jūros regioną, kuris įgavo Barselonos deklaracijos pavidalą, ir 2005 m. situacija pasikartojo. Nepaisant to, kad Europos Sąjungos mokesčių mokėtojams tai atsiėjo keletą milijardų, šiais projektais nieko nepasiekta. Nustokite švaistyti mokesčių mokėtojų pinigus ir baikite svajoti! Vis dėlto reiškiu pagarbą V. Albertini už drąsų nuomonės išsakymą. Mano frakcija jį remia.

  Salvatore Iacolino (PPE). – (IT) Pone pirmininke, gerb. Komisijos nary, ponios ir ponai, EUROMED regionas – strateginė ES politikos sritis: negalime spręsti svarbiausių klausimų, kaip antai aplinkosaugos, religinių vertybių, kultūros, infrastruktūros, žemės ūkio, energetikos, saugumo ir migracijos srautų klausimai, be atsakingos trečiųjų šalių, turinčių bendrą sieną su Viduržemio jūros regiono valstybėmis, paramos.

Nepaisant to, bendradarbiavimo sistema dar ilgai turės būti tobulinama: galima sakyti, kelias toks ilgas, kaip nuo Barselonos iki Barselonos ir atgal. Europos Sąjunga privalo padidinti savo įsipareigojimus atnaujinti ir tikrinti atskirus asociacijos susitarimus su trečiosiomis šalimis, turinčiomis bendrą sieną su Viduržemio jūros regiono valstybėmis, ir privalo finansuoti pagrindinius strateginius infrastruktūros ir uostų projektus.

Kita vertus, turime užtikrinti tvirtą panašių gamybos sektorių, ypač ūkininkavimo sektoriaus, apsaugą abiejose Viduržemio jūros regiono dalyse, kad būtų užtikrintas tvarus vystymasis ir kuo vienodesnė reglamentavimo sistema. Todėl tikimės, kad ES valdymo vaidmuo Viduržemio jūros regiono valstybių atžvilgiu bus sustiprintas, siekiant apginti svarbiausią principą – sistemingą bendradarbiavimą, kuris reiškia politinę sėkmę, verslo sėkmę, kurią didina asmenų apsaugos užtikrinimas.

Taip pat norėčiau patarti M. Benarab-Attou: prašom kritikuoti V. Albertini, kuris tvirtai vadovauja minėtam komitetui, bet tik jam esant, kad jis galėtų apsiginti. Tai esminė visų demokratiniu būdu išrinktų asamblėjų ypatybė.

  Pier Antonio Panzeri (S&D). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, manau, priimdami šį pranešimą, žengiame labai svarbų žingsnį, o tai bus labai naudinga birželio 7 d. Barselonoje vyksiančiam aukščiausiojo lygio susitikimui, kuris, kaip žinome, bus įtemptas, turint omenyje, kad Izraelio ir Palestinos derybos pateko į aklavietę, taip pat dėl įvairių neaiškumų ir sunkumų, kylančių apibrėžiant administracinę naujojo sekretoriato struktūrą.

Susidūrus su šiomis problemomis, V. Peillono pranešimas parengtas pasirinkus vienintelę galimą kryptį – viena vertus, pabrėžiant, kad konfliktai negali trukdyti daryti konkrečią pažangą siekiant daugiašalio bendradarbiavimo atskiruose sektoriuose, kita vertus, pripažįstant, kad VJŠS nebus visapusiškai sėkminga, jei nebus išspręsti šie konfliktai.

Dėl to tikrasis sunkumas dabar susijęs su aiškiu, tvirtu politiniu įsipareigojimu, kuris turi būti priimtas Barselonos aukščiausiojo lygio susitikime ir kuris pagaliau suteiks galimybę naujosios institucijos struktūroms veikti ir įsipareigoti teikti didelių projektų, kurie yra jos pagrindinis tikslas, finansavimą. Europa turi suprasti, kad savo politines ir ekonomines pastangas ir interesus jai reikia nukreipti į Pietus, nes būtent ten ji gali rasti daugelio šiuo metu ją varginančių problemų sprendimus.

  Niccolò Rinaldi (ALDE). – (IT) Pone pirmininke, gerb. Komisijos nary, ponios ir ponai, jau daugelį metų nepriklausomas tyrėjas Gabriele Del Grande internete skelbė žmonių, žūstančių jiems bandant valtimis perplaukti Viduržemio jūrą (jiems vadovauja organizuotos nusikalstamos grupuotės), skaičių. Jo tiksliais apskaičiavimais, aukų būta 4 200, iš jų 18 mirė šių metų kovo mėn., tai tikros skerdynės.

Daugelį metų Lampedūzoje senyvas kapinių prižiūrėtojas savo noru tinkamai laidoja visus palaikus, iš tų nedaugelio palaikų, kuriuos atiduoda jūra, ant kapo pastato kryžių ir pamerkia gėlę. Šie du Europos Sąjungos piliečiai veikia mūsų vardu, jie bando kompensuoti mūsų politines nesėkmes. Jų savanoriškos pastangos pabrėžia būtinybę imtis naujos politikos, politinių sprendimų, priešingų dabar vykdomai politikai, kai asmenys prievarta grąžinami į jūrą (tą daro Italijos Vyriausybė, pažeisdama tarptautinę teisę), o tai tik didina žmonių neviltį.

Dėl to VJŠS turėtų simbolizuoti naują žmoniją, turint omenyje tai, kad turime nedaug laiko. Šiandien kiek daugiau kaip pusė gyventojų, reziduojančių atkarpoje nuo Maroko iki Turkijos, yra jaunesni kaip 18 metų. Dėl to Viduržemio jūros regionui lemta greitai keistis.

  Takis Hadjigeorgiou (GUE/NGL). – (EL) Pirmiausia norėčiau padėkoti V. Peillonui už atliktą darbą. Pranešime VJŠS šalys narės raginamos pradėti atvirą dialogą, pagrįstą abipuse pagarba ir supratimu, skatinant ginti žmogaus teises ir asmens laisves, o tai mes remiame. Tačiau pranešime konkrečiai nesiūloma, kaip spręsti regiono politines problemas. Suprantu V. Peillono logiką – ji gali padėti pradedant VJŠS veiklą. Tačiau, kita vertus, nekreipti dėmesio ir apsimesti, kad, pvz., Gazos ruože nieko nevyksta, yra didžiulė klaida, neleidžianti mums išspręsti problemas.

Man kelia nerimą tai, kad mes Europos Sąjungoje pamažu mokomės gyventi su problemomis, užuot jas sprendę. Turime rodyti daugiau iniciatyvos spręsdami pagrindinius rūpimus klausimus. Pranešime visai nepaminėta, kad Izraelis turėtų nedelsdamas teisingai ir perspektyviai spręsti Palestinos klausimą. Jame visai nepaminėta, kad Turkija turi rodyti būtiną pagarbą visoms be išimties VJŠS šalims narėms. Poreikio išvesti Turkijos okupacines pajėgas iš VJŠS narės paminėjimas – būtinas pagarbą rodantis aktas, sakyčiau – mažiausia, ko reikia, kad būtų galima vykdyti europinį teisingumą.

Viduržemio jūra skalauja skirtingų kultūrų keleto tūkstančių miestelių ir kaimų, tos pačios jūros jungiamų daugiau kaip dešimt tūkstančių metų, krantus. Tačiau vienintelis iš šių tūkstančių miestų ir kaimų, esančių palei Viduržemio jūrą, miestas neapgyvendintas. Vietoj žmonių jame gyvena žiurkės, driežai ir gyvatės. Žmonių namai kartu su visais prisiminimais sugriauti. Visa, kas liko – tūkstančių žmonių, daugelis kurių mirė būdami pabėgėliai,, svajonės. Mažiausia, ką galime padaryti gyviesiems – grąžinti Famagustos miestą jo gyventojams. Tai turėjo būti pagrindinis pranešimo dėl Viduržemio jūros šalių sąjungos reikalavimas, nes dirbame siekdami susivienijimo, o ne susiskirstymo Viduržemio jūros regione.

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją.)

  Gerard Batten (EFD). – Pone pirmininke, savo iniciatyva parengti pranešimai dažniausiai būna tik tuščios kalbos, bet priimti jie tampa Europos Parlamento politinės valios išraiška.

Šiame pranešime siūloma įkurti 17 ES nepriklausančių valstybių sąjungą su parlamentine asamblėja bei sekretoriatu, kuri finansuotų tikrai plačių užmojų projektus. Tokių projektų finansavimas atsieitų daug milijardų eurų, kuriuos, žinoma, turėtų sumokėti Europos Sąjungos piliečiai. Iš kur šie pinigai ateitų, neminima, taigi tikrovei neleidžiama įsibrauti į svajones.

Šis pranešimas – tikras pamišimas! Bet prieš jį nuleisdami juokais turėtume atsiminti, kad pagal Lisabonos sutartį Europos Sąjunga turi juridinę teisę pasirašyti pranešime numatytos rūšies sutartis. Šiame pranešime siūloma įkurti ES nepriklausančių valstybių, kurios vėliau galėtų būti įtrauktos į ES, sąjungą, tokia tikroji šio pranešimo esmė.

  Andreas Mölzer (NI). – (DE) Pone pirmininke, kai prieš beveik dvejus metus buvo įkurta Viduržemio jūros šalių sąjunga, jos tikslas, kaip žinome, buvo ją susieti su Barselonos procesu siekiant sukurti artimesnius Viduržemio jūros regiono valstybių ir ES santykius. Tačiau šis procesas akivaizdžiai sustojo dėl arabų valstybių ir Izraelio konflikto. ES su Izraeliu sudarė asociacijos susitarimą ir teikė finansinę paramą, įskaitant ir 440 mln. EUR Gazos ruožo atkūrimo pagalbą. ES piliečiai teisingai klausia, kodėl jų mokesčiai pumpuojami į Gazos ruožą, kai viskas ten reguliariai subombarduojama ir sulyginama su žeme, ir ragina iš to padaryti išvadas. Taip pat gali būti, kad iš to pelnosi „Hamas“.

Visus tuos metus ES nepavyko veikti kaip nešališkai tarpininkei Gazos ruože. Dabar, kaip planuojama, birželio pradžioje Barselonoje vyksiantis Viduržemio jūros šalių sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimas, tikėtina, taip pat žlugs dėl Izraelio ir arabų valstybių konflikto. Mano nuomone, ypač krizės laikais svarbu atidžiau įvertinti planus ir, jeigu reikia, juos atidėti. Per šią krizę negalėsime sau leisti vykdyti projektų, kurie – tik prestižo reikalas arba kurie naudojami kaip pinigų kasykla.

  Dominique Baudis (PPE). – (FR) Pone pirmininke, tęsiant Barselonos procesą, VJŠS – tai galimybė plėtoti mūsų santykius su šalimis, besidriekiančiomis į Rytus ir Pietus nuo Viduržemio jūros baseino. Kaip pabrėžiama nuostabiame Vincento Peillono pranešime, negalime paneigti nei šio regiono galimybių, nei jo keliamo pavojaus.

Vadovaudamiesi blaiviu protu bent pripažinkime, kad nuo Gazos ruožo bombardavimo pradžios ir pradėjus toliau kolonizuoti palestiniečių teritorijas, Viduržemio jūros šalių sąjunga priremta prie sienos. Politinis aspektas užblokuotas. Netgi nesame tikri, ar birželio mėn. Barselonoje iš tikrųjų įvyks suplanuotas aukščiausiojo lygio susitikimas. Nenustebčiau, jeigu per ateinančias dienas ar valandas sužinotume, kad minėtas susitikimas neribotam laikui atidėtas. Tačiau neturėtume pasiduoti; Europos Sąjunga turėtų prisiimti didesnę atsakomybę ieškodama politinio sprendimo. Negalime leisti Jungtinėms Valstijoms vienoms valdyti šio mūsų regiono politinę krizę ir negalime apsiriboti regiono vystymusi. Mūsų saugumas ir augimas priklauso nuo Viduržemio jūros regiono vystymosi ir stabilumo, todėl VJŠS – vis dar geriausia mūsų turima priemonė.

  Maria Eleni Koppa (S&D). – (EL) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pasveikinti pranešėją, parengusį labai išsamų pranešimą. Viduržemio jūros šalių sąjunga gali turėti lemiamos įtakos ir gali padėti kurti darnius Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių santykius ir stiprinti šio regiono valstybių pasitikėjimą. Viduržemio jūros regionas turėtų būti taikos, stabilumo ir saugumo vieta, kurioje iš tiesų paisoma demokratijos principų ir žmogaus teisių. Viduržemio jūros šalyse esama socialinių ir ekonominių skirtumų. Dėl ekonomikos krizės išbandymas netgi didesnis. Tikrai draugiškus ES ir Viduržemio jūros regiono valstybių santykius atkurti galima skatinant augimą, bendradarbiaujant ir plėtojant prekybą. Energetinis saugumas, kova su klimato kaita ir jūros aplinkos saugojimas – tai taip pat sritys, kuriose būtina artimai bendradarbiauti.

VJŠS, žinoma, nėra regioninių konfliktų sprendimo pagrindas. Tačiau bendradarbiavimo, politinio dialogo ir bendrų pastangų siekiant tam tikrų tikslų palaikymas labai padės įkvėpti pasitikėjimą, kurio reikia norint priimti perspektyvius sprendimus. Tačiau norint, kad visa tai įvyktų ir VJŠS veikla būtų sėkminga, reikia tinkamų finansinių išteklių ir šįkart negalime elgtis nerūpestingai.

  Bastiaan Belder (EFD). – (NL) Labai ačiū už tai, kad įtraukėte mane po to, kai buvau užlaikytas Užsienio reikalų komiteto išplėstosios valdybos nepaprastajame posėdyje. Ačiū už supratingumą.

Pone pirmininke, V. Peillono pranešimo 5 dalyje aiškiai išdėstytas poreikis rasti teisingą ir ilgalaikį arabų šalių ir Izraelio konflikto sprendimo būdą. Pranešėjas ragina Europos Sąjungą ir visas VJŠS šalis nares dėti maksimalias pastangas. Kaip Izraelio delegacijos pirmininkas, labai pritariu tokioms pastangoms skatinti taiką, bet manau, kad jos bus veiksmingos tik įvykdžius dvi sąlygas, t. y.: a) kad pasiūlytas sprendimas įkurti dvi valstybes būtų aiškiai interpretuojamas kaip siūlymas, kad vienu metu egzistuotų žydų (t. y. Izraelio) ir Palestinos valstybės, ir b) kad ES valstybės narės ir VJŠS šalys skatintų abipusį konfliktuojančių Artimųjų Rytų šalių pasitikėjimą. Šiuo atveju esminis dalykas – bendra kova su būdingu blogiu – antisemitizmu, kad ir kokia forma jis pasireikštų (įskaitant ir antisionizmą). Galėtumėte paskirti vienodą skaičių izraeliečių ir palestiniečių į savo sekretoriatą, bet vis tiek turėtume kartu siekti abipusio pasitikėjimo. Tai rimtas išbandymas.

  Francisco José Millán Mon (PPE). – (ES) Pone pirmininke, pirmiausia paaiškinsiu: mano nuomone, Tarybai pirmininkaujančios valstybės arba dabar VJŠS kartu pirmininkaujančios Prancūzijos atstovai šiandien turėjo kalbėti per šias diskusijas; labai gaila, kad šiandien čia jų nėra.

Ponios ir ponai, Europos Sąjungos prioritetas – užtikrinti, kad jos artimiausi kaimynai suformuotų taikos, gerovės, laisvės ir saugumo erdvę. Tai turėtų būti pagrindinis VJŠS, kuri, tikiuosi, kitą mėnesį surengs antrą aukščiausiojo lygio susitikimą, tikslas.

Norėčiau pasveikinti V. Peilloną ir išreikšti savo padėką, pirmiausia – už jo nešališką ir ypač konstruktyvų požiūrį.

Nepaisant to, kad Europos Sąjunga yra arti pietinės Viduržemio jūros pakrantės, esama didelių mūsų šalių ekonominių, politinių, socialinių, demografinių, kultūrinių ir kt. skirtumų. Kai kurie iš jų atsirado dėl didžiulių mūsų kaimyninių šalių trūkumų.

Būtina skatinti artimą VJŠS dialogą ir bendradarbiavimą ir pateikti svarstyti jos nustatytus didžiuosius bendrus projektus ir dvišalį asociacijos susitarimų aspektą, siekiant sustiprinti abiejų krantų santykius ir sumažinti minėtus skirtumus. Kad tai pasiektume, mūsų kaimynai taip pat turi vykdyti reformas. Nieko neveikti negalima.

Norėčiau trumpai pakalbėti kitais trim klausimais. Pirma, labai svarbu, kad Barselonoje esantis VJŠS sekretoriatas kuo greičiau pradėtų veikti.

Antra (šis klausimas labai susijęs su pirmuoju), VJŠS negali tapti konfliktų, kaip antai Artimųjų Rytų konfliktas, įkaite. VJŠS gali padėti rasti sprendimą, bet ji pati nėra sprendimas ir jai neturėtų trukdyti šie nesutarimai.

Trečias ir paskutinis dalykas, VJŠS taip pat ypatingą dėmesį turi skirti vadinamajam Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių bendradarbiavimo „ketvirtajam skyriui“ – migracijos, saugumo, socialinės integracijos ir teisingumo klausimams.

  Pirmininkas. – Tik norėčiau atsiprašyti Tarybos vardu. Jos atstovas negalėjo šiandien čia būti, nes dabar – ketvirtadienio rytas, o diskusija dėl šio pranešimo, kaip iš pradžių numatyta, turėjo vykti pirmadienį.

  Bernd Posselt (PPE). – (DE) Pone pirmininke, norėčiau paprašyti iškviesti trišalio dialogo Tarybos atstovus, kad jie visada būtų čia ketvirtadienio rytą. Tarybai pirmininkaujant kai kurioms šalims (o jų neminėsiu dėl kuklumo), Tarybos atstovas čia buvo netgi ketvirtadienio popietę. Manau, Tarybos atstovai turėtų dalyvauti daugumoje mėnesinių sesijų plenarinių posėdžių.

  Pirmininkas. – Ačiū, iškviesiu juos. Tiesiog mėginau perduoti, ką sakė Taryba. Iškviesiu juos. Labai ačiū už pastabą.

  Josefa Andrés Barea (S&D). – (ES) Pone pirmininke, gerb. Europos Komisijos nary, Tarptautinės prekybos komiteto vardu norėčiau padėkoti M. De Sarnez už tai, kaip ji su mumis dirbo.

Šiandien Viduržemio jūros šalių sąjunga reikalinga labiau negu bet kada anksčiau, kad ji remtų svarbius projektus ir padėtų plėsti institucijas. Šiandien labiau negu bet kada anksčiau būtina rasti sprendimus dėl krizės, mokslinių tyrimų, klimato kaitos, vandens, naujų energijos modelių, tvarios plėtros. Dėl to turime skatinti ir megzti prekybos ir ekonominius santykius tame regione, taikydami trumpalaikes ir vidutinės trukmės priemones, įkurti laisvosios prekybos zoną, panaikinti tarifų barjerus ir atverti Šiaurės–Pietų ir Pietų–Pietų rinkas.

Barselonos aukščiausiojo lygio susitikime Tarybai pirmininkaujanti Ispanija pasiūlys galimybę sudaryti naują susitarimą, sukurti naujas sąlygas, pradėti naują bendradarbiavimą, demokratizavimą, duoti ekonominį ir socialinį atsaką. Barselonos susitikimas gali būti puiki proga, suteikianti galimybių mums lyderiauti Viduržemio jūros regione.

  Mario Mauro (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šiandien ypač matomas Viduržemio jūros regiono artimumas, kaip atkreipė dėmesį N. Rinaldi kalbėdamas apie pagrindinį – imigracijos reiškinį.

Tai Europos Sąjunga turėtų laikyti prioritetiniu veiksniu, nes migracijos srautai gali padidinti ir padidino žmonijos, socialines, kultūrines ir ekonomines problemas, o tai paveiks dviejų skirtingų Viduržemio jūros regiono dalių ateitį. Abipusis Viduržemio jūros regiono šalių tautų artimumas taip pat matomas iš ekonominio ir socialinio bendradarbiavimo Europos ekonominėje erdvėje ir Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono šalių bendradarbiavimo.

Šiuo atžvilgiu mūsų nuolatinis dalyvavimas visais regiono veiklos lygmenimis turi suteikti mums galimybių imtis vadovaujamo vaidmens siekiant, kad Viduržemio jūros šalių sąjunga išvengtų Barselonos nesėkmės. Kiek klaidų padaryta, kiek kartų manėme, kad darome pažangą, kai iš tiesų judėjome atgal?

Dėl to pirmiausia mums reikia pradėti socialinį, kultūrinį ir žmonių dialogą, pagrįstą abipusiu supratimu ir teigiamų vertybių, kurios yra mūsų civilizacijos pagrindas, skatinimu, bet šis nepakeičiamas veiksnys priklauso nuo sėkmingo bendradarbiavimo, pirmiausia ekonomikos lygmeniu.

Iš tiesų sutarčių ir prekybos paplitimas palankiai veikė ir toliau taip veiks darnių šalių ekonominių ir socialinių santykių plėtojimą. Be to, politiniu požiūriu turime nedelsdami tęsti nuolatinį dialogą dėl saugumo politikos, siekdami, kad minėtos valstybės megztų vis glaudesnius santykius.

  Pirmininkas. – Kolegos, prašom neviršyti jums skirto laiko. Dabar 10.57 val., o 12.00 val. vyks balsavimas.

  Mario Pirillo (S&D). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, artėjantis Barselonoje birželio 7–8 d. vyksiantis valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimas – akivaizdžiai svarbi galimybė praktiškai pradėti Viduržemio jūros šalių sąjungos veiklą. Dėl to šis susitikimas – išskirtinė galimybė padėti pamatus ilgalaikiam tikram ir tvirtesniam bendradarbiavimui taikos ir saugumo srityje.

Būtent dėl šios priežasties turime visiškai pasinaudoti atsiradusia galimybe sukurti plėtros strategiją, ir taip, kad galėtume apibrėžti projektus, kuriais būtų galima atgaivinti tą regioną ir skatinti ekonomikos augimą. Tikiuosi, minėtas susitikimas sustiprins iniciatyvas, kaip antai „Saulė taikai“ (angl. Solar for Peace) ir „Desertec“, kurios yra svarbios priemonės kuriant tarpusavyje susijusią regioninę energetikos rinką.

Galiausiai, VJŠS turi paskatinti mokslinius ir technologinius tyrimus ir naujoves naudodama esamus mokslinių tyrimų institutus, siekiant padidinti vietos įmonių, kurios per silpnos, kad galėtų veikti pasaulio rinkoje, konkurencingumą. Esu įsitikinęs, kad VJŠS augimas gali sutelkti Europą.

  Cristian Dan Preda (PPE). – (RO) Norėčiau pasakyti, kad praėjus beveik dvejiems metams nuo tada, kai pradėjo veikti Viduržemio jūros šalių sąjunga, pats laikas mums kritiškai įvertinti šį naują jungimosi į federaciją projektą ir apmąstyti jo plėtojimo perspektyvas. Šiuo požiūriu manau, kad V. Peillono parengtas pranešimas priimtinas, ir taip pat norėčiau prisijungti prie kolegų narių ir pasveikinti šio pranešimo autorių.

Galvojant apie artėjantį Barselonos aukščiausiojo lygio susitikimą, kuris įvyks birželio mėn., manau, kad mums labai svarbu vėl patvirtinti Europos Parlamento įsipareigojimą stengtis, kad pavyktų sėkmingai įgyvendinti šį projektą vietovėje, kuri, kaip visi žinome, yra trijų žemynų sankirtoje ir kuri akivaizdžiai svarbi Europai geostrateginiu ir kultūriniu požiūriu. Esu šiek tiek susirūpinęs dėl D. Baudiso skepticizmo dėl galimybės, kad šis aukščiausiojo lygio susitikimas gali būti atidėtas. Tikiuosi, kad taip neatsitiks ir kad visi pasinaudosime visais turimais institucijų ištekliais ir sieksime užtikrinti, kad šis susitikimas įvyktų. Tai bus ne tik proga susimąstyti, bet tai taip pat reikš institucijų sėkmę, nes Viduržemio jūros šalių sąjungai reikia ištrūkti iš politinės aklavietės ir įveikti institucijų sunkumus, kurių kyla įgyvendinant šešis strateginius projektus, įkūnijančius šios institucijos esmę.

VJŠS patvarumas ir patikimumas priklauso nuo jos gebėjimo veikti. Tam reikia ne tik pakankamo projektų įgyvendinimo ir sekretoriato veiklos finansavimo, bet, manau, kad ir pilietinės visuomenės, nacionalinių ir parlamentinių grupių ir VJŠS parlamentinės asamblėjos aktyvesnio dalyvavimo šioje veikloje, siekiant užtikrinti VJŠS demokratinį teisėtumą.

  Roberta Angelilli (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, vienas iš Europos Parlamento politinių prioritetų turi būti siekti, kad artėjantis Barselonos aukščiausiojo lygio susitikimas būtų sėkmingas, nes dvejus metus (nuo 2008 m. Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikimo) šis procesas buvo patekęs į aklavietę. Esama daugybės tikslų, kurie šiandien taip pat paminėti – nuo kovos su nelegalia imigracija iki kovos su žmogaus teisių pažeidimais, bet taip pat svarbus ekonominis aspektas: Viduržemio jūros regionas turi didžiulių galimybių, visų pirma atsinaujinančiųjų energijos išteklių.

Atitinkamai turime visiškai paremti Viduržemio jūros regiono saulės energijos planą ir pramonės iniciatyvas, kaip antai „Desertec“, kuria įtraukiamos įmonės ir universitetai, siekiant plėtoti praktinio bendradarbiavimo projektus. Iš tiesų taikos procesas (kuris yra prioritetinis), turi vykti vystantis ekonomikai, būtent garantuojant būtiną socialinę sanglaudą, kuri gali padėti pašalinti konfliktus.

PIRMININKAVO: A. VIDAL-QUADRAS
Pirmininko pavaduotojas

  Olga Sehnalová (S&D). – (CS) Viduržemio jūros šalių sąjunga – neabejotinai taip pat ir drąsus tarpkultūrinis projektas, kurio sėkmė, tarp kitų dalykų, priklauso ir nuo noro įveikti įvairius kultūrinių ir socialinių tradicijų skirtumus. Kultūrų įvairovė palaikoma skirtingų kultūrų tarpusavio sąveikos, jeigu ji atvirai suprantama kaip galimybė, o ne grėsmė. Viena iš tokių galimybių – visuomenės požiūris į lyčių lygybę. Ši sritis šiame regione – jautri. Todėl Viduržemio jūros šalių sąjunga jai turi skirti reikiamą dėmesį, ir ne tik dėl 2009 m. lapkričio mėn. Marakešo ministrų konferencijoje priimtų įsipareigojimų remti lyčių lygybės dvasią ir įstatymo raidę ir stiprinti moterų vaidmenį visuomenėje, įskaitant jų dalyvavimą visuomenės gyvenime, ir kovoti su smurtu prieš moteris. Tai viena iš pagrindinių sričių, galinčių sukurti arba išlaisvinti didžiules viso regiono žmonių galimybes, o tai gali būti naudinga. Dvejopi standartai ir nenoras keistis, kuris dažnai grindžiamas iš esmės tuo, kad toks paprotys ir tokia tradicija, negali būti priimtinas, priešingai, jis turėtų būti atmestas kaip kliūtis, trukdanti Viduržemio jūros regiono plėtrai.

  Lara Comi (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, manau, kad Europos Sąjunga turi labiau remti VJŠS projektą politiniu ir finansiniu požiūriu. Birželio 7 d. Barselonoje įvyks VJŠS 43 valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimas, o mes, kaip Europos Parlamentas, turime tikėtis, kad šis susitikimas pavyks ir bus pradėta VJŠS institucijų veikla bei bus pradėti įgyvendinti projektai. Kaip mūsų frakcijos – Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) – šešėlinis Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonės referentas, atkreipiau dėmesį į, mano manymu, svarbius aspektus, kaip antai Viduržemio jūros regiono laisvosios prekybos zonos kūrimas, mokslinių tyrimų ir švietimo sektoriaus dalyvavimas, plačiajuosčių ir informacinių technologijų plėtojimas ir didesnės mažųjų ir vidutinių įmonių galimybės. Šiuo požiūriu vieni iš strateginių sektorių laikytini MVĮ ir verslo plėtojimo sektoriai. Pagrindiniams projektams Europos Sąjungos ir tarptautinės finansų institucijos turėtų skirti pakankamą paramą, ir taip naujaisiais projektais turėtų būti stengiamasi įtraukti kuo daugiau partnerių iš Europos.

  Charles Tannock (ECR). - Pone pirmininke, prezidento N. Sarkozy pasiūlymas įkurti Viduržemio jūros šalių sąjungą buvo Prancūzijos pirmininkavimo ES viršūnė. Nuo to laiko, atrodo, ji prarado dalį šlovės. Tai gal būt ir nėra blogai, nes pati ES plėtoja savo kaimynystės politikos tvirtą ir sėkmingą plėtros į Pietus aspektą. Tai vykdoma po beveik du dešimtmečius trukusio Barselonos proceso ir jo politinio aparato plėtros.

Europos mokesčių mokėtojai teisingai daro skeptiškai vertindami tai, kad vienu metu ir dedamos pastangos, ir švaistomi ištekliai, ir ši prieštara kelia šiokią tokią sumaištį, bet kad ir koks būtų Viduržemio šalių sąjungos likimas, kuris paaiškės birželio 8 d. aukščiausiojo lygio susitikime, negalime leisti Europos kaimynystės politikos Rytų aspektui nublankti. Deja, tariamos EuroNest asamblėjos nekūrėme taip, kaip Euromed asamblėjos, kuri jau taip ilgai veikia. Tai daugiausia lėmė su Baltarusijos dalyvavimu susijusios problemos.

Galiausiai, mano frakcija (ECR) visiškai remia G. Albertini, kaip Užsienio reikalų komiteto pirmininką, nusprendusį atsisakyti vadovauti vizitui į Artimuosius Rytus. Tai buvo ginčytinas klausimas ir jis šį rytą aptartas išplėstosios valdybos posėdyje. Nepritarsime jokiam Socialistų frakcijos inicijuojamam balsavimui dėl nepasitikėjimo Užsienio reikalų komiteto pirmininku.

  Franz Obermayr (NI). – (DE) Pone pirmininke, Viduržemio jūros regionas buvo Europos kultūros lopšys ir varomoji kultūros jėga ištisus tūkstantmečius, todėl labai palankiai vertinu šį bendrą siūlymą.

Tačiau Viduržemio jūros regionas taip pat yra beveik neribotos imigracijos į ES tiltas. Mūsų nuomone, viena iš svarbiausių Viduržemio jūros regiono problemų, kitaip tariant, nelegali imigracija, yra šešių pagrindinių strateginių projektų dalis ir dėl to ją reikia nedelsiant į juos įtraukti. Tik bendrai Viduržemio jūros šalyse, įskaitant ir Šiaurės Afrikos šalis, taikomas metodas gali padėti sulėtinti nelegalios imigracijos srautą. Tai vienintelis būdas, kaip šiame pradžios taške galime sustabdyti pabėgėlių bangą. ES privalo kovoti su organizuota žmonių kontrabanda, taip pat vis daugiau dėmesio skirti kovai su skurdu, geresniam informavimui ir informacijos teikimui šalyse, iš kurių plūsta imigrantai. Norintiems emigruoti žmonėms turi būti aiškiai paaiškinama, kad Europos Sąjungos gatvės nėra grįstos auksu, kad Europos Sąjunga visiems norintiems negali suteikti darbo vietų, užtikrinti gerovės ir prieglobsčio ir kad daugelis tokių traumą sukeliančių kelionių baigiasi sulaikymu ir deportacija.

  Raffaele Baldassarre (PPE). – (IT) Pone pirmininke, gerb. Europos Komisijos nary, ponios ir ponai, nepaisant to, kad VJŠS sukurta ir kad rengiamas valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimas, mums vis dar trūksta aiškios ES Viduržemio jūros regiono politikos apibrėžties ir ilgalaikės strateginės minėto regiono vystymo ir stabilizavimo vizijos.

Visgi Viduržemio jūros regionas turi didžiulių galimybių: trečdalis pasaulio jūrų transporto, kuris atvyksta iš Kinijos, Azijos, Europos šalių ir Indijos, naudojasi Viduržemio jūros regiono vandenimis, kuriuos jis pasiekia per Sueco kanalą. Artimųjų Rytų ir Afrikos šalys, turinčios sieną jūra – pažangios besivystančios šalys, o mums jos tam tikrose svarbiausiose srityse, tarp jų – ir migracijos srautų srityje – yra gyvybiškai svarbios.

Todėl turime geriau apibrėžti VJŠS institucijų darbo struktūrą, o minėtam sekretoriatui suteikti finansinių išteklių ir pateikti narystės bei projektų įgyvendinimo reikalavimus. Tarp pagrindinių klausimų – žemės ūkis, transportas, jūrų greitkeliai, tarpvalstybiniai koridoriai, atsinaujinančioji energija ir saulės energijos planas. Prancūzijos diplomato ir rašytojo Paulo Morando žodžiais, Viduržemio jūros regionas visų pirma pasisako prieš neapgyvendinimą. Dar kartą patvirtinkime šiuos žodžius.

  Diane Dodds (NI). – Pone prezidente, paliksiu nuošalyje aktualiausią šio ryto klausimą, t. y. kaip, po galais, Europos Sąjungos mokesčių mokėtojai sumokės už visą šį rytą šiame Parlamente aptartą ir pasiūlytą aparatą ir sekretoriatą? Noriu pasakyti savo nuomonę, kad nėra abejonių dėl to, kad Viduržemio jūros regiono stabilumas – neabejotinai naudingas visai Europos Sąjungai.

Tačiau Europos Sąjungai teikiant pagalbą, institucijų ir didesnių ekonominių galimybių teikiama nauda norinčios pasinaudoti šalys tampa atsakingos. Labai trumpam noriu sutelkti dėmesį į vieną aspektą – į tai, kad šiais metais Maroko valdžios institucijos atsisakė priimti tūkstantį tonų sėklinių bulvių iš Šiaurės Airijos; nors tokia prekyba vyko daugiau kaip 20 metų; minėtos bulvės prieš jas išvežant iš mano šalies ir po to jas atsisakant priimti Maroko institucijoms, remiantis kitokia tvarka, Šiaurės Airijoje patikrintos pagal įprastas taisykles.

Suprantu – ir gerbiu tai – kad Europos Komisijos narys K. De Gucht tiria šį atvejį, bet noriu pabrėžti, kad mums reikia, jog norintieji pasinaudoti paramos teikiama nauda prisiimtų atsakomybę.

  Štefan Füle, Europos Komisijos narys. – Pone pirmininke, tai buvo iš tiesų gera ir įkvepianti diskusija. Sutinku su tais, kurie teigia, kad praradome daug laiko, pirmiausia – kurdami sekretoriatą. Netrukus prie jo grįšiu.

Vis dar turime išspręsti kelis labai svarbius klausimus: kaip užtikrinti, jog kad ir kas vyktų Artimųjų Rytų proceso metu, dėl to Viduržemio jūros šalių sąjunga netaptų šių įvykių įkaite; kaip užtikrinti, kad aukščiausiojo lygio susitikimas įvyktų ir kad jis taptų varomąja jėga, apie kurią jūs kalbėjote, ir kaip suderinti vyriausybių ir Bendrijos VJŠS atžvilgiu taikomus metodus. Pasakysiu penkias trumpas pastabas.

Pirmiausia norėčiau išreikšti savo dėkingumą Tarybai pirmininkaujančiai Ispanijai. Pastaruosius mėnesius su Tarybai pirmininkaujančia Ispanija labai įtemptai dirbome. Kovo 4 d. kartu iškilmingai atidarėme sekretoriatą ir Tarybai pirmininkaujanti Ispanija labai įtemptai dirba siekdama užtikrinti, kad Barselonos aukščiausiojo lygio susitikimas įvyktų.

Antroji pastaba – labai svarbu ne tik tai, kad sekretoriatas pradėtų dirbti, bet ir tai, kad jis būtų finansuojamas. Iki šiol jį finansavo tik Europos Komisija. Į jį siųsime ekspertą siekdami užtikrinti, kad minėtas projektas būtų suderinamas su ES vykdoma politika. Šis sekretoriatas turėtų būti mažas – apie 40 žmonių – ir jis turėtų būti priemonė, leisianti mums vykdyti vis daugiau projektų, kurie naudingi VJŠS.

Turint tai omenyje, taip pat svarbu pasakyti, kad vyksta daug sektorinių susitikimų, kurie duos naudos. Kitą savaitę Marselyje vyks finansų ministrų susitikimas, o kitą mėnesį Kaire susitiks žemės ūkio ministrai.

Nors Viduržemio jūros šalių sąjunga yra labai svarbi mūsų Kaimynystės politikos dalis, pagrindinis darbas su VJŠS šalimis vyksta plėtojant dvišalius santykius ir daugelis pietinių šalių partnerių norėtų mėgautis „aukštesniu statusu“. Toks statusas, mano supratimu, taip pat reiškia didesnį mūsų partnerių įsipareigojimą visais klausimais, įskaitant žmogaus teises ir judumą, kurie taip pat labai svarbūs. Sutinku su gerbiamais EP nariais, kurie ragino užtikrinti didesnę dvišalių ir daugiašalių santykių sąveiką.

Paskutinė pastaba – esame pasiryžę dirbti su Europos Parlamentu. Viena iš artėjančių progų bus diskusija dėl kaimynystės politikos paketo, per kurią įvertinsime dvišalės ir daugiašalės mūsų kaimynystės politikos aspektus.

  Vincent Peillon, pranešėjas. – (FR) Pone pirmininke, gerb. Komisijos nary, norėčiau trumpai pateikti tris pastabas.

Pirmiausia – mums netrūko pagarbos žmonėms, ypač galimoms aukoms, bet manėme, kad gailestis, moralinis vykdomos politikos pasmerkimas ir įžeidimai nieko gero neduos.

Antra, žinoma, mes neignoravome Kipre, Sacharoje, o juo labiau palestiniečių teritorijoje vykstančių konfliktų. Tačiau ar vykdydami bendrą užsienio ir saugumo politiką arba vesdami įvairias derybas rimtai pagalvojome, kad minėtus klausimus turėjo spręsti VJŠS? Visiems negalime būti viskuo, o painiava galvose nėra veiksmingo darbo receptas.

Trečia, aš irgi apgailestauju, kad čia nėra Tarybos atstovų. Negeras ženklas sužinoti, kad toks politinės valios trūkumas suteikia mums priežastį tikėti – ir Dominique Baudis teisus – kad birželio 7-osios aukščiausiojo lygio susitikimas kybo ant plauko. Kad ir kaip būtų, Europos Parlamentas prisiims atsakomybę. Europos Sąjungą kūrę žmonės turėjo ilgalaikę viziją ir įžvelgė – praūžus mus padalijusiems brolžudiškiems karams – kad svarbu vykdyti tam tikrą politiką. Šiuo pranešimu Viduržemio jūros regionui norėjome įkvėpti tokią pačią dvasią.

Europai kenčiant nuo didžiulės krizės turime gebėti apibrėžti augimo strategiją, kaip minėjau anksčiau. Taip pat turime užtikrinti, kad negalvotume tik apie save. Tai padarius, nustojama bendrauti su išoriniu pasauliu ir prasideda merdėjimas. Todėl manau, kad šis kolektyvinis darbas svarbus, ir tikiuosi, kad valstybių ir vyriausybių vadovai – kurie pastaruoju metu nebuvo verti savo istorinės atsakomybės – paklausys mūsų ir į tai atkreips dėmesį.

  Pirmininkas. – Diskusija baigta.

Balsavimas vyks šiandien 12.00 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) Viduržemio jūros šalių sąjunga (VJŠS) ir Rytų partnerystė – dvi bendradarbiavimo iniciatyvos, kuriomis siekiama sutvirtinti Europos Sąjungos kaimynystės politiką. Manau, kad Europos Parlamentui reikia atidžiai kontroliuoti tai, kaip plėtojamos šios iniciatyvos, ypač šiuo metu, kai iš naujo apibrėžiama pasaulio geopolitinė ir ekonominė pusiausvyra. Ši iniciatyva padės skatinti tinkamą pasitikėjimo klimatą siekiant bendrų ekonominių, kultūrinių, švietimo arba su regioniniu saugumu susijusių tikslų.

Noriu pabrėžti, kad tikra pažanga plėtojant tvirtą regioninį bendradarbiavimą bus pasiekta tik įgyvendinant plataus masto projektus ir vedant dialogą visais lygmenimis. Be nurodytų šešių strateginių investicijų sektorių, manau, kad reikia pradėti naujus tokių sričių kaip maistas, žemės ūkis ir kultūra projektus.

  Erminia Mazzoni (PPE), raštu. – (IT) Barselonos procesas įstrigo dėl politinių priežasčių, pirmiausia – dėl Viduržemio jūros regiono konfliktų, bet formaliai jis vis dar vyksta, o tai rodo dideli integracijos projektai, kuriuos VJŠS finansuoja savo lėšomis, ir pažanga, padaryta apibrėžiant VJŠS institucinę struktūrą. Nuo jos įkūrimo Neapolyje 2003 m., Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinė asamblėja koordinavo šių projektų, kurie susiję su daugybe svarbių šiam regionui kylančių sunkumų (jūros valymas, transportas, atsinaujinantieji energijos ištekliai, švietimas, mažosios ir vidutinės įmonės ir civilinė sauga), įgyvendinimą ir vykdė jų demokratinę kontrolę. Tačiau trūko politinių paskatų, kurių reikėjo, kad Europos ir Viduržemio jūros regiono strategiją galima būtų pradėti įgyvendinti. Viduržemio jūros šalių sąjungos rezoliucija – svarbus politinis dokumentas, kuriuo, daugiau kaip du dešimtmečius dėjus didžiules plėtros į Rytus pastangas, atkreipiamas Tarybos, Europos Komisijos ir valstybių narių dėmesys į tai, kad joms reikia pakeisti geopolitinį požiūrį, o ryšius su Viduržemio jūros baseino šalimis laikyti esminiais vykdant užsienio politiką, ir pirmiausia reikia susitarti dėl bendro minėtų valstybių požiūrio į Vidurio Rytų konfliktą.

  Tokia Saïfi (PPE), raštu. – (FR) Šis pranešimas apie Viduržemio jūros šalių sąjungą rodo, kad Europos Parlamentas domisi abiejų Viduržemio jūros regiono dalių dialogu ir deda pastangas, kad jis vyktų. Iškilmingas VJŠS būstinės atidarymas Barselonoje ir VJŠS generalinio sekretoriaus paskyrimas – esminis žingsnis, tikslinant, kurie projektai bus įgyvendinami VJŠS. Tačiau VJŠS visgi patiria tam tikrą politinę įtampą. Izraelio ir palestiniečių konfliktas vis dar trukdo VJŠS plėtrai: šį procesą nutraukė Gazos ruožo įvykiai, anksčiau turėjusio vykti aukščiausiojo lygio susitikimo Stambule boikotas; tokių pavyzdžių – daugybė. Esant tokiai sudėtingai padėčiai, tvirtai viliamės, kad antrasis VJŠS aukščiausiojo lygio susitikimas, kuris, kaip numatyta, turėtų vykti Barselonoje birželio 7 d., VJŠS ir užduotims, kurias ji turi atlikti, suteiks naują akstiną ir naujos dinamikos. Be abejonės, dėl nuolatinių regioninių konfliktų jos užduotis bus sunku įvykdyti, jeigu konfliktai nebus išspręsti, bet prašome VJŠS narių valstybių ar vyriausybių vadovų pateisinti jiems tenkančią politinę ir istorinę atsakomybę. Barselonos susitikimas reikš mūsų įsipareigojimą Viduržemio jūros regionui.

  Richard Seeber (PPE), raštu. – (DE) Viduržemio jūros šalių sąjunga, kuri pirmininkaujant Prancūzijai ir remiantis Barselonos procesu įkurta beveik prieš dvejus metus, vis dar susiduria su daugybe sunkumų. ES ir jos pietinių kaimynių politinis dialogas neapsiriboja vien migracijos ir ekonominių susitarimų klausimais. Jis taip pat apima tokias sritis kaip nelaimių kontrolė, energetika ir aplinkosauga.

Viduržemio jūros regionai labai nukentėjo nuo vandens trūkumo ir sausros. 2007 m. trečdalis Europos gyventojų gyveno regionuose, kuriuose vandens tiekiama nepakankamai. Ši problema dar aštresnė Magrebo šalyse, kurios neturi reikiamų techninių ir finansinių išteklių, kad vandenį galėtų naudoti veiksmingiau. Staiga pradėjus stipriai lyti, potvyniai gali pridaryti daugiau žalos dėl šių regionų infrastruktūros problemų.

Vanduo – esminis visai gyvybei ir dėl to mums būtina padidinti savo finansinį ir ekonominį bendradarbiavimą. Projektai, kuriais gerinama aplinkos apsauga, gali būti įgyvendinti tik remiantis geresniu Viduržemio jūros regiono šalių bendradarbiavimu.

4. Pietų Kaukazui skirtos ES strategijos būtinybė (diskusijos)

  Pirmininkas . Kitas klausimas – E. Kirilovo pranešimas dėl būtinybės parengti ES Pietų Kaukazo strategiją, kurį jis parengė Užsienio reikalų komiteto vardu (2009/2216 (INI)) (A7-0123/2010).

  Evgeni Kirilov, pranešėjas. – Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti šešėliniams pranešėjams ir visiems kolegoms, prisidėjusiems rengiant šį svarbų pranešimą, kuriame bendrais bruožais nusakoma būtinybė sukurti ES strategiją, skirtą Pietų Kaukazo regionui. Pietų Kaukazas – ne tik ES artimiausias kaimynas – Rumunija ir Bulgarija turi jūros sieną su juo – bet ir politiniu, ekonominiu ir saugumo atžvilgiais ES strategiškai labai svarbus regionas.

Todėl Europos Sąjungos pagrindinis tikslas šiame regione turėtų būti aktyviai dalyvauti jo stabilizavimo procese ir paskatinti Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos vystymąsi įtvirtinant stabilumą ir demokratiją; užmegzti gerus kaimyninius santykius ir pradėti ES politikos sričių integraciją. Europos Parlamentas ryžtingai remia visas iniciatyvas, kuriomis skatinamas ES dalyvavimas minėto regiono veikloje, o ypač naujausią – Rytų partnerystės iniciatyvą. Ji – naudingas glaudesnio regioninio bendradarbiavimo pagrindas, kuriuo remiantis galima įvesti bevizį režimą su ES ir sudaryti visapusius laisvosios prekybos susitarimus. Tai dvipusis procesas, reikalaujantis abipusių pastangų ir atsidavimo; tai esminis dalykas, dėl kurio šios trys šalys yra suinteresuotos toliau dėti pastangas siekiant tęsti demokratizavimą.

Geras valdymas, politinis pliuralizmas, teisinė valstybė ir žmogaus teisių paisymas – pirmaeilės svarbos klausimai, apibrėžiant minėtų šalių būsimus santykius su ES. Todėl Europos Sąjunga minėtoms šalims ir toliau turėtų teikti finansinę ir techninę paramą, siekiant skatinti taikyti šiuos principus politinio sąlygotumo sąlygomis. Šio regiono strateginė geopolitinė vieta, jo, kaip energetikos, transporto ir ryšių koridoriaus, jungiančio Kaspijos jūrą ir Vidurio Aziją su Europa, vis didėjanti svarba ir didėjantis ES susirūpinimas energetiniu saugumu lemia aktyvesnį dalyvavimą šio regiono energetikos projektuose, įskaitant „Nabucco“ vamzdyno tiesimo užbaigimą.

Tačiau šios plataus užmojo ES politikos sritys vargu ar gali būti įgyvendintos, kai regionas skendi šešėlyje (dėl neišspręstų Gruzijos ir Kalnų Karabacho konfliktų). Šie konfliktai taip pat labai trukdo siekti demokratizavimo, politinio stabilumo ir socialinio bei ekonominio vystymosi. Deja, būtent dėl 2008 m. Gruzijoje vykusio karo ES suprato, kad šiame regione ji turi imtis aktyvesnio vaidmens vykdant konfliktų prevenciją ir valdymą. Dėl šių konfliktų susidariusi padėtis be išeities ir Lisabonos sutarties įsigaliojimas pateisina vis aktyviau vykdomą ES politiką. Tai ypač pasakytina apie Kalnų Karabacho konfliktą, kuriame ES beveik nedalyvavo. Šiame etape ES nepakanka pareikšti, kad ji remia Minsko grupės darbą, jeigu ES rimtai žiūri į savo naują, aktyvesnį vaidmenį vykdant užsienio politiką.

ES – tarptautinė tarpininkė, kurią priima abi pusės ir kurios dalyvavimas nekelia nesutarimų. Reikia, kad ji vadovautų tarptautinių pajėgų pastangoms atkurti ir atstatyti Pietų Kaukazo regioną ir inicijuotų susitaikymo projektus, žmones įtraukiančias programas ir ryšių mezgimą, o suradusi politinį sprendimą, į regioną siųstų misiją.

Šio regiono konfliktams spręsti taip pat reikalingos specialios pastangos, kad būtų galima išspręsti šimtų tūkstančių perkeltųjų asmenų padėtį, kuri turi rimtų humanitarinių pasekmių. Europos Sąjunga turi reikiamų priemonių ir reikiamos patirties, kad galėtų prisidėti kuriant tolerantiškesnę Pietų Kaukazo aplinką. Ji taip pat turėtų remtis savo istorine patirtimi ir šio regiono žmonėms parodyti, kad jie kartu gali gyventi taikiai ir mėgautis gerove ir kad jie gali atkurti praeityje buvusius gerus santykius ir pasitikėjimą. Pagrindinė ES užduotis – pabandyti įtikinti regiono vadovus ir žmones – jų širdis ir protus, – kad jie remtų taikos iniciatyvas, o ne grėsmę, ne įtampą. Taigi, jeigu visa tai bandysime daryti kartu, minėto regiono laukia šviesi ateitis.

  Štefan Füle, Europos Komisijos narys. – Pone pirmininke, džiaugiuosi galėdamas dalyvauti apsikeičiant nuomonėmis su Europos Parlamentu dėl Europos Sąjungos santykių su trimis Pietų Kaukazo valstybėmis – Armėnija, Azerbaidžanu ir Gruzija. Balandžio 28 d., iš karto po mano vizito į minėtą regioną, su Užsienio reikalų komiteto nariais aptarėme Pietų Kaukazo klausimą ir tai buvo labai naudinga.

Palankiai vertinu šį pranešimą, kuris skatina apmąstyti, kaip Europos Sąjunga gali užmegzti dar glaudesnius ir įvairesnius santykius su Armėnija, Azerbaidžanu ir Gruzija. Primenu, kad turime tvirtą įsipareigojimo pagrindą, būtent, nusistovėjusią Europos kaimynystės politiką ir praėjusiais metais pradėtą vykdyti Rytų partnerystės programą. Pastaroji tebėra vienas iš Europos Sąjungos išorės santykių prioritetų. Sėkmingas jos įgyvendinimas aktyviai dalyvaujant valstybėms partnerėms ir toliau stiprins mūsų santykius, kurie pagrįsti bendromis vertybėmis.

Leiskite pabrėžti du labai svarbius šio etapo įvykius.

Praėjusią savaitę Europos Komisija paskelbė savo trečiąją metinę Pietų Kaukazo šalių pažangos ataskaitą. EKP veiksmų planai ir reguliarus jų įgyvendinimo vertinimas – vis dar pagrindinė priemonė siekiant politinių ir ekonominių reformų pažangos minėtose šalyse ir jų bendradarbiavimo su Europos Sąjunga.

Šį kartą nusprendėme vertinti Europos kaimynystės politikos paketo įgyvendinimą penkerių metų laikotarpiu. Pagrindinis vertinimo tikslas – išvadas norime naudoti kaip plačių konsultacijų su valstybėmis narėmis, su jumis – Europos Parlamentu – ir su savo kaimynystės programos partneriais pagrindą, norėdami gauti jūsų – ir jų – atsiliepimus apie tai, ar turime tinkamų priemonių ir reikiamų dokumentų, ar paskirstoma pakankamai lėšų ir ar jų ištekliai tinkami, ar tinkamu tempu dedame pastangas ir ar jų mastas pakankamas bei ar šios pastangos nukreipiamos reikiama linkme.

Vertinimo rezultatai bus paskelbti pristatant kitų metų priemonių paketą, taip mūsų politika bus nuoseklesnė ir dėl jos, be abejonės, mūsų kaimynai turės daugiau nuosavybės teisių. Tai taip pat suteiks puikią galimybę iki kitų metų finansinės perspektyvos ryžtingai teikti pakankamai lėšų.

Antras svarbus įvykis – Tarybos įgaliojimų suteikimas (tai įvyko taip pat praėjusią savaitę) pradėti derybas dėl asociacijų susitarimų su Armėnija, Azerbaidžanu ir Gruzija. Šių derybų nurodymų priėmimas – aiškus ženklas, kad esame tvirtai pasiryžę toliau plėtoti Europos Sąjungos ir Pietų Kaukazo šalių santykius bendrų vertybių ir bendrų principų, įskaitant demokratiją, teisinės valstybės principą ir žmogaus teisių paisymą, pagrindu.

Europos Komisija jau rengiasi tokioms deryboms, kurios turėtų prasidėti per ateinančius kelis mėnesius. Šios dvi sritys aiškiai rodo, kad ES jau turi įsigalėjusią ir visapusišką Pietų Kaukazo strategiją, kurios galimybes bandome visiškai išnaudoti, ji priartins šį regioną prie Europos Sąjungos.

Remdamasis E. Kirilovo pranešimu, kuris yra labai vertinga ir vertinama pagalba, darau išvadą, kad Europos Parlamento nuomonė daugeliu klausimų sutampa su Europos Komisijos nuomone. Pietų Kaukazo stabilumas ir saugumas tiesiogiai veikia Europą. Todėl Europos Sąjunga prisiimą dalį atsakomybės dėl taikaus konfliktų sprendimo ir pasitikėjimo stiprinimo rėmimo. Pietų Kaukazas Europos Sąjungai yra svarbus, pirmiausia – dėl energetikos ir transporto jungčių. Geresnis valdymas ir griežtesnis teisinės valstybės principo taikymas palengvins prekybą, investicijas ir asmenų judumo galimybes. Naujaisiais asociacijų susitarimais bus išplėstos prekybos nuostatos pagal partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus.

Tikiu, kad Europos Sąjunga eina teisingu keliu, megzdama vis artimesnius santykius su Armėnija, Azerbaidžanu ir Gruzija. Tačiau leiskite pabrėžti, kad atsakomybė sukurti konstruktyvų susitarimo pagrindą turi būti bendra. Mūsų partnerių iš Pietų Kaukazo pasiryžimą savo poreikius derinti su Europos Sąjungos poreikiais reikia paversti tolesne pažanga, siekiant demokratijos, rinkos ekonomikos ir politinio stabilumo. Dėl to raginu Armėniją, Azerbaidžaną ir Gruziją pasistūmėti dedant pastangas kurti šiuolaikišką, įtraukiąją, pliuralistinę demokratinę ir klestinčią visuomenę, palaikančią taikius santykius su kaimynais.

  Metin Kazak, Tarptautinio prekybos komiteto nuomonės referentas. – (BG) Pone pirmininke, ponios ir ponai, kaip Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos koordinatorius, turėjau galimybę pristatyti Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę apie poreikį parengti Europos Sąjungos strategiją, skirtą Pietų Kaukazui. Žinau, kad šis pranešimas daugeliu atžvilgių sudėtingas ir delikatus.

Minėta strategija – gyvybiškai svarbi siekiant užtikrinti nuoseklią geros kaimynystės politiką. Ji vėl patvirtina, kad Europos Sąjunga šiame regione – pasaulinio masto veikėja bendrosios užsienio politikos ir saugumo politikos srityse. Bendradarbiavimas su Pietų Kaukazu energetikos sektoriuje ir demokratijos ir gero valdymo puoselėjimas turi būti tarp ES pagrindinių prioritetų.

Tai taip pat svarbu regioniniam bendradarbiavimui, viena vertus, dėl Armėnijos, Gruzijos ir Azerbaidžano geopolitinės padėties, o kita vertus, dėl to, kad Rusija, Iranas ir Turkija – šalys kandidatės prisijungti prie Europos Sąjungos. Reikia panaikinti prekybos barjerus ir sustiprinti ES ir Pietų Kaukazo prekybos ir ekonominius ryšius. Tai paskatins politinio stabilumo atsiradimą ir žmogaus teisių paisymą ir sukels tvarų regiono augimą ir gerovę.

Tai dar viena priežastis, dėl kurios asociacijų susitarimų ir visapusiškų laisvosios prekybos susitarimų pasirašymas turi tapti pagrindiniu mūsų Pietų Kaukazo atžvilgiu vykdomos užsienio politikos tikslu. Tai padės išspręsti įšaldytus konfliktus, Azerbaidžanui labai greitai leis prisijungti prie Pasaulio prekybos organizacijos ir padidins šių šalių administracines ir institucines galimybes. Šiuo požiūriu, raginu Europos Komisiją rodyti didesnį pasiryžimą siekti šių tikslų.

  Anna Ibrisagic, PPE frakcijos vardu. – (SV) Pone pirmininke, šiandien balsuosime dėl pranešimo dėl poreikio sukurti ES strategiją, skirtą Pietų Kaukazui. Tai labai svarbus klausimas. Turint omenyje Pietų Kaukazo regiono politinę padėtį, ES būtina aktyviau atlikti savo politinį vaidmenį.

Kaip šešėlinis Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) pranešėjas, daug dirbau, pirmiausia siekdamas pabrėžti ES vaidmenį Pietų Kaukaze ir nustatyti, kokių konkrečių priemonių mes, Europos Sąjunga, galime imtis, kad galėtume padėti susiklosčiusios padėties paveiktoms šalims ir priartinti jas prie ES joms prieinamu tempu, atsižvelgiant į jų specifines aplinkybes. Šiame pranešime siūlomi du svarbūs žingsniai, kurių ES turėtų nedelsdama imtis, kad galėtų įgyvendinti šią strategiją – sparčiau derėtis dėl vizų liberalizavimo ir ES ir Pietų Kaukazo laisvosios prekybos erdvės kūrimo.

Visos trys šalys – Gruzija, Armėnija ir Azerbaidžanas – buvusios Sovietų Sąjungos šalys, ir Rusija ir toliau šiam regionui daro didesnę įtaką, negu kai kurie žmonės mano. Siekiant ateityje išlaikyti saugumą, stabilumą ir taiką, ES turi aktyviau dalyvauti minėto regiono veikloje. Labai svarbu, kad minėtų šalių piliečiai turėtų geresnių perspektyvų prisijungti prie ES, o ES labai svarbu suprasti, koks svarbus Kaukazo stabilumas.

Taip pat siekiau, kad būtų parengti aiškūs pranešimai apie ilgą laiką šiame regione egzistuojantį priešiškumą ir esamą pavojų, apie tai, kad priešiškumas gali išsirutulioti į ginkluotus konfliktus. Todėl esu labai patenkintas matydamas, kad šiame tekste aiškiai pakartojama mūsų besąlygiška parama Gruzijos teritoriniam vientisumui ir nepaliečiamoms, tarptautiniu lygmeniu pripažintoms sienoms ir griežtai smerkiama tai, kad Rusijos Federacija pripažino separatistinių Gruzijos regionų – Pietų Osetijos ir Abchazijos – nepriklausomybę, nors toks pripažinimas prieštarauja tarptautinei teisei.

Pranešimui, dėl kurio šiandien balsuojame, komitete suteikta didžiulė politinė parama, o tai buvo malonu matyti. Norėčiau visus EP narius paskatinti balsuoti „už“ PPE frakcijos, Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos ir Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso kartu pasiūlytus pakeitimus.

  Hannes Swoboda, S&D frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau labai padėkoti E. Kirilovui už jo visapusišką darbą, kuris, kaip minėta, buvo labai vertinga pagalba rengiant mūsų strategiją, skirtą šiam regionui.

Kai neseniai lankiausi minėtame regione (Tbilisyje), kažkas iš kitos to regiono valstybės pasakė, kad regioninis bendradarbiavimas – Europos Sąjungos primesta idėja. Šis pasakymas rodo daugelio minėto regiono politikų ir atsakingus postus užimančių asmenų požiūrį. Jų požiūris toks: iš tiesų mes visai nenorime bendradarbiauti, bet jeigu Europos Sąjunga nori, kad bendradarbiautume, tai tikriausiai neturime kito pasirinkimo.

Turime visiškai aiškiai pareikšti, kad Europoje regioninis bendradarbiavimas suformavo pagrindą, kuriuo remdamiesi galime bendrauti ir kuriuo palaikomas taikus vystimasis, ir Pietų Kaukazo regione turi būti taip pat. Daug neigiamos išorinės įtakos, kuri daroma minėtam regionui, įskaitant anksčiau jo didžiojo brolio – Rusijos – daromą spaudimą, neabejotinai turėtų mažesnį poveikį, jeigu regiono šalys galėtų dirbti kartu.

Pietų Kaukazo regionas svarbus ne tik Europos Sąjungai, bet ir, žinoma, jos kaimynėms. Pirmiausia turiu galvoje Turkiją, su kuria minėtame regione galime labai glaudžiai dirbti. Norėčiau, kad netolimoje ateityje būtų rastas bendras būdas, kaip būtų galima išspręsti dvi problemas, už kurias Turkija yra arba iš dalies gali būti atsakinga (kitaip sakant, problemų su jos kaimynine šalimi Armėnija ir Kalnų Karabachu sprendimo būdas).

Niekas negali užkirsti kelio tam, kad Armėnijos kariuomenė pasitrauktų bent iš tų Azerbaidžano provincijų, kurios nepriklauso Kalnų Karabachui. Jų pasitraukimu būtų padėtas geresnis Armėnijos ir Turkijos santykių pagrindas.

S&D frakcijos nariai, A. Severin ir pirmiausia aš kelis kartus iškėlėme idėją kurti ES ir aplink Juodąją jūrą esančių šalių sąjungą, nes manome, kad šio regiono ir ES, bet taip pat jos kaimynių Turkijos ir Rusijos bendradarbiavimas yra labai svarbus. Manau, kad šis pranešimas galėtų būti tokios sąjungos pradžia. Šiuo metu tai vis dar tik vizija, bet tikiuosi, kad netrukus ji taps tikrove.

  Norica Nicolai, ALDE frakcijos vardu. – (RO) Kaip Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos šešėlinis pranešėjas, manau, kad šį pranešimą galima laikyti svarbia nuoseklaus požiūrio į Kaukazo regioną pradžia ir ateityje rengsimų pranešimų kokybės standartu. Dėl to noriu pasveikinti E. Kirilovą ir manau, kad visų frakcijų dėtos pastangos padėjo suformuoti visiškai nuoseklų požiūrį į šį regioną.

Mano nuomone, 2010 m. gali būti reta proga Europos Sąjungos ir minėto regiono šalims, nes aktyvesnis Europos Sąjungos diplomatų dalyvavimas trijose populiariose problemų sprendimo srityse, įskaitant konfliktus, kuriuos turiu galvoje kalbėdamas apie Abchaziją ir Osetiją, Kalnų Karabachą ir Turkijos ir Armėnijos konfliktą, gali padėti padaryti svarbią pažangą.

Šio pranešimo išvada, kuria pabrėžiamas svarbiausias – mūsų energetinio saugumo – veiksnys – tai, kad mes, Europos Sąjunga, turime aktyviau dalyvauti siekiant normalizuoti Pietų Kaukazo saugumo padėtį. Manau, kad taikytinas būdas – pratęsti prekybos partnerystę. Tačiau ir Europos Sąjunga turi dėti reikšmingų pastangų, siekdama Pietų Kaukazo regione įvesti demokratiją ir stabilumą, nes polinkis į totalitarizmą vis dar turi stiprią įtaką šiame regione, o ir mums dar trūksta demokratijos.

Turime nustatyti svarbias, remiamas politikos sritis ir projektus, kad šiam regionui svarbūs veiksniai, pirmiausia – valdymo stoka, požiūrio į konfliktų sprendimą skleidimas ir, galiausiai, korupcija galėtų būti pašalinti. Tačiau kad tai būtų galima pasiekti, reikia mūsų ir regiono vyriausybių demokratinės valios.

Minėtame pranešime minimi visi šie klausimai, apie kuriuos kalbėjau, ir daugelis kitų klausimų, kurie svarbūs Europos Sąjungos pozicijai. Kalbu apie asmens teises ir laisves. Taip pat manau, kad esminis dalykas – tai, kad Europos Sąjunga ir jos valstybės narės apsvarstytų strateginę partnerystę.

  Ulrike Lunacek, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, kaip ir anksčiau kalbėję pranešėjai, aš taip pat norėčiau padėkoti pranešėjui E. Kirilovui už jo naudingą darbą ir geros kokybės pranešimą, kuris labai išsamus.

Norėčiau aptarti keletą klausimų, kurie dar nebuvo pabrėžti, bet kurie man labai svarbūs. Deja, trys „įšaldyti“ Pietų Kaukazo regiono konfliktai – didžiulė kliūtis visapusiškam Europos kaimynystės politikos vystymuisi ir ne tik jos, bet ir pačių valstybių vystymuisi. Jeigu turite tikrą ar tariamą išorinį priešą, viskas gana paprasta. Šiuo atveju vyriausybės ir valstybės dažnai per mažai pabrėžia kovą su skurdu, tai, kad kažkas turi būti daroma jų gyventojų labui ir kad reikia prisiimti atsakomybę už savo žmones. Tai reiškia, kad siūlymas nutraukti didžiulį kariuomenės finansavimą, kuris minėtame pranešime kritikuojamas ir kuris pastaraisiais metais didėjo, ir daugiau lėšų skirti socialinėms paslaugoms, kultūrai ir aplinkosaugai – sritims, kurios naudingos gyventojams, yra pagrindinė šio pranešimo dalis ir džiaugiuosi, kad šie klausimai įtraukti į pranešimą.

Kitas, pvz., H. Tagliavini ataskaitoje dėl Gruzijos ir Rusijos konflikto aptartas aspektas – poreikis nusiginkluoti mąstymo ir kalbiniame lygmenimis, kad būtų neutralizuotas kurstantis tonas ir manipuliavimas istoriniais faktais. Viso to reikia, kad galėtume padaryti tikrą pažangą ir šiame regione atkurti taiką.

Kiti veiksniai – poreikis siekti daugiau demokratijos, pilietinės visuomenės paramos, etinių, seksualinių ir religinių mažumų apsaugos ir žmogaus teisių paisymo. Visi šie dalykai vis dar svarbūs. Pavyzdys iš Azerbaidžano – du jauni tinklaraščio kūrėjai, kuriems užteko drąsos kritikuoti vyriausybę, jau šešis mėnesius kalinami ir dar nepaleisti. Žiniasklaidos laisvė – visų šalių problema. Laimei, visi šie aspektai šiame pranešime aptarti ir mano požiūris į juos toks pat, kaip ir anksčiau kalbėjusių pranešėjų. Regioninė dimensija ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas yra svarbūs. Todėl remiame Europos Komisijos Pietų Kaukaze vykdomus bendrus veiksmus.

  Charles Tannock, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, kaip aiškėja iš E. Kirilovo pranešimo, Pietų Kaukazo šalys Europos Sąjungai strategiškai svarbios, ypač dėl energetinio saugumo, pvz., dėl naftos ir dujų gavybos iš Kaspijos jūros ir jų tranzito per šio regiono šalis. Tačiau, deja, šį regioną ir toliau paralyžiuoja įšaldyti konfliktai, kurių paskutinis, žinoma – Rusijos de facto įvykdyta Abchazijos ir Pietų Osetijos, kurios, mūsų nuomone, yra suverenios Gruzijos teritorijos, okupacija. Plėtodami ES ir Rusijos santykius, negalime apsimesti, kad okupacija neįvyko.

Naudodami EKP Rytų partnerystės mechanizmus, dabar, žinoma, turime dėti dvigubai daugiau pastangų, siekdami, kad Gruzijai būtų atlyginta už jos ryžtingas pastangas realizuoti savo europinius ir atlantinius siekius, ir aš bei mano frakcija galiausiai visiškai remiame laisvosios prekybos susitarimus, vizų liberalizavimą ir visų Pietų Kaukazo regiono šalių asociacijų sutartis. Būdamas didelis Armėnijos draugas, džiaugiuosi, kad galutinė pranešimo versija labiau suderinta negu pirmosios. Tačiau nerimą man vis dar kelia pranešimo dalys, kurios prieštarauja ES oficialiai pozicijai dėl rezoliucijos dėl Kalnų Karabacho klausimo, o ypač – Minsko grupės pozicijai.

Armėnija dėjo drąsias pastangas bandydama išspręsti šį užsitęsusį Kalnų Karabacho padėties be išeities klausimą. Ji taip pat siekė normalizuoti santykius su Turkija ir stabilizuoti Pietų Kaukazo padėtį. Kad tik pati Turkija į tai panašiai konstruktyviai reaguotų nenustatydama išankstinių sąlygų. Jeigu šią sieną būtų galima vėl atidaryti, tai ne tik sumažintų embargą ilgai nuo jo kenčiančiai Armėnijai, kuris tęsėsi per ilgai, bet taip pat suteiktų galimybę klestėti labai skurdaus ir neišsivysčiusio Rytų Turkijos regiono ekonomikai. Taigi Turkija turi pagrindą spręsti šį klausimą. Mano nuomone, neįtikima, kad Turkija galėtų pateisinti savo sienos su Armėnija ilgalaikį uždarymą tuo, kad taip ji išreiškia solidarumą su Turkijos broliu Azerbaidžanu neišspręsto Kalnų Karabacho konflikto klausimu. Tai tiek pat logiška, kaip sakyti, kad Graikija turėtų uždaryti Trakijos sieną su Turkija, solidarizuodamasi su Kipro gyventojais graikais dėl to, kad Turkija okupavo Kiprą. Mes, esantieji ES, manome, kad atviros sienos ir laisvoji prekyba yra sine qua non sąlyga taikos ir stabilumo mūsų žemyne ir Pietų Kaukaze užtikrinimo atžvilgiu.

  Fiorello Provera, EFD frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, ir aš norėčiau pasveikinti E. Kirilovą su tuo, kad jis puikiai atliko darbą spręsdamas klausimus, kurie kelia daug sunkumų, bet suteikia ir daug galimybių, kaip antai ES šalių ir Pietų Kaukazo valstybių santykiai.

Europos Sąjunga ėmėsi įdomaus Rytų partnerystės projekto, kurį parėmė ir kuriuo susidomėjo Armėnija, Gruzija ir Azerbaidžanas. Tačiau sunkumų, su kuriais susiduriama, daug ir jie susiję su energetika, ekonomika ir politiniais, o pirmiausia – saugumo klausimais (kaip Gruzijos atveju), Kalnų Karabacho klausimu ir tarp Turkijos ir Armėnijos tvyrančia įtampa.

Europos Sąjungos ir šių trijų šalių santykių plėtojimas bus daug veiksmingesnis, jeigu Armėnijai, Gruzijai ir Azerbaidžanui pavyks vykdyti abipusį bendradarbiavimą, remiantis teritorinio vientisumo principu ir JT rezoliucijomis, kurios yra neišspręstų šio regiono konfliktų užbaigimo pagrindas. Svarbu pabrėžti valstybės sienų neliečiamumo politiką, kurią ES visada rėmė: sienos jokiomis aplinkybėmis negali būti pakeistos naudojant ginkluotąsias pajėgas.

  Dimitar Stoyanov (NI). – (BG) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau jus, ponios ir ponai, informuoti, kad pranešėjai E. Kirilovas ir M. Kazakas priklauso partijoms, kurios Bulgarijos nacionalinėje asamblėjoje automatiškai balsuoja prieš tai, kad būtų pripažintas armėnų tautos genocidas. Esant tokioms aplinkybėms, nieko keista, kad kaip anksčiau sakė Ch. Tannock, šis pranešimas nukrypsta nuo kai kurių iki šiol pasiūlytų nuomonių. Su manimi susisiekė daug gerbiamų Armėnijos organizacijų, pirmiausia dėl Kalnų Karabacho klausimo, ir pranešė, kad apie pranešimą jie nebuvo informuoti ir kad su Minsko grupės vadovais šiuo klausimu nesikonsultuota.

Todėl E. Kirilovui norėčiau išsakyti konstruktyvią kritiką, nes manau, kad vienašalis atstovavimas vienai pusei padėties nepagerins ir nepadės išspręsti konfliktų. Reikalingas lankstus būdas, kurį taikant į problemas galima būtų pažvelgti iš visų perspektyvų. Kitu atveju tik padidinsime konfliktus, o ne panaikinsime juos.

  Iuliu Winkler (PPE). – Pone pirmininke, manau, kad demokratizavimas, geras valdymas, teisinės valstybės principo ir žmogaus teisių paisymas – kertiniai akmenys, kuriais ateityje turi būti pagrįsti mūsų santykiai su Armėnija, Azerbaidžanu ir Gruzija. Tarpvalstybinis Pietų Kaukazo regiono šalių bendradarbiavimas taip pat padidins šio regiono bendradarbiavimo su Europos Sąjunga galimybes.

Yra keli labai svarbūs mūsų ekonominio bendradarbiavimo aspektai, vienas iš jų – bendradarbiavimas energetikos ir saugumo srityje, pirmiausia vykdant didelės vertės projektus, kuriuos remia Europos Komisija – kaip antai „Nabucco“ vamzdyno projektas. Kaspijos jūros ir Juodosios jūros regionai – gyvybiškai svarbūs užtikrinant Europos energetinį saugumą, o ES strategija dėl Pietų Kaukazo teisingai pripažįstami šie veiksniai.

Norėčiau labai trumpai pabrėžti tris labai konkrečius dalykus. Vienas iš jų – vietos valdžios institucijų dalyvavimas vykdant tarpvalstybinį bendradarbiavimą, nes mums reikia stipraus regioninio bendradarbiavimo Pietų Kaukaze; toliau – Azerbaidžano stojimo į PPO klausimas. Manau, kad Europos Komisija Azerbaidžanui turi teikti techninę paramą ir bet kokią kitą pagalbą, kurios reikia, kad būtų galima užbaigti stojimo procedūrą.

Trečias ir paskutinis dalykas – techninės paramos mechanizmas, kurį tikriausiai galėtume numatyti siekdami bankų sistemą ir Pietų Kaukazo valstybių finansų sistemą padaryti stipresnes. Tai verslui ir investuotojams suteiktų labai gerų perspektyvų.

  Adrian Severin (S&D). – Pone pirmininke, E. Kirilovo parengtame pranešime kalbama apie poreikį sukurti ES strategiją, skirtą Pietų Kaukazui. Iš tiesų, manau, tokia strategija reikalinga, bet jai reikalingi tikslai, kuriais būtų daroma prielaida apie aiškų geopolitinį tapatumą. Galbūt turime padirbėti siekdami geriau apibrėžti savo geopolitinį tapatumą. Ko mes siekiame Pietų Kaukaze? Trumpai tariant, regiono stabilumo, atvirumo ir sąveikos užtikrinimo, teisėkūros, demokratinių, politinių ir kt. tikslų.

Reikia pripažinti tai, kad Rytų partnerystė šiame regione yra specifiška. Taip pat reikia pripažinti kiekvienos regiono valstybės ypatumus ir jiems skirti reikiamą dėmesį. Turime pripažinti ir įvertinti Turkijos vaidmenį regione ir pasinaudoti savo derybomis su Turkija kaip ES ir Turkijos partnerystės plėtojimo pagrindu, atkreipdami dėmesį į vietos ir regiono problemas. Kaip minėjau, esu tikras, kad Turkija šiuo požiūriu galėtų būti labai paranki.

Taip pat turime pripažinti, kad šį regioną apima mūsų bendros kaimynystės su Rusija politika, ir turime pabandyti rasti būdų, kaip paskatinti kurti bendras politikos sritis turint tokią bendrą kaimynę. Visų pirma saugumo klausimai, o galbūt ir kai kurie kiti su energetika susiję klausimai galėtų būti sprendžiami kartu trijų šalių. Galbūt taip mes paskatintume ieškoti vadinamųjų „įšaldytų“ konfliktų sprendimo būdų vietos lygmeniu. Šiuo atžvilgiu turime pripažinti, kad tokie konfliktai – tik susietos, platesnės ir sudėtingesnės, didesnės, pasaulinės svarbos problemos dalis. Todėl galbūt reikėtų apsvarstyti susitarimų paketą. Taip pat manau, kad turėtume atsikratyti kai kurių neaiškumų ir suprasti, kad apsisprendimo ir teritorinio vientisumo principus ne visada įmanoma taikyti vienu metu.

Galiausiai, manau, kad turime apsvarstyti galimybę surengti konferenciją Pietų Kaukazo saugumo ir bendradarbiavimo klausimais, kurios tikslas būtų parengti minėto regiono stabilumo paktą.

  Tomasz Piotr Poręba (ECR). – (PL) Kaip nuolatinis Europos Parlamento referentas Armėnijos klausimais, norėčiau pabrėžti, kad reikia apibrėžti aiškią ir veiksmingą Europos Sąjungos strategiją, skirtą Pietų Kaukazui. Su šiuo regionu siejame didžiules viltis, kuriant laisvą ir demokratinę Europą. Kad tai galėtume padaryti, turime labai sistemingai remti šio regiono šalis ir jas padrąsinti daryti kitas su laisvąja rinka susijusias reformas.

Atsižvelgiant į tai, svarbiausias dalykas – kuo greičiau baigti derybų procesą, kuriuo siekiama sudaryti naują Pietų Kaukazo ir Europos Sąjungos šalių asociacijos susitarimą. Esu tikras, kad šie susitarimai paskatins regioną ir toliau dėti pastangas diegti demokratijos normas. Gruzijos pavyzdys rodo, kad tokios reformos jau davė rezultatų. Pasaulio banko parengtame valstybių, kuriose sudarytos palankios sąlygos daryti verslą, reitinge „Užsiimame verslu 2010 m.“ (angl. Doing Business 2010) Gruzijai skirta 11 vieta, o tai reiškia, kad per ketverius metus ji pakilo 101 pozicija. „Transparancy International“ teigė, kad dėl biurokratijos, sumažintos per prezidento M. Saakashvilio kadenciją, Gruzijos korupcijos suvokimo indeksas sumažėjo perpus.

Europos Sąjunga turėtų vertinti tai, kad prezidentas M Saakashvili nuolat taiko laisvosios rinkos politiką, o jo vykdomos reformos – geras pavyzdys kitoms Kaukazo šalims.

  Bernd Posselt (PPE). – (DE) Pone pirmininke, čia, Strasbūre, gegužės 9-ąją pirmininkas J. Buzek su 20 000 žmonių šventė Roberto Schumano deklaracijos paskelbimo 60 m. sukaktį. Į tai atsižvelgdamas, norėčiau pasakyti, kad Pietų Kaukazas turi dvi galimybes. Pirmoji – tapti regionu, panašiu į Balkanus prieš Pirmąjį pasaulinį karą (bet pasauliniu lygmeniu), antroji – bandyti sukurti kai ką panašaus į Europos anglių ir plieno bendriją, kuri įkurta po Antrojo pasaulinio karo. E. Kirilovo pranešimu renkamės antrąją galimybę.

Sutinku su H. Swoboda, kad minėtoms trims Pietų Kaukazo valstybėms glaudžiau bendradarbiaujant, išorės įtakos, kaip antai Rusijos įtaka, poveikis galėtų būti mažesnis. Todėl visos trys šalys turėtų siekti suartėti. Remiu Armėnijos pastangas siekti, kad būtų pripažintas Osmanų imperijos vykdytas genocidas. Tačiau Armėnija atrodytų gerokai patikimesnė, jeigu ji pagaliau išvestų savo ginkluotąsias pajėgas iš Azerbaidžano. Mums reikia skubiai rasti taikų sprendimą, kaip išspręsti Kalnų Karabacho padėties ir okupuotų Azerbaidžano vietovių klausimus. Taip pat svarbu stabilizuoti padėtį Gruzijoje, nes ją suskaldžius (o to nori daugelis Maskvoje esančiųjų), bus destabilizuotas visas Pietų Kaukazo regionas.

Taigi pagrindiniai klausimai yra taikos derybos ir nacionalinių konfliktų sprendimų paieškos, o svarbiausias klausimas – perkeltųjų asmenų grąžinimas į namus. XXI a. asmenų perkėlimo nebegalima naudoti kaip politinės priemonės. Žmonės neturėtų toliau bandyti vykdyti perkėlimo. Mums reikia daugiau jautrumo ir daugiau veiksmų šioje srityje.

  Justas Vincas Paleckis (S&D). – (LT) Norėčiau padėkoti kolegai Jevgenijui Kirilovui už kruopščiai parengtą labai svarbų pranešimą. Europos Sąjunga ragina Armėniją, Azerbaidžaną ir Gruziją daryti viską, kad šios šalys taptų stabilios, taikios ir iš tikrųjų demokratiškos valstybės, kuriose užtikrinamos žmogaus ir mažumų teisės, kuriose vyktų civilizuota opozicijos ir pozicijos konkurencija.

Ne taip lengva kalbėti apie regioninį bendradarbiavimą gerai žinant, kad visos trys valstybės pažeistos įšaldytų ar visai naujų konfliktų. Ir vis dėlto europietiška patirtis (ypač prisimenant Europos Sąjungos ištakas po kruvinų karų) iškalbingai byloja: nėra kitos išeities – galima tik kalbėtis, tartis, gydyti žaizdas, veikti žvelgiant į ateitį, o ne į praeitį. Pietų Kaukazo šalys įgaus ryškesnę europietišką perspektyvą tuo atveju, jeigu sugebės bendradarbiauti tarpusavyje, taip pat ir platesniame regione. Žinoma, tai priklausys ir nuo kaimyninių valstybių elgsenos.

Europos Sąjunga turi galimybių imtis aktyvesnio politinio vaidmens Pietų Kaukaze, kad užtikrintų, be kita ko, skurdo mažinimo programų vykdymą, socialinės atskirties mažinimą, lyčių lygybę ir moterų teises, investicijas į švietimą ir sveikatos apsaugą.

Svarbu dar sparčiau plėtoti tiesioginius Pietų Kaukazo ir Europos Sąjungos valstybių piliečių kontaktus. Ypač reikėtų didinti mobilumo programose dalyvaujančių studentų, dėstytojų ir mokslo darbuotojų skaičių.

Tai mūsų visų bendras interesas.

  Ryszard Czarnecki (ECR). – (PL) Tai labai svarbus Europos Parlamento žingsnis siekiant atverti duris tautoms, kurios yra akivaizdžiai europietiškos, kaip antai gruzinai ir armėnai. Atvirai pasakius, tai neabejotinai per vėlai žengtas žingsnis. Gaila, kad jis nežengtas prieš dvejus metus, kai Gruzija tapo Rusijos karinės intervencijos objektu. Nepaisant to, tai žingsnis, žengtas tinkama linkme. Tikiuosi, kad jam bus suteiktas konkretus politinis turinys ir kad EURONEST parlamentinė asamblėja bus priemonė, skirta tų šalių, kurios atrodo aiškiai europietiškos, siekiams paremti.

Galiausiai, labai norėčiau, kad kolegos, šiandien kalbantys apie Pietų Kaukazo regiono šalių demokratijos trūkumą, taip pat aiškiai kalbėtų apie demokratijos trūkumą valstybėse, kurios yra minėtų šalių kaimynės (turiu galvoje Rusiją), kad netaikytume dvejopų standartų.

  Krzysztof Lisek (PPE). – (PL) Armėnija, Azerbaidžanas ir Gruzija – neabejotinai Europos šalys, neabejotinai europietiškos tautos. Jos – Europos Tarybos narės ir dalyvauja daugelyje tarptautinių misijų, kurios vykdomos bendradarbiaujant su Europos Sąjungos šalimis. Europos Sąjunga turi pripažinti visų valstybių pagrindinę – apisprendimo – teisę ir tautų teisę apsispręsti dėl savo ateities. Negalime pritarti pasenusiam principui pasidalyti įtakos regionais ir įtakos sferomis.

Norėčiau šiek tiek laiko skirti Gruzijos teritorinio vientisumo klausimui. Labai gerai, kad ES išreiškė savo paramą šiuo klausimu. ES ne tik pasaulyje, bet ir – o tai dar svarbiau – šiose šalyse laikoma regiono saugumo garantu. Turime tai prisiminti. Deja, kai kurios 2008 m. rugpjūčio 12 d. ir rugsėjo 8 d. paliaubų susitarimų dalys tebėra neįgyvendintos. Suprantu, kad Ženevoje vyksta derybos, bet galbūt galėtume dar kartą atkreipti dėmesį į šį klausimą vykstant dvišalėms deryboms su Rusijos Federacija.

Antrasis dalykas – vizų klausimas. Sutinku su A. C. Malmström, kuri teigė, kad vizų liberalizavimas – būdas suvesti žmones ir Europos piliečiams leisti keliauti. Jis, be abejonės, taip pat turėtų būti taikomas Gruzijai, Armėnijai ir Azerbaidžanui.

  George Sabin Cutaş (S&D). – (RO) Turint omenyje, kokia svarbi Armėnijos, Gruzijos ir Azerbaidžano geopolitinė padėtis, kuri susijusi su Europos Sąjunga, Turkija (kaip Europos Sąjungos šalimi kandidate), Rusija ir Iranu, būtina sugalvoti Europos Sąjungos strategiją, skirtą Pietų Kaukazui, kuria dėmesys būtų telkiamas į ekonomikos augimo, politinio stabilumo ir žmogaus teisių paisymo skatinimą.

Prekyba – viena iš pagrindinių priemonių, kuriomis ES gali naudotis siekdama šių tikslų. Laisvosios prekybos susitarimų su minėtomis šalimis sudarymas paskatintų užsienio investicijas, sukurtų naujų darbo vietų ir paskatintų regiono ekonomikos augimą. Energetinio saugumo užtikrinimas – bendras Europos Sąjungos ir Pietų Kaukazo regiono reikalas.

Bendradarbiavimą energetikos srityje reikia paspartinti pirmiausia kuo skubiau užbaigiant projektą „Nabucco“ ir teikiant ES paramą energetikos projektams, kuriais skatinamas energijos vartojimo efektyvumas ir alternatyviųjų energijos išteklių Pietų Kaukaze naudojimas.

  Paweł Robert Kowal (ECR). – (PL) Gruzija ir Armėnija (tai pabrėžė pranešimo autoriai) dinamiškai ir sėkmingai įgyvendina Europos kaimynystės politikos strategiją. Turime į tai reaguoti ir bet kuriuo atveju turėtume atsižvelgti į konkrečių Pietų Kaukazo šalių specifinį charakterį. Ši strategija visų šalių atveju turėtų apimti tokias sritis kaip transportas, gamtinė aplinka, kultūra ir visuomenė.

Pone pirmininke, kalbant apie Pietų Kaukazą, dažnai minimi įšaldyti konfliktai ir etninės problemos. Labai gerai, kad apie juos nekalbame. Tačiau tinkama Europos Sąjungos reakcija į Pietų Kaukazo problemas būtų modernizacijos ir šių šalių pokyčių, užtikrinančių, kad jose vykstantys konfliktai neatliktų tokio svarbaus vaidmens, pabrėžimas.

Aptardami šį klausimą, dažnai pamirštame, kad Gruzija ką tik nustojo kariauti. Galvojame, ką dėl to daryti. Jeigu norime, kad Pietų Kaukaze nebūtų kariaujama, turime siekti modernizavimo, nes bent Gruzijos, taip pat ir Armėnijos bei Azerbaidžano, ekonomika pastaruosius kelerius metus taip sparčiai augo, kad jos nusipelno mūsų paramos. Ačiū.

  Andrey Kovatchev (PPE). – (BG) Pone pirmininke, palankiai vertinu E. Kirilovo pranešimą, kuriame pabrėžiamas aktyvesnio Europos Sąjungos dalyvavimo geopolitiniu požiūriu labai svarbaus Pietų Kaukazo regiono gyvenime poreikis. Teigiamas Pietų Kaukazo vystymasis naudingas kaimyniniam Juodosios jūros regionui, kuriam skirtos aiškios strategijos, kurią galėtume aptarti čia netrukus, Europos Sąjunga, deja, vis dar neturi, ir visai Europos Sąjungai.

Noriu išreikšti savo susirūpinimą dėl Turkijos ir Armėnijos praėjusių metų spalio mėn. pasirašytų protokolų ratifikavimo vilkinimo. Manau, kad nė viena protokolą pasirašiusi šalis neturėtų nustatyti šių protokolų, kurie sudaryti Turkijos ir Armėnijos tautų labui, ratifikavimo sąlygų. Kaip pranešime teisingai pastebėta, Armėnijos ir Turkijos derybos dėl sienos atidarymo ir diplomatinių ryšių užmezgimas ir ESBO Minsko grupės vedamos derybos dėl Kalnų Karabacho regiono turėtų būti traktuojami kaip atskiri klausimai.

Europos Sąjunga turi neabejotinai aktyviau įsipareigoti ateityje padėti spręsti Kalnų Karabacho konfliktą. Remdamiesi savo patirtimi Balkanuose, o pastaruoju metu – Gruzijoje, galime teigti, kad Europos Sąjunga turi gerų galimybių atlikti pagrindinį vaidmenį sprendžiant šio regiono problemas. Mes suinteresuoti, kad Pietų Kaukazas būtų stabilus, saugus ir klestintis regionas, taigi pats laikas mums prisiimti atsakomybę.

Lisabonos sutartimi Europos Sąjungai sukurtas pagrindas tapti tikra pasaulinio lygio žaidėja. Konkretus to pavyzdys – tai, kad Europos Sąjunga yra oficiali Minsko grupės narė, ir šiai grupei atstovauja ne vien atskiros valstybės narės.

  Pirmininkas. – Ponios ir ponai, aštuoni nariai prašo leidimo kalbėti ieškodami akių kontakto. Visiems kalbėti laiko nepakanka, nes turime pereiti prie balsavimo. Todėl leisiu kalbėti tik šešiems nariams.

  Andrzej Grzyb (PPE). – (PL) Pranešimas dėl Pietų Kaukazo yra geras pranešimas. Norėčiau pabrėžti, kad jame ypač atkreipiamas dėmesys į tai, kad Europos Sąjungos vaidmuo – būti tarpininke ir vertybių puoselėtoja, bet pirmiausia – skatinti Pietų Kaukazo regiono šalių bendradarbiavimą. Problemos, kurias turime išspręsti – iš esmės minėtų šalių teritorinio vientisumo klausimas ir tai, kaip jas stiprinti ekonomiškai. Kaip Europos Sąjunga, galime šioms šalims padėti.

Norėčiau pabrėžti, kad viena iš pagrindinių problemų – neišspręstas pabėgėlių klausimas. Apie tai kalbėjo B. Posselt. Manau, tikrai gėdinga, kad šiais laikais negalima išspręsti tokios problemos. Manau, tai, jog minėtame pranešime neminima Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, nors visos Pietų Kaukazo regiono šalys ją pasirašė, yra pranešimo trūkumas. Labai ačiū.

  Ioan Mircea Paşcu (S&D). – Pone pirmininke, šiandien aptariame labai svarbų ir gerai parengtą pranešimą dėl svarbaus Pietų Kaukazo regiono, esančio netoli nuo ES. Ši vietovė puikiai pagrindžia bendrąsias ES saugumo strategijos rekomendacijas. Ji yra strategiškai patogioje vietoje, per ją į ES transportuojama iš Kaspijos jūros išgaunama nafta ir dujos ir joje esama svarbių išteklių. Tai reikalauja mūsų bendro dėmesio ir pasiryžimo veikti. Tačiau būtent dėl to, kad ji svarbi strateginiu ir energijos atžvilgiais, dėl šios vietovės pašėlusiai kovoja užsienio valstybės, išnaudodamos regiono šalių vidaus pasidalijimą ir konfliktus, „įšaldytus“ ir „tirpstančius“.

Jeigu ES nori visiškai išnaudoti Pietų Kaukazo galimybes, valstybės narės turi veikti kartu, o ne atskirai ir veikdamos būti ryžtingesnės, netgi jeigu dėl to kitos valstybės nebus patenkintos. Tam mums reikalinga strategija.

  Graham Watson (ALDE). – Pone pirmininke, sveikinu E. Kirilovą ir M. Kazaką atlikusius šį darbą.

Jeigu mūsų santykiai bus plėtojami laikantis požiūrio, kad mums reikia naftos ir dujų, padidinsime įtampą ir nepasieksime saugumo kitais atžvilgiais. Poreikis siekti, kad Pietų Kaukaze vyrautų taika ir būtų plėtojama ekonomika, turėtų būti mūsų politikos varomoji jėga; o tai reiškia, kad reikia bendradarbiauti su NATO siekiant užtikrinti, kad tai atsispindėtų naujoje strategijoje, bendradarbiauti su Rusija ir Turkija, kaip šio regiono valstybėmis, siekiant maksimaliai išnaudoti susitarimą ir žmonėms iš tikrųjų draugiškai ištiesti ranką sudarant asociacijos susitarimus, susitarimus dėl vizų ir t. t.

Turėtume palankiai vertinti D. Medvedevo ir V. Yanukovichiaus žodžius Moldovos klausimu, kurie rodo, kiek daug galima pasiekti diplomatijos keliu, ir sveikinu Komisijos narį Š. Füle su tuo, kad iki šiol plėtojama Europos kaimynystės partnerystė. Laukiu, kol Europos Sąjunga sukurs bendrą užsienio ir saugumo politiką, kad ES visais aspektais aktyviau plėtotų santykius su Juodosios jūros regionu.

  Cristian Dan Preda (PPE). – (RO) Ir aš norėčiau pasveikinti E. Kirilovą ir jam padėkoti už bendradarbiavimą rengiant šį pranešimą. Norėčiau pabrėžti du dalykus. Pirmasis susijęs su demokratijos klausimu. Bernd Posselt anksčiau teigė, kad šio regiono šalims reikia bendradarbiauti. Jos gali bendradarbiauti, jeigu Azerbaidžanas, Gruzija ir Armėnija vadovausis teisinės valstybės principu ir jeigu jos bus nuspėjamos ir pliuralistinės. Jeigu taip bus, iš to išloš ir ES.

Antrasis dalykas – natūralu – energijos klausimas. Norėčiau pabrėžti Gruzijos ir Azerbaidžano, kaip energijos išteklių tranzito ir energijos tiekimo išteklius įvairinančių šalių, vaidmenį. Tačiau norėčiau pasakyti, kad gerai, jog Armėnija taip pat dalyvaus šiuose projektuose, įskaitant su transportu susijusius projektus. Šiuo požiūriu pagrindinis dalykas – skaidrumas.

  Andreas Mölzer (NI). – (DE) Pone pirmininke, siekiant sumažinti Europos šalių priklausomybę nuo Rusijos energijos, gamtines dujas į ES turėtume gabenti iš Kaspijos jūros baseino per Pietų Kaukazą. Taip Kaukazas atliks pagrindinį vaidmenį. Šis regionas – ne tik didžiausias pasaulyje prekybos dujomis ir nafta tranzito punktas. Tai taip pat vieta, kurioje susikerta Rusijos ir Vakarų interesai, ir šiame regione vykstančiuose procesuose nori dalyvauti netgi Turkija. Be naftos ir dujų tiekimo sutarčių, Turkija taip pat siekia sudaryti stabilumo ir bendradarbiavimo paktą.

Kaukazo regiono stabilumu neabejotinai suinteresuota ir ES, bet negalime visos su šiuo planu susijusios atsakomybės perkelti ant Turkijos pečių, nes priešingu atveju jos prisijungimo metu atsiras nauja priklausomybė ir netgi spaudimas. Kaip rodo Kipro pavyzdys, Ankara iš peties nekerta. Dėl vykstančių valstybių kovų dėl gamtinių dujų Europai tiekimo jau atidėtas didelio masto „Nabucco“ dujotiekio tiesimo projektas, kuris ilgą laiką buvo planuojamas. Tikiuosi, kad konkuruojantis projektas „South Stream“ bus sėkmingesnis, kad Kaspijos jūros ištekliai nedingtų Kinijoje.

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Vakar Armėnijos Vyriausybės atstovai mane įspėjo, kad į pranešimo dėl poreikio kurti ES strategiją, skirtą Pietų Kaukazo regionui, dalį, kurioje kalbama apie Kalnų Karabacho konfliktą, įtrauktos formuluotės, kurios neatitinka oficialios ES pozicijos, išdėstytos visų ESBO šalių užsienio reikalų ministrų priimtoje deklaracijoje išdėstytų ir 2009 m. gruodžio 2 d. Atėnuose ESBO ministrų paskelbtos deklaracijos nuostatų.

Pirmiausia – 8 ir 10 punktų formuluotės neatitinka Madrido principų, dėl kurių susitarė ESBO Minsko grupės pasirašančiosios šalys. Šiuos punktus priėmus tokius, kokia jų formuluotė siūloma, jie galėtų tapti rimta kliūtimi siekiant tolesnės pažangos bandant taikiai išspręsti Kalnų Karabacho konfliktą.

Siekiant sudaryti galimybes peržiūrėti minėtus klausimus, norėčiau pasiūlyti apsvarstyti vieną iš dviejų minėtų variantų: iš pranešimo išbraukti ginčytinas nuostatas arba balsavimą dėl šio pranešimo atidėti, taip siekiant suteikti mūsų draugams iš Kaukazo laiko Europos Parlamentui paaiškinti savo poziciją dėl šio pranešimo.

  Štefan Füle, Europos Komisijos narys. – Pone pirmininke, paskutinis pranešėjas, J. Paška, išreiškė labai svarbią mintį. Norėčiau pateikti tris labai trumpas pastabas.

Pirmiausia, manau, kad jau turime strategiją (Rytų partnerystės strategiją), kurią galime panaudoti siekdami minėtas tris valstybės priartinti prie Europos Sąjungos – ir, iš tiesų, jos sako „kaip galima arčiau“.

Antra, manau, kad turime tam reikalingų priemonių: asociacijų susitarimus, ekonominės integracijos susitarimus, judumo (vizų išdavimo) galimybes ir paskutinį, bet ne mažiau svarbų dalyką – įvairią Europos Sąjungą, kuri galėtų suderinti Bendrijos metodą su bendrosios užsienio saugumo politikos metodu.

Mano trečioji pastaba – laukiu diskusijos su gerbiamais nariais dėl kaimynystės paketo, per kurią taip pat galėtume aptarti klausimą, ar sąvokai „kuo arčiau Europos Sąjungos“ reikia institucinės apibrėžties.

  Evgeni Kirilov, pranešėjas. – Pone pirmininke, dar kartą labai dėkoju už pastabas ir už vaisingą bendradarbiavimą rengiant pranešimą. Dėkoju už visas pastabas ir už paramą, kurią gavau iš daugumos kalbėjusių kolegų.

Norėčiau padėkoti INTA komiteto dokumentų rengėjui M. Kazakui už konstruktyvias idėjas, kurių pateikė jo komitetas, ir už ITRE komiteto pagalbą – daugelis jo narių pasiūlymų įtraukti į pranešimą. Taip pat dėkoju AFET komiteto sekretoriatui ir daugeliui ekspertų, NVO ir kitų organizacijų, kurios aktyviai dirba minėtame regione ir kurios dėjo vertingas pastangas ir suteikė vertingą paramą, atstovams.

Noriu pasakyti tik vieną dalyką. Turėtume taikyti tuos pačius principus. Iš kai kurių kolegų išgirdau kritiką. Turėtume žinoti, kad šis Parlamentas tikrai mūsų neparemtų, jeigu prabiltume apie Gruzijos teritorinį vientisumą ir jos apsisprendimą. Turėtume žinoti, kad visuotinis principų taikymas – geriausias pagrindas pradėti ir kurti santykius. Tikiuosi, kad Taryba ir Europos Komisija priims Europos Parlamento pranešime pateiktą rekomendaciją ir sukurs visapusišką ES strategiją, skirtą Pietų Kaukazui, ir norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Europos Komisijos narys Š. Füle labai tinkamu laiku aplankė Pietų Kaukazo regioną.

Norėčiau kreiptis į baronienę C. Ashton ir paprašyti padaryti tą patį ir pamėginti vykdyti šio regiono konfliktų prevenciją. Leiskite pasakyti, kad mes palankiai vertiname ir remiame praėjusią savaitę Tarybos priimtą sprendimą priimti būsimų asociacijų susitarimų su minėtomis trimis šalimis derybų nurodymus ir manome, kad sutartinių santykių su minėtomis trimis valstybėmis gerinimas – svarbus žingsnis. Dabar tinkamas laikas padidinti priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią neigiamiems regiono įvykiams ir įtampos didėjimui. Priešingu atveju vėl rizikuojame įsikišti tada, kai bus per vėlu. Neturėtume ir vėl laukti, kol taip atsitiks.

Didžioji pamoka Europai, iš kurios ji pasimokė – integracija. Ji – vienintelis ilgalaikis būdas susitaikyti su praeitimi ir investuoti į geresnę ateitį.

  Pirmininkas. – Diskusija baigta.

Dabar pereisime prie balsavimo.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Elena Băsescu (PPE), raštu. – (RO) Patvirtindamas šį pranešimą Europos Parlamentas dar kartą patvirtina ypatingą Pietų Kaukazo svarbą Europos Sąjungai, taip pat būtinybę parengti šio regiono strategiją. Trys Pietų Kaukazo regiono šalys – Gruzija, Armėnija ir Azerbaidžanas – yra Juodosios jūros sinergijos ir Rytų partnerystės dalyvės. Vadinasi, turime pagrindą ir priemones, leidžiančias Europos Sąjungai imtis aktyvesnių veiksmų regione.

Europos Komisija privalo pasiūlyti konkrečias šių sričių bendradarbiavimo iniciatyvas: energetinio saugumo, transporto, ekonominės plėtros ir aplinkos apsaugos. Pietų Kaukazo regionas yra labai svarbus pietiniam koridoriui, taigi, ir visos Europos energetiniam saugumui. Rumunija dalyvauja įgyvendinant konkrečius projektus, kurių tikslas – vystyti pietinį koridorių.

Šiuo klausimu mano šalies, Gruzijos ir Azerbaidžano atstovai pasirašė AGRI susitarimą. Pagal jį planuojama įrengti du suskystintų gamtinių dujų terminalus dviejuose Juodosios jūros uostuose, vieną Gruzijoje ir kitą Konstancoje (Rumunija). Norėčiau atkreipti dėmesį, kad negalime nepaisyti įšaldytų konfliktų regione, nes jų padėtis gali pablogėti, o dėl to regionas būtų destabilizuotas.

  Tunne Kelam (PPE), raštu. – Dėl Pietų Kaukazo regione susiklosčiusios padėties būtina, kad Europos Sąjunga ypač dabar laikytųsi aktyvios pozicijos, atsižvelgiant į Lisabonos sutartyje nustatytus įgaliojimus, pagal kuriuos ES gali tapti daug aktyvesnė ir pastebimesnė regione. Plataus masto Rusijos karinė invazija į dideles Gruzijos teritorijos dalis 2007 m. rugpjūčio mėn. atskleidė sukrečiančią tiesą, kad vadinamieji įšaldyti konfliktai gali lengvai tapti niokojančių regioninių konfliktų šaltiniais, jeigu pagrindinės jėgos, tokios, kaip ES, regione nesiims aktyvių veiksmų. 2007 m. tapo aišku, kad ES ir NATO yra nepasirengusios spręsti dėl naujos padėties iškilusių problemų. Rytų kaimynystės politikos srityje ES turi geras galimybes atlikti pastebimą vaidmenį, prisidėdama prie pasitikėjimo didinimo, atkūrimo ir atstatymo. Visų pirma tai reiškia ES įsitvirtinimą regione. Visiškai pritariame mūsų specialiojo įgaliotinio Peterio Semneby dalykiškai misijai. Tačiau negalime apsiriboti stebėsenos misijų vykdymu. Be to, pažeidžiant 2007 m. susitarimus EUMM vis dar neleidžiama patekti į Rusijos kontroliuojamus separatistinius regionus. Tokia padėtis netoleruotina ir žeminanti. Toliau bendradarbiauti su Rusijos valdžios institucijomis galime tik jeigu jos besąlygiškai laikysis savo pačių įsipareigojimų.

  Marek Siwiec (S&D), raštu. – (PL) Konfliktai Pietų Kaukaze pasiekė labai pavojingą ribą ir turime susitaikyti su mintimi, kad tai yra sunkiai sprendžiami konfliktai. Kad ir kokias pastangas – tikras ar tariamas – dėtume, jomis tik siekiama derybose sukelti tam tikrą painiavą, kuri iš tikrųjų nepadės išspręsti konfliktų. Tai taikoma Gruzijos ir Rusijos teritoriniams ginčams ir tam tikra prasme – Kalnų Karabachui.

Mano nuomone, dviejų šalių – Armėnijos ir Azerbaidžano, kurios pagal Rytų partnerystę ir Europos kaimynystės politikos srityje yra mūsų partnerės, – tarpusavio padėties pokyčiai atskleidžia nepriimtiną politiką, kurią vykdant pripažįstama, kad šie konfliktai yra sunkiai sprendžiami.

Europos Sąjunga, laikydamasi vienodos nuomonės su Rusija, kuri yra labai svarbi partnerė sprendžiant šį klausimą, privalo pasiekti, kad pozicijos būtų aiškiai išdėstytos. Pirmiausia tai turėtų reikšti, kad toms šalims, kurios siekia tapti ES narėmis, perduodama aiški žinia, jog teritorinių problemų sprendimas ir bent jau dalinis pabėgėlių klausimo sprendimas yra pagrindinės sąlygos rimtai galvojant apie narystę artimoje ar tolimesnėje ateityje.

Aš manau, kad tik ateitis ir būdas, kuriuo bus sprendžiamas Kalnų Karabacho konfliktas, parodys, ką konflikto šalys nori parodyti spręsdamos Europos lygmens klausimus ir kaip jos įrodys savo patikimumą šioje srityje.

  Indrek Tarand (Verts/ALE), raštu. – Tai buvo tinkamas laikas Kaukazo strategijai aptarti ir šioje strategijoje turėtų būti atsižvelgiama į nemalonius procesus, vykstančius tarp Ukrainos ir Rusijos. Klausimas susijęs su Sevastopolio karinės jūrų bazės nuomos pratęsimu iki 2050 m. Rusijos vadovų pareiškimai, kad Juodosios jūros laivynas niekada nebus naudojamas prieš jos kaimynus, neskamba labai nuoširdžiai. Kodėl tuomet laivynas yra čia – ar tam, kad linksmintų Krymo vaikus ir pagyvenusius žmones? Ceterum censeo, Prancūzija nusprendė parduoti Rusijai Mistral klasės karo laivą; manome, kad ji nuoširdžiai gailėsis dėl savo veiksmo.

PIRMININKAVO: J. BUZEK
Pirmininkas

5. Pirmininko pranešimas

  Pirmininkas. – Visų pirma norėčiau jus informuoti apie sunkią padėtį Lenkijoje. Atsižvelgdamas į didelį potvynį Lenkijoje, kuris užliejo didelę šalies dalį ir žmonės prarado visą savo turtą, norėčiau Europos Parlamento ir visų mūsų vardu palaikyti Lenkijos žmones, bei solidarizuotis su jais ir pareikšti nuoširdžiausią užuojautą tiems, kurie šiandien kenčia.

(Plojimai)

Šiuo klausimu bus diskutuojama kitoje Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje, kuri vyks 2010 m. birželio 16 d. Esu tikras, kad Europos Sąjunga bus solidari ir teigiamai reaguos į Lenkijos valdžios institucijų prašymą suteikti finansinę pagalbą. Turime nuosavą Europos Sąjungos solidarumo fondą, kuris yra toks svarbus įvykus tokiai stichinei nelaimei.

6. Darbotvarkės keitimas

  Pirmininkas. – Ponios ir ponai, šį rytą vyko Pirmininkų sueigos posėdis. Posėdį baigėme prieš 10 minučių. Labai išsamiai aptarėme balsavimo dėl rezoliucijų dėl strategijos „Europa 2020“ organizavimo klausimus. Kaip puikiai žinote, tai yra strategija, kurią taikant ketinama per artimiausią dešimtmetį visoje Europos Sąjungoje suteikti mūsų piliečiams darbą, klestėjimą ir stabilumą. Dėl to tai yra labai svarbi strategija Europos Sąjungos, taip pat jos kaimynų ateičiai, nes stiprūs galime būti tik tada, kai stiprūs būsime viduje.

Pirmininkų sueigos posėdyje vykusiose diskusijose buvo pateikti argumentai, kad balsuoti dėl mūsų rezoliucijų dėl strategijos „Europa 2020“ reikia šiandien, nes norėtume jas patvirtinti kuo greičiau, kad galėtume atsakingai dalyvauti šiuo klausimu rengiamose diskusijose su kitomis Europos institucijomis. Tačiau taip pat buvo argumentų, kad mums reikia strategijos, kurią patvirtintume didele balsų dauguma. Jeigu norime daryti įtaką Europos Sąjungoje, turime pasirūpinti, kad šios rezoliucijos būtų paremtos didele balsų dauguma.

Baiminamasi, kad šiandien tokios daugumos gali nebūti. Taigi, viena vertus, strategija mums reikalinga kuo greičiau, bet, kita vertus, mums reikia svarios rezoliucijos. Būtent to mums reikia.

Atsižvelgdamas į šias atsakingas mūsų frakcijų pirmininkų diskusijas, nusprendžiau pateikti pasiūlymą atidėti diskusijas. Tai atitinka Darbo tvarkos taisyklių 140 straipsnį.

Pakartosiu tai dar sykį: sprendimas yra labai svarbus, nes suprantame, kad rezoliucija yra skubiai reikalinga, tačiau mums reikalinga rezoliucija, kuri tvirtai remiama, o šie klausimai yra labai svarbūs.

  Joseph Daul, PPE frakcijos vardu. – (FR) Pone Pirmininke, dėkoju jums už pranešimą. Kalbant apie potvynius, turėčiau pridurti, kad mūsų draugai iš Vengrijos yra atsidūrę tokioje pat padėtyje, kaip ir draugai iš Lenkijos. Dėl to Vengrijos piliečių atžvilgiu laikomės tokios pat nuomonės, kaip ir dėl Lenkijos piliečių.

(Plojimai)

Pritariu jūsų nuomonei. Krizės metu demokratinės jėgos turi jungtis. Būtent tai turėdamas omenyje Pirmininkų sueigai prieš sesiją Strasbūre pasiūliau atidėti šį sprendimą iki birželio mėn., nes pastebėjau tam tikrų neatitikimų ir neaiškumų. Dauguma Pirmininkų sueigos narių man nepritarė – esame demokratinis Parlamentas – ir dėl to bandėme parengti šią rezoliuciją.

Vakar per pietus diskutuodami atitinkamose frakcijose supratome, kad trūksta laiko. Nenoriu pasakyti, kad darbas buvo prastai atliktas, nes tai reikštų, kad atsisakome pripažinti mūsų tarnybų, pirmininkų pavaduotojų ir už šios rezoliucijos parengimą atsakingų žmonių darbą. Pamanėme, iki tai padarė visi ar kai kurie delegacijų vadovai, kad galbūt būtų geriausia, atsižvelgiant į Parlamento reputaciją, atsiimti tekstą ir balsuoti kitą kartą; krizė, ar galiu atkreipti dėmesį, nepasibaigs birželio mėn. Aptarėme šį klausimą ir nusprendėme, kad didžiųjų frakcijų vadovai paprašys atidėti balsavimą iki birželio mėn.

Martin Schulz man pasakė, – ir buvo vienintelis tai padaręs, – kad pirmiausia man turėjo pritarti frakcijos dauguma, tačiau visiems reikalingas frakcijos daugumos pritarimas. Dėl to savo frakcijoje neaptarėme pakeitimų vakar vakare, taip pat neaptarėme rezoliucijos šiandien, nes frakcija pritarė atidėjimui siekiant rasti sprendimą, kuris, Parlamento nuomone, yra būtinas mūsų piliečiams.

Tuo metu gavome Guy Verhofstadt’o laišką; tai privertė mus priimti sprendimą prašyti taikyti paprastą trijų savaičių atidėjimą. Atsižvelgdamas į krizę prašau pritarti atidėjimui, kad mes, t. y. Parlamentas, galėtume savo piliečiams įrodyti, jog esame tvirta institucija ir atsakingi vyrai ir moterys.

  Pirmininkas. – M. Schulz norėtų nepritarti pasiūlymui.

  Martin Schulz, S&D frakcijos vardu. – (DE) Pone Pirmininke, savo kalbos pradžioje J. Daul minėjo sunkią padėtį Vengrijoje. Šiuo metu dauguma šalių susiduria su problemomis. Pvz., nuo potvynio smarkiai nukentėjo Slovakijos žmonės. Jaučiame tvirtą solidarumą su visų šalių, kurios nukentėjo nuo tokios nelaimės, piliečiais, įskaitant Vengriją, Lenkiją ir Slovakiją.

Pone Pirmininke, jūs ir J. Daul vakar ir taip pat šį rytą Pirmininkų sueigoje apibūdinote padėtį. Procedūros požiūriu neturiu ko pridurti. Tačiau D. Cohno-Bendito, L. Bisky ir savo paties vardu norėčiau paaiškinti, kad mes šį rytą balsuodami Pirmininkų sueigoje nepritarėme jūsų pasiūlymui atidėti balsavimą, nes manome, kad turėtume ir iš tikrųjų galime balsuoti šiandien.

Norėta patvirtinti tokią rezoliuciją Parlamente platesniu mastu ir turint didesnę daugumą, kaip buvo vasario mėn. Tai, kas atsitiko per keletą pastarųjų dienų, yra susiję ne su procedūra, o su turiniu. Tačiau vienas dalykas yra visiškai aiškus. Turinio, kuriam bendrai pritarta vasario mėn., požiūriu žengtas žingsnis atgal ir, atsižvelgiant į rimtą krizę, tai nestebina. Esama kelių skirtingų sprendimo būdų. Esama sprendimų, kai kurių žmonių manymu, gerų ir demokratiniu požiūriu teisėtų, taip pat yra mūsų sprendimų, kurie skiriasi nuo kitų ir, mūsų manymu, yra geresni. Bandydami rasti bendrą sutarimą negalime pasiekti taško, kai visos galimybės bus išnaudotos. Dabar laikas nustatyti ryžtingas pozicijas. Jūs galite nustatyti tvirtas pozicijas ir mes padarysime tą patį. Bandėme rasti bendru sutarimu pagrįstą sprendimą, tačiau tai nepavyko. Dėl to dabar turėtume bandyti gauti daugumos pritarimą vienai arba kitai pozicijai.

Jeigu dauguma narių pritars atidėjimui, šiuo atveju privalau pasakyti, kad mes, Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija, žinoma, liksime pasirengę naujoms deryboms. Tačiau šių derybų atskaitos taškas bus tekstas, kurį pateikėme kartu su kolegomis Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso frakcijos nariais. Todėl, pone Pirmininke, laikausi nuomonės, kad balsuoti turėtume šiandien.

(Parlamentas pritarė prašymui)

  Pirmininkas. – Taip pat norėčiau padėkoti J. Dauliui ir M. Schulzui, kad jie atkreipė dėmesį į tai, kad dabar potvynių taip pat esama kitose Europos dalyse. Esate visiškai teisus ir solidarizuotis turime su visomis nukentėjusiomis šalimis bei visais Europos gyventojais, kuriems šiandien kyla pavojus.

  Jan Březina (PPE). – Pone Pirmininke, į Lenkiją patenkantis potvynio vanduo atiteka iš Čekijos, kurioje potvynis padarė milžinišką žalą pirmajame šių potvynių etape. Čekija taip pat yra Europos Sąjungos dalis.

  Pirmininkas. – Ponios ir ponai, ką tik apie tai kalbėjau, kai dėkojau J. Dauliui ir M. Schulzui. Dėkoju ir jums, pone J. Březina, kad atkreipėte į tai dėmesį. Mus užliejo daug žalos pridarę potvyniai. Labai jums dėkoju.

PIRMININKAVO: R. WIELAND
Pirmininko pavaduotojas

7. Balsuoti skirtas laikas

  Pirmininkas. - Kitas klausimas – balsuoti skirtas laikas.

(Balsavimo rezultatai ir kita išsami balsavimo informacija (žr. protokolą))

7.1. Bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimas (A7-0132/2010, Louis Grech) (balsavimas)

7.2. Universitetų ir įmonių dialogas. Naujoji partnerystė siekiant modernizuoti Europos universitetus (A7-0108/2010, Pál Schmitt) (balsavimas)

7.3. Bendrijos finansinė pagalba Bulgarijos Kozlodujaus branduolinės elektrinės I–IV blokų eksploatavimo nutraukimui finansuoti, Kozlodujaus programa (A7-0142/2010, Rebecca Harms) (balsavimas)

7.4. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstravimo veiklos programą moksliniams tyrimams ir naujovėms skirtų lėšų sąveikos užtikrinimas (A7-0138/2010, Lambert van Nistelrooij) (balsavimas)

- Prieš balsavimą:

  Lambert van Nistelrooij, PPE frakcijos vardu. – (NL) Dėl šio pranešimo nėra jokių problemų. Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos vardu norėčiau paprašyti elektroninio balsavimo.

  Pirmininkas. – Laikas iš tikrųjų baigėsi, tačiau, atsižvelgiant į ribotas galimybes naudotis transportu šią savaitę ir, jeigu Parlamentas tam neprieštarauja, siūlau pereiti prie vardinio balsavimo. Ar kas nors nori prieštarauti? Niekas neprieštarauja, todėl galime balsuoti.

7.5. Ilgalaikis viešųjų finansų tvarumas atsigaunant ekonomikai (A7-0147/2010, Liem Hoang Ngoc) (balsavimas)

- Po balsavimo:

  Liem Hoang Ngoc, pranešėjas. – (FR) Pone pirmininke, pranešimas, dėl kurio ką tik balsavome, yra didelis smūgis Europos Sąjungos piliečiams, kuriems Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija ir Europos liberalų ir demokratų aljanso frakcija norėtų pateikti apmokėti sąskaitą už šios neoliberalios krizės padarinius.

(Plojimai)

Tokiomis aplinkybėmis negaliu leisti, kad mano vardas arba Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos pavadinimas būtų susietas su šiuo dokumentu. Dėl to prašau, kad išbrauktumėte mano parašą.

(Plojimai)

  Pirmininkas. – Pone L. Hoangai Ngocai, jūsų pareiškimas bus įrašytas protokole.

7.6. Sanglaudos politikos indėlis siekiant Lisabonos tikslų ir strategijos „ES 2020“ tikslų (A7-0129/2010, Ricardo Cortés Lastra) (balsavimas)

- Po balsavimo:

  Patrizia Toia (S&D). – (IT) Norėjau jus tik informuoti, kad mano balsavimo aparatas balsuojant dėl L. Hoango Ngoco pranešimo neveikė. Aš balsavau prieš pranešimą.

7.7. Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga (A7-0133/2010, Vincent Peillon) (balsavimas)

7.8. Pietų Kaukazui skirtos ES strategijos būtinybė (A7-0123/2010, Evgeni Kirilov) (balsavimas)

  Pirmininkas. – Balsavimui skirtas laikas baigėsi.

8. Paaiškinimai dėl balsavimo

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

Pranešimas: Louis Grech (A7-0132/2010)

  Peter Jahr (PPE). – (DE) Pone pirmininke, esu labai patenkintas, kad pranešime dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo buvo užsiminta apie mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ). 46 dalyje teisingai nurodyta, kad didžiausia jų problema yra galimybė gauti finansavimą. Tai yra tiesa, nes vis dar lengviau užtikrinti milijonų eurų vertės rizikos draudimo fondų finansavimą nei mažai įmonei gauti 100 000 EUR paskolą.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes norėčiau, kad pranešime būtų ne tik aprašoma tai, kas turėtų įvykti idealiu atveju, bet taip pat būtų reikalaujama, kad Komisija imtųsi konkrečių veiksmų.

Pranešimas: Pál Schmitt (A7-0108/2010)

  Miroslav Mikolášik (PPE). – (SK) Glaudesnis universitetų ir įmonių dialogas, mano nuomone, prisidės prie ekonomikos augimo. Nerimauju dėl didėjančio jaunų žmonių nedarbo. Jaunų žmonių netikrumas dėl padėties darbo rinkoje dažnai atbaido juos nuo šeimos kūrimo arba verčia tokius planus atidėti daug vėlesniam laikui ir tai galiausiai, atsižvelgiant į demografinius Europos pokyčius, turi neigiamą poveikį ekonominei ir socialinei sričiai.

Dėl to dialoge turi būti naudojamos priemonės, padedančios jauniems žmonėms patekti į darbo rinką, suteikiančios galimybę visapusiškai vystytis jų potencialui. Kiti klausimai turi būti susiję su švietimo kaip kovos su skurdu, nelygybe ir socialine atskirtimi priemonės, ypatingą dėmesį skiriant žmonėms su negalia, naudojimu. Dėl minėtų priežasčių pritariu pasiūlytam pranešimui.

Pranešimas: Rebecca Harms (A7-0142/2010)

  Seán Kelly (PPE). – (GA) Pone pirmininke, balsavau už šį pranešimą, ir tai buvo teisingas sprendimas.

Tačiau kalbant apie branduolinę energiją bendrai norėčiau pasakyti, kad dauguma piliečių yra dėl jos sumišę ir dėl Selafylde ir Černobylyje įvykusių baisių nelaimių mano šalyje beveik visi yra prieš branduolinę energiją. Dėl to patariu Komisijai ištirti su branduoline energija susijusius pranašumus ir trūkumus ir paskelbti dokumentą siekiant suteikti piliečiams galimybę apsispręsti vadovaujantis protu, o ne emocijomis.

Galiausiai norėčiau pasveikinti jus, pone pirmininke, puikiai padirbėjus pirmininkaujant pirmąją dieną.

  Sergej Kozlík (ALDE). – (SK) Europos Bendrija teikia finansinę pagalbą Lietuvai, Slovakijai ir Bulgarijai, kad paremtų jų pastangas įgyvendinti įsipareigojimus, susijusius su pirmosios kartos branduolinių reaktorių veiklos nutraukimu. Finansinė pagalba veiklos nutraukimui, kuri buvo suteikta Bulgarijai iki 2009 m., iš esmės buvo skirta parengiamajam darbui atlikti. Siūlomo veiklos pratęsimo tikslas – suteikti Bulgarijai pagalbą, kad šalis galėtų egzistuoti ir užtikrinti saugumą ir priežiūrą...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

Pone S. Kozlíkai, jūs negalite keisti savo pareiškimo temos.

Pranešimas: Liem Hoang Ngoc (A7-0147/2010)

  Peter van Dalen (ECR). – (NL) Pone pirmininke, keletas pakeitimų, kuriuos pranešėjas pateikė šiam pranešimui, yra tiesiog stulbinantys. Pranešėjas pasiūlė pašalinti visas formuluotes apie patikimus viešuosius finansus, Stabilumo ir augimo pakto (angl. SGP) pažeidimus, kuriuos reikia liautis darius, bei griežto SGP vykdymo svarbą ir du šimtai penkiasdešimt narių jam pritarė. Stebėtina!

Pranešėjo ir kitų dviejų šimtų penkiasdešimties narių tikslas – sunaikinti ekonomiką. Kaip gali būti, kad vis dar yra du šimtai penkiasdešimt narių, kurie atsisako gyventi pagal kišenę? Du šimtai penkiasdešimt Europos Parlamento narių, kurie neįstengia suprasti, kad gausybės rago nėra! Visos valstybės narės turės pralieti daug kraujo, prakaito ir ašarų, kad atsikratytų skolų, sutvarkytų savo finansus ir pasuktų kita kryptimi.

Akivaizdu, tai – griežta žinia ir rinkėjai jos neįvertins palankiai. Tačiau jeigu to nepadarysime, visa Europa bankrutuos! Kelias, kurį pasiūlė pranešėjas, yra receptas, kaip per trumpą laiką sunaikinti viešųjų finansų tvarumą. Laimė, pakeitimai nebuvo patvirtinti.

  Vicky Ford (ECR). – Pone pirmininke, pritariu šiam pranešimui dėl viešųjų finansų. Palyginti su pradiniu projektu, jis labai patobulintas.

Jungtinėje Karalystėje ir daugumoje valstybių narių didelė skola ir deficitas yra rimta problema. Privalome atprasti nuo fiskalinių paskatų ir monetarinio stimuliavimo, ir tai neturėtų būti priimtina norma. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kaip panaikinti aukštą mūsų dabartinio nedarbo lygį ir sumažinti mokesčių naštą darbuotojams ir MVĮ. Ištekliai yra riboti ir sutariame, kad pinigai, kuriais galima pasinaudoti, turėtų būti skiriami augimą skatinančioms investicijoms, pvz., moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai ir ekologiškesnėms, pažangesnėms inovacijoms. Galiausiai negalime nutylėti to, kad visuomenė nuolat senėja. Pensijų sistemos turi būti skaidrios ir į jas reikia atsižvelgti sprendžiant valstybės skolos klausimą.

Šiame pranešime esama kai kurių nerimą keliančių klausimų. Pvz., migracijos klausimas turi būti sprendžiamas imantis švelnesnių priemonių. Dėl migracijos gali būti pašalinamos tam tikros darbo jėgos spragos, tačiau ji privalo būti kontroliuojama ir turi būti atsižvelgiama į vietos veiksnius. Taip, sutinku, kad sprendimai dėl Europos problemų turi būti priimami Europos lygmeniu, tačiau privalome atsižvelgti į pasaulinę ekonomiką ir taip pat privalome atsižvelgti į mūsų nacionalinių vyriausybių pagrindinius įgaliojimus.

  Philip Claeys (NI). – (NL) Balsavau prieš L. Hoango Ngoco pranešimą, iš esmės dėl jame esančio abejingumo, sudarančio prielaidas dar didesnei masinei imigracijai į Europą.

Kiek Europos Parlamentas gali nutolti nuo tikrojo pasaulio? Mūsų miestai jau kenčia nuo masinės nekontroliuojamos imigracijos problemų. Šiuo metu Europos lygmeniu atlikome ekonominės naudos dėl užsieniečių, esančių už Europos Sąjungos ribų, imigracijos analizę. Kelių valstybių narių vyriausybės, jau susidūrusios su šia problema, atsisakė apskaičiuoti dėl imigracijos patirtas išlaidas, ir atrodo, jog jos laikosi nuomonės, kad norėtų nieko nežinoti šiuo klausimu. Kaip tai paaiškinti?

Taip pat turime atsižvelgti į dėl to kilsiančias problemas besivystančiose šalyse, kurios susidurs su protų nutekėjimu ir jų gyvybiškai svarbių jėgų perkėlimu į Europą. Jų problemos taps dar sunkesnės, ir tai sukels dar didesnę imigraciją.

Pranešimas: Vincent Peillon (A7-0133/2010)

  Diane Dodds (NI). – Pone pirmininke, dėl daugelio priežasčių balsavau prieš pranešimą savo iniciatyva dėl Viduržemio jūros šalių sąjungos.

Nėra abejonių, kad stabilus Viduržemio jūros regionas yra didesnės Europos dalies laimėjimas. Tačiau tuo metu, kai ekonominės sąlygos Europoje yra rizikingos, visiškai netinkama, kad šis Parlamentas turėtų svarstyti su tokiu planu susijusią kainą. Didieji valstybių vadovų susitikimai, keturiasdešimties metų stiprumo sekretoriatas ir kaimynystės paketai šiuo konkrečiu laikotarpiu nesudaro taupios ekonomikos politikos įspūdžio.

Be to, prieštaravau 5 pakeitimui ir prašiau, kad ES ir Izraelio santykiai pagal Lengvatinį ekonominės asociacijos susitarimą toliau nebūtų atnaujinami. Dėl trapios pusiausvyros, kurios reikalaujama iš Europos, tokie raginimai niekaip nesuteiks Izraeliui daugiau pasitikėjimo šio Parlamento, kaip sąžiningo tarpininko, vaidmeniu.

  Bernd Posselt (PPE). – (DE) Pone pirmininke, devintojo dešimtmečio pradžioje, kai buvau jaunas žurnalistas, lankiausi pas Maroko karalių Hasaną, kurio prašymas priimti jo šalį į ES ką tik buvo atmestas. Po vizito parašiau straipsnį, kuriame raginama įkurti Viduržemio jūros regiono bendriją. Man buvo suteikta ypatinga teisė šioje šalyje dirbti Otto von Habsburgui, kuris pasakė, kad Viduržemio jūra niekada neatskyrė Europos ir jos kaimynų, tačiau ji turi juos suvienyti. Prezidento N. Sarkozy biografijoje Jean-Paul Picaper rašė, kad sumanymas įkurti Viduržemio jūros šalių sąjungą atsirado visos Europos judėjimo metu.

Kodėl apie tai kalbu? Nes noriu, kad būtų aišku, jog tai nėra tik prancūzų manija, kaip minėjo dauguma žmonių, ir tai nėra pinigų švaistymas, kaip minėjo pirmesnis kalbėtojas. Po Rytų partnerystės tai – svarbiausia Europos Sąjungos užsienio politikos priemonė. Tačiau būtent dėl šios priežasties turime užtikrinti, kad ji būtų tinkamai sukurta ir turėtų politinę struktūrą. Tai neturi būti paprasčiausiai laisvosios prekybos zona, nes žinome, kad Viduržemio jūros regionas, kaip sakė W. Cherchill, ir skiriu šią pastabą savo kolegoms Parlamento nariams iš Jungtinės Karalystės, yra silpnoji Europos vieta. Privalome užtikrinti, kad ateityje taip nebebūtų.

Pranešimas: Evgeni Kirilov (A7-0123/2010)

  Tunne Kelam (PPE). – Pone pirmininke, pritariau šio pranešimo, kuriame išreiškiamas susirūpinimas dėl etninio valymo naudojimo kaip parengiamojo darbo Rusijai pripažįstant nykštukinius Pietų Osetijos ir Abchazijos regionus, 12 dalies pradiniam variantui. Aš siūliau raginti Rusiją nedelsiant laikytis savo paliaubų įsipareigojimų ir tuojau pat panaikinti savo draudimą EUMM patekti į Pietų Osetiją ir Abchaziją. Manau, kad iš tikrųjų netoleruotina ir žeminanti yra tokia padėtis, kai ES atstovai turi prašyti leidimo, dėl kurio buvo susitarta, atvykti į šiuos regionus. Šiomis aplinkybėmis raginimas, kad Rusija gerbtų Gruzijos suverenitetą ir vientisumą, deja, neturi jokios galios.

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

Pranešimas: Louis Grech (A7-0132/2010)

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Vidaus rinka ir euras yra du tikri Europos Sąjungos skydai, apsaugantys nuo dvidešimt septynias valstybes nares dabar apėmusios finansų, biudžeto, ekonomikos ir socialinės audros. Balsavau už šį pranešimą, nes jame dar kartą patvirtinama, kad vidaus rinka atlieka pagrindinį vaidmenį, ir pateikiama labai gera dabartinių uždavinių apžvalga (biudžeto koordinavimas, švietimo ir mokslinių tyrimų plėtra, pagalba MVĮ, SOLVIT ir Europos įmonių tinklo stiprinimas ir prieinamumas). Šis pranešimas – tai pamąstymai ir tarsi kelionės dokumentas, puikiai papildantis profesoriaus M. Monti naujausią ataskaitą „Naujoji bendrosios rinkos strategija“, kuris buvo įteiktas Europos Komisijos Pirmininkui José Manueliui Barroso.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kuriame atkreipiamas dėmesys į dabartinius vidaus rinkos trūkumus. Ekonomikos ir finansų krizė iš esmės pažeidė bendrosios rinkos integravimo procesą. Deja, esame iš naujo atsirandančio nacionalinio ekonominio protekcionizmo, kuris gali sukelti vidaus rinkos susiskaldymą, liudininkai. Daug MVĮ pasitraukia iš rinkos, nes per krizę galimybė joms gauti lėšų buvo griežtai apribota. Nereikėtų pamiršti, kad MVĮ sudaro pagrindinę Europos ekonomikos pagrindo dalį ir yra pagrindinės ekonomikos augimo ir socialinės sanglaudos skatintojos. Valstybės narės turėtų labiau stengtis įgyvendinti Smulkiojo verslo aktą ir šalinti biurokratizmą bei kitas administracines ir biurokratines kliūtis MVĮ.

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Balsavau prieš pranešimą, nes jame raginama įgyvendinti nuostatas, kurios yra labai kenksmingos tikram perspektyviam augimui ir apskritai ES darbuotojų ir vartotojų interesams. Pirma, pranešėjas ne tik prieina prie klaidingų išvadų; jis taip pat formuluoja savo pasiūlymus remdamasis klaidinga prielaida, atsižvelgdamas į teiginius, kad „bendroji Europos rinka kartu su euro zona geriausiai atspindi tikrąją ES ekonomikos integracijos ir vienybės reikšmę ir iš tikrųjų yra labiausiai pastebimas Europos integracijos ES piliečių labui pasiekimas“. Jis užmiršta, kad nėra pagrindinės socialinės ir politinės sąjungos, ir nepastebi tikrųjų dabartinių daugumos euro zonos šalių sąlygų.

Jis pirmiausia remiasi socialinės rinkos ekonomika, neaiškia sąvoka, kuri iš esmės reiškia rinkos liberalizavimą pasinaudojant net paskutiniais socialinės politikos likučiais. Pranešėjas taip pat visais atžvilgiais laikosi konkurencingumo filosofijos ir strategijos „Europa 2020“, kurios ne tik neturi jokio pagrindo, bet netgi sukels Europos žmonėms dar daugiau neigiamų padarinių.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Visi žinome, kad strategija „Europa 2020“ buvo parengta siekiant padėti Europos Sąjungai išbristi iš dabartinės ekonomikos krizės ir parengti jos ekonomiką ateinančiam dešimtmečiui. Dėl to manau, kad strategijoje „Europa 2020“ turi būti nustatyti tikroviški uždaviniai – iki 2020 m. pasiekti, kad būtų sukurta ekologiška žiniomis pagrįsta socialinės rinkos ekonomika ir vystymasis būtų tvarus. Kitas uždavinys – kurti darbo vietas žemės ūkio ir aplinkos apsaugos sektoriuose, nes strategijos „Europa 2020“ pagrindas turi būti bendroji Europos rinka, padedanti spręsti ekonomikos augimo ir vartotojų apsaugos uždavinius.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes jame nurodoma, kad bendroji rinka nėra susijusi vien su ekonominiu aspektu. Svarbu užtikrinti, kad atsigaunant bendrajai rinkai būtų laikomasi visa apimančio ir vienodo požiūrio, pagal kurį vartotojų ir piliečių tikslai, visų pirma susiję su ekonominėmis, socialinėmis, sveikatos ir aplinkos apsaugos problemomis, būtų visiškai integruoti į atsigaunančią bendrąją rinką.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Vidaus rinka, taip pat su ja susijusios politikos sritys, suteikė Europos visuomenei geresnes galimybes įsigyti įvairesnių prekių ir paslaugų mažesne kaina. Vidaus rinkos principai reiškia, kad Europos vartotojai gali naudotis didesniu informacijos kiekiu ir geresne savo teisių apsauga, tačiau taip pat jie vis geriau suvokia apie savo įsipareigojimus. Dėl šios priežasties tikrovėje vidaus rinka yra ne statiška, o dinamiška. Tai yra tikrovė, kuri keičiasi globaliame pasaulyje; toliau turime galvoti apie tai, kaip vystyti vidaus rinką ir geriau ją įgyvendinti. Pritariu pranešėjui ir atkreipčiau dėmesį į Europos Sąjungos vidaus rinkos svarbą Europos integracijai, didesnei socialinei sanglaudai, tvariam vystymuisi, konkurencingumui ir ekonomikos augimui, kuris padės pasiruošti ateities pokyčiams ir konkuruoti pasaulinėje rinkoje.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Integruotos, visapusiškai veikiančios bendrosios rinkos kūrimas yra svarbus siekiant didinti Europos integracijai, socialinei sanglaudai, ekonomikos augimui ir ES tvariam vystymuisi. Tačiau ekonomikos krizė neabejotinai turėjo poveikį visuomenės ir vartotojų pasitikėjimui bendrąja rinka. Svarbu, kad Europos visuomenė suprastų bendrosios rinkos svarbą, jos veikimo principus ir, svarbiausia, naudą, kurią ji gali suteikti visuomenei, vartotojams ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Bendrosios rinkos atgaivinimas reiškia, kad joje dalyvaujantys įvairūs suinteresuotieji subjektai privalo laikytis vienodo visa apimančio požiūrio, pagal kurį sujungiami vartotojų ir visuomenės uždaviniai, visų pirma tie, kurie susiję su ekonominėmis, socialinėmis, sveikatos ir aplinkos apsaugos problemomis, į atnaujintą bendrąją rinką. Ši nauja bendrosios rinkos stiprinimo programa turi būti atidžiai stebima, kad pagal ją būtų galima vertinti socialinį teisingumą, užtikrinti rinkos vientisumą, skatinti inovacijas ir padėti pereiti į naują skaitmeninę erą. Tikėtina, kad šios imperatyvios nuostatos suteiks bendrajai rinkai konkurencinį pranašumą kitų pagrindinių pasaulio valstybių ekonomikos atžvilgiu. Siekiant sukurti pasitikėjimą šia bendrąja rinka, būtina užtikrinti vartotojų ir visuomenės socialinių ir aplinkos apsaugos poreikių apsaugą.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Žaviuosi pranešėju dėl to, kad jis visiškai rimtai ir nesijuokdamas sugeba parašyti, kad bendroji rinka ir euras atliko apsauginio skydo vaidmenį per didžiulę krizę, kuri mus kankina pastaruosius dvejus metus. Niekas mūsų neapsaugojo, o mažiausiai tai darė Briuselio Europa. Priešingai, ji sudarė visas sąlygas, būtinas tam, kad gautume didžiausią smūgį: laisvas pasaulinis kapitalo judėjimas, viešųjų paslaugų ir socialinės apsaugos sistemų sugriovimas, didėjantis neužtikrintumas dėl darbo ir centrinio banko, kuris yra abejingas valstybių narių ekonominiams poreikiams, kompetencijai priskirta pinigų politika. Tai yra bendrosios rinkos, kuri nuo 1992 m. liko nebaigta kurti, padariniai. Tai taip pat buvo inertiškas elementas, nereikalingas elementas, į kurį reikėjo atsižvelgti, kai valstybės narės pačios ėmė spręsti problemas. Kalbant apie eurą, manau, turėtume visų tų šalių, kurios kenčia nuo spekuliacijos, paklausti, ką jos mano apie euro galimybes suteikti joms apsaugą. Šiuo metu jis pats yra krizės veiksnys.

  Małgorzata Handzlik (PPE), raštu. – (PL) Bendroji Europos rinka yra svarbus Europos Sąjungos integracijos laimėjimas. Ji suteikia daug galimybių mūsų piliečiams, taip pat mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

Pranešime dėl ES rinkos strategijos ir ateities, kuris buvo paskelbtas ir pristatytas praėjusią savaitę, profesorius Mario Monti aiškiai nurodo, kad piliečiai ir vartotojai turėtų būti vieni pagrindinių bendrosios rinkos naudos gavėjų. Rinka jiems ne visada yra palanki. Dėl to rengiant kitus teisės aktų pasiūlymus turėtume kuo plačiau atsižvelgti į jų problemas. Turėtume pabandyti užtikrinti, kad klausimai, pvz., susiję su profesinės kvalifikacijos pripažinimu, teisingu Paslaugų direktyvos įgyvendinimu, e. komercija, mažųjų ir vidutinių įmonių ir vartotojų apsauga, toliau kuriant bendrąją rinką taptų prioritetiniai.

Kaip teisingai pažymėjo profesorius M. Monti, valstybėse narėse juntamas tam tikras nuovargis, susijęs su ES rinkos klausimų sprendimu, tačiau būtent dabar labiau nei kada nors anksčiau mums reikalinga tvirta bendroji rinka, kaip parodė pastarųjų mėnesių krizė. Dėl to palankiai vertinu L. Grecho pranešimą, prie kurio rengimo turėjau progą prisidėti ir kuris atspindi mūsų komentarą ES rinkos vartotojų ir piliečių klausimu.

  Eija-Riitta Korhola (PPE), raštu. – Šis pranešimas negalėjo būti parengtas sunkesniu laiku. Dabartinė finansų krizė sukūrė nepasitikėjimo aplinką ir sukėlė gausybę diskusijų apie vyriausybių protekcionistines priemones. Ilgainiui Europos ekonomikai tai turėtų žalingų padarinių. Manau, esama ryšio tarp ekonomikos problemų ir motyvacijos užbaigti vidaus rinkos kūrimą trūkumo. L. Grech savo pranešime teisingai nurodo, kad pilietis yra tikroji vidaus rinkos ašis ir kad ekonomika turėtų tarnauti piliečiui, o ne atvirkščiai. Savo pranešime „Naujoji bendrosios rinkos strategija“ M. Monti įspėja, kad vidaus rinka yra kaip niekad nepopuliari, tačiau kaip niekad reikalinga. Manau, kad, siekdami atgaivinti vidaus rinką, turime veikti drąsiai, taip pat turime atsižvelgti į piliečių problemas. Balsavau už L. Grecho pranešimą, nors, mano nuomone, jame daugiau dėmesio turėjo būti skirta MVĮ. Tačiau patvirtinus svarbius pakeitimus rezultatas buvo gerai subalansuotas ir tikiuosi, kad jis paskatins Komisiją teikti gerai apgalvotas teisės aktų iniciatyvas.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Bendrosios rinkos kūrimas visada buvo ir tebėra vienas pagrindinių ES uždavinių. Gerai veikianti bendroji rinka yra svarbiausias tolesnės Europos integracijos, Europos Sąjungos socialinės sanglaudos, ekonomikos augimo ir tvaraus vystymosi procesas. Dėl dabartinės ekonomikos krizės ėmė kilti abejonių dėl to, koks yra bendrosios rinkos etapas: yra žmonių, kurie teigia, kad šiuo metu ji silpna. Jeigu tai tiesa, tai labai kenkia bendrosios rinkos integracijos procesui ir pačiai Europos Sąjungos istorijai. Šiame etape labai svarbu sukurti priemonę, kuria Europos visuomenė būtų aiškiai ir nedviprasmiškai informuojama apie tai, kaip veikia bendroji rinka, taip pat apie didelę naudą, kurią ji gali suteikti vartotojams ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Tai lėmė mano apsisprendimą balsuojant.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Pranešimo kryptis yra neteisinga. Dabar laikas apsaugoti įvairių valstybių narių įmones nuo pasaulinės finansų krizės padarinių ir nustatyti aiškias spekuliantams ir laisvajai rinkai taikomas taisykles. Užuot tai darius, kultūriniai ir ekonominiai rinkų, įmonių ir verslo praktikos skirtumai aukojami pasaulinės rinkos labui. Dėl šių priežasčių balsavau prieš šį pranešimą.

  Robert Rochefort (ALDE), raštu. – (FR) Balsavau už L. Grecho pranešimą dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo. Šiame dokumente iš tikrųjų yra pusiausvyra tarp, viena vertus, atviros ekonomikos, kurioje galima skatinti augimą bei kurti darbo vietas ir numatyti visapusišką atsaką į pagrindines ateities problemas (pvz., konkurencingumas, moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, pramonės politika ir demografiniai bei aplinkos apsaugos klausimai), uždavinių ir, kita vertus, ekonomikos sistemos, kurioje užtikrinama vartotojų apsauga ir piliečių socialinės bei aplinkos apsaugos garantijų poreikių tenkinimas, uždavinių. Rengdami atgaivinimo strategiją neturime pamiršti piliečių ir vartotojų.

Europa taip pat turi laikytis visa apimančio požiūrio, pagal kurį būtų visapusiškai atsižvelgiama į mūsų piliečių problemas ir kitas horizontaliosios politikos sritis, visų pirma sveikatą, socialinę ir vartotojų apsaugą, darbo teisę, aplinką, tvarų vystymąsi ir išorės politikos sritis. Pranešime Komisija raginama pateikti teisės akto pasiūlymą, kad būtų užtikrintas Europos mastu prieinamos, tinkamos ir pasiekiamos kolektyvinės žalos atlyginimo sistemos įgyvendinimas iki 2011 m. gegužės mėn., kurį aš remiu.

  Carl Schlyter (Verts/ALE), raštu. – (SV) Šiais metais tai geriausias pranešimas, kuriame vien retorika be jokio turinio, ir dėl šios priežasties negaliu jam pritarti. Be to, jame nėra nei gerų, nei blogų pasiūlymų ir dėl to susilaikau.

Pranešimas: Pál Schmitt (A7-0108/2010)

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Balsavau už pranešimą dėl universitetų ir įmonių dialogo, nes, mano nuomone, labai svarbu, kad mokymų ir darbo rinkos ryšys būtų pagerintas. Tai yra klausimas, susijęs ne su studentų išsilavinimo krypties parinkimu atsižvelgiant į privačiojo sektoriaus poreikius, bet su galimybių jauniems žmonėms prisiderinti prie darbo rinkos sąlygų sudarymu. Universitetų ir įmonių ryšiai turi būti stiprinami siekiant palengvinti galimybes studentams gauti darbą ir įmonėms lengviau rasti netipinės profesijos darbuotojų.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Palaikau šį pranešimą dėl aktyvesnės universitetų ir įmonių partnerystės. Siekiant sėkmingai pereiti prie žinių ekonomikos universitetai atlieka svarbų vaidmenį, tačiau būtinas ir kitų suinteresuotų šalių, t. y. įmonių, valdžios institucijų, aktyvus dalyvavimas. Kad būtų pasiekti veiksmingi rezultatai, būtina pertvarkyti ir modernizuoti švietimo sektorių, atnaujinti mokymo programas ir reformuoti mokymo planus siekiant patenkinti darbo rinkos poreikius. Sudarius sąlygas aukštąsias mokyklas pabaigusiems absolventams įsidarbinti mažosiose ir vidutinėse įmonėse, būtų pašalintas jaunų specialistų ir darbo rinkos paklausos skirtumas.

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. – (IT) Šiame pranešime savo iniciatyva parengtame pranešime esama iš tikrųjų teigiamų idėjų dėl mūsų universitetų ateities. Bet koks akademinės mokymo sistemos pokytis, padedantis modernizuoti mokymo programas ir, svarbiausia, suartinantis absolventus ir darbo rinką, turėtų būti palankiai vertinamas ir labai skatinamas.

Šiandien Europos universitetų sistema, vienas svarbiausių mūsų kasdienio gyvenimo elementų, kurį naudodami galime sėti tvirto, ilgalaikio ekonomikos atsigavimo sėklas, turi atsiverti darbo rinkai: sukurti glaudžius ryšius, atsižvelgiant į abipusius universitetų ir įmonių mainus, yra valstybių narių institucijų prioritetas, ir iš esmės tai turi būti vietos ir regionų valdžios institucijos, kurios svarbios stengiantis sėkmingai sujungti ekonomikos ir mokymo sektorius. Tik atitinkamuose regionuose su įmonėmis bendraujantys universitetai gali tikėtis padėti jauniems žmonėms patekti į darbo rinką ir joje nuolat pasilikti.

Dabar ir visada mums visiems reikia mokymo įstaigų, kurios atitiktų šių dienų reikalavimus ir kurios, svarbiausia, atspindėtų regionų poreikius: tai taip pat, esu tikra, yra labai svarbi mūsų regionų augimo dalis. Dėl to balsavau už šį pranešimą.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Šiandien žinios yra svarbesnis prioritetas nei kada nors anksčiau. Žinių trikampio požiūriu turi būti daroma daugiau, patvirtinant žinių tapsmui socialine vertybe reikalingą reformų sistemą ir stiprinant įmonių ir universitetų ryšius, kaip yra Europos technologijų instituto (angl. EIT) žinių ir informacijos bendrijų atveju. Labai svarbu, kad universitetai per savo mokslinių tyrimų ir inovacijų programas integruotų ekonominę ir socialinę aplinką į pagrindinę savo veiklos sritį. Siekiant stiprinti mūsų pramoninę bazę, puikų paslaugų sektorių ir modernią žemės ūkio ekonomiką, būtina plėtoti naujų augimo šaltinių, mokslinių tyrimų ir plėtros, inovacijų ir švietimo skatinimo investavimo strategiją. Valstybinės ir privačios aukštojo mokslo įstaigos, universitetai ir politechnikos institutai atliks labai naudingą vaidmenį stiprindami valstybės pasitikėjimą šiomis įstaigomis. Jiems turėtų būti suteikta autonomija, kad galėtų iš esmės prisidėti prie Europos vystymosi. Būtina stiprinti tarpdalykinius ir transdalykinius švietimo ir mokslinių tyrimų programų aspektus ir universitetų bendradarbiavimą. Šiuo atveju informacija ir ryšių technologijos yra pagrindinė priemonė.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl universitetų ir įmonių dialogo: naujoji partnerystė siekiant modernizuoti Europos universitetus, nes jame numatytos priemonės, prisidedančios prie Europos moksleivių įsidarbinimo galimybių didinimo. Švietimo sektoriaus ir įmonių bendradarbiavimas yra labai svarbus mažinant atotrūkį tarp švietimo sektoriaus pasiūlos logikos ir darbo rinkos paklausos logikos.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Manau, kad partnerystės, suteikiančios galimybę modernizuoti universitetus, visų prima tuos, kurie suteikia žmonėms geresnį išsilavinimą ir kvalifikaciją, yra labai svarbios siekiant padidinti Europos konkurencingumą. Ši kokybė atsispindės inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityse, kurios yra labai svarbios tvariam ekonominiam ir socialiniam augimui. Partnerystės turi būti užmezgamos tarp universitetų ir įmonių siekiant palengvinti šių darbuotojų patekimą į darbo rinką, padėti sumažinti šiandien fiksuojamą ypač aukštą nedarbo lygį. Šiuo atveju norėčiau dar kartą atkreipti dėmesį į Europos Sąjungos sanglaudos politikos, pagal kurią skiriamos lėšos bus labai naudingos siekiant šio tikslo, svarbą.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) 2000 m. kovo mėn. Lisabonoje ir 2002 m. kovo mėn. Barselonoje Europos Vadovų Taryba patvirtino strateginį uždavinį padaryti ES konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių ekonomika pasaulyje, padarant jos švietimo ir mokymo sistemas pasauliniu etalonu kokybės požiūriu ir sukuriant Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvę. Valstybės narės yra atsakingos už švietimo ir mokymo politiką, o ES vaidmuo – padėti pagerinti nacionalines sistemas naudojant naujas ES lygmens priemones, savitarpio mokymąsi ir informacijos bei gerosios patirties mainus. Dėl žinių ekonomikos ir greitos technologinės plėtros kyla nauji Europos aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų uždaviniai, taip pat atveriantys naujas galimybes, kurios turi būti veiksmingai išnaudotos. Šiuo atveju kokybiškų aukštojo mokslo ir įmonių partnerysčių užmezgimas turi labai didelę reikšmę. Manau, kad švietimo sektoriaus ir įmonių bendradarbiavimas vietos, regionų, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis yra labai svarbus mažinant atotrūkį tarp švietimo sektoriaus pasiūlos logikos ir darbo rinkos paklausos logikos.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Pranešime dėl universitetų ir įmonių dialogo patvirtinta pozicija, kuri, mūsų manymu, nėra tinkamas būdas modernizuoti švietimą. Turime labai rimtai vertinti artėjančią grėsmę laisvai, visuotinei ir demokratinei teisei į švietimą. Manome, kad nedelsiant turi būti pripažintos Bolonijos proceso klaidos ir, priešingai nei pranešėjas sako apie Bolonijos procesą, judumo kaip priemonės, padedančios suartinti valstybes nares ir padaryti jas lygesnes, klausimo mitas turi būti išsklaidytas.

Be to, neturėtume pamiršti, kad Bolonijos procesas nėra neutralus ir jis buvo susijęs su pradinėmis investicijomis, o galbūt tuo tarpu procese buvo laikomasi požiūrio, kad už valstybinio finansavimo praradimą atsakingas universitetas. Pranešime keletą kartų minimas universitetų autonomijos klausimas, šiuo atžvilgiu pateikiama universitetų ir įmonių „partnerystės“, kaip būdo užtikrinti įstaigų finansavimą, idėja. Ši universiteto ir įmonių koncepcija dėl savo komercinio pobūdžio, turinio ir kokybės praradimo silpnina švietimo, kaip visuotinės teisės, tikrąją reikšmę ir vertę. Tai – neoliberalus požiūris, kuriam prieštaraujame.

  Filip Kaczmarek (PPE), raštu. – (PL) Pritariau P. Schmitto pranešimui dėl universitetų ir įmonių dialogo: naujoji partnerystė siekiant modernizuoti Europos universitetus. Norėčiau nuoširdžiai padėkoti pranešėjui, kuris, deja, jau nebe Europos Parlamento narys. Nuoširdžiai sveikinu P. Schmittą jį išrinkus į Vengrijos parlamentą ir su naujomis pirmininko pareigomis. Linkiu jam visokeriopos sėkmės.

  Jaromír Kohlíček (GUE/NGL), raštu. – (CS) ES padėtis šiuo metu yra labai nenuosekli. Viena vertus, esama aiškaus poreikio, kad universitetai bakalauro studijų kursuose mokytų į praktiką orientuotus profesionalius darbuotojus. Kita vertus, žmonės, kurie iš tikrųjų nusimano apie techninį išsilavinimą, žino, kad per pirmuosius trejus tinkamų studijų universitete metus studentams turėtų būti suteiktos pagrindinės teorinės žinios, kad jie galėtų sėkmingai tęsti studijas. Tai yra visų nesusipratimų priežastis. Universitetų ir įmonių forumuose, kad ir kokia forma jie vyktų, visada daugiausia dėmesio bus skiriama „praktiškai naudingiems“ absolventams. Tačiau pagrindiniai mokslinių tyrimų iniciatoriai ir svarbių inovacijų kūrėjai dažniausiai yra inžinerijos, magistro ir doktorantūros studijų absolventai. Ketindami pasiekti svarbių rezultatų savo veiklos srityje šie absolventai, žinoma, privalo per pirmuosius trejus savo studijų metus įgyti tinkamą išsilavinimą svarbiausių techninių mokomųjų dalykų srityje. Sunku įsivaizduoti, kad jiems užtektų vidurinės mokyklos matematikos kurso ir trumpalaikių pagrindinių technikos mokslo žinių, prie kurių pridedamas paprastosios arba dvejybinio įrašo buhalterijos egzaminas, ir praktinių žinių, kaip parengti projekto paraišką paramą skiriančiai agentūrai. Nepaisant įvairių pareiškimų, forumų, ryšių ir naujų partnerysčių, atsakingi universitetų lektoriai laikosi požiūrio, kuris ne itin daug skiriasi nuo manojo. Dėl to ateities diskusijoms rekomenduoju nubrėžti aiškią skiriamąją liniją tarp universitetinio švietimo pagal Bolonijos deklaraciją ir „tradicinio“ universitetinio švietimo. Naujos papildomos vadinamojo mokymosi visą gyvenimą formos, žinoma, yra pageidautinos.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Universitetų ir įmonių dialogas yra labai svarbus aukštos kokybės mokymui, kurio trokšta jauni ES gyventojai. Švietimo sektoriaus ir įmonių bendradarbiavimas visais lygmenimis yra labai svarbus mažinant atotrūkį tarp švietimo sektoriaus pasiūlos logikos ir darbo rinkos paklausos logikos. Švietimo ir mokymo įstaigų ir įmonių partnerystės yra labai svarbios didinant moksleivių galimybes įsidarbinti, gerinant verslumo galimybes ir didinant žinomumą apie darbo rinką. Būtent tai lėmė mano apsisprendimą balsuojant.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Savo komunikate Komisija atkreipia dėmesį į tikros autonomijos suteikimą universitetams ir koledžams. Tokios rūšies autonomija turėtų būti suteikiama kartu su finansine autonomija, tačiau tai neįgyvendinama dėl mūsų laukiančio ekonominio sunkmečio. Esama daugybės labai produktyvaus švietimo įstaigų ir įmonių bendradarbiavimo pavyzdžių. Bolonijos procese aptarto geresnio dialogo poreikis nėra aiškiai aprašytas, ir dėl šios priežasties aš susilaikiau.

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE), raštu. – (LT) Turbūt nei viena ES valstybė narė neabejoja, kad švietimo ir verslo bendradarbiavimas – būtinas. Krizės laiku išryškėjus ne tik nedarbo problemai, bet ir rinkos poreikius tenkinančio išsilavinimo svarbai džiugu, kad pritardamas šiam dokumentui Europos Parlamentas siekia išjudinti akademinio ir verslo pasaulio dialogą. Į tai reiktų žvelgti kaip į ilgalaikę perspektyvą jau nuo studijų aukštosiose mokyklose pradžios: įvairių mainų programų, stažuočių verslo įmonėse skatinimas, gal net universitetų ir įmonių konsultavimasis sudarant mokymo programas. Jei būsimi darbdaviai nuo pat pradžių įsijungs į švietimo sistemą – didesnė tikimybė, kad bus parengiami specialistai, geriau atitinkantys darbdavių poreikius darbo rinkoje.

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu. – (PL) Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją A7-0108/2010 dėl universitetų ir įmonių dialogo: naujoji partnerystė siekiant modernizuoti Europos universitetus (2009/2099 (INI)), nes, atsižvelgiant į dabartinę darbo rinkos dinamiką, ekonomikos plėtrą ir plėtros prioritetų pokyčius, bendradarbiauti reikia įvairiais lygmenimis. Aukštajam mokslui visoje Europoje kyla naujas uždavinys. Jis turi prisitaikyti prie dinamiškai besivystančio pasaulio ir besikeičiančių rinkos lūkesčių naujų darbuotojų atžvilgiu. Šiandien tai, kad išsilavinimo galimybės ir išsilavinimo lygis neatitinka rinkos lūkesčių, yra labai svarbi problema. Šios sistemos, kurioje yra labai daug nelygybės, išsaugojimas yra nepriimtina klaida. Tik dėl šios priežasties pokyčiai, kuriuos turėtume padaryti, privalo būti susiję su visa švietimo sritimi ir tuo, kaip jauni žmonės reiškiasi darbo rinkoje. Kaip buvęs Lenkijos Respublikos studentų parlamento, įstatymu įsteigtos institucijos, kuri atstovauja visiems Lenkijos studentams, pirmininkas dažnai sutinku žmones, kurie ką tik įstojo į universitetą arba jį jau baigia. Informuotumas apie darbo rinką ir jos reikalavimus yra labai menkas, o išsilavinimo lygis yra lygiai taip pat nepatenkinamas. Politinėse institucijose, taip pat studentų institucijose laikomasi vienodo požiūrio, kad svarbu yra tai, kiek žmonės baigė praktinių kursų ar stažuočių, kiek dalykų jie mokėsi arba keliomis kalbomis jie gali šnekėti. Tačiau rinkai reikia kokybės, o ne kiekybės. Dėl to labai svarbu, kad imtumėmės veiksmų, siekdami pagerinti universitetų, akademinio pasaulio ir įmonių bendradarbiavimą.

  Daciana Octavia Sârbu (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už P. Schmitto pranešimą, kad paskatinčiau universitetų ir įmonių bendradarbiavimą. Šiais laikais universitetai turi glaudžiau bendradarbiauti su įmonėmis, siekdami tinkamai reaguoti į darbo rinkos reikalavimus, ypač globalioje ekonomikoje. Šiuo atžvilgiu universitetų ir įmonių dialogas ir bendradarbiavimas turi būti pagrįstas abipusiškumu, pasitikėjimu ir pagarba.

Šis tikslas galėtų būti pasiektas sukuriant žinių „čekių“ sistemą, panašią į tą, kuria šiuo metu naudojasi keletas valstybių narių ir kuri suteiktų MVĮ galimybių gerokai palengvinti savo paieškas nekeliant pavojaus universitetų nepriklausomumui, autonomijai ir visuomeniniam pobūdžiui. Universitetai ir įmonės gali gauti naudos bendrai vystydami daugiadalykinius, tarpdalykinius ir verslumo įgūdžius, taip pat studijų sritis, profilius ir specialybes lanksčiai pritaikydami prie ekonomikos ir mažųjų ir vidutinių įmonių poreikių.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už pranešimą dėl universitetų ir įmonių dialogo: naujoji partnerystė siekiant modernizuoti Europos universitetus.

ES turi užmegzti glaudesnius universitetų ir įmonių sektoriaus ryšius ir partnerystes siekiant kurti žinių visuomenę bei plėtoti taikomuosius mokslinius tyrimus ir pagerinti absolventų integravimąsi į darbo rinką. Deja, vis dažniau pastebima didėjanti neatitiktis tarp absolventų įgūdžių ir darbo rinkoje reikalingos kvalifikacijos.

Raginu Komisiją ir valstybes nares parengti vidutinės ir ilgalaikės trukmės prognozes dėl įgūdžių, kurie reikalingi siekiant susieti studijų programas su ekonomine plėtra. Be to, noriu atkreipti dėmesį į būtinybę padidinti darbo vietų skaičių, ypač per dabartinį ekonominį nuosmukį, nes tai yra ES prioritetas.

Siekiant skatinti universitetų ir įmonių mainus raginame, kad Komisija, naudodamasi jai prieinamais ištekliais ir priemonėmis, plėtotų verslumo kultūrą, tuo tikslu supaprastindama procedūras ir sumažindama biurokratizmą.

Galiausiai noriu pabrėžti mokymosi visą gyvenimą svarbą, ypač nuotolinio mokymosi kursus, specialiai pritaikytus prie naujųjų technologijų ir ypač naudingų vyresniems nei keturiasdešimt penkerių asmenims, kurie yra labiau pažeidžiami ir kuriems gresia socialinė atskirtis.

Pranešimas: Rebecca Harms (A7-0142/2010)

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Europos Sąjunga saugo savo piliečius. Europos Sąjunga ne tik priima Europos reglamentus dėl pavojingų produktų, kuriuos žmonės bando pateikti vidaus rinkoje, taiko kovai su terorizmu skirtas bendras priemones, imasi bendrų iniciatyvų siekdama užtikrinti taiką Europoje, bet ir dalyvauja nutraukiant sovietiniu laikotarpiu statytų branduolinių elektrinių eksploatavimą, kurios bet kuriuo metu galėtų sukelti pavojų mūsų sveikatai. Praėjus dvidešimt ketveriems metams po baisios Černobylio katastrofos esu patenkinta, kad balsuodama už šį pranešimą prisidėjau prie mūsų žemyno saugumo. Iš tikrųjų labai svarbu, kad Bulgarijos Kozlodujaus programos priemonės 2010–2013 m. laikotarpiu būtų toliau taikomos.

  Gerard Batten, John Bufton ir Derek Roland Clark (EFD), raštu. – UKIP laikosi nuomonės, kad branduolinės energijos gamybos saugumas yra labai svarbus, tačiau pastebi, kad ES pagalba Bulgarijai prisidengiant šiuo tikslu yra grindžiama politiniais (užkirsti kelią daliųjų medžiagų perdirbimui čia pat prie Bulgarijos esančioje kaimyninėje Rusijoje) ir doktriniškais motyvais (nustatant neįgyvendinamą vėjo jėgainių politiką), taip pat siekiu finansuoti vietos apsaugos projektus, kurie nėra susiję su eksploatavimo nutraukimo procesu. Dėl to UKIP nariai nepritarė šiame pranešime pateiktam prašymui skirti papildomų lėšų.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Iki įstojimo į ES Vidurio ir Rytų Europos šalyse galiojančios taisyklės dėl branduolinės energijos ir radioaktyviųjų atliekų buvo ne tokios griežtos, kaip tuo metu ES taikytos taisyklės. Todėl siekiant padidinti žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį ES įsikišimas ir finansinė pagalba buvo būtini. Pasiūlymas, dėl kurio balsuojame, atitinka šį tikslą.

Komisijos pateikto pasiūlymo dėl reglamento tikslas – suteikti finansinę pagalbą Bulgarijos Kozlodujaus branduolinės elektrinės I–IV blokų eksploatavimo nutraukimui ir užtikrinti, kad būtų sutvarkytos dėl to susidariusios radioaktyviosios medžiagos. Pranešėjo duomenimis, ES nesuteikus pagalbos, saugumui gali grėsti pavojus, nes WWER 440/230 tipo reaktoriai turi rimtų konstrukcijos trūkumų, kurių nebūtų įmanoma ištaisyti.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Žmogaus ir aplinkos apsaugos užtikrinimas ir didinimas yra prioritetiniai Europos vystomo politikos uždaviniai. Atsižvelgdamas į tai, manau, labai svarbu, kad ES užtikrintų pakankamus finansinius ir techninius išteklius Bulgarijos Kozlodujaus branduolinės elektrinės I–IV blokų eksploatavimui nutraukti, pritarimą kuriems šioje rezoliucijoje išreiškė Parlamentas. Taip Europa uždaro pagrindinį didelio kiekio radioaktyviųjų medžiagų skleidėją ir panaikina rimtų nelaimių atsiradimo riziką. Be eksploatavimo nutraukimo operacijų sąlygų, labai svarbu, kad Europos bendrija prisiimtų aktyvų vaidmenį padėdama Bulgarijai įveikti neigiamus padarinius, kuriuos ekonomikos konkurencingumui, energijos tvarumui ir darbo rinkos padėčiai sukels eksploatavimo nutraukimas. Šiuo atveju ES intervencijos strategijoje privalome užtikrinti paramą skatinant kurti naujas darbo vietas ir tvarią pramonę dėl eksploatavimo nutraukimo nukentėjusiose vietovėse.

  Rebecca Harms (Verts/ALE), raštu. – Šiandien Parlamentas patvirtino 300 mln. EUR papildomą pagalbą Kozlodujaus branduolinės elektrinės I–IV branduolinių reaktorių eksploatavimo nutraukimui finansuoti. Pritariu tam, nes papildoma pagalba bus reikalinga saugiam reaktorių eksploatavimo nutraukimui užtikrinti. Tačiau Parlamentas nepritarė, kad šiomis lėšomis būtų finansuojamos taršios lignito branduolinės elektrinės. Pasiūlymas panaudoti dalį lėšų tam, kad būtų padėta Bulgarijai rasti sprendimą dėl galutinio branduolinių atliekų saugojimo, taip pat buvo atmestas. Dėl to balsavau prieš iš dalies pakeistą pasiūlymą. Tačiau susilaikiau dėl teisėkūros rezoliucijos, kurioje numatyta, kad ES skirtų finansavimą eksploatavimo nutraukimui.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Galime būti tik patenkinti dėl kiekvieno žingsnio branduolinių elektrinių eksploatavimo nutraukimo ir mokslinių tyrimų programų dėl atsinaujinančiosios energijos ir branduolinių atliekų įgyvendinimo link. Tai yra žingsnis laipsniško branduolinės energijos atsisakymo, kuriam pritariame, link. Tačiau noriu pabrėžti, kad esu sutrikęs dėl atkaklaus reikalavimo „galutinai pašalinti“ branduolines atliekas. Šis būdas, atsižvelgiant į jo keliamus pavojus ekosistemai, negali užtikrinti ilgalaikio problemos sprendimo.

Taip pat esu sunerimęs, kad nėra garantijų dėl eksploatavimo nutraukimo procesui palengvinti skirtos ES finansinės pagalbos paskirstymo. Ar galime būti tikri, kad dalis skirtų 300 mln. EUR nebus panaudota naujajai Belenės branduolinės elektrinės Bulgarijoje statybai finansuoti? Ar Komisijos narys G. Oettinger dar neįsipareigojo finansuoti to projekto? Balsuoju už šį pranešimą tikėdamasis galiausiai pamatyti, kaip bus nutrauktas Kozlodujaus reaktorių eksploatavimas.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Dėl į ES įstojusių Vidurio ir Rytų Europos šalių naudojamos branduolinės energijos iškilo būtinybė suteikti šioms šalims finansinę pagalbą, kad jos galėtų veiksmingai spręsti radioaktyviųjų atliekų klausimą ir padidinti žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą. Dėl to šiuo atveju patvirtinta finansinė pagalba atitinka šiuos tikslus. Tai lėmė mano apsisprendimą balsuojant.

  Alajos Mészáros (PPE), raštu. – (HU) Bulgarijos, taip pat Slovakijos ir Lietuvos stojimo sutartyje buvo susitarta nutraukti dalį branduolinės energijos gamybos. Finansinė pagalba Kozlodujaus branduolinės elektrinės eksploatavimui visiškai nutraukti buvo teikiama iki 2009 m., tačiau, kaip ir kitų valstybių narių atveju, buvo pateiktas prašymas pagalbos teikimą pratęsti iki 2013 m. Šiuo tikslu Bulgarija gaus maždaug 860 mln. EUR finansinę pagalbą. Tačiau galutinio eksploatavimo nutraukimo procesas užima daug laiko, nes nepakanka paprasčiausiai atjungti branduolinę elektrinę nuo energetikos tinklo. Tokiais atvejais, kai trokštama branduolinę elektrinę uždaryti anksčiau nei planuota, turi būti numatytas pakaitinis energijos tiekimas. Bulgarija nesunaikino savo energijos tiekimo, tačiau tai turi poveikį kaimyninėms šalims, nes jos negaus elektros energijos. Keturių reaktorių uždarymas reiškia, kad Bulgarija nepagamins 1 700 MW elektros energijos.

Bulgarijos vyriausybė nesugeba be Europos Sąjungos finansinės pagalbos saugiai pašalinti panaudoto kuro, kurio dalis bet kuriuo atveju buvo sunaikinta kažkur už ES valstybių narių ribų. Taip pat žinau, kad Bulgarijos vyriausybė neturi rezervų, kuriais galėtų pasinaudoti nuolatinio eksploatavimo nutraukimo atveju, ir dėl to mes turime teikti pagalbą. Į nuolatinį branduolinių elektrinių uždarymą jau investavome didelę sumą pinigų, tačiau pagalvokime, ar nebūtų vertingiau, jeigu, užuot uždarinėję branduolines elektrines, jas modernizuotume. Šiuo atveju nekalbu konkrečiai apie Kozlodujaus elektrinę. Turime padėti pagerinti saugumo normas Vidurio ir Rytų Europos šalyse, nes dėl žemo šių normų lygio branduolinės elektrinės turi būti uždaromos.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Kol nėra patenkinamo galutinio radioaktyviųjų atliekų pašalinimo problemos sprendimo, vargu ar stebina tai, kad šalys kandidatės nežino, kurią alternatyvą jos turėtų pasirinkti. Turime užtikrinti, kad neteiksime finansinės pagalbos žmonių ir aplinkos apsaugai didinti, o paskui sužinoti, kad kuro elementai yra parduodami ir, galimas daiktas, naudojami kariniais tikslais. Žinoma, noras rasti sprendimą dėl galutinio pašalinimo atitinka visos Europos saugumo ir aplinkos apsaugos interesus. Tačiau atominių atliekų perpardavimas turi būti sustabdytas.

Pasiekus ribą, kai dviejų blokų eksploatavimo nutraukimas kainuoja 1,78 mlrd. EUR, tampa akivaizdu, kad pigios, klimatui nekenksmingos branduolinės elektrinės pasaka baigėsi. Šiame pranešime atskleidžiamos kai kurios problemos, susijusios su branduoline energija ir branduolinių reaktorių eksploatavimo nutraukimu, dėl to balsavau už šį pranešimą.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Laikydamasi ES stojimo sutartyje nustatytų įsipareigojimų Bulgarija privalo uždaryti Kozlodujaus branduolinės elektrinės I–IV blokus, šiam tikslui ES teikė finansinę pagalbą iki 2009 m. Balsavau už šį pranešimą, kad paremčiau Bulgarijos siekį gauti papildomą 300 mln. EUR finansavimą iki 2013 m. siekiant užbaigti Kozlodujaus branduolinės elektrinės eksploatavimą, išvalyti vietovę ir tvariai sutvarkyti visas susidariusias atliekas laikantis sąlygų, kurios nesukels jokios žalos žmogaus sveikatai ir aplinkai.

Be to, pritariu Komisijos prašymui atlikti visų projektų, kurie bus vykdomi naudojant šią subsidiją, stebėseną ir auditą: moksliniai tyrimai (inovacijos), kurių tikslas sukurti atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais pagrįstas technologijas, siekiant laikytis reikalavimo toliau mažinti 18 000 kt CO2 ekvivalentą, kuris atsirado dėl eksploatavimo nutraukimo. Ypatingas dėmesys turi būti skirtas darbo jėgos perkvalifikavimui, siekiant užkirsti kelią dar didesniam nedarbo augimui, ir vietos bendruomenių stiprinimui, visų pirma per dabartinę krizę. Visi šie procesai piliečių atžvilgiu turi būti vykdomi visiškai skaidriai, laikantis visų daugiašalių aplinkos apsaugos susitarimų, kurių susitariančioji šalis yra Bulgarija (Orhuso, Espo ir t. t.).

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Kaip ir tikėtasi, Žaliųjų frakcija prarado paskutinę savo galimybę per plenarinį balsavimą padaryti R. Harms pranešimo dėl Bendrijos finansinės pagalbos Bulgarijos Kozlodujaus branduolinės elektrinės keturių blokų eksploatavimo nutraukimui pakeitimus.

Šiandien EP sutiko (iki 2013 m.) suteikti Bulgarijai 300 mln. EUR jos dabartinei keturių branduolinių blokų Kozlodujuje eksploatavimo nutraukimo programai. Šis teigiamas Bulgarijai ženklas buvo priežastis, dėl kurios pranešėjas ir Verts / ALE frakcija susilaikė dėl teisės akto pasiūlymo.

Žaliųjų frakcijos dėka EP galiausiai pripažino, kad vargu ar Bulgarija yra parengusi kokią nors branduolinių atliekų galutinio naikinimo politiką. Tačiau Bulgarijos vyriausybė – padedama PPE ir S&D frakcijų – sugebėjo pašalinti bet kokią nuostatą, kuri padėtų daryti kokią nors tikrą pažangą sprendžiant galutinio pašalinimo klausimą. Šiuo metu didžiausias pavojus žmonėms ir aplinkai perkeliamas į Rusiją, į kurią eksportuojama didžioji švitinto kuro elementų dalis.

Nepaisant to, palyginti su pradiniu Komisijos pasiūlymu, EP sugebėjo užtikrinti aktyvesnį visuomenės dalyvavimą, skaidrumo, audito ir ataskaitų teikimo nuostatas. Dabar pamatysime, ar kurią nors iš šių nuostatų įtrauks Taryba, kuri taria galutinį žodį, nes su EP branduoliniais klausimais tik konsultuojamasi.

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. – (LT) Gerbiami ponai ir ponios, kaip ir Bulgarijos Kozlodujaus branduolinės elektrinės, taip ir Lietuvos Ignalinos branduolinės elektrinės uždarymas buvo viena iš įstojimo į Europos Sąjungą sąlygų. 2009 m. Ignalinos branduolinės elektrinės uždarymas stipriai paveikė Lietuvą. Nuo Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo (1991) Ignalinos branduolinė elektrinė daug prisidėjo prie mūsų ekonomikos ir padengdavo daugiau nei 70 proc. mūsų šalies energijos suvartojimo. Dėl uždarymo buvome priversti atsisakyti elektros eksportuotojo statuso ir tapti plataus spektro importuotoju. Ignalinos branduolinė elektrinė buvo pigios energijos šaltinis pramonei bei vartotojams, taip pat pajamų iš eksporto šaltinis. Panašiai kaip ir Kozlodujaus uždarymas, Ignalinos išnykimas pasireikš verslo ir darbų praradimu vietos ekonomikai. Visapusiška finansinė ES pagalba Kozlodujui ir Ignalinai yra svarbi, siekiant ištaisyti kai kurias ekonomines ir socialines pasekmes, patiriamas uždarant branduolinę elektrinę. Pastarųjų metų finansinis sąmyšis labai sukrėtė Lietuvą ir daugumą ES šalių, laikinai sužlugdydamas viltis pastatyti naujas pažangiausias branduolines elektrines artimiausioje ateityje. Bet būtų kvaila iš mūsų pusės visiškai atsisakyti branduolinės elektrinės. Branduolinės energijos technologija jokių būdu nėra panacėja mūsų energetikos saugumui ir gamtinėms nelaimėms, bet efektyvus ir saugus branduolinės energijos naudojimas galėtų prisidėti prie ilgalaikių strateginių iššūkių įveikimo.

Pranešimas: Lambert van Nistelrooij (A7-0138/2010)

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Mūsų regionams skirtos struktūrinių fondų paramos ir Europos paskolų moksliniams tyrimams ir inovacijoms sąveika turi būti pagerinta. L. van Nistelrooijaus pranešime pateikiama naudingų rekomendacijų, kaip geriau panaudoti visas šias paskolas. Šioje srityje esama neabejotinų galimybių mūsų teritorijoms finansuoti ir augti. Panašiai ir didesnė įvairių finansinių priemonių sinergija gali būti naudinga tik tuomet, kai turime suteikti postūmį ekonominei veiklai. Galiausiai visos šios lėšos turėtų būti naudojamos įgyvendinant strategiją „Europa 2020“. Atsižvelgdama į pranešimo kokybę, balsavau už jį.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Inovacijos gali būti veiksmingiausiai įgyvendinamos regionuose dėl tokių subjektų kaip universitetai, visuomeninių mokslinių tyrimų organizacijų arba pramonės artumo, kuriuo skatinama partnerystė žinių perdavimo srityje, ir gerosios patirties mainų tarp regionų. Sanglaudos politika yra pagrindinis Europos integracijos proceso ramstis ir viena sėkmingiausių ES politikos sričių, šia politika remiama vis įvairesnių regionų konvergencija ir skatinamas ekonomikos augimas bei darbo vietų kūrimas. Labai svarbu žinių trikampyje tobulinti ir taikyti pasiteisinusius modelius, lygiai taip pat svarbu su įmonių, mokslinių tyrimų centrų, universitetų ir valdžios institucijų pagalba užtikrinti regionų strateginių mokslinių tyrimų sistemų, skirtų inovacijoms, tvarų vystymąsi. Norėčiau atkreipti dėmesį į galimybes tų regionų inovacijų grupių, kurios atlieka svarbiausią vaidmenį žinių pagrindu sujungiant regionų konkurencinius gebėjimus ir inovacijų grupių plėtotės klausimų numatymą Konkurencingumo ir inovacijų programoje ir Septintojoje bendrojoje programoje. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į žinių ir inovacijų bendruomenių, sukurtų pagal Europos skaidrumo iniciatyvą, kuri Europoje jungia pagrindines žiniomis pagrįstas regionų inovacijų grupes, svarbą. Raginu skatinti žinių mainus regionų inovacijų grupėse pasinaudojant struktūriniais fondais, nes šios inovacijų grupės suteikia puikią galimybę visų pirma neišsivysčiusiems regionams.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Manau, tinkama išnagrinėti, kaip valstybių narių ir regionų nacionaliniuose strateginių krypčių planuose (angl. NSRF) ir veiklos programose buvo laikomasi 2007–2013 m. Bendrijos strateginių gairių orientacinės sistemos, ypač gairės Nr. 1.2 dėl žinių gerinimo ir inovacijų didinimo. Tokia analizė leidžia mums susidaryti aiškesnį vaizdą, kokie darbai buvo atlikti ir kokius uždavinius dar reikia išspręsti srityje, su kuria susiję klausimai vis dažniau atsiranda darbotvarkėje. Per krizę ne tik naudinga, bet ir būtina vengti švaistymo ir dubliavimosi: manau, kad svarbu atlikti išsamų vertinimą, kaip sanglaudos, mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos sritys yra susietos su jų priemonėmis (struktūriniais fondais, Septintąja bendrąja mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programa ir Konkurencingumo ir inovacijų bendrąja programa), kad taptų veiksmingesnės ir produktyvesnės.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Moksliniai tyrimai ir inovacijos yra prioritetinės sritys ir labai svarbūs Europos ekonomikos konkurencingumui ir sėkmei atsižvelgiant į dabartinę krizės padėtį pasaulyje, didelę konkurenciją ir didesnes pastangas spręsti naujus uždavinius, pvz., klimato kaitos ir teritorinės sanglaudos. Dėl šios krizės padidėja regionų pusiausvyros sutrikimų ir pablogėja ekonominės ir socialinės sąlygos labiausiai neišsivysčiusiuose regionuose. Atsižvelgdamas į tai pritariu šiai rezoliucijai, kurioje atkreipiamas dėmesys į būtinybę pasiekti, kad struktūrinių fondų parama būtų galima naudotis veiksmingiau, lanksčiau ir paprasčiau, tam, kad būtų užtikrinta galimybė greitai pasinaudoti paramos ir finansavimo mechanizmais, skirtais naujiems verslo projektams ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms atgaivinti. Tai su ES teritorine sanglauda labai susijusi ir jai svarbi strategija, nes ja taip pat užtikrinama, kad ši krizė tampa galimybe pasinaudoti kapitalo privalumais ir padidinti veiksmingumą išteklių pelningumo srityje.

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes moksliniai tyrimai, technologinė plėta ir inovacijos yra pagrindiniai aspektai, kurie gali padėti Europos Sąjungai greičiau ir tvirtesnei išbristi iš dabartinės ekonomikos krizės ir taip pat pasiekti pasiūlytus ekonominės plėtros tikslus. Kad tai padarytume, reikalinga nuosekli, tinkamai finansuojama politika, kurioje būtų nustatyti aiškūs tikslai. Tačiau manau, kad privalome atkreipti dėmesį į besikeičiančius regionų socialinius ir ekonominius požymius. Ribojimams turi būti pritariama ir uždaviniai nustatomi atsižvelgiant į tikrąją padėtį, o reikalavimai turi būti nustatomi konsultuojantis su visomis vietos, regionų ir nacionalinėmis agentūromis.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Inovacijos yra svarbios, tačiau jos negali būti primetamos iš aukščiau, kaip bandoma daryti strategijoje „Europa 2020“. Tačiau joms galima suteikti paramą pasinaudojant subsidijų programomis. Neracionalu, kad dėl ES ir valstybių narių nebendradarbiavimo subsidijų prašantys asmenys patenka į įvairių finansavimo institucijų ir taisyklių džiungles. Kiekvienas mūsų žingsnis siekiant supaprastinimo yra geras dalykas, jeigu jis nesuteikia galimybių piktnaudžiauti. Pranešime aprašyti požiūriai man atrodo geri, ir aš balsavau už juos.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Sanglaudos politika yra svarbus Europos integracijos proceso ramstis ir viena sėkmingiausių ES politikos sričių, ja palengvinama regionų konvergencija ir skatinamas augimas bei darbo vietų kūrimas naudojantis struktūrinių fondų finansavimu. Šiuo 2007–2013 m. laikotarpiu visos valstybės narės didelę visų savo finansų dalį skyrė inovacijoms ir vystomajai veiklai. Manau, kad sanglaudos politikos srityje sudarytos prielaidos sinergijai su mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos sritimis, susijusiomis su gebėjimų stiprinimu, tinklų kūrimu ir žinių perdavimu.

Geresnis lėšų panaudojimas lems geresnius įvairių regionų gebėjimus mokslinių tyrimų, žinių ir inovacijų srityje, taip pat padės stiprinti teritorinį partnerysčių, skirtų viešosios politikos sritims kurti ir įgyvendinti, aspektą. Šis pranešimas yra iniciatyva, kuriai pritariu, nes manau, jog labai svarbu, kad būtų didinama moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtų struktūrinių fondų ir Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programos sinergija, stengiantis veiksmingiau siekti žinių visuomenės tikslų.

Pranešimas: Liem Hoang Ngoc (A7-0147/2010)

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Balsavau už Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto patvirtintą rezoliuciją. Ilgalaikis mūsų viešųjų finansų tvarumas šiandien yra labai svarbus siekiant, kad Europos ekonomikos ir fiskalinė politika būtų patikima. Graikijos krizė tai įrodė. Rinkų ir kredito reitingų agentūroms valstybinės valdžios institucijos turi parodyti, kad jos yra atsakingos. Be to, tai yra dabartinės ir artimiausių metų demografinės tikrovės nulemta būtinybė. Dėl to ryžtingai atmečiau pranešėjo Liemo Hoango Ngoco palaikomas nuostatas dėl raginimo tęsti valstybės biudžeto deficito politiką. Šiandien turime prisiminti, kad daugumos valstybių narių viešieji finansai nėra tvarūs, ir turėti drąsos tai ištaisyti. Į mūsų laivą sunkiasi vanduo. Net jeigu jis dar neskęsta, pats laikas pradėti semti vandenį.

  Françoise Castex (S&D), raštu. – (FR) Gegužės 20 d., ketvirtadienį, balsuojant dėl socialisto Europos Parlamento nario Liemo Hoango Ngoco pranešimo dėl ilgalaikio viešųjų finansų UMP ir tvarumo Europos Parlamento demokratinio judėjimo frakcijos entuziastiškai balsavo už dokumentą, kurį Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija ir Europos liberalų ir demokratų aljanso frakcija nuosekliai iš dalies pakeitė, siekdamos paversti jį neoliberalų manifestu. Balsavau prieš šį Europos piliečius įžeidžiantį dokumentą. UMP ir demokratinio judėjimo frakcijos prikelia netvarių deficitų šmėklą, siekdamos pateisinti precedento neturinčias visoje Europoje nuo 2011 m. numatytas taikyti griežtas priemones. Jie siūlo pakeisti Stabilumo ir augimo paktą Socialinės regresijos paktu. Šiame dokumente dešinieji netgi nepritaria Europos viešosios kredito reitingų agentūros įsteigimui, o privačios agentūros tuo metu kelia triukšmą ir vadovauja spekuliaciniams išpuoliams prieš euro zonos valstybes. Tačiau jie pamiršta, kad deficitas padidėjo visų pirma dėl krizės, finansinės pagalbos bankams paketų ir nesėkmingos neoliberalios politikos. Šiandien dešinieji pateikia piliečiams sąskaitą.

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Didelis deficitas ir skolos, su kuriomis susiduria dauguma ES valstybių narių, iš tikrųjų yra svarbi problema, sukėlusi dabartinę finansų krizę, kurią visi turime suvaldyti. Tačiau šio finansinio nukrypimo priežastys nėra pranešėjo nurodytos priežastys. Valstybių biudžetai išbalansuoti, nes: a) per kiekvieną krizę valstybės išlaidos (socialinės išlaidos, išlaidos augimui) padidėja, b) komerciniai bankai buvo išgelbėti ir c) buvo sustiprinta mokestinė konkurencija, kai per pastaruosius dvidešimt metų akivaizdžiai buvo sumažintas pelno mokestis. Dėl to mūsų faktų analizė visiškai skiriasi nuo pranešėjo atliktos analizės, – jis mano, kad už finansinę katastrofą atsakingos vyriausybės.

  George Sabin Cutaş (S&D), raštu. – (RO) Praėjusiais metais biudžeto deficitas ir valstybės skola euro zonoje atitinkamai sudarė 6,3 proc. ir 78,7 proc. BVP, ir tai buvo daug didesnis lygis nei nustatytasis Stabilumo ir augimo pakte. Į Stabilumo ir augimo pakte nustatytus apribojimus dėmesį atkreipėme per dabartinę krizę, nes tai nebuvo tinkama nacionalinių ūkių derinimo priemonė. Dėl to pritariu pakto peržiūrai ir alternatyvių mechanizmų, skirtų ES ūkių konvergencijai atkurti, taip pat Europos viešajai kredito reitingų agentūrai įsteigti ir valstybių narių biudžeto ir pinigų politikai glaudžiau koordinuoti, paieškai. Tiesą sakant, palankiai vertinu praėjusią savaitę priimtą Europos centrinio banko sprendimą pirkti euro zonos vyriausybių išleistas obligacijas. Nusprendžiau balsuoti prieš galutinį pranešimą dėl ilgalaikio viešųjų finansų tvarumo, nes šie veiksniai, kurie, mano manymu, yra labai svarbūs siekiant užtikrinti Europos bendrosios rinkos stabilumą ir išsaugoti šiuolaikišką Europos gerovės valstybę, buvo pašalinti iš pranešimo.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Dabartiniu laikotarpiu, kai dauguma šalių susiduria su rimtais sunkumais, susijusiais su jų viešaisiais finansais, svarbu patvirtinti ekonominį ir socialinį stabilumą užtikrinančias politines priemones, tačiau visų pirma augimą skatinančias priemones. Deficito ir valstybės skolos lygis turi būti išnagrinėtas, ir sprendžiant šiuos klausimus turi būti taikoma geroji patirtis, kad būtų užtikrinta kuo stabilesnė padėtis ir užkirstas kelias tokioms pat klaidoms pasikartoti ateityje. Taip pat manau, kad labai svarbu patvirtinti pagrįstus ekonomikos atgaivinimo koncepcijos kriterijus, nes valstybių narių padėtis yra skirtinga. Galiausiai norėčiau atkreipti dėmesį į konkurencingos mokesčių politikos poreikį, ne tik ES, bet ir trečiųjų šalių investicijų požiūriu.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Kaip parodė dabartinė krizė, turėjusi didelį poveikį ekonomikos vystymuisi, piliečių gyvenimo kokybei ir socialiniam stabilumui, ekonomikai atgaivinti ir patikimai vystytis būtinas viešųjų finansų tvarumas. Stabilumo ir augimo pakto peržiūros nepakankamumas taip pat tapo aiškus. Dėl to norėčiau dar kartą atkreipti dėmesį į būtinybę stiprinti ES institucijų mechanizmus siekiant didesnės integracijos ir teritorinės sanglaudos, kad būtų užtikrinti didesni intervencijos ir apsaugos gebėjimai siekiant kovoti su rizikomis ir bendrosios politikos nesilaikymu. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į šiame pranešime iškeltas socialines problemas, perspėjančias apie didelius visuomenės narių pajamų skirtumus. Tokia padėtis kenkia produktyvumui ir ekonominei konkurencijai. Dėl to pritariu tam, kad būtina skatinti valstybes nares pradėti tinkamas reformas siekiant panaikinti šiuos neatitikimus. Mokesčių teisingumas ir vyriausybės protingai skirstomos viešosios išlaidos yra svarbūs ekonomikos atgaivinimo ir socialinės sanglaudos procesui. Skurdo mažinimas užtikrinant socialinę sanglaudą ir skatinant ekonomikos augimą bei produktyvumą yra neabejotini ES prioritetai ir juos įgyvendinti iš tikrųjų padės laipsniškas mokestinės naštos, susijusios su darbo santykiais ir mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis, mažinimas.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Pritariu pranešimui: dabartinės valstybės skolos ir deficito lygio klausimą ateities kartoms bus sudėtinga spręsti, tačiau ir šiandien tai yra labai svarbi problema. Tačiau nesutinku su pateiktais pasiūlymais. Nemanau, kad pranešimą, kuriame nepaisoma naujausio šio skolos ir deficito sprogimo priežasties, galima rimtai vertinti. Užuot tai darius, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad privačias bankų ir finansų sektoriaus skolas iš tikrųjų perėmė valstybės narės, t. y. Europos piliečiai ir mokesčių mokėtojai, ir dėl to šie deficitai padidėjo iki tokio masto. Privalome išaiškinti tai, kad ES ir euro grupė dabar imasi veiksmų tik tam, kad patenkintų tas rinkas, kurios, jūsų manymu, yra racionalios ir veiksmingos, tačiau puola į paniką, kai deficitas tampa per didelis, ir vėl puola į paniką, nes baiminasi, kad priemonės, kurių imtasi deficitui mažinti, gali trukdyti tariamam ekonomikos atgaivinimui. Jie persisotino nustatydami didelę Graikijos skolos, kurią ką tik panaikinote patvirtindami naujausias priemones, rizikos kainą. Jie laimėjo visuose frontuose, netgi dar labiau padidindami savo pelną. Apie padarinius realiajai ekonomikai ir žmonėms nepagalvota.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Buvau priversta balsuoti prieš savo kolegos Liemo Hoango Ngoco pranešimą, kurį Europos dešinieji ir liberalai baigė rengti paprasčiausiai gindami dogmatinę ištikimybę Stabilumo ir augimo paktui ir griežtai politikai, ir dėl to pranešimas prarado savo esmę. Biudžeto politika nėra savaiminis tikslas; tai – priemonė, kuri padeda reaguoti į politinius uždavinius. Griežtumas neturėtų būti prioritetas, priešingu atveju užkirsime kelią beprasidedančiam augimui; mums reikalinga užimtumo augimo filosofija, kurią turime palaikyti. Dėl to ES turi būti suteiktos galimybės imtis veiksmų, t. y. turime apsirūpinti priemonėmis, kurios leistų valdyti ekonomiką neatsižvelgiant į dabartines pagal Stabilumo ir augimo paktą mūsų turimas priemones, kurios nėra tinkamos.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Šis dokumentas patvirtina siekį sukurti visą visuomenę aprūpinančią perskirstymo sistemą. Jame pateikiami teigiami pasiūlymai yra susiję su migracijos politika. Jame atmetami beatodairiški mažinimai, dėl krizės atlikti viešųjų investicijų srityje. Tačiau, nepaisant to, konkrečiuose pasiūlymuose esama nelogiškų nuostatų.

Pensinio amžiaus didinimas; pritarimas Stabilumo ir augimo paktui kaip krizės įveikimo priemonei, net jeigu jis akivaizdžiai yra viena iš jos priežasčių; Europos centrinio banko sveikinimas išgelbėjus bankų sektorių; ir socialinės ekonomikos skatinimas remiantis tvaria konkurencinga rinka – tiek daug neoliberalių dogmų kartojama visame tekste. Krizė nieko nepakeis: Europa apakusi nuo savo dogmatizmo ir kurčia savo piliečių reikalavimams. Balsuoju prieš šį pranešimą.

  Claudio Morganti (EFD), raštu. – (IT) Nors pasaulinė ekonomikos ir finansų krizė kelia pavojų nacionalinių biudžetų tvarumui, dėl kurio verta nerimauti, šiame Parlamente svarstomame pranešime yra skirsnių, kurie neleidžia man už jį balsuoti.

Visų pirma 59 dalyje nurodyta, kad galime padėti įveikti krizę didindami užimtumą, ir siūloma patvirtinti imigracijai iš už ES ribų palankią politiką, net numatant galimybę suteikti pilietybę. Viena vertus, dokumente pernelyg painiojami ekonomikos ir migracijos politikos klausimai, bet neatkreipiamas dėmesys visų pirma į dabartinį didelį nedarbo lygį.

Kita vertus, nemanau, kad Europa turėtų skatinti suteikti pilietybę. Be to, kai kuriais siūlomais pakeitimais siekiama įvesti finansinių sandorių mokestį ir įsteigti Europos kredito reitingų agentūrą. Iš tikrųjų įvesdami naują mokestį negalime pasiekti geresnio rinkos reguliavimo.

Galiausiai, atsižvelgiant į viešosios kredito reitingų agentūros įsteigimą, pateiktu pakeitimu prašaunama, nes geriausias praktinis būdas užtikrinti investuotojų pasitikėjimą – užtikrinti reitingų agentūrų nešališkumą ir nepriklausomumą, o ne stengtis daryti joms politinę įtaką.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Labai gailiuosi, kad dešinieji galiausiai „pagrobė“ šį pranešimą dėl viešųjų finansų ir visiškai pakeitė jo pagrindinį tikslą, padarydami jį labai neoliberalų. Palankiai vertinu pranešėjo L. Hoango Ngoco sprendimą išbraukti savo pavardę iš šio pranešimo.

  Marc Tarabella (S&D), raštu. – (FR) Paprasčiausiai nepriimtina, kad šį pranešimą patvirtino Europos Parlamento daugumos Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija ir Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija; dėl to, laikydamasi savo pranešėjo L. Hoango Ngoco pozicijos, Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija balsavo prieš. Kaip kas nors gali norėti priversti mūsų piliečius sumokėti už krizę, už kurią iš esmės atsakingi bankai ir spekuliantai? PPE frakcijos ir ALDE frakcijos siūlomos priemonės, t. y. greitas viešųjų finansų konsolidavimas, viešųjų išlaidų, visų pirma pensijoms ir sveikatos apsaugai, sumažinimas ir besąlygiškas Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimas, sukels pražūtingus ilgalaikius padarinius mūsų visuomenėms. Kelias veda tiesiai į pražūtį, jeigu neįvesime L. Hoango Ngoco pasiūlyto finansinių sandorių mokesčio ir jeigu nepradėsime įgyvendinti perspektyvių atkūrimo priemonių. Neparklupdykime Europos piliečių ant kelių.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Pagrindinis šio pranešimo tikslas – išnagrinėti Europos Sąjungos viešųjų finansų ilgalaikį tvarumą siekiant atgaivinti jos ekonomiką. Diskusijos šiuo klausimu plenarinėje sesijoje surengtos tinkamiausiu laiku, atsižvelgiant į precedento neturintį ekonominį ir finansinį susitarimą, kurį praėjusią savaitę pasiekė Europos šalių vadovai. Viena vertus, patvirtintų priemonių paketas – visų pirma pagalbos teikimo Graikijai atnaujinimas, pagreitintas valstybių narių viešųjų finansų restruktūrizavimas ir finansinio stabilumo mechanizmo sukūrimas – rodo tvirtą solidarumą. Tačiau jie iš anksto numato nuostolių laikotarpį, kurio padarinius pajus visi europiečiai. Šie nuostoliai turi būti paskirstyti sąžiningai ir vienodai. Dabar laikas nacionaliniu lygmeniu priimti ryžtingus sprendimus atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą ir neiti lengviausiu keliu. Valstybės sąskaitų balansas išlaikomas mažinant išlaidas ir didinant pajamas arba visa tai darant vienu metu.

Per ekonomikos nuosmukį neturime kitos alternatyvos, kaip tik gerokai mažinti viešąsias išlaidas, mažinant švaistymą ir optimizuojant valstybės sandorius. Padarius kelis pakeitimus, galutiniame šio pasiūlymo dėl rezoliucijos tekste atkreipiamas dėmesys į kai kuriuos iš šių uždavinių; dėl to balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos.

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. – (LT) Gerbiami ponai ir ponios, 2009 m. Lietuva – ir keletas mūsų kaimyninių ES šalių – beveik pasiekė dugną. Galbūt grifai nesuka ratų virš mūsų galvų, bet mes vis tiek nesijaučiame saugūs: Lietuvos BVP sumažėjo 4,1 proc. iš ketvirčio į ketvirtį bei pirmą 2010 m. ketvirtį. Dauguma lietuvių supranta, jog skausmingų aukų ir griežtų priemonių poreikis neišgaruos per naktį. Ilgalaikis viešųjų finansų tvarumas yra būtinas, siekiant stabilumo ir augimo. Biudžeto deficito mažinimas – išeitis. Pranešime taikliai pastebėta, jog didelė skola ir deficito lygiai kelia grėsmę tvarumui ir galėtų turėti pražūtingą įtaką užimtumui, visuomenės sveikatos priežiūrai bei pensijoms. Sprendimas, kurį turime priimti, negali būti priimtas lengva ranka – didėjantis vyriausybės deficitas tampa didele našta ateities kartoms. Finansinis stabilumas yra svarbus Lietuvos ir Europos ekonomikos atgaivinimui. Todėl aš pritariu šią savaitę aptartoms priemonėms, kaip antai pasiūlymams dėl Europos sisteminės rizikos valdybos ir Europos finansų priežiūros institucijų sistemos. Dabar labiau nei kada nors mums reikia sklandaus rinkų ir rizikos draudimo fondų koordinavimo bei geresnės priežiūros. Mes taip pat turime toliau vykdyti rimtai mūsų tarptautinius įsipareigojimus. Svarbiausia būtina atgauti visuomenės pasitikėjimą ir atkurti mūsų kiekvienos šalies ekonominę savigarbą. To galima pasiekti užtikrinant ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą, kalbant be užuolankų, bei būnant skaidriems bet kokioje atliekamoje veikloje.

Pranešimas: Ricardo Cortés Lastra (A7-0129/2010)

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Pranešimas dėl sanglaudos politikos indėlio siekiant Lisabonos ir strategijos „ES 2020“ ES tikslų yra labai svarbus, nes iš jo matyti, kokiu mastu šios politikos reikia, kuriant Europos Sąjungos ateitį. Struktūriniais fondais, kuriais užtikrinama Europos teritorijų sanglauda ir inovacijų finansavimas, galima padėti įgyvendinti iniciatyvas, kuriomis, be abejo, skatinamas regionų ekonomikos augimas. Esu įsitikinusi, kad sanglaudos politika bus būtina priemonė siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, todėl balsavau už šį pranešimą.

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. – (IT) Atsižvelgiant į sunkumus, kurie visada išryškėdavo dėl politinės, socialinės ir ekonominės Europos paveldo – kuris yra didelės, bet vis dar labai skirtingos teritorijos dalis – įvairovės, nuo praėjusio šimtmečio devintojo dešimtmečio pradėta kurti sanglaudos politika. Cikliškai, pereidama iš vieno programavimo laikotarpio į kitą, Europa turėjo naujinti savo sanglaudos tikslus. Ji juos naujino keisdama priemones, kurioms struktūriniai fondai buvo, yra ir bus svarbiausias bet kokios ES politikos, kuria siekiama didinti vidinę sanglaudą, finansinis pagrindas, ir tikslus, kuriais, atsižvelgiant į esamus reikalavimus, nuolat perorientuoti įvairūs siekiai ir konkretūs veiksmai. Palaikau R. Cortés Lastros pranešimą savo iniciatyva: strategija „Europa 2020“ turi būti įtraukta į 2007–2013 m. sanglaudos politikos tikslus ir sustiprinta teritorinės sanglaudos tikslu bei pragmatišku požiūriu siekti bendrų tikslų vietos lygmeniu. Tik tada išvengsime grėsmės, kad strategija „Europa 2020“ taps tik eurokratijos reklama, kaip buvo Lisabonos strategijos atveju.

  Alain Cadec (PPE), raštu. – (FR) Struktūriniai fondai būtini įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, nes jie yra galinga visų Europos regionų ekonominės plėtros priemonė. R. Cortes Lastros pranešime pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad konkretūs Lisabonos strategijos tikslai pasiekti tik susiejus ją su sanglaudos politika. Todėl pritariu pranešėjo rekomendacijoms strategijoje „Europa 2020“ nustatyti geresnę (palyginti su Lisabonos strategija) valdymo sistemą. Būtina užmegzti stipresnius vietos ir regionų valdžios institucijų bei suinteresuotųjų pilietinės visuomenės subjektų ryšius daugiapakopio valdymo struktūroje. Pritardamas pranešėjui pabrėžiu, kad būsimose reguliavimo sistemose svarbu taikyti supaprastintą požiūrį į struktūrinių fondų naudojimą. Iš tikrųjų paprastumas yra vienas iš veiksmingumą užtikrinančių veiksnių.

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Labai palankiai vertinu šiame pranešime pateiktus pasiūlymus įtraukti sanglaudos politiką, siekiant nustatytų strategijos „Europa 2020“ tikslų. Naująja Lisabonos sutartimi sustiprinamas ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos principas ir be šios solidarumo išlygos pati ES neturėtų prasmės! Svarbiausias sanglaudos politikos tikslas yra mažinti įvairių regionų ekonomikos išsivystymo lygio skirtumus ir kovoti su mažiausiai palankių ūkininkauti ir atokiausių regionų struktūriniu atsilikimu. Rengiant 2020 m. strategiją, kurios tikslas – skatinti ekonomikos augimą, konkurencingumą ir užimtumą, svarbu pažymėti, kad sanglaudos politika gali būti svarbi priemonė siekiant nustatytų strategijos tikslų.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Svarbiausias sanglaudos politikos tikslas – mažinti įvairių regionų ekonominio išsivystymo lygio skirtumus, daugiausia išteklių konkrečiai skiriant ekonomikos augimui ir užimtumui. 2020 m. strategijoje nustatytos svarbios plataus užmojo užduotys Europai penkiose strateginėse srityse: a) užimtumo, b) inovacijų ir mokslinių tyrimų, c) klimato kaitos ir energetikos, d) švietimo ir e) kovos su skurdu. Kaip minėjau, tai plataus užmojo ir ryžtinga strategija. Sutinku su pranešėju, kad reikia rengti tokią strategiją, kuri derėtų su būsima sanglaudos politika, ir kad 2020 m. strategiją būtina įgyvendinti regionų ir vietos lygmenimis, to nepavyko padaryti taikant Lisabonos strategiją. Tai itin svarbu ekonomikos plėtrai ir augimui įvairiuose regionuose. Esu iš tokio Portugalijos regiono, kurio interesų ir norų, kaip esu skelbęs viešai, dažnai nepaisoma dėl centralizuotos valdžios interesų, todėl manau, kad, įgyvendinus 2020 m. strategijos tikslus regionų lygmeniu, galima darniau vystyti regionus.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Įgyvendinant Europos vystymosi projektą, reikia gerokai padidinti teritorinę sanglaudą, kuri labai svarbi kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi, skatinant užimtumą, tvarią plėtrą ir socialinę sanglaudą. Neabejoju, kad mažosios ir vidutinės įmonės labai svarbios sėkmingai kuriant Europą. Todėl sutinku su šiame pranešime pateiktomis rekomendacijomis, pvz., kad reikia paprastinti taisykles, kuriomis reglamentuojamos galimybės gauti ir valdyti lėšų asignavimus, siekiant skatinti juos naudoti ir veiksmingai įgyvendinti visoje ES teritorijoje. Regionuose atliekama daugiau kaip trečdalis ES viešojo sektoriaus investicijų, o struktūrinių fondų lėšos vis labiau siejamos su ekonomikos augimo ir užimtumo tikslais. Manau, svarbu, kad ES imtųsi neatidėliotinų veiksmų ir konkrečių priemonių, siekdama „patenkinti konkrečius poreikius regionų, kuriems būdingos didelės nuolatinės gamtinės ar demografinės kliūtys, pvz., pakrančių regionų, salų, kalnų vietovių, pasienio ir atokiausių regionų“. Be to, norėčiau pakartoti, kad „švietimas ir mokymas yra svarbiausios išankstinės sąlygos, kuriomis skatinama ES plėtra ir didinamas jos konkurencingumas sprendžiant pasaulinius uždavinius“.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Pranešėjas apgailestauja, kad į 2020 m. strategiją deramai neįtrauktas Lisabonos strategijos vertinimas; pritariame šiai nuomonei. Nustatyti Lisabonos strategijos tikslai, t. y. ekonomikos augimas, užimtumas ir socialinė sanglauda, nepasiekti; priešingai – padėtis šiose srityse pablogėjo. Kaip minėjome, tokia padėtis susidarė siekiant Lisabonos strategijos tikslų ir dėl jų pačių! Konkrečiai šie tikslai: liberalizavimas, privatizavimas, mažesnis užimtumo reglamentavimas teisės aktais ir didesnis jų lankstumas. Šios galimybės, priemonės ir tikslai vėl įtraukti į 2020 m. strategiją. Panašiai ir pranešėjas ragina baigti kurti „laisvą, atvirą ir veikiančią vidaus rinką“. Iš tikrųjų, daugiausia kaip tik dėl šios „laisvos, atviros ir veikiančios vidaus rinkos“ atsirado skurdas ir socialinė atskirtis Europos Sąjungoje ir sumažėjo jos teritorinė sanglauda. Todėl nesutinkame, kad sanglaudos politiką reikia derinti su 2020 m. strategija, nes reikėtų pasiekti tikrąjį jos tikslą: mažinti įvairių regionų išsivystymo lygio skirtumus ir sukurti tikrą ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą.

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu. – (PL) pagrindinis sanglaudos politikos tikslas – užtikrinti vienodą visų ES regionų išsivystymo lygį. Vykdant daugiametę šios politikos strategiją ir programas, atskiri regionai, ypač skurdžiausi, gali skatinti tvarų ekonomikos augimą, būti konkurencingesni ir kurti darbo vietas. Daugiau kaip pusė visų viešojo sektoriaus investicijų įgyvendinamos regionų lygmeniu, todėl vietos valdžios institucijos tampa pagrindinėmis dalyvėmis įgyvendinant dabartinę Lisabonos strategiją, o ateityje – strategiją „Europa 2020“. Turime visapusiškai remti sanglaudos politikos projektų įgyvendinimą, turėdami omenyje, kad dažniausiai daugiausia naudos iš jų turės kaimo vietovės, o taikydami autoriaus remiamą partnerystės požiūrį, galėsime veiksmingai informuoti piliečius apie įgyvendinamų projektų tikslus ir rezultatus.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Atrodo, skiriame mažiau ūkininkauti palankioms vietovėms, bet pinigai galiausiai išleidžiami palyginti turtinguose regionuose. Subsidijų politikos problemų yra visoje Europoje. Viena vertus, investuojama į kaimų atnaujinimą, kad neišmirtų kaimo bendruomenės, kita vertus, šias pastangas žlugdo privatizavimo ir reguliavimo panaikinimo nuostatos.

Kokia nauda iš kaimo centro, kuriame verda gyvenimas, jei kaimas beveik atskirtas nuo viešojo transporto tinklo ir uždaromas paštas. Šiame pranešime nepakankamai dėmesio skiriama sanglaudos politikos problemoms, todėl balsavau prieš jį.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Ši rezoliucija yra svarbus dokumentas, nes joje nustatyta, kaip geriausiai susieti sanglaudos politiką ir strategiją „Europa 2020“. Šiuo metu, kai daug galvojama apie Europos sanglaudos politiką po 2013 m., iš tikrųjų svarbu ją pristatyti kaip nepakeičiamą priemonę įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ reikalavimus, kartojant, kad sanglaudos politikai tenka esminis vaidmuo stiprinant pradinį ES integracijos planą. Sanglaudos politika buvo svarbi priemonė nustatant geresnę Europos regionų pusiausvyrą, o dabar ji laikoma labai svarbia įveikiant finansų krizę, kurią dabar patiria ES, nes stiprinamas konkurencingumas ir vietos potencialas. Šiuo metu, kai nesitikima, kad ES biudžetas didės, o sanglaudos politikos biudžetas (maždaug 45 proc. ES biudžeto) patiria spaudimą, manome, kad geras sanglaudos politikos ir strategijos „Europa 2020“ ryšys yra labai svarbus, siekiant didinti sanglaudą ir kartu prisidėti prie teigiamo visų regionų ir visuomenės narių atsako į iššūkius, su kuriais susiduria ES.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Gaila, kad atmesta mūsų alternatyvi rezoliucija dėl sanglaudos politikos ir strategijos „Europa 2020“. Todėl mes, Verts/ALE frakcija, nusprendėme susilaikyti galutiniame balsavime dėl R. Cortés Lastros rezoliucijos.

  Elisabeth Schroedter (Verts/ALE), raštu. – (DE) Pranešėjas R. Cortés Lastra iš pradžių parengė labai subalansuotą pranešimą dėl sanglaudos politikos ir strategijos „Europa 2020“ santykio. Juo siekta ištaisyti klaidą, kurią padarė pirmoji J. M. Barosso Komisija, skyrusi labai daug apibrėžtos paskirties sanglaudos politikos lėšų kitiems tikslams. Jame pagrįstai klausiama, ar sanglaudos politika yra Lisabonos strategijos ir naujosios strategijos „Europa 2020“ priemonė, ar jos reikšmė ir vertė nepriklausoma. Pranešėjas išlaikė šių dviejų aspektų pusiausvyrą. Turėtume būti jam dėkingi už sanglaudos politikos nepriklausomumo skatinimą. Pritarėme jo požiūriui. Deja, pakeitimais, kuriuos daugiausia pateikė Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija, labai sumenkintas pradinis šio pranešimo tikslas. Mes, Verts/ALE frakcija, labai dėl to apgailestaujame. Todėl dar kartą pateikėme šį pranešimą – didžiąja dalimi pradinį jo variantą – kaip alternatyvią rezoliuciją balsuoti plenariniame posėdyje.

Deja, jis nesurinko balsų daugumos. Atsižvelgiant į balsavimą komitete, tai nestebina. Tačiau mūsų tikslas buvo pasinaudoti šia alternatyvia rezoliucija ir parodyti, kad Parlamente buvo narių mažuma, kuri norėjo suteikti regionams daugiau teisių nepriklausomai vystytis, nei įmanoma pagal dabartinio laikotarpio struktūrinių fondų apibrėžtos paskirties lėšų skyrimo modelį.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Sanglaudos politika būtina siekiant įgyvendinti 2020 m. strategijos tikslus: skatinti švietimą, mokymą ir mokslinius tyrimus, darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Atsižvelgiant į tai, kad Lisabonos strategija nepavyko pasiekti sanglaudos tikslo, iš dalies todėl, kad tinkamai nesikonsultuota su Europos Parlamentu ir nedalyvavo vietos ir regionų valdžios institucijos, pranešime pabrėžiama sanglaudos politikos reikšmė siekiant strateginių ateities tikslų. Todėl svarbu didinti vietos ir regionų valdžios institucijų bei subjektų atsakomybę už strategijos tikslus.

Regionai yra svarbus susisiekimo su ekonomikos ir socialiniais subjektais, ypač mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis, priemonė. Atsižvelgiant į horizontalų pobūdį, sanglaudos politika būtinai turi būti ryžtinga ir tinkamai finansuojama, kad būtų galima skatinti Europos Sąjungos vystymąsi ir konkurencingumą sprendžiant pasaulinius uždavinius. Regioninę Europos plotmę būtina stiprinti tokia strategija, kuria būtų atsižvelgiama į įvairių regionų arba jų grupių, pvz., atokiausių regionų, ypatumus. Dėl minėtų priežasčių manau, kad sanglaudos politika yra esminė priemonė siekiant įgyvendinti 2020 m. strategijos tikslus, todėl balsavau už šį pranešimą.

Pranešimas: Vincent Peillon (A7-0133/2010)

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Viduržemio jūros šalių sąjunga (VJŠS) yra didžiulis projektas, kuriam reikia aktyvaus politinio Europos Parlamento dalyvavimo. Balsavau už šį pranešimą, nes į jį įtrauktos trys labai svarbios mintys: 1) naujoji institucinė sąranga turi tapti veiksminga greitai, kad VJŠS galėtų pradėti veikti; 2) būtinai reikia tinkamo finansavimo, kad VJŠS galėtų pasiekti savo tikslus ir kartu įgyvendinti šešis svarbiausius strateginius projektus (Viduržemio jūros teršalų valymo, transporto, atsinaujinančių energijos išteklių, švietimo, MVĮ ir civilinės saugos); 3) VJŠS sėkmė priklauso nuo to, ar bus išspręsti regioniniai Viduržemio jūros baseino konfliktai.

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. – (IT) Viduržemio jūros šalių sąjunga yra plataus užmojo projektas, kuriam būdingi keli neabejotinai teigiami aspektai, visų pirma galimybė ateityje, pasitelkiant šią politinę ir ekonominę partnerystę, stiprinti imigracijos kontrolės priemones ir kovoti su neteisėtų imigrantų srautais, kurie užplūdo Viduržemio jūros regioną pastaraisiais metais. Ir dėl šios priežasties Europai gali būti naudinga perspektyva įsteigti forumą, kad galėtų bendrauti su Viduržemio regiono šalimis, kurios beveik visada yra tranzito šalys daugumai neteisėtų pietinę žemyno pakrantę pasiekiančių imigrantų.

Žinoma, dialogo kanalą, kuris bus atvertas, reikėtų suprasti ne kaip galimybę sudaryti palankesnes sąlygas imigracijos srautams, bet kaip reguliavimo ir kovos su neteisėtumu priemonę; jis bus skirtas ekonominiams mainams ir bendram Vidurio Rytų regiono taikinimui – VJŠS turės stengtis aktyviai prie to prisidėti – siekiant skatinti socialinį ir ekonomikos augimą imigrantų kilmės šalyse. Todėl, jei ši sąjunga turės tvirtą politinį pagrindą ir konkrečius tikslus, galėsime padėti žmonėms, kurie šiandien norėtų masiškai atvykti į pietinę Europos pakrantę, jų šalyse. Tikėdamasi, kad ateityje Viduržemio jūros šalių sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimuose bus skiriama daugiau dėmesio migracijai, balsuoju už šį pranešimą.

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. – (IT) Balsuodami už V. Peillono pranešimą visi pripažinome, kad Viduržemio jūros baseinas yra ypatingos svarbos regionas ir kad daugiapoliame bei tarpusavio sąsajų susietame pasaulyje dideli integruoti regioniniai dariniai, pvz., Viduržemio jūros regionas, galės geriau spręsti socialinius, kultūrinius, ekonominius, aplinkos apsaugos, demografinius, politinius ir saugumo uždavinius.

Viduržemio jūros regionui aktualūs visi šie uždaviniai, svarbūs viso regiono stabilumui, todėl reikia imtis bendrų ryžtingų veiksmų.

Būsimame susitikime Barselonoje Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių ir vyriausybių vadovai dar kartą susirinks įvertinti Viduržemio jūros šalių sąjungos pažangą.

Manau, kad šiame susitikime reikėtų aptarti tris politinius klausimus:

a) Paryžiuje apibrėžtos institucinės organizacijos kūrimo trukmę ir nesugebėjimą optimaliai išnaudoti parlamentinę plotmę, kurią suteikė Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių parlamentinė asamblėja;

b) nepakankamus finansinius išteklius ir sąveiką; nors padaryta pažanga ir kai kurios mūsų šalys, įskaitant Italiją, prisiėmė svarbius ir aiškius įsipareigojimus, bendras Viduržemio jūros šalių sąjungos poveikis, kuriant klestinčios ekonomikos regioną, išlieka menkas;

c) sunkumus siekiant ryžtingai spręsti taikos, stabilumo ir saugumo klausimus, nors tai labai svarbu, siekiant suteikti Viduržemio jūros šalių sąjungai politinę plotmę ir užtikrinti tikslų vientisumą.

  John Bufton (EFD), raštu. – Esame prieš Viduržemio jūros šalių sąjungą. Įsteigus ją, būtų sudarytos palankesnės sąlygos masinei imigracijai iš skurdžių Šiaurės Afrikos šalių. Be to, šiose šalyse veikiantys Šiaurės Afrikos Al-Qaeda agentai galėtų lengviau patekti į Europą ir vykdyti teroristinius išpuolius. Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad ES suteikia Marokui išskirtinį ekonominį statusą, nepaisydama to, kad ši šalis jėga užima Vakarų Sacharą ir grobsto jos išteklius.

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Kad Europos ir kitų Viduržemio jūros regiono šalių bendradarbiavimu būtų galima veiksmingai užtikrinti taiką, kurti gerovę ir remti žmogaus teises, jis turi būti pagrįstas lygybės ir šio regiono žmonėms naudingo bendradarbiavimo principais. Bendradarbiavimas turėtų padėti spręsti tarptautines ir dvišales problemas, remiantis JT Steigimo chartija ir tarptautiniais teisės aktais, ypač pabrėžiant, kad reikia sąžiningo ir praktiškai įgyvendinimo sprendimo Palestinai, Vakarų Sacharai ir Kiprui. Deja, apie tai visiškai neužsiminta šiame pranešime, kaip neužsiminta ir apie nepriimtinas sąlygas, kuriomis tūkstančiai be kelionės dokumentų keliaujančių žmonių laikomi Viduržemio jūros regiono salose ir miestuose ir kuriomis žeminamas visų mūsų žmogiškasis orumas. Siekiant užtikrinti tikrą bendradarbiavimą, reikia stiprinti dialogo ir susitarimo procedūras ir atsižvelgti į visų prekybos susitarimų asimetriją, kad būtų galima apsaugoti visų valstybių lygybę. Taip bendradarbiaujant reikėtų stiprinti it skatinti socialinius ir kultūrinius mainus ir padėti kurti bendrą politiką bei veiksmus, siekiant apsaugoti aplinką ir kovoti su klimato kaita.

  Anna Maria Corazza Bildt, Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark ir Anna Ibrisagic (PPE), raštu. – (SV) Šiandien Švedijos konservatoriai balsavo prieš Pranešimą A7-0133/2010 dėl Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos (2009/2215(INI)). Balsavome prieš, nes negalime pritarti, kad pagal naująją ES 2014–2020 m. finansinę perspektyvą ES įnašui į Viduržemio jūros šalių sąjungos projektus būtų skiriama daug daugiau išteklių. Labai svarbu, kad konstruktyviai bendradarbiautume su Viduržemio jūros regiono šalimis, laikydamiesi tokių pat sąlygų, solidarumo ir dialogo principų ir atsižvelgdami į kiekvienos šalies skirtumus ir ypatumus. Regioninis bendradarbiavimas su Europos Sąjunga Viduržemio jūros šalių sąjungoje negali pakeisti, kaip norėtų kai kurie įtakingi subjektai, integracijos į ES ir narystės joje. Be to, labai svarbu, kad ES prisiimtų atsakomybę ir išsaugotų įgytą pasitikėjimą, t. y. kad neprižadėtų pinigų įvairiems tikslams, neužtikrindama tvaraus finansavimo.

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Priėmus 2008 m. liepos 13 d. Paryžiaus deklaraciją, kuria įsteigta naujoji Viduržemio jūros šalių sąjunga (VJŠS), reikėtų iš naujo paskatinti ankstesnį Barselonos procesą ir, kaip išreikšta šioje deklaracijoje, atnaujinti pastangas, kad Viduržemio regionas taptų taikos, demokratijos, bendradarbiavimo ir gerovės erdve. Tačiau 2009-ieji Europos Sąjungai buvo didelių pokyčių metai (Europos rinkimuose išrinktas Komisijos Pirmininkas, įsigaliojo Lisabonos sutartis, reikėjo kovoti su ekonomikos ir finansų krize ir pan.), todėl užtruko VJŠS įgyvendinimas. Manau, šiame pranešime tiksliai nustatyta, kokių veiksmų imtis toliau, kad būtų galima įgyvendinti tikslus, nustatytus kuriant VJŠS. Taip pat laukiu birželio 7 d. Barselonoje vyksiančio antrojo aukščiausiojo lygio valstybių arba vyriausybių vadovų susitikimo rezultatų. Labai svarbu stiprinti Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono šalių ryšius; manau, kad tik vykdydamos politinį dialogą ir aktyviau bendradarbiaudamos Europos Sąjunga ir kitos Viduržemio jūros regiono šalys skatins kurti laisvės, teisingumo, taikos ir tvarios bei ilgalaikės gerovės erdvę.

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. – Pritariau šiam pranešimui dėl Viduržemio jūros šalių sąjungos (VJŠS). Europa ir Viduržemio jūros regiono šalys turi daug bendrų tarpvalstybinių problemų, kurias geriau spręsti vykdant regioninę integraciją ir padedant veiksmingoms institucijoms, galinčioms peržengti dvišalio bendradarbiavimo ribas. Tokios problemos dar labiau išryškėja per krizę, todėl Europos Sąjungai naudinga šalinti didėjančius abiejų regionų skirtumus, kartu padedant užtikrinti perspektyvią ir saugią Viduržemio jūros regiono žmonių ateitį. ES ir VJŠS vyriausybės pirmiausia turi įsteigti institucijas ir parengti joms nuoseklią politinę strategiją, kurios svarbiausias tikslas būtų skatinti demokratiją ir žmogaus – taip pat socialines – teises. Norint prasmingai įgyvendinti šiuos tikslus, reikia, kad kaimyninės Artimųjų Rytų šalys sudarytų taikos susitarimus. Šiuo tikslu reikia, kad Izraelis pasitrauktų iš Gazos Ruožo ir atsisakytų apgyvendinimo politikos, kad Palestina pažadėtų nenaudoti smurto ir, kad valstybės kūrimo programa atitiktų abiejų pusių pripažintas 1967 m. sienas. Ir toliau nesutiksiu, kad būtų tobulinamas ES ir Izraelio asociacijos susitarimas, tol, kol Izraelis neįvykdys žmogaus teisių įsipareigojimų.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl Viduržemio jūros šalių sąjungos (VJŠS), nes Europos Parlamentas raginamas aktyviau dalyvauti įgyvendinant šią regioninę iniciatyvą. Norint, kad birželio mėn. Barselonoje vyksiantis aukščiausiojo lygio susitikimas būtų sėkmingas po dvejų sudėtingų metų bandant pastūmėti šį procesą, būtina, kad Europos Parlamentas galėtų prisidėti, nes šis rezultatas bus be galo svarbus VJŠS sėkmei.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Bet koks nešališkas stebėtojas pasakytų, kad Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partneryste nėra tokia pažangi, kokia turėtų būti, ir kad reikia dar daug nuveikti, kad ji tikrai susiformuotų ir įgytų tikrą ir produktyvų turinį. Praeityje Viduržemio jūra labiau siejo nei skyrė. Jos pakrantėse susiformavusios kultūros sudarė Vakarų civilizacijos branduolį ir abi pusės padėjo stiprinti savitumą su aiškiais panašumais. Per religinius karus tiltą pakeitė bedugnė, bet tam tikru atžvilgiu tiltas vis dar ten. Tikiuosi, kad Europos Sąjunga kartu su savo partneriais imsis tikrų veiksmų skatindama ir formuodama tokią Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerystę, kuria būtų galima įveikti baimę, skirtumus ir nepasitikėjimą ir kuri neiširtų ateityje. Abiem jūros, kuri kažkada buvo galingas civilizacijos ežeras, pusėms šie pokyčiai bus tik naudingi.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Atsižvelgiant į prastą socialinę ir ekonominę padėtį pietų šalyse, dabar vis svarbiau užmegzti tvirtesnius santykius su Viduržemio jūros regiono šalimis. Todėl manau, kad būtina skubiai konkrečiai ir veiksmingai stiprinti Viduržemio jūros šalių sąjungą. Stiprinti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių santykius būtina, atsižvelgiant į poveikį, kurį jie tikrai turės taikos erdvės įtvirtinimui ir kultūriniam, ekonomikos, politiniam ir socialiniam vystymuisi. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į susirūpinimą dėl padėties, susijusios su moterų teisėmis, lyčių lygybe ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos: didinant Europos įtaką šiose srityse, būtų galima pasiekti teigiamų pokyčių. Be to, Europos Sąjungai galėtų būti naudingas didžiulis Viduržemio jūros regiono atsinaujinančiųjų energijos išteklių potencialas, kuriuo naudodamasi ji galėtų užtikrinti efektyvią energetikos politiką, padidinusi ES prekybos zoną iki 800 mln. žmonių.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Visiškai nepritariame šiame pranešime nustatytoms gairėms, kuriomis iš esmės siekiama didinti ekonominį didžiųjų ES įmonių dominavimą pietinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, kad jos galėtų naudotis gamtiniais ištekliais, ypač energijos, ir juos valdyti, išnaudoti darbo jėgą ir vykdyti imigrantų represijas. Matyti, kad dauguma Parlamento narių atitrūkę nuo realybės ir nieko nežino apie vadinamosios laisvosios prekybos padarinius; jie primygtinai ragina vykdyti šią politiką ir taip tik dar labiau blogina padėtį. Pvz., Portugalijos tekstilės sektoriuje prarasta daugiau nei 100 000 darbo vietų, nes tūkstančiai įmonių bankrutuoja dėl padidėjusios išorės konkurencijos.

Todėl reikia nustoti laipsniškai liberalizavus tarptautinę prekybą. Liberalizuojant prekybą, pakenkta darbuotojų įgytoms teisėms ir žmonių suverenumui, gamtos išteklius ir biologinę įvairovę pasisavino didelės tarptautinio verslo įmonės, nuniokota aplinka, padidėjo nedarbo lygis, sužlugdyti milijonai smulkiųjų ūkininkų ir iškilo grėsmė nepriklausomam apsirūpinimui maistu ir apsirūpinimo maistu saugumui. Raginame užmegzti teisingus ir sąžiningus ekonominius ryšius, kurie būtų naudingi abiejų regionų žmonėms ir šalims.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Pritariau savo kolegos iš Prancūzijos socialisto Vincento Peillono parengtam pranešimui, nes Viduržemio jūros šalių sąjunga (VJŠS) siekia skatinti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių bendradarbiavimą konkrečiomis strateginėmis priemonėmis, skirtomis ir visai Europai, ir Viduržemio jūros regionui. Iš tikrųjų, regioninė integracija būtina skatinant taiką, kuri yra viena iš didžiausių šio bendradarbiavimo problemų, todėl reikia didinti integraciją. Manau, kad VJŠS yra puiki priemonė labai ryžtingai įsikišti į šiame regione tebesitęsiančius konfliktus ir galbūt juos net išspręsti. Tikiuosi, kad kitas aukščiausiojo lygio susitikimas Barselonoje bus sėkmingas, kad valstybės narės tikrai atnaujins VJŠS ir kad Barselonoje įsteigus sekretoriatą bus galima įgyvendinti daug visiems naudingų projektų.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Be abejo, šis pranešimas naudingas todėl, kad jame pabrėžiama būtinybė pripažinti dvi valstybes – Palestiną ir Izraelį – užtikrinti taikų ir saugų jų gyvenimą ir kovoti už moterų teises bei prieš diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos. Tačiau tai ir visa nauda. Šis tekstas iš esmės yra garantas dabartiniams ir galimiems privatiesiems investuotojams regione, kaip matyti iš gausių draudimų, susijusių su būtina investicijų apsauga ir finansiniu jų saugumu. Be to, šiame tekste remiamas Barselonos procesas ir Europos ir Viduržemio jūros regiono laisvosios prekybos zonos sukūrimas, o tai visiškai prieštarauja reguliavimo tikslams, kurių reikia šiomis aplinkybėmis.

Balsuoju prieš šį pranešimą. Manau, kad Europos ir Viduržemio jūros šalių piliečių interesai visada turėtų būti svarbesni už finansininkų interesus. Išrinktų atstovų pareiga siekti visuomenės gerovės. Deja, tai nebuvo šio teksto rengėjų prioritetas.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Kai kurie Europos žmonės Viduržemio jūros šalių sąjungą laiko kelių politinių vadovų pradėtu prestižiniu projektu. Tačiau aš manau, kad Viduržemio jūros regiono šalių bendradarbiavimo didinimas yra labai teigiamas dalykas. Visų pirma atsižvelgiant į didėjančius migrantų srautus iš Afrikos labai svarbu, kad šios valstybės derintų atsakomąsias priemones. Viduržemio jūros šalių sąjungos struktūros yra puiki galimybė remti Frontex veiklą, visų pirma įtraukti Afrikos valstybes į projektus, kad dėl ekonominių priežasčių migruojančius asmenis būtų galima skatinti pasilikti Afrikoje.

Labai teigiamai vertintini ir įvairūs suplanuoti projektai, pvz., studentų mainų didinimas ir daugybė ekonominių programų, kuriomis siekiama skatinti ES ir Afrikos valstybių prekyba. Tačiau šių šalių nereikėtų versti pritarti laisvajai prekybos zonai, nes tai gali padaryti daug žalos vietos ir regionų rinkoms. Nors dėl minėtų priežasčių kai kuriems punktams pritariu nevisiškai, šis pranešimas yra subalansuotas, todėl balsavau už jį.

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu. – (PL) Remdamas konstruktyvų Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių santykių plėtojimą, pritariau pranešimui dėl Viduržemio jūros šalių sąjungos. Siekdami stiprinti bendradarbiavimą, turime remti Barselonos procesą, kuris pastaruoju įgyvendinamas ne taip aktyviai. Tačiau suplanuotas 2010 m. liepos 7 d. aukščiausiojo lygio Viduržemio jūros šalių sąjungos valstybių susitikimas Barselonoje yra puiki galimybė įgyvendinti dabartines deklaracijas, nes Europos Sąjunga negali prarasti svarbos šiame regione, su kuriuo ją sieja tradiciniai saitai. Siekiant stiprinti abiejų Viduržemio jūros pakrančių visuomenių ir ekonomikų integravimo priemones, reikėtų naudoti tokias institucines struktūras, kaip bendras pirmininkavimas.

  Robert Rochefort (ALDE), raštu. – (FR) 2010 m. liepos 7 d. Barselonoje susitiks abiejų Viduržemio jūros pakrančių valstybių arba vyriausybių vadovai. Labai svarbu per šį susitikimą padaryti tikrą pažangą – visų pirma turiu omenyje Viduržemio jūros šalių sąjungos institucijų steigimą, taip pat pažangą ekonomikos ir prekybos, užimtumo, skurdo mažinimo, žemės ūkio, apsirūpinimo maistu saugumo, vandens ir kaimo plėtros srityse. Todėl taip pat labai svarbu skirti Viduržemio jūros šalių sąjungai daugiau išteklių, kurie bus pagrindinis būsimų finansinių 2014–2020 m. derybų klausimas.

Atsižvelgdami į tai, turėtume prisiminti, kad turės būti įmanoma suderinti ES pagalbą su privačiais fondais ir derinti su Europos investicijų banko ir investicijų fondų, pvz., InfraMed, lėšomis. Be to, siekiant užtikrinti pietinės pakrantės šalių ekonominę plėtrą ir mažinti skurdą, labai svarbu plėtoti Pietų šalių prekybą ir sukurti Europos ir Viduržemio jūros regiono laisvosios prekybos zoną. Šios priemonės aiškiai nurodytos Parlamentui pateiktoje rezoliucijoje, todėl jai pritariu.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – GUE/NGL frakcijos pateikti pakeitimai labai nenustebino (visi atmesti), išskyrus pirmąją 6 pakeitimo dalį (Vakarų Sachara).

Norėčiau pareikšti, kad balsavau už 6 pakeitimą, kuriame pabrėžiama Maroko atsakomybė už žmogaus teisių pažeidimus Vakarų Sacharoje.

Antroji 1 pakeitimo dalis (kurioje pabrėžiama, kad reikia daugiau finansuoti VJŠS), kurį pateikė E. Brok, taip pat atmesta.

Balsavome už visą pranešimą (jis patvirtintas didžiąja balsų dauguma).

Pranešimas: Evgeni Kirilov (A7-0123/2010)

  George Sabin Cutaş (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už Rezoliuciją dėl būtinybės parengti ES Pietų Kaukazo strategiją. Pietų Kaukazas yra strategiškai svarbus Europos Sąjungai. Taip pat Europos Sąjunga gali ir turi padėti šiam neramumų apimtam regionui vystyti ekonomiką ir prekybą. Prekybos politika galime skatinti pagarbą žmogaus teisėms, energetinį saugumą, demokratiją ir gerą valdymą. Kaip tikrasis savo frakcijos šios rezoliucijos pranešėjas raginu pasirašyti laisvosios prekybos susitarimus su Gruzija, Armėnija ir Azerbaidžanu. Manau, kad šiais susitarimais bus galima skatinti ekonominę šio regiono plėtrą, didinant investicijas, kuriant naujas darbo vietas ir kartu mažinant skurdo lygį.

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Visiškai pritariu šiam pranešimui, nes manau, kad Prahos Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime priėmus bendrą deklaraciją, ES turėtų stiprinti savo partnerystę su rytų šalimis, visų pirma su trimis Pietų Kaukazo šalimis, taikydama aiškią ir gerai apibrėžtą strategiją. Siekiant užtikrinti šio pasaulio regiono plėtrą, būtina palaikyti taiką, sienų stabilumą, išspręsti pasienio konfliktus, siekti demokratijos, teisinės valstybės ir skatinti regioninį bendradarbiavimą. Todėl manau, kad ES savo veiksmais turėtų skatinti tvarų vystymąsi, pagrįstą gero valdymo, besąlygiškos pagarbos žmogaus teisėms ir geros kaimynystės politikos principais, kurio svarbiausias tikslas turėtų būti užtikrinti taikų šių šalių ir jų kaimynių sambūvį. Šiuo atžvilgiu norėčiau atkreipti dėmesį į svarbų ES ir kaimyninių Rytų šalių parlamentinės asamblėjos vaidmenį. Geostrateginė šio regiono svarba, ypač žaliavų tiekimo ir vežimo iš rytų į vakarus, ir atvirkščiai, srityje, turi būti svarbus veiksnys ateityje sudarant ES ir šių šalių susitarimus.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Neseniai kilus Rusijos ir Gruzijos, kuri paskelbė norinti prisijungti prie Europos Sąjungos ir pritarianti ES idealams, konfliktui paaiškėjo, kad reikia apibrėžti Pietų Kaukazo regiono strategiją. Istoriškai sužlugdytas per kruvinus konfliktus ir tiesiogiai priklausydamas Rusijos įtakos sferai, Pietų Kaukazas bando stabilizuoti padėtį. Vis dėlto galimi konfliktų šaltiniai išlieka ir su jais reikia elgtis itin rimtai ir atsargiai; tai aiškiai matyti iš įtemptų Armėnijos ir Azerbaidžano santykių. Tikiuosi, Europos Sąjunga plės įgytas žinias apie šį regioną ir padės Pietų Kaukazo tautoms užtikrinti taiką ir pažangą. Taip pat tikiuosi, kad ES padės šiame regione skatinti visuotinę pagarbą laisvei, demokratijai, pagrindinėms teisėms ir teisinei valstybei.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Vykdant plėtros politiką ir stiprinant ES prekybos, politinius ir kultūrinius ryšius pabrėžiama strateginė Pietų Kaukazo šalių – Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos – svarba. Atsižvelgdama į geostrateginę šių šalių, kurias supa galingos Rusijos, Turkijos ir Irano valstybės, padėtį, Europos Sąjunga gali ir turėtų daryti įtaką ir bendradarbiauti, siekdama skatinti taiką ir užtikrinti saugumą šiame regione. Tai bus itin svarbu siekiant užtikrinti geriausias kultūrines ir socialines ekonominės plėtros sąlygas ir šio regiono demokratizaciją, kuri apims ir Juodąją bei Kaspijos jūras. Stiprinant santykius, kad būtų galima integruoti šias šalis į Europos Sąjungą, tikrai bus galima gerinti teisingumo, laisvės ir žmonijos pažangos lygį. Taip pat pritariu pranešimo minčiai, kad svarbu parengti ES energijos rinkos plėtros strategiją.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šis pranešimas dėl ES Kaukazo strategijos – tai dar vienas bandymas skleisti siaurą požiūrį, siekiant nuslėpti ES ekonominius ir geopolitinius interesus šiame regione. Šis požiūris labai sutelktas į 2008 m. Rusijos ir Gruzijos konfliktą, teritorines problemas ir Rusijos suverenitetą Pietų Osetijoje ir Abchazijoje.

Pats pranešėjas teigia, kad šios trys Kaukazo šalys yra svarbios dėl energijos išteklių tranzito ir ES energijos tiekimo, nuo kurio Europos Sąjunga labai priklauso, ir laisvosios prekybos susitarimų, kad ekonomika taptų patrauklesnė užsienio investuotojams.

Būtent atsižvelgiant į šiuos interesus reikėtų vertinti netiesioginę paramą iš naujo pradėtoms ginklavimosi varžyboms ir kariniam rengimuisi šiame regione; ES dalyvauja šiame procese, kišdamasi į JAV, NATO ir Rusijos žvanginimą ginklais. Dauguma Parlamento narių prisideda prie šios veidmainystės: Parlamentas kaip riteris blizgančiais šarvais stojo ginti teritorinį valstybių vientisumą dabar, kai kalba eina apie Gruziją, bet skatino Kosovą, jam padėjo ir toliau padeda atsiskirti nuo Serbijos.

  Jaromír Kohlíček (GUE/NGL), raštu. – (CS) Pietų Kaukazas yra labai įdomus regionas, dėl kurio Europoje netyla diskusijos jau du šimtus metų. Per šį laikotarpį šiame regione kilo Rusijos, Irano ir Turkijos interesų konfliktų. Atsižvelgiant į nelygius kraštovaizdžio kontūrus ir turtingą istoriją, nesunku suprasti, kodėl tokia sudėtinga etninė ir religinė padėtis. Dabar šį regioną atrado ir ES. Iš tikrųjų nuostabu, kad H. Tagliavini derybose su Gruzija įgijo tokių išsamių žinių apie visą šią teritoriją, jos istorines ir dabartines aplinkybes. Iš tikrųjų labai žemai jai lenkiuosi. Puiku, kad pranešime dėl poreikio parengti naują ES Pietų Kaukazo strategiją atkreiptas dėmesys į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO). Gaila, kad jie, matyt, nepastebėjo šio regiono šalių ir Irano santykių ir konkrečių Turkijos interesų šiame regione. Akivaizdu, kad autoriai pamiršo garsųjį Kosovo valstybės nepriklausomybės paskelbimą ir kaip jie atvirai puolė Rusiją ir nepripažino vietos rinkimų Abchazijoje bei Pietų Osetijoje suformuodami okupuotų teritorijų de facto institucijas. Man tai labai primena Lordo Runcimano misijos prieškario Čekoslovakijos Respublikoje rezultatus. Nepaisant to, manau, kad artimiausiu metu kai kurie Parlamento nariai galės sužinoti daugiau apie šią Europos dalį ir kad kita plenarinė sesija bus geriau subalansuota. Dėl minėtų priežasčių GUE/NGL frakcija galutiniame balsavime dėl šios rezoliucijos susilaikys.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Deja, šis pranešimas dėl ES strategijos nėra subalansuotas; į tai atkreipiau dėmesį Užsienio reikalų komitete. Nors komitetas atsižvelgė į kai kuriuos iš mano pakeitimų, vis dar manau, kad pranešime pasirinkta netinkama kryptis. Jame Gruzijos klausimas vertinamas ne neutraliai ir subalansuotai, bet vartojamos JAV užsienio politikos formuluotės, kuriomis siekiama susilpninti ir izoliuoti Rusiją. ES pakeitė savo poziciją ryšių su Armėnija ir visų pirma padėties Kalnų Karabache atžvilgiu. Tai visiškai nesuvokiama ir smerktina. Pranešėjas matyt niekad nesilankė šiame regione, todėl negalėjo susidaryti savo nuomonės apie padėtį jame. Dėl šių priežasčių balsavau prieš E. Kirilovo pranešimą.

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu. – (RO) Balsavau prieš 7 pakeitimą, nes juo panaikinta esminė pranešimo dalis, kurioje Parlamentas ragina Rusiją gerbti Gruzijos Respublikos suverenitetą, teritorinį jos vientisumą ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų nepažeidžiamumą. Be to, jame smerkiama tai, kad Rusijos Federacija pripažino separatistinių Gruzijos Pietų Osetijos ir Abchazijos regionų nepriklausomybę, nes tai prieštarauja tarptautinei teisei. Tvirtai laikydamiesi šios pozicijos, galėsime išvengti panašių precedentų ateityje.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Džiaugiuosi, kad Užsienio reikalų komitete patvirtinta viskas, ko norėjome, ir kad priimti visi S&D, PPE ir Verts/ALE frakcijų taisymai. Per galutinį balsavimą (kuris buvo teigiamas) mums buvo paprasta balsuoti už šį pranešimą.

9. Balsavimo ketinimai ir pataisymai (žr. protokolą)

(Posėdis sustabdytas 13.05 val. ir atnaujintas 15.00 val.)

PIRMININKAVO: D. WALLIS
Pirmininko pavaduotoja

10. Tarybos pozicija pirmojo svarstymo metu (žr. protokolą)

11. Ankstesnio posėdžio protokolo tvirtinimas (žr. protokolą)

12. Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pažeidimo atvejų

12.1. Religijos laisvė Pakistane

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – diskusijos dėl septynių pasiūlymų dėl rezoliucijų dėl religijos laisvės Pakistane⁽¹⁾.

  Charles Tannock, autorius. – Ponia pirmininke, Pakistanas nesugeba sukurti stiprios ir ilgalaikės demokratijos, ir manau, kad tai turi labai didelį poveikį religijos laisvei šioje šalyje. Ne vienas vadovas pasitelkė islamą mažumų priespaudai ir autokratijai, ypač karinio pobūdžio, pateisinti, nors reikia pripažinti dabartinės vyriausybės pastangas gerinti padėtį.

Nors Pakistano Konstitucijoje formaliai nustatyta religijos laisvė, vis dar leidžiama taikyti įstatymus, pvz., šventvagystės, kuriais diskriminuojami ne musulmonai; dažnai persekiojamos šiitų ir Achmadijos mokyklos pasekėjų mažumos. Deja, atrodo, kad pabrėžiant religinę tapatybę, kuria remiantis įkurtas Pakistanas, ir ją kuriant, veikiausiai skatinama netolerancija ir dažnai net smurtas prieš religijos daugumai nepriklausančius žmones.

Daugėjant mokyklų Deobandi madrasahs, kuriose skelbiama neapykanta Vakarams, sukurta atmosfera, kurioje klesti ekstremizmas ir fundamentalizmas, ir labai daug ES piliečių – taip pat iš mano šalies Jungtinės Karalystės – nuo to nukentėjo. Akivaizdžiausias pavyzdys – Pakistano Talibanas; tai teroristų judėjimas, kurio ketinimai dar kartą labai gerai atsiskleidė, bet, laimei, liko neįgyvendinti, per mėginimą surengti sprogdinimą Niujorko aikštėje Times Square.

Baiminuosi, kad Pakistane niekas nepasikeis tol, kol ši šalis sukurs tokią švietimo ir politikos sistemą, kurioje būtų iš tikrųjų remiami religijos laisvės, tolerancijos ir lygybės principai.

  Anneli Jäätteenmäki, autorė. – Ponia pirmininke, mano frakcija ALDE, palankiai vertina priemones, kurias nuo 2008 m. lapkričio mėn. taiko Pakistano Vyriausybė, siekdama apginti religinių mažumų interesus, ir remia federalinio mažumų reikalų ministro pastangas kuriant vietos religijų santarvės komitetų tinklą, siekiant skatinti religijų dialogą.

Nepaisant to, reikia daug nuveikti, siekiant užtikrinti tikrą religijos laisvę Pakistane. Iš nepriklausomų tarnybų ataskaitų ir atliktų tyrimų matyti, kad Pakistane gyvenančios mažumos neturi galimybės naudotis pagrindinėmis piliečių laisvėmis ir vienodų įsidarbinimo, švietimo bei politinio atstovavimo galimybių.

Teisės nuostatos pavojingai neapibrėžtos, todėl ir toliau išlieka galimybė jomis piktnaudžiauti, o tai neigiamai veikia visų tikėjimų Pakistano žmones. Žinome, kad Pakistano moterys namuose patiria fizinį ir psichologinį smurtą. Taigi, dar reikia daug nuveikti.

  Eija-Riitta Korhola, autorė. – (FI) Ponia pirmininke, savo rezoliucijoje dėl Pakistano nuosekliai reiškiame susirūpinimą, ypač dėl šventvagystės įstatymų. Tačiau kartu norime pripažinti puikius pokyčius Pakistane valdant dabartinei Pakistano Vyriausybei ir skatiname šią šalį toliau vykdyti demokratinę reformų politiką, gerbiant mažumų teises.

Pirmasis Pakistano istorijoje mažumų reikalų ministras Shahbaz Bhatti praėjusią savaitę lankėsi Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijoje. Labai vertiname jo darbą ir vyriausybės įgyvendintas reformas. Laimėjimų sąrašas įspūdingas: pvz., nustatyta 5 proc. kvota mažumų atstovams valstybės tarnybose, pripažintos mažumų šventės ir vietos būsimame senate. Tai tik keli iš jų.

Daugiausia vilčių teikia pilietinės visuomenės religijų santarvės komitetų projektas, kurį įgyvendinus galbūt pavyks sumažinti įtampą tarp įvairių šalies gyventojų grupių ir kartu užkirsti kelią teroristų verbavimui. Tai svarbus taikos aktas, kurio poveikis bus didelis ir plataus masto. Toks neginkluotas taikos palaikymas yra pats geriausias būdas kovoti su terorizmu, nes naikinamos tikrosios jo priežastys. Jei pavyks, tai bus verta taikos premijos. Ch. Tannockui norėčiau pasakyti, kad kaip tik tai ir yra švietimo sistema, kurią jis ragino sukurti.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, autorė. – (PL) Esame laisve, lygybe ir tolerancija pagrįstos bendrijos atstovai, todėl privalome smerkti diskriminaciją net tada, kai ji vykdoma toli už Europos Sąjungos ribų. Religinių mažumų atstovų išbraukimas iš rinkėjų sąrašų, kaip atsitiko 2007 m. Pakistane, tikrai yra vienas iš tokios diskriminacijos pavyzdžių. Be to, pagal Pakistano Konstitucijos 260 straipsnį šalies piliečiai susikirstyti į dvi kategorijas: musulmonus ir ne musulmonus. Neseniai nustatytas reikalavimas pasuose nurodyti religinę tapatybę. Itin didelę diskriminaciją Pakistane patiria Achmadijos mokyklos bendruomenė, kuriai Pakistano valdžios institucijos net neleidžia dalyvauti viešuosiuose susirinkimuose arba užsiimti leidyba.

Įstatymas dėl šventvagystės nusikaltimo ir jame nustatyta mirties bausmė taip pat daro poveikį mažumoms. Europos Sąjungos Taryba turėtų įtraukti šią temą į santykių su Islamabadu darbotvarkę kaip skubų klausimą. Juk pagal 2007–2013 m. bendradarbiavimo susitarimą, kurį prieš šešerius metus pasirašė Europos Sąjunga ir Pakistanas, Pakistanui iš ES biudžeto skirta 200 mln. EUR.

Sprendžiant iš pastarųjų įvykių Pakistane, matyti, kad šalis pasirengusi iš esmės keisti savo sistemą. Tikiuosi, kad taip, kaip atlikta ilgai laukta Konstitucijos peržiūrą, greitai bus galima iš dalies pakeisti ir kitus teisės aktus, kuriais aiškiai diskriminuojamos Pakistano mažumos.

  Nicole Kiil-Nielsen, autorė. – (FR) Ponia pirmininke, religijos laisvė Pakistane neužtikrinta. 2009 m. padaugėjo smurto išpuolių prieš religines mažumas, taip pat žmogžudysčių.

Be to, beveik 80 proc. mažumoms priklausančių žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. Tačiau tai ne vienintelė žmogaus teisių pažeidimo problema Pakistane: kitos problemos apima susirinkimo laisvės ribojimą, grasinimus pilietinės visuomenės organizacijoms, profesinių sąjungų narių areštą, žmonių grobimus ir žurnalistų žudymą.

Nuo tada, kai Pakistanas paskelbė apie paramą Jungtinių Amerikos Valstijų pradėtam karui su terorizmu, šimtai, galbūt net tūkstančiai žmonių, kurie įtariami dėl ryšių su teroristų grupuotėmis, sulaikyti savavališkai: areštuoti be arešto orderio, suimti be teisinio pagrindo ir neturi galimybės naudotis teisininko paslaugomis, kalinami nenustatytose vietose, vykdomas priverstinis jų dingimas, su jais netinkamai elgiamasi ir jie kankinami.

Vien tik Lahoro kalėjime 2009 m. laikytas 4 651 kalinys, nors jame yra vietos tik 1 050 kalinių. Toliau daugėja smurto prieš moteris: jos žudosi, yra prievartaujamos, apipilamos rūgštimi ir deginamos. Kad galėčiau papasakoti apie visas kančias, kurias patiria merginos ir moterys Pakistane, reikėtų ne dviejų minučių ar dviejų valandų, bet visų dviejų dienų.

Todėl Parlamentas, susirūpinęs dėl pagarbos moterims, sąžinės laisvės ir žmogaus teisių, ketina pasinaudoti savo naująja veto teise, sudarant Europos Sąjungos ir Pakistano readmisijos susitarimą, reikalaudamas papildomų garantijų dėl tokio Pakistano piliečių ir tranzitu per Pakistaną vykstančių afganų readmisijos susitarimo įgyvendinimo sąlygų.

  Joe Higgins, autorius. – Ponia pirmininke, aš, kaip tarptautinis socialistas tvirtai palaikau kiekvieno asmens teisę į religinių įsitikinimų ir praktikos laisvę, kuria nepažeidžiamos kitų žmonių pagrindinės teisės. Šiuo metu Pakistano žmonės, ypač religinės mažumos, atsidūrė tarp institucinio Pakistano valstybės fanatizmo ir, kai kuriuose regionuose, ultrareakcinių ir obskurantiškų Talibano pajėgų.

Šio Europos Parlamento dešiniųjų pažiūrų frakcijos, tvirtindamos, kad gina laisvę ir žmogaus teises Pakistane, bet remdamos karą Afganistane, kuris turi didžiulį poveikį Pakistanui ir kurio padariniai labai neigiami, iš esmės prieštarauja pačios sau. NATO pajėgų vykdomos civilių žudynės Afganistane ir Vakarų remiamas ginklavimasis Pakistane yra ne tik nusikaltimas, bet ir gali paskatinti kai kuriuos civilius prisijungti prie reakcinių grupuočių.

Svarbiausia krizės Pakistane priežastis – feodalinės kapitalistinės struktūros, kurioms valdant šiuo metu įsigalėjo labai aukštas skurdo lygis. Nei korumpuotas Pakistano elitas, kuriam atstovauja dabartinė vyriausybė, nei pagrindinė opozicijos partija nepateikia atsakymų žmonėms. Todėl tokios svarbios nepriklausomos organizacijos, atstovaujančios dirbantiems ir neturtingiems žmonėms. Viena iš tokių organizacijų yra Progresyvioji darbo žmonių federacija, kuriai priklauso pusė milijono narių, jie stengiasi atkurti stiprias socialines tradicijas, siekdami suvienyti visų tautybių ir religijų darbo žmones, vyrus ir moteris. Ateityje Pakistanas turi judėti šia kryptimi.

  Bernd Posselt, PPE frakcijos vardu. – (DE) Ponia pirmininke, turime laikytis kritiško, bet taip pat labai objektyvaus ir sumanaus požiūrio į svarbų sąjungininką Pakistaną. Pakistanas yra islamo šalis ir turime į tai atsižvelgti. Jį įkūrė Britanijos Indijos musulmonai, vadovaudamiesi religiniais įsitikinimais, taip, kaip Indiją sukūrė induistai. Abiejose šalyse nuo pat pradžių buvo mažumų ir abi jos kūrė gilią tolerancijos tradiciją. Reikia stiprinti šią pagarbą visoms religinėms mažumoms, ypač krikščionims. Manau, tam turime skirti daug dėmesio. Kas daugiau rems krikščionis, jei ne Europa – žemynas, kuriame gyvena beveik vien krikščionys?

Turime labai konkretų įsipareigojimą, bet kartu turime aiškiai pripažinti vadovaujamąjį ir dažnai konstruktyvų buvusį ir esamą Pakistano vaidmenį islamo pasaulyje.

  Marietje Schaake, ALDE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, Pakistane šventvagystės įstatymais, kaip minėjo ne vienas Parlamento narys, dažnai piktnaudžiauja ekstremistai, tuo pateisindami smurto naudojimą prieš religines ir nereligines mažumas. Žinoma, religijos laisvė svarbi, bet taip pat svarbi ir laisvė nuo religijos.

Dėl šių šventvagystės įstatymų visuomenėje, kurioje saviraiškos laisvė varžoma dėl religijos, kyla dar viena problema; praeitą trečiadienį Pakistano teismas uždraudė šalyje socialinį tinklą Facebook. Pakistano telekomunikacijų institucija nurodė visiems interneto paslaugų teikėjams blokuoti šią interneto svetainę. Šios priemonės imtasi, kad žmonės negalėtų sužinoti apie tariamai užgaulias pastabas apie islamą ir pranašą Mahometą. Vienas karikatūristas ėmėsi iniciatyvos raginti žmones kurti pranašo piešinius, priešinantis spaudimui, pvz., tokiam, kokį patyrė populiaraus serialo Pietų parkas kūrėjai, dėl kurio reikėjo pašalinti kai kurias programos dalis.

Socialinis tinklas Facebook, kaip ir kitos interneto paslaugos ir platformos yra svarbūs virtualūs vartai į kitas pasaulio šalis. Juo pakistaniečiams atveriami informacijos ir bendravimo šaltiniai ir suteikiama galimybė keistis mintimis; ypač jaunąją Pakistano kartą galima šviesti internetu, nes mokomoji medžiaga dažnai parašyta diskriminacine ir vienašališka kalba. Žodžio laisvės kriminalizavimas nėra veiksmingas būdas sudaryti Pakistano visuomenei sąlygas spręsti dėl įvairovės kylančias problemas. Karikatūristai, žurnalistai ir piliečiai turėtų turėti galimybę laisvai reikšti savo mintis, net jei jomis įžeidžiami kai kurie žmonės.

Žodžio laisvės problemų iškyla ne tik Pakistane; Europoje taip pat susiduriame su rimtomis atvirų diskusijų problemomis. Vis dažniau grasinama žurnalistams, karikatūristams ir menininkams, todėl kyla grėsmė mūsų liberaliai ir demokratiškai visuomenei. Vis dažniau taikoma savicenzūra, todėl dabar politikus, karikatūristus ir žurnalistus reikia saugoti nuo grasinimų mirtimi.

Aktyviai ginkime saviraiškos laisvę Europos Sąjungoje, Pakistane ir visame pasaulyje. Tai geriausias būdas kovoti su ekstremizmu.

  Tomasz Piotr Poręba, ECR frakcijos vardu. – (PL) 2008 m. rinkimais Pakistane atkurta demokratija ir civilinė vyriausybė, bet ši demokratija dar nėra stabili.

Įvairūs Pakistano valdžios institucijų sprendimai dėl religijos laisvės verti pagarbos, bet atrodo, kad dabar reikia daugiau priemonių. Suteikus galimybę religinėms mažumoms priklausantiems žmonėms įsidarbinti federaliniame sektoriuje, pripažinus jų švenčių dienas ir paskelbus nacionalinę mažumų dieną, žengtas žingsnis šalies stabilizavimo ir demokratizavimo link. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dar tiksliai neapibrėžtos mažumų apsaugos teisės, todėl gali dėtis tokie keisti dalykai, kaip krikščionių poros nuteisimas kalėti 25 metus už šventosios Korano knygos palietimą nešvariomis rankomis.

Kai kurios religinės bendruomenės toliau persekiojamos ir su nerimu pažymime, kad šariato įstatymais pagrįstos taisyklės veiksmingai įgyvendinamos kaimo vietovėse, ypač šalies šiaurėje. Turėtume toliau finansiškai remti žmogaus teisių gynėjus Pakistane ir raginti Pakistano valdžios institucijas suteikti savo piliečiams visas teises į religijos laisvę.

  Eva-Britt Svensson, GUE/NGL frakcijos vardu. – (SV) Ponia pirmininke, sutinku su daugeliu pastabų apie žmogaus teisių pažeidimus Pakistane.

Ypač norėčiau atkreipti dėmesį į Achmadijos musulmonų padėtį ir jų persekiojimą. Nuolatinis persekiojimas, šaltakraujiškos žmogžudystės, diskriminacija ir priekabiavimas visais visuomenės lygmenimis tampa įprastu dalyku. Jie toliau persekiojami, nors ankstesnė ir dabartinė vyriausybės žadėjo gerinti padėtį. Padėtis nepagerėjo ir persekiojimas tęsiasi.

Atėjo laikas tarptautinei bendruomenei ir ES prabusti ir imtis veiksmų, siekiant užkirsti kelią nuolatiniams žmogaus teisių pažeidimams Pakistane.

  Bastiaan Belder, EFD frakcijos vardu. – (NL) Kai 1947 m. buvo įkurta Pakistano valstybė, jos įkūrėjas Mohammad Ali Jinnah pasakė šiuos įsimintinus žodžius: „Visko pradžia yra fundamentalus principas, kuriuo remiantis visi yra piliečiai – vienos valstybės piliečiai.“ Šiandien tai tušti žodžiai, ypač beveik 15 mln. Pakistane gyvenančių krikščionių. Jie gyvena nuolatinės baimės ir grėsmės sąlygomis, ir miestuose, ir kaimuose, net sostinėje Islamabade.

Gaila, kad pagal Pakistano teisinę sistemą toleruojama nesaugi vietinių šalies krikščionių padėtis. Jie tokioje padėtyje atsidūrė dėl istorinio Pakistano visuomenės islamizavimo nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigos, dėl kurio skandalingai pablogėjo teisinis Pakistano krikščionių bendruomenės statusas.

Konkrečiai kalbame apie XX a. devintojo dešimtmečio parodymų ir šventvagystės įstatymus, teisines priemones, kuriomis veiksmingai uždrausta krikščionybė, nes ne musulmono parodymai teisme verti tik pusės tiek, kiek verti musulmono parodymai – ir iš viso, jei teisėjas norėtų išgirsti krikščionio parodymus!

Dar didesnis pavojus Pakistano krikščionims kyla dėl šventvagystės įstatymų. Jais nustatytas įkalinimas iki gyvos galvos už Korano išniekinimą ir mirties bausmė už menkinamas pastabas apie islamą ir pranašą Mahometą. Trumpai tariant, Pakistano krikščionis gali greitai būti nuteistas mirties bausme, jei prieš jį paliudija musulmonas!

Ponia pirmininke, ponios ir ponai, dėl to įsivyravo beveik nepakenčiama baimės ir nežinomybės atmosfera. Šimtai Pakistano krikščionių metų metus vegetuoja kalėjimuose, neturėdami galimybės dalyvauti teisiniame procese. Todėl raginu Tarybą ir Komisiją susieti bet kokios formos pagalbą Pakistano Vyriausybei su skubiu šios pragaištingos diskriminacijos prieš šalies religines mažumas panaikinimu.

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). – Ponia pirmininke, Pakistano Konstitucijoje skiriami musulmonai ir ne musulmonai, todėl sudarytos sąlygos diskriminacijai dėl religijos. Šiuo atžvilgiu svarbu prisiminti, kad 2009 m. gruodžio mėn. Prezidentas Asif Ali Zardari pakartojo Pakistano liaudies partijos (PLP) pažadą ginti mažumų teises į lygybę su kitais piliečiais.

Deja, iš nepriklausomų tarnybų ataskaitų ir atliktų apklausų rezultatų matyti, kad Pakistano mažumos neturi galimybės naudotis pagrindinėmis piliečių laisvėmis ir vienodų įsidarbinimo, švietimo bei politinio atstovavimo galimybių. Taigi bendra religijos laisvės Pakistane padėtis, net nesigilinant į smulkmenas, yra prieštaringa ir kelia didelį susirūpinimą.

Taip pat norėčiau pabrėžti, kad Pakistano Vyriausybė, kuri įsipareigojo užtikrinti religijos laisvę, tačiau atlieka vadovaujamą vaidmenį Islamo šalių organizacijoje skatindama Jungtinėse Tautose įgyvendinti kovos su religijos šmeižtu darbotvarkę, prieštarauja pati sau. Šiuo atžvilgiu norėčiau priminti 2009 m. lapkričio 16 d. ES Tarybos išvadą dėl tarptautinės žmogaus teisių teisės, kuria apsaugomi asmenys ir jų grupės, ryšio su religijos šmeižto koncepcija.

  Pirmininkė. – Kolegos, norėčiau jums visiems priminti, kad mums šią popietę trūksta laiko, todėl, jei kalbėsite ilgiau nei numatyta, mažiau narių galės kalbėti per diskusijų dalį „prašau žodžio“.

  Ryszard Czarnecki (ECR). – (PL) Yra toks amerikietiškas posakis, kad nemokamų pietų nebūna. Mes taip pat turėtume sakyti, kad Europos Sąjunga negali teikti pagalbos nemokamai ir kad negalime duoti 200 mln. EUR, nieko už tai nereikalaudami. Pareikalaukime ko nors! Pareikalaukime bent laikytis, pvz., panašių standartų, kurie mums yra moralinis, etinis ir politinis orientyras. Tokia padėtis kaip Pakistane, kur jau daugelį metų persekiojami ne islamo tikėjimo žmonės – daugiausia krikščionys – visiškai nepriimtina. Dažnai kalbame apie įvairių Europos ir pasaulio mažumų – nebūtinai religinių – reikalus. Dabar siūlau ginti krikščionis ir kitas religines Pakistano mažumas, nors, žinoma, tai ne vienintelė problema, su kuria susiduria šalis, kuri sukrėsta politinių konfliktų ir kuriai, deja, gresia destabilizacija.

  Csaba Sógor (PPE). – (HU) Išnagrinėjus padėtį Pakistane, paaiškėja du neginčijami dalykai. Pirma, Pakistanas atlieka svarbų strateginį vaidmenį kovojant su terorizmu. Turime daryti viską, kad nekiltų grėsmė Europos piliečių saugumui. Antra, Pakistano požiūris į religines ir etnines mažumas skiriasi nuo kitomis vertybėmis pagristo Europos ir pažangių liberalių demokratinių valstybių požiūrio. Europa negali tylėti, kai kitos valstybės šiurkščiai pažeidžia žmogaus teises, todėl privalome išreikšti savo susirūpinimą net tada, kai tai susiję su vienu iš mūsų strateginių partnerių. Europos Sąjunga gali imtis įtikinamų priemonių trečiųjų šalių atžvilgiu tik tuo atveju, jei patenkinamai sprendžia religinių ir tautinių mažumų problemas savo teritorijoje. Visas pasaulis turi žinoti, kad viena iš pagrindinių ES vertybių yra aukšto lygio žmogaus ir mažumų teisių apsauga, kurią Europos Sąjunga visų pirma laiko arba turėtų laikyti privaloma sau. Tik tada galime reikalauti, kad mūsų partneriai siektų panašios pažangos ir imtųsi atitinkamų veiksmų.

  Zbigniew Ziobro (ECR). – (PL) Džiaugiamės, kad Pakistanas stojo į kovą su tarptautiniu terorizmu, bet tai negali nustelbti kitų labai žiaurių įvykių, iš kurių matyti, kad šioje šalyje labai pažeidžiamos religinių mažumų – ypač krikščionių – teisės.

Iš tikrųjų labai dažnai girdime apie naujus išpuolius, sumušimus, grasinimus ir net nužudymus, įskaitant gyvų krikščionių, taip pat moterų ir vaikų, sudeginimą vien už tai, kad jie krikščionys. Išgirdus apie tai, kyla klausimas: kodėl tai vyksta šalyje, kuri atlieka tokį svarbų vaidmenį tarptautiniuose santykiuose ir kovojant su terorizmu? Tai, deja, vyksta, nes Pakistano valdžios institucijos labai padeda kurti tokias sąlygas, kuriomis skatinami šie dalykai, nes taiko netinkamus šventvagystės teisės aktus ir nesiima atsakomųjų veiksmų dėl netinkamos teisėsaugos tarnybų veiklos ir Pakistano teismų sistemos.

Būtina, kad iš esmės pasikeistų – taip pat Europos Sąjungos ir jos institucijų – požiūris į tokį elgesį.

  Martin Kastler (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, maždaug 75–80 proc. visame pasaulyje dėl religijos persekiojamų žmonių yra krikščionys. Mes, Europos Parlamento nariai, visame pasaulyje kovojame, ypač už žmogaus teises. Manau, religijos laisvė yra pagrindinė mūsų žmogaus teisių politikos koncepcija. Todėl apgailestauju, kad dažnai Europos Parlamento kairieji ir kairieji liberalai vieningai neišsako savo nuomonės dėl krikščionių likimo.

Nepaisant to, džiaugiuosi, kad šiandien kartu pateikiame rezoliuciją dėl baisios padėties Pakistane. Iš 156 mln. Pakistano gyventojų 95 proc. yra musulmonai, maždaug 3 proc. krikščionys ir maždaug 2 proc. induistai. Aš, kaip krikščionis, norėčiau dar kartą atkreipti dėmesį į žiauriai persekiojamų Pakistano krikščionių padėtį. Visi, kurie leidžia smurtauti prieš krikščionis, turi susilaukti atsako iš civilizuoto pasaulio. Todėl ES į savo plėtros politiką ir ekonominį bendradarbiavimą turėtų įtraukti kriterijų, kuris apimtų šią problemą ir pagal kurį prireikus būtų galima taikyti sankcijas.

  Pirmininkė. – Dabar pradėsime diskusijas „prašau žodžio“. Gavau daug daugiau prašymų kalbėti nei galime leisti. Turime tik dvi minutes. Suteiksiu žodį keturiems nariams.

  Michael Gahler (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, būtina atsižvelgti į kiekvienos šalies ištakas ir į tai, ar žmogaus ir mažumų teisių padėtis vystoma teisinga kryptimi. Prieš dvejus metus, vadovaudamas Europos Sąjungos stebėjimo misijai per paskiausius rinkimus, pateikiau kelias rekomendacijas ir džiaugiuosi, kad kai kurios iš jų pradėtos įgyvendinti. Pvz., ratifikuotas Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas – jis ne tik pasirašytas, bet dabar ir neabejotinai ratifikuotas – ir JT Konvencija prieš kankinimą. Gerai, kad jau paskirtas ministras, ex officio atsakingas už mažumų klausimus, kuris bandys laipsniškai panaikinti diskriminaciją.

Taip pat iškeltas Achmadijų klausimas. Viena iš mano rekomendacijų buvo kitą kartą perkelti juos iš atskiro į pagrindinį rinkėjų sąrašą. Manau, tai būtų konkreti priemonė, padėsianti išnaikinti diskriminaciją prieš šią mažumą.

  Heidi Hautala (Verts/ALE). – (FI) Ponia pirmininke, norėčiau pasakyti, kad aš šią savaitę taip pat susitikau su mažumų reikalų ministru. Buvau įsitikinusi, kad jis bando užtikrinti religinių grupių tarpusavio supratimą. Tačiau ir jis negalėjo atsakyti, kodėl Pakistanas, net būdamas Jungtinių Tautų ir Žmogaus teisių tarybos narys, Islamo šalių organizacijoje labai aktyviai gina naująjį kovos su šventvagyste ir religijos šmeižto kodeksą. Tai tikrai nėra tinkamiausias būdas skatinti religinių grupių tarpusavio supratimą.

Tikiuosi, šiuo klausimu Europos Sąjunga imsis ryžtingesnių veiksmų tarptautiniu lygmeniu, kad negalėtų įsigalioti tokie nauji teisės aktai, kuriais trukdoma įgyvendinti žmogaus teises. Šiuo atžvilgiu Jungtinės Amerikos Valstijos daug aktyvesnės nei Europos Sąjunga.

  Jacek Olgierd Kurski (ECR). – (PL) Ponia pirmininke, padėtis Pakistane visą laiką kinta ir gauname prieštaringos informacijos, todėl turime labai atidžiai stebėti padėtį, kad nepadarytume klaidų. Gerai, kad Pakistano Vyriausybė ėmėsi tam tikrų priemonių, siekdama apginti religinių mažumų interesus, pvz., užtikrino mažumoms 5 proc. darbo vietų viešajame sektoriuje. Gerai, kad Pakistano Vyriausybė numatė ar prižadėjo skirti Senate vietų mažumoms, taip pat mažumų grupėms, kurios atstovauja moterims.

Tačiau būtina kažką daryti. Pakistano Vyriausybė ir valdžios institucijos turi kažką daryti dėl šventvagystės įstatymo, kuriuo nustatyta mirties bausmė Pakistane ir kuris dažnai naudojamas pateisinti cenzūrai, kriminalizavimui, persekiojimui ir kai kada politinių, rasinių ir religinių mažumų narių žudymą. Pakistano valdžios institucijos privalo ką nors daryti baudžiamojo kodekso, kuriame nustatyta mirties bausmė visiems kaltiems dėl šventvagystės ir už ją nuteistiems žmonėms, atžvilgiu.

Negali būti tokių žmonių žudymų XXI a. ir šalyje, kuri gauna pagalbą iš Europos Sąjungos. Labai jums ačiū.

  Elena Băsescu (PPE). – (RO) Beveik po devynerių metų karinės diktatūros 2008 m Pakistane surengtais rinkimais pradėtas šios šalies demokratizavimas. Deja, kelias savaites prieš rinkimus nužudyta Benazir Bhutto. Šiuos rinkimus laimėjo Pakistano liaudies partija, kuriai ji vadovavo. Nors Pakistano mažumos patiria daug problemų, dabartinė vyriausybė ėmėsi kelių teigiamų priemonių. Skatinamas kultūrų dialogas, nustatyta 5 proc. kvota mažumoms federalinėje administracijoje ir pripažintos kelios musulmonų švenčių dienos. Pagirtinas Pakistano Vyriausybės įsipareigojimas skirti mažumoms vietų Senate. Pagaliau norėčiau atkreipti dėmesį į labai svarbų Pakistano vaidmenį kovojant su terorizmu ir ekstremizmu.

  Antonio Tajani, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – (FR) Ponia pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, Europos Sąjunga atidžiai stebi religinių mažumų padėtį Pakistane. Pakistano Konstitucijoje pripažinta religijos laisvė ir nustatyta, kad valstybė gina mažumų teises.

Neseniai Pakistanas padarė pažangą: priėmė kelias Konstitucijos pataisas, kuriomis sustiprintas Pakistane išrinktų asamblėjų vaidmuo, ir įgyvendino institucinių pokyčių žmogaus teisių srityje, visų pirma įsteigė Žmogaus teisių ministeriją ir Mažumų ministeriją. Be to, kuriama nepriklausoma Nacionalinė žmogaus teisių komisija.

Be to, Pakistanas ratifikavo Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Jungtinių Tautų konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą. Jei šios priemonės bus įgyvendinamos veiksmingai, tai bus žingsnis teisinga kryptimi. Vis dėlto Pakistanas turėtų dėti dvigubai daugiau pastangų, siekdamas užtikrinti geresnę religinių mažumų, taip pat krikščionių integraciją į socialines, ekonomines ir politines institucijas. Tarptautinė Pakistano reputacija pablogėjo dėl tokių incidentų kaip praeitų metų įvykiai Godžroje, kai ekstremistams užpuolus bažnyčią ir gyvenamuosius namus, septyni krikščionys sudeginti gyvi, arba išpuoliai prieš šiitų musulmonus ir Achmadijos mokyklos sekėjų diskriminacija.

Religinių mažumų klausimais ES nuolat naudojo politinį dialogą su Pakistanu, siekdama iškelti žmogaus teisių klausimus, ir ne kartą ėmėsi diplomatinių priemonių. Be to, nuo 2007 m. ES vykdo dialogą dėl žmogaus teisių pagal bendradarbiavimo susitarimą su Pakistanu, kuriame numatytas reguliarus dialogas valdymo ir žmogaus teisių klausimais.

Vykdydama šį dialogą, ES visada primygtinai reikalavo gerbti asmenų ir mažumų teises. Per dialogą dėl žmogaus teisių ES su Pakistano Vyriausybe ne kartą iškėlė ir šventvagystės įstatymų taikymo klausimą. Apskritai atrodo, kad daugiausia kaltinami musulmonai, bet žinau, kad dažnai šventvagystės įstatymai naudojami prieš religines mažumas ir kad neteisingi kaltinimai pateikiami, siekiant atsiteisti arba gauti finansinės naudos. Paskiausias jungtinio komiteto posėdis vyko 2010 m. kovo 25 d. po išvakarėse vykusio valdymo, žmogaus teisių ir migracijos pogrupio posėdžio.

Ta proga iškeltas ir Pakistano mažumų klausimas. Kartu nedvejodami paminėjome pakistaniečių susirūpinimą dėl religinių mažumų čia, Europoje.

Europos Sąjunga ketina iškelti šiuos klausimus ir per kitą šių metų birželio 4 d. susitikimą su Pakistanu. Daug Pakistano žmonių neturi galimybės mokytis ir nežino pagrindinių socialinio elgesio taisyklių. Europos Komisijos teikiama bendradarbiavimo pagalba pirmiausia siekiama gerinti galimybę įgyti pagrindinį išsilavinimą, pasitelkiant Pakistano politiką ir švietimą. Tikiuosi, kad per vidutinės trukmės laikotarpį bus galima užtikrinti tolerantiškesnį požiūrį į religijos laisvę.

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks netrukus.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Monica Luisa Macovei (PPE), raštu. – Teigiama, kad Pakistano šventvagystės įstatymai griežčiausi pasaulyje. Už naudojimąsi saviraiškos ir religijos teisėmis gresia įkalinimas ir mirtis. Pakistano baudžiamojo kodekso 295 B ir C skirsniuose nustatyta, kad menkinamos pastabos apie Koraną ir pranašą yra nusikalstama veika, už kurią atitinkamai baudžiama įkalinimu iki gyvos galvos ir mirtimi. Pagal 298 skirsnį baudžiama už tyčinį religinių jausmų užgavimą, o pagal 298 A, B ir C skirsnius baudžiama už menkinamas pastabas apie šventus asmenis ar vietas ir draudžiama Achmadijos mokyklos sekėjų (kurie laiko save musulmonais) religinė grupė. Religijos laisvė apima laisvę išpažinti bet kurią religiją ir neišpažinti jokios religijos. Vakar Pakistano mažumų reikalų ministras pranešė, kad rengiami pakeitimai, kuriais siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui šventvagystės įstatymais. Manau, šiuos įstatymus būtina panaikinti, nes bet koks iš dalies pakeistas tekstas būtų tik praeities palikimas ir juo būtų sudarytos sąlygos tolesniam smurtui ir diskriminacijai.

  Cristian Dan Preda (PPE), raštu. – (RO) Pastaraisiais metais Pakistano Vyriausybė priėmė keletą priemonių, iš kurių aiškiai matyti, kad bandoma atsižvelgti į tautinių mažumų padėtį. Pvz., Shahbaz Bhatti paskirtas federaliniu mažumų reikalų ministru, nustatyta 5 proc. kvota valstybės sektoriaus darbuotojams ir įsipareigota Senate skirti vietų religinėms mažumoms. Šias pastangas būtina skatinti. Tačiau siekiant gerinti religinių mažumų padėtį, reikia imtis daug daugiau veiksmų.

Manau, šiuo atžvilgiu labai svarbu persvarstyti nuostatas dėl religinių nusikaltimų, vadinamąjį šventvagystės įstatymą. Atsiradus galimybei pažeisti šio įstatymo nuostatas, susidarė netolerancijos atmosfera ir paskatintas religinis smurtas, diskriminacija, bauginimas ir religinių mažumų persekiojimas. Be teisinių aspektų, svarbu, kad vyriausybė imtųsi ryžtingų smurto prevencijos priemonių. Norint apsaugoti religines Pakistano mažumas, būtina skatinti toleranciją.

  Anna Záborská (PPE), raštu. – (SK) Šiandien Europos civilizacija neįsivaizduojama be religijos laisvės. Ieškant to, kas aukščiau žmogaus, būtina laikytis tolerancijos. Kiekvieno žmogaus kelias į Dievą – kaip ir kelias nuo jo – skirtingas ir nepakartojamas. To tikrai išmokome per du tūkstančius metų krikščionybės Europoje. Ši patirtis ilga ir skausminga, apmokėta milijonais nekaltų žmonių gyvybių. Todėl mes, europiečiai, turime teisę sakyti kitiems, kad neitų šiuo keliu. Todėl visada kiekvienoje šalyje smerkiame smurtą ir nekaltų žmonių žudymą, ypač dabar, kai su tuo susijęs mūsų sąjungininkas ir draugas.

(1) Žr. protokolą.

12.2. Padėtis Tailande

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – diskusijos dėl septynių pasiūlymų dėl rezoliucijų dėl religijos laisvės Tailande⁽¹⁾.

  Marietje Schaake, autorė. – Ponia pirmininke, Tailandas išgyvena smurto krizę, per kurią susirėmė demonstrantai raudonmarškiniai ir kariuomenė bei geltonmarškiniai. Jau žuvo maždaug aštuoniasdešimt žmonių ir beveik 2 000 sužeista. Iškilo grėsmė demokratijai, o vyriausybė šalyje paskelbė nepaprastąją padėtį.

Dėl nepaprastosios padėties taikoma cenzūra. Uždraustos žiniasklaidos priemonės, pvz., televizija, radijas ir internetas. Labai svarbu sustabdyti smurtą, todėl skatiname visas šalis elgtis santūriai, bet, siekiant atkurti ramybę, negalima piktnaudžiauti nepaprastąja padėtimi ir riboti pagrindines teises ir asmens laisves. Būtina panaikinti cenzūrą ir atkurti žiniasklaidos ir saviraiškos laisvę. Šios vertybės svarbios Europos Parlamentui palaikant vertingus santykius su Tailandu.

  Cristian Dan Preda, autorius. – (RO) Visi žinome, – nes nuo balandžio mėn. pradžios tai pagrindinė naujienų tema – kad Tailandas patiria tokį politinį smurtą, kokio ten nebuvo per pastaruosius dešimt metų. Visų pirma norėčiau išreikšti solidarumą su tomis šeimomis, kurių artimieji nukentėjo per gatvės smurto išpuolius. Manau, tai galima vadinti paprastu prieštaravimu tarp, viena vertus, saviraiškos ir susirinkimo laisvės ir kita vertus – vyriausybės poreikio palaikyti viešąją tvarką. Pastarosiomis dienomis ir valandomis vieni įvykiai keitė kitus. Atrodo, Bankoke vėl palyginti ramu, nors praėjusią naktį, įsikišus vyriausybės pajėgoms, sostinė liepsnojo.

Tikėkimės, kad bus galima išvengti naujos smurto bangos. Tačiau, norėdami jos išvengti, turime būti nuosaikūs, nes demokratijos neįmanoma užtikrinti smurtu. Manau, vyriausybė turės įgyvendinti veiksmų planą, kurį ji pristatė gegužės 3 d. Taip pat manau, kad, siekiant užtikrinti susitaikymą, reikia ištirti pastaruosius įvykius ir nubausti kaltininkus.

  Véronique De Keyser, autorė. – (FR) Ponia pirmininke, slopinant raudonmarškinių demonstracijas, pralietas kraujas. Norėčiau pasakyti tik kelis dalykus, nepildama žibalo į ugnį, nes pagal Europos Parlamento skubos procedūrą turime mažinti krizę ir ieškoti sprendimų, o ne kurstyti žmonių pyktį. Pirma, visi piliečiai gali teisėtai siekti laisvų ir sąžiningų rinkimų. Tai neginčijama teisė, kurią reikėtų suteikti visiems Tailando gyventojams. Šią galimybę jau buvo siūlęs Ministro pirmininkas A. Vejjajiva, bet ją atmetė raudonmarškiniai. Dabar turime prie jos grįžti.

Antra, smerkiu tai, kad į protestuotojus šaudoma tikromis kulkomis ir pastarosiomis dienomis vykdomos žiaurios represijos, per kurias, oficialių šaltinių duomenimis, žuvo mažiausiai dvylika žmonių, įskaitant vieną italų žurnalistą, ir daug sužeista. Laikas nutraukti po visą šalį išplitusį smurtą.

Nesiūlau palaikyti nei vienų, nei kitų, bet raginu Tailando Vyriausybę pirmiausia ieškoti sprendimo derybų keliu, siekiant užtikrinti, kad dėl paskelbtos nepaprastosios padėties nebūtų ribojamos asmens arba saviraiškos laisvės, nes kitaip tik didinama įtampa, ir visų pirma raginu apsvarstyti galimybę surengti naujus rinkimus.

Dėl dabartinių neramumų šalis gali susiskaldyti. Šiaurės rytuose, kaimo ir Laoso kultūros regione, gali kilti sukilėlių pasipriešinimas centriniam regionui, Bankokui ir pietų regionui, kurie yra demokratijos tvirtovė. Todėl galėtų atsirasti pusiau teroristiniai judėjimai, kurie pultų, vadinamąją biurokratiją ir elitą – valdžios tvirtovę.

Būtina vėl surengti rinkimus, pradėti derybas, sustabdyti smurtą, bet užtikrinti, kad būtų išlaikytos laisvės. Žinoma, atsižvelgiant į šiandieninį smurtą, taip kalbėti paprasta ir, tikriausiai, labai naivu. Ši Parlamento rezoliucija tyčia pasirinkta, siekiant išvengti bet kokio smurto protrūkio Tailande ir suteikti galimybę dialogui, bet negalime atsisakyti raginimų siekti demokratijos.

  Barbara Lochbihler, autorė. – (DE) Ponia pirmininke, dar gerai prisimename pykčio, smurto ir griovimo vaizdus iš Bankoko. Ir nors dabar padėtis Tailando sostinėje šiek tiek aprimo, tikrai nepraėjo kitų smurto išpuolių pavojus. Per smurtinius vadinamųjų raudonmarškinių ir kariuomenės remiamos vyriausybės konfliktus jau žuvo maždaug septyniasdešimt žmonių ir beveik 2 000 sužeista. Vyriausybė pranešė, kad ištirs šiuos žmonių žūties atvejus; reikėtų ištirti ir pastarųjų kelių dienų žmonių žūties atvejus.

Ieškant ilgalaikio politinio sprendimo, svarbu išnagrinėti pagrindines šių pasikartojančių protestų ir susirėmimų priežastis. Dalis Tailando gyventojų yra itin nepalankioje padėtyje ir atskirti nuo visuomenės. Jie labai kritikuoja, kad su jais nesąžiningai elgiamasi ir kad jie neturi teisių. Jie priešinasi palyginti žemam savo gyvenimo lygiui. Padėtis dar sunkesnė dėl akivaizdžios ir išplitusios politinės vadovybės ir atsakingų pilietinės visuomenės atstovų korupcijos. Siekiant rasti ilgalaikį sprendimą, reikia išaiškinti ir išspręsti šias problemas, o ne tik nutraukti smurtą.

Raginame visas konflikto šalis imtis rimto ir konstruktyvaus vaidmens ieškant išeities iš šios didelės krizės. Tačiau šiuo tikslu abi šalys privalo naudoti tik taikias ir demokratiškas priemones, todėl joms reikia ES paramos.

  Marie-Christine Vergiat, autorė. – (FR) Ponia pirmininke, liaudies judėjimo nariai raudonmarškiniai jau kelias savaites Bankoke rengia demonstracijas, reikalaudami pagarbos demokratijai. Prisiminkime, kad, nors Prezidentas valdžioje tik nuo 2008 m. gruodžio mėn., dabartinė vyriausybė suformuota 2006 m. rugsėjo mėn. įvykdžius karinį perversmą.

Ko reikalavo raudonmarškiniai? Kad atsistatydintų Ministras pirmininkas, kad būtų paleistas parlamentas, kad būtų surengti išankstiniai rinkimai, trumpai tariant – demokratijos. 2010 m. gegužės 4 d. Ministras pirmininkas paskelbė susitaikymo planą, pagrįstą tais garsiais išankstiniais rinkimais, bet po to, kai gegužės 13 d. nužudytas raudonmarškinių vadas generolas Khattiya Sawasdipol, derybos baigėsi.

Tokiomis aplinkybėmis parengėme šiandien aptariamą rezoliuciją. Vakar, įsikišus kariuomenei, žuvo keli žmonės, įskaitant italų žurnalistą. Mums svarbiausia, kad rezoliucijoje, dėl kurios balsuosime, būtų atsižvelgiama į šiuos įvykius, ypač todėl, kad pagrindiniai raudonmarškinių judėjimo vadovai iš karto pasidavė ir paprašė žmonių laikytis rimties.

Iš tikrųjų kyla abejonių dėl karaliaus įpėdinio. Keista, bet jis neišreiškė savo nuomonės. Turime aiškiai pasakyti, kad demokratijos neįmanoma įtvirtinti jėga ir kad nepriimtina slopinti demonstracijų išsiunčiant kariuomenę ir įsakant jai iš karto šaudyti. Šioje rezoliucijoje nesmerkiamas net smurtas. Nebalsuosime už ją. Tailando gyventojai turi teisę į demokratiją, todėl būtina visomis priemonėmis užkirsti kelią dar vienam kariniam perversmui.

  Adam Bielan, autorius. – (PL) Pastaruoju metu Tailandas – šalis, kuri dar visai neseniai laikyta demokratijos ir Pietryčių Azijos stabilumo tvirtove – išgyvena dramatiškiausius per beveik pusę šimtmečio įvykius.

Tęsiasi kova, vykstant buvusio Ministro pirmininko Thaksino Shinawatros šalininkų, vadinamųjų raudonmarškinių ir vyriausybės bei kariuomenės konfliktui. Žuvo daugiau nei šešiasdešimt žmonių, įskaitant užsienio, taip pat ES šalių piliečius, sužeista beveik 2 000 žmonių ir sostinė Bankokas patyrė labai didelę žalą.

Žinoma, reiškiame gailestį, užuojautą ir solidarumą su nukentėjusių žmonių šeimomis, bet turime suvokti, kad šiandien Tailando tauta labai susiskaldžiusi. Labai apribotos žmogaus tesės, pvz., susirinkimo ir žodžio laisvės; bus labai sunku išspręsti konfliktą taikiomis ir politinėmis priemonėmis.

Todėl reikia, kad tarptautinė bendruomenė – taip pat Europos Sąjunga – darytų spaudimą abiem pusėms, kad jos galėtų atnaujinti derybas ir stengtųsi išspręsti ginčą ne smurtu, bet politinėmis priemonėmis.

  Thomas Mann, PPE frakcijos vardu. – (DE) Ponia pirmininke, vien per praeitą savaitę gatvės kovose, kurios labai panašios į pilietinį karą, žuvo 75 žmonės ir daugiau kaip 1 800 sužeista. Po smarkaus karinio įsikišimo demonstrantų vadovai pasidavė. Tačiau padėtis Bankoke toliau blogėja. Vakar ir šiandien dėl to sulaukiau skambučių. Kai kurios sostinės dalys iki šiol nebuvo nukentėjusios nuo konflikto, bet dabar padėtis pasikeitė. Šiaurės rytuose padėtis taip pat chaotiška. Iš šių dramatiškų vaizdų aišku viena: nesvarbu, kokius – raudonus, juodus, geltonus ar žalius – marškinius žmonės vilki, reikia nutraukti smurtą ir nesunkinti padėties.

Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pozicija aiški. Kitos galimybės nėra – reikia objektyvių diskusijų. Visus įvykius privalo ištirti nepriklausoma komisija. Labai palankiai vertiname planą surengti išankstinius parlamento rinkimus. Pone A. Tajani, ES privalo veikti aktyviai ir tarpininkauti. Turime diplomatinių priemonių, kuriomis galime nutraukti smurtą ir pradėti konstruktyvų dialogą. Pone A. Tajani, turime veikti, nes Tailandas sukrėstas iki pamatų.

  Corina Creţu, S&D frakcijos vardu. – (RO) Aš taip pat norėčiau išreikšti solidarumą su Tailando šeimomis, išgyvenančioms sielvartą po smurtinių susidūrimų Bankoke. Padėtis kelia vis didesnį nerimą, nes neaišku, kaip spręsti vidaus konfliktą. Jokiu būdu negalima laikyti, kad Tailando sostinės gatvėse vykdytomis atsakomosiomis priemonėmis, per kurias žuvo dešimtys ir sužeista šimtai žmonių, sprendžiamos esamos problemos.

Žiauriai naudojant jėgą ir taikant cenzūrą, pagal kurią televizijos kanalais leidžiama transliuoti tik vyriausybės patvirtintas programas, pažeidžiamos pagrindinės žmogaus tesės. Iš tikrųjų, Europos Sąjungos ir viso civilizuoto pasaulio pareiga yra smerkti ginkluotos jėgos naudojimą prieš civilius, raginti paleisti neteisėtai sulaikytus žmones ir užtikrinti kuo nešališkesnį žmonių žūties atvejų tyrimą. Dėl žmonių žūties ne tik sunkiau sutaikyti šalis bet ir didėja neapykanta, kuri išplito ir į šalies šiaurės rytus.

Šie gatvės susirėmimai gali peraugti į pilietinį karą. Manau, tarptautinės organizacijos, visų pirma JT, turėtų kuo greičiau įsikišti, kad padėtis dar daugiau nepablogėtų, ir tarpininkauti pradedant būtiną valdžios institucijų ir opozicijos dialogą, nes tai vienintelė galimybė taikiai įveikti dabartinę krizę.

  Joe Higgins, GUE/NGL frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, smerkiu žiaurias Tailando Vyriausybės ir valstybės vykdomas protestuotojų represijas Bankoke ir kituose Tailando regionuose. Nepaisant propagandos, kad tai iš esmės teroristai, iš tikrųjų tai nuskurdę šiaurės ir Bankoko apylinkių ūkininkai, miesto darbininkų klasės grupės ir jų šeimos nariai, protestuojantys prieš didžiulį jų patiriamą skurdą ir vargą.

Deja, šie engiami žmonės laukia sprendimo iš buvusio Ministro pirmininko milijardieriaus Thaksino Shinawatros. Nors jam einant pareigas vyriausybėje imtasi tam tikrų populistinių skurdo mažinimo priemonių, Thaksin Shinawatra yra kapitalistinio elito atstovas ir apgaudinėja plačiąją visuomenę. Kita vertus, dabartinis Ministras pirmininkas Abhisit Vejjajiva ir jo partija atstovauja kitoms elito grupėms.

Manau, skurdžiai plačiajai Tailando kaimo visuomenei ir miesto darbininkų klasei skubiai reikia savos nepriklausomos organizacijos, kuri galėtų kovoti už jų teises, ir tikiuosi, kad kita mobilizacija Tailande bus vieninga darbininkų, neturtingų ūkininkų, studentų ir jaunimo kova siekiant nuversti visą korumpuotą elitą, perduoti pagrindinį Tailando turtą visuomenei ir demokratinei kontrolei, pakeisti žmonių gyvenimą socialistiniame Tailande ir kovoti už visų mažumų teises.

  Monica Luisa Macovei (PPE). – Ponia pirmininke, smerkiu šaudymą į protestuotojus Tailande: tūkstančiai žmonių žuvo, šimtai sužeisti. Iš organizacijos Amnesty International pranešimų, liudininkų pasakojimų ir vaizdo įrašų aiškiai matyti, kad kariškiai šaudo tiesiai į neginkluotus žmones, nors šie nekelia jokios grėsmės nei kariškiams, nei kitiems žmonėms. Žuvo taip pat gydytojų ir vaikų.

Tailando kariškiai privalo nustoti šaudyti; smurtu prieš protestuotojus nepavyks rasti demokratinio sprendimo. Vyriausybė turi suvokti, kad jėga galbūt trumpam išvaikys protestuotojus iš gatvių, bet neišspręs problemos, dėl kurios žmonės išėjo į gatves; žmonių gyvybės svarbiau už viską, todėl būtina nustoti šaudyti.

  Miroslav Mikolášik (PPE). – (SK) Deja, demonstracijos Tailande tęsiasi jau kelias savaites. Civiliai gyventojai patiria smurtą kaip tiesioginės prieš vyriausybę nusiteikusių demonstrantų ir valstybės pajėgų susidūrimų aukos. Todėl norėčiau išreikšti užuojautą tiems, kurie prarado artimuosius.

Manau, šioje įtemptoje padėtyje abi šalys pirmiausia turėtų atsisakyti fizinės jėgos, kad išvengtų naujų aukų. Taip pat prisidedu prie raginimo nutraukti tebesitęsiantį smurtą ir pradėti konstruktyvų dialogą, siekiant išspręsti konfliktą taikiomis ir demokratinėmis priemonėmis. Be to, raginu Tailando Vyriausybę, paskelbus nepaprastąją padėtį, nepateisinamai ir nepagrįstai nepažeidinėti žmogaus teisių.

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Politinis konfliktas Tailande labai greitai peraugo į didelius pilietinius neramumus, per kuriuos, įsikišus represinėms pajėgoms, žuvo daug protestuotojų. Smerktina, kad valstybės valdžios institucijos naudoja žiaurią jėgą ir nekontroliuojamas represines priemones prieš savo šalies piliečius.

Todėl, ponia pirmininke ir pone Komisijos nary, ES privalo daryti politinę įtaką konflikto šalims ir raginti ieškoti taikaus politinio konflikto sprendimo, kad Tailando gyventojai nenukentėtų dėl politinių atskirų grupių vadovų ginčų. Tailando Vyriausybė visų pirma turi prisiimti atsakomybę už ramų ir taikų šio konflikto sprendimą.

  Sergio Paolo Francesco Silvestris (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, manau, kad Komisija turėtų raginti nutraukti smurtą ir panaikinti cenzūrą – taikyti šią dvigubą priemonę – labai ryžtingai ir kuo nuosekliau atsižvelgdama į vertybes, neatsiejamas nuo šio Parlamento.

Norint grįžti prie demokratijos tokiomis pilietinio karo aplinkybėmis, kokios susidarė Tailande, surengiant laisvus rinkimus, dėl kurių iš pradžių diskutuota, kurių iš pradžių tikėtasi, bet dėl kurių dabar kyla abejonių, reikia svarbių priemonių, būtent, suvokimo, kad tarptautinė bendruomenė remia Tailando žmones ir šalies grįžimą prie visiškos demokratijos.

Labai svarbus veiksnys, siekiant įtraukti tarptautinę bendruomenę į šį etapą, yra informacija, todėl nepaprastoji padėtis neturėtų būti užslėptos formos cenzūra. Būtina turėti galimybę internetu, laikraščiuose ir žiniasklaidoje informuoti tarptautinę bendruomenę apie įvykių raidą Tailande, kad ji, turėdama kuo daugiau informacijos, galėtų padėti atkurti demokratiją.

  Antonio Tajani, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – (FR) Ponia pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, Tailandas išgyvena tragišką politinės istorijos laikotarpį. Savo ekonomikos ir socialiniu dinamiškumu garsi šalis šiuo metu išgyvena didelę krizę, kuri, nepavykus išspręsti dabartinio konflikto, gali pakenkti stabilumui.

Iš tikrųjų, ši krizė sukrėtė šalies pagrindus: atrodo, kad daug gyventojų prarado pasitikėjimą juos valdančiomis institucijomis. Vyriausybei nepavyksta įgyvendinti sprendimų, kurių reikia šiomis aplinkybėmis. Dėl to susidarė nestabili politinė padėtis, kilo smurtiniai susidūrimai ir agresija, kuria tiesiogiai pažeidžiamos žmogaus ir pagrindinės teisės. Vis dar neaišku dėl šalies ateities. Tokiomis aplinkybėmis Europos Parlamentas labai apgailestauja, kad žuvo žmonių, pvz., Italijos žurnalistas Fabio Polenghi, kuris žuvo vakar ryte per demonstrantų ir kariškių susidūrimus. Nei žmonių žūties, nei ginkluoto susidūrimo negalima pateisinti politine arba ideologine krize.

Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai jau du kartus įspėjo konflikto šalis, kad reikia nuosaikumo. Net esant nepaprastajai padėčiai negalima imtis pernelyg griežtų priemonių, kuriomis pažeidžiamos pagrindinės teisės ir saviraiškos laisvė. Šios teisės gali būti pažeistos neproporcingai naudojant jėgą.

Norint, kad padėtis neblogėtų, reikėtų atnaujinti derybas. Komisija atkreipė dėmesį į Ministro pirmininko Abhisito Vejjajivo pateiktą veiksmų planą. Jei Tailandas neišspręs savo pagrindinių struktūrinių problemų, jam nepavyks įveikti dabartinės krizės. Labai svarbu, kad visi šalį valdantys subjektai atsižvelgtų į pagrįstus nepalankioje padėtyje esančių socialinių grupių reikalavimus. Tai labai svarbu siekiant nacionalinio sutaikymo. Todėl būtina, kad Tailandas bendrai sutartų su visomis šalimis dėl tolesnių veiksmų, kuriant kryptingesnę visuomenę.

Kaip Tailando partnerė, Europos Sąjunga pasirengusi kiek galėdama padėti šaliai šiame sudėtingame procese.

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks netrukus.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Tailandas išgyvena labai sudėtingą istorijos laikotarpį. Šypsenų šalis tapo ašarų ir kraujo šalimi, ir greitai joje gali kilti pilietinis karas tarp vyriausybės pajėgų ir vadinamųjų raudonmarškinių. Kaip prieita iki to, kad per demonstracijas, kuriose reikalauta demokratinių rinkimų, dešimtys žmonių žuvo ir tūkstančiai sužeisti, politiniais sumetimais nužudytas opozicijos lyderis, vyksta miesto partizanų kovos, kai kuriose provincijose pradeda kilti sukilimai ir įvesta nepaprastoji padėtis bei komendanto valanda? Karalius šalyje labai gerbiamas, bet, atrodo, negali sumažinti įtampos. Ir toliau nežinoma, kas bus jo įpėdinis, todėl galima spėti, kad padėtis išliks nestabili. Būtina nutraukti smurtą. Be abejo, dabartinė vyriausybė išrinkta, bet jos rinkimai vyko po perversmo ir paleidus opozicijos partijas. Būtina užkirsti kelią šiai neteisybei. Yra tik vienas sprendimas: būtina skubiai surengti visuotinius rinkimus, prieš tai atkūrus visų partijų politinę laisvę, kad rinkimai tikrai būtų demokratiški. Siekdama įgyvendinti šį sprendimą, ES turėtų naudotis savo gerais ekonominiais ir politiniais ryšiais su Tailandu.

(1) Žr. protokolą.

12.3. Birma

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – diskusijos dėl septynių pasiūlymų dėl rezoliucijų dėl Birmos⁽¹⁾.

  Anneli Jäätteenmäki, autorė. – Ponia pirmininke, šioje rezoliucijoje Europos Parlamentas ragina Birmos Vyriausybę užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams, pradėti tikrą dialogą su opozicijos, etninių Birmos mažumų atstovais ir tarptautine bendruomene, taip pat imtis konkrečių veiksmų, siekiant taikiai pereiti prie demokratinės valdymo sistemos.

Šiais metais Birmoje pirmą kartą per trisdešimt metų bus surengti rinkimai. Deja, paskelbtais rinkimų įstatymais neužtikrinami sąžiningi ir laisvi rinkimai. Į procesą neįtraukta opozicija, o daugumai opozicijos lyderių vis dar taikomas namų areštas. Pagrindiniai politiniai veikėjai įkalinti, todėl opozicijos partija nusprendė visiškai boikotuoti rinkimus.

Baigdama norėčiau pasakyti, kad Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas Birmos klausimais pasmerkė šiurkščius nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus. Tikiuosi, Parlamentas taip pat juos pasmerks.

  Filip Kaczmarek, autorius. – (PL) Atsižvelgdami į padėtį Birmoje, ir vėl esame priversti atkreipti dėmesį į šią šalį.

Šiandien smerkiame ketinimus surengti rinkimus visiškai nedemokratiškomis sąlygomis ir laikantis principų, pagal kuriuos rinkimuose neleidžiama dalyvauti pagrindinei opozicijos partijai ir iš šimtų tūkstančių Birmos gyventojų atimta teisė balsuoti ir kandidatuoti. Tai akivaizdus bandymas sutrukdyti opozicijai dalyvauti rinkimuose. Tokiomis aplinkybėmis šių rinkimų negalima vadinti rinkimais.

Taip pat smerkiame, kad pagal naują Konstituciją kariuomenei bus užtikrinta ne mažiau kaip 25 proc. vietų parlamente ir ji galės bet kada panaikinti piliečių laisves ir nutraukti įstatymų leidžiamosios valdžios veiklą, jei manys, kad tai būtina siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą.

Smerkiame tebesitęsiančius nuolatinius žmogaus teisių, pagrindinių laisvių ir Birmos žmonių demokratinių teisių pažeidimus, taip pat raginame kitų šalių – Kinijos, Indijos ir Rusijos – vyriausybes visomis įmanomomis priemonėmis daryti ekonominį ir politinį spaudimą Birmos valdžios institucijoms, kad būtų galima pakeisti padėtį.

  Véronique De Keyser, autorė. – (FR) Ponia pirmininke, šios rezoliucijos išeities taškas yra beveik mezza voce paleista partija; šiai partijai vadovauja A. Sacharovo premijos laureatė Aung San Suu Kyi, kuriai jau daug metų taikomas namų areštas. Paleidusi jos partiją, Nacionalinę demokratijos lygą, kuri laimėjo paskiausius rinkimus, karinė chunta bando panaikinti visą opoziciją iki šių metų spalio mėn. vyksiančių rinkimų. Tačiau, kad šie rinkimai būtų ne demokratiški, bet tikras rinkimų farsas, uždrausta balsuoti politiniams kaliniams ir vienuoliams. Chunta ir toliau piktnaudžiauja valdžia, didelės tarptautinio verslo įmonės toliau pelnosi iš sutarčių su šia chunta, o Komisija sumažino pagalbą pabėgėliams, pasitraukusiems į Tailando pasienį.

Deja, daugelyje šalių ir regionų tarptautinė bendruomenė nesugeba atkurti demokratijos ir teisinės valstybės. Viena iš jų – Birma, kurioje daug rezistencijos kovotojų ir kankinių, iš kurių žinomiausia Aung San Suu Kyi. Bet ar per daug prašyti Europos Sąjungos, bent iš padorumo, nemažinti pagalbos pabėgėliams Tailando ir Birmos pasienyje ir nedelsiant pradėti finansuoti tarpvalstybinės, ypač medicininės pagalbos teikimą? Ar vyriausioji įgaliotinė C. Ashton ir valstybės narės neturėtų skubiai pritarti Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo Birmos klausimais rekomendacijoms, būtent, įsteigti karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui tyrimo komitetą, kurias būtų galima įtraukti į šių metų Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją?

Tebūnie Birma pavyzdys, kad galime skatinti demokratiją, nenaudodami bombų ir tankų.

  Barbara Lochbihler, autorė. – (DE) Ponia pirmininke, 1990 m. Europos Parlamentas paskyrė A. Sacharovo premiją Birmos kovotojai už žmogaus teises Aung San Suu Kyi. Keletą metų prieš tai ir po to kritiška žmogaus teisių padėtis Birmoje buvo daugelio Parlamento rezoliucijų tema. Panašiai ir kitos tarptautinės žmogaus teisių organizacijos nagrinėjo padėtį šioje šalyje. Nors kai kuriose srityse padaryta pažanga, žmogaus teisių padėtis Birmoje išlieka labai bloga.

Dabar remdamasis labai geru ir išsamiu pranešimu JT specialusis pranešėjas Birmos klausimais paragino sukurti tarptautinę tyrimų komisiją, kuri būtų įpareigota tirti karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui. Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams C. Ashton turėtų išreikšti ir remti šį raginimą, pvz., kitoje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje.

Rinkimai Birmoje vyks 2010 m. pabaigoje, todėl vyriausybė ėmėsi priemonių, siekdama atimti iš piliečių teisę balsuoti ir kandidatuoti. Tai ypač taikoma politiniams kaliniams ir vienuoliams budistams, kurių iš viso yra 400 000. Protestuojame prieš tai ir raginame vyriausiąją įgaliotinę aiškiai išreikšti šią kritiką dvišalėse ir daugiašalėse derybose.

Pagaliau, atsižvelgiant į sudėtingas žmogaus teisių problemas Birmoje, nesuvokiama, kaip Europos Sąjunga gali sumažinti finansinę paramą pabėgėliams Tailando ir Birmos pasienyje. Tai nepriimtina, todėl raginame Komisiją atšaukti finansavimo mažinimą ir pradėti iš naujo teikti tarpvalstybinę pagalbą Birmos pabėgėliams.

  Marie-Christine Vergiat, autorė. – (FR) Ponia pirmininke, šiais metais antrą kartą aptariame padėtį Birmoje. Nuogąstavimai, kuriuos išreiškėme šių metų kovo 10 d., dėl Birmos chuntos pradėto vadinamojo rinkimų proceso, tik pasitvirtino. Nacionalinė demokratijos lyga dėl rinkimų įstatymu nustatytų sąlygų priversta atsisakyti dalyvauti šiame procese. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pagal šiuos rinkimų įstatymus draudžiama balsuoti kaliniams, todėl negalės balsuoti šimtai politinių kalinių.

Jau uždrausta Nacionalinė demokratijos lyga. Palankiai vertiname šioje rezoliucijoje išreikštą raginimą griežtinti ekonomines sankcijas. Apgailestaujame dėl sumažintos humanitarinės pagalbos pabėgėliams. Norėčiau, kad žengtume toliau ir, sekdami Prezidento B. Obamos ir Jungtinių Amerikos Valstijų pavyzdžiu, uždraustume bet kokias investicijas eurais į Birmą. Tačiau kai kurios svarbios Europos ekonomikos grupės turi didelių interesų šiame regione. Džiaugiuosi, kad paraginome įvesti tarptautinį ginklų embargą, ir labai tikiuosi, kad ES galės aktyviai prisidėti, siekiant visuotinio sutarimo šiuo klausimu.

Pone Komisijos nary, norėčiau, kad šiandien arba vėliau pristatytumėte savo poziciją šiuo klausimu.

  Charles Tannock, autorius. – Ponia pirmininke, ką būtų galima pridurti, ko dar nepasakyta, įskaitant pakartotinį raginimą paleisti politinius kalinius, pvz., Aung San Suu Kyi, kuri tapo pasauliniu kovos už laisvę simboliu? Šioje rezoliucijoje, kaip ir daugelyje ankstesnių šio Parlamento rezoliucijų, aprašomos Birmos žmonių represijos, kurias vykdo niekad jų nerinkta chunta, prieš kurią jie, norėdami jos atsikratyti, labai smarkiai kovoja daugelį metų.

Šis ciniškas chuntos bandymas surengti tariamus rinkimus, siekiant nutildyti opoziciją, labai būdingas šiems generolams, kurie arogantiškai nepaiso ne tik savo Birmos žmonių, bet ir demokratinių viso laisvojo pasaulio vadovų nuomonės.

Nors šioje rezoliucijoje daugiausia dėmesio skiriama tiesioginiams įvykiams Birmoje, raginu Tarybą ir Komisiją deramai apsvarstyti tai, kaip geriausia remti Birmą, kai ji pagaliau vėl taps laisva ir demokratinė. Birmai reikės mūsų pagalbos, ypač kuriant stiprią pilietinę visuomenę ir teisinę sistemą, kurios svarbiausias tikslas pereinamuoju laikotarpiu būtų įvykdyti teisingumą už gausius chuntos nusikaltimus. Tai gali atrodyti tolima vizija, bet drąsūs Birmos žmonės iš mūsų šiame Europos Parlamente gali bent sužinoti, kad tironams niekad nepavyks užgesinti laisvės šviesos ir kad jie tikrai kada nors galės džiaugtis neginčijama savo teise – laisve.

  Elena Băsescu, PPE frakcijos vardu. – (RO) Žmogaus teisių padėtis Birmoje kelia labai didelį susirūpinimą. Kelis dešimtmečius šią šalį valdė kariniai diktatoriai, kurie žiauriai tramdė režimo priešininkus. Valdžios institucijos pranešė, kad šiais metais pirmą kartą nuo 1990 m. bus rengiami rinkimai. Tačiau jie nebus demokratiški. Šimtai tūkstančių piliečių neturės teisės balsuoti arba kandidatuoti ir mažiausiai 25 proc. parlamento narių sudarys kariškiai.

Pagrindinė opozicijos partija, kuriai vadovauja Nobelio taikos premijos ir A. Sacharovo premijos laureatė Aung San Suu Kyi, šiuose rinkimuose nedalyvaus. Raginu Europos Sąjungą, padedant vyriausiajai įgaliotinei ir tarptautinei bendruomenei, dėti daugiau pastangų siekiant įtvirtinti demokratiją Birmoje ir užtikrinti, kad Aung San Suu Kyi būtų kuo greičiau išlaisvinta. Jai taikomas namų areštas nuo 2003 m. ir ji yra svarbus kovos už demokratiją ir žmogaus teises simbolis.

  Ana Gomes, S&D frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, rengdama absurdiškus rinkimus ir atsisakydama vykdyti nacionalinį visų politinių ir tautinių grupių dialogą, chunta įrodo, kad su ja visiškai neįmanoma tartis pragmatiškai. Tarptautinė bendruomenė turi imtis veiksmų prieš Birmos gyventojų engėjus.

ES gali daug daugiau – ne tik atnaujinti sankcijas režimui. Ji turėtų visomis priemonėmis stiprinti pilietinę visuomenę ir padėti tiems, kurie priešinasi priespaudai Birmoje. Ji turi mobilizuoti JT, ASEAN ir JAV, kad būtų daromas spaudimas Kinijai ir Indijai, siekiant nutraukti paramą Birmos režimui ir prekybą ginklais, pvz., su Šiaurės Korėja.

Šių metų kovo mėn. JT specialusis pranešėjas žmogaus teisių padėties Birmoje klausimais padarė išvadą, kad žmogaus teisės pažeidžiamos dėl valstybės politikos, kurią vykdo vykdomosios, karinės ir teisminės valdžios institucijos visais lygmenimis, ir kad šiuos žmogaus teisių pažeidimus būtų galima priskirti Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statute nustatytoms nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų kategorijoms. Jau jo pirmtakas ragino, kad JT Saugumo Taryba ištirtų nusikaltimus žmoniškumui Birmoje, kaip tai darė Ruandoje, Bosnijoje ir Darfūre.

Kodėl ES valstybės narės neragina JT Saugumo Tarybos patraukti Birmą valdančius nusikaltėlius baudžiamojon atsakomybėn Tarptautiniame baudžiamajame teisme?

  Marietje Schaake, ALDE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, šiais metais Birma rengs vadinamuosius rinkimus. Tačiau šie rinkimai nebus laisvi ir sąžiningi, jei vienuoliams budistams bus draudžiama balsuoti, o opozicija visai juose nedalyvaus. Nacionalinė demokratijos lyga šį mėnesį išformuota įstatymu, o politinė kalinė ir Europos Parlamento A. Sacharovo premijos už minties laisvę laureatė Aung San Suu Kyi negali kandidatuoti rinkimuose.

Demokratija ir teisinė valstybė yra labai svarbios ekonomikos augimui, todėl Europos Parlamentas toliau yra tvirtai įsipareigojęs Birmos žmonėms. Raginame Azijos šalis elgtis taip pat ir naudotis savo ekonomine įtaka šiame procese. Birmos žmonėms reikia mūsų paramos, nes diktatūrinė valstybė ir toliau nuolat šiurkščiai pažeidinėja žmogaus teises. Šiuos sunkius nusikaltimus reikia ištirti, bet Birmos Vyriausybė pasirenka izoliaciją ir atsisako leisti ES pasiuntiniui į Birmą atvykti į šalį. Ši izoliacija daro neigiamą įtaką gyventojams daugeliu lygmenų, pvz., žiniasklaidos, nes ji šalyje negali veikti laisvai.

Deja, naujojoje Konstitucijoje nepripažintos žmogaus teisės, todėl raginame Komisiją ir Tarybą pritarti JT rekomendacijoms sudaryti žmogaus teisių pažeidimų tyrimų komisiją. Be to, reikia panaikinti susirinkimų laisvės, teisės jungtis į asociacijas ir saviraiškos laisvės, įskaitant internetu ir mobiliaisiais telefonais, apribojimus. Kol šie apribojimai nebus panaikinti, reikės taikyti ES sprendime nustatytas ribojamąsias priemones.

Drausdama prekybą ginklais ir finansuodama pabėgėlių programas, ES ir toliau remia Birmos gyventojus ir jų žmogaus teises bei pagrindines laisves.

  Raül Romeva i Rueda, Verts/ALE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, ką tik sužinojau liūdną naujieną. Prieš valandą buvau informuotas, kad mirė aukštesnysis Nacionalinės demokratijos lygos vadovas Takin Soe Myint.

Tai labai liūdnos naujienos, kaip ir ypatingas pasityčiojimas, kurį kai kurie vadina rinkimais Birmoje. Prisidedu prie tų, kurie aiškiai smerkia šiuos rinkimus, ypač tai, kad juose šimtai tūkstančių Birmos gyventojų neturės teisės pasinaudoti savo pasyvia arba aktyvia teise balsuoti. Rinkimuose negalės dalyvauti ir Aung San Suu Kyi, kuri vis dar nelaisvėje.

Dėl to negalime tylėti. Turime dar kartą paraginti Birmos režimo atstovus atkreipti dėmesį į tarptautinės bendruomenės prašymus paleisti sąžinės kalinius. Tai svarbu atsižvelgiant ir į Anos Gomes pastabas. Taip pat manau, kad privalome prašyti, primygtinai raginti ir daryti spaudimą, kad Indija, Rusija ir Kinija nutrauktų prekybą ginklais chuntos režimui Birmoje.

Yra ir gerų naujienų. Galime pasidžiaugti, kad Europos Sąjunga pritarė visuotiniam ginklų embargui, ir turime dar kartą paraginti Europos valstybes nares sudaryti aiškią bendru sutarimu grindžiamą koaliciją dėl šio draudimo.

Taip pat svarbu nepamiršti, – tai taip pat paminėta – kad negalime sumažinti lėšų pasienyje gyvenantiems pabėgėliams. Turime parengti aiškią šių žmonių paramos politiką. Buvau ten daug kartų. Turime aiškiai pasakyti, kad dabar ne laikas nutraukti pagalbą, ypač medicininę, kurios šiuo metu šiems žmonėms reikia.

  Cristian Dan Preda (PPE). – (RO) Birma nėra demokratija, nors ji ir rengs rinkimus, nes, kaip žinome, šios šalies valdžios institucijos visiškai nepaiso jokių demokratijos principų. Ši karinė diktatūra nesilaiko jokių principų; kaip minėta, ji numatė vietų parlamente kariškiams, ir draudžia, daugiausia demokratinių įsitikinimų piliečiams, dalyvauti politikoje.

Negali būti nė kalbos apie šios šalies politinės atmosferos gerėjimą, jei nebus išlaisvinta Aung San Suu Kyi. Kitas Nacionalinės demokratijos lygos vadovas sakė negalįs tarnauti savo šaliai po dvidešimties metų, praleistų kalėjime už įsitikinimus, vien todėl, kad Birmos kariuomenė draudžia žmonėms, kurie atliko tokias – iš tikrųjų jos pačios skirtas – bausmes, būti kandidatais. Raginu pradėti nacionalinį dialogą, nes tik taip bus galima pakeisti šalies visuomenę.

  Eija-Riitta Korhola (PPE). – (FI) Ponia pirmininke, Birma rengia pirmuosius parlamento rinkimus per 20 metų. Tikriausiai nieko nenustebinsiu pasakydama, kad jau šiame etape šie rinkimai tikrai neatrodo būsiantys laisvi ir demokratiški.

2008 m. Konstitucijos pataisa užtikrinta, kad 25 proc. vietų parlamente atitektų kariuomenei. Be to, įgyvendinus šių metų įstatymų reformas, šimtai tūkstančių Birmos gyventojų, įskaitant politinius kalinius ir religines mažumas, negalės balsuoti. Vienuoliai budistai jau seniai ypač persekiojami.

Tarptautinė bendruomenė turi kažką daryti. Gaila, kad Komisija sumažino finansinę pagalbą pabėgėlių stovykloms Tailando ir Birmos pasienyje. Reikia labai daug humanitarinės pagalbos, todėl tarptautinėmis pastangomis reikia užtikrinti, kad ji ten būtų teikiama. Taip pat labai svarbu pradėti politinių ir tautinių grupių dialogą Birmoje.

  Antonio Tajani, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – (FR) Ponia pirmininke gerbiamieji Parlamento nariai, padėtis Birmoje toliau kelia mums susirūpinimą. Kaip žinote, veiksmų planas toliau įgyvendinamas ir ruošiamasi pirmiesiems vyriausybės rengiamiems rinkimams per dvidešimt metų.

Iki šiol 31 politinė partija paskelbė dalyvausianti rinkimuose. Pilietinė visuomenė yra aktyvi. Aung San Suu Kyi vadovaujama Nacionalinė demokratijos lyga atsisakė dalyvauti rinkimuose dėl vyriausybės spaudimo; todėl jos veikla sustabdyta. Naująją partiją, Nacionalinį demokratijos frontą, kuris gali atitikti reikalavimus, iš dalies sudaro buvę Nacionalinės demokratijos lygos vadovai, kitaip tariant, buvusi Aung San Suu Kyi partija.

Jis sutinka su tautinių grupių sprendimu balsuoti arba nebalsuoti. Jei jos boikotuos rinkimus, nesutikdamos su sprendimu etnines kariuomenes pakeisti sienos apsaugos tarnybų pareigūnais, bus prarastas reikiamas pasitikėjimas šiais rinkimais. Iš to matyti, kaip keičiasi padėtis, ir abejoju, ar Europos Sąjunga bus pakviesta stebėti rinkimus.

Mes taip pat vis dar labai susirūpinę dėl žmogaus teisių padėties. Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo Th. O. Quintanos pranešimas labai aiškus. Nors tarptautinė bendruomenė ne kartą prašė išlaisvinti politinius kalinius, tai visa dar nepadaryta. Vis dar negerbiamos pagrindinės teisės, pvz., saviraiškos ir susirinkimo laisvė. Dauguma gyventojų, ypač tuose regionuose, kuriuose gyvena tautinės grupės, gyvena sudėtingomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis.

Kaip galėtume iš tikrųjų padėti? Iš Europos Sąjungos pranešimų aiškiai matyti, kad reiškiame kritiką ir esame pasiryžę padėti ieškoti sprendimo. Siūlome paramą vystymuisi; iš tikrųjų, ES yra viena iš dosniausių paramos teikėjų. Be to, labai svarbūs Tūkstantmečio vystymosi tikslai ir nuolatinis dialogas su Birmos Vyriausybe dėl sektorių politikos. Mūsų pagalba skirta ne tik nuo 2008 m. uragano nukentėjusiems regionams, bet ir pažeidžiamiausiems šalies regionams bei pabėgėlių stovykloms Tailando ir Birmos pasienyje.

Atsakydamas į jūsų klausimus, galiu užtikrinti, kad Komisija toliau teiks pagalbą iškeldintoms bendruomenėms, siekdama sudaryti joms sąlygas gyventi oriai. Nėra reikiamų sąlygų jiems grįžti į savo šalis. Turime prižiūrėti, kad stovyklos nebūtų institucionalizuojamos, ir apibrėžti savo pagalbą, atsižvelgdami į vietos poreikius.

Be to, Komisija bendrauja su Tailando valdžios institucijomis. Reikėtų nepamiršti, kad vykdomos švietimo, žemės ūkio ir aprūpinimo maistu pagalbos programos. Be to, pagal Europos Komisijos humanitarinės pagalbos programas teikiama pagalba aprūpinimo maistu ir vandeniu srityje. Taip pat teikiama pagalba, skirta socialinėms ir ekonominėms sąlygoms Birmoje atkurti. Kiekvienas pilietis gauna vidutiniškai apie 2,4 USD, palyginti su 36 USD Laose ir 60 USD Kambodžoje.

Baigdamas galiu patvirtinti, kad dar labiau stengsimės skatinti savo vertybes. Birmos gyventojai turi teisę naudotis pagalba ir žinoti, kad Europos Sąjunga nepraras susidomėjimo jų ateitimi.

  Thomas Mann (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, neabejoju jūsų, kaip pirmininko pavaduotojos, kompetencija ir manau, kad esate labai įtakinga. Labai tai vertinu. Kai kuriems Parlamento nariams nesuteikėte galimybės kalbėti pagal procedūrą „prašau žodžio“ ne todėl, kad nenorėjote, bet todėl, kad turime laikytis tokio griežto tvarkaraščio.

Europos Parlamentas yra žmogaus teisių balsas, o mes pasitenkiname tik viena valanda. Tiek daug Parlamento narių nori tarti žodį ir daryti Komisijai spaudimą, kad būtų galima pasiekti rezultatus. Ar jūs asmeniškai esate už tai, kad balsavimas vyktų ne 16.00 ar 16.30 val., bet, pvz., 17.00 arba 17.30 val., kad turėtume dar vieną valandą ir pagaliau pakeistume šias Darbo tvarkos taisykles? Mums reikia galimybės išsakyti mintis. Turime turėti galimybę daryti spaudimą Komisijai, bet geriausia – be tokių griežtų laiko apribojimų. Žinau, kad už tai neatsakote, bet tikiuosi, kad būsite mūsų pusėje, kad pagaliau galėtume pakeisti šias Darbo tvarkos taisykles.

  Pirmininkė. – Pone Th. Mann, suprantu jūsų nusivylimą. Man nepatinka, kad negaliu suteikti žodžio Parlamento nariams tokiais svarbiais klausimais, bet esate teisus sakydamas, kad reikėtų keisti mūsų Darbo tvarkos taisykles.

Norėčiau pridurti, kad, jei per diskusijas visi kalbėję nariai būtų laikęsi laiko apribojimų, per diskusijų dalį „prašau žodžio“ būtų galėję kalbėti daugiau Parlamento narių. Manau, tai pagrindinė problema, bet jūsų pastabas pasižymėjau.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks netrukus.

(1) Žr. protokolą.

13. Balsuoti skirtas laikas

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – balsavimas.

(Balsavimo rezultatai ir kita informacija: žr. Protokolą)

13.1. Religijos laisvė Pakistane (RC-B7-0271/2010)

– Rezoliucija: Religijos laisvė Pakistane (RC-B7-0271/2010)

Prieš balsuojant dėl 13 dalies:

  Bernd Posselt (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, kolegos Parlamento nariai labai sumaniai derėjosi ir sutarė frakcijose dėl labai geros rezoliucijos. Vis dėlto 13 dalis yra neaiški, paini ir iš tikrųjų nieko nereiškia. Todėl siūlome tokią naują formuluotę: „reiškia susirūpinimą dėl to, kad galimai piktnaudžiaujama kovos su religijos šmeižtu kampanija Jungtinėse Tautose, atkreipdamas dėmesį į 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos išvadas“.

Turinys tas pats, bet formuluotė griežtesnė. Prašome jūsų balsuoti už šią naują formuluotę.

(Žodinis pakeitimas patvirtintas.)

13.2. Padėtis Tailande (RC-B7-0278/2010)

– Rezoliucija: Padėtis Tailande (RC-B7-0278/2010)

13.3. Birma (RC-B7-0283/2010)

– Rezoliucija: Birma (RC-B7-0283/2010)

14. Balsavimo ketinimai ir pataisymai (žr. protokolą)

15. Sprendimai dėl kai kurių dokumentų (žr. protokolą)

16. Į registrą įrašyti rašytiniai pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnis) (žr. protokolą)

17. Posėdžio metu priimtų tekstų perdavimas (žr. protokolą)

18. Kitų posėdžių kalendorinis planas (žr. protokolą)

19. Sesijos atidėjimas

  Pirmininkė. – Skelbiu Europos Parlamento plenarinę sesiją nutraukta.

(Posėdis baigtas 16.30 val.)

Kaip Taryba vertina galimybes iki rudens užbaigti stojimo derybas su Kroatija ir kokių priemonių ji planuoja imtis, kad dar Ispanijos pirmininkavimo laikotarpiu būtų pasiekta esminės pažangos šioje srityje?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. gegužės mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(EN) Šis laikotarpis yra esminis Kroatijos derybų procesui. Derybose pasiekta žymi pažanga ir pereinama į paskutinį etapą. Europos Sąjunga pagyrė Kroatiją už atliktą nemažą pažangą, bet vis dar reikia daug nuveikti, kad derybos būtų baigtos sėkmingai.

Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė ir toliau dirba siekdama tolesnės derybų pažangos, atsižvelgdama į atitinkamas Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos išvadas. Mūsų tikslas yra pasiekti esminę Kroatijos derybų proceso pažangą, pradedant derybas dėl visų likusių skyrių ir laikinai baigiant derybas dėl kuo daugiau skyrių. Taip pat esame nutarę pasiekti esminę pažangą rengiant Stojimo sutartį.

Vasario 19 d. mums pavyko pradėti derybas dėl 13 skyriaus – Žuvininkystė ir 27 skyriaus – Aplinka, kuriems prisijungimo procese reikalingas didžiulis dėmesys ir dėl kurių reikia daug ruoštis. Balandžio 19 d. laikinai baigtos derybos dėl 1 skyriaus – Laisvas prekių judėjimas, ir tai buvo svarbus žingsnis, nes dabar derybos dėl pusės skyrių laikinai baigtos. Nuo derybų pradžios 2005 m. spalio 3 d. buvo pradėtos derybos dėl trisdešimties skyrių, iš kurių dėl aštuoniolikos – laikinai baigtos. Tolesnės Stojimo konferencijos bus, kaip ir dera, planuojamos, kad procesas pasistūmėtų pirmyn.

Dėl kai kurių opių skyrių vis dar diskutuojama, kaip antai dėl 8 skyriaus – Konkurencija ir 23 skyriaus – Teisminės ir pagrindinės teisės. Taip pat turėsime baigti diskusijas dėl kai kurių skyrių, kurie yra svarbūs biudžetui, kaip antai žemės ūkio ir regioninės politikos. Tačiau leiskite man pabrėžti, kad Kroatijos pažanga derybų pabaigos link taip pat priklausys nuo būtinų politinių, ekonominių, įstatyminių ir administracinių reformų įvykdymo. Todėl Kroatijai ir toliau būtina skirti dėmesį neatliktoms reformoms ir laiku įgyvendinti visus likusius nustatytus kriterijus, toliau perkelti ir veiksmingai įgyvendinti acquis, jei ji ketina pasiekti savo tikslą baigti derybas dėl narystės iki 2010 m.

Ar gali Taryba valstybėms narėms pateikti apytikrį penkių pagrindinių tikslų dėl kurių buvo susitarta naujos užimtumo ir augimo strategijos, žinomos kaip ES 2020 m. strategija, pavertimo nacionaliniais tikslais, tvarkaraštį?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. gegužės mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(EN) Kovo mėn. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo sutarta dėl svarbiausių naujos Europos augimo ir užimtumo strategijos, kuri bus oficialiai patvirtinta birželio mėn. vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime, elementų. Jie apima penkis pagrindinius tikslus, pagal kuriuos bus vykdomi valstybių narių ir Europos Sąjungos veiksmai:

sukurti 20–64 metų moterų ir vyrų 75 proc. užimtumo lygį;

investuoti 3 proc. BVP į tyrimus ir plėtrą, kartu nustatant naujovių diegimo intensyvumą;

patvirtinti vadinamuosius 20 20 20 tikslus dėl klimato ir energetikos;

mažinti mokyklos nebaigusiųjų asmenų skaičių ir didinti gyventojų, įgijusių trečiosios pakopos išsilavinimą, skaičių;

skatinti socialinę įtrauktį, ypač mažinant skurdą.

Kovo mėn. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime taip pat sutarta, kad valstybės narės, remdamosi šiais pagrindiniais tikslais, nustatys savo nacionalinius tikslus, atsižvelgdamos į savo santykines pradines padėtis ir nacionalines aplinkybes.

Darbas, kuriuo siekiama nustatyti valstybių narių tikslus, jau prasidėjo. Palaikydamos pastangas nacionaliniu lygmeniu kiekvienoje valstybėje narėje, parengiamosios Tarybos institucijos šiuo metu aptaria valstybių narių tikslus. Taip pat vyksta dvišalės konsultacijos tarp kiekvienos valstybės narės, Komisijos ir Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės, siekiant peržiūrėti bendrą padėtį dėl visų penkių tikslų kiekvienoje šalyje.

Dėl valstybių narių tikslų metodologijos Europos Vadovų Tarybos išvadose išdėstyta, kad valstybės narės nustatys juos pagal savo nacionalines sprendimų priėmimo procedūras, palaikydamos dialogą su Komisija, kad patikrintų suderinamumą su Europos Sąjungos pagrindiniais tikslais. Europos Vadovų Taryba nagrinės šio dialogo rezultatus birželio mėn.

Valstybių narių lygmeniu tikslai bus patvirtinti nacionalinėse reformų programose, kurios bus pristatytos 2010 m. rudenį.

Nepaisant svarbaus Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (Frontex) įnašo nelegalios imigracijos prevencijos srityje, vis dar itin didelis skaičius nelegalių imigrantų į Europos teritoriją atvyksta kirsdami jos pietinių regionų sienas. Pirmojo atvykimo valstybių narių imigrantų priėmimo ir apgyvendinimo centrai jau susiduria su didelėmis problemomis ir tikimasi, kad dėl dabartinės ekonominės krizės padėtis dar labiau pablogės.

Ar Tarybai pirmininkaujanti Ispanija ketina nedelsdama imtis ryžtingesnių priemonių, kad būtų teikiama pagalba valstybėms narėms, atsakingoms už nelegalių imigrantų priėmimą?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. gegužės mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(EN) Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė ir Taryba ir toliau teikia didelę svarbą kovai su nelegalia imigracija ir solidarumo tuo tikslu skatinimui.

Europos Vadovų Taryba 2009 m. gruodžio 10–11 d. susitikime priėmė Stokholmo programą, naują daugiametį planą laisvės, saugumo ir teisingumo srityje 2010–2014 metams. Šioje programoje aiškiai išdėstoma, kad visapusė Europos imigracijos politika, pagrįsta solidarumu ir atsakomybe, lieka pagrindinis Europos Sąjungos politikos tikslas. Programoje pabrėžiama, jog siekiant, kad Europos Sąjunga išlaikytų patikimą ir tvarią imigracijos sistemą, reikia neleisti vykti neteisėtai imigracijai, ją kontroliuoti ir su ja kovoti, kadangi Europos Sąjunga susiduria su didėjančiu spaudimu dėl nelegalios migracijos srautų ir ypač valstybės narės prie jos išorės sienų, įskaitant pietines sienas.

Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė taip pat dirba, kad birželio mėn. vyksiančiame Tarybos susitikime baigtų pirmąjį metinį 2008 m. Europos imigracijos ir prieglobsčio pakto vertinimą, kuriame taip pat pabrėžiama, jog reikia skatinti solidarumą dėl tų valstybių narių, kurios dėl savo geografinės vietos patiria imigrantų antplūdžius, ar kurių ištekliai yra riboti. 2010 m. gegužės 6 d. Komisija priėmė pirmą metinę ataskaitą dėl imigracijos ir prieglobsčio, kuria remdamasi Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė sieks padaryti tinkamas išvadas birželio mėn. vyksiančiame Tarybos susitikime.

Taip pat reikėtų priminti, kad TVR taryba 2010 m. vasario 25–26 d. susitikime priėmė Tarybos išvadas dėl 29 priemonių išorės sienų apsaugai ir kovai su nelegalia imigracija stiprinti. Šiose išvadose pabrėžiama, kaip svarbu laikytis solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo principo vykdant integruotą išorės sienų valdymą, ir primenama, kaip reikia aktyvaus valstybių narių bendradarbiavimo ir reikia toliau didinti agentūros FRONTEX veiksmingumą, kad būtų galima geriau susidoroti su iššūkiais, su kuriais Europos Sąjunga susiduria šioje srityje. Todėl jose numatoma nemažai priemonių, kuriomis siekiama vykdyti tolesnę FRONTEX ir Europos sienų stebėjimo sistemos (EUROSUR) plėtrą bei stiprinti kovą su nelegalios imigracijos tinklais ir prekyba žmonėmis, ir plėsti solidarumą bei integruotą išorės sienų valdymą ir bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis.

Taryba savo ruožtu sutiko skatinti solidarumą su valstybėmis narėmis, susiduriančiomis su ypatingu spaudimu, ir vykdyti gebėjimų stiprinimo bei praktinio bendradarbiavimo veiklą.

Ar Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti valstybė, atsižvelgdama į tai, kad šią savaitę (2010 m. gegužės 17–18 d.) Europos Sąjungai pirmininkaujanti Ispanija yra kasmetinės Europos akademinio bendradarbiavimo asociacijos (angl. ACA) konferencijos tema „Protų judėjimas“ šeimininkė, svarstė galimybę ieškoti būdų, kad taikant Europos programas būtų užtikrintas sklandus žinių judėjimas ir užkirstas kelias vadinamajam protų nutekėjimui, skatinamas tobulėjimas ir sukurtas tarptautinis pirmaujančių universitetų tinklas?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. gegužės mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(EN) Taryba turi ribotą kompetenciją švietimo srityje, kaip nustatyta SESV 165 straipsnyje. Pagal šią poziciją Europos Sąjunga prisideda prie kokybiško švietimo plėtojimo, skatindama valstybių narių bendradarbiavimą ir, jeigu būtina, palaikydama ir papildydama jų veiksmus, visiškai gerbdama valstybių narių atsakomybę dėl mokymo turinio ir švietimo sistemų bei jų kultūrinės ir kalbinės įvairovės organizavimo. Vis dėlto Taryba rimtai reaguoja į gerbiamosios Parlamento narės iškeltus klausimus. Šia prasme aukštasis išsilavinimas – dėl savo glaudžių ryšių su tyrimais ir naujovėmis – užima vis svarbesnę vietą bendroje Europos Sąjungos ekonomikos strategijoje. Todėl Taryba norėtų paminėti nemažai iniciatyvų, į kurias ji buvo aktyviai ar glaudžiai įsitraukusi ir kuriomis siekiama didinti Europos aukštojo mokslo įstaigų patrauklumą bei stiprinti akademinę kompetenciją ir bendradarbiavimą, skatinant laisvą žinių ir idėjų judėjimą bei keitimąsi jomis, kurios yra tokios būtinos socialinei ir ekonominei pažangai.

Visų pirma, kaip parodyta jos 2007 m. lapkričio 23 d. rezoliucijoje dėl universitetų modernizavimo siekiant stiprinti Europos konkurencingumą pasaulio žinių ekonomikoje⁽¹⁾, Taryba ir toliau skatina valstybes nares imtis plataus savo aukštojo mokslo įstaigų modernizavimo ir pertvarkymo, kad skatintų ir palaikytų kokybę bei kompetenciją Europos aukštojo mokslo sektoriuje. Šio pobūdžio modernizavimas laikomas ne tiktai pagrindine platesnės Augimo ir užimtumo strategijos „Europa 2020“ pasisekimo sąlyga, bet ir platesnio judėjimo vis labiau pasaulinės ir žiniomis pagrįstos ekonomikos link dalimi. 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos išvadose dėl aukštojo mokslo internacionalizavimo⁽²⁾ taip pat pabrėžiama, kad kokybės ir kompetencijos skatinimas yra būtinas, siekiant užtikrinti, kad Europa nepralaimėtų pasaulinėje konkurencijoje pritraukiant ir išsaugant geriausius talentus.

Antra, Taryba taip pat teikia didelę svarbą aukštojo mokslo judumui tarp studentų, dėstytojų ir tyrėjų skatinti.

Labai sėkminga „Erasmus“ mokymosi visą gyvenimą kryptis⁽³⁾ – kartu su „Erasmus Mundus“ programa bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis srityje⁽⁴⁾ – ir toliau parodo, kokią naudą teikia judumas ir laisvas žinių judėjimas, praturtindami žmogiškąjį kapitalą, stiprindami galimybes rasti darbą, didindami kūrybiškumo, naujovių gebėjimus, tobulindami mokymo, mokymosi ir tyrimų kokybę bei naujoves. Papildydamos judumo veiksmus, programos skatina ir palaiko bendrų akademinių projektų, tinklų ir aukštojo mokslo įstaigų partnerysčių plėtotę.

Galų gale Taryba norėtų pridurti, kad pažanga, pasiekta per platesnį, visos Europos Bolonijos procesą, taip pat ir Europos Sąjungos sėkmė nustatant bendrą požiūrį ir priemones dėl kvalifikacijų pripažinimo ir kokybės užtikrinimo, gali visiems padėti toliau didinti aukštojo mokslo patrauklumą Europos Sąjungoje.

Ar galėtų Taryba pateikti savo poziciją dėl ES piliečių mirčių užsienyje, ištikusių dėl trečiųjų šalių valstybės tarnautojų kaltės?

Kokią pagalbą Taryba numatytų suteikti šeimai, atsidūrusiai tokioje padėtyje?

Kaip tokios padėties pavyzdį galima paminėti Airijos piliečio Michaelio Dwyerio mirties Bolivijoje atvejį. Jis buvo nužudytas Bolivijos policijos elitinio būrio, ir dėl jo mirties lieka daug neatsakytų klausimų.

Ar apskritai Taryba mano, kad mirusių asmenų šeimos turi teisę į tai, kad būtų tinkamai ištirtos tokios mirtys? Ar ji ketintų pasinaudoti savo įtaka trečiojoje šalyje ir užtikrinti, kad toks tyrimas būtų atliktas?

Ar šiuo konkrečiu atveju Taryba gali imtis kokių nors veiksmų ir padėti M. Dwyerio šeimai?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. gegužės mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(EN) Tarybai nebuvo pranešta apie šį konkretų atvejį, kurį paminėjo gerbiamasis Parlamento narys. Kadangi konsuliniai reikalai tenka valstybių narių kompetencijai, Taryba negali pateikti atsakymo dėl konkretaus incidento, susijusio su M. Dwyerio mirtimi.

Kalbant plačiau, Taryba pabrėžia, kad svarbu gerbti žmogaus teises, kaip kertinį Europos Sąjungos išorės santykių akmenį, ir atkreipia gerbiamojo Parlamento nario dėmesį į (Žmogaus teisių) gaires dėl žmogaus teisių dialogų, kurias ji priėmė 2008 m. lapkričio mėn.

Todėl valstybių narių ir Europos Sąjungos delegacijų misijos tikrai atidžiai seka tokius atvejus kaip tas, kurį paminėjo gerbiamasis Parlamento narys.

Kova su nebaudžiamumu ir nepriklausomos teismų sistemos palaikymas – ir iš čia sekantis teisingas ir visapusis baudžiamųjų bylų tyrimas – yra vieni iš prioritetų, kuriuos Europos Sąjunga kelia palaikydama dialogą su trečiosiomis valstybėmis. Europos Sąjunga kalba apie tokius atvejus kaip M. Dwyerio incidentas per savo kontaktus su trečiosiomis šalimis ir nuolat reikalauja, kad šios bylos būtų visiškai ir deramai ištirtos.

Pasaulio sveikatos organizacija, siekdama nustatyti nepaprastai išaugusio kūdikių apsigimimo atvejų skaičiaus priežastį, kreipėsi su prašymu atlikti nepriklausomą tyrimą dėl vis dažnesnių apsigimimo atvejų Faludžos mieste (Irakas).

Nerimą kelia ginklai, kuriuos Amerikos pajėgos naudojo 2004 m., kai Faludža išgyveno vieną iš didžiausių per visą Irako karą bombardavimų, įskaitant prieštaringą fosforo naudojimą. Kokių veiksmų imsis Taryba tuo atveju, jei Pasaulio sveikatos organizacija nustatytų, kad baltasis fosforas susijęs su susirūpinimą keliančiu didelio apsigimimo mastu minėtajame mieste?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. gegužės mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(EN) Kaip gerbiamasis Parlamento narys žino, Taryba labai atidžiai seka įvykius, įskaitant šią konkrečią problemą. Taryba žino apie tam tikrus praeityje pareikštus tvirtinimus, susijusius su gerbiamojo Parlamento nario iškelta problema. Tačiau šiuo metu neturime jokios konkrečios informacijos, kuri leistų mums pateikti pagrįstą atsakymą. Pažymime, kad PSO ketina atlikti tyrimą apie moterų sveikatos padėtį Irake. Europos Sąjunga, žinoma, atidžiai išnagrinės šį tyrimą, kai tik jis bus baigtas. Todėl būtų per anksti ir netinkama, jei Taryba išreikštų nuomonę dėl šios problemos šiame etape, kai pagrindinė informacija vis dar nėra pasiekiama.

Vis dėlto Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė norėtų pridurti, kad Taryba labai gerai žino apie Irako sveikatos sektoriaus poreikius ir yra įsipareigojusi juos palaikyti. Ligi šiol iš viso 117 mln. EUR iš Irako rekonstrukcijos pagalbos buvo skirti sveikatos sektoriui. Pagal 2008 m. pagalbos programą buvo vykdomas pagrindinis projektas, kuriame daugiausia dėmesio skirta specializuotų medicinos paslaugų palaikymui.

2009–2010 m. integruotame pagalbos pakete taip pat numatyta palaikyti institucinius ir žmogiškuosius sveikatos sektoriaus gebėjimus, kad būtų teikiamos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos (stiprinant pirminę sveikatos priežiūros sistemą, gerinant sveikatos sąlygas mokyklose).

Pagrindinių euro zonos valstybių narių parengtame pareiškime dėl Graikijos ekonomikos neatsakoma į daugelį klausimų, susijusių su rekomenduojamais veiksmais ir su pagalbos mechanizmo turiniu.

Susitarime teigiama, kad euro zonos valstybės narės pasirengusios prisidėti prie suderintų dvišalių paskolų ir jame taip pat sakoma, jog tikimasi, kad euro zonos valstybės narės dalyvaus šioje iniciatyvoje remiantis jų atitinkamu ECB kapitalo raktu. Ar tai yra viltis, ar įsipareigojimas?

Mechanizmo tikslas – nustatyti paskatas siekiant grįžti prie rinkos finansavimo ... esant riziką atitinkančioms kainoms. Kam teks atsakomybė už rizikos vertinimą? Susitarime taip pat teigiama, kad palūkanų normos bus nelengvatinės, t. y. jos neapims jokių subsidijų elementų. Šio klausimo rašymo metu Graikijos obligacijų pajamingumas siekia 400 bazinių punktų. Kokia palūkanų norma teoriškai būtų laikoma priimtina, jei ji neapimtų jokio subsidijos elemento?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. gegužės mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(EN) Dėl Graikijos rėmimo programos susitarta, ir euro zonos valstybės narės ją vykdys ne Europos Sąjungos sutarčių, bet tarpvyriausybinių susitarimų pagrindu. Ji įgaus jungtinių dvišalių paskolų, teikiamų atskirų euro zonos valstybių narių, formą, taip pat reikšmingą indėlį skirs Tarptautinis valiutos fondas. ES valstybės narės susitarė patikėti Europos Komisijai koordinavimo ir stabilumo palaikymo, kurį atlieka euro zonos šalys, vadybos užduotis.

Todėl Taryba dar neaptarė finansinės pagalbos programos Graikijai detalių, kaip antai atskirų valstybių narių dalyvavimo paskirstymo pagrindo. Tačiau valstybės narės pareiškė ketinančios dalyvauti remdamosi įsipareigojimais, nurodytais ankstesniuose euro zonos pareiškimuose ir remiantis ECB paskirstymo pagrindu, priklausančiu nuo atitinkamo nacionalinių procedūrų įvykdymo.

Gegužės 10 d. Taryba priėmė sprendimą pagal Sutarties 126 ir 136 straipsnius, kuriame išdėstyti pagrindiniai ekonominės programos, kurią dabar turi įgyvendinti Graikija, elementai ir atspindimos pagrindinės sąlygos, pridedamos prie finansinės pagalbos. Dėl specialaus valstybių narių susitarimo dėl paskolos, kuriuo teikiama finansinė pagalba, finansinė pagalba Graikijai tampa sąlyginė – Graikija turi laikytis priemonių, išdėstytų sprendime ir susitarimo memorandume, kuris turi atitikti nurodytą sprendimą. Dėl susitarimo memorandumo paskolos teikėjai ir Graikija susitarė gegužės 9 d. Taryba reguliariai tirs, ar Graikija vykdo šį sprendimą, remdamasi Komisijos stebėjimu ir reguliariomis Graikijos ataskaitomis.

Tikimasi, kad pirmoji išmoka bus suteikta iki gegužės 19 d.

Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė primena, kad valstybės narės, dalyvaujančios paramos programoje, ir Graikija susitarė dėl dvišalių paskolų ir prie jų pridedamų sąlygų detalių. Taryba negali pareikšti nuomonės apie valstybių narių dvišalius veiksmus bei apie valstybių narių vadovų ar vyriausybių pateiktus pareiškimus.

2010 m. vasario mėn. nedarbo lygis ES pasiekė 10 %, o Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) prognozės rodo, kad šis skaičius nemažės iki 2011 m. pradžios. Ekonomikos krizė itin paveikė privatųjį sektorių ir tūkstančiai įmonių turėjo labai sumažinti darbo vietų skaičių arba nutraukti veiklą. Nuo ekonomikos ir finansų krizės nukentėjusios įmonės gali naudotis ir Europos socialinio fondo, ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo asmenims, netekusiems darbo, teikiama parama. Kalbant apie viešąjį sektorių, pasakytina, kad ES neturi pakankamai priemonių, kuriomis galėtų paremti viešosiose įstaigose ar viešojo intereso įmonėse darbų netekusius asmenis, kadangi dėl ekonomikos ir finansų krizės buvo mažinami nacionaliniai biudžetai. Be to, dėl kai kurių valstybių narių Tarptautiniam valiutos fondui ar Europos Komisijai duotų įsipareigojimų, siekiant įveikti ekonomikos krizę, viešajame sektoriuje buvo labai sumažintas personalas.

Ar Taryba svarstys Europos priemonės, skirtos darbus praradusiems viešojo sektoriaus darbuotojams paremti, sukūrimo galimybę?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. gegužės mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(EN) Taryba pritaria susirūpinimui dėl padėties, kalbant apie darbo praradimą ir didėjantį nedarbą Europos Sąjungoje tiek privačiajame, tiek viešajame sektoriuje.

Nors Komisija nepateikė jokio konkretaus pasiūlymo dėl Europos masto priemonės, remiančios viešojo sektoriaus darbuotojus, esamos Europos Sąjungos lygmens priemonės gali teikti pagalbą visoms atleistų iš darbo darbuotojų kategorijoms.

Toks yra Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) reglamentas, taikomas tiek privačiojo, tiek viešojo sektoriaus darbuotojams, atleistiems dėl esminių struktūrinių globalizacijos nulemtų pasaulio prekybos sistemos pokyčių, taip pat ten, kur šis etatų mažinimas turi reikšmingą neigiamą poveikį regiono ar vietos ekonomikai.

Siekiant sumažinti finansų ir ekonomikos krizės poveikį, 2009 m. šis reglamentas buvo persvarstytas, laikinai išplečiant jo mastą ir palengvinant prieigą prie lėšų, sureguliuojant intervencijos kriterijus. Valstybė narė gali kreiptis dėl EGF finansinės paramos atleistiems viešojo sektoriaus darbuotojams, jei jos paraiška atitinka persvarstytame reglamente išdėstytus intervencijos kriterijus.

Aptariamoji tikslinė grupė taip pat gali gauti naudos iš Europos socialinio fondo per atrinktus projektus, kuriuos įgyvendins naudos gavėjai, pavyzdžiui, įmonės, kurių dalininkė yra valstybė, arba vietos valdžios institucijos. Nėra jokių sektoriaus pobūdžio apribojimų – jis gali būti tiek privatusis, tiek viešasis, o projektas turi atitikti valstybių narių veiklos programą, bendrai finansuojamą Europos socialinio fondo, o buvę viešojo sektoriaus darbuotojai turi atitikti tokio projekto mastą.

Taip pat gali būti taikoma tolesnė Europos masto priemonė – Europos mikrofinansų priemonė „Progress“. Europos mikrofinansų priemonės „Progress“ tikslas – didinti mikrofinansų tinkamumą ir prieinamumą pažeidžiamoms grupėms, kaip antai, be kita ko, ir bedarbiams, norintiems įkurti ar toliau plėtoti labai mažą įmonę. Tad neseniai bedarbiais tapę privačiojo ar viešojo sektoriaus darbuotojai, norintys pradėti internetinį verslą, galbūt galėtų gauti naudos iš šios priemonės teikiamų paskolų.

Lisabonos sutartis pirmą kartą nacionaliniams parlamentams suteikia svarbų vaidmenį sprendžiant Europos Sąjungos klausimus. Taip nacionaliniai parlamentai skatinami anksti pradėti aktyviai dalyvauti ES lygmens politikos formavimo procese. Labai svarbu, kad visų formų tarpparlamentinis bendradarbiavimas atitiktų du pagrindinius principus – didesnio efektyvumo ir parlamentinio demokratizavimo. Norėčiau pabrėžti, kad svarbu remti nacionalinių parlamentų funkciją apsvarstyti teisės aktų projektus, kol jų dar nepradėjo svarstyti Europos Sąjungos teisės aktų leidėjai, taip pat jų atliekamą veiksmingą savo vyriausybių atstovų priežiūrą šiems posėdžiaujant Taryboje.

Norėčiau paklausti Tarybos, kokių konstruktyvių veiksmų ji ėmėsi, siekdama pagerinti bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis po Lisabonos sutarties?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. gegužės mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(EN) Lisabonos sutartyje nacionaliniai parlamentai skatinami labiau įsitraukti į Europos Sąjungos veiklą ir stiprinamas parlamentinis Europos Sąjungos matmuo.

Vienas iš svarbiausių Lisabonos sutarties elementų yra naujasis subsidiarumo kontrolės mechanizmas, suteikiantis nacionaliniams parlamentams ypatingą vaidmenį nagrinėjant pasiūlymus dėl įstatymo galią turinčių teisės aktų, užtikrinant, kad jie atitiktų subsidiarumo principą ir didinant nacionalinių parlamentų informuotumą apie Europos Sąjungos veiksmus.

Taryba įsipareigoja užtikrinti, kad bus veiksmingai įgyvendintos nuostatos dėl ryšių su nacionaliniais parlamentais aspektų, už kuriuos ji atsakinga.

Šiuo tikslu Taryba nustatė daug procedūrų ir nacionalinius parlamentus informavome apie šias procedūras:

a) valstybių narių ar institucijų pateiktų įstatymo galią turinčių teisės aktų projektų, kuriais remdamiesi per 8 savaites nacionaliniai parlamentai atliktų subsidiarumo patikrą, nurodomą Protokolo Nr. 2 6 straipsnyje, perdavimo sistemos sukūrimas;

b) Sutarčių pakeitimų pasiūlymų (įskaitant projektus, sudarytus įgyvendinant SESV 81 straipsnio 3 dalies antrąją pastraipą) ir trečiųjų šalių paraiškų įstoti į Europos Sąjungą perdavimas nacionaliniams parlamentams, siekiant juos informuoti;

c) kitų Sutartyse numatytų dokumentų perdavimas nacionaliniams parlamentams, siekiant juos informuoti, o būtent:

– Tarybos posėdžių darbotvarkių projektai;

– Tarybos posėdžių rezultatai;

– Tarybos posėdžių dalies „Teisės aktų svarstymai“ protokolai;

– Tarybos priimtos pozicijos dėl įvairių teisėkūros procedūrų;

– informacija apie SESV 70 straipsnyje nurodyto įvertinimo rezultatus;

– informacija apie Operatyvinio bendradarbiavimo vidaus saugumo srityje nuolatinio komiteto (COSI) veiklą, nurodyta SESV 71 straipsnyje.

Norėčiau jus patikinti, kad Taryba yra įsipareigojusi padėti, kad šios naujoms procedūros veiktų veiksmingai ir nacionaliniai parlamentai galėtų tinkamai vykdyti svarbų naują vaidmenį, kuris jiems paskirtas Lisabonos sutartyje.

Kalbant apie subsidiarumo kontrolę, šių metų pradžioje Taryba taip pat nusiuntė nacionaliniams parlamentams dvi iniciatyvas Teisingumo ir vidaus reikalų srityje. Nacionaliniai parlamentai buvo paraginti pareikšti savo nuomonę apie pagarbą subsidiarumo principams per 8 savaites. Buvo gauta tik viena neigiama nuomonė.

Be to, remdamasi Europos Sąjungos sutarties 48 straipsniu, 2009 m. pabaigoje Taryba jau perdavė nacionaliniams parlamentams Ispanijos iniciatyvą, susijusią su Protokolo Nr. 36, pridėto prie Sutarčių, persvarstymu (dėl papildomų EP narių). Nacionaliniai parlamentai taip pat informuoti apie Serbijos prašymą įstoti į Europos Sąjungą.

Kokie svarstymai vyko Taryboje finansinės paramos asmenims, kurie patyrė nuostolių dėl Europoje precedento neturinčių kelionių trikdžių, kurių priežastis - vulkaninių dulkių debesis, klausimu?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. gegužės mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(EN) Svarbiausias dabartinis teisės aktas kompensavimo ir pagalbos keleiviams srityje yra 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju. Šiuo reglamentu įvestos naujos taisyklės dėl kompensavimo ir pagalbos oro transporto keleiviams atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo, atidėjimo ilgam laikui ir keleivio privertimo persikelti į žemesnę klasę atveju. Jame išdėstytos minimalios keleivių teisės, kurias turi gerbti bet kuri oro transporto bendrovė, jei kelionė yra sutrikdoma. Pagal tą patį reglamentą reikalaujama, kad valstybės narės įsteigtų vykdomąsias institucijas, galinčias taikyti atgrasančias sankcijas.

Taryba žino apie beprecedentį kelionių sutrikdymą, kurį sukėlė ugnikalnio išsiveržimas Islandijoje, ir jo nepaprastus padarinius, įskaitant tai, kad beveik dešimt milijonų keleivių negalėjo skristi.

Jau turėjau galimybę aptarti šią problemą su Parlamento nariais per diskusijas plenarinio posėdžio metu balandžio 20 d.

Per nepaprastąjį susitikimą gegužės 4 d. Taryba sutiko, kad Reglamentas dėl oro transporto keleivių teisių esant tokiai krizei ir atsižvelgiant į išskirtines aplinkybes yra visiškai taikytinas ir vienodai įgyvendintinas. Ji paragino Europos Komisiją atsižvelgti į visų suinteresuotųjų subjektų patirtį ir skirtingas reakcijas per pelenų debesies krizę, atliekant dabartinę Reglamento (EB) Nr. 261/2004 peržiūrą.

Europos Sąjunga rengiasi sudaryti Europolo ir Izraelio bendradarbiavimo susitarimą.

Remdamasis 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimo 2009/934/TVR⁽¹⁾ 20 straipsnio 4 dalimi Europolas į susitarimą įtrauks nuostatą, pagal kurią Europolui bus draudžiama tvarkyti asmens duomenis, gautus pažeidžiant žmogaus teises.

Ar į susitarimo projektą įtrauktos nuostatos, pagal kurias bus užtikrinama, kad Izraelis neperduos Europolui duomenų, gaunamų pažeidžiant žmogaus teises, ypač kankinant arba išgaunant juos iš neteisėtai įkalintų asmenų?

Jei taip, kokiomis priemonėmis užtikrinamas šios nuostatos veiksmingumas?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. gegužės mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(EN) Tarp Europolo vadovo ir Izraelio valdžios institucijų vyksta derybos dėl Europolo ir Izraelio operatyvinio bendradarbiavimo susitarimo. Taryba nėra įsitraukusi į šias derybas. Tiktai tada, kai Europolo valdančioji taryba pateiks susitarimo projektą Tarybai, ši galės pateikti savo nuomonę dėl susitarimo turinio.

Kaip gerbiamoji Parlamento narė žino, Taryba teikia didelę svarbą duomenų apsaugai ir šiuo atžvilgiu tikisi gauti Europolo jungtinės priežiūros institucijos (angl. JSB) nuomonę bei operatyvinio bendradarbiavimo susitarimo projektą. Kai Taryba pernai nusprendė įgalioti Europolo vadovą pradėti derybas dėl operatyvinio bendradarbiavimo susitarimo projekto, Taryba savo sprendimą parėmė Europolo valdančiosios tarybos pranešimu ir JSB nuomone, kuriuose buvo nurodoma, kad nėra jokių kliūčių pradėti derybas su Izraeliu, jei per šias derybas bus atkreiptas dėmesys į daugelį JSB iškeltų problemų. Kai operatyvinio susitarimo projektas bus pateiktas Tarybai, Taryba galės įvertinti, ar tikrai buvo tinkamai atsižvelgta į JSB komentarus.

2010 m. balandžio 27 d. Ukrainos parlamentas – Verkhovna Rada – priėmė netikėtą sprendimą ratifikuoti naują sutartį, pagal kurią po 2017 m. Rusijos kariniam jūrų laivynui pratęsiama Sevastopolio jūrų bazės nuoma 25 metams su galimybe pratęsti nuomos laikotarpį dar penkeriems metams. Sprendimas buvo patvirtintas dauguma balsų – 236 balsais iš 450 – vykstant peštynėms Ukrainos parlamente. Rusijos Dūma nedelsdama ratifikavo šią sutartį stulbinama 98 proc. balsų dauguma ir taip pasekė Ukrainos pavyzdžiu.

Kokią įtaką, Tarybos nuomone, ši sutartis turės Ukrainos suverenumui? Kaip ji paveiks Ukrainos euroatlantinės integracijos perspektyvas?

Kokią įtaką šios stiprios Rusijos karinio jūrų laivyno bazės buvimas prie pat ES sienos turės ilgalaikiam ES saugumui, atsižvelgiant į tai, kad po 2007 m. plėtros ES tiesiogiai ribojasi su Juodąja jūra?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. gegužės mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(EN) Ukrainos santykių su Rusija pagerinimas yra vienas iš pagrindinių prezidento V. Janukovičiaus užsienio politikos tikslų. Tam pritarė Europos Sąjunga, nuolatos rėmusi konstruktyvius Ukrainos ir Rusijos santykius.

Per susitikimą Charkove balandžio 21 d., kuriame dalyvavo prezidentas D. Medvedevas, Rusija ir Ukraina pasirašė sutartį dėl Sevastopolio bazės nuomos Rusijos Juodosios jūros kariniam jūrų laivynui (angl. BSF) iki 2042 m., numatant automatinį pratęsimą penkeriems metams, jei nebus susitarta kitaip. Pagal susitarimą taip pat numatyta 30 proc. sumažinti Rusijos dujų kainą kaip nuomos mokesčio dalį.

Taryba atkreipė dėmesį į šį susitarimą, kurį ji laiko suvereniu Ukrainos sprendimu. Taryba nuosekliai laikėsi nuomonės, kad Ukraina turi suverenią teisę nuspręsti, ar nutraukti nuomos susitarimą, kuris baigiasi 2017 m., ar jį pratęsti. Taryba taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Ukrainai suteikta dujų kainos nuolaida buvo šio susitarimo dalis. Taryba reiškia viltį, kad žemesnė dujų kaina nenukreips Ukrainos nuo pastangų didinti energijos vartojimo efektyvumą ir vykdyti savo reformų darbotvarkę, ypač energetikos sektoriuje. Taryba taip pat tikisi, kad žemesnės dujų kainos sustiprins biudžeto vykdymo tvarką ir tai padės atkurti bendradarbiavimą su Tarptautiniu valiutos fondu.

Prieš 2007 m. plėtrą Europos Sąjunga jau tiesiogiai ribojosi su Baltijos jūra, kur Rusija turi kelias stiprias karines jūrų bazes. Taryba mano, kad Rusijos karinė jūrų bazė Sevastopolyje neturėtų turėti jokio poveikio Europos Sąjungos saugumui.

Europos kovos su nutukimu diena bus surengta ateinantį šeštadienį, gegužės 22 d. Šiuo metu nutukimas yra viena iš didžiausių problemų su kuria susiduria ES piliečiai bei sveikatos priežiūros sistemos valstybėse narėse.

Numatoma, kad iki šių metų pabaigos apie 20% Europos gyventojų, t.y. apie 150 milijonų suaugusiųjų ir 15 milijonų vaikų bei paauglių bus laikomi nutukusiais. Kokių žingsnių ketina imtis Taryba kovodama su vis dažniau pasitaikančiu nutukimu valstybėse narėse bei visoje ES?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. gegužės mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(EN) Savo išvadose, kurios buvo priimtos 2007 m. gruodžio 6 d., Taryba paragino valstybes nares dirbti išvien plėtojant veiklą, kuria siekiama iš naujo nustatyti maisto sudėtį, kad būtų sumažintas druskos, sočiųjų riebalų, transriebiųjų rūgščių, pridedamo cukraus ir energijos tankio kiekis, atsižvelgiant į tai, kokią įtaką šie elementai turi lėtinėms ligoms, antsvoriui ir nutukimui.

Be to, 2010 m. birželio 8 d. Tarybai pirmininkaujanti Ispanija paskatins Tarybą priimti išvadas, kuriose būtų rekomenduojama, kad valstybės narės ir Komisija imtųsi priemonių skatinti ir prižiūrėti Europos gyventojų druskos vartojimo mažinimą. Per didelis druskos vartojimas daro žalą sveikatai, ypač sukelia nutukimo problemas. Druskos perteklius, sukeldamas troškulį ir skatindamas kaloringų gėrimų vartojimą, prisideda prie nutukimo.

Taryba šiuo metu nagrinėja pasiūlymą dėl Komisijos pateikto Reglamento dėl maisto informacijos vartotojams nuostatų, siekdama patobulinti maisto ženklinimą, kad jis taptų informatyvesnis, aiškesnis, lengviau įskaitomas ir suprantamas bei leidžiantis palyginti panašius produktus.

Informatyvesnis – nes informacija apie maisto sudedamąsias dalis (cukrų, riebalus, druską ir kt.) turi tapti privaloma.

Lengviau įskaitomas – nes svarstoma nustatyti mažiausią spaudos ženklų dydį.

Lengviau suprantamas – nes visa informacija turėtų būti pateikiama vienoje lentelėje, ir leidžiantis palyginti – nes kiekis visada turėtų būti apskaičiuotas 100 g kietųjų kūnų arba 100 ml skysčių.

Tuo siekiama paskatinti vartotojus pasirinkti jų poreikiams geriausiai pritaikytą produktą ir sužinoti, kaip išvengti maisto, kuris gali pakenkti jų sveikatai.

Ar ketina Taryba, atsižvelgdama į didelius vulkaninių pelenų debesų sukeltus trikdžius, imtis priemonių, siekdama greičiau įgyvendinti Bendro Europos dangaus iniciatyvą?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. gegužės mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(EN) 2010 m. vasario 25–26 d. Tarybai pirmininkaujanti Ispanija Madride surengė Aukšto lygio konferenciją dėl gairių Bendro Europos dangaus įgyvendinimo link. Konferencijos dalyviai sutiko, kad Bendro Europos dangaus įgyvendinimas turi didžiulę reikšmę Europos aviacijos ateičiai. Iniciatyva siekiama plataus užmojo tikslų: perpus sumažinti skrydžių kainą, 10 proc. sumažinti skrydžių poveikį aplinkai geriau panaudojant oro erdvę, įvykdžius dangaus dekarbonizavimo programą, tris kartus padidinti pajėgumus ir kartu dar labiau patobulinti aukšto lygio Europos oro erdvės saugos priemones. Dalyviai taip pat parėmė plataus užmojo gaires siekiant Bendro Europos dangaus.

Dėl Ejafjadlojokudlio (Eyjafjallajökull) ugnikalnio išsiveržimo Islandijoje balandžio 14 d. susidarė vulkaninių pelenų debesis, kuris kėlė grėsmę uždengti didžiąją Europos dalį. Vykdydamos tarptautinio lygmens procedūras valstybių narių institucijos uždarė visas paveiktas oro erdves, ir tai turėjo didžiulį poveikį skrydžių eismui Europoje.

Europos Sąjungos transporto ministrai iš pradžių sprendė skrydžių eismo nutraukimo problemas per vaizdo ir garso konferenciją, vykusią balandžio 19 d., per kurią jie sutarė dėl laipsniško ir koordinuoto Europos oro erdvės atidarymo, pabrėždami, kad saugumą reikia laikyti absoliučiu prioritetu. Ministrai susitarė dėl bendro plano su trimis zonomis priklausomai nuo pelenų koncentracijos, kuris įsigaliojo balandžio 20 d. ir toliau yra taikomas. Jie taip pat susitarė dėl nepaprastojo Tarybos posėdžio 2010 m. gegužės 4 d.

Gegužės 4 d. vykusiame susitikime Taryba pasikeitė nuomonėmis dėl skrydžių eismo nutraukimo padarinių, remiantis Komisijos pateikta informacija. Taryba sutarė, kad svarbu teikti didžiausią pirmenybę visiško Bendro Europos dangaus įgyvendinimo spartinimui ir laukimui. Ji paragino Europos institucijas ir valstybes nares skubiai priimti tinkamus sprendimus dėl daugelio nustatytų priemonių, kaip antai:

– neatidėliotino krizės koordinavimo grupės sukūrimo,

– neatidėliotino Funkcinio oro erdvės blokų koordinatoriaus paskyrimo,

– paspartinto Funkcinių oro erdvės blokų įgyvendinimo,

– Europos tinklo valdytojo paskyrimo iki 2010 m. pabaigos,

– veiksmingumo plano priėmimo iki 2010 m. vasaros,

– naujų Europos aviacijos saugos agentūros kompetencijų, ypač dėl oro transporto valdymo, kurias ketinama įgyti iki 2012 m., įgyvendinimo spartinimo,

– Bendro Europos dangaus oro transporto valdymo tyrimų programos (angl. SESAR) diegimo strategijos priėmimo iki 2010 m. pabaigos.

Ar Taryba galėtų pateikti naujausią politinės padėties Birmoje vertinimą?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. gegužės mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(EN) Politinės padėties Birmoje (Mianmare) negalima atsieti nuo gilių socialinių ir ekonominių iššūkių, su kuriais susiduria ši šalis. Vien būsimų rinkimų ir institucijų atnaujinimo neužteks, kad būtų kompensuoti esminiai silpnumai ir pasiekta tvari pažanga.

Pirmą kartą po 20 metų šalis ruošiasi paskelbtu metu vyksiantiems daugiapartiniams parlamento rinkimams. Kariuomenė kontroliuoja procesą ir išlaikys savo kontrolę būsimam parlamentui. Pagal rinkimų įstatymus apytikriai 2 000 politinių sulaikytųjų, kaip kalintiems asmenims, atimta teisė būti partijos nariais ir būti išrinktiems, įskaitant Daw Aung San Suu Kyi, kurios partija NLD dėl šios priežasties nusprendė nedalyvauti rinkimuose. Taip atveriamas tiesus kelias vyriausybės remiamai USD partijai. Užsiregistravo 25 kitos partijos, kelios iš jų yra nesusijusios su kariuomene. Nemanome, kad rinkimai tuojau pat pavers karinę diktatūrą demokratija, bet jie galėtų būti pirmas žingsnis ilgesniame perėjimo procese.

Etninių grupių įtraukimas yra net svarbesnis pažangai negu opozicijos vaidmuo. Jas sudaro 40 proc. žmonių ir jos užima 50 proc. teritorijos. Kai kurios paliaubų grupės taip pat gali prisijungti prie rinkimų proceso. Pagrindinė nesutarimų priežastis yra paliaubų kariuomenės pavertimas pasieniečiais. Be to, yra ne vien ginkluoto konflikto atsinaujinimo pavojus, ypač pasienio srityse, bet taip pat jaučiamas ir spaudimas likusioms paliaubose nedalyvaujančioms grupėms bei padidėjusių pabėgėlių srautų pavojus.

Žmogaus teisių padėtis ir toliau kelia rimtą susirūpinimą Europos Sąjungai. Nėra teisinės valstybės, nėra teismų nepriklausomumo; plačiai paplitęs nebaudžiamumas dėl žmogaus teisių nusikaltimų; griežti raiškos laisvės apribojimai ir griežtai kontroliuojama žiniasklaida.

Ekonominė padėtis įvairiopa, bet iš esmės niūri. Birma (Mianmaras) lieka mažiausiai išsivysčiusi šalis, kurioje tarp paprastų gyventojų plačiai paplitęs skurdas. Atkūrimas ir atstatymas po ciklono Nargis truks keletą metų. Valstybės pajamos daugiausia gaunamos iš gamtinių dujų pardavimo regionui. Jos ir toliau šiek tiek didėja, bet didžioji jų dalis yra panaudojama kariuomenei ir pagrindiniams statybos projektams, kaip antai naujai sostinei Neipidui (Naypyidaw). Itin mažos investicijos į sveikatos priežiūrą ir švietimą temdo ilgalaikes šalies perspektyvas. Galų gale padėtį labai pablogino pasaulinė ekonomikos krizė, menkesni pagrindinių Mianmaro prekybos partnerių pajėgumai ir mažesni pinigų pervedimai iš darbuotojų užsienyje bei išoriniai ekonominiai boikotai.

Europos Sąjunga kartu su visa tarptautine bendruomene sutinka, kad pokyčiai Birmoje (Mianmare) yra ilgalaikis procesas. Ir toliau vykdysime savo vaidmenį šioje srityje, aktyviai dirbdami su visais vietos veikėjais ir taikydami rūpestingai suderintą spaudimo ir įsipareigojimo derinį. Rinkimai, net jei jie gali turėti trūkumų, galėtų būti pirmas žingsnis kuriant įtraukesnę visuomenę ir demokratiją. Laikomės nuomonės, kad negalime leisti sau praleisti šios galimybės įsitraukti, ir esame pasiruošę ir toliau dirbti kartu su savo partneriais, kaip antai JAV, JT ir Azijos šalimis.

Neseniai Komisija pateikė pasiūlymą dėl direktyvos (2010/0065 (COD) - COM(2010)0095) dėl kovos su prekyba žmonėmis ir jos prevencijos, taip pat dėl nukentėjusiųjų apsaugos. Tai svarbi direktyva, kurią taikydama ES turi galimybę kovoti su vienu iš sunkiausių nusikaltimų pasaulyje. Todėl svarbu, kad visos valstybės narės siektų to paties tikslo ir suderintų savo teisės aktus suteikdamos didesnę apsaugą nusikaltimo aukoms bei imdamosi prevencinių priemonių. Turime prisiimti atsakomybę už mūsų šalyse esančią paklausą, susijusią su paslaugomis, kurias teikia nuo prekybos žmonėmis nukentėję asmenys. Todėl aš nustebusi ir nusivylusi dėl to, kad Komisija savo direktyvos pasiūlymo 15 straipsnio 4 dalyje nesiūlo taikyti baudžiamosios atsakomybės tiems, kurie naudojasi šiomis paslaugomis žinodami, kad jas teikiantys asmenys yra prekybos žmonėmis aukos.

Remdamasi pateikta informacija, noriu paklausti Tarybos, kokios yra perspektyvos, kad valstybės narės pradės taikyti baudžiamąją atsakomybę tiems, kurie perka paslaugas iš prekybos žmonėmis aukų?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. gegužės mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(EN) Esu dėkingas Parlamentui už galimybę atsakyti į šį konkretų klausimą, susijusį su prekyba žmonėmis (angl. THB). Tai yra svarbi problema. Kova su prekyba žmonėmis yra Tarybai pirmininkaujančios Ispanijos prioritetas, ši kova buvo iškelta kaip prioritetinė problema Stokholmo programoje, ir per praėjusius metus buvo gerokai padidintos pastangos sutrukdyti neteisėtai prekybai ir kovoti su ja. Prekyba žmonėmis yra šiurkštus visuotinių žmogaus teisių pažeidimas, dėl kurio Europos Sąjunga turi skatinti taikyti aktyvų, koordinuotą ir nuoseklų požiūrį. Visapusė politika, kurioje prevencija yra svarbus elementas, laipsniškai įgauna savo formą.

Pagal 15 straipsnį dėl prevencijos, paminėtą klausime, valstybės narės turi „imtis tinkamų priemonių“, kad sumažintų paklausą, kuri skatina visas išnaudojimo formas, susijusias su prekyba žmonėmis. Pagal 2 ir 3 dalis ši veikla apima tokius veiksmus kaip informacijos ir supratimo didinimo kampanijos, tyrimų ir švietimo programos, kuriomis siekiama didinti informuotumą bei mažinti pavojų žmonėms, ypač vaikams, tapti prekybos žmonėmis aukomis, ir pareigūnų, kurie, tikėtina, susidurs su aukomis ir galimomis aukomis, mokymai. Pagal 15 straipsnio 4 dalį „valstybės narės svarsto galimybę imtis priemonių nusikalstama veika laikyti naudojimąsi paslaugomis, kurios pagal 2 straipsnį laikomos išnaudojimu, žinant, kad jas teikiantis asmuo yra 2 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos auka“; kitaip tariant, valstybės narės turi svarstyti galimybę nusikalstama veika laikyti pigaus darbo naudojimą ir seksualinių paslaugų pirkimą, žinant, kad asmuo yra prekybos žmonėmis auka. Tai yra neprivaloma nuostata, leidžianti valstybėms narėms nuspręsti, kaip išsamiai spręsti kriminalizavimo klausimą.

Ši formuluotė atitinka ankstesnio pasiūlymo dėl Pagrindų sprendimo, patvirtinto TVR taryboje 2009 m. gruodžio 1 d., bet nustojusio galioti po Lisabonos sutarties įsigaliojimo, formuluotę. Iš diskusijų Taryboje paaiškėjo, kad privaloma nuostata nebūtų priimtina didelei valstybių narių daugumai. Tai taip pat išreikšta Komisijos aiškinamajame memorandume, pridedamame prie pasiūlymo, kurio 2.1.2 punkte išdėstyta, kad „suinteresuotosios šalys skirtingai vertino konkrečios pareigos taikyti baudžiamąją atsakomybę asmenims, kurie žinodami naudojasi asmens, kuris yra prekybos žmonėmis auka, seksualinėmis paslaugomis, įvedimą. Kelios valstybės narės atkreipė dėmesį, kad, bet kuriuo atveju, tokia nuostata neturėtų būti saistanti.“

Europos Sąjungos konkurencingumas pripažįstamas tokiuose pramonės sektoriuose kaip automobilių gamyba, chemijos pramonė ir įrangos gamyba, kurie 2008 m. sudarė atitinkamai 27 proc., 30 proc. ir 38 proc. pasaulinės gamybos. Be to, 2008 m. Europos Sąjunga buvo atitinkamai antra ir trečia pagal dydį farmacijos sektoriaus ir civilinių orlaivių gamintoja. Dėl ekonomikos krizės stipriai nukentėjo Europos pramonė. Todėl 2010 m. vasario mėn. pramonės gamyba sumažėjo 2 proc. palyginti su 2009 m. vasario mėn., o bedarbių skaičius (ES-27) pasiekė 23,019 mln., t. y. palyginti su 2009 m. vasario mėn. jis išaugo 3,1 mln. Nerimą kelia tai, kad 2010 m. vasario mėn. jaunimo (iki 25 metų) nedarbo lygis pasiekė 20 proc.

Kadangi užimtumo lygis ir pramonės gamybos augimas yra glaudžiai susiję, ar Komisija galėtų nurodyti, kokių priemonių imtasi plėtojant ambicingą, ekologišką ir tvarią pramonės politiką, kuri padėtų sumažinti nedarbo lygį ir išsaugoti pramonės gamybą Europos Sąjungoje?

(FR) Europos pramonė tebesudaro 18 proc. bendro užimtumo, nepaisant to, kad 1995–2007 m. per metus pramonėje dirbančių asmenų apie 0,5 proc. sumažėjo, o versle per metus 4,5 proc. padaugėjo. Tačiau finansų krizė parodė, kaip svarbu Europoje išlaikyti saugią pramonės bazę.

Strategija „Europa 2020“ skelbia globalizacijos eros pramonės politikos plėtotę – politikos, kuria siekiama palaikyti ir plėtoti saugią, konkurencingą ir įvairesnę pramonės bazę, taip pat siekti efektyviau vartoti energiją ir racionaliau naudoti išteklius. Be to, dabar aišku, kad Europos Sąjungos politika veikiausiai padės gerinti visų sektorių Europos bendrovių konkurencingumą.

2010 m. rugsėjo mėn. Komisija suformuluos savo naująją globalizacijos eros pramonės politikos viziją. Jos skelbiamas prioritetas leis lengviau pereiti prie konkurencingesnės, novatoriškos ir ilgalaikės gamybos bazės. Komisija pateiks konkrečių pasiūlymų, paremtų įvairių pramonės sektorių stipriųjų ir silpnųjų pusių analize, ir atkreips dėmesį į šiuos elementus:

reikia integruoti konkurencingumo klausimą į visą Europos Sąjungos politiką;

turi būti greičiau įgyvendintos modernizuotos infrastruktūros, ypač kalbant apie energijos, transporto ir telekomunikacijų tinklus. Be to, taip pat reikia stiprinti pastangas diegti naujoves ir skatinti svarbiausias generines technologijas, remiančias naujų pramonės šakų, konkurencingumo ir paslaugų centrų kūrimą;

taip pat pagrindinis iššūkis yra perėjimas prie ekologiškos ekonomikos, leidžiančios efektyviai naudoti išteklius įvairiose pramonės šakose, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ). Tačiau šis tikslas taip pat yra Europos pramonės galimybė, kalbant tiek apie techninę kompetenciją, tiek apie darbo vietų kūrimą;

galiausiai tarptautiniu lygmeniu reikės užtikrinti sąžiningos konkurencijos sąlygas Europos bendrovėms pasaulinėje rinkoje bei išplėsti Europos Sąjungos taisykles ir standartus už Europos ribų. Kita vertus, taip pat reikės būti labai budriems dėl žaliavų tiekimo.

Komisija ketina iki šių metų pabaigos parengti pasiūlymą dėl politikos nuolat mažėjančių žaliavų klausimu. Komisijos narys A. Tajani, 2010 m. balandžio 28 d. lankydamasis Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete, keletą kartų pabrėžė, kad žaliavų valdymas yra viena iš jo prioritetinių sričių. Kaip svarbus dėmesio reikalaujantis klausimas buvo minimas ne tik prieigos prie žaliavų ES teritorijoje ir už jos ribų, bet ir perdirbimo bei pakartotinio naudojimo klausimas.

Tačiau kyla klausimas, kaip Komisija tiksliai apibrėžia ir aiškina terminus „perdirbimas“ ir „pakartotinis naudojimas“ ir kiek tinkama bei ambicinga bus jos politika šioje srityje. Ar bus apsiribojama tradicinėmis perdirbimo ir perdirbimo į žemesnės kokybės gaminius (angl. „downcycling“) apibrėžtimis? O gal Komisija planuoja imtis tolesnių veiksmų ir atkreipti dėmesį į tokią naują praktiką, kaip nuolatinio perdirbimo nesukuriant atliekų (angl. „cradle to cradle“) praktiką, bei ją skatinti? Jeigu atsakymas teigiamas, kaip tai bus konkrečiai atspindėta politikoje? Ar planuojama, pavyzdžiui, kad nuolatinio perdirbimo nesukuriant atliekų praktika ateityje būtų viešųjų pirkimų atrankos kriterijus?

(EN) Komisija dėkoja gerbiamajai Parlamento narei už šią galimybę aptarti išteklių efektyvumo, Europos Sąjungos atliekų ir jų tvarkymo politikos ir Žaliavų iniciatyvos (RMI) klausimus.

Prieš nagrinėdama gerbiamosios Parlamento narės klausimus, Komisija norėtų pabrėžti, kad RMI yra integruotoji strategija, vienijanti įvairias politikos sritis, kuriomis užtikrinamas tvarus žaliavų tiekimas, Europai laipsniškai kuriant efektyviau išteklius naudojančią ekonomiką. Remiantis 2008 m. RMI komunikatu, ši integruotoji strategija paremta trimis pagrindiniais ramsčiais:

prieigos prie žaliavų iš tarptautinės rinkos sąžiningais ir lygiateisiais pagrindais, palyginti su kitais pramonės konkurentais, užtikrinimu;

bendrų tinkamų sąlygų Europos Sąjungoje, siekiant plėtoti tvarų žaliavų tiekimą iš Europos šaltinių, nustatymu;

bendro išteklių naudojimo efektyvumo didinimu ir perdirbimo, mažinant Europos Sąjungos pirminių žaliavų suvartojimą ir santykinę priklausomybę nuo importo, skatinimu.

Iš tiesų trečiuoju RMI ramsčiu susitelkiama ties pirminių žaliavų vartojimo mažinimu, didinant išteklių efektyvumą ir skatinant perdirbimą. Jis paremtas jau turimomis išsamiomis Europos Sąjungos strategijomis ir teisės aktais dėl atliekų tvarkymo, įskaitant perdirbimą, kaip antai Atliekų tvarkymo politikos pagrindų direktyva, Atliekų vežimo reglamentu ir ne viena direktyva, skirta specifinių atliekų srautų, kaip antai elektros ir elektroninės įrangos atliekos, tvarkymui. Iš tiesų vienas iš RMI tikslų yra skatinti ir padėti visiškai įgyvendinti ir užtikrinti teisės aktų dėl atliekų ir perdirbimo vykdymą.

Kalbant apie apibrėžimus, kaip kad „perdirbimas“ ir „pakartotinis naudojimas“, 2008 m. lapkričio mėn. priimtoje Atliekų tvarkymo politikos pagrindų direktyvoje apibrėžtas perdirbimas ir pateikta atliekų perdirbimo hierarchija, pagal kurią pirmenybė teikiama prevencijai, tada pasirengimui naudoti pakartotinai, o po to – perdirbimui. Apskritai tai reiškia, kad Europos Sąjungos politika jau yra pagrįsta nuosekliu metodu skatinti pakartotinį naudojimą ir perdirbimą, palyginti su kitomis utilizavimo formomis. Be to, „mąstymas apie būvio ciklą“ jau minimas šioje direktyvoje, todėl galimi išvestiniai terminai, kaip antai „lopšys į lopšį“, taip pat aktyviai skatinama Europos Sąjungos politika šioje srityje. Be to, būvio ciklo vertinimo platforma, kurią priėmė Jungtinis tyrimų centras, teikia daug mąstymo apie būvio ciklą ir būvio ciklo vertinimo pavyzdžių ir metodų.

Be to, Komisija imasi daug veiksmų, kad būtų galima veiksmingiau siekti mūsų tikslų šioje srityje.

Viena svarbi darbo dalis susijusi su „atliekų nebelaikymo atliekomis“ kriterijų kūrimu daugeliui didelių atliekų srautų, kaip antai geležis ir plienas, aliuminis ir varis.

Siekdama išspręsti retesnių metalų, kuriuos šiuo metu sudėtinga naudoti pakartotinai, klausimą, Komisija taiko dvejopą metodą. Viena šio metodo dalis susijusi su pakeičiamumo tyrimu, o antroji – su prekyba. Europoje Komisija stengiasi skatinti pakeičiamumo tyrimus, o būtent – naujų medžiagų, skirtų strateginėms arba nepakankamoms žaliavoms, pavyzdžiui, platinos grupės metalams arba retiesiems žemių metalams, pakeisti. Kalbant apie prekybos strategiją, Komisija ypač daug dėmesio skiria nesąžiningai ir iškreiptai trečiųjų šalių prekybos praktikai, užtikrindama, kad bus adekvačiai atsižvelgta į aplinkos apsaugos klausimus.

Kita veiksmų sritis yra susijusi su neteisėtu antrinių žaliavų pervežimu. Dirbame kartu su pramone, kad išanalizuotume šią padėtį ir pasiūlytume konkrečias rekomendacijas, kad esamas neteisėtas atliekų pervežimas (svarbus antrinių žaliavų šaltinis) už Europos Sąjungos ribų būtų išspręstas visiškai įgyvendinus Atliekų pervežimo reglamentą.

Vykdydami savo pirmaujančios rinkos iniciatyvą šiuo metu nagrinėjame, kaip Europos perdirbimo pramonė galėtų tapti konkurencingesnė. Šiuo metu tiriami klausimai apima priemones, kuriomis siekiama skatinti gaminių perdirbamumą, ir priemones, kuriomis siekiama skatinti ekologiškų naujovių paklausą perdirbimo procese.

Galų gale žalieji viešieji pirkimai yra savanoriška priemonė, leidžianti viešosioms institucijoms įsigyti gaminių, paslaugų ir darbų, kuriems per gyvavimo ciklą būdingas mažesnis poveikis aplinkai. Naujausiuose parengtuose bendruose žaliųjų viešųjų pirkimų (angl. GPP) kriterijuose, tarp kitų aplinkos reikalavimų, atsižvelgiama į medžiagų perdirbimą ar atkūrimą.

Kaip gerbiamoji Parlamento narė žino, Komisija įsipareigojo iki 2010 m. pabaigos atsiskaityti Europos Parlamentui ir Tarybai dėl RMI įgyvendinimo. Tai bus atlikta komunikato forma, kuriame išdėstysime savo pasiūlytus veiksmus. Šis darbas dabar vykdomas.

Be to, vėliau šiais metais Komisija siekia paskelbti savo Teminės atliekų prevencijos ir perdirbimo strategijos peržiūrą.

Komisija ir toliau pritaria tam, kad Parlamentas užsiima šia svarbia tema, ir laukia tolesnių diskusijų, kurias rengsime 2010 m.

Keletas valstybių narių, įskaitant Belgiją ir Vokietiją, jau apskaičiavo savo ekologinę vertę (angl. „ecoscore“), skirtą automobilių aplinkosaugos veiksmingumui išreikšti.

Apskaičiuojant ekologinę vertę atsižvelgiama ne tik į tradicinius rodiklius, kaip antai išmetamas CO2 kiekis, bet taip pat iš automobilių išmetamą kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (metano ir azoto oksido) kiekį, su oro kokybe susijusį išmetamų dujų kiekį bei triukšmą.

Tačiau įvairiose šalyse ekologinė vertė apskaičiuojama skirtingai. Europos ekologinė vertė užtikrintų daugiau vienodumo.

Ar Komisija svarsto Europos ekologinės vertės taikymo galimybę? Jeigu atsakymas teigiamas, kada Komisija planuoja pradėti ją taikyti?

(FR) Europos Sąjunga yra tvirtai ir nuolat įsipareigojusi saugoti oro kokybę. Pastaraisiais metais šis įsipareigojimas tapo tikslesnis, nes buvo priimta daug teisės aktų, reguliuojančių įvairius aspektus, į kuriuos reikia atsižvelgti šioje plačioje srityje.

Norint pasiekti Kopenhagos sutarime numatytą tikslą, t. y. apriboti visuotinį atšilimą iki lygio, ne daugiau kaip 2 °C didesnio už ikipramoninio laikotarpio temperatūrą, iki 2050 m. reikėtų sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 50 proc., palyginti su 1990 m. kiekiu.

Siekiant 2 °C tikslo, reikia skubiai priimti specialias priemones transporto sektoriui, nes jis sukuria didžiausią pasaulyje išmetamo CO2 kiekį. Pavyzdžiui, automobiliai į atmosferą išmeta 12 proc. visos Europos Sąjungos anglies dvideginio.

Ekologinė vertė yra viena iš priemonių, kurias galima plėtoti siekiant sumažinti neigiamą eismo poveikį aplinkai – pirmiausia gerinant oro kokybę ir mažinant triukšmo lygį. Iki šiol Komisija nesiėmė priemonių kurti Europos ekologinę vertę arba derinti skirtingų valstybių narių veiksmus dėl jau sukurtų sistemų.

Vis dėlto su aplinkos apsauga susijusi Komisijos veikla yra labai plati. Ji apima aspektus, susijusius su visuomenės informavimu apie ES parduodamų transporto priemonių poveikį aplinkai. Šiuo atžvilgiu Direktyva 1999/94/EB⁽¹⁾ dėl vartotojų galimybės gauti informaciją apie degalų taupymą ir išmetamųjų CO2 dujų kiekį parduodant naujus keleivinius automobilius siekiama užtikrinti, kad informacija, susijusi su naujų keleivinių automobilių degalų taupymu ir išmetamųjų CO2 dujų kiekiu, taptų prieinama vartotojams, kad jie turėtų pakankamai informacijos apie galimybę pasirinkti. Komisija netrukus pradės šios direktyvos peržiūrą, kad sukurtų palankesnes ir veiksmingesnes sąlygas, kaip pateikti aplinkos apsaugos informaciją visuomenei. Komisija taip pat norėtų pabrėžti, kad Komisijos veikla užtikrinant gerą oro kokybę, apima visas eismo išlakų sritis, nustatant teršalų (CO, HC, NOx, kietųjų dalelių teršalų), taip pat šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ypač CO2) ribas ir standartus ir atsižvelgiant į skirtingus mūsų kelių transporto priemonių tipus (keleiviai, lengvieji komerciniai, sunkvežimiai). Ši veikla leido mums sujungti į visumą Europos teisės aktus, per artimiausius metus galinčius užtikrinti ilgalaikę Europos ekonomikos plėtrą.

Galiausiai kalbant apie triukšmo lygio mažinimą, reikia paminėti Tarybos direktyvą 70/157/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, reglamentuojančių leistiną motorinių transporto priemonių garso lygį ir dujų išmetimo sistemas, suderinimo⁽²⁾. Ši direktyva buvo kelis kartus pakeista siekiant ją pritaikyti prie techninės pažangos; naujausias pakeitimas atliktas Komisijos direktyva 2007/34/EB⁽³⁾. Komisija taip pat pasiūlys naują pakeitimą kitiems metams, siekdama sumažinti triukšmo skleidimo ribas.

2005 m. Europos Sąjungai pirmininkaujant Didžiajai Britanijai, Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją atlikti visapusišką išsamią apžvalgą, į kurią būtų įtraukti visi ES išlaidų aspektai, įskaitant bendrąją žemės ūkio politiką, bei ištekliai, įskaitant Jungtinei Karalystei taikomą korekciją, ir 2008–2009 m. pateikti ataskaitą.

Ar Komisija galėtų informuoti apie esamą šios apžvalgos padėtį? Ar Komisija ketina parengti komunikatą šiuo klausimu ir ar Komisija galėtų išsamiai informuoti apie šiuo tikslu pasiūlytą terminą?

(EN) Norint geriau susieti biudžeto apžvalgą su strategija „Europa 2020“ ir naujosios Komisijos darbo programa, taip pat leisti naujajai Kolegijai imtis šios plataus užmojo iniciatyvos, pasikonsultavęs su Parlamento biudžeto komitetu, Komisijos Pirmininkas nusprendė nukelti biudžeto apžvalgos pristatymą į trečią 2010 m. ketvirtį. Turėdamas tiek laiko, Parlamentas galės pareikšti savo nuomonę apie būsimąją ES biudžeto kryptį iki 2010 m. pabaigos. Komisijos Pirmininkas paskelbė paskiriąs šį laiką Europos Parlamento plenariniame posėdyje 2010 m. pradžioje.

Komisija šiuo metu rengia biudžeto apžvalgą, taip pat ketina pradėti vidaus ruošimąsi glaudžiai susijusiai būsimajai daugiametei finansinei programai. Per pirmąjį 2011 m. pusmetį Komisija ketina pristatyti komunikatą šiuo klausimu.

2009 m. spalio mėn. paskelbta informacija apie Komisijos komunikato projektą dėl Europos Sąjungos biudžeto reformos. Šiame komunikato projekte numatoma stipriai mažinti BŽŪP skiriamas išlaidas ir jame pateikta kitų pasiūlymų dėl BŽŪP ateities. Tačiau viešo Europos Parlamento Žemės ūkio komiteto posėdžio metu už žemės ūkį atsakinga Komisijos narė M. Fischer Boel pareiškė, kad minėtasis dokumentas neegzistuoja.

Ar galėtų Komisija patvirtinti, kad ji vykstant Europos Sąjungos biudžeto reformai nerengia pasiūlymų, susijusių su BŽŪP?

Ar ji galėtų bet kuriuo atveju užtikrinti, kad diskusijos dėl biudžeto reformos nepakenks jau prasidėjusioms diskusijoms dėl BŽŪP reformos po 2013 m.?

(EN) 2005 m. gruodžio mėn. susitikusios Europos Vadovų Tarybos, taip pat Tarpinstituciniu susitarimu dėl biudžeto drausmės ir 2006 m. gegužės mėn. patikimu finansų valdymu Komisija įpareigota „atlikti išsamią, plataus masto apžvalgą, apimančią visus ES išlaidų aspektus, įskaitant bendrą žemės ūkio politiką, bei išteklius, įskaitant Jungtinės Karalystės permokos grąžinimą“.

2009 m. spalio mėn. atkreipęs visuomenės dėmesį dokumentas buvo darbo dokumentas, Komisijos dar neaptartas ir nepatvirtintas tinkamu politiniu lygmeniu. Tai buvo griežtai vidaus tekstas, kuriame pristatomi įvairūs svarstymai ir alternatyvūs scenarijai, skirti Komisijos vidaus naudojimui.

Šiuo metu Komisija rengia savo poziciją dėl įvairių ES biudžeto apžvalgos matmenų. 2010 m. Komisijos darbo programoje numatyta parengti biudžeto apžvalgos dokumentą, kad jis būtų prieinamas trečiajame 2010 m. ketvirtyje.

Be to, 2010 m. balandžio 12 d. Komisija pradėjo viešas konsultacijas dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2013 m. Šios konsultacijos bus svarbus indėlis į Komisijos komunikatą dėl BŽŪP po 2013 m., kuris bus pateiktas iki 2010 m. pabaigos. Komunikate bus iš esmės nagrinėjami BŽŪP ateities keliai, jame bus laikomasi Biudžeto apžvalgos komunikato, tačiau nenagrinėjami jokie finansiniai aspektai. Pastarieji bus nagrinėjami pasiūlymuose, kuriuos Komisija 2011 m. pateiks dėl daugiametės finansinės programos.

Biudžeto apžvalga ir ypač viešosios konsultacijos dėl BŽŪP po 2013 m. suteikia puikią galimybę atidžiai apžvelgti dabartinę BŽŪP ir jos tikslus. Per pastaruosius metus BŽŪP patyrė reikšmingų reformų. Ši politika aiškiai įrodė savo gebėjimą prisitaikyti prie kintančių poreikių ir naujų iššūkių. Artimiausiu laikotarpiu vėl prireiks gebėjimų prisitaikyti prie reformos.

Biudžeto apžvalga taip pat bus puiki proga atidžiai peržvelgti, kas turėtų būti ES politiniai prioritetai ir kaip ES turėtų būti finansuojama. Komisija įsitikinusi, kad BŽŪP ir po 2013 m. bus svarbi ES prioritetų dalis. Tačiau tolesnis BŽŪP pritaikymas turės geriau atspindėti viziją „Europa 2020“ ir geriau atremti būsimuosius iššūkius, kaip antai klimato kaitą ir aprūpinimą maistu.

Be abejo, bus sunku padaryti sprendimą dėl būsimojo BŽŪP biudžeto. Svarbu pirmiausia suformuluoti politiką būsimajai teisei, o paskui žiūrėti, ko jai dar reikia, kalbant apie biudžetą.

Atviras koordinavimo metodas, taikomas ES viešosios politikos srityse, sukurtas strateginiams Europos Sąjungos tikslams siekti. Šis metodas turėjo apimti gairių, rodiklių nustatymą ES lygmeniu, konkrečių kiekybinių uždavinių ir priemonių nustatymą nacionaliniu lygmeniu, vertinimus, ataskaitas, veiksmų planus, palyginimus pagal gaires, reitingus, kolegų apžvalgas bei geros politikos sklaidą. Vertinant atviro koordinavimo metodo perspektyvas ES lygmeniu reikia atkreipti dėmesį į tai, kad nevisapusiškai įgyvendinti Lisabonos strategijoje numatyti tikslai. Be to, atsižvelgiant į netolygų Lisabonos strategijos įgyvendinimo rezultatų pasiskirstymą tarp ES šalių, didėja abejonės šio metodo naudingumu. Jei visos ES ar ES valstybių narių vidaus rodikliai ir toliau labai skirsis nuo tikslų, kurių siekiama pagal ES strategijas, tai tik dar kartą įrodys atviro koordinavimo metodo neefektyvumą ir neveiksmingumą.

Ar Komisija nemano, kad atviro koordinavimo metodas silpnas iš prigimties ir dėl netvirtų jo poveikio mechanizmų jo įtaka valstybėse narėse menka? Ar šis metodas naudingas ir kaip jį taikant konkrečiai prisidedama prie valstybės narės skurdo lygio mažinimo, kovos su socialine atskirtimi, socialinės apsaugos priemonių efektyvumo, ekonomikos ir užimtumo augimo? Kokia būtų Komisijos nuomonė privalomų minimalių socialinių standartų įtvirtinimo visoje ES klausimu?

(EN) Daugelis Komisijos atliktų įvertinimų ir tyrimų rodo, kad atvirasis koordinavimo metodas (AKM) socialinės politikos ir užimtumo bei išsilavinimo politikos pagal Lisabonos strategiją srityse padėjo siekti pažangos įgyvendinant politiką, bendrai nustačius iššūkius ir prioritetus, apibrėžus bendrus rodiklius ir sutarus dėl jų, kaip nuolatinio stebėjimo, keitimosi geriausiais metodais ir abipusio mokymosi, pagrindo. Tinkamas pavyzdys yra valstybių narių bendradarbiavimas, pavyzdžiui, socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties srityje („socialinis AKM“).

Abipusis mokymasis apskritai vertinamas kaip vienas iš sėkmingiausių AKM aspektų bei kaip valstybių narių ir suinteresuotųjų šalių politikos tobulinimo priemonė. Daugiklio efektas keičiantis geriausia patirtimi, ypač regioniniu ir vietos lygmenimis, bus svarbus paverčiant būsimosios strategijos „Europa 2020“ tikslus, o ypač integracinį augimą, praktiniais rezultatais. Komisijos pasiūlyta pavyzdinė iniciatyva, apimanti Europos kovos su skurdu platformos kūrimą, turėtų remti, stiprinti ir plėsti bendradarbiavimą šioje srityje ES lygmeniu.

Norėdama sulaukti tolesnių įžvalgų dėl to, kaip AKM veikė ir kokios pažangos pasiekė, Komisija pradėjo svarbų išorės tyrimą, kad įvertintų „socialinio AKM“ veiksmingumą ir poveikį. Tyrime bus nagrinėjama, kokiu būdu AKM veikė kaip politikos koordinavimo bei abipusio mokymosi metodas, taip pat jo poveikis nacionaliniu lygmeniu. Šio tyrimo rezultatai turėtų būti pateikti šių metų pabaigoje.

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (ENNSC) yra Europos Sąjungos institucija, kurios teikiama visapusiška informacija ir objektyviais duomenimis grindžiami debatai dėl narkotikų ir narkomanijos Europoje. Jos veiklą kontroliuoja už vidaus reikalus atsakingas Komisijos narys.

Tačiau Europos lygmeniu su narkomanija ir prekyba narkotikais kovojama remiantis integruota strategija, kuri apibrėžta Komisijos Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinio direktorato kovos su narkotikais politikoje.

Todėl sunku suprasti, kodėl Komisija įpareigojo už vidaus reikalų atsakingą Komisijos narį kontroliuoti stebėsenos centro Lisabonoje veiklą, kai už visą ES narkotikų strategijos kūrimą tebėra atsakingas Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinis direktoratas.

Ar Komisija planuoja ir toliau taikyti šią kompetencijos sritis atskiriančią tvarką, ar, priešingai, mano, kad ją reikėtų pakeisti atsižvelgiant į dabartinę padėtį siekiant užtikrinti paprastesnį informacijos perdavimą ir geriau koordinuoti agentūros Lisabonoje ir Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinio direktorato veiklą bei pavieniams Komisijos nariams skirtų užduočių vykdymą.

(EN) Norint išspręsti narkotikų problemą, reikalingos įvairios priemonės ir įvairūs instrumentai joms įgyvendinti. Sėkminga politika priklauso nuo veiksmingo koordinavimo, turint bendrą vaizdą – šioje ir kitose srityse skirtingi Komisijos nariai ir jų tarnybos dirba kartu, priimdami bendrus sprendimus ir vykdydami bendrą veiklą.

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras atlieka daug svarbių vaidmenų, o ypač stebi padėtį dėl narkotikų ES, t. y. stebi narkotikų tiekimą (kainas, narkotikų konfiskavimo atvejus ir kovai su narkotikais skirtų teisės aktų pažeidimus) ir jų rinką. Ši informacija turi tiesioginę reikšmę už vidaus reikalus atsakingo Komisijos nario darbui ir jo prižiūrimų tarnybų, kovojančių su organizuotu nusikalstamumu, veiklai. Šio Komisijos nario veikla yra kitokia nei už teisingumą, pagrindines teises ir pilietybę atsakingo Komisijos nario, taip pat ir kalbant apie jo pareigas vykdyti bendrą kovos su narkotikais politiką.

Kadangi Bulgarijai trūksta finansinių lėšų, kad ji galėtų baigti statyti Belenės atominę elektrinę, Bulgarijos ministras pirmininkas B. Borisov tikisi finansinės paramos iš Europos. Jei projektas žlugtų, Bulgarija jau be investuotų 1,2 mlrd. eurų turėtų dar papildomai sumokėti nuo 600 iki 900 mln. baudų Rusijos įmonei „Atomstroyeksport“, kuriai pavesta vykdyti statybas. Rusija pasiūlė Bulgarijai 2 mlrd. eurų paskolą, kad pastaroji galėtų tęsti statybas. Tačiau Bulgarija dar tikisi investicijų iš Europos, kad netaptų priklausoma nuo Rusijos. Už energetiką atsakingas Komisijos narys Günther Oettinger, lankydamasis Sofijoje, B. Borisovui nurodė, kad Europa prisidės, ir užtikrino, kad pagalba bus teikiama ir ieškant potencialių investuotojų.

Kaip atrodys konkretus Europos dalyvavimas?

Kokio dydžio finansinę paramą Komisija planuoja skirti Belenės atominės elektrinės statyboms užbaigti?

Ar Komisija, pasižadėdama suteikti paramą, pagalvojo apie didžiulius tarptautinius pavojus, kuriuos keltų nauja atominė elektrinė Europos Sąjungoje?

Ar teikiant bet kokią paramą bus keliama sąlyga, kad deramai būtų atlikta poveikio aplinkai vertinimo procedūra?

(EN) Atsakydama į 1 ir 2 klausimus, Komisija norėtų priminti, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 194 straipsnio 2 dalį valstybės narės turi teisę nustatyti sąlygas, kaip naudoti savo energijos išteklius, taip pat pasirinkti iš skirtingų energijos šaltinių ir nustatyti bendrą savo energijos tiekimo struktūrą. Pagal Sutarčių principus ir subsidiarumo principą, už sprendimus dėl investavimo atsakingi vien investuotojai ir valstybės narės.

Euratomo lygmeniu konkretūs finansiniai mechanizmai, kuriuos būtų galima svarstyti šiuo atveju, yra Euratomo ir Europos investicijų banko paskolos. Šiuo metu nėra pateikta jokio oficialaus Bulgarijos valdžios institucijų prašymo dėl Euratomo paskolos, padengsiančios tik viso projekto dalį, t. y. iki 20 proc. projekto išlaidų. Todėl Bulgarija turi pasirūpinti kitais finansavimo šaltiniais anksčiau, nei jai galėtų būti suteikta Euratomo paskola. Šiuo metu kaip Euratomo paskolą galima gauti tik apie 600 mln. EUR, o numatytos Belenės atominės elektrinės statybos išlaidos yra mažiausiai 4 mlrd. EUR.

Atsakant į 3 klausimą, paminėtina, kad ES vaidmuo – visų valstybių narių labui kurti pažangiausią teisinę struktūrą, reguliuojančią branduolinės energijos naudojimą, užtikrinant aukščiausius saugos, saugumo ir neplatinimo standartus. Šiuo metu Bulgarija iki 2011 m. liepos 22 d. turi perkelti Branduolinės saugos direktyvos⁽¹⁾ nuostatas. Be to, Bulgarija yra prisijungusi prie visų atitinkamų tarptautinių konvencijų, įskaitant Konvenciją dėl ankstyvo pranešimo apie branduolinę avariją ir Konvenciją dėl pagalbos įvykus branduolinei avarijai arba kilus radiologiniam pavojui.

Galiausiai, remiantis Bulgarijos valdžios institucijų pateikta informacija, sutikimas statyti Belenės atominę elektrinę jau buvo suteiktas prieš Bulgarijos įstojimą į Europos Sąjungą 2007 m. sausio 1 d. Todėl šiuo atveju netaikoma iš dalies pakeista Direktyva 85/337/EEB (PAV direktyva)⁽²⁾. Vis dėlto, pasak Bulgarijos valdžios institucijų, poveikio aplinkai vertinimas (PAV) buvo atliktas 2004 m. pagal tuo metu taikomus nacionalinius teisės aktus, į kuriuos jau buvo perkeltos PAV direktyvos nuostatos. Tuo remiantis Komisija neturi įgaliojimų reikalauti, kad Bulgarija dėl šio projekto pradėtų naują PAV procedūrą.

Dėl išsamesnės informacijos apie PAV procedūrą ir kitus klausimus, susijusius su Belenės atomine elektrine, Komisija nurodo šiuos savo atsakymus į kitų Parlamento narių klausimus: E-4186/08, E-1337/08, E-6141/07, E- 5669/07, E-5506/07 ir H-0996/07.

Šiuo laikotarpiu, kuriuo bus pradėta sudaryti sandorius sporto rinkoje, kyla daug klausimų dėl sportininkų perdavimo kitam klubui sąlygų neskaidrumo, pavyzdžiui, susijusio su žaidėjų agentams mokamais atlyginimais.

Ar Komisija mano esant reikalinga, kad Europos Sąjunga siūlytų sukurti nepriklausomą Europos sportinės veiklos kontrolės organizaciją pagal Prancūzijoje veikiančios Nacionalinės valdymo priežiūros tarnybos ar Pasaulinės antidopingo agentūros modelį?

Ar Komisija pritartų, kad būtų sukurta išplėsta organizacija, į kurią būtų įtrauktos Europos Tarybos valstybės narės ir kuri užtikrintų finansinio skaidrumo kontrolę siekdama užkirsti kelią nuokrypiams ir nevienodam sąlygų taikymui, dėl kurių susidarytų iškreipta konkurencija tarp klubų?

(FR) Komisija norėtų informuoti gerbiamąjį Parlamento narį, kad ji užsakė nepriklausomą tyrimą dėl sporto agentų Europos Sąjungoje, kurio rezultatai buvo paskelbti Komisijos interneto svetainėje 2009 m. gruodžio mėn.⁽¹⁾ Šiame tyrime pateikiama išsami ir nuodugni ataskaita dėl klausimų, susijusių su sporto agentų veikla Europos Sąjungoje; joje pažymima, kad su agentų atlyginimu susijusi praktika įvairiose šalyse yra skirtinga, taip pat skiriasi priklausomai nuo sporto šakos.

Tyrime taip pat pažymima, kad dauguma finansinių nusikaltimų, į kuriuos yra įsitraukę sporto agentai, vyksta perduodant sportininkus kitam klubui, o ši veikla apibūdinama kaip tam tikru mastu sudėtinga ir neskaidri, kaip pabrėžė gerbiamasis Parlamento narys.

Komisija mano, kad tyrimo rezultatai sudaro tvirtą pagrindą pradėti diskusiją su į šią sritį įsitraukusiomis šalimis (sporto judėjimu, valstybėmis narėmis, Parlamentu) sporto agentų klausimu.

Dėl institucijos, stebinčios sportininkų perdavimus ir finansinę sporto klubų veiklą, įkūrimo Komisija mano, kad visa tai priklauso sporto organizacijų nuožiūrai. Komisija gerbia ir remia sporto autonomiją; kad tai būtų veiksminga, reikia, kad kartu veiktų gero valdymo taisyklės, paremtos demokratijos, atstovavimo ir visų su sportu susijusių veikėjų atsakomybės principais. Turėdama visa tai omenyje, Komisija atsižvelgia į Europos futbolo asociacijų sąjungoje (UEFA) atliktą darbą, siekiant sukurti UEFA organizuotose varžybose dalyvaujančių klubų finansų stebėjimo sistemą, paremtą „sąžiningo finansinio žaidimo“ principu.

Komisija mano, kad šio projekto tikslas – apvalyti finansus ir paskatinti ilgalaikes investicijas į futbolą, užtikrinant geresnę varžybų pusiausvyrą – atitinka vieną iš Europos Sąjungos tikslų sporto srityje, t. y. skatinti sąžiningumą sporto varžybose (SESV 165 straipsnis). Komisija taip pat norėtų pabrėžti, kad imantis bet kokių su tuo susijusių priemonių reikia gerbti Sutarties nuostatas dėl vidaus rinkos ir konkurencijos.

Komisija mano, kad dėl europinio UEFA pobūdžio šios nuostatos galėtų būti taikomos Europos Sąjungos valstybių narių, taip pat ir Europos Tarybos valstybių narių futbolo klubams.

Burkos, čadros ir kitų viršutinių drabužių, panašių į viso kūno apdangalą, kuriuos dėvi moterys musulmonės, klausimas dažniausiai buvo sprendžiamas lyčių diskriminavimo požiūriu. Tačiau panašių į viso kūno apdangalą drabužių klausimas galbūt turėtų būti sprendžiamas šalia pagrindinių moterų teisių problemos atsižvelgiant ir į saugumo politikos ir viešosios tvarkos aspektus.

Atsižvelgiant į tai, kad kai kurie visuomenės saugumo aspektai tapo svarbūs tarpvalstybiniu mastu ir kad moters kūną visiškai dengianti burka arba čadra akivaizdžiai yra pagrindines moterų teises, kurias ES turėtų užtikrinti, pažeidžianti praktika, kokiu mastu, Komisijos nuomone, burkos ir čadros dėvėjimo Europoje klausimas galėtų būti priskiriamas saugumo ir lyčių lygybės politikai? Ar Komisija ketina skatinti priemones, susijusias su šiuo klausimu, siekdama patenkinti saugumo ir pagarbos pagrindinėms moterų teisėms Europos Sąjungoje poreikius?

(EN) Burkos ir skraistės dėvėjimas, kaip ir kitų religinių simbolių nešiojimas, gali sukelti daug sudėtingų problemų ir būti susijęs su labai skirtingais ir nuo aplinkybių priklausančiais atvejais. Valstybės narės turi skirtingas tradicijas ir skirtingai sprendžia šį klausimą.

Religinių simbolių nešiojimas turėtų būti laisvo religijos išpažinimo dalis, o ne kam nors primestas apribojimas. Moterų teisių pažeidimai yra nepriimtini. Tuo pat metu religinių simbolių klausimu neturėtų būti pasinaudojama religijoms niekinti ir ksenofobijai kurstyti. Taip pat aišku, kad burka negali apsaugoti nuo reikalingos policijos ar saugos kontrolės.

Jei skraistės ar skarelės klausimas iškils Europos Sąjungos teisėje, ypač kalbant apie kovos su diskriminacija direktyvas, iš kurių svarbiausia – Direktyva 2000/78/EB, draudžianti diskriminaciją darbo rinkoje dėl religijos, Komisija nedelsdama imsis reikiamų priemonių užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad pagrindinės teisės būtų veiksmingai apsaugotos pagal tarptautinę, Europos ir nacionalinę teisę.

Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Komisija šiuo metu tiria keturis skundus dėl galimų Europos teisės pažeidimų, susijusių su aprūpinimu būstu Flandrijoje.

Du iš šių skundų susiję su Flandrijos žemės ir nekilnojamojo turto dekreto nuostatomis dėl gyvenimo savoje vietovėje. Kiti du skundai atitinkamai susiję su Zaventemo ir Vilvordės miestų savivaldybių taikomomis taisyklėmis.

Kiek skundų dėl aprūpinimo būstu Flandrijoje šiuo metu tiria Komisija? Ar galėtų Komisija, atsižvelgdama į kiekvieną skundą, trumpai apibrėžti kiekvieno pareiškėjo teisinius argumentus? Koks šiuo metu kiekvieno skundo nagrinėjimo etapas? Kokių veiksmų rengiamasi imtis ir kokie numatomi tolesni etapai atskirų skundų atvejais? Kada planuoja Komisija užbaigti kiekvieno iš šių skundų tyrimą? Ar Komisija mano, kad ji galėtų pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūrą prieš Belgiją?

(EN) Komisija šiuo metu nagrinėja kelis klausimus, susijusius su galimais Europos Sąjungos teisės pažeidimais dėl aprūpinimo būstu ar socialiniu būstu taisyklių, taikomų kai kuriose Belgijos srityse. Komisijos dėmesį į šiuos klausimus atkreipė skundai, gerbiamųjų Parlamento narių klausimai ir žiniasklaidos pateikiama informacija.

Komisijos susirūpinimas itin susijęs su padėtimis, kai ES teisei kyla pavojus dėl ES gyventojo ar ES bendrovės, besinaudojančių viena iš pagrindinių ES sutarties užtikrinamų laisvių. ES nėra kompetentinga taikyti priemonių, kurios niekaip nesusijusios su jokia iš ES teisės reguliuojamų padėčių ir visais atžvilgiais apsiriboja viena ES šalimi, kaip antai taisyklių, taikomų Belgijoje gyvenantiems Belgijos piliečiams.

Du iš keturių klausimų susiję su Zaventemo ir Vilvordės miestų savivaldybių priimtomis taisyklėmis, kuriomis nustatomas palankesnis olandiškai kalbančių asmenų, norinčių pirkti savivaldybės žemės sklypus, vertinimas.

Komisija tiria šiuos atvejus kaip galimą Europos Sąjungos gyventojų judėjimo laisvės pažeidimą, nes reikalavimas gerai kalbėti kuria nors kalba gali būti nepalankus ne iš Belgijos ar Nyderlandų kilusiems ES gyventojams iš ES šalių.

Komisija taip pat tiria, ar ES teisę atitinka Flandrijos srities dekretas „Decreet furgono 27 maart 2009 betreffende het Grond-en Pandenbeleid“, paskelbtas 2009 m. gegužės 15 d. Šiame dekrete reikalaujama, kad galimi žemės sklypų ir (arba) namų pirkėjai turėtų pakankamą sąsają su savivaldybe. Komisija nagrinėja, ar šis dekretas nepažeidžia ES teisės, nes juo įvedamas reikalavimas, kuris gali būti nepalankus ne iš Belgijos kilusiems ES gyventojams iš ES šalių.

Komisija labai rimtai vertina minėtus galimus ne iš Belgijos kilusių ES gyventojų, gyvenančių tam tikrose Belgijos srityse, pagrindinių teisių pažeidimo atvejus ir įsipareigoja juos ištirti.

Problemos, su kuriomis pastaruoju metu susiduria Graikija, rodo, kas įvyksta euro zonoje dėl neveikimo ar aplaidumo griežtos finansų kontrolės ir priežiūros srityje. Bendros ES valiutos sistemai finansų ir ekonomikos krizė tapo didžiausiu iššūkiu jos istorijoje. Krizė be jokio gailesčio apnuogino jau kurį laiką slepiamus pažeidimus. Valstybių narių ir ES organai ignoravo stabilumo ir augimo paktą, kuris turi užtikrinti konvergencijos kriterijų vykdymą, ir už tai jie galėtų būti pelnytai baudžiami. Disciplinos stoka ir atitinkamos sankcijų sistemos nebuvimas galiausiai lėmė bendros valiutos krizę.

Taigi turiu klausimą. Ar Komisija ketina imtis veiksmų, kad užtikrintų besąlygišką stabilumo ir augimo pakto laikymąsi euro zonoje ir kad ateityje nepasikartotų tokia padėtis, kokia yra dabar? Kokių tiksliai veiksmų ketina imtis Komisija?

(EN) Stabilumo ir augimo paktas yra tinkama struktūra norint įveikti fiskalinius iššūkius, kylančius dėl finansų ir ekonomikos krizės. Jis suteikia labai reikalingą fiskalinės politikos pagrindą dabartiniame sudėtingame išėjimo iš krizės ir valstybių skolų pavojų etape. Vis dėlto Komisija nusprendė, kad reikia sustiprinti prevencines priemones ir laiku parengti bei sustiprinti skatinamąsias priemones, susijusias su korekciniais veiksmais. Šiuo tikslu komunikate dėl „Ekonomikos politikos koordinavimo stiprinimo“, kurį ji pristatė 2010 m. gegužės 12 d., ji taip pat išdėstė pasiūlymus dėl „Stabilumo ir augimo pakto laikymosi stiprinimo ir didesnio fiskalinės politikos koordinavimo“.

Kalbant konkrečiau, Komisija ketina suteikti biudžetų priežiūros ir politikos koordinavimo veiklai daugiau galimybių numatyti įvykių raidą. Euro zonoje geriau išplėtotas platesnis biudžeto politikos vertinimo metodas, regis, yra pasiteisinęs, įskaitant išsamesnę valstybių narių biudžeto planų trūkumų peržiūrą prieš jų priėmimą. Be to, vidaus fiskalinės struktūros turėtų būti labiau suderintos su Europos Sąjungos biudžeto priežiūros prioritetais, pavyzdžiui, taikant daugiametes biudžeto sudarymo procedūras. Kalbant apie viešąją skolą ir tvarumą, siūloma teikti tam daugiau reikšmės ir ypač reikėtų veiksmingai įgyvendinti perviršinio deficito procedūros skolos kriterijų. Be to, siekiant suteikti teisingas skatinamąsias priemones valstybėms narėms, kad jos išspręstų fiskalinius neatitikimus, galėtų būti pagerintas Perviršinio deficito procedūros (angl. EDP) veikimas paspartinant atskiras procedūras, ypač dėl valstybių narių, pakartotinai pažeidusių paktą. Galų gale, siekiant užtikrinti geresnį pakto vykdymą, taip pat reiktų daugiau dėmesio skirti įvairių lėšų iš Europos Sąjungos biudžeto naudojimui.

Ir pati šio klausimo autorė, ir jos rinkėjai galėtų kelti klausimą dėl daugybės pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ taikomų taisyklių. Nors ši bendrovė yra viena sėkmingiausiai veikiančių Airijos įmonių per pastaruosius du dešimtmečius, dėl jos taupymo metodų daugelis keleivių turėjo neigiamos patirties.

Tačiau viena iš šios bendrovės taisyklių sukėlė itin neigiamų padarinių šią savaitę, kai buvo laikinai uždarytas pasų skyrius Dubline. Dėl pasų skyriaus darbuotojų streiko daugelis žmonių negavo naujų pasų ir buvo priversti keliaudami naudotis kitais dokumentais. Tačiau todėl, kad bendrovė „Ryanair“ tinkamais tapatybę patvirtinančiais dokumentais laiko tik pasus ir nepripažįsta oficialių asmens tapatybės kortelių arba vairuotojo pažymėjimų, daugelis keliautojų negalėjo išvykti.

Ar teisėta, kad bendrovė „Ryanair“, vykdydama savo skrydžius, nepripažįsta oficialių asmens tapatybės kortelių arba vairuotojo pažymėjimų kaip tinkamų tapatybę patvirtinančių dokumentų? Ar bendrovė „Ryanair“ gali būti priversta pripažinti šiuos dokumentus?

(EN) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas Europos Sąjungos pilietis turi turėti teisę laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, laikantis apribojimų ir sąlygų, išdėstytų sutartyse, bei jiems įgyvendinti priimtų priemonių. Atitinkamus apribojimus ir sąlygas galima rasti Direktyvoje 2004/38/EB⁽¹⁾.

Visi Europos Sąjungos piliečiai, turintys galiojančią oficialią asmens tapatybės kortelę ar pasą, turi teisę išvykti iš vienos valstybės narės ir atvykti į kitą, kaip nustatyta šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 1 dalyje. Vairuotojo pažymėjimas ar tapatybės dokumentai, išskyrus galiojančią oficialią asmens tapatybės kortelę, iš principo nėra priimtini kelionės dokumentai.

Minėtos taisyklės taikomos valstybėms narėms ir čia nėra apribojama oro transporto bendrovių teisė nustatyti taisykles dėl priimtinų kelionės dokumentų. Oro transporto bendrovės turi teisę atlikti tapatybės nustatymą komercinėje struktūroje saugumo ar identifikavimo tikslais. Jei šis tikrinimas atliekamas Europos Sąjungos piliečiams, jie turi teisę įrodyti savo tapatybę pateikdami galiojančią oficialią asmens tapatybės kortelę ar pasą.

Pagal dabartines „Ryanair“ kelionės nuostatas ir sąlygas⁽²⁾, galiojanti oficiali Europos ekonominės erdvės šalies vyriausybės išduota asmens tapatybės kortelė yra priimtinas kelionės dokumentas, leidžiantis jos turėtojui sėstis į „Ryanair“ lėktuvą. Nuostatose aiškiai nurodoma, kad vairuotojo pažymėjimai nėra laikomi priemone, įrodančia keleivių tapatybę.

Nėra jokių Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų, kurios galėtų būti pritaikytos, norint suvaržyti komercinę oro transporto bendrovių laisvę kaip kelionės dokumentus priimti kitus dokumentus, o ne galiojančią oficialią asmens tapatybės kortelę ar pasą.

Remiantis Europos Komisijos komunikatu dėl valstybės pagalbos elementų valdžios institucijoms parduodant žemę ir pastatus (97/C 209/03)⁽¹⁾, nekilnojamojo turto pardavimas nelaikomas valstybės pagalba, jei jis atliekamas besąlyginio ir atviro konkurso, apie kurį išsamiai paskelbiama, būdu. Siekiant užtikrinti pardavimo proceso atvirumą, kvietimas teikti pasiūlymus turi būti skelbiamas nacionalinėje spaudoje, o kartais ir tarptautinėje spaudoje. Išlaidos, susijusios su šių skelbimų spausdinimu, taip pat su pareiga minėtuosius skelbimus spausdinti pakartotinai, yra didelė našta vietos savivaldybių biudžetams. Ar Komisija galėtų atsakyti į toliau pateikiamus klausimus, atsižvelgdama į tai, kad minėtasis komunikatas buvo paskelbtas prieš 13 metų, kai prieiga prie interneto vis dar buvo pakankamai ribota.

Ar Komisija galėtų apsvarstyti galimybę visiškai arba iš dalies panaikinti kompetentingos institucijos pareigą skelbti spaudoje kvietimą teikti pasiūlymus?

Ar Komisija galėtų apsvarstyti galimybę sutrumpinti reikalaujamo kvietimo teikti pasiūlymus skelbimo trukmę tuo atveju, jei parduodamo nekilnojamojo turto pradinė aukciono kaina didesnė kaip 100 000 eurų?

(EN) Komisijos komunikatu dėl valstybės pagalbos parduodant žemę ir pastatus,⁽²⁾ paskelbtu 1997 m., siekiama suteikti valstybėms narėms aiškias gaires dėl procedūrų, kuriomis bendrai neleidžiama teikti valstybės pagalbos parduodant žemę ir pastatus.

Šis komunikatas prisidėjo prie valstybių narių administracijų užduočių supaprastinimo ir pranešimų skaičiaus sumažėjimo.

Kalbant konkrečiai, komunikate nurodytos dvi galimybės, kada veiksmai nelaikomi pagalba: pardavimas taikant besąlyginio konkurso procedūrą ar pardavimas netaikant besąlyginio konkurso procedūros, bet remiantis nepriklausomo eksperto įvertinimu.

Tik pirmuoju atveju, pardavimo taikant besąlyginio konkurso procedūrą atveju, Komisija reikalauja laikytis daugelio procedūrinių atsargumo priemonių. Tačiau šie reikalavimai yra suformuluoti taip, kad jie paprastai turėtų leisti valstybėms narėms jų laikytis nekeičiant savo vidaus procedūrų.

Vienas svarbus reikalavimas (tarp kitų elementų) yra tai, kad apie pasiūlymą turi būti tinkamai paskelbta.

Pagal komunikatą „apie pasiūlymą yra tinkamai paskelbta tada, kai jis nuolat reklamuojamas pakankamai ilgą laiką (du mėnesius arba ilgiau) nacionalinėje spaudoje, nekilnojamojo turto skelbimų laikraščiuose arba atitinkamuose spaudos leidiniuose, kad visi galimi pirkėjai apie pasiūlymą sužinotų.“

Komisija sutinka su gerbiamuoju Parlamento nariu, kad naujos technologijos, kaip antai internetas, prisidėjo prie komunikacijos palengvinimo. Vis dėlto komunikacija per spaudą išlieka svarbiu ir esminiu viešųjų pirkimų procedūrų elementu, kurio laikytis nėra sudėtinga. Paskelbimas internete gali būti taikomas kaip papildoma informavimo priemonė.

Kalbant apie paskelbimo laikotarpį, atrodo, kad mažiausias dviejų mėnesių laikotarpis vis dėlto yra tinkamas net tiems pardavimams, kurie siekia 100 000 EUR.

Komisija tikrai atsižvelgs į gerbiamojo Parlamento nario pastabas, peržiūrėdama aptariamą komunikatą. Tačiau Komisija negali pateikti konkretaus grafiko šiuo klausimu.

Atsižvelgiant į tai, kad ES remia plataus masto kaimo plėtrą, į globalizacijos tendenciją ir į tai, kad ekonominė krizė parodė, kaip vietos problemos gali paskatinti visuotinę krizę, ar parama neturėtų būti teikiama mažiems šeimos ūkiams siekiant išsaugoti biologinę įvairovę ir vystyti ekologinę gamybą, užtikrinti, kad būtų imtasi kompensacinių priemonių augalų ligų atveju, ir siekiant augalų išsaugojimo ir valstybių ekonominio savarankiškumo?

Ar Komisija taip pat gali apibrėžti dabartinės ekonomikos krizės poveikį žemės ūkiui valstybėse narėse, ypač smulkiems ūkininkams, ir nurodyti veiksmus, kurių ji ketina imtis?

(EN) Kalbant apie žemės ūkio plėtrą kalnuotose vietovėse, Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Didžiausias našumas: naujos įžvalgos apie ūkininkavimą kalnuotose vietovėse Europos Sąjungoje“ daroma išvada, kad padėtis skirtingų valstybių narių kalnuotose vietovėse yra labai nevienoda, ir gali būti skirtingos sąlygos net toje pačioje valstybėje narėje. Kalbant apie paramą, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai šiuo metu siūlo įvairias priemones kalnuotoms ir prieškalnių vietovėms. Didžiausias paramos išmokas gauna ūkininkai vietovėse, turinčiose gamtinių kliūčių, kur jie bando išlaikyti tvarų ūkininkavimą, kad neapleistų žemės. Tokiose srityse, papildant šią programą, gali būti taikoma didesnė pagalba investicijoms į ūkį ar miškininkystę. Taip pat yra prieinamos ir kelios kitos kaimo plėtros priemonės, kuriomis siekiama padidinti konkurencingumą ir (arba) gyvenimo kokybę.

Kalbant apie paramą smulkiesiems ūkininkams, pagal esamą kaimo plėtros priemonių rinkinį teikiama parama investicijoms į ūkininkavimą, apdirbimą, miškininkystę ir įvairinimą, be to, pagal šias priemones taip pat galima paremti smulkiojo verslo kūrimą ir kaimo turizmą. Naujosioms valstybėms narėms pagal kaimo plėtros reglamentą siūlomos konkrečios išmokos už pusiau natūrinius ūkius. Ši pereinamoji priemonė skirta tiems ūkiams, kurie turi pajėgumų ir ketinimų persitvarkyti.

Kalbant apie ekonomikos krizę, Komisija neturi duomenų apie jos poveikį smulkiesiems ūkininkams. Tačiau siekdamos atsakyti į ekonomikos krizę, pieno krizę ir klimato kaitą, valstybės narės yra numačiusios papildomų lėšų, apytiksliai siekiančių 5 mlrd. EUR, gautų iš Bendros žemės ūkio politikos būklės patikrinimo ir Europos ekonomikos gaivinimo paketo, kurias dabar galima panaudoti investicijoms į žemės ūkį, aplinką ir plačiajuostį interneto tinklą kaimo vietovėse.

Galų gale Komisija norėtų atkreipti gerbiamojo Parlamento nario dėmesį į tai, kad Komisija ir valstybės narės įgyvendina kaimo plėtrą bendro valdymo principu. Lėšų nukreipimas tenka valstybių narių atsakomybei.

Nuo 2004 metų XXI amžiuje į ES įstojusios valstybės gavo dideles finansines injekcijas. Pavyzdžiui, Lietuva kasmet gaudavo ir tebegauna 4–5 mlrd. litų ES struktūrinių fondų paramą, kad galėtų vystyti socialinę ekonominę infrastruktūrą, žmoniškuosius išteklius, gamybą, kaimo plėtrą ir žuvininkystę, administracinius gebėjimus. Tačiau net esant tokio masto paramai, šiandien verslas daugelyje naujųjų ES šalių vegetuoja, uždaromos įmonės ir tai lemia labai aukštą nedarbo lygį.

Kaip EK vertina tokį finansinės paramos rezultatą? Kokia EK nuomonė dėl verslo naujosiose ES valstybėse kokybės, efektyvumo, produktyvumo?

(EN) Komisija pripažįsta, kad Lietuvoje susidarė sudėtinga ekonominė padėtis. Nedarbas ir bendrovių uždarymas mums kelia didelį susirūpinimą, ir būtent dėl šios priežasties buvo suformuota Europos sanglaudos politika ir sukurtas Europos regioninės plėtros fondas. Komisija taip pat primena, kad ekonomikos ir finansų krizė sukėlė ekonominės veiklos nuosmukį visose Europos šalyse, ne tiktai naujosiose valstybėse narėse.

Tačiau Komisija yra tvirtai įsitikinusi, kad jos parama įmonėms yra efektyvi. Iš tikrųjų, atlikus šios paramos ex post vertinimą 2000–2006 m. laikotarpiu, nustatyta, kad dėl šios paramos buvo sukurtas 1 mln. darbo vietų visoje Europoje. Be to, Komisija netrukus paskelbs paskutinius paramos įmonėms ex post vertinimo rezultatus, rodančius, kad mūsų dotacijos gerokai padidino investicijas, gamybą ir produktyvumą.

Jei kalbėtume apie mūsų nuomonę dėl kokybės ir produktyvumo naujosiose valstybėse narėse, mūsų Šeštojoje ekonominės ir socialinės sanglaudos pažangos ataskaitoje nustatyta, kad daugumoje šių šalių (įskaitant Lietuvą) esama aukštos kokybės žmogiškojo kapitalo – o žemas produktyvumas yra tik dėl investicijų kapitalo ir infrastruktūros trūkumo.

Pagal sanglaudos politiką 2007–2013 m. laikotarpiu išleidžiama maždaug 1,5 mlrd. EUR verslumui, naujovėms ir IRT Lietuvoje. Komisija įsitikinusi, kad vykdydami ilgalaikes investicijas į naujoves, įmones ir ekonomiką galime pakeisti padėtį.

Įsteigus Europos išorės veiksmų tarnybą, reikės bendra tvarka reorganizuoti daugelį biurų ir direktoratų, ir dėl šios reorganizacijos, nors ji šiuo metu nėra aiškiai apibrėžta, tikriausiai reikės iš naujo perskirstyti atsakomybę planavimo srityje tiek geografiniu, tiek tematiniu aspektais.

Teisės aktai, kuriais vadovaujantis vykdomas fondų planavimas, ypač tie, kurie susiję su bendradarbiavimu vystymosi srityje, taip pat turėtų būti pritaikyti prie šios reorganizacijos. Todėl pageidaujame gauti informacijos apie tai, kaip bus įgyvendinami šie pakeitimai.

Ar bus rengiamas naujas teisės aktas, ar paprasčiausiai bus atnaujinamas jau esantis?

(EN) Vyriausioji įgaliotinė–Pirmininko pavaduotoja 2010 m. kovo mėn. pabaigoje pateikė pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, kuriuo įsteigiama Europos išorės veiksmų tarnyba⁽¹⁾ (EIVT). Balandžio 26 d. Taryba pasiekė bendrą politinį susitarimą dėl teksto, kuris dabar aptariamas su Europos Parlamentu. Esant tokioms aplinkybėms, Vyriausioji įgaliotinė–Pirmininko pavaduotoja, Tarpinstitucinių ryšių ir administracijos komisijos pirmininko pavaduotojas, užsienio reikalų ministras M. Moratinos ir Europos Parlamento nariai E. Brok, G. Verhofstadt ir R. Gualtieri gegužės 11 d. surengė keturšalį susitikimą. Visi atkakliai dirba, kad kuo anksčiau būtų pasiektas visų trijų institucijų susitarimas, leisiantis kuo greičiau atidaryti naują tarnybą.

Vystymasis yra esminis elementas Europos Sąjungos išorės veiksmuose. Tai prisidėjo prie Europos Sąjungos profilio formavimo tarptautinėje plotmėje, kur ji yra pasaulyje pirmaujanti veikėja. Jos bendradarbiavimo programos yra pagrindinė priemonė dvišaliuose ir regioniniuose santykiuose.

Tai taip pat galioja Lisabonos atžvilgiu. Susiduriame su iššūkiu padaryti politiką ir bendradarbiavimą dar efektyvesnius, ir užtikrinti, kad jie būtų visiškai suderinti su koordinuotu ir integruotu požiūriu į skirtingas šalis ir pasaulio regionus.

Sprendimo projekte išdėstytos konkrečios taisyklės, kaip padalyti užduotis dėl Europos Sąjungos išorės pagalbos planavimo: laikydamasi savo atsakomybės už išorės santykių koordinavimą, EIVT turi prisidėti prie visų geografinių priemonių programavimo (išskyrus Pasirengimo narystei pagalbos priemonę). EIVT ypač bus atsakinga už sprendimų dėl strateginių, daugiamečių žingsnių programavimo cikle paruošimą: paskyrimus šalims, šalių / regionų strategijų dokumentus, nacionalines / regionines orientacines programas.

Šie Komisijos sprendimų projektai turi būti paruošti prižiūrint ir vadovaujant Vystymo ir kaimynystės politikos komisijos nariams, ir juos kartu pasiūlys Vyriausioji įgaliotinė–Pirmininko pavaduotoja bei atsakingi Komisijos nariai.

Komisija liks atsakinga už kitus ciklo ir įgyvendinimo etapus, visiškai vykdydama Sutartyje numatytas savo finansines pareigas. Temines programas paruoš Komisija pagal Komisijos nario, atsakingo už vystymąsi, atsakomybę.

Temines programas, išskyrus Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę bei bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonę, turi paruošti atitinkama Komisijos tarnyba vadovaujant Komisijos nariui, atsakingam už vystymąsi, ir jos turi būti pristatytos Kolegijai suderinus su Vyriausiąja įgaliotine–Pirmininko pavaduotoja ir kitais atitinkamais Komisijos nariais.

Vienas svarbus pasikeitimas dėl EIVT pasiūlymo yra tai, kad, skirtingai nei anksčiau, bendradarbiavimo programavimą pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę (bendradarbiavimą su Azija ir Lotynų Amerika) prižiūrės Komisijos narys, atsakingas už vystymąsi. Tokiu būdu bus užtikrintas tinkamas vystymosi profilis visoms šalių programoms, pavyzdžiui, su Beninu, Bangladešu ar Bolivija.

Teisinius bendradarbiavimo priemonių tekstus Komisijos sprendimui kartu pateiks Komisijos narys, atsakingas už vystymąsi, ir Vyriausioji įgaliotinė–Pirmininko pavaduotoja.

Šis veiksmingas darbo pasidalijimas leis Europos Sąjungai, kaip didžiausiai pasaulyje donorei, ir toliau teikti paramą savo partneriams ir gauti geriausius savo politikos vystymosi srityje rezultatus.

Komisija ne kartą yra pareiškusi, kad žino apie problemas, kylančias dėl veiksmų, kurių imasi Vokietijos vaikų ir jaunimo socialinės rūpybos agentūra (vok. Jugendamt) tarpvalstybinių klausimų atvejais.

Kokių veiksmų ėmėsi Komisija šiuo klausimu, atsižvelgdama į savo įsipareigojimus ginti vaikus nuo visų rūšių diskriminacijos ir nevienodo elgesio?

Kokią paramą Komisija ketina teikti Vokietijos ir Lenkijos teisėjų keitimuisi patirtimi siekiant pagerinti teismų politiką, kad ji atitiktų Komisijos nario J. Barroto patikinimus, kuriuos jis pateikė savo 2008 m. gruodžio 15 d. atsakyme į klausimą Nr. (E-5951/08)?

Ar Komisija taip pat mano, kad reikalavimas, jog susitikime su lenku tėvu (motina) būtų kalbama vokiškai, gali pakenkti vaiko psichologinei gerovei ir pažeidžia vaiko teises bei laisves, taip pat tai yra diskriminacija dėl kalbos?

(EN) Komisija norėtų užtikrinti gerbiamąjį Parlamento narį, kad vaiko teisių apsauga yra jos darbo prioritetas. Komisija yra įsipareigojusi apsaugoti vaikus nuo bet kokios diskriminacijos ir netinkamo elgesio pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Jungtinių Tautų (JT) vaiko teisių konvenciją.

Žinodama apie sunkumus, su kuriais gali būti susiduriama tarpvalstybinio pobūdžio padėtyse, ir siekdama palengvinti Europos gyventojų gyvenimą, Europos Sąjunga turi tikslą šeimos teisės reikaluose nustatyti bendras taisykles Europos teisminėje erdvėje. Reglamente (EB) Nr. 2201/⁽¹⁾ išdėstytos bendros taisyklės dėl teismų, sprendžiančių su santuokomis ir tėvų atsakomybe susijusias bylas, jurisdikcijos ir užtikrinama, kad teismo nutartys dėl šeimos reikalų būtų pripažintos ir vykdomos kitose valstybėse narėse.

Reglamente (EB) Nr. 2201/2003 yra numatytas specialus mechanizmas dėl bendravimo teisių, nustatant, kad vienoje valstybėje narėje priimta teismo nutartis būtų automatiškai pripažįstama ir tiesiogiai vykdoma kitose valstybėse narėse, siekiant užtikrinti, kad vaikai galėtų palaikyti ryšius su abiem tėvais po skyrybų, ypač kai tie tėvai gyvena skirtingose valstybėse narėse. Tačiau vykdymo procedūra reglamentuojama valstybės narės įstatyme. Vykdymo valstybės narės teismai taip pat gali nustatyti praktines taisykles, kaip organizuoti bendravimo teisių įgyvendinimą.

Gerbiamojo Parlamento nario paminėtos problemos yra susijusios su bendravimo teisių vykdymu, taigi, jos susijusios su valstybės narės institucijų nacionalinio įstatymo taikymu.

Savo kompetencijos srityje Komisija deda pastangas pagal Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 struktūrą, kad užtikrintų geriausią šio reglamento taikymą. Pagal reglamento 58 straipsnį reguliariai susitinka centrinės valdžios institucijos, kurios yra atsakingos už jo įgyvendinimą kiekvienoje valstybėje narėje. Paskutinis centrinių valdžios institucijų susitikimas įvyko 2010 m. kovo 2 d. Tokiomis aplinkybėmis dvišaliai susitikimai buvo suorganizuoti tarp centrinių valdžios institucijų, kad būtų išspręstos kilusios problemos. Dalyviai šią iniciatyvą įvertino kaip sėkmingą, ir, tikėtina, kad ji bus pakartota per būsimus susitikimus. Komisija taip pat sveikintinomis laiko visas iniciatyvas, kurių imasi valstybės narės ir kurios galėtų padėti užmegzti keitimąsi ir valstybių narių bendradarbiavimą šiais klausimais.

Komisija anksčiau tyrė aptariamą ne vokiečių kilmės tėvų galimos diskriminacijos problemą, nes Vokietijos valdžios institucijos reikalauja bendrauti su savo vaikais tiktai vokiečių kalba per tam tikrus susitikimus, kuriuos rengia ir prižiūri Jugendamt.

Vokietijos valdžios institucijos raštu pranešė Peticijų komitetui⁽²⁾ ir Komisijai savo pastabas dėl šių atvejų. Pagal šias pastabas Vokietijos valdžios institucijos, vykdydamos visus su vaikais susijusius veiksmus, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus. Pasak Vokietijos valdžios institucijų, gali būti, kad apsilankymo teisė yra įgyvendinama prižiūrint, siekiant apsaugoti vaiką nuo pagrobimo pavojaus, neigiamos įtakos ir t. t. Šiais atvejais reikalaujama vartoti vien vokiečių kalbą, kai papildomos išlaidos Vokietijos administracijai būtų nepagrįstos. Taip pat gali būti taikomas visiškas kontaktų su vienu iš tėvų draudimas, siekiant apsaugoti vaiko interesus.

Pakistano krikščionys demonstravo Europoje prieš moterų ir religinių mažumų persekiojimą Pakistane. Kokių priemonių imasi Komisija, kad Pakistane būtų užtikrinta pagarba moterų ir religinių mažumų teisėms?

(EN) Europos Sąjunga atidžiai seka padėtį dėl moterų ir religinių mažumų teisių Pakistane.

Europos Sąjunga nuosekliai naudojo savo politinį dialogą su Pakistanu, kad iškeltų žmogaus teisių problemas, ir buvo atlikta nemažai diplomatinių demaršų. Šiuos veiksmus nuo 2007 m. papildė dialogas dėl žmogaus teisių pagal Bendradarbiavimo susitarimą su Pakistanu, kuriame numatytas reguliarus ir dvipusis dialogas dėl valdymo ir žmogaus teisių. Europos Sąjunga primygtinai reikalavo, kad būtų gerbiamos moterų ir mažumų teisės.

Buvo pasiekta šiokios tokios institucinės pažangos žmogaus teisių srityje Pakistane, kaip antai įsteigiant Žmogaus teisių ministeriją, Mažumų ministeriją, ir atlikti veiksmai, kad būtų įsteigta nepriklausoma Nacionalinė žmogaus teisių komisija. Kvotų moterims nustatymas federacijos ir provincijų parlamentuose nuo 2002 m. prisidėjo prie moterų dalyvavimo demokratinėse institucijose Pakistane gerinimo.

Bet Pakistanui reikia toliau dėti pastangas, kad integruotų moteris ir religines mažumas į socialines, ekonomines ir politines struktūras. Ir toliau išlieka keli moteris diskriminuojantys įstatymai, prieštaraujantys Pakistano konstitucijoje suteiktoms garantijoms ir ribojantys moterims teisę kreiptis į teismą Pakistane.

Europos Sąjunga, palaikydama žmogaus teisių dialogą su Pakistano vyriausybe, iškėlė vis dar taikomų šventvagystės įstatymų klausimą. Nors, vertinant absoliučiaisiais skaičiais, dauguma pagal šiuos įstatymus apkaltintų asmenų yra musulmonų tikėjimo, šventvagystės įstatymai dažnai būdavo taikomi religinėms mažumoms, ir neteisingi kaltinimai buvo naudojami kaip priemonė, kad būtų išspręstas privatus ginčas ar siekiant asmeninės naudos.

Paskutinis Pakistano ir Europos Sąjungos jungtinės komisijos susitikimas įvyko 2010 m. kovo 25 d., o jo išvakarės kovo 24 d. įvyko pogrupio susitikimas valdymo, žmogaus teisių ir migracijos klausimais. Ta proga buvo iškeltas klausimas dėl moterų ir religinių mažumų padėties Pakistane. Europos Sąjunga taip pat ketina iškelti šiuos klausimus per būsimą Aukščiausiojo lygio susitikimą su Pakistanu, kuris vyks 2010 m. birželio 4 d.

Kalbant apie finansavimą, Europos Sąjunga teikia mažas dotacijas vietos NVO Pakistane, veikiančioms žmogaus teisių ir demokratizavimo srityje, pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (angl. EIDHR).

Šiuo atžvilgiu buvo paskirtos lėšos projektams finansuoti, kuriuose sprendžiamos tokios problemos kaip smurtas prieš moteris ir vaikus, teisės kreiptis į teismą klausimas, politinių teisių suteikimas moterims, darbuotojų teisių stiprinimas, žiniasklaidos vaidmuo demokratizavimo procese, prekyba žmonėmis, seksualinis priekabiavimas darbovietėje, teisingumo nepilnamečių atžvilgiu reforma, mažumų teisės, kankinimų panaikinimas ir reabilitacijos paslaugų suteikimas nukentėjusiesiems, pilietinės visuomenės aktyvinimas žmogaus teisių klausimais ir šioje srityje veikiančių NVO gebėjimų ugdymas.

2005 m. ES įsipareigojo skirti 2 mlrd. EUR įvairioms programoms, susijusioms su pagalba prekybai. Kaip Tarptautinės prekybos komiteto nuomonės dėl Vystymosi komiteto pranešimo „Pažanga įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Laikotarpio vidurio peržiūra besirengiant 2010 m. rugsėjo mėn. JT aukščiausiojo lygio susitikimui“ referentė norėčiau iš Komisijos gauti informacijos apie tai, ar šis tikslas pasiektas, taip pat norėčiau sužinoti, kuriose konkrečiose biudžeto eilutėse nurodytos lėšos naudojamos minėtosioms programoms finansuoti.

Be to, ar Komisija galėtų pateikti informaciją apie bendrą sumą, kuri skirta Tūkstantmečio vystymosi tikslams pasiekti? Kokia yra tikroji lėšų sutelkimo procedūra siekiant padėti tiems, kuriems labiausiai reikia? Ar Komisija galėtų pateikti projektų, kurie buvo įgyvendinti siekiant padidinti besivystančių šalių prekybos pajėgumus, pavyzdžių?

(EN) Prekyba gali būti galinga priemonė gerinant neturtingųjų pragyvenimą. Dėl padidėjusio užimtumo ir darbo užmokesčio bei padidėjusių vyriausybės mokesčių įplaukų ir socialinių išlaidų ji gali padėti pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT). Todėl Europos Sąjunga ir jos valstybės narės įsipareigojo padidinti savo pagalbą prekybai (angl. AfT).

2007 m. spalio 15 d. Europos Sąjunga ir jos valstybės narės priėmė Europos Sąjungos pagalbos prekybai strategiją. Bendra Europos Sąjungos ir Europos Sąjungos valstybių narių iniciatyva šia strategija siekiama paremti visas besivystančias šalis, ypač mažiausiai išsivysčiusias šalis (angl. LDC), kad jos geriau integruotųsi į taisyklėmis pagrįstą pasaulio prekybos sistemą ir veiksmingiau panaudotų prekybą kovoje su skurdu.

Komisija stebėjo strategijos įgyvendinimą nuo pat jos priėmimo ir ką tik priėmė savo trečią stebėjimo ataskaitą, apimančią Europos Sąjungos ir Europos Sąjungos valstybių narių pažangą šioje srityje, kurioje pateikiama 2008 m. pagalbos prekybai srautų analizė. Šie tyrimai rodo, kad bendros Europos Sąjungos ir jos valstybių narių pastangos pagalbos prekybai srityje dabar tampa vis svarbesnės plečiantis politikos veiklai tiek Europos Sąjungoje, tiek valstybėse narėse ir vis didėja pagalbos prekybai srautai į besivystančias šalis.

2005 m. Europos Sąjunga ir jos valstybės narės įsipareigojo kasmet iki 2010 m. padidinti savo su prekyba susijusią paramą (angl. TRA) – ji yra visos pagalbos prekybai dalis – iki 2 mlrd. EUR. Šių metų ataskaitoje parodyta, kad jos jau pasiekė šį tikslą.

Didžiausi padidėjimai nustatyti pagalboje prekybai plačiąja prasme – įskaitant transportą ir energetiką, gamybos sektorius ir su prekyba susijusį reguliavimą. Praėjusių metų ataskaitoje parodyta, kad visa Europos Sąjungos ir valstybių narių pagalba prekybai 2007 m. pasiekė 7 mlrd. EUR. Nauji skaičiai rodo tolesnius svarbius tiek Europos Sąjungos, tiek valstybių narių padidinimus 2008 m., kurie iš viso sudaro 10,4 mlrd. EUR. Todėl Europos Sąjunga lieka didžiausia pagalbos prekybai teikėja visame pasaulyje.

Europos Sąjungos pagalba prekybai yra finansuojama iš Europos vystymosi fondų nacionalinių, regioninių ir AKR vidaus paketų bei iš Europos Sąjungos biudžeto. Išskyrus mažą biudžeto eilutę dėl daugiašalės pagalbos prekybai veiklos ir kai kuriuos specifinius išteklius, atidėtus reguliavimo dėl cukraus ir bananų palaikymui, lėšos apskritai nėra iš pradžių skiriamos pagalbai prekybai, bet skiriamos šiems sektoriams bendradarbiaujant su šalimis partnerėmis po normalių programavimo procedūrų. Visą 2010 m. pagalbos prekybai stebėjimo ataskaitą galima rasti šiuo adresu: http://ec.europa.eu/development/icenter/repository/SEC_2010_0419_COM_2010_0159_EN.PDF" \o "blocked::http://ec.europa.eu/development/icenter/repository/SEC_2010_0419_COM_2010_0159_EN.PDF" .

Komisija neturi jokių tiesioginių lėšų įvertinimo rezultatų dėl TVT pasiekimo. Mūsų pagalbos vystomajam bendradarbiavimui suskaidymas į sektorius buvo atliktas dėl bendro programavimo vykdymo su mūsų šalimis partnerėmis. Rezultatas atspindi mūsų partnerių prioritetus bei Komisijos pastangas kiek įmanoma padidinti savo intervencijos pridėtinę vertę ir pagerinti darbo pasidalijimą su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir kitais donorais. Be to, rezultatus dėl TVT galima pasiekti įvairiomis priemonėmis, kaip antai per paramą biudžetui, tokiu būdu išmokos yra susiejamos su našumo rodikliais TVT sektoriuose (švietime, sveikatos priežiūroje, taip pat ir, bendresne prasme, skurdo mažinimo srityje). TVT taip pat įtaką daro investicijos į kitus sektorius (vanduo ir sanitarija, kaimo plėtra, valdymas …), ir Komisija jiems taip pat skiria daug dėmesio.

Siekdama padidinti mūsų partnerių ir kitų donorų informuotumą bei paspartinti kelią TVT link, Komisija 2010 m. balandžio 21 d. priėmė Veiksmų planą dėl TVT, kuriame pateikti Europos Sąjungos finansuotų projektų pavyzdžiai ir kurį galima rasti šiuo adresu:

http://europa.eu/rapid/pressReleasesAction.do?reference=MEMO/10/145&format=HTML&aged=0&language=EN&guiLanguage=fr .

Įgyvendinant Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3577/92⁽¹⁾, susijusį su laisvės teikti paslaugas principo taikymu jūrų transportui, siekiant visiško rinkos reguliavimo nutraukimo panaikinti kabotažo apribojimai, ir tai turi didelį poveikį laivų įguloms ir mažosioms ir vidutinėms turizmo įmonėms Graikijoje. Argumentai, kuriuos pateikė ES ir partijų Graikijos socialistų judėjimo (PASOK) ir „Naujoji demokratija“ vyriausybės dėl to, kad laisva konkurencija bus naudinga darbuotojams, pasirodė esą neteisingi. Laivų savininkai stipriai padidino keleivių bilietų kainas ir krovinių vežimo mokesčius, o tuo tarpu jiems skiriamos valstybės subsidijos per septynerius metus 2003–2010 m. laikotarpiu padidėjo dešimteriopai. Laivybos konsorciumai atleido iš darbo tūkstančius įgulos narių ir pakeitė juos darbuotojais užsieniečiais, kurie neturi teisių, susijusių su darbo sąlygomis, ir negauna jokių kolektyvinėje sutartyje nustatytų išmokų. Partijos PASOK vyriausybė ir ES dabar skelbia galutinį kabotažo apribojimų panaikinimą visiems kruizinio plaukiojimo laivams ir tai turės dar didesnį poveikį šio sektoriaus darbuotojams. Pavyzdžiui, 613 su Maltos vėliava plaukiojančio kruizinio laivo „Zenith“ įgulos narių, kurie kilę iš 27 skirtingų valstybių, daugiausia trečiųjų šalių, yra neapdrausti, neturi su darbo užmokesčiu ir darbo sąlygomis susijusių teisių ir negauna jokių kolektyvinėje sutartyje nustatytų išmokų, o tuo pačiu metu Graikijoje ir kitose valstybėse narėse tūkstančiai žmonių neturi darbo.

Ar Komisija pripažįsta, kad kabotažo apribojimų panaikinimas kruizinio plaukiojimo laivams naudingas laivybos konsorciumams, o ne jų samdomiems darbuotojams?

(EN) Reikėtų atskirti įprastines perkėlimo keltais paslaugas į salas ir kruizus. Pagal reglamentą dėl jūrų kabotažo iš valstybių narių gali būti reikalaujama, kad laivuose, užtikrinančiuose reguliarias keleivių perkėlimo paslaugas į salas, dirbtų Europos Sąjungoje dirbančios įgulos, ir taip yra Graikijos atveju. Todėl keltų operatoriai nesamdo ne ES dirbančių jūreivių, ir gerbiamojo Parlamento nario išreikštas susirūpinimas, atrodo, šiuo atžvilgiu nėra pagrįstas.

Kruizinių laivų atveju galbūt buvo imta samdyti ne Graikijoje dirbančius, bet Europos Sąjungos darbo rinkai nepriklausančius jūreivius, tačiau bendras kruiziniams laivams nusamdytų jūreivių skaičius yra daug mažesnis negu keltams.

Kalbant apie nurodytą laivą „Zenitas“ su Maltos vėliava, pateikta informacija nėra pakankama, kad būtų galima įvertinti, ar čia yra Europos Sąjungos taisyklių pažeidimas, ar jo nėra. Gerbiamasis Parlamento narys galėtų suteikti išsamesnės informacijos pateikdamas Komisijai oficialų skundą.

Kokias naujas biudžeto paramos priemones, susijusias su sporto iniciatyvomis, taikys Komisija valstybėms narėms pasirašius Lisabonos sutartį?

(EN) Įsigaliojus Sutarčiai dėl Europos Sąjungos veikimo, pagal kurią Europos Sąjungai suteikta nauja kompetencija remti valstybių narių veiksmus sporto srityje, Komisija ketina šiais metais pasiūlyti naujų iniciatyvų, kurios, tikėtina, įgaus politinio komunikato formą, kuriame bus išdėstyta bendradarbiavimo Europos Sąjungos lygmeniu sporto srityje koncepcija ir pasiūlymai dėl skatinamųjų priemonių jai paremti.

Šiuo tikslu jau prasidėjo konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais ir jos bus dar labiau suintensyvintos per ateinančius mėnesius. Po šio konsultacijų etapo ir parengiamųjų veiksmų dabartinio trejų metų laikotarpio pabaigoje (2009–2011 m.) Komisija galės pasiūlyti naujas skatinamąsias priemones, kurios prasidėtų 2012 m. Šios naujos priemonės būtų atsakas į Sutarties tikslus, atsižvelgiant į valstybių narių ir sporto judėjimo kompetencijas. Jomis būtų siekiama paremti daugiašalius projektus, kuriuos pateiktų viešosios institucijos ar pilietinės visuomenės organizacijos ir kuriais būtų siekiama palaikyti tinklus ir keitimąsi gera patirtimi sporto srityje.

Iššūkių, su kuriais susiduria Europa, pobūdis reiškia, kad koordinuoti veiksmai suteiks Europos pridėtinę vertę valstybių narių iniciatyvoms. Komisijos pasiūlymai bus atsakas į poreikį taikyti konkrečias priemones, kurios palaiko tuos suinteresuotuosius subjektus, ypač sporto organizacijas, kuriems nėra skiriamos esamos programos Europos lygmeniu. Naujos skatinamosios priemonės taip pat padės Europos Sąjungai pasiekti savo tikslus kitose politikos srityse, kaip antai švietime, sveikatos priežiūroje ir socialinėje aprėptyje.

Komisijos pasiūlymuose bus atsižvelgta į esamą manevravimo erdvę dabartinėje Europos Sąjungoje finansų struktūroje, kuri yra labai ribota. Aukščiau minėtos konsultacijos padės Komisijai nustatyti prioritetines sritis, kuriose būtų galima pasinaudoti pirmosiomis skatinamosiomis priemonėmis.

Kūdikiams skirtų prekių gamintojai ir jomis prekiaujantys mažmenininkai visame pasaulyje stengiasi atsisakyti cheminio preparato bisfenolio A, kuris naudojamas polikarbonato plastikui gaminti ir yra žinomas dėl hormonus ardančių savybių. Manoma, kad didžiausios įtakos jis turi sveikatos sutrikimams, susijusiems su medžiagų apykaita, vaisingumu ir nervų sistemos vystymusi. Polikarbonato plastikas plačiai naudojamas skardinėse maisto ir gėrimų pakuotėse, taip pat daugelyje plastikinių gaminių, pavyzdžiui, mobiliuosiuose telefonuose, kompiuteriuose ir medicininėje įrangoje.

Kaip Komisija ketina paskatinti ES įmones vienas iš pirmųjų pradėti naudoti ir kurti saugesnes alternatyvias priemones siekiant užtikrinti ES konkurencingumą?

(EN) Europos maisto saugos tarnyba (angl. EFSA) šiuo metu peržiūri tyrimą dėl bisfenolio A poveikio vystymuisi ir, be to, peržiūri pasirodančią literatūrą, susijusią su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ir Komisijos direktyva 2002/72/EB dėl plastikinių medžiagų ir gaminių. Iki 2010 m. gegužės mėn. pabaigos EFSA pateiks Europos Komisijai naujausią bisfenolio A saugos apžvalgą, papildančią esamas nuomones.

Kai tik bus pateikta EFSA nuomonė, bus priimtas sprendimas dėl kitų žingsnių pagal anksčiau minėtų teisės aktų struktūrą.

Yra priimtas prioritetas kurti saugias alternatyvas gaminiams pagal Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 ir Direktyvos 2002/72/EB aprėptį, nes šie gaminiai yra svarbiausias bisfenolio A poveikio šaltinis kūdikiams ir vaikams. Esant tokioms aplinkybėms, Komisija jau susisiekė su plastiko pramonės atstovais, kad paragintų juos apsvarstyti galimybes vietoj bisfenolio A naudoti alternatyvias plastikines medžiagas, skirtas liestis su maistu.

Cheminių medžiagų plataus vartojimo gaminiuose, išskyrus liestis su maistu skirtas medžiagas ir gaminius, apribojimai reglamentuojami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) VIII antraštinėje dalyje ir XVII priede. Šiuo metu REACH reglamente nėra jokių apribojimų dėl bisfenolio A, nes visapusiame rizikos vertinime, atliktame pagal Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93 dėl esančių medžiagų rizikos įvertinimo ir kontrolės, kuris buvo 2003 m. paskelbtas Europos cheminių medžiagų biure interneto svetainėje, ir to vertinimo atnaujinime, paskelbtame 2008 m. balandžio mėn., nuspręsta, kad nėra jokio reikalingumo priimti apribojimus⁽¹⁾. EFSA atliekamos bisfenolio A saugos peržiūros rezultatai gali suteikti daugiau informacijos, kurią reikės apsvarstyti pagal REACH numatytų procesų struktūrą.

Kalbant apie platesnį klausimą dėl medžiagų, sutrikdančių endokrininės sistemos veiklą, Komisija atlieka esminį tyrimą, kurį numatoma baigti iki 2011 m. rudens ir kuriame apibendrinama visa naujausia mokslinė informacija. Į šio tyrimo rezultatus bus atsižvelgta esamos Bendrijos programos dėl endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų peržiūroje.

Komisija, įpareigota 2006 m. Tarybos ir Parlamento, 2007 m. pradėjo biudžeto peržiūrą (SEC(2007)1188). Rengdamiesi priimti naują sutarimą dėl ES išlaidų politikos, kurią įgyvendinant būtų galima išspręsti kito dešimtmečio ir vėlesnio laikotarpio uždavinius, Parlamentas ir Taryba įpareigojo Komisiją atlikti visapusišką išsamią peržiūrą, kuri apimtų visus ES išlaidų aspektus, įskaitant bendrąją žemės ūkio politiką, ir išteklius, ir 2008–2009 m. įpareigojo pateikti ataskaitą.

Regis, ši biudžeto peržiūra vargu ar bus užbaigta iki tol, kol 2011 m. pirmąjį ketvirtį bus pasiūlyta Daugiametė finansinė programa, nes Komisijos Pirmininkas J. M. Barroso nori išankstinio susitarimo dėl strategijos „ES 2020“, įtrauktos į Europos Vadovų Tarybos birželio 2010 mėn. darbotvarkę.

Turint mintyje biudžeto peržiūrą ar kitus biudžeto reformos sprendimus, prieš rengiant kitą DFP būtina išsiaiškinti Parlamento vaidmenį, susijusį su strategija „ES 2020“. Ar Komisija galėtų patvirtinti, kad Parlamentas dalyvaus biudžeto peržiūros procese, kaip numatyta Sutartyje?

(EN) Naujajai Kolegijai nustačius savo politikos prioritetus pagal Strategiją „Europa 2020“ ir Komisijos darbo programą, galima patvirtinti, kad dokumentas dėl biudžeto peržiūros yra numatytas trečiajam 2010 m. ketvirčiui.

Komisija įsitraukė į labai rezultatyvias diskusijas su Parlamentu dėl visų biudžeto reikalų ir nori tęsti šį nuodugnų dialogą su Parlamentu dėl būsimų Europos biudžeto rekomendacijų.

Šiame etape labai svarbu pasiekti institucijų ir valstybių narių sutarimą dėl to, kaip būtų geriausia išreikšti politinius prioritetus Europos biudžete. Tam reikia ištirti sritis, kuriose Europos pridėtinė vertė yra didžiausia, ir priimti pasirenkamuosius sprendimus, ypač šiuo didelių ekonominių ir biudžetinių sunkumų laikotarpiu.

Dokumentas dėl 2010 m. numatyto biudžeto peržiūros pasitarnaus kaip parengiamasis diskusijų apie būsimas finansines perspektyvas etapas. Tai taip pat suteiks progą pristatyti pagrindinius principus, pagal kuriuos turėtų būti vykdoma ilgalaikė biudžeto reforma.

Be to, Komisija mano, kad visiškas Parlamento dalyvavimas yra ne tiktai būtinas, bet ir esmingai svarbus, kad vykdymas būtų sėkmingas.