Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2010 m. birželio 14 d. - Strasbūras

22. Teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese (diskusijos)

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – S. Ludford pranešimas (A7-0198/2010) Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl teisių į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese projekto (00001/2010 – C7-0005/2010 – 2010/0801(COD)).

  Sarah Ludford, pranešėja. − Ponia pirmininke, per dešimtmetį daugelis iš mūsų suprato, kad ES reikėjo imtis veiksmų, kad sustiprintų įtariamųjų ir kaltinamųjų teises Europos Sąjungoje ir suteiktų teisingiems teismo procesams užtikrinti reikalingas apsaugos priemones. Šių veiksmų reikėjo imtis atsižvelgiant į daug glaudesnį bendradarbiavimą viešosios tvarkos palaikymo ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn srityse, Europos arešto orderio įvedimą ir tai, kad ES piliečiai naudojasi laisvo judėjimo teisėmis ir gali turėti reikalų su teisės aktais nežinomoje aplinkoje.

Bandyta imtis visapusiškų priemonių dėl vadinamųjų procesinių garantijų, tai Europos Parlamento nariai aktyviai palaikė, tačiau šis bandymas visiškai nesulaukė pritarimo Taryboje 2007 m.

Mane nudžiugino tai, kad praėjusiais metais Komisija (ir džiaugiuosi šiose diskusijose matydama Pirmininko pavaduotoją V. Reding), kurią palaikė Tarybai pirmininkaujanti Švedija, atnaujino šį klausimą pateikdama šešių atskirų priemonių veiksmų planą. Tai yra pirmoji dienos šviesą išvydusi priemonė. Remiantis šia direktyva, jeigu tampi įtariamuoju arba esi areštuojamas, apklausiamas arba patraukiamas į teismą ir nesupranti tos šalies kalbos, turi teisę į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas tam tikromis aplinkybėmis, apklausiant policijai, per teismo posėdžius, susitikimus su savo advokatu ir panašiai. Apskritai kalbant, padėtis turi būti tokia pati kaip ir vietos gyventojo.

Valstybių narių bendradarbiavimo baudžiamojoje teisenoje pagrindas yra abipusis pripažinimas, beveik automatinis kitų ES šalių teismų sprendimų pripažinimas remiantis abipusiu pasitikėjimu, tačiau neprotinga manyti, kad pasitikėjimas yra savaime. Visoms ES valstybėms jį reikia užsitarnauti visiškai laikantis tam tikrų teisingumo ir teisingo teismo proceso standartų.

Visi mes, dalyvaujantys šioje diskusijoje, tikriausiai esame susidūrę su bylomis, kai netikėjome, kad vyko kieno nors teisingas teismo procesas. Neseniai susidūriau su Garrio Manno, kuris neseniai pagal Europos arešto orderį buvo grąžintas į Portugaliją, byla. Per pirminį teismo procesą ir kaltinimas, ir bausmė buvo perskaityti žodžiu. G. Mann nežinojo, kuo jis kaltinamas iki tol, kol jis buvo nuteistas. Vertėjas žodžiu buvo vietos kirpėjas, teisėjo žmonos draugas. Kai jis buvo išsiųstas atgal į Jungtinę Karalystę, jam įteiktas paprastas laiškas anglų kalba, kuriuo iš esmės nurodoma dvejus metus negrįžti į Portugaliją, nors metais vėliau išduotas Europos arešto orderis siekiant nurodyti grįžti atlikti bausmę.

Tinkamos ir profesionalios pagalbos kalbos atžvilgiu stoka taip pat buvo vienas iš trūkumų Andrew Symeou byloje, kurią nagrinėju Graikijoje.

Šia priemone siekiama ne tik užtikrinti, kad valstybės narės įgyvendintų Europos konvencijos 6 straipsnį, bet kad taip pat toliau tobulintų jos būtinuosius standartus. Remiantis praėjusio lapkričio mėn. veiksmų planu, dar yra galimybių ES imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti visišką šios konvencijos standartų įgyvendinimą ir, kai reikia, užtikrinant nuoseklų tų standartų taikymą ir jų didinimą.

Tikiu, kad Parlamentas tinkamai pasinaudojo jam pagal Lisabonos sutartį suteiktomis naujomis bendros atsakomybės už teisės aktus galiomis. Labai padedant Pirmininko pavaduotojai V. Reding, kuriai reiškiu pagarbą, ir jos tarnautojams sunkiai kovojome, kad padidintume tam tikrų pagrindinių sričių standartus, įskaitant įtariamojo ir advokato bendravimo vertimą žodžiu visais proceso etapais, įtariamojo teisę užginčyti sprendimą, kad nereikia teikti vertimo žodžiu arba raštu paslaugų, ir taip pat teisę skųstis dėl vertimo kokybės.

Mes užsitikrinome teisę riboti naudojimąsi daliniu vertimu, todėl visa svarbi medžiaga turi būti išversta raštu, o vertimo žodžiu išimtys privalo iš tikrųjų būti išimtys ir kad įtariamajam nebūtų leidžiama atsisakyti teisės į vertimą nepasitarus. Tai tik keli iš svarbiausių klausimų.

Apibendrindama tvirtai palaikau Europos arešto orderį, tačiau mums reikia veiksmų plano programos siekiant sustiprinti piliečių teises ir užtikrinti geresnį šio orderio veikimą. Apsaugos priemonių ir gynybos teisių stiprinimas visiškai nesusijęs su negriežtumu nusikaltimų atžvilgiu. Jis susijęs su griežtumu nusikaltimų atžvilgiu. Patikimas veiksmingas teisingumas priimant kokybiškus sprendimus leistų sulaikyti daugiau nusikaltėlių, ir skubotas išlaidų mažinimas nėra geriausias sprendimas, nes, jeigu priimamas blogas teismo sprendimas arba taikoma bloga policijos praktika, žmonės teiks apeliacinius skundus.

Pigus teisingumas nėra teisingumas. Todėl gerai vertinu šią direktyvą. Dėkoju Tarybai pirmininkaujančiai Ispanijai, su kuria, kaip ir su Komisija, sėkmingai vedėme derybas, o apibendrindama išnagrinėsiu plenariniame posėdyje pateiktus pakeitimus.

PIRMININKAVO: Diana WALLIS
Pirmininko pavaduotoja

  Viviane Reding, Komisijos pirmininko pavaduotoja. − Ponia pirmininke, tai tiesa. Procedūrinės apsaugos priemonės yra svarbiausias teisingumo srities dalykas per ateinančius metus, nes mums reikia tų kaltinamųjų teisių baudžiamosiose bylose būtinųjų standartų. Jie būtini siekiant sustiprinti tikrą skirtingų valstybių narių teisminių institucijų tarpusavio pasitikėjimą. Be šio pasitikėjimo tarpusavio pripažinimas niekad nebus veiksmingas.

Teisėjai ir prokurorai privalo būti tikri, kad, nesvarbu, kur Europos Sąjungoje vyksta procesas, bus laikomasi bendrųjų pagrindinių teisių. Piliečiai privalo būti tikri, kad būtinieji procesinių teisių standartai sustiprins jų pasitikėjimą mūsų teisingumo sistema ir taip pat ES, kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erdve.

Todėl aš palankiai vertinu dviejų teisės aktų leidėjų pasiektą susitarimą. Norėčiau ypač padėkoti pranešėjai baronienei Sarah Ludford ir visam Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui už jų puikų darbą šių dokumentų atveju.

Man, kaip Komisijos narei, malonu, kad daugelį kompromisinių sprendimų įkvėpė mūsų 2010 m. kovo mėn. pasiūlymas. Pasiūlymu siekta to, ką Parlamentas pasiekė dabar, būtent užtikrinti aukštus kaltinamųjų teisių standartus ir išvengti bet kokios rizikos laikytis mažesnių standartų, nei nustatytieji Europos žmogaus teisių konvencijos acquis. Direktyva, kokia ji pateikta dabar, bus padidinti būtinieji standartai. Nuolatinis vertimo žodžiu paslaugų teikimas baudžiamosiose bylose ir svarbiausių dokumentų vertimas raštu tiesiog padėtų įgyti teisę į teisingą teismą, kuris veiktų paprasčiau ir sistemingiau. Aš visiškai sutinku su pranešėja, kad pigus teisingumas nėra teisingumas ir galų gale jam reikia daugiau išlaidų, taip pat nėra teisėjų, ir piliečių pasitikėjimo.

Taip pat labai džiaugiuosi, kad buvo galima labai greitai priimti šią direktyvą. Tai pirmasis veiksmų plano žingsnis, kuris rodo, kad visos institucijos laikosi savo pažado šiam dokumentų rinkiniui teikti pirmenybę.

Yra tik vienas dalykas, su kuriuo turiu nesutikti, ir tai yra kai kurių valstybių narių prašymas pratęsti įgyvendinimo laikotarpį iki 36 mėnesių. Komisija mano, kad treji metai yra pernelyg ilgas laikotarpis, nes nė viena valstybė narė nepateikė jokių įrodymų, kad įgyvendinti šią teisės akto dalį bus labai sunku. Be to, valstybės narės taip pat žinojo, kad šis teisės aktas bus priimtas, ir tai jos žinojo jau septynerius metus.

Tai išsakiusi, kompromiso siekio vedama, pritarsiu šiam sprendimui. Tai, ką sakau dabar, labai svarbu ateičiai. Suprasdama, kad šis sprendimas nesudarys būsimo veiksmų plano priemonių precedento, – ir norėčiau tai pabrėžti tris kartus – pasakysiu „taip“ šį kartą, bet ne dar kartą. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad Komisija panaudos visus reikalingus turimus išteklius, siekdama užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi įsipareigojimų laiku ir tinkamai įgyvendintų sprendimą. Taip nustatyta Lisabonos sutartyje ir Stokholmo programoje.

Kaip žinote, Komisija jau dirba tolesnių veiksmų plano priemonių srityje. Netrukus pateiksiu pasiūlymą dėl teisės į informaciją – teisių pranešimą. Jis bus pristatytas kitą savaitę, taigi bus tęsiamas šiandien pradėtas darbas.

  Elena Oana Antonescu, PPE frakcijos vardu. – (RO) Norėčiau pradėti pasveikindama pranešėją baronienę S. Ludford už visas jos į šį darbą įdėtas pastangas ir padėkoti už tai, kaip ji dirbo su šešėliniais pranešėjais.

Bendri standartai – esminė tarpusavio pasitikėjimo valstybių narių teisinėmis sistemomis sąlyga. Įtariamųjų arba kaltinamųjų teisė į teisingą bylos nagrinėjimą yra pagrindinė teisė, įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje. Vis dėlto, nesilaikant atitinkamų gynybos proceso standartų, kyla grėsmė sugriauti pusiausvyrą tarp galimų prokuratūros priemonių ir įtariamųjų arba kaltinamųjų teisių apsaugos masto.

Įdėta pastangų siekiant ilgam sustiprinti procesines teises Europos Sąjungoje. Pradinių veiksmų imtasi 2000 m. lapkričio mėn., kai Taryba, remdamasi Tamperės išvadomis, priėmė priemonių, skirtų įgyvendinti nuosprendžių baudžiamosiose bylose abipusio pripažinimo principą, programą. Po to 2004 m. Komisija pateikė pasiūlymą dėl pagrindų sprendimo dėl tam tikrų procesinių teisių baudžiamuosiuose procesuose. Nepavyko pasiekti susitarimo ir 2007 m. birželio mėn. derybos buvo nutrauktos. Tada 2009 m. liepos mėn. Tarybai pirmininkaujanti Švedija pateikė veiksmų planą, kuriame buvo siūloma laipsniškai įtvirtinti procesines teises. Komisija pateikė pasiūlymą 2009 m. liepos mėn. ir 2009 m. gruodžio mėn., po to, kai įsigaliojo Lisabonos sutartis ir buvo pakeista teisės sistema. Pagaliau sulaukėme iniciatyvos iš 13 valstybių narių.

Beveik po septynerių metų dabar mes rengiamės priimti pirmąją veiksmų plano priemonę, susijusią su procesinėmis teisėmis – Direktyvą dėl teisių į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese. Norėčiau pasakyti, kaip džiaugiuosi rezultatu,pasiektu po institucijų derybų. Tekste, dėl kurio balsuosime trečiadienį, pateikiami svarbūs valstybių narių pasiūlymo patobulinimai.

Nuoširdžiai tikiuosi, kad trejų metų įgyvendinimo laikotarpis nesudarys tolesnių veiksmų plano priemonių precedento ir kad valstybės narės stengsis kuo greičiau tinkamai, nuosekliai ir teisingai taikyti visas šios direktyvos nuostatas.

  Carmen Romero López, S&D frakcijos vardu. – (ES) Ponia pirmininke, aš taip pat patenkinta šio darbo rezultatais ir dėkoju baronienei S. Ludford, ypač už tai, kaip ji dirbo su visais šešėliniais pranešėjais.

Tai pirmasis tekstas, svarstomas pagal įprastą teisėkūros procedūrą, pagal kurią Parlamentas turi sprendžiamąjį balsą dėl trijų valstybių narių pateikto direktyvos projekto, ir svarbu, kad Europos Parlamento narys iš Jungtinės Karalystės būtų šio teksto pranešėjas.

Kaip jau minėta, valstybės narės pasinaudojo pagal Lisabonos sutartį suteikiama išimtine teise dėl teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, kad pateiktų iniciatyvas, bet pažangos procesinių teisių srityje stoka nuo 2004 m. buvo iš dalies panaikinta įtvirtinus pirmąją teisę veiksmų plane, pateiktame Tarybai pirmininkaujančios Švedijos.

Kelias buvo atviras, tačiau jį laikinai užtvėrė naujos Komisijos rinkimai. Šiuo atveju Komisija taip pat nusprendė pateikti savo rengiamą direktyvos projektą. Parlamentas padarė Komisijos parengto dokumento pakeitimus. Taigi tai buvo geras institucijų bendradarbiavimo pavyzdys siekiant, kad nebūtų švaistomas laikas ir šios pagrindinės procesinės teisės būtų greičiau įtvirtintos.

Tai reiškė, kad galima paspartinti darbą. Dabar mes tikimės, kaip Komisijos narė ką tik pasakė, kad likusios teisės, Pagrindinių teisių chartija, kuri yra antroji procesinių garantijų paketo dalis, kuo greičiau atsidurs Parlamente. Taip pat tikimės, kad greitai bus pateikta likusioji paketo dalis, nes būtų beprasmiška ją vilkinti tam, kad negalėtume baigti jos nagrinėti per pagrįstą laikotarpį.

Kaip jau sakė kiti pranešėjai, laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė negali būti sukurta, jeigu nepradėsime nuo šių procesinių garantijų principo. Kaip mes gyvensime saugioje, teisingoje ir laisvoje erdvėje, jeigu europiečiai gali būti savavališkai sulaikyti ir tapti įtariamaisiais, jeigu jie neturi šių procesinių garantijų, šių būtinųjų standartų valstybėse narėse? Tokiu atveju kokią prasmę turi Europa, kurią norime sukurti?

Tiesa, ką kiti pranešėjai taip pat minėjo, kad dėl terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo grėsmės reikia, kad sustiprintume savo apsaugos priemones, ir to pavyzdys yra Europos arešto orderis. Tačiau visi žinome, kad, jeigu neturėsime teisingos ir laisvos Europos, nesukursime ateities, kurios norime.

(Pranešėjas sutiko atsakyti į klausimą, pateiktą pagal „mėlynosios kortelės“ procedūrą (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalis)

  William (The Earl of) Dartmouth (EFD). – Ponia pirmininke, norėčiau paklausti C. R. Romero, ar jai neatėjo į galvą mintis, kad tų šalių, kuriose taikomi daug aukštesni asmens teisių standartai, piliečiai, pvz., Jungtinės Karalystės, priversti laikytis daug žemesnių asmens teisių standartų, galiojančių kitose Europos šalyse pagal Europos arešto orderį ir Europos teisingumo direktyvas.

Ar apie tai pagalvojote?

  Carmen Romero López (S&D). – (ES) Taip, klausimas tikriausiai susijęs su būtinaisiais standartais, kuriuos, tikimės, valstybės narės pasieks, bet, aišku, kiekviena valstybė narė gali padidinti standartus, ir tai, žinoma, jūsų tikslas.

Tai reiškia Europos kūrimą, kad galėtume gyventi erdvėje, kurioje būtų nustatyti visų valstybių narių trokštami būtinieji standartai, tačiau atsižvelgiant į istorines savo šalies ir daugelio kitų šalių, kurios yra Europos dalis, tradicijas, esu įsitikinusi, kad neabejotinai šie standartai taps dar aukštesni.

  Alexandra Thein, ALDE frakcijos vardu. – (DE) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, saugumo ir teisėsaugos institucijos bendradarbiauja kaip niekad glaudžiai, siekdamos pagerinti tarpvalstybinius nusikaltimus padariusių asmenų patraukimą baudžiamojon atsakomybėn tam, kad apgintų Europos Sąjungos piliečių saugumą. Šiuo atžvilgiu galėčiau paminėti, pvz., Europos arešto orderį. Tačiau, kita vertus, svarbiausios piliečių, kaltinamų padarius nusikaltimus, teisės neįtraukiamos į teisės aktus. Iki šiol visi bandymai užtikrinti garantijas, kurias suteikia teisinė valstybė baudžiamajame procese, žlugo nepasiekus reikiamo vieningo susitarimo Taryboje arba negavus abipusio pripažinimo.

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, dabar turime naujas galimybes apsaugoti pagrindines piliečių procesines teises baudžiamajame procese. Dabar pirmą kartą Europos Parlamentas turi bendro sprendimo galią ir Taryboje dabar reikalinga tik kvalifikuota balsų dauguma.

Kaip žinote, mes, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija, esame už piliečių teisių apsaugą ir tolesnį teisių plėtimą. Taigi taip pat dirbome tam, kad užtikrintume, kad ateityje visi ES piliečiai turėtų teisę į vertėją žodžiu ir vertimą raštu, jeigu juos suima policija arba jie stoja prieš teismą kaip kaltinamieji valstybėje narėje, kurios kalba jie nekalba arba kurios kalbos jie nesupranta.

Svarbu, kad ne tik baudžiamasis procesas būtų geriau koordinuojamas tarp valstybių, bet taip pat kad Europos gyventojai turėtų tinkamas galimybes pasinaudoti piliečių teisėmis baudžiamosios veikos tyrimuose ir procesuose – pvz., teise į teisingą bylos nagrinėjimą.

  Heidi Hautala, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FI) Ponia pirmininke, klausimas, kuris ką tik buvo užduotas C. Romero López, aišku, labai svarbus. Būtent todėl siekiame nustatyti būtinuosius procesinius standartus, kad galėtume pasitikėti kitomis valstybėmis narėmis, kai kalbama, pvz., apie įtariamojo arba kaltinamojo išdavimą.

Noriu padėkoti pranešėjai už jos nuostabų komandinį darbą su visais mūsų šešėliniais pranešėjais. Svarbiausia, kad dabar turime direktyvą, kuri turi garantuoti, jog kiekvienas turėtų teisę suprasti valdžios institucijas ir teismo procesą bei būti suprastas tokiomis aplinkybėmis; ši teisės yra viena svarbiausių išankstinių teisinės valstybės sąlygų.

Taip pat norėčiau padėkoti pranešėjai už tai, kad ji stengėsi rasti sprendimus, kaip padėti mums įveikti tam tikras problemas, su kuriomis susiduria skirtingos valstybės narės, atsižvelgiant į skirtingą teismų kultūrą. Žinoma, apgailėtina, kad prieš įsigaliojant šiai direktyvai bus praėję 36 mėnesiai. Vis dėlto, manau, kad turėsime susitaikyti su šiuo rezultatu, nes bet kokiu atveju ši direktyva dėl savo turinio suteikia mums galimybę žengti į priekį.

  Bairbre de Brún (GUE/NGL). – (GA) Ponia pirmininke, mano dėmesys į vieną svarbų klausimą buvo atkreiptas per vėlai, kad galėčiau pateikti pakeitimus komitete – komitete, kurio narys nesu. Tai susiję su kalbomis, kurioms taikytina ši direktyva.

Mes vertiname nuorodą į „vertimą žodžiu ir raštu … į įtariamojo arba kaltinamojo gimtąją kalbą“ teksto, dėl kurio sutarta, 10e dalyje. Vis dėlto kyla pavojus, kad nuostata „arba į bet kurią kitą kalbą, kurią jis supranta“ galėtų būti naudojama siekiant apriboti kalbų pasirinkimą ir priversti kaltinamąjį arba įtariamąjį vartoti kalbą, dėl kurios jo padėtis taptų nepalanki nagrinėjant galbūt sudėtingus teisinius klausimus.

Ar gali Komisijos narė pažadėti, kad šiuo atveju taip nėra ir kad ši direktyva taip pat yra susijusi su tautinių mažumų kalbomis?

Mūsų pakeitimai susiję su įvairiomis tarptautinėmis ir Europos priemonėmis dėl tautinių mažumų ir regioninių kalbų vartojimo. Visų pirma remiamės Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsniu, kuris, be kitų dalykų, apima nediskriminavimo kalbų pasirinkimo atžvilgiu principą.

Tikimės, kad pakeitimai padės išspręsti šį kalbų klausimą, pašalinti bet kokias abejones ir kad jie bus palaikomi.

  William (The Earl of) Dartmouth, EFD frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, ši direktyva yra viena iš daugelio, kurioje apskritai numatoma, kad kiekvienas Jungtinės Karalystės pilietis ir gyventojas gali būti prievarta nugabentas į kitos Europos šalies kalėjimą. Ar ta šalis būtų Portugalija, kaip Garry Manno byloje, ar Vengrija, kaip dviejų pietvakarinės dalies rinkėjų byloje, tiesiog galioja ne tokia pati asmenų teisinė apsauga, kokia yra Jungtinėje Karalystėje – kad ir kokios iliuzijos buvo išsakytos šioje posėdžių salėje.

Taigi ši vertimo raštu direktyva yra tik priedanga. Šia direktyva bandoma pridengti žaizdą, likusią Didžiajai Britanijai dėl Europos arešto orderio beveik praradus sunkiai iškovotas laisves. Norėčiau pažymėti, kad net ir pati ši direktyva turi trūkumų. Sprendimas, ką reikia išversti raštu, daugiausia priklauso nuo prokuroro. Be to, nuolat ir besąlygiškai trūksta vertėjų raštu ir žodžiu, ypač dėl to, kad Europos Sąjungos institucijoms jų reikia tiek daug.

Mūsų pasižymėjusi kolegė baronienė S. Ludford ne kartą apibūdino save kaip žmogaus teisių gynėją. Taigi paprašyčiau jos tik šį kartą nuvyti įkyrią mintį apie federalinę Europą į šalį ir prisijungti prie mūsų siekio panaikinti Europos arešto orderį. Štai kas yra svarbu.

  Simon Busuttil (PPE). – (MT) Pasiūlymas, kurį nagrinėjame ši vakarą, yra geras, jis vertas mūsų palaikymo, nes juo suteikiama daugiau – geriau negu keletą – teisių Europos Sąjungos piliečiams. Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija balsuos už, bet mes nebalsuosime už pakeitimus, kurie bus pateikti, nenorėdami sugriauti trapaus kompromiso, kuris pasiektas. Vis dėlto šioje kalboje norėčiau atkreipti dėmesį į šiek tiek dviprasmišką Tarybos ir Komisijos padėtį dėl teisės akto pasiūlymo pateikimo. Iš tiesų pateiktas ne vienas, o du pasiūlymai. Praėjusių metų gruodžio mėn. Ministrų Taryba mums pateikė teisės akto pasiūlymą, o šių metų kovo mėn. Komisija pateikė kitą pasiūlymą visiškai tuo pačiu klausimu. Klausimas, kuris iškilo šiam Parlamentui, susijęs su dviprasmišku dalyku – dėl kurio teksto toliau tęsime darbą šiame Parlamente. Tiesą sakant, nemanau, kad tai pirmas kartas, kai kažkas panašaus nutinka, ir jis nebus paskutinis. Iš esmės turime nagrinėti kitą Ministrų Tarybos pasiūlymą dėl Europos apsaugos orderio, o Europos Komisija jau paskelbė apie ketinimą pateikti savo pasiūlymą. Taryba prašo mūsų priimti šį pasiūlymą – kalbu apie pasiūlymą dėl Europos apsaugos orderio – o Komisija mūsų prašo jo nepriimti. Asmenys, rengę Sutarties projektą, kurie įgaliojo Tarybą pateikti savo teisės akto pasiūlymus, tikrai niekada nenorėjo sukurti dviprasmiškų tokio pobūdžio aplinkybių, kai dvi institucijos ginčijasi dėl to, kurios pasiūlymas turi būti priimtas. Mano nuomone, tais atvejais, kai Komisija ketina pateikti pasiūlymą, jai turi būti leidžiama tai padaryti, o Taryba turėtų susilaikyti nuo pasiūlymo pateikimo. Priešingu atveju atsidursime padėtyje, kuriai būdingas dviprasmiškumas ir rietenos, o jų geriausia būtų išvengti.

  Tatjana Ždanoka (Verts/ALE). – Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti baronienei S. Ludford už jos nuostabų darbą žmogaus teisių labui.

Kalbu Europos laisvojo aljanso Europos Parlamento narių, atstovaujančių regionams ir mažumoms, vardu. Pabrėžiu, kad ši direktyva taip pat taikoma neoficialioms Europos Sąjungos kalboms. Taigi turi būti užtikrinamas dokumente minimas vertimas raštu ir žodžiu regioninėmis ir tautinių mažumų kalbomis. Pavyzdžiui, tuose teismų apygardose, kuriose dėl gyventojų, vartojančių regionines arba mažumų kalbas, skaičiaus tai pateisinama, turi būti suteikiama galimybė vartoti tokias kalbas. Gaila, kad Europos regioninių, arba mažumų, kalbų chartija dar nėra acquis dalis, bet esu įsitikinusi, kad vieną dieną ja taps ir kad tokios kalbos baudžiamajame procese bus vartojamos platesniu mastu, nors tik ES.

  Kinga Gál (PPE). – (HU) Ponia pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, pirmiausia leiskite pasveikinti pranešėją už jos atkaklumą, nes pagaliau dėl Lisabonos sutarties bus veikiausiai įgyvendinta priemonė, apie kurią buvo diskutuota metų metus. Tai pirmoji iš penkių Tarybos veiksmų plano priemonių, kuri įgyvendinama. Ši direktyva yra ypač svarbi, nes dabar, kai galime laisvai gyventi ir judėti Europos Sąjungos teritorijoje, kiekvienam piliečiui svarbu suprasti, kas su juo vyksta, ir padėti jam būti suprastam tokiomis sunkiomis aplinkybėmis kaip baudžiamojo proceso pradžia.

Ši iniciatyva, pateikta atsižvelgiant į Stokholmo programą, yra viena tų, kuri padeda paverti tikrove svarbiausius Europos Sąjungos tikslus. Būtent ja ES teisei ir Bendrijos pastangoms suteikiamas pojūtis, kad susiduriama su tikrais žmonių gyvenimais, o Stokholmo programa padaroma prieinama piliečiams. Tikrai palaikau svarbių Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ir Europos Tarybos Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatų įtraukimą. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir mums ruošiantis prisijungti prie Žmogaus teisių konvencijos to ir reikia tikėtis.

Kartu, manau, svarbu atkreipti dėmesį į svarbų klausimą, kuris nėra aptariamas pranešime. Nacionalinei mažumai, dažnai gana didelei nacionalinei mažumai, priklausantys piliečiai tam tikroje valstybėje narėje turi turėti tokią pačią teisę vartoti savo gimtąją kalbą baudžiamajame procese kaip ir piliečiai, kurie atsitiktinai atsidūrė toje valstybėje narėje. Be to, būtent pagal šią ES teisės aktų priemonę tam asmeniui bus leidžiama vartoti savo gimtąją kalbą.

Šis svarbus teisinis pakeitimas turi paskatinti valstybes nares užtikrinti, kad šio principo taip pat būtų laikomasi jų pačių piliečių, kurie kalba tautinės mažumos kalba, atveju. Siekiant nuoseklumo Europos Sąjungoje būtina, kad perkeliant ES teisės aktus į nacionalinę teisę nuostatos, tenkančios valstybių narių kompetencijai, kaip šiuo mažumų kalbų vartojimo atveju, turi būti atnaujinamos.

  Carlos Coelho (PPE). – (PT) Faktas, kad valstybių narių vyriausybės negalėjo sutikti nutraukti pirmąjį bandymą įvesti ES teisinę priemonę, skirtą užtikrinti vienodesnes procesines garantijas Europos Sąjungoje.

Šis naujas, laipsniškas būdas pirmiausia sietinas su teise į vertimo paslaugas raštu ir žodžiu baudžiamajame procese ir yra pirmoji iš šešių planuotų veiksmų plano priemonių. Šiuo metu valstybėse narėse nėra nustatytos teisės į svarbių procesinių dokumentų vertimo paslaugas raštu. Netgi tada, kai ši teisė yra nustatyta, ji gali labai skirtis. Pavyzdžiui, ne visada užtikrinama įtariamųjų ir jų advokatų teisė į vertimo žodžiu paslaugas. Pagal šią direktyvą šios teisės suteikiamos visiems asmenims, kurie yra įtariami arba kaltinami padaręs nusikalstamą veiklą, kol baigiamas bylos nagrinėjimas.

Aš palaikau susitarimą, pasiektą trišaliu dialogu. Pasiektais kompromisais atsakoma į daugelį Parlamento iškeltų ir iš Komisijos pasiūlymo kylančių klausimų. Sveikinu komisijos narę V. Reding, pirmiausia pateikusią gerą pasiūlymą, ir baronienę S. Ludford, mūsų pranešėją, dėl kompromisų, kuriuos ji sugebėjo pasiekti daugeliu klausimų.

Ypač pabrėžiu procesui svarbių dokumentų vertimą raštu ir garantiją, kad apsaugos lygis niekada nebūtų žemesnis negu nustatytasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

Tikiuosi, kad valstybės narės greitai įgyvendins tai, kas sutarta, ir nepaliks šios svarbios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę paskutinei minutei.

Man buvo labai malonu išgirsti V. Reding, kuri patikino mus, kad ji nedelsdama ketina pateikti daugiau veiksmų plano pasiūlymų, ir norėčiau ją padrąsinti tai padaryti. Turime aiškiai pareikšti, kad sistemingai kuriame teisingumo, o ne tik saugumo ir laisvės Europą. Galų gale man malonu, kad šios taisyklės bus taikomos visoms valstybėms narėms, išskyrus Daniją, nes ir Jungtinė Karalystė, ir Airija pasinaudojo savo teise nuspręsti.

  Axel Voss (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, pone Komisijos nare, norėčiau nuoširdžiai jums padėkoti už tai, kad atvirai pasisakėte už procesines teises ir standartus, kurie kaip niekada mus priartins prie vidaus rinkos teisingumo srityje. Labai džiaugiuosi, kad pagaliau sugebėjome, taip pat E. O. Antonescu dėka, pašalinti supaprastintas procedūras šioje srityje. Būtų buvę geriau nustatyti netgi dar daugiau reikalavimų vertėjams raštu, nes kokia nauda iš vertimo raštu, jei negalima užtikrinti vertėjo darbo kokybės? Trejų metų įgyvendinimo laikotarpis, mano nuomone, yra skausmingas, bet nemanau, kad jis kaip nors neigiamai paveiktų su tuo susijusius asmenis, nes jie turi Europos žmogaus teisių konvenciją, o visą teisminę sistemą taip pat reikės pakeisti. Taip pat tai svarbu teisėtyrai. Taigi dėkoju jums, kad tai taip gerai pavyko. Labai jums dėkoju.

  Evelyn Regner (S&D). – (DE) Ponia pirmininke, šis pranešimas rodo Europos pažangą. Tai geras žingsnis teisėtumo Europos kūrimo link. Vis dėlto daug kas priklausys nuo to, ar pamatinis sprendimas dabar bus taikomas vienodai, nes vienodas šio pamatinio sprendimo taikymas yra neabejotinai svarbus. Jeigu skirsis būtinieji teisiniai standartai, nebus įmanoma sukurti pasitikėjimo atitinkamomis teisinėmis sistemomis. Mums reikia sukurti pasitikėjimą.

Aš norėčiau pasakyti, kad man būtų patikę, jei administracinių bausmių procesas taip pat būtų buvęs įtrauktas, nes dabar tai reiškia, kad neapimama labai svarbi teisinė sritis. Vis dėlto, žinoma, žinau, kad tai yra ypač svarbi ir plati sritis. Tikiuosi, kad Stokholmo programos įgyvendinimo laikotarpiu greitai bus atsižvelgta ir į šį aspektą.

  Gerard Batten (EFD). – Ponia pirmininke, pagrindinė Europos arešto orderio problema yra ne netinkamos vertimo raštu paslaugos, bet tai, kad paaiškėjo, jog nacionaliniai teismai yra visiškai bejėgiai pirmiausia apsaugoti savo pačių piliečius nuo neteisingo išdavimo.

Mano rinkėjas Andrew Symeou iki teismo 11 mėnesių buvo laikomas Graikijos Korydallos kalėjime. Dar šešiems Jungtinės Karalystėa piliečiams, tarp jų Danieliui Bellui ir George’ui Hollandsui, gresia perdavimas ir kardomasis kalinimas Korydallos kalėjime.

Jungtinės Karalystės teismui netgi neleidžiama svarstyti vadinamųjų įrodymų prieš juos. Korydallos kalėjime keturi kaliniai laikomi vienam asmeniui skirtoje kameroje, tualetas yra skylė kampe, tualetinio popieriaus neduodama, narkotikai ir smurtas yra įprasti, o naktimis galima girdėti prievartaujamų aukų riksmus.

Jungtinės Karalystės vyriausybei turėtų būti gėda, kad pagal dokumentą ji nusiteikusi siųsti Jungtinės Karalystės piliečius į tokią vietą, kuri gali būti apibūdinta kaip tikra išvietė.

  Andrew Henry William Brons (NI). – Ponia pirmininke, akivaizdu, kad baudžiamajame procese dalyvaujantys asmenys turi gauti vertimo žodžiu ir raštu paslaugas, visų pirma dėl to, kad pagal Europos arešto orderį leidžiama išduoti žmones už veiką, kuri jų pačių šalyje netgi nėra nusikalstama veika. Vis dėlto tai vienas iš nutylėtų didelio masto migracijos padarinių, kuris nebuvo pripažintas tuo metu, kai prasidėjo.

  Georgios Papanikolaou (PPE). – (EL) Ponia pirmininke, savo ruožtu taip pat norėčiau padėkoti pranešėjai už mūsų vaisingą bendradarbiavimą. Daugelis iš mūsų Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete pateikė šio svarbaus pranešimo pakeitimų ir šie pakeitimai dabar yra įtraukti į galutinį tekstą.

Procesas iš tiesų buvo ypač sunkus. Vis dėlto jis baigėsi rezultatyviai. Iš esmės, kai kalbame apie balsavimą dėl šios direktyvos, turėtume pripažinti, kad atsižvelgiant į baudžiamąjį procesą ir toliau stipriname kaltinamųjų, kurie kalba skirtinga kalba, teisių apsaugą.

Vis dėlto mums skirti treji metai pagal šį taikomą veiksmų planą yra pakankamas laikas. Mes daug tikimės iš Komisijos taikant šią direktyvą ir apčiuopiamų rezultatų ją perkėlus į nacionalinę teisę. Turime didelių lūkesčių. Tikimės, kad daug kas pasikeis. Vis dėlto, kaip teisingai sakė prieš tai kalbėję pranešėjai, iš tiesų svarbu, kad nepaliktume visko paskutinei minutei.

  Viviane Reding, Komisijos pirmininko pavaduotoja. − Ponia pirmininke, leiskite padėkoti visiems šio Parlamento nariams, kurie labai tvirtai ir patikimai palaikė teisingumo sritį, kurią pradėjome kurti.

Europos Lisabonos sutartis mums suteikia galimybę dabar – suteikdama priemones – žingsnis po žingsnio judėti į priekį, įgyvendinant piliečių teises, nesvarbu, ar tai būtų nuteistųjų, ar nukentėjusiųjų teisės. Viskas rengiama ir greitai išvys dienos šviesą.

Pereinu prie klausimo, susijusio su daugiau pasiūlymų, sudarančių veiksmų plano dalį, – taip, po teisės į vertimo žodžiu paslaugas, kurią, esu tikras, Parlementas rytoj parems, bus teisė gauti ir skleisti informaciją, teisių raštas, kurį pateiksiu Parlamentui svarstyti iki vasaros. Po šios teisės eis teisė gauti teisines konsultacijas ir teisė bendrauti su širdžiai mielais žmonėmis.

Taigi matote, kad einame kryptimi, kurios tikslas yra pasiekti šiuos dalykus: tokį patį aukštą teisių lygį visiems ES piliečiams, kad ir kur jie būtų, kad ir su kokiomis problemomis susidurtų. Nesvarbu, ar jie keliauja studijų, verslo arba laisvalaikio tikslais, jie turi jaustis kaip namuose ir turėti tokias pačias teises, kokias turi namuose, kad ir kur jie būtų Europoje.

Vienas svarbus klausimas, kurį pabrėžė keletas narių, yra kalbos klausimas. 2 straipsnio 1 dalyje ir 3 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad kaltinamajam, kuris nesupranta atitinkamo baudžiamojo proceso kalbos arba ja nekalba, turi būti suteiktos vertimo žodžiu ir dokumentų vertimo raštu paslaugos. Dabar tai netiesiogiai reiškia, kad kalba, į kurią verčiamas procesas, yra kalba, kurią tas asmuo supranta. Iš esmės tai susiję ne tik su Europos Sąjungos arba mažumų kalbomis. Tai susiję su prieš teismą stojančio asmens kalba. Tikiu, kad tik tai yra teisinga, nes mes privalome turėti teisingą procesą, kad didintume piliečių pasitikėjimą mūsų teisingumo sistema ir taip pat, o tai yra svarbiausia, kad užtikrintume abipusį teisėjų ir prokurorų pasitikėjimą kaimyninių šalių sistemomis, kurio negalėsime pasiekti, jei taip pat neturėsime panašaus teisių lygmens.

Vieną klausimą apie procesą uždavė S. Busuttil ir kiti nariai – ne apie procesines teises, bet apie vidinius procesus – dėl valstybės narės iniciatyvos ir Komisijos pasiūlymo dermės. Na, turiu pasakyti, kad šiuo atveju tai tikrai niekaip netrukdė greitai priimti labai aukštos kokybės ir subalansuotą teisėkūros priemonę.

Kodėl taip atsitiko? Dabar yra ypatingas etapas. Mes nebepriskiriame šio klausimo trečiajam ramsčiui ir suprantame, kad susiklostė įprastinė bendro sprendimo priėmimo padėtis. Manau, kad po kelių mėnesių būsime išmokę, kaip geriausiai panaudoti turimas priemones tam, kad greitai surastume geriausius sprendimus. Ir kai kalbu apie geriausių sprendimų radimą, turiu galvoje tai, kokiu būdu parengdavome geriausius sprendimus: atlikdami poveikio vertinimą, taip pat ragindami žmones ateiti ir pasakyti, ką jie mano apie mūsų pasiūlymus. Tai yra įprastiniai procesai, prie kurių esame įpratę ir kuriais galų gale taikant bendro sprendimo procedūrą ir surengus viešąsias konsultacijas bei atlikus poveikio tyrimą bus užtikrinta, kad kurtume pagrįstą politiką. Pagrįstą politiką, kuri paskui gali būti įgyvendinama nacionaliniu lygmeniu, išvengiant daugiau iškraipymų negu sukuriama teisių, kaip, deja, atsitiko praeityje.

Tačiau dabar turime naują Sutartį, turime Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, ketiname tapti Europos žmogaus teisių konvencijos šalimi. Esu tvirtai įsitikinusi, kad, jeigu susitiktume kartu po kelerių metų, pasakytume: taip, kartu sukūrėme tą teisingumo ir pagrindinių teisių erdvę, kuria turi tapti mūsų žemynas.

  Sarah Ludford, pranešėja. − Ponia pirmininke, norėčiau labai nuoširdžiai padėkoti savo kompetentingiems šešėliniams pranešėjams už pagalbą. Man malonu, kad svarstome šią direktyvą ir dėl jos balsuojame šią savaitę, vis dar Ispanijai pirmininkaujant Tarybai. Kadangi tai pirmoji baudžiamosios teisenos priemonė, kuri svarstoma pagal bendro sprendimo procedūrą, ir pirmasis ES teisės aktas dėl teisingo bylos nagrinėjimo, ji yra istorinė.

Visiškai sutinku su pirmininko pavaduotoja V. Reding dėl trejų metų įgyvendinimo laikotarpio. Iš valstybių narių pusės buvo labai akiplėšiška vienašališkai pasiūlyti tai įtraukti po to, kai pasiekėme Tarybos ir Parlamento susitarimą. Jiems tai vėl geruoju nesibaigs. Aš sakau Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partijos (UKIP) atstovams, kad nereikia tapti nacionalistais siekiant kokybiško teisingumo. Aš smarkiai kritikuoju žemesnius Jungtinės Karalystės standartus, kurie suformuoti per paskutinį dešimtmetį kaip kontroliniai nurodymai, t. y. namų areštas ir 20 dienų sulaikymas nepateikus kaltinimų. Tikiuosi, kad naujoji valdžia visiškai grįš prie teisinės valstybės.

Labai džiaugiuosi, kad mano šalis ir Airija pasinaudojo savo pasirinkimu bendradarbiauti, todėl ši direktyva apims 26 šalis. Ši direktyva parengta vadovaujantis Didžiąja laisvių chartija, habeas corpus ir Teisių biliu, o UKIP leistų bankų plėšikams ir teroristams išvengti teisingumo.

Grįžtant prie pakeitimų, B. de Brún paaiškino pakeitimus dėl teisių vartoti Europos regionines arba mažumų kalbas. Suprasdama jų motyvaciją, aš turiu jiems nepritarti dėl to, kad jie iš tikrųjų netinka šiai direktyvai. Kaip minėjo pirmininko pavaduotoja V. Reding, vienas iš direktyvos patikrinimo būdų yra supratimas ir gebėjimas išreikšti save. Tai nėra susiję su teise pasirinkti kaip tokia, todėl turi būti asmens gebėjimo kalbėti tam tikra kalba ir ją suprasti patikrinimo procedūra, ir jeigu jie nepriima pasiūlytos kalbos, būtų galima ginčyti sprendimą. Pažeidžiami nacionaliniai valstybių narių teisės aktai, kuriuose nustatomos mažumų kalbų teises, nors praktiškai šios teisės neabejotinai padidėja dėl to, kad, jeigu mažumos kalbos vartotojai negali suprasti proceso, tuomet šios direktyvos teisės jiems taikomos vienodai.

Prašau, kad ši direktyva būtų priimta nepakeista ir greitai, kad būtų įtraukta į teisyną. Laukiu Komisijos pasiūlymų dėl tolesnių veiksmų plano priemonių – pirmojo tikimasi sulaukti per maždaug dvi savaites – ir žinau, kad būdami mūsų kivirčų šalininkės, pirmininko pavaduotojos V. Reding, rankose, jie yra labai gerose rankose.

(Kalbėtoja sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pagal „mėlynosios kortelės“ procedūrą pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį)

  Gerard Batten (EFD). – Ponia pirmininke, baronienė S. Ludford per praėjusias diskusijas minėjo, kad kažkodėl UKIP ir aš asmeniškai norime palengvinti gyvenimą banditams ir bankų plėšikams Kosta del Solyje. Ji ir vėl pakartojo tą patį.

Baroniene S. Ludford, ar galiu jūsų paklausti: ar tikrai turite nusikaltėlių ir bankų plėšikų, kurie buvo grąžinti į Didžiąją Britaniją iš Kosta del Solio, skaičių nuo tada, kai įsigaliojo Europos arešto orderis?

  Sarah Ludford, pranešėja. − Ponia pirmininke, ne, bet esu tikra, kad galiu sužinoti tą skaičių ir pranešti jį G. Battenui.

Atsakydama, pone G. Battenai, ar galiu jums, kuris, kaip ir aš, atstovaujate Londonui, užduoti klausimą? Hussain Osman, vienas iš pasikėsinusių sprogdintojų Londone 2005 m. liepos mėn., pabėgo į Italiją, be abejonės, tikėdamasis ten pradingti. Praeityje jis, negrąžinamas į teismą, tikriausiai kamavosi daugelį metų. Jis buvo grąžintas per šešias savaites. Jis buvo nuteistas ir dabar atlieka bausmę pagal nuosprendį už terorizmą. Jūs, manau, būtumėte laimingi, jei jis niekada nebūtų buvęs teisiamas.

  Pirmininkė. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2010 m. birželio 16 d., trečiadienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Raffaele Baldassarre (PPE), raštu. – (IT) Pasiūlyme dėl pamatinio sprendimo projekto nustatyti esminiai įsipareigojimai, remiantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir Europos teismo praktika. Teisė į vertimo raštu ir žodžiu paslaugas svarbi tiems, kurie privalo gintis baudžiamajame teismo procese ir negali kalbėti proceso kalba. Be to, pagal Sutarties 6 straipsnį Europos Sąjunga gerbia pagrindines teises, kurias užtikrina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kurioje patvirtinama teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

Tekstas, kurį šiandien svarstome, yra pakankamas ir visiškai priimtinas kompromisas. Tarybai pirmininkaujanti valstybė kompromisiniuose sprendimuose iš tikrųjų apsaugojo svarbiausius valstybių narių nurodytus dalykus, susijusius su šios direktyvos įgyvendinimo ir perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpio išlaidomis. Atsižvelgdamas į visa tai, džiaugiuosi Tarybos ir Europos Parlamento pasiektais rezultatais: turi būti teikiamos vertimo žodžiu įtariamojo gimtąja kalba arba kalba, kurią jis moka, paslaugos, o vertimo raštu paslaugos bus teikiamos tik svarbiems dokumentams ir bus svarstoma galimybė pateikti žodines pagrindinių dokumentų santraukas.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Vienas iš Europos Sąjungos tikslų yra sukurti bendrą teisingumo erdvę su bendromis taisyklėmis, aukštu bendradarbiavimo lygiu, taip pat dalyvaujančiųjų šalių procesinėmis garantijomis. Klausimai tampa dar opesni, kai kalbama apie baudžiamuosius teismo procesus, kuriuose dėl temos opumo ir daugeliu atvejų nusikaltimo ir bausmės sunkumo svarbu turėti aukšto lygio teisinį tikrumą ir užtikrinti, kad teisių būtų paisoma.

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Sąjunga privalo ne tik laikytis Europos žmogaus teisių konvencijos, bet taip pat remtis ja kaip pagrindu teisės aktams kurti ES lygmeniu, pagal kuriuos teikiama apsauga įtariamiesiems ir kaltinamiesiems pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją.

Kalbant apie teisę į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas, ypač svarbu užtikrinti visiems kaltinamiesiems galimybę išsamiai susipažinti su visais teisminio proceso dokumentais ir sugebėti suprasti ir išreikšti save savo kalba su garantija, kad bus pasiūlytos vertimo žodžiu ir raštu paslaugos. Galimybė kiekvienam piliečiui turėti tuos pačius gebėjimus ir turėti tas pačias teises ir garantijas, kaip ir tos, kuriomis jie naudojasi savo kilmės šalyje, yra esminis bendros erdvės reikalavimas.

  Zbigniew Ziobro (ECR), raštu. – (PL) Nepaisant teikiamos naudos, laisvas asmenų judėjimas, kuris yra vienas didžiausių Europos Sąjungos laimėjimų, ir besitęsianti imigracija turi ir tamsiąją pusę – daugėja nusikaltimų, padaromų užsienio piliečių. Kai įtariamasis yra užsienio pilietis, kalbos barjeras tampa didele problema, siekiant veiksmingai vykdyti baudžiamąjį procesą. Jei norima, kad kitos valstybės narės besąlygiškai pripažintų teismo sprendimus, kiekvienoje šalyje turi galioti būtinosios teismo proceso garantijos. Kaltinamojo teisė būti informuotam apie kaltinimus savo gimtąja kalba neabejotinai yra svarbiausia teisės į gynybą sudedamoji dalis, be kurios joks teismo procesas negali būti teisingas. Taigi Direktyvos dėl vertimo žodžiu ir raštu paslaugų baudžiamajame procese projektas atitiks jo čia nustatytą tikslą, neatsižvelgiant į tai, ar atitinkami principai jau bet kuriuo atveju galioja ES valstybėse narėse. Labai džiaugiuosi tuo, kad dėl Parlamento, Tarybos ir Komisijos kompromiso Parlamentas pagaliau atsisakė sumanymo nustatyti daugybę nepagrįstų reikalavimų, kurie galėjo paralyžiuoti baudžiamąjį procesą, ypač sudėtingesnių bylų. Esu įsitikinęs, kad toks direktyvos projektas, koks jis yra dabar, padės didinti pasitikėjimą tarp valstybių narių teisingumo sistemų, kartu atsižvelgiant į jų skirtingas teisines tradicijas.