Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2010/0135(NLE)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0182/2010

Pateikti tekstai :

A7-0182/2010

Debatai :

PV 14/06/2010 - 23
CRE 14/06/2010 - 23

Balsavimas :

PV 16/06/2010 - 8.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0217

Diskusijos
Pirmadienis, 2010 m. birželio 14 d. - Strasbūras Tekstas OL

23. Euro įvedimas Estijoje 2011 m. sausio 1 d. (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkė. − Kitas klausimas – Edwardo Sciclunos pranešimas Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto vardu dėl euro įvedimo Estijoje 2011 m. sausio 1 d. (COM(2010)02392010/0135(NLE)) (A7-0182/2010).

 
  
MPphoto
 

  Edward Scicluna, pranešėjas. − Ponia pirmininke, man malonu pristatyti šį pranešimą, kuriame palaikomas Estijos prašymas prisijungti prie euro zonos.

Labai svarbu, kad maža, bet labai ryžtinga ES valstybė narė ateina belsdamasi į euro zonos duris tokiu sunkiu metu. Tai daug ką pasako apie šią šalį ir apie eurą, taip pat euro zoną.

Priežastis, kodėl Estija turi prisijungti prie euro zonos, yra labai paprasta. Estija įvykdė Sutartyse nustatytus Mastrichto kriterijus. Dar svarbiau, turime turėti galvoje, kad visa tai buvo pasiekta per didžiausią pasaulio finansų, ekonomikos ir socialinę krizę, kokią tik esame savo gyvenime matę. Reikia pasakyti, kad tokie laimėjimai yra viena po kitos valdžioje buvusių Estijos vyriausybių ir Estijos žmonių ryžtingų, patikimų ir ilgalaikių pastangų rezultatas. Be to, nepaisant pastarųjų euro zonos sunkumų, Estijos visuomenė tvirtai pasisako už prisijungimą prie euro zonos.

Kaip pranešėjas, nuolat palaikau ryšį su Komisija, Europos centriniu banku ir Estijos vyriausybe ir lankiausi Estijoje gegužės mėn. viduryje, kai Komisija ir Europos centrinis bankas paskelbė savo konvergencijos ataskaitas. Estijos finansų ministerijos, parlamento ir statistikos tarnybos bei centrinio banko atliktas pasirengimas daro Estijai garbę.

Vis dėlto turiu išreikšti savo susirūpinimą dėl ypač trumpo laiko, skirto Parlamentui pristatyti savo pranešimą po šių konvergencijos ataskaitų paskelbimo. Nemanau, kad tai yra tinkama. Kaip minėta anksčiau, tai parodo pagarbos Parlamentui stoką. Pripažįstu, kad būta pastebimų patobulinimų, kai Centrinis bankas ir Komisija susitiko su Biuru ir pateikė žodinį pažangos paaiškinimą. Vis dėlto nuoširdžiai tikiuosi, kad šio tvarkaraščio nebus laikomasi kitą kartą, kai šalis norės prisijungti prie euro zonos.

Nors gali būti teigiančių, kad euro zona turi išspręsti savo problemas prieš priimdama naujas nares, mano manymu, tai būtų trumparegiškas požiūris. Kaip euro zonos nariai, mes arba turime būti pakankamai pasitikintys ir motyvuoti, kad matytume išeitį iš sunkumų, su kuriais susiduria euras, arba priešingu atveju prarasime blaivų protą ir nepriimsime pajėgios ir tinkamos valstybės narės, kuri nori prisijungti prie euro zonos ir prireikus yra pasirengusi ištiesti pagalbos ranką.

Mūsų kovoje siekiant atkurti pasitikėjimą euro zona priemonėmis, skirtomis valstybės finansų pusiausvyrai gerinti taikant griežtesnį statistinį valdymą, mano nuomone, Estija bus tikras euro zonos turtas. Jos apdairus požiūris į viešuosius finansus lėmė, kad iki 2009 m. pabaigos ji patogiai turėjo labai mažą – jei ne mažiausią – valstybės biudžeto deficitą euro zonoje. Tuo pat metu nepaisant didžiulio beveik 15 proc. ekonomikos susitraukimo 2009 m., tai, kad Estija atkūrė didžiulį perteklių per geruosius metus, reiškė, kad jos valstybės skola pagal BVP santykį yra 7,2 proc., neabejotinai mažiausia ES ir viena mažiausių pasaulyje. Paprastai sakant, per didžiausią ekonomikos ir socialinę krizę Estija gerai tvarkė savo ūkį.

Dėl to Estija beatodairiškai priskiriama prie euro zonos šalių, kurios drausmingesnės fiskaliniu požiūriu ir yra pasirengusios priimti sudėtingus sprendimus, siekdamos išlaikyti tvarius valstybės finansus. Taip perteikiama ir ryški politinė simbolika. Estijos prašymas prisijungti yra ryškus ženklas jos kaimynėms, kad prisijungimas prie euro zonos turėtų būti patrauklus pasirinkimas toms šalims, kurios gerai tam rengiasi.

Pagaliau šiuo pranešimu nebandoma įteigti, kad Estijos laukia lengvas ekonomikos kelias. Pirma, nedarbo lygis yra ypač aukštas ir infliacijos rizika ateityje taip pat nėra labai maža. Taigi vyriausybei reikia išlaikyti budrumą dėl kainų, ypač euro įvedimo laikotarpiu.

Taigi Parlamentui pareiškiu, kad pritariu šiam pranešimui.

 
  
MPphoto
 

  Olli Rehn, Komisijos narys. − Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti Edwardui Sciclunai už jo darnų esminį pranešimą dėl Estijos konvergencijos ir įstojimo į euro zoną.

Taip pat noriu pasveikinti mūsų draugus estus, pasiekusius šį svarbų etapą.

Vertinu didžiulę Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto paramą euro įvedimui Estijoje, suteiktą birželio 2 d. Labai svarbu ir toliau įgyvendinti Komisijos pasiūlymą ir pagaliau kitų metų sausio 1 d. Estijoje įvesti eurą.

Visi žinome, kad konvergencijos vertinimas ir sprendimo dėl euro įvedimo Estijoje priėmimas vyks vienu iš pačių sunkiausių euro zonai laiku (jeigu ne pačiu sunkiausiu) nuo jos sukūrimo.

Šiuo atžvilgiu šis teigiamas Estijos vertinimas yra ypač svarbus ženklas, rodantis, kad Ekonominės ir pinigų sąjungos sistema yra visiškai veikianti. Juo taip pat pabrėžiama, kad atliekant konvergencijos vertinimą valstybės narės yra tikrinamos remiantis jų pačių darbo rezultatais, jų pačių nuopelnais ir visiškai atsižvelgiant į vienodo požiūrio principą.

Susidariusiomis aplinkybėmis teigiamas Estijos vertinimas taip pat yra stiprus teigiamas signalas rinkoms, kaip ir valstybėms narėms, nepriklausančioms euro zonai.

Norėčiau pabrėžti, kad Estija taps euro zonos nare dėl labai tvirtos pozicijos ir patikimos politikos, vienos iš stipriausių fiskalinių pozicijų ir iki šiol mažiausio skolos lygio ES, kaip paaiškino E. Scicluna. Europos Sąjungos vidutinis lygis dabar yra apie 75 proc. valstybės skolos, tuo tarpu Estijos skolos lygis sudaro 7,2 proc., o tai, be abejo, sudaro didžiulį skirtumą, palyginti su vidurkiu. Nebūdama apsaugota nuo krizės, Estijos ekonomikoje taip pat parodytas gebėjimas veikti ir prisitaikyti prie fiksuoto valiutos kurso režimo beveik du dešimtmečius nuo 1992 m. Taigi nesitikima, kad euro įvedimas bus didžiulis šokas finansavimo sąlygoms, nes finansų sektoriaus plėtra jau gerokai pažengusi.

Žinoma, euro įvedimas nebus galutinis tikslas; veikiau priešingai. Jeigu Estija įsives eurą kitais metais, svarbiausia bus išlaikyti politinę drausmę ir iki galo pritaikytą finansų, struktūrinę ir riziką ribojančią politiką, siekiant sėkmingų rezultatų euro zonoje.

Džiaugiuosi Estijos valdžios institucijų noru dar kartą oficialiu raštu, kuriame išdėstyti jų tvirti stabilios politikos įsipareigojimai ir atitinkamai išdėstyti politikos prioritetai, patikinti euro zonos ir ES partnerius.

Kartu reikia neatidėliojant sustiprinti Europos ekonomikos valdyseną. Pastaraisiais Komisijos pasiūlymais siekiama tiek tvirto ekonomikos valdysenos Europoje stiprinimo, tiek apdairaus euro zonos plėtimo pagal pačių šalių nuopelnus.

Tai yra būdas sukurti stipresnę ir veiksmingesnę Ekonominę ir pinigų sąjungą.

Baigdamas pasakysiu, kad po šią savaitę vykstančių konsultacijų su Europos Parlamentu vėliau šią savaitę vyks diskusija šiuo klausimu Europos Taryboje. Jei viskas vyks, kaip planuota, tikimės, kad Ekonomikos ir finansų reikalų taryba priims visus reikalingus teisės aktus liepos 13 d., taip skirdama Estijai pakankamai laiko pasirengti valiutos keitimui ir euro įvedimui kitų metų sausio 1 d.

Taigi dar kartą jums dėkoju už pasiūlymo palaikymą, ir mano šilčiausi sveikinimai Estijos žmonėms!

 
  
MPphoto
 

  Gay Mitchell, PPE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, leiskite padėkoti pranešėjui už puikų pranešimą. Galiu palaikyti jį dėl jo pastabų esmės ir taip pat dėl jo iškeltų rūpestį keliančių klausimų.

Visų pirma galiu teigti, kad mes galime priimti Estiją į euro zoną dėl Estijos žmonių ir Estijos vyriausybės bei parlamento vadovų pasiaukojimo. Šis vadovavimas apima ne vien tik savo reikalų sutvarkymą ir su tuo susijusį aukojimąsi. Kol vieni iš mūsų laižosi žaizdas, būdami labai netikri dėl ateities ir stebėdamiesi euro zona, štai ši maža šalis rodo kelią. Tai švyturys ne tik kitoms to regiono valstybėms, kurios siekia prisijungti prie Europos Sąjungos, bet ir švyturys visai Europai mūsų pasitikėjimui šiuo sunkiu laikotarpiu, kuris praeis, stiprinti.

Norėčiau priminti Parlamentui, kol esu atsistojęs, kad per pirmuosius 10 euro metų Europos erdvėje buvo sukurta 16 mln. darbo vietų – daug daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu Jungtinėse Amerikos Valstijose. Taigi šis faktas tikrai yra viso šio projekto patvirtinimas, kai jam reikia drąsaus parlamento, drąsios vyriausybės ir drąsių žmonių patvirtinimo. Sveikinu Estiją ir manau, kad jie elgiasi teisingai.

Mano šalies – kitos mažos šalies – patirtis buvo labai naudinga. Pagalvokite apie tai, kur priešingu atveju būtų mažos šalys. Kur būtume mes, jei neturėtume Europos centrinio banko ir Komisijos, ir euro zonos ministrų draugijos šiais sunkiais laikais? Būtume visiškai sutrikę.

Du dalykai, apie kuriuos noriu pakalbėti, yra susiję su „staigių kilimų ir nuosmukių“ ciklais, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį ir kuriuos būtina stebėti, ir turto infliacija. Šį klausimą kėliau Europos centrinio banko pirmininkui dvejus metus prieš tai, kai tapo populiaru apie tai kalbėti. Komisija ir Europos centrinis bankas turi kažkaip susitarti, kaip žema infliacija ir žemos palūkanų normos taip pat lemia turto infliaciją. Turi būti koks nors būdas, kaip tai spręsti.

Džiaugiuosi, galėdamas palaikyti pranešėjo parengto pranešimo esmę.

 
  
MPphoto
 

  Ivari Padar, S&D frakcijos vardu.(ET) Ponios ir ponai, poryt kartu balsuosime dėl Europos Parlamento pranešimo, kuriame palaikomas Estijos prisijungimas prie euro zonos. Tada bus likę mažiau nei mėnuo iki oficialaus Tarybos sprendimo. Jungimasia prie euro zonos Estijai yra kitas pereinamasis etapas Europos Sąjungos integracijos procese, o prisijungimas yra natūrali protingos biudžeto politikos dalis, kuri Estijoje taikoma jau daugelį metų. Ekonomikos krizės pradžioje mūsų visuomenė suprato, kad krizės keliami iššūkiai reikalauja visiškai naujo požiūrio ir daugelio politikos krypčių, kurios buvo iki tol vykdomos, persvarstymo. Konkrečiai tai reiškė keletą biudžeto mažinimų 2008 ir 2009 m.

Prisijungimas reiškia, kad pastarųjų metų pastangos buvo teisingos, ir pastarųjų metų pokyčiai taip pat parodė, kaip svarbu turėti patikimus statistinius duomenis ir vengti dvejopų standartų. Esu tikras, kad ateityje Estija tęs savo labai tinkamą, skaidrią ir protingą fiskalinę politiką. Mes supratome, kad maža atviros ekonomikos šalis neturi kito pasirinkimo. Estijos prisijungimas yra teigiamas ženklas visai Europai. Mes tikime bendra valiuta kaip raminančia šviesa tunelio gale esant komplikuotai ekonominei padėčiai, su kuria šiandien susiduriame Europoje.

Tikiu, kad kai tik Estija prisijungs, euro zona turės narę, kuri supranta žaidimo taisykles ir kuri bus naudinga stiprinant pinigų sąjungą ir bendrą valiutą. Savo ruožtu noriu padėkoti kolegoms, t. y. pranešėjui Edwardui Sciclunai ir šešėliniams pranešėjams, už jų svarbų darbą. Norėčiau jus patikinti, kad Estija yra pasirengusi prisijungti prie euro zonos. Ačiū.

 
  
MPphoto
 

  Wolf Klinz, ALDE frakcijos vardu.(DE) Ponia pirmininke, džiaugiuosi galėdamas pasveikinti Estiją kaip septynioliktąją euro zonos narę nuo 2011 m. sausio 1 d. Mūsų Baltijos kaimynė, kaip jau minėjo prieš tai kalbėję pašnekovai, yra iš tiesų viena iš nedaugelio šalių, atitinkančių Mastrichto kriterijus, ir tikrai su entuziazmu!

Esant dabartinėms sąlygoms galime būti tikri, kad Komisija, Eurostatas ir Europos centrinis bankas viską labai atidžiai stebėjo ir vertindami duomenis nedarė jokių nuolaidų. Taryba taip pat priims savo sprendimą be jokios politinės naudos.

Praėjus dešimčiai metų nuo to, kai pradėtas naudoti, kaip visi gerai žinome, eurui dabar kyla didžiausi išbandymai ir iššūkiai. Tai, kad susiklosčius šioms aplinkybėms Estija iš tikrųjų atitinka prisijungimo kriterijus, rodo didžiulio masto pasitikėjimą, neįtikėtiną norą ir ypač daug pastangų. Tikiu, jog tai yra įrodymas, kad ji nori atitikti Sutartyje nustatytus kriterijus. Estija žino, kad, kaip Europos Sąjungos narė, ji taip pat vieną dieną privalo tapti euro zonos nare, ir faktas, kad ji nori tai taip greitai padaryti, mane asmeniškai labai džiugina. Tai parodo, kad vis dar yra šalių, kurios tikrai tiki Europos projektu.

Laimei, Estijos vyriausybei nereikėjo užkrauti prisijungimo sprendimo žmonėms referendumu, nes gerai žinome, jog piliečiai tam tikru požiūriu yra labai susirūpinę. Jei jie seka žiniasklaidą, jie manys eurą esant silpna valiuta, o euro zoną – pereinamąja sąjunga, ir jie bijo, kad euro įvedimas paskatins didžiulius kainų šuolius. Slovėnija ir Vokietija yra to pavyzdžiai, o Vokietijoje neatsitiktinai brangus euras buvo imtas vadinti naudojant žodžių žaismą kaip „Teuro“ (der teure Euro – brangus euras). Tada tai, kad visa tai yra tik suvokiama infliacija, kaip teigia Europos centrinis bankas, neabejotinai yra šioks toks sumenkinimas.

Kaip euro zonos narė, Estija taip pat turės spręsti problemas, kylančias dėl bendros valiutos, ir dėl to taip pat turės prisijungti prie euro zonos gelbėjimo plano. Kokį poveikį tai gali turėti biudžetui, nežinome. Norėčiau parašyti Komisijos šiek tiek išaiškinti šią padėtį. Tikiuosi, Estija ir toliau puikiai plėtosis, ir tikiuosi, kad jos laimėjimai, ypač susiję su biudžetine drausme ir kova su infliacija, ateityje taip pat įrodys ją esant tvarią.

 
  
MPphoto
 

  Kay Swinburne, ECR frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjui E. Sciclunai už jo aiškų ir išsamų pranešimą. Mes visiškai palaikome jo išvadas. Per šį beprecedentės suirutės laikotarpį pasaulyje po 2008 m. rugsėjo mėn. krizės, tai, kad jie pasirengė euro įvedimui, yra Estijos vyriausybės finansinių įgūdžių ir fiskalinės drausmės įrodymas.

Reikia paploti jų sugebėjimui kontroliuoti valstybės deficitą, nepaisant įtampos dėl didelio nedarbo. Mano nuomone, jeigu bet kuri valstybė narė atitinka griežtus euro įvedimo kriterijus ir jeigu nori prisijungti prie euro zonos netgi šiuo neramiu laikotarpiu, tada galiausiai tai yra jos rinkėjų sprendimas, ir aš linkiu jiems viso geriausio jų pasirinktoje kelionėje.

 
  
MPphoto
 

  Andrew Henry William Brons (NI). – Ponia pirmininke, daugelis mano, kad reikia sveikinti Estiją; aš Estijos žmonėms reiškiu savo užuojautą. Šalies valiutos vertė turi atspindėti santykinę jos eksportuojamų ir importuojamų prekių ir paslaugų paklausą, taip pat kitus piniginių lėšų judėjimus ir turi kisti pagal poreikį. Šalis, pririšta prie valiutos vertės, kuri neatspindi jos ekonomikos poreikių, pamatys, kad visos ekonomikos problemos pasunkėja.

Jungtinė Karalystė tai suprato, kai buvome prieš eurą buvusios sistemos – valiutų kurso mechanizmo nariai. Mes pajutome, kad esame ne tik apriboti vieno valiutos kurso, bet taip pat apsupti recesijos, iš kurios išsigelbėjome tik tada, kai nustojome naudotis valiutų kurso mechanizmu.

E. Sciclunos pranešime Estija sveikinama pakeitusi einamosios sąskaitos ir kapitalo sąskaitos deficitą einamosios sąskaitos ir kapitalo sąskaitos pertekliumi. Tai, atrodo, geros žinios, tačiau priešakyje yra pavojų. Šis perteklius gali paskatinti Komisiją ir Europos centrinį banką nustatyti pernelyg didelį kronos ir euro santykį. Jei tada Estija patirtų eksporto nuosmukį importo atžvilgiu, prasidėtų recesija ir mokėjimų balanso deficitas, nuo kurio nebūtų įmanoma išsigelbėti. Estija praras savo piniginę ir fiskalinę nepriklausomybę, o dėl šios priežasties ir politinę nepriklausomybę, o tai ironiška šaliai, prieš 19 metų išsigelbėjusiai iš Sovietų Sąjungos gniaužtų.

 
  
MPphoto
 

  Arturs Krišjānis Kariņš (PPE).(LV) Ponia pirmininke, kai kalbama apie futbolą, mes, aistruoliai, tikimės, kad viskas vyks logiškai. Mes tikimės, kad drausmingiausia ir labiausiai atsidavusi komanda laimės Pasaulio taurę. Tokia logika turi būti taikoma euro zonos išplėtimo atveju. Už biudžetinę drausmę ir reformų įgyvendinimą turi būti atlyginta priimant į euro zoną. Per pasaulio ekonomikos pakilimą 2005–2008 m. dauguma Europos valstybių išleido daug daugiau pinigų, negu galėjo sau leisti; jos gyveno ne pagal išgales. Tiesą sakant, jos paruošė dirvą šiandienos euro krizei. Per tą laiką, kai kiti leido pinigus, mūsų draugai Estijoje kažkodėl buvo apdairesni – jie kaupė biudžeto perteklių. Dėl šio pertekliaus ir dėl biudžetinės drausmės staigus ekonomikos nuosmukis, kurį jie taip pat patyrė 2009 m., neprivedė Estijos prie bankroto ribos. Vietoj to, laikydamasi griežtos drausmės, Estija atitiko visus Mastrichto kriterijus ir turėtų būti priimta į euro zoną. Euro įvedimas Estijoje būtų gera žinia trijose srityse. Pirma, tai būtų svarbus ir galingas signalas tarptautiniu mastu, kad, neatsižvelgiant į visus sunkumus, euro zona vis dar plečiasi. Antra, tai būtų teigiamas signalas visoms Baltijos valstybėms ir Baltijos regionui, kad Baltijos valstybės ir regionas yra stabilūs ir gali laikytis šios pragmatiškos politikos. Trečia, tai būtų labai svarbus signalas Latvijai ir kitoms euro zonos šalims kandidatėms, kad Mastrichto kriterijų laikymasis bus apvainikuotas ir atlygintas priėmimu į euro zoną. Šiuo metu Europoje valstybės narės turi sutvarkyti savo biudžetus, kad jų gyventojai ir finansų rinkos galėtų atgauti tikėjimą euro zona. Mano nuomone, Estijos priėmimas į euro zoną bus geras pavyzdys kitų šalių vyriausybėms ir visuomenėms, kad biudžetinė drausmė yra įmanoma netgi labai sunkiu metu. Ačiū jums už dėmesį.

 
  
MPphoto
 

  George Sabin Cutaş (S&D).(RO) Europos Sąjungoje prasidėjus ekonomikos krizei Baltijos šalys buvo tarp tų, kurioms buvo smogta labiausiai. Baltijos tigrai susidūrė su ekonomikos sunkumais, iškilusiais po kelerius metus trukusio ekonomikos pakilimo. Vis dėlto dabar Estija rengiasi prisijungti prie euro zonos per trumpiausią laiką. Vis dėlto šios šalies prisijungimas sustiprins euro zoną kritišku momentu. Mes pritariame Estijos siekiui priimti bendrą valiutą, nepaisant krizės, nuo kurios ji taip pat nukentėjo. Ji sugebėjo ją įveikti taikydama skubias taupymo ir fiskalinės drausmės priemones. Nors ir smarkiai nukentėjo nuo krizės, Baltijos šalys turėjo pranašumą – žemą valstybės skolos lygį, kuris suteikė joms daugiau lankstumo, susijusio su išorinėmis paskolomis. Tai svarbus dalykas, kurį reikia prisiminti, turint galvoje, kad Estijos valstybės skola pagal BVP santykį yra 7,2 proc., daug mažesnė negu 60 proc. pamatinės vertės.

Manau, kad dabar laikas mums atsižvelgti į per Europos krizę sukauptą patirtį ir Estijos ryžtą ir sėkmingai rasti aukso vidurį tarp siekių ir apdairumo. Vis dėlto vykstant šiam procesui privalome atsižvelgti į „migravimo į euro zoną“ socialinį aspektą. Valstybių, kurios prisijungė prie jos anksčiau, patirtis parodo didžiausias grėsmes kainų kilimo atžvilgiu. Todėl tikiuosi, kad Estijos valdžios institucijos sugebės taikyti subalansuotą fiskalinę politiką, kad jos piliečiai neprivalėtų smarkiai aukotis. Šiuo atžvilgiu E. Scicluna yra ganėtinai teisus, atkreipdamas dėmesį į infliacijos riziką.

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas, – Estijos perėjimas prie euro taip pat turi simbolinę prasmę. Tai gali būti pavyzdys Rytų Europos šalims, kurių entuziazmą nuslopino krizė, kartu mažėjant realioms galimybėms laikytis euro įsivedimo terminų.

 
  
MPphoto
 

  Olle Schmidt (ALDE).(SV) Ponia pirmininke, norėčiau asmeniškai pagirti Estiją. Europa ir euras šiuo metu susiduria su didelėmis problemomis. Sunkūs laikai atskiria pelus nuo grūdų. Čia galime matyti skirtumą tarp tų, kurie tikrai tiki Europa ir nori prisidėti prie stipresnės ES kūrimo, kaip Estija, ir tų, kurie nervingai stovi nuošalyje, laukdami, kaip viskas pasisuks, kaip mano gimtoji šalis Švedija, pirmininkės gimtoji šalis Jungtinė Karalystė ir Danija.

Tarkime, kad ES protėviai taip pat stovėjo ir laukė, kai viskas prasidėjo: kur tada Europa būtų šiandien? Būtent krizės laikais ES formuoja ir rodo savo ryžtą tapti vieningesne ir stipresne Europa. Euras yra labiausiai matomas vieningos Europos simbolis. Visa tai priskiriama Estijai.

 
  
MPphoto
 

  Elena Băsescu (PPE).(RO) Norėčiau pradėti pasveikindama Estiją už ypatingas pastangas, kurias ji dėjo laikydamasi konvergencijos kriterijų, taikydama apdairią politiką. Tai padės jai tapti septynioliktąja eurą įsivedusia šalimi. Europos ekonomikai sunkiu laikotarpiu, kai vis daugėja spėlionių apie valstybes nares, paliekančias euro zoną, Estija parodo, kad ji yra pasirengusi pereiti prie bendros valiutos.

Tai taip pat siunčia stiprų signalą apie euro zonos galimą plėtimąsi į rytus. Kitos aštuonios 2010 m. konvergencijos ataskaitoje minimos šalys, tarp jų Rumunija, padarė nevienodą pažangą siekdamos įsivesti bendrą valiutą, ir šiuo metu jos neatitinka visų jungimosi prie euro zonos kriterijų. Pagaliau norėčiau pareikšti, kad bet kuri valstybė narė gali įsivesti eurą tik tuo metu, kai ji yra visiškai pasirengusi tai padaryti.

 
  
MPphoto
 

  Zigmantas Balčytis (S&D). - Iš tikrųjų taip pat prisidedu prie visų šiandieninių sveikinimų Estijos vadovybei. Lietuva prieš keletą metų taip pat buvo tame pačiame kelyje, tačiau pritrūko vienos dešimtosios infliacinio rodiklio. Iš tikrųjų kiekviena valstybė turi savo skirtingą istorinę praeitį. Turime skirtingą ekonominę struktūrą ir turime skirtingus sprendimus, kurie buvo priimti dėl tam tikrų praeities dalykų. Estija skiriasi tuo, kad, ko gero, buvo mažiau populistinių sprendimų dėl praeities, manau, kad savo laiku buvo labai griežta Centrinio banko politika ir daugelis kitų dalykų. Tai iš tikrųjų yra pavyzdys mums visiems, ypač Baltijos valstybėms, ir mes, tikiuosi, taip pat po keleto metų turėsime tą pačią malonią akimirką. Dar kartą noriu pasveikinti ir dabartinį Europos Parlamento narį, buvusį finansų ministrą, kuris taip pat prisidėjo prie šito proceso, ir noriu pasveikinti visą Estijos vyriausybę su tikrai labai geru ekonomikos ir pinigų sąjungos tam tikrų principų įgyvendinimu. Sėkmės.

 
  
MPphoto
 

  Graham Watson (ALDE). – Ponia pirmininke, faktas, kad A. H. W. Brons, kuris kalbėjo anksčiau per šią diskusiją, išsakė savo žodžius ir nedelsdamas aiškiai išreiškė savo susidomėjimą, kurį jis ir jo partija tikrai rodo per šią diskusiją.

Įdomus dalykas apie Estijos prisijungimą prie euro zonos yra tas, kad Estijoje tai yra balsavimas dėl pasitikėjimo ir pasitikėjimo euru. Euras stipriai kritikuotas, ypač ir, kaip manyta, anglosaksų spaudoje. Tikrovė yra tokia, kad be euro ir be tokių šalių kaip Estija parodytos biudžetinės drausmės mums nebūtų jokios vilties.

 
  
MPphoto
 

  Milan Zver (PPE).(SL) Manau, niekada negalėčiau sau atleisti, jeigu praleisčiau šią galimybę pasveikinti savo kolegas iš Estijos.

Per paskutiniuosius du dešimtmečius daugelyje sričių stebimi Estijos rodikliai buvo vieni geriausių iš visų pereinamojo laikotarpio šalių.

Pavyzdžiui, prisiminkime puikias mokesčių reformas, kurias jie pradėjo. Labai ankstyvu laikotarpiu, dar 10-ajame dešimtmetyje, jie liberalizavo savo ekonomikos sistemą taip, kad kitos pereinamojo laikotarpio šalys pasirodė negalinčios jai prilygti.

Esu įsitikinęs, kad Estija bus stiprus euro zonos ramstis, kad ji veiks daug tinkamiau negu daugelis kitų euro zonos narių ir kad ji prisidės prie mūsų bendros valiutos stabilumo užtikrinimo.

 
  
MPphoto
 

  Olli Rehn, Komisijos narys. − Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti gerbiamiesiems nariams už jų palaikymą.

Leiskite pasinaudoti galimybe informuoti jus apie griežto grafiko konvergencijos ataskaitai, kurią minėjo E. Scicluna, priimti priežastis. Galutinė vertinimo data priklauso nuo prognozių duomenų prieinamumo, kuris savaime priklauso nuo Eurostato atliekamo valstybės finansų duomenų patvirtinimo. Iš tiesų, kad būtų suteikta daugiau laiko Europos Parlamentui, Eurostatas sutiko paspartinti fiskalinių duomenų tvirtinimą. Vis dėlto Komisijos ataskaitos parengimo procesas yra labai griežtas, nes norime užtikrinti kokybišką produktą, o tolesnis jo varžymas nebūtų įmanomas nekeliant grėsmės bendram visų ES valstybių narių vertinimui ir perviršinio deficito procedūrų atžvilgiu, ir vertinant, kaip laikomasi Stabilumo ir augimo pakto, kuris yra tikras Ekonominės ir pinigų sąjungos pagrindas.

Iš tikrųjų naudosimės ta pačia neapdorota medžiaga rytoj Komisijoje, kai priimsime sprendimus dėl iš viso 16 perviršinio deficito procedūrų – 12 esamų ir keturių naujų ES valstybių narių perviršinio deficito procedūrų. Taigi tai yra visą Europą plačiai apimantis procesas, kurį vykdant nustatomi tam tikri Komisijos darbo apribojimai šiuo aspektu.

Bet kokiu atveju vertinu jūsų pragmatinį požiūrį ir galiu pasakyti, kad balandžio 13 d. susitikau su Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nariais neoficialiam išankstiniam dialogui dėl Estijos konvergencijos galimybių. Taip pat norėčiau pridurti, kad Komisija yra pasirengusi bet kuriuo metu informuoti Parlamentą dėl Estijos ekonominės ir fiskalinės padėties. Aišku, kad Estija privalo išlikti budri, siekdama užtikrinti valstybės finansų ir makroekonominės plėtros stabilumą, o Komisija neabejotinai tai labai akylai stebės.

Galiausiai aš priskiriu Estiją prie sąjungininkių laikantis dėl fiskalinės drausmės vykdomo savitarpio spaudimo euro grupėje. Tuo tikslu mums reikia sąjungininkų, ir šiuo atžvilgiu įtraukiu Estiją. Mums reikia dirbti kartu, kad užtikrintume valstybės finansų tvarumą ir tvarų augimą bei darbo vietų kūrimą Europoje.

Manau, kad tai buvo A. H. W. Brons, kuris kalbėjo apie Estiją, kaip manoma, prarandančią savo neseniai įgytą nepriklausomybę ir laisvę. Galbūt turėčiau atsakyti A. H. W. Bronsui, kad galbūt tiktų paminėti mano senelio samprotavimą, kai jis balsavo „taip“ referendume Suomijoje dėl Suomijos narystės ES maždaug prieš penkiolika metų. Jis sakė man, kad praleido penkerius metus fronto linijoje, gindamas savo šalį, besižvalgančią į rytus, bet nuo tada jis visada žiūrėjo į vakarus.

 
  
MPphoto
 

  Edward Scicluna, pranešėjas. − Ponia pirmininke, dėkoju už jūsų paaiškinimą, O. Rehn. Suprantu, kad grafikas yra būtent toks. Aš buvau susirūpinęs, kad Parlamento vaidmuo negalėjo būti matomas kaip menkinamasis, kurį, esu tikras, Komisija turėjo galvoje.

Baigdamas norėčiau padėkoti savo šešėliniams pranešėjams už jų naudingus patarimus ir reikšmingus pakeitimus, kuriuos aš visiškai palaikiau ir įtraukiau į pranešimą. Visų pirma paminėčiau savo kolegą, Europos Parlamento narį Ivarą Padarą, buvusį Estijos finansų ministrą, taip pat dabartinį ministrą Jürgeną Ligi už jų labai nuoširdžius ir atvirus paaiškinimus kiekvieną kartą, kai man reikėjo jų pagalbos.

Linkiu Estijos žmonėms viso geriausio. Jiems iki šiol sekėsi įrodyti kritikams, kad šie klysta. Dabar aš juos raginu nedelsiant tai tęsti ir likti budrius dėl savo ekonomikos, ypač jos konkurencingumo, siekiant užtikrinti, kad juos, kaip euro zonos narius, sėkmė lydėtų ir ateityje.

Todėl Parlamentui pareiškiu, kad palaikau šį pranešimą. Estijos prašymas nusipelno mūsų paramos, ir tikiuosi, kad, kai Parlamentas balsuos trečiadienį, įtikinama dauguma išreikš pasitikėjimą estais, kurio jie nusipelnė, ir parodys, kad euro zona iš tikrųjų veikia.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. − Diskusija baigta.

Balsavimas vyks 2010 m. birželio 16 d.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Pirmininke, šiuo sunkiu ekonomikos laikotarpiu lengva nepastebėti, kaip toli nuėjo Europa per pastaruosius metus. Tik prieš dvidešimt metų Estija buvo Sovietų Sąjungos dalis; šiandien ji yra pasirengusi prisijungti prie euro zonos. Turime įvertinti sunkumus, su kuriais susiduria visa Europa – turėdama bendrą valiutą ar jos neturėdama. Vis dėlto Estija susiduria su iššūkiais kaip nepriklausoma ES valstybė ir atitinkamai bus pagrindinė veikėja ieškant sprendimų. Laukiu Škotijos nepriklausomybės, kai Škotijos žmonės taip pat turės atlikti visateisį vaidmenį kuriant Europos ateitį.

 
  
MPphoto
 
 

  Kristiina Ojuland (ALDE), raštu.(ET) Dėkoju pranešėjui Edwardui Sciclunai už pranešimo, kuriame palaikomas Estijos prisijungimas prie euro zonos, parengimą. Džiaugiuosi, kad Estijos pastangos atitikti Mastrichto kriterijus buvo tinkamai pripažintos, ir tikiuosi, kad kolegos palaikys pranešimą per trečiadienio balsavimą. Euro įvedimas Estijoje kitų metų sausio 1 d. įvyks svarbiu visai euro zonai metu. Pasaulio ekonomikos ir finansų krizė paveikė tas valstybes nares, kurios nuolat vengė bendrai priimtų kriterijų ir kurios dėl to stūmė į pavojų kitų valstybių narių ekonomiką. Ši krizė labai daug paaiškina, ir ypač svarbu, kad visos euro zonos valstybės narės, taip pat Europos centrinis bankas kruopščiai užtikrintų, kad Mastrichto kriterijų būtų visuomet laikomasi. Kriterijai iš esmės tampa beverčiai, jei valstybėms narėms leidžiama nuo jų nukrypti ir gauti nemokamą kelionės bilietą kitų sąskaita. Nors buvo sukurtas precedentas, mes negalime pasitikėti gelbėjimo paketais siekdami kompensuoti neatsakingus valstybių narių ekonomikos ir finansų politikos sprendimus. Estijos vyriausybė turėjo padaryti keletą sunkių, bet reikalingų sprendimų tam, kad būtų stabilizuotas nacionalinis biudžetas ir sustabdytas ekonomikos nuosmukis. Artėjantis Estijos prisijungimas prie euro zonos yra įrodymas, kad vyriausybės veiksmai davė rezultatų. Tikiuosi, kad kitos valstybės narės yra taip pat pasirengusios priimti priemones, kuriomis būtų užtikrintas Europos ekonomikos ir finansų tvarumas ir konkurencingumas, atsižvelgiant į pasaulio ekonomikos struktūrinius pokyčius. Estijos prisijungimas prie euro zonos siunčia svarbų raminamąjį signalą ir leidžia mums tikėti, kad pastaruoju metu nuolat smukusi bendra valiuta greitai stabilizuosis.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika