Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2010 m. birželio 14 d. - Strasbūras

26. Daiktų internetas (trumpas pristatymas)

  Pirmininkė. − Kitas klausimas – Maria Badia i Cutchet pranešimas (A7-0154/2010) Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu dėl daiktų interneto (COM(2009)0278 – 2009/2224(INI)).

  Maria Badia i Cutchet, pranešėja. – (ES) Ponia pirmininke, Komisijos nare, atvirai kalbant, nemanau, kad išnaudosiu visas keturias man skirtas minutes, nes tokį vėlų metą, kai dalyvauja tiek narių, nėra reikalo labai ilgai aiškinti. Tačiau norėčiau pasakyti, kad šiame pranešime aptariamas klausimas, kuris per ateinančius dešimt ar penkiolika metų iš esmės pakeis santykį tarp žmogaus ir daiktų, taip pat daiktų tarpusavio santykį. Tai naujas interneto taikymo būdas.

Palankiai vertinu Komisijos parengtą komunikatą ir jo pateikimą laiku, nes taip galima numatyti kai kurias šio naujo taikymo pasekmes, kurios atneš daug naudos. Jos pagerins mūsų gyvenimą daugeliu aspektų, atvers galimybių naujoms įmonėms ir padidins gamybą.

Tai, be abejo, kelia ir realią riziką. Kalbant apie pranešimą, kurį rengiau kartu su šešėliniais pranešėjais iš kitų frakcijų ir kuriems dėkoju už darbą, norėčiau pabrėžti, kad siekiame, jog naudotojams, besinaudojantiems šiomis naujomis technologijomis, būtų užtikrintas toks saugumas ir privatumas, kokio jie pageidauja. Nagrinėjome, ar teisinė sistema apima visas galimybes, kurias teikia šių naujų priemonių taikymas, ir šiuo metu atrodo, kad taip, tačiau nusprendėme, kad turi būti atliktas tęstinis vertinimas. Kadangi šios naujos priemonės turės reikšmės visiems mūsų gyvenimo aspektams, jos turi būti įvertintos, siekiant užtikrinti, kad iš tiesų būtų apsaugotas naudotojų privatumas ir saugumas sveikatos, privatumo ir daugelio kitų klausimų atžvilgiu.

Manau, kad tai geras požiūris. Tai tik pradžia. Be to, atsižvelgiant į tai, kas numatyta šiame pranešime, Komisijos nare, galbūt turėtume pamąstyti apie tai, kaip tinkamai informuoti naudotojus, kad jie iš tikrųjų žinotų, kur glūdi esmė. Tiesa ta, kad daiktų interneto atžvilgiu ne tik naudotojai, bet ir dauguma šio Parlamento narių, kurie nesprendžia šių klausimų, žiūri į mus taip, tarsi klausdami: „kas tai?“ Ar ne tiesa?

Manau, kad be visų tų galimybių ir įpareigojimų, kurie įtraukti į pranešimą ir jūsų komunikatą, būtų įdomu pagalvoti, kaip paaiškinsime žmonėms, visuomenei, naudotojams, kas yra daiktų internetas, ką žmonės gali daryti su šiomis priemonėmis ir kaip bus apsaugotas jų privatumas ir saugumas. Manau, kad pagrindinis su šiuo nauju taikymu susijęs klausimas – visuomenė turi juo pasitikėti ir jaustis saugi.

  Lena Kolarska-Bobińska (PPE). – (PL) Ponia pirmininke, daiktų internetas – skaitmeninės darbotvarkės dalis. Vienas iš pagrindinių šios darbotvarkės tikslų – užtikrinti visuotinę interneto prieigą ir kovoti su skaitmenine atskirtimi. Deja, šiuo metu Europoje egzistuoja labai dideli interneto prieigos skirtumai: Lenkija atsilieka nuo daugelio Europos valstybių – tik 13 proc. namų ūkių turi plačiajuosčio interneto prieigą. Todėl ypač svarbūs skaitmeninės darbotvarkės planai iki 2013 m. įvesti visuotinę interneto prieigą.

Kalbėdami apie daiktų internetą, turime nepamiršti, kad, atsižvelgdami į interneto prieigos pasiekiamumą, negalime didinti jau esamų skirtumų. Nerimaujama, kad tolesni skirtumai padidins jau esančius ir Europoje kils nauja skaitmeninės atskirties banga. Žmonės, kurie tik šiuo metu žengia į interneto pasaulį, gerokai atsiliks nuo tų, kurie jau naudojasi naujomis technologijomis, t. y. tame pasaulyje jaučiasi kaip namuose ir žino, kaip iš to gauti naudos. Todėl, spręsdami daiktų interneto klausimą, turime nepamiršti, koks tai iššūkis Europos Komisijai, siekiančiai, kad prieigos prie skaitmeninės darbotvarkės skirtumai netaptų dar gilesni.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D). – (RO) Siekiant, kad Europoje prasidėtų ekonomikos atsigavimas, reikia investuoti į naujas informacijos ir ryšių technologijas, kurios skatintų ekonomikos augimą.

Daiktų internetas – tai priemonė, skirta senyvo amžiaus žmonių ir žmonių su negalia poreikiams patenkinti ir patikimoms priežiūros paslaugoms užtikrinti. Vis dėlto reikia pabrėžti, kad, palengvinant atitinkamų sistemų įdiegimą ir naudojimąsi, būtina įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama garantuoti privatumo apsaugą ir suteikti vartotojams informaciją apie prieinamas paslaugas.

Raginame Komisiją atidžiai stebėti, kaip Europos lygmeniu įgyvendinami jau patvirtinti šios srities teisės aktai. Taip pat pageidaujame, kad iki šių metų pabaigos ji pateiktų tvarkaraštį, susijusį su gairėmis, kurias ji ketina pasiūlyti ES lygmeniu, siekdama padidinti daiktų interneto ir atpažinimo radijo dažniu (toliau – RDA) įrenginių saugumą.

Komisija taip pat privalo dėti papildomų pastangų, siekdama užtikrinti, kad su daiktų internetu susijusios technologijos atitiktų vartotojų reikalavimus, pvz., būtų galimybė išjungti atsekamumą ir išlaikyti pagarbą asmens teisėms ir laisvėms.

  Georgios Papanikolaou (PPE). – (EL) Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjai už puikų darbą. Tiesą sakant, tai ateities diskusijos. Tam tikra prasme diskutuojame apie žmonių, daiktų ir įrenginių ryšių revoliuciją.

Vis dėlto, be uždavinių, kurie susiję su diskutuojamu klausimu, – tai, kad šios diskusijos vyksta šiandien ir kad atlikti visi šie veiksmai bei parengtas šis pranešimas daro Parlamentui garbę, – privalome įžvelgti ir tykančius pavojus, atsižvelgdami į tai, kad naudojamos radijo dažninio atpažinimo technologijos, kurios suteikia galimybę įsibrauti į asmeninį gyvenimą. Kylantis pavojus aiškus: viena vertus – prieiga, kita vertus – apsauga, vadinasi, plačiajuostis internetas prieš privatumą.

Problemos aiškios. Kas valdys naują technologiją? Kaip bus sprendžiama asmeninių duomenų problema? Ir, galiausiai, kiek privatūs bus mūsų asmeniniai duomenys? Ar bus pakankamai saugu?

Reikia užtikrinti pusiausvyrą. Valdant šią naują technologiją, reikia tokios technologijos, kuri būtų patikima, kuria, apdorojant asmeninius duomenis, būtų visiškai laikomasi pagrindinių teisių ir asmens duomenų apsaugos principų.

  Zuzana Roithová (PPE). – (CS) Daugiau nei dešimt metų internetas laipsniškai keičia mūsų pasaulį ir mūsų įpročius, ir kol kas esame dar tik išskirtinės skaitmeninės revoliucijos galimybių išvakarėse. Palankiai vertinu M. Badia i Cutchet pranešimą, nes jame pabrėžiama, kad būtina priimti naujų Europos teisės aktų, kuriuose būtų remiamas papildomos tinklo struktūros, skirtos daiktų internetui, kūrimas, užtikrinant skirtingų sistemų sąveiką ir numatant padidėjusią kibernetinės erdvės saugumo riziką. Tačiau būtina laiku atlikti kokybišką didėjančio radijo bangų kiekio poveikio vertinimą žmonių ir gyvūnų, įskaitant paukščius ir mažus gyvūnus miestuose, sveikatai. Ant kiekvienos pakuotės naudotojai turėtų rasti informaciją apie tai, kur yra pasyvūs ir aktyvūs RDA žymenys, koks jų duomenų nuskaitymo nuotolis ir kokios rūšies duomenis jie gauna ir perduoda. Turėtume užtikrinti, kad mūsų piliečiai galėtų saugiai naudotis ir gyventi su mikroschemomis. Tai reiškia, kad turime apsaugoti jų lustus nuo virusų ir netinkamo duomenų naudojimo, taip pat žmonėms turi būti suteikta galimybė neutralizuoti lustus, integruotus į mus supančius daiktus. Privalome neleisti daiktų internetui vystytis be reglamentų, numatančių atsargumo priemones. Tai aiškus politinis ženklas ir užduotis Europos Komisijai.

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Ir aš norėčiau pritarti šiam pranešimui, kuriuo iš tikrųjų atveriamos durys naujoms ateities technologijoms. Taikant šias technologijas pramoninėje gamyboje, mūsų piliečių gyvenimas iš tikrųjų pasikeis, nes pasikeis kiekvieno produkto ir prekės apibūdinimas, įvertinimas, savybių pateikimas.

Tačiau, įvedant šias naujas technologijas, būtina labai rimtai atsižvelgti į piliečių privatumo apsaugą ir išleisti teisės aktų, nes šios technologijos leidžia stebėti ir atsekti ne tik gaminius, bet ir gaminių naudotojus. Todėl labai svarbu užtikrinti, kad technologijos, kurios bus pradėtos taikyti, būtų pagrįstos teisės aktais taip, kad nebūtų pažeidžiamas asmenų privatumas.

  Neelie Kroes, Komisijos pirmininko pavaduotoja. − Ponia pirmininke, reikšdama susižavėjimą M. Badia i Cutchet, norėčiau pabrėžti, kad esame tame pačiame kelyje ir kad Parlamentas, skatindamas daiktų internetą, ėmėsi aktyvaus ir svarbaus vaidmens ir priėmė pasaulinį, ne tik vietinį, apsiribojantį šia pasaulio dalimi, požiūrį. Jūsų pranešimas labai gerai parengtas, puiku, kad atkreipiate dėmesį į pagrindinius tobulinimus, kurie turėtų didelę įtaką kasdieniam Europos piliečių gyvenimui ateinančiais dešimtmečiais. Man padarė įspūdį tai, kad kiti Parlamento nariai išreiškė pagarbą M. Badia i Cutchet ir pabrėžė, kaip tai svarbu Europos piliečiams.

Teisingai pastebėta, kad tai ir ryšių klausimas, nes šiam labai svarbiam klausimui turime skirti daugiau dėmesio. Taigi sveikinu išdėsčius pagrindinius uždavinius, susijusius su daiktų internetu. Norėčiau pakartoti, kad pranešėja puikiai pasidarbavo, pabrėždama daugelį svarbių viešosios politikos klausimų.

Pritariu jos nuomonei, kad Europos Sąjunga turėtų užtikrinti reguliavimo ir teisinę sistemą, ir visai neseniai kalbėjau apie vertybių sistemą, kuri gintų Europos piliečius ir kartu skatintų viešojo ir privataus sektoriaus investicijas į daiktų internetą.

Siekiant, kad daiktų internetas būtų plėtojamas veiksmingai ir kad būtų ištesėti duoti pažadai, viena vertus, reikia viešųjų diskusijų, kita vertus – užtikrinti stabilias investicijų sąlygas.

Be abejo, negalime leisti, kad žmonės jaustųsi taip, tarsi daiktų internetas jiems būtų primestas. Tai ne įsipareigojimo klausimas; tai galimybės, iššūkio, taip sakant, potencialaus poveikio klausimas. Tai puiku. Turime suprasti, kokius sprendimus priimame, ir kartu suteikti mokslininkams ir įmonėms vidutinės ir ilgalaikės trukmės investicijų perspektyvą, sukurdami vienodas veiklos sąlygas ir nustatydami bendras taisykles. Manau, kad tai vienas iš iššūkių, su kuriais susiduria Parlamentas bei Komisija.

Dabar, kai darbotvarkė parengta, metas pasiraitoti rankoves ir pradėti ją įgyvendinti. Jau pradėjome tą daryti, ir džiaugiuosi, galėdama pranešti, kad iš keturiolikos veiklos gairių, nustatytų daiktų interneto komunikate, kelios jau įgyvendinamos.

Jau atliekamas atpažinimo radijo dažniu aplinkos apsaugos aspektų tyrimas ir netrukus bus pradėtas institucinis dialogas. Ilgainiui pirmoji aštuonių ES finansuojamų mokslinių tyrimų projektų banga prasidės šiais metais ir, be abejo, ateityje sukurs precedento neturinčias sąveikas.

Reikės imtis ir kitų veiksmų, pvz., daiktų interneto valdymo, teisės į „lustų tylėjimą“, privatumo, duomenų apsaugos, standartų ir saugumo, kurie reikalauja daug laiko ir bendrų pastangų.

Todėl nusprendžiau suburti ekspertų grupę, kuri išnagrinėtų šiuos klausimus, ir ne tik šiuos, bet ir kitus. Ją sudarys pilietinės visuomenės, pramonės, reguliavimo agentūrų, universitetų ir vyriausybių atstovai. Jie susitiks kas ketvirtį ateinančius dvejus metus ir, žinoma, galėsite perskaityti jų parengtus pranešimus apie daromą pažangą.

Baigdama kalbą, norėčiau pasakyti, kad dėmesį sutelkiame į ryšius ir įgyvendinimą to, ką esame pažadėję žmonėms. Trumpai atsakydama Parlamento nariams, norėčiau pasakyti, kad Komisija aiškiai pareiškė, kad kiekvienas europietis 2013 m. turėtų naudotis skaitmeninėmis technologijomis, ir šiame pranešime pabrėžiame „tai, kuo mes tikime“, arba „tai mes padarysime“ ir „tai mes galime padaryti“. Man buvo suteikta privilegija būti pakviestai į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą ir į Kultūros komitetą. Gana akivaizdu, kad privalome bendrauti. Tai sąrašas veiksmų, kuriuos reikia atlikti.

Vienas aspektas pakankamai akivaizdus – kiekvienas europietis turi gebėti naudotis skaitmeninėmis technologijomis, tačiau aiškiai išreiškėte ir nerimą, ar tai galime pasiekti.

Dėl asmenų duomenų apsaugos turiu pabrėžti, kad ši apsauga – labai svarbus skaitmeninės darbotvarkės klausimas. Tai reiškia pasitikėjimą ir saugumą. Jei nesukursite pasitikėjimo, negalite tikėtis, kad žmonės naudosis šia priemone. Tai ciklas, kuriame turime išnagrinėti visus aspektus ir iš tikrųjų suteikti Europos piliečiams galimybę, kuri jiems būtų iššūkis.

  Pirmininkė. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj, 2010 m. birželio 15 d., antradienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  George Sabin Cutaş (S&D), raštu. – (RO) Daiktų internetas – informacinių technologijų architektūra, apimanti tarpusavyje susijusių objektų tinklą, naudojant RDA technologijas ir internetą. Tokia naujovė naudinga tuo, kad ji palengvina prekių ir paslaugų prekybą, taip pat perduoda informaciją apie mus supančius objektus realiu laiku. Pagrindiniai šios srities reguliavimo sistemos aspektai apima investicijų skatinimą, kad Europos įmonės galėtų gauti naudos iš pridėtinės šios naujovės vertės, ir šių IT struktūrų valdymo sistemos, kuri padėtų suteikti vartotojams atitinkamą informaciją ir užtikrinti, kad asmeniniai Europos piliečių duomenys būtų gerbiami, nustatymą. Taigi, manau, kad Europos Komisijos užduotis – toliau, remiantis septintąja Konkurencingumo ir inovacijų bendrąja programa, finansuoti projektus, susijusius su daiktų internetu, taip pat sukurti skaidrią ir patikimą daiktų interneto valdymo sistemą.

  Marian-Jean Marinescu (PPE), raštu. – (RO) Su daiktų internetu siejamos technologijos skatins pažangą sveikatos, transporto, energijos vartojimo efektyvumo, aplinkos, mažmeninės prekybos ir apsaugos nuo klastojimo srityse. Naujų daiktų interneto priemonių plėtra priklausys nuo Europos naudotojų pasitikėjimo šia sistema. Veiksminga apsauga – vienas iš svarbiausių pažangos, kuri gali kelti pavojų asmeniniams duomenims, savybių. Komisija turi dėti papildomų pastangų, kad užtikrintų, kad technologijos, susijusios su daiktų internetu, atitiktų vartotojų reikalavimus (visų pirma, galimybę išjungti atsekamumą) ir kad būtų paisoma asmens teisių ir laisvių. Ateityje Europos Komisija privalo atlikti išsamesnį šių technologijų įvertinimą, visų pirma, radijo bangų bei kitų priemonių, kurios leidžia naudoti identifikavimo technologijas, poveikį žmonių sveikatai. Komisija turės sukurti skaidrią sistemą, kuri nuo pat projektavimo etapo būtų paremta pagarbos į privatumą principu, ir kuri leistų išsamiai nurodyti identifikavimo ir atsekamumo priemonių buvimą, garantuotų naudotojams ir įgaliotoms įstaigoms galimybę patikrinti duomenų bei sistemos veikimo metodo patikimumą, ir užtikrintų, kad duomenis galėtų gauti tik tam leidimą turintys naudotojai.