Diskusijos

Pirmadienis, 2010 m. birželio 14 d. - Strasbūras

1. Sesijos atnaujinimas

PIRMININKAVO: Jerzy BUZEK
Pirmininkas

(Posėdis pradėtas 17.00 val.)

  Pirmininkas. – Skelbiu, kad Europos Parlamento posėdis, atidėtas 2010 m. gegužės 20 d., ketvirtadienį, yra atnaujintas.

2. Pirmininko pareiškimai

  Pirmininkas. – Norėčiau jus informuoti, kad per šią mėnesinę sesiją posėdžių salėje bus daugiau specialią įrangą turinčių operatorių. Kaip ir per Briuselio mėnesinę sesiją, operatoriai filmuos mūsų diskusijas ir balsavimus ir apie Parlamento darbą kurs plačiaekranį filmą, skirtą naujam lankytojų centrui Briuselyje. Šis filmas bus rodomas Briuselyje. Mane tvirtai užtikrino, kad operatoriai elgsis labai taktiškai ir jokiu būdu netrukdys posėdžio eigai. Dėkoju už jūsų supratingumą. Norėtume, kad kiek galima daugiau europiečių susipažintų su Parlamento darbu.

Prieš septyniasdešimt metų, 1940 m. birželio 17 d. Raudonoji Armija užpuolė Lietuvą, Latviją ir Estiją ir jas neteisėtai prijungė prie Sovietų Sąjungos. Tai buvo A. Hitlerio ir J. Stalino 1939 m. rugsėjo mėn. sudaryto pakto, pagal kurį Sovietų Sąjungai atiteko Suomijos ir dalies Lenkijos ir Rumunijos teritorijų kontrolė, tiesioginis padarinys. Europos Parlamentas – mūsų Parlamentas – buvo pirmoji tarptautinė organizacija, pasmerkusi Baltijos valstybių okupacijos faktą. Tai buvo padaryta prieš 27 metus – 1983 m. sausio mėn. rezoliucijoje, kurioje taip pat priminta, kad okupacijos nepripažino didžioji dauguma Europos valstybių ir Jungtinės Amerikos Valstijos.

Taip pat prisiminkime pirmąsias rinkimų Irane metines, ypač atsižvelgdami į ten plačiai taikomas žiaurias represijas. Praėjusiais metais valdžia įvykdė 488 mirties bausmes ir įkalino tūkstančius žmonių. Daug politinių kalinių laukia mirties bausmės, nes teigiama, kad jie dalyvavo praėjusių metų demonstracijose. Europos Parlamentas yra labai susirūpinęs dėl esamos padėties, ypač dėl žodžio laisvės ir susirinkimo laisvės nepaisymo. Europos Sąjunga ir ypač Europos Parlamentas visuomet, nepaisant jokių aplinkybių prieštarauja mirties bausmei.

Šiandien Milane įvyko Turkijos episkopalinės konferencijos pirmininko vyskupo Luigio Padovese, nužudyto Turkijoje, laidotuvės. Deja, Artimųjų Rytų regione vėl nužudytas kitas krikščionių dvasininkas.

Praėjusį savaitgalį Lisabonoje ir Madride atstovavau Europos Parlamentui šventėje, kurioje buvo minimos 25-osios Portugalijos ir Ispanijos prisijungimo prie Europos Sąjungos metinės. Abi šios valstybės Europos Sąjungoje pasiekė didelės sėkmės, privalome to neužmiršti, nepaisant to, kad šiandien abiejų valstybių laukia sudėtingos ekonomikos reformos. Kalbėjome apie tai per minėjimą.

Vakar taip pat buvau Liuksemburge, kur minėjome 25-ąsias Šengeno susitarimo pasirašymo metines. Galima sakyti, jog tai vienas palankiausių piliečiams susitarimų. Mūsų piliečiai jį supranta labai gerai. Šengeno susitarimu buvo smarkiai paskatintas tolesnis piliečių Europos Sąjungos kūrimas.

Per praėjusias dvi savaites su oficialiais vizitais lankiausi Graikijoje ir Rumunijoje. Pareiškiau paramą tų šalių žmonėms ir užtikrinau juos, kad gali būti tikri dėl Europos solidarumo. Taip pat kalbėjome apie tai, kad solidarumą visuomet turėtų lydėti atsakomybė.

Galiausiai, paskutinė informacija. Neseniai trijose Europos Sąjungos valstybėse – Belgijoje, Nyderlanduose ir Slovakijoje – įvyko laisvi rinkimai į parlamentą. Savo kolegoms Parlamento nariams iš šių valstybių linkime greitai suformuoti vyriausybes ir tikimės vaisingo naujai grįžusių nacionalinių parlamentų narių bendradarbiavimo su mumis, Europos Parlamentu. Tai labai svarbu siekiant mūsų bendro idealo – vieningos Europos.

3. Ankstesnio posėdžio protokolo tvirtinimas (žr. protokolą)

4. Parlamento sudėtis (žr. protokolą)

5. Prašymas ginti Parlamento nario imunitetą (žr. protokolą)

6. Komitetų ir delegacijų sudėtis (žr. protokolą)

7. Bendro sprendimo procedūros metu priimtų teisės aktų pasirašymas (žr. protokolą)

8. Pateikti dokumentai (žr. protokolą)

9. Anuliuoti rašytiniai pareiškimai (žr. protokolą)

10. Tarybos perduoti susitarimų tekstai (žr. protokolą)

11. Peticijos (žr. protokolą)

12. Žodiniai klausimai ir rašytiniai pareiškimai (gauti dokumentai) (žr. protokolą)

13. Asignavimų perkėlimas (žr. protokolą)

14. Veiksmai įgyvendinant Parlamento rezoliucijas (žr. protokolą)

15. Veiksmai, įgyvendinant Parlamento pozicijas ir rezoliucijas (žr. protokolą)

16. Prašymas atšaukti Parlamento nario imunitetą (tęsinys) (žr. protokolą)

17. Darbų programa (žr. protokolą)

18. Įgaliojimai, susiję su trišaliu susitikimu dėl 2011 m. biudžeto projekto (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – pranešimas dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu dėl 2011 m. biudžeto projekto, kurį Biudžeto komiteto vardu pateikė S.E. Jędrzejewska (2010/2002(BUD)) (A7-0183/2010).

  Sidonia Elżbieta Jędrzejewska, pranešėja. – (PL) Pone pirmininke, man didelė garbė, kad galiu jums šiandien pateikti įgaliojimus, skirtus mūsų trišaliam susitikimui su Komisija ir Taryba, vyksiančiam birželio 30 d.

Prieš pereidama prie įgaliojimų, kuriuos patvirtino Biudžeto komitetas ir kuriuos, tikiuosi, patvirtinsime rytoj balsuodami plenarinėje sesijoje, norėčiau tarti keletą žodžių apie 2011 biudžetinius metus, atsižvelgdama į jų specialų pobūdį. Tai bus naujoviški metai, nes 2011 m. Europos Sąjungos biudžetas bus pirmą kartą tvirtinamas pagal naujas Lisabonos sutarties nuostatas. Lisabonos sutartyje padidintos Europos Parlamento galios ir išplėstos mūsų galimybės taikyti bendro sprendimo procedūrą dėl Europos Sąjungos biudžeto, įskaitant sritis, kurių atžvilgiu anksčiau negalėjome visapusiškai dalyvauti bendro sprendimo procedūroje, pvz., dėl žemės ūkį. Tai − didelis kokybinis pokytis. Lisabonos sutartimi taip pat nustatyti plataus užmojo procedūriniai pokyčiai, ypač pabrėžtina, kad sutartimi panaikinamas reikalavimas dėl pirmojo ir antrojo svarstymo. Europos Parlamentas biudžetą svarstys tik vieną vienintelį kartą – Taryba irgi turės tik vieną biudžeto svarstymą. Ką tai reiškia praktiškai? Tai reiškia, kad taikinimo posėdis greičiausiai vyks lapkričio mėn., tačiau svarbiausia – reikės visų suinteresuotųjų šalių didesnės drausmės ir savitvardos šios naujos biudžeto procedūros pagal Lisabonos sutartį atžvilgiu. Neturėsime antros galimybės ir negalėsime grįžti prie derybų. Mes, Europos Parlamentas, privalome atidžiai iš anksto apsvarstyti, ką iš tiesų norime pasiekti, nes negalime elgtis kaip ankstesniais metais, kai iš pradžių užkeldavome savo lūkesčius ir juos sumažindavome per antrąjį svarstymą. Dabar pirmojo svarstymo metu turime atidžiai apsvarstyti, ką iš tiesų norime pasiekti.

Norėčiau padėkoti kitų komitetų nuomonių referentams už indėlį. Biudžeto komitetas gavo keletą labai įdomių ir svarbių nuomonių iš įvairių komitetų, į kurias be jokios abejonės bus atsižvelgta vėlesniais biudžetinės procedūros etapais. Šie įvertinimo žodžiai pirmiausia yra asmeninio pobūdžio. Turiu padėkoti autoriams ir pripažinti, kad labai daug sužinojau apie jų komitetų prioritetus ir šios žinios, tikiuosi, man, kaip jūsų pranešėjai, labai padės rudenį per derybas su Komisija ir Taryba. Be to, daugelio tam tikrų komitetų detalių lūkesčių nebuvo galima įtraukti į mano pranešimą, kurį pateikė Biudžeto komitetas, nes negalima išplėsti įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu birželio mėn. Privalome sutelkti dėmesį į keletą svarbiausių klausimų, o detales galėsime patikslinti rugsėjo mėn. per atskirų pakeitimų teikimo procesą. Per pirmas derybas negalime būti tokie detalūs. Todėl prašau jūsų supratingumo dėl to, kad prieštaravau daugeliui labai detalių pakeitimų.

Dabar norėčiau tarti keletą žodžių apie svarbiausius mūsų derybų birželio mėn. pabaigoje prioritetus ir apie svarbiausius klausimus, kuriems kaip Europos Parlamento teikiamiems klausimams, norėčiau, kad rytoj pritartumėte per balsavimą. Pirmiausia, per mūsų pirmuosius pokalbius su Komisija ir Taryba norėčiau atkreipti dėmesį į svarbiausią dalyką – tai, kad dabartinė Daugiametė finansinė programa artėja prie pabaigos. Dalykų, dėl kurių buvo sutarta 2006 m., pradeda po truputį nebepakakti naujiems prioritetams. Turime du lygiagrečiai vykstančius procesus, šiek tiek prieštaraujančius vienas kitam. Viena vertus, turime augančias Europos Sąjungos ambicijas, susijusias su Lisabonos sutartimi, ir mūsų lūkesčius dėl Europos Sąjungos, pvz., ES diplomatijos sukūrimą ir paramą plataus užmojo mokslinių tyrimų projektams, kita vertus, turime tam tikrose valstybėse narėse didėjančią ekonomikos ir finansų krizę, verčiančią taupyti. Šiems dviem prieštaraujantiems procesams poveikį taip pat daro Daugiametės finansinės programos apribojimai. Maržos mažinamos ir Europos Parlamentas turi vis mažiau ir mažiau laisvės finansuoti savo prioritetus. Labai svarbu, kad birželio mėn. tai aptartume su Komisija ir Taryba. Jei turime didelių ambicijų – ne tik Parlamentas, bet jei didelių ambicijų turi ir Taryba – privalome aptarti ir tai, kaip finansuoti šiuos planus. Kitaip tai tiesiog liks popieriuje ir tebus tušti žodžiai.

Labai norėčiau, kad 2011 m. būtų pabrėžta jaunimo programų svarba, kad išbandytos ir patikrintos programos pasiektų jaunimą ir jos būtų efektyvios ir veiksmingos.

Kitas klausimas: jau buvo atkreiptas dėmesys į Europos išorės veiksmų tarnybą ir turime tai aptarti. Taip pat turime aptarti Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonės, dėl kurios jau susitarta ir kuri patvirtinta, padarinius biudžetui.

Tvirtai raginu jus pritarti Biudžeto komiteto pranešimui. Jis apibendrintas 91 straipsnyje. Norėčiau dar kartą visiems padėkoti už indėlį. Daugelis šių klausimų pakeitimų forma grįš rugsėjo mėn.

  Connie Hedegaard, Komisijos narė. − Pone pirmininke, pirmiausia leiskite J. Lewandowski vardu atsiprašyti už tai, kad jis nedalyvauja. Deja, jis priverstas dalyvauti metiniame Komisijos susitikime su Audito Rūmais, kur jis aktyviai dirba pristatydamas neseniai patvirtintą kas trejus metus atliekamą finansinio reglamento persvarstymą; taigi jis tiesiog privalėjo ten dalyvauti.

Taigi aš jį pakeisiu ir, be abejo, jam perduosiu jūsų pastabas, pasakytas šioje pirmoje diskusijoje dėl Komisijos pateikto biudžeto projekto ir būsimo trišalio susitikimo, vyksiančio prieš Tarybos svarstymą.

Šiais metais mūsų dialogas bus gerokai platesnis nei 2011 m. biudžetas, nes bus diskutuojama dėl svarbių politinių iniciatyvų, turinčių ilgalaikį poveikį biudžetui. Tačiau nepamirškime, kad vienas svarbiausių elementų šiems metams − Lisabonos sutarties įgyvendinimas biudžeto srityje. Privalome laikytis savo įsipareigojimo užtikrinti gerą – tokį pat gerą, koks buvo anksčiau – institucijų bendradarbiavimą pagal šią naują institucinę sistemą. Tai gyvybiškai būtina, norit sėkmingai ir laiku užbaigti 2011 m. biudžeto procedūrą.

Norėčiau pabrėžti, kad atidžiai atsižvelgsiu į jums nerimą keliančius aspektus ir galiu užtikrinti, kad Komisija mano, jog būtina tikslinė išlaidų kvota ir susidarius ribojančioms aplinkybėms ji tampa dar svarbesnė. Komisija pateikė biudžeto projektą, kuriame laikomasi finansinės sistemos ir kuris grindžiamas tvirtais skaičiavimais. Labai svarbu atminti, kad 2011 m. biudžeto projektas buvo parengtas vyraujant griežtų išlaidų apribojimų sąlygomis ir valstybių narių finansams patiriant didelį spaudimą.

Esant tokioms sudėtingoms aplinkybėms, Komisija pasiūlė biudžeto projektą, atitinkantį politinius reikalavimus su pagrįstu ir motyvuotu padidinimu. Taip, dabartinėje sudėtingoje ekonomikos padėtyje reikės atsigavimo pastangų ir pranešėja teisi tai pabrėždama socialinės integracijos strategijų požiūriu – kaip ką tik girdėjome ir kaip galime matyti iš dokumento. Naujovių galimybės − svarbiausias Europos Sąjungos vystymosi ir augimo išteklius.

Norėčiau kreiptis į šį Parlamentą ir paprašyti pritarti mūsų pasiūlymui ir ypač mokėjimų asignavimų padidinimui, nes taip apčiuopiamai prisidedama prie tikro įgyvendinimo ir Europos ekonomikos rėmimo. Išlaidų programoms pasiekus kreiserinį greitį, 6,8 proc. padidinti mokėjimai veikloms pagal Konkurencingumo augimui ir užimtumui išlaidų kategoriją ir 16,9 proc. – veikloms pagal išlaidų kategoriją Sanglauda augimui ir užimtumui rodo, kad šios politikos kryptys įgyvendinamos energingai, siekiant paspartinti atsigavimo procesą. Be to, ir toliau labai svarbu gerai panaudoti biudžeto lėšas ir, ypač, struktūrinių ir sanglaudos fondų lėšas.

Norėčiau pakartoti, kad Komisija ir toliau pasiryžusi efektyviai dirbti ir atsižvelgdama į ankstesnius įsipareigojimus nebereikalaus jokių naujų etatų. Ji nori pabrėžti, kad toks įsipareigojimas viršija planą dėl personalo ir taip pat yra taikomas išorės personalui, kurį Komisija netgi siūlo mažinti. Komisija kiekvienais metais pateikia visapusišką informaciją apie administracines išlaidas; ji pasirengusi su biudžeto valdymo institucija aptarti bet kokius alternatyvius išlaidų pristatymo būdus, siekdama užtikrinti šių išlaidų skaidrumą.

Norėčiau baigdama padėkoti pranešėjai už tai, kad ji sugebėjo taip anksti, dar prieš Parlamento svarstymą, pateikti naujų bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų nurodomąjį sąrašą. Tai padės mūsų dialogui ir, svarbiausia, leis gerai įgyvendinti projektus, kurie bus patvirtinti galutiniame etape. Esu tikra, kad per artėjantį trišalį susitikimą turėsime galimybę, kaip ir praėjusiais metais, konstruktyviai žengti į priekį. Komisija ir toliau kiek galėdama stengsis padėti siekti sėkmingų šios biudžeto procedūros rezultatų.

  Edit Herczog, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonės referentė. − (HU) Ponios ir ponai, leiskite man, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonės referentei, pareikšti mūsų susirūpinimą dėl to, ar dabartinėje biudžeto sistemoje pakanka galimybių tinkami finansuoti pavyzdines politikos iniciatyvas. Lisabonos sutartyje buvo žymiai išplėstos Europos Sąjungos kompetencijos ir turėtume finansuoti pramonės ir mokslinių tyrimų ir vystymo politikos sritis, pvz., kosmoso ir inovacijų politiką, stiprinti veikiančias politikos kryptis, pvz., mokslinių tyrimų ir vystymo, energetikos ir pramonės vystymo srityse. Mano kolegos Parlamento nariai be jokios abejonės pripažins, kad būtent šiose srityse Europos Sąjungoje gali būti sukurta daugiausia darbo vietų, todėl parama šioms politikos kryptims remti yra strategiškai svarbi.

Mūsų svarbiausias 2011 m. tikslas – užtikrinti, kad 7-oji bendroji programa nebūtų apkrauta tokiomis politikos kryptimis, ir kad joms surastume kitus finansavimo šaltinius, nes septintosios bendrosios programos išplėtimas pats savaime yra gana rizikingas. Be to, visi Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nariai mano, kad būtinas biudžeto lankstumas, kad, pvz., būtų galima daug veiksmingiau nei dabar įgyvendinti Europos strateginį energetikos technologijų planą (angl. SET Plan). Neturėtų stebinti, kad noriu baigti pastebėjimu, jog vienas praėjusių penkerių metų rezultatų buvo pirmenybės suteikimas mažosioms ir vidutinėms įmonėms, taigi turime išpildyti joms duotus pažadus. Šiuo metu tenka apgailestauti, kad Komisijos nario pateiktame pasiūlyme šie pažadai nėra išpildyti, tačiau tikimės, kad Taryba ir Komisija pateiks naujų minčių, kurioms galėsime pritarti.

  Mairead McGuinness, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonės referentė. − Pone pirmininke, pagal sąrašą turėtų kalbėti kažkas kitas, tačiau dėkoju, kad dabar pakvietėte mane.

Kaip ir daugelis, vėlavau vykdama į Strasbūrą, tačiau keliaudama mačiau daug kraštovaizdžio. Kaip žinote, ūkininkams ir kaimo bendruomenei daromas didelis spaudimas.

Norėčiau padėkoti biudžeto pranešėjai už darbą ir už pasiryžimą informuoti savo kolegas apie visus proceso etapus.

Yra tam tikrų nerimą keliančių dalykų dėl žemės ūkio. Tikiuosi, kad Komisijos optimizmas dėl rinkos vystymo išsipildys ir bus tikslus, nes jei taip nebus, būčiau susirūpinusi dėl 2011 m. biudžetui daromo spaudimo, kuris kiltų, jei rinkos nesivystytų Komisijos laukiama teigiama linkme. Problemų buvo praeityje ir bijome, kad jų gali kilti ir vėl.

Šioje diskusijoje dėl biudžeto svarbu paminėti sudėtingą padėtį, susijusią su mokėjimais žemės ūkyje po 2011 m. Gerai, kad ateinančiais metais nereikės finansinės drausmės ir tikrai tikiuosi, kad tokios pozicijos bus laikomasi ir ateityje, nors 2012 m. iš tiesų bus labai įtempti.

Tačiau šis Parlamentas turi žinoti, kad 2013 m. susidursime su padėtimi, kai bus sumažinti mokėjimai ūkininkams, bus taikomas moduliavimas ir kad prieš tai turėsime bendrosios žemės ūkio politikos reformą.

Paprasta žinia Komisijai – žemės ūkis pažeidžiamas, labai svarbus aprūpinimui maistu, aplinkos apsaugai ir todėl žemės ūkis yra Europos Sąjungos širdis. Jam reikia tinkamo biudžeto ir tai turi būti matoma jam skiriamuose ištekliuose.

Rinkos paramos priemonės per krizę gyvybiškai svarbios, būtent todėl pabrėžiu savo susirūpinimą, kad turite būti atsargūs dėl to, kaip rinkos vystysis žemės ūkio požiūriu.

Šiandien žiūrėdama į puikiai atrodantį kraštovaizdį norėčiau pasakyti, kad už išliksiantį ir klestėsiantį kraštovaizdį ir kaimo struktūrą reikia mokėti kainą ir tai turi atsispindėti biudžeto ištekliuose, kuriuos skiriame žemės ūkiui.

  Britta Thomsen, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonės referentė. − Ponia pirmininke, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto vardu norėčiau pabrėžti finansinių išteklių, skirtų kovoti su visų rūšių moterų diskriminacija, ypač darbo užmokesčio skirtumu, poreikį.

Taip pat pabrėžiu Lietuvoje atidaryto Europos lyčių lygybės instituto tinkamo finansavimo svarbą ir norėčiau pabrėžti, kad reikia skirti lėšų, reikalingų dabartinių institucijų pagrindu Europos smurto prieš moteris observatorijai įkurti, kaip 2010 m. kovo 8 d. nutarė Taryba.

Galiausiai norėtume paprašyti Komisijos paskatinti valstybes nares, kad jos geriau pasinaudotų struktūriniais fondais Europos socialinio fondo struktūroje, kaip vyrų ir moterų lygybės skatinimo būdu.

  Salvador Garriga Polledo, PPE frakcijos vardu. – (ES) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šių metų biudžetą reikia formuoti labai atidžiai. Per 16 savo Parlamente išdirbtų metų neprisimenu, kad kada nors būtų buvęs toks didelis spaudimas iš valstybių narių iždų.

Akivaizdu, kad Taryba ketina siekti sumažinti mokėjimų asignavimus – netgi daugiau nei 1 proc. – ypač atsižvelgiant į jau matomą nepakankamą struktūrinių fondų įgyvendinimą, kylantį dėl grynųjų pinigų srautų problemų valstybėse narėse.

Taryba taip pat norės sumažinti įsipareigojimų asignavimus administracinių išlaidų kategorijoje, kad ši 5 išlaidų kategorija atitiktų bendrą išlaidų mažinimo tendenciją, matomą valstybių narių administracijose.

Be abejo, Taryba norės formuoti dideles maržas išlaidų kategorijose, kad būtų apsaugoti tam tikri pranešėjos minėti prioritetai, pvz., Kozlodujaus tarptautinis termobranduolinis eksperimentinis reaktorius ir programa „Galileo“, kurie – nors jie ir yra labai svarbūs – dabartinėje finansinėje programoje nenumatyti.

Akivaizdu, kad aplinkybės neįprastos ir jų negalėjome numatyti, kai 2006 m. gruodžio mėn. tvirtinome daugiametę finansinę programą. Jei ES biudžeto sudarymas yra nors kiek lankstus – akivaizdu, kad dabar yra tinkamas laikas parodyti tokį lankstumą, be to, didelio lankstumo reikės derybose.

Valstybių narių iždų krizės − tikras faktas, tačiau tikras faktas yra ir Europos politiniai prioritetai, pvz., pareikšti šiuose biudžeto sudarymo įgaliojimuose.

Be abejo, per šiuos finansinius metus visi veiksime atsakingai; be abejo, rasime biudžeto sričių, kuriose galima sutaupyti, tačiau nepamirškime, kad Europos Sąjungos ekonomikos augimo strategijai reikia tinkamo ES biudžeto. Parlamentas kovos už tai, kad būtų užtikrintas toks biudžetas.

  Francesca Balzani, S&D frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, įgaliojimai trišaliam susitikimui − svarbus veiksmas, ypač šiais metais, nes įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir naudojant tik vieną svarstymą, nuo pat pradžių reikia kiek galima daugiau aiškumo ir bendradarbiavimo tarp biudžeto sudarymo įgaliojimus turinčių institucijų.

Biudžetas vystomas, plėtojamas ir formuojamas sudėtingu laiku. Įsipareigojimų asignavimams skirtos maržos siekia 1 200 000 000 EUR – taigi yra labai mažos – tačiau visą klausimą dar labiau apsunkina tai, kad 70 proc. asignavimų yra pagal 2 išlaidų kategoriją, t. y. kategoriją, apimančią žemės ūkio, gamtinių išteklių išsaugojimo ir valdymo politikos kryptis, taigi ir kovą su klimato kaita.

Biudžetas sudėtingas ir dėl daugelio atvirų procedūrų, didžiąja dalimi nulemsiančių išteklius, kuriuos turėsime. Tokios procedūros yra biudžeto persvarstymas, finansinis reguliavimas ir tarpinstitucinis susitarimas, Išorės veiksmų tarnybos įgyvendinimas, tačiau didžiausią įtaką turės finansų rinkų žlugimas ir nestabilumas. Tas pats žlugimas, sukėlęs pavojų eurui, parodė, kad biudžetas ir ištekliai daro lemiamą įtaką bet kokiai Europos reakcijai, taigi buvo parodyta net tik jų, bet ir jų apribojimų, svarba.

Esant tokioms aplinkybėms, Europos Parlamentas privalo apsispręsti, kuriam iš prioritetų reikėtų suteikti didžiausią svarbą savo pagrindiniame apskaitos dokumente. Mūsų frakcija nusprendė nubrėžti ploną liniją tarp poreikio remti šių įgaliojimų tikslą ir poreikio nepanaikinti šių įgaliojimų politinės reikšmės. Todėl mūsų pagrindinis prioritetas − nekartoti praeities klaidų ir tai reiškia, kad privalome užtikrinti tinkamus išteklius 2020 m. strategijos tikslams pasiekti ir palikti pakankamai išteklių veiksmams pagal 2 išlaidų kategoriją, ypač veiksmams, kuriais padedama spręsti nedarbo klausimą.

Todėl teks susidurti su daugeliu iššūkių. Taip pat pripažįstame, kad pradedant vykdyti įgaliojimus vienas iššūkis yra pagrindinis, t. y. poreikis iš tiesų stengtis suderinti ir atkurti nuoseklumą tarp mūsų Europos biudžeto ir atskirų valstybių narių biudžetų, nes Europos Sąjungos ir jos valstybių narių ekonomikos politikos nuoseklumas ir suderinamumas − pagrindinės Europos Sąjungos ateities vertybės.

  Thijs Berman, Vystymosi komiteto nuomonės referentas. − Pone pirmininke, žaviuosi jūsų kantrybe. Labai jums dėkoju ir nuolankiai atsiprašau.

Dabartinė ekonomikos krizė stipriai – stipriau nei išsivysčiusio pasaulio valstybėms – smogė besivystančioms valstybėms, nors jos ir neatsakingos už šios krizės priežastis. Tą patį galima pasakyti ir apie klimato kaitą: besivystančios šalys mažai susijusios su klimato kaitos priežastimis, tačiau nuo jo poveikio labiausiai kenčia būtent jos.

Būtent todėl labai svarbu, kad ES užtikrintų, kad vystymosi tikslams pasiekti skirti pinigai iš tiesų tarnautų šiam ir tik šiam tikslui. Pirmiausia tai reiškia, kad besivystančių šalių kovai su klimato kaitos poveikiu remti skirtą biudžetą turėtų sudaryti papildomi pinigai. Spartaus įgyvendinimo kovos su klimato kaita finansinė priemonė neturi būti taikoma esamų vystomojo bendradarbiavimo programų sąskaita.

Antra, pritariu finansinės pagalbos pagrindinėms bananus auginančioms AKR šalims principui. Tačiau tokia pagalba neturėtų būti teikiama per maržas ir tvirtai prieštarauju Komisijos pasiūlymo projektui, pagal kurį vystomojo bendradarbiavimo priemonėms skirtos lėšos naudojamos tokiai pagalbai. Vystomojo bendradarbiavimo priemonėms skirtos lėšos turėtų būti skirtos skurdui mažinti ir nors pritariu bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis priemonės – ICI+ – kūrimui, tokia priemonė irgi neturėtų būti finansuojama iš vystomojo bendradarbiavimo priemonės lėšų.

  Anne E. Jensen, ALDE frakcijos vardu. – (DA) Pone pirmininke, ir aš norėčiau padėkoti S. E. Jędrzejewskai už tai, kad griežtai tvarkė šį tekstą, kuriuo buvo paskelbta aiški žinia, kurią galime panaudoti derybose. Ji teisi sakydama, kad daugiametė finansinė programa, skirta ES biudžetui, yra tokia įtempta, kad bus labai sunku išpildyti daugelį pažadų. Galime pasakyti, kad ankstesniais metais galėdavome aptikti nepanaudotų lėšų žemės ūkio biudžete, tačiau dabar tokių nepanaudotų lėšų daugiau nebėra. Privalome turėti galimybę laikytis 2020 m. augimo strategijos ir investuoti į bendrus energetikos ir bendrus transporto projektus, investuoti į jaunimą ir mokslinius tyrimus bei finansuoti stiprią ir bendrą Išorės veiksmų tarnybą. Taip pat tvirtai pritariu Komisijos narei C. Hedegaard, kad turime užtikrinti pakankamus mokėjimus į struktūrinius fondus, kad galėtume ištesėti savo pažadus naujosioms valstybėms narėms.

Mums skubiai reikia žadėtojo vidutinės trukmės biudžeto persvarstymo, kad taptų aišku, kaip galime finansuoti naujus poreikius. Pakankamai keista, tačiau matome vis daugiau ir daugiau pavyzdžių, kai valstybės narės nori mokėti. Jos tiesiog nenori mokėti per ES biudžetą. Tai galime matyti, pvz., iš to, kad buvo įsteigtos trys naujos finansinės priežiūros agentūros, kuriomis siekiama mus apsaugoti nuo būsimų finansų krizių ES. Agentūroms bus mokama tiesiogiai iš valstybių narių ir iš ES biudžeto. Jei visos išlaidos būtų imamos iš ES biudžeto, daugiametė finansinė programa sprogtų! Tačiau akivaizdu, kad rinkti pinigus tiesiogiai iš valstybių narių yra daug biurokratiškiau ir nepatogiau, be to, toks būdas prasčiau matomas, jį sunkiau kontroliuoti ir sunkiau stebėti padėtį. Tai − labai neigiamas pokytis.

Taigi, ar neturėtume taupyti ES biudžete? Be abejo, per krizę turime būti taupūs, tačiau paprasčiausiai noriu pasakyti, kad jei visos valstybės narės vykdytų savo biudžeto politiką taip, kaip ES biudžeto politiką, nebūtų kilę jokių įsiskolinimų problemų, nes ES biudžete nustatytos lubos ir griežtas planas. Nėra jokios galimybės problemoms atsirasti. Taigi galbūt valstybių narių valdžios institucijos turėtų pasimokyti iš ES ir apsvarstyti, ar tokius dalykus galima taikyti ir šalies lygiu.

  Isabelle Durant, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, iš pradžių norėčiau padėkoti pranešėjai už kokybišką darbą. Jos naudojamas plataus požiūrio metodas padeda nepasimesti tarp pernelyg daug smulkmenų ir yra visiškai tinkamas. Derantis dėl įgaliojimų būtų negerai pasimesti tarp pernelyg daug smulkmenų. Todėl mano frakcija pritaria šiems įgaliojimams.

Kalbant apie turinį, noriu pažymėti, kad pranešime pakartotinai daroma nuoroda į tai, kad Europai reikia imtis veiksmų, skirtų kovoti su ekonomikos ir finansų krize ir, be abejo, džiaugiuosi tuo. Tačiau tenka apgailestauti dėl to, kad visai neminima aplinkos krizė, kuri gali padaryti daug svarbesnį ilgalaikį poveikį.

Reagavimas į aplinkos krizę ir klimato kaitą turėtų labiau paskatinti Europą imtis veiksmų. Akivaizdu, kad toks reagavimas turėtų atsispindėti ES biudžete ir nors džiaugiuosi dėl padidinto LIFE+ priemonės biudžeto, akivaizdu, kad to neužteks.

Mums reikia naujo Europos ekologiško susitarimo, pagal kurį žemės ūkio politikai būtų taikomas ekologiškas požiūris, mažiau dėmesio skiriant dirbamai žemei, o daugiau – mūsų maisto kokybei ir ūkių tvarumui; mums reikia mokslinių tyrimų politikos, dėl kurios mokesčių mokėtojų pinigai neišnyktų tamsioje bedugnėje, kaip ITER projekto atveju, o dėmesys būtų sutelktas į atsinaujinančiąją energiją, tausų transportą ir žaliųjų technologijų inovacijas; mums reikia struktūrinių fondų, kurių lėšos būtų skiriamos atsižvelgiant į kovos su klimato kaita kriterijus – o susitelkimas ties kelių infrastruktūra iš tiesų nėra naujoviška politika šioje srityje; ir galiausiai, – žuvininkystės politikos, kuria nebūtų didinama pergaudymo problema. Vis tik neketinu pasimesti visuose dalykų, kurie man patiktų, pavyzdžiuose. Tačiau pritariu pranešimui, nes manau, kad tai − geri įgaliojimai trišaliam susitikimui; o dėl kitų klausimų grįšime prie biudžeto projekto vėliau, tačiau manau, kad ištekliai nepakankami.

  Marisa Matias, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Šiandien šiame Parlamente diskutuojame dėl Parlamento įgaliojimų derybose su Komisija ir Taryba dėl 2011 m. biudžeto. Tai labai sudėtingi įgaliojimai, nes jie suteikiami plačiai paplitusio biudžetinės politikos sumažinimo ir griežtinimo visoje Europoje laikmečiu.

Europos vieningieji kairieji atvirai prieštarauja baisiam ir gąsdinančiam naujos stabilumo programų, skirtų vyriausybių deficitams sumažinti, bangos gimimui, nes tai nublokš Europą į naują recesiją. Europos biudžeto projektas, kuris dabar yra mūsų aptariamų įgaliojimų pagrindas, yra ribojamas ne tik galiojančiomis sutartimis ar daugiamete finansine programa, kuri jau seniai turėjo būti persvarstyta: biudžetas ribojamas šiuo, mano ką tik trumpai sukritikuotu modeliu.

Kai visos 27 valstybės narės drastiškai mažina savo išlaidas, joks Europos biudžetas, kurį sudaro tik 1 proc. Europos BVP, nebus pakankamas. Nei vienas Parlamento pasiūlytų prioritetų negali būti patenkinamai pasiektas, kai planuojamas 130 mlrd. EUR biudžetas.

Įgaliojimuose pabrėžiamas jaunimo klausimas, tačiau akivaizdu, kad šis klausimas buvo paaukotas ant neįžvalgios apskaitos altoriaus.

Pabrėžiame aplinką, tačiau akivaizdu, kad vyriausybės apie šiuos įsipareigojimus nori girdėti tik gerokai vėliau.

Prašome skubių veiksmų ir solidarumo remiant Palestiną ir palestiniečius, tačiau akivaizdu, kad tai tikrai nėra vienas iš Komisijos prioritetų.

„Laisvės flotilei“ nutikę įvykiai, švelniai tariant, nedaro garbės.

  Marta Andreasen, EFD frakcijos vardu. – Pone pirmininke, dėkoju pranešėjai už darbą, tačiau čia atėjau paraginti drastiškai sumažinti 2011 m. biudžetą.

Dėl mus pasiekusios krizės Europos Sąjunga privalo susiveržti diržą tiek pat ar net labiau nei valstybės narės. Nesąžininga biudžeto didinimą argumentuoti tuo, kad investuojame į Europą iš krizės ištrauksiančias programas – net gi labai nesąžininga, ypač kai pažiūrime į programų, kurioms paskutiniais dešimtmečiais ES leido mokesčių mokėtojų pinigus, rezultatus. Ar būtume susidūrę su tokia krize, jei ES būtų leidusi pinigus efektyviai?

Neteisūs manantieji, kad turi teisę į atlyginimo padidinimą, kai jų kolegos valstybėse narėse kenčia nuo atlyginimo mažinimo arba netenka darbo. Neteisūs manantieji, kad gali ir toliau leisti vis daugiau ir daugiau Europos Sąjungos lygiu, niekam nepastebint. Prašau sustabdykime šį mokesčių mokėtojų pinigų švaistymą dabar.

  Martin Ehrenhauser (NI). – (DE) Pone pirmininke, akivaizdu, kad dėl sudėtingos ekonominės padėties reikia apčiuopiamo taupymo ES biudžete, tačiau šiame pranešime negaliu rasti jokio ženklo, rodančio tokius prioritetus, ypač drąsos, kurios reikia tokiam taupymui. Tiesą pasakius, yra visai priešingai. Netgi skundžiamasi, kad biudžetas per mažai padidintas. Taigi pranešimu siekiama išlaikyti status quo ir nedaroma jokia tikra pažanga jokia kryptimi.

Būtų labai lengva – ypač administravimo srityje –smarkiai sutaupyti per palyginti smulkius dalykus. Kalbu, pvz., apie ES agentūras. Uždarę ar sujungę ES agentūras galėtume sutaupyti pusę milijardo EUR per metus iš esmės nesumažinę administravimo kokybės, arba galbūt galėtume uždaryti Regionų komitetą arba Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą. Taip padarę, neabejotinai per metus nesunkiai sutaupytume 200 mln. EUR, o pardavę pastatus sutaupytume antra tiek. Galbūt reikėtų pažiūrėti į save. Galėtume pradėti taupyti ir Europos Parlamente. Pvz., galėtume visi nustoti keliavę verslo klase Europoje. Taip padarytume labai apčiuopiamą indėlį.

Šiame pranešime man patinka štai kas – norėjau tai paminėti – pirmenybės suteikimas viso gyvenimo mokymuisi. Šiuo požiūriu turėtume ypatingai nustatyti prioritetus Leonardo da Vinci programai. Labai svarbūs praktikantų mainai. Galbūt turėtume sukurti finansinę priemonę, kuri leistų sumokėti bent dalį išlaidų visiems piliečiams, kurie nori pasinaudoti šia piliečių iniciatyva.

  Alain Lamassoure (PPE). – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, 2011 m. biudžetinė procedūra buvo vykdoma rūke, o po to, kai Komisijos narių kolegija patvirtino biudžeto projektą, rūkas vėl sutirštėjo.

Kaip galime patvirtinti 2011 m. biudžetą nežinodami kaip vertinsime naują atsakomybę, tenkančią Europos Sąjungai pagal Lisabonos sutartį? Nuo vasario mėn. Biudžeto komitetas prašo Komisijos pateikti mums reikalingo finansinio plano persvarstymo projektą. Nors atsakymo ir negavome, poryt diskutuosime dėl šia tema mūsų pateikto klausimo žodžiu. Tai − pirmas nežinomybės debesis.

Antrasis debesis – nauja finansų krizė, viešojo įsiskolinimo krizė. 2010 m. gegužės 9 d. Europos Vadovų Taryba priėmė sprendimą dėl finansinės padėties stabilizavimo plano, kurio vertė 750 mlrd. EUR. Šiame plane numatyti 60 mlrd. EUR, kuriuos ES gali skolintis ir skolinti suteikdama ES biudžeto garantiją. Tai esminė nauja galimybė, apimanti pusę ES biudžeto, tačiau su Parlamentu nebuvo konsultuotasi.

Kitą ketvirtadienį greičiausiai horizonte pasirodys naujas debesis: 2020 m. darbotvarkė, kurią turėtų patvirtinti Europos Vadovų Taryba. Darbotvarkėje yra pusė tuzino pavyzdinių prioritetinių veiksmų. Be finansavimo šaltinio ši strategija visiškai nepatikima. Tačiau ji pristatoma, kaip Europos Sąjungos kelrodė būsimiems dešimčiai metų.

Šioje nežinomybės jūroje Biudžeto komitetas per savo pranešėją ragina Tarybą priimti kai kuriuos politinius sprendimus. Ar turėtume didinti išlaidas, ar mažinti? Be to, jei norime pinigus leisti geriau, atėjo laikas padaryti tai, ko niekuomet neanksčiau nebuvo padaryta: padalyti atsakomybę tarp ES biudžeto ir valstybių narių biudžetų ir, siekiant šio tikslo, nacionalinius parlamentus padaryti Europos Sąjungos naujo valdymo modelio dalimi.

Visos mūsų valstybės narės yra pažeistos, tačiau jos finansuoja pačią Europos Sąjungą. Atėjo laikas parodyti vaizduotę ir drąsą.

  Göran Färm (S&D). – (SV) Pone pirmininke, norėčiau ypatingai padėkoti pranešėjai S. E. Jędrzejewskai. Ji puikiai bendradarbiavo ir su frakcijomis ir, ypač, su sektoriniais komitetais. Manau, kad tai labai svarbu šiomis aplinkybėmis.

Mums reikia plataus sutarimo dėl to, ką turime padaryti, kai valstybės narės yra patekusios į tokią sudėtingą ekonominę padėtį. Be abejo, ypatingai svarbu pasiekti susitarimą tais atvejais, kai kovosime dėl biudžeto lubų persvarstymo, kad gautume daugiau pinigų. Nepaisant sudėtingų aplinkybių, mums to reikia keliose srityse. Ypač omenyje turiu dvi sritis. Tai bus tiesiog būtina 1 išlaidų kategorijoje, kitaip tariant augimo ir darbo vietų politikoje, jei norime turėti galimybę pripažinti Parlamento vaidmenį ekonomikos atkūrimo srityje, ir 4 išlaidų kategorijoje, ES vaidmens pasaulyje politikoje, net jei iš tiesų dėmesį reikia sutelkti tik į labai svarbias sritis.

Tačiau atrodo, kad mūsų ir pranešėjos nuomonė skiriasi dėl kelių dalykų, todėl teiksime pakeitimus keliose svarbiose srityse. Labai trumpai paminėsiu tris iš jų.

Pirmoji susijusi su jaunimo politika. Pritariame pirmenybės suteikimui, tačiau manome, kad pranešėjos dėmesys judumui yra pernelyg vienpusiškas. Jaunimo padėtis, ypač jaunimo nedarbas, apima daug daugiau aspektų. Tai ir švietimas, ir darbo rinkos politika ir socialinės priemonės.

Mano antrasis punktas susijęs su Gazos klausimu. Netgi Europos liaudies partijai (krikščionims demokratams) turėtų būti akivaizdu, kad reikalavimo, jog Izraelis panaikintų savo blokadą, rėmimas, kaip šiandien jau pasielgė Taryba, būtų tinkamas veiksmas. Kai kas sako, jog tai nėra biudžeto klausimas. Manau, kad jie klysta. Tai yra labai susiję su biudžetu, nes blokada kenkia ES rekonstrukcijos pastangoms ir, pvz., dėl blokados negauname reikalingų medžiagų.

Trečias klausimas, kurį norėčiau paminėti, susijęs su pagalba. Klimato, vadinamųjų „bananų bendrovių priemonių“ ir bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis klausimu turime aiškiai pasakyti, kad tai negali pakenkti pagalbai vargingiausioms šalims ir Tūkstantmečio vystymosi tikslams. Todėl kreipiuosi į pranešėją ir frakcijas, prašydamas pritarti šiems visiškai pagrįstiems pakeitimams.

  Ivars Godmanis (ALDE). – Pone pirmininke, norėčiau tarti keletą žodžių apie riziką ir galimybes. Pagal strategiją „Europa 2020“ moksliniai tyrimai ir vystymas − viena pavyzdinių iniciatyvų ir jau šiame biudžete suplanuota, kad įsipareigojimai turėtų išaugti 15,8 proc., t. y. papildomais 727 mln. EUR. Šiais metais suplanuota tik 1,6 proc. didesni įsipareigojimai ir atrodo, tarytum mokslinių tyrimų srityje darome 10 kartų didesnius įsipareigojimus, tačiau vienintelė problema yra tai, kad jei pažiūrėsime į išmokėjimus, pamatysime, kad mokėti negalime, nes šiais metais planuojame mokėti 13 proc. mažiau nei 2009 m.

Taigi vienintelis dalykas, kurį šiuo metu turiu pasakyti, yra tai, kad turime kiek galėdami stengtis – Komisija ir mes visi – užtikrinti, kad teikiami mokslinių tyrimų projektai būtų pakankamai aukštos kokybės, kad atitiktų įsipareigojimus ir būtų apmokėti. Deja, iki šiol nuo 2007–2011 m. taip nebuvo. Galėtume tikėti ir dirbti...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Vicky Ford (ECR). – Pone pirmininke, ir toliau gyvename precedento neturinčioje krizėje ir visos Europos paprasti žmonės jaučia skausmą. Dvidešimt trys milijonai gyventojų neturi darbo, o turintys darbą laimingieji žino, jog dirbs ilgiau, uždirbs mažiau ir mokės daugiau mokesčių, kad būtų apmokėti netvarūs viešieji įsiskolinimai.

Nebuvo pradėta taupyti Graikijoje ar Airijoje. Atlyginimai mažinami ar įšaldomi Ispanijoje, Italijoje, Portugalijoje, JK ir kitose valstybėse narėse. Vokietija paskelbė apie 60 mlrd. EUR mokesčių padidinimą ir išlaidų mažinimą. Praėjusią savaitę Nyderlandų žmonės ėjo balsuoti ir balsavo užtaupymą, o prancūzai diskutuoja dėl savo pensinio amžiaus prailginimo.

Europos institucijos, kaip ši, negali nereaguoti į piliečių skausmą. Gyvybiškai svarbu, kad pripažintume, ką mūsų valstybės narės daro, kad suvaldytų savo pačių biudžetus. Privalome į tai, kas mūsų, žiūrėti taip pat realiai ir atsakingai.

Mūsų 34 pakeitime prašoma, kad ES rodytų pavyzdį. Šiais metais – užtikrinti, kad nebus daroma nebūtinų išlaidų, susilaikyti nuo neprieinamų padidinimų ir grąžinti sutaupytus pinigus mūsų valstybėms narėms.

Už mus balsavo ir mus išrinko tam, kad klausytume žmonių. Dabar laikas išgirsti jų verksmus.

  Alajos Mészáros (PPE). – (HU) Labai ačiū, pone pirmininke. Norėčiau pateikti trumpai pakomentuoti mano kolegės Editos Herczog iš Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto kalbą. Žinau, kad buvo pasakyta, jog pinigų nėra ir kad turėtume daryti išlaidas daugeliui dalykų, tačiau turiu pasakyti, kad būčiau labai patenkintas, jei rastume finansavimo išteklių toms mokslinių tyrimų programoms, pagal kurias energijos tiekimas…

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Pirmininkas. − Pone A. Mészárosai, tai susiję su procedūra „prašau žodžio“. Galėjote pateikti klausimą paskutiniam kalbėtojui, tačiau jūs tokio klausimo nepateikėte. Atsiprašau.

  Monika Hohlmeier (PPE). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, visos Europos Sąjungos valstybės narės kenčia nuo didelių įsiskolinimų naštos ir finansų bei ekonomikos krizės. Tačiau jos kenčia ir todėl, kad daugelį metų daugelyje valstybių buvo tvirtinami ir toleruojami dideli biudžeto deficitai – kartais net per dideli. Kai pradedame nagrinėti naujo 2011 m. biudžeto klausimą, nepakanka paprasčiausiai sumažinti valstybių narių biudžetus. Mums reikia atidžiai apsvarstyti išlaidas iš mūsų biudžeto ir labai atidžiai − naujas išlaidas.

Norėčiau paminėti Europos išorės veiksmų tarnybą, kurios struktūra ir finansavimas vis dar nėra aiškūs. Nėra jokios skaidrios struktūros. Taip pat norėčiau paraginti mažinti išlaidas naudojant sinergijas su nacionalinėmis išorės veiksmų tarnybomis. Turi būti nustatytos aiškios taisyklės dėl atsakomybės ir skaidraus ataskaitų teikimo Europos Parlamentui, be to, nereikėtų bandyti panaikinti Europos Parlamento vaidmens bendro sprendimo procedūroje ir prižiūrint vis didesnį sprendimų skaičių. Europos Parlamentas bendradarbiauja ir padės esant sudėtingai padėčiai. Todėl privalome įtraukti Europos Parlamentą į šiuos klausimus kaip bendro sprendimo priėmėją.

Be to, manau, kad mums būtina pagaliau iš tiesų sumažinti biurokratiją, pvz., žemės ūkyje ir mažųjų ir vidutinių įmonių atžvilgiu, kurioms reikia skubiai augti ir įgyvendinti inovacijas bei su jomis tvarkytis. Jei norime sumažinti biudžetinius deficitus ir mokesčius bei padidinti mokesčių pajamas, turime sumažinti biurokratijos naštą mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir sudaryti sąlygas inovacijoms bei privalome galutinai sumažinti nemėgstamoms mažosioms ir vidutinėms įmonėms didelio masto pramonės keliamą negailestingą konkurenciją, o ne ją skatinti.

Taip pat pritariu mūsų Biudžeto komiteto pirmininko nuomonei, kad pirmiausia mums reikia tikslių duomenų apie šį biudžetą prieš galutinai jį tvirtinant.

  László Surján (PPE). – (HU) Dėkoju už suteiktą žodį, pone pirmininke. Ponios ir ponai, klausant komentarų man atrodo, kad jie atspindi du skirtingus stilius, du skirtingus suvokimus. Kai kurie iš mūsų mini vis naujus tikslus, pateikia vis naujas idėjas, ragina veiksmingiau ir sparčiau įgyvendinti mūsų turimas programas. Tai pagirtina, nes tai − geros ir svarbos programos. Kiti vardija sunkumus, su kuriais susidūrė valstybės narės, ir nori sumažinti Europos Sąjungos biudžetą.

Ponios ir ponai, Europos Sąjungos biudžetas − ne problemos priežastis, bet sprendimas. Mūsų turimos priemonės, jei jas naudosime sėkmingai, gali padėti pagerinti padėtį visose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Turiu omenyje paramą mažosioms ir vidutinėms įmonėms, pagalbą atsilikusiems regionams, kad jie galėtų pasivyti ir paramą žemės ūkiui bendrai. Be to, turėtume nepamiršti, kad dabar ruošiamės trišaliam susitikimui ir norime suteikti aiškius įgaliojimus pranešėjai ir Parlamento delegacijai, kad jie sėkmingai dalyvautų tose diskusijose. Jei dabar leisimės į smulkmenas, nesugebėsime suformuluoti pačių svarbiausių minčių.

Visiškai sutinku su socialistais, kad Gazos problema yra labai rimta, tačiau nemanau, kad šis birželio mėn. trišalis susitikimas − tinkama vieta ją nagrinėti. Jei ten nešame kasdienę politiką, kodėl gi nekalbėti apie potvynius Centrinėje Europoje? Mano paties rinkimų apygarda smarkiai kenčia. Šeimų gyvenimus per praėjusias kelias savaites sugriovė lietūs. Be abejo turime apie tai kalbėti, tačiau Parlamentas turi kitų priemonių – yra kitų priemonių ir Gazos problemai spręsti. Todėl rekomenduoju pritarti pranešėjai.

  Seán Kelly (PPE). – (GA) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pagirti Komisijos narę ir pranešėją už jų paaiškinimus, kaip biudžetas veiks ateityje. Iš esmės pritariu savo kolegų Parlamento narių pateiktoms pastaboms, tačiau norėčiau pabrėžti kelis kitus punktus.

Pirma, norėčiau pritarti savo kolegei iš Airijos dėl žemės ūkio svarbos ir kaimo gyvenimo būdo išsaugojimo, labai svarbaus gyvenimo kokybei ir mūsų šalių ateičiai.

Antra, pagal Lisabonos sutartį gavome įgaliojimus sporto ir turizmo srityje: šios dvi sritys man labai svarbios. Norėčiau, kad formuojant biudžetą į tai būtų atsižvelgta, nes antraip nėra prasmės turėti įgaliojimus sporto ir turizmo srityje, jei neturėsime biudžeto, reikalingo pradėti kai kuriuos tinkamus veiksmus.

(GA) Mano nuomone, tai patys svarbiausiu aspektai. Nenorėčiau pasakyti nieko daugiau – laikas jau beveik baigiasi – tačiau paprašysiu jūsų į tai atsižvelgti, kai bus diskutuojama dėl biudžeto.

  Bogusław Liberadzki (S&D). – (PL) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pasveikinti S. E. Jędrzejewską, ne tiek dėl paties pranešimo formos, bet dėl to, kaip ji dirbo su pranešimu ir dėl jos padarytų išvadų. Norėčiau pabrėžti keletą pagrindinių teigiamų aspektų. Pirma, buvo atkreiptas dėmesys į biudžeto pajamas. Antra, 2011 m. biudžetas, taip pat atsižvelgiant į įgaliojimus, verčia mus daryti tokią išvadą – fiksuotų išlaidų dalis didėja. Šioje srityje, kaip jau sakė kiti čia kalbėjusieji, privalome žiūrėti į tų išlaidų veiksmingumą, turiu omenyje į tai, kokius rezultatus jos duoda. Mūsų vis dar laukia labai svarbi apmąstymų akimirka. Kokie ištekliai bus mums palikti, kad galėtume imtis naujų iniciatyvų? Mažėja naujoms iniciatyvoms skirtų išteklių laisvo naudojimo laipsnis. Privalome tai suvokti ir diskusijoje tai aiškiai matoma.

  Franz Obermayr (NI). – (DE) Pone pirmininke, norėčiau pateikti keletą pastabų dėl 2011 m. biudžeto. Dėl imigracijos: užuot stabdžius migrantų srautus į Europą ir užtikrinus mūsų išorės sienų saugumą, ketinama mažinti 2011 m. sistemos FRONTEX biudžetą. Kita vertus, daugiau pinigų skiriama Europos pabėgėlių fondui, kurio tikslas – įkurdinti naujas pabėgėlius ES. Tokia biudžeto politika prasilenkia su logika ir tai atvers vartus neteisėtai imigracijai bei sužlugdys prieglobsčio sistemą.

Už ES ribų ketinama sumažinti finansinę paramą Palestinai. Vietoj to, skiriama daug daugiau lėšų plėtrai, pvz., valstybei kandidatei Turkijai. Reikalauju paaiškinti, kodėl Turkijai, žengusiai atgal, o ne į priekį, dabar skiriama daugiau pinigų. Aštuoni milijonai per metus – vis tik didelė suma.

Administravimo srityje Parlamentas galiausiai turėtų sustabdyti naujų nesuskaičiuojamų agentūrų kūrimąsi. Netoleruotina, kai per ekonomikos krizę ES leidžia sau prabangą kurti agentūrą kiekvienai problemai spręsti. Be to, reikia konkrečiai ištirti ir stebėti visų veikiančių agentūrų pridėtinę vertę.

  Jan Kozłowski (PPE). – (PL) Pirmiausia, norėčiau pasveikinti S. E. Jędrzejewską. Manau, kad ir jos parengtas pranešimas ir jos darbas pakeitimų atžvilgiu rodo jos nuoseklumą ir pasirinktos krypties laikymąsi bei atvirumą pasiūlytiems pakeitimams.

Dėl pranešimo, 1b išlaidų kategorijos atžvilgiu norėčiau pabrėžti, kad laukiamas mokėjimų augimas iš tiesų yra didelis ir atitinka daugiametę finansinę programą. Tačiau atsižvelgiant į sunkumus, su kuriais anksčiau įgyvendinant projektus buvo susidurta dėl ekonomikos krizės, ir į laukiamų mokėjimų iš Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo sumą, Komisijos suplanuotų išteklių 2011 m. gali nepakakti.

  Karin Kadenbach (S&D). – (DE) Pone pirmininke, nuoširdžiai dėkoju pranešėjai. Norėčiau pritarti tam, ką G. Färm sakė apie jaunimo politiką ir jaunimo skatinimą.

Mūsų šūkiai tapo užimtumas ir augimas ir tai − pagrindinis kelerių ateinančių metų tikslas. Manau, kad labai svarbu mums šioje srityje labiau pasistengti ir užtikrinti, kad šis augimas būtų tvarus, o Europos Sąjungos biudžeto ir atskirų valstybių narių biudžetų konsolidavimo požiūriu užtikrinti, kad toks konsolidavimas būtų daromas socialiai suderintu būdu ir, svarbiausia, kad konsoliduojant biudžetus nebūtų pamiršti pagrįsti jaunimo interesai ir poreikiai, t. y. jų teisė į geriausią švietimą ir mokymą bei darbo vietas.

Esu tikra, kad jauniems europiečiams nieko nėra svarbiau, kaip galimybė panaudoti savo įgūdžius. Mums jų reikės, jei norime, kad Europa ir ateityje būtų konkurencinga.

  Elie Hoarau (GUE/NGL). – (FR) Pone pirmininke, S. Le Foll ir P. Tirolien jau pateikė pakeitimą komitete ir dar kartą plenarinėje sesijoje dėl 2011 m. biudžeto projekto.

Mūsų frakcija visapusiškai pritaria pakeitimui, todėl ir mes jį pateikėme.

Raginu visus savo kolegas narius balsuoti už į pakeitimą dėl 40 straipsnio, kuriuo prašoma ne sumažinti, o padidinti asignavimus POSEI programai, ypač atsižvelgiant į Europos Sąjungos, Kolumbijos ir Peru pasirašytų Pasaulio prekybos organizacijos susitarimų padarinius ir šių susitarimų padarinius Europos Sąjungos atokiausių regionų tradicinėms kultūroms.

  Nikolaos Salavrakos (EFD). – (EL) Pone pirmininke, be jokios abejonės su dabartine ekonomikos krize ir recesijos pavojumi Europoje reikia kovoti didinant investicijas.

Taigi pagrindinis rūpestis − išsaugoti išteklius projektams finansuoti. Kad būtų įgyvendintas biudžetas, norėčiau pakartoti savo seną pasiūlymą: siūlau išnagrinėti galimybę išleisti Europos obligacijas, kad būtų užtikrintas pagrindinių Europos vystymosi programų, pvz., Europos greitkelių, naujų technologijų, skirtų kovai su klimato kaita Europos lygiu, vienodų sąlygų sveikatos sektoriuje kūrimo, didelių investicijų energetikoje ir bendros navigacijos sistemos, finansavimas.

Manau, kad į recesijos grėsmę turėtume reaguoti skubiais ir suderintais veiksmais. Laikas senka.

  Alajos Mészáros (PPE). – (HU) Dėkoju, pone pirmininke, ir atsiprašau už ankstesnį nesusipratimą. Būdamas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nariu, norėčiau dviem ar trim sakiniais pakomentuoti tas mokslinių tyrimų programas, kuriomis siekiama užtikrinti tvarų energijos tiekimo saugumą. Neseniai čia buvo paminėta ITER branduolio sintezės reaktoriaus programa. Norėčiau informuoti savo kolegas Parlamento narius, jei jie to nežino, kad pagal šią programą esame padarę įsipareigojimus, kurių iš tiesų negalime atsisakyti. Tai − vienintelė tarptautinė mokslinių tyrimų programa, kurioje Europos Sąjungai tenka lyderės vaidmuo. Šiame sumanyme dalyvauja tokios valstybės, kaip Rusija, Kinija ir Jungtinės Valstijos. Todėl raginu savo kolegas Parlamento narius ir biudžetą rengiančius asmenis apsvarstyti šią programą. Žinau, kad ji labai brangi, tačiau nepaisant to, norėčiau kad pasiaukotume jos labui.

  Connie Hedegaard, Komisijos narė. − Pone pirmininke, norėčiau jums visiems padėkoti už kai kurias labai aiškias ir glaustas pastabas. Kaip minėjau pradžioje, užtikrinsiu, kad visos jūsų pastabos ir svarstymai būtų nedelsiant perduoti J. Lewandowski.

Kaip visuomet, Komisija stengsis veikti kaip sąžininga tarpininkė. Šios dienos diskusijoje girdėjome, kiek daug yra skirtingų norų ir kiek daug politinių prioritetų norėtumėte turėti, todėl be jokios abejonės, tai − sudėtingas uždavinys. Berods Garriga Polledo pasakė, kad per 16 jo darbo metų, turbūt niekuomet nebuvome patekę į tokią sudėtingą padėtį. Tą patį galima pasakyti ir apie valstybes nares.

Buvo paminėta, kad pinigus turime leisti protingai. Manau, kad A. Lamassoure pasakė, kad pinigus reikia leisti geriau. Galiu jus užtikrinti, kad Komisija norėtų artimai bendradarbiauti su Europos Parlamentu, jog būtų užtikrintas kiek įmanoma geresnis mūsų gautų pinigų leidimas.

Dėkoju už visą jūsų indėlį. Tik keletas faktinių pastebėjimų: Vystymosi komiteto vardu T. Berman minėjo, kad reikėtų papildomų pinigų vystymuisi – ypač spartaus įgyvendinimo kovos su klimato kaita finansinei priemonei. Labai džiaugiuosi galėdama pasakyti, kad Komisijos pinigai spartaus įgyvendinimo priemonei bus 100 proc. nauji ir papildomi. Tai labai svarbu. Be to, atsakydama į tai, ką kalbėjo G. Färm – poreikį užtikrinti, kad šie pinigai būtų skirti pažeidžiamiausioms ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims – galiu pasakyti, kad būtent taip ir bus padaryta su Komisijos pinigais.

Manau, kad tai labai reikšmingi dalykai. Visą norų sąrašą ir visus prioritetus, kurie buvo čia pareikšti, perduosiu J. Lewandowski.

PIRMININKAVO: Dagmar ROTH-BEHRENDT
Pirmininko pavaduotoja

  Sidonia Elżbieta Jędrzejewska, pranešėja. – (PL) Ponios ir ponai, labai jums dėkoju už visas pastabas, dėkoju, kad man davėte naują postūmį ir už visus jūsų gražius žodžius. Taip pat dėkoju už jūsų kritiką, nes ši iki šiol mano nuveikto darbo kritika ir pastabos apie jį neabejotinai padės man rudenį suformuluoti kiek įmanoma geresnę Parlamento poziciją, kad derybose pasiektume kiek galima geresnių rezultatų.

Apibendrindama jūsų išsakytas nuomones, norėčiau paminėti keletą dalykų. Į su 2011 m. biudžetu susijusius veiksmus turėtume žiūrėti kaip į bendrą finansinio spaudimo, kylančio iš prioritetų, kuriuos mes, Parlamentas, nustatėme ir kuriuos patvirtino valstybės narės, poveikį. Turiu omenyje prioritetus, susijusius su tuo, kad pvz., Europos Sąjunga pagal Lisabonos sutartį bus svarbi veikėja tarptautinėje arenoje, ar kad turime plataus užmojo ir labai didelių projektų, susijusių su „Galileo“ ir branduoline sinteze. Tai − dideli brangūs projektai, kurie neatėjo iš niekur, ir dabartinė su Europos biudžetu susijusi padėtis yra būtent šių naujų ambicijų, kurios buvo patvirtintos ir dabar turi būti finansuojamos, rezultatas.

Man, šio Parlamento pranešėjai, nepriimtina, kad iš Lisabonos sutarties kylančios ambicijos, kurias taip pat skatina Taryba, turėtų būti finansuojamos Parlamento prioritetų sąskaita. Taip neturi būti. Mes, Europos Parlamentas, privalome turėti vietos manevrams ir finansinių galimybių prioritetams, kylantiems iš mūsų darbo, įgyvendinti. Tuo grindžiamas mūsų deryboms birželio mėn. pabaigoje skirtas sąrašas.

Dar vienas svarbus klausimas: džiaugiuosi Parlamento pritarimu mano pirmenybės suteikimui jaunimui, kurią inicijavau Biudžeto komitete. Taip pat noriu atkreipti dėmesį tų, kurie nori, kad pirmenybės suteikimas jaunimui būtų dar labiau plėtojamas. Subsidiarumas − esminis principas ir nenorėčiau, kad valstybių narių atsakomybę perkeltume į Europos Sąjungos lygį, kai tai nėra būtina. Būtent todėl mums reikia savikontrolės.

Dar kartą norėčiau padėkoti už visas jūsų pastabas.

  Pirmininkė. – Diskusija baigta. Balsavimas vyks 2010 m. birželio 15 d., antradienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Cătălin Sorin Ivan (S&D), raštu. – (RO) Pirmiausia turiu padėkoti pranešėjai, kuri sėkmingai bendradarbiavo su visomis frakcijomis ir atsižvelgė į įvairias nuomones, esant sudėtingoms biudžetą supančioms aplinkybėms ir procedūrai, kuri vis dar labai atsargi. Tačiau jaučiuosi įsipareigojusi pateikti pastabas dėl Komisijos ir Tarybos požiūrio į jų atsakomybę biudžeto sudarymo procedūroje. Dabar yra 2010 m. birželio mėn., o 2011 m. biudžeto projekte vis dar neatsižvelgta į Europos išorės veiksmų tarnybą ir didelę ES naujų galių, atsiradusių įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, dalį. Projekte taip pat nepakankamai atsižvelgiama į darbotvarkės „Europa 2020“ tikslus. Komisijos narys J. Lewandowski žadėjo mums biudžetą, kuriuo dėmesys bus sutelktas į jaunimą ir švietimą. Tačiau jei pažiūrėsime į siūlomo biudžeto projekto eilutę, skirtą mokymuisi visą gyvenimą, t. y. svarbiausią programą šioje srityje, pamatysime, kad jai skirtas biudžetas didinimas vos 2 proc. – tiek, koks yra dabartinis metinės infliacijos lygis.

  Angelika Werthmann (NI), raštu. – (DE) 2011 m. biudžeto planavimo procesas yra pirmasis po Lisabonos sutarties įsigaliojimo ir vykdomas finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis. Todėl ES 2011 m. biudžeto maržos yra itin griežtos ir tai gali padaryti neigiamą įtaką strategijos „Europa 2020“ tikslams. Kaip teigiamą dalyką norėčiau pabrėžti tai, kad jaunimas − vienas svarbiausių prioritetų biudžeto projekte. Deja, siūloma faktinė finansinė parama neatitinka Europos Parlamento lūkesčių. Daug galima pasiekti finansuojant palyginti mažu sričių, susijusių su jaunimo politika. Galiausiai norėčiau priminti Parlamentui, kad 60 mlrd. EUR, kurie garantuojami ES biudžetui pagal 2010 m. gegužės 9 d. Tarybos sprendimą, galėtų turėti teigiamą poveikį biudžetui. Ačiū.

19. Pažanga įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus: laikotarpio vidurio apžvalga besirengiant 2010 m. rugsėjo mėn. JT aukščiausiojo lygio susitikimui (diskusijos)

  Pirmininkė. − Kitas klausimas – M. Cashman pranešimas dėl pažangos įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus: laikotarpio vidurio apžvalga besirengiant 2010 m. rugsėjo mėn. JT aukščiausiojo lygio susitikimui (A7-0165/2010) (2010/2037(INI)).

  Michael Cashman, pranešėjas. − Ponia pirmininke, pradėdamas norėčiau pasakyti, kad iš tiesų tai turėtume vadinti ne „Tūkstantmečio vystymosi tikslais“, o „Tūkstantmečio vystymosi iššūkiais“. Taip dažnai iš mūsų lūpų išsprūsta žodžiai „TVT“, tačiau ar kada nors iš naujo persvarstėme, kas iš tiesų tai yra?

2000 m., kai gyvenome ekonomikos klestėjimo laikais, davėme pažadus ir įsipareigojome. Deja, kolegos, šie įsipareigojimai dar nepasiekti. Iki nustatytos datos, kai turėtume išspręsti šiuos didelius iššūkius – 2015 m. – mums liko penkeri metai.

Leiskite man juos pakartoti: pagrindiniai iššūkiai − didelis skurdas ir badas, prieiga prie visuotino pradinio mokslo, lyčių lygybė, vaikų mirtingumas, mamų sveikata, AIDS, maliarija ir TB, aplinkos tvarumas ir pasaulinė partnerystė vystymui: aštuoni tūkstantmečio vystymo iššūkiai, kurie vis dar yra iššūkiai. Ir dabar šią savaitę, tikėkimės, ES susitelks ir išsiverš į priekį ir parengs bendrą poziciją prieš rugsėjo mėn. plenarinę Jungtinių Tautų sesiją Niujorke.

Tačiau turiu pasakyti, kad ženklai kelia nerimą. Nesilaikoma įsipareigojimo, pagal kurį teigėme, kad 0,7 proc. mūsų bendrųjų nacionalinių pajamų skirsime šiems iššūkiams spręsti. Kai kuriose mažiausiai išsivysčiusiose valstybėse atsiliekame, labai atsiliekame nuo tikslų, kuriuos turėtume būti pasiekę pusiaukelėje.

Taip, buvo pasiekta tam tikra pažanga ir mūsų padarytos investicijos – naudoju šį terminą protingai – iki šiol mūsų padarytos investicijos atsipirko. Mamų sveikata pagerėjo. Vaikų mirtingumo lygis žemas, ir mirštančių vaikų skaičius laipsniškai mažėja.

Tačiau mūsų problema − tai, kad mums reikia daugiau pinigų ne tik šiems įsipareigojimams įgyvendinti, dabar mums reikia papildomo finansavimo, kad išspręstume su klimato kaita susijusias problemas, darančias žalą sritims, kurias taisome besivystančiose ir mažiausiai išsivysčiusiose šalyse.

Būtent todėl savo pranešime nagrinėjau ne tik tai, ką nuveikėme iki šiol, bet ir tai, kiek daug dar turime padaryti. Tai reiškia žvilgsnį į didelę problemą, kurią turime Europos politikos institucijose, kurios, viena vertus, nori pasiekti teigiamų pokyčių ir vykdyti teigiamą politiką, tačiau, kita vertus, – pačios tam prieštarauja ir kenkia.

Pagalvokime apie prekybą, pagalvokime apie bendrą žemės ūkio politiką, pagalvokime apie bendrą žuvininkystės politiką. Be politikos krypčių suderinamumo mūsų investicijos šiose šalyse niekuomet neatsipirks. Ir tai yra investicijos. Mūsų ilgalaikis ekonominis interesas − atsikratyti šių TVT, juos pasiekti ir atsikratyti šių problemų, trukdančių atskiriems gyvenimams visame pasaulyje.

Taigi noriu matyti ES lyderės vaidmenyje. Ne mažiausią derinį, dėl kurio jos gali susitarti, tačiau įsipareigojimą dėl tų 0,7 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų, įsipareigojimą dėl papildomo finansavimo; ir nenorime, kad būtų iš naujo apibrėžta užjūrio vystymosi pagalba. Nereikia žaisti su smulkmenomis.

Taigi šįvakar turime įdomią diskusiją. Noriu padėkoti NVO visoje Europoje, parėmusioms mano pranešimą. Noriu, kad mes šiandien ir ypač rytoj per balsavimą nekreiptume dėmesio į politinius skirtumus. Tai nebus tobulas pranešimas; niekuomet tai, ką padaro šis Parlamentas, nėra tobula, tačiau norėčiau pasakyti štai ką: nenaudokime savo politinių įsitikinimų skirtumų tam, kad atimtume iš savęs galimybę pasiekti bendrą poziciją Jungtinėse Tautose ir iki 2015 m. pasiekti TVT.

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. − Ponia pirmininke, TVT galia ir svarba kyla iš to, kad tai − bendras įsipareigojimas bendriems vystymosi tikslams. Tai − bendri rėmai, pagal kuriuos derinamos ir tikrinamos tarptautinio vystymosi veiklos. Jie padeda žadinti vystymosi pastangas ir suteikti galimybę milijonams žmonių visame pasaulyje.

Tačiau nepaisant įspūdingų laimėjimų, labai skiriasi bendra pasiekta pažanga skirtingų tikslų, skirtingų regionų ir besivystančių valstybių atžvilgiu. 2010 m. iš tiesų − kertiniai metai. Būtina nuspręsti, ką padarėme teisingai ir kas buvo blogai ir kokias didžiausias sėkmes ir nesėkmes patyrėme po Tūkstantmečio deklaracijos pasirašymo.

Labai svarbu parodyti, kaip geriausiai reikėtų pradėti naują etapą ir paspartinti pažangą srityse, kuriose atsiliekama. Taip pat labai svarbu, kad pažanga siekiant TVT būtų tvirta ir tvari. Bus būtina sustiprinti valstybei priklausančias institucijas, politikos kryptis ir paslaugų teikimo sistemas bei išvengti ar sušvelninti sukrėtimus ir skatinti platų ekonomikos augimą.

M. Cashmano puikiame pranešime nagrinėjamos minėtos problemos ir pateikiamos tvirtos gairės Europos Sąjungai rengiantis Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimui rugsėjo mėn. ir vėlesniam laikotarpiui.

Džiaugiuosi matydamas didelius panašumus tarp M. Cashmano pranešimo ir Komisijos komunikato, 12 punktų ES veiksmų plano siekiant Tūkstantmečio tikslų, įgyvendinimo. Privalome bent jau laikytis savo pagalbos įsipareigojimų dėl 0,7 proc. BNP iki 2015 m. Privalome pagaliau pasiekti, kad pagalbos veiksmingumas iš gražios sąvokos virtų apčiuopiama tikrove. Privalome užtikrinti, kad politikos suderinamumas su vystymu taptų tvirta priemone, lemiančia ES sprendimų priėmimą. Privalome skirti specialų dėmesį blogiausioje padėtyje esančioms valstybėms, ypač trapioms ir kamuojamoms konfliktų. Privalome skirti specialų dėmesį tiems TVT, kurių siekime labiausiai atsiliekama ir kartu išlaikyti bendrą visapusišką požiūrį į TVT.

Labai pritariu, kad valdymui tenka pagrindinis vaidmuo siekiant sėkmingo TVT pasiekimo ir tvarumo. Efektyvaus valdymo įsipareigojimas − pagrindinė sąlyga vykdant bet kokias viešojo vystymo strategijas ir politiką. Vykdant kitus įsipareigojimus, mums reikia geresnio nuspėjamumo ir efektyvumo, kad paremtume valstybių daromus pokyčius, kuriais skatinamas integruotas ekonomikos augimas ir didinamos viešosios investicijos į švietimą, sveikatą ir infrastruktūrą, didinama švarios energetikos sėkmė ir skatinamas mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų vystymas. Mūsų pagalba turėtų veikti kaip nacionalinių išteklių sutelkimo TVT finansuoti katalizatorius.

Trumpai papasakosiu apie diskusijas, kurias šiandien turėjome Užsienio reikalų taryboje. Esu labai patenkintas mūsų pasiektomis išvadomis. Matyti aiškus pasiryžimas iki 2015 m. pasiekti 0,7 proc. OPV (Oficialiai vystymosi pagalbos) įsipareigojimą. Taryba patvirtino lyčių lygybės ir teisių suteikimo moterims įtraukimą į 2010–2015 m. ES veiksmų vystymosi planą. Be to, tinkamai atsižvelgiama į Komisijos pasiūlytą 12 punktų ES veiksmų planą dėl TVT.

Taryba sutiko žengti tikrus žingsnius efektyvumo link, kviesdama Komisiją pateikti konkrečius pasiūlymus. Manau, kad nors neturėtume nusiraminti ir pasitenkinti tuo kas pasiekta, tai bus paketas, kuris leis mums rodyti pavyzdį Niujorke. Paketas jokiu būdu nėra tobulas, tačiau jis sudaro pagrindą pažangai. Dar kartą sveikinu dėl Parlamento pranešimo dėl TVT.

  Alf Svensson, PPE frakcijos vardu. – (SV) Ponia pirmininke, visų pirma norėčiau padėkoti M. Cashmanui už malonią draugiją aptariant šias ypatingai skubias bei svarbias problemas. Taip pat norėčiau pasakyti, jog man, kaip ilgamečiam Švedijos parlamentarui, buvo įdomu būnant čia, Europos Parlamente, stebėti bandymus susitarti. Nesitikėjome, jog mūsų frakcijos sugebės visiškai susitarti.

Dabar M. Cashman teigia – ir aš visiškai su juo sutinku – kad mums reikia daugiau išteklių. Vis dėlto, nemanau, jog tai visuomet turėtų reikšti didesnius mokesčius. Siūlyčiau verslininkams suteikti laisvą valią ir daugiau galimybių neturtingose šalyse tam, kad būtų sukurta darbo vietų. Be to, netikiu, jog M. Cashmano pasiūlytas moratoriumas − protingas ėjimas. Vis dėlto, labai norėčiau pabrėžti tai, kas išdėstyta 47 straipsnyje, kur mes primygtinai raginami užgniaužti tam tikrų grupių diskriminaciją, pasireiškiančią daugelyje neturtingų šalių. Aš, ir, be abejo, dar daug kitų žmonių, manome, jog būtent šiai problemai turime skirti daug laiko mūsų diskusijose dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų.

Yra kalbų apie 0,7 proc. Labai norėčiau, kad kalbėtume apie 1 proc. BNP, nes manau, kad turtingoms šalims iš tiesų tenka atsakomybė užtikrinti, kad jos pasiektų bent tokią sumą. Yra ir kitas klausimas. Nemanau, jog labai išmintinga priimti sprendimą, kuriuo šalys įpareigojamos pasiekti 0,7 proc. – net jei ir norime, kad taip būtų – nes manau, jog daugeliu atžvilgiu tai būtų laiko švaistymas.

Vis dėlto šios problemos yra neatidėliotinos, o moralės požiūriu ir pačios svarbiausios, todėl jomis šis Parlamentas galėtų susirūpinti. Nei vienas Europos Parlamento narys neturėtų toleruoti žmonių mirties nuo alkio bei troškulio atvejų. <BRK>

  Corina Creţu, S&D frakcijos vardu. Kaip anksčiau buvo pabrėžta, ekonomikos ir finansų krizė, kurią išgyvename, daro didelį poveikį tikslams, kuriuos valstybės narės įvardijo kaip Tūkstantmečio vystymosi tikslų dalį. Todėl labai vertinu tikrovišką ir logišką pranešimo autoriaus M Cashmano patvirtintą metodą.

Praėjus 10 metų po Tūkstantmečio vystymosi tikslų nustatymo, džiaugiamės, galėdami pabrėžti, jog buvo padaryta tam tikra pažanga kovojant su dideliu skurdu, badu bei ŽIV, nors ši pažanga ir nėra visiškai pakankama. M. Cashmano pranešime nustatomi svarbiausi TVT įgyvendinimo eigos aspektai, be to, pateikiamos pagalbos vystymuisi skirtų lėšų švaistymo sustabdymo galimybės, naudojant sudėtinį, bet suderintą teisėkūros ir finansinių priemonių bei rinkos priemonių derinį.

Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad buvau labai patenkinta skaitydama pranešime pateiktą rekomendaciją, pagal kurią Europos Sąjungai siūloma bent pusę skiriamos paramos paskirti mažiausiai išsivysčiusioms valstybėms ir jose nustatyti grupes, esančias prasčiausioje padėtyje, ypatingą dėmesį skiriant moterų, vaikų bei neįgaliųjų padėčiai, taip pat efektyviau įtraukti šių pažeidžiamų grupių interesus į tų šalių plėtros strategijas. Šių grupių padėtis daugelyje regionų kritiška.

Kaip jau buvo minėta, šių metų rugsėjo mėn. JT aukšto lygio susitikime mums, tikiuosi, bus pateikta detalesnė apžvalga, susijusi su pagalbos vystymuisi padėtimi. Tiesą sakant, M. Cashmano pranešime pateikiama labai gerai struktūrizuota nuomonė, paremta tvariuoju vystymu įkvėpta filosofija.

  Leonidas Donskis , ALDE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, tikiuosi mano kolega Michael Cashman ir mūsų kolegos į mano pastebėjimus pažiūrės kaip į papildymą ir pripažinimo ženklą, o ne pataisymą. TVT suteikia mums unikalią galimybę XXI a. pradžioje pasiekti humaniškas sąlygas. Todėl labai svarbu parengti naują bei šviežią planą, o ne siūlyti senąjį XX amžiaus. Mūsų laikų tikrovė yra tokia, jog joks vystymas neįmanomas be saugos ir vice versa. Todėl pabandėme pasiūlyti labiau suderintą TVT siekimo būdą, juo daugiau dėmesio atkreipdami į tokius regionus kaip, pvz., centrinė Azija, kur skurdas klesti kartu su saugos stoka, nesaugumu, priverstiniu vaikų darbu ir netgi vergija.

Be autokratinių režimų Uzbekistane bei Turkmėnistane, smurtas prieš etnines mažumas pastaruoju metu kilo Kirgizijoje. Labai sunki padėtis, skurdas, kartu su nestabilumu ir smurtu gali sukelti regiono humanitarinę katastrofą. Jei mums reikia įrodymo, jog be saugumo negali būti jokio ilgalaikio ir tvaraus augimo – čia turime tokį pavyzdį.

Be to, negalime pamiršti didelio skurdo formų tokiose Europos šalyse kaip Moldova bei Albanija. Imkime pavyzdžiu keletą rimtų problemų, susijusių su sveikatos apsauga. Ukrainoje bei Moldovoje 300 iš 10 000 žmonių kenčia nuo tuberkuliozės. Minėtosios šalys nepatenka į mažiausiai išsivysčiusių valstybių kategoriją, tačiau neabejotinai priklauso besivystančioms valstybėms.

Jei TVT neapims nestabiliausių bei nesaugiausių šalių, niekada ten nepasieksime gyvybingos, socialios ir moralios tvarkos. Todėl atėjo laikas plėsti savo akiratį. Net jei Afrika į pietus nuo Sacharos mums labai svarbi, negalime apriboti TVT vien tik iki šio vienintelio gerai žinomo konteksto. Susiduriame su naujais iššūkiais ir turime į juos reaguoti. Paskutinis, bet ne mažiau svarbus faktas – TVT neatskiriami nuo būtinybės mažiausiai išsivysčiusioms, besivystančioms bei nesaugiausioms šalims suteikti galias tam, kad jos pačios galėtų formuoti savo ateitį.

  Judith Sargentini, Verts/ALE frakcijos vardu. – (NL) Sveiki atvykę, pone A. Piebalgsai, Komisijos nary vystymuisi. Norėčiau greta jūsų matyti ir Komisijos narį prekybai K. De Guchtą, nes dabar šiame Parlamente stengiamės pasiekti, kad per artimiausius penkerius metus būtų sumažintas atsilikimas. Tikrai nevykdome Tūkstantmečio vystymosi tikslų grafiko, tačiau visi po jais pasirašėme; davėme pažadus. Pažadėjome – vis dar prisimenu tuometinį šūkį, nes tuo metu dirbau vystymosi organizacijose – „padaryti skurdą istorija“. Tačiau tokia istorija vis dar nesukurta.

Tačiau tai dar galima padaryti. Galime kalbėti apie 0,7 proc., ar net daugiau, mūsų bendrojo nacionalinio produkto pagalbai. Galime kalbėti apie naujas finansinės pagalbos rūšis, nors tai tampa vis sudėtingiau šiais ekonomikos krizės laikais. Tačiau iš tiesų turėtume kalbėti apie kitokius bendro sambūvio būdus per sąžiningą prekybą. Dabar patys sau plekšnojame per petį girdamiesi, kad esame didžiausi pasaulyje pagalbos vystymuisi teikėjai, tačiau iš tiesų patys save giriame už tai, kad esame didžiausia vartotojų rinka.

Jei sąžiningai prekiautume, didžiosios dalies pagalbos greičiausiai nereikėtų. Atrodo, kad kažkaip vis dar mums paprasčiau teikti pagalbą, nei įsipareigoti nepardavinėti mažesnėmis kainomis už Afrikos smulkiuosius ūkininkus. Jei apribosime galimybes tarptautinėms bendrovėms išvengti mokesčių, daug iždų Afrikoje taps tvirtesni. Be to, kai matau mūsų požiūrį į balsavimo sąrašus dėl šios rezoliucijos, su visais papildymais ir išbraukimais, man kyla klausimas, kas nutiko mūsų didingam gestui; kas nutiko mūsų žiniai, kad per penkerius metus iš tiesų pasieksime Tūkstantmečio vystymosi tikslus?

  Nirj Deva, ECR frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, mūsų pranešėjas atliko puikų darbą ir kreipėsi į Parlamentą 100 proc. pritarti pranešimui ir mūsų pastangoms JT. Mano frakcija džiaugiasi galėdama 99,9 proc. pritarti pranešimui ir mano kitaip dėl kelių aspektų.

Vis kalbame apie TVT. Kas yra tie TVT? Tiesą pasakius, yra aštuoni Tūkstantmečio vystymosi tikslai, bet manau, kad turėtume jų turėti daugiau. Jei būtume jų turėję daugiau, būtume pasiekę kai kuriuos tikslus, kuriuos stengiamės pasiekti greičiau. Vienas svarbiausių dalykų siekiant panaikinti skurdą – suinteresuotųjų šalių, kurios galėtų kažką turėti, turėti nuosavybę ar smulkų verslą, turėjimas.

Parlamento nariai keliavo į užsienį ir besivystančiose šalyse važiuodami kondicionierius turinčiais automobiliais pakelėse matė milijonus lūšnynų ir šimtus ir tūkstančius mažų verslų – garažų, parduotuvių, remonto dirbtuvių, įvairių žmonių, užsiimančių įvairia veikla. Problema − tai, kad nei tie lūšnynai nei tie verslai nėra registruoti. Jie neturi kapitalo vertės. Jei galėtume iš naujo kapitalizuoti tą turtą ir verslą, į besivystančių šalių vadovų rankas įduotume devynių trilijonų dolerių vertės kapitalą. Taip, devynių trilijonų. Tai daugiau nei visa skola, dėl kurios jaudinamės Europoje ir daugiau nei Niujorko, Londono ir Tokijo akcijų rinkų vertė.

Tačiau neradome būdo, kaip kapitalizuoti tą turtą ir tą verslą. Jie nepatenka į teisinę sistemą. Jei būtume galėję tai padaryti, būtume galėję greičiau panaikinti skurdą. Tai įvyko kitose pasaulio dalyse.

  Gabriele Zimmer, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Ponia pirmininke, ypač dėkoju M. Cashmanui už šio pranešimo pateikimą, kuriam buvo tvirtai pritarta, kai jį tvirtinome Vystymosi komitete, ir labai tikiuosi, kad mums, Parlamentui, prieš pat Tarybos posėdį pavyks kartu aiškiai parodyti, kad Tūkstantmečio vystymosi tikslus laikome ypatingai svarbiais.

Taip pat tikimės, kad valstybės narės žino apie savo įsipareigojimą įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus, ypač pačių padarytus įsipareigojimus, t. y. mokėti atitinkamą pagalbos vystymuisi dalį. M. Cashman visiškai teisus teigdamas, kad mes, Europos Sąjunga, turime 20 mlrd. EUR deficitą. Svarbiausia turime padaryti štai ką – turime labai aiškiai pasakyti, kad kovojame, jog šie Tūkstantmečio vystymosi tikslai būtų įgyvendinti iki 2015 m. ir neleisime, kad jie paprasčiausiai būtų atidėti vėlesniam laikui, kaip visuomet pateikdami pasiteisinimą, jog galiausiai mes, valstybės narės, negalėsime pasiekti tikslų dėl krizių ir todėl galime visiškai pateisinamai atidėti įgyvendinimą. Tačiau kadangi daugiau nei milijardas žmonių gyvena skurde ir badauja – skurde gyvena netgi 1,5 milijardo žmonių – ir atsižvelgiant į įrodymą, kad pastaraisiais metais skurdas tam tikruose pasaulio regionuose, pvz., Afrikoje į pietus nuo Sacharos, netgi išaugo, neturime jokio kito pasirinkimo, kaip tik labai aiškiai ir primygtinai siekti mūsų norimų tikslų.

Todėl norėčiau paprašyti savo kolegų Parlamento narių, ypač iš Europos liaudies partijos (krikščionys demokratai) frakcijos, nesilpninti šio pranešimo savo pakeitimais. Šis pranešimas yra tinkamai parengtas tikrojo poreikio, reikalavimų ir būtino spaudimo, kurį turime vykdyti, derinys, ir neturėtume nieko išbraukti nei iš vienos pranešimo dalies.

Keliose vietose būčiau ėjusi dar toliau. Būčiau pateikusi labai konkrečius reikalavimus mums nepasirašyti ar neleisti įsigalioti jokiai kitai sutarčiai, kuri neprisideda prie Tūkstantmečio tikslų įgyvendinimo. Mano nuomone, apėjome visą ratą. Mums reikia ne tik nuosekliai vykdyti vystymosi politiką, bet svarbu, kad visa ES politika būtų apčiuopiamai naudojama kovojant su skurdu ir nepakankamu išsivystymu.

  Gerard Batten, EFD frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, niekas negalėtų nesutikti su 2000 m. suformuluotais Tūkstantmečio vystymosi tikslais ir nieko negalėtų pernelyg nustebinti tai, kad akivaizdžiai trūksta ženklų, rodančių, jog šie tikslai galėtų būti pasiekti iki nustatytos tikslinės datos 2015 m.

Be visiškai netikroviškų laiko grafikų, nustatytų šiems gargantiuatiškiems tikslams pasiekti, pranešime kalbama apie pinigų sumą, kuri turėtų būti išleista.

Iš kur gausime pinigų? Dauguma Europos šalių, įskaitant Jungtinę Karalystę, yra ant bankroto ribos ir padėtį gali pagerinti tik griežtas viešųjų išlaidų sumažinimas. Šiomis aplinkybėmis tinkamas būdas padėti neturtingesnėms valstybėms tapti labiau pasiturinčioms ir sumažinti daugybę socialinių blogybių − skatinti pasaulinę ekonomiką.

Neturėtume galvoti apie tai, kaip dar labiau apmokestinti šį vis dar pelno uždirbantį verslą ir išstumti jį į užsienį už ES kontrolės ribų. Reikėtų padaryti štai ką: sumažinti ES prekybos kliūtis ir protekcionistines priemones, kuriomis ribojama prekyba su vargingesnėmis tautomis; panaikinti vis augančią reguliavimo ir biurokratijos naštą, varžančią verslą visoje Europoje; panaikinti bendrą Europos valiutą ir tokioms šalims kaip Portugalija, Italija, Airija, Graikija ir Ispanija leisti grįžti į ekonomikos tikrovės pasaulį.

Ir, be abejo, Jungtinė Karalystė turėtų kiek galima greičiau pasitraukti iš Europos Sąjungos.

  Santiago Fisas Ayxela (PPE). – (ES) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, kova su skurdu ir kiti Tūkstantmečio vystymosi tikslai turėtų mus visus suvienyti. Todėl apgailestauju dėl to, kad kai kurios frakcijos pateikė tam tikrus klausimus, dėl kurių gali būti sudėtinga pasiekti tokią vienybę.

Tai yra moralės klausimai, pvz., aborto, kaip gimstamumo kontrolės būdo, siūlymas, arba ekonomikos klausimai, pvz., valiutos sandorių apmokestinimas. Manau, kad bus labai sunku įgyvendinti, kontroliuoti ir surinkti šį mokestį ir jei jis nebus patvirtintas bendrai – ypač pagrindiniuose finansiniuose sluoksniuose – sandoriai bus perkelti į šalis, kuriose toks mokestis negalios.

Apgailestauju, kad dėl šių konkrečių klausimų visos frakcijos nepritars vienbalsiai pranešimui, kuriame yra daug teigiamų dalykų.

  David-Maria Sassoli (S&D). – (IT) Ponia pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, dėkoju pranešėjui M. Cashmanui už atliktą darbą ir už tai, kad mums priminė Niujorko aukšto lygio susitikimo svarbą.

Europa turi puikią galimybę pateikti save kaip pasaulio partnerę vystymuisi. Mūsų turima informacija verčia susirūpinti: 2009 m. milijardas žmonių kentėjo nuolatinį badą, o dėl ekonomikos krizės šiandien šis skaičius dar labiau išaugo. Privalome prie to pridėti klimato kaitos padarytą poveikį, t. y. veiksnį, dėl kurio ir toliau auga problemos, kurias stengiamės kontroliuoti.

Privalome pripažinti, kad 2000 m. mūsų nustatyti tikslai iš tiesų buvo plataus užmojo ir pagalbą teikiančios šalys galėjo jų tik laikytis. Atsižvelgiant į šiuos įsipareigojimus besivystančioms šalims, liūdna matyti, kad kai kurios Europos šalys iki šiol nevykdo savo sutartų įsipareigojimų. Labai nuvilia tai, kad, pvz., mano valstybė, Italija, prisideda tik labai mažu indėliu – 0,16 proc. BNP.

Privalome visoms šalims nustatyti privalomą įpareigojimą iki 2015 m. pasiekti 0,7 proc. BNP, kaip yra nustačiusi Europos Komisija. Visos valstybės privalo jausti, kad šio įsipareigojimo laikymasis − jų moralinė pareiga ir politinė prievolė. Puikus pranešėjo M. Cashmano darbas leidžia Europos Parlamentui imtis svarbaus vaidmens ginant žmonių orumą.

  Franziska Keller (Verts/ALE). – Ponia pirmininke, akivaizdu, kad Tūkstantmečio vystymosi tikslai nėra tobuli, tačiau šie tikslai yra puikūs ir išsiskiria todėl, kad jais reikalaujama pamatuojamos pažangos, o kadangi jie yra pamatuojami, galime matyti, jog šiuo metu atsiliekame ir turime labiau pasistengti.

ES institucijos – tai apima ir mus – gali daug nuveikti, kad pasiektų tikslus. Pvz., žuvininkystės reformą galime panaudoti žvejėms ir žvejams besivystančiose šalyse paremti, o ne pramoninėms žuvininkystės bendrovėms. Galime pasinaudoti BŽŪP reforma siekdami sutelkti dėmesį į tausų žemės ūkį ir panaikinti visas tiesiogines bei netiesiogines eksporto subsidijas ir galime nutraukti Kovos su klastojimu prekybos susitarimą (KKPS), kurio atžvilgiu Komisija vis dar nepateikė duomenų, įrodančių, kad šiuo susitarimu nebus trukdoma gauti vaistų ir perduoti technologijas. Ir galiausiai galime pripažinti, kad negalima pasiekti geros motinų sveikatos be moterų teisių.

Visi šie pavyzdžiai rodo, kad vystymosi politika didesnė už mažą lauką. Vystymosi politikos aspektų galima rasti visų mūsų komitetų veikloje ir turėtume tai žinoti. Be politikos suderinamumo – ir tai yra ne bet koks suderinamumas, tačiau politikos suderinamumas vystymui, kaip nustatyta Lisabonos sutarties 208 straipsnyje – niekur nenueisime. Į tai turėtume atsižvelgti ir kurdami Išorės veiksmų tarnybą.

Galiausiai norėčiau iš Komisijos sužinoti, kokie yra jos planai, susiję su įsipareigojimais laikotarpiu po TVT, nes apie tokius įsipareigojimus kažkada irgi turėsime kalbėti.

  Elie Hoarau (GUE/NGL). – (FR) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, privalome pasmerkti tai, kad nuėję du trečdalius kelio esame taip toli nuo pirminių tikslų, kurie apibrėžiami kaip Tūkstantmečio vystymosi tikslai, pasiekimo. Net jei gyvename krizės laikotarpiu, mažiausiai ką galime padaryti, yra reikalauti, jog visos išsivysčiusios valstybės – įskaitant Europos Sąjungą –laikytųsi savo pažadų, ypač duotų neturtingoms šalims, pagalbai vystymuisi skirti 0,7 proc. savo BNP.

Be to, pagal ES ir Afrikos, Karibų jūros regiono ir Ramiojo vandenyno regiono valstybių sudarytus Ekonominės partnerystės susitarimus, kuriuos būdamas Jungtinio parlamentinio komiteto narys atidžiai seku, prekybai skirta per didelė lėšų dalis programų, kuriomis būtų sudarytos geresnės sąlygos pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus, sąskaita. Mano nuomone, būtina ištaisyti šią su minėtais susitarimais susijusią padėtį Tūkstantmečio vystymosi tikslų naudai.

  Cristian Dan Preda (PPE). – (RO) Norėčiau iš pradžių pabrėžti, kaip svarbu, mano manymu, ES skatinti plataus užmojo veiksmų planą per patikslinimo konferenciją Niujorke. ES taip pat turėtų kuo skubiau patvirtinti specialias naujas priemones, kurios mums leistų laikytis visų pažadų dėl solidarumo su pačioje nepalankiausioje padėtyje pasaulyje esančioms žmonių grupėmis.

Šiandien patvirtintos Tarybos išvados šiuo požiūriu rodo žingsnį tinkama kryptimi, nes sakyčiau, jog Europai reikia likti kovos skurdu priešakyje ir būti patikima pasaulinio vystymosi susitarimo, kuris buvo pasiektas patvirtinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus, partnere. Norint pasiekti šiuos tikslus, mums reikia, kaip žinote, ne tik rasti naujų pagalbos vystymuisi šaltinių, bet ir politinės valios, paversti šiuos tikslus tikrove.

Viena vertus manau, kad atėjo tinkamas laikas mums apsvarstyti galimybę į visas priemones, tvirtinamas tam, kad būtų pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslai, automatiškai įtraukti žmogaus teisėmis paremtą metodą. Labai svarbu laikytis žmogaus teisių ir skatinti atskaitomybės priemones, nes taip gerinama skurde gyvenančiųjų padėtis ir, svarbiausia, siekiama TVT.

Taip pat norėčiau pabrėžti kai kurias problemines M. Cashmano pranešimo sritis. Europos liaudies partijos (krikščionys demokratai) frakcija negali pritarti vienašališkam Tobino mokesčio įvedimui, kaip nurodyta 8 straipsnyje, nes tai sudėtinga suderinti su mintimi dėl pasaulinių viešųjų gėrybių finansavimo. Be to, sudėtinga pritarti besivystančių šalių įsiskolinimų nurašymui, apie kurį kalbama 13 straipsnyje, nors vyksta diskusijos dėl to, kad šioms šalims reikia pačioms prisiimti atsakomybę už vystymosi procesus ir Tūkstantmečio vystymosi tikslų siekimą.

Galiausiai 42 straipsnyje kalbama apie klausimus, susijusius su mūsų asmenine pasirinkimo laisve. Nemanau, kad mums teisinga valstybėms narėms primesti poziciją, kurią jos turėtų patvirtinti abortų atžvilgiu.

  Norbert Neuser (S&D). – (DE) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, Tūkstantmečio vystymosi tikslų pasiekimas iki 2015 m. labai priklauso nuo to, kiek pinigų turtingos pramoninės tautos skirs kovai su badu ir skurdu, vaikų ir mamų mirtingumui sumažinti ir kovai su maliarija ir AIDS.

Mūsų išvada yra rimta. Mūsų pažadai nebus įgyvendinti. Iki finansų krizės, mes, turtingos pramoninės Europos tautos, šiems 2010 m. metams pažadėjome vargingiausioms šalims 50 mlrd. USD. Bus skirta gerokai mažiau – apie 36 mlrd. USD. Nebus įgyvendintas netgi sutartas dvylikos punktų planas, pagal kurį turtingos valstybės nori 0,7 proc. savo bendrųjų nacionalinių pajamų skirti pagalbai vystymuisi. Kai kurios valstybės rodo gerą pavyzdį, tačiau mano valstybė, Vokietija, neatrodo gerai. Turėtume sekti kitų šalių, t. y. Švedijos, Liuksemburgo, Belgijos, Airijos, Jungtinės Karalystės ir netgi Ispanijos pavyzdžiu.

  Enrique Guerrero Salom (S&D) – (ES) Ponia pirmininke, Komisijos nary, pone M. Cashmanai, 2000 m. apibrėžėme ir nustatėme tikslus, kuriuos turėtume pasiekti, norėdami kovoti su skurdu, atskirtimi ir nelygybe, tačiau kartu padarėme kai ką dar svarbesnio – davėme konkrečius įsipareigojimus ir suteikėme pasaulinį postūmį, kurį parėmė vyriausybės, nevyriausybinės organizacijos ir pačios besivystančios valstybės.

Nuo to laiko pasiekėme pažangos, tačiau ji nėra pakankama ir dėl krizės esame priversti žengti atgal. Prieš keletą minučių mums buvo pateiktas euroskeptiškas ir savanaudiškas požiūris, kad mums reikia grįžti prie realizmo. Norėčiau pasakyti, kad realizmas šiandien reiškia kovą, skirta pakeisti pasaulinę tikrovę; tai reiškia pritarimą šiam pranešimui rytojaus plenarinėje sesijoje ir pritarimą Tarybai, kurios šios dienos posėdžio antrojoje išvadoje teigiama, kad iki 2015 m. galima pasiekti tai, ką pasiekti nutarėme 2000 m.

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE). – (RO) Norėčiau atkreipti dėmesį į pasiūlymo 22 straipsnį, kuriame Europos Sąjunga raginama nutraukti žemės ūkio produktų subsidijas ir „kitus mūsų ūkininkavimo politikos žalingus aspektus“. Manau, kad tokio tipo metodas yra rizikingas, nes Europos žemės ūkis negali išgyventi be šių subsidijų, ypač per šią rimtą ekonomikos krizę ir beprotiškai svyruojant kainoms.

Bet kuriuo atveju Europos ūkininkams tenka didelė našta dėl nustatytų produkto kokybės ir gyvūnų gerovės sąlygų, kurių ūkininkai turi laikytis ir dėl to patenka į mažiau palankią padėtį, palyginti su užsienio konkurentais. Manau, kad bet koks eksporto subsidijų panaikinimas būtų klaida, turinti rimtus padarinius ir raginu savo kolegas Parlamento narius balsuoti prieš šį straipsnį.

  Mairead McGuinness (PPE). – Ponia pirmininke, dėkoju pranešėjui M. Cashmanui už jo pranešimą ir aistringą jo pristatymą.

Esu ypatingai dėkinga už jo 48, 49 ir 50 straipsnius dėl apsirūpinimo maistu užtikrinimo. Tiesą pasakius manau, kad pranešimo aiškinamoji dalis yra daug stipresnė nei patys jo straipsniai, nes Europos Sąjungoje turime tikrą problemą. Vis mažiau ir mažiau mūsų pagalbos vystymuisi biudžeto leidžiama tam, kam labiausiai reikia, t. y. natūriniam ūkininkavimui ir valstiečiams ūkininkams. Skaičiai – jie buvo pateikti 2009 m. sausio mėn. rezoliucijoje dėl apsirūpinimo maistu užtikrinimo – yra tokie: žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skiriamą pagalbos vystymuisi dalį sumažinome nuo 17 proc. 1980 m. iki vos 3 proc. 2006 m.

Galbūt Komisija mums papasakos apie veiksmus, kurių ji imasi, kad ištaisytų tokią padėtį – matau galvos linktelėjimą, taigi to ir tikiuosi – ir kad Afrikos valstybių vyriausybės pripažintų, jog badas yra kaimo vietovėse, kur žmonės iš tiesų galėtų ūkininkauti, jei turėtų įrankius.

Visiškai nepritariu 22 straipsniui. Žinote priežastis. Neturėtume šio klausimo spręsti vieni, o eksporto subsidijos nėra problema.

  Kriton Arsenis (S&D) – (EL) Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti M. Cashmanui už išskirtinį darbą, kurį jis atliko. Tikrai turime šiltai pritarti šiam pranešimui ir pranešti šalims narėms, jog jos privalo laikytis savo įsipareigojimų įgyvendinti Tūkstantmečio tikslus kovojant su skurdu.

Per šią ekonomikos krizę, kuri – nepamirškime – gali pridaryti žalos ne tik mums, bet ir besivystančioms valstybėms, dažnai nesuvartojame besivystančių šalių produktų, šiose šalyse auga skurdas, taigi auga visi tie rodikliai, kuriuos norime išspręsti Tūkstantmečio tikslais.

Be to, dėl mūsų sukeltų klimato pokyčių sudėtingiau gauti maisto, vandens ir sveikatos paslaugas ir apsunkinama pati sveikatos būklė. Todėl reikia papildomų išteklių kovoti su klimato kaita ir padėti šioms šalims prisitaikyti prie klimato kaitos.

Tačiau taip pat privalome būti ištikimi Tūkstantmečio tikslams. Būtent todėl šie ištekliai turi būti nepriklausomi. Džiaugiuosi dėl Komisijos narės C. Hedegaard pateiktos deklaracijos, jog Komisija pritaria šiam raginimui.

  Sergio Paolo Francesco Silvestris (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, sudėtinga reaguoti į pranešėjo M. Cashmano kreipimąsi. Jis visas frakcijas paragino palikti savo partijų skirtumus nuošalyje ir pritarti šiam pranešimui nežiūrint į tai, jog pranešime yra aiškiai ideologinių elementų.

Pvz., pranešimo 42 straipsnyje dėl įsipareigojimo dėl saugių abortų ir šeimos planavimo kalbama apie principus, kurių negalima patvirtinti slapta. Mes, Europa, neprašome valstybių finansuoti gyvenimą ar atsakingą motinystę bei tėvystę, ar remti nėštumo nenutraukimą, tačiau prašome valstybes finansuoti nėštumo nutraukimą, kaip kontracepcijos ar gimstamumo ir gyventojų skaičiaus planavimo priemonę.

Šiuo klausimu niekuomet nesutarsime. Kategoriškai nesutinkame su valstybinės eugenikos forma, kuria pritariama mirčiai ir nepritariama gyvenimui, kuria remiamas nėštumo nutraukimas, tačiau neremiami tie, kas pasirenka nutraukti nėštumą dėl nepalankių socialinių ekonominių sąlygų.

  Georgios Papanikolaou (PPE). – (EL) Ponia pirmininke, dėkoju pranešėjui už puikiai atliktą darbą. Tiesą sakant, dėl nesėkmingo tarpinių tikslų siekimo turėtume skubiai susirūpinti kai kurių šalių narių rodomu nenoru ir krizės sukeltais objektyviais ekonominiais trūkumais.

Leiskite pateikti pastabas dėl vieno konkretaus dalyko, t. y. 8 tarpinio tikslo, kuriame užsimenama apie išsivysčiusių šalių pagalbą besivystančioms – į šį teiginį jau atkreipė dėmesį keli kolegos Parlamento nariai. Nors tarpinis tikslas ir buvo padidinti pagalbą besivystančioms šalims iki 0,56 proc. pasaulinio BVP, šiandien esame tepasiekę 0,3 proc. pasaulinio lygio, kitaip tariant, pusę planuoto tikslo, o Europos lygiu pasiekėme vos 0,4 proc. Prie to prisideda moralinė dilema, ar mūsų ištekliai nukreipiami ten, kur jų reikia, tiems, kam iš tiesų jų reikia ir ar jie nėra iššvaistomi per korumpuotą veiklą ir vyriausybes.

Baigsiu pabrėždamas, kad mums reikia vystymosi filosofijos, ekonominio požiūrio į šią padėtį, o ne tik kartais nuraminti kaltę, kurią išsivysčiusios šalys jaučia besivystančių šalių atžvilgiu.

  Franz Obermayr (NI). – (DE) Ponia pirmininke, Tūkstantmečio vystymosi tikslai, be abejonės, yra labai svarbūs, jei norime, kad neturtingiausi iš neturtingiausiųjų galėtų savo pačių valstybėje gyventi orų gyvenimą. Jokiam asmeniui, turinčiam tinkamas sąlygas gyventi savo gimtojoje valstybėje, nereikės atsiduoti į žmonių kontrabandininkų rankas. Taip pat norėčiau ypatingai pabrėžti kovą su rimtomis ligomis, ypač darančiomis poveikį motinoms ir vaikams. Tačiau šiuo požiūriu farmacijos pramonei irgi turėtume priminti apie jos įsipareigojimus ir užtikrinti tai, kad galės būti teikiama daugiau generinių vaistų.

Kita vertus, jei teiksime pagalbą vystymuisi, turėtume tikėtis bendradarbiavimo. Šiuo požiūriu tikiuosi bendradarbiavimo iš paramos gavėjų dėl nelegalių migrantų repatriacijos į jų atitinkamas kilmės valstybes. Galiausiai turime ypač pasistengti užtikrinti, kad lėšos būtų naudojamos tvariu ir suprantamu būdu. Sunkiai uždirbti mokesčių mokėtojų pinigai negali išnykti paslaptinguose kanaluose.

Vienas dalykas visiškai aiškus: mūsų valstybių narių gamybos pajėgumai smarkai suvaržyti ir kuo greičiau atsigausime, t. y. kuo greičiau atsigaus ES, tuo greičiau galėsime teikti ilgalaikę tvarią paramą.

  Karin Kadenbach (S&D). – (DE) Ponia pirmininke, norėčiau ypatingai padėkoti M. Cashmanui. Pagalba vystymuisi ir kova su skurdu negali tapti labdaros politikos forma – pvz., taikant saldainio ir botago principą. Priešingai, mums reikia patikimų, nuspėjamų ir tvarių pagrindinių sąlygų, kurioms esant žmonės galėtų padoriai gyventi ir dirbti ir pragyventi. Neturėtume paprasčiausiai žiūrėti į beveidžius skaičius; turime apsvarstyti paveiktus žmones ir jų likimus. Neturėtume švaistyti savo energijos ieškodami pasiteisinimų, kodėl negalime ar nenorime išpildyti savo įsipareigojimų. Vietoje to, savo energiją turėtume naudoti rimtoms diskusijoms dėl čia pateiktų pasiūlymų finansuoti pagalbą vystymuisi – pvz., dėl finansinių sandorių mokesčio.

PIRMININKAVO: Roberta ANGELILLI
Pirmininko pavaduotoja

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. − Ponia pirmininke, diskusijos buvo įdomios. Apžvelgsiu pora punktų, kuriuos, mano manymu, reikėtų truputį paaiškinti.

Tūkstantmečio vystymosi tikslai turėtų ir gali būti pasiekti ir tai sakau labai atsakingai. Tai ne tik mano nuomonė – tai ir Jungtinių Tautų nuomonė. Tai − išsivysčiusio ir besivystančio pasaulio nuomonė ir mums reikia stengtis.

Taip pat labai svarbu, kad šis Parlamentas labai tvirtai paragintų įsipareigoti dėl 0,7 proc. BNP. Žinau, kad kiekvienos valstybės sprendimas dėl savo biudžeto yra jos suvereniteto dalis, tačiau jei tokio raginimo nepateiks Parlamentas, kas kitas tai gali padaryti tokiu tvirtu balsu? Tikra tiesa, kad turime būti atskaitingi, tačiau Parlamentas turi daug galių šiuo klausimu. Turėtumėte pakankamai vertinti savo jėgas šiuo klausimo ir manau, kad labai svarbu, kad tai būtų padaryta.

Taip pat manau, kad svarbu sustiprinti mūsų santykius su Afrika į pietus nuo Sacharos. Žinau, kad buvo daug nusivylimo, tačiau naujai pradėjęs eiti šias pareigas ir iš tiesų žiūrėdamas į visus sudėtingus klausimus, susijusius su kolonijine praeitimi, šaltojo karo metais, ir vystymusi, manau, kad Afrika į pietus nuo Sacharos nusipelno ypatingo rūpesčio ir ypatingo dėmesio.

Svarbu spręsti prekybos klausimą ir tai turėtų būti sąžininga prekyba, tačiau žinome, kad iki dabar šios vienašališkos prekybos lengvatos nepadėjo valstybėms vystytis. Jų nepakako ir regioninėje prekyboje, todėl dabar mūsų taikomas metodas skirtas sukurti sąžiningai prekybai tinkamas sąlygas, investuoti į prekybą ir ypač atkreipti dėmesį į regioninę prekybą. Manau, kad tai tinkamas metodas ir turime jį stiprinti. Dirbsiu kartu su Komisijos nariu prekybai. Jis trumpai dirbo Komisijos nariu vystymuisi, todėl šie klausimai jam labai artimi.

Mokesčių vengimas ir neteisėti pinigų srautai −svarbus klausimas, tačiau, mano manymu, dalis atsakomybės tenka G20 valstybėms ir mums, kad sukurtume labai tvirtą pasaulinę sistemą, kad mokesčių vengimas ir neteisėti pinigų srautai taptų neįmanomi. Taip pat didelį dėmesį savo projektuose skiriame turto registrui remti, nes, be abejo, augimas neįmanomas be tvirto turto registro ir jį remiančių teisinių sistemų.

Dėl kaimo ir apsirūpinimo maistu užtikrinimo klausimų – tiesa, kad į tai sutelktas dėmesys mūsų politikoje, tačiau dalis apsirūpinimui maistu užtikrinti skirtų pinigų ateina iš mūsų biudžeto paramos, todėl statistika ne visuomet teisingai parodo tuos pinigus. Turime pagalvoti, kaip geriau parodyti tuos pinigus, tačiau mūsų maisto priemone ir į jai kurti dedamais pinigais rodomas aiškus mūsų pasiryžimas.

Norėčiau baigti pakartodamas raginimą, kurį pateikė Michael Cashman: šis pranešimas iš tiesų nusipelno, kad jam pritartų visos partijos. Žinau, kad dėl kai kurių klausimų nuomonė skiriasi, tačiau dėl to neturėtų išsiskaidyti tvirta Parlamento parama šiam pranešimui. Mums reikia šios paramos, nes jos reikia visuomenei ir jei Parlamentas visapusiškai pritars pranešimui, bendrijoms, kurios rūpinasi vystymosi bendradarbiavimo politika, bus iš tiesų lengviau stumti į priekį šią darbotvarkę ir dirbti sėkmingiau.

  Michael Cashman, pranešėjas. − Ponia pirmininke, Komisijos nary, norėčiau jums padėkoti už baigiamuosius žodžius. Visiškai su jumis sutinku.

Tai buvo įdomios diskusijos. Noriu padėkoti oponuojantiems pranešėjams, su kuriais buvo labai smagu dirbti – A. Svenssonui, L. Donskiui, J. Sargentini, G. Zimmer ir visiems kitiems. Deja, mano atmintis mane apleidžia – turbūt tai susiję su amžiumi. Leiskite štai ką pasakyti apie amžių: nebenoriu gyventi ir matyti daugiau kančių, augančio bado, didesnio skurdo ir didėjančio gimdančių moterų ir vaikų iki penkerių metų mirtingumo lygio. Noriu, kad pamatytume šių TVT įgyvendinimą.

Norėčiau kreiptis į tuos, kas apie tam tikrus šio pranešimo elementus kalbėjo atsargiai: nesigręžkime į piliečius ir nesakykime, kad nesugebėjome susitarti ir nesugebėjome balsuoti už šį pranešimą, nes jame buvo elementų, už kuriuos negalėjau balsuoti. Kokį ženklą taip pasielgę parodytume skurde ir nepritekliuje – be vandens, be prieigos prie sveikatos apsaugos, be prieigos prie švietimo, be prieigos prie lygių galimybių gyvenimo – gyvenantiems žmonėms, kad diskusijoje Briuselyje pranešime buvo kažkokių elementų, užkirtusių mums kelią padaryti gerą dalyką daugumai šios planetos žmonių?

Raginu visus čia šiandien esančius kolegas rytoj balsuoti už šį pranešimą – ne dėl manęs, nes Michael Cashman grįš namo, kur iš čiaupo bėga vanduo, kur pasiekiama sveikatos apsauga, bus mylimas ir, tikiuosi, bus nukaršintas iki atminties netekimo. Tačiau pagalvokite apie per gimdymą mirštančius kūdikius ir moteris, pagalvokite apie nuo maliarijos ar diarėjos, tuberkuliozės, AIDS ar ŽIV mirštančius vaikus, apie jauną prieigos prie švietimo neturinčią ir visam gyvenimui reikalingų įgūdžių negalinčią įgyti moterį. Galvokite ne apie mus, bet apie išorėje esančius.

  Pirmininkė. − Diskusija baigta.

Balsavimas vyks 2010 m. birželio 15 d., antradienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. – (DE) Atsižvelgiant į pasaulinius demografinius pokyčius, spartų gyventojų augimą ir augantį išteklių stygių, mums reikia plataus poveikio priemonių dėl vystymosi bendradarbiavimo. Skurdo ir bado naikinimas, prieigos prie švietimo teikimas ir sveikatos gerinimas, inter alia, kovojant su ligomis, turi tapti svarbiausiais prioritetais Tūkstantmečio vystymosi tiksluose. Europos Sąjunga privalo skubiai padaryti indėlį į vystymosi bendradarbiavimą kaip savo prekybos politikos ir tarptautinio bendradarbiavimo dalį. Jos pagrindinis tikslas turi būti atitinkamų šalių autonomijos, nepriklausomumo ir iniciatyvos skatinimas. Taip pat labai svarbu užtikrinti, kad šioje srityje finansinės priemonės padarytų norimą poveikį ir jomis būtų pasiekti aiškiai apibrėžti tikslai. Mano nuomone, vienas svarbiausių sąžiningomis taisyklėmis pagrįstos tvarios cikliškos ekonomikos modelis − ekologiška socialinė rinkos ekonomika, pagrįsta smulkiu daugiafunkciniu žemės ūkiu. Todėl Tūkstantmečio vystymosi tikslas turėtų būti nepriklausomo ir atsparaus krizėms smulkaus masto žemės ūkio modelio, kurį nuoširdžiai vysto ūkininkaujanti šeima ir kuris skatina iš vietinės kultūros kilusios patirties vystymą, kad ji atitiktų regioninius poreikius, skatinimas. Ši tvari žemės ūkio forma− regioninio nepriklausomumo vystymo ir apsirūpinimo maisto užtikrinimo forma, kuria atsižvelgiama į aplinkos ir socialinius veiksnius.

20. Konkurencingas krovinių vežimas Europos geležinkelių tinklu (diskusijos)

  Pirmininkė. − Kitas klausimas – rekomendacija antrajam svarstymui dėl Tarybos pozicijos per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkelių tinklu, kurią pateikė Transporto ir turizmo komitetas (A7-0162/2010) (11069/5/2009 – C7-0043/2010 – 2008/0247(COD)) (Pranešėjas Marian-Jean Marinescu).

  Marian-Jean Marinescu, pranešėjas. – (RO) Europos Parlamento pareiga rengti teisės aktus, kuriais būtų gerinama padėtis tam tikroje srityje ir kuriama didesnė pridėtinė vertė. Manau, kad kompromisas, dėl kurio šiandien diskutuojame, atitinka šias sąlygas. Šis kompromisas buvo pasiektas po nesuskaičiuojamų diskusijų, kurias kartais, deja, sukeldavo šio reglamento suinteresuotųjų šalių keliamas spaudimas.

Taryba, pateikusi priedą dėl pirmųjų naujų krovinių vežimo koridorių, padarė teigiamą indėlį. Šia iniciatyva paspartinamas reglamento įgyvendinimas, nors manau, kad valstybių narių prašomi trejų ir penkerių metų laikotarpiai kai kuriais atvejais yra pernelyg ilgi.

Koridoriai kuriami remiantis tam tikrais kriterijais, kurių svarbiausias − ekonominis efektyvumas. Kiekvieną koridorių valdys vykdomoji ir administracinė valdybos. Jos derins investicijų įgyvendinimą, tvarkaraščių kūrimą, terminalų vystymą ir reguliavimo standartizavimą.

Tvarkaraštis dar turi būti parengtas pagal Direktyvą 2001/14/EB. Bus sukurta „vieno langelio“ principu veikianti įstaiga, skirstanti pajėgumus pagal jau patvirtintą tvarkaraštį. Tai − didelis žingsnis į priekį siekiant skaidrumo ir transporto bendrovių verslo efektyvumo.

Kroviniams nesuteikiama jokia pirmenybė. Nebus trukdoma keleivių eismui. Priešingai, tai duos naudos, nes sprendimai bus derinami koridoriaus lygiu. Jei transporto reguliavimas bus panaikintas, bus taikomos koridoriaus lygmens taisyklės, siekiant kiek galima sutrumpinti laikotarpį, reikalingą grįžti prie įprastos veiklos.

Manau, kad Tarybos susitarimas atverti koridorius visiems atitinkamiems naudos gavėjams − dar vienas didelis šio reglamento privalumas. Taip pat valstybės narės turi galimybę dėl svarbių priežasčių nedalyvauti kuriant koridorių.

Ponios ir ponai, dėl ugnikalnio pelenų kilusi krizė parodė, kad trūksta geležinkelių eismo derinimo Bendrijos lygiu. Bendrovės praleido puikią progą parodyti, kad geležinkelių eismas gali būti oro transporto alternatyva. Tiesą pasakius, Pirmojo geležinkelių paketo įgyvendinimo užtikrinimo etapas mums labai aiškiai parodė, kad šis sektorius neturi tikros vidaus rinkos.

Šis reglamentas − tvirtas žingsnis darant krovinių vežimą geležinkeliu veiksmingesnį. Valstybėms narėms ir toliau teks finansuoti savo geležinkelio infrastruktūros vystymą. Tvirtai manau, kad rinkos poreikiai parodys tokių investicijų naudą. Per dabartinę krizę, kai kartu yra poreikis sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį, akivaizdu, kad prekių vežimas geležinkeliu − teigiamas veiksnys, kurį reikia vertinti rimtai.

Norėčiau pasinaudoti šia proga ir padėkoti šešėliniams pranešėjams B. Liberadzki, I. Bilbao, D.J. Eppinkui, M. Crameriui, Tarybai pirmininkaujančiai Ispanijai ir, ypač, Jesúsui Izarzugazai ir Transporto ir turizmo komiteto personalui. Taip pat turiu padėkoti Mathieui Groschui už paramą.

  Viviane Reding, Komisijos pirmininko pavaduotoja. − Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjui, nes M. J. Marinescu ir jo šešėliniai pranešėjai nuveikė labai teigiamą ir svarbų darbą. Dabar baigiame antrąjį svarstymą ir Komisija norėtų dar kartą patvirtinti – ir tai padaryti labai aiškiai – temos, dėl kurios Parlamentas turi priimti sprendimą, politinę ir pramoninę svarbą.

Nepaisant dabartinio nepalankaus ekonomikos ciklo etapo, reikia išmokti kai kurias aiškias pamokas: kaip atgaivinti krovinių vežimo geležinkeliais sektorių, nes krovinių pervežimas geležinkeliais dažniausiai yra tarptautinis, o neginčijamas sėkmės veiksnys – Europos lygio geros kokybės geležinkelių infrastruktūros prieinamumas. Būtent to prašo vartotojai. Geros kokybės tarptautinė geležinkelių infrastruktūra − būtina sąlyga daugelio krovinių vežimo rinkos segmentų konkurencijai ir nuo to reikia pradėti, jei geležinkeliai nori konkuruoti su kitomis transporto rūšimis.

Tuo taip pat paaiškinama, kodėl 2008 m. pabaigoje Komisija pasiūlė vystyti Europos geležinkelių tinklą konkurencingam krovinių vežimui, remiantis krovinių vežimo koridorių principu. Tokiais koridoriais jungiami pagrindiniai Europos pramoniniai regionai, kuriuose atsiranda ir į kuriuos gabenami didžiausi prekių srautai pagal pagrindines tarptautines ašis. Šiandien jūsų dėmesiui pateiktame pasiūlyme dėl teisės akto − esminių elementų, naudingų vystant tokiu tarptautiniu lygmeniu aukštos kokybės geležinkelio infrastruktūrą. Tai − geležinkelių infrastruktūros valdytojų bendradarbiavimas, koridoriams skirtų infrastruktūros pajėgumų patikimumas, geras geležinkelių infrastruktūros valdymo ir prekių terminalo valdymo derinimas ir prieiga prie šių koridorių visiems operatoriams jų nediskriminuojant.

Tarybos pirmojo svarstymo pozicijoje išlaikomi pagrindiniai Komisijos pirminio pasiūlymo principai, tačiau kai kurie elementai silpninami. Per antrąjį svarstymą Transporto ir turizmo komitetas dar kartą įtraukė keletą svarbių pakeitimų, kuriais stiprinamas reglamentas ir grąžino pirminį Komisijos pasiūlymą. Komisija mano, kad per derybas pasiektas kompromisas yra suderintas ir visapusiškai atsižvelgta į bendrus Komisijos pasiūlymo tikslus. Esame labai dėkingi Parlamentui, kad jam pavyko padidinti „vieno langelio“ principo vaidmenį, kuris prieš tai Tarybos bendrojoje pozicijoje buvo sumažintas iki paprasčiausios pašto dėžutės.

Žinau, pranešėjau, kad kai kurie žmonės nori grįžti prie bendrosios pozicijos. Raginu jus ir Parlamentą atsilaikyti prieš tokius bandymus, nes tai susilpnintų kompromisą, kurį sugebėjote pasiekti.

Geležinkelio įmonėms ir kitiems pareiškėjams, norintiems turėti prieigą prie koridorių infrastruktūros, „vieno langelio“ principas − svarus dabartinės labai didelę naštą apimančios procedūros supaprastinimas, nes pagal šį principą veikianti bendra institucija galės pati priimti sprendimus, užuot perdavusi klausimą spręsti atskiriems infrastruktūros valdytojams, valdantiems tik atskiras kiekvieno koridoriaus nacionalines atkarpas. Tačiau, be abejo, „vieno langelio“ principu veikianti įstaiga ribojama iki sąrašinių ar rezervinių pajėgumų, t. y. pajėgumų, kuriuos patys infrastruktūros valdytojai jau nusprendė skirti krovinių traukiniams. Koridorių valdytojai irgi turi keletą galimybių, kaip įsteigti „vieno langelio“ principu veikiančią įstaigą.

Norėčiau pabrėžti, kad „vieno langelio“ principu veikianti įstaiga yra bendra kiekvieno koridoriaus administracinės valdybos įsteigta ar paskirta institucija ir jos funkcija – derinimo priemonė. Tai gali būti techninė įstaiga koridoriaus valdymo struktūroje arba viena iš susijusių infrastruktūros valdytojų ar viena iš jau įsteigtų Europos geležinkelio tinklo įstaigų. Taigi, tai ne viršnacionalinė institucija, bet priemonė, kuri labai skaidriai ir nediskriminuojančiai paspartina ir supaprastina maršruto skyrimo procesą.

Infrastruktūros valdytojams tenka atsakomybė iš anksto nustatyti pajėgumus. „Vieno langelio“ principu veikianti įstaiga tik parduoda maršrutus pareiškėjams pagal sprendimus, kuriuos dėl iš anksto nustatytų infrastruktūros pajėgumų jau priėmė infrastruktūros valdytojai. Kai kas nuėjo taip toli, kad ėmė teigti, jog taip Komisija nori suteikti pirmenybę krovininiams traukiniams keleivinių atžvilgiu ir taip pakenkti veiksmingam keleivių vežimo geležinkeliu paslaugų teikimui ypač regiono ir vietos lygiu. Leiskite labai atvirai pasakyti: tai netiesa, tai neteisingas pasiūlymo skaitymas ir tai visiškai neatitinka teksto, kurį visi gali perskaityti 14 ir 15 straipsniuose. Prioritetinės taisyklės traukiniams nėra tas dalykas, kurį kada nors Komisija norėtų nustatyti iš Briuselio. Krovininiai traukiniai šiandien sistemingai diskriminuojami, nes keleiviniams traukiniams visuomet teikiama pirmenybė netgi sutrikimų atvejais.

Tekste teigiama štai kas: patys infrastruktūros valdytojai privalo prisiimti atsakomybę ir apibrėžti skaidrias, nuoseklias ir nediskriminuojančias taisykles abiem eismo tipams, kad laiku atvykstantys krovininiai traukiniai nebūtų sistemingai užlaikomi sutrikimų atvejais. Tai, mano nuomone – labai geras kompromisas ir jei jūs, Parlamento nariai, jį patvirtinsite ir po to jis bus tinkamai įgyvendintas, Komisija įsitikinusi, kad tai padės atgaivinti krovinių vežimą geležinkeliu ir padės Europos ekonomikai pakilti iš dabartinės krizės duobės.

  Mathieu Grosch, PPE frakcijos vardu. – (DE) Ponia pirmininke, Komisijos nare, gaila, kad čia pateiktas Komisijos pareiškimas ir paaiškinimas nepateko į spaudą, kaip kiti dalykai, kuriuos tam tikros partijos čia teigia apie šį reglamentą.

Šiandien pataikėte kaip pirštu į akį: integruoto geležinkelio tinklo krovinių vežimui sukūrimas bent mums yra visiškai būtinas ir labai svarbus. Bendrovėms teks galiausiai vykdyti veiklą, kurios, kaip parodė patirtis, jos nelabai mėgsta. Tai − paprasčiausiai dirbti kartu su kitomis šalimis.

Neseniai kalbėjome apie liberalizavimą. Pritariame liberalizavimui kartu su valstybėmis narėmis, tačiau 21 valstybė narė sugeba nieko nedaryti dėl geležinkelio transporto.

Dabar kalbame apie krovinių vežimą. Įprastai mums neturėtų reikėti rengti tokio tipo reglamento. Norime padėti padaryti krovinių vežimą veiksmingesnį. Vienas tyrimas po kito rodo, kad turime daugiau eismo perkelti iš kelių į geležinkelius, tačiau vos pateikus bet kokią iniciatyvą, skirtą į geležinkelio transportą žvelgti Europos mastu, visuomet atsiranda viena ar kita bendrovė, kuri sako: ne, mes tai darome geriau ir turėtumėte priimti mūsų taisykles.

Norėčiau padėkoti pranešėjui ir šešėliniams pranešėjams už jų kartu su Komisija ir Taryba nuveiktą darbą. Esame už tokį bendradarbiavimą. Turėtume pabrėžti, kad keleivių vežimui ir toliau teikiama pirmenybė, kaip nustatyta 2001 m. Nuo pat pradžių norime skaidrių taisyklių, kad svarbiais atvejais būtų užkirstas kelias atsitiktiniams sprendimams. Visomis šiomis priemonėmis ketinama visiems, kas pelnosi iš keleivių vežimo, ir infrastruktūros valdytojams pačioje šalyje suteikti visapusišką jiems reikalingą pasitikėjimą, kad jie čia dalyvautų. Bet ne, jie to nenori! Kodėl? Paprasčiausiai todėl, kad šia direktyva bus pabrėžtas naujas akcentas, kuriuo bus panaikintos tam tikros monopolijos, įskaitant tam tikras nacionalines monopolijas.

Rytojaus geležinkelių sistema taip veikti negali. Todėl tikiuosi, kad rytoj didžioji dauguma balsuos už šį mūsų kartu pasiektą kompromisą ir kad 40 parašų, kurių dauguma buvo gauta iš mano frakcijos, negaus daugumos pritarimo. Bet kuriuo atveju norėčiau jums padėkoti už darbą.

  Bogusław Liberadzki, S&D frakcijos vardu. – (PL) Ponia pirmininke, ties reglamento projektu, kuriuo tikrai būtų pakeistas geležinkelių transporto veidas, dirbome beveik visus metus – Tarybai pirmininkavo dvi valstybės – laimei, mums gerai vadovavo M. J. Marinescu.

Norėčiau pabrėžti du svarbius punktus. Pirma, norime konkurencingo krovinių vežimo geležinkeliu. Antra, norime, kad reglamentas duotų visapusišką pridėtinę vertę. Mano frakcija mato tokią pridėtinės vertės galimybę − pradėsime kurti Europos geležinkelių erdvės struktūrą panašią į Europos bendrąją geležinkelių rinką ir galėsime pereiti nuo valstybinių geležinkelių sistemų prie Europos sistemos.

Pritarti šiam reglamentui mus gali įtikinti šios pačios svarbiausios nuostatos ir sprendimai: pirma, „vieno langelio“ principas, kuris patogus vartotojui. Antra, tai, kad norime atidaryti devynis koridorius žemyną apimančioje sistemoje, taigi pirmą kartą taps įmanoma kirsti valstybės sienas dalyvaujant visoms suinteresuotosioms šalims. Trečia, kalbame apie faktą, jog tai − galimybė padidinti tarpusavio sąveiką. Kokia yra prastos geležinkelių sėkmės priežastis? Labai prasta sąveika. Ketvirta, sukūrėme sąlygas, kurioms esant galime per penkerius metus nustatyti strateginio investavimo poreikius. Galiausiai, nustatytas laiko grafikas, kad neatidėliotume projekto neapibrėžtam laikui ir kad būtų instituciškai bendras metodas, skirtas kiekvienam transporto koridoriui valdyti.

Būtent šie aspektai įtikino mūs pritarti pranešimui ir jei neišsipildys M. Groscho nupasakotas pesimistinis scenarijus, būtent šie aspektai teikia vilčių tam, kad geležinkelių sektorius būtų ir verslas, ir pramonė.

  Izaskun Bilbao Barandica, ALDE frakcijos vardu. – (ES) Ponia pirmininke nuoširdžiai tikiuosi, kad ši direktyva kartą ir visiems laikams krovinių vežimą geležinkeliais pavers tikra alternatyva kelių transportui.

Mums reikia pasiekti šį tikslą dėl energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkosaugos priežasčių ir todėl, kad sujungus kai kuriuos tikrai transeuropinius geležinkelių tinklus išaugs lankstumas, veiksmingumas, transporto rūšių įvairovė ir prekių judėjimo bei logistikos bendrai galimybės. Šie abu veiksniai − esminis Europos tikrosios ekonomikos konkurencingumo pagrindas.

Už mūsų šiandien tvirtinamų sprendimų slypi valandos sunkaus darbo, kuriuo pagerinome pradinį projektą. Teisinga sukurti reguliavimą pagal reikalingas savybes, kad būtų galima geležinkelio atkarpai suteikti Europos koridoriaus kategoriją, nes tai padės šalies ir regiono valdžiai planuoti, derinti ir vienai kitą geriau suprasti.

Taip pat labai svarbu, kad į šį planavimą būtų įtrauktos visų lygių institucijos, nes tai bus veiksmingiau optimizuojant investicijas ir todėl, kad tai iš tiesų yra matomas Europos integravimo ir kūrimo, taikant metodą „iš apačios į viršų“, būdas, leidžiantis visiems jausti, kad jie svarbūs Europos projektuose.

Priešingai tam, ką girdėjome ir skaitėme per pastarąsias dienas, norėčiau pasakyti, kad „vieno langelio“ principu veikiančios įstaigos, kaip valdymo priemonės, įsteigimas kiekvienam projektui irgi yra patobulinimas. Tai veiksmingiausias ir geriausiai suderintas būdas žiūrint vien tik iš politinio taško, šis būdas labiau dera su subsidiarumu ir proporcingumu ir atitinka Europos projekto idėją. „Vieno langelio“ principu veikianti įstaiga galės pati priimti sprendimus, tai supaprastins dabartinį procesą ir tai bus skaidrus ir nediskriminuojantis būdas skirti maršrutus.

Valdytojai taip pat turi įvairių pasirinkimo galimybių dėl to, kaip įsteigti „vieno langelio“ principu veikiančią įstaigą. Taip pat norėčiau pasakyti, kad kaip jau sakė Komisijos narė V. Reding, šiuo reglamentu neteikiama pirmenybė krovinių vežimui keleivių vežimo atžvilgiu. Taip pat buvo pasakytas ir faktas, kad tai neatitinka 14 ir 15 straipsnių aiškinimo.

Galiausiai norėčiau padėkoti visoms frakcijom už jų darbą, įskatinat dėl mano šaliai labai svarbios geležinkelio atkarpos projekto „Y Vasca“. Tai labai svarbus klausimas baskų ekonomikai, kuri, akivaizdu, yra eksporto ekonomika ir šiuo projektu aiškiai pagerinamos perspektyvos ir galimybės vystyti mūsų komercinius uostus, kuriems ateityje teks svarbus vaidmuo ir jie bus vadinamųjų „jūros greitkelių“ esminiai elementai.

Galiausiai tikiuosi, kad kartu sugebėsime padidinti skaidrumą ir Parlamento darbo integraciją į būsimą projektą, nes buvo pakankamai sudėtinga pasiekti mūsų poziciją šioje diskusijoje.

  Michael Cramer, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjui ir šešėliniams pranešėjams.

Mes, Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas, nenorime suteikti pirmenybės krovinių vežimui. Norime didžiausio įmanomo lankstumo laipsnio, kad veiksmingai būtų naudojami turimi visų geležinkelio transporto rūšių pajėgumai. Tačiau norime, kad veiktų „vieno langelio“ principu veikiančios įstaigos, kaip vartotojų informavimo punktai.

Tačiau dabar ketinama padaryti, kad ši „vieno langelio“ principu veikianti įstaiga nuspręstų dėl traukinių maršrutų. Šalims, kurių geležinkelių tinklai labai apkrauti ir kuriose naudojamos įvairios transporto rūšys, tai taps katastrofa. Vis dar manau, kad šis tekstas nesuvokiamas. Todėl konsultavausi su kvalifikuotais teisininkais ir ekonomistais. Tačiau netgi jie negalėjo man padėti ir bet kuriuo atveju nepritarsime prieštaringai baisiai lingvistikai.

Nors finansavimo suma sumažinta beveik tris kartus nuo 20 mlrd. EUR iki 8 mlrd. EUR, koridorių skaičius padidintas nuo šešių iki devynių. Tai paprasčiausias atsisakymas pažvelgti į tikrovę! Pvz., yra keturios su 3 koridoriumi Stokholmas–Malmė–Kopenhaga–Hamburgas–Insbrukas–Verona–Neapolis–Palermas susijusios problemos. Hamburge yra kliūtis, fiksuoto ryšio Fehmarn Belt perėja išcementuota, ką tik baigti du Alpių tuneliai Šveicarijoje ignoruojami, o tiltą per Mesina kelią ketiname paversti Europos projektu. Efektyvesnė sąnaudų prasme, trumpesnė ir greitesnė alternatyva − jungtis iš Kopenhagos per Rostoką į Niurnbergą per naujai iškastą tunelį Alpėse į Neapolį. Norime sustabdyti klimato kaitą vykdydami alternatyvaus transporto politiką. Beprasmiai didelio masto projektai, kuriais nepripažįstama tikrovė, tik suvalgys pinigus. Būtent todėl privalome atmesti šį pranešimą.

  Anna Rosbach, EFD frakcijos vardu. – (DA) Ponia pirmininke, tvirtai remiu krovinių vežimą geležinkeliu. Dabartinį Europos geležinkelio tinklą reikia tobulinti ir derinti, atsižvelgiant į perkrautą kelių tinklą ir aplinkosaugos problemas. Daugelis ES valstybių narių nesugebėjo išlaikyti savo geležinkelio tinklo, kur buvo palankios sąlygos kroviniams vežti geležinkeliu. Dabar turime už tai sumokėti. Atėjo laikas mums suteikti didesnę politinę svarbą traukinių veiklai. Mums reikia veiksmų ir naujos geležinkelių transporto vizijos Europoje bendrai.

Bet – nes yra „bet“ – geležinkelis nėra stebuklingas arba neturintis problemų sprendimas. Jis turi savo Achilo kulną. Krovinys turi būti paimtas iš gamybos vietos ir nuvežtas prie geležinkelio sunkvežimiu, po to traukiniu vežamas į stotį, esančią netoli galutinio naudotojo. Tuomet krovinys perkeliams į sunkvežimį paskutinei atkarpai. Dėl to produktas automatiškai pabrangsta, pailgėja vežimo laikas ir išauga administracinė našta. Taigi jei visos savo pramonės gamybos neperkelsime prie pat geležinkelio linijos, šie trūkumai išliks.

Turime pažvelgti į nacionalinę padėtį atskirose valstybėse narėse ir nutarti, kaip ta padėtis gali būti pagerinta ir suderinta. Užuot iš viršaus valstybėms narėms nuleidę tam tikrą suderinimo būdą, turime apsvarstyti, kaip galime dirbti kartu. Mūsų valstybės narės ir mūsų geležinkelių sistemos labai įvairios ir turime tai gerbti ir tai turi būti mūsų darbo atskaitos taškas.

  Michel Dantin (PPE). – (FR) Ponia pirmininke, norėčiau iš pradžių pasveikinti pranešėją su puikiai atliktu darbu. Tekstas tarp dviejų svarstymų buvo keičiamas ir atrodo, kad jis buvo keičiamas teigiama linkme. Per metus nuo to laiko, kai pradėjome diskusiją šia tema pastebėjau, kad visuomenė – bent jau mano regione – yra suglumusi matydama, kaip dabar mažai derinama tarp geležinkelio bendrovių.

Kaip galime teisėtai šiame Parlamente raginti siekti platesnio užmojo su aplinka susijusių tikslų? Ar turėtume paprasčiausiai pareikšti savo nusivylimą, kad Kopenhagoje nepasiekta visiška sėkmė, kai patys iš tiesų negalime Europoje perkelti savo krovinių vežimo iš kelių į geležinkelius – arba vien tik į geležinkelius arba į įvairiarūšį transportą?

Buvo išvystyti kai kurie įvairiarūšio transporto sektoriai ir kelių vežėjams reikėjo laiko prisitaikyti, tačiau jie sugebėjo įvertinti šios sistemos papildomąjį pobūdį ir parodyti jos veiksmingumą. Negalime šiandien diskutuoti, jei nieko nebus daroma vėliau; turime įsipareigojimą veikti ir veikti greitai.

Tiesa, kad už šio teksto slypi tam tikrų su infrastruktūra susijusių problemų. Norėčiau ypatingai atkreipti jūsų, Komisijos nare, dėmesį į klausimą dėl atkarpų, kurios kerta sienas. Dažnai už tas atkarpas nėra niekas atsakingas, tačiau būtent jos yra ryšys, kurio mums reikia, norint sėkmingai užbaigti mūsų Europos projektą.

Taip pat girdėjau, kaip kai kurios šalys, tiksliau socialiniai partneriai, pareiškė savo nuogąstavimus, kad gali būti prarasti tam tikri įgaliojimai. Tačiau esu tikras, kad šio projekto sėkmė leis mums dirbti sunkiau ir dirbti sunkiau kartu. Manau, kad šis klausimas yra būtent tas, kurį spręsdama Europa gali parodyti praktinę pusę savo piliečiams. Mums be abejonės to reikia.

  Saïd El Khadraoui (S&D). – (NL) Ponia pirmininke, Komisijos nare, ir aš savo ruožtu norėčiau padėkoti pranešėjui ir šešėliniams pranešėjams už gerą darbą. Mano nuomone, rezultatas yra svarbus ir juo galime didžiuotis. Juk per pastaruosius 20 metų krovinių vežimas geležinkeliu sistemingai beveik prarado savo rinkos dalį kelių naudai, be to ekonomikos krizė irgi skaudžiai smogė šiai vežimo rūšiai. Todėl reikia imtis priemonių, kad geležinkelių transportas iš naujo suklestėtų.

Be abejo, šis reglamentas − tik viena priemonių, skirtų krovinių vežimo geležinkeliu konkurencingumui padidinti. Reikės plataus ir kitų priemonių spektro, pvz., susisijusių su techniniu sąveikumu ir infrastruktūros finansavimu. Taip pat yra būtinos priemonės, susijusios su rinkos veikimo optimizavimu ir įvairiarūšio transporto skatinimu. Tačiau akivaizdu, kad tarptautinių krovinių koridorių, kuriais gerinamas krovininių traukinių judėjimas visoje Europoje, vystymas − svarbus žingsnis tinkama linkme.

„Vieno langelio“ principo sistema, kuriai prieštarauja kai kurie mano kolegos Parlamento nariai, iš tiesų yra būdas koridorių naudojimą galimiems vartotojams padaryti lengvesnį, paprastesnį ir skaidresnį. Tai nėra nacionalinių infrastruktūros valdytojų dabar vykdomos veiklos dubliavimas. Priešingai, tai papildo jų darbą ir užtikrina geresnį derinimą.

Taip pat sutinku su tais kolegomis Parlamento nariais, kurie pabrėžė, kad šiuo reglamentu nebus padaryta žala keleiviniams traukiniams. Tačiau būtina nustatyti aiškius prioritetinius kriterijus, kad būtų kuo geriau panaudojami ir krovininiai, ir keleiviniai traukiniai.

  Gesine Meissner (ALDE). – (DE) Ponia pirmininke, Komisijos nare, mes irgi visiškai pritariame, kad mums reikia krovinių vežimo geležinkeliu vidaus rinkos. Tai labai svarbu. Popieriuje tai turėjome ilgą laiką, tačiau, deja, tai dar neveikia praktiškai.

Jei mūsų nuomonė vis dar šiek tiek skiriasi, taip yra dėl to, kad įvairiose valstybėse skiriasi mūsų patirtis dėl geležinkelio tinklo veikimo ar neveikimo.

Esu iš Vokietijos, kur būtų siaubinga, jei krovinių vežimui būtų suteikta pirmenybė keleivių vežimo atžvilgiu. Tai padarytų labai neigiamą poveikį vietiniam visuomeniniam keleivių transportui. Tačiau labai gerai žinome, kad mums reikia ilgalaikės sistemos Europoje. To ir norime, to mums ir reikia. Tiesiog klausimas, kaip tai bus įgyvendinta, kiek koridorių bus sistemoje ir, žinoma, kas dabar nustatys taisykles dėl „vieno langelio“ principo, kas skirs traukinių maršrutus. Nuomonė šiais klausimais labai skiriasi. Kai kurie žmonės mano, kad jei kiekviename koridoriuje turėsime „vieno langelio“ principu veikiančią įstaigą, o ne nacionalines „vieno langelio“ principu veikiančias įstaigas, kurias turbūt irgi reikėtų įtraukti, sukursime lygiagrečią sistemą. Tai tik vienas klausimas, kuriam nepritariame. Kitais atžvilgiais visi sutinkame, kad mums reikia šios krovinių vežimo sistemos Europoje.

  Tomasz Piotr Poręba (ECR). – (PL) Ponia pirmininke, Europos Parlamento ir Tarybos reguliavimo, susijusio su geležinkelio tinklu, skirtu konkurencingam krovinių vežimui, analizė rodo, kokiu iššūkiu tapo sutarimo pasiekimas tokiu sudėtingu ir politiškai sąlygotu klausimu. Deja, šiame reglamente vis dar yra, mano nuomone, prieštaringų nuostatų, susijusių su geležinkelių transporto konkurencingumu ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų verslo nepriklausomumu. Turiu omenyje tas nuostatas – ypač naują straipsnį prie 12 straipsnio, kuriomis „vieno langelio“ principu veikiančiai įstaigai suteikiama teisė kiekviename koridoriuje skirti infrastruktūros pajėgumus, nors taip darant pažeidžiamos išskirtinės valdytojo teisės ir ribojamas jo nepriklausomumas.

Mano manymu, 3 straipsnio pasiūlymas, kad kito darbo atveju, valdytojas informuoja „vieno langelio“ principu veikiančią įstaigą, kuriai jis priskirtas, ir „vieno langelio“ principu veikianti įstaiga duoda atsakymą pareiškėjui, yra prieštaringas. Perduodant galimą neigiamą atsakymą per „vieno langelio“ principu veikiančią įstaigą, be abejonės, išaugs biurokratija ir pailgės traukinio maršruto paskyrimo procesas bei kartu sumažės galimybė lanksčiai reaguoti į besikeičiančius vežėjų poreikius. Akivaizdu, kad dėl to gali sumažėti geležinkelių transporto konkurencingumas.

Be to, labai abejotinos 4 straipsnio nuostatos, kuriomis pažeidžiamas komercinės informacijos konfidencialumo principas. Užuot užtikrinus „vieno langelio“ principu veikiančios įstaigos veiklos skaidrumą, tai gali tapti konkurencinės kovos, taikant nesąžiningą veiklą, priemone.

  Inés Ayala Sender (S&D). – (ES) Ponia pirmininke, ką tik grįžome iš neseniai Saragosoje surengtų TEN–T tinklo dienų. Konferencijoje Komisija, Parlamentas, Tarybai pirmininkaujanti Ispanija ir ES transporto ministrai dar kartą patvirtino savo nuosprendį: geležinkeliu vežamų krovinių kiekis stipriai mažėja, netgi tokiose šalyse, kurios, kaip Vokietija, ilgą laiką buvo šios srities lyderės.

Taip pat buvo sutarta dėl veiksmų, kurių reikia imtis taisant padėtį: reikia šoko terapijos, siekiant vėl atnaujinti eismą, pirmiausia, jei norime įgyvendinti savo Kioto įsipareigojimus sumažinti teršalų išmetimą ir reikia skubiai įvairinti plačiai išsikerojusio kelių eismo alternatyvas, kol neįvyko visiška griūtis.

Taip pat reikia skubiai padidinti traukiniais vežamų krovinių kvotą, tačiau tai reikia daryti Europos ir tarptautiniu lygiu, turint ateities viziją. Tai apima 900 ar daugiau metrų ilgio traukinius visapusiškai saugiuose nuolatiniuose ar prioritetiniuose koridoriuose, kaip siūloma Europos geležinkelių transporto valdymo sistemoje.

Būtent todėl šis klausimas toks svarbus. Todėl norėčiau pasveikinti M. J. Marinescu ir visus dalyvavusius derybose su padarytu įsipareigojimu, nors tai dar tik pradinis įsipareigojimas su galimybe įtraukti kitus koridorius. Esu ypatingai dėkinga, kad aiškiai pasakyta, jog jau planuojama tvirta sinergija persvarstant transeuropinius tinklus. Būtent todėl norėčiau ypač pabrėžti ir padėkoti už tai, kad bus įtrauktas 16 krovinių koridorius, jį užbaigus, ir už svarbos suteikimą sausumos ar vidaus vandenų uostams ir jūsų uostams.

Kaip buvo pasakyta, iki šiol matėme keleivių vežimo geležinkeliu santykio augimą darant nuostolį prekių vežimui, ir manau, kad geriausias tokio augimo pavyzdys – mano šalis. Taigi nesijaudinkite, nes nėra jokios rizikos, kad keleiviai praras kokias nors savo teises, kurias jie gavo dėl krovinių vežimo.

Dėl maršrutų suteikimo „vieno langelio“ principu veikiančioms įstaigoms mano kolegė Parlamento narė iš Vokietijos neturėtų jaudintis: nacionaliniai operatoriai turės įgaliojimus priimti sprendimus. „Deutsche Bahn“ bus apsaugotas.

  Andreas Mölzer (NI). – (DE) Ponia pirmininke, šis reglamentas dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkelių tinklu kūrimo, mano nuomone, turės neigiamą poveikį geležinkelio veiklai visoje Europoje. Kūjo naudojimas atlaisvinti kelią Europos tinklo valdymui neišspręs esančių problemų. Priešingai, dėl centralizacijos ir atsakomybės fragmentacijos atsiras naujų problemų. Jei krovininiams traukiniams ateityje bus teikiama pirmenybė, keleivių vežimas, kurį norime skatinti dėl aplinkos priežasčių, atsidurs dar nepalankesnėje konkurencinėje padėtyje.

ES negali skatinti aplinkai nekenkiančios veiklos, biodyzelino reglamentais brangindama automobilius ir tuomet privatizavimo reglamentais atskirdama antrines linijas nuo geležinkelių transporto ir aiškindama, kad didelėse jungtyse turėtų būti krovinių koridoriai keleivių vežimo sąskaita. Ypač per transporto piką čia turime veikti atsargiai, kad nenubaustume važiuojančiųjų į darbą ir atgal.

Nacionalinių infrastruktūros operatorių kompetencijos perdavimas „vieno langelio“ principu veikiančioms įstaigoms lems atsakomybės išskaidymą, taigi ir biurokratinio aparato išsipūtimą. Akivaizdu, kad silpninant nacionalines įstaigas siekiama vėliau sukurti pačios Europos infrastruktūros operatorius ir tai nei protinga, nei tinkama. Dėl reglamentuose esančių taisyklių ne tik bus prarasta kompetencija, bet ir sumažės pajėgumai dėl ankstyvų paraiškų dėl traukinių maršrutų. Todėl, mano nuomone, dabar pateiktą kompromisą reikėtų atmesti.

  Axel Voss (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, norėčiau pabrėžti, kad iš esmės, aišku, gerai, kad turime vidaus rinką ir kad į tai įtraukiame geležinkelių transportą ir krovinių vežimą ir skatiname bendradarbiavimą. Paprasčiausiai norėčiau pabrėžti, kad valstybėse narėse turime skirtingas sistemas ir geležinkelio tinklus. Taigi natūralu, kad visuomet tai bus sudėtinga tankiai apgyvendintuose regionuose. Neturime atskirų sistemų; kitaip tariant, „vieno langelio“ principu veikiančios įstaigos de facto lems, kad tam tikra pirmenybė bus suteikta krovinių vežimui, net jei bus sukurti nauji traukinių maršrutai ir tokios rūšies centralizuota įstaiga padarys atitinkamą įtaką keleivių vežimui. Čia irgi galėsime matyti tam tikros rūšies pirmenybės suteikimą krovinių vežimui, net jei tai nėra aiškiai pasakyta. Tačiau turime užtikrinti, kad keleivių vežimas išliktų patrauklus pasirinkimas tankiai apgyvendintuose regionuose.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D). – (RO) Pastaraisiais metais Komisija dėmesį sutelkė į tris pagrindines geležinkelių transporto vystymo kryptis: sąlygų konkurencijai sudarymą, nacionalinių geležinkelio tinklų sąveikos ir saugumo gerinimą ir geležinkelio transporto infrastruktūros vystymą. Tačiau krovinių vežimas geležinkeliu Europos Sąjungoje sudaro tik 18 proc. viso viduje gabenamo krovinių kiekio.

Siekiant pagerinti krovinių vežimo geležinkeliu veiksmingumą palyginti su kitomis transporto rūšimis, Europos Sąjunga turi sukurti ir užtikrinti kiek galima veiksmingesnį krovinių vežimo geležinkeliu koridorių veikimą. Juos kuriant reikėtų užtikrinti kiekvieno koridoriaus nenutrūkstamumą, numatant būtinas esamų įvairių geležinkelio infrastruktūrų jungtis ir paskirstant visam krovinių vežimo koridoriaus maršrutui būtinus pajėgumus.

Kuriant tokį koridorių būtina užtikrinti geresnes jungtis su kaimyninių šalių geležinkelio infrastruktūra. Manau, kad gyvybiškai būtina, jog krovinių vežimo koridoriuje veikiantys infrastruktūros administratoriai naudotų sąveikias IT taikomąsias programas, skirtas prašymams dėl tarptautinių maršrutų tvarkyti ir koridoriaus tarptautiniam transportui valdyti.

  Seán Kelly (PPE). – Ponia pirmininke, pirmiausia, Europos Sąjunga nuveikia daugybę gerų darbų. Ką tik praėjusią savaitę matėme Europos Teisingumo Teismo sėkmę tarptinklinio ryšio įkainių klausimu. Manau, kad Komisijos narė V. Reding prie to svariai prisidėjo ir ją sveikinu.

Jūrų greitkeliai − kitas kolegų minėtas pavyzdys, o dabar diskutuojame šia labai svarbia tema: dėl krovinių vežimo geležinkeliu. Manau, kad M. J. Marinescu pasakė labai svarbų dalyką. Nors pastaraisiais metais geležinkeliu vežamų krovinių kiekis sumažėjo, pasikeitė ir klimatas. Dėl pasaulinio atšilimo ir ugnikalnio pelenų žmonės vis labiau renkasi keliauti ir vežti krovinius geležinkeliu. Žinau, kad yra sunkumų, tačiau nauda, kuri susideda iš mažesnių išlaidų, mažesnės taršos, mažesnių kamščių ir mažiau avarijų keliuose, yra akivaizdi. Norėčiau pasakyti kalambūrą: esate gerame kelyje – geležinkelyje! Tęskite savo darbą ir linkiu tokios sėkmės, kokią pasiekėte tarptinklinio ryšio įkainių atveju.

  Werner Kuhn (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, Komisijos nare, aš irgi norėčiau pabrėžti, kad tęsiamo geležinkelio rinkos liberalizavimo ir atvėrimo atžvilgiu, krovinių prioritetiniai teisės aktai − žingsnis teigiama linkme konkurencijos geležinkelio tinkluose visoje Europoje požiūriu.

Jei norime, kad šie krovinių prioritetiniai teisės aktai būtų patvirtinti, be abejo, turime apsvarstyti tai, jog Europoje yra tokių šalių, kaip Vokietija, kurioms teks didžiausia tranzito dalis. Keletas kalbėtojų jau minėjo, jog Vokietijoje nutiesėme koridorius tiesiai per dideles miestų aglomeracijas. Čia Komisija pirmenybę teikia krovinių koridoriams, taigi reikia ypatingai gerai suderinti integruotą sistemą, kurios vietinio keleivių vežimo geležinkeliu grafikas labai įtemptas ir kuria taip pat reguliariai vykdomas keleivių ir krovinių vežimas Vokietijoje dideliais atstumais. Taigi jei norime, kad „vieno langelio“ principu veikianti įstaiga tinkamai dirbtų, ji tiesiog privalo sugebėti dirbti nepriekaištingai suderintai su atitinkamu nacionaliniu infrastruktūros operatoriumi.

  Josefa Andrés Barea (S&D) – (ES) Ponia pirmininke, vienas iš transeuropinių transporto koridorių − geležinkelio koridorius, vadinamasis „Viduržemio jūros regiono koridorius“. Tai gyvybiškai svarbi jungtis, jungianti Šiaurės Afriką ir Europą.

Jis gyvybiškai svarbus Ispanijai, nes ši linija yra prioritetinė, nes ja Alchesirasas būtų sujungtas su Europa. Šia jungtimi nebūtų išbraukti ir kiti prioritetiniai koridoriai ir ji eitų per Almeriją, Mursiją, Valensijos regioną ir Kataloniją. Priežastį minėjo Komisijos narė V. Reding: didesnis ekonominis aktyvumas ir didesnė žemės transporto koncentracija. Tai − viena iš dviejų sąlygų. Ši jungtis atvertų galimybę sujungti įvairius Viduržemio jūros jūrų uostus. Turime suteikti ekonominį stimulą ir būti konkurencingi – tą Komisijos narė irgi sakė – nes šioje zonoje pagaminama daugiau nei pusė Ispanijos eksporto.

Taigi jei skatinsime strateginį geležinkelio tinklą Viduržemio jūros regione, padidinsime Ispanijos ir Europos konkurencingumą.

  Franz Obermayr (NI). – (DE) Ponia pirmininke, XXI amžiuje Europos krovinių vežimo politikos pagrindiniu principu turėtų būti geležinkelis, o ne keliai ir užuot išplėtus ES direktyvą, kad ja būtų leidžiami kelių traukiniai (vok. gigaliners), mūsų tikslu turėtų būti perkelti krovinius iš kelių į geležinkelius. Geležinkeliai turėtų galiausiai tapti greitesni ir taupesni vežėjams, taigi ir pakankamai patrauklūs, kad vežėjai paliktų kelius.

Man nuostabą kelia tai, kad šiame projekte neminimas pagrindinis Brenerio tunelis. Juk tai − pagrindinis 2 200 km. ilgio geležinkelio jungties Berlynas–Palermas elementas ir svarbus projektas transeuropinio tinklo požiūriu. Kaip visi žinome, yra labai daug neaiškumų dėl finansavimo, kurį turi skirti Italija, o ES atsisako duoti teisiškai įpareigojantį pažadą dėl finansavimo laikotarpiui po 2013 m.

Pagrindinis Brenerio tunelis neturi tapti juodąja skyle, kurioje dingsta milijardai eurų. Tikiuosi aiškios informacijos dėl šio statybų projekto. Privalome tokią informaciją pateikti mokesčių mokėtojams ir gyvenantiems į šiaurę ir pietus nuo pagrindinio Brenerio tunelio Italijoje ir Austrijoje.

  Georges Bach (PPE). – (FR) Ponia pirmininke, sutinku su savo kolega Parlamento nariu, kuris anksčiau minėjo, kad dar reikia daug nuveikti; tačiau nepaisant to manau, kad šis pasiūlymas − žingsnis teigiama linkme. Manau, kad šis tekstas turi galimybių baigtis plataus užmojo Europos projektu. Pats laikas mums imtis veiksmų, skirtų krovinių vežimo geležinkeliu konkurencingumui didinti, ypač skatinant bendradarbiavimą ir derinimą visais lygiais.

Nepritariu kai kurių valstybių narių nuogąstavimui, kurios šį tekstą vertina kaip grėsmę nacionalinių operatorių vykdomai geležinkelio tinklų kontrolei ir bijo, kad keleivių vežimas gali atsidurti nepalankioje padėtyje. Nemanau, kad šiuo reglamentu bus padarytas koks nors neigiamas poveikis keleivių vežimui geležinkeliu. Priešingai, tai padės padidinti krovinių vežimo kokybę ir užkirsti kelią tolesniam ėjimui prie kelių transporto.

  Viviane Reding, Komisijos pirmininko pavaduotoja. − Ponia pirmininke, leiskite padėkoti Parlamentui už nuveiktą darbą ir leiskite pasakyti, kad pranešėjo pateiktomis išvadomis bus nusiųsta labai aiški žinia valstybėms narėms ir suinteresuotosioms šalims, nes visi žinome, kad krovinių vežimo koridoriai būtini krovinių vežimui geležinkeliu atgaivinti ir vystyti. Taip pat žinome, kad jų įgyvendinimas turi būti derinamas ir nuosekliai vykdomas Europos lygiu. Matome aktyvų visų geležinkelio sektoriaus veikėjų dalyvavimą.

Dėl šių diskusijų norėčiau dar kartą pabrėžti du klausimus. Pirma: „vieno langelio“ principu veikianti įstaiga yra ne viršnacionalinė įstaiga, o veiklos įrankis, skirtas maršruto skyrimo procesui veiksmingiau vykdyti. Antra, šį reglamentą galima įgyvendinti visapusiškai atsižvelgiant į poreikį turėti pajėgumų kitoms, ypač keleivių, vežimo rūšims. Komisija mano, kad Europai bus labai gerai, jei rytoj bus tvirtai balsuojama už šį pasiūlymą.

  Marian-Jean Marinescu, pranešėjas. – (RO) Kompromisui pritaria bent keturios frakcijos. Jam taip pat pritaria Komisija ir rytoj šiuo tikslu bus pateiktas pranešimas. Kompromisui pritaria Europos vežėjų asociacijos ir infrastruktūrų valdytojai.

Turime vieną pakeitimą, pateiktą darant spaudimą vieninteliam krovinių vežimo geležinkeliu rinkos operatoriui, kuris, mano nuomone, žaidžia nesąžiningą žaidimą. Vietos spaudoje diskutuojama dėl keleivių vežimo trikdžių, nors šiam Parlamentui pateiktame pakeitime iš tiesų prašoma atsisakyti „vieno langelio“ principo, kuriuo suteikiamas skaidrumas ir užtikrinama sąžininga konkurencija.

Šio pakeitimo patvirtinimas mus nuves į taikinimo procedūrą ir panaikins bet kokią reglamento teksto pridėtinę vertę. Be šio „vieno langelio“ principo šis reglamentas taps bevertis, nes juo bus padaryta per mažai dabartinės padėties pokyčių. Yra vienas dalykas, kurį norėčiau jums paminėti. Šiame Parlamente padaryti pareiškimai apie „vieno langelio“ principu veikiančios įstaigos vykdomą pajėgumų skyrimą neteisingi, nes pajėgumai skiriami pagal Direktyvą  2001/14/EB, t. y., kaip ir dabar, infrastruktūros valdytojai priima sprendimą dėl maršruto, kuriuo turi važiuoti krovininiai traukiniai ir dėl rezervavimo esant ad hoc prašymams, o „vieno langelio“ principu veikianti įstaiga vykdo šį skyrimo procesą pagal tokius infrastruktūros valdytojų jau priimtus sprendimus. Taigi, atsiprašau, tačiau bet koks kitoks požiūris yra neteisingas.

Dabartinis kompromisas buvo pasiektas po sudėtingų derybų. Dabartiniame tekste yra būtent tai, ko reikia krovinių sektoriui: transporto derinimas, investicijos, valdymas, standartinės taisyklės trikdžių atveju, lengva prieiga prie laisvos rinkos pareiškėjams. Taikinimo procese negausime nieko daugiau, nei turime dabar. Kita vertus, per taikinimą gali būti susilpnintas reglamento turinys ir reglamentas taps bevertis. Man būtų labai keista, jei viena vienintelė bendrovė galės laimėti prieš Tarybą, Europos Parlamentą ir Europos Komisiją. Nereikia nė sakyti, kad rekomenduoju ir prašau balsuoti už šį dabartinės formos kompromisą.

  Pirmininkė. − Diskusija baigta.

Balsavimas vyks 2010 m. birželio 15 d., antradienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Debora Serracchiani (S&D), raštu. – (IT) Norint vystyti veiksmingą ir tvarią Europos transporto sistemą reikia atgaivinti krovinių vežimą geležinkeliu, naudojant tarp valstybių narių suderintus veiksmus ir bendradarbiaujant geležinkelio infrastruktūros valdytojams, siekiant vystyti įvairiarūšį transportą, atverti rinkas ir plėtoti krovinių ir keleivių transporto valdymą.

Pasiūlymu reglamentui siekiama pagerinti krovinių vežimo geležinkeliu paslaugas, naudojant Europos koridorių, kuriais turi būti užtikrintos aukštos kokybės krovinių vežimo paslaugos, nustatymo procedūrą. 2006 m. ministrų lygiu jau buvo parengtas planas dėl 5 krovinių vežimo koridoriaus pagal Baltijos – Adrijos koridorių, VI Europos koridorių ir prioritetinį projektą 23. Todėl teisinga toliau vykdyti mūsų prisiimtus įsipareigojimus ir siekti savo nustatytų tikslų; šis aspektas kelis kartus buvo nagrinėtas TEN–T konferencijoje Saragosoje.

21. Europos Parlamento Pirmininko pavaduotojo rinkimai

  Pirmininkė. − Informuoju, kad neužimtoms Europos Parlamento Pirmininko pavaduotojo pareigoms gavau Europos liaudies partijos (krikščionys demokratai) frakcijos vardu pateiktą László Tőkéso kandidatūrą.

Balsavimas vyks rytoj, 2010 m. birželio 15 d., antradienį, 12.00 val.

22. Teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese (diskusijos)

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – S. Ludford pranešimas (A7-0198/2010) Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl teisių į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese projekto (00001/2010 – C7-0005/2010 – 2010/0801(COD)).

  Sarah Ludford, pranešėja. − Ponia pirmininke, per dešimtmetį daugelis iš mūsų suprato, kad ES reikėjo imtis veiksmų, kad sustiprintų įtariamųjų ir kaltinamųjų teises Europos Sąjungoje ir suteiktų teisingiems teismo procesams užtikrinti reikalingas apsaugos priemones. Šių veiksmų reikėjo imtis atsižvelgiant į daug glaudesnį bendradarbiavimą viešosios tvarkos palaikymo ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn srityse, Europos arešto orderio įvedimą ir tai, kad ES piliečiai naudojasi laisvo judėjimo teisėmis ir gali turėti reikalų su teisės aktais nežinomoje aplinkoje.

Bandyta imtis visapusiškų priemonių dėl vadinamųjų procesinių garantijų, tai Europos Parlamento nariai aktyviai palaikė, tačiau šis bandymas visiškai nesulaukė pritarimo Taryboje 2007 m.

Mane nudžiugino tai, kad praėjusiais metais Komisija (ir džiaugiuosi šiose diskusijose matydama Pirmininko pavaduotoją V. Reding), kurią palaikė Tarybai pirmininkaujanti Švedija, atnaujino šį klausimą pateikdama šešių atskirų priemonių veiksmų planą. Tai yra pirmoji dienos šviesą išvydusi priemonė. Remiantis šia direktyva, jeigu tampi įtariamuoju arba esi areštuojamas, apklausiamas arba patraukiamas į teismą ir nesupranti tos šalies kalbos, turi teisę į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas tam tikromis aplinkybėmis, apklausiant policijai, per teismo posėdžius, susitikimus su savo advokatu ir panašiai. Apskritai kalbant, padėtis turi būti tokia pati kaip ir vietos gyventojo.

Valstybių narių bendradarbiavimo baudžiamojoje teisenoje pagrindas yra abipusis pripažinimas, beveik automatinis kitų ES šalių teismų sprendimų pripažinimas remiantis abipusiu pasitikėjimu, tačiau neprotinga manyti, kad pasitikėjimas yra savaime. Visoms ES valstybėms jį reikia užsitarnauti visiškai laikantis tam tikrų teisingumo ir teisingo teismo proceso standartų.

Visi mes, dalyvaujantys šioje diskusijoje, tikriausiai esame susidūrę su bylomis, kai netikėjome, kad vyko kieno nors teisingas teismo procesas. Neseniai susidūriau su Garrio Manno, kuris neseniai pagal Europos arešto orderį buvo grąžintas į Portugaliją, byla. Per pirminį teismo procesą ir kaltinimas, ir bausmė buvo perskaityti žodžiu. G. Mann nežinojo, kuo jis kaltinamas iki tol, kol jis buvo nuteistas. Vertėjas žodžiu buvo vietos kirpėjas, teisėjo žmonos draugas. Kai jis buvo išsiųstas atgal į Jungtinę Karalystę, jam įteiktas paprastas laiškas anglų kalba, kuriuo iš esmės nurodoma dvejus metus negrįžti į Portugaliją, nors metais vėliau išduotas Europos arešto orderis siekiant nurodyti grįžti atlikti bausmę.

Tinkamos ir profesionalios pagalbos kalbos atžvilgiu stoka taip pat buvo vienas iš trūkumų Andrew Symeou byloje, kurią nagrinėju Graikijoje.

Šia priemone siekiama ne tik užtikrinti, kad valstybės narės įgyvendintų Europos konvencijos 6 straipsnį, bet kad taip pat toliau tobulintų jos būtinuosius standartus. Remiantis praėjusio lapkričio mėn. veiksmų planu, dar yra galimybių ES imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti visišką šios konvencijos standartų įgyvendinimą ir, kai reikia, užtikrinant nuoseklų tų standartų taikymą ir jų didinimą.

Tikiu, kad Parlamentas tinkamai pasinaudojo jam pagal Lisabonos sutartį suteiktomis naujomis bendros atsakomybės už teisės aktus galiomis. Labai padedant Pirmininko pavaduotojai V. Reding, kuriai reiškiu pagarbą, ir jos tarnautojams sunkiai kovojome, kad padidintume tam tikrų pagrindinių sričių standartus, įskaitant įtariamojo ir advokato bendravimo vertimą žodžiu visais proceso etapais, įtariamojo teisę užginčyti sprendimą, kad nereikia teikti vertimo žodžiu arba raštu paslaugų, ir taip pat teisę skųstis dėl vertimo kokybės.

Mes užsitikrinome teisę riboti naudojimąsi daliniu vertimu, todėl visa svarbi medžiaga turi būti išversta raštu, o vertimo žodžiu išimtys privalo iš tikrųjų būti išimtys ir kad įtariamajam nebūtų leidžiama atsisakyti teisės į vertimą nepasitarus. Tai tik keli iš svarbiausių klausimų.

Apibendrindama tvirtai palaikau Europos arešto orderį, tačiau mums reikia veiksmų plano programos siekiant sustiprinti piliečių teises ir užtikrinti geresnį šio orderio veikimą. Apsaugos priemonių ir gynybos teisių stiprinimas visiškai nesusijęs su negriežtumu nusikaltimų atžvilgiu. Jis susijęs su griežtumu nusikaltimų atžvilgiu. Patikimas veiksmingas teisingumas priimant kokybiškus sprendimus leistų sulaikyti daugiau nusikaltėlių, ir skubotas išlaidų mažinimas nėra geriausias sprendimas, nes, jeigu priimamas blogas teismo sprendimas arba taikoma bloga policijos praktika, žmonės teiks apeliacinius skundus.

Pigus teisingumas nėra teisingumas. Todėl gerai vertinu šią direktyvą. Dėkoju Tarybai pirmininkaujančiai Ispanijai, su kuria, kaip ir su Komisija, sėkmingai vedėme derybas, o apibendrindama išnagrinėsiu plenariniame posėdyje pateiktus pakeitimus.

PIRMININKAVO: Diana WALLIS
Pirmininko pavaduotoja

  Viviane Reding, Komisijos pirmininko pavaduotoja. − Ponia pirmininke, tai tiesa. Procedūrinės apsaugos priemonės yra svarbiausias teisingumo srities dalykas per ateinančius metus, nes mums reikia tų kaltinamųjų teisių baudžiamosiose bylose būtinųjų standartų. Jie būtini siekiant sustiprinti tikrą skirtingų valstybių narių teisminių institucijų tarpusavio pasitikėjimą. Be šio pasitikėjimo tarpusavio pripažinimas niekad nebus veiksmingas.

Teisėjai ir prokurorai privalo būti tikri, kad, nesvarbu, kur Europos Sąjungoje vyksta procesas, bus laikomasi bendrųjų pagrindinių teisių. Piliečiai privalo būti tikri, kad būtinieji procesinių teisių standartai sustiprins jų pasitikėjimą mūsų teisingumo sistema ir taip pat ES, kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erdve.

Todėl aš palankiai vertinu dviejų teisės aktų leidėjų pasiektą susitarimą. Norėčiau ypač padėkoti pranešėjai baronienei Sarah Ludford ir visam Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui už jų puikų darbą šių dokumentų atveju.

Man, kaip Komisijos narei, malonu, kad daugelį kompromisinių sprendimų įkvėpė mūsų 2010 m. kovo mėn. pasiūlymas. Pasiūlymu siekta to, ką Parlamentas pasiekė dabar, būtent užtikrinti aukštus kaltinamųjų teisių standartus ir išvengti bet kokios rizikos laikytis mažesnių standartų, nei nustatytieji Europos žmogaus teisių konvencijos acquis. Direktyva, kokia ji pateikta dabar, bus padidinti būtinieji standartai. Nuolatinis vertimo žodžiu paslaugų teikimas baudžiamosiose bylose ir svarbiausių dokumentų vertimas raštu tiesiog padėtų įgyti teisę į teisingą teismą, kuris veiktų paprasčiau ir sistemingiau. Aš visiškai sutinku su pranešėja, kad pigus teisingumas nėra teisingumas ir galų gale jam reikia daugiau išlaidų, taip pat nėra teisėjų, ir piliečių pasitikėjimo.

Taip pat labai džiaugiuosi, kad buvo galima labai greitai priimti šią direktyvą. Tai pirmasis veiksmų plano žingsnis, kuris rodo, kad visos institucijos laikosi savo pažado šiam dokumentų rinkiniui teikti pirmenybę.

Yra tik vienas dalykas, su kuriuo turiu nesutikti, ir tai yra kai kurių valstybių narių prašymas pratęsti įgyvendinimo laikotarpį iki 36 mėnesių. Komisija mano, kad treji metai yra pernelyg ilgas laikotarpis, nes nė viena valstybė narė nepateikė jokių įrodymų, kad įgyvendinti šią teisės akto dalį bus labai sunku. Be to, valstybės narės taip pat žinojo, kad šis teisės aktas bus priimtas, ir tai jos žinojo jau septynerius metus.

Tai išsakiusi, kompromiso siekio vedama, pritarsiu šiam sprendimui. Tai, ką sakau dabar, labai svarbu ateičiai. Suprasdama, kad šis sprendimas nesudarys būsimo veiksmų plano priemonių precedento, – ir norėčiau tai pabrėžti tris kartus – pasakysiu „taip“ šį kartą, bet ne dar kartą. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad Komisija panaudos visus reikalingus turimus išteklius, siekdama užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi įsipareigojimų laiku ir tinkamai įgyvendintų sprendimą. Taip nustatyta Lisabonos sutartyje ir Stokholmo programoje.

Kaip žinote, Komisija jau dirba tolesnių veiksmų plano priemonių srityje. Netrukus pateiksiu pasiūlymą dėl teisės į informaciją – teisių pranešimą. Jis bus pristatytas kitą savaitę, taigi bus tęsiamas šiandien pradėtas darbas.

  Elena Oana Antonescu, PPE frakcijos vardu. – (RO) Norėčiau pradėti pasveikindama pranešėją baronienę S. Ludford už visas jos į šį darbą įdėtas pastangas ir padėkoti už tai, kaip ji dirbo su šešėliniais pranešėjais.

Bendri standartai – esminė tarpusavio pasitikėjimo valstybių narių teisinėmis sistemomis sąlyga. Įtariamųjų arba kaltinamųjų teisė į teisingą bylos nagrinėjimą yra pagrindinė teisė, įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje. Vis dėlto, nesilaikant atitinkamų gynybos proceso standartų, kyla grėsmė sugriauti pusiausvyrą tarp galimų prokuratūros priemonių ir įtariamųjų arba kaltinamųjų teisių apsaugos masto.

Įdėta pastangų siekiant ilgam sustiprinti procesines teises Europos Sąjungoje. Pradinių veiksmų imtasi 2000 m. lapkričio mėn., kai Taryba, remdamasi Tamperės išvadomis, priėmė priemonių, skirtų įgyvendinti nuosprendžių baudžiamosiose bylose abipusio pripažinimo principą, programą. Po to 2004 m. Komisija pateikė pasiūlymą dėl pagrindų sprendimo dėl tam tikrų procesinių teisių baudžiamuosiuose procesuose. Nepavyko pasiekti susitarimo ir 2007 m. birželio mėn. derybos buvo nutrauktos. Tada 2009 m. liepos mėn. Tarybai pirmininkaujanti Švedija pateikė veiksmų planą, kuriame buvo siūloma laipsniškai įtvirtinti procesines teises. Komisija pateikė pasiūlymą 2009 m. liepos mėn. ir 2009 m. gruodžio mėn., po to, kai įsigaliojo Lisabonos sutartis ir buvo pakeista teisės sistema. Pagaliau sulaukėme iniciatyvos iš 13 valstybių narių.

Beveik po septynerių metų dabar mes rengiamės priimti pirmąją veiksmų plano priemonę, susijusią su procesinėmis teisėmis – Direktyvą dėl teisių į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese. Norėčiau pasakyti, kaip džiaugiuosi rezultatu,pasiektu po institucijų derybų. Tekste, dėl kurio balsuosime trečiadienį, pateikiami svarbūs valstybių narių pasiūlymo patobulinimai.

Nuoširdžiai tikiuosi, kad trejų metų įgyvendinimo laikotarpis nesudarys tolesnių veiksmų plano priemonių precedento ir kad valstybės narės stengsis kuo greičiau tinkamai, nuosekliai ir teisingai taikyti visas šios direktyvos nuostatas.

  Carmen Romero López, S&D frakcijos vardu. – (ES) Ponia pirmininke, aš taip pat patenkinta šio darbo rezultatais ir dėkoju baronienei S. Ludford, ypač už tai, kaip ji dirbo su visais šešėliniais pranešėjais.

Tai pirmasis tekstas, svarstomas pagal įprastą teisėkūros procedūrą, pagal kurią Parlamentas turi sprendžiamąjį balsą dėl trijų valstybių narių pateikto direktyvos projekto, ir svarbu, kad Europos Parlamento narys iš Jungtinės Karalystės būtų šio teksto pranešėjas.

Kaip jau minėta, valstybės narės pasinaudojo pagal Lisabonos sutartį suteikiama išimtine teise dėl teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, kad pateiktų iniciatyvas, bet pažangos procesinių teisių srityje stoka nuo 2004 m. buvo iš dalies panaikinta įtvirtinus pirmąją teisę veiksmų plane, pateiktame Tarybai pirmininkaujančios Švedijos.

Kelias buvo atviras, tačiau jį laikinai užtvėrė naujos Komisijos rinkimai. Šiuo atveju Komisija taip pat nusprendė pateikti savo rengiamą direktyvos projektą. Parlamentas padarė Komisijos parengto dokumento pakeitimus. Taigi tai buvo geras institucijų bendradarbiavimo pavyzdys siekiant, kad nebūtų švaistomas laikas ir šios pagrindinės procesinės teisės būtų greičiau įtvirtintos.

Tai reiškė, kad galima paspartinti darbą. Dabar mes tikimės, kaip Komisijos narė ką tik pasakė, kad likusios teisės, Pagrindinių teisių chartija, kuri yra antroji procesinių garantijų paketo dalis, kuo greičiau atsidurs Parlamente. Taip pat tikimės, kad greitai bus pateikta likusioji paketo dalis, nes būtų beprasmiška ją vilkinti tam, kad negalėtume baigti jos nagrinėti per pagrįstą laikotarpį.

Kaip jau sakė kiti pranešėjai, laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė negali būti sukurta, jeigu nepradėsime nuo šių procesinių garantijų principo. Kaip mes gyvensime saugioje, teisingoje ir laisvoje erdvėje, jeigu europiečiai gali būti savavališkai sulaikyti ir tapti įtariamaisiais, jeigu jie neturi šių procesinių garantijų, šių būtinųjų standartų valstybėse narėse? Tokiu atveju kokią prasmę turi Europa, kurią norime sukurti?

Tiesa, ką kiti pranešėjai taip pat minėjo, kad dėl terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo grėsmės reikia, kad sustiprintume savo apsaugos priemones, ir to pavyzdys yra Europos arešto orderis. Tačiau visi žinome, kad, jeigu neturėsime teisingos ir laisvos Europos, nesukursime ateities, kurios norime.

(Pranešėjas sutiko atsakyti į klausimą, pateiktą pagal „mėlynosios kortelės“ procedūrą (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalis)

  William (The Earl of) Dartmouth (EFD). – Ponia pirmininke, norėčiau paklausti C. R. Romero, ar jai neatėjo į galvą mintis, kad tų šalių, kuriose taikomi daug aukštesni asmens teisių standartai, piliečiai, pvz., Jungtinės Karalystės, priversti laikytis daug žemesnių asmens teisių standartų, galiojančių kitose Europos šalyse pagal Europos arešto orderį ir Europos teisingumo direktyvas.

Ar apie tai pagalvojote?

  Carmen Romero López (S&D). – (ES) Taip, klausimas tikriausiai susijęs su būtinaisiais standartais, kuriuos, tikimės, valstybės narės pasieks, bet, aišku, kiekviena valstybė narė gali padidinti standartus, ir tai, žinoma, jūsų tikslas.

Tai reiškia Europos kūrimą, kad galėtume gyventi erdvėje, kurioje būtų nustatyti visų valstybių narių trokštami būtinieji standartai, tačiau atsižvelgiant į istorines savo šalies ir daugelio kitų šalių, kurios yra Europos dalis, tradicijas, esu įsitikinusi, kad neabejotinai šie standartai taps dar aukštesni.

  Alexandra Thein, ALDE frakcijos vardu. – (DE) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, saugumo ir teisėsaugos institucijos bendradarbiauja kaip niekad glaudžiai, siekdamos pagerinti tarpvalstybinius nusikaltimus padariusių asmenų patraukimą baudžiamojon atsakomybėn tam, kad apgintų Europos Sąjungos piliečių saugumą. Šiuo atžvilgiu galėčiau paminėti, pvz., Europos arešto orderį. Tačiau, kita vertus, svarbiausios piliečių, kaltinamų padarius nusikaltimus, teisės neįtraukiamos į teisės aktus. Iki šiol visi bandymai užtikrinti garantijas, kurias suteikia teisinė valstybė baudžiamajame procese, žlugo nepasiekus reikiamo vieningo susitarimo Taryboje arba negavus abipusio pripažinimo.

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, dabar turime naujas galimybes apsaugoti pagrindines piliečių procesines teises baudžiamajame procese. Dabar pirmą kartą Europos Parlamentas turi bendro sprendimo galią ir Taryboje dabar reikalinga tik kvalifikuota balsų dauguma.

Kaip žinote, mes, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija, esame už piliečių teisių apsaugą ir tolesnį teisių plėtimą. Taigi taip pat dirbome tam, kad užtikrintume, kad ateityje visi ES piliečiai turėtų teisę į vertėją žodžiu ir vertimą raštu, jeigu juos suima policija arba jie stoja prieš teismą kaip kaltinamieji valstybėje narėje, kurios kalba jie nekalba arba kurios kalbos jie nesupranta.

Svarbu, kad ne tik baudžiamasis procesas būtų geriau koordinuojamas tarp valstybių, bet taip pat kad Europos gyventojai turėtų tinkamas galimybes pasinaudoti piliečių teisėmis baudžiamosios veikos tyrimuose ir procesuose – pvz., teise į teisingą bylos nagrinėjimą.

  Heidi Hautala, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FI) Ponia pirmininke, klausimas, kuris ką tik buvo užduotas C. Romero López, aišku, labai svarbus. Būtent todėl siekiame nustatyti būtinuosius procesinius standartus, kad galėtume pasitikėti kitomis valstybėmis narėmis, kai kalbama, pvz., apie įtariamojo arba kaltinamojo išdavimą.

Noriu padėkoti pranešėjai už jos nuostabų komandinį darbą su visais mūsų šešėliniais pranešėjais. Svarbiausia, kad dabar turime direktyvą, kuri turi garantuoti, jog kiekvienas turėtų teisę suprasti valdžios institucijas ir teismo procesą bei būti suprastas tokiomis aplinkybėmis; ši teisės yra viena svarbiausių išankstinių teisinės valstybės sąlygų.

Taip pat norėčiau padėkoti pranešėjai už tai, kad ji stengėsi rasti sprendimus, kaip padėti mums įveikti tam tikras problemas, su kuriomis susiduria skirtingos valstybės narės, atsižvelgiant į skirtingą teismų kultūrą. Žinoma, apgailėtina, kad prieš įsigaliojant šiai direktyvai bus praėję 36 mėnesiai. Vis dėlto, manau, kad turėsime susitaikyti su šiuo rezultatu, nes bet kokiu atveju ši direktyva dėl savo turinio suteikia mums galimybę žengti į priekį.

  Bairbre de Brún (GUE/NGL). – (GA) Ponia pirmininke, mano dėmesys į vieną svarbų klausimą buvo atkreiptas per vėlai, kad galėčiau pateikti pakeitimus komitete – komitete, kurio narys nesu. Tai susiję su kalbomis, kurioms taikytina ši direktyva.

Mes vertiname nuorodą į „vertimą žodžiu ir raštu … į įtariamojo arba kaltinamojo gimtąją kalbą“ teksto, dėl kurio sutarta, 10e dalyje. Vis dėlto kyla pavojus, kad nuostata „arba į bet kurią kitą kalbą, kurią jis supranta“ galėtų būti naudojama siekiant apriboti kalbų pasirinkimą ir priversti kaltinamąjį arba įtariamąjį vartoti kalbą, dėl kurios jo padėtis taptų nepalanki nagrinėjant galbūt sudėtingus teisinius klausimus.

Ar gali Komisijos narė pažadėti, kad šiuo atveju taip nėra ir kad ši direktyva taip pat yra susijusi su tautinių mažumų kalbomis?

Mūsų pakeitimai susiję su įvairiomis tarptautinėmis ir Europos priemonėmis dėl tautinių mažumų ir regioninių kalbų vartojimo. Visų pirma remiamės Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsniu, kuris, be kitų dalykų, apima nediskriminavimo kalbų pasirinkimo atžvilgiu principą.

Tikimės, kad pakeitimai padės išspręsti šį kalbų klausimą, pašalinti bet kokias abejones ir kad jie bus palaikomi.

  William (The Earl of) Dartmouth, EFD frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, ši direktyva yra viena iš daugelio, kurioje apskritai numatoma, kad kiekvienas Jungtinės Karalystės pilietis ir gyventojas gali būti prievarta nugabentas į kitos Europos šalies kalėjimą. Ar ta šalis būtų Portugalija, kaip Garry Manno byloje, ar Vengrija, kaip dviejų pietvakarinės dalies rinkėjų byloje, tiesiog galioja ne tokia pati asmenų teisinė apsauga, kokia yra Jungtinėje Karalystėje – kad ir kokios iliuzijos buvo išsakytos šioje posėdžių salėje.

Taigi ši vertimo raštu direktyva yra tik priedanga. Šia direktyva bandoma pridengti žaizdą, likusią Didžiajai Britanijai dėl Europos arešto orderio beveik praradus sunkiai iškovotas laisves. Norėčiau pažymėti, kad net ir pati ši direktyva turi trūkumų. Sprendimas, ką reikia išversti raštu, daugiausia priklauso nuo prokuroro. Be to, nuolat ir besąlygiškai trūksta vertėjų raštu ir žodžiu, ypač dėl to, kad Europos Sąjungos institucijoms jų reikia tiek daug.

Mūsų pasižymėjusi kolegė baronienė S. Ludford ne kartą apibūdino save kaip žmogaus teisių gynėją. Taigi paprašyčiau jos tik šį kartą nuvyti įkyrią mintį apie federalinę Europą į šalį ir prisijungti prie mūsų siekio panaikinti Europos arešto orderį. Štai kas yra svarbu.

  Simon Busuttil (PPE). – (MT) Pasiūlymas, kurį nagrinėjame ši vakarą, yra geras, jis vertas mūsų palaikymo, nes juo suteikiama daugiau – geriau negu keletą – teisių Europos Sąjungos piliečiams. Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija balsuos už, bet mes nebalsuosime už pakeitimus, kurie bus pateikti, nenorėdami sugriauti trapaus kompromiso, kuris pasiektas. Vis dėlto šioje kalboje norėčiau atkreipti dėmesį į šiek tiek dviprasmišką Tarybos ir Komisijos padėtį dėl teisės akto pasiūlymo pateikimo. Iš tiesų pateiktas ne vienas, o du pasiūlymai. Praėjusių metų gruodžio mėn. Ministrų Taryba mums pateikė teisės akto pasiūlymą, o šių metų kovo mėn. Komisija pateikė kitą pasiūlymą visiškai tuo pačiu klausimu. Klausimas, kuris iškilo šiam Parlamentui, susijęs su dviprasmišku dalyku – dėl kurio teksto toliau tęsime darbą šiame Parlamente. Tiesą sakant, nemanau, kad tai pirmas kartas, kai kažkas panašaus nutinka, ir jis nebus paskutinis. Iš esmės turime nagrinėti kitą Ministrų Tarybos pasiūlymą dėl Europos apsaugos orderio, o Europos Komisija jau paskelbė apie ketinimą pateikti savo pasiūlymą. Taryba prašo mūsų priimti šį pasiūlymą – kalbu apie pasiūlymą dėl Europos apsaugos orderio – o Komisija mūsų prašo jo nepriimti. Asmenys, rengę Sutarties projektą, kurie įgaliojo Tarybą pateikti savo teisės akto pasiūlymus, tikrai niekada nenorėjo sukurti dviprasmiškų tokio pobūdžio aplinkybių, kai dvi institucijos ginčijasi dėl to, kurios pasiūlymas turi būti priimtas. Mano nuomone, tais atvejais, kai Komisija ketina pateikti pasiūlymą, jai turi būti leidžiama tai padaryti, o Taryba turėtų susilaikyti nuo pasiūlymo pateikimo. Priešingu atveju atsidursime padėtyje, kuriai būdingas dviprasmiškumas ir rietenos, o jų geriausia būtų išvengti.

  Tatjana Ždanoka (Verts/ALE). – Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti baronienei S. Ludford už jos nuostabų darbą žmogaus teisių labui.

Kalbu Europos laisvojo aljanso Europos Parlamento narių, atstovaujančių regionams ir mažumoms, vardu. Pabrėžiu, kad ši direktyva taip pat taikoma neoficialioms Europos Sąjungos kalboms. Taigi turi būti užtikrinamas dokumente minimas vertimas raštu ir žodžiu regioninėmis ir tautinių mažumų kalbomis. Pavyzdžiui, tuose teismų apygardose, kuriose dėl gyventojų, vartojančių regionines arba mažumų kalbas, skaičiaus tai pateisinama, turi būti suteikiama galimybė vartoti tokias kalbas. Gaila, kad Europos regioninių, arba mažumų, kalbų chartija dar nėra acquis dalis, bet esu įsitikinusi, kad vieną dieną ja taps ir kad tokios kalbos baudžiamajame procese bus vartojamos platesniu mastu, nors tik ES.

  Kinga Gál (PPE). – (HU) Ponia pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, pirmiausia leiskite pasveikinti pranešėją už jos atkaklumą, nes pagaliau dėl Lisabonos sutarties bus veikiausiai įgyvendinta priemonė, apie kurią buvo diskutuota metų metus. Tai pirmoji iš penkių Tarybos veiksmų plano priemonių, kuri įgyvendinama. Ši direktyva yra ypač svarbi, nes dabar, kai galime laisvai gyventi ir judėti Europos Sąjungos teritorijoje, kiekvienam piliečiui svarbu suprasti, kas su juo vyksta, ir padėti jam būti suprastam tokiomis sunkiomis aplinkybėmis kaip baudžiamojo proceso pradžia.

Ši iniciatyva, pateikta atsižvelgiant į Stokholmo programą, yra viena tų, kuri padeda paverti tikrove svarbiausius Europos Sąjungos tikslus. Būtent ja ES teisei ir Bendrijos pastangoms suteikiamas pojūtis, kad susiduriama su tikrais žmonių gyvenimais, o Stokholmo programa padaroma prieinama piliečiams. Tikrai palaikau svarbių Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ir Europos Tarybos Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatų įtraukimą. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir mums ruošiantis prisijungti prie Žmogaus teisių konvencijos to ir reikia tikėtis.

Kartu, manau, svarbu atkreipti dėmesį į svarbų klausimą, kuris nėra aptariamas pranešime. Nacionalinei mažumai, dažnai gana didelei nacionalinei mažumai, priklausantys piliečiai tam tikroje valstybėje narėje turi turėti tokią pačią teisę vartoti savo gimtąją kalbą baudžiamajame procese kaip ir piliečiai, kurie atsitiktinai atsidūrė toje valstybėje narėje. Be to, būtent pagal šią ES teisės aktų priemonę tam asmeniui bus leidžiama vartoti savo gimtąją kalbą.

Šis svarbus teisinis pakeitimas turi paskatinti valstybes nares užtikrinti, kad šio principo taip pat būtų laikomasi jų pačių piliečių, kurie kalba tautinės mažumos kalba, atveju. Siekiant nuoseklumo Europos Sąjungoje būtina, kad perkeliant ES teisės aktus į nacionalinę teisę nuostatos, tenkančios valstybių narių kompetencijai, kaip šiuo mažumų kalbų vartojimo atveju, turi būti atnaujinamos.

  Carlos Coelho (PPE). – (PT) Faktas, kad valstybių narių vyriausybės negalėjo sutikti nutraukti pirmąjį bandymą įvesti ES teisinę priemonę, skirtą užtikrinti vienodesnes procesines garantijas Europos Sąjungoje.

Šis naujas, laipsniškas būdas pirmiausia sietinas su teise į vertimo paslaugas raštu ir žodžiu baudžiamajame procese ir yra pirmoji iš šešių planuotų veiksmų plano priemonių. Šiuo metu valstybėse narėse nėra nustatytos teisės į svarbių procesinių dokumentų vertimo paslaugas raštu. Netgi tada, kai ši teisė yra nustatyta, ji gali labai skirtis. Pavyzdžiui, ne visada užtikrinama įtariamųjų ir jų advokatų teisė į vertimo žodžiu paslaugas. Pagal šią direktyvą šios teisės suteikiamos visiems asmenims, kurie yra įtariami arba kaltinami padaręs nusikalstamą veiklą, kol baigiamas bylos nagrinėjimas.

Aš palaikau susitarimą, pasiektą trišaliu dialogu. Pasiektais kompromisais atsakoma į daugelį Parlamento iškeltų ir iš Komisijos pasiūlymo kylančių klausimų. Sveikinu komisijos narę V. Reding, pirmiausia pateikusią gerą pasiūlymą, ir baronienę S. Ludford, mūsų pranešėją, dėl kompromisų, kuriuos ji sugebėjo pasiekti daugeliu klausimų.

Ypač pabrėžiu procesui svarbių dokumentų vertimą raštu ir garantiją, kad apsaugos lygis niekada nebūtų žemesnis negu nustatytasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

Tikiuosi, kad valstybės narės greitai įgyvendins tai, kas sutarta, ir nepaliks šios svarbios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę paskutinei minutei.

Man buvo labai malonu išgirsti V. Reding, kuri patikino mus, kad ji nedelsdama ketina pateikti daugiau veiksmų plano pasiūlymų, ir norėčiau ją padrąsinti tai padaryti. Turime aiškiai pareikšti, kad sistemingai kuriame teisingumo, o ne tik saugumo ir laisvės Europą. Galų gale man malonu, kad šios taisyklės bus taikomos visoms valstybėms narėms, išskyrus Daniją, nes ir Jungtinė Karalystė, ir Airija pasinaudojo savo teise nuspręsti.

  Axel Voss (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, pone Komisijos nare, norėčiau nuoširdžiai jums padėkoti už tai, kad atvirai pasisakėte už procesines teises ir standartus, kurie kaip niekada mus priartins prie vidaus rinkos teisingumo srityje. Labai džiaugiuosi, kad pagaliau sugebėjome, taip pat E. O. Antonescu dėka, pašalinti supaprastintas procedūras šioje srityje. Būtų buvę geriau nustatyti netgi dar daugiau reikalavimų vertėjams raštu, nes kokia nauda iš vertimo raštu, jei negalima užtikrinti vertėjo darbo kokybės? Trejų metų įgyvendinimo laikotarpis, mano nuomone, yra skausmingas, bet nemanau, kad jis kaip nors neigiamai paveiktų su tuo susijusius asmenis, nes jie turi Europos žmogaus teisių konvenciją, o visą teisminę sistemą taip pat reikės pakeisti. Taip pat tai svarbu teisėtyrai. Taigi dėkoju jums, kad tai taip gerai pavyko. Labai jums dėkoju.

  Evelyn Regner (S&D). – (DE) Ponia pirmininke, šis pranešimas rodo Europos pažangą. Tai geras žingsnis teisėtumo Europos kūrimo link. Vis dėlto daug kas priklausys nuo to, ar pamatinis sprendimas dabar bus taikomas vienodai, nes vienodas šio pamatinio sprendimo taikymas yra neabejotinai svarbus. Jeigu skirsis būtinieji teisiniai standartai, nebus įmanoma sukurti pasitikėjimo atitinkamomis teisinėmis sistemomis. Mums reikia sukurti pasitikėjimą.

Aš norėčiau pasakyti, kad man būtų patikę, jei administracinių bausmių procesas taip pat būtų buvęs įtrauktas, nes dabar tai reiškia, kad neapimama labai svarbi teisinė sritis. Vis dėlto, žinoma, žinau, kad tai yra ypač svarbi ir plati sritis. Tikiuosi, kad Stokholmo programos įgyvendinimo laikotarpiu greitai bus atsižvelgta ir į šį aspektą.

  Gerard Batten (EFD). – Ponia pirmininke, pagrindinė Europos arešto orderio problema yra ne netinkamos vertimo raštu paslaugos, bet tai, kad paaiškėjo, jog nacionaliniai teismai yra visiškai bejėgiai pirmiausia apsaugoti savo pačių piliečius nuo neteisingo išdavimo.

Mano rinkėjas Andrew Symeou iki teismo 11 mėnesių buvo laikomas Graikijos Korydallos kalėjime. Dar šešiems Jungtinės Karalystėa piliečiams, tarp jų Danieliui Bellui ir George’ui Hollandsui, gresia perdavimas ir kardomasis kalinimas Korydallos kalėjime.

Jungtinės Karalystės teismui netgi neleidžiama svarstyti vadinamųjų įrodymų prieš juos. Korydallos kalėjime keturi kaliniai laikomi vienam asmeniui skirtoje kameroje, tualetas yra skylė kampe, tualetinio popieriaus neduodama, narkotikai ir smurtas yra įprasti, o naktimis galima girdėti prievartaujamų aukų riksmus.

Jungtinės Karalystės vyriausybei turėtų būti gėda, kad pagal dokumentą ji nusiteikusi siųsti Jungtinės Karalystės piliečius į tokią vietą, kuri gali būti apibūdinta kaip tikra išvietė.

  Andrew Henry William Brons (NI). – Ponia pirmininke, akivaizdu, kad baudžiamajame procese dalyvaujantys asmenys turi gauti vertimo žodžiu ir raštu paslaugas, visų pirma dėl to, kad pagal Europos arešto orderį leidžiama išduoti žmones už veiką, kuri jų pačių šalyje netgi nėra nusikalstama veika. Vis dėlto tai vienas iš nutylėtų didelio masto migracijos padarinių, kuris nebuvo pripažintas tuo metu, kai prasidėjo.

  Georgios Papanikolaou (PPE). – (EL) Ponia pirmininke, savo ruožtu taip pat norėčiau padėkoti pranešėjai už mūsų vaisingą bendradarbiavimą. Daugelis iš mūsų Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete pateikė šio svarbaus pranešimo pakeitimų ir šie pakeitimai dabar yra įtraukti į galutinį tekstą.

Procesas iš tiesų buvo ypač sunkus. Vis dėlto jis baigėsi rezultatyviai. Iš esmės, kai kalbame apie balsavimą dėl šios direktyvos, turėtume pripažinti, kad atsižvelgiant į baudžiamąjį procesą ir toliau stipriname kaltinamųjų, kurie kalba skirtinga kalba, teisių apsaugą.

Vis dėlto mums skirti treji metai pagal šį taikomą veiksmų planą yra pakankamas laikas. Mes daug tikimės iš Komisijos taikant šią direktyvą ir apčiuopiamų rezultatų ją perkėlus į nacionalinę teisę. Turime didelių lūkesčių. Tikimės, kad daug kas pasikeis. Vis dėlto, kaip teisingai sakė prieš tai kalbėję pranešėjai, iš tiesų svarbu, kad nepaliktume visko paskutinei minutei.

  Viviane Reding, Komisijos pirmininko pavaduotoja. − Ponia pirmininke, leiskite padėkoti visiems šio Parlamento nariams, kurie labai tvirtai ir patikimai palaikė teisingumo sritį, kurią pradėjome kurti.

Europos Lisabonos sutartis mums suteikia galimybę dabar – suteikdama priemones – žingsnis po žingsnio judėti į priekį, įgyvendinant piliečių teises, nesvarbu, ar tai būtų nuteistųjų, ar nukentėjusiųjų teisės. Viskas rengiama ir greitai išvys dienos šviesą.

Pereinu prie klausimo, susijusio su daugiau pasiūlymų, sudarančių veiksmų plano dalį, – taip, po teisės į vertimo žodžiu paslaugas, kurią, esu tikras, Parlementas rytoj parems, bus teisė gauti ir skleisti informaciją, teisių raštas, kurį pateiksiu Parlamentui svarstyti iki vasaros. Po šios teisės eis teisė gauti teisines konsultacijas ir teisė bendrauti su širdžiai mielais žmonėmis.

Taigi matote, kad einame kryptimi, kurios tikslas yra pasiekti šiuos dalykus: tokį patį aukštą teisių lygį visiems ES piliečiams, kad ir kur jie būtų, kad ir su kokiomis problemomis susidurtų. Nesvarbu, ar jie keliauja studijų, verslo arba laisvalaikio tikslais, jie turi jaustis kaip namuose ir turėti tokias pačias teises, kokias turi namuose, kad ir kur jie būtų Europoje.

Vienas svarbus klausimas, kurį pabrėžė keletas narių, yra kalbos klausimas. 2 straipsnio 1 dalyje ir 3 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad kaltinamajam, kuris nesupranta atitinkamo baudžiamojo proceso kalbos arba ja nekalba, turi būti suteiktos vertimo žodžiu ir dokumentų vertimo raštu paslaugos. Dabar tai netiesiogiai reiškia, kad kalba, į kurią verčiamas procesas, yra kalba, kurią tas asmuo supranta. Iš esmės tai susiję ne tik su Europos Sąjungos arba mažumų kalbomis. Tai susiję su prieš teismą stojančio asmens kalba. Tikiu, kad tik tai yra teisinga, nes mes privalome turėti teisingą procesą, kad didintume piliečių pasitikėjimą mūsų teisingumo sistema ir taip pat, o tai yra svarbiausia, kad užtikrintume abipusį teisėjų ir prokurorų pasitikėjimą kaimyninių šalių sistemomis, kurio negalėsime pasiekti, jei taip pat neturėsime panašaus teisių lygmens.

Vieną klausimą apie procesą uždavė S. Busuttil ir kiti nariai – ne apie procesines teises, bet apie vidinius procesus – dėl valstybės narės iniciatyvos ir Komisijos pasiūlymo dermės. Na, turiu pasakyti, kad šiuo atveju tai tikrai niekaip netrukdė greitai priimti labai aukštos kokybės ir subalansuotą teisėkūros priemonę.

Kodėl taip atsitiko? Dabar yra ypatingas etapas. Mes nebepriskiriame šio klausimo trečiajam ramsčiui ir suprantame, kad susiklostė įprastinė bendro sprendimo priėmimo padėtis. Manau, kad po kelių mėnesių būsime išmokę, kaip geriausiai panaudoti turimas priemones tam, kad greitai surastume geriausius sprendimus. Ir kai kalbu apie geriausių sprendimų radimą, turiu galvoje tai, kokiu būdu parengdavome geriausius sprendimus: atlikdami poveikio vertinimą, taip pat ragindami žmones ateiti ir pasakyti, ką jie mano apie mūsų pasiūlymus. Tai yra įprastiniai procesai, prie kurių esame įpratę ir kuriais galų gale taikant bendro sprendimo procedūrą ir surengus viešąsias konsultacijas bei atlikus poveikio tyrimą bus užtikrinta, kad kurtume pagrįstą politiką. Pagrįstą politiką, kuri paskui gali būti įgyvendinama nacionaliniu lygmeniu, išvengiant daugiau iškraipymų negu sukuriama teisių, kaip, deja, atsitiko praeityje.

Tačiau dabar turime naują Sutartį, turime Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, ketiname tapti Europos žmogaus teisių konvencijos šalimi. Esu tvirtai įsitikinusi, kad, jeigu susitiktume kartu po kelerių metų, pasakytume: taip, kartu sukūrėme tą teisingumo ir pagrindinių teisių erdvę, kuria turi tapti mūsų žemynas.

  Sarah Ludford, pranešėja. − Ponia pirmininke, norėčiau labai nuoširdžiai padėkoti savo kompetentingiems šešėliniams pranešėjams už pagalbą. Man malonu, kad svarstome šią direktyvą ir dėl jos balsuojame šią savaitę, vis dar Ispanijai pirmininkaujant Tarybai. Kadangi tai pirmoji baudžiamosios teisenos priemonė, kuri svarstoma pagal bendro sprendimo procedūrą, ir pirmasis ES teisės aktas dėl teisingo bylos nagrinėjimo, ji yra istorinė.

Visiškai sutinku su pirmininko pavaduotoja V. Reding dėl trejų metų įgyvendinimo laikotarpio. Iš valstybių narių pusės buvo labai akiplėšiška vienašališkai pasiūlyti tai įtraukti po to, kai pasiekėme Tarybos ir Parlamento susitarimą. Jiems tai vėl geruoju nesibaigs. Aš sakau Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partijos (UKIP) atstovams, kad nereikia tapti nacionalistais siekiant kokybiško teisingumo. Aš smarkiai kritikuoju žemesnius Jungtinės Karalystės standartus, kurie suformuoti per paskutinį dešimtmetį kaip kontroliniai nurodymai, t. y. namų areštas ir 20 dienų sulaikymas nepateikus kaltinimų. Tikiuosi, kad naujoji valdžia visiškai grįš prie teisinės valstybės.

Labai džiaugiuosi, kad mano šalis ir Airija pasinaudojo savo pasirinkimu bendradarbiauti, todėl ši direktyva apims 26 šalis. Ši direktyva parengta vadovaujantis Didžiąja laisvių chartija, habeas corpus ir Teisių biliu, o UKIP leistų bankų plėšikams ir teroristams išvengti teisingumo.

Grįžtant prie pakeitimų, B. de Brún paaiškino pakeitimus dėl teisių vartoti Europos regionines arba mažumų kalbas. Suprasdama jų motyvaciją, aš turiu jiems nepritarti dėl to, kad jie iš tikrųjų netinka šiai direktyvai. Kaip minėjo pirmininko pavaduotoja V. Reding, vienas iš direktyvos patikrinimo būdų yra supratimas ir gebėjimas išreikšti save. Tai nėra susiję su teise pasirinkti kaip tokia, todėl turi būti asmens gebėjimo kalbėti tam tikra kalba ir ją suprasti patikrinimo procedūra, ir jeigu jie nepriima pasiūlytos kalbos, būtų galima ginčyti sprendimą. Pažeidžiami nacionaliniai valstybių narių teisės aktai, kuriuose nustatomos mažumų kalbų teises, nors praktiškai šios teisės neabejotinai padidėja dėl to, kad, jeigu mažumos kalbos vartotojai negali suprasti proceso, tuomet šios direktyvos teisės jiems taikomos vienodai.

Prašau, kad ši direktyva būtų priimta nepakeista ir greitai, kad būtų įtraukta į teisyną. Laukiu Komisijos pasiūlymų dėl tolesnių veiksmų plano priemonių – pirmojo tikimasi sulaukti per maždaug dvi savaites – ir žinau, kad būdami mūsų kivirčų šalininkės, pirmininko pavaduotojos V. Reding, rankose, jie yra labai gerose rankose.

(Kalbėtoja sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pagal „mėlynosios kortelės“ procedūrą pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį)

  Gerard Batten (EFD). – Ponia pirmininke, baronienė S. Ludford per praėjusias diskusijas minėjo, kad kažkodėl UKIP ir aš asmeniškai norime palengvinti gyvenimą banditams ir bankų plėšikams Kosta del Solyje. Ji ir vėl pakartojo tą patį.

Baroniene S. Ludford, ar galiu jūsų paklausti: ar tikrai turite nusikaltėlių ir bankų plėšikų, kurie buvo grąžinti į Didžiąją Britaniją iš Kosta del Solio, skaičių nuo tada, kai įsigaliojo Europos arešto orderis?

  Sarah Ludford, pranešėja. − Ponia pirmininke, ne, bet esu tikra, kad galiu sužinoti tą skaičių ir pranešti jį G. Battenui.

Atsakydama, pone G. Battenai, ar galiu jums, kuris, kaip ir aš, atstovaujate Londonui, užduoti klausimą? Hussain Osman, vienas iš pasikėsinusių sprogdintojų Londone 2005 m. liepos mėn., pabėgo į Italiją, be abejonės, tikėdamasis ten pradingti. Praeityje jis, negrąžinamas į teismą, tikriausiai kamavosi daugelį metų. Jis buvo grąžintas per šešias savaites. Jis buvo nuteistas ir dabar atlieka bausmę pagal nuosprendį už terorizmą. Jūs, manau, būtumėte laimingi, jei jis niekada nebūtų buvęs teisiamas.

  Pirmininkė. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2010 m. birželio 16 d., trečiadienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Raffaele Baldassarre (PPE), raštu. – (IT) Pasiūlyme dėl pamatinio sprendimo projekto nustatyti esminiai įsipareigojimai, remiantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir Europos teismo praktika. Teisė į vertimo raštu ir žodžiu paslaugas svarbi tiems, kurie privalo gintis baudžiamajame teismo procese ir negali kalbėti proceso kalba. Be to, pagal Sutarties 6 straipsnį Europos Sąjunga gerbia pagrindines teises, kurias užtikrina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kurioje patvirtinama teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

Tekstas, kurį šiandien svarstome, yra pakankamas ir visiškai priimtinas kompromisas. Tarybai pirmininkaujanti valstybė kompromisiniuose sprendimuose iš tikrųjų apsaugojo svarbiausius valstybių narių nurodytus dalykus, susijusius su šios direktyvos įgyvendinimo ir perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpio išlaidomis. Atsižvelgdamas į visa tai, džiaugiuosi Tarybos ir Europos Parlamento pasiektais rezultatais: turi būti teikiamos vertimo žodžiu įtariamojo gimtąja kalba arba kalba, kurią jis moka, paslaugos, o vertimo raštu paslaugos bus teikiamos tik svarbiems dokumentams ir bus svarstoma galimybė pateikti žodines pagrindinių dokumentų santraukas.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Vienas iš Europos Sąjungos tikslų yra sukurti bendrą teisingumo erdvę su bendromis taisyklėmis, aukštu bendradarbiavimo lygiu, taip pat dalyvaujančiųjų šalių procesinėmis garantijomis. Klausimai tampa dar opesni, kai kalbama apie baudžiamuosius teismo procesus, kuriuose dėl temos opumo ir daugeliu atvejų nusikaltimo ir bausmės sunkumo svarbu turėti aukšto lygio teisinį tikrumą ir užtikrinti, kad teisių būtų paisoma.

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Sąjunga privalo ne tik laikytis Europos žmogaus teisių konvencijos, bet taip pat remtis ja kaip pagrindu teisės aktams kurti ES lygmeniu, pagal kuriuos teikiama apsauga įtariamiesiems ir kaltinamiesiems pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją.

Kalbant apie teisę į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas, ypač svarbu užtikrinti visiems kaltinamiesiems galimybę išsamiai susipažinti su visais teisminio proceso dokumentais ir sugebėti suprasti ir išreikšti save savo kalba su garantija, kad bus pasiūlytos vertimo žodžiu ir raštu paslaugos. Galimybė kiekvienam piliečiui turėti tuos pačius gebėjimus ir turėti tas pačias teises ir garantijas, kaip ir tos, kuriomis jie naudojasi savo kilmės šalyje, yra esminis bendros erdvės reikalavimas.

  Zbigniew Ziobro (ECR), raštu. – (PL) Nepaisant teikiamos naudos, laisvas asmenų judėjimas, kuris yra vienas didžiausių Europos Sąjungos laimėjimų, ir besitęsianti imigracija turi ir tamsiąją pusę – daugėja nusikaltimų, padaromų užsienio piliečių. Kai įtariamasis yra užsienio pilietis, kalbos barjeras tampa didele problema, siekiant veiksmingai vykdyti baudžiamąjį procesą. Jei norima, kad kitos valstybės narės besąlygiškai pripažintų teismo sprendimus, kiekvienoje šalyje turi galioti būtinosios teismo proceso garantijos. Kaltinamojo teisė būti informuotam apie kaltinimus savo gimtąja kalba neabejotinai yra svarbiausia teisės į gynybą sudedamoji dalis, be kurios joks teismo procesas negali būti teisingas. Taigi Direktyvos dėl vertimo žodžiu ir raštu paslaugų baudžiamajame procese projektas atitiks jo čia nustatytą tikslą, neatsižvelgiant į tai, ar atitinkami principai jau bet kuriuo atveju galioja ES valstybėse narėse. Labai džiaugiuosi tuo, kad dėl Parlamento, Tarybos ir Komisijos kompromiso Parlamentas pagaliau atsisakė sumanymo nustatyti daugybę nepagrįstų reikalavimų, kurie galėjo paralyžiuoti baudžiamąjį procesą, ypač sudėtingesnių bylų. Esu įsitikinęs, kad toks direktyvos projektas, koks jis yra dabar, padės didinti pasitikėjimą tarp valstybių narių teisingumo sistemų, kartu atsižvelgiant į jų skirtingas teisines tradicijas.

23. Euro įvedimas Estijoje 2011 m. sausio 1 d. (diskusijos)

  Pirmininkė. − Kitas klausimas – Edwardo Sciclunos pranešimas Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto vardu dėl euro įvedimo Estijoje 2011 m. sausio 1 d. (COM(2010)0239 – 2010/0135(NLE)) (A7-0182/2010).

  Edward Scicluna, pranešėjas. − Ponia pirmininke, man malonu pristatyti šį pranešimą, kuriame palaikomas Estijos prašymas prisijungti prie euro zonos.

Labai svarbu, kad maža, bet labai ryžtinga ES valstybė narė ateina belsdamasi į euro zonos duris tokiu sunkiu metu. Tai daug ką pasako apie šią šalį ir apie eurą, taip pat euro zoną.

Priežastis, kodėl Estija turi prisijungti prie euro zonos, yra labai paprasta. Estija įvykdė Sutartyse nustatytus Mastrichto kriterijus. Dar svarbiau, turime turėti galvoje, kad visa tai buvo pasiekta per didžiausią pasaulio finansų, ekonomikos ir socialinę krizę, kokią tik esame savo gyvenime matę. Reikia pasakyti, kad tokie laimėjimai yra viena po kitos valdžioje buvusių Estijos vyriausybių ir Estijos žmonių ryžtingų, patikimų ir ilgalaikių pastangų rezultatas. Be to, nepaisant pastarųjų euro zonos sunkumų, Estijos visuomenė tvirtai pasisako už prisijungimą prie euro zonos.

Kaip pranešėjas, nuolat palaikau ryšį su Komisija, Europos centriniu banku ir Estijos vyriausybe ir lankiausi Estijoje gegužės mėn. viduryje, kai Komisija ir Europos centrinis bankas paskelbė savo konvergencijos ataskaitas. Estijos finansų ministerijos, parlamento ir statistikos tarnybos bei centrinio banko atliktas pasirengimas daro Estijai garbę.

Vis dėlto turiu išreikšti savo susirūpinimą dėl ypač trumpo laiko, skirto Parlamentui pristatyti savo pranešimą po šių konvergencijos ataskaitų paskelbimo. Nemanau, kad tai yra tinkama. Kaip minėta anksčiau, tai parodo pagarbos Parlamentui stoką. Pripažįstu, kad būta pastebimų patobulinimų, kai Centrinis bankas ir Komisija susitiko su Biuru ir pateikė žodinį pažangos paaiškinimą. Vis dėlto nuoširdžiai tikiuosi, kad šio tvarkaraščio nebus laikomasi kitą kartą, kai šalis norės prisijungti prie euro zonos.

Nors gali būti teigiančių, kad euro zona turi išspręsti savo problemas prieš priimdama naujas nares, mano manymu, tai būtų trumparegiškas požiūris. Kaip euro zonos nariai, mes arba turime būti pakankamai pasitikintys ir motyvuoti, kad matytume išeitį iš sunkumų, su kuriais susiduria euras, arba priešingu atveju prarasime blaivų protą ir nepriimsime pajėgios ir tinkamos valstybės narės, kuri nori prisijungti prie euro zonos ir prireikus yra pasirengusi ištiesti pagalbos ranką.

Mūsų kovoje siekiant atkurti pasitikėjimą euro zona priemonėmis, skirtomis valstybės finansų pusiausvyrai gerinti taikant griežtesnį statistinį valdymą, mano nuomone, Estija bus tikras euro zonos turtas. Jos apdairus požiūris į viešuosius finansus lėmė, kad iki 2009 m. pabaigos ji patogiai turėjo labai mažą – jei ne mažiausią – valstybės biudžeto deficitą euro zonoje. Tuo pat metu nepaisant didžiulio beveik 15 proc. ekonomikos susitraukimo 2009 m., tai, kad Estija atkūrė didžiulį perteklių per geruosius metus, reiškė, kad jos valstybės skola pagal BVP santykį yra 7,2 proc., neabejotinai mažiausia ES ir viena mažiausių pasaulyje. Paprastai sakant, per didžiausią ekonomikos ir socialinę krizę Estija gerai tvarkė savo ūkį.

Dėl to Estija beatodairiškai priskiriama prie euro zonos šalių, kurios drausmingesnės fiskaliniu požiūriu ir yra pasirengusios priimti sudėtingus sprendimus, siekdamos išlaikyti tvarius valstybės finansus. Taip perteikiama ir ryški politinė simbolika. Estijos prašymas prisijungti yra ryškus ženklas jos kaimynėms, kad prisijungimas prie euro zonos turėtų būti patrauklus pasirinkimas toms šalims, kurios gerai tam rengiasi.

Pagaliau šiuo pranešimu nebandoma įteigti, kad Estijos laukia lengvas ekonomikos kelias. Pirma, nedarbo lygis yra ypač aukštas ir infliacijos rizika ateityje taip pat nėra labai maža. Taigi vyriausybei reikia išlaikyti budrumą dėl kainų, ypač euro įvedimo laikotarpiu.

Taigi Parlamentui pareiškiu, kad pritariu šiam pranešimui.

  Olli Rehn, Komisijos narys. − Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti Edwardui Sciclunai už jo darnų esminį pranešimą dėl Estijos konvergencijos ir įstojimo į euro zoną.

Taip pat noriu pasveikinti mūsų draugus estus, pasiekusius šį svarbų etapą.

Vertinu didžiulę Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto paramą euro įvedimui Estijoje, suteiktą birželio 2 d. Labai svarbu ir toliau įgyvendinti Komisijos pasiūlymą ir pagaliau kitų metų sausio 1 d. Estijoje įvesti eurą.

Visi žinome, kad konvergencijos vertinimas ir sprendimo dėl euro įvedimo Estijoje priėmimas vyks vienu iš pačių sunkiausių euro zonai laiku (jeigu ne pačiu sunkiausiu) nuo jos sukūrimo.

Šiuo atžvilgiu šis teigiamas Estijos vertinimas yra ypač svarbus ženklas, rodantis, kad Ekonominės ir pinigų sąjungos sistema yra visiškai veikianti. Juo taip pat pabrėžiama, kad atliekant konvergencijos vertinimą valstybės narės yra tikrinamos remiantis jų pačių darbo rezultatais, jų pačių nuopelnais ir visiškai atsižvelgiant į vienodo požiūrio principą.

Susidariusiomis aplinkybėmis teigiamas Estijos vertinimas taip pat yra stiprus teigiamas signalas rinkoms, kaip ir valstybėms narėms, nepriklausančioms euro zonai.

Norėčiau pabrėžti, kad Estija taps euro zonos nare dėl labai tvirtos pozicijos ir patikimos politikos, vienos iš stipriausių fiskalinių pozicijų ir iki šiol mažiausio skolos lygio ES, kaip paaiškino E. Scicluna. Europos Sąjungos vidutinis lygis dabar yra apie 75 proc. valstybės skolos, tuo tarpu Estijos skolos lygis sudaro 7,2 proc., o tai, be abejo, sudaro didžiulį skirtumą, palyginti su vidurkiu. Nebūdama apsaugota nuo krizės, Estijos ekonomikoje taip pat parodytas gebėjimas veikti ir prisitaikyti prie fiksuoto valiutos kurso režimo beveik du dešimtmečius nuo 1992 m. Taigi nesitikima, kad euro įvedimas bus didžiulis šokas finansavimo sąlygoms, nes finansų sektoriaus plėtra jau gerokai pažengusi.

Žinoma, euro įvedimas nebus galutinis tikslas; veikiau priešingai. Jeigu Estija įsives eurą kitais metais, svarbiausia bus išlaikyti politinę drausmę ir iki galo pritaikytą finansų, struktūrinę ir riziką ribojančią politiką, siekiant sėkmingų rezultatų euro zonoje.

Džiaugiuosi Estijos valdžios institucijų noru dar kartą oficialiu raštu, kuriame išdėstyti jų tvirti stabilios politikos įsipareigojimai ir atitinkamai išdėstyti politikos prioritetai, patikinti euro zonos ir ES partnerius.

Kartu reikia neatidėliojant sustiprinti Europos ekonomikos valdyseną. Pastaraisiais Komisijos pasiūlymais siekiama tiek tvirto ekonomikos valdysenos Europoje stiprinimo, tiek apdairaus euro zonos plėtimo pagal pačių šalių nuopelnus.

Tai yra būdas sukurti stipresnę ir veiksmingesnę Ekonominę ir pinigų sąjungą.

Baigdamas pasakysiu, kad po šią savaitę vykstančių konsultacijų su Europos Parlamentu vėliau šią savaitę vyks diskusija šiuo klausimu Europos Taryboje. Jei viskas vyks, kaip planuota, tikimės, kad Ekonomikos ir finansų reikalų taryba priims visus reikalingus teisės aktus liepos 13 d., taip skirdama Estijai pakankamai laiko pasirengti valiutos keitimui ir euro įvedimui kitų metų sausio 1 d.

Taigi dar kartą jums dėkoju už pasiūlymo palaikymą, ir mano šilčiausi sveikinimai Estijos žmonėms!

  Gay Mitchell, PPE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, leiskite padėkoti pranešėjui už puikų pranešimą. Galiu palaikyti jį dėl jo pastabų esmės ir taip pat dėl jo iškeltų rūpestį keliančių klausimų.

Visų pirma galiu teigti, kad mes galime priimti Estiją į euro zoną dėl Estijos žmonių ir Estijos vyriausybės bei parlamento vadovų pasiaukojimo. Šis vadovavimas apima ne vien tik savo reikalų sutvarkymą ir su tuo susijusį aukojimąsi. Kol vieni iš mūsų laižosi žaizdas, būdami labai netikri dėl ateities ir stebėdamiesi euro zona, štai ši maža šalis rodo kelią. Tai švyturys ne tik kitoms to regiono valstybėms, kurios siekia prisijungti prie Europos Sąjungos, bet ir švyturys visai Europai mūsų pasitikėjimui šiuo sunkiu laikotarpiu, kuris praeis, stiprinti.

Norėčiau priminti Parlamentui, kol esu atsistojęs, kad per pirmuosius 10 euro metų Europos erdvėje buvo sukurta 16 mln. darbo vietų – daug daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu Jungtinėse Amerikos Valstijose. Taigi šis faktas tikrai yra viso šio projekto patvirtinimas, kai jam reikia drąsaus parlamento, drąsios vyriausybės ir drąsių žmonių patvirtinimo. Sveikinu Estiją ir manau, kad jie elgiasi teisingai.

Mano šalies – kitos mažos šalies – patirtis buvo labai naudinga. Pagalvokite apie tai, kur priešingu atveju būtų mažos šalys. Kur būtume mes, jei neturėtume Europos centrinio banko ir Komisijos, ir euro zonos ministrų draugijos šiais sunkiais laikais? Būtume visiškai sutrikę.

Du dalykai, apie kuriuos noriu pakalbėti, yra susiję su „staigių kilimų ir nuosmukių“ ciklais, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį ir kuriuos būtina stebėti, ir turto infliacija. Šį klausimą kėliau Europos centrinio banko pirmininkui dvejus metus prieš tai, kai tapo populiaru apie tai kalbėti. Komisija ir Europos centrinis bankas turi kažkaip susitarti, kaip žema infliacija ir žemos palūkanų normos taip pat lemia turto infliaciją. Turi būti koks nors būdas, kaip tai spręsti.

Džiaugiuosi, galėdamas palaikyti pranešėjo parengto pranešimo esmę.

  Ivari Padar, S&D frakcijos vardu. – (ET) Ponios ir ponai, poryt kartu balsuosime dėl Europos Parlamento pranešimo, kuriame palaikomas Estijos prisijungimas prie euro zonos. Tada bus likę mažiau nei mėnuo iki oficialaus Tarybos sprendimo. Jungimasia prie euro zonos Estijai yra kitas pereinamasis etapas Europos Sąjungos integracijos procese, o prisijungimas yra natūrali protingos biudžeto politikos dalis, kuri Estijoje taikoma jau daugelį metų. Ekonomikos krizės pradžioje mūsų visuomenė suprato, kad krizės keliami iššūkiai reikalauja visiškai naujo požiūrio ir daugelio politikos krypčių, kurios buvo iki tol vykdomos, persvarstymo. Konkrečiai tai reiškė keletą biudžeto mažinimų 2008 ir 2009 m.

Prisijungimas reiškia, kad pastarųjų metų pastangos buvo teisingos, ir pastarųjų metų pokyčiai taip pat parodė, kaip svarbu turėti patikimus statistinius duomenis ir vengti dvejopų standartų. Esu tikras, kad ateityje Estija tęs savo labai tinkamą, skaidrią ir protingą fiskalinę politiką. Mes supratome, kad maža atviros ekonomikos šalis neturi kito pasirinkimo. Estijos prisijungimas yra teigiamas ženklas visai Europai. Mes tikime bendra valiuta kaip raminančia šviesa tunelio gale esant komplikuotai ekonominei padėčiai, su kuria šiandien susiduriame Europoje.

Tikiu, kad kai tik Estija prisijungs, euro zona turės narę, kuri supranta žaidimo taisykles ir kuri bus naudinga stiprinant pinigų sąjungą ir bendrą valiutą. Savo ruožtu noriu padėkoti kolegoms, t. y. pranešėjui Edwardui Sciclunai ir šešėliniams pranešėjams, už jų svarbų darbą. Norėčiau jus patikinti, kad Estija yra pasirengusi prisijungti prie euro zonos. Ačiū.

  Wolf Klinz, ALDE frakcijos vardu. – (DE) Ponia pirmininke, džiaugiuosi galėdamas pasveikinti Estiją kaip septynioliktąją euro zonos narę nuo 2011 m. sausio 1 d. Mūsų Baltijos kaimynė, kaip jau minėjo prieš tai kalbėję pašnekovai, yra iš tiesų viena iš nedaugelio šalių, atitinkančių Mastrichto kriterijus, ir tikrai su entuziazmu!

Esant dabartinėms sąlygoms galime būti tikri, kad Komisija, Eurostatas ir Europos centrinis bankas viską labai atidžiai stebėjo ir vertindami duomenis nedarė jokių nuolaidų. Taryba taip pat priims savo sprendimą be jokios politinės naudos.

Praėjus dešimčiai metų nuo to, kai pradėtas naudoti, kaip visi gerai žinome, eurui dabar kyla didžiausi išbandymai ir iššūkiai. Tai, kad susiklosčius šioms aplinkybėms Estija iš tikrųjų atitinka prisijungimo kriterijus, rodo didžiulio masto pasitikėjimą, neįtikėtiną norą ir ypač daug pastangų. Tikiu, jog tai yra įrodymas, kad ji nori atitikti Sutartyje nustatytus kriterijus. Estija žino, kad, kaip Europos Sąjungos narė, ji taip pat vieną dieną privalo tapti euro zonos nare, ir faktas, kad ji nori tai taip greitai padaryti, mane asmeniškai labai džiugina. Tai parodo, kad vis dar yra šalių, kurios tikrai tiki Europos projektu.

Laimei, Estijos vyriausybei nereikėjo užkrauti prisijungimo sprendimo žmonėms referendumu, nes gerai žinome, jog piliečiai tam tikru požiūriu yra labai susirūpinę. Jei jie seka žiniasklaidą, jie manys eurą esant silpna valiuta, o euro zoną – pereinamąja sąjunga, ir jie bijo, kad euro įvedimas paskatins didžiulius kainų šuolius. Slovėnija ir Vokietija yra to pavyzdžiai, o Vokietijoje neatsitiktinai brangus euras buvo imtas vadinti naudojant žodžių žaismą kaip „Teuro“ (der teure Euro – brangus euras). Tada tai, kad visa tai yra tik suvokiama infliacija, kaip teigia Europos centrinis bankas, neabejotinai yra šioks toks sumenkinimas.

Kaip euro zonos narė, Estija taip pat turės spręsti problemas, kylančias dėl bendros valiutos, ir dėl to taip pat turės prisijungti prie euro zonos gelbėjimo plano. Kokį poveikį tai gali turėti biudžetui, nežinome. Norėčiau parašyti Komisijos šiek tiek išaiškinti šią padėtį. Tikiuosi, Estija ir toliau puikiai plėtosis, ir tikiuosi, kad jos laimėjimai, ypač susiję su biudžetine drausme ir kova su infliacija, ateityje taip pat įrodys ją esant tvarią.

  Kay Swinburne, ECR frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjui E. Sciclunai už jo aiškų ir išsamų pranešimą. Mes visiškai palaikome jo išvadas. Per šį beprecedentės suirutės laikotarpį pasaulyje po 2008 m. rugsėjo mėn. krizės, tai, kad jie pasirengė euro įvedimui, yra Estijos vyriausybės finansinių įgūdžių ir fiskalinės drausmės įrodymas.

Reikia paploti jų sugebėjimui kontroliuoti valstybės deficitą, nepaisant įtampos dėl didelio nedarbo. Mano nuomone, jeigu bet kuri valstybė narė atitinka griežtus euro įvedimo kriterijus ir jeigu nori prisijungti prie euro zonos netgi šiuo neramiu laikotarpiu, tada galiausiai tai yra jos rinkėjų sprendimas, ir aš linkiu jiems viso geriausio jų pasirinktoje kelionėje.

  Andrew Henry William Brons (NI). – Ponia pirmininke, daugelis mano, kad reikia sveikinti Estiją; aš Estijos žmonėms reiškiu savo užuojautą. Šalies valiutos vertė turi atspindėti santykinę jos eksportuojamų ir importuojamų prekių ir paslaugų paklausą, taip pat kitus piniginių lėšų judėjimus ir turi kisti pagal poreikį. Šalis, pririšta prie valiutos vertės, kuri neatspindi jos ekonomikos poreikių, pamatys, kad visos ekonomikos problemos pasunkėja.

Jungtinė Karalystė tai suprato, kai buvome prieš eurą buvusios sistemos – valiutų kurso mechanizmo nariai. Mes pajutome, kad esame ne tik apriboti vieno valiutos kurso, bet taip pat apsupti recesijos, iš kurios išsigelbėjome tik tada, kai nustojome naudotis valiutų kurso mechanizmu.

E. Sciclunos pranešime Estija sveikinama pakeitusi einamosios sąskaitos ir kapitalo sąskaitos deficitą einamosios sąskaitos ir kapitalo sąskaitos pertekliumi. Tai, atrodo, geros žinios, tačiau priešakyje yra pavojų. Šis perteklius gali paskatinti Komisiją ir Europos centrinį banką nustatyti pernelyg didelį kronos ir euro santykį. Jei tada Estija patirtų eksporto nuosmukį importo atžvilgiu, prasidėtų recesija ir mokėjimų balanso deficitas, nuo kurio nebūtų įmanoma išsigelbėti. Estija praras savo piniginę ir fiskalinę nepriklausomybę, o dėl šios priežasties ir politinę nepriklausomybę, o tai ironiška šaliai, prieš 19 metų išsigelbėjusiai iš Sovietų Sąjungos gniaužtų.

  Arturs Krišjānis Kariņš (PPE). – (LV) Ponia pirmininke, kai kalbama apie futbolą, mes, aistruoliai, tikimės, kad viskas vyks logiškai. Mes tikimės, kad drausmingiausia ir labiausiai atsidavusi komanda laimės Pasaulio taurę. Tokia logika turi būti taikoma euro zonos išplėtimo atveju. Už biudžetinę drausmę ir reformų įgyvendinimą turi būti atlyginta priimant į euro zoną. Per pasaulio ekonomikos pakilimą 2005–2008 m. dauguma Europos valstybių išleido daug daugiau pinigų, negu galėjo sau leisti; jos gyveno ne pagal išgales. Tiesą sakant, jos paruošė dirvą šiandienos euro krizei. Per tą laiką, kai kiti leido pinigus, mūsų draugai Estijoje kažkodėl buvo apdairesni – jie kaupė biudžeto perteklių. Dėl šio pertekliaus ir dėl biudžetinės drausmės staigus ekonomikos nuosmukis, kurį jie taip pat patyrė 2009 m., neprivedė Estijos prie bankroto ribos. Vietoj to, laikydamasi griežtos drausmės, Estija atitiko visus Mastrichto kriterijus ir turėtų būti priimta į euro zoną. Euro įvedimas Estijoje būtų gera žinia trijose srityse. Pirma, tai būtų svarbus ir galingas signalas tarptautiniu mastu, kad, neatsižvelgiant į visus sunkumus, euro zona vis dar plečiasi. Antra, tai būtų teigiamas signalas visoms Baltijos valstybėms ir Baltijos regionui, kad Baltijos valstybės ir regionas yra stabilūs ir gali laikytis šios pragmatiškos politikos. Trečia, tai būtų labai svarbus signalas Latvijai ir kitoms euro zonos šalims kandidatėms, kad Mastrichto kriterijų laikymasis bus apvainikuotas ir atlygintas priėmimu į euro zoną. Šiuo metu Europoje valstybės narės turi sutvarkyti savo biudžetus, kad jų gyventojai ir finansų rinkos galėtų atgauti tikėjimą euro zona. Mano nuomone, Estijos priėmimas į euro zoną bus geras pavyzdys kitų šalių vyriausybėms ir visuomenėms, kad biudžetinė drausmė yra įmanoma netgi labai sunkiu metu. Ačiū jums už dėmesį.

  George Sabin Cutaş (S&D). – (RO) Europos Sąjungoje prasidėjus ekonomikos krizei Baltijos šalys buvo tarp tų, kurioms buvo smogta labiausiai. Baltijos tigrai susidūrė su ekonomikos sunkumais, iškilusiais po kelerius metus trukusio ekonomikos pakilimo. Vis dėlto dabar Estija rengiasi prisijungti prie euro zonos per trumpiausią laiką. Vis dėlto šios šalies prisijungimas sustiprins euro zoną kritišku momentu. Mes pritariame Estijos siekiui priimti bendrą valiutą, nepaisant krizės, nuo kurios ji taip pat nukentėjo. Ji sugebėjo ją įveikti taikydama skubias taupymo ir fiskalinės drausmės priemones. Nors ir smarkiai nukentėjo nuo krizės, Baltijos šalys turėjo pranašumą – žemą valstybės skolos lygį, kuris suteikė joms daugiau lankstumo, susijusio su išorinėmis paskolomis. Tai svarbus dalykas, kurį reikia prisiminti, turint galvoje, kad Estijos valstybės skola pagal BVP santykį yra 7,2 proc., daug mažesnė negu 60 proc. pamatinės vertės.

Manau, kad dabar laikas mums atsižvelgti į per Europos krizę sukauptą patirtį ir Estijos ryžtą ir sėkmingai rasti aukso vidurį tarp siekių ir apdairumo. Vis dėlto vykstant šiam procesui privalome atsižvelgti į „migravimo į euro zoną“ socialinį aspektą. Valstybių, kurios prisijungė prie jos anksčiau, patirtis parodo didžiausias grėsmes kainų kilimo atžvilgiu. Todėl tikiuosi, kad Estijos valdžios institucijos sugebės taikyti subalansuotą fiskalinę politiką, kad jos piliečiai neprivalėtų smarkiai aukotis. Šiuo atžvilgiu E. Scicluna yra ganėtinai teisus, atkreipdamas dėmesį į infliacijos riziką.

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas, – Estijos perėjimas prie euro taip pat turi simbolinę prasmę. Tai gali būti pavyzdys Rytų Europos šalims, kurių entuziazmą nuslopino krizė, kartu mažėjant realioms galimybėms laikytis euro įsivedimo terminų.

  Olle Schmidt (ALDE). – (SV) Ponia pirmininke, norėčiau asmeniškai pagirti Estiją. Europa ir euras šiuo metu susiduria su didelėmis problemomis. Sunkūs laikai atskiria pelus nuo grūdų. Čia galime matyti skirtumą tarp tų, kurie tikrai tiki Europa ir nori prisidėti prie stipresnės ES kūrimo, kaip Estija, ir tų, kurie nervingai stovi nuošalyje, laukdami, kaip viskas pasisuks, kaip mano gimtoji šalis Švedija, pirmininkės gimtoji šalis Jungtinė Karalystė ir Danija.

Tarkime, kad ES protėviai taip pat stovėjo ir laukė, kai viskas prasidėjo: kur tada Europa būtų šiandien? Būtent krizės laikais ES formuoja ir rodo savo ryžtą tapti vieningesne ir stipresne Europa. Euras yra labiausiai matomas vieningos Europos simbolis. Visa tai priskiriama Estijai.

  Elena Băsescu (PPE). – (RO) Norėčiau pradėti pasveikindama Estiją už ypatingas pastangas, kurias ji dėjo laikydamasi konvergencijos kriterijų, taikydama apdairią politiką. Tai padės jai tapti septynioliktąja eurą įsivedusia šalimi. Europos ekonomikai sunkiu laikotarpiu, kai vis daugėja spėlionių apie valstybes nares, paliekančias euro zoną, Estija parodo, kad ji yra pasirengusi pereiti prie bendros valiutos.

Tai taip pat siunčia stiprų signalą apie euro zonos galimą plėtimąsi į rytus. Kitos aštuonios 2010 m. konvergencijos ataskaitoje minimos šalys, tarp jų Rumunija, padarė nevienodą pažangą siekdamos įsivesti bendrą valiutą, ir šiuo metu jos neatitinka visų jungimosi prie euro zonos kriterijų. Pagaliau norėčiau pareikšti, kad bet kuri valstybė narė gali įsivesti eurą tik tuo metu, kai ji yra visiškai pasirengusi tai padaryti.

  Zigmantas Balčytis (S&D). - Iš tikrųjų taip pat prisidedu prie visų šiandieninių sveikinimų Estijos vadovybei. Lietuva prieš keletą metų taip pat buvo tame pačiame kelyje, tačiau pritrūko vienos dešimtosios infliacinio rodiklio. Iš tikrųjų kiekviena valstybė turi savo skirtingą istorinę praeitį. Turime skirtingą ekonominę struktūrą ir turime skirtingus sprendimus, kurie buvo priimti dėl tam tikrų praeities dalykų. Estija skiriasi tuo, kad, ko gero, buvo mažiau populistinių sprendimų dėl praeities, manau, kad savo laiku buvo labai griežta Centrinio banko politika ir daugelis kitų dalykų. Tai iš tikrųjų yra pavyzdys mums visiems, ypač Baltijos valstybėms, ir mes, tikiuosi, taip pat po keleto metų turėsime tą pačią malonią akimirką. Dar kartą noriu pasveikinti ir dabartinį Europos Parlamento narį, buvusį finansų ministrą, kuris taip pat prisidėjo prie šito proceso, ir noriu pasveikinti visą Estijos vyriausybę su tikrai labai geru ekonomikos ir pinigų sąjungos tam tikrų principų įgyvendinimu. Sėkmės.

  Graham Watson (ALDE). – Ponia pirmininke, faktas, kad A. H. W. Brons, kuris kalbėjo anksčiau per šią diskusiją, išsakė savo žodžius ir nedelsdamas aiškiai išreiškė savo susidomėjimą, kurį jis ir jo partija tikrai rodo per šią diskusiją.

Įdomus dalykas apie Estijos prisijungimą prie euro zonos yra tas, kad Estijoje tai yra balsavimas dėl pasitikėjimo ir pasitikėjimo euru. Euras stipriai kritikuotas, ypač ir, kaip manyta, anglosaksų spaudoje. Tikrovė yra tokia, kad be euro ir be tokių šalių kaip Estija parodytos biudžetinės drausmės mums nebūtų jokios vilties.

  Milan Zver (PPE). – (SL) Manau, niekada negalėčiau sau atleisti, jeigu praleisčiau šią galimybę pasveikinti savo kolegas iš Estijos.

Per paskutiniuosius du dešimtmečius daugelyje sričių stebimi Estijos rodikliai buvo vieni geriausių iš visų pereinamojo laikotarpio šalių.

Pavyzdžiui, prisiminkime puikias mokesčių reformas, kurias jie pradėjo. Labai ankstyvu laikotarpiu, dar 10-ajame dešimtmetyje, jie liberalizavo savo ekonomikos sistemą taip, kad kitos pereinamojo laikotarpio šalys pasirodė negalinčios jai prilygti.

Esu įsitikinęs, kad Estija bus stiprus euro zonos ramstis, kad ji veiks daug tinkamiau negu daugelis kitų euro zonos narių ir kad ji prisidės prie mūsų bendros valiutos stabilumo užtikrinimo.

  Olli Rehn, Komisijos narys. − Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti gerbiamiesiems nariams už jų palaikymą.

Leiskite pasinaudoti galimybe informuoti jus apie griežto grafiko konvergencijos ataskaitai, kurią minėjo E. Scicluna, priimti priežastis. Galutinė vertinimo data priklauso nuo prognozių duomenų prieinamumo, kuris savaime priklauso nuo Eurostato atliekamo valstybės finansų duomenų patvirtinimo. Iš tiesų, kad būtų suteikta daugiau laiko Europos Parlamentui, Eurostatas sutiko paspartinti fiskalinių duomenų tvirtinimą. Vis dėlto Komisijos ataskaitos parengimo procesas yra labai griežtas, nes norime užtikrinti kokybišką produktą, o tolesnis jo varžymas nebūtų įmanomas nekeliant grėsmės bendram visų ES valstybių narių vertinimui ir perviršinio deficito procedūrų atžvilgiu, ir vertinant, kaip laikomasi Stabilumo ir augimo pakto, kuris yra tikras Ekonominės ir pinigų sąjungos pagrindas.

Iš tikrųjų naudosimės ta pačia neapdorota medžiaga rytoj Komisijoje, kai priimsime sprendimus dėl iš viso 16 perviršinio deficito procedūrų – 12 esamų ir keturių naujų ES valstybių narių perviršinio deficito procedūrų. Taigi tai yra visą Europą plačiai apimantis procesas, kurį vykdant nustatomi tam tikri Komisijos darbo apribojimai šiuo aspektu.

Bet kokiu atveju vertinu jūsų pragmatinį požiūrį ir galiu pasakyti, kad balandžio 13 d. susitikau su Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nariais neoficialiam išankstiniam dialogui dėl Estijos konvergencijos galimybių. Taip pat norėčiau pridurti, kad Komisija yra pasirengusi bet kuriuo metu informuoti Parlamentą dėl Estijos ekonominės ir fiskalinės padėties. Aišku, kad Estija privalo išlikti budri, siekdama užtikrinti valstybės finansų ir makroekonominės plėtros stabilumą, o Komisija neabejotinai tai labai akylai stebės.

Galiausiai aš priskiriu Estiją prie sąjungininkių laikantis dėl fiskalinės drausmės vykdomo savitarpio spaudimo euro grupėje. Tuo tikslu mums reikia sąjungininkų, ir šiuo atžvilgiu įtraukiu Estiją. Mums reikia dirbti kartu, kad užtikrintume valstybės finansų tvarumą ir tvarų augimą bei darbo vietų kūrimą Europoje.

Manau, kad tai buvo A. H. W. Brons, kuris kalbėjo apie Estiją, kaip manoma, prarandančią savo neseniai įgytą nepriklausomybę ir laisvę. Galbūt turėčiau atsakyti A. H. W. Bronsui, kad galbūt tiktų paminėti mano senelio samprotavimą, kai jis balsavo „taip“ referendume Suomijoje dėl Suomijos narystės ES maždaug prieš penkiolika metų. Jis sakė man, kad praleido penkerius metus fronto linijoje, gindamas savo šalį, besižvalgančią į rytus, bet nuo tada jis visada žiūrėjo į vakarus.

  Edward Scicluna, pranešėjas. − Ponia pirmininke, dėkoju už jūsų paaiškinimą, O. Rehn. Suprantu, kad grafikas yra būtent toks. Aš buvau susirūpinęs, kad Parlamento vaidmuo negalėjo būti matomas kaip menkinamasis, kurį, esu tikras, Komisija turėjo galvoje.

Baigdamas norėčiau padėkoti savo šešėliniams pranešėjams už jų naudingus patarimus ir reikšmingus pakeitimus, kuriuos aš visiškai palaikiau ir įtraukiau į pranešimą. Visų pirma paminėčiau savo kolegą, Europos Parlamento narį Ivarą Padarą, buvusį Estijos finansų ministrą, taip pat dabartinį ministrą Jürgeną Ligi už jų labai nuoširdžius ir atvirus paaiškinimus kiekvieną kartą, kai man reikėjo jų pagalbos.

Linkiu Estijos žmonėms viso geriausio. Jiems iki šiol sekėsi įrodyti kritikams, kad šie klysta. Dabar aš juos raginu nedelsiant tai tęsti ir likti budrius dėl savo ekonomikos, ypač jos konkurencingumo, siekiant užtikrinti, kad juos, kaip euro zonos narius, sėkmė lydėtų ir ateityje.

Todėl Parlamentui pareiškiu, kad palaikau šį pranešimą. Estijos prašymas nusipelno mūsų paramos, ir tikiuosi, kad, kai Parlamentas balsuos trečiadienį, įtikinama dauguma išreikš pasitikėjimą estais, kurio jie nusipelnė, ir parodys, kad euro zona iš tikrųjų veikia.

  Pirmininkė. − Diskusija baigta.

Balsavimas vyks 2010 m. birželio 16 d.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Pirmininke, šiuo sunkiu ekonomikos laikotarpiu lengva nepastebėti, kaip toli nuėjo Europa per pastaruosius metus. Tik prieš dvidešimt metų Estija buvo Sovietų Sąjungos dalis; šiandien ji yra pasirengusi prisijungti prie euro zonos. Turime įvertinti sunkumus, su kuriais susiduria visa Europa – turėdama bendrą valiutą ar jos neturėdama. Vis dėlto Estija susiduria su iššūkiais kaip nepriklausoma ES valstybė ir atitinkamai bus pagrindinė veikėja ieškant sprendimų. Laukiu Škotijos nepriklausomybės, kai Škotijos žmonės taip pat turės atlikti visateisį vaidmenį kuriant Europos ateitį.

  Kristiina Ojuland (ALDE), raštu. – (ET) Dėkoju pranešėjui Edwardui Sciclunai už pranešimo, kuriame palaikomas Estijos prisijungimas prie euro zonos, parengimą. Džiaugiuosi, kad Estijos pastangos atitikti Mastrichto kriterijus buvo tinkamai pripažintos, ir tikiuosi, kad kolegos palaikys pranešimą per trečiadienio balsavimą. Euro įvedimas Estijoje kitų metų sausio 1 d. įvyks svarbiu visai euro zonai metu. Pasaulio ekonomikos ir finansų krizė paveikė tas valstybes nares, kurios nuolat vengė bendrai priimtų kriterijų ir kurios dėl to stūmė į pavojų kitų valstybių narių ekonomiką. Ši krizė labai daug paaiškina, ir ypač svarbu, kad visos euro zonos valstybės narės, taip pat Europos centrinis bankas kruopščiai užtikrintų, kad Mastrichto kriterijų būtų visuomet laikomasi. Kriterijai iš esmės tampa beverčiai, jei valstybėms narėms leidžiama nuo jų nukrypti ir gauti nemokamą kelionės bilietą kitų sąskaita. Nors buvo sukurtas precedentas, mes negalime pasitikėti gelbėjimo paketais siekdami kompensuoti neatsakingus valstybių narių ekonomikos ir finansų politikos sprendimus. Estijos vyriausybė turėjo padaryti keletą sunkių, bet reikalingų sprendimų tam, kad būtų stabilizuotas nacionalinis biudžetas ir sustabdytas ekonomikos nuosmukis. Artėjantis Estijos prisijungimas prie euro zonos yra įrodymas, kad vyriausybės veiksmai davė rezultatų. Tikiuosi, kad kitos valstybės narės yra taip pat pasirengusios priimti priemones, kuriomis būtų užtikrintas Europos ekonomikos ir finansų tvarumas ir konkurencingumas, atsižvelgiant į pasaulio ekonomikos struktūrinius pokyčius. Estijos prisijungimas prie euro zonos siunčia svarbų raminamąjį signalą ir leidžia mums tikėti, kad pastaruoju metu nuolat smukusi bendra valiuta greitai stabilizuosis.

24. Vienos minutės kalbos svarbiais politiniais klausimais

  Pirmininkė. − Kitas klausimas – vienos minutės kalbos svarbiais politiniais klausimais.

  Elena Oana Antonescu (PPE). – (RO) Rumunijoje ir daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių narių atsidaro vadinamosios „svajonių parduotuvės“, kuriose kaip pakaitalas narkotikams parduodamos chemiškai apdorotos medžiagos. Rumunijos vyriausybė išleido skubų potvarkį, kuriuo uždraustos dešimtys tokių medžiagų.

Tačiau šio potvarkio nepakako, kad būtų sustabdyta mirtiną poveikį turinčių narkotikų grėsmė, atsižvelgiant į šių parduotuvių veiklą. Tiesą sakant, to nebus įmanoma išvengti, jei Europos institucijos ir visų valstybių narių vyriausybės nesiims bendrų veiksmų. Pranešta apie daugelį mirties atvejų, o tūkstančių žmonių sveikatai gresia pavojus.

Daugelis nevyriausybinių organizacijų Rumunijoje įspėja apie didžiulį skaičių chemiškai apdorotų medžiagų, kurios gali sukelti panašų poveikį. Laipsniškas šių medžiagų uždraudimas nėra realus šios problemos sprendimas. Rumunijai pasisekė, nes ji laiku pastebėjo šio reiškinio radimąsi. Vis dėlto tai gali sukelti daug problemų ir kitose Europos valstybėse.

Todėl manau, kad Europos Sąjungos institucijos turi parengti iniciatyvas, kurios užtikrintų, kad kovotume ne tik su narkotikais, bet ir su mirtinais narkotikų pakaitalais.

  Rovana Plumb (S&D). – (RO) Rumunijoje dešiniųjų vyriausybė toliau taiko piktnaudžiavimu paremtas priemones, kurios pažeidžia teisę laisvai reikšti savo nuomonę. Rumunijos vyriausybė svarsto įstatymo projektą dėl viešųjų radijo ir televizijos paslaugų organizavimo ir teikimo. Vyriausybės siūlymas – tai tiesioginis kėsinimasis į raiškos laisvę Rumunijoje, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama Konstitucija, mažumų teisės ir šioje srityje taikomi tarptautiniai teisės aktai.

Europos ir Rumunijos organizacijos, veikiančios šiame sektoriuje, jau išsakė savo kritiką. Visuose žiniasklaidos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose Europoje įtvirtinama teisė į raiškos laisvę ir informaciją, kuri garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje.

Raginu Europos Komisiją ir Rumunijos valdžios institucijas surasti tinkamą, demokratišką sprendimą, siekiant sukurti mechanizmą, kuriuo būtų užtikrinta, kad viešosios radijo ir televizijos paslaugos būtų teikiamos remiantis nešališkais, etiškais ir europietiškais principais.

  Sonia Alfano (ALDE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, skirkite man minutėlę.

(Kalbėtoja trumpam užsidengė burną, stengdamasi parodyti, kad negali kalbėti)

Štai kas nutiks Italijoje, jeigu įstatymas, kuris buvo pateiktas ir patvirtintas Italijos Senate praėjusią savaitę, „įstatymo projektas dėl telefoninių pokalbių klausymosi“, bus patvirtintas ir šiame Parlamente.

Šiame įstatymo galią turinčiame potvarkyje draudžiama visiems žurnalistams, tinklaraščių kūrėjams skelbti telefoninių pokalbių turinį. Tai akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai, kurios 11 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas turi teisę į raiškos laisvę ir teisę gauti ir perduoti informaciją.

Norėčiau pateikti vieną pavyzdį, siekdama atkreipti Europos institucijų dėmesį, nes tai – iš tiesų neįtikėtina cenzūros forma. Norėčiau pateikti vieną sukrečiantį, akivaizdų ir realų pavyzdį. Mano tėvas buvo žurnalistas, kurį nužudė mafija, ir per pastaruosius septynerius metus, klausantis telefoninių pokalbių, išaiškėjo tikrosios šios mafijos įvykdytos žmogžudystės aplinkybės. Iš telefoninių pokalbių sužinojome, kad jis mirė, nes toje vietoje, kurioje gyvenome, slapstėsi bėglys. Todėl raginu Europos institucijas atkreipti dėmesį į šį klausimą.

  James Nicholson (ECR). – Ponia pirmininke, norėčiau atkreipti Parlamento narių dėmesį į padėtį, kurioje atsidūrė Šiaurės Airijos regioninė vyriausybė, kuriai Komisija skyrė didesnę nei 60 mln. EUR baudą už vadinamąsias klaidas, padarytas skirstant subsidijas ūkininkams.

Norėčiau aiškiai pabrėžti, kad, nors ir visiškai suprantu, kad reikia griežtai laikytis tinkamos tvarkos, bet per penkerių metų laikotarpį netinkamai paskirstytos lėšos sudarė apie 3 mln. EUR, todėl teigčiau, kad šis sprendimas – labai neteisingas, ir paskirta fiksuoto dydžio, o ne proporcinga bauda, užuot proporcingai ją apskaičiavus.

Visi gerai žinome, kad visoje Europoje vyriausybių departamentuose susiduriama su biudžetiniais apribojimais, todėl, net neturint lakios vaizduotės, galima numanyti, kad tai, be abejonės, pakenks Šiaurės Airijos viešųjų finansų politikai.

Nežinau, kas čia kalčiausias, tačiau suprantu, kad nebūtinai ūkininkai, kurie to nedarė tyčia, ar departamentas, ar kas nors kitas turėtų už tai mokėti, bet dabar, kai valstybė to negali sau leisti, už tai turi būti sumokėta iš Šiaurės Airijos biudžeto.

  Søren Bo Søndergaard (GUE/NGL). – (DA) Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti pirmininkui J. Buzekui už tai, kad savo įžanginėje kalboje paminėjo padėtį Irane. Jis pavadino šią padėtį „keliančia nerimą“. Tai tikriausiai diplomatiškai santūrus teiginys. Padėtis Irane – pasibaisėtina! Žmonės, kovojantys už demokratiją, uždaromi ir kankinami, profesinės sąjungos draudžiamos, religinių mažumų, pvz., bahajų, atstovai įkalinami ištisiems metams, remiantis absurdiškais kaltinimais, ir kiekvieną dieną vykdomos naujos egzekucijos. Be to, daugelis egzekucijų vykdomos viešai, siekiant įbauginti opoziciją ir vyriausybės kritikus. Vis dėlto pirmininkas nepaminėjo to, kad po paskutinės mėnesinės sesijos Parlamente lankėsi Irano užsienio reikalų ministras. Todėl raginčiau biurą aptarti poziciją, kurią turėtume priimti dėl oficialių kraugeriško Irano režimo atstovų vizitų.

  Corneliu Vadim Tudor (NI). – (RO) Prieš kelias savaites po pasaulį buvo išplatintas slapta kamera nufilmuotas vaizdo įrašas. Jorko kunigaikštienė Sarah Ferguson, buvusi Didžiosios Britanijos karalienės marti, prašė 500 tūkst. Didžiosios Britanijos svarų sterlingų kyšio mainais į galimybę nedelsiant susitikti su Princu Andrew, kuris galėsiąs išspręsti iškilusią problemą. Jos vėlesni pasiteisinimai, kad ji neva buvusi girta, nieko neapkvailino, nes tai jos įprastas elgesys.

Kokia nepaprasta technika yra ši paslėpta kamera! Turėtume kiekvienoje šalyje jai pastatyti paminklą. Be jos tikriausiai taip ir nesužinotume apie slaptus detales, apie daugelio visuomenės veikėjų slaptą elgesį.

Prieš du šimtus metų iš Frederiko Didžiojo darbo kambario Sansusi pilyje Napoleonas pasisavino sidabrinį žadintuvą, kurį testamentu Šv. Elenos saloje paliko savo artimam draugui. Tai buvo karo trofėjus.

Šiais laikais karo trofėjai žinomi įgaliojimo, patarnavimo ar rėmimo vardais. Rytų Europa atsidūrė ant bankroto ribos ne tik dėl korupcijos mūsų šalyse, bet ir dėl korupcijos ir šantažo, kuriais naudojasi tam tikri visuomenės veikėjai Vakaruose, ypač bankai. Atėjo metas suvienyti jėgas ir sunaikinti mafiją ir jos atstovus, šiuos išradingus ir sumanius parazitus ...

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją)

  Luis Yáñez-Barnuevo García (S&D). – (ES) Ponia pirmininke, norėčiau pasinaudoti proga ir padėkoti rotacijos tvarka Tarybai pirmininkaujančiai Ispanijai už pastangas per šį šešių mėnesių laikotarpį, įdėtas priimant bendrą poziciją dėl Kubos ir kuriant naujo pobūdžio Europos Sąjungos ir Kubos santykius, kuriuose prioritetas, be abejo, teikiamas žmogaus teisėms ginti.

Šios politikos nevainikavo sėkmė iš esmės dėl Kubos diktatūros nesutaikomumo. Šių metų sausio mėn. Ispanijos pirmininkavimas Tarybai prasidėjo tuo, kad Kubos vyriausybė išvarė Europos Parlamento narį, kuris mėgino įtikinti – visiškai teisėtai, turėdamas visas reikalingas vizas, lankydamasis saloje, – kad didžiausią dėmesį reikia skirti žmogaus teisėms.

Ši nauja Ispanijos vyriausybės pradėta politika anksčiau ar vėliau duos rezultatų.

  Sergej Kozlík (ALDE). – (SK) Vengrijos naujoji dešinioji Ministro Pirmininko V. Orbáno, kuris Vengrijos parlamente turi konstitucinę daugumą, vyriausybė vykdo šiurkštų nacionalizmą. Pats pirmasis naujojo Vengrijos parlamento priimtas teisės aktas buvo dvigubos pilietybės aktas. Jis leidžia vengrų mažumų atstovams kaimyninėse šalyse gauti Vengrijos pilietybę, remiantis vien etnine tapatybe.

Vengrijos vyriausybė atsisakė apsvarstyti šį aktą, kurio tarpvalstybiniai padariniai su kaimyninėmis valstybėmis yra dramatiški. Tai šiurkštus Europos draugiško tautų sambūvio principo pažeidimas. Aukščiausiuose Vengrijos politikos sluoksniuose visiškai atvirai abejojama Trianono sutarties išvadomis ir Europos pokario susitarimu. Bent jau Europoje turėtų nuskambėti pavojaus varpai. Visi kariniai konfliktai mūsų žemyne prasidėjo nuo tokių pastebėjimų.

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE). – (RO) Pasak 2010 m. gegužės 31 d. Italijos laikraščio „La Repubblica“, kai kurios Italijos draudimo bendrovės taiko vadinamąjį pilietybės rizikos mokestį. Šio mokesčio išdava ta, kad piliečiai, gyvenantys šalyse, pasižyminčiose didele migracija, pvz., Rumunijoje ar Bulgarijoje, priversti už automobilio draudimo polisą mokėti daugiau.

Pasak Italijos teisės ekspertų, imigraciją reglamentuojančiuose Italijos teisės aktuose numatyta galimybė be diskriminavimo naudotis paslaugomis, nepaisant pareiškėjo pilietybės.

Šį vakarą norėčiau pasiteirauti Parlamento, ar tokia praktika atitinka Europos teisės aktus dėl diskriminacijos?

  Iliana Malinova Iotova (S&D). – (BG) Šiandien turėjau kalbėti apie Šengeną, tačiau radosi kitas svarbesnis klausimas. Europos Parlamentas ir ministrai suteiks daugiau galių „Eurostat“ atlikti valstybių narių biudžeto auditą. Tuo tarpu Komisijos narys Olli Rehn nurodė, kad į Bulgariją atvyks komanda, kurią „Eurostat“ siųs atlikti pirmąją patikrą, remiantis naujais audito įgaliojimais, nes iškilo abejonių dėl Bulgarijos vyriausybės pateiktų duomenų apie biudžeto deficitą ir skolą. Vien tik per pastarąsias kelias dienas dėl šio pareiškimo Bulgarijos pozicijos pasaulinėse finansų rinkose smarkiai krito.

Dauguma mūsų narių pritaria tam, kad „Eurostat“ būtų suteiktos didesnės galios ir didesnės galimybės atlikti patikrą. Vis dėlto norėtume, kad suteikiant šias galias būtų sukurtas ir mechanizmas, kuriuo nebūtų leidžiama preliminariai vertinti konkrečių valstybių narių biudžetus, nes tai gali pakenkti jų finansiniam statusui. Prieš atliekant tokius vertinimus Komisija privalo atlikti tyrimą, siekdama išsiaiškinti, ar duomenys iš tikrųjų buvo suklastoti ir ar tai padaryta tyčia ar ne.

Akivaizdu, kad, atsižvelgiant į Bulgarijos vyriausybės situaciją, ryšys su Komisija nutrūko ir susidarė įspūdis, kad pateikti duomenys yra neskaidrūs ir neteisingi. Vis dėlto neteisinga išskirti vieną šalį ir remtis jos pavyzdžiu, siekiant pagrįsti sprendimą suteikti „Eurostat“ naujų įgaliojimų, kad būtų atliktas auditas.

  Antonyia Parvanova (ALDE). – Ponia pirmininke, masiniai protestai, kurie įvyko dėl ginčytinų prezidento rinkimų 2009 m. birželio mėn., Irano režimui tapo pretekstu tęsti žmogaus teisių gynėjų persekiojimą ir atsisakyti suteikti teises moterims bei garantuoti religijos laisvę. Pasak kelių organizacijų, įskaitant „Tarptautinę amnestiją“, vyriausiasis Revoliucinės gvardijos žvalgybos tarnybos vadovas sustiprino šalies kontrolę ir reputaciją, kuri nesikeičia metų metus.

Nepaisant to, kad neseniai paleistas 81 kalinys, pagal turimą informaciją kalėjime vis dar yra 450 kitų kalinių, kurių dauguma buvo nuteisti gėdinguose porinkiminiuose teismuose. Kaip pranešama, vien tik birželio mėn. Irane įvykdytos 22 egzekucijos. Manau, kad Europos Parlamentas turi parodyti tvirtą solidarumą su iraniečiais. Negalime ignoruoti žmogaus teisių pažeidimų ir, remiantis 2010 m. vasario 10 d. Europos Parlamento rezoliucija, siūlau pradėti remti žmogaus teisių gynėjus, suteikiant jiems laikiną prieglobstį. Be to, Europa turėtų dar kartą paraginti Iraną įvesti mirties bausmės moratoriumą, remiantis Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijomis.

  Diane Dodds (NI). – Ponia pirmininke, šiame Parlamente norėčiau išreikšti savo susirūpinimą Šiaurės Airijoje plintančiu terorizmu.

Kai kurie nariai galbūt žino, kad neseniai nužudytas Bobby Moffat. B. Moffatą vidurdienį Belfaste Shankhillo gatvėje nušovė, kaip spėjama, su vadinamosiomis lojalistų sukarintomis organizacijomis susiję asmenys tuo metu, kai jauni ir seni žmonės apsipirkinėjo ar vaikščiojo gatve, rūpindamiesi savo kasdieniais reikalais.

Šio bailaus poelgio kaltininkai, nors jų skaičius ir nedidelis, mano, kad teisingumą galima vykdyti žudant, mušant ir bauginant. Šiomis dienomis vyriausiasis Šiaurės Airijos policijos vadas pareiškė, kad respublikonų teroro išpuolių grėsmė yra didžiausia per daugelį pastarųjų metų.

Esu įsitikinusi, jog nariai pritars man, kad šis Parlamentas turi palaikyti gerus Belfasto Shankhillo gatvės gyventojus ir didžiąją daugumą Šiaurės Airijos gyventojų, pasmerkdamas šią žmogžudystę, ir kartu su jais stoti į kovą su visomis terorizmo formomis.

  Nuno Teixeira (PPE). – (PT) Šiuo metu rengiamas Europos Sąjungos, Kolumbijos ir Peru laisvosios prekybos susitarimas, kuriuo bus dar labiau atverta mūsų rinka žemės ūkio produktams ir kurie labai svarbūs mūsų atokiausiems regionams. Tai – bananai, romas ir cukrus.

Susitarimu bus sudarytos galimybės Europos įmonėms lengvai patekti į pagamintų produktų rinką šiose dviejose šalyse ir sukurta nauda toms valstybėms narėms, kurios eksportuoja aukštąsias technologijas ir importuoja žemės ūkio produkciją. Tačiau susitarimu bus padaryta reali žala visiems atokiausiems regionams, kurie yra labai pažeidžiami. Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius vien tik Kanarų salos prarado apie 20 proc. bananų rinkos.

Norėčiau aiškiai pabrėžti, kad nesame priešiškai nusiteikę prieš šį susitarimą. Tik norime, kad būtų atliktas šio susitarimo poveikio vertinimas labiausiai pažeidžiamiems regionams, pvz., Madeiros ir Kanarų salų bananų augintojams, ir kad būtų taikomos kompensacinės priemonės, kuriomis būtų sumažinta daroma žala.

  Edit Bauer (PPE). – (HU) Vidurio Europos regionas kenčia nuo potvynio, kurio mastas turbūt neturi precedento. Kartu su Lenkija, Vengrija ir Čekija nuo potvynio smarkiai nukentėjo ir Slovakija. Todėl šiuo metu Europos Sąjungos solidarumas ypač svarbus. Labai svarbu, kad būtų greitai suteikta pagalba. Norėčiau paraginti Komisiją sutelkti visus turimus išteklius, kad būtų sumažinta žala, nes nė viena valstybė narė neturi reikiamų rezervų tokiai didžiulei žalai atitaisyti.

Kitas klausimas, į kurį norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, tai iš Slovakijos Pilietybės įstatymo pakeitimo kylanti tų žmonių diskriminacija, kurie po liepos 17 d. galės priimti dvigubą pilietybę, neatsižvelgiant į tai, ar tai kitos valstybės narės, ar trečiosios šalies pilietybė. Pagal šį naująjį įstatymą piliečiai, priėmę dvigubą pilietybę, netenka galimybės eiti daugybės pareigų, pvz., jie negalės būti valstybės pareigūnai ar net dirbti gaisrininkais, nes kels grėsmę valstybei. Tokia piliečių diskriminacija visiškai nepriimtina.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D). – (RO) Per ateinančius devynis mėnesius Komisija, valstybės narės ir Europos Parlamentas sukurs būsimą centrinį TEN-T tinklą ir mazgus, sujungsiančius ES kaimyninių šalių transporto tinklus. TEN-T sistemos kūrimas, įskaitant ir infrastruktūrą, ir transporto paslaugas, privalo būti svarbi strategijos „Europa 2020“ dalis. Europos Sąjungos vidaus rinka ir ekonominė bei socialinė sanglauda priklauso nuo veiksmingos, saugios ir sąveikaujančios transporto infrastruktūros. ES reikia greitųjų traukinių infrastruktūros, kuri padėtų aptarnauti visas ES sostines ir didžiuosius Europos miestus. Ja taip pat turi būti modernizuota jūrų ir upių uostų infrastruktūra.

Raginu Komisiją, atsižvelgiant į būsimas finansines perspektyvas, padidinti biudžetą, skiriamą transeuropinei transporto sistemai vystyti, nuo 11 proc. sanglaudos politikos biudžeto iki mažiausiai 20 proc., bei padėti mažinti atotrūkį tarp vidurio ir pietryčių Europos Sąjungos valstybių transporto infrastruktūros plėtros atžvilgiu. Taip pat prašau Komisijos padidinti tarpvalstybinėms atkarpoms bendro finansavimo normą iš TEN-T biudžeto, kad paskatintume valstybes nares investuoti į TEN-T infrastruktūrą.

  Graham Watson (ALDE). – Ponia pirmininke, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į Indijos Manipūro valstijos blokadą. 39-tas greitkelis, jungiantis valstiją su likusia Indija, užblokuotas nuo balandžio 12 d. Dėl šios blokados maistas, degalai ir medicininės atsargos nepasiekia maždaug pustrečio milijono žmonių; ligoninės priverstos atidėti visas operacijas, išskyrus skubias; juodojoje rinkoje būtiniausių prekių kaina pakilo 300 proc.; labiausiai kenčia pusė milijono jaunesnių nei aštuoneri metai vaikų.

Kelią užblokavo Naga genties žmonės, būtent Visų Naga studentų asociacija. Manau, kad Parlamentas kartu su manimi paragins Indijos vyriausybę nedelsiant siekti bendro sprendimo ir panaikinti Ginkluotųjų pajėgų (specialiųjų įgaliojimų) aktą, kad būtų baigta humanitarinė krizė, kuri beveik tokia pat rimta kaip ir krizė Gazoje.

  László Tőkés (PPE). – (HU) Ponia pirmininke, potvyniai niokoja Vengriją ir kaimyninę Slovakiją. Beveik tuo pačiu metu abiejose šalyse rengiami parlamento rinkimai. Šie lygiagrečiai vykstantys įvykiai verčia susimąstyti apie dviprasmišką metaforą. Plačiai bendradarbiaudami, kad padėtume potvynio nusiaubtoms teritorijoms, negalime negalvoti apie buvusio Rytų bloko šalis, kurias nusiaubė komunizmas. Mano paties šalis, Rumunija, yra viena iš tų, kurioje stengiamasi įveikti pokomunistinę krizę.

Reikšdamas užuojautą tiems, kurie nukentėjo nuo potvynio, raginu Europos Sąjungą ir Parlamentą suteikti skubią ir veiksmingą materialinę pagalbą. Džiaugiuosi, kad Vengrijoje ir Slovakijoje rinkimus laimėjo antikomunistinės partijos. Prašau Europos Parlamento prisidėti prie mūsų šalių pastangų, įveikiant nesantaiką kurstančios komunistinės praeities palikimą.

  George Sabin Cutaş (S&D). – (RO) Europos Komisija rengia Žaliąją pensijų knygą, kuria naudosis Europos vykdomosios institucijos, siekdamos skatinti diskusijas Europos pensijų strategijos klausimu. Pagrindinių šios strategijos principų tikslas privalo būti demografinių ir biudžetinių problemų, su kuriomis susiduria valstybės narės, sprendimas. Turint galvoje senėjančią Europos Sąjungos populiaciją, spaudimas, daromas viešųjų finansų politikai, per ateinančius metus smarkiai padidės.

Nepaisant politinės padėties valstybėse narėse, pagrindinis tokios strategijos prioritetas turi būti tinkamo gyvenimo lygio užtikrinimas į pensiją išėjusiems asmenims. Privalome nepamiršti, kad pensininkai yra priklausoma socialinė grupė. Daugeliu atvejų dėl senyvo amžiaus jie neturi galimybės rinktis alternatyvaus pajamų šaltinio ir darbo. Todėl raginu, kad šis prioritetas būtų pagrindinis šio dokumento tikslas.

  Alajos Mészáros (PPE). – (HU) Šį mėnesį minime 90-ąsias Trianono sutarties pasirašymo metines. Remiantis Trianono sutartimi, istorinė Vengrija prarado du trečdalius savo teritorijos ir daugiau nei pusę savo populiacijos. Milijonai vengrų, nepalikdami savo tėvynės, atsidūrė svetimos valstybės valdžioje. Tačiau privalome susitaikyti su šia neteisybe, kuriai nėra lygių dabartinės Europos istorijoje, ir dėl laimingos ir bendros Europos ateities privalome nuolankiai kęsti šią padėtį. Nesiruošiame keisti sienų, kad išspręstume padalintų teritorijų klausimą, tačiau norime paprašyti vieno dalyko – pagarbos mūsų kalbai ir kultūrai, taip pat galimybės laisvai kalbėti savo kalba ir puoselėti mūsų kultūrą. Deja, šiuo metu mes, Slovakijos vengrai, negalime būti visiškai patenkinti. Naujosios Vengrijos vyriausybės sprendimas suteikti teisę į dvigubą pilietybę už Vengrijos sienų likusiems vengrams – tik simbolinis gestas, kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į esminę vengrų tautos vienybę. Tai nekelia jokios grėsmės kaimyninėms šalims, todėl prašome, kad būtų sudaryta galimybė atitinkamiems piliečiams priimti šį siūlymą be jokių sąlygų.

  Frédéric Daerden (S&D). – (FR) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau pažymėti, kad šiais Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais pasiekta kovos su skurdu sėkmė. Iš tiesų Užimtumo ir socialinių reikalų ministrų taryboje ministrai nustatė ir patvirtino kiekybinį kovos su skurdu tikslą – dvidešimčia milijonų sumažinti žmonių, kuriems gresia skurdas, skaičių.

Belgijos Ministro Pirmininko pavaduotoja L. Onkelinx, kuri atsakinga už socialinius reikalus, nurodė šį kiekybinį tikslą kaip vieną iš pagrindinių savo tikslų, ir diskusijose Europos Parlamento vardu pritariau šiam siekiui. Dirbdama kartu su kitais ministrais Taryboje, L. Onkelinx padarė viską, siekdama užtikrinti, kad būtų nustatytas šis tikslas.

Belgijos vyriausybė pasiryžusi siekti, kad būsimas pirmininkavimas Tarybai būtų sėkmingas, ir įvykdyti savo socialinės programos tikslus, nepaisant dabartinės institucijų padėties. Sprendžiant iš mūsų rinkimų rezultatų, esu įsitikinęs, kad būsimas Belgijos pirmininkavimas Tarybai bus aktyvus, ir jo laikotarpiu bus siekiama šių socialinių tikslų.

  Petru Constantin Luhan (PPE). – (RO) 2010 m. atnešė naujų potvynių Dunojaus upės regione, dėl kurių vietos bendruomenės patyrė materialių nuostolių, o padariniams mažinti sunaudota daug išteklių. Potvynių poveikis prie Dunojaus upės įsikūrusioms įmonėms – svarbus aspektas, kuris turi atsispindėti ES Dunojaus regiono strategijoje.

Naujausiose diskusijose, kurios vyko Rumunijoje, Konstancoje, atkreiptas dėmesys į naują valstybių narių susirūpinimą dėl Dunojaus upės regiono ekonominės ir socialinės plėtros. Kartu šie siūlymai turi būti pagrįsti naujoviškomis priemonėmis, kurios padėtų sumažinti potvynio padarytus materialius nuostolius.

Priešingu atveju šie regionai susidurs su vis augančiais nuostoliais, tiek veikiančių įmonių veiklos, tiek kuriamo vystymosi potencialo atžvilgiu. Šiems regionams reikia paramos, kad juose būtų galima įveikti šiuos sunkumus ir kaip įmanoma labiau sumažinti Dunojaus potvynio padarytus nuostolius.

  Edward Scicluna, pranešėjas. − (MT) Norėčiau kreiptis į šį Parlamentą labai svarbiu klausimu, kuris sudaro demokratijos principų pagrindą. Tai žodžio laisvė.

Kaip Parlamento narys, esu įsipareigojęs pabrėžti savo demokratines teises, informuodamas rinkėjus apie savo darbą Parlamente žiniasklaidos priemonėmis, įskaitant televizijos programas. Įstatymuose numatyta, kad transliuotojas, kaip reguliuojanti įstaiga, turi užtikrinti politinę pusiausvyrą įvairiose programose, kurias transliuoja įvairios privačios televizijos stotys. Nereikalaujama, kad kiekviena atskira programa būtų parengta taip, kad asmuo, pasirodydamas savarankiškai, negalėtų išreikšti savo požiūrio viešosios politikos klausimais. Nepaisant to, tris kartus buvau apkaltintas pažeidęs įstatymą, – televizijos stočiai buvo skirta bauda už tai, kad transliavo pranešimus, kuriuos parengiau Europos Parlamentui, – absurdiškai teigiant, kad savo paties programoje sukūriau disbalansą. Už šių sprendimų slypi klaidinga nuomonė, kad balanso reikia siekti ne skatinant pliuralizmą ir (ar) raginant tuos žmones, kurių politinės pažiūros skirtingos, atvykti ir išsakyti savo nuomonę, o trukdant jiems tą daryti.

Daugelis maltiečių, kurie turėjo didelių troškimų Europos Sąjungos ir jos vertybių atžvilgiu, nusivylę tuo, kad tada, kai atsiranda nerimą keliančių aplinkybių, pasitelkiama cenzūra.

Ponia pirmininke, prašau Parlamento ginti mano, kaip Europos piliečio ir Europos Parlamento nario, demokratines teises.

  Milan Zver (PPE). – (SL) Vienoje iš paskutinių savo kalbų pabrėžiau vieną problemą, kuri patvirtinta keliuose tyrimuose. Tai atgalinis demokratijos procesas, vykstantis ir Europos Sąjungoje, ir pasaulyje.

Šiandien norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad žiniasklaidos laisvę ištiko panašus likimas. Net kai kuriose išsivysčiusiose šalyse vyksta šis atgalinis procesas, o kai kuriose naujose valstybėse narėse, kuriose vis dar kuriama tvari demokratija, tai ypač aktualu.

Vienintelis pavyzdys, kurį pateiksiu, yra mano tėvynė Slovėnija. Per pastaruosius metus ji krito žemiau septyniomis pozicijomis pagal „Reporterių be sienų“ pateiktą žiniasklaidos laisvės vertinimą ir trimis pozicijomis pagal „Laisvės rūmų“ vertinimą.

Būtent šiose pereinamojo laikotarpio šalyse žurnalistai yra labiausiai pažeidžiami ir greičiausiai pasiduoda žiniasklaidos savininkų, politinių jėgų ir kapitalo įtakai. Jie pažeidžiami, nes jų socialinė padėtis nėra užtikrinta, ir jiems trūksta profesinės kompetencijos, patirties ir t. t.

Mano nuomone, šios bendros tendencijos neturi likti nepastebėtos. Todėl raginu Europos Komisiją ir valstybes nares parengti veiksmingą kovos strategiją, kuri suteiktų žiniasklaidai daugiau laisvės. Informacijos objektyvumas nėra tik vienas iš demokratijos ramsčių, tai ir viena iš pagrindinių žmogaus teisių.

  András Gyürk (PPE). – (HU) Ponia pirmininke, kovo mėn. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje Kuba raginama išlaisvinti politinius kalinius. Tokia pozicija priimta po to, kai vienas areštuotasis tragiškai mirė per bado streiką. Kubos režimo atstovai reagavo ciniškai ir pareiškė, kad nepasiduos tarptautiniam spaudimui. Atsižvelgiant į šį precedentą, nesuprantama, kad Ispanijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu vis labiau girdime, kad Europos Sąjunga turi peržiūrėti savo strategiją dėl Kubos.

Iš esmės argumentas yra toks, kad pasaulis pasikeitė, ir mes privalome sušvelninti savo požiūrį. Iš tiesų per pastaruosius metus daug kas pasikeitė, tačiau Kubos despotiška diktatūra išliko. Todėl būtina draugiškų ES ir Kubos santykių atkūrimo sąlyga privalo ir toliau likti ta, kad komunistinio režimo atstovai pirmieji žengtų žingsnį ir kuo greičiau paleistų politinius kalinius. Ponios ir ponai, bendros ES užsienio politikos gera reputacija negali būti suteršta žmogaus teisių srities kompromisais. Mūsų bendra užsienio politika turi būti grindžiama nuoseklumu ir patikimumu.

  Tamás Deutsch (PPE). – (HU) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, milijonai Europos piliečių tikisi, kad priimsime skubių sprendimų. Vidurio Europoje siaučiančių potvynių aukos ir milijonai europiečių, atsidūrusių sunkioje padėtyje, stebi mus, laukdami ir tikėdamiesi pagalbos. Per pastarąsias savaites milijonų lenkų, čekų, slovakų ir vengrų gyvenimą sutrikdė Vidurio Europoje prasidėję potvyniai ir stichinės nelaimės. Vengrų patarlė sako, kad tas, kas duoda greitai, duoda dvigubai. Panašu, kad Europos Parlamentas pateisino šį lūkestį. Parengtas pagalbos teikimo siūlymas ir jau šią savaitę bus siūloma jį priimti. Tikimės, kad Europos Komisija taip pat imsis tokių pat skubių ir veiksmingų priemonių, kad suteiktų tinkamą materialinę pagalbą Vidurio Europos piliečiams, padėdama jiems atsistatyti.

  Cristina Gutiérrez-Cortines (PPE). – (ES) Ponia pirmininke, kalbu Europos mokyklų mokinių, kurių kvalifikacija nepripažįstama Ispanijos Švietimo ministerijos, vardu.

Beveik visi šie mokiniai – Ispanijos pareigūnų vaikai. Jie diskriminuojami ir su jais elgiamasi neteisingai. Remiantis atitikties lentele, kurią neseniai patvirtino Ispanijos ministerija, iš mokinių, kurie mokėsi Europos mokyklose, pažymių atimamas vienas arba pusė balo. Be to, šie berniukai ir mergaitės kalba užsienio kalbomis. Tai reiškia, kad jiems mėginant siekti laipsnių, kuriems taikomas aukštas ribinis pažymys, jie lieka už sistemos ribų.

Manome, kad tai iš esmės neteisinga. Visų pirma norėčiau atkreipti dėmesį, kad Ispanija pasirašė visus susitarimus ir konvencijas, tačiau jų nesilaiko. Antra, tai iš esmės diskriminacija. Valstybė negali teigti esanti europietiška, jeigu su mokiniais iš Europos mokyklų elgiasi neteisingai ir juos diskriminuoja.

  Nuno Melo (PPE). – (PT) Ponia pirmininke, norėčiau pateikti skundą ir prašymą. Skundas susijęs su kenkimu aplinkai: 2001 m. ir 2002 m. laikotarpiu tankiai apgyvendintoje šiaurės Portugalijos teritorijoje esančiame atvirame sąvartyne buvo išmesta 320 tūkst. tonų labai pavojingų atliekų, kurios užteršė dirvožemį ir vandenį. Šiose atliekose ypač dideli švino, cinko, kadmio, chromo ir arseniko kiekiai. Nors Portugalijos nacionalinės institucijos apie tai buvo įspėtos, jos nesiėmė jokių veiksmų.

Tiesą sakant, per šią kadenciją socialistų vyriausybė Portugalijos Parlamento nariui pateikė atsakymą, kad jokių veiksmų nebuvo imtasi, nors per praėjusią kadenciją kitas socialistų aplinkos apsaugos ministras užtikrino, kad tai bus padaryta. Todėl, ponia pirmininke, raginu Europos institucijas įsikišti, sprendžiant šį klausimą. Jau kreipiausi į Europos Komisiją, prašydamas įsikišti. Šiandien pateikiu savo skundą Europos Parlamentui ir tikiuosi, kad Parlamentas aptars ir balsuos dėl ketinamos pateikti rezoliucijos, kad žmonių sveikatai negrėstų pavojus.

  Salvatore Iacolino (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, be jokios abejonės, lyčių lygybės nepasieksime, nukeldami datą, kai moterų pensinis amžius bus pailgintas iki 65 metų, į 2012 m. Iš pradžių buvo numatyta, kad tai bus laipsniškas procesas, ir vyrų bei moterų pensinis amžius Italijoje bus suvienodintas tik 2018 m.

Nors vyriausybė tą patvirtino iš karto, tai nereiškia, kad neturėtume abejoti šiuo skubotu ir labai nepagrįstu sprendimu. Kiekviena socialinės gerovės sistema turi savo ypatybių ir lankstumo, ir bet kokiomis garantuotomis sutaupytomis lėšomis privalo būti užtikrintos aktyvios kompensacinės priemonės, skirtos moterims paremti.

Dėl pastebėjimo, kurį pateikė S. Alfano, apie telefono pokalbių klausymąsi Italijoje norėčiau pabrėžti, kad įstatymas dar nepriimtas. Yra parengtas tik įstatymo projektas, kuriame siekiama balanso tarp teisės į spaudos laisvę, kuri yra neliečiama, ir teisės į privatumą. Italijos Parlamentas atsižvelgs į visus šiuos esminius dalykus.

  Anna Záborská (PPE). – (SK) Birželio 3 d. nužudytas arkivyskupas Luigi Padovese, Turkijos katalikų bažnyčios atstovas. Norėčiau išsakyti dvi pastabas.

Tragedija aiškinama, remiantis pažįstama formuluote, – nestabilios psichikos žudikas. Tas pats argumentas buvo pateiktas ir aiškinant kitas „religines“ žmogžudystes, įvykdytas Turkijoje. Išvada buvo nurodyta beveik iš karto, kai buvo pradėtas tyrimas. Lengviausia ignoruoti visą reikalą ir klasifikuoti kaltininkus kaip religinius ekstremistus.

Antra, esu nustebusi, kad joks aukštesnio rango Europos politikas nereagavo politiniu lygmeniu, išskyrus Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pirmininką. Tai rodo, kad žiniasklaidos darbas duoda vaisių. Kai reikalas susijęs su katalikais, jie reaguoja taip, kaip jiems labiausiai priimtina – arba tyli, arba pradeda neapykantos kampaniją.

Norėčiau paprašyti Europos institucijų ne tik atidžiai stebėti šios žmogžudystės tyrimą, bet ir derybų procese didžiausią dėmesį skirti krikščionių persekiojimo ir žmogaus teisių pažeidimų Turkijoje klausimams.

  Joe Higgins (GUE/NGL). – Ponia pirmininke, šįvakar vaikai, moterys ir vyrai iš trijų skirtingų Dublino darbininkų klasės bendruomenių – Coolock, Crumlin ir Sean McDermott gatvės Šiaurės Dublino vidiniame mieste – protestavo prie Dublino miesto tarybos, beviltiškai mėgindami pasipriešinti viešųjų baseinų, kuriems išlaikyti taryba tvirtina neturinti lėšų, uždarymui.

Šiose bendruomenėse nedarbo lygis ypač aukštas, poilsio vietų ir taip labai mažai, todėl šių baseinų uždarymas prilygsta barbariškam socialinio vandalizmo aktui. Gresiantis baseinų uždarymas atspindi žiaurų viešųjų išlaidų mažinimą, kurį vykdo Airijos vyriausybė, tam visiškai pritariant ES Komisijai.

Išlaidos šiems baseinams išlaikyti per metus galbūt sudarytų 1 mln. EUR. Tuo tarpu Airijos vyriausybė dosniai dalija 30 mlrd. EUR bankams ir supirkėjams rekapitalizuoti. Neįtikėtina, tačiau Dublinas pripažintas 2010 m. Europos sporto sostine! Prisijungiu prie šių bendruomenių reikalavimo, kad baseinai ir toliau veiktų; tegul poilsio vietos būna atviros darbininkų klasės atstovams – verčiau uždrauskime obligacijų pirkėjų ir turėtojų veiklą.

  Pirmininkė. − Diskusijos šiuo klausimu baigtos.

25. Išvestinių finansinių priemonių rinkos. Būsimi politikos veiksmai (trumpas pristatymas)

  Pirmininkė. − Kitas klausimas – Werner Langen pranešimas (A7-0187/2010) Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto vardu dėl išvestinių finansinių priemonių rinkos: būsimi politikos veiksmai (COM(2009)0563 – 2010/2008(INI)).

  Werner Langen, pranešėjas. – (DE) Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti kolegoms nariams, padėjusiems man parengti labai išsamų pranešimą, laikantis Komisijos komunikato, už jų norą siekti kompromiso ir už tai, kad ne paprasčiausiai susitarėme dėl minimalaus sprendimo, o dėl įgyvendinamų kompromisų.

Taip pat norėčiau padėkoti Komisijos nariui M. Barnier’iui už tai, kad jis siekia praktiškų veiksmų šiuo atžvilgiu. Reikia paraginti C. McCreevy, jūsų pirmtaką, pone M. Barnier, imtis veiksmų. Dėl jūsų esame įsitikinę, kad sparčiai, patikimai ir teisingai pateiksite siūlymus dėl finansų rinkų reguliavimo ir galėsite kartu su mumis juos įgyvendinti. Galiu pasakyti tik tiek, kad elgiatės teisingai, nelaukdamas visų delsiančių arba griaunančios Tarybos įtakos. Jūsų pusėje – Parlamentas su aiškia ir teisinga išvestinių priemonių rinkų reguliavimo pozicija.

Didele balsų dauguma – 43 už, 1 prieš, 1 susilaikė – komitete priėmėme pranešimą, ir kai kurie profesionalūs stebėtojai iš kitų valstybių narių buvo nustebę, kad po tokių prieštaringų diskusijų pateiktas toks reglamentas, kuris susilaukė tokios didžiulės paramos. Visi stengėsi rasti tinkamų kompromisų, net ir tais dviem klausimais, kurie iki šiol buvo ginčytini: valdymas, tarpuskaitos centrams taikytinos sąlygos ir, antra, formuluotė dėl reguliavimo, dėl kurio intensyviai diskutavome ir ginčijomės, trečiosiose šalyse. Šiandien prasidėjo viešosios konsultacijos dėl dviejų antrinių sričių (po šios popietės galima gauti visus dokumentus). Pirma, tai skolintų vertybinių popierių pardavimas ir, antra, išvestinės priemonės ir rinkos infrastruktūra. Manau, kad šiam reguliavimui reikia griežtesnių taisyklių, ir, kad iš dalies įveikus pirmąjį finansų rinkos krizės etapą ir dar tik rengiantis įveikti antrąjį etapą, turėtume neleisti, kad didžiulė rinka, apimanti dvylika kartų didesnį už bendrąjį pasaulinį produktą, liktų nereguliuojama. Tai apima ne biržos išvestines priemones ir kitus klausimus, nes visi žinome, kad tai ne visas finansų rinkos reguliavimas, o tik jo dalis.

Finansų rinkos krizė ir išvestinės finansinės priemonės, kuriomis nėra prekiaujama akcijų rinkoje, be abejonės, tik pagilino krizę. Jungtinių Amerikos Valstijų taikomos apskaitos taisyklės ir vidinių bankininkystės operacijų tinklas užtemdė skaidrumą, ir pirmiausia kredito įsipareigojimų apsikeitimo sandoriai pelnė blogą vardą.

Graikijos atveju taip pat nėra jokių įrodymų, kad krizė kilo dėl kredito įsipareigojimų nevykdymo apsikeitimo sandorių. Priešingai, ganėtinai aišku, kad pagrindinė priežastis buvo ne spekuliantai, o valstybių narių įsiskolinimo problemos. Todėl galėsime išspręsti problemą, jei išspręsime įsiskolinimo problemas.

Iš pastarųjų kelerių metų patirties paaiškėjo ir kita problema. Tai šešių didžiausių institutų įtakos rinkoje problema. Šie šeši didžiausi institutai – iš kurių trys yra Europoje, o kiti trys – JAV – valdo 80 proc. išvestinių priemonių rinkos. Prisiminkime 1992 m. patirtį, kai buvo spekuliuojama Didžiosios Britanijos svaru ir kai Soros vardu buvo sutrukdytas Didžiosios Britanijos svaro susiejimas su euru, taip pat patirtį tų pavienių kampanijos dalyvių, kurie tuo metu pastebėjo, kad kai kuriems centriniams bankams teko išnaudoti visus savo išteklius.

Rinkai reikia taisyklių. Ji turi būti griežtai reguliuojama ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nutarimai, iš viso apimantys 48 atskirus klausimus, iš kurių išvestinių finansinių priemonių standartizavimas, sandorių duomenų saugyklos, pagrindinės sandorio šalies tarpuskaita, prekybos vietų organizavimas, rinkos vientisumo stiprinimas ir rinkos priežiūra, išvestinės finansinės priemonės, skirtos įmonėms ir galutiniams vartotojams, privalo būti reguliuojami atskirai, taip pat reikia minėtų nuosavybės reguliavimo taisyklių.

Galiausiai, norėčiau jus, Komisijos nary, užtikrinti, kad turėsite besąlygišką Parlamento daugumos paramą. Nestovėkite gale ir nesekite visiems kitiems iš paskos, o eikite priekyje, ir mes eisime šalia jūsų.

  Kay Swinburne (ECR). – Ponia pirmininke, teigiamai vertinu pono W. Langeno pranešimą kaip pirmuosius žingsnius sunkiame kelyje į išvestinių finansinių priemonių reguliavimą. Labai aiškiai pamatėme, kad skaidrumo stoka šioje srityje gali sukelti nežinomos rizikos mūsų finansų sistemoje augimą. Vis dėlto W. Langeno pranešime taip pat pripažįstama, kad išvestinių finansinių priemonių produktai gali pasitarnauti ir priešingam tikslui – gali išsklaidyti riziką įmonėms – ir mažoms, ir didelėms, – kurios bus ekonomikos atsigavimo Europoje pagrindas.

Džiaugiuosi, kad Parlamentas aiškiai išsakė savo nuomonę dėl to, kad galutiniai vartotojai būtų atleisti ne tik nuo tarpuskaitos, bet ir nuo išvestinių priemonių užtikrinimo bei nuosavoms lėšoms keliamų reikalavimų. Nors nesutinku su viskuo, kas teigiama galutiniame W. Langeno pranešime, visų pirma dėl tam tikrų produktų uždraudimo, nes manau, kad reikia atlikti gerokai daugiau tyrimų, šiuo klausimu siekiant išvengti, kad finansinių paslaugų srities novatoriai galėtų paprasčiausiai pervadinti ar sukurti dar sudėtingesnius produktus, kad apeitų per daug griežtas taisykles, vis dėlto esu įsitikinusi, kad teisėkūros procesas Europoje ir pasaulyje tęsiasi ir kad surasime įvykdomą ir veiksmingą sprendimą dėl išvestinių finansinių priemonių.

  Elena Băsescu (PPE). – (RO) Pirmiausia norėčiau pasveikinti W. Langeną įdėjus daug pastangų, rengiant šį pranešimą. Išvestinės finansinės priemonės laikomos viena iš pagrindinių priežasčių, sukėlusių finansų krizę. Siekdama užkirsti kelią naujoms krizėms, Komisija parengė išvestinių finansinių priemonių rinkos siūlymus, kuriais būtų sumažinta šių priemonių keliama grėsmė Europos ekonomikai.

Siekiant atkurti pasitikėjimą finansų rinkomis, reikia teisinės sistemos, kuri padidintų skaidrumą ir padėtų rinkos dalyviams tiksliai įvertinti susijusią riziką. Trumpalaikiu laikotarpiu sandorio šalies rizikos mažinimas – labai svarbus tikslas. Tai galima pasiekti, dažniau naudojant pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitą. Sandoriai, siekiant padidinti skaidrumą, turi būti centralizuojami per pagrindinę sandorio šalį.

  Michel Barnier, Komisijos narys. − (FR) Ponia pirmininke, gerbiami Europos Parlamento nariai, pirmiausia norėčiau padėkoti W. Langenui už jo pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų reikalų komitetui. Tai laiku parengtas, aukštos kokybės pranešimas, kuris svarbus ekonominiu ir politiniu požiūriu. W. Langen iškėlė visus reikiamus klausimus – tai nestebina, jeigu pažįstate jį taip gerai, kaip aš, – o jo pasirinktas ir siūlomas požiūris yra plataus užmojo. Manau, kad toks požiūris, sprendžiant šį klausimą, yra teisingas, atsižvelgiant į klausimo finansinę ir ekonominę svarbą.

Gerbiami nariai, visi suprantate, kad, diskutuodami apie išvestinių finansinių priemonių rinką, turime omenyje rinką, vertą 600 trln. JAV dolerių, ir produktus, kuriuos kasdien naudoja ne tik bankai, bet ir įmonės, kad padengtų potencialius valiutų keitimo kurso ir palūkanų normų svyravimus ar nepastovias naftos kainas.

Kaip minėjo K. Swinburne, šie produktai naudingi mūsų ekonomikai, tačiau kartu jie gali būti rizikos šaltinis, ir šiuo metu jiems netaikomos jokios skaidrumo ar registravimo formos. Turime pakeisti šią padėtį, ir būtent tai savo pranešime siūlo W. Langen. Šią poziciją Komisija paskelbė 2009 m. spalio mėn. išvestinių finansinių priemonių rinkų komunikate, kurį, kaip tikriausiai pamenate, asmeniškai patvirtinau Parlamente 2010 m. sausio 13 d. Tai rodo, pone W. Langenai, kad ketinu, kaip minėjau ir sausio 13 d., sėdėti ne keleivio, o vairuotojo vietoje.

Būtent tokį tikslą turėdamas galvoje, norėčiau patvirtinti savo ketinimą šią vasarą – tiksliau sakant, rugsėjo mėn. pradžioje – pateikti ne biržos išvestinių priemonių teisėkūros siūlymą. Tikslai aiškūs: padidinti skaidrumą, įgyvendinti bendrą standartizacijos procesą ir sustiprinti rinkas.

Tačiau tai privalome daryti skubiai, veiksmingai ir be jokių improvizacijų. Parlamento atliktas įvertinimas jau parengtas; man pavaldžios tarnybos dirbo kelis mėnesius ir joms pavyko užmegzti nuolatinį dialogą su visomis susijusiomis šalimis. Tiesą sakant, šiandien pradėjome viešas konsultacijas, siekdami užbaigti mūsų siūlymus tam tikrais konkrečiais aspektais. Norėčiau paminėti, pvz., kriterijus, kurie turi būti patvirtinti, kad išvestinių finansinių priemonių tarpuskaita taptų privaloma; ne visos išvestinės priemonės gali būti standartizuotos.

Antra, riziką ribojančių reikalavimų, kurie turi būti taikomi tarpuskaitos centrų atžvilgiu, lygmuo ir rūšis; E. Băsescu šį klausimą iškėlė pagrįstai. Šie tarpuskaitos centrai turėtų suteikti mums galimybes mažinti sisteminę riziką, ir, sudarydami jiems visas reikiamas sąlygas atlikti šią funkciją, privalome elgtis labai apdairiai, kad jiems pavyktų tai padaryti.

Trečia, sąlygos, pagal kurias tarpuskaitos centrai trečiosiose šalyse galėtų siūlyti šias paslaugas Europoje. Kitas klausimas – potencialus funkcinis tarpuskaitos centrų ir sandorių duomenų saugyklų suderinamumas; tai pagrindinės infrastruktūros, nes jose bus kaupiama visa informacija apie sandorius. Kaip turėtume jas reguliuoti? Ar turėtume reikalauti, kad jos būtų sukurtos Europos Sąjungoje? Visus šiuos klausimus atidžiai išnagrinėsime ir turėtume skirti daugiau dėmesio atsakymams, kuriuos ketiname pateikti. Vertindami poveikį ir teikdami teisėkūros siūlymą, atsižvelgsime ir į šios konsultacijos rezultatus.

Norėčiau pabrėžti dar keletą konkrečių dalykų, kurie pateikti W. Langeno pranešime. Pirma, atkreipiau dėmesį į Europos Parlamento susirūpinimą dėl tarpuskaitos centrų nuosavybės ir per didelės šių tarpuskaitos centrų vartotojų kontrolės rizikos. Aš, kaip ir jūs, pone W. Langenai, norėčiau numatyti bet kokius galimus interesų konfliktus, tačiau turime atsižvelgti į pagrindines Europos Sąjungos taisykles, taikytinas laisvės investuoti srityje, o šios taisyklės nelabai atitinka tarpuskaitos centrų nuosavybės reguliavimą. Tačiau toliau nagrinėsime šį klausimą.

Tai svarbus klausimas ir nenorėčiau jo vengti. Iškėliau šį klausimą per konsultacijas ir bet kokiu atveju reikia griežto valdymo mechanizmų, kad būtų užkirstas kelias visiems galimiems interesų konfliktams.

Be to, pastebėjau, jog teikiate pirmenybę, kad tarpuskaitos centrai ir centrinės duomenų saugyklos būtų įkurtos Europoje. Asmeniškai aš, pone W. Langenai, pritariu tokiam požiūriui. Būtent todėl per konsultacijas pateikėme tris skirtingus sandorių duomenų saugyklų variantus.

Vis dėlto, jeigu dalis šios infrastruktūros bus Europoje, o kita dalis – kur nors kitur, tada reikės užtikrinti, kad visiems šiems subjektams būtų taikomos tos pačios taisyklės, ir mūsų atsakingos institucijos galėtų tiesiogiai, nedelsdamos ir besąlygiškai gauti visą joms reikalingą informaciją.

Pranešime taip pat teigiama, jog pirmenybę reikia teikti tam, kad Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijoms (EVPRI) būtų išduodami leidimai prižiūrėti tarpuskaitos centrus, taip pat suteikiama galimybė registruoti ir stebėti sandorių duomenų saugyklų veiklą, taip EVPRI suteikiant didelį vaidmenį. Tai irgi labai svarbus klausimas, kurį turime toliau spręsti. Pone W. Langenai, atsakomybė priežiūros ir leidimų išdavimo srityse susijusi su mokestine prievole.

Priežiūros įgaliojimų suteikimas EVPRI teoriškai reikštų, kad EVPRI turėtų prisiimti ir biudžeto įgaliojimus, kuriuos šiuo metu sunku numatyti, tačiau kol kas dar nepriėmėme galutinio sprendimo šiuo klausimu.

Be to, pritariu jūsų susirūpinimui dėl kainų nepastovumo išvestinių finansinių priemonių produktų rinkose; šiuo metu kaip tik sprendžiu šią kainų nepastovumo problemą ir, kaip jau minėjau, spekuliacijos ir labai didelės spekuliacijos rizikos valdymo klausimą, nes turime kontroliuoti tai, kas, mano manymu, yra skandalingi sandoriai žemės ūkio prekių srityje. Čia taip pat privalome siekti bendro skaidrumo šiose rinkose ir patvirtinti priemones, kuriomis galėtume kovoti su pernelyg nepastoviomis kainomis.

Ir, galiausiai, Komisija siekia rasti problemų, kurios neseniai pastebėtos išvestinių finansinių priemonių rinkose, sprendimą, visų pirma atsižvelgdama į valstybės skolą. Ponios ir ponai, šiandien pradėjau konsultacijas dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo, kurios apima ir nepriklausomus kredito apsikeitimo sandorius. Be to, rugsėjo mėn. pateiksime teisėkūros siūlymą.

Taigi, nuoširdžiai manau, ir džiaugiuosi, galėdamas asmeniškai jums apie tai pranešti, kad W. Langeno pranešime kalbama apie tinkamą įsipareigojimą šiems itin sudėtingiems klausimams spręsti, apibrėžiant ir įgyvendinant strategiją ne biržos išvestinių priemonių rinkos atžvilgiu, kad ji taptų skaidresnė ir veiksmingesnė. Be to, daugeliu atžvilgių šis pranešimas mūsų vyriausybėms ir Komisijai labai naudingas ir tampa labai svarbia paskata, ir už tai esu jums dėkingas.

  Pirmininkė. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj, 2010 m. birželio 15 d., antradienį.

26. Daiktų internetas (trumpas pristatymas)

  Pirmininkė. − Kitas klausimas – Maria Badia i Cutchet pranešimas (A7-0154/2010) Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu dėl daiktų interneto (COM(2009)0278 – 2009/2224(INI)).

  Maria Badia i Cutchet, pranešėja. – (ES) Ponia pirmininke, Komisijos nare, atvirai kalbant, nemanau, kad išnaudosiu visas keturias man skirtas minutes, nes tokį vėlų metą, kai dalyvauja tiek narių, nėra reikalo labai ilgai aiškinti. Tačiau norėčiau pasakyti, kad šiame pranešime aptariamas klausimas, kuris per ateinančius dešimt ar penkiolika metų iš esmės pakeis santykį tarp žmogaus ir daiktų, taip pat daiktų tarpusavio santykį. Tai naujas interneto taikymo būdas.

Palankiai vertinu Komisijos parengtą komunikatą ir jo pateikimą laiku, nes taip galima numatyti kai kurias šio naujo taikymo pasekmes, kurios atneš daug naudos. Jos pagerins mūsų gyvenimą daugeliu aspektų, atvers galimybių naujoms įmonėms ir padidins gamybą.

Tai, be abejo, kelia ir realią riziką. Kalbant apie pranešimą, kurį rengiau kartu su šešėliniais pranešėjais iš kitų frakcijų ir kuriems dėkoju už darbą, norėčiau pabrėžti, kad siekiame, jog naudotojams, besinaudojantiems šiomis naujomis technologijomis, būtų užtikrintas toks saugumas ir privatumas, kokio jie pageidauja. Nagrinėjome, ar teisinė sistema apima visas galimybes, kurias teikia šių naujų priemonių taikymas, ir šiuo metu atrodo, kad taip, tačiau nusprendėme, kad turi būti atliktas tęstinis vertinimas. Kadangi šios naujos priemonės turės reikšmės visiems mūsų gyvenimo aspektams, jos turi būti įvertintos, siekiant užtikrinti, kad iš tiesų būtų apsaugotas naudotojų privatumas ir saugumas sveikatos, privatumo ir daugelio kitų klausimų atžvilgiu.

Manau, kad tai geras požiūris. Tai tik pradžia. Be to, atsižvelgiant į tai, kas numatyta šiame pranešime, Komisijos nare, galbūt turėtume pamąstyti apie tai, kaip tinkamai informuoti naudotojus, kad jie iš tikrųjų žinotų, kur glūdi esmė. Tiesa ta, kad daiktų interneto atžvilgiu ne tik naudotojai, bet ir dauguma šio Parlamento narių, kurie nesprendžia šių klausimų, žiūri į mus taip, tarsi klausdami: „kas tai?“ Ar ne tiesa?

Manau, kad be visų tų galimybių ir įpareigojimų, kurie įtraukti į pranešimą ir jūsų komunikatą, būtų įdomu pagalvoti, kaip paaiškinsime žmonėms, visuomenei, naudotojams, kas yra daiktų internetas, ką žmonės gali daryti su šiomis priemonėmis ir kaip bus apsaugotas jų privatumas ir saugumas. Manau, kad pagrindinis su šiuo nauju taikymu susijęs klausimas – visuomenė turi juo pasitikėti ir jaustis saugi.

  Lena Kolarska-Bobińska (PPE). – (PL) Ponia pirmininke, daiktų internetas – skaitmeninės darbotvarkės dalis. Vienas iš pagrindinių šios darbotvarkės tikslų – užtikrinti visuotinę interneto prieigą ir kovoti su skaitmenine atskirtimi. Deja, šiuo metu Europoje egzistuoja labai dideli interneto prieigos skirtumai: Lenkija atsilieka nuo daugelio Europos valstybių – tik 13 proc. namų ūkių turi plačiajuosčio interneto prieigą. Todėl ypač svarbūs skaitmeninės darbotvarkės planai iki 2013 m. įvesti visuotinę interneto prieigą.

Kalbėdami apie daiktų internetą, turime nepamiršti, kad, atsižvelgdami į interneto prieigos pasiekiamumą, negalime didinti jau esamų skirtumų. Nerimaujama, kad tolesni skirtumai padidins jau esančius ir Europoje kils nauja skaitmeninės atskirties banga. Žmonės, kurie tik šiuo metu žengia į interneto pasaulį, gerokai atsiliks nuo tų, kurie jau naudojasi naujomis technologijomis, t. y. tame pasaulyje jaučiasi kaip namuose ir žino, kaip iš to gauti naudos. Todėl, spręsdami daiktų interneto klausimą, turime nepamiršti, koks tai iššūkis Europos Komisijai, siekiančiai, kad prieigos prie skaitmeninės darbotvarkės skirtumai netaptų dar gilesni.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D). – (RO) Siekiant, kad Europoje prasidėtų ekonomikos atsigavimas, reikia investuoti į naujas informacijos ir ryšių technologijas, kurios skatintų ekonomikos augimą.

Daiktų internetas – tai priemonė, skirta senyvo amžiaus žmonių ir žmonių su negalia poreikiams patenkinti ir patikimoms priežiūros paslaugoms užtikrinti. Vis dėlto reikia pabrėžti, kad, palengvinant atitinkamų sistemų įdiegimą ir naudojimąsi, būtina įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama garantuoti privatumo apsaugą ir suteikti vartotojams informaciją apie prieinamas paslaugas.

Raginame Komisiją atidžiai stebėti, kaip Europos lygmeniu įgyvendinami jau patvirtinti šios srities teisės aktai. Taip pat pageidaujame, kad iki šių metų pabaigos ji pateiktų tvarkaraštį, susijusį su gairėmis, kurias ji ketina pasiūlyti ES lygmeniu, siekdama padidinti daiktų interneto ir atpažinimo radijo dažniu (toliau – RDA) įrenginių saugumą.

Komisija taip pat privalo dėti papildomų pastangų, siekdama užtikrinti, kad su daiktų internetu susijusios technologijos atitiktų vartotojų reikalavimus, pvz., būtų galimybė išjungti atsekamumą ir išlaikyti pagarbą asmens teisėms ir laisvėms.

  Georgios Papanikolaou (PPE). – (EL) Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjai už puikų darbą. Tiesą sakant, tai ateities diskusijos. Tam tikra prasme diskutuojame apie žmonių, daiktų ir įrenginių ryšių revoliuciją.

Vis dėlto, be uždavinių, kurie susiję su diskutuojamu klausimu, – tai, kad šios diskusijos vyksta šiandien ir kad atlikti visi šie veiksmai bei parengtas šis pranešimas daro Parlamentui garbę, – privalome įžvelgti ir tykančius pavojus, atsižvelgdami į tai, kad naudojamos radijo dažninio atpažinimo technologijos, kurios suteikia galimybę įsibrauti į asmeninį gyvenimą. Kylantis pavojus aiškus: viena vertus – prieiga, kita vertus – apsauga, vadinasi, plačiajuostis internetas prieš privatumą.

Problemos aiškios. Kas valdys naują technologiją? Kaip bus sprendžiama asmeninių duomenų problema? Ir, galiausiai, kiek privatūs bus mūsų asmeniniai duomenys? Ar bus pakankamai saugu?

Reikia užtikrinti pusiausvyrą. Valdant šią naują technologiją, reikia tokios technologijos, kuri būtų patikima, kuria, apdorojant asmeninius duomenis, būtų visiškai laikomasi pagrindinių teisių ir asmens duomenų apsaugos principų.

  Zuzana Roithová (PPE). – (CS) Daugiau nei dešimt metų internetas laipsniškai keičia mūsų pasaulį ir mūsų įpročius, ir kol kas esame dar tik išskirtinės skaitmeninės revoliucijos galimybių išvakarėse. Palankiai vertinu M. Badia i Cutchet pranešimą, nes jame pabrėžiama, kad būtina priimti naujų Europos teisės aktų, kuriuose būtų remiamas papildomos tinklo struktūros, skirtos daiktų internetui, kūrimas, užtikrinant skirtingų sistemų sąveiką ir numatant padidėjusią kibernetinės erdvės saugumo riziką. Tačiau būtina laiku atlikti kokybišką didėjančio radijo bangų kiekio poveikio vertinimą žmonių ir gyvūnų, įskaitant paukščius ir mažus gyvūnus miestuose, sveikatai. Ant kiekvienos pakuotės naudotojai turėtų rasti informaciją apie tai, kur yra pasyvūs ir aktyvūs RDA žymenys, koks jų duomenų nuskaitymo nuotolis ir kokios rūšies duomenis jie gauna ir perduoda. Turėtume užtikrinti, kad mūsų piliečiai galėtų saugiai naudotis ir gyventi su mikroschemomis. Tai reiškia, kad turime apsaugoti jų lustus nuo virusų ir netinkamo duomenų naudojimo, taip pat žmonėms turi būti suteikta galimybė neutralizuoti lustus, integruotus į mus supančius daiktus. Privalome neleisti daiktų internetui vystytis be reglamentų, numatančių atsargumo priemones. Tai aiškus politinis ženklas ir užduotis Europos Komisijai.

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Ir aš norėčiau pritarti šiam pranešimui, kuriuo iš tikrųjų atveriamos durys naujoms ateities technologijoms. Taikant šias technologijas pramoninėje gamyboje, mūsų piliečių gyvenimas iš tikrųjų pasikeis, nes pasikeis kiekvieno produkto ir prekės apibūdinimas, įvertinimas, savybių pateikimas.

Tačiau, įvedant šias naujas technologijas, būtina labai rimtai atsižvelgti į piliečių privatumo apsaugą ir išleisti teisės aktų, nes šios technologijos leidžia stebėti ir atsekti ne tik gaminius, bet ir gaminių naudotojus. Todėl labai svarbu užtikrinti, kad technologijos, kurios bus pradėtos taikyti, būtų pagrįstos teisės aktais taip, kad nebūtų pažeidžiamas asmenų privatumas.

  Neelie Kroes, Komisijos pirmininko pavaduotoja. − Ponia pirmininke, reikšdama susižavėjimą M. Badia i Cutchet, norėčiau pabrėžti, kad esame tame pačiame kelyje ir kad Parlamentas, skatindamas daiktų internetą, ėmėsi aktyvaus ir svarbaus vaidmens ir priėmė pasaulinį, ne tik vietinį, apsiribojantį šia pasaulio dalimi, požiūrį. Jūsų pranešimas labai gerai parengtas, puiku, kad atkreipiate dėmesį į pagrindinius tobulinimus, kurie turėtų didelę įtaką kasdieniam Europos piliečių gyvenimui ateinančiais dešimtmečiais. Man padarė įspūdį tai, kad kiti Parlamento nariai išreiškė pagarbą M. Badia i Cutchet ir pabrėžė, kaip tai svarbu Europos piliečiams.

Teisingai pastebėta, kad tai ir ryšių klausimas, nes šiam labai svarbiam klausimui turime skirti daugiau dėmesio. Taigi sveikinu išdėsčius pagrindinius uždavinius, susijusius su daiktų internetu. Norėčiau pakartoti, kad pranešėja puikiai pasidarbavo, pabrėždama daugelį svarbių viešosios politikos klausimų.

Pritariu jos nuomonei, kad Europos Sąjunga turėtų užtikrinti reguliavimo ir teisinę sistemą, ir visai neseniai kalbėjau apie vertybių sistemą, kuri gintų Europos piliečius ir kartu skatintų viešojo ir privataus sektoriaus investicijas į daiktų internetą.

Siekiant, kad daiktų internetas būtų plėtojamas veiksmingai ir kad būtų ištesėti duoti pažadai, viena vertus, reikia viešųjų diskusijų, kita vertus – užtikrinti stabilias investicijų sąlygas.

Be abejo, negalime leisti, kad žmonės jaustųsi taip, tarsi daiktų internetas jiems būtų primestas. Tai ne įsipareigojimo klausimas; tai galimybės, iššūkio, taip sakant, potencialaus poveikio klausimas. Tai puiku. Turime suprasti, kokius sprendimus priimame, ir kartu suteikti mokslininkams ir įmonėms vidutinės ir ilgalaikės trukmės investicijų perspektyvą, sukurdami vienodas veiklos sąlygas ir nustatydami bendras taisykles. Manau, kad tai vienas iš iššūkių, su kuriais susiduria Parlamentas bei Komisija.

Dabar, kai darbotvarkė parengta, metas pasiraitoti rankoves ir pradėti ją įgyvendinti. Jau pradėjome tą daryti, ir džiaugiuosi, galėdama pranešti, kad iš keturiolikos veiklos gairių, nustatytų daiktų interneto komunikate, kelios jau įgyvendinamos.

Jau atliekamas atpažinimo radijo dažniu aplinkos apsaugos aspektų tyrimas ir netrukus bus pradėtas institucinis dialogas. Ilgainiui pirmoji aštuonių ES finansuojamų mokslinių tyrimų projektų banga prasidės šiais metais ir, be abejo, ateityje sukurs precedento neturinčias sąveikas.

Reikės imtis ir kitų veiksmų, pvz., daiktų interneto valdymo, teisės į „lustų tylėjimą“, privatumo, duomenų apsaugos, standartų ir saugumo, kurie reikalauja daug laiko ir bendrų pastangų.

Todėl nusprendžiau suburti ekspertų grupę, kuri išnagrinėtų šiuos klausimus, ir ne tik šiuos, bet ir kitus. Ją sudarys pilietinės visuomenės, pramonės, reguliavimo agentūrų, universitetų ir vyriausybių atstovai. Jie susitiks kas ketvirtį ateinančius dvejus metus ir, žinoma, galėsite perskaityti jų parengtus pranešimus apie daromą pažangą.

Baigdama kalbą, norėčiau pasakyti, kad dėmesį sutelkiame į ryšius ir įgyvendinimą to, ką esame pažadėję žmonėms. Trumpai atsakydama Parlamento nariams, norėčiau pasakyti, kad Komisija aiškiai pareiškė, kad kiekvienas europietis 2013 m. turėtų naudotis skaitmeninėmis technologijomis, ir šiame pranešime pabrėžiame „tai, kuo mes tikime“, arba „tai mes padarysime“ ir „tai mes galime padaryti“. Man buvo suteikta privilegija būti pakviestai į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą ir į Kultūros komitetą. Gana akivaizdu, kad privalome bendrauti. Tai sąrašas veiksmų, kuriuos reikia atlikti.

Vienas aspektas pakankamai akivaizdus – kiekvienas europietis turi gebėti naudotis skaitmeninėmis technologijomis, tačiau aiškiai išreiškėte ir nerimą, ar tai galime pasiekti.

Dėl asmenų duomenų apsaugos turiu pabrėžti, kad ši apsauga – labai svarbus skaitmeninės darbotvarkės klausimas. Tai reiškia pasitikėjimą ir saugumą. Jei nesukursite pasitikėjimo, negalite tikėtis, kad žmonės naudosis šia priemone. Tai ciklas, kuriame turime išnagrinėti visus aspektus ir iš tikrųjų suteikti Europos piliečiams galimybę, kuri jiems būtų iššūkis.

  Pirmininkė. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj, 2010 m. birželio 15 d., antradienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  George Sabin Cutaş (S&D), raštu. – (RO) Daiktų internetas – informacinių technologijų architektūra, apimanti tarpusavyje susijusių objektų tinklą, naudojant RDA technologijas ir internetą. Tokia naujovė naudinga tuo, kad ji palengvina prekių ir paslaugų prekybą, taip pat perduoda informaciją apie mus supančius objektus realiu laiku. Pagrindiniai šios srities reguliavimo sistemos aspektai apima investicijų skatinimą, kad Europos įmonės galėtų gauti naudos iš pridėtinės šios naujovės vertės, ir šių IT struktūrų valdymo sistemos, kuri padėtų suteikti vartotojams atitinkamą informaciją ir užtikrinti, kad asmeniniai Europos piliečių duomenys būtų gerbiami, nustatymą. Taigi, manau, kad Europos Komisijos užduotis – toliau, remiantis septintąja Konkurencingumo ir inovacijų bendrąja programa, finansuoti projektus, susijusius su daiktų internetu, taip pat sukurti skaidrią ir patikimą daiktų interneto valdymo sistemą.

  Marian-Jean Marinescu (PPE), raštu. – (RO) Su daiktų internetu siejamos technologijos skatins pažangą sveikatos, transporto, energijos vartojimo efektyvumo, aplinkos, mažmeninės prekybos ir apsaugos nuo klastojimo srityse. Naujų daiktų interneto priemonių plėtra priklausys nuo Europos naudotojų pasitikėjimo šia sistema. Veiksminga apsauga – vienas iš svarbiausių pažangos, kuri gali kelti pavojų asmeniniams duomenims, savybių. Komisija turi dėti papildomų pastangų, kad užtikrintų, kad technologijos, susijusios su daiktų internetu, atitiktų vartotojų reikalavimus (visų pirma, galimybę išjungti atsekamumą) ir kad būtų paisoma asmens teisių ir laisvių. Ateityje Europos Komisija privalo atlikti išsamesnį šių technologijų įvertinimą, visų pirma, radijo bangų bei kitų priemonių, kurios leidžia naudoti identifikavimo technologijas, poveikį žmonių sveikatai. Komisija turės sukurti skaidrią sistemą, kuri nuo pat projektavimo etapo būtų paremta pagarbos į privatumą principu, ir kuri leistų išsamiai nurodyti identifikavimo ir atsekamumo priemonių buvimą, garantuotų naudotojams ir įgaliotoms įstaigoms galimybę patikrinti duomenų bei sistemos veikimo metodo patikimumą, ir užtikrintų, kad duomenis galėtų gauti tik tam leidimą turintys naudotojai.

27. Tolesni interneto valdymo etapai (trumpas pristatymas)

  Pirmininkė. − Kitas klausimas – Francisco Sosa Wagner pranešimas (A7-0185/2010) Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu dėl tolesnių interneto valdymo etapų (COM(2009)0277 – 2009/2229(INI)).

  Francisco Sosa Wagner, pranešėjas. – (ES) Ponia pirmininke, pranešime, kurį man teko garbė parengti, glaudžiai bendradarbiaujant su šešėliniais pranešėjais, internetas apibrėžiamas kaip bendras viešasis turtas, kuris turi būti valdomas, remiantis bendru viešuoju interesu.

Remdamiesi viešuoju ir privačiu modeliu, privalome neleisti, kad jį kontroliuotų viena ar grupė įmonių, ir turime užkirsti kelią bet kokiems valstybinių ar viršvalstybinių institucijų mėginimams kontroliuoti informacijos srautą tinkle.

Vienas iš svarbiausių šiame pranešime keliamų klausimų – skirtųjų vardų ir numerių interneto korporacijos (angl. ICANN) pozicija pasauliniame interneto valdyme. Kadangi tai privati institucija, kuriai taikoma JAV teisė, pabrėžėme jos neįprastą pobūdį, atsižvelgdami į keblią užduotį, ir nors pritariame jos išlaikymui, nes daugeliu atžvilgių ji veikė efektyviai, siūlome reformą, kuri suteiktų Europos institucijoms galimybę atlikti svarbesnį vaidmenį valdymo organuose.

Visų pirma, internetas – esminė priemonė, kuria užtikrinamos pagrindinės laisvės ir suteikiamos galimybės visuomenei džiaugtis tikra demokratija. Todėl būtina garantuoti apsaugą nuo naujų priežiūros, kontrolės ir cenzūros formų, kurių gali imtis viešojo ar privataus sektoriaus dalyviai, kad laisva interneto prieiga ir privatumo apsauga būtų realūs, o ne neveiksmingi dalykai. Visų pirma, vyriausybės raginamos susilaikyti nuo interneto prieigos ribojimo, taikant cenzūrą, blokuojant ar filtruojant turinį ar naudojant kitas priemones, ir nuo privačių įmonių samdymo šiems veiksmams atlikti.

Bet kokie ribojimai, kurie laikomi būtinais, pvz., apsaugant nepilnamečius, privalo būti tik tokie, kurie iš esmės būtini demokratinėje visuomenėje. Jie turi būti pagrįsti teisės aktais, taip pat turi būti laikomasi proporcingumo principo, kaip nustatė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ir Žmogaus teisių teismas.

Visiems Europos piliečiams privalo būti veiksmingai užtikrinta interneto prieiga ir, svarbiausia, laikantis Parlamento priimtos skaitmeninės darbotvarkės, reikia be jokios diskriminacijos suteikti šią galimybę žmonėms, kurie gyvena kaimo vietovėse.

Manome, kad labai svarbu, jog Europos balsas interneto valdymo klausimu būtų vieningas ir stiprus tiek Skirtųjų vardų ir numerių interneto korporacijoje, tiek kitose tarptautinėse arenose, ypač Interneto valdymo forume, nes tai veiksminga priemonė užmegzti dialogą su vyriausybių, pilietinės visuomenės ir privačiais sektoriais. Kita šio forumo sesija prasidės rugsėjo mėn. Vilniuje, ir jos svarba neliko nepastebėta, kai rengėme šį pranešimą. Todėl jį vertiname labai palankiai, nors ir pasiūlėme kelis pataisymus, susijusius su jo veikla.

Labai svarbu, kad šiose arenose, ypač bendradarbiaujant su tomis šalims, kurių vertybės gali skirtis nuo Europos vertybių, būtų ginami Europos Sąjungos principai, išreikšti Sutarties 2 straipsnyje.

Gerbiami kolegos, internetas yra nuostabi jūra – vandenynas, kuris turi suvienyti Europos žmones laisvei.

Norėčiau baigti, padėkodamas savo kolegoms nariams, kurie, rengiant šį pranešimą, dirbo kartu su manimi, taip pat Komisijos personalui, teikusiam man neįkainojamą pagalbą. Labai dėkoju, kad išklausėte mane šį vėlų vakarą.

  Axel Voss (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, per pastaruosius dvidešimt metų interneto svarba gerokai išaugo ir tai savo ruožtu susiję su prieš tai svarstytu klausimu. Sukurti visiškai nauji sektoriai, verslo modeliai priklauso nuo nepertraukiamo interneto naudojimo, o dabar su tuo susiejame ir švietimą. Internetas keičia socialinius susitikimus. Vis dėlto mūsų asmeninio bendravimo forma labai skiriasi, ir dabar ji pasižymi tokia infrastruktūra, kuri primena bendrų viešųjų paslaugų infrastruktūrą. Todėl mums reikia ir tam tikro balso, turint omenyje tolesnio interneto vystymo sprendimus.

Vis dėlto turime pabrėžti, kad, pirma, interneto laisve, savaime suprantama, bus piktnaudžiaujama ir, antra, jis pats savaime yra vertingas, ir tą vertę turime išlaikyti, taigi negalime internete leisti to, kas draudžiama realiame pasaulyje. Vis dėlto ši savireguliacija neveikia taip, kaip norėtume. Laisvė ir duomenų apsauga bei privatumas nėra priešingi tikslai ir kartu sudaro vieną sąvoką.

Todėl norėčiau paraginti Komisiją taip pat įsitraukti į šias konsultacijas ir į tolesnį interneto vystymą.

  Zuzana Roithová (PPE). – (CS) Iki šiol internetas buvo valdomas vyriausybei nedalyvaujant. Žvelgiant iš saugumo perspektyvos, savireguliacija jau nebepriimtina. Kibernetinis terorizmas arba valstybių vienpusė įtaka, pvz., Kinija ir jos slaptos paslaugos, yra labai svarbūs klausimai, kuriuos reikia skubiai spręsti. JAV vyriausybė šiuo metu daro įtaką svarbiausiems sprendimams, susijusiems su internetu, nes pagrindinė organizacija paklūsta Kalifornijos įstatymams, o tai ateityje gali būti nepalanku Europos Sąjungai. Pritariu Komisijai, kuri siekia reformuoti vidines interneto valdymo įstaigų struktūras, kad jos būtų skaidresnės ir prisiimtų daugiau atsakomybės. Mano nuomone, interneto administravimo funkcijos patikėjimas JT agentūrai nėra geras sprendimas, nes tai suteiks mažai lankstumo. Reikia veiksmingo mechanizmo, kuris suteiktų galimybę apskųsti bet kokius svarbiausius iki šiol organizacijos priimtus sprendimus, pvz., arbitraže. Taip pat būtina padidinti demokratinį atstovavimą. Naudotojų organizacijos ir interneto verslo projektų asociacijos šiuo metu neturi pakankamai galimybių pareikšti savo nuomonę. Tikiuosi, kad Komisija į visa tai atsižvelgs.

  Petru Constantin Luhan (PPE). – (RO) Pasiekėme tokį tašką, kai piliečiai ir organizacijos negali išsiversti be interneto. Kadangi internetas palengvina plataus asortimento paslaugų ir priemonių gavimą, jis gali būti laikomas visuotine viešąja gerybe, kuria kiekvienas privalo turėti galimybę naudotis.

Pritariu, kad visuose Europos regionuose, ypač kaimo vietovėse ir besivystančiose valstybėse narėse, būtų vystoma ryšių infrastruktūra ir panaudotos specialių Europos finansavimo programos, taip palengvinant prieigą prie paslaugos ir, palyginti su likusiu pasauliu,.suteikiant galimybę sumažinti skaitmeninius, socialinius ir kultūrinius skirtumus Europoje.

Kartu Europos Sąjunga privalo užtikrinti, kad jos pačios interneto infrastruktūros buvimas ir saugumas būtų gerai apsaugotas nuo bet kokių kibernetinių atakų. Manau, kad šia kryptimi dedamos pastangos privalo būti nustatytos ir paremtos kitomis apsaugos priemonėmis ir tarptautinės bendruomenės perimta gerąja patirtimi.

  Piotr Borys (PPE). – (PL) Norėčiau pasveikinti pranešėją parengus šį pranešimą.

Skaitmeninė darbotvarkė yra, be abejo, svarbiausias klausimas, kuris lems tai, kad kiekvienas europietis per ateinančius keletą metų galės pradėti naudotis plačiajuosčiu internetu. Be to, čia sprendžiame ir klasikinį pripažinimo klausimą. Dalyvavimas Skirtųjų vardų ir numerių interneto korporacijoje privalo būti pagrįstas partneryste. Todėl manau, kad dėl šios reformos Europos Sąjunga taps visateise partnere, gebančia daryti įtaką Skirtųjų vardų ir numerių interneto korporacijos funkcijai.

Be abejo, laisvė internete ir pagrindinės teisės – svarbiausi principai. Vis dėlto prisiminkime pačius svarbiausius dalykus, dažniausiai siejamus su nepilnamečių apsauga. Azartinių lošimų internetu klausimas, apie kurį diskutuojama tuo pačiu metu, taip pat svarbus veiksnys. Be to, iškils daug klausimų dėl to, kokios rūšies duomenis galima filtruoti, žinoma, atsižvelgiant į pagrindines teises ir į tai, ką valstybių narių vyriausybės norės savarankiškai kontroliuoti. Tačiau svarbiausia, kad Europos Sąjungą iš tikrųjų pripažintų Skirtųjų vardų ir numerių interneto korporacija ir ji galėtų kaip partnerė prisidėti prie principų, kuriais vadovaujasi toji organizacija.

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Be jokios abejonės, internetas yra milžiniškas informacijos šaltinis – informacijos jūra, o gal net ir vandenynas. Vis dėlto turime atsižvelgti į šios informacijos vertę, nes dalis informacijos yra klaidinanti ir klaidinga, labiau dezinformuojanti nei informuojanti žmones.

Be to, internetu į mūsų namus ir vaikų kambarius atkeliauja interneto pornografija ir azartiniai žaidimai. Manau, kad tai problema, kurią turėtume spręsti tuo pat metu, kai atversime interneto rinką. Taip pat privalome atsižvelgti į rinkos atvėrimo padarinius ir į tai, ar tėvai ir šeimos gali apsiginti nuo visos šios internetu atkeliaujančios informacijos.

Mano nuomone, interneto rinkos atvėrimas privalo būti neatsiejamas nuo atsakomybės, įskaitant atsakomybę institucijų, kurios suteikia šias galimybes.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D). – (RO) Europos Parlamentas patarė, kad Komisija suteiktų galimybę Europos pilietinei visuomenei būti tinkamai atstovaujamai tarptautiniuose interneto valdymo forumuose, taip pat organizacijose ir konsorciumuose, skatinančiuose standartizuoti internetą.

Svarbūs Europos Sąjungos prioritetai – apsaugoti interneto infrastruktūrą ir užtikrinti jos atsparumą kibernetinėms atakoms, taip pat apsaugoti duomenis ir privatumą. Komisija ir valstybės narės privalo labiau stengtis, kad būtų užtikrintas kibernetinės erdvės saugumas Europos Sąjungoje ir prisidėti prie tarptautinio bendradarbiavimo šioje srityje.

Manau, kad reikia papildomų priemonių, siekiant užtikrinti geresnį kompiuterinių nusikaltimų jurisdikcijos ir nuotolinių išteklių paslaugų supratimą ir informuotumą įprastu pagrindu, ir kad susijusioms šalims būtų nustatyti aiškūs įpareigojimai ir atsakomybė.

Privalau pabrėžti elektroninių paslaugų, ypač skaitmeninių parašų, svarbą ir būtinybę sukurti viešojo rakto infrastruktūrą visos Europos mastu, taip užtikrinant tarpvalstybinę skaitmeninių parašų sąveiką ir stiprinant interneto saugumą.

Norėčiau baigti kalbą, pabrėždama, kad, siekiant užtikrinti didesnį naudotojų pasitikėjimą galimybe gauti informaciją ir paslaugas internetu, būtini interneto svetainių saugumo sertifikatai.

  Neelie Kroes, Komisijos pirmininko pavaduotoja. − Ponia pirmininke, aktyvus Europos Parlamento domėjimasis svarbia interneto valdymo sritimi padėjo sustiprinti ir paremti Europos Sąjungos poziciją.

Per pastaruosius metus interneto valdymo viešosios politikos aspektas tapo labiau įžvelgiamas ir svarbesnis, nes interneto naudojimas išaugo, o jo valdymas įgavo platesnę reikšmę. Reikia pasveikinti pranešėją F. Sosa Wagnerį – reiškiu jam savo pagarbą – ir jo kolegas už tai, kad šiame pranešime atkreiptas dėmesys į svarbius viešosios politikos klausimus.

Šiuo atžvilgiu Parlamento ir Komisijos idėjos ir tikslai yra panašūs. Tikriausiai pastebėjote, kai pristačiau jums skaitmeninę Europos darbotvarkę, kad daugelis šiame pranešime iškeltų klausimų atsispindi joje numatytuose veiksmuose. Principas, kurį norėčiau pabrėžti, – tai būtinybė užtikrinti, kad Europos vertybės, kaip pabrėžėte, būtų įtvirtintos per pasaulines diskusijas. Privalome užtikrinti, kad tarptautinėse diskusijose šio visuotinio išteklio valdymo klausimu būtų atsižvelgta į ES piliečių ir įmonių interesus ir teises.

Šį mėnesį Briuselyje per kitą susitikimą su Skirtųjų vardų ir numerių interneto korporacija bendrausime su kai kuriomis pasaulinio interneto valdymu suinteresuotomis šalimis. Kitas svarbus įvykis šiais metais, kuris jau buvo paminėtas, be abejo, yra Interneto valdymo forumas, vyksiantis Vilniuje rugsėjo mėn. Palankiai vertinu Europos Parlamento ketinimą vėl šiais metais pasitelkti stiprią delegaciją. Be abejo, suprantu, kad jūs, kaip pirmininkė, nuspręsite, kas bus įtrauktas į tą delegaciją, tačiau nuoširdžiai tikiuosi, kad mums bus suteikta privilegija toje delegacijoje matyti F. Sosa Wagnerį ir išgirsti jo idėjas. Dėl jūsų aktyvaus dalyvavimo šiame forume pastaruosius ketverius metus iš tiesų buvo atskleistos Europos vertybės, ir galiu tik padėkoti Parlamento nariams už tai ir už puikų mūsų institucijų bendradarbiavimą. Tikiuosi, kad ir toliau galėsime dirbti ta pačia dvasia interneto valdymo srityje.

Norėčiau pabrėžti, remdamasi jūsų pranešėjo F. Sosa Wagnerio pastaba, – ir tai labai emocionalus klausimas, – kad esame atsakingi už nepilnamečių apsaugą nuo išnaudojimo internete ir kad turime suvienyti savo pastangas, jei norime, kad mums pavyktų. Tai nelengva, ne todėl, kad nesuprantame šios problemos sprendimo būtinybės, o todėl, kad žmonės, dalyvaujantys šiame procese, išnaudos visas turimas priemones. Tuo galite būti visiškai tikri. Jei perskaitysite pagrindinių veiksmų planus, pastebėsite, kad juose kalbama apie saugumą, apsaugą ir pasitikėjimą. Pvz., šeštas pagrindinis veiksmas jau suformuluotas, tačiau yra ir kitų pagrindinių veiksmų, kurie labai susiję su jūsų minėtomis problemomis.

Negalėčiau labiau sutikti su tais, kurie teigė, kad negalima nuvertinti ES vaidmens Skirtųjų vardų ir numerių interneto korporacijoje. Turėtume prisiimti savo atsakomybę ir atlikti svarbų vaidmenį. Be abejo, toks didžiulis interneto keliamas iššūkis turi ir neigiamą aspektą, ir mes turėtume padaryti viską, kad išspręstume su šiuo neigiamu aspektu susijusias problemas. Kiekvienu atveju drauge galime padaryti daugiau negu atskirai.

  Pirmininkė. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj, 2010 m. birželio 15 d., antradienį.

Dėkojame visiems mūsų vertėjams ir personalui.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu. – (RO) Norėčiau paminėti būtinybės palengvinti interneto prieigą ir remti interneto vystymą naujose valstybėse narėse, visų pirma kaimo vietovėse pakeitimą, kurį pasiūliau Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui,.Europos kaimai, ypač esantys rytinėje ES dalyje, negali būti neįtraukti į tolesnių interneto valdymo etapų diskusijas. 2009 m. tik 38 proc. namų ūkių Rumunijoje turėjo interneto prieigą, ir tai žemiausias procentinis dydis Europoje po Bulgarijos. Todėl palankiai vertinu Europos finansinę paramą, kuri leis Rumunijoje kiekvienam namų ūkiui garantuoti interneto prieigą. Privalau pabrėžti, kad šios investicijos gerokai prisidės prie Rumunijos kaimų modernizavimo ir prie ekonominio kaimo vietovių vystymo.

28. Kito posėdžio darbotvarkė (žr. protokolą)

29. Posėdžio pabaiga

(Posėdis baigtas 22.50 val.)