Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2009/2062(REG)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A7-0043/2009

Debatai :

PV 23/11/2009 - 21
CRE 23/11/2009 - 21

Balsavimas :

PV 25/11/2009 - 7.4
CRE 25/11/2009 - 7.4
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
PV 15/06/2010 - 7.9
CRE 15/06/2010 - 7.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2009)0088
P7_TA(2010)0204

Diskusijos
Antradienis, 2010 m. birželio 15 d. - Strasbūras Tekstas OL

8. Paaiškinimai dėl balsavimo
Kalbų vaizdo įrašas
PV
  

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Pranešimas: Seán Kelly (A7-0190/010)

 
  
MPphoto
 

  Pat the Cope Gallagher (ALDE). – Pone pirmininke, labai džiaugiuosi ir nesistebiu, kad didžioji dauguma balsavo už, nes tai buvo galima numatyti per diskusijas dėl Tarptautinio Airijos fondo. Žinoma, ES − viena pagrindinių TAF rėmėjų nuo pat jo įkūrimo pradžios 1986 m., Londono ir Dublino vyriausybėms nusprendus skatinti ekonomikos ir socialinę plėtrą 12 apygardų už abiejų sienos pusių.

(GA) Fondui buvo paskirta daugiau nei 800 mln. EUR, o turint omenyje daugiklio poveikį, tai prilygsta investicijoms už daugiau nei 2 mlrd. EUR.

Aš pats esu iš pasienyje esančios apygardos ir atstovauju pasienio regionui, todėl labai gerai suprantu, kokį vaidmenį taikos procese atlieka Tarptautinis Airijos fondas.

Tarptautinio Airijos fondui padedant buvo sukurta 40 000 tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų, taip buvo sudarytos įsidarbinimo galimybės ekonomiškai nepalankiame regione.

Galiausiai, atsižvelgdamas į tai, jog remiantis galiojimo strategija buvo sutarta nutraukti TAF veiklą iki šių metų pabaigos, manau, kad turėtų būti stengiamasi toliau vykdyti šią vertingą ir veiksmingą programą. Dėkoju už jūsų atlaidumą.

 
  
MPphoto
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE).(ES) Pone pirmininke, balsavau už šią iniciatyvą, nes ja siekiama ir toliau remti taikos ir susitaikymo procesą Šiaurės Airijoje ir jos pasienio teritorijose, kad būtų užmegzti susitaikymo ir bendravimo ryšiai tarp labiausiai atskirtų bendruomenių, ir toliau ginamos europietiškos vertybės ir žmogaus teisės.

Euskadi – baskų šalyje – vis dar kenčiame nuo teroristų žiaurumo ir laukiame, kad Euskadi Ta Askatasuna (ETA) išgirstų baskų visuomenės, kuri jau pavargo kentėti ir prašo visiems laikams atsisakyti prievartos, balsą. Laukiame, kol bus priimta galutinė deklaracija dėl ugnies nutraukimo. Šiomis aplinkybėmis tikiuosi, kad Europos Sąjunga parodys tokį patį solidarumą ir nuoširdžiai palaikys Euskadi, kad būtų pasiekta taip laukiama taika ir susitaikymas.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, jokia kita šalis taip nenukentėjo dėl finansinės paramos kaip Airija, ir jokia kita tauta nebuvo taip nuskriausta kaip airiai. Airijos finansų ministras Brian Lenihan priėmė teisingus sprendimus. Kiekvienas Airijos valstybės tarnautojas nuo ministro pirmininko iki žemiausio rango pareigūno, netgi bedarbio pašalpos gavėjai susiveržė diržus ir sumažino savo pajamas. Dabar paaiškėjo, kad jeigu jie nebūtų priėmę šių skausmingų sprendimų – jeigu ir toliau būtų išlaidavę – kaip graikai, būtų patys turėję gelbėtis nuo bankroto, o dabar dar blogiau, kai sužinojo, kad privalo padėti išgelbėti Graikiją. Tiesą sakant, jie taip pat sužinojo, kad vienam gyventojui Airija skiria daugiau lėšų nei bet kuri kita euro zonos narė.

Kiekvienas ortodoksų ekonomistas pasiūlytų, kad tokiu metu kaip dabar turime leisti kai kurioms euro zonos ekonomikoms vėl pradėti spausdinti savo valiutą, devalvuoti valiutą, įgyti laiko, kad grąžintų save į rinką. Užuot tai padarę, pasmerkiame pietų Europos tautas ilgalaikiam skurdui ir defliacijai, o šiaurės Europos mokesčių mokėtojams užkrauname didžiules skolas, ir visa tai tam, kad išgelbėtume kelis asmenis. Be abejo, tai brangiausiai kainavę asmenys nuo Helenės iš Trojos, kuri paskandino tūkstantį laivų, laikų!

 
  
MPphoto
 
 

  James Nicholson (ECR). – Pone pirmininke, neketinau pateikti paaiškinimo dėl balsavimo dėl šio konkretaus klausimo, bet per savo kalbą pranešėjas paminėjo tik dr. I. Paisley ir G. Adamsą, sakydamas, kad jų dėka Šiaurės Airijoje buvo pasiekta taika. Daugybė žmonių gali teigti užtikrinę taiką Šiaurės Airijoje, tačiau iš tiesų tai padarė David Trimble ir John Hume, kurie atliko didžiausią darbą, kad Šiaurės Airijoje būtų atkurta taika, todėl tikiuosi, kad ateityje pranešėjas pateiks tinkamą informaciją. Praeityje jie atliko visą sunkųjį darbą.

Noriu jums paaiškinti, kad šiandien balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad šiandien Šiaurės Airijai vis dar reikia paramos, kad išsaugotų tai, kas jau pasiekta. Tikrai negalime būti tikri, kad taika bus išlaikyta, kai abiejose pusėse yra žmonių – ir neseniai juos matėme imantis veiksmų –vis dar bandančių sugriauti tai, kas jau pasiekta.

 
  
  

Europos Parlamento Pirmininko pavaduotojo rinkimai

 
  
MPphoto
 
 

  Jacek Olgierd Kurski (ECR).(PL) Pone pirmininke, esu iš tų 334 Europos Parlamento narių, kurie pritarė pastoriaus L. Tőkéso kandidatūrai į Europos Parlamento Pirmininko pavaduotojus. Jis − mano jaunystės didvyris. 1989 m. kaip Solidarumo žurnalistas, puolamas N. Ceauşescu slaptųjų saugumo tarnybų, skelbiau informaciją apie Rumunijos revoliuciją, kuri prasidėjo Timişoaroje, 1989 m. gruodžio 16 d. L. Tőkésui pasakius kalbą.

Tačiau man liūdina tai, kad šiandien jis nukentėjo pirmiausia dėl kompiuterio, kuriuo klaidingai suskaičiuoti 168 balsai, klaidos ir dėl to, kad po to pirmininkaujantis asmuo šiuos 168 balsus pridėjo prie bendro galutinio rezultato, o dėl to ir kilo visas ginčas. Todėl jeigu žmonės kels klausimą dėl L. Tőkéso išrinkimo Europos Parlamento Pirmininko pavaduotojo teisėtumo, tada sutinku dar kartą balsuoti. Esu tikras, kad jo rezultatas bus dar geresnis. Niekam neturėtų kelti klausimų šio garbingo žmogaus įgaliojimai Europos Parlamente. Taigi manau, kad jeigu kam nors kils abejonių, pats L. Tőkés norėtų, kad būtų balsuojama dar kartą.

 
  
  

Pranešimas: Marian-Jean Marinescu (A7-016/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už M. – J. Marinescu – kuriam norėčiau padėkoti – pranešimą, nes manau, kad šiuolaikinis, veiksmingas krovinių gabenimo transportas − esminis reikalavimas ne tik konkurencingumo atžvilgiu, bet ir dėl verslo gyvavimo Europos Sąjungoje. Dar daugiau, visiškai pritariu pranešėjo siekiui iš naujo pateikti kai kurias teksto, kuriam per pirmąjį svarstymą pritarė Europos Parlamentas, dalis.

 
  
  

Pranešimas: David Martin (A7-0043/2010)

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, kai šiandien pradėjome balsavimą, vykdėme procedūrą, kurios iki šiol šiame Parlamente nebuvome vykdę – pagal ją buvo įregistruojami tik balsai „už“. Noriu pasakyti jums, pone pirmininke, kad tai tik laiko klausimas. Žinoma, būtent tokio požiūrio ES laikėsi paskesniuose referendumuose.

Europos Konstitucija, arba Lisabonos sutartis per balsavimą buvo keletą kartų atmesta 54 proc. Prancūzijos rinkėjų, 62 proc. Olandijos rinkėjų, ir 53 proc. Airijos rinkėjų, ir kiekvienu atveju vis tiek buvo einama į priekį, nepaisant žmonių prieštaravimo, buvo girdima tik „už“ ten, kur žmonės teigė priešingai. Nuo šiol įtraukėme šį požiūrį į šio Parlamento procedūras. Žmonėms tapo neįmanoma įregistruoti savo nepritarimą pasiūlymui. Bandau pritaikyti tą seną šūkį: kurios „ne“ dalies jūs nesuprantate?

 
  
MPphoto
 

  Syed Kamall (ECR). – Pone pirmininke, šiandien žiūrint į šį pranešimą dėl procedūros ir jos pritaikymą Lisabonos sutarčiai, įdomu, kad kalbame su daugybe pačių Parlamento narių, o jie iš tikrųjų nežino, kas įtvirtinta Lisabonos sutartyje ir kokią įtaką tai turi mūsų rinkėjų kasdieniame gyvenime?

Pvz., prisiminkite visą Graikijos bankrotą. Jeigu pažvelgsime į tai, apie ką buvo diskutuojama Taryboje, Lisabonos sutarties 122 straipsnis turėjo įtvirtinti solidarumo principą: „Vadovaujasi valstybių narių solidarumu, jeigu valstybei narei kyla sunkumų dėl tam tikrų produktų tiekimo tokiose srityse kaip energetika, arba kai valstybė narė patiria sunkumų arba dėl gaivalinių nelaimių jai gresia dideli sunkumai“. Dabar tuo naudojamasi kaip pasiteisinimu prieš valstybes nares, tiek euro zonos nares, tiek ne, siekiant išgelbėti nuo bankroto šalį, kuri pati savo veiksmais, o ne dėl išskirtinių aplinkybių, pateko į bėdą.

Turėtume paaiškinti savo rinkėjams, ką Lisabonos sutartis reiškia balsuojantiesiems. Ar tai reiškia, kad mokesčių mokėtojų pinigai naudojami šalims, kurios pačios nesugeba išspręsti savo reikalų, nuo bankroto gelbėti.

 
  
MPphoto
 

  Bruno Gollnisch (NI).(FR) Pone pirmininke, šis Parlamentas puikiai sugeba pakeisti darbo tvarkos taisykles taip, kad būtų susilpnintos mažumos, arba silpnesniosios pusės, Untermenschen, kurią mes tam tikra prasme sudarome, teisės. Per pastaruosius metus nepaisėme taisyklės, įtvirtintos darbo tvarkos taisyklių 24 straipsnyje, kuriuo remiantis nepriklausomi nariai gali paskirti savo atstovą.

Pone pirmininke, savo pastebėjimu, kuris–apgailestauju, kad tai pasakysiu – buvo vienas kvailiausių pastebėjimų, kokių esu girdėjęs per savo darbo Parlamente laikotarpį, jūs ką tik pasakėte, kad to nebūtų galima padaryti, nes jūsų politinis įsitikinimas skiriasi nuo manojo. Tai tiesa, aš iš tikrųjų esu nepriklausomas, o jus išdavė jūsų draugai.

Tačiau, pone pirmininke, vienintelis būdas šiam ginčui išspręsti − balsavimas. Balsavimas − įprasta demokratijos procedūra. Bet ne, nuo šiol nepriklausomų narių atstovus išrinks Parlamento Pirmininkas. Tai dar vienas farsas.

Iš tikrųjų D. Martin sugalvojo šią mintį ir visa tai suplanavo kartu su dviejų pagrindinių frakcijų atstovais. Dar daugiau, tai man primena ankstesnius darbo tvarkos taisyklių pakeitimus, kuriuos pateikė R. Corbett, kuris dabar nugrimzdęs į nežinią ir kurį per Europos Parlamento rinkimus sėkmingai įveikė mano draugas Nick Griffin.

 
  
MPphoto
 

  Philip Claeys (NI).(NL) Pone pirmininke, D. Martino pranešime pateiktame 86 pakeitime nurodoma, kad nepriklausomų narių atstovą per Pirmininkų sueigą paskirs ne patys nepriklausomi nariai, o Parlamento Pirmininkas. Kaip priežastis nurodoma tai, kad nepriklausomi nariai negali susitarti. Klausiu savęs, kodėl tai yra problema. Nėra susitarimo ir šiame Parlamente, kai siekiama išrinkti Parlamento Pirmininką, būtent todėl ir rengiami demokratiški rinkimai. Nepriklausomų narių atstovas turi atstovauti jiems, todėl geriausia surengti rinkimus.

Europos Parlamentas pradeda atrodyti kaip Mikimauzo parlamentas, kuriame pats Parlamento Pirmininkas nusprendžia, kas atstovaus kai kuriems jo oponentams. Man kyla abejonių ir dėl šio sprendimo pagrindo. Ar jis pagrįstas atstovavimo principu? Ar jis pagrįstas asmeninėmis simpatijomis ar draugyste su tam tikru nepriklausomu nariu? Kokių kriterijais remdamasis Pirmininkas nuspręs, kas bus nepriklausomų narių atstovu? Pirmininkas galėjo pateikti pareiškimą dėl to prieš balsavimą, tačiau, deja, mums nepavyko jo išgirsti.

 
  
MPphoto
 
 

  Jaroslav Paška (EFD). (SK) Pone pirmininke, su didžiule pagarba jums ir šiai institucijai norėčiau pasakyti, kad diskusijose dėl Darbo tvarkos taisyklių suderinimo su Lisabonos sutartimi turėtų būti paminėtas ir Darbo tvarkos taisyklių trūkumas, kuriuo remiantis tapo galima surengti tokį kaip šis balsavimą ir sulaukti tokių rezultatų kaip per L. Tőkéso rinkimus į Pirmininko pavaduotojo pareigas.

Negaliu suprasti, kaip pirmininkai gali paskelbti ginčijamus balsus, taigi ir ginčijamus rezultatus, todėl pritariu visiems savo kolegoms nariams, kuriems kilo abejonių dėl to, ar tinkamai suskaičiuoti balsai. Dėl to manau, kad Europos Sąjunga ir Europos Parlamentas turėtų elgtis skaidriai ir aiškiai, o kadangi kai kurie nariai mano, kad jų balsai dėl balsavimo įrangos buvo įvertinti kitaip nei jie balsavo, ir jie neturėjo galimybės to patikrinti savo ekranuose, balsavimas ir toliau bus laikomas prieštaringu.

Dėl to manau, kad L. Tőkéso ir Europos Parlamento patikimumo labui turėtume balsuoti iš naujo, kad ateityje nekiltų jokių abejonių dėl Europos Parlamento Pirmininko pavaduotojo rinkimų.

 
  
  

Pranešimas: Sidonia Elżbieta Jędrzejewska (A7-0183/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, Graikijos vėžys plinta po Viduržemio jūros regioną. Šią savaitę skaitėme, kad Europos Komisija ruošiasi gelbėti nuo bankroto Ispaniją, o Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas H. Van Rompuy atvirai pripažino, kad tokiu atveju tikrai nepakaktų skubaus gelbėjimo nuo bankroto fonde esančių 750 mln. EUR.

Negalvojant apie amputaciją, auglys plinta, o mūsų vadovai nusprendė imtis ilgo chemoterapijos kurso, kuris bus brangus ir skausmingas bei sukels neaiškių padarinių. Noriu pasakyti, kad jie bandys sukurti mechanizmą, kurį H. Van Rompuy vadina ekonomikos valdymu, o jo pirmtakas tai pavadino fiskaliniu federalizmu: suvienodinant mokesčius, apmokestinus finansinius sandorius, pasitelkus Europos skolų agentūrą arba Europos valiutos fondą. Visomis šiomis priemonėmis siekiama pervesti pinigus, kad būtų išsaugoti jų projektai, kai, žinoma, daug lengviau būtų atleisti mokesčių mokėtojus nuo šios gelbėjimo nuo bankroto naštos ir suteikti palaužtoms ekonomikoms didžiulę paskatą, leidžiant joms devalvuoti savo valiutą ir nustatyti savo kainą rinkoje. Kokios didelės kainos tikimės iš savo žmonių, kad būtų patenkintas jų elito pasipūtimas!

 
  
  

Pranešimas: Michael Cashman (A7-0165/2010)

 
  
MPphoto
 

  Clemente Mastella (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, 2000 m. Tūkstantmečio aukščiausiojo lygio suvažiavimo proga turtingiausios šalys, tarp jų ir Europos Sąjungos šalys, dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą iki 2015 m. pasiekti tam tikrus tikslus: sumažinti bado ir skurdo lygį, pagerinti švietimo ir sveikatos sistemas, ir apsaugoti aplinką besivystančiose šalyse.

Jau beveik 10 metų manome, kad Europa, kaip pagrindinė tarptautinė veikėja paramos vystymuisi srityje, dabar kaip niekada turi imtis vadovaujančio vaidmens. Per pastaruosius keletą metų vis didinant paramą vystymuisi neabejotinai buvo sumažintos milijonų žmonių kančios. Tiesa, kad parama naudinga, tačiau dar daug ką reikia nuveikti, tuo labiau, kad dėl dabartinės tarptautinės krizės daugybė valstybių narių bus priverstos sumažinti šioms šalims skiriamą paramą.

Pone pirmininke, balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad šiuo metu turime ieškoti naujų finansavimo priemonių. ES valstybės narės turi užmegzti rimtas politinio pobūdžio strategines partnerystes su šiomis šalimis. Tai reiškia, kad visi partneriai turi parodyti naują politinę valią siekti prioritetinių tikslų, kurie vis dar išlieka tokie: politikos suderinamumas vystymosi labui, kova su klimato kaita ir pasauline krize, valdymas ir teisės, teisė į maistą ir ugdymo plėtra, pone pirmininke.

 
  
MPphoto
 

  Sonia Alfano (ALDE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už M. Cashmano pranešimą, nes manau, kad šis Parlamentas ir Europos Sąjungos institucijos turi laikytis mažiau išsivysčiusiose šalyse, visų pirma Afrikos šalyse gyvenantiems žmonėms duotų įsipareigojimų.

Negalime sulaukti 2015 m. nepasiekę nustatytų aštuonių tikslų, nes už Tūkstantmečio vystymosi tikslų, už šių procentinių dydžių – nepamirškime šito – stovi milijardai kenčiančių žmonių, kurie neturi galimybės gyventi oriai.

Europos Sąjunga turi parodyti pavyzdį ir imtis vadovaujančio vaidmens paramos vystymuisi atžvilgiu. Valstybės skolų panaikinimas, taip pat didesnis įsipareigojimas užtikrinti tinkamą paramos panaudojimą − vieni iš svarbiausių šio solidarumu pagrįsto projekto, kurį atidėjus – turime tai suvokti – bus paaukota dar daugiau žmonių gyvybių, aspektų.

 
  
  

Raštiški paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Europos Parlamento Pirmininko pavaduotojo rinkimai

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Pal Schmitt, Europos Parlamento Pirmininko pavaduotojas, neseniai buvo išrinktas naujai išrinkto Vengrijos parlamento pirmininku, todėl mano kolegos ir aš turėjome išrinkti naują Pirmininko pavaduotoją. Kadangi László Tőkés, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos narys iš Vengrijos, atitiko visus nustatytus reikalavimus, kad galėtų užimti šias pareigas (sąžiningas, pareigingas, palaiko vieningos Europos idėją), todėl balsavau už jo kandidatūrą.

 
  
MPphoto
 
 

  Cătălin Sorin Ivan (S&D), raštu. (RO) Išrinkus László Tőkésą Europos Parlamento Pirmininko pavaduotoju, įžeidžiama Rumunija, turint omenyje šio nario pareiškimų šovinistinį pobūdį. Iš tiesų dėl abejotinos balsavimo procedūros kyla dar didesnis susirūpinimas dėl jo išrinkimo į šias pareigas. Europos Parlamente, Europos piliečiams atskaitingame forume, neturėtų taip būti skiriama į pareigas. Nors darbas jau atliktas, būtume norėję balsavimo, kuris būtų vykęs pagal standartinę procedūrą. Kadangi taip nebuvo, šie rinkimai turės įtakos Europos Parlamento įvaizdžiui, visų pirma Rumunijoje, kur visuomenė labai susidomėjusi šiuo klausimu. Šiuo metu nelabai rūpi tai, ar László Tőkés tinkamai vykdys prisiimtas pareigas. Itin svarbu tai, kad labai įžeista Europos tauta.

 
  
MPphoto
 
 

  Ioan Mircea Paşcu (S&D), raštu. – Šiandien vykęs balsavimas dėl L. Tőkéso išrinkimo EP Pirmininko pavaduotoju daro gėdą. Pirma, Pirmininko paaiškinimai, kaip balsuoti, painūs ir prieštaringi. Todėl niekas gerai nesuprato, kaip elgtis. Antra, keista, bet daugybės EP narių iš Rumunijos – kurie planavo balsuoti prieš – balsavimo įranga veikė netinkamai. Trečia, balsavimas vis tiek įvyko, o Pirmininkas išėjo iš salės, todėl klausimas liko neišspręstas. Ketvirta, buvo atmestas balsuojančiųjų prašymas dar kartą surengti balsavimą, laikantis įprastų sąlygų. Penkta, buvo paskelbta, kad buvo surinkta daugiau balsų nei esančių narių skaičius! Šešta, tiesiog buvome informuoti, kad balsavimas vis tiek buvo paskelbtas galiojančiu! Septinta, visgi niekas negalėjo paaiškinti, kaip 168 balsai gali sudaryti „kvalifikuotą daugumą“ Parlamente, kurį sudaro 751 narys!

Tiesą sakant, PPE priverstinai primetė savo valią visam Parlamentui! Man labai dėlto gaila, nes jie tikrai galėtų elgtis geriau, o mes, kiti EP nariai, taip pat nusipelnėme daugiau!

 
  
  

Pranešimas: Barbara Matera (A7-0180/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE), raštu. (FR) Dėl politinio solidarumo su savo draugais Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijoje balsavau už savo kolegijos iš Italijos, Barbaros Materos (PPE, IT) pranešimą dėl pasiūlymo dėl sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų panaudojimo, Ispanijai, kurios ne metalo mineralinių produktų sektoriuje mažinamas darbuotojų skaičius, skiriant apie 6,6 mln. EUR paramą. Iš esmės nesuabejojant dėl Europos Komisijos tyrimo, pagrįsto Ispanijos Karalystės pateiktais duomenimis, man atrodo keista, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšos turėtų būti naudojamos tam, kas yra tiesiog nuosavybės burbulo sprogimo Ispanijoje padarinys. Iš tiesų dėl sumažėjusio išduodamų statybų leidimų skaičiaus sumažėjo hipotekos atvejų, taigi ir plytelių, keramikos ir nemetalo mineralinių produktų vartojimas. Ką pasieksime, taip mąstydami? Ar galime rimtai teigti, kad taip prisitaikoma prie globalizacijos? Taip pat sužinojau, kad 400 000 EUR vertės administracinės išlaidos yra neproporcingos, net jeigu 60 000 EUR vertės tyrimas, kurio išlaidos atrodo pernelyg didelės, yra pagrindinė didelės sumos priežastis. Galima tęsti dar ilgai...

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Išaugęs nedarbas − vienas skaudžiausių pastarosios ekonomikos ir finansų krizės padarinių. Dėl didėjančio rinkos nestabilumo pablogėjo daugybės įmonių, kurios, pasirodo, nėra tokios pajėgios prisitaikyti prie globalizacijos padarinių, padėtis. Šiuo atveju tai pajuto 181 įmonė Comunidad Valenciana regione. Ispanija pateikė pakankamai įrodymų dėl jų prašymo skirti fondo lėšų, ir aš manau, kad šiam prašymui turėtų būti pritarta.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Manau, kad be darbo likusiems arba dabartinės pasaulinės ekonomikos krizės aplinkos paveiktiems žmonėms, kaip nutiko ir šiuo atveju, kai 2 425 žmonės iš 181 įmonių Ispanijos regione Valensijoje neteko darbo, reikia specialios pagalbos. Labai svarbu suteikti pagalbą, kuria būtų siekiama perkvalifikuoti šiuos darbuotojus ir reintegruoti juos į darbo rinką ne tik dėl to, kad būtų atgaivinta ekonomika, bet ir siekiant užtikrinti socialinį stabilumą. Todėl balsavau už šią rezoliuciją. Norėčiau pakartoti Komisijos rekomendaciją, kad lėšos neturėtų būti skiriamos iš Europos socialinio fondo, kad būtų naudojamas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšos. Šiomis lėšomis siekiama kitokių, papildomų tikslų, kurie negali pakeisti vieni kitų. Kadangi tai išskirtinė priemonė, EGF turi numatyti savarankišką finansavimą, ir tai − rimta EGF finansavimo priemonės nenumatytiems atvejams klaida, kuri daro žalą Europos socialiniam fondui ar kitiems struktūriniams fondams.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. − Ispanija 2009 m. rugsėjo 2 d. pateikė paraišką Europos prisitaikymo prie globalizacijos fondui (EGF) dėl lėšų panaudojimo atleistiems darbuotojams iš 181 įmonės, kurios užsiima kitų ne metalo mineralinių produktų gamyba viename Comunidad Valenciana regione. Manau, kad paraiška atitinka finansinės paramos nustatymo reikalavimus, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 10 straipsnyje. Todėl pritariau šiam pranešimui ir Komisijos siūlymui leisti panaudoti 6 598 735 EUR sumą, nes Europos prisitaikymo prie globalizacijos fondo (EGF) lėšomis finansuojamos tik tos priemonės, kurios padeda darbo netekusiems asmenims integruotis į darbo rinką, taip pat fondo lėšos sudaro sąlygas atleistiems darbuotojams įsidarbinti pastoviam ar terminuotam darbui, dalyvauti profesinio mokymo programose ir įgyti reikalingų žinių, atitinkančių darbo rinkos poreikius, įsigyti verslo liudijimus ar pradėti savarankišką veiklą. Lietuva taip pat jau yra pasinaudojusi šio fondo parama.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Balsavau už pranešimus dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų panaudojimo, nes manau, kad svarbu pabrėžti šio fondo svarbą.

Šia priemone remiantis sukurtos paramos darbo rinkai priemonės, kuriomis siekiama padėti dėl struktūrinių tarptautinės prekybos modelio pokyčių atleistiems darbuotojams ir paskatinti juos grįžti į darbo rinką.

Tai labai naudinga priemonė, kuria remdamosi nuo 2007 m. iki dabar 17 valstybių narių pateikė 55 prašymus dėl paramos 52 334 atleistiems darbuotojams, kuriems iš viso buvo skirta 271,9 mln. EUR vertės parama.

Taigi išanalizavę savo turimus duomenis, matome, kad kiekvienam atleistam darbuotojui iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo buvo skirta 5 195 EUR suma, kuri iš tikrųjų panaudojama pritaikytiems paslaugų paketams, skirtiems būtent šių darbuotojų reintegracijai į darbo rinką, įgyvendinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Turėdamas omenyje, kad darbuotojai Valensijos regione Ispanijoje tapo globalizacijos aukomis, susilaikau. Turint omenyje aplinkybes, susidariusias dėl neoliberalios Europos Sąjungos politikos poveikio, pateisinama tai, kad balsuojama prieš Europos Sąjungos elito jiems pasiūlytus grašius. Kaip bebūtų, ir maža jų gaunama suma galima palengvinti jų kančias. Dėl to Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas netampa vertingesnis. Juo remiamas dabartinis ofšorinių zonų perkėlimas į Maroką ir Alžyrą ir didinamas turtingųjų pelnas. Švari eurokratų oligarchijos sąžinė tampa labai pigi.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) ES − solidarumu pasižyminti sritis, o Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) − jos dalis. Ši parama labai reikalinga, siekiant padėti dėl globalizacijos darbo netekusiems ir dėl įmonės perkėlimo nukentėjusiems asmenims. Vis daugiau įmonių perkeliamos kitur, pasinaudojant įvairiose šalyse, visų pirma Kinijoje ir Indijoje, esančia pigesne darbo jėga, dažnai padarant žalos šalims, kurios gerbia darbuotojų teises. EGF siekiama padėti darbuotojams, kurie nukentėjo dėl įmonių perkėlimo, todėl būtina padėti jiems susirasti naują darbą. Anksčiau EGF naudojosi kitos ES šalys, dabar dėl susiklosčiusios padėties tą pačią pagalbą galima suteikti ir Valensijai, Ispanijai, kurioje daugiau nei 2 400 darbuotojų iš 181 įmonės „kitų ne metalo mineralinių produktų gamybos sektoriuje“ neteko darbo. Būtent dėl to taip ir balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Pranešime kalbama apie EGF lėšų skyrimą Valensijos regionui Ispanijoje (6 598 735 EUR) dėl 2 425 darbuotojų iš 181 įmonės „kitų ne metalo mineralinių produktų gamybos sektoriuje“ atleidimo. Lėšos bus skiriamos tiesiogiai šiems darbuotojams. COBU pranešimui buvo pritarta be jokių diskusijų. Mes, žalieji, pritarėme jam ir per plenarinį posėdį.

 
  
  

Pranešimas: Barbara Matera (A7-0181/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE), raštu. (FR) Iš solidarumo su Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija ir Airija ir remdamasis savo nuostabios kolegės iš Italijos Barbaros Materos pranešimu, balsavau už pasiūlymą dėl sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų panaudojimo, kuriuo Airijai numatoma skirti 2,7 mln. EUR dėl darbuotojų skaičiaus sumažinimo stiklo sektoriuje. Didžioji dalis iš 600 darbo netekusių asmenų dirbo „Waterford Crystal“ įmonėje. Neabejodamas Europos Komisijos tyrimu, stebiuosi, kad ši kompanija, kurioje kilo problemų jau nuo 2005 m., gali būti tikroji prisitaikymo prie globalizacijos priežastis. 2005 m. ji paskelbė uždaranti savo fabriką Dungarvane tam, kad visa pagrindinio fabriko veikla būtų vykdoma Vaterfordo miestelyje Kilkenyje, kuriame dirbo 1 000 darbuotojų. Dėl to Dungarvane nebeliko beveik 500 darbuotojų. 2009 m. sausio 30 d. uždarius šį fabriką, buvę darbuotojai ir jų šeimos surengė demonstracijas, kurios buvo baigtos 2009 m. kovo mėn., su darbuotojais sudarius susitarimą dėl 10 mln. EUR išmokos atlyginimams (šaltinis: „Vikipedija“). Ar taip prisitaikoma prie globalizacijos?

 
  
MPphoto
 
 

  Liam Aylward (ALDE), raštu.(GA) Nuoširdžiai pritariu tam, kad iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo buvo skirtos kompensacijos buvusiems „Waterford Crystal“ ir pagalbinių įmonių darbuotojams. Fondas įsteigtas tam, kad būtų padedama darbuotojams, nukentėjusiems dėl struktūrinių pokyčių pasaulinės prekybos tinkle, o tai bus labai svarbu vietos bendruomenei, kuriai „Waterford Crystal“ pramonė labai svarbi.

Kadangi ši pramonė labai svarbi regionui, nes daugybė kvalifikuotų vietos darbuotojų dirbo stiklo sektoriuje ir pagalbinėse įmonėse, o šis sektorius labai svarbus Vaterfordo regiono tapatumui, šia parama bus labai padedama darbuotojams ir jų šeimoms, jiems bus suteiktos kitos įsidarbinimo galimybės.

Siekiant užtikrinti, kad ši parama būtų tinkamai paskirstyta, būtina imtis koordinavimo priemonių vietos lygmeniu. Kadangi ši darbo jėga yra vyresnė nei kiti darbuotojai, o jie dirbo aukštos kvalifikacijos darbą, turi būti užtikrinta, kad lėšos būtų naudojamos mokymams ir švietimui, verslumui skatinti ir įsidarbinimo galimybėms didinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Europos Sąjunga − pagrindinė Tarptautinio Airijos fondo rėmėja, jam skirianti apie 57 proc. jo metinių įnašų.

Todėl pritariu Europos Bendrijos atliekamam vaidmeniui, suteikiant ekonominę ir socialinė pagalbą Airijai, siekiant taikos ir susitaikymo.

Dabartinis veiklos laikotarpis jau artėja prie pabaigos, tačiau svarbu, kad Europos Bendrija ir toliau remtų Tarptautinį Airijos fondą, siekdama statyti tiltus, integruoti bendruomenes ir skatinti plėtrą dviejuose Airijos regionuose, kurie labiausiai nukentėjo nuo nestabilumo per pastaruosius dvejus metus.

 
  
MPphoto
 
 

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. – Nuoširdžiai pritariu šiam sprendimui skirti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas, siekiant padėti „Waterford Crystal“ darbuotojams. Kilus pasaulinei ekonomikos krizei, lėmusiai didžiules permainas pasaulio prekyboje, Airijoje ir visoje Europoje daugybė darbuotojų neteko darbo. Raginu Airijos vyriausybę imtis skubių veiksmų, siekiant užtikrinti, kad šios lėšos būtų skubiai ir veiksmingai panaudotos tam, kad būtų atsižvelgiama į darbuotojų poreikius dėl perkvalifikavimo ir mokymų. Laikotarpis šioms lėšoms panaudoti ribotas, todėl negalima prarasti laiko, teikdami reikiamas paslaugas. Būtina peržiūrėti EGF reglamentavimą, siekiant užtikrinti didesnį lankstumą, naudojant suteiktas lėšas, visų pirma numatyto laikotarpio atžvilgiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Šalis, praminta „Keltų tigru“, kažkada gyrėsi puikiu augimo lygiu, tačiau pastaraisiais metais kenčia dėl krizės poveikio ir globalizacijos padarinių. Tai paveikė ir Airijos stiklo sektorių, o šiandien parama reikalinga beveik 600 darbuotojų. Pritariu šio fondo lėšų panaudojimui.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgdamas į Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) tikslus, balsuoju už tai, kad Airijos „Waterford Crystal“ įmonėse atleistiems darbuotojams būtų suteikiama parama. Ši parama sudaro daugiau nei 2,5 mln. EUR, kurie labai reikalingi, siekiant paraginti netekusiuosius darbo patobulinti savo įgūdžius, nes didžioji jų dauguma yra vyresni nei 45 metų. Tačiau norėčiau pabrėžti aiškius skirtumus ir nelygybę EGF atžvilgiu. Valstybės narės vis dažniau nesugeba pasinaudoti esamais fondais, taip darydamos žalą darbuotojams, kurie tampa bedarbiais šiose šalyse, kaip kad nutiko Portugalijoje dėl vis augančio bankrotų skaičiaus ir nedarbo lygio.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. − Airija 2009 m. rugpjūčio 7 d. pateikė paraišką Europos prisitaikymo prie globalizacijos fondui (EGF) dėl lėšų panaudojimo atleistiems darbuotojams iš įmonės „Waterford Crystal“ ir trijų jos tiekimo ar tolesnės gamybos grandies įmonių. Manau, kad paraiška atitinka finansinės paramos nustatymo reikalavimus, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 10 straipsnyje. Pritariau šiam pranešimui ir Komisijos siūlymui leisti panaudoti 2 570 853 EUR sumą, nes Europos prisitaikymo prie globalizacijos fondo (EGF) lėšomis finansuojamos tik tos priemonės, kurios padeda darbo netekusiems asmenims integruotis į darbo rinką, taip pat fondo lėšos sudaro sąlygas atleistiems darbuotojams įsidarbinti pastoviam ar terminuotam darbui, dalyvauti profesinio mokymo programose ir įgyti reikalingų žinių, atitinkančių darbo rinkos poreikius, įsigyti verslo liudijimus ar pradėti savarankišką veiklą. Lietuva taip pat jau yra pasinaudojusi šio fondo parama.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Turėdamas omenyje tai, kad Airijos „Waterford Crystal“ darbuotojai tapo globalizacijos aukomis, susilaikau. Turint omenyje aplinkybes, susidariusias dėl neoliberalios Europos Sąjungos politikos poveikio, pateisinama tai, kad balsuojama prieš Europos Sąjungos elito jiems pasiūlytus grašius. Kaip bebūtų, ir maža jų gaunama suma galima palengvinti jų kančias. Dėl to Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas netampa vertingesnis. Taip pritariama dabartinei bankų spekuliacijai ir tokių JAV fondų kaip KPS „Capital Partners“ pelno siekimui už Europos Sąjungos darbuotojų nugarų. Eurokratų karalystėje švari sąžinė tampa labai pigi.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) ES − solidarumu pasižyminti sritis, o Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) − jos dalis. Ši parama labai reikalinga, siekiant padėti dėl globalizacijos darbo netekusiems ir dėl įmonės perkėlimo nukentėjusiems asmenims. Vis daugiau įmonių perkeliamos kitur, pasinaudojant įvairiose šalyse, visų pirma Kinijoje ir Indijoje, esančia pigesne darbo jėga, dažnai padarant žalos šalims, kurios gerbia darbuotojų teises. EGF siekiama padėti darbuotojams, kurie nukentėjo dėl įmonių perkėlimo, todėl būtina padėti jiems susirasti naują darbą. Anksčiau EGF naudojosi kitos ES šalys, taigi dabar turėtume suteikti šią paramą ir Airijai, visų pirma įmonėms stiklo ir krištolo gamybos sektoriuje. Būtent dėl to taip ir balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. –Pranešime kalbama apie EGF lėšų skyrimą Airijos darbuotojams (2 570 853 EUR), netekusiems darbo „Waterford Crystal“ įmonėje ir trijose jų tiekėjų įmonėse stiklo sektoriuje. Lėšos bus skiriamos tiesiogiai šiems darbuotojams. COBU pranešimui buvo pritarta be jokių diskusijų. Mes, žalieji, pritarėme jam ir per plenarinį posėdį. Dėl pritarimo jokių problemų nekils.

 
  
  

Pranešimas: Barbara Matera (A7-0179/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. – Pritariu sprendimui skirti finansinę paramą tiems darbuotojams, kurie neteko darbo dėl pasaulinės finansų ekonomikos krizės trimis konkrečiais atvejais – Comunidad Valenciana ir Castilla-La Mancha regionuose Ispanijoje, taip pat stiklo gamybos įmonėje „Waterford Crystal“ Airijoje. Šiais trim atvejais bendra parama sudaro 11 mln. EUR, kurie bus skirti 3 663 darbo netekusiems darbuotojams. Nors skiriant paramą iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo nebus išsprendžiamos visos finansų ir ekonomikos krizės sukeltos problemos, raginu ES institucijas veiksmingai ir laiku įvertinti paraiškas, o valstybes nares aktyviai dalyvauti su šiuo fondu susijusioje veikloje.

Mano gimtojoje šalyje Lietuvoje finansinė parama neseniai buvo skirta darbuotojams, kurie neteko darbo statybos, baldų gamybos ir rūbų siuvimo pramonėje, taip darbuotojams, dirbusiems fabrike „Snaigė“ Alytuje. Šią paramą labai vertina šie pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės labiausiai paveikti žmonės.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE), raštu. (FR) Iš solidarumo su Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija ir Airija ir remdamasis savo nuostabios kolegės iš Italijos Barbaros Materos pranešimu, balsavau už pasiūlymą dėl sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų panaudojimo, kuriuo Ispanijai numatoma skirti 2 mln. EUR dėl darbuotojų skaičiaus sumažinimo medienos produktų gamybos sektoriuje. Tiesą sakant, Ispanijos Karalystė grindžia savo prašymą tuo, kad dėl ekonomikos ir finansų krizės staiga sužlugo pasaulio ekonomika, o tai turėjo didžiulį poveikį daugybei sektorių, visų pirma paklausai statybų sektoriuje, taigi ir medienos produktų paklausai. Tiesa ta, kad Ispanijoje dėl krizės sprogo nekilnojamojo turto burbulas, todėl sunku nustatyti, kaip galima pateisinti prisitaikymą prie globalizacijos... Pažvelkite į tai, kas finansuojama (pvz., 57 verslininkystės skatinimo reklamos, kurių kiekviena kainuoja 3 000 EUR, o iš viso 171 000 EUR, 16 mokymų seminarų su įdarbinimu, kurių kiekvienas kainuoja 12 500 EUR, o iš viso tam skiriama 200 000 EUR, ir t. t.) ir pasakykite, kaip čia prisitaikoma prie globalizacijos? Bus daugiau...

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Daugybėje krizės ir globalizacijos padarinių paliestų sektorių ir įmonių kyla klausimas, ar dabartinis Europos Sąjungos ekonomikos modelis bus perspektyvus ir tvarus. Dėl darbo netekusiems darbuotojams skiriamos paramos naudos abejonių nekyla, tačiau to paties negalima pasakyti apie dabartinės padėties, dėl kurios dar labiau apsunkinamos tokios sudėtingos aplinkybės, kurias, pvz., patyrė miškų kirtėjai ir kamštienos pjovėjai Castilla-La Mancha regione, tęstinumą.

Europos Sąjunga ir valstybės narės turi ne tik teikti pavienę paramą, bet ir sugebėti skatinti jokių biurokratinių kliūčių nesuvaržytą ekonomikos aplinką, kuri būtų palanki verslininkams, būtų užtikrintas atlygis už riziką ir naujoves.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Balsavau už tai, kad iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo būtų skiriama parama neigiamiems padariniams padengti, kai Ispanijos Castilla-La Mancha regionui, kuriame per devynis mėnesius buvo uždarytos 36 medienos įmonės, o 585 žmonės neteko darbo. Ši padėtis dar rimtesnė dėl to, kad šiame rajone sumažėjo gyventojų ir darbo jėgos, o ją beveik visą būtina apmokyti kokioje nors srityje. Todėl norėčiau pabrėžti būtinybę skirti dėmesį neigiamam dabartinės ekonomikos krizės poveikiui atokiausiose kaimo vietovėse.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu.Paraiška Komisijai pateikta 2009 m. spalio 9 d. dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos fondo (EGF) bendros 1 950 000 EUR sumos panaudojimo Ispanijai. Tai susiję su 585 darbuotojų atleidimu per ataskaitinį devynių mėnesių laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. iš 36 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba; gaminių iš šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba Kastilijos - La Mančos regione. Pritariau Komisijos vertinimui, kad paraiška atitinka Europos prisitaikymo prie globalizacijos fondo (EGF) reglamente nustatytus atitikties reikalavimų kriterijus, ir Komisijos rekomendacijai, kad biudžeto valdymo institucija patvirtintų paraišką, nes Europos prisitaikymo prie globalizacijos fondo (EGF) lėšomis finansuojamos tik tos priemonės, kurios padeda darbo netekusiems asmenims integruotis į darbo rinką, taip pat fondo lėšos sudaro sąlygas atleistiems darbuotojams įsidarbinti pastoviam ar terminuotam darbui, dalyvauti profesinio mokymo programose ir įgyti reikalingų žinių, atitinkančių darbo rinkos poreikius, įsigyti verslo liudijimus ar pradėti savarankišką veiklą. Lietuva taip pat jau yra pasinaudojusi šio fondo parama.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Turėdamas omenyje tai, kad Ispanijos Castilla-La Mancha regiono darbuotojai tapo globalizacijos aukomis, susilaikau. Turint omenyje aplinkybes, susidariusias dėl neoliberalios Europos Sąjungos politikos poveikio, pateisinama tai, kad balsuojama prieš Europos Sąjungos elito jiems pasiūlytus grašius. Kaip bebūtų, ir maža jų gaunama suma galima palengvinti jų kančias. Dėl to Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas netampa vertingesnis. Taip pritariama spekuliacijai gyvenamųjų namų rinkoje ir jos sužlugimui ir bankų iš palūkanų gaunamam pelnui. Eurokratų tironams lengva turėti švarią sąžinę.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) ES − solidarumu pasižyminti sritis, o Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) − jos dalis. Ši parama labai reikalinga, siekiant padėti dėl globalizacijos darbo netekusiems ir dėl įmonės perkėlimo nukentėjusiems asmenims. Vis daugiau įmonių perkeliamos kitur, pasinaudojant įvairiose šalyse, visų pirma Kinijoje ir Indijoje, esančia pigesne darbo jėga, dažnai padarant žalos šalims, gerbiančioms darbuotojų teises. EGF siekiama padėti darbuotojams, nukentėjusiems dėl įmonių perkėlimo, todėl būtina padėti jiems susirasti naują darbą. Anksčiau EGF naudojosi kitos ES šalys, taigi dabar tą pačią paramą turėtume suteikti ir Castilla-La Mancha regionui Ispanijoje, kai 36 medžio ir kamščių pramonės sektoriuose, išskyrus baldų, šiaudų ir pynių gamybą, veikiančiose įmonėse buvo atleisti 585 darbuotojai. Būtent dėl to taip ir balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Pranešime kalbama apie Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų skyrimą Castilla-La Mancha regionui Ispanijoje (1 950 000 EUR), kuriame 36 įmonėse, veikiančiose „medienos ir medienos bei kamščių produktų gamybos, išskyrus baldų, šiaudų ir pynių gamybą, sektoriuje“ darbo neteko 585 darbuotojai. Lėšos bus skiriamos tiesiogiai šiems darbuotojams. Biudžeto komitetas pranešimui pritarė be jokių diskusijų. Mes, Verts/ALE frakcija, jam pritarėme.

 
  
  

Pranešimas: Barbara Matera (A7-0178/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE), raštu. (FR) Iš solidarumo su Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija ir Airija bei remdamasis savo nuostabios kolegės iš Italijos Barbaros Materos pranešimu, balsavau už pasiūlymą dėl sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų panaudojimo, kuriuo su EGF susijusiai techninei pagalbai finansuoti skiriama 1,1 mln. EUR. Remiantis 2006 m. reglamento dėl EGF 8(1) straipsniu, Komisijos iniciatyva kasmet techninei pagalbai galima skirti 0,35 proc. visos fondo lėšų sumos (500 mln. EUR). Tai sudaro 1 750 000 EUR. Iki šiol techninei pagalbai dar nebuvo skirta jokių lėšų. Atvirai kalbant, beprasmiška rengti du 27 ekspertų (po 1 iš kiekvienos valstybės narės) susitikimus, kiekvienam skiriant 35 000 EUR, o iš viso 70 000 EUR, ir du seminarus apie EGF, kiekvienam iš jų skiriant po 100 000 EUR, ypač kai tie pinigai skiriami ne siekiant prisitaikyti prie globalizacijos, o padengti EGF valdymo išlaidas. O ką galima pasakyti apie 10 tyrimų, kurių kiekvienas kainuoja po 25 000 EUR? Bus daugiau... tačiau tikrai susidaro įspūdis, kad ši su technine pagalba susijusi veikla yra vykdoma tam, kad būtų panaudoti pinigai, ir vien dėl to, kad tai numatyta teisės akte.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − Pritariu šiam pranešimui, nes daugiau nei pusė skirtų Komisijai techninės pagalbos lėšų bus panaudota esamų Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) bylų finansiniams tyrimams ir vertinimams atlikti bei jiems įgyvendinti, atkreipiant dėmesį į sėkmingus atvejus ir pasimokant ateičiai, taip pat dalis techninių asignavimų bus panaudota siekiant sukurti duomenų bazę apie ilgalaikę reintegraciją į darbo rinką. Taip pat raginčiau, kad bent dalis šių asignavimų būtų naudojama techninėms priemonėms, kuriomis galima prisidėti siekiant sutrumpinti paraiškų teikimo procedūrą, kuri daugelio pagalbos prašymo atvejų yra per ilga. Norėčiau paraginti valstybes nares susipažinti ir pasinaudoti su EGF siūlomomis galimybėmis dideliu mastu iš darbo atleidžiamiems darbuotojams, ir pasinaudoti šiomis turimomis lėšomis, siekiant padėti sugrįžti į darbo rinką atleistiems darbuotojams ir juos paremti. Taip pat raginčiau valstybes nares keistis geros praktikos pavyzdžiais ir ypač pasimokyti iš tų valstybių narių, kurios jau yra įdiegusios nacionalinius EGF informacijos tinklus, kuriuose vietos lygiu dalyvauja socialiniai partneriai ir suinteresuotosios šalys, siekiant, kad tinkama pagalbos sistema veiktų masinio darbo vietų netekimo atveju.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Europos Komisija ragina panaudoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas tam, kad būtų galima pasiūlyti tinkamą ir veiksmingą techninę pagalbą, kurios labai prašo įvairios šalys, kuriose didėja dėl tarptautinės ekonomikos ir finansų krizės ir globalizacijos, turinčių įtakos daugybės įmonių mokumui, darbo netekusių žmonių skaičius. Vieningas balsavimas Parlamento komitete rodo EP narių, glaudžiai dirbančių šiuo klausimu, susitarimą. Todėl manau, kad jis vertas vienodo Parlamento sutarimo.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, kuria raginama geriau įgyvendinti iš darbo atliestiems darbuotojams skirtą paramą ir paramos priemones, nes manau, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) labai svarbus, perkvalifikuojant fizinio darbo darbininkus ir siekiant sušvelninti socialinį ir ekonominį pasaulinės krizės poveikį. Be priemonių, kuriomis būtų užtikrinama geresnė patvirtintų paramos planų įgyvendinimo priežiūra, auditas ir įvertinimas, norėčiau atkreipti dėmesį į būtinybę patiems tuo susirūpinti ir stengtis skatinti iniciatyvas, kuriomis valstybės narės, visų pirma Portugalija, plačiau ir veiksmingiau naudotųsi EGF lėšomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. − Pritariau šiam pranešimui ir Komisijos pasiūlymui 1 110 000 EUR sumą iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų panaudoti finansuoti techninę pagalbą Komisijai. Vadovaujantis teisinio pagrindo 8 straipsnio 1 dalimi, kiekvienais metais techninei pagalbai Komisijos iniciatyva gali būti skiriama 0,35 proc. metinės didžiausios Europos prisitaikymo prie globalizacijos fondo (EGF) sumos. Kiekvienais metais gali būti panaudota daugiausia 1,75 mln. EUR, siekiant finansuoti nurodytus fondo įgyvendinimo poreikius. Pritariau, Komisijos pasiūlymui, kad ši suma turėtų būti skirta ir toliau nurodytai veiklai, t. y. su Europos prisitaikymo prie globalizacijos fondo (EGF) laikotarpio vidurio vertinimu susijusiai veiklai – stebėsenos ir įgyvendinimo tyrimams, žinių bazės sukūrimui; valstybių narių ir Komisijos ekspertų ir auditorių keitimuisi informacija ir patirtimi, tinklų plėtrai, Europos prisitaikymo prie globalizacijos fondo (EGF) ekspertų grupės posėdžių rengimui; seminarų apie fondo įgyvendinimą organizavimui, taip pat informavimo ir viešinimo veiklai bei tolesnei Europos prisitaikymo prie globalizacijos fondo (EGF) interneto svetainės plėtrai ir leidiniams visomis ES kalbomis finansuoti. Kadangi, Europos prisitaikymo prie globalizacijos fondo (EGF) veikla atlieka svarbų vaidmenį ir šio fondo lėšų naudojimo tikslas – teikti vienkartinę paramą darbuotojams, praradusiems darbą dėl globalizacijos padarinių arba pasaulio finansų ar ekonomikos krizės, siekiant palengvinti jų grįžimą į darbo rinką.

 
  
MPphoto
 
 

  Erminia Mazzoni (PPE), raštu. (IT) Balsavau už aptariamą pranešimą tvirtai įsitikinusi, kad jis labai reikalingas tam, kad su Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu susijusios procedūros taptų dinamiškesnės.

Europos Parlamento ir Tarybos 2010 m. gegužės 20 d. sprendimu prašoma skirti 1 110 000 EUR sumą kontrolės ir priežiūros veiklai finansuoti, pirmiausia finansuojant su informacija susijusią veiklą ir techninės bei administracinės pagalbos, valstybėms narėms ir socialiniams partneriams panaudojant lėšas, teikimą. Labai svarbu pateikti aiškią informaciją, jeigu siekiama sumažinti procedūrų trukmę, taip pat labai svarbu Europos Sąjungai suteikti priemonių, kuriomis ji galėtų suartėti su piliečiais, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir aiškumas. Nuo 2009 m. gegužės 1 d. šias lėšas galima skirti dėl ekonomikos krizės ir finansų rinkų poveikio darbo netekusiems asmenims, dėl to šis fonas tampa dar svarbesnis ir reikalingesnis.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) ES − solidarumu pasižyminti sritis, o Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) − jos dalis. Ši parama labai reikalinga, siekiant padėti dėl globalizacijos darbo netekusiems ir dėl įmonės perkėlimo nukentėjusiems asmenims. Vis daugiau įmonių perkeliamos kitur, pasinaudojant įvairiose šalyse, visų pirma Kinijoje ir Indijoje, esančia pigesne darbo jėga, dažnai padarant žalos šalims, kurios gerbia darbuotojų teises. EGF siekiama padėti darbuotojams, kurie nukentėjo dėl įmonių perkėlimo, todėl būtina padėti jiems susirasti naują darbą. Anksčiau EGF naudojosi kitos ES šalys, taigi dabar turėtume suteikti šią paramą ir Airijai, visų pirma įmonėms stiklo ir krištolo gamybos sektoriuje. Būtent dėl to taip ir balsavau. Todėl būtina įvertinti šios paramos priemonės vykdymą. Šiuo atžvilgiu Komisija siekia panaudoti EGF lėšas, kad būtų padengtos su tarpinio fondo veiklos įvertinimo rengimu susijusios išlaidos. Tai apima ir tyrimus apie EGF įgyvendinimą, darbuotojų integravimą į darbo rinką, apie valstybių narių tarnybų, kurios kompetentingos spręsti su EGF susijusius klausimus, tinklo plėtojimą ir keitimąsi gerąja praktika, tai taip pat apima tinklalapio kūrimą ir plėtojimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu siekiama suteikti skubią paramą tiems darbuotojams, kurie tapo struktūrinių pokyčių tarptautinėje prekyboje aukomis.

2010 m. balandžio 24 d. Komisija priėmė naują pasiūlymą dėl EGF lėšų panaudojimo. Juo numatoma iš fondo skirti 1 110 000 EUR tam, kad būtų finansuojama svarbiausia EGF veikla, t. y., priežiūros ir įgyvendinimo tyrimai, žinių bazės sukūrimas, keitimasis informacija ir patirtimi tarp valstybių narių ir Europos Sąjungos ekspertų EGF atžvilgiu, seminarų organizavimas, tolesnė EGF tinklalapio plėtra ir straipsnių publikavimas visomis Europos Sąjungos kalbomis.

Mano nuomone, fondui bus pritariama tik tada, kai valstybės narės bus skatinamos tinkamai pasinaudoti geromis EGF siūlomomis galimybėmis, visų pirma, kai tai susiję su darbuotojais. Manau, bus naudinga sukurti žinių bazę, nes ji veiks kaip įpareigojanti jėga tarp valstybių narių, taip skatinant jas bendradarbiauti tarpusavyje ir pasisemti įkvėpimo iš šalių, turinčių daugiau patirties šioje srityje. Galiausiai manau, kad daug vilčių teikia tai, jog valstybėms narėms šiame procese padeda ekspertų komanda, ir tikiuosi, kad būsimas EGF projektas bus ir toliau plėtojamas.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Tai pranešimas dėl 1 110 000 EUR iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF), Komisijos iniciatyva siekiant suteikti techninę pagalbą. Remiantis Komisijos pasiūlymu, šia suma siekiama finansuoti šias veiklas: veikla, susijusi su EGF laikotarpio vidurio įvertinimu (17 str.) – priežiūros ir įgyvendinimo tyrimai, žinių bazės sukūrimas, keitimasis informacija ir patirtimi tarp valstybių narių ir Komisijos ekspertų bei auditorių, tinklų plėtojimas, EGF kontaktinių asmenų ekspertų grupės susitikimų organizavimas, seminarų apie fondo įgyvendinimą organizavimas, taip pat ir su informacija ir reklama susijusias veikla (9 str.) ir tolesnis EGF tinklalapio plėtojimas ir publikavimas visomis ES kalbomis. COBU pranešimas buvo priimtas be jokių diskusijų. Mes, žalieji, jam pritariame.

 
  
MPphoto
 
 

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. Pastarųjų metų finansinis žemės drebėjimas pavertė daug žmonių bedarbiais arba nepakankamai užimtais. Gerai, kad ES grindžiama solidarumo principu. Nuo 2006 m. sukūrus Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (EGF), buvo pateikta beveik trisdešimt paraiškų, kurių vertė siekia 154 mln. EUR, pagalba suteikta 33 000 darbuotojams visoje Europoje. Ši pagalba apėmė daugybę skirtingų sektorių, įskaitant kompiuterių pramonės sektorių, mobiliųjų telefonų ir automobilių pramonės sektorius.

Baltijos valstybės patyrė skaudų finansų krizės smūgį. Nuo 2008 m. spalio iki 2009 m. liepos mėnesio daugiau kaip 1 600 darbuotojų, dirbančių Lietuvos statybų įmonėse, prarado savo darbą. Pusė iš jų nesusirado kito darbo arba išėjo į pensiją – jiems turi būti skiriama pagalba. Didžiąją išlaidų dalį padengia EGF, kitą dalį padengia Lietuvos užimtumo fondas. Norėčiau padėkoti EGF už pagalbos teikimą, kuri yra labai kruopščiai parenkama ir yra socialiai atsakomoji. Vienas iš konkrečių pavyzdžių: iki 2009 m. gegužės mėnesio 651 žmogus, dirbęs Lietuvos AB „Snaigė“ (šaldymo įrangos gamintoja) bei dviejose jos tiekėjų įmonėse, prarado savo darbą per penkis mėnesius. Tai turėjo tiesioginę įtaką darbuotojams ir jų šeimoms, taip pat jų miestui Alytui, kuriame yra „Snaigės“ būstinė. Atsižvelgdamas į susidariusią situaciją, EGF didelę dalį pinigų skyrė darbininkams. Suteikti pinigai suteiks galimybę darbuotojams susirasti darbą, eiti į mokymus bei persikvalifikuoti.

 
  
  

Pranešimai: Barbara Matera (A7-0180/2010, A7-0181/2010, A7-0179/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  David Casa (PPE), raštu. – EGF buvo įsteigtas tam, kad būtų padedama globalizacijos padarinių paveiktiems darbuotojams. Komisija priėmė pasiūlymus dėl fondo panaudojimo Airijai ir Ispanijai padėti. Norėčiau pabrėžti, kad tais atvejais, kai reikalingos šios lėšos, dažniausiai būtina neatidėliotinai jas suteikti, todėl procedūros dėl šių lėšų panaudojimo turėtų būti kaip įmanoma veiksmingesnės ir greitesnės. Dėl to pritariau mūsų pranešėjo pateiktoms išvadoms ir balsavau už šį pranešimą.

 
  
  

Pranešimai: Barbara Matera (A7-0180/2010, A7-0181/2010, A7-0179/2010, A7-0178/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) yra labai svarbus, siekiant paremti dėl pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės iš darbo rinkos pasitraukusių darbuotojų reintegraciją.

Europos Sąjungos institucijos atliko svarbų vaidmenį, padėdama atgaivinti ekonomiką tose valstybėse narėse, kurioms to labiausiai reikėjo.

Dar kartą kviečiu ES institucijas veikti drauge, skubiai ir lanksčiau panaudojant šio fondo lėšas, užtikrinant supaprastintas procedūras, kuriomis būtų skubiai patenkinti labiausiai dabartinio ekonominio nuosmukio paveiktų darbuotojų poreikiai.

 
  
  

Pranešimas: Michail Tremopoulos (A7-0139/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Sonia Alfano (ALDE), raštu. (IT) 2009 m. pabaigoje paskelbto Sicilijos regiono atlikto tyrimo duomenimis, 75 proc. piliečių mano, kad Europos Sąjungos fondai neturi jokio teigiamo poveikio arba turi labai mažą poveikį. Taigi, jeigu prisiminsime, kad, remiantis Audito Rūmų duomenimis, nebuvo panaudotas 51 proc. Sicilijai per 2000–2006 m. programavimo laikotarpį skirtų lėšų bei nustatyti pažeidimai dėl nemažos dalies panaudotų lėšų, galime lengvai suprasti, kodėl visuomenė beveik visiškai tuo nepasitiki.

Todėl visiškai pritariu savo kolegos nario pranešimui. Tik visišku skaidrumu, siekiant užtikrinti, kad visuomenė būtų informuota apie veiksmingą viešųjų lėšų panaudojimą, galima atkurti pasitikėjimą institucijomis. Kiekvienas turi teisę žinoti, kam skiriamos lėšos ir visų pirma kokiais tikslais jos skiriamos, taip pat teisę stebėti visą eigą nuo programavimo etapo iki paramos įgyvendinimo.

Piliečiams suteiktus galimybę stebėti Europos Sąjungos lėšų panaudojimą, bus užtikrintas svarbus demokratinis procesas, taip pat bus susilaikoma nuo šių viešųjų lėšų iššvaistymo. Primenu, kad skaidrumas apima ne vien tik dokumentų paviešinimą: tai tik pirmas žingsnis. Informacija turi būti pasiekiama ir lengvai suprantama; kitaip jos pateikimas bus tik techninis veiksmas, kuris neatitiks bet kokios demokratinės kontrolės tikslo.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, kuriuo skatinamas suderintas ir atviras požiūris į gerosios praktikos keitimąsi tarp regionų, siekiant užtikrinti, kad vykdantieji sanglaudos politiką vadovautųsi kitų turima patirtimi. Manau, kad siekiant pagerinti ir palengvinti valdymą, labai svarbu, kad būtų sprendžiami klausimai, susiję su projektų valdymu, kurį vykdo įgyvendinantieji sanglaudos politiką. Valstybės narės turėtų decentralizuoti sanglaudos politikos įgyvendinimą, siekdamos užtikrinti tinkamą daugiapakopio valdymo veikimą, laikydamosi partnerystės ir subsidiarumo principų. Pritariu Audito standartų vadovo priėmimui ir jo supaprastinimui, visų pirma klausimų, susijusių su tinkamumu, finansų inžinerija ir finansine atskaitomybe, atžvilgiu.

Norėčiau paminėti galimų kandidatų pateiktas kliūtis, siekiant pasinaudoti struktūriniais fondais. Jais numatoma didesnė biurokratinė našta, taikoma per daug sudėtingų taisyklių, trūksta skaidrumo sprendimų priėmimo ir bendrojo finansavimo atžvilgiu, delsiama mokėti išmokas. Norint įveikti šias kliūtis, būtina nustatyti ilgalaikius kriterijus bendrai struktūrinių fondų finansuojamiems projektams ir patvirtinti konkrečias priemones ir naujus kokybinius rodiklius regionams, pasižymintiems tam tikromis geografinėmis savybėmis, pvz., atokiausiems regionams.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE), raštu. (IT) Pone pirmininke, pritariu H. Winklerio pozicijai ir balsavau už tai, kad būtų persvarstyta Bendrijos inovacijų politika. Pirmiausia pritariu siekiui sukurti plataus masto strategiją, kuri apimtų ne tik technologijų, bet ir administracines, organizacines ir socialines inovacijas. Todėl manau, kad nustatant priemones dėl inovacijų skatinimo, labai svarbu įtraukti finansų pasaulį ir mažąsias ir vidutines įmones, taip pat skirti dėmesį politiniams ir ekonominiams tikslams regionų lygmenyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Visiškai nepritariau pradinei Michailo Tremopoulo iniciatyva parengto pranešimo versijai. Todėl pateikiau dešimt pakeitimų jam pakeisti. Taigi man ir mano kolegoms iš Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pavyko grąžinti prancūzų ir vokiečių kalbas kaip bendravimo kalbas kartu su anglų kalba, apriboti reikalaujamos informacijos kiekį iki informacijos, kuri iš tikrųjų naudojama, išlaikyti pagrindą tikėti, kad Europos Sąjungos lėšos yra tinkamai naudojamos ir t. t. Lėšos iš tiesų turėtų būti naudojamos skaidriau, tačiau tai negali pateisinti per didelio Europos Sąjungos finansavimo procedūrų sudėtingumo. Taip, dėl mūsų veiksmų Europos Sąjungos piliečiai turės teisę susipažinti su papildoma informacija apie Europos Sąjungos lėšų panaudojimą, ir tai nepadidins biurokratijos masto. Todėl balsavau už pakeistą šio pranešimo versiją.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE), raštu. (FR) Balsavau už savo kolegos nario iš Graikijos Michailo Tremopoulo inciatyva pateiktą pranešimą dėl regionų politikos ir jos teikiamo finansavimo skaidrumo. Pritariu Europos Komisijos priimtai Europos skaidrumo iniciatyvai (ETI), kuria siekiama užtikrinti didesnį skaidrumą, atvirumą ir atsakingumą Europos Sąjungos valdymo atžvilgiu. Pritariu tam, kad reikalingas reglamentavimas ir taikymo metodai, kad būtų užtikrintas procedūrų skaidrumas, galimiems paramos gavėjams suteikiamos didesnės galimybės pasinaudoti struktūriniais fondais ir sumažinta administracinė našta dalyviams. Vykdančioji valdžia valstybėse narėse turi skaidriai pristatyti visus struktūriniais fondais finansuojamų projektų etapus. Prisiekiu, kad Europos Parlamento nariai bus apie tai informuoti ir įtraukti į projektų įgyvendinimą jų rinkimų apygardose.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą. Veiksmingas struktūrinių ir sanglaudos fondų panaudojimas − mūsų ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo prielaida. Siekiant užtikrinti lėšų panaudojimo skaidrumą, Europos skaidrumo iniciatyva turėtų būti įgyvendinama visa apimtimi. Šiuo metu neturime pakankamai informacijos apie Komisijos sprendimus dėl didžiosios dalies finansavimo. Valstybės narės taip pat naudojasi įvairiais lygmenimis, siekdamos informuoti visuomenę apie ES lėšų gavėjus. Manau, kad visuose lygmenyse būtina užtikrinti skaidrumą, nes tai glaudžiai susiję su procedūrų, siekiant gauti struktūrinių fondų lėšų, supaprastinimu, ir taip visuomenė gali dalyvauti diskusijose dėl to, kaip panaudojamos viešosios lėšos, o tai labai svarbu, siekiant užtikrinti veiksmingą ES lėšų panaudojimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. (IT) Šiuo metu, kai ekonomikos ir finansų krizė pasižymi horizontaliuoju pobūdžiu, beatodairiškai nušluodama nuo žemės paviršiaus visus sektorius, žemės ūkio sektorius nėra išimtis, todėl reikalinga tvirta finansinė parama ir skaidrumas.

M. Tremopoulo pranešimas − Komisijos komunikato dėl Europos skaidrumo iniciatyvos tęsinys, kuriame pateikiami pasiūlymai, kuriais raginama paviešinti duomenis apie finansavimo gavėjus ir užtikrinti skaidrumą bendro valdymo ir partnerystės atžvilgiu. Balsuosiu už šį pranešimą dėl to, kad manau, kad pateikus daugiau informacijos, visų pirma suprantamesnės informacijos, sudėtingą ES sanglaudos politikos pasaulį bus galima priartinti prie verslo pasaulio.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) Europos skaidrumo iniciatyva įsigaliojo 2005 m., kai ją patvirtino Komisija. Po metų buvo išleista Žalioji knyga, kuria siekiama padidinti ES valdymo skaidrumą, atvirumą ir atskaitingumą. Šių dokumentų priėmimo pagrindas − Europos Sąjungos piliečių pagrindinė teisė žinoti, kam skiriamos Europos Sąjungos lėšos. Kiekvienas iš jų daugiau ar mažiau finansiškai prisideda prie šių projektų.

Informacijos apie svarbiausius projektus skelbimas dar prieš priimant sprendimus dėl jų finansavimo − įprasta tarptautinių finansų institucijų praktika. Iki šiol Europos Komisija − šios praktikos išimtis, nors ir nėra tinkamos priežasties, kodėl Bendrijos vykdomoji institucija turėtų laikytis žemesnių skaidrumo standartų. Šiomis aplinkybėmis Parlamento laiku pateiktas prašymas Komisijai paviešinti informaciją internete, siekiant suteikti teisę susipažinti su dokumentais apie Europos Sąjungos lėšas, puikiai atitinka ES lygmeniu priimtą skaidrumo politiką. Svarbu, kad nekiltų jokių įtarimų dėl Komisijos patvirtintų projektų, o visuomenė būtų apie tai informuota nuo pat pirmųjų etapų, kai pateikiami prašymai dėl finansavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Skaidrumas dėl to, kaip bus skirstomos struktūrinės lėšos, visų pirma ex post paskelbus jų gavėjus, veiklų pavadinimai ir veikloms skiriamų viešųjų lėšų sumos − svarbiausi klausimai, diskutuojant apie tai, kaip panaudoti Europos Sąjungos pinigus.

Tačiau kyla neaiškumų dėl savokos „gavėjai“ ir dėl viešųjų lėšų sumos, kuri išmokama gavėjams (paskirtos sumos arba iš tikrųjų išmokėtos sumos).

Pritariu šiame pranešime įtvirtintoms rekomendacijoms, kuriomis stiprinama tarpusavio pasitikėjimo tarp visų suinteresuotųjų šalių kultūra, o tai paskatins tinkamesnį Europos Sąjungos lėšų panaudojimą.

 
  
MPphoto
 
 

  David Casa (PPE), raštu. – ES yra daugybė fondų, kurie yra prieinami piliečiams ir kitiems subjektams. Daug kas skundžiasi, kad procedūros, siekiant gauti šių lėšų, labai sudėtingos ir pernelyg biurokratinės. Turėtų būti pateikiama aiškesnė informacija apie su šiais fondais susijusias procedūras ir užtikrintas didesnis skaidrumas dėl to, kaip panaudojamos šios lėšos. Pritariu pranešėjo išvadoms, todėl nusprendžiau balsuoti už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Balsuoju už šiame pranešime pateiktas priemones, nes manau, kad skaidrumas turi būti svarbiausia sąlyga, siekiant bendrųjų visų politikos sričių, visų pirma sanglaudos politikos tikslų.

Dėl duomenų pateikimo ir susipažinimo su jais sąlygų įvairovės, kuri kyla dėl akivaizdžių valstybių narių ir valdančiųjų institucijų skirtumų, interpretuojant minimalius Europos skaidrumo iniciatyvos standartus, neįmanoma atlikti visapusiško palyginimo ES lygmeniu. Todėl nuoširdžiai pritariu tam, kad būtų nustatytos aiškesnės taisyklės dėl informacijos apie pasidalijamojo valdymo pagrindu skiriamų lėšų gavėjus atskleidimo. Biurokratijos sumažinimas, procedūrų, siekiant gauti lėšų, supaprastinimas ir didesnės finansų valdymo kontrolės užtikrinimas − teigiami žingsniai.

Taip pat manau, kad pasiūlymas dėl dvikalbystės valstybių narių visuomenei pateikiamos oficialios informacijos apie lėšų suteikimo procedūras atžvilgiu − gera mintis.

Galiausiai manau, kad Komisija turėtų parodyti pavyzdį, imdamasi praktikos, kuria skatinamas skaidrumas. Visų pirma turėtų tai daryti finansavimo suteikimo dideliems ES projektams atžvilgiu, nes niekas nesupranta, kodėl jiems ir toliau taikomi žemesni skaidrumo standartai nei tokiems panašiems projektams kaip Europos investicijų bankas arba Pasaulio bankas.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą dėl regioninės politikos ir finansavimo šioje srityje skaidrumo, siekiant užtikrinti didesnę būdo, kuriuo panaudojamos viešosios lėšos, kontrolę. Išskyrus dabartinius minimalius standartus, siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą, būtina skubiai užtikrinti, kad Komisijos tinklalapyje skelbiamuose sąrašuose apie paramos iš struktūrinių fondų gavėjus būtų pateikta detalesnė informacija. Tokia detalesnė informacija gali apimti informaciją apie vietovę, patvirtintų projektų santraukas, suteiktos paramos pobūdį ir projektų partnerių aprašymus.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Regioninė politika ir Europos Sąjungos sanglaudos fondas yra labai svarbūs, siekiant užtikrinti solidarumo tarp valstybių narių principo laikymąsi. Labai svarbu, kad jiems skiriamos lėšos būtų veiksmingai ir kryptingai naudojamos, ir taip būtų skatinama sričių, kurioms jos skiriamos, plėtra. Skaidrumo, panaudojant šias lėšas, užtikrinimas − svarbi valstybių narių atsakomybė, o baudomis už netinkamą valdymą bus sumažintas disbalansas Europos Sąjungoje.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Turėdamas omenyje Europos dydį ir regionų įvairovę, taip pat Europos Sąjungos institucijų patikimumo svarbą, balsavau už, nes manau, kad labai svarbu dalintis vieša informacija ir suvienodinti procedūras, siekiant būtino skaidrumo, įgyvendinant ir remiant regioninę politiką, turint omenyje ekonomikos ir socialinę sanglaudą ir sąžiningesnės Europos stiprinimą. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad užtikrinus bendrų taisyklių laikymąsi ir paviešinus objektyvią informaciją apie viešąsias investicijas, biurokratijos mastas neturėtų padidėti. Tiesą sakant, manau, kad svarbu sumažinti biurokratiją, siekiant padidinti Europos Sąjungos politikos skaidrumą ir veiksmingumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu. (IT) Regioninės politikos ir jos rėmimo skaidrumas − labai jautrios temos, kurios labai rūpi mano atstovaujamai sričiai.

2007–2013 m., remiantis sanglaudos politika, Veneto ir kiti šiaurės ir centrinės Italijos regionai atitinka 2 tikslą „Regionų konkurencingumas ir užimtumas“, kuriam įgyvendinti skirta 16 proc. turimų lėšų. Dauguma lėšų (83 proc.) skiriama regionams, kurių plėtra labai lėta, o tarp jų patenka ir pietų Italijos regionai.

Pritariu pranešėjui, kad Komisijos patvirtinta Europos skaidrumo iniciatyva (ETI) turi būti pagrįsta visiems vienodai taikomais kriterijais, taip siekiant užtikrinti vienodą ir veiksmingą skaidrumo lygį. Nustačius pateikiamų dokumentų pobūdį, užtikrinus teisę su jais susipažinti, visų pirma „didžiųjų projektų“ atžvilgiu, bei sukūrus bendrą pavyzdį, kurio būtų laikomasi, būtų išvengta procedūrinio skaidrumo iššvaistymo ir trūkumo. Nustačius aiškias ir konkretesnes bendrąsias taisykles, kuriomis nebūtų daroma jokio poveikio administraciniam veiksmingumui, būtų atlyginama doriems regionams ir nubausti tie, kurie nenustato savo reikalavimų ir neužtikrina pakankamo aiškumo dėl projektų.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – M. Tremopoulo pranešime pirmiausia įtvirtinta, kad skaidrumas − būtina sąlyga, siekiant sanglaudos politikos tikslų, ir aš visiškai pritariu kvietimui užtikrinti didesnį regioninės politikos skaidrumą. Pranešime valstybės narės kviečiamos į politikos įgyvendinimą visapusiškai įtraukti vietos institucijas, ir esu tikras, kad kai Škotija taps nepriklausoma, jos vyriausybė į šiuos reikalus visapusiškai įtrauks visus Škotijos regionus.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. − Informacijos apie ES lėšų gavėjus viešas skelbimas − Europos skaidrumo iniciatyvos pagrindas. Manau, kad Finansiniame reglamente nustatytas reikalavimas valstybėms narėms teikti informaciją apie tai, kaip leidžiamos pasidalijamuoju būdu valdomos ES lėšos, ypač ex post skelbiant informaciją apie lėšų gavėjus yra nepakankamas. Komisija apsiriboja tik bendro rekomendacinio viešam duomenų skelbimui skirto standarto pasiūlymu ir ES informacijos viešu paskelbimu Regioninės politikos generalinio direktorato tinklavietėje pateikdama nuorodas į valstybių narių elektroninius adresus, kuriais skelbiami reikalaujami duomenys apie Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo lėšų gavėjus. Kai minėti fondai naudojami vadovaujantis pasidalijamojo valdymo principu, už tokias nuorodas ir jų turinį atsako tik valstybės narės, o jose pateikiama vadovaujančių institucijų perduota informacija. Dėl duomenų pateikimo ir naudojimosi duomenimis sąlygų įvairovės neįmanoma atlikti palyginimo ES lygmeniu. Todėl pritariau EP pateiktiems pasiūlymams užtikrinti, kad naudojantis valstybių narių duomenų bazėmis būtų galima atlikti visapusę paiešką ir kad duomenų bazės būtų suderintos siekiant palengvinti visos ES duomenų apžvalgą, renkamus duomenis pateikti ir tvarkyti struktūrizuotai ir palyginamai siekiant užtikrinti, kad juos būtų labai patogu naudoti. Šių pasiūlymų įgyvendinimas prisidėtų prie Europos skaidrumo iniciatyvos.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu.(PL) Palankiai vertinu Komisijos ir Parlamento darbą dėl regioninės politikos ir jos rėmimo skaidrumo. Tai sritis, kuriai skiriama didžioji ES biudžeto dalis, todėl mokesčių mokėtojai turi teisę žinoti, kaip panaudojami jų pinigai, ir turėtų turėti neribotą teisę susipažinti su šia informacija.

Taip pat tikiuosi, kad remiantis šiomis priemonėmis bus sukurtos naujos taisyklės ir paviešinami duomenys, kurie buvo stebimi, kurių dėka įgyvendinimo procedūros taps paprastesnės ir skaidresnės.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. (RO) Turint omenyje siekį priartinti Europos Sąjungos institucijas prie piliečių, kuriems jos tarnauja, ir pabrėžiant jų indėlį į socialinę ir ekonomikos sanglaudą, vienas iš didžiausių Europos Sąjungos rūpesčių − skaidrumo didinimas.

Balsavau už šį pranešimą, nes pritariu tam, kad Komisija ragina nustatyti vienodą, nusistovėjusią galimybę suteikti teisę susipažinti su informacija apie Bendrijos lėšų gavėjus. Taip galėsime panaikinti neatitikimus, kylančius valstybėms narėms viešinant šią informaciją. Taip Europos Sąjungos lygmeniu galėsime susidaryti galutinį bendrą įspūdį apie pateiktus duomenis, taip pat užtikrinti didesnį patikimumo ir atskaitingumo laipsnį Europos Sąjungos piliečių akyse.

 
  
MPphoto
 
 

  Iosif Matula (PPE), raštu. (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad labai svarbu užtikrinti regioninės politikos skaidrumą, siekiant užtikrinti galimiems paramos gavėjams teisę susipažinti su Europos skaidrumo iniciatyvos (ETI) duomenų baze. Manau, kad siekiant regioninės politikos skaidrumo, labai svarbu įtraukti vietos ir regiono valdžios institucijas, nes šiuo atveju jos turi pareigą atlikti dvejopą vaidmenį. Viena vertus, jos turės naudos iš ETI, padėdamos pasiekti didžiausią galimą priėjimą prie šios duomenų bazės apie lėšų gavėjus, o tai galėtų būti konkretus gerosios praktikos regionų finansavimo srityje pavyzdys. Be to, vietos ir regionų valdžios institucijos atliks svarbų vaidmenį, galimomis tinkamiausiomis priemonėmis viešindamos informaciją apie šią duomenų bazę, kad piliečiai galėtų kiek įmanoma lengviau susipažinti su informacija.

Be to, turi būti sukurta sistema priėjimo prie ETI lygiui nustatyti, siekiant sužinoti, koks yra galimas teisės į duomenų bazėje esančios informacijos lygis. Jeigu bus nustatytas žemesnis naudojimosi lygis, ją valdančios institucijos turės imtis veiksmingesnių metodų šiam naudojimui skatinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Erminia Mazzoni (PPE), raštu. (IT) Gavėjų ir projektams skirtų lėšų atsekamumas − labai svarbus priemonių, kuriomis valdomas Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo naudojimas, aspektas, siekiant užtikrinti išlaidų skaidrumą. Remiantis skaidria sistema, padidinamos investicijos ir sumažinamos išlaidos. Šis svarbos lygis reiškia, kad verta padidinti bausmes už su ryšių palaikymu ir viešinimu susijusių pareigų pažeidimus, skatinant modernesnio ir praktiškesnio tinklo sistemą tarp valdančiųjų institucijų, nustatant bendrą pagrindą visų valstybių elgesiui suvienodinti ir sukuriant ryšį tarp viešumo, priežiūros ir audito. Šie veiksmai turėtų būti įtraukti į kovos su krize priemonių paketą. Parlamentas, balsuodamas dėl „Bendrijų finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu – metinio pranešimo“ pateikė panašų pasiūlymą, turint omenyje, kad reikalavimais dėl skaidrių procedūrų išvengiama netinkamo elgesio.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Europos skaidrumo iniciatyvos atžvilgiu labai svarbu užtikrinti Bendrijos lėšų panaudojimo ir viešos informacijos apie ES lėšų gavėjus skaidrumą. Taip paviešinus informaciją, galima įvertinti, kaip naudojamos viešos lėšos, o tai labai svarbu, siekiant užtikrinti demokratijos gerovę ir tinkamai valdyti labai ribotus išteklius. Tačiau šiuo krizės metu turime imtis kitų priemonių, kuriais užtikrintume didesnį skaidrumą, visų pirma išankstinę Komisijos informaciją apie sprendimus dėl didelių projektų finansavimo. Todėl labai svarbu ir toliau plėtoti visas įmanomas priemones, kuriomis būtų užtikrinamas didesnis skaidrumas visų ES lėšų gavėjų atžvilgiu. Būtent todėl taip ir balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Miroslav Mikolášik (PPE), raštu. (SK) Paviešinus informaciją apie Europos Sąjungos lėšomis finansuojamus projektus, valstybių narių visuomenė galėtų įsitraukti į diskusijas dėl geresnio viešųjų lėšų panaudojimo.

Mano nuomone, siekiant didesnio skaidrumo, būtina nustatyti aiškias taisykles dėl informacijos skelbimo, o tai negali sąlygoti pernelyg didelės administracinės naštos galimiems paramos gavėjams, kuriems ir taip kyla sunkumų dėl sudėtingų administracinių reikalavimų.

Nuoširdžiai pritarčiau tam, kad internete laiku būtų paskelbiama informacija apie didžiuosius projektus, taip suteikiant teisę susipažinti su projektų dokumentais, visų pirma su poveikio aplinkai įvertinimais, kurių svarba nėra rimtai vertinama arba netgi apeinama suinteresuotųjų šalių. Pilietinė visuomenė turėtų galimybę į Komisijos tinklalapį nusiųsti savo nuomones ir taip prisidėti prie demokratinės projektų kontrolės ir geresnės jų kokybės.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Europos skaidrumo iniciatyva patvirtinta jau prieš metus, tačiau pasiekta nedaug. Pvz., paviešinus informaciją apie subsidijas žemės ūkiui, paaiškėjo, kad dažnai šios lėšos atitenka pramonės ir bankų magnatams, karališkiesiems asmenims ir kt.

Jeigu ES rimtai vertina skaidrumą, jį būtina nuolat užtikrinti ir priimant sprendimus. Kaip visada, skaidrumo iniciatyva − tik tušti žodžiai, todėl ir susilaikiau nuo balsavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu. (DE) Labai svarbu ir teisinga kaupti informaciją apie tai, kaip iš tikrųjų panaudojamos viešosios subsidijos ir kas turi naudos iš šių pinigų. Tačiau Komisijai negali būti suteikti tokie platūs įgaliojimai, kad, pvz., valstybės narės nebegali pačios pasirinkti savo projektų ir partnerių. Todėl susilaikiau nuo balsavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu.(PL) Finansinis viešųjų institucijų skaidrumas − šiuolaikinės demokratijos pagrindas. Piliečiai turi turėti teisę susipažinti su informacija apie tai, kaip išleidžiamas kiekvienas euras – nes kiekvienas euras gaunamas iš jų sumokėtų mokesčių. Ne paslaptis, kad jau matomi pirmieji 2005 m. Komisijos priimtos Europos skaidrumo iniciatyvos rezultatai. Sveikinu. Kita vertus, dar daug reikia nuveikti. Liūdna, kad turiu paminėti, jog įgyvendinant regioninę politiką, Europos Komisijos naudojami skaidrumo standartai yra žemesni nei kitų institucijų, tarp jų ir tuos, kurie naudojami Europos investicijų banko. Nėra jokios priežasties tai tęsti. Pritariu rezoliucijoje įtvirtintam teigiamai įvertinimui dėl pažangos socialinės lėšų paskirstymo regioninės politikos tikslams pasiekti kontrolės atžvilgiu. Taip pat labai pritariu tam, kad rezoliucijoje didžiulis dėmesys skiriamas pilietinės visuomenės institucijos vaidmeniui sanglaudos politikos programavimo sistemoje. Esu tikras, kad rezoliucijoje pasiūlytomis priemonėmis bus prisidedama prie programų veiksmingumo didinimo ir ES sanglaudos politikos įteisinimo. Todėl nusprendžiau pritarti rezoliucijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Rochefort (ALDE), raštu. (FR) Balsavau už M. Tremopoulo pranešimą, kuriame įtvirtintos nuostatos dėl Europos regioninės politikos veiksmingumo ir skaidrumo didinimo. Norint galimiems Europos struktūrinių fondų paramos gavėjams suteikti didesnę galimybę pasinaudoti turimomis lėšomis, man atrodo, bus būtina palengvinti su paraiškomis dėl finansavimo susijusius administracinius suvaržymus ir užtikrinti didesnį procedūrų ES finansavimui gauti skaidrumą. Nustačius aiškesnes taisykles ir aiškesnį jų taikymą, šis ES finansavimas taps daug veiksmingesnis. Taip pat manau, kad būtina geriau informuoti piliečius apie Europos Sąjungos vykdomus projektus, visų pirma apie tuos, kurie susiję su struktūrinių fondų panaudojimu. Todėl pritariu tam, kad Europos Komisija visuomenės labui paviešintų daugiau informacijos apie didžiuosius projektus, kurie vykdomi, naudojant šias lėšas tiek tada, kai jie jau užbaigti, tiek jų vykdymo metu.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Noriu pasveikinti savo kolegą iš Graikijos žaliųjų, Michailą Tremopoulą, šiandien patvirtintus jo pranešimą dėl regioninės politikos ir jos finansavimo skaidrumo. Rezultatas, 629 balsai už ir tik 6 prieš, rodo, kad jis atliko puikų darbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie-Thérèse Sanchez-Schmid (PPE), raštu. (FR) Pritariau ir balsavau už M. Tremopoulo pranešimą, kuriame Europos Komisija ir šalių valdančiosios institucijos kviečiamos užtikrinti didesnį skaidrumą, skiriant ir naudojant struktūrines lėšas. Svarbu gauti lyginamuosius duomenis dėl lėšų administravimo visoje Europos Sąjungoje, kad projektų vykdytojai ir piliečiai žinotų, kokie yra ES finansavimo prioritetai, kurie suinteresuotieji subjektai jau gavo lėšų, kaip jos buvo panaudotos ir kokios procedūros ir trukmės reikalavimai taikomi įvairiems projektams. Taip siekiama tinkamiau informuoti galimus šių lėšų gavėjus veiksmingiau stebėti jų panaudojimą. Tačiau svarbu neperžengti skaidrumo ribų ir neužkrauti šalių valdančiųjų institucijų ir projektų vykdytojų nereikalingais, neveiksmingais ir priešingus rezultatus duodančiais reikalavimais dėl informacijos. Būtent todėl mano kolegos ir aš iš Regioninės plėtros komiteto pirmininko daugumos pakeitėme pradinį tekstą, siekdami užtikrinti, kad skaidrumas nebūtų pasiektas sanglaudos politikos supaprastinimo sąskaita, nes būtent šiuos du svarbius paprastumo ir skaidrumo klausimus būtina išspręsti sanglaudos politikos srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Nicole Sinclaire (NI), raštu. – Balsavau prieš šią priemonę ne todėl, kad nepritariu skaidrumo užtikrinimui, tikrai ne; būdama viena iš nedaugelio EP narių iš JK, turinčių patikrintas sąskaitas, tikiu, kad gali būti pasiektas didesnis skaidrumas. Tačiau šis balsavimas būdingas ES: apsimetant užtikrinus skaidrumą ir nustatant didesnę biurokratinę naštą mokesčių mokėtojų sąskaita. Mano apygardos rinkėjai verti daugiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Šiame pranešime kalbama apie pagrindinio principo programavimo procese skaidrumą ir sanglaudos politikos sprendimų priėmimą, taip pat pateikiami keli techniniai ir administraciniai pasiūlymai, kuriais galima užtikrinti didesnį regioninės politikos plėtros veiksmingumą. Be klausimų dėl platesnio duomenų apie gavėjus paviešinimo masto, dėl būtinumo sumažinti biurokratijos lygį ir pagreitinti procedūras, šiuo dokumentu, kuriam atidaviau savo balsą, siekiama užtikrinti skaidrumą regionų, valstybių narių ir Europos Sąjungos partnerystės atžvilgiu.

Dėl šios priežasties bei remiantis mano pasirašytu pakeitimu, įtraukta nuostata apie kryptingesnės, dėsningesnės ir laiku pateiktos informacijos, kuri būtų pateikiama partnerėms organizacijoms, visų pirma remiantis geresne techninės pagalba ir mokymais, poreikį.

Tai neabejotinai naudinga partneriams tolimiausiuose ES regionuose, taip pat ir atokiausiuose regionuose.

 
  
MPphoto
 
 

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. − Gerbiami kolegos, norėčiau pabrėžti, jog skaidrumas tokiai šaliai kaip mano, Lietuvai, yra labai svarbus. ES fondai, kaip antai Struktūrinis fondas ir Sanglaudos fondas, padėjo suformuoti Lietuvos ekonominę, socialinę ir aplinkosaugos plėtrą bei dar ilgai ją formuos. Todėl svarbu, kad piliečiams būtų suteikta galimybė tapti liudininkais ir daryti įtaką skirstant šiuos išteklius. Kad tai įvyktų, būtina, kad dalyvautų visuomenė. Visuomenės dalyvavimas galėtų pasireikšti įvairiais būdais sprendimų priėmimo procese – paskirstant ES fondų lėšas bei jas įgyvendinant. Didesnis visuomenės dalyvavimas sumažintų korupcijos lygį bei padidintų veiksmingesnį fondų lėšų panaudojimą, kuris itin svarbus tokiai šaliai kaip Lietuva. Taip pat svarbu paviešinti ES fondų lėšų gavėjus. Tai paskatintų diskusijas apie viešųjų pinigų panaudojimą valstybėje, kas vėlgi yra vienas iš esminių funkcionuojančios demokratinės valstybės principų. Taip pat norėčiau pabrėžti regioninių ir vietos institucijų dalyvavimo būtinumą, o svarbiausia – paprastų piliečių. Pranešime yra keletas pastebėjimų dėl visapusiškos internetinės platformos, kuri padėtų geriau suvokti, apžvelgti esamus fondus Tai gera pradžia, bet turėtų būti daroma daugiau, kad įtrauktų žmones iš skirtingų sluoksnių – turtingesnius ir skurdžiau gyvenančius, iš didelių miestų ir mažų kaimelių. Pilietinė visuomenė ir nevyriausybinės organizacijos taip pat galėtų padėti skatindamos programų efektyvumą bei gerindamos jų atskaitingumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Kerstin Westphal (S&D), raštu. – S&D frakcijos vardu norėčiau išreikšti mūsų bendrą pritarimą šiam pranešimui. Labai svarbu, kad Europos Parlamentas siekia didesnio skaidrumo regioninėje politikoje, tačiau nepritariame vadinamajam nurodymui ir viešam paskelbimui, kuris numatytas šios pranešimo 16 straipsnyje. Visiškai pritariame tam, kad būtų nustatyti griežtesni bendravimo ir informacijos reikalavimai, tačiau didesnio skaidrumo tikslas – kuriam taip pat pritariame – neturėtų būti pasiektas netinkamomis priemonėmis. Bijome, kad nurodant ir viešai paskelbiant, bus neišvengta disidentų persekiojimo. Europos Komisija neturėtų tapti moraline institucija, grupinės drausmės siekianti nurodydama, viešai paskelbdama ar kaltindama. Nepritariame šiam požiūriui ir dėl to, kad tai gali dar labiau apsunkinti situaciją ir pagilinti neįgyvendinimo lygį valstybėse narėse. Nepaisydami šio nerimo, pritariame – kaip teigiau anksčiau – bendroms pranešimo idėjoms ir manome, kad jos labai naudingos.

 
  
  

Pranešimas: Seán Kelly (A7-0190/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Europos Sąjungą protėviai sugalvojo tam, kad užtikrintų taiką Europoje. Nors Šiaurės Airijoje vis dar kyla neramumų, šiuolaikinė Europa turi toliau teikti finansinę pagalbą, skirtą dviem bendruomenėms, kurios jau tiek laiko kovoja, sutaikyti. Taigi Europos Sąjunga turėtų užtikrinti, kad ir toliau būtų finansuojami tam tikri projektai ryšiams sukurti, kurie reikalingi, norint užtikrinti ilgalaikę taiką. Dėl teisinių pagrindų, dėl to, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas neseniai panaikino reglamentą (EB) Nr. 1968/2006, kuriuo vadovaujantis buvo galima teikti tokią finansinę paramą, Europos Parlamento nariai turėjo priimti naują reglamentą, kuris būtų pagrįstas atitinkamu teisiniu pagrindu.

 
  
MPphoto
 
 

  Liam Aylward (ALDE), raštu.(GA) Balsavau už šį pranešimą dėl ES teikiamos paramos Tarptautiniam Airijos fondui. Europos Sąjunga 2007−2010 m. fondui skyrė 15 mln. EUR. ES finansavimas (kuris sudaro 57 proc. visų lėšų) yra pats svarbiausias fondo veiksmingumui.

Fondo teigiamą naudą pajuto tiek Airija, tiek Šiaurės Airija, nuo jo įsteigimo 1986 m. buvo paremta daugybė tarpvalstybinių iniciatyvų. Lėšos buvo skiriamos taikai ir sutaikinimui; juo skatinamas santykių plėtojimas ir dalyvavimas; juo prisidėta prie ekonomikos ir socialinės pažangos. Fondu finansuojama veikla turėjo akivaizdų ir didžiulį poveikį minėtoms bendruomenėms, taip buvo prisidėta prie nuolatinės taikos siekimo, visų pirma veikla kuri buvo vykdoma kartu su ACE programa Šiaurės Airijoje ir kaimyninėse grafystėse.

 
  
MPphoto
 
 

  Alain Cadec (PPE), raštu. (FR) Tarptautinis Airijos fondas − tinkamas daugiašalio ir tarptautinio bendradarbiavimo pavyzdys. Fondą, kurį valdo nepriklausoma tarptautinė institucija, remia keletas šalių: Europos Sąjunga, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Naujoji Zelandija ir Australija. Tiek Šiaurės Airijoje, tiek Airijos Respublikoje projektais skatinamas bendravimas, dialogas ir nacionalistų ir sąjungininkų sutaikinimas. Tačiau 2010 m. ši tarptautinė parama bus nutraukta. Todėl turėtume pagalvoti, kaip būtų galima toliau finansuoti fondo veiklos prioritetus, visų pirma tuos, kurie susiję su ekonomikos ir socialinės pažangos ir taikos dialogo skatinimu.

Tarptautiniu Airijos fondu finansuojami projektai papildo ES PEACE programų numatytus veiksmus. Būtų naudinga pagalvoti, kaip šie projektai bus vertinami, planuojant būsimą ES biudžetą. Todėl kviečiu Europos Komisiją pagalvoti, kaip struktūriniais fondais būtų galima pratęsti Tarptautinio Airijos fondo vaidmenį, visų pirma siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  David Casa (PPE), raštu. – Turint omenyje daugybę nestabilumo metų Airijoje, IFI buvo sukurtas tam, kad būtų siekiama užtikrinti ekonomikos ir finansų stabilumą regione. Matėme, kad pranešime aptariami fondo ateities planai ir pateikiami keli pagrindiniai tikslai, kuriuos reikia pasiekti. Pritariu pranešėjo išvadoms, todėl nusprendžiau balsuoti už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ioan Enciu (S&D), raštu. – Balsavau už S. Kelly pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ES finansinio įnašo į Tarptautinį Airijos fondą (IFI).

Turėtų būti remiami tokie tarpregioninio bendradarbiavimo ir sutaikinimo projektai, visų pirma kuriais skatinama socialinė ir ekonomikos pažanga. IFI − svarbi bendruomenių sutaikinimo dalis, ir būtina pripažinti ES atliekamą pagrindinį vaidmenį šioje srityje. Galima pasimokyti iš IFI sėkmingumo, kuris galėtų būti pritaikytas kitose Europos Sąjungos vietovėse, kuriose pastebimas bendruomenės atskyrimas ir įtampa.

Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad ES lėšomis remiamas IFI „Futbolas taikai“ projektas. Reikėtų pritarti sutaikinimo ir tarpusavio supratimo tarp jaunų žmonių skatinimo per futbolą iniciatyvai. Iš tiesų nereikėtų sumenkinti sporto galimybių, siekiant įgalinti asmenis ir kovoti su socialine atskirtimi.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Taikos procesas Šiaurės Airijoje − sėkmės pavyzdys, ir toliau vertas Europos Sąjungos institucijų paramos. Turint omenyje Europos Sąjungos integraciją, tokiais kaip šis pokonfliktiniais atvejais kelias į stabilumą gali būti nutiestas, sukuriant de facto solidarumą, kuriuo bus palengvinti ir sustiprinti santykiai tarp valstybių ir tarp bendruomenių. Tikiuosi, kad kitos separatistų terorizmo kamuojamos Europos Sąjungos vietovės gali pažvelgti į Airijos pavyzdį ir pasimokyti, kaip panaikinti prievartą ir sukurti visuomenę, kurioje visi jaustųsi jai priklausantys, gerbtų įstatymus, tradicijas ir žmogaus teises.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Balsavau už tai, kad būtų pratęsta Tarptautinio Airijos fondo veikla, nes manau, kad svarbu pabrėžti Europos Sąjungos tautų ir bendruomenių taikos misiją kaip svarbiausią ekonomikos ir socialinės plėtros veiksnį, kuriuo taip pat stiprinamas žmogaus orumas ir piliečių gyvenimo kokybė. Tą galime matysi konkrečiu Airijos atveju. Europos Sąjunga ir toliau turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį, palaikant taiką ir panaikinant regionų, etninę ir kultūrinę įtampą, taip skatinant socialinę ir ekonomikos pažangą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Nuo jo įkūrimo 1986 m. Tarptautiniu Airijos fondu buvo prisidedama prie ekonomikos ir socialinės pažangos skatinimo ir nacionalistų ir sąjungininkų visoje Airijoje bendravimo, dialogo ir sutaikinimo stiprinimo. ES turi ir toliau remti taikos procesą Airijoje, skirdama lėšas Tarptautiniam Airijos fondui, kaip tai daro nuo 1989 m. Padidinus šią paramą, bus sustiprintas solidarumas tarp valstybių narių ir jų piliečių. Todėl taip ir balsavau.

 
  
  

Rekomendacija antrajam svarstymui: Marian-Jean Marinescu (A7-0162/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Per antrąjį svarstymą balsavome dėl reglamento dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo priėmimo. Balsavau už ES Parlamento ir Tarybos pasiektus kompromisus. Iš tiesų remiantis šiais kompromisais sudaromos sąlygos geresniam valdymui, paskirstant naudojimosi pajėgumus ir valdant didžiulius Europos ribose esančius geležinkelių krovinių gabenimo koridorius, skatinti. Jį patvirtinus, šiuo reglamentu turėtų būti padidintas didžiulių geležinkeliais gabenamų krovinių srautų Europos koridoriais veiksmingumas, taip prisidedant prie transporto priemonių sukeliamos taršos sumažinimo. Dėl visų šių priežasčių balsavau už su Taryba suderintą tekstą, kad per antrąjį svarstymą būtų pasiektas susitarimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE), raštu. (FR) Balsavau už rekomendaciją antrajam svarstymui, kuri pateikta mano draugo iš Rumunijos Marian-Jean Marinescu pranešime dėl Tarybos pozicijos per pirmąjį svarstymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo priėmimo. Pritariu padarytiems pakeitimams dėl tarptautinių geležinkelio koridorių valdymo, siekiant sukurti konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklą. Taip pat pritariu vieno langelio principui, kuris įgyvendinamas per bendrą instituciją, kurią įsteigs kiekvieno krovinių vežimo koridoriaus vykdomoji valdyba, ir kuriuo pareiškėjams bus sudaryta galimybė prašyti traukinio linijos, kertančios bent vieną valstybės sieną vienintelėje vietoje per vieną gabenimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Palaikau šį reglamentą dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo sukūrimo, kurio įgyvendinimas, tikimasi, turės pridėtinės vertės visai Bendrijai, nes Europa bus sujungta bendru geležinkelių transporto tinklu. Taip bus užtikrintas efektyvus žmonių ir krovinių judėjimas tarp Europos regionų. Reglamentu nuspręsta ir dėl geležinkelių koridorių įgyvendinimo terminų. Priimtas Lietuvai palankus ilgesnis 5 metų laikotarpis, per kurį Lietuvoje turės būti nutiesta europinė vėžė. Šiuo metu Lietuvai išgyvenant skaudžius ekonomikos krizės padarinius šis sprendimas ypač palankus, nes Lietuvos, kaip ir kitų nuo krizės sunkiai nukentėjusių šalių, finansinės galimybės investuoti į geležinkelių infrastruktūros plėtros projektus artimiausiu metu yra ribotos...

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) Nuolat plečiantis krovinių vežimo sektoriui ES lygmeniu, galima pasiūlyti daugybę galimybių. Šiomis aplinkybėmis atrodo paradoksalu, kad vis mažiau įmonių renkasi gabenimą geležinkeliais. Tik 10 proc. krovinių Europos Sąjungoje yra vežami geležinkeliais. Iš tiesų krovinių gabenimo geležinkeliais mastas, lyginant su tuo, koks buvo prieš 20 metų, sumažėjo perpus. Europos Komisija 2001 m. pripažino svarbų krovinių vežimo geležinkeliais transporto vaidmenį.

Tuo metu terminas Baltajai knygai dėl Europos Sąjungos politikos transporto sektoriuje parengti buvo numatytas 2010 m. Dabar krovinių vežimo geležinkeliais rinkoje reikia įveikti dėl atitikties trūkumo kilusius iššūkius dėl teikiamų paslaugų kokybės pagerinimo, o tai − kliūtis, konkuruojant su kitomis krovinių vežimo transporto rūšimis. Kai priimti trys su geležinkeliais susiję teisės aktų paketai, nebeįmanoma paaiškinti krovinių vežimo geležinkeliais sektoriaus nuosmukio. Jie nepakankamai suderinti su nacionaline teise, o geležinkelių sistemos nėra sujungtos tarpvalstybiniu lygmeniu. Dėl to Europos Parlamento pateiktu reglamentu siekiama padidinti krovinių vežimo geležinkeliais transporto veiksmingumą, skatinant suderinamumą tarp valstybių narių ir infrastruktūrų administratorių.

 
  
MPphoto
 
 

  Bairbre de Brún (GUE/NGL), raštu. – Pritariu siekiui padidinti krovinių vežimo geležinkeliais veiksmingumą dėl pranašumų aplinkos apsaugos atžvilgiu, lyginant su krovinių vežimu keliais. Tačiau noriu aiškiai pareikšti, kad nepritariu vykdomai geležinkelių liberalizavimui Europos Sąjungai, kuri atsakinga už šiandien matomą krovinių vežimo geležinkeliais sistemos nebuvimą, investicijų trūkumą ir neveiksmingumą. Šiuo su Taryba pasiektu kompromisu siekiama pagerinti padėtį, todėl balsavau už. Tačiau jis pagrįstas liberalizavimu, kuriam tikrai nepritariu. Tačiau šis balsavimas nesusijęs su reguliavimo panaikinimu, jau įtvirtintu sutartyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Cornelis de Jong (GUE/NGL), raštu. – Pritariu visoms pastangoms padidinti krovinių vežimo geležinkeliais veiksmingumą siekiant geresnės aplinkos apsaugos, lyginant su krovinių vežimu keliais.

Tačiau noriu aiškiai pareikšti, kad nepritariu vykdomai geležinkelių liberalizavimui Europos Sąjungoje, kuri atsakinga už šiandien matomą krovinių vežimo geležinkeliais sistemos nebuvimą, investicijų trūkumą ir neveiksmingumą.

Šiuo su Taryba pasiektu kompromisu siekiama pagerinti padėtį, todėl balsavau už. Tačiau jis pagrįstas liberalizavimu, kuriam tikrai nepritariu. Tačiau šis balsavimas nesusijęs su reguliavimo panaikinimu, jau įtvirtintu sutartyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. (FR) Reglamento projekte nustatyti koridoriai kroviniams vežti geležinkeliais, kitaip sakant, maršrutai, besitęsiantys per kelias valstybes nares, kuriais remdamiesi valdytojai koordinuoja infrastruktūros valdymą ir veikimą. Tai bus labai naudinga Europai, nes reglamentu bus padidintas skaidrumas, paskirstant traukinių linijas ir stebint jų naudojimą, ir skatinamas daugiašalis bendradarbiavimas visais lygmenimis: esamų pajėgumų, investicijų, infrastruktūros darbų, veiklos vykdymo ir kt. klausimų atžvilgiu. Pritaikius „vieno langelio“ principą kiekvienam koridoriui, įmonės galės bendradarbiauti tik su vienu kontaktiniu asmeniu. Tai atspindi Europos Sąjungos perspektyvą dėl geležinkelio koridorių valdymo. Todėl šis reglamentas − tvirtas pritarimo tikrai Europos Sąjungos transporto ir infrastruktūros politikai ženklas. Tai svarbus žingsnis krovinių vežimo geležinkeliais link, o tai yra greitesnė, patikimesnė, taigi ir ekologiška alternatyva ilgų atstumų kelių transportui pakeisti. Labai svarbus tikras Europos Sąjungos požiūris, nes šioje srityje krovinių vežimo geležinkeliais rinka yra aktuali.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą dėl konkurencingesnio Europos Sąjungos krovinių vežimo geležinkeliais tinklo sukūrimo. Dėl pastaraisiais dešimtmečiais vykusio transporto sektoriaus keitimosi ir dėl vis didėjančio šalių geležinkelių rinkų atvirumo (dėl kurio kyla problemų dėl suderinamumo) būtina įgyvendinti šias priemones, kuriomis bus padedama sukurti veiksmingą skirstymo tinklą tarp ES valstybių narių.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Pastaraisiais dešimtmečiais nuolat mažėjo prekių vežimo geležinkeliais rinkos dalis, ir 2005 m. šio tipo transportas sudarė tik 10 proc. transporto rinkos. Siekdama įveikti šią problemą, Komisija pritarė idėjai veiksmingiau su ja kovoti. 2008 m. gruodžio mėn. ji pateikė pasiūlymą dėl reglamento dėl konkurencingo prekių vežimo Europos geležinkeliais tinklo.

2009 m. balandžio mėn. Europos Parlamentas, pritardamas Komisijai patvirtino pirmąjį svarstymą dėl pasiūlymo. Taryba taip pat pasiekė politinį susitarimą dėl šio reglamento, nors ir su keliais pakeitimais. Net neabejojama prekių vežimo geležinkeliais svarba ir būtinumu suderinti šią transporto sritį Europos Sąjungos lygmeniu, tačiau dabartiniu ekonomikos ir finansų sunkmečiu ES valstybėse kuriant integruotą krovinių vežimo transporto sistemą, visos valstybės narės turės tam skirti didžiules investicijas, o mes negalime užtikrinti, ar jos tai pažadės ar suteiks. Todėl nesumenkindami šio reglamento tikslų, jeigu norime jį patvirtinti, neturėtume pamiršti, kad dabartinis ekonominių sunkumų laikotarpis savaime turės įtakos kiekvienam tokiam planui.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlo Fidanza (PPE), raštu. (IT) Pritariu balsavimui per plenarinę sesiją, per kurį buvo patvirtina rekomendacija teikti antrajam svarstymui reglamentą dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo.

Pranešime numatoma sukurti devynis prekių vežimo koridorius tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir numatyti vieną langelį kiekvienam koridoriui, siekiant visoms viešosioms ir privačioms vežimo geležinkeliais įmonėms užtikrinti reikalingą informaciją apie kiekvieno koridoriaus pajėgumų paskirstymą. Jame pabrėžiamas krovinių vežimo operacinis suderinamumas, nurodant sąsajas su jūrų uostais ir laivybiniais vidaus vandens keliais.

Šis reglamentas neabejotinai − didžiulis žingsnis į priekį, siekiant suderinti Europos Sąjungos geležinkelių eismą, šiuo metu tik krovinių vežimo atžvilgiu, kuriuo skatinamas geležinkelių rinkos liberalizavimas, o tai yra šio sektoriaus prioritetas.

Labai gaila, kad kai kurie EP nariai bandė pakenkti pirmojo Stokholmas−Neapolis koridoriaus projektui, pateikdami pakeitimą, kuriuo siekiama iš maršruto pašalinti Brenerį. Sumaniems EP nariams iš Italijos pavyko sukliudyti įgyvendinti šį neatsakingą siekį. Dėl to neabejotinai pritariu rekomendacijai dėl antrojo svarstymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu. (FR) Labai susižavėjusi balsavau už šį tekstą. Tai didžiulis žingsnis į priekį krovinių vežimo ir transporto Europos atžvilgiu, kuriuo bus užtikrintas didesnis konkurencingumas ir mažesnės kainos. Europa juda didesnio Europos geležinkelio tinklų, krovinių vežimo koridorių ir jūros bei upių uostų sujungimo link. Tai svarbus žingsnis tvaraus geležinkelių sektoriaus Europoje plėtojimo atžvilgiu, ir tai galų gale bus tikra oro ir kelių transporto alternatyva. Nuo šiol valstybes nares siejantys tarptautiniai koridoriai bus valdomi tarpvalstybinių institucijų, kurios koordinuos infrastruktūros valdymą ir traukinių linijų paskirstymą. Tai bus grindžiama vieno langelio kiekvienam geležinkelio koridoriui principu, labai pritariu jų sukūrimui. Remdamiesi šia naujove, Europa galės judėti į priekį ir taip įgyvendinti savo siekį užtikrinti geresnį bendradarbiavimą ir didesnę integraciją transporto sektoriuje. Pritariu šio pranešimo, kuriuo sustiprinamos didžiulio Europos krovinių vežimo geležinkeliais tinklo, kurį jau kelerius metus siūliau sukurti, bazės, priėmimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Kartika Tamara Liotard (GUE/NGL), raštu. –. Balsavimo paaiškinimas dėl M. - J. Marinescu pranešimo (A7-0162/2010). Pritariu siekiui padidinti krovinių vežimo geležinkeliais veiksmingumą, nes jis padeda labiau saugoti aplinką, lyginant su krovinių vežimu keliais. Tačiau noriu aiškiai pareikšti, kad nepritariu vykdomai geležinkelių liberalizavimui Europos Sąjungoje, kuri atsakinga už šiandien matomą krovinių vežimo geležinkeliais sistemos nebuvimą, investicijų trūkumą ir neveiksmingumą. Šiuo su Taryba pasiektu kompromisu siekiama pagerinti padėtį, todėl balsavau už. Tačiau jis pagrįstas liberalizavimu, kuriam tikrai nepritariu. Tačiau šis balsavimas nesusijęs su reguliavimo panaikinimu, jau įtvirtintu sutartyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Thomas Mann (PPE), raštu. (DE) Ką tik balsavau prieš M. - J. Marinescu pranešimo pakeitimą, kuriuo siekiama sukurti centrinę koordinavimo instituciją, kuri veiktų kaip vienas langelis, reguliuojant krovinių vežimo eismą. Remdamiesi peticija, kurią padėjau parengti, taip pat balsavo dar 162 mano kolegos nariai. Pritariame, kad reikia didinti krovinių vežimo geležinkeliais kokybę ir veiksmingumą. Norime lanksčių ir veiksmingų sprendimų, be to, pritariame geležinkelių transporto plėtojimui aplinkosauginiais tikslais. Tačiau jokiu būdu negali būti paliestas vietinis ir ilgų atstumų keleivių transportas. Labai sudėtingame pranešimo tekste nėra aiškaus tokio pobūdžio teiginio. Deja, Europos Parlamentas balsavo už Komisijos ir Tarybos daugumos rekomendaciją ateityje paskirstyti traukinių linijas, o tai darytų papildoma centrinė koordinavimo institucija. Taip sukels institucijų susiskaldymą ir turės rimtą poveikį, sudarinėjant tvarkaraščius. Vokietijoje, kuri yra įprasta tranzito šalis, geležinkelių tinklas veikia jau beveik visu pajėgumu. Visi trys suplanuoti koridoriais eina per svarbius gyventojų centrus. Federalinėje Hesse žemėje yra Fuldos ir Frankfurto miestai, per kuriuos eina traukinio linija iš Stokholmo į Palermą. Šiandien pažeista gera Europos Parlamento, kaip pagrindinės vartotojų apsaugos Europoje institucijos, reputacija. Valstybės narės neteks teisės priimti sprendimų dėl savo geležinkelių tinklų, o visi Europos piliečiai nukentės dėl vėluojančių traukinių.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Šiuo pranešimu patvirtinamas Europos vaizdas, kuriuo prieštaraujama Europos solidarumui ir bendradarbiavimui, kuris kaip niekada anksčiau taip reikalingi šiais laikais. Krašto plėtojimas turėtų būti grindžiamas Europos žmonių bendraisiais, o ne privataus sektoriaus įmonių asmeniniais interesais. Transporto politikos privatizavimu tenkinami eurokratijos interesai, kurie daro žalą mūsų piliečiams. Balsuoju prieš šį žalingą tekstą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklas būtinas, ES siekiant ES užimtumo ir augimo strategijoje įtvirtintų tikslų. Todėl sukūrus geležinkelių koridorius, kuriais bus užtikrinami greiti ir veiksmingi ryšiai tarp šalių vidaus tinklų, bus pagerintos infrastruktūros naudojimo sąlygos. Labai svarbu patvirtinti šį reglamentą, kad krovinių vežimo geležinkeliais transportas taptų veiksmingesnis, lyginant su tuo, kaip jis naudojamas dabar. Tai turės ne tik ekonominės, bet su aplinkos apsauga susijusios naudos, nes geležinkelių transportas palankus aplinkai. Todėl taip ir balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Balsavau prieš kompromisinius pasiūlymus dėl reglamento dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo. Juo bus atimtos galios iš nacionalinių infrastruktūros institucijų, iki šiol labai veiksmingai dirbusių, įskaitant ir tarptautinę erdvę. Pasiūlytomis priemonėmis bus padidintas biurokratijos lygis, o tai negali būti mūsų tikslas. Ši infliacija sumažins veiksmingumą. Nebus išnaudojami pajėgumai. Mano nuomone, visa tai turės neigiamą poveikį geležinkelių veikimui visoje Europoje.

Jeigu ES tikrai nori paskatinti krovinių vežimą geležinkelių tinklais, ji turėtų savo prioritetus nustatyti taip, kad būtų panaudojami transeuropiniai transporto tinklai. Pvz., į pietinį koridorių įtraukus vadinamąjį Koralmo tunelį, tai būtų beprecedentis pokytis geležinkelių tinkle. Turėtume skatinti krovinių vežimą geležinkeliais, o ne didesnį centralizavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu. – Nusprendžiau balsuoti už rekomendaciją antrajam svarstymui, kai po pastarųjų neformalių trišalio dialogo susitikimų su pirmininkaujančiąja Ispanija buvo pasiektas susitarimas. Manau, kad labai svarbu nesulėtėti. Per pirmąjį svarstymą 2009 m. balandžio mėn. mano frakcija pritarė tam, kad reikia sukurti konkurencingo krovinių vežimo geležinkeliais tinklą, visoje Europos Sąjungoje sukuriant koridorius, kaip ir numatyta 2008 m. gruodžio mėn. Komisijos pasiūlyme. Mano pritarimui šiam susitarimui įtakos turėjo ir geležinkelių tinklo svarba Lietuvoje ir jo teikiama ekonominė perspektyva mano šaliai. Labai svarbu – ne tik Lietuvai, bet ir visai Europos Sąjungai – sustabdyti geležinkelių rinkos dalies krovinių vežimo transporto srityje mažėjimą. Esu įsitikinęs, kad šis susitarimas bus naudingas krovinių vežimo geležinkeliais rinkos atžvilgiu. Juo bus prisidedama prie paslaugų kokybės gerinimo bei sukurtos sinergijos tarp nacionalinių geležinkelių tinklų.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilja Savisaar (ALDE), raštu. (ET) Pone pirmininke, ponios ir ponai, deja, negalėjau pritarti keturiems kompromisiniams pakeitimams, nes Estija ir Latvija nebuvo įtrauktos į geležinkelio koridorių, kuris apibūdintas I priedo 8 punkte. Turint omenyje bendrą geležinkelių ateitį, taip pat ir Rail Baltica projektą, kiekvienas būtų tikėjęsis, kad šis koridorius apims ir Taliną bei Rygą. Deja, priimtais pakeitimais apribojamos mūsų galimybės – Estijos ir Latvijos atžvilgiu – todėl visai nepriartėjome prie tikslo sujungti visas Europos Sąjungos valstybes nares į bendrą geležinkelių sistemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. – Pritariu siekiui padidinti krovinių vežimo geležinkeliais veiksmingumą dėl pranašumo aplinkos apsaugos atžvilgiu, lyginant su krovinių vežimu keliais. Tačiau noriu aiškiai pareikšti, kad nepritariu vykdomai geležinkelių liberalizavimui Europos Sąjungoje, kuri atsakinga už šiandien matomą krovinių vežimo geležinkeliais sistemos nebuvimą, investicijų trūkumą ir neveiksmingumą. Šiuo su Taryba pasiektu kompromisu siekiama pagerinti padėtį, todėl balsavau už. Tačiau jis pagrįstas liberalizavimu, kuriam tikrai nepritariu. Tačiau šis balsavimas nesusijęs su reguliavimo panaikinimu, jau įtvirtintu sutartyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Nepaisant to, kad daugybę metų krovinių vežimas įvairiais alternatyviais kelių transportui būdais mažėjo, tai − būdas, kuriuo užtikrinamas didžiausias saugumo ir veiksmingumo lygis. Šiuo pranešimu siekiama padidinti krovinių vežimo geležinkeliais rinkos dalį, sukuriant koridorius tarp bent dviejų valstybių narių, kad būtų galima greitai gabenti prekes.

Skaitydamas šį pranešimą suprantu, kad sukūrus šiuos koridorius, nebus nustatomas maršrutas prekėms vežti, kuriuo būtų pakenkiama keleivių vežimo transportui, nes, kaip suprantu, nėra jokio skirtumo tarp šių dviejų geležinkelių eismo rūšių. Vienas langelis bus strategiškai svarbus koordinavimo tikslais, nes jis padės paskirstyti maršrutus. Tarybos suvokimu, tai tiesiog informacijos būdelė, tačiau aš pritariu pranešėjui, kuris mano, kad tai labai svarbu, siekiant užtikrinti norimą prekių srautą.

Šiuo koridorių tinklu bus galima geriau suderinti Europos Sąjungos geležinkelių transporto paslaugas. Bus sukurtos sąsajos tarp įvairių transporto metodų bei suteiktas impulsas investicijoms į šį sektorių. Todėl manau, kad verta už tai balsuoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Thomas Ulmer (PPE), raštu. (DE) Visiškai nepritariu šiam pranešimui, nors ir, deja, per antrąjį svarstymą nėra galimybės balsuoti. „Deutsche Bahn“ įmonei „vieno langelio“ strategija reiškia, kad kaip vieninteliam su konkurencija susiduriančiam veikėjui liberalizuotame Vokietijos tinkle, tai bus priemonė, prilygstanti ekspropriacijai, kuri turės neigiamą poveikį konkurencijos atžvilgiu, o to negalima leisti, nes Vokietija bendrai vykdo keleivių ir krovinių vežimo eismą ir neturi atskirų greitųjų traukinių tinklų. Primygtinai patariu „Deutsche Bahn“ apsvarstyti galimybę imtis teisinių veiksmų dėl šio sprendimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Artur Zasada (PPE), raštu.(PL) Esu tikras, kad pasiūlymas sukurti Europos konkurencingo krovinių vežimo geležinkeliais tinklą yra pagrįstas ir reikalingas. Tačiau kyla rimtų abejonių dėl 12(2a) straipsnio, kuriame įtvirtintas vieno langelio sukūrimas. Pirmiausia abejonių kyla dėl įgaliojimų priimti sprendimus dėl galimybių naudoti atitinkamus geležinkelių tinklus. Be to, ši padėtis sudėtinga dėl to, kad kai kurios valstybės narės nepanaikino patekimo į jų geležinkelių rinką sureguliavimo. Remdamasis tuo, ką paminėjau, balsavau prieš 83 pakeitimo antrąją dalį.

 
  
  

Pranešimas: David Martin (A7-0043/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE), raštu. (FR) Balsavau už sprendimą dėl Parlamento darbo tvarkos taisyklių suderinimo su įsigaliojusia Lisabonos sutartimi. Per plenarinę sesiją priimti pakeitimai įsigalios 2010 m. gruodžio 1 d. Tapo būtina priimti darbo tvarkos taisyklių pakeitimus, kad būtų atsižvelgta į 18 naujų narių atvykimą, padidintus įstatymų leidybos įgaliojimus ir naują biudžeto procedūrą, kuria vadovaudamasis Parlamentas turi vienodas galias kaip ir Taryba. Kiti pakeitimai susiję su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų ir subsidiarumo principo laikymusi, turint omenyje didėjančią nacionalinių parlamentų įtaką; su Parlamento teise pateikti pakeitimus dėl sutarčių; su tvarka dėl kandidato į Komisijos Pirmininko postą pasiūlymo, turint omenyje, kad Parlamentui suteikta daugiau galių šiuo klausimu; su Europos Sąjungos valstybės narės galimybe pasitraukti iš jos ir galiausiai su valstybių narių pagrindinių principų pažeidimu. Labai gaila, kad naujųjų tvarkos taisyklių neišnagrinėjo aukštesnė teisinė institucija, kad būtų užtikrinta, kad jos atitiktų hierarchine prasme svarbesnius dokumentus, visų pirma sutartis ir valstybių narių konstitucijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Balsuoju už šį pasiūlymą suderinti Parlamento darbo tvarkos taisykles su Lisabonos sutartimi. Platesni Parlamento įgaliojimai turi atspindėti didesnę atsakomybę. Lisabonos sutartis labai svarbi, nes Europos Sąjungai reikia suderinti jos plėtrą su kokybiniu gilumu. Remiantis šia sutartimi jai pavyko tai padaryti suderintu, patikimu ir teisingu būdu, padidinant nuoseklumą, teisėtumą, demokratiją, veiksmingumą ir sprendimų priėmimo skaidrumą, aiškiai pateikiant Europos Sąjungos ir valstybių narių kompetencijų atskyrimą ir prisidedant prie didesnio tarpinstitucinių ir vidaus santykių ES veiksmingumo.

Pokyčiai dėl įsipareigojimų, įtvirtinti suderinus darbo tvarkos taisykles su Lisabonos sutartimi, didžiąja dalimi yra Europos liaudies partijos frakcijos (PPE) pastangų aiškiai išdėstyti ir supaprastinti sprendimų priėmimo procesą Parlamente ir jo santykius su nacionaliniais parlamentais rezultatas.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Dėl Europos Sąjungos institucijų priimamų teisės aktų masto ir kolektyvinio metodo, kuriuo remiantis šie teisės aktai priimami, dėl dažnai susijusių dokumentų gausybės ir dėl to, kad ne visada aiški hierarchija tarp šaltinių ir teisės normų, Parlamentui būtina sumažinti šią riziką, priderinant savo statutą prie neseniai patvirtintos Lisabonos sutarties. Manau, kad tai būtina aiškumo dėl tvarkos ir teisinio tikrumo labui.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Parlamentas turi parodyti, kad laikosi naujų veikimo sąlygų ir bendros atsakomybės priimdamas sprendimus. Norėčiau pabrėžti sustiprintų Parlamento įgaliojimų poveikį, naują nacionalinio atstovavimo veidą ir glaudesnių santykių su nacionaliniais parlamentais įtvirtinimą. Pritariu pateiktiems darbo tvarkos pakeitimams, atsižvelgiant į reguliavimo tvarkos supaprastinimą ir aiškų nustatymą, kad ir toliau būtų didinamas visuomenės, institucijų ir valstybių narių poreikių tenkinimas, kartu užtikrinant sąlygas veiksmingiau įgyvendinti Europos Sąjungos politiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Balsavau prieš 110 pakeitimą, kuriuo numatomas šio Parlamento bendradarbiavimas su valstybių narių, bet ne su povalstybiniais parlamentais. Taip ignoruojama kai kurių valstybių narių konstitucinė realybė; pvz., nors Flandrija šią savaitę žengė istorinį žingsnį nepriklausomybės link, Belgijos federalinis parlamentas ES prasme ir toliau lieka „nacionaliniu“ parlamentu. Nepaisant to, Belgijos konstitucine prasme flamandų parlamentas kai kuriose ES srityse turi visapusę kompetenciją. Pakeitime nepaisoma ir kitų valstybių narių politinių realijų: absurdiška, kad šis Parlamentas negali visapusiškai bendradarbiauti su Škotijos parlamentu tokiose srityse kaip žvejyba, kai Škotijai priklauso didžiausia dalis visoje JK.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Patvirtinus Lisabonos sutartį, Parlamentui buvo suteikti nauji įgaliojimai, o tai reiškia, kad būtina suderinti jo vidaus tvarkos taisykles su naujomis nuostatomis. Remiantis šiomis sąlygomis Parlamento vidaus tvarkos taisyklės bus suderintos su naujais Lisabonos sutarties pateiktais iššūkiais. Būtent todėl taip ir balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Darbo tvarkos taisyklių suderinimą iš dalies lėmė Lisabonos sutarties įsigaliojimas. Šiuo atžvilgiu tai − oficialus veiksmas. Tačiau remdamosi visais šiais pakeitimais dvi didžiulės frakcijos – Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija ir Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija – siekia apriboti narių, kurie nepriklauso vienai iš didžiulių frakcijų, teises. Tai tikrai neteisinga ir nesąžininga, nes visa tai pasimestų diskusijų dėl svarbaus suderinimo su Lisabonos sutartimi klampynėje. Pvz., siūloma, kad nepriklausomi nariai daugiau nebegalėtų patys nuspręsti, kas jiems atstovaus, ką jie dabar gali padaryti. Tai išskirtinis atvejis demokratinėje politikoje, ir tai nepriimtina. Bet kokiame savo vardo vertame demokratiškame parlamente frakcija turi teisę pati nuspręsti, kas jai atstovaus tam tikruose komitetuose.

Tačiau šiuo atveju siūloma, kad Pirmininkas – kuris yra vienas iš dviejų didžiųjų politinių partijų narių – turėtų nuspręsti, kuris nepriklausomas narys turėtų jiems atstovauti Pirmininkų sueigoje. Kitaip sakant, jų politiniai oponentai galės pasirinkti atstovą, kurio politika bus jiems artimiausia. Tai skandalinga. Mano nuomone, nepriklausomų narių atstovus galima išrinkti tik visiems nepriklausomiems nariams dėl to balsuojant. Todėl balsavau prieš pasiūlytą pakeitimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Vis dažniau įvyksta stichinių nelaimių, per kurias daugybė žmonių netenka gyvybės ir savo turtų. Smarkiai nukenčia tie žmonės, kurie per potvynius netenka savo namų, nes visas namas dažnai būna sugadintas arba sunaikintas. Be to, rimta žala padaroma ir žemės ūkiui, o jo atgaivinimas kainuoja didžiulius pinigus. Nelaimės paliestiems žmonėms dažnai sunku tai pakelti arba visai negali už tai sumokėti. Balsavau už rezoliuciją, nes svarbu padėti žmonėms, paliestiems nelaimės.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Europos Parlamentas priėmė sprendimą dėl Parlamento darbo tvarkos taisyklių suderinimo su Lisabonos sutartimi. Tarp EP narių priimtų Parlamento darbo tvarkos pakeitimų yra tokių, kuriais numatomas 18 naujų EP narių iš 12 valstybių narių prisijungimas, įgaliojimų priimti teisės aktus sustiprinimas ir naujos biudžeto tvarkos nustatymas, taip Parlamentui suteikiant vienodas galias kaip ir Tarybai. Darbo tvarkos pakeitimuose atsižvelgiama ir į taisykles dėl biudžeto tiek, kiek tai susiję su Parlamento galia priimti sprendimus šioje srityje, bendradarbiaujant su Taryba. Visų pirma pakeitimuose kalbama apie trijų metų finansinę programą − įstatyminį aktą, kurį turės patvirtinti Parlamentas, apie Parlamentui prieinamus dokumentus, apie biudžeto projekto nagrinėjimą, apie biudžeto suderinimą ir galutinį jo patvirtinimą.

Be to, manau, kad labai svarbūs pakeitimai dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos laikymosi, EP narių teisės pateikti pakeitimus dėl sutarčių, dėl Komisijos Pirmininko rinkimų tvarkos, dėl kai kurių nuostatų, susijusių su vyriausiojo įgaliotinio bendrai užsienio ir saugumo politikai paskyrimu, panaikinimo. Tikiuosi, kad šie pakeitimai bus netrukus įtvirtinti sutarties tekste, turint omenyje visai Europos Sąjungai pagrindines juose atspindimas naujoves.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Balsuoju už Davido Martino pranešimą po ilgų derybų, kuriose dalyvavo visi Europos liaudies partijos frakcijos (EPP) Konstitucinių reikalų komiteto, kurio nariu esu ir aš, nariai. Pranešime kalbama apie Parlamento vidaus darbo tvarkos taisyklių pakeitimus, kurie reikalingi, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai. Po pirmojo lapkričio mėn. vykusios sesijos balsavimo, kuriuo buvo užtikrinti būtini pakeitimai, tiesiogiai susiję su Lisabonos sutarties įsigaliojimu, buvo atidėti kiti pakeitimai, daugiau laiko skiriant jų analizei. PPE, frakcija, kuriai priklauso Socialdemokratų partija (PSD), pasirašė kai kuriuos kompromisinius pakeitimus, visų pirma dėl klausimų valandos Komisijos Pirmininko pavaduotojui arba vyriausiajam įgaliotiniui bendrai užsienio ir saugumo politikai ir Eurogroup pirmininkui, dėl narių statuto įgyvendinimo ir dėl sutarčių ir susijusių teisės aktų patikslinimo. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į pakeitimus dėl tarpparlamentinio bendradarbiavimo, Parlamento ir nacionalinių parlamentų santykių leidžiant teisės aktus ir dėl Parlamento delegacijos COSAC – tris klausimus, kuriems kaip PPE pirmininko pavaduotojas, atsakingas už santykius su nacionaliniais parlamentais, turėjau skirti išskirtinį dėmesį.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Šiandien Parlamentas balsuoja dėl būtino vidaus darbo tvarkos taisyklių suderinimo, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai. Po balsavimo per lapkričio mėn. vykusią sesiją balsavimas dėl kitų pakeitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su sutarties įsigaliojimu, atidėti iki šios sesijos. Pasirašyti dvylika pakeitimų, kaip Europos liaudies partijos frakcijos, kuriai priklausau, įsipareigojimas, susijęs su keliais klausimais: su klausimų valanda Komisijos Pirmininkui ir Europos Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui, klausimų raštu Tarybai ir Komisijai, dėl reguliaraus tarpparlamentinio bendradarbiavimo, dėl narių statuto įgyvendinimo, dėl delegacijos Europos reikalų komitetų konferencijoje, dėl sutarčių patikslinimo ir įstatymų leidžiamosios valdžios perdavimo.

Balsuoju už kitus dokumento pakeitimus, tarp kurių norėčiau paminėti nuostatos dėl subsidiarumo ir proporcingumo, vertinant teisės aktus, ir dėl Parlamento santykių su nacionaliniais parlamentais leidžiant teisės aktus įtvirtinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Rafał Trzaskowski (PPE), raštu.(PL) Šiuo antru pakeitimų raundu bus užbaigtas ilgas Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių suderinimo su Lisabonos sutartimi numatytais pokyčiais procesas. Nors pakeitimai, dėl kurių šiandien balsavome, nedidele dalimi susiję su pagrindiniais su sutartimi susijusiais pokyčiais, kuriais sustiprintos Parlamento galios priimant sprendimus, jie yra svarbus darbo tvarkos taisyklių pakeitimų priedas, kuriais remdamiesi galime visapusiškai naudotis naujomis galimybėmis. Dėl visų pakeitimų ir visų pirma dėl tokių svarbių pakeitimų dėl pagrindinių teisės aktų, labai daug kas priklauso nuo to, kaip jie bus įgyvendinti.

Smulkmenos − sudėtingiausias dalykas, todėl labai svarbu stebėti šį procesą iki pat pabaigos.

 
  
  

Pranešimas: Sidonia Elżbieta Jędrzejewska (A7-0183/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Vienas iš svarbiausių 2011 m. tikslų bus išlaikyti, skatinti ir įgyti finansavimą technologiniams tyrimams ir plėtrai ES, suteikiant pakankamą finansavimą bendrajai programai ir taip prisidedant prie strategijos „Europa 2020” vykdymo.

Prašymų dėl finansavimo skaičius augo proporcingai su kontrolės priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad Bendrijos lėšos būtų tinkamai naudojamos, augimu.

Vidine demokratija ir dar daugiau taisyklių ir administracinių procedūrų sumažinamas visuomenės pasitikėjimas procesu. Tokioms mažoms organizacijoms kaip MVĮ, pradedančiosioms moderniųjų technologijų įmonėms, mažesniems institutams, universitetams ir tyrimų centrams labai sunku susidoroti su šiuo painumu.

Norėčiau pasiūlyti supaprastinti lėšų gavimo tyrimams tvarką. Turi būti išvystytas tarpusavio pasitikėjimas tarp visų suinteresuotųjų šalių. Tai paskatins tyrimus ir naujoves, o Europa taps patrauklesne vieta gyventi ir dirbti.

 
  
MPphoto
 
 

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. (FR) Europos Komisijos 2011 m. biudžeto projekte neatsižvelgiama į Europoje kilusius iššūkius. Kai esame atsakingi už 142 mlrd. EUR – o tai sudaro 1,15 proc. Europos BNP – Komisija siūlo skirti finansavimą naujiems prioritetams įgyvendinti, taip pat programoms, kurios jau įtrauktos į 2007−2013 m. finansinę programą, perimant lėšas iš dabartinių programų ir iš biudžeto atsargos, kuri sumažinta beveik iki nulio. 2020 m. darbotvarkė darbo vietoms sukurti ir augimui užtikrinti, kuri turėtų būti Europos Sąjungos veiksmų planas ateinančius dešimt metų, ir kova su klimato kaita negali būti įgyvendinama be finansinių išteklių. Nepriimtina finansuoti būsimas priemones bendradarbiavimui su pramoninėmis valstybėmis užtikrinti, panaudojant paramai vystymuisi skirtus pinigus. Neįmanoma trečdaliu sumažinti Europos Sąjungos finansinę paramą Artimųjų Rytų taikos procesui. Tai nėra rimtas požiūris. Iš Komisijos tikėjomės daugiau drąsos. Tačiau Europos Parlamentas vis dar laukia finansinių perspektyvų laikotarpio vidurio patikslinimo projekto, ko Europai labai reikia. Tai turi būti pagrindinis klausimas per būsimas derybas su Taryba dėl biudžeto. Demokratinio judėjimo delegacija Parlamente to sieks.

 
  
MPphoto
 
 

  Göran Färm, Olle Ludvigsson ir Marita Ulvskog (S&D), raštu. (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, nusprendėme balsuoti už įgaliojimą pradėti derybas dėl 2011 m. biudžeto. Didžia dalimi pritariame pranešime pateiktiems prioritetams. Pvz., manome, kad svarbu investuoti į jaunimą, tyrimus, naujoves ir ekologišką technologiją. Taip pat manome, kad svarbu skirti lėšų naujai Europos darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategijai „Europa 2020“, kad ji būtų sėkmingai įgyvendinta.

Tačiau norėtume pabrėžti, kad nemanome, jog būtina padidinti tiesiogines žemės ūkio subsidijas. Be to, prieštaraujame tam, kad ES teiktų nuolatinę rinkos paramą pieno ir pieno produktų pramonei.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, sustiprintas Parlamento vaidmuo derybose dėl ES biudžeto. Šiuo ekonomikos, finansų ir socialinės krizės metu labai svarbi parama Europos Sąjungos ekonomikos augimui ir konkurencingumui skatinti. Todėl labai svarbu padidinti ES solidarumo fondą, užtikrinant, kad vyriausybės jį naudotų tinkamai, kad būtų sušvelnintas šios krizės poveikis skurdesniuose regionuose.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Primenu, kad visas procesas dėl 2011 m. biudžeto yra pirmasis po Lisabonos sutarties įsigaliojimo, todėl būtina neginčijamai bendradarbiauti ir derinti veiklą su kita biudžetinės institucijos ranka. Norėčiau pabrėžti susirūpinimą ir pastangas, siekiant užtikrinti pakankamą finansavimą ES strateginėms eilutėms dėl vystymosi, visų pirma jaunų žmonių klausimų ir naujovių srityse, energijos vartojimo efektyvumo, kovos su klimato kaita srityse, taip pat dėl užimtumo ir lyčių lygybės skatinimo. Taip pat manau, kad svarbu užtikrinti priemonių, kuriomis užtikrinamas žemės ūkio sektoriaus tvarumas, gyvybingumą. Atskirai paminėsiu pieno produktų sektorių. Šiuo dabartinės krizės ir didžiulių sunkumų dėl valstybių narių viešųjų lėšų metu norėčiau priminti apie būtinumą užtikrinti biudžeto tvarumą ES, siekiant svarbiausio socialinės ir ekonomikos sanglaudos tikslo. Tačiau manau, kad svarbu, kad 2011 m. biudžeto projekte nuo pat pradžių atsispindėtų ES 2020 m. strategijoje numatytų svarbiausių iniciatyvų finansiniai padariniai. Tai apima „Naujovių sąjungą“, „Pažangų jaunimą“, „Tausiai išteklius naudojančią Europą“, „Naujų įgūdžių ir darbų darbotvarkę“ ir „Pramonės politiką globalizacijos eroje“.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Balsavome prieš šį pranešimą dėl 2011 m. biudžeto projekto, nes jame visai neatsižvelgiama į šiandienius poreikius dėl Europos Sąjungos finansavimo, kai sukūrus euro zoną, buvo padidinta socialinė ir teritorinė nelygybė, taip pat tinkamai neatsižvelgiama į ekonomikos ir socialinę sanglaudą.

Šiuo krizės metu dar labiau reikalingas kitas ES biudžetas, kuriuo būtų bent jau padvigubinamos lėšos, kad bent pusė biudžeto lėšų (skaičiuojamų 2 proc. ES bendrojo nacionalinio produkto pagrindu) būtų skiriama investicijoms į gamybinį sektorių ir valstybių narių socialinių funkcijų paramai. Taip būtų sukurta daugiau darbo vietų, užtikrinant teises, būtų įveiktas skurdas ir sumažinta regionų nelygybė, siekiant paskatinti ekonomikos ir socialinę sanglaudą.

Kita vertus, labai svarbu padidinti ES bendrojo finansavimo koeficientą šalims, kurių ekonomikos silpnesnės, visų pirma remiant socialines programas ir gamybines investicijas.

Galiausiai svarbu iš esmės sumažinti pinigų sumą, atidėtą kariuomenei, ir pakeisti svarbiausius biudžeto tikslus, kad būtų pasiektas suderinta plėtra ir socialinė pažanga.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) 2011 m. biudžeto projektas bus pirmasis po Lisabonos sutarties įsigaliojimo, o jį rengiant, visi dalyvaujantieji turi glaudžiai bendradarbiauti ir derinti savo veiklą per derybas, kad būtų pasiektas susitarimas dėl visų išlaidų. Per liepos mėn. vyksiantį trišalį dialogą turi būti aiškiai nurodytas rengimo būdas, kad būtų iš anksto nustatyti klausimai, kurių atžvilgiu būtinas didesnis sutarimas. Pagrindiniai klausimai susiję su Europos stabilizavimo priemonės, ES 2020 m. strategijos ir su jaunimu susijusių programų finansiniais padariniais.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu. (DE) 2011 m. biudžetas apima daugybė klausimų, kuriuos reikėtų atvirai kritikuoti. Pvz., padidinamas Europos pabėgėlių fondo, kuriuo, be kita ko, skatinamas prieglobsčio prašytojų perkėlimas ES, biudžetas, kai tuo tarpu sumažinamos Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrai (Frontex) skiriamos lėšos. Taip pat sumažinama finansinė parama Palestinai, tačiau, pvz., žymiai padidinamas biudžetas prisijungimo prie ES kandidatėms, įskaitant Turkiją. Todėl balsavau prieš pranešimą dėl 2011 m. biudžeto.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Mūsų frakcija, Žalieji / EFA, neprieštaravo pranešėjos nurodytiems prioritetams per trišalio dialogo derybas. Pateikėme keletą detalesnių pakeitimų dėl struktūrinių fondų, kaimo plėtros ir žemės ūkio politikos „ekologinimo“, kurie visi buvo atmesti, ir tai nestebina, tačiau jie gali būti dar kartą pateikti per dar detalesnį biudžeto svarstymą Parlamente rugsėjo mėn. Žalieji EP nariai iš kitų komitetų jų vardu taip pat pasirašė pakeitimus. Tačiau dėl pranešėjos požiūrio be reikalo neišpūsti teksto, daugumai jų buvo nepritarta.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Pritariu savo frakcijos pozicijai dėl šio Parlamento dokumento dėl Europos Komisijos pasiūlyto 2011 m. biudžeto projekto. Manome, kad neįmanoma aiškiai apibrėžti biudžeto projekto padarinių strategijos svarbiausių iniciatyvų atžvilgiu, todėl reikia daugiau ir tinkamesnės informacijos.

Taip pat džiaugiuosi matydamas, kad į Komisijos projektą jaunimo programa įtraukta kaip vienas iš ateinančių metų prioritetų, tačiau nusivyliau, kad tik simboliškai padidintas finansavimas, kai iš šių iniciatyvų tikėtasi daug daugiau. Nariai iš atokiausių regionų ir aš pats pritarėme pakeitimui, nes manome, kad nepriimtina, jog 2011 m. biudžetas būtų mažesnis nei 2010 m. biudžetas, turint omenyje programą, skirtą ypatingai geografinei tam tikrų atokių ir izoliuotų Europos regionų padėčiai gerinti, visų pirma tuo metu, kai pasiekus ES, Kolumbijos ir Peru susitarimą, bus daroma įtaka bananų, cukraus ir romo gamybai. Taip pat kviečiame Komisiją kaip įmanoma greičiau atlikti tyrimą dėl šios padėties poveikio tiems regionams.

 
  
MPphoto
 
 

  Róża Gräfin von Thun und Hohenstein (PPE), raštu.(PL) Pranešime dėl įgaliojimų trišaliame dialoge dėl 2011 m. biudžeto projekto, kuris šiandien patvirtintas per Europos Parlamento plenarinį posėdį, pateikiami šeši prioritetai deryboms dėl 2011 m. biudžeto. Vienas iš jų yra jaunimo programos, tokios kaip „Pažangus jaunimas“, „Mokymasis visą gyvenimą“, „Veiklus jaunimas“ ir „Erasmus Mundus“. Pranešimo bendrujų pastabų 12 punkte nurodoma, kad asignavimų šioms programoms padidinimas biudžeto projekte, nepaisant labai aukšto dabartinio įgyvendinimo lygio (kiekvienais metais sudarančio 95−100 proc. per 2007−2009 m. laikotarpį) yra pakankamas. Pritariu tam, kad priimtame dokumente kviečiama padidinti šiuos asignavimus, kad būtų įmanoma tinkamai įgyvendinti jaunimo programas, atsižvelgiant į jų svarbą pilietinei visuomenei Europoje.

Nepaisant ekonomikos krizės, kuri privertė valstybes nares labai taupyti, Europos Sąjunga ir toliau plečia savo veiklos mastą. Tačiau tai reikia daryti, suteikiant tinkamą finansavimą jau vykdomoms programoms. S. E. Jędrzejewskos pranešime atkreipiamas dėmesys į šį klausimą, kuris, mano nuomone, tinkamai pripažintas derybų dėl biudžeto prioritetu.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu. (DE) Ponios ir ponai, Europos Parlamentui labai svarbus įgaliojimas dėl trišalio dialogo, nes juo apibrėžiama Parlamento derybų pozicija. 2011 m. biudžetui įtakos turi krizė ir recesija, o tai, be kita ko, aišku iš labai mažų atsargų. Tačiau yra ir teigiamų ženklų. Vienas iš jų yra tai, kad prioritetas skiriamas jaunimo programoms. Jeigu Europos Sąjunga nori surasti tvarų kelią iš krizės, svarbu investuoti į jaunimą, nes jie − mūsų ateitis. Be to, turėdami omenyje ekonomikos padėtį Europoje, turime pritarti įgaliojimui dėl socialiai suderinto ES biudžeto, kuriuo atsižvelgiama ir į konkurencingumą. Dėkoju.

 
  
  

Pranešimas: Werner Langen (A7-0187/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE), raštu. (IT) Kaip plačiai rodo dabartinė ekonomikos ir finansų krizė, turime įgyvendinti labiau sureguliuotą ir skaidresnę strategiją dėl išvestinių produktų rinkų, siekdami išvengti itin spekuliatyvių aplinkybių. Visų pirma pritariu pranešėjo pasiūlymui, kad centralizuotą kontrolę turėtų vykdyti ESMA, Europos vertybinių popierių ir rinkų priežiūros institucija, o reikalavimus dėl būsimos rinkos infrastruktūros išlaidų vykdytų rinkos dalyviai, o ne rėmėjai. Todėl balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Šioje rezoliucijoje Europos Parlamentas kviečia griežčiau prižiūrėti išvestinių finansinių priemonių rinką. Pritariau rezoliucijai, nes manau, kad svarbu, kad Parlamentas nusiųstų aiškią žinią Tarybai ir Komisijai, kad būtų imamasi teisėkūros priemonių. Siekiama išvengti perdėtos spekuliacijos, sukuriant standartizuotą tvarką ir priežiūros institucijas, taip pat naudojantis bendru sandorių registru.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE), raštu. (FR) Balsavau už savo puikaus kolegos iš Vokietijos Wernerio Langeno iniciatyva parengtą pranešimą dėl išvestinių finansinių priemonių rinkos, kuris buvo parengtas kaip atsakas į Europos Komisijos komunikatą dėl to paties klausimo. Pritariu Komisijos iniciatyvai, kuria siekiama pagerinti su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusią reguliavimo sistemą. Svarbu suteikti svarbiausią vaidmenį Europos vertybinių popierių ir rinkų priežiūros institucijai (ESMA), suteikiant leidimą įsteigti atsiskaitymų įstaigą Europos Sąjungoje, jai pavedant jų kontrolės vykdymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad išvestinių finansinių priemonių rinkoje (prekyba ateities sandoriais) būtina didinti skaidrumą ir užtikrinti didesnį šios rinkos reguliavimą. Išvestinės finansinės priemonės atlieka teigiamą vaidmenį perskirstant finansinę riziką ekonomikoje, tačiau dėl skaidrumo ir tinkamo reguliavimo stokos jos pagilino finansinę krizę. Teigiamai vertinu Komisijos iniciatyvą geriau reguliuoti išvestines finansines priemones, ypač ne biržos finansines priemones, siekiant sumažinti rizikos poveikį visų finansinių rinkų stabilumui , standartizuoti išvestinių priemonių sutartis , naudoti centralizuotas duomenų saugyklas bei organizuotos prekybos vietas.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. (IT) W. Langeno pranešime siūloma nustatyti priemones, kuriomis siekiama padidinti išvestinių finansinių priemonių rinkos skaidrumą. Turint omenyje tai, kokiu būdu kilo 2008 m. finansų krizė, ir tą trapumą, kurį rinkoms sukėlė tokios sudėtingos priemonės, tai neabejotinai daug žadantis žingsnis užtikrinti didesnį stabilumą ir skaidrumą. Todėl balsavau už W. Langeno pranešimą.

Vis dėlto turėtume atkreipti dėmesį į dar vieną dalyką, t. y. į pagrindinį principą, diskutuojant apie finansų ir ekonomikos krizę bei apie rinką. Be bet kokių išvestinių finansinių priemonių ir painaus finansų kūrimo 2008 m. krizė, kuri turėjo neigiamą, vis dar mūsų visuomenės jaučiamą poveikį, kilo dėl to, kad per ilgai klaidingai manėme, kad neturime galvoti apie realiąją ekonomiką. Todėl pritariu visoms dabartinėms priemonėms, kuriomis skatinamas finansų rinkų ir bankų ir bendrųjų rinkų siūlomų produktų skaidrumas, tačiau visi turime prisiminti, kad turime skubiai persvarstyti ekonomikos sistemą, kuria remdamosi veikia pasaulio rinkos. Todėl mūsų pasirinkimu turi būti siekiama sustiprinti realiąją ekonomiką, kuri yra vienintelis tikrasis turtų ir ilgalaikio stabilumo šaltinis.

 
  
MPphoto
 
 

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. (IT) Pirmiausia norėčiau pasveikinti savo draugą ir kolegą W. Langeną parengus pranešimo projektą, dėl kurio šiandien šiame Parlamente bus balsuojama.

Per finansų ir ekonomikos krizę nustatėme pavojus dėl tam tikrų finansinių priemonių, kurios be jokių taisyklių ir apribojimų gėdingai naudojamos rinkose. Daugybė piliečių ir vietos institucijų, įskaitant ir Italiją, tapo šių labai pavojingų priemonių aukomis, dėl to dabar kovoja su nerimą keliančiu biudžeto deficitu.

Kad būtų išvengta tokių nesėkmingų aplinkybių, manau, kad būtų tinkama, netgi būtina tinkamai sureguliuoti išvestines finansinės priemones, kad būtų užtikrinta stabilesnė ir saugesnė rinka, kurios dalyviai ir vartotojai galėtų priimti pagrįstus sprendimus. Europos Sąjunga turi tapti radikalių pasikeitimų po buvusios finansų politikos šalininke ir parodyti tvirtą ženklą, siekdama išvengti tokių priemonių kaip pardavimai be tarpininkų, dėl kurių ateityje kiltų pavojus visai finansų rinkai.

Galiausiai pritariu W. Langeno pateiktoms gairėms, kurio įtvirtintos šiandien priimtame dokumente, iš dalies dėl to, kad išvestinės finansinės priemonės − sektorių profesionalų prerogatyva, bet ir masinių rinkų naudojimo priemonės. Todėl griežtesniu reguliavimu bus užtikrintas didesnis skaidrumas, kuriuo remdamiesi „rinkos dalyviai galės tinkamai įvertinti pavojų“.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Griežtesniu išvestinių finansinių priemonių rinkų reguliavimu turi būti atsižvelgiama į tam tikras įmonių aplinkybes, kurioms ir toliau turi būti užtikrinama, kad jų finansų ir veiklos rizika būtų pašalinta tinkamomis sąlygomis ir tam tikru būdu pritaikyta išvestinių finansinių priemonių pagalba.

Nefinansinės įmonės naudoja šias priemones, kad užtikrintų, kad būtų panaikinta su valiuta, palūkanomis ir žaliava susijusi rizika. Naudojant šią nespekuliatyvią apsaugą buvo užtikrintas užimtumo ir investicijų stabilumas.

Tačiau pasiūlytomis reguliavimo priemonėmis negali akivaizdžiai pablogėti įmonių rizikos apsidraudimo lygis.

Norėčiau pasiūlyti taikyti išimtis ir mažesnius reikalavimus kapitalui dvišalių išvestinių finansinių priemonių atžvilgiu, visų pirma MVĮ.

 
  
MPphoto
 
 

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. (EL) Balsavau prieš, nes pranešime, nors ir yra teigiamų aspektų bei bandoma nustatyti keletą minimalių išvestinių finansinių priemonių rinkos apribojimų ir taisyklių iš esmės nėra sprendžiama pagrindinė problema. Viena iš esminių ekonomikos ir finansų nestabilumo priežasčių − nebankinių sandorių, apimančių rizikos priedus ir kitas išvestines finansines priemones, plėtra ir didėjimas.

Pastarasis pinigų rinkos žlugimas ir spekuliacijos prieš graikų obligacijas rodo ne tik tai, kad būtina griežčiau reguliuoti finansų sistemą, bet ir tai, kad turėtų būti uždrausti tokie kaip rizikos priedo sandoriai. Mano nuomone, būtų neteisinga ir nepakaktų tiesiog nukreipti savo dėmesį į „reguliavimo politiką“, kuri pateikiama pranešime, nesprendžiant problemos ir nepateikiant tinkamų sprendimo būdų.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Kaip parodė dabartinė ekonomikos, finansų ir socialinė krizė, turi būti pakankamai sureguliuota išvestinių finansinių priemonių rinka, taip užtikrinant didesnį skaidrumą, skatinant šias finansines priemones. Būtina veiksmingiau reguliuoti šias priemones, kad prekyba jomis neturėtų nepalankaus poveikio rinkai. Dėl išvestinių priemonių įvairovės ir būtinumo apsaugoti investuotojus pritariu ir griežtesnėms su informacija susijusioms taisyklėms.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Pritariu Europos Sąjungos institucijų siekiui užtikrinti didžiausią išvestinių finansinių priemonių rinkos veiksmingumą, saugumą ir tvirtumą, pripažįstant jo svarbumą ekonomikos plėtros tvarumui, taip pat būtinumą užtikrinti procedūrų sureguliavimą ir kontrolę, ir su sandoriais susijusias derybas ar šių finansinių priemonių komercinimą. Turėdamas omenyje išvestinių finansinių priemonių rinkos dydį ir jos poveikį pasaulio ekonomikai, kuris akivaizdus per dabartinę ekonomikos ir finansų krizę – ir vis didėjantį pavojų pasaulio rinkoje – manau, kad būtina užtikrinti skaidrumą. Tai svarbu ne tik dėl veiksmingos rinkų priežiūros, bet ir dėl aiškių, tikslių ir visapusiškų atskaitomybės standartų. Finansų spekuliantų naudojamais „kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais“ iš nepriklausomų emitentų nepagrįstai padidintas įvairaus nacionalinio „perviršio“ lygis. Tai pabrėžia rinkos skaidrumo ir didesnio Europos Sąjungos reguliavimo dėl derybų dėl „kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių“, visų pirma tų, kurie susiję su valstybės skola, poreikį. Reikia tikėtis, kad būsimais teisės aktais bus užtikrintas ne tik išvestinių finansinių priemonių skaidrumas, bet ir griežti teisės aktai. Norėčiau pabrėžti, kad būsimos rinkos infrastruktūros išlaidas turėtų padengti rinkos dalyviai, o ne mokesčių mokėtojai.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Užuot pasiūliusi panaikinti išvestinių finansinių priemonių rinką, Parlamento dauguma nusprendė ginti spekuliacinės valstybės skolų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių (CDS) prekybos panaikinimą. Jie skatina Komisiją apsvarstyti didžiausias išvestinių finansinių priemonių, visų pirma CDS, pavojaus ribas ir dėl jų sudaryti susitarimą su tarptautiniais partneriais. Tačiau remiantis tuo, kas buvo pasakyta, Komisija tik rugsėjo mėn. gali pateikti pasiūlymą dėl išvestinių finansinių priemonių rinkos, o Parlamentas priims teisės aktą vienodomis sąlygomis su Taryba.

Visas šis laukimas toks nesėkmingas, kai matai, kaip dramatiškai iki neišlaikyto lygio kyla numanomos nepriklausomų emitentų obligacijų palūkanų normos kai kuriose euro zonos šalyse, žinant, kokį neigiamą poveikį CDS daro visam procesui. Negalime toliau leisti naudotis spekuliacinėmis garantijomis dėl valstybės skolos.

Tiesa, kad šiandien Parlamentas skatino uždrausti CDS – kurie yra tiesiog spekuliaciniai sandoriai, susiję su lažybomis dėl skolininko pažeidimų – tačiau vėliau apsiribojo prašymu numatyti ilgesnį įkalinimą terminuotų garantijų ir išvestinių finansinių priemonių pardavimų atveju. Todėl pritarėme teigiamiems pasiūlymams, tačiau nepritariame atgalinei pozicijai ir ilgam atidėliojimui sureguliuoti kapitalo rinkas.

 
  
MPphoto
 
 

  Astrid Lulling (PPE), raštu. (FR) Balsavau už W. Langeno pranešimą dėl išvestinių finansinių priemonių rinkų, nes, kaip ir pranešėjas, esu tikra, kad būtina sureguliuoti sektorių ir užtikrinti didesnį išvestinių finansinių priemonių rinkų skaidrumą. Visų pirma pritariu pasiūlymui privalomai nustatyti sandorio šalies atsiskaitymo galimybes, sudarant išvestinių finansinių priemonių sandorį tarp rinkos dalyvių. Suvienodinant sandorius ir užtikrinant nepriklausomas atsiskaitymų įstaigas, bus padaryta didžiulė pažanga.

Tačiau reguliavimo priemonėmis, kurios bendradarbiaujant Komisijai, Tarybai ir Parlamentui netrukus bus patvirtintos, neturėtų visiškai sustabdyti išvestinių finansinių priemonių rinkų, kurios atlieka svarbų vaidmenį pasaulio finansų srityje. Svarbu atskirti, kaip pranešėjas ir daro, išvestines finansines priemones, naudojamas tiesiogiai su įmonių verslu susijusiam pavojui panaikinti, nuo tų, kurios naudojamos tik spekuliaciniais tikslais. Tik pastarosios priemonės gali kelti sisteminę riziką, ir būtina tai tinkamai stebėti, siekiant, kad nepasikartotų krizė, panaši į šiuo metu patiriamą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Anksčiau išvestinės finansinės priemonės atliko svarbų vaidmenį, perkeliant riziką į ekonomiką. Tačiau dėl išvestinių finansinių priemonių skaidrumo ir reguliavimo trūkumo kilo žalingas poveikis finansų krizei. Viena iš išvestinių finansinių priemonių, labiausiai paveikusių Europos ekonomiką, dėl kurios labai padidėjo valstybės skolos palūkanos, buvo CDS (kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai). Šiuo reguliavimu nustatomas draudimas naudoti šią priemonę spekuliacinėje prekyboje, nes tai gali iškreipti valstybių skolos rinkas. Labai svarbu atskirti išvestines finansines priemones, kurios naudojamos kaip būdas suvaldyti riziką, siekiant išvengti tikrosios rizikos, nuo tų priemonių, kurios naudojamos tik spekuliaciniais tikslais. Būtent todėl taip ir balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Džiaugiuosi, kad išlaikytos pagrindinės rezoliucijos dalys, visų pirma 33, 34, 35 ir 36 dalys, taip pat ir K, S ir X konstatuojamosios dalys. Būtent todėl ir balsavome už. Priešingu atveju, jeigu būtų atmestas bent vienas balsas, mes žalieji būtume balsavę prieš pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Skinner (S&D), raštu. – Man priimtini pagrindiniai W. Langeno pranešimo aspektai. Tačiau per diskusijas komitete daug kalbėta apie pavojus pramonei. Žinoma, turint omenyje išvestinių finansinių priemonių veiklos mastą, kyla klausimas, kaip sureguliuoti pramonę, kad skaidrumas ir suderintas priežiūros metodas būtų laikomi labai svarbiais veiksniais. Tačiau nebūtina padidinti prekybos išlaidas, reikalaujant sutelkti dėmesį į tokios prekybos panaikinimą vertybinių popierių biržų pagrindu. Laimei, W. Langen puikiai supranta tokio požiūrio ribas, kuriuo vertybinių popierių biržoje būtų galima padidinti kainas dešimt kartų nei kur kitur. Taip pat turime užtikrinti, kad būtų išlaikytos vadinamosios pagal užsakymą parengtos išvestinės finansinės priemonės, kuriomis remdamosi įmonės gali apsisaugoti nuo būsimo prekių rinkos augimo. Taip pat turėtume užtikrinti tarptautinį suderinamumą – visų pirma su JAV, didžiausia rinka.

 
  
  

Pranešimas: Maria Badia i Cutchet (A7-0154/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Sparti interneto plėtra skatina sujungtų objektų, prieinamų ir keičiamų internete, plitimą. Taigi buvo sukurtas daiktų internetas, apimantis įvairiausius objektus – nuo knygų iki automobilių, taip pat elektros prietaisus ir maisto produktus. Šiuo Europos Parlamento pranešimu savo iniciatyva norima atsakyti į Europos Komisijos komunikatą, pateikiantį 14 priemonių, kurių reikia imtis siekiant užtikrinti ES vadovaujamą vaidmenį plėtojant naujus šių sujungtų objektų tinklus. Parlamento pranešime ypač daug dėmesio skiriama pagarbos privačiam gyvenimui klausimui, daiktų interneto pranašumams siekiant gerinti Europos vartotojų gyvenimo kokybę, taip pat daiktų interneto prieinamumui ir visa apimančiam pobūdžiui. Balsavau už šį pranešimą savo iniciatyva, nes visiškai pritariu šiems prioritetams.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. – (IT) Naujų informacinių ir ryšių technologijų (IRT) plėtra per pastaruosius 20 metų sukėlė tikrą revoliuciją žinių srityje, visų pirma dėl geresnio visuomenės susipažinimo su internetu ir saitynu.

Šiuo metu esame perkėlę mokslo žinias į internetą ir įveikę keitimosi informacija apribojimus dėl atstumo, o naujausias su šia technologija susijęs dalykas yra galimybė pritaikyti naują atpažinimo radijo dažniu sistemą produktams, kad jie galėtų akimirksniu pateikti informaciją vartotojams.

Pritariu bandomųjų projektų įgyvendinimui siekiant ištirti etinius ir socialinius šių naujų IT galimybių, kurios ateityje galėtų tapti nauja užimtumo sritimi, padarinius ir todėl pritariu M. Badia I Cutchet pranešimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Pritariu Komisijos pateiktame komunikate nurodytai bendrai krypčiai. Naujų priemonių taikymo plėtra ir daiktų interneto veikimas, taip pat ir jo daroma didelė įtaka Europos piliečių kasdieniam gyvenimui ir jų įpročiams priklausys nuo Europos piliečių pasitikėjimo sistema.

Pirmiausia reikėtų užtikrinti reguliavimo ir teisinę sistemą, kurią taikant, viena vertus, būtų apsaugotas Europos vartotojas, antra vertus, daiktų interneto srityje būtų skatinamos viešosios ir privačiosios investicijos.

Daiktų internetas atveria daug ekonomikos galimybių, nes jis padės optimizuoti gamybos procesus ir energijos suvartojimą, sukurti naujų darbo vietų ir naujų paslaugų vis didėjančiam piliečių ir Europos įmonių skaičiui.

Jei ES tikrai ketina šioje rinkoje užimti lyderės poziciją, ji turėtų taikyti atitinkamą aktyvų požiūrį, skatindama mokslinius tyrimus ir bandomuosius projektus.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Sparti ir nenutrūkstama interneto plėtra reiškia, kad šiuo metu per kompiuterius ir judriojo ryšio įrenginius jis sieja apie 1,5 mlrd. žmonių. Svarbu žengti dar vieną žingsnį ir nuo sujungtų kompiuterių tinklo laipsniškai pereiti prie sujungtų daiktų – knygų, automobilių, elektroninių prietaisų, maisto produktų ir kt. – tinklo, t. y. daiktų interneto. Pvz., užprogramuoti šaldytuvai galės atpažinti pasenusius produktus arba produktus, kurių galiojimo laikas greitai baigsis. Šios technologinės naujovės gali padėti išpildyti įvairius visuomenės ir piliečių lūkesčius, taip pat tapti ekonomikos augimą ir naujoves skatinančiu veiksniu, teikiančiu naudos ekonomikai ir visuomenės gerovei.

Tačiau jam turi būti taikomos specialios ir plataus pobūdžio taisyklės, kurios sudarytų sąlygas daiktų interneto atveju spręsti su pasitikėjimu, priimtinumu ir saugumu susijusius iššūkius. Labai svarbu užtikrinti visišką pagarbą privačiam gyvenimui ir asmens duomenų apsaugą. Turi būti imtasi pakankamų duomenų apsaugos priemonių siekiant apsisaugoti nuo galimo piktnaudžiavimo atvejų ir kitos su asmens duomenimis susijusios rizikos. Dėl to palaikau šį iniciatyvų požiūrį, nepamiršdamas, kad daiktų internetu pirmiausia siekiama naudos žmonėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Aš balsavau už šį pranešimą. Daiktų interneto plėtra yra puiki galimybė skatinti augimą bei konkurencingumą ir kartu skatina svarbius socialinius pokyčius, labai veikdama piliečių elgesį. Dėl to palankiai vertinu Komisijos ketinimą 2010 m. paskelbti komunikatą dėl privatumo ir pasitikėjimo informacinėje visuomenėje, nes, mano nuomone, labai svarbu nuolat stebėti su asmens duomenų apsauga susijusius dalykus.

Ne mažiau svarbi diskusija dėl teisės į „lustų tylėjimą“ techninių ir teisinių aspektų. Be to, atsižvelgiant į esminius pokyčius, kuriuos sukels daiktų internetas, labai svarbu sudaryti vienodas technologijų plėtros regioniniu lygmeniu sąlygas, kad būtų išvengta dar didesnės atskirties, nei esama dabar, atsiradimo, ir deramai įtraukti į šį procesą valdžios organus bei atkreipti dėmesį į atokiausius regionus.

Galiausiai manau, kad svarbu padidinti daiktų interneto finansavimą ES lėšomis mokslinių tyrimų projektų, įgyvendinamų pagal Septintąją bendrąją programą, ir bandomųjų projektų, įgyvendinamų pagal Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą, srityje, taip pat sutelkti dėmesį į plačiajuosčio ryšio infrastruktūros kūrimą, plačiajuosčio ryšio diegimą ir tolesnį duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu išlaidų mažinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  George Sabin Cutaş (S&D), raštu. – (RO) Aš balsavau už pranešimą dėl daiktų interneto, nes manau, kad šio pranešimo patvirtinimas paspartins pažangių technologijų plėtrą Europos Sąjungoje. Tai suteiktų verslo galimybių Europos bendrovėms ir padėtų kovoti su klimato kaita bei gerinti energetikos ir transporto valdymą.

Kaip šešėlinis pranešėjas pateikiau pakeitimų, padedančių apsaugoti asmens duomenis, kad būtų užtikrinta, kad bendrovės, kurioms jie prieinami, nenaudotų jų kitiems tikslams. Taigi į pranešimą įtrauktos svarbios nuostatos, kuriomis ginamos pagrindinės piliečių teisės.

 
  
MPphoto
 
 

  Ioan Enciu (S&D), raštu. – (RO) Daiktų internetas yra ateities koncepcija, pradėta kurti dabar. Nuo mūsų požiūrio priklausys, ar jis darniai ir veiksmingai dirbs visų piliečių labui. Naujoji technologijų integravimo į kasdienį gyvenimą sistema turi būti įgyvendinama visiškai gerbiant vartotojų teises į privatumą. Komisija su duomenų apsaugos darbo grupe turi konsultuotis visą laiką, o ne tik tada, kai ji mano, kad tai būtina. Mes kalbame apie prietaisus ir technologijas, tinkamus perduoti objekto vietą, savybes ir tapatybę. Atsižvelgiant į teisę į tylėjimą, šie mechanizmai turi būti integruojami tik asmens prašymu, o ne įprastai gamybos metu. Kartu Komisija, priimdama sprendimą dėl projektų, susijusių su daiktų internetu, įgyvendinimo, turi apgalvoti, kurį tinklą ketinama pasirinkti šiems objektams prijungti. Šiuo metu susiduriame su daugybe kibernetinių antpuolių internete. Mano supratimu, saityno naudojimas siekiant prisijungti prie daiktų interneto gali kelti grėsmę saugumui ir pernelyg apkrauti dabartinį tinklą. Dabartinėmis aplinkybėmis problemą galėtų išspręsti lygiagretaus tinklo objektams sujungti sukūrimas dalijantis skaitmeniniais dažniais ir dividendais.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Aš balsavau už M. Badia i Cutchet pranešimą, kuriame pritariama daiktų interneto sukūrimui. Manau, kad naujos informacinės technologijos teikia daug naudos mūsų visuomenei, tačiau svarbu užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į galimą jų poveikį sveikatai ir aplinkai, taip pat aspektus, susijusius su privatumo apsauga.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Internetas tapo milijonų žmonių kasdienio gyvenimo dalimi ir šiuo metu yra nepakeičiama ryšių ir žinių bei informacijos perdavimo priemonė. Nuolat didėjanti interneto turinio apimtis pavertė jį įvairiai panaudojama priemone, be to, šių naudojimo būdų vis daugėja. Vis dėlto kartu jis taip pat tapo naujos rūšies nusikaltimų, kuriuos palengvina greiti bei nematerialūs informacijos srautai ir didžiulis tinklo naudotojų pateikiamų asmens duomenų kiekis, vieta.

Aš pritariu rezoliucijoje išdėstytoms mintims dėl būtinybės spręsti interneto ryšio apribojimų dėl politinių priežasčių klausimą, taip pat užtikrinti didesnį vaikų ir paauglių saugumą naudojantis tinklu. Pritariu nuomonei, kad tinklo naudojimas ir nuolatinis valdymas turėtų būti privačių asmenų reikalas, tačiau manau, kad valstybės narės negali atsisakyti dalyvauti ir aktyviai vykdyti reguliavimo funkcijos. Tuo visų pirma būtų siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir piliečių teisių pažeidimams.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Naujų technologijų įtaka visuomenės saugumui ir gyvenimo kokybei yra neginčytina, ir tai aiškiai išryškina tiek jų teikiamą naudą, tiek ir keliamus pavojus. Atsižvelgiant į tai, nauji pranašumai, kuriuos daiktų internetas teikia žmonėms, netrukdo pripažinti galimos didelį potencialą turinčios priemonės rizikos. Norėčiau pabrėžti požiūrį, kurį taikant numatoma vykdyti mokslinius tyrimus ir bandomuosius projektus, kartu pasinaudojant atsirandančiomis galimybėmis, ypač susijusiomis su energijos taupymu ir gamybos procesų optimizavimu, naujų darbo vietų kūrimu ir reagavimu į iššūkius. Vis dėlto labai svarbu, kad ES taikytų bendrą pagrindų sistemą siekdama sugriežtinti sistemos valdymo, konfidencialumo, informacijos saugumo, etikos aspektų valdymo, privatumo, asmens duomenų rinkimo ir saugojimo bei vartotojų informavimo taisykles. Dėl sparčios daiktų interneto plėtros iškilo jo valdymo būtinybė siekiant užtikrinti, kad jis būtų saugus, skaidrus ir daugiašalis. Atsižvelgdamas į tai, pritariu Komisijos nuomonei dėl saugumo, asmens duomenų apsaugos ir visuomenės narių privatumo, taip pat dėl daiktų interneto valdymo siekiant užtikrinti pagarbą asmens privatumui ir asmens duomenų apsaugą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Daiktų interneto projektas buvo pradėtas 1999 m. JAV. Jo populiarumas vis didėja, ir manoma, kad per ateinančius 10–15 metų jis iš esmės pakeis sąveiką tarp asmenų ir daiktų ir sąveiką tarp pačių daiktų dėl vis labiau naudojamos atpažinimo radijo dažniu (RDA) technologijos.

Daiktų interneto plėtos procesas, be įvairių naujovių ir teigiamų aspektų, kuriais jis gali praturtinti mūsų kasdienį gyvenimą, taip pat suteikia nemažai erdvės neužtikrintumui – tiek koncepciniu, tiek ir techniniu lygiu, apie kurį reikia pagalvoti. Siųstuvas-imtuvas – elementas, kuriuo išsiskiria RDA technologija, kitaip tariant, elektroninis komponentas, kurį sudaro lustas ir antena. Lustas, kurio kraštinė yra keli milimetrai, belaidžiu būdu gali sutalpinti, gauti ir perduoti informaciją. Dėl to kyla įvairių klausimų dėl nuosavybės, valdymo ir, be kita, asmens privatumo.

Pranešėja, kalbėdama apie privatumą ir duomenų apsaugą, atkreipia dėmesį į tai, jog svarbu užtikrinti, kad plėtojant daiktų internetą būtų ginamos visos pagrindinės teisės, o ne tik teisė į privatumą; mūsų manymu, tai teigiamas požiūris. Tačiau mums kyla rimtų abejonių dėl šių duomenų tvarkymo. Vis dar neaišku, kaip tai bus daroma, todėl balsuodami susilaikėme.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Kadangi technologijos tampa vis pažangesnės, svarbu, kad ES ir kiti politikos formuotojai atidžiai stebėtų pokyčius. Šiame pranešime aptariami svarbūs klausimai, pvz., privatumo ir sveikatos problemos, ir aš visiškai pritariu pranešėjos raginimui ES būti aktyviai šioje srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Vadinamosioms informacinėms ir ryšių technologijoms (IRT) teko svarbus vaidmuo skatinant socialinę pažangą, ekonomikos augimą ir mokslinius tyrimus, naujoves ir Europos viešųjų ir privačiųjų subjektų kūrybiškumą. Dėl sparčių interneto pokyčių pastaraisiais metais atsirado naujų problemų ir iškilo būtinybė Europos Sąjungai taikyti bendrą pagrindų sistemą siekiant sugriežtinti sistemos valdymo, konfidencialumo, informacijos saugumo, etikos aspektų valdymo, privatumo, asmens duomenų rinkimo ir saugojimo bei vartotojų informavimo taisykles. Atsižvelgiant į tai, būtina užtikrinti, kad valdant daiktų internetą būtų užtikrintas saugumas, duomenų apsauga ir jo naudotojų privatumas, nes tik toks požiūris gali būti naudingas ES piliečiams. Štai kodėl aš balsavau taip, kaip balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Pusantro milijardo žmonių šiuo metu prisijungę ir naudojasi internetu. Internetas susijęs su naujo tipo tinklo technologija, kuria naudojantis įmanoma kurti ryšius tarp žmonių ir daiktų, taip pat kaupti, priimti ir siųsti informaciją apie objektus. Informacija apie produktus turi būti saugoma, gaunama ir siunčiama. Tačiau kyla nuogąstavimų, kad šie naujų technologijų trūkumai nusvers pranašumus. Turi būti užtikrinta privataus gyvenimo apsauga ir užkirstas kelias piktnaudžiavimui asmens duomenimis. Tačiau atrodo, kad ateityje tinklo vartotojai bus dar labiau pažeidžiami, nei jau yra dabar. Aš balsavau už šį pranešimą, nes autorės siūlomos privataus gyvenimo ir asmens duomenų apsaugos priemonės yra akivaizdžiai reikalingos.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Diegiant naujas technologijas, šiuo atveju vadinamąjį daiktų internetą, visada svarbu aptarti ne tik galimą naudą, bet ir etines problemas, taip pat užtikrinti asmens teisių apsaugą. Šiame pranešime pasirinkta ši kryptis, todėl balsavau už jį.

 
  
MPphoto
 
 

  Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu. – (LT) Pradėtas plačiau naudoti tik prieš du dešimtmečius internetas tapo neatskiriamu civilizacijos palydovu, tokiu kaip telefonas ar radijas. Šiandieną prie interneto prisijungę 1,5 mlrd. žmonių, po kelerių metų jų bus dvigubai daugiau. Aukščiausios technologijos netrukus leis ne tik kompiuterių sujungimą tinkle, bet ir prijungimą prie jo automobilių ar net knygų, maisto produktų ir kitų daiktų. Sujungus automobilius tinkle galima būtų perduoti vairuotojui informaciją apie padangų slėgį. Užprogramuoti šaldytuvai galės atpažinti pasenusius produktus. Balsavau už šį pranešimą, nes daiktų internetas pagyvins krizės sukaustytą ekonomiką, padės sukurti naujas darbo vietas bei naujas paslaugas vis didėjančiam ES piliečių ir įmonių skaičiui. Tai taip pat leis optimizuoti gamybos procesus ir taupyti energiją, kas labai svarbu kovoje su klimato kaita.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Mes, Žalieji, tvirtai remiame šį mūsų socialistų kolegės M. Badia i Cutchet pranešimą. Tai bus svarbi nauja interneto technologija. Manoma, kad per artimiausius 10–15 metų daiktų internetas taps mūsų kasdienio gyvenimo dalimi. Jame taikoma RDA (atpažinimo radijo dažniu) technologija, kuri leidžia belaidžiu būdu perduoti informaciją. Ji veikia naudojant mažą lustą, galintį sutalpinti daug informacijos apie produktą ar asmenį, prie kurio jis yra pritvirtintas. Pvz., žemės ūkio ir maisto sektoriuje RAD suteikia galimybę geriau ir greičiau atsekti produktą ir suteikti informaciją apie jo turinį: chemines savybes, glitimo lygį ir t. t. Šiomis pritaikymo galimybėmis jau naudojamasi, pvz., automobilių sektoriuje, naudojant lustus, kai galima realiu laiku perduoti vairuotojui informaciją apie padangų slėgį. Ši nauja technologija iš esmės pakeis sąveiką tarp asmenų ir daiktų bei sąveiką tarp pačių daiktų. Naujovė susijusi su daiktų tarpusavio sąveika. Dažniausiai minimas pavyzdys yra susijęs su šaldytuvais, kurie, jeigu bus tinkamai užprogramuoti, galės atpažinti pasenusius produktus arba produktus, kurių galiojimo laikas greitai baigsis.

 
  
  

Pranešimas: Francisco Sosa Wagner (A7-0185/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Alvaro, Jorgo Chatzimarkakis, Jürgen Creutzmann, Wolf Klinz, Silvana Koch-Mehrin, Britta Reimers ir Michael Theurer (ALDE), raštu. – (DE) Kova su lytiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija yra uždavinys, kuriam turi būti teikiama pirmenybė. Turime sutelkti visas jėgas kovai su vaikų pornografija prieinamuose ryšių tinkluose. Nuolatinė ir veiksminga kova su vaikų išnaudojimu yra susijusi ir su politine atsakomybe, kurią turi prisiimti valstybė įgyvendindama teisinės valstybės principą. Vokietijos Laisvųjų demokratų partija Europos Parlamente mano, kad būtina kuo greičiau pašalinti tokį nusikalstamą turinį.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Aš balsavau už šį pranešimą savo iniciatyva, kuriuo siekiama padaryti įtaką būsimam Interneto valdymo forumui, vyksiančiam Vilniuje rugsėjo 25–29 d. Parlamentas ragina forumą atliekant savo darbą didinti besivystančių šalių dalyvavimą ir, kita vertus, koordinuoti savo veiklą su nacionaliniais ir regionų forumais. Jis taip pat ragina ES parengti pagrindinių interneto valdymo aspektų strategiją, taip pat paspartinti Skirtųjų vardų ir numerių interneto korporacijos (angl. ICANN) reformą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. – (IT) Neturiu kito pasirinkimo ir galiu tik balsuoti už F. Sosa Wagnerio pranešimą dėl būtinybės užtikrinti etišką ir saugų interneto valdymą.

Ryšių priemonė, kuri įveikė laiką ir atstumą ir kuri duoda daug naudos, kartu kelia grėsmę kasdienei duomenų ir vaikų apsaugai. Būtina užtikrinti ne tik laisvą keitimąsi informacija ir naudojimąsi ryšiu, bet ir saugumą tam, kad labiausiai pažeidžiami asmenys ir neskelbtini duomenys ir toliau būtų pakankamai apsaugoti. Tik tokiu būdu internetas išliks tinkamų socialinių pokyčių varomąja jėga ir bus gerbiamas kiekvieno asmens orumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Internetas yra visuotinė viešoji gėrybė ir tai, kad jo valdymas bei kontrolė yra tam tikros vyriausybės rankose, sulaukė daug kritikos.

Europos Sąjunga turėtų plėtoti strategiją, kurioje atskleidžiamas bendras požiūris į svarbiausius interneto valdymo klausimus; šis požiūris galėtų būti tvirtai ginamas tarptautiniuose forumuose ir dvišaliuose santykiuose su JAV.

Aš palaikau Europos Komisijos teigiamą požiūrį į dabartinį valdymo modelį, pagrįstą vadovavimu privačiame sektoriuje.

Taip pat norėčiau paraginti aktyviau įtraukti besivystančias šalis, ypač finansuojant jų dalyvavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Per pastaruosius 20 metų internetas darė labai svarbią įtaką visuomenės ir valstybės gyvenimui. Geras to pavyzdys – ES, nes joje gyvena šiek tiek daugiau nei 7 proc. pasaulio gyventojų, tačiau yra beveik 19 proc. viso pasaulio interneto naudotojų. Vienas iš svarbiausių valstybės politikos prioritetų – interneto valdymas, kuriuo buvo siekiama užtikrinti, kad visuomenė galėtų naudotis visomis interneto teikiamomis galimybėmis, o tuo pačiu metu būtų ieškoma geriausių su netinkamu arba neteisėtu turiniu susijusių problemų sprendimų, kartu suteikiant pakankamą apsaugą vartotojams ir bandant išspręsti internetinio pasaulio jurisdikcijos problemas.

Visiškai pritariu minčiai, kad internetas yra visuotinė viešoji gerybė ir jis turėtų būti valdomas saugant ir gerbiant visuomenės interesus. Labai svarbu, kad ES plėtoja strategiją dėl pagrindinių aspektų, reglamentuojančių interneto valdymą, todėl pritariu Tarybai pirmininkaujančios Ispanijos iniciatyvai parengti Europos interneto vartotojų teisių chartiją. Svarbu siekti Skirtųjų vardų ir numerių interneto korporacijos vidaus reformos tam, kad būtų sukurta tinkamesnė jos struktūra ir ją labiau kontroliuotų tarptautinė bendruomenė, ir kad korporacijos veikla būtų atskaitingesnė ir skaidresnė.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą dėl interneto valdymo, apimantį daug opių klausimų, pvz., dėl pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos ir išsaugojimo, prieigos prie interneto ir jo naudojimo, taip pat dėl kibernetinių nusikaltimų. Tarybai pirmininkaujančios Ispanijos pasiūlymas parengti Europos interneto vartotojų teisių chartiją ir pripažinti penktą pagrindinę laisvę (laisvos prieigos prie tinklo) gali suteikti ES daugiau veiksmingų priemonių, kurios, viena vertus, leistų jai užtikrinti didesnę apsaugą su saugumu susijusiais atvejais ir, kita vertus, sudarytų sąlygas įdiegti plačią nediskriminavimo principu pagrįstą prieigą prie tinklo.

 
  
MPphoto
 
 

  Göran Färm, Olle Ludvigsson and Marita Ulvskog (S&D), raštu. – (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, nusprendėme susilaikyti balsuojant dėl nuostatos, susijusios su interneto svetainių blokavimu, formuluotės. Mes tikimės, kad kai kuriais atvejais, pvz., nusikaltimų, susijusių su vaikų pornografija, atveju, šios priemonės gali būti pateisinamos, tačiau minėtos nuostatos nuoroda į interneto svetainių blokavimą kibernetinių nusikaltimų atveju buvo pernelyg plataus pobūdžio, kad už ją būtume galėję balsuoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Nepaneigiamas faktas, kad šiuo metu internetui tenka visuomeninis vaidmuo, t. y. jis daro įtaką ne tik kasdieniam gyvenimui, bet ir masiniams judėjimams, politinėms idėjoms ir ryšių strategijoms. Tiesa, kad internetas užėmė nepakeičiamą vietą visuomenės gyvenime ir to negali nepaisyti Europos Sąjungos valstybės narės. Jos turėtų skatinti geresnę prieigą ir dalyvavimą interneto valdyme, stengdamosi nevaržyti ypač svarbaus privataus naudojimo ir kasdienio tinklo valdymo vaidmens, nes šie dalykai pasirodė esą būtini interneto gyvybingumui ir plėtrai. Valstybių narių vaidmuo tampa vis svarbesnis. Taip pat vis svarbesni tampa klausimai, susiję su kibernetiniais nusikaltimais ir vartotojų apsauga bei jų privatumo saugumu, taip pat klausimai dėl visuomenės laisvos prieigos prie informacijos ir žodžio laisvės internete.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgiant į vis didėjančią interneto reikšmę kasdieniam visuomenės ir institucijų gyvenimui ir net įvairių šalių valdymui, taip pat į jo poveikį ekonominei, kultūrinei, socialinei ir žmogaus raidai, interneto valdymas tapo visuotinės svarbos klausimu. Tai reiškia, kad labai svarbu, jog Europos Sąjunga išsaugotų aktyvios intervencijos šioje srityje sąlygas ir apsaugotų visuomenės gerovę bei jos vertybes ir principus. Atsižvelgdamas į tai, balsavau už šį pranešimą, pabrėžiantį, kad svarbu plėsti atstovavimą įvairiose pasaulinio lygmens institucijose, kurios šiuo metu kontroliuoja interneto rinką, pvz., Skirtųjų vardų ir numerių interneto korporacijoje (angl. ICANN), Interneto numerių skyrimo tarnyboje (angl. IANA).

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Šis pranešimas susijęs su svarbiu vaidmeniu interneto, kuris tapo būtinu demokratinių iniciatyvų, politinių diskusijų, skaitmeninio raštingumo ir žinių sklaidos įrankiu. Prieiga prie interneto užtikrinama ir priklauso nuo to, kaip laikomasi tam tikrų teisių, įskaitant pagarbą asmeniniam gyvenimui, duomenų apsaugą, žodžio ir susirinkimų laisvę, spaudos laisvę, nediskriminavimą, švietimą ir kultūrų bei kalbų įvairovę.

Dėl to pranešime pabrėžiama, „kad institucijos ir suinteresuotosios šalys visuose lygmenyse iš esmės privalo padėti užtikrinant teisę kiekvienam dalyvauti informacinėje visuomenėje“.

Jame taip pat nagrinėjami klausimai, susiję su kibernetiniais nusikaltimais, kurie kelia vis didesnę grėsmę įmonėms, kurių veikla grindžiama IRT naudojimu, ir pabrėžiama, kad padaugėjo teroro aktų, neapykanta grindžiamų nusikaltimų ir vaikų pornografijos atvejų. Tai kelia pavojų visuomenei, įskaitant vaikus, todėl pranešime teigiama, kad „formuojant bendrą strategiją būtina sustiprinti valstybinių institucijų vaidmenį“. Galiausiai jame išreiškiamas susirūpinimas dėl Skirtųjų vardų ir numerių interneto korporacijoje (angl. ICANN) struktūros, kuri vargu ar yra tinkama, ir dėl ribotų tarptautinės bendruomenės, įskaitant ES, galimybių daryti įtaką ICANN veiklai.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Šiame pranešime pripažįstama, kad internetas labai svarbus kultūros įvairovės skatinimui ir demokratinio pilietiškumo raiškai. Vis dėlto tam, kad būtų skatinama demokratinių vertybių sklaida, gyvybiškai svarbu, kad vyriausybės netaikytų cenzūros. Šiuo atžvilgiu pritariu šio pranešimo 13 dalies nuostatoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Iosif Matula (PPE), raštu. – (RO) Diskusijos dėl interneto valdymo, be abejo, labai svarbios šiuo metu, kai ši ryšio priemonė daugelyje šalių tapo ypač svarbi žmonių profesiniam ir asmeniniam gyvenimui. Būtent dėl šios priežasties mums, švelniai tariant, visiškai trūktų vaizduotės, jei leistume, kad strateginius sprendimus dėl interneto ateities priimtų vien tik privati JAV bendrovė.

Pranešimas, dėl kurio mes šiandien balsavome, gyvybiškai svarbus galutinius vartotojus apimančiam valdymo modeliui sukurti. Manau, kad turime skatinti universitetų ir verslo pasaulio atstovų bendradarbiavimą vietos, regionų ir nacionaliniu lygmeniu. Tuo pat metu, atsižvelgdami į labai sparčius šios srities pokyčius, mes taip pat turime pritraukti rinkos dalyvių iš Azijos rinkos. Be to, svarbu, kad daug dėmesio skirtume vartotojų privatumo užtikrinimo ir jų asmens duomenų įrašymo įvairiose interneto svetainėse galimybių pusiausvyros paieškai, ne tik dėl socialinių tinklų vystymosi, bet ir dėl interneto parduotuvių plėtros. Kitas itin svarbus faktas yra tai, kad internetas – puiki priemonė Europos kultūros paveldui ir vertybėms propaguoti, taip pat naujovių varomoji jėga, leidžianti mums sumažinti atsilikimą nuo kitų pasaulio regionų.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Pritariu konstatuojamosioms šio pranešimo dalims, kuriose apibrėžiama, kad „internetas yra visuotinė viešoji gerybė ir jis turėtų būti valdomas siekiant bendrų interesų“. Pranešime pabrėžiama politinių diskusijų dėl interneto svarba. Būtent dėl šių taikliai paminėtų principų balsavau prieš šį dokumentą. Iš tiesų kaip galime, viena vertus, raginti gerbti bendrus interesus ir, kita vertus, skatinti bendrai viešojo ir privačiojo sektorių atliekamą valdymą, kuris netrukdo laisvai konkurencijai? Nors šiame dokumente ir atkreiptas dėmesys į bendrų interesų svarbą, juo gautas priešingas rezultatas. Euroliberalinis dogmatizmas – Europos nelaimė.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Šiandien internetas yra visuotinis įrankis, todėl jį valdant reikėtų atsižvelgti į bendrus interesus. Šiandien internetas – vienas svarbiausių būdų skleisti demokratines vertybes visame pasaulyje ir būtina priemonė visų rūšių idėjų, politinių diskusijų ir žinių skleidimui skatinti. Dėl to labai svarbu, kad internetas plėtotųsi taip, kad kiekvienas ES gyventojas turėtų vienodas galimybes juo pasinaudoti. Taip pat svarbu, kad jis būtų saugus visiems vartotojams, ypač vaikams, kurie yra mažiau pajėgūs apsiginti nuo galimų pavojų, susijusių su interneto naudojimu. Jeigu norime išlaikyti interneto, kaip visuotinės viešosios gerybės, statusą, turime vengti scenarijaus, pagal kurį imtų dominuoti viena įmonė arba organizacijų grupė. Štai kodėl aš balsavau taip, kaip balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Kai kalbame apie internetą, turime, viena vertus, laikytis žodžio laisvės principo ir, kita vertus, kovoti su kibernetiniais nusikaltimais ir piktnaudžiavimu internetu. Vis dėlto negalime nusiristi iki to, kad imtume saugoti duomenis kovos su nusikalstamumu ir terorizmu tikslais net tada, kai nėra pagrindo įtarimams šiuo atžvilgiu. Internetas sukėlė konkrečių naujų problemų, pvz., dėl duomenų apsaugos socialinių tinklų svetainėse arba dėl kai kurių projektų, pvz., „Google Street View“. Problemos, susijusios su naujausiomis interneto plėtros tendencijomis, buvo menkai svarstytos, todėl balsuojant susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. – (EL) Internetas yra visuotinė viešoji gerybė ir jis turėtų būti valdomas siekiant bendrų interesų. Turi būti sukurta konkreti interneto valdymo infrastruktūra, siekiant užtikrinti jo saugumą, vientisumą bei patikimumą ir sumažinti kibernetinių antpuolių galimybę. Reikalingas atviras visuotinis bendradarbiavimas dėl interneto valdymo. Be to, mes turime parengti Europos interneto vartotojų teisių chartiją ir pripažinti ES penktą pagrindinę laisvę – prieigos prie interneto laisvę. Štai kodėl šiandien balsavau už Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą dėl interneto valdymo, be to, norėčiau pabrėžti, kad ES turėtų parengti strategiją, kuri apimtų nediskriminacinės prieigos prie interneto klausimus ir kurioje būtų išsaugoti interneto neutralumo, pagarbos privatumui, duomenų apsaugos, žodžio laisvės ir nepilnamečių apsaugos principai. Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama gyventojų grupei, kuri gali labiausiai nukentėti nuo kibernetinių antpuolių. Be to, reikia įvesti kiek įmanoma nepilnamečius apsaugančius būtinus apribojimus, taip pat skatinti tarptautinį bendradarbiavimą kovojant su neteisėtu ir žalingu interneto turiniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Fiorello Provera (EFD), raštu. – (IT) Internetas tapo labai svarbia vidaus rinkos, kuri savo ruožtu yra Europos Sąjungos ekonomikos augimo ir plėtros pagrindas, plėtros priemone. Be to, šiuo metu daugiau nei 60 proc. Europos gyventojų turi prieigą prie informacinių technologijų pasaulio. Dėl to būtina, kad Europos Sąjunga pradėtų diskusijas dėl interneto valdymo, kartu užtikrindama, kad paslauga, kuri tapo neatsiejama socialinių ir prekybos santykių dalimi, būtų tinkamai susieta su Europos Sąjungos vertybėmis, pvz., dėl vartotojų ir nepilnamečių apsaugos. Dėl šios priežasties aš pritariu dokumento turiniui ir F. Sosa Wagnerio pasiūlymams dėl pranešimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Teresa Riera Madurell (S&D), raštu. – (ES) Pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjui už jo pranešimą ir puikiai parinktą laiką jam, turint omenyje netrukus vyksiantį kitą Interneto valdymo forumo (IGF) posėdį, kuris pirmą kartą bus surengtas ES.

ES dalyvavo IGF veikloje nuo pat jo įsteigimo, o dėl to, kad jo posėdis vyks Vilniuje, mūsų delegacija tampa dar svarbesnė. Šiemet sukanka penkeri metai nuo IGF įsteigimo, ir pagal Tuniso darbotvarkę turės būti nuspręsta, ar toliau tęsti darbą, ar ne. ES delegacija Šarm el Šeiche jau išreiškė savo nuomonę, kad IGF turėtų tęsti veiklą dabartine forma dėl svarbaus vaidmens, kurį jis atlieka kaip visų su interneto valdymu susijusių dalyvių atviro dialogo priemonė.

Tai ir toliau turi būti mūsų pozicija diskusijose, kurios vyks Vilniuje. Kalbant apie kitus klausimus, pvz., dėl Skirtųjų vardų ir numerių interneto korporacijos, kurie neabejotinai užims svarbią vietą būsimose forumo diskusijose, F. Sosa Wagnerio pranešime aiškiai nurodyta, kokią bendrai priimtą poziciją mes, Europos institucijų atstovai, kartu ginsime IGF.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Galutiniame balsavime dėl šio pranešimo balsavau prieš, nes į jį įtraukta ne visiškai Žaliųjų poziciją atitinkanti nuostata, palengvinanti vyriausybės kišimąsi į interneto valdymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexandra Thein (ALDE), raštu. – (DE) Kova su lytiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija – gyvybiškai svarbus dalykas. Turime dėti visas pastangas ir užkirsti kelią tam, kad vaikų pornografija būtų prieinama internetu. Nuolatinė ir veiksminga vaikų išnaudojimo prevencija susijusi ir su politine atsakomybe, ir su teisinės valstybės principais. Vokietijos Laisvųjų demokratų partijos nariai Europos Parlamente laikosi nuomonės, kad tokio pobūdžio nusikalstamas turinys turi būti kuo greičiau pašalintas.

 
  
MPphoto
 
 

  Derek Vaughan (S&D), raštu. – Balsavau už F. Sosa Wagnerio pranešimą, nes ES turėtų parodyti, kad tarptautinėje arenoje ji yra stipri vadovaujamoji jėga visais interneto valdymo klausimais. Šiame pranešime toliau daug dėmesio skiriama ES užsibrėžtam tikslui užtikrinti visuotinio interneto saugumą ir stabilumą, pagarbą žmogaus teisėms, žodžio laisvę, privatumą, asmens duomenų apsaugą ir kultūrų bei kalbų įvairovę.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL), raštu. – (FR) Balsavau už pranešimą dėl interneto valdymo, bet susilaikiau dėl dalies, kurioje reikalaujama apibrėžti prioritetinį tikslą dėl intelektinės nuosavybės teisių turėtojų apsaugos prilyginant juos vartotojams.

Faktiškai geras interneto valdymas turi visiems užtikrinti prieigą prie vertybių, ypač kultūros vertybių, skaitmeninėje aplinkoje, vis dėlto tai negali būti pasiekta pažeidžiant kūrėjų, ypač autorių, teises. Šios teisės negali būti laikomos vien intelektinės nuosavybės teisėmis. Autoriams turėtų būti suteikta galimybė pasirinkti būdus, kuriais jie norėtų leisti žmonėms susipažinti su jų darbais.

Be to, taip pat turi būti užtikrintas vartotojų privatumas ir kūrybiškumas.

Dėl to labai svarbu siekti vartotojų teisių ir kūrėjų teisių pusiausvyros tam, kad asmenys galėtų klestėti kaip informuoti piliečiai, vartotojai ir kūrėjai.

 
  
  

Pranešimas: Hermann Winkler (A7–0143/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Nors balsavau už šią rezoliuciją, pastebėjau išlygų, skirtų tam tikriems regionams, ypač atokiausiems regionams, susijusių su jų galimybėmis naudotis naujovėmis. Siekiant skatinti, kad šiuose regionuose būtų geriau panaudotas tam tikrų sričių, pvz., mokslinių tyrimų ir naujovių, potencialas, turi būti atsižvelgta į sunkumus, susijusius su kritinės masės trūkumu. Unikalios geografinės ir klimatinės atokiausių regionų ypatybės teikia jiems pranašumų, susijusių su galimybėmis plėtoti konkrečią veiklą biologinės įvairovės, jūrų išteklių, klimato kaitos, atsinaujinančiosios energijos, vandentvarkos ir aplinkos apsaugos, gamtos išteklių, sveikatos ir naujų technologijų srityse.

Visų pirma dėl atokiausių regionų gamtos išteklių ir biologinės įvairovės Europos mokslinių tyrimų vykdytojams atsiranda išskirtinės galimybės tirti atogrąžų ekosistemas, pasižyminčias unikalia biologine įvairove ir žemės ūkiu. Tai leidžia atlikti tyrimus „gamtos laboratorijose“ pagal Europos mokslinių tyrimų erdvės programą. Tai taip pat geros vietos eksperimentams. Nepaisant daugelio regionų galimybių ir visų į juos įdėtų pastangų, daugelis iš jų vis dar patiria daugiau sunkumų nei kiti regionai, siekdami pagerinti veiksnius, darančius įtaką konkurencingumo, ekonomikos augimo ir užimtumo skatinimui, visų pirma mokslinių tyrimų ir plėtros srityje, laikantis Lisabonos strategijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE), raštu. – (IT) Pone pirmininke, pritariu H. Winklerio pozicijai (balsavau už ją) dėl ES politikos dėl naujovių skatinimo peržiūros. Ypač pritariu siekiui parengti plataus masto strategiją, kuri būtų susijusi ne tik su technologinėmis naujovėmis, bet ir su administracinėmis, organizacinėmis ir socialinėmis naujovėmis. Šiuo atžvilgiu manau, kad ypač svarbu, jog nustatant naujovių skatinimo priemones dalyvautų finansų pasaulis bei mažosios ir vidutinės įmonės, be to, daug dėmesio reikėtų skirti politiniams ir ekonominiams tikslams įgyvendinti regioniniu lygmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Šiame pranešime savo iniciatyva nagrinėjamos Bendrijos priemonės, kurių imamasi naujovių politikos srityje, taip pat nustatomi tam tikri prioritetai, apibrėžiantys naują naujovių politiką. Vienu iš jų Parlamentas išreiškia norą, kad nebūtų apsiribojama vien tik technologiniais aspektais, bet siekiama ir administracinių, organizacinių ir socialinių naujovių. Jame taip pat pabrėžiama, kad reikia parengti naujus naujovių rodiklius, kurie būtų tinkamesni vis labiau žiniomis grindžiamoms ekonomikoms. Galiausiai, ir manau, kad tai svarbus dalykas, pranešime pritariama poreikiui gerinti mokslinių tyrimų ir naujovių bendrųjų programų ir struktūrinių fondų sąveikumą. Dėl to, kad visiškai pritariu šiame pranešime nubrėžtoms kryptimis, balsavau už jį.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE), raštu. – (FR) Balsavau už pranešimą savo iniciatyva, kurį parengė mano kolega vokietis Hermann Winkler ir kuris buvo parengtas atsižvelgiant į Europos Komisijos komunikatą „Bendrijos inovacijų politikos peržiūra besikeičiančiame pasaulyje“. Naujovės – esminis veiksnys, suteikiantis galimybių sėkmingai reaguoti į pagrindinius socialinius ir aplinkos iššūkius, su kuriais šiuo metu susiduria Europos Sąjunga, taip pat siekti strateginių politikos tikslų. Mes nepasieksime užsibrėžtų energetikos ir klimato tikslų iki 2020 m., jeigu nepaspartinsime tinkamų, tvarių ir veiksmingų energijos technologijų plėtros ir bendrojo taikymo. Aš pritariu siekiui stiprinti universitetų ir įmonių dialogą. Kalbant apie biudžeto aspektus, susijusius su statiniu valstybinio sektoriaus finansavimo lygmeniu, turime užtikrinti, kad naujovių politika būtų labiau susieta su Bendrijos lygmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Palaikiau šį pranešimą. Moksliniai tyrimai ir inovacijos yra svarbiausia sudėtinė dalis, siekiant sėkmingai išspręsti didžiausiais ir aktualiausiais visuomenės ir aplinkosaugos problemas ir įgyvendinti ES strateginius politinius tikslus, tokius kaip konkurencingumas, klimato kaita, užimtumas, demografiniai pokyčiai ir daug kitų. Europa, norėdama išlikti konkurencinga, privalo investuoti į ilgalaikes technologijas, užtikrinant būtiną finansavimą. Iki šiol Europa smarkiai atsilieka mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, nes ši sritis labai fragmentuota ir egzistuoja atotrūkis tarp mokslinių tyrimų ir inovacijų ir jų pritaikymo rinkoje. Manau, kad Europos Komisija būsimame inovacijų plane turi išspręsti privataus finansavimo į mokslinius tyrimus ir inovacijas klausimus, kurie leistų įmonėms kurti novatoriškus produktus ir paslaugas ir juos pritaikyti rinkoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. – (IT) Nesvarbu, ar susijusios su prekėmis arba procesais, ar yra radikalios arba pavienės, šiais laikais naujovės – šiuolaikinių ekonomikos ir verslo sistemų, siekiančių efektyvumo ir tvarumo, konkurencingumo varomoji jėga. Dėl to turi būti remiami moksliniai tyrimai, kuriais grindžiama bet kuri su naujovėmis ir atradimais susijusi veikla, ypač kai jie padeda suartinti mažąsias ir vidutines įmones ir naujų technologijų pasaulį.

Dėl šios priežasties galiu tik pritarti pranešimui savo iniciatyva, kurį parengė Hermann Winkler ir kuriame apibrėžta trečioji, jį užbaigianti žinių trikampio kraštinė, kitaip tariant, vartotojai. Mums reikalingi tvirti orientyrai nuolatiniame sraute, su kuriuo susiduriame šiandieniame gyvenime. Dėl to svarbu, kad ekonominės ir socialinės sistemos plėtros ir konkurencingumo siekis visada atitiktų žmonių interesus.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Šiuo metu naujovėms skiriama mažiau nei 1 proc. Europos Sąjungos biudžeto. Štai tokia dabartinė padėtis tuo metu, kai Europa suprato, kad jos ateitis priklauso nuo žinių trikampio, t. y. mokslinių tyrimų ir naujovių, švietimo. Tokiomis aplinkybėmis visiškai pateisinamas Europos Parlamento raginimas skirti naujovių sričiai daugiau lėšų. Artėja laikas, kai nagrinėsime 2014–2020 m. laikotarpio finansinius planus, ir turime atsižvelgti į šį raginimą. Europos ekonomikai virstant tvaria ekonomika, turi padidėti Europos įmonių konkurencingumas ir atsirasti naujų galimybių mūsų valstybių ekonomikai spręsti ekonomines ir ekologines problemas, su kuriomis susiduria Europa.

Be to, tam, kad būtų skatinami įmonių inovaciniai gebėjimai (ypač finansų krizės ir kreditų krizės aplinkybėmis), labai svarbu, kad daugiau lėšų būtų prieinama tiek ES, tiek ir nacionaliniu lygmeniu ir kad būtų parengtos tinkamos finansinės priemonės. Išteklių išskirstymas daugeliui užduočių ir konkrečių ES iniciatyvų vis dar nedavė priimtinų rezultatų. Lėšos turi būti skirtos toms sritims, kuriose bumerango efekto padariniai didžiausi. Šiuo atžvilgiu pagrindinis kriterijus – pridėtinė vertė Europai.

 
  
MPphoto
 
 

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už šį pranešimą. Pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjui H. Winkleriui už puikų darbą.

Naujovės ir moksliniai tyrimai, pvz., švietimas ir mokymas, yra pagrindiniai veiksniai, kurie leis Europai tinkamai konkuruoti technologijų požiūriu konkurencingesniame pasaulyje. Vis dėlto iki šiol šiam sektoriui buvo skiriamas tik 1 proc. ES biudžeto, t. y. procentinė dalis, kurios nepakanka sudėtingoms Europai iškilusioms problemoms spręsti. Atėjo laikas Europos Sąjungai daugiau investuoti į mokslinių tyrimų ir naujovių sritį. Tikiu, kad galime įveikti ekonomikos krizę, o vienas iš būdų tai padaryti – skirti daugiau lėšų.

Mano nuomone, taip pat svarbu numatyti paskatas ir skatinti privačias investicijas į technologines naujoves, nes tik atliekant mokslinius tyrimus bus galima išsaugoti konkurencingą rinką, kurioje būtų galima atsispirti vis stiprėjančioms gamybos perkėlimo tendencijoms. Galiausiai pritariu planams „sukurti naudoti parankias finansavimo priemones“ ir sumažinti biurokratines kliūtis mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kuriuos įgyvendinant turėtų būti skatinama svarbių technologinių naujovių plėtra.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Įgyvendinant inovacijų politiką turi būti sprendžiamos mums iškilusios socialinės problemos, dalyvaujant visoms susijusioms šalims.

Labai svarbu investuoti į mokslo žinias ir reformas, kurios skatina technologijų pažangą, taip pat į mokslinius tyrimus, naujoves, švietimą ir mokymą tam, kad būtų skatinama gerovė, augimas ir užimtumas vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais.

Siekiant susidoroti su naujais iššūkiais, reikalingas naujoviškas požiūris į naujų technologijų diegimą, taip pat naujoviškas požiūris į socialinius klausimus organizaciniu lygmeniu.

Norėčiau paraginti sustiprinti pastangas siekiant pereiti nuo technologinių naujovių prie socialinių naujovių (naujovių teikiant viešąsias paslaugas ir naujovių, skirtų įvairiems regionams) įgyvendinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Pažangiai plėtrai, pagrįstai mokslo žiniomis ir naujovių ekonomika, skatinti reikalingos konkrečios tarpvalstybinio ir nacionalinio lygmens institucijų priemonės.

Tinkamesnė politika, skirta verslininkų veiklai tyrimų srityje remti, turi būti susieta su investicijų į naujus eksperimentus skatinimo politika, siekiant, be kita, užtikrinti, kad Europos darbo rinkoje būtų pasirengusių konkuruoti, kvalifikuotų darbuotojų. Ragindami valstybes skirti daugiau investicijų moksliniams tyrimams, taip pat turime pasiūlyti joms Europos lygmens bendrojo pobūdžio ir konkrečią reguliavimo sistemą, kuri apimtų bendras, koordinuotas plėtros gaires ir priemones, skirtas stebėti, ar finansavimas duoda norimų rezultatų.

Siūlau ir pritariu tam, kad Europos lygmeniu būtų reglamentuojamos gamybinės praktikos, mokymo ir profesinio mokymo priemonės, kurias kai kurios šalys jau įtraukė į savo švietimo sistemas, taip pat su „teisėmis ir pareigomis“ švietimo srityje susijusios priemonės. Vis dėlto, jei siekiame, kad moksliniams tyrimams finansuoti būtų skirta 3 proc. BVP, turime akademiniam pasauliui suteikti daugiau garantijų dėl, pvz., dėstytojų akademinio darbo rezultatų gerinimo, be to, turime užkirsti kelią išteklių paskirstymui dalimis, dėl kurio pastaraisiais metais ir taip ribotos lėšos buvo naudojamos netinkamai ir neproporcingai, o rezultatai buvo nepatenkinami.

Galiausiai pritariu tam, kad reikia siekti bendros patentų ginčų nagrinėjimo sistemos įdiegimo tam, kad tarpvalstybiniu lygmeniu būtų galima taikyti vienodus teisių standartus.

 
  
MPphoto
 
 

  Ioan Enciu (S&D), raštu. – (RO) Naujovės užima ypač svarbią vietą šiuolaikinėje visuomenėje. Remdamasi naujovėmis visuomenė gali išvengti galimų krizių – tiek socialinių ir ekonominių, tiek ekologinių. Dėl to gyvybiškai svarbu, kad įgyvendinant inovacijų politiką būtų spartinama visuomenės pažanga ir išvengiama sąstingio dėl naudojamų įvairių biurokratinių gudrybių. Kaip savo pranešime nurodo H. Winkler, šiais laikais diegiant naujoves taip pat turi būti atsižvelgiama į jų teikiamą socialinę naudą. Manau, kad diegiant naujoves XXI amžiuje taip pat turi būti atsižvelgiama į jų poveikį asmeniui ir visai visuomenei. Pvz., tokios naujovės kaip daiktų internetas atveju turi būti gerbiama teisė į privatumą ir asmens duomenų apsaugą. Europos visuomenė neturėtų tapti „Big Brother“ visuomene. Priešingai – įdiegtos naujovės turi sudaryti sąlygas žmonėms laisvai bendrauti atviroje visuomenėje. Iš esmės įdiegtos technologinės ir socialinės naujovės sudaro mūsų pažangos pagrindą. Štai dėl ko prašau Komisijos ypač atsakingai spręsti šį klausimą ir pateikti ateities inovacijų veiksmų plano projekto viziją.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Mokslo žinių ir naujovių svarba tapo reikšminga politinės darbotvarkės ir politinio žargono dalimi. Be to, šiandien retas kuris drįsta suabejoti investicijų į šią sritį ir poreikio susieti mokslo žinias, naujoves, įmones ir darbo vietas svarba.

Vis dėlto nesant vieningos nuomonės dėl šios idėjos kyla pavojus, kad ji bus nuvertinta, kaip tai atsitiko aplinkosaugos, ekonomikos tvarumo arba paramos verslumui idėjų atveju. Šios rinkimų manifestų ir programų titulinių lapų temos dažniausiai praranda visus išskirtinius bruožus, kurie joms galbūt buvo būdingi, ir tampa tik fakto konstatavimu. Šiuo atžvilgiu, nepaisant didelių vyriausybės pastangų tam tikrais klausimais, turiu atkreipti dėmesį į neigiamą su technologijų idėjomis susijusį populizmą, kuris, atrodo, kankina Portugalijos ministrą pirmininką. Būtų geriau daugiau dėmesio skirti turiniui, o mažiau pareiškimams, kad bus siekiama geresnių darbo sąlygų ir mokslinės veiklos rezultatų, ir prisiminti, kad nors konkurencingumo didinimo siekis turi būti plataus užmojo, vis dėlto jis turi remtis realistiniu požiūriu.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Šiandien visuotinai pripažįstama, kad naujovės – gyvybiškai svarbus ekonominės ir socialinės plėtros pažangos ir tęstinumo bei sėkmingos Europos integracijos veiksnys. Naujovių, kurios visuomet turi būti susietos su moksliniais tyrimais ir švietimu, svarba tapo dar akivaizdesnė vis sparčiau vystantis pasauliui ir žmonijai. Atsižvelgdamas į tai, pritariu šiam pranešimui dėl ES inovacijų politikos peržiūros ir pabrėžiu, kad ES turi skubiai sutelkti visas pastangas, jog šiai sričiai būtų pritraukta pakankamai išteklių. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į paskatų privačiajam sektoriui svarbą ir į tai, kad pirmenybė turi būti teikiama visapusiškai, kompleksinei Europos inovacijų politikos įgyvendinimo strategijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Pritariame keletui šio pranešimo aspektų, nors tai, kaip jis suformuluotas, parodo, kad dėmesys ne visada kreipiamas į svarbiausius klausimus. Pvz., pritariame tam, kad naujovės – tik vienas iš elementų, kurių reikia siekiant nugalėti sunkumus, su kuriais mes šiandien susiduriame tiek socialiniu, tiek pasaulio aplinkos lygmeniu, ir kad esama kitų sričių, kurios ne mažiau svarbios visuomenei.

Vis dėlto sričių, įtrauktų į vadinamąją Europos 2020 m. strategiją, pvz., komercinės veiklos, užimtumo, demografinių pokyčių ir integracinės visuomenės, išdėstymas pagal svarbą lemia tai, kad dokumente pateikta menka naujovių besikeičiančiame pasaulyje būtinybės analizė ir neatsakoma į klausimą, ko reikia norint skatinti veiksmingą ekonominę ir socialinę sanglaudą, našumo augimą, darbo vietų kūrimą ir darbo užmokesčio lygio atgavimą valstybėse narėse (visa tai, mūsų nuomone, ypač svarbu). Todėl mes susilaikėme.

Savo 2009 m. rugsėjo 2 d. pateiktame komunikate dėl Bendrijos inovacijų politikos peržiūros besikeičiančiame pasaulyje Europos Komisija bendrais bruožais apibūdina ES inovacijų politikos pokyčius, įvykusius po 2005 m. Taigi reikia tikėtis, kad vėl bus iškelti ir, įtraukus į pasiūlytą inovacijų veiksmų planą, kuris turi būti netrukus pateiktas, įgyvendinti tam tikri aspektai.

 
  
MPphoto
 
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (S&D), raštu. – (PL) Pranešimas dėl Europos Sąjungai tenkančių inovacijų politikos iššūkių – labai geras dokumentas, kuriame iškelti svarbiausi su šiuo dalyku susiję klausimai. Aš kartu su kolegomis iš S&D frakcijos pritariau pranešimui, įskaitant 46 pakeitimą, kuriame Komisija ir valstybės narės raginamos koordinuoti savo pastangas siekiant susitarti dėl Bendrijos patento ir bendros patentų ginčų nagrinėjimo sistemos. Šis klausimas vilkinamas jau daugelį metų. Be to, daug metų kartojami tie patys bendros patentų sistemos naudos argumentai, taip pat ir tie patys ginčytini klausimai (pvz., į kiek kalbų turėtų būti išversti Europos patentai?). Kai kurie teisiniai klausimai buvo išspręsti išsigaliojus Lisabonos sutarčiai. Ketiname parengti du reglamentus: vieną dėl pačių patentų, o kitą dėl kalbų sistemos.

Tačiau vis dar kyla klausimas dėl bendros patentų ginčų nagrinėjimo sistemos, kurią sukūrus prireiks Europos Sąjungos ir Europos patentų organizacijos santykių sureguliavimo, atitinkančio ES institucijų, įskaitant Europos Parlamentą, kompetenciją. Nesileisdama į smulkmenas apie patentų sistemą, apie kurią, be abejo, bus dar daug diskutuojama, norėčiau pabrėžti, kad šis iššūkis – vienas svarbiausių dabartinio Europos Parlamento uždavinių. Dėl to manau, kad kiekvienu etapu turime raginti kitas institucijas pradėti konstruktyviai bendradarbiauti šioje srityje. Kaip tik tai ir daroma H. Winklerio pranešime.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – H. Winklerio pranešime nagrinėjama daug svarbių klausimų, įskaitant ekologinių naujovių ir ekologiškų įmonių klausimus. Atsižvelgiant į problemas, su kuriomis susiduria mūsų planeta, aišku, kad naujovių šiose srityse kūrimas yra gyvybiškai svarbus. Mano šalis Škotija daugeliu atvejų užima priešakines pozicijas ekologinių naujovių, ypač atsinaujinančiosios energijos, srityje. Škotijos vyriausybė įsteigė 10 mln. svarų sterlingų Andriaus kryžiaus premiją, kuria siekiama skatinti kurti naujoves potvynio ir bangų energijos naudojimo srityje, o tai puikiai dera su platesnio masto ES pastangomis dėl tinkamos politikos besikeičiančiame pasaulyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Pasaulinė konkurencija dėl vietos lėmė tai, kad į trečiąsias šalis perkeliama ne tik tam tikra gamyba, bet ir su ja susiję mokslinių tyrimų bei plėtros pajėgumai. Tokia raida kelia iš esmės grėsmę Europos, kaip patrauklaus pramonei regiono, padėčiai. Šį procesą, kol jis netapo negrįžtamas, reikia sustabdyti nuosekliai skatinant inovacijų diegimo galimybes. Pasak ES Komisijos, šiuo metu tiesiogiai inovacijų diegimo priemonėms naudojama mažiau kaip 1 proc. ES biudžeto. Atsižvelgiant į ateityje spręstinas visuomenės problemas, šių lėšų nepakanka. Todėl pritariu, kad būtų padidinta inovacijoms iš ES biudžeto skiriamų lėšų dalis. Į tai turėtų būti atsižvelgta rengiant 2014–2020 m. finansinę perspektyvą. Taip pat ir atsižvelgiant į finansų ir kreditų krizę svarbu skirti daugiau lėšų ir Bendrijos, ir nacionaliniais lygmenimis bei sukurti naudoti parankias finansavimo priemones, kad būtų padidintas įmonių gebėjimas diegti inovacijas. Siekiant padidinti inovacijų politikos veiksmingumą reikia geriau koordinuoti, veiksmingiau susieti ir griežčiau valdyti įvairias paramos priemones, t. y. tikslingiau teikti paramą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu. – (PL) Be nuolatinio naujovių diegimo apie plėtros galimybes negali būti nė kalbos. Novatoriškų priemonių poreikis juntamas visose ekonomikos ir socialinio gyvenimo srityse, t. y. reikia ir naujų gydymo metodų, ir vis spartesnių ryšio priemonių, taip pat naujų pramonės ir mokslo idėjų bei alternatyvių energijos gavybos būdų. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į pasaulio ekonomikos krizę ir gyventojų senėjimo problemą. Norėčiau pabrėžti, kad svarbu ne tik tai, kad inovacijų politika yra tarpsektorinio pobūdžio; svarbus ir piliečių iniciatyvos veiksnys.

Mažųjų ir vidutinių įmonių, taip pat ūkių gebėjimas diegti naujoves – esminis konkurencingos ekonomikos sukūrimo elementas. Rūpindamiesi greita ekonomikos plėtra, kuri apima ir rūpinimąsi aplinka, neturime pamiršti žmonių ir socialinio teisingumo trūkumo, nes atitinkami skirtumai galėtų didėti ir pradėtų stabdyti plėtros priemones.

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad šiuo metu vykstanti Europos ekonomikos pertvarka į tvarią ekonomiką turi užtikrinti mūsų Europos įmonių konkurencingumą. Svarbu, kad su ekonomika susiję iššūkiai būtų paversti naujomis atskirų valstybių ekonomikos galimybėmis. Vienu iš mūsų tikslų turi tapti kova su spartėjančiu įmonių (ne tik jų gamybos padalinių, bet taip pat ir susijusių mokslinių tyrimų ir plėtros padalinių) perkėlimu į trečiąsias šalis.

Be politinio tikslo didinti konkurencingumą, Europos Sąjunga taip pat turi spręsti kitus svarbius mūsų visuomenei šiandien iškilusius uždavinius, įskaitant klimato kaitos ir demografinių pokyčių problemas. Kol kas tiesiogiai su naujovėmis susijusioms priemonėms finansuoti išleidžiama mažiau negu 1 proc. Europos Sąjungos biudžeto lėšų. Atsižvelgdami į socialines problemas, kurios mūsų laukia ateityje, manome, kad ši procentinė dalis nepakankama.

Dėl šios priežasties pritariau mūsų pranešėjo pozicijai, t. y. raginimui planuojant 2014–2020 m. finansinę perspektyvą iš ES biudžeto naujovėms skirti daug daugiau lėšų. Bus labai svarbu paskatas susieti su tikslais ir nustatyti bei stiprinti suderintą priemonių naujoms technologijoms remti sąveiką ir užtikrinti geresnį suinteresuotųjų šalių veiklos koordinavimą. Be paramos iš valstybės biudžeto, reikės skatinti ir remti privačiojo sektoriaus investicijas į naujoves.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Naujovės kartu su mokslinių tyrimų ir mokymo sritimis yra vienas svarbiausių dalykų, susijusių su mokslo žinių plėtra Europos Sąjungoje. Bendrijos inovacijų politika labai svarbi siekiant strateginių tikslų, apibrėžtų 2020 m. ES strategijoje. Vis dėlto naujovėms reikia finansinių išteklių, kurių, ypač įmonėms, trūksta ir kurių įmonėms, ypač MVĮ, nėra lengva gauti. Šio reglamento priėmimas – svarbus žingsnis siekiant teikti paramą verslininkams, kurie yra Europos naujovių varomoji jėga.

 
  
MPphoto
 
 

  Miroslav Mikolášik (PPE), raštu. – (SK) Manau, kad tai, jog dėl pasaulio ekonomikos konkurencijos ne tik įmonių gamybos padaliniai, bet ir su jais susiję mokslinių tyrimų ir plėtros padaliniai perkeliami į trečiąsias šalis, yra nepriimtina.

Su šia tendencija turi būti ryžtingai kovojama įgyvendinant drąsią ir visapusę pramonės inovacijų politiką, kuri užtikrintų Europos Sąjungos ekonomikos konkurencingumą ir perėjimą prie mokslo žiniomis grįstos ir mažai anglies naudojančios ekonomikos.

Dėl šios priežasties, mano nuomone, ES lėšų, skirtų naujovėms, dydis yra nepakankamas, nes sudaro mažiau kaip 1 proc. ES biudžeto, todėl pritariu pranešėjo nuomonei, kad šis trūkumas turėtų būti pašalintas 2014–2020 m. finansinėje perspektyvoje, kuri bus pradėta rengti iki šių metų pabaigos.

Tuo pat metu būtina, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į tai, kad dėl finansų krizės buvo įšaldyti kreditai novatoriškiems verslo projektams, irgi rimtai apsvarstytų galimybę smarkiai padidinti mokslinių tyrimų ir plėtros finansavimą, t. y. sričių, kurios ilgainiui užtikrins jų konkurencingumą ir padės išsaugoti bei kurti darbo vietas.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Moksliniai tyrimai, naujovės ir švietimas – svarbūs šalies konkurencingumo veiksniai. Tam, kad įmonės ir toliau galėtų diegti naujoves, joms reikia investuoti daug pinigų, tačiau kaip tik tai dažnai susiję su problemomis, ypač atsižvelgiant į kreditų krizės poveikį. Vis labiau senkant ištekliams, būtina plėsti ir skatinti tvarias technologijas. Taigi, viena vertus, turime toliau remti kaimo regionus, skatindami plačiajuosčio tinklo plėtrą šiose teritorijose, o, kita vertus, šie regionai atkertami nuo geležinkelių, pašto ir pan. infrastruktūros tinklų dėl jų privatizavimo.

Nors kalbame apie universitetų ir mokslinių tyrimų įstaigų svarbą, šioms įstaigoms faktiškai skiriama mažiau lėšų. Kaip visada tokiomis aplinkybėmis pabrėžiame MVĮ svarbą, bet vis dar neaišku, ar nuo kalbų bus pereita prie darbų. Pranešime iš esmės vardijamos senos priemonės, todėl balsuojant susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. – (EL) Ateinančiam dešimtmečiui skirtoje strategijoje (2020 m. ES strategija) kaip antras pagrindinis tikslas nurodytas siekis iki 3 proc. BVP padidinti investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą. Šiame pranešime savo iniciatyva pateiktas raginimas Komisijai rengti konkretesnes ir platesnio užmojo iniciatyvas, atsižvelgiant į Lisabonos strategijos nesėkmingą įgyvendinimą šiame konkrečiame sektoriuje.

Reikėtų pažymėti, kad išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai Europoje daugiausia dėl mažų privačiojo sektoriaus investicijų, sudaro mažiau negu 2 proc., palyginti su 2,6 proc. JAV ir 3,4 proc. Japonijoje. Dėl dabartinės ekonomikos krizės ir besikeičiančio gamybos proceso darbo rinkai daromų pokyčių būtina plėtoti naujovių sektorių, iš kurio bus gauta ne tik technologinės, bet ir socialinės naudos.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Rochefort (ALDE), raštu. – (FR) Rytdienos naujovės leis Europai susidoroti su pagrindiniais ateinančių dešimtmečių ekonominiais, socialiniais ir aplinkosaugos iššūkiais. Turime dėti daugiau pastangų, kad įgyvendintume plataus užmojo Europos inovacijų politiką. Tai ir yra pagrindinė H. Winklerio pranešimo mintis, kuriai aš pritariu. Pirma, privalome padidinti šiai politikai skirtą finansavimą. Naujovėms skirta Europos biudžeto dalis turi būti gerokai padidinta, todėl tikiuosi, kad kitoje, t. y. 2014–2020 m. finansinėje perspektyvoje, bus atsižvelgta į šį siekį.

Valstybės narės taip pat turi dėti daugiau pastangų, kad kuo greičiau pasiektų Barselonos tikslą mažiausiai 3 proc. savo BVP skirti moksliniams tyrimams ir plėtrai. Taip pat gyvybiškai svarbu pagerinti Europos ir nacionalinio lygmens politikos koordinavimą. Siekiant, kad inovacijų politika būtų veiksminga, ji turėtų būti išsami, nuosekli ir susieta ilguoju laikotarpiu. Be to, turi būti sustiprintas mokslinių tyrimų sektoriaus ir ekonomikos sektorių dialogas. Šiuo atžvilgiu pritariu tam, kad būtų įsteigtas Europos inovacijų ir technologijų institutas, padėsiantis stiprinti ryšius tarp šių dviejų pasaulių.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Apgailestauju, kad atskiras balsavimas, kurio pareikalavo Žalieji balsuojant dėl Europos patentų teismo, neįvyko ir ši nuostata, deja, įtraukta į dokumentą. Vis dėlto šiame pranešime raginama naudoti bendras patentų priemones, patentų platformas ir visas teises suteikiančias licencijas, taip pat pabrėžiama patentų kokybės svarba.

 
  
  

Pranešimas: Michael Cashman (A7–0165/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad skurdo mažinimas – ypač svarbus klausimas. Skurdo panaikinimas – pagrindinis Lisabonos sutartyje apibrėžtos ES bendradarbiavimo ir plėtros politikos tikslas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad šios moralinės pareigos įvykdymo ilgalaikė nauda gyvybiškai svarbi ES interesams, manau, jog ypač svarbu laikyti šį tikslą mūsų užsienio politikos prioritetu. Taip pat verta pažymėti, kad Europą ir likusį pasaulį užgriuvusios gilios ekonomikos krizės sąlygomis mes vis tiek negalime ir neturime atsisakyti užsienio pagalbos priemonių, nes jos būtinos siekiant didesnio teisingumo ir solidarumo pasaulyje.

Atsižvelgiant į tai, kad tikslai, išdėstyti 2000 m. Tūkstantmečio aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame įsipareigojome didinti savo indėlį kovoje su skurdu, vis dar toli gražu nepasiekti, ir kad 2015-ieji, t. y. metai, kai šie tikslai turi būti pasiekti, vis labiau artėja, turėtume įvertinti įvairius veiksnius, kuriais remiantis ypatingos skubos tvarka būtų galima pasiekti kuo geresnių TVT rezultatų. Todėl norėčiau padėkoti pranešėjui už šį dokumentą ir, pasinaudodamas šia galimybe, išreikšti savo paramą šiam projektui.

 
  
MPphoto
 
 

  Roberta Angelilli (PPE), raštu. – (IT) Kasmet miršta beveik aštuoni milijonai penkerių metų amžiaus nesulaukusių vaikų. Trys su puse milijono naujagimių miršta iškart po gimimo dėl komplikacijų nėštumo metu. Maždaug keturi milijonai vaikų miršta vien tik šiose penkiose šalyse: Indijoje, Nigerijoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Pakistane ir Kinijoje.

Daugelio šių mirčių būtų galima lengvai išvengti paprastomis priemonėmis, pvz., žindant kūdikius, naudojant insekticidais apdorotus tinklelius nuo vabzdžių ir vakcinuojant (visų pirma nuo pneumonijos ir maliarijos). Daugelis motinų nežino vakcinos svarbos, o net jei ir žino, jos yra tokios neturtingos, kad neturi pinigų susimokėti už transportą iki gydytojo kabineto arba ligoninės.

Siekiant suteikti šiems vaikams ateitį nereikia milžiniškų investicijų. Tereikia aprūpinti šias šalis vaistais, kurie yra labai pigūs ir kurie yra mūsų kasdienės profilaktinės medicinos dalis, taip pat įrengti geriamojo vandens šulinius, aprūpinti paprastais tinkleliais nuo vabzdžių ir užtikrinti, kad siuntos pasiektų jų paskirties vietas.

Todėl mums visų pirma reikalinga politinė valia imtis veiksmų, kad būtų išgelbėtos daugelio žmonių gyvybės ir nutrauktos šios tylios niekuo nekaltų vaikų, kurių vienintelis nusikaltimas yra tai, kad jie gimė neturtingoje šalyje, žudynės.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Balsavau už šį M. Cashmano pateiktą pranešimą, nes man atrodo, kad Parlamentas turėjo užimti aiškią poziciją ir paremti Tūkstantmečio vystymosi tikslų vykdymą. Dabartinė ekonomikos krizė neturi būti pretekstas jais abejoti. Šie tikslai, priimti 2000 m. Tūkstantmečio aukščiausiojo lygio susitikime, vis dar toli gražu nepasiekti. Kalbame apie tikslus sumažinti ypač didelį skurstančių ir badaujančių asmenų skaičių, siekti visuotinio pradinio išsilavinimo, skatinti lyčių lygybę, sumažinti vaikų mirtingumą, gerinti motinų sveikatą, kovoti su ŽIV/AIDS, maliarija ir tuberkulioze, užtikrinti aplinkos tvarumą, sukurti pasaulinę partnerystę vystymosi labui. 2010 m. rugsėjo mėn. visos valstybės Jungtinių Tautų narės surengė susitikimą, kad nustatytų tvarką ir pagerintų rezultatus. Priimdamas šią rezoliuciją Europos Parlamentas vyriausybių ar valstybių vadovams parodo, kad yra pasiryžęs siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Palaikau šį pranešimą. Skurdo mažinimas yra vienas iš pagrindinių ES vystymosi politikos tikslų. Vis dėlto neigiami ekonomikos ir finansų nuosmukio padariniai dar labiau pristabdė besivystančių ir mažiausiai išsivysčiusių šalių pažangą. Todėl ES valstybės narės turėtų dėti visas pastangas, kad artimiausiu metu būtų nustatytos konkrečios pagalbos vystymuisi priemonės, apimančios prekybos, vystomojo bendradarbiavimo, bendrosios žemės ūkio politikos sritis. Taip pat būtina siekti palengvinti besivystančių šalių integraciją į pasaulio ekonomiką ir taip skatinti šių šalių prekybos plėtrą. Komisija turėtų užtikrinti veiksmingą pagalbos priemonių besivystančioms ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims administravimą bei finansinės pagalbos skyrimo skaidrumą ir efektyvumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Gerard Batten, John Bufton, David Campbell Bannerman, Trevor Colman ir Nigel Farage (EFD), raštu. – UKIP (JK Nepriklausomybės partija) nepritaria skolos panaikinimo sumanymui, nes jis ekonomiškai nepagrįstas dėl šių dalykų: 1. Šalys skolintojos paprastai yra ir šalys skolininkės. Pvz., JK – svarbi užjūrio pagalbos donorė. Vis dėlto JK, taigi ir jos mokesčių mokėtojai, kurie paprastai nenoromis tampa pagalbos gavėjų donorais, patiria JK slegiančio „skolos kalno“ naštą. 2. Skolos panaikinimas sumažintų trečiojo pasaulio šalių skolininkių galimybes gauti tolesnį tarptautinį finansavimą. Todėl tai neatitinka valstybių skolininkių interesų. 3. Dėl skolos panaikinimo kyla moralinės žalos pavojus. Kas bus su trečiojo pasaulio šalimis, kurios vykdo skolinius įsipareigojimus, o tokių yra daug? 4. Skolos panaikinimo atveju netiesiogiai toleruojamas sukčiavimas, korupcija ir paskolų pasisavinimas, kuris taip būdingas Afrikos šalims skolininkėms. 5. Atsižvelgiant į didelį daugumos valstybių įsiskolinimą tarptautiniu lygmeniu, kas gali nuspręsti, kurių skolų panaikinimas tinkamas? Dar vienas moralinės žalos pavojaus atvejis.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. – (FR) Balsavau už M. Cashmano pateiktą pranešimą dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų, iškeltų 2000 m., įgyvendinimo eigos. Atrodo, panašu, kad šie tikslai nebus pasiekti. Europos Sąjungai tenka didžiulė atsakomybė, nes ji yra pagrindinis pagalbos neturtingoms šalims šaltinis ir atitinkamai jos klausoma tarptautinėje arenoje, kai aptariami vystymosi klausimai. M. Cashmano pranešime pateiktas labai teisingas Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo eigos įvertinimas, daugiausia dėmesio skiriant didelio skurdo, moterų, sveikatos, švietimo ir aplinkos apsaugos problemoms. Šiame pranešime mums primenama, kad Europos Sąjunga turi užtikrinti vystymosi politikos krypčių nuoseklumą. Šalies žemės ūkio, žvejybos ir verslo sektorių veikla neturi varžyti jos vystymosi. Visas pranešimas rodo, kad Europos Parlamentas aktyviai remia naujas finansavimo formas, kurios turi būti plačiau diegiamos. Pranešimas, parengtas per 2000 m. Tūkstantmečio aukščiausiojo lygio susitikimą, svarbus kaip niekada anksčiau. Mūsų lyderių pareiga padėti kuo skubiau įgyvendinti šiuos tikroviškus ir pasiekiamus tikslus. Tai visų pirma politinės valios klausimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą, nes Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimas turi išlikti pagrindinis Europos Sąjungos tikslas. Tai yra labai svarbus uždavinys tiek ES, tiek tarptautiniu lygiu, kurio įgyvendinimo, nepaisant visų sunkumų, negalime atidėlioti. ES ir tarptautinė bendruomenė turi sutelkti savo pastangas ir imtis konkrečių veiksmų, siekiant padidinti Tūkstantmečio vystymosi tikslų pasiekimo galimybes. Norėčiau pažymėti, kad dabar ne laikas taupyti sergančiųjų ar alkstančiųjų sąskaita, todėl ypatingą dėmesį turime skirti tokioms sritims kaip sveikatai, moterims ir vaikams, kovai su skurdu bei skirti didesnį dėmesį užimtumui ir tinkamam darbui. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad skurdo mažinimas, įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus, turi būti pripažintas kaip bendras ES politikos tikslas ir Europa turi vadovauti pasaulio bendruomenei imantis suderintų veiksmų, siekiant ištesėti ES pažadus, duotus planetos skurdžiausiesiems. Pritariu Europos Parlamento raginimui, kad didžioji dalis ES finansinės paramos būtų suteikta pažeidžiamiausiems asmenims, didžiausią dėmesį skiriant moterims, vaikams, žmonėms su negalia ir visiems tiems, kuriems tos paramos labiausiai reikia. Taip pat ypatingą dėmesį būtina skirti lyčių lygybei, mažumų teisėms ir kovai su diskriminacija.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Džiaugiuosi vaidmeniu, kurį Europa atliko būdama didžiausia vystymosi pagalbos teikėja pasaulyje.

Vystymosi pagalba padėjo sumažinti milijonų besivystančio pasaulio žmonių skurdą. Žmonių, turinčių kęsti didelį skurdą, skaičius sumažėjo nuo 1,8 iki 1,4 mlrd. Beveik 90 proc. vargingai gyvenančių vaikų dabar lanko mokyklas. Buvo daug pasiekta kovojant su maliarija ir tuberkulioze, be to, smarkiai mažėja kūdikių mirtingumas.

Vis dėlto dabartinė maisto ir degalų krizė bei pasaulio ekonomikos nuosmukis nubraukė didelę per pastarąjį dešimtmetį pasiektos pažangos dalį.

Turtingos šalys yra atsakingos už dabartinę finansų, ekonomikos ir klimato krizę, tačiau besivystančios šalys labiausiai nukentėjo dėl visuotinio atšilimo. Tai reiškia, kad turime sustiprinti visas mūsų kovos su klimato kaita priemones, pvz., aprūpinimą tinkamomis technologijomis.

Norėčiau paraginti, kad besivystančioms šalims būtų numatyta papildomų lėšų. Jos turėtų būti tvariai skiriamos vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, o jų šaltinis būtų pramonės šalių arba ekonomiškai labiausiai pažengusių besivystančių šalių privatusis sektorius, anglies dioksido rinka ir valstybės sektorius.

 
  
MPphoto
 
 

  David Casa (PPE), raštu. – Balsavau prieš šį pranešimą dėl prieštaringos 42 dalies formuluotės, susijusios su abortais. Dėl moralinių sumetimų prieštarauju abortams, todėl negaliu pritarti tokiai išlygai. Vis dėlto taip pat turiu pripažinti, kad, mano nuomone, visais kitais klausimais pranešėjas nuveikė puikų darbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlo Casini (PPE), raštu. – (IT) Labai liūdna tai, kad jau daugelį metų Europos Parlamentas nepajėgia išspręsti tragiško prieštaravimo. Į kiekvieną dokumentą, kuriame siūlomos pasigėrėtinos kovos su skurdu, badu ir smurtu pasaulyje priemonės, kai kam tiesiogiai ar netiesiogiai pavyksta įtraukti nuostatą dėl vadinamosios teisės į abortą kaip tautų sveikatos ir vystymosi priemonės.

Ši kai kurių asmenų iniciatyva, viena vertus, daugumos bus sutikta kone visiškai abejingai, o, kita vertus, mažumos – šiek tiek droviai. Vis dėlto prieštaravimo ir tragedijos požymiai akivaizdūs. Mes atsisakome vienodo orumo visiems žmonėms principo, taip pat ypatingo, teisėto solidarumo su jauniausiais visuomenės nariais kaip tik tuo metu, kai turime toliau įgyvendinti kovos su diskriminacija ir sveikatos apsaugos tikslą.

Tai taip pat įvyko šiandien M. Cashmano pranešimo atveju, kai dėl 42 dalies, prieštaraujančios visam dokumentui, aš ir daug Europos Parlamento narių buvome priversti galų gale atmesti visą pranešimą. Viską įvertinus, faktiškai netinkamos nuostatos, deja, nusveria geras kitose teksto dalyse išdėstytas mintis.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) įgyvendinimas – vienas iš vystymosi politikos prioritetų. Praėjus vos keliems mėnesiams nuo aukšto lygio JT posėdžio, nepaisant pastebimos pažangos, kuri buvo padaryta įgyvendinant kai kuriuos Tūkstantmečio vystymosi tikslus, teisinga būtų pasakyti, kad esame vis dar labai nutolę nuo to, ko tikėjomės. Dar reikia daug nuveikti. Valstybės narės turėtų vykdyti dėl oficialios vystymosi pagalbos (OVP) prisiimtus įsipareigojimus. Reikėtų išnagrinėti naujų finansavimo mechanizmų, kurie šiais krizės laikais neturėtų virsti didėjančiais mokesčiais, įvedimo galimybes. Visų pirma labai svarbu pasiekti, kad vystymosi politika būtų nuosekli (remiantis šių metų gegužės mėn. priimta rezoliucija dėl ES vystymosi politikos nuoseklumo ir didesnės viešosios vystymosi pagalbos koncepcijos).

Džiaugiuosi, kad Parlamentas apibrėžė konkrečias verslo, žemės ūkio ir žuvininkystės politikos priemones, skirtas su TVT susijusiems prioritetiniams tikslams įgyvendinti sveikatos, švietimo, pagalbos pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms ir skurdo panaikinimo srityse. Taip pat pritariu raginimui dėl naujo pasaulinio valdymo, kuriuo būtų suteikta daugiau teisių besivystančioms šalims ir kuriuo būtų skatinamas demokratijos, taikos ir teisinės valstybės principų įgyvendinimas besivystančiose šalyse. Vis dėlto prieštarauju abortams kaip kontracepcijos priemonei.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Scott McKenzie kažkada dainavo: „jei ketinate vykti į San Fransiską, neužmirškite papuošt gėlėm savo plaukų, jei ketinate vykti į San Fransiską, ten būtinai sutiksite gerų žmonių“. Vis dėlto pasaulyje taip nėra, todėl šis kvietimas netinka sudėtingomis pasaulio ekonominės ir socialinės tikrovės sąlygomis. Todėl balsavau prieš šį pranešimą, nors, aišku, neabejoju jo tikslų geranoriškumu. „Įsivaizduokite, kad nebėra šalių, tai nesunku padaryt, nėra dėl ko žudyt ar mirti, religijos irgi nė padujų. Įsivaizduokite, kad visi žmonės gyvena taikoj.“ Vis dėlto pats John Lennon pridėjo: „jūs pasakysite, kad aš svajotojas.“ Deja, tikrame gyvenime taip nėra. Vis dėlto mūsų reikalas, kad pasaulis taptų teisingesne ir saugesne vieta, kurioje kiekvienas galėtų gyventi neprarasdamas žmogaus orumo.

Šiame pranešime pateiktais pasiūlymais siekiama imtis įvairialypių tikslų, neskiriant dėmesio ir nenustatant veiksmingų prioritetų. Šaudymas visomis kryptimis reiškia, kad nė vienas iš šių tikslų nėra įgyvendinamas. Galiausiai man atrodo, kad jie per daug deklaratyvūs ir skirti centrinės valdžios institucijoms. Nepritariu tokiam požiūriui. Manau, kad būtų tinkamiau investuoti į Tūkstantmečio vystymosi tikslus atsižvelgiant į Europos Sąjungos lygmens projektus, pvz., Tūkstantmečio kaimo projektą, kuriuose aktyviai dalyvautų visos ES institucijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. – Aš tvirtai remiu šį pranešimą dėl pažangos įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus. ES trūksta 20 mlrd. EUR savo finansavimo įsipareigojimams vykdyti, tuo pat metu jos valstybės narės mažina pagalbai skirtas lėšas. ES valstybės narės neturi svyruoti, kai kalbama apie jų įsipareigojimų pagal Europos konsensusą dėl vystymosi vykdymą. Be to, TVT turi būti vertinami vystymosi galimybių aspektu, tuo pat metu pripažįstant esmines skurdo priežastis ir su jomis kovojant. Valstybės narės turi įsipareigoti iki 2015 m. 0,7 proc. BNP skirti pagalbai, kaip buvo žadėta, o ne sumažinti šią dalį, nes tai kelia dvigubai didesnį nerimą krizės metu, nes mažėja pats BNP. Be to, ES nepriimtina, kad būtų išplėsta oficialios pagalbos vystymuisi apibrėžtis įtraukiant kitus finansinius srautus, pvz., pinigų perlaidas ir skolų panaikinimo priemones. Siekdamas spręsti žemo išsivystymo lygio problemą, išsivystęs pasaulis turi ryžtingai kovoti su vadinamaisiais mokesčių rojais ir neteisėto kapitalo srautais, atitraukiančiais iš besivystančių šalių išteklius, kurių jiems labai reikia. Manau, kad vystymosi klausimais atsakomybė ir toliau turi tekti už vystymąsi atsakingam Komisijos nariui, kuris turi siekti didesnės politikos darnos, ypač prekybos, bendrosios žemės ūkio politikos ir žuvininkystės srityse.

 
  
MPphoto
 
 

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Parlamentas, priimdamas rezoliuciją dėl pažangos įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus, siunčia stiprų signalą. Tai rodo, kokią reikšmę Europa teikia skurdo, bado, ligų ir kūdikių bei gimdyvių mirtingumo panaikinimui iki 2015 m. Tai aiški žinia Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvakarėse. ES valstybių ir vyriausybių vadovai turi laikytis savo finansinių įsipareigojimų, taip pat ir – galbūt net labiau nei kada nors anksčiau – šiuo pasaulio ekonomikos ir finansų krizės laikotarpiu. Reikalingas 0,7 proc. valstybių narių BNP indėlis. Siekdama įvykdyti savo neįvykdytus finansinius įsipareigojimus, Europa turi sukurti naujus finansavimo mechanizmus, pvz., taikyti 0,05 proc. dydžio finansinių sandorių mokestį. Atsižvelgiant į tai, kokio dydžio šiuo metu šių sandorių suma – neseniai ji tapo 70 kartų didesnė nei pasaulio BNP – toks mokestis leistų surinkti 10 mlrd. EUR per metus. Be to, jo pranašumas būtų tas, kad prisidėtų finansų sektorius. Tai, rodos, būtų sąžininga, nes šis sektorius gavo didžiules valstybės pagalbos sumas, kad išgyventų neturinčią precedento krizę, kurią jis pats sukėlė. Vienašalė ES iniciatyva galėtų tapti katalizatoriumi pasaulio lygmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Anne Delvaux (PPE), raštu. – (FR) Džiaugiuosi balsavimu dėl M. Cashmano pranešimo dėl pažangos įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus: laikotarpio vidurio peržiūra besirengiant 2010 m. rugsėjo mėn. JT aukšto lygio susitikimui. Jis tiesiog turėjo būti priimtas! Likus vos penkeriems metams iki nustatyto termino Tūkstantmečio vystymosi tikslams (TVT) pasiekti, 2015 m., jis suteikia unikalią galimybę tarptautinei bendruomenei padvigubinti savo pastangas siekiant šių tikslų. Padėtis yra kritiška ir reikalauja imtis neatidėliotinų veiksmų. Turi būti imtasi naujų pastangų nurašant mažiausiai išsivysčiusių šalių skolas ir stengiamasi palengvinti besivystančių šalių įsiskolinimo naštą.

Taip pat pritariu papildomų priemonių įvedimui siekiant stebėti įsipareigojimo, pagal kurį iki 2015 m. 0,7 proc. BNP turi būti skirta oficialiai pagalbai vystymuisi (OPV), vykdymą. TVT finansavimas turi prasidėti nacionaliniu lygiu, ir besivystančios šalys privalo kurti nuosavus išteklius ir skirti juos šiems tikslams pasiekti, tačiau donorų bendruomenė turi tesėti pažadą ženkliai padidinti savo OVP. Rugsėjo mėn. susitikime turi būti visiškai pripažinti prisiimti įsipareigojimai.

 
  
MPphoto
 
 

  Harlem Désir (S&D), raštu. – (FR) Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimas iki 2015 m. yra vienas pagrindinių tarptautinės bendruomenės įsipareigojimų. Tačiau ji nepasirūpino ištekliais šiam įsipareigojimui įvykdyti. Nuėjus du trečdalius kelio yra akivaizdu, kad daugelis mažiausiai išsivysčiusių šalių (MIŠ) nepajėgs pasiekti jokių skurdo panaikinimo, galimybės mokytis ir gauti sveikatos priežiūrą užtikrinimo tikslų ir kad daugelyje besivystančių šalių šie tikslai taip pat toli gražu nebus įgyvendinti. Europa – daugiausia pagalbos pasaulyje teikiantis subjektas, tačiau ji negali būti patenkinta skiriamais 0,4 proc. BNP, nes šis rodiklis gerokai žemesnis už užsibrėžtą 2010 m. 0,56 proc. oficialios vystymosi pagalbos (OVP) tikslą. Faktiškai pagalbos poreikiai yra didesni nei kada nors anksčiau, ypač maisto saugos, kovos su klimato kaita, švietimo, sveikatos priežiūros – ypač ŽIV sergančių asmenų – ir gimdyvių bei reprodukcinės sveikatos srityse. Pateikiant M. Cashmano pranešimą, Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija kartu ragina Europos Vadovų Tarybą birželio 17 d. patvirtinti pasiūlymą dėl 0,05 proc. dydžio tarptautinių finansinių sandorių mokesčio, kuris leistų surinkti 10 mlrd. EUR, ir užsibrėžti tikslą iki 2012 m. pasiekti 0,63 proc. Europos BNP, siekiant padidinti jį iki 0,7 proc.

 
  
MPphoto
 
 

  Leonidas Donskis (ALDE), raštu. – (LT) Kaip šio pranešimo šešėlinis pranešėjas tvirtai balsavau už šį pranešimą, kurio tikslas yra užtikrinti, kad Tūkstantmečio vystymosi tikslai būtų sėkmingai įgyvendinti. Visiškai palaikau savo kolegų pastangas užtikrinti, kad Europos Sąjungos balsas šiuo klausimu būtų vieningas ir pažangus. Tačiau negalėjau pritarti dviem pateiktiems pakeitimams, kurių nuostatos, man, kaip liberalui, yra nepriimtinos. Todėl balsavau prieš raginimus ES vienašališkai nustatyti valiutos ir išvestinių finansinių priemonių sandorių mokestį, kuris būtų skirtas pasaulinėms viešosioms gėrybėms, įskaitant TVT, finansuoti. Europos Sąjunga neturėtų užkrauti papildomų mokesčių naštos ant savo piliečių, o ypač mokesčių, kurių mechanizmai bei poveikis nėra kol kas visapusiškai ištirti. Taip pat nesutinku, kad pagalbos vystymuisi priemonės būtų teisiškai privalomos.

Svarbu, kad valstybės narės vykdytų savo įsipareigojimus padidinti oficialias pagalbos vystymuisi (OPV) sumas, tačiau Europos Sąjunga neturėtų teisiškai bausti savo narių dėl dalinio įsipareigojimų nevykdymo pasikeitusiame, finansinės krizės įtakotame, kontekste. Ne visos valstybės narės buvo vienodai krizės paveiktos ir ne visos sugebės pasiekti 0,7 proc. tikslą. Europos Parlamentas turėtų jas raginti švelnesniais ir labiau priimtais būdais nei griežtos teisinės priemonės.

 
  
MPphoto
 
 

  Lena Ek (ALDE), raštu. – (SV) Tai, kad tiek daug šio Parlamento narių balsavo prieš tai, kad moterys besivystančiose šalyse turėtų teisę kontroliuoti savo kūną ir reprodukcinę sveikatą, mėgindami išbraukti pranešimo 42 dalį, kelia baimę. Tai, kad abortų priešininkai Europoje, siekdami pareikšti savo nuomonę, naudojasi pagalbos programomis, yra didelį nerimą kelianti tendencija. Šeimos planavimo prieinamumas yra svarbus veiksnys, suteikiantis galimybę moterims besivystančiose šalyse priimti sprendimus dėl savo gyvenimo ir tokiu būdu išbristi iš skurdo.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Aš balsavau už M. Cashmano pranešimą, nes mūsų laukia dar ilgas kelias, kol pasieksime Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Tam, kad jie galėtų būti įgyvendinti iki 2015 m., būtina sustiprinti esamas priemones, visų pirma įgyvendinant valstybių narių prisiimtus įsipareigojimus dėl pagalbos besivystančioms šalims.

Džiaugiuosi, kad buvo patvirtinta 42 dalis, kuria visos valstybės narės ir Komisija raginamos „vėl padidinti lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių užtikrinimo besivystančiose šalyse finansavimą, kurio mažėjimas kelia nerimą, taip pat remti savanoriško šeimos planavimo, saugių abortų, lytiniu keliu plintančių infekcijų gydymo ir reprodukcinės sveikatos reikmenų, kuriuos sudaro gyvybiškai svarbūs vaistai ir kontraceptikai, įskaitant prezervatyvus, teikimo politikos priemones“.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Skurdo panaikinimo ir atotrūkio tarp turtingųjų ir neturtingųjų sumažinimo tikslai yra svarbūs, taigi visos vyriausybės turėtų skirti jiems dėmesio ir lėšų. JT priėmė juos 2000 m. vykusiame Tūkstantmečio aukščiausiojo lygio susitikime, o nuo Europos Sąjungos, kaip didžiausios paramos teikėjos, labiausiai priklauso, kokie bus šių bendrų pastangų rezultatai.

Nepaisant visų išsivysčiusių šalių, iš kurių daugelis susiduria su krizėmis, galinčiomis kelti pavojų jų įsipareigojimams, dedamų pastangų, atsakomybė tenka pagalbą gaunančioms valstybėms, kurios turi prisiimti atsakomybę už gerą valdymą, teisinę valstybę ir pagrindines piliečių laisves. Negaliu neapgailestauti, kad prisidengdamas savo skelbiamais gerais ketinimais pranešėjas siekia, jog šis Parlamentas priimtų rezoliuciją, kuria, šiurkščiai pažeidžiant valstybių narių ir trečiųjų valstybių kompetenciją šiais klausimais, palaikomas abortų kaip priemonės siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų skatinimas. Ši taktika nėra nauja, bet ne mažiau pasalūniška ar smerktina.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Tarptautinė bendruomenė prisiėmė esminį įsipareigojimą siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT). Europa yra didžiausia pagalbos teikėja pasaulyje. Šis finansavimas padėjo besivystančioms šalims sumažinti skurdą, mirtingumą ir pagerinti milijonų žmonių kvalifikaciją. Faktiškai sumažėjo ypač didelis skurdas, beveik 90 proc. skurdžiai gyvenančių vaikų lanko mokyklą ir sparčiai mažėja vaikų mirtingumas. Tam, kad mažiau išsivysčiusios šalys pasiektų TVT tikslus panaikinti skurdą ir užtikrinti galimybę gauti švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugas, dar reikia daug nuveikti ir turi būti suteikta daug paramos. Europa, kaip pagrindinių žmogaus teisių gynėja, kurios pagrindinis principas yra solidarumas, ir kaip daugiausia pasaulyje pagalbos vystymuisi teikiantis subjektas, turi imtis vadovaujamo vaidmens šioje srityje, ypač kitame JT aukšto lygio susitikime, kuris turi vykti rugsėjo mėn. Vis dėlto apgailestauju, kad šiame pranešime sumaišomi ir taurūs tikslai, ir opūs klausimai, susiję su žmogaus sąžine, pvz., abortų klausimas. Politikos krypčių, kuriomis remiami abortai, skatinimas nepadeda siekti TVT. Todėl balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Pirminis 2000 m. Tūkstantmečio deklaracijos tikslas buvo per pusę sumažinti itin dideliame skurde gyvenančių žmonių skaičių, aprūpinti visus švariu vandeniu ir suteikti išsilavinimą bei sustabdyti AIDS/ŽIV plitimą. Pranešime pripažįstama, kad norėdami pasiekti šiuos tikslus, kurie ir taip buvo riboti, turime dar daug nuveikti. Buvo sumažintas visos ES pagalbos biudžetas, o jos šalys neseniai išleido tūkstančius milijonų dolerių savo bankams gelbėti, užkraudamos naštą žmonėms ir palikdamos nepaliestas tuos bankus valdančias ekonomines ir finansines grupes.

Tačiau tekste yra tam tikrų prieštaravimų, į kuriuos, mūsų manymu, verta atkreipti dėmesį, ypač į tai, kad jame kritikuojamas prekybos liberalizavimas, bet tuo pat metu remiamas prekybos atvėrimas užbaigiant Pasaulio prekybos organizacijos Dohos derybų raundą ir pritariama ekonominės partnerystės susitarimams bei laisvosios prekybos zonoms. Prekybos liberalizavimas pagilina nelygybę, padidindamas darbuotojų išnaudojimą ir gamtinių išteklių naudojimą, skurdą ir socialinę atskirtį, ir sustiprina priklausomybės santykius tarp atskirų šalių. Pagalbos vystymuisi teikimas šiems tikslams siekti, kaip padarė ES ir JAV, reiškia, kad Tūkstantmečio tikslai iki 2015 m. nebus pasiekti.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Balsavau už šį pranešimą, nes pritariu tolesniam svarbiausio vystymosi politikos tikslo, būtent skurdo mažinimo, įgyvendinimui. Valstybėms narėms tenka didelė atsakomybė, ir jos privalo vykdyti savo įsipareigojimus šioje srityje; turime dar kartą joms tai priminti. Nors iki šiol padaryta pažanga teikia vilčių, ypač didesnis skurdžiai gyvenančių vaikų, lankančių mokyklas, skaičius arba kova su maliarija ir tuberkulioze, vis dar reikalingos didelės pastangos, kad iki 2015 m., nepaisant dabartinės krizės, galėtų būtų įvykdyti visi įsipareigojimai. Be to, pritariu valiutos ir išvestinių finansinių priemonių sandorių mokesčio įvedimui, taip pat skolų naštos besivystančioms šalims sumažinimui ir skolų naštos mažiausiai išsivysčiusioms šalims panaikinimui. Galiausiai taip pat balsavau už keletą pakeitimų, kuriais siekiama plėtoti priemones lytinės ir reprodukcinės sveikatos srityse, nes jos labai svarbios kovojant su AIDS ir siekiant sumažinti gimdyvių mirtingumą. Tai priemonės, į kurias būtina atsižvelgti.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – M. Cashmano pranešime ES ir jos valstybės narės primygtinai raginamos įgyvendinti įvairias politikos priemones tarptautinio vystymosi srityje, ir aš nuoširdžiai pritariu šiems raginimams. Taip pat reikėtų pridurti, kad galima imtis veiksmų ne tik ES arba valstybių narių lygmeniu. Pvz., Škotija reikšmingai prisidėjo savo darbu su besivystančiomis šalimis, be to, Škotijos vyriausybė paskelbė tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo politiką, kuria siekiama prisidėti prie Tūkstantmečio vystymosi tikslų.

 
  
MPphoto
 
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE), raštu. – (FI) Norėčiau atkreipti dėmesį į pranešimo dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo 14 dalį, kurioje ES raginama teikti didelį finansavimą, skirtą padėti skurdžioms šalims kovoti su klimato kaitos ir ekonomikos krizės poveikiu, bei primygtinai raginama, kad šis finansavimas papildytų esamus pagalbos įsipareigojimus.

Klimato kaita yra faktas ir mes turime išmokti su ja gyventi. Viena iš didelių klaidų, kurią padarė aplinkosaugos judėjimas vertindamas padėtį, yra ta, kad jis ilgą laiką atsisakė svarstyti prisitaikymo prie klimato kaitos klausimą. Tai buvo Vakarams skirta prabanga, nes prisitaikymo priemonės ir joms įgyvendinti reikalingas finansavimas nebuvo prieinami neturtingųjų pasauliui. Kopenhagos konferencija gali įgyti gerą vardą įsteigdama klimato kaitos fondą besivystančioms šalims.

Vis dėlto klimato kaitos svarba neturėtų būti pervertinta, atsižvelgiant į problemas, su kuriomis susiduria besivystančios šalys. Atrodo, kad klimato kaita mūsų vaizduotėje nustelbia visas kitas problemas. Žmonės įsikalė į galvas, kad jeigu sumažinsime išmetamųjų teršalų kiekį, visos kitos problemos tiesiog išnyks. Jokia mintis negalėtų būti klaidingesnė. Mes turime užtikrinti, kad rūpinantis klimato kaita nebūtų užkirstas kelias skirti vakciną šimtams milijonų vaikų ir suteikti jiems išsilavinimą arba neiškiltų pavojus kovai su erozija ar kitomis išsprendžiamomis aplinkosaugos problemomis.

Geriausias būdas padėti klimatui yra padėti žmonėms išbristi iš skurdo, nes ne kas kita, o skurdas verčia žmones imtis aplinkai žalingų sprendimų. Mano nuomone, kaip tik todėl labai svarbu, kad pranešime nedviprasmiškai nurodoma, jog lėšos, skirtos kovai su klimato kaita ir prisitaikymui prie jos, neturėtų būti atitrauktos iš kitų ES pagalbos vystymuisi įsipareigojimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Šiame pranešime yra keletas teigiamų dalykų. Pvz., jame pabrėžiama Šiaurės šalių aplinkosaugos skola Pietų šalims ir pateikiamas reikalavimas dėl papildomos pagalbos šioje srityje. Taip pat pritariu tam, kad valstybės skolos nurašymas nebegali būti laikomas neatskiriama oficialios pagalbos vystymuisi dalimi.

Tas pats taikytina ir reikalavimui užtikrinti sąžiningą turto paskirstymą, numatyti paramą smulkiems ūkiams ir priemones, skirtas padidinti galimybes naudotis žemės, vandens ir kitais biologinės įvairovės ištekliais. Tačiau apgailestautina, kad pranešime, kuriame pateikiami tokie pasiūlymai, pritariama ekonominės partnerystės susitarimams, Dohos derybų raundui ir visiems Pasaulio prekybos organizacijos susitarimams; kitaip tariant, jame remiama tai, kas prieštarauja jo propaguojamiems principams. Todėl aš susilaikau.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) ES išlieka pagrindine varomąja jėga siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT); ji taip pat yra didžiausia pasaulyje pagalbos teikėja. Tai reiškia, kad ji turi prisiimti atsakomybę ir atlikti pagrindinį vaidmenį JT aukšto lygio susitikime, kuris vyks 2010 m. rugsėjo mėn. TVT, ypač skurdo mažinimo, įgyvendinimas yra labai svarbus siekiant nutraukti milijonų žmonių kančias visame pasaulyje. Tačiau svarbu dar kartą pažymėti, kad slapta, kaip pretekstu pasinaudojant kova su skurdu, mėginama vogčiomis įtraukti užuominas tokiais klausimais, kurie iš esmės yra skaldantys, ypač dėl abortų politikos besivystančiose šalyse, ir kurie nėra nušviesti taip aiškiai, kaip to nusipelno.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Skurdo mažinimas iš pat pradžių buvo vienas pagrindinių vystymosi politikos tikslų. Vis dėlto per pastaruosius dešimtmečius buvo pasiekta nedaug; priešingai – vystymosi politikos iniciatyvos dažnai virsdavo savo priešingybe. Ypač susirūpinimą kelia tai, kad pramoninių šalių skiriamos lėšos kai kuriose valstybėse buvo naudojamos diktatoriams ar valdančiosioms klasėms išlaikyti valdžioje ir neturtingoms masėms slopinti. Net ir kovos su badu programos, atrodo, padėjo tik staigiai išaugti gyventojų skaičiui. Bet kokiu atveju, norint kovoti su skurdu, būtina užkirsti kelią spekuliacijai maisto produktais ir persvarstyti vystymosi politiką.

Mikrokreditai yra aiškiai geras savitarpio pagalbos būdas. Vis dėlto taip pat turėtų būti galima tikėtis, kad valstybės, gaunančios pagalbą vystymuisi, atsiimtų nelegaliai į mūsų šalis atvykusius migrantus. Vargu ar galėsime pasiekti nustatytus tikslus, kol nebus išsamiai persvarstyta parama vystymuisi. Todėl balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu. – (RO) Manau, kad svarbu iš 22 dalies pašalinti raginimą ES panaikinti žemės ūkio eksporto subsidijas. Pranešimo autorius ir kolegos nariai, kurie palaiko šią mintį, labai gerai žino, kad ne eksporto subsidijos – kuriomis remiama žemės ūkio gamyba Europoje per dabartinę krizę – yra tikroji problema. Tačiau aš susilaikiau per galutinį balsavimą, nes manau, kad šis pranešimas turi būti tikroviškesnis, pragmatiškesnis ir mažiau ideologinis.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Pranešime neatsižvelgiama į tai, kad ES gali teikti pagalbą kitiems tik tada, jei pati turi pakankamai tvirtą ekonominį pagrindą. Kuo anksčiau ES įveiks krizės padarinius, tuo greičiau ji galės teikti ilgalaikę ir tvarią pagalbą vystymuisi. Pranešime dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų į tai nebuvo pakankamai atsižvelgta, todėl balsavau prieš jį.

 
  
MPphoto
 
 

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu. – (PL) Atsižvelgdamas į ES valstybių narių įsipareigojimus ir būtinybę laikytis Lisabonos sutarties nuostatų, nusprendžiau pritarti pranešimui dėl pažangos įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus: laikotarpio vidurio peržiūra besirengiant 2010 m. rugsėjo mėn. JT aukšto lygio susitikimui. Europos Sąjunga, kuri yra didžiausia pasaulyje pagalbos vystymuisi teikėja, turėtų imtis veiksmų, kad būtų įgyvendinti jos prioritetai, tokie kaip skurdo sumažinimas ir panaikinimas. Dėl to tikimės, kad Europos Vadovų Taryba 2010 m. birželio mėn. susitikime, vyksiančiame kelis mėnesius prieš JT TVT aukšto lygio susitikimą dėl pažangos įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus įvertinimo, pritars vieningai ES pozicijai. Su besivystančių šalių problemomis, pvz., skurdo, bado, sveikatos priežiūros ir švietimo, turi būti kovojama nuolat.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Džiaugiuosi, kad šiandien patvirtinome M. Cashmano pranešimą dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų. Kol užtikrinsime veiksmingą pagalbą, tol bus gelbstimos gyvybės ir naikinamas skurdas. 2010 m. rugsėjo mėn. Niujorke susirinks visos Jungtinių Tautų valstybės narės aptarti pažangą įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir susitarti dėl veiksmų, kurių turi būti imamasi siekiant užtikrinti, kad tikslai būtų pasiekti.

Pranešimas, kurį šiandien patvirtinome, yra labai svarbus dokumentas, padėsiantis apibrėžti plataus užmojo ES poziciją šiuo klausimu prieš rugsėjo mėn. aukščiausiojo lygio susitikimą ir daryti politinį spaudimą ES valstybėms narėms. Šiuo pranešimu, kuriam pritarė EP narių dauguma, ES valstybių vadovams ir vyriausybėms prieš jų susitikimą, vyksiantį birželio 17 d. Briuselyje, siunčiama aiški įvairių frakcijų politinė žinia, kad ES ir toliau turėtų būti tvirtai ir visiškai įsipareigojusi siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų, ypač per finansų krizę.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Soullie (PPE), raštu. – (FR) Šis pranešimas dėl pažangos įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus virto tuo, ko aš negalėjau paremti: priėmus M. Cashmano pranešimo projekto, kuris buvo pateiktas balsuoti, 42 dalies antrąjį punktą, man buvo svarbu balsuoti prieš visą M. Cashmano pranešimą. Neįmanoma ignoruoti to, kad visai neaišku, ką reiškia frazė „saugūs abortai“. Abortas, nors ir būtinas tam tikromis išimtinėmis aplinkybėmis, neturi būti laikomas kontracepcijos priemone. Be to, kaip ir visos medicinos procedūros, jis visuomet susijęs su rizika. Mes negalime jo nuvertinti. Vystymasis įmanomas tik gerbiant gyvybę.

 
  
MPphoto
 
 

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. – (NL) Pamažu aiškėja, kad reikalinga dėti daugiau pastangų, jei pasaulis nori įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Todėl palaikau rezoliuciją kaip Europos Sąjungos įsipareigojimą parengti veiksmingesnę, nuoseklesnę politiką siekiant per pusę sumažinti skurdą ir badą, užtikrinti visuotinį pradinį išsilavinimą, pašalinti lyčių nelygybę ir pagerinti daugelio žmonių sveikatos padėtį.

Noriu, kad Europa prisiimtų atsakomybę, pradedant 0,7 proc. tikslu. Taip pat reikalinga nuoseklesnė vystymosi politika. Žemės ūkio subsidijos, kurias teikiame Europos ūkininkams, reiškia, kad besivystančių šalių ūkininkai negali gauti geros kainos už savo produkciją. Skurdo panaikinimas prasideda nuo sąžiningos prekybos.

Taip pat noriu, kad būtų įvestas valiutų ir išvestinių finansinių priemonių sandorių mokestis, ir noriu, kad būtų imtasi griežtų kovos su vadinamaisiais mokesčių rojais, mokesčių vengimu ir neteisėtais finansiniais srautais priemonių pagal G20 šalių ir JT nuostatas. Atėjo laikas skatinti didesnį skaidrumą ir nustatyti, kad gautas pelnas ir sumokėti mokesčiai būtų sistemingai atskleidžiami. Jau seniai pritariu tam, kad būtų taikoma sistema, pagal kurią ataskaitos teikiamos kiekvienoje šalyje, siekiant, kad besivystančios šalys galėtų išsaugoti savo išteklius ir panaudoti juos savo vystymuisi.

 
  
MPphoto
 
 

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. – (LT) Pateiktas Tūkstantmečio vystymosi tikslų programoje tikslas iš tikrųjų yra kilnus ir manau, jog turime dėti visas pastangas jam pasiekti. Lietuva – maža šalis su ribotu dvišalės plėtros biudžetu. Mums pasauliniai siekiai yra sudėtingi ir kartais nepasiekiami. Didžioji dalis mūsų dvišalės pagalbos (apie 50 proc.) yra nukreipta į valstybes, kurios yra Europos kaimyninės politikos dalis. Taip yra ne todėl, kad Afrikos ar Karibų gyventojai mums rūpi mažiau, nei arčiau mūsų namų esantys žmonės. Lietuvai ir valstybėms, esančioms panašioje padėtyje, svarbu ne smulkus fondo lėšų paskirstymas, bet jo veiksmingumas. Mums reikia pasiekti kiek įmanoma geresnių rezultatų, turint santykinai keletą išteklių, o to ne visada įmanoma pasiekti tolimose šalyse. Svarbu, jog mes galėtume padėti, kur galime. Jei ne per fondus, tai pasidalinant mūsų integravimosi patirtimi bei kitais tyrimais, kurie galėtų būti naudingi. Skurdo mažinimas ar Lietuvoje, ar tolimiausiame Afrikos kampelyje turėtų būti vienas didžiausių mūsų prioritetų. Kova su korupcija ir pagalba skurdžiausiems – mūsų moralinė pareiga bei ilgalaikis ES interesas. Mažai uždirbančių bei nesaugų darbą dirbančiųjų skaičius auga, todėl svarbu, kad nukreiptume visas mūsų pastangas, siekiant visų pirma apsaugoti labiausiai pažeidžiamų grupių interesus.

 
  
  

Pasiūlymas dėl sprendimo dėl delegacijos CARIFORUM ir EB parlamentiniame komitete sudarymo ir narių skaičiaus

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Be abejo, turėtume remti CARIFORUM ir ES, t. y. Europos ir tam tikrų Karibų jūros regiono šalių, partnerystę. Vystymasis, kova su skurdu, demokratija, žmogaus teisės, grėsmių pasaulio taikai, saugumui ir stabilumui mažinimas yra pagrindiniai ramsčiai, kuriais siekiama stiprinti Karibų jūros regioną. Tačiau nemanau, kad tikslinga specialiai šiam tikslui sudaryti parlamentinio komiteto delegaciją, ypač jei į ją negali būti įtraukti nepriklausomi Parlamento nariai. Todėl balsavau prieš šį pasiūlymą.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika