Posėdžio stenograma

Antradienis, 2010 m. birželio 15 d. - Strasbūras

11. Klausimų Komisijos pirmininkui valanda

  Pirmininkas. – Kitas darbotvarkės punktas – klausimų Komisijos pirmininkui valanda.

  Manfred Weber, PPE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, pone J. M. Barroso, ponios ir ponai, šiandien savo posėdyje Europos Komisija patvirtino naują SWIFT susitarimą ir padarė tai pritarus daugumai ar net vienbalsiai.

Norėčiau paklausti Komisijos pirmininko – nes esu tikras, jog jis žino, kad daugelis mūsų piliečių yra susirūpinę dėl duomenų perdavimo – ką jis pavadintų didele pažanga ir kaip galėtume įtikinti savo piliečius šio susitarimo būtinumu.

  José Manuel Barroso, Komisijos pirmininkas.– Tiesa, kad Komisija šiandien vienbalsiai patvirtino persvarstytą susitarimo projektą. Tikime, kad jis visiškai atitinka privatumo ir asmens duomenų apsaugos principus. Juo užtikrinamas būtinumo ir proporcingumo principas ir jis bus taikomas tik prevencijos, tyrimo, sekimo arba terorizmo ir teroristų finansavimo baudžiamojo persekiojimo tikslais.

Pateiktame susitarime gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma Pagrindinių teisių chartijoje. Susitarimu yra užtikrinamos svarbios duomenų, tvarkomų paslaugų teikėjo, apsaugos priemonės. Be to, juo užtikrinamas skaidrus duomenų naudojimas ir galimybė ginti pažeistas teises teisme.

Todėl Komisija mano, kad šis projektas yra suderinamas su pagarba pagrindinėms teisėms ir bus tinkamas atsakas į Parlamento susirūpinimą, išreikštą 2010 m. kovo mėn. balsuojant dėl rezoliucijos dėl laikinojo penkto susitarimo.

  Manfred Weber, PPE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, noriu užduoti tik trumpą papildomą klausimą. Jis susijęs su susitarimo, kurį pristatėte, turiniu. Norėčiau pakartoti savo ankstesnį klausimą. Kokia šio susitarimo reikšmė transatlantiniams santykiams? Kokia jo reikšmė kitiems klausimams, kuriuos turime aptarti su JAV? Būčiau labai dėkingas, jei galėtumėte pateikti mums įvertinimą.

  José Manuel Barroso, Komisijos pirmininkas. – Tai tikrai labai svarbu. Galiu jums pasakyti, kad mūsų Amerikos partneriai mano, jog tai tikriausiai vienas svarbiausių (jei ne pats svarbiausias) dabartinių derybų su Europos Sąjunga prioritetų. Šis susitarimas nepaprastai svarbus Europos Sąjungos ir JAV santykiams. Nuo 2010 m. sausio 1 d. dideli duomenų kiekiai, kuriuos anksčiau gaudavo JAV administracija, nebebuvo prieinami, ir tai sukėlė jų programos darbo sutrikimų. Todėl manome, kad, turėdami mintyje transatlantinių santykių svarbą, turėtume išspręsti ir šią problemą. Be abejo, transatlantiniai santykiai labai svarbūs, tačiau tai nereiškia, kad nesilaikysime savo principų dėl privatumo ir duomenų apsaugos.

Kartu manau, kad pasiekėme tikrai labai gerą susitarimą ir kad Komisijos narė C. Malmström atliko labai svarbų darbą. Be to, manau, kad, platesniu politiniu požiūriu, mums svarbu pasiekti susitarimą šiuo klausimu su mūsų Amerikos partneriais.

  Martin Schulz, S&D frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, pone J. M. Barroso, pratęsdama savo kolegos nario M. Weberio pateiktus klausimus, noriu sužinoti, ar Komisijos narė C. Malmström informavo kolegiją apie tai, kad Parlamente dėl šių derybų esama didelių abejonių?

Ar Komisija supranta, kad jos šiandienio sprendimo Parlamentas tikrai nelaiko pakankama pažanga? Pone pirmininke, ar jūs suprantate, kad jeigu šiandien jūsų priimtas sprendimas bus tokiu būdu įgyvendintas, tai reikš, kad privačios įmonės, pvz., tokios kaip „Swift“, darbuotojai turės didesnes kontrolės teises, nei Europos Sąjungos pareigūnai? Ar ponia C. Malmström jums tai paaiškino? Jeigu taip, kaip galėjote priimti tokį sprendimą? Jei ne, tai kodėl gi ponia C. Malmström jums šito neišaiškino?

  José Manuel Barroso, Komisijos pirmininkas.– Žinoma, atsakinga Komisijos narė nuolat informuodavo kolegiją apie derybų procesą. Kaip tik šiandien Komisijos narė C. Malmström pranešė mums galutinį šių derybų rezultatą. Negana to, ji mums papasakojo, kad vyko labai intensyvus jos dialogas su daugeliu Europos Parlamento narių. Mes puikiai žinome apie susirūpinimą, kurį išreiškė šis Parlamentas, be to, ji man sakė, kad nuolat informuodavo Parlamentą apie derybų procesą.

Komisija atliko savo vaidmenį derybose; dabar Parlamentas turi šiam susitarimui pritarti arba ne. Aš primygtinai rekomenduoju jums pritarti, nes jis svarbus taip pat ir Europos piliečių saugumui. Mes manome, kad mums pavyko pasiekti būtiną pagrindinių teisių ir duomenų apsaugos lygį, bet, žinoma, tai labai opus klausimas. Manome, kad buvo pakankamai atsižvelgta į šio Parlamento teises, bet turėjome derėtis Europos Sąjungos vardu ir, kaip jums sakiau, Komisijos sprendimas šiandien buvo priimtas vienbalsiai.

  Martin Schulz, S&D frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, pone J. M. Barroso, dėkoju už tai, kad maloniai nupasakojote savo diskusijas. Tačiau tai nėra atsakymas į mano klausimą. Todėl šįkart pabandysiu jį tiksliau suformuluoti ir paprašyčiau jūsų labai tiksliai į jį atsakyti.

Ar C. Malmström per Komisijos diskusijas prieš kolegijai priimant savo sprendimą jus įspėjo, kad yra pavojus, jog Europos Parlamentas atmes tekstą, kurį dabar pateikiate kaip susitarimą? Ar C. Malmström jums pasakė: „Už šį tekstą balsuos Parlamento dauguma“? Leiskite pakartoti klausimą labai tiksliai. Ar C. Malmström pasakė: „Už šį tekstą balsuos Parlamento dauguma“, ar ji pasakė: „Nežinia, ar už tokį tekstą balsuos Parlamento dauguma“? Būčiau dėkingas, jei galėtumėte atsakyti tiksliai.

  José Manuel Barroso, Komisijos pirmininkas.– Komisijos narė C. Malmström negali iš anksto žinoti, koks bus Europos Parlamento balsavimo rezultatas. Ji puikiai tai žino.

Jūs klausėte, ar ponia C. Malmström pranešė man arba kolegijai, kaip balsuos Parlamentas arba kokia bus jo reakcija: ar jis ketina balsuoti „už“, ar „prieš“.

Žinoma, ji tikisi, kad bus balsuojama „už“. Priešingu atveju ji nebūtų užbaigusi derybų Komisijos vardu. Po to, kai Parlamentas prieš kelis mėnesius balsavo „prieš“, Komisijoje vyko labai svarbios diskusijos. Aš taip pat kelis kartus kalbėjausi su Komisijos nare C. Malmström. Ji asmeniškai praleido daug laiko bendraudama su Parlamentu, todėl yra labai gerai informuota apie kai kuriuos klausimus, kurie gali iškilti dėl šio susitarimo, tačiau dabar negalime numatyti, kaip bus balsuojama. Mes tuos klausimus irgi žinome. Aš jums galiu tai dabar pasakyti. Ji negalėjo pasakyti, bet ji man pranešė, kad vis dar konsultuojasi su Parlamentu. Dar nėra susitarta, kada vyks balsavimas dėl siūlomo susitarimo.

Taigi tiek galiu jums pasakyti, kas man žinoma apie informaciją, kurią atsakinga Komisijos narė pateikė man ir kolegijai.

  Guy Verhofstadt, ALDE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, galite būti tikras, kad nesirengiu klausinėti apie „Swift“ – kalbėsime apie tai vėliau; bet vakar įvyko A. Merkel ir N. Sarkozy aukščiausiojo lygio susitikimas. Jie priėmė sprendimą dėl ekonomikos valdymo metodo Europos Sąjungoje, bet ne euro zonoje. Aš asmeniškai nemanau, kad tai labai tinkamas sprendimas, nes euro zona neturi būti priešinama su Europos Sąjunga. Mums reikalingas ir Europos Sąjungos, ir euro zonos šalių ekonomikos valdymas – mums reikalingi abu. Be to, euro zonoje jis reikalingas netgi labiau nei Europos Sąjungoje, nes turime bendrą valiutą.

Mano klausimas J. M. Barroso yra toks: ką apie tai manote? Ar sutinkate su mumis, kad mums reikalingas tiek euro zonos šalių, tiek Europos Sąjungos ekonomikos valdymas? Antra, mūsų manymu, Komisija turi vadovauti šiam ekonomikos valdymui. Atsižvelgiant į visas mums iškilusias problemas, Taryba, kuri susitinka keturis kartus per metus, negali užtikrinti ekonomikos valdymo Europoje. Dabar Komisija turi perimti vadovavimą. Taip pat norėčiau sužinoti Komisijos poziciją šiuo klausimu.

  José Manuel Barroso, Komisijos pirmininkas.– (FR) Pone pirmininke, pone G. Verhofstadtai, žinoma, kalbant apie įgaliojimus, kurie jau suteikti Europos Sąjungai, Europos ekonominė vyriausybė yra Komisija. Tai vienintelis sprendimas, suderinamas su Sutartimi. Komisija turi įgaliojimus prekybos, konkurencijos srityse ir labai didelę biudžeto kontrolės įgaliojimų dalį, ir, manau, kad kartais tai reikia priminti toms mūsų vyriausybėms, kurios deramai neperskaitė šio sutarčių punkto.

Vis dėlto Komisija negali viena įvykdyti šios užduoties. Turime dirbti kartu su Taryba, kuriai suteikti tam tikri svarbūs įgaliojimai, taip pat su Europos Vadovų Taryba, kuri nurodo bendrą kryptį ir suteikia impulsą Europos Sąjungos darbui. Taip pat sutinku su jūsų pirmuoju teiginiu. Iš tiesų priimame sprendimus dėl euro zonos ir dėl visos Europos Sąjungos. Paprasčiausiai perskaitykite 136 straipsnį. Lisabonos sutarties 136 straipsnis dabar suteikia mums gerokai daugiau galimybių pateikti pasiūlymus dėl euro zonos, nes jis iš esmės skirtas euro zonai; daugiau pareigų reiškia ir daugiau teisių, ne tik tiems, kurie turi bendrą valiutą, bet ir visai Europos Sąjungai. Todėl tikiuosi, kad Europos Sąjungos ekonomikos valdymas bus sustiprintas, tačiau visuomet laikantis Sutarties ir Bendrijos metodo dvasios.

  Guy Verhofstadt, ALDE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, pirmasis bandymas, žinoma, vyks ketvirtadienį, kai, be kita, ketiname priimti ir sprendimą dėl 2020 m. Europos strategijos. Bet kokiu atveju tikiuosi, pone J. M. Barroso, kad ne Taryba vykdys 2020 m. Europos strategijos įgyvendinimo stebėseną ir valdymą. Tai daryti turi Komisija, nes niekada nesu matęs, kad valstybių ir vyriausybių vadovai baustų ir kritikuotų vienas kitą. Tarp kolegų to nebūna, ir būtent todėl manau, kad Komisija turi ginti savo poziciją svarstant 2020 m. Europą strategiją ir darbo grupėje, kuriai šiuo metu vadovauja H. Van Rompuy.

  José Manuel Barroso, Komisijos pirmininkas.– (FR) Pone pirmininke, pone G. Verhofstadtai, jūs pats buvote Europos Vadovų Tarybos narys ir esate gerai susipažinęs su Europos Vadovų Taryba. Iš tiesų Europos Vadovų Taryba yra labai svarbi institucija, tačiau ji negali vykdyti ekonominės politikos mikrovaldymo. Tai būtų esminė klaida.

Tai ne tik prieštarautų sutarčių dvasiai, bet ir būtų didelė klaida. Europos Vadovų Taryba, žinoma, nurodo kryptį ir suteikia impulsą (tai nustatyta Sutarties 16 straipsnyje), bet po to kitos įvairios institucijos, įskaitant Komisiją, remdamosi savo kompetencija, taip pat ir Taryba per savo įvairias grupes turi tikrinti politikos įgyvendinimą.

Noriu jums pasakyti, kad Komisija pasiryžusi atlikti visavertį vaidmenį kontroliuojant visą procesą, susijusį su 2020 m. Europos strategija. Dabar tikimės, kad valstybės narės palaikys šią strategiją. Mane padrąsino iki šiol vykusios diskusijos. Taip pat tikiuosi Europos Parlamento paramos. Man didelį įspūdį padarė Parlamento patvirtinta pozicija, ir galiu pasakyti, kad Komisija yra pasirengusi iki galo atlikti savo vaidmenį.

Baigdamas, pone pirmininke, norėčiau nuoširdžiai Jums padėkoti už labai aiškią spaudos konferencijoje keturių pagrindinių Parlamento frakcijų patvirtintą poziciją, kuria pritariama Bendrijos metodui ir skatinama laikytis Lisabonos sutarties dvasios.

  Rebecca Harms, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, pone J. M. Barroso, pereikime prie kitos temos: Meksikos įlankos. Manau, Deep Water Horizon yra sąvoka, kuri šiuo metu viso pasaulio žmones vėl verčia pagalvoti apie augimo ribos idėją, neracionalų naftos naudojimą ir žmogaus bei technologijų galimybių ribas. Turėdama tai mintyje, norėčiau, pone J. M. Barroso, sužinoti, ką Komisija mano apie tai, kad, vadovaujantis atsargumo principu, būtų uždrausta planuojama naftos ir dujų gavyba šiaurinėje Šiaurės jūros dalyje ir Arkties srityje, už kurias atsakinga Europos Sąjunga. Dėl šito dalyko dar gali būti priimtas sprendimas.

Antra, norėčiau sužinoti, ar iš tikrųjų manote, kad Europos Sąjungoje taikomos ir dujų gavybos taisyklės apsaugos mus nuo bet kokių panašių nelaimių pasikartojimo teritorijose, už kurias mes esame atsakingi.

  José Manuel Barroso, Komisijos pirmininkas.– Mes nežinome avarijos JAV priežasčių, nes tyrimas dar vyksta. Svarbu žinoti, ar jos priežastys buvo daugiausia techninio pobūdžio, ar susijusios su reglamentavimo sistemos trūkumais, ar taisyklių laikymusi vykdant ekonominę veiklą. Todėl dar per anksti įrodinėti, kas galėtų atsitikti Europoje.

Nors naftos žvalgyba Europoje nėra vykdoma tokiomis pavojingomis sąlygomis kaip Meksikos įlankoje, mes taip pat turime aptarti avarijos galimybę netoli mūsų krantų. Naftos gręžimo metodai turi panašumų, net jei Šiaurės jūros vandenys yra gerokai seklesni.

Komisija atidžiai stebi įvykius. Komisijos narys G. Oettinger, siekdamas susidaryti tikslų vaizdą apie padėtį Europoje ir gauti pramonės garantijas dėl dabartinio saugos lygio, gegužės mėn. jau sušaukė didelių naftos bendrovių, veikiančių ES vandenyse, susirinkimą.

Komisija dirba išvien su valstybėmis narėmis siekdama užtikrinti patikimas prevencijos ir reagavimo avarijos atveju sistemas, kad būtų apsaugoti Europos piliečiai ir aplinka.

  Rebecca Harms, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, norėčiau paprašyti jūsų dar kartą pasakyti, ar manote, kad Direktyva dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą naftos ir dujų gavybos jūroje atveju yra pakankama. Norėčiau sužinoti, ar, turint mintyje Meksikos įlankos katastrofą, manote, kad nevienodos ir gana žemos viršutinės atsakomybės už žalą ribos tikrai yra tai, ko mums reikia. Taip pat norėčiau sužinoti, ar diskutuojate dėl skubaus techninių patikrinimų platformose patobulinimo. Ar tikrai manote, kad aplinkos ir klimato sąlygos Arktyje žmonėms ir technikai yra pakankamai palankios, kad būtų galima prisiimti tokią jūros naftos gavybos riziką ir tose teritorijose? Vandenys nėra tokie gilūs kaip ir Meksikos įlankoje, bet sąlygos yra rūsčios.

  José Manuel Barroso, Komisijos pirmininkas. – Taip, jūs esate teisi. Pirma, esame priėmę teisės aktus. Galioja privalomi nauji standartai ir reikalavimai, taikomi jūros gręžinių ir naftos gavybos įrenginiams, susijusios įrangos, darbuotojų saugos, aplinkos tvarumo, nepaprastųjų padėčių prevencijos ir pasirengimo standartai. Be to, valstybės narės patvirtino išsamius nacionalinius teisės aktus, skirtus išlaikyti aukštą saugos lygį Europoje atviroje jūroje vykdant operacijas.

Antra, veikia informacijos teikimo ir reagavimo sistema, parengta kovoti su nelaimėmis išsiliejus naftai iš tanklaivių arba gręžimo ir gavybos įrenginių. Ši sistema apima įvairias priemones, kurias valdo Europos jūrų agentūra, daugiausia dėmesio skirdama taršos prevencijai ir reagavimui į jūros taršą.

Trečia, veikia Bendrijos civilinės saugos mechanizmas, parengtas reaguoti į bet kokią rimtą krizinę situaciją. Kalbant apie konkretų jūsų klausimą dėl atsakomybės, dauguma Europos saugos ir aplinkos teisės aktų nėra orientuoti į atskiras pramonės šakas, bet matome, kad šie teisės aktai taikomi visiems atitinkamiems ekonomikos sektoriams. ES teisės aktais nustatomi būtiniausi saugos standartai, kuriuos atskiros valstybės narės turi stengtis įgyvendinti remdamosi savo teisės aktais. Tai atitinka subsidiarumo principą.

  Timothy Kirkhope, ECR frakcijos vardu. – Norėčiau trumpam grįžti prie ES ir JAV santykių ir pasakyti, kad man ir mano frakcijai – mano frakcija yra pagrindinė susijusi frakcija – malonu išgirsti apie SWIFT susitarimo pažangą, prie kurios mes labai prisidėjome.

Ar galiu paprašyti pirmininko J. M. Barroso mums papasakoti apie su SWIFT susitarimu susijusią Komisijos įgytą naudingą patirtį, kuria galėtų būti sėkmingai ir prasmingai pasinaudota mums rengiant labai svarbius PNR susitarimus, kuriems turėsime skirti dėmesio, dabar pirmiausia su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, taip pat su Kanada ir Australija?

  José Manuel Barroso, Komisijos pirmininkas. – Tikriausiai per anksti daryti visas išvadas, nes procesas dar nesibaigė.

Labai laukiu proceso pabaigos nuoširdžiai pritariant Europos Parlamentui, nes mes negalime veikti be jūsų paramos. Tai, atvirai kalbant, svarbu.

Su tuo susiję du esminiai klausimai.

Vienas jų susijęs su pagrindinių teisių ir duomenų apsaugos užtikrinimu. Mes to laikomės ir manome, kad tokiu susitarimu, koks jis yra dabar, atsakoma į susirūpinimą, kurį išreiškė Parlamentas po pirmojo balsavimo.

Yra ir kitas, bendresnis, dalykas, kurį jūs, pone T. Kirkhope, pabrėžėte; ačiū jums už tai. Tai santykių su JAV svarba. JAV – viena svarbiausių, jeigu ne svarbiausia, mūsų partnerė, todėl manau, kad turėtume stengtis pasiekti politinį susitarimą.

Buvo atvykęs viceprezidentas J. Biden ir labai, sakykime, karštai pabrėžė transatlantinių santykių svarbą, taip pat šioje srityje. Komisija nerekomenduotų balsuoti, jeigu nebūtume įsitikinę, kad tai naudinga Europos Sąjungos piliečiams. Noriu tai pabrėžti. Susitarimas reikalingas ir dėl mūsų saugumo. Kartu norėtume, kad jis būtų ir signalas apie mūsų įsipareigojimą toliau bendradarbiauti su mūsų svarbiausia partnere.

  Timothy Kirkhope, ECR frakcijos vardu. – Visiškai tam pritariu. Manau, kad Europos Parlamento elgesys šiuo klausimu (ypač pastaruoju metu) buvo geras demokratijos pavyzdys visiems. Mano papildomas klausimas susijęs su kovos su terorizmu naštos dalijimosi tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos klausimu. Ar Komisijos pirmininkas mano, kad susitarimais, apie kuriuos diskutavome, per didelė našta užkraunama JAV ir tai neleidžia mums tinkamai dalytis našta arba prisiimti kovos su terorizmu atsakomybės ir išteklių naštos?

  José Manuel Barroso, Komisijos pirmininkas. – Manau, kad tai svarbus klausimas. Iš tikrųjų per mūsų pokalbį su amerikiečiais jie mums pasakė, kad yra pasirengę mums padėti, jei norime sukurti panašią sistemą Europos lygmeniu. Tai sprendimas, kurį turime priimti čia, Europoje.

Šiuo susitarimu sutinkame, laikydamiesi griežtų sąlygų, pateikti tam tikrus duomenis JAV valdžios institucijoms, tačiau taip pat galėtume pasvarstyti, ką galėtume daryti geriau patys. Amerikiečiai mums pranešė, kad būtų pasirengę teikti mums techninę pagalbą, nes investuoja į šią sritį daugiau negu mes. Manau, kad ateityje ką nors galėtume nuveikti, nes manau, jog visi turime prisidėti prie kovos su terorizmu. Būtų labai klaidinga manyti, kad kova su terorizmu tenka vien Amerikos atsakomybei ir kad mes tik remiame ją. Kova su terorizmu ir visų mūsų piliečių saugumo užtikrinimas – bendra pareiga.

  Gabriele Zimmer, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, šiandien Europos Parlamentas priėmė M. Cashmano pranešimą dėl pažangos įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Vienas pagrindinių mūsų signalų Komisijai (taigi ir jums) yra tai, kad, be jokios abejonės, mes norime padaryti viską, ką galime, kad būtų pasitelkti visi ES ištekliai siekiant įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus iki 2015 metų.

Vis dėlto iki šiol ES ir jos valstybės narės nevykdo savo įsipareigojimų. Šiuo metu Tūkstantmečio vystymosi tikslams įgyvendinti prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti trūksta 20 mlrd. EUR. Todėl norėčiau žinoti, ką jūs ketinate daryti (ir konkrečiai rengiantis būsimam Tarybos susitikimui), kad primintumėte valstybėms narėms jų įsipareigojimus ir darytumėte spaudimą ES, kad ji JT konferencijoje rugsėjo mėn. pateiktų aiškų, galutinį dalykų vaizdą ir neleistų atskiroms valstybėms narėms dar kartą atsisakyti savo įsipareigojimų, suverčiant atsakomybę gilėjančiai krizei, kai šiuo metu 1 mlrd. žmonių kenčia skurdą ir badą.

  José Manuel Barroso, Komisijos pirmininkas. – Pone pirmininke, visiškai pritariu jūsų klausime keliamam susirūpinimui. Iš tikrųjų šiuo metu kyla pavojus, kad dėl kai kurių valstybių narių biudžeto sumažinimo nebus laikomasi tam tikrų įsipareigojimų.

Prieš kelias dienas Komisija dalyvavo Adis Abeboje vykusiame susitikime su Afrikos Sąjungos komisija ir, mūsų partnerių iš Afrikos teigimu, kartais jiems atrodo, kad įsipareigojimų nesilaikoma. Taigi tai patikimumo ir atskaitomybės klausimas (taip pat ir mūsų).

Taigi Komisija, be abejo, gins nuostatą, kad turime laikytis savo įsipareigojimų. Pvz., įsipareigojimų greitai skirti finansavimą kovai su klimato kaita. Ketinu vykti į aukšto lygio susitikimą Niujorke. Kaip tik šiandien gavau Generalinio Sekretoriaus Ban Ki–moon laišką, kuriame pabrėžiama šios darbotvarkės svarba. Mes visiškai pritariame jo susirūpinimui.

Iškelsiu šį klausimą ne tik Europos Vadovų Tarybos posėdyje šią savaitę, bet ir kitą savaitę Kanadoje vyksiančiuose G20 ir G8 informaciniuose susitikimuose. Taigi mes vis dar labai atsakingai vertiname šį klausimą.

Prieš keletą metų dalyvavau G8 susitikime Gleniglso mieste ir, deja, reiktų pasakyti, kad dauguma labiausiai išsivysčiusių šalių vis dar nėra įvykdžiusios visų savo įsipareigojimų.

  Gabriele Zimmer, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, be jokios abejonės, pastaraisiais metais Komisija ne kartą teikė savo iniciatyvas, susijusias būtent su šiais vystymosi politikos uždaviniais. Man tik kyla klausimas, kas buvo padaryta Komisijoje, kad būtų nustatytos struktūros, ištekliai ir sąlygos, pvz., Komisijos, visų pirma Komisijos nario A. Piebalgo, parengtam Dvylikos punktų planui įgyvendinti? Kitaip tariant, ką daro pati Komisija, kad sukurtų prielaidas darniai politikai? Kodėl, pvz., tokie sunkūs klausimai kaip kova už Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimą neįtraukti į 2020 m. Europos strategiją?

  José Manuel Barroso, Komisijos pirmininkas. – Komisija įneša savo indėlį per Bendrijos biudžetą. Iš tiesų keletą kartų mes siūlėme valstybėms narėms skirti papildomų lėšų. Pvz., pamenu, kad Japonijoje vykusiame G8 susitikime pasiūliau iš nepanaudotų lėšų papildomai skirti 1 mlrd. EUR kaimo vystymuisi Afrikoje ir kituose besivystančiuose pasaulio kraštuose.

Be to, tam, kad būtų įvykdyti visi Europos lygmens įsipareigojimai, didžioji dalis lėšų turi būti gauta iš atskirų valstybių biudžetų. Pagal dabartinę programą ir dabartinę finansinę perspektyvą mes negalime veikti dar lanksčiau. Taigi tai ir darome: kalbamės su mūsų valstybėmis narėmis tam, kad galėtume iš tikrųjų įgyvendinti savo ankstesnius įsipareigojimus.

  Niki Tzavela, EFD frakcijos vardu. – (EL) Pone pirmininke, tęsiu diskusiją vystymosi klausimu, rengiantis Tarybos ketvirtadienio susitikimui. Su dabartine ekonomikos krize ir Europai gresiančiu nuosmukiu pirmiausia turi būti kovojama didinant investicijas. Dėl to svarbiausias dalykas – užtikrinti finansinius išteklius.

Mano klausimas yra toks: ar jūs, kaip Europos ekonominio vystymosi ir Komisijos, kaip institucijos, politinis lyderis, svarstote galimybę išleisti Europos obligacijas, skirtas investicijoms į didžiuosius Europos vystymosi projektus, pvz., į visos Europos greitkelių tinklą, Europos klimato kaitos mokslinius tyrimus, e. sveikatos sistemą, visos Europos navigacijos sistemą, arba didelėms investicijoms į energetiką, pvz., suskystintų gamtinių dujų terminalų statybą Viduržemio jūros regione, kitaip tariant, į tuos pagrindinius visos Europos investicinius projektus, kuriems būtų svarbu gauti lėšų iš obligacijų emisijos?

  José Manuel Barroso, Komisijos pirmininkas. – Mes tikimės, kad šie klausimai bus sprendžiami rengiant kitą finansinę perspektyvą. Be abejo, jau 2020 m. ES strategijoje daug dėmesio skiriame šių prioritetinių jungčių būsimam finansavimui Europos lygmeniu, nepriklausomai nuo to, ar tai energetikos, transporto, ar kitų formų (nematerialios) jungtys, pvz., skaitmeninės.

Tai viena itin svarbių sričių, galinti duoti daug naudos, todėl, mūsų nuomone, šiuo atžvilgiu Europos lygmeniu išleistas euras duotų daugiau naudos, nei nacionaliniu lygmeniu išleistas euras, nes apibrėžta šios investicijų rūšies Europos lygmens koncepcija.

Be abejo, finansavimo klausimas turi būti aptartas su valstybėmis narėmis. Šiuo metu labai sunku svarstyti biudžeto klausimus su mūsų valstybėmis narėmis, bet vis dėlto manome, kad galime daugiau dėmesio skirti jungčių Europos lygmeniu stiprinimui.

  Niki Tzavela, EFD frakcijos vardu. – (EL) Pone pirmininke, nemanau, kad gavau atsakymą į savo klausimą. Ar manote, kad galime spręsti nuosmukio pavojaus problemą nedelsiant imdamiesi visos Europos lygmens suderintų veiksmų, t. y. išleisdami Europos obligacijų emisiją?

Nepamirškite, kad turime reikalų su didžiule konkurencinga pasaulio rinka, kuriai priklauso Indija, Kinija ir JAV. Ar Europa reaguos į iššūkius didelėmis investicijomis visos Europos lygmeniu? Ar euroobligacijoms teks svarbus vaidmuo finansuojant šias investicijas? Ką apie tai manote?

  José Manuel Barroso, Komisijos pirmininkas. – Atvirai kalbant, nemanau, kad šiuo metu visų valstybių narių santykiai pakankamai atviri ir kad jos galėtų svarstyti euroobligacijų poreikį šiai išlaidų rūšiai. Visai neseniai priėmėme labai svarbią, plataus užmojo programą, t. y. pagalbos šalims, turinčioms problemų dėl valstybės skolos, mechanizmą arba priemonę. Faktiškai dalyvaudamos finansų rinkose valstybės narės prisiima tam tikrus įsipareigojimus, todėl manau, kad bus nepaprastai sudėtinga dabar gauti valstybių narių pritarimą dėl euroobligacijų šiai projektų rūšiai. Vis dėlto manau, kad yra tam tikrų galimybių panaudoti kitus mechanizmus. Savo programoje, pvz., kalbėjau apie tam tikras viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, taip pat apie geresnį bendradarbiavimą su Europos investicijų banku. Mes labai atvirai žiūrime į visas šių labai svarbių projektų finansavimo galimybes. Bet jei norite išgirsti mano sąžiningą atsakymą, tai pasakysiu, kad būtų sunku, netgi neįmanoma, dabar išleisti euroobligacijų emisiją šiam konkrečiam tikslui.

  Diane Dodds (NI). – Pone pirmininke J. Barroso, jūs buvote Šiaurės Airijos rėmėjas ir jūsų dėka pasiekta didelė pažanga kuriant stabilią ir taikią mūsų žmonių ateitį. Darbo grupės ataskaitoje jūs išreiškėte savo ir Komisijos paramą vietos decentralizuotai administracijai ir darbui, kurį ji atlieka užtikrindama taikią ir klestinčią Šiaurės Airijos žmonių ateitį.

Šiuo ekonomikos krizės metu žemės ūkio ir maisto pramonė – vienas svarbiausių Šiaurės Airijos ekonomikos sektorių. Šiai labai svarbiai veiklos rūšiai gali būti padaryta žala dėl siūlomų sankcijų už bendrosios išmokos ūkiui schemos pažeidimus, nustatytus Komisijos auditorių.

Pone J. Barroso, ar pritartumėte teiginiui, kad nuobaudos, kurias siūloma skirti Šiaurės Airijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros departamentui už bendrųjų išmokų ūkiui schemos pažeidimus 2004–2006 m. laikotarpiu, yra neproporcingos atsižvelgiant į realų pavojų šiai schemai? Ar jūs ir AGRI GD sutiktumėte dar kartą įvertinti pasiūlymą dėl penkių procentų fiksuotos išlaidų „nepripažinimo“ normos, jei kompetentingas Šiaurės Airijos departamentas imtųsi taisomųjų priemonių, kurios užtikrintų, kad sistemos veiktų tiksliai, ir atsižvelgdami į tai, kad pinigai, susiję su pirminiais reikalavimais, jau grąžinti?

  José Manuel Barroso, Komisijos pirmininkas. – Ačiū už atsiliepimus apie paramą, kurią Komisija teikė Šiaurės Airijai. Mes tikrai labai džiaugiamės Šiaurės Airijos pokyčiais ir juos remiame. Komisija atidavė daug jėgų šiam procesui. Taip pat atsimenu savo vizitą į Šiaurės Airiją ir toliau tęsiu pradėtą veiklą.

Esu susipažinęs su problema dėl bendrosios išmokos ūkiui schemos, kurią jūs iškėlėte. Komisijos narys D. Cioloş apibrėžė mūsų poziciją šiuo klausimu, bet aš norėčiau labai aiškiai pasakyti, kad atsiskaitymų procedūra – administracinis klausimas. Atitinkamai valstybei narei suteikiama galimybė pareikšti savo nuomonę, vis dėlto proceso nepriklausomumas yra gyvybiškai svarbus dalykas.

Komisija neturi jokių įgaliojimų daryti pataisas, nes ši procedūra vykdoma pagal nustatytus principus, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas visoms valstybėms narėms. Esu įsitikinęs, kad jūs visi šiame Parlamente pritariate tam, kad būtina visiškai gerbti mūsų teisės aktus dėl atskaitomybės. Tai ypač svarbu. Tik vakar dalyvavau kelias valandas trukusiame labai įdomiame Komisijos ir Audito Rūmų posėdyje ir noriu jums pasakyti, kad nors ir labai remiame Šiaurės Airiją, turime griežtai laikytis visų atskaitomybės taisyklių.

  Diane Dodds (NI). – Norėčiau, kad skirtumėte dar šiek tiek laiko vienam papildomam šios srities klausimui.

Šiaurės Airijoje tam tikras susirūpinimas kilo dėl to, kad faktinė „nepripažintų“ išlaidų norma buvo nustatyta remiantis labai nedidelės apimties pavienių patikrinimų rezultatais.

Būčiau dėkinga, jei pirmininkas užtikrintų, kad Komisija tinkamai įvertins šiuo metu taikomas procedūras, siekdama užtikrinti, kad schema būtų tinkamai administruojama.

  José Manuel Barroso, Komisijos pirmininkas. – Be abejo, galiu Komisijos vardu garantuoti jums, kad pasistengsime užtikrinti, kad schema būtų tinkamai administruojama.

Bet pakartosiu dar kartą, kad atsiskaitymų procedūra – pradinė procedūra, kuri apima keletą žingsnių, užtikrinančių valstybių narių teisę į gynybą, taip pat susijusių su taikinimo galimybėmis pasitelkus nepriklausomą instituciją. Ir dabar turime tuo užsiimti rimtai ir objektyviai.

  Corien Wortmann-Kool (PPE). – (NL) Pone pirmininke, pone pirmininke J Barroso, jūs ką tik padarėte aiškų pareiškimą. Europos Komisija yra ekonominė Europos vyriausybė. Vis dėlto tokiu metu, kai siekiame stiprinti ekonomikos valdymą, turime labiau remtis Bendrijos metodu. Mes stovime petys į petį su jumis, bet Tarybos sluoksniuose pasigirsta minčių, kad reikėtų labiau remtis tarpvyriausybiniu metodu (taip pat ir Stabilumo ir vystymosi pakto atveju).

Kokie yra svarbiausi elementai, susiję su šios darbo grupės veikla ir jos rezultatais, kurie, jūsų manymu, turėtų būti įtraukti į šias išvadas, siekiant sustiprinti ekonomikos valdymą ir stiprinti Stabilumo ir augimo pakto taikymą naudojant Bendrijos metodą? Ar galėtumėte nurodyti kai kuriuos iš šių elementų? Tai taip pat būtų labai naudinga viešoms diskusijoms.

  José Manuel Barroso, Komisijos pirmininkas. – Darbo grupė buvo sudaryta ypatingomis sąlygomis, susijusiomis su parama Graikijai, ir, kaip žinote, Komisija labai konstruktyviai ir tinkamai dalyvauja darbo grupės veikloje. Tiesą sakant, darbo grupę sudarė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, bendradarbiaudamas su Komisija. Komisija dalyvauja darbo grupės veikloje, ir džiaugiuosi tuo, kaip ši darbo grupė dirba. Pasiektas sutarimas dėl Europos ekonominės veiklos koordinavimo. Be to, dauguma šių priemonių visiškai atitinka pasiūlymus, pateiktus mūsų gegužės 12 d. komunikate. Taigi norėčiau pasakyti, kad ši darbo grupė atlieka svarbią užduotį, nes ji turi spręsti svarbius klausimus, pvz., dėl Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimo ir dėl Europos semestro. Laukiu Europos Vadovų Tarybos pirmininko pranešimo, kurį jis Europos Vadovų Taryboje skaitys ketvirtadienį. Komisija, be abejo, neatsisakys savo iniciatyvos teisės ir teiks tolesnius pasiūlymus, kurie taip pat remsis ir darbo grupėje pasiektu sutarimu.

  Elżbieta Katarzyna Łukacijewska (PPE). – (PL) Žinome, kokia sunki kai kurių valstybių narių ekonominė padėtis ir kokį poveikį tai daro (ne tik šių šalių) gyventojų nuotaikoms ir atskirų valstybių vyriausybių priimamiems sprendimams.

Ne taip seniai jūs, pone J. Barroso, kalbėjote apie būtinybę ginti Europos Sąjungos vienybę ir tęsti 27 ES valstybių narių integraciją. Norėčiau paklausti ir sužinoti, kaip jūs ketinate ginti šį tikslą, kai didėja spaudimas siūlyti naujus būdus, pvz., sumanymas įsteigti Europos ekonomikos biurą, kuris būtų atsakingas už glaudesnį euro zonos ekonomikos koordinavimą. Kokias galite mums suteikti garantijas, kad šalys, kurios deda daug pastangų siekdamos sumažinti išsivystymo lygio atotrūkį, nebus nustumtos į antrąjį Europos Sąjungą ešeloną?

  José Manuel Barroso, Komisijos pirmininkas. – Pirmiausia šiame Parlamente ir kitomis progomis keletą kartų esu pareiškęs, kad esame prieš bet kokį Europos Sąjungos rūšiavimą į konkuruojančias arba lygiagrečiai veikiančias institucijas.

Mes turime vieną Sąjungą, Europos Sąjungą, kurioje veikia mūsų institucijos ir kurią šiuo metu sudaro 27 valstybės narės, be to, be jokios abejonės, mes visapusiškai gerbiame sutartis.

Remdamiesi galiojančiais teisės aktais galime daugiau dėmesio skirti ekonomikos koordinavimui ir padėties išaiškinimui. Pvz., Sutarties 121 straipsnyje aiškiai sakoma, kad valstybių narių ekonomikos politika susijusi su visuotinės svarbos interesais. Vienos valstybės narės veikla turi įtakos kitoms valstybėms narėms. 121 straipsnyje netiesiogiai raginama koordinuoti valstybių narių veiklą. Yra ir 126 straipsnis, specialiai skirtas biudžeto politikai, taip pat 136 straipsnis, kuriame Komisijai suteikiama teisė imtis iniciatyvų siekiant sustiprinti koordinavimą, taip pat ir euro zonoje, bet tik remiantis Bendrijos teisės sistema.

Tai svarbu suprasti. Mes galime pateikti tam tikrų euro zonai skirtų pasiūlymų, bet visada atsižvelgdami į Europos Sąjungos teisinę sistemą, t. y. nelaikydami euro zonos atskiru nuo Europos Sąjungos dariniu. Manau, tai nepaprastai svarbu sėkmingai Europos Sąjungos veiklai, kuri tikrai pagrįsta solidarumo principu.

  Sergio Gaetano Cofferati (S&D). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, mano nuomone, per pastaruosius kelis mėnesius Komisijos ir pačios darbo grupės veikla faktiškai šiek tiek skyrėsi nuo Komisijos pirmininko J. Barroso veiklos.

Labai aiškiai jaučiu (norėčiau, kad pasakytumėte, jog klystu), kad ekonomikos gaivinimo ir būtinų griežtų ekonominių priemonių, kurios, mano nuomone, labai svarbios, sumanymas įgijo labai aiškų pagrindą (taip pat ir žiniasklaidoje), bet, kita vertus, smarkiai sumenko augimo ir vystymosi idėja. Iškilo pavojus, kad Stabilumo ir augimo paktas taps tik stabilumo paktu, jeigu ne ketinimais, tai bent jau paskelbtais veiksmais.

Manau, labai svarbu įgyvendinti priemones, galinčias skatinti augimą, pradedant euroobligacijų emisija. Norėčiau iš jūsų sužinoti, ar augimo stoka tikrai esminis darbo grupei rūpimas klausimas, be to, dar daugiau, ar tai esminis Komisijai rūpimas klausimas?

  José Manuel Barroso, Komisijos pirmininkas. – Darbo grupė buvo sudaryta ekonomikos valdymo klausimams spręsti, ir išreikšdamas savo bendrą pasitenkinimą ligšioliniu jos darbu turėjau omenyje kaip tik šių klausimų sprendimą. Be abejo, šiuo metu augimas – atskiras klausimas. Augimas – svarbiausias Europos Sąjungos ekonomikos dalykas. Be augimo negalėsime suteikti savo piliečiams to, ko jie tikisi. Mes negalėsime išlaikyti mūsų socialinės rinkos ekonomikos modelio. Mūsų piliečiai negalės panaudoti viso savo potencialo.

Būtent 2020 m. ES strategijos tikslas ir yra augimas, augimas ir dar kartą augimas. Ne bet koks augimas, o protingas augimas, tvarus augimas ir visiems skirtas augimas. Be abejo, mes manome, kad norint užtikrinti augimą mums reikalingas pasitikėjimas, todėl tol, kol pasitikėjimas negrįš į Europos finansų rinkas, negalėsime pasiekti aukštesnio lygio augimo ir atkurti iki krizės buvusio ekonomikos augimo potencialo. Todėl toks svarbus fiskalinis konsolidavimas ir reformos, aišku, ne kaip savaiminiai tikslai, o kaip priemonės siekti aukštesnio augimo lygio ir didesnio Europos augimo potencialo.

  Syed Kamall (ECR). – Manau, visi pritaria tam, kad reikalingas tvarus ekonomikos valdymas. Vis dėlto sąžiningai kalbėkime apie tai, kas vyksta. Mes matėme, kaip buvo akivaizdžiai nepaisoma Stabilumo ir augimo pakto taisyklių ir įsipareigojimų vykdant tai, ką galėtume, turbūt, švelniai pavadinti ne balanso veikla ir finansų inžinerija.

Be to, manau, visi sutinkame, kad ES valstybės narės privalo laikytis patikimos pinigų politikos, fiskalinės atsakomybės ir sąžiningos apskaitos principų. Vis dėlto ar laikote tai galimybe Europos Sąjungai įgyti galių valstybės narės biudžeto atžvilgiu? O gal stengsitės spręsti realias problemas šalių, kurios klastojo ataskaitas ir sukaupė didžiulį biudžeto deficitą, ir neskirsite viso dėmesio siekiui įgyti galių valstybės narės biudžeto atžvilgiu?

  José Manuel Barroso, Komisijos pirmininkas. – Atvirai pasakysiu, kad nelaikau šio dalyko kova dėl kompetencijos ar valdžios užgrobimu. Tai nėra problema. Šiuo metu esame atsidūrę, be abejo, laikydamiesi EB sutarties 120 straipsnio, padėtyje, kai valstybės narės ekonominė politika yra ne tik nacionalinės svarbos dalykas. Per šią krizę įsitikinome, kad vienoje šalyje priimti sprendimai tiesiogiai veikė kitas šalis. Taigi logiška, kad, pvz., rengdamos savo biudžetą valstybės narės taip pat turėtų žinoti, ką daro kitos šalys, nes kitų šalių sprendimai turės poveikį jų sprendimams.

Mes visiškai nesiekiame (noriu tai aiškiai pasakyti) pažeisti nacionalinių parlamentų suverenių galių. Labai svarbu, kad jos būtų gerbiamos. Vis dėlto mums svarstant Europos ekonomikos politikos klausimus (o mes matėme, kaip glaudžiai esame tarpusavyje susiję), būtų prasminga žinoti pagrindinius kitų šalių ketinimus. Štai tikroji dalyko esmė. Kokia buvimo kartu nauda? Tai protingas Komisijos siūlomas požiūris, ir manome, kad dabar šiais klausimais atsiranda sutarimas.

  Enikő Győri (PPE). – (HU) Ponios ir ponai, tebesitęsianti krizė aiškiai parodė, kad Europos Sąjunga nebegali gaišti laiko. Reikia nedelsiant imtis priemonių, susijusių ekonominės politikos klausimais. Mums reikia imtis suderintų veiksmų šiose trijose srityse: ekonomikos valdymo, ilgalaikio ekonomikos augimo strategijos ir finansinių paslaugų reformos. Be to, tai turėtų būti atlikta nepamirštant pasinaudoti išbandytomis ir patikrintomis bendrosios politikos kryptimis, pvz., bendrąja žemės ūkio politika arba sanglaudos politika. Tai reikalinga todėl, kad Europa vargu ar gali tikėtis sėkmės pasaulyje, jei ji stokoja vidaus sanglaudos ir neužtikrina saugaus maisto gamybos.

Todėl klausiu Komisijos pirmininko, ar jis pasiryžęs suderinti 2020 m. Europos strategiją ir dabartines bendrosios politikos kryptis. Norėčiau paklausti jūsų, kaip Bendrijos metodo sergėtojo (už ką jus labai gerbiu), ar trijose anksčiau minėtose ES politikos srityse norėtumėte išsaugoti principą, pagal kurį bet kokie pakeitimai turi būti įgyvendinami tik laikant Europos Sąjungą vienu subjektu ir atsižvelgiant į ne euro zonos valstybių interesus, taip pat užtikrinant, kad jie neturėtų įtakos ES vidaus sanglaudai.

  José Manuel Barroso, Komisijos pirmininkas. – Jūs visiškai teisus, pabrėždamas tai, ką aš vadinau visapusišku požiūriu į ekonominę politiką. Tai klaida ir, manau, kad dabar valstybės narės tai gerai supranta.

Kai kalbame apie Europos ekonominę politiką vien tam, kad apsvarstytume Stabilumo ir augimo paktą arba finansinių paslaugų reformą, galų gale susiduriame su ekonomikos augimo klausimu. Siekdami tvaraus ekonomikos augimo, be abejo, turime užtikrinti tinkamą Europos ekonomikos valdymą, turime laikytis Stabilumo ir augimo pakto, be to, turime užtikrinti viešųjų finansų patikimumą, taip pat įvesti naują finansų rinkos priežiūros reguliavimo sistemą ir investuoti į mūsų augimo potencialą. Būtent tai ir apibrėžta 2020 m. ES strategijoje, kurioje numatyta vykdyti reformą. Todėl primygtinai teigiu, kad mums reikalingas fiskalinis konsolidavimas ir struktūrinės reformos.

Ir, be abejo, turime toliau vykdyti ekonominę politiką, t. y. ekonominę ir socialinę sanglaudą, kuri tokia svarbi mums Europoje, ir ne tik 16 ar 17 valstybių (nes tikiuosi, kad Estija greitu laiku prisijungs prie euro zonos), bet visoms 27 valstybėms narėms.

  Franz Obermayr (NI). – (DE) Pone pirmininke, pone J. Barroso, Tarybos pirmininkas H. van Rompuy nori pasitelkti darbo grupę tam, kad ji greitai parengtų naujas taisykles dėl euro, kurias taikydama ES galėtų išlaviruoti iš dabartinės euro krizės.

Komisijos pirmininke, jau keletą kartų minėjote 121 straipsnį. Teisingai kalbate apie tarpusavio priklausomybę ir tai, kad ekonominė politika, be abejo, susijusi ne tik su atskiromis valstybėmis narėmis. Mano konkretus klausimas jums, pone J. Barroso, yra toks: kokia apimtimi darbo grupė rengia galimas sankcijas valstybėms, kurios nuolat pažeidžia biudžeto taisykles? Ar Komisija gali kaip sankciją įsivaizduoti ES subsidijų arba finansavimo iš struktūrinių fondų panaikinimą? Kaip Komisija vertina laikino balsavimo teisės panaikinimo, kaip galimos sankcijos, sumanymą? Galiausiai kokia Komisijos pozicija dėl poreikio įvesti vienodas bankroto taisykles nemokioms valstybėms narėms?

  José Manuel Barroso, Komisijos pirmininkas. – Jūs iškėlėte daug klausimų. Pirmiausia šiuo metu darbo grupė ir, be abejo, Komisija (tai jau paminėta gegužės 12 d. komunikate) nagrinėja Stabilumo ir augimo pakto sustiprinimo galimybes, įskaitant reikalavimų patenkinimo paskatų, kaip aš jas vadinu, išplėtimą.

Manau, tikslinga taikyti šias reikalavimų patenkinimo paskatas (kai kurie žmonės kalba apie sankcijas), nes mums tokios patikimos priemonės reikalingos siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų. Kaip matėme, problema buvo ta, kad kai kurios valstybės narės nesilaikė sutarties, kurią jos pačios priėmė ir ratifikavo.

Kaip mes galime tai padaryti? Mes norime tai daryti sąžiningai, ne tik bausdami šalis, kurios dalyvauja Sanglaudos fondo veikloje. Todėl ieškome būdų, kaip įgyvendinti šias reikalavimų patenkinimo paskatas nepriklausomai nuo to, ar šaliai taikomos sanglaudos priemonės. Šios reikalavimų patenkinimo paskatos gali būti sustiprintos keletu būdų, pvz., naudojant daugiau išankstinių priemonių ir įtraukiant jas į prevencinę Pakto dalį arba naudojant daugiau paskesnių priemonių, kurios, pvz., būtų plačiau taikomos automatiškai. Mes ieškome keleto būdų. Komisija pateiks keletą pasiūlymų dėl šios srities teisės aktų.

  Juan Fernando López Aguilar (S&D). – (ES) Pone pirmininke, pone J. Barroso, norėčiau, kad išsamiai pasakodamas apie darbo grupės dėl ekonominio valdymo tikslus pakalbėtumėte ir apie nedarbą, nes keletą kartų apibūdinote strategiją kaip protingo, tvaraus ir visiems skirto augimo strategiją.

Be abejo, ji turėtų būti skirta visiems visų pirma dėl to, kad daugiau kaip 20 mln. europiečių jaučiasi atskirti, nes dėl žiaurios krizės prarado galimybę patekti į darbo rinką. Daugiau kaip 20 mln. bedarbių nori aiškumo iš mūsų girdėdami, kad ekonomikos valdymo, stabilumo ir priežiūros nuostatos, t. y. ekonomikos ir finansų priežiūros paketas, bus įtrauktas į tokią strategiją, kuria tiesiogiai siekiama grąžinti visus tuos žmones, asmeniškai pajutusius krizės protrūkio padarinius, į darbą bei įgyvendinti plataus užmojo produktyvumo, taigi ir konkurencingumo, didinimo planus.

Ypač norėčiau sužinoti, kaip bus atsižvelgta į Europos Sąjungos valstybių narių galimybes įgyvendinti šį dalyką, kuriuo negali būti spekuliuojama ir kuris turėtų būti susijęs su naujomis pasaulio ekonomikos valdymo taisyklėmis, kurios bus apibrėžtos G20 šalių susitikime Toronte.

  José Manuel Barroso, Komisijos pirmininkas. – (PT) Manau, kad Lopez Aguilar paminėjo patį svarbiausią dalyką. Turime visapusiškai į visa tai atsižvelgti. Negalime laikytis tik tam tikrų valdymo taisyklių, susijusių su Stabilumo ir augimo paktu; turime taip pat apsvarstyti, ką galime padaryti augimui Europoje skatinti, ypač siekdami užtikrinti, kad augimas būtų tvarus ir skirtas visiems.

Daug kartų sakėme, kad nenorime, jog šio pakeitimo, šio patikslinimo, išlaidų našta tektų silpniausiems. Juk ne jie sukėlė krizę. Dėl šios priežasties manome, kad našta turi būti geriau perskirstyta. Be to, kaip sakė Lopez Aguilar, turi būti atsižvelgta į išorės aspektą. Todėl vykstame į G20 šalių susitikimą pasiryžę pasiūlyti mechanizmus dėl finansų sektoriaus įnašo į kovą su krize, taip pat siekiame stiprinti bendrą Europos poziciją pasaulio arenoje, ypač per G20 šalių susitikimą.

  Petru Constantin Luhan (PPE). – (RO) Į 2020 m. Europos strategiją, t. y. naująją Europos strategiją, skatinančią užimtumą ir ekonominį augimą, įtraukti pagrindiniai tikslai, kuriuos šių metų kovo 25–26 d. priėmė Europos Vadovų Taryba, taip pat susiję ir su mokslinių tyrimų ir plėtros srities sąlygų gerinimu, visų pirma siekiant, kad bendros viešojo ir privačiojo sektorių investicijos į šią sritį galėtų pasiekti 3 proc. BVP. Taip pat paminėta, kad Komisija sukurs rodiklį, pagal kurį galima bus spręsti apie mokslinių tyrimų, plėtros ir naujovių intensyvumą.

Mano klausimas yra toks:

Kokį metodą jūs ketinate naudoti šiam rodikliui kurti? Be to, ar jau parengtas atitinkamas konsultacijų grafikas?

  José Manuel Barroso, Komisijos pirmininkas. – Jūs teisus. Mes įtraukėme nuorodą dėl 3 proc., tačiau paminėjome ne tik mokslinius tyrimus ir plėtrą, bet ir inovacijų koncepciją, nes tai ne tik fundamentalių mokslinių tyrimų, bet ir mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymo ekonominėje veikloje klausimas. Kokiu būdu remiantis tyrimų rezultatais galima paskatinti didesnį augimą ir sukurti daugiau darbo vietų? Kaip žinote, nėra tinkamo rodiklio, atspindinčio naujovių diegimo mastą. Tai techninis klausimas, dėl kurio nesutaria kai kurie ekspertai.

Aš asmeniškai šiuo klausimu diskutavau, pvz., su EBPO atstovais. EBPO generalinis sekretorius ir kai kurie jo organizacijos specialistai neseniai lankėsi Briuselyje. Taigi mes bendradarbiaujame su jais ir kitais specialistais siekdami sukurti Bendrijos inovacijų rodiklį, kuriam pritartų akademinė bendruomenė ir politikos formavimo bendruomenė. Štai kuo mes užsiimame. Be to, tikrai norime surengti atviras konsultacijas, todėl labai laukiame bet kokios rūšies bendradarbiavimo šiuo klausimu. Tai tik techninis klausimas, bet manau, jog nepaprastai svarbu, kad sukurtume geresnių rodiklių naujovėms apibrėžti.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL). – (PT) Pone pirmininke, žinome, kad daugelyje ES valstybių narių susirūpinimą kelia ekonominių ir socialinių problemų paaštrėjimas. Ekonomikos augimas išlieka labai silpnas ir nėra pakankamas, kad būtų sumažintas nedarbas ir kuriamos darbo vietos, kurių ES taip reikia.

Kita vertus, priemonės, kurių imamasi, ypač griežto taupymo politika laikantis Stabilumo pakto ir jo kriterijų, ne tik prieštarauja darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo siekiams, bet ir gilina nelygybę bei skurdą. Taigi Europos kovos su skurdu metais matome, kad atskirtis, skurdas ir nedarbas tebeauga.

Taigi man įdomu, pone pirmininke, ar jūs nemanote, kad įgyvendinant šias makroekonomikos politikos kryptis reikėtų neatidėliotinai teikti pirmenybę socialiniam tvarumui, o ne toliau primygtinai reikalauti finansinio tvarumo, kuris savaime kenkia socialiniam tvarumui? Ar nemanote, kad atėjo laikas persvarstyti Stabilumo ir augimo paktą ir jo neracionalius kriterijus ir teikti pirmenybę užimtumui bei kovai už socialinę įtrauktį?

  José Manuel Barroso, Komisijos pirmininkas. – (PT) Manau, negali būti socialinio tvarumo be finansinio tvarumo. Be finansinio tvarumo nėra pasitikėjimo, be pasitikėjimo nėra investicijų, be investicijų nėra darbo vietų. Todėl neturėtumėte prieštarauti stabiliai ir patikimai makroekonomikos politikai ir rūpinimuisi skurstančiais bei labiausiai pažeidžiamais gyventojais.

Dėl skurdo. Mes patys skurdo mažinimą ir kovą už socialinę įtrauktį apibrėžėme kaip vieną iš 2020 m. strategijos tikslų, kartu užsibrėždami dar keletą konkrečių tikslų, todėl pritariu minčiai, kad šiuo metu skurdo pavojus mūsų visuomenėje yra didesnis. Matome naujus su skurdu susijusius reiškinius, kurie kelia nerimą. Todėl vyriausybės turėtų apsvarstyti, kaip jos galėtų spręsti šią prioritetinę problemą. Vis dėlto sprendimas (turiu pakartoti) negali būti susietas su biudžeto drausmės pažeidimais, nes tokio sprendimo atveju tikriausiai pamatysime, kad kai kurių šalių padėtis pablogės ir, be to, ypač pablogės šių šalių labiausiai pažeidžiamų grupių padėtis.

  John Bufton (EFD). – Įdomu, ar galėtumėte man pasakyti, kas iš tiesų pelnosi iš Graikijai skirto gelbėjimo paketo? Ar tai Graikijos žmonės, ar turtingiausias Graikijos bankininkas Spiro Latsis, turintis 40 proc. trečio pagal dydį Graikijos banko „Eurobank EFG“ akcijų?

Ar jūsų draugystė, sere, su S. Latsiu gali būti interesų konflikto priežastis?

  José Manuel Barroso, Komisijos pirmininkas. – Graikijos ir Europos institucijų sudarytas paketas apskritai yra naudingas Graikijos žmonėms ir Europos ekonomikai. Jei taip nebūtų buvę, jo nebūtų patvirtinusios visos 27 valstybės narės. Dėl jūsų pateiktų insinuacijų tikrai nemanau, kad į jas reikėtų ką nors atsakyti.

  Georgios Papanikolaou (PPE). – (EL) Pone pirmininke, atrodo, kad Vokietijos ir Prancūzijos vyriausybės sutaria, kad Europos Sąjungai nereikia naujų institucijų. Bent jau tai, atrodo, ir sakė praėjusią savaitę A. Merkel ir N. Sarkozy. Vis dėlto, atrodo, kaip jau girdėjome, kad siekiama priimti naują Stabilumo pakto dalinį pakeitimą, kuriuo būtų numatytos sankcijos, pvz., balsavimo teisių atėmimas iš valstybių narių, kurios nesilaiko drausmės finansų sektoriuje.

Mano klausimas yra labai paprastas: ar manote, kad sprendžiant valdymo problemą Europoje gali būti apsiribota tik su finansų reguliavimo sritimi susijusiais drausmės klausimais? O gal krizės įkarštyje taikydami pinigų politikos priemonę Bendrijos lygmeniu ir finansų politikos priemonę nacionaliniu lygmeniu galų gale atsidursime aklavietėje?

Yra problemų, į kurias daug kartų buvome atkreipę dėmesį. Tik vakar Moody's dar kartą be jokios priežasties sumažino Graikijos kreditingumą. Ar paliaubos, kurias paminėjote, padės mums pasiekti konkrečių, apčiuopiamų rezultatų ateityje?

  José Manuel Barroso, Komisijos pirmininkas. – Europos institucijos kartu su valstybėmis narėmis dės visas pastangas, kad Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimas būtų patikimesnis.

Akivaizdu, kad yra problemų, susijusių su jo įgyvendinimu ir tuo, kad kai kurios valstybės narės nesilaiko taisyklių, kurias pačios priėmė.

Jau dabar, remiantis galiojančiomis sutartimis ir be naujų reformų, galima taikyti tam tikrus apribojimus ir net sankcijas.

Ateityje norime pasiekti daugiau objektyvumo. Ieškome būdų, kaip tinkamai pagerinti Pakto patikimumą tam, kad priemonės galėtų būti įgyvendintos objektyviai, nepriklausomai nuo to, ar šalis laikoma viena turtingiausių, ar viena skurdžiausių valstybių narių. Manau, kad patikimesnis Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimo būdas atitinka visų mūsų interesus.

  Pirmininkas. – Tuo klausimų valanda Europos Komisijos pirmininkui baigta.