Posėdžio stenograma

Antradienis, 2010 m. birželio 15 d. - Strasbūras

14. Daugiametės finansinės programos peržiūra (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – diskusijos dėl šių žodinių klausimų:

– žodinio klausimo Tarybai dėl 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos peržiūros (O-0074/2010 – B7-0310/2010), kurį pateikė Reimer Böge Biudžeto komiteto vardu, ir

– žodinio klausimo Komisijai dėl 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos peržiūros (O-0075/2010 – B7-0311/2010), kurį pateikė Reimer Böge Biudžeto komiteto vardu.

  Reimer Böge, autorius. – (DE) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, didelių ekonominių ir ES politikos sunkumų laikotarpiu ir tada, kai kyla klausimų dėl Europos Sąjungos projekto tvarumo, Biudžeto komiteto vardu Komisijai ir Tarybai teikiame šiuos klausimus, susijusius su daugiametės finansinės programos peržiūra. Teikiame šiuos žodinius klausimus, nes jie susiję su bendrais 2006 m. gegužės mėn. tarpinstituciniame biudžeto susitarime išsakytais pareiškimais ir pažadais, kurie, regis, jau nebegalioja. Bent jau toks įspūdis susidaro mums.

Be to, įgyvendiname Lisabonos sutartį, pirmenybę teikdami – paminėsiu tik kelis – naujiems prioritetams – užsienio prekybai, sportui, kosmoso tyrimams, klimato kaitai ir energetikai. Tai reiškia, kad biudžete taip pat reikia surasti lėšų šiems naujiems prioritetams finansuoti. 311 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad Europos Sąjunga, nesiskolindama, turi pasirūpinti savo tikslams pasiekti ir savo politikai įgyvendinti reikalingomis priemonėmis.

Galima būtų pasakyti, kad 2006 m. gegužės 17 d. pareiškime dėl biudžeto peržiūros apžvelgta viskas, ko reikia visapusiškai kadaise priimtų sprendimų peržiūrai ir, esant reikalui, jų pakeitimui ir taip pat aiškiai užtikrinamas Parlamento įtraukimas ir dalyvavimas su šiuo klausimu susijusiame nuomonės rengimo procese.

Kaip už šį klausimą šiuo metu atsakingas pranešėjas su nepasitenkinimu turiu šiandieną paklausti, ar šie susitarimai ir įsipareigojimai buvo tikri, ar nuo pat pradžių tai tebuvo apgaulė, kurios paprasčiausiai reikėjo, kad Taryboje būtų pasiektas susitarimas. Komisijos nary J. Lewandowski, ar Komisija dvejoja dėl numatytos analizės ir pasiūlymų tik todėl, kad šiuo klausimu Taryba nenori nusileisti? Turite apsispręsti, kurią pusę palaikysite – Tarybą ar Parlamentą.

Be to, norėčiau pridurti, kad tarpinstitucinio susitarimo 4 straipsnyje aiškiai nurodoma, kad tuo atveju, jeigu Sutarties peržiūra turi poveikį biudžetui, daugiametė finansinė programa ir tarpinstitucinis susitarimas turės būti atitinkamai peržiūrėti. Būtent šie įsipareigojimai, pradedant Europos išorės veiksmų tarnyba, ir pirmiau minėti prioritetai lemia, kad peržiūra būtina ne tik techniniu požiūriu, tačiau neabejotinai reikalinga taip pat ir politinė biudžeto IIV bei daugiametės finansinės programos peržiūra. Nors visko peržiūrėti per pirmuosius metus nebūtina, šios peržiūros tikrai turės poveikį daugiamečiam planavimui.

Šiomis aplinkybėmis norėčiau pridurti, kad esame užgauti sprendimo, kuris buvo priimtas paskubomis svarstant Stabilizavimo ir gelbėjimo priemonių paketą, nors, žinoma, ji buvo reikalingas ir nebuvo alternatyvios išeities, tačiau kartu tam tikra prasme juo buvo užgauliai nepaisyta Parlamento teisių biudžeto srityje. Komisija turėtų apsvarstyti pasinaudojimo 124 straipsniu galimybę, t. y. galimybę vykdant biudžeto procedūrą imtis iniciatyvos surengti reguliarius susitarimus aukščiausiu lygmeniu – institucijų pirmininkų lygmeniu – kad sprendžiant šiuos sudėtingus klausimus būtų pasistūmėta į priekį. Tai reikėtų padaryti todėl, kad mes, tikiuosi, spėtume iki taikinimo procedūros arba per ją aptarti daugiametės finansinės programos peržiūrą – 312 straipsnis dėl patvirtinimo procedūros – ir politinio pobūdžio Biudžeto IIV peržiūrą, kurios taip pat reikia ir politiniu požiūriu, apie pakeitimus pagal Lisabonos sutartį, rezervus, peržiūras, lankstumą, politinius ateities planus, pvz., Galileo, ITER ir Europos išorės veiksmų tarnybą, kad nustatytume, kurie projektai kuria Europai pridėtinę vertę, ir, esant galimybei, nustatytume apribojimus.

Šiandien norėčiau Komisijos ir Tarybos labai rimtai paklausti, ar, jų manymu, visus šiuos susitarimus derėtų laikyti negaliojančiais. Arba, ar esate iš tiesų pasirengę tartis su Parlamentu? Lisabonos sutarties labui turėtume dėti visas būtinas pastangas per finansinės programos priėmimo procedūrą, kad palengvintume šio akto priėmimą. Iki šiol nepastebėjau jokių ženklų, kad tai būtų daroma, todėl norėčiau jūsų paklausti: ar esate pasirengę ir manote, kad galite peržiūrėti daugiametę finansinę programą ir kartu tuo pat metu, bendradarbiaudami su mumis, suderinti ją su Lisabonos sutarties nuostatomis? Jūsų, Komisijos ir Tarybos, atsakymai nulems mūsų bendradarbiavimą biudžeto klausimais per artimiausius penkerius metus.

  Luis Espadas Moncalvillo, einantis Tarybos pirmininko pareigas. – (ES) Laba diena. Dėkoju Europos Parlamento nariams už galimybę atsakyti į jūsų klausimus šia tema, kuri labai svarbi.

Kalbą norėčiau pradėti pabrėždamas, kad 2005 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryboje nebuvo pasiektas joks susitarimas, kad daugiametė finansinė programa bus peržiūrėta. Komisija tiesiog buvo paprašyta nuodugniai ištirti visas Europos išlaidas ir išteklius, tada pateikti ataskaitą šiuo klausimu. Europos Vadovų Taryba taip pat nusprendė, kad sprendimai dėl bet kurio ataskaitoje nurodyto aspekto gali būti priimami remiantis pačia ataskaita ir kad į ją bus atsižvelgta atliekant parengiamuosius tyrimus tolesnei finansinei programai.

Iki šiol Komisija šios analizės vis dar nepateikė. Taryba nemano, kad šiuo metu labai reikėtų peržiūrėti daugiametę finansinę programą; visų pirma todėl, kad reikia nagrinėti sunkią padėtį, kurioje šiuo metu yra valstybės narės biudžeto ir makroekonomikos srityse. Todėl Taryba laikosi nuomonės, kad visi nauji poreikiai turėtų būti finansuojami teikiant pirmenybę arba perskirstant šiuo metu skirtas lėšas. Bet kuriuo atveju, kad būtų priimtas sprendimas peržiūrėti daugiametę finansinę programą, reikia, kad Komisija pateiktų pasiūlymą, o toks pasiūlymas nebuvo gautas.

Vis dėlto akivaizdu, kad jeigu reikėtų priimti sprendimą dėl finansinės programos peržiūros, jis – akivaizdu – turėtų būti priimtas laikantis Sutarties nuostatų, tarp jų ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 312 straipsnio.

Norėčiau pasinaudoti šia galimybe dar kartą išsakyti Tarybos nuomonę, kuri, be to, buvo pateikta ir 2011 m. biudžeto gairėse, dėl kurių sprendimas priimtas kovo 16 d. ir kurios Parlamentui buvo pateiktos per šiemet kovo 25 d. surengtas trišales derybas. Konkrečiai, Taryba pritaria Komisijos nuomonei, kad Lisabonos teisės aktų paketas turėtų būti techninio pobūdžio ir negali būti laikomas daliniu 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo keitimu.

Noriu pabrėžti, kad labai svarbu nedelsiant priimti Lisabonos teisės aktų paketą, kad naujoje Sutartyje įtvirtinti reikalavimai į teisės aktus galėtų būti perkelti pernelyg neatidėliojant. Vykdant šį procesą Taryba pasirengusi pradėti diskusijas su Europos Parlamentu dėl Lisabonos teisės aktų paketo.

Ponios ir ponai, esu dėkingas už tai, kad pateikus šį klausimą man suteikta galimybė išsakyti Tarybos nuomonę dėl jo ir mielai atsakysiu į kitus klausimus, kuriuos, Parlamento narių manymu, prasminga pateikti.

  Janusz Lewandowski, Komisijos narys. – Ponia pirmininke, kalbą pradėsiu iškart rimtai atsakydamas į klausimus, nes Reimerio Böge pateikti klausimai yra pakankamai svari priežastis į juos atsakyti rimtai.

Dėl finansinės programos peržiūros klausimo tai jums dabar pateikta tarpinstitucinio sprendimo veikimo ataskaita. Joje nagrinėjamos įvairios galimybės ir maržos ne kaip keltini tikslai, o atsižvelgiant į galimus naujus pakeitimus.

Išvada labai aiški: beveik visose kategorijose maržos labai nedidelės. Pvz., negalime tikėtis, kad iš 2 kategorijoje (žemės ūkis) numatytų išlaidų bus tenkinami papildomi poreikiai, kai tik finansuotinų poreikių atsiranda. Komisija pasiūlymus peržiūrėti finansinę programą gali pateikti tik tada, kai poreikiai tiksliai žinomi ir nėra galimybės juos finansuoti kitomis priemonėmis, o kol kas taip nėra. Net ITER atveju reikalingas ilgalaikis įsipareigojimas skirti lėšas šiam plataus masto projektui.

Kalbant apie biudžeto eilutes, padedančias įgyvendinti 2020 m. strategiją siekiant ekologiško, pažangaus ir visapusiško augimo, 2011 m. biudžeto projekte nustatėme apytiksliai 58 mlrd. EUR, t. y. 40 proc. biudžeto išlaidų, prisidedančių prie 2020 m. strategijoje nurodytų tikslų įgyvendinimo.

Kalbant apie antrąjį klausimą dėl procedūros, Komisija daugiausia vadovavosi logika, paremta šiuo metu galiojančios tarpinstitucinės sistemos nuostatų suderinimu su nauja Lisabonos sutarties sistema. Buvo siekiama kuo labiau užtikrinti tęstinumą ir atlikti tik tuos pakeitimus, kurių reikalaujama pagal Lisabonos sutartį, tačiau remtasi bazine prielaida – užtikrinti tokio pat lygmens lankstumą ir galių pusiausvyrą tarp institucijų.

Atsižvelgdami į jūsų prielaidas žinome, kokie klausimai neišspręsti. Neišspręstas vadinamasis „nulinio lankstumo“ klausimas, kuris aktualus nuo 2007 m. taikinimo procedūros. Visi taikinimo procedūros dalyviai žinojo, kad tai būtina, ir todėl turėtume ginti šią poziciją. Tai buvo nuostata, kuria remiantis Taryba kvalifikuota balsų dauguma galėjo priimti sprendimą dėl kompensacijos ir peržiūros, kaip nuo 2007 m. buvo padaryta keletą kartų. Manau, kad šis lankstumo lygis neprieštarauja naujos Sutarties nuostatoms ir esmei ir kai iš naujo rengsime šį lankstumą reglamentuojantį daugiametės finansinės programos straipsnį, laikysimės lankstaus požiūrio.

Nauja biudžeto peržiūra, kuri atidėta, turėtų būti proga iškelti politinės ateities vizijos klausimą, kaip tai aiškiai nurodė Reimer Böge. Tai ne tarpinstitucinis susitarimas, o kryptis, todėl tikimės patenkinti Parlamento lūkesčius ir, kaip visada, esame pasirengę bendradarbiauti.

  Franz Obermayr (NI). – (DE) Ponia pirmininke, suprantu, kad galiu pasielgti netinkamai, tačiau norėčiau išsakyti nuomonę dėl procedūros. Mano nuomone, fotografavimas yra malonus laisvalaikio leidimo būdas. Vis dėlto labai norėčiau sužinoti, ar šis naujas Europos Parlamente įprotis fotografuoti, ypač slaptai ir iš nugaros, kitus kolegas yra tinkamas.

Žinau, kad Hanso-Peterio Martino sąrašo nariams slaptos kameros buvo įprasta. Ponia pirmininke, ar galėtumėte paaiškinti šią padėtį? Jei kas nors nori gauti mano nuotrauką – aš neprieštarauju. Norintiems mielai atsiųsiu nuotrauką pdf formatu arba elektroniniu paštu. Vis dėlto kai sėdžiu čia šalia Martino sąrašo nario, manau, kad nebrandu fotografuoti iš nugaros, kad būtų užfiksuotas faktas. Ponia pirmininke, prašau ateityje ištaisyti šią padėtį, nes taip elgtis šiame Parlamente nedera, ir reikalauju, kad šį klausimą ištirtumėte.

  Pirmininkė. – Dėkoju, pone F. Obermayrai. Jūsų prašymą pasižymėjau ir perduosiu šį klausimą nagrinėti.

  Marian-Jean Marinescu, PPE frakcijos vardu. – (RO) Kaip minėjo R. Böge, Lisabonos sutartyje Europos Sąjunga įsipareigoja teikti pirmenybę naujiems prioritetams. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes reikia užtikrinti finansavimą, kurio reikia tikslams pasiekti ir ES politikai vykdyti. Atsižvelgiant į šią padėtį reikia atlikti plataus masto peržiūrą, kuri apimtų visus su Europos Sąjungos išlaidomis ir finansavimu susijusius aspektus, įskaitant techninio ir politinio pobūdžio pakeitimus daugiametėje finansinėje programoje bei tarpinstituciniame susitarime, taip pat tam tikrų biudžeto lėšų paketus, kurie nustatyti iki 2013 m.

Vis dėlto neturime pamiršti, kad išgyvename ekonomikos krizę ir kad turime panaudoti visus turimus išteklius, kad ją įveiktume. Manau, kad reikia ne tik atidžiai ir išsamiai atlikti plataus masto peržiūrą, bet ir laikytis praktinio požiūrio, kad būtų lengviau įvykdyti mums iškeltus uždavinius ir padėti greičiau išsikapstyti iš šio laikotarpio. Kaip minėjo Tarybai pirmininkaujančios valstybės atstovas, manau, kad visos iki šiol neišleistos lėšos turėtų būti perskirstytos, jas nukreipiant į darbo vietų kūrimą skatinančias ir krizę padedančias įveikti sritis. Nereikia papildomų lėšų; tereikia perskirstyti nepanaudotas lėšas.

Pagal Europos programas valstybei narei turi būti suteikta galimybė perkelti lėšas iš sričių, kuriose nepakanka paklausos, į sritis, kuriose paramos skyrimo poreikis viršijo skirtas lėšas. Be to, po 2007 m. buvo patvirtintos įvairios iniciatyvos, pvz., Rytų partnerystė arba būsima Dunojaus regiono strategija. Perskirstytos lėšos, nukreiptos į šias priemones, kartu su kiekvienos susijusios valstybės narės įnašu būtų didelė pagalba pradedant ir įgyvendinat regiono valstybėms, tačiau ne tik joms, labai svarbius projektus.

  Eider Gardiazábal Rubial, S&D frakcijos vardu. – (ES) Ponia pirmininke, diskusijos, kuriose per kelis pastaruosius mėnesius dalyvavome Europos Parlamente, buvo labai svarbios.

Mes tiesiog formuojame Europos Sąjungos ateitį, nei daugiau, nei mažiau. Pvz., diskutuojame apie strategiją „Europa 2020“, siekdami išvengti atsilikimo mokslinių tyrimų, vystymosi ir inovacijų, darbo vietų kūrimo, konkurencingumo pasaulyje ir aplinkosaugos srityse. Norėčiau sužinoti, ar Komisija ir Taryba mano, kad šiuos tikslus galima pasiekti ir stipriai nepadidinus ES biudžeto, arba užuot siekę šių tikslų apsiribosime tik skambiais pareiškimais.

Negaliu pamiršti, – ir tai šiose diskusijose jau priminėme, – kad Lisabonos sutartis įsigaliojo prieš kelis mėnesius ir todėl buvo įsteigta Europos išorės veiksmų agentūra, kuri taip pat kainuoja; norėčiau sužinoti, kaip ji bus finansuojama.

Pateiksiu jums pavyzdį, ko, mano nuomone, neturėtume daryti, ir ką, deja, šiose diskusijose išgirdau. Pvz., Komisija ką tik pateikė taisomąjį biudžetą, kad bananus tiekiančioms Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalims per ketverius metus būtų kompensuota 190 mln. EUR. Ar tikrai manote, kad šis įsipareigojimas turėtų būti vykdomas kito pobūdžio pagalbos trečiosioms šalims sąskaita? Ar mes tikrai naujiems įsipareigojimams vykdyti skirtą finansavimą skirsime atsisakydami tų, kuriuos prisiėmėme anksčiau?

Manau, kad poreikiai aiškūs, tokie turėtų būti ir atsakymai. Vis dėlto dėl visa ko priminsiu Tarybos poziciją, kai buvo tvirtinama dabartinė finansinė programa, cituoju patį tekstą: „Vis didėjanti globalizacija ir greiti technologiniai pokyčiai suteikia vis naujų galimybių ir kelia naujus iššūkius. Atsižvelgdama į šias aplinkybes Europos Vadovų Taryba sutinka, kad ES turėtų išsamiai pakartotinai įvertinti finansinę programą, įvertinant pajamas ir išlaidas, kad nuolat būtų remiama ir skatinama modernizacija. Todėl Europos Vadovų Taryba ragina Komisiją atlikti visapusišką, plataus masto peržiūrą, įvertinant visus ES išlaidų, tarp jų BŽŪP, ir pajamų, įskaitant kompensaciją Jungtinei Karalystei, ir 2008–2009 m. pateikti ataskaitą.“

Taigi šiandien jau 2010 m. vidurys ir Parlamentas turi kitoms dviem institucijoms pateikti žodinius klausimus, kad išsiaiškintų, ar jie įvykdys įsipareigojimus, kuriuos jie turėjo įvykdyti pernai.

Jau buvo sakyta ir tam tikra prasme tai galėtų būti tiesa: esame sunkioje ekonominėje padėtyje; išgyvename ekonomikos krizę, dėl kurios dauguma valstybių mažina savo biudžeto išlaidas, ir prašymas Europos Sąjungai skirti pinigų bus palaikytas absurdišku. Vis dėlto šiuo klausimu norėčiau jums pasakyti du dalykus.

Pirma, šis lėšų mažinimas ES valstybėse narėse vykdomas siekiant sumažinti deficitą, tačiau Europos Parlamento ir ES biudžetas nėra deficitiniai. Iš tikrųjų jie nedeficitiniai, nes to reikalaujama Sutartyse.

Antra, ir tai kur kas svarbiau, jeigu išties tikime Europos projektu ir norime toliau išlikti svarbūs, veiksmų turime imtis dabar. Vieni bus laimėtojai, kiti pralaimėtojai, todėl jeigu nenorime būti tarp pralaimėtojų, turime nustatyti aiškią strategiją ir joje kelti aukštus tikslus.

Tikiuosi, kad tai nebus tik valios pareiškimas, nes to negalime sau leisti.

  Anne E. Jensen, ALDE frakcijos vardu. – (DA) Ponia pirmininke, kalbą norėčiau pradėti primindama Tarybai, kad būtent ji pasiūlė rengti šią laikotarpio vidurio peržiūrą. Būtent Taryba pareikalavo, kad laikotarpio viduryje turėtume įvertinti, ar lėšos gali būti panaudotos kitose srityse, ar galima peržiūrėti, kaip naudojamos lėšos. Dabar Taryba tvirtina, kad apie tai geriau nekalbėti. Komisijos eilė imtis veiksmų. Komisija tvirtina, kad ji, žinoma, išanalizavo padėtį dėl lėšų ir taikomo lankstumo. Norėčiau padėkoti J. Lewandowskiui, nes mums pateiktas puikus pranešimas, kuriuo remiantis matyti, kad lankstumo apskirtai nėra.

Todėl turime bendradarbiauti ir apsvarstyti turimas galimybes. Turime apsvarstyti ne tik turimų lankstumo galimybių klausimą, bet ir išnagrinėti, ar yra neveiksmingų programų. Ar yra galimybių sutaupyti? Tai, galbūt, taip pat buvo vienas Tarybos siekių. Ar galima iš naujo nustatyti tam tikrus prioritetus? Mes, žinoma, mąstome ne tik apie didesnių lėšų išleidimą, bet ir apie galimybes pinigus išleisti veiksmingiau. Tokia galimybė taip pat galėtų būti. Argi neturėtume surengti šių diskusijų? Problemos pačios neišsispręs, jeigu apie jas nediskutuosime. Pradėti šias diskusijas gali būti gera mintis.

Valstybių narių neseniai parodytas noras skirti lėšų, nepatenkančių į ES biudžetą, mane nustebino. Lankiausi Vige esančioje Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūroje. Ten nuomojamas laivas kontrolei žuvininkystės srityje vykdyti ir to labai reikia. Valstybės narės tokias išlaidas mielai apmoka lėšomis, neįtrauktomis į biudžetą. Norėčiau jums pasakyti, kad rinkti pinigus tokiai mažai agentūrai iš visų 27 valstybių narių būtų labai biurokratiška. Todėl tai nėra teisingas būdas. Turime apsižvalgyti. Turime surengti atviras diskusijas šiuo klausimu ir išnagrinėti šios problemos išsprendimo galimybes.

  Helga Trüpel, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Ponia pirmininke, Komisijos nary J. Lewandowski, pone L. Espadasai Moncalvillo, esu nusivylusi tiek einančiojo Tarybos pirmininko pareigas iš Ispanijos, tiek Komisijos nario J. Lewandowskio atsakymais.

Šiuo atveju jūs tiesiog neprisiimate atsakomybės. L. Espadas Moncalvillo sako, kad taip, Komisija turi kažką parengti. Tada Komisijos narys J. Lewandowski gan teisingai sako, kad reikia politinės vizijos Europos Sąjungos ateičiai, ir jis vis tiek mums nepasako, į ką tai galėtų būti panašu. Šiandien jis vėlgi paprasčiausiai pasakė, kad taip, mes turime tai aptarti ir pateiksime dokumentą. Komisija ir Taryba, turėjote daug metų pažangai šioje politinės iniciatyvos srityje siekti. Norėčiau jums priminti, kad 2006 m., kai Parlamento narių dauguma balsavimu pritarė šiai finansinei programai, jai buvo pritarta su sąlyga, kad bus atliekama laikotarpio vidurio peržiūra ir kad bus patikrintos visos įplaukos ir išlaidos. Tada Austrijos kancleris W. Schüssel pasakė, kad jeigu nesukursime naujos sistemos, atėjus naujajai finansinei programai riesimės. Reikia nutraukti Jungtinei Karalystei taikomos korekcijos mokėjimą ir tikrai turime išsiaiškinti, kokia yra padėtis mūsų politinių tikslų įgyvendinimo procese, tačiau akivaizdu, kad reikia susitarti dėl biudžeto. Iki šiol to padaryti nesugebėjome ir dėl to tenka labai apgailestauti. Mums tikrai reikalingos diskusijos apie Europos biudžeto finansavimo šaltinius. Pvz., ar mums nebūtų reikalingas CO2 mokestis ir finansinių sandorių mokestis būtent tam, kad galėtume užkirsti kelią dar vienam naujam mokesčiui mūsų piliečiams, kartu sukuriant aiškų Europos biudžeto pagrindą?

Kalbant apie pajamas, visi sako, kad negalime imti ir paprasčiausiai apsirikti žemės ūkio politikos srityje, ypač po to, kai buvo ištirta padėtis, ir kad žemės ūkis turi būti ekologiškesnis ir tvaresnis. Šiuo klausimu pasiūlymai iki šiol nepateikti. Jeigu kalbame apie kovos su klimato kaita politiką ir struktūrinius fondus, visiškai akivaizdu, kad struktūrinę politiką taip pat reikia keisti, ir jeigu mes išties rimtai planuojame siekti bendrų tikslų kovos su klimato kaita srityje, ji turi tapti tvaresnė.

Tokia pati padėtis visų mūsų švietimo politikos tikslų, t. y. strategijos „Europa 2020“, atžvilgiu. Taigi pasvarstykime mūsų mokslinių tyrimų politikos klausimą: jeigu Europos talentus norime skatinti kitaip ir daugiau investuoti į žinias ir švietimą, tuomet toks poreikis turi būti nurodytas kitoje finansinėje programoje. Be to, jeigu norime būti svarbūs užsienio politikoje ir krizės prevencijos srityje, šiems poreikiams tenkinti Europos biudžete taip pat turi būti numatytos lėšos. Nors dabar visi žinome, kad valstybės narės atsakingos už savo skolos sumažinimą, turime pasiekti europinį susitarimą dėl mūsų bendrų visuotinių interesų pasaulyje, ir šis siekis turi atsispindėti kitoje mūsų finansinėje programoje. Privalome nebešvaistyti laiko, nes jau iššvaistėme kelerius metus prie senų struktūrų klausimų. Todėl reikia nedelsiant pradėti šią peržiūrą, kad iš tikrųjų galėtume nustatyti naujus prioritetus.

  Jacek Włosowicz, ECR frakcijos vardu. – (PL) 2006 m. Europos Parlamento patvirtinta 2007–2013 m. biudžeto programa, be abejo, yra visos Europos Sąjungos sėkmė. Kalbu apie sėkmę, nes šešeriems metams parengta finansinė programa yra dar vienas žingsnis siekiant vis didesnės valstybių narių integracijos. Nereikia visiems priminti, kokia svarbi sanglaudos politika – ypač Europos Sąjungos vidaus reikalų srityje – kuri labai padeda kelti gyvenimo lygį, visų pirma dvylikos neseniai į ES priimtų valstybių narių. Žinoma, taip pat neturime pamiršti Europos ekonomikos konkurencingumo vystymuisi skirtų lėšų ir ūkininkams skiriamų finansinių išteklių.

Pastaruoju metu vis labiau kalbama apie didesnių išteklių skyrimą, siekiant, be kita ko, skatinti inovacijas ir ekologiškų technologijų kūrimą. Šie klausimai neabejotinai svarbūs Europos Sąjungos ekonomikos atžvilgiu, ypač krizės laikotarpiu. Vis dėlto tokia informacija kelia susirūpinimą tokios šalyse kaip Lenkija, nes kyla realus pavojus, kad sanglaudos politikai skiriamos lėšos bus mažinamos, nors sanglaudos politika yra vienas iš Europos Sąjungos pamatinių principų. Todėl turime dėti visas pastangas, kad užtikrintume, jog Europos Sąjungos politikoje nebūtų parasta viena iš svarbiausių jos funkcijų.

Paisydami ir suprasdami regionų tarpusavio skirtumus turime iš visų jėgų stengtis pašalinti neigiamus priešingumus ir didelius socialinius skirtumus. Tik tada, jeigu Europoje bus užtikrinamos lygios galimybės, ji bus gerbiama tarptautiniu lygmeniu ir taps reikšmingu svarbiausių šiandieninio pasaulio valstybių politiniu ir ekonominiu partneriu.

Todėl norėčiau užduoti klausimą: ar gali būti taip, kad daugiametės finansinės programos peržiūra, atsižvelgiant į dabartines problemas finansų ir ekonomikos srityse, siekiama pažeisti vieną iš pagrindinių Europos solidarumo principų ir suduoti smūgį valstybėms narėms, kurios prie Europos Sąjungos prisijungė paskutinės?

  Marta Andreasen, EFD frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, daugiametės finansinės programos peržiūra atliekama gilios krizės ekonomikos ir finansų srityse Europoje laikotarpiu. Todėl negalime atsižvelgti į Lisabonos sutarties ir strategijos „Europa 2020“ reikalavimus.

Europos Komisijos Pirmininkas pranešė stulbinančią žinią, kad Graikijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje gali išnykti demokratija, jeigu nebus imtasi skubių veiksmų sprendžiant skolų krizės problemą. Ar kas nors manote, kad šios šalys gali finansuoti ES biudžeto padidinimą? Ar kas nors manote, kad kitos valstybės narės gali laiduoti už šias šalis ir, be to, finansuoti ES biudžeto padidinimą? Į abu klausimus atsakymas „ne“. Šiomis aplinkybėmis turės būti priimti kai kurie sunkūs sprendimai, kad ES biudžetas būtų sumažintas. Laikas atsisakyti programų, kurios pasirodė esančios neveiksmingos, dabartiniame ES biudžete tokių yra daug.

  Daniël van der Stoep (NI). – (NL) Ponia pirmininke, prieš kurį laiką Tarybai ir Komisijai raštu pateikiau klausimus dėl reglamento ir daugiametės finansinės programos. Klausimai visų pirma buvo susiję su šio reglamento 8 straipsnio 3 dalimi ir Europos Teisingumo Teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimu byloje C-133/06. Taryba atsakė vis dar dirbanti prie reglamento ir dabar norėčiau sužinoti, ar ji jau apsisprendė dėl savo pozicijos 8 straipsnio 3 dalies atžvilgiu.

Kita vertus, Komisija atsakė, kad reglamentas, taigi ir 8 straipsnio 3 dalis, neturi antro teisinio pagrindo ir šiuo atžvilgiu nukreipia į Lisabonos sutarties 312 straipsnį. Ar šiuo klausimu Komisija galėtų pateikti paaiškinimą? Galiausiai, ji manęs kol kas neįtikino. Mano nuomone, akivaizdu, kad antras teisinis pagrindas egzistuoja, nes neminima, kad Taryboje sprendimas priimamas vienbalsiai, ko reikalaujama pagal 312 straipsnio 2 dalį. Todėl, mano nuomone, kuriamas neteisėtas sprendimo priėmimo procesas, kurį Teisingumo Teismas anksčiau minėtu sprendimu uždraudė. Be to, norėčiau pabrėžti, kad bet kuriuo atveju 312 straipsnio 2 dalyje esančią nukreipties nuostatą Nyderlandų parlamentas uždraudė 2009 m. lapkričio mėn. ir ji negali būti vertintina kaip galimybė.

  Salvador Garriga Polledo (PPE). – (ES) Ponia pirmininke, Tarybos atstovą ir Komisijos narį sveikinu atvykusius į diskusijas.

Pakeisime dėmesio centrą. 2011 m. biudžeto projekte pateiktoje 2020 m. strategijoje nurodoma 58 mlrd. EUR suma, arba 40 proc., skirta finansuoti, kaip Komisija vadina, „pavyzdinėms“ priemonėms. Vis dėlto 2011 m. biudžeto projekte kalbama apie 85 proc., skiriamų sanglaudai ir gamtos ištekliams.

Be to, 2020 m. strategijoje, kokia ji įtraukta į 2011 m. biudžeto projektą, Komisija visiškai nevartoja žodžio „sanglauda“ arba žodžių „žemės ūkis“. Tai reiškia, kad biudžete bus neįtrauktų sričių ir dubliavimosi, nes esu tikras, kad visi mano, jog sanglauda ir žemės ūkis turėtų būti įtraukti į 2020 m. strategiją. Tai sukels įtampą tarp valstybių narių ir bus taip, kaip buvo iki šiol, kad staiga atsiras neoficialių pasiūlymų, kurie bus kritikuojami, tada paslepiami ir galiausiai apie juos daugiau bus nekalbama.

Komisijos nary, Taryba prisiėmė įsipareigojimų, nepatenkančių į dabartinę daugiametę finansinę programą, pvz., dėl „Maisto priemonės“, Galileo, ekonomikos atgaivinimo programos, tarptautinio termobranduolinio eksperimentinio reaktoriaus, finansų stabilizavimo plano, kuriais labai nutolstame nuo 2005 m. gruodžio mėn. priimtos daugiametės finansinės programos.

Mums reikalingi paaiškinimai, kad išsiaiškintume, pirma, ar bus galimybių finansuoti visas šias „pavyzdines“ priemones nepakenkiant žemės ūkio ir sanglaudos politikai ir ar reikės mažinti įprastinių politikos sričių finansavimą, kad būtų finansuojami nauji prioritetai, kuriuos Taryba mums pristato. Specialusis kitos daugiametės finansinės programos reikalų komitetas pradės darbą šių metų liepos mėn.

Komisijos nary, mums reikia šios peržiūros, kurią – kaip sakau kolegai Parlamento nariui, kuris jau paliko salę – vykdant nebūtinai bus didinami, bet galbūt pertvarkomi reikalingi ištekliai. Komisijos nary, ši peržiūra būtina būtent todėl, kad galėtume sukurti šį specialųjį komitetą kartu rengdamiesi šiai finansinei peržiūrai.

  Andrea Cozzolino (S&D). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, atsižvelgiant į pastaruosius keletą mėnesių ir metų trunkančią ekonomikos, socialinę ir finansų krizę, į Lisabonos sutartį, kurioje nustatomos naujos galios, ir į sau strategijoje „Europa 2020“ išsikeltus iššūkius reikės skirti daug naujų finansinių išteklių.

Susiduriame, net ir šiose diskusijose, su paradoksalia padėtimi, t. y. dabar atrodo, jog Komisija ir Taryba nesiima veiksmų ir nesugeba priimti sprendimų ir nuspręsti dėl pasirinkimo. Vis dėlto žinome, kad jeigu norime išbristi iš šio ekonominiu ir socialiniu požiūriu sunkaus laikotarpio, jeigu per artimiausius metus norime išspręsti svarbiausius aplinkosaugos, sanglaudos politikos ir žemės ūkio vystymosi klausimus, turime investuoti kur kas daugiau į Europą ir į Europos funkciją, pagrindinę jos funkciją, t. y. jos biudžetą.

Kad tai padarytume, net ir biudžeto apribojimų laikotarpiu turime nebijoti diskutuoti apie didesnes investicijas į išteklius ir ryžtą bei gebėjimą vykdyti diskusijas, kuriomis sprendžiamas išteklių didinimo ir veiksmingesnio bei lankstesnio išteklių naudojimo klausimas. Tai mūsų iššūkis.

  Martin Ehrenhauser (NI). – (DE) Ponia pirmininke, ši peržiūra reikalinga nedelsiant. Jau kelerius metus vėluojame ir dėl šio vėlavimo Europos Komisija, žinoma, mėtoma iš vienos politinės tikrovės į kitą. Akivaizdu, kad šiuos pokyčius, kurie buvo įvesti Lisabonos sutartimi, taip pat reikia vertinti atsižvelgiant į finansų ir ekonomikos krizę.

Komisijos nariui nuolat kartojant, kad dabar turėtume sau išsikelti politinius tikslus ir prioritetus, galiu pasakyti, kad, mano nuomone, mūsų prioritetas turėtų būti: pirmenybę teikti taupymui, visų pirma taupymui 5 kategorijoje numatytų administracinių išlaidų sąskaita.

Esame padėtyje, kai nežinome tikslių Europos Sąjungos administracinių išlaidų. Administracinės ES agentūrų, decentralizuotų agentūrų išlaidos neįtrauktos į 5 kategoriją. Todėl man kyla klausimas: kokių priemonių imsitės siekdami užtikrinti, kad administracinės išlaidos pagaliau taptų skaidrios? Kokių konkrečių veiksmų imstės siekdami užtikrinti, kad šios išlaidos būtų gerokai sumažintos?

  José Manuel Fernandes (PPE). – (PT) Rezoliucijoje dėl šių metų biudžeto Parlamentas pritarė galimybei 2007–2013 m. daugiametę finansinę programą pratęsti 2015–2016 m. laikotarpiui. Visi žinome, kad siekdamos kontroliuoti deficitą ir sumažinti valstybės skolą valstybės narės mažina investicijas. Tai reiškia, kad ES lėšų panaudojimas nukeliamas dar vėlesniam laikotarpiui. Vis dėlto šios lėšos yra gyvybiškai svarbios socialinei, ekonominei ir teritorinei sanglaudai.

Taigi, ar Komisija ir Taryba ketina Parlamento pavyzdžiu pratęsti daugiametę finansinę programą 2015–2016 m. laikotarpiui? Globalizacijos keliamų iššūkių, senėjančios visuomenės ir klimato kaitos problemos turi būti išspręstos. Esu tikras, kad įgyvendindami 2020 m. strategiją eisime teisingu keliu ir saugosime darbo vietas, gyvenimo kokybę ir savo socialinį modelį. Vis dėlto, jeigu reikia susitvarkyti su šiomis investicijomis, kaip padidinsime Europos Sąjungos biudžetą? 2009 m. perviršis siekė daugiau kaip 2,2 mlrd. EUR. Ar Komisija ir Taryba ketina šį ES biudžeto lėšų perviršį panaudoti didindamos kitų metų biudžetą ar formuodamos fondą, skirtą finansuoti ES prioritetinėms sritims?

Kaip jos elgsis Parlamento atžvilgiu sprendžiant ES prioritetų nustatymo klausimą? Jos pasisako už aiškų ES prioritetų išplėtimą, kad galėtume skaidriai ir remdamiesi sutarimu priimti sprendimą dėl to, ką konkrečia paramos forma ir skirdami finansinę paramą norime remti ir ką remiame konkrečiai tik politiniu požiūriu, tačiau ar tai turės kokią nors įtaką biudžetui?

  Estelle Grelier (S&D). – (FR) Ponia pirmininke, Komisijos nary, gaila, kad Europos biudžetas, kuris turėtų būti solidarumo simbolis, ir noras veikti išvien tapo griežtomis priemonėmis, kurių piliečiai nesupranta ir kurios netenkina Europos visuomenės lūkesčių, nes jų nesugebama panaudoti kovojant su socialiniais krizės padariniais.

Šiuo požiūriu nėra nė dienos, kad žiniasklaidos priemonėse nebūtų kalbama arba kad aukščiausio rango politikai nekalbėtų apie tai, kad reikia didelio Europos biudžeto. Didėja įtampa tarp pajamų, kurios pernelyg mažos, pernelyg priklausomos nuo valstybių narių įnašų, ir pinigų, kuriuos Europos Sąjunga turi išleisti, kad suteiktų impulsą ekonomikos augimui. Pvz., 2011 m. biudžeto projekte Komisija paprasčiausiai suteikia veiksmų laisvę, numatydama 50 mln. EUR naujiems projektams, susijusiems su užimtumu ir įmonių konkurencingumu – svarbiausiais prioritetais – remti. Todėl finansinės programos peržiūra yra didelis iššūkis Europos Sąjungos ateičiai, jeigu ketiname pasiekti, kad ji taptų tikru politiniu ir ekonominiu lyderiu ir, visų svarbiausia, būtų arčiau piliečių tada, kai beveik 25 mln. iš jų susiduria su nedarbo problema.

  Lambert van Nistelrooij (PPE). – (NL) Ponia pirmininke, po R. Böge pateikto klausimo vykusios diskusijos nebuvo labai konstruktyvios. Planuota laikotarpio vidurio peržiūra nebuvo atlikta ir, be to, dabar žarstomi pažadai yra menkaverčiai. Šiomis aplinkybėmis Parlamentas taip pat turi būti įtrauktas į padėties valdymą. Norėčiau pateikti tris pasiūlymus.

Pirma, jeigu papildomų lėšų nėra, paprasčiausiai biudžete turime perskirstyti lėšų prioritetus. Turime nuodugniai išnagrinėti, kur galima rasti daug lėšų žemės ūkio ir socialinio fondo sritims, ir jas kur kas labiau orientuoti į būtinas išlaidas, pvz., sutelkti jas į susitarimus dėl strategijos „Europa 2020“.

Antra, kaip Komisijos narys jau minėjo, reikalingas didesnis lankstumas. Jeigu nebūtume elgęsi lanksčiai, niekada nebūtume galėję surasti lėšų atsigavimo planui, susijusiam su krize, finansuoti. Turime dėti didesnes pastangas ieškodami sričių, kuriose dar yra veiksmų laisvės, galimybių lėšas paskirstyti kitaip.

Trečia, turime imtis naujų priemonių. Pavyzdys – lėšos, perkeltos iš Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos į Europos investicijų banką (EIB). Tada šios lėšos buvo panaudotos subordinuotoms paskoloms įmonėms ir universitetams teikti, taip šiuo krizės momentu suteikiant puikų postūmį investicijoms per artimiausius metus.

Norėčiau sužinoti jūsų poziciją šiuo klausimu, taip pat kaip bus užtikrinamas ryšys tarp finansuojamo objekto ir lėšų. Paskutinė pastaba: galbūt galėtumėte atsižvelgti į mintis, kurios taip dažnai buvo išsakytos šiame Parlamente.

  Mairead McGuinness (PPE). – Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti savo kolegai Reimeriui Böge už šiuos klausimus ir šias diskusijas biudžeto klausimu.

Šiandien balsavome dėl 2011 m. biudžeto ir visi žinome, kaip buvo sunku manevruoti turint labai nedideles biudžeto maržas. Taip pat žinome, kad turėjome atlikti biudžeto laikotarpio vidurio peržiūrą. Kalbant apie Komisijos parengtą neoficialų dokumentą, kurį skaičiau, norėčiau paklausti, koks jo statusas šiuo metu. Žinau, kad taip šiek tiek nukrypstu nuo temos, tačiau ar kai kurias jame pateiktas mintis Komisija vis dar planuoja aptarti? Man itin rūpi pozicija dėl išlaidų žemės ūkio srityje ir visi bandymai racionalizuoti šią politiką.

Kiti, žinoma, aptarė valstybių narių biudžetų ir valstybių narių vyriausybių padėtį ir susirūpinimą keliantį klausimą dėl papildomų lėšų paieškos mūsų valstybėms narėms susiduriant su finansų ir ekonomikos problemomis. Vis dėlto jeigu norime didesnės Europos integracijos, reikia turėti daugiau išteklių. Manau, kad vienas didžiausių sunkumų, su kuriais susiduriame šiame Parlamente, yra tai, kad nepakankamai paaiškinome Europos Sąjungos biudžeto vertę ir jo paskirtį.

Jeigu pamenate, – vėlgi iš šiandieninio balsavimo, – balsavome dėl globalizacijos fondo. Susidūrę su sunkumais, nesvarbu, ar tai būtų potvynis, ar krizė darbo vietų srityje, žmonės žvelgia į Europos Sąjungą tikėdamiesi paramos ir jie tikisi paramos iš biudžeto. Tai užtikrina Europos Sąjungos solidarumą, kurio negalima įvertinti kaina. Manau, turime tai suvokti.

Jeigu ir toliau vertinsime ir skaičiuosime eurus užuot pažvelgę į tai, ką siekiame Europos Sąjungoje sukurti, manau, apribosime savo ateities viziją apie tai, ką Europos Sąjungoje branginame. Vis dėlto galbūt šiuo atveju tiktų palyginimas su pyragu – Europos Sąjungos biudžetas žmonėms tarsi pyragas. Jeigu jo bus prašoma daugiau ir jeigu jo nepadidinsime, turėsime ir toliau atriekti po vis plonesnį gabalėlį.

  Giovanni La Via (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, pone Tarybos pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, daugiametės finansinės programos peržiūra labai svarbi Europos Sąjungos ateičiai.

Pagal Lisabonos sutartį tam tikrų įsipareigojimų vykdymas perduotas ES ir šių įsipareigojimų vykdymui reikalingos lėšos. Vis dėlto atsižvelgdamas į dabartinę daugiametę finansinę programą ir tai, kad įvairiose kategorijose maržos sumažintos, nemanau, kad sugebėsime užtikrinti Sutartyje numatytų naujų įsipareigojimų vykdymą.

Ekonomikos krizės, kokią išgyvename dabar, laikotarpiu mažai tikėtina, kad valstybės narės padidins savo įnašus, tačiau galime peržiūrėti dabartinę ekonominę programą. Tai reiškia, kad galime ištirti, kaip turimus išteklius panaudoti geriausiai. Todėl šiomis aplinkybėmis turime pakartotinai išnagrinėti daugiametę finansinę programą, nes galima alternatyva – nekreipti dėmesio ir apsimesti, kad nematome problemos, man neatrodo geriausias jos sprendimo būdas.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D). – (RO) Komisijos nary, esate teisus sakydamas, kad politinę viziją reikia formuoti remiantis 2007–2013 m. daugiamete finansine programa ir jos peržiūra, ir turime drąsiai priimti šią politinę viziją. Strategija „Europa 2020“ turi būti daugiametės finansinės programos ir būsimos finansinės programos pagrindas.

Deja, bet ekonomikos ir finansų krizė turi poveikį tiek ES, tiek ir nacionaliniams biudžetams. Taip pat turime rasti būdą, kaip įveikti socialinę krizę, kuri išsivystė dėl ekonomikos ir finansų krizės. Daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūra yra geras pagrindas Europos Sąjungos ekonomikos atsigavimui.

Visų pirma norėčiau paminėti transporto infrastruktūros vystymo ir pastatų energijos vartojimo efektyvumo klausimus. Dar 2009 m. balandžio mėn. iš dalies pakeitėme reglamentą, kad valstybėms narėms būtų skirta 4 proc. ERPF lėšų, kurios gali būti naudojamos gyvenamųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo ir socialinio būsto statybos tikslais. Ar Komisija pradėjo koreguoti veiksmų programas kartu su valstybėmis narėmis, kad jos būtų pritaikytos ir padidintas europinių lėšų įsisavinimo procentas?

  Edit Herczog (S&D). – Ponia pirmininke, ar jūs, Komisijos nary, manote, kad Lisabonos sutartis yra didžiausias šio Parlamento laimėjimas politinėje srityje? Aš taip manau. Ar sutinkate su tuo, kad Lisabonos sutartyje numatyti nauji įgaliojimai yra geriausias būdas, kaip modernizuoti mūsų ekonomiką? Aš sutinku. Ar manote, kad taip turėtume siekti darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo? Aš taip manau. Jeigu į visus klausimus, kaip ir aš, atsakote teigiamai, tuomet turėtumėte sutikti, kad šio Parlamento, taip pat ir Tarybos bei Komisijos, svarbiausias prioritetas turėtų būti bendresnės finansinės programos valdymas ir finansinių išteklių skyrimas siekiant Lisabonos sutartyje nustatytų mūsų tikslų.

  Seán Kelly (PPE). – Ponia pirmininke, manau, kad Komisijos narys pradžioje paminėjo, ir jis teisus, kad mums reikia pasisemti patirties iš krizės ir imtis priemonių, kad užtikrintume, jog daugiau tai nepasikartotų.

Šiuo klausimu jis visiškai teisus ir akivaizdu, kad Lisabonos sutartis mums suteikia daugiau kontrolės svertų tokioje padėtyje, nes iš netolimos praeities reikėtų pasimokyti, kad politika ir politikai nebuvo kontroliuojami, kad bankininkams ir reguliavimo institucijoms buvo leista elgtis savo nuožiūra, ir matome, kokioje padėtyje dėl to atsidūrėme.

Turime užtikrinti, kad tai daugiau niekada nepasikartotų; ir mes, kaip politikai, ypač čia, Europos Sąjungoje, turime imtis kontrolės priemonių, nes turėtume kontroliuoti ir visi kiti turėtų to paisyti, laikytis teisės aktų ir užtikrinti, kad viskas visada būtų daroma tinkamai.

  Luis Espadas Moncalvillo, einantis Tarybos pirmininko pareigas. – (ES) Ponia pirmininke, norėčiau pateikti pastabas dėl kai kurių pasakytų kalbų: ne dėl visų, nes jų buvo daug, tačiau norėčiau pateikti trumpas pastabas dėl kai kurių iš jų.

Visų pirma kreipiuosi į J. Lewandowski: norėčiau pritarti jo susirūpinimui tuo, kad šiuo ekonominio neapibrėžtumo ir sunkumų laikotarpiu visus valstybių narių ir pačios Europos Sąjungos turimus išteklius reikėtų panaudoti kovai su nedarbo problema ir kuo greitesniam išsivadavimui iš krizės.

J. M. Marinescu norėčiau pasakyti, kad Tarybos gairėse iš tikrųjų buvo sutarta, kad išorės veiksmų tarnybos stiprinimui nereikės papildomų išlaidų. Kitaip tariant jokiomis aplinkybėmis šiuo tikslu neturėtų būti reikalaujama papildomo finansavimo ir didesnių išteklių, o vietoj to reikėtų išlaikyti biudžeto neutralumą.

E. Gardiazábal Rubial norėčiau pasakyti, kad dabartinėje biudžeto programoje nustatyti pakankamai lankstūs mechanizmai, kad būtų finansuojamos kai kurios jos siūlomos iniciatyvos ir kad Europos Sąjungos biudžetas nebūtų deficitinis, tačiau taip, jis, žinoma, finansuojamas valstybių narių įnašais ir visų pirma panaudojant bendrąsias nacionalines pajamas. Nesunku suprasti, kad dėl didesnio šio šaltinio naudojimo pablogėtų valstybių narių padėtis, kuri, kaip žinote, šiuo metu yra labai sudėtinga. Taigi naudoti šį šaltinį siekiant padidinti ES biudžetą būtų nesuderinama su dabartine krize.

Tačiau ši pirminė pozicija nereiškia, kad peržiūros galimybės negalima svarstyti esant arba atsiradus išskirtinėms aplinkybėms, kaip tai šiame programavimo laikotarpyje keletą kartų buvę anksčiau. Vis dėlto tai galima padaryti tik tuo atveju, jeigu buvo apsvarstytos kitos finansavimo galimybės.

H. Trüpel norėčiau pasakyti, kad iš tikrųjų galima suprasti, jog Komisija tvirtina, kad Taryba neteisingai įvertina poreikį arba būdą, kaip jį patenkinti, kad būtų pakeista finansinė programa, ir Taryba savo ruožtu galėtų jos paprašyti dokumento, kurio pagrindu peržiūrą būtų galima pradėti. Tačiau tiesa ta, kad, kaip jau sakiau anksčiau, visi mes esame labai sudėtingoje makroekonominėje padėtyje, kurioje reikia dviejų dalykų: pirma, pirmenybę teikti problemų sprendimui nacionaliniu lygmeniu ir, antra, nenutraukti ES veiksmų, kaip jie apibrėžti dabartinėje finansinėje programoje, nieko nekeisti, kol neatliktas pakankamai išsamus tyrimas ir jam nepritarta.

Norėčiau atkreipti J. Wlosowiczo dėmesį į tai, kad remiu jį ginant sanglaudos politiką. Taryba visada gynė savo politiką kaip Europos Sąjungos simbolį ir pagrindą siekti konvergencijos tikslų, kuriuos pati ES sau išsikėlė. Todėl reikėtų suvokti, kad Taryba visada visapusiškai rems šią politiką.

M. Andreasen norėčiau pasakyti, kad pritariu jos nuomonei, kad dabartinėje padėtyje nėra galimybės padidinti ES išteklių. Todėl, kaip jau minėjau anksčiau savo pirmoje kalboje, turime panaudoti turimus išteklius nustatydami prioritetus arba šiuos išteklius perskirstydami, kad panaudotume juos vis veiksmingiau ir pasiektume savo tikslus sumaniausiu būdu.

Tai jokiu būdu nereiškia, kad yra demokratijos kurioje nors jūsų minėtoje šalyje žlugimo rizika, todėl manau, kad turėtume pašalinti bet kokią tokio scenarijaus rizikos galimybę, net jeigu ji ir labai mažai tikėtina.

D. van der Stoepui norėčiau pasakyti, kad teiksime pasiūlymą, kad būtų išnagrinėtos lankstumo galimybės daugiametės finansinės programos reglamente.

A. Cozzolino norėčiau pasakyti, kad, kaip nurodžiau anksčiau, laikausi tokios pačios nuomonės, t. y. kad remiantis dabartiniu požiūriu valstybėms narėms, kurios deda milžiniškas pastangas, siekdamos sumažinti deficitą, bus sunku skirti papildomų lėšų Europos Sąjungos biudžetui.

M. Ehrenhauserui norėčiau pasakyti, kad pagal galimybes 5 kategorijoje nustatysime prioritetus ir paskirstysime lėšas ir sumažinsime jos dydį arba išteklius su sąlyga, kad tokios priemonės nepakenks kontrolei arba sumaniam ir veiksmingam išlaidų paskirstymui. Todėl ši priemonė įtraukta į bendrą veiksmų planą, apie kurį kalbėjau anksčiau, siekiant lankstumo ir siekiant nustatyti prioritetus.

J. M. Fernandesui turiu pasakyti, kad mes jokiais būdais nesvarstome galimybės atidėti daugiametę finansinę programą. Priešingai, viskas vyksta kaip planuota ir nauja finansinė programa bus priimta tinkamu laiku.

M. McGuinness pasakyčiau tą patį: atsižvelgiant į esamą stygių, blogėjančią ekonominę padėtį ir sunkumus, su kuriais susiduria daugybė šalių, šiuo metu nėra galimybės skirti daugiau lėšų, todėl turime pabandyti surasti būdą, kaip šias lėšas panaudoti veiksmingiau.

Taip pat, atsakydamas kitam kalbėtojui, norėčiau pasakyti, kad ES biudžetas buvo pakoreguotas, kovojant su krize, ir neliko koks buvęs susidūrus su šia nauja padėtimi, kuri susiklostė per pastaruosius dvejus metus, ir jis buvo naudojamas spręsti ir iškilusioms socialinėms problemoms. Būtent taip buvo, pvz., Europos ekonomikos atkūrimo plano atžvilgiu.

Be to, ir galiausiai, likusias Parlamento narių pastabas perduosiu Tarybai ir norėčiau jiems padėkoti asmeniškai, taip pat ir Tarybos vardu už jų kalbas.

  Janusz Lewandowski, Komisijos narys. – Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti Parlamento nariams už jų kalbas. Klausydamas jūsų pastabų aiškiai galiu įžvelgti poziciją, kuri palanki peržiūrai, kuri yra, anot jūsų, naujos lėšos, skirtos naujiems iššūkiams finansuoti. Kita vertus, taip pat galiu įžvelgti susirūpinimą dėl poveikio, kurį daro dabartinė finansų krizė, kuri verčia stipriai mažinti valstybių narių viešąsias išlaidas.

Atliekant peržiūrą – kuri jau nebėra laikotarpio vidurio peržiūra, nes susitarus su dviem biudžeto institucijomis ji buvo atidėta – reikia išspręsti daug klausimų. Ji bus vykdoma rugsėjo mėn. ir jos metu bus įvertinami galimi nauji nuosavi ištekliai, kurie pakeistų iki šiol vyravusius nacionalinius įnašus. Tai bus tiek techninio, tiek politinio pobūdžio ataskaita, susijusi, be to, ir su Lisabonos sutarties, kurios didelė šalininkė yra E. Herczog, padariniais. Manau, kad nederėtų Lisabonos sutarties sieti vien su papildomomis administracinėmis išlaidomis – kaip tai daroma šiandieną – ir Lisabonos sutartis turėtų įrodyti, kad ja sukuriama pridėtinė vertė ne tik dėl naujų postų ir administracinių išlaidų, kurios paprastai Europos Sąjungos mokesčių mokėtojams ne taip patinka.

Dėl Tarybos išbrauktos 8 straipsnio 3 dalies, vienaip ar kitaip mes sieksime ginti lankstumo principą. Tokia yra aiški išvada, galiojanti nuo mūsų taikinimo procedūros 2007 m S. Garriga Polledo išvardijo kelis didelius uždavinius. Jie nebuvo susiję su agentūromis, atsakingomis už priežiūrą, o daugiau su ITER, Galileo ir kitais dideliais projektais, kuriuos sunku įtraukti į galiojančią daugiametę programą. Vis dėlto turime atlikti kiekybinį vertinimą. ITER atžvilgiu labai aišku, kiek lėšų bus skirta 2012–2013 m. laikotarpiu. Tačiau prieš skiriant lėšas tokiam sprendimo ieškojimo poreikiui tenkinti reikalingas ilgalaikis įsipareigojimas.

Kalbant apie administraciją negaliu pažadėti M. Ehrenhauseriui išsamių atsakymų dėl skaidrumo klausimo, tačiau galiu pažadėti, kad Komisijoje esame rimtai nusiteikę nedidinti darbo vietų skaičiaus. Iki 2013 m. naujų postų nebus kuriama. Taip aš suvokiu savęs ribojimą, kuris krizės laikotarpiu būtinas. Negaliu išsamiai atsakyti į klausimus, kaip vadovaujantis galiojančia tvarka valdyti lėšų perviršį, tačiau šį klausimą galima įtraukti į diskusijas dėl kitos finansinės programos taisyklių.

M. McGuinness pateikė klausimą dėl neoficialaus dokumento. Tai jau pamiršta, passé, nėra! Spalio arba lapkričio mėn. laikraščiuose turėtų pasirodyti informacija apie dvi dideles išlaidų sritis – sanglaudą ir bendrą žemės ūkio politiką – ir ji turėtų skirtis nuo tos, kuri nutekėjo, t. y. pateikta vadinamajame neoficialiame dokumente.

Laukiu bendradarbiavimo tolesniuose etapuose. Tvarkaraštis labai aiškus – lapkričio mėn. Parlamente vyks balsavimas dėl Lisabonos paketo ir gali būti, kad procesas pasibaigs taikinimo procedūra. Kitaip tariant balsavimas vyks spalio mėn., o taikinimo procesas vyks lapkričio mėn.

  Reimer Böge, autorius. – (DE) Ponia pirmininke, dovanokite, tačiau kadangi turime pora laisvų minučių iki kito klausimo nagrinėjimo, norėčiau pateikti dvi paskutines pastabas.

Atsižvelgdamas į kai kuriuos Tarybai pirmininkaujančios valstybės pateiktus argumentus suvokiu, kokioje sudėtingoje padėtyje yra valstybės narės. Vis dėlto Tarybos atsakymuose nurodomi ne visi poreikiai ir biudžeto uždaviniai, keliami visai Europos Sąjungai, taip pat nenurodoma jos ateities kryptis. Štai kodėl turime dirbti kartu.

Iš Komisijos nario atsakymų susidarau nuomonę, kad jis paliko galimybę tolesnėms diskusijoms ir mes dabar bandysime tos galimybės neprarasti. Todėl Biudžeto komitetas pateiks tarpinę ataskaitą dėl daugiametės finansinės programos tvirtinimo pagal Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį, kad Parlamentui būtų suteikti įgaliojimai rugsėjo mėn. plenariniame posėdyje toliau vesti diskusijas.

Diskusijos baigtos (pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnį).

  Georgios Stavrakakis (S&D) , raštu. – (EL) Lisabonos sutartyje nustatyti nauji ES prioritetai, o strategijoje „Europa 2020“ iškeliami aukšti tikslai ES ateityje svarbiausiuose sektoriuose, todėl pasikeičia dabartinės daugiametės finansinės programos pagrindas. Dar svarbiau yra tai, kad paskutinės ekonomikos krizės padariniai, kurie dar nėra iki galo suvokti ir kurių daugėja, parodė, kad tikslai, kurių mes raginami siekti, kasmet radikaliai keičiasi, ir jeigu norime, kad mūsų vykdoma politika būtų veiksminga, įvairiose srityse būtini pakeitimai. Vis dėlto visi žinome, kad nė vienos ES įgyvendinamos naujos politikos krypties, iniciatyvos ir programos negalima įgyvendinti be būtinų lėšų. Dabartinės daugiametės finansinės programos maržos labai nedidelės, netgi sakyčiau „dusinančios“ ir artimiausiems metams jos visiškai nepalieka jokios veiksmų laisvės; Pvz., remiantis 1a ir 4 antraštinėse dalyse numatytomis maržomis, nenumatyti reikalavimai negali būti įgyvendinami. Todėl skubiai reikia peržiūrėti galiojančią daugiametę finansinę programą, kad būtų įtrauktos nuostatos dėl reikalingų lėšų, kurios leistų ES įvykdyti savo įsipareigojimus ir patenkinti padidėjusius Europos piliečių poreikius. Švaistydami laiką, švaistome galimybes.

(Posėdis sustabdytas 18.55 val. ir atnaujintas 19.05 val.)

Raštiški pareiškimai

PIRMININKAVO: Edward McMILLAN-SCOTT
Pirmininko pavaduotojas