Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2010 m. liepos 5 d. - Strasbūras

16. Pažangiosios sausumos transporto sistemos ir sąsajos su kitų rūšių transportu (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas yra Transporto ir turizmo komiteto rekomendacija antrajam svarstymui dėl Tarybos pozicijos pirmuoju svarstymu, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl kelių transporto ir jo sąsajų su kitų rūšių transportu srities intelektinių transporto sistemų diegimo sistemos (06103/4/2010 – C7-0119/2010 – 2008/0263(COD)) (pranešėja: Anne E. Jensen (A7-0211/2010).

  Anne E. Jensen, pranešėja. – (DA) Pone pirmininke, ką tiksliai reiškia intelektinės transporto sistemos? Na, jos apima visas informacines sistemas, kurios galėtų pagerinti kelių transporto saugumą, našumą ir aplinkosaugines savybes. Tai ir GPS sistema, kuria naudojamės vairuodami savo miestuose, taip pat kelių mokesčių ar kelių rinkliavų sistemos. Mes jau susipažinę su kai kuriomis intelektinėmis transporto sistemomis, tačiau greit jų bus gerokai daugiau. Kai kurios sistemos mums leis gauti kur kas tikslesnę informaciją apie padėtį keliuose. Gal artėja slidus kelias? Gal atsitiko autoįvykis, dėl kurio susidarė automobilių spūstys? Mes taip pat turime e. skambučio (eCall) sistemą, kuri automatiškai surenka skubios pagalbos skambučių centro numerį autoįvykio atveju, kad pagalba galėtų būti suteikta greičiau.

Norėčiau pasakyti, kad nuo pat pradžių man daugeliu atžvilgių buvo sunku rengti šį pranešimą. Iš pradžių man atrodė, kad gana suku nustatyti, ką iš tikrųjų reiškia intelektinės transporto sistemos, nes jas sudaro tiek daug skirtingų elementų. Kai sužinojau apie jų galimybes, mane į neviltį varė faktas, kad mes dar neturime šių intelektinių transporto sistemų. Kai sėdi transporto spūstyje ir nežinai nei kada, nei ar išvis galėsi pasiekti savo kelionės tikslą, pvz., ar nepavėluosi į skrydį, minėtos sistemos tikrai praverstų jau dabar. Galėtume gauti kur kas tikslesnę informaciją.

Todėl reikia kelti tokį klausimą: kodėl mes dar neturime šių intelektinių transporto sistemų? Komisija ir ekspertai atsako, kad taip yra dėl to, kad trūksta standartų ir specifikacijų, kurie skatintų naudotis mūsų bendromis transporto sistemomis, skatintų jų gamybą ir palengvintų keliavimą kertant sienas, kad, pvz., sunkvežimio vairuotojas, važiuodamas iš Geteborgo į Palermą, galėtų susisiekti su įvairiausiomis informacijos sistemomis, įskaitant skirtingas kelių mokesčių sistemas, ir jam nereikėtų dėl to apklijuoti viso priekinio stiklo įvairiais prietaisais tam, kad galėtų palaikyti ryšį su skirtingomis sistemomis.

Remiantis dabar su Taryba pasiektu susitarimu, mums reikia apibrėžti intelektinių transporto sistemų specifikacijas keturiose srityse, rengiantis įgyvendinti keturis veiksmus, kuriems nustatyti galutiniai terminai. Siekiama užtikrinti, kad būtų teikiama su sauga susijusi informacija, užtikrinti, kad būtų teikiama bendra eismo informacija, užtikrinti e. skambučio veikimą ir užtikrinti tai, kas, mano įsitikinimu, yra labai svarbu, t. y. kad sunkvežimių vairuotojai galėtų gauti informaciją apie saugias poilsio vietas ir turėtų galimybę užsisakyti poilsio vietas iš anksto ir taip galėtų laikytis taisyklių dėl vairavimo ir poilsio laiko patirdami mažiau streso.

Daugiausia nesutarimų atliekant šį darbą kilo dėl praktinio visų minėtų priemonių įgyvendinimo. Taryba pritarė Parlamentui, kad mums tikrai būtina nustatyti sritis, kuriose reikia atlikti darbą siekiant bendrų specifikacijų ir standartų. Tačiau Taryba nesutiko su mūsų pasiūlymais nustatyti, kada sutartos specifikacijos turi būti praktiškai įgyvendintos. Todėl įgyvendinimą padalijome į dvi dalis laiko atžvilgiu: pirma susitarsime dėl specifikacijų, o tada nustatysime, kaip jas reikia praktiškai įgyvendinti.

Norėčiau padėkoti šešėliniams pranešėjams, ypač D.-L. Kochui, S.-A. Ţicău ir F. Brepoels už jų bendradarbiavimą siekiant šių tikslų. Manau, mes kartu atlikome neprilygstamą darbą. Taip pat norėčiau nuoširdžiai padėkoti Tarybai pirmininkavusiai Švedijai, kuri labai pasistengė, siekdama užtikrinti, kad daugelis Parlamento pasiūlymų atsispindėtų galutiniame dokumente. Galiausiai, norėčiau padėkoti Komisijai, kuri tikrai labai palengvino šių klausimų sprendimą ir labai mums padėjo pasiekti šį bendrą susitarimą.

  Siim Kallas, Komisijos pirmininko pavaduotojas – Pone pirmininke, dėkoju Parlamentui ir ypač pranešėjai intelektinių transporto sistemų klausimais A. E. Jensen, taip pat visiems šešėliniams pranešėjams už puikiai atliktą darbą ir nuolatinį įsipareigojimą remti Komisiją teisėkūros procese, siekiant priimti ITS direktyvą.

Baigiantis antrajam šio teisės akto pasiūlymo svarstymui Europos Parlamente, norėčiau dar kartą kuo stipriau pabrėžti jo politinę svarbą. ITS prietaikos, kaip antai dinamiškas eismo ir krovinių valdymas, pagalba laikantis eismo juostos ir elektroninė rinkliava (e-Toll) neša konkrečią naudą transporto naudotojams, trumpindamos kelionės laiką ir didindamos saugą.

Per pastaruosius 20 metų Europos Komisija pasinaudojo įvairiomis priemonėms remdama ITS sprendimų įdiegimą. Tačiau intelektinių transporto sistemų diegimas kelių transporte vyksta kur kas lėčiau nei kitų rūšių transporte, ir ITS paslaugos dažnai diegiamos nenuosekliai. Savanoriškais susitarimais ir standartizacija nepavyko pasiekti apčiuopiamos pažangos diegiant ir naudojant tokias sistemas.

Todėl Komisija pateikė veiksmų planą ir pasiūlymą dėl pagrindų direktyvos dėl kelių transporto ir jo sąsajų su kitų rūšių transportu srities intelektinių transporto sistemų diegimo.

Komisija mano, kad derybose su Taryba dėl šios direktyvos pasiektas kompromisas yra gerai apgalvotas ir kad į pagrindinius Komisijos pasiūlymo tikslus tinkamai atsižvelgta. Šiomis aplinkybėmis aš labai džiaugiuosi A. B. Jensen rekomendacija, patvirtinta per balsavimą TRAN komitete birželio 22 d., ir tikiuosi, kad per rytdienos posėdį Europos Parlamentas balsuos „už“ ir priims ITS direktyvą.

Komisija yra tikrai pasirengusi atlikti mūsų laukiantį ITS direktyvos įgyvendinimo darbą. Dirbsime glaudžiai bendradarbiaudami su visuomene ir privačiais suinteresuotaisiais asmenimis.

  Dieter-Lebrecht Koch, PPE frakcijos vardu.–

(DE) Pone pirmininke, pone S. Kallasai, ponios ir ponai, direktyva dėl intelektinių transporto sistemų diegimo kelių transporto srityje, dėl kurios mes pagaliau balsuosime rytoj, yra labai svarbi kitų rūšių transportui dėl jos poveikio sąsajoms su jomis, todėl manau, kad ji žymi naujos transporto eros pradžią.

Direktyvoje numatytas suderintas, koncentruotas ir tikslingas visapusiško veiksmų plano įgyvendinimas, ir ji užtikrins, kad intelektinės transporto sistemos taptų sudedamąja naujo tipo automobilių ir infrastruktūros dalimi. Vartotojams svarbiausia tai, kad intelektinės transporto sistemos turės būti įdiegtos, nors niekas tiksliai nežino kada. Aš asmeniškai būčiau pageidavęs tikslaus darbų grafiko.

Antra, jos atliks svarbų vaidmenį padarant transportą švaresnį, saugesnį ir našesnį, kadangi atsivers naujos daugiarūšio transporto galimybės, kitaip tariant galimybės integruoti skirtingų rūšių transportą. Trečia, jos užtikrins aukštą duomenų apsaugos lygį ir, ketvirta, jomis galima pasinaudoti optimizuojant infrastruktūros pajėgumus. Penkta, jos leis teikti daugelį papildomų paslaugų, skirtų privatiems asmenims ir verslininkams.

Intelektinės transporto sistemos darniai įsilieja į kitą pranešimą apie transporto ateitį, taip pat į strategiją „Europa 2020“, kadangi jos pareikalaus išsamių mokslinių tyrimų projektų. Raginimas suderinti naujas ir esamas sistemas atitinka Parlamento reikalavimus. Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos vardu aš raginu Komisiją kuo greičiau nustatyti e. skambučio pagalbos sistemos, taip pat visų kelionės, transporto informacijos ir rezervacijos sistemų standartus ir specifikacijas, kad šių sistemų įgyvendinimo visoje Europoje procesas galėtų prasidėti netrukus.

  Silvia-Adriana Ţicău, S&D frakcijos vardu. – (RO) Pagrindų direktyva dėl kelių transporto ir jo sąsajų su kitų rūšių transportu srities intelektinių transporto sistemų diegimo yra svarbus žingsnis didinant saugą transporto sektoriuje.

Norėčiau padėkoti visoms pranešėjų grupėms už direktyvos taikymo srities išplėtimą, įtraukiant ne tik kelių transportą, bet ir sąsajas su kitų rūšių transportu. Tai leis pažangiąsias transporto sistemas panaudoti keleivių, transporto priemonių ir infrastruktūros, taip pat jų sąsajų kelių transporto srityje naudai, įskaitant miesto transportą ir sąsajas su kitų rūšių transportu.

Europos Parlamentas nuo pat pirmojo svarstymo pareikalavo nustatyti minimalų intelektinių transporto sistemų palaikomų prietaisų ir paslaugų skaičių, taip pat griežtas asmens duomenų apsaugos taisykles. Direktyvoje nurodytos keturios prioritetinės sritys, kuriose Komisija nustatys bendras specifikacijas ir standartus intelektinėms transporto sistemoms diegti.

Komisija įsipareigojo patvirtinti specifikacijas greitai, laikantis šio aiškaus grafiko: 2014 m. – kelionių daugiarūšių transportu informacijos paslaugų teikimas visoje ES; 2013 m. – tikralaikės eismo informacijos paslaugų teikimas visoje ES; 2012 m. – su kelių sauga susijusios minimalios universalios informacijos nemokamas teikimas; 2012 m. – sąveikios visos Europos e. skambučio sistemos suderintas diegimas; 2012 ir 2013 m. – sunkvežimių ir komercinių transporto priemonių saugių stovėjimo vietų išankstinio užsakymo paslaugų teikimas.

Šios direktyvos priėmimas buvo nukeltas dėl Lisabonos sutarties įsigaliojimo ir dėl nuostatų dėl komitologijos. Iš tikrųjų minėtas specifikacijas Komisija patvirtins deleguotais aktais.

Aš manau, kad diegdami intelektines transporto sistemas mes dar tik kelio pradžioje . Tikimės, kad ir Komisija, ir valstybės narės skirs reikiamų lėšų šioms sistemoms įgyvendinti.

  Gesine Meissner, ALDE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, manau, kad D.-. Koch yra teisus tvirtindamas, kad intelektinės transporto sistemos žymi naujos eros pradžią. Pernai teko matyti sunkvežimių, kurie kalbasi tarpusavyje. Skamba neįtikėtinai, tačiau tai tikrai yra ateities intelektinio transporto valdymo sistema. Specialūs prietaisai leidžia sunkvežimiams saugumo sumetimais sužinoti, ar prieš juos esančiame kelyje nėra kliūties arba kelią kertančių pėsčiųjų. Tuomet jie gali perduoti informaciją už jų esančiam sunkvežimiui, kad jam užtektų laiko stabdyti ir išvengti autoįvykio.

Žinoma, tai dar nėra plano dalis. Šiuo atveju didžiausia A. E. Jensen pranešimo teikiama nauda yra tai, kad mums pateikiama esamos padėties apžvalga ir pažvelgiama į tai, ko mums prireiks ateityje, siekiant padidinti saugą, užkirsti kelią spūstims, sumažinti autoįvykių skaičių ir veiksmingai saugoti aplinką.

Galiausiai norėčiau papasakoti apie tai, ką mačiau netoli Vokietijos miesto Hanoverio. Ten greitkelyje įdiegta intelektinė transporto sistema, nurodanti kintamas leistino greičio ribas. Vairuotojams nurodoma, kokiu greičiu jie turi važiuoti, kad nesusidarytų transporto spūstys. Tai palanku vairuotojams bei aplinkai ir mažina autoįvykių skaičių. Mums reikia tokių sistemų ir daugelio kitų dalykų.

  Frieda Brepoels, Verts/ALE frakcijos vardu. – (NL) Pone pirmininke, žinoma, aš džiaugiuosi, kad pagaliau patvirtinome Europos ITS diegimo sistemą. Kaip minėjo prieš tai kalbėjusieji, tai buvo sudėtinga užduotis, bet mūsų pranešėjos A. E. Jensen nenuilstamų pastangų dėka mums pagaliau, po sudėtingų derybų, pavyko Parlamentui pateikti gerai apgalvotą poziciją. Už tai esu jums labai dėkingas.

Jeigu mes manome, kad spūsčių ir taršos problemos yra vis rimtesnės, vargu ar įmanoma pervertinti šios iniciatyvos svarbą. Be abejo, naujoviški sprendimai tikrai būtini, tačiau kodėl dabar taip svarbios priemonės visos Europos mastu? Mano nuomone, tai svarbu, kadangi mes tikriausiai negalėsime pasinaudoti visomis ITS galimybėmis, jeigu mums nepavyks nuo dabar daugelyje valstybių narių vykdomo riboto ar laipsniško diegimo pereiti prie suderinto diegimo visoje Europoje.

Tačiau, ponios ir ponai, tai tėra pirmas, nors ir labai svarbus žingsnis. Per ateinančius metus mes turime įdėmiai stebėti, kaip Komisija ir valstybės narės įgyvendina prioritetinius veiksmus. Tiesą sakant, mes jau praradome maždaug pusę metų laikydamiesi terminų, kurios Komisija nustatė reaguodama į diskusijas dėl deleguotų aktų įgyvendinimo. Tačiau apskritai mes turėtume užtikrinti, kad numatytos paslaugos būtų patogios visoms grupėms. Todėl mes labai džiaugiamės, kad konkrečios nuostatos yra skirtos pažeidžiamiems kelių naudotojams, kadangi jiems skiriamas dėmesys leis geresne kokybe džiaugtis visiems. Dėkoju jums už dėmesį.

  Anna Rosbach, EFD frakcijos vardu. – (DA) Pone pirmininke, ant mano automobilio priekinio stiklo yra mažas elektroninis prietaisas, kuris fiksuoja kiekvieną mano pravažiavimą pro rinkliavos postą mano šalyje. Neseniai labai apsidžiaugiau sužinojusi, kad jis taip pat veikia, kai aš važiuoju pro panašų postą kaimyninėje šalyje. Kaip būtų malonu, jei taip lengva keliauti būtų visoje Europoje, ir būtent to mano kolegė MP narė iš Danijos A. E. Jensen linki visiems, kas daug keliauja Europos keliais. Todėl norėčiau nuoširdžiai padėkoti pranešėjai už juos gerai atliktą darbą rengiant šią direktyvą.

Ji buvo rengiama ilgai ir joje pateikta daug techninių ir specifinių iniciatyvų. Laikausi principo, kad ES teisės aktui aš pritariu tik tuomet, jei jis turi prasmę, o šiuo atveju tai reiškia, kad jis turėtų būti susijęs su tarptautinėmis problemomis, kurias geriausiai spręsti kartu. Privalau pasakyti, kad čia nagrinėjama tema tikrai visiškai atitinka šį reikalavimą. Be to, šia direktyva ištiesiama pagalbos ranka sunkvežimių vairuotojams, kurie yra Europos jungiamoji grandis. Be jų Europos Sąjungoje nevyktų jokia prekyba.

Dabar tereikia, kad valstybės narės paverstų šiuos gerus norus realybe. Jei suprantu teisingai, būtent čia glūdi problema, kadangi, nors Taryba taip pat dalyvauja priimant šią direktyvą, keliai tiesiami mažose valstybių savivaldybėse, kurios neturi daug lėšų šiam tikslui. Be to, daug lėšų ir politinės valios prireiks siekiant atnaujinti geležinkelių transporto sistemą.

  Georgios Koumoutsakos (PPE). – (EL) Pone pirmininke, intelektinių transporto sistemų sklaida kelių transporto sektoriuje ir jų sąveika su kitų rūšių transportu yra labai svarbus klausimas. Tai didžiulis Europos transporto politikos iššūkis, ir prieš tai kalbėjusieji pagrįstai minėjo naujos transporto eros pradžią.

Kuo platesnis intelektinių transporto sistemų taikymas, pirma, leis padidinti transporto našumą, stabilumą ir saugumą ir, antra, leis pasiekti tikslą, kad transportas būtų švaresnis ir mažiau terštų aplinką.

Todėl esu įsitikinęs, kad pagrindų direktyvos dėl intelektinių transporto sistemų patvirtinimas yra labai naudingas pokytis visiems Europos piliečiams, nes ligšiolinis savanoriškumo principas tikrai buvo nepriimtinas. Visi sutariame, kad būtinas minimalus standartizacijos lygmuo, jeigu norime, kad šios sistemos būtų naudojamos keliaujant labai netolimoje ateityje.

Kaip ir pranešėja A. E. Jensen, kurią sveikinu, aš manau, kad mes turėtume balsuoti ir pareikšti pritarimą jau rytoj, siekdami, be kita ko, patvirtinti, kad ilgos ir sudėtingos derybos, pasibaigusios labai neseniai, įvyko ir kad dabar būtina tęsti darbus.

Mums dabar mažiausiai reikia nereikalingo bendros procedūros vilkinimo. Dar kartą sveikinu pranešėją.

  Inés Ayala Sender (S&D). – (ES) Pone pirmininke, labai norėčiau pasveikinti A. E. Jensen ir padėkoti jai už jos pasiaukojimą ir ryžtą siekiant įdiegti šias intelektines transporto sistemas, ypač sausumos kelių srityje, siekiant suderinimo ir, visų pirma, atgalinio suderinamumo, kuris, mano nuomone, yra labai svarbus.

Pastarosiomis dienomis skaičiau apie tai, kaip operatorius SNCB pateikė pasiūlymą Briuselyje automobilių vartotojams realiu laiku teikti informaciją, kad jie galėtų priimti sprendimus dėl naudojimosi įvairių rūšių transportu gerokai iš anksto. Suprantu, kad tai yra vienas iš A. E. Jensen minėtų ateities paslaugų aspektų, kurio suderinimas leis joms įspūdingai išplisti po visą Europą.

Tikiu, kad šis skirtingų rūšių transporto dialogas yra svarbus iš esmės, kaip ir tarptautinis kelių sistemų dialogas, kuris taip pat gali paskatinti kitus kelių saugos aspektus.

Ypač norėčiau A. E. Jensen padėkoti už kelių saugos prietaikas ir visų pirma už e. skambučio sistemos diegimą visoje Europoje. Aš taip pat norėčiau ir išties tikiuosi, kad ateityje ji bus įdiegta ir už transeuropinio tinklo infrastruktūros ribų, visų pirma žemės ūkio transporto priemonėse, turint omenyje, kad gana dažnai mes gauname žinių, ypač iš regionų, panašių į tą, iš kurio aš esu kilęs, apie autoįvykius, nusinešusius gyvybes dėl to, kad nebuvo įmanoma laiku atvykti į autoįvykio vietą arba dėl to, kad nebuvo gautas pagalbos skambutis. Dėl šios priežasties tikiuosi, kad sistemos diegimas bus išplėstas.

Saugios stovėjimo vietos sunkvežimiams ir komercinės paskirties transporto priemonėms yra labai naudingos, ir aš šią iniciatyvą visapusiškai palaikau. Manau, kad ateityje jų turėtų vis daugiau atsirasti ir transeuropiniuose kelių tinkluose.

Dabar tereikia, kad „Galileo“ taptų tokios paslaugos platforma; taip puikiai viską užbaigtume. Tikiuosi, kad S. Kallas ir A. Tajani pavyks dėl to susitarti, kad šios intelektinės transporto sistemos taptų taip pat ir „Galileo“ ateitimi.

  Oreste Rossi (EFD). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, geresnis krovininio transporto valdymas ir didesnis kelių saugumas yra du esminiai intelektinės transporto sistemos kūrimo aspektai. Tikslas yra sukurti koordinuotą ir integruotą sistemą, užtikrinančią paslaugų, eismo valdymo ir krovininio transporto krovinių gabenimo koridoriais tęstinumą.

Pagrindinė problema tebėra šios naujoviškos sistemos finansinis poveikis, kuris iš esmės susijęs su eismo komunikacijų sąsajomis, ir ją spręsti būtų galima standartizuojant integruotą informacijos sistemą. Efektyvumas, našumas, tęstinumas ir sąveikumas yra tie principai, kuriais turi būti grindžiami būsimi valstybių narių veiksmai. Todėl būtinai reikės tinkamai įvertinti teritorines ypatybes, eismo sąlygas ir įvairių transporto sistemų tarpusavio ryšio procesus, kad šios sistemos galėtų tinkamai funkcionuoti.

Tuomet prireiks rimto tyrimo, siekiant nustatyti, kaip sistema reaguos kritiniais momentais. Tikėkimės, kad pagal direktyvą sudarytas komitetas sugebės dirbti su vietos valdžios institucijomis, kad būtų sukurta sistema, garantuosianti greitą ir veiksmingą reagavimą į problemas, susijusias su transportu.

  Ádám Kósa (PPE). – (HU) Aš taip pat pritariu intelektinių transporto sistemų diegimui, nes jos labai palengvins žmonių gyvenimą. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tris klausimus. Vienas iš jų jau buvo aptartas kalbant apie keleivių teises; konkrečiai buvo nurodytas Europos Parlamento tvirtas įsipareigojimas padėti neįgaliesiems. Tačiau aš norėčiau pabrėžti, kad neįgaliesiems prireiks pagalbos taikant ir šią sistemą, ir aš siūlau atsižvelgti į problemas, su kuriomis jie susidurs ją diegiant – į jas turėtų atsižvelgti ir programos kūrėjai. Be to, norėčiau pabrėžti informacijos ir ryšių priemonių prieinamumo svarbą. Galiausiai, kadangi kai kurios valstybės narės dar neatliko sistemos įdiegimo poveikio vertinimo tyrimų, norėčiau paprašyti Komisijos atskirai skirti lėšų šiam tikslui, kol neįdiegta sistema, leidžianti ja naudotis Vidurio ir Rytų Europos valstybėms.

  Marian-Jean Marinescu (PPE). – (RO) Intelektinių transporto sistemų suderinto diegimo standartinės sistemos sukūrimas yra svarbus žingsnis modernizuojant transporto sektorių. Tai reiškia, kad valstybės narės privalo užtikrinti ITS diegimo ir koordinavimo sąveikumą.

Kaip pranešėjas Europos krovininio transporto koridorių klausimais, manau, kad sąveikios ITS sistemos yra tiesiog būtinos geležinkelių sektoriuje, ypač kalbant apie eismo valdymą. Dėl šios priežasties būtinas nacionalinių IT techninės ir programinės įrangos tipo patvirtinimų bei specifikacijų abipusis pripažinimas, taip pat būtina laikytis ERTMS (Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos) paleidimo grafiko.

Tai, kad valstybės narės turi progą patenkint naujus reikalavimus modernizuodamos esamas sistemas, yra teigiamas ženklas, užtikrinantis, kad nebus geografinio tęstinumo trūkumo.

  Seán Kelly (PPE). – Pone pirmininke, manau, kad galime sakyti, jog tik kvailys gali nepritarti protingiems pasiūlymams. Žinoma, negalima priešintis intelektinėms transporto sistemoms: joms turi būti pritarta. Reikia pagirti A. E. Jensen bei S. Kallas, išaiškinusiems jų naudą. Akivaizdu, kad kelių naudotojams ypač naudingi visi elementai, prisidedantys prie aplinkai nekenkiančio transporto, kelių saugumo, tinkamų stovėjimo aikštelių, meteorologinės informacijos sistemų ir kt.

Kalbant apie kelių saugumą, aš taip pat pageidaučiau, kad daugiau dėmesio būtų skirta lėto važiavimo įtakai autoįvykiams. Visas dėmesys, atrodo, skiriamas greičiui, ir, žinoma, tai labai svarbus autoįvykių veiksnys.

Tačiau šiam dokumentui reikia pritarti, ir aš tiesiog norėčiau padėkoti išmintingajai A. E. Jensen, nes jos dėka naudotis keliais tapo lengviau visiems – kvailiems ir išmintingiems.

  Antonio Cancian (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, manau, kad šių Europos specifikacijų, skirtų tam tikrų ITS prietaikų transporto ir oro kelionių tinkluose suderintai plėtrai, nustatymas yra labai naudingas. Tačiau norėčiau pabrėžti du faktus, susijusius su saugumu. Pirma, mes turėtume griežtai reikalauti saugių stovėjimo vietų sunkvežimių vairuotojams. Antra, manau, kad saugos klausimu mums reikėtų elgtis atsargiai: iš vairuotojų reikalaujama visko, išskyrus vairavimą, jiems teikiama begalė informacijos ir jie varginami visais įmanomais būdais.

Taigi tai yra labai svarbus klausimas, kurį aš adresuoju A. E. Jensen, kadangi manau, kad, viena vertus, toks noras egzistuoja, ir kad, antra vertus, reikia būti labai atsargiems, kad vairuotojai turėtų laiko pagalvoti ir apie vairavimą.

  Franz Obermayr (NI). – (DE) Pone pirmininke, kelių saugos ir saugumo prietaikos sudaro esminę keturių svarbių sričių sudedamąją dalį, todėl norėčiau trumpai jas pakomentuoti. Pirma, Komisijos pasiūlymą leisti naudoti didžiulius sunkvežimius, vadinamuosius „gigalainerius“, reikia atmesti. Jie padidintų pavojus ES keliuose. Europos kelių tinklas nepritaikytas tokio dydžio transporto priemonėms. Jie sumažintų matomumą lengvųjų automobilių vairuotojams, pailgintų lenkimo kelią ir padidintų skausmingų autoįvykių skaičių.

Antra, dažnos tuneliuose kylančių gaisrų katastrofiškos pasekmės rodo būtinybę tobulinti priešgaisrines sistemas. Raginu Europoje visų lengvųjų automobilių variklio skyriuose diegti privalomas gaisro gesinimo sistemas. Šios sistemos jau naudojamos lenktyniniuose automobiliuose, o masiškai gaminami variantai kainuoja nuo 50 iki 100 EUR. Jos gana ekonomiškos ir labai padidintų saugą.

  Licia Ronzulli (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, milijonai Europos piliečių ruošiasi išvykti į užtarnautas vasaros atostogas. Deja, kaip ir kiekvienais metais, jiems teks susitaikyti su atšauktais skrydžiais, pamestu bagažu, spūstimis greitkeliuose – galbūt net kepinant saulei, ir ekstremaliomis situacijomis, prie kurių, deja, mes jau beveik pripratome.

Praėjusią savaitę mes pateikėme klausimą šia tema, prašydami Europos Komisijos konkrečių pastangų kovojant su šia problema. Informacinės kampanijos apie keleivių teises vykdymas, žinoma, yra naudinga priemonė, tačiau to neužteks norint, kad tokios ekstremalios situacijos nepasikartotų. Labai dažnai keleivių teisės trypiamos kojomis, ir prabėga mėnesiai, net metai, kol pavyksta gauti tinkamą kompensaciją.

Informacijos teikimas, žmonių informavimas apie jų teises, be abejo, labai svarbu, tačiau kur kas svarbiau užtikrinti pagarbą jiems visoje Europoje, imantis konkrečių priemonių, ypač atsižvelgiant į dabar įprastas situacijas, kurias reikėjo numatyti.

  Siim Kallas, Komisijos pirmininko pavaduotojas – Pone pirmininke, norėčiau dar kartą padėkoti Europos Parlamentui, visų pirma A. E. Jensen, už puikiai atliktą darbą teisėkūros procese siekiant priimti direktyvą dėl intelektinių transporto sistemų. Nekantrauju pradėti mūsų laukiančius darbus, skirtus ITS direktyvai įgyvendinti. Mes pasiryžę pasinaudoti suteiktomis galiomis patvirtinti reikiamas specifikacijas, kurias Parlamentas ir Taryba suteikė Komisijai septyneriems metams. Dirbsime glaudžiai bendradarbiaudami su visais susijusiais viešais ir privačiais suinteresuotaisiais asmenimis.

  Anne E. Jensen, pranešėja. – (DA) Pone pirmininke, dėkoju visiems kolegoms EP nariams už pastabas, kurių mes sulaukėme. Manau, kad diskusijos parodė, kad šie klausimai sprendžiami labai entuziastingai ir tvirtai tikint, kad galime pasiekti gerų rezultatų. Taip pat norėčiau padėkoti komisarui už jo pažadą pradėti konkretų įgyvendinimą ir artimai bendradarbiauti su visais, kas dirba šioje srityje. Be to, žinau, kad Komisija žadėjo šiais klausimais artimai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis. Valstybėse narėse labai nerimaujama dėl pavojaus, kad tos valstybės, kurios jau investavo į intelektines transporto sistemas, sužinos, jog jų investicijos nuėjo perniek, jei netikėtai bus patvirtintos kitokios specifikacijos ir standartai.

Man regis, svarbu tai, kad šiuo teisės aktu mes padedame pagrindą tam, kad valstybės narės, ekspertai ir Komisija galėtų susitikti ir aptarti šiuos klausimus, ir galima tikėtis, kad būsimais veiksmais ir praktiniais projektais bus pasiektas bendras supratimas apie tai, kaip reikėtų kurti šias sistemas. Bet kokiu atveju manau, kad daug padirbėjome siekdami užtikrinti, kad sistemos turėtų ir galėtų būti kuriamos nuo apačios į viršų ir kad mes ne tik davėme nurodymus iš viršaus, bet kad faktiškai šiais klausimais vyko ir dialogas.

Galiausiai, norėčiau pasakyti, kad Parlamente taip pat vyko diskusijos apie tai, ar intelektinės transporto sistemos mums prideda išminties, ar ją atima. Be abejo, kaip jau buvo minėta, intelektines transporto sistemas privalome naudoti išmintingai. Aš pritariu šiam požiūriui. Nesunku pastebėti, kad GPS naudojantys asmenys net neįsivaizduoja, kur atsiduria, nes jie tiesiog vykdo jiems duodamus nurodymus: „suk dešinėn, suk kairėn“. Galiausiai jie nebežino, kur jie yra. Intelektinė transporto sistema turi būti naudojama protingai.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas įvyks rytoj (2010 m. liepos 6 d., antradienį).

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Alajos Mészáros (PPE), raštu. – (HU) Kelių transporto srityje yra didelis poreikis plėtoti intelektines transporto sistemas, kadangi Europos Sąjungos transporto sistemos tampa vis labiau perkrautos. Remiantis įvairiomis prognozėmis iki 2020 m. judėjimo krovininio transporto keliais apimtys išaugs 55 proc., o keleivinio transporto keliais – 36 proc. Dėl to kelių transporto sektoriuje padidės energijos suvartojimas ir anglies dvideginio išlakų kiekis. Pasitelkę naujoviškus tyrimus privalome labai stengtis, kad kelių transportas taptų saugesnis, švaresnis ir našesnis. Tačiau kad tai pasiektume, turėsime bendradarbiauti glaudžiau nei bet kada iki šiol, kadangi nesuderinti sprendimai, šiuo metu įgyvendinami vietos, regioniniu bei nacionaliniu lygmenimis, gali kelti pavojų bendrajai rinkai ir neleisti tinkamai išnaudoti intelektinių transporto sistemų (ITS). Labai malonu, kad Taryba ir Parlamentas laikosi tos pačios nuomonės šiuo klausimu. Aš taip pat manau, kad ITS sistema turi būti įdiegta kuo greičiau, ypač miesto ir krovininiame transporte. Tačiau kad suteiktume visiems galimybę paprastai ir greitai pasinaudoti sistema, reikės bendros standartų sistemos, užtikrinsiančios veiksmingą valstybių narių bendradarbiavimą tarpusavyje ir su atsakingomis institucijomis. Didėjantys transporto poreikiai negali būti patenkinti naudojant esamas priemones. Todėl reikia naujų ir naujoviškų sprendimų. Dar vienas iššūkis bus sumažinti anglies dvideginio išlakų kiekį pirmiau minėtomis priemonėmis.