Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2010 m. liepos 5 d. - Strasbūras

17. Į uostus įplaukiantiems ir (arba) iš jų išplaukiantiems laivams taikomi pranešimo formalumai (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – Dirko Sterckxo pranešimas Transporto ir turizmo komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl į Bendrijos valstybių narių uostus įplaukiantiems ir (arba) iš jų išplaukiantiems laivams taikomų pranešimo formalumų ir Direktyvos 2002/6/EB panaikinimo (COM(2009)0011 – C6-0030/2009 – 2009/0005(COD)) (A7-0064/2010).

  Dirk Sterckx, pranešėjas – (NL) Kai iš Gdansko į Antverpeną konteineris gabenamas sunkvežimiu, jis išlieka ES teritorijoje, ir prekės neturi būti įformintos muitinėje atvykstant ar išvykstant. Tačiau kai toks pat konteineris iš Gdansko į Antverpeną gabenamas laivu, prekes reikia įforminti ir įplaukiant, ir išplaukiant, tarsi tas pats konteineris butų atsidūręs už ES ribų. Tai nenaudinga pakrančių transportui, todėl manau, kad Komisija teisi norėdama ištaisyti šį trūkumą. Taip pat manau, kad pakrančių transportui galėtų tekti didesnė ES krovininio transporto dalis ir kad mes turėtume tai skatinti.

Šiomis aplinkybėmis aš pritariu mūsų pasiektam susitarimui ir dėkoju Tarybos atstovams, kurie jį rengė, Komisijos atstovams ir Parlamento nariams. Mes pasiekėme gerą susitarimą. Pritarta pagrindinei šio susitarimo nuostatai – administracinio supaprastinimo ir suderinimo principui. Duomenimis visada bus keičiamasi elektroninėje terpėje, ir visi susiję asmenys galės susipažinti su duomenimis ar juos įvesti pagal vadinamąjį „vieno langelio“ principą. Tai leis kompiuterių sistemoms palaikyti ryšį tarpusavyje. Duomenis tereikės įvesti vieną kartą – tai labai svarbus patobulinimas.

Laivai, aplankantys tik ES uostus, bus atleisti nuo administracinių formalumų. Tačiau nepavyko susitarti dėl galimybės atleisti laivą nuo šių formalumų remiantis laivo kroviniu konkretaus krovinio atžvilgiu tais atvejais, kai laivas apsilankė trečiosios šalies uoste. Komisija dabar išnagrinės, kaip šį klausimą galima išspręsti, t. y. numatyti galimybę taikyti išimtį pagal laivo krovinį. Komisija taip pat apsvarstys, kaip reikėtų sujungti jūrų ir vidaus vandenų laivybos sistemas, kad galėtume sukurti nuolatinę ir visapusiškai tvarią vandens transporto grandinę.

Nepavyko susitarti dėl vienos kalbos naudojimo palaikant ryšį laivyboje, šiuo atveju – anglų kalbos, kaip mes siūlėme. Daugelis EP narių tam prieštaravo. Taryba tam visiškai nepritarė. Mums tepavyko į direktyvą įtraukti konstatuojamąją dalį, kurioje nurodytas valstybių narių ketinimas nustatyti bendrą bendravimo raštu ir žodžiu priemonę. Galbūt tai reiškia, kad bus susitarta dėl bendros naudotinos kalbos, ir aš tikiuosi, kad toks bus galutinis rezultatas.

Dar menkesnių rezultatų pasiekėme bandydami į direktyvą įtraukti nuostatas dėl laivavedybos ar galimybės atleisti pakrančių laivų, nuolat apsilankančių konkrečiame uoste, kapitonus nuo privalomos laivavedybos. Komisija ir Taryba dabar pateikė pareiškimą, kad apsvarstys šį klausimą. Tikiuosi, kad sukursime bendrą Europos sistemą šioje srityje ir kad tai taps realybe kaip įmanoma greičiau.

Teko ieškoti kompromiso dėl datos. Taryba norėjo per daug atidėti terminą, nors Taryba mano, kad mes norėjome per daug jį paankstinti. Galiausiai mes sutarėme dėl 2015 m. liepos 1 d. Būčiau norėjęs ankstesnės datos, tačiau manau, kad šį laikotarpį galime ir sutrumpinti, turint omenyje, kad pasiektas kompromisas per pirmąjį svarstymą.

Pone pirmininke, viską apgalvojus, manau, galime sakyti, kad žengtas žingsnis į priekį. Tai labai svarbu vidaus transporto rinkai. Be to, tai yra Europos transporto sektoriaus tvarumo grandis, dar laukia daugybė etapų, ir Komisija tai žino. Pakrantės prekybos skatinimas yra svarbi grandis. Tačiau aš ne kartą esu pastebėjęs, kad Taryba linkusi tam trukdyti. Taryba žiūri tik į pakrantes ir niekuomet nenori kalbėti apie galimą konkrečios priemonės naudą. Taryba visada nori kiek įmanoma nukelti įgyvendinimą ir niekuomet nenori pamąstyti apie tai, kaip svarbu greičiau užbaigti bendrosios Europos rinkos kūrimą. Tarybos nenoras ir tas neigiamas požiūris į rimtą Europos transporto politiką mane vis dar stebina ir erzina. Man malonu, kad Parlamentas šia proga taip pat paragino siekti sprendimų Europos lygmeniu ir tai daryti kuo greičiau. Todėl džiaugiuosi pasiektu susitarimu ir prašau jūsų, Parlamento narių, jį paremti.

  Siim Kallas, Komisijos pirmininko pavaduotojas – Pone pirmininke, visų pirma, norėčiau padėkoti pranešėjui D. Sterckxui už jo pastangas rengiant direktyvą dėl į uostus įplaukiantiems ir iš jų išplaukiantiems laivams taikomų pranešimo formalumų. Tai labai svarbus žingsnis: tai nėra tik formalumas.

Šia direktyva supaprastinami administraciniai formalumai, taikytini laivybos paslaugoms, ir sumažinamos ekonomikos bei galutinių vartotojų išlaidos. Be to, padidės gabenimo jūra nedideliais atstumais patrauklumas. Ši direktyva – tai dalis veiksmų plano, kuriuo siekiama Europos jūrų transporto erdvės be kliūčių, administracinių procedūrų supaprastinimo būdu išplečiant vidaus rinką taip, kad ji apimtų ir ES vidaus jūrų transportą.

Išties jūrų transportui taikomos sudėtingos administracinės procedūros net tuomet, kai laivai kursuoja tik tarp ES uostų, o kroviniai susideda tik iš vidaus rinkos prekių. Dėl to ES vidaus krovininis jūrų transportas apsunkinamas nereikalingomis papildomomis administracinėmis išlaidomis.

Svarbus per diskusijas iškeltas klausimas buvo galutinio termino nustatymas, iki kurio Europos uostai privalo pasirengti uosto formalumus atlikti elektroninėmis priemonėmis. Pagal kompromisinį variantą – tai 2015 m. birželio 15 d. Mes sutinkame, kad vieno langelio sistemos įvedimo reikalavimai pagal šią redakciją yra griežtesni, palyginti su Tarybos bendru požiūriu. Komisija taip pat yra pasirengusi įvertinti poreikį nustatyti aiškią atleidimo nuo laivavedybos sertifikatų išdavimo sistemą Europos jūrų uostuose.

Komisija informuos kitas institucijas apie savo išvadas ir, jomis remdamasi, pasiūlys tolesnius veiksmus. Komisija taip pat pritaria pranešimui dėl dar keleto klausimų: dėl galimybės taikyti direktyvą vidaus vandenims; dėl sąlygų ES vidaus jūrų transportui pagerinimo už ES ribų esančių uostų atžvilgiu; dėl statistinių duomenų rinkimo; dėl direktyvos techninių nuostatų naujinimo.

Taigi Komisija pritaria pranešėjo D. Sterckxo ir Tarybai pirmininkaujančios valstybės pasiektam kompromisui. Tai tinkamas ir gerai apgalvotas kompromisas, pagrįstas bendrais Komisijos pasiūlymo principais.

  Luis de Grandes Pascual, PPE frakcijos vardu. – (ES) Pone pirmininke, pone S. Kallasai, ši direktyva turi poveikį visiems muitinės formalumams, taikomiems į uostus įplaukiantiems ar iš jų išplaukiantiems laivams. Todėl ji bus naudinga trumpų atstumų jūrų transportui ir prisidės prie transporto rūšių balanso.

Ponios ir ponai, siekiama sumažinti informacijos, taip pat dokumentų ir fizinių patikrų, kurias laivai atlieka prekių atžvilgiu, kiekį ir juos supaprastinti. Šiuo metu ši informacija turi būti teikiama ir patikros atliekamos pakartotinai. Pranešėjas D. Sterckx, kurį norėčiau pasveikinti su atliktu darbu, laikėsi išmintingo ir dialogui atviro požiūrio. Visų pirma, kaip šešėlinis pranešėjas, manau, kad galutiniame dokumente į mano nuomonę atsižvelgta, ir aš patenkintas, kad mano indėlis nenuėjo veltui. Tai procesas, kuris plėtėsi laikui bėgant, kurio metu buvo laipsniškai siekiama susitarimo, pirmiausia – Transporto ir turizmo komitete ir galiausiai – per trišales derybas birželio 7 d.

Galutinis rezultatas – pasiektas Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendras sutarimas. Susitarimai aprėpė kai kuriuos labai svarbius klausimus, kuriuos pranešėjas ir komisaras S. Kallas jau minėjo. Mano nuomone, pasiekti kompromisiniai sprendimai dėl naudotinų kalbų, dėl įsigaliojimo termino, dėl vieno langelio principo yra gerai apgalvoti ir verti paramos. Manau, kad gerai padirbėta.

Sveikinu D. Sterckxą ir manau, kad Komisijos mums nustatyti tikslai tikrai pasiekti. Be to, manau, kad mes turėtume būti patenkinti šiuo trijų šalių, t. y. trijų institucijų, pasiektu susitarimu.

  Debora Serracchiani, S&D frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, dėkoju pranešėjui D. Sterckxui, kuris puikiai padirbėjo rengdamas šį pranešimą, kuriuo nagrinėjamas klausimas, kaip padidinti laisvą judėjimą jūrų transporto sektoriuje, stiprinant laivybą ES teritorijoje.

Pritariu D. Sterckxo nuomonei dėl šios direktyvos tikslo – atleisti visą ES vidaus jūrų krovininį transportą nuo nereikalingų administracinių formalumų. Išties, kad jūrų transporte neliktų kliūčių, svarbu ne tik tai, kad įvairios atsakingos institucijos gerai dirbtų drauge, bet taip pat ir tai, kad kartu būtų diegiamos įvairios supaprastinimo sistemos. Tai būtina siekiant užtikrinti Europos jūrų transporto be kliūčių darbo našumą, padidinti krovininio jūrų transporto patrauklumą ir užtikrinti, kad jis būtų optimaliai išnaudojamas.

Valstybių narių administracinių procedūrų derinimas užtikrins sklandesnį jūrų eismą tarp įvairių ES uostų ir pagyvins krovininį jūrų transportą, kuriam šiandien tenka tik 10 proc. viso krovinių transporto. Šiuo metu jūrų transportą vis dar apsunkina jam taikomi administraciniai formalumai. Todėl reikia kuo greičiau įdiegti elektronines sistemas, kad galėtų pradėti veikti greitesnė keitimosi duomenimis sistema.

Be to, jei norime realaus administravimo supaprastinimo, svarbus sąveikumas. Iš tikrųjų, informacijos siuntimas elektroniniu paštu yra nieko vertas ir neduoda jokios naudos, jei informacijos sistemos nėra techniškai sąveikios.

Dėl kalbos, manau, bendros kalbos naudojimas tikrai pasitarnautų Europos jūrų transportui. Tai leistų sklandžiau bendrauti, taigi išvengti nesusipratimų ir administracinio uždelsimo.

  Jean-Paul Besset, Verts/ALE frakcijos vardu – (FR) Gana atgrasi D. Sterckxo pranešimo antraštė pristato labai svarbų klausimą, kuris susijęs tikrai ne vien tik su administraciniais ir techniniais reikalais, kaip galima būtų spėti iš antraštės. Jis susijęs su svarbiu politiniu sprendimu padidinti jūrų transporto sektoriaus patrauklumą, našumą ir konkurencingumą. Mūsų nuomone, tai ateities sektorius, siūlantis aplinkosaugos požiūriu geriausią vežimo būdą.

Puikus D. Sterckxo pranešimas bei visų šešėlinių pranešėjų indėlis mums leis pasiekti nemenką pažangą šioje srityje. Mūsų nuomone, ši direktyva yra tai, ko reikia: ja bus padidintas suderinimo lygis jūrų transporto sektoriuje, kuris taps koordinuotesnis ir paprastesnis.

Todėl mes nuoširdžiai paremsime šį pranešimą balsuodami, nors ir būtume pageidavę greitesnio įgyvendinimo ir daugiau ryžto kalbant apie bendros kalbos nustatymą sektoriuje. Tačiau aš manau, kad su Taryba pasiekti kompromisai vis vien priimtini. Todėl mes be išlygų remiame pranešimą.

  Peter van Dalen, ECR frakcijos vardu. – (NL)

Pone pirmininke, puikus mano kolegos EP nario D. Sterckxo pranešimas – tai žingsnis į priekį paverčiant Europos jūrų transporto rinką realybe. Laimei, keitimasis duomenimis apie krovinius taps gerokai paprastesnis. Tačiau Transporto ir turizmo komitetas šiose diskusijose atkreipė dėmesį į keletą dalykų. Pavyzdžiui, kalbant apie vidaus vandenų laivybą, mes susitarėme, kad Europos Komisija praneš, ar supaprastintos procedūros tai pat turėtų būti taikomos tame sektoriuje, ir aš tikiuosi, kad Komisija galiausiai prieis prie tokios išvados ir pateiks atitinkamus teisės aktų pasiūlymus.

O dėl atleidimo nuo privalomos laivavedybos, tikėkimės, kad bus sukurta bendra sistema, nes tokia sistema padarytų konkurenciją laivavedybos paslaugų sektoriuje dar sąžiningesnę, kartu užtikrindama gerą laivavedybos kokybę.

Kaip jau minėjo D. Sterckx, Transporto ir turizmo komitetas pageidavo, kad būtų vartojama viena kalba, ir valstybės narės pažadėjo priimti sprendimą, kuris leis geriau tarpusavyje susikalbėti. Pone pirmininke, gal tai ir pirmasis žingsnis, bet jis nepakankamas. Kol žmonės susižaloja ar net žūsta dėl to, kad atsakingi darbuotojai kartais kalba trimis ar daugiau skirtingų kalbų ir nesupranta vienas kito, aš ir toliau dėsiu dideles pastangas, kad anglų kalba taptų bendra naudojama kalba ne tik palaikant ryšį tarp laivų plaukiojančių jūromis, ir laivų plaukiojančių vidaus vandenyse, bet taip pat ir tarp vidaus vandenimis plaukiojančių laivų. Taip mes žengsime pirmą realų žingsnį į priekį saugos srityje.

  Dominique Riquet (PPE). – (FR) Pone pirmininke, visų pirma norėčiau nuoširdžiai padėkoti D. Sterckxui už jo darbą ir pasveikinti jį su rezultatais, pasiektais derybose su Taryba.

Dokumentas, dėl kurio balsuosime per plenarinį posėdį, žymi svarbiausią etapą kuriant Europos jūrų transporto erdvę be kliūčių. Jis padės padidinti jūrų transporto konkurencingumą, taip kurdamas Europos pridėtinę vertę, kurios labai reikia šiuo krizės laikotarpiu, ir kartu skatins aplinkai nekenksmingą transporto rūšį.

Su Taryba pasiektas kompromisas yra plataus užmojo. Juo siekiama ne tik supaprastinti administracinius formalumus laivams, įplaukiantiems į uostus ir išplaukiantiems iš jų, bet ir vykdyti jų derinimo darbus. Be to, jis palengvins keitimąsi informacija per SafeSeaNet sąsają.

Kalbant apie jautrų kalbos klausimą, kuris jau buvo iškeltas keletą kartų, manau, kad šis kompromisas leis siekti tinkamo sprendimo. Šiuo atžvilgiu 7 konstatuojamosios dalies a punkte pabrėžiama, kaip svarbu palengvinti bendravimą raštu ir žodžiu, neprimetant vienos kalbos, net jei vieną kalbą ir reikėtų rekomenduoti kaip bendrą kalbą. Esamomis aplinkybėmis siūliusieji patvirtinti vieną bendrą kalbą tikriausiai neįvertino visų konkrečių ypatumų, ir tam tikrais atvejais, ypač kai ne visos susijusios šalys vartoja konkrečią kalbą, tai galėtų turėti neigiamų pasekmių.

Pritariu kompromisui, kuris pasiektas su Taryba. D. Sterckxo pastangų dėka galimybė patvirtinti šį dokumentą per pirmąjį svarstymą mums leis greitai įgyvendinti atitinkamas priemones.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D). – (RO) Direktyva dėl į Bendrijos valstybių narių uostus įplaukiantiems ir (arba) iš jų išplaukiantiems laivams taikomų pranešimo formalumų numatytas muitinės formalumų supaprastinimas, platesnis elektroninių keitimosi duomenimis priemonių naudojimas, elektroninių jūros sistemų įdiegimas, „vieno langelio“ principo taikymas, supaprastintos pavojingų prekių taisyklės. Šiai direktyvai įgyvendinti reikia aktyvaus įvairių susijusių institucijų bendradarbiavimo.

Komisija ne vėliau kaip iki 2011 m. gruodžio 31 d. informuos Parlamentą dėl šia direktyva numatyto supaprastinimo taikymo srities išplėtimo, įtraukiant ir vidaus vandenų transportą. Tuo remdamasi, Komisija nustatys, kiek Upių informacijos sistema yra suderinta su SafeSeaNet – keitimosi informacija elektroninėmis priemonėmis platforma, naudojama įgyvendinant šią direktyvą.

Be to, siekiant užtikrinti veiksmingesnį bendravimą, pranešimo 9 pakeitime rekomenduojama laikytis SOLAS konvencijos 14 taisyklės, kurioje numatyta, kad anglų kalba vartojama kaip darbo kalba.

  Gesine Meissner (ALDE). – (DE) Pone pirmininke, S. Kallas užsiminė apie Europos jūrų transporto erdvę be kliūčių. Manau, to norime mes visi. Mums to reikia nedelsiant, todėl šis pranešimas yra dar vienas žingsnis teisinga kryptimi.

Nustatyta, kad 95 proc. eksportuojamų ir 40 proc. ES viduje vežamų prekių gabenamos jūra, taigi keliauja per uostus. Dėl šios priežasties akivaizdu, kad absoliučiai būtina supaprastinti administracines procedūras ir suderinti jas šioje besiplečiančioje srityje. Šis pranešimas įgyvendina šiuos abu tikslus, ir dėl to jis vertas didžiausių pagyrimų.

Gaila, kad D. Sterckxui nepavyko pasiekti visko. Du dalykai, kurie jam labai rūpėjo ir kurie sulaukė daugelio kitų narių paramos, kaip jau buvo minėta, yra laivavedžių licencijavimo sistemos supaprastinimas, nes tai būtų buvęs tikrai protingas ir praktiškas sprendimas, taip pat bendros kalbos nustatymas. Manau, anglų kalba yra tinkama kalba. Negalima toleruoti to, kad per avarijas žmonės gali netekti gyvybės vien todėl, kad daugelis jūrininkų kalba skirtingomis kalbomis. Būtų kur kas geriau nustatyti bendrą kalbą šiame aplinkai nekenkiančiame transporto sektoriuje, kaip jau padaryta oro transporto pramonėje.

  Siim Kallas, Komisijos pirmininko pavaduotojas – Pone pirmininke, labai dėkoju jums už jūsų pastabas ir jūsų vieningą paramą šiam pasiūlymui.

Aš labai juo patenkintas. Tai svarbus žingsnis pirmyn, bet mūsų laukia kur kas svarbesnis darbas vykdant šią užduotį sukurti bendrą jūrų erdvę Europos laivybai, konkrečiai – muitų kliūtys. Čia bus gerokai sunkiau.

Dabar mes šnekame apie formalumus, ir tai yra labai svarbus, ne tik administracinio pobūdžio klausimas, bet aš prašau jūsų paramos, kai tą patį darysime su muitų formalumais, nes tai kur kas sudėtingesnis ir prieštaringesnis klausimas.

  Dirk Sterckx, pranešėjas – (NL) Pone pirmininke, aš norėčiau dar kartą padėkoti visiems EP nariams, kalbėjusiems šia tema, taip pat norėčiau padėkoti jiems už jų gerus žodžius. Savo paskutinėje kalboje komisaras paminėjo skausmingą temą – muitus. Vienas iš mūsų parengto pranešimo pranašumų yra tai, kad muitų sistemos nebus visiškai atskirtos nuo jūrų sistemų. Tarp jų turi būti palaikomas ryšys, ir tai, mano nuomone, yra labai svarbu. Taigi ačiū, komisare, už šią pastabą, tačiau šioje direktyvoje mes taip pat pateikėme keletą reikalavimų jums, pavyzdžiui, dėl laivavedybos, kur uostai atlieka esminį vaidmenį kaip susikirtimo taškai. Uostai yra jungiamosios grandys tarp pakrančių laivybos ir nuo pakrantės nutolusios teritorijos. Mes dar laukiame Komisijos pasiūlymų dėl uostų politikos, ir svarbu, kad mes pagaliau jų sulauktume, nes iš pakrančių laivybos menka nauda, jei nėra gerų uostų.

Antra, esminis vidaus vandenų laivybos reikalavimas yra geros jungtys su kitų rūšių transportu nuo pakrantės nutolusioje teritorijoje. To nereikia pamiršti. Žinoma, tenka apgailestauti, kad mums nepavyko susitarti dėl anglų kalbos, kaip bendros mūsų ryšio palaikymo kalbos. Gerai suprantu, kad tai jautrus klausimas daugeliui valstybių narių. Atvykau iš šalies, kurioje diskusijos dėl kalbos ir dėl kalbos vartojimo yra praktiškai kasdienis reiškinys. Aš labai didžiuojuosi savo kalba ir vartoju ją visur, kur įmanoma, žinoma, ir šiame Babelio bokšte. Tačiau šiuo atveju kalba yra ne emocinis, o praktinis klausimas. Reikia sugebėti atskirti šiuos du dalykus. Komisare, tikiuosi, kad mums pavyks pasiekti pažangos sprendžiant šį klausimą, remiantis į direktyvą įtraukta minėta konstatuojamąja dalimi. Kitas svarbus aspektas yra mūsų santykiai su tarptautinėmis jūrų organizacijomis, nes jos sudaro daug svarbių susitarimų viso jūrų sektoriaus vardu. Po kalbos klausimu slepiasi žmonių klausimas. Jūs ar vienas iš EP narių tai jau minėjo. Kokia kalba mes turime kalbėti, galbūt ir svarbus klausimas, tačiau žmonės, kurie tą kalbą vartos, yra labai svarbūs kuriant stiprų jūrų sektorių, kuris turi būti saugus ir našus ir atitikti daugelį aplinkosaugos reikalavimų.

Komisare, aš jums linkiu daug drąsos, stiprybės ir geros kloties užbaigiant darbus, kuriuos mes paminėjome direktyvos 11 straipsnio a punkte.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas įvyks rytoj (liepos 6 d., antradienį).

PIRMININKAVO: Edward McMILLAN-SCOTT
Pirmininko pavaduotojas