Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2010 m. liepos 5 d. - Strasbūras

22. Netipinės sutartys, profesinės veiklos saugumo užtikrinimas, ir naujos socialinio dialogo formos (trumpas pristatymas)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – Pascale Gruny pranešimas Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu dėl netipinių sutarčių, profesinės veiklos saugumo užtikrinimo, darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros ir naujų socialinio dialogo formų (2009/2220(INI)) (A7-0193/2010).

  Pascale Gruny, pranešėja. – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, iš to galima pasimokyti viena – kad neterminuotos sutartys dėl darbo visą darbo dieną turi likti norma.

Visų pirma norėčiau padėkoti visiems kolegoms, padėjusiems rengti šį pranešimą.

Šiandien jaučiuosi nusivylusi, kad nebuvo diskusijų vienu svarbiausiu strategijos „Europa 2020“ klausimu. Daugelis mano kolegų norėjo išdėstyti nuomonę šiuo klausimu, tačiau jiems nebuvo suteikta galimybė tai padaryti. Nepaisant to, primygtinai raginu juos pateikti savo pastabas raštu Parlamento tarnyboms.

Taip pat esu nusivylusi, kad po daugelio pasitarimų ir glaudaus bendradarbiavimo su visomis frakcijomis pasiekus susitarimą, Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas pateikė svarstyti alternatyvią rezoliuciją, beveik identišką mano pranešimui.

Mano frakcija nepritaria dviem nuostatoms, kurias E. Schroedter įrašė į alternatyviąją rezoliuciją ir kurias Komitetas atmetė per balsavimą.

Pirmiausia – dėl šių pasiūlymų pagrindo, susijusio, visų pirma, su „fiktyvia“ savarankiška veikla besiverčiančių asmenų: tiesa ta, kad tai yra reali ir paplitusi problema. Kaip minima pranešime, norėtume geresnės savarankiškai dirbančio asmens apibrėžties, tačiau kartu turime užtikrinti, kad būtų aiškiai apibrėžti kriterijai, pagal kuriuos asmuo nelaikomas savarankiškai dirbančiu, o ne būtų remiamasi vien tik prezumpcija, kad asmuo turi darbuotojo statusą. Žaliųjų frakcijos pasiūlyta apibrėžtis daug neaiškesnė ir niekaip nepagerina Komiteto priimtos formuluotės.

Antra, dėl raginimo parengti direktyvą, kuria būtų užtikrintos vienodos teisės visiems darbuotojams, įskaitant teisę burtis į asociacijas, nepaisant jų darbinio statuso – ne visai suprantu, apie kokias teises kalbama ir kas draudžia samdomiems darbuotojams ar savarankiškai dirbantiems asmenims burtis į sąjungas ar jas kurti. Mano nuomone, nėra prasmės reikalauti tokios direktyvos, nes klausimas nepatenka į Europos institucijų kompetencijos sritį.

Savo pranešime norėjau neterminuotas sutartis dėl darbo visą darbo dieną padaryti norma ir pasmerkti darbuotojų išnaudojimą, kai vietoj įprastų darbo santykių sudaromos netipinės sutartys. Norėčiau jums priminti, kad darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros principas reiškia ne tik lankstumą siekiant prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių, bet ir – o tai dar svarbiau – darbo saugumą, ir kad vieno aspekto negali būti siekiama kito sąskaita.

Europos Sąjunga turi aktyviau investuoti į įgūdžius ir mokymą, siekdama paremti tvarų užimtumą. Nedarbo lygis Europos Sąjungoje vis dar pernelyg aukštas, todėl netipinės sutartys gali atlikti vaidmenį darbo rinkoje.

Pvz., jaunimui netipinėmis sutartimis galima būtų padėti įgyti darbo patirties. Jei netipinėmis sutartimis jaunimui būtų suteikta galimybė ir jiems būtų lengviau įsidarbinti pagal neterminuotas darbo sutartis ir gauti atlyginimą, tuomet aš pritarčiau tokioms sutartims. Tas pats pasakytina ir apie ilgą laiką darbo neturėjusius asmenis – jei netipinės sutartys padėtų jiems grįžti į darbo rinką, aš būčiau už tokias sutartis. Galiausiai, jei netipinėmis sutartimis būtų naudojamasi siekiant sudaryti geresnes sąlygas pereiti nuo vieno darbo prie kito arba nuo vieno darbinio statuso prie kito, tuomet aš irgi pritarčiau tokioms sutartims, nes pagrindinis tikslas – padėti žmonėms išsaugoti darbą.

Taip pat norėčiau pabrėžti, kad socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos atlieka labai svarbų vaidmenį rengiant ir įgyvendinant užimtumo politiką. Raginu visas valstybes nares visapusiškai dalyvauti šiame procese, nes labai dažnai vienos valstybės narės yra aktyvesnės už kitas. Galiausiai, turime užtikrinti, kad būtų padidintas jų pripažinimas tiek socialiniu, tiek instituciniu lygmeniu.

Šiuo pranešimu Europos Parlamentas siunčia aiškų signalą valstybių narių vyriausybėms ir Komisijai. Profesinės veiklos saugumo užtikrinimas – esminis socialinės Europos aspektas. Atėjo eilė veikti Europos Tarybai. Tikiuosi, kad Taryba laikysis savo rezoliucijų dėl užimtumo, priimtų 2010 m. pavasarį.

Europos Sąjunga turi sutelkti dėmesį ir imtis konkrečių priemonių užimtumui mūsų regionuose išsaugoti ir naujoms galimybėms kurti pagal strategiją „Europa 2020“.

  Elisabeth Köstinger (PPE). – (DE) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjai už šį pranešimą, kuriame mėginama spręsti šiuo metu Europos darbo rinkai aktualią problemą: darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros užtikrinimą. Statistika rodo, kad pastaraisiais metais labai išpopuliarėjo darbas ne visą darbo dieną. Tai ne vienintelis įvykęs pokytis – išaugo ir netipinių užimtumo formų taikymas. Turime aptarti ir įvertinti šiuos pokyčius, visų pirma darbuotojų teisių apsaugos kontekste, atsižvelgdami į tai, kad šiuo metu yra pavojus, jog išnyks daug darbo vietų. Be to, šiais netipiniais darbo santykiais dažnai piktnaudžiaujama.

Šis pranešimas nurodo aiškią kryptį, kuria turime eiti, kad galėtume tinkamai reaguoti į šiuos pokyčius. Jame nagrinėjami svarbūs klausimai, įskaitant tvarių darbo vietų kūrimą, švietimo ir mokymo skatinimą, lygių galimybių moterims ir vyrams rėmimą. Turime pabrėžti darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros naudą ir toliau plėtoti šią sritį.

  Sergio Gaetano Cofferati (S&D). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti poniai P. Gruny už puikų darbą ir didžiulį dėmesį, kurį ji parodė kitoms politinėms kultūroms, atsižvelgdama į jų padėtį.

Ne visada taip yra, bet kai yra, reikia apie tai kalbėti. Kai kurie šiame dokumente išdėstyti teiginiai, kurie čia ne kartą buvo minėti, yra labai svarbūs, pvz., tai, kad sutartys dėl nuolatinio darbo turėtų būti laikomos norma ir kad bet kokiu atveju visiems, dirbantiems pagal laikiną darbo sutartį – ar jų pačių valia, ar ne, – turi būti suteikiamos tokios pačios teisės, kaip ir kitiems, nes tikslas – siekti didesnės standartizacijos ir saugumo.

Tačiau tai, ką jūs teigiate dėl socialinio dialogo, taip pat yra labai svarbu: labai svarbu pripažinti ir verslo, ir darbuotojų atstovavimo vertę. Kolektyvinis atstovavimas, kaip ir kolektyvinės derybos, padidina santykių geranoriškumą ir glaudumą.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL). – (PT) Pone pirmininke, dėl primygtinio raginimo užtikrinti lankstumą ir vadinamąją darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą paplito nesaugaus ir netipinio užimtumo formos. Nuo tada, kai pradėta skatinti didinti lankstumą ir darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą darbo vietoje, užuot buvusios išimtimis, šios formos tapo norma įdarbinant moteris ir jaunus žmones.

Tokia padėtis, kurią dar labiau blogina augantis nedarbas, yra viena iš matomų dabartinės kapitalizmo krizės pusių; tai ji daugiausia kalta dėl to, kad vis daugiau dirbančių žmonių klimpsta į skurdą, nes jų atlyginimai per maži, kad jie galėtų normaliai gyventi.

2008 m. pabaigoje Europoje Sąjungoje tokių žmonių jau buvo 19 milijonų. Šiandien, išaugus nedarbui, skurde gyvenančių žmonių, nepaisant to, kad jie turi darbą, neabejotinai yra dar daugiau.

Todėl reikia lūžio neoliberaliojoje politikoje, dėl kurios sumažėjo darbo teisės, taip pat keisti darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros principą, kuris visada nepaiso saugumo. Laikas pradėti gerbti orumą tų, kurie dirba ir kuria gerovę.

  Oreste Rossi (EFD). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau pritarti prieš tai kalbėjusiai kolegei. Ji visiškai teisi: tiesa tai, kad dėl pernelyg mažų atlyginimų necirkuliuoja pinigai. Skurdas reiškia mažėjančią pinigų apyvartą ir didėjančias problemas.

Darbas pagal netipines darbo sutartis populiarėja ir jei ši darbo forma bus efektyviai taikoma, ji gali tapti naudinga priemone išeiti iš dabartinės ekonomikos ir socialinės krizės. Tačiau norint pasiekti šio tikslo, netipinės sutartys turi tenkinti tam tikras sąlygas. Lankstumas turi būti derinamas su saugumu, kad būtų išvengta situacijų, kai nekvalifikuoti darbuotojai dirba nekvalifikuotą darbą už mažą atlyginimą.

Darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros klausimas susijęs su darbuotojų mokymu visą darbinį gyvenimą, t. y. mokymu, kuris laikomas profesinio aktyvumo ir socialinės integracijos garantu. Taikant netipines darbo formas, svarbu užtikrinti didesnę apsaugą, jei norime sumažinti juodąją darbo rinką ir užtikrinti geresnes sąlygas moterims ir jaunimui.

  Maroš Šefčovič, Komisijos pirmininko pavaduotojas. – Pone pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjai P. Gruny už pranešimą. Manau, kad pranešimas pasirodė pačiu laiku, nes matau, kad jis labai aktualus ir tampriai susijęs su kitu, prieš tai ką tik aptartu pranešimu.

Klausimai, kuriuos pranešėja nagrinėja pranešime, yra labai aktualūs, nes netipinės darbo sutarys, darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyra ir socialinis dialogas yra labai svarbūs darbo rinkoje kuriant naujas ir geresnes sąlygas. Pritariu pagrindiniams pranešime išdėstytiems teiginiams ir su džiaugsmu pabrėžiu, kad jie atitinka Komisijos požiūrį ir naująją strategiją „Europa 2020“.

Džiugu, kad Parlamentas tvirtai remia teisingą, suderintą darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros principų įgyvendinimą. Taip pat pritariu, kad reikia keisti mūsų požiūrį į darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą atsižvelgiant į dabartinę krizę. Nors bendri principai ir keturios darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros sudedamosios dalys išlieka aktualios, reikia toliau tobulinti jų turinį, atsižvelgiant į naujas aplinkybes, iškilusias per šią ekonomikos krizę – turiu galvoje didesnį užimtumą, biudžetinius suvaržymus, naujų užimtumo formų kūrimą, greitesnius ir sudėtingesnius perėjimus ir didesnę darbo ieškančių žmonių įvairovę.

Taip pat manau, kad visais lygmenimis – Europos, nacionaliniu, vietos ir – labai svarbu – įmonės lygmeniu, turi būti stiprinamas socialinis dialogas darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros klausimu. Tai būtina sąlyga darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrai sėkmingai užtikrinti. Komisija parems strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimą, vykdydama ir įvairias pavyzdines iniciatyvas. Ką tik vieną tokią iniciatyvą minėjau, tačiau bus ir kitų, kuriomis bus siekiama ugdyti naujus įgūdžius ir kurti naujas darbo vietas pagal tai, kokie ateityje bus darbo rinkos reikalavimai jaunosioms kartoms.

Komisijos pasiūlymu, kuris turėtų būti priimtas lapkričio mėn., bus siekiama sudaryti sąlygas Europos darbo rinkai modernizuoti, siekiant didinti užimtumą ir užtikrinti mūsų socialinių modelių tvarumą. Jame bus sprendžiama ir daugelis P. Gruny pranešime išdėstytų klausimų, įskaitant darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros ir socialinio dialogo klausimus. Todėl esu labai dėkingas už šį Parlamento indėlį.

Ponia P. Gruny, garbūs Europos Parlamento nariai, aš asmeniškai ir visa Komisija esame pasirengę tęsti diskusijas su jumis šiais klausimais.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj, antradienį, liepos 6 d., 12:00 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. – (IT) Tokiu metu, kaip šis, kai dėl krizės prastėja rodikliai ir Europoje drastiškai auga jaunimo nedarbas, jaunų žmonių ir darbo rinkos tarpusavio santykis yra labai svarbus ir neišvengiamas klausimas, nes piliečiai ir – svarbiausia – jaunimas nekantriai laukia konkrečių priemonių. Norint pasiekti šviesą – rekordiškai mažą nedarbą – tunelio gale, reikia sustiprinti verslo ir mokymo tarpusavio ryšį ir visų pirma sudaryti geresnes sąlygas įgūdžiams ir patirčiai perduoti. Iki informacinės visuomenės revoliucijos žinios ir informacija daugiausia buvo gaunama mokykloje. Šiandien skaičiai rodo, kad tik dalis žinių įgyjama mokykloje, o didžiausią vaidmenį atlieka įvarialypė įranga ir mokymasis internetu. Todėl manau, kad palaikant ryšį su vietos sektoriais gali būti sukurta unikali proga mokytis, jei galvosime apie mažąsias ir vidutines įmones ir vietos amatų pramonę kaip apie galimą stažuočių ir praktikos šaltinį, kurį galima panaudoti kokybiškai patirčiai perduoti ir skleisti.

  Erminia Mazzoni (PPE), raštu. – (IT) Įvairiose rezoliucijose ir sprendimuose dėl užimtumo, kurių ES Parlamentas ir Taryba daug priėmė per pastaruosius trejus metus, nurodytos priemonės, kurių reikėtų imtis norint, kad augtų užimtumas, didėtų lankstumas ir saugumas, mažėtų nedeklaruojamas darbas ir intensyvėtų socialinis dialogas. Tačiau visas šis teisėkūros darbas nepadėjo pasiekti Lisabonos tikslų, o netipinės darbo formos, kuriomis buvo siekiama palengvinti patekimą į darbo rinką ir sumažinti jos nelankstumą, iš esmės mutavo į priemonę pasinaudoti socialiniais trūkumais. Silpniausioms visuomenės grupėms – moterims, jaunimui, vyresnio amžiaus žmonėms, neišsilavinusiems žmonėms ir žmonėms iš mažiau išsivysčiusių šalių – tenka taikstytis su daugiau nesaugiomis negu lanksčiomis darbo sąlygomis. Komisijos pasiūlymas pasirodė pasaulio ekonomikai sudėtingu metu, tad gali dar labiau pagilinti nedarbo problemą. Būtina imtis ryžtingų socialinės sanglaudos politikos – Europos vienybės pagrindo – skatinimo priemonių Europos lygmeniu, jei norime pašalinti kliūtis lyčių lygybei ir įveikti geografinius atotrūkius. ES daugiau investuojant į mokymą, taisyklių supaprastinimą ir saugumą, valstybės narės taip pat turi daugiau į tai investuoti. Darbas vėl turi būti laikomas vertybe.

  Sirpa Pietikäinen (PPE), raštu. – (FI) Pagrindinės šio pranešimo temos – europinio darbo rinkos modelio išsaugojimas ir tobulinimas, neterminuotos darbo sutartys ir trišalė sistema, netipinio ir šešėlinio darbo problemos sprendimas – yra verti dėmesio tikslai. Dabartinėmis aplinkybėmis, kai darbo pasaulis sparčiai kinta, netipinės darbo sutartys gali, deja, tapti tipinėmis.

Labai svarbu nedelsiant išsiaiškinti, kas vyksta grandinėje „darbuotojas–verslininkas“. Nuleidus kartelę verslumui, svarbu pasirūpinti, kad darbuotojai nebūtų samdomi, jų neįdarbinant, kaip virtualūs verslininkai, kuriems nesuteikiamos tokios pačios socialinio draudimo garantijos ir apsauga nuo atleidimo kaip tikriesiems darbuotojams. Pastaruoju metu drastiškai padaugėjo netipinių sutarčių, ypač su jauniausiais ir vyriausiais darbuotojais bei moterimis. Tai rodo neraminančią tendenciją, kad šioms grupėms pirmoms tenka būti lanksčioms kalbant apie jų darbo sąlygas ar netgi darbo vietas.

Įvairios ES institucijos labai daug diskutuoja apie netipinių sutarčių keliamas problemas. Be visų tų kalbų, pranešimą ir bendrų taisyklių, Europos Sąjungos valstybės narės privalo rodyti pavyzdį. Jos turėtų laikytis pozicijos, kad nereikia be reikalo skatinti kurti arba stengtis išsaugoti netipinių sutarčių sistemą savo pačių viešuosiuose sektoriuose.