Diskusijos

Pirmadienis, 2010 m. liepos 5 d. - Strasbūras

23. Komisijos žalioji knyga dėl biologinių atliekų tvarkymo Europos Sąjungoje (trumpas pristatymas)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – José Manuel Fernandeso pranešimas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto vardu dėl Komisijos žaliosios knygos dėl biologinių atliekų tvarkymo Europos Sąjungoje (2009/2153(INI)) (A7-0203/2010).

  José Manuel Fernandes, pranešėjas. – (PT) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau pasveikinti ir padėkoti visiems, dirbusiems su šiuo pranešimu, kuriam Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nariai pritarė didžiąja balsų dauguma: 55 balsai už, 3 prieš ir 0 susilaikiusių. Esu dėkingas už darbą ir dalyvavimą, dėl kurio šis pranešimas išvydo šviesą.

Biologinės atliekos sudaro apie 30 proc. visų kietųjų miesto atliekų. Kasmet jų susidaro per 100 000 tonų. Negalime pamiršti, kad dėl atliekų susidaro daugiau kaip 109 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tai trečias pagal dydį šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis po energetikos, pramonės ir žemės ūkio sektorių.

Biologinės atliekos turėtų būti vertinamos kaip galimas išteklius. Turėtų būti išnaudotos visos biologinių atliekų teikiamos galimybės. Deja, kol kas didelė dalis šių atliekų patenka į sąvartynus, o tai reiškia sąnaudas aplinkosaugai.

Teisės aktai šiuo klausimu nėra nuoseklūs. Yra daugybė įvairių teisės aktų, kuriuos reikia suderinti ir parengti vieną teisės aktą, kuris užtikrintų aiškumą – kitokį aiškumą – ir taisyklių paprastumą. Būtent todėl siūlome priimti atskirą direktyvą, kuri užtikrintų aiškumą ir teisinį saugumą viešiems ir privatiems investuotojams ir kurioje būtų atsižvelgiama į vietos specifiką bei laikomasi subsidiarumo principo.

Tokia direktyva labai svarbi. Šiame pranešime palaikome atliekų hierarchiją ir, kas ne mažiau svarbu, prevenciją, į kurią turi būti žiūrima plačiai.

Geriausios atliekos − tos, kurios niekada netaps atliekomis. Būtent dėl šios priežasties visuomenė norėtų, kad, pvz., į sodus, kuriuose daug žalumos arba kuriems reikia daug priežiūros ir kuriuose susidaro daug atliekų, būtų žiūrima kitaip, siekiant, kad tiek atliekų nesusidarytų. Tas pats pasakytina ir apie maisto pramonę, kur pakuotės su maistu išmetamos kaip atliekos vien todėl, kad baigėsi galiojimo laikas.

Didinti visuomenės sąmoningumą ir ugdyti visuomenę, kuri perdirba atliekas, labai svarbu didinant užimtumą. Perdirbant 10 000 tonų atliekų galima būtų sukurti 250 darbo vietų, o tam pačiam kiekiui išvežti į sąvartynus užtenka 10 darbo vietų.

Atliekos atlieka svarbų vaidmenį kovojant su klimato kaita. Svarbu kovoti su dirvožemio blogėjimu – tai galima daryti iš atliekų gaminant aukštos kokybės kompostą – mes palaikome tokio komposto reglamentavimą Europos Sąjungoje, taip pat gaminant bioenergiją.

Mes už tai, kad priemonės atitiktų tikslą. Pvz., siekiant paskatinti inovacijas skatinami komposto moksliniai tyrimai. Galiausiai, mes už tvaraus, protingo ir visapusiško vystymosi strategiją iki 2020 m.

Šiame pranešime keliami dideli, bet realūs tikslai, nes mes norime, pvz., kad atliekų rūšiavimas būtų privalomas, jei tik tai įmanoma žiūrint iš vietos, ekonomikos ir aplinkosaugos perspektyvų. Todėl pavartojau frazę „mes už didelius, bet realius tikslus“.

  Jarosław Kalinowski (PPE). – (PL) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti už šį pranešimą ir kartu pasakyti, kad biologinės atliekos neturėtų būti laikomos problema ar kažkuo, kas teršia aplinką ir turi neigiamos reikšmės ekonomikai.

Šiuose šalutiniuose produktuose, tinkamai juos panaudojus, slypi didžiulės galimybės. Tinkamai tvarkydami biologines atliekas galėtume gaminti atsinaujinančiąją energiją ir taip prisidėtume prie ekonomikos augimo, tinkamai valdomais perdirbimo procesais sumažintume klimato kaitą ir padėtume sustabdyti dirvožemio blogėjimą, nes iš biologinių atliekų galima gaminti aukštos kokybės kompostą. Žinoma, norint sukurti tinkamą infrastruktūrą šiam tikslui ir paskatinti versloves vykdyti mokslinius tyrimus ir diegti naujoves, reikia finansinių išteklių. Tačiau tokios išlaidos padėtų ateityje sustiprinti ekonomiką ir pagerinti piliečių gyvenimo kokybę, tad surizikuoti verta.

  Seán Kelly (PPE). – Pone pirmininke, norėčiau pagirti poną J. M. Fernandesą už šį pranešimą. Pranešimas parengtas pačiu laiku, nes visoje Europos Sąjungoje plačioji visuomenė rimtai ėmė galvoti apie tai, kas gresia mūsų pasauliui, apie klimato kaitos padarinius ir ypač apie tai, kaip kiekvienas atskirai galėtų prisidėti sprendžiant šias problemas. Prireikė nemažai laiko, kol žmonės pradėjo tai įsisamoninti, tačiau rezultatus jau galime matyti mokyklose: mano šalyje vis daugiau mokyklų gauna „žalią vėliavą“ – apdovanojimą už aplinkosaugos standartų laikymąsi. Šios idėjos perduodamos tėvams ir aplinkai, tad dabar visiems daug labiau rūpi, kaip tvarkytis su šiais klausimais – atliekų perdirbimu ir taip toliau. Tą patį galima matyti ir žemės ūkyje: pvz., ūkininkai suvokia, kad per daug trąšų kenkia, todėl naudoja jų mažiau. Manau, atėjo laikas eiti toliau ir padėti žmonėms prisidėti populiarinant anaerobinius pūdytuvus ir taip toliau, ir, kaip prieš tai kalbėjusieji sakė, kuriant naujas darbo vietas naujajai ekonomikai.

  Csaba Sándor Tabajdi (S&D). – (HU) Norėčiau pasveikinti pranešėją J. M. Fernandesą už 2007 m. parengtą pranešimą dėl biodujų. Biologinės atliekos − natūralus žemės ūkio produktų gamybos ir miškotvarkos šalutinis produktas. Todėl nepritariu pranešėjui, nes mėšlas − organinis gyvulininkystės elementas. Prašau M. Šefčovičiaus patvirtinti, ko Parlamentas prašė 2007 m., o būtent – kad Komisija skirtų išteklių biodujoms gaminti. Tai būtų labai svarbu. Ne mažiau, o gal net ir labiau svarbus yra mano kolegos EP nario J. Kalinowskio minėtas kompostavimas. J. M. Fernandeso pranešime teigiama, kad Europos Komisija turėtų skirti finansavimą biologinėms atliekoms kompostuoti. Kaip minėta anksčiau, tai būtų labai svarbu dėl priežasčių, susijusių su žemės ūkiu ir aplinkos apsauga, ir ne mažiau svarbu − pripažinti, kad naujosios valstybės narės turi didelių sunkumų biodujų ir kompostavimo klausimais. Prašau atsižvelgti į kiekvienos valstybės narės specifiką.

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D). – (PL) Pone pirmininke, aš taip pat norėčiau pasveikinti pranešėją ir atkreipti dėmesį į kelis visai Europos Sąjungai svarbius aspektus. Kol kas dar neišsprendėme atliekų rūšiavimo problemos ir nors kai kurios savivaldybės jau sėkmingai tvarkosi šioje srityje, daug regionų – ir ne tik Lenkijoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje – vis dar labai atsilieka. Be tinkamo rūšiavimo neįmanoma gerai panaudoti biologinių atliekų, o šioje srityje, kaip jau buvo minėta, esama daug galimybių.

Čia iš esmės mąstau apie biodujų jėgaines. Tokius projektus neabejotinai reikėtų plėtoti visoje Europos Sąjungoje ir finansiškai juos remti regiono lygmeniu, taip pat remti biodujų jėgaines vietos lygmeniu, nes gaminti energiją ir paskirstyti ją tiesiai iš jėgainės yra daug ekonomiškiau negu iš kitų vietų.

  Sonia Alfano (ALDE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pranešėjas, rengdamas šį pranešimą, neabejotinai atliko didžiulį darbą ir norėčiau jį už tai pagirti. Labai teigiamai vertinu vieną iš pirmųjų aiškinamosios dalies sakinių – norėčiau jį pacituoti: „... atliekų tvarkymo politikos strateginis uždavinys turėtų būti paversti ES atliekas perdirbančia visuomene“.

Tačiau čia aptinku ir keletą prieštaravimų. Pvz., tai, kad atskiras atliekų surinkimas privalomas tik tada, kai tai naudinga aplinkos apsaugos ir ekonominiu požiūriu. Kitaip sakant, valstybių narių investicijos šioje srityje nebūtų diskusijų objektas, net jei jos prieštarautų Europos gairėms.

Šitaip Europos Sąjungai neliktų nieko kito, tik atlikti patarėjos vaidmenį, kaip jau buvo su pagrindų direktyva dėl atliekų. Be to, mes pamirštame, kad, vadovaujantis subsidiarumo principu, kuriuo Europos institucijos pernelyg dažnai dangstosi, mūsų pareiga – ambicingai ir ryžtingai spręsti atliekų problemą. Nustatykime atskiro atliekų surinkimo tikslus ir numatykime jų įgyvendinimą. Pasinaudokime geriausiais pavyzdžiais, kaip, pvz., kai kuriose JAV dalyse taikoma „jokių atliekų“ politika, ir padarykime juos privalomus visoms valstybėms narėms.

  Julie Girling (ECR). – Pone pirmininke, aš taip pat norėčiau pasveikinti. M. Fernandesą. Jo pranešime randame išsamią visų su biologinėmis atliekomis susijusių klausimų – sąvartynų, energetikos išteklių netekimo, komposto kokybės kontrolės svarbos – apžvalgą. Viskas čia aprašyta.

Bet apgailestaudama turiu pasakyti, kad vienu klausimu nepritariu. Pranešėjui nepritariu, kai jis rašo apie privalomą – tai reiškia priverstinį – atskirą atliekų surinkimą visoje Europoje. Šiai nuostatai nepritariu remdamasi subsidiarumo principu, o ypač dėl to, kad pranešėjas mato tik šį vieną metodą, nors daug kur jau taikomos geresnės aukštosios technologijos – autoklavai ir pan. Kitaip sakant, šis metodas sensta ir pasens nespėjus mums jo įdiegti, o tai europinį reguliavimą iš tikrųjų nušviečia blogiausia šviesa. Nepritariu neapgalvotam raginimui daugiau reguliuoti užuot skatinus, ir raginu Komisiją laikytis savo pozicijos ir priešintis raginimui įvesti prievartą.

  Piotr Borys (PPE). – (PL) Pone pirmininke, labai ačiū už suteiktą žodį. Norėčiau padėkoti J. M. Fernandesui už pranešimą, kuriame išdėstyti biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo būdai. Norėčiau pasakyti, kad 30 proc. tokių atliekų gali būti panaudota kompostui gaminti. Žinoma, svarbiausia – įdiegti perdirbimo sistemą. Deja, Vidurio ir Rytų Europos šalyse šią sritį reglamentuojančios direktyvos nebuvo veiksmingai įgyvendinamos. Turime gerinti perdirbimą, įskaitant kompostavimą, nes tai − geriausias ir natūraliausias šių atliekų tvarkymo būdas.

Tačiau vertėtų pažvelgti ir į atliekų panaudojimo energijos gavybai klausimą. Čia norėčiau kaip pavyzdį paminėti Daniją, kuri atsinaujinančiosios energijos srityje geriausiai panaudoja biodujų jėgaines. Ji rodo pavyzdį visai Europai, kaip galėtume tokiu plačiu mastu panaudoti atsinaujinančiąją energiją. Būsimoje finansinėje darbotvarkėje – strategijoje „Europa 2020“ – vertėtų numatyti išteklių panašiems pokyčiams valstybėse narėse įgyvendinti.

  Maroš Šefčovič, Komisijos pirmininko pavaduotojas. – Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjui J. M. Fernandesui už pranešimą dėl biologinių atliekų. Taip pat norėčiau padėkoti komiteto nariams už jų vertingą indėlį šiuo labai svarbiu klausimu.

Kaip žinote, gegužės 18 d. Komisija priėmė komunikatą dėl tolesnių Europos Sąjungos biologinių atliekų tvarkymo veiksmų. Prie šio komunikato pridėtas priedas su išsamia priemonių, kurių būtų galima imtis norint patobulinti biologinių atliekų tvarkymą visoje ES ir kiekvienoje valstybėje narėje atskirai, technine analize. Rengdami šį komunikatą, mūsų departamentai labai įdėmiai sekė Europos Parlamente vykusias diskusijas dėl biologinių atliekų. Mane labai džiugina tai, kad mes padarėme tokias pačias bendras išvadas: kad vis dar yra ką tobulinti biologinių atliekų tvarkymo ES srityje ir kad šią sritį patobulinus pagerėtų ekonominiai ir aplinkos apsaugos rezultatai. Taip pat pritariu, kad sėkmę garantuotų geresnis esamų teisės aktų, visų pirma Sąvartynų direktyvos, vykdymas. Tačiau būtinos tolesnės analizės subsidiarumo pagrindu, nes optimali biologinių atliekų politika kiekvienoje šalyje ar netgi kiekviename regione gali būti vis kitokia.

Pagrindinis skirtumas tarp Komisijos ir pranešėjo siūlomų variantų susijęs su galimos biologinių atliekų direktyvos klausimu. Komisija laikosi nuomonės, kad atskira direktyva duotų mažai naudos. Biologinių atliekų tvarkymą galima tobulinti remiantis galiojančiais ir jau numatytais priimti teisės aktais. Todėl Komisija planuoja inicijuoti keletą veiksmų, skirtų biologinių atliekų tvarkymui patobulinti, tarp kurių būtų šie: nustatyti kriterijus aukštos kokybės komposto gamybai taikant Pagrindų direktyvoje dėl atliekų numatytą procedūrą, pagal kurią nustatoma, nuo kada atliekos nebelaikomos atliekomis; per Nuotekų dumblo direktyvos persvarstymą ištirti, ar verta nustatyti minimalius biologinių atliekų naudojimo žemės ūkyje standartus; ne vėliau kaip iki 2014 m. atliekant Pagrindų direktyvoje dėl atliekų nustatytų siektinų perdirbimo rodiklių persvarstymą išnagrinėti galimybę įvesti atskiro atliekų surinkimo ir biologinių atliekų perdirbimo siektinus rodiklius.

Tikiu, kad per Komisijos siūlomų priemonių paketą galime įvykdyti pagrindinius Parlamento prašymo aspektus ir todėl esu dėkingas, kad esate pasirengę toliau bendradarbiauti šiuo svarbiu ir sunkiu klausimu.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj, antradienį, liepos 6 d., 12:00 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Pavel Poc (S&D), raštu. – (CS) Europos Sąjungoje kasmet susidaro nuo 118 iki 138 tonų biologinių atliekų, iš kurių 88 tonos − biologiškai skaidžios miestų atliekos. Iki 40 proc. biologinių atliekų išvežama į sąvartynus Tokia praktika kelia didžiulį požeminio vandens ir dirvožemio taršos pavojų bei didina išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Be to, iš verslo ir gamtos ciklo negrąžinamai atimami biologinių medžiagų šaltiniai, nors juos būtų galima panaudoti aukštos kokybės kompostui gaminti bei dirvožemio našumui ir jo gebėjimui sulaikyti vandenį didinti. Kadangi žemės ūkiui labai reikia komposto, Komisija turėtų paspausti Europos Tarybą tęsti sustabdytą darbą dėl pagrindų direktyvos dėl dirvožemio. Pagrindinis trūkumas biologinių atliekų tvarkymo srityje – skirtingas esamų teisės aktų įgyvendinimas valstybėse narėse. Todėl sveikinu ir visiškai pritariu raginimui, kad Komisija iki 2010 m. pabaigos parengtų pasiūlymą dėl atskiros direktyvos dėl biologinių atliekų tvarkymo. Komisijos pozicija šiuo klausimu turi pasikeisti – turi parodyti iniciatyvą ir kelti daug didesnius tikslus, nei anksčiau. Taip pat manau, kad labai svarbu stiprinti švietimą atliekų tvarkymo klausimais. Geriausias ir būtiniausias būdas paremti perdirbimą ir užkirsti kelią atliekų susidarymui – tai pasirūpinti, kad pačiai visuomenei kiltų toks poreikis. Pats tiesiausias kelias tam pasiekti – šviesti jaunimą ir kaip vieną iš mūsų socialinių standartų įdiegti tvarų atliekų tvarkymą.

  Daciana Octavia Sârbu (S&D), raštu. – Veiksmingas biologinių atliekų tvarkymas gali duoti daug naudos aplinkosaugos požiūriu, pvz., pagerėtų dirvožemio kokybė, būtų gaminama atsinaujinančioji energija – biodujos. Todėl pritariu priemonėms, kuriomis bus padidintas ir pagerintas biologinių atliekų surinkimas ir apdorojimas. Tačiau svarbiausia bus tai, ar surinkimo sistemos bus privalomos ir kaip bus skaičiuojami surinkimo rodikliai. Rumunijoje daugelis mažų namų ūkių jau perdirba biologines atliekas, tačiau jų rezultatai į oficialius surinkimo sistemos rodiklius neįskaičiuojami, nes šios atliekos nepatenka į oficialų atliekų srautą. Todėl bet kokia būsima direktyva ir siektini biologinių atliekų surinkimo rodikliai turi būti pakankamai lankstūs, kad būtų galima atsižvelgti į valstybių ir regionų skirtumus.