Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2010 m. liepos 5 d. - Strasbūras

24. Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija ir makroregionų vaidmuo būsimojoje sanglaudos politikoje (trumpas pristatymas)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas - Wojciecho Michało Olejniczako pranešimas Regioninės plėtros komiteto vardu dėl Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos ir makroregionų vaidmens būsimoje sanglaudos politikoje (2009/2230(INI)) (A7-0202/2010)).

  Wojciech Michał Olejniczak, pranešėjas. – (PL) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti šešėliniams pranešėjams už vaisingą bendradarbiavimą – jie padėjo parengti dokumentą, labai reikšmingą įvairiose Europos sąjungos veiklos srityse. Pranešime dėl Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos ir makroregionų vaidmens būsimoje sanglaudos politikoje pabrėžiama regioninio bendradarbiavimo svarba įgyvendinant priemones įvairiose politikos srityse, įskaitant transporto, žuvininkystės, energetikos ir žemės ūkio politiką bei mokslinius tyrimus. Reali galimybė įgyvendinti šį plataus užmojo planą atsirado 2004 m., kai Baltijos valstybių skaičius Europos Sąjungos struktūrose padidėjo iki aštuonių iš devynių.

Makroregionų bendradarbiavimo prioritetai – transporto politika ir aplinkos apsauga. Šias sritis sieja būtinybė mažinti infrastruktūros standartų skirtingumus, taip pat tai, kad jos puikiai iliustruoja valstybių narių priklausomybės struktūrą, būdingą šiam požiūriui. Jokios Baltijos regione vykdomos kovos su tarša ir ekosistemos teršimu priemonės nebus veiksmingos, jei visos Baltijos jūrą supančios šalys nesiims kompleksiškų veiksmų.

Antra, per makroregionų bendradarbiavimą neabejotinai sukuriamos inovacijoms palankios sąlygos arba prisidedama prie jų susidarymo. Panaudodami didžiulį intelektualinį gyventojų potencialą galime padidinti viso makroregiono ekonomikos konkurencingumą. O tai savo ruožtu turėtų didžiulės reikšmės visos Europos Sąjungos vystymuisi, kuriam nepaneigiamos strateginės svarbos turi tvirtesnė pozicija ir stabilesnė ekonominė padėtis.

Trečia, turime nepamiršti socialinių uždavinių. Labai svarbu sudaryti sąlygas piliečiams kurtis gerovę ir į projektus įtraukti kultūrinius, edukacinius ir turizmo elementus. Be to, pagalba kuriant pilietinę visuomenę, kuri yra demokratinės politinės sistemos pagrindas, taip pat padėtų sustiprinti integracijos procesą. Tačiau apie tokius pokyčius negali būti nė kalbos, kol nepagerės bendras žmonių gyvenimo lygis. Todėl būtina nuolat ir aktyviai remti naujų darbo vietų kūrimą.

Europos Sąjungos strategija novatoriško ir bandomojo Baltijos jūros makroregiono atžvilgiu šiuo metu − svarbus išeities taškas diskusijose dėl būsimos sanglaudos politikos po 2013 m. Šiuo metu pagal šią strategiją vykdomi projektai remiami sanglaudos politikos lėšomis. Tačiau atsižvelgiant į jų daugiasektoriškumą, šiandienos diskusijose turėtume sutelkti dėmesį į poreikį artimoje ateityje nustatyti konkrečius metodus ir šaltinius, taip pat tinkamą makroregioninių strategijų finansavimo metodą, taikytiną per būsimą programavimo laikotarpį.

Atsižvelgiant į šių strategijų ateitį, su didele viltimi laukiame Europos Komisijos plano sukurti geriausios praktikos duomenų bazę, per kurią būtų galima akylai stebėti jau vykdomas priemones, kad jas būtų galima panaudoti kaip pavyzdį kitoms strategijoms. Suvokdami, kad pagal Baltijos ir kitų makroregionų projektų strategiją reikia vykdyti pačias veiksmingiausias programas, raginame Komisiją parengti priemones tam, kas iki šiolei pasiekta, išsaugoti, ir nustatyti tam objektyvius kriterijus. Šios strategijos vidurio laikotarpio persvarstymas galėtų būti atskaitos taškas kitoms panašioms iniciatyvoms.

Taip pat turime atminti, kad reikia atsakymų į svarbiausius šiuo požiūriu klausimus: ar šios strategijos turėtų būti įgyvendinamos kaip sanglaudos politikos dalis ir kaip jas reikėtų finansuoti, kad Europos Sąjungos lėšos būtų veiksmingai naudojamos? Man labai džiugu matyti, kad makroregionų idėja plėtojama. Jie visi turi galimybę tarpvalstybiniu mastu sutelkti dėmesį į klausimus, svarbius teritorinės sanglaudos požiūriu, kitaip sakant, kuriais įgyvendinama nuo pat Europos Sąjungos gyvavimo pradžios puoselėjama integracijos idėja. Be to, sukūrus tų pačių tikslų vienijamus funkcinius regionus atsiranda galimybė padidinti regioninės politikos veiksmingumą.

Ponios ir ponai, Baltijos jūros regionas gali būti pavyzdžiu, skatinančiu pradėti dirbti kitų makroregionų klausimais, ir daug geresnės integracijos įrodymas.

  Seán Kelly (PPE). – (GA) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pasakyti, kad pritariu šiai Baltijos jūrą supančių šalių tarpusavio strategijai. Visų pirma, ji nesukelia jokių problemų nei kitoms šalims, nei pačiai Europos Sąjungai.

Ji paremta trimis „nuliais“, kurie yra labai svarbūs. Pirmas „nulis“ – nenumatoma jokio papildomo finansavimo, antras – nenustatomas joks naujas teisinis pagrindas, ir trečias – nekuriamos jokios naujos institucijos. Kaip sakė pranešėjas, šalys vienijasi, kad kartu spręstų bendras problemas, pvz., aplinkosaugos, socialines ir ekonomines. Todėl iš to gali išeiti daug gero ir tai gali būti pavyzdys kitoms makroregioninėms strategijoms ateityje.

Spėjau baigti nesugaišęs nė minutės.

  Artur Zasada (PPE). – (PL) Pone pirmininke, esu įsitikinęs, kad Europos Sąjungos strategija Baltijos jūros regiono atžvilgiu prisidės prie tvaraus šio regiono vystymosi. Tačiau būtina užtikrinti, kad šis dokumentas būtų reguliariai atnaujinamas ir nuosekliai įgyvendinamas.

Mano nuomone, vienas iš didžiausių iššūkių Baltijos jūros regionui − sukurti veiksmingą jūrų, sausumos ir vidaus vandenų transporto tinklą. Todėl džiaugiuosi, kad galutinėje dokumento versijoje įtrauktas mano siūlytas pakeitimas, kuriuo pabrėžiama Vidurio Europos transporto koridoriaus svarba. Manau, kad šis koridorius – trumpiausias Skandinaviją su Adrijos jūra jungiantis kelias – yra be galo svarbus visam Baltijos jūros regionui. Jis sustiprins insfrastruktūrą ir socialinius miestų ir regionų ryšius bei prisidės prie jų gerovės augimo. Kadangi tai ne tik ekonominis, bet ir politinis, kultūrinis bei istorinis projektas, jis nusipelno didžiulio dėmesio.

  Piotr Borys (PPE). – (PL) Pone pirmininke, norėčiau pasveikinti W. M. Olejniczaką už nuostabų pranešimą. Kaip žinome, šiandien sanglaudos politikai iškilo naujas iššūkis. Neginčijama tiesa ta, kad makroregioninė politika susijusi su mūsų strategija tokių regionų kaip Baltijos ir Viduržemio jūrų regionai atžvilgiu.

Norėčiau pabrėžti vieną pono A. Zasados minėtą dalyką. Šiandien du sanglauda suinteresuoti regionai – Baltijos ir Viduržemio jūrų – turi būti rišliai sujungti tarpvalstybiniu transporto koridoriumi. Tam turi būti skiriama tiek išteklių, kiek įmanoma, ir jie turi būti skirti pagal naują finansavimo mechanizmą, kad šie du augimo centrai būtų veiksmingai sujungti vienas su kitu. Norėčiau paminėti, kad šiandien tebevyksta konsultacijos dėl TNT tinklo. Šiuo tinklu būtų integruotas geležinkelių, kelių ir vandens transportas. Šių dviejų regionų sujungimo klausimas būtų pagrindinis veiksnys suderinant makroekonominę politiką Baltijos ir Viduržemio jūrų regionų vystymuisi.

  Olga Sehnalová (S&D). – (CS) Per neseniai vykusį Transporto ir turizmo komiteto narių vizitą Latvijoje ir Estijoje, Baltijos šalis su kaimyninėmis šalimis jungiančių transporto jungčių klausimas visiškai deramai buvo svarbiausia diskusijų tema. Kalbama ne tik apie tiesiogines jungtis su rytais, kur susidaro spūstys (geriausias pavyzdys – Estija, kur, norint kirsti sieną per Europos Sąjungos sienos kirtimo punktą Narvoje, eilės tenka laukti kelias paras), bet ir apie jungtis su dar tolesniais Europos regionais ir šios jungtys yra ne mažiau svarbios. Žiūrint iš šios pozicijos, vadinamasis Baltijos-Adrijos koridorius, jungiantis Baltijos jūrą su pietų Europa, neabejotinai būtų naudingas. Visi šie regionai ir vietos valdžios institucijos tam vienbalsiai pritaria, nes jis turėtų teigiamos reikšmės toli nuo Baltijos jūros makroregiono sienų esančių teritorijų ekonominiam vystymuisi.

  Csaba Sándor Tabajdi (S&D). – (HU) Sveikinu W. M .Olejniczaką už pranešimą, nes Baltijos jūros strategija – pirmoji Europos Sąjungos makroregioninė strategija. Tie iš mūsų, kurie norėtų parengti Dunojaus makroregiono strategiją, galėtų daug ko pasimokyti iš patirties, įgytos rengiant Baltijos jūros regiono strategiją. Vienas iš tokių išmoktinų dalykų tas, kad patartina nenustatyti pernelyg daug prioritetų. Užtektų dviejų ar trijų svarbiausių tikslų, vienijančių Dunojaus baseino šalis. Panašiai kaip ir Baltijos jūros strategijos atveju, tai būtų transportas (kad Dunojus būtų pritaikytas laivybai), aplinkos apsauga (Dunojaus švaros ir biologinės įvairovės išsaugojimas) ir turizmas. Tikiu, kad tai bus vienas iš pagrindinių 2011 m. ES pirmininkausiančios Vengrijos prioritetų. Man labai malonu, kad Komisijai atstovauja Komisijos narys iš Slovakijos – Komisijos pirmininko pavaduotojas M. Šefčovič. Tikiuosi, neprireiks penkerių metų Dunojaus strategijai parengti. Baltijos jūros regionas – mums geras pavyzdys.

  Jacek Olgierd Kurski (ECR). – (PL) Pone pirmininke, kadangi pats esu iš Baltijos jūros uostamiesčio – Gdansko, pritariu Baltijos jūros regiono strategijai kaip bandomajam panašių makroregioninių strategijų projektui. Norėčiau, kad tai būtų sėkmingas projektas. Tačiau tai sakau su dviem išlygomis.

Pirma, kad į strategiją būtų įtraukti konkretūs projektai, reikia pinigų. Kad būtų pinigų, reikia konkrečių finansavimo šaltinių. Kitu atveju strategija bus tik akademinis projektas ir tuščios kalbos. Kad būtų finansavimo šaltinių, reikia priimti sprendimą, ar strategijai bus gauta papildomai lėšų, ar jų bus paimta sumažinant kitų sektorinių programų ar regioninės politikos finansavimą. Tai nebūtų gera mintis.

Antroji išlyga konkretesnė. Deja, Baltijos jūra − labiausiai užteršta jūra Europoje. Nepaisant to, Europos Sąjungos sutikimu ir tam tikrų valstybių narių pritarimu joje tiesiamas prieštaringai vertinamas Šiaurinis dujotiekis. Kaip griežtai pabrėžiama pranešime, reikia mažinti regiono priklausomybę nuo energetikos išteklių tiekimo iš Rusijos. Ko vertos mūsų rezoliucijos, jei prieš dvejus metus Europos Parlamentas paprieštaravo Šiaurinio dujotiekio tiesimui, tačiau praėjus dvejiems metams jis vis tiek tiesiamas? Nepaisant šių dviejų išlygų, manau, kad šią strategiją verta paremti, o regionui verta suteikti galimybę.

  Jarosław Kalinowski (PPE). – (PL) Pone pirmininke, sveikindamas panešėją norėčiau dar kartą pabrėžti, kad Baltijos jūros regiono strategija − pirma tokio pobūdžio makroregioninė strategija ir kad jei ji bus sėkminga, ji bus pavyzdys kitiems panašiems regionams. Strategijos tikslas – sumažinti Baltijos valstybių socialinės ir ekonominės raidos skirtumus. Aplinkos apsauga ir transporto infrastruktūros plėtra – labai svarbūs strategijos ramsčiai. Tokia šio regiono integracija neabejotinai paspartins Baltijos jūros regiono šalių vystymąsi ir padidins jų patrauklumą.

Tačiau viena iš šios strategijos sėkmės sąlygų – plėtoti gerą ir veiksmingą bendradarbiavimą valdymo klausimais ES, nacionaliniu, regiono ir vietos lygmenimis.

  Petru Constantin Luhan (PPE). – (RO) Baltijos jūros regiono strategija svarbi dėl dviejų priežasčių. Pirma, ja sukuriamas kompleksiškas pagrindas spręsti regionui kylančius iššūkius ir pasinaudoti jame esančiomis galimybėmis. Antra, ji tiesia kelią būsimoms makroregioninėms strategijoms. Todėl reikia stebėti, kaip seksis ją įgyvendinti ir pagal tai vykdyti kitas strategijas ateityje, pvz., Dunojaus strategiją.

Manau, kad Europos Sąjungos politika ir programos − labai svarbios šiam regionui ir bus pagrindinės šios strategijos dalys. Kad taip ir būtų, labai svarbu, kad visos dalyvaujančios valstybės narės panaudotų visas joms šiam programavimo laikotarpiui skirtas lėšas.

Taip pat norėčiau pabrėžti, kad padidinus specifinių regiono ypatybių kokybę gali būti užtikrintas daug veiksmingesnis ES lėšų panaudojimas ir sukurta pridėtinė vertė regiono lygmeniu.

  Maroš Šefčovič, Komisijos pirmininko pavaduotojas. – Pone pirmininke, dar kartą norėčiau padėkoti pranešėjui už šį labai svarbų pranešimą ir Parlamentui už norą turėti Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategiją. Šis naujas makroregionas bando naują darbo metodą. Ar jam pasiseks, labai priklausys nuo to, kaip bus vykdomas prie Komisijos komunikatų pridėtas veiksmų planas. Akivaizdu, kad Baltijos jūros strategijos sėkmei lemiamą reikšmę turės valstybių, regionų ir kitų suinteresuotų subjektų pasiryžimas ją įgyvendinti.

Tai pirmas kartas, kaip parengėme kompleksišką strategiją su vienodais iššūkiais susiduriančių ir vienodas galimybes turinčių valstybių narių grupės atžvilgiu. Tai bus strategija, pritaikyta pagal tos grupės poreikius. Mes rengiamės įgyvendinti šią strategiją – kuriame naują valdymo ir naują darbo metodą, kad žodžiai virstų darbais. Pirmą kartą mėginame užtikrinti bendrą sinergiją, į kurią norėtume sujungti finansines galimybes – įvairias priemones, programas ir regionines galimybes, kad įdiegtume naują makroekonominį požiūrį į šį regioną.

Šia strategija, kuria mėginame spręsti aplinkosaugos, ekonomikos, energetikos ir transporto, taip pat saugos ir saugumo klausimus, užtikrinamas naujas visaapimantis požiūris ir integruojamos pagrindinės politikos kryptys, taip maksimizuojant jos poveikį, nes skatinama įvairių susijusių sričių tarpusavio sąveika. Tokia metodika jau pasiteisino kaip labai sėkminga, nes vos per aštuonis įgyvendinimo laikotarpio mėnesius nemažai projektų jau parengta, paspartinta arba iš dalies finansuota pagal Struktūrinių fondų programas.

Komisija ypač ryžtingai nusiteikusi išlaikyti tą tempą, kurį jau pasiekėme įgyvendinami šią strategiją. Per metinę suinteresuotų subjektų konferenciją, vyksiančią šių metų spalio 14 ir 15 d. d. Taline, bus gera proga pasidalyti per pirmuosius strategijos įgyvendinimo mėnesius įgyta patirtimi ir, prireikus, pateikti naujų pasiūlymų. Aplinkosauga – pirmasis iš keturių ES Baltijos jūros regiono strategijos ramsčių, o pačios jūros vandens kokybės atgaivinimas yra strategijos kertinis akmuo.

Kai kas iš čia kalbėjusių minėjo transportą, kuris, žinoma, yra kitas svarbus kompleksiškai spręstinas klausimas. Šiuo metu jau svarstomi keli perspektyvūs projektai, visų pirma dėl paramos 20 prioritetinėms ašims, kurios neabejotinai pagerins regiono integraciją.

Baltijos jūros regionas pirmasis išbandys, kaip veikia makroregioninis požiūris. Jo rezultatai leis mums suprasti, kokią pridėtinę vertę tokiu nauju darbo metodu galima sukurti. Todėl Komisija akylai stebi eigą ir laukia Dunojaus strategijos, kuri šiuo metu rengiama. Aš, kaip ir C. S. Tabajdi, labai džiaugiuosi, kad toks projektas rengiamas, nes pats esu iš Slovakijos. Dar džiugiau tai, kad jį atidžiai prižiūrės Komisijos narys J. Hahn, kuris yra iš Austrijos, ir kuris, aš įsitikinęs, labai gerai pažįsta Dunojaus regioną. Ar kiti makroregionai paseks šiuo pavyzdžiu priklausys nuo to, kaip seksis šiems dviem pirmiesiems ir ar bus pateikta kitų pasiūlymų, kurie įrodys, jog duos didesnės pridėtinės vertės, negu duoda esamas bendradarbiavimas, ir jog tikrai tenkins poreikius, kurių negalima patenkinti kitais būdais.

Tikiuosi, kad Baltijos jūros regiono strategija bus toliau sėkmingai įgyvendinama ir pasieks gerų rezultatų ir linkiu pirmininkės vairą netrukus perimsiančiai Vengrijai visokeriopos sėkmės bendradarbiaujant su Komisija ir parengiant solidžius pasiūlymus dėl Dunojaus strategijos ir Dunojaus regiono.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj, antradienį, liepos 6 d., 12:00 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Atsižvelgiant į tai, kad Baltijos jūros regione esama didelių skirtumų kalbant apie ekonominį išsivystymą ir inovacijas ir kad reikia didinti ypač gerai išsivysčiusių regionų potencialą bei mažinti skirtumus siekiant sukurti erdvę, kurioje būtų didelė konkurencija, nes ji labai svarbi atsižvelgiant į senėjančios visuomenės problemą, tvirtai tikiu, kad politika, kuriai būtų panaudotas vyresnio amžiaus žmonių kūrybinis potencialas ir pasiremta jų patirtimi, gali padėti stabilizuoti šios grupės vaidmenį Europos Sąjungos gyventojų struktūroje.

Taip pat džiaugiuosi, kad dėl būsimos strategijos sustiprės valstybių ir regionų bendradarbiavimas makroregioniniu lygmeniu ir bus rengiamos naujos bendrų veiksmų strategijos, skirtos padėti pasiekti tarpvalstybinio bendradarbiavimo Europoje modelį, kuriuo būtų galima padidinti regiono patrauklumą Europos ir pasaulio mastu.

Tvirtai tikiu, kad būtina įsteigti Baltijos jūros aplinkos stebėsenos centrą ir įspėjimo apie nelaimes ir rimtus tarpvalstybinės taršos incidentus sistemą bei įkurti jungtinę darbo grupę, kuri imtųsi veiksmų susidarius tokioms aplinkybėms.

  Elżbieta Katarzyna Łukacijewska (PPE), raštu. – (PL) Ponios ir ponai, manau, kad ES Baltijos jūros regiono strategija − gera iniciatyva, kuria siekiama veiksmingiau įgyvendinti konkrečią Europos politiką, įskaitant sanglaudos, transporto, jūrų, aplinkosaugos ir inovacijų politiką. Tačiau kilo nemažai nesusipratimų dėl koncepcijos ir aš norėčiau, kad jie būtų išaiškinti.

Manau, kad labai svarbu išaiškinti strategijos finansavimo klausimą, kad galimi paramos gavėjai nesusidarytų klaidingos nuomonės ir nepuoselėtų tuščių vilčių. Iš 2011 m. biudžeto projekto buvo išbraukta strategijai numatyta atskira biudžeto eilutė – strategija buvo įtraukta į biudžetą prie Europos kaimynystės politikos ir Rytų partnerystės. Europos Komisijos atstovai nagrinėja, kaip būtų galima geriausiai panaudoti Struktūrinius fondus šiam tikslui, tačiau didžioji dalis išteklių dar prieš strategijai atirandant buvo skirta kitoms programoms. Per mažai kalbama apie galimybę panaudoti lėšas pagal tokias priemones kaip Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa, Septintoji bendroji mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programa arba transeuropinių transporto tinklų tobulinimui skirti ištekliai.

Todėl prašau tiksliai nurodyti, kas atsakingas už strategijos įgyvendinimą ir kokios yra skirtingų dalyvių funkcijos, kad ši strategija nevirstų dar vienu projektu, apie kurį daug kalbama, bet kuris duoda mažai naudos.

  Georgios Stavrakakis (S&D) , raštu. – (EL) Norėčiau dar kartą pasveikinti pranešėją, parengusį tokį puikų pranešimą. Baltijos jūros regiono strategija su savo kompleksiniu požiūriu pradeda naują erą funkciniams regionams ir sukuria pagrindą veiksmingesniam atsakui į svarbius iššūkius. Derinant pagal įvairias teritorinį poveikį turinčias politikos sritis vykdomus veiksmus gali būti parodytas pavyzdys, kaip ateityje reikėtų plėtoti sanglaudos politiką. Tačiau ši strategija svarbi ne vien tuo. Didžiausia jos svarba ta, kad ji buvo parengta po plačių konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais, vykdančiais veiklą visais valdymos lygmenimis. Strategijos ramsčiai, prioritetiniai sektoriai ir baziniai planai nebuvo „nuleisti iš viršaus“; jie yra natūrali seniai parengtų planų ir iniciatyvų tąsa ir atitinka konkrečius kasdienius piliečių poreikius. Joje pabrėžiama visų subjektų, vykdančių veiklą tam tikroje srityje, partnerystės svarba – per ją stengiamasi užtikrinti, kad Europos mokesčių mokėtojų pinigais finansuojami veiksmai duotų kuo geresnių rezultatų. Iš esmės ji − bandomasis projektas, kurio pavyzdžiu ateityje galėtų pasekti kiti funkciniai regionai.

  Jarosław Leszek Wałęsa (PPE), raštu. – (PL) Pradėdamas kalbą pirmiausia norėčiau padėkoti W. J. Olejniczakui už pranešimą dėl Baltijos jūros regiono – pirmo ES makroregiono – strategijos, kurioje apibrėžiama ši daugiafunkcinė bendradarbiavimo platforma ir kurioje ypatingas dėmesys skiriamas bendriems vystymosi tikslams ir iššūkiams ar būsimos makroregioninės politikos tendencijoms. Ketinama parengti tam tikrą veiksmų planą dėl kitų makroregioninių strategijų. Baltijos jūros regionui būdingas platus ir įvairiais lygmenimis vykdomas bendradarbiavimas ekonomikos, aplinkos apsaugos ir įvairiose socialinio vystymosi srityse. Šiam regionui priklausančias šalis vienija daug bendrų iššūkių ir nors jos išlieka nepriklausomos, jos stiprina Europos Sąjungos strategijos Baltijos jūros atžvilgiu įgyvendinimą. Nepaisant to, kad pranešimas yra gana bendro pobūdžio, jame nustatoma daug bendrų tikslų ir pateikiama rekomendacijų, kaip šią strategiją būtų galima sėkmingai įgyvendinti, pvz., sukurti gerą pagrindą bendradarbiavimui, veiksmingam koordinavimui ir valdymo sistemai. Tačiau kad visi šie iššūkiai būtų sėkmingai realizuoti, reikia finansinių išteklių, kurių, deja, trūksta. Pagal šią strategiją, paramos gavėjos − aštuonios Europos Sąjungos šalys ir Rusija. Turėtume neleisti, kad neišspręsti strategijos finansavimo klausimai trukdytų plėtoti ir tobulinti šią plataus užmojo, viršnacionalinę iniciatyvą.