Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2010 m. liepos 5 d. - Strasbūras

1. Sesijos atnaujinimas

PIRMININKAVO: JERZY BUZEK
Pirmininkas

(Posėdis pradėtas 17.00 val.)

  Pirmininkas. – Skelbiu, kad Europos Parlamento sesija, kuri buvo atidėta 2010 m. birželio 23 d., yra atnaujinta.

2. Ankstesnio posėdžio protokolų tvirtinimas (žr. protokolą)

3. Pirmininko pareiškimai

  Pirmininkas. – Visų pirma norėčiau pateikti keletą pastabų bei šiek tiek informacijos. Kaip žinote, Europa vėl nukentėjo nuo potvynio sukeltų nelaimių. Šį kartą potvynis Rumunijoje nusinešė bent 25 žmonių gyvybes ir paliko tūkstančius žmonių be namų. Keturios Europos Sąjungos valstybės jau paskelbė apie pagalbą Rumunijai kovoje su potvyniais. Nuo potvynių taip pat nukentėjo Astūrijos sritis (Ispanija), patyrusi didžiulių materialinių nuostolių. Be to, pranešama apie neįprastai gausų lietų keliose kitose Europos valstybėse. Šie rekordiniai atmosferiniai reiškiniai siejami su klimato kaita.

Taip pat norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į bahajų religinę bendruomenę Irane. Praėjusią savaitę buvo nugriauta 50 šios bendruomenės nariams priklausiusių būstų. Be to, šiuo metu Irane teisiami 7 bahajai. Reikalaujame, kad Iranas visapusiškai laikytųsi tarptautinių standartų. Savo rezoliucijose bei deklaracijose Europos Parlamentas ne kartą ragino Iraną gerbti religinių mažumų teises. Mes taip pat ne kartą pasmerkėme mirties bausmės taikymą, ypač nepilnamečiams. Didžiulį rūpestį mums kelia mus pasiekianti informacija, kad Irane, šalyje, kuri pasirašė Vaiko teisių konvenciją, mirties bausmės dar laukia asmenys, kurie nusikaltimo, kuriuo jie kaltinami, įvykdymo metu buvo nepilnamečiai.

Trečia, liepos 13 d. sukanka 10 metų nuo Jano Karski mirties. 1942 m. Jan Karski sąjungininkų vadovybei pateikė pirmąją ataskaitą apie žydų naikinimą okupuotoje Europoje. Informaciją jis surinko patekęs į getą bei į vieną iš naikinimo stovyklų. Tai buvo pirmoji tokio pobūdžio ataskaita, pateikta karo metu. Po karo J. Karski į Europą negrįžo. Dirbdamas universiteto profesoriumi JAV, jis labai palankiai kalbėjo apie Europos integraciją ir skleidė apie ją informaciją Amerikos žemyne.

4. 2011 finansinių metų bendrasis biudžetas (pakeitimų projektų pateikimo terminas)

5. Pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimtų teisės aktų pasirašymas (žr. protokolą)

6. Pateikti dokumentai (žr. protokolą)

7. Žodiniai klausimai ir rašytiniai pareiškimai (gauti dokumentai) (žr. protokolą)

8. Komitetų ir delegacijų sudėtis (žr. protokolą)

9. Tarybos perduoti susitarimų tekstai (žr. protokolą)

10. Peticijos (žr. protokolą)

11. Asignavimų perkėlimas (žr. protokolą)

12. Veiksmai įgyvendinant Parlamento pozicijas ir rezoliucijas (žr. protokolą)

13. Anuliuoti rašytiniai pareiškimai (žr. protokolą)

14. Darbų programa

  Pirmininkas. – Galutinis darbotvarkės projektas, parengtas Pirmininkų sueigoje 2010 m. liepos 1 d. vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 137 straipsniu, išplatintas. Pasiūlyti šie pakeitimai:

Pirmadienis

Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas ir Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija pateikė prašymą iki kitos mėnesinės sesijos atidėti diskusijas dėl M. Gallo pranešimo dėl intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo užtikrinimo vidaus rinkoje.

Norėčiau paprašyti pono Cohno Bendito tarti žodį šiuo klausimu.

  Daniel Cohn-Bendit, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, mes šiuo klausimu jau diskutavome Pirmininkų sueigoje. Daugelyje frakcijų nesutariama dėl M. Gallo pranešimo, ir atrodo, kad visoms frakcijoms reikia pratęsti diskusijas šia tema, kadangi joms dar reikia išspręsti tam tikras problemas bei prieštaringus klausimus. Būtent todėl mes paprašėme atidėti diskusijas bei balsavimą dėl M. Gallo pranešimo iki rugsėjo, iki antrosios rugsėjo sesijos ar vėlesnės sesijos. Šį klausimą reikės išnagrinėti Pirmininkų konferencijoje. Todėl sprendimas yra gana paprastas. Kadangi vaisius dar neprinoko, palikime jį nokti ir grįžkime prie šio klausimo rugsėjo mėn.

  Martin Schulz, S&D frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, norėčiau pareikšti mūsų frakcijos paramą Cohno Bendito pasiūlymui. Mūsų požiūriai į šią padėtį visiškai sutampa. Tai labai jautrus ir subtilus klausimas, todėl tikrai būtų naudingas plačios Parlamento daugumos pritarimas. Todėl reikėtų atidėti pranešimą ir stengtis pasiekti bendrą sutarimą įvairiose srityse, kuriose tai įmanoma. Todėl mes pritariame šiam pasiūlymui.

  Manfred Weber, PPE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, skirtingiems vaisiams prinokti reikia skirtingo laiko. Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos vardu galiu pasakyti, kad mūsų vaisius jau prinokęs sprendimams priimti, todėl mes norėtume balsuoti dėl M. Gallo pranešimo ir priimti sprendimą šią savaitę.

(Parlamentas patenkino prašymą.)

Antradienis ir trečiadienis – jokių pakeitimų

Ketvirtadienis

  Pirmininkas. - Europos konservatorių ir reformuotojų frakcija pateikė prašymą pakeisti ketvirtadienio popietę numatytų diskusijų dėl žmogaus teisių pažeidimų bei teisinės valstybės tvarką taip: pirma – Zimbabvė, po to – Venesuela ir Šiaurės Korėja.

  Martin Callanan (ECR). – Pone pirmininke, tikiuosi, kad šis prašymas nesulauks pasipriešinimo. Tiesiog prašoma šiek tiek pakeisti ketvirtadienio popietės diskusijų tvarką, kad pirma būtų kalbama apie Zimbabvę, po to – apie Venesuelą ir galiausiai – apie Šiaurės Korėją. Tai tikrai nėra užuomina apie ypatingą kurio nors iš šių klausimų svarbą. Tiesiog daugeliui narių būtų patogiau pirmiausia kalbėti apie Zimbabvę.

  Francesco Enrico Speroni (EFD). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, kaip pabrėžė kolega EP narys, kalbame ne apie naujų klausimų įtraukimą ar įtrauktų pašalinimą iš darbų programos, o apie įvairių klausimų nagrinėjimo tvarkos pakeitimą, taigi manau, kad šiam pasiūlymui galima lengvai pritarti.

  Pirmininkas. – Ar yra nepritariančių šiam prašymui? Taip, prašome, pone M. Schulzai.

  Martin Schulz (S&D). – (DE) Pone pirmininke, jei leisite, norėčiau užduoti klausimą M. Callananui.

Pone M. Callananai, gal galėtumėte mums paaiškinti, kodėl EP nariams būtų lengviau pirmiausia diskutuoti apie Zimbabvę ir konkrečiai kurie nariai to norėtų. Tai labai padėtų mums apsispręsti. Pakartosiu savo klausimą. Konkrečiai – kodėl diskusiją apie Zimbabvę perkėlus į pradžią jums būtų lengviau diskutuoti šia tema?

  Martin Callanan (ECR). – Pone pirmininke, M. Schulz mane stato į labai nepatogią padėtį. Esu sutrikęs; šį prašymą pateikiau kolegos G. Van Ordeno vardu, nes jis negalėjo atvykti laiku ir kai kas manęs paprašė iš anksto iškelti šį klausimą.

(Juokas ir plojimai)

Kaip visada, su M. Schulzu geriausiai būti sąžiningam!

(Parlamentas patenkino prašymą.)

(Darbų programa buvo patvirtinta)

15. Miesto autobusų ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivių teisės - Jūra ar vidaus vandenimis keliaujančių keleivių teisės (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas bendrų diskusijų klausimas:

– Transporto ir turizmo komiteto rekomendacija dėl antrojo svarstymo dėl Tarybos bendrosios pozicijos pirmojo svarstymo metu, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (05218/3/2010 - C7-0077/2010 - 2008/0237(COD)) (pranešėjas: Antonio Cancian) (A7-0174/2010) ir

– Transporto ir turizmo komiteto rekomendacijos dėl antrojo svarstymo dėl Tarybos bendrosios pozicijos pirmojo svarstymo metu, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (14849/3/2009 – C7-0076/2010 – 2008/0246(COD)) projektas (pranešėja: Inés Ayala Sender) (A7-0177/2010).

  Antonio Cancian, pranešėjas. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, keleivių teisių klausimas yra labai aktualus, kaip parodė ir faktas, kad pastarosiomis dienomis Komisija pradėjo kampaniją, kuria siekiama geriau informuoti piliečius apie jų teises keliaujant įvairių rūšių transportu. Manau, tai svarbi iniciatyva ir Parlamento pareiga yra prisidėti prie jos priimant dokumentus, kurie pagerintų keleivių keliavimo sąlygas.

Kalbėdamas apie šiandien svarstomą reglamentą, nebandysiu nuslėpti įspūdžio, kurį susidariau per šias derybas, t. y. kad valstybės narės nepageidauja šio reglamento. Dokumentai, kuriuos rengiant man teko pranešėjo vaidmuo, yra labai subtili tema, reikalaujanti gerai pasvertų sprendimų, kuriais būtų ne tik suteikiamos teisės keleiviams, bet taip pat nebūtų pakenkta viešojo kelių transporto sektoriaus įmonėms. Išties beveik visos įmonės šiame sektoriuje yra mažos arba vidutinio dydžio.

Todėl darbu, kurį atlikau per šiuos derybų mėnesius, buvo iš esmės siekiama dvejopų tikslų: pirma, nepakenkti MVĮ – mažosioms ir vidutinėms pramonės įmonėms; antra, apsaugoti keleivius, ypač neįgaliuosius ir riboto judumo asmenis, didinant našumą ir stiprinant atsakomybės jausmą.

Europos Parlamento per pirmąjį svarstymą priimtas G. Albertini pranešimas buvo labai drąsus pranešimas. Pirmieji Tarybos atlikti pakeitimai buvo susiję su šiais klausimais: taikymo sritis, atsakomybė, neįgaliųjų bei riboto judumo asmenų teisės, pinigų grąžinimas ir kompensacijos už vėlavimus bei atšaukimus, taip pat mažesnės svarbos klausimai. Kai kurie Tarybos atlikti pakeitimai buvo ir yra priimtini, ir tai pripažinta per derybas.

Tačiau per galutines derybas mūsų ir Tarybos nuomonės išsiskyrė dėl keleto svarbių aspektų, visų pirma dėl taikymo srities – kadangi Parlamentas buvo pasiryžęs apsvarstyti galimybę neįtraukti regioninio transporto (nors mes siūlėme neįtraukti regioninio transporto, jei jis integruotas į miesto ir priemiesčio transportą), Taryba išvis atsisakė nurodyti priežastis dėl straipsnių, kuriems buvo pritaikyta išimtis; dėl reglamento įsigaliojimo laikotarpio, kuris, Parlamento nuomone, neturėtų viršyti trejų metų ir galėtų būti pratęstas vieną kartą, o Taryba pageidavo penkerių metų laikotarpio, kuris galėtų būti pratęstas dukart; dėl pagalbos neįgaliems ir riboto judumo asmenims; dėl teisės nemokamai apsistoti viešbutyje nutrūkus kelionei arba bent, realistiškiau kalbant, nemokamo transporto į viešbutį bei viešbučio paieškos – mums to būtų pakakę; dėl keleivių teisių vėlavimo atvejų, ypač vėluojant išvykti; dėl informacijos prieinamumo – tai labai svarbus klausimas neįgaliems ar riboto judumo žmonėms, kurie, mūsų nuomone, būtų nepatenkinti, jeigu priimtas pranešimas įsigaliotų tik po 15 metų ir būtų taikomas tik 20 proc. kelionių miesto ar tolimojo susisiekimo autobusais.

Talkinant Europos Komisijai, abi šalys per šiuos mėnesius derėjosi rimtai ir atvirai. Tačiau per pastarąsias savaites jų pozicijos šiuo klausimu sugriežtėjo. Savo ruožtu mes siekėme kompromiso visais jautriais klausimais, turėdami omenyje visas galimas pasekmes šiame sektoriuje dirbančioms bendrovėms, nes būtų neteisinga joms užkrauti naujų, pernelyg apsunkinančių įpareigojimų.

Kita vertus, kaip minėjau, buvo ir yra siekiama apginti keleivius, ypač pažeidžiamiausius, kurių socialinei integracijai būtinos visapusiškos ir garantuotos galimybės naudotis viešuoju transportu.

Jau minėjau, kad nepakankamos pasirinkimo galimybės jau nebepriimtinos: Europos gyventojų senėjimas yra reiškinys, turėsiantis reikšmingų pasekmių, ir to negalima pamiršti nustatant tokios svarbios paslaugos teikimo procesus. Kaip, po galais, galime manyti, kad reikalavimas teikti kelionės informaciją internete nuo 2020 m. yra pernelyg griežtas?

Norėčiau padėkoti kolegoms EP nariams, dirbusiems kartu su manimi per šias derybas, ir paprašyti Parlamento balsuoti už mano pasiūlytą dokumentą, kad pagal taikinimo procedūrą galėtume pasiekti rezultatą, atitinkantį mano minėtus ir patvirtintus du tikslus.

  Inés Ayala Sender, pranešėja. – (ES) Pone pirmininke, dabar yra liepa – mėnuo, kai daugelis europiečių, nepaisydami krizės, nusprendžia praleisti atostogas kruize arba keliauja laivu. Iš tiesų kelionių jūra bei kruizų skaičius gerokai išaugo ir tai tapo svarbiu Europos pakrantės zonos bei uostų, taip pat Europos vandenų plėtros ir gerovės veiksniu.

Šiandien Europos Parlamentas turi gerų naujienų visiems šio sektoriaus verslininkams, darbuotojams ir, žinoma, keleiviams, kadangi mūsų su Taryba, Komisijai padedant, pasiektu susitarimu sukuriama bendra sistema, skirta keleivių teisėms, jau nustatytoms oro ir geležinkelio transporto sektoriuose, užtikrinti. Taigi pašalintas nepriimtinas trūkumas sektoriuje, kuris smarkiai plečiasi ir atsinaujina.

Šis susitarimas, už kurį reikia padėkoti Ispanijai, pirmininkavusiai Tarybai tuo metu, kai jis buvo pasiektas, taip pat visoms nuolatinėms atstovybėms ir, žinoma, mano kolegoms EP nariams bei Parlamento tarnyboms, labai sustiprina keleivių teises. Tai ypač pasakytina apie riboto judumo asmenis, kadangi mūsų to ne kartą prašė neįgaliųjų asociacijos.

Viena vertus, išplėsta taikymo sritis, taip atspindint pradinę Parlamento poziciją, t. y. šio reglamento nuostatos taikytinos visiems laivams, gabenantiems daugiau nei 12 keleivių. Tačiau šiek tiek lankstesnio požiūrio laikomasi dėl išvykas organizuojančių mažųjų verslo įmonių bei istorinių laivų, taip pat keltų, kurie trumpais atstumais vidaus vandenimis gabena sunkvežimių vairuotojus bei prekių vežėjus, kuriems šią pirmąją nuostatą įgyvendinti nedelsiant būtų pernelyg brangu.

Kita vertus, Parlamentui taip pat pavyko pasiekti, kad galimybė atsisakyti įlaipinti keleivius dėl jų negalios net nebūtų paminėta; tai bus įmanoma tik saugumo sumetimais tais atvejais, kai kyla pavojus atitinkamo asmens saugiam vežimui. Taryba taip pat atmetė galimybę atsisakyti įlaipinti keleivį dėl sveikatos priežasčių – tai labai prieštaringas klausimas, atsižvelgiant į tai, kad keleiviams skirtame reglamente apie sveikatą užsiminta pirmą kartą.

Be to, pagerintos sąlygos, susijusios su vėlavimu: dabar keleiviai galės reikalauti kompensacijos mažiausiai už 90, o ne 120 min. vėlavimą; priverstinės nakvynės atveju nustatyta 80 EUR suma už naktį; bendrą 120 EUR sumą mums pavyko padvigubinti iki 240 EUR; numatyta prekių vežėjo pareiga pateikti įrodymus tais išskirtiniais atvejais, kai jis atleidžiamas nuo įsipareigojimų vykdymo, nurodytas poreikis pakeisti uostų įrangą ir t. t. Mums taip pat pavyko sumažinti didžiausią grąžinamą už bilietus sumokėtą sumą nuo 40 EUR iki 24 EUR.

Taip pat reikia pažymėti, kad reglamente numatytas reikiamas lankstumas atsižvelgiant į ypatumus, būdingus šios rūšies transportui, kurio vėlavimą dažnai lemia prastos oro sąlygos. Tai paaiškina, kodėl tam tikros nuostatos, pvz., dėl finansinių kompensacijų už vėlavimą ar apgyvendinimą, bus netaikomos audringos jūros atveju.

Galiausiai būtina paminėti faktą, kad pagal suderintą dokumentą valstybės narės privalės įsteigti įstaigas, kurios užtikrins šio reglamento taikymą, bus nesaistomos verslo interesų ir bus įgaliotos nustatyti nuobaudų sistemą. Šios įstaigos taip pat galės nagrinėti keleivių skundus, kuriuos atmetė pirmosios instancijos įstaiga, kurią privalės įsteigti vežėjai.

Mums taip pat pavyko sudaryti galimybę neįgaliųjų bei keleivių asociacijoms aktyviai dalyvauti šiame reguliavime. Be to, mums pavyko padrąsinti uostų direkcijas imtis svarbesnio vaidmens įgyvendinant sprendimus, t. y. mes pasiūlėme, kad ten, kur įmanoma, visas reglamentas būtų taikomas ir uostams, o ne tik terminalams, kaip pageidavo Taryba.

Manau, mums taip pat pavyko pasiekti, kad reglamente būtų numatyti ir darbuotojų mokymai ir susiję kvalifikacijos kėlimo kursai, o tai svarbus pasiekimas, kadangi to jau seniai reikalavo neįgaliųjų asociacijos. Taip pat pavyko įtraukti nuostatas dėl greito judumo įrangos pakeitimo tinkama alternatyvia įranga, jeigu kelionės metu ji sugestų.

Galiausiai mums pavyko vieneriais metais paankstinti reglamento įgyvendinimo galutinį terminą.

Todėl manau, kad šios derybos buvo sėkmingos, ir norėčiau padėkoti visiems, kas mums padėjo siekti geresnių sąlygų Europos keleiviams.

  Siim Kallas, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – Pone pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjams A. Cancianui bei I. Ayala Sender ir šešėliniams pranešėjams už jų sunkų darbą.

Norėčiau dar kartą pabrėžti šių teisės aktų svarbą kiekvienam Europoje keliaujančiam piliečiui, taigi ir kiekvienam iš mūsų. Be abejo, pritariu požiūriui, kad visų rūšių transporte keleiviais turi būti rūpinamasi vadovaujantis panašia logika.

Pagrindiniai elementai yra šie: būtinos informacijos teikimo visiems keleiviams kelionės metu ir po jos taisyklės; pagalba ir kompensacijos nutrūkus kelionei; priemonės vėlavimo atvejais; konkreti pagalba riboto judumo žmonėms; nepriklausomos nacionalinės ginčų sprendimo institucijos.

Komisija mano, kad kompromisas su Taryba, pasiektas per derybas dėl jūrų ir vidaus vandenų transportu keliaujančių asmenų teisių, yra teigiamas dalykas ir kad į bendrus mūsų pasiūlymo tikslus tinkamai atsižvelgta. Norėčiau ypač pabrėžti, kad Parlamentas labai sėkmingai išplėtė pasiūlymo aprėptį. Nuoširdžiai dėkoju Europos Parlamentui ir Tarybai, ypač Tarybai pirmininkaujančiai Ispanijai bei I. Ayala Sender, už jų didžiules pastangas rengiant šį dokumentą.

Tarybai priėmus bendrąją poziciją, miesto autobusų ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivių teisių klausimu buvo rengiamos Tarybos ir Europos Parlamento neformalios diskusijos, siekiant kompromisinio susitarimo dėl šio dokumento. Derybos buvo nelengvos. Daugiausia nesutarimų kilo dėl taikymo srities; nuostatų dėl atsakomybės ir pagalbos tenkinant neatidėliotinus praktinius keleivių poreikius autoįvykių atvejais; nuostatų, skirtų riboto judumo asmenų ir neįgaliųjų judumui gerinti.

Komisija deda dideles pastangas, kad kompromisinis susitarimas būtų pasiektas. Deja, susitarti buvo neįmanoma, ir Komisija dėl to apgailestauja. Jei balsuojant per plenarinį posėdį aukštas miesto autobusų ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivių apsaugos lygis būtų gausiai palaikytas, tai būtų geras ženklas. Aš asmeniškai norėčiau išlikti optimistas ir manau, kad kompromisas pagal taikinimo procedūrą vis dar įmanomas.

Komisija būsimose EP ir Tarybos derybose Belgijos ir Vengrijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu sieks gerai apgalvoto susitarimo, kuris leistų atsižvelgti į bendruosius Komisijos pasiūlymo tikslus.

  Werner Kuhn, PPE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, pone S. Kallasai, ponai ir ponios, šis pranešimas atspindi logišką sprendimą. Kadangi Parlamentas bendradarbiauja su Taryba ir Komisija siekiant sustiprinti oro transportu ir geležinkeliais vykstančių keleivių teises, mes turėtume užtikrinti, kad jūra ir vidaus vandenų keliais vykstantys keleiviai taip pat turėtų daugiau teisių. Tačiau, be abejo, svarbu, kad kruizinių laivų nesulygintume su tradiciniais žvejybiniais laivais.

Todėl, ponia I. Ayala Sender ir pone A. Cancianai, man labai malonu, kad mums pavyko pasiekti kompromisą, numatant galimybę taikyti išlygas, kurios leis reikalauti kompensacijos keleivinių laivų, gabenančių 12 ar daugiau asmenų, atveju, tačiau to nebus galima daryti, jei įgula bus sudaryta iš mažiau nei trijų asmenų.

Turizmas yra svarbus ekonomikos sektorius ir mes visada privalome įsitikinti, kad į jo interesus bus atsižvelgta. Ir keltų, įveikiančių didesnį nei 500 m atstumą (trumpesnių atstumų atveju nuostatos keltams nebebus taikomos), ir apžvalginių išvykų bei ekskursijų vaidmuo turizmo pramonei yra svarbus, ypač kai plaukiama su istoriniais laivais. Tokiems laivams neturėtų prireikti papildomų investicijų. Tačiau įgulos nariai privalo mokėti suteikti pagalbą neįgaliesiems.

Norėčiau padėkoti visiems, kas mums padėjo pasiekti šį gerą kompromisą.

  Brian Simpson, S&D frakcijos vardu. – Pone pirmininke, prieš mūsų akis šiandien yra dvi paskutinės keleivių teisių dėlionės dalys – dokumentai, skirti jūrų transportui bei miesto autobusams ir tolimojo susisiekimo autobusams.

Dėkoju mūsų pranešėjams už atliktą darbą ir pritariu susitarimui, kuris, atrodo, pasiektas su Taryba dėl jūrų transporto.

Nesėkmė bandant susitarti dėl kelionių miesto autobusais ir tolimojo susisiekimo autobusais nuvilia, tačiau mes tęsime pastangas tarpiniu laikotarpiu, kad susitarimas būtų pasiektas. Šiandien norėčiau sutelkti dėmesį būtent į šią sritį.

Akivaizdu, kad būtų absurdiška ir neteisinga numatyti keleivių teises kitų rūšių transportui, bet ne miesto bei tolimojo susisiekimo autobusams. Todėl susitarimas ar sprendimas, neaprėpiantis miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų, yra bevertis ir neišsamus.

Negalime pritarti aiškios daugumos miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų paslaugų neįtraukimui į šio reglamento taikymo sritį. Taip pat negalime pritarti ir riboto judumo žmonių teisių susilpninimui šiame reglamente. Nesutinkame ir su tuo, kad šios rūšies transportas kaip nors skiriasi nuo bet kurio kito.

Mūsų pranešėjas gerai padirbėjo, siekdamas kompromiso šioje srityje. Tarybos atstovai nepadarė nieko, kad koks nors susitarimas būtų greičiau pasiektas, ir, kaip įprasta, daugiausia tik vilkino procesą. Įdomu, kad kai į darbotvarkę patenka keleivių teisės, Taryba nusiteikia labai neigiamai ir Parlamentui tenka vienam kovoti už keleivius.

Parlamentas jau daug kartų gynė keleivių teises, nepaisydamas vienos oro bendrovės vadovo priešiško elgesio ir daugybės vežėjų bėdojimų ir dejavimų. Parlamentas iš principo netoleruos blogo vežėjų elgesio su keleiviais, netoleruos diskriminacijos ir neleis neįtraukti konkrečių sektorių.

Būtina paremti mūsų pranešėjus, kad galėtume stoti į kovą su Taryba pagal taikinimo procedūrą turėdami labai stiprias pozicijas.

  Gesine Meissner, ALDE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, kaip teisingai pažymėjo prieš tai kalbėjęs EP narys, svarbu apginti keleivių teises Europoje, kad ir kokios rūšies transportu jie naudotųsi. Tiesiog labai logiška nuo oro bei geležinkelių transporto pereiti prie laivų bei miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivių teisių.

Dar vienas kalbėjęs kolega jau paminėjo faktą, kad mums, deja, nepavyko apsvarstyti abiejų klausimų iš karto, kaip buvo iš pradžių suplanuota. Nors mums ir pavyko pasiekti kompromisą dėl laivų keleivių teisių ir užbaigti trišales derybas, tenka apgailestauti, kad to nepavyko padaryti miesto ir tolimojo susisiekimo klausimu.

Konkrečiai norėčiau pažvelgti į miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivių teises, nes šioje srityje taip pat esu šešėlinis pranešėjas. Labai apgailestauju, kad mums nepavyko pasiekti kompromiso, nes per trišalį susitarimą mums buvo pavykę kur kas geriau suderinti Tarybos poziciją su Europos Parlamento ir Komisijos pozicijomis. Labai svarbu ir tai, kad mes rūpinomės keleivių teisių apsauga; visų pirma, mes norėjome užtikrinti, kad riboto judumo asmenys ir neįgalieji visada galėtų pasinaudoti transportu, įskaitant ir miesto bei tolimojo susisiekimo autobusus.

Tam prireiks daug priemonių, ir mes raginame jų imtis. Manau, kad tai labai svarbu, nes ateityje neįgalių ir riboto judumo žmonių bus vis daugiau paprasčiausiai dėl gyventojų senėjimo. Tai labai svarbus aspektas.

Žinoma, mes taip pat turime atsižvelgti ir į tai, kad vartotojų teisėms užtikrinti būtina, kad paslaugos išvis būtų siūlomos. Visų pirma keliones tolimojo susisiekimo autobusais siūlančios mažosios ir vidutinės bendrovės negali padaryti visko. Pvz., jos negali mokėti neribotų kompensacijų. Taip pat kyla klausimas, kaip jos išspręs avansinių mokėjimų klausimą. Šioje srityje mums pavyko suartinti mūsų pozicijas, todėl man gaila, kad bendras kompromisas nebuvo pasiektas.

Kaip pažymėjo pranešėjas, svarbu atsižvelgti ir į keleivių teises, ir į transporto paslaugų teikėjų galimybes. Labai tikiuosi, kad per būsimą tarpininkavimo procesą bus pasiektas koks nors susitarimas, nes aš visiškai pritariu B. Simsono nuomonei, kad miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų neįtraukimas yra nepriimtinas, turint omenyje, kad kitų rūšių transportas patenka į reglamento taikymo sritį.

  Eva Lichtenberger, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, ponai ir ponios, apie ką mes diskutuojame? Be kita ko, diskutuojame apie riboto judumo asmenų teisių užtikrinimą, kai jie pageidauja keliauti laivu arba autobusu, taip pat apie pasinaudojimą šia iniciatyva pagaliau pagerinant jų galimybes keliauti. Tai padaryti yra mūsų pareiga. Labai daug gyrėmės apie tai, kad galiausiai pavyko sustiprinti Neįgaliųjų teisių konvenciją Europoje, todėl dabar ją įgyvendinti yra mūsų pareiga.

Dėl svarstomų dviejų dokumentų norėčiau pasakyti, kad būtent Tarybos požiūris į dokumentą dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivių mane labiausiai nuvylė ir nuliūdino. Reikia aiškiai pasakyti vieną dalyką. Tai, kad šiuo pasiūlymu siekiama apginti mažųjų ir vidutinių įmonių interesus, yra tik vienas nežymus jo aspektas. Rūpestį man kelią nenoras spręsti sudėtingas problemas. Todėl, mano galva, mums nedelsiant reikia ne 15-20 metų pereinamojo laikotarpio, o aiškaus signalo žmonėms, kad jie turi teisę naudotis transporto sistema.

Antrasis dokumentas, kuris bus priimtas didele balsų dauguma, susijęs su laivų keleivių teisėmis. Jame yra didelė spraga, kurią norėčiau dar kartą pabrėžti. Reglamentas taikytinas laivams, bet ne uostams. Tai reiškia, kad asmuo neįgaliųjų vežimėlyje turės, kaip ir anksčiau, „peršokti“ į laivą iš savo automobilio arba į uostą jį atvežusių žmonių automobilio į laivą. Patekęs į laivą, jis vėl turės teisių, tačiau pačiam uostui reglamentas negalioja. Manau, tokios padėties neturėtume toleruoti. Turime įsitikinti, kad savo darbą riboto judumo žmonių labui atlikome tinkamai.

  Philip Bradbourn, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, apsiribosiu tik pastabomis apie pranešimą dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivių.

Žinau, kad keleivių teisės yra labai svarbi tema, kuria Parlamentas labai susidomėjęs. Mums pateiktuose pasiūlymuose yra ne viena pagirtina iniciatyva, skirta miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleiviams, ypač neįgaliesiems. Tačiau, kaip būdinga tokiems pranešimams, matome požiūrį „vienas sprendimas tiks visiems“, nes tai, kas tinka aviacijai bei geležinkeliams, bandoma pritaikyti visai kitokiai struktūrai.

Ši problema išryškėja, pvz., reglamentuojant keleivių informavimą apie jų teises, taip pat atsakomybės lygmenis, o tai, Parlamento nuomone, gali reikšti, kad bendrovėms teks padengti, pvz., laidotuvių išlaidas dar prieš tai, kai jų atsakomybė bus nustatyta. Tokie pasiūlymai tikrai padidins vartotojų išlaidas.

Taip pat kyla jau minėtas klausimas dėl išimties grynai vietinio pobūdžio paslaugoms, kuriai aš asmeniškai pritariu.

Pats keliavimo miesto ir tolimojo susisiekimo autobusais pobūdis labai skiriasi nuo kitų sektorių. Kaip jau buvo pažymėta, šiame sektoriuje dirbančios verslo įmonės dažniausiai yra mažos, o tam tikrais atvejais – individualios įmonės. Privalomų ir daug kainuojančių įpareigojimų nustatymas šioms įmonėms tik padidins kainas ir sumažins maršrutų, kuriais žmonės galėtų keliauti, skaičių, nes tokių paslaugų teikti nebeapsimokės.

Parlamento pozicija šiuo atveju neproporcinga ir jos laikydamiesi mes pasmerksime pasiūlymą ilgai taikinimo procedūrai, taip vilkindami ne tik procesą, kuriuo miesto bei tolimojo susisiekimo autobusų keleiviams būtų suteiktos tinkamos teisės, bet ir verslo įmonėms reikalingos apsaugos užtikrinimą.

  Thomas Ulmer (PPE). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, atsižvelgdamas į laiko trūkumą, kalbėsiu tik apie A. Canciano pranešimą. Niekas neginčija, kad žmonėms, keliaujantiems miesto ar tolimojo susisiekimo autobusais turi būti suteiktos keleivių teisės, t. y. vartotojų teisės.

Tačiau norėčiau dar kartą pabrėžti problemas, su kuriomis susidurs mažosios ir vidutinės transporto įmonės šiuo metu, ypač Vokietijoje. Neįmanoma atskirti vietos ir regioninio viešojo transporto infrastruktūrų Vokietijoje, ypač kaimo vietovėse, nes jomis dažnai naudojamasi kartu teikiant paslaugas maždaug 50 km spinduliu.

Antra, norėčiau pasakyti, kad smulkūs ir vidutiniai vežėjai negalės avansu išmokėti kompensacijų, neatsižvelgiant į kaltę. Iki šiol teisinio tikrumo principas įrodė savo vertę ir lėmė stabilias bilietų kainas.

Trečia, nemanau, kad vežėjai turėtų mokėti už vėlavimus, nepriklausančius nuo jų, ir atsakomybė turėtų būti taikytina tik tuomet, kai vežėjai yra kalti.

  Saïd El Khadraoui (S&D). – (NL) Pone pirmininke, pone S. Kallasai, ponai ir ponios, visų pirma norėčiau padėkoti pranešėjams A. Cancianui ir I. Ayala Sander už jų puikų darbą ir kartu išreikšti apgailestavimą, kad Taryba, atrodo, buvo nepakankamai lanksti atsakydama į A. Canciono pranešimą ir todėl ją tenkinantis susitarimas nebuvo pasiektas. Kaip jau pažymėjo daugelis EP narių, svarbu, kad mes nustatytume keletą pamatinių taisyklių Europos lygmeniu, reglamentuojančių keleivių teises visų rūšių transporto atžvilgiu. Pastaraisiais metais daug padirbėjome oro ir geležinkelių transporto srityse. Manau, turime pasimokyti iš šių pastangų, tai pat manau – nors tai kitas klausimas – kad mes privalome jas įvertinti gana greitai ir kartu išsiaiškinti, kaip galėtumėme užpildyti keletą likusių atsitiktinių spragų.

Kalbant apie jūra ir vidaus vandenimis keliaujančius keleivius, kaip ir apie miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivius, taip pat manau, kad reikia iš dalies pritaikyti tuos pačius metodus ir išlaikyti bendrą kryptį. Pirmiausia, mūsų tikslas yra apginti pažeidžiamiausius keleivius, kaip antai riboto judumo asmenis ar asmenis, kuriems sunku vaikščioti. Turime užtikrinti jiems tokias pačias teises keliauti ir vykti atostogų, kitaip tariant, užtikrinti visapusišką jų judumą.

Antra, manau, svarbu, kad keleiviai būtų informuoti apie kelionių tvarkaraščių pakeitimus, vėlavimus bei savo teises. Tam būtina įdiegti aukštos kokybės priemones, skirtas visų rūšių transportui.

Trečia, akivaizdu, kad taip pat būtinos priemonės nenumatytoms problemoms spręsti. Šioje srityje taip pat stengiamės būti nuoseklūs, siekdami užtikrinti pagalbą, maitinimą, gėrimus, alternatyvias kelionės galimybes bei nakvynę, jei tai būtina.

Be abejo, dėl kai kurių klausimų kartais gali kilti diskusijų, pvz., dėl taikymo srities. Kalbant apie A. Canciano pranešimą, manau, reikia tinkamai apibrėžti regioninio transporto sąvoką, kad galėtume pašalinti bet kokias spragas ir būti tikri, kad parengėme geros kokybės teisės aktą.

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE). – (ES) Pone pirmininke, visų pirma norėčiau padėkoti I. Ayala už visas jos, kaip pranešėjos, pastangas siekiant susitarimo, apie kurį šiandien kalbame.

Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija nuo pat pradžių laikėsi palankaus požiūrio pateikdama pasiūlymus, kuriais atkurti per pirmąjį svarstymą priimti pakeitimai, ir po atitinkamų trišalių derybų mes pagaliau pasiekėme, mano galva, geros kokybės susitarimą.

I. Ayala jau išsamiai išanalizavo visus susitarimus. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į nuorodą dėl taikymo srities, į kurią pateks visi laivai, vežantys daugiau nei 12 keleivių, ir dėl žemiausios bilieto kainos, už kurią keleiviai galės gauti kompensaciją – 6 EUR. Būtina pabrėžti dėtas didžiules pastangas, taip pat šiuo reglamentu sukurtas geresnes sąlygas visiems keleiviams, o ypač neįgaliems ir riboto judumo asmenims.

Taip pat būtina pabrėžti visame tekste esančią nuorodą į „prieinamą formą“, siekiant, kad skaidri informacija būtų prieinama visiems visuomenės nariams.

Nors tai ir pareikalavo nemažai darbo ir diskusijų, esu patenkinta, kad sveikata nebeminima kalbant apie galimybę atsisakyti parduoti bilietus neįgaliesiems arba riboto judumo asmenims; dabar neparduoti bilieto galima tik dėl saugumo priežasčių.

Taip pat pažymėtina, kad laikotarpis, per kurį reikia išspręsti transporto klausimą arba sumokėti kompensaciją keleiviams, dabar sutrumpintas trečdaliu, palyginti su pradiniais pasiūlymais: nuo pradinių 120 min. iki 90 min., dėl kurių sutarėme dokumentuose. Mes taip pat pritariame 80 EUR kompensacijai. Trumpai tariant, reglamentas suteiks daugiau garantijų vartotojams.

  Debora Serracchiani (S&D). – (IT) Pone pirmininke, ponai ir ponios, pasiūlymu dėl miesto autobusų ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivių teisių siekiama padėti keleiviams ir juos apsaugoti, ypač kalbant apie neįgaliuosius ir riboto judumo asmenis. Tai pirmasis reglamentas dėl miesto autobusų ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivių teisių, kuris turėtų suteikti tokiems keleiviams garantijas, suteiktas geležinkelio ir oro transporto sektoriuose. Per antrąjį svarstymą patvirtinta pozicija siekiama nustatyti keleivių, nusprendusių keliauti miesto ir tolimojo susisiekimo autobusais, teises.

Pritariu pranešėjo A. Canciano, kuriam dėkoju už puikiai atliktą darbą, argumentui ir manau, kad reglamento taikymo sritis turi būti pakeista, pašalinant iš jos regionines paslaugas, jei jos integruotos į miesto ir priemiesčio paslaugas. Būtų teisinga ir reikalinga užtikrinti keleivių teises autoįvykių, atšaukimo ar vėlavimo atveju, kaip buvo nuspręsta per pirmąjį svarstymą Parlamente.

Nemažiau svarbus yra informacijos apie keleivių teises klausimas. Iš tikrųjų, būtų naudinga keleiviams teikti informaciją apie jungtis su kitų rūšių transportu, taip užtikrinant dialogą tarp autobusų ir geležinkelio keleivinio transporto paslaugų teikėjų.

Kalbant apie neįgaliuosius bei riboto judumo asmenis, svarbu užtikrinti kuo geresnę apsaugą, ir aš siūlau vietoj išankstinio pranešimo prieš 24 val. numatyti išankstinį pranešimą prieš 48 val. Dar siūlau numatyti daugiau garantijų dėl kompensacijų neįgaliesiems už judumo įrangą jos praradimo ar sugadinimo atveju, taip pat dėl tokios įrangos pakeitimo. Be to, atsižvelgiant į riboto judumo keleivių poreikius, būtina pašalinti visas architektūrinio pobūdžio kliūtis ir patobulinti esamą infrastruktūrą, užtikrinant jos prieinamumą.

Šiuo reglamentu siekiama pagerinti miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų sektoriaus konkurencingumą ir pagerinti jungtis tarp įvairių rūšių transporto, tačiau svarbiausias jo tikslas yra pagerinti keliavimo sąlygas.

  Dirk Sterckx (ALDE). – (NL) Pone pirmininke, kolega EP narys Brian Simpson jau pažymėjo, kad Parlamentas visada teikė reikšmę keleivių teisėms ir už jas kovojo, dažnai nepaisydamas Tarybos pasipriešinimo. Kita vertus, keleivių teises labai sunku reguliuoti. Per pastaruosius mėnesius sužinojome, kad kelionių oro transportu reguliavimas yra gana sudėtingas uždavinys.

Mano nuomone, pasiekėme gerą susitarimą dėl jūrų transporto keleivių. Tačiau miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivių problema tebėra neišspręsta. Šiame sektoriuje dirba daug mažųjų įmonių, be to, kyla viešojo transporto, kuriam tenka labai didelė keleivių dalis, klausimas. Svarbu sukurti aiškią Europos sistemą ir užtikrinti, kad ši sistema būtų priimtina mažosioms verslo įmonėms. Parlamentas tai gerai žino.

Su pranešėju norėčiau pasidalyti savo išvadomis dėl geležinkelių sektoriaus, susijusiomis su laikotarpiu, kai aš pats buvau pranešėjas. Mes nustatėme pagrindines visų geležinkelių transporto keleivių teises, ir aš manau, kad tą patį reikia padaryti miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivių labui. Taryba tam nepritaria, bet tai turėtų būti įmanoma. Diskusijos turi vykti. Nustatėme pagrindines teises racionaliai derėdamiesi ir galbūt net sutarėme dėl pereinamojo laikotarpio. Aš tam neprieštarauju. Svarbu, kad spręsdamas viešojo transporto klausimą Europos Parlamentas duotų aiškų ženklą, jog yra tam tikra žemiausia riba, lygmuo, žemiau kurio negalima kristi, net jei tai viešojo transporto bendrovė, nes kalbame ir apie keleivius, o jiems juk taip pat turi būti suteiktos teisės. Vien dėl to, kad viešojo transporto bendrovė gali vykdyti papildomą veiklą, nereiškia, kad ji neprivalo užtikrinti pagrindinių teisių.

Būtent tokio požiūrio, man regis, turime laikytis tarpininkavimo procese. Taryba tuo neapsidžiaugs, tačiau mes, Parlamento nariai, privalome laikytis šios pozicijos, nes tai svarbus viešojo transporto skatinimo elementas. Tai labai svarbu atsižvelgiant į mūsų pastangas aplinkos ir judumo gerinimo srityje.

  Mathieu Grosch (PPE). – (DE) Pone pirmininke, jei leisite, norėčiau šiek tiek viršyti savo laiką, kadangi du mano kolegos iš Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos nusprendė nekalbėti. Tačiau tai priklauso nuo jūsų.

Kalbant apie nagrinėjamą klausimą, reikia pasakyti, kad Parlamento ir Tarybos diskusijos dėl keleivių teisių niekada nebuvo lengvos. Taigi dar kartą tapo aišku, kad galime padaryti pažangą vienoje srityje, tačiau kitoje srityje, susijusioje su miesto ir tolimojo susisiekimo autobusais, padėtis yra gana sudėtinga. Suprantame, kad šis klausimas galbūt tapo sudėtingas, pvz., dėl to, kad regioninio transporto sąvoką skirtingos valstybės aiškina skirtingai. Aš gyvenu pasienio zonoje, kurioje ribojasi keturios valstybės, ir jos taip skirtingai supranta šią sąvoką, kad kartais nėra lengva įgyvendinti keleivių teises remiantis tuo pačiu pagrindu.

Tačiau visi turėtų vadovautis tuo pačiu tikslu, t. y. kad visų rūšių transporto keleiviai, nusipirkę bilietą ir pageidaujantys keliauti, galėtų pasikliauti savo teisių apsauga planuodami kelionę. Parlamente mes visada atidžiai nagrinėjame klausimus, susijusius su neįgaliųjų poreikiais kituose sektoriuose, o pastaruoju metu įgijome patirties ir šioje srityje, kuriai ir Taryba turėtų skirti daugiau dėmesio. Kalbame ne tik apie ribotą judumą, bet ir apie kitas neįgalumo formas, į kurias turėjome atsižvelgti praeityje ir privalome atsižvelgti dabar. Tai tikrai nereikalauja jokių papildomų išlaidų. Kai kurias problemas galima išspręsti tiesiog įvairiomis formomis teikiant informaciją ir imantis kitų panašių priemonių.

  Corien Wortmann-Kool (PPE). – (NL) Pone pirmininke, dėkoju jums už lankstumą. Mano eilė atėjo šiek tiek greičiau, nei tikėjausi.

Norėčiau nuoširdžiai pasveikinti pranešėją I. Ayala Sender su rezultatais, pasiektais rengiant pranešimą dėl keleivių teisių keliaujant jūra ar vidaus vandenimis. Buvau Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos šešėlinė pranešėja ir, kaip žinote, mes nemažai derėjomės šiuo klausimu. Mums, PPE frakcijos nariams, keleivių teisės yra ypač svarbios. Juk svarbu, kad žmonės galėtų pasikliauti gera transporto kokybe, o neįgalieji galėtų gauti geros kokybės pagalbą ir paramą.

Taip pat svarbu išnagrinėti šio sektoriaus ypatybes. Yra daug bendrovių, eksploatuojančių vieną ar du laivus arba istorinius laivus, kurių negalima perdaryti, tačiau jų įgulos yra geranoriškos ir ištiesia žmonėms pagalbos ranką. Džiaugiuosi, kad mums pavyko parodyti būtiną lankstumą ir ES teisės aktuose įtvirtinti svarbiausias keleivių teises – teises, kurias šios mažosios įmonės sugebės praktiškai įgyvendinti, nes šiame sektoriuje tikrai labai daug pasiekta šiuo atžvilgiu daugelyje Europos valstybių. Todėl faktas, kad mes tai pasiekėme, yra ypatingos svarbos, ir aš tikiuosi, kad mes netrukus galėsime pasiekti tokių rezultatų miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų sektoriuje.

  Santiago Fisas Ayxela (PPE). – (ES) Pone pirmininke, Sagrada Familia (šv. Šeimynos bažnyčia), talentingo Katalonijos architekto Antoni Gaudi darbas, yra tikras Barselonos simbolis visame pasaulyje. 2005 m. Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) ją paskelbė pasaulio paveldo vietove.

Šiuo metu rengiamasi paleisti greitąjį traukinį, kuris kirs miestą tuneliu, esančiu tik 4 m žemiau Sagrada Familia pamatų.

Paskelbtos 38 techninės ataskaitos, nukreiptos prieš šį projektą.UNESCO specialistų organizacija, Tarptautinė paminklų ir paveldo vietovių taryba, išreiškė rūpestį dėl šio maršruto. Be to, birželio 22 d. žemesnieji Ispanijos parlamento rūmai patvirtino pasiūlymą pareikalauti prevenciškai sustabdyti darbus ir sudaryti ekspertų komitetą, kuris per du mėnesius pasiūlytų kitą sprendimą.

Norėčiau paklausti, kokių priemonių Komisija žada imtis, kad apsaugotų tokią simbolinę reikšmę turintį statinį kaip Barselonos Sagrada Familia nuo grėsmės, kurią kelia minėtas greitojo traukinio maršrutas?

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D). – (RO) Šie du reglamentai dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivių ir dėl jūra ir vidaus vandenimis keliaujančių keleivių teisių papildo teisinę keleivių teisių nustatymo ir apsaugos sistemą.

Toks reglamentas jau galioja oro transporto sektoriuje, tačiau daugelis keleivių vis vien nežino apie savo teises ir nesiskundžia, kai jos pažeidžiamos. Būtent dėl šios priežasties ypač svarbu, kad taip reglamentuojamas būtų visų rūšių transportas.

Šiandien aptariamuose reglamentuose numatyta atsakomybė keleivio mirties ar sužalojimo atveju, riboto judumo asmenų teisės, taip pat kompensacijos ir pagalba atšaukimo ar vėlavimo atvejais. Juose taip pat išdėstytos aiškios nuostatos dėl skundų pateikimo ir galimybės reikalauti žalos atlyginimo.

Pritariame susitarimui, pasiektam jūrų transporto srityje . Tačiau manome, kad ypač svarbu nustatyti ir gerbti neįgaliųjų, keliaujančių miesto ar tolimojo susisiekimo autobusais, teises, kad būtų apsaugoti visi visuomenės nariai.

  Hannu Takkula (ALDE). – (FI) Pone pirmininke, diskusijos apie keleivių teises yra labai svarbios. Galėtume padiskutuoti ir apie keleivių pareigas, nes kalbėdami apie teises visada turėtume prisiminti, kad pareigos ir teisės yra neatskiriamos. Manau, kad ne tik keleiviai, bet ir Europos Sąjungos valstybės narės taip pat turi pareigų, susijusių su keleivių teisėmis. Kai kuriuose regionuose, kaip antai šiaurės Suomijos regione Laplandijoje bei šiaurės Švedijos regione Švedijos Laplandijoje, ir kai kuriose kitose retai apgyvendintose teritorijose labai svarbu užtikrinti visapusį autobusų ar viešojo transporto prieinamumą, kadangi judėjimas yra viena iš pagrindinių teisių. Tai ypač svarbu turint omenyje gyventojų senėjimą. Norint gauti jiems reikalingų paslaugų, daugeliui iš jų tenka keliauti dešimtis kilometrų.

Todėl labai svarbu, kad kalbėdami apie keleivių teises mes rūpintumėmės ir žmonėmis, kuriems tenka įveikti didelius atstumus, kad jie gautų būtinas paslaugas, o ne visada vadovautumėmės vien konkurencijos ir rinkos principais. Juk kompensacijas galime numatyti ir nacionaliniu lygmeniu, taip užtikrindami regioninio ir vietos autobusų transporto pelningumą.

  Marian-Jean Marinescu (PPE). – (RO) Derybose dėl šių dviejų pranešimų išryškėjo Tarybos pastangos apriboti jų taikymo sritį bei tikslus, taip pat ekonomikos nuosmukio pasekmes jaučiančių vežėjų spaudimas.

Abu pranešėjai sėkmingai apgynė tvirtą Parlamento poziciją. Modernus, geros kokybės keleivinis transportas yra būtinybė. Keleiviams turi būti garantuotos geriausios transporto sąlygos, o jei tai nepavyksta, jiems turi būti suteikiamos kompensacijos.

Vežėjai privalo dėti reikiamas pastangas kurdami suderintą Europos transporto sistemą, siekdami suderinamumo ir tarp valstybių narių, ir tarp transporto rūšių. Vulkaninių pelenų krizė parodė, kad padėtis šiame sektoriuje toli gražu netenkina keleivių poreikių.

Vežėjai turi žinoti, kad jie privalo užtikrinti kokybę, kartu laikydamiesi ir paskelbtų tvarkaraščių. Keleivius būtina informuoti apie jų teises, kad jie, turėdami pakankamai informacijos, galėtų imtis veiksmų, kai jos pažeidžiamos.

  Nikolaos Salavrakos (EFD). – (EL) Pone pirmininke, aš pritariu požiūriui, kad reglamentuose turėtų būti užtikrintos visų rūšių transporto – geležinkelio, sausumos, jūrų ir oro keleivių teisės.

Todėl manau, kad miesto ir tolimojo susisiekimo autobusai turėtų būti įtraukti į reglamentą ir specialių priemonių reikėtų imtis kompensacijų srityje, kad jos būtų proporcingos bendrovių galimybėms ir leistų išgyventi vežėjams.

Tačiau aš daugiau dėmesio skirčiau informacijai apie keleivių teises ir prašau Europos Parlamento pradėti visuomenės informavimo kampaniją, skirtą visuomenės teisėms visų rūšių transporto atžvilgiu.

Kadangi mano šalis, Graikija, buvo gausiai aprašoma žiniasklaidos pranešimuose apie įvykius uostuose bei transporto sektoriaus darbuotojų streikus, norėčiau pasinaudoti šia proga ir pasakyti, kad viskas atkurta, ir informuoti visus, jog Graikija pasiekiama visiems norintiems.

  Michael Cramer (Verts/ALE). – (DE) Pone pirmininke, norėčiau dar kartą pažymėti, kad visi pritaria tam, kad riboto judumo keleivių teisės taip pat turi būti užtikrintos. Tačiau kai kyla klausimas, kam reikia taikyti lengvatas, taip pat galimo vežėjų pelnų sumažėjimo klausimas, atsakymas yra aiškus „ne“. Šiuo atveju gana akivaizdu, kad dėmesys nėra sutelktas į neįgaliuosius. Tokios padėties negalima toleruoti.

C. Wortmann-Kool teigia, kad problema glūdi smulkiuosiuose vežėjuose, bet tai netiesa. Didelės bendrovės užsiėmė lobizmu šiuo klausimu ir prieštaravo šiam sprendimui. Smulkieji vežėjai jiems tėra pretekstas ginti savo interesus. Mes rastume kompromisą dėl smulkiųjų vežėjų, tačiau žvelgiant į bendrą perspektyvą, būtina imtis didžiųjų organizacijų. Jie nesirengia kreipti jokio dėmesio į riboto judumo keleivių poreikius. Tai nepriimtina. Šie keleiviai turi turėti tokias pačias teises, kaip ir visi kiti. Turime džiaugtis, kad patys nesame riboto judumo žmonės, todėl būkime solidarūs su tais, kurie tokie yra.

  Philippe Juvin (PPE). – (FR) Pone pirmininke, akivaizdu, kad tai nėra tobuli dokumentai. Akivaizdu, kad vienas ar kitas EP narys būtų norėjęs vienaip ar kitaip juos pakeisti. Tačiau, ponios ir ponai, šis dokumentas – tai puikus žingsnis į priekį neįgaliųjų labui. Kaip dažnai mes sužinome apie apgailėtinus atvejus, kai neįgaliems žmonėms neleista pasinaudoti viešuoju transportu. Na, šiuo tekstu mes padarysime tokiems incidentams galą. Juo padarysime galą neįgaliųjų ir sergančiųjų diskriminavimui. Galimybės naudotis transportu nebebus apribotos.

Nepamirškime, kad šis dokumentas reiškia realų progresą, nekalbant apie puikią nuostatą, kad transporto priemonėse esantys darbuotojai turėtų mokėti suteikti pagalbą neįgaliesiems. Tai taip pat labai svarbus žingsnis į priekį, naudingas neįgaliesiems. Taigi mes turėtume nustoti kalbėti apie neįgaliųjų integravimą į visuomenę. Mes turėsime iš tikro įgyvendinti šį integracijos procesą. Būtent tai ir daroma šiuo dokumentu, ir mes turėtume tuo džiaugtis.

Šis dokumentas Europos institucijoms leis išties pagerinti neįgaliųjų gyvenimą. Turėtume pasveikinti pranešėjus. Tai dabar ir darau – visų neįgaliųjų vardu. Neslėpkime savo džiaugsmo.

PIRMININKAVO: GIANNI PITTELLA
Pirmininko pavaduotojas

  Siim Kallas, Komisijos pirmininko pavaduotojas – Pone pirmininke, norėčiau padėkoti Europos Parlamentui už dalyvavimą ir už didžiulį atliekamą darbą. Mes judame ta pačia kryptimi.

Kalbant apie keliaujančiųjų jūra teises, išvados yra teigiamos. Svarbiausias tikslas – nustatyti pagrindines visų rūšių transporto keleivių teises. Tai čia jau daug kartų buvo pabrėžta, ir miesto bei tolimojo susisiekimo autobusų keleiviai turi būti įtraukti.

Reikia pabrėžti vieną dalyką, kadangi vienas aspektas, į kurį galima žvelgti iš skirtingų kampų, yra ekonominės priežastys: ekonominiai argumentai ir keleivių teisės. Tą patį matome ir aviacijoje. Mes visi pasisakome už konkurenciją, už ekonomikos sėkmę, už mažas sąnaudas ir našumą, tačiau visi transporto paslaugų teikėjai savo ruožtu privalo teikti aukštos kokybės paslaugas. Mano galva, geros kokybės paslaugos – tai visų pirma punktualumas ir informacijos apie tvarkaraščius teikimas. Mes privalome judėti šia kryptimi, ir niekas – nei didelės, nei mažos bendrovės negali būti atleistos nuo šių taisyklių laikymosi. Privalote dirbti punktualiai ir privalote labai atsakingai aptarnauti savo klientus, kad užtikrintumėte aukštą kokybę. Tuomet galėsime judėti į priekį spręsdami ir kitus klausimus.

Dėkoju už šias diskusijas. Per taikinimo procedūrą dėl direktyvos dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų bandysime rasti kompromisą, leisiantį siekti tokio sprendimo. Tikiuosi bendradarbiavimas su pranešėjais rengiant kitas direktyvas bus sėkmingas.

  Antonio Cancian, pranešėjas. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, klausiau visų kalbų ir norėčiau tik pabrėžti, kad, pirmiausia, per pirmąjį svarstymą nagrinėjome G. Albertini pranešimą, kuriuo buvo pateiktas drąsus dokumentas, o Transporto ir turizmo komitete beveik vienbalsiai priimtas pranešimas yra gana kompromisinis variantas, kuriame iš dalies atsižvelgiama į Tarybos norus.

Komisija yra ne kartą pažadėjusi vieną bendrą dokumentą. Šiomis aplinkybėmis tikiuosi, kad nauja Tarybai pirmininkaujanti valstybė, Belgija, pageidaus įtraukti šį dokumentą į darbotvarkę, taip leisdama užbaigti pagrindines derybas dėl visų rūšių transporto keleiviams skirtų reglamentų, siekiant išnagrinėti galimybę nustatyti bendras horizontalias priemones visų rūšių transportui. To mums būtinai reikia.

  Inés Ayala Sender, pranešėja. – (ES) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti kolegoms EP nariams, komisarui ir pirmininko pavaduotojui Siimui Kallasui už jo geranoriškumą ir padrąsinančius žodžius.

Norėčiau paaiškinti keletą dalykų, kuriuos minėjo E. Lichtenberger, kalbėdama apie uostus. Nemanau, kad ji atidžiai perskaitė dokumentą. Išties, mums nepavyko įtraukti visų uostų, nes kai kurie uostai tėra prieplaukos, tačiau tam tikri įpareigojimai uostams numatyti, pvz., visi nauji ar atnaujinami uostai privalo užtikrinti visapusišką pasiekiamumą ir įrangą – mes pagrįstai pareikalavome, kad Taryba pašalintų šį reikalavimą iš nuostatos, kuria buvo numatyta jo neįtraukti. Ponia E. Lichternberger, jei perskaitysite II priedą, pamatysite, kad ten tikrai nurodyti įpareigojimai teikti pagalbą uostuose ir uostų terminaluose. Be to, mes įtraukėme ir uostų direkcijas, nors Taryba ir prieštaravo tam tikriems aspektams, konkrečiai tam, kad jos įgytų vis daugiau žinių apie riboto judumo asmenų poreikius.

Taigi įpareigojimai uostams numatyti. Uostai įtraukti ir tai reiškia, kad ne tik laivai, bet ir uostų terminalai bei uostai yra saistomi įsipareigojimų.

Kalbėdama apie lankstumą ir išimtis, norėčiau padėkoti W. Kuhnui ir C. Wortmann-Kool už jų kalbas ir manau, kad mes tikrai stengėmės būti lankstūs ir padėti mažoms įmonėms, ypač krizės akivaizdoje. Suprantu M. Cramerio pyktį, kadangi pagrindiniai suinteresuotieji asmenys, su kuriais mes dirbame, yra išties didelės bendrovės, bet taip yra dėl to, kad Europos asociacijos, kaip ir reikalauja jų pobūdis, jungia ir mažas, ir dideles įmones. Tai, kad kartais, tiksliau – gana dažnai suinteresuotieji asmenys, su kuriais mes dirbame, atstovauja didelėms bendrovėms, nereiškia, kad Europos asociacijoms nepriklauso ir mažos bendrovės. Manau, kad mes pasistengėme suprasti visas suinteresuotąsias šalis.

Galiausiai aš norėčiau labai padėkoti I. Bilbao už paramą ir solidarumą, parodytą stiprinant neįgaliųjų teises. Aš ypač norėčiau jai padėkoti už dėmesį prieinamos formos klausimui, taip pat už tai, kad Taryba pagaliau nusileido dėl sveikatos klausimo, kuris kelia tam tikrą riziką, ir šioje srityje teks padirbėti ateityje, bet dabar tikrai tam nebuvo tinkamas laikas. Taip pat dėkoju jai už visą darbą, susijusį su leistinų laiko terminų sutrumpinimu bei kitais patobulinimais.

Galiausiai, žinoma, norėčiau padėkoti visiems kolegoms šešėliniams pranešėjams, bet, svarbiausia, norėčiau pasveikinti Europos keleivius, o šiame sektoriuje dirbančių vežėjų, operatorių, terminalų, uostų ir direkcijų bei valstybės narių dabar laukia 24 mėnesiai pasirengimo. Po jų dokumentą jau reikės taikyti.

Pone S. Kallasai, aš turiu konkretų prašymą dėl momento, kai jis bus pradėtas taikyti. Mačiau, kad jūs rengiatės pradėti puikią informavimo apie oro transporto keleivių teises kampaniją. Aš jūsų prašau ir kviečiu jus įsipareigoti tokią pačią kampaniją surengti ir jūrų transporto sektoriuje po dvejų metų, kai jūrų transporto sektoriui skirtas reglamentas įsigalios. Manau, kad Europos visuomenė to nusipelnė.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas įvyks rytoj (2010 m. liepos 6 d., antradienį).

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Robert Dušek (S&D), raštu. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių projektu turėtų būti sustiprintos šios rūšies transporto keleivių teisės, nustatyti standartai, panašūs į galiojančius geležinkelio ir oro transporto sektoriuose, ir suvienodintos visų valstybių narių transportą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. Per pirmąjį svarstymą Parlamentas pagrįstai pareikalavo vežėjams taikyti neribotą atsakomybę keleivio mirties ar sužalojimo dėl vežėjo kaltės atveju, taip pat nustatyti teisę į avansinį mokėjimą, jei dėl autoįvykio atsiranda finansinių problemų. Projektu taip pat uždraudžiama bet kokia diskriminacijos dėl fizinės negalios ar riboto judumo forma. Mes reikalavome, kad keleiviams būtų kompensuojama bent 50 proc. bilieto kainos ir kad atšaukimo ar vėlavimo atvejais būtų teikiama pagalba – maistas, gėrimai, nemokamas apgyvendinimas ir transportas į kitas vietas, iš kur būtų įmanoma pratęsti kelionę kitomis priemonėmis. Vienintelės šio reglamento taikymo išimtys turėtų būti priemiesčių ir miesto transportas. Tačiau Taryba visiškai pakeitė šios rūšies transporto keleivių teisių aprėptį ir lygmenį ir netgi reikalauja išimties regioniniam maršrutiniam transportui ir iki 15 metų – reguliariam nacionaliniam ir tarptautiniam transportui. Priimdami Tarybos poziciją, mes faktiškai neužtikrinsime keleivių teisių ir patvirtinsime tik minimalią vežėjų atsakomybę, numatytą teisės aktais. Aš visiškai nepritariu šiai pozicijai ir norėčiau paprašyti pritarti Europos Parlamento pozicijai, patvirtintai per pirmąjį svarstymą.

  Elisabetta Gardini (PPE), raštu. – (IT) Žmonėms su negalia turi būti suteiktos galimybės keliauti, naudojantis judėjimo laisve ir pasirinkimo laisve be diskriminacijos, kaip ir visiems kitiems piliečiams. Tokios pačios galimybės naudotis transporto rūšimis, kokias turi kiti vartotojai, yra labai svarbus veiksnys siekiant savarankiškumo ir orumo kasdieniame gyvenime. Turime visomis jėgomis stengtis, kad JT neįgaliųjų teisių konvencijos 9 straipsnyje nustatyta „prieinamumo“ teisė ir 20 straipsnyje nustatyta „asmens mobilumo“ teisė būtų įgyvendintos realiais veiksmais, kad pagaliau būtų suformuota nauja ir veiksminga ateinančio dešimtmečio Europos strategija neįgalumo srityje. Aš tvirtai palaikau šį pranešimą, kuriuo siekiama užtikrinti veiksmingą riboto judumo autobusų keleivių apsaugą. Ponai ir ponios, šiame sektoriuje nedelsiant reikia reguliavimo Europos lygmeniu. Visiškai nepriimtina tai, kad kai kurie piliečiai patiria diskriminaciją dėl neįgalumo mūsų miestuose ir valstybėse. Todėl Europos Parlamentas privalo imtis iniciatyvos ir visiems laikams ištaisyti nuoseklumo trūkumą, kurį šiandien vis dar matome valstybių narių šios srities teisės aktuose.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Šis pasiūlymas yra geros naujienos keliautojams su negalia ar ribotu judumu, kurie nusipelnė sąžiningo operatorių elgesio. Kaip numatyta, nuo 2012 m. visi neįgalūs laivų keleiviai turės daugiau teisių, įskaitant garantuotą įlaipinimo teisę ir teisę į nemokamą pagalbą uoste. Aš labai tikiuosi, kad mums pavyks įtraukti miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivius į gerai apgalvotą susitarimą, kuris bus naudingas ir keleiviams, ir operatoriams. Tai labai sveikintinas žingsnis šalinant praktines kliūtis, su kuriomis susiduria neįgalūs keleiviai. Labai nustebčiau, jei valstybės narės bandytų blokuoti mūsų pastangas įtraukti į šį teisės aktą nuostatas, skirtas neįgaliems tolimojo susisiekimo autobusų keleiviams. Aš vis dar įsitikinęs, kad mes galime susitarti dėl vieno visaapimančio teisės akto, skirto visiems laivų bei miesto ir tolimojo susisiekimo keleiviams, kuris įsigaliotų 2020 m.

  Antonio Masip Hidalgo (S&D), raštu. – (ES) Labai svarbu vengti diskriminacijos, nukreiptos prieš tokius žmones, kaip aš, kurie kenčia dėl riboto judumo.

Briuselio oro uoste mūsų kartais prašo, dažnai net mums nurodo dukart išlipti iš vidaus transporto autobuso, o tokių kliūčių, kaip durys, tiesiog reikėtų vengti ir nevarginti keleivių prašymais įlipti ir išlipti iš autobuso.

16. Pažangiosios sausumos transporto sistemos ir sąsajos su kitų rūšių transportu (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas yra Transporto ir turizmo komiteto rekomendacija antrajam svarstymui dėl Tarybos pozicijos pirmuoju svarstymu, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl kelių transporto ir jo sąsajų su kitų rūšių transportu srities intelektinių transporto sistemų diegimo sistemos (06103/4/2010 – C7-0119/2010 – 2008/0263(COD)) (pranešėja: Anne E. Jensen (A7-0211/2010).

  Anne E. Jensen, pranešėja. – (DA) Pone pirmininke, ką tiksliai reiškia intelektinės transporto sistemos? Na, jos apima visas informacines sistemas, kurios galėtų pagerinti kelių transporto saugumą, našumą ir aplinkosaugines savybes. Tai ir GPS sistema, kuria naudojamės vairuodami savo miestuose, taip pat kelių mokesčių ar kelių rinkliavų sistemos. Mes jau susipažinę su kai kuriomis intelektinėmis transporto sistemomis, tačiau greit jų bus gerokai daugiau. Kai kurios sistemos mums leis gauti kur kas tikslesnę informaciją apie padėtį keliuose. Gal artėja slidus kelias? Gal atsitiko autoįvykis, dėl kurio susidarė automobilių spūstys? Mes taip pat turime e. skambučio (eCall) sistemą, kuri automatiškai surenka skubios pagalbos skambučių centro numerį autoįvykio atveju, kad pagalba galėtų būti suteikta greičiau.

Norėčiau pasakyti, kad nuo pat pradžių man daugeliu atžvilgių buvo sunku rengti šį pranešimą. Iš pradžių man atrodė, kad gana suku nustatyti, ką iš tikrųjų reiškia intelektinės transporto sistemos, nes jas sudaro tiek daug skirtingų elementų. Kai sužinojau apie jų galimybes, mane į neviltį varė faktas, kad mes dar neturime šių intelektinių transporto sistemų. Kai sėdi transporto spūstyje ir nežinai nei kada, nei ar išvis galėsi pasiekti savo kelionės tikslą, pvz., ar nepavėluosi į skrydį, minėtos sistemos tikrai praverstų jau dabar. Galėtume gauti kur kas tikslesnę informaciją.

Todėl reikia kelti tokį klausimą: kodėl mes dar neturime šių intelektinių transporto sistemų? Komisija ir ekspertai atsako, kad taip yra dėl to, kad trūksta standartų ir specifikacijų, kurie skatintų naudotis mūsų bendromis transporto sistemomis, skatintų jų gamybą ir palengvintų keliavimą kertant sienas, kad, pvz., sunkvežimio vairuotojas, važiuodamas iš Geteborgo į Palermą, galėtų susisiekti su įvairiausiomis informacijos sistemomis, įskaitant skirtingas kelių mokesčių sistemas, ir jam nereikėtų dėl to apklijuoti viso priekinio stiklo įvairiais prietaisais tam, kad galėtų palaikyti ryšį su skirtingomis sistemomis.

Remiantis dabar su Taryba pasiektu susitarimu, mums reikia apibrėžti intelektinių transporto sistemų specifikacijas keturiose srityse, rengiantis įgyvendinti keturis veiksmus, kuriems nustatyti galutiniai terminai. Siekiama užtikrinti, kad būtų teikiama su sauga susijusi informacija, užtikrinti, kad būtų teikiama bendra eismo informacija, užtikrinti e. skambučio veikimą ir užtikrinti tai, kas, mano įsitikinimu, yra labai svarbu, t. y. kad sunkvežimių vairuotojai galėtų gauti informaciją apie saugias poilsio vietas ir turėtų galimybę užsisakyti poilsio vietas iš anksto ir taip galėtų laikytis taisyklių dėl vairavimo ir poilsio laiko patirdami mažiau streso.

Daugiausia nesutarimų atliekant šį darbą kilo dėl praktinio visų minėtų priemonių įgyvendinimo. Taryba pritarė Parlamentui, kad mums tikrai būtina nustatyti sritis, kuriose reikia atlikti darbą siekiant bendrų specifikacijų ir standartų. Tačiau Taryba nesutiko su mūsų pasiūlymais nustatyti, kada sutartos specifikacijos turi būti praktiškai įgyvendintos. Todėl įgyvendinimą padalijome į dvi dalis laiko atžvilgiu: pirma susitarsime dėl specifikacijų, o tada nustatysime, kaip jas reikia praktiškai įgyvendinti.

Norėčiau padėkoti šešėliniams pranešėjams, ypač D.-L. Kochui, S.-A. Ţicău ir F. Brepoels už jų bendradarbiavimą siekiant šių tikslų. Manau, mes kartu atlikome neprilygstamą darbą. Taip pat norėčiau nuoširdžiai padėkoti Tarybai pirmininkavusiai Švedijai, kuri labai pasistengė, siekdama užtikrinti, kad daugelis Parlamento pasiūlymų atsispindėtų galutiniame dokumente. Galiausiai, norėčiau padėkoti Komisijai, kuri tikrai labai palengvino šių klausimų sprendimą ir labai mums padėjo pasiekti šį bendrą susitarimą.

  Siim Kallas, Komisijos pirmininko pavaduotojas – Pone pirmininke, dėkoju Parlamentui ir ypač pranešėjai intelektinių transporto sistemų klausimais A. E. Jensen, taip pat visiems šešėliniams pranešėjams už puikiai atliktą darbą ir nuolatinį įsipareigojimą remti Komisiją teisėkūros procese, siekiant priimti ITS direktyvą.

Baigiantis antrajam šio teisės akto pasiūlymo svarstymui Europos Parlamente, norėčiau dar kartą kuo stipriau pabrėžti jo politinę svarbą. ITS prietaikos, kaip antai dinamiškas eismo ir krovinių valdymas, pagalba laikantis eismo juostos ir elektroninė rinkliava (e-Toll) neša konkrečią naudą transporto naudotojams, trumpindamos kelionės laiką ir didindamos saugą.

Per pastaruosius 20 metų Europos Komisija pasinaudojo įvairiomis priemonėms remdama ITS sprendimų įdiegimą. Tačiau intelektinių transporto sistemų diegimas kelių transporte vyksta kur kas lėčiau nei kitų rūšių transporte, ir ITS paslaugos dažnai diegiamos nenuosekliai. Savanoriškais susitarimais ir standartizacija nepavyko pasiekti apčiuopiamos pažangos diegiant ir naudojant tokias sistemas.

Todėl Komisija pateikė veiksmų planą ir pasiūlymą dėl pagrindų direktyvos dėl kelių transporto ir jo sąsajų su kitų rūšių transportu srities intelektinių transporto sistemų diegimo.

Komisija mano, kad derybose su Taryba dėl šios direktyvos pasiektas kompromisas yra gerai apgalvotas ir kad į pagrindinius Komisijos pasiūlymo tikslus tinkamai atsižvelgta. Šiomis aplinkybėmis aš labai džiaugiuosi A. B. Jensen rekomendacija, patvirtinta per balsavimą TRAN komitete birželio 22 d., ir tikiuosi, kad per rytdienos posėdį Europos Parlamentas balsuos „už“ ir priims ITS direktyvą.

Komisija yra tikrai pasirengusi atlikti mūsų laukiantį ITS direktyvos įgyvendinimo darbą. Dirbsime glaudžiai bendradarbiaudami su visuomene ir privačiais suinteresuotaisiais asmenimis.

  Dieter-Lebrecht Koch, PPE frakcijos vardu.–

(DE) Pone pirmininke, pone S. Kallasai, ponios ir ponai, direktyva dėl intelektinių transporto sistemų diegimo kelių transporto srityje, dėl kurios mes pagaliau balsuosime rytoj, yra labai svarbi kitų rūšių transportui dėl jos poveikio sąsajoms su jomis, todėl manau, kad ji žymi naujos transporto eros pradžią.

Direktyvoje numatytas suderintas, koncentruotas ir tikslingas visapusiško veiksmų plano įgyvendinimas, ir ji užtikrins, kad intelektinės transporto sistemos taptų sudedamąja naujo tipo automobilių ir infrastruktūros dalimi. Vartotojams svarbiausia tai, kad intelektinės transporto sistemos turės būti įdiegtos, nors niekas tiksliai nežino kada. Aš asmeniškai būčiau pageidavęs tikslaus darbų grafiko.

Antra, jos atliks svarbų vaidmenį padarant transportą švaresnį, saugesnį ir našesnį, kadangi atsivers naujos daugiarūšio transporto galimybės, kitaip tariant galimybės integruoti skirtingų rūšių transportą. Trečia, jos užtikrins aukštą duomenų apsaugos lygį ir, ketvirta, jomis galima pasinaudoti optimizuojant infrastruktūros pajėgumus. Penkta, jos leis teikti daugelį papildomų paslaugų, skirtų privatiems asmenims ir verslininkams.

Intelektinės transporto sistemos darniai įsilieja į kitą pranešimą apie transporto ateitį, taip pat į strategiją „Europa 2020“, kadangi jos pareikalaus išsamių mokslinių tyrimų projektų. Raginimas suderinti naujas ir esamas sistemas atitinka Parlamento reikalavimus. Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos vardu aš raginu Komisiją kuo greičiau nustatyti e. skambučio pagalbos sistemos, taip pat visų kelionės, transporto informacijos ir rezervacijos sistemų standartus ir specifikacijas, kad šių sistemų įgyvendinimo visoje Europoje procesas galėtų prasidėti netrukus.

  Silvia-Adriana Ţicău, S&D frakcijos vardu. – (RO) Pagrindų direktyva dėl kelių transporto ir jo sąsajų su kitų rūšių transportu srities intelektinių transporto sistemų diegimo yra svarbus žingsnis didinant saugą transporto sektoriuje.

Norėčiau padėkoti visoms pranešėjų grupėms už direktyvos taikymo srities išplėtimą, įtraukiant ne tik kelių transportą, bet ir sąsajas su kitų rūšių transportu. Tai leis pažangiąsias transporto sistemas panaudoti keleivių, transporto priemonių ir infrastruktūros, taip pat jų sąsajų kelių transporto srityje naudai, įskaitant miesto transportą ir sąsajas su kitų rūšių transportu.

Europos Parlamentas nuo pat pirmojo svarstymo pareikalavo nustatyti minimalų intelektinių transporto sistemų palaikomų prietaisų ir paslaugų skaičių, taip pat griežtas asmens duomenų apsaugos taisykles. Direktyvoje nurodytos keturios prioritetinės sritys, kuriose Komisija nustatys bendras specifikacijas ir standartus intelektinėms transporto sistemoms diegti.

Komisija įsipareigojo patvirtinti specifikacijas greitai, laikantis šio aiškaus grafiko: 2014 m. – kelionių daugiarūšių transportu informacijos paslaugų teikimas visoje ES; 2013 m. – tikralaikės eismo informacijos paslaugų teikimas visoje ES; 2012 m. – su kelių sauga susijusios minimalios universalios informacijos nemokamas teikimas; 2012 m. – sąveikios visos Europos e. skambučio sistemos suderintas diegimas; 2012 ir 2013 m. – sunkvežimių ir komercinių transporto priemonių saugių stovėjimo vietų išankstinio užsakymo paslaugų teikimas.

Šios direktyvos priėmimas buvo nukeltas dėl Lisabonos sutarties įsigaliojimo ir dėl nuostatų dėl komitologijos. Iš tikrųjų minėtas specifikacijas Komisija patvirtins deleguotais aktais.

Aš manau, kad diegdami intelektines transporto sistemas mes dar tik kelio pradžioje . Tikimės, kad ir Komisija, ir valstybės narės skirs reikiamų lėšų šioms sistemoms įgyvendinti.

  Gesine Meissner, ALDE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, manau, kad D.-. Koch yra teisus tvirtindamas, kad intelektinės transporto sistemos žymi naujos eros pradžią. Pernai teko matyti sunkvežimių, kurie kalbasi tarpusavyje. Skamba neįtikėtinai, tačiau tai tikrai yra ateities intelektinio transporto valdymo sistema. Specialūs prietaisai leidžia sunkvežimiams saugumo sumetimais sužinoti, ar prieš juos esančiame kelyje nėra kliūties arba kelią kertančių pėsčiųjų. Tuomet jie gali perduoti informaciją už jų esančiam sunkvežimiui, kad jam užtektų laiko stabdyti ir išvengti autoįvykio.

Žinoma, tai dar nėra plano dalis. Šiuo atveju didžiausia A. E. Jensen pranešimo teikiama nauda yra tai, kad mums pateikiama esamos padėties apžvalga ir pažvelgiama į tai, ko mums prireiks ateityje, siekiant padidinti saugą, užkirsti kelią spūstims, sumažinti autoįvykių skaičių ir veiksmingai saugoti aplinką.

Galiausiai norėčiau papasakoti apie tai, ką mačiau netoli Vokietijos miesto Hanoverio. Ten greitkelyje įdiegta intelektinė transporto sistema, nurodanti kintamas leistino greičio ribas. Vairuotojams nurodoma, kokiu greičiu jie turi važiuoti, kad nesusidarytų transporto spūstys. Tai palanku vairuotojams bei aplinkai ir mažina autoįvykių skaičių. Mums reikia tokių sistemų ir daugelio kitų dalykų.

  Frieda Brepoels, Verts/ALE frakcijos vardu. – (NL) Pone pirmininke, žinoma, aš džiaugiuosi, kad pagaliau patvirtinome Europos ITS diegimo sistemą. Kaip minėjo prieš tai kalbėjusieji, tai buvo sudėtinga užduotis, bet mūsų pranešėjos A. E. Jensen nenuilstamų pastangų dėka mums pagaliau, po sudėtingų derybų, pavyko Parlamentui pateikti gerai apgalvotą poziciją. Už tai esu jums labai dėkingas.

Jeigu mes manome, kad spūsčių ir taršos problemos yra vis rimtesnės, vargu ar įmanoma pervertinti šios iniciatyvos svarbą. Be abejo, naujoviški sprendimai tikrai būtini, tačiau kodėl dabar taip svarbios priemonės visos Europos mastu? Mano nuomone, tai svarbu, kadangi mes tikriausiai negalėsime pasinaudoti visomis ITS galimybėmis, jeigu mums nepavyks nuo dabar daugelyje valstybių narių vykdomo riboto ar laipsniško diegimo pereiti prie suderinto diegimo visoje Europoje.

Tačiau, ponios ir ponai, tai tėra pirmas, nors ir labai svarbus žingsnis. Per ateinančius metus mes turime įdėmiai stebėti, kaip Komisija ir valstybės narės įgyvendina prioritetinius veiksmus. Tiesą sakant, mes jau praradome maždaug pusę metų laikydamiesi terminų, kurios Komisija nustatė reaguodama į diskusijas dėl deleguotų aktų įgyvendinimo. Tačiau apskritai mes turėtume užtikrinti, kad numatytos paslaugos būtų patogios visoms grupėms. Todėl mes labai džiaugiamės, kad konkrečios nuostatos yra skirtos pažeidžiamiems kelių naudotojams, kadangi jiems skiriamas dėmesys leis geresne kokybe džiaugtis visiems. Dėkoju jums už dėmesį.

  Anna Rosbach, EFD frakcijos vardu. – (DA) Pone pirmininke, ant mano automobilio priekinio stiklo yra mažas elektroninis prietaisas, kuris fiksuoja kiekvieną mano pravažiavimą pro rinkliavos postą mano šalyje. Neseniai labai apsidžiaugiau sužinojusi, kad jis taip pat veikia, kai aš važiuoju pro panašų postą kaimyninėje šalyje. Kaip būtų malonu, jei taip lengva keliauti būtų visoje Europoje, ir būtent to mano kolegė MP narė iš Danijos A. E. Jensen linki visiems, kas daug keliauja Europos keliais. Todėl norėčiau nuoširdžiai padėkoti pranešėjai už juos gerai atliktą darbą rengiant šią direktyvą.

Ji buvo rengiama ilgai ir joje pateikta daug techninių ir specifinių iniciatyvų. Laikausi principo, kad ES teisės aktui aš pritariu tik tuomet, jei jis turi prasmę, o šiuo atveju tai reiškia, kad jis turėtų būti susijęs su tarptautinėmis problemomis, kurias geriausiai spręsti kartu. Privalau pasakyti, kad čia nagrinėjama tema tikrai visiškai atitinka šį reikalavimą. Be to, šia direktyva ištiesiama pagalbos ranka sunkvežimių vairuotojams, kurie yra Europos jungiamoji grandis. Be jų Europos Sąjungoje nevyktų jokia prekyba.

Dabar tereikia, kad valstybės narės paverstų šiuos gerus norus realybe. Jei suprantu teisingai, būtent čia glūdi problema, kadangi, nors Taryba taip pat dalyvauja priimant šią direktyvą, keliai tiesiami mažose valstybių savivaldybėse, kurios neturi daug lėšų šiam tikslui. Be to, daug lėšų ir politinės valios prireiks siekiant atnaujinti geležinkelių transporto sistemą.

  Georgios Koumoutsakos (PPE). – (EL) Pone pirmininke, intelektinių transporto sistemų sklaida kelių transporto sektoriuje ir jų sąveika su kitų rūšių transportu yra labai svarbus klausimas. Tai didžiulis Europos transporto politikos iššūkis, ir prieš tai kalbėjusieji pagrįstai minėjo naujos transporto eros pradžią.

Kuo platesnis intelektinių transporto sistemų taikymas, pirma, leis padidinti transporto našumą, stabilumą ir saugumą ir, antra, leis pasiekti tikslą, kad transportas būtų švaresnis ir mažiau terštų aplinką.

Todėl esu įsitikinęs, kad pagrindų direktyvos dėl intelektinių transporto sistemų patvirtinimas yra labai naudingas pokytis visiems Europos piliečiams, nes ligšiolinis savanoriškumo principas tikrai buvo nepriimtinas. Visi sutariame, kad būtinas minimalus standartizacijos lygmuo, jeigu norime, kad šios sistemos būtų naudojamos keliaujant labai netolimoje ateityje.

Kaip ir pranešėja A. E. Jensen, kurią sveikinu, aš manau, kad mes turėtume balsuoti ir pareikšti pritarimą jau rytoj, siekdami, be kita ko, patvirtinti, kad ilgos ir sudėtingos derybos, pasibaigusios labai neseniai, įvyko ir kad dabar būtina tęsti darbus.

Mums dabar mažiausiai reikia nereikalingo bendros procedūros vilkinimo. Dar kartą sveikinu pranešėją.

  Inés Ayala Sender (S&D). – (ES) Pone pirmininke, labai norėčiau pasveikinti A. E. Jensen ir padėkoti jai už jos pasiaukojimą ir ryžtą siekiant įdiegti šias intelektines transporto sistemas, ypač sausumos kelių srityje, siekiant suderinimo ir, visų pirma, atgalinio suderinamumo, kuris, mano nuomone, yra labai svarbus.

Pastarosiomis dienomis skaičiau apie tai, kaip operatorius SNCB pateikė pasiūlymą Briuselyje automobilių vartotojams realiu laiku teikti informaciją, kad jie galėtų priimti sprendimus dėl naudojimosi įvairių rūšių transportu gerokai iš anksto. Suprantu, kad tai yra vienas iš A. E. Jensen minėtų ateities paslaugų aspektų, kurio suderinimas leis joms įspūdingai išplisti po visą Europą.

Tikiu, kad šis skirtingų rūšių transporto dialogas yra svarbus iš esmės, kaip ir tarptautinis kelių sistemų dialogas, kuris taip pat gali paskatinti kitus kelių saugos aspektus.

Ypač norėčiau A. E. Jensen padėkoti už kelių saugos prietaikas ir visų pirma už e. skambučio sistemos diegimą visoje Europoje. Aš taip pat norėčiau ir išties tikiuosi, kad ateityje ji bus įdiegta ir už transeuropinio tinklo infrastruktūros ribų, visų pirma žemės ūkio transporto priemonėse, turint omenyje, kad gana dažnai mes gauname žinių, ypač iš regionų, panašių į tą, iš kurio aš esu kilęs, apie autoįvykius, nusinešusius gyvybes dėl to, kad nebuvo įmanoma laiku atvykti į autoįvykio vietą arba dėl to, kad nebuvo gautas pagalbos skambutis. Dėl šios priežasties tikiuosi, kad sistemos diegimas bus išplėstas.

Saugios stovėjimo vietos sunkvežimiams ir komercinės paskirties transporto priemonėms yra labai naudingos, ir aš šią iniciatyvą visapusiškai palaikau. Manau, kad ateityje jų turėtų vis daugiau atsirasti ir transeuropiniuose kelių tinkluose.

Dabar tereikia, kad „Galileo“ taptų tokios paslaugos platforma; taip puikiai viską užbaigtume. Tikiuosi, kad S. Kallas ir A. Tajani pavyks dėl to susitarti, kad šios intelektinės transporto sistemos taptų taip pat ir „Galileo“ ateitimi.

  Oreste Rossi (EFD). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, geresnis krovininio transporto valdymas ir didesnis kelių saugumas yra du esminiai intelektinės transporto sistemos kūrimo aspektai. Tikslas yra sukurti koordinuotą ir integruotą sistemą, užtikrinančią paslaugų, eismo valdymo ir krovininio transporto krovinių gabenimo koridoriais tęstinumą.

Pagrindinė problema tebėra šios naujoviškos sistemos finansinis poveikis, kuris iš esmės susijęs su eismo komunikacijų sąsajomis, ir ją spręsti būtų galima standartizuojant integruotą informacijos sistemą. Efektyvumas, našumas, tęstinumas ir sąveikumas yra tie principai, kuriais turi būti grindžiami būsimi valstybių narių veiksmai. Todėl būtinai reikės tinkamai įvertinti teritorines ypatybes, eismo sąlygas ir įvairių transporto sistemų tarpusavio ryšio procesus, kad šios sistemos galėtų tinkamai funkcionuoti.

Tuomet prireiks rimto tyrimo, siekiant nustatyti, kaip sistema reaguos kritiniais momentais. Tikėkimės, kad pagal direktyvą sudarytas komitetas sugebės dirbti su vietos valdžios institucijomis, kad būtų sukurta sistema, garantuosianti greitą ir veiksmingą reagavimą į problemas, susijusias su transportu.

  Ádám Kósa (PPE). – (HU) Aš taip pat pritariu intelektinių transporto sistemų diegimui, nes jos labai palengvins žmonių gyvenimą. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tris klausimus. Vienas iš jų jau buvo aptartas kalbant apie keleivių teises; konkrečiai buvo nurodytas Europos Parlamento tvirtas įsipareigojimas padėti neįgaliesiems. Tačiau aš norėčiau pabrėžti, kad neįgaliesiems prireiks pagalbos taikant ir šią sistemą, ir aš siūlau atsižvelgti į problemas, su kuriomis jie susidurs ją diegiant – į jas turėtų atsižvelgti ir programos kūrėjai. Be to, norėčiau pabrėžti informacijos ir ryšių priemonių prieinamumo svarbą. Galiausiai, kadangi kai kurios valstybės narės dar neatliko sistemos įdiegimo poveikio vertinimo tyrimų, norėčiau paprašyti Komisijos atskirai skirti lėšų šiam tikslui, kol neįdiegta sistema, leidžianti ja naudotis Vidurio ir Rytų Europos valstybėms.

  Marian-Jean Marinescu (PPE). – (RO) Intelektinių transporto sistemų suderinto diegimo standartinės sistemos sukūrimas yra svarbus žingsnis modernizuojant transporto sektorių. Tai reiškia, kad valstybės narės privalo užtikrinti ITS diegimo ir koordinavimo sąveikumą.

Kaip pranešėjas Europos krovininio transporto koridorių klausimais, manau, kad sąveikios ITS sistemos yra tiesiog būtinos geležinkelių sektoriuje, ypač kalbant apie eismo valdymą. Dėl šios priežasties būtinas nacionalinių IT techninės ir programinės įrangos tipo patvirtinimų bei specifikacijų abipusis pripažinimas, taip pat būtina laikytis ERTMS (Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos) paleidimo grafiko.

Tai, kad valstybės narės turi progą patenkint naujus reikalavimus modernizuodamos esamas sistemas, yra teigiamas ženklas, užtikrinantis, kad nebus geografinio tęstinumo trūkumo.

  Seán Kelly (PPE). – Pone pirmininke, manau, kad galime sakyti, jog tik kvailys gali nepritarti protingiems pasiūlymams. Žinoma, negalima priešintis intelektinėms transporto sistemoms: joms turi būti pritarta. Reikia pagirti A. E. Jensen bei S. Kallas, išaiškinusiems jų naudą. Akivaizdu, kad kelių naudotojams ypač naudingi visi elementai, prisidedantys prie aplinkai nekenkiančio transporto, kelių saugumo, tinkamų stovėjimo aikštelių, meteorologinės informacijos sistemų ir kt.

Kalbant apie kelių saugumą, aš taip pat pageidaučiau, kad daugiau dėmesio būtų skirta lėto važiavimo įtakai autoįvykiams. Visas dėmesys, atrodo, skiriamas greičiui, ir, žinoma, tai labai svarbus autoįvykių veiksnys.

Tačiau šiam dokumentui reikia pritarti, ir aš tiesiog norėčiau padėkoti išmintingajai A. E. Jensen, nes jos dėka naudotis keliais tapo lengviau visiems – kvailiems ir išmintingiems.

  Antonio Cancian (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, manau, kad šių Europos specifikacijų, skirtų tam tikrų ITS prietaikų transporto ir oro kelionių tinkluose suderintai plėtrai, nustatymas yra labai naudingas. Tačiau norėčiau pabrėžti du faktus, susijusius su saugumu. Pirma, mes turėtume griežtai reikalauti saugių stovėjimo vietų sunkvežimių vairuotojams. Antra, manau, kad saugos klausimu mums reikėtų elgtis atsargiai: iš vairuotojų reikalaujama visko, išskyrus vairavimą, jiems teikiama begalė informacijos ir jie varginami visais įmanomais būdais.

Taigi tai yra labai svarbus klausimas, kurį aš adresuoju A. E. Jensen, kadangi manau, kad, viena vertus, toks noras egzistuoja, ir kad, antra vertus, reikia būti labai atsargiems, kad vairuotojai turėtų laiko pagalvoti ir apie vairavimą.

  Franz Obermayr (NI). – (DE) Pone pirmininke, kelių saugos ir saugumo prietaikos sudaro esminę keturių svarbių sričių sudedamąją dalį, todėl norėčiau trumpai jas pakomentuoti. Pirma, Komisijos pasiūlymą leisti naudoti didžiulius sunkvežimius, vadinamuosius „gigalainerius“, reikia atmesti. Jie padidintų pavojus ES keliuose. Europos kelių tinklas nepritaikytas tokio dydžio transporto priemonėms. Jie sumažintų matomumą lengvųjų automobilių vairuotojams, pailgintų lenkimo kelią ir padidintų skausmingų autoįvykių skaičių.

Antra, dažnos tuneliuose kylančių gaisrų katastrofiškos pasekmės rodo būtinybę tobulinti priešgaisrines sistemas. Raginu Europoje visų lengvųjų automobilių variklio skyriuose diegti privalomas gaisro gesinimo sistemas. Šios sistemos jau naudojamos lenktyniniuose automobiliuose, o masiškai gaminami variantai kainuoja nuo 50 iki 100 EUR. Jos gana ekonomiškos ir labai padidintų saugą.

  Licia Ronzulli (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, milijonai Europos piliečių ruošiasi išvykti į užtarnautas vasaros atostogas. Deja, kaip ir kiekvienais metais, jiems teks susitaikyti su atšauktais skrydžiais, pamestu bagažu, spūstimis greitkeliuose – galbūt net kepinant saulei, ir ekstremaliomis situacijomis, prie kurių, deja, mes jau beveik pripratome.

Praėjusią savaitę mes pateikėme klausimą šia tema, prašydami Europos Komisijos konkrečių pastangų kovojant su šia problema. Informacinės kampanijos apie keleivių teises vykdymas, žinoma, yra naudinga priemonė, tačiau to neužteks norint, kad tokios ekstremalios situacijos nepasikartotų. Labai dažnai keleivių teisės trypiamos kojomis, ir prabėga mėnesiai, net metai, kol pavyksta gauti tinkamą kompensaciją.

Informacijos teikimas, žmonių informavimas apie jų teises, be abejo, labai svarbu, tačiau kur kas svarbiau užtikrinti pagarbą jiems visoje Europoje, imantis konkrečių priemonių, ypač atsižvelgiant į dabar įprastas situacijas, kurias reikėjo numatyti.

  Siim Kallas, Komisijos pirmininko pavaduotojas – Pone pirmininke, norėčiau dar kartą padėkoti Europos Parlamentui, visų pirma A. E. Jensen, už puikiai atliktą darbą teisėkūros procese siekiant priimti direktyvą dėl intelektinių transporto sistemų. Nekantrauju pradėti mūsų laukiančius darbus, skirtus ITS direktyvai įgyvendinti. Mes pasiryžę pasinaudoti suteiktomis galiomis patvirtinti reikiamas specifikacijas, kurias Parlamentas ir Taryba suteikė Komisijai septyneriems metams. Dirbsime glaudžiai bendradarbiaudami su visais susijusiais viešais ir privačiais suinteresuotaisiais asmenimis.

  Anne E. Jensen, pranešėja. – (DA) Pone pirmininke, dėkoju visiems kolegoms EP nariams už pastabas, kurių mes sulaukėme. Manau, kad diskusijos parodė, kad šie klausimai sprendžiami labai entuziastingai ir tvirtai tikint, kad galime pasiekti gerų rezultatų. Taip pat norėčiau padėkoti komisarui už jo pažadą pradėti konkretų įgyvendinimą ir artimai bendradarbiauti su visais, kas dirba šioje srityje. Be to, žinau, kad Komisija žadėjo šiais klausimais artimai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis. Valstybėse narėse labai nerimaujama dėl pavojaus, kad tos valstybės, kurios jau investavo į intelektines transporto sistemas, sužinos, jog jų investicijos nuėjo perniek, jei netikėtai bus patvirtintos kitokios specifikacijos ir standartai.

Man regis, svarbu tai, kad šiuo teisės aktu mes padedame pagrindą tam, kad valstybės narės, ekspertai ir Komisija galėtų susitikti ir aptarti šiuos klausimus, ir galima tikėtis, kad būsimais veiksmais ir praktiniais projektais bus pasiektas bendras supratimas apie tai, kaip reikėtų kurti šias sistemas. Bet kokiu atveju manau, kad daug padirbėjome siekdami užtikrinti, kad sistemos turėtų ir galėtų būti kuriamos nuo apačios į viršų ir kad mes ne tik davėme nurodymus iš viršaus, bet kad faktiškai šiais klausimais vyko ir dialogas.

Galiausiai, norėčiau pasakyti, kad Parlamente taip pat vyko diskusijos apie tai, ar intelektinės transporto sistemos mums prideda išminties, ar ją atima. Be abejo, kaip jau buvo minėta, intelektines transporto sistemas privalome naudoti išmintingai. Aš pritariu šiam požiūriui. Nesunku pastebėti, kad GPS naudojantys asmenys net neįsivaizduoja, kur atsiduria, nes jie tiesiog vykdo jiems duodamus nurodymus: „suk dešinėn, suk kairėn“. Galiausiai jie nebežino, kur jie yra. Intelektinė transporto sistema turi būti naudojama protingai.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas įvyks rytoj (2010 m. liepos 6 d., antradienį).

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Alajos Mészáros (PPE), raštu. – (HU) Kelių transporto srityje yra didelis poreikis plėtoti intelektines transporto sistemas, kadangi Europos Sąjungos transporto sistemos tampa vis labiau perkrautos. Remiantis įvairiomis prognozėmis iki 2020 m. judėjimo krovininio transporto keliais apimtys išaugs 55 proc., o keleivinio transporto keliais – 36 proc. Dėl to kelių transporto sektoriuje padidės energijos suvartojimas ir anglies dvideginio išlakų kiekis. Pasitelkę naujoviškus tyrimus privalome labai stengtis, kad kelių transportas taptų saugesnis, švaresnis ir našesnis. Tačiau kad tai pasiektume, turėsime bendradarbiauti glaudžiau nei bet kada iki šiol, kadangi nesuderinti sprendimai, šiuo metu įgyvendinami vietos, regioniniu bei nacionaliniu lygmenimis, gali kelti pavojų bendrajai rinkai ir neleisti tinkamai išnaudoti intelektinių transporto sistemų (ITS). Labai malonu, kad Taryba ir Parlamentas laikosi tos pačios nuomonės šiuo klausimu. Aš taip pat manau, kad ITS sistema turi būti įdiegta kuo greičiau, ypač miesto ir krovininiame transporte. Tačiau kad suteiktume visiems galimybę paprastai ir greitai pasinaudoti sistema, reikės bendros standartų sistemos, užtikrinsiančios veiksmingą valstybių narių bendradarbiavimą tarpusavyje ir su atsakingomis institucijomis. Didėjantys transporto poreikiai negali būti patenkinti naudojant esamas priemones. Todėl reikia naujų ir naujoviškų sprendimų. Dar vienas iššūkis bus sumažinti anglies dvideginio išlakų kiekį pirmiau minėtomis priemonėmis.

17. Į uostus įplaukiantiems ir (arba) iš jų išplaukiantiems laivams taikomi pranešimo formalumai (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – Dirko Sterckxo pranešimas Transporto ir turizmo komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl į Bendrijos valstybių narių uostus įplaukiantiems ir (arba) iš jų išplaukiantiems laivams taikomų pranešimo formalumų ir Direktyvos 2002/6/EB panaikinimo (COM(2009)0011 – C6-0030/2009 – 2009/0005(COD)) (A7-0064/2010).

  Dirk Sterckx, pranešėjas – (NL) Kai iš Gdansko į Antverpeną konteineris gabenamas sunkvežimiu, jis išlieka ES teritorijoje, ir prekės neturi būti įformintos muitinėje atvykstant ar išvykstant. Tačiau kai toks pat konteineris iš Gdansko į Antverpeną gabenamas laivu, prekes reikia įforminti ir įplaukiant, ir išplaukiant, tarsi tas pats konteineris butų atsidūręs už ES ribų. Tai nenaudinga pakrančių transportui, todėl manau, kad Komisija teisi norėdama ištaisyti šį trūkumą. Taip pat manau, kad pakrančių transportui galėtų tekti didesnė ES krovininio transporto dalis ir kad mes turėtume tai skatinti.

Šiomis aplinkybėmis aš pritariu mūsų pasiektam susitarimui ir dėkoju Tarybos atstovams, kurie jį rengė, Komisijos atstovams ir Parlamento nariams. Mes pasiekėme gerą susitarimą. Pritarta pagrindinei šio susitarimo nuostatai – administracinio supaprastinimo ir suderinimo principui. Duomenimis visada bus keičiamasi elektroninėje terpėje, ir visi susiję asmenys galės susipažinti su duomenimis ar juos įvesti pagal vadinamąjį „vieno langelio“ principą. Tai leis kompiuterių sistemoms palaikyti ryšį tarpusavyje. Duomenis tereikės įvesti vieną kartą – tai labai svarbus patobulinimas.

Laivai, aplankantys tik ES uostus, bus atleisti nuo administracinių formalumų. Tačiau nepavyko susitarti dėl galimybės atleisti laivą nuo šių formalumų remiantis laivo kroviniu konkretaus krovinio atžvilgiu tais atvejais, kai laivas apsilankė trečiosios šalies uoste. Komisija dabar išnagrinės, kaip šį klausimą galima išspręsti, t. y. numatyti galimybę taikyti išimtį pagal laivo krovinį. Komisija taip pat apsvarstys, kaip reikėtų sujungti jūrų ir vidaus vandenų laivybos sistemas, kad galėtume sukurti nuolatinę ir visapusiškai tvarią vandens transporto grandinę.

Nepavyko susitarti dėl vienos kalbos naudojimo palaikant ryšį laivyboje, šiuo atveju – anglų kalbos, kaip mes siūlėme. Daugelis EP narių tam prieštaravo. Taryba tam visiškai nepritarė. Mums tepavyko į direktyvą įtraukti konstatuojamąją dalį, kurioje nurodytas valstybių narių ketinimas nustatyti bendrą bendravimo raštu ir žodžiu priemonę. Galbūt tai reiškia, kad bus susitarta dėl bendros naudotinos kalbos, ir aš tikiuosi, kad toks bus galutinis rezultatas.

Dar menkesnių rezultatų pasiekėme bandydami į direktyvą įtraukti nuostatas dėl laivavedybos ar galimybės atleisti pakrančių laivų, nuolat apsilankančių konkrečiame uoste, kapitonus nuo privalomos laivavedybos. Komisija ir Taryba dabar pateikė pareiškimą, kad apsvarstys šį klausimą. Tikiuosi, kad sukursime bendrą Europos sistemą šioje srityje ir kad tai taps realybe kaip įmanoma greičiau.

Teko ieškoti kompromiso dėl datos. Taryba norėjo per daug atidėti terminą, nors Taryba mano, kad mes norėjome per daug jį paankstinti. Galiausiai mes sutarėme dėl 2015 m. liepos 1 d. Būčiau norėjęs ankstesnės datos, tačiau manau, kad šį laikotarpį galime ir sutrumpinti, turint omenyje, kad pasiektas kompromisas per pirmąjį svarstymą.

Pone pirmininke, viską apgalvojus, manau, galime sakyti, kad žengtas žingsnis į priekį. Tai labai svarbu vidaus transporto rinkai. Be to, tai yra Europos transporto sektoriaus tvarumo grandis, dar laukia daugybė etapų, ir Komisija tai žino. Pakrantės prekybos skatinimas yra svarbi grandis. Tačiau aš ne kartą esu pastebėjęs, kad Taryba linkusi tam trukdyti. Taryba žiūri tik į pakrantes ir niekuomet nenori kalbėti apie galimą konkrečios priemonės naudą. Taryba visada nori kiek įmanoma nukelti įgyvendinimą ir niekuomet nenori pamąstyti apie tai, kaip svarbu greičiau užbaigti bendrosios Europos rinkos kūrimą. Tarybos nenoras ir tas neigiamas požiūris į rimtą Europos transporto politiką mane vis dar stebina ir erzina. Man malonu, kad Parlamentas šia proga taip pat paragino siekti sprendimų Europos lygmeniu ir tai daryti kuo greičiau. Todėl džiaugiuosi pasiektu susitarimu ir prašau jūsų, Parlamento narių, jį paremti.

  Siim Kallas, Komisijos pirmininko pavaduotojas – Pone pirmininke, visų pirma, norėčiau padėkoti pranešėjui D. Sterckxui už jo pastangas rengiant direktyvą dėl į uostus įplaukiantiems ir iš jų išplaukiantiems laivams taikomų pranešimo formalumų. Tai labai svarbus žingsnis: tai nėra tik formalumas.

Šia direktyva supaprastinami administraciniai formalumai, taikytini laivybos paslaugoms, ir sumažinamos ekonomikos bei galutinių vartotojų išlaidos. Be to, padidės gabenimo jūra nedideliais atstumais patrauklumas. Ši direktyva – tai dalis veiksmų plano, kuriuo siekiama Europos jūrų transporto erdvės be kliūčių, administracinių procedūrų supaprastinimo būdu išplečiant vidaus rinką taip, kad ji apimtų ir ES vidaus jūrų transportą.

Išties jūrų transportui taikomos sudėtingos administracinės procedūros net tuomet, kai laivai kursuoja tik tarp ES uostų, o kroviniai susideda tik iš vidaus rinkos prekių. Dėl to ES vidaus krovininis jūrų transportas apsunkinamas nereikalingomis papildomomis administracinėmis išlaidomis.

Svarbus per diskusijas iškeltas klausimas buvo galutinio termino nustatymas, iki kurio Europos uostai privalo pasirengti uosto formalumus atlikti elektroninėmis priemonėmis. Pagal kompromisinį variantą – tai 2015 m. birželio 15 d. Mes sutinkame, kad vieno langelio sistemos įvedimo reikalavimai pagal šią redakciją yra griežtesni, palyginti su Tarybos bendru požiūriu. Komisija taip pat yra pasirengusi įvertinti poreikį nustatyti aiškią atleidimo nuo laivavedybos sertifikatų išdavimo sistemą Europos jūrų uostuose.

Komisija informuos kitas institucijas apie savo išvadas ir, jomis remdamasi, pasiūlys tolesnius veiksmus. Komisija taip pat pritaria pranešimui dėl dar keleto klausimų: dėl galimybės taikyti direktyvą vidaus vandenims; dėl sąlygų ES vidaus jūrų transportui pagerinimo už ES ribų esančių uostų atžvilgiu; dėl statistinių duomenų rinkimo; dėl direktyvos techninių nuostatų naujinimo.

Taigi Komisija pritaria pranešėjo D. Sterckxo ir Tarybai pirmininkaujančios valstybės pasiektam kompromisui. Tai tinkamas ir gerai apgalvotas kompromisas, pagrįstas bendrais Komisijos pasiūlymo principais.

  Luis de Grandes Pascual, PPE frakcijos vardu. – (ES) Pone pirmininke, pone S. Kallasai, ši direktyva turi poveikį visiems muitinės formalumams, taikomiems į uostus įplaukiantiems ar iš jų išplaukiantiems laivams. Todėl ji bus naudinga trumpų atstumų jūrų transportui ir prisidės prie transporto rūšių balanso.

Ponios ir ponai, siekiama sumažinti informacijos, taip pat dokumentų ir fizinių patikrų, kurias laivai atlieka prekių atžvilgiu, kiekį ir juos supaprastinti. Šiuo metu ši informacija turi būti teikiama ir patikros atliekamos pakartotinai. Pranešėjas D. Sterckx, kurį norėčiau pasveikinti su atliktu darbu, laikėsi išmintingo ir dialogui atviro požiūrio. Visų pirma, kaip šešėlinis pranešėjas, manau, kad galutiniame dokumente į mano nuomonę atsižvelgta, ir aš patenkintas, kad mano indėlis nenuėjo veltui. Tai procesas, kuris plėtėsi laikui bėgant, kurio metu buvo laipsniškai siekiama susitarimo, pirmiausia – Transporto ir turizmo komitete ir galiausiai – per trišales derybas birželio 7 d.

Galutinis rezultatas – pasiektas Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendras sutarimas. Susitarimai aprėpė kai kuriuos labai svarbius klausimus, kuriuos pranešėjas ir komisaras S. Kallas jau minėjo. Mano nuomone, pasiekti kompromisiniai sprendimai dėl naudotinų kalbų, dėl įsigaliojimo termino, dėl vieno langelio principo yra gerai apgalvoti ir verti paramos. Manau, kad gerai padirbėta.

Sveikinu D. Sterckxą ir manau, kad Komisijos mums nustatyti tikslai tikrai pasiekti. Be to, manau, kad mes turėtume būti patenkinti šiuo trijų šalių, t. y. trijų institucijų, pasiektu susitarimu.

  Debora Serracchiani, S&D frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, dėkoju pranešėjui D. Sterckxui, kuris puikiai padirbėjo rengdamas šį pranešimą, kuriuo nagrinėjamas klausimas, kaip padidinti laisvą judėjimą jūrų transporto sektoriuje, stiprinant laivybą ES teritorijoje.

Pritariu D. Sterckxo nuomonei dėl šios direktyvos tikslo – atleisti visą ES vidaus jūrų krovininį transportą nuo nereikalingų administracinių formalumų. Išties, kad jūrų transporte neliktų kliūčių, svarbu ne tik tai, kad įvairios atsakingos institucijos gerai dirbtų drauge, bet taip pat ir tai, kad kartu būtų diegiamos įvairios supaprastinimo sistemos. Tai būtina siekiant užtikrinti Europos jūrų transporto be kliūčių darbo našumą, padidinti krovininio jūrų transporto patrauklumą ir užtikrinti, kad jis būtų optimaliai išnaudojamas.

Valstybių narių administracinių procedūrų derinimas užtikrins sklandesnį jūrų eismą tarp įvairių ES uostų ir pagyvins krovininį jūrų transportą, kuriam šiandien tenka tik 10 proc. viso krovinių transporto. Šiuo metu jūrų transportą vis dar apsunkina jam taikomi administraciniai formalumai. Todėl reikia kuo greičiau įdiegti elektronines sistemas, kad galėtų pradėti veikti greitesnė keitimosi duomenimis sistema.

Be to, jei norime realaus administravimo supaprastinimo, svarbus sąveikumas. Iš tikrųjų, informacijos siuntimas elektroniniu paštu yra nieko vertas ir neduoda jokios naudos, jei informacijos sistemos nėra techniškai sąveikios.

Dėl kalbos, manau, bendros kalbos naudojimas tikrai pasitarnautų Europos jūrų transportui. Tai leistų sklandžiau bendrauti, taigi išvengti nesusipratimų ir administracinio uždelsimo.

  Jean-Paul Besset, Verts/ALE frakcijos vardu – (FR) Gana atgrasi D. Sterckxo pranešimo antraštė pristato labai svarbų klausimą, kuris susijęs tikrai ne vien tik su administraciniais ir techniniais reikalais, kaip galima būtų spėti iš antraštės. Jis susijęs su svarbiu politiniu sprendimu padidinti jūrų transporto sektoriaus patrauklumą, našumą ir konkurencingumą. Mūsų nuomone, tai ateities sektorius, siūlantis aplinkosaugos požiūriu geriausią vežimo būdą.

Puikus D. Sterckxo pranešimas bei visų šešėlinių pranešėjų indėlis mums leis pasiekti nemenką pažangą šioje srityje. Mūsų nuomone, ši direktyva yra tai, ko reikia: ja bus padidintas suderinimo lygis jūrų transporto sektoriuje, kuris taps koordinuotesnis ir paprastesnis.

Todėl mes nuoširdžiai paremsime šį pranešimą balsuodami, nors ir būtume pageidavę greitesnio įgyvendinimo ir daugiau ryžto kalbant apie bendros kalbos nustatymą sektoriuje. Tačiau aš manau, kad su Taryba pasiekti kompromisai vis vien priimtini. Todėl mes be išlygų remiame pranešimą.

  Peter van Dalen, ECR frakcijos vardu. – (NL)

Pone pirmininke, puikus mano kolegos EP nario D. Sterckxo pranešimas – tai žingsnis į priekį paverčiant Europos jūrų transporto rinką realybe. Laimei, keitimasis duomenimis apie krovinius taps gerokai paprastesnis. Tačiau Transporto ir turizmo komitetas šiose diskusijose atkreipė dėmesį į keletą dalykų. Pavyzdžiui, kalbant apie vidaus vandenų laivybą, mes susitarėme, kad Europos Komisija praneš, ar supaprastintos procedūros tai pat turėtų būti taikomos tame sektoriuje, ir aš tikiuosi, kad Komisija galiausiai prieis prie tokios išvados ir pateiks atitinkamus teisės aktų pasiūlymus.

O dėl atleidimo nuo privalomos laivavedybos, tikėkimės, kad bus sukurta bendra sistema, nes tokia sistema padarytų konkurenciją laivavedybos paslaugų sektoriuje dar sąžiningesnę, kartu užtikrindama gerą laivavedybos kokybę.

Kaip jau minėjo D. Sterckx, Transporto ir turizmo komitetas pageidavo, kad būtų vartojama viena kalba, ir valstybės narės pažadėjo priimti sprendimą, kuris leis geriau tarpusavyje susikalbėti. Pone pirmininke, gal tai ir pirmasis žingsnis, bet jis nepakankamas. Kol žmonės susižaloja ar net žūsta dėl to, kad atsakingi darbuotojai kartais kalba trimis ar daugiau skirtingų kalbų ir nesupranta vienas kito, aš ir toliau dėsiu dideles pastangas, kad anglų kalba taptų bendra naudojama kalba ne tik palaikant ryšį tarp laivų plaukiojančių jūromis, ir laivų plaukiojančių vidaus vandenyse, bet taip pat ir tarp vidaus vandenimis plaukiojančių laivų. Taip mes žengsime pirmą realų žingsnį į priekį saugos srityje.

  Dominique Riquet (PPE). – (FR) Pone pirmininke, visų pirma norėčiau nuoširdžiai padėkoti D. Sterckxui už jo darbą ir pasveikinti jį su rezultatais, pasiektais derybose su Taryba.

Dokumentas, dėl kurio balsuosime per plenarinį posėdį, žymi svarbiausią etapą kuriant Europos jūrų transporto erdvę be kliūčių. Jis padės padidinti jūrų transporto konkurencingumą, taip kurdamas Europos pridėtinę vertę, kurios labai reikia šiuo krizės laikotarpiu, ir kartu skatins aplinkai nekenksmingą transporto rūšį.

Su Taryba pasiektas kompromisas yra plataus užmojo. Juo siekiama ne tik supaprastinti administracinius formalumus laivams, įplaukiantiems į uostus ir išplaukiantiems iš jų, bet ir vykdyti jų derinimo darbus. Be to, jis palengvins keitimąsi informacija per SafeSeaNet sąsają.

Kalbant apie jautrų kalbos klausimą, kuris jau buvo iškeltas keletą kartų, manau, kad šis kompromisas leis siekti tinkamo sprendimo. Šiuo atžvilgiu 7 konstatuojamosios dalies a punkte pabrėžiama, kaip svarbu palengvinti bendravimą raštu ir žodžiu, neprimetant vienos kalbos, net jei vieną kalbą ir reikėtų rekomenduoti kaip bendrą kalbą. Esamomis aplinkybėmis siūliusieji patvirtinti vieną bendrą kalbą tikriausiai neįvertino visų konkrečių ypatumų, ir tam tikrais atvejais, ypač kai ne visos susijusios šalys vartoja konkrečią kalbą, tai galėtų turėti neigiamų pasekmių.

Pritariu kompromisui, kuris pasiektas su Taryba. D. Sterckxo pastangų dėka galimybė patvirtinti šį dokumentą per pirmąjį svarstymą mums leis greitai įgyvendinti atitinkamas priemones.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D). – (RO) Direktyva dėl į Bendrijos valstybių narių uostus įplaukiantiems ir (arba) iš jų išplaukiantiems laivams taikomų pranešimo formalumų numatytas muitinės formalumų supaprastinimas, platesnis elektroninių keitimosi duomenimis priemonių naudojimas, elektroninių jūros sistemų įdiegimas, „vieno langelio“ principo taikymas, supaprastintos pavojingų prekių taisyklės. Šiai direktyvai įgyvendinti reikia aktyvaus įvairių susijusių institucijų bendradarbiavimo.

Komisija ne vėliau kaip iki 2011 m. gruodžio 31 d. informuos Parlamentą dėl šia direktyva numatyto supaprastinimo taikymo srities išplėtimo, įtraukiant ir vidaus vandenų transportą. Tuo remdamasi, Komisija nustatys, kiek Upių informacijos sistema yra suderinta su SafeSeaNet – keitimosi informacija elektroninėmis priemonėmis platforma, naudojama įgyvendinant šią direktyvą.

Be to, siekiant užtikrinti veiksmingesnį bendravimą, pranešimo 9 pakeitime rekomenduojama laikytis SOLAS konvencijos 14 taisyklės, kurioje numatyta, kad anglų kalba vartojama kaip darbo kalba.

  Gesine Meissner (ALDE). – (DE) Pone pirmininke, S. Kallas užsiminė apie Europos jūrų transporto erdvę be kliūčių. Manau, to norime mes visi. Mums to reikia nedelsiant, todėl šis pranešimas yra dar vienas žingsnis teisinga kryptimi.

Nustatyta, kad 95 proc. eksportuojamų ir 40 proc. ES viduje vežamų prekių gabenamos jūra, taigi keliauja per uostus. Dėl šios priežasties akivaizdu, kad absoliučiai būtina supaprastinti administracines procedūras ir suderinti jas šioje besiplečiančioje srityje. Šis pranešimas įgyvendina šiuos abu tikslus, ir dėl to jis vertas didžiausių pagyrimų.

Gaila, kad D. Sterckxui nepavyko pasiekti visko. Du dalykai, kurie jam labai rūpėjo ir kurie sulaukė daugelio kitų narių paramos, kaip jau buvo minėta, yra laivavedžių licencijavimo sistemos supaprastinimas, nes tai būtų buvęs tikrai protingas ir praktiškas sprendimas, taip pat bendros kalbos nustatymas. Manau, anglų kalba yra tinkama kalba. Negalima toleruoti to, kad per avarijas žmonės gali netekti gyvybės vien todėl, kad daugelis jūrininkų kalba skirtingomis kalbomis. Būtų kur kas geriau nustatyti bendrą kalbą šiame aplinkai nekenkiančiame transporto sektoriuje, kaip jau padaryta oro transporto pramonėje.

  Siim Kallas, Komisijos pirmininko pavaduotojas – Pone pirmininke, labai dėkoju jums už jūsų pastabas ir jūsų vieningą paramą šiam pasiūlymui.

Aš labai juo patenkintas. Tai svarbus žingsnis pirmyn, bet mūsų laukia kur kas svarbesnis darbas vykdant šią užduotį sukurti bendrą jūrų erdvę Europos laivybai, konkrečiai – muitų kliūtys. Čia bus gerokai sunkiau.

Dabar mes šnekame apie formalumus, ir tai yra labai svarbus, ne tik administracinio pobūdžio klausimas, bet aš prašau jūsų paramos, kai tą patį darysime su muitų formalumais, nes tai kur kas sudėtingesnis ir prieštaringesnis klausimas.

  Dirk Sterckx, pranešėjas – (NL) Pone pirmininke, aš norėčiau dar kartą padėkoti visiems EP nariams, kalbėjusiems šia tema, taip pat norėčiau padėkoti jiems už jų gerus žodžius. Savo paskutinėje kalboje komisaras paminėjo skausmingą temą – muitus. Vienas iš mūsų parengto pranešimo pranašumų yra tai, kad muitų sistemos nebus visiškai atskirtos nuo jūrų sistemų. Tarp jų turi būti palaikomas ryšys, ir tai, mano nuomone, yra labai svarbu. Taigi ačiū, komisare, už šią pastabą, tačiau šioje direktyvoje mes taip pat pateikėme keletą reikalavimų jums, pavyzdžiui, dėl laivavedybos, kur uostai atlieka esminį vaidmenį kaip susikirtimo taškai. Uostai yra jungiamosios grandys tarp pakrančių laivybos ir nuo pakrantės nutolusios teritorijos. Mes dar laukiame Komisijos pasiūlymų dėl uostų politikos, ir svarbu, kad mes pagaliau jų sulauktume, nes iš pakrančių laivybos menka nauda, jei nėra gerų uostų.

Antra, esminis vidaus vandenų laivybos reikalavimas yra geros jungtys su kitų rūšių transportu nuo pakrantės nutolusioje teritorijoje. To nereikia pamiršti. Žinoma, tenka apgailestauti, kad mums nepavyko susitarti dėl anglų kalbos, kaip bendros mūsų ryšio palaikymo kalbos. Gerai suprantu, kad tai jautrus klausimas daugeliui valstybių narių. Atvykau iš šalies, kurioje diskusijos dėl kalbos ir dėl kalbos vartojimo yra praktiškai kasdienis reiškinys. Aš labai didžiuojuosi savo kalba ir vartoju ją visur, kur įmanoma, žinoma, ir šiame Babelio bokšte. Tačiau šiuo atveju kalba yra ne emocinis, o praktinis klausimas. Reikia sugebėti atskirti šiuos du dalykus. Komisare, tikiuosi, kad mums pavyks pasiekti pažangos sprendžiant šį klausimą, remiantis į direktyvą įtraukta minėta konstatuojamąja dalimi. Kitas svarbus aspektas yra mūsų santykiai su tarptautinėmis jūrų organizacijomis, nes jos sudaro daug svarbių susitarimų viso jūrų sektoriaus vardu. Po kalbos klausimu slepiasi žmonių klausimas. Jūs ar vienas iš EP narių tai jau minėjo. Kokia kalba mes turime kalbėti, galbūt ir svarbus klausimas, tačiau žmonės, kurie tą kalbą vartos, yra labai svarbūs kuriant stiprų jūrų sektorių, kuris turi būti saugus ir našus ir atitikti daugelį aplinkosaugos reikalavimų.

Komisare, aš jums linkiu daug drąsos, stiprybės ir geros kloties užbaigiant darbus, kuriuos mes paminėjome direktyvos 11 straipsnio a punkte.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas įvyks rytoj (liepos 6 d., antradienį).

PIRMININKAVO: Edward McMILLAN-SCOTT
Pirmininko pavaduotojas

18. Darnusis ateities transportas (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – Mathieu Groscho pranešimas Transporto ir turizmo komiteto vardu dėl darniojo ateities transporto (2009/2096(INI)) (A7-0189/2010).

  Mathieu Grosch, pranešėjas. – (DE) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, gerbiami kolegos, rengdamas šį savo iniciatyvos pranešimą turėjau galimybę daug kartų įdomiai diskutuoti ir keistis nuomonėmis su kolegomis, taip pat sulaukiau gana daug – iš viso 376 – pakeitimų pasiūlymų, kuriuos apibendrinome maždaug 34 kompromisiniuose pakeitimuose. Tai pavyko sėkmingai bendradarbiaujant su šešėliniais pranešėjais, šių pakeitimų autoriais, tačiau taip pat ir dėl to, kad Transporto ir turizmo komitete laikėmės nuomonės, jog norime šiuo dokumentu nusiųsti aiškų signalą Tarybai ir Komisijai, kad būtų nustatytos orientacinės gairės, taip pat manėme, kad šis dokumentas galėtų būti įdomus pagrindas rengiant Komisijos Baltąją knygą, kuri, tikimės, pasirodys dar 2010 metais.

Pagrindinis pranešimo aspektas pagrįstas grynai ekonominiu požiūriu, kad ateityje norint išspręsti judumo klausimą reikės visų transporto rūšių, nesvarbu, keleivių ar prekių pervežimo srityse. Veiksmingam daugiarūšio transporto naudojimui, žinoma, būdingas ekonominis aspektas, tačiau jo veiksmingumas turėtų būti vertinamas remiantis aplinkosaugos, socialiniais ir saugumo kriterijais. Vadinasi, ateityje turime siekti tokio daugiarūšiškumo, kurį užtikrinant būtų atsižvelgiama į keturis svarbiausius transporto aspektus.

Sukurti bendrą rinką mums svarbu ne vien todėl, kad didelę reikšmę teikiame liberalizavimui, bet ir todėl, kad privalome dirbti kartu, kad jį įvertintume. Taip pat privalome įvertinti, kaip valstybės narės įgyvendino tai, ką pačios patvirtino prieš penkerius ar dešimt metų. Čia, be kitų pavyzdžių, galima paminėti geležinkelių transportą, kuriame sprendimai įgyvendinami lėtai ir neryžtingai.

Piliečiams labai svarbus klausimas – keleivių teisės. Tai pastebėjome tiek per ankstesnes, tiek ir per šią diskusiją. Svarbiausia sąvoka aptariant visas transporto rūšis bus saugumas, todėl ir čia norime nustatyti tikslus. Tikimės sulaukti programos artimiausiems penkeriems metams, kurioje būtų nustatyti aiškūs tikslai, nes 40 000 eismo nelaimėse žuvusių ir 300 000 sužeistų asmenų skaičiai yra gerokai per dideli ir galėsime juos sumažinti tik jei turėsime valios valstybėse narėse įgyvendinti tam tikrus sprendimus.

Paprastai tariant, Europos agentūras laikome ateities Europos reguliavimo institucijomis. Tačiau tai taip pat reiškia, kad kai kurios valstybės tam tikrose srityse, tarp jų ir saugos, turės kada nors atsisakyti savo nacionalinio savarankiškumo ir perleisti jį centralizuotai struktūrai tam, kad būtų panaikinti valstybių pasieniuose pasitaikantys skirtumai.

Savaime suprantama kita svarbi sudedamoji šio pranešimo dalis – CO2 mažinimas. Kelių transportui tenka 70 proc. viso transporto bendrai išmetamo CO2 kiekio, kurio dalis per pastaruosius metus padidėjo. Paskutiniais duomenimis, 27 proc. transportui tenkančio viso išmetamo CO2 kiekio dalis taip pat nesumažėjo. Taigi ir šioje srityje turime ir galime pasistengti, todėl reikia nustatyti aiškius tikslus ne tik kelių, bet ir oro transportui. Manome, kad turėdami aiškią strategiją per artimiausius dešimt metų galėtume maždaug 20 proc. sumažinti išmetamą CO2 kiekį.

Akivaizdu, kad miestuose kyla daugiausia iššūkių. Manoma, kad 80 proc. visų gyventojų gyvens miestuose, todėl reikės užtikrinti jų atitinkamą judumą. Taip ir yra apibrėžti šie tikslai. Ir paskutinis pastebėjimas apie tai, kad transportas puikiai dera prie strategijos „Europa 2020“, nes moksliniai tyrimai yra svarbus Europos ir transporto sektoriaus aspektas, kurį galime paremti, nes jis gali būti naudingas žmonėms ne vien ekonominiu ar veiksmingumo, bet ir saugos požiūriu. Todėl tikiuosi, kad ateityje formuojant Europos politiką transportui ir judumui teks svarbesnis vaidmuo, palyginti su tuo, koks jis, deja, buvo iki šiol.

Bet kokiu atveju noriu visiems padėkoti už bendradarbiavimą, kuris rengiant šį pranešimą buvo labai konstruktyvus, tiek su frakcijoms, tiek su pavieniais Parlamento nariais.

(Plojimai)

  Siim Kallas, Komisijos pirmininko pavaduotojas. – Pone pirmininke, norėčiau pasveikinti pranešėją M. Groschą ir visą Transporto ir turizmo komitetą, parengusius aukštos kokybės pranešimą. Tai labai konstruktyvus ir tolygus dokumentas. Jo turiniui galima plačiai pritarti.

Norėčiau pabrėžti vieną aspektą, į kurį atkreipiamas dėmesys tiek pranešime, tiek visoje šio komiteto veikloje. Transporto sektorius svarbus daugeliu atžvilgių: konkurencingumo, aplinkosaugos ir socialinės bei teritorinės sanglaudos. Ši politikos sritis nusipelno visų mūsų pastangų ir dėmesio. Esu laimingas, kad sugebėjome numatyti transportui svarbų vaidmenį Komisijos strategijoje „Europa 2020“.

Taip pat džiaugiuosi matydamas, kad Parlamentas pritaria daugumai Komisijos komunikato „Darnusis ateities transportas“ nuostatų. Raginimai veiksmingai naudoti įvairias transporto rūšis ir sukurti vieną bendrą rinką visiškai atitinka mūsų ketinimus sukurti bendrą transporto erdvę, į kurią būtų sklandžiai integruotos transporto rūšys ir iš kurios būtų pašalintos kliūtys, trukdančios veikti atviroms ir veiksmingoms rinkoms.

Manau, kad siekis sudaryti geresnes judumo sąlygas piliečiams ir verslui galėtų derėti su mažiau CO2 išmetančia transporto sistema ir padėtų mūsų transporto pramonei išlaikyti pirmaujančias pozicijas logistikos ir transporto įrangos srityje. Tai pasiekti įmanoma suvokiant transportą kaip integruotą sistemą, kurioje infrastruktūra, transporto informacinės technologijos ir reglamentavimo tvarka veiksmingai dera tarpusavyje.

Nagrinėdami infrastruktūros aspektus, ketiname susitelkti ties daugiarūšiu pagrindiniu tinklu, kuris veiktų kaip visos Europos transporto sistemos stuburas. Dėl pažangiųjų transporto sistemų pritariame nuomonei, kad eismo valdymas ir bilietų pardavimas pamažu turėtų tapti daugiarūšiai.

Dėl reglamentavimo tvarkos sutinku, kad turime iki galo atverti transporto rinkas, įdiegti pažangesnius kainų nustatymo mechanizmus, kurie apimtų visas sąnaudas, taip pat ir išorės, ir sudarytų galimybes pašalinti visas kliūtis, trukdančias užtikrinti sąveikumą, įdiegti techninius standartus, naudoti daugialypius dokumentus ir t. t.

Man taip pat labai rūpi piliečių perspektyva. Turime užtikrinti didesnį saugumą ir vienodas keleivių teises, kurios būtų paskata naudotis kolektyviniu transportu. Taip pat privalome imtis plataus masto veiksmų, kad užtikrintume saugą keliuose.

Galiausiai pripažįstame, kad reikalingas naujoviškas mąstymas siekiant išlaikyti asmenų judumą ir sumažinti išmetamą CO2 kiekį. Komisija, finansuodama mokslinius tyrimus ir nustatydama atitinkamus standartus, remia naujų rūšių transporto priemonių kūrimą. Tačiau nacionalinės ir vietos valdžios institucijoms taip pat tenka didžiulė atsakomybė, pvz., užtikrinant, kad planuojant žemės plotų naudojimą mažėtų transporto spūstys ir nereikalingų kelionių skaičius.

Pasaulio ekonomikos nuosmukio sąlygomis transporto infrastruktūros finansavimo klausimas tampa ypač aktualus. Svarstome įvairias galimybes. Galbūt bus įsteigtas bendras transporto fondas, bet Komisija tikrai primygtinai reikalaus, kad kelios ES finansavimo priemonės būtų sujungtos į vieną darnią finansavimo sistemą.

Dar kartą dėkodamas ponui M. Groschui už jo pranešimą, galiu pažadėti, kad į jį bus deramai atsižvelgta rengiant mūsų Baltąją knygą dėl darniojo ateities transporto.

  Jo Leinen, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonės referentas. – (DE) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, mieli kolegos, transporto politikai tenka svarbus vaidmuo siekiant apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą. Gerai, kad Europos Sąjunga parengė strategiją iki 2020 m., kad būtų ištaisyti daugelis dabartinių transporto sistemų trūkumų.

Turime pastebimai sumažinti kelių transporto poveikį aplinkai. Turime diegti tikras naujoves siekdami mažinti išmetamą CO2 ir azoto oksido bei smulkių kietųjų dalelių kiekį. Taip pat ir oro bei jūrų transportą privalome labiau įtraukti į aplinkos strategijos įgyvendinimą. Didėja ypač jūrų transporto išmetamų sieros ir azoto oksidų kiekis, todėl būtina taisyti padėtį.

Didėjantis transporto keliamas triukšmas milijonams žmonių taip pat tampa jų gyvenimo kokybę bloginančia kančia. Reikia rimtai dirbti siekiant pagerinti padėtį kelių transporto, taip pat geležinkelių ir oro transporto srityje.

Dar noriu paminėti išorės sąnaudų įtraukimą į vidaus sąnaudas. Įmonių automobiliams suteikiamos privilegijos, oro transportas neapmokestinamas kuro mokesčiais, turime dar daug ką pakeisti. Sveikinu M. Groschą, parengusį puikų pranešimą.

  Antonio Cancian, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonės referentas. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, manau, kad turėtume iš karto aukštai įvertinti puikiai atliktą M. Groscho darbą rengiant pranešimą, kuris buvo vienbalsiai patvirtintas komitete. Nuoširdžiausi komplimentai ir širdingiausi sveikinimai pranešėjui.

Manau, šis dokumentas yra svarbus. Tai svarbus žingsnis ateities programavimo link: nelengva užduotis nustatyti darnaus transporto vystymosi gaires. Žinoma, tai labai plataus masto klausimas, ir aš, būdamas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonės referentu, galėjau įnešti savo indėlį rengiant šį dokumentą.

Darnumo koncepcija apima ekonomikos, socialinius ir kartų aspektus: manau, kad šiame tekste atsižvelgiama į juos visus ir nustatoma grupė prioritetų, kuriuos reikėtų įgyvendinti norint plėtoti transporto sektorių, kad būtų geriau ir plačiau naudojamos pažangiosios įvairiarūšės transporto sistemos ir būtų užtikrinama geriausia įmanoma transporto priemonių, infrastruktūros ir vairuotojų sąveika.

Vis dėlto, jei laikysimės šio programavimo nuostatų, kurias anksčiau pristatė M. Grosch, privalome turėti omenyje, Komisijos nary, kad aplinkybės yra labai sudėtingos ir Europos Sąjunga privalo pasitelkti visą savo įtaką, kad būtų galima įgyvendinti šiuos struktūrinius projektus arba jų dalį.

Todėl, atsižvelgdamas į tai, ką šiandien jūs taip pat minėjote, prašyčiau jūsų ir toliau reikalauti, taip pat ir aptariant įgyvendinimo laikotarpį, kad būtų racionaliai panaudojami visi turimi ištekliai, mėginant sutalpinti juos į vieną paketą, kuriuo galiausiai būtų siekiama sukurti tam tikras struktūras, kurios jau kurį laiką buvo planuojamos ir dabar yra peržiūrimos atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“. Manau, kad turėtume pasiųsti keletą svarbių žinių valstybėms narėms.

Dar kartą dėkoju mūsų koordinatoriui ir kolegai Parlamento nariui M. Groschui.

  Seán Kelly, Regioninės plėtros komiteto nuomonės referentas. – (GA) Pone pirmininke, reikia labai pagirti M. Groschą už tai, kad pateikė mums šį pranešimą. Tikiuosi, kad apskritai galėsime pritari jo rekomendacijoms.

Regioninės plėtros komiteto nuomonės referentas. –Strategijoje „Europa 2020“ per daug aptariamas judėjimas – asmenų judėjimas, prekių judėjimas, idėjų judėjimas, ir, žinoma, tokios koncepcijos kaip judantis jaunimas, judantys suaugusieji, ypač turizmas, suteikiantis pagyvenusiems žmonėms galimybę judėti, ir, žinoma, bendrosios rinkos sukūrimas. Visa tai reiškia, kad mums reikia darnios transporto sistemos, ir apie tai kalba M. Grosch. Ypač svarstant oro uostų padėtį, jūrų magistralių ir geležinkelių jungčių koncepcijos yra puikus plėtros pavyzdys, sudarant sąlygas žmonėms be jokių sunkumų keliauti iš vienos šalies į kitą.

Taip pat sveikintinas siekis sumažinti išmetalų kiekį. Transportui tenka 27 proc. viso išmetamo CO2 kiekio, kurį reikia sumažinti mažiausiai 20 proc. Ir, žinoma, reikia sumažinti nelaimių skaičių keliuose – vidutiniškai 40 000 žuvusių ir 300 000 sužeistų asmenų per metus. Tai labai daug, ir būtų puikus laimėjimas, jei sugebėtume sumažinti šiuos skaičius 40 procentų.

Regioninės plėtros komitete esame susirūpinę tik dėl vieno aspekto – pasiūlymo įsteigti plataus masto transporto fondą, numatant galimybę jo poreikiams panaudoti 60 proc. Sanglaudos fondo lėšų. Regioninės plėtros komitetui tai nepriimtina. Manau, kad šį klausimą reikėtų aptarti išsamiau, nes Sanglaudos fondo lėšomis finansuojama už transportą daug platesnė sritis, bet tikiuosi, kad galėsime susitarti.

Regioninės plėtros komiteto nuomonės referentas. – (GA) Ir jei mums tai pavyks ir išspręsime šią problemą, būsime labai laimingi.

  Marian-Jean Marinescu, PPE frakcijos vardu. – (RO) Transportas yra viena svarbiausių Europos Sąjungos ekonomikos sudedamųjų dalių. Deja, strategijoje „Europa 2020“ šiam sektoriui skiriama labai mažai dėmesio, nepaisant to, kad jis yra svarbus veiksnys kuriant darbo vietas ir skatinant tvarų ekonomikos augimą.

M. Groscho parengtame pranešime siūlomos drąsios idėjos ir naudingi požiūriai siekiant dabartinėmis aplinkybėmis pagerinti sektoriaus padėtį. Europos piliečiai gauna daugiausia naudos iš visuose transporto sektoriuose atveriamų rinkų.

Komisija ir valstybės narės privalo iš naujo įvertinti savo ilgalaikius investicijų planus, ypač geležinkelių sektoriuje, kad pvz., būtų užtikrintas sąveikumas – aspektas, kuriam Europos Sąjunga, mano nuomone, artimiausiu metu turėtų teikti pirmenybę. Valstybės narės ir Komisija privalo darniai stengtis, kad būtų įdiegtos ir išplėtotos ERTMS, „Rail Net Europe“ (Europos geležinkelių tinklo) ir Europos geležinkelių krovinių vežimo koridorių sistemos, visi plataus masto projektai, kuriuos įgyvendinant reikalingas derinimas ir papildomas finansavimas.

Plačiau naudodamiesi įvairių rūšių transportu galėtume veiksmingai sumažinti spūstis ir anglies dioksido išmetimą. Privalome pasitelkti visas priemones skatindami darnią geležinkelių, vidaus vandenų laivybos ir jūrų transporto sistemą.

Vidaus vandenų laivybos transportas vis dar labai susiskaidęs. Todėl reikia stiprinti visų valstybių, kuriose įmanoma naudotis šia transporto rūšimi, kompetentingų institucijų bendradarbiavimą. Europos Sąjungoje slypi didžiulis nepanaudotas potencialas, ypač turint omenyje Reino, Maino ir Dunojaus vandens kelius. Būsimojoje Dunojaus strategijoje būtina atsižvelgti į šį aspektą.

Privalome kurti ir plėtoti plataus masto pažangias transporto sistemas. Atsižvelgdama į mokslinių tyrimų sektorių, kuriam teikiama pirmenybė strategijoje „Europa 2020“, Europos Komisija privalo skirti specialiųjų lėšų pažangiųjų ir ekologinių technologijų naudojimui kiekviename transporto sektoriuje plėsti.

  Saïd El Khadraoui, S&D frakcijos vardu. – (NL) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, ši diskusija svarbi, nes aptariame sektoriaus, kurio poveikį kiekvieną dieną junta beveik visi, jei ne apskritai visi, mūsų piliečiai, ateitį, be to, šiame sektoriuje visoje Europoje dirba milijonai žmonių, susiduriančių su ypač dideliais iššūkiais. Pritariu daugumai kolegų Parlamento narių, kurie minėjo, kad pranešėjas nuveikė puikų darbą ir kad jis (žinoma, kartu su šešėliniais pranešėjais) dabar gali pristatyti puikų pranešimą. Tai sakydamas taip pat norėčiau paminėti savo kolegę M. Álvarez, kuri paliks mus šios savaitės pabaigoje, o tai reiškia, kad šis pranešimas yra daugiau ar mažiau paskutinis, kurį rengiant ji bus prisidėjusi. Taigi ačiū jums visiems už puikų darbą. Šiame pranešime buvo pateikta nemažai puikių rekomendacijų vėliau šiais metais pasirodysiančiai Komisijos Baltajai knygai. Žinoma tikiuosi, kad ji bus parengta anksčiau, o ne vėliau, t. y.  spalio arba lapkričio mėn., o ne gruodžio arba net 2011 m. sausio mėn., nes ši Baltoji knyga mums reikalinga, kad galėtume imtis darbo.

Didžiausias ir, be abejonės, sudėtingiausias iššūkis bus sukurti darnesnę ir veiksmingesnę transporto sistemą. Nebūna stebuklingų sprendimų. Jei norime mažai anglies dioksido išmetančios transporto sistemos, turime pritaikyti visą pluoštą priemonių: skatinti mokslinius tyrimus ir plėtrą, diegti naujas technologijas šioje srityje, nustatyti išmetalų standartus ir, pasitelkus kainodaros mechanizmus, užtikrinti, kad išorės sąnaudos būtų priskiriamos vidaus sąnaudoms. Taip pat turėtume plėsti investicijų apimtį ir taip toliau, ir panašiai. Manau, kad galiausiai turime siekti naudotis veiksmingiausiomis transporto rūšimis ir, remdamiesi aplinkosauginiu ir ekonominiu požiūriu, optimaliai išnaudoti esamą infrastruktūrą. Daugeliu atveju reikės derinti transporto rūšis, todėl turime skatinti naudojimąsi įvairių rūšių transportu, gerindami sąveikumą ne tik tarp skirtingų transporto rūšių, bet ir jų viduje. Užtenka prisiminti vien tik geležinkelių transportą, kur dar reikia nuveikti nemažai darbų.

Be to, žinoma, yra ir daugiau aspektų. Transporto sritis labai plati. Galėtume ilgai aptarinėti transporto klausimus, susijusius su atskiromis gyventojų grupėmis, kurioms teikiame ypatingą pirmenybę. Čia turiu omenyje keleivių teises ir socialinius transporto aspektus. Dabar ypač svarbu išnagrinėti naujų investicijų finansavimo klausimus. Turime iš tikrųjų parodyti būtiną kūrybiškumą ieškant papildomų išteklių šiais biudžetui sudėtingais laikais. Baigsiu savo kalbą teiginiu, kad visais su transportu susijusiais atvejais turime užsibrėžti kiekybiškai vertinamus tikslus, ir prašyčiau Komisijos atsižvelgti į tai rengiant Baltąją knygą: mums reikia specialiųjų, kiekybiškai vertinamų tikslų ir tvarkaraščio, kad žinotume kaip visus juos įgyvendinti.

  Nathalie Griesbeck, ALDE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, aš taip norėčiau padėkoti pranešėjui M. Groschui už puikų pranešimą ir ypač už puikius, paslaugius ir veiksmingus mūsų tarpusavio darbo santykius. Mūsų frakcija yra visiškai patenkinta pranešime siūlomais tikslais ir principais. Nenoriu grįžti prie ilgų ir išsamių diskusijų dėl daugiarūšio transporto naudojimo, koordinavimo, vidaus rinkos sukūrimo, išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo, taip pat dėl visų kitų aspektų ir diskusijos apie saugumą, apie saugumo ir saugos skirtumus, sankcijų, ypač tarptautinių, svarbą; visa tai yra pagrindiniai šios ateities Europos transporto politikos tikslai, sutampantys su mūsų siekiais.

Vis dėlto tuo pat metu šis pranešimas nėra tik eklektiškas punktų sąrašas – tuo turėtume džiaugtis – , nes M. Grosch su kolegomis sutarė susitelkti ties tikslais, kurie buvo plačių užmojų ir taip pat vertintini kiekybės požiūriu. Be to, norėčiau teigti, kad vietoj paprasto pranešimo mums buvo pristatyta tikra strategija. Todėl šiems rūmams, šiam Parlamentui yra labai svarbu patvirtinti pranešimą didele balsų dauguma taip, kaip buvo padaryta komitete, kad vietoj to, kad santykiams su jumis, Komisijos nary, pasirinktume jėgos poziciją, mes galime tvirtai apibrėžti savo prioritetus šiuo svarbiu transporto klausimu. Kaip minėjo M. Grosch, jie yra būsimosios Baltosios knygos, kurios mes taip pat tikimės greitai sulaukti, pagrindas.

Tiesą sakant, tai galimybė parengti integruotą ir visa aprėpiančią pasaulinę politiką, kad galėtume atremti dabarties ir ateities iššūkius bei stiprinti tikrąją Europos transporto politiką, kad ji taptų pagrindine ES politikos kryptimi. Norėčiau priminti, kad transporto srityje sukuriama 10 proc. ES gerovės ir daugiau nei 10 milijonų žmonių tiesiogiai ar netiesiogiai dirba šiame sektoriuje.

Norėčiau pasiūlyti dvi idėjas. Pirmoji yra labai artima mano širdžiai ir susijusi su kiekvienos transporto rūšies poveikiu aplinkai. Nenoriu būti suprasta kaip bandanti išskirti kurią nors vieną transporto rūšį, palyginti su kitomis. Vis dėlto norėčiau gauti papildomos informacijos apie poveikį aplinkai ir paprašyti Europos investicijų banko nukreipti savo investicijas į ekologiškesnius veiklos metodus pasirenkančias transporto įmones.

  Michael Cramer, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, mieli kolegos, jei norime sustabdyti klimato kaitą, turime pakeisti savo judumo įpročius. Transporto sektoriuje išmetama 30 proc. viso ES CO2 kiekio ir priešingai nei pramonės ar gyvenamųjų namų apšiltinimo srityje, kur, palyginti su 1990 m., sugebėjome šį kiekį sumažinti 30 proc., transporte jis išaugo 35 proc. Dėl transporto veiklos sugriaunama viskas, kas buvo pasiekta kitose srityse investuojant milijardus mūsų mokesčių lėšų.

Transportas yra per pigus, per brangus yra tik ekologinis transportas. Tokia yra politinė valia, kuri turi pasikeisti žvelgiant į transporto ateitį. Čia nėra garbingos konkurencijos. Renkami privalomi ir neriboto dydžio geležinkelių mokesčiai už kiekvieną kilometrą, tuo tarpu kelių mokesčiai mokami savanoriškai ir yra riboto dydžio. Klimatą žudančiam oro transporto sektoriui per metus išmokama apie 30 mlrd. EUR subsidijų, tad jei trūksta pinigų, būtų galima jų paimti iš čia.

Per ES bendrojo finansavimo programas taip pat remiamos aplinkai kenkiančios transporto rūšys. 60 proc. lėšų išleidžiama kelių transporto ir tik 20 proc. – geležinkelių ir 0,9 proc. – dviračių takų programoms. Tokia padėtis turi pasikeisti, todėl mes, žalieji, reikalaujame, kad bent 40 proc. lėšų būtų investuojama į aplinkai nekenksmingą geležinkelių, daugiausia 20 proc. – į kelių ir bent 15 proc. – į pėsčiųjų ir dviračių transportą.

Džiaugiamės ir pritariame pranešėjo pasiūlymui iki 2020 m. 20 proc. sumažinti oro ir kelių transporto išmetamą teršalų kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu. Džiaugiamės jūsų pranešimu ir už jį dėkojame. Tačiau mes, žalieji, siekiame 30 proc. sumažinti viso transporto bendrai išmetamų teršalų kiekį. Tik taip galėsime sustabdyti klimato kaitą ir užtikrinsime savo vaikams ir anūkams galimybę toliau gyventi šioje planetoje. Visi privalome dirbti siekdami šio tikslo.

  Oldřich Vlasák, ECR frakcijos vardu. – (CS) Vienas svarbiausių transporto srities klausimų – kaip išspręsti miestų transporto problemas. Šiuo metu daugiau nei 70 proc. europiečių gyvena miestuose, o iki 2050 m. šis skaičius padidės iki 85 proc. Miestai taip pat yra svarbios sudedamosios transporto tinklų dalys, nes jie – transporto mazgai, kuriuose sujungiamos skirtingos transporto rūšys. Kelionės dažniausiai prasideda ir baigiasi miestuose. Dėl šių priežasčių miestams verta skirti daugiausia dėmesio.

Jei nepakeisime savo įpročių ir požiūrio, dėl didėjančios urbanizacijos ir augančios miestų gyventojų dalies dažniau susidursime su transporto spūstimis ir didesnėmis aplinkosaugos problemomis. Todėl privalome geriau derinti skirtingus miestų transporto metodus, taip pat ir viešąjį transportą. Privalome sudaryti sąlygas atsirasti sklandžiai veikiantiems miestų regionams, kuriems būtų skiriamos Europos ir nacionalinių fondų lėšos. Būtina pasirinkti integruotą požiūrį, susitelkti ties visuma, o ne ties atskiromis detalėmis, pvz., naujo tilto statyba, kelio pratęsimu ar parama automobilių parkams.

Naujosios technologijos turėtų tapti svarbiausiu miestų transporto plėtros varikliu. Naudojantis šiomis technologijomis galima teikti tikslesnę informaciją miestų gyventojams, pagerinti transporto įmonių darbo našumą ir miestiečių gyvenimo kokybę. Jas pasitelkus galima sumažinti transporto spūstis, kuro sąnaudas ir išmetamo CO2 kiekį. Pvz., įdiegus pažangią apmokestinimo sistemą, Stokholme smarkiai palengvėjo transporto našta ir sumažėjo CO2 išmetalų. Londone pradėjus rinkti mokestį už įvažiavimą į miesto centrą, kelių transporto srautai sumažėjo iki devintojo dešimtmečio lygio. Norint pritaikyti šias priemones, reikia suteikti galimybę naudotis įperkamu viešuoju transportu. Privalome judėti šia kryptimi.

  Georgios Toussas, GUE/NGL frakcijos vardu. – (EL) Pone pirmininke, pranešime remiama ir toliau skatinama Europos Sąjungos transporto politika siekiama vienintelio tikslo – pagerinti konkurencingumą ir išlaikyti, supraskite, kiek įmanoma padidinti, žemės, oro ir jūrų transporto sektoriuje prekiaujančių monopolinių verslo grupių pelnus ir jų indėlį į strateginių kapitalo planų įgyvendinimą Europos Sąjungoje, siekiant dar didesnio jo pelno.

Kapitalas naudojasi klimato kaita, kad prasiskintų pelningą kelią į naujas verslo sritis. Iš šios raidos pasipelnys vien tik milžiniškos korporacijos, kai tuo tarpu darbuotojų nedarbas bus itin didelis, jų teisės į darbo ir atlyginimo sąlygas bus paminamos ir dar jiems reikės daug brangiau mokėti už transportą.

Valstybėse narėse vykstantys procesai visiškai patvirtina mūsų nuogąstavimus: mažinama viešojo transporto vertė, siekiant jį lengviau parduoti verslininkams, kurie įsigyja pelningiausius, darbuotojų prakaitu aplaistytus infrastruktūros objektus. Būdingas pavyzdys – bendrovės „Hellenic Railways“ pardavimas, kurį galima prilyginti anksčiau įvykusiam bendrovės „Olympic Airways“ privatizavimui ir panašiems PASOK vyriausybės planams, susijusiems su viešuoju miestų transportu.

Liberalizavus krovinių, keleivių gabenimo ir visų rūšių transporto rinkas darbuotojai sulaukė pragaištingų padarinių: padaugėjo nelaimingų atsitikimų, sustiprėjo skausmingas poveikis visuomenės sveikatai, o monopolinėms verslo grupėms skiriami milijardų eurų vertės subsidijų paketai.

Atsisakius Reglamente (EEB) Nr. 3577/92 numatyto kabotažo, sunkių padarinių sulaukė jūrininkai, darbuotojai ir salų gyventojai. Labai svarbu pastebėti, kad monopolinės laivybos įmonių grupės, valdančios pakrančių keleivių ir transporto priemonių gabenimo keltus, kruizinius ir visų kategorijų maršrutinius laivus, apskritai renkasi galimybę registruoti savo laivus su joms priimtinesnės Europos Sąjungos valstybės narės ar trečiosios šalies vėliava, nes taip jos gali samdyti pigesnę darbo jėgą ir padidinti savo pelną.

Tuo pat metu laivų savininkai statosi laivus Azijos laivų statyklose. Dėl darbuotojų išnaudojimo kyla didžiulė įtampa, nepaisoma jų darbo ir draudimo teisių. Tūkstantis darbdavių meta tūkstančius darbuotojų į nedarbo liūną. Taip galima pasirinkti pigesnės darbo jėgos neužtikrinant darbo užmokesčio teisių. Keleivių bilietų kainos pasiekė astronomines aukštumas, tuo tarpu dėl blogėjančių paslaugų standartų ir nesamos saugos priemonių kontrolės ar priežiūros, kurią kapitalo savininkai vertina kaip papildomas sąnaudas, pablogėjo keleivių sauga ir išaugo grėsmė žmonių gyvybei.

Darbo judėjimas, apačių judėjimas priešinasi ir kovoja su Europos Sąjungoje įsišaknijusia prieš apačias nukreipta politika ir ragina įsteigti vieną viešojo transporto operatorių, kuris patenkintų socialinius ir apačių poreikius.

  Jaroslav Paška, EFD frakcijos vardu. – (SK) Svarstomame pranešime dėl darniojo ateities transporto aprašomos pagrindinės transporto sektoriaus dabarties problemos ir pristatomos politinės idėjos ir rekomendacijos, kaip geriausiai būtų galima šias problemas išspręsti.

Visi sutariame, kad dėl veiksmingo ir gerai organizuoto transporto palengvėja socialinis gyvenimas ir atsiranda paskatų augti ekonomikai. Todėl, griežtai laikantis svarbiausių aplinkosaugos principų, būtina pagerinti visų transporto rūšių – kelių, geležinkelių, upių, jūrų ir oro – kokybę ir veiksmingumą.

Vis didėjanti paklausa ir pernelyg didelė miestų kelių transporto apkrova yra priežastys, dėl kurių motorinės transporto priemonės išmeta iki 40 proc. CO2 ir iki 70 proc. kitų pavojingų teršalų. Todėl veiksmingas CO2 kiekį mažinančių technologijų naudojimo skatinimas yra natūralus žingsnis bandant sutelkti dėmesį į aplinkos apsaugą.

Vis dėlto kuriant elektra varomas transporto priemones reikia greičiau patvirtinti bazines Europos Sąjungos normas ir reglamentavimo priemones, kuriomis būtų galutinai atvertas kelias plačiai naudoti elektros energiją transporto srityje. Mano nuomone, Komisijos nary, šioje srityje visi teisingai įžvelgiame didžiulius Europos Sąjungos veiklos trūkumus, nes atsiliekama nuo nūdienos poreikių tuo metu, kai Japonijos įmonės kuria elektromobilius ir intensyviai dirba nustatydamos standartus ir vienodas šios srities reglamentavimo taisykles.

  Laurence J.A.J. Stassen (NI). – (NL) Pone pirmininke, pristatomame pranešime dėl darniojo ateities transporto aptariama transporto sektoriaus svarba Europos ekonomikai ir kuriamai vidaus rinkai. Iš pirmo žvilgsnio tai galėtų skambėti daug žadančiai, jei ne aplinkybė, kad pranešimas buvo nuvertintas iki skaičių katalogo, susijusio su kairiesiems labiausiai rūpimais klausimais: aplinkos apsauga, CO2 kiekio mažinimu, socialinių ir darbo sąlygų gerinimu ir t. t., visa tai rasite pranešime. Savaime suprantama, visi šie klausimai turėtų būti sprendžiami Europos lygmeniu. Vartotojai ir įmonės greitai pajus didesnę būtinybės prisitaikyti prie naujausių Europos reikalavimų finansinę naštą ir galiausiai šiuos transporto planus reikės įgyvendinti mokant Europos subsidijas.

Šie užmojai pribaigs Europos ekonomiką. Net ir iki dabartinio nuosmukio Europa nesugebėjo išlaikyti to paties augimo tempo, palygti su Jungtinėmis Valstijomis, nekalbant jau apie kylančios ekonomikos šalis, tokias kaip Indija ir Kinija. Dabar, žlugus Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimui klimato kaitos klausimu, Europa beviltiškai bando vienašališkai sumažinti iškastinio kuro suvartojimą. Kitas dalykas, kurį galite perskaityti šiame pranešime, yra tai, kad tolesnis oro transporto augimas priklausys nuo mažinamo CO2 kiekio. Kaip jie mano galėsiantys praktiškai tai įgyvendinti? Ar artimiausiu metu ketinama pradėti skraidyti elektra varomais lėktuvais?

Vis dėlto, kad ir kaip šiuo pranešimu būtų siekiama finansinės ir ekonominės Europos gerovės, atrodo, kad jame pasirenkamas kursas, kuris tik dar labiau susilpnintų Europos Sąjungos pozicijas, dėl ko sumažėtų darbo vietų skaičius ir pablogėtų gyvenimo sąlygos. Europa neturi jokių galimybių pasiekti savo užsibrėžtų tikslų. Pone pirmininke, susitelkime ties svarbiausiais klausimo aspektais, t. y. ekonomiškai naudinga transporto ateitimi. Jei valstybės narės pageidautų šioje srityje papildomų politinių sprendimų, tai jų reikalas, bet prašau, neprimeskite mums planinės Europos ekonomikos.

  Joachim Zeller (PPE). – (DE) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti M. Groschui už jo išsamų pranešimą ir už jį rengiant nuveiktą didelį darbą.

Neturėdami veikiančios transporto sistemos nesugebėsime sukurti Europos be mus skiriančių sienų. Be to, Europos ekonomika negalės sėkmingai veikti ir netgi yra neįsivaizduojama be veiksmingos ir ateičiai parengtos sausumos, vandens ir oro transporto sistemos. Mums reikia didesnio bendrumo jausmo ir mažiau nacionalinio egoizmo, ypač diskutuojant apie aplinkai nekenksmingą geležinkelių transportą.

Siekiant užtikrinti darnią transporto ateitį, visos transporto rūšys privalo būti parengtos atremti aplinkosaugos ir ekonomikos iššūkius, su kuriais susiduria visa visuomenė. Šiuo požiūriu pranešime pateikiama vertingų įžvalgų ir tai nurodo mums kryptį, kuria privalome judėti toliau.

Nepritariu pranešimo minčiai tik dėl vieno aspekto. Negaliu palaikyti pasiūlymo įsteigti transporto fondą ir jo poreikiams naudoti sanglaudos politikai skirtas lėšas. Kodėl laikausi tokios nuomonės? Tiesa, kad per transportą skatinama Europos sanglauda. Vis dėlto iš sanglaudos politikos lėšų finansuojamas atskiras fondas nesugebėtų išpildyti su juo siejamų lūkesčių. Taip pat per jį būtų daromas vienašališkas spaudimas Sanglaudos fondui ir atimama per didelė dalis valstybių narių atsakomybės, kuri ypač reikalinga užtikrinant darnią transporto ateitį.

Ką tik įsteigėme specialųjį Parlamento komitetą, kuriame aptarsime Europos Sąjungos Sanglaudos ir struktūrinių fondų ateitį, tad neturėtume užbėgti už akių šio komiteto darbui. Todėl raginu jus balsuoti už šiam pranešimui teikiamą pakeitimą. Be to esu įsitikinęs, kad, atsižvelgdami į darnumą ir ateities transporto sistemas, turėtume numatyti galimybę panaudoti magnetinės levitacijos technologiją.

  Magdalena Alvarez (S&D). – (ES) Pone pirmininke, Komisijos nary, prieš pradedant svarstyti pranešimo turinį, leiskite padėkoti M. Groschui už tai, kad jis įtraukė į pranešimą ir pritarė daugumai Europos Parlamento Pažangiojo socialistų ir demokratų aljanso frakcijos siūlytų pakeitimų.

Mano nuomone, šie pakeitimai buvo naudingi deramai rengiant Europos ateities transporto politikos gaires ir nustatant jų kryptis.

Norėčiau išskirti keturias pagrindines grupes pataisų, kurioms buvo pritarta ir kurios buvo įtrauktos į pranešimą. Pirmoji susijusi su tikslais. Saugą ir teritorinę sanglaudą priskyrus prioritetiniams tikslams, be abejonės, pagerėtų ateities transporto politikos įvaizdis ir būtų galima pritaikyti ją praktiškai, atsižvelgiant į visuomenės lūkesčius, poreikius ir galimybes.

Kaip minėjau, nustatant tikslus pirmenybė buvo teikiama ne tik saugai, bet ir teritorinei sanglaudai. Todėl siūloma dėti ypatingas pastangas siekiant gerinti tarpvalstybinio bendradarbiavimo sąlygas, šalinant kliūtis ir sprendžiant tarpusavio sąveikumo problemas, taip pat gerinant jungtis su atokiausiais regionais; visa tai turi būti pagrįsta kiekvienos šalies ir kiekvienos transporto rūšies tikrosios padėties analize.

Kita labai svarbių pakeitimų grupė susijusi su parama kitoms dviem transporto rūšims – geležinkelių ir jūrų bei vandens kelių transportui.

Taip pat esama trečiosios pakeitimų grupės, kurią norėčiau ypač pabrėžti, nes ji susijusi su finansavimu. Deramas finansinis užnugaris yra gyvybiškai svarbus, todėl pritariame siūlymui įsteigti transporto fondą, numatyti biudžetinius įsipareigojimus finansų perspektyvos laikotarpiu ir nustatytas specialiąsias sąlygas auksinei taisyklei taikyti.

Galiausiai norėčiau paminėti pakeitimus, kuriuos laikau svarbiais ir susijusiais su būtinybe stiprinti socialinį transporto aspektą. Turiu omenyje darbuotojų darbo sąlygas ir keleivių teises.

Baigsiu savo kalbą dar kartą dėkodama pranešėjui ir kitoms frakcijoms už bendradarbiavimą ir už prisiimtus aukšto lygio įsipareigojimus Europos transporto srityje.

  Oreste Rossi (EFD). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, tikslai iki 2020 m. sukurti darnią miestų ir krovinių transporto sistemą yra plataus masto: siekiama nuo 2010 iki 2020 m. 40 proc. sumažinti eismo nelaimėse žuvusių ir sunkiai sužeistų asmenų skaičių; kelių transporto srityje iki 2020 m. dvigubai padidinti autobusų ir traukinių keleivių skaičių; sumažinti kelių transporto išmetamą CO2 kiekį diegiant tinkamas naujoves ir vengiant transporto priemonių judėjimo be krovinio; plėtoti geležinkelių transportą; mažinti geležinkelių transporto priemonių elektros energijos suvartojimą; mažinti oro transporto keliamą aplinkos taršą; iki 2020 m. finansiškai skatinti daugiarūšių jungčių arba platformų kūrimą, sudarant sąlygas keliauti Europos Sąjungos viduje ir didinant tokių kelionių skaičių.

Žinoma, vis dėlto turėtų būti žengtas pirmasis žingsnis siekiant užtikrinti geresnį transporto rūšių suderinamumą, ir Europos Sąjunga privalo imtis ryžtingų veiksmų spręsdama su svarbiausių geležinkelių koridorių ir ryšių linijų projektų įgyvendinimu susijusias problemas.

  Carlo Fidanza (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, prisidedu prie giriančiųjų pranešėją M. Groschą, kuris atliko tikrai gerą darbą. Sutinku su dauguma išsakytų minčių dėl daugiarūšio transporto naudojimo kaip svarbaus aspekto ir dėl įvairių transporto rūšių sąveikos.

Norėčiau trumpai pabrėžti tris dalykus. Pirmasis susijęs su sauga: turime ir toliau daug investuoti į saugą, žinoma, atnaujindami pažangiąsias visų rūšių transporto sistemas (PTS), kaip minėjome per ankstesnę diskusiją, ir privalome tai daryti plėtodami RTMS technologiją geležinkelių transporto sektoriuje. Likdami prie geležinkelių transporto sektoriaus, privalome elgtis drąsiai ir suteikti Europos geležinkelių agentūrai didesnius įgaliojimus spręsti saugos klausimus, kad nepasikartotų prieš kelis mėnesius, deja, įvykusios nelaimės.

Dėl finansavimo pasisakau už tai, kad būtų įsteigtas transporto fondas. Esu įsitikinęs, kad 2013 m. tvirtindami finansinę perspektyvą turėsime pakovoti, kad šios politikos sritys būtų deramai finansuojamos, ir užtikrinti, kad būtų toliau plėtojami transeuropiniai tinklai (TEN). Šiuo atžvilgiu, manau, labai svarbu plėtoti šiuos tinklus jų pagrindine ašimi pasirenkant Viduržemio jūrą, kuri jungia mus su naujosiomis Rytų rinkomis.

Galiausiai paskutinis aspektas, kurį norėčiau paminėti, yra susijęs su miestų judumu. Labai džiaugiuosi pranešime pareikštu raginimu ir manau, kad šiuo klausimu turėtume intensyviau naudotis ir keistis gerąja patirtimi. Privalome siekti geresnės krovinių transporto valdysenos miestuose ir miesteliuose, kad sukurtume darnesnę miestų transporto sistemą, ir esu įsitikinęs, kad šis pranešimas yra gera prielaida toliau tęsti puikų darbą.

  Knut Fleckenstein (S&D). – (DE) Pone pirmininke, mielos kolegės ir mieli kolegos, džiaugiuosi, kad rytoj galėsime didele balsų dauguma patvirtinti šį pranešimą. Mano vertinimu, du jo aspektai yra ypač svarbūs. Pirmasis – būtinybė patikrinti, kaip įgyvendiname tikslus, kuriuos išsikėlėme iki 2020 m. Turime pasitelkti patikros principus, kuriais vadovaudamiesi galėtume po dešimties metų arba, dar geriau, po pusės šio laikotarpio atlikti įvertinimą, kad galėtume įsitikinti, ar kiek nors įgyvendinome savo planus, ar jie neveikia ir privalome juos koreguoti. Pirmiausia tai susiję su transporto išmetamu CO2 kiekiu. Jei visuose kituose sektoriuose, kaip teigė M. Cramer, žengiama teisingu keliu, tai to paties dabar galima teisėtai reikalauti ir iš transporto. Europos transporto politika labai reikšminga būtent siekiant sumažinti išmetamą CO2 kiekį.

Antrasis aspektas užtikrinti, kad būtų veiksmingai naudojamos daugiarūšės transporto priemonės. Man tai svarbiausia prielaida įgyvendinant apgalvotą ES transporto strategiją. Pabrėžiu tai, nes įvairių rūšių transporto priemonių naudojimą galima suvokti įvairiai. Jei praktiškai įgyvendindami šią teorinę koncepciją nesivadovausime tinkamais kriterijais, tuomet nepasieksime užsibrėžto tikslo. Todėl čia dar kartą kreipiuosi į Komisiją: įgyvendinimas privalo būti iki smulkmenų tikslus, o tai reiškia, kad reikia plėtoti prasmingai veikiančius įvairių rūšių transporto mazgus, šalinti kliūtis gabenant prekes per svarbiausius Europos prekybos vartus. Visų pirma mūsų didieji jūrų ir oro uostai turi būti geriau sujungti su toliau esančiais regionais.

Ir, trečia, siūlomą pagrindinį transeuropinį tinklą (TEN) reikia kurti remiantis tais pačiais kriterijais, kad transporto rūšys galėtų beveik automatiškai pereiti prie veiksmingos ir aplinkai nekenksmingos Europos transporto sistemos. Pagrindiniai veiksniai, į kuriuos būtina atsižvelgti rengiant apgalvotą planą, yra ne tik sąnaudų veiksmingumas, bet ir socialinis suderinamumas, aplinkosauga ir tvarumas. Pone M. Groschai, ponia M. Alvarez, labai ačiū jums už puikiai atliktą darbą.

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – diskusija „prašau žodžio“. Žodžio paprašė 12 kolegų. Griežtai laikydamiesi taisyklių, turėtume tik penkiems jų leisti dalyvauti diskusijoje, tačiau atsižvelgdami į susidomėjimą svarstoma tema, pamėginsime kiekvienam suteikti po vieną minutę.

  Luis de Grandes Pascual (PPE). – (ES) Pone pirmininke, mano nuomone, šiame puikiame pranešime nubrėžiamos gairės turėtų įkvėpti parengti naująją transporto Baltąją knygą, kurioje būtų formuojama Europos transporto politika per artimiausius 10 metų.

Pranešime nagrinėjamos kelios temos, kurias verta paminėti: finansavimo fondo, kaip svarbios priemonės, poreikis, iššūkis dėl didėjančio krovinių transporto poreikio; sąveikių sprendimų, užtikrinančių keleivių ir krovinių saugą, paieška; gyvybiškai svarbi būtinybė užtikrinti pakankamas ir saugias kelių transporto poilsio erdves; teisingas, mano nuomone, įvertinimas, kad skirtingos transporto rūšys privalo papildyti viena kitą, kad būtų nustatyti veiksmingumo kriterijai, o ne vien konkuruojama tarpusavyje; ir pranešėjo drąsus ir, mano nuomone, teisingas vertinimas, kad geležinkelių ir jūrų transportas ne visuomet yra mažiau žalingas aplinkai, palyginti su kelių transportu.

Trumpai tariant, veiksmingo daugiarūšio transporto naudojimo koncepcija yra ateities koncepcija, kurią, mano nuomone, reikėtų visiškai paremti.

  Jan Kozłowski (PPE). – (PL) Pone pirmininke, pone S. Kallasai, norėčiau padėkoti pranešėjui, atlikusiam puikų darbą, kuris labai svarbus būsimajai galutinei Baltosios knygos redakcijai. Pritariu nuomonei, kad Europos Sąjungai labai svarbu pagerinti transporto sistemos veiksmingumą, bet norint įgyvendinti šį tikslą, būtina strategiškai integruoti ES priemones. Sanglaudos politikai, kaip pagrindinei strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo priemonei, turėtų tekti svarbiausias vaidmuo sektorių politikos srityje, siekiant visiškos visų valstybių narių įtraukties į Europos tinklą ir remiant laipsnišką pažangiųjų sprendimų įgyvendinimą.

Europos Sąjungai reikėtų turėti priemonių, kurias pasitelkus būtų galima padidinti transporto tinklų veiksmingumą, taip pat ir įgyvendinant tarpvalstybinius projektus. Vis dėlto transporto fondas neturėtų būti steigiamas jo poreikiams naudojant sanglaudos politikai skirtas lėšas. Turėtume tuo pat metu stengtis stiprinti tiek transporto, tiek sanglaudos politiką ir nesilpninti esamų priemonių.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D). – (RO) Pranešime dėl darniojo ateities transporto teikiamos Parlamento rekomendacijos būsimajai Baltajai knygai dėl Europos Sąjungos darniojo transporto ir būsimiesiems TEN-T projektams.

Atsižvelgiant į tai, kaip tankiai apgyvendinta Europos Sąjunga, gyvybiškai svarbu toliau plėtoti geležinkelių ir jūrų transportą. Europos vidaus vandens kelių transporto plėtros strategija ir geležinkelių krovinių gabenimo koridorių atnaujinimas bei visas Europos sostines ir didžiuosius miestus jungiančios greitosios geležinkelių linijos privalo tapti prioritetiniais Europos Sąjungos klausimais. Tikiuosi, kad būsimajame TEN-T tinkle bus geriau išnaudojamos jungtys su Juodąja jūra ir Reino–Maino–Dunojaus transporto koridoriumi.

Transporto sektoriaus rinkas reikėtų atverti tik tuo atveju, jei tai būtų naudinga vartotojams. Jas reikėtų atverti įgyvendinant ilgalaikius investicinius planus, skirtus infrastruktūrai kurti ir techninei sąveikai užtikrinti.

Skiriant finansavimą Europos transporto sistemai atnaujinti, reikėtų atsižvelgti į transporto saugą, taip pat į socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą.

  Karin Kadenbach (S&D). – (DE) Pone pirmininke, norėčiau nuoširdžiai padėkoti pranešėjui ir visiems šešėliniams pranešėjams. Manau, mums pavyko išspręsti beveik prieštaringą klausimą, nes visi raginame, kad būtų plėtojamos ne vien transporto sistemos, bet ir užtikrinama tvari ateitis.

Šiuo pranešimu nustatomos tikrai tvarios ateities kūrimo sąlygos, ir tikiuosi, kad bendromis pastangomis mums pavyks šias sąlygas įgyvendinti taip, kad jų poveikis būtų juntamas vietose.

Norėčiau pateikti paprastą pavyzdį apie tai, ko šiuo metu siekiame Austrijoje: neseniai Žemutinėje Austrijoje įsteigėme platformą „Niederösterreich mobil“. Jos paskirtis – sudaryti sąlygas bendradarbiauti visoms interesų grupėms ir susijusiems subjektams, siekiantiems vietose kurti darnias ateities judumo sistemas. Manau, reikalingi tokie nedideli pavyzdžiai, bet taip pat reikia ir plataus masto Europos lygmens projektų.

Turime pirmiausia plėtoti geležinkelių ir vandens transporto tinklus. Turėdama omenyje Dunojaus strategiją, norėčiau pabrėžti, kad reikia plėtoti transportą Dunojaus upe, bet reikia tai daryti pirmiausia atsižvelgdami į jos trapią ekosistemą.

  Gesine Meissner (ALDE). – (DE) Pone pirmininke, šią popietę iš tikrųjų paskyrėme diskusijoms apie transportą ir šiame pranešime iš esmės viskas apibendrinama.

Daugelis teigia, kad didžiausias mūsų laimėjimas Europos piliečių labui yra vidaus rinka, kurios arterijos, kaip minėjo mūsų Komisijos narys, yra transporto keliai. Todėl, žinoma, labai svarbu užtikrinti, kad transporto keliai būtų saugūs, vykdyti aplinkai nekenksmingą plėtrą ir bendrai įvertinti, ką būtų galima pagerinti ateityje, pvz., naudojantis pažangiosiomis transporto sistemomis.

Taip pat turime pamąstyti, kaip dar geriau kurti ekologiškesnius sektorius, pvz., geležinkelių ir jūrų transporto struktūrą, kaip į šiuos sektorius nukreipti didesnius kelių transporto srautus ir kokiais būdais mažinti jūrų transporto taršos poveikį aplinkai. Tuo pat metu privalome pasvarstyti, kaip galėtume atsižvelgti į ypatingus miestų transporto poreikius, kurie yra visiškai kitokie, palyginti su tarptautiniu transportu. Miestų transporto ateitį lems elektra varomais dviračiais besivažinėjantys ir tuo pat metu besimankštinantys vadybininkai. Žinoma, keliaujant ilgesniais nuotoliais reikalingi visai kitokie sprendimai, kurie veiktų ir tarpvalstybiniu mastu. Pranešimas geras ir labai orientuotas į ateitį.

  João Ferreira (GUE/NGL). – (PT) Pone pirmininke, transportas yra pagrindinė ekonomikos plėtros sudedamoji dalis. Jis labai svarbus teritorinei sanglaudai, socialinei pažangai ir augančiai visuomenės gerovei. Dėl savo strateginės svarbos ir neabejotino viešojo intereso, šis sektorius yra ir privalo likti viena svarbiausių sričių, kurioje valstybės atlieka savo socialinį vaidmenį teikdamos viešąsias paslaugas. Šios prielaidos būtinos šiuolaikinei ir veiksmingai transporto sistemai, kad ji būtų pajėgi susidoroti su svarbiausiais sektoriaus iššūkiais, pvz., saugos didinimu ir poveikio aplinkai mažinimu.

Privalome keisti ir priešinga kryptimi nukreipti nuolatinio neinvestavimo ir viešojo transporto sektoriaus griovimo, siekiant jį privatizuoti, politiką. Privalome investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą, taip pat į svarbios viešosios infrastruktūros kūrimą, kad užtikrintume sektoriaus galimybes patenkinti socialinius poreikius.

Norint įgyvendinti visas šias priemones, daugelio valstybių narių, pvz., Portugalijos, darbuotojai ir gyventojai atkakliai ir ryžtingai kovoja siekdami apginti viešojo transporto sektorių ir išgelbėti jį nuo privatizavimo. Pritariame šiai kovai ir prisidedame prie jos.

  Franz Obermayr (NI). – (DE) Pone pirmininke, vykstant šiai plačiai diskusijai, norėčiau iš anksto pasiūlyti keletą minčių, kaip išnarplioti transporto problemas.

Šiuo metu milijonai Europos piliečių važiuoja Europos keliais bandydami pasiekti savo atostogų kelionių tikslus. Ar nebūtų prasmingiau siekiant darnesnio transporto europiniu lygmeniu sudaryti valstybių narių estafetinį atostogų tvarkaraštį ir suderinti jį tarpusavyje?

Nacionalinės atostogų taisyklės dažnai daro rimtą įtaką poilsinėms kelionėms Europoje. Europos transporto tinklas smarkiai apkraunamas, piliečiai ištisas valandas praleidžia transporto spūstyse keliaudami į savo poilsio vietas, o neigiamas šio sezoninio piko poveikis aplinkai ir piliečiams bei vartotojams yra akivaizdus. Nustatant estafetinį atostogų tvarkaraštį, žinoma, reikėtų atsižvelgti į kiekvienos valstybės švietimo sistemos ypatumus ir taip bandyti spręsti šias problemas. Ši nauja tvarka turėtų pranašumų taip pat ir ekonominiu požiūriu, nes dėl ilgesnio atostogų sezono nukristų kainos ir atsirastų naujų darbo vietų.

Tikiuosi, kad Komisija atsižvelgs į šį pasiūlymą.

  Mairead McGuinness (PPE). – Pone pirmininke, kaip puiku būtų surengti šio Parlamento atostogų estafetę, tik nemanau, kad kada nors tai įvyks.

Klausiausi kolegų, kurie savo kalbose minėjo dviračius. Norėčiau pranešti, kad praeitą savaitę įsigijau naują dviratį. Jis labai tvarus, bet visiškai netinkamas mano darbui. Mums reikia labai praktiškų ir tvarių transporto sprendimų. Taip pat norėčiau pridurti, kad daug ir pagrįstai diskutuojama apie miestų transportą ir būtinybę kurti sąveikias sistemas, bet nepamirškime ir daugelio žmonių, gyvenančių atokiose kaimo vietovėse, kurių nedidelio masto transporto schemos užtikrina jų sąsajas su plačiąja visuomene. Taigi esama socialinio ir ekonominio transporto lygmens, į kurį privalome atsižvelgti. Žinoma, turime spręsti aplinkosaugos klausimus, ir manau, kad jie bus išspręsti panaudojant technologijas ir darant didesnį spaudimą dėl klimato kaitos. Svarstant transporto fondo klausimą, apgailestaučiau dėl bet kokių mėginimų atimti iš Jono ir atiduoti Petrui. Didžiausias mūšis mūsų laukia tvirtinant tinkamą bendrą Europos Sąjungos biudžetą po 2013 m. Šis mūšis bus nelengvas.

PIRMININKAVO: LIBOR ROUČEK
Pirmininko pavaduotojas

  Olga Sehnalová (S&D). – (CS) Transporto ateitis tikrai aprėpia ir viešojo transporto plėtrą bei paramą jam. Tikslas iki 2020 m. padvigubinti viešojo transporto keleivių skaičių yra žingsnis teisinga linkme. Vis dėlto lieka neaišku, kokį poveikį šis sektorius patirs dėl ekonomikos krizės ir ilgalaikės biudžeto mažinimo politikos.

Ypač naujosios valstybės narės šiuo metu patiria didžiulį socialinį spaudimą iš asmeninių automobilių naudotojų su visais neigiamais padariniais, pvz., didesniu išmetamo CO2 kiekiu ir eismo nelaimėmis. Vietos ir regionų valdžios institucijos ypač spaudžiamos mažinti viešąjį transportą, o Europa turėtų teikti pirmenybę jo išlaikymui, kol dar nepadaryta neatitaisoma žala. Dabar, labiau nei kada nors, įgyvendinant visas Europos transporto politikos kryptis, reikia ieškoti veiksmingų ir naudingų būdų remti viešojo transporto veiklą.

  Czesław Adam Siekierski (PPE). – (PL) Pone pirmininke, transporto sektorius yra pagrindinė Europos Sąjungos ir jos regionų vystymosi prielaida. Jam tenka labai svarbus vaidmuo ekonomikos ir užimtumo srityse. Juo užtikrinamas laisvas ES piliečių ir prekių srautų judėjimas po visą Europą. Jis taip pat daro tiesioginę įtaką regionų plėtrai ir socialinei sanglaudai, taip pat piliečių gyvenimo kokybei, jų sveikatai ir saugumui.

Labai svarbu naudojant tinkamas naujoves mažinti kelių transporto išmetamo CO2 kiekį. Dalį keleivių ir krovinių transporto srautų reikia iš kelių perkelti į geležinkelius ir laivus tam, kad palengvėtų esamiems keliams tenkanti neproporcinga eismo našta. Miestuose turėtume plėtoti šiuolaikinį viešąjį transportą. Svarbu, kad skirtingos transporto priemonės dirbtinai nekonkuruotų tarpusavyje, bet paremtų ir papildytų viena kitą, sukurdamos darnią transporto sistemą. Transporto politika turėtų būti naudingesnė ir veiksmingesnė.

  Janusz Władysław Zemke (S&D). – (PL) Šiandien turėjome galimybę įdomiai diskutuoti transporto ateities klausimais. Ši diskusija Parlamente vyksta tuo pat metu kaip ir diskusijos dėl 2014–2020 m. biudžeto. Norėčiau užduoti tokį klausimą: ar per būsimąjį šešerių metų laikotarpį neturėtume skirti daugiau lėšų transportui ir ypač ar per artimiausius keletą metų neturėtume dėti daugiau pastangų geležinkelių transporto srityje? Manau, kad visi čia esantys asmenys sutaria, kad veiksmingiau išnaudojant šią transporto rūšį sumažėtų kelių apkrovimas. Tai labai ekologiška transporto rūšis, bet šiuo metu nepakanka vien apie tai kalbėti. Šiems tikslams įgyvendinti per artimiausių šešerių metų laikotarpį reikia skirti daug daugiau lėšų.

  Inés Ayala Sender (S&D). – (ES) Ponia pirmininke, aš taip pat norėčiau padėkoti M. Groschui, ypač už jo didelį dėmesį su sienų kirtimo klausimais susijusiems Europos transporto tinklo aspektams. Taip pat norėčiau padėkoti savo kolegei M. Álvarez už tai, kad parengė tokį svarbų ir visapusišką pranešimą.

Leiskite paminėti du nereikšmingus aspektus, kurie neįtraukti į pranešimą, bet vėliau galėtų būti įtraukti į Komisijos Baltąją knygą. Pirmiausiai norėčiau pareikšti, kad esu nusivylusi tuo, jog pranešime palikta nuostata dėl žuvusių asmenų skaičiaus sumažinimo 40 proc. Žinau, kad buvo papildomai įtraukta nuostata dėl sunkiai sužeistų asmenų, bet manau, kad mums reikės tikrai labai rimtai pasiaiškinti, kodėl mūsų užmojai nėra platesni ir nenustatome 50 proc. ar aukštesnės ribos, nes mūsų tikslas – 100 proc. sumažinti eismo nelaimėse žuvusių asmenų skaičių.

Aptardama tinklų finansavimo klausimus, norėčiau pridurti, kad papildant M. Groscho pranešime teikiamus pasiūlymus, kurie, mano nuomone, ypač verti dėmesio, mūsų siekiai turėtų būti kuo platesnio masto, nes prasideda diskusija dėl būsimosios finansinės perspektyvos. Kodėl negalėtume aptarti tikslo, ir čia ypač kreipiuosi į jus, pone S. Kallasai, tvirtinant būsimąjį daugiametį biudžetą privalomai skirti 10 proc. jo lėšų 2014–2020 m. Europos transporto tinklų projektams finansuoti. Kodėl negalėtume apie tai pasvajoti? Kodėl turėtume paleisti iš rankų tokią galimybę?

Siekime daugiau ir galbūt pasieksime tai, ko nesugebėjome užtikrinti ankstesnėse finansinėse perspektyvose.

  Hella Ranner (PPE). – (DE) Pone pirmininke, šiame savo iniciatyvos pranešime nustatomi aiškūs transporto sektoriaus plėtros tikslai. Tai svarbu, nes transportas užtikrins mums galimybes sukurti ir išlaikyti gerai veikiančią ekonomiką ir konkurencingą Europą.

Komisijos narys S. Kallas ir mes visi žinome, kad svarstant tokius plataus masto projektus, kuriems būtinos didelės kapitalo investicijos, svarbu, kokia bus pasirenkama finansavimo tvarka, todėl visi nekantriai laukiame naujų finansavimo modelių, kurie tikrai reikalingi. Tačiau, esant tokioms sąlygoms, būtent transporto fondui galėtų tekti ir teks ypač svarbus vaidmuo – ne todėl kad būtų atimamas finansavimas iš kitų sričių, bet kad būtų galima geriau derinti milžiniškus finansavimo srautus.

  Siim Kallas, Komisijos pirmininko pavaduotojas. – Pone pirmininke, ši diskusija buvo įdomi. Akivaizdu, kad mūsų laukia labai sunkus darbas nustatant artimiausio dešimtmečio transporto sektoriaus prioritetus ir užtikrinant, kad būtų atsižvelgta į įvairius aspektus, kurie kartais būna labai prieštaringi.

Per šiandienos diskusiją jūs jau įvardijote visus šiuos prieštaringus aspektus, kurie labai gerai žinomi geležinkelių transporto srityje. Per pastarąją mėnesinę sesiją vyko įdomi ir prieštaringa diskusija apie konkurencingus geležinkelių krovinių gabenimo koridorius, kurių plėtra galėtų tapti labai svarbi.

Sutelkime pastangas vykdydami būtinas geležinkelių reformas. Geležinkelių konkurencingumas, palyginti su kelių transportu, taip pat atsižvelgiant į Europos konkurencingumą pasaulio mastu labai priklauso nuo mūsų geležinkelių vidaus architektūros: privilegijų, politikų kišimosi ir panašių dalykų atsisakymo. Tuo tvirtai įsitikinau praėjus trumpam laikui nuo šio mano darbo pradžios.

Ar transporto sanglauda taip pat yra sanglauda? Elektra varomos transporto priemonės: koks jų indėlis į spūstis, kurios yra vienas nekenčiamiausių transporto aspektų? Finansavimo klausimai – visuomet ginčytini, ypač šiais laikais. Taip pat esama ir čia jau pristatytų regioninių interesų, pvz., Viduržemio jūros regione.

Tad dirbkime kartu bandydami užtikrinti deramą pusiausvyrą. Manau, kad visi galime susitarti dėl bendrųjų tikslų. Norint susidoroti su transporto sistemos ateities iššūkiais, reikia patenkinti piliečių ir verslo judumo poreikius suvartojant mažiau ir ekologiškesnės energijos ir veiksmingiau išnaudojant kiekvienos transporto rūšies infrastruktūrą ir potencialą. Esu įsitikinęs, kad taip bendradarbiaujant visoms Europos institucijoms būtų sukurta naudinga ir aukštos kokybės ateities transporto sistema.

  Mathieu Grosch, pranešėjas. – (DE) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, gerbiami kolegos, labai ačiū už jūsų dalyvavimą diskusijoje. Pranešime nustatėme tikslus, o jiems įgyvendinti reikia daug ko, taip pat ir finansų.

Todėl norėčiau aiškiai pasakyti, kad nesiekiame atimti pinigų iš Jono ir dovanoti juos Petrui. Tačiau būtų labai gaila, jei turėtume labai turtingą Joną, o Petras tikrai pristigtų lėšų, kad galėtų investuoti jas ten, kur būtina. Ir kas geriau galėtų derėti tarpusavyje už judumą ir teritorinę sanglaudą? Negalima laikyti šių dviejų sričių konkuruojančiomis, kaip teikdami atitinkamą pakeitimą elgiasi netgi kai kurie mano frakcijos kolegos, o reikia vertinti jas kaip bendradarbiaujančias. Tą juk, mūsų supratimu, reiškia ir pati sanglaudos sąvoka.

Todėl vienareikšmiškai prašau nepritrati šiam pakeitimui, nes fondui mūsų pranešime teks labai svarbus vaidmuo užtikrinant ateitį ir įgyvendinant transporto politiką. Norint pagerinti infrastruktūrą, mums reikia ne vien pinigų. Reikia skirti daugiau pinigų moksliniams tyrimams, kuriais būtų užtikrinama didesnė sauga ir geresnių technologijų naudojimas.

Jei žinome, kad, pvz., geležinkelių sektoriuje privalome naudotis septyniomis ar aštuoniomis visiškai skirtingomis technologijomis, kai Europos kelių transporto sektoriuje galime vykti iš šiaurės į pietus ir iš vakarų į rytus be jokių technologinių problemų, todėl visiškai priimtina investuoti į mokslinius tyrimus, sąveikumą ir technologijas, ypač siekiant didesnės regionų sanglaudos.

Kalbėdamas apie agentūras, norėčiau dar kartą trumpai paminėti, kad mums svarbu ne kurti naują struktūrą, o suteikti Europai svarbų vaidmenį. Transporto politikoje ir kitose srityse konstatuojame, kad Europa daug kur įkūnija problemų sprendimus, o ne pačias problemas, kaip bando teigti tie, kurie vis dar viską mato per siaurus nacionalinės autonomijos akinius. Mes to siekiame agentūrų veikla ir šiuo pranešimu. Dėkoju jums visiems už labai teigiamus vertinimus.

  Pirmininkas. – Diskusiją baigiame.

Balsavimas vyks rytoj (2010 m. liepos 6 d., antradienį).

Rašytiniai pareiškimai (pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnį)

  Spyros Danellis (S&D), raštu. – (EL) Rengimasis išleisti naują transporto Baltąją knygą yra tas lūžio taškas, kurį pasiekę turime galimybę iš naujo apmąstyti transporto politikos gaires, taigi ir ES bendrosios rinkos „kietąją infrastruktūrą“. Jau dabartinėje M. Groscho pranešimo redakcijoje pateikiama bendra ateities transporto vizija, pagrįsta prielaida, kad transporto sistemos veiksmingumą lemia ne vien mūsų kelių tinklo dydis ar laivais ir traukiniais pervežamų krovinių apimtis; jį taip pat – ir tai yra pagrindinis ir neginčijamas principas – šios veiklos poveikis aplinkai, visuomenei, darbo ir viešajai saugai. Todėl manau, kad labai svarbu suteikti naują pagreitį saugai keliuose – nepamirštant, kad kelių transporto dalis sudaro 70 proc. viso ES transporto, – taip pat manau, kad pasiūlymas įsteigti Europos kelių transporto agentūrą yra svarbi priemonė šia linkme. Reikia ieškoti naujų būdų skatinti diegti naujas technologijas ir plačiai naudotis labiausiai kelių transportui tinkančiomis reglamentavimo priemonėmis ir mokslinių tyrimų mechanizmais.

  Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz (PPE), raštu. – (PL) Pone pirmininke, šiandien svarstytam M. Groscho pranešimui tenka neabejotinai svarbus vaidmuo formuojant būsimųjų 10 metų Europos transporto politiką. Nepaprastai daug technologinių skirtumų ir sunkumų tariantis dėl bendrų kompromisinių sprendimų yra nulemti skirtingo Europos valstybių transporto sistemų pobūdžio ir sudėtingos socialinės bei geopolitinės Europos Sąjungos padėties.

Norėčiau atkreipti dėmesį į kelis dokumento aspektus, taip pat ir į mūsų pabrėžiamą aspektą, kad kurdami Europos transporto erdvę turime didinti transporto įvairovę. Mano nuomone, plačiai suvokiama išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo koncepcija kelia didelę grėsmę. Norėčiau pabrėžti, kad siekiant mažinti anglies dioksido kiekį būtina daug investuoti į naująsias technologijas. Be to, neturėtume atmesti saikingai ekologiškų energijos šaltinių, pvz., biokuro. Esu kilęs iš Silezijos, iš miestų telkinių, kuriems, kaip ir daugeliui panašių Europos regionų, reikia daugiau nei vien regioninės paramos. Tuo paaiškinamas mano dėmesys miestams. Siekdamas, kad pranešimas būtų svaresnis, siūlau įtraukti į jį nuorodas į papildomus dokumentus, pvz., į Krovinių logistikos veiksmų planą ir antrąją geležinkelių rinkos raidos stebėsenos ataskaitą. Taip elgdamiesi pabrėšime strateginę geležinkelių svarbą užtikrinant deramą viso transporto sektoriaus veikimą.

  Debora Serracchiani (S&D), raštu. – (IT) Pranešimu dėl ateities transporto siekiama paremti ir plėtoti veiksmingą ir darnią Europos transporto sistemą. Kad tai įvyktų, būtina visiškai užbaigti kurti transporto vidaus rinką ir pašalinti visas kliūtis, atsirandančias dėl to, kad ES teisės aktai valstybėse narėse įgyvendinami pavėluotai arba visiškai neįgyvendinami.

Taip pat reikės įsteigti transporto fondą, kad būtų užtikrintas transeuropinių transporto tinklų ir pagalbinių sistemų projektų įgyvendinimas. Transporto politikoje pirmenybė teikiama TEN-T projektams, bet reikia išspręsti trūkstamos infrastruktūros problemą ir pašalinti tarpvalstybinių kelių geografines ir istorines kliūtis. Galiausiai, tarp kitų aspektų, vienas svarbiausių yra saugos keliuose klausimas, kuriam formuojant ateities transporto politiką reikėtų skirti daugiausia dėmesio.

19. 2009 m. Peticijų komiteto veiklos metinė ataskaita (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – Carloso José Iturgaiz Angulo pranešimas Peticijų komiteto vardu dėl 2009 m. Peticijų komiteto veiklos metinės ataskaitos (2009/2139(INI)) (A7-0186/2010).

  Carlos José Iturgaiz Angulo, pranešėjas. – (ES) Pone pirmininke, man malonu atvykti čia ir, kaip kiekvienais metais, pristatyti Peticijų komiteto 2009 m. veiklos ataskaitą.

Kaip žinote, tais metais Peticijų komiteto veikla buvo išskirtinė tuo, kad baigėsi šeštoji ir prasidėjo septintoji Parlamento kadencija, todėl smarkiai pakito komiteto sudėtis, nes du trečdaliai jo narių pirmą kartą įsitraukė į komiteto veiklą.

Pranešime siekiame pristatyti aiškią Peticijų komiteto metų veiklos viziją, taip pat išsamiau paaiškinti, kaip teikiamos peticijos Europos Parlamentui, kokie galimi jų svarstymo rezultatai, ką galima jomis pasiekti ir kokie yra jų trūkumai. Šiame pranešime taip pat įvertinama pažanga, padaryta taikant ankstesnes rekomendacijas, kuriomis buvo siekiama pagerinti komiteto veiklą, ir įvardijami su Lisabonos sutarties įsigaliojimu susiję svarbiausi ateities iššūkiai.

2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusioje Lisabonos sutartyje patvirtinamas vienas Europos pilietybės ramsčių – teisė teikti peticijas Europos Parlamentui, taip pat padedami pagrindai aktyviau įtraukti visuomenę į Europos Sąjungos sprendimų priėmimo procesus, suteikiant europiečiams galimybę teikti Europos Sąjungos teisės aktų pasiūlymus ar pakeitimus. Todėl Peticijų komiteto nariai džiaugiasi tuo, kad pagal Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnį, bendradarbiaudami su Konstitucinių reikalų komitetu, jie gali rengti pranešimą dėl Europos piliečių iniciatyvos, kuris turėtų būti baigtas šių metų pabaigoje. Be to, pagal tą pačią Lisabonos sutartį Parlamento Peticijų komitetas turėtų palaikyti glaudesnius darbo santykius su panašiais valstybių narių nacionalinių ir regioninių parlamentų komitetais, siekdamas skatinti tarpusavio supratimą dėl peticijų Europos klausimais ir taip užtikrinti galimybę atsakyti visuomenės nariams per trumpiausią laiką ir deramiausiu lygiu.

Norėčiau taip pat atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Pagrindinių teisių chartija tapo teisiškai privaloma, ir pabrėžti Chartijos svarbą siekiant, kad pagrindinės teisės būtų aiškesnės ir matomesnės visiems europiečiams. Tikiu, kad imsimės visų reikiamų procedūrinių priemonių, kad būtų atsižvelgta į visus ES prisijungimo prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos institucinius aspektus. Šis tikslas gyvybiškai svarbus, turint omenyje, kad Peticijų komiteto nariai kiekvieną dieną susiduria su nuosavybės teisių pažeidimo problemomis kai kuriose valstybėse narėse žinodami, kad nei komitetas, nei Parlamentas neturi galimybių imtis jokių teisinių veiksmų.

Taip pat pabrėžčiau puikius Parlamento ir Europos ombudsmeno tarpusavio santykius. Ypač vertiname Europos ombudsmeno pastangas geriau informuoti visuomenę apie savo veiklą, taip pat jo siekį nustatyti ir ištirti Europos institucijų netinkamo administravimo atvejus. Todėl pritariame minčiai, kad Europos ombudsmenas turėtų parengti Europos Sąjungos administracijos tarnautojų elgesio kodeksą.

Raginame sukurti elektroninę skaitmeninę sistemą, kurioje būtų skelbiama informacija apie įvairius visuomenei prieinamus skundų teikimo būdus ir apie tai, kuris iš jų labiausiai tiktų norint apginti jos interesus; siekiant šio tikslo reikėtų sukurti vieno langelio principu grindžiamą skaitmeninę sistemą.

Vis dėlto ne viskas vyko sklandžiai. Norėčiau naudodamasis proga pareikšti protestą dėl praktikos, kurią nuo 2007 m. nuolat taiko Vadovybės ir Komunikacijos generaliniai direktoratai, kurie pagal Darbo tvarkos taisyklių 201 straipsnio 1 dalį dokumentus, kurie nėra peticijos, registruoja kaip peticijas. Turiu omenyje vadinamąsias „ne peticijas“. Joms nagrinėti be reikalo švaistomas laikas, taip pat tam reikia papildomai skirti darbuotojų. Kad geriau suvoktumėte šios minties svarbą, pateiksiu vieną skaičių: vadinamųjų „ne peticijų“ dalis sudaro 25 proc. visų įregistruojamų peticijų. Tokia netinkamo administravimo praktika kelia grėsmę ES piliečių teisėms.

Galiausiai, bet ne mažiau svarbu, norėčiau pabrėžti būtinybę priimti vidinį peticijų nagrinėjimo elgesio kodeksą. Tuo tikslu raginčiau sekretoriatą ir frakcijų atstovus padirbėti rengiant nariams skirtą atnaujintą vadovą dėl Peticijų komiteto vidaus tvarkos ir procedūrų.

Baigdamas paskutinius savo žodžius – ir ar galėtų būti kitaip, pone pirmininke, – skiriu komiteto sekretoriatui, dėkodamas už darbą ir pagalbą rengiant šį pranešimą.

  Maroš Šefčovič, Komisijos pirmininko pavaduotojas. – Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti C. Iturgaizui už puikų pranešimą ir už labai svarbų darbą, atliktą jį rengiant. Turiu pripažinti, kad užtikrindamas pranešimo kokybę pranešėjas pasiekė netgi daugiau nei jo pirmtakė šiuo klausimu M. McGuinness, kuriai taip pat pavyko parengti labai svarbų ir informatyvų pranešimą.

Išnagrinėjusi šį pranešimą, Komisija aptiko jame daug svarbių detalių ir pasiūlymų, kaip ateityje pagerinti mūsų darbą ir bendradarbiavimą. Visiškai akivaizdu, kad turime pripažinti didėjančią peticijų svarbą. Galime pastebėti, kad tikrai daugėja teikiamų peticijų ir platėja jose svarstomų klausimų spektras. Norėčiau naudodamasis proga pagirti naująją Peticijų komiteto pirmininkę E. Mazzoni už tai, kad ji per labai trumpą laiką sugebėjo įnešti į komiteto ir Komisijos veiklą naujos energijos bei veržlumo ir dabar kuria puikią bendradarbiavimo atmosferą su kitais Parlamento komitetais ir su Komisija.

Norėčiau tęsti pakartodamas, kad Komisija, žinoma, yra visiškai pasirengusi bendradarbiauti su Peticijų komitetu visais su peticijomis susijusiais klausimais. Esame pasirengę teikti ekspertų pagalbą, pasiūlyti išnagrinėti – o tai labai svarbu – svarstomų klausimų kontekstą ir tinkamai keistis informacija svarbiausiais klausimais. Dėl laiko stokos leiskite man apsiriboti tik trimis aspektais, kurie, Komisijos nuomone, yra labai įdomūs ir svarbūs.

Svarbiausiu aspektu laikome tai, kad pranešėjas pripažįsta, jog, atsižvelgiant į viso bendradarbiavimo aplinkybes, svarbus vaidmuo tenka bendradarbiavimui su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir nacionaliniais parlamentais. Ką tik labai atidžiai išklausiau jo mintis dėl glaudaus bendradarbiavimo užmezgimo su valstybių narių peticijų komitetais. Labai dažnai yra taip, kad nacionalinės valdžios institucijos yra atsakingos už jų įgyvendinimą.

Antra, suprantu jūsų raginimą užtikrinti didesnį Komisijos skelbiamos informacijos aiškumą ir patogumą vartotojui. Šioje srityje stengiamės pagerinti savo veiklą, ir norėčiau išskirti naują kokybišką Europos interneto svetainę, kurioje stengiamės peticijų teikėjus supažindinti su svarbia informacija.

Trečia, labai džiaugiuosi, kad pastarąją savaitę pavyko sudaryti Europos Parlamento ir Komisijos pagrindų susitarimą dėl pranešime iškelto specialaus klausimo dėl informacijos apie suinteresuotųjų subjektų dabartinius įgaliojimus, susijusius su nustatomais pažeidimais. Labai džiaugiuosi, kad šiuo klausimu mums pavyko rasti sprendimą.

Žinau, kad man skirtas laikas baigėsi, todėl baigsiu savo kalbą. Laukiu diskusijos ir labai dėkoju už puikų pranešimą.

  Pascale Gruny, PPE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau padėkoti C. Iturgaiz Angulo už nuveiktą darbą.

Pritariu pranešimo turiniui ir nenoriu grįžti prie šio atskiro klausimo. Vis dėlto norėčiau pabrėžti C. Iturgaiz Angulo keliamus du svarbius klausimus. Pirmiausia svarbu informuoti piliečius apie skirtumus tarp piliečių iniciatyvų, peticijų teikimo Europos Parlamentui procedūros ir Europos ombudsmeno vaidmens. Vis dar esama per daug sumaišties. susijusios su kiekviena šių priemonių. Antra, susitikdama su savo rinkimų apygardos žmonėmis suvokiu, kad jie niekada nėra girdėję apie teisę teikti peticijas Europos Parlamentui. Kaip galime užtikrinti, kad piliečiai gautų aiškesnę informaciją ir galėtų pasinaudoti visais esamais ištekliais? Siekiant šio tikslo Europos Parlamentui svarbu turėti geresnių ryšio priemonių.

Ar žinote, kad šiuo metu nėra jokios interneto svetainės, kurioje būtų suprantamai paaiškinta, kaip teikti peticiją? Taip pat nėra jokios prieinamos informacijos, kuria remdamiesi peticijų teikėjai galėtų tikruoju laiku stebėti jų peticijų nagrinėjimo pažangą Parlamente. Šis skaidrumo trūkumas nepanaikinamas be jokios pateisinamos priežasties.

Reikia daugiau aiškumo, kad piliečiai suvoktų, jog mes esame čia, kad jiems padėtume. Mūsų komitetas veikia ir dirba jų naudai ir esame pasirengę juos išklausyti. Europos Parlamentas privalo dėti visas turimas pastangas, kad užpildytų šią bendravimo spragą ir pabrėžtų nuveiktus darbus. Tiesa, jie nėra teisėkūros pobūdžio, bet dėl to ne mažiau svarbūs. Mums turėtų labiausiai rūpėti piliečių problemos, ir mūsų komitetas dirba kiekvieną dieną siekdamas šio tikslo.

  Chrysoula Paliadeli, S&D frakcijos vardu. – (EL) Pone pirmininke, Komisijos nary, būdama Peticijų komiteto pirmininko pavaduotoja, aš taip pat norėčiau padėkoti savo geram bičiuliui C. Iturgaizui už parengtą labai svarbų pranešimą, ypač dėl to, kad, įvertinęs statistikos duomenis, jis pabrėžia labai svarbų vaidmenį, kurį palaikant Europos piliečių ir Parlamento santykius atlieka Peticijų komitetas kartu su Europos ombudsmeno institucija, stiprindami piliečių pasitikėjimą Europos Sąjunga ir jos atstovais.

Šiuo atžvilgiu Komisijai tenka prievolė, ir džiaugiuosi, kad M. Ševčovič ją jau paminėjo (užbėgdamas man už akių), bendradarbiauti su Peticijų komiteto nariais tam, kad būtų mažinamas biurokratinis mąstymas ir padedama Komisijai veiksmingiau reaguoti į prašymus palengvinti Peticijų komiteto darbą, reguliariai teikiamos jam ataskaitos dėl pažeidimų tyrimų procedūrų ir kad būtų sukurta nauja interneto svetainė, kurioje piliečiai būtų informuojami apie įvairius skundų teikimo būdus, kuriais jie galėtų pasinaudoti ES ir nacionaliniu lygmeniu.

Tikiu, kad Komisija skirs deramą dėmesį C. Iturgaizo pranešimui ir pasinaudos jo išvadomis kuriant Europos tapatybę ir stiprinant sanglaudą.

  Marian Harkin, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, pirmiausia noriu padėkoti pranešėjui už labai išsamų pranešimą.

Šešerius metus buvau pakaitinė Peticijų komiteto narė ir per tą laiką labai artimai bendradarbiavau su kai kuriais peticijų autoriais bei labai atidžiai išklausydavau kitus.

Pirmas dalykas, kuris man visada kelia susirūpinimą, yra tai, kad piliečiai visiškai kitaip įsivaizduoja ES institucijas, nei mes, Parlamento, ar jūs, Komisijos, nariai. Manau, mums reikia pabandyti įsijausti į peticijų teikėjų vaidmenį. Manau, kad jei siekiame tikrai veiksmingų ir patogių piliečiams procesų, turime surengti ką nors panašaus į peticijų autorių forumą, įsiklausyti į jų mintis ir pasinaudoti jomis įgyvendinant greitesnes teigiamas permainas.

Daugelis piliečių siųsdami peticijas Europos Parlamentui griebiasi paskutinio šiaudo savo ilgoje kovoje ir dažnai jau būna labai nusivylę. Mums tenka atsakomybė kaip įmanoma labiau palengvinti šią kovą, ir iš tiesų pasiūlymas padaryti interneto svetainę apie ES piliečių teises patogią naudotis ir veikiančią vieno langelio principu, mano nuomone, yra puikus. Bet taip pat turime padėti piliečiams per visą procesą, aiškiai ir laiku paaiškindami jiems, kaip vyksta visa procedūra.

Nepriimtinų peticijų klausimas kyla kiekvienais metais ir, manau, reikia jį vertinti tikroviškai. Niekuomet nesugebėsime visiškai išaiškinti piliečiams, kokius įgaliojimus turi ir kokių neturi Europos Sąjunga, todėl manau, kad daug svarbiau, jei peticijos yra nepriimtinos, aiškiai ir paprastai paaiškinti tai jų teikėjams ir, svarbiausia, siunčiamame atsakyme nurodyti, į kokią instituciją jie galėtų kreiptis vėliau.

Du pastebėjimai pabaigai. Pritariu 17 punktui, kuriame Komisija raginama imtis veiksmų dėl klaidinančių žinynų leidėjų. Kiekvienais metais daugelyje, jei ne visose valstybėse narėse, klaidinančių žinynų leidėjai daro spaudimą smulkiajam verslui ir grasina dėl jų imtis teisinių veiksmų.

Galiausiai E konstatuojamojoje dalyje rašoma apie tiesioginį ES teisės aktų poveikį piliečiams ir pastarųjų sugebėjimą geriausiai įvertinti jų pranašumus ir trūkumus. Mes, teisės aktų leidėjai, ir Komisijos nariai, jų iniciatoriai, turime įsiklausyti į šiuos vertinimus ir pasinaudoti jais kaip tvirtinimo grandine, kuri sustiprintų mūsų veiksmingumą ir neleistų patekti į aklavietę.

  Margrete Auken, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DA) Pone pirmininke, aš taip pat norėčiau padėkoti C. Iturgaizui už svarbų pranešimą, kuriame daug puikių punktų. Kadangi turiu nedaug laiko savo nuomonei išsakyti, daugiausia dėmesio skirsiu mūsų teikiamiems pakeitimams.

Privalome kalbėti aiškiai, jei norime, kad piliečiai suprastų mūsų veiklą. Tai nesusiję su kam nors reiškiamais priekaištais, atvirkščiai, mūsų darbas buvo vaisingas. Vietos ir nacionalinės valdžios institucijos mus išklausė. Neteisingai suvokiamo mandagumo jausmo vedami vien abstrakčiai kalbame šiais klausimais ir toks elgesys trukdo daugelio mano kolegų Parlamento narių ketinimams padaryti mūsų veiklą naudingesnę piliečiams.

Pakeitimu Nr. 1 norime aiškiai parodyti, kad ES teismas yra viršesnis už nacionalinius teismus. Skaitant pranešimą galėtų susidaryti įspūdis, kad galutinis žodis tenka nacionaliniams teismams. Vis dėlto piliečiai gali kreiptis į mus taip pat ir dėl jų šalių teismuose nenagrinėjamų bylų. Priešingu atveju daugumai žmonių būtų beveik neįmanoma, bent jau dėl finansinių priežasčių, pasiekti, kad jų skundai būtų išgirsti.

Pakeitimas Nr. 4, mano nuomone, galbūt pats svarbiausias. Nenorime suteikti Komisijai galimybės išvengti atsakomybės už tai, kad valstybės narės nesilaiko Bendrijos teisės. Siūlomi nauji metodai – puiku, bet išklausiusi Komisijos nario komentarus negalėčiau pasakyti, ar tai nėra Komisijos mėginimas išvengti įsipareigojimų, ko privalome jai neleisti.

Pabaigai keletas žodžių apie mūsų pakeitimą Nr. 5 dėl Peticijų komiteto vidaus tvarkos ir veiklos metodų, kurie beveik nesusiję su plenariniais posėdžiais. Trumpai tariant, dabartinės taisyklės ir metodai veikia puikiai, todėl prisiminkime posakį: nereikia taisyti to, kas nesulaužyta! Jau ir taip sugaišome per daug brangaus laiko šiai diskusijai.

  Zbigniew Ziobro, ECR frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, aš taip pat iš pradžių norėčiau padėkoti pranešėjui už darbą.

Norėčiau pabrėžti, kad įsigaliojusi Lisabonos sutartis turės esminę įtaką komiteto veiklai, nors siekiant pritaikyti ją prie naujų Sutarties reikalavimų prireiks papildomų pastangų. Patekome į naują padėtį, kurioje Parlamentui turėtų tekti svarbus vaidmuo, ypač dirbant prie naujosios piliečių iniciatyvos, kad ši priemonė pateisintų savo paskirtį – būti sudedamąja Europos Sąjungos sprendimų priėmimo proceso dalimi. Peticijų komitetui tenka pagrindinis vaidmuo įgyvendinant Parlamento, kaip priežiūros institucijos, galias. Verta prisiminti pavyzdį, kai buvo skundžiamasi dėl Vokietijos jaunimo reikalų tarnybų, kurios apsunkindavo tėvų iš kitų valstybių narių galimybes pasinaudoti savo tėvų teisėmis. Šis klausimas buvo ištirtas komitete atkreipiant dėmesį į šios srities pažeidimus.

Peticijų komitetui taip pat tenka svarbus vaidmuo stebint Europos Komisijos veiklą. Kaip pavyzdį galime paminėti pranešimą dėl parengiamųjų „Nord Stream“ investicinio projekto darbų ir kilusių įtarimų, kad projektas neatitinka visų aplinkosaugos reikalavimų.

Trečias svarbus veiksnys, kurį verta prisiminti svarstant Peticijų komiteto veiklą, susijęs su privalomo pobūdžio suteikimu Pagrindinių teisių chartijai. Ši tema bus taip pat intensyviai nagrinėjama būsimoje komiteto veikloje.

  Willy Meyer, GUE/NGL frakcijos vardu. – (ES) Savo frakcijos vardu taip pat norėčiau prisidėti prie sveikinimų ir padėkos C. Iturgaizui. Manau, kad mums pristatyta išsami ataskaita apie intensyvią komiteto veiklą 2009 m.

Ši intensyvi veikla susijusi su peticijomis, kuriomis vis veiksmingiau naudojasi visuomenė, turint omenyje, kad bendras peticijų skaičius, palyginti su 2008 m., padidėjo. Esu įsitikinęs, kad tai patvirtina, jog visuomenė tikrai suvokia Parlamentą kaip labai naudingai veikiančią instituciją, kuriai galima teikti visokio pobūdžio peticijas: dėl aplinkosaugos problemų, pagrindinių teisių, teisingumo, vidaus rinkos ir t. t.

Siunčiama vis daugiau peticijų: sąrašo viršuje – Vokietija, Ispanija, Italija ir Rumunija. Tikiuosi, kad ši eilės tvarka neturės nieko bendra su poryt vyksiančių rungtynių rezultatu ir Vokietija nepakils aukščiau už Ispaniją. Vis dėlto tiesa, kad mes svarstome visuomenei tikrai naudingą priemonę.

Manau, kad pranešimas vertingas ne vien tuo, kad jame nurodomi spręstini klausimai siekiant veiksmingesnės peticijų procedūros, bet ir tuo, kad į šiuos klausimus atkreipiamas Europos Komisijos dėmesys.

Pirmiausia peticijų teikimo tvarkos supaprastinimas priimtinas mums visiems, taip pat ir Parlamentui. Vis dėlto svarstant visus su ES įgaliojimais susijusius klausimus, pvz., ekosistemos valdymo, aplinkos ir pan., pageidautume daug greitesnio Komisijos reagavimo, taip pat ir siunčiant įspėjamuosius laiškus valstybėms narėms. Juos reikia siųsti greičiau, nes, kaip žinoma Komisijai, gavus laišką arba net įsikišus Europos Sąjungos Teisingumo Teismui dažnai būna per vėlu: bendra žala ir žala aplinkai jau būna neatitaisoma.

Todėl manau, kad labai svarbu sugebėti daug greičiau reaguoti sprendžiant konkrečius klausimus. Būtina reaguoti daug greičiau tuomet, kai gaunama peticija ir Komisija sutinka, kad buvo padaryta žala ar pažeistos Europos aplinkos apsaugos direktyvos, kad procedūra greičiau pasiektų teismą ir būtų užkertamas kelias neatitaisomai žalai.

Tokią patirtį sukaupėme 2009 m.: mano šaliai Ispanijai tai buvo labai rimtų sukrėtimų metai. Ispanija buvo viena iš tų šalių, kurioms didžiausią poveikį padarė nekontroliuojama miestų plėtra. Todėl M. Auken pranešimas tuo metu buvo labai svarbus. Norėčiau jums priminti, pvz., Granadiljos uostą.

Mūsų paskutinis apsilankymas Huelvoje, susijęs su taršos upės žiotyse padariniais, parodė, kad tai iš tiesų labai naudinga priemonė. Esu įsitikinęs, kad visuomenė būtų mums dėkinga, jei sugebėtume pagreitinti ir supaprastinti Komisijos veiksmus ir sugebėtume užtikrinti didesnį jų poveikį tais atvejais, kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reglamentai.

  Angelika Werthmann (NI). – (DE) Pone pirmininke, peticijų teisė įtvirtinta Lisabonos sutartyje kaip svarbi sudedamoji Europos Sąjungos pilietybės dalis. Daugiausia peticijų siunčia Vokietijos ir Ispanijos piliečiai. Mano tėvynė Austrija smarkiai atsilieka nuo lyderių. Esu tikra, kad plataus masto visuomenės informavimas padarytų teigiamą įtaką stiprinant Europos Sąjungos integraciją.

Europos Sąjungoje priimami sprendimai daro tiesioginę įtaką piliečių kasdienybei. Teikdami peticijas piliečiai gali palaikyti tiesioginius ryšius su Europos institucijomis, kurios dažnai suvokiamos kaip labai abstrakčios ir biurokratinės.

Vis dėlto institucijoms šios peticijos taip pat naudingos, nes jose dažnai pabrėžiamas Europos Sąjungos teisės įgyvendinimo būdas. Vienas tokių pavyzdžių – išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos bei darbo patirties tarpusavio pripažinimas. ES teikia paramą daugeliui skirtingų judumo programų. Tarpusavio pripažinimas svarbus užtikrinant sėkmingą šių programų veikimą.

Europos Sąjungos piliečiams atstovaujama Europos Parlamente. Vien dėl šios priežasties jiems svarbu turėti galimybę tiesiogiai kreiptis į mus teikiant peticijas. Būdama Peticijų komiteto narė taip pat aktyviai dirbu siekdama geriau informuoti visuomenę apie komiteto veiklą ir padidinti jo veiksmingumą. Jei Europos Sąjungos piliečiai daugiau žinotų apie ES įgaliojimus, būtų galima išspręsti didelio nepriimtinų peticijų skaičiaus problemą.

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus pastebėjimas: aš taip pat norėčiau padėkoti pranešėjui už šį pranešimą.

  Erminia Mazzoni (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, sveikinu atvykusį Komisijos narį M. Ševčovičių ir atkreipiu jūsų dėmesį į tai, kad šioje diskusijoje nedalyvauja Tarybos atstovas.

Kaip žinote, pone pirmininke, Europos Sąjunga jau daugelį metų stiprina Europos pilietybės koncepciją, nes pastaroji labai svarbi jos politiniam teisėtumui ir visų pirma siekiui plėtoti plataus masto demokratinio atstovavimo planus. Kaip ir visos tarptautinės organizacijos, Europos Sąjunga negali imtis sutarčių teisėje neapibrėžtų veiksmų ar plačiai interpretuoti savo turimų galių.

Jai būdingas dar vienas ypatingas, iš jos steigėjų Europos svajonės paveldėtas bruožas – būti „sukurtai žmonių“. Ypač paskutinėje, neseniai įsigaliojusioje Lisabonos sutartyje Europos institucijos susiejamos su politiniu kontekstu siekiant, kad jame aktyviau dalyvautų piliečiai – mūsų kuriamos žmonių Europos pagrindas.

Europos Parlamento Peticijų komitetas yra vienintelė tiesioginė priemonė, kuria piliečiams sudaromos sąlygos aktyviai dalyvauti Europos institucijų gyvenime. Pakanka paminėti, kad komiteto darbotvarkė rengiama remiantis piliečių paklausimais, o ne Komisijos instrukcijomis. Parlamentas ir Komisija privalo daugiau dėmesio skirti jo veiklai ir rezultatams.

2009 m. veiklos ataskaitoje, už kurią dėkoju C. Iturgaiz Angulo, galime konstatuoti ir aukštai įvertinti išaugusį piliečių aktyvumą, nepaisant praeityje Komisijos rodyto akivaizdaus nenoro bendradarbiauti su Peticijų komitetu.

Per pastaruosius metus pagerinome vidaus procedūras, pradėjome gaunamų peticijų vertinimo metodikos peržiūrą ir pasiūlėme visų minėtą sistemą, skirtą interneto svetainei modernizuoti, siekdami padaryti ją patogesnę piliečiams. Tai buvo vaisingi metai...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

Norėčiau baigti savo kalbą palinkėjimais kitiems metams: tikiuosi vaisingesnio bendradarbiavimo su Komisija, taigi pritariu M. Ševčovičiaus minėtiems trims aspektams, kurie, tikiuosi, bus įgyvendinti. Be to, tikiuosi, kad šiam komitetui galės atitekti specialus vaidmuo, atsižvelgiant į svarstomą piliečių iniciatyvos procedūrą.

  Kinga Göncz (S&D). – (HU) Aš taip pat norėčiau pasidžiaugti šiuo pranešimu. Manau, jame pateikiama tiksli sudėtingų 2009 m. veiklos informacija. Pasikeitė beveik du trečdaliai Peticijų komiteto narių, o peticijų skaičius padidėjo, nors gana nedaug. 2009 m. taip pat buvo įdomūs tuo, kad ratifikuodama Lisabonos sutartį ir jai įsigaliojus Europos Sąjunga bandė sumažinti demokratijos trūkumą.

Tiesa, kad Peticijų komitetas nedalyvauja teisėkūros procese, todėl daugelis mano, kad jo veikla nėra tokia svarbi kaip kitų komitetų. Vis dėlto jam tenka svarbus vaidmuo mažinant demokratijos trūkumą užmezgant piliečių ir ES institucijų ryšius. Svarbi grįžtamoji informacija mums yra šiek tiek padidėjęs įteiktų peticijų skaičius. Vis dėlto nepriimtinų peticijų skaičius sumažėjo nedaug. Turėtume geriau informuoti piliečius, kad šie žinotų, kokiais atvejais galima teikti komitetui savo peticijas.

Esu įsitikinusi, kad dar viena mums visiems svarbi grįžtamoji informacija susijusi su dabartinėmis sritimis, dėl kurių siunčiamos peticijos. Tai daugiausia sritys, kuriose netinkamai perkelti ES teisės aktai, arba kuriose piliečiai pageidauja didesnių ES įgaliojimų, pvz., aplinkos apsauga ir žmogaus teisės. Daugėja su laisvu judėjimu, teismais ir vidaus rinka susijusių peticijų. Manau, kad visos jos labai svarbios.

Taip pat norėčiau pabrėžti, kad komitetas privalo glaudžiai bendradarbiauti su Europos Komisija, ypač su jos nariu M. Ševčovičiumi. Be jo pagalbos komiteto veikla būtų daug mažiau veiksminga. Manau, labai svarbu greitai priimti sprendimus tose srityse, kuriose dėl mūsų delsimo gali būti padaroma neatitaisoma žala. Laiko veiksnys reikšmingas ir dėl daugelio kitų priežasčių, todėl labai svarbu bendradarbiauti su Komisija. Norėčiau paminėti dar vieną dalyką. Negalime nagrinėti peticijų vienodai greitai visomis kalbomis. Nėra pakankamas mažų tautų kalbas mokančių komiteto darbuotojų skaičius. Šioje srityje reikia gerinti padėtį ir paspartinti mažų tautų kalbomis parašytų peticijų nagrinėjimo procedūras.

  Peter Jahr (PPE). – (DE) Pone pirmininke, teisė teikti peticijas yra viena svarbiausių Europos Sąjungos piliečių teisių. Šia teise suteikiama galimybė atkreipti dėmesį į Europos Sąjungoje galimai pažeidžiamas piliečių teises arba nepagarbą joms. Todėl teikiamos peticijos yra geras rodiklis vertinant Europos teisinės sistemos veiklą. Dėl šios priežasties džiaugiuosi, kad iš viso buvo pateikta 1 900 peticijų, t. y. daugiau nei 2008 m.

Vis dėlto Europos piliečiai taip pat turi teisę gauti deramus, tinkamus ir greitus atsakymus. Tai reiškia, kad privalome kartu pagerinti mūsų darbo įpročius ir vidaus procedūras. Pirmiausia privalome daug greičiau atskirti vadinamąsias „ne peticijas“. Jos neturėtų būti įtrauktos į bendrąjį oficialųjį darbo procesą. Antra, privalome atmesti arba greičiau perduoti kitoms institucijoms peticijas, už kurių nagrinėjimą nesame atsakingi. Trečia, Peticijų komiteto nariai turėtų greičiau užmegzti dialogą su peticijų autoriais.

Peticijų komitetas turi didelę galimybę paversti Europos Sąjungą šiek tiek gyvybingesne jos piliečių labui. Manau, kad mes kartu, o sakydamas „mes“ turiu omenyje Peticijų komitetą, Komisiją ir kompetentingas administracijos struktūras, turėtume artimiausiu metu plačiai ir deramai pasinaudoti šia galimybe.

Dar kartą labai dėkoju pranešėjui už puikų pranešimą.

  Simon Busuttil (PPE). – (MT) Aš taip pat norėčiau pradėti nuo padėkos kolegai C. Iturgaizui už šį pranešimą. Jo pranešimas svarbus todėl, kad buvo rengiamas svarbiame komitete, o Peticijų komitetas svarbus todėl, kad jungia mus su Europos piliečiais. Teigiamas komiteto veiklos aspektas yra tai, kad kreipdamiesi į jį piliečiai turi galimybę išsakyti savo nuomonę, o jame užtikrinama, kad jų balsas būtų išgirstas, kas galbūt yra dar svarbiau. Yra kelios vietos, kuriose piliečiai jaučiasi tikrai išklausomi, ir komitetas, žinoma, viena jų.

Norėčiau prisiminti pranešimą, kurį 2006 m. Peticijų komiteto vardu rengiau apie klaidinančius žinynų leidėjus: žinynų leidėjus, kurie ragina piliečius ir smulkiojo verslo įmones skelbtis jų leidžiamuose žinynuose neinformuodami apie tai, kad siūlo mokamą reklamą. Juridiniai vienetai, pvz., organizacijos, mokyklos, bibliotekos, kurios netgi nėra verslo įmonės, tapo šių žinynų leidėjų aukomis. Tame pranešime paraginau Komisiją parengti teisės aktą, kuriuo būtų galima kartą ir visiems laikams išspręsti šį klausimą. Deja, pasiūlymo nesulaukėme ir aš toliau reikalausiu, kad jis būtų pateiktas. Todėl prašau Komisijos nario pasižymėti šį klausimą, nes manau, kad jis labai svarbus.

  Lena Kolarska-Bobińska (PPE). – (PL) Pone pirmininke, pranešime labai aiškiai parodoma, kokia svarbi Peticijų komiteto ir visos peticijų teikimo sistemos reikšmė Europos demokratijai. Per ją reaguojame į kiekvieną dieną žmonių patiriamas problemas, bet dar svarbiau yra tai, kad piliečiai mums praneša, jei valstybių narių institucijos arba pačios valstybės narės nesilaiko Europos teisės. Peticijų komitete aptariame šiuos klausimus, prieiname prie išvadų, bet vėliau neturime supratimo, ar valstybės narės atsižvelgia į mūsų sprendimus.

Todėl neturime jokių tikrų mechanizmų, kad galėtume stebėti, ar mūsų darbas buvo veiksmingas ir ar buvo įsiklausyta ir atsižvelgta į mūsų sprendimus. Be to, labai sunku atlikti stebėseną, jei nesiimama tolesnių veiksmų ir mes nežinome, kas vyksta vėliau. Taip pat kartais nutinka ir taip, kad kai kurios peticijos vėl grįžta pas mus ir skundai kartojasi.

Vienas tokių pavyzdžių – 2006 m. peticija, kuri mums vėl buvo įteikta 2010 m. ir kurią vėl ketiname nagrinėti. Peticijos autorius prieštaravo dujotiekio tarp Rusijos ir Vokietijos statybai Baltijos jūros dugnu ir nurodė jo keliamas grėsmes natūraliai gamtinei aplinkai. 2008 m. Europos Parlamente buvo patvirtintas pranešimas, kuriame buvo raginama sustabdyti Šiaurės dujotiekio statybą Baltijos jūros dugnu. Mūsų komitetas reikalavo, kad Europos Komisija patikrintų, ar buvo kruopščiai įvertinta padėtis ir ar Europos Komisija kontroliavo šį klausimą. Paaiškėjo, kad nebuvo atliekama stebėsena, ir klausimas vėl grįžo pas mus. Todėl turime atidžiai pamąstyti ir sukurti stebėsenos sistemą, kad galėtume nustatyti, kas nutinka peticijoms, kai baigiame jas nagrinėti.

  Mairead McGuinness (PPE). – Pone pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjui. Norėčiau pasinaudoti man suteiktu laiku ir pristatyti Parlamento dėmesiui naują informaciją, susijusią su Peticijų komiteto veikla 2006 ir 2007 m., kai įsteigėme tyrimo komitetą dėl draudimo bendrovės „Equitable Life“. Aš buvau šio komiteto pirmininkė. 2007 m Parlamente vyko balsavimas dėl pranešimo, kuriame JK vyriausybė buvo raginama pripažinti savo atsakomybę ir sumokėti kompensacijas JK, Airijoje, Vokietijoje ir kitur gyvenantiems „Equitable Life“ draudimo liudijimų turėtojams. Šiomis dienomis daugelis jūsų galbūt sulaukėte nusiskundimų iš savo rinkėjų, kurie yra susirūpinę dėl šių kompensacijų dydžio. Yra siūloma kompensuoti tik apie 20 proc. patirtos žalos. Tyrimo komitetas, kuriam vadovavau, siekė ne to. Norėčiau, kad Parlamentas, o ypač Komisija, atidžiai išnagrinėtų šį klausimą. Esu įsitikinusi, kad naujoji JK vyriausybė turėtų laikytis savo inauguraciniame pareiškime duotų pažadų ir įsipareigoti visiems liudijimų turėtojams deramai ir garbingai išmokėti kompensacijas.

  Sonia Alfano (ALDE). – (IT) Pone pirmininke, manau, kad teisė teikti peticijas yra viena svarbiausių Europos piliečių turimų priemonių, siekiant aktyviai dalyvauti Europos Sąjungos politiniame gyvenime.

Vykdydama savo, kaip Parlamento narės, įgaliojimus tarnavimo piliečiams ir pagarbos jiems dvasia ir manydama, kad priimdamas sprendimus Europos Parlamentas privalo teikti pirmenybę šiems aspektams, dažnai domėdavausi teikiamomis peticijomis...

(Pirmininkas paprašė kalbėtojos kalbėti lėčiau)

Dažnai domėdavausi teikiamomis peticijomis ir jų nagrinėjimo pažanga atsakingame komitete. Deja, nepaisant to, kad Parlamento Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog Parlamento nariai turi teisę susipažinti su visais Europos Parlamento ar komiteto turimais dokumentais, turėjau konstatuoti, kad e. peticijų vidaus duomenų bankas prieinamas tik atsakingojo komiteto nariams. Kreipiausi į minėtąjį komitetą, bet, deja, negavau atsakymo.

Manau, kad tokia diskriminacija, mažinanti piliečių peticijų svarbą ir daranti žalą Parlamento komiteto veiklai, privalo būti nedelsiant sustabdyta. Mums skiriama mažai laiko, pone pirmininke, todėl mėginame viską pasakyti per vieną minutę.

  Elena Băsescu (PPE). – (RO) Pirmiausia norėčiau padėkoti C. Iturgaizui už jo pastangas rengiant šį pranešimą.

Lisabonos sutartimi buvo patvirtinta Europos Sąjungos piliečių teisė teikti peticijas Europos Parlamentui. Vis dėlto, kad galėtų būti išnagrinėtos, šios peticijos privalo būti susijusios su viena iš ES veiklos sričių.

Dėl šios priežasties pateikiau pataisą, kurioje raginama būsimojoje interaktyvioje peticijų interneto svetainėje pateikti kuo išsamesnę informaciją apie ES atsakomybę įvairiose srityse. Tai vienintelis būdas išvengti ES ir nacionalinių valstybių įgaliojimų supainiojimo ir sumažinti nepriimtinų peticijų skaičių.

Esu įsitikinusi, kad ateityje Komisija privalės nuolat bendradarbiauti su Europos ombudsmenu, kad nereikėtų rengti specialiųjų pranešimų, kaip 2008 m. įteikto skundo Nr. 676 atveju.

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE). – (FI) Dėkoju C. Iturgaiz Angulo už nepaprastai informatyvų pranešimą. Nesu komiteto narė, bet šiame pranešime puikiai pristatomas jo darbas ir peticijų procedūros naudingumas.

Peticijų procedūra naudinga, netgi jei visuomenei ji beveik nežinoma. Šioje srityje reikia vis dar daug ką nuveikti. Reikės daug ką nuveikti ir įsigaliojus Lisabonos sutarčiai bei įgyvendinus šią naująją piliečių iniciatyvą. Svarstydami jos taisykles turėsime pasitelkti Peticijų komiteto veiklos patirtį, kad nereikėtų iš naujo išradinėti dviračio. Kita vertus, privalome kuo plačiau informuoti visuomenę apie tai, kad peticijos skiriasi nuo piliečių iniciatyvos.

  Andrzej Grzyb (PPE). – (PL) Pone pirmininke, šis pranešimas įdomus, kaip ir komiteto veikla. Neseniai, o ypač per pastarąją Parlamento kadenciją, komitetas labai išpopuliarėjo dėl atskirų pranešimų, bet taip pat įdomios yra ir pranešėjo išvados, tarp kurių norėčiau pabrėžti būtinybę geriau bendradarbiauti su nacionaliniais parlamentais ir sudaryti sąlygas piliečiams gauti informacijos. Čia visiškai pritariu P. Gruny, kad turėtume dėti daugiau pastangų populiarindami peticijų vaidmenį, ombudsmeno veiklą ir piliečių iniciatyvos svarbą.

Be to, man atrodo labai svarbu teikti informaciją apie peticijų nagrinėjimo pažangą, taip pat informuoti apie patvirtintos rezoliucijos, kurioje apibendrinami Peticijų komiteto darbo rezultatai, įgyvendinimą. Kaip pavyzdį būtų galima pateikti L. Kolarskos-Bobinskos minėtą atvejį: buvo patvirtinta rezoliucija dėl „Nord Stream“, ir piliečiai, pvz., mano šalyje, teiraujasi, kas bus toliau. Koks šios rezoliucijos poveikis? Taip tikroviškai reaguojama į Europos Parlamento veiklą.

  Czesław Adam Siekierski (PPE). – (PL) Iš pradžių norėčiau atkreipti jūsų dėmesį ir pabrėžti Peticijų komiteto – institucijos, kuri patikimai ateina į pagalbą vidutiniam ES piliečiui, didėjančią svarbą. Teisė teikti peticijas Europos Parlamentui yra svarbi demokratijos forma ES lygmeniu. Daugeliui skirtingas problemas patiriančių žmonių tai svarbus būdas apginti savo interesus.

Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į būtinybę bendradarbiauti ir palaikyti ryšius tarp Europos Parlamento Peticijų komiteto ir jo atitikmenų nacionaliniuose parlamentuose, siekiant sukurti bendrą ir papildomą piliečių teisių apsaugos sistemą. Ypač svarbios Peticijų komiteto atliekamos Europos Komisijos veiklos stebėsenos funkcijos.

Galiausiai norėčiau paminėti būtinybę supažindinti mūsų piliečius su skirtingų ES ir nacionalinių institucijų įgaliojimais.

  Maroš Šefčovič, Komisijos pirmininko pavaduotojas. – Pone pirmininke, jei pamėginčiau susitelkti į pagrindinius diskusijos elementus, manau, galėčiau suskirstyti juos į tris svarbias dalis: pirmoji – tai geresni ryšiai ir geresnė informacijos sklaida; antroji – Europos Parlamento ir Komisijos bendradarbiavimas; ir trečioji – susijusi su visais pažeidimų nagrinėjimo procedūrų klausimais.

Dėl geresnių ryšių pritariu gerbiamiems Parlamento nariams, kad visiškai akivaizdu, jog turėtume stengtis geriau skleisti informaciją ir ieškoti būdų paaiškinti piliečiams, kas yra Europos piliečių iniciatyva ir kuo ji skiriasi nuo peticijų, kokios yra svarbiausios teisės ir kokios jų susijusios su ombudsmeno veikla. Informacijos apie ES trūksta, todėl manau, kad turime bendradarbiauti ieškodami būdų, kaip geriau skleisti mūsų piliečiams teikiamą informaciją.

Atnaujindami interneto svetainę mėginome pagerinti Komisijos turimas ryšių priemones. Kaip minėjau įžanginėje kalboje, naujoji Europos interneto svetainė skirta būtent šiai problemai spręsti. Jau informavome Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą apie atliktus interneto svetainės atnaujinimo darbus ir tikimės, kad šis komitetas mielai pasidalys turima informacija su Peticijų komitetu. Džiaugtumėmės sulaukę PETI ar kitų Europos Parlamento komitetų pastabų apie tai, kaip pagerinti svetainės veiklą ir kaip geriau pristatyti informaciją mūsų piliečiams.

Patvirtinus Europos piliečių iniciatyvą, jie gautų naują galimybę nustatyti visų mūsų, vykdančių Europos teisėkūros veiklą, darbotvarkę. Norėčiau ypač nuoširdžiai padėkoti PETI komitetui, nes jo patirtis ir patarimai buvo labai vertingi rengiant reglamento projektą dėl Europos piliečių iniciatyvos (EPI). Esu tikras, kad labai glaudžiai bendradarbiausime artimiausiomis dienomis ir mėnesiais, kai šis klausimas bus svarstomas Europos Parlamente ir kai EPI bus patvirtinta – svarstydami, kaip galėtume geriau dirbti naudodamiesi šia priemone ir dirbdami su piliečiais, kurie ja naudosis.

Komisija pasirengusi glaudžiai bendradarbiauti su Parlamentu, nes suvokiame, kokios svarbios peticijos yra mūsų piliečiams, ir suprantame, kad geriausias atsakymas yra teisingas, greitas ir neatidėliotinas. Negavę tokio atsakymo, piliečiai nusivilia. Kartais nelengva atsakyti greitai, nes rengiant atsakymus reikalinga labai išsami analizė ir nuodugnios teisės studijos. Reikia surinkti daug papildomos informacijos, o tai kartais užtrunka, bet esu tikras, kad kartu su Parlamentu ieškosime būdų, kad procesai šioje srityje vyktų geriau ir greičiau.

Paskutinis aspektas susijęs su pažeidimų nagrinėjimu. Norėčiau patikinti gerbiamus Parlamento narius, kad labai rimtai atsižvelgiame į šį klausimą, ir galite tuo įsitikinti perskaitę pradėtų pažeidimų procedūrų sąrašą. Komisijai tai įprastas procesas. Svarbiausias Komisijos tikslas – paraginti visas valstybes nares laikytis Europos teisės ir visų direktyvų. Stengiamės pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, tarp jų ir keitimusi nuomonėmis bei raginimais valstybėms narėms ištaisyti netinkamai perkeltus Europos teisės aktus. Jei tai nepadeda, tuomet kreipiamės į Teisingumo Teismą, prašydami ištaisyti netinkamai perkeltą Europos teisės aktą. Anksčiau esame gavę paklausimų iš Europos Parlamento suteikti daugiau informacijos apie pažeidimų nagrinėjimų procedūras. Labai džiaugiuosi, kad dabar pavyko susitarti dėl to, kaip ši informacija bus teikiama ateityje, įsigaliojus Parlamento ir Komisijos pagrindų susitarimui. Esu tikras, kad turėdami papildomos informacijos galėsite pasinaudoti savo teisėmis ir daryti įtaką valstybėms narėms, siekiant užtikrinti, kad būtų gerbiama Europos teisė.

Pasižymėjau kitus išsamius klausimus ir komentarus ir perduosiu juos atsakingoms tarnyboms.

  Carlos José Iturgaiz Angulo, pranešėjas. – (ES) Pone pirmininke, dėkoju visiems Parlamento nariams už jų išsakytą nuomonę per diskusiją.

Manau, kad esama vienos minties, kuri kartojasi visų kolegų, Parlamento narių, pasakytose kalbose. Ši mintis – apie Peticijų komiteto svarbą, nes tūkstančiai europiečių savo tikėjimą ir viltį, kad jų svarbiausios ir tikros problemos galėtų būti išspręstos, dažnai sieja su šiuo komitetu.

Todėl Peticijų komitetas – kai kurie Parlamento nariai tai minėjo – yra vienintelis iš visų komitetų, palaikantis tiesioginius ryšius su visuomene, nes europiečiai tiesiogiai dalyvauja jo veikloje. Šio komiteto svarba reiškia, kad privalome jį išsaugoti ir užpildyti visas jo veiklos spragas tam, kad mes visi – Parlamentas, Komisija ir peticijų teikėjai – galėtume pajausti dar didesnę komiteto veiklos naudą.

Jums leidus, pone pirmininke, baigdamas paprašysiu Komisijos narį kai ką pasižymėti. Žinau, kad jis tai padarys, nes daugelis nusiskundimų, kuriuos išgirdome iš kolegų Parlamento narių, yra visiškai pagrįsti. Visiškai teisingi buvo šie komentarai: neteikiama pakankamai informacijos ir tiesa, kad kai kurių peticijų tyrimai buvo paralyžiuoti ir liko neužbaigti.

Todėl esu įsitikinęs, kad privalome nesiblaškyti ir išnagrinėti klausimą iki galo. Peticijos, kurias tiriant liko atvirų ir neišspręstų klausimų, privalo būti išnagrinėtos. Manau, kad būdamas Komisijos nariu privalote pasistengti išspręsti klausimus, susijusius su šiandien šiame Parlamente išgirstais nusiskundimais.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj (2010 m. liepos 6 d., antradienį).

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Jim Higgins (PPE), raštu. – Džiaugiuosi matydamas, kad pateikiama vis daugiau peticijų – tam didelės įtakos turėjo galimybė peticijas teikti elektroniniu būdu. 2009 m. 65 proc. visų peticijų buvo pateikta elektroniniu būdu; man taip pat malonu paminėti, kad iš visų ES šalių daugiausia peticijų, tenkančių vienam gyventojui, pateikia Airija. Peticijų komitetas, tiesiogiai bendraudamas su peticijų pateikėjais, yra neįkainojama priemonė priartinti Europą prie piliečių. 2009 m. 54 proc. gautų peticijų buvo paskelbta nepriimtinomis. Ši tendencija neramina, nes, jei tai tęsis, nukentės komiteto veiksmingumas. Dažniausia peticijų paskelbimo nepriimtinomis priežastis – Peticijų komiteto galių ir pareigų nežinojimas. Turime skubiai inicijuoti informacines kampanijas, skirtas supažindinti piliečius su Peticijų komiteto galiomis ir pareigomis – tai būtų galima atlikti per „vieno langelio“ principu veikiančią interneto svetainę, kurioje būtų suprantama kalba išaiškinta, kas patenka į komiteto galias ir pareigas, ir kurioje būtų pateikiama informacija apie kitus galimus klausimų, dėl kurių negalima teikti peticijų, sprendimo būdus. Peticijų komitetas atlieka labai svarbų vaidmenį, nes jis Europos galias suteikia piliečiams, kurie geriausiai mato ES politikos įgyvendinimo valstybėse narėse trūkumus.

PIRMININKAVO: STAVROS LAMBRINIDIS
Pirmininko pavaduotojas

20. Vienos minutės kalbos (Darbo tvarkos taisyklių 150 straipsnis)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – vienos minutės kalbos politinės svarbos klausimais (Darbo tvarkos taisyklių 150 straipsnis)

  Elena Băsescu (PPE). – (RO) Pirmiausia norėčiau pareikšti užuojautą nukentėjusiesiems nuo potvynių Rumunijoje.

23 žmonės žuvo, per 18 000 buvo evakuota. Nuo potvynių nukentėjo 530 vietovių 37 šalyse, apie 9 000 namų ūkių ir 60 000 hektarų dirbamos žemės bei 41 nacionalinės reikšmės kelias. Nuostoliai kasdien didėja.

Šiuo metu vienas iš prioritetų yra 4,5 km ilgio užtvankos Galacyje statyba siekiant apsaugoti šį uostamiestį nuo potvynių Dunojuje. Jei užtvanka neišlaikys, kils tikra katastrofa. Galacyje nukentės daugiau kaip 8 000 žmonių, taip pat didžiausi ūkio subjektai.

Rumunijos Vyriausybė paskelbė ketinanti iki liepos 15 d. pateikti dokumentus dėl pagalbos iš Europos Sąjungos Solidarumo fondo. Raginu Europos Komisiją kuo greičiau, kai tik bus tiksliai įvertinti patirti nuostoliai, skirti lėšų Rumunijai iš šio fondo.

  Alf Svensson (PPE). – (SV) Pone pirmininke, šiuo metu žiniasklaidoje gausu pranešimų apie būtinybę taupyti ir mažinti išlaidas, kad būtų galima suvaldyti skolas, primestas žmonėms. Savaime suprantama, kodėl apie tai tiek daug rašoma, tačiau juk esama ir tokių, kurie neturi ko mažinti, nes iš viso neturi lėšų. Daugelis šių žmonių, tokių pačių žmonių, kaip mes, gyvena Afrikoje. Pasibaigus pasauliniam futbolo čempionatui, televizijos kameros netrukus nusigręš nuo Pietų Afrikos. Tikiuosi, kad tuomet galėsime skirti dėmesio skurdžiosioms šalims į pietus nuo Sacharos. Turime ką nors daryti, nes negalima leisti, kad žmonės mirtų iš bado ir troškulio ir negalėtų sudurti galo su galu. Todėl esu įsitikinęs, kad turime drąsiai nugriauti sieną, skiriančią privačias versloves ir įmones nuo valstybės, ir leisti verslininkams teikti pagalbą kitaip, nei ją skyrėme anksčiau.

  Antonio Masip Hidalgo (S&D). – (ES) Pone pirmininke, iš šio laisvės forumo lenkiu galvą atminimui José Saramango, kurį sutikau dėl jo didžiulio susidomėjimo dviem rašytojais – Leopoldo Alasu ir Ángel Gonzálezu – iš mano miesto Ovjedo. Jei nugalės sveikas protas, Ovjedas 2016 m. bus Europos kultūros sostinė.

José Saramangas buvo pasišventęs. Jo pasipriešinimas karui Irake buvo nepamirštamas, kaip ir jo pasišventimas dideliems mažų žmonių siekiams, pvz., Aminatou Haidaro ir visų Sacharos tautų. Būdamas komunistu, turėjusiu drąsos kritikuoti režimo Kuboje ekscesus, jis visų pirma buvo didis rašytojas. Jis paliko neišdildomą įspaudą Portugalijoje, Iberijoje, Europoje ir visame pasaulyje.

Tegyvuoja José Saramango Fondas! Tegyvuoja Pilar del Río!

  Maria Eleni Koppa (S&D). – (EL) Pone pirmininke, būdama šalis kandidatė, Turkija turi puoselėti Europos Sąjungos vertybes ir siekti jos tikslų, kaip nustatyta sutartyse. Todėl labai svarbu, kad ji siektų gerų kaimyninių santykių, kaip jos ne kartą prašė Europos Parlamentas ir Taryba, nors tai ir be žodžių turėtų būti aišku. Birželio 30 d. Turkija įvykdė dar vieną provokaciją Šiaurės Egėjo jūrinėje dalyje, Graikijos kontinentiniame šelfe. Turkijos hidrografinis ir okeanografinis laivas „Cesme“, nepranešęs Graikijai apie savo kursą ir planuojamą veiklą, įplaukė į teritoriją, esančią 13 mylių į šiaurę nuo Samotrakės salos ir 10 mylių nuo Trakijos pakrantės.

Dvišalių santykių pagerinimas būtų naudingas ir Graikijai, ir Turkijai. Neseniai Turkijos vadovybė kalbėjo apie naują atmosferą Graikijos ir Turkijos santykiuose. Tačiau tai, kad Turkija nuolat pažeidinėja Graikijos vandens ir oro erdvę, verčia abejoti jos ketinimų nuoširdumu.

Norėčiau dar kartą iš šios tribūnos paraginti Europos Sąjungos kompetentingas institucijas pasiųsti aiškų ir griežtą signalą Ankarai dėl šio nederamo elgesio.

  Karin Kadenbach (S&D). – (DE) Pone pirmininke, imunizacija − vienas didžiausių atradimų medicinoje. Vaikų skiepijimo programos yra Europos sėkmės pavyzdys. Ligos, kuriomis praėjusiame amžiuje sirgo tūkstančiai vaikų ir kurios kartais netgi kainavo gyvybę, jau beveik išnaikintos. Šiandien minime raupų išnaikinimo trisdešimtmetį.

Tačiau visuomenės informuotumas apie ligas, kurių galima išvengti pasiskiepijus, mažėja, kaip mažėja ir gyventojų motyvacija skiepytis ir skiepyti savo vaikus. Dėl sumažėjusios motyvacijos dalyvauti skiepijimo programose, blogėja imunizacijos rodikliai. Todėl vėl pradeda plisti tokios ligos kaip tymai ir raudonukė, kurios jau buvo beveik išnaikintos. Vaiko paskiepijimas nuo užkrečiamosios ligos naudingas pačiam vaikui, jo asmens sveikatai. Tačiau tai naudinga ir visiems kitiems. Skiepai saugo ne tik atskirus asmenims, bet ir visą visuomenę.

Vienas iš pagrindinių Europos sveikatos politikos uždavinių – informuoti apie vaikų skiepijimo programų ir apskritai imunizacijos svarbą bei didinti skiepijimo programų dalyvių skaičių, visų pirma atsižvelgiant į augantį spaudimą mūsų sveikatos biudžetui.

  Pat the Cope Gallagher (ALDE). – Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pritarti savo kolegei iš Airijos, poniai M. McGuinness, dėl bendrovės „Equitable Life“: aš taip raginu JK Vyriausybę spręsti šį klausimą skubos tvarka ir vykdyti savo įsipareigojimus. Šiuo klausimu mane užplūdo gausybė laiškų iš mano šalies.

Dabar norėčiau kreiptis į laikinąjį komitetą, įkurtą 2014–2021 m. perspektyviniam finansiniam planui nagrinėti, kuris pirmą kartą susirinks ketvirtadienį.

(GA) Būdamas šio komiteto narys, norėčiau pabrėžti, kad labai svarbu nuo 2013 m. numatyti nemažą biudžetą žemės ūkiui. Reikėtų nepamiršti, kad visos Europos Sąjungos išlaidos žemės ūkiui sudaro tik 0,4 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto.

Jei žemės ūkio biudžetas ir toliau bus didelis, Europos Sąjunga bus gerai pasirengusi atremti būsimus iššūkius, įskaitant maisto saugumo, gamtinių išteklių ir aplinkos išsaugojimo, naujų darbo vietų kūrimo ir svarbiausia – ekonominio kaimo vietovių gyvybingumo.

  Ramona Nicole Mănescu (ALDE). – (RO) Kaip žinote, Rumunija jau daugiau kaip savaitę kenčia nuo potvynių, kurie jau pareikalavo 23 gyvybių ir sugriovė tūkstančius namų.

Šiomis aplinkybėmis Rumunijai reikia finansinės pagalbos iš Europos Sąjungos Solidarumo fondo, tuo labiau, kad Bukarešto valdžia pasirodė esanti nepajėgi susitvarkyti su šia nelaime, imtis visų būtinų priemonių ir mažinti nuostolius.

Norėčiau, pone pirmininke, paraginti parodyti solidarumą visiems tiems, kurie nukentėjo nuo neseniai Rumunijoje kilusių potvynių. Su šia mintimi taip pat norėčiau paraginti Europos Parlamentą pritarti Europos Sąjungos Solidarumo fondo panaudojimui ir skirti išteklių proporcingai patirtiems nuostoliams.

Pone pirmininke, mano šaliai šios paramos reikia kuo greičiau.

  Oldřich Vlasák (ECR). – (CS) Greitkelis D8 nuo Prahos iki Drezdeno − transeuropinio greitkelių tinklo dalis. Šis greitkelis pradėtas tiesti dar praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Buvo planuota jį baigti 2000 m. Tačiau tapo aišku, kad dėl vėlavimų netgi 2012 m. yra nerealus terminas.

Problema yra 16 km ruožas, kertantis Vidurio Čekijos aukštumos saugomą teritoriją. Šis projektas turėtų būti finansuojamas Europos lėšomis iki 8 mlrd. CZK ir bendrai finansuojamas Europos Sąjungos ir Čekijos. Tačiau šių metų kovo mėn. viduryje Europos Komisija dar kartą informavo Čekijos transporto ministeriją, kad D8 greitkelio tiesimo projekto vertinimas buvo sustabdytas iki keturių mėnesių apsisprendimo laikotarpiui. Akivaizdu, kad negalime su tuo sutikti. Tai sudaro blogą įspūdį visuomenei, daro neigiamą poveikį aplinkai, o alternatyviuose maršrutuose vyksta mirtinos avarijos. Todėl norėčiau paraginti Europos Komisiją paspartinti derybas ir paskelbti galutinę poziciją.

  Georgios Toussas (GUE/NGL). – (EL) Pone pirmininke, remiantis Eurostato duomenimis, visose Europos Sąjungos šalyse, kuriose buvo imtasi griežtų, prieš paprastus žmones nukreiptų priemonių, rekordiškai išaugo nedarbas. Šiuo metu Europos Sąjungos valstybėse narėse iš viso yra 23 113 000 bedarbių, o tai yra 1 801 000 bedarbiais daugiau negu buvo 2009 m. gegužės mėn. Graikijoje nedarbas išaugo iki 10,2 proc., nors realiai jis viršija 15 proc. Darbo neturi 23 proc. jaunų vyrų ir daugiau kaip 27 proc. jaunų moterų.

Graikijos visuotinio socialistų judėjimo (PASOK) vyriausybė, remiama kitų kapitalo partijų ir „į vienus vartus mušančių“ europiečių, mojuoja memorandumu, kurį pasirašė su Europos Sąjunga ir Tarptautiniu valiutos fondu, ir spaudžia panaikinti socialinį draudimą viešajame ir privačiajame sektoriuose, panaikinti kolektyvines sutartis, padidinti masiškai atleidžiamų darbuotojų skaičiaus ribą, drastiškai sumažinti išeitines kompensacijas ir 20 proc. sumažinti darbo užmokestį ką tik į darbo rinką įžengusiems jauniems žmonėms, išplėsti vaikų darbą skatinant praktiką, ir apskritai didinti negailestingą jaunimo išnaudojimą.

Tokia barbariška kapitalistinė politika būdinga Europos Sąjungos ir jos valstybių narių buržuazinių vyriausybių politikai. Prieš eilinius žmones nukreipta politika vykdoma kartu su šmeižto akcijomis ir kriminalizuojant mano šalies darbo klasės kovas tik dėl vieno tikslo: perkelti kapitalistų krizės naštą ant darbo žmonių pečių, siekiant apsaugoti monopolistinių verslo grupuočių pelnus.

Darbo žmonėms skubiai reikia, kad būtų sutelktos jėgos ir sustiprinta jų kova prieš šią prieš juos nukreiptą politiką bei užtikrintas jų nūdienos poreikių tenkinimas.

  Charalampos Angourakis (GUE/NGL) . – (EL) Pone pirmininke, tuo metu, kai visų Europos Sąjungos šalių vyriausybės žengia pastaruoju metu Graikijoje vykdytų prieš darbo žmonės nukreiptų priemonių pėdomis, valstybėse narėse ir Europos Sąjungos struktūrose gausėja antidemokratinių, antikomunistinių priemonių ir provokacijų.

Konkrečiai norėčiau pasmerkti komunistinės simbolikos kriminalizavimą Lenkijoje ir istorinės tiesos kriminalizavimą Vengrijoje – visa tai juodina žmonių pergalę prieš fašizmą. Taip pat norėčiau pasmerkti Moldovos Vyriausybės paskelbtą ir Europos Sąjungos paremtą draudimą naudoti komunistinę simboliką bei panašias priemones Rusijoje.

Naudodamasis proga, dar kartą noriu pasmerkti mėginimus sumenkinti milijonų komunistų ir antifašistų auką prilyginant, kaip jūs gerai žinote, komunizmą fašizmui.

Grasinimai, kad streikai ir eilinių žmonių kovos prieštarauja konstitucijai, negali sustabdyti socialinių pokyčių ir darbininkų kovos prieš barbariškas priemones, nukreiptas prieš liaudį. Masinė socializmą žeminanti kampanija skirta įtikinti žmonėms, kad alternatyvaus kelio nėra. Mes nusiteikę optimistiškai. Aiškiai matome, kad darbininkai priešinasi. Visi žinome, kad ši kova − vienintelė reali alternatyvi išeitis iš dabartinės krizės.

  Claudio Morganti (EFD). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, kaip Jungtinės grupės neįgaliųjų reikalams pirmininko pavaduotojas norėčiau pasinaudoti galimybe ir trumpai pakalbėti apie Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos ratifikavimą.

Ši konvencija vienu metu yra ir tikslas, ir svarbus išeities taškas pilietinei pasaulio raidai, net jei ir jos ratifikavimo Europos Sąjungoje – kuriam Taryba pritarė praėjusį lapkričio mėn. – Jungtinės Tautos dar nepatvirtino, nes kai kurios valstybės narės vėluoja priimti Europos Sąjungos institucijų tarpusavio elgesio kodeksą.

Todėl tikiuosi, kad šis Parlamentas padės pašalinti šias kliūtis ir kad likusių Europos šalių demokratinės institucijos ratifikuos Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją ir, kad ji visiškai įsigaliotų, ratifikuos ir jos fakultatyvinį protokolą. Jei Europos Sąjunga iš tikrųjų nori būti aktyvi lyderė tarptautinėje arenoje, turime užtikrinti, kad ir nacionaliniu, ir Europos lygmeniu žmonėms su negalia būtų pirmenybės tvarka užtikrintos visos teisės.

  Nikolaos Salavrakos (EFD). – (EL) Pone pirmininke, neseniai pasirodė Turkijos užsienio reikalų ministro Ahmeto Davutoglu knygos „Strategic Depth“ (Strateginės gelmės) vertimas į graikų kalbą. Šioje knygoje Turkijos nuosekli geopolitinė doktrina pasirodo priklausanti vietos, regiono supervaldžiai, kurios interesai driekiasi nuo Adrijos iki Kinijos ir labiausiai sutelkti ties Kipru, Balkanais ir Egėju.

Knygos 247 puslapyje Kiprui skirtas atskiras skyrius, kuriame pabrėžiama jo geostrateginė svarba, nepaisant žmogiškojo gyventojų, jų tautybės ir religijos aspekto. Kartu aiškiai matosi ekspansionistinė aliuzija į Graikijos Rodo salą.

Šiame strategijos vadove rašoma, cituoju, kad, kaip ir JAV, kurios turi tiesioginių interesų Kuboje ir kitose Karibų salose, nors JAV gyventojų struktūra šių vietovių nesiekia, taip ir Turkija, žiūrint iš strateginės perspektyvos, privalo turėti interesą Kipre nepaisant žmogiškojo faktoriaus.

Tendencija siekti įgyti buvusias osmanų teritorijas, apie kurią rašoma šioje knygoje, yra prievartos požymis. Prieš Europos Sąjungą negali būti jokios prievartos. Reikia pasiųsti Turkijai signalą.

  Franz Obermayr (NI). – (DE) Pone pirmininke, Ispanija skuba atverti naują derybų su Turkija skyrių, tikriausiai mėgindama nukreipti dėmesį nuo savo pačios vidaus krizės. Tačiau užuot derėdamiesi su Ankara dėl maisto saugumo, turėtume spręsti neišspręstus klausimus, įskaitant neišspręstą konfliktą dėl Kipro, Armėnijos klausimą, žmogaus teisių, tikėjimo laisvės ir išpuolių prieš krikščionis, pvz., kai neseniai buvo nužudytas katalikų kunigas, klausimus.

Turkijos užsienio reikalų ministras yra sakęs, kad daugiau geros valios iš ES pusės paspartintų derybų procesą. Stulbina tai, kad Ankara prašo atverti konkretų naują derybų skyrių, tačiau pati tuo metu labai prastai vykdo savo įsipareigojimus, kitaip tariant, netenkina stojimo kriterijų. ES leidžiasi būti spaudžiama ir aš nesuprantu, kodėl ji taip sparčiai stumia plėtros procesą lipdama per savo piliečių galvas.

  Claudiu Ciprian Tănăsescu (NI). – (RO) Šiandien čia kalbu prieš jus, norėdamas pareikšti daugiau nei nuostabą ar apgailestavimą, kad, nors gyvename 21-ame amžiuje, kai kuriose Europos dalyse žodžio ir spaudos laisvės srityje vyrauja tokia tvarka, kuri grąžina mus Inkvizicijos laikus.

Negaliu suprasti, kaip gali būti, kad net ir dabar, kai žodžio laisvė Europos Sąjungoje − konstitucinė teisė, kai kuriose valstybėse narėse jų pačių konstitucijos ir Europos teisės aktai dėl teisės laisvai reikšti mintis laikomi silpnosiomis nacionalinio saugumo vietomis.

Nepamirškime, kad būtent spaudos funkcija yra informuoti plačiąją visuomenę apie kiekvieną bendruomenės gyvenimo aspektą ir kad, jei tik spauda neskelbia visiškai slaptų dokumentų, negali kilti nė klausimo, kad gali būti pakenkta valstybės saugumui.

Būtų absurdiška, jei vyriausybės galėtų bet kuriuo metu, teisindamosi pagrindo neturinčiais motyvais, tiesiogiai užčiaupti burną spaudai arba per iškreiptus įstatymus, sukeldama baimę, įvesti savicenzūrą. Iš esmės aš nemanau, kad šalis, kurioje vienintelis informacijos šaltinis yra valdžia, gali būti pelnytai vadinama laisva arba Europos šalimi.

  Georgios Koumoutsakos (PPE). – (EL) Pone pirmininke, praėjusią savaitę Turkijos mokslinių tyrimų laivas „Cesme“ teritorijoje, kuri ir teisiškai, ir geografiškai priklauso Graikijai, atlikinėjo tyrimus po vandeniu, prieš tai nepasitaręs su Graikija ir negavęs jos sutikimo. Tai sulaukė aštrios diplomatinės reakcijos iš Atėnų.

Pagrindinė tokio elgesio, sukėlusio bėdų geriems kaimyniniams santykiams su valstybe nare, priežastis ta, kad Turkija nėra pasirašiusi ir ratifikavusi tarptautinės Jūrų teisės konvencijos. Noriu priminti Parlamentui labai svarbų faktą: tarptautinė Jūrų teisės konvencija − mišrus tarptautinis susitarimas, kurį yra pasirašiusi Europos Sąjunga, visos valstybės narės ir visos šalys kandidatės, išskyrus Turkiją. Todėl ši konvencija yra neatsiejama Bendrijos acquis dalis. Todėl kiekviena šalis kandidatė, norėdama įstoti į Europos Sąjungą, privalo priimti ir šią JT Jūrų teisės konvenciją.

Tai labai svarbi būtina sąlyga. Jei Turkija jos neįvykdys, tai neigiamai atsilieps tolesnėms jos deryboms dėl stojimo ir dėl konkrečių skyrių, pvz., žvejybos ir energetikos, būtent todėl Parlamentas turėtų paraginti Turkiją pasirašyti ir ratifikuoti šią konvenciją.

  Róża Gräfin von Thun und Hohenstein (PPE). – Pone pirmininke, norėčiau grįžti prie šiandienos diskusijos …

(PL) Róża Gräfin von Thun und Hohenstein (PPE). – ... apie piliečių iniciatyvą. Norėčiau dar kartą ypatingai stipriai tai pabrėžti. Per šiandienos diskusiją man susidarė įspūdis, kad pamiršome socialinės komunikacijos klausimą – klausimą, kuriam skyrėme tiek daug dėmesio, kai propagavome Lisabonos sutartį. Mes dažnai kartojome piliečiams, kad tai bus didžiausia Lisabonos sutarties atnešta naujovė – kad į piliečius bus iš tikrųjų žiūrima kaip į atskirus asmenis. Tačiau nematau, kad Europos Parlamentas pakankamai ryžtingai informuotų žmones apie tai.

Apie piliečių iniciatyvą esu kalbėjusi su labai daug piliečių ir susidariau įspūdį, kad jie iš tikrųjų net nežino esant tokį dalyką. Turime labai greitai ir veiksmingai baigti atlikti darbą šiuo iniciatyvos klausimu ir pateikti ją piliečiams. Nepraleiskime progos priartinti institucijas prie piliečių. Būtent tokia proga pasitaikė per šias diskusijas.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE). – (PT) Pone pirmininke, remiantis Eurostato duomenimis, Europos Sąjungoje vėl pradėjo didėti nedarbas. Portugalijoje jis pasiekė dar nematytą lygį – panaši padėtis yra ir kitose, labiausiai krizės paveiktose šalyse.

Drastiški visų be atrankos viešųjų investicijų mažinimai tuo metu, kai likvidumas rinkose nepakankamas, gali katastrofiškai padidinti nedarbą. Reikia skubiai imtis pragmatiškų priemonių. ES lėšos iš esmės skiriamos sanglaudos šalims, tačiau dėl procedūrų sudėtingumo, lėtumo ir nepakankamo lankstumo šios lėšos įsisavinamos ypač vangiai.

Artėja struktūrinių fondų vidurio laikotarpio peržiūra. Raginu Komisiją ir valstybes nares išsamiai peržiūrėti šias programas, daugiausia dėmesio skiriant produktyvioms investicijoms. Taip pat raginu supaprastinti procedūras, kad šias lėšas būtų galima įsisavinti dinamiškai ir lanksčiai. Dar kartą pabrėžiu mažųjų ir vidutinių įmonių svarbą, taip pat paramos verslumui ir jaunimo įdarbinimui skatinti svarbą. Noriu priminti, kad jei, pvz., pagal Portugalijos nacionalinę strateginę programą kiekvienai Portugalijos mažajai ir vidutinei įmonei būtų padedama įdarbinti po vieną darbuotoją, Portugalijos nedarbo problema būtų praktiškai išspręsta.

  Csaba Sándor Tabajdi (S&D). – (HU) Vienas iš pagrindinių antidemokratinių ir autoritarinių santvarkų prioritetų yra suvaržyti žiniasklaidos laisvę. Ypač neramina tai, kad kyla grėsmė viešosios žiniasklaidos nepriklausomybei. Ar Komisija, Taryba ir Parlamentas mato, kad pažeidinėjami ES standartai ir Kopenhagos kriterijai? Ar ES mato, kad daugelyje valstybių narių varžoma viešosios žiniasklaidos laisvė? Politikai ją tiesiogiai kontroliuoja ir daro spaudimą atimdami finansavimą. Dar dažniau pasitaikantis reiškinys, kai valdančiosios partijos politiniais sumetimais riboja žiniasklaidoje pateikiamą informaciją. Todėl turime pritarti Ivo Beleto pranešimui. Iš tiesų, Europos Sąjunga per Europos audiovizualinę observatoriją turėtų stebėti, ar valstybės narės užtikrina žiniasklaidos nepriklausomybę. Siūlau, kad, be kitų funkcijų, Europos Ombudsmenas nagrinėtų žiniasklaidos nepriklausomybės klausimus. Turime ginti spaudos laisvę – Europos teisės viršenybės pamatą.

  Ivailo Kalfin (S&D). – (BG) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, norėčiau pasidalyti man rūpestį keliančiu aukštojo mokslo diplomų pripažinimo Europos Sąjungoje klausimu.

Deja, nepaisant daugybės diskusijų ir labai aiškių Europos teisės aktų šiuo klausimu, kai kuriose valstybėse narėse vis dar sudėtinga, o kai kuriais atvejais iš viso neįmanoma pasiekti, kad būtų pripažintos diplomuose nuodytos kvalifikacijos. Kaip pavyzdį galėčiau paminėti Bulgariją, kur kitos Europos Sąjungos valstybės narės universitete gautas diplomas nėra iš karto pripažįstamas, kaip turėtų būti.

Reikia pateikti daugybę papildomų dokumentų, kuriuos nagrinėja specialus komitetas. Be to, kad tai reikalauja didžiulių išlaidų ir laiko sąnaudų, piliečiai nėra užtikrinti, kad jų diplomai nebus atmesti. Tai neleidžia universitetams pasinaudoti savo teise vertinti diplomų suteikimo aplinkybes, o tai tiesiogiai prieštarauja 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvai Nr. 8948 ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikai. Manau, kad Komisija turi imtis priemonių šiai neteisybei atitaisyti.

  Ricardo Cortés Lastra (S&D). – (ES) Pone pirmininke, ponios ir ponai, savo kalboje norėčiau pareikšti solidarumą su neseniai Europoje kilusių potvynių aukomis.

Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į padėtį šiaurinėje Ispanijos dalyje, visų pirma Kantabrijos, Astūrijos, Galisijos regionuose ir Baskų krašte, kurie nukentėjo nuo liūčių sezono padarinių ir iš visų jėgų stengiasi kuo greičiau viską grąžinti į normalų gyvenimą.

Norėčiau atskirai padėkoti visoms civilinės saugos tarnyboms ir vietos valdžios institucijoms, kurios labai sunkiai dirbo stengdamosi užtikrinti visuomenės saugą ir sumažinti nuostolius nukentėjusiuose regionuose.

Metas baigti skaičiuoti nuostolius ir pradėti teikti pagalbą nukentėjusioms teritorijoms. Europos Sąjungos Solidarumo fondas galėtų būti viena iš priemonių veiksmingam atsakui į tokią padėtį duoti.

Be to, būtina veiksmingai taikyti potvynių direktyvą, kad galėtume būti dar geriau pasirengę tokių nelaimių akivaizdoje.

  Jelko Kacin (ALDE). – (SL) Sekmadienį, liepos 11 d., sueis 15 metų nuo to laiko, kai generolo Mladičiaus vadovaujama Serbijos Respublikos kariuomenė Srebrenicoje pradėjo vykdyti šiame žemyne baisiausią po Antrojo pasaulinio karo nusikaltimą prieš civilius žmonės. Jie jėga atskyrė daugiau kaip 8 000 vyrų ir jaunuolių, įskaitant vaikaus, nuo šeimų ir pasiuntė juos į mirtį. Vyriškosios gyventojų dalies išnaikinimas platesniame regione – rytų Bosnijoje, kuri ribojasi su Serbija, vien dėl to, kad jie priklausė bosnių etninei grupei, yra žiaurus nusikaltimas.

Žudynės Srebrenicoje – tai žiauriausias etninio valymo pavyzdys, tai nusikaltimas žmonijai; 2001 m. Tarptautinis karo nusikaltimų tribunolas buvusiai Jugoslavijai pripažino jį genocidu. 2007 m. žudynes Srebrenicoje genocidu pripažino ir JT Tarptautinis tribunolas Hagoje. Iš paslėptų masinių kapaviečių iškasti aukų palaikai, kurių jau dabar identifikuota daugiausiai, bus palaidoti Potočarų memoriale. 800 nekaltų šio žiauraus keršto akto aukų pagaliau bus palydėta į amžino poilsio vietą.

Būtų teisinga šią savaitę Europos Parlamente paminėti šią šiurpią Balkanų tragediją ir dar kartą pareikalauti, kad kaltieji vadai būtų patraukti atsakomybėn ir atsakytų už padarytus nusikaltimus.

  Oreste Rossi (EFD). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, prieš kelias dienas Belgijos policija surengė precedento Europos Sąjungoje neturintį reidą. Jie įsiveržė į arkivyskupo rezidenciją Mechelene, kur tuo metu vyko katalikų vyskupų susirinkimas, ir konfiskavo jų telefonus, kompiuterius ir konfidencialius dokumentus.

Vyskupai buvo sulaikyti devynioms valandoms, prieš tai neįspėti pagal teisės reikalavimus. Tarp paimtų dokumentų buvo dokumentų, saugomų Išpažinties paslaptimi, kuriuos pateikė gyventojai, aiškiai nurodę norintys likti anonimais. Buvo išniekinti ir pneumatiniais grąžtais sugadinti netoliese esančioje katedroje palaidotų dviejų kardinolų karstai.

Atsižvelgdamas į tai, kad Lisabonos sutartis, kurią pasirašė ir Jo Didenybė Belgijos Karalius, yra pagrįsta Europos kultūriniu, religiniu ir humanistiniu paveldu ir užtikrina tokias visuotines vertybes kaip neatimamas žmogaus teisės, laisvė, demokratija, lygybė ir teisės viršenybė, norėčiau paprašyti Parlamento Pirmininką kreiptis į Vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams baronienę C. M. Ashton su prašymu atvykti ir informuoti apie šiuos įvykius bei tai, kaip ji ketina spręsti šį diplomatinį incidentą, kurį sukėlė vienos Europos Sąjungos valstybės narės neteisėti veiksmai prieš Vatikaną.

  Csaba Sógor (PPE). – (HU) Vidurio ir Rytų Europos valstybių įstojimas į ES ir ES plėtros į Vakarų Balkanų šalis procesas kelia didžiulių iššūkių ES. Dažnai diskutuojama ekonomikos klausimais. Tačiau aš norėčiau pakalbėti apie kai ką, ką esame linkę nutylėti. Šiose šalyse yra daug tautinių mažumų. Šios mažumos į šias šalis neimigravo. Jų nariai kitos šalies piliečiais tapo dėl istorinių priežasčių – dėl dažno valstybių sienų keitimo. Labai dažnai kalbinės mažumų teisės daug laisviau reguliuojamos už ES ribų, nei kai kuriose ES valstybėse narėse. Taip yra todėl, kad tos šalys suvokė, jog joms pačioms naudinga pasirūpinti, kad mažumos čia jaustųsi kaip namie. Šioje srityje ES valstybės narės gali daug ko pasimokyti iš šalių kandidačių. Kiekvienas Europos Sąjungos pilietis nusipelno vienodos pagarbos ir vienodo požiūrio, nepaisant etninės kilmės, tautybės ar gimtosios kalbos.

  Danuta Jazłowiecka (PPE). – (PL) Pone pirmininke, mano asmeninė patirtis verčia mane atkreipti Europos Parlamento dėmesį į greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo EP nariams, kai jie išvykę iš Europos, klausimą. Mano pačios atvejis, taip pat Haičio atvejis, rodo, kad reikėtų nustatyti aiškias taisykles EP nariams, kuriems reikia nuolatinės medicininės priežiūros jų pervežimo namo metu. Parlamentas neturi atitinkamo skyriaus, kuris būtų atsakingas už nario grįžimo organizavimą susidarius tokioms aplinkybėms. Manau, kad Parlamente turėtų būti įkurtas tokiais atvejais atsakingas skyrius.

Pone pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti už rūpestį mano sveikata, parodytą labai sunkiu man metu. Labiausiai norėčiau padėkoti Pirmosios Šanchajaus ligoninės, kurioje gydžiausi, gydytojams ir visam medikų personalui už nuostabų darbą, taip pat poniai Claes, ponui Burrieliui ir ponui Manelliui iš Europos Parlamento už neabejingumą ir didžiulę man suteiktą pagalbą. Ačiū jums iš visos savo iš naujo sulipdytos širdies.

  Czesław Adam Siekierski (PPE). – (PL) Nuo ekonomikos krizės nukentėjo daugybė žmonių. Norėčiau pabrėžti, kad reikia ir, tiesą sakant, būtina imtis specialių priemonių, skirtų padėti skurstantiems, atskirtiems, pagyvenusiems, darbo neturintiems ir jauniems žmonėms.

Jaunimas − didžiausia darbo neturinčių žmonių grupė. Dažnas jaunuolis į suaugusiųjų gyvenimą žengia neturėdamas perspektyvos ir prastai tam pasirengęs. Žinome, kad geriausias būdas išlikti per krizę – tai švietimas ir investavimas į savo pačių tobulėjimą. Krizės metu kuriama mažiau naujų darbo vietų, naikinamos esamos. Laimei, universitetai ir kitos tretinio ugdymo įstaigos tebeveikia, taip pat esama įvairių būdų tęsti mokslus. Todėl turėtume kurti tinkamas paramos švietimui ir jaunimui formas. Smagu, kad pranešėjos S. E. Jędrzejewskos siūlymu jaunimas buvo įtrauktas į 2011 m. biudžeto prioritetus.

  Marc Tarabella (S&D). – (FR) Pone pirmininke, tam tikrų politikų atstovaujama Europa dar niekada nebuvo taip toli nuo piliečių. Kodėl taip yra? Todėl, kad kai kas iš mūsų, politikų, yra visiškai nuošalėje.

Kaip galime pasiteisinti žmonėms, kad verčiau jau atšauksime susitikimą su NVO, kurios visame pasaulyje kovoja su badu, ir priimsime futbolininką, lyg jis būtų princas, ir dar tuomet, kai 2 milijonai žmonių protestuoja Prancūzijos gatvėse prieš pensijų politiką? Nepaisant to, prieš penkias dienas skubos tvarka vyko parlamentinis tyrimas, per kurį futbolo komandos treneris atsakinėjo į klausimus. Ar kas nors mirė? Ar vyko masinis etatų mažinimas? Ar įvyko ekologinė nelaimė? O gal teroristų išpuolis? Visiškai ne. Visa skuba kilo dėl futbolo komandos, kuri, kaip ir 31 kita komanda – arba, tiksliau sakant, 30 kitų komandų – pralaimės arba jau pralaimėjo, o treneris nepaspaudė rankos savo kolegai iš Pietų Afrikos, panašiai kaip prezidentas, neištiesiantis rankos savo piliečiams. Įsivaizduokime, kad pasaulyje yra ne tik nesubrendę milijonieriai futbolininkai, kurie nejaučia jokio nacionalinio pasididžiavimo, bet ir darbo netekę žmonės arba pensininkai, nežinantys, ar pajėgs žiemą susimokėti už būsto šildymą. Šie žmonės yra – ir net tik per rinkimus.

Apgailestauju, Prezidente N. Sarkozy, bet mūsų vertybės ir prioritetai skiriasi ir niekada nebus vienodi.

  Ioan Enciu (S&D). – (RO) Norėčiau pareikšti užuojautą Rumunijoje kilusių potvynių aukų artimiesiems. Galiu patikinti visus, nukentėjusius nuo šių baisių įvykių, kad mūsų mintys yra ir bus su jais.

Deja, Rumunijoje nėra gyvybiškai svarbios prevencijos infrastruktūros ir Rumunijos valdžios institucijos nėra pasirengusios tokioms nelaimėms, nors panašių nelaimių yra buvę ir anksčiau, todėl potvyniai pareikalavo materialinių nuostolių ir, kas dar labiau liūdina, žmonių gyvybių.

Kaip jau prašiau per praėjusias diskusijas, taip dar kartą prašau Komisijos kuo greičiau pasiūlyti priemonių dėl valstybių narių vidaus ir tarptautinių upių baseinų planavimo, taip pat finansinių priemonių, skirtų šioms svarbioms investicijoms įgyvendinti, kad ateityje būtų išvengta tokių nelaimių.

Naudodamasis proga, norėčiau Rumunijos žmonių vardu padėkoti Prancūzijai, Belgijai, Austrijai ir Estijai už greitai suteiktą pagalbą Rumunijai, pasinaudojant Bendrijos civilinės saugos mechanizmu.

  Paul Nuttall (EFD). – Pone pirmininke, norėčiau atkreipti Parlamento dėmesį į klausimą, kuris kelia mįslę EP nariams iš mano regiono – šiaurės vakarų Anglijos. 2009 m. lapkričio mėn. Kambrijoje, kuri yra mano rinkiminės apygardos šiaurinėje dalyje, kilo didelis potvynis. Buvo sugriauti namai, sužlugdyti verslai, žuvo vienas žmogus. Dėl šios nelaimės Jungtinės Karalystės Vyriausybė turi visą teisę kreiptis į ES Solidarumo fondą pagalbos, kuri, kiek man žinoma, galėtų siekti 100 milijonų GBP. Keista, tačiau JK Vyriausybė dėl pagalbos nesikreipė.

Kambrijos gyventojai − sąžiningi žmonės. Jie daug dirba ir moka mokesčius, kurių didelė dalis siunčiama Briuseliui. Todėl manau, kad jie turi teisę prašyti grąžinti šiek tiek jų sumokėtų pinigų, o leiboristų vyriausybės pasyvumą šiuo klausimu laikau pralaimėjimu.

  Iosif Matula (PPE). – (RO) Praėjusią savaitę kilę potvyniai nusiaubė didelį dalį Rumunijos teritorijos. Deja, 23 žmonės žuvo, o 18 000 žmonių buvo evakuota, jau nekalbant apie didžiulius materialinius nuostolius ir apgadintus tūkstančius namų. Potvynių banga nerimsta, ir tai yra ypač rimta.

Rumunijos Vyriausybė koordinuoja kovą prieš vandens stichiją ir pradėjo skaičiuoti nuostolius, ketindama prašyti pagalbos iš ES Solidarumo fondo. Akivaizdu, kad lėšų, kurias Rumunija galėtų gauti, pakaks tik daliai visų atstatymo darbų sąnaudų padengti, tačiau ES pagalba pasiųstų svarbų signalą piliečiams, kurie per trumpą laiką prarado viską, ką buvo užgyvenę per visą savo gyvenimą.

Suteikdama pagalbą, ES parodytų europiečių sanglaudos jausmą bet kokios nelaimės akivaizdoje, ypač per dabartinį ekonomikos nuosmukį. Būtent todėl raginu Europos Komisiją ir kolegas EP narius parodyti solidarumą Rumunijai ir, kai tik valdžios institucijos pateiks nuostolių įvertinimą ir atstatymo planus, patvirtinti finansinę pagalbą.

  Victor Boştinaru (S&D). – (RO) Tarpukario laikotarpyje Rumunija, Vengrija ir Italija patyrė diktatorišką fašistinį režimą, kuris išprovokavo smurtą ir šiose šalyse, ir tarptautiniu mastu.

Šiuo metu Italijoje viešpatauja Ministro Pirmininko Silvijaus Berluskonio monopolija žiniasklaidos priemonėse. Vengrijoje V. Orbáno, kurio partija priklauso vienai Europos Parlamento frakcijai, vadovaujama vyriausybė siūlo įvesti ilgalaikę monopoliją viešajam vaizdiniam-garsiniam turiniui. Rumunijos Prezidentas Traian Băsescu, remiamas partijos, kuri priklauso tai pačiai Europos Parlamento frakcijai, teigia, kad žiniasklaida − silpnoji vieta, dėl kurios gali kilti grėsmė nacionaliniam saugumui.

Noriu tikėti, kad mūsų Europos Sąjunga pasimokė iš praeities ir pasipriešins šiems gėdingiems Europos Sąjungos steigiamųjų aktų ir pamatinių vertybių pažeidimams.

  Elżbieta Katarzyna Łukacijewska (PPE). – (PL) Pone pirmininke, liepos 1 d. Belgija perėme Europos Sąjungos pirmininkavimą. Kitaip nei prieš tai pirmininkavusios šalys, Belgijos Vyriausybė nepateikė savo prioritetų, tačiau parengė prie ES kalendoriaus priderintą darbo programą.

Todėl kyla klausimas, ar per ateinančius šešis mėnesius ketinama aptarti Europos Sąjungos gyventojams aktualias problemas. Ar tiesa, kad Belgijos Vyriausybė paskelbė, jog per savo pirmininkavimą patikslins ES teisės aktus ir veiksmus gamtinių nelaimių atveju? Tai labai svarbu, ypač atsižvelgiant į pastaruoju metu kilusius potvynius ne tik mano šalyje – Lenkijoje, bet ir Rumunijoje, Slovakijoje, Vengrijoje ir Prancūzijoje. Nukentėjusieji nuo šios nelaimės tikisi greitos ir veiksmingos pagalbos, taip pat gero vykdomų priemonių koordinavimo. Todėl tikiuosi, kad nepaisant vidinių problemų Belgijos pirmininkavimo metu, darbas šioje srityje vyks taip, kaip buvo skelbta.

Taip pat norėčiau padėkoti visiems, kurie atskubėjo į pagalbą potvynių aukoms ne tik Lenkijoje, bet ir kitose nuo šios tragedijos nukentėjusiose Europos Sąjungos šalyse.

  Andrzej Grzyb (PPE). – (PL) Pone pirmininke, birželio 21 d. Rusija sumažino dujų tiekimą Baltarusijai ir paskelbė, kad dar kartą tai padarys, jei Baltarusija nesumokės 200 mln. USD. Baltarusija teigia, kad dėl šio sumažinimo gali kilti techninių trukdžių dujų tranzitui į Europos Sąjungos valstybes nares. Ekspertai sako, kad Rusija tokiais veiksmais siekia, be kita ko, priversti Baltarusiją pasirašyti muitinės kodeksą, kuriuo siekiama įkurti muitinės sąjungą, bei priversti Baltarusiją laikytis sutarties dėl apmokėjimo už į Baltarusiją įvežamas prekes rinkos kainomis, taip pat priversti Baltarusiją parduoti tokias strategines bendroves kaip pvz., energijos perdavimo tinklus.

Tačiau jais taip pat galėjo būti siekiama pakenkti Baltarusijos kaip į ES tiekiamų dujų tranzito šalies reputacijai ir tuo pateisinti investicijas į dujotiekius „South Stream“ ir „Nord Stream“. Taip pat norėčiau pateikti Europos Komisijai klausimą apie ankstyvojo įspėjimo apie energijos išteklių tiekimo sutrikimus mechanizmų veiksmingumo vertinimą, nes turime 2009 m. lapkričio 16 d. pasirašytą sutartį su Rusija.

  Mairead McGuinness (PPE). – Pone pirmininke, noriu pasidžiaugti šiandien Komisijos pateikta prekybos ir platinimo rinkos stebėsenos ataskaita „Siekiant iki 2020 m. užtikrinti veiksmingesnę ir sąžiningesnę prekybos ir platinimo vidaus rinką“. Tai labai svarbi ataskaita ir aš tikiuosi, kad ji yra pirmas žingsnis link didesnio skaidrumo visoje prekybos ir platinimo grandinėje.

Dar praėjusią savaitę matėme pavyzdžių, kad kai kuriose valstybėse narėse, įskaitant ir mano šalį, taikomos nepaaiškinamai labai žemos žemės ūkio produktų kainos, nors maisto kainos vartotojams labai aukštos. Akivaizdu, kad tai rinkos veikimo trūkumas, kaip teisingai nurodo Komisija. Manau, kad svarbu tai, jog šioje ataskaitoje vertinami ne tik ekonominiai prekybos ir platinimo veiklos aspektai, bet ir socialinis poveikis šiame sektoriuje, taip pat poveikis aplinkai ir vartotojams.

Tikiuosi, kad Parlamentas pateiks pastabas iki rugsėjo 10 d. Tikiuosi, kad neprireiks 10 metų teisingesniam prekybos ir platinimo sektoriui sukurti, nes kol kas pralaimi ir vartotojai, ir gamintojai.

  Pirmininkas. – Šis darbotvarkės punktas baigtas.

21. Jaunimo galimybių patekti į darbo rinką skatinimas, stažuotojo ir praktikanto statuso stiprinimas (trumpas pristatymas)

  Pirmininkas. Kitas klausimas – Emilie Turunen pranešimas Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu dėl jaunimo galimybių dalyvauti darbo rinkoje skatinimo, stažuotojų, stažuočių ir praktikos padėties stiprinimo (2009/2221(INI)) (A7-0197/2010).

  Emilie Turunen, pranešėja. – (DA) Pone pirmininke, šiandien kreipiuosi į jus kaip jauna politikė ir kaip pranešėja. Praėjusiais metais vis daugiau mano draugų tapo bedarbiais. Tai jauni, motyvuoti žmonės, norintys prisidėti prie visuomenės gerovės, bet atsidūrę bedarbių eilės gale, nes darbo nėra. Tokių jaunų žmonių Europoje yra milijonai, ir šis skaičius auga toliau. Todėl šiuo savo iniciatyva pateiktu pranešimu Europos Parlamentas kyla į naujos darbotvarkės viršūnę. Mes norime išnaikinti jaunimo nedarbo problemą. Mes neleisime, kad nedarbas užkluptų visą kartą, ir mes reikalausime, kad jauniems žmonėms per mokymą ir užimtumą būtų padedama atsispirti nuo žemės.

Statistiniais duomenis, darbo ES neteko apie 5,5 milijono jaunų žmonų iki 25 metų amžiaus, tad jaunimui ši problema yra dvigubai didesnė negu visiems gyventojams kartu paėmus.

Mane labiausiai neramina jaunimo nedarbo problema, nes ji gali palikti gilų randą asmeniui ir visuomenei. Iš patirties, įgytos praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį, kai ištisa karta buvo pasmerkta ilgalaikiam nedarbui, pašalpoms ir socialinei atskirčiai, labai gerai žinome, kokie gali būti padariniai, jei viską paliksime taip, kaip yra. Kaina būtų per didelė. Juk kalbame ne tik apie ekonomines prognozes – kalbame apie realius egzistuojančius žmones. Kalbame apie jaunus, viltį puoselėjančius žmones, kurie mano, kad nėra pakankamai geri, apie jaunus žmones, kuriems bus sunku grįžti į darbo rinką, jei neištiesime jiems pagalbos rankos.

Todėl mes, Europos Parlamento nariai, prašome visų valstybių narių suteikti prioritetą kovai su jaunimo nedarbu ir investuoti į švietimą. Labai svarbu, kad ES jau dabar strateginį prioritetą skirtų bendroms strategijoms. Reikia visaapimančio ir plataus užmojo požiūrio, suderinto su švietimo, ekonomikos, užimtumo ir socialine politika. To reikia vietos, nacionaliniu ir Europos lygmeniu.

Šiuo savo iniciatyva pateiktu pranešimu Europos Parlamentas teikia Komisijai, Tarybai ir valstybėms narėms keletą konkrečių pasiūlymų. Norėčiau paminėti keletą svarbesnių:

1. Siūlome įsteigti Europos jaunimo garantiją, užtikrinančią kiekvienam jaunuoliui iki 25 metų amžiaus galimybę gauti darbo pasiūlymą, praktiką, papildomus mokymus po daugiausia keturių mėnesių nedarbo.

2. Siūlome parengti Europos stažuočių kokybės chartiją, pagal kurią stažuotės būtų vykdomos kaip švietimo dalis ir būtų užtikrinta, kad stažuotojai nebūtų išnaudojami kaip pigi darbo jėga. Kartu siūlome jaunimui suteikti daugiau ir geresnių galimybių atlikti praktiką per profesinį mokymąsi.

3. Siūlome visose ES valstybėse narėse įsteigti darbo grupes kovai su jaunimo nedarbu, taip pat jungtinę ES darbo grupę koordinavimui, žinių mainams ir naujoms iniciatyvoms.

4. Siūlome skirti daugiau išteklių iš Europos socialinio fondo: norime, kad 10 proc. – ir ne mažiau – šio fondo lėšų būtų skiriama jaunimui skirtiems projektams įgyvendinti.

Taip pat norime užtikrinti, kad darbo rinkoje būtų sustabdyta jaunimo diskriminacija dėl amžiaus, kai jaunimui nesuteikiamos socialinės paslaugos ir nemokamas tinkamas darbo užmokestis.

Šiais ir kitais pranešime išdėstytais pasiūlymais siekiame įveikti jaunimo krizę Europoje. Tinkama politika ir investicijomis galime pakeisti Europos darbo rinką ir sukurti geresnę ateitį Europos jaunimui. Čia, Europos Parlamente, esame pasirengę padaryti viską, ką galime, kad sukurtume daugiau darbo vietų ir užtikrintume geresnes stažuotes ir praktiką. Europos Parlamente esame pasirengę pasirūpinti Europos jaunimu.

  Elena Băsescu (PPE). – (RO) Europos Sąjungos mastu jaunų žmonių iki 25 metų amžiaus nedarbas peržengė 5 milijonų ribą, o tai sudaro apie 20 proc.

Dėl sudėtingų ekonominių sąlygų jaunimui dar sunkiau rasti normalų darbą. Todėl manau, kad valstybės narės turi skatinti aktyvią jaunimo integraciją į visuomenę ir darbo rinką. Tačiau tai neįmanoma be gero ir kokybiško švietimo.

Jaunimo potencialas –išteklius, kuris nėra pakankamai gerai panaudojamas. Atsižvelgiant į demografinius pokyčius, jaunimas gali aktyviai padėti stiprinti socialinės rūpybos sistemą.

Baigdama norėčiau atkreipti dėmesį į kaimo jaunimo padėtį. Statistika rodo, kad jie kenčia labiau nei kiti. Jiems sunkiau rasti darbą negu miesto jaunimui.

  Sidonia Elżbieta Jędrzejewska (PPE). – (PL) Pone pirmininke, jaunimo judumas ir švietimas yra įtraukti į Europos Parlamento 2011 m. biudžeto prioritetus. Vos prieš kelias savaites čia, šiame Parlamente, prisiėmėme įgaliojimus svarstyti Europos Sąjungos 2011 m. biudžetą. Man E. Turunen pranešimas labai aiškiai rodo, kad šioms sritims – jaunimo judumui ir švietimui – reikia skirti daug daugiau dėmesio ir imtis aktyvių priemonių.

Reikėtų pabrėžti, kad E. Turunen pranešimas – tai dar vienas įrodymas, patvirtinantis, kaip svarbu jaunimui užtikrinti tinkamas sąlygas mokytis ir remti visas praktines jaunimo judumo formas, kad būtų įgyvendinta strategija „Europa 2020“. Padėti jaunimui įsilieti į darbo rinką – dar viena svarbi bendro nedarbo lygio mažinimo Europos Sąjungos valstybėse narėse priemonė, nes nedarbas − didžiausia problema ir kliūtis ekonomikos augimui. Ne mažiau svarbu šiuo metu svarstomame Europos Sąjungos biudžete numatyti pakankamai išteklių pranešime aprašytiems tikslams siekti.

  Jarosław Kalinowski (PPE). – (PL) Pone pirmininke, nedarbas – tai problema, kuri pastaraisiais metais ypač skaudžiai smogė Europos Sąjungai, o ekonomikos krizė šią problemą dar labiau paaštrino. Ši problema dar opesnė, kai su ja susiduria vis daugiau jaunų žmonių – žmonių, kurie baigia mokyklas ar universitetus ir nori patys save išlaikyti. Be skaudžių socialinių ir psichologinių nedarbo padarinių jaunam žmogui, šis reiškinys, kurio mastas didžiulis, daro milžinišką neigiamą poveikį šalių ekonomikai. Negalime leisti, kad vis naujoms ES piliečių kartoms tektų patirti įvairiausias socialinės diskriminacijos ir žiaurios ekonomikos apraiškas, todėl turime daryti viską, ką galime, kad jauniems žmonėms garantuotume gerą išsilavinimą ir galimybę įgyti darbo patirtį bei užsidirbti pagal nuopelnus, kad jie galėtų gyventi oriai ir pradėtų suaugusiųjų gyvenimą jam pasirengę.

  Sergio Gaetano Cofferati (S&D). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti E. Turunen už darbą. Kaip rodo statistika, visose be išimties Europos Sąjungos šalyse labiausiai nuo krizės, deja, nukentėjo tie, kurie turėjo laikiną darbą, taip pat moterys ir imigrantai.

Laikiną darbą turėjo daugiausia jauni žmonės, tad darbo nerandančių jaunų žmonių dalis pasiekė seniai matytas aukštumas. Lėtas augimas, kuris, kaip daugelis mano, truks dar mažiausiai dvejus metus, ir tai, kad vyresnio amžiaus žmonės, kaip mes visi žinome, dėl pensijų sistemos reformos ilgiau pasiliks darbo rinkoje, reiškia, kad ši problema tik didės.

Todėl šis pranešimas yra labai svarbus ir aš manau, jog svarbu, kad kiekviena valstybė narė jaunimo užimtumo klausimą spręstų kaip atskirą valstybės pagalbos politikos aspektą.

  Sylvana Rapti (S&D). – (EL) Pone pirmininke, šiame labai gerame savo iniciatyva pateiktame E. Turunen pranešime – sveikinu ją – Europos Parlamentas ragina Tarybą ir Komisiją parengti geresnę užimtumo strategiją. Ragina dėl vienos paprastos priežasties: jauniems žmonėms reikia Europos, o Europai reikia jaunų žmonių.

Tai dvipusis santykis; jis labai svarbus ir turi veikti dėl vienos labai paprastos priežasties: jei šio santykio nebus, abiem pusėms bus tik blogiau. Nors jauniems žmonėms visas gyvenimas dar prieš akis ir jie tikrai turės ir antrą, ir trečią šansą, Europa yra gana sena ir kito šanso šiais sunkiais ekonomikos krizės laikais neturės.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL). – (PT) Pone pirmininke, kaip teigiama šiame pranešime, jaunimui vis sunkiau susirasti darbą ir tai yra labai rimta problema.

Jaunimo nedarbas jau viršija 21 proc. vidutiniškai Europos Sąjungoje, o kai kuriose šalyse yra dar didesnis; jaunimui vis sunkiau baigti mokslus ir gauti darbą, kur būtų paisoma jų teisių ir mokamas tinkamas atlyginimas. Dažnai jiems siūlomas darbas, už kurį nemokama, taip išnaudojant jaunus žmones ir pasinaudojant jų poreikiu gauti darbą. Toks darbas nemokamas, laikinas arba mažai mokamas, o dirbančiajam nesuteikiamos jokios teisės.

Tokia padėtis nepriimtina, todėl turi būti vykdoma politika, skirta užkirsti kelią tokiam išnaudojimui, kurti naujas darbo vietas jaunimui ir ginti jų teises.

  Oreste Rossi (EFD). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, būtina padėti jauniems žmonėms ir vesti juos į darbo pasaulį. Mokyklos nepakanka būsimiems darbuotojams parengti – reikia skatinti praktiką darbo vietoje.

Kova su nedarbu, ypač jaunų žmonių, yra vienas iš svarbiausių iššūkių Europos Sąjungai. Būtent dėl šios priežasties turime per daug nereikalauti iš verslo įmonių, pvz., kovos su klimato kaita srityje, nes jei jos nuspręs nutraukti veiklą, tuomet mūsų darbuotojai neturės ateities. Verčiau sutelkime dėmesį į kovą su pigių prekių importu iš trečiųjų šalių, kuriose nesilaikoma mūsų taisyklių ir nepaisoma darbuotojų teisių, ypač nepilnamečių darbuotojų teisių.

  Angelika Werthmann (NI). – (DE) Pone pirmininke, paaiškėjo, kas labiausiai nukentėjo nuo dabartinės ekonominės padėties ES: tai jauni žmonės iki 25 metų amžiaus, kurių nedarbo lygis siekia 21,4 proc. Tai dvigubai daugiau negu bendras nedarbo lygis ES. Jauni bedarbiai nedarbo pasekmes jaus ir tolesniame gyvenime. Be to, jaunimo nedarbas turi didelių neigiamų socialinių ir ekonominių padarinių visai visuomenei, visų pirma ekonomikos augimui. Jaunimas – mūsų ateitis. Turime jiems suteikti tikrą šansą, pvz., investuodami į geresnį švietimą ir mokymą, kad jie įgytų tvirtą pagrindą ateičiai.

  Elisabeth Köstinger (PPE). – (DE) Pone pirmininke, Europos jaunimui reikia aiškios perspektyvos. Šis pranešimas – pirmas žingsnis teisinga linkme. Jiems reikia saugios ateities perspektyvos, kad jie galėtų tapti finansiškai nepriklausomi nuo kitų ir savarankiški.

Todėl jiems labai svarbu įžengti į darbo pasaulį, o stažuotės dažnai šį žingsnį padaro lengvesnį. Tačiau stažuotėmis per dažnai piktnaudžiaujama. Todėl reikia teisinio pagrindo, kuriuo būtų užtikrinta jaunų moterų ir vyrų apsauga ir kokybiškos stažuotės. Stažuotė turi būti vertinama kaip jauno asmens mokymo proceso dalis, o ne kaip galimybė darbdaviams gauti pigią darbo jėgą. Motyvuoti ir pasirengę dirbti jauni vyrai ir moterys neturi būti išnaudojami ir diskriminuojami nei šiuo, nei kitais būdais. Turime ryžtingai imtis kovos su diskriminacija dėl amžiaus priemonių, nes Europos jaunimas − mūsų ateitis. Turime juos ginti ir remti.

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D). – (PL) Pone pirmininke, aš taip pat atidžiai perskaičiau E. Turunen pranešimo projektą ir turiu pasakyti, kad jame nagrinėjama nepaprastai sudėtinga problema. Jaunimo nedarbas turi du aspektus.

Pirmas – ką turėtume padaryti, kad mokslą baigę žmonės rastų darbą. Visos Europos Sąjungos politikos kryptys, įskaitant ir žemės ūkio politiką, turėtų padėti to siekti. Vykdydami bendros žemės ūkio politikos reformą turėtume pasirūpinti, kad bendrajame Europos Sąjungos biudžete būtų skirta vietos atitinkamoms šių tikslų siekiančioms programoms, projektams ir finansavimui.

Antrasis aspektas susijęs su socialiniais projektais, kuriais būtų padedama jauniems žmonėms susitvarkyti šeimos klausimus ir jiems būtų teikiamos kokybiškos viešosios paslaugos. Kalbu apie mokyklas, darželius ir lopšelius. Netgi pačiuose didžiausiuose miestuose visoje Europos Sąjungoje jų labai trūksta, jau nekalbant apie miestelius ir kaimus.

  Seán Kelly (PPE). – Pone pirmininke, jaunimo nedarbas – tai pasityčiojimas Europos Sąjungoje šiuo metu. Visiška katastrofa, kad 20 proc. jaunų žmonių yra bedarbiai. Daugelis jų yra ypač gerai išsilavinę, kvalifikuoti ir trokštantys dirbti, tačiau darbo negauna, nes moka už nuodėmes, kurias padarė kiti – finansiniai teroristai, gobšūs spekuliantai, besočiai bankininkai, golfu, o ne darbo rezultatais besidomintys valdininkai. Todėl jauni žmonės negali rasti darbo.

Turime ko nors imtis. Turime jiems kurti stažuotes ir duoti darbo. Tas darbas nebūtinai turi būti gerai apmokamas, tai netgi neturi būti darbas visą darbo dieną, bet akivaizdu, kad jaunimas turi pradėti dirbti, nes kuo ilgiau žmogus neturi darbo, tuo sunkiau jam tapti geru darbuotoju. Turime pradėti veikti tuoj pat. Šitaip mes padarytume didžiulę paslaugą Europos Sąjungos jaunimui, kuri ilgai nebūtų pamiršta.

  Frédéric Daerden (S&D). – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, labai džiaugiuosi, kad Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas priėmė šį pranešimą. Kadangi šiuo metu kaip tik svarstome ES 2011 m. biudžetą, balsavimas dėl šio pranešimo vyks pačiu tinkamiausiu metu. Iš tiesų, Parlamentas pareiškė norą su jaunimu susijusią politiką įtraukti į prioritetus. Sveikinu šį žingsnį. Tačiau ši politika neturėtų apsiriboti vien jaunimo judumo klausimu. Reikia nepamiršti ir jaunimo teisių. Būtent jos pastatytos ant kortos.

Stažuotojų išnaudojimas kelia rūpestį ir pavojų, kad jaunimui susikurs paraleli darbo rinka. Nesaugi jaunų stažuotojų padėtis, kai jie atlieka stažuotes su galimybe vėliau įsidarbinti toje pačioje darbo vietoje, yra žalinga Europos ekonomikai, ypač kalbant apie socialinio draudimo sistemų finansavimą.

Todėl džiaugiuosi, kad į šį pranešimą buvo įtrauktas mano siūlytas pakeitimas, kuriuo siūloma parengti priemones, skirtas padorioms darbo ir gyvenimo sąlygoms stažuotojams užtikrinti. Mano nuomone, šis pranešimas – tai žingsnis realaus Europos stažuotojų statuto link.

  Katarína Neveďalová (S&D). – (SK) Pagaliau jaunimas prabilo. Šiuo metu jaunimo nedarbo lygis Europos Sąjungoje vidutiniškai sudaro 21 proc., tačiau kai kuriose šalyse jis siekia net 40 proc. – tai milžiniškas skaičius ir neabejotinai turi būti mažinamas.

Šiuo metu jauni žmonės − pažeidžiamiausia visuomenės grupė, nes jei neturite darbo, negalite gyventi savarankiškai, todėl jaunimas negali kurti šeimų, o tai gilina ES demografinę problemą. Turime realiai padėti jauniems žmonėms – ne tik kalbėti, kad kažko imsimės, o iš tikrųjų imti ir pakeisti padėtį.

Taip pat būtina atminti, kad mažinti išlaidas švietimui pasaulinės ekonomikos krizės metu − pats kvailiausias kelias, nes juo eidami pasieksime tik tiek, kad ateityje turėsime neišsilavinusią visuomenę.

  Maroš Šefčovič, Komisijos pirmininko pavaduotojas. – Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjai E. Turunen už pranešimą, pasirodžiusį pačiu laiku. Kaip prieš tai kalbėjusieji jau minėjo, visiškai akivaizdu, kad jaunoji karta ypač skaudžiai nukentėjo nuo ekonomikos krizės ir kad jaunimo nedarbo lygis − visiškai nepriimtinas. Negalime švaistyti mūsų jaunimo gabumų, kai kas penktas jaunas europietis neturi darbo ar tinkamos perspektyvos.

Todėl Komisija ir aš pats asmeniškai labai džiaugiuosi jau vien šio pranešimo pavadinimu, kuris yra labai geras, nes akivaizdu, jog jaunimui reikia kokybiškesnio darbo ir galimybių įgyti darbo patirties. Kur ir kaip geriau būtų galima įgyti darbo patirties, jei ne per kokybišką praktiką ir stažuotes? Todėl visiškai pritariu, kad šios mokymo darbo vietoje formos turėtų būti taikomos tinkamai ir ne vietoj normalaus darbo, kaip pabrėžė prieš mane kalbėjusieji.

Komisijos pasiūlyme dėl strategijos „Europa 2020“. buvo visiškai pripažintas neigiamas ekonomikos krizės poveikis jaunajai kartai. Neatsitiktinai du iš pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslai yra susiję su jaunimu – pripažįstama geresnio švietimo svarba, būtinybė užtikrinti, kad daugiau jaunosios kartos atstovų turėtų aukštojo mokslo diplomą, ir būtinybė sumažinti pradinės ar vidurinės mokyklos nebaigusių moksleivių skaičių.

Todėl Komisija pateiks konkretų pasiūlymą, kad padėtų valstybėms narėms pasiekti šiuos tikslus. Rugsėjo mėn. pateiksime pavyzdinę iniciatyvą „Aktyvus jaunimas“ ir sutelksime dėmesį į visiškai integruotą politiką, apimančią švietimą, mokymą ir užimtumą.

Tikslas – sukurti ES pagrindą jaunimo užimtumui skatinti įvairiomis priemonėmis, taip pat per politiką, skirtą užtikrinti, kad jauni žmonės įgytų reikalingų įgūdžių ir gebėjimų, kurių reikia darbo rinkoje – tam bus taikomos konkrečios priemonės, skirtos padėti jauniems žmonėms gauti pirmą darbą ir užtikrinti, kad, įsilieję į darbo rinką, jie koptų toliau.

Pateiksime pasiūlymų, kaip galima būtų paremti jaunus verslininkus ir padidinti savarankišką jaunų žmonių darbą, taip pat pasiūlysime tikslinių veiksmų nekvalifikuotiems arba žemos kvalifikacijos jauniems žmonėms, kad jie įsitvirtintų darbo rinkoje.

Kaip sakiau pradžioje, pritariu visiems kalbėjusiems, kad turime rasti konkrečių ir pozityvių priemonių, kad nebūtų švaistomi jaunimo gebėjimai ir energija ir kad jauniems žmonėms Europoje būtų ištiesta pagalbos ranka. Esu įsitikinęs, kad Europos Parlamento padedami rasime tinkamą receptą šiai labai rimtai krizei įveikti.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj, antradienį, liepos 6 d., 12:00 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Liam Aylward (ALDE), raštu. – (GA) Visame pasaulyje sparčiai auga jaunimo nedarbas, tad šiuo metu jauni žmonės turi nedaug galimybių rasti nuolatinį darbą. Į darbo rinką ateinantys jauni žmonės diskriminuojami dėl amžiaus, todėl sveikinu šį pranešimą, kuriame raginama atverti darbo rinką jaunimui.

Labiausiai vertinu pasiūlymą skatinti darbdavius investuoti į jaunus žmones ir taip kurti daugiau darbo vietų. Tęstinis mokymas ir rengimas labai svarbus užtikrinant geresnes sąlygas jaunimui patekti į darbo rinką; šiuo požiūriu labai vertingas aukštasis mokslas.

Stažuotės ir praktika turi būti skatinamos, kad nebūtų išnaudojimo ir kad jauni žmonės galėtų užsidirbti svarbiausioms gyvenimo reikmėms ir ateityje įsilieti į darbo rinką bei nebūti diskriminuojami jokiu pagrindu. Taryba, Komisija ir valstybės narės turi užmegzti ryšį su jaunimu, kad, kai bus rengiama atitinkama politika, būtų atsižvelgta į jų poreikius ir prioritetus.

  Corina Creţu (S&D), raštu. – (RO) Neraminantis didžiulis jaunimo nedarbo lygis, du kartus didesnis negu bendras ES nedarbo lygis, rodo, kaip sunku jauniems žmonėms rasti darbą; ekonomikos nuosmukis šią tendenciją dar labiau sustiprino. Dabartinei jaunajai kartai, kurią ekonomikos krizė paveikė labiau nei kitus, gresia socialinė atskirtis. Daugiau kaip 5,5 mln. mokyklas baigusių jaunų, bet darbo neturinčių žmonių gresia skurdas ir vargas. Jauni žmonės yra priversti sutikti dirbti nesaugų darbą, už mažą atlyginimą ir su mažesnėmis socialinėmis garantijomis, o tai daro neigiamą poveikį jų sveikatai ir saugai darbo vietoje. Kaimo vietovėse jaunimas dar pažeidžiamesnis, pvz., Rumunijoje skurdas, nedarbas, darbas vaikystėje ir nebaigta mokykla griauna daugybės vaikų ir jaunų žmonių ateitį.

Manau, kad be tų strategijų, kurias vykdome siekdami atgaivinti ekonomiką, sukurti naujų darbo vietų, reformuoti švietimo sistemą, kad ji „nekeptų“ naujų bedarbių, kovoti su nelegaliu jaunimo įdarbinimu ir išnaudojimu, turime įsteigti Europos jaunimo garantiją, kad kiekvienam jaunuoliui, neturėjusiam darbo keturis mėnesius, būtų suteikta teisė gauti darbo pasiūlymą arba dirbti ir kartu mokytis.

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) Dėl ekonomikos krizės smarkiai išaugo jaunimo nedarbas, kuris tapo opiausia Europos problema. Šiuo metu darbo neturi per 5,5 mln. jaunų žmonių iki 25 metų amžiaus, o tai sudaro 21,4 proc. – dvigubai daugiau negu bendras nedarbo lygis. Ankstesni nuosmukiai parodė, kad labiausiai nukenčia jaunimas, nes juos darbdaviai įdarbina paskutinius ir dažniausiai atleidžia pirmutinius.

Daugelis jaunų žmonių, ypač pietinėje Europos dalyje, dirba pagal trumpalaikes sutartis, todėl juos, ištikus krizei, lengva atleisti.

Europos Komisija turi padidinti finansavimą iš Europos socialinio fondo, bent 10 proc. šio fondo lėšų skirti jaunimui skirtiems projektams remti ir supaprastinti prieigą prie jo.

Manau, kad svarbiausi klausimai, kuriuos galima išspręsti ES lygmeniu norint padėti jaunimui, yra šie: Europos stažuočių kokybės chartija, kuria būtų užtikrinta, kad kai švietimo sistemoje yra numatytas praktinės patirties įgijimas, būtų laikomasi tam tikrų sąlygų, ir Europos jaunimo garantija, kuria kiekvienam keturis mėnesius darbo negavusiam ES jaunuoliui būtų garantuota teisė gauti darbo pasiūlymą.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Jaunimas − Europos ateitis, bet kartu ir viena pažeidžiamiausių visuomenės grupių, ypač per šią ekonomikos ir finansų krizę. Pietų ir Rytų Europoje jaunimo nedarbas siekia beveik 30 proc. Jaunimui turi būti sudarytos didesnės galimybės švietimo ir užimtumo srityje, jų labui turi būti tobulinami socialinę įtrauktį ir aktyvų dalyvavimą visuomenėje skatinantys mechanizmai.

Norėdamos padėti sukurti „jaunosios kartos Europą“, valstybės narės turi imtis šių veiksmų darbo rinkoje: užtikrinti sklandų perėjimą nuo švietimo sistemos prie darbo rinkos, skatindamos ir remdamos tokias priemones kaip mokamos stažuotės ir profesinis orientavimas; sudaryti galimybę jauniems žmonėms ir jaunoms motinoms įsilieti į darbo rinką ir gauti socialines lengvatas; skatinti darbdavius jaunimui siūlyti pastovų, ilgalaikį darbą ir darbą bei profesinius ir protinius gebėjimus atitinkantį darbo užmokestį; saugoti jaunus žmones nuo sutarčių, kuriose būtų nuostatų, dėl kurių jaunas darbuotojas patektų į nesaugią padėtį darbdavio atžvilgiu. Laikas stiprinti jaunų žmonių gerovę ir sukurti jiems civilizuotą, iš tikrųjų europietišką darbo ir gyvenimo aplinką.

22. Netipinės sutartys, profesinės veiklos saugumo užtikrinimas, ir naujos socialinio dialogo formos (trumpas pristatymas)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – Pascale Gruny pranešimas Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu dėl netipinių sutarčių, profesinės veiklos saugumo užtikrinimo, darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros ir naujų socialinio dialogo formų (2009/2220(INI)) (A7-0193/2010).

  Pascale Gruny, pranešėja. – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, iš to galima pasimokyti viena – kad neterminuotos sutartys dėl darbo visą darbo dieną turi likti norma.

Visų pirma norėčiau padėkoti visiems kolegoms, padėjusiems rengti šį pranešimą.

Šiandien jaučiuosi nusivylusi, kad nebuvo diskusijų vienu svarbiausiu strategijos „Europa 2020“ klausimu. Daugelis mano kolegų norėjo išdėstyti nuomonę šiuo klausimu, tačiau jiems nebuvo suteikta galimybė tai padaryti. Nepaisant to, primygtinai raginu juos pateikti savo pastabas raštu Parlamento tarnyboms.

Taip pat esu nusivylusi, kad po daugelio pasitarimų ir glaudaus bendradarbiavimo su visomis frakcijomis pasiekus susitarimą, Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas pateikė svarstyti alternatyvią rezoliuciją, beveik identišką mano pranešimui.

Mano frakcija nepritaria dviem nuostatoms, kurias E. Schroedter įrašė į alternatyviąją rezoliuciją ir kurias Komitetas atmetė per balsavimą.

Pirmiausia – dėl šių pasiūlymų pagrindo, susijusio, visų pirma, su „fiktyvia“ savarankiška veikla besiverčiančių asmenų: tiesa ta, kad tai yra reali ir paplitusi problema. Kaip minima pranešime, norėtume geresnės savarankiškai dirbančio asmens apibrėžties, tačiau kartu turime užtikrinti, kad būtų aiškiai apibrėžti kriterijai, pagal kuriuos asmuo nelaikomas savarankiškai dirbančiu, o ne būtų remiamasi vien tik prezumpcija, kad asmuo turi darbuotojo statusą. Žaliųjų frakcijos pasiūlyta apibrėžtis daug neaiškesnė ir niekaip nepagerina Komiteto priimtos formuluotės.

Antra, dėl raginimo parengti direktyvą, kuria būtų užtikrintos vienodos teisės visiems darbuotojams, įskaitant teisę burtis į asociacijas, nepaisant jų darbinio statuso – ne visai suprantu, apie kokias teises kalbama ir kas draudžia samdomiems darbuotojams ar savarankiškai dirbantiems asmenims burtis į sąjungas ar jas kurti. Mano nuomone, nėra prasmės reikalauti tokios direktyvos, nes klausimas nepatenka į Europos institucijų kompetencijos sritį.

Savo pranešime norėjau neterminuotas sutartis dėl darbo visą darbo dieną padaryti norma ir pasmerkti darbuotojų išnaudojimą, kai vietoj įprastų darbo santykių sudaromos netipinės sutartys. Norėčiau jums priminti, kad darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros principas reiškia ne tik lankstumą siekiant prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių, bet ir – o tai dar svarbiau – darbo saugumą, ir kad vieno aspekto negali būti siekiama kito sąskaita.

Europos Sąjunga turi aktyviau investuoti į įgūdžius ir mokymą, siekdama paremti tvarų užimtumą. Nedarbo lygis Europos Sąjungoje vis dar pernelyg aukštas, todėl netipinės sutartys gali atlikti vaidmenį darbo rinkoje.

Pvz., jaunimui netipinėmis sutartimis galima būtų padėti įgyti darbo patirties. Jei netipinėmis sutartimis jaunimui būtų suteikta galimybė ir jiems būtų lengviau įsidarbinti pagal neterminuotas darbo sutartis ir gauti atlyginimą, tuomet aš pritarčiau tokioms sutartims. Tas pats pasakytina ir apie ilgą laiką darbo neturėjusius asmenis – jei netipinės sutartys padėtų jiems grįžti į darbo rinką, aš būčiau už tokias sutartis. Galiausiai, jei netipinėmis sutartimis būtų naudojamasi siekiant sudaryti geresnes sąlygas pereiti nuo vieno darbo prie kito arba nuo vieno darbinio statuso prie kito, tuomet aš irgi pritarčiau tokioms sutartims, nes pagrindinis tikslas – padėti žmonėms išsaugoti darbą.

Taip pat norėčiau pabrėžti, kad socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos atlieka labai svarbų vaidmenį rengiant ir įgyvendinant užimtumo politiką. Raginu visas valstybes nares visapusiškai dalyvauti šiame procese, nes labai dažnai vienos valstybės narės yra aktyvesnės už kitas. Galiausiai, turime užtikrinti, kad būtų padidintas jų pripažinimas tiek socialiniu, tiek instituciniu lygmeniu.

Šiuo pranešimu Europos Parlamentas siunčia aiškų signalą valstybių narių vyriausybėms ir Komisijai. Profesinės veiklos saugumo užtikrinimas – esminis socialinės Europos aspektas. Atėjo eilė veikti Europos Tarybai. Tikiuosi, kad Taryba laikysis savo rezoliucijų dėl užimtumo, priimtų 2010 m. pavasarį.

Europos Sąjunga turi sutelkti dėmesį ir imtis konkrečių priemonių užimtumui mūsų regionuose išsaugoti ir naujoms galimybėms kurti pagal strategiją „Europa 2020“.

  Elisabeth Köstinger (PPE). – (DE) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjai už šį pranešimą, kuriame mėginama spręsti šiuo metu Europos darbo rinkai aktualią problemą: darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros užtikrinimą. Statistika rodo, kad pastaraisiais metais labai išpopuliarėjo darbas ne visą darbo dieną. Tai ne vienintelis įvykęs pokytis – išaugo ir netipinių užimtumo formų taikymas. Turime aptarti ir įvertinti šiuos pokyčius, visų pirma darbuotojų teisių apsaugos kontekste, atsižvelgdami į tai, kad šiuo metu yra pavojus, jog išnyks daug darbo vietų. Be to, šiais netipiniais darbo santykiais dažnai piktnaudžiaujama.

Šis pranešimas nurodo aiškią kryptį, kuria turime eiti, kad galėtume tinkamai reaguoti į šiuos pokyčius. Jame nagrinėjami svarbūs klausimai, įskaitant tvarių darbo vietų kūrimą, švietimo ir mokymo skatinimą, lygių galimybių moterims ir vyrams rėmimą. Turime pabrėžti darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros naudą ir toliau plėtoti šią sritį.

  Sergio Gaetano Cofferati (S&D). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti poniai P. Gruny už puikų darbą ir didžiulį dėmesį, kurį ji parodė kitoms politinėms kultūroms, atsižvelgdama į jų padėtį.

Ne visada taip yra, bet kai yra, reikia apie tai kalbėti. Kai kurie šiame dokumente išdėstyti teiginiai, kurie čia ne kartą buvo minėti, yra labai svarbūs, pvz., tai, kad sutartys dėl nuolatinio darbo turėtų būti laikomos norma ir kad bet kokiu atveju visiems, dirbantiems pagal laikiną darbo sutartį – ar jų pačių valia, ar ne, – turi būti suteikiamos tokios pačios teisės, kaip ir kitiems, nes tikslas – siekti didesnės standartizacijos ir saugumo.

Tačiau tai, ką jūs teigiate dėl socialinio dialogo, taip pat yra labai svarbu: labai svarbu pripažinti ir verslo, ir darbuotojų atstovavimo vertę. Kolektyvinis atstovavimas, kaip ir kolektyvinės derybos, padidina santykių geranoriškumą ir glaudumą.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL). – (PT) Pone pirmininke, dėl primygtinio raginimo užtikrinti lankstumą ir vadinamąją darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą paplito nesaugaus ir netipinio užimtumo formos. Nuo tada, kai pradėta skatinti didinti lankstumą ir darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą darbo vietoje, užuot buvusios išimtimis, šios formos tapo norma įdarbinant moteris ir jaunus žmones.

Tokia padėtis, kurią dar labiau blogina augantis nedarbas, yra viena iš matomų dabartinės kapitalizmo krizės pusių; tai ji daugiausia kalta dėl to, kad vis daugiau dirbančių žmonių klimpsta į skurdą, nes jų atlyginimai per maži, kad jie galėtų normaliai gyventi.

2008 m. pabaigoje Europoje Sąjungoje tokių žmonių jau buvo 19 milijonų. Šiandien, išaugus nedarbui, skurde gyvenančių žmonių, nepaisant to, kad jie turi darbą, neabejotinai yra dar daugiau.

Todėl reikia lūžio neoliberaliojoje politikoje, dėl kurios sumažėjo darbo teisės, taip pat keisti darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros principą, kuris visada nepaiso saugumo. Laikas pradėti gerbti orumą tų, kurie dirba ir kuria gerovę.

  Oreste Rossi (EFD). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau pritarti prieš tai kalbėjusiai kolegei. Ji visiškai teisi: tiesa tai, kad dėl pernelyg mažų atlyginimų necirkuliuoja pinigai. Skurdas reiškia mažėjančią pinigų apyvartą ir didėjančias problemas.

Darbas pagal netipines darbo sutartis populiarėja ir jei ši darbo forma bus efektyviai taikoma, ji gali tapti naudinga priemone išeiti iš dabartinės ekonomikos ir socialinės krizės. Tačiau norint pasiekti šio tikslo, netipinės sutartys turi tenkinti tam tikras sąlygas. Lankstumas turi būti derinamas su saugumu, kad būtų išvengta situacijų, kai nekvalifikuoti darbuotojai dirba nekvalifikuotą darbą už mažą atlyginimą.

Darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros klausimas susijęs su darbuotojų mokymu visą darbinį gyvenimą, t. y. mokymu, kuris laikomas profesinio aktyvumo ir socialinės integracijos garantu. Taikant netipines darbo formas, svarbu užtikrinti didesnę apsaugą, jei norime sumažinti juodąją darbo rinką ir užtikrinti geresnes sąlygas moterims ir jaunimui.

  Maroš Šefčovič, Komisijos pirmininko pavaduotojas. – Pone pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjai P. Gruny už pranešimą. Manau, kad pranešimas pasirodė pačiu laiku, nes matau, kad jis labai aktualus ir tampriai susijęs su kitu, prieš tai ką tik aptartu pranešimu.

Klausimai, kuriuos pranešėja nagrinėja pranešime, yra labai aktualūs, nes netipinės darbo sutarys, darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyra ir socialinis dialogas yra labai svarbūs darbo rinkoje kuriant naujas ir geresnes sąlygas. Pritariu pagrindiniams pranešime išdėstytiems teiginiams ir su džiaugsmu pabrėžiu, kad jie atitinka Komisijos požiūrį ir naująją strategiją „Europa 2020“.

Džiugu, kad Parlamentas tvirtai remia teisingą, suderintą darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros principų įgyvendinimą. Taip pat pritariu, kad reikia keisti mūsų požiūrį į darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą atsižvelgiant į dabartinę krizę. Nors bendri principai ir keturios darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros sudedamosios dalys išlieka aktualios, reikia toliau tobulinti jų turinį, atsižvelgiant į naujas aplinkybes, iškilusias per šią ekonomikos krizę – turiu galvoje didesnį užimtumą, biudžetinius suvaržymus, naujų užimtumo formų kūrimą, greitesnius ir sudėtingesnius perėjimus ir didesnę darbo ieškančių žmonių įvairovę.

Taip pat manau, kad visais lygmenimis – Europos, nacionaliniu, vietos ir – labai svarbu – įmonės lygmeniu, turi būti stiprinamas socialinis dialogas darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros klausimu. Tai būtina sąlyga darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrai sėkmingai užtikrinti. Komisija parems strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimą, vykdydama ir įvairias pavyzdines iniciatyvas. Ką tik vieną tokią iniciatyvą minėjau, tačiau bus ir kitų, kuriomis bus siekiama ugdyti naujus įgūdžius ir kurti naujas darbo vietas pagal tai, kokie ateityje bus darbo rinkos reikalavimai jaunosioms kartoms.

Komisijos pasiūlymu, kuris turėtų būti priimtas lapkričio mėn., bus siekiama sudaryti sąlygas Europos darbo rinkai modernizuoti, siekiant didinti užimtumą ir užtikrinti mūsų socialinių modelių tvarumą. Jame bus sprendžiama ir daugelis P. Gruny pranešime išdėstytų klausimų, įskaitant darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros ir socialinio dialogo klausimus. Todėl esu labai dėkingas už šį Parlamento indėlį.

Ponia P. Gruny, garbūs Europos Parlamento nariai, aš asmeniškai ir visa Komisija esame pasirengę tęsti diskusijas su jumis šiais klausimais.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj, antradienį, liepos 6 d., 12:00 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. – (IT) Tokiu metu, kaip šis, kai dėl krizės prastėja rodikliai ir Europoje drastiškai auga jaunimo nedarbas, jaunų žmonių ir darbo rinkos tarpusavio santykis yra labai svarbus ir neišvengiamas klausimas, nes piliečiai ir – svarbiausia – jaunimas nekantriai laukia konkrečių priemonių. Norint pasiekti šviesą – rekordiškai mažą nedarbą – tunelio gale, reikia sustiprinti verslo ir mokymo tarpusavio ryšį ir visų pirma sudaryti geresnes sąlygas įgūdžiams ir patirčiai perduoti. Iki informacinės visuomenės revoliucijos žinios ir informacija daugiausia buvo gaunama mokykloje. Šiandien skaičiai rodo, kad tik dalis žinių įgyjama mokykloje, o didžiausią vaidmenį atlieka įvarialypė įranga ir mokymasis internetu. Todėl manau, kad palaikant ryšį su vietos sektoriais gali būti sukurta unikali proga mokytis, jei galvosime apie mažąsias ir vidutines įmones ir vietos amatų pramonę kaip apie galimą stažuočių ir praktikos šaltinį, kurį galima panaudoti kokybiškai patirčiai perduoti ir skleisti.

  Erminia Mazzoni (PPE), raštu. – (IT) Įvairiose rezoliucijose ir sprendimuose dėl užimtumo, kurių ES Parlamentas ir Taryba daug priėmė per pastaruosius trejus metus, nurodytos priemonės, kurių reikėtų imtis norint, kad augtų užimtumas, didėtų lankstumas ir saugumas, mažėtų nedeklaruojamas darbas ir intensyvėtų socialinis dialogas. Tačiau visas šis teisėkūros darbas nepadėjo pasiekti Lisabonos tikslų, o netipinės darbo formos, kuriomis buvo siekiama palengvinti patekimą į darbo rinką ir sumažinti jos nelankstumą, iš esmės mutavo į priemonę pasinaudoti socialiniais trūkumais. Silpniausioms visuomenės grupėms – moterims, jaunimui, vyresnio amžiaus žmonėms, neišsilavinusiems žmonėms ir žmonėms iš mažiau išsivysčiusių šalių – tenka taikstytis su daugiau nesaugiomis negu lanksčiomis darbo sąlygomis. Komisijos pasiūlymas pasirodė pasaulio ekonomikai sudėtingu metu, tad gali dar labiau pagilinti nedarbo problemą. Būtina imtis ryžtingų socialinės sanglaudos politikos – Europos vienybės pagrindo – skatinimo priemonių Europos lygmeniu, jei norime pašalinti kliūtis lyčių lygybei ir įveikti geografinius atotrūkius. ES daugiau investuojant į mokymą, taisyklių supaprastinimą ir saugumą, valstybės narės taip pat turi daugiau į tai investuoti. Darbas vėl turi būti laikomas vertybe.

  Sirpa Pietikäinen (PPE), raštu. – (FI) Pagrindinės šio pranešimo temos – europinio darbo rinkos modelio išsaugojimas ir tobulinimas, neterminuotos darbo sutartys ir trišalė sistema, netipinio ir šešėlinio darbo problemos sprendimas – yra verti dėmesio tikslai. Dabartinėmis aplinkybėmis, kai darbo pasaulis sparčiai kinta, netipinės darbo sutartys gali, deja, tapti tipinėmis.

Labai svarbu nedelsiant išsiaiškinti, kas vyksta grandinėje „darbuotojas–verslininkas“. Nuleidus kartelę verslumui, svarbu pasirūpinti, kad darbuotojai nebūtų samdomi, jų neįdarbinant, kaip virtualūs verslininkai, kuriems nesuteikiamos tokios pačios socialinio draudimo garantijos ir apsauga nuo atleidimo kaip tikriesiems darbuotojams. Pastaruoju metu drastiškai padaugėjo netipinių sutarčių, ypač su jauniausiais ir vyriausiais darbuotojais bei moterimis. Tai rodo neraminančią tendenciją, kad šioms grupėms pirmoms tenka būti lanksčioms kalbant apie jų darbo sąlygas ar netgi darbo vietas.

Įvairios ES institucijos labai daug diskutuoja apie netipinių sutarčių keliamas problemas. Be visų tų kalbų, pranešimą ir bendrų taisyklių, Europos Sąjungos valstybės narės privalo rodyti pavyzdį. Jos turėtų laikytis pozicijos, kad nereikia be reikalo skatinti kurti arba stengtis išsaugoti netipinių sutarčių sistemą savo pačių viešuosiuose sektoriuose.

23. Komisijos žalioji knyga dėl biologinių atliekų tvarkymo Europos Sąjungoje (trumpas pristatymas)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – José Manuel Fernandeso pranešimas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto vardu dėl Komisijos žaliosios knygos dėl biologinių atliekų tvarkymo Europos Sąjungoje (2009/2153(INI)) (A7-0203/2010).

  José Manuel Fernandes, pranešėjas. – (PT) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau pasveikinti ir padėkoti visiems, dirbusiems su šiuo pranešimu, kuriam Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nariai pritarė didžiąja balsų dauguma: 55 balsai už, 3 prieš ir 0 susilaikiusių. Esu dėkingas už darbą ir dalyvavimą, dėl kurio šis pranešimas išvydo šviesą.

Biologinės atliekos sudaro apie 30 proc. visų kietųjų miesto atliekų. Kasmet jų susidaro per 100 000 tonų. Negalime pamiršti, kad dėl atliekų susidaro daugiau kaip 109 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tai trečias pagal dydį šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis po energetikos, pramonės ir žemės ūkio sektorių.

Biologinės atliekos turėtų būti vertinamos kaip galimas išteklius. Turėtų būti išnaudotos visos biologinių atliekų teikiamos galimybės. Deja, kol kas didelė dalis šių atliekų patenka į sąvartynus, o tai reiškia sąnaudas aplinkosaugai.

Teisės aktai šiuo klausimu nėra nuoseklūs. Yra daugybė įvairių teisės aktų, kuriuos reikia suderinti ir parengti vieną teisės aktą, kuris užtikrintų aiškumą – kitokį aiškumą – ir taisyklių paprastumą. Būtent todėl siūlome priimti atskirą direktyvą, kuri užtikrintų aiškumą ir teisinį saugumą viešiems ir privatiems investuotojams ir kurioje būtų atsižvelgiama į vietos specifiką bei laikomasi subsidiarumo principo.

Tokia direktyva labai svarbi. Šiame pranešime palaikome atliekų hierarchiją ir, kas ne mažiau svarbu, prevenciją, į kurią turi būti žiūrima plačiai.

Geriausios atliekos − tos, kurios niekada netaps atliekomis. Būtent dėl šios priežasties visuomenė norėtų, kad, pvz., į sodus, kuriuose daug žalumos arba kuriems reikia daug priežiūros ir kuriuose susidaro daug atliekų, būtų žiūrima kitaip, siekiant, kad tiek atliekų nesusidarytų. Tas pats pasakytina ir apie maisto pramonę, kur pakuotės su maistu išmetamos kaip atliekos vien todėl, kad baigėsi galiojimo laikas.

Didinti visuomenės sąmoningumą ir ugdyti visuomenę, kuri perdirba atliekas, labai svarbu didinant užimtumą. Perdirbant 10 000 tonų atliekų galima būtų sukurti 250 darbo vietų, o tam pačiam kiekiui išvežti į sąvartynus užtenka 10 darbo vietų.

Atliekos atlieka svarbų vaidmenį kovojant su klimato kaita. Svarbu kovoti su dirvožemio blogėjimu – tai galima daryti iš atliekų gaminant aukštos kokybės kompostą – mes palaikome tokio komposto reglamentavimą Europos Sąjungoje, taip pat gaminant bioenergiją.

Mes už tai, kad priemonės atitiktų tikslą. Pvz., siekiant paskatinti inovacijas skatinami komposto moksliniai tyrimai. Galiausiai, mes už tvaraus, protingo ir visapusiško vystymosi strategiją iki 2020 m.

Šiame pranešime keliami dideli, bet realūs tikslai, nes mes norime, pvz., kad atliekų rūšiavimas būtų privalomas, jei tik tai įmanoma žiūrint iš vietos, ekonomikos ir aplinkosaugos perspektyvų. Todėl pavartojau frazę „mes už didelius, bet realius tikslus“.

  Jarosław Kalinowski (PPE). – (PL) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti už šį pranešimą ir kartu pasakyti, kad biologinės atliekos neturėtų būti laikomos problema ar kažkuo, kas teršia aplinką ir turi neigiamos reikšmės ekonomikai.

Šiuose šalutiniuose produktuose, tinkamai juos panaudojus, slypi didžiulės galimybės. Tinkamai tvarkydami biologines atliekas galėtume gaminti atsinaujinančiąją energiją ir taip prisidėtume prie ekonomikos augimo, tinkamai valdomais perdirbimo procesais sumažintume klimato kaitą ir padėtume sustabdyti dirvožemio blogėjimą, nes iš biologinių atliekų galima gaminti aukštos kokybės kompostą. Žinoma, norint sukurti tinkamą infrastruktūrą šiam tikslui ir paskatinti versloves vykdyti mokslinius tyrimus ir diegti naujoves, reikia finansinių išteklių. Tačiau tokios išlaidos padėtų ateityje sustiprinti ekonomiką ir pagerinti piliečių gyvenimo kokybę, tad surizikuoti verta.

  Seán Kelly (PPE). – Pone pirmininke, norėčiau pagirti poną J. M. Fernandesą už šį pranešimą. Pranešimas parengtas pačiu laiku, nes visoje Europos Sąjungoje plačioji visuomenė rimtai ėmė galvoti apie tai, kas gresia mūsų pasauliui, apie klimato kaitos padarinius ir ypač apie tai, kaip kiekvienas atskirai galėtų prisidėti sprendžiant šias problemas. Prireikė nemažai laiko, kol žmonės pradėjo tai įsisamoninti, tačiau rezultatus jau galime matyti mokyklose: mano šalyje vis daugiau mokyklų gauna „žalią vėliavą“ – apdovanojimą už aplinkosaugos standartų laikymąsi. Šios idėjos perduodamos tėvams ir aplinkai, tad dabar visiems daug labiau rūpi, kaip tvarkytis su šiais klausimais – atliekų perdirbimu ir taip toliau. Tą patį galima matyti ir žemės ūkyje: pvz., ūkininkai suvokia, kad per daug trąšų kenkia, todėl naudoja jų mažiau. Manau, atėjo laikas eiti toliau ir padėti žmonėms prisidėti populiarinant anaerobinius pūdytuvus ir taip toliau, ir, kaip prieš tai kalbėjusieji sakė, kuriant naujas darbo vietas naujajai ekonomikai.

  Csaba Sándor Tabajdi (S&D). – (HU) Norėčiau pasveikinti pranešėją J. M. Fernandesą už 2007 m. parengtą pranešimą dėl biodujų. Biologinės atliekos − natūralus žemės ūkio produktų gamybos ir miškotvarkos šalutinis produktas. Todėl nepritariu pranešėjui, nes mėšlas − organinis gyvulininkystės elementas. Prašau M. Šefčovičiaus patvirtinti, ko Parlamentas prašė 2007 m., o būtent – kad Komisija skirtų išteklių biodujoms gaminti. Tai būtų labai svarbu. Ne mažiau, o gal net ir labiau svarbus yra mano kolegos EP nario J. Kalinowskio minėtas kompostavimas. J. M. Fernandeso pranešime teigiama, kad Europos Komisija turėtų skirti finansavimą biologinėms atliekoms kompostuoti. Kaip minėta anksčiau, tai būtų labai svarbu dėl priežasčių, susijusių su žemės ūkiu ir aplinkos apsauga, ir ne mažiau svarbu − pripažinti, kad naujosios valstybės narės turi didelių sunkumų biodujų ir kompostavimo klausimais. Prašau atsižvelgti į kiekvienos valstybės narės specifiką.

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D). – (PL) Pone pirmininke, aš taip pat norėčiau pasveikinti pranešėją ir atkreipti dėmesį į kelis visai Europos Sąjungai svarbius aspektus. Kol kas dar neišsprendėme atliekų rūšiavimo problemos ir nors kai kurios savivaldybės jau sėkmingai tvarkosi šioje srityje, daug regionų – ir ne tik Lenkijoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje – vis dar labai atsilieka. Be tinkamo rūšiavimo neįmanoma gerai panaudoti biologinių atliekų, o šioje srityje, kaip jau buvo minėta, esama daug galimybių.

Čia iš esmės mąstau apie biodujų jėgaines. Tokius projektus neabejotinai reikėtų plėtoti visoje Europos Sąjungoje ir finansiškai juos remti regiono lygmeniu, taip pat remti biodujų jėgaines vietos lygmeniu, nes gaminti energiją ir paskirstyti ją tiesiai iš jėgainės yra daug ekonomiškiau negu iš kitų vietų.

  Sonia Alfano (ALDE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pranešėjas, rengdamas šį pranešimą, neabejotinai atliko didžiulį darbą ir norėčiau jį už tai pagirti. Labai teigiamai vertinu vieną iš pirmųjų aiškinamosios dalies sakinių – norėčiau jį pacituoti: „... atliekų tvarkymo politikos strateginis uždavinys turėtų būti paversti ES atliekas perdirbančia visuomene“.

Tačiau čia aptinku ir keletą prieštaravimų. Pvz., tai, kad atskiras atliekų surinkimas privalomas tik tada, kai tai naudinga aplinkos apsaugos ir ekonominiu požiūriu. Kitaip sakant, valstybių narių investicijos šioje srityje nebūtų diskusijų objektas, net jei jos prieštarautų Europos gairėms.

Šitaip Europos Sąjungai neliktų nieko kito, tik atlikti patarėjos vaidmenį, kaip jau buvo su pagrindų direktyva dėl atliekų. Be to, mes pamirštame, kad, vadovaujantis subsidiarumo principu, kuriuo Europos institucijos pernelyg dažnai dangstosi, mūsų pareiga – ambicingai ir ryžtingai spręsti atliekų problemą. Nustatykime atskiro atliekų surinkimo tikslus ir numatykime jų įgyvendinimą. Pasinaudokime geriausiais pavyzdžiais, kaip, pvz., kai kuriose JAV dalyse taikoma „jokių atliekų“ politika, ir padarykime juos privalomus visoms valstybėms narėms.

  Julie Girling (ECR). – Pone pirmininke, aš taip pat norėčiau pasveikinti. M. Fernandesą. Jo pranešime randame išsamią visų su biologinėmis atliekomis susijusių klausimų – sąvartynų, energetikos išteklių netekimo, komposto kokybės kontrolės svarbos – apžvalgą. Viskas čia aprašyta.

Bet apgailestaudama turiu pasakyti, kad vienu klausimu nepritariu. Pranešėjui nepritariu, kai jis rašo apie privalomą – tai reiškia priverstinį – atskirą atliekų surinkimą visoje Europoje. Šiai nuostatai nepritariu remdamasi subsidiarumo principu, o ypač dėl to, kad pranešėjas mato tik šį vieną metodą, nors daug kur jau taikomos geresnės aukštosios technologijos – autoklavai ir pan. Kitaip sakant, šis metodas sensta ir pasens nespėjus mums jo įdiegti, o tai europinį reguliavimą iš tikrųjų nušviečia blogiausia šviesa. Nepritariu neapgalvotam raginimui daugiau reguliuoti užuot skatinus, ir raginu Komisiją laikytis savo pozicijos ir priešintis raginimui įvesti prievartą.

  Piotr Borys (PPE). – (PL) Pone pirmininke, labai ačiū už suteiktą žodį. Norėčiau padėkoti J. M. Fernandesui už pranešimą, kuriame išdėstyti biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo būdai. Norėčiau pasakyti, kad 30 proc. tokių atliekų gali būti panaudota kompostui gaminti. Žinoma, svarbiausia – įdiegti perdirbimo sistemą. Deja, Vidurio ir Rytų Europos šalyse šią sritį reglamentuojančios direktyvos nebuvo veiksmingai įgyvendinamos. Turime gerinti perdirbimą, įskaitant kompostavimą, nes tai − geriausias ir natūraliausias šių atliekų tvarkymo būdas.

Tačiau vertėtų pažvelgti ir į atliekų panaudojimo energijos gavybai klausimą. Čia norėčiau kaip pavyzdį paminėti Daniją, kuri atsinaujinančiosios energijos srityje geriausiai panaudoja biodujų jėgaines. Ji rodo pavyzdį visai Europai, kaip galėtume tokiu plačiu mastu panaudoti atsinaujinančiąją energiją. Būsimoje finansinėje darbotvarkėje – strategijoje „Europa 2020“ – vertėtų numatyti išteklių panašiems pokyčiams valstybėse narėse įgyvendinti.

  Maroš Šefčovič, Komisijos pirmininko pavaduotojas. – Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjui J. M. Fernandesui už pranešimą dėl biologinių atliekų. Taip pat norėčiau padėkoti komiteto nariams už jų vertingą indėlį šiuo labai svarbiu klausimu.

Kaip žinote, gegužės 18 d. Komisija priėmė komunikatą dėl tolesnių Europos Sąjungos biologinių atliekų tvarkymo veiksmų. Prie šio komunikato pridėtas priedas su išsamia priemonių, kurių būtų galima imtis norint patobulinti biologinių atliekų tvarkymą visoje ES ir kiekvienoje valstybėje narėje atskirai, technine analize. Rengdami šį komunikatą, mūsų departamentai labai įdėmiai sekė Europos Parlamente vykusias diskusijas dėl biologinių atliekų. Mane labai džiugina tai, kad mes padarėme tokias pačias bendras išvadas: kad vis dar yra ką tobulinti biologinių atliekų tvarkymo ES srityje ir kad šią sritį patobulinus pagerėtų ekonominiai ir aplinkos apsaugos rezultatai. Taip pat pritariu, kad sėkmę garantuotų geresnis esamų teisės aktų, visų pirma Sąvartynų direktyvos, vykdymas. Tačiau būtinos tolesnės analizės subsidiarumo pagrindu, nes optimali biologinių atliekų politika kiekvienoje šalyje ar netgi kiekviename regione gali būti vis kitokia.

Pagrindinis skirtumas tarp Komisijos ir pranešėjo siūlomų variantų susijęs su galimos biologinių atliekų direktyvos klausimu. Komisija laikosi nuomonės, kad atskira direktyva duotų mažai naudos. Biologinių atliekų tvarkymą galima tobulinti remiantis galiojančiais ir jau numatytais priimti teisės aktais. Todėl Komisija planuoja inicijuoti keletą veiksmų, skirtų biologinių atliekų tvarkymui patobulinti, tarp kurių būtų šie: nustatyti kriterijus aukštos kokybės komposto gamybai taikant Pagrindų direktyvoje dėl atliekų numatytą procedūrą, pagal kurią nustatoma, nuo kada atliekos nebelaikomos atliekomis; per Nuotekų dumblo direktyvos persvarstymą ištirti, ar verta nustatyti minimalius biologinių atliekų naudojimo žemės ūkyje standartus; ne vėliau kaip iki 2014 m. atliekant Pagrindų direktyvoje dėl atliekų nustatytų siektinų perdirbimo rodiklių persvarstymą išnagrinėti galimybę įvesti atskiro atliekų surinkimo ir biologinių atliekų perdirbimo siektinus rodiklius.

Tikiu, kad per Komisijos siūlomų priemonių paketą galime įvykdyti pagrindinius Parlamento prašymo aspektus ir todėl esu dėkingas, kad esate pasirengę toliau bendradarbiauti šiuo svarbiu ir sunkiu klausimu.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj, antradienį, liepos 6 d., 12:00 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Pavel Poc (S&D), raštu. – (CS) Europos Sąjungoje kasmet susidaro nuo 118 iki 138 tonų biologinių atliekų, iš kurių 88 tonos − biologiškai skaidžios miestų atliekos. Iki 40 proc. biologinių atliekų išvežama į sąvartynus Tokia praktika kelia didžiulį požeminio vandens ir dirvožemio taršos pavojų bei didina išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Be to, iš verslo ir gamtos ciklo negrąžinamai atimami biologinių medžiagų šaltiniai, nors juos būtų galima panaudoti aukštos kokybės kompostui gaminti bei dirvožemio našumui ir jo gebėjimui sulaikyti vandenį didinti. Kadangi žemės ūkiui labai reikia komposto, Komisija turėtų paspausti Europos Tarybą tęsti sustabdytą darbą dėl pagrindų direktyvos dėl dirvožemio. Pagrindinis trūkumas biologinių atliekų tvarkymo srityje – skirtingas esamų teisės aktų įgyvendinimas valstybėse narėse. Todėl sveikinu ir visiškai pritariu raginimui, kad Komisija iki 2010 m. pabaigos parengtų pasiūlymą dėl atskiros direktyvos dėl biologinių atliekų tvarkymo. Komisijos pozicija šiuo klausimu turi pasikeisti – turi parodyti iniciatyvą ir kelti daug didesnius tikslus, nei anksčiau. Taip pat manau, kad labai svarbu stiprinti švietimą atliekų tvarkymo klausimais. Geriausias ir būtiniausias būdas paremti perdirbimą ir užkirsti kelią atliekų susidarymui – tai pasirūpinti, kad pačiai visuomenei kiltų toks poreikis. Pats tiesiausias kelias tam pasiekti – šviesti jaunimą ir kaip vieną iš mūsų socialinių standartų įdiegti tvarų atliekų tvarkymą.

  Daciana Octavia Sârbu (S&D), raštu. – Veiksmingas biologinių atliekų tvarkymas gali duoti daug naudos aplinkosaugos požiūriu, pvz., pagerėtų dirvožemio kokybė, būtų gaminama atsinaujinančioji energija – biodujos. Todėl pritariu priemonėms, kuriomis bus padidintas ir pagerintas biologinių atliekų surinkimas ir apdorojimas. Tačiau svarbiausia bus tai, ar surinkimo sistemos bus privalomos ir kaip bus skaičiuojami surinkimo rodikliai. Rumunijoje daugelis mažų namų ūkių jau perdirba biologines atliekas, tačiau jų rezultatai į oficialius surinkimo sistemos rodiklius neįskaičiuojami, nes šios atliekos nepatenka į oficialų atliekų srautą. Todėl bet kokia būsima direktyva ir siektini biologinių atliekų surinkimo rodikliai turi būti pakankamai lankstūs, kad būtų galima atsižvelgti į valstybių ir regionų skirtumus.

24. Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija ir makroregionų vaidmuo būsimojoje sanglaudos politikoje (trumpas pristatymas)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas - Wojciecho Michało Olejniczako pranešimas Regioninės plėtros komiteto vardu dėl Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos ir makroregionų vaidmens būsimoje sanglaudos politikoje (2009/2230(INI)) (A7-0202/2010)).

  Wojciech Michał Olejniczak, pranešėjas. – (PL) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti šešėliniams pranešėjams už vaisingą bendradarbiavimą – jie padėjo parengti dokumentą, labai reikšmingą įvairiose Europos sąjungos veiklos srityse. Pranešime dėl Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos ir makroregionų vaidmens būsimoje sanglaudos politikoje pabrėžiama regioninio bendradarbiavimo svarba įgyvendinant priemones įvairiose politikos srityse, įskaitant transporto, žuvininkystės, energetikos ir žemės ūkio politiką bei mokslinius tyrimus. Reali galimybė įgyvendinti šį plataus užmojo planą atsirado 2004 m., kai Baltijos valstybių skaičius Europos Sąjungos struktūrose padidėjo iki aštuonių iš devynių.

Makroregionų bendradarbiavimo prioritetai – transporto politika ir aplinkos apsauga. Šias sritis sieja būtinybė mažinti infrastruktūros standartų skirtingumus, taip pat tai, kad jos puikiai iliustruoja valstybių narių priklausomybės struktūrą, būdingą šiam požiūriui. Jokios Baltijos regione vykdomos kovos su tarša ir ekosistemos teršimu priemonės nebus veiksmingos, jei visos Baltijos jūrą supančios šalys nesiims kompleksiškų veiksmų.

Antra, per makroregionų bendradarbiavimą neabejotinai sukuriamos inovacijoms palankios sąlygos arba prisidedama prie jų susidarymo. Panaudodami didžiulį intelektualinį gyventojų potencialą galime padidinti viso makroregiono ekonomikos konkurencingumą. O tai savo ruožtu turėtų didžiulės reikšmės visos Europos Sąjungos vystymuisi, kuriam nepaneigiamos strateginės svarbos turi tvirtesnė pozicija ir stabilesnė ekonominė padėtis.

Trečia, turime nepamiršti socialinių uždavinių. Labai svarbu sudaryti sąlygas piliečiams kurtis gerovę ir į projektus įtraukti kultūrinius, edukacinius ir turizmo elementus. Be to, pagalba kuriant pilietinę visuomenę, kuri yra demokratinės politinės sistemos pagrindas, taip pat padėtų sustiprinti integracijos procesą. Tačiau apie tokius pokyčius negali būti nė kalbos, kol nepagerės bendras žmonių gyvenimo lygis. Todėl būtina nuolat ir aktyviai remti naujų darbo vietų kūrimą.

Europos Sąjungos strategija novatoriško ir bandomojo Baltijos jūros makroregiono atžvilgiu šiuo metu − svarbus išeities taškas diskusijose dėl būsimos sanglaudos politikos po 2013 m. Šiuo metu pagal šią strategiją vykdomi projektai remiami sanglaudos politikos lėšomis. Tačiau atsižvelgiant į jų daugiasektoriškumą, šiandienos diskusijose turėtume sutelkti dėmesį į poreikį artimoje ateityje nustatyti konkrečius metodus ir šaltinius, taip pat tinkamą makroregioninių strategijų finansavimo metodą, taikytiną per būsimą programavimo laikotarpį.

Atsižvelgiant į šių strategijų ateitį, su didele viltimi laukiame Europos Komisijos plano sukurti geriausios praktikos duomenų bazę, per kurią būtų galima akylai stebėti jau vykdomas priemones, kad jas būtų galima panaudoti kaip pavyzdį kitoms strategijoms. Suvokdami, kad pagal Baltijos ir kitų makroregionų projektų strategiją reikia vykdyti pačias veiksmingiausias programas, raginame Komisiją parengti priemones tam, kas iki šiolei pasiekta, išsaugoti, ir nustatyti tam objektyvius kriterijus. Šios strategijos vidurio laikotarpio persvarstymas galėtų būti atskaitos taškas kitoms panašioms iniciatyvoms.

Taip pat turime atminti, kad reikia atsakymų į svarbiausius šiuo požiūriu klausimus: ar šios strategijos turėtų būti įgyvendinamos kaip sanglaudos politikos dalis ir kaip jas reikėtų finansuoti, kad Europos Sąjungos lėšos būtų veiksmingai naudojamos? Man labai džiugu matyti, kad makroregionų idėja plėtojama. Jie visi turi galimybę tarpvalstybiniu mastu sutelkti dėmesį į klausimus, svarbius teritorinės sanglaudos požiūriu, kitaip sakant, kuriais įgyvendinama nuo pat Europos Sąjungos gyvavimo pradžios puoselėjama integracijos idėja. Be to, sukūrus tų pačių tikslų vienijamus funkcinius regionus atsiranda galimybė padidinti regioninės politikos veiksmingumą.

Ponios ir ponai, Baltijos jūros regionas gali būti pavyzdžiu, skatinančiu pradėti dirbti kitų makroregionų klausimais, ir daug geresnės integracijos įrodymas.

  Seán Kelly (PPE). – (GA) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pasakyti, kad pritariu šiai Baltijos jūrą supančių šalių tarpusavio strategijai. Visų pirma, ji nesukelia jokių problemų nei kitoms šalims, nei pačiai Europos Sąjungai.

Ji paremta trimis „nuliais“, kurie yra labai svarbūs. Pirmas „nulis“ – nenumatoma jokio papildomo finansavimo, antras – nenustatomas joks naujas teisinis pagrindas, ir trečias – nekuriamos jokios naujos institucijos. Kaip sakė pranešėjas, šalys vienijasi, kad kartu spręstų bendras problemas, pvz., aplinkosaugos, socialines ir ekonomines. Todėl iš to gali išeiti daug gero ir tai gali būti pavyzdys kitoms makroregioninėms strategijoms ateityje.

Spėjau baigti nesugaišęs nė minutės.

  Artur Zasada (PPE). – (PL) Pone pirmininke, esu įsitikinęs, kad Europos Sąjungos strategija Baltijos jūros regiono atžvilgiu prisidės prie tvaraus šio regiono vystymosi. Tačiau būtina užtikrinti, kad šis dokumentas būtų reguliariai atnaujinamas ir nuosekliai įgyvendinamas.

Mano nuomone, vienas iš didžiausių iššūkių Baltijos jūros regionui − sukurti veiksmingą jūrų, sausumos ir vidaus vandenų transporto tinklą. Todėl džiaugiuosi, kad galutinėje dokumento versijoje įtrauktas mano siūlytas pakeitimas, kuriuo pabrėžiama Vidurio Europos transporto koridoriaus svarba. Manau, kad šis koridorius – trumpiausias Skandinaviją su Adrijos jūra jungiantis kelias – yra be galo svarbus visam Baltijos jūros regionui. Jis sustiprins insfrastruktūrą ir socialinius miestų ir regionų ryšius bei prisidės prie jų gerovės augimo. Kadangi tai ne tik ekonominis, bet ir politinis, kultūrinis bei istorinis projektas, jis nusipelno didžiulio dėmesio.

  Piotr Borys (PPE). – (PL) Pone pirmininke, norėčiau pasveikinti W. M. Olejniczaką už nuostabų pranešimą. Kaip žinome, šiandien sanglaudos politikai iškilo naujas iššūkis. Neginčijama tiesa ta, kad makroregioninė politika susijusi su mūsų strategija tokių regionų kaip Baltijos ir Viduržemio jūrų regionai atžvilgiu.

Norėčiau pabrėžti vieną pono A. Zasados minėtą dalyką. Šiandien du sanglauda suinteresuoti regionai – Baltijos ir Viduržemio jūrų – turi būti rišliai sujungti tarpvalstybiniu transporto koridoriumi. Tam turi būti skiriama tiek išteklių, kiek įmanoma, ir jie turi būti skirti pagal naują finansavimo mechanizmą, kad šie du augimo centrai būtų veiksmingai sujungti vienas su kitu. Norėčiau paminėti, kad šiandien tebevyksta konsultacijos dėl TNT tinklo. Šiuo tinklu būtų integruotas geležinkelių, kelių ir vandens transportas. Šių dviejų regionų sujungimo klausimas būtų pagrindinis veiksnys suderinant makroekonominę politiką Baltijos ir Viduržemio jūrų regionų vystymuisi.

  Olga Sehnalová (S&D). – (CS) Per neseniai vykusį Transporto ir turizmo komiteto narių vizitą Latvijoje ir Estijoje, Baltijos šalis su kaimyninėmis šalimis jungiančių transporto jungčių klausimas visiškai deramai buvo svarbiausia diskusijų tema. Kalbama ne tik apie tiesiogines jungtis su rytais, kur susidaro spūstys (geriausias pavyzdys – Estija, kur, norint kirsti sieną per Europos Sąjungos sienos kirtimo punktą Narvoje, eilės tenka laukti kelias paras), bet ir apie jungtis su dar tolesniais Europos regionais ir šios jungtys yra ne mažiau svarbios. Žiūrint iš šios pozicijos, vadinamasis Baltijos-Adrijos koridorius, jungiantis Baltijos jūrą su pietų Europa, neabejotinai būtų naudingas. Visi šie regionai ir vietos valdžios institucijos tam vienbalsiai pritaria, nes jis turėtų teigiamos reikšmės toli nuo Baltijos jūros makroregiono sienų esančių teritorijų ekonominiam vystymuisi.

  Csaba Sándor Tabajdi (S&D). – (HU) Sveikinu W. M .Olejniczaką už pranešimą, nes Baltijos jūros strategija – pirmoji Europos Sąjungos makroregioninė strategija. Tie iš mūsų, kurie norėtų parengti Dunojaus makroregiono strategiją, galėtų daug ko pasimokyti iš patirties, įgytos rengiant Baltijos jūros regiono strategiją. Vienas iš tokių išmoktinų dalykų tas, kad patartina nenustatyti pernelyg daug prioritetų. Užtektų dviejų ar trijų svarbiausių tikslų, vienijančių Dunojaus baseino šalis. Panašiai kaip ir Baltijos jūros strategijos atveju, tai būtų transportas (kad Dunojus būtų pritaikytas laivybai), aplinkos apsauga (Dunojaus švaros ir biologinės įvairovės išsaugojimas) ir turizmas. Tikiu, kad tai bus vienas iš pagrindinių 2011 m. ES pirmininkausiančios Vengrijos prioritetų. Man labai malonu, kad Komisijai atstovauja Komisijos narys iš Slovakijos – Komisijos pirmininko pavaduotojas M. Šefčovič. Tikiuosi, neprireiks penkerių metų Dunojaus strategijai parengti. Baltijos jūros regionas – mums geras pavyzdys.

  Jacek Olgierd Kurski (ECR). – (PL) Pone pirmininke, kadangi pats esu iš Baltijos jūros uostamiesčio – Gdansko, pritariu Baltijos jūros regiono strategijai kaip bandomajam panašių makroregioninių strategijų projektui. Norėčiau, kad tai būtų sėkmingas projektas. Tačiau tai sakau su dviem išlygomis.

Pirma, kad į strategiją būtų įtraukti konkretūs projektai, reikia pinigų. Kad būtų pinigų, reikia konkrečių finansavimo šaltinių. Kitu atveju strategija bus tik akademinis projektas ir tuščios kalbos. Kad būtų finansavimo šaltinių, reikia priimti sprendimą, ar strategijai bus gauta papildomai lėšų, ar jų bus paimta sumažinant kitų sektorinių programų ar regioninės politikos finansavimą. Tai nebūtų gera mintis.

Antroji išlyga konkretesnė. Deja, Baltijos jūra − labiausiai užteršta jūra Europoje. Nepaisant to, Europos Sąjungos sutikimu ir tam tikrų valstybių narių pritarimu joje tiesiamas prieštaringai vertinamas Šiaurinis dujotiekis. Kaip griežtai pabrėžiama pranešime, reikia mažinti regiono priklausomybę nuo energetikos išteklių tiekimo iš Rusijos. Ko vertos mūsų rezoliucijos, jei prieš dvejus metus Europos Parlamentas paprieštaravo Šiaurinio dujotiekio tiesimui, tačiau praėjus dvejiems metams jis vis tiek tiesiamas? Nepaisant šių dviejų išlygų, manau, kad šią strategiją verta paremti, o regionui verta suteikti galimybę.

  Jarosław Kalinowski (PPE). – (PL) Pone pirmininke, sveikindamas panešėją norėčiau dar kartą pabrėžti, kad Baltijos jūros regiono strategija − pirma tokio pobūdžio makroregioninė strategija ir kad jei ji bus sėkminga, ji bus pavyzdys kitiems panašiems regionams. Strategijos tikslas – sumažinti Baltijos valstybių socialinės ir ekonominės raidos skirtumus. Aplinkos apsauga ir transporto infrastruktūros plėtra – labai svarbūs strategijos ramsčiai. Tokia šio regiono integracija neabejotinai paspartins Baltijos jūros regiono šalių vystymąsi ir padidins jų patrauklumą.

Tačiau viena iš šios strategijos sėkmės sąlygų – plėtoti gerą ir veiksmingą bendradarbiavimą valdymo klausimais ES, nacionaliniu, regiono ir vietos lygmenimis.

  Petru Constantin Luhan (PPE). – (RO) Baltijos jūros regiono strategija svarbi dėl dviejų priežasčių. Pirma, ja sukuriamas kompleksiškas pagrindas spręsti regionui kylančius iššūkius ir pasinaudoti jame esančiomis galimybėmis. Antra, ji tiesia kelią būsimoms makroregioninėms strategijoms. Todėl reikia stebėti, kaip seksis ją įgyvendinti ir pagal tai vykdyti kitas strategijas ateityje, pvz., Dunojaus strategiją.

Manau, kad Europos Sąjungos politika ir programos − labai svarbios šiam regionui ir bus pagrindinės šios strategijos dalys. Kad taip ir būtų, labai svarbu, kad visos dalyvaujančios valstybės narės panaudotų visas joms šiam programavimo laikotarpiui skirtas lėšas.

Taip pat norėčiau pabrėžti, kad padidinus specifinių regiono ypatybių kokybę gali būti užtikrintas daug veiksmingesnis ES lėšų panaudojimas ir sukurta pridėtinė vertė regiono lygmeniu.

  Maroš Šefčovič, Komisijos pirmininko pavaduotojas. – Pone pirmininke, dar kartą norėčiau padėkoti pranešėjui už šį labai svarbų pranešimą ir Parlamentui už norą turėti Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategiją. Šis naujas makroregionas bando naują darbo metodą. Ar jam pasiseks, labai priklausys nuo to, kaip bus vykdomas prie Komisijos komunikatų pridėtas veiksmų planas. Akivaizdu, kad Baltijos jūros strategijos sėkmei lemiamą reikšmę turės valstybių, regionų ir kitų suinteresuotų subjektų pasiryžimas ją įgyvendinti.

Tai pirmas kartas, kaip parengėme kompleksišką strategiją su vienodais iššūkiais susiduriančių ir vienodas galimybes turinčių valstybių narių grupės atžvilgiu. Tai bus strategija, pritaikyta pagal tos grupės poreikius. Mes rengiamės įgyvendinti šią strategiją – kuriame naują valdymo ir naują darbo metodą, kad žodžiai virstų darbais. Pirmą kartą mėginame užtikrinti bendrą sinergiją, į kurią norėtume sujungti finansines galimybes – įvairias priemones, programas ir regionines galimybes, kad įdiegtume naują makroekonominį požiūrį į šį regioną.

Šia strategija, kuria mėginame spręsti aplinkosaugos, ekonomikos, energetikos ir transporto, taip pat saugos ir saugumo klausimus, užtikrinamas naujas visaapimantis požiūris ir integruojamos pagrindinės politikos kryptys, taip maksimizuojant jos poveikį, nes skatinama įvairių susijusių sričių tarpusavio sąveika. Tokia metodika jau pasiteisino kaip labai sėkminga, nes vos per aštuonis įgyvendinimo laikotarpio mėnesius nemažai projektų jau parengta, paspartinta arba iš dalies finansuota pagal Struktūrinių fondų programas.

Komisija ypač ryžtingai nusiteikusi išlaikyti tą tempą, kurį jau pasiekėme įgyvendinami šią strategiją. Per metinę suinteresuotų subjektų konferenciją, vyksiančią šių metų spalio 14 ir 15 d. d. Taline, bus gera proga pasidalyti per pirmuosius strategijos įgyvendinimo mėnesius įgyta patirtimi ir, prireikus, pateikti naujų pasiūlymų. Aplinkosauga – pirmasis iš keturių ES Baltijos jūros regiono strategijos ramsčių, o pačios jūros vandens kokybės atgaivinimas yra strategijos kertinis akmuo.

Kai kas iš čia kalbėjusių minėjo transportą, kuris, žinoma, yra kitas svarbus kompleksiškai spręstinas klausimas. Šiuo metu jau svarstomi keli perspektyvūs projektai, visų pirma dėl paramos 20 prioritetinėms ašims, kurios neabejotinai pagerins regiono integraciją.

Baltijos jūros regionas pirmasis išbandys, kaip veikia makroregioninis požiūris. Jo rezultatai leis mums suprasti, kokią pridėtinę vertę tokiu nauju darbo metodu galima sukurti. Todėl Komisija akylai stebi eigą ir laukia Dunojaus strategijos, kuri šiuo metu rengiama. Aš, kaip ir C. S. Tabajdi, labai džiaugiuosi, kad toks projektas rengiamas, nes pats esu iš Slovakijos. Dar džiugiau tai, kad jį atidžiai prižiūrės Komisijos narys J. Hahn, kuris yra iš Austrijos, ir kuris, aš įsitikinęs, labai gerai pažįsta Dunojaus regioną. Ar kiti makroregionai paseks šiuo pavyzdžiu priklausys nuo to, kaip seksis šiems dviem pirmiesiems ir ar bus pateikta kitų pasiūlymų, kurie įrodys, jog duos didesnės pridėtinės vertės, negu duoda esamas bendradarbiavimas, ir jog tikrai tenkins poreikius, kurių negalima patenkinti kitais būdais.

Tikiuosi, kad Baltijos jūros regiono strategija bus toliau sėkmingai įgyvendinama ir pasieks gerų rezultatų ir linkiu pirmininkės vairą netrukus perimsiančiai Vengrijai visokeriopos sėkmės bendradarbiaujant su Komisija ir parengiant solidžius pasiūlymus dėl Dunojaus strategijos ir Dunojaus regiono.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj, antradienį, liepos 6 d., 12:00 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Atsižvelgiant į tai, kad Baltijos jūros regione esama didelių skirtumų kalbant apie ekonominį išsivystymą ir inovacijas ir kad reikia didinti ypač gerai išsivysčiusių regionų potencialą bei mažinti skirtumus siekiant sukurti erdvę, kurioje būtų didelė konkurencija, nes ji labai svarbi atsižvelgiant į senėjančios visuomenės problemą, tvirtai tikiu, kad politika, kuriai būtų panaudotas vyresnio amžiaus žmonių kūrybinis potencialas ir pasiremta jų patirtimi, gali padėti stabilizuoti šios grupės vaidmenį Europos Sąjungos gyventojų struktūroje.

Taip pat džiaugiuosi, kad dėl būsimos strategijos sustiprės valstybių ir regionų bendradarbiavimas makroregioniniu lygmeniu ir bus rengiamos naujos bendrų veiksmų strategijos, skirtos padėti pasiekti tarpvalstybinio bendradarbiavimo Europoje modelį, kuriuo būtų galima padidinti regiono patrauklumą Europos ir pasaulio mastu.

Tvirtai tikiu, kad būtina įsteigti Baltijos jūros aplinkos stebėsenos centrą ir įspėjimo apie nelaimes ir rimtus tarpvalstybinės taršos incidentus sistemą bei įkurti jungtinę darbo grupę, kuri imtųsi veiksmų susidarius tokioms aplinkybėms.

  Elżbieta Katarzyna Łukacijewska (PPE), raštu. – (PL) Ponios ir ponai, manau, kad ES Baltijos jūros regiono strategija − gera iniciatyva, kuria siekiama veiksmingiau įgyvendinti konkrečią Europos politiką, įskaitant sanglaudos, transporto, jūrų, aplinkosaugos ir inovacijų politiką. Tačiau kilo nemažai nesusipratimų dėl koncepcijos ir aš norėčiau, kad jie būtų išaiškinti.

Manau, kad labai svarbu išaiškinti strategijos finansavimo klausimą, kad galimi paramos gavėjai nesusidarytų klaidingos nuomonės ir nepuoselėtų tuščių vilčių. Iš 2011 m. biudžeto projekto buvo išbraukta strategijai numatyta atskira biudžeto eilutė – strategija buvo įtraukta į biudžetą prie Europos kaimynystės politikos ir Rytų partnerystės. Europos Komisijos atstovai nagrinėja, kaip būtų galima geriausiai panaudoti Struktūrinius fondus šiam tikslui, tačiau didžioji dalis išteklių dar prieš strategijai atirandant buvo skirta kitoms programoms. Per mažai kalbama apie galimybę panaudoti lėšas pagal tokias priemones kaip Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa, Septintoji bendroji mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programa arba transeuropinių transporto tinklų tobulinimui skirti ištekliai.

Todėl prašau tiksliai nurodyti, kas atsakingas už strategijos įgyvendinimą ir kokios yra skirtingų dalyvių funkcijos, kad ši strategija nevirstų dar vienu projektu, apie kurį daug kalbama, bet kuris duoda mažai naudos.

  Georgios Stavrakakis (S&D) , raštu. – (EL) Norėčiau dar kartą pasveikinti pranešėją, parengusį tokį puikų pranešimą. Baltijos jūros regiono strategija su savo kompleksiniu požiūriu pradeda naują erą funkciniams regionams ir sukuria pagrindą veiksmingesniam atsakui į svarbius iššūkius. Derinant pagal įvairias teritorinį poveikį turinčias politikos sritis vykdomus veiksmus gali būti parodytas pavyzdys, kaip ateityje reikėtų plėtoti sanglaudos politiką. Tačiau ši strategija svarbi ne vien tuo. Didžiausia jos svarba ta, kad ji buvo parengta po plačių konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais, vykdančiais veiklą visais valdymos lygmenimis. Strategijos ramsčiai, prioritetiniai sektoriai ir baziniai planai nebuvo „nuleisti iš viršaus“; jie yra natūrali seniai parengtų planų ir iniciatyvų tąsa ir atitinka konkrečius kasdienius piliečių poreikius. Joje pabrėžiama visų subjektų, vykdančių veiklą tam tikroje srityje, partnerystės svarba – per ją stengiamasi užtikrinti, kad Europos mokesčių mokėtojų pinigais finansuojami veiksmai duotų kuo geresnių rezultatų. Iš esmės ji − bandomasis projektas, kurio pavyzdžiu ateityje galėtų pasekti kiti funkciniai regionai.

  Jarosław Leszek Wałęsa (PPE), raštu. – (PL) Pradėdamas kalbą pirmiausia norėčiau padėkoti W. J. Olejniczakui už pranešimą dėl Baltijos jūros regiono – pirmo ES makroregiono – strategijos, kurioje apibrėžiama ši daugiafunkcinė bendradarbiavimo platforma ir kurioje ypatingas dėmesys skiriamas bendriems vystymosi tikslams ir iššūkiams ar būsimos makroregioninės politikos tendencijoms. Ketinama parengti tam tikrą veiksmų planą dėl kitų makroregioninių strategijų. Baltijos jūros regionui būdingas platus ir įvairiais lygmenimis vykdomas bendradarbiavimas ekonomikos, aplinkos apsaugos ir įvairiose socialinio vystymosi srityse. Šiam regionui priklausančias šalis vienija daug bendrų iššūkių ir nors jos išlieka nepriklausomos, jos stiprina Europos Sąjungos strategijos Baltijos jūros atžvilgiu įgyvendinimą. Nepaisant to, kad pranešimas yra gana bendro pobūdžio, jame nustatoma daug bendrų tikslų ir pateikiama rekomendacijų, kaip šią strategiją būtų galima sėkmingai įgyvendinti, pvz., sukurti gerą pagrindą bendradarbiavimui, veiksmingam koordinavimui ir valdymo sistemai. Tačiau kad visi šie iššūkiai būtų sėkmingai realizuoti, reikia finansinių išteklių, kurių, deja, trūksta. Pagal šią strategiją, paramos gavėjos − aštuonios Europos Sąjungos šalys ir Rusija. Turėtume neleisti, kad neišspręsti strategijos finansavimo klausimai trukdytų plėtoti ir tobulinti šią plataus užmojo, viršnacionalinę iniciatyvą.

25. ES regioninės politikos įnašas kovojant su finansų ir ekonomikos krize, ypač atsižvelgiant į tikslą Nr. 2 (trumpas pristatymas)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – Rodi Kratsa-Tsagaropoulou pranešimas Regioninės plėtros komiteto vardu dėl ES regioninės politikos įnašo kovojant su finansų ir ekonomikos krize, ypač atsižvelgiant į tikslą Nr. 2 (2009/2234(INI)) (A7-0206/2010).

  Rodi Kratsa-Tsagaropoulou , pranešėja. – (EL) Pone pirmininke, Komisijos nary, šio pranešimo tikslas – pabrėžti regioninės politikos svarbą Europos Sąjungos atsigavimui po finansų krizės ir jos padaryto poveikio realiajai ekonomikai.

Norime pabrėžti, kad regioninė politika − pagrindinis investicijų į augimą šaltinis. Struktūriniai fondai – ne tik priemonė nelygumams išlyginti ir struktūrinėms problemoms spręsti, bet ir priemonė, kurią reikia pritaikyti pagal esamas aplinkybes ir kuo geriau panaudoti suderintam augimui ir vidaus rinkos veikimui užtikrinti.

Pranešime daugiausia dėmesio skiriama tikslo Nr. 2 regionams – regionams, kurie nuo 2000 m. kūrė didesnę dalį BVP ir pasiekė gerų rezultatų konkurencingumo, inovacijų ir mokslinių tyrimų srityse.

Po 2006 m. reformos tikslo Nr. 2 regionai sutelkė dėmesį į konkurencingumą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą. Kaip šios iniciatyvos masto pavyzdį galiu paminėti, kad parama pagal tikslą Nr. 2 teikiama 168 regionams su 314 mln. gyventojų 19 Europos Sąjungos valstybių narių.

Todėl šis darbas turi būti tęsiamas Europos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis. Iš pasiūlymo dėl rezoliucijos aišku, kad norime paremti strategijos „Europa 2020“ regioninę dimensiją – prioritetą, kuris nukreiptas ne tik į regioninę ir socialinę sanglaudą, bet ir į regionų konkurencingumą.

Rezoliucijoje Europos Komisija raginama lanksčiau skirstyti asignavimus ir priimti sprendimus, kad Struktūrinius fondus būtų galima panaudoti geriau ir sparčiau. Kaip pažymėjome, iš 117 veiklos programų, finansuojamų iš Europos socialinio fondo, 13 perorientuotos tam tikroms Europos sąjungos valstybėms narėms ir pritaikytos finansiniams sunkumams bei su nacionalinio finansavimo skyrimu susijusiems sunkumams. Mes raginame Europos Komisiją paremti valstybių narių pastangas, kad jos galėtų pasinaudoti šiais pakeitimais.

Pagrindinis mūsų siūlymas – paremti Tarybos sprendimą padidinti avansinius mokėjimus toms šalims, kurių BVP sumažėjo daugiau kaip 10 proc. arba kurios gavo Tarptautinio valiutos fondo paramą mokėjimų balansui sureguliuoti, kad finansiškai prisitaikytų. Mes taip pat prašome, kad Europos Komisijai būtų leista atrasti lankstų N+2 ir N+3 taisyklių sprendimą, kad finansinių sunkumų patiriančios valstybės narės neprarastų joms skirtos europinės pagalbos.

Kitas pranešime sprendžiamas klausimas – tai šeštoji sanglaudos pažangos ataskaita, kurioje nėra konkrečių kokybinių ir kiekybinių duomenų dėl tikslo Nr. 2 regionų. Todėl raginame Europos Komisiją parengti tyrimą su visa būtina informacija, kad galėtume pritaikyti taisykles pagal esamas aplinkybes ir kitą perspektyvinį finansinį planą rengti atsižvelgdami į realias aplinkybes ir realius poreikius.

Kitas klausimas, kurį pabrėžiame, tas, kad ypatingomis aplinkybėmis, pvz., tokiomis, kurioms susiklosčius reikėjo parengti šį pranešimą – turiu mintyje ekonomikos krizę, reikia lanksčiau taikyti N+2 taisyklę, atsižvelgiant į politinės sanglaudos siekiamus tikslus ir ekonominio ciklo pokyčių poveikį viešiesiems finansams ir privačioms investicijoms.

Mes taip pat pabrėžiame, kad svarbu remti JASPERS, JEREMIE ir JESSICA iniciatyvas, nes kai kurios šalys, pvz., Graikija (kuri pranešime neminima, tačiau pateikiu ją kaip pavyzdį) dar 2007 m. pasirašė susitarimą su Europos investicijų banku dėl šių iniciatyvų plėtojimo, bet tik visai neseniai pradėjo praktiškai jas vykdyti.

Todėl, jei norime gerai pasinaudoti regionine politika, turime būti budrūs, lankstūs ir koordinuoti būtinas priemones.

  Seán Kelly (PPE). – Pone pirmininke, visiškai pritariu pranešėjos siūlymams. Iš savo patirties žinau, kokią naudą duoda finansavimas pagal tikslą Nr. 2, nes mano šalis ją gauna, o prieš dvi savaites tai mačiau ir Manheime. Jei šie regionai negautų finansavimo, jiems tai reikštų didžiulį žingsnį atgal. Mano paties regionas iš Europos Sąjungos gavo apdovanojimą už verslumą. Prieš dvi savaites Manheime teko matyti, kaip gerai ši pagalba vertinama ir – svarbiausia – koks jos poveikis.

Manau, kad plačiajame pasaulyje vieni kuria naujoves, kiti jomis naudojasi. Retas kuris gali jas kurti, bet beveik visi gali arba turėtų jomis naudotis. Dažnai geriausios naujovės sukuriamos šiuose mažuose regionuose. Mačiau tai Manheime, mačiau tai verslo parkuose ir t. t. Jų darbas atneša naudos jų pačių regionams, tačiau jei naujovės perimamos, jos gali atnešti naudos ir daugeliui kitų regionų.

Galiausiai, kaip pranešėja minėjo, vien pagal BVP spręsti, kokia regionų perkamoji galia, negalima.

  Petru Constantin Luhan (PPE). – (RO) Noriu pradėti padėkodamas pranešėjai. Šis pranešimas ir svarbus, ir gerai parašytas.

Regioninės politikos vaidmuo kovojant su ekonomikos ir finansų krize ir švelninant jos padarinius neginčijamas. Regionų vystymasis ir ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos užtikrinimas taip pat labai svarbūs Europos Sąjungos ūkio konkurencingumui augti ir strategijos „Europa 2020“ tikslams įgyvendinti.

Šios krizės kontekste tikiu, kad būtinai turi būti supaprastintos Struktūrinių ir Sanglaudos fondų panaudojimo procedūros ir turi būti išplėstas tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas, kad galėtume dar veiksmingiau siekti su darbo rinka ir socialine įtrauktimi susijusių tikslų.

Aš ir toliau pritariu, kad reikia didinti užimtumą pagrindiniuose ūkio sektoriuose ir išsaugoti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą kaip vieną iš Europos Sąjungos prioritetų. Šitaip galėsime pasiekti greitą ir tvarų Europos valstybių ir regionų ekonomikos augimą.

  Karin Kadenbach (S&D). – (DE) Pone pirmininke, pone M. Šefčovičiau, labai jums ačiū už suteiktą žodį šiuo vėlyvu dienos metu. Manau, kad sanglaudos politika retai kada buvo tokia svarbi, kaip šiandien, įpusėjus krizei. Vienas aiškus krizės požymis tas, kad darbo vietos ir investicijos koncentruotos atskirų valstybių narių tankiausiai gyvenamuose centruose. Dabar mums ypač reikia, kad sanglaudos politika būtų aktyviai vykdoma ir pagal ją būtų investuojama į regionus.

Regionams reikia varomosios jėgos arba panašaus stimulo. Mums reikia kiekvieno euro, kurį tik galime gauti. Dėl Žemutinės Austrijos, kuri taip pat yra tikslo Nr. 2 regionas, galiu pasakyti viena – praeityje mums pavyko šiame regione už kiekvieną iš ES gautą eurą uždirbti po tris eurus. Šiuo požiūriu turime turėti aiškias gaires. Kitaip sakant, reikia didesnio patikimumo ir sugebėti planuoti į priekį. Tačiau turi būti ir galimybė lanksčiau į viską žiūrėti, ypač tokiomis aplinkybėmis, kurios yra susiklosčiusios šiuo metu. Todėl manau, kad šis pranešimas svarbus tuo, kad jame reikalaujama daugiau tokio lankstumo ir todėl, kad regionams reikia suteikti galimybių.

  Czesław Adam Siekierski (PPE). – (PL) Pagrindinis Europos Sąjungos uždavinys – įveikti ekonomikos krizę. Iš esmės tai reiškia, kad reikia išspręsti struktūrines problemas, kilusias po krizės, ypač konkurencingumo ir užimtumo srityse.

Siekdama pagerinti ekonomikos augimą nacionaliniu ir regiono lygmenimis, Europos Komisija pateikė tokius pasiūlymus: remti įmones, gilinti žinias ir skatinti inovacijas, didinti sanglaudos programų lankstumą. Todėl turime spartinti investicijas, supaprastinti sanglaudos politikos programų vykdymą ir padaryti šias programas lankstesnes. Sanglaudos politikos programos turėtų būti grindžiamos pažangiomis investicijomis.

Taip pat turėtume imtis priemonių tolesnei ir gilesnei visos Europos Sąjungos integracijai užtikrinti ir siekti stiprinti Europos Sąjungos ir Bendrijos rinkos solidarumą, o atskirų valstybių narių veiksmai neturi būti sutelkti vien tik į jų pačių konkrečius interesus. Europos Sąjunga turi kurti nuolatinius mechanizmus, kurie garantuotų apsaugą nuo neigiamų ekonomikos krizės padarinių.

  Elena Băsescu (PPE). – (RO) Visų pirma norėčiau padėkoti poniai R. Kratsa-Tsagaropoulou už pranešimą.

Visų ES valstybių narių vyriausybių vykdomos griežtos nacionalinės ekonomikos gaivinimo priemonės pačiame įkarštyje. Manau, kad be visų vykdomų griežto taupymo priemonių dar turime didinti investicijas iš Europos fondų.

Norint išeiti iš krizės, sanglaudos politikos tikslas Nr. 2 yra labai svarbus, kad Europos regionai taptų konkurencingesni ir kad padidėtų užimtumo didinimo galimybės.

Visi Rumunijos regionai vis dar priklauso regioninės politikos tikslui Nr. 1, kuris yra konvergencija. Vienas iš būdų, kaip būtų galima padėti mano šaliai išbristi iš krizės, yra suteikti jai galimybę pasinaudoti visais įmanomais Europos fondais, o vietos valdymo institucijas skatinti vykdyti kuo daugiau projektų už Europos lėšas.

  Maroš Šefčovič, Komisijos pirmininko pavaduotojas. – Pone pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjai už pranešimą dėl sanglaudos politikos vaidmens vykdant atgaivinimo planą ir vėliau, taip pat padėkoti Europos Parlamentui už domėjimąsi šios priemonės poveikiu nacionalinei ir regioninei ekonomikai.

Sanglaudos politika suvokiama kaip politika, per kurią investuojant į struktūrinius pokyčius skatinančias priemones remiamas socialinių ekonominių skirtumų mažinimas ir reali konvergencija. 2007–2013 m. laikotarpiu šiai politikai iš viso skirta 347 mlrd. EUR, iš kurių 228 mlrd. EUR numatyta su Lisabonos strategija susijusioms investicijoms, tad ši politika − galinga priemonė ir biudžeto stabilumui, ir viešosioms investicijoms skatinti Europos Sąjungos valstybėse narėse ir regionuose. Kadangi tai nėra anticikliška ekonominė politika, ji yra galingas ir svarbus svertas, kurį Europos Sąjunga naudoja investicijoms į realiąją ekonomiką skatinti. Tai paaiškina, kodėl ši politika buvo įtraukta į Europos ekonomikos gaivinimo planą kaip viena svarbiausių jo dalių.

Šio plano ir šių Europos priemonių tikslas – atremti rimtus neigiamus krizės padarinius. Todėl Komisija pasiūlė teisės aktų pakeitimų ir tikslinių rekomendacijų paketą. Svarbiausias šio pasiūlymo tikslas – paspartinti programų įgyvendinimą ir lėšų skyrimą paramos gavėjams pagal jau patvirtintas programas šio perspektyvinio finansinio plano laikotarpiu. Mes tai padarėme padidindami išankstinį ES finansavimą ir įvairiomis supaprastinimo priemonėmis.

Teisės aktų pakeitimai įsigaliojo 2009 m. balandžio mėn., o 2008 m. gruodžio mėn., paskelbus Komisijos komunikatus, buvo priimtos rekomendacijos valstybėms narėms. Tad galima sakyti, kad šis teisės aktų paketas buvo priimtas per penkis mėnesius, o tai visiškai atitinka tą skubą, kuria reikia vykdyti gelbėjimosi nuo krizės priemones. Norėčiau pabrėžti, kad šią sėkmę lėmė gera bendro institucijų darbo kokybė ir vaisingas bendradarbiavimas su instituciniais partneriais, o ypač su Europos Parlamentu, nes mes visi norėjome greitai ir tinkamai tenkinti politinius ir ekonominius poreikius.

Apskritai šios priemonės buvo įvertintos teigiamai kaip postūmis, būtinas finansavimui spartinti ir kliūtis įgyvendinimui šalinti. Šios priemonės buvo pakankamai lanksčios, tad valstybės narės galėjo pasirinkti ir vykdyti tik tas, kurios joms geriausiai tiko atsižvelgiant į jų specifines nacionalines ir regionines aplinkybes, nes visi žinome, kad universalaus, visiems tinkančio varianto nėra. Gaivinimo priemonėmis taip pat buvo atnaujinti ir patobulinti sanglaudos politikos įgyvendinimo mechanizmai, nes buvo kiek įmanoma labiau supaprastintos projektų rengimo ir valdymo nuostatos. Šios priemonės buvo ne tik skirtos kovoti su krize, bet ir išlikti nuolat, net po krizės, visą dabartinį programavimo laikotarpį.

Galiausiai, Komisija pateiks ataskaitą apie priemonių, kurios buvo priimtos vykdant atgaivinimo planą ir kurios yra susijusios su Europos Sąjungos sanglaudos politika, įgyvendinimą ir rezultatus, nes Komisija Europos Parlamentui pažadėjo pateikti tokią ataskaitą antrojoje 2010 m. pusėje.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj, antradienį, liepos 6 d., 12:00 val..

26. Kito posėdžio darbotvarkė (žr. protokolą)

27. Posėdžio pabaiga

(Posėdis baigtas 23.15 val.)