Diskusijos

Ketvirtadienis, 2010 m. liepos 8 d. - Strasbūras

3. BŽŪP ateitis po 2013 m. (diskusijos)

  Pirmininkas. - Kitas klausimas – pranešimas (A7-0204/2010) dėl bendrosios žemės ūkio politikos ateities po 2013 m. (2009/2236(INI)), kurį Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vardu pateikė G. Lyon.

Mums labai malonu pasveikinti Komisijos narį D. Cioloşą. Strasbūre Komisija skiria kurį nors Komisijos narį dalyvauti posėdžiuose ad hoc principu, tačiau manau, kad tai dėmesio vertos iniciatyvos ženklas, kai diskutuojant atitinkamos srities klausimais, į tas diskusijas atvyksta ir jose dalyvauja atsakingas Komisijos narys. Manau, kad tai nepaprastai palankiai vertintinas dalykas.

  George Lyon, pranešėjas. − Pone pirmininke, ar galėčiau pradėti pareikšdamas užuojautą savo kolegoms vokiečiams ir pasveikindamas kolegas ispanus po puikių vakarykščių rungtynių?

Norėčiau nurodyti, mano nuomone, du svarbiausius klausimus, į kuriuos turime atsakyti aptardami BŽŪP reformą. Koks BŽŪP tikslas? Kodėl XXI a. ji vis dar svarbi? Šiais ekonomikos krizės, skolose paskendusių viešųjų finansų ir deficitinių biudžetų laikais labai svarbu, kad BŽŪP padėtų rasti atsakymus į šiuos klausimus, jeigu norime, kad ateityje mokesčių mokėtojai toliau teiktų labai reikalingą paramą mūsų ūkininkams.

Vienas iš pagrindinių uždavinių, su kuriuo susiduria visuomenė, – kaip patenkinti didėjančią pasaulinę maisto paklausą, kuri, Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) skaičiavimais, iki 2050 m. padidės du kartus. Žinoma, rimtas uždavinys, kaip patenkinti šią dukart padidėjusią maisto paklausą atsižvelgiant į dėl klimato kaitos mažėjančius žemės, vandens ir energijos išteklius. Kaip įveiksime šią sunkiai išsprendžiamą problemą ir išvengsime dėl sutapusių aplinkybių gerokai pablogėjusios padėties, kurią numatė Jungtinės Karalystės vyriausiasis mokslinis konsultantas seras John Beddington, 2009 m. pasakęs, kad „neišvengiamai artėjame prie to, kai dėl sutapusių aplinkybių 2030 m. padėtis gerokai pablogės, nes visi šie dalykai vyksta tuo pat metu“? Nespręsdami šios problemos galime tikėtis didelių neramumų, dažnesnių riaušių ir galbūt rimtų problemų, susijusių su tarptautine migracija, nes žmonės, siekdami išvengti maisto ir vandens stygiaus, pradės kraustytis.

Tokio masto yra šis uždavinys. Manau, kad kova su klimato kaita ir tvaresnė žemės ūkio produktų gamyba yra pagrindiniai tikslai, kurie turi būti pagrindinė reformos varomoji jėga. Jie yra labai svarbūs žingsniai, jeigu ketiname toliau aprūpinti savo Europos piliečius maistu ir vis dar prisidėti prie didėjančios pasaulinės maisto paklausos tenkinimo.

Vykdant reformą taip pat turėtų būti skatinamas ekologiškas augimas išnaudojant nedidelio masto atsinaujinančiuosius energijos išteklius, pvz., vėją, biomasę, biodujas ir antrosios kartos biodegalus. Tai padėtų kurti darbo vietas ir suteikti ūkininkams konkrečių galimybių įvairinti savo veiklą ir uždirbti papildomų pajamų. Taip pat turime reaguoti į raginimą daugiau dėmesio skirti aplinkos apsaugai ir dėl to užtikrinti, kad ūkininkai turėtų galimybę dalyvauti agrarinės aplinkosaugos programose siekiant, kad per kitą reformą didžiajai daliai žemės ūkio paskirties žemės būtų taikoma tokia programa. Užuot plakę botagu, teikime paskatas – tai labai svarbus principas, kad drąsinančios paskatos geriau negu daugybė priverstinų taisyklių ir teisės aktų, – ir sulauksite ūkininkų pritarimo šiai darbotvarkei.

Teisingumas taip pat turi būti svarbiausias reformos aspektas: ir senosioms, ir naujosioms valstybėms narėms tiesioginių išmokų paketai visoje ES turi būti paskirstomi teisingai; turi būti užtikrintas teisingas paskirstymas ūkininkams ir valstybėms narėms iki 2020 m. nutraukiant anksčiau mokėtas išmokas. Neteisinga ir nepagrįsta toliau skirti išmokas remiantis tuo, kaip buvo ūkininkaujama maždaug prieš 10 metų. Taip pat turime užtikrinti sąžiningą požiūrį į ūkininkų vaidmenį maisto grandinėje, kad jie galėtų pasinaudoti parduotuvių su filialais teikiama nauda. Taigi, teisingumas ir teisingumo principas privalo būti pagrindinė reformos varomoji jėga.

Taip pat turime atkreipti dėmesį į rinkos svyravimų klausimą, tačiau šiuo atveju raginčiau būti šiek tiek atsargiems. Taip, vis dar turime išsaugoti intervencijos ir privačios pagalbos priemones, skirtas sandėliavimo reikmėms. Taip, turime išnagrinėti kitas priemones, pvz., rizikos draudimą ir ateities sandorių rinkas. Taip, mums reikalinga mūsų specialiųjų atsargų biudžeto eilutė, kad kilus krizei galėtume finansuoti jos įveikimo priemones. Tačiau turėtume atsisakyti bet kokios minties grįžti prie ankstesnio plataus masto rinkų valdymo. Tai jau išbandyta ir tai nepasiteisino. Manyčiaus, kad nenorime dar kartą eiti tuo keliu.

Apibendrindamas noriu pasakyti, jog esu įsitikinęs, kad šis Parlamentas pritars mūsų reformoms, t. y. BŽŪP atnaujinimui, naujos krypties jai suteikimui siekiant naujų XXI a. uždavinių. Patvirtindamas šį pranešimą Parlamentas suteiks pagrindą diskusijoms, nustatys darbotvarkę, ir norėčiau paraginti Komisijos narį pasinaudoti mūsų idėjomis rengiant pasiūlymus dėl BŽŪP reformos, kai jis juos paskelbs šių metų lapkričio mėn.

  Dacian Cioloş, Komisijos narys. − (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, man, žinoma, labai didelė garbė dalyvauti šiose diskusijose, kurios mane labai domina, nes turiu pateikti pasiūlymus dėl bendros žemės ūkio politikos reformos. Kaip jau minėjau per ankstesnius klausymus Parlamente, manau, kad bendradarbiavimas su Europos Parlamentu yra svarbiausias aspektas galiausiai pradedant bendros žemės ūkio politikos reformą, kuri labiau atitinka piliečių lūkesčius ir netgi yra geriau suprantama Europos piliečių.

Norėčiau nuoširdžiai padėkoti G. Lyonui už šiandien balsavimui pateiktą pranešimą, taip pat visai jo komandai ir, žinoma, visiems Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nariams, kurie pateikė dokumentą pagerinusius pakeitimus.

Taip pat džiaugiuosi, kad šiame pranešime raginama ir siekiama geresnės komunikacijos atsižvelgiant į bendrą žemės ūkio politiką ir žemės ūkio ateitį Europos Sąjungoje. Manau, kad ne tik šio pranešimo techninio pobūdžio turinys labai svarbus, bet ir jis pats jau yra labai gera priemonė informacijai apie bendrą žemės ūkio politiką, apie tai, kokia ji buvo iki šiol, apie tokios politikos poreikį ateityje ir apie poreikį tobulinti šią politiką perduoti.

Taip pat atkreipiu dėmesį į jūsų raginimą persvarstyti bendrą žemės ūkio politiką atsižvelgiant ne tik į Lisabonos sutartį, kurioje nustatyti aiškūs BŽŪP tikslai, bet ir į strategiją „Europa 2020“. Manau, kad šiuo atveju turime galimybę geriau pritaikyti savo bendrą žemės ūkio politiką prie dabartinių piliečių lūkesčių, ne tik prie jos tradicinių tikslų, susijusių su rinkos aprūpinimo saugumo užtikrinimu.

Jūs taip pat patariate, kokių imtis priemonių, padedančių pagerinti maisto grandinės veikimą ir įvairių maisto grandinės subjektų pusiausvyrą, taip pat padidinti pozicijų skaidrumą ir žemės ūkio produkcijos gamintojų derybinius įgaliojimus. Šie aspektai bus įtraukti ne tik į BŽŪP reformą, bet ir į kitas iniciatyvas, kurias pasiūlys Komisija.

Taip pat labai atsargiai vertinu jūsų pasiūlymus dėl tiesioginių išmokų kaip priemonės, kuria užtikrinamas ne tik ūkininkų pajamų stabilumas, bet ir minimalus viešųjų gėrybių teikimas, ateities. Šiuo atveju, manau, susiduriame ne tik su nauja tiesioginių išmokų samprata ir nauju supratimu apie ūkininkų minimalių pajamų užtikrinimą, bet ir skatinimu gaminti viešąsias gėrybes.

Taip pat atkreipiau dėmesį į siūlymą, kad, remiantis šiuo nauju kriterijumi, būtų peržiūrėti šių tiesioginių išmokų paskirstymą reglamentuojantys kriterijai, tačiau, siekiant užtikrinti vienodesnį paskirstymą tarp įvairių valstybių narių, regionų ir ūkininkų kategorijų, taip pat reikia atsižvelgti į ūkininkavimo specifiškumą mažiau palankiose ūkininkauti ir sunkiau dirbamose teritorijose.

Taip pat, kaip minėjo G. Lyon, atkreipiu dėmesį į poreikį toliau užtikrinti, kad BŽŪP didžiausias dėmesys būtų skirtas rinkai, ir to turi būti siekiama apgalvotai, kad ūkininkai nepatektų į labai chaotiškas rinkas. Šiuo atžvilgiu manau, kad didžiausio dėmesio skyrimas rinkoms yra visiškai suderinamas su tobulinimu rinkos valdymo mechanizmų, kaip priemonių, kuriomis būtų užtikrinamas visų pirma šių rinkų tinkamas veikimas, kaip minėjau, sklandžiai siekiant visos Europos žemės ūkio ir ūkininkavimo įvairovės išsaugojimo tikslų.

Turiu keletą pastabų dėl pateiktų pakeitimų, kuriuos ketiname aptarti. Manau, kad gaminti maisto produktus yra svarbus BŽŪP tikslas. Už šiuos produktus tiesiogiai atlyginama rinkose, tačiau taip pat turime atsižvelgti į viešąsias gėrybes, už kurias rinkose nėra atlyginama ir kurių gamybos išlaidos turi būti apmokėtos viešosiomis lėšomis. Žemės ūkio produktų gamybos srityje galime atsižvelgti į šiuos du aspektus, t. y. maisto gamybą ir viešųjų gėrybių gamybą, kurioms būdinga tai, kad už maisto gamybą rinkose atlyginama, o už viešųjų gėrybių gamybą toks atlyginimas negaunamas ir už jų gamybą turi būti sumokėta iš valstybės biudžeto.

Kalbėdamas apie bendros žemės ūkio politikos struktūrą keletą kartų minėjau, jog, mano nuomone, bendrą žemės ūkio politiką turi sudaryti du ramsčiai, kad ne tik būtų aiškiau siekiama BŽŪP tikslų, bet ir būtų užtikrintas geresnis mūsų turimų priemonių valdymas. Turime priemones, kurios turi būti taikomos kasmet ir kurių taikymo rezultatai gali būti nustatomi kiekvienais metais, tačiau taip pat turime tam tikrų priemonių, kurios yra programų, kurių rezultatai paaiškėja po kelerių metu, sudedamosios dalys ir jos turi būti taikomos kartą per keletą metų. Siekiant užtikrinti geresnį mūsų turimų bendros žemės ūkio politikos išteklių ir priemonių valdymą, manau, kad mums reikalingi šie du ramsčiai, kurie, žinoma, turi vienas kitą papildyti ir kurių tikslai turi būti aiškiau apibrėžti. Tuomet, ir tai svarbiausia, būtų puiki mintis paaiškinti, kaip turėtų būti įgyvendinamos su šiais ramsčiais susijusios priemonės.

Jei kalbėtume apie kompleksinį paramos susiejimą, manau, kad jis turėjo teigiamų padarinių tiesioginėms išmokoms. Šis susiejimas taip pat padėjo aiškiai nustatyti tiesioginio atlyginimo už viešąsias gėrybes iš valstybės biudžeto pagrindą. Žinoma, galime supaprastinti kompleksinio paramos susiejimo priemones. Galime užtikrinti aiškesnį jų turinį ne tik ūkininkams, bet ir nacionalinėms arba regioninėms valdžios institucijoms, kurios jas įgyvendina ir jas stebi. Be to, manau, kad kompleksinis aplinkos apsaugos priemonių susiejimas, susijęs su pradinėmis tiesioginėmis išmokomis, taip pat yra tinkamas pagrindas vėliau aiškiai nustatyti kitas priemones, kuriomis skatinama gaminti viešąsias gėrybes.

Dėl rinkos priemonių, kaip minėjau, manau, kad būtina ne tik skirti didžiausią dėmesį rinkoms, bet ir turime užtikrinti saugumo tinklų apsaugą ir ištirti naujas priemones, kurios gali mums suteikti galimybių pasiekti tikslą – tam tikrą rinkos kainų ir pajamų stabilumą.

Kalbant apie mažų, vidutinių ir didelių ūkių struktūras, pritariu, kad jų veiksmingumas turi būti didinamas, – ir tai taip pat taikoma mažiems ūkiams, – tačiau turime būti pajėgūs užtikrinti, kad šis pokytis vyktų konkrečioje jų aplinkoje, geriau išnaudojant specifines jų galimybes. Dėl to galime pertvarkyti šiuos ūkius – šis pertvarkymas glaudžiai susijęs su orientacija į rinkas –, tačiau išvengti perėjimo prie bendro žemės ūkio modelio, kad galėtume išlaikyti žemės ūkio įvairovę.

Pateikus šias pastabas dabar telieka atidžiai išklausyti jūsų komentarus ir pastabas ir galiu jus, pone G. Lyonai, patikinti, kad labai atidžiai išnagrinėsiu pranešimo, už kurį balsavo Parlamentas, turinį ir būtinai atsižvelgsiu į jį artimiausiais mėnesiais rengdamas Komisijos teisėkūros iniciatyvas.

  Giovanni La Via, Biudžeto komiteto nuomonės referentas. − (IT) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, manau, kad G. Lyono pranešimas yra vertingas tuo, kad jame pateikiamas aiškus bendros žemės ūkio politikos tikslų rinkinys, kuris yra daug platesnio pobūdžio nei ankstesnieji ir atitinka strategiją „Europa 2020“.

Iš šio pranešimo aiškėja, kad žemės ūkio politika turi išlikti europinio lygmens ir privalome sustabdyti visus, kurie planavo pakartotinai nacionalizuoti ją ir norėjo, kad jai būtų teikiama nacionalinė parama. Pateikiamas įtikinamas argumentas, kad išteklius turime pritaikyti prie nustatytų daug platesnių nustatytų tikslų, visų pirma kad pasiektume viešus tikslus ir tikslą turėti rinkai netiekiamas viešąsias gėrybes. Be to, iš pranešimo aiškėja, kad naujai bendrai žemės ūkio politikai skirtų lėšų privalo būti ne mažiau nei iki šiol šiai politikai finansuoti skirtų lėšų.

  Michel Dantin, PPE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, visų pirma norėčiau padėkoti G. Lyonui, taip pat šešėlinių pranešėjų grupei, kuri, manau, sėkmingai bendradarbiavo su juo rengiant šį pranešimą.

Mūsų frakcijos nuomone, šiame pranešime pateikiama europinio žemės ūkio idėja. Jis buvo parengtas po 2007 ir 2008 m. žaliavų krizės ir 2009 m. ūkininkavimo krizės, kurios parodė, kad liberalizmas nėra tinkamas žemės ūkiui.

Mūsų žemės ūkyje pirmiausia skirtas numatyti – užtikrinti, – kad maistu būtų aprūpinta 450 mln. europiečių, tačiau taip pat turime užimti savo vietą mokiose rinkose. Akivaizdu, kad nuo XX a vidurio vyravusios sąlygos pasikeitė, kad technika tobulėja ir vis dar turi tobulėti, kad ji turi pasikeisti ir kad žemės ūkio politikos priemonės taip pat turi tobulėti. Ši žemės ūkis raida turi būti remiama.

Pirmojo ramsčio, finansuojamo vien ES biudžeto lėšomis, paskirtis – padėti išlaikyti visuomenės poreikių, kuriuos turi tenkinti žemės ūkis, lygį, o antrojo ramsčio, kuris finansuojamas bendro finansavimo lėšomis, paskirtis – toliau teikti paramą, kad, atsižvelgiant į naujas aplinkybes, žemės ūkis ir žemės ūkio produktų gamyba būtų atnaujinama. Ši politikos sritis taip pat turės būti teisingesnė – taip, aš pasakiau „teisingesnė“, – šalių ir pačių ūkininkų atžvilgiu. Akivaizdu, kad norime sugrąžinti viltį 14 mln. ūkininkų ir jų šeimų, visų pirma siekdami užtikrinti, kad 4,5 mln. ūkininkų, kurie šiandien yra vyresni nei 60 metų ir kurie ketina išeiti į pensiją, ūkiai bus perimti. Kartų kaitos klausimas bus vienas iš mūsų rūpesčių.

  Wojciech Michał Olejniczak, S&D frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, pastaraisiais mėnesiais Europos Parlamente vykusios diskusijos neabejotinai parodo, kad būtina pakeisti bendrą žemės ūkio politiką. Niekas iš mūsų neabejoja, kad BŽŪP turėtų padėti užtikrinti aprūpinimą maistu keletą artimiausių dešimtmečių, tiekiant gerą ir sveiką maistą kartu išlaikant biologinę įvairovę ir užtikrinant aplinkos apsaugą.

Ateityje BŽŪP turėtų labiau tenkinti socialinius poreikius, pvz., darbo vietų kūrimo ir moterų bei jaunimo padėties žemės ūkyje. Norėčiau ypač pabrėžti, kad atsilygindami už ūkininkų sunkų darbą ir aprūpinimą aukštos kokybės prekėmis turime užtikrinti stabilias ir pakankamas jų pajamas.

Pranešime, kurį šiandien tvirtinsime, esama pasiūlymų, kuriuos pateikė frakcijoms ir atskiroms valstybėms narėms atstovaujantys Parlamento nariai. Turime priimti svarbius sprendimus, kurie lems konkretaus kelio pasirinkimą, siekiant kad BŽŪP išleidžiami pinigai ateityje atneštų naudos žemės ūkio produktų gamintojams ir vartotojams.

Galiausiai norėčiau kuo nuoširdžiausiai padėkoti G. Lyonui už tai, kad jis suteikė galimybę mums taip puikiai bendradarbiauti.

  Marit Paulsen, ALDE frakcijos vardu. – (SV) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, G. Lyon padarė kelis, galbūt nedidelius, tačiau, nepaisant to, labai svarbius žingsnius žemės ūkio politikos pakeitimo link. Mums reikalinga bendra Europos žemės ūkio politika. Pamirškime bet kokias mintis apie pakartotinį nacionalizavimą. Taip pat turime suprasti, kad gyvename naujame amžiuje, kuriame susiduriame su labai sudėtingais klausimais, kuriuos išspręsti yra mūsų pareiga. Tai, žinoma, apima 9 mlrd. žmonių aprūpinimą maistu. Taip pat susiduriame su rimtais uždaviniais, susijusiais su klimatu ir gamtos cikliškumo išsaugojimu.

Nevertinkime žemės ūkio kaip aplinkos apsaugos priešo ir aplinkos apsaugos problemos. Žemės ūkis ir miškininkystė yra pagrindinės veiklos sritys, kurios padės išspręsti mūsų rimtas problemas.

  Martin Häusling, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, pone G. Lyonai, visų pirma norėčiau padėkoti jums už pranešimą. Kaip pranešėjai puikiai bendradarbiavome, ir manau, kad radome puikų kompromisą, kuriam galime neabejodami pritarti. Svarbu, kad Parlamentas paskelbtų svarbią žinią apie mūsų ketinimą toliau vykdyti bendrą žemės ūkio politiką.

Žinoma, suprantama, kad negalime visko, ko norime, gauti kompromisu. Tačiau, manau, mums svarbu, ir norėčiau tai pabrėžti, kad turėtume ekologiškesnės BŽŪP viziją – turiu omenyje ekologiškumą ne tik tvarios energetikos politikos, bet ir tvarios žemės ūkio politikos srityje, – ir kad pradėtume vertinti konkurenciją ne tik kaip konkurencinę padėtį pasaulinėje rinkoje, tačiau taip pat daugiau dėmesio skirtume padėčiai Europos žemės ūkio sektoriuje, didžiausią dėmesį skirtume konkurencijos sąlygoms Europos žemės ūkio sektoriuje ne tik laikydamiesi PPO ateities žemės ūkio politikos taisyklių, bet ir visapusiškai plėtodami savo pačių tvirtą bendrą Europos žemės ūkio politiką.

Svarbu, kad ateityje tiesiogines išmokas iš pirmojo ramsčio skirtume atsižvelgdami į tvarią žemės ūkio politiką ir turėtume tvirtą antrąjį ramstį kaimo vietovėms vystyti daugiausia dėmesio skiriant darbo vietoms.

Mes neremsime – ir tai aiškiai pareiškėme komitetuose – eksporto subsidijomis pagrįstos pasaulinės žemės ūkio politikos. Mes ir toliau nepritariame šiai strategijai ir, kitaip nei dauguma kitų, kritiškiau vertiname dabartinės žemės ūkio politikos istoriją. Kitais žodžiais tariant, norime tokios žemės ūkio politikos, kurioje atsisakoma industrializacijos, didesnės koncentracijos ir išimtinai konkurencija pagrįstos rinkos politikos. Verčiau norime didžiausią dėmesį skirti tam, kad žemės ūkio politika iš tikrųjų yra ateities politika, kuria remiantis kuriama kaimo vietovių politika, kuria skatinama maisto sauga ir užtikrinama dirvožemio, vandens ir biologinės įvairovės apsauga. Taip pat manome, kad turėtume pasinaudoti žemės ūkio politika kovodami su klimato kaita ir – ne mažiau svarbu – kaip svarbų darbo vietų išsaugojimo mechanizmą.

  James Nicholson, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, šis pranešimas suteikia Parlamentui galimybę bendrais bruožais išdėstyti mūsų nuomones prieš Komisijai iki šių metų pabaigos pateikiant savo pasiūlymus dėl BŽŪP ateities. Nors aš ir mano frakcija balsuosime už šį pranešimą, noriu aiškiai pareikšti, kad esama punktų, kuriems nepritariame. Iš tikrųjų būtinai turime išsaugoti antrojo ramsčio struktūrą ir tai bus labai svarbu užtikrinant ilgalaikę BŽŪP sėkmę.

Tačiau, atsižvelgdamas į viską, manau, kad jis bus tinkamas pagrindas pradėti išsamias diskusijas šiuo klausimu ir parodo, kad Komitetas gali dirbti kartu. Mūsų, kaip Parlamento, pagrindinė pareiga – užtikrinti, kad įgyvendinant visas ateities reformas būtų užtikrinamas žemės ūkio, kaip pramonės šakos, konkurencingumas ir gyvavimas ateityje. BŽŪP srityje įvyko daug pokyčių, ir turime užtikrinti, kad XXI a. ji atitiktų savo paskirtį. Turime nepamiršti, kad BŽŪP skirta ne tik ūkininkams: ji padeda apsirūpinti maisto tiekimu, įvairių rūšių viešosiomis gėrybėmis ir yra naudinga aplinkai. Norėdami pasiekti šiuos tikslus, manau, turėtume išlaikyti bent jau tokį pat biudžetą, ir noriu padėkoti pranešėjui už labai gerą pranešimą ir bendradarbiavimą.

  João Ferreira, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Pone pirmininke, priimkite mano sveikinimus.

Ankstesnės BŽŪP reformos lėmė žemės ūkio rinkų liberalizavimą. Jos sudarė prielaidas atsirasti akivaizdžiai neteisingam pagalbos paskirstymui šalims, produktams ir gamintojams. Dėl jų išnyko produkcijos reguliavimo priemonės, pvz., kvotos ir gamybos teisės, taip pat intervencijos ir rinkos reguliavimo mechanizmai. Dėl šių reformų žemės ūkiui taikytos PPO taisyklės, kurios buvo naudojamos kaip derybų poveikio priemonė kitiems interesams tenkinti.

Aiškiai galime matyti rezultatą: neregėtai apleista gamyba milijonams mažų ir vidutinių ūkių nustojus užsiimti savo verslu, neužtikrintos pajamos ir didėjantys kainų nestabilumas bei didėjantis maisto poreikis daugybėje šalių ir regionų.

Dėl visų šių aplinkybių reikia iš esmės pakeisti BŽŪP, kad būtų užtikrinti aprūpinimas maistu ir nepriklausomumas pirmenybę teikiant būtinybei šalims ir regionams plėtoti jų poreikius atitinkančią produktų gamybą, taip pat skatinant tvarią aplinkos apsaugą ir kaimo vietovių vystymąsi; skatinti didesnę produktų įvairovę ir užkirsti kelią jos mažėjimui, kartu pripažįstant įvairių sektorių ir regionų specifiškumą; modeliuojant ir nustačius didžiausią pagalbos ribą panaikinti dabartinį pusiausvyros tarp produktų, gamintojų ir šalių nebuvimą ir galiausiai numatyti intervencijos mechanizmus, kad būtų užtikrintos sąžiningos produkcijos gamybos kainos ir palaikomas ūkininkų pajamų lygis, dėl kurio būtų užtikrintas gamybos ir pastovaus maisto tiekimo tęstinumas.

  Lorenzo Fontana, EFD frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, visų pirma norėčiau pasveikinti G. Lyoną su atliktu darbu, taip pat Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininką ir sekretoriatą. Taip pat esu dėkingas Komisijos nariui D. Cioloşui, nes jis ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas iš tikrųjų sukūrė gerus darbo santykius, ir tai yra labai svarbu. Tikiuosi, kad ir ateityje – būsimuose teisėkūros proceso etapuose – Komisija toliau ypatingą dėmesį skirs gamintojams ir vartotojams, kurie neabejotinai smarkiai nukentėjo dėl rinkos struktūros ir nuo naujausios krizės.

Mano regione, Venete, yra 150 000 ūkių, kurie tiekia ne tik kokybiškus produktus, bet ir padeda užtikrinti kaimo vietovių aplinkos apsaugą, ir kurie, mūsų manymu, yra turtas, kuris turėtų būti ne tik saugomas, bet ir puoselėjamas.

Tačiau kad galėtų tęsti savo veiklą, mūsų ūkininkai mūsų prašo suteikti didesnes garantijas kainų svyravimų atveju ir toliau skirti tiesioginę pagalbą. Taip pat svarbu, kad išsaugotume bendros žemės ūkio politikos antrąjį ramstį. Užtikrinti kaimo plėtros politiką svarbu visų pirma dėl to, kad ji palengvina įvairių rūšių dabartinio Europos vietos žemės ūkio, kuris turi atitikti vis didėjančius kokybės standartus, plėtrą.

Konkurencingoje rinkoje ūkininkai dažnai atsiduria silpnesniųjų padėtyje ir prašo prioritetine tvarka sumažinti juos slegiančią biurokratinę naštą, nes dėl jos ūkininkų konkurencingumas iš tikrųjų sumažėja.

  Diane Dodds (NI). - Pone pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjui už šį pranešimą. Iš tikrųjų gerai, kai yra išklausantis pranešėjas, – tai patvirtina jo kelionės po valstybes nares, taip pat patvirtina pranešime nušviesti rezultatai.

Ūkininkavimas ir BŽŪP ateityje turi užtikrinti ūkininkams pastovias saugias pajamas. Pagal pirmąjį ramstį ūkininkams toliau turi būti skiriamos tiesioginės išmokos, kuriomis būtų užtikrinamas minimalus jų pajamų lygis. Norėdami tai pasiekti turėsime išlaikyti bent jau dabartinio dydžio BŽŪP biudžetą arba, dar svarbiau, jį padidinti, kad galėtume atsižvelgti į išsiplėtusios Europos Sąjungos poreikius.

Rinkų svyravimai yra žalingi visai Europos pramonei ir, siekdami išlaikyti stabilumą bei užtikrinti pelningumą, turime išsaugoti saugumo tinklus. Skirstant BŽŪP lėšas reikia atsižvelgti į produktų gamybos sąnaudas valstybėse narėse.

Komisija turi išsamiau išnagrinėti teisingumo sąvoką, o teritoriniu principu mokamos išmokos, dėl kurių Šiaurės Airijos ūkininkai gautų mažesnę bendrąją išmoką ūkiui, būtų žalingos pramonei, kurioje dauguma ūkininkų atsidūrė ties išlikimo riba. Šiaurės Airijoje yra daugybė ūkininkų, turinčių nedidelius žemės sklypus, tačiau intensyviai juose ūkininkaujančių, ir tokia išmoka neatspindėtų nei jų darbo, nei finansinės naštos, su kuria jie susiduria. Todėl būtina atsižvelgti į skirtingą regionų padėtį ir ją aptarti BŽŪP po 2013 m.

  Albert Deß (PPE). – (DE) Pone pirmininke, pone D. Cioloşai, ponios ir ponai, šiandien vyksta svarbios diskusijos dėl George’o Lyono pranešimo ir pasinaudodamas proga norėčiau nuoširdžiai padėkoti G. Lyonui už norą ieškoti kompromiso, jo parodytą šiame dokumente. Įstengėme pasiekti gerą kompromisą, kuriam gali pritarti dauguma frakcijų, ir tikiuosi, kad per šį vidurdienį vyksiantį balsavimą dauguma narių pritars šiam kompromisui.

Bendra žemės ūkio politika Europoje buvo ir yra vienas svarbiausių Europos politinio suvienijimo proceso ramsčių. Šiame pranešime apibūdiname bendros žemės ūkio politikos rezultatus po 2013 m. Europos žemės ūkio sektoriuje gaminamas aukštos kokybės maistas, jame užtikrinama labai svarbių kaimo vietovių ir daugybės darbo vietų apsauga, išlaikomas ir puoselėjamas mūsų kultūrinis kraštovaizdis, skatinama biologinė įvairovė, o dėl atsinaujinančių žaliavų ir energijos gamybos jis gali prisidėti prie iškastinio kuro išsaugojimo. Siekiant užtikrinti, kad Europos žemės ūkio sektorius ateityje toliau atliktų šias funkcijas, privalome sukurti koncepciją laikotarpiui po 2013 m., kuri sudarytų galimybes sektoriuje atlikti daugybę šių užduočių.

Palankiai vertinu tai, kad Komisijos narys D. Cioloş aiškiai nurodė, jog nori matyti toliau veikiančią dviejų ramsčių sistemą. Mano frakcija tam pritars. Pirmasis ramstis veikia kaip atsvara ribojimams, kurie taikomi Europos žemės ūkio sektoriui atsižvelgiant į kitus pasaulio žemės ūkio regionus, tuo tarpu antrasis ramstis yra susijęs su priemonių rinkinio sukūrimu, siekiant suteikti galimybę 27 valstybėms narėms užtikrinti, kad žemės ūkiui būtų skirta papildoma pagalba, leisianti jam atlikti savo funkcijas. Didelė Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) dauguma balsuos už šį pranešimą.

  Luis Manuel Capoulas Santos (S&D). – (PT) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos nariams ypač malonu matyti, kad jų pagrindiniai pasiūlymai atsispindi G. Lyono pranešime: 80–90 proc. mūsų pateiktų pakeitimų buvo apsvarstyti ir galėjome pritarti 49 iš 50 įsipareigojimų, dėl kurių balsavo Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas.

Ypač palankiai vertiname tai, kad G. Lyono pranešime pastebimas aiškus noras, kad BŽŪP iš tikrųjų išliktų Bendrijos politikos sritimi, ir troškimas, kad jai ir toliau būtų numatomas pakankamas biudžetas. Jame pasmerkiami anksčiau taikyti pagalbos paskirstymo ūkininkams kriterijai ir jie pakeičiami naujais kriterijais, kurie iš esmės pagrįsti aplinkos apsauga, noru siekti teisingiau paskirstyti paramą ūkininkams ir valstybėms narėms, kaip ne kartą minėjo keletas mano kolegų, ir pripažįstama, kad rinkai reguliuoti ir rizikai bei krizei valdyti turi būti sukurtos tinkamos politikos priemonės. Jame taip pat numatyta nauja paramos sistema, pagrįsta kompensacija už paslaugų ir viešųjų gėrybių, kurios skirtos visai visuomenei, tačiau už kurias rinkoje nėra atlyginama, suteikimą.

Taigi Komisija turi daugybę įkvėpimo šaltinių savo komunikatui, kuris bus pateiktas lapkričio mėn., ir palankiai vertinu tai, kad Komisijos narys jau parodė norą pritarti mūsų rekomendacijoms.

Manau, kad po šešių mėnesių galėsiu pasveikinti Komisijos narį D. Cioloşą su tokiu pat pasitenkinimu, kokį jaučiu dabar sveikindamas savo kolegą Parlamento narį G. Lyoną padarius puikų darbą, kuriame pačiu laiku nušviečiamas ir kuriuo stiprinamas Parlamento vaidmuo kai, atsižvelgdami į Lisabonos sutartį, prisiimame bendro sprendimo priėmimo įgaliojimus.

  Britta Reimers (ALDE). – (DE) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti mūsų pranešėjui už jo konstruktyvų bendradarbiavimą ir už svarbių BŽŪP ateities po 2013 m. aspektų iškėlimą savo pranešime. Šiame pranešime raginama, užuot kūrus naują politiką, toliau tobulinti dabartinę bendrą žemės ūkio politiką. Tai yra gerai.

Pagrindinė žemės ūkio funkcija yra ir išlieka maisto gamyba mūsų piliečiams. Vis didėjant viešųjų gėrybių poreikiui, daugėjant gyventojų ir kartu mažėjant gamtos ištekliams dar sunkiau siekti šio tikslo. Reikalaujama, kad ūkininkai gamintų vis daugiau, turėdami vis mažiau išteklių. To neįmanoma pasiekti nepadidinus našumo. Europos Parlamentas, Komisija ir Taryba yra atsakingi už šiam tikslui siekti būtinos sistemos sąlygų užtikrinimą. Jeigu ateityje Europoje norime išlaikyti sveiką ir įvairų žemės ūkio sektorių, taip pat turime atsižvelgti į ūkininkų poreikius, t. y. kuo labiau sumažinti biurokratinę naštą ir suteikti kuo daugiau verslo laisvės, kad jie patys galėtų užsidirbti pakankamai pajamų.

  Alyn Smith (Verts/ALE). - Pone pirmininke, neišsiskirsiu iš kitų, sveikindamas kolegą iš Škotijos, George’ą Lyoną, parengus labai solidų pranešimą. Šiame pranešime esama daugybės dalykų, kuriais galime būti patenkinti, ir pakartoju daugumos šį rytą kalbėjusių kolegų pastabas. Man ypač patinka labai aiški pranešimo nuostata, kad maisto gamyba yra bendros žemės ūkio politikos svarbiausias tikslas. Visa kita yra labai vertinga, labai tinkama, tačiau antraeilės svarbos.

Turime aiškiai suprasti, kad aprūpinimas maistu yra sudedamoji mūsų Europos nacionalinio saugumo dalis ir pagrindinė BŽŪP visuomenei teikiama nauda, už kurią verta mokėti jos išskirtinę kainą. Remiuosi būtent G. La Via pastabomis dėl biudžeto, apie kuriuos šį rytą užsiminė vos keletas kolegų. Škotams galbūt kiek būdinga tiek daug dėmesio skirti biudžetui, tačiau jeigu neturėsime pakankamai piniginių išteklių, skirtų šiai politikai įgyvendinti, viskas taps beprasmiška. Būčiau dėkingas, jeigu mūsų Komisijos narys tartų keletą žodžių, kokiais argumentais jis ketina įtikinti, kad biudžetas didėtų, o ne mažėtų, nes dauguma valstybių narių, įskaitant Jungtinę Karalystę, nori nutraukti tiesioginių išmokų ūkininkams mokėjimą.

Tačiau galite būti tikras, kad šis Parlamentas pritars veiksmingos BŽŪP ir veiksmingo biudžeto išlaikymui, ir tai yra tinkamas pagrindas vykstančioms diskusijoms.

  Janusz Wojciechowski (ECR). – (PL) Pone pirmininke, aš taip pat norėčiau išreikšti savo pagarbą G. Lyonui, parengusiam pranešimą, kuriame apibūdinami svarbiausi uždaviniai, su kuriais susiduria Europos žemės ūkis.

Ponios ir ponai, turime problemą, susijusią su įvairiose valstybėse narėse mokamų subsidijų skirtumų panaikinimu, ir tai yra labai rimta problema. Nagrinėdami dabartines subsidijas – ir jeigu ketiname išlaikyti šią sistemą – pastebime didelių skirtumų. Esama šalių, kuriose subsidija po 2013 m. yra daugiau nei 500 EUR už hektarą, ir esama šalių, – iš esmės tai yra naujosios valstybės narės, – kuriose ši subsidija yra mažesnė netgi nei 100 EUR. Turime rimtai vertinti šią problemą ir ją išspręsti. Negalime leisti, kad tokie dideli skirtumai ilgai išliktų. Šią problemą bus sunku išspręsti.

Norėčiau padėkoti A. Smithui, kuris atkreipė dėmesį į biudžeto problemą. Neturėdami didesnio biudžeto, neišspręsime šios problemos, nes sunku atimti iš tų, kurie turi daugiau; užuot tai darę, turėtume duoti tiems, kurie turi mažiau. Pasiremsiu Prancūzijos revoliucijos šūkiu „Laisvė, lygybė, brolybė“ – problemų dėl laisvės nėra, tačiau lygybės ir brolybės poreikis yra didesnis, ir kreipiuosi į kolegas Parlamento narius iš senųjų valstybių narių prašydamas padėti išspręsti šią problemą lygybės ir brolybės dvasia.

  Bairbre de Brún (GUE/NGL). – (GA) Pone pirmininke, aš taip pat palankiai vertinu šį svarbų pranešimą, nors esu šiek tiek nusivylusi, kad jame nepateikiama bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) vizija, kaip sustabdyti kaimo gyventojų mažėjimą ir užtikrinti, kad veiklūs ūkininkai galėtų teikti visuomenei reikalingas prekes ir paslaugas.

Mums reikalinga BŽŪP, kuri padės užtikrinti aukštos kokybės maisto gamybą pagal aukštus standartus; žemės naudojimą ir priežiūrą bei vandens, dirvožemio ir biologinės įvairovės apsaugą; bendra politika, kuria užtikrinamas darbo vietų kaimo vietovėse išsaugojimas ir sustiprinama kaimo vietovių ekonomika, ir tokia politika, kuri sustiprins kovą su klimato kaita.

Reikia pakeisti BŽŪP, kad padėtume tiems, kuriems to skubiai reikia. Dabar didžiausia dalis atitenka stambiems savininkams ir gamintojams. Taip pat svarbu numatyti pakankamą biudžetą BŽŪP, ir reiškiu padėką G. Lyonui.

  Giancarlo Scottà (EFD). – (IT) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, pone G. Lyonai, ponios ir ponai, šiomis aplinkybėmis siekiant diegti naujoves ir daryti pažangą ūkiams reikalinga tvirta parama.

Ūkininkų vaidmuo turi iš esmės pasikeisti: sistemindami žemės ūkio gamybą, ūkininkai tampa žemės ūkio verslininkais ir taip skatina ekonomikos plėtrą. Manau, kad siekiant atgaivinti daugybę apleistų žemės teritorijų labai svarbu, kad jos būtų naudojamos kuriant trumpalaikes, uždaras žemės ūkio šakas – kitais žodžiais tariant, sistemas, kuriose žemės ūkio veikla būtų tiesiogiai susieta su pardavimais. Šios sistemos gali veikti ir paplisti visoje Europos Sąjungoje.

Manau, kad pagal naująją bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) Komisija turėtų remti žemės ūkio kooperatyvų steigimą, kad sumažintų gamybos sąnaudas ir užtikrintų didesnį ūkininkų konkurencingumą. Komisija turi pati įsipareigoti sudaryti biudžetą, kurio pakaktų šiems tikslams pasiekti. Naujosios BŽŪP finansavimas privalo būti susietas su rezultatais, kad būtų užkirstas kelias švaistymui ir įvairių rūšių spekuliacijoms.

Be to, per šią krizę daug jaunų žmonių nori vėl imtis ūkininkauti. Tačiau jie susiduria su įvairiomis kliūtimis: žemė yra per daug brangi ir kaimo plėtros politiką sunku valdyti; tai, kad žemės reikia ilgai laukti ir kad ji suteikiama atsižvelgiant į uždarbį, užuot atsižvelgus į jaunų verslininkų idėjas, užkerta kelią šiai grupei išnaudoti savo galimybes. Manau, kad Komisija, siekdama padėti jauniems ūkininkams, turi laikytis parama ir lankstumu pagrįsto požiūrio. Taip pat būtina pradėti įgyvendinti informavimo politiką, visų pirma mokyklose ir universitetuose, siekiant skatinti…

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE). – (RO) Pritariu kolegų Parlamento narių, kurie atkreipė dėmesį į šio pranešimo kokybę, nuomonei ir džiaugiuosi, kad dauguma Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narių pritarė pranešimui.

Viena vertus, tai yra plataus užmojo pranešimas, nes jame bandoma rasti dabartinių pagrindinių problemų sprendimo būdus; kita vertus, tai subalansuotas pranešimas, kuriame bandoma atsižvelgti į naujųjų valstybių narių pagrįstą susirūpinimą dėl teisingo bendros žemės ūkio politikos naudos paskirstymo.

Visų pirma norėčiau atkreipti dėmesį į straipsnius, kuriuose nagrinėjama bendros žemės ūkio politikos struktūra. BŽŪP ir toliau turi būti pagrįsta dviem jos ramsčiais. Panaikinę šiuos ramsčius, sugriautume BŽŪP arba pakeistume ją į politiką, slopinančią bet kokias galimybes padėti modernizuoti žemės ūkį ir didinti jo konkurencingumą. Būtų klaida panaikinti kaimo vietovių plėtros ramstį ir dėl to sulėtėtų žemės ūkio atnaujinimas visoje Europoje, o labiausiai naujosiose valstybėse narėse.

Kitas svarbus dalykas – išlaikyti bent jau dabartinio dydžio BŽŪP biudžetą. Europos ūkininkai yra įpareigoti laikytis aukščiausių kokybės standartų, kurie taikomi europiečių vartojamo maisto kokybei ir mūsų konkurencijai pasaulinėje rinkoje. Tačiau ūkininkams reikia paramos, kad jie galėtų laikytis šių standartų. Geros struktūros, tinkamai finansuojama bendra žemės ūkio politika – tai saugus geros kokybės maistas europiečiams.

Manau, kad Parlamente balsuodami dėl šio pranešimo galėsime perduoti Tarybai ir Komisijai aiškią, vienareikšmę žinią apie mūsų, kaip Europos piliečių atstovų, poziciją.

  Paolo De Castro (S&D). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, per artimiausius kelerius metus Europos žemės ūkio sistema susidurs su rimtais uždaviniais: didėjančią maisto paklausą reikės patenkinti tvariai naudojant gamtinius išteklius kartu didėjant aplinkosauginiam veiksmingumui.

Šiuo požiūriu, kuriuo sustiprinamas žemės ūkio sektoriaus ir viešųjų gėrybių gamybos ryšys, žemės ūkiui suteikiama nauja strateginė svarba: kurdami ateities bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) šiandien randame šių pagrindinių uždavinių, su kuriais susiduria mūsų visuomenė, sprendimo būdą, ir politika atliks labai svarbų vaidmenį reaguojant į jau esamą maisto krizę. Todėl turime gaminti daugiau ir teršti mažiau: tai sudėtingas tikslas, kurį per artimiausius kelerius metus reikės pasiekti Europos žemės ūkio sektoriuje.

Remdamasis šiomis prielaidomis, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas, kuriam turiu garbės pirmininkauti, pateikė turiningą ir glaustą dokumentą, – kurio rengimą dalyvaujant visoms frakcijoms puikiai prižiūrėjo G. Lyon, – t. y. pranešimą, kuris šiandien pateiktas Parlamente. Tai pranešimas, kuris, mūsų įsitikinimu, padės nustatyti ateities BŽŪP pagrindus ir suteiks Europos Komisijai tam tikras aiškias užuominas, kad ji iki metų pabaigos galėtų parengti komunikatą dėl BŽŪP ateities po 2013 m.

  Liam Aylward (ALDE). - Pone pirmininke, aš taip pat noriu padėkoti kolegai George’ui Lyonui už jo puikų darbą rengiant šį pranešimą. BŽŪP susiduria su daugybe uždavinių ir išsiplėtusioje Europoje labai svarbu, kad ES išlaikytų tvirtą ir tinkamai finansuojamą žemės ūkio politiką, kuri bus taikoma ūkininkams, kaimo bendruomenėms ir visuomenei ir užtikrins aprūpinimą maistu. Taip pat svarbu, kad dėl bendro finansavimo BŽŪP nebūtų pakartotinai nacionalizuota. Bendra žemės ūkio politika turi išlikti bendra Europos politika.

Per pastaruosius 50 metų dėl BŽŪP padidėjo gamybą, prisidėta prie to, kad būtų užtikrintas deramas žemės ūkiu besiverčiančių gyventojų gyvenimo lygis, užtikrintas išteklių prieinamumas, vartotojai aprūpinti kokybišku maistu už prieinamą kainą. Europos piliečiai naudojasi svarbia žemės ūkio teikiama nauda, t. y.: aprūpinimas maistu, aplinkos apsauga, kova su klimato kaita, kaimo bendruomenių išsaugojimas ir parama ūkininkų šeimoms.

Kad BŽŪP ir toliau būtų naudinga Europos piliečiams ir atitiktų jų poreikius, ji turi būti tvirtai remiama, ir tai, žinoma, reiškia, kad turi būti tvirtas biudžetas. Antra, skaidrumas ir proporcingumas turėtų būti pagrindiniai ateities BŽŪP principai. Europos žemės ūkio politika ūkininkai turėtų būti remiami siekiant pagrindinio tikslo – gaminti aukštos kokybės maistą ir nekliudyti jiems arba neapsunkinti jų per dideliais administraciniais reikalavimais ir biurokratine našta.

Galiausiai Europos ūkininkai gamina maistą laikydamiesi aukščiausios kokybės reikalavimų ir standartų. Turi būti užtikrinama, kad visos importuojamos prekės būtų gaminamos remiantis tokiais pat kokybės reikalavimais ir standartais, kaip ir ES produktai. Taip pat turime užtikrinti vienodas sąlygas, sąžiningą konkurenciją ir Europos žemės ūkio gyvybingumą ateityje.

  Hynek Fajmon (ECR). – (CS) Didžiausias dabartinės bendros žemės ūkio politikos trūkumas – neproporcingai ir neteisingai skirstomos subsidijos senosioms ir naujosioms valstybėms narėms. Šiais metais naujųjų valstybių narių, kurios įstojo į ES 2004 m., ūkininkai gaus tik 70 proc. to, ką gauna senųjų Europos Sąjungos valstybių narių, vadinamojo penkioliktuko, ūkininkai. Bulgarai ir rumunai gaus tik 40 proc. Tačiau visi veiklą vykdo Europos Sąjungos bendrojoje rinkoje. Laikausi tvirtos nuomonės, kad ši neteisybė turi būti kuo greičiau pašalintas. Visų Europos Sąjungos ūkininkų padėtis turi būti vienoda ir skiriant subsidijas jiems turi būti taikomos vienodos sąlygos. Todėl pritariu 6 pakeitimui, kuriame prašoma šį tikslą pasiekti kuo greičiau, ir tikiuosi, kad mano kolegos Parlamento nariai jam pritars.

  Kyriacos Triantaphyllides (GUE/NGL). – (EL) Pone pirmininke, bendra žemės ūkio politika buvo sukurta siekiant užtikrinti Europos nepriklausomumą maisto gamybos srityje. Aštuntajame dešimtmetyje beveik 70 proc. ES biudžeto buvo išleidžiama žemės ūkiui. Tačiau atlikus daugybę konkurenciją skatinančių reformų biudžeto išlaidos žemės ūkiui 2007–2013 m. finansiniu laikotarpiu sumažėjo iki 35 proc.

Deja, šiandien persvarstyta BŽŪP kuriama tokiomis pat konkurencingumo sąlygomis, kaip ir ankstesnioji politika. Žeidžia tai, kad ekonomikos krize naudojamasi kaip dingstimi sumažinti išmokas mūsų ūkininkams. Be to, būtent ūkininkus galime kaltinti dėl dabartinių krizės sąlygų.

Pagrindinis naujosios BŽŪP tikslas turėtų būti diegti pasaulinį modelį, atitinkantį sveiko maisto, aplinkosaugos ir kovos su išmetamu anglies dioksidu reikalavimus. Turime nepamiršti, kad tradicinio žemės ūkio modelis – agrocheminių medžiagų naudojimas sietinas su didele atsakomybe dėl šiltnamio efekto ir klimato kaitos ir privalome jį pakeisti, kaip tik dėl to, kad jis kenkia ūkininkams, žmonėms ir planetos biologinei įvairovei.

  John Stuart Agnew (EFD). - Pone pirmininke, reiškiu suinteresuotumą kaip dirbantis ūkininkas. Ateityje BŽŪP planai turi būti praktiškai įgyvendinami ir privalo būti prieinami. Kariuomenėje vartojamas posakis: „Nėra pavardžių, nėra atsakomybės“; tačiau PPE frakcijos narys komitete balsavo prieš šį pranešimą. Atsižvelgiant į dabartinę finansinę padėtį, taip gali būti dėl to, kad išlaidos kelia nerimą ir dėl pranešime reiškiamo entuziazmo su žemės ūkiu nesusijusių tikslų pagal antrąjį ramstį atžvilgiu iš ūkininkų atimamos lėšos.

Pranešime daugiausia dėmesio skiriama klimato kaitos temai, todėl galėtų atsitikti taip, kad ariamąja žemdirbyste užsiimantys ūkininkai būtų įpareigoti pumpuoti traktoriaus išmetamąsias dujas po žeme, o dėl to padidėtų degalų vartojimas ir būtų sugadintas jūrų dugnas. Pats mačiau, kaip rangovai bando išpumpuoti nešvarų vandenį po žeme, kad patenkintų ES reikalavimus, todėl žinau, kokios problemos mūsų laukia ateityje. Iš atrajojančius gyvulius auginančių ūkininkų gali būti reikalaujama sumažinti išmetamo metano kiekį, pakeičiant šieną ir silosą brangesniais grūdiniais pašarais. Jeigu BŽŪP turi būti, tegul ji būna naudinga, o ne žalinga ūkininkams.

  Esther Herranz García (PPE). - (ES) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, per artimiausius kelis mėnesius pradėsime plataus masto diskusijas dėl naujosios bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP). Svarbu pasiekti patenkinamą susitarimą ir dėl to tikiuosi, kad Tarybai pirmininkaujanti Belgija sugebės pasiekti tai, ko nepasiekė Tarybai pirmininkaujanti Ispanija. Tikiuosi, kad Tarybai pirmininkaujanti Belgija galės pakreipti diskusijas tokia linkme, kad valstybės narės pačios įsipareigotų ateityje išlaikyti iš tikrųjų tvirtą BŽŪP, kurioje būtų numatytas pakankamas biudžetas 27 naujųjų ir senųjų valstybių narių poreikiams tenkinti; taip pat tikiuosi, kad nebus taip, kaip buvo 2005 m., kai trūko pinigų ir reikėjo paskubomis parengti moduliavimą.

Per būsimą BŽŪP reformą rizikuojame sektoriaus, kuris ne tik aprūpina nematerialiomis prekėmis ir paslaugomis, pvz., rūpinimasis aplinkos apsauga, bet ir turi užtikrinti maisto tiekimą Europos visuomenei, išlikimu. Praeityje buvome pribloškiančių nepriteklių liudininkai, būtent dėl to per kitą reformą pagrindinis Europos Parlamento tikslas turėtų būti užtikrinti ES gamyba pagrįstą pasiūlą, neatsisakant kitų tikslų, pvz., kovos su klimato kaita.

  Stéphane Le Foll (S&D). – (FR) Pone pirmininke, suprantu, kad naktis jums buvo trumpa ir laiminga. Dėkoju Komisijos nariui už tai, kad klausėsi šių diskusijų, ir norėčiau pasveikinti G. Lyoną parengus šį pranešimą, kurį jis pristato šį rytą.

Koks yra dabartinis tikslas? Leisti žmonėms suprasti, kad dabartiniame pasaulyje žemės ūkis, maistas ir aplinkos apsauga yra visos Europos uždaviniai. Toks yra tikslas. Ką turime omenyje tai sakydami? Nepritarimą pakartotinei BŽŪP nacionalizacijai ir bendro finansavimo padidinimą, tai pirmoji pastaba. Žemės ūkio biudžeto išlaikymo klausimą, lygiavertį šiems uždaviniams, ir šį pagrindinį aprūpinimo maistu klausimą – tai antroji pastaba. Užtikrinimą, kad žemės ūkis gali aprūpinti viešosiomis gėrybėmis, kurių reikia visuomenei, – tai trečiasis aspektas. Ketvirtasis, mano manymu, labai svarbus, aspektas – rinkos svyravimų reguliavimas ir prevencija. Turime grįžti prie šio klausimo ir vis dar turime padaryti šiek tiek daugiau.

Mano paskutinė pastaba susijusi su pirmuoju ir antruoju ramsčiais. Įspėju visus, kurie gina šią struktūrą, – ir galbūt jie yra teisūs, – kad galiausiai, diskutuojant biudžeto sistemos klausimu, iškyla pavojus, kad pirmasis ramstis bus gerokai sumažintas ir viskas bus perkelta į antrąjį ramstį, kuris yra finansuojamas bendro finansavimo lėšomis, o tai prieštarautų nustatytam tikslui, t. y. vengti pakartotinio bendros žemės ūkio politikos nacionalizavimo. Sakau tai šį rytą, nes šiandien diskutuojame apie tai.

Komisijos nary, baigdamas norėčiau pateikti paprastą idėją. BŽŪP buvo sukurta tuo pat metu, kaip ir Europos ekonominė bendrija. Dabar esame Europos Sąjunga. Iš tikrųjų manau, kad turėtume nustatyti pagrindinę politikos sritį…

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Richard Ashworth (ECR). - Pone pirmininke, šiame kintančiame pasaulyje labai svarbu toliau vykdyti bendros žemės ūkio politikos pokyčius, kad galėtume ją susieti su ateities uždaviniais ir nesiremti praeitimi.

Reformuota bendra žemės ūkio politika turės atlikti labai svarbų vaidmenį sprendžiant tokius klausimus, kaip aprūpinimas maistu, rinkos svyravimai ir klimato kaita, tačiau norėčiau paminėti tris kitus principus, kurie, mano manymu, yra ne mažiau svarbūs.

Pirma, privalome pripažinti, kad geriausias būdas pasiekti bendros žemės ūkio politikos tikslus – sukurti perspektyvų, dinamišką ūkininkavimo sektorių, ir nemanau, kad turėtume užmiršti šį tikslą.

Antra, jeigu norite tai pasiekti, bendra žemės ūkio politika aprūpinimo maistu požiūriu turi būti paprastesnė, sąžiningesnė ir skaidresnė.

Galiausiai ji turi užtikrinti kainos ir kokybės santykį. Visos valstybės ir visi sektoriai dabar išgyvena ekonomikai sunkų metą, ir įspėju, kad šis komitetas visiškai realiai vertintų savo lūkesčius dėl Europos biudžeto. Mano manymu, tai reiškia, kad turėtume užtikrinti veiksmingą lėšų panaudojimą. Pranešėjas pateikė puikų pranešimą. Sveikinu jį atlikus šį darbą ir man malonu pritarti pranešimui.

  John Bufton (EFD). - Pone pirmininke, ateityje bendrai žemės ūkio politikai bus skiriama daugiau dėmesio siekiant ją susieti su klimato kaitos politika. Mano rinkimų apygardoje Velse galiojančias schemas ir antrąjį ramstį pakeis Glastiro schema, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas klimato kaitos tikslams ir anglies dioksido sekvestracijai. Ūkininkams bus mokama už hektare saugomą vandenį, apsodinimą mišku ir t. t. Reformuojant BŽŪP po 2013 m. svarbu nepaaukoti pirmojo ramsčio siekiant naujų antrojo ramsčio tikslų.

Vienkartinė išmoka ūkiui yra labai svarbi daugumai ūkininkų, priklausančių nuo subsidijų, kurias galėtume visiškai panaikinti. Jeigu Velso ūkininkai nebus patenkinti Glastiro sistema, ar jiems bus pasiūlytos praktiškos alternatyvos, ar jie bus visais atvejais baudžiami už tai, kad netaikys schemos? Pasirinkimas be alternatyvų išvis nėra pasirinkimas.

Velso žemės ūkio istorija yra ilga, ir daugybė bendruomenių labai priklauso nuo ūkininkavimo. Dabartinės žemės ūkio politikos reformos, pagrįstos vien klimato kaitos ideologija, galėtų pakenkti Velso ūkininkavimo tradicijai ir Velso ekonomikos ateičiai.

  Iratxe García Pérez (S&D). - (ES) Pone pirmininke, daugelį metų buvo stengiamasi pritaikyti bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) ir dabar šiame procese pereiname į naują nuolatinės reformos etapą.

Komisijos nary, G. Lyono pranešime pripažįstamas žemės ūkio, kaip strateginio sektoriaus, vaidmuo, kurį jis gali atlikti įgyvendinant naujosios strategijos „Europa 2020“ prioritetus. Norime, kad po 2013 m. būtų tvirta BŽŪP, kuri išliktų bendro pobūdžio, nekenkianti kai kurių regionų arba sektorių specifiškumui. Jos orientacija į rinką išliks nepakitusi. Tačiau didėjantys rinkos svyravimai kartu su tarptautinių Europos Sąjungos įsipareigojimų reikalavimais gali turėti neigiamą poveikį ūkininkų pajamoms.

Mums reikia tinkamo saugumo tinklo. Tiesioginė pagalba privalo būti visiškai finansuojama iš Europos Sąjungos biudžeto ir tam, kad galėtume spręsti kylančius uždavinius ir pasiekti ateities tikslus, BŽŪP turi būti skiriamas pakankamas biudžetas, bent jau tokio lygio, koks jis numatytas 2013 m., nes papildomi mažinimai galėtų būti pavojingi jo veiksmingumui.

Komisijos nary, mūsų ūkininkai dar kartą turės prisitaikyti. Bet kokiems vykdomiems pokyčiams turi būti nustatyti pagrįsti pereinamieji laikotarpiai.

Norėčiau padėkoti G. Lyonui ir visiems šešėliniams pranešėjams už jų darbą. Jie parengė pranešimą, kuriam mes Parlamente galime pritarti ir kuris Europos ūkininkams bus geras ženklas, kad nelieka nežinios.

  Pirmininkas. - Iškilo problema: 23 nariai prašė kalbėti pagal „prašau žodžio“ procedūrą. Kaip žinote, Darbo tvarkos taisyklėse numatyta galimybė kalbėti penkiems Parlamento nariams. Be to, visoms šioms diskusijoms buvo numatyta skirti 57 minutes, iki šiol jos truko 59 minutes, o dar nekalbėjo Komisijos narys, taip pat diskusijų pabaigoje dar nekalbėjo pranešėjas.

Man atrodo, kad klausimas yra labai svarbus, – tai įrodo labai didelis žmonių, kurie prašė leisti kalbėti, skaičius, – todėl leisime kalbėti dešimčiai, t. y. dukart daugiau nei numatyta.

  Jarosław Kalinowski (PPE). – (PL) Pone pirmininke, pone D. Cioloşai, vienas svarbiausių bendros žemės ūkio politikos uždavinių po 2013 m. – atsisakyti anksčiau taikyto paramos lygių nustatymo metodo ir įdiegti naują bei sąžiningą bendros žemės ūkio politikos lėšų paskirstymo visos Europos Sąjungos ūkininkams, nedarant skirtumo tarp „senųjų“ ir „naujųjų“ valstybių narių, tvarką.

Pritariu dviejų ramsčių paramos modeliui, pagal kurį išmokos išmokamos ūkininkams ir yra skirtos ūkiams vystyti ir atnaujinti, o ne savininkams, kurie pasiima pinigus, tačiau neinvestuoja jų į žemės ūkį, taip kliudydami esminiams pokyčiams. Siekiant naujų uždavinių bendroje žemės ūkio politikoje turi išlikti rūpinimasis aplinkos apsaugos vertybėmis ir aprūpinimu maistu. Be to, siūlau nekeisti patikimų ir išbandytų rinkos reguliavimo priemonių. Pavyzdžiui, pieno kvotos. Kas jas pakeis, jeigu jos bus panaikintos? Žinoma, esama tam tikrų idėjų, tačiau visiškai nesame tikri…

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D). – (RO) Noriu pasveikinti pranešėją, šešėlinius pranešėjus ir visus, kurie dalyvavo šiame BŽŪP ateičiai labai svarbiame projekte.

Globalizuotame pasaulyje Europos Sąjunga, turinti Bendrijos rinką, turi imtis vienodų veiksmų, siekdama užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą ir propaguoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Ji taip pat turi kovoti su klimato kaita ir paspartinti mokslinių tyrimų veiklą, siekdama kuo geriau pasinaudoti šių mokslinių tyrimų suteikiamomis galimybėmis.

BŽŪP turi suteikti galimybes ir pastovų pagrindą, kuris dėl didėjančio produktyvumo ir konkurencingumo skatins tobulinti žemės ūkio produktų gamybą, taip pat užtikrins tinkamą rinkos veikimą, taip garantuodamas strateginę nepriklausomybę tiekimo srityje visuose pagrindiniuose gamybos sektoriuose.

Manau, kad labai svarbu išlaikyti abu bendros žemės ūkio politikos ramsčius, aiškiai atskyrus pirmąjį ramstį, kuris pakankamai tvirtas, kad užtikrintų deramą ūkininkų gyvenimo lygį visose valstybėse narėse…

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  José Bové (Verts/ALE). – (FR) Pone pirmininke, žinoma, visų pirma norėčiau padėkoti mūsų pranešėjui, G. Lyonui, su kuriuo, manau, visi dirbome bendru sutarimu bandydami judėti į priekį, ir trumpai, tik keliais žodžiais, norėčiau pasakyti, kad įrodymai yra prieš mūsų akis.

Įrodymas yra tai, kad šiandien Europa yra didžiausia žemės ūkio žaliavos importuotoja. Mūsų žemės ūkio ir maisto politika turi būti plataus užmojo, kad galėtume užtikrinti, kad mūsų piliečių maisto poreikiai būtų patenkinti.

Be to, dabartinė BŽŪP turi būti reformuota dėl trijų priežasčių. Tai yra ekonomine, socialine ir aplinkos apsaugos prasme nesąžininga BŽŪP. Ekonomine prasme: gamintojams išmokamos išmokos yra mažesnės nei jų patiriamos gamybos sąnaudos, ir BŽŪP turi sudaryti galimybes išspręsti šią problemą. Socialine prasme: šalims, regionams ir ūkininkams pagalba skirstoma nesąžiningai. Aštuoniasdešimt procentų pagalbos skiriama 20 proc. ūkininkų. Aplinkos apsaugos prasme: mums reikalinga BŽŪP, kuria būtų saugomas dirvožemis, saugomas…

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Peter van Dalen (ECR). - (NL) Pone pirmininke, trumpai kalbant, tai: kad dabar turime daugiau šalių, daugiau prioritetų ir mažiau pinigų, galioja ir bendrai žemės ūkio politikai. Todėl tai reiškia, kad BŽŪP turi būti visapusiškai reformuota ir tokia reforma turi būti pradėta nuo pradžių. Kadangi maistas yra svarbiausias kolektyvinis žemės ūkio sektoriaus turtas, turi būti užtikrinama maisto gamyba, visų pirma atsižvelgiant į aprūpinimą maistu per artimiausius dešimtmečius.

Be to, norime, kad Europoje būtų geros kokybės maistas, ir labai vertiname gyvūnų gerovę ir aplinkos apsaugą. Tačiau mūsų ūkininkai rinkoje ne visada gauna atlygį už šiuos visuomenei naudingus įnašus. Jų pasauliniai konkurentai neprivalo laikytis tokių reikalavimų arba, jeigu privalo, reikalavimai, kurių jie privalo laikytis, yra gerokai menkesni. Todėl parama reikalinga ten, kur neveikia rinkos savireguliacija. Tai, kad pranešime raginama teikti pagalbą už hektarą, yra teigiamas dalykas. Taip bus neutralizuotas tolesnis žemės ūkio intensyvėjimas ir bus realesnė tikimybė pasiekti aplinkos apsaugos tikslus. Taip galime atsilyginti savo ūkininkams.

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Visi žinome, kad Europos Sąjungos bendra žemės ūkio politika yra labai sudėtingas ir opus klausimas. Nuolat taikomas vadinamasis istorinis principas, susijęs su parama žemės ūkiui, – netgi išsiplėtusioje ES, – sukėlė didelius Europos ekonomikos politikos iškraipymus.

Todėl būtina kuo greičiau nustatyti objektyviai sąžiningus finansinės paramos dalijimo ūkininkams sistemos kriterijus, nes tai sukurs palankias sąlygas tinkamai ekonominei ūkininkų konkurencijai Europos bendrojoje rinkoje.

Lėšos turi būti dalijamos tinkamai ir subalansuotai, kad visų ES šalių ūkininkai turėtų teisę į vienodo dydžio paramą ir galėtų sąžiningai tarpusavyje konkuruoti.

Todėl, mano nuomone, pritarę pateikto pranešimo 6 pataisai galėsime teisingai taikyti paramos Europos žemės ūkio gamybai mechanizmą.

  Angelika Werthmann (NI). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, žemės ūkio politikai reikalinga darni sistema. Ja turi būti stiprinama visa ES ir kartu turi būti atsižvelgiama į regionų skirtumus. Antrasis veiksnys yra labai svarbus mano gimtajai šaliai, Austrijai, kai svarstomos konkrečios aplinkos apsaugos ir investicijų programos.

Žemės ūkio politikoje susiduriama su tam tikrais rimtais uždaviniais. Apskaičiavimai rodo, kad pasaulio gyventojų skaičius išaugs iki 9 mlrd., tuo tarpu susiduriame su klimato kaitos padariniais, pvz., vandens trūkumu ir sausra. Siekiant išspręsti šias problemas svarbu ne tik tai, kad ES veiksmingiau bendradarbiautų viduje, bet ir tai, kad ji nuosekliau veiktų pasaulyje.

  Seán Kelly (PPE). - Pone pirmininke, šios dienos diskusijose žemės ūkio tema sulaukėme drąsinančios visų Parlamento frakcijų paramos. Ypač palankiai vertinu tai, kad jauni žmonės pabrėžtinai skatinami užsiimti žemdirbyste, nes tai yra labai svarbu; kad BŽŪP neturėtų būti pakartotinai nacionalizuojama; kad Komisijos narys pritarė dviejų ramsčių išlaikymui, kadangi be pirmojo ramsčio nebūtų reikalingas antrasis ramstis, nes tai neduotų pelno ūkininkams ir todėl nebūtų užtikrinta viešųjų gėrybių gamyba; ir, kaip minėjo D. Dodds, reikia išnagrinėti, ką turime omenyje sakydami „sąžiningas“, visų pirma atsižvelgdami į visoje Europos Sąjungoje kintančias išlaidas ir perkamąją galią.

Be to, G. Lyon vienintelis atkreipė dėmesį į ankstesnes aplinkybes. Manau, kad dabar ūkininkams labai svarbu perduoti žinią, ko jie gali tikėtis, kad nebūtų priversti užsiimti laukine spekuliacija, nežinodami, pirkti ar parduoti ankstesnio modelio žemės ūkio inventorių. Todėl pritarčiau tam, kad Komisijos narys kuo greičiau perduotų aiškią žinią šiuo klausimu.

  Marc Tarabella (S&D). – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, aš taip pat norėčiau padėkoti ir pasveikinti kolegą Parlamento narį G. Lyoną parengus puikų pranešimą, kuris žymi pirmąjį teigiamą žingsnį naujosios BŽŪP link.

Naujosios BŽŪP tikslas – sukurti pagrindinę Europos žemės ūkio, maisto, socialinę ir aplinkos apsaugos politiką, o ne tik Europą, pagrįstą vien nežabota laisvąja rinka. Norime labiau teisėtos BŽŪP viešųjų lėšų, kurias įsipareigoja ir sutinka mokėti mokesčių mokėtojai, atžvilgiu, sąžiningesnės skirstant Europos fondų lėšas 27 valstybėms narėms ir ūkininkams ir veiksmingesnės tinkamai naudojant biudžeto lėšas.

Siekiant užtikrinti vartotojų aprūpinimą maistu turės būti sukurti nauji valstybiniai mechanizmai, skirti žemės ūkio produktų gamybai reguliuoti. Pritariame tvirtai BŽŪP, kurios biudžeto užtektų BŽŪP tikslams pasiekti. Todėl, kaip visai teisingai pažymima G. Lyono pranešime, BŽŪP srityje susidursime su naujais uždaviniais: visų pirma klimato kaitos, vandens valdymo, atsinaujinančiųjų energijos išteklių, biologinės įvairovės ir dirvožemio erozija.

Šiame pranešime remiama paprastesnė, atsakingesnė BŽŪP, kuria būtų veiksmingiau patenkinami Europos ūkininkų poreikiai, siekiant nuoseklumo ir išsaugoti…

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Sergio Paolo Francesco Silvestris (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) yra labai svarbi ir ji tokia išliks dar ilgai, ypač su užimtumu susijusiose srityse. Europos žemės ūkio sektoriuje per mažiau nei 10 metų užimtumas sumažėjo 25 proc. ir buvo prarasta beveik 4 mln. darbo vietų. Norėdami išspręsti vis daugiau problemų keliantį nedarbo klausimą negalime palikti BŽŪP be priežiūros ir turime investuoti į ją, užtikrindami pakankamus išteklius, kurie paskatins ilgalaikį augimą. Todėl įgyvendinant naująją BŽŪP turės būti užtikrinamas bent jau toks pat finansavimo lygis, kaip ir praeityje.

Tačiau, Komisijos nary, Parlamentas šiandien jūsų prašo ne užtikrinti tokį pat finansavimo lygį, kaip praeityje, bet padidintį jį. Absoliutus, neginčytinas reikalavimas yra ne sumažinti šiandien skiriamą finansavimą, tačiau reikalaujama padidinti – iš esmės padidinti – žemės ūkio finansavimą. G. Lyono pranešime yra tam tikrų labai teigiamų dalykų, priemonių, padedančių kontroliuoti kainų nestabilumą, suteikti paramą sektoriui, užtikrinti, kad ūkininkai gautų pakankamai pajamų ir užtikrinti dabartinį…

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Luís Paulo Alves (S&D). – (PT) Pone pirmininke, mes taip pat esame už tvirtą bendrą žemės ūkio politiką, skirtą ne tik ūkininkams, bet ir daugiau nei 500 mln. Europos piliečių, kuriai suteiktas nemažas biudžetas, sudarantis galimybes spręsti vis rimtesnius uždavinius, su kuriais susiduriame, ir, svarbiausia, kuri vykdoma visuose Europos regionuose. Azorų salų atžvilgiu ypač svarbu užtikrinti, kad BŽŪP būtų patvirtinta, nes čia žemės ūkis yra nepakeičiamas tvarios plėtros modelio ramstis.

Šioje naujoje BŽŪP reikėtų atsisakyti ankstesnių lėšų skirstymo kriterijų, nes jie padarė didelę žalą Portugalijai ir Portugalijos ūkininkams. Naujoje BŽŪP reikėtų atsižvelgti į konkretų žemės ūkio pobūdį, numatant rinkos reguliavimo ir rizikos valdymo priemonių rinkinį, kurį naudodami galėtume užtikrinti tinkamą rinkos veikimą ir žemės ūkio produktų gamybos stabilumą.

BŽŪP po 2013 m. turėtų didinti Europos žemės ūkio modelio konkurencingumą, užtikrindama tinkamą prekių paskirstymą vidaus rinkoje, susidarantį dėl visoje maisto grandinėje sukuriamų santykių, ir išorės rinkų atvėrimas…

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Pirmininkas. - Turiu du prašymus kalbėti dėl Darbo tvarkos taisyklių laikymosi. M. McGuinness kalbės pirmas.

  Mairead McGuinness (PPE). - Pone pirmininke, kalbėsiu tik dėl darbo tvarkos; žinau, kad kiti kolegos pritars mano susirūpinimui dėl „prašau žodžio“ procedūros ir jūs šiuo atžvilgiu turite visus įgaliojimus, tačiau Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nariai, kurie iš tikrųjų praleido daug laiko rengdami šį dokumentą ir nuo pat pradžių dalyvavo šiose diskusijose, mano nuomone, nusipelno, kad jų vertingos nuomonės būtų išklausytos, o jūs nepastebėjote manęs, kai prašiau žodžio, nes nežiūrėjote į mane, nors mane pastebėjo šalia jūsų, pone pirmininke, sėdintys kiti šeši kolegos. Kol dar galiu kalbėti, ar galėčiau paprašyti, kad Komisija paaiškintų galimybę mažiau svarbias sritis perkelti į pirmąjį ramstį? Šiuo klausimu nuomonę pareikšiu raštiškame pareiškime. Kolegos, tikiuosi, kad pritarsite mano pastabai.

  Pirmininkas. - Pone M. McGuinnessai, patikinu jus, kad žiūrėjau į jus beveik visą laiką ir mačiau, kad prašote žodžio.

Tačiau bėda ta, kad šis klausimas nėra aiškiai struktūriškai apibrėžtas: kitais žodžiais tariant, jis nėra struktūriškai apibrėžtas taip, kad pirmenybė būtų suteikta susijusio komiteto nariams, tačiau jis struktūriškai apibrėžtas taip, kad pirmenybė teikiama tiems Parlamento nariams, kuriuos greičiau nei kitus prašant žodžio pastebi pirmininkas. Tokios yra Darbo tvarkos taisyklės. Be to, jose nustatyta, kad kalbėti gali penki Parlamento nariai, nors teisę kalbėti suteikėme dešimčiai.

Tai labai svarbus klausimas. Frakcijoms skirtas laikas buvo padalytas Parlamento nariams, kad kiekvienas turėtų minutę, tačiau beveik niekas nekalbėjo mažiau nei pusantros minutės ir dėl to nėra jokių galimybių leisti kalbėti, kaip visi mes norėtume, kiekvienam, kuris nori kalbėti viršydamas atitinkamoms jų frakcijoms skirtą laiką.

Dabar kalbės F. Obermayr, taip pat dėl Darbo tvarkos taisyklių laikymosi.

  Franz Obermayr (NI). – (DE) Pone pirmininke, manau, kad kalbėdamas turėjote omenyje mane. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, ką sakė pirmesnis kalbėtojas. Žinoma, norėčiau padėkoti jums už jūsų dosnumą, kai, užuot leidęs kalbėti penkiems nariams, leidote kalbėti dešimčiai. Be abejo, suprantame jūsų laiko ribojimus, tačiau manau, kad mus taip pat suprasite. Tai labai svarbus klausimas. Europoje yra regionų, kurie veikia slegiami didelės naštos ir kuriems gresia labai didelis pavojus. Be abejo, tai taip pat savaime suprantama ir be komitetų darbo.

Antra, nurodėte, kad problema susijusi su „prašau žodžio“ procedūra nebuvo išspręsta. Prašytume, kad šį klausimą išspręstumėte kuo greičiau, nes nežinau, ar turėtume pradėti stotį į eilę likus dienai iki diskusijų, ar pateikti prašymą prieš tris dienas ir tuomet praleisti naktį čia, kad galiausiai galėtume pasinaudoti galimybe kalbėti. Be to, jeigu bus leista kalbėti tik dešimčiai Parlamento narių, svarbu žinoti, kokie nariai tai bus.

Būtų naudinga ir sąžininga kuo greičiau nustatyti tinkamas struktūras. Taip patirsite mažiau streso ir būsite populiaresnis, jeigu leisite kalbėti daugiau žmonių. Taip pat būsime laimingi, jeigu dėl mūsų priimsite sąžiningą sprendimą. Prašau jūsų malonės ir dar kartą dėkoju už jūsų supratingumą.

  Pirmininkas. - Jūs visiškai teisus. Akivaizdu, kad ši nuo pirmininko priklausanti „prašau žodžio“ procedūra yra visiškai subjektyvi, nes pirmininkas turi akis, tačiau jis neturi plačių ir daugiabriaunių roplio akių, tai reiškia, kad pirmininkas pastebi tik tuos narius, kuriuos pastebi; sekretoriato darbuotojai šiuo atveju gali labai daug pagelbėti. Nepaisant to, jūs esate teisus: tai klausimas, kurio Parlamento biuras neišsprendė protingai, – suprantu tai.

Pvz., M. McGuinnesso pastaba dėl to, kad susijusio komiteto nariai turėtų pirmenybę, man atrodo visiškai pagrįsta, tačiau nuostatos šiuo klausimu nėra. Vienintelė nuostata, kad pirmininkas savo nuožiūra vadovauja diskusijoms ir dėl to jis akivaizdžiai patenka į labai sudėtingas situacijas.

Be to, patys Parlamento nariai nesilaiko Darbo tvarkos taisyklių, nes mėlynoji kortelė nėra naudojama prašant leidimo kalbėti pagal „prašau žodžio“ procedūrą. Mėlynoji kortelė turi būti naudojama pertraukti kalbėtojui, kuris kalba tuo metu, norint užduoti jam 30 sekundžių trukmės klausimą. Tačiau esama narių, kurie nuolat išsitraukia mėlynąją kortelę.

Turėsime surengti Parlamento nariams trumpus kursus ir juos išmokyti, kad mėlynoji kortelė naudojama specifiškai ir kad norėdamas kalbėti pagal „prašau žodžio“ procedūrą Parlamento narys, užuot naudojęs mėlynąją kortelę, turi pakelti ranką, pakelti savo baltąją kortelę arba panaudoti kitą priemonę.

Tačiau nenoriu užtęsti diskusijų. Pakankamai nukrypome nuo temos ir per šį laiką galėjo kalbėti du ar trys Parlamento nariai.

  Dacian Cioloş, Komisijos narys. − (FR) Pone pirmininke, nesu tikras, ar dauguma klausimų buvo užduota. Iš tikrųjų pastebėjau, kad kai kurie principai, kaip matėme, puikiai atsispindėję pranešime, buvo patvirtinti.

Šiaip ar taip, pagrindinis dalykas, kurį supratau per šias diskusijas, yra tai, kad mums reikalinga bendra žemės ūkio politika, žemės ūkio politika, kuri turi būti Bendrijos politika, ir kad mums taip pat reikalingas biudžetas, kuris turi atitikti žemės ūkiui nustatytus tikslus. Todėl manau, kad mums reikalingas realus biudžetas. Mano nuomone, realus biudžetas yra toks biudžetas, kuris leidžia siekti bendros žemės ūkio politikos tikslų.

Pastebime, kad iš ūkininkų reikalaujame vis daugiau. Žinoma, taip pat reikalaujame, kad suteiktos lėšos būtų veiksmingiau naudojamos ir už jas būtų aiškiau atsiskaitoma. Beje, matau, kad mano kolega J. Lewandowski, Komisijos narys, atsakingas už biudžetą, yra čia; galbūt jis atėjo būtent tam, kad patvirtintų, jog BŽŪP bus numatytas jos tikslus atitinkantis biudžetas.

Taip pat atkreipiau dėmesį į tai, kad jeigu ketiname siekti žemės ūkiui – bendrai žemės ūkio politikai – nustatytų tikslų, turime atsižvelgti į visus skirtumus, esančius tarp visų Europos Sąjungos žemės ūkio rūšių. Turime atsižvelgti į šią įvairovę taip, kad regionuose, kuriuose ji reiškiasi, dėl šių skirtingų žemės ūkio rūšių galėtume lengviau siekti ne tik su rinkos pasiūla, produktų gamyba ir rinkos pasiūlos apsauga susijusių tikslų, bet ir daugiau dėmesio skirti aplinkos apsaugai, gamtinių išteklių valdymui ir ekonomikos plėtros galimybėms kaimo vietovėse. Turime apsvarstyti, kaip prie to gali prisidėti žemės ūkis ir žemės ūkio produktų sektorius.

Taip pat sutinku su tuo, kad visos šios mintys dėl bendros žemės ūkio politikos ateityje taip pat turi padėti skatinti jaunus žmones, suteikti galimybių jauniems žmonėms, kurie nori būti pripažinti, nori investuoti į žemės ūkį, todėl žemės ūkio veikla taip pat yra ateities veikla ir todėl galime pasiekti savo tikslus.

Taip pat noriu perduoti aiškią žinią ir atsakyti į S. Kelly klausimą dėl tiesioginės pagalbos. Nemanau, jog yra kokių nors abejonių, kad siekdami žemės ūkį padaryti sąžiningesnį, o bendrą žemės ūkio politiką – skaidresnę ir veiksmingesnę, privalome nustatyti aiškius šios pagalbos skirstymo kriterijus, atsižvelgdami į tikslus, kuriuos ketiname nustatyti. Todėl, mano nuomone, ankstesnės nuorodos negali būti sąžiningų, skaidrių arba objektyvių kriterijų pagrindu. Turime pakeisti šias ankstesnes nuorodas daug aiškesniais tikslais, kurie leis pasiekti tam tikrą sąžiningumo lygį ir suteiks galimybę daugiau dėmesio skirti žemės ūkio įvairovei Europos Sąjungoje. Taip valstybėms narėms ir regionams bus suteiktos priemonės geriau pasinaudoti savo turimais ištekliais.

Apibendrindamas norėčiau dar kartą patvirtinti, kad mums reikalinga Europos bendra žemės ūkio politika. Mums reikalinga visos Europos Sąjungos žemės ūkio politika ir, žinoma, bendra žemės ūkio politika, kuri neužkerta kelio kitiems pasaulio regionams vystyti savo žemės ūkio.

  George Lyon, pranešėjas. − Pone pirmininke, gal galėčiau visų pirma trumpai aptarti kai kuriuos svarbius klausimus, kuriuos kolegos iškėlė per šias diskusijas. Nauja strateginė maisto gamybos ir BŽŪP reikšmė yra neabejotina. Du ramsčiai yra neabejotinai reikalingi, sutinku su tuo. Maisto gamyba yra svarbiausias BŽŪP aspektas: taip, būtent toks yra BŽŪP tikslas. Visa kita yra pakeitimai, skirti užtikrinti pelningą žemės ūkio sektorių, kuris gali būti naudingas aplinkos apsaugai, padėti kovoti su klimato kaita, ir visi kiti dalykai, kuriuos aprašome pranešime.

Tvirtas biudžetas: taip, be abejo; sąžiningas senųjų ir naujųjų valstybių narių atžvilgiu: dauguma Parlamento narių iškėlė šį klausimą, ir tai yra klausimas, kurį turime spręsti. Pinigų paskirstymo valstybėms narėms būdas turi būti objektyvus ir skaidrus. Jis turi atitikti strategijoje „Europa 2020“ keliamus uždavinius. Ypač svarbu, kad ūkininkavimas ir BŽŪP būtų pripažinti sprendimo siekiant šių tikslų sudedamąja dalimi, o ne problemos dalimi.

Norėčiau padėkoti savo šešėliniams pranešėjams Micheliui Dantinui, Martinui Häuslingui, Wojciechui Michałui Olejniczakui ir Jimui Nicholsonui. Puikiai bendradarbiavome kartu rengdami, mano manymu, labai solidų pranešimą, kuriame pateikiama aiški vizija, kokią BŽŪP šis Parlamentas nori matyti iš karto po 2013 m. Norėčiau pasakyti, kad šis pranešimas suteikia Parlamentui labai tvirtas pozicijas bendradarbiaujant ir derantis su Komisija ir Ūkio taryba. Taip pat norėčiau jums, Komisijos nary, pasakyti, kad prisidėtumėte prie mūsų, ir galėsime užtikrinti, kad kartu įgyvendinsime tą viziją.

(Plojimai)

  Pirmininkas. - Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks šiandien, 2010 m. liepos 8 d., ketvirtadienį, 12.00 val.

Norėčiau dar kartą atsiprašyti tų Parlamento narių, kuriems nebuvo leista kalbėti. Kaip sako M. McGuinness, savo kalbą jie gali pateikti raštu.

Perduosiu šį klausimą biurui, nes jis turi būti išaiškintas. Taip pat biurui siūlysiu, – ir tikiuosi, kad visi man pritarsite, – kad leidimas kalbėti pagal „prašau žodžio“ procedūrą neturėtų būti suteikiamas nariams, kurie nedalyvauja, kai prasideda diskusijos, kai pranešėjas pristato savo pranešimą arba kai žodis suteikiamas Komisijos nariui. Susidarė tokia padėtis, kad Parlamento nariai piktinosi, jog jiems nebuvo leista kalbėti, tačiau jie nepasiliko išklausyti nei Komisijos nario, nei pranešėjo paaiškinimų ir išvadų. Turime stengtis būti nuoseklūs, tačiau stengtis turime visi.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Sergio Berlato (PPE), raštu. – (IT) Bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) yra viena svarbiausių Europos Sąjungos politikos sričių, turint omenyje tai, kad išlaidos žemės ūkiui sudaro maždaug 43 proc. ES biudžeto. Europos bendrijos steigimo sutarties 33 straipsnyje nustatyti BŽŪP tikslai, t. y. užtikrinti pagrįstas kainas Europos vartotojams ir deramą gyvenimo lygį ūkininkams.

Dėl pastarosios ekonomikos ir finansų krizės ūkininkų pajamos 2008–2009 m. vidutiniškai sumažėjo 12,2 proc., sugriežtėjo kreditų gavimo sąlygos ir kaimo vietovėse padaugėjo bedarbių. Produktų kainų svyravimai žemės ūkio rinkose gerokai padidėjo ir tikėtina, kad jie toliau didės. Todėl manau, jog ateities BŽŪP turėtų būti nustatytas minimalus saugumo tinklas, kad būtų galima reguliuoti nepagrįstas rinkos kainas ir ekonomikos krizės sektoriuje atveju taikyti greitas ir veiksmingas priemones.

Maisto ir žemės ūkio organizacijos apskaičiavimais, iki 2050 m. dabartinis pasaulio gyventojų skaičius padidės nuo 6 mlrd. iki 9 mlrd., o dėl dukart didesnės maisto paklausos atitinkamai turės padidėti pasaulinė maisto produktų gamyba. Todėl aprūpinimas maistu bus pagrindinis ateities žemės ūkio uždavinys ir Europos Sąjunga, siekdama Europos piliečių gerovės, toliau bus įpareigota jį užtikrinti.

  Cristian Silviu Buşoi (ALDE), raštu. – (RO) Būtina imtis visų reikalingų veiksmų, kad pritaikytume BŽŪP prie naujų dabartinių socialinių ir ekonominių aplinkybių. Kad galėtume tai padaryti, iš tikrųjų turime atsakyti į tam tikrus svarbius klausimus. Visiškai pritariu tam, kad reikia užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą. Tačiau kiek norime būti nepriklausomi ir ar norime už tai mokėti daugiau?

Iki šiol dėl BŽŪP maisto produktų, kurie kitose šalyse yra pigesni, kainos buvo aukštos. ES negali skatinti laisvos prekybos tol, kol saugoma jos pačios žemės ūkio rinka. Turime rasti sprendimus, kurie leistų ES taikyti tinkamus pasaulinius kokybės standartus, kad būtų galima sumažinti žemės ūkio produktų kainų skirtumus įvairiose šalyse.

Tačiau labiausiai esu susirūpinęs dėl padarinių, kuriuos BŽŪP sukėlė ūkininkams. Atsieti mokėjimai tik padėjo sėkmingai išmokėti tiesiogines išmokas stambiems žemės savininkams, kurie iš tikrųjų nėra ūkininkai. Atsiejimas reikalingas siekiant išvengti perteklinio produkcijos kiekio. Tačiau raginu Komisiją nustatyti šiek tiek sąžiningesnius kriterijus, kad ūkininkai būtų tikrieji BŽŪP naudos gavėjai. Turime imtis iniciatyvų ūkininkų atžvilgiu, visų pirma tam, kad paskatintume jaunus žmones persikraustyti į kaimo vietoves. Tačiau taip neatsitiks tol, kol išlaikysime dabartinę tiesioginių išmokų sistemą, kuri yra absurdiška.

  Nessa Childers (S&D), raštu. – Bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) padeda išspręsti daugybę dabartinių Europos ūkiuose iškilusių problemų, ir nė vienoje valstybėje narėje tai nėra taip akivaizdu, kaip Airijoje, kurioje yra lygiavertis įsipareigojimas užtikrinti patikimą ir sąžiningą BŽŪP įgyvendinimą ir daryti pažangą įgyvendinant pokyčius, kurie yra būtini ūkininkaujant XXI a. Tačiau siekiant užtikrinti Europos žemės ūkio bendruomenės pasitikėjimą ir palaikymą, naujoji BŽŪP turi užtikrinti ūkininkų stabilumą ir sąžiningą jų gaminamų prekių kainodarą, kaip yra šiuo metu. Dėl to Europos piliečiai bus aprūpinti ne tik patikimomis, aukštos kokybės prekėmis, kurios iš tikrųjų bus pagamintos laikantis aukščiausių ES gamybos standartų, tačiau taip pat turės naudos dėl socialinio ir kultūrinio BŽŪP poveikio, pvz., kuris nustatytas antrajame ramstyje. Be to, ES turi išlaikyti Europos ūkininkų pasitikėjimą. Žemės ūkio bendruomenė žino, kad naujas susitarimas atneš pokyčius, ir yra pasirengusi jais pasinaudoti. Siekdamos išnaudoti šią teigiamą aplinkybę ES institucijos turi užtikrinti, kad būtų sudarytas šiuolaikiškas ir taip pat išsamus bei visų atžvilgiu sąžiningas susitarimas.

  Béla Glattfelder (PPE), raštu. – (HU) Veiksminga ir bendra žemės ūkio politika po 2013 m. Europai bus vis dar reikalinga. Būtent todėl žemės ūkiui skirta ES biudžeto dalis turėtų būti išlaikyta dabartinio jo dydžio.

Pagrindinė Europos pareiga – užtikrinti maisto saugą pasauliniu lygiu. Taip yra todėl, kad būtent Europoje gali būti gaminamas griežčiausius aplinkos apsaugos standartus atitinkantis maistas. Todėl pagrindinė BŽŪP užduotis – išlaikyti Europos Sąjungos žemės ūkio produktų gamybos pajėgumus.

Todėl labai svarbu užtikrinti, kad tiesioginės išmokos nesumažėtų.

Paramos kaimo vietovių plėtrai pagal antrąjį ramstį atveju būtina užtikrinti, kad ji būtų naudojama visų pirma žemės ūkio tikslais.

Turėtume apsaugoti ūkininkus nuo didelių intervencinių kainų svyravimų, kurie dažnai pasitaikydavo per pastaruosius keletą metų. Turime sukurti rinkos intervencijos priemones, o tam tikruose sektoriuose, pvz., vyno ir pieno, reikalingos priemonės pasiūlai riboti. Taip būtų sumažinti ūkininkų nuostoliai, kurie atsiranda dėl kainų svyravimų.

Prekyba maistu Europoje yra daug labiau sutelkta nei maisto gamybos pramonė arba žemės ūkio produktų gamyba. Labai dažnai šimtai ūkininkų konkuruoja su didelių prekybos centrų tinklu ir jų padėtis yra daug prastesnė. Būtent dėl to privalome padėti pagerinti ūkininkų bendradarbiavimą. Tačiau siekdami šio tikslo turime taikyti griežtų ES konkurencijos žemės ūkyje taisyklių išimtis.

Importui iš trečiųjų šalių turėtų būti taikomos tokios pat griežtos aplinkos apsaugos, maisto saugos, gyvūnų gerovės ir kitos taisyklės, kaip ir Europos ūkininkams.

  Elisabeth Jeggle (PPE), raštu. – (DE) Dėl G. Lyono iniciatyva parengto pranešimo Parlamentas nuo pat pradžių įtraukiamas į diskusijas dėl BŽŪP ateities. Norėčiau padėkoti visiems dalyviams už jų padarytą darbą. Suformuoti ateities tikslai visai Bendrijai.

Mano manymu, reikia atkreipti dėmesį į tris elementarius dalykus, jeigu toliau ketiname užtikrinti visapusišką ir tvarią žemės ūkio plėtrą visoje Europoje. 1. Labai svarbu užtikrinti, kad po 2013 m. BŽŪP būtų skirtas pakankamas finansavimas ir kad parengtume tinkamą biudžetą.

2. Išbandyta dviejų vienodai svarbių ramsčių struktūra turi būti išlaikyta. Vienintelis būdas išlaikyti Europos žemės ūkio modelį – užtikrinti mūsų maisto gamybą pagal aukščiausius pirmojo ramsčio standartus ir antrajame ramstyje siekdami naudos ūkininkams ir ne ūkininkams, vyrams ir moterims ir ypač jauniems žmonėms sudaryti geras galimybes kaimo vietovių plėtrai, taip pat darbo vietų kūrimui ir infrastruktūrai.

3. Dideli liberalių rinkų svyravimai ir klimato kaitos padariniai dar kartą patvirtina saugumo tinklo būtinybę. Susiduriame su naujais uždaviniais, susijusiais su rinkos orientacija, produktų sauga, gyvūnų apsauga ir dėl klimato kaitos atsiradusiu aplinkos apsaugos ir biologinės įvairovės išsaugojimo poreikiu. Susidūrus su šiais uždaviniais gera žemės ūkio politika yra geriausia ateities politika ir ji atitinka visų mūsų piliečių interesus.

  Sandra Kalniete (PPE), raštu. – (LV) Šioje rezoliucijoje, atsižvelgiant į kitą finansinio planavimo laikotarpį, atsisakoma pagal ankstesnius kriterijus nustatomų tiesioginės paramos išmokų. Todėl numatome galimybę taikyti pereinamąjį laikotarpį. Toks laikotarpis yra labai svarbus, tačiau ištisi septyneri metai būtų per ilgas pereinamasis laikotarpis. Delsimas įgyvendinant naują metodą galėtų būti žalingas siekiant svarbaus BŽŪP reformos tikslo, t. y. tikslinga, sąžininga, subalansuota, paprasta ir skaidri parama. Vienas iš teigiamų argumentų, susijusių su 2013 m. lygį atitinkančio BŽŪP biudžeto išsaugojimu, yra pagrįsti naujųjų valstybių narių lūkesčiai, kad BŽŪP parama joms bus panaši į tą, kuri buvo teikiama senosioms valstybėms narėms. Esu įsitikinusi, kad BŽŪP gali būti veiksminga ir iš tikrųjų bendra tik tuo atveju, jeigu ja bus siekiama užtikrinti sąžiningą visų Europos ūkininkų konkurenciją. Neiškraipyta konkurencija Europoje taip pat yra būtina sąlyga Europos ūkininkų konkurencingumui pasaulio rinkose. Norėčiau atkreipti dėmesį į rezoliucijoje pareikštą politinę valią stiprinti pirminės produkcijos gamintojų padėtį maisto tiekimo grandinėje, kad pirminės produkcijos gamintojų organizacijos galėtų tapti veiksmingesnės ir kad jos galėtų derėtis su stambiais prekybininkais ir perdirbėjais kaip lygiaverčiai partneriai. Manau, kad kaimo plėtros elementas bus įtrauktas į BŽŪP ir kad pagrindinis dėmesys kaimo plėtros strategijoje bus skirtas kaimo bendruomenėms, aplinkos apsaugos gerinimui, žemės ūkio atnaujinimui ir restruktūrizavimui, sanglaudos stiprinimui, produktų pardavimo ir konkurencijos didinimui, darbo vietų apsaugai ir kūrimui kaimo vietovėse, taip pat klimato kaitai, atsinaujinantiesiems energijos ištekliams ir biologinei įvairovei.

  Filip Kaczmarek (PPE), raštu. – (PL) Bendros žemės ūkio politikos ateitis po 2013 m. mums yra labai svarbi. Daug svarbių dalykų priklauso nuo BŽŪP – Europos Sąjungos biudžeto struktūra ir žemės ūkio, ūkininkų ir kaimo vietovių ateitis. Visi Europos Parlamente turi suprasti BŽŪP svarbą ES ateičiai. Žinoma, labai svarbus yra tiesioginių išmokų klausimas, kaip ir būtinybė panaikinti jų skirtumus įvairiose šalyse. Šiandien išmokų dydžių įvairiose valstybėse narėse skirtumai yra per dideli. Taip pažeidžiamas solidarumo, teisingumo ir bendruomeniškumo jausmas. Ūkininkams labiausiai reikia stabilių pajamų dabar ir ateityje. Be to, labai sudėtinga atnaujinti ūkius, ir bus labai sudėtinga išlaikyti naudingą žemės ūkio įtaką gamtinei ir kultūrinei aplinkai. Todėl padėkime užtikrinti, kad bendros žemės ūkio politikos ateities pokyčiai lemtų stabilias Europos ūkininkų pajamas. Labai dėkoju.

  Mairead McGuinness (PPE), raštu. – Palankiai vertinu šį pranešimą, kuris yra pirmas žingsnis nagrinėjant bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2013 m. formą ir pobūdį. Šiuo pranešimu patvirtinama, kad po 2013 m. BŽŪP bus, kad ji turėtų išlikti bendra žemės ūkio politika ir kad jos biudžetas turėtų būti išlaikytas bent jau dabartinio lygio. Pranešime tvirtai laikomasi nuostatos, kad tai būtų bendra ES politika, bandymai pakartotinai ją nacionalizuoti atmetami. Ūkininkai turėtų pajusti, kad šis Parlamentas supranta jų susirūpinimą. BŽŪP po 2013 m. turėtų teikti paramą aktyviems gamintojams ir atlyginti jiems už jų gaminamą maistą ir daugybę viešųjų gėrybių, kurias jie teikia visuomenei – įskaitant aukšto lygio gyvūnų gerovę ir aplinkos apsaugos standartus. Rinkos paramos priemonės bus labai svarbios kuriant tinkamus saugumo tinklus nuo didelių rinkos svyravimų, kurie, tikėtina, taps būdingu ateities rinkų požymiu. Tik septyni procentai ES ūkininkų yra jaunesni nei 35 metų – tai aiškus priminimas, kad turime užtikrinti, jog yra sąlygos, skatinančios jaunus žmones ūkininkauti. Labai svarbu, kad bendroje žemės ūkio politikoje po 2013 m. didžiausią dėmesį skirtume jaunajai kartai, siekiant, kad žemės ūkio plėtra vyktų novatoriškai ir veiksmingai.

  Ivari Padar (S&D), raštu. – (ET) Iš pradžių noriu padėkoti kolegai G. Lyonui už tai, kad jis parengė labai subalansuotą pranešimą. Manau, kad pranešimas jau yra tinkamas pagrindas artimiausiu metu pradėti diskusijas. Bendros žemės ūkio politikos pokyčiai galbūt yra vienas svarbiausių šio plenarinio posėdžio uždavinių. Iš tikrųjų pradėsime ragauti šių įstatymų vaisius daug vėliau, galbūt po dešimties metų. Nors svarbiausias žemės ūkio uždavinys yra tiekti maistą, vis plačiau pripažįstama žemės ūkio svarba viešajam interesui, nepaisant to, ar tai atsispindi socialinėje politikoje, aplinkos apsaugoje, ar kultūroje. Gana maža gyventojų dalis maistu aprūpina 100 proc. žmonių, naudoja žemę siekdami ekonominės naudos ir rūpinasi socialine kaimo vietovių pusiausvyra visoje Europos Sąjungoje. Pranešimas yra tinkamas būsimų diskusijų pagrindas. Dėkoju už jūsų dėmesį.

  Ulrike Rodust (S&D), raštu. – (DE) Dėkoju pranešėjui. Daugybė mano frakcijos idėjų buvo įtrauktos į šį pranešimą ir dabar turime puikų rezultatą.

Pagrindinis mūsų tikslas turi būti – užtikrinti aukštos kokybės maisto gamybą Europoje.

Diskutuojant žemės ūkio reformos organizavimo klausimu dažnai buvo kalbama apie kompensaciją už viešąsias gėrybes. Mano nuomone, šios diskusijos vyksta tinkama linkme.

Bendra žemės ūkio politika užsitarnaus pagarbą, kurios ji nusipelno, tik tada, kai ES piliečius įtikinsime, kad iš tikrųjų yra stengiamasi ir pinigai nėra paprasčiausiai visiems išmokami.

Kaimo vietovių plėtra atlieka vis didesnį vaidmenį. Siekdami užtikrinti, kad mūsų žemės ūkis nebūtų pamirštas ir apleistas, privalome kurti naujas priemones, kurios sustabdys masinį kraustymąsi iš kaimo.

Gyvybingos kaimo vietovės yra patraukli aplinka gyventi ne tik ūkininkams, bet ir nenorintiems gyventi miestuose žmonėms.

Plenarinėje sesijoje turėtume didele dauguma patvirtinti pranešimą tokį, koks jis yra, kad nusiųstume į išorę aiškų signalą.

  Csaba Sógor (PPE), raštu. – (HU) Prasidėjus Europos integracijos procesui, dėl bendros žemės ūkio politikos buvo užtikrintas ne tik gyventojų aprūpinimas maistu – ji taip pat padėjo pagrindą naujai Europos žemės ūkio politikai ir kitoms konkrečioms politikos sritims. Tačiau neseniai Europos Sąjunga įgijo 12 naujų valstybių narių. Tai reiškia, kad ES įgijo papildomai 7 mln. žemės ūkyje dirbančių gyventojų, be tų 6 mln., kuriuos ji turėjo iki 2004 m. Be to, įstojus naujosioms valstybėms narėms ES 130 mln. hektarų žemės ūkio paskirties žemės padidėjo 40 proc., t. y. iki 185 mln. Stodamos naujosios valstybės narės numatė, kad netrukus jų ūkininkai gaus tokio pat dydžio paramą iš BŽŪP, kaip ir senųjų valstybių narių ūkininkai. Tačiau tai galima pasiekti tik jeigu žemės ūkio politikai skirtos lėšos po 2013 m. nebus sumažintos. ES turi atsižvelgti į skirtingą valstybių narių padėtį ir poreikius, nes Europos žemės ūkis tik skatins valstybių narių, ūkininkų ir piliečių suinteresuotumą, jeigu dėl skirtingo išsivystymo lygmens lėšos nebus skirstomos nesąžiningai.

  Csaba Sándor Tabajdi (S&D), raštu. – (HU) Bendrai žemės ūkio politikai reikalinga esminė ir ryžtinga reforma, kurią vykdant atsižvelgiama į konkrečią naujųjų valstybių narių padėtį. BŽŪP išlaikymas Europos mokesčių mokėtojų atžvilgiu yra suprantamas ir derantis su finansų ministerijomis pateisinamas tik jeigu sugebėsime įrodyti, kad, be Europos aprūpinimo maistu, žemės ūkis taip pat gali aprūpinti visuomenę socialinėmis ir aplinkos apsaugos viešosiomis gėrybėmis. Manau, kad tik esminė reforma gali išgelbėti bendrą žemės ūkio politiką. Naujųjų valstybių narių žemės ūkio investicijos turėtų būti paremtos subsidijomis, priešingu atveju Europos žemės ūkis vystysis dvejopu arba, atsižvelgiant į padėtį Rumunijoje ir Bulgarijoje, trejopu tempu. Taip bus dar labiau padidinta ES 15 ir 12 naujųjų valstybių narių atskirtis. Ekologiško Europos žemės ūkio tikslui ir aplinką saugančių viešųjų gėrybių gamybai reikalingos naujos investicijos, ypač naujosiose valstybėse narėse. Ūkininkus reikėtų ne bausti, bet suteikti jiems finansines paskatas, kad jiems būtų padėta nusipirkti įrangos, leidžiančios ūkininkauti nedarant žalos aplinkai ir dirvai, pakeisti auginamų galvijų genofondą ir investuoti į aplinkos apsaugą bei vandens grynumą.

  Artur Zasada (PPE), raštu. – (PL) Reformuodami BŽŪP turime nepamiršti integracijos, solidarumo ir bendruomeniškumo principų. Tiesioginės išmokos turi didelę įtaką ne tik aprūpinimui maistu. Jos ne tik padeda stabilizuoti ūkininkų pajamas, bet ir kompensuoja pareigos laikytis vis aukštesnių žemės ūkiui nustatomų standartų išlaidas. Jeigu nepašalinsime tiesioginės paramos dydžio skirtumų, ši priemonė – pagrindinė BŽŪP finansinė priemonė – toliau skaldys Europos Sąjungą į senąsias ir naująsias valstybes nares. Ankstesnių skirstymo kriterijų atsisakymas simboliškai ne tik reikštų didesnę integraciją, bet ir prisidėtų prie vienodų konkurencinių sąlygų užtikrinimo Bendrijos bendrojoje rinkoje. Be to, labai svarbu, kad kaimo plėtros strategija toliau būtų pagrindinis BŽŪP elementas, prisidedantis prie ekonominės ir socialinės plėtros plačiąja prasme. Šiuo atveju svarbiausia yra tęstinis ūkių, taip pat daugybės inovacijų, skirtų veiksmingumui padidinti ir konkurencijai išsiplėtusioje Europos Sąjungoje pagerinti, restruktūrizavimas ir atnaujinimas. Tvirtas antrasis ramstis – tai galimybė padėti jauniems ūkininkams pradėti užsiimti žemdirbyste, taip pat gerinti gyvenimo kokybę, skatinti visuomenę būti veiklią ir pagerinti moterų padėtį kaimo vietovėse.