Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2009/2236(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A7-0204/2010

Debatai :

PV 08/07/2010 - 3
CRE 08/07/2010 - 3

Balsavimas :

PV 08/07/2010 - 6.8
CRE 08/07/2010 - 6.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0286

Diskusijos
Ketvirtadienis, 2010 m. liepos 8 d. - Strasbūras Tekstas OL

8. Paaiškinimai dėl balsavimo
Kalbų vaizdo įrašas
PV
  

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Pranešimas: Alexander Alvaro (A7-0224/2010)

 
  
MPphoto
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). – Pone pirmininke, aš balsavau už Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimą dalytis finansiniais duomenimis terorizmo finansavimo sekimo tikslais.

Mes gerai žinome apie pavojų, kurį terorizmas kelia mūsų pačių saugumui, kaip ir mūsų partnerių kitoje Atlanto pusėje saugumui. Nėra reikalo jums priminti apie visas teroristų atakas, įvykdytas Europoje per pastarąjį dešimtmetį. Taip pat akivaizdu, kad mūsų partnerė Amerika yra labai svarbi strateginė sąjungininkė ne tik globalaus saugumo, bet ir ekonomikos bei kitose srityse.

Įsipareigojimą šiai strateginei partnerystei prieš keletą mėnesių Europos Parlamente išreiškė viceprezidentas Joe Biden. Todėl mes turėtume didžiuotis, kad pagaliau pritarėme susitarimui, kuris toks svarbus norint susekti teroristų veiklą, ypač todėl, kad naujasis susitarimas yra gerokai patobulintas ir į Europos Parlamento paaiškinimus iš esmės atsižvelgta.

 
  
MPphoto
 

  Gerard Batten (EFD). - Pone pirmininke, yra daug priežasčių, kodėl reikėtų balsuoti prieš šią rezoliuciją, bet jų neįmanoma išdėstyti per 60 sekundžių. Žinoma, mes privalome priešintis terorizmui, tačiau tai neturi tapti priežastimi, leidžiančia valdžiai šnipinėti savo piliečius. Atitinkama slapta informacija priklauso piliečiui, o ne Europos Sąjungai, Parlamentui ir tikrai ne valstybei.

Tokie susitarimai turi būti sudaromi tarp suverenių valstybių, atskaitingų savo piliečiams per demokratinius procesus. Bet kokiu atveju tai – vienpusiškas susitarimas ir nėra jokių priežasčių manyti, kad Jungtinės Amerikos Valstijos jo laikysis. Šiuo susitarimu pažeidžiamas JK duomenų apsaugos įstatymas, kuris užsienio trečiosioms šalims draudžia be leidimo dalytis informacija. Jungtinės Karalystės Vyriausybė gali pasinaudoti atsisakymo sąlyga šiuo klausimu, ir tikiuosi, kad ji šįkart nebus bestuburė, kaip paprastai būna, ir balsuos „prieš“, kaip padariau ir aš.

 
  
MPphoto
 

  Filip Kaczmarek (PPE).(PL) Pritariau A. Alvaro pranešimui. Veiksmingai kovai su terorizmu būtinos veikiančios priemonės. Viena labai svarbi prevencinė priemonė – finansinių išteklių, kurie pasiekia teroristus ir jiems priklauso, stebėsena ir mažinimas. Labai dažnai pinigai išties tampa teroristų veiklos varikliu. Kai nėra pinigų, teroristai susilaiko nuo veiksmų, ir tai, žinoma, yra mūsų tikslas. Geresnė pinigų srautų stebėsena gali būti esminė kliūtis teroristų veiklai ir pasirengimui teroristiniams aktams, todėl aš labai džiaugiuosi, kad mums pavyko susitarti ir patvirtinti ir susitarimą, ir pranešimą.

 
  
MPphoto
 

  Hannu Takkula (ALDE). - (FI) Pone pirmininke, aš balsavau už šį A. Alvaro pranešimą. Manau, kad labai svarbu su terorizmu kovoti drauge, labai svarbu ir tai, kad valstybės, kurios remiasi tomis pačiomis vertybėmis, galėtų dirbti drauge. Svarbu stiprinti Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų transatlantinius ryšius, o mūsų vertybės, kaip žinome, yra tokios pačios.

Žinoma, duomenų apsaugos srities teisės aktų reikia laikytis, tačiau turi būti nubrėžta riba: negalima prisidengti duomenų apsauga, kai kalbame apie terorizmo atvejus. Šiuo atžvilgiu jie turi būti labai aiškūs. Aš manau ir turiu vilties, kad taip mes pratęsime kovą su terorizmu ir taip sukursime taiką pasaulyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, tarp pilietinių laisvių ir saugumo visada reikia atsargiai ieškoti pusiausvyros. Manau, kad keletą kartų po vadinamųjų bokštų dvynių nugriovimo prieš devynerius metus mums to padaryti nepavyko.

Ši pusiausvyra nepasiekta dėl klaidingos politinės lygties, kadangi politikai mano, kad jų veiksmai turi atspindėti visuomenės pasipiktinimo laipsnį, o ne poreikį išspręsti konkrečią problemą. Parlamentas padarė šią klaidą, bet ne tik jis. Nacionaliniai parlamentai abiejose Atlanto pusėse padarė tą patį.

Tačiau šį kartą, manau, pusiausvyrą pavyko pasiekti. Mes neskubėjome, numatėme praktiškus saugiklius, ir, manau, suteikėme galimybę pasaulio saugumo pajėgoms veiksmingai bendradarbiauti kovojant su terorizmu be nepriimtinų pilietinių teisių suvaržymų. Būtent tai ir yra dalykas, į kurį Europos Sąjunga turėtų sutelkti dėmesį: tai tarptautinis klausimas, kurio negalima palikti spręsti valstybėms narėms. Jei ji tai darytų nuolat, likusiam pasauliui nebereikėtų susidurti su šia problema.

 
  
  

Pranešimas: Elmar Brok (A7-0228/2010)

 
  
MPphoto
 

  Joe Higgins (GUE/NGL). - (GA) Pone pirmininke, balsavau prieš pranešimą dėl Europos išorės veiksmų tarnybos. Išorės veiksmų tarnyba turi vadovautis bendrąja užsienio ir saugumo politika bei Lisabonos sutartimi padarytais šios bendrosios politikos pakeitimais.

Lisabonos sutartyje numatyta daugiau išteklių Europos šaudmenų bei karinei pramonei sustiprinti, be to, ji leis didele karine galia pasižyminčioms didžiosioms Europos valstybėms pradėti karines operacijas. Nekyla abejonių, kad ateityje stipriausios ES valstybės pageidaus dalyvauti kariniuose veiksmuose už Europos ribų, kai jos manys, jog to reikalauja jų ekonominiai interesai, kaip daro Jungtinės Amerikos Valstijos.

Išorės veiksmų tarnyba bus Europos kapitalizmo ekonominių, politinių ir karinių interesų stiprinimo priemonė, ir tai neprisidės prie taikos pasaulyje, o greičiau priešingai.

 
  
MPphoto
 

  Tunne Kelam (PPE). – Pone pirmininke, pritariu Elmaro Broko pranešimui. Rengiant bendrą Europos Parlamento poziciją maksimaliai išnaudotos naujos Lisabonos sutartimi suteiktos galimybės. Aš ypač pritariu tam, kad Europos Parlamentas politiškai ir finansiškai prižiūrės Europos išorės veiksmų tarnybą. Džiaugiuosi, kad vyriausioji įgaliotinė neprieštaravo šios specialios žmogaus teisių ir demokratijos apsaugai skirtos struktūros, EIVT būstinės, įsteigimui. Tačiau svarbiausia yra tai, kad mes ir toliau remiame praktinį tinkamos geografinės pusiausvyros įgyvendinimą – EIVT personalą sudaro darbuotojai iš visų 27 valstybių narių. Šis procesas dar tik prasidėjo. Manau, svarbu, kad 2013 m. apžvalgoje taip pat būtų išnagrinėtas šis vienodo atstovavimo klausimas.

 
  
MPphoto
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už šį pranešimą, kadangi esu įsitikinęs, kad Europos išorinių veiksmų tarnybos (EIVT) įsteigimas yra labai svarbus istorinis žingsnis ES užsienio politikos kūrime ir raidoje.

Ypač pritariu tai pranešimo daliai, kurioje pabrėžiama, kaip svarbu užtikrinti didesnę ES išorės veiksmų visumos politinę darną rengiant EIVT ir valstybių narių diplomatinių tarnybų konsultacijas. Taip būtų išvengta veiklos dubliavimo ir užtikrintas ilgalaikis nuoseklumas ginant ES strateginius interesus ir pagrindines vertybes už ES ribų.

 
  
MPphoto
 

  Diane Dodds (NI). – Pone pirmininke, balsavau prieš šį pranešimą. Nors daugelis kolegų, be abejonės, labai džiūgauja dėl EIVT įsteigimo, vadindami tai dar vienu esminiu etapu kuriant Europos Sąjungą, JK rinkėjai vis labiau piktinasi nacionalinio suverenumo mažėjimu ir yra apstulbę dėl to, kad JK užsienio politiką turėtų arba galėtų vykdyti kažkas, ko nerinko JK rinkėjai.

Mūsų užsienio reikalų ministras dabar žada artimai bendradarbiauti su vyriausiąja įgaliotine, kadangi EIVT turės nemažai įtakos Europos būsimo vaidmens pasaulyje sėkmei. JK mokesčių mokėtojams atrodys ironiška, kad ta pati vyriausybė, reikalaujanti iš departamentų susimažinti savo išlaidas 40 proc., pritaria tarnybos, kainuosiančios JK mokesčių mokėtojams, kaip spėjama, 900 mln. EUR, steigimui, nors jiems šios tarnybos nereikia ir jie jos nepageidauja. Tie iš mūsų, kurie iš principo nepritarė EIVT steigimui 2008 m., ir toliau tam nepritaria.

 
  
MPphoto
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE). - (FI) Pone pirmininke, balsuojant dėl Europos Sąjungos išorės veiksmų tarnybos steigimo, pritariau pakeitimams, skirtiems nacionaliniams parlamentams įtraukti į tarnybos priežiūrą. Kitais požiūriais balsavau atsižvelgdamas į mūsų frakcijos poziciją šiuo klausimu. Poreikis yra akivaizdus: laikas ES įgyti aiškesnį pripažinimą ne tik kaip pasaulinio masto mokėtojai, bet ir kaip pasaulinio masto veikėjai. Pokyčių būtinybę parodė ir faktas, kad ES, kaip stambiausios JT finansuotojos, vaidmuo praktiškai liko nepastebėtas.

Be to, aš tikiuosi, kad šio vaidmens pokyčiai atsispindės ir JT Saugumo Tarybos sudėtyje. Reikia tikėtis, kad tokios tarptautinės organizacijos kaip ši, sugebės iš naujo apsvarstyti savo nuostatas dėl esamų pasaulinių struktūrų.

 
  
MPphoto
 

  Inese Vaidere (PPE).(LV) Ačiū, pone pirmininke. Europos išorės veiksmų tarnyba sukuria galimybę padidinti Europos Sąjungos užsienio politikos veiksmingumą, vieningumą ir strateginį nuoseklumą. Jau seniai laikas įrodyti, kad mes galime koordinuotai dirbti kartu ir kad mūsų įtaka pasaulyje nėra sumažėjusi. Europos išorės veiksmų tarnyba atstovaus bendrai visos Europos Sąjungos pozicijai. Tačiau, jei ši tarnyba neatsižvelgs į atskirus valstybių interesus bei subtilius klausimus ir jų nederins, ji nesugebės veiksmingai dirbti. Tai turi tapti Europos Sąjungos užsienio politikos prioritetu. Tinkamas geografinis atstovavimas turi būti vienareikšmis pagrindinis Tarnybos formavimo principas. Nuo pat jos veiklos pradžios mes turime užtikrinti profesinį bei proporcinį atstovavimą valstybių narių diplomatiniams korpusams šioje tarnyboje. Valstybėms tikrai tinkamai atstovaujama įsteigtoje tarnyboje, ir aš esu dėkingas Elmarui Brokui už puikiai atliktą darbą rengiant šį pranešimą. Ačiū jums.

 
  
MPphoto
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE).(PL) Pone pirmininke, šiandien mes priėmėme sprendimą, kuris paspartins Europos išorės veiksmų tarnybos steigimą. Norėčiau atkreipti dėmesį į keletą reikšmingų problemų, į kurias mums reikėtų atsižvelgti.

Visų pirma užsienio politika turi būti derinama su daugeliu kitų sričių, ir ją sudėtinga atskirti nuo darbo, atliekamo tokiose srityse kaip vystymosi politika, prekybos politika, pasaulio finansų institucijų veikla ar globalaus pasaulio ekonomika. Antra, ES diplomatinė tarnyba turėtų atspindėti Europos Sąjungos ypatybes. Atsakomybė už svarbias reguliavimo, priežiūros ir biudžeto formavimo funkcijas tenka Europos Parlamentui. Trečia, didelį rūpestį kelia neaiškumas dėl to, kas kontroliuoja EIVT. Dėl to gali prireikti įsteigti dar vieną ES instituciją. Ketvirta, kalbant apie bendradarbiavimo su valstybių narių diplomatinėmis tarnybomis formas, jaučiamas aiškiai apibrėžtos kompetencijos trūkumas. Ir galiausiai, penkta, nepamirškime, kad gera diplomatija kuriama daugelį metų. EIVT turėtų remtis Europos Sąjungos vertybėmis ir tapatybe.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad pasauliniu lygmeniu Europos Sąjunga turėtų būti geriau pasirengusi krizių valdymui ir sustiprinti savo civilinius ir karinius pajėgumus šioje srityje.

(Pirmininkas nutraukė kalbą)

 
  
MPphoto
 

  Hannu Takkula (ALDE).(FI) Pone pirmininke, balsavau už pranešimą dėl Europos išorės veiksmų tarnybos, kadangi žinau, kad tai yra Lisabonos sutarties – reformų sutarties rezultatas. Vis dėlto norėčiau paminėti keletą klausimų ir rūpestį keliančių dalykų. Iš pat pradžių, kai pradėta rengtis jos įsteigimui, buvo teigiama, kad tai neturės poveikio išlaidoms. Tačiau dabar mes visi žinome, kad Europos mokesčių mokėtojams tai kainuos labai daug.

Žinoma, vyriausiajai įgaliotinei reikalingos lėšos. Visgi, kai mes steigiame naujas institucijas, naujas sistemas, visuomet iš pat pradžių reikėtų paaiškinti jų esmę, kad nesusidarytų įspūdis, kad mes judame į priekį remdamiesi tuo, ką būtų galima laikyti nekaltu melu.

Mane jaudina tai, kad įsteigus šią tarnybą didžiosios valstybės narės įgys dar daugiau įtakos. Būtent todėl tikiuosi, kad parenkant žmones įvairioms pareigoms šioje tarnyboje eiti bus teisingai atstovaujama visai Europai ir kad Europos nacionaliniai parlamentai taip pat dalyvaus šiame procese. Taip mes galėtume užtikrinti teisingesnį tarnybos valdymą.

 
  
MPphoto
 

  David Martin (S&D). – Pone pirmininke, džiaugiuosi, kad balsavome dėl Išorės veiksmų tarnybos, tačiau kadangi balsavimas jau baigėsi, manau, reikėtų baigti kalbėti apie procedūrą ir struktūras ir pradėti faktinį tarnybos darbą. Svarbu, kad Catherine Ashton, kuri jau suformavo savo komandą, pradėtų veikti, remdamasi esminėmis Europos vertybėmis.

Žmogaus teisės turėtų tapti jos pagrindiniu rūpesčiu. Visų pirma, ji pažadėjo, kad kiekviename išoriniame biure bus žmogaus teisių pareigūnas. Tai turi būti padaryta, tačiau tam pareigūnui taip pat būtina struktūra, skirta informacijai į centrą perduoti, siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjungoje su žmogaus teisėmis susijusios problemos būtų sprendžiamos kartu ir darniai.

Šiuo metu su daugeliu valstybių, ypač Kinija, mes vedame visiškai beprasmį dialogą žmogaus teisių klausimu. Kad būtų verta mūsų įdėtų pinigų ir pastangų, Išorės veiksmų tarnyba privalo pradėti vykdyti savo įsipareigojimus, ypač Europos vertybėms ir žmogaus teisėms.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, šios diskusijos dėl Europos išorės veiksmų tarnybos įsteigimo yra kažkokios keistos, beveik jaudinančios, tarsi Europos Sąjunga iki šiol nebūtų turėjusi viso diplomatinės tarnybos aparato. Nuvažiuokite į bet kokią trečiąją šalį ir pamatysite ES ambasadą, iškilusią virš bet kurios iš valstybių narių atstovybių. Europos Sąjungos diplomatinis korpusas jau išstūmė nacionalines tarnybas. Baronienė C. Ashton uždirba maždaug dvigubai daugiau nei Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras William Hague ir kontroliuoja maždaug 20 kartų didesnį biudžetą, palyginti su Užsienio ir sandraugos reikalų ministerija.

Beje, tai nebūtų taip blogai, jeigu Europos Sąjungos bendroji užsienio politika būtų gerokai tobulesnė nei ta, kurios laikosi valstybės narės, bet taip nėra. Kokių veiksmų imamasi ją įgyvendinant? Izoliuojamas Taivanas ir pataikaujama Pekino tironams, atsisakoma turėti reikalų su prieš F. Castro režimą nusiteikusiais Kubos disidentais, pataikaujama Teherano ajatoloms, lėšos nukreipiamos organizacijai „Hamas“. Manau, mums pavyktų dirbti geriau. Mes esame ketvirta valstybė pasaulyje pagal karinę galią ir penkta – pagal ekonomikos dydį. Manau, kad galime patys vykdyti savo užsienio politiką pagal savo interesus!

 
  
MPphoto
 
 

  Ingeborg Gräßle (PPE).(DE) Pone pirmininke, balsavau prieš E. Broko pranešimą dėl keturių priežasčių. Tarnybos sandara turi daugybę silpnų vietų, kurios mums kelia didelį rūpestį.

Antras dalykas, kurį norėjau paiminėti, yra tai, kad Komisijos lėšas ateityje valdys Europos Sąjungos ambasadorius. Tai šioms lėšoms kelia daug pavojų, o apsaugos nuo jų priemonės vis dar yra labai neaiškios.

Trečias dalykas yra Europos Parlamento teisių atsisakymas Tarybos reglamente. De facto tai yra bendro sprendimų priėmimo procedūra, tačiau mes leidome Tarybos reglamentu riboti mūsų parlamentines teises. Todėl mano rengiamo dokumento, t. y. Finansinio reglamento, atžvilgiu norėčiau pasakyti, kad nemanau, jog mane įpareigoja šiandienos sprendimai.

Ketvirta, norėčiau pakalbėti apie tai, kaip mes iš tikrųjų elgiamės vieni su kitais Parlamente. Per pakutinę Parlamento kadenciją mes patvirtinome parlamentinę reformą ir procedūras, kurias dabar visas sutrypėme, beje, su Biuro ir pirmininko pritarimu. Kam įgyvendinti parlamentinę reformą numatant procedūras, jei tuomet, kai tai svarbu, mes jas pažeidžiame ir jų nesilaikome?

Dėl šių priežasčių negaliu balsuoti už šį pranešimą.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Kosovas (B7-0409/2010)

 
  
MPphoto
 

  Cristian Dan Preda (PPE).(RO) Rezoliucijos dėl Kosovo klausimu balsavau kitaip nei Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija. Deja, neturėjau kitokios galimybės, tik balsuoti prieš šį dokumentą.

Šioje rezoliucijoje yra keli pagrindiniai elementai, kuriems aš neprieštarauju ir manau, kad mes visi galime juos paremti. Kosovo gyventojams būtina gyvybinga demokratija, teisinga ir nešališka teisingumo sistema bei visuomenė be korupcijos, kurioje gerbiamos žmogaus ir ypač mažumų teisės. Trumpai tariant, linkiu Kosovo provincijai ilgalaikio stabilumo ir ekonomikos plėtros, Vakarų Balkanų regionui integruojantis į Europos Sąjungą.

Tačiau aš kilęs iš valstybės, kuri nėra pripažinusi Kosovo nepriklausomybės. Todėl visiškai nepriimtinomis aš laikau daugelyje dokumento vietų esančias nuorodas į valstybės požymius – šalį, vyriausybę, piliečius ir pan.

Apgailestauju, kad į Kosovo nepriklausomybės nepripažinusių valstybių argumentus nebuvo labiau atsižvelgta.

 
  
MPphoto
 

  María Muñiz De Urquiza (S&D).(ES) Pone pirmininke, kaip jau esame minėję, nei vienas Ispanijos socialistų delegacijos balsas negali būti laikomas pritarimu menamam ar atviram tarptautiniam vienašališkai paskelbtos Kosovo nepriklausomybės pripažinimui.

Be to, savo balsais „prieš“ mes norėtume pareikšti savo nepritarimą Parlamentui, reikalaujančiam, kad Europos valstybės narės paskelbtų tarptautinį pripažinimą teritorijai, kurios atsiskyrimas nebuvo pagrįstas nei Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija, nei šalių susitarimu. Mes patvirtiname, kad taikytina tarptautinė teisė nustatoma remiantis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos 1244/99 nuostatomis.

Tačiau mes neabejojame Balkanų ir jų gyventojų Europos perspektyva ir tikime, kad dialogas tarp regionų, kurį palaikė Tarybai pirmininkavusi Ispanija aukščiausiojo lygio konferencijoje, įvykusioje birželio 2 d. Sarajeve, galėtų būti veiksmingas būdas tai pasiekti.

 
  
MPphoto
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). – Pone pirmininke, aš balsavau už rezoliuciją. Norėčiau pasidžiaugti tuo, kad Europos Parlamentas dalyvauja diskusijose su Komisija ir Taryba labai svarbiu Kosovo ateities klausimu.

Kosovą galima laikyti paskutine detale sudėtingoje Balkanų politinėje dėlionėje. Todėl labai svarbu, kad mes ją įstatytume į tinkamą vietą ir valdytume procesą darniai ir taikiai. Kosovo nepriklausomybę jau pripažino 69 valstybės, įskaitant 22 ES valstybes nares. Pažymėtina, kad ES integracijos perspektyva yra didžiausia paskata Balkanų valstybėms imtis būtinų reformų, taip pat regioninio stabilumo veiksnys.

Kosovas nėra išimtis. Todėl, jeis norime įtvirtinti Kosovo pozicijas Europoje ir užtikrinti regioninį stabilumą Balkanuose, labai svarbu, kad suformuotume bendrą požiūrį į visą regioną ir konkrečiai į Kosovą.

 
  
MPphoto
 

  Bernd Posselt (PPE).(DE) Pone pirmininke, kaip Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pranešėjas, norėčiau padėkoti Ulrikei Lunacek už jos pavyzdingą bendradarbiavimą. Dokumentas, kurį šiandien patvirtinome, yra kur kas tobulesnis nei tas, kuris buvo parengtas komitete, kadangi mes dabar aiškiai pasakėme, kad Kosovo padalijimas nėra galimas. Tai ypač svarbus momentas. Kaip ir komiteto parengtame projekte, šiame dokumente mes tai pat pareikalavome, kad likusios penkios valstybės pripažintų Kosovą. Tai būtų logiškas veiksmas, kadangi dar 2005 ir 2007 m. Europos Parlamentas trijų ketvirtadalių balsų dauguma paragino pripažinti Kosovą. Dauguma valstybių narių jau taip ir padarė.

Todėl ši padėtis reikalauja daugiau aiškumo, nes mums reikia aiškiai pasakyti, kad jokių naujų derybų dėl Kosovo statuso nebus. P. A. Panzeri, kurį aš labai gerbiu, šiandien buvo pacituotas žiniasklaidoje, esą jis pritaria derybų atnaujinimui. Tai būtų labai pavojinga, todėl labai svarbu, kad čia kalbėtume aiškiai ir šiuo pranešimu paremtume Kosovo nedalomumą bei pripažinimą ir Kosovo dalyvavimą peržiūros procese, įgyvendinant pasirengimo narystei strategiją.

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, nuo pat Paryžiaus ir Romos sutarčių įgyvendinimo pradžios Europos projekte viršvalstybiškumo tikslas buvo iškeltas virš laisvės ir demokratijos tikslo ir, tiesą sakant, ši ideologija yra eksportuojama. Iš esmės mes palaikome protektoratą Kosove, kaip ir Bosnijoje, vien tik tam, kad dirbtinai išsaugotume iš daugelio etninių grupių sudarytą valstybę.

Nuo pat pradžių palaikiau Kosovo nepriklausomybę. Man atrodė akivaizdu, kad 90 proc. žmonių nubalsavus per referendumą už savivaldą, ji turėtų būti jiems suteikta. Tačiau, be abejonės, mes turėtume šį principą taikyti ir tautinėms mažumoms, esančioms toje teritorijoje, pagal etnografines sienas, kitaip tariant, serbų tautybės žmonėms, patogiai apsigyvenusiems prie sienos su tikrąja Serbija, turėtų būti leista de jure daryti tai, ką jie jau daro de facto, ir turėti savo valdžią, išrinktą iš savo tėvynainių tarpo.

Tarp viršvalstybiškumo ir demokratijos yra konfliktas. Galima išsaugoti iš daugelio etninių grupių sudarytą valstybę, kaip parodė Jugoslavijos Federacija, Osmanų imperija, Habsburgų imperija ir Sovietų Sąjunga, tačiau kai tik žmonės gauna balsavimo teisę, jie pasirenka demokratinį savarankiško apsisprendimo kelią. Mes turime tai pripažinti.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Albanija (B7-0408/2010)

 
  
MPphoto
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). – Pone pirmininke, aš taip pat balsavau už šią rezoliuciją, kadangi manau, kad mes dar kartą turėtume pareikšti savo paramą Balkanų regiono valstybių integracijos į Europą siekiams, įgyvendinant stabilizacijos ir asociacijos procesą.

Albanija tikrai yra apčiuopiamą pažangą reformų procese padariusi valstybė. Tačiau šiai valstybei dar reikia nuveikti daugiau, kad priartėtų prie ES normų ir stojimo kriterijų. Daugiau pastangų reikia stiprinant demokratiją ir teisinę valstybę bei užtikrinant šalies tvarų vystymąsi. Politinė krizė, ištikusi šalį po 2009 m. birželio mėn. rinkimų yra apgailėtina. Savo partneriams Albanijoje mes turime aiškiai pasakyti, kad visapusiškai funkcionuojančios atstovaujamosios institucijos, visų pirma parlamentas, yra stiprios demokratinės sistemos stuburas ir turbūt svarbiausias ES integracijos politinis kriterijus.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernd Posselt (PPE).(DE) Pone pirmininke, Albanijos socialistai, buvusieji komunistai, bando destabilizuoti sėkmingai dirbančią šalies vyriausybę. Tam mes prieštaraujame, tačiau, deja, lygiai tą patį dabar bandoma padaryti Makedonijoje. Prieš dvi dienas šios šalies socialistų opozicijos lyderis B. Crvenkovski lankėsi Europos Parlamente. Jis slaptai derėjosi su komisaru Š. Füle, o vėliau, pažeidžiant visas ES taisykles, buvo išplatintas pranešimas spaudai apie šias vidaus derybas, kuriame tvirtinama, kad komisaras pripažino, jog jis elgėsi teisingai dalyvaudamas vidaus politinėje polemikoje. Tai buvo netiesa, ir aš tai vakar pasakiau Š. Fülei. ES komisaras neturi būti išnaudojamas socialistinės propagandos ir vidaus politikos tikslais.

Makedonijos Vyriausybė turi demokratinį teisėtumą. Ji pavyzdingai dirba grįsdama savo šaliai kelią į narystę Europos Sąjungoje. Opozicija turi teisę priešintis, tačiau ji neturi teisės šiuo tikslu išnaudoti Europos Sąjungą.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Padėtis Kirgizijoje (B7-0419/2010)

 
  
MPphoto
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). – Pone pirmininke, balsavau už šią rezoliuciją, kadangi norėčiau prisijungti prie savo kolegų, smerkiančių smurto protrūkį Kirgizijoje, įvykusį praėjusį mėnesį.

Apgailėtina tai, kad šimtai ginkluotų Kirgizijos vyrų užtvindė gatves, šaudydami į civilius ir padeginėdami parduotuves, rinkdamiesi savo taikinius tiesiog etniniu pagrindu. Norėčiau pareikšti savo užuojautą maždaug 300 žuvusių ir dar 2 000 sužeistų ar paguldytų į ligonines žmonių šeimoms. ES turi ir toliau spausti Kirgizijos valdžią, kad ši atliktų patikimą, nešališką ir nepriklausomą šių smurto atvejų tyrimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Inese Vaidere (PPE).(LV) Dėl etninio smurto protrūkių pietų Kirgizijoje birželio mėn. šimtai žmonių žuvo, tūkstančiai buvo sužeisti, dešimtys tūkstančių – priversti palikti namus. Tai liudija būtinybę Europos Sąjungai aktyviau dalyvauti sprendžiant šiuos konfliktus Vidurio Azijoje. Pagalba Kirgizijai turėtų būti skirta žmonėms, o ne konkrečiai vyriausybei. Dar per birželio 22 d. Vidurio Azijos delegacijos susitikimą Kirgizijos ambasadorius J. K. Azylov tvirtinto, kad minėtas smurtas nėra etninis valymas ir kad užsienio žiniasklaida šią padėtį vertino neobjektyviai . Uzbekija laikosi kitokios nuomonės šiuo klausimu. Kaip nurodyta pranešime, keletas žmogaus teisių aktyvistų buvo sulaikyti Kirgizijoje be rimtos priežasties. Šiuos faktus reikia turėti omenyje vertinant Europos Sąjungos strategiją dabartinės Kirgizijos valdžios atžvilgiu. Tuo pat metu derybos turi būti vedamos ir su kitomis šio regiono valstybėmis, ypač su Kirgizijos kaimynėmis Rusija ir Kinija. Šios valstybės taip pat turi nemažą įtaką šiame regione. Pranešime Kirgizijos Vyriausybė raginama patikimai ir atsakingai atlikti konflikto tyrimą, galbūt dalyvaujant ir užsienio stebėtojams. Būtent todėl pritariu šiam pranešimui, kadangi tyrimas tiesiog būtinas. Dėkoju.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos: AIDS/ŽIV ir numatoma XVIII tarptautinė AIDS konferencija (2010 m. liepos 18–23 d., Viena) (RC-B7-0412/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Záborská (PPE). (SK) Prabėgus beveik 30 aktyvios Europos Sąjungos politikos, ypač Afrikos valstybėse, metų, šiandien pateiktame pranešime kalbama apie augantį ŽIV/AIDS užsikrėtusių žmonių skaičių. Nurodoma, kad vien 2008 m. užsikrėtė dar 2,7 mln. žmonių. ES investavo milijardus eurų, tačiau užsikrėtusių žmonių skaičius auga.

Norėčiau paklausti, ar dėl to mes neturėtume susimąstyti, gal kažką darome neteisingai? Ar tikrai jau prabėgo 30 metų? Atrodo, kad prezervatyvų platinimas nėra toks veiksmingas stabdant ŽIV/AIDS plitimą, kaip partnerių ištikimybė.

Teisė į abortus taip pat nėra geras sprendimas, kadangi gydytojai jau gali užtikrinti, kad ŽIV virusu užsikrėtusi moteris pagimdytų sveiką vaiką. Mūsų draugai iš Afrikos dažnai mums sako: „Negana to, kad mes skurdžiai, bet jūs dar norite, kad mūsų būtų ir mažiau“.

Lytinių ir reprodukcinių teisių politika Afrikoje neduos naudos. Todėl prašau Europos Komisijos įvertinti kovos su ŽIV/AIDS išlaidų veiksmingumą.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų įsigaliojimas 2010 m. rugpjūčio 1 d. ir ES vaidmuo (RC-B7-0413/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Cristian Dan Preda (PPE).(RO) Aš susilaikiau balsuodamas dėl šios rezoliucijos, kadangi dokumento 2 straipsnyje nurodytas galutinis terminas, galiojantis ir Rumunijai, galbūt yra per griežtas, atsižvelgiant į derybas Ženevoje dėl tam tikrų įprastų ginklų uždraudimo.

Manau, kad JT mechanizmas yra tinkama daugiašalė sistema, siekiant apsvarstyti tarptautinį teisinį dokumentą dėl kasetinių šaudmenų reglamentavimo ir dėl jo susitarti, kai derybose dalyvauja 110 valstybių.

 
  
  

Pranešimas: George Lyon (A7-0204/2010)

 
  
MPphoto
 

  Peter Jahr (PPE).(DE) Pone pirmininke, bendra žemės ūkio politika yra sėkmingos politikos pavyzdys. Todėl man malonu matyti tokį didelį palaikymą Parlamente, nes mums iš tikrųjų pavyko nemažai pasiekti: pirma – užtikrinti stabilų maisto tiekimą gyventojams, antra – pasirūpinti kultūrinio kraštovaizdžio išsaugojimu ir apsauga ir trečia – pasirūpinti svarbių šaltinių išteklių atnaujinimu ir aplinkos bei floros ir faunos apsauga.

Žinoma, yra ir naujų uždavinių ateičiai. Tarp jų galėčiau paminėti ekologišką plėtrą ir bado pasaulyje mažinimą. Per bendrą žemės ūkio politiką mes, galima sakyti, visoje ES kuriame darbo vietų šaltinį, nepriklausantį nuo įmonės dydžio ar formos. G. Lyono pranešime šie Europos bendros žemės ūkio politikos uždaviniai nepaprastai gerai apibrėžti; be to, jame aiškiai pripažįstama bendros žemės ūkio politikos dviejų ramsčių struktūra. Dabar turime sutelkti jėgas, kad šiems politikos uždaviniams būtų užtikrintas tinkamas finansavimas.

 
  
MPphoto
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, aš balsavau už G. Lyono pranešimą, nes pritariu pranešėjui, kad reikia parengti tokią bendrą žemės ūkio politiką, pagal kurią, pirma, būtų tęsiamas pastaraisiais metais vykstantis visapusiškos reformos procesas ir, antra, būtų galima pateikti konkrečius ir novatoriškus sprendimus dėl įvairių iššūkių, su kuriais susidursime ateinančiais metais.

Tiesą sakant, tikiu, kad penki pagrindiniai pranešime aprašyti elementai – aprūpinimo maistu saugumas, tvarumas, žemės ūkis visoje Europoje, biologinė įvairovė ir aplinkos apsauga ir, galiausiai, ekologiška plėtra – yra puikus atspirties taškas užtikrinant, kad būsima bendra žemės ūkio politika būtų vykdoma atsižvelgiant ne tik į Europoje, bet ir visame pasaulyje sparčiai vykstančius pokyčius.

 
  
MPphoto
 

  Christa Klaß (PPE).(DE) Pone pirmininke, dėl G. Lyono pranešimo dėl Europos žemės ūkio politikos ateities susidarėme aiškią nuomonę ir pateikėme Komisijai aiškius ir įgyvendinamus standartus.

Balsavau už šį pranešimą ir džiaugiuosi, kad Parlamentas taip gausiai jį palaikė. Augant poreikiui gyventi sveikoje aplinkoje, valgyti sveiką maistą, užtikrinti žemės ūkio produkcijos priežiūrą ir tvarumą, Europos Parlamentas taip pat turi būti pasirengęs subsidijuoti ir remti šias svarbias sritis.

Europos pareiga užtikrinti savo piliečių aprūpinimo maistu saugumą. Europa, kurioje natūraliai palankus klimatas, privalo užtikrinti, kad žmonės visame pasaulyje būtų aprūpinti maistu. Tačiau tai darydama Europos Sąjunga turi geriau ir nuosekliau bendradarbiauti su likusiu pasauliu. Europa turi užtikrinti tinkamą pragyvenimą kaimo bendruomenėms. Turime atminti viena: prireikus, mes taip pat galėtume importuoti maisto produktus, tačiau ne pagal mūsų sąlygas. Čia turime sukurti ir išsaugoti sveiką aplinką. Turime leisti mūsų ūkininkams užsidirbti.

 
  
MPphoto
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE).(PL) Pritariau šiam pranešimui. Tačiau norėčiau pasakyti, kad pritariu tam, jog reikia išsaugoti dalinę intervenciją sunkumų patiriančiose žemės ūkio rinkose. Tai neprieštarautų laisvosios rinkos principams.

Turime daugiau dėmesio skirti kaimo vietovių vystymuisi, infrastruktūros plėtrai, švietimui ir demografinei padėčiai. Jaunų ūkininkų skaičius toliau mažėja, nors vyresnio amžiaus ūkininkų – didėja. Gyvenimo sąlygos ir pragyvenimo lygis ūkiuose ir kaimo vietovėse yra daug žemesnis – daug žemesnis ir daug prastesnis – negu miestuose. Be to, ūkininkaujančių šeimų pajamos sudaro apie 60 proc. pajamų, kurias gauna kita veikla besiverčiančios šeimos. Ūkininkai dėl to jau protestavo.

Apibendrindamas norėčiau pasakyti, kad turime siekti tvarios žemės ūkio ir kaimo vietovių plėtros.

 
  
MPphoto
 

  Inese Vaidere (PPE).(LV) Ačiū, pone pirmininke. Pritariu šiai rezoliucijai, nes joje pabrėžiamos kelios būtinos sąlygos bendrai žemės ūkio politikai, kurios nusipelno pritarimo. Joje pabrėžiama, kad politikos finansavimas turi būti išlaikytas nepakeistas bent jau kitą ilgalaikį finansinį laikotarpį. Antra, joje reikalaujama, kad tiesioginės išmokos ūkininkams būtų visiškai finansuojamos iš Europos Sąjungos biudžeto. Trečia, joje kalbama apie būtinybę užtikrinti sąžiningą konkurenciją, o tai šiuo metu yra svarbiausias dalykas, kurio trūksta parengtinėje žemės ūkio politikoje. Nors mano šalis Latvija jau gana ilgai yra Europos Sąjungos valstybė narė, mūsų ūkininkai gauna apie 90 EUR už hektarą, o subsidijos Graikijos ūkininkams siekia 550 EUR, Vokietijos ir Prancūzijos – per 300 EUR už hektarą. Tokie ydingi skirtumai iškreipia konkurenciją ir visą Europos Sąjungos rinką. Dar daugiau – dėl jų didėja atotrūkis tarp naujųjų valstybių narių ir senbuvių, nepaisoma sanglaudos principų, vėluoja įgyvendinimasko? ir trukdoma šalių ekonominiam vystymuisi. Naujoji politika turi būti teisinga ir visiems vienoda, kad būtų pašalinti šie ydingi skirtumai ir užtikrinta sąžininga konkurencija visoje Europos Sąjungoje.

 
  
MPphoto
 

  Hannu Takkula (ALDE). - (FI) Pone pirmininke, turiu pasakyti, kad balsavau už G. Lyono pranešimą. Tačiau dėl kelių aspektų turiu, jei galiu taip pavadinti, nacionalinių išlygų, arba, kitaip sakant, balsavau šiek tiek kitaip. Turime suprasti, kad nors šis G. Lyono pranešimas yra puikus ir išsamus pasiūlymas dėl žemės ūkio ir jo reformos Europos Sąjungoje, bendra žemės ūkio politika ne visada tinka kiekvienu atveju – kalbu kaip atstovas mažos šalies – Suomijos, kur sąlygos verstis žemės ūkiu labai skiriasi nuo sąlygų didžiosiose valstybėse narėse, pvz., Prancūzijoje ir Vokietijoje. Todėl balsuodamas įvedžiau keletą išlygų.

Tikiuosi, kad ateityje Europos Parlamentas ir Europos Sąjunga galės skirti daugiau dėmesio ir smulkiajam žemės ūkiui, mažoms šalims ir jų žemės ūkiui, nes žemės ūkis tam tikra prasme yra nacionalinis gyvybės draudimo liudijimas. Kiekvienai valstybei narei reikia savo žemės ūkio ir turi būti užtikrinta, kad jis būtų išsaugotas.

 
  
MPphoto
 

  David Martin (S&D). – Pone pirmininke, aš balsavau prieš G. Lyono pranešimą, nes visų Europos šalių vyriausybės mažina savo biudžetus. Jungtinėje Karalystėje mažinami slaugių ir mokytojų atlyginimai ir pensijos. Mažinamas policininkų skaičius, iš kalėjimų paleidžiami nuteistieji, nes per brangu juos kalinti. Tačiau čia konservatorių ir liberalų partijų, iš kurių susideda JK Vyriausybė, atstovai Europos Parlamente kažkodėl balsuoja už tai, kad išlaidos ūkininkams 2013 m. ir vėliau siektų 2013 m. lygį.

Man tai visiškai nepriimtina. Manau, kad neteisinga žemės ūkio bendruomenei sudaryti išskirtines sąlygas, kokių neturi joks kitas visuomenės sluoksnis. Jei valstybės tarnautojams mažinamos pajamos, būtų teisinga ir kitoms visuomenės grupėms jas mažinti. JK Vyriausybė ir visų kitų Europos šalių vyriausybės sako, kad mes visi sergame ta pačia liga. Bet jei taip, tai ir skausmą turime kęsti kartu.

 
  
MPphoto
 

  Syed Kamall (ECR). - Pone pirmininke, manau, visiems aišku, kodėl, kai po Antrojo pasaulinio karo aukščiausi Europos politikai pamatė karo nuniokotas savo šalis, jie ėmėsi propaguoti maisto saugumo idėją ir bendrą žemės ūkio politiką.

Tačiau jei pažvelgtume į šią politiką praėjus 60 metų, pažiūrėkime, kiek tai kainavo ES piliečiams. Supraskime, kad piliečiai moka tris kartus: vieną kartą – mokesčius už biurokratiją, antrą – mokesčius už subsidijas ir trečią – už brangesnes prekes parduotuvėse. Užuot kalbėję apie bendros žemės ūkio politikos reformą, turėtume galvoti, kaip ją panaikinti. Atsisakius BŽŪP, našiai dirbantys ūkininkai suklestėtų. Mokesčių mokėtojai sutaupytų ir sutaupytus pinigus panaudotų naudingiau, vartotojams sumažėtų kainos.

Reformos neužtenka – laikas atsisakyti BŽŪP.

 
  
MPphoto
 
 

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE). - (FI) Pone pirmininke, aš balsavau už G. Lyono pranešimą. Jame pasiekta pusiausvyra ir garantuojama bei užtikrinama, kad žmonės visoje Europoje galėtų verstis žemės ūkiu ir gaminti maistą, taip užtikrindami jos piliečių aprūpinimą maistu.

Dėl kelių aspektų balsavau kitaip negu mano frakcija, nes manau, kad tam tikromis aplinkybėmis rinkos reguliavimas ir intervencija reikalingi. Jų reikia, kad būtų garantuotas maisto tiekimas ir tvari plėtra.

 
  
  

Pranešimas: Alain Cadec (A7-0207/2010)

 
  
MPphoto
 

  Peter Jahr (PPE).(DE) Pone pirmininke, aš balsavau už pranešimą. Su juo susiję du dalykai, kurie man ypač rūpi. Pirmas – aplinkosauginio, socialinio ir kokybinio pobūdžio. Šiuo požiūriu svarbu, kad importuojami produktai tenkintų tokius pačius reikalavimus, kokie keliami Europos Sąjungoje pagamintiems produktams, nes kokia prasmė žuvies išteklius tvarkyti tausiai, jei tuo metu kiti prekybos partneriai vos ne naikina šiuos išteklius pasaulio vandenynuose?

Kitas aspektas – ekonominis. Jei ES produkcija tenkina tik 40 proc. ES poreikių, o žuvies ištekliams pasaulio rinkose gresia išnykimas, tampa aišku, kad ir čia atsiranda ypač geros galimybės akvakultūrai. Turėtume plėtoti šį ūkio sektorių, teikti jam mokslinę paramą ir svarbiausia – tvariai jį formuoti, nes ir akvakultūroje sukuriamos darbo vietos ir galiausiai pridėtinė vertė Europos Sąjungai.

 
  
MPphoto
 

  Inese Vaidere (PPE).(LV) Ačiū. Šiame pranešime pabrėžiama, kad reikia išsaugoti ekologinį ir ekonominį Europos Sąjungos žuvininkystės sektoriaus gyvybingumą, įskaitant nekomercinę žvejybą stabiliais kiekiais pakrantės vandenyse, kad būtų išsaugota atitinkamo regiono kultūrinė tapatybė, darbo vietos visose gamybos grandinės grandyse ir saugios bei geros kokybės produkcijos tiekimas. Deja, tikrovė tokia, kad Latvijos žvejai gauna tokias menkas kvotas ir tokią menką paramą iš Europos Sąjungos, kad mums daug ekonomiškiau atiduoti laivus į metalo laužą ir mesti žvejybą. Padėtis tikrai tragiška, nes šalyje, kuri turi 550 km pakrantės, griaunamas tradicinis ūkio sektorius. Europos Sąjungos politika, pagal kurią remiami pramoniniai gamintojai, kurių žvejybos metodai dažnai yra žalingi aplinkai, nuostolinga visai smulkiajai žuvininkystei. Dėl to pritariau šiam pranešimui, kuriame raginama keisti dabartinę padėtį.

 
  
MPphoto
 

  Seán Kelly (PPE).(GA) Pone pirmininke, balsavau už šį puikų Alaino Cadeco pranešimą ir dalyvavau pirmiau vykusiose Parlamento diskusijose, tačiau tada nepavyko „pagauti žvilgsnio“, tad dabar naudojuosi proga tarti keletą žodžių.

Pirma, pagrindinė Europos Sąjungos pareiga – rūpintis savo piliečiais, ypač kai kalbama apie žvejybą, nes jie ja verčiasi jau daug metų, o jų protėviai – šimtus ir tūkstančius metų, tad ją reikia saugoti.

Antra, į Europos Sąjungą įvežami produktai turi atitikti tokius pačius reikalavimus, kokie taikomi Europos Sąjungoje pagamintiems produktams, o gal net ir griežtesnius.

Ir galiausiai, turime daug labiau skatinti akvakultūrą. Tai labai padėtų išspręsti šią problemą.

 
  
MPphoto
 

  Syed Kamall (ECR). - Pone pirmininke, norėčiau padėkoti jums ir visiems darbuotojams už kantrybę. Turiu pasakyti, kad kai pirmą kartą susidūriau su BŽP, pamaniau, kad santrumpoje „CFP“ (angl.) C reiškia komunistinę, o ne bendrą žuvininkystės politiką. Faktiškai čia ir matome centralizuoto planavimo ideologiją, kai centriniai planuotojai sprendžia, kiek žuvies kiekvienos šalies žvejai gali pagauti, o tai, kaip ir komunizmas, pasirodė esą pragaištinga. Žuvies ištekliai ėmė nykti, vis daugiau žvejų skundžiasi per mažomis jiems suteiktomis kvotomis.

Akivaizdu, kad atėjo metas pasimokyti iš sėkmingų žuvies išteklių saugojimo ir valdymo pavyzdžių. Pažvelkime į turtinėmis teisėmis grindžiamas sistemas, kokias taiko Islandija ir Naujoji Zelandija, kur, kaip sakė prieš tai kalbėjęs kolega, pakrančių gyventojais rūpinamasi, nes jiems neribotam laikui suteikiamos teisės, kurias jie gali parduoti, išmainyti ar palikti būsimoms kartoms. Tai neabejotinai geriausias kelias, nes jis pasiteisino ir juo einant buvo išsaugoti žuvų ištekliai, o ne BŽP sistema, kuri Europoje patyrė visišką nesėkmę.

 
  
  

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Pranešimas: Alexander Alvaro (A7-0224/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Charalampos Angourakis (GUE/NGL), raštu. (EL) Mes balsavome prieš šį gėdingą teroristinį susitarimą, pagal kurį kiekvieno ES gyventojo asmens duomenys būtų perduodami JAV slaptosioms tarnyboms prisidengiant „bendradarbiavimu kovos su terorizmu srityje“. Kapitalui atstovaujantys Europos Parlamento nariai, balsavę už „SWIFT susitarimą“, nėra susipažinę su jo turiniu, nes tik „patikimiems EP nariams leidžiama susipažinti su „konfidencialiu“ tekstu“, o Europos Parlamentas per pastaruosius šešis mėnesius jau du kartus jį atmetė. Juos įtikino, kad JAV garantavo, jog „slaptosios tarnybos užtikrins asmens duomenų apsaugą“.

Patvirtindamas „teroristinį susitarimą“ Europos Parlamentas tariamai demokratiškai legalizuoja šią ypač reakcingą, prieš liaudį nukreiptą, eurounifikacinę politiką. Dar daugiau, jis atlieka vedlio vaidmenį oficialiai patvirtinant teisinį pagrindą valstybiniam terorizmui ir represijoms, taip slopindamas demokratines teises ir paprastų žmonių laisves. Jokiame „teroristiniame susitarime“ nepaisoma paprastų žmonių laisvių. Šios priemonės nukreiptos prieš žmonių kovą ir pasipriešinimą, jų avangardą, komunistinį judėjimą ir radikalias jėgas, nesutinkančias nusileisti išnaudotojiškos kapitalistinės sistemos barbariškumui. Kol kapitalas ir jo politinis veidas imsis priemonių darbuotojų teisėms suvaržyti ir slopinti bei savo valdžiai įtvirtinti ir išsaugoti, tuo labiau didės pasipriešinimas, nepaklusnumas ir neišvengiama kova prieš monopolijų valdžią ir jų reakcingus susivienijimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) 2010 m. vasario mėn. Europos Parlamentas nesutiko pasirašyti ES ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimą dėl finansinių duomenų perdavimo ir pareikalavo atnaujinti derybas. Šiandien šio susitarimo nuostatos labai patobulintos Europos piliečių labui. Todėl šį kartą aš balsavau už šį susitarimą, visų pirma dėl to, kad jame numatoma ilgainiui įkurti grynai europinę duomenų išgavimo sistemą. Todėl susitarimas yra tik laikinas sprendimas, leidžiantis Europos Sąjungai ir Jungtinėms Valstijoms kovoti su terorizmu, tad negali būti laikomas neterminuotu.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. (FR) Nusprendžiau iš viso nebalsuoti dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl bankinių duomenų perdavimo per SWIFT kovos su terorizmu tikslais. Šis susitarimas – didžiulis žingsnis į priekį, palyginti su ankstesne jo versija. Parodęs atkaklumą, Europos Parlamentas gavo garantijų, kad asmens duomenys bus labiau saugomi, o žmonių teisės labiau ginamos.

Nepaisant to, mano nuomone, Europolas neturėjo būti paskirtas už duomenų perdavimą atsakinga institucija. Europolas yra ne nepriklausoma institucija, o policijos tarnyba, kuri vargu ar gali nešališkai kontroliuoti, ar JAV institucijų pateikti prašymai perduoti duomenis tenkina reikalavimus. Turėdamas galvoje tai, kad perduodamų asmens duomenų klausimas labai opus, negalėjau balsuoti už šį susitarimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. (IT) Tiesa ta, kad po 2001 m. rugsėjo 11 d. joks žmogus nėra garantuotas dėl savo saugumo, taip pat ir fizinio. Todėl asmeninės informacijos apsauga yra kiekvienos priemonės, skirtos europiečių tikėjimui atkurti, esmė: labai svarbu užtikrinti, kad ši informacija ir liktų privati, bet jos tvarkymas – ypač jei tai finansinė informacija – yra svarbi kovos su tarptautiniu terorizmu priemonė. Todėl balsavau už A. Alvaro pranešimą dėl susitarimo, nustatančio sąlygas, kuriomis JAV Iždas nuo rugpjūčio 1 d. galės prieiti prie finansinių duomenų, kurie laikomi apie 8 000 institucijų ir bankų 200 šalių ir kuriuos tvarko Pasaulinė tarpbankinių finansinių telekomunikacijų organizacija (SWIFT). Atsižvelgiant į tai, kad nustatytos būtinos apsaugos priemonės, pvz., Europos piliečiams numatyta galimybė pateikti administracinį skundą ir reikalavimas, kad su jais būtų elgiamasi taip pat, kaip su JAV piliečiais, taip pat nustatyti griežti reikalavimai dėl informacijos saugojimo trukmės, Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų bendradarbiavimas šiuo atveju yra tinkamas indėlis siekiant įveikti neigiamus globalizacijos padarinius.

 
  
MPphoto
 
 

  Emine Bozkurt (S&D), raštu. − (NL) Olandijos darbo partijos (PvdA) atstovai Europos Parlamente pritaria susitarimui, tikėdamiesi, kad numatomoje ateityje masiškai perduoti duomenis apie Europos piliečius nebereikės. Susitarime teigiama, kad Europa susikurs savo banko duomenų surinkimo ir atrinkimo sistemą. Taip atsiras galimybė perduoti tik atskirų asmenų duomenis. Duomenis prižiūrėdami patys, galėsime geriau ginti mūsų piliečių teises. Per metus Europos Komisija pateiks pasiūlymą šiuo klausimu, o per trejus metus jau turėtume galėti įsidiegti savo sistemą. Nuo tos akimirkos bus aktualus abipusiškumo klausimas. JAV dirbsiantys mūsų, Europos, prižiūrėtojai galės kasdien tikrinti, kas daroma su Europos bankiniais duomenimis. Europolui bus pavestas tikrinti ir tvirtinti JAV prašymus. Europos Parlamentui spaudžiant, susitarimas, kurį jau sudarėme, bus peržiūrimas. Dar ne visi mūsų pageidavimai patenkinti, tačiau mes gavome garantiją, kad JAV nekaišios nosies į mūsų duomenis šiaip sau. Naujajame susitarime pasiekta pusiausvyra tarp privatumo apsaugos ir saugumo garantavimo. O kol kas kova su terorizmu tebėra svarbiausias rūpestis.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Castex (S&D), raštu. (FR) Balsavau už A. Alvaro pranešimą dėl naujojo SWIFT susitarimo, kuriame nustatomos sąlygos tam tikrų SWIFT saugomų bankinių duomenų perdavimui JAV Iždo departamentui, kaip vienai iš kovos su terorizmu priemonei. Pasinaudodami tuo, kad Lisabonos sutartimi Komisijai suteiktos naujos galios, privertėme ją pratęsti derybas ir susitarti dėl proporcingesnio susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis. Nors susitarimas iš esmės patenkinamas, tam tikri aspektai dar yra tobulintini. Kad šiandien nubalsavome teigiamai, dar nereiškia, kad amerikiečiams suteikėme visą laisvę veikti: Parlamentas ir ateityje ypač akylai stebės padėtį, visų pirma kalbant apie procedūrą, pagal kurią keičiami Europolo įgaliojimai, nepriklausomos institucijos paskyrimą dirbti Vašingtone ir Europos TFSP įkūrimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Balsavau už naująjį pranešimą dėl SWIFT, nes su Europos Taryba ir Jungtinėmis Valstijomis buvo susitarta dėl apsaugos priemonių, kurių prieš keturis mėnesius Europos Parlamentui pateiktame susitarime numatyta nebuvo. Šiame susitarime dėl bankinių duomenų perdavimo Jungtinėms Valstijoms numatoma, kad ES turi sukurti sistemą, kad nereikėtų perduoti visų duomenų be atrankos, o to praėjusiame susitarime numatyta nebuvo.

 
  
MPphoto
 
 

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. (EL) Nepaisydamas visų „techninių“ patobulinimų, balsavau prieš pranešimą dėl bankinių duomenų perdavimo iš Europos Sąjungos Amerikai dėl tos pačios priežasties, dėl kurios aš ir mano frakcija nepritarė ankstesniems mėginimams primesti šį susitarimą. Europos Parlamentas neturėtų tvirtinti Europos Komisijos sutikimo perduoti asmens duomenis JAV Vyriausybei ir jos slaptosioms tarnyboms prisidengiant „kova su terorizmu“. Aš prieštarauju Komisijos norui apskritai perduoti JAV informaciją apie finansinius sandorius, nes tai pažeidžia asmens duomenų saugumą, o asmens duomenys yra ta informacija ir medžiaga, kurią JAV slaptosios tarnybos, iš esmės visai nekontroliuojamos, naudos savo pačių tikslams.

 
  
MPphoto
 
 

  Derek Roland Clark (EFD), raštu. − Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija (UKIP) šiandien balsavo prieš A. Alvaro pranešimą, nes mes nenorime, kad ES turėtų daugiau galių tvarkyti asmens duomenis. Tokia priemonė būtų didelis asmens privatumo pažeidimas. Konfidencialūs ir privatūs finansiniai duomenys priklauso asmeniui, o ne ES ar Europos Parlamentui.

Mes tvirtai nusistatę prieš terorizmą, tačiau asmens privatumas turi būti saugomas visada, kai tik nėra įtarimų, kad jis padarė ką nors blogo. Jei JK norėtų pasirašyti tokį susitarimą su JAV, jis turėtų būti visiškai abipusiškas, o ne toks vienpusis, kokį sudaro ES. Šį klausimą turi spręsti nacionalinės vyriausybės, o ne Europos Parlamentas.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Vasario mėn. balsavau prieš šį susitarimą, nes juo pažeidžiami būtinumo ir proporcingumo principai, taip pat Europos finansinių duomenų vientisumas ir saugumas. Šis naujas susitarimas geresnis negu ankstesnis. Jis šiek tiek patobulintas, pvz., griežčiau apibrėžta terorizmo sąvoka, įrašyta nuostata, kad Bendros mokėjimo eurais erdvės (SEPA) duomenys nebus perduodami, taip pat nuostatos dėl kontrolės mechanizmo ir Europos visuomenės teisių pripažinimo. Tačiau susitarime ir toliau numatoma, kad duomenys bus perduodami masiškai (dideliais kiekiais). Europolas pasirinktas netinkamai. Europolas nėra nei teisminė, nei už duomenų apsaugą atsakinga institucija. Suteikti Europolui naujas funkcijas būtų galima tik pakeitus teisinį pagrindą – tame turėtų dalyvauti ir Europos Parlamentas. Pagal susitarimo 20 straipsnio formuluotę sumažėja įvairių teisių pripažinimo, kuris buvo svarstomas Parlamento prašymu, veiksmingumas. Tikiuosi, kad Komisija pateiks iniciatyvą sukurti Europinę terorizmo finansavimo sekimo programą (TFSP) ir kad tai bus geresnis sprendimas, nes duomenis bus galima gauti tik ES teritorijoje. Dėl visų šių priežasčių nusprendžiau susilaikyti nuo balsavimo, nes, tiesą sakant, vis dar nemanau, kad susitarimas patobulintas iki priimtino lygio.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Kova su terorizmu turėtų būti vienas iš Europos Sąjungos prioritetų. Aktyvus bendradarbiavimas su Jungtinėmis Valstijomis šioje srityje, o būtent per informacijos ir duomenų mainus, labai padėtų padidinti kovos su terorizmu veiksmingumą, leistų užkirsti kelią išpuoliams ateityje ir užtikrinti Europos visuomenės saugumą. Todėl balsuoju už pranešime siūlomas priemones. Šio susitarimo pataisomis buvo ne tik atsižvelgta į daugumą Europos Parlamentui rūpestį kėlusių klausimų, kuriuos jis išdėstė atmesdamas susitarimą vasario 11 d., bet ir išreiškiama būtinybė vadovautis proporcingumo principu tvarkant šiuos duomenis – juos apdorojant, saugant ir vėliau ištrinant. Taip pat pabrėžiu, kad naujajame susitarime numatomos didesnės duomenų apsaugos garantijos Europos piliečiams, t. y. numatyta teisė apskųsti teismo ir administracinius sprendimus, teisė į skaidrumą ir informacijos pateikimą atitinkamiems piliečiams, apibrėžta duomenų panaudojimo sritis – juos galima naudoti tik tiesiogiai su terorizmu ar jo finansavimu susijusiai veiklai.

 
  
MPphoto
 
 

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. (FR) Prieš šešis mėnesius Europos Parlamentas gynė pagrindines teises atmesdamas ES ir JAV susitarimą dėl bankinių duomenų perdavimo ir tvarkymo – vadinamąjį „SWIFT susitarimą“. EP narių ir, visų pirma, mūsų frakcijos pastangomis parengta nauja susitarimo versija. Joje daug kas iš esmės patobulinta, pvz., atmesta galimybė duomenis perduoti dideliais kiekiais. Taip užtikrinta didesnė atskirų asmenų teisių apsauga ir kartu pripažįstama finansinių duomenų sekimo svarba kovojant su terorizmu. Todėl nusprendžiau balsuoti už šį naują susitarimą. Tačiau ir toliau akylai stebėsiu šiuos aspektus: Europos duomenų apsaugos institucijų prerogatyvas ir Europolo paskyrimą patikros institucija, žmonių, kurių teisė į privatumą buvo pažeista, „teisės į žalos atlyginimą“ veiksmingumą, Amerikos institucijoms perduodamų duomenų tikslingumo kontrolę ir vertinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Anne Delvaux (PPE), raštu. (FR) Balsavau už naujo Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl ES finansinių mokėjimų pranešimų duomenų tvarkymo ir perdavimo JAV vykdomos terorizmo finansavimo sekimo programos tikslais sudarymą, nes manau, kad naujame Komisijos pateiktame pasiūlyme ES piliečiams suteikiama daugiau garantijų, ypač duomenų apsaugos srityje. Tiesą sakant, manau, kad perduodant Europos asmens duomenis trečiajai šaliai saugumo tikslais turi būti laikomasi procedūrinių apsaugos priemonių ir užtikrinamos teisės į gynybą bei laikomasi duomenų apsaugą reglamentuojančių galiojančių nacionalinių ir europinių teisės aktų.

Prieš kelis mėnesius pateikta pirmoji šio susitarimo versija buvo pernelyg neaiški ir joje nebuvo numatytos tokios garantijos. Todėl tada sakėme „ne“. Šiandien džiaugiuosi, kad mūsų siūlymas patobulinti susitarimą buvo išgirstas ir atsižvelgta į siūlymą Europos lygmeniu sukurti panašią mainų sistemą bei garantuoti, kad Europos pareigūnams būtų patikėta vykdyti paskesnę kontrolę ir suteikta teisė neleisti duomenimis pasinaudoti JAV teritorijoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Ioan Enciu (S&D), raštu. − Pritariau ES ir JAV susitarimui dėl finansinių mokėjimų pranešimų duomenų tvarkymo ir perdavimo iš Europos Sąjungos į Jungtines Valstijas terorizmo finansavimo sekimo programos tikslais. Didžiulėmis pranešėjo ir LIBE komiteto narių pastangomis šis susitarimo tekstas labai patobulėjo, palyginti su ankstesne jo versija. Ypač svarbus ateityje kovojant su terorizmu ir kartu ginant piliečių pagrindines teises į jų asmens duomenų apsaugą yra 2 straipsnis dėl teisinio ir techninio pagrindo duomenų išgavimui ES sukūrimo. Komisija turėtų stropiai ir laiku įvykdyti šį pavedimą. Susitarimą papildžius 2 straipsniu gali labai sumažėti už ES ribų siunčiamų duomenų kiekiai. 15 ir 16 straipsniais užtikrinamos didesnės piliečių teisės į žalos atlyginimą ir didesnis skaidrumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl SWIFT susitarimo dėl bankinių duomenų perdavimo JAV, nes matau, kad su Taryba ir JAV suderintame susitarime dabar yra numatytos apsaugos priemonės, susijusios su piliečių duomenų apsauga ir panaikinančios galimybę perduoti neapdorotus duomenis trečiosioms šalims. Tai svarbus susitarimas kovojant su terorizmu ir juo bus užtikrinta Europos piliečių pagrindinių laisvių apsauga.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Terorizmas ir didėjantis jo poveikis Europos visuomenei kelia grėsmę tokioms esminėms vertybėms kaip asmens privatumo gerbimas ir poreikis užtikrinti kolektyvinį saugumą.

Atsižvelgiant į tai, Europos Parlamentas anksčiau pasmerkė šį Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimą dėl duomenų tvarkymo, nes laikė jį nepakankamai geru. Naujoji jo versija geresnė už buvusiąją. Tikiuosi, kad susitarimas pateisins priežastis, dėl kurių jis sudaromas, ir kad jo šalys žino, kaip derėtų aiškinti jo nuostatas, kad juo pasinaudodamos užkirstų kelią teroristų finansinei veiklai.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Šio proceso pažanga yra teigiamas institucijų bendradarbiavimo naudos ir privalumų stiprinant Europos integraciją įrodymas. Europos Parlamentui išdėsčius savo nuogąstavimus ir pateikus rekomendacijas, su Jungtinėmis Valstijomis suderintas subalansuotas susitarimas dėl finansinių mokėjimų pranešimų duomenų tvarkymo ir perdavimo, visų pirma suvokiant tai, kad šis procesas yra Terorizmo finansavimo sekimo programos dalis. Norėčiau pabrėžti, kad susitarimas papildytas apsaugos priemonėmis, skirtomis piliečių teisėms ginti, taip pat tolesnio duomenų perdavimo trečiosioms šalims sąlygomis bei nuostatomis dėl neteisėto informacijos naudojimo ir ekonominio šnipinėjimo grėsmės. Garantuota galimybė ištaisyti padėtį, jei vėliau būtų pripažinta, kad duomenys perduoti neteisėtai. Šiuo susitarimu užtikrintas geresnis procedūrų reguliavimas ir bendradarbiavimas, naudingas ir sveikas institucijų santykiams su JAV.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Nepriimtina, kad praėjus keturiems mėnesiams po to, kai Parlamentas atmetė SWIFT susitarimą, Parlamentas ir Taryba, prisidengdami kova su terorizmu, susitarė su JAV institucijomis sudaryti susitarimą, kuriame neužtikrinamas saugumas ar privatumas. Deja, šiandien dauguma Parlamento narių už jį balsavo teigiamai.

Didelės abejonės gaubia duomenų mainus ir prieigą prie duomenų bazių – ar tai būtų JAV institucijos, ar ES tarnybos, nes tai gali sukelti nevaldomus pavojus. Visi be atrankos – nusikaltėliai ir nekaltieji, įtariamieji ir niekuo dėti žmonės – bus įvelti į procesą, kurio veiksmingumas neįrodytas.

Kaip sakėme anksčiau, vykdyti šį susitarimą reiškia tęsti ydingas priemones, kurios vykdomos neva kovojant su terorizmu, bet iš tiesų siekiant suvaržyti teises.

Pritariame, kad reikia kovoti su bet kokiomis nusikalstamumo apraiškomis, tačiau tai turi būti daroma visų pirma sutelkiant dėmesį į šio reiškinio priežastis ir prevenciją, o ne pabrėžiant miglotas saugumo priemones, kuriomis pažeidžiamos pilietinės laisvės ir piliečių pagrindinės teisės bei garantijos taip dar labiau silpninant demokratiją, kuria gyvename.

Mes nesutinkame iškeisti laisvę į didesnį saugumą, nes galiausiai nukentės abu. Bet mes – už saugesnę visuomenę su plačiomis demokratinėmis teisėmis ir laisvėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Evelyne Gebhardt (S&D), raštu. (DE) Kovai su terorizmu reikia susitarimais reglamentuoto tarptautinio bendradarbiavimo. Tačiau tokiais susitarimais negalima sumažinti Europos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų pagrindinių piliečių teisių. Šiais laikais tarp šių teisių atsiranda ir duomenų apsauga, kurios su Jungtinėmis Valstijomis derinamas SWIFT susitarimas negarantuoja. Kova su terorizmu negalima teisinti nepakankamos duomenų apsaugos. Kiti rimti susitarimo trūkumai – pvz., galimybė susipažinti su bankiniais duomenimis be teismo leidimo, ilgas duomenų saugojimo laikotarpis, kas yra neleistina pagal Vokietijos konstitucinį įstatymą, taip pat nepakankamos galimybės žmonėms kreiptis į teismą dėl neteisėto duomenų panaudojimo. Tai rimti pagrindinių teisių pažeidimai. O juk Europos Sąjungai neleidžiama nederamai riboti esamų pagrindinių teisių. Todėl aš ir dabar nepritariu šiam SWIFT susitarimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Goulard (ALDE), raštu. (FR) Šiandien, atidžiai viską apgalvojusi, balsavau už pakoreguotą SWIFT susitarimą. Žinoma, pasiektas kompromisas nėra tobulas, tačiau turime suderinti kovos su terorizmu poreikį su piliečių laisvių gerbimu. Šioje naujoje versijoje yra patobulinimų, visų pirma dėl duomenų perdavimo tikslo.

Kalbant apie tokį opų klausimą kaip asmens duomenų apsauga, man būtų patikę, jei būtų nustatyta dar griežtesnė tvarka, visų pirma šiais aspektais: pareiga tikrinti prašymų atitiktį turėtų būti pavesta nepriklausomai institucijai, o ne Europolui ir turėtų būti labiau užtikrinta žmonių, kurių teisės buvo pažeistos, teisė į kompensaciją.

Iš solidarumo savo frakcijai, kuriai turime būti dėkingi už praėjusį vasario mėn. vykusį mūšį, tad ir už didžiąją dalį pasiektos pažangos, nusprendžiau pritarti šiam susitarimui. Kartu su kolegomis labai atidžiai seksiu, kaip JAV laikysis šio susitarimo sąlygų, taip pat kaip Taryba ir Komisija vykdys savo pažadus. Jei pažadai bus sulaužyti, raginsiu nutraukti šį susitarimą, kai jis bus peržiūrimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu. (FR) Įdėmiai sekiau ES derybas su JAV dėl SWIFT susitarimo nuo tada, kai jis Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos pastangomis buvo atmestas. Nuo vasario mėn. Europos Parlamentas, ryžtingai naudodamasis savo naujomis galiomis, pasiekė didelės pažangos ir gavo papildomų garantijų: mūsų frakcijos remiamas dvejopas metodas, reguliarios susitarimo peržiūros, pirminis vertinimas praėjus šešiems mėnesiams, pažangos ataskaita po trijų mėnesių, prieigos teisė ir teisė taisyti klaidas, galimybė blokuoti tam tikrų duomenų perdavimą, Europos institucijos vykdoma duomenų išgavimo priežiūra JAV, ir t. t. Tačiau nors padaryta pažanga didžiulė, šis susitarimas vis tiek nėra tobulas ir jame yra daug trūkumų. Labai daug mąsčiau, kol nusprendžiau balsuoti už šį naują susitarimą, nes vis dėlto būtinas teisinis pagrindas kovai su terorizmu ir kadangi galiausiai sukursime europinę duomenų perdavimo kontrolės sistemą, pagal kurią duomenis bus galima paimti Europos teritorijoje. Nuo šiol Europos institucijos privalo griežtai ir budriai kontroliuoti, kaip laikomasi susitarimo sąlygų.

 
  
MPphoto
 
 

  Matthias Groote ir Bernhard Rapkay (S&D), raštu. (DE) Vokietijos socialdemokratų partijos (SPD) atstovai Europos Parlamente pritaria, kad reikia kuo ryžtingiau ir veiksmingiau kovoti su tarptautiniu terorizmu ir užtikrinti nuolatinę asmens duomenų apsaugą. Atsižvelgiant į duomenų apsaugos svarbą, SPD atstovams nebuvo lengva apsispręsti. Tačiau po ilgų ir kruopščių svarstymų mes balsuojame už susitarimą: socialdemokratams pavyko pasiekti, kad nuolatinis Europos stebėtojas, prižiūrintis duomenų išgavimą, būtų įkurdintas pačiame JAV Iždo departamente ir kad jam būtų suteikta teisė stabdyti duomenų išgavimą. Mums labiausiai rūpėjo apriboti galimybę gauti duomenis dideliais kiekiais. SEPA duomenys į susitarimo taikymo sritį nepatenka, o dauguma duomenų iš viso neperduodama. Penkerių metų duomenų saugojimo laikotarpis turėtų būti kasmet persvarstomas, kad duomenys, kurių nebereikia, būtų ištrinami anksčiau. Be to, numatytos metinės visų duomenų apsaugos standartų laikymosi peržiūros dalyvaujant duomenų apsaugos priežiūros pareigūnams. Nors mums būtų labiau patikę, jei kontrolė ir duomenų perdavimas būtų buvę patikėti teisminei institucijai, Europolas privalo vykdyti įgaliojimus tvirtinti duomenų perdavimą, kaip numatyta susitarime, griežtai prižiūrint ES. Nors Europolas turi patikimą duomenų apsaugos sistemą, ji turi būti suderinta su Lisabonos sutartimi, kad jis savo pareigas galėtų vykdyti visapusiško demokratinio kruopštaus nagrinėjimo sąlygomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. (FR) Balsavau už A. Alvaro pranešimą dėl ES ir JAV susitarimo dėl finansinių mokėjimų pranešimų duomenų tvarkymo ir perdavimo kovos su terorizmu tikslais, nes manau, kad dabar šiame susitarime pasiekta saugumo tikslų kovojant su terorizmu ir laisvės tikslų saugant piliečių privatumą pusiausvyra.

Kitaip nei vasario mėn. pateiktame SWIFT susitarime, kuriam per balsavimą nepritariau, šiame susitarime numatoma didesnė asmens duomenų apsauga: piliečiai turės teisę susipažinti ir ištaisyti duomenis apie juos, garantuojama teisė skųsti administracinius ir teismo sprendimus, įvesta keletas duomenų perdavimo apribojimų ir suvaržymų.

Tačiau nepaisant to, Parlamentas turės ir toliau spręsti Europolo galių pakeitimo klausimą bei Europos terorizmo finansavimo sekimo programos sukūrimo ateityje klausimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Olle Ludvigsson ir Marita Ulvskog (S&D), raštu. (SV) Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijai kartu su pirmininkaujančia Ispanija pavyko susitarti dėl susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis dėl bankinių duomenų mainų patobulinimų. Sumažintas galimų perduoti bankinių duomenų kiekis (duomenys apie ES viduje vykdomus sandorius turėtų būti neperduodami) ir susitarta, kad ES paskirti darbuotojai tikrins ir tvirtins duomenų perdavimus realiu laiku.

Nors derybose pasiekta tam tikra pažanga, pagrindinė problema dėl duomenų perdavimo dideliais kiekiais liko neišspręsta. Tai reiškia, kad niekuo dėtų žmonių duomenys ir toliau bus perduodami JAV institucijoms, o tai Švedijos socialdemokratams yra nepriimtina. Be to, rimtas trūkumas – tiek teisinis, tiek praktinis – yra tas, kad Europolas pasirinktas kaip duomenų perdavimą kontroliuojanti institucija.

Dėl šių priežasčių nusprendėme nebalsuoti už šį susitarimą su JAV dėl bankinių duomenų perdavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. − Kadangi ES užsitikrino tam tikrų nuolaidų ir nuostatų dėl SWIFT susitarimo dėl dalijimosi finansiniais duomenimis, su džiaugsmu pritariu šiam susitarimui. Visų pirma, džiaugiuosi, kad mūsų frakcija padėjo užsitikrinti garantijas, kad bus draudžiama atlikti atsitiktines paieškas, kad ES pareigūnas tiesiogiai prižiūrės programos vykdymą ir kad kasmet bus persvarstomas duomenų saugojimo laikotarpis. Tačiau norint užtikrinti, kad susitarimo sąlygos ir toliau būtų priimtinos Europos Parlamentui ir Europos piliečiams, reikės nuolat jį stebėti.

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE), raštu. (IT) Balsavau palankiai, nes manau, kad pritarti Europos Komisijos ir Jungtinių Valstijų suderintam susitarimui yra teisingas žingsnis ir didelio atsakingumo išraiška.

Europoje, kuri turi skaudžios patirties iš totalitarinio režimo laikų, kai asmens duomenys būdavo masiškai „kepami“ ir iškraipomi, asmens duomenų perdavimo klausimas yra nepaprastai opus. Pagal šį naują susitarimą bus galima JAV institucijoms perduoti tam tikrą kiekį bankinių duomenų su sąlyga, kad juos perduodant bus griežtai laikomasi asmens duomenų apsaugos taisyklių, kurių laikymąsi mes, EP nariai, įsipareigojame prižiūrėti. Tokia informacija gali būti pasiekiama tik jei manoma, kad ji būtų svarbi atliekant kovos su terorizmu tyrimus: prieiga prie jos būtų suteikta tik JAV institucijoms pateikus priimtinus įrodymus.

Šis naujas susitarimas – visų Europos institucijų ir, visų pirma, Europos Parlamento pergalė. Ir tikrai, patenkintas mūsų reikalavimas padidinti Europos piliečių privatumo apsaugą užtikrinant europiečiams dvejopą garantiją: pirma, visiškas skaidrumas vertinant ir naudojant jų duomenis, ir antra, tinkama apskundimo tvarka, kad jų privatumas tikrai būtų saugomas. Tai priimtinos garantijos, užtikrinsiančios, kad abu reikalavimai – sauga ir privatumo apsauga – būtų tenkinami ir užtikrinami.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Balsavau prieš šį pranešimą. Jis tolygus pritarimui, kad Jungtinės Valstijos lįstų į Europą bendrininkaujant tokioms tarnyboms kaip SWIFT. Jame pritariama, kad kiekvieno piliečio asmens duomenys gali būti perduodami Jungtinėms Valstijoms didžiuliu mastu, numatytu Tarybos ir Jungtinių Valstijų susitarime. Jame nėra tikrų garantijų, kad šie duomenys bus saugomi, ir neužtikrinta galimybė į žalos atlyginimą. Šis pranešimas ir juo ratifikuojamas susitarimas yra įrodymas, kad Europa pavergta Amerikos imperializmo.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Kova su terorizmu rūpi ES, kaip ir visam demokratiniam pasauliui. Šios kovos sėkmei labai svarbūs visi mechanizmai, kurie galėtų padėti atskleisti planuojamus išpuolius. Kovojant su terorizmu, SWIFT susitarimas yra labai galingas ginklas, nes jame numatyta galimybė gauti konfidencialią finansinę informaciją apie finansinius pervedimus tarp šalių. Atnaujinus derybas su JAV, ES atsirado proga veiksmingai prisidėti prie naujų teroristų ir galimų jų išpuolių atskleidimo. Šiuo metu JAV rodo didžiulį norą bendradarbiauti ir daryti tai pagal susitarimą, kuriame numatyta veiksminga perduodamų duomenų apsauga ir maksimaliai įmanomas abipusiškumas. Šiandien patvirtintas sprendimas – geras išeities taškas laukiančioms sudėtingoms deryboms su JAV.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. (ES) Dar kartą balsavau prieš SWIFT susitarimą dėl Europos bankinių duomenų tvarkymo ir jų perdavimo Jungtinėms Valstijoms prisidengiant kova su terorizmu, nes manau, kad Jungtinių Valstijų reikalavimai nepriimtini ir kelia grėsmę Europos piliečių laisvėms ir teisėms. Per šį pasiūlymą konservatyviausios jėgos mėgina smarkiai mus suvaržyti ir pajungti JAV interesams, negalvodamos apie piliečių saugumą ar privatumą. Europos Parlamentas negali leisti, kad prisidengiant kova su terorizmu nukentėtų europiečių pilietinės teisės ir laisvės.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Duomenų apsauga turint SWIFT susitarimą – paprasčiausia apgaulė. Neriboto kiekio duomenų laikymas tiek ilgai ir be jokio galimo teismo įsikišimo prieštarauja mūsų suvokimui, kokia turi būti šiuolaikinė teisės viršenybe pagrįsta valstybė. Kad Europos policijai – Europolui, kuris pats yra suinteresuotas gauti duomenų kovai su terorizmu, pavedama kontroliuoti, ar laikomasi duomenų apsaugos taisyklių ir ar iš tiesų esama įtarimų dėl teroro aktų, yra tas pats, kas liepti lapei saugoti vištidę. Be to, vien mintis, kad duomenų apsaugos priežiūros pareigūnai, kurie dažnai pasirodė esą bejėgiai, galės blokuoti ar ištrinti duomenis JAV, kelia juoką. Didesne duomenų apsauga net nekvepia, todėl aš SWIFT susitarimui sakau griežtą „ne“.

 
  
MPphoto
 
 

  Claudio Morganti (EFD), raštu. (IT)Balsavau už A. Alvaro pranešimą, nes laikau jį esant svarbų kovojant su terorizmu. Terorizmas yra grėsmė, tad su juo turi būti kovojama. Jungtinės Valstijos yra svarbiausias partneris kovoje su terorizmu – turime su jomis bendradarbiauti, kad galėtume nustatyti ir sustabdyti galimą teroristų finansavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu. (DE) Prisidengiant kova su terorizmu, Jungtinėms Valstijoms dideliais kiekiais perduodami sąžiningų Europos piliečių sąskaitų duomenys. Net ir pakeitus SWIFT susitarimo formuluotes, ši padėtis neką tepasikeitė. Negalime savo piliečiams pažadėti, kad jų duomenys bus tinkamai saugomi, nes: konfidencialūs duomenys saugomi urmu, užuot saugojus tik atskirų asmenų duomenis, kai yra pagrindo įtarimams; duomenys bus savavališkai saugomi ištisus penkerius metus; duomenų apsaugos reikalavimų laikymąsi turėtų užtikrinti Europolas, nors ši institucija pati yra suinteresuota gauti duomenų. Tai reiškia, kad vykdytojai patys save kontroliuoja – ar iš tikrųjų manoma, kad tai bus nepriklausoma kontrolės tarnyba? ES piliečiai, kurių teisės pažeistos, de facto neturės jokių galimybių sėkmingai imtis teisinių priemonių. Jiems pirmiausia tektų padengti teismo proceso inicijavimo Jungtinėse Valstijose išlaidas! Tai, kas vasario mėn. buvo švenčiama kaip Europos Parlamento sėkmė, dabar žlugo. Net ir pats pranešėjas pripažįsta, kad jis nėra visiškai patenkintas. Susitarime neužtikrinta reali ir veiksminga duomenų apsauga, todėl jis turi būti atmestas.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Galutiniu susitarimu patenkinta dauguma Parlamento reikalavimų, susijusių su ES piliečių saugumu ir privataus gyvenimo apsauga bei užtikrinančių teisiškai įpareigojančius nagrinėjamų problemų sprendimus. Šiuo susitarimu pradedamas naujas Parlamento galių etapas – užtikrinama europinė demokratinė tarptautinių sutarčių priežiūra. Be susitarimo patobulinimų, Taryba ir Komisija davė teisiškai įpareigojantį pažadą sukurti teisinį ir techninį pagrindą duomenų išgavimui ES teritorijoje. Laikantis šio pažado, vidurio laikotarpiu bus užtikrinta, kad bus nutrauktas duomenų perdavimas dideliais kiekiais JAV institucijoms. Europos duomenų išgavimo sistemos sukūrimas būtų labai svarbus laimėjimas, nes tolesnis duomenų perdavimas dideliais kiekiais prieštarauja principams, kuriais pagrįsti ES teisės aktai ir praktika.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. (EL) Šiandien per Europos Parlamento plenarinę sesiją balsavau už naująjį SWIFT susitarimą. Tai labai svarbus susitarimas, kuriuo siekiama per kovą su nelegaliu finansavimu numalšinti terorizmą ir organizuotą nusikalstamumą. Svarbu, kad šiame naujame susitarime būtų užtikrinta Europos piliečių asmens duomenų apsauga. Naujajame susitarime minimas poreikis sukurti Europos TFSP (terorizmo finansavimo sekimo programą). Šis įsipareigojimas turi būti įgyvendintas per penkerius metus. Todėl Europos Parlamento, Komisijos ir Tarybos pareiga – nelaukiant pradėti vykdyti šį pažadą, kad Europa turėtų dar geresnių priemonių savo piliečių saugumui kuo greičiau užtikrinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Balsavau palankiai, nes pritariu pasiektam susitarimui ir vykdau savo pareigą pritarti ES ir JAV susitarimui. Mes suprantame, kad reikia asmens privatumo apsaugos ir kolektyvinio saugumo pusiausvyros, tačiau dėl terorizmo pavojaus, kuriame šiandien gyvena daugelis europiečių, reikia ir ypatingų priemonių. Jaučiu, kad turėčiau paminėti, jog dėl savo nacionalinės partijos Partido Social Democrata vidaus rinkimų negalėjau balsuoti už ankstesnį susitarimą, kaip ketinau. Suvokiu šio klausimo opumą Europai, kuri turi patirties, palikusios pėdsaką žmonėms, patyrusiems totalitarinį režimą, kai visiškai neteisėtai buvo kėsinamasi į piliečių privatumą. Bet čia ne tas atvejis. Mes teisėtai kovojame su terorizmu naujais, netgi novatoriškais būdais, nes tai vienintelis kelias užtikrinti Europos piliečių pagrindinių laisvių apsaugą. Pagal šį susitarimą gali būti perduodami bankiniai duomenys, tačiau kartu numatomos tinkamos saugumo ir privatumo apsaugos priemonės. Asmens duomenų apsaugai nustatomos griežtos taisyklės – duomenys gali būti perduodami tik su sąlyga, kad yra pateikti įrodymai, jog kompetentingos institucijos vykdo antiteroristinį tyrimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Parlamento daugumos pritarimas naujajam SWIFT susitarimui – smūgis deryboms dėl privalomos pagrindinių teisių apsaugos vykdant tarptautinį bendradarbiavimą saugumo srityje. Jis šiek tiek patobulintas, palyginti su pirmuoju jo projektu, tačiau vis dar iš esmės kritikuotinas dėl numatomo masinio duomenų perdavimo net ir neturint įtarimų bei per ilgo duomenų saugojimo laiko. Tai didžioji konservatorių, socialdemokratų ir liberalų koalicija sutinka taikyti švelnesnius standartus nei esami teisės viršenybės principai ir išdrįsta priimti ES teisei prieštaraujančią rezoliuciją. Todėl mes, Žaliųjų frakcija, nepritariame naujajam susitarimui ir, būdami pažangi jėga, siekiame didesnės privatumo bei teisės viršenybės principo apsaugos vykdant transatlantinį bendradarbiavimą.

Kaip Parlamento pranešėjas išsamaus susitarimo dėl duomenų apsaugos, kurį rengia už teisingumą atsakinga Komisijos narė Viviane Reding, klausimu, aš asmeniškai dirbsiu su JAV Administracija ir JAV Kongresu dėl privalomų taisyklių šioje srityje. Todėl tikrai liūdna matant, kad Europos Parlamentas, šiandien pritardamas SWIFT susitarimui, sumažino savo įtaką Jungtinėms Valstijoms. Reikia daugiau pastangų ir drąsos, kad, siekiant privalomos pagrindinių teisių apsaugos kovojant su terorizmu, įvyktų realių pokyčių.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu. (DE) Nenorėčiau, kad mano balsas prieš naująjį susitarimą būtų suprastas kaip „ne“ kovai su terorizmu. Teroro aktams turi būti užkirstas kelias, kiekvienas teroro aktas turi būti kuo griežčiausiai pasmerktas. Kita vertus, kyla piliečių teisių apsaugos klausimas. Piliečių teisės nėra savaime egzistuojantis dalykas – už jas turime kovoti. Esu įsitikinusi, kad jei diskusijoms dėl šio susitarimo būtų buvę skirta daugiau laiko, abi pusės – JAV ir Europa – būtų galėjusios pasiekti visiškai priimtiną rezultatą.

 
  
  

Pranešimas: Elmar Brok (A7-0228/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Charalampos Angourakis (GUE/NGL), raštu. (EL) Graikijos komunistų partijai priklausantys EP nariai balsavo prieš konservatorių, liberalų ir socialdemokratų bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos, kad būtų įkurta Europos išorės veiksmų tarnyba, nes jis pagrįstas reakcine „Lisabonos sutartimi“. Ja įgyvendinamos ES militarizavimo nuostatos (civilinis–karinis komitetas, krizių valdymo centras, palydovų centras, karinis komitetas, Euroarmija, EULEX ir t. t.), taikant JAV prevencinę karo strategijos doktriną. Tai NATO strategijos ir karo priemonė. Europos Sąjungai ji suteikia teisę pradėti karinę ir civilinę intervenciją kovos su terorizmu pretekstu, ir netgi valstybėse narėse. EIVT dar labiau suvaržo valstybių narių etnokratines suverenias teises, skirdama atsakomybę Europos Sąjungai beveik visuose valstybės politikos sektoriuose. Tai bus priemonė taikyti Bendrijos teisės viršenybę prieš nacionalinius valstybių įstatymus. Ji stiprina imperialistinius intervencijos mechanizmus ir represinius ES mechanizmus („Frontex“ ir pan.) ir kuria naujus (kaip antai Europos prokuratūra). Mes smerkiame nepriimtiną, slapukišką procedūrą, vykdomą Europos Parlamento, Komisijos, Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atstovų ir vyriausiosios įgaliotinės bei Komisijos pirmininko pavaduotojos, siekiant nuslėpti augantį pagrindinių imperialistinių jėgų susipriešinimą ir opoziciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Palaikiau kompromisą, dėl kurio su vyriausiąja įgaliotine, Taryba ir Europos Komisija susitarė mano kolegos Elmar Brok ir Guy Verhofstadt, taigi ir Europos išorės veiksmų tarnybos įkūrimą. Šis kompromisas tapo plačių derybų tema ir šiuo metu man atrodo pakankamas ir subalansuotas. Jis leidžia Europos Parlamentui sustiprinti savo prerogatyvas ir išsaugoti Bendrijos metodą. Šiandien labiau už viską reikėjo užtikrinti, kad ši EIVT bus įkurta greitai, paliekant galimybių paskyrimams bei atitrūkstant nuo nepatenkinamos sistemos, taikytos pastaraisiais mėnesiais.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Derybos dėl unikalios, Lisabonos sutartimi numatytos, ES savarankiškos įstaigos sukūrimo eina į pabaigą. Tikiuosi, kad ir Taryba laikysis susitarimo ir sprendimas dėl Europos išorės veiksmų tarnybos steigimo bus priimtas jau liepos pabaigoje. Būtina siekti, kad ši Tarnyba savo veiklą pradėtų kuo greičiau ir savo veikimu prisidėtų prie aukšto lygio Europos užsienio ir saugumo politikos formavimo, ES išorės veiksmų nuoseklumo užtikrinimo bei Europos Sąjungos vaidmens pasaulinėje arenoje stiprinimo. Europos Parlamentas turi siekti sustiprinti parlamentinę priežiūrą, įgyvendinant Bendrąją užsienio ir saugumo politiką, aktyviai vykdydamas tiek teisėkūros, tiek ir biudžeto formavimo bei įvykdymo patvirtinimo funkcijas. Būtina užtikrinti, kad Tarnybos veikla būtų grindžiama biudžeto neutralumo principu ir būtų išvengta Tarnybos užduočių, funkcijų, išteklių dubliavimo su kitomis institucijomis. Be to, turi būti išspręstas atsakomybės ir atskaitomybės klausimas tiek ES biudžeto lėšų panaudojimo, tiek ir kompetencijos pasidalijimo klausimais.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Băsescu (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už E. Broko parengto pranešimo priėmimą, nes šis pranešimas žymi svarbų žingsnį pradedant veikti Europos išorės veiksmų tarnybai.

Europos Parlamentas vaidins svarbų vaidmenį Europos išorės veiksmų tarnybos veikloje, nes su juo bus tariamasi prieš pradedant bet kokią ES misiją trečiosiose šalyse. Be to, Europos išorės veiksmų tarnybos biudžetui bus taikoma Parlamento politinė kontrolė.

Rumunija yra pasirengusi pasiūlyti darbuotojų, turinčių reikiamą kompetenciją dirbti Europos išorės veiksmų tarnyboje, paslaugas vos tik įkūrus šią tarnybą. Mano šalis įrodė, kad yra įsipareigojusi dalyvauti Europos krizės valdymo misijose. Paskyrėme daugiau kaip 200 specialistų, policininkų, karo policijos pareigūnų, diplomatų, teismo pareigūnų ir kareivių dalyvauti daugelyje Europos Sąjungos civilinių ir karinių misijų.

Baigdama norėčiau pabrėžti, kad turi būti laikomasi kompetencijos ir geografinės pusiausvyros principų, nes jie yra personalo įdarbinimo politikos dalis.

 
  
MPphoto
 
 

  Dominique Baudis (PPE), raštu. (FR) Įgijusi naujų gebėjimų priėmus Lisabonos sutartį, Europos Sąjunga turi remtis stipria diplomatija. Šiuo atžvilgiu Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) padarė didelę pažangą.

Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl EIVT, nes norint, kad jos misija pavyktų, vyriausiajai įgaliotinei skubiai reikia rasti kompetentingą diplomatinį personalą. Mano sprendimas remiasi birželio 21 d. Madrido konferencijos, kurioje buvo surasta institucijų pusiausvyra, išvadomis.

Buvo išlaikytas Europos susidomėjimas pradiniu projektu. Dabar Komisija, Taryba ir Parlamentas galės dirbti kartu, kurdami efektyvią ir veikiančią Europos diplomatinę tarnybą. Esu įsitikinęs, kad vėliau seksiančiose derybose dėl EIVT įkūrimo bus atsižvelgta šią pusiausvyrą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. (IT) Tam tikri Europos išorės veiksmų tarnybos sukūrimo aspektai iš pat pradžių buvo neaiškūs ir prieštaringi. Turėtume rūpestingai išnagrinėti galimus prieštaravimus, kurių gali kilti vykdant būsimosios Europos Sąjungos diplomatinės tarnybos ir tradiciškai valstybių narių atliekamą veiklą. Ar valstybės narės nebegalės pačios apibrėžti savo užsienio politikos? Galbūt ši padėtis, dėl kurios reiškiu susirūpinimą, nėra neišvengiama, tačiau vis tiek verta paklausti savęs, kokį poveikį turės tokios kaip ši Europos tarnybos įkūrimas per vidutinės trukmės arba ilgą laiką. Aiškiau apibendrinant: jei iškelta pagrindinė mintis – kopijuoti JAV modelį, kai užsienio politiką tiesiogiai ir išimtinai valdo federalinė vyriausybė, neatsižvelgdama į 50 valstijų, reikia nepamiršti, kad JAV Vyriausybė renkama pačių žmonių, ir kas ketverius metus jos užsienio politikai suteikiamas demokratinis teisėtumas, kurio neturi Europos Komisija, Europos Vadovų Taryba ir netgi būsimoji Europos išorės veiksmų tarnyba. Todėl balsuodama prieš E. Broko pranešimą pareiškiu labiau palaikanti tarpvyriausybinę Europos užsienio politiką, nes pasitikėjimas bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP) Europos lygmeniu neužtikrins tokioje svarbioje srityje priimamų sprendimų viršvalstybiškumo.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) Europos mokesčių mokėtojai nori labiau kontroliuoti, kaip Europos išorės veiksmų tarnyba panaudoja ES finansinius išteklius. Pagirtina, kad Europos Parlamentas gavo didesnes šios srities biudžetines galias tuo metu, kai minėtosios tarnybos biudžetui įstatymų leidžiamoji valdžia taikys analitinę priežiūrą. Europos Sąjunga šiuo metu yra įdarbinusi apie 7 000 diplomatų ir valstybės tarnautojų, užtikrinsiančių, kad ES tikslai būtų laikomi viršesniais už nacionalinius ir netgi tarpvyriausybinius tikslus. Visi Europos išorės veiksmų tarnybos darbuotojai bus politiškai atskaitingi Europos Parlamentui, įgavusiam didesnius įgaliojimus įsigaliojus Lisabonos sutarčiai. Parlamentas laimėjo, sėkmingai įdiegęs supratimą, kad didžioji Europos išorės veiksmų tarnybos veiklos dalis turėtų apimti žmogaus teisių skatinimą ir taikos pasaulyje saugojimą. Tai rodo, kad Europos Sąjunga sąmoningai priima savo nepaprastai svarbų vaidmenį būti pagrindinių žmogaus teisių „eksportuotoja“ – teisių, kurios, deja, šiuo metu sąmoningai pažeidžiamos daugelyje pasaulio šalių.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą apie Europos išorės veiksmų tarnybos struktūrą ir veikimą. Tai labai svarbus žingsnis stiprinant Europos vaidmenį pasaulyje ir koordinuojant 27 valstybių narių užsienio santykių politiką. Derybose su Taryba ir Komisija Europos Parlamentas matė stipresnį Europos išorės veiksmų tarnybos Sąjungos mastą, todėl didėja paties Parlamento įtaka šios naujos institucijos politinei ir biudžeto sritims.

 
  
MPphoto
 
 

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. (EL) Balsavau prieš pranešimą apie Europos išorės veiksmų tarnybą, nes ji įkurta pagal neaiškias procedūras, jos gebėjimai painūs, o Europos Parlamento vaidmuo, vienintelės išrinktos ES institucijos, labai aiškiai suvaržytas, apribojant jį tik su biudžetu susijusiais aspektais. Be to, balsavau prieš EIVT, kadangi ji sukurta kaip tolesnio Europos Sąjungos militarizavimo priemonė, nes apima ir karo veiksmus, netgi humanitarinės pagalbos ir intervencijos atvejais. Esant krizei Europos Sąjunga neturėtų sieti savo užsienio politikos ar solidarumo politikos su karo veiksmais ir militarizuotomis struktūromis bei mechanizmais. Ji turi kurti politiką ir institucijas, apsaugosiančias autonomišką ir taikų vaidmenį tarptautiniuose santykiuose bei visiškai tolimas JAV kariniam oportunizmui ir intervencijai. Ji turi veikti dėl pasaulio taikos ir solidarumo, gerbdama tarptautinę teisę ir JT įsteigimo chartiją.

 
  
MPphoto
 
 

  Derek Roland Clark (EFD), raštu. − Susilaikiau ir nebalsavau dėl 80 pakeitimo, kadangi turi būti užtikrinta, kad nacionalinės vyriausybės galėtų stebėti EIVT kontrolę, o šiuo pakeitimu taip pat užtikrinama Europos Parlamento teisė daryti tą patį. Suvereniai šaliai nepriimtina, kad Europos organizacija tirtų jos užsienio paslaugų tarnybą. EP taip pat netinka tai daryti.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Su didžiuliu pasitenkinimu balsavau už E. Broko pranešimą. Po kelis mėnesius trukusių diskusijų Parlamente kartu su Taryba ir Komisija pagaliau derybos pakvipo sėkme. Tikiuosi, kad dabar Europos išorės veiksmų tarnyba taikys ES pagrindinių teisių chartiją, atitinkančią Lisabonos sutarties dvasią ir tikslą, kad Bendrijos metodui būtų teikiama pirmenybė plėtros politikos ir Europos Sąjungos pagalbos užsienio šalims paskirstymo srityse ir kad valstybės narės (tiksliau, kai kurių valstybių narių tam tikros užsienio reikalų ministerijos) rimtai atsižvelgs į šios naujos institucijos sukūrimą, taip pat į jos vyriausiajam įgaliotiniui suteiktas naujas kompetencijas ir požymius, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai. Taip pat tikiuosi, kad tai, ką tam tikros valstybės narės ar šių šalių vyriausybių atsakingieji asmenys laiko kišimusi į jų kaip šalies ar vyriausybės kompetencijos sferą, ilgai netruks, ir kad Portugalijos Vyriausybė kovos už reprezentaciją, suteiksiančią mums prestižą dėl kokybės, kompetencijos, požymių ir proporcingo dalyvaujančių nacionalinių atstovų skaičiaus. Būdami šio Parlamento nariai, nenorime tarnybos, kuri yra tarpvyriausybinės kontrolės ir pusiausvyros rezultatas, norime Europos Sąjungai priklausančios tarnybos.

 
  
MPphoto
 
 

  Luigi Ciriaco De Mita (PPE), raštu. (IT) Bendra užsienio politika ir bendra ekonominė politika yra būtini Europos integracijos proceso tikslai. Reikėtų neužmiršti, kad bendra valiuta pasirinkta taip pat siekiant paspartinti integracijos procesą, patekusį į aklavietę Nicoje. Atsižvelgiant į tai, kaip organizuojama Europos išorės veiksmų tarnyba, jai kyla pavojus pradėti taikyti paralyžiuojantį „nieko nedarymo“ metodą, užuot pradėjus padorų suvienijimo procesą.

 
  
MPphoto
 
 

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. Palaikau iš dalies pakeistą E. Broko pranešimą. Buvo būtina pasipriešinti pasiūlymui įtraukti plėtros politiką į mūsų užsienio politiką. Mums reikia autonomiškos vystymo tarnybos, atsakingos autonomiškam Komisijos nariui, atsakingam už vystymą ir humanitarinę pagalbą. Dabar, remiantis šiuo pranešimu, už vystymą atsakingas Komisijos narys yra atsakingas už visą vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę (DCI) ir Europos plėtros fondo (EPF) programavimo, planavimo ir įgyvendinimo ciklą. Turime užtikrinti, kad įgyvendinimas vyktų laikantis susitarimo turinio ir formos. Lieka pasiūlymo elementas, galintis susilaukti skirtingų interpretacijų. Tačiau Europos Parlamento atlikti pakeitimai stiprina Komisijos įgaliojimus tvarkyti veiklos biudžetą ir taip užtikrina parlamentinę peržiūrą ir aiškų demokratinį atskaitingumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą apie Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) struktūrą ir veikimą, nes pasiektas susitarimas stiprina EIVT Bendrijos tapatumą ir tarnybos politinę ir biudžetinę atsakomybę Parlamentui.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) 2006 m. lapkričio mėn. Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje pripažino visuotinai vartojamų Europos kalbų – anglų, ispanų, portugalų ir prancūzų kalbų, vardijant pagal kalbėtojų skaičių – strateginę reikšmę, nes jos yra bendravimo priemonė, skatinanti solidarumą, bendradarbiavimą ir ekonomines investicijas. 2008 m. Europos Komisija pripažino, kad šios kalbos kuria svarbų tiltą tarp žmonių ir šalių skirtinguose pasaulio regionuose.

Manau, kad nustatant EIVT struktūrą ir veikimą labai svarbu visiškai pasinaudoti bendravimo pasaulinėmis Europos kalbomis, kurias paminėjau, privalumais, ir paskelbti jas darbo kalbomis. Kalbų vartojimą šioje tarnyboje reguliuojančios taisyklės ir praktika parodys jos įsipareigojimo dėl išorės bendravimo mastą.

Taip teigdamas negaliu nesidžiaugti EIVT įkūrimu ir tikiuosi, kad jos veiklos rezultatai nenuvils. Europos Sąjunga turės daug naudos iš kompetentingos ir efektyviai veikiančios EIVT, gebančios būti ES balsu pasaulyje ir aktyviai bendradarbiauti su valstybių narių diplomatinėmis tarnybomis.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Dabartinio sprendimo tikslas – sukurti Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) struktūrą ir veikimo principus – tarnybos, funkciniu požiūriu nepriklausomos nuo Europos Sąjungos, vadovaujamos vyriausiojo įgaliotinio, įkurtos pagal Europos Sąjungos sutarties, iš dalies pakeistos Lisabonos sutartimi, 27 straipsnio 3 dalį. Europos Parlamentas taip pat atlieka savo vaidmenį Europos Sąjungos užsienio politikoje, būtent, atlikdamas politinės kontrolės funkcijas, taip pat Sutartyse nustatytas teisėkūros ir biudžetines funkcijas. Vyriausiasis įgaliotinis taip pat turi reguliariai konsultuotis su Europos Parlamentu svarbiausiais bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) aspektais ir dėl svarbiausių sprendimų bei turėtų užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgta į Europos Parlamento požiūrį; EIVT padeda vyriausiajam įgaliotiniui vykdyti šią užduotį. Ji turėtų suformuluoti konkrečias nuostatas dėl galimybės Europos Parlamento nariams gauti konfidencialią informaciją BUSP sferoje. Kadangi neturiu jokių priekaištų, balsavau už šio sprendimo priėmimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Balsavome prieš šį pranešimą, kuris yra Tarybos ir Parlamento daugumos derybų dėl vieno iš esminių Lisabonos sutarties aspektų ir svarbiausio federalizmo Europos Sąjungoje elemento, dabar turinčio teisinę galią, kaip rekomenduojama Europos Konstitucijoje, rezultatas. Pažymima, kad ši tarnyba įtrauks daugiau kaip 5 000 žmonių Europos Sąjungos ambasadose įvairiose pasaulio šalyse.

Pabrėždami šią padėtį, pastebime, kad mūsų frakcijos pateikti pasiūlymai nebuvo priimti, ypač tie, kuriuose teigiama, kad ES karinės struktūros neturėtų būti Europos išorės veiksmų tarnybos dalis ir kad tarp jų neturėtų būti jokio institucinio ryšio. Tas pats nutiko kalbant apie ES žvalgybos struktūras.

Ypač kelia nerimą, kad buvo atmestas pasiūlymas, kurį pateikėme Tarybai, siekdami, kad būtų nutrauktas jos jurisdikcijoje esančių karinių ir civilinių–karinių struktūrų kūrimas ir jos būtų panaikintos, taip pat nutrauktas karinės ir civilinės–karinės veiklos finansavimas. Todėl yra daug priežasčių nerimauti dėl Europos Sąjungos ateities ir kelio, kuriuo ji eina.

 
  
MPphoto
 
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (S&D), raštu.(PL) Kai anksčiau Tarybai pirmininkavo Belgija, prieš devynerius metus Laekene prasidėjo darbas dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai, kurios tikslas buvo stiprinti Europos Sąjungos užsienio politiką, kad ji būtų vieninga ir matoma tarptautinėje arenoje. Nepaisant daugelio problemų, susijusių su ES sutarčių reforma, šiandien Belgija turi galimybę apibendrinti savo pastangas ir įkurti Europos išorės veiksmų tarnybą per pirmąsias Lisabonos sutarties įsigaliojimo metines 2009 m. gruodžio 1 d. Mes, būdami šios Sutarties sustiprinto Europos Parlamento nariai, galime padėti tą padaryti. Po daugelio mėnesių Europos Parlamento delegacijos derybų su Europos Sąjungos vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai C. Ashton EIVT kuriama taip, kaip rekomenduoja Parlamentas. E. Broko ir G. Verhofstadto pranešimas yra svarbus dokumentas, apibendrinantis visą šį darbą, ir yra vertas palaikyti. Ką Parlamentui pavyko laimėti derybose su vyriausiąja įgaliotine? Pirma, Europos Sąjungos diplomatinę tarnybą – ne tarpvyriausybinę tarnybą, ir tai reiškia užtikrinimą, kad 60 % postų skirtų Europos Sąjunga. Antra, Parlamento politinę ir biudžetinę EIVT priežiūrą, ir tai reiškia galimybę apklausti kandidatus į delegacijų vadovų postus ir tikrinti šios įstaigos finansus, kaip darome Komisijos ir Tarybos atveju. Trečia, tolygų postų paskirstymą, kalbant apie tautybę ir lytį, taip pat tarnybos sudėties peržiūrą 2013 m., pataisant visus netolygumus.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. (FR) Džiaugiuosi susitarimu, kurį dėl Europos išorės veiksmų tarnybos įkūrimo pasiekė trys Europos institucijos ir baronienė C. Ashton. Tai subalansuota tarnyba, kalbant apie jos struktūrą ir sudėtį, ir ji bus įkurta siekiant padėti baronienei C. Ashton atlikti Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės pareigas. Be to, ji turės poveikį stiprinant Europos Parlamento politinės ir biudžeto kontrolės galias. Nuoširdžiai tikiuosi, kad ši tarnyba bus kuo geriau naudojama ginant Europos Sąjungos interesus. O Europos Sąjunga parodys tikrą politinį nuoseklumą ir vienbalsiai kalbės tarptautiniu lygmeniu. Dėl to ji gali tapti tik stipresnė, ir jos veiksmai bus teisėtesni ir efektyvesni.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Baronienės C. Ashton pateiktas pasiūlymas yra nepriimtinas. Pagal jį numatomas Europos diplomatijos standartizavimas globojant baronienei C. Ashton ir Komisijai bei paneigiami valstybių narių įgaliojimai šioje srityje. Šis pranešimas turi menką privalumą, nes jame raginama, kad visoms valstybėms narėms būtų atstovaujama Europos diplomatijos darbuotojų, bet jie bus visiškai priklausomi nuo baronienės C. Ashton ir Komisijos. Štai kiek mus sumažino šioje Europoje – turime maldauti teisės likti tylūs, bet ši teisė turi būti įgyvendinama teisingai! Aš balsuosiu prieš šį tekstą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Patvirtinus Lisabonos sutartį, įkurta Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), taip padėtas stiprus pamatas Europos diplomatinei tarnybai.

EIVT sukūrimu siekiama užtikrinti Europos išorės veiksmų nuoseklumą ir vykdyti bendrą užsienio ir saugumo politiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. (ES) Balsavau prieš pranešimą apie Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT), nes manau, kad ši institucija oficialiai įteisins Europos Sąjungos militarizavimą. Savo balsavimu norėjau išreikšti visišką derybų proceso, susijusio su EIVT įkūrimu, atmetimą, nes pranešėjai ir baronienė C. Ashton pasidavė kai kurių valstybių narių spaudimui ir visiškai pamiršo demokratijos taisykles. EIVT pavirs sui generis institucija, veikiančia už pagrindinių bet kokios demokratinės sistemos kontrolės mechanizmų. Manau, reikia užtikrinti, kad Europos Parlamentas, vienintelė demokratiškai išrinkta Europos Sąjungos institucija, ir valstybių narių parlamentai vykdytų ne vien EIVT biudžeto kontrolę, bet taip pat ir politinę kontrolę. Ypatingą rūpestį mano frakcijai kelia esminė karinė EIVT orientacija ir tai, kad didesnė civilinio Europos užsienio politikos komponento dalis, konkrečiau, viskas, kas susiję su vystomuoju bendradarbiavimu ir konfliktų sprendimu, bus vykdoma pagal Europos saugumo ir gynybos politiką. Dėl šių priežasčių Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji, kurie yra įsipareigoję remti Europos Sąjungos taikos ir demilitarizavimo vertybes, nepalaiko EIVT įkūrimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Morin-Chartier (PPE), raštu. (FR) Po sudėtingų diskusijų dėl Europos išorės veiksmų tarnybos, kurios vyko pastarosiomis savaitėmis kompetentinguose Parlamento komitetuose ir įvairiose frakcijose, norėčiau padėkoti mūsų kolegai E. Brokui už jo aktyvų dalyvavimą sprendžiant šį klausimą. Šiandieniu balsavimu padedamas pamatas stipriai diplomatinei tarnybai Europos Sąjungos lygmeniu. Taip bus sustiprintas tarnybos Bendrijos tapatumas, ir bus užtikrintas jos politinis ir biudžetinis atskaitingumas Europos Parlamentui. Be to, bent jau 60 % šios naujos tarnybos darbuotojų bus Europos Sąjungos pareigūnai. Vis dėlto tenka apgailestauti, kad posėdžiai Europos Parlamente dalyvaujant specialiesiems įgaliotiniams užsienio reikalams tebėra „neoficialūs“; tikiuosi, kad ši problema bus išspręsta per keletą metų. Nepaisant visko, Europos Parlamento peržiūros įgaliojimai sustiprinti, ypač dėl bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) misijos, finansuojamos iš Europos Sąjungos biudžeto.

 
  
MPphoto
 
 

  Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu. − Nusprendžiau balsuoti už pranešimą dėl Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) ir visiškai palaikyti jos įkūrimą, nes ji yra pagrindinė Lisabonos sutarties naujovė ir istorinis sprendimas Europos ateičiai. Praėjus vos septyniems mėnesiams po naujos Sutarties įsigaliojimo, mums kartu pavyko pasiekti sutarimą, užtikrinant politinį ir biudžetinį naujos tarnybos atskaitingumą Europos Parlamentui. Šis priežiūros vaidmuo užtikrins iš tikrųjų demokratinę tarnybos kontrolę, kuri man yra labai reikšminga.

Šiuo pranešimu bus užtikrintas geografinis balansas bei didesnis nuoseklumas tarp skirtingų EIVT aspektų. Kalbama ne apie diplomatinių tarnybų kopijavimą Europos Sąjungoje, bet apie Europos Sąjungos diplomatinių tarnybų stiprinimą. Toks susitarimas aiškiai parodo Europos Sąjungos įsipareigojimą sutelkti savo jėgas ir skatinti savo vertybių plėtrą veiksmingesniu būdu. Tai leis Europos Sąjungai daryti tikrą įtaką tarptautinėje arenoje. Tai yra galimybė Europos Sąjungai, bet taip pat ir jos valstybėms narėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Komisijos laiku vykdomas skirtingų Europos Sąjungos užsienio politikos sričių koordinavimas neabejotinai yra svarbus. Įkūrus Europos išorės veiksmų tarnybą, kuriai vadovauja Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojas, atsirado galimybė padaryti Europos Sąjungos išorės veiksmus veiksmingesnius pasauliniu lygmeniu, ypač siekiant išvengti darbo nenuoseklumo ir kopijavimo, ir užtikrinti ilgalaikį pastovumą palaikant Europos Sąjungos strateginius interesus ir pagrindines vertybes užsienyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Būdamas Konstitucinių reikalų komiteto, kuriame plačiai aptarta Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir kuriame galėjau išreikšti savo nuomonę, narys ir būdamas Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos narys, reiškiu savo paramą ir balsuoju už šį pranešimą. Europos Parlamentas pateikė bendrą frakcijų poziciją, ir šios frakcijos turėjo bendrą interesą maksimaliai pasinaudoti naujomis kompetencijomis, kurios suteikiamos pagal Lisabonos sutartį, ypač Europos Parlamentui, tiek dėl politinės, tiek dėl finansinės EIVT kontrolės. Pakartoju savo iš pat pradžių išreikštą ir nuolat kartojamą susirūpinimą, paskatinusį pateikti pasiūlymus dėl pranešimo projektų keitimo, kurį galima apibendrinti kaip poreikį užtikrinti įsteigiamos EIVT geopolitinį balansą. Norėčiau pabrėžti vyriausiosios įgaliotinės įsipareigojimą sukurti komandą, pagrįstą geografiniu balansu, kurioje būtų atstovai iš visų 27 valstybių narių, panaikinant bet kokią diskriminaciją ir skatinant lygybę.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernhard Rapkay (S&D), raštu. (DE) Būdamas Teisės reikalų komiteto pranešėjas dėl Europos išorės veiksmų tarnybos, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad, taip pat ir dėl vyriausiojo įgaliotinio pasiūlymo 6 straipsnio pakeitimų, pranešimas, dėl kurio sutarta šiandien, visiškai nėra įpareigojantis man kaip pranešėjui arba nėra įpareigojantis Europos Parlamentui kaip visumai per diskusijas dėl tarnybos nuostatų. Tai ypač apima išnašas, kurios šiandien buvo įtrauktos į tekstą. Pranešimas pagal teisėkūros pasiūlymą, dėl kurio buvo tiktai konsultuotasi su Europos Parlamentu, nėra įpareigojantis dėl sričių, kuriose Europos Parlamentas, remiantis skirtinga teisine baze, turi bendro sprendimo galią.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Parlamento pritarimu paruošiama dirva nuoseklesnei ir veiksmingesnei Europos užsienio politikai, kuri geriau pateisina gyventojų lūkesčius. Nors galbūt buvo galima įkurti geresnę tarnybą.

Apgailestaujame, kad C. Ashton, Komisija ir daugelio šalių vyriausybės nedrįso priimti platesnio užmojo sprendimą. Palaikome kompromisą, nes Parlamentui pavyko gerokai patobulinti C. Ashton pirminį pasiūlymą. Stipri žmogaus teisių struktūra, vystymosi politikos apsauga ir apsauga nuo Bendrijos politikos virtimo nacionaline, sustiprinta demokratinė priežiūra, skaidresnis užsienio reikalų biudžetas ir lyčių pusiausvyra renkant darbuotojus yra aktualūs dalykai.

Tačiau šis sprendimas nėra nepriekaištingas. Jo silpnos vietos – neaiškiai apibrėžtos krizių valdymo struktūros, nuolatinių C Ashton pavaduotojų trūkumas ir ribotos EIVT konsultavimo paslaugos gyventojams. Dabar daug kas priklausys nuo to, kaip kompromisas bus įgyvendintas – todėl kamuolys grįžta į C Ashton, valstybių narių ir Komisijos aikštelės pusę. Jie turi dirbti išvien, įkvėpti bendrą dvasią kolektyvui ir įveikti skaldančią konkurenciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu. (DE) Kaip visada, sudėtinga pritaikyti ir suderinti įvairius skirtingus interesus ir pozicijas. Tačiau užsiimdami dabartiniu virvės traukimu, neturėtume ir neturime išleisti iš akių bendro tikslo sukurti veiksmingą ir nuoseklią Europos Sąjungos užsienio politiką. Šie veiksniai dar turi būti paaiškinti: • Darbuotojai – kas jie ir kiek jų? • Lygybė – darbuotojai turi būti pasirinkti remiantis lyčių lygybės principais. • Kokius įgaliojimus EIVT turės? • Biudžeto priežiūrą turėtų vykdyti Europos Parlamentas. • Šis tas labai svarbaus mokesčių mokėtojams: kokios yra sąnaudos? Bet kokiu atveju šios sąnaudos turėtų neviršyti pagrįstų ir suvokiamų ribų. Šiuo atžvilgiu turime panaudoti bendrą veiklą, kad pasiektume didžiausią kokybę ir sutaupytume sąnaudų.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Kosovas (B7-0409/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Charalampos Angourakis (GUE/NGL), raštu. (EL) Graikijos Komunistų partijos parlamentinė grupė balsavo prieš pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes ja siekiama konsoliduoti neteisėtą Kosovo atsiskyrimą, NATO atliktą jėga ir ginklais, verčiant Europos Sąjungai ir kitoms imperialistinėms galioms. Ši rezoliucija pateisina NATO karo veiksmus bei Serbijos padalijimą ir iš esmės remia ilgalaikę NATO karinių pajėgų ir bazių dislokaciją Kosove ir jo srityje bei europinio vienijimo intervencijas įvedant savo pajėgas su EULEX misija. Šia rezoliucija mėginama iš anksto nuteikti prieš Tarptautinio teisingumo teismo Hagoje nutartį dėl Kosovo atsiskyrimo teisėtumo. Imperialistinė Europos Sąjungos politika, palaikanti šią rezoliuciją, dar labiau gilina Kosovo dirbančiųjų problemas, didina išnaudojimą, korupciją, nusikaltimų skaičių ir kapitalistinio restruktūrizavimo mastą, siūlydama jiems migraciją kaip vienintelę išeitį. Ji didina nestabilumą šioje srityje, dar labiau slegia serbus ir visus Kosovo gyventojus ir didina EULEX ir NATO buvimo keliamas problemas.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Kosovas priklauso itin problemiškai geografinei zonai, kuriai Europos Sąjunga nuolat turėtų skirti daug dėmesio. Pirmiausia norėčiau pabrėžti šios rezoliucijos atskleidžiamą apgailėtiną sanglaudos stoką pačioje ES, nes neapsisprendžiama, kokią politinę liniją taikyti šiai šaliai. Išties penkios Europos Sąjungos valstybės narės dar turi pripažinti Kosovo nepriklausomybę, ko buvo prašoma dar 2008 m. Taigi mums reikia bendros politinės pozicijos, ypač tokiais esminiai klausimais kaip vizų išdavimas, ne tik siekiant Europos Sąjungos vidaus sanglaudos, bet ir pasitikėjimo likusios pasaulio dalies akyse. Man taip pat atrodo, kad Europos integracijos procesas visoms šio regiono šalims yra svarbus šio regiono stabilizavimo elementas – stabilizavimo, kuris yra visos mūsų bendruomenės interesas. Kalbant apie Kosovą, perspektyva įstoti į Europos Sąjungą yra galingas katalizatorius įgyvendinant būtinas reformas, ypač su žmogaus teisėmis susijusias reformas, kurios jau yra aptariamos ir kurias turime skatinti. Nedvejodama palaikau šią rezoliuciją, kurioje sprendžiami šie svarbūs klausimai.

 
  
MPphoto
 
 

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. (EL) Balsavau prieš pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Europos perspektyvų Kosove, nes joje jis laikomas nepriklausoma valstybe ir taip traktuojamas. Šioje rezoliucijoje neatsižvelgiama į JT Saugumo Tarybos Rezoliuciją 1244/99 ir penkios ES valstybės narės, įskaitant Graikiją, nepripažinusios vienašalės Kosovo nepriklausomybės, netgi skatinamos tą padaryti, kitaip tariant, pažeisti JT Rezoliuciją. Todėl ši rezoliucija nepadeda spręsti šios problemos ir konsoliduoti stabilumą ir taiką šioje srityje. Šioje rezoliucijoje taip pat reikalaujama, kad EULEX netgi aktyviau dalyvautų Kosove.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Balsavau prieš šią rezoliuciją. Ši rezoliucija, padėties analizė ir siūloma kryptis rodo, kaip teisūs buvo visi, priešinęsi Kosovo atsiskyrimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Kosovas vis dar nėra vieningai pripažintas valstybių narių. Atsargumas, su kuriuo kai kas žvelgia į šią naują šalį, tikrai yra pagrįstas politiniais ir strateginiais motyvais, tačiau yra ir praktiškesnių priežasčių, keliančių nerimą pirmiausia dėl to, kad korupcija ir organizuotas nusikalstamumas yra smarkiai paplitę šioje teritorijoje ir trukdo Kosovui teisingai tvirtinti, kad jis yra teisinė valstybė.

Būtų gerai, jei Kosovas, kaip ir kitos Balkanų regiono valstybės, pateiktų įrodymų, kad jis neatsisukdamas keliauja pirmyn ir imasi politikos bei reformų, viena vertus, palaikančių Kosovo europinį pasirinkimą, antra vertus, stiprinančių jo paties politinę instituciją, skatinančių jo gyventojus priimti demokratiją ir atsisakyti smurto, ypač etninio, kaip būdo spręsti konfliktus. Tačiau Kosovui dar reikia nueiti ilgą kelią.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Į esamą rezoliuciją įtrauktas 2008 m. vasario 17 d. Kosovo nepriklausomybės pareiškimas, kurį pripažino 69 šalys, ir joje valstybės narės skatinamos kartu sudaryti bendrą Kosovo strategiją, atsižvelgiant į planuojamą Kosovo įstojimą į ES. Mano nuomone, nepaisant itin sudėtingo ginkluoto konflikto palikimo, didelė būtinų Kosovo reformų paskata yra perspektyva įstoti į ES, ir kviečiu imtis praktinių priemonių, kad ši perspektyva taptų apčiuopiamesnė Kosovo gyventojams, ginant jų žmogaus teises ir stiprinant teisinę valstybę.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Pakanka vien paties fakto, kad kai kurios ES valstybės narės vis dar nepripažino Kosovo nepriklausomybės, kad mums būtų akivaizdu, jog šios rezoliucijos turinys nepriimtinas. Deja, šio Parlamento dauguma vėl dangsto veiksmus, kurie pagal tarptautinę teisę laikomi neteisėtais. Kaip apsvarstyta pataisoje, kurią pasiūlė Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji ir atmetė dauguma, dialogo ir derybų pagal tarptautinę teisę atnaujinimas yra vienintelis kelias, galintis paskatinti šiame regione įtvirtinti stabilumą ir ilgalaikę taiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu. (IT) U. Lunacek pasiūlymas dėl rezoliucijos aiškiai rodo menką šalies padarytą pažangą, ir manau, kad dėl išryškintų problemų jos įstojimas į ES dar mažiau tikėtinas, nes tai rodytų, jog Europos Sąjunga yra įvairialypė, ir prie to būtų prisidėjusios vėliausiai įstojusios šalys. Čia panašu į tai, ką minėjau dėl Albanijos integracijos į ES, ir manau, kad esame kryžkelėje: Europa turi pasirinkti, ar apsiriboti tuo, kad ji yra vien geografiniais kriterijais paremta institucija, ar ji nori tapti organiškesnė, rišlesnė ir sudaryta iš valstybių, kurios, būdamos skirtingos, bet kokiu atveju pasirodo turinčios bendrų savybių, atitinkančių Europos idealą. Šiuo metu Kosovo įstojimas į Europos Sąjungą atrodytų kaip paradoksas, ir dėl to kaltas esminis faktas, kad penkios valstybės narės nepripažįsta šios šalies suvereniteto. Todėl negaliu palaikyti U. Lunacek pasiūlymo dėl rezoliucijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Jaromír Kohlíček (GUE/NGL), raštu. (CS) Rezoliucijos dėl Europos integracijos proceso Kosovo atveju projektas yra dokumentas, kurio autorius aiškiai negyvena realiame pasaulyje ir nesupranta, kad Kosovas nėra pripažintas tarptautinės bendruomenės narys. Pastangos pakeisti spaudimą gerinant vidaus ekonominę padėtį, sukuriant sąlygas kartu gyventi iš šios šalies kilusiems gyventojams, kitaip tariant serbams, goranams, romams ir kitoms ten gyvenančioms tautinėms grupėms, kurių daugumą sudaro albanai, neleisti bauginti gyventojų mažumų ir taikyti griežtą metodą kovojant su narkotikus platinančiais klanais visoje Europoje – šie pagrindiniai dalykai gali prisidėti gerinant padėtį šioje srityje ir stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą. Vis dar neįmanoma atnaujinti gyventojų registravimo, o šalis vis dar yra visiškai priklausoma nuo užsienio ekonominės pagalbos. Stokojama politinės valios užtikrinti bent sąžiningus vietos valdžios rinkimus ir vietos valdžios funkcionavimo sąlygas. Šioje teritorijoje kova su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu tebėra vien formalus dalykas, tas pat pasakytina apie decentralizaciją ir valstybės tarnybos reformą. Todėl visa tai iki šiol neturėjo jokio tikro poveikio padėčiai šalyje. Regione neramumus kursto nevaldoma, plačiai paplitusi korupcija ir ginklų bei narkotikų kontrabanda. Keista, kad šios teritorijos valiuta yra euras, ypač todėl, kad net paviršutiniškai nebuvo įvykdytos pagrindinės sąlygos naudoti bendrą Europos valiutą. Aišku, kad Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji negali pritarti tokiam projektui.

 
  
MPphoto
 
 

  Marian-Jean Marinescu (PPE), raštu. (RO) Buvau labai nemaloniai nustebintas, šios savaitės pradžioje perskaitęs laikraščiuose, kad ginkluotas vyras paleido keturias kulkas į Serbijos parlamento narį Kosovo parlamente. Šis užpuolimas įvyko praėjus keturioms dienoms po sprogimo Mitrovicoje per serbų demonstraciją. Europos Sąjunga iš esmės turi spręsti demokratijos kūrimo proceso problemą ir stiprinti stabilumą Kosove. Dėl šios priežasties pasiūlymo projektas pirmiausia turėjo atspindėti šios srities realybę, kaip antai ilgai gaištanti teisingumo sistemos reforma ir sunkumai, su kuriais susidūrė Europos misijos, bendraudamos su vietos valdžios institucijomis Prištinoje. Vakarų Balkanų šalių regionų bendradarbiavimas yra pagrindinis jų ekonomikos plėtros variklis, ypač kuriant abipusę pagarbą ir pagarbą teisinei valstybei. Gyventojams itin svarbus yra Belgrado ir Prištinos bendradarbiavimas, ypač vietos lygmeniu, pirmiausia labiausiai nukentėjusiuose sektoriuose, kaip antai aplinka, infrastruktūra ir prekyba. Galiausiai, nors ne mažiau svarbu, dėl Kosovo padėties pripažinimo, t. y. rezoliucijos žinios, kurią svarstome, turėtų būti aišku, kad ji neatspindi visų ES valstybių narių pozicijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Penkios ES valstybės narės, įskaitant Prancūziją, nepripažino Kosovo nepriklausomybės. Todėl šiandien nepriimtina pateikti pranešimą, ginantį Kosovo integraciją į Europos Sąjungą. Be to, pernelyg gerbiu šios srities gyventojus ir nenorėčiau, kad jiems būtų taikomi Kopenhagos kriterijai šalia to, ką jie kenčia dėl pastarųjų konfliktų pasekmių. Aš balsuosiu prieš šį nepriimtiną ir provokacinį tekstą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Regioninis stabilumas ir Vakarų Balkanų regiono šalių integracija į Europos Sąjungą visada buvo vienas iš ES prioritetų. Šio sudėtingo proceso metu kai kurios regiono šalys įstojo į ES greičiau nei kitos, kaip antai Serbija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija ir Juodkalnija. Dėl įvairių priežasčių Kosovo atveju šis procesas buvo lėtesnis, ir Kosovo gyventojai vis dar negali keliauti į ES šalis be vizų. Turime skubiai spręsti šį klausimą, ir šios pastangos visiškai priklauso vien tik nuo Kosovo, kuris šiuo tikslu turės įgyvendinti reikiamas reformas.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. (ES) Balsavau prieš šią rezoliuciją dėl Kosovo todėl, kad ji skatina penkias valstybes nares, dar nepripažinusias vienašalės Kosovo nepriklausomybės, tą padaryti. Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji visada pasisakė prieš vienašalį Kosovo nepriklausomybės pareiškimą, nes jis yra tarptautinei teisei prieštaraujantis veiksmas. Tačiau mes liekame įsipareigoję iš naujo pradėti dialogą tokiu būdu, kuris būtų priimtinas abiem šalims, remiantis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija 1244/99, pagal tarptautinę teisę – dialogą, kuris yra vienintelis galimas kelias pasiekti taiką ir stabilumą regione.

 
  
MPphoto
 
 

  Francisco José Millán Mon ir José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra (PPE), raštu. (ES) Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) Ispanijos delegacijos vardu norėtume pareikšti, kad mūsų balsavimo dėl sprendimo dėl proceso, siejančio Europos Kosovo integraciją, paaiškinimas yra toks, kad šioje rezoliucijoje Kosovas traktuojamas kaip nepriklausoma valstybė, esanti visiškai normalioje padėtyje, neatsižvelgiant į tai, kad šios teritorijos statusas tarptautinės bendruomenės tebėra laikomas labai prieštaringu (taip pat laukiama Tarptautinio teisingumo teismo patariamosios nuomonės), ir Kosovo nepripažino penkios Europos Sąjungos valstybės narės, įskaitant Ispaniją.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Europos Parlamentas šiandien pasiuntė aiškų signalą, kad nepriklausomo Kosovo ateitis yra integracija į Europos Sąjungą. Šis signalas turėtų padrąsinti Kosovo Vyriausybę, taip pat Kosovo gyventojus. Be to, aiškiai paprašyta penkių ES valstybių narių, dar nepripažinusių Kosovo kaip valstybės, tuojau tą padaryti, kad mūsų parama būtų veiksmingesnė. Aiški EP narių dauguma paprieštaravo tolesnėms diskusijoms dėl Kosovo statuso, atsižvelgdama į tai, kad Tarptautinio teisingumo teismo (TTT) pareiškimas pateikiamas liepos mėn. Pritaręs šiai rezoliucijai, Parlamentas kiek galima greičiau galės pradėti derybas dėl vizų liberalizavimo. Kosovo gyventojams neturėtų būti ir toliau neleidžiama laisvai keliauti, ir ES veikiausiai suteiks šią laisvę kitoms šio regiono valstybėms šių metų pabaigoje. Mano rezoliucijoje reikalaujama, kad šis būtinas žingsnis būtų žengtas kuo skubiau, išvaduojant kosoviečius iš jų regioninės, taip pat ir tarptautinės izoliacijos.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Albanija (B7-0408/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Charalampos Angourakis (GUE/NGL), raštu. (EL) Graikijos komunistų partija balsavo prieš pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes ji prieštarauja Albanijos įstojimui į Europos Sąjungą dėl tų priežasčių, dėl kurių ji pasisako prieš Graikijos įstojimą ir tolesnę narystę šioje imperialistinėje tarptautinėje sąjungoje. Įstojimas bus naudingas europinio masto ir Albanijos kapitalui, ypač energijos, iškasenų ir transporto srityse, bei agresyviems imperialistiniams ES ir NATO planams, pakenkdamas darbuotojams, vargingiems ūkininkams ir mažosioms bei vidutinio dydžio įmonėms.

Šiame pasiūlyme dėl rezoliucijos reikalaujama, kad prastos reputacijos, prieš paprastus žmones nukreipta buržuazinių šalies partijų politinė sistema taikytų kapitalistinio restruktūrizavimo paketą bendradarbiaudama su Europos Sąjunga tam, kad ji dar labiau augtų ir būtų skatinama. Šis prieš paprastus žmones nukreiptas puolimas, sukėlęs nepasitenkinimo proveržius dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, buvo privatizacijų, masinio nedarbo, migracijos, išsikėlimo iš kaimo, didėjančio išnaudojimo, nusikaltimų ir korupcijos priežastis. Bandymai atvirai kištis į šalies vidaus reikalus ir politinės opozicijos sistemą ir reikalavimas antidemokratiškai reguliuoti politinių partijų ir parlamento veiklą neturi precedento. ES politika ir buržuazinės Albanijos jėgos, siekiančios pažangos įstojimo klausimu, sunkina šalies vystymosi problemas, darbuotojų padėtį, didina kapitalo nutekėjimą ir migrantų srautus ir kelia didžiulius pavojus, kalbant apie saugumą šioje srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Balsuodamas už šį rezoliucijos projektą dėl Albanijos įstojimo į ES, palaikiau dvi esmines jo idėjas. Viena vertus, palaikiau idėją dėl ilgalaikio šios šalies įstojimo, kuri pateisinama ypač didelėmis pastangomis ir jau padaryta pažanga. Iš tiesų jau žengti teigiami žingsniai kovojant su korupcija, taip pat stiprinant Albanijos demokratinę struktūrą. Kita vertus, dar reikia reikšmingos pažangos, kalbant apie demokratijos konsolidavimą ar netgi stabilų šalies vystymąsi. Po 2009 m. birželio mėn. parlamento rinkimų sekusi Albanijos politinė krizė mums visiems parodė, kad ši šalis vis dar gali patirti rimtų sunkumų. Štai kodėl jai reikės visų mūsų palaikymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. (IT) Šis pranešimas parodo, ką gali sukurti Europos propaganda, jei ji nenori matyti praeities klaidų; tiesa, kad N. Chounčio pranešime pabrėžiamos Albanijos problemos, tačiau atrodo, kad kartu jame teigiama, jog mes turime įtraukti Balkanų šalis į Europos Sąjungą, lyg tai būtų buvę parašyta žvaigždėse ir niekas negalėtų tam prieštarauti. Visiškai nesutinku: Albanija šiandien turi visiškai akivaizdžių problemų dėl savo vidaus politinio stabilumo ir labai didelę korupciją. Jos įstojimas sukeltų dar daugiau problemų be tų, su kuriomis Europos Sąjunga jau susidūrė ir šiandien toliau susiduria dėl didelės plėtros, beveik padvigubėjus valstybių narių skaičiui. Nėra jokios priežasties, išskyrus valdžios troškimą ir Europos Sąjungos biurokratų centralizmą, atkakliai siekti Albanijos įstojimo į Europos Sąjungą; atsižvelgiant į dabartinę padėtį šios Balkanų respublikos viduje, neįžvelgiu, kokį galimą įnašą jos įstojimas galėtų padaryti Europos integracijos labui.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes, mano supratimu, Albanija turėtų ir toliau žengti savo keliu galimo įstojimo į ES link. Europos Sąjunga turėtų ir toliau laipsniškai ir griežtai taikyti savo plėtimosi strategiją. Ji taip pat turėtų veikti kaip varomoji jėga įgyvendinant svarbias reformas šalyse, kurios yra kandidatės arba potencialios kandidatės tapti Europos Sąjungos narėmis. Vis dėlto visi žino, kad stojimo į Europos Sąjungą kelias yra sudėtingas. Įstojimui į Europos Sąjungą keliamos sąlygos yra aiškios ir žinomos, tačiau ne visada lengva jas įvykdyti. Kaip aiškėja iš šio pranešimo, Albanijai dar reikia nueiti ilgą kelią. Iš pradžių jai reikia įgyvendinti Kopenhagos kriterijus, įskaitant demokratinių institucijų stabilizavimo procesą. Taigi norėčiau pabrėžti ir palaikyti ministro pirmininko Sali Berishos pastangas rasti veiksmingą dabartinės politinės krizės sprendimą ir kartu sukritikuoti gėdingą socialistų opozicijos elgesį. Todėl tempą, kuriuo kiekviena šalis daro pažangą savo kelyje stodamos į Europos Sąjungą nustato šalis kandidatė ar potenciali šalis kandidatė. Tikiuosi, kad Albanija ir toliau ryžtingai ir nedvejodama sieks įstoti į Europos Sąjungą.

 
  
MPphoto
 
 

  Bairbre de Brún (GUE/NGL), raštu.(GA) Nors balsavau už šį pranešimą, mano nuomone, Albanijos žmonės turėtų nuspręsti, ar jie nori būti Europos Sąjungos dalis.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Albanija nėra jokia išimtis, kalbant apie nestabilumą Vakarų Balkanų regione, ir ji žino, kad ši krizė gali kelti grėsmę reformoms, kurių imtasi ir kurios buvo didžia dalimi skirtos atkurti draugiškus santykius su Europos Sąjunga. Jei prisimenate Envero Hodžos diktatūros laikus, aišku, kad Albanija teikia mažai garantijų, kad ji gali atkakliai eiti pradėtu keliu ir kelti savo vystymosi lygį ir pagarbą teisinei valstybei bei asmens laisvei iki priimtino lygio, palyginti su Europos standartais. Svarbus žingsnis gali būti padarytas šaliai įstojus į NATO, tačiau to nepakanka, kad ES laikytų Albaniją stipria šalimi kandidate.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Nepaisant to, kad rezoliucijoje pripažįstama Albanijos padaryta reformų proceso pažanga, joje pabrėžiama, kad reikia daugiau reikšmingų pastangų konsoliduojant demokratiją ir teisinę valstybę ir užtikrinant tvarią šalies ekonomikos plėtrą. Manau, kad perspektyva įstoti į Europos Sąjungą suteiks postūmį kelioms reformoms Vakarų Balkanuose ir atliks konstruktyvų vaidmenį gerinant šio regiono gebėjimą palaikyti taiką, stabilumą ir taikyti konfliktų prevenciją, gerinti santykius su kaimynėmis ir spręsti ekonomikos ir socialines reikmes stabiliu vystymusi. Vis dėlto kiekvienos šalies pažanga siekiant narystės ES priklauso nuo jos pastangų įgyvendinti Kopenhagos reikalavimus ir atitikti sąlygas, taikomas stabilizacijos ir asociacijos procesui, kurias, tikiuosi, ši šalis gali sėkmingai pasiekti.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Balsuodamas prieš šį tekstą, nesu nusiteikęs nedraugiškai albanų atžvilgiu. Kaip galime norėti, kad Albanija įstotų į Europos Sąjungą, jei ji gina savo finansinio elito interesus, o atmeta visus kitus? Neįmanomas joks plėtimasis, kol ES pasisako už tautų konkurenciją ir privilegijuotųjų interesų gynimą. Be to, pokomunistinė Albanija parodė tik ribotus gebėjimus kovoti su organizuotu nusikalstamumu, įprastu toje šalyje. Aš balsavau prieš šį tekstą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Regioninis stabilumas ir Vakarų Balkanų regiono šalių integracija į Europos Sąjungą visada buvo Europos Sąjungos prioritetas. Todėl integracijos į Europos Sąjungą perspektyva skatina šio regiono šalis dėti daugiau pastangų įgyvendinant reformas, reikalingas pasiekti nustatytus tikslus, kad šios šalys taptų visateisėmis ES narėmis. Turėtų būti pabrėžiamos šių šalių pastangos didinti taiką, stabilumą ir konfliktų prevenciją regione, kartu stiprinant gerus kaimyninius santykius. Albanija yra pažangioje integracijos proceso stadijoje ir jau atsakė į Komisijos klausimyną rengiant nuomonę dėl jos prašymo įstoti į Europos Sąjungą.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. − Balsavau už šią rezoliuciją dėl Albanijos, nes ji patvirtina Parlamento paramą Albanijos Europos perspektyvoms, šaliai pasiekus reikiamą politinio stabilumo ir patikimumo lygmenį ir įgyvendinus Kopenhagos reikalavimus. Joje pabrėžiama reformos proceso pažanga, teigiant, kad būtinos tolesnės esminės pastangos, kalbant apie demokratijos ir teisinės valstybės konsolidavimą ir tvarų šalies vystymąsi. Rezoliucijoje pritariama vizų liberalizavimo pasiūlymo priėmimui ir reikalaujama įvesti bevizį režimą Albanijos gyventojams 2010 m. pabaigoje. Joje pabrėžiama galių atskyrimo svarba ir pagarba nepriklausomai teisėsaugos institucijų sistemai, reikalaujant ypatingos pažangos šiuo klausimu. Labiausiai nerimą keliantys dalykai šalyje, dėl kurios išsakoma pozicija rezoliucijoje, yra korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo problemos bei prekyba žmonėmis. Pranešime taip pat aptariamos mažumų teisės, romai, profesinių sąjungų teisės ir socialinė padėtis, moterų teisės ir vyriausybės konsultacijos su pilietine visuomene dėl įstatymų ir besiimamų reformų projektų. Ji skatina vystymąsi ir atsinaujinančiosios energijos naudojimą, visuomeninį transportą ir su aplinkos apsauga susijusius teisės aktus.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Pritariu šios rezoliucijos priėmimui, ypač dėl to, kad joje pritariama teismų sistemos srityje padarytai pažangai, tačiau pabrėžiama, kad reformų įgyvendinimas dar tebėra ankstyvoje stadijoje; joje laikomasi nuomonės, kad teismų reforma, įskaitant teismo sprendimų įgyvendinimą, yra esminė Albanijos narystės ES prašymo proceso sąlyga, ir pabrėžiama galių atskyrimo demokratinėje visuomenėje svarba; taip pat pabrėžiama, kad teisinei valstybei yra labai svarbu skaidri, nešališka ir efektyvi teisėsaugos institucijų sistema, nepriklausoma nuo bet kokio politinio ar kitokio spaudimo ar kontrolės, taip pat reikalaujama skubiai priimti visapusišką ilgalaikę šios srities strategiją, įskaitant veiksmų planą priimant būtinus teisės aktus ir įgyvendinant priemones; raginama, kad opozicija įsitrauktų į rengimo procesą ir visiškai paremtų teisėsaugos institucijų sistemos reformą; be to, pabrėžiama, kad teisėsaugos institucijų sistemai reikia suteikti pakankamą finansavimą, kad ji galėtų veiksmingai dirbti visoje šalyje; taip pat laukiama naujų pagalbos iniciatyvų iš Komisijos ir pritariama neseniai įvykusiam Sunkių nusikaltimų teismo atidarymui Tiranoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Søren Bo Søndergaard (GUE/NGL), raštu. (DA) Balsavau už rezoliuciją, nes joje pateikiama daug teisingų reikalavimų gerinti Albanijos padėtį. Tačiau mano „taip“ jokiu būdu nereikėtų traktuoti kaip tiesioginio ar netiesioginio reikalavimo, kad Albanija įstotų į ES. Šį klausimą turi spręsti vien tik patys Albanijos žmonės.

 
  
MPphoto
 
 

  Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. − Nors balsavau už šį pranešimą, esu tvirtai įsitikinusi, kad Albanijos žmonės turėtų nuspręsti, ar jie nori įstoti į ES, ar ne.

 
  
  

Pasiūlymai dėl rezoliucijų: Kosovas (B7-0409/2010) ir Albanija (B7-0408/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu. − (LT) Tiek Albanija, tiek Kosovas padarė pažangą vykdydami reformas demokratijai, teisinei valstybei stiprinti bei šios šalies tvariam vystymuisi užtikrinti. Tačiau reikia ir toliau siekti užsibrėžtų tikslų, ypač kovoje su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, stiprinant valstybinių institucijų administracinius gebėjimus, užtikrinant teisės viršenybę. Albanijoje jau metus nesiliaujanti politinė priešprieša dėl parlamento rinkimų rezultatų kenkia Albanijos siekiams tapti ES nare. Albanijos politinės jėgos turi pradėti konstruktyvų dialogą, kad būtų pasiektas susitarimas dėl rezultatų bei naujo visapusiškai skaidrų rinkimų procesą užtikrinančio rinkimų įstatymo. Balsavau už rezoliucijas, nes jos taip pat ragina ES valstybes ieškoti naujų sąveikos su šiomis Balkanų šalimis būdų. Viena iš tokių priemonių yra skatinti žmogiškuosius ryšius per akademinius mainus tarp moksleivių, studentų, mokslininkų.

 
  
MPphoto
 
 

  Ernst Strasser (PPE), raštu. (DE) Norėtume pateikti šiuos komentarus šios rezoliucijos vizų liberalizavimo tema. Iš esmės turėtume palaikyti vizų režimo netaikymą Vakarų Balkanų šalims. Tačiau būtina sąlyga yra ta, kad šalis turi visiškai įvykdyti visas iškeltas sąlygas.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Padėtis Kirgizijoje (B7-0419/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Balsavau už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos, kurį parengė įvairios frakcijos. Šioje rezoliucijoje patvirtinama būtinybė skirti sumą, kuri būtų didesnė negu jau išmokėtoji Kirgizijai ir būtų specialiai numatyta reaguoti į Jungtinių Tautų skubios pagalbos prašymą, kuriuo siekiama surinkti 71 mln. JAV dolerių, reikalingų pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju. Be to, manau, kad šiai šaliai reikia suteikti ne tiktai pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju, bet taip pat ir priemones, reikalingas jos padėčiai stabilizuoti ir užtikrinti, kad daugiau tokie atvejai nepasikartotų. Todėl turi būti pritaikytos priemonės, kurios padėtų atkurti saugumą Kirgizijoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Nepaisant sėkmės oficialiu politiniu lygmeniu, Kirgizija tebėra apimta nestabilumo, konfliktas tebesitęsia, ir nematyti jokio ženklo, kad padėtis netrukus taps stabili. Ši šalis, įgijusi nepriklausomybę po Sovietų Sąjungos žlugimo, parodė, kad nepajėgia priimti geresnių standartų dėl žmogaus teisių ir pagarbos asmens laisvei.

Manau, kad Europos Sąjunga gali atlikti stabilizavimo vaidmenį kaip tarpininkė ir šioje pokonfliktinėje situacijoje ji turi aktyviai prisidėti prie sudėtingos užduoties užtikrinant veiksmingą taikos palaikymą ir demokratizavimą šalyje, kurios kaimynės yra Rusija ir Kinija.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Šioje rezoliucijoje išreiškiamas rimtas susirūpinimas dėl tragiškų smurtinių susidūrimų, kurie neseniai įvyko pietų Kirgizijoje, ir reiškiama užuojauta visų nukentėjusiųjų šeimoms. Norėčiau pabrėžti, kad šioje rezoliucijoje išreiškiamas raginimas dėti visas pastangas, kad būtų užtikrintas grįžimas į normalią padėtį, ir sukurti visas būtinas sąlygas, kad pabėgėliai ir šalies viduje perkelti asmenys (IDP) galėtų patys saugiai ir oriai grįžti į namus. Joje Komisija taip pat raginama padidinti humanitarinę pagalbą bendradarbiaujant su tarptautinėmis organizacijomis ir pradėti trumpalaikes ir vidutinės trukmės atstatymo programas, kad būtų atstatyti sunaikinti namai ir grąžinti prarasti vertingi dalykai, ir vykdyti atkūrimo projektus kartu su Kirgizijos valdžios institucijomis ir kitais donorais, siekiant sukurti sąlygas, kurios paskatintų pabėgėlių ir IDP sugrįžimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz (PPE), raštu.(PL) Kalbant apie neramumus ir susidūrimus, kurie birželio 11 d. įvyko pietų Kirgizijoje ir ypač Ošo bei Džalalabado miestuose, per kuriuos apytiksliai 300 žmonių žuvo ir per 2 000 sužeista, manau, kad Europos Parlamentas, kaip demokratijos, teisėtvarkos ir pagarbos žmogaus teisėms saugotojas, turėtų ryžtingai reaguoti į kiekvieną tokį atvejį, bandydamas sutrukdyti šiuo metu Kirgizijoje pasireiškiantiems destabilizavimo procesams. Todėl norėčiau išreikšti savo solidarumą ir paramą Kirgizijos tautai, palaikydamas šią rezoliuciją ir balsuodamas už jos priėmimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Su dideliu susirūpinimu stebėjau smurtinius susidūrimus, neseniai įvykusius pietų Kirgizijos miestuose Oše ir Džalalabade. Atsižvelgdami į Europos Sąjungos įsipareigojimus šiam regionui, ypač vykdant jos Vidurio Azijos strategiją, turime tvirtai įsipareigoti suteikti pagalbą Kirgizijai. Dėl padėties rimtumo reikia iš esmės padidinti Europos Sąjungos teikiamą humanitarinę pagalbą, kuri turi būti paskirta visiems, nukentėjusiems per šiuos rimtus konfliktus.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Palankiai vertinu šios rezoliucijos priėmimą labiausiai dėl to, kad joje raginama iš esmės padidinti Europos Sąjungos humanitarinę pagalbą žmonėms, nukentėjusiems per neseniai įvykusį smurto protrūkį pietinėje Kirgizijos dalyje, taip pat ir dėl visapusio stabilumo priemonės naudojimo ir todėl, kad joje pabrėžiama mūsų pozicija, kad ir ateityje Europos Sąjungai reikės nauju lygmeniu dalyvauti pietų Kirgizijoje; kad joje pakartojamas Parlamento raginimas Komisijai paruošti pasiūlymus dėl lėšų paskyrimo iš naujo pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę, kuria siekiama didinti Europos Sąjungos galimybes pateikti ilgalaikį atsaką į naują situaciją Kirgizijoje; ir kad joje teigiama, kad orientavimasis į žmonių saugumą yra esminis Europos Sąjungos politikos Vidurio Azijoje elementas.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos: AIDS/ŽIV ir numatoma XVIII tarptautinė AIDS konferencija (2010 m. liepos 18–23 d., Viena) (RC-B7-0412/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  John Attard-Montalto, Louis Grech ir Edward Scicluna (S&D), raštu. − Maltos leiboristų delegacija balsavo už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Europos Sąjungos atsako į ŽIV/AIDS, ypač todėl, kad jame atkreipiamas dėmesys į esmines problemas ir prioritetus, susijusius su pasauline, tragiška problema, paveikiančia – ir labai dideliu mastu – daugelio žmonių, ypač moterų ir vaikų, gyvenimus skurdo paveiktuose regionuose, kaip antai Afrikoje į pietus nuo Sacharos, kur gyvena 22,4 mln. žmonių, užsikrėtusių ŽIV/AIDS. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad pasiūlyme nėra jokių tiesioginių užuominų apie abortų skatinimą, mano delegacija nepalaiko punktų, pagal kuriuos būtų galima toleruoti abortus.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlo Casini (PPE), raštu. (IT) Vėl susiduriame su apgailėtina padėtimi, kai argumentai, kuriais siūlomi neteisingi klausimo dėl teisės į gyvenimą sprendimai, taikomi diskusijai apie tikrą ir rimtą problemą (šiuo atveju kovą su ŽIV), taigi tampa neįmanoma balsuoti už šį pasiūlymą. Žodžių „seksualinė ir reprodukcinė sveikata“ vartojimas dabar tapo priemone, kuria parlamentai įtikinėjami skatinti abortus. Neturime leistis būti apgaudinėjami.

Visi, įskaitant ir mane patį, turi skatinti seksualinę ir reprodukcinę sveikatą, bet kai šie žodžiai reiškia skirtingus ir iš tikrųjų priešingus dalykus (kai žmogaus nužudymas yra suprantamas kaip moters teisė į laisvę), tada tampa būtina parodyti apgaulę. Abortai pasaulyje yra tikra tragedija, bet tai taip pat yra tikra tragedija mūsų Europoje! Balsuodamas prieš šią rezoliuciją, siekiu ne trukdyti plataus masto pastangoms kovoti su AIDS, bet priešintis minėtam metodui ir turiniui.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už rezoliuciją dėl AIDS/ŽIV ir numatomos XVIII tarptautinės AIDS konferencijos, nes reikia stiprinti pastangas, siekiant pritaikyti prioritetinį požiūrį į ŽIV/AIDS dėl pasaulinės sveikatos apsaugos, ir suteikti daugiau galimybių šiuo virusu užsikrėtusiems žmonėms pasinaudoti sveikatos priežiūros, švietimo paslaugomis ir rasti darbą. Labai svarbu kovoti su ŽIV/AIDS nešiotojų stigmatizavimu ir diskriminavimu ir užtikrinti, kad jų teisės būtų apsaugotos.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Frakcijos turėtų siekti plataus sutarimo tokiu klausimu kaip šis, ir jos turėtų susilaikyti nuo bandymų panaudoti jį vienos ar kitos darbotvarkės naudai. Atsižvelgiant į tai, kad bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos pasirašė vien kairiosios ir radikaliosios kairiosios Parlamento partijos, lengva pamatyti, kad šiam tikslui, deja, buvo pakenkta. Turėtume rūpintis žmonėmis, jų ligomis ir jų patiriamomis kančiomis bei viso to poveikiu visuomenei, ypač mažiausiai išsivysčiusiose šalyse. Turime dirbti dėl šių žmonių, kad rastume geresnių sprendimų kovai su šia nelaime ir sušvelnintume jos padarinius.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) AIDS nelaimė tebėra rimta humanitarinė problema visame pasaulyje, todėl reikalingas integruotas atsakas pasauliniu lygmeniu, kuris sutelktų valstybes, institucijas ir įvairių regionų ir žemynų visuomenes. Socialinis stigmatizavimas, kuris yra ryškus dėl šios problemos, ir užtrukęs ligos plitimas, dėl kurio užfiksuotas didelis mirtingumas ir ypač skaudūs padariniai mažiausiai išsivysčiusiose šalyse ir šalyse, kuriose blogiausia humanitarinė padėtis, turi paskatinti Europos Sąjungos ir valstybių narių institucijas susirūpinti ir įsipareigoti suteikti turimus išteklius, kad būtų parengtas visapusis ir veiksmingas atsakas, padėsiantis suderinti politiką dėl prevencijos ir tinkamo ligos gydymo. Vis dėlto nesutinku, kad kova su ŽIV būtų susieta su opiu klausimu dėl abortų.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šioje rezoliucijoje taikomas plataus masto, dabartiniais duomenimis pagrįstas metodas AIDS/ŽIV problemai spręsti. Joje pabrėžiami svarbiausi klausimai, kurių sprendimą, žinoma, palaikome, įskaitant, be kitų dalykų, visuotinės prieigos prie sveikatos priežiūros paslaugų gynimą ir reikalavimą vyriausybėms tai suteikti, ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo visiems užtikrinimą; reikalavimą stiprinti, apsaugoti ir gerbti ŽIV/AIDS nešiotojų žmogaus teises, ypač teisę į seksualinę ir reprodukcinę sveikatą; atkreipimą dėmesio į ekonomines, teismines, socialines ir technines kliūtis bei baudžiamuosius įstatymus ir priemones, trukdančius veiksmingai suvaldyti ŽIV; poreikį užtikrinti teisingą ir lankstų finansavimą naujų profilaktinių technologijų, įskaitant vakcinas ir mikrobicidus, tyrimams; raginimą valstybėms narėms ir Komisijai, kad sustabdytų nerimą keliantį finansavimo, skirto stiprinti seksualinę ir reprodukcinę sveikatą ir susijusias teises, mažinimą besivystančiose šalyse.

 
  
MPphoto
 
 

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu. (FR) Su tvirtu įsitikinimu balsavau už šią rezoliuciją, pagal kurią, artėjant kitai tarptautinei AIDS konferencijai Vienoje, iš Europos Sąjungos valstybių narių reikalaujama parengti naujus teisės aktus, kad būtų teikiami prieinami ir veiksmingi vaistai nuo ŽIV, paskatinta rengti daugiau informuotumo didinimo kampanijų besivystančiose šalyse, didinamas finansavimas naujų vakcinų ir mikrobicidų tyrimams ir kovojama su pacientų diskriminacija. Visame pasaulyje daugiau kaip 33 milijonai žmonių yra užsikrėtę AIDS ir jie turi labai ribotas galimybes gauti antiretrovirusinių vaistų, ir tikiuosi, kad per kitą savaitę vykstančią tarptautinę konferenciją bus įsiklausyta į šias kelias rekomendacijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. (FR) Artėjant kitai Tarptautinei AIDS konferencijai Vienoje liepos mėn., atrodė būtina, kad mes, Europos Parlamento nariai, paragintume vyriausybes. Todėl balsavau už šią rezoliuciją, kurioje Komisija ir Taryba prašomos stiprinti savo pastangas sprendžiant ŽIV/AIDS problemą kaip pasaulinį sveikatos apsaugos prioritetą ir suteikti žmogaus teisėms didžiausią svarbą vykdant prevenciją, gydymą ir teikiant paramą.

Šiandien vis dar per maža pacientų dalis gauna gydymą, ir reikia priimti teisės aktus, kad būtų galima suteikti įperkamus ir veiksmingus vaistus nuo ŽIV. Smarkiai smerkiu dvišalius prekybos susitarimus, kuriose ir toliau prekybos interesai iškeliami virš sveikatos, nepaisant su Pasaulio prekybos organizacija pasirašyto susitarimo. Taip pat, kaip pabrėžiama rezoliucijoje, turime kovoti su visais įstatymais, pagal kuriuos ŽIV perdavimas laikomas nusikaltimu, ir taip skatinama pacientų stigmatizacija ir diskriminacija.

Galiausiai užsikrėtusių moterų ir jaunų mergaičių skaičių statistika parodė, kokia nesėkminga dabartinė prevencijos politika, ir, mano nuomone, dėl šios priežasties būtina galų gale pradėti taikyti realistinį metodą, didinant naujų vakcinų ir mikrobicidų tyrimų finansavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) ŽIV/AIDS vis dar yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių pasauliniu mastu, dėl jos 2008 m. mirė 2 mln. žmonių, ir numatoma, kad ši liga per ateinančius dešimtmečius tebebus svarbi pasaulinė pirmalaikio mirtingumo priežastis. Naujų užsikrėtimų skaičius ir toliau pralenkia gydymo plėtrą, ir 2009 m. du trečdaliai žmonių, kuriems reikalingas gydymas, jo vis dar negavo – tai reiškia, kad 10 mln. žmonių negalėjo gauti jiems būtino veiksmingo gydymo. Todėl manau, kad Europos Sąjunga turi stengtis daugiau investuoti į tyrimų, gydymo ir švietimo sritis, kad pagerintų šią padėtį. Taip pat reikia skatinti nutraukti ŽIV/AIDS nešiotojų stigmatizaciją ir diskriminaciją. Taip pat norėčiau pareikšti, kad Europos Sąjunga turi būti ypač atidi šiai problemai į pietus nuo Sacharos esančiose Afrikos šalyse, kuriose 22,4 mln. žmonių yra užsikrėtę ŽIV/AIDS ir kurios yra labiausiai šios ligos paveiktas regionas.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. (ES) Balsavau už bendrą visų frakcijų Parlamente rezoliuciją dėl ŽIV/AIDS, nes joje aptariami svarbūs šios problemos elementai, kaip antai pasisakoma už galimybę visiems gyventojams gauti visuomenės sveikatos paslaugas. Rezoliucijoje taip pat reikalaujama, kad vyriausybės įvykdytų savo įsipareigojimą padaryti visuomenės sveikatos paslaugas prieinamas visiems gyventojams. Rezoliucijoje taip pat ginamos užsikrėtusiųjų ŽIV seksualinės ir reprodukcinės sveikatos teisės. Joje taip pat pabrėžiama, kad reikia didinti finansavimą, kad jis atitiktų naujų prevencijos priemonių, įskaitant vakcinas, tyrimų reikalavimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Iki pat šiol ŽIV/AIDS tebėra pasaulinė epidemija, kurią vargiai galima įveikti. Besivystančiose šalyse vis dar yra santykinai daug naujų užsikrėtimo atvejų ir todėl mirtingumas yra didelis. Tačiau ir Europos Sąjungoje užregistruojama vis daugiau naujai užsikrėtusių žmonių, o neužfiksuotų atvejų skaičius galėtų būti daug didesnis. Vis dar labai paplitusi baimė dėl to, kad kiti sužinos apie sergantįjį, ir baimė, kad reikės gyventi su gėda. Siekiant sustabdyti šią ligą, atliekama daug tyrimų, taip pat ir Europos Sąjungoje. Kadangi tyrimai ŽIV/AIDS srityje yra būtini, balsavau už šią rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Morin-Chartier (PPE), raštu. (FR) Artėjant kitai tarptautinei AIDS konferencijai, kuri įvyks Vienoje 2010 m. liepos 18–23 d., turiu paremti šiandien priimtą rezoliuciją, kuria kreipiamasi į šalių vyriausybes. Iš tikrųjų būtina priimti naujus teisės aktus, kurie leistų pateikti įperkamus ir veiksmingus vaistus nuo ŽIV, įskaitant antiretrovirusinius ir kitus saugius bei veiksmingus vaistus. Turiu atkreipti dėmesį, kad tik 23 % ŽIV užsikrėtusių pacientų žino apie antiretrovirusinį gydymą Europoje ir Vidurio Azijoje. Pavyzdžiui, Baltijos valstybės yra tos Europos Sąjungos šalys, kuriose labiausiai turi būti įgyvendinama AIDS prevencijos politika. Todėl kreipiuosi į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą, kad būtų surinkta daugiau informacijos apie žmonių, užsikrėtusių ŽIV/AIDS, padėtį ir užtikrinama, kad šie pacientai turėtų teisę į visavertį socialinį, seksualinį ir reprodukcinį gyvenimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. − (PT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pateikiu paaiškinimą dėl balsavimo, kad, nors balsavau už daugumą pastraipų, noriu pabrėžti, kad susilaikiau dėl 17 pastraipos. Susilaikiau tik todėl, nes versijoje prancūzų kalba – skirtingai nuo versijos portugalų kalba – nurodyta galimybė, kad seksualinė ir reprodukcinė sveikata galėtų apimti pritarimą abortams kaip jų skatinimo priemonę. Kadangi esu teisės į gyvenimą gynėjas, negalėjau ramia sąžine už tai balsuoti. Norėčiau pabrėžti, kad frazė „seksualinė ir reprodukcinė sveikata“ negali būti vartojama įtikinant parlamentus skatinti abortus. Vis dėlto norėčiau pakartoti, kad esu visiškai įsipareigojęs kovai su ŽIV/AIDS.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Bendra rezoliucija priimta tokiu tekstu, dėl kurio susitarta per derybas, ir 400 balsavo už, o 166 prieš, nepaisant įprasto PPE frakcijos reikalavimo atskirti balsus dėl seksualinių ir reprodukcinių teisių. Tai taip pat rodo, kad PPE frakcija šiuo klausimu yra susiskaidžiusi. Džiaugiuosi rezultatu, ypač todėl, kad tekste yra visi mūsų teiginiai dėl seksualinių ir reprodukcinių teisių.

 
  
MPphoto
 
 

  Joanna Senyszyn (S&D), raštu.(PL) ŽIV/AIDS infekcijos yra pasaulinis reiškinys ir jos neturi nieko bendra su vadinamosiomis rizikos grupėmis ar konkrečiais regionais. Šiandien tai nėra narkomanų ar homoseksualų, bet visų žmonių problema. Prie didžiausios rizikos grupės priskiriami jauni žmonės, išsilavinę žmonės, baltaodžiai žmonės ir žmonės, dirbantys didelėse korporacijose.

Beveik pusė užsikrėtusių ŽIV yra moterys. Jos yra imlesnės infekcijai, nes moterys daug lengviau perima virusą iš vyrų negu atvirkščiai. Per XVIII tarptautinę AIDS konferenciją Vienoje, vyksiančią šiais metais liepos 18–23 d., bus pabrėžta būtinybė stiprinti moterims ir jaunimui skirtą informavimo kampaniją. Moterys turi turėti visuotinę ir paprastą galimybę naudotis informacija apie lyties sveikatos aspektus, reprodukciją ir medicinos paslaugas. Taip pat būtina nemokamai dalyti vaistus nuo ŽIV nėščioms moterims, kad motina neperduotų ligos vaikui. Mokyklų švietimo programos apie seksualines ir reprodukcines teises yra svarbios ŽIV/AIDS prevencijai.

Matomiausi lytinio švietimo mokyklose trūkumo padariniai yra ŽIV ir kitų lytiškai plintančių ligų užsikrėtimo atvejai tarp jaunimo, ir ankstyvo, neplanuoto jaunų moterų nėštumo atvejai. ŽIV/AIDS epidemiją dėl savo masto ir mirtino pavojaus bei didelio išplitimo tarp jaunimo reikėtų laikyti pakankama priežastimi įvesti deramą lytinį švietimą mokyklose. Būtent todėl balsavau už tai, kad būtų patvirtinta rezoliucija dėl ŽIV/AIDS, artėjant XVIII tarptautinei AIDS konferencijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Charles Tannock (ECR), raštu. − ECR frakcija visiškai pasisako už žmogaus teises visiems, neatsižvelgiant į rasę, lytį ir seksualinę orientaciją. Tvirtai palaikome veiksmus, kuriais gerinamas gydymas, prevencija ir prieiga prie sveikatos priežiūros paslaugų visiems žmonėms bei didinamas informuotumas ir gerinamas švietimas kovoje su ŽIV ir AIDS.

Tačiau manome, kad reprodukcinės teisės, apimančios abortą, yra asmens sąžinės klausimas, ir kad šios rezoliucijos pasiūlymais per daug kėsinamasi į suverenios valstybės teisę nustatyti darbotvarkę dėl sveikatos priežiūros ir abortų politikos.

Dėl šių priežasčių ECR frakcija nusprendė susilaikyti dėl šios rezoliucijos.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų įsigaliojimas 2010 m. rugpjūčio 1 d. ir ES vaidmuo (RC-B7-0413/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų tikslas yra uždrausti šios kategorijos ginklų naudojimą, gamybą, kaupimą ir perkėlimą, ir joje numatomas jų pašalinimas ir sunaikinimas. Palaikiau bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos, kuriuo visos valstybės narės raginamos ratifikuoti šią konvenciją ir taip leisti Europos Sąjungai prie jos prisijungti. Todėl svarbu imtis būtinų priemonių, kad konvencijos dar neratifikavusios šalys tą padarytų. Kalbant apie šią konvenciją jau pasirašiusias valstybes nares, jos įsigaliojimas suteikia galimybę imtis būtinų priemonių, kad būtų įgyvendinta konvencija, ir sunaikinti rezervus, pašalinti ginklų likučius, suteikti pagalbą nukentėjusiesiems ir taip toliau.

 
  
MPphoto
 
 

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. (EL) Pasirašiau ir balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų įsigaliojimo ir Europos Sąjungos vaidmens ne vien dėl to, kad tai yra labai svarbi problema, bet taip pat ir todėl, kad Graikija, deja, yra viena iš šalių, net nepasirašiusių šios Konvencijos. Šią Konvenciją nedelsiant turi pritaikyti visos valstybės. Kasetiniai šaudmenys sukelia daug mirčių ir kelia rimtą pavojų gyventojams, ypač kai jie naudojami šalia gyvenamųjų rajonų. Jie gali sukelti tragiškas pasekmes net pasibaigus konfliktui, nes naudojant šiuos šaudmenis sukeliami daugialypiai civilių asmenų sužalojimai ir mirtys, kadangi nesprogusias kasetes, kurios lieka žemėje, dažnai atranda vaikai ir kitos nieko blogo neįtariančios nekaltos aukos.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Visos šalys, vis dar prisimenančios savo dalyvavimą karuose, žino apie baisias kasetinių šaudmenų sukeliamas pasekmes. Parlamento parama dėl jų draudimo ir išnaikinimo yra visiškai pagrįsta. Tačiau būgštauju, kad politikų pasirengimo ir Konvencijos ratifikavimo gali nepakakti, kad pasiektume pageidaujamus rezultatus.

Tačiau tai yra neginčijamai svarbus žingsnis teisinga kryptimi, ir Europos Sąjunga ir jos valstybės narės privalo palaikyti šią rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgdamas į Europos Sąjungai itin būdingą vaidmenį ginant taiką, saugumą ir pagarbą laisvei, gyvybei ir žmogaus teisėms, ir žmonių gyvenimo kokybę, palaikau šią rezoliuciją ir pabrėžiu, kad reikia sulaukti teigiamo ir greito atsakymo į raginimą visoms valstybėms narėms „nedelsiant“ pasirašyti ir ratifikuoti Konvenciją dėl kasetinių šaudmenų. Norėčiau pabrėžti, kad kasetiniai šaudmenys yra nepaprastai pavojingi gyvybei ir kelia rimtą pavojų civiliams gyventojams, įskaitant laikotarpius po konflikto. Tenka apgailestauti, bet dažniausiai nuo šio sprogstamosios medžiagos tipo nukenčia vaikai. Pasisakau už Europos įsipareigojimą kovoti su ginklų, žudančių nesirenkant taikinio, platinimu ir tikiuosi, kad valstybės narės ir Europos Sąjungos institucijos šiuo atžvilgiu imsis nuoseklių ir ryžtingų veiksmų dirbdamos su trečiosiomis šalimis.

 
  
MPphoto
 
 

  Paweł Robert Kowal (ECR), raštu.(PL) Mūsų pasiūlymas dėl rezoliucijos yra subalansuotas. Jame palankiai vertinami Konvenciją dėl kasetinių šaudmenų pasirašiusių ir ratifikavusių valstybių narių veiksmai, bet taip pat pripažįstama, kad kai kurios valstybės narės, atsižvelgiant į jų padėtį, šiuo metu negalės pasirašyti šios konvencijos. Mūsų tekste kreipiamasi į tas šalis (įskaitant, pavyzdžiui, Lenkiją), kad jos imtųsi veiksmų reikalavimams įvykdyti (kaip antai, gerokai sumažinti nesprogdintų šaudmenų kiekį ir turėti tik mažesniu spinduliu skeveldras išmėtančius šaudmenis), nes šie reikalavimai padeda sumažinti galimas civilių gyventojų žūtis ar sužeidimus – tai yra Ženevos konvencijos dėl įprastinių ginklų papildomo protokolo dalis. Šį kelią pasirinko Lenkija ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kaip antai Suomija, Latvija, Estija, Rumunija ir Slovakija, taip pat ir JAV.

 
  
MPphoto
 
 

  Sabine Lösing ir Sabine Wils (GUE/NGL), raštu. − Deja, bendros rezoliucijos konstatuojamose dalyse teigiamai atsiliepiama apie Europos saugumo strategiją (ESS) ir bendrą saugumo ir gynybos politiką, kuriai aš ir mano frakcija nepritariame. Bet dėl labai didelės Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų (CCM), kurią patvirtino 107 šalys, svarbos aš ir GUE/NGL frakcija pasirašėme bendrą rezoliuciją dėl CCM įsigaliojimo ir Europos Sąjungos vaidmens, kadangi ši bendra rezoliucija turi būti laikoma dideliu pasisekimu, siekiant uždrausti kasetinius šaudmenis.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) 20 valstybių narių pasirašius Konvenciją dėl kasetinių šaudmenų yra tinkamai parodytas Europos Sąjungos įsipareigojimas kovoti su ginklų, kurie žudo nesirinkdami taikinio, platinimu. Negalime pamiršti, kad šio tipo ginklai yra svarbiausia tūkstančių civilių mirčių priežastis, šie ginklai žudo nesirinkdami taikinio, ypač vaikus ir kitus žmones, kurie yra nekalti ir nežino apie pavojų.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. (ES) Deja, bendroje rezoliucijoje teigiamai atsiliepiama apie Europos saugumo strategiją (ESS) ir bendrą saugumo ir gynybos politiką, kurią aš ir mano frakcija atmetame. Bet dėl labai didelės Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų (CCM), kurią patvirtino 107 šalys, svarbos aš ir mano frakcija, Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija – Šiaurės šalių žalieji kairieji, remiame bendrą rezoliuciją dėl šios konvencijos įsigaliojimo ir Europos Sąjungos vaidmens. Manau, kad bendra rezoliucija gali būti laikoma pažangiu žingsniu siekiant uždrausti kasetines bombas, todėl balsavau už.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Kasetiniai šaudmenys yra vieni klastingiausių ginklų, kadangi juos panaudojus daugiausia užmušami nekalti žmonės. Svarbiausia, vaikai gali atsitiktinai susprogdinti nesprogusius įrenginius, ir tai gali jiems sukelti sunkius sužalojimus. CCM (Konvencija dėl kasetinių šaudmenų), kurią pasirašė 20 valstybių narių, draudžia naudoti šiuos ginklus ir reikalauja, kad šalys, turinčios jų savo arsenale, juos sunaikintų. Pritariau rezoliucijai, nes CCM yra pirmas žingsnis teisinga kryptimi siekiant visam laikui uždrausti šiuos mirtinus ginklus. Balsavau prieš rezoliuciją todėl, kad nemanau, jog susitarimas gali priversti šalis uždrausti kasetinius šaudmenis.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Didele dauguma Europos Parlamentas pasiuntė stiprų signalą dėl kovos su šia klastinga grėsme žmonėms karo ir krizių apimtuose regionuose. Iki šiol tūkstančiai žmonių žūsta ar sužeidžiami dėl kasetinių šaudmenų – beveik vien civiliai ir ypač daug vaikų, kurie dažnai supainioja mažas bombas su kamuoliais ir žaislais. Todėl Europos Parlamentas užėmė vienintelę galimą poziciją dėl šio nesirinktinai veikiančio ir nehumaniško ginklo, taręs bendrą „ne“ kasetiniams šaudmenims Europoje ir visame pasaulyje. Europos Parlamentas reikalauja, kad visos valstybės narės ir šalys kandidatės, kurios dar nepasirašė ar neratifikavo tarptautinės sutarties dėl kasetinių šaudmenų uždraudimo, tai padarytų kiek galima greičiau, geriausiai iki metų pabaigos. Mums, žaliesiems, pavyko išreikalauti, kad šalys, kurios dar nebuvo įvardytos, turėtų būti įvardytos – taip pilietinė visuomenė gaus galimybę taikyti spaudimą ten, kur jo reikia labiausiai. Estija, Graikija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Suomija ir Turkija dar turi pasirašyti ir ratifikuoti šią sutartį. Bulgarija, Čekija, Italija, Kipras, Lietuva, Nyderlandai, Portugalija, Švedija ir Vengrija pasirašė, bet dar turi ratifikuoti sutartį savo nacionaliniuose parlamentuose.

 
  
MPphoto
 
 

  Geoffrey Van Orden (ECR), raštu. − ECR frakcija neabejotinai remia visas pastangas, kuriomis siekiama sumažinti kovotojų ir civilių kančias ir todėl balsavo už šią rezoliuciją. Tačiau laikomės nuomonės, kad negalima daryti nieko, kas susilpnintų mūsų ginkluotųjų pajėgų operatyvinį veiksmingumą ir saugumą. Todėl turėtume aiškiai nustatyti, kad prie kasetinių šaudmenų, kaip apibrėžta Konvencijoje dėl kasetinių šaudmenų, nėra priskiriami kasetiniai šaudmenys, kurie susinaikina arba patys išsijungia, kitaip tariant, tie, kuriuos naudos mūsų valstybių atsakingos ginkluotosios pajėgos.

Aš asmeniškai neigiamai vertinu 10 pastraipos tekstą, kur vyriausiasis įgaliotinis raginamas dėti pastangas, kad „įgyvendintų Europos Sąjungos prisijungimą prie CCM“. Viena iš daugelio neigiamų Lisabonos sutarties pasekmių yra tai, kad Europos Sąjunga dabar pati gali prisijungti prie tarptautinių konvencijų. Tai turėtų būti suverenių valstybių, o ne tokių organizacijų kaip Europos Sąjunga, prerogatyva, nors aišku, kad yra tokių, kurie, deja, siekia paversti Europos Sąjungą suverenia valstybe.

 
  
  

Pranešimas: George Lyon (A7-0204/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Roberta Angelilli (PPE), raštu. (IT) Bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) yra viena svarbiausių Europos Sąjungos politikos krypčių, o įsigaliojus Lisabonos sutarčiai BŽŪP reforma, kaip ir visi kiti nauji žemės ūkio srities teisės aktai, negali būti priimta negavus Parlamento pritarimo.

Ūkininkai gamina prekes visai visuomenei, bet BŽŪP daro poveikį ne tik jiems, nes yra ryšys tarp žemės ūkio, aplinkos, biologinės įvairovės, klimato kaitos ir tvaraus gamtos išteklių, pvz., vandens ir žemės, valdymo; žemės ūkis ir tinkama ekonominė bei socialinė didelių ES kaimo vietovių plėtra taip pat yra glaudžiai susiję dalykai. Ūkininkai taip pat aprūpina maistu, kurio mums reikia, kad gyventume.

Ši pirminė rezoliucija dėl BŽŪP ateities yra EP narių indėlis į diskusijas, kaip reformuoti BŽŪP, atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. bus pradėta įgyvendinti nauja daugiametė finansinė programa, ir kaip apibrėžti pagrindinius principus, kuriais turėtų būti vadovaujamasi kuriant naują bendrą žemės ūkio politiką. Per šį balsavimą Parlamentas sutelkė dėmesį į tai, kaip sutikti naujus iššūkius, pvz., spręsti kovos su klimato kaita, maisto saugos, maisto kokybės, verslo įmonių konkurencingumo ir ūkininkų pajamų problemas.

 
  
MPphoto
 
 

  Charalampos Angourakis (GUE/NGL), raštu. (EL) Pranešime dėl BŽŪP ateities po 2013 m. skatinama bendra europinė politika, kuria siekiama, kad nebūtų skurdžių vidutinio dydžio ūkininkų, taip pat siekiama sustiprinti stambią kapitalistinę žemės ūkio gamybą. BŽŪP, reformos patikrinimas ir PPO sprendimai turėjo didelę įtaką skurdiems vidutinio dydžio ūkiams. Prieš tapdama EEB / ES nare Graikija eksportavo žemės ūkio produktus; dabar ji išleidžia 2,5 mlrd. EUR produktų, kuriuos ji pati gali pasigaminti, importui. Per metus žemės ūkio sektoriuje netenkama 20 tūkst. darbo vietų, gamyba mažėja, nuo 2000 m. iki 2008 m. žemės ūkio pajamos sumažėjo 20 proc., o 75 proc. ūkių metinės bendrosios pajamos siekia nuo 1 200 EUR iki 9 600 EUR.

Pranešime laikomasi nuostatos, kad skausmingi padariniai mažiems ir vidutiniams ūkiams yra sveikintinas dalykas. Pranešimo tikslas – pritaikyti BŽŪP prie monopolinio žemės ūkio ekonomikos kapitalo, kaip nurodyta strategijoje „Europa 2020“: prie „konkurencingo ūkininkavimo“, didelės bendros nuosavybės žemės ūkio ekonomikoje, neturtingųjų sąskaita sutelkiant žemę ir Bendrijos subsidijas, vidutinio dydžio ūkininkavimo ir pašėlusios konkurencijos siekiant savo dalies bendroje Europos ir pasaulio rinkoje. Panašaus pobūdžio ir Komisijos sprendimas sustabdyti arba panaikinti Bendrijos ūkininkavimo subsidijas (pagalbą) visoms valstybėms narėms, kurios neatitinka Stabilumo pakto finansų disciplinos reikalavimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. (RO) 13,6 mln. ES valstybių narių piliečių tiesiogiai dirba žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuose, dar 5 mln. žmonių dirba žemės ūkio produktų perdirbimo pramonėje. Per metus ES lygmeniu jie sukuria daugiau kaip 337 mlrd. EUR vertės produkcijos.

Atsižvelgiant į tai, kad ES privalo užtikrinti maisto saugą ir ilgalaikę žemės ūkio sektorių plėtrą, žemės ūkis turi būti iš esmės reformuotas siekiant, kad jis išliktų produktyvus tuomet, kai reikės prisitaikyti prie griežtesnių nei dabar aplinkosaugos apribojimų.

Įgyvendinant politiką, kuria siekiama sumažinti dirbamos žemės plotus, siekiant kovoti su klimato kaita, bus apriboti dirbamos žemės plotai ir numatytos papildomos sąlygos žemės ūkio gamybai, kad būtų sumažintas jos poveikis aplinkai ir klimatui. Be to, ES bendrai žemės ūkio politikai reikės prisitaikyti prie naujų ekonominių ir socialinių sąlygų vietos ir regioniniu lygmeniu, o tai apims ir padidėjusias energijos išlaidas.

Šiame pranešime tiksliai apibrėžtos pagrindinės problemos, kurias įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką reikės spręsti 2013 m., todėl balsavau už jį.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) G. Lyono pranešime siekiama užtikrinti ir patobulinti būsimą bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) po 2013 m., atsižvelgiant į ekonomikos krizę ir finansinius sunkumus, su kuriais susiduria valstybės narės, mokesčių mokėtojai, ūkininkai ir vartotojai. Europos Sąjunga turės reaguoti į didėjantį demografinį spaudimą, taip pat į vidaus rinkos paklausos augimą. Vis dėlto, kaip nurodyta šiame pranešime, už kurį aš balsavau, kalbama ne tik apie gamybos didinimą. Iššūkiai, su kuriais susidurs BŽŪP ir mūsų ūkininkai – kaip pagaminti daugiau maisto produktų turint mažiau žemės, vandens ir energijos. Per plenarinę sesiją pateikti keli pakeitimai. Aš balsavau už 1 pakeitimą, kuriame kalbama apie didelę žemės ūkio produktų maistinę vertę. Vis dėlto aš balsavau prieš 2 pakeitimą, kuriame raginta panaikinti dviejų ramsčių BŽŪP struktūrą.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą. Bendros žemės ūkio politikos reforma vyksta ekonomikos krizės ir rimtų finansinių sunkumų, su kuriais susiduria valstybės narės, mokesčių mokėtojai, ūkininkai ir vartotojai, aplinkybėmis. Naujoji BŽŪP turės prisitaikyti prie kintančių sąlygų Europoje ir pasaulyje ir atlaikyti nemažai iššūkių. Europos žemės ūkio sektorius turės užtikrinti aprūpinimo maistu saugumą vartotojams ir padėti išmaitinti pasaulio gyventojus, kurių skaičius nuolat didėja. Tai bus labai sudėtinga, nes padidinti gamybą trukdys didėjančios energijos kainos ir poreikis sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Be to, dėl klimato kaitos poveikio nebus galima gamybai panaudoti didelių papildomų žemės plotų, todėl ES ir viso pasaulio žemės ūkio sektorius turės tiekti daugiau maisto naudodamas mažiau žemės, vandens ir energijos išteklių. Manau, kad kertiniu BŽŪP akmeniu ir toliau turėtų išlikti siekis užtikrinti, kad Europos žemės ūkis galėtų konkuruoti su gerai subsidijuojamais prekybos partneriais (pvz., JAV, Japonija, Šveicarija arba Norvegija) ir kad ES ūkininkams būtų sudarytos sąžiningos prekybos sąlygos. Be to, siekiant užtikrinti vietos maisto produktų gamybą ir subalansuotą teritorinę plėtrą, visoje Europoje toliau turi būti remiama žemės ūkio veikla.

 
  
MPphoto
 
 

  Bastiaan Belder (EFD), raštu. − (NL) Kolegos EP nario G. Lyono pranešimas savo iniciatyva yra labai svarbus. Europos Komisija dabar žino Europos Parlamento poziciją šiuo klausimu ir turės į ją atsižvelgti pateikdama naujus pasiūlymus. BŽŪP bus tęsiama ir po 2013 m. Žemės ūkis yra svarbus mūsų piliečiams. Žemės ūkis gali labai prisidėti prie maisto saugos, kraštovaizdžio, aplinkos, gyvūnų gerovės, klimato ir kt. dalykų. Vis dėlto tvirtą politiką turi užtikrinti pakankami finansiniai ištekliai. Kai kurie iššūkiai jau minėti, bet bus ir naujų, kuriuos reikės įveikti. Europos Sąjungą dabar sudaro daug valstybių narių. Aš pritariu šiam pranešimui, nes jame raginama užtikrinti panašų finansavimą žemės ūkiui po 2013 m. Vis dėlto bus reikalingos tam tikros reformos. Visų pirma, reikia paprastesnių taisyklių ir mažiau biurokratijos. Be to, turėsime pereiti nuo modelio, kai ne visi ūkininkai gauna paramą, prie modelio, pagal kurį parama priklausytų nuo žemės ploto. Šiuo atveju bus labai svarbus pereinamasis laikotarpis.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. (IT) Pasibaigus 2007–2013 m. programavimo laikotarpiui, naujoji bendra žemės ūkio politika susidurs su labai dideliu iššūkiu: užtikrinti bent jau tą patį finansavimą kaip praeityje ir paskirstyti išteklius vienodai tarp senųjų ir naujųjų valstybių narių remiantis ne tik turimais hektarais, bet ir kitais objektyviais vertinimo kriterijais. Aš balsavau už G. Lyono pranešimą, nes visiškai remiu jo tikslą taikyti paramą pagal regionus ir išsaugoti susietą paramą pažeidžiamoms žemės ūkio teritorijoms ir sektoriams. Aš taip pat manau, kad svarbu skatinti geografinės nuorodos politiką, siekti supaprastinimo, užtikrinti, kad importuojami trečiųjų šalių produktai atitiktų ES standartus, stiprinti įvairių šalių pozicijas maisto grandinėje.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Šiame pranešime žemės ūkiui suteikiamas strateginis vaidmuo siekiant maisto saugos ir tvarios plėtros. Žaliųjų technologijų plėtra žemės ūkio sektoriuje turi didelį potencialą kurti darbo vietas, be to, šios technologijos labai prisidės prie strategijos „Europa 2020“ tikslų. Šiame pranešime Europos Parlamentas išdėstė savo poziciją dėl bendros žemės ūkio politikos reformos ir finansavimo po 2013 m. Jame taip pat kalbama apie žemės ūkio politikos ir klimato kaitos ryšį.

 
  
MPphoto
 
 

  Ole Christensen, Dan Jørgensen, Christel Schaldemose and Britta Thomsen (S&D), raštu. (DA) Dėl pranešimo: „Mes, Danijos socialdemokratai, nusprendėme balsuoti prieš pranešimą dėl ES žemės ūkio politikos po 2013 m., nes nemanome, kad jame tinkamai atspindėtas siekis imtis labai reikalingos reformos. Mes norėtume, kad ES parodytų iniciatyvą ir nutrauktų visas eksporto subsidijų išmokas vėliausiai 2013 m. – nepaisydama kitų PPO prekybos partnerių veiksmų. Ši nuostata nebuvo įtraukta į pranešimą. Dėl subsidijų mes būtume pageidavę, kad užuot kėlus negriežtus dabartinius reikalavimus būtų nustatyti griežtesni aplinkos, klimato ir tvarumo reikalavimai. Ši nuostata nebuvo įtraukta į pranešimą. Mes taip pat būtume pageidavę, kad žemės ūkiui skirta dalis ES biudžete būtų labai sumažinta. Tokia nuostata taip pat neįtraukta į pranešimą. Atsižvelgdami į tai, mes, Danijos socialdemokratai, negalime pritarti galutiniam pranešimui dėl ES žemės ūkio paramos po 2013 m.

Dėl 3 pakeitimo: „Mes, Danijos socialdemokratai, manome, kad ES žemės ūkio politikoje subsidijų turėtų nebebūti. Laisva ir sąžininga prekyba turėtų būti tvaraus žemės ūkio pagrindas. Mes balsavome prieš šį pakeitimą, nes manome, kad jis yra prieštaringas, nes jame raginama teikti ES paramą neiškraipant laisvos ir sąžiningos prekybos. Vis dėlto, ES subsidijų schemos dabar iškraipo laisvą ir sąžiningą prekybą“.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Aš tvirtai pritariau tam, kad nuo 2013 m. bendros žemės ūkio politikos mokėjimai būtų tolygiai paskirstyti senųjų ir naujųjų valstybių narių ūkininkams, nes tai padės panaikinti neseniai ES narėmis tapusių valstybių, įskaitant Rumuniją, nelygybę.

 
  
MPphoto
 
 

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. (FR) Mes esame kryžkelėje spręsdami, kokia turėtų būti būsima bendros žemės ūkio politikos reforma. Šis klausimas svarbus ne tik europiečiams, bet ir kitiems pasaulio gyventojams. Todėl ši reforma turėtų būti ne ekspertų, o ūkininkų ir vartotojų klausimas. Mes turime iš naujo apsvarstyti bendrus naujos bendros žemės ūkio politikos tikslus. Europiečiai sieja naujas viltis su maisto gamyba ir tiekimu. Jie nori, kad žemės ūkis nekenktų aplinkai, atitiktų aukštus kokybės, atsekamumo, maisto produktų saugos ir anglies pėdsako standartus. Ši nauja politika taip pat turėtų būti dalis bendros vizijos, kuriai keliamas vienas tikslas: sugebėti reaguoti į nuo dabar iki 2050 m. padvigubėsiančią maisto produktų gamybos paklausą ir pasiūlą, atsižvelgiant į tai, kad vandens ištekliai bus riboti, sumažės dirbamos žemės ir bus įgyvendinamas naujas energijos susitarimas, kurį nulėmė kova su klimato kaita. Reikia iš naujo apsvarstyti žemės ūkio rinkų pasaulinį organizavimą atsižvelgiant į du pagrindinius bendros žemės ūkio politikos tikslus: maisto saugos užtikrinimą ir smulkiųjų ūkininkų bei jų šeimų gyvenimą tiek ES viduje, tiek ir skurdžiausiose pasaulio šalyse.

 
  
MPphoto
 
 

  Diane Dodds (NI), raštu. − Aš balsavau už šį pranešimą, bet noriu pabrėžti, kad mano tolesnė parama priklausys nuo to, ar Komisija atsižvelgs į kelis tikslus:

1. BŽŪP biudžetas turi užtikrinti perspektyvias ir saugias ūkininkų pajamas ir saugų maistą vartotojams.

2. Turi būti išlaikytos pirmojo ramsčio išmokos, atlyginant ūkininkams už darbą ir sustiprinant pramonę tiesioginėmis išmokomis.

3. Turime apibrėžti, kas yra sąžiningas BŽŪP paskirstymas ir įvertinti gamybos sąnaudas. Plotu pagrįstos išmokos, kurios Šiaurės Airijoje būtų mažesnės nei dabar, sužlugdytų pramonę, kuri ir taip vos gyva. Paskirstymas pagal regionus yra būtinas.

4. Turi būti išlaikytos rinkos kontrolės priemonės, kuriomis kontroliuojamas kainų nepastovumas ir užtikrinamas pelningumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Leonidas Donskis (ALDE), raštu. – (LT) Europos Parlamento rezoliucija dėl bendrosios žemės ūkio politikos – plataus užmojo ir tikslinga reforma. Mano ir liberalų balsą ji turi. Svarbiausia, kad pastebėta neteisybė padaryta naujųjų šalių ūkininkams. Ši rezoliucija ragina patenkinti 12 ES narių, įstojusių po 2004 m., lūkesčius ir sąžiningai elgtis jų atžvilgiu skirstant Europos Sąjungos lėšas. Po Lisabonos sutarties įsigaliojimo padidėjus Europos Parlamento galioms šiuo klausimu, viliuosi, kad Taryba nesugrįš prie nevienodų tiesioginių išmokų senųjų ir naujųjų šalių ūkininkams ir nepritars bet kokiam papildomam bendrajam finansavimui, kuris galėtų pakenkti sąžiningai konkurencijai ES bendrojoje rinkoje. Naujoji BŽŪP užtikrina, kad ūkininkams būtų teikiama efektyvi, tikslinga parama, kuri būtų naudinga plačiajai visuomenei, ypač vartotojams. Ji atkreipia dėmesį į maisto saugumą bei aukštos kokybės produktų pasiūlą už priimtiną kainą. Kaip liberalas pateisinu esamą BŽŪP biudžetą tik tuo atveju, jeigu naujoji bendra žemės ūkio politika bus pridėtinę vertę kurianti, o ne rinką iškraipanti, padarys ES konkurencingesnę savo prekybos partnerių atžvilgiu, kurs darbo vietas ir puoselės subalansuotą žemės ūkio ir kaimo plėtrą, tausojančią aplinką ir kraštovaizdį. Europos Parlamento siūlomos reformos yra teigiamas žingsnis, kuriam kartu su Europos liberalų šeima pritariu ir viliuosi ją tokią matyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Aš balsavau už pranešimą dėl BŽŪP ateities po 2013 m., nes jis būtinas siekiant sustiprinti BŽŪP politiką ir užtikrinti pakankamą biudžetą, kad būtų galima kovoti su Europos žemės ūkiui kylančiais iššūkiais, pvz., dėl klimato kaitos, maisto saugos ir kokybės bei sektoriaus konkurencingumo.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Aš balsavau prieš šio pasiūlymo 69 pakeitimą, kuris kelia grėsmę bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) struktūrai ir Portugalijos žemės ūkio interesams, nes jame siūloma atsisakyti struktūrinių priemonių finansavimo negarantuojant, kad šių priemonių bus atsisakyta pakeičiant pirmąjį ramstį. Be to, toks pasiūlymas sudarytų papildomų procedūrinių sunkumų paskirstant būsimas Europos Sąjungos lėšas ūkininkams, nors dabartinę sistemą reikia supaprastinti, o ne padaryti dar sudėtingesnę. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad Portugalija iššvaistė šimtus milijonų eurų pirmojo ramsčio lėšų. Panaikinus antrąjį ramstį ir kai kurias antrojo ramsčio priemones perkėlus į pirmąjį, daugelis priemonių, kurioms dabar teikiama parama, jos nebegautų dėl akivaizdžių biudžeto apribojimų, todėl BŽŪP susilpnės. Tiesą sakant, nesuprantama, kokią naudą galėtų duoti galimas BŽŪP lėšų perkėlimas į kitas politikos sritis. Todėl mes pasisakome už priemones, kurios padėtų išsaugoti vienintelę tikrą bendrą ES politiką.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) BŽŪP padėjo padidinti produktyvumą, užtikrinti saugią pasiūlą ir leido vartotojams tiekti kokybiškus maisto produktus prieinamomis kainomis. Naujoji BŽŪP susidurs su naujais neatidėliotinais iššūkiais, ji turėtų tapti pagrindu siekiant per krizę užtikrinti stabilią, prognozuojamą ir lanksčią ateitį.

BŽŪP reforma turėtų būti vykdoma atsižvelgiant į ekonomikos krizę ir kovą su klimato kaita bei siekiant išsaugoti jos konkurencingumą pasaulyje. Tikimasi, kad žemės ūkis labai prisidės įgyvendinant naujos strategijos „Europa 2020“ kovos su klimato kaita, naujovių, naujų darbo vietų kūrimo skatinant „žalią“ augimą, tikslus, toliau užtikrins maisto produktų tiekimo Europos vartotojams saugumą ir gamins saugius aukštos kokybės maisto produktus.

Vis dėlto aš manau, kad BŽŪP prioritetas turėtų būti vadinamosios pirmosios kartos viešųjų gėrybių gamyba, o esminis principas – nepriklausomas apsirūpinimas maistu, kad valstybės narės galėtų būti savarankiškos. Aš taip pat pritarčiau rinkos reguliavimui pieno sektoriuje – nuo gamybos iki pardavimo. Todėl manau, kad būtina išsaugoti pieno kvotas.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Keičiant bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) turėtų būti įtvirtintas teisės į maistą ir į nepriklausomą apsirūpinimą maistu principas; suteiktas prioritetas gebėjimui apsirūpinti maistu ir gamybos, atitinkančios konkrečių šalių ir regionų maisto poreikius, plėtojimui; skiriama parama veiklai, skatinančiai vietos gamybą ir saugančiai vietos aplinką, vandenį bei dirvą; didinama GMO neturinčių produktų gamyba ir skatinama ūkininkams skirtų sėklų biologinė įvairovė bei naminių gyvulių rūšių įvairovė. Tokia buvo vieno iš daugelio mūsų pateiktų svarstyti pranešimų pakeitimų esmė.

Pagrindinės Parlamento frakcijos atmetė šį pakeitimą ir jos principus. Tai tiktai parodo, kuriuo keliu jos ketina eiti. Šis kelias minėtas ir pranešime. Nors pranešime pasisakoma už kai kuriuos svarbius aspektus, pvz., prieš BŽŪP renacionalizavimą, prieš bendro biudžeto sumažinimą ir už sąžiningesnį paramos paskirstymą tarp šalių ir gamintojų, jame laikomasi to paties požiūrio, kaip per ankstesnes BŽŪP reformas – visiško žemės ūkio rinkų liberalizavimo ir BŽŪP priklausomybės nuo ES interesų PPO derybose. Manome, kad toks požiūris nepriimtinas.

 
  
MPphoto
 
 

  Anne E. Jensen (ALDE), raštu. (DA) Trys Danijos liberalų partijos nariai šiandien balsavo už pranešimą dėl ES žemės ūkio politikos po 2013 m. Pranešime dėmesys sutelkiamas į žemės ūkio modernizavimą ir jo veiksmingumo didinimą, siekiant pažangos aplinkos ir gyvūnų gerovės srityje, žemės ūkio indėlio į energetikos ir klimato politiką bei paprastesnių žemės ūkio taisyklių. Nepritariame kelioms nuostatoms dėl ES žemės ūkio biudžeto, todėl Danijos liberalų partija toliau sieks, kad ES žemės ūkio parama būtų laipsniškai panaikinta. Vis dėlto pranešime iš esmės atspindimos pastaruosius kelerius metus vykdytos reformos ir jų tolesnė plėtra.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. (DE) Naujoji bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) turėtų būti pradėta taikyti žemės ūkio srityje nuo 2014 m. G. Lyono pranešimas yra įžanga į intensyvias derybas dėl BŽŪP ateities po 2013 m., kurios vyks ateinančius trejus metus. Pirmą kartą vykdant ES žemės ūkio reformą Europos Parlamentas turės visas bendro sprendimo galias ir imsis veiksmų kaip svarbus derybininkas tarp valstybių narių, Tarybos ir Europos Komisijos. Pateikdamas pirmuosius pasiūlymus G. Lyono pranešime Europos Parlamentas nustatė aiškią kryptį: aiškų įsipareigojimą bendrai žemės ūkio politikai ir dviem jos ramsčiams, tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai, kuri turi likti žemės ūkio modelio dalimi po 2013 m. Tik jei per kitą finansinio planavimo laikotarpį išliks bent 2013 m. lygio BŽŪP finansavimas, bus galima užtikrinti daugiafunkcį žemės ūkį visoje Europoje ir aukštos kokybės maisto tiekimą. Ypač svarbu rasti tinkamą modelį mano šaliai – Austrijai, tokį, pagal kurį būtų ginami mažieji ūkiai ir užtikrinta tinkama pusiausvyra kalnuotose vietovėse. Žemės ūkis ne tik gamina maisto produktus, bet ir prisideda prie kultūrinio kraštovaizdžio išsaugojimo. Pritariu G. Lyono pranešimui, nes buvo įtrauktas mano pakeitimas dėl žemės ūkio išsaugojimo visoje ES ir kalnuotose vietovėse, siekiant užtikrinti stabilią jaunų ūkininkų ateitį.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Manau, kad Europos žemės ūkiui reikalinga bendra politika, kuri turi būti išsaugota siekiant išvengti skirtumų tarp valstybių narių. Taip pat reikia užtikrinti, kad visa bendra žemės ūkio politika būtų sąžiningai finansuojama iš Europos Sąjungos biudžeto. Todėl balsavau prieš BŽŪP renacionalizavimą, nes naujajai politikai reikės pakankamo finansavimo atsižvelgiant į didelius iššūkius, su kuriais artimiausiu metu susidurs žemės ūkio sektorius, kuris yra labai svarbus ES maisto saugai. Maisto sauga yra vartotojo teisė, kurią būtina ginti taip pat kaip ir antrosios kartos viešąsias gėrybes, pvz., aplinką, regioninę plėtrą ir gyvūnų gerovę.

 
  
MPphoto
 
 

  Marine Le Pen (NI), raštu. (FR) Aš džiaugiuosi šiuo pranešimu, kuriame kalbama apie ūkininkavimo ateitį, bet nepritariu pozicijai, kad bendra žemės ūkio politika sėkmingai įgyvendinta sąžiningų pragyvenimo standartų užtikrinimo, rinkų stabilizavimo, aukštos kokybės maisto gamybos prieinamomis kainomis, ekonominės veiklos skatinimo kaimo vietovėse ir maisto saugos bei nepriklausomo apsirūpinimo maistu užtikrinimo tikslai. Realybė kita. Pažvelkime, pvz., į didelę žemės ūkio šalį Prancūziją, kurioje pajamos sumažėjo 34 proc.

Po 2013 m. BŽŪP, kaip ir praeityje, nesugebės apginti mūsų ūkininkų nuo spekuliantų ir laukinės pasaulinės konkurencijos arba sušvelninti tarptautinės maisto gamybos pramonės bei didžiųjų prekybos centrų įtakos. Po 2013 m. BŽŪP bus įkalinta tarp Europos Komisijos ultraliberalios ir internacionalistinės rinkos logikos ir būsimos „žaliosios“ BŽŪP, kuri iš tikrųjų tarnaus naujiesiems ekologinio verslo kapitalistams. Šiai logikai aukojamos mūsų kaimo vietovės, bet tai daroma ne dėl neturtingų šalių arba mažiau palankių ar dykumėjimo nualintų Europos vietovių gerovės. Be to, ši logika pateisina greitą BŽŪP renacionalizavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) Žemės ūkis yra ir bus strateginis Europos Sąjungos ekonomikos sektorius, kuris vykdant bendrą politiką turės kovoti su būsimais iššūkiais ir užtikrinti nepriklausomybę bei maisto saugą Europoje. Aš balsavau už šį labai svarbų pranešimą, nes manau, kad per kitą programavimo laikotarpį bendrai žemės ūkio politikai bus reikalinga konsoliduoto, gerai struktūrizuoto biudžeto parama, atitinkanti laukiančius iššūkius. Manau, kad privalome glaudžiai susieti kaimo plėtros ir regioninę politiką siekdami užtikrinti to paties pobūdžio veiksmų konkrečiuose regionuose nuoseklumą ir taip skatindami Europos Sąjungos teritorinę sanglaudą. Taip pat manau, kad būtina atsižvelgti į regionų teritorines ypatybes bei prioritetus. Privalome skatinti bendras normas ir tikslus, atsižvelgdami į kiekvieno regiono specifiką. Tai leis mums užtikrinti dinamišką, daugiafunkcį ir tvarų Europos žemės ūkį.

 
  
MPphoto
 
 

  Astrid Lulling (PPE), raštu. (FR) Balsavau už pranešimą dėl bendros žemės ūkio politikos po 2013 m., nes manau, kad Europos Parlamentas, kuriam Lisabonos sutartis suteikė naujų galių, šiuo puikiu pranešimu aiškiai parodė, kad jis prisiima naujas pareigas.

Parlamentas pasisako už tai, kad bendra žemės ūkio politika ir po 2013 m. liktų bendrąja politika, kurios biudžetas būtų bent jau tokio pat dydžio kaip dabar, siekiant užtikrinti aukštos kokybės produkciją ir tiekimo saugumą 27 valstybėse narėse. Džiaugiuosi, kad mano pakeitimai buvo atspindėti šiame tekste.

Didelės paramos sulaukė mano raginimas išlaikyti tam tikras rinkos priemones, kurios veiktų kaip ūkininkų ir jų produktų kainų apsaugos priemonės. Privalome būti pajėgūs išvengti produkcijos pertekliaus krizių, kad būtų išsaugota ūkininkavimo veikla visuose Europos regionuose. Taip pat patartina palikti konkrečias priemones gamybos potencialui, kurį turi kai kurie sektoriai, valdyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Véronique Mathieu (PPE), raštu. (FR) Balsavau už G. Lyono pranešimą dėl BŽŪP ateities, ypač už dviejų ramsčių išsaugojimą. Šios dienos plenarinės sesijos balsavimas dėl G. Lyono pranešimo yra svarbus ir simboliškas, nes EP nariai pirmieji patvirtino poziciją ir pateikė pasiūlymą dėl BŽŪP po 2013 m. Esu įsitikinusi, kad Komisijos narys D. Cioloş atsižvelgs į šio balsavimo rezultatus, kai Komisija lapkričio mėn. pateiks savo pasiūlymus.

Aiškiai pakartoti pagrindiniai Europos žemės ūkio prioritetai, pvz., maisto sauga, rinkos reguliavimas ir erdvinis planavimas, taip pat jų įtaka biudžetui, kuris turi atitikti plačius BŽŪP užmojus. Negalima pamiršti biologinės įvairovės paramos priemonių. Biologinė įvairovė turi būti BŽŪP nuostatų pagrindas, nes rūšių ir buveinių apsauga nebėra prabangos dalykas.

 
  
MPphoto
 
 

  Erminia Mazzoni (PPE), raštu. (IT) 2009 m. krizė atskleidė žemės ūkio paramos priemonių sistemos trūkumus. Ji palietė ūkininkų pajamas, kurios sumažėjo 12 proc., nors ir apskritai yra beveik 50 proc. mažesnės už Europos Sąjungos vidurkį. Laikotarpio po 2013 m. strateginis planas turi atspindėti sektoriaus, kuriame dirba 30 mln. žmonių, svarbą. Į šį planą turėtų būti įtrauktas bendros žemės ūkio politikos stiprinimas, tinkama fiskalinė politika ir žemės ūkio biudžeto išlaikymas, atsižvelgiant į teigiamą žemės ūkio poveikį aplinkai, sveikatai ir klimato kaitai. Svarbu užtikrinti prieinamas vartotojų kainas ir sąžiningas ūkininkų pajamas naudojant tikslinę paramą. Žemės ūkiui turėtų būti skirtas didesnis vaidmuo strategijoje „Europa 2020“, be to, turėtų būti parengti pagrįsto, tvaraus ir įtraukaus augimo planai. Rinkos nestabilumas didėja daugėjant priemonių, kuriomis užtikrinama produktų sauga ir tvarumas, nes taip Europos gamintojai importo požiūriu atsiduria nepalankioje padėtyje. Bus sunku užtikrinti prieinamas vartotojų kainas ir sąžiningą atlyginimą, jei nebus priimtos griežtesnės taisyklės, kuriomis bus užtikrinta, kad būtų laikomasi principo teikti pirmenybę Europoje pagamintoms prekėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Mairead McGuinness (PPE), raštu. − Priėmus Lisabonos sutartį Europos Parlamento galios išsiplėtė, visų pirma žemės ūkio politikos srityje. Papildomos galios reiškia didesnę atsakomybę. Priimdamas G. Lyono pranešimą dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities po 2013 m. Parlamentas parodė, kad rimtai žiūri į savo atsakomybę. Pripažįstama, kad BŽŪP turi būti išsaugota, kad turi būti užtikrintas tinkamas biudžetas ir kad maisto produktų gamyba yra „viešųjų gėrybių“, kuriomis aprūpina ūkininkai ir už kurias turi būti atlyginta, dalis. Mes balsavome už tai, kad būtų palikta dviejų ramsčių struktūra. Rinkos reguliavimo priemonės įvardytos kaip svarbi BŽŪP dalis. Atmetėme bet kokius bandymus renacionalizuoti politiką. Pranešime raginama iki 2020 m. atsisakyti istorinės išmokų sistemos, kurią pakeistų plotu pagrįsta ir objektyviais kriterijais papildyta sistema. Komisija privalo pateikti pasiūlymus šioje srityje – visgi reikalingas atsargumas. G. Lyono pranešime šalims leidžiama lanksčiai pritaikyti BŽŪP prie vietos, regioninių ir nacionalinių poreikių, įskaitant poreikį rinktis atsietąją paramą dėl konkrečių priežasčių. Mūsų pirmasis tikslas – išsaugoti biudžetą. Išsprendus šį klausimą bus galima pereiti prie diskusijų dėl smulkmenų.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Šis tekstas vertingas tuo, kad jame pripažįstamos rinkos nesėkmės ir pasisakoma už kovą su klimato kaita. Bet tuo jo pranašumai ir baigiasi. Nors tekste pripažįstamos rinkos nesėkmės, jame skatinamas rinkų liberalizavimas, ūkininkų reagavimas į rinkos signalus, Europos žemės ūkio konkurencingumas pasaulio ir regioninėse rinkose bei žaliasis kapitalizmas. Ši sistema padės kovoti su klimato kaita tiek pat, kiek ir anglies rinka, biokuras ir GMO, kuriais tekste didžiuojamasi. Priešingai – pranešime remiamas produktyvizmas ir žlugdomas vietos kultūrų auginimas čia ir visame pasaulyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Aš balsavau prieš šio pasiūlymo 69 pakeitimą, kuris kelia grėsmę bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) struktūrai ir Portugalijos žemės ūkio interesams, nes jame siūloma atsisakyti struktūrinių priemonių finansavimo negarantuojant, kad šių priemonių bus atsisakyta pakeičiant pirmąjį ramstį. Be to, toks pasiūlymas sudarytų papildomų procedūrinių sunkumų paskirstant būsimas Sąjungos lėšas ūkininkams, nors dabartinę sistemą reikia supaprastinti, o ne padaryti dar sudėtingesnę. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad Portugalija iššvaistė šimtus milijonų eurų pirmojo ramsčio lėšų. Panaikinus antrąjį ramstį ir kai kurias antrojo ramsčio priemones perkėlus į pirmąjį, daugelis priemonių, kurioms dabar teikiama parama, jos nebegautų dėl akivaizdžių biudžeto apribojimų, todėl BŽŪP susilpnės. Tiesą sakant, nesuprantama, kokią naudą galėtų duoti galimas BŽŪP lėšų perkėlimas į kitas politikos sritis. Todėl mes pasisakome už priemones, kurios padėtų išsaugoti vienintelę tikrą bendrą ES politiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. (ES) Pagal dabartinę bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) parama teikiama delokalizuotai ir spekuliatyviai, atsižvelgiant į pramonės sistemą, kuri naudinga stambiems žemės ūkio subjektams, o ne smulkiems gamintojams. Paramos atsiejimas naudingas stambiems žemvaldžiams ir kelia grėsmę mažiems ūkiams ir šeimos ūkiams. Nors Lisabonos strategija nebuvo sėkminga, ES nepakeitė savo ekonomikos politikos. Ji įsipareigojusi ne maisto saugai, bet konkurencingumui, kuris naudingas tik didelėms tarptautinėms bendrovėms. Manau, kad žemės ūkio sektorius turėtų būti laikomas strateginiu Europos Sąjungos sektoriumi. Todėl manau, kad reikalinga esminė BŽŪP reforma, siekiant užtikrinti, kad parama, žeme, sėklomis ir vandeniu galėtų naudotis smulkieji gamintojai, ir taip paremti socialinio, produktyvaus ir tvaraus žemės ūkio modelį.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Per paskutinius kelis dešimtmečius ūkininkavimas ES labai sumažėjo. Bendra žemės ūkio politika buvo reformuota daug kartų, ir kiekvienąsyk žemės ūkio paramos taisyklės tapdavo sudėtingesnės, be to, didėjo biurokratinės išlaidos. Todėl problemų kelia ir tai, kad ES taiko aukštus kokybės, gyvūnų ir aplinkos apsaugos standartus, bet leidžia importuoti produktus iš šalių, kuriose šios taisyklės negalioja ir kuriose gamyba natūraliai daug pigesnė. Siekiant užtikrinti maisto saugą ir savarankišką apsirūpinimą ES būtina bent iš dalies išsaugoti mažus ūkius ir ūkininkavimą atokiausiuose regionuose. BŽŪP supaprastinimas tikslingas tik jei restruktūrizavimas neprivers dar daugiau ūkininkų užsiimti ūkininkavimu kaip pašaliniu darbu ar uždaryti ūkių ir nepaspartins ūkininkavimo žlugimo. Pranešime nurodytas supaprastinamas tikrai palengvins ūkininkų gyvenimą, todėl jam pritariau.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Pritariu G. Lyono pranešimo struktūrai ir jame išdėstytam požiūriui. Šis pranešimas savo iniciatyva yra svarbus pagrindas apibrėžti būsimos žemės ūkio politikos gaires, kurių Europos Parlamentas ketina laikytis laukdamas Komisijos komunikato metų pabaigoje. Pirmą kartą Parlamentas vieningai nurodo priemones, kurių pagrindu turėtų būti pradėtas konstruktyvus dialogas dėl turinio ir prioritetų, leisiančių užtikrinti konkurencingą žemės ūkio produktų gamybą ir tvarią kaimo vietovių plėtrą. Europos žemės ūkiui kyla daug iššūkių, kurie turi didelį poveikį daugelio valstybių narių ekonomikai. Vis dėlto, jie tampa diskusijų objektu, kai kalbama apie Europos Sąjungai skirtiną biudžetą, nes pagrindinis tikslas – paversti šiuos iššūkius galimybėmis, leisiančiomis žemės ūkiui augti, o daugeliui Europos ūkininkų – plėstis.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas priėmė G. Lyono pranešimą, kuris yra puikaus pranešėjo darbo, padaryto padedant šešėliniams pranešėjams ir visiems EP nariams, pateikusiems savo pakeitimus, dalyvavusiems diskusijoje ir prisidėjusiems siekiant sutarimo, rezultatas. Šis pranešimas atspindi EP narių, atstovaujančių visoms 27 valstybėms narėms ir politinėms jėgoms, sutarimą, todėl yra svarbus pats savaime, o ypač atsižvelgiant į naująsias Parlamento bendro sprendimo galias. Pranešime, kuris yra kelių derybų etapų rezultatas, pateikta pozicija dėl būsimos bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) struktūros, kurią mes laikome esmine: nesumažinti biudžeto, nerenacionalizuoti BŽŪP, išsaugoti dviejų ramsčių sistemą, įtvirtinti naują subsidijų paskirstymo sistemą, atskirti pirmosios ir antrosios kartos viešąsias gėrybes; neužkirsti kelio Tarybai atšaukti sprendimą dėl pieno kvotų panaikinimo, sukurti apsauginį tinklą, padidinti maisto grandinės skaidrumą ir supaprastinti BŽŪP. Dabar svarbu stebėti Europos Komisijos vidaus darbą, kol lapkričio mėn. bus paskelbtas galutinis komunikatas.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Aš balsavau už pranešimą, tačiau pateikiu šį paaiškinimą dėl balsavimo norėdamas pabrėžti, kad balsavau prieš pranešėjo pasiūlytą 44 dalies dėl rinkos valdymo pirmąją pastraipą ir už antrąją pastraipą, kurioje Parlamento pozicija palanki Portugalijos strateginiams interesams. Tiesą sakant, pranešėjo pasiūlytas variantas sudarė galimybes panaikinti pieno kvotas, nors jo aiškinimas yra platus. Žinau ir remiu Portugalijos žemės ūkio sektoriaus poziciją ir nuolat kartotą įsitikinimą, kad pieno kvotų sistemos panaikinimas galėtų labai pakenkti Portugalijos gamintojams. Tiesą sakant, 93 proc. ES pagaminto pieno parduodama Europos rinkoje ir jis sudaro didelę ES pieno įmonių pajamų dalį. Pieno kvotos užtikrins tvarų pieno gamybos augimą 27 valstybėse narėse; tai padės suderinti pieno sektoriaus pasiūlą ir paklausą (Europoje ir pasaulyje) bei stabilizuoti kainas, taip užtikrinant tvarias pajamas. Panaikinus sistemą ir nepateikus alternatyvaus pasiūlymo šalys, kuriose pieno gamyba yra mažiau konkurencinga, tokios gamybos atsisakys; Portugalija yra viena tokių šalių.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Greens / EFA pavyko įtraukti kelis svarbius pakeitimus, kuriuose dėmesys sutelktas į aplinkosaugos ir socialinių sąlygų taikymą tiesioginėms išmokoms, priemones kovai su klimato kaita, platesnį ir įtraukų požiūrį į kaimo vietovių teritorinę plėtrą bei sąžiningas ūkininkų pajamas. Mums taip pat pavyko aiškiai atskirti skirtingą konkurencijos lygį ūkininkavimo ir maisto produktų pardavimo srityse, be to, mes parėmėme nuostatą pakeisti esamą istorinių duomenų modelį į tiesioginių išmokų skaičiavimą įtraukiant viešųjų gėrybių principą. Todėl labai džiaugiamės, kad buvo priimtas šis pranešimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Olga Sehnalová (S&D), raštu. – (CS) Pritariau šiam pranešimui, nes manau, kad Europos Sąjungos bendra žemės ūkio politika turi išlikti bendra žemės ūkio politika ir kad ateityje ji neturi būti vėl nacionalizuota. Svarbus bendros žemės ūkio politikos tikslas turėtų būti siekis užtikrinti vienodas sąlygas visiems Europos Sąjungos ūkininkams, ypač tiesioginių išmokų srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Brian Simpson (S&D), raštu. − Europos Parlamentas vėl nevykdė savo įsipareigojimų, nes atsisakė reformuoti BŽŪP. Manau, kad šį pranešimą reikėtų pervadinti kaip pranešimą dėl subsidijų neveiksmingą veiklą vykdantiems ūkininkams padidinimo. Kodėl mokesčių mokėtojų pinigai turėtų būti naudojami rinkoms stabilizuoti, dirbtinai didelėms kainoms išlaikyti ir žemės ūkiui remti sunkiu ekonomikos laikotarpiu, nors ūkininkai ir taip gauna kitas subsidijas iš mokesčių mokėtojų? EPLP frakcijos vardu noriu pasakyti, kad nemanau, jog šis pranešimas galėtų paskatinti plataus užmojo pokyčius. Jame baudžiamas veiksmingai dirbantis ūkininkas ir skatinamas dirbantis neveiksmingai. Baudžiamos besivystančios šalys, nes dėl akivaizdaus protekcionizmo raginama vėliau imtis laipsniško eksporto subsidijų panaikinimo. Pranešime nesprendžiama didelė kaimo vietovių tvarumo problema, o visas dėmesys sutelkiamas į tiesioginių išmokų schemą, kuri trukdo skatinti įvairovę ir kaimo vietovių apsaugą. Mes balsuosime prieš tokį pranešimą tikėdamiesi, kad kada nors veiksmingas ūkininkavimas sulauks atlygio, bus įvertinta kaimo vietovių valdymo svarba, vartotojams nebeteks kentėti dėl dirbtinai didelių kainų, o su besivystančiomis šalimis bus elgiamasi teisingai. Tokia turėtų būti BŽŪP reforma.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Aš pritariau šiam pranešimui, nes jis strategiškai svarbus tokioms šalims kaip Portugalija ir atokiausiems Europos regionams. Parlamentas įdėjo daug pastangų, kad balsavimas dėl šio pranešimo vyktų per pirmuosius jo kadencijos metus.

Bendra žemės ūkio politika yra esminė ES finansų ir biudžeto programos po 2013 m. dalis, todėl ji turi būti nuodugniai išnagrinėta. Vidaus žemės ūkio produktų gamyba, galinti labai prisidėti prie maisto saugos ir prekybos su trečiosiomis šalimis, yra esminis šios politikos aspektas.

Europos ūkininkai užtikrina gerą maisto gamybos saugą ir aukštą kokybę, laikydamiesi griežtų aplinkos ir gyvūnų apsaugos taisyklių, todėl jie už tai turėtų būti ne baudžiami, bet skatinami. Šiuo tikslu trečiosioms šalims, su kuriomis Europos Sąjunga yra sudariusi prekybos susitarimus, turi būti taikomos tam tikros sąlygos, atitinkančios Europos vidaus rinkos gamintojams taikomus standartus.

Mano nuomone, svarbu, kad žemės ūkio lėšos būtų paskirstytos sąžiningai ir ypatingas dėmesys būtų skiriamas tokiems regionams kaip Madeira ir Azorai, kurie susiduria su nuolatiniais suvaržymais dėl atokumo ir izoliacijos, mažos teritorijos, nepalankaus klimato ir geografinės padėties. Dėl šios priežasties tokiems regionams turi būti teikiama nuolatinė parama.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Záborská (PPE), raštu. (SK) Gera žemės ūkio politika turėtų remtis vartotojo poreikiais, o ne gamintojo pageidavimais. Tik 5 proc. ES gyventojų, įskaitant Slovakiją, dirba žemės ūkyje, bet mes visi – visi 100 proc. – esame žemės ūkio produkcijos vartotojai. Vartotojui labiausiai rūpi kaina ir kokybė. Tai pasakytina ne tik apie automobilius ir televizorius, bet ir apie duoną, daržoves, mėsą ir pieną. Vis dėlto bendroje žemės ūkio politikoje viskas apversta aukštyn kojomis, nes jis remiasi ūkininkų poreikiais. Pateiktame pranešime, atspindinčiame buvusios ES pozicijos dvasią, per didelis dėmesys skiriamas poveikiui ignoruojant priežastis. Pakanka vieno pavyzdžio: pranešime norima, pasinaudojant iniciatyvomis ir subsidijomis, paskatinti, kad padidėtų mažas jaunimo susidomėjimas žemės ūkio darbais ir kaimo gyvenimu. Vis dėlto veikianti rinka ir konkurencinga aplinka savaime išspręstų šią problemą. Turbūt vienintelis bent iš dalies teigiamas pranešimo aspektas yra sąžiningumo reikalavimas, kuris ypač svarbus Slovakijai ir naujosioms ES valstybėms narėms. Jei ES nuspręs ir po 2013 m. tęsti ankstesnę brangią ir neveiksmingą paramos ūkininkams politiką, visiems turėtų būti taikomos vienodos taisyklės.

 
  
  

Pranešimas: Alain Cadec (A7-0207/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Roberta Angelilli (PPE), raštu. (IT) Žuvininkystės sektorius yra strateginis žuvininkyste užsiimančių ES gyventojų išteklius, kuris labai prisideda prie vietos plėtros, užimtumo ir pakrančių bendruomenių kultūros tradicijų išsaugojimo. Deja, pastaraisiais metais gamyba laipsniškai mažėjo. Prie šio sumažėjimo prisidėjo ir ES taisyklės, kuriomis įpareigojama saugoti jūrų ekosistemą, pvz., Reglamentas dėl Viduržemio jūros, kuris turėjo paskatinti tvarią žvejybą, bet realiai sužlugdė visą sektorių. Mūsų žvejai priversti mažiau žvejoti, bet didėjant paklausai didėja ir trečiųjų šalių importas. Kad būtų išvengta nesąžiningos konkurencijos ir apsaugoti vartotojai, importuojamiems produktams turi būti taikomos tos pačios taisyklės kaip ir ES pagamintiems produktams. Tiesą sakant, importuojami produktai dažnai pigesni, bet prastesnės kokybės, be to, negalima užtikrinti jų saugumo. Todėl svarbu stiprinti sąžiningą, skaidrią ir tvarią sektoriaus prekybą, taip pat taikant griežtus žuvininkystės ir akvakultūros produktų kokybės ir atsekamumo sertifikavimo bei ženklinimo kriterijus.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Šiuo pranešimu savo iniciatyva, kuriame dėmesys sutelkiamas į žuvininkystės ir akvakultūros produktų importavimo į ES tvarką, siekiama, kad Europos Sąjungos žuvininkystės ir akvakultūros sektoriai liktų ekonomiškai gyvybingi ir atsakingi aplinkos požiūriu. Matome, kad didėja žvejybos ir akvakultūros produktų importas mūsų bendrijos gamybos sąskaita. Man, kaip ir pranešėjui, atrodo, kad labai svarbu atgaivinti mūsų bendrą gamybą. Vis dėlto, mes (turiu galvoje ir pranešėją) suprantame, kad tai turi būti įgyvendinta vadovaujantis tvariu valdymu; pvz., sugautos žuvies kiekis turi būti apribotas siekiant valdyti mūsų gamtos išteklius. Be to, svarbu skatinti atsakingą vartojimą, kuriuo pirmenybė būtų teikiama produkcijos kokybei ir gyvybingumui.

 
  
MPphoto
 
 

  Bastiaan Belder (EFD), raštu. − (NL) Kolegos EP nario A. Cadeco pranešimas pateiktas tinkamu laiku. Jis pateiktas po konsultacijų dėl Žaliosios knygos dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos ir prieš Europos Komisijai pateikiant naujus pasiūlymus dėl teisės aktų. Žuvininkystės ir akvakultūros produktų importas labai išaugo, bet šis augimas buvo būtinas. Žuvies suvartojimas Europoje tebedidėja, o išaugusios paklausos negalima visiškai patenkinti nei toliau didinant sugautos laukinės žuvies kiekį, nei užsiimant žuvų auginimu Europoje. Vis dėlto labai svarbu, kad importuojamiems produktams būtų taikomi tie patys reikalavimai kaip ir Europos žuvininkystės produktams. Be to, negalime apsiriboti tik maisto saugos reikalavimų atitikimu. Mano nuomone, turi būti atsižvelgta į aplinkos ir socialines aplinkybes. Produktų importas yra būtinas. Nesu už slaptą protekcionizmą, bet mes turime išvengti nesąžiningos konkurencijos. Dideli pigios importuotos žuvies kiekiai kelia grėsmę Europos gamybai tiek žuvininkystės, tiek ir žuvų auginimo sektoriuose. Dėl šios priežasties aš balsuosiu už šį pranešimą savo iniciatyva.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. (IT) Aš balsavau už A. Cadeco pranešimą. Šiuo istoriniu laikotarpiu, mano nuomone, svarbu nustatyti žuvininkystės ir akvakultūros produktų importo tvarką, tiksliau apibrėžti sąlygas, kurių laikantis produktai iš už ES ribų būtų pateikiami į vidaus rinką. Atsižvelgdama į tai, kad 60 proc. vidaus paklausos patenkina eksportas, kuris iki 2030 m. turėtų labai išaugti, Europa turi rasti atsakymus į šiame sektoriuje veiklą vykdančiųjų klausimus ir teisėtą susirūpinimą. Todėl pritariu A. Cadeco nuomonei: būtinas tyrimas ir kontrolė, kad ES vystant politiką šioje srityje valstybių narių ir trečiųjų šalių gamintojai nebūtų vertinami skirtingai.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Šiame pranešime kalbama apie žuvininkystės ir akvakultūros produktų importą į ES ir sąlygas, kurios turėtų būti taikomos tokiam importui. Importuojami produktai turi atitikti tuos pačius kokybės kriterijus kaip ir ES pagaminti produktai. Pranešime raginama sukurti žuvininkystės produktų ekologinį ženklinimą. Tokiu atveju vartotojai gautų informaciją apie produktų kilmę ir sanitarines, socialines ir aplinkos sąlygas, kuriomis jie buvo sužvejoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Atsižvelgdama į tai, kad žuvininkystės ir akvakultūros sektoriai strategiškai svarbūs aprūpinant gyventojus ir užtikrinant mitybos pusiausvyrą valstybėse narėse ir ES apskritai, manau, kad žuvininkystės sektorius, kaip ir žemės ūkio sektorius, yra strategiškai svarbus sektorius, priklausomas nuo gamtos išteklių apsaugos ir tvaraus naudojimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. (FR) Kaip ir žemės ūkyje, žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuose nėra visiškai taikomi laisvos prekybos principai, ES gamyba nepatenkina Europos paklausos, atsižvelgiant į tai, kad dabar 60 proc. rinkos užima importuojami produktai. Vis dėlto privalome užtikrinti, kad būsimose ES importo schemose būtų rasta tinkama pusiausvyra, kad Europos gamyba, jau dabar esanti kritinėje padėtyje, nenukentėtų nuo nesąžiningos trečiųjų šalių konkurencijos. Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) derybose žuvininkystės produktai turėtų būti laikomi „jautriais produktais“ kaip kai kurie žemės ūkio produktai. Tai leistų išsaugoti trečiųjų šalių importo tarifus. Taip Europos žvejų saugumą užtikrintų pagrįstas ir lankstus tarifas, taip pat ekologinis ženklinimas. Taip pat besivystančios šalys turi sugebėti plėtoti savarankišką žvejybą. Šiuo tikslu mes turėtume kvestionuoti tarptautinius susitarimus, leidžiančius įsigyti žvejybos licencijas besivystančiose šalyse ir trečiųjų šalių laivams vykdyti jų pakrantėse pramoninę žvejybą, dėl kurios tokios besivystančios šalys netenka didelės dalies savo gamtos išteklių.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Aš balsavau už pranešimą dėl žuvininkystės ir akvakultūros produktų importavimo į ES tvarkos, atsižvelgiant į būsimą bendros žuvininkystės politikos (BŽP) reformą, nes manau, kad vykdant BŽP reformą ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas klausimams, susijusiems su žuvininkystės ir akvakultūros produktų importu į ES.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Per praėjusią sesiją balsavome dėl G. Milanos pranešimo dėl naujo postūmio įgyvendinti Europos akvakultūros tvarios plėtros strategiją, o dabar balsuosime dėl kito pranešimo dėl žuvininkystės ir akvakultūros produktų importo tvarkos.

Remiantis pranešimu, Europa dabar importuoja 60 proc. suvartojamos žuvies. Be to, vartojimas iki 2030 m.turėtų išaugti, o šį augimą beveik visiškai padengs išaugęs importas.

Per būsimą bendros žuvininkystės politikos (BŽP) reformą turėtų būti ne tik sprendžiama, kaip Europos gamyba turėtų patenkinti mūsų poreikį (tai neįmanoma ir dabar, ir ateityje) – svarbu išnagrinėti ir importo klausimą bei ieškoti geresnio sprendimo arba didinant Europos gamybą (padidinant ne tik sugavimo skaičių, bet ir investicijas į akvakultūrą), arba reikalaujant, kad importuojama žuvis atitiktų tuos pačius standartus, kurie taikomi ES pagautai ar pagamintai žuviai, arba suteikiant vartotojui pakankamai informacijos apie žuvies kilmę. Pranešėjo teigimu šiam klausimui turi būti skirtas didelis dėmesys per BŽP reformą.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) ES rinka, kurios apimtis 2007 m. siekė 12 mln. tonų ir 55 mlrd. EUR, yra didžiausia pasaulio žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinka, lenkianti Japoniją ir Jungtines Valstijas. Nuo 2005 m. ši rinka sparčiai išaugo ir tapo priklausoma nuo importo. Tiesą sakant, savarankiškas apsirūpinimas dabar siekia mažiau nei 40 proc. – kitaip tariant, priklausomybė nuo importo sudaro daugiau nei 60 proc. Vartojimo prognozės rodo, kad paklausa iki 2030 m. gali išaugti iki 1,5 mlrd. tonų, ir kad šį padidėjimą beveik visiškai turės padengti papildomas importas.

Pritariu pasiūlymui dėl reglamento, į kurį būtų sukeltos visos Bendrijos nuostatos dėl akvakultūros, kaip padariau ir birželio mėn. sesijoje. Šiomis aplinkybėmis ir atsižvelgdamas į tai, kad pagal suvartojimą vienam gyventojui Portugalija yra didžiausia žuvies vartotoja Europoje, manau, kad akvakultūra yra strateginis ES prioritetas. Todėl aš ypač džiaugiuosi, kad buvo paremta tvari akvakultūros politika, siekiant sumažinti priklausomybę nuo importo žuvininkystės ir akvakultūros produktų sektoriuje.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Šiame pranešime surinkti ir susisteminti duomenys yra vertingi, nes padeda mums įsivaizduoti esamą padėtį, kuri daugeliu atvejų kelia nerimą, kaip teisingai nurodoma pranešime.

Dabar vykdoma ES prekybos politika ekonominiu, aplinkos ir socialiniu požiūriu visiškai nesuderinama su tvariais žuvininkystės ir akvakultūros sektoriais ES šalyse. Panaikinant nereikalingą reguliavimą ir liberalizuojant tarptautinę prekybą bei siekiant jos konkurencingumo, o ne papildomumo (kuriuo ji turėtų vadovautis), ginami importuotojų ir platintojų interesai. Taip tūkstančiai gamintojų pasmerkiami žlugti ir atsisakyti pragyvenimo šaltinio, vis labiau trūksta maisto ir kyla grėsmė pagrindiniams maisto ir aplinkos apsaugos bei kokybės kriterijams.

Žuvininkystės bei akvakultūros sektoriai (kaip ir žemės ūkis) yra gyvybiškai svarbūs sektoriai, kuriems netinka komercinis požiūris, todėl būtinas prekybos reguliavimas, kuris apimtų galimą prekybos apsaugos priemonių panaudojimą, kaip siūloma pranešime. Taip pat norėtume pabrėžti būtinybę kuo skubiau reformuoti bendrą žuvininkystės produktų rinkos organizavimą, kurį irgi palaikome.

 
  
MPphoto
 
 

  Christofer Fjellner (PPE), raštu. (SV) Šiandien balsavau prieš pranešimą savo iniciatyva dėl žuvininkystės ir akvakultūros produktų importo į ES tvarkos. Aš visapusiškai pritariu, kad būtina pakeisti ir atgaivinti ES žuvininkystės ir akvakultūros sektorių. Vis dėlto pranešime laikomasi prielaidos, kad problemas iš dalies galima išspręsti suteikiant apsaugą nuo išorinio pasaulio konkurencijos. Protekcionizmas ir subsidijos negalės ilgam išgelbėti Europos žuvininkystės. ES žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus problemos turėtų būti sprendžiamos atsižvelgiant į būsimą bendros žuvininkystės politikos peržiūrą.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabetta Gardini (PPE), raštu. (IT) Atėjo laikas sutvarkyti tai, kas buvo neįvertinta ir atidėliota praeityje. Žuvininkystė yra svarbus mūsų ekonomikos ir socialinės sistemos sektorius ir turi būti vertinama. Atsižvelgdami į būsimą bendros žuvininkystės politikos reformą turime imtis ryžtingų veiksmų, kad būtų užtikrintos pajamos, rinkų stabilumas ir geresnė produktų, įskaitant akvakultūros produktus, prekyba. Be to, siekiant apsaugoti vartotojus didesnis dėmesys turėtų būti skirtas maisto saugai.

Todėl aš balsavau už šią rezoliuciją; analizuojant neigiamą rinkų liberalizavimo poveikį vietos ekonomikai joje pabrėžiama strateginė pagrįstos tarifinės apsaugos svarba. Mes privalome pažaboti pigių ne ES pagamintų produktų, kurie dažnai neatitinka aplinkos, socialinių, sveikatos ir kokybės standartų, importo konkurenciją.

Taip pat privalome nustatyti griežtus sertifikavimo ir ženklinimo kriterijus produktų atsekamumui užtikrinti, kad vartotojai būtų informuoti apie parduodamų produktų geografinę kilmę, jų gamybos ar sugavimo sąlygas, ir, svarbiausia, apie jų kokybę. Baigdama norėčiau pabrėžti, kad nuo importo priklausomoje rinkoje negalima pateisinti produktų pašalinimo iš rinkos, siekiant juos sunaikinti. Tokiu atveju sutaupyti pinigai galėtų būti panaudoti programoms, kurias įgyvendina gamintojų organizacijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. (DE) Tvari Europos akvakultūros, žuvų auginimo ir natūralių žuvivaisos tvenkinių plėtra, taip pat geresnių pagrindinių sąlygų sudarymas yra būtini Europos žuvininkystės pramonės konkurencingumui. Šiomis aplinkybėmis ypač svarbu importuojamų žuvininkystės produktų kokybė. Atsižvelgdami į didėjantį importą iš trečiųjų šalių privalome užtikrinti, kad jis atitiktų Europos standartus. Europos žuvininkystės pramonėje nustatyti aukšti kokybės standartai ir įgyta daug specialių žinių, todėl turime toliau saugoti šiuos dalykus. Todėl džiaugiuosi sausio mėn. įsigaliojusia IUU direktyva, skirta kovai su neteisėta, nedeklaruojama ir nereguliuojama žvejyba. Ji yra svarbus žingsnis siekiant išvengti pasaulinio konkurencijos iškraipymo ir paremti sąžiningą, įstatymams paklūstančią žvejybą. Remiu A. Cadecio pranešimą, kuriame išryškintas platus ir svarbus Europos žuvininkystės pramonės aspektas.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Aš balsavau už pranešimą dėl žuvininkystės ir akvakultūros produktų importo į ES tvarkos, atsižvelgiant į būsimą BŽP reformą, nes manau, kad būtina parengti taisykles, kurios atitiktų sektoriaus reikalavimus. Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulyje žuvininkystės produktų rinka, be to, gerai žinoma, kad ES gamyba negali patenkinti vidaus paklausos. Taigi prioritetas – užtikrinti, kad trečiųjų šalių importas atitiktų ES keliamus aplinkos, sveikatos, socialinius ir kokybės standartus, siekiant išvengti nesąžiningos konkurencijos ir importuojančių šalių, tiekiančių pigius, žemos kokybės produktus. Šiandien Parlamente priimtame pranešime raginama taikyti griežtesnius ir skaidresnius žuvininkystės produktų kokybės, atsekamumo ir ženklinimo kriterijus.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Kaip didžiausiai pasaulyje žuvininkystės produktų importuotojai, ES rinkai tenka politinė atsakomybė su kitomis didžiosiomis žuvį importuojančiomis šalimis užtikrinti, kad Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėse būtų užtikrinti griežčiausi įmanomi pasauliniai žuvininkystės valdymo ir apsaugos standartai. ES privalo imtis pastangų tvariai didinti žuvies gamybą akvakultūros sektoriuje, kad sumažėtų žuvininkystės ir akvakultūros produktų importas. Man ypač didelį susirūpinimą kelia galimybė importuoti genetiškai modifikuotą žuvį ir ją pateikti rinkai: mano nuomone, turėtų būti vengiama tokią žuvį parduoti ES, todėl pasisakau už griežtą sertifikavimo politiką, kuri padėtų veiksmingai kontroliuoti šias problemas. Taip pat pritariu idėjai prisiimti tvirtą įsipareigojimą Europos akvakultūros mokslinių tyrimų ir plėtros srityje, nes ji sudaro tik 2 proc. pasaulio gamybos.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Kad galėtų išgyventi, kiekviena šalis turi sugebėti savarankiškai pasirūpinti maistu. Žvejyba yra svarbi maisto gamybai, ji taip pat užtikrina darbų įvairovę. Kaip ir žemės ūkyje, mes savo vietiniams žvejams taikome griežtus aplinkos, gyvūnų apsaugos ir kokybės standartus, kuriuos atsispindi kaina. Vis dėlto sunku kontroliuoti, kiek mūsų taisykles atitinka importuojami produktai, todėl ypač svarbu nustatyti aiškias importavimo, maisto produktų ženklinimo ir kokybės taisykles, taip pat svarbu neskatinti konkurencijos su vidaus ekonomika. Taip pat turėtume stengtis kad patys nepridarytume problemų akvakultūrai užtikrindami ne didesnę aplinkos apsaugą, bet užkraudami papildomą naštą ekosistemoms arba palikdami be darbo vietos žvejus. Pasiūlytos priemonės yra žingsnis teisinga linkme, todėl aš balsavau už pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Žuvininkystės ir akvakultūros produktų importavimo į ES tvarka ir ypač sąlygos, kurias ne ES pagamintas produktas turėtų atitikti – kartu su Europos žuvininkystės ir akvakultūros produktais arba konkuruodamas su jais – yra labai svarbūs klausimai, todėl jie turi būti išnagrinėti atliekant bet kokią šių Europos ekonomikos sektorių analizę. Šio klausimo reguliavimas yra būtinas atsižvelgiant į tai, kad ES gebėjimas savarankiškai apsirūpinti minėtais produktais yra labai menkas, o daugiau kaip 60 proc. paklausos patenkina importas.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Šiame pranešime iš pradžių buvo ginamas protekcionistinis požiūris importo atžvilgiu, visų pirma tikint, kad ES žvejams turėtų būti suteikta pateikimo ES rinkai pirmenybė, išskyrus tuos atvejus, kai jie sugauna nepakankamai žuvies – tuomet ES perdirbėjams turėtų būti suteikta galimybę importuoti produktus. Ieškant bendro požiūrio, geru pagrindu tapo mūsų įsitikinimas, kad per didelė tarptautinė prekyba skatina žuvų išteklių išeikvojimą, nes šalys siekia padidinti savo eksportą. Buvo priimta daug mūsų pakeitimų, iš kurių svarbiausias yra tas, kuriame nurodoma, kad nors dėl tarptautinės prekybos žuvininkystės produktais gali padidėti besivystančių šalių apsirūpinimo maistu saugumas, dėl jos taip pat padidėjo žvejyba siekiant aprūpinti eksporto rinką, todėl ištekliai gali būti eikvojami dar labiau. Kituose pakeitimuose pabrėžta būtinybė stiprinti išteklių valdymą ir žvejybos priežiūrą, poreikis siekti atsakingo vartojimo, taip pat pažymėta, kad žuvų ištekliai yra laukiniai gamtos ištekliai, kurių kiekis ribotas, todėl yra riba, kiek žuvies galima sugauti, eksportuoti ir suvartoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Neseniai patvirtinta Bendrijos strategija dėl tvarios akvakultūros plėtros. Be abejo, atėjo laikas reguliuoti žuvininkystės ir akvakultūros produktų importo klausimą, nes ES dabar yra didžiausia šių produktų rinka pasaulyje. Vis dėlto, pagamintų produktų neužtenka paklausai patenkinti, taigi ES yra priklausoma nuo importo. Todėl būtina reguliuoti importą siekiant užtikrinti, kad Bendrijos gamintojams galiojantys kokybės ir geriausios praktikos reikalavimai taip pat būtų taikomi trečiosioms šalims.

Sutinku su pranešėju dėl muitų apsaugos. Dabar visiškai nepraktiška panaikinti muitų tarifus ir tikėtis, kad mūsų produktai pakeis ir galės konkuruoti su trečiųjų šalių produktais.

Anksčiau esu minėjęs, kad žuvininkystė ir akvakultūra yra vienas Madeiros prioritetų, įtvirtintų dabar galiojančiame ekonominės ir socialinės plėtros plane, todėl regione siekiama skatinti sektoriaus konkurencingumą vykdant tvarų išteklių valdymą, įvairinant žuvies gamybą, vertinant produktų kokybę ir mokant žuvininkystės sektoriaus darbuotojus didinti produktyvumą.

Dėl šių priežasčių aš balsavau už pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Leszek Wałęsa (PPE), raštu.(PL) Šiandien aš pritariau A. Cadeco pranešimui, kuriame keliama daug svarbių klausimų, susijusių su ES akvakultūros produktų rinkos apsauga, atsižvelgiant į bendros žuvininkystės politikos reformą. Pritariau pranešimui, nes norėjau pabrėžti vieną jame įvardytą grėsmę: trūkumą pagrįstos ir išsamios informacijos vartotojams apie tam tikros žuvies rūšies sveikatos savybes, sudėtį ir kilmę. Kai vartotojams trūksta žinių, vieninteliu argumentu rinkoje tampa kaina. Europos gamintojai dažnai siūlo produktus, kurių kokybė yra daug geresnė nei importuotų, bet nelygioje kovoje jie pasmerkti pralaimėti. Todėl svarbu sugriežtinti teisės aktus dėl identifikavimo. Dėkoju.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika