Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Diskusijos
Pirmadienis, 2010 m. rugsėjo 6 d. - Strasbūras Tekstas OL

19. Vienos minutės pasisakymai svarbiais politiniais klausimais
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. – Kitas klausimas − vienos minutės pasisakymai svarbiais politiniais klausimais pagal Darbo tvarkos taisyklių 150 straipsnį.

 
  
MPphoto
 

  Rosa Estaràs Ferragut (PPE). (ES) Ponia pirmininke, Lisabonos sutarties 3 straipsnyje yra numatyta Europos Sąjungos atsakomybė už ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir už valstybių narių solidarumą. Taigi sanglauda ir visų pirma teritorinė sanglauda − vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos tikslų, kuriais siekiama užtikrinti darnią plėtotę ir pašalinti regionų skirtumus. Lisabonos sutartyje taip pat minima parama salų regionams.

Taip sakau, nes Ispanijos vyriausybė paskelbė sumažinanti subsidiją gyventojų skrydžiams su nuolaida į Balearų salas, Kanarų salas, Seutą ir Meliliją. Kitaip tariant, ji ketina sumažinti nuolaidas gyventojams. Šių regionų gyventojams oro transportas yra būtinas. Tai nėra pasirenkamas keliavimo būdas – jie nuo jo priklausomi, nes oro transportas − vienintelis ryšių su išorės pasauliu palaikymo būdas, o nuolaidų išsaugojimas užtikrina lygias šių regionų galimybes ir konkurenciją.

Prašau Parlamentą paremti šią teritorinę sanglaudą ir manau, kad tai privers Ispanijos vyriausybę persvarstyti sprendimą panaikinti tas nuolaidas.

 
  
MPphoto
 

  Alexander Mirsky (S&D). (LV) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, žinome, kad meluoti negerai. Žinome, kad kai kažkas kažką pažada, o paskui tų pažadų netęsi, yra apgaulė. Prieš šešerius metus per Latvijos derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą Latvijos vyriausybė pažadėjo už ES plėtrą atsakingam Komisijos nariui, kad išspręs nepiliečių problemą. Iki šios dienos šis klausimas nėra išspręstas. Latvija jau seniai yra ES dalis, tačiau 300 tūkst. žmonių Europoje, gyvenančių Latvijoje, vis dar neturi statuso. Man atrodo, kad meluoti Europos lygiu tapo madinga. Galbūt klystu. Jeigu ne, tuomet šią problemą privalu spręsti. Tai labai svarbu. Dėkoju už dėmesį.

 
  
MPphoto
 

  Chris Davies (ALDE). – Ponia pirmininke, ne vieną kartą kalbėjomės apie Gazos ruožo problemą ir apie ekonominę Izraelio taikomą blokadą, taip pat apie šios blokados keliamas problemas, tačiau retai turime galimybę pasidžiaugti teigiamais Gazos ruože vykstančiais dalykais.

Šią vasarą Gazos vaikai pasiekė du pasaulio rekordus. Septyni tūkstančiai vaikų sumušė pasaulio rekordą žaisdami krepšinį ir panašus vaikų skaičius pasiekė aitvarų skraidinimo rekordą. Už tai reikia padėkoti Jungtinių Tautų paramos ir darbo agentūrai ir jos surengtai vaikų vasaros stovyklos programai, kad vaikai galėtų kažkuo užsiimti esant tokioms iš tikrųjų baisioms aplinkybėms.

Tikiuosi, kad Parlamentas pasveikins vaikus su šiais laimėjimais; nepamirškite, kad pusė visų Gazos ruožo gyventojų yra jaunesni nei 18 metų. Jie už nieką nėra balsavę. Jie nėra atsakingi už jokias problemas ar konfliktus tame ruože. Jie tiesiog nori normalaus gyvenimo, jiems reikia ateities vilčių ir siekių. Taip pat dėkoju Jungtinių Tautų paramos ir darbo agentūrai ir jos organizacijai, taip pat visiems jai dirbantiems palestiniečiams už tai, kad jie organizavo tokias vasaros stovyklas.

 
  
MPphoto
 

  François Alfonsi (Verts/ALE). (FR) Ponia pirmininke, tarptautinė spauda pateikė mums šiek tiek vilčių teikiančių žinių iš Baskų šalies. Vieni iš ginkluotojo konflikto kovotojai ETA neseniai ėmėsi viešosios iniciatyvos už politinį ir taikų sprendimą. Jų pareiškime rašoma apie karinių veiksmų pabaigą, apimančią daugiau nei paprastas paliaubas, apie kurias praneša žiniasklaida; ji taip pat apima tarptautinės stebėsenos, kurioje Europos Sąjunga taip pat privalo suvaidinti didžiulį vaidmenį, diegimą.

Europos Sąjunga jau ryžtingai prisidėjo prie 1998 m. taikos proceso Šiaurės Airijoje įgyvendinimo, o paskui konsolidavimo. Baskų šalyje Europos Sąjunga taip pat privalo prisiimti atsakomybę, didelę atsakomybę, kad šiandien atnaujintų vilčių neprarastume dėl nuolat konservatorių išskiriamo išankstinio nusistatymo. Europos Parlamentas privalo užtikrinti, kad jis pasinaudos visomis esamomis galimybėmis pagaliau skleisti taiką Baskų šalyje, kuri yra pačioje Europos Sąjungos širdyje.

Ponia pirmininke, dar kartą pabrėžčiau, kad Baskų konfliktas vyksta pačioje Europos Sąjungos širdyje. Tai labai kenkia demokratijai, ir todėl Europos Sąjunga turi imtis visų priemonių, kad būtų rastas taikus sprendimas.

 
  
MPphoto
 

  Ashley Fox (ECR). – Ponia pirmininke, visos ES valstybės narės susiduria su ekonominiais sunkumais. Visoje Europoje radikaliai mažinamos viešosios išlaidos, tačiau mokesčių mokėtojai kasmet verčiami finansuoti padidintas pačios Europos Sąjungos išlaidas. Privalome savęs paklausti, kodėl šio Parlamento didžiausias prioritetas nėra apsaugoti mokesčių mokėtojus, kuriems mes atstovaujame, ir sumažinti ES išlaidas.

Absurdiška, kad mažinant teisėtvarkos bei švietimo, taip pat kitas gyvybiškai svarbias viešąsias išlaidas, ES tokios drausmės nerodo. Daugelio viešojo sektoriaus darbuotojų algos yra įšaldytos arba net sumažintos – įdomu, kiek su jais solidarizuosis čia esantis Komisijos narys? Jeigu valstybės narės per ateinančius penkerius metus realiai sumažins savo išlaidas 20 proc., turime pareikalauti, kad ES pasielgtų taip pat. Parlamentas turėtų pareikalauti, kad Komisija sumažintų savo išlaidas ir grąžintų nepanaudotus pinigus valstybėms narėms.

 
  
  

PIRMININKAVO: Dagmar ROTH-BEHRENDT
Pirmininko pavaduotoja

 
  
MPphoto
 

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL). (EL) Ponia pirmininke, euro zonos skolinimosi krizė, dėl kurios Europos Sąjungai primygtinai reikalaujant mano šalis Graikija turėjo kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą, parodė didelį socialinį ir demokratinį Europos Sąjungos, o dar svarbiau – Lisabonos sutarties – deficitą.

Taigi be socialinių pasikeitimų (pvz., Graikijoje yra anuliuoti kolektyviai susitarimai) taip pat yra politinis pasikeitimas, dėl kurio išrinktoji Graikijos vyriausybė nepriima sprendimų, nes visa tai numatyta su Europos Sąjunga ir Tarptautiniu valiutos fondu pasirašytame memorandume, o Europos Parlamentas nepriima rezoliucijos, patvirtinančios arba atmetančios šių sprendimų, ir visa tai nustatoma Prezidento dekretuose.

Vis dėlto norėjau pabrėžti, kad ir Europos lygmeniu taip pat yra politinis pasikeitimas, turint omenyje, kad nei žmonių, nei Europos Parlamento nebuvo klausiama apie pagal 122 straipsnį kuriamą finansavimo mechanizmą, pagal kurį Europos šalims būtų leidžiama skolintis.

Kitaip tariant, institutas buvo pakeistas, ir todėl norėčiau, kad Jūs, ponia pirmininke, iškeltumėte šį klausimą ir kad dėl jo Europos Parlamente įvyktų diskusija vadovaujantis 218 straipsnio dėl tarptautinių susitarimų sudarymo nuostatomis.

 
  
MPphoto
 

  John Bufton (EFD). – Ponia pirmininke, būdamas EP narys iš Velso, labai susirūpinau išgirdęs apie Komisijos nario J. Lewandowskio planą panaikinti Jungtinei Karalystei taikomą korekciją. Anot J. Lewandowskio, ši korekcija nebėra pateisinama, nes ES biudžetas iš esmės pasikeitė ir pradinis jos pagrindimas nebėra aktualus.

Pone J. Lewandowski, save vadinate sąžiningu makleriu, todėl prašau paaiškinkite man, kodėl Jungtinės Karalystės nuolat prašoma mokėti daugiau. Ar tai sąžininga?

Turbūt žinote, kad eurui palaikyti Jungtinės Karalystės mokesčių mokėtojai galiausiai turės sumokėti 10 mlrd. GBP į Tarptautinį valiutos fondą. Be to, mūsų paprašė finansiškai paremti Graikiją, Latviją ir Vengriją, kurios susidūrė su ekonominiais sunkumais. Panašu, kad Jungtinė Karalystė bus priversta sumokėti apie 23 mlrd. GBP eurui palaikyti. Kas toliau? Kiek dar turėsime mokėti? ES prašo nacionalinių vyriausybių sumažinti savo viešąsias išlaidas, tačiau kito laikotarpio ES biudžetas yra iškreiptai didinamas. Kiek dar mums reikės mokėti už ES ir eurą? Kokia nauda Jungtinės Karalystės žmonėms būti šios neteisingos Sąjungos dalimi?

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją.)

 
  
MPphoto
 

  Csanád Szegedi (NI). (HU) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, praeitą savaitę Vengrijoje šventėme 70-ąsias Antrojo Vienos apdovanojimo metines. Pagal šį apdovanojimą Šiaurės Transilvanija buvo grąžinta Vengrijai, siekiant sušvelninti nesąžiningus Europos veiksmus Vengrijos atžvilgiu, kai po Pirmojo pasaulinio karo buvo sudaryta Trianono sutartis. Šiuo apdovanojimu, Antruoju Vienos apdovanojimu, Europa pripažino, kad Trianono sutartis buvo bloga sutartis. Deja, po Antrojo pasaulinio karo Šiaurės Transilvanija buvo vėl atplėšta nuo savo tėvynės. Judėjimas dėl geresnės Vengrijos tiki, kad po 70 metų Vengrijos tauta bus vėl kuo greičiau suvienyta Europos Sąjungoje be sienų. Kreipiuosi į Europos Parlamentą, kad jis būtų atviras Ermeleko ir Sekelio žemės regionų autonomijos siekiams. Prieš tris mėnesius Sekelio žemėje įsteigiau skyrių, kad iš pirmų lūpų išgirsčiau už sienos gyvenančių etninių vengrų skundus. Kreipiuosi į savo kolegas, rekomenduoju jiems įsteigti skyrius kuo daugiau vietų, Baskų šalyje, Pietų Tirol…

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 

  Mariya Nedelcheva (PPE). (FR)  Ponia pirmininke, norėčiau iškelti klausimą, aptariamą pirmuosiuose laikraščių puslapiuose, − apie romų bendruomenės integraciją Europoje. Rytoj bus surengtos diskusijos Komisijoje ir Taryboje. Tikiuosi, kad jos bus našios, kad Komisija prisiims vaidmenį užtikrinti Europos teisės aktų įgyvendinimą ir kad dėl Prancūzijoje kylančių ginčų nepasipils begalė sumaniai parengtų, populistinių kalbų.

Šiandien romams reikia ne šališkų ginčų. Jiems reikia tikros Europos strategijos, pagal kurią būtų siūlomi ilgalaikiai jų integracijos sprendimai. Atsižvelgdami į tai, privalome skirti dėmesio teisei į švietimą, svarstyti galimybę organizuoti tinkamus mokymų kursus, kurie yra neatskiriama 2020 m. strategijos dalis, skatinti galimybes naudotis sveikatos apsauga – teise į gydytojų konsultacijas, gydymą, vaistus, šeimos planavimą – ir visų pirma rasti sprendimų, skirtų visam laikui integruoti romus į darbo rinką.

Galiausiai šiai integracijai skirtos Europos lėšos padės pasiekti tikslą. Todėl privalome užtikrinti, kad valstybės narės jas išmintingai panaudotų.

Nepraraskime galimybės rimtai spręsti šią problemą, kad surastume protingą romų integracijos sprendimą.

 
  
MPphoto
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D). (RO) Šengenas –bendra erdvė, kurioje skatinama judėjimo laisvė. Manau, kad Rumunija atitinka šioms sritims, kurios iki šiol buvo atitinkamai vertinamos, nustatytus reikalavimus. Padėtį patvirtino visos ligi šiol įvykusios vertinimo misijos, o vertinimo procedūra turi pasibaigti iki šių metų pabaigos.

Atsižvelgdama į tai tvirtai tikiu, kad Rumunija gali veiksmingai valdyti migrantų srautus prie Šengeno erdvės išorės sienos vadovaudamasi standartais, kurių šiuo metu laikosi šį klausimą sprendžiančios Šengeno erdvės valstybės narės.

Vis dėlto ši padėtis visai nėra susijusi su Europos piliečių judėjimu Europos Sąjungoje. Todėl ES lygmenyje vykdomo koordinavimo siekis turi būti pagerinti romų padėtį visoje Europoje ir neriboti piliečių teisių. Taip pat man nepriimtina sąsaja tarp romų klausimo ir kitų dalykų, pvz., Rumunijos stojimo į Šengeno erdvę.

 
  
MPphoto
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE). (ES) Ponia pirmininke, noriu pasmerkti Maroko policijos, kuri rugpjūčio 28 d. El Ajune sumušė kovotojus už Sacharą, veiksmus.

Teisingai elgiamės kritikuodami žmogaus teisių pažeidimus Kuboje, Venesueloje ir Hondūre, Izraelyje, Kinijoje ir Maroke; tačiau šį kartą ir vėl to nepadarėme ir mūsų patikimumui pasaulyje ir Europoje iškilo grėsmė.

Kalbame apie pagrindines teises, o būdamas Europos ir Baskų pilietis negaliu nepaisyti to, kad ETA vakar paskelbė paliaubas, tačiau nežengė žingsnio, kurio tikėjomės. Norėjome, kad ji visam laikui nutrauktų savo veiklą, ir tai patvirtintų nepriklausomos trečiosios šalys. Norime išgirsti, kad ETA visam laikui atsisakytų smurto ir pripažintų savo padarytą žalą.

Euskadų ateitis yra tik baskų visuomenės ir jos demokratiškai išrinktų atstovų rankose. Prašau, kad mes Parlamente pareikalautumėme, jog ETA laikytųsi šių minimalių reikalavimų, o aš plėtosiu atitinkamas iniciatyvas šiam tikslui pasiekti.

 
  
MPphoto
 

  Marek Henryk Migalski (ECR). (PL) Per pertrauką ir vėl buvo pažeistos žmogaus teisės; jas pažeidė mūsų rytų partnerė, Rusija. Ingušijoje ir Dagestane buvo pagrobti žmonės, ir keletą kartų nebuvo leidžiama rengti demonstracijų. Tai įvyko liepos 31 d., rugpjūčio 30 d. ir rugpjūčio 31 d. Tarp suimtųjų buvo Levas Ponomariovas, Sergėjus Udalcovas, Michailas Šnaideris, Andrėjus Dmitrevas, Aleksandras Gudimovas ir Andrėjus Pivarovas. Rugpjūčio 25 d. grupės „U2“ koncerto metu organizacijos „Amnesty International“ stendas buvo nuverstas ir sunaikintas. Manau, kad visos ES institucijos diskutuodamos su mūsų rytų partneriais turėtų aptarti ir tokio pobūdžio liūdnus įvykius.

 
  
MPphoto
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL). (PT) Šią vasarą nedarbo lygis nesumažėjo net dėl sezoninio darbo: vadovaujantis naujausiais Eurostato duomenimis, euro zonoje vidutinis nedarbo lygis siekia 10 proc. dirbančių asmenų, o tarp jaunimo nedarbas Europos Sąjungoje yra didesnis nei 20 proc.

Labai rimta, kad Europos Komisija, Taryba ir nacionalinės vyriausybės neskiria šiai problemai didesnio dėmesio ir kartu su taupymo politika reikalauja riboto Stabilumo ir augimo pakto taikymo; taip jie žlugdo jaunosios kartos ateitį. Kai kuriose šalyse, pvz., Prancūzijoje, jie net imasi veiksmų masiškai vyti romų piliečių grupes arba grąžinti romus atgal į savo šalis; taip valstybės lygiu yra skatinamas rasizmas ir ksenofobija. Toks požiūris nepriimtinas ir mes turime jam nepritarti; galiausiai jie taip pat aiškiai parodo, kad tik kapitalui ir prekėms yra suteikiama judėjimo laisvė. Reikia nedelsiant nutraukti tokią politiką. Labai svarbu, kad Europos Sąjunga gintų žmogaus teises ir kurtų darbo vietas su teisėmis.

 
  
MPphoto
 

  José Manuel Fernandes (PPE). (PT) Deja, kiekvienais metais Europos Sąjungoje sudega šimtai tūkstančių hektarų miško. Vien šiais metais Portugalijoje sudegė daugiau nei 100 tūkst. hektarų miško. Šio likimo neišvengė net tokios saugomos teritorijos kaip Peneda Žeresas: vien šiame nacionaliniame parke sudegė daugiau nei 8 tūkst. hektarų miško.

Dėl šių pasikartojančių katastrofų naikinamas gamtos ir kultūros paveldas, daroma neatitaisoma žala biologinei įvairovei, naikinama infrastruktūra ir kyla dar didesnės gamtos apsaugos problemos. Europos Sąjunga neinvestuoja į gaisrų prevenciją. Be to, daugelis šių gaisrų – tai dykumėjimo, taip pat politikos neturėjimo kaimo sektoriuje padarinys. Todėl siekiu įrodyti, kad atėjo laikas Europos Sąjungai nedelsiant priimti miškų priešgaisrinės apsaugos strategiją ir padidinti kaimo sektoriui skirtas programas.

 
  
MPphoto
 

  Corina Creţu (S&D). (RO) Nuo tada, kai László Tőkés tapo Europos Parlamento pirmininko pavaduotoju, praėjo trys mėnesiai.

Deja, po šių prieštaringų L. Tőkés rinkimų asmenų, įspėjusių apie riziką išrinkti žmogų, kuris yra nepalaužiamas etniniais kriterijais paremto separatizmo šalininkas ir kuris sėja neapykantą ten, kur naujosios ES valstybės narės mėgina užmiršti praeities žaizdas ir susitaikyti siekiant suvienytosios Europos, baimės pasitvirtino.

Eidamas naujas pirmininko pavaduotojo pareigas L. Tőkés, deja, sustiprino savo ekstremistinių, šovinistinių kalbų toną, net inicijavo gatvės veiksmus, kad paremtų etninę teritorinę autonomiją tam tikrose Rumunijos vietose. Šis žingsnis − rimtas išpuolis prieš Europos Sąjungos valstybės narės vientisumą.

Dėl šios priežasties ir atsižvelgiant į tai, kad šis požiūris prieštarauja Europos vertybėms ir normoms, reikalauju, kad Europos Parlamento pirmininko pavaduotojo László Tőkés įgaliojimai būtų aptarti ir sustabdyti.

 
  
MPphoto
 

  Ramon Tremosa i Balcells (ALDE). – Ponia pirmininke, kaip turbūt žinote praeitą savaitę baigėme derybas dėl finansų priežiūros dokumentų, dėl kurių bus balsuojama per kitą plenarinį posėdį. Džiaugiuosi galėdamas jums pasakyti, kad iki galo gynėme pasiūlymą, kad Europos centrinio banko pirmininkas pirmuosius penkerius metus tuo pačiu eitų ir Europos sisteminės rizikos valdybos pirmininko pareigas.

Mano nuomone, ši reforma labai svarbi. Tai reiškia, kad Europos centrinis bankas bus gerokai labiau įtrauktas į Europos finansų rinkų ir institucijų priežiūrą. Tai taip pat reiškia, kad J. – C. Trichet per periodinius klausymus šiame Parlamente teks atsakyti į klausimus, susijusius ne tik su kainų stabilumu, bet ir su finansų priežiūra.

Būdamas liberalas, labiau tikiu reforma nei revoliucija. Po šios reformos krizę sukėlusioms finansų institucijoms bus sunkiau vykdyti įprastą veiklą.

 
  
MPphoto
 

  Marisa Matias (GUE/NGL).(PT) Prieš keletą dienų Arokoje, Portugalijoje, visi avalynės gamyklos darbuotojai buvo atleisti iš darbo paprasčiausia trumpąja žinute, be tolesnių paaiškinimų. Kalbu apie šį atvejį čia, nes, deja, tai − baisus kolektyvinio atleidimo Europoje pavyzdys. Jis prieštarauja visiems Europos teisės aktams ir sveikam protui, žeidžia pagarbą ir orumą.

Nuo krizės pradžios darbą prarado 8 mln. žmonių, o bendras nedarbo lygis siekia 25 mln.; kiek dar bus atleista žmonių tokiu gėdingu būdu? Deja, turiu pasakyti, kad jų skaičius auga. Europos Sąjunga teigia turinti ilgametę darbuotojų teisių apsaugos tradiciją. Vis dėlto dabartiniai teisės aktai nėra veiksmingi. Atsižvelgdama į tai, kokių papildomų priemonių imsis Komisija? Todėl šis klausimas toks aktualus. Tokio atleidimo kaip Arokoje pateisinti negalima. Darbuotojų atleidimas trumpąja žinute − naujovė, tačiau ne gerąja prasme: galima drąsiai teigti, kad ji viena blogiausių.

 
  
MPphoto
 

  Jim Higgins (PPE). – Ponia pirmininke, bankas „Anglo Irish Bank“ tapo pūvančiu korporacinės bankininkystės kūnu. Dėl šio banko nerūpestingumo jam teko suteikti, kaip mums buvo pasakyta, 25 mlrd. EUR finansinę pagalbą. Dabar prognozuojama, kad ši parama sieks 35 mlrd. EUR.

Iš tikrųjų pati Airijos vyriausybė nežino tikslios sumos. Ji paprasčiausiai spėja. Tačiau žinome, kad už tai Airijos mokesčių mokėtojai moka 210 mln. EUR per savaitę. Žinome, kad per pirmąjį šių metų pusmetį ji paskelbė apie 8,2 mlrd. EUR nuostolius, ir padėtis blogėja.

Šią savaitę Airijos finansų ministras svečiuojasi Briuselyje, siekdamas gauti ES leidimą dėl tolesnės finansinės pagalbos. Reikalauju, kad Komisija ir už konkurenciją atsakingas Komisijos narys kuo tiesiau jam pasakytų, kad bankas turi būti uždarytas ne po dešimties metų, kaip nori Airijos vyriausybė, o po dvejų-trejų metų. Tai − prabanga, kurios negalime sau leisti.

 
  
MPphoto
 

  María Muñiz De Urquiza (S&D).(ES) Ponia pirmininke, šiuo metu Čilėje 33 kalnakasiai po žeme laukia, kada bus išgelbėti. Juos visapusiškai remia Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija, taip pat anglių šachtų ir Astūrijos, El Bierzo, Aragono ir Palensijos gatvių kalnakasiai, reikalaujantys išgelbėti Europos anglių pramonę.

Šis gelbėjimas − Europos Komisijos rankose ir spręsdama dėl Ispanijos karališkojo dekreto ir Europos pagalbos anglių sektoriui reglamento įgyvendinamumo ji spręs dėl 40 tūkst. Ispanijos šeimų pragyvenimo. Ji arba skatins, arba neskatins investicijų į gavybą ir švarios anglies degimo technologijas, ir todėl ji spręs dėl daugelio Europos regionų, įskaitant mano pačios Astūrijos regiono, kurie yra šios pramonės šakos lyderiai, ateities ir dėl mūsų vienintelio vietos energijos šaltinio išlikimo.

Komisija privalo suvokti socialinius, ekonominius ir strateginius sprendimo prieš anglis, kalnakasybos pramonę ir jos darbuotojus padarinius.

 
  
MPphoto
 

  Carl Haglund (ALDE).(SV) Ponia pirmininke, praeitais metais Europos Parlamento Žuvininkystės komitetas balsavo prieš žuvininkystės partnerystės susitarimus su Gvinėja dėl jos sostinėje Konakryje įvykusių žudynių. Šį rugpjūtį ir šį rudenį rengėmės rinkimams Gvinėjoje. Tai − pirmieji tikri demokratiniai rinkimai nuo 1958 m. Laimė, ES nusiuntė rinkimų stebėtojus, ir vienas iš mūsų kolegų yra dabar ten ir vadovauja vienai iš operacijų, kuria ketinama stebėti rinkimus ir patikrinti, kad jie būtų vykdomi demokratiškai.

Šiai pasaulio daliai reikia ES paramos. Kaimyninėje Bisau Gvinėjos šalyje stebėjome prekybą narkotikais ir kitais dalykais, kurių galutinė faktinė paskirties vieta − Europa, o narkotikų kilmė – Lotynų Amerika. Rinkimai Gvinėjoje sukėlė daug sunkumų, o antrąjį turą dėl paplitusio rinkimų sukčiavimo teko atidėti iki rugsėjo 19 d. Čia, Parlamente, mums svarbu į tai atsižvelgti ir sutelkti mūsų pastangas, kad paremtumėme pokyčius Vakarų Afrikoje.

 
  
MPphoto
 

  Cristian Dan Preda (PPE).(RO) Kalbėsiu apie vakar Moldovos Respublikoje surengtą referendumą, kai šios šalies piliečiai turėjo pasakyti, ar jie pritaria tiesioginiam prezidento rinkimui. Dėl šio pasikeitimo pasibaigtų ilgai trukusi politinė aklavietė Kišiniove.

Komunistai Moldovoje pareikalavo boikotuoti šį referendumą. Deja, jų strategija pavyko, nes referendumo negalima buvo patvirtinti dėl nedidelio balsavusiųjų skaičiaus.

Komunistų oponentai, demokratinių partijų Kišiniove koalicija, privalo įveikti šią nesėkmę ir visų pirma nuslopinti savo išdidumą. Manau, jie privalo padėti šiai šaliai tęsti savo europinę kelionę. Rinkimai, kuriuos planuojame rengti lapkričio mėn., – labai svarbus politinis išbandymas, siekiant priartinti Moldovą prie Europos Sąjungos.

 
  
MPphoto
 

  Cătălin Sorin Ivan (S&D).(RO) Kaip girdėjote, Moldovos Respublika daugiau nei metus buvo politinėje aklavietėje. Vis dėlto visi gerai žinome, kad per trumpą jai skirtą laikotarpį ji žengė didelius žingsnius Europos Sąjungos link.

Iš tiesų vakarykščiu referendumu galėjo pasibaigti politinė aklavietė Moldovoje, ir ši šalis galėjo priartėti prie Europos Sąjungos. Tačiau tam įvykti nebuvo lemta. Vis dėlto, nemanau, kad tai reiškia komunistų pergalę prieš Europos integracijos aljansą, o tik nedidelę kliūtį Moldovos Respublikos kelyje Europos Sąjungos link.

Manau, kad Moldovos Respublika turi būti toliau remiama ir drąsinama, nes ji visokeriopai parodė, kad jos likimas yra Europoje.

 
  
MPphoto
 

  Metin Kazak (ALDE).(BG) Ponia pirmininke, birželio mėn. Bulgarijoje prasidėjęs imamų ir muftijų protestas plinta. Šeštadienį vyriausiojo muftijaus skyrių Sofijoje apgulė Aukščiausiosios musulmonų tarybos pirmininko Nedimo Gendzhevo, kurį prieš žmonių norą paskyrė teismas, nusiųsti sargybiniai. Šie sargybiniai neleido darbuotojams įeiti į pastatą keletą dienų prieš musulmonų šventę Eid al-Fitr. Muftijai pateikė 213 tūkst. parašų, kuriais parėmė teisėtai 2009 m. išrinktus vadovus, kuriuos teismas vis dar atsisako registruoti. Šioje absurdiškoje padėtyje matyti, kaip šiurkščiai valstybė kišasi į religinių bendruomenių savivaldą, vadovaudamasi „skaldyk ir valdyk“ principu.

Bulgarijos musulmonai yra nukentėję nuo neteisėtų veiksmų, kuriais pažeidžiami teisinės valstybės principai dėl teismų ir vyriausybės, negalinčių užtikrinti piliečiams asociacijų ir religijos laisvės, vangumo. Todėl reikalauju, kad Europos Komisija atliktų specialų šios bylos tyrimą.

Ačiū.

 
  
MPphoto
 

  Martin Ehrenhauser (NI).(DE) Ponia pirmininke, norėčiau trumpai pakalbėti apie ES agentūras. Šiandien buvau Vienoje ir išleidau nedidelę knygelę apie ES agentūras. Atlikęs tyrimą, sužinojau, kad sudėjus vykdomąsias agentūras, decentralizuotas agentūras ir Tarybos agentūras kitais metais iš viso bus daugiau nei keturiasdešimt agentūrų. Jos mums kainuos 1,7 mlrd. EUR per metus ir 7 tūkst. ES pareigūnų bus pasamdyta šiame slaptame antrajame ES biurokratų aparate.

Toks staigus augimas ir jo sukeltos problemos gerai žinomos. Mums skubiai reikia sprendimų. Savo knygoje pateikiau vienuolikos punktų planą, kaip galima sutaupyti 500 mln. EUR mokesčių mokėtojų pinigų per metus. Visi piliečiai gali nemokamai gauti knygos kopiją iš mano interneto svetainės.

 
  
MPphoto
 

  Miroslav Mikolášik (PPE). (SK) Praėjusį pirmadienį Bratislavos Devinska Nova Ves apylinkėje įvykusi tragedija, per kurią žuvo aštuoni Slovakijos piliečiai, sukrėtė ir nuliūdino visą Slovakiją. Dėl kulkosvaidžio šūvių be šių žuvusiųjų dar 15 žmonių buvo sužeisti. Vadovaujantis iki šiol atliktų tyrimų rezultatais, šaudymo motyvas buvo blogi kaimynų santykiai, turbūt dėl kurių nestabilios psichikos asmuo įsiplieskė ir įvykdė šį baisų veiksmą. Jis nebuvo įvykdytas dėl rasinių motyvų, nes tik vienas iš aštuonių nukentėjusiųjų buvo romas.

Valdžios institucijos greitai sureagavo, specialiosios policijos padalinio įsikišimas buvo adekvatus, ir dabar vyriausybė atidžiai stebi šio baisaus nusikaltimo tyrimą ir savo politika remia veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti didesnį piliečių saugumą ir apsaugoti jų teises. Ypatingas dėmesys bus skiriamas vadinamosioms labai pavojingoms rizikos vietoms ir pakartotiniam įvertinimui. Norėjau tik pridurti, ponia pirmininke, kad Slovakijos Respublika pagerbė nukentėjusiuosius nacionaline gedulo diena.

 
  
MPphoto
 

  Derek Vaughan (S&D). – Ponia pirmininke, valstybėms narėms mažinant viešąsias išlaidas, norėčiau pabrėžti ES vaidmenį, kurį ji galėtų suvaidinti, kad padėtų mums atgaivinti ekonomiką.

ES gali pasinaudoti daugybe svarbių fondų: FP7, kaimo plėtros plano lėšomis ir struktūriniais fondais.

Vienas iš paskutinių gero lėšų panaudojimo pavyzdžių − šiandien pasirodęs skelbimas apie skirstomojo kelio statybai Port Talbote, Velse, skirtus 107 mln. GBP. Daugiau nei 50 mln. GBP iš šių lėšų skyrė Europos regioninės plėtros fondas (ERPF). Dėl šio naujojo projekto atsivers visiškai nauja miesto atsinaujinimo era ateityje ir visų pirma norėčiau pasveikti Nyt Port Talboto grafystės tarybą ir, be abejo, Velso asamblėją.

Turime užtikrinti, kad tokio pobūdžio finansavimas būtų vykdomas ir 2011 m., ir per būsimąjį finansavimo laikotarpį po 2013 m.

 
  
MPphoto
 

  Seán Kelly (PPE). – Ponia pirmininke, energijos tiekimo saugumas − labai svarbi strategijos „Europa 2020“ dalis. Iš tikrųjų be jos sunku suvokti, kaip galima siekti tikslų.

Be abejo, šalys tikėsis pasiekti šioje darbotvarkėje numatytus atsinaujinančiųjų energijos išteklių tikslus, tačiau net jeigu joms pavyks, mes tebebūsime priklausomi nuo trečiųjų šalių išteklių. Šiuo metu daugelis šalių turi vienašalius susitarimus. Atėjo laikas sudaryti daugiašalius susitarimus. Juos sudaryti lengviau, vadovaujantis Lisabonos sutarties 194 straipsniu.

Tikiuosi, kad pasieksime tokį lygį, kai panašiai kaip turime bendrą žemės ūkio politiką ir bendrą žuvininkystės politiką, taip pat turėsime ir bendrą energetikos politiką ypač trečiųjų šalių atžvilgiu – pirma, kad užtikrintume energijos tiekimo saugumą, o antra, kad užtikrintume, jog tokios šalys kaip Rusija negalėtų piktnaudžiauti savo pranašumu kaip per praėjusius vienus ar dvejus metus.

 
  
MPphoto
 

  Daciana Octavia Sârbu (S&D).(RO) Mityba turi didelės įtakos mūsų fizinei ir protinei raidai, taip pat mūsų sveikatos būklei ateityje.

Dėl nesveikos mitybos susergama tokiomis ligomis kaip diabetas, vėžys, taip pat širdies ligomis. Todėl svarbu užtikrinti tinkamą mitybos švietimą ne tik suaugusiesiems, bet visų pirma vaikams. Iš tikrųjų visų pirma mokyklos gali suvaidinti pagrindinį vaidmenį šviečiant vaikus apie sveiką mitybą.

Taip pat norėčiau atkreipti jūsų dėmesį ir paskelbti pavojaus signalą dėl neigiamų padarinių, kylančių dėl žaislų ir greito maisto susiejimo.

Atsižvelgdami į tai, privalome užtikrinti, kad Europos Komisija kuo skubiau skirtų dėmesio mūsų vaikų mitybos švietimui ir sveikatai.

 
  
MPphoto
 

  Georgios Papanikolaou (PPE).(EL) Ponia pirmininke, visi mes pabrėžėme investicijų į švietimą ir žinių visuomenę poreikį ir panaudojome visus įmanomus būdus, kad tai būtų daroma. Vis dėlto tuo pačiu turime atkreipti dėmesį ir smerkti visose Europos šalyse pasklidusius blogus dokumentus.

Pateiksiu jums Graikijos pavyzdį: Graikijos abiturientai turi laikyti stojimo į aukštąsias mokslo įstaigas egzaminus. Anksčiau Graikijos vyriausybės priimtas pereinamasis balas buvo 10; kitaip tariant, abiturientai turėjo gauti 10 iš 20, kad galėtų įstoti į aukštąsias mokyklas.

Neseniai Graikijos vyriausybė dėl nesuprantamų priežasčių panaikino šį pereinamąjį balą. Dėl to dabar abiturientai gali gauti vietą Graikijos aukštojoje mokykloje tegavę 0,91 balo iš 20. Mažų mažiausiai tai reikėtų pakeisti. Visi privalome smerkti tokius veiksmus, siekdami skatinti aukštąjį išsilavinimą visoje Europoje.

 
  
MPphoto
 

  Edit Herczog (S&D).(HU) Gera žinia, kad ekonominė padėtis gerėja ir Vidurio bei Rytų Europos šalių regione. Taip pat matome, kad nors ekonominės Vengrijos perspektyvos pagerėjo, tarptautinis šalies ekonomikos vertinimas šiek tiek pablogėjo. Taigi artimiausius pusę metų trumpalaikių palūkanų normos neturėtų mažėti. Dėl to nuvertėja užsienio valiuta pasiimtos maždaug 1,5 mln. vengrų paskolos ir gali atsitikti taip, kad šie skolininkai turės būti iškeldinti. Pagarbiai prašome Europos administracijos imtis visų veiksmų, kad būtų grąžintas pasitikėjimas Vengrija, o dėl tarptautinių investuotojų pasitikėjimo stiprėja Vengrijos forintas. Tai prieš prasidedant žiemai turi didžiulės įtakos 1,5 mln. žmonių, turinčių sunkumų grąžinti užsienio valiuta pasiimtas paskolas.

 
  
MPphoto
 

  Evelyn Regner (S&D).(DE) Ponia pirmininke, La Macarena − ne tik linksmas šokis; taip vadinasi ir vienas liūdnai pagarsėjęs Kolumbijos centre esantis miestelis. 2009 m. vietos ūkininkai pasiskundė dėl užteršto vandens. Dabar La Macarenos duobkasys teigia, kad jis palaidojo apie 2 tūkst. nežinomų žmonių kūnų.

Padedama organizacijos „Teisingumas dėl Kolumbijos“, politikų ir profesinių sąjungų atstovų delegacija dalyvavo teismo posėdyje La Macarenoje. Daugelis į jį atvyko kelias dienas prieš tai brovęsi per džiungles, kad papasakotų savo asmenines istorijas apie tai, kad jų giminės buvo žaginami, jiems buvo grasinama ir galiausiai jie dingo. Po dviejų dienų organizatoriai mums papasakojo, kad jiems buvo grasinama mirtimi. Matėme masinį kapą, saugomą kareivių, kurie patys yra įtariami dalyvavę šiose žudynėse.

Nėra kitos šalies pasaulyje, kurioje dėl prievartos būtų dingę daugiau žmonių nei Kolumbijoje. Devyniasdešimt procentų smurto veiksmų yra nebaudžiami. Skubiai sudarius ES laisvosios prekybos sutartį tik atsilygintume Kolumbijai už sisteminius žmogaus teisių pažeidimus šioje šalyje.

 
  
MPphoto
 

  Sylvie Guillaume (S&D).(FR) Ponia pirmininke, tik ką įvyko diskusijos, tačiau norėčiau dar kartą atkreipti dėmesį į Sakineh Mohammadi-Ashtiani, kuri Irano vyriausybės buvo nuteista mirti ir kuriai kiekvieną dieną kyla mirties grėsmė panaudojant visiškai barbarišką užmušimo akmenimis ritualą, padėtį.

Praeitą savaitgalį ji buvo nuteista dar 99 kirčiais už tai, kad Jungtinės Karalystės laikraštyje buvo atspausdinta moters be galvos uždangalo nuotrauka. Ši nuotrauka buvo ne jos, o kitos moters, tačiau laikraščio redaktorių atsiprašymai nepadėjo pakeisti šio naujo nuosprendžio. Didelis solidarumo judėjimas susivienijo, kad išgelbėtų S. Mohammadi-Ashtiani ir pasmerktų šiuos niekingus veiksmus.

Kuri šalis XXI amžiuje gali juodu ant balto savo baudžiamajame kodekse aprašyti akmenų, kurie turi būti mėtomi į nuteistą kalinį, kad jis būtų užmuštas, dydį? Tokia šalis − Iranas.

Tik į procesą įsitraukusi tarptautinė ir politinė bendruomenė sugebėjo užkirsti kelią užmušimui akmenimis pastaruosius keletą metų ir tik ji viena galėtų priversti Irano vyriausybę atsiskleisti. Mūsų, politikų, piliečių, žmonių, pareiga užkirsti kelią pačiam tikriausiam nužudymui. Todėl reikalauju, kad Europos Sąjunga imtųsi veiksmų S. Mohammadi-Ashtiani išgelbėti.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika