Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2010/2072(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0236/2010

Pateikti tekstai :

A7-0236/2010

Debatai :

PV 06/09/2010 - 20
CRE 06/09/2010 - 20

Balsavimas :

PV 07/09/2010 - 6.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0303

Diskusijos
Pirmadienis, 2010 m. rugsėjo 6 d. - Strasbūras Tekstas OL

20. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo finansavimas ir veikimas (trumpas pristatymas)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – Biudžeto komiteto vardu perskaitytas M. Portaso pranešimas apie Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo finansavimą ir veikimą (2010/2072(INI)) (A7-0236/2010).

 
  
MPphoto
 

  Miguel Portas, pranešėjas.(PT) Ponia pirmininke, mano teikiamas pranešimas – tai frakcijų su labai skirtingais požiūriais į užimtumo politiką ir nedarbo apsaugą kompromiso rezultatas. Todėl norėčiau padėkoti šešėliniams pranešėjams, taip pat Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui bei biudžeto komitetui už bendradarbiavimą siekiant susitarimo, galinčio būti naudingam nukentėjusiesiems nuo kolektyvinių atleidimų iš darbo Europos Sąjungoje.

Šis susitarimas paremtas dviem prielaidomis: pirmoji yra ta, kad socialiniai krizės padariniai bus toliau jaučiami, net ir atsigaunant ekonomikai, o atsigavimas visiškai nėra garantuojamas. Todėl kolektyviniai atleidimai iš darbo nėra praeities dalykas ir, deja, jie ir toliau turės įtakos socialiniam mūsų šalių gyvenimui. Todėl turime paprasčiausiai apsispręsti dėl pirmojo dalyko: norime ar nenorime iki 2020 m. pratęsti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, kuris yra vienintelė kolektyviniam atleidimui iš darbo skirta priemonė Europoje, veikimą? Pranešime pateiktas atsakymas aiškus: taip, norime nusiųsti stiprų signalą bedarbiams; taip, manome jie turi būti remiami kvalifikacijos keitimo ir grąžinimo į darbo rinką programomis; taip, manome, kad jie yra verti antros galimybės, o mes, atsakingi politikai, privalome jiems tai suteikti.

Antroji prielaida yra ta, kad pradžioje šis fondas veikė netinkamai, tačiau priėmus reglamento pakeitimus labai padidėjo paraiškų pasinaudoti jo lėšomis skaičius. Vis dar per anksti vertinti, tačiau galime nurodyti ir nustatyti pagrindinę problemą. Nuo kolektyvinio atleidimo iš darbo iki tos dienos, kai pinigai patenka į šalis, praeina 12−17 mėnesių, kai kuriais atvejais dar gerokai ilgiau. Įsteigėme fondą, kuris turėtų greitai reaguoti į socialinius poreikius, o jis slenka sraigės greičiu. Mane neramina socialiniai padariniai: dėl tokio lėtumo darbuotojai negauna iš jo naudos; be to, jis atbaido didžiausią poreikį turinčius regionus ir šalis nuo paraiškų teikimo.

Kol paraiškos nėra patvirtintos Briuselyje, vyriausybės nesiima jų įgyvendinti, nes taip būtų priverstos imtis iniciatyvos mokėti nacionalinę finansavimo dalį biudžeto lėšų taupymo metais. Todėl pranešime siūloma imtis kelių trumpalaikių priemonių sumažinti delsimą 50 proc. ir todėl siūloma nuo 2013 m. padaryti fondą nuolatiniu.

Ponia pirmininke, ponios ir ponai, kai kurios valstybės narės, gavusios lėšų iš fondo, priešinasi jo supaprastinimui: jos baiminasi, kad pagreitinus procesą reikės vis daugiau ir daugiau pinigų. Kalbėkime atvirai: rizika yra, nepriklausomai nuo to, kaip veikia fondas – lėtai ar greitai. Rizika yra ilgą laiką augti vidutiniu greičiu, nes ji priklauso nuo taupymo politikos poveikio mūsų šalių ekonomikos atsigavimui.

Tačiau šiandien kalbame apie kitą dalyką: apie Europos požiūrį į kolektyvinius atleidimus iš darbo ir apie tai, ar mes aukojame nuo jų nukentėjusiems prie biudžeto apribojimo altoriaus ir ar galime skirti šiems žmonėms bent jau tiek dėmesio, kiek skyrėme finansinei sistemai, kurią išgelbėjome savo mokesčiais.

Pranešime teikiamas sprendimas kyla dėl etikos sumetimų, dėl to, kaip mes matome kitus žmones ir kaip matome Europą. Noriu tokios Europos, kuri yra neabejotinai sociali.

 
  
MPphoto
 

  Elena Băsescu (PPE).(RO) Norėčiau pateikti keletą faktų apie Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo finansavimą ir veikimą.

Devynios valstybės narės, įskaitant Rumuniją, kuri pateko į pažeidžiamesnę padėtį dėl globalizacijos padarinių, kol kas negalėjo pasinaudoti šio fondo lėšomis. Viena iš priežasčių – ribojantis atrankos kriterijų pobūdis net ir po jų persvarstymo 2009 m.

EGF yra naudinga priemonė tik tada, jei yra lanksti. Vis dėlto noriu atkreipti dėmesį į tai, kad atsakingos Rumunijos valdžios institucijas vis dar nėra priėmusios reikalingų teisės aktų, kad galėtų pasinaudoti EGF lėšomis. Visa tai vyksta tuo metu, kai per pastaruosius dvejus metus Rumunijoje stabiliai didėja bedarbių skaičius ir šią vasarą ji paskelbė apie didžiausią restruktūrizavimo veiklą visoje ES.

Tikiu, kad galimybė pasinaudoti EGF lėšomis ir geresnis struktūrinių ir pasirengimo narystei lėšų panaudojimas būtų galėjęs sušvelninti ekonomikos krizės poveikį Rumunijoje.

 
  
MPphoto
 

  Catherine Stihler (S&D). – Ačiū, ponia pirmininke, kad leidote man trumpai išsakyti savo nuomonę. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas labai svarbus, jis turi būti remiamas ir saugomas. Reikia paremti darbuotojus, be savo kaltės atsidūrusius be darbo.

Neseniai į mane kreipėsi rinkėjas, kurį domino būtent šis fondas, ir tai − priekaištas naujajai Jungtinės Karalystės vyriausybei dėl to, kad konservatorių ir liberalų koalicija reikalauja sustabdyti šio fondo veikimą. Tikiuosi, kad jie dar kartą įvertins savo neapgalvotą požiūrį į fondą, kuris iš tikrųjų padeda darbuotojams, ir jį pakeis. Labai svarbu, kad paremtumėme ir apsaugotume, taip pat, jei būtina, priimtumėme pakeitimus.

Pasisakau už šį fondą. Noriu, kad jis būtų apsaugotas ir remiamas, taip pat norėčiau būti tikras, kad jo lėšos yra kuo tinkamiau naudojamos.

 
  
MPphoto
 

  Seán Kelly (PPE). – Ponia pirmininke, visų pirma norėčiau padėkoti M. Portasui už darbą. Dalyvaudamas rinkimų apygardoje, kurioje buvo panaudotos Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšos, turiu pasakyti, kad apskritai pasikeitimas yra teigiamas. Komisija maloniai sutiko atvykti į gamyklą „Waterford Crystal“ ir tai paaiškino jos darbuotojams. Vienas iš jos atstovų apibūdino fondą kaip Europos Sąjungos dovaną ir toks jis turėjo būti.

Vis dėlto fondo įgyvendinimas šiek tiek nuvylė žmones, nes nepateisino jų lūkesčių. Taip iš dalies atsitiko dėl valstybės agentūrų, viena iš jų – Airijos nacionalinė mokymų ir įdarbinimo agentūra „FÁS“ – Komisijai yra gerai žinoma, nes anksčiau jai teko aiškintis dėl neteisingo lėšų panaudojimo. Dėl to pablogėjo darbuotojų požiūris į šią agentūrą.

Kita vertus, skirdami fondo lėšų esame pernelyg nelankstūs, visų pirma, kai žmonės mėgina pradėti savo verslą, taip pat dėl laiko klausimo. Pradžios data yra paraiškos data, tačiau turėtų būti lėšų skyrimo data. Į tokius dalykus reikia atkreipti dėmesį. Tikiuosi, kad daugiau lankstumo bus užtikrinta.

 
  
MPphoto
 

  Frédéric Daerden (S&D).(FR) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, dėl diskusijų Užimtumo ir socialinių reikalų komitete, taip pat Biudžeto komitete buvo paruošta dirva gerai apgalvotam pranešimo projektui.

Džiaugiuosi dėl jo indėlio diskutuojant apie Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo ateitį. Jame yra nagrinėjamas klausimas dėl, pvz., pareigos įtraukti socialinius partnerius į dokumentų rengimą, taip pat, kad reikia atkreipti dėmesį į MVĮ kaip subrangovų integravimą didelėse vietose, kuriose yra atleidžiama iš darbo.

Be to, manau, kad galimybė ateityje turėti nepriklausomą fondą su nuosavais mokėjimų ir įsipareigojimų asignavimais turėtų būtų rimtai apsvarstyta. Tai − paprasčiausiai tinkamų išteklių teikimo socialiai Europai, kurios mes taip norime, klausimas.

Kai kurie žmonės apie tai nesužinos ir todėl buvo prašoma balsuoti dalimis, siekiant ištrinti šią nuostatą. Šios diskusijos labai nukentėtų, jeigu pranešime nebūtų minimos visos galimybės pagerinti šių fondų finansavimą. Ponios ir ponai, atsižvelgdamas į tai, kreipiuosi į jus prašydamas ir toliau tobulinti šią priemonę ir lengva ranka neatmesti bet kokios galimybės, balsuojant už visą 16 pastraipą dėl šio klausimo.

 
  
MPphoto
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL).(PT) Ponia pirmininke, norėčiau čia paminėti tris kitus dalykus. Pirmasis susijęs su prevencinėmis priemonėmis, kurių privalu imtis, siekiant užkirsti kelią daugiašalių įmonių persikėlimui, kovoti su nedarbu ir padidinti užimtumo su teisėmis lygmenį. Antrasis dalykas susijęs su šio fondo lėšų panaudojimu ir jos niekada neturi būti panaudotos kaip pretekstas ar priedanga arba jomis neturi būti palengvintas atleidimas iš darbo, nurodant įmonės restruktūrizavimo arba daugiašalių įmonių perkėlimo priežastį. Trečiasis dalykas susijęs su poreikiu padidinti bendro ES finansavimo dalį nuo 65 proc. iki mažiausiai 80 proc., kad didžiausių finansinių sunkumų turinčios valstybės narės galėtų pasinaudoti fondo lėšomis, kad didžiausią poreikį turintys bedarbiai būtų greitai ir veiksmingai remiami, ir kol kas tai nevyko ir nevyksta.

 
  
MPphoto
 

  Dacian Cioloş, Komisijos narys.(FR) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, pirma, Komisijos vardu turėčiau pasveikinti M. Portasą, kuris atliko puikų darbą parengęs šį labai išsamų pranešimą, taip pat dėl jo bendradarbiavimo su kitais pranešėjais iš kitų komitetų, kuriems buvo pavesta parengti išvadas.

Šis pranešimas pasirodė pačiu laiku, nes jį galima lengvai įtraukti į šiuo metu Komisijos atliekamą darbą, siekiant suspėti pagal du terminus. Pirma, vadinamoji dėl krizės nukrypti leidžianti nuostata, pagal kurią iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (toliau – EGF) lėšų gali būti suteikta parama iš darbo dėl visuotinės finansų ir ekonomikos atleistiems darbuotojams ir pagal kurią gali būti suteiktas bendras finansavimas, siekiantis iki 65 proc., nustoja galioti 2011 m. pabaigoje. Privalome išsiaiškinti, ar būtina pratęsti šią nukrypti leidžiančią nuostatą arba grįžti prie 50 proc. bendro finansavimo ribos esant su prekyba susijusiam atleidimui iš darbo.

Kitas terminas yra 2013 m., kai EGF reglamentas turės būti peržiūrėtas. Šiuo atveju vienas iš pagrindinių klausimų bus nuspręsti, ar šio fondo nereiktų integruoti į kitą daugiametę finansavimo programą.

Džiaugiamės matydami, kad M. Portaso pranešime pasisakoma už šio fondo sukūrimo priežastis ir jame pabrėžiama šios priemonės išsaugojimo svarba. Iš tikrųjų šiame pranešime siūloma ateityje numatyti nuolatinės priemonės alternatyvą, o Komisija raginama pateikti tokio pobūdžio pasiūlymą.

M. Portas siūlo, kad 2011 m. numatytas pateikti vidurio įvertinimas turėtų būti pateiktas anksčiau – iki 2011 m. liepos 30 d. Dėl to kyla problema, susijusi su iš dalies pakeistu EGF reglamentu, nes ataskaitos dėl pirmų bylų, patvirtintų po iš dalies pakeisto reglamento priėmimo, bus parengtos tik 2011 m. lapkričio mėn. pradžioje. Be abejo, dar neturime ankstesnės galutinės ataskaitos, kuria galėtume pasinaudoti, kad apsvarstytume tuos reglamente pateiktus kriterijus, kurie dar nėra pakeisti, pvz., į fondo lėšų naudojimo sritį patenkančių veiksmų sėkmės rodiklis, lyginamoji tokių priemonių analizė, pasitarimo su socialiniais partneriais procedūros ir fondo poveikio jo lėšų gavėjams analizė.

Pranešime pastebima, kad iki šiol įgyvendinimo mastas nebuvo didelis. Finansiniai įnašai buvo patvirtinti tik 27 atvejais ir kad atstovaujama tik labai nedideliam sektorių kiekiui. Devynios valstybės narės nepateikė paraiškos. Panaudota tik 80 mln. EUR iš bendros 1,5 mlrd. EUR sumos. Dėl pirmųjų 11 paraiškų Komisija paprašė kompensuoti beveik 40 proc. suteiktų subsidijų sumos.

Turėčiau pabrėžti, kad pagal pranešimą šie skaičiai susiję tik su tomis paraiškomis, kurios buvo patvirtintos pagal pradinį reglamentą ir po reglamento pataisymo, kaip teisingai pastebima pranešime, paraiškų pagalbai gauti iš šio fondo pagal tikslinius darbuotojus ir biudžetą labai padidėjo.

Pranešime teisingai raginama gerinti padėtį, visų pirma sumažinant laikotarpį tarp atleidimų iš darbo dienos ir lėšų iš fondo išmokėjimo dienos. Komisija yra pasiryžusi paspartinti ir supaprastinti šias procedūras, tačiau tam tikriems teigiamiems pasikeitimams įgyvendinti reikės, kad šiame procese dalyvaujantys – Komisija, valstybės narės ir biudžeto valdymo institucija – būtų labiau organizuoti.

Glaudus Komisijos ir Europos Parlamento veiksmų koordinavimas, visų pirma derinant darbotvarkės klausimus, turėtų padėti sumažinti tokį atidėliojimą. Valstybės narės turėtų būti raginamos teikti paraiškas iš karto, kai yra paskelbiama apie atleidimą iš darbo. Savo ruožtu Komisija turėtų teikti daugiau informacijos ir patarti valstybėms narėms, taip pat turėtų nusistatyti trijų-keturių mėnesių terminą savo pačios vertinimui.

Atkreipėme dėmesį į rengiamą pasiūlymą pratęsti nukrypti dėl krizės leidžiančios nuostatos taikymą iki daugiametės finansinės programos pabaigos. Sutinku, kad po 2013 m. EGF klausimas turėtų būti nagrinėjamas, atsižvelgiant į derybų dėl daugiametės finansinės programos rezultatus ir kad nuolatinio fondo sukūrimas turėtų būti svarstomas kaip viena iš alternatyvų.

Pranešime apstu minčių ir pasiūlymų ir jis bus naudingas indėlis rengiant naują reglamentą. Komisija taip pat suplanavo keletą konsultacinių susitikimų su valstybėmis narėmis ir kitomis suinteresuotomis šalimis. Esu tikras, kad pranešėjas, kaip ir kiti EP nariai prisidės prie šių konsultacijų, nes siekiama pagerinti šį fondą ir ateityje padaryti jį dar veiksmingesne priemone, liudijančia apie Europos solidarumą su iš darbo atleistais darbuotojais.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2010 m. rugsėjo 7 d., antradienį, 12 val. 30 min.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu.(PT) Pasisakau už šį pranešimą apie Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (toliau – EGF) finansavimą ir veikimą, nes visiškai pritariu pranešėjo puoselėjamai minčiai apie greitesnį šio fondo lėšų mobilizavimą. EGF buvo sukurtas siekiant sušvelninti neigiamą globalizacijos poveikį nuo kolektyvinių atleidimų iš darbo nukentėjusiems darbuotojams, padedant jiems įsidarbinti pasitelkiant individualiems poreikiams pritaikytas grąžinimo į darbo rinką programas. Didžiausia EGF skirta metinė lėšų suma − 500 mln. EUR, tačiau valstybės narės niekada jų visų nėra panaudojusios. Šiuo metu nuo kolektyvinio atleidimo iš darbo iki dienos, kurią iš EGF suteikiama parama prašymą pateikusiai valstybei narei, praeina maždaug 12–17 mėnesių. Įgyvendinę pranešėjo siūlymą padaryti tvarką paprastesnę ir lankstesnę, galėtume dvigubai sumažinti EGF lėšoms mobilizuoti reikalingą laiką. Siekiant reaguoti į dėl ekonomikos ir finansų krizės padidėjusį nedarbą, labai svarbu, kad EGF taptų nuolatinės paramos priemone, kuri būtų iš tikrųjų lanksti ir aiški. Tai − vienintelis būdas, kuriuo EGF gali padėti įgyti naujus įgūdžius, skirtus naujoms, tvarioms ir aukštos kokybės darbo vietoms, taip padėdamas gerinti ES konkurencingumą globalizacijos sąlygomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni Collino (PPE), raštu.(IT) Globalizacija – didžiulė galimybė mums ir mūsų vaikams, tačiau tuo pačiu ji gąsdina mus, kurdama turto paskirstymo formas, kurias sunkiau kontroliuoti nei sąžiningai valdyti.

Eiti anapus sienų ir rizikuoti mūsų tapatybėmis reiškia, kad mums reikia sukurti tvirtesnę kultūrą, kurioje ir toliau klestėtų abipusė pagarba bei nuoširdus supratimas. Vieni pirmųjų dalykų, kuriuos svarbu suprasti, turi būti tų šeimų, kurios dėl vis sunkėjančios ekonomikos padėties neteko pajamų, interesai.

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas turėtų būti šių šeimų sprendimas, taip pat jis turėtų būti veiksminga Europos Sąjungos būsimosios ekonomikos plėtros priemonė. Ekonomikos krizės įkarštyje negalime leisti, kad mūsų įgyvendinamos priemonės būtų nelanksčios, nes tai neišvengiamai labiau pakenktų mūsų piliečiams nei mūsų politikai.

Pats faktas, kad šiandien tebeturime daugybę neveikiančių projektų, kurie buvo pateikti, bet niekada nebuvo įgyvendinti, turėtų priversti mus susimąstyti apie mastą, kurio mūsų programoms ir nuolatinėms lėšoms pakaktų savaime, ir todėl reikėtų rimtai pagalvoti apie tai, ar verta Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą gretinti su Europos socialinio fondu kaip stabilią Europos įsikišimo užimtumo srityje priemonę.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Grech (S&D), raštu. EGF yra būtina priemonė siekiant užkirsti kelią tendencijai, kai ES piliečiai netenka darbo dėl globalizacijos ir finansų krizės. Be to, palaikau nuomonę, kad dabartinės formos fondas dar gali būti tobulinamas. Nors nuo jo įkūrimo pasiekta pažanga siekiant paspartinti ir supaprastinti paraiškų pateikimo procedūrą, manau, kad dėl finansų krizės stiprumo privalome nuveikti daugiau, kad optimizuotume jo veikimą siekdami įgyvendinti tikslus, dėl kurių jis buvo sukurtas. Tiems, kuriems tikrai reikia šių lėšų, turėtų būti suteikta galimybė gauti jų laiku, siekiant sumažinti daugelį neigiamų ilgalaikio nedarbo padarinių. Todėl primygtinai raginu Komisiją išnagrinėti galimybę leisti pradėti paraiškų teikimo procedūrą iš karto, kai tik paskelbiami atleidimo planai, o ne tada, kai šie planai jau įgyvendinami, kaip yra dabar. Tačiau norėčiau sužinoti daugiau apie programos įgyvendinimą ir ypač apie jos ilgalaikį poveikį. Programa a priori parodo fondo sąnaudas ir naudą, todėl palaikau pasiūlymą paversti EGF nepriklausomu fondu, kuris turėtų savo mokėjimų ir įsipareigojimų asignavimus pagal naująją daugiametę finansinę programą.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Stavrakakis (S&D) , raštu.(EL) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, iš pradžių norėčiau pasveikinti pranešėją Miguelį Portasą parengus šį pranešimą ir Pervenche Berès dėl jos svarbaus indėlio, pristatyto Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu. Dėl besitęsiančios ekonomikos krizės ir jos labai blogų padarinių pridėtinė EGF kaip ES socialinės politikos įrankio vertė tapo dar svarbesnė. Tikslinė finansinė parama, teikiama nuo masinio atleidimo iš darbo nukentėjusių darbuotojų perkvalifikavimo ir grąžinimo į darbo rinką programoms, ypač svarbi. Todėl, kaip rašoma pranešime, laikini pasikeitimai, kuriais išplečiama EGF naudojimo paskirtis ir kurie buvo priimti 2009 m. ir galioja iki 2011 m., turi būti pratęsti iki 2013 m. Nepamirškime, kad šiais pasikeitimais galima buvo iš tikrųjų parodyti solidarumą su darbuotojais, dėl visuotinės finansų ir ekonomikos krizės atleistais iš darbo. Vis dėlto taip pat reikia išsamaus Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo vertinimo; taip bus galima pateikti ir išnagrinėti konkrečius pasiūlymus jį supaprastinti, kad jis galėtų veikti greičiau ir veiksmingiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu.(DE) Procedūra, per kurią Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (toliau – EGF) skiria finansavimą, tebetrunka 12−17 mėnesių. Šį laikotarpį galima būtų sutrumpinti, jeigu valstybės narės iš karto reaguotų, sužinojusios apie kolektyvinius atleidimus iš darbo. Valstybės narės raginamos ieškoti ir taip pat išnaudoti visas galimas sąveikas, siekdamos paskatinti greitesnį ir veiksmingesnį kišimąsi Europos lygmeniu per EGF kolektyvių atleidimų iš darbo atveju. Komisija raginama pagerinti informacijos teikimą apie EGF ir jo matomumą valstybėse narėse, taip pat tarp galimų fondo lėšų gavėjų. Komisijos teikiamoje Parlamentui tarpinėje ataskaitoje Komisija raginama įtraukti, be kitų dalykų, grąžinimo į darbo rinką sėkmės rodiklį, lėšų gavėjų kvalifikacijos kėlimo įvertinimą ir įvairių Europos finansuojamų programų derinimo analizę. Į 2011 m. biudžeto projektą yra įrašyti EGF skirti mokėjimų asignavimai. EGF skirti mokėjimų asignavimai neturi būti finansuojami vien tik atliekant lėšų perkėlimus iš Europos struktūrinių fondų numatytų biudžeto eilučių; šiam tikslui turi būti nustatytos kitos biudžeto eilutės. Norėčiau aiškiai pabrėžti, kad EGF jokiomis aplinkybėmis neturi būti matomas kaip daugiašalių įmonių parama, tačiau jo lėšos turi būti skiriamos tik nuo kolektyvinių atleidimų iš darbo nukentėjusiems darbuotojams.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika