Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2010 m. rugsėjo 6 d. - Strasbūras

22. Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimas ir vykdymas (trumpas pristatymas)

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – Teisės reikalų komiteto vardu pateiktas T. Zwiefkos pranešimas dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo įgyvendinimo ir peržiūros (COM(2009)0174 – 2009/2140(INI)) (A7-0219/2010).

  Tadeusz Zwiefka, pranešėjas. – (PL) Ponia pirmininke, reglamente „Briuselis I“ įtvirtintos konkrečios nuostatos dėl teismo jurisdikcijos civilinėse ir komercinėse bylose ir sprendimų pripažinimo bei vykdymo kitose valstybėse narėse. Jis buvo pripažintas tikrai sėkmingu. Juo palengvinamas laisvas nutarčių judėjimas; juo sustiprinamas teisinis tikrumas ir išvengiama vienu metu vykstančių teismo procesų, nors kai kuriais atvejais jis kritikuojamas dėl nepraktiškumo ar neveiksmingumo. Europos Teisingumo Teismo sprendimai taip pat laikomi nesuderintais. Kol buvo tvirtinamas reglamentas „Briuselis I“, Europos Parlamente surengta tik viena konsultacija. Netrukus Parlamentas nagrinės būsimus pasiūlymus dėl reglamento pakeitimų, kaip ir numatyta pagal įprastą teisėkūros procedūrą, todėl labai gerai, kad jau ėmėmės veiksmų dėl Komisijos žaliosios knygos. Žaliojoje knygoje keliami tokie klausimai kaip galimas egzekvatūros procedūros panaikinimas, reglamento taikymas platesnėje tarptautinėje plotmėje, išlygų, susijusių su teismo pasirinkimu, taikymas, reglamento taikymas su pramonine ir intelektine nuosavybe susijusiose bylose ir galimos lis pendens proceso reformos. Stengiausi parengti apgalvotą, į ateitį orientuotą pranešimą. Atsižvelgiau į tai, kaip reaguota į du darbo dokumentus, kuriuose pritariau egzekvatūros procedūros panaikinimui, o tai turėtų turėti apčiuopiamą naudą Europos Sąjungos piliečiams. Taip pat esu įsitikinęs, kad atlikus šį veiksmą jis turi būti kompensuojamas specialia procedūra, siekiant užtikrinti tinkamą apsaugą skolininkams. Nekalbant apie egzekvatūros procedūros panaikinimą, esu įsitikinęs, kad vyriausybių priimti aktai neturėtų būti tiesiogiai įgyvendinami kilmės valstybėje, prieš tai jų nepatikrinus atitinkamoms tos valstybės teisės institucijoms; be to, turėtų būti pakeistas principas, kuriuo remiantis vykdymo išlyga gali būti atmesta arba pakeista tik tais atvejais, kai sprendimas neatitinka valstybės viešosios politikos, kurios pagrindu patvirtinta vykdymo išlyga. Tam tikromis aplinkybėmis vyriausybės priimtas aktas gali neatitikti ankstesnių teismo sprendimų kilmės valstybėje.

Ir toliau nepritariu arbitražo panaikinimui taikant reglamentą. Tačiau manau, kad turėtume dar kartą išsamiai pagalvoti apie arbitražo ir teismo procesų tarpusavio ryšį, ir kol užbaigsime visapusę peržiūrą ir plataus masto konsultacijas, neturėtume siekti įgyvendinti pagrindinės arbitražo jurisdikcijos apsaugos idėjos. Manau, kad ateityje bus pritariama pasiūlymui sulaukti visos grįžtamosios informacijos apie reglamento nuostatas. Tačiau dabar per anksti tai daryti. Prieš imantis kokių nors veiksmų šioje srityje, raginu surengti plataus masto konsultacijas ir politines diskusijas, kurios apimtų ne tik pranešimo projekte pateiktus pasiūlymus. Taip pat pritariu minčiai atnaujinti derybas dėl konvencijų, susijusių su tarptautiniais sprendimais, per Hagos konferencijos forumą. Pranešime iškeliamos kai kurios labai sudėtingos problemos tarptautinės privatinės teisės srityje. Nors Komisijos žaliojoje knygoje ir neaptariamas šmeižto klausimas, problema dėl palankiausio teismo ieškojimo, pasirenkant naudingiausią jurisdikciją, siekiant gauti didžiausią žalos atlyginimo sumą šmeižto bylose, neabejotinai išlieka. Žodžio ir spaudos laisvė ir toliau turi būti derinama su šmeižiamų asmenų arba asmenų, kurių teisė į privatumą buvo pažeista, teisėmis. Todėl nepritariu tam, kad šmeižto klausimas būtų išbrauktas iš bendrųjų reglamento „Briuselis I“ principų sąrašo. Žinoma, svarstau, ar tokia priemonė kaip „Briuselis I“ yra tinkama tarptautinės privatinės teisės principams reglamentuoti. Galbūt reikalinga kita teisinė priemonė spaudos laisvės ir pagrindinių asmens teisių konfliktui išspręsti. Reglamentu „Briuselis I“ nebuvo siekiama įvertinti teismų sprendimų kokybės valstybėse narėse. Europos Teisingumo Teismas išvadoje dėl Lugano konvencijos aiškiai nurodė, kad teisinė priemonė „Briuselis I“ pagrįsta tarpusavio pasitikėjimu.

Norėčiau padėkoti savo kolegoms iš Teisės reikalų komiteto, ypač Dianai Wallis ir Evelynai Regner.

  Evelyn Regner (S&D). – (DE) Ponia pirmininke, „Briuselis I“ yra labai naudingas reglamentas. Jį galima tinkamai patobulinti ne tik panaikinant egzekvatūrą, bet ir priėmus nuostatas dėl darbuotojų ir vartotojų apsaugos. Todėl labai gaila, kad mums su T. Zwiefka nepavyko susitarti šiuo klausimu. Reglamente „Briuselis I“ teigiama, kad remiantis reglamentais dėl kompetencijos, kurie yra palankesni nei bendras spendimas, silpnesniosios šalies padėtis gali būti geresnė nei tos, kuri numatyta „Briuselis I.

Todėl, siekiant išvengti palankiausio teismo ar palankiausios teisės ieškojimo, būtų naudinga sudaryti atskirą teisinę plotmę ginčams dėl darbo santykių. Tai labai svarbu, jeigu siekiame ateityje išvengti tokių bylų kaip Viking byla, dėl kurios kilo sumaištis. Deja, nebeturiu laiko aptarti kitus klausimus.

  Sebastian Valentin Bodu (PPE). – Ponia pirmininke, šis pranešimas labai svarbus, tačiau labai formalus. Tarptautinės privatinės teisės standartizavimas yra esminis bendrosios rinkos konsolidavimo aspektas, o egzekvatūros panaikinimui neabejotinai pritars ir verslo bendruomenė, ir praktikuojantys teisininkai.

Bus sumažintos sutarties rengimo išlaidos, taip pat išlaidos dėl skolų grąžinimo, pateikus ieškinius valstybės narės teismuose. Nepaisant to, apgailestauju, kad šiame pranešime nekalbama apie patvirtintus aktus. Tikiuosi, kad ši apmaudi klaida bus ištaisyta, turint omenyje, kad tokie aktai, išduoti teismų įgaliotų notarų, visose valstybėse narėse, išskyrus JK, turi teismo sprendimų galią.

  Monika Flašíková Beňová (S&D). – (SK) Tarptautinio civilinio proceso srityje įtakos jautriam bendrosios rinkos veikimui turi tam tikri šalių teisės aktų, reglamentuojančių jurisdikcijos ir sprendimų pripažinimo klausimus, skirtumai. Aštuonerių metų reglamento „Briuselis I“ praktika rodo tokios priemonės, kuria kartu su reglamentu „Briuselis II“ sukuriama išsami Europos Sąjungos priemonė civilinių ir komercinių procesinių santykių srityje, svarbą ir reikalingumą.

Įsigaliojus šiai priemonei, ginčams, kylantiems tarptautinių santykių srityje, taikomos vienodos procesinės nuostatos dėl jurisdikcijos, teismų sprendimų pripažinimo ir įgyvendinimo Europos Sąjungoje.

Todėl suinteresuotosioms šalims suteikiamas didesnis teisinis tikrumas, nepaisant materialinės teisės nuostatų skirtumų. Aš manau, kad tai viena svarbiausių ir plačiausiai naudojamų priemonių tarptautinėje privatinėje teisėje, ir tikiuosi, kad jos naudojimui ir toliau bus pritariama, kad ji bus nuolat tobulinama ir bus naudinga teismams priimant sprendimus.

  Dacian Cioloş, Komisijos narys. – Ponia pirmininke, pritariame Parlamento iniciatyvai pateikti savo nuomonę dėl būsimos reglamento „Briuselis I“ peržiūros. Taip pat labai norėčiau padėkoti pranešėjui už puikiai parengtą pranešimą, kuriuo Europos Parlamentas galės naudotis peržiūros metu.

Tai pirmas kartas, kai Parlamentas dalyvaus kaip bendras teisės aktų leidėjas šio dokumento, susijusio su civiliniu teisminiu bendradarbiavimu Europoje, atžvilgiu. Džiaugiamės, kad Parlamentas pritaria pagrindiniam būsimos peržiūros tikslui užtikrinti tikrai laisvo teismo nutarčių judėjimo įgyvendinimą Europos Sąjungoje. Norėčiau pabrėžti, kad egzekvatūros panaikinimas turėtų būti tvirtas žingsnis teisminės integracijos link, kad Komisija mano, jog taip ne tiesiog panaikinami nereikalingi formalumai, o imamasi priemonių teisminių sistemų tarpusavio pasitikėjimui užtikrinti, ir kad dėl to, taikant tinkamas apsaugos priemones, turėtų būti sumažinta dabartinių atsisakymo priežasčių reikšmė.

Pritariame Parlamento susitarimui, kad Europos Sąjungoje turi būti veiksmingai išsaugoma teisė pasirinkti teismo arba arbitražo sprendimą. Komisija išnagrinės tinkamiausias priemones šiam tikslui Europos Sąjungoje pasiekti, atsižvelgdama į šioje srityje priimtas tarptautines konvencijas. Tačiau norėčiau nurodyti, kad arbitražo susitarimų apsauga neturėtų užkirsti kelio laisvam nutarčių judėjimui Europos Sąjungoje.

Taip pat norėčiau pabrėžti, kad Europos Sąjunga turėtų padidinti savo piliečių teisminę apsaugą pasauliniu lygmeniu ir sukurti teisinę aplinką, kuria būtų skatinama pasaulinė prekyba, o Europos Sąjungos įmonėms būtų siūlomos vienodos galimybės plėtoti verslą už Europos ribų.

Komisija ragina Parlamentą per būsimą peržiūrą pateikti savo poziciją šiuo klausimu, labai susijusiu su teise į teisingumą Europoje ir Europos Sąjungos teisės aktais suteikiamų teisių įgyvendinimu.

Komisija palankiai vertina tai, kad Parlamentas pritaria laikinosios paramos gerinimui bylinėjimosi metu, ir informuoja, kad ieško geriausio būdo tam padaryti atsižvelgiant ne tik į reglamentą „Briuselis I“, bet ir į siekį sukurti Europos nutartį dėl banko sąskaitos arešto

Šis pranešimas yra pirmasis žingsnis būsimos reglamento „Briuselis I“ peržiūros link. Žinoma, ateityje turėsime galimybę pratęsti šias diskusijas. Komisija ketina iki metų pabaigos pateikti pasiūlymą dėl reglamento peržiūros ir laukia pirmą kartą vyksiančio bendradarbiavimo su Parlamentu šiuo klausimu.

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2010 m. rugsėjo 7 d., antradienį, 12.30 val.