Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2009/0188(NLE)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A7-0209/2010

Debatai :

Balsavimas :

PV 07/09/2010 - 6.7
CRE 07/09/2010 - 6.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0297

Diskusijos
Antradienis, 2010 m. rugsėjo 7 d. - Strasbūras Tekstas OL

7. Paaiškinimai dėl balsavimo
Kalbų vaizdo įrašas
PV
  

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Pranešimas: Kurt Lechner (A7-0218/2010)

 
  
MPphoto
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D). (SK) Labai dėkoju, pone pirmininke, prašiau, kad būtų pateiktas paaiškinimas dėl balsavimo dėl K. Lechnerio pranešimo savo iniciatyva, nes manau, kad tai labai svarbu. Manau, kad dabar paaiškinimas dėl balsavimo dėl K. Lechnerio pranešimo nuskambės, nes kreipėtės į mane. Labai jums dėkoju.

Ponios ir ponai, kalbėsiu trumpai. K. Lechnerio pranešimas savo iniciatyva, dėl kurio čia vakar vakare diskutavome, mano nuomone, labai svarbus. Šiame pranešime siūloma susieti įvairių valstybių narių verslo registrus ar panašius juridinių ar fizinių asmenų registrus, kad būtų sukurtas šaltinis, kuriame galimi verslo partneriai, vartotojai ar kreditoriai galėtų rasti teisingą ir patikimą informaciją apie juos dominantį subjektą, ir taip užtikrintas teisinių ir komercinių santykių skaidrumas ir teisinis tikrumas.

Siekiant užtikrinti bendrosios rinkos veikimą, būtina turėti pagrindinius duomenis apie kiekvieną registruotą subjektą, taigi ir sujungti verslo registrus. Parėmiau šį pranešimą, nes jame siūloma integruoti Europos verslo registrų sistemą į vadinamąjį e. teisingumo projektą ir taip užtikrinti geresnį šios priemonės įgyvendinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, esu tikras, kad prisimenate nuostabų epizodą iš filmo apie daktarą Živago, kai buržuazijos ir aristokratijos atstovai mėgaujasi šampanu šiltoje auksinėje restorano šviesoje, o už restorano sienų – tamsa ir riaušių triukšmas. Klausydamasis šį rytą mūsų diskusijų šį epizodą prisiminiau ir tai nebuvo pirmas kartas.

Ką tik atliktų Eurobarometro tyrimų duomenys mums rodo, kad pasitikėjimas ES nukrito iki žemiausio lygio. Dabar tik mažuma ES piliečių mano, kad Europos Sąjunga naudinga. Bet girdėjome G. Verhofstadtą, J. Daulą ir kitus aiškinant taip yra esą dėl to, kad darome per mažai, o piliečiai nori daugiau Europos. Girdėjome Komisijos Pirmininką kaltinant dėl to valstybes nares. Na, manau, žmogaus prigimčiai būdinga neieškoti kaltės savyje dėl savo nepopuliarumo, bet vis dėlto derėjo užsiminti apie tai, kad ši krizė, galimas dalykas, kažkaip susijusi su euro padėtimi, bankų gelbėjimu nuo bankroto ir visiškai šališku viešųjų lėšų švaistymu taip pat savavališkai, kaip savavališkai yra atmetami rinkimų rezultatai.

Norėčiau baigti pacituodamas Edmundo Burke žodžius, kurie man atrodo labai tinkami esamomis aplinkybėmis: „Vos pusė tuzino žiogų pasislėpę žolėje savo įkyriu čirpimu skleidžia tokį garsą, kad skamba visa pieva, o tūkstančiai stambių galvijų ramiai gulinėja medžio šešėlyje neskleisdami jokio garso, tad maldauju neapsigaukite manydami, kad tie, kurie kelia visą triukšmą, yra vieninteliai šios pievos gyventojai“.

 
  
  

Pranešimas: Pablo Zalba Bidegain (A7-0210/2010)

 
  
MPphoto
 

  Zuzana Roithová (PPE). (CS) Susitarimo su Korėja „Achilo kulnas“ – nuostatos dėl muitų mokesčių kompensavimo ar muitų mokesčių netaikymo, ypač prekėms, importuojamoms į Korėją iš Kinijos. Taikant šias nuostatas bus sudėtinga užtikrinti kontrolę, taip pat bus pakenkta Europos pramonei. Šiuo atveju rinka atveriama precedento neturinčiu būdu, neužtikrinant abipusės naudos, ypač ES. Todėl nepritariu pasiūlymui dėl tokio susitarimo pasirašymo su Korėja. Tarptautinės prekybos komitetas savo pranešime stengiasi atkreipti dėmesį į šias problemas ir pateikė pasiūlymų, kuriais siekiama palengvinti apsaugos priemonių įgyvendinimą. Šiuo požiūriu susitarimas turi būti iš dalies pakeistas prieš jį ratifikuojant. Kitaip nupjausime šaką, ant kurios sėdi Europos pramonė – ir ne tik automobilių gamybos. Palankiai vertinu sprendimą atidėti balsavimą. Tai protingas žingsnis.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE).(IT) Pone pirmininke, norėčiau tiksliai žinoti, ar norintiems pateikti paaiškinimą dėl balsavimo dėl dviejų pranešimų bus suteiktas žodis.

Kalbu apie S. Binevo ir I. Winklerio pranešimus. Kadangi perėjome prie paskesnių pranešimų, norėjau įsitikinti, kad man bus leista kalbėti, kitaip…

(Pirmininkas paaiškino kalbėtojui, kad pagal Darbo tvarkos taisyklių 170 straipsnio 3 dalį nebus įmanoma pateikti žodinių paaiškinimų dėl dviejų minėtų pranešimų.)

Taigi žodinių paaiškinimų dėl šių dviejų pranešimų nebus.

 
  
  

Pranešimas: José Bové (A7-0225/2010)

 
  
MPphoto
 

  Paolo Bartolozzi (PPE).(IT) Dėkoju, pone pirmininke, ir atsiprašau. Prašiau žodžio norėdamas pabrėžti, kad dėl laipsniškos Europos ūkininkų pajamų erozijos, vykstančios nepaisant to, kad pelno maržos žemės ūkio pramonės sektoriuje didėja, žemės ūkio darbuotojai patiria ekonominę atskirtį ir yra priversti atsisakyti žemės ūkio veiklos, ir šis reiškinys kelia nerimą.

Todėl būtina pakeisti kursą. Šią būtinybę pripažįsta pati Europos Komisija, ji taip pat pabrėžiama pranešime, dėl kurio šį rytą balsuojame ir kurį remiu, pateikiant daugybę paaiškinimų ir siūlymų dėl priemonių įgyvendinimo teisėkūros ir žinybiniu lygmenimis.

Iš tikrųjų privalome kovoti su visuotine spekuliacija prekėmis, taip pat užtikrinti jų tiekimo saugumą. Be to, turi būti užtikrintas didesnis kainų skaidrumas, ne tik tam, kad būtų užtikrintas teisingumas ūkininkams ir jie galėtų jaustis oriai, bet ir tam, kad būtų pašalinti didžiuliai skirtumai, susiję su derybine galia, ir užkirstas kelias veiklos vykdytojų piktnaudžiavimui šia galia.

Žemės ūkis turi tapti sektoriumi, užtikrinančiu mūsų ekonominį ir socialinį stabilumą, ir atgauti savo galią Europos ir pasaulio komercinėje arenoje.

 
  
MPphoto
 

  Peter Jahr (PPE).(DE) Pone pirmininke, manau, šiandien priėmėme teisingą sprendimą. Tai sprendimas, naudingas ūkininkams, naudingas vartotojams, bet taip pat naudingas visai Europos ekonomikai. Svarbiausias šio pranešimo savo iniciatyva aspektas – juo siunčiamas politinis signalas. Tai signalas ekonominės vertės grandinei, kad ūkininkai taip pat – ir iš tikrųjų pirmiausia jie – turi teisę gauti tinkamą atlygį už savo darbą. Tokia padėtis, kokia yra dabar, negali tęstis.

Visiškai neprieštarauju tam, kad būtų prekiaujama nebrangiais tinkamos vertės maisto produktais, bet labiausiai šiuo atveju pabrėžiu tinkamą jų vertę. Tačiau jeigu maisto produkto pardavimo kaina nesiekia jo „energetinės vertės“, kitaip sakant, jeigu pinigai, gauti pardavus produktą, nepadengia energijos, įdėtos jam pagaminti, tai reiškia, kad sistemoje kažkas negerai. Šiuo atveju konkurencija nebus sąžininga. Jeigu konkurencija nėra sąžininga, turi būti imtasi politinių priemonių. Būtent apie tai kalbama pasiūlyme, kurį šiandien priėmėme.

 
  
MPphoto
 

  Mairead McGuinness (PPE). – Pone pirmininke, aš taip pat parėmiau J. Bové pranešimą ir galiu pakartoti kolegos P. Jahro pastabas.

Pranešimu siunčiamas labai svarbus signalas visiems – ir politikams, ir visai ekonominės vertės grandinei, kuri Parlamentui šiuo atveju reiškia verslą. Vakar vakare karštai diskutavome. Visam šio pranešimo turiniui pritariame ne visi, bet visi sutinkame, kad ūkininkai daugiau nebegali būti spaudžiami. Šiuo metu iš jų tiesiog siurbiamas kraujas. Jiems mokamo atlygio dalis pagal galutinę kainą, kurią visi mokame už maistą prekybos centruose, vis mažėja ir tokiai padėčiai turi būti padarytas galas.

Turime išsiaiškinti dominuojančių rinkos dalyvių vaidmenį. Mums reikia ombudsmeno maisto sektoriuje, taip pat turime išsiaiškinti, kokį poveikį pasaulio rinka daro mūsų maisto gamintojams. Turime išsiaiškinti, ar nėra pažeidžiamas konkurencijos įstatymas. Džiaugiuosi, kad dėl šio pranešimo buvo diskutuojama ir kad čia, Parlamente, jis sulaukė paramos, kurios yra vertas. Tai svarbus žingsnis paremiant pastarojo laikmečio retoriką.

 
  
MPphoto
 

  Zuzana Roithová (PPE). (CS) Parėmiau pranešimą dėl sąžiningų ūkininkų pajamų ir džiaugiuosi, kad Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas domisi prastai veikiančia maisto tiekimo grandine ir prieštaravimu tarp žemų pirkimo kainų ūkininkams ir aukštų kainų vartotojams. Tačiau norėčiau čia dar kartą pabrėžti, kad ūkininkai iš 12 ES valstybių narių patiria nepriimtiną diskriminaciją ir nelygią konkurenciją dėl didesnių subsidijų, kurias gauna ūkininkai iš kitų 15 ES valstybių narių. Čekijos vartotojams sudėtinga įsigyti Čekijos ūkininkų produktų, pvz., pieno, daržovių, kiaušinių ir kitų plataus vartojimo prekių, nes tarptautinėse maisto tiekimo grandinėse pirmenybė teikiama maisto produktams iš kitų 15 ES valstybių narių, pagamintiems gaunant didesnes subsidijas, taigi ir pigesniems. Tokia padėtis turi būti kuo skubiau ištaisyta.

 
  
MPphoto
 

  Inese Vaidere (PPE).(LV) Ačiū, pone pirmininke. Manau, šis pranešimas, kuriame kalbama apie sąžiningas ūkininkų pajamas, neabejotinai labai svarbus, ypač todėl, kad ūkininkų produkcijos kaina ir ūkininkų gamybos išlaidos išaugo gerokai daugiau nei suma, kurią jie gauna už savo produkciją. Dėl tokio kainų atotrūkio iš tikrųjų nieko nepraranda būtent dideli mažmeninės prekybos tinklai. Norėčiau pasakyti, jog Europos Sąjunga visada siekė užtikrinti, kad ūkininkai gautų daugiau pajamų, bet matome, kad besivystančiam kaimui šių kriterijų atitikti neįmanoma. Išteklių ūkininkauti reikia vis daugiau, bet rezultatų nėra. Ūkininkai iš kai kurių naujųjų ES valstybių narių, įskaitant Latviją, smarkiai pralaimi konkuruodami su pramonės gamintojais ir jų kolegomis iš ekonominiu požiūriu stipresnių Europos šalių, kurios išgali suteikti savo ūkininkams papildomą paramą. Tokia padėtis taip pat yra didelė kliūtis įgyvendinant Europos Sąjungos sanglaudos principą. Aš taip pat labai palankiai vertinu tai, kad pranešime kalbama apie būtinybę atlikti tyrimus ir aiškiai nustatyti, kiek pelno tiekimo grandinėse ir didmeninės prekybos tinkluose uždirbama ūkininkų sąskaita. Ačiū.

 
  
MPphoto
 
 

  Seán Kelly (PPE). – Pone pirmininke, džiaugiuosi galėdamas paremti šį pranešimą. Pavadinimas „Sąžiningos ūkininkų pajamos“ viską pasako, nes jame nurodoma, kad pajamos, kokias ūkininkai gauna dabar ir kokias gaudavo ilgą laiką praeityje, yra nesąžiningos.

Laimei, žengiame teisinga kryptimi. Pelnas turi būti sąžiningai padalytas tarp gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų, o to šiuo metu nėra. Šiuo pranešimu bent bus duotas tinkamas signalas ir nuo čia galėsime judėti pirmyn.

Kai tą pasieksime, tikiuosi, sugebėsime sukurti tvirtą ir gerai finansuojamą BŽŪP, kad ateityje būtų užtikrintas šeimos ūkių gyvybingumas ir apsirūpinimo maistu saugumas. Šiandien žengėme tinkamą pirmąjį žingsnį. Tikiuosi, kad atėjus laikui galėsime pasiekti rezultatų.

 
  
  

Pranešimas: Miguel Portas (A7-0236/2010)

 
  
MPphoto
 

  Romana Jordan Cizelj (PPE).(SL) Balsavau už pranešimą dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo finansavimo ir veikimo. Daugeliui Europos solidarumas – abstrakti sąvoka, o juk tai mechanizmas, kuris turėtų teikti tiesioginę naudą asmenims, Europos piliečiams, ypač dabar, kai jiems tenka patirti sunkumų.

Tačiau paaiškėjo, kad fondas neveikia tinkamai. Tikiuosi, kad Komisija rimtai atsižvelgs į reikalavimą atlikti fondo veikimo laikotarpio vidurio apžvalgą ir persvarstyti reglamentą.

Turiu abejonių dėl fondo nepriklausomybės. Jos susijusios su neribota jo veikimo trukme. Manau, kad fondas yra politinis atsakas į dabartinę padėtį ir kad ateityje Europos Sąjunga turėtų skatinti užimtumą pasitelkdama kitas priemones. Ji privalo užtikrinti Europos ekonomikos konkurencingumą. Turime būti apdairūs, kad nesukurtume mechanizmo, kuris bus parankus nenorintiems prisitaikyti prie pasaulyje vykstančių pokyčių. Balsavau atsižvelgdama būtent į tai.

 
  
MPphoto
 

  Barbara Matera (PPE).(IT) Pone pirmininke, esu šio pranešimo savo iniciatyva šešėlinė pranešėja, atstovaujanti Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijai, ir pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjui už svarbų darbą, kurį jis atliko pradžioje, ypač kartu su visomis frakcijomis.

Manau, šiame pranešime pateikiama svarbių minčių, kaip pagerinti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veikimą atsižvelgiant į jo veikimo laikotarpio vidurio apžvalgos rezultatus. Šie pasiūlymai atitinka mano pačios išvadas, prie kurių priėjau Biudžeto komitete 2010 m. atlikusi fondo paramos teikimo atvejų peržiūrą, juose taip pat atsižvelgiama į būtinybę supaprastinti ir sutrumpinti su fondu susijusias procedūras.

Atsižvelgdama į ypač sudėtingą Europos įmonių ekonominę padėtį ir didėjantį valstybių narių teikiamų paraiškų fondo paramai gauti skaičių, maniau, pranešime labai svarbu pabrėžti, kad fondo paramos teikimas darbuotojams, dėl ekonomikos krizės prarandantiems darbą, turi būti pratęstas iki 2013 m.

Galiausiai Europos institucijų prašoma duoti rimtą signalą, kad būtų paskatintas ekonomikos atgaivinimas, ir viena iš priemonių, kurią pasitelkę galime siųsti mūsų piliečiams svarbią žinią – Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas.

 
  
MPphoto
 
 

  Inese Vaidere (PPE).(LV) Ačiū, pone pirmininke. Atsižvelgiant į tai, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas įsteigtas siekiant sumažinti nedarbo grėsmę ir suteikti daugiau naujų užimtumo galimybių žmonėms, kenčiantiems dėl globalizacijos, vis dar kelia rūpestį tai, kad kasmet fondo tikslams atidedama 500 mln. EUR suma taip menkai išnaudojama ir kad yra ne mažiau kaip devynios šalys, nepateikusios nė vienos paraiškos fondo paramai gauti. Akivaizdu, kad ši teigiama pradžia, kai ištikus krizei Komisija nusprendė palengvinti ir supaprastinti fondo lėšų skyrimo procedūrą, taip pat patobulinti jo veikimą, turi būti tęsiama. Šis darbas turi tęstis. Manau, tai ypač svarbu naujosioms valstybėms narėms, turinčioms daug mažųjų ir vidutinių įmonių, kuriose vienoje įmonėje darbą praranda nedaug žmonių, bet daugybės įmonių mastu jų yra daug. Būtent šis aspektas turi būti toliau tobulinamas, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo parama iš tikrųjų galėtų būti teikiama šalims, kurių bendrasis vidaus produktas mažesnis už Europos Sąjungos vidurkį. Ačiū.

 
  
  

Pranešimas: José Bové (A7-0225/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE).(PL) Šiandien patvirtinome svarbų pranešimą dėl sąžiningų ūkininkų pajamų ir geresnio maisto tiekimo grandinės Europoje veikimo. Efektyvus maisto tiekimo grandinės veikimas priklauso ne tik nuo žemės ūkio produktų kelio, kurį jie nukeliauja nuo lauko iki perdirbimo grandies, o paskui iki didmeninės prekybos ir mažmeninės prekybos grandžių, kol patenka ant vartotojų stalo, bet ir nuo jų ypatingo pobūdžio ir sudėtingumo. Žemės ūkio produktų gamybos veikla labai priklauso nuo gamtos ir klimato sąlygų, kurioms ūkininkai gali daryti labai ribotą įtaką. Maisto perdirbimo pramonė diktuoja kainas ūkininkams, o platintojai diktuoja kainas ir perdirbėjams, ir vartotojams. Todėl svarbu išanalizuoti kainas ir kontroliuoti jų skaidrumą. Tai nereiškia, kad yra pažeidžiamas laisvosios rinkos įstatymas, bet taip iš tikrųjų bus apribota tarpininkų monopolija. Dabar steigiamos finansų rinkų priežiūros ir kontrolės institucijos. Kai kas norėtų, kad žemės ūkio produkcijos rinkų priežiūra ir kontrolė būtų panaikinta. Šie žmonės neatsižvelgia į tai, kad gamintojai yra smulkūs ir nepriklausomi ir kad jie pralaimi galingiems prekybos tinklams patirdami didžiulių nuostolių.

 
  
  

Pranešimas: Tadeusz Zwiefka (A7-0219/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI).(FR) Pone pirmininke, rengiant T. Zwiefkos pranešimą įdėta labai daug darbo ir profesionaliai išnagrinėti esami teisės aktai, tarptautinės konvencijos, ypač Hagos konvencija, ir teismų praktika, kuri tam tikrais aspektais, reikia pasakyti, kartais yra prieštaringa.

Tačiau tikrovėje šiuo pranešimu išsprendžiama tik dalis problemų. Jeigu ir yra sritis, kurioje Europos teisės aktai yra visiškai pagrįsti, ši sritis – suderinimas, bet ne materialinės baudžiamosios teisės aktų, o taisyklių, kuriomis reglamentuojamas ginčų dėl jurisdikcijos sprendimas, pirmiausia taikomų siekiant nustatyti, kuris teismas turi jurisdikciją, ir, antra, taisyklių, kuriomis reglamentuojamas ginčų sprendimas, kai įstatymai yra prieštaringi, kitaip sakant, kuriomis nustatoma, kuris įstatymas turi būti taikomas.

Kuris įstatymas turi būti taikomas sutartims, įskaitant atvejus, kai asmenys turi daugiau negu vieną nuolatinę gyvenamąją vietą, kai nėra aišku, ar turtas – nekilnojamasis, kilnojamasis ar nematerialusis – yra pramoninė nuosavybė, kai sutarčių šalys turi daugiau negu po vieną buveinę?

Visi šie klausimai turi būti sureguliuoti, pone pirmininke, Europos kodeksu. Kol šio Europos privačiosios tarptautinės teisės kodekso neturėsime, teks susidurti su didelėmis problemomis. Šiuo pranešimu siekiama jas iš dalies išspręsti panaikinant egzekvatūrą.

 
  
  

Pranešimas: Antonyia Parvanova (A7-0221/2010)

 
  
MPphoto
 

  Zuzana Roithová (PPE). (CS) Sutinku su pranešimo autore, kad tautinių mažumų grupėms priklausančios moterys ES patiria įvairių formų diskriminaciją ir kad privalome pasistengti pagerinti jų padėtį, ypač užtikrinti joms išsilavinimo, įtraukimo į darbo rinką, socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros galimybes. Tačiau pranešime Komisija taip pat raginama užtikrinti, kad būtų renkami ir analizuojami pagal etninę kilmę sugrupuoti statistiniai duomenys. Pagrindinių teisių ir laisvių chartijoje aiškiai draudžiama rinkti duomenis, sugrupuotus pagal rases.

Todėl norėčiau pateikti du klausimus: ar gali Komisija pateikti tokią analizę nepažeisdama tarptautinės teisės nuostatų ir ar šiuo atveju bandoma iš dalies pakeisti atitinkamą Chartijos straipsnį, kad būtų įmanoma tokią analizę atlikti? Ar autorė ir ši visa asamblėja apskritai žino apie šį prieštaravimą? Nepaisant to, balsavau už pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Claeys (NI).(NL) Pone pirmininke, balsavau prieš A. Parvanovos pranešimą dėl tautinių mažumų grupėms priklausančių moterų socialinės integracijos, nes šis pranešimas – kaip ir beveik visos politiškai teisingos šios rūšies iniciatyvos – duos priešingų rezultatų. Pvz., pranešėjos pastangos išvengti žodžio „islamas“ vartojimo labai arti absurdo. Kitas pavyzdys – pripažinimas, kad tautinėms mažumoms priklausančias moteris diskriminuoja toms pačioms mažumoms priklausantys vyrai. Pranešime teigiama, kad nėra jokio pateisinimo smurtui dėl papročių, tradicijų ar religinių nuostatų, bet vengiama aiškiai ir atvirai pareikšti, kad daugelis islamo religijos principų negali būti integruoti į mūsų europinę visuomenę. Jeigu mes, Europos Parlamentas, nesiliausime to neigti, visos priemonės, kuriomis siekiama integruoti moteris iš islamo šalių, bus nuo pat pradžių pasmerktos nesėkmei.

 
  
  

Pranešimas: Sirpa Pietikäinen (A7-0237/2010)

 
  
MPphoto
 

  Jarosław Kalinowski (PPE).(PL) Šiandien pernelyg dažnai susiduriama su klaidinga nuostata, kad vyresnio amžiaus žmonės yra neproduktyvūs ir nepajėgūs dirbti, nors ES teisėje draudžiama diskriminacija dėl amžiaus. Pamirštama, koks naudingas jų indėlis, o juk jie savo ilgamete patirtimi prisideda prie savo šalių ekonomikos plėtojimo. Tokiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, kad dar esama diskriminacijos dėl lyties, moterų padėtis darbo rinkoje ypač sudėtinga. Be to, kaip rodo statistika, moterys gyvena ilgiau nei vyrai, o tai reiškia, kad joms gresia didesnis pavojus skursti ir gauti mažesnę pensiją, nes už tą patį darbą joms mokama mažiau negu vyrams. Visos šios problemos ypač aktualios kaimo vietovėse. Todėl džiaugiuosi, kad bus priimtos mums apie šią problemą primenančios rezoliucijos, kuriose būsime paraginti sutelkti jėgas tolesnei veiklai siekiant pagerinti dabartinę padėtį.

 
  
MPphoto
 

  Mairead McGuinness (PPE). – Pone pirmininke, remiu šį pranešimą ir visų pirma noriu atkreipti dėmesį į tris jo dalis, kurios, manau, iš tikrųjų yra svarbios atsižvelgiant į tai, kad vyresnio amžiaus žmones skubama „įtaisyti“ slaugos įstaigose, užuot rūpinusis jais bendruomenėje ar jų pačių namuose. Šiuo požiūriu 17, 19 ir 25 dalys teikia ypač daug vilties. Turime užtikrinti, kad būtų vadovaujamasi teisėmis grindžiamu požiūriu į vyresnio amžiaus žmonių priežiūrą. Turime užtikrinti, kad vyresnio amžiaus asmenys turėtų galimybę gyventi savarankiškai savo pačių namuose ir kad jiems būtų teikiama šiuo atžvilgiu reikalinga parama. Neturėtume leisti, kad iš vyresnio amžiaus žmonių privačiajame priežiūros sektoriuje būtų bandoma pasipelnyti.

Taip pat noriu atkreipti dėmesį į 13 dalį, kurioje rašoma apie darbo ir priežiūros derinimą. Norėčiau pasiūlyti šio Parlamento ir daugelio parlamentų visoje Europoje – ir ne tik – nariams susimąstyti, ar galėtume suderinti politinį darbą ir priežiūros pareigas. Būtų įdomu atlikti apklausą ir išsiaiškinti, kiek žmonių šiame Parlamente užimti politiniu darbu ir dar ką nors prižiūri. Manau, tokių atsiras nedaug.

 
  
MPphoto
 

  Erminia Mazzoni (PPE).(IT) Pone pirmininke, balsavau už šį pranešimą, nes jame yra keletas labai svarbių principinių teiginių.

Pirma, jame teigiama, kad, kadangi požiūris į senėjimą įprastai neigiamas, vyresnio amžiaus žmonės – ekonominis ir socialinis turtas, kuriuo naudojamės, bet kurio nevertiname, kad ekonomikos krizė labiau paveikė moteris, ypač vyresnio amžiaus, kad siekiant užtikrinti socialinę piliečių įtrauktį, diskriminacijos dėl amžiaus neturėtų būti, ir kad moterims gresia didesnis pavojus skursti ir pirmiausia gauti mažas pensijas nepaisant to, kad jos – socialinės gerovės ramstis.

Šiame pranešime siūloma keletas labai svarbių būdų, kaip įkvėpti gyvybės tautų Europai, taigi ir visų tautybių Europos žmonėms. Jame raginama užtikrinti, kad aptariamos apibrėžtys, statistika ir duomenys būtų grindžiami žiniomis apie vyresnio amžiaus asmenims aktualią lyčių nelygybę, kurią dažniausiai lemia visą gyvenimą dėl lyčių nelygybės patirtos kliūtys. Taip pat manoma, kad siekiant pažangiai įgyvendinti senėjimo politiką, galėtų būti vadovaujamasi viso gyvenimo perspektyvos požiūriu, pagal kurį būtų atsižvelgta į senėjimo ir lyčių sąveiką.

Šioje rezoliucijoje reikalaujama trijų pagrindinių ir svarbių dalykų: sukurti mechanizmą, kad būtų užtikrintos pensijos kaupimo teisės net ir tuomet, kai dėl priežiūros įsipareigojimų laikinai sumažėja prižiūrinčio asmens pajamos, atsižvelgti į lyties aspektą reformuojant pensijų sistemas ir tvirtinant išėjimo į pensiją amžių bei mokėti atlygį už priežiūrą.

Tai labai svarbi žinia, nes pavienės valstybės narės, ypač Italija, šiuo metu reformuoja savo pensijų sistemas siekdamos pritaikyti jas prie europinių gairių. Būtent tokios yra tikrosios europinės gairės.

 
  
MPphoto
 

  Zuzana Roithová (PPE). (CS) Balsavau prieš šį pranešimą dėl jo dalies, kurioje raginama atsižvelgti į ypatingą vyresnio amžiaus homoseksualių, biseksualių ir transseksualių moterų padėtį. Ar tai reiškia, kad joms turėtų būti suteiktas aukštesnis statusas negu kitoms vyresnio amžiaus moterims? Vakarykštėse diskusijose pabrėžiau, jog didesnę pensinio amžiaus moterų skurdo riziką lemia tai, kad jos rūpinasi šeima ir augina vaikus ir kad jų pajamos visais gyvenimo tarpsniais apskritai mažesnės negu vyrų, ir kad tokia padėtis turi pasikeisti. Tačiau tai neturi nieko bendra su jų seksualine orientacija.

 
  
MPphoto
 
 

  Seán Kelly (PPE). – Pone pirmininke, džiaugiausi galėdamas paremti šį pranešimą. Buvau vienintelis asmuo, dalyvavęs vakar įvykusiose diskusijose ir nekalbėjęs. Nekalbėjau, nes manau, kad kai kuriais atžvilgiais buvo pasirinktas neteisingas diskusijų temos pavadinimas. Užuot kalbėję apie moterų vaidmenį senėjančioje visuomenėje, iš tikrųjų aptarinėjome elgesį su senėjančiomis moterimis visuomenėje, kuri senėja.

Žinoma, kai kurios diskusijose išsakytos mintys visiškai teisingos, ypač dėl vyrų ir moterų gaunamų pensijų skirtumo, kuris demokratinėje visuomenėje nepriimtinas. Tačiau nebejotinai būtina surengti dar vieną diskusiją dėl vyrų ir moterų vaidmens senėjančioje visuomenėje. Į vyrų ir moterų vaidmenį turi būti atsižvelgta, ypač sudarant biudžetus. Nemanau, kad praeityje taip darėme. Klausimas dėl ekonominių visuomenės senėjimo padarinių nebuvo tinkamai sprendžiamas. Tą turime padaryti neatidėliotinai, jeigu nenorime, kad įgyvendinant šiuos planus būtų nukrypta nuo teisingo kelio.

 
  
  

Pranešimas: Morten Løkkegaard (A7-0223/2010)

 
  
MPphoto
 

  Clemente Mastella (PPE).(IT) Pone pirmininke, salėje likote tik jūs, aš ir dar keletas EP narių. Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad jis svarbus politikų ryšių su rinkėjais einant pareigas jiems patikėtose srityse požiūriu ir kad visa tai galės tapti pagrindiniu mūsų atstovaujamosios demokratijos elementu. Visa tai, manau, reiškia svarbų reikalavimą užtikrinti visapusišką, sąmoningą ir demokratinį piliečių dalyvavimą ES integracijos procese.

Deja, reikia pažymėti, kad ir per paskutinius Europos rinkimus nebalsavusiųjų buvo gana daug. Tokia padėtis gana būdinga visoms šalims Europoje ir ne tik. Ji akivaizdžiai rodo, kad piliečiai per mažai informuojami apie Europos politiką ir įvairius klausimus ir kad jie, deja, jaučiasi nutolę nuo mūsų institucijų.

Atsižvelgiant į tai, kad Lisabonos sutartimi nustatoma nauja piliečių dalyvavimo Europos Sąjungos sprendimų priėmimo procese forma, svarbu pasistengti šią spragą užpildyti. Institucijos iš tikrųjų turi pasistengti užtikrinti piliečiams neribotą nemokamą prieigą prie visos Europos Komisijos skelbiamos viešosios informacijos.

Baigdamas norėčiau pabrėžti, kaip svarbu užtikrinti, kad Europos institucijos bendradarbiautų su piliečiais ir atsakingomis valstybių narių valdžios institucijomis gerindamos komunikaciją. Be to, siekiant šio tikslo valstybės narės turi būti skatinamos aktyviau informuoti piliečius su mūsų Europa susijusiais klausimais.

 
  
MPphoto
 

  Morten Løkkegaard (ALDE) . – (DA) Pone pirmininke, pirmiausia džiaugiuosi, kad šiandien patvirtinome pranešimą dėl geresnės komunikacijos ES. Taip pat balsavau už bendrą Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų), Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso ir Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijų rezoliuciją, nes šiuo pranešimu mums suteikiamas tvirtas pagrindas. Į pranešimą apskritai įtraukti visi pasiūlymai, kuriuos kovo mėn. priėmė Kultūros reikalų komitetas. Tačiau norėčiau pasakyti, kad buvo pateikta daugiau kompromisinių pasiūlymų, kuriuos, žinoma, tikėjausi išlaikyti iki galutinio balsavimo. Tačiau to padaryti buvo neįmanoma, nes stiprios lobistinės jėgos sugebėjo paskutinę minutę susilpninti kai kurių dalyvaujančių šalių ryžtą. Tačiau atkreipsiu dėmesį į tai – tą matau ir tuo džiaugiuosi – kad šie pasiūlymai buvo tinkamai aptarti, taigi dabar, patvirtinę 46 pasiūlymus, galime judėti pirmyn siekdami pagerinti komunikaciją ES.

 
  
MPphoto
 

  Mairead McGuinness (PPE). – Kaip buvusi žurnalistė labai džiaugiausi galėdama paremti šį pranešimą. Išmanydama abi šias sritis, pirmiau kaip žurnalistė, dabar kaip politikė, manau, jog tapatinti informavimą su žurnalistika pavojinga. Šiuo požiūriu turime būti atsargūs.

Šiuo metu man rūpestį kelia tai, kad dėl ekonomikos krizės daugybė žurnalistų praranda darbą. Tai vyksta Airijoje. Vietinių laikraščių redakcijos ir vietinės radijo stotys mažina etatus ir priverstos atsikratyti žmonių. Tai reiškia, kad nukentės žurnalistikos kokybė, nes žmonės neturės laiko ir išteklių įvykiams tirti ir tinkamai jiems nušviesti.

Bijau, linkstama prie to, kad Europa ilgainiui „išnyks“ iš žiniasklaidos, nes vietinės naujienos nušviečiamos, o europinės reikšmės įvykiai, jeigu jie nėra aktualūs mūsų valstybių narių piliečiams – ne. Išrinktųjų šio Parlamento narių užduotis – padaryti taip, kad mūsų darbas vėl taptų jiems aktualus, nes jis labai svarbus.

 
  
MPphoto
 

  Oldřich Vlasák (ECR). (CS) Tai, kas šiame pranešime neabejotinai teigiamo – kad jame pakartotinai pripažįstamas didėjantis valstybių narių parlamentų vaidmuo ir pabrėžiamas subsidiarumo principas. Jame taip pat pateikiama įvairių pasiūlymų, pvz., dėl didesnio skaidrumo, informacijos skelbimo, paprastesnės žurnalistų akreditavimo tvarkos ir pan., kuriuos neabejotinai verta paremti. Tačiau kai kurie pranešime išdėstyti sumanymai yra daugiau nei prieštaringi. Siūloma sudaryti korespondentų grupę, kurios užduotis būtų pedagogiškiau informuoti apie ES naujienas. Taip pat pabrėžiamas poreikis kiekvienai valstybei narei turėti specializuotą ES reikalų biurą, atsakingą už ES politikos poveikio išaiškinimą. Kartu pranešime siūloma padidinti asignavimus Parlamento informacijos biurui. Manau, kad geresnis rezultatas galėtų būti pasiektas didinant veiksmingumą ir diegiant naujus metodus, o ne didinant biudžeto asignavimus. Todėl nepritariau šiam pranešimui.

 
  
MPphoto
 

  Inese Vaidere (PPE).(LV) Ačiū, pone pirmininke. Labai palankiai vertinu tai, kad šis pranešimas primena mums žiniasklaidos pareigą informuoti piliečius apie tai, kas vyksta Europos Sąjungoje, ir kad Europos Sąjungos klausimai turi būti įtraukti į mokyklų mokymo programą. Tokiomis aplinkybėmis, kai informacijos apie Europos Sąjungą apskritai labai daug, valstybėse narėse veikiančių Parlamento informacijos biurų vaidmuo tampa daug svarbesnis. Taip pat norėčiau pabrėžti būtinybę kontroliuoti, kas vyksta šiuose biuruose ir ar veiksmingai naudojamos šiems biurams skiriamos Europos Sąjungos lėšos. Tai, kad pranešime pabrėžiama televizijos kanalo „Euronews“ vaidmens svarba, taip pat vertinu labai palankiai. Norėčiau pabrėžti, kad šis kanalas turėtų transliuoti naujienas taip, kaip nurodoma pranešime – visomis oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis. Pvz., Latvijoje šio kanalo žinios transliuojamos rusų kalba, tačiau Latvijos piliečiai neturi galimybės gauti informacijos valstybine latvių kalba. Nepriklausomai žurnalistikai tenka ypatingas vaidmuo. Taip pat norėčiau pasiūlyti priimti bendruosius Europos Sąjungos teisės aktus, kuriais būtų užtikrinta, kad ir tose valstybėse narėse, kuriose politikai tiesiog nesugeba priimti tokių nacionalinės teisės aktų, žiniasklaida iš tikrųjų būtų nepriklausoma. Ačiū.

 
  
MPphoto
 

  Emma McClarkin (ECR). – Pone pirmininke, šiame pranešime ir rezoliucijoje dėl žurnalistikos ir naujosios žiniasklaidos, dėl kurių šiandien balsavome, turėjo būti apžvelgta, kaip naujoji žiniasklaida keičia žurnalistiką. Tačiau tikrovėje jis tapo EP narių, norinčių turėti daugiau jiems skirto reklaminio ploto ir siekiančių sumaniai daryti įtaką tam, kiek informacijos apie Europos Sąjungą bus pateikiama, pageidavimų sąrašu. Siūloma įgyvendinti europines žurnalistų mokymo programas, skirti daugiau lėšų Parlamento informacijos biurams ir dar daugiau lėšų ES komunikacijos politikai.

Tikiu žodžio laisve. Taip pat tikiu patikima nepriklausoma žurnalistika. Tai, kad žurnalistai ir nepriklausomi visuomeniniai transliuotojai verčiami informuoti apie ES ir šiuo tikslu bus finansuojami, yra akivaizdi europinio idealo propaganda, todėl balsavau prieš šį pranešimą ir jame siūlomą rezoliuciją. Dėl tuštybės praleidome progą išnagrinėti galimybes paskatinti demokratinį piliečių dalyvavimą ES veikloje pasitelkiant visuomeninę žiniasklaidą.

 
  
  

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Pranešimas: Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (A7-0222/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE), raštu.(FR) Balsavau už lenkės kolegės, Parlamento narės, L. J. Geringer de Oedenberg pranešimą dėl pasiūlymo susisteminti 1968 m. spalio mėn. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl laisvo darbo jėgos judėjimo Europos Sąjungoje, kuris buvo iš dalies pakeistas 1968 m., 1976 m., 1992 m. ir du kartus 2004 m. 1987 m. balandžio mėn. Komisija nusprendė, kad visi teisės aktai, kurie buvo iš dalies pakeisti ne daugiau nei dešimt kartų, turėtų būti kodifikuojami ir pabrėžė, kad šis reikalavimas yra minimalus, taip pat kad Komisijos padaliniai turėtų stengtis parengti kodifikuotas tekstų, už kuriuos jie yra atsakingi, redakcijas per trumpesnį laikotarpį, siekdami užtikrinti, jog Bendrijos taisyklės būtų aiškios ir lengvai suprantamos. Nors 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstituciniame susitarime buvo nustatyta pagreitinta darbo tvarka, deja, vėluojama susisteminti Europos teisinę bazę. Šis vėlavimas turi įtakos ir piliečiams, ir valstybėms narėms, o labiausiai viešojo administravimo specialistams, teisininkams, teisės studentams, profesoriams, ir pan. Turime per daug nuostatų, kurios buvo ne kartą pakartotinai keistos ir pridėtos prie pradinio dokumento ir atitinkamų tolesnių pakeitimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. (IT) Palaikydama savo tarpvyriausybinį ir teritorinį požiūrį į ES politiką, visada pasisakau už subsidiarumo principą ir abejoju brangiai kainuojančia biurokratine ir administracine našta, kurią ES dažnai užkrauna valstybėms narėms, piliečiams ir įmonėms.

Todėl galiu balsuoti tik už L. J. Geringer de Oedenberg pranešimą, kuriame dar karta primenama „geresnio teisės aktų kūrimo“ svarba. Iš dalies tai galima pasiekti kruopščiau vertinant teisinių procedūrų poveikį dar prieš Komisijai pateikiant tam tikro akto projektą kaip oficialų teisėkūros pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu.(LT) Šiuo nauju pasiūlymu siekiama kodifikuoti Tarybos reglamentą Nr. 1612/68 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje. Šis pasiūlymas išsaugo kodifikuojamų aktų turinį bei siekia aiškumo taikyti teisines normas dėl laisvo darbuotojų judėjimo. Europos Sąjunga turi siekti ilgalaikio tikslo, užtikrinti laisvą darbuotojų judėjimą visose valstybėse narėse. Visiems darbuotojams turi būti suteikta teisė laisvai judėti ir įsidarbinti valstybėse narėse.

Europos Sąjunga turi užtikrinti skaidresnį darbo jėgos judumą, padėti darbuotojams gerinti savo gyvenimo sąlygas, tinkamai įsitvirtinti visuomenėje, todėl be išimties diskriminacija dėl pilietybės bei įdarbinimo sąlygų turi būti panaikinta. Visos valstybės narės privalo siekti geresnio bendradarbiavimo tarpusavyje dėl lankstesnių įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Judėjimo laisvė – pagrindinė teisė, kuri reiškia didesnes galimybes pagerinti darbo ir gyvenimo sąlygas. Tuo turėtų džiaugtis nuolatiniai, sezoniniai ir pasienio darbuotojai ir tie, kurie pageidauja imtis veiklos teikti paslaugas bet kurioje valstybėje narėje. Balsuoju už šią rezoliuciją, nes pripažįstu rezoliucijos indėlį sudarant sąlygas įdarbinimo įstaigoms įdarbinti kitų valstybių narių piliečius, įgyvendinant vienodo požiūrio principą ir užtikrinant piliečių – kurie yra ar buvo įdarbinti kitoje valstybėje narėje – vaikų teisę į bendrąjį išsilavinimą, amato įgijimą ir mokymąsi.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu.(PT) Šiuo reglamentu siekiama pakeisti 1968 m. priimtą reglamentą dėl laisvo darbuotojų judėjimo ir į jį įtrauktus teisės aktus. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, minėtuoju pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės. Besąlygiškai remiu šią iniciatyvą, kuria siekiama supaprastinti ir išaiškinti Europos Sąjungos teisės aktą, kuris turėjo būti dažnai iš dalies keičiamas ir kuris apima keletą teisės aktų. Tik padarydami ES teisės aktus prieinamesnius ir suprantamesnius eiliniams Europos piliečiams galėsime užtikrinti didesnį jų skaidrumą. Taip galėsime pasiūlyti piliečiams naujų galimybių gauti naudos iš jiems suteiktų specialiųjų teisių, taigi ir formuoti piliečių Europą.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu.(PT) Balsavau už šį pranešimą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad piliečiams iš vienos valstybės narės, dirbantiems kitos valstybės narės teritorijoje, būtų užtikrintos tokios pat užimtumo galimybės ir darbo sąlygos, ypač darbo užmokesčio, išeitinių pašalpų ir galimybių grįžti į darbo rinką požiūriu, kokias turi tos šalies darbuotojai.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Šioje rezoliucijoje apsiribojama tik esamų dokumentų dėl darbuotojų judėjimo laisvės Europos Sąjungoje susisteminimu neatliekant esminių pakeitimų, taigi balsavau už rezoliucijos patvirtinimą. Tačiau norėčiau pažymėti, kad ši judėjimo laisvė reiškia didesnę politinę integraciją. Tik nauja socialumo Europos Sąjungoje samprata, kuria remiantis galima kiekvienam europiečiui užtikrinti minimalias socialines teises, gali garantuoti laisvą darbuotojų judėjimą nepatiriant socialinių problemų, visų pirma socialinio dempingo.

Manau, kad šiai judėjimo laisvei užtikrinti būtina įgyvendinti minimalius standartus sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinių pensijų srityse, ir tai turi būti atlikta ES lygmeniu. Dėl socialinių teisių, šių minimalių standartų įgyvendinimas sudarys sąlygas suvienodinti darbo sąlygas ir padės reguliuoti fizinį darbą dirbančių darbuotojų judumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Palankiai vertinu šį pranešimą, kuriame teisingai pabrėžiama Šveicarijos ir EEE svarba ES prekybai. Pranešime aiškiai teigiama, kad šis Parlamentas visapusiškai atsižvelgia į priežastis, lemiančias ypatingą Šveicarijos ir ES santykių pobūdį. Eičiau toliau ir paraginčiau visapusiškai gerbti piliečių iš visų ELPA priklausančių šalių teisę patiems spręsti, kokie turėtų būti jų šalių ir ES santykiai.

Yra sritis, kurioje ES ir EEE šalys turi bendrą interesą, prieštaraujantį susitarimų dėl vidaus rinkos nuostatoms, ir tai – žuvininkystė. Pastaraisiais mėnesiais Islandija vienašališkai nustatė tokią skumbrių žvejybos kvotą, dėl kurios gali kilti grėsmė žuvininkystės tvarumui. Tvirtai remiu nacionalinės žuvininkystės kontrolės koncepciją, bet ji turi būti grindžiama regioniniu bendradarbiavimu ir tarptautine teise. Raginu Islandijos Vyriausybę sėsti prie bendro derybų stalo su kaimynėmis, kad būtų rastas visoms derybų šalims priimtinas atsakingas sprendimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Alan Kelly (S&D), raštu. Šia procedūra išsaugoma darbuotojų judėjimo laisvė Bendrijoje, ir tai vienas iš didžiausių ES pasiekimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Laisvas darbuotojų judėjimas Europos Sąjungoje – vienas iš pagrindinių visų valstybių narių tikslų, kurio įgyvendinimas sudaro sąlygas plėtoti visų ES šalių ekonomiką. Taigi šioje srityje negali būti jokios diskriminacijos. Todėl labai svarbu, kad bet kuris reglamentas, kuriuo įgyvendinamas šis tikslas, būtų nepriekaištingai parengtas ir kodifikuotas. Šio reglamento priėmimas sudaro sąlygas visoms valstybėms narėms žengti žingsnį užimtumo politikos derinimo linkme. Todėl balsavau už šį reglamentą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alajos Mészáros (PPE), raštu.(HU) Europos Komisija teikia daug svarbos būtinybei supaprastinti ES teisės aktus ir užtikrinti didesnį jų skaidrumą, kad jie būtų prieinamesni ir suprantamesni valstybių narių piliečiams. Tačiau kol turėsime daugybę dažnai iš dalies keičiamų ir plačiai išsibarsčiusių teisės nuostatų, šio tikslo pasiekti negalėsime. Jau dabar kai kuriais atvejais reikia atlikti rimtą tyrimą siekiant nustatyti, kuris teisės aktas turi būti taikomas. Kadangi Tarybos sprendimas dėl užimtumo Europos Sąjungoje irgi ne kartą iš dalies keistas, šis tekstas taip pat turi būti kodifikuotas. Manau, svarbu, kad šis tekstas ir panašūs ES teisės aktai būtų kuo skubiau kodifikuoti. Todėl balsavau už šį reglamentą.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu. − (DE) Bulgarija ir Rumunija per anksti prisijungė prie Europos Sąjungos. Pagrindiniai socialiniai ir ekonominiai senųjų ir naujųjų valstybių narių skirtumai, ypač Bulgarijos ir Rumunijos, sukels didžiulę darbo jėgos migraciją ES iš Rytų į Vakarus. Tai grįsti laisvu darbuotojų judėjimu šiuo atveju visiškai netinka, nes skirtumai yra tokie dideli, kad sukels pigios darbo jėgos ir integracijos problemas senųjų valstybių narių darbo rinkose. Todėl balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu.(PT) Balsavau už šį pranešimą, nes šis klausimas labai svarbus, ypač dabar, kilus ginčų dėl romų kilmės piliečių judumo ES.

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Roithová (PPE) , raštu. (CS) Balsavau už Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl laisvo darbuotojų judėjimo ES tokia redakcija, kurioje atsižvelgiama į teisinius Europos Parlamento prieštaravimus. Pasiekus susitarimą per pirmąjį svarstymą, šio reglamento priėmimas būtų paspartintas, o tai svarbu. Tačiau turiu pasakyti, kad kai kurios valstybės narės vis dar stengiasi įvairiais būdais kliudyti laisvam asmenų judėjimui ES ir tą daro įvairiais lygmenimis ir įvairiomis dingstimis, tokiu elgesiu pažeisdamos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatas. Šiuo atžvilgiu norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į nepateisinamą Vokietijos policijos piktnaudžiavimą savo teisėmis vairuotojų iš Čekijos atžvilgiu pasienio regionuose. Abiejų šalių vyresnieji policijos pareigūnai vakar įvykusiame susitikime padarė labai mažai, kad ši problema būtų išspręsta, ir net baigė susitikimą žodžių karu, kuris neliko nepastebėtas žiniasklaidos. Norėčiau paraginti Komisiją imtis rimtai spręsti šį reikalą.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Tai pakankamai techninis, bet neprieštaringas pranešimas. Todėl mes, Žaliųjų frakcija, jį parėmėme.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, nes jame pasiūlytu reglamentu bus apsaugota darbuotojų teisė laisvai judėti ES teritorijoje. Vidaus rinkai reikia kvalifikuotų darbuotojų, galinčių nevaržomai persikelti iš vienos valstybės narės į kitą, todėl šį pranešimą parėmiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu.(PT) Siekiant, kad ES teisės aktai būtų suprantamesni ir prieinamesni visuomenei, nepaprastai svarbu juos supaprastinti ir išaiškinti. Turint lengvai suprantamus teisės aktus galima užtikrinti, kad piliečiai geriau žinotų savo teises, kuriomis pasinaudoję jie gali gauti naudos, ir kuriomis jiems suteikiama naujų galimybių.

Siekiant užtikrinti Europos teisės aktų aiškumą ir skaidrumą ir priartinti juos prie visuomenės, išsibarsčiusių ir dažnai iš dalies keičiamų nuostatų kodifikavimas būtinas.

Tą ypač svarbu padaryti laisvo darbuotojų judėjimo srityje: srityje, kuri tapo viena iš svarbiausių Europos integracijos plėtojimo arenų ir principu, leidusiu valstybių narių piliečiams suteikti naujų galimybių, nes jie turi teisę laisvai dirbti kitoje valstybėje, teisę į vienodą elgesį su jais ir apsaugą nuo bet kokios diskriminacijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D), raštu.(RO) Balsavau už pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl laisvo darbuotojų judėjimo Europos Sąjungoje, nes manau, kad laisvas judėjimas – vienas iš pagrindinių ES ir vidaus rinkos principų. Raginu Europos Komisiją ir Tarybą išnaudoti šią galimybę priimti minėtą reglamentą ir prašau valstybių narių panaikinti dabartines kliūtis, su kuriomis susiduria darbuotojai iš Rumunijos ir Bulgarijos. Dėl šių kliūčių, trukdančių darbuotojams iš valstybių narių, prisijungusių prie ES po 2004 m. gegužės 1 d., laisvai judėti ES teritorijoje, ribojamos šių šalių piliečių teisės. Šios kliūtys taip pat gali skatinti nelegalų darbą ir socialinį dempingą. Jas panaikinus vienodai bus apsaugoti ir migrantai, ir vietos darbuotojai. Be to, pasiekus šį tikslą bus užtikrinta pagarba ES pagrindiniams principams ir jų apsauga. Tikiuosi, kad ir Komisija, ir valstybės narės parodys politinę valią, kurios reikia, kad ši problema būtų išspręsta.

 
  
MPphoto
 
 

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu.(LT) Gerbiami kolegos, laisvas judėjimas – pagrindinė darbininkų ir jų šeimų teisė. Šiame pranešime taikliai pastebėta, jog darbo jėgos judėjimas Sąjungoje turėtų būti viena iš priemonių, leidžiančių ES piliečiams pagerinti savo gyvenimo ir darbo sąlygas. Tai yra laisvės, o kartu ir orumo klausimas. Šiuo atžvilgiu, prisijungimas prie ES turėjo labai didelį poveikį mano šaliai Lietuvai. Išskyrus keletą šalių, mes teoriškai laisvai galime dirbti bet kurioje ES valstybėje narėje.

Dabar išgyvename pigių oro skrydžių kompanijos „Ryanair“ aukso laikotarpį, kuris leidžia lengviau keliauti. Trys didžiausi Lietuvos oro uostai skraidina į daugiau nei 40 Europos miestų. Tai yra kartu ir palaiminimas, ir prakeiksmas. Didelį susirūpinimą kelia tai, jog dėl nuolatinės migracijos Lietuva patiria „protų nutekėjimą“. Beveik 60 000 lietuvių gyvena Jungtinėje Karalystėje, o 2001 m. gyveno mažiau nei 5000.

Apytikriai 90 000 lietuvių gyvena Airijoje. Mes esame maža tauta, suteikę išsilavinimą ir investavę į jų mokslus, dabar mes prarandame savo aktyviausius dvidešimtmečius trisdešimtmečius žmones. Mes, Lietuva ir keletas ES narių, turime pasistengti labiau, jei norime sustabdyti šią pavojingą tendenciją.

 
  
  

Pranešimas: Slavi Binev (A7-0212/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE), raštu.(IT) Kaip teigiama šiame pranešime, grėsmė, kad euro monetos gali būti padirbinėjamos, yra didelė.

Būtent todėl priėmus konkretų reglamentą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad visoje euro zonoje būtų veiksmingai įgyvendinamos bendros apyvartoje esančių euro monetų autentiškumo tikrinimo procedūros ir kad valdžios institucijos įgyvendintų šių procedūrų kontrolės mechanizmus, galima būtų labai sumažinti apyvartoje esančių padirbtų monetų kiekį. Todėl balsavau už pranešimą, kurį parengė S. Binev, ir norėčiau padėkoti jam už atliktą darbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Šiame pasiūlyme dėl reglamento apibrėžiamos priemonės, kurias reikia taikyti, kad apsaugotume eurą nuo klastojimo. Be to, reikalaujama, kad kredito įstaigos ar tam tikri kiti ūkinės veiklos vykdytojai, pvz., grynųjų pinigų pervežėjai, nustatytų gaunamų euro banknotų ir monetų, kuriuos ruošiamasi grąžinti į apyvartą, autentiškumą. Taip pat reikalaujama nustatyti klastotojus. Tačiau privalomų bendrųjų standartų stoka nustatant monetų autentiškumą nulėmė tai, kad skirtingose valstybėse narėse taikoma skirtinga praktika, o tai reiškia, kad Europos Sąjungoje savo valiutai negalime suteikti atitinkamos apsaugos. Kaip savo frakcijos pranešėja, rengdama pasiūlymą dėl šio reglamento glaudžiai bendradarbiavau su S. Binevu. Kaip ir S. Binev, pritariu Europos Komisijos pasiūlymui ir atitinkamai už jį balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Siekiant apsaugoti finansų institucijas ir rinkas nuo sukčiavimo, būtina turėti mechanizmus ir teisinę sistemą, leisiančius užtikrinti, kad atitinkamos institucijos tikrintų visos apyvartoje esančios valiutos autentiškumą. Siekiant užtikrinti valiutos ir jos apyvartos teisėtumą, taip pat turi būti nustatyta atitinkama tvarka ir užtikrinta, kad valstybės narės jos laikytųsi. Todėl svarbu nustatyti privalomas taisykles, kad visoje euro zonoje būtų veiksmingai įgyvendinamos bendros apyvartoje esančių euro monetų autentiškumo tikrinimo procedūros ir kad valdžios institucijos įgyvendintų tų procedūrų kontrolės mechanizmus. Siekiant užtikrinti, kad procedūros būtų veiksmingos, jų įgyvendinimas turėtų būti patikėtas kvalifikuotiems profesionalams, turintiems patirties šioje srityje. Be to, manau, kad užtikrinti veiksmingą bendrų procedūrų įgyvendinimą ir kontrolę būtina dar ir tam, kad būtų užtikrintas didesnis vartotojų ir visos rinkos pasitikėjimas euro zona.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Euro monetų klastojimas yra didelė grėsmė, ypač didžiausio nominalo monetoms. Privalomų bendrų taisyklių dėl monetų autentiškumo nustatymo stoka gali tapti kliūtimi apsaugant metalines monetas nuo klastojimo. Ką tik priimtame reglamente pateikiama teisiškai privaloma priemonė, pagal kurią galime sukurti bendrą metodą euro monetų autentiškumui nustatyti.

Vienas iš pagrindinių šio reglamento tikslų – užtikrinti, kad institucijos atliktų euro monetų patikros procedūrą prieš grąžindamos jas į apyvartą. Autentiškumo nustatymas turėtų būti atliekamas naudojant 5 straipsnio 3 dalyje nustatytą monetų rūšiavimo įrangą arba remiantis valstybių narių nustatytais metodais pasitelkiant tinkamai apmokytus darbuotojus. Be to, atsižvelgiant į tai, kad euro monetų autentiškumo nustatymas neišvengiamai pareikalaus išlaidų iš šiame procese dalyvaujančių įstaigų, pvz., kredito įstaigų ir kitų įstaigų, pvz., grynųjų pinigų pervežėjų, siūlau numatyti įstaigoms teisę rinkti tvarkymo mokestį.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Kova su euro monetų ir banknotų klastojimu, taip pat euro monetų autentiškumo nustatymo procedūros – tai priežastys, kurios skatina priimti šį reglamentą siekiant įdiegti privalomas bendras monetų autentiškumo nustatymo taisykles. Todėl balsavau už reglamentą.

 
  
MPphoto
 
 

  Claudio Morganti (EFD), raštu.(IT) Šiame pranešime sprendžiama apyvartoje esančių padirbtų monetų problema.

Iki šiol valstybėse narėse galioja skirtinga padirbtų monetų išėmimo iš apyvartos praktika. Todėl pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad visoje euro zonoje būtų veiksmingai įgyvendinamos bendros apyvartoje esančių euro monetų autentiškumo tikrinimo procedūros ir kad valdžios institucijos įgyvendintų tų procedūrų kontrolės mechanizmus. Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad nustatyti vienodas procedūras, kurios galiotų visoje Europoje, būtina.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu.(IT) Kaip Ekonomikos ir pinigų reikalų komiteto narys aktyviai dalyvavau rengiant šį pranešimą ir jį parėmiau.

Vienodos sistemos, taikomos Europoje kovojant su monetų padirbinėjimu, yra tai, ko pirmiausia siekiame, ypač po to, kai mums pavyko užtikrinti labai griežtą apsaugą kovojant su banknotų padirbinėjimu. Pagal pasiūlytą reglamentą, kurį netrukus ketiname priimti, bus įmanoma kontroliuoti padirbtų monetų apyvartą ir kiekį pavienėse valstybėse narėse, kurios šiuo metu neturi šiam tikslui skirtų standartizuotų ir pakankamai saugių sistemų. Iš tikrųjų privalome ryžtingai kovoti su padirbinėjimo problema pasitelkdami veiksmingas šiuolaikines priemones, kad apsaugotume savo piliečius, komercinės veiklos vykdytojus ir galiausiai savo nacionalinius biudžetus nuo sunkios nuostolių naštos.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu.(IT) Grėsmė, kad euro monetos, ypač didžiausio nominalo, gali būti padirbinėjamos, yra didelė.

Dėl to, kad nėra bendros privalomos monetų autentiškumo tikrinimo sistemos, kai kuriose valstybėse narėse atitinkamos institucijos gali susidurti su kliūtimis norėdamos aktyviai ieškoti padirbtų monetų. Dėl šios priežasties ES atsiranda skirtumų, susijusių su valiutos apsaugos lygiu.

Siūlomas reglamentas yra teisiškai privaloma priemonė, kuri dabar reikalinga siekiant sukurti susijusių įstaigų taikytiną bendrą euro monetų autentiškumo tikrinimo metodą ir numatyti reikiamą valstybių narių kontrolę. Todėl šiuo pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad visoje euro zonoje būtų veiksmingai įgyvendinamos bendros procedūros siekiant sugriežtinti kontrolę ir padaryti galą monetų padirbinėjimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu.(IT) Visos padirbtos ir apyvartai netinkamos monetos turi būti išimamos iš apyvartos ir nusiunčiamos atitinkamoms valstybių narių institucijoms, kad šios galėtų jas sunaikinti.

Balsavome už šį tekstą nepaisant to, kad jame nėra numatyta priemonių, kuriomis būtų apsaugoti sąžiningi piliečiai, kurie sužino, kad jų turimos monetos padirbtos bandydami padėti indėlį į banko sąskaitą, ir kuriems nieko nelieka, tik bejėgiškai stebėti, kaip bankas šias monetas iš jų atima. Aukomis tų, kurie paleidžia į apyvartą padirbtą valiutą, dažnai tampa būtent pagyvenę asmenys, todėl mums reikia sukurti sistemą, pagal kurią bent dalis iš jų atimamų pinigų galėtų būti kompensuojama. Taip pat turi būti nustatytos griežtesnės priemonės, taikomos pinigų padirbinėtojams ir tiems, kurie išleidžia padirbtas monetas į apyvartą.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kuriame siūloma nustatyti bendras priemones siekiant užtikrinti veiksmingą kovą su pinigų padirbinėjimu euro zonos šalyse. Šiuo metu nėra bendrų privalomų taisyklių, kuriomis būtų suderintos euro monetų autentiškumo tikrinimo ir netinkamų apyvartai monetų išėmimo iš apyvartos procedūros. Tokios taisyklės padėtų apsaugoti vartotojus nuo tikimybės įsigyti padirbtų monetų, todėl šį pranešimą parėmiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Iva Zanicchi (PPE), raštu.(IT) Pone pirmininke, balsavau už S. Binevo pranešimą, kuriuo siekiama nustatyti ir bendras monetų autentiškumo tikrinimo procedūras, ir bendras netinkamų apyvartai monetų tvarkymo procedūras.

Šiuo metu tikrinti gaunamų banknotų ir monetų autentiškumą prieš grąžinant juos į apyvartą privalo bankai ir už grynųjų pinigų pristatymą atsakingos institucijos. Tikrinant nustatytos padirbtos monetos turi būti išimamos iš apyvartos. Tačiau Europos Sąjungos šalyse galioja skirtinga padirbtų monetų susekimo praktika. Taigi, manau, būtų teisinga paremti šią iniciatyvą, kuria siekiama užtikrinti vienodą valiutos apsaugą visoje euro zonoje.

 
  
  

Pranešimas: Iuliu Winkler (A7-0242/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE), raštu.(IT) Pritariu tam, kad Moldovos Respublikai būtų suteikta makrofinansinė pagalba, nes tai viena iš šalių, kurias visuotinės ekonomikos krizės padariniai paveikė skaudžiausiai. Kaip teigiama pranešime, tikimasi, kad šia priemone iš tikrųjų bus prisidėta prie valstybės biudžeto išorės finansavimo poreikių 2010 m. ir 2011 m. patenkinimo, bet pirmiausia tikimasi, kad remiant Vyriausybės ekonomikos programą ir jos pastangas integruotis į ES bus sustiprintos reformos. Ačiū.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu.(LT) Palaikau šį pasiūlymą dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Moldovos Respublikai. Moldova yra viena iš Rytų partnerystės šalių, kurias labiausiai paveikė pasaulinė finansų krizė: sparčiai mažėjo gamyba, blogėjo biudžeto rodikliai ir didėjo išorės finansavimo poreikis. Todėl laiku suteikta pagalba, tikiu, padės šaliai greičiau ir efektyviau likviduoti finansų krizės padarinius, užtikrinti mokėjimų balanso ir biudžeto poreikius.

Taip pat bus sudarytos sąlygos vykdomoms šalyje reformoms stiprinti, remiant vyriausybės ekonomikos stabilizavimo programą ir jos pastangas integruotis į Europos Sąjungą. Tačiau siekiant užtikrinti teikiamos pagalbos veiksmingumą ir skaidrumą, būtina stiprinti Europos Komisijos priežiūros ir kontrolės vaidmenį šioje srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Băsescu (PPE), raštu.(RO) Visuotinė ekonomikos krizė labai paveikė Moldovos Respublikos ekonomiką. Pagal vienam asmeniui tenkančias pajamas Moldova užima vieną iš paskutinių vietų Europos Sąjungos Rytų partnerystės programoje dalyvaujančių šalių sąraše. Atsižvelgdama į tai, kad ES ėmėsi remti Rytų partnerystės programoje dalyvaujančias šalis ir kad naujoji Moldovos Respublikos Vyriausybė akivaizdžiai parodė gebėjimą bendradarbiauti įsisavinant ES paramą, manau, iniciatyva suteikti Moldovos Respublikai makrofinansinę pagalbą paremiant šalį 90 mln. EUR dotacija yra daugiau nei būtina.

Turiu pasakyti, kad siūloma pagalba bus ypač naudinga, nes sudėtingą Moldovos Respublikos ekonominę padėtį dar pablogino šią vasarą šalį užklupęs didelis potvynis. Svarbu paminėti, kad balandžio mėn. pasirašytas tarpvyriausybinis susitarimas, pagal kurį Rumunija pasiūlė suteikti Moldovos Respublikai negrąžinamąją 100 mln. EUR vertės finansinę paramą, skirtą Moldovos Respublikos infrastruktūrai paremti. Baigdama noriu pasakyti, kad ES finansinė parama bus panaudota siekiant padėti Moldovos Respublikai eiti politinės ir ekonominės integracijos į ES keliu.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu.(IT) Balsuoju prieš šį pranešimą ir tokį sprendimą priėmiau vadovaudamasis realistiniu ir praktiniu požiūriu. Sumanymas suteikti Moldovos Respublikai pagalbą, vertinant jį kaip bendrą principą, gali atrodyti tinkamas, atsižvelgiant į tai, kad remdami Europos kaimynystėje esančias šalis galime išvengti problemų, susijusių su šių šalių skurstančių gyventojų imigracija į mūsų žemyną. Tačiau balsavau prieš šį pasiūlymą dėl dviejų priežasčių. Pirma, turiu didelių abejonių, kad ES lėšos bus tinkamai panaudotos. Nepaisant Moldovos valdžios institucijų pažadų ir patikinimų, žinome, kad šioje šalyje klesti korupcija ir kad jos ekonomikos ir finansų sistema tebėra labai pasenusi. Todėl nėra pakankamos garantijos, kad Europos lėšos bus naudojamos racionaliai ir sąžiningai. Be to, net jeigu ir turėtume pakankamai garantijų, kad lėšos bus naudojamos efektyviai, siūlomos sumos, regis, vis tiek nepakaks: nemanau, kad pranešime siūloma 90 mln. EUR suma gali iš tikrųjų padėti šaliai pasukti vidaus sistemos modernizavimo ir ekonominio bei politinio jos atgaivinimo keliu.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu.(RO) Moldovos Respublika yra viena iš Europos šalių, labiausiai nukentėjusių nuo ekonomikos krizės. Be to, Kišiniovo Vyriausybei jau ilgiau nei metus tenka dirbti labai neapibrėžtos politinės padėties sąlygomis, o tai neišvengiamai blogina ekonomikos krizės padarinius, kurie veikia ne tik gyventojus, bet ir viešuosius finansus. Apytikriai 90 mln. EUR dotacija, skiriama išskirtinai tam, kad Moldova galėtų padengti mokėjimų balansą ir finansuoti valstybės biudžetą, kurios panaudojimas bus kontroliuojamas, padės Moldovai pasiekti TVF nustatytus makroekonominius tikslus ir taip padidinti vidutinio laikotarpio ir ilgalaikį šalies patikimumą pasaulio finansų rinkose.

Palankiai vertinu tai, kad Parlamentas ir Komisija ketina kontroliuoti, kaip lėšos įsisavinamos, siekdami užtikrinti, kad ES dotacija būtų panaudota pagal paskirtį. Politinė padėtis Moldovoje sudėtinga ir tikintis artėjančių pirmalaikių rinkimų gali kilti pagunda griebtis populistinių veiksmų. Taip pat džiaugiuosi tuo, kad Ministras pirmininkas V. Filat patikino esąs ryžtingai nusiteikęs vykdyti savo įsipareigojimus, kurių įgyvendinimas turėtų tik teigiamą poveikį Moldovos ekonomikai. Moldovai reikia, kad tarptautinė bendruomenė parodytų gerą valią, nes šis laikotarpis jai labai sudėtingas. Europos Sąjungai pačiai naudinga ištiesti pagalbos ranką Moldovai, kad prie savo rytinės sienos turėtų ekonomiškai ir politiškai stabilią kaimynę.

 
  
MPphoto
 
 

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu.(EL) Balsuojant dėl pranešimo dėl finansinės pagalbos Moldovai susilaikiau, nors manau, kad ES turėtų suteikti šią finansinę pagalbą, kad Moldova galėtų vykdyti savo ekonominius įsipareigojimus. Deja, skiriant šią paramą Moldovai keliama sąlyga laikytis TVF jai nustatytų reikalavimų. Tai, kad teikdama finansinę pagalbą ES reikalauja, kad šalis laikytųsi politikos, kurią jai diktuoja TVF, moraliniu ir politiniu požiūriu nepriimtina. Pragaištingi TVF diktato padariniai matomi Graikijoje ir kitose šalyse, kurios šį diktatą patyrė ar tebepatiria. Tokiai politikai prieštaraujame.

 
  
MPphoto
 
 

  George Sabin Cutaş (S&D), raštu.(RO) Balsavau už Europos Parlamento teisėkūros rezoliucijos dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Moldovos Respublikai projektą. Esu šešėlinis savo frakcijos pranešėjas ir reikalavau, kad finansinė parama skiriant iki 90 mln. EUR vertės dotaciją būtų kuo skubiau suteikta. Moldovos Respublika, šalis, dalyvaujanti Rytų partnerystės programoje, patyrė labai skaudžių finansų ir ekonomikos krizės padarinių. Tačiau ji ėmėsi svarbių politinių reformų, kurios turi būti stiprinamos ir įgyvendinamos praktiškai taikant europinius standartus. Todėl vertinu šią finansinę paramą kaip priemonę reformų procesui paspartinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Atsižvelgdamas į dabartinės finansų ir ekonomikos krizės poveikį Moldovai ir į šalies pastangas siekti integracijos su ES, manau, kad apsispręsdama suteikti Moldovai makrofinansinę pagalbą ES pasielgtų protingai. Solidarumas su šalimis, įtrauktomis į Europos kaimynystės politiką, nereiškia, kad ES gali atsikratyti būtinybės tinkamai kontroliuoti, kaip jos teikiama pagalba naudojama, ir tikėtis atskaitomybės iš šią pagalbą gaunančių vietos valdžios institucijų.

Jeigu nebus griežtai kontroliuojama, kaip pagalba naudojama, ji neduos jokios naudos ar net galės pakenkti tokioms šalims kaip Moldova, kurios siekia stabilizuoti savo institucijas, taip pat stiprinti demokratiją ir teisinę valstybę.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu.(PT) Makrofinansinė pagalba, kurią siūloma suteikti Moldovai, nėra tikra nesavanaudiška pagalba. Visiškai priešingai, ši pagalba bus skiriama tik tuomet, jei bus laikomasi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) reikalavimų, kurių įgyvendinimą TVF kontroliuos, taip pat pagrindinių ekonomikos reformos principų ir tikslų, nustatytų Susitarimo dėl ekonomikos ir finansų politikos memorandume, o tai yra: etatų mažinimas ir darbo vietų „įšaldymas“ viešajame sektoriuje, priemonės, kuriomis toliau silpninami darbo santykiai, darbuotojų teisių ribojimas, išėjimo į pensiją amžiaus didinimas, didesnės energijos kainos, privatizacija, darbo užmokesčio viešajame sektoriuje „įšaldymas“, paramos ūkininkams mažinimas, didesni tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai, mokyklų uždarymas ir privatusis aukštųjų mokyklų finansavimas bei reguliavimo mažinimas ir tolesnis vidaus ir išorės investicijų liberalizavimas.

Šių priežasčių daugiau nei pakanka, kad neparemtume pasiūlymo dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Moldovai. Šiuo priemonių rinkiniu šalis, kuri jau dabar yra viena iš skurdžiausių regione, bus dar labiau nuskurdinta. Gavusi tokią ES ir TVF pagalbą, kuria remiamas šis negailestingas puolimas, nukreiptas prieš Moldovos žmonių teises, Moldova atsidurs padėtyje, kurią galima apibūdinti posakiu: „Turint tokius „draugus“, priešų nereikia“.

 
  
MPphoto
 
 

  Filip Kaczmarek (PPE), raštu.(PL) Parėmiau pranešimą dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Moldovos Respublikai. Pagalba Moldovai – svarbus dalykas, nes tai gali turėti didelės įtakos europinei šios šalies ateičiai. Praeitą savaitę lankydamasis Europos Parlamente Lenkijos Prezidentas pasakė, kad bendradarbiavimas su Moldova turėtų tapti mūsų užsienio politikos prioritetu.

Daugelį EP narių šis pareiškimas šiek tiek nustebino, bet Moldova juk yra Europos valstybė ir vieną dieną ji gali tapti Europos Sąjungos valstybe nare. Būtent todėl turėtume bendradarbiauti su Moldova ir rimtai vertinti klausimus, susijusius su jos ateitimi. Tikiuosi, konstitucinė krizė, kurią Moldova dabar patiria, netrukus bus įveikta ir bus išrinktas naujas parlamentas, gebantis įgyvendinti istorinės svarbos pokyčius.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu.(DE) Europos Sąjunga palankiai vertina gerus politinius ir ekonominius ryšius su Moldovos Respublika, taigi svarbu, kad šie ryšiai būtų palaikomi ir plečiami. Todėl pasiūlymui dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Moldovos Respublikai, kuri labai nukentėjo dėl ekonomikos krizės, neabejotinai verta pritarti. Pagalba, kurią ES pažadėjo, susieta su aiškiomis sąlygomis ir ji pasieks sritis, kurioms skirta. Ši finansinė pagalba kartu su TVF skirtomis lėšomis padės stabilizuoti Moldovos Respublikos valstybės biudžetą ir turės teigiamos įtakos deryboms dėl asociacijos susitarimo pasirašymo su šia šalimi. Pritariu tam, kad Moldovai būtų suteikta makrofinansinė pagalba, kuri padės sustiprinti mūsų tarpusavio politinius ir ekonominius ryšius ir kuri galiausiai bus naudinga ne tik Moldovai, bet ir visai ES.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu.(RO) Moldovos Respublikos ekonomika labai nukentėjo dėl visuotinės finansų krizės ir tai akivaizdžiai rodo blogėjanti jos biudžeto padėtis ir didėjantis išorės finansavimo poreikis. Atsižvelgdama į blogėjančią ekonominę padėtį, Moldovos Respublika paprašė Europos Sąjungos makrofinansinės pagalbos. Balsavau už tai, kad tokia pagalba jai būtų suteikta, nes manau, kad Europos Sąjunga kartu su Tarptautiniu valiutos fondu, Pasaulio banku ir kitomis tarptautinėmis institucijomis privalo padėti Moldovos Respublikai įveikti sunkumus, kuriuos ji dabar patiria. Šia pagalba Kišiniovo Vyriausybė bus tinkamai paremta mokėjimų balanso deficito ir kitų biudžeto poreikių finansavimo požiūriu. Taip pat šia priemone bus sustiprinti dvišaliai šios valstybės ir Europos Sąjungos santykiai ir suteikta galimybė ES parodyti savo solidarumą su valstybe, dalyvaujančia jos Rytų partnerystės programoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Iosif Matula (PPE), raštu.(RO) Balsavau už pranešimą, kurį pateikė mūsų tautietis EP narys Iuliu Winkler, nes esu už tai, kad Moldovos Respublikai būtų suteikta makrofinansinė pagalba siekiant padėti jai kovoti su ekonomikos krize. Europos Komisija siūlo suteikti Moldovai 90 mln. EUR dotaciją, kurios visa suma bus išmokėta mažiausiai trimis dalimis. ES pagalba papildys TVF ir Pasaulio banko teikiamą finansinę paramą, kurios ši šalis paprašė. Europos makrofinansinė pagalba skiriama siekiant paspartinti reformų procesą Moldovos Respublikoje remiant vyriausybės vykdomą ekonominę programą ir jos pastangas integruotis į ES.

Partijų koalicija „Aljansas už Europos integraciją“, kuriai vadovauja einantis Prezidento pareigas Mihai Ghimpu ir Ministras pirmininkas Vlad Filat, dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą remti demokratines reformas ir įgyvendinti europinius standartus. Kaip EURONEST parlamentinės asamblėjos narys ir rumunas, esu įsitikinęs, kad Europos Sąjunga pati neabejotinai suinteresuota, kad jos rytinės kaimynės būtų stabilios, klestinčios ir draugiškos šalys.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Moldovos ekonomikos stabilizacijos ir atsigavimo procesui paremti teikiama Tarptautinio valiutos fondo finansinė pagalba. Atsižvelgdama į blogėjančias ekonomines perspektyvas Moldova paprašė Europos Sąjungos makrofinansinės pagalbos. Makrofinansinės pagalbos programa taip pat labai svarbi gerinant finansinį stabilumą tose Europos šalyse, kurios susidūrė su pastarojo meto pasauline krize ir nukentėjo nuo krizės poveikio jų pagrindiniams prekybos partneriams. Finansinis disbalansas susijęs su biudžetais ir mokėjimų pusiausvyra. Moldovai siekiant nuosekliai įveikti krizę, ši pagalba itin svarbi. Todėl Europos Sąjungoje turi vyrauti solidarumas. Taigi balsavau už pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Moldovos Respublikos ekonomika labai nukentėjo dėl tarptautinės finansų krizės: sparčiai mažėja gamybos apimtis, blogėja šalies fiskalinė padėtis, auga išorės finansavimo poreikiai. Ši šalis yra tiesioginė ES kaimynė, palaikanti glaudžius ryšius su ES valstybe nare Rumunija, todėl ES pati labai suinteresuota stabilizuoti padėtį šiame regione ir kuo skubiau padaryti galą plataus masto ekonominei migracijai.

Moldovos Respublikos pastangas stabilizuoti ir atgaivinti ekonomiką taip pat finansiškai remia Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Europos Komisija privalo užtikrinti, kad Europos Sąjungos teikiama makrofinansinė pagalba teisiniu požiūriu ir iš esmės atitiktų priemones, įgyvendinamas įvairiose išorės veiksmų ir kitose svarbiose Europos Sąjungos politikos srityse. Europos Sąjungos makrofinansinę pagalbą turėtų administruoti Komisija. Siekiant užtikrinti, kad Europos Parlamentas ir EP Ekonomikos ir pinigų komitetas galėtų kontroliuoti, kaip šis sprendimas įgyvendinamas, Komisija turėtų reguliariai juos informuoti su šia pagalba susijusiais klausimais ir teikti jiems atitinkamus dokumentus. Tai padėtų užtikrinti, kad šis sprendimas būtų tinkamai įgyvendinamas ir kad mokesčių mokėtojų lėšos būtų naudojamos atsargiai. Todėl balsavau už šį sprendimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Sławomir Witold Nitras (PPE), raštu.(PL) Labai džiaugiuosi, kad šiandien patvirtinome I. Winklerio pranešimą dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Moldovos Respublikai. Viena iš mūsų, Europos Sąjungos valstybių narių, užduočių – remti visais įmanomais būdais šalis, kurioms reikia mūsų pagalbos. Šis klausimas labai svarbus, nes galiausiai tampa aišku, kad partnerėms rytuose, įskaitant Moldovą, būtina skirti daugiau dėmesio

Stipri Europa – tai Europa, kalbanti vienu balsu, ir Europa, kurioje solidarumas, suprantamas plačiąja prasme ir taip pat reiškiantis ekonominį solidarumą, yra pagrindinis principas. Mano nuomone, stabili Moldovos ekonomika neabejotinai taps svarbiu veiksniu, padėsiančiu pagerinti politinius santykius šioje šalyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Makrofinansinės pagalbos klausimu Žaliųjų frakcija iki šiol vadovaujasi nuostata, kad prieš priimant sprendimą dėl tokios pagalbos teikimo turi būti išsiaiškinta, ar iš tikrųjų nėra politinių priežasčių, dėl kurių tokia pagalba neturėtų būti suteikta. Kadangi jokių konkrečių problemų Moldovos Respublikos atžvilgiu šiuo metu nenustatyta, nėra priežasčių, kodėl makrofinansinė pagalba jai neturėtų būti suteikta. Todėl Žaliųjų frakcija komitete balsavo už šį pranešimą ir tą patį padarė šiandien plenariniame posėdyje. Tačiau Žaliųjų frakcija dar kartą pabrėžia ir nesiliaus kartoti, kad laukiame, kol Komisija pagaliau pateiks savo makrofinansinės pagalbos teikimo politikos koncepciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu.(IT) Mūsų požiūris į tai, kad Europa imasi naštos finansiškai remti šalis, esančias už ES ribų, yra skeptiškas.

Viena yra imtis veiksmų, atitinkančių labai mėgiamą partijos „Lega Nord“ šūkį – „Padėkime žmonėms jų pačių namuose“ – įgyvendinant projektus, kuriais siekiama padėti šalies žmonėms kovoti su skurdu ir finansuoti vaikų teisių apsaugos programas pasitelkiant humanitarines priemones, visai kas kita – teikti valstybei makrofinansinę pagalbą. Akivaizdu, kad tai nėra tiesioginė pagalba skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms, o pagalba valstybės aparatui, kuris nesugebėjo tinkamai tvarkyti savo finansų. Todėl balsavome prieš.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Sonik (PPE), raštu.(PL) Siekiant paremti ES valstybių narių ir Moldovos draugiškų santykių atnaujinimo politiką reikia visos Europos Sąjungos pastangų. Europos Sąjunga turėtų priversti Rusiją, kad ši leistų Moldovai pačiai apsispręsti dėl Padnestrės, kuri sudaro neatskiriamą Moldovos Respublikos teritorijos dalį. Turėtų būti sudarytos sąlygos, kad Europos Sąjungos pagalba galėtų būti veiksmingai naudojama regione.

 
  
MPphoto
 
 

  Traian Ungureanu (PPE), raštu. – Esu šešėlinis PPE frakcijos pranešėjas makrofinansinės pagalbos teikimo Moldovos Respublikai klausimu ir džiaugiuosi tuo, kad pasiūlymas dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Moldovos Respublikai šiandien priimtas didžiosios daugumos balsų sprendimu. Moldovos Respublikos Vyriausybei, remiančiai europinį požiūrį, šios pagalbos labai reikia, o Europos Parlamento balsavimas yra tvirtas ženklas, bylojantis apie ES norą paremti dabartinę Moldovos valdžią ir jos pastangas sušvelninti neigiamus daugybės krizių padarinius.

Tikiuosi, kad taip ES parama Moldovos Respublikos jėgoms, remiančioms europinį požiūrį, ir jos pastangoms eiti europiniu keliu taps matomesnė šalies piliečiams ir bus pakartota žinia, kad visos Moldovos Respublikos pastangos praartėti prie europinių standartų ir vertybių, tokių kaip geras valdymas ir demokratinių institucijų stiprinimas, sulauks konkrečios ES paramos.

Baigdamas norėčiau dar kartą išreikšti savo apgailestavimą dėl nepriimtinai ilgo ES sprendimo dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Moldovos Respublikai priėmimo proceso ir raginu ES institucijas įvertinti šių metų patirtį ir padaryti išvadas, kad ateityje tokio vilkinimo būtų išvengta.

 
  
MPphoto
 
 

  Iuliu Winkler (PPE), raštu. – Esu pasiūlymo dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Moldovos Respublikai pranešėjas ir džiaugiuosi, kad šis pasiūlymas priimtas plenariniame posėdyje dalyvaujančių EP narių daugumos sprendimu, nes tai rodo vieningą EP politinių frakcijų pritarimą jam. Moldovos Respublika yra viena iš labiausiai dėl visuotinės krizės nukentėjusių šalių, dalyvaujančių Rytų partnerystės programoje. Šia pagalba siekiama prisidėti prie šalies pastangų įveikti krizę ir patenkinti šalies išorės finansavimo poreikius. Dar daugiau, esu įsitikinęs, kad šia pagalba bus prisidėta prie šios kaimyninės šalies įgyvendinamų reformų stiprinimo ir jos pastangų siekti integracijos į ES. Vadovaudamasis PPE frakcijos pagrindiniais principais ir remdamas jos tikslus, pateikiau pakeitimus, kuriais siekiama užtikrinti didesnį pagalbos veiksmingumą, skaidrumą ir atskaitomybę už pagalbos lėšų naudojimą ir pirmiausia sustiprinti Moldovos Respublikos viešųjų finansų valdymo sistemas.

Pranešime nustatyta Europos Komisijos pareiga reguliariai informuoti EP apie šios pagalbos priemonės įgyvendinimą ir teikti mums atitinkamus dokumentus. Balsavimas EP plenariniame posėdyje vyko tikra europine dvasia. Norėčiau pabrėžti vieningą pritarimą, kurio šis pranešimas sulaukė balsuojant Tarptautinės prekybos komitete. Taip pat norėčiau padėkoti Užsienio reikalų komitetui už jo paramą pastangoms pagreitinti šio pranešimo priėmimą.

 
  
  

Pranešimas: Danuta Maria Hübner (A7-0232/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu.(PT) Balsavau už šį pranešimą, kuriuo siekiama padidinti ūkinės veiklos vykdytojų Azorų salų regione konkurencingumą, kad šiame regione būtų užtikrinta stabilesnė padėtis užimtumo srityje ir taip įveiktos ekonominės kliūtys, su kuriomis šis regionas susiduria dėl savo geografinės padėties.

Laikinai sustabdžius muitų taikymą, vietiniai ūkinės veiklos vykdytojai Azorų salose ir Madeiroje galės importuoti tam tikrą kiekį žaliavų, dalių, komponentų ir gatavų gaminių nemokėdami muito mokesčių. Muitai bus laikinai netaikomi prekėms, naudojamoms žuvininkystės, žemės ūkio, pramonės ir paslaugų sektoriuose. Tai leis nepalankioje ekonominėje padėtyje esančiam salų regionui padidinti savo konkurencingumą ir sukurti ilgalaikes palankesnes sąlygas investuotojams.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Parlamentas atlieka svarbų vaidmenį Europos teisėkūros procese. Kadangi šis pranešimas priimtas, Europos Parlamentas bus informuotas, kai bus pateiktas pasiūlymas pakeisti deleguoto teisės akto statusą (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnis). Tai labai svarbus bruožas, nes Parlamentas turi turėti galimybę prisidėti prie diskusijų dėl kartais būtinų techninių pakeitimų koreguojant prekių, kurioms laikinai sustabdytas autonominio Bendrojo muitų tarifo muitų taikymas tam tikriems pramonės gaminiams, importuojamiems į autonominius Maderos ir Azorų regionus, sąrašą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu.(PT) Entuziastingai balsuoju už šio pranešimo turinį. Imtis būtinų priemonių siekiant padėti atokiausiems Europos Sąjungos regionams spręsti jiems būdingas problemas ypač svarbu esant ekonomikos krizei. Dėl autonominių Madeiros ir Azorų salų regionų atokumo vietiniai ūkinės veiklos vykdytojai susiduria su didelėmis prekybos kliūtimis, kurios daro neigiamą poveikį demografinėms tendencijoms, užimtumui, taip pat ekonominei ir socialinei šių regionų plėtrai.

Madeiros ir Azorų salų regionų ekonomika labai priklausoma nuo turizmo – gana nepastovaus ekonomikos sektoriaus, veikiamo daugybės veiksnių, kuriems atitinkamos vietos valdžios institucijos ir Portugalijos Vyriausybė turi labai mažai įtakos. Dėl šių suvaržymų kenčia Madeiros ir Azorų salų regiono ekonominė plėtra.

Tokiomis aplinkybėmis neabejotinai svarbu paremti ekonomikos sektorius, mažiau priklausomus nuo turizmo pramonės, kad galima būtų kompensuoti šios pramonės svyravimus ir taip stabilizuoti užimtumą šiuose regionuose. Parama ypač reikalinga vietos mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ūkininkams, kad jie turėtų lėšų investicijoms ir galėtų užtikrinti stabilų užimtumą regione.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu.(PT) Balsavau už pranešimą dėl laikino autonominio Bendrojo muitų tarifo muitų taikymo tam tikriems pramonės gaminiams, importuojamiems į autonominius Madeiros ir Azorų salų regionus, sustabdymo, nes tarptautinės krizės sąlygomis atsiranda neatidėliotina būtinybė sustiprinti vietinių ūkinės veiklos vykdytojų konkurencingumą ir užtikrinti stabilų užimtumą šiuose atokiausiuose regionuose.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Kaip jau sakiau sausio mėn., kai diskutavome šiuo klausimu, manau, kad laikinas autonominio Bendrojo muitų tarifo normų taikymo sustabdymas būtinas siekiant sustiprinti ūkinės veiklos vykdytojų Portugalijos autonominiuose Madeiros ir Azorų salų regionuose konkurencingumą ir taip užtikrinti stabilesnį užimtumą šiose salose.

Patvirtinti šią išimtį labai svarbu šių Portugalijos autonominių regionų plėtros požiūriu, nes jie abu labai priklausomi nuo turizmo pramonės ir todėl yra itin neapsaugoti nuo šio sektoriaus nepastovumo. Tai reiškia, kad dėl šių regionų ekonomikos ypatumo ir geografinės padėties jų visapusiška ekonominė plėtra yra ribojama. Taigi visomis iniciatyvomis, skirtomis vietos pramonei paremti, taip pat neabejotinai remiamos pastangos pagerinti vietos gyventojų gyvenimo sąlygas bei atveriamas kelias galimybėms kurti darbo vietas salose, o tai labai svarbu siekiant išlaikyti žmones ir sukurti sąlygas plėtrai.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu.(PT) Madeiros ir Azorų salų regioninėms valdžios institucijoms 2007 m. rugpjūčio ir gruodžio mėn. paprašius, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. būtų laikinai sustabdytas autonominis Bendrojo muitų tarifo muitų taikymas tam tikriems pramonės gaminiams, importuojamiems į autonominius Madeiros ir Azorų salų regionus, Parlamentas priima Tarybos reglamentą, kartu nustatydamas reikalavimą, pagal kurį Taryba privalės pranešti Parlamentui apie tai, ar priėmė deleguotą aktą, ar ketina dėl jo pareikšti prieštaravimus.

Pritariame muitų taikymo sustabdymui, kurio paprašė šie du regionai, nes tai svarbi priemonė regionų plėtrai, taip pat šių regionų mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ūkininkams ir gamintojams. Tai taip pat suvaržymų, kuriuos atokiausi regionai patiria dėl tokios savo padėties, pripažinimas. Todėl balsavome už.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Džiaugiuosi tuo, kad pasiūlymas, kuriuo siekiama padėti atokiausiems regionams, yra priimtas. Šių regionų ekonomika dėl jai būdingų ypatybių yra silpna, todėl sprendžiant šių regionų ekonomikos problemas reikia konkrečių prie šių ypatybių pritaikytų priemonių. Dabar patvirtintomis priemonėmis siekiama sustiprinti vietinių ūkinės veiklos vykdytojų konkurencingumą, o tai turėtų padėti mažosioms ir vidutinėms įmonėms bei vietos ūkininkams investuoti ir kurti darbo vietas. Taip bus skatinamas stabilesnis užimtumas autonominiuose Madeiros ir Azorų salų regionuose. Plataus masto ekonomikos krizės sąlygomis muitų taikymo sustabdymas – konkreti priemonė ekonomikos veiklai ir užimtumui skatinti vidutiniu laikotarpiu ir svarbus indėlis stiprinant sanglaudą ir konvergenciją Europoje. Ši priemonė, pagal kurią muitų mokesčių taikymas sustabdomas dešimčiai metų, bus taikoma daugybei prekių, pvz., pramoninio naudojimo gataviems gaminiams, žaliavoms, taip pat dalims ir komponentams, skirtiems žemės ūkio, pramonės pertvarkos ar tvarkybos tikslams. Neįmanoma atlikti šių priemonių poveikio tyrimo, kadangi jos yra daugelio kitų priemonių, taikomų šioms saloms būdingoms problemoms spręsti, sudėtinė dalis, tačiau taikant šias priemones bus daromas poveikis Europos Sąjungos nuosaviesiems ištekliams ir pajamoms, kurios, Komisijos vertinimu, 2010–2019 m. laikotarpiu sieks 0,12 proc. per metus.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu.(PT) Balsavau už, nes gyvybiškai svarbiems šių dviejų Portugalijos regionų interesams iškilo pavojus.

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Roithová (PPE) , raštu. (CS) Ponios ir ponai, norėčiau pasinaudoti šia galimybe ir pabrėžti, kad Komisija savo pateiktame reglamento projekte užmiršo, jog įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ji negali apeiti Europos Parlamento, ir šiuo atveju kalbu apie bendradarbiavimą perduodant tokių aktų priėmimo įgaliojimus. Komisija, regis, užmiršo, kad Lisabonos sutartis jau galioja. Norėčiau padėkoti pranešėjams už tai, kad pakeitė svarbiausius straipsnius, pvz., kad Komisija, prieš priimdama aktus dėl įgaliojimų perdavimo muitų srityje, dabar privalės informuoti Europos Parlamentą apie tokius savo ketinimus ir atsižvelgti į jo nuomonę. Manau, tai taip pat bus Komisijai pamoka ateičiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Madeiros ir Azorų salų regioninės valdžios institucijos paprašė, kad būtų laikinai sustabdytas autonominis Bendrojo muitų tarifo normų taikymas siekiant sustiprinti vietinių ūkinės veiklos vykdytojų kokurencingumą ir stabilizuoti užimtumą šiuose atokiausiuose Europos Sąjungos regionuose. Ši priemonė bus taikoma tik minėtiems regionams ir padės vietos MVĮ investuoti ir kurti darbo vietas šiuose atokiausiuose regionuose. Pirminiame pranešime Regioninės plėtros komitetas šį pasiūlymą parėmė. Vėliau buvo pateikti (pagal supaprastintą procedūrą, numatytą Darbo tvarkos taisyklių 46 straipsnio 2 dalyje) ir priimti pakeitimai, pagal kuriuos papildytas pirminiame pasiūlyme nurodytas produktų sąrašas (įtrauktas naujas KN kodas), nustatyta nauja reglamento įsigaliojimo data (dabar jis pradės galioti ne nuo 2010 m. sausio 1 d., o nuo 2010 m. vasario 1 d.) ir galiojimo pabaigos data – 2019 m. gruodžio 31 d. Šiandien balsavome už šį pranešimą, nes remiame po pakartotinio konsultavimosi priimtus pakeitimus, įskaitant pakeitimą, pagal kurį dabar Komisija privalės informuoti Europos Parlamentą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu.(PT) Laikinas autonominio muitų taikymo tam tikriems pramonės gaminiams, importuojamiems į Madeiros ir Azorų salų regionus, sustabdymas – priemonė, kuria siekiama sustiprinti vietos ekonomikos konkurencingumą, taigi ir užtikrinti užimtumą šiuose dviejuose atokiausiuose Europos Sąjungos regionuose. Muitų taikymo sustabdymas susietas su galutiniu produktų naudojimu, todėl šiomis muitų priemonėmis galės naudotis tik šių regionų ekonominių operacijų vykdytojai siekiant suteikti jiems ilgalaikę perspektyvą, leisiančią pritraukti investicijas ir taip užtikrinti šiuose regionuose stabilią ekonominę ir socialinę aplinką.

Pagal šį pasiūlytą reglamentą muitų taikymo sustabdymo atvejai galioja ne tik pramonės šakoms laisvosios prekybos zonose, bet galėtų būti naudingi visiems šių regionų teritorijoje įsteigtiems ekonominių operacijų vykdytojams. Prekių, kurioms ši priemonė taikoma, sąrašas taip pat išplėstas įtraukiant į jį gatavus gaminius, naudojamus pramonėje, žaliavas ir kitas medžiagas, taip pat dalis ir komponentus, skirtus žemės ūkio, pramonės pertvarkos ar tvarkybos tikslams.

Atokiausių regionų ekonomika yra silpna ir jai būdingos labai ypatingos problemos, kurioms spręsti reikia konkrečių priemonių, pritaikytų prie šių ypatingų problemų. Nors tenka apgailestauti, kad į reglamento taikymo sritį neįtraukta daugiau gaminių, juo suteikiama teigiama paskata atokiausių regionų ekonomikai, todėl balsavau už.

 
  
  

Pranešimas: László Surján (A7-0240/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Kadangi pasiūlytam pakeitimui nereikalingos jokios papildomos išlaidos, o juo tik siekiama aiškiau nurodyti asignavimus administracinėms ir veiklos išlaidoms, kad biudžeto III skirsnis būtų konkretesnis ir tikslesnis, pritardamas pranešėjui balsavau už Tarybos sprendimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Lisabonos sutartimi Parlamentui suteikta naujų pareigų. Tai reiškia papildomą administracinį darbą, todėl EP nariams reikalingi kvalifikuoti patarėjai. Tokia nauja padėtis kelia dvejopas problemas: tai padidėjusios išlaidos, atsiradusios dėl didesnio padėjėjų skaičiaus, ir padidėjusios išlaidos dėl papildomų darbo vietų, kad šie žmonės galėtų atlikti savo pareigas geromis darbo sąlygoms. Tai lemia išlaidų padidėjimą. Krizės laikotarpiu sunku suprasti tokią padėtį, tačiau Parlamentui turi būti suteikta reikalingų finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kad jis galėtų nepriekaištingai atlikti savo darbą.

 
  
  

Pranešimas: Bernhard Rapkay (A7-0244/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Šio Parlamento narių mandato nepriklausomumo gynimas yra Parlamento atsakomybė, ir šiam nepriklausomumui negali būti keliamas pavojus. Tačiau šiuo atveju nariui pateikiami kaltinimai dėl neteisingos apskaitos finansuojant frakciją prieš jį išrenkant į Europos Parlamentą, todėl jie nėra susiję su šio asmens kaip Parlamento nario veikla. Todėl šiuo atveju turėsime panaikinti neliečiamybę. Taigi balsavau už pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu.(LV) Susilaikiau balsuojant dėl mūsų kolegos EP nario Viktoro Uspaskicho, nes nelaikau imuniteto smulkmena. Imunitetą arba turi, arba jo neturi. Imunitetas suteikia galimybę EP nariams atlikti savo pareigas, turėdami imunitetą jie taip pat yra apsaugoti nuo galimo spaudimo. Manau, imunitetas negali būti panaikintas be Europos Teisingumo Teismo sprendimo.

Nesu tikras, kad Lietuvos teismas elgėsi teisingai, nes Lietuvos Vyriausybė ir Prezidentė ne kartą užsiminė apie didelio masto korupciją Lietuvoje. Ar esame užtikrinti, kad ši byla teisme buvo nagrinėjama objektyviai? Jeigu šiandien nuspręsime, kad Viktoro Uspaskicho imunitetas turi būti panaikintas, turėsime išbraukti „imuniteto“ sąvoką iš Europos Parlamento Darbo tvarkos taisyklių.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Balsavau prieš V. Uspaskicho imuniteto panaikinimą, nes atidžiau išnagrinėjus dokumentą tampa aišku, kad V. Uspaskichui iškelta byla iš dalies grindžiama politiniais motyvais. V. Uspaskich, kaip rusų tautinės mažumos atstovas, ir jo partija ne kartą buvo viešų Vyriausybės narių išpuolių taikiniu. Dabar jis kaltinamas tuo, kad trejus metus neteisingai tvarkė partijos finansų apskaitą. Įdomu, kad iždininkui jokia byla neiškelta. Be to, V. Uspaskich buvo partijos koordinatorius, taigi taip pat atsakingas už finansų tvarkymą, tik pirmus metus. Visą vaizdą galiausiai užbaigia tai, kaip netinkamai šis klausimas buvo sprendžiamas Europos Parlamente, kai V. Uspaskichui net nebuvo suteikta galimybė pateikti savo nuomonę ar pareiškimą Teisės reikalų komitete. Taigi Socialistų frakcijos pranešėjas, regis, yra akivaizdžiai įsivėlęs į šį politinį procesą. Pasiūlymas turėtų būti atmestas, nes nagrinėjant kiekvieną atvejį turi būti vadovaujamasi teisiniais kriterijais, o šio principo, bent sprendžiant šį klausimą, nebuvo paisoma.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Šis klausimas įtrauktas į rugsėjo mėn. sesijos darbotvarkę paskutinę minutę. Praeitą savaitę Teisės reikalų komitetas nusprendė panaikinti V. Uspaskicho imunitetą. Mūsų frakcija palaikė Teisės reikalų komiteto sprendimą, nes šis atvejis susijęs su V. Uspaskichui pateiktais kaltinimais dėl partijos finansinių sąskaitų klastojimo, o ne su pareikštomis nuomonėmis ar balsavimo rezultatais vertinant tai, kaip jis atlieka savo pareigas kaip Europos Parlamento narys. Šią savo nuomonę pareiškėme šiandien plenariniame posėdyje balsuodami už pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu.(LT) B. Rapkay pranešimas yra neteisėtas. EP pažeidė mano gynybos teisę. Pateikiau pranešėjui daugybę politinio persekiojimo įrodymų, tačiau jis piktybiškai atsisakė perduoti mano įrodymus kitiems komiteto nariams.

Man buvo uždrausta susipažinti su sprendimo projektu ir jį komentuoti per komiteto posėdį. Man buvo uždrausta kalbėti apie tai, kad esu oficialiai pripažintas politinio persekiojimo auka Rusijoje, komentuoti EP precedentus. Pranešėjas sprendimo projekte pateikė suklastotą Lietuvos Konstitucijos tekstą ir interpretavimą – Seimo nariai turi imunitetą ir dėl veiklos, vykdytos iki išrinkimo. Man buvo uždrausta kalbėti ir apie esmę per posėdį.

Dar daugiau, EP pažeidė savo privalomą precedentų teisę. Per visą ES istoriją dar niekada nebuvo, kad imunitetas būtų panaikintas tokioje situacijoje kaip mano: pirma, turiu oficialų politinio persekiojimo aukos statusą; antra, kaip pripažino pats Seimas, Valstybės saugumo departamentas, pradėjęs puolimą, yra politizuotas – kaip paliudijo vienas iš Departamento viršininkų, įsakymą pradėti puolimą davė Seimo pirmininkas; trečia, prokurorai draudžia man susitikinėti su rinkėjais – nuvažiuoti į kitą Lietuvos miestelį, bet tuo pačiu rinkimų metu leidžia važiuoti atostogauti, į sporto varžybas, į religinės reikšmės vietoves; ketvirta, pagal precedentus Herkotz, Blumenfeld, Venelzi, Amadei, Gaibisso, Marchiani politinis lyderis negali būti laikomas atsakingu už buhalteriją.

Šį neteisėtą sprendimą aš apskųsiu Europos Teisingumo Teismui ir jis bus panaikintas.

 
  
  

Rekomendacija: Salvatore Iacolino (A7-0209/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE), raštu.(IT) Globalizacija, kuria pasižymi mūsų epocha, pasireiškia visose kasdienio gyvenimo srityse, įskaitant, deja, ir nusikalstamumo sritį. Kaip išsamiai paaiškinta pranešime, atskirų valstybių narių ir Japonijos teisminio bendradarbiavimo baudžiamųjų bylų srityje procedūrų statistikos duomenys rodo, kad, nors ir nėra teisinio pagrindo, ES ir Japonijos teismo institucijos priverstos bendradarbiauti viena su kita.

Todėl laikiau savo pareiga balsuoti už šį pranešimą ir džiaugiuosi turįs galimybę padėkoti pranešėjui S. Iacolino už puikų darbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu.(IT) Tarptautinis bendradarbiavimas baudžiamųjų bylų srityje dabar tapo tikslu, kurio ES turėtų kuo atkakliau siekti. Dabar tarptautinio organizuoto nusikalstamumo mastas išaugo tiek, kad iškilo būtinybė valstybinėms, nacionalinėms ir tarptautinėms organizacijoms sudaryti susitarimus, kuriais siekiama pašalinti biurokratinių ir administracinių formalumų kliūtis ir palengvinti nusikaltimų tyrimų ir nusikaltėlių baudžiamojo persekiojimo procedūrų vykdymą. Europos ir Japonijos susitarime, dėl kurio mūsų prašoma balsuoti, pateikiama pakankamai garantijų dėl pagarbos įstatymui ir asmenų teisėms. Pirmiausia tai yra istorinė galimybė, nes šiuo susitarimu pirma kartą teisiškai patvirtinamas dviejų subjektų noras bendradarbiauti baudžiamųjų bylų ir kovos su nusikalstamumu srityse. Todėl balsavau už S. Iacolino pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu.(PT) Šiuo susitarimu siekiama užtikrinti veiksmingesnį ES valstybių narių ir Japonijos bendradarbiavimą savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose lygmeniu. Manau, šis susitarimas svarbus ne tik todėl, kad jį pasirašius galima bus sukurti darnų ir nuoseklų teisinį šio bendradarbiavimo reglamentavimo pagrindą, bet ir todėl, kad iki šiol šioje srityje valstybės narės ir Japonija net neturėjo dvišalių susitarimų. Kylant naujų problemų, kurias lemia globalizacija, tampa vis aiškiau, kad jas būtina spręsti tarptautiniu lygmeniu. Vienas iš akivaizdžių pavyzdžių – kovos su nusikalstamumu sritis, kurioje įvairių tarptautinės bendruomenės šalių bendradarbiavimui ir savitarpio pagalbai tenka labai svarbus vaidmuo.

Pagal šį susitarimą teisinė pagalba gali būti teikiama pateikus oficialų prašymą arba tiesiog savo noru keičiantis informacija, pvz., susijusia su liudytojų parodymais ir pareiškimais, įrašais, bankų ataskaitomis ar asmenų buvimo vietos ir tapatybės nustatymu. Prašomoji šalis visada turi galimybę atmesti prašymą vadovaudamasi kuriuo nors iš „tradicinių“ motyvų, bet susijusios šalys turi konsultuotis viena su kita prieš atmesdamos pagalbos teikimo prašymą.

Todėl remiu šį susitarimą, nes jis leis užtikrinti, kad teikiama teisinė pagalba būtų veiksmingesnė, kartu užtikrinant reikiamas garantijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Organizuotas nusikalstamumas jau seniai peržengė valstybių sienas ir dabar plinta skverbdamasis į daugybę pasaulio regionų. Tokia padėtis, kuri tapo mūsų laikų tikrove, reikalauja suderinto ir vieningo tarptautinių organizacijų, šalių ir gyventojų, kurie tampa nusikaltimų aukomis, atsako. Europos Sąjungos ir Japonijos susitarimas dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose – dar vienas žingsnis šia kryptimi. Valstybės, kuriose galioja teisinės valstybės principai, privalo užtikrinti, kad pagal tarptautinę teisę nustatytos jas skiriančios sienos netaptų vartais nusikaltėliams, siekiantiems išvengti teisingumo, bausmės ir sąžiningos kompensacijos savo aukoms.

Kuo veiksmingesnė bus pavienių šalių policijos ir teismų institucijų veikla, tuo naudingesnis mums visiems bus keitimasis informacija ir patirtimi ir tuo daugiau naudos visi gausime iš savitarpio teisinės pagalbos. Tikiuosi, kad taip ir bus.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) 2009 m. vasario mėn. Taryba paskelbė derybų pradžią siekiant parengti Europos Sąjungos ir Japonijos susitarimą dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose. Taryba 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu remiantis Europos Sąjungos sutarties 24 ir 38 straipsniais įgaliojo pasirašyti šį susitarimą. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsniu, Parlamento buvo paprašyta patvirtinti Tarybos sprendimą.

Susitarimai rengiami atsižvelgiant į kitus ankstesnius teisinio bendradarbiavimo susitarimus ir visų pirma apima bendradarbiavimą tyrimo atlikimo bei įrodymų rinkimo srityse, taip pat kitą veiklą, pvz., informacijos pateikimą prašomojoje šalyje. Susitarimo svarbiausiose nuostatose nustatyta pareiga išklausyti parodymus ar pareiškimus, suteikiant galimybę organizuoti posėdžius naudojant vaizdo konferencijas, gauti įrašų, dokumentų ar banko suvestines ir netgi surasti tam tikrus asmenis ir nustatyti tapatybę arba pateikti įrašų, kuriuos turi prašomosios valstybės teisėkūros, administracinės ar teisminės institucijos ar vietos valdžios institucijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu.(FR) Reglamentuoti teisinį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose siekiant palengvinti tyrimą, kad su tarpvalstybiniu nusikalstamumu būtų kovojama veiksmingiau – tai tikslai, kurių siekiama tarptautiniais susitarimais dėl savitarpio teisinės pagalbos, o šiuo atveju – Europos Sąjungos ir Japonijos susitarimu dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose. Nesunku įsivaizduoti, su kokiais sunkumais tektų susidurti bylų tyrėjams Europoje (teisės, policijos, muitinės įstaigoms) renkant įrodymus trečiosiose šalyse. Šiandien globalizacija ir tarpvalstybinis nusikalstamumas reiškia, kad teisiniu pagrindu grindžiamas valstybių bendradarbiavimas ir operacinė sąsaja tarp Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių baudžiamosiose bylose yra būtinybė. Šio susitarimo naudingumas nekelia abejonių: nuo šiol Europos Sąjunga ir Japonija planuoja oficialiai bendradarbiauti visose srityse, susijusiose su atliekamais tyrimais, įrodymų rinkimu, liudytojų apklausa, bankų dokumentų gavimu, taip pat su asmenų buvimo vietos ir tapatybės nustatymu, siekdamos užtikrinti, kad bylos būtų nagrinėjamos veiksmingiau ir sparčiau. Parlamentas noriai pritarė tam, kad toks tarptautinis susitarimas būtų pasirašytas, ir aš dėl to labai džiaugiuosi.

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE), raštu.(IT) Pirmiausia norėčiau pasveikinti S. Iacolino atlikus puikų darbą.

Balsavau už pranešimą, nes manau, kad daugybė šiais metais vykdytų atskirų valstybių narių ir Japonijos bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose procedūrų byloja apie būtinybę sukurti vieningą teisinį pagrindą ir teisės aktų sistemą, kurią pirmiausia lemia tai, kad dėl nesuprantamų priežasčių ES valstybės narės ir Japonija nėra sudariusios dvišalių sutarčių.

Šis susitarimas parengtas atsižvelgiant į kitus ankstesnius teisinio bendradarbiavimo susitarimus ir visų pirma apima bendradarbiavimą tyrimo atlikimo bei įrodymų rinkimo srityse, taip pat kitą veiklą, pvz., informacijos pateikimą prašomojoje šalyje. Jis parengtas siekiant teikti teisinę pagalbą, kuri būtų kuo veiksmingesnė, ir siekiant spręsti kasdienes problemas, kurių gali atsirasti užtikrinant atitinkamas garantijas.

Dėl prašymo atmetimo pagrindo paminėtinos svarbios nuostatos, pagal kurias valstybės narės apsaugotos nuo to, kad būtų pasinaudota susitarimu, kai kaltinama dėl nusikalstamos veikos, už kurią baudžiama mirties bausme. Ši nuostata visiškai atitinka Europos Sąjungos dažnai skelbiamą poziciją, kai raginama panaikinti mirties bausmę arba bent paskelbti jos taikymo moratoriumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Mūsų laikams būdinga globalizacija gali būti apibūdinama ne tik ekonominiu požiūriu, – ji išsiplėtė ir į kitas sritis, visų pirma nusikalstamumo. Todėl teisminis valstybių bendradarbiavimas baudžiamaisiais klausimais yra nuolatinis darbotvarkės klausimas. Dėl Japonijos, nors ir trūksta teisės aktų, Europos ir Japonijos teisinės institucijos bendradarbiauja tarpusavyje. Todėl labai svarbu pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Japonijos susitarimo dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose sudarymo. Todėl balsavau už pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Norėčiau padėkoti ponui S. Iacolino už puikiai atliktą darbą rengiant šį pranešimą. Pranešimo teisminis ir procesinis pagrindas yra labai geras, ir tai lemiamas žingsnis plėtojant teisinį bendradarbiavimą – ne tik su Japonija – ir manau, kad šis pagrindas taps pavyzdžiu rengiant būsimus pranešimus dėl pagalbos su kitomis trečiosiomis šalimis.

Europos piliečiai dažnai įvykdo nusikaltimus užsienio šalyse, kartais net nesuvokdami, kad pažeidžia juos priimančiosios šalies įstatymus. Bet kokiu atveju būtina teikti teisinę ir teisminę pagalbą, pradedant vertėjavimu, galimybe pasisakyti gimtąja kalba ir galimybe sulaukti pagalbos ir paramos gimtąja kalba. Be abejonės, turime atsižvelgti į tam tikrus sunkumus, kylančius dėl skirtingų teisinių sistemų, tačiau manau, kad visais atvejais turi būti laikomasi ir paisoma tam tikrų garantijų.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu.(IT) Mūsų epochai būdinga globalizacija pasireiškia visose kasdienio gyvenimo srityse, įskaitant nusikalstamumo sritį.

Atskirų valstybių narių ir Japonijos teisminio bendradarbiavimo baudžiamųjų bylų srityje procedūrų statistikos duomenys rodo, kad, nors ir nėra teisinio pagrindo, ES ir Japonijos teismo institucijos priverstos bendradarbiauti viena su kita.

2009 m. vasario mėn. Taryba, pažymėdama, kad Europos Sąjungos valstybės narės ir Japonija nėra sudariusios dvišalių sutarčių ir kad darnus bei nuoseklus teisinis pagrindas iš tikrųjų yra naudingas, leido pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Japonijos susitarimo dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose sudarymo.

Užbaigdamas norėčiau paminėti, kad susitarime nustatyti apsaugos standartai yra griežtesni negu panašiuose susitarimuose (įskaitant neseniai sudarytuosius) nustatyti standartai. Atsižvelgiant į tai, nėra jokių konkrečių priežasčių nepritarti susitarimo sudarymui.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu.(PT) Šis susitarimas – dar vienas svarbus žingsnis užtikrinant plataus masto teisinį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu.(IT) Teisinga siekti Europos Sąjungos ir ES nepriklausančių šalių bendradarbiavimo kovojant su nusikalstamumu, nes didėjant globalizacijai, plečiasi ir nacionaliniai nusikalstamų grupuočių tinklai (pakanka prisiminti, kaip veikia mafija ar triados).

Šių susitarimų stiprinimas ir išplėtimas įtraukiant šalis, kuriose yra didelis nusikalstamumas, taip pat galėtų padėti sumažinti nusikalstamumo plitimą Europos Sąjungoje. Todėl balsavome už.

 
  
MPphoto
 
 

  Rui Tavares (GUE/NGL), raštu.(FR) Kaip teigiama 2008 m. paskelbtoje Tarptautinės žmogaus teisių federacijos (TŽTF) ataskaitoje, „Japonija ir toliau skiria nusikaltėliams mirties bausmę ir laiko juos įkalintus dešimtmečiais kalėjimuose, kur slaptumas ir izoliacija – įprasti dalykai“. Pastaraisiais metais, ypač 2008 m., padaugėjo mirties bausmės įvykdymo atvejų. Nuo 1986 m. nepersvarstyta nė viena byla, susijusi su mirties nuosprendžiu. Susitarime, kurį ES ketina pasirašyti, nėra numatytos ekstradicijos procedūros.

Tačiau pagal jį bus galima gauti įvairius duomenis, kuriais remiantis įrodomi nusikaltimai, už kuriuos galės būti paskirta mirties bausmė. Jame taip pat yra nuostata dėl laikino kalinio perkėlimo, kai jam reikia duoti parodymus. 11 straipsnyje numatoma galimybė ES valstybėms narėms tam tikromis sąlygomos atmesti teisinės pagalbos prašymą, bet jame nedraudžiama patenkinti prašymus, susijusius su kaltinimais, už kuriuos gali būti baudžiama mirties bausme.

Esu už teisinį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, kai yra rodoma pagarba teisėms į gynybą, procedūrinėms garantijoms ir žmogaus teisėms. Japonijos atveju padėtis, švelniai tariant, paini. Būtent todėl negaliu paremti šio naujo susitarimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Iva Zanicchi (PPE), raštu.(IT) Balsavau už tekstą, kurį pateikė S. Iacolino, nes tai labai svarbus teisinio bendradarbiavimo susitarimas ir tikras žingsnis pirmyn siekiant tarptautinės teisinės sistemos modernizavimo, siekiant kovoti su organizuotu nusikalstamumu.

Europos ir Japonijos institucijos dažnai priverstos bendradarbiauti kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje ir šiuo tarptautiniu susitarimu neabejotinai užtikrinama nauda, kurią turėsime sukūrę darnų ir nuoseklų Europos Sąjungos ir Japonijos savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose teisinį pagrindą.

Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos ir Japonijos susitarime nustatyti apsaugos standartai yra griežtesni negu panašiuose su teisminiu bendradarbiavimu susijusiuose susitarimuose (įskaitant neseniai sudarytuosius) nustatyti standartai.

 
  
  

Pranešimas: Kurt Lechner (A7-0218/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu.(LT) Palaikiau šį pranešimą. Verslo registrų sąveika yra tinkamas būdas siekiant skatinti tolesnę ekonominės erdvės integraciją Europos Sąjungoje ir užtikrinti didesnį teisinį aiškumą įmonėms ir vartotojams. Paprastai verslo registrai administruojami nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis. Tačiau vis daugiau ekonominės veiklos vykdoma tarpvalstybiniu mastu, taigi siekiant teisinio aiškumo ir skaidrumo būtina užtikrinti geresnę verslo registrų sąveiką, kas padėtų mažinti sąnaudas ir taupyti laiką.

Kilus dabartinei finansų krizei vėl išryškėjo skaidrumo visose finansų rinkose svarba. Turint omenyje finansinės būklės atkūrimo priemones, didinant galimybes pasinaudoti naujausia ir oficialia informacija apie įmones būtų galima padėti atkurti pasitikėjimą visos Europos rinkose.

Verslo registrai šiuo požiūriu labai svarbūs; juose registruojama, nagrinėjama ir saugoma informacija apie įmones, pvz., informacija apie įmonės teisinę formą, buveinę, kapitalą ir teisinius atstovus, ir per juos ši informacija pateikiama ir visuomenei. Taigi bus sudarytos sąlygos tarpvalstybiniu pagrindu gauti oficialią ir patikimą įmonių informaciją kreditoriams, verslo partneriams ir vartotojams, siekiant užtikrinti tinkamą skaidrumą ir teisinį tikrumą visos ES rinkose.

 
  
MPphoto
 
 

  António Fernando Correia De Campos (S&D), raštu.(PT) Užtikrinti verslo registrų sąveiką labai svarbu, nes dabartinės skirtingos bendrovių registravimo taisyklės ne tik daro žalą verslo pasauliui, bet ir lemia menką vartotojų pasitikėjimą juo. Ypač rimtų keblumų dėl šio skirtingumo patiria mažosios ir vidutinės įmonės, kurios yra svarbiausias Europos ekonomikos pagrindo elementas ir pagrindinis darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir socialinės sanglaudos ES ir tarpvalstybinių santykių variklis, nes dėl to atsiranda akivaizdžių problemų ES bendrojoje rinkoje.

Visapusiškai pritariu pasiūlymui dėl vienintelės prieigos prie informacijos taško. Ši informacija turi būti pateikiama visomis ES kalbomis ir tinkamu formatu siekiant užtikrinti prieigą prie aukštos kokybės, patikimos ir nuolat atnaujinamos informacijos, susijusios su ES verslo registru.

Dabartinėmis sąlygomis, kai imamasi radikalių priemonių siekiant įveikti krizę, ši priemonė gali būti naudinga stiprinant 500 mln. Europos piliečių pasitikėjimą bendrąja rinka ir gerinant tarpvalstybinius prekybos ryšius. Todėl palankiai vertinu pranešimą, dėl kurio šiandien Parlamente balsuojama.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Kalbėdami apie vidaus rinką, turime suprasti, kad vienas iš jos padarinių – aktyvesnė tarpvalstybinė prekyba. Šis padarinys pageidaujamas ir turėtų būti skatinamas, bet aktyvėjant prekybai atsiranda būtinybė teikti visuomenei oficialią ir patikimą informaciją apie ES aktyviai veikiančias įmones. Tai, kad skirtingų verslo registrų turinys nėra suvienodintas, taip pat reiškia, kad nėra teisinio tikrumo. Tokia padėtis nenaudinga nei ES įmonėms, nei ES vartotojams. Todėl būtina sukurti centralizuotą Europos portalą, kuriame būtų saugomi visų valstybių narių registruose turimi duomenys, pateikiami standartiniu formatu.

Taip bus užtikrintas didesnis skaidrumas, veiksmingumas ir teisinis aiškumas ir sustiprintas 500 mln. Europos vartotojų pasitikėjimas, kurio Europai būtinai reikia siekiant įveikti krizės padarinius. Galiausiai, pritardamas Ekonomikos ir pinigų komiteto nuomonei, norėčiau pabrėžti, kad ši naujoji sistema ar portalas neturi tapti papildoma administracine našta Europos įmonėms. Šia sistema turėtų būti palengvintas visų rinkos dalyvių gyvenimas, o ne sukurta dar viena biurokratinė kliūtis.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Kadangi didėja tarptautinės ekonominės veiklos mastai, būtina geresnė verslo registrų tarpusavio sąveika siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir skaidrumą. Tai padėtų sumažinti išlaidas ir padidinti veiksmingumą. Tarpusavyje susijusiais verslo registrais būtų tinkamai skatinama tolesnė ekonominė integracija Europos Sąjungoje, o verslui ir vartotojams būtų pagerintas teisinis tikrumas.

Registrai administruojami nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, ir juose kaupiama informacija tik apie tas bendroves, kurios įregistruotos toje teritorijoje – šalyje ar regione – kurioje veikia šie registrai. Šiuo metu jau veikia įvairūs verslo registrus susiejantys mechanizmai: Europos verslo registro (EVR) iniciatyva ir Visos Europos verslo registrų sąveikos (BRITE) projektas. Dalyvavimas EVR ir BRITE grindžiamas savanoriškumu, o BRITE yra tik tyrimų projektas. Bendras prieigos prie verslo informacijos centras, kuriame būtų kaupiama informacija apie visas Europos bendroves, padėtų sutaupyti laiko ir sąnaudų. Todėl visų valstybių narių dalyvavimas turėtų būti laikomas privalomu.

 
  
MPphoto
 
 

  Edvard Kožušník (ECR), raštu. (CS) Remiu Europos Komisijos iniciatyvą dėl verslo registrų sąveikos. Manau, kad galimybės keistis informacija tarpvalstybiniu mastu užtikrinimas – būdas gaivinti vidaus rinką ir ypač tinkamas būdas stiprinti pasitikėjimą rinka ir užtikrinti didesnį teisinį aiškumą visiems vidaus rinkos dalyviams. Taip pat neturėtume pamiršti stulbinamo įmonių administracinės naštos mažinimo poveikio. Remiantis E.Stoiberio vadovaujamos darbo grupės administracinės naštos klausimams nagrinėti nuomone, palengvinus tarpvalstybinę elektroninę prieigą prie verslo informacijos, per metus galėtų būti sutaupyta daugiau nei 160 mln. EUR.

Tačiau norėčiau paraginti Komisiją įdėmiai stebėti, kad įgyvendinant šį planą būtų užtikrinta registrų sąveika ir viso šio sprendimo techninis neutralumas. Nenorėčiau, kad sutaupę 160 mln. EUR dėl administracinės naštos mažinimo tokią pat sumą išleistume techniniams sprendiniams ir verslo registrams sujungti.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Nėra abejonių, kad dėl ekonominės globalizacijos atsiranda verslo registrų tarpusavio sąsajos poreikis. Šiuo metu visa informacija apie verslą administruojama tik nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, todėl atsižvelgiant į didėjantį poreikį gauti informaciją apie bendroves tarptautiniu lygmeniu toks registras turi apimti visas valstybes nares. Labai svarbu tarpusavyje susieti verslo registrus siekiant užkirsti kelią ekonominiams nuostoliams ir problemoms, su kuriomis susiduria visos suinteresuotosios šalys, kad ir kas tai būtų: pačios bendrovės, bendrovių darbuotojai, vartotojai ar plačioji visuomenė.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Būtinybė užtikrinti viešą prieigą prie tam tikrų duomenų ypač aktuali verslo pasaulyje. Šiuo atžvilgiu yra prasminga administruoti verslo registrus nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis – viena vertus, kad būtų užtikrintas teisinis aiškumas, kita vertus, kad būtų laikomasi subsidiarumo principo – bet kartu užtikrinti tarpvalstybinės prieigos prie duomenų galimybę. Sąveika turi būti užtikrinta ir tai visų pirma svarbu įmonėms, veikiančioms tarpvalstybiniu mastu, pvz., dėl įmonės registruotosios būstinės perkėlimo į kitą šalį ar įmonių susijungimo. Įgyvendinant administracinį bendradarbiavimą jokių būdu negali būti sukurta biurokratinių kliūčių, taip pat būtina atsižvelgti į problemas, susijusias su kalba ir kokybe. Šiuo požiūriu tokiu bendradarbiavimu būtų praskintas kelias Paslaugų direktyvai. Tačiau dėl sąlygų, būtinų siekiant įgyvendinti Profesinių kvalifikacijų direktyvos tikslus, pasakytina, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas nėra visiškai patenkinamas.

Pvz., norint dirbti Austrijoje komercinio turizmo gidu, būtina baigti intensyvaus mokymo kursą ir išlaikyti egzaminus, bet kitose šalyse tokių reikalavimų nėra. Pažadėtų pastangų užtikrinti kvalifikacinių reikalavimų lygiavertiškumą ir kontrolę siekiant išspręsti šią problemą visiškai nepakanka. Atsižvelgdamas į aukštą profesinio mokymo lygį Austrijoje, nuo balsavimo susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu.(IT) Balsavau už svarstomąjį pranešimą.

Verslo registrų sąveika yra tinkamas būdas skatinti tolesnę ekonominės erdvės integraciją ES ir užtikrinti įmonėms ir vartotojams didesnį teisinį aiškumą. Verslo registre saugoma informacija negali būti palyginta su jokia kita prieinama ekonomine informacija. Valstybių narių registrų turinys, informatyvumas ir teisinė reikšmė skiriasi, todėl būtina griežtai užtikrinti, kad vartotojai, norintys gauti prieigą prie šių duomenų, tą žinotų.

Įvertinant tokią ypatingą padėtį, registrų sąveika turėtų būti tokia ir naudojimasis duomenimis, atsižvelgiant į tam tikrą kontekstą, turėtų vykti taip, kad būtų paprasta jais naudotis ir lengva prie jų prieiti. Galiausiai siekiant užtikrinti, kad projektas iš tiesų būtų sėkmingas, reikia, kad jame dalyvautų visos valstybės narės, taigi, kai tik techniniai standartai bus parengti, reikėtų numatyti, jog dalyvavimas projekte turėtų būti privalomas.

 
  
MPphoto
 
 

  Evelyn Regner (S&D), raštu.(DE) Balsavau už pranešimą dėl verslo registrų sąveikos, nes man, kaip Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos šešėlinei pranešėjai, pavyko pasiekti tinkamą kompromisą su pranešėju K. Lechneriu. Klausimai, tebekeliantys man didžiausią rūpestį – ...

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – K. Lechnerio pranešime siūloma iniciatyva yra neginčytina, tad mums buvo nesudėtinga jį paremti.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu.(IT) Sumanymas užtikrinti verslo registrų sąveiką, kad suinteresuotosios šalys galėtų prie jų prieiti, atitinka prekybos asociacijų prašymus užtikrinti skaidrumą.

Globalizacijos sąlygomis įmonės nuolat juda ES viduje ir už jos ribų, tad labai gerai, kad dabar bet kuri suinteresuotoji šalis galės nevaržomai prieiti prieš šių registrų ir rasti jai rūpimą informaciją. Labai dažnai įmonės „vaiduokliai“ sukčiaudavo būtent pasinaudojusios tuo, kad užtikrinto būdo įsitikinti, ar tokia įmonė iš tikrųjų oficialiai registruota, nebuvo. Todėl šią iniciatyvą vertiname tik palankiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Soullie (PPE), raštu.(FR) Noriu pasveikinti pranešėją parengus labai pagrįstą pasiūlymą, kurį šis Parlamentas priėmė didelės daugumos balsų sprendimu. Esu Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonės verslo registrų klausimu referentė ir norėčiau pabrėžti šio pranešimo svarbą. Prieiga prie informacijos apie Europos Sąjungoje veikiančias įmones labai svarbi siekiant užtikrinti teigiamą mūsų bendrosios rinkos plėtrą ir jos augimą, tad nekantriai lauksiu Komisijos pasiūlymų dėl teisės aktų šiuo klausimu.

Privalomas visų valstybių narių dalyvavimas bendrame verslo registre būtų naudingas visai Europos Sąjungai. Tačiau tai bus įmanoma tik tuo atveju, jeigu bus pasistengta neapsunkinti mūsų įmonių papildoma administracine našta ir jeigu bus užtikrinta privačių duomenų apsauga, nes tai svarbu siekiant išlaikyti pasitikėjimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu.(DE) Balsavau už šį pranešimą, nes esu įsitikinusi, kad verslo registrų sąveika gali padėti užtikrinti didesnį teisinių ir verslo sandorių skaidrumą. Bendras šio projekto tikslas – palengvinti rinkos dalyvių prieigą prie informacijos. Juo siekiama užtikrinti, kad kiekvienas galėtų iš tikrųjų išsiaiškinti viską apie rūpimą įmonę, kad ir koks būtų jos teisinis statusas. Taigi ši sąveika būtų naudinga ir vartotojų, ir kreditorių apsaugos požiūriu.

 
  
MPphoto
 
 

  Iva Zanicchi (PPE), raštu.(IT) Pone pirmininke, balsavau už M. Portaso pranešimą dėl verslo registrų sąveikos, nes privalomas visų Europos valstybių verslo registrų sujungimas siekiant pašalinti esamas įmonių mobilumo ES teritorijoje kliūtis – geras sumanymas.

Sukurti Europoje vieną centrinį portalą, kuris veiktų kaip tinklo sąsaja su verslo registrais, portalą, kuris galiotų ir būtų prieinamas 27 valstybėse narėse ir kuris leistų suteikti visiems piliečiams prieigą prie informacijos apie Europos įmones – tinkamas būdas organizuoti verslo plėtrą Europos Sąjungoje.

 
  
  

Pranešimas: Elisabeth Schroedter (A7-0234/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad nauja tvari ekonomika turi būti grindžiama kvalifikuotos darbo jėgos, kuri padeda skatinti diegti naujoves Europos ateičiai strategiškai naudinguose, visų pirma energetikos ir mokslinių tyrimų, sektoriuose, pasiūla. Didesnė šių žinių sričių vertė, jų perkėlimo galimybės ir būdas, kaip jos gali būti įdiegtos tiek pakraščio, tiek centriniuose Europos regionuose, suteikia didelių naujų technologijų ir jų galimybių būti pritaikytoms prie naujos aplinkos ir žmonių padėties galimybių.

Bus labai svarbu investuoti į sektorius, kuriuose skatinama užkirsti kelią klimato kaitos poveikiui ir jį švelninti. Čia jūrų regionai turės atlikti labai svarbų vaidmenį, taip pat alternatyvios energijos gamybos priemonės naudojant kiekviename Europos regione randamus gamtos išteklius.

Su aplinkosaugos naujovėmis siejamos žinios – naujosios ekonomikos ateitis, nes reikia skirti daug dėmesio žinių pritaikymui prie naujos ekonomikos reikmių. Tai reiškia, kad žinios gali suteikti papildomos naudos, tačiau jos gali padėti kurti darbo vietas tik jeigu bus užtikrinta mokslinių tyrimų, gamybos ir platinimo centrų sąveika suteikiant galimybę dirbti pačiose įvairiausiose srityse: nuo mokslinių tyrimų iki paslaugų teikimo ir prekybos.

 
  
MPphoto
 
 

  Liam Aylward (ALDE), raštu. (GA) Darbo vietų nepastovumas darbo rinkoje šiuo metu turi reikšmingą poveikį jaunimo darbo padėčiai Europos Sąjungoje. Palankiai vertinu tai, kad pranešime pabrėžiamas patekimas į darbo rinką, jaunimo užimtumo galimybių didinimas ir šiam tikslui pasiekti skirtų mokymo programų tobulinimas.

Jaunimas turi turėti galimybę gauti naudos iš darbo rinkos, ir aš ypač palankiai vertinu mokymo centrų, universitetų ir verslo sektoriaus tarpusavio santykių patobulinimus. Šie tarpusavio santykiai padės jaunimui pirmą kartą patekti į darbo rinką ir suteikti užimtumo galimybių absolventams ir kvalifikuotam jaunimui.

Antra, palaikau tai, kas pranešime teigiama apie Europos, nacionalinių ir regioninių finansavimo programų derinimą įvairiais lygmenimis.

Vis dėlto nepalaikau pranešimo nuostatos, kad reikėtų pereiti nuo tiesioginės paramos mechanizmų prie kaimo plėtros ir aplinkos apsaugos požiūriu tvaraus žemės ūkio vystymo, nes tiesioginiai mechanizmai yra geriausias ūkininkų pajamų rėmimo būdas.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Palaikau šį pranešimą. Siekiant įgyvendinti tvarią ES ekonomiką turi būti užtikrinta subalansuota ekonominė ir socialinė plėtra. Ekonomikos augimą būtina atsieti nuo augančio išteklių ir energijos vartojimo, sumažinti kenksmingų išmetamųjų teršalų kiekį, kovoti su klimato kaita. Taip pat siekti išnaudoti ekologiškų darbo vietų kūrimo potencialą paslaugų ir socialinės ekonomikos sektoriuose. Kad tai būtų pasiekta, Komisija turėtų parengti strategiją, skirtą ekologiškų darbo vietų kūrimui, kuria remiantis regionų valdžios institucijos patvirtintų regionų vystymosi strategijas. Strategijos įgyvendinimui finansuoti turėtų būti panaudojamos ES, nacionalinės ir regioninės lėšos, kurių paskirstymas turėtų būti kruopščiai suderintas. Pasinaudojant parama būtų atliekami moksliniai tyrimai, pritaikomos naujovės ir infrastruktūra, kuriamos naujos technologijos, pvz., atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo srityse.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. (FR) Finansų krizė toliau gramzdina Europą ir daugumą pasaulio regionų į sąstingį, o politikai neklausia savęs, kaip būtų galima iš krizės išbristi. Negana to, dauguma jų netgi mano, kad paprasčiausiai pakaks trumpam „išlipti sausiems iš balos“, ir padėtis vėl taps tokia, kokia buvo iki 2008 m. rugsėjo mėn.

Nepritariu šiai nuomonei. Jei į savo diskusijas neįtrauksime aplinkos klausimo, tos pačios priežastys lems tokį patį poveikį. Aplinka – tai galimybė sukurti naują plėtros modelį. Jei tik pasirūpinsime vadovavimo tvariai ekonomikai priemonėmis, naujų darbo vietų potencialas bus didelis.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Pritariu šiam pranešimui, nes jame skatinama kurti tvarias darbo vietas, kitaip tariant darbo vietas, kai dabarties kartos poreikiai tenkinami nekeliant pavojaus ateities kartų galimybėms. Taip pat pabrėžiama, kad šios darbo vietos turi padėti kurti socialinę gerovę, vadinasi, turi tarnauti ir žmogui, ir gamtai. Naujos tvarios ekonomikos tikslas turi būti bendras ekonominis ir socialinis tvarumas, sukuriantis ilgalaikes perspektyvas didinti konkurencingumą, socialinę gerovę ir geresnę aplinkos apsaugą. Daugėjant nestabilių darbo sutarčių su žemos kvalifikacijos darbuotojais, ypač aktualus ir darbo vietų kokybės klausimas, tad šiame pranešime taip pat skatinimas gerų darbo vietų kūrimas.

Šios darbo vietos turi užtikrinti stabilų ir socialiai orientuotą darbą, kreipiant ypatingą dėmesį į darbuotojų sveikatą ir saugumą, tinkamą darbą ir į gebėjimų poreikius. Taigi, raginčiau valstybes nares ne tik orientuotis steigiant aukštos kvalifikacijos darbo vietas, bet ir labiau vertinti vidutinės ir žemos kvalifikacijos darbo vietas, sukuriant geras darbo sąlygas. Taip pat pritariu iniciatyvai, jog labai svarbu mokymosi visą gyvenimą strategijas pritaikyti vyresnių darbuotojų poreikiams, siekiant, kad juose dalyvautų ir vyresni kaip 55 metų darbuotojai.

 
  
MPphoto
 
 

  Alain Cadec (PPE), raštu. (FR) ES sanglaudos politika atlieka lemiamą vaidmenį plėtojant darbo vietų potencialą tvarioje ekonomikoje, nes ji padeda panaikinti regionų skirtumus ir paskatinti ekonomikos augimą. Žvelgiant iš šios perspektyvos, regionų ir vietos lygmenimis reikėtų geriau pasinaudoti Europos struktūriniais fondais ir imtis iniciatyvos kurti naujas, tvarias ir ilgalaikes darbo vietas. Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) padeda sukurti regionų grupes vietos mastu sutelkiant naujų technologijų mokslinius tyrimus, naujoves ir infrastruktūrą.

Regionų ir vietos valdžios institucijos geriausiai pasirengusios ir geriausiai geba sukurti šių grupių, kurios gali būti lemiama vietos ekonomikos plėtros paskata ir regionuose kurti naujas darbo vietas, augimui reikalingas sąlygas. MVĮ taip pat atlieka svarbų vaidmenį skatinant naujoves Europoje. Jos turėtų būti skatinamos naudotis Europos socialiniu fondu kaip verslumo pažiūrų ir įgūdžių rėmimo priemone.

Tačiau šiuos tikslus pasiekti trukdo ES, nacionalinių ir regioninių finansavimo programų suderinimo trūkumas. Todėl, norint pasiekti didesnę įvairių bendros politikos krypčių sąveiką, reikia geresnio visų lygmenų koordinavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes suprantu tvarios ekonomikos svarbą siekiant kurti „ekologiškas darbo vietas“. „Ekologiškomis darbo vietomis“ turėtų būti prisidedama ir prie energijos ir gamtinių išteklių taupymo naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, saugant ekosistemas ir mažinant gamybos atliekų ir oro taršos poveikį. Iš tiesų, šalutinis teigiamas šių sektorių poveikis yra didelis, todėl turėtų būti plėtojamas. Kartu turi būti sukurtos atitinkamos darbo sąlygos ir užtikrintas profesinis švietimas ir mokymas.

 
  
MPphoto
 
 

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. (EL) Balsavau už šį pranešimą, nes jame kritikuojama strategija „Europa 2020“, kurioje nesprendžiama nedarbo ir socialinės sanglaudos problema, ir raginama pakeisti Europos regioninės plėtros fondą ir Europos socialinį fondą, kad jie iš tikrųjų padėtų skatinti užimtumą ir teisingą socialinę integraciją. Pranešime taip pat siekiama pradėti diskusijas dėl konkrečių priemonių, skirtų geros kokybės darbo vietoms sukurti, kai mokamas visas atlyginimas ir užtikrinamas socialinis draudimas, ir jas priimti skatinant aplinkos ir socialiniu požiūriu tvarų augimą.

Tuo remiantis pranešime pritariama stipriam viešojo sektorius vaidmeniui skatinant jo tvarų vystymąsi kartu su viešosiomis paslaugomis ir infrastruktūra, kurios atitiktų aplinkos apsaugos ir socialinius standartus. Jame pritariama naujai pramonės, švietimo ir įgūdžių ugdymo politikai, kuri, skatinant lyčių lygybę ir svarbų darbuotojų atstovų vaidmenį, padės sukurti perspektyvią ekonomiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. Pritariu šiam pranešimui, kuriame nustatyta, kad gerinant darbo pajėgumus ypatingą dėmesį reikia skirti tinkamam darbui ir darbuotojų sveikatai bei saugai. Siekiant pagreitinti pokyčius ir išvengti nedarbo labai svarbu skatinti socialinį dialogą ir kolektyvinių sutarčių sudarymą (kurių dažnai nėra naujuosiuose sektoriuose), kartu stiprinant socialinę apsaugą, pajamų rėmimo sistemas ir aktyvias sektorines mokymo iniciatyvas, lyčių lygybę ir socialiai įtraukią darbo rinką. Pranešime remiamasi Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) pateikiama ekologiškų darbo vietų apibrėžtimi, pagal kurią visos darbo vietos, kuriomis skatinama tvari plėtra, yra ekologiškos. Siekiant užtikrinti socialiai teisingą perėjimą, darbuotojai šiame procese turėtų atlikti dalyvaujančių partnerių vaidmenį. Pranešime raginama įtraukti už ekologišką darbo vietų aplinką atsakingus darbuotojų atstovus, kurie – remiantis TDO apibrėžtimi – turi paversti tvaresnėmis darbo vietas, bendroves ir pramonės sritis. Kaip vienas iš remiamų tikslų, didesnis tvarumas turėtų būti įtrauktas į įvairių fondų finansinius planus, įskaitant struktūrinius fondus ir Sanglaudos fondą. Tvarių darbo vietų kūrimas turi tapti svarbiausiu ES darbotvarkės punktu, laipsniškai siekiant ir investuojant į kokybiškas ir aplinką tausojančias darbo vietas.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą dėl darbo vietų potencialo plėtimo naujoje tvarioje ekonomikoje, nes jame teigiama, kad ekologiškų darbo vietų kūrimas neturi būti svarstomas tik kiekio požiūriu. Taip pat svarbu žinoti, kaip užtikrinti geras darbo sąlygas ir kaip galima socialiai teisingai įgyvendinti perėjimą prie tvarios ekonomikos.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Iš Parlamento komitetų, dalyvavusių rengiant šį pranešimą, skaičiaus – šešių – matyti, kad užimtumo klausimas šiandien labai svarbus, ir tai, kad dabar tvarumo sąvoka – neišvengiamas politinės kalbos terminas. Ekonomikos tvarumas ir jos darbo vietų kūrimo pajėgumai – tai bendros darbuotojų, verslininkų ir politikų, techninių darbuotojų ir ne specialistų, aplinkos apsaugos grupių atstovų ir pramonininkų ir daugelio kitų problemos. Viena pagrindinių problemų čia – būtent tvarumo kaina ir tai, kaip ji paskirstyta.

Mums įdomu, kiek ši būtinybė, kuri ne visada pastebima ar pakankamai pasiekiama, neturi neigiamo poveikio rinkų iniciatyvos ir organizavimo pajėgumams ar nesukelia kitų sunkumų ekonomikai, kurią jau ir taip smarkiai sukrėtė krizė ir netikrumas. Šiandien vis labiau reikia, kad tvarumas būtų kur kas daugiau nei apibendrinamasis terminas, taigi, kas nors, ką sunku pasiekti. Verčiau jis turėtų būti įmanoma žmogaus veiksmų pasaulyje pokyčių prielaida, taip pat ekonominiu požiūriu, kad tai galėtų būti naudinga visiems, o ne tik keletui radikalų.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Vystymasis yra tvarus, jei dabartinės kartos poreikių patenkinimas nekelia grėsmės būsimų kartų poreikių patenkinimui. Reikia tokio požiūrio, pagal kurį būtų atsižvelgiama į ekonominius, socialinius ir ekologinius interesus ir pagal kurį būtų numatytas aktyvesnis socialinis dialogas, didesnė socialinė bendrovių atsakomybė, taip pat prevencijos principas ir principas „teršėjas moka“. Apie ateitį reikia svarstyti, atsižvelgiant į konkurencingumo, socialinės, ekonominės, teritorinės ir aplinkos apsaugos sanglaudos tikslus. Todėl pritariame investicijoms į žmogiškąjį, socialinį ir aplinkos apsaugos kapitalą, technologines naujoves ir naujas ekologiškas paslaugas.

Su šiuo įsipareigojimu prisidedame prie kovos su klimato kaita. ES įsipareigojo iki 2020 m. bent 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančias dujas, o 20 proc. reikalingos energijos gauti iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, taip pat 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą. Remiantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos tyrimu, pasaulinis atšilimas gali būti apribotas iki 2 °C tik tokiu atveju, jei pramoninės šalys iki 2050 m. sumažintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 80–90 proc. lygio (palyginti su 1990 m.). Todėl pritariame „ekologiškų darbo vietų“ kūrimui, kuriomis būtų prisidedama prie socialiniu teisingumu ir ekologiniu veiksmingumu grindžiamo tvaraus augimo, taip pat skatinamas užimtumas kaimo vietovėse, išvengiant dykumėjimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Nors šiame savo iniciatyva parengtame pranešime nepabrėžiama, kaip derėtų, būtinybė skirti daugiau dėmesio kiekvienos valstybės narės ypatumams, jame esama teigiamų įvairių sričių aspektų ir jis sudarė dalį nuomonės, už kurios rengimą buvau atsakinga Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete. Pabrėšiu keletą teigiamų aspektų.

- Jame teigiama, kad įgyvendinant naują tvarią ES ekonomiką turi būti užtikrinta subalansuota ekonominė ir socialinė plėtra pabrėžiant viešojo sektoriaus svarbą.

- Jame raginama formuoti plataus užmojo tvarią pramonės politiką ypatingą dėmesį skiriant išteklių veiksmingumui ir pabrėžiama, kad vystant ekologišką ekonomiką turi būti siekiama užtikrinti deramas, gerai mokamas darbo vietas, kuriose įsipareigojama didinti energijos vartojimo efektyvumą ar kuriomis taip pat siekiama prisidėti prie pramonės įvairinimo.

- Jame pažymima, kad perėjimas prie naujos tvarios ekonomikos yra sudėtingas, todėl raginama ypatingą dėmesį skirti sritims, kurioms turėjo įtakos deindustrializacija, nustatant tinkamas finansinės paramos priemones bei integruotą intervenciją, kuriomis siekiama skatinti tvarų vystymąsi ir naujoviškesnę ekonomiką, kurios sąlygomis, konsultuojantis su socialiniais partneriais ir ypatingą svarbą teikiant smulkiojo ir vidutinio verslo paramai, būtų galima kurti deramo, gerai apmokamo darbo vietas, kuriose būtų paisoma teisių ir kartu mažinama socialinė nelygybė bei regionų skirtumai.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Tikslinga, kad šiandien, tą dieną, kai Škotijos Vyriausybė paskelbė, kad Škotija įpusėjo siekti savo 2020 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslų, balsuojame dėl šio pranešimo. Neseniai paskelbtame pranešime pabrėžta, kad vien generuojant atviros jūros vėjo energiją Škotijoje būtų galima sukurti apie 48 000 darbo vietų, o Škotijos Vyriausybė yra įsipareigojusi užimti pagrindinę poziciją ES dedant pastangas tvarioje ekonomikoje kurti naujas darbo vietas. Gaila, kad Vestminsterio Vyriausybė, taikydama nepakeliamus tinklo mokesčius, toliau diskriminuoja Škotijos energijos tiekėjus ir taip stabdo ES masto svarbos plėtrą. Balsavau už šiame pranešime pateiktus raginimus ir raginu JK Vyriausybę atkreipti į tai dėmesį.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu.(PL) Šiandien ypač tarp jaunimo matyti, kad sudaroma daugiau trumpalaikių sutarčių, kuriose nustatomos prastesnės darbo sąlygos. Tai – rimta stabilaus piliečių gyvenimo, taigi ir tvarios ekonomikos kliūtis. Ekologinės vystymosi ir pramonės naujovių kryptys skirtos užimtumo augimui įgyvendinti ir jos kartu prisideda prie aplinkos saugojimo.

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas teigia, kad padarius ekologiškas technologijas žemės ūkio srityje taikytinu reikalavimu, bus prisidedama prie užimtumo augimo ir ūkininkų gaunamų pajamų didinimo. Tai – įdomus teiginys, kurį iš tikrųjų verta apsvarstyti ir išsamiau išnagrinėti. Taip pat verta palaikyti pasiūlymą rengti informavimo kampanijas, siekiant, kad piliečiai suvoktų ekologijos svarbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alan Kelly (S&D), raštu. − Energetikos tvarumas – vienas iš pagrindinių klausimų, kuris šiuo metu sprendžiamas Europoje ir kuris ateinančiais metais gali tapti vienu iš pagrindinių užimtumo šaltinių. Palaikau šią iniciatyvą, kuria skatinamas darbo vietų kūrimas ir ginamos darbuotojų teisės.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. (DE) Lėtai atsitraukianti ekonomikos krizė turėtų paskatinti Europos Sąjungą apdairiau ir konkurencingiau valdyti savo išteklius. Tai įmanoma tik vadovaujantis tvariu požiūriu į verslą, kuris teikia daug teigiamos papildomos naudos aplinkai ir mūsų piliečiams. Užtikrindami tvarų verslo vystymąsi turime sukurti nekintamas bendras sąlygas, kuriomis gali klestėti užimtumo ES ekologiškoje ekonomikoje potencialas. Balsuosiu už šį pranešimą, nes ekonomikos augimas, aplinkos apsauga ir socialinė sanglauda glaudžiai susiję ir vienas kitą papildo. Turėtų būti siekiama ne tik sukurti naujų, tvarių, ekologiškų darbo vietų, bet ir paskatinti visą verslo bendruomenę ir visuomenę atlikti vaidmenį naujai vykdant verslo veiklą. Turime visiškai panaudoti ekologiškos ekonomikos galimybes ir kartu kaip sektinas pažangios, tvarios ir aplinkos požiūriu sąmoningos ekonominės sąjungos pavyzdys prisidėti prie Europos įvaizdžio kūrimo pasaulyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. (RO) Dėl krizės ekonomikos augimas ir užimtumas Europos Sąjungoje tapo neatidėliotinais prioritetais. Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad gyvybiškai svarbu dėti tikslingas pastangas siekiant kelti užimtumo lygį vykdant politiką, kuria siekiama skatinti aktyvų senėjimą ir integruoti jaunimą, neįgaliuosius, teisėtus migrantus ir kitas pažeidžiamas grupes į darbo rinką. Ši politika kartu su geros kokybės švietimu ir profesiniu mokymu turi būti papildyta veiksmingomis paskatomis, kuriomis remiamas mokymasis visą gyvenimą ir kurios gali padėti suteikti galimybių tobulinti kvalifikaciją.

Kitas dalykas, į kurį negalime žiūrėti pro pirštus, yra jauni absolventai. Privalome skatinti tvirtą valstybių narių ir socialinių partnerių partnerystę, kuri padės šiam jaunimui rasti pirmąjį darbą ar pasiūlyti naujų papildomo mokymo, įskaitant gamybinę praktiką, galimybių. Šiuo atžvilgiu valstybės narės turėtų susitelkti ir visiškai išnaudoti prieinamas ES lėšas, ypač Europos socialinio fondo.

 
  
MPphoto
 
 

  Ramona Nicole Mănescu (ALDE), raštu. (RO) Ypač dabar, kaip valstybės narės susiduria su didele ekonomikos ir socialine krize, mums reikia naujoms darbo vietoms sukurti skirtų priemonių. Atsižvelgiant į tai, ES sanglaudos politika turi atlikti pagrindinį vaidmenį plečiant naujų darbo vietų kūrimo tvarioje ekonomikoje potencialą mažinant regionų skirtumus ir kuriant visiško užimtumo visuomenę. Turime skatinti regionus naudotis struktūriniais fondais nacionaliniams, vietos ir regionų projektams finansuoti, taip pat Europos socialiniu fondu geresnėms švietimo ir užimtumo galimybėms sukurti.

Europos socialinis fondas – tai sprendimas, kuriuo gali pasinaudoti valstybės narės, kurios, siekdamos sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų, nori investuoti į gebėjimų ugdymą, užimtumo ir mokymo veiklos organizavimą, profesinį perkvalifikavimą ir bedarbiams teikiamas profesinio orientavimo paslaugas. Siekdama paremti valstybių narių bendruomenes ir regionus, paprašiau Europos Komisijos finansuoti bandomąjį projektą, kuriuo siekiama rengti tiesioginių vietos ir regionų lygmens Europos lėšų valdymo ir realizavimo dalyvių mokymus ir palengvinti jų keitimąsi geriausios patirties pavyzdžiais.

 
  
MPphoto
 
 

  Thomas Mann (PPE), raštu. (DE) Šiandien balsavau už E. Schroedter savo iniciatyva parengtą pranešimą dėl darbo vietų potencialo plėtimo naujoje tvarioje ekonomikoje. Pranešime daugiausia dėmesio skiriama ekologiškoms darbo vietoms. Šių darbo vietų yra beveik visuose atitinkamuose pramonės ir paslaugų teikimo sektoriuose, padedančiuose kurti tvarią ekonomiką. Jei pakankamai anksti sukursime pagrindines iš anksto žinomas ir investicijoms palankias sąlygas, aplinkos apsauga gali tapti varomąja ekonomikos jėga. Daugelio papildomų viešųjų pirkimų kriterijų nustatymas prieštarauja ES deklaruojamam tikslui nedelsiant sumažinti biurokratiją. Džiaugiuosi, kad mums pavyko susitarti apriboti kriterijų didinimą iki būtiniausių socialinių standartų nustatymo. Dauguma Europos bendrovių, be abejo, yra sėkmingos aplinkos apsaugos politikos pradininkės pasaulio mastu. Siekdami užtikrinti joms sąžiningos konkurencijos sąlygas privalome neleisti perkelti gamybos iš ES į trečiąsias šalis, kuriose taikomi žemi aplinkos apsaugos standartai. Europos Komisija ir valstybės narės turi imtis skubių ir griežtų kovos su šia tendencija priemonių. Šiandien dauguma palaikė mano pateiktą pakeitimą šiuo klausimu.

Darbo vietoje privalu skatinti kovą su diskriminacija ir vienodą požiūrį. Sankcijų mechanizmai ir kvotos – netinkamos priemonės šiam tikslui pasiekti. Privalomas reikalavimas, kad įmonių direktorių valdyboje moterų skaičius būtų 40 proc. – neįgyvendinamas, todėl šio pasiūlymo niekas neparėmė. Moterims nereikia kvotų. Joms reikia daugiau galimybių daryti karjerą. Siekiant šio tikslo būtina pašalinti moterų profesinio tobulėjimo kliūtis.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Pagal užimtumo apibrėžtį naujoje tvarioje ekonomikoje kuriama nauja paradigma, susijusi su ekonominiais biudžetais, kurie iki šiol buvo laikomi būtina ekonomikos vystymosi ir darbo vietų kūrimo sąlyga. Tvari ekonomikasudaro prielaidas dideliems pokyčiams užimtumo srityje, nes energijos vartojimo efektyvumo sektoriaus bendrovės pasauliniu mastu atliks labai svarbų vaidmenį kuriant naujas darbo vietas. Šiuo atveju Vokietijos pavyzdys puikiai atskleidžia šiame sektoriuje veikiančių bendrovių sėkmę kuriant naujas darbo vietas. Todėl itin svarbu, kad kitos ES šalys vadovautųsi Vokietijos pavyzdžiu tam, kad visos Europos tvarioje ekonomikoje gausėtų naujų darbo vietų skaičius.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) ES pranešime vėl matome gražius žodžius. Pvz., jame kalbama apie optimalias vyrų ir moterų darbo galimybes naujoje tvarioje ekonomikoje, deramą darbą, socialiniu požiūriu teisingą pertvarkymą ir kokybės reikalavimų įtraukimą. Tačiau kartu ES turi suvokti, kad būtent dėl plėtros į rytus kai kuriuose sektoriuose itin padidėjo spaudimas darbo rinkai, ir nematyti jokių pagerėjimo ženklų. Be to, ypač per pastaruosius keletą metų gerokai padažnėjo neapibrėžtų darbo sąlygų, pvz., darbo per laikinojo įdarbinimo įmones, darbo ne visą darbo laiką, vadinamojo prasto darbo, kai nereikalaujama didelių gebėjimų ir mokamas mažas užmokestis (angl. MacJob), ir tariamos savisamdos atvejų. Šiomis dienomis net geros kokybės mokymai nebegali padėti užtikrinti darbo vietos.

Kol, užuot pamėginus vietos gyventojams suteikti tinkamą kvalifikaciją, tęsiamos kalbos dėl darbuotojams iš trečiųjų šalių skirtas žaliąsias kortas, kad prekybos ir pramonės sektorius būtų aprūpintas pigia darbo jėga, tol visa tai greičiausiai tebus tušti žodžiai. Reikalavimai, atrodo, tinkami, tačiau popieriuje galite sakyti, ką norite. Kadangi negalima daryti prielaidos, kad šiuos žodžius lydės atitinkamos priemonės, kurios iš tikrųjų galėtų padėti įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, balsuodamas susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Balsavau už E. Schroedter pranešimą, nes pritariu juo norimai perduoti žinutei ir jame išdėstytam požiūriui.

Tvarus vystymasis – tai toks vystymasis, kai dabarties kartos poreikiai tenkinami nekeliant pavojaus ateities kartų galimybei patenkinti savuosius. Europos Vadovų Tarybos sprendime ne tik svarstomi ekonominiai ir ekologiniai interesai, bet ir numatoma investuoti į žmogiškąjį ir socialinį kapitalą ir taip pat diegti naujoves siekiant sukurti prielaidas konkurencingumui, gerovei ir socialinei sanglaudai.

Be to, dar vienas labai svarbus dokumento klausimas susijęs su ekologiškų darbo vietų apibrėžtimi. Šios darbo vietos yra ne tik tiesiogiai su aplinkos apsauga susijusios užimtumo sritys. Tai – visos darbo vietos, kurios prisideda pereinant prie tausaus valdymo padėdamos taupyti energiją, vartoti atsinaujinančiąją energiją ir mažinti atliekų susidarymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. (RO) Tvarus augimas turi būti grindžiamas socialiniu teisingumu ir ekologiniu efektyvumu. Europos ekonomikos sistemų tapimas ekologiniu požiūriu efektyviomis ekonomikos sistemomis visais lygmenimis – vietos, nacionaliniu, regionų ir Europos – paskatins svarbius gamybos, platinimo ir vartojimo pokyčius. Palaikau pastangas rengti visuomenės informavimo ir sąmoningumo ugdymo kampanijas siekiant pabrėžti, kad mūsų perėjimo prie ekologiškos ir tvarios ekonomikos strategija yra socialiniu požiūriu teisinga ir kad ji padės padidinti užimtumo lygį.

Norėčiau pabrėžti, kad reikia sutelkti ypatingą dėmesį į biologinės įvairovės klausimą atsižvelgiant į ekologiškų darbo vietų kūrimą visoje Europoje, ypač steigiant tinklus „Natura 2000“. Raginu Komisiją iki 2011 m. pasiūlyti strategiją, į kurią būtų įtrauktos ir teisėkūros, ir su teisėkūra nesusijusios priemonės, skirtos ekologiškų darbo vietų kūrimui, kurios būtų visiems naudingo augimo ir gerovės šaltinis, skatinti.

Prašau Komisijos ir valstybių narių į visą kitą ES politiką įtraukti politikos sritis, kuriomis siekiama perkvalifikuoti darbuotojus dirbti ekologiškose darbo vietose.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Rochefort (ALDE), raštu. (FR) Europoje gyvybiškai svarbu gausinti ekologiškų darbo vietų. Viena vertus, šios darbo vietos gali padėti remti tvarų augimą, kita vertus, jos atlieka vaidmenį įgyvendinant plataus užmojo kiekybinius tikslus, kuriuos ES užsibrėžė kovos su klimato kaita srityje. Balsavau už savo kolegės Parlamento narės E. Schroedter, kuri ragina įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama skatinti šių darbo vietų kūrimą, pranešimą. Siekiant padidinti ekologiškų darbo vietų skaičių, įmonės pirmiausia turėtų būti skatinamos investuoti į švarias technologijas; visų pirma turiu omenyje MVĮ skirtų mokesčių lengvatų įgyvendinimą. Regionai taip pat turėtų būti skatinami naudotis Europos struktūriniais fondais ir Sanglaudos fondu naujoms, tvarioms ir ilgalaikėms darbo vietoms kurti. Tačiau privalome užtikrinti, kad nacionalinės mokymo ir švietimo sistemos būtų pritaikytos kvalifikuotų darbuotojų poreikiui patenkinti ir taip pat galėtų užtikrinti, kad tie žmonės, kurių darbo vietoms kyla grėsmė dėl šių struktūrinių ekonomikos pokyčių, būtų perkvalifikuoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Roithová (PPE) , raštu. (CS) Per balsavimą dėl pranešimo dėl darbo vietų potencialo plėtimo naujoje tvarioje ekonomikoje susilaikiau, nes nepritariu pranešėjos nuomonei, kad per 40 metų sumažindami išmetamųjų teršalų kiekį 90 proc. išspręsime nedarbo problemą. Pranešime neabejotinai skatinama diegti naujas technologijas, tačiau tai nereiškia, kad Europos piliečiams bus sukurta darbo vietų. Esame liberalizuotos pasaulinės rinkos dalis, kurioje įmonėms, bendruomenėms ir vartotojams siūloma naujų technologijų iš Azijos, kurios konkuruoja su Europos technologijomis daugiausia dėl žemų kainų. Tai nereiškia, kad neturėtume nustatyti aplinkos gerinimo standartų, tačiau neapsimeskime, kad tai padės išspręsti nedarbo problemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Labai džiaugiuosi dėl to, kad Europos Parlamentas, paskatintas mano kolegės iš Žaliųjų frakcijos, vokietės Elisabeth Schroedter, šiandien patvirtino pranešimą dėl darbo vietų potencialo tvarioje ekonomikoje. Kaip ji sakė po balsavimo, žalieji jau seniai ragino Europą patvirtinti vadinamąjį naująjį ekologinį planą (angl. Green New Deal), kuriuo siekiama paspartinti perėjimą prie ekologiškos ekonomikos kaip vienintelį įgyvendinamą atsaką į dabartinę ekonomikos krizę. Todėl labai sveikintina, kad didžioji dauguma įvairių frakcijų Europos Parlamento narių palaikė šį pranešimą, kuriame pabrėžiamas didelis naujų ekologiškų darbo vietų kūrimo ir esamų darbo vietų pertvarkymo į ekologiškas darbo vietas visoje Europoje potencialas ir kuriame šiuo tikslu pateikiama rekomendacijų.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu. (IT) Nors pritariame tam tikriems šio pranešimo principams, balsavome prieš jį.

Naujų darbo vietų kūrimas ekologiškuose sektoriuose, atsinaujinančiųjų išteklių naudojimas, ekosistemos atkūrimas ir energijos taupymas – pageidautini dalykai, ir juos reikia palaikyti. Tačiau negalime leisti, kad perėjimo prie tvarių darbo vietų išlaidas padengtų mūsų verslas, ypač šiuo krizės metu.

Įmonės, kurias domina galimybė visiškai ar iš dalies perkelti savo veiklą į ekologijos požiūriu tvarų sektorių, turėtų galėti naudotis finansavimo šaltiniais. Taip pat reikia supaprastinti sistemų, į aplinką išskiriančių daug teršalų, pakeitimo mažą poveikį aplinkai turinčiomis sistemomis procedūras, nes, kaip dažnai būna Italijoje, žmonės joms nepritaria.

 
  
MPphoto
 
 

  Edward Scicluna (S&D), raštu. – Džiaugiuosi galėdamas paremti šį pranešimą. Svarbu, kad ekonomikos ir socialinė krizė neatgrasytų valstybių narių nuo perėjimo prie tvaresnės, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir išteklius tausojančios ekonomikos. Tai leis mūsų ekonomikai tapti atsparesnei, konkurencingesnei ir mažiau priklausomai nuo vis brangesnio importo. Komisija turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į ekologiškas darbo vietas, ypač todėl, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija įrodė, jog aplinkos apsaugos prekių ir paslaugų sektoriuje galima kurti darbo vietas, kurioms būtini įvairūs įgūdžiai ir gebėjimai, įskaitant darbo vietas žemos kvalifikacijos darbuotojams. Taip pat norėčiau, kad valstybės narės sukurtų finansavimo sistemas ir nustatytų mokesčių paskatas, skirtas padėti MVĮ orientuotis į ekologišką įdarbinimo politiką. Nors naujoje Europos užimtumo strategijoje ekologiškos darbo vietos bus apibrėžiamos „plačiąja prasme“, reikėtų atskirti taršos kontrolės, perdirbimo, vandens išteklių valdymo, gamtos apsaugos, aplinkos apsaugos ir atsinaujinančiosios energijos technologijų gamybos bei aplinkos mokslinių tyrimų ir plėtros ekologiškas darbo vietas. Ekologiška ekonomika gali padėti paskatinti ekonomikos augimą ir kovoti su darbo vietų nepastovumu, per pastaruosius dešimtmečius didėjančiu ES, ypač tarp jaunimo. Norėdami pasiekti šiuos tikslus, turime vykdyti atitinkamas mokymo ir švietimo programas. Tik tada galėsime plėsti naujos tvarios ekonomikos darbo vietų potencialą.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu.(PL) Europos Vadovų Taryba tvariu laiko tokį vystymąsi, kai dabartiniai poreikiai tenkinami nekeliant pavojaus ateities kartų gebėjimams patenkinti savuosius. Pranešime daug kalbama apie ekologiškų darbo vietų kūrimą. Labai svarbu tai, kad atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje esama didelio naujų darbo vietų kūrimo potencialo. Europoje Vokietija yra geras atsakingo tokios politikos vykdymo pavyzdys. Pereidami prie tvarios ekonomikos taip pat turime skirti dėmesio socialiniam teisingumui, nes tai padės užtikrinti, kad piliečiai pritartų pokyčiams. Šiuo atžvilgiu taip pat svarbu rengti tinkamus mokymus ir sistemingai tobulinti darbuotojų kvalifikaciją. Vykdant tvarią plėtrą reikia laikytis ne tik aplinkos apsaugos, bet ir darbo standartų.

 
  
MPphoto
 
 

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. (NL) Visiškai palaikau pranešimą dėl darbo vietų potencialo plėtimo naujoje tvarioje ekonomikoje. E. Schroedter remiasi Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) pateikta apibrėžtimi, kurioje teigiama, kad darbo vieta ekologiška tada, kai ji padeda kurti tvarų valdymą ir socialinę Europą, taigi, į šią apibrėžtį įtraukta daugiau nei tik pažangiųjų technologijų srities darbo vietos energetikos ir aplinkosaugos vadybos sektoriuje, apie kurį kalba Komisija. Vienas siekis, pvz., yra plataus užmojo tvari pramonės politika, kai pabrėžiamas išteklių efektyvumas, taip pat tinkamas gerai apmokamas darbas. Rekomenduojama padidinti pramonės įtrauktį, kad regionų valdžios institucijos būtų skatinamos priderinti prie šio tikslo teisinės sistemos sąlygas, rinkos ekonomikos kontrolės priemones, dotacijas ir viešuosius pirkimus ir kad būtų tikslingiau reaguojama ne tik į naujų įgūdžių poreikį, bet ir į socialinio dialogo užmezgimą ar kolektyvinių darbo susitarimų sudarymą naujuosiuose sektoriuose.

Naujuosiuose sektoriuose daromas labai didelis spaudimas dėl produktyvumo ir ne itin linkstama užtikrinti geras darbo sąlygas. Todėl nelengva įtikinti tradicinių pramonės šakų, kuriose įprasta užtikrinti tvirtą socialinę apsaugą, darbuotojus pereiti į kitą pramonės šaką. Europos Sąjunga yra įsipareigojusi kovoti su pasaulio klimato atšilimu, todėl norint socialiai orientuotai pereiti prie ekologiškesnės ekonomikos reikia turėti gerą strategiją.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kuriame raginama plėtoti Europos darbo vietų strategiją siekiant tvarios ekonomikos. Jame taip pat palaikomi Tarybos raginimai persvarstyti subsidijas, kurios daro neigiamą poveikį aplinkai, ir pabrėžiama tinkamo darbo būtinybė.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D), raštu. (RO) Balsavau už pranešimą dėl darbo vietų potencialo plėtimo naujoje tvarioje ekonomikoje, nes manau, kad valstybės narės privalo siekti sukurti konkurencingą, veiksmingą mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką. Todėl raginu ES plėtoti tvarią pramonės politiką ir kviesti pramonės sektorių domėtis ekologiškomis naujovėms, kad ekonomikos augimas būtų mažiau priklausomas nuo išteklių ir energijos suvartojimo ir kad būtų sumažintas teršalų išmetimas. Manau, norėdami gebėti kurti darbo vietas ekologijos požiūriu veiksmingoje ekonomikoje turime investuoti į energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimą ir ekologiškas technologijas pastatuose, transporto sektoriuje ir žemės ūkyje. Raginu parengti Europos užimtumo strategiją, kaip dalį strategijos „Europa 2020“, skirtą tvariai ekonomikai įgyvendinti, kartu pabrėžiant regionų valdžios institucijų vaidmenį šioje srityje.

Be to, raginu sukurti veiksmingas finansavimo sistemas ir nustatyti mokesčių paskatas, skirtas padėti MVĮ užtikrinti ekologiškas naujoves ir gamybos procesus. Galiausiai manau, kad užimtumo politika gali atlikti svarbų vaidmenį kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi, ir raginu valstybes nares naudotis Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu skatinant įgyti naujų įgūdžių, kurių reikia ekologiniu požiūriu efektyvios ekonomikos vystymui.

 
  
MPphoto
 
 

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. (LT) Gerbiami kolegos, tvarios ekonomikos siekimas nėra vien tik ekologinis būtinumas, bet taip pat viena pagrindinių mūsų strategijos dėl socialinės Europos atramų. Tačiau tokie pokyčiai duos vaisių tik tada, jei jie bus socialiai teisingi ir ilgainiui padidins užimtumą, pagerins darbo sąlygas bei padidins socialinį draudimą.

Todėl tvari ekonomika turi apimti ne tik socialinį ir ekologinį, bet ir technologinį bei ekonominį tvarumą. Tai neturi prieštarauti. Mums reikia kūrybiškesnių priemonių.

Pavyzdžiui, energijos vartojimo efektyvumas. Lietuvoje statybų sektorius buvo tarp labiausiai nuo ekonomikos krizės nukentėjusių sektorių. Dauguma senų Lietuvos pastatų yra labai neekonomiški – importuoti energijos ištekliai panaudojami neefektyviai, tai liudija didelės gyventojų sąskaitos už šildymą.

Nacionaliniai projektai, kurie suteikia izoliaciją ir didina pastatų energijos vartojimo efektyvumą, tikėtina, sugrąžins į rinką pinigus statybų sektoriaus darbo užmokesčio ir investicijų pavidalu. Tuo pat metu tai leis Lietuvai būti mažiau priklausomai nuo importuojamų energijos išteklių.

Žinoma, tai tik vienas pavyzdžių ir nebūtinai taikytinas visoms Europos Sąjungos narėms. Bet jis parodo, kad ypač krizės metu turime mąstyti kūrybiškiau ir suvienyti jėgas ten, kur reikia sukurti pagrindą tvariai ateičiai.

 
  
  

Pranešimas: Rafal Trzaskowski (A7-0216/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Brzobohatá (S&D), raštu. (CS) Palaikiau pranešimą EEE ir Šveicarijos ryšiai: visiško vidaus rinkos sukūrimo kliūtys iš esmės todėl, kad jame pabrėžiamas Europos Komisijos vaidmuo ir ji skatinama imtis įvairiausių priemonių, kuriomis siekiama palengvinti ir sustiprinti Europos Sąjungos ir Šveicarijos ekonominį bendradarbiavimą. Visų pirma, pranešime visiškai teisingai atkreipiamas dėmesys į bereikalingai sudėtingą 120 dvišalių susitarimų, Šveicarijos ir ES sudarytų atskiruose ekonomikos sektoriuose, sistemą. Siekis iš visų jėgų stengtis supaprastinti ir suderinti teisės aktus teisingas, ypač kalbant apie kliūčių, trukdančių ES įmonėms patekti į Šveicarijos rinką ir atvirkščiai, pašalinimą. Pvz., pranešime atkreipiamas dėmesys į visiškai nereikalingą teisinį reikalavimą, kad įmonės, norinčios patekti į Šveicarijos rinką, turi turėti finansinę garantiją. Mano nuomone, šis reikalavimas – nereikalinga kliūtis, kuri turėtų būti pašalinta ir kuri teisingai paminėta pranešime.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Balsuoju už šį pranešimą, nes visiškai sukurti vidaus rinką ir užtikrinti veiksmingą jos veikimą svarbu ir ES, ir jos prekybos partneriams, visų pirma valstybėms, priklausančioms Europos laisvosios prekybos asociacijai. Šveicarijos – ketvirtosios svarbiausios ES prekybos partnerės pagal prekybos apimtį – ekonominės integracijos modelis, be narystės, pagrįstas dvišaliais sektorių susitarimais. Todėl jai kyla papildomų problemų, nes, kitaip nei Europos ekonominės erdvės susitarime, šiuose dvišaliuose susitarimuose nėra nuostatos dėl automatinių mechanizmų, skirtų jų turiniui pritaikyti prie atitinkamo ES Bendrijos teisyno.

Nepaisant teigiamų pokyčių, paskatintų ES valstybių narių ir Šveicarijos sudaryto Susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo (angl. FMPA), yra klausimų, susijusių su šio susitarimo įgyvendinimu, kuriems verta skirti daugiau dėmesio. Todėl manau, kad turi būti nustatytos visos galimybės, kuriomis siekiama pagerinti Susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo įgyvendinimą, ypač geresnį jo įgyvendinimo suderinimą ir didesnę Europos Sąjungos ir Šveicarijos teisės aktų dėl vidaus rinkos konvergenciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Šveicarija turi savo istoriją ir itin įvairių ypatybių, kurios atsispindi ne tik jos vidaus savivaldoje, bet ir jos pasirinktame būde nustatyti ryšius su kitomis valstybėmis bei įspėjimuose ir išlygose, kuriuos ji taiko šiems savitarpio santykiams. Šveicarija seniai nenori integruotis į dideles tarptautines organizacijas ar sudaryti dažnai ilgam privalomas sutartis, kurios turi įtakos jos vidaus teisinei sistemai, o jos nuolatinę gyvenamąją vietą deklaravusiems piliečiams ir buveinę registravusioms bendrovėms teikiama pirmenybė darant žalą užsienio konkurencijai, kuri dėl to dažnai nepagrįstai nukenčia nuo teisinių ar administracinių kliūčių, taip pat ne naujiena.

Neatsižvelgiant į tai, Šveicarija buvo svarbi Europos Sąjungos partnerė ir jau pasirašė daugiau kaip šimtą dvišalių jų santykių reglamentavimo susitarimų. Nors Šveicarijos sprendimas neprisijungti prie Europos ekonominės erdvės nepadėjo paspartinti ES ekonominių ryšių su šia šalimi užmezgimo ir palengvinti jų plėtojimo, jis taip pat netrukdė apskritai teigiamai juos užmegzti. Tikiuosi, šie santykiai bus stiprinami ir plėtojami.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Europos laisvosios prekybos asociacijai (ELPA) priklausančios valstybės narės (Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija) – pagrindinės Europos Sąjungos prekybos partnerės, o Šveicarija ir Norvegija atitinkamai yra ketvirta ir penkta svarbiausia ES prekybos partnerė pagal prekybos apimtis ir priklauso bendrai kultūrinei sričiai bendrų pagrindinių vertybių ir kultūrinio bei istorinio paveldo požiūriu.

Atsižvelgiant į tai, kad naujosios taisyklės įsigaliojus Lisabonos sutarčiai gali nulemti lėtesnį vidaus rinkos teisės aktų įgyvendinimą Europos ekonominei erdvei (EEE) ir ELPA priklausančiose valstybėse, sutinku, kad Komisija turi įforminti informacijos pateikimo apie naujas ES taisykles ir teisės aktus, kurie patenka į EEE susitarimo taikymo sritį, procesą siekiant sumažinti atotrūkį tarp naujų teisės aktų priėmimo ir galimo jų perėmimo EEE/ELPA priklausančiose valstybėse.

Be to, sutinku, kad EEE/ELPA priklausančių valstybių parlamentai turėtų būti glaudžiau susiję su ES teisėkūros procesu sprendžiant klausimus dėl EEE svarbių pasiūlymų. Todėl siūlau, kad Komisija pateiktų visų EEE ir (arba) ELPA valstybių nacionaliniams parlamentams teisėkūros pasiūlymus, kurie konsultavimosi tikslais būtų siunčiami ES valstybių narių nacionaliniams parlamentams.

 
  
MPphoto
 
 

  Pat the Cope Gallagher (ALDE), raštu. (GA) Kadangi esu Europos Parlamento delegacijos ryšiams su Šveicarija ir EEE pirmininkas, gerai suprantu šiame pranešime iškeltus klausimus. Europos laisvosios prekybos asociacijai priklauso keturios valstybės: Šveicarija, Islandija, Norvegija ir Lichtenšteinas. 1994 m., pasirašydamos EEE susitarimą, trys iš šių keturių šalių tapo vidaus rinkos dalimi. Surengusi referendumą Šveicarija nusprendė neprisijungti prie EEE, nes 50,3 proc. žmonių balsavo „prieš“ ir 49,7 proc. – „už“. Todėl Šveicarija nusprendė su likusia Europos dalimi plėtoti individualius santykius. Su ES Šveicarija sudarė apie 120 dvišalių susitarimų.

Šie susitarimai susiję su laisvu asmenų judėjimu, kelių transportu, civiline aviacija, moksliniais tyrimais, techninėmis prekybos kliūtimis, viešųjų pirkimų rinkomis ir žemės ūkio klausimais. Šveicarija – antroji svarbiausia ES ekonominė partnerė ir jos įmonėse visoje ES dirba daugiau kaip milijonas žmonių.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes palankiai vertinu padarytą pažangą siekiant liberalizuoti ES ir Šveicarijos tarpvalstybinių paslaugų teikimą ir visų pirma teigiamą Susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo poveikį. Nuolatinis į užsienį išsiųstų dirbti darbuotojų ir Šveicarijoje savarankiškai dirbančių ES paslaugų teikėjų skaičiaus didėjimas 2005–2009 m. (statistikos duomenimis, kasdien į Šveicariją dirbti važiuoja apie 200 000 ES ar Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybių pasienio darbuotojų) davė abipusės naudos. Manau, per ateinantį laikotarpį Šveicarijos Vyriausybė ir kantonų valdžios institucijos turėtų pasinaudoti ES ir EEE valstybių patirtimi, įgyta panaikinant paslaugų sektoriaus reguliavimą perkeliant Paslaugų direktyvą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Šveicarija, kartu su Islandija, Norvegija ir Lichtenšteinu, priklauso Europos laisvosios prekybos asociacijai ir yra svarbi ES prekybos partnerė. Tačiau Islandija, Norvegija ir Lichtenšteinas dar labiau sutvirtino savo santykius su ES patvirtindamos susitarimą dėl Europos ekonominės erdvės (EEE). Kadangi Šveicarija – ketvirta svarbiausia ES prekybos partnerė pagal prekybos apimtis, EEE susitarimo patvirtinimas yra labai svarbus. Todėl balsavau už pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu. − (DE) Šiame pranešime neskiriama pakankamai dėmesio Šveicarijos suverenitetui. Todėl balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Labai svarbu sukurti tikrą Europos ekonominę erdvę, kaip nustatyta Porto sutartyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Mes, žalieji, palaikėme šį pranešimą, į kurį įtraukta nemažai pastabų dėl Šveicarijos ir EEE valstybių vidaus rinkos taisyklių įgyvendinimo kliūčių. Visų pirma, jame pateikti šie sumanymai: įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Komisija turėtų pateikti visų EEE ir (arba) ELPA valstybių nacionaliniams parlamentams teisėkūros pasiūlymų, kurie konsultavimosi tikslais būtų siunčiami ES valstybių narių nacionaliniams parlamentams. Be kitų pasiūlymų, EEE ir (arba) ELPA valstybės turėtų skirti pakankamai lėšų Paslaugų direktyvai įgyvendinti, ypač nacionaliniams informaciniams punktams įsteigti, ir jos turėtų labiau dalyvauti diskusijose dėl vartotojų teisių direktyvos.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu. (IT) Balsavome už šį pranešimą, nes jame siekiama pašalinti laisvos ES valstybių narių ir svarbių Europos prekybos partnerių prekybos kliūtis.

Manome, kad jei tais atvejais, kurie visų pirma susiję su Italija, Šveicarija geriau įgyvendintų vidaus rinkos taisykles, tai galėtų turėti teigiamą poveikį mūsų įmonėms ir darbuotojams. Privalome palankiai įvertinti Šveicarijos jau priimtą sprendimą daug mažiau saugoti bankų paslaptį, kad, kaip buvo raginama Europos Sąjungoje, būtų patenkintas skaidrumo poreikis.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kuriame rekomenduojama glaudžiau bendradarbiauti ir keistis geriausia patirtimi ir kartu pateikiama patarimų dėl pokyčių, kurie turi būti įgyvendinti įsigaliojus Lisabonos sutarčiai. Į pranešimą įtraukta vilčių teikianti formuluotė, kuria teigiama, kad vidutinis perkėlimo deficitas yra 0,7 proc., t. y. beveik toks pat kaip ES valstybių narių.

 
  
MPphoto
 
 

  Rafał Trzaskowski (PPE), raštu.(PL) Labai džiaugiuosi, kad Parlamentas patvirtino šį pranešimą tokia didele balsų dauguma. Tikiuosi, jūsų balsai už pranešimo patvirtinimą taip pat reiškia tai, kad, kaip ir aš, remiate du pagrindinius jo tikslus. Pirma, aš ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas norėjome įtraukti ES nepriklausančias valstybes Europos ekonominės erdvės nares ir Šveicariją į komiteto darbotvarkę, kurioje nagrinėjamas esminis ES dalykas – vidaus rinka. Tikiuosi, šie partneriai, kurie, galų gale, yra didžiausi Europos Sąjungos ekonominiai partneriai, liks ten visam laikui. Antrasis tikslas buvo išspręsti bent jau konkrečių kliūčių, trukdančių įgyvendinti šį bendradarbiavimą, ypač tų, kurių esama tarp Briuselio ir Berno, klausimą. Tikiuosi, Parlamento balsavimas dėl šio klausimo padės įtikinti abi puses – tiek Europos Komisiją, tiek Šveicarijos Konfederacijos valdžios institucijas – persvarstyti dabartinio jų bendradarbiavimo reglamentavimo priemones.

 
  
  

Pranešimas: Pablo Zalba Bidegain (A7-0210/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) Laisvosios prekybos susitarimai juos pasirašiusioms šalims sudaro galimybes turėti naudos prekiaujant labai įvairiais produktais ir remtis savo santykinai stipriosiomis pusėmis. Todėl džiaugiuosi, kad Europos Sąjunga netrukus pasirašys Laisvosios prekybos susitarimą su Pietų Korėja. Tačiau visada turime būti labai budrūs dėl siūlomų prekybos susitarimų. Šiuo atveju turime vengti staigių pokyčių, kurie galėtų destabilizuoti prekybos srautus. Todėl būtina numatyti apsaugos sąlygas, ypač siekiant apsaugoti automobilių pramonę. Praktiniu požiūriu džiaugiuosi, kad šis pranešimas buvo patvirtintas, nes jame atsižvelgiama į Parlamento narių raginimą leisti atlikti importo srauto tyrimą, kai to prašo valstybė narė, Europos Parlamentas, nacionalinė patariamoji grupė, juridinis asmuo, asociacija, kuri veikia ES pramonės šakos vardu ir atstovauja bent 25 proc. šios pramonės, ar Komisija savo iniciatyva. Jei būtų nustatyta, kad Europos gamintojams didelę įtaką padarė labai išaugęs tam tikro produkto importas, gali būti taikomi muitai kaip apsaugos priemonė .

 
  
MPphoto
 
 

  George Sabin Cutaş (S&D), raštu. (RO) Balsavau už pranešimą dėl ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimo dvišalės apsaugos sąlygos įgyvendinimo. Ši apsaugos sąlyga padės apsaugoti Europos pramonę ir darbo vietas nuo bet kokios importo iš Korėjos keliamos žalos. Ypač svarbūs aspektai yra atidus eksporto srauto stebėjimas ir greitas bet kokių pažeidimų, susijusių su sąžiningos konkurencijos principo laikymusi, ištaisymas. Todėl manau, kad Parlamentas privalo leisti Tarybai ir Komisijai suprasti, kad jis nori kuo greičiau patvirtinti šį reglamentą.

 
  
MPphoto
 
 

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu.(FR) Parlamentas patvirtino pakeitimus dėl apsaugos sąlygos, kuri bus įtraukta į Laisvosios prekybos susitarimą su Pietų Korėja. Tačiau tai tik pirmas balsavimas: galutinis balsavimas atidėtas iki spalio 18–21 d. vyksiančios mėnesinės sesijos, paliekant galimybę pasiekti susitarimą su Taryba per pirmąjį svarstymą. Visi Europos Vadovų Tarybos pateikti poveikio vertinimai parodė, kad prekybos nauda Pietų Korėjai bus didesnė nei nauda ES. Komisija galėtų parengti bent jau patikimą apsaugos sąlygą. Manome, kad regioninių apsaugos priemonių reikalavimas yra pagrįstas, nes ES rinkos atvėrimas Pietų Korėjos produktams vienoje valstybėje narėje gali turėti skirtingą poveikį nei kitoje valstybėje narėje. Kur kas lengviau numatyti Europos eksporto poveikį 50 mln. gyventojų turinčiai šaliai (palyginti su 500 mln. gyventojų). Be to, labai svarbu, kad Parlamentas ir atitinkamos pramonės sritys turėtų teisę apsaugos tikslais pradėti tyrimą, o Parlamentas atliktų didesnį vaidmenį patvirtindamas ar atmesdamas apsaugos priemones.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Tikiuosi, kad Europos Sąjungos ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimas duos abipusės naudos ir kad abiem pusėms bus galima taikyti minimalius laisvosios prekybos apribojimus. Apsaugos priemonės skirtos kovai su rimta ES pramonei daroma žala. Reikėtų išsamiau apsvarstyti į spalio mėn. su Pietų Korėja sudarytą susitarimą įtrauktą dvišalę apsaugos sąlygą, kad būtų tinkamai nustatyti įvairūs jos įgyvendinimo aspektai, kad ji atitiktų skaidraus proceso reikalavimus ir kad būtų įtraukta kita sandorio šalis.

Kadangi šios sąlygos laikomos laisvosios prekybos kliūtimis, jų reikėtų nustatyti tiek, kiek reikia didesnei žalai išvengti, ir jos turėtų būti tinkamos ir proporcingos aplinkybėms, dėl kurių buvo sukurtos. Tikiuosi, Europos pramonė įrodys esanti vis patikimesnė ir kūrybiškesnė, kad mums galiausiai netektų naudotis šia galimybe.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Šiame pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento pateikta teisinė priemonė, kurios reikia siekiant įtraukti apsaugos sąlygą į ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimą (LPS). 2009 m. spalio 15 d. buvo sudarytas ES ir Korėjos Respublikos LPS. Susitarime nustatyta dvišalė apsaugos sąlyga, pagal kurią numatyta galimybė iš naujo nustatyti palankiausio režimo rodiklį, kai dėl prekybos liberalizavimo importas padidėja iki tokio lygio ir vyksta tokiomis sąlygomis, kad kenkia arba kelia grėsmę ES pramonei, kurioje gaminamas panašus ar tiesiogiai konkuruojantis produktas. Kad tokios priemonės veiktų, į ES teisę turi būti įtraukta apsaugos sąlyga, nes reikia tiksliai apibrėžti ne tik apsaugos priemonių taikymo procesinius aspektus, bet ir suinteresuotųjų šalių teises.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Patvirtinus šią apsaugos sąlygą, kuri reiškia tragiškų pasaulio prekybos liberalizavimo ir reguliavimo panaikinimo padarinių pripažinimą, nebus pašalinti laisvosios ES ir Pietų Korėjos prekybos keliami pavojai ir susirūpinimas dėl įvairių ekonominės veiklos sektorių ateities. Tai ypač pasakytina apie kai kurias valstybes nares, pvz., Portugaliją, ir labiausiai nuo šių sektorių priklausomus regionus.

Prisiminkime tekstilės ir aprangos pramonę, kuriai šis susitarimas turės itin didelę reikšmę; prisiminkime Užimtumo generalinio direktorato atliktą tyrimą ir Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondą (Eurofund), pagal kurio prognozes iki 2020 m. šiame sektoriuje Europos Sąjungos darbo vietų sumažės nuo 20 iki 25 proc., nors juo netgi pagerinamos prognozės, kad nebeliks 50 proc. dabar Europos Sąjungoje esamų darbo vietų. Taip pat prisiminkime tokius sektorius kaip elektronikos ir motorinių transporto priemonių detalių pramonė.

Dėl savo tarptautinių bendrovių pelno ES neoliberalus fundamentalizmas ant laisvosios prekybos altoriaus ir toliau aukoja darbo vietas ir gamybos našumą; jis toliau didina deficitą ir skatina išorės priklausomybę nuo užsienio rinkų, taip pat nuolatinį ir didėjantį prekybos pusiausvyros sutrikimą. Šia ideologija ir toliau pateisinami išpuoliai prieš darbuotojų teises, socialinis dempingas ir milijonų mažų gamintojų bei daugelio mažųjų ir vidutinių įmonių sužlugdymas.

 
  
MPphoto
 
 

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu. (FR) Šis pranešimas – pirmasis po Lisabonos sutarties įsigaliojimo patvirtintas prekybos susitarimas, pirmasis susitarimas, kurį patvirtins Europos Parlamentas, todėl svarbu, kad jo balsas būtų išgirstas. Todėl patvirtindami naujus Parlamentui suteiktus įgaliojimus nustatyti ES prekybos politiką balsavome už Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto (INTA) pateiktus pakeitimus, tačiau nusprendėme nebalsuoti už visą rezoliucijos tekstą, kad galėtume pabandyti pasiekti geresnį susitarimą su Taryba. Norėtume pasiekti geresnį susitarimą, kuriame turėtų būti persvarstyti keli pagrindiniai klausimai: norime nustatyti tikros apsaugos sąlygą, veiksmingą sąlygą, į kurią būtų galima įtraukti įvairių ES valstybių narių regionų iškraipymus ir kuri, visų pirma, padėtų užkirsti kelią padėčiai, kai Europos Sąjungos gamintojai gali patirti „didelę žalą“. Tada bus galima svarstyti Parlamento iniciatyvos teisės pradėti tyrimą pagal apsaugos sąlygą klausimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) ES ir Pietų Korėjos laisvosios prekybos susitarimas yra labai svarbus ES valstybių narių ekonominiam vystymuisi. Tačiau siekiant išvengti iškraipymo ir užtikrinti abiejų šalių importo ir eksporto pusiausvyrą reikalingos dvišalės apsaugos sąlygos. Šios sąlygos suteikia galimybę apsisaugoti nuo rimtos žalos, kurią gali patirti ES pramonė perdėtai išaugus tam tikrų produktų importui. Todėl pirmiau minėtos apsaugos priemonės turi būti įtrauktos į ES teisę, kad taptų veikiančios.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Palyginti su kitomis šalimis, su kuriomis Europos Sąjunga derėjosi dėl laisvosios prekybos susitarimų ar juos jau sudarė, buvusioje Japonijos kolonijoje Pietų Korėjoje taikomi griežtesni socialiniai ir darbo standartai. Svarbu ir iš tikrųjų proporcinga tai, kad pavienėse ES valstybėse narėse regionų lygmeniu jai būtų galima ribotą laikotarpį taikyti apsaugos sąlygas. Iš ankstesnės patirties matyti, kad svarbu galėti įsikišti, ypač kai kalbama apie prekių importą ir eksportą, kad būtų galima atlikti bet kokius būtinus struktūrinius pertvarkymus ar imtis panašių priemonių.

Siekiant išvengti didelės žalos Europos Sąjungos pramonės šakoms taip pat labai svarbu stebėti eksportą ir importą tose srityse, kuriose jie gali turėti didžiausią poveikį. Iš esmės sudarant prekybos susitarimus skatinamas ES ekonomikos augimas, todėl balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Cristiana Muscardini (PPE), raštu. (IT) Visiškai palaikau rezoliucijos, kuria patvirtinamas reglamentas, pagal kurį suteikiama galimybė įgyvendinti apsaugos sąlygą tais atvejais, kai pradėjus taikyti laisvosios prekybos susitarimą importas iš Pietų Korėjos gali daryti didelę žalą Europos gamintojams ir gamybos pramonei, tekstą.

Būtina taikyti šią sąlygą regionų lygmeniu, kad ne tik valstybės narės, bet ir pramonė bei Parlamentas galėtų prašyti pradėti atlikti tyrimus, kad per trumpą laiko tarpą būtų apsaugotas Europos eksportas. Balsuodami už P. Zalbos rezoliuciją galėsime užimti aiškią ir įtikinamą poziciją Tarybos atžvilgiu ir patvirtinsime Parlamento, kuris čia yra suinteresuotoji šalis ir nėra tik Europos prekybos politikos vykdytojas, vaidmenį.

Esame labai nustebę, kad Tarybai pirmininkaujanti Belgija prieš Parlamentui pradedant diskusijas dėl sutarties, prieš išsiaiškindama Parlamento balsavimo dėl apsaugos sąlygos rezultatus, nevedusi oficialaus trišalio dialogo ir netgi žinodama, kad galutiniame turinyje yra nežinomųjų, įtraukė pasiūlymą dėl sprendimo dėl sutarties pasirašymo ir laikino jos taikymo į kitos Užsienio reikalų tarybos darbotvarkę. Todėl akivaizdu, kad reikia paraginti visas institucijas labiau gerbti vieniems kitus, kaip nustatyta Lisabonos sutartyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Europos Sąjunga – pati reikliausia gamybos srityje ir pati pralaidžiausia rinka visame pasaulyje. Dėl tokios padėties kyla itin didelių sunkumų, visų pirma mūsų gamintojams, kurie, privalėdami laikytis įvairių juos sunkiai slegiančių teisės aktų, kartais patiria didesnių gamybos sąnaudų negu jų konkurentai kitose pasaulio dalyse. Jei šie konkurentai galės laisvai patekti į mūsų rinkas, bus sukurta nesąžiningos konkurencijos sistema, kurios negalės atlaikyti nei gamintojai, nei perdirbėjai, nei pramonės atstovai, nei prekybininkai; tai bus labai žalinga Europos visuomenei vidutinės trukmės laikotarpiu.

Atsižvelgdama į tai itin palankiai vertinu šį pranešimą dėl Europos Sąjungos ir Pietų Korėjos prekybos ryšių. Kadangi į pranešimą įtraukta nuostata dėl dvišalės apsaugos sąlygos, kuria didelės importo apimties atveju siekiama užkirsti kelią didelei Europos pramonei daromai žalai, jame pripažįstama ši nuolatinė problema ir pradedama imtis atitinkamų priemonių jai sumažinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Pone pirmininke, 2007 m. balandžio 23 d. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su Korėjos Respublika, kad būtų sudarytas ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimas.

Šis susitarimas pasirašytas 2009 m. spalio 15 d. Į jį įtraukta dvišalė apsaugos sąlyga, kuria numatoma galimybė vėl nustatyti didžiausio palankumo režimo (angl. MFN) muito normą, jeigu, liberalizavus prekybą, pradedama importuoti tokiu dideliu mastu (vertinant absoliučiąja verte ar lyginant su vidaus gamyba) ir tokiomis sąlygomis, kad tai daro arba gali daryti didelę žalą panašų arba tiesiogiai konkuruojantį produktą gaminančiai ES pramonei.

Kad minėtos priemonės galėtų veikti, apsaugos sąlyga turi būti įtraukta į ES teisę, be to, reikia aprašyti procedūrinius apsaugos priemonių taikymo aspektus ir suinteresuotųjų šalių teises. Šis Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlymas dėl reglamento – tai teisinė priemonė, kuria ES ir Korėjos laisvosios prekybos sutartyje įgyvendinama apsaugos sąlyga.

 
  
MPphoto
 
 

  Marit Paulsen, Olle Schmidt ir Cecilia Wikström (ALDE), raštu. (SV) ES ir Pietų Korėjos laisvosios prekybos susitarimas – ES labai svarbus susitarimas. Kaip liberalai, labai teigiamai vertiname laisvosios prekybos susitarimus ir tikime jų teigiamu poveikiu Europos ekonomikai ir prekybai. Todėl labai skeptiškai vertiname regionų lygmeniu taikytinas apsaugos sąlygas, kurias Europos Parlamentas nori įtraukti į susitarimą kaip laisvosios prekybos apribojimo būdą. Šiuo atžvilgiu norėtume pabrėžti laisvosios prekybos svarbą ES vystymuisi. Siekdamas suteikti ES galimybę būti konkurencingu pasaulinės prekybos srities žaidėju, Europos Parlamentas turėtų imtis veiksmų, skirtų prekybai su kitomis pasaulio šalimis palengvinti ir jai tinkamoms galimybėms sukurti sudarant laisvosios prekybos susitarimus be jokių apribojimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Žalieji nepateikė šio pranešimo projekto pakeitimų, nes pakeitėme nuomonę dėl pasiūlymo per būsimą pritarimo procedūrą balsuoti prieš laisvosios prekybos susitarimą su Korėja, nes nepritariame padėčiai, kai vienu laisvosios prekybos susitarimu savavališkai nustatomas ES pramonės peizažas. Be to, prieštaraujame laisvosios prekybos susitarimo išlygai, dėl kurios derėjosi ES, pagal kurią į Korėją leidžiama eksportuoti palyginti daug degalų vartojančius automobilius, kurie neatitinka griežtesnių Korėjos CO2 išmetamųjų teršalų kiekio ribų ir terminų. Be to, mūsų supratimu, strategija „Europa 2020“ turi būti stengiamasi paskatinti visos ES pramonės politiką, o tokiais atvejais, kai laisvosios prekybos susitarimai galbūt prieštaraus tokios politikos nustatymui, jie turėtų būti laikinai sustabdyti.

Tačiau esant tokiai padėčiai palaikome pasiūlymą suformuluoti griežtas apsaugos priemones, ir ši konkreti apsaugos priemonė taps kitų laisvosios prekybos susitarimų projektu. Taip pat palaikėme pranešėją, kurio manymu, neleistina Korėjai taikytiną apsaugos priemonę sieti tik su automobilių pramonės interesų apsauga ir kuris siekė užtikrinti, kad būtų apsvarstytos įvairios prekybos ryšių kategorijos ir galimas prekybos apsaugos mechanizmų poreikis.

 
  
  

Pranešimas: José Bové (A7-0225/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, už kurio rengimą buvau atsakingas Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos vardu, nes manau, kad jis būtinas siekiant iš naujo suderinti maisto tiekimo grandinėje sukurtus santykius ir, užtikrinant sąžiningą ir konkurencingą gerosios patirties sistemą ir nustatant sklandų jos veikimą užtikrinančią priežiūros sistemą, padaryti juos skaidrius. Dabar tikiuosi, kad Komisija atsižvelgs į šiandien čia Parlamento patvirtintas rekomendacijas ir kad jos bus įtrauktos į teisėkūros pasiūlymą, kurį ji mums pateiks iki šių metų pabaigos.

 
  
MPphoto
 
 

  Charalampos Angourakis (GUE/NGL), raštu. (EL) Pranešime pateikiami tik teiginiai apie pasibaisėtiną maisto produktų grandinės padėtį, kuri kiekvieną dieną vis blogėja, ir priekaištaujama Komisijai dėl jos komunikato trūkumų. Vis dėlto jame pritariama maisto komercinimui ir siūlomi didesnio konkurencingumo, skaidrumo ir geresnio informavimo maisto produktų rinkoje sprendimai neužsimenant apie pagrindinę šios problemos priežastį – kapitalistinį gamybos metodą, kai iš smulkių ir vidutinių ūkių atimami jų darbo vaisiai, o iš ūkininkų, auginančių žemės ūkio produkciją pačių vartojimui, – pajamos. Graikijoje ES ir judėjimo PASOK bei naujosios demokratijos vyriausybių vykdoma prieš paprastus žmonės nukreipta politika buvo remiama monopolių įtaka maisto produktų rinkai ir maisto produktų, pvz., pieno produktų ir miltų, kartelių kūrimas. Todėl labai padidėjo mažmeninių produktų kainos, milžiniškas maisto pramonės pelnas toliau augo, o darbininkų ir paprastų žmonių šeimoms maisto produktai tapo paprasčiausiai neįperkami.

Žmonių maisto poreikiai bus patenkinti tik jeigu darbininkai, smulkių ir vidutinių ūkių savininkai ir paprastų žmonių šeimos kartu kovos su monopoliais ir, kovodami už tai, kad būtų nutraukta ir panaikinta prieš paprastus žmones nukreipta politika ir nuversti jos vykdytojai, paims valdžią į savo rankas, jeigu sprendimus dėl gamybos priims žmonės ir jeigu planinė žemės ūkio produkcijos gamyba bus organizuojama remiantis darbininkų ir paprastų žmonių šeimų poreikiais pagal į žmones orientuotos ekonomikos sistemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE), raštu. (IT) Pone pirmininke, balsavau už šį pranešimą, nes, kaip tinkamai pabrėžta jo 3 straipsnyje, visi Romos sutartyse nustatyti su žemės ūkiu susiję tikslai jau įgyvendinti (didesnis produktyvumas, tinkamas maisto produktų tiekimas, priimtinos vartotojų kainos, rinkų stabilizavimas), išskyrus tikslą užtikrinti adekvačias ūkininkų pajamas. Todėl Komisija, rengdama visus biudžeto pasiūlymus, turėtų tinkamai į tai atsižvelgti.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) Mūsų ūkininkai privalo turėti galimybes iš savo darbo gauti pakankamai pajamų, tačiau kartu privalo gaminti tokius maisto produktus, kurie atitiktų griežtus kokybės standartus ir būtų įperkami vartotojams. Dėl Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto atlikto darbo J. Bové pranešimas yra suderintas ir jame pateikiami įvairūs pasiūlymai, kaip įveikti šiuos iššūkius. Gamintojų organizacijų stiprinimas, standartinių sutarčių parengimas tam tikriems sektoriams ir savireguliacijos skatinimas: mano nuomone, šiuos pasiūlymus verta išnagrinėti. Todėl balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Liam Aylward (ALDE), raštu. (GA) Per 2009 m. ūkininkų gaunamos pajamos sumažėjo vidutiniškai 12 proc., o veiklos išlaidos padidėjo 3,6 proc. Tokiomis sąlygomis ūkininkai negalės toliau tęsti savo veiklos maisto produktų tiekimo grandinėje, kur nuo 1996 m. vartotojų kainos kasmet didėjo po 3,3 proc.

Maisto produktų grandinė – sudėtinga struktūra, kuri šiuo metu veikia neefektyviai. Ūkininkai negauna deramo atlygio už laiką ir investicijas, kurių skiria maisto produktų gamybos kokybei užtikrinti. Jei norime pasikliauti ūkininkais, kad jie užtikrintų maisto tiekimo saugumą Europoje, turime spręsti rinkos nepastovumo ir maisto produktų tiekimo grandinės iškraipymų klausimus. Ūkininkams turi būti užtikrinamos sąžiningos pajamos.

Turi būti užtikrinamos teisingos ūkininkams mokamos kainos, tinkamas rinkos skaidrumas ir sąžiningos mažmeninių produktų kainos vartotojams. Komisija privalo ištirti maisto produktų grandinę, ir ypač palaikau tuos, kurie nori kruopščiai tikrinti pelno maržų paskirstymą, kad būtų galima tiksliai nustatyti, kurioje maisto produktų grandinės grandyje iškraipymas neigiamai veikia konkurenciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − Palaikiau šį pranešimą ir jame išreikštą susirūpinimą ES ūkininkų padėtimi. Pasaulinė ekonomikos ir finansų krizė ir svyruojančios maisto ir pagrindinių prekių kainos sukėlė didelių sunkumų žemės ūkio produktų gamintojams, dėl ko nukenčia ir vartotojai. Nors maisto produktų kainos nuo 1996 m. kilo 3,3 proc. per metus, ūkininkams mokamos kainos pakilo tik 2,1 proc., tuo tarpu eksploatacijos išlaidos padidėjo 3,6 proc., ir iš to matyti, kad maisto produktų tiekimo grandinė veikia netinkamai. Be to, 2009 m. vidutinės ūkininkų pajamos 27-iose ES valstybėse narėse sumažėjo daugiau negu 12 proc., o tai reiškia, kad ūkininkai iš savo darbo nebegali gauti reikiamų pajamų. Tačiau nepaisant to, ūkininkai ir žemės ūkio maisto produktų sektorius ir toliau turi gaminti labai aukštus kokybės reikalavimus atitinkančius maisto produktus prieinamomis vartotojams kainomis. Pritariu, kad žemės ūkio sektoriuje reikia daugiau skaidrumo ir Europos Komisija turi imtis lyderiaujančio vaidmens ir pateikti pasiūlymą dėl privalomos kasmetinės pirmaujančių prekybininkų, perdirbėjų, didmenininkų ir mažmenininkų atskaitomybės apie jų užimamą rinkos dalį.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. (FR) Per kiekvieną žemės ūkio krizę ūkininkai ir vartotojai primygtinai reikalauja vieno dalyko: kartą ir visiems laikams visose žemės ūkio produktų gamybos grandyse nustatyti skaidrias kainas ir ūkininkų pajamas. Šiame pranešime kalbama apie būtent tokius dalykus, todėl turime gerą pagrindą palankiai jį įvertinti. Vis dėlto apgailestauju, kad vos keliais balsais atmestas pasiūlymas sudarant viešųjų pirkimų sutartis užtikrinti kooperatyvams, MVĮ ir gamintojų organizacijoms lengvatines sąlygas.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. (IT) Skaidrumas, konkurencija ir tiekimas – tai tik keletas J. Bové pranešimo aspektų, kuriais raginama, kad Komisija ir Taryba įsikištų ir pagerintų Europos maisto produktų tiekimo grandinės veikimą.

Nusprendžiau balsuoti už J. Bové pranešimą, nes tvirtai manau, kad siekiant pagerinti maisto produktų tiekimo grandinės veiksmingumą, būtina pašalinti nesąžiningą komercinę praktiką, taikyti kainų stebėseną ir užtikrinti didesnį gamintojų ir vartotojų įsitraukimą gerinant kokybės kriterijus ir skatinant vietos ekonomikos vystymąsi.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Březina (PPE), raštu. (CS) Balsavau už pranešimą „Sąžiningos ūkininkų pajamos: veiksmingesnė Europos maisto produktų grandinė“, nes manau, kad šiam klausimui ES turėtų būti skiriama daugiau dėmesio. Tačiau dėl šio pranešimo man taip pat kyla viena abejonė. Manau, klaidinga neskirti daugiau dėmesio nevienodoms ūkininkų, palyginti su perdirbėjų, derybinėms pozicijoms. Nors maisto produktų perdirbimo pramonė integruota ir ekonomikos požiūriu galinga, ūkininkai dažnai būna susiskaidę ir, kai kalbama apie derybas dėl prekybos, patenka į neišvengiamai blogesnę padėtį. Vis dėlto Komisija, skatindama konkurenciją Europos maisto produktų grandinėje, nori remti didesnę maisto produktų perdirbimo pramonės integraciją į vidaus rinką.

Pranešime beveik nieko nekalbama apie tai, kaip ūkininkus, maisto produktų pramonininkus ir prekybininkus padaryti lygiaverčiais partneriais. Mane taip pat sudomino pageidavimas stabdyti nacionalinių ir regioninių kilmės vietos ženklinimo sistemų, kurios, įgyvendinant kokybės politiką, bus keičiamos naujomis geografinių nuorodų gairėmis, kūrimą. Mano nuomone, regioninės kilmės vietos ženklinimo tvarka gali būti tinkamas Europos ženklinimo sistemos papildymas, jeigu ja nebus ribojamas laisvas prekių judėjimas vietos rinkoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Alain Cadec (PPE), raštu. (FR) Šiandien, rugsėjo 7 d., antradienį, Europos Parlamentas patvirtino šį pranešimą dėl maisto produktų kainų ir ūkininkų pajamų Europoje. Šis pranešimas – plataus masto visų frakcijų bendradarbiavimo, prie kurio daug prisidėjo Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija, rezultatas.

Pritariu Europos Komisijai pateiktiems pasiūlymams stiprinti gamintojų padėtį jiems derantis su platintojais. Sutinku su pranešėjo raginimais pritaikyti Europos konkurencijos teisę, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui dominuojančia padėtimi.

Mano nuomone, svarbus pasiūlymas sukurti standartines sutartis, į kurias būtų įtrauktos prekybos kiekio ir kainų sąlygos, kurios leis ūkininkams gauti sąžiningų pajamų. Mums reikia naujo rinkos reguliavimo, kad įgyvendindami bendrąją žemės ūkio politiką galėtume taikyti veiksmingesnės kovos su krizėmis priemones.

Dėl žuvininkystės ir akvakultūros produktų – didelę reikšmę teikiu produktų kokybės ir tvarios gamybos skatinimui. Todėl labai svarbu, kad, siekiant užkirsti kelią bet kokiai nesąžiningai konkurencijai, iš trečiųjų šalių importuojami produktai atitiktų Europos produktams taikomus reikalavimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Kadangi nustatytos maisto produktų tiekimo grandinės problemos Europos ir pasaulio lygmeniu, reikia kuo skubiau surasti sprendimus. Šiame pranešime pateikiama keletas sprendimų, iš kurių pabrėžčiau poreikį didinti Europos žemės ūkio produktų pridėtinę vertę; apsvarstyti priemones, kuriomis būtų galima užkirsti kelią piktnaudžiavimui, pvz., baudų taikymas ir reikalavimų neatitinkančių bendrovių „sąrašo sudarymas ir viešas paskelbimas“, taip pat įsteigti Europos ūkių kainų ir pelno stebėsenos centrą. Be to, manau, kad būtinas maisto tiekimo grandinės racionalizavimas siekiant mažinti maisto pervežimo poveikį aplinkai, skatinti vietos maisto produktų rinkodarą ir tvariai vystyti kaimo vietovių ekonomiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. (EL) Balsavau už J. Bové pranešimą ne tik todėl, kad juo nubrėžiama tinkama kryptis ir pateikiama labai svarbi informacija, bet ir todėl, kad juo pasiūlyta daug svarbių labai prasto pirminio Komisijos teksto pakeitimų. Pranešime skatinama įvairinti gaminius, didinti žemės ūkio kultūros paveldą, kurti daugiau mažmeninės prekybos vietų, sudaryti sąlygas ūkininkams tiesiogiai parduoti savo produktus, steigti darbo vietas ir užtikrinti finansavimą smulkiems ir vidutiniams ūkiams bei kooperatyvams taip, kad būtų užtikrinamas gebėjimas apsirūpinti maistu ir rūpintis aplinkos apsauga. Jame pabrėžiama būtinybė užtikrinti adekvačias ūkininkų pajamas ir Komisija raginama į tai atsižvelgti rengiant visus biudžeto pasiūlymus. Pranešime primygtinai raginama patobulinti privačių kokybės ženklų teisinę sistemą siekiant, kad šių ženklų neatsirastų per daug ir kad vartotojams būtų užtikrintas didesnis skaidrumas, taip pat kad gamintojai galėtų lengviau patekti į rinką.

Pranešime taip pat teigiama, kad Bendrijos lygmeniu būtina uždrausti parduoti už mažesnę negu supirkimo kainą ir Komisija raginama persvarstyti kriterijus, kuriais remiantis šiuo metu vertinama antikonkurencinė elgsena, nes, nors Herfindahlio indeksas gali būti naudingas vertinant monopolio riziką, remiantis juo neįmanoma teisingai įvertinti antikonkurencinės sąmokslo ar oligopolinio pobūdžio praktikos, su kuria, kaip spėjama, susiduriama stambaus masto mažmeninės prekybos sektoriuje.

 
  
MPphoto
 
 

  Lara Comi (PPE), raštu. (IT) Svarbiausias bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) tikslas visada buvo sąžiningų ūkininkų pajamų užtikrinimas. Atlikus Komisijos inicijuotą peržiūrą paaiškėjo ne vienas šio pirminio principo neatitikimas, į tai negalime žiūrėti pro pirštus. Mūsų ūkininkai įsitikinę, kad ekonominiu požiūriu jų darbas vertinamas nepakankamai.

Jų perėjimas nuo pirmosios tiekimo grandinės grandies iki tapimo svarbiais antrosios grandies žaidėjais šiandien nebelaikomas lemiamu galutinės kainos, kurią turi sumokėti vartotojai, stabilizavimo veiksniu. Būtina kontroliuoti pagrindinių prekių kainų svyravimus, kurie tik daro žalą vartotojui. Manau, naudinga tikrinti produktų judėjimą tiekimo grandinėje, kad būtų galima užkirsti kelią produktų kainų didėjimui, kuris, atsižvelgiant į įdėtą darbą, nesuderinamas su sąžiningu sąnaudų paskirstymu.

Svarbu tikrinti, ar nedidėja produkto kainos pirmoje ir paskutinėje tiekimo grandinės grandyje skirtumas, nes dėl to kentėtų vartotojai. Jei taip atsitiktų, kiltų grėsmė, kad produktai bus pateikiami rinkai didesnėmis kainomis, nors tai nereikš, kad pagerėjo kokybė. Siekiant užtikrinti, kad visi tiekimo grandinės veiklos vykdytojai gautų sąžiningų pajamų, vartotojų vaidmuo turi būti svarbiausias.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. (RO) Atsižvelgdama į tai, kad žemės ūkis yra vienas labiausiai nuo ekonomikos krizės nukentėjusių sektorių, manau, Europos Komisija turi nustatyti ir užtikrinti priemones, kuriomis siekiama skatinti ūkininkus siekti tvarios ir etiškos gamybos ir atlyginti jų investicijas. Tai padėtų sukurti pusiausvyrą, padėsiančią pagerinti Europos maisto produktų tiekimo grandinės veikimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Maisto produktų krizė ir dėl jos kilęs maisto ir pagrindinių produktų kainų nestabilumas atskleidė esamą rūpestį dėl maisto produktų tiekimo grandinių veikimo Europos ir pasaulio lygmenimis. Taip pat tapo akivaizdus neatitikimas: maisto produktų kainos kasmet didėjo 3,3 proc., o ūkininkų gaunamos pajamos pakilo tik 2,1 proc., turint omenyje, kad jų išlaidos padidėjo 3,6 proc.; tai – kainų skaidrumo trūkumo visoje tiekimo grandinėje rezultatas. Kadangi manau, kad suderinti prekybos ryšiai ne tik padėtų užtikrinti geresnį maisto produktų tiekimą, bet ir būtų naudingi patiems ūkininkams, balsavau už šio pranešimo turinį.

Todėl dar kartą kartoju, kad pagrindinis bendrosios žemės ūkio politikos tikslas turėtų būti Europos žemės ūkio konkurencingumo išlaikymas ir parama ūkininkavimui ES, kad būtų užtikrinama maisto produktų gamyba vietos lygmeniu ir suderinta teritorinė plėtra. Tačiau tai turi būti įgyvendinama nemažinant gebėjimo užtikrinti sąžiningas žemės ūkio sektoriaus pajamas. Todėl skatinti tvarias ir etiškas gamybos sistemas galima tik ūkininkams tinkamai kompensuojant jų šiose srityse daromas investicijas ir prisiimamus įsipareigojimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu.(FR) Europos Parlamentas ragino nustatyti sąžiningas pajamas ūkininkams, gerinant maisto grandinės veikimą. Nepriimtina tai, kad ūkininkų įplaukos nuolat mažėtų didėjant maisto pramonės, tarptautinių didmenininkų ir mažmenininkų pelnui. Todėl raginame Europos Komisiją įdiegti keletą praktinių priemonių (skirtų kovai su dominuojančia padėtimi, piktnaudžiavimu grindžiama komercine ir sutarčių sudarymo praktika, pavėluotais mokėjimais ir pan.) siekiant sukurti skaidrią ir veiksmingą ekonomiką, kurioje prekės būtų parduodamos teisinga kaina, o ūkininkai galėtų užsidirbti pragyvenimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Anne Delvaux (PPE), raštu. (FR) Balsavau už šį pranešimą, nes jame sprendžiama nesąžiningo pelno paskirstymo maisto produktų grandinėje, ypač sąžiningų ūkininkų pajamų, problema.

2009 m. vidutinės ūkininko pajamos 27 ES valstybėse narėse sumažėjo daugiau kaip 12 proc., o vartotojai už perkamus galutinius produktus moka tą pačią arba didesnę kainą, tai rodo, kad visoje maisto produktų grandinėje trūksta kainų skaidrumo ir didėja pagrindinių prekių kainų svyravimas. Todėl būtina siekti didesnio maisto produktų grandinės skaidrumo, kad būtų sustabdytas stambių prekybos centrų ir perdirbimo pramonės įmonių piktnaudžiavimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Diane Dodds (NI), raštu. – Iš esmės palaikau šį pranešimą, nes manau, kad jame sprendžiamos pačios svarbiausios maisto produktų tiekimo grandinės problemos. Turime pripažinti tikrovę, kad dabar sistemoje esama rinkos iškraipymo. Mažmenininkai turi pernelyg daug įtakos, todėl pirminiai maisto produktų gamintojai, užuot patys nustatę kainas, turi prie jų derintis. Nors pritariu šio pranešimo principams, man kyla didelių abejonių dėl pranešėjo pateiktų sprendimų. Netikiu, kad pernelyg didelis reguliavimas gali būti veiksmingas. Dėl didesnės biurokratijos tik kils papildomas spaudimas dabartinei sistemai ir ji patirs papildomų išlaidų. Taip pat nesutinku, kad ES įstaiga turėtų kontroliuoti visus rinkos sandorius. Su tokia įstaiga siejamos išlaidos būtų pernelyg didelės.

Šį vaidmenį valstybės narės lygmeniu gali atlikti prekybos centrų ombudsmeno institucija. Nors sutinku su kai kuriais Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijos pateiktais pakeitimais, baiminuosi, kad greitas perėjimas prie laisvesnės rinkos galėtų būti žalingas mano rinkimų apygardos gamintojams. Jų nenoras spręsti mažmenininkų įtakos tiekimo grandinei klausimą niekaip nepadės užtikrinti nuolatinio maisto produktų tiekimo iš pirminių maisto produktų gamintojų.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą „Sąžiningos ūkininkų pajamos: veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė“, nes būtina imtis priemonių siekiant užtikrinti sąžiningesnes ūkininkų pajamas, skaidresnes vartotojų kainas ir veiksmingesnę maisto produktų grandinę, ypač teikiant teisėkūros pasiūlymus, skirtus nesąžiningam pelno paskirstymui maisto produktų grandinėje ištaisyti, ir kad būtų reaguojama į kainų svyravimą ir būtų sumažintas ūkininkų pažeidžiamumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Visi sutinkame, kad dėl tam tikrų savo darbo ypatybių ūkininkai yra labai jautrūs kainų svyravimui. Pranešime pateikiama keletas gerų sumanymų dėl jų apsaugos, tačiau dėl kitų dalykų kyla abejonių. Pirma, kyla pavojus, kad privalomų ataskaitų apie užimamą rinkos dalį teikimas bus tik biurokratijos priemonė. Man taip pat kyla abejonių dėl to, kad pabrėžiami piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir nesąžiningos praktikos maisto produktų tiekimo grandinėje atvejai, nes jeigu iš tikrųjų esama piktnaudžiavimo ir nesąžiningos praktikos atvejų, siekiant nubausti pažeidėjus turėtų būti įgyvendinti dabartiniai konkurencijos teisės aktai.

Todėl nematau jokio tikro poreikio naujam konkurencingumo taisyklių ir bendrosios žemės ūkio politikos ryšiui sukurti. Kalbant apie privačius prekių ženklus, jau žinome, kad jie suteikia vartotojams didesnę pasirinkimo laisvę, ir tyrimai rodo, kad jie šiems produktams linkę teikti pirmenybę. Taip veikia rinka. Taigi šiame pranešime yra daug klausimų, kuriuos reikėtų apsvarstyti išsamiau.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Ūkininkai turėtų gauti sąžiningas pajamas. Nepriimtina tai, kad nuo 1996 m. kainos, kurios mokamos ūkininkams už jų produkciją, padidėjo tik 2,1 proc., o eksploatacijos išlaidos padidėjo 3,6 proc. Kadangi per metus maisto kainos padidėjo 3,3 proc., tai reiškia, kad būtent ūkininkai liko nubausti. Reikia pažymėti, kad vidutinės ūkininko pajamos 27 ES šalyse 2009 m. sumažėjo daugiau nei 12 proc.

Visi Romos sutartyje nustatyti žemės ūkio tikslai – produktyvumo didinimas, tinkamas maisto produktų tiekimas, pagrįstos kainos vartotojams, rinkos stabilizacija – buvo pasiekti, išskyrus tikslą užtikrinti sąžiningas pajamas žemės ūkio srityje. Todėl raginame Komisiją patobulinti Europos maisto produktų kainų stebėsenos priemonę siekiant patenkinti vartotojų ir ūkininkų poreikį užtikrinti skaidrumą nustatant maisto kainas. Be to, raginu Komisiją nedelsiant įgyvendinti bandomąjį Europos ūkių kainų ir pelno stebėsenos centro, kuriam Parlamentas ir Taryba 2010 m. biudžete numatė skirti 1,5 mln. EUR asignavimų ir kuriam būtų pateikiami kainų, pelno maržų ir apimčių duomenys, įsteigimo projektą.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Pranešimas nevertas būti apibūdintas kaip plataus užmojo, kaip kad būtų galima spręsti iš jo pavadinimo. Šiame tekste siūloma labai mažai – arba nesiūloma beveik jokių – konkrečių priemonių dėl to, kaip būtų galima užtikrinti sąžiningas ūkininkų pajamas, o apsiribojama neaiškiais ir netgi dviprasmiškais posakiais; jame teigiama, kad pasiūlymų turėtų teikti Komisija, o juk juos teikti įpareigotas Europos Parlamentas.

Pirma, siekiant užtikrinti sąžiningas ūkininkų pajamas reikia aiškiai atsiriboti nuo žemės ūkio rinkų liberalizavimo politikos, kurią nuspręsta vykdyti kaip dalį bendrosios žemės ūkio politikos reformos, taip pat pašalinti žemės ūkio sritį iš Pasaulio prekybos organizacijos ir laisvosios prekybos susitarimų, pagal kuriuos vykdyti procesai davė naudos keletui didelių maisto grandinėje dalyvaujančių korporacijų ir turėjo pražūtingų pasekmių smulkiesiems ir vidutiniams ūkininkams. Reikia tokios kainodaros politikos, kuria būtų atsižvelgiama į ypatingą šios veiklos pobūdį ir kuri, be kitų priemonių, padėtų nustatyti sąžiningas minimalias ūkininkams mokėtinas sumas.

Reikia kiekybinės importo kontrolės; privalu teikti pirmenybę ES produktams suteikiant prioritetą savai kiekvienos šalies produkcijai ir jos maisto produktų suverenumui. Prekybos centrai turi būti įpareigoti parduoti didelį kiekį kiekvienos šalies nacionalinės produkcijos ypatingą dėmesį skiriant žemės ūkio maisto produktų priklausomybės lygiams, taip pat jos prekybos balansui bei žemės ūkio maisto produktų pusiausvyrai.

 
  
MPphoto
 
 

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu. (IT) J. Bové pranešimas dėl veiksmingesnės Europos maisto produktų tiekimo grandinės – pirmas svarbus žingsnis siekiant teisingiau perskirstyti pajamas ir pripažinti tikrąją gamintojų, kurie per pastaruosius metus labiausiai nukentėjo dėl nesąžiningos komercinės praktikos, vertę. Manau, būtina įsikišti į šį sektorių ir įdiegti priemones, skirtas derybinėms gamintojų pozicijoms pagerinti.

Kaip dauguma Europos gamintojų, mano regiono gamintojai taip pat nukentėjo nuo pajamų pusiausvyros maisto produktų tiekimo grandinėje sutrikimo ir žemės ūkio produktų kainų kritimo, kuris turėjo įtakos daugumai kultūrinių augalų ir gyvulių bandų. 2005 m. Veneto regione registruotų daugiau kaip 91 000 ūkių skaičius sumažėjo 14 proc., ir iš esmės labiausiai sumažėjo smulkiųjų gamintojų; tų, kurie rinkoje mažiau svarbūs. Todėl balsuosiu už savo iniciatyva parengtą pranešimą tikėdamasis, kad po jo Taryba pateiks savo pasiūlymą, kuris bus taip pat pritaikytas prie nepaprastosios padėties, turinčios įtakos daugumai gamintojų.

 
  
MPphoto
 
 

  Pat the Cope Gallagher (ALDE), raštu. (GA) Palankiai vertinu šį šiandien patvirtintą pranešimą dėl maisto produktų grandinės veikimo pagerinimo.

Nekyla jokių abejonių, kad maisto produktų tiekimo grandinėje yra problemų, ir dėl to ūkininkai nukenčia labiausiai. Ūkininkams mokamos kainos turi būti paskelbtos aiškiai ir atvirai. Prašau Europos Komisijos įtraukti šiame pranešime išdėstytas rekomendacijas į komunikatą dėl bendrosios žemės ūkio politikos po 2013 m., kuris bus paskelbtas vėliau šiais metais.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabetta Gardini (PPE), raštu. (IT) Pone pirmininke, ši problema labai sena, ir padėtis, kai tiekimo grandinės įtaka ir koncentracija didėja, blogėja.

Smulkieji ir vidutiniai žemės ūkio produktų gamintojai kovoja siekdami gauti sąžiningų pajamų, o vartotojai susiduria su nuolatiniais kainų šuoliais. Nekyla jokių abejonių, kad tiekimo grandinės taisykles diktuoja stambaus masto mažmeninės prekybos atstovai – geriausias derybines pozicijas užimantis partneris. Todėl svarbu įdiegti tiesiogines priemones, skirtas kovai su nesąžininga prekybos praktika, ir nustatyti šioje direktyvoje, už kurią nuoširdžiai balsavau, apibrėžtus kainų skaidrumo mechanizmus. Tačiau to nepakanka, kad ūkininkams būtų užtikrinamos teisingos pelno maržos, kurių siekiama vykdant bendrąją žemės ūkio politiką.

Mums reikia dar geriau suderinti kainų kontrolės mechanizmą; taip pat skatinti steigti gamintojų organizacijas siekiant sustiprinti pavienių ūkių derybines pozicijas ir gerinti maisto produktų tiekimo grandinės organizavimą atsižvelgiant į ūkių dydžio įvairovę ir konkrečias įvairių rinkų ypatybes.

Apibendrinant galima pasakyti, kad norėdami užtikrinti sąžiningas kiekvienos tiekimo grandinės grandies pajamas, ypač jei norime užtikrinti kokybę ir apsaugoti vartotojus, privalome spręsti klausimą veiksmingiau ir visuotinai.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. (FR) Žemės ūkio politikos tikslas neturi būti tiesiog prieinamų ar žemų vartotojų kainų užtikrinimas. Taip pat reikėtų užtikrinti sąžiningas ūkininkų pajamas, skatinti trumpas tiekimo grandines, raginti vartotojus, gamintojus, perdirbėjus ir platintojus vadovautis „vietos ir sezoniškumo požiūriu“ – turiu omenyje geros kokybės produktus ir pan. – ir nutraukti tam tikrą stambių platinimo sektoriaus įmonių ar tarpininkų vykdomą praktiką.

Kaip keletą kartų minėjome šiame Parlamente, kadangi žemės ūkis maitina žmones, padeda išsaugoti kraštovaizdį, kadangi žemės ūkis – civilizacijų pamatas, jis skiriasi nuo visos kitos ekonominės veiklos.

Žemės ūkiui neturėtų būti taikomos konkurencijos taisyklės ir tikrai ne tarptautinės konkurencijos taisyklės. Gėda žiūrėti, kaip pagrindinės žemės ūkio prekės, nuo kurių priklauso žmonių gyvenimai, traktuojamos kaip finansiniai itin spekuliacinių rinkų produktai. J. Bové pranešimas mus nukreipia tinkama linkme. Gaila, kad dėl europinės šio Parlamento daugumos jis vis dar plačiai priskiriamas prie iš esmės ydingos Europos Sąjungos ir jos dogmų koncepcijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu. (FR) Ryžtingai balsavau už šį tekstą, kuriame Europos Komisija raginama imtis konkrečių priemonių, kad ūkininkai galėtų gauti naudos iš sąžiningų pajamų ir kad Europoje galėtų geriau veikti maisto produktų tiekimo grandinė. Tai – svarbus balsavimas, nes ūkininkai už savo gaminamus produktus negauna sąžiningo atlygio ir dažnai tampa pirmosiomis prekybos, kuria kartais piktnaudžiaujama, aukomis. Šis tekstas – didelis pasiekimas, nes jame teigiama, kad turi būti suderintos visų šalių derybinės pozicijos ir kad visose maisto produktų rinkose turi būti nustatyta sąžininga konkurencija, kad taip ūkininkams būtų užtikrinamos sąžiningos pajamos, o vartotojams – kainų skaidrumas. Todėl palankiai vertinu šio teksto, kuris yra svarbus žingsnis į priekį ūkininkams ir vartotojams, patvirtinimą. Jei norime išlaikyti dinamišką žemės ūkį ir Europoje turėti geros kokybės maisto produktų tiekimo grandinę, kuri būtų naudinga vartotojams, ūkininkai už savo gaminamus produktus turi gauti daugiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Grossetête (PPE), raštu. (FR) Balsavau už šį tekstą, nes pirkėjų nustatyto „rangovinio“ ūkininkavimo poveikis gali susilpninti ūkininkų derybines pozicijas.

Todėl reikia priimti naujus teisės aktus, kad pirminiai maisto produktų gamintojai būtų labiau integruoti į kitas grandinės grandis ir kad būtų užtikrintas vartotojų kainų skaidrumas.

Pasiūlymas sukurti standartines sutartis, į kurias būtų įtrauktos prekių kiekio ir kainų sąlygos, leistų gamintojams sustiprinti savo derybines pozicijas tariantis su vartojimo sektoriaus atstovais. Šios standartinės sutartys galėtų būti priemonės, padėsiančios užkirsti kelią tokiai praktikai kaip sutarties sąlygų keitimas, vėluojantys mokėjimai ir nuostolingas perpardavimas. Kai kuriuose sektoriuose šios sutartys netgi galėtų būti privalomos.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu.(FR) Balsavau už J. Bové pranešimą dėl maisto produktų kainų, nes turime užtikrinti, kad ūkininkai gautų stabilias pajamas, kartu apsaugodami vartotojų kainas. Pastarojo meto maisto produktų, pvz., pieno, kainų svyravimai privertė atkreipti dėmesį į sunkią daugelio ūkininkų padėtį. Pardavimo kainos krinta, ir gamintojai nebegali užsidirbti pinigų tinkamoms gyvenimo sąlygoms. Vartotojai, esantys kitame grandinės gale, nepatiria jokios naudos krintant kainoms. Tačiau kylant kainoms – taip dažnai nutinka dėl spekuliacinių veiksmų – padidėjimas nedelsiant atsispindi galutinėje kainoje. Kuo skubiau būtina užtikrinti didesnį skaidrumą, atsižvelgiant į tarpininkų vaidmenį, visų pirma stambių platintojų vaidmenį.

 
  
MPphoto
 
 

  Alan Kelly (S&D), raštu. − Balsavau už šį pranešimą, nes pasibjaurėtina, kai didesnių tinklų didmenininkai apiplėšinėja ūkininkus. Turtas turėtų būti teisingai paskirstomas visoje maisto produktų tiekimo grandinėje. Viliuosi, Komisija greitai reaguos ir pasiūlys priemonę, kaip spręsti iškilusias problemas. Šia iniciatyva, jeigu ji būtų patvirtinta, būtų itin pagerintas Airijos ūkininkų bendruomenės gyvenimas, todėl jai pritariu.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. − (DE) Pritariu J. Bové pranešimui dėl geresnio maisto produktų tiekimo grandinės veikimo. Pranešime apžvelgiamos pagrindinės būsimos žemės ūkio sektoriaus plėtros problemos ir sprendžiama, kaip užtikrinti priežiūrą, kad Europos gyventojams būtų tiekiami sveiki ir švieži maisto produktai. Be kitų dalykų, ūkininkams aktualiausi klausimai yra šie: kainų nustatymo skaidrumas, sąžininga konkurencija, piktnaudžiavimo perkamąja galia ribojimas, sutarčių gerinimas, gamintojų grupių padėties stiprinimas ir spekuliavimo žemės ūkio žaliavomis ribojimas. Šiame pranešime perduodama aiški Parlamento žinia, kuri pasaulinės krizės laikotarpiu skirta mažiems šeimų ūkiams. Pranešimas taip pat nukreiptas prieš visus maisto produktų grandinės dalyvius, kurie prisideda prie kainų nustatymo problemų. Turime išspręsti problemą, dėl kurios didelė pelno marža susidaro tik tolesniuose maisto produktų grandinės etapuose. Neturime leisti, kad ūkininkams būtų mokamos gamintojų kainos, kurios yra mažesnės už gamybos sąnaudas.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) ES tik tada turės stiprų žemės ūkio sektorių, kuriame būtų sudarytos sąlygos ūkininkams patenkinti savo poreikius, kai ūkininkai gaus sąžiningas pajamas, o jų produkcija bus parduodama teisingomis kainomis. Tačiau didelis pagrindinių maisto produktų tiekimo grandinių spaudimas lėmė ūkininkams mokamų kainų sumažėjimą ir produktų kainų vartotojams padidėjimą. Padidėjusios vartotojų kainos turėtų atsispindėti ūkininkams mokamose kainose, nes tik taip galima pasiekti komercinių santykių pusiausvyrą. Būtent dėl to taip ir balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Marine Le Pen (NI), raštu. (FR) Nors, viena vertus, palankiai vertinu šiame pranešime padarytas išvadas dėl katastrofiškos Europos žemės ūkio padėties, kita vertus, apgailestauju, kad vienintelis mums pateiktas pasiūlymas yra turėti vis daugiau Europos, daugiau europinių teisės aktų ir vykdyti didesnį europinį ir biurokratinį kišimąsi.

Atsižvelgiant į mūsų vietos, regionų ir nacionalinius ypatumus ir tradicijas, į ryškius ES ūkininkų ekonominės ir socialinės veiklos ir poreikių skirtumus, privalu skubiai užginčyti Europos atžvilgiu palankiai nusiteikusių asmenų veiklos rezultatus. Vykdome politiką, kuri nedavė lauktų rezultatų ir dėl kurios padidėjo žmonių išvykimas iš kaimo vietovių, tariamo monopolio įtaka, padaugėjo nesąžiningos stambių platintojų ir pirkėjų praktikos atvejų ir dėl kurios atsirado įvairių mūsų ūkininkams kenksmingų spekuliacijos formų.

Nors ūkininkai privalo būti remiami, kad saugioje, veiksmingesnėje ir geresnės kokybės maisto produktų tiekimo grandinėje galėtų gauti sąžiningų pajamų, sveikas protas sako, kad tai turėtų būti padaryta nacionaliniu lygmeniu. Privalome iš naujo nacionalizuoti bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) ir neteikti reikšmės liberaliems internacionaliniams Europos Komisijos argumentams.

 
  
MPphoto
 
 

  Astrid Lulling (PPE), raštu. (DE) Kadangi man neleista kalbėti per diskusijas dėl J. Bové pranešimo ir negalėjau išdėstyti priežasčių, kodėl nebalsuosiu už šį pranešimą, norėčiau čia dar kartą aiškiai pasakyti, kad šiuo metu vis dar gyvename ne sovietų, o Europos Sąjungoje.

Todėl atmetu visus J. Bové sprendimus, nesuderinamus su mūsų socialinės rinkos ekonomikos sistema.

Sutinku, kad tiksliai nustatytos rimtos problemų priežastys, pvz., piktnaudžiavimas dominuojančia pirkėjo įtaka, pavėluoti mokėjimai, ribotos galimybės patekti į rinką ir dauguma kitų, slypinčių už sutrikusio maisto produktų tiekimo grandinės veikimo.

Todėl turime imtis veiksmų ir iš tikrųjų esame tam pasirengę. Turime užtikrinti sąžiningas ūkininkų pajamas nemenkindami viso pasaulio perdirbimo pramonės ar prekybos. Kitaip nei nacionalinės valdžios institucijos, perdirbimo pramonė ir prekyba turi ryšių su realiąja ekonomika. Vis dėlto, jei pagalba, kurią ūkininkai turi teisę gauti ir kurios jie tikrai tikisi, sumokama daugiau kaip 12 mėn. per vėlai, ši smerktina praktika turės tokį pat neigiamą poveikį ūkininkų pajamoms, kokį turėjo tam tikra perdirbimo pramonės ir prekybos sektoriaus praktika, kuri turi būti persvarstyta.

Todėl nebalsuosiu už šį pranešimą, jeigu nebus sėkmingai pašalinti sistemai prieštaraujantys neatitikimai.

 
  
MPphoto
 
 

  Marisa Matias ir Miguel Portas (GUE/NGL), raštu. (PT) Balsavome už šią rezoliuciją, nes į ją įtraukta daug pasiūlymų, skirtų įvairių maisto produktų gamybos ir tiekimo grandinės veikėjų santykiams suderinti. Smulkieji ir vidutiniai ūkininkai – šiandien silpnoji šios grandinės grandis, ir neužtikrinant sąžiningų jų pajamų bus neįmanoma sėkmingai kovoti su žmonių išvykimu iš kaimo vietovių ir kartu aplinkos apsaugos požiūriu pertvarkyti smulkių žemės ūkių ir su jais susijusios perdirbimo pramonės.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. (LV) Sutinku su visais J. Bové pranešime išdėstytais klausimais. Dėl nevaisingo Europos Komisijos požiūrio į ūkininkus ir nuolatinio jos noro didinti gamybai, tiekimui, pardavimui ir sandėliavimui taikomus mokesčius gali susiklostyti tokia padėtis, kai žemės ūkio produkcijos dalis Europoje, palyginti su šiandienos lygiu, gali smukti nuo 30 iki 50 proc.

Tokiu atveju europiečiai būtų visiškai priklausomi nuo tiekimo iš Kinijos, Indijos, Pietų Amerikos ir Rusijos, kur šio sektoriaus sąnaudos gerokai mažesnės. J. Bové pranešime Europos Komisijai aiškiai pasakyta, kad Europos Parlamento nariai neleis J. M. Barroso ir jo Komisijos nariams daryti spaudimo ūkininkams ir dėl ES viešųjų lėšų atimti jų pajamų. Visiems, norintiems apsunkinti ūkininkų gyvenimą, privalome pliaukštelėti vytele per pirštus.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Maisto produktų grandinėje vyksta kai kas negero. Pirma, produktų kainos parduotuvėse niekaip nesusijusios su tuo, ką smulkieji ūkininkai gauna už savo sunkų darbą. Labai dažnai matome piktnaudžiavimo dominuojančia pirkėjo įtaka ir nesąžiningos veiklos atvejus. Platintojai turi patys susimokėti už, pvz., stambių prekybos centrų švenčiamas sukaktuves ar įgyvendinamus restruktūrizavimo planus. Smulkios įmonės negailestingai suvaržomos ir tuomet bendrovės taiko niekingą nesąžiningą pasenusių produktų ženklinimo praktiką, dėl kurios kilo su Gammelfleisch & Co susijęs skandalas.

Jei nenorime, kad mūsų žemės ūkio regionai ir ūkininkų skaičius toliau mažėtų, turime baigti mokėti žemės ūkio subsidijas dideliems tarptautiniams žemės ūkio koncernams ir milijonieriams, verčiau skirkime jas tiems, kuriems jų reikia, kad išgyventų. Jei to neįmanoma pasiekti pasitelkiant ES centralizmą ir Briuselio kaltės perkėlimo mechanizmą, žemės ūkio subsidijų renacionalizavimas bus vienintelis įgyvendinamas sprendimas. Šis pranešimas negali padėti iš tikrųjų pagerinti padėties, nors jame pateiktas požiūris kai kuriais aspektais teisingas. Todėl per balsavimą susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Claudio Morganti (EFD), raštu. (IT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad jis turės teigiamos reikšmės Italijos maisto pramonės įmonėms.

Visų pirma manau, kad labai svarbu patvirtinti priemones, skirtas trumpų tiekimo grandinių ir tiesiogiai ūkininkų valdomų rinkų vystymui remti, ir taip mažinti tarpininkų skaičių. Tai bus naudinga vartotojams, nes jie galės pirkti produktų už sąžiningesnę kainą. Taip pat raginu Komisiją imtis rimtų priemonių prieš nesąžiningą konkurenciją, kuri daro neigiamą poveikį smulkiesiems gamintojams.

 
  
MPphoto
 
 

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE), raštu. (LT) Tiek ekonomikos sunkmečio, tiek klimato išdaigų akivaizdoje Europos ūkininkai susiduria su neišvengiamais sunkumais. Kyla nemažai problemų, susijusių su smarkiai svyruojančiomis pagrindinių žemės ūkio ir maisto sektoriaus prekių kainomis. Europos Komisijos komunikate kalbama apie kainų skaidrumą, konkurenciją, maisto kokybės gerinimą, tačiau trūksta kai kurių svarbių elementų. Todėl labai svarbi šiandien priimta rezoliucija, kurioje Europos Parlamentas, reikšdamas savo nuomonę, atkreipia dėmesį į labai nevienodą ūkininkų derybinę galią, dėl kurios įvairūs žemės ūkio rinkos dalyviai ėmė piktnaudžiauti esama padėtimi, iškreipiančia ūkininkų pajamas, sudaromos nesąžiningos sutartys ir karteliniai susitarimai. Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad būtina užtikrinti geresnį maisto tiekimo rinkai grandinės veikimą ir siekti, kad ūkininkai gautų teisingas pajamas, būtų skatinamas visos maisto tiekimo grandinės kainų skaidrumas, konkurencija ir kova su kainų svyravimu, geresnis rinkos partnerių keitimasis informacija, atsižvelgiama į tokius uždavinius, kaip klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu. (RO) Balsavau už J. Bové pranešimą, kuriame nagrinėjama rimta dabartinė problema ir siūlomos naudingos jos švelninimo priemonės. Vis dėlto balsavau prieš straipsnius, kuriuose siūlomomis priemonėmis nesprendžiami jokie klausimai, o tik skatinama ekonominė laisvė ir konkurencingumas. Negalime pamiršti, kad sąžiningai ekonomikos politikai nėra jokios alternatyvos. Šio principo turi būti laikomasi ir žemės ūkio sektoriuje, neatsižvelgiant į ypatingą jo pobūdį. Norėčiau dar kartą pareikšti savo nusivylimą dėl to, kad šiame pranešime neužsimenama apie kaimo plėtros politiką. Vis dėlto tikiuosi, kad būsimuose Komisijos teisėkūros pasiūlymuose sąžiningoms ir naudingoms priemonėms bus rasta tinkama vieta.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu. − (DE) Pranešime apžvelgiama keletas itin palankiai vertintinų ir svarbių aspektų, pvz., mėginimas kovoti su monopolijomis žemės ūkio sektoriuje, užtikrinant saugias smulkių ūkininkų pajamas. Tačiau nepritariu pranešime išdėstytam požiūriui, kad žemės ūkio sektoriaus problemas galima išspręsti priimant daugiau ES reglamentų. Tai netinkamas pasirinkimas. Reikia vėl suteikti plačias galias nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu, nes būtent čia susiduriama su iššūkiais, kuriuos reikia spręsti neatidėliotinai. Taigi balsuodamas susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. (LT) Balsavau už EP pranešimą dėl sąžiningų ūkininkų pajamų, nes vienas iš svarbiausių bendrosios ES žemės ūkio politikos tikslų – užtikrinti adekvačias ūkininkų pajamas – vis dar lieka neįgyvendintas. Nors maisto produktų kainos ES nuo 1996 m. kilo 3,3 proc. per metus, ūkininkams mokamos kainos pakilo tik 2,1 proc., o jų eksploatacijos išlaidos padidėjo 3,6 proc. Tai rodo, kad maisto produktų tiekimo grandinėje trūksta pusiausvyros dėl šiame versle dirbančių prekybininkų, tiekimo įmonių, perdirbėjų ir mažmenininkų dominavimo. Todėl manau, kad būtina skatinti ūkininkų ekonominių organizacijų vystymąsi, kooperatyvų kūrimąsi, nes jiems esant didėja ūkininkų įtaka ir stiprėja jų derybiniai pajėgumai. Pritariu pranešime pateiktiems pasiūlymams didesniam kainų skaidrumui žemės ūkio produktų sektoriuje užtikrinti, ypač siekiant kovoti su spekuliacija pagrindinėmis žemės ūkio prekėmis, kontroliuoti jų kainų svyravimą bei užtikrinti, kad rinkos partnerius lengviau pasiektų savitarpio informacija apie kainas ir sutarčių sudarymą. Ypač svarbu užkirsti kelią piktnaudžiavimui pirkėjo įtaka maisto tiekimo grandinėje. Tvirtai sutinku su Žemės ūkio komitete priimtu pasiūlymu pradėti taikyti programas, pagal kurias skatinama parduoti produktus vietos rinkose ir pasiekti, kad sudarant viešųjų pirkimų sutartis maisto tiekimo grandinėje gamintojų organizacijoms, ūkininkų kooperatyvams ir MVĮ būtų teikiamos lengvatinės sąlygos. Labai gaila, kad Parlamentas šį pasiūlymą atmetė.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Balsavau už šį pranešimą dėl jo pavadinime nurodytų priežasčių: kad būtų užtikrinamos sąžiningos ūkininkų pajamos. Nors tai – vienas bendrosios žemės ūkio politikos tikslų, jam visada skiriama mažiau dėmesio nei kitiems, pvz., didesniam produktyvumui ir Europos maisto produktų pramonės konkurencingumui pasaulio mastu. Žinau veiksnius, darančius poveikį tinkamam Europos maisto produktų tiekimo grandinės veikimui. Jie tapo akivaizdūs pradėjus smarkiai svyruoti pagrindinių žemės ūkio maisto produktų sektoriaus kainoms.

Regis, šios problemos glaudžiai susijusios su padidėjusia koncentracija perdirbimo pramonės, didmeninės ir mažmeninės prekybos ir stambių prekybos centrų tinklų sektoriuose, taip pat su didėjančia jų įtaka rinkoje ir su įvairaus pobūdžio piktnaudžiavimu dominuojančia pirkėjo įtaka maisto tiekimo grandinėje. Sutinku su pranešėjo teiginiu, kad geriausias būdas reaguoti į šias problemas – užtikrinti didesnį kainų visoje maisto produktų tiekimo grandinėje skaidrumą, kad būtų skatinama konkurencija ir kovojama su kainų svyravimu, o rinkos partnerius lengviau pasiektų informacija apie pasiūlą ir paklausą.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. (RO) Balsavau už šį pasiūlymą, nes į jį įtraukta konkrečių pasiūlymų, kaip pagerinti maisto produktų grandinės veikimą ir užtikrinti sąžiningas ūkininkų pajamas.

Tobulinant maisto produktų tiekimo grandinių veikimą turėtų būti įtraukti šie aspektai: higienos taisyklių diferencijavimas ir persvarstymas; sertifikavimo ir kontrolės sistemų decentralizavimas ir supaprastinimas; tiesioginių gamintojų ir vartotojų ryšių, taip pat trumpų maisto tiekimo grandinių skatinimas; gamintojų ir vartotojų skatinimas dalyvauti nustatant kokybės ir sąžiningos prekybos kriterijus, taip pat aplinkos tvarumo kriterijus perkant maisto produktus (maitinimo paslaugos), kaip maisto produktų kokybės gerinimo ir vietos ekonomikos vystymo priemonę, kartu trumpinant maisto vežimo atstumą ir mažinant priklausomybę nuo agrochemijos; labai didelis visoje maisto tiekimo grandinėje prarandamas maisto produktų kiekis, kuris daugelyje valstybių narių sudaro iki 30 proc. pagamintų ir rinkai pateiktų maisto produktų; Europos pagalbos maistu programos, skirtos maisto produktų tiekimo grandinės klausimams spręsti, dėl kurios Europoje maistu aprūpinami 43 mln. skurstančių asmenų ir kuri turėtų būti persvarstyta siekiant optimaliau susieti vietos maisto produktų gamintojus ir vartotojus, svarba.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Džiaugiuosi, kad patvirtintas J. Bové pranešimas, kuriame, nors ir palankiai vertinamas Komisijos pasiūlymas skatinti steigti žemės ūkio produktų gamintojų asociacijas, teigiama, kad komitete vis dėlto pabrėžiama, jog persvarstant konkurencijos teisės aktus turėtų atsispindėti nevienodi rinkų ir maisto tiekimo grandinių konkurencingumo lygiai. Todėl reikėtų atsižvelgti į nepriklausomų vietos mažmenininkų, rinkų, vietos maisto produktų tiekimo grandinių ir pusiau natūriniu ūkiu grindžiamų maisto produktų tiekimo sistemų dydį. Europos konkurencijos taisyklės turėtų padėti didinti gamintojų organizacijų derybinę galią, kad jie galėtų parduoti savo produkciją už tinkamą kainą.

 
  
MPphoto
 
 

  Daciana Octavia Sârbu (S&D), raštu. (RO) Balsavau už J. Bové pranešimą, nes Europos maisto produktų rinkai būtinas didesnis skaidrumas. Iš tikrųjų tiekimo grandinė neveikia tinkamai, o dėl prasto jos veikimo didžiausią naudą gauna spekuliantai. Europos ūkininkai turi gauti sąžiningų ir patikimų pajamų. Todėl privalome užtikrinti, kad maisto produktų grandinėje jie ne visada pralaimėtų. Norėdami sėkmingai pasiekti šį tikslą, turime užtikrinti jiems sąžiningą konkurenciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Christel Schaldemose (S&D), raštu.(DA) Danijos socialdemokratų Europos Parlamente (Dano Jørgenseno, Christel Schaldemose, Brittos Thomsen ir Ole’s Christenseno) vardu. Danijos socialdemokratai mano, kad maisto produktų kainoms ES būtina suteikti aiškumo ir skaidrumo. Tačiau manome, kad šiame pranešime siekiama kito tikslo, dėl kurio gali būti padidinta dabartinė žemės ūkio parama ir labiau centralizuojama maisto produktų kainų kontrolė. Todėl, nors palaikome būtinybę nustatyti skaidrias maisto produktų kainas ir skaidriai paskirstyti pajamas maisto produktų sektoriuje, balsavome prieš šią galutinę rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Olga Sehnalová (S&D), raštu. (CS) Palankiai vertinu šį pranešimą kaip iniciatyvą, kuri galiausiai padės pradėti atvirai kalbėti apie tai, kas iš tikrųjų vyksta Europos maisto produktų grandinėje. Ūkininkai daugumos produktų sektoriuose nuolat susiduria su negailestingai mažėjančiomis žemės ūkio produktų kainomis, o vartotojai už galutinius produktus mažmeninės prekybos tinkluose moka arba tokias pačias arba netgi didesnes kainas. Neabejotinai būtina stiprinti žemės ūkio produktų gamintojų ir vartotojų derybines pozicijas ir apskritai pašalinti atskirų maisto produktų grandinės grandžių derybinių galių pusiausvyros sutrikimus. Ši tema taip pat turėtų būti diskusijų dėl naujos bendrosios žemės ūkio politikos dalis. Balsavau už tai, kad būtų patvirtintas šis pranešimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. (NL) Su užsidegimu palaikiau J. Bové pranešimą dėl sąžiningų ūkininkų pajamų ir veiksmingesnės maisto produktų tiekimo grandinės. Tarp kainos, kurią ūkininkai gauna už savo produktus, ir to, ką vartotojai galiausiai už juos sumoka, yra didžiulis skirtumas. Galima tik spėlioti, kodėl šis skirtumas atsiranda. Todėl ir dėl ūkininkų, ir dėl vartotojų svarbu propaguoti didesnį maisto produktų kainų nustatymo skaidrumą. Pranešime Komisija raginama nustatyti tikras ūkininkų patiriamas gamybos išlaidas ir kainą, kurią jie gauna už savo produktus, kad būtų užtikrintas visų maisto produktų grandinės grandžių pelno maržų skaidrumas. Ūkininkai neturėtų būti neskaidraus kainų nustatymo stambiuose prekybos centruose aukos.

Suteikus aiškumo dėl pelno, kurį tarpininkai ir stambūs prekybos centrai gauna už tam tikrus produktus, ūkininkai galės sutvirtinti savo derybines pozicijas. Be to, dėl didesnio sistemos skaidrumo bus galima pažaboti stambių prekybos centrų piktnaudžiavimą įtaka nustatant kainas. Skaidrumas ir sąžininga konkurencija taip pat padės užtikrinti tvaresnę maisto produktų grandinę. Šiuo metu matome, kaip Flandrija importuoja pomidorus iš Ispanijos, o Ispanija – iš Flandrijos. Užtikrinus didesnį kainų ir pelno maržų skaidrumą bus galima užkirsti kelią šiai neveiksmingai ir aplinkai kenksmingai praktikai.

 
  
MPphoto
 
 

  Marc Tarabella (S&D), raštu. (FR) Palankiai vertinu tai, kad patvirtintas puikus J. Bové pranešimas, kuriame raginame užtikrinti sąžiningesnes mūsų ūkininkų pajamas ir skaidresnę bei veiksmingesnę Europos maisto produktų tiekimo grandinę. Tačiau apgailestauju dėl Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijų daugumos pozicijos, kai, remiantis kompromisiniais pakeitimas, dėl kurių derėtasi prieš kelis mėnesius, nuspręsta atmesti tam tikras esmines šio pranešimo dalis. Iš tikrųjų sprendimas, be kitų dalių, atmesti 52 dalį, kurioje raginama sudarant viešųjų pirkimų sutartis maisto tiekimo grandinėje sudaryti gamintojų organizacijoms, ūkininkų kooperatyvams ir MVĮ lengvatines sąlygas, nedviprasmiškas; dabar aišku, kad mūsų gamintojų nenaudai pirmenybė suteikta platinimo ir perdirbimo sektoriams.

 
  
MPphoto
 
 

  Artur Zasada (PPE), raštu.(PL) Man buvo malonu išgirsti šiandienos balsavimo rezultatus. Ekonominiu požiūriu savanoriškos gamintojų asociacijos yra veiksmingiausias užtikrinimo, kad ūkininkai dirbtų kartu, būdas. Tokios organizacijos padeda stiprinti ūkininkų derybines pozicijas rinkoje, suvienodinti jų galimybes derantis su maisto perdirbimo pramonės atstovais ir optimizuoti gamybą be pernelyg didelės išorės paramos būtinybės. Norėdami įveikti konkurenciją, ūkininkai turi glaudžiau bendradarbiauti. Bendradarbiaujant ir koordinuojant veiksmus pasitelkus gamintojų organizaciją galima imtis įvairių iniciatyvų, pvz., skatinti vartoti regioninius produktus, rengti vartotojų informavimo kampanijas ir kartu užtikrinti ES rinkos produkcijos įvairovę.

Be to, grupės gali geriausiai nustatyti specifinius strateginio planavimo, išlaidų racionalizavimo, ūkininkavimo veiksmingumo gerinimo ir žemės ūkio produktų pardavimo organizavimo sričių poreikius. Gamintojų grupėms išleidžiami pinigai turės teigiamą poveikį žmogiškiesiems ištekliams ir investicijoms, taigi, taip pat ūkių pajamoms ir padėčiai rinkoje.

 
  
  

Pranešimas: Miguel Portas (A7-0236/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) finansavimo ir veikimo, nes visiškai pritariu nuomonei, kad šį fondą reikia kuo greičiau mobilizuoti. Tai ypač aktualu, kai būtina reaguoti į nedarbą, didėjantį dėl ekonomikos ir finansų krizės, todėl EGF reikia padaryti lanksčia ir nuolatine paramos priemone.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE), raštu. (IT) Pone pirmininke, EGF yra veiksminga finansų krizės pasekmių sprendimo ES lygmeniu priemonė, ypač kalbant apie užimtumą. Dėl didėjančio prašymų skirti paramą skaičiaus ir šio fondo aktyvavimo bei realizavimo procedūros taikymo sunkumų reikia skubiai pakeisti nuostatas dėl jo procedūrų ir biudžeto. Balsavau už šį pranešimą tikėdamas, kad pokyčių bus imamasi greitai ir nedelsiant.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) remia darbuotojus, visų pirma tuos, kurie dirba regionuose ir sektoriuose ir kurie dėl naujos globalizuotos ekonomikos susidūrė su nepalankiomis sąlygomis. Kasmet finansavimui skiriama 500 mln. EUR , siekiant padėti žmonėms grįžti į darbo rinką. Būtina pagerinti EGF finansavimą ir veiklą: reikia supaprastinti sąlygas, kad būtų galima greičiau ir lengviau skirti EGF pagalbą. Tai ir numatyta pakeitimuose, kuriuos pateikiau dėl šio pranešimo Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui. EGF turi tapti veiksminga Europos socialinės politikos, kuri retkarčiais yra ydinga, priemone. Taigi manau, kad šis fondas turėtų būti išsaugotas, nors ir supaprastinta forma, todėl ir balsavau už M. Portas pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Liam Aylward (ALDE), raštu. (GA) Visiškai pritariu šio pranešimo teiginiams dėl laiko, kurio reikia dėl globalizacijos ar ekonomikos krizės darbo vietų netekusiems darbuotojams skirtai finansinei paramai iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo išmokėti, sutrumpinimą. Norint, kad šio fondo parama būtų naudinga darbuotojams, ji turi būti teikiama greitai ir veiksmingai.

Žinoma, reikia gerokai sutrumpinti fondo mobilizavimo laikotarpį. Pranešime aiškiai apibūdinama, kaip galima sutrumpinti laikotarpį nuo prašymo skirti paramą pateikimo iki pinigų išmokėjimo, tai padėtų pagerinti fondo veiklos rezultatus.

Be to, palankiai vertinu pranešimo teiginius dėl fondo komunikacijos ir administravimo struktūros sukūrimo nacionaliniu lygmeniu, nes taip suinteresuotieji asmenys galėtų gauti daugiau žinių apie prašymų nagrinėjimo būklę ir rezultatus ir apie procesą, pradedamą vykdyti po pinigų skyrimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − Palaikiau šį pranešimą. Pradžioje EGF vienintelis tikslas buvo siekis sušvelninti neigiamą globalizacijos poveikį labiausiai pažeidžiamiems ir mažiausiai kvalifikuotiems kai kurių sektorių darbuotojams, kurie neteko darbo dėl didelių pasaulio prekybos pokyčių, rimtai sutrikdžiusių ekonomiką. Nuo 2009 m. gegužės 1 d. EGF naudojimo sritis buvo išplėsta 2009 m. gegužės 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. pateiktoms paraiškoms, įtraukiant darbuotojus, netekusius darbo dėl finansų ir ekonomikos krizės. Nors pastaruoju metu paraiškų skaičius didėja, tačiau EGF panaudojimas išlieka mažas skurdžiausiuose ES regionuose, kur parama labiausiai reikalinga be darbo likusiems žmonėms. Toks netolygus EGF paramos naudojimas yra susijęs su skirtingų valstybių narių strategijomis. Palaikau dokumente išdėstytas nuostatas, kad EGF finansinė parama turi būti teikiama sparčiau ir veiksmingiau, kad būtų įmanoma pagelbėti kuo daugiau darbuotojų. Būtina parengti ir patvirtinti naujas priemones, kad valstybės narės galėtų teikti paraiškas dėl EGF mobilizavimo vos tik paskelbus apie kolektyvinį atleidimą iš darbo, o ne po jo įvykdymo bei sutrumpinti sprendimo dėl paramos suteikimo laiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šį pranešimą, nes ekonomikos ir finansinės krizės neigiamas poveikis užimtumui ir darbo rinkai Europoje vis dar išlieka didžiulis, darbuotojai ir toliau masiškai atleidžiami įvairiuose ekonomikos sektoriuose, tad ES valstybių narių paraiškų skaičius gauti finansinę paramą iš Europos globalizacijos fondo taip pat smarkiai didėja. Tačiau dabartinės finansinės paramos procedūros yra per sudėtingos, o finansų gavimo laikotarpis – per ilgas. Šiuo metu globalizacijos fondo finansinės pagalbos suteikimas valstybei narei užtrunka nuo 12 iki 17 mėnesių, o tai reiškia, kad dauguma masiškai atleistų darbuotojų laiku nesulaukia finansinės paramos ir tampa globalizacijos bei krizės padarinių įkaitais. Taigi, būtina kuo skubiau supaprastinti šio fondo procedūras, nes tik taip bus galima net perpus sumažinti finansinės pagalbos gavimo laiką. Be to, labai svarbu, kad ES institucijos užtikrintų sklandų ir greitą sprendimų priėmimą svarstant finansinės paramos suteikimo klausimus, nes tokių sprendimų delsimas gali tik pabloginti esamą sunkią darbuotojų situaciją.

Taip pat raginčiau valstybes nares keistis gerosios patirties pavyzdžiais ir ypač pasimokyti iš tų valstybių narių, kurios jau yra įdiegusios nacionalinius globalizacijos fondo informacijos tinklus, kuriuose vietos lygmeniu dalyvauja socialiniai partneriai ir suinteresuotosios šalys, kad masinio darbo vietų netekimo atveju veiktų tinkama pagalbos sistema.

 
  
MPphoto
 
 

  Alain Cadec (PPE), raštu. (FR) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) tikslas – kovoti su neigiamu globalizacijos poveikiu, kurį patiria pažeidžiamiausi ir mažiausiai kvalifikuoti darbuotojai, dėl ekonominių priežasčių netekę savo darbo vietų. Tai juo labiau būtina dabartinėmis ekonomikos krizės aplinkybėmis. EGF papildoma nauda ta, kad juo naudojantis galima skirti akivaizdžią, konkrečią ir laikiną finansinę paramą prie asmeninių poreikių pritaikytoms darbuotojų reintegravimo į darbo rinką programoms.

Labai svarbu, kad 2009 m. birželio mėn. nustatyta nukrypti leidžianti nuostata, skirta padėti darbo vietas dėl ekonomikos ir finansų krizės prarandantiems darbuotojams, būtų taikoma iki dabartinės daugiametės finansinės programos pabaigos. Siekiant paspartinti ir supaprastinti procedūras, būtina užtikrinti efektyvesnį Komisijos ir Europos Parlamento veiksmų koordinavimą, kad būtų galima sutrumpinti laiką, kurio reikia sprendimams priimti.

Todėl Komisija turėtų atsižvelgti į Parlamento darbotvarkę ir laiku jį informuoti apie sunkumus, kurių ji patiria vertindama valstybių narių pateiktas paraiškas. Galiausiai reikia tikėtis, kad Komisija, reguliariai persiųsdama Parlamentui informaciją apie tai, kaip valstybės narės realizuoja finansinius įnašus, geriau teiks savo ataskaitas apie EGF lėšų naudojimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes sutinku su raginimu Europos Komisijai pasistengti, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) taptų veiksmingesnis atliekant, be kita ko, skiriamų lėšų analizę, kurioje būtų atsižvelgiama į EGF poveikį paramos gavėjų tinklui ir toms mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurioms galimą įtaką padarė etatų mažinimo planai ir kurių darbuotojai galėtų pasinaudoti šio fondo teikiama pagalba. Be to, sutinku su Komisijos pasiūlymu, kuriuo siekiama perpus sumažinti laiką, per kurį turi būti sutelktos EGF lėšos, visų pirma dėl to, kad Komisija privalo turėti reikalingus žmogiškuosius ir techninius pajėgumus, tačiau kartu reikia atsižvelgti į biudžeto neutralumo principus ir veiksmingai bei greitai apsvarstyti valstybių narių pateiktas paraiškas.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Castex (S&D), raštu. (FR) Atsižvelgdama į Europos Sąjungos finansinių priemonių laikotarpio vidurio peržiūrą balsavau už šią rezoliuciją, nes Biudžeto komitetas parengė pranešimą dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF), priemonę, kuria siekiama remti darbuotojų, aiškiai pajutusių atleidimo iš darbo ir globalizacijos ar ekonomikos krizės ryšį, perkvalifikavimą ir reintegraciją į darbo rinką.

Mums, socialistams, nagrinėjant šį pranešimą paaiškėjo, kad dešinieji ir kairieji padėtį mato labai skirtingai. Pasak socialistų, labai svarbu toliau tęsti šio fondo veiklą, nes, neatsižvelgiant į krizę, globalizacija turi neigiamą poveikį visai mūsų pramonės struktūrai. Dešinieji, priešingai, mano, kad šis fondas turėtų veikti ribotą laiką, iki 2013 m., nes, jų manymu, globalizacija gali daryti teigiamą poveikį tik kai ekonomikos klimatas vėl bus stabilizuotas.

 
  
MPphoto
 
 

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. (EL) Balsavau už šį pranešimą, kurį parengė Europos Parlamento Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos / Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų narys Miguel Portas, nes jis teisingai įvertino Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo svarbą ir vaidmenį ir kartu pasiūlė visapusio naudojimosi juo būdų, kad atleistiems iš darbo nuo neoliberalios globalizacijos ir ekonomikos krizės, kuri daro itin skaudų poveikį Europos darbuotojams, nukentėjusiesiems būtų teikiama parama.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo finansavimo ir veikimo. Dėl prašymų skirti šio fondo finansavimą skaičiaus didėjimo bei mobilizavimo ir įgyvendinimo procedūros taikymo sunkumų reikia kuo skubiau patobulinti nuostatas dėl fondo procedūrų ir biudžeto. Atsižvelgdama į atvejų skirtumus Europos Komisija turėtų pateikti pasiūlymą, pagal kurį būtų leidžiamas didesnis įsikišimo kriterijų lankstumas pavienėms valstybėms narėms, kad būtų išvengta nelygybės, susijusios su galimybėmis naudotis šia priemone.

 
  
MPphoto
 
 

  Göran Färm (S&D), raštu.(SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, šiandien nusprendėme balsuoti už pranešimą dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo finansavimo ir veikimo. Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas padeda remti pavienius dėl globalizacijos poveikio iš darbo atleistus darbuotojus ir teikti perkvalifikavimui ir tolesniems mokymams skirtą finansinę paramą, kad darbuotojai galėtų būti lengviau reintegruojami į darbo rinką.

Į pranešimą įtraukta konkrečių pasiūlymų tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu sutrumpinti perpus laiką, kurio reikia Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui mobilizuoti. Jame taip pat siūloma ir į paraiškų teikimo procesą, ir įgyvendinant priemones, kurioms skirtas finansavimas, įtraukti socialinius partnerius. Be to, pranešime siūloma pratęsti nukrypti leidžiančios nuostatos, pagal kurią dėl finansų krizės savo darbo vietas prarandantys darbuotojai taip pat gali gauti paramą, taikymą. Mes manome, kad tai – labai svarbi priemonė siekiant kovoti su finansų krizės poveikiu ir neleisti darbuotojams visam laikui pasitraukti iš darbo rinkos.

Pranešimo 16 dalyje Komisijai taip pat siūloma išnagrinėti galimybę įsteigti nuolatinį Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą. Tačiau norėtume pabrėžti, kad šioje formuluotėje neatsispindi jokia galutinė pozicija šiuo klausimu. Joje tik teigiama, kad Komisija turėtų ištirti ir įvertinti nuolatinio fondo naudą. Taip pat norėtume pabrėžti, kad už darbo rinkos politiką atsakingos valstybės narės. Taigi, Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas niekada neturėtų tapti nacionaliniu lygmeniu taikomų priemonių pakaitalu, tačiau jis turėtų būti traktuojamas kaip valstybėse narėse taikomų priemonių papildymas.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) pokyčių matyti ir paraiškų gauti EGF paramą skirtumai, ir palyginti nedidelis jų skaičius, taip pat šios priemonės trūkumai remiant atleistų iš darbo darbuotojų reintegraciją į darbo rinką. Svarbu išsamiai išnagrinėti, kas lėmė nepakankamą fondo lėšų naudojimą ir nustatyti būdus, kaip valstybės narės, ypač tos, kurias nedarbas paveikė labiausiai, galėtų paprasčiau juo naudotis.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Siekdama kovoti su neigiamu globalizacijos poveikiu darbuotojams, kurie susidūrė su kolektyviniais atleidimais, ir parodyti jiems solidarumą, Europos Sąjunga įsteigė Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (EGF), iš kurio teikiama finansinė parama individualioms programoms, siekiant sugrąžinti atleistus darbuotojus į darbo rinką. EGF maksimali metinė suma siekia 500 mln. EUR.

Atsižvelgiant į ekonomikos ir socialinę krizę, neįtikėtina, kad labai mažai naudojamasi EGF pagalba. Tiesą sakant, 2007–2009 m. pirmų šešių mėnesių laikotarpiu buvo panaudota tik 80 mln. EUR iš numatytų 1,5 mlrd. EUR, aštuonioms valstybėms narėms pateikus aštuoniolika paraiškų 24 431 darbuotojo vardu. Po 2009 m. gegužės mėn. atliktų EGF pokyčių pateiktų paraiškų skaičius padidėjo nuo 18 iki 46, o prašoma suma nuo 80 mln. EUR iki 197 mln. EUR, ir paraiškas teikiančių valstybių narių skaičius padidėjo nuo 8 iki 18. Tačiau devynios valstybės narės vis dar nesikreipė į EGF.

Be to, būtent tie ES regionai, kurie pasižymi didžiausiu bendruoju vidaus produktu, labiausiai pasinaudojo EGF pagalba. Reikia atlikti tokį reiškinį nulėmusių priežasčių vertinimą, kad EGF parama būtų galima greičiau ir lengviau pasinaudoti, o EGF taptų nepriklausomu fondu, turinčiu savus įsipareigojimus ir mokėjimo asignavimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Iš pradžių kritiškai vertinome keletą šio fondo reglamento aspektų ir iš naujo persvarstėme reglamentą per paskesnę peržiūrą, kurią Komisija turėjo pasiūlyti, ir iš to, kaip naudotos šio fondo lėšos, tapo aišku, kad tam tikra mūsų kritika dėl pirminio varianto buvo pagrįsta.

Todėl pritariame pasiūlymui prašyti Komisijos anksčiau – 2011 m. birželio 30 d. – pateikti savo laikotarpio vidurio įvertinimą ir kartu pateikti pasiūlymą persvarstyti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo reglamentą, siekiant sumažinti akivaizdžiausius fondo trūkumus.

Tačiau, kaip sakiau savo kalboje Parlamente, svarbu nepamiršti prevencinių priemonių, kurių reikia imtis siekiant atgrasyti tarptautines bendroves nuo perkėlimo, kovoti su nedarbu ir didinti užimtumo laikantis teisių lygį. Taip pat labai svarbu užtikrinti, kad šiuo fondu nebūtų naudojamasi kieno nors priedangai sukurti ar atleidimo iš darbo dėl bendrovės restruktūrizavimo ar tarptautinių įmonių perkėlimo procedūrai palengvinti.

Galiausiai primygtinai reikalaujame padidinti ES bendro finansavimo ribą nuo 65 iki ne mažiau kaip 80 proc., kad fondu galėtų naudotis didžiausių finansinių sunkumų patiriančios valstybės narės ir kad bedarbiai, kuriems labiausiai reikia pagalbos, sulauktų greitos ir veiksmingos paramos.

 
  
MPphoto
 
 

  Pat the Cope Gallagher (ALDE), raštu. (GA) Naudojantis Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu (EGF) neblogai pavyksta mažinti didelio masto nedarbo Airijoje ir Europoje pasekmes. EGF įsteigtas 2007 m. kaip atsakas į globalizacijos keliamas problemas ir iššūkius.

Šios iniciatyvos vertė – 500 mln. EUR per metus. Fondas teikia paramą ir pagalbą regionams, kuriuose dėl pasikeitusių aplinkybių pasaulyje ir to nulemto bendrovių perkėlimo atleista daugiau kaip 1 000 žmonių. Dar kartą pakartosiu, kad Europos Sąjunga sprendžia nedarbo Airijoje problemą. Šiuo atžvilgiu ir EGF, ir Europos socialinis fondas labai svarbūs.

 
  
MPphoto
 
 

  Estelle Grelier (S&D), raštu. (FR) Balsavau už M. Portaso pranešimą. Pritariu pagrindiniam jo tikslui toliau tęsti EGF veiklą, nes, be krizės, kurią dabar patiriame, globalizacija turi ilgalaikį neigiamą poveikį mūsų pramonės sektoriaus darbo vietoms, kurį Europos dešinieji atsisako pripažinti. Be to, padėjau iš dalies pakeisti šį tekstą, kad skiriant EGF lėšas būtų atsižvelgiama į MVĮ ir subrangovus. Jų darbuotojai dėl priklausomybės nuo tarptautinių bendrovių yra itin pažeidžiami, todėl svarbu, kad atleidimo iš darbo atveju EGF jiems suteiktų tikrų profesinio perkvalifikavimo galimybių. Taip pat džiaugiuosi, kad pripažinta, jog reikia atlikti tyrimus dėl valstybės įstaigų, atsakingų už dokumentų teikimą, siekiant kuo optimaliau naudotis EGF, apie kurį dažnai žinoma pernelyg mažai ir kuriuo naudojamasi pernelyg retai, ypač Prancūzijoje. Atsižvelgdama į tai, kad Europos dešinieji nusprendė 2013 m. panaikinti EGF, per diskusijas dėl kitos ES finansinės perspektyvos dėsiu visas pastangas, kad jis veiktų nuolat.

 
  
MPphoto
 
 

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu. (FR) Kadangi reikėtų greičiau mobilizuoti finansavimą, skirtą darbuotojams, dėl globalizacijos ar finansų krizės netekusiems darbo vietų, balsavau už rekomendacijas, kuriomis siekiama patobulinti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) nuostatas dėl jo procedūrų ir biudžeto. Šis fondas įsteigtas 2006 m., tačiau pateikta nedaug paraiškų, iš dalies dėl pernelyg sudėtingų paramos ir bendro finansavimo kriterijų. Todėl aš ir mano kolegos norėjome pakeisti šį mechanizmą. Taigi šis tekstas – didelis laimėjimas, nes jame Komisijos prašoma supaprastinti procedūrą, kad būtų pašalintos akivaizdžiausios silpnos vietos, ir raginama sutrumpinti sprendimų priėmimo laikotarpį. Be to, iki šiol šis fondas finansuotas iš skirtingų biudžeto eilučių. Tekste siūloma 2011 m. biudžete išskirti jam atskirą eilutę, ir tai yra svarbus patobulinimas. Todėl džiaugiuosi, kad patvirtintos šios rekomendacijos, kurių labai reikia, kai mūsų piliečius veikia ekonomikos krizė.

 
  
MPphoto
 
 

  Alan Kelly (S&D), raštu. − Atsižvelgiant į pastarojo meto neramumus finansų pasaulyje ir dėl to prarastas darbo vietas, naujų įgūdžių įgijimas ir pakartotinė integracija į darbo rinką yra labai svarbios darbo vietų kūrimui, todėl pritariu naujam Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo kaip ES socialinės politikos priemonės vertinimui. Tačiau pageidaučiau didesnio proceso, prasidedančio nuo paraiškos formos užpildymo, lankstumo ir daugiau konsultacijų su darbuotojais rengiant EGF planus. Tai, kas nutiko Airijoje su bendrovės „Dell“ ir gamyklos „Waterford Crystal“ darbuotojais, neturi pasikartoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. (DE) Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas nėra tik svarbi pagalbos teikimo tiems, kurie negalėjo prisitaikyti prie rinkų atvėrimo, priemonė. Tai – taip pat pasitikėjimo Europos Sąjunga stiprinimo būdas, ir manau, kad labai svarbu tai pabrėžti. Jis leidžia mums parodyti, kad susidūrę su ekonomikos pokyčiais nepamiršome nesugebančių pakankamai greitai reaguoti į naują padėtį asmenų. Tačiau taip pat manau, kad svarbu pagrįsti pasitikėjimą abipusiškumo principu. Žmonėms, kurie, nepaisant visų jų dedamų pastangų, tampa rinkų pokyčių aukomis, skirtos lėšos turi iš tikrųjų pasiekti numatytus gavėjus. Svarbu, kad lėšos būtų skirstomos skaidriai ir suprantamai ir kad jos nebūtų paprasčiausiai padalytos atsitiktinai. Šių žmonių padėtį reikia vertinti vadovaujantis tarpvalstybiniu ir į konkretų regioną orientuotu požiūriu, todėl privalu greitai skirstyti lėšas. Tik taip Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas galės atlikti savo funkcijas ir, teikdamas greitą pagalbą, padės stiprinti pasitikėjimą ES. Todėl pritariu šiam pranešimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, palaikiau pranešimą dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) finansavimo ir veikimo, nes manau, kad šis mechanizmas yra veiksminga paramos darbuotojams, patekusiems į sunkią padėtį dėl finansų krizės, priemonė.

Fondas įsteigtas siekiant teikti tikrą paramą darbuotojams, kurie dėl priežasčių, susijusių su jų bendrovių perkėlimu, ar krizės buvo atleisti iš darbo, o jo tikslas – padėti jiems grįžti į darbo rinką. Savo iniciatyva parengtame pranešime, dėl kurio šiandien balsavome, atskleidžiamos tam tikros kritinės šio fondo veikimo sritys ir pateikiama tam tikrų ir Komisijai, ir valstybėms narėms skirtų pasiūlymų, kuriais siekiama persvarstyti fondo veikimą, kad būtų supaprastintos ir paspartintos galimybių naudotis šiuo fondu procedūros.

Svarbiausias dalykas, į kurį norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, susijęs su pasiūlymu iki 2013 m. pabaigos pratęsti 2009 m. nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos, pagal kurią tapo įmanoma išplėsti fondo veiklos sritį į reikalavimų sąrašą įtraukiant ekonomikos krizę, taikymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Iosif Matula (PPE), raštu. (RO) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo vaidmuo – teikti paramą dėl pasaulio ekonomikos lygmeniu vykdomų pokyčių atleistiems iš darbo darbuotojams. Be to, siekiant mažinti nedarbo lygį, nuo 2009 m. šio fondo lėšomis taip pat remiami nuo ekonomikos krizės nukentėję asmenys. Asmeniškai manau, kad derėtų pertvarkyti šį fondą į nuolatinę darbo ieškančių asmenų rėmimo ir valstybių narių socialinės politikos papildymo priemonę.

Ši priemonė leistų sutelkti dėmesį į kiekvieno darbuotojo galimybių panaudojimą ir veiktų kaip atsvara įgyvendintoms bendrovių paramos priemonėms. Neturėtume pamiršti, kad šiuo metu vis dar kyla sunkumų dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizavimo procedūrų ir jo paramos įgyvendinimo trukmės.

Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria atleisti darbuotojai, yra profesinis perkvalifikavimas ir laikina pagalba, siekiant kuo greičiau ir kuo veiksmingiau mobilizuoti pagalbą, būtina imtis priemonių, skirtų fondo procedūroms supaprastinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas – labai svarbi priemonė, kuri padeda milijonams darbo neturinčių ES žmonių, atsidūrusių šioje padėtyje dėl pramonės šakų perkėlimo į kitus žemynus. Dėl šiuo metu patiriamos krizės ir padidėjusio kolektyvinių atleidimų skaičiaus reikia tobulinti šią priemonę ir surasti naujus finansavimo šaltinius. Todėl būtent taip ir balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Claudio Morganti (EFD), raštu. (IT) Matome, kaip dėl ekonomikos žlugimo ir perkėlimo politikos Europoje nuolat didėja nedarbas.

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) – veiksminga priemonė, kurią ES gali naudoti norėdama teikti paramą darbo vietas praradusiems darbuotojams ir su jais solidarizuotis. Iki 2009 m. dėl biurokratinių priežasčių šiuo fondu retai naudotasi, ir manau, kad Komisijos prašymas imtis priemonių, skirtų šio fondo mobilizavimo procedūros laikotarpiui sutrumpinti, labai svarbus. Jei bus padidintas lankstumas ir suteikta daugiau galimybių juo naudotis, EGF taps svarbia valstybių narių socialinės politikos priemone.

Todėl balsavau „už“.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Norėčiau pasakyti, kad palaikau M. Portaso pranešimą. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) – esminė papildomos paramos darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl jų bendrovių perkėlimo, teikimo priemonė. Kaip paaiškėjo, ji yra dar svarbesnė priemonė darbuotojams, nes per dabartinę krizę padeda jiems grįžti į darbo rinką.

M. Portaso pranešimas – lemiamas momentas, priemonė, kuria siekiama patobulinti ir supaprastinti svarbius Europos piliečiams skirtus išteklius. Tai – taip pat apčiuopiamas įrodymas, kad ES siekia padėti spręsti niūrią finansinę padėtį, kovoti su nedarbu ir remti savo piliečius.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes pritariu Europos Komisijai pateiktiems prašymams racionalizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (EGF). Į šiuos prašymus įtrauktas skiriamų lėšų vertinimas, atsižvelgiant į reintegracijos sėkmės rodiklį ir paramos gavėjų profesinės kvalifikacijos padidėjimą, priemonių, finansuotų kaip atsako į kiekvieną paraišką EGF paramai gauti, lyginamoji analizė, reintegracija pagrįsti rezultatai ir EGF poveikis jo paramos gavėjų ir mažųjų ir vidutinių įmonių, kuriems galėjo turėti įtakos atleidimo iš darbo planai ir kurių darbuotojai galėjo pasinaudoti fondo lėšomis, tinklui.

Taip pat pritariu Komisijos prašymui pateikti valstybėms narėms gairių rinkinį, skirtą EGF finansavimo paraiškų rengimui ir įgyvendinimui. Šiomis rekomendacijomis būtų siekiama užtikrinti greitą paraiškų nagrinėjimą, šalių, sprendžiančių paraiškų etapų klausimus, bendrą sutarimą ir įdiegti priemones, kurias reikia įgyvendinti siekiant veiksmingo darbuotojų reintegravimo į darbo rinką.

Galiausiai sutinku su prašymu valstybėms narėms kartu su visomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant socialinius partnerius, sukurti nacionalinio lygmens EGF komunikacijos ir administravimo struktūrą ir Europos lygmeniu keistis geriausia patirtimi.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. (RO) EGF teikiama parama turi būti dinamiška ir lengvai pritaikoma prie nuolat besikeičiančios ir dažnai netikėtos rinkos padėties. Šio fondo tikslas – teikti konkrečią greitą pagalbą, siekiant palengvinti darbuotojų, dėl sudėtingų darbo rinkos pokyčių netekusių darbo vietų, profesinį perkvalifikavimą.

Raginu valstybes nares nuo prašymų gauti EGF paramą rengimo pradžios įtraukti socialinius partnerius ir skatinti vesti dialogą su jais ir verslininkais. Kartu raginu valstybes nares naudotis šiuo fondu ir taip skatinti įgyti naujų įgūdžių, kurių reikia esamoms darbo vietoms paversti ekologiškomis ir naujoms ekologiškoms darbo vietoms kurti, taip pat mokytis visą gyvenimą, kad darbuotojams būtų galima suteikti galimybę plėtoti asmeninę karjerą ir padėti didinti ES konkurencingumą globalizuotos aplinkos sąlygomis.

Taip pat manau, kad šis fondas, kaip nepriklausomas fondas su jam skirtu biudžetu, turėtų veikti po 2013 m. Komisija ir valstybės narės turi glaudžiai bendradarbiauti, kad galėtų veiksmingai kontroliuoti tarptautinėms bendrovėms teikiamą paramą ir tvirtai įsipareigoti kurti darbo vietas, kuriose remiamos darbuotojų teisės, kad nebūtų leidžiama propaguoti socialinio dempingo.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes sutinku su raginimu Europos Komisijai pasistengti, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) taptų veiksmingesnis atliekant, be kita ko, skiriamų lėšų analizę, kurioje būtų atsižvelgiama į sėkmingą reintegraciją ir paramos gavėjų įgūdžių gerinimo vertinimą. Be to, sutinku su Komisijos pasiūlymu, kuriuo siekiama perpus sumažinti laiką, per kurį turi būti sutelktos EGF lėšos, ir su tuo, kad turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti visomis įmanomomis priemonėmis, siekiant užtikrinti su šiuo procesu susijusį greitą ir veiksmingesnį bendravimą su suinteresuotosiomis valstybėmis narėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Diskusijos šiuo klausimu nebuvo visiškai paprastos. Per pastaruosius keletą mėnesių iškelti tokie klausimai: dėl fondo „galimybių reaguoti“ (kartu neskiriant daugiau dėmesio priežasčių taisymui tobulinant bendras strategijas, skirtas inovacijoms ir švietimui globalizuoto pasaulio sąlygomis, tikslingiau orientuojant ir geriau naudojant Europos socialinio fondo lėšas valstybėse narėse ir ugdant jų gebėjimus naudotis šiomis lėšomis); dėl riboto sektorių, kuriems skirta pagalba (ypač tuo metu), skaičiaus, visų pirma automobilių ir tekstilės sektorių (atitinkamai 15 ir 13 paraiškų), kur buvo galima iškelti tokius klausimus kaip, pvz., ar žmonės atleisti iš darbo dėl globalizacijos, ar dėl inovacijų sektoriuje trūkumo; dėl to, ar ir kokiu mastu šiomis priemonėmis keičiama ir (arba) pakeista nacionalinė pagalba; dėl paradokso, kad, viena vertus, kiekvienais metais šiam fondui (iš neįvykdytų ES biudžeto įsipareigojimų) skiriama (tik) 500 mln. EUR, o įvykdžius paraiškos teikimo kriterijus iš esmės galima teikti neribotą paraiškų kiekį (pagal pirmumo principą); dėl to, kad MVĮ šis fondas duoda mažiau naudos; dėl sąsajos su valstybės pagalba ir (arba) mokesčiais. Galiausiai pasiektas sutarimas ir pranešimas patvirtintas, įskaitant mūsų, žaliųjų, patvirtinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Joanna Senyszyn (S&D), raštu.(PL) Palaikiau rezoliuciją dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) finansavimo ir veikimo. Labai svarbu patobulinti EGF veikimo reglamentavimo taisykles, kad būtų galima veiksmingiau juo naudotis. Tikiuosi, Komisija pasinaudos Parlamento pasiūlymais, kurie padės sutrumpinti perpus paramos teikimo procedūrą. Dėl krizės sukelto didėjančio nedarbo finansiniai EGF ištekliai tapo ypač svarbūs, nes jie padeda užtikrinti individualią paramą, kuri skiriama atleistiems iš darbo žmonėms ir jiems grąžinti į darbą. Dėl griežtų paramos teikimo kriterijų ir užtęstos jos skyrimo procedūros valstybės narės nevisiškai išnaudoja joms suteiktas galimybes gauti EGF paramą. Pvz., mano šalyje, Lenkijoje, pateiktos tik trys paraiškos gauti finansinę paramą iš EGF. Pagrindinė tokio mažo domėjimosi priežastis – būtent pernelyg ilga taikomų procedūrų trukmė.

Be fondo veikimo reglamentavimo taisyklių tobulinimo, taip pat būtina bent iki dabartinės finansinės programos pabaigos pratęsti nuostatos remti dėl dabartinės krizės darbo vietų netekusius darbuotojus galiojimo trukmę ir palaikyti bendro finansavimo 65 proc. ribą Šios krizės poveikį darbo rinkai patirsime dar ne vienus metus, todėl ši pagalba yra ir bus būtina. Taip pat norėčiau atkreipti Komisijos ir valstybių narių dėmesį į keitimosi geriausia patirtimi koordinavimą Europos lygmeniu, kuris padės EGF nedelsiant ir veiksmingai reaguoti masinio atleidimo iš darbo atvejais.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Kaip paaiškėjo, struktūriniai fondai – neįkainojamos atotrūkio Europoje mažinimo priemonės, ypač remiant pažeidžiamiausius atokiausius regionus. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo įsteigimas – Europos Sąjungos pripažinimas, kad globalizacijos reiškinys lėmė didelius ir ne visada teigiamus pokyčius ir kad jis turėjo nevienodą poveikį Europai, nes vieni regionai iš šio proceso gavo naudos, o kiti – daug ko neteko.

Vis dėlto šiam fondui neskirta tiek dėmesio, kiek derėtų, o tai, mano manymu, labai ilgo laiko tarpo, kuris turi praeiti nuo valstybės narės pateikto prašymo skirti pagalbą iki faktinio šių lėšų gavimo, pasekmė. Šis delsimas turi rimtų pasekmių krizės paveiktų darbuotojų šeimoms ir yra susijęs su esminiu prašymo skirti lėšų, jų mobilizavimo ir išmokėjimo proceso sudėtingumu; todėl jo supaprastinimas – ypatingos skubos ir absoliutaus pirmumo klausimas. Tik taip, užtikrinant veiksmingą bet kurių darbuotojų, atleistų iš darbo dėl reikšmingų tarptautinės prekybos modelių pokyčių, reintegravimą, bus galima pasiekti šio fondo tikslus. Pranešimas, dėl kurio šiandien balsavome, – kompromisinių įvairių frakcijų pastangų rezultatas, todėl balsavau už jį.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D), raštu. (RO) Naujausios ES statistikos duomenimis, dėl ekonomikos ir finansų krizės bedarbių skaičius praėjusiais metais 27 ES valstybėse narėse padidėjo 1,1 mln. Tuo galima paaiškinti nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2010 m. balandžio mėn. pateiktų prašymų mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas skaičiaus padidėjimą nuo 18 iki 46. Tačiau nepaisant to, kad valstybių narių, kurios kreipiasi dėl pagalbos, skaičius padidėjo nuo 8 iki 18, devynios valstybės narės dar nesinaudojo Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšomis.

Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, balsavau už pasiūlymą dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo finansavimo ir veikimo, nes, tikėtina, ekonomikos krizė tebedarys poveikį užimtumui. Būtent todėl svarbu prašyti Komisijos pateikti naudojimosi Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu laikotarpio vidurio finansinį įvertinimą ir persvarstyti su juo susijusį reglamentą, kad būtų gerokai sutrumpinta fondo mobilizavimo procedūros trukmė.

Taip pat norėčiau atkreipti Komisijos dėmesį į viešojo sektoriaus darbuotojų, kurie negali pasinaudoti panašia priemone, atleidimą iš darbo, nors šie atleidimo iš darbo atvejai yra tiesioginė valstybės biudžeto mažinimo dėl dabartinės ekonomikos ir finansų krizės pasekmė.

 
  
MPphoto
 
 

  Derek Vaughan (S&D), raštu. – Visiškai palaikau M. Portaso pranešimą dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo finansavimo ir veikimo. Jame sprendžiama daug klausimų, įskaitant paraiškų teikimo proceso veiksmingumo tobulinimą ir greitesnį fondo mobilizavimą siekiant suteikti pagalbą darbo vietų netekusiems žmonėms. Nors dėl JK taikomos korekcijos ji šiuo metu neprašo skirti šio fondo pinigų, matome, kiek daug naudos šis fondas ekonomikai sunkiais laikais davė kitoms valstybėms narėms.

Palankiai vertinu pasiūlymą įsteigti po 2013 m. nuolat veikiantį fondą, skirtą padėti globalizacijos ar finansų ir ekonomikos krizės sukelto poveikio paveiktiems žmonėms, ir manau, kad labai svarbu, jog Komisija išnagrinėtų galimybę pagal naująją daugiametę finansinę programą (2013–2020 m.) įsteigti EGF kaip nepriklausomą fondą su jam skirtais mokėjimais ir įsipareigojimų asignavimais.

 
  
  

Pranešimas: Tadeusz Zwiefka (A7-0219/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − Palaikiau šį pranešimą. Reglamento, dėl kurio šiandien balsavome, pagrindas yra Briuselio konvencija ir tai yra vienas iš sėkmingiausių ES teisės aktų, kuriuo nustatytas Europos teisminės erdvės pagrindas. Vienodų teismų praktikos pavyzdžiais grindžiamų Europos taisyklių taikymas skatina didesnį teisinį konkretumą ir nuspėjamus sprendimus išvengiant keleto vienu metu vykstančių procesų. Viena iš esminių Europos teisminės erdvės veikimo sąlygų yra laisvas teismo nutarčių judėjimas. Todėl pritariu dokumente išsakytai pozicijai, kad šį reglamentą yra būtina atnaujinti, siekiant garantuoti efektyvų teismo nutarčių judėjimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) „Briuselio I“ reglamentas yra Europos teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir komercinėse bylose pagrindas. Tai vienas sėkmingiausių ES teisės aktų, kuriuo buvo padėtas Europos teisinės erdvės pagrindas. Pasirodė, kad jis labai veiksmingai padėjo spręsti tarpvalstybinio bylinėjimosi problemą, nes juo sukurta visuotinėmis jurisdikcijos taisyklėmis ir vienu metu vykstančių teismo procesų ir teismo sprendimų judėjimo koordinavimu pagrįsta teisminio bendradarbiavimo sistema. Sutinku, jog reikia padaryti pakeitimus, pvz., uždrausti egzekvatūros procedūrą visose reglamente numatytose srityse ir taip sudaryti sąlygas pagreitinti laisvą teismo sprendimų judėjimą, užtikrinant, kad būtų išsaugotos visos reikalingos garantijos.

Taip pat manau, kad svarbu sukurti Europos teisminę kultūrą taikant mokymą bei civilinėse ir komercinėse bylose pasinaudojant tokiais tinklais, kaip Europos teisminio mokymo tinklas ir Europos teisminis tinklas, nes tai turėtų pagerinti teisėjų bendravimą. Būtina sukurti teisinę sistemą, kuri būtų nuosekliai struktūriškai apibrėžta ir lengvai prieinama ir kuriai Komisija privalėtų atlikti įvairių reglamentų, reglamentuojančių jurisdikciją, vykdymą ir taikytiną teisę, tarpusavio ryšio peržiūrą.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Maria Corazza Bildt, Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark, Anna Ibrisagic ir Alf Svensson (PPE), raštu.(SV) Balsavome už teismo procesų palengvinimą vis judesniems Europos piliečiams. Tai nereiškia, kad sutinkame su visais reformų, kurios ilgainiui galėtų būti pradėtos dėl T. Zwiefkos pranešimo, aspektais ir besąlygiškai jas remiame. Pvz., toliau kritiškai vertiname užmojus pradėti taikyti kolektyvinį žalos atlyginimą, taip pat norėtume pabrėžti nuomonę, kad jokie dabar svarstomo civilinio bendradarbiavimo pokyčiai negali būti tokie, kad turėtų poveikį Švedijos spaudos laisvei.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Kadangi suprantu didžiulę Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl tarptautinės privatinės teisės svarbą ir atitinkamos teisinės sistemos, kuria būtų sudarytos sąlygos pripažinti ir vykdyti teismo sprendimus civilinėse ir komercinėse bylose, būtinybę, aš, kaip pranešėjas, pripažįstu, kad dėl šio reglamento persvarstymo kyla itin svarbių techninių ir teisinių klausimų. Esu linkęs sutikti su egzekvatūros procedūros panaikinimu, kaip siūloma pranešime, taip pat daugelį pasiūlymų, įtrauktų į jį, laikau įdomiais ir pragmatiškais. Tai bus diskusijos, vertos įdėmaus klausymosi.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − Rezoliucija susijusi su 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (Briuselis I) įgyvendinimu, atsižvelgiant į Komisijos žaliąją knygą. Šis reglamentas kartu su pirmesne Briuselio konvencija – vienas iš pačių sėkmingiausių ES teisės aktų, kuriuo remiantis buvo nustatyta Europos teisminės erdvės sukūrimo pagrindai ir kuris puikiai pasitarnavo piliečiams ir verslui. Šia rezoliucija skatinamas teisinis tikrumas ir sprendimų nuspėjamumas, remiantis vienodomis Europos taisyklėmis.

Tačiau šią rezoliuciją reikia atnaujinti. Pritariu egzekvatūros (lot. exequatur), t. y. oficialaus teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo procedūros, panaikinimui, nes tai paspartintų laisvą teisminių sprendimų judėjimą ir reikštų svarbų žingsnį kuriant Europos teisminę erdvę. Tačiau šis panaikinimas turi būti suderintas su atitinkamomis apsaugos priemonėmis, skirtomis apsaugoti šalių, kurių atžvilgiu siekiama vykdyti šį sprendimą, teises. Manau, kad Komisija turėtų peržiūrėti sąsajas tarp skirtingų nuostatų, kuriomis reglamentuojama jurisdikcija, sprendimų vykdymas ir taikoma teisė, ir manau, kad bendras tikslas turėtų būti nuosekliai apibrėžta ir prieinama teisinė sistema.

 
  
MPphoto
 
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (S&D), raštu.(PL) T. Zwiefkos pranešimas, dėl kurio šiandien buvo balsuojama, yra susijęs Komisijos žaliąja knyga dėl „Briuselio I“ reglamento dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo persvarstymo. Diskutuodami apie žaliąją knygą galime iš dalies pasiruošti tikram reglamento persvarstymui, kuris, tikimės, netrukus bus. Tai bus didžiulis iššūkis Parlamentui dėl išskirtinai sudėtingo techninio reglamento pobūdžio. Be to, Parlamentas kartu su Taryba pirmą kartą pagal įprastą teisėkūros procedūrą priims sprendimą šiuo sudėtingu ir jautriu klausimu. Dabartiniame etape yra įvairių frakcijų nuomonių skirtumų dėl siūlomų pakeitimų, pvz., dėl egzekvatūros procedūros ir ypač su užimtumu susijusiais jurisdikcijos klausimais.

Dėl šios priežasties Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija nusprendė nepritarti tokiam pranešimui, koks jis yra dabar. Tačiau manau, kad ateityje visos frakcijos įsitrauks į konstruktyvų bendradarbiavimą šiuo klausimu, nes „Briuselis I“ yra reglamentas, itin svarbus bendrajai rinkai. Veiksmingas „Briuselio I“ persvarstymas parodys, kaip Parlamentas naudojasi savo naujomis kompetencijomis, kurių taip ilgai visą laiką siekė.

 
  
MPphoto
 
 

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu.(FR) Vakar Europos Parlamento posėdyje patvirtinome pranešimą, kuris, nors ir ganėtinai techniškas, yra labai svarbus vis didėjančiai Europos laisvės, saugumo ir teisingumo sričių bei Europos teisminės erdvės integracijai ir Europos vidaus rinkos įtvirtinimui. Briuselio I reglamentas lėmė geroką pažangą teisminėje srityje: reglamente apibrėžtos kompetentingos teisminės institucijos, sprendžiančios tarpvalstybinius teisinius ginčus civilinėse ir komercinėse bylose, ir reglamentuojamas kitų valstybių narių teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimas ir vykdymas. Šiuo metu svarbu peržiūrėti šį reglamentą modernizuojant sąlygas ir patobulinant tam tikras procedūras: teisėjų bendradarbiavimą, autentiškų aktų, arbitražo ir, svarbiausia, egzekvatūros klausimų sprendimą. Išsamiai nenagrinėsiu šių sudėtingų teisinių klausimų, tačiau nekantriai laukiu šio reglamento dalinio pakeitimo, kuriuo Europos piliečiams bus suteikta geresnė teisinė apsauga: geresnė nuosprendžių ir teisinių sprendimų „judėjimo laisvė“, didesnis skirtingų valstybių narių jurisdikcijų ir teisinių sistemų „savitarpio pasitikėjimas“, taigi kartu tai ir Europos teisinio tikrumo ir Europos piliečių teisių stiprinimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Alan Kelly (S&D), raštu. Šia iniciatyva naudotasi kaip pagalbine priemone gerinant teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir komercinėse bylose.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Palaikiau šį pranešimą, nes manau, kad tai žingsnis į priekį privatinės tarptautinės teisės srityje. Ši teisės sritis turi būti tobulinama, užtikrinant aukštesnį teisinių sistemų tarpusavio sąveikos lygį.

Tiksliau, pritariu egzekvatūros atsisakymo idėjai, tačiau, nepaisant to, manau, kad tai turi būti atlikta taikant išskirtinę procedūrą, kurioje numatytos apsaugos priemonės asmenims, kurie teismo sprendimu pripažinti skolininkais. Be to, nepritariu arbitražo neįtraukimui į šio reglamento taikymo sritį, ir manau, kad būtina kur kas rimčiau apsvarstyti arbitražo ir teismo procesų ryšį, ir kol nebus atlikta išsami peržiūra ir visapusiškos konsultacijos, reikėtų atsisakyti išimtinės jurisdikcijos arbitražo procesams valstybių narių civiliniuose teismuose idėjos.

Be to, sutinku su pranešėju, kuris siūlo rengti išsamias konsultacijas prieš imantis bet kokių su minėtuoju klausimu susijusių ir daugiau sričių negu pateikta šiame pranešimo projekte aprėpiančių veiksmų.

 
  
MPphoto
 
 

  Evelyn Regner (S&D), raštu. (DE) Balsavau prieš pranešimą dėl „Briuselio I“ reglamento, nes manau, kad šioje rezoliucijoje trūksta kai kurių svarbių dalykų. Manau, kad svarbu pasirinkti visa apimantį požiūrį į reglamento tobulinimą. Tai apima silpnesnės šalies apsaugojimą taikant reglamentus dėl kompetencijos jai palankesniame procese. Tai taikytina tiek darbuotojams, tiek vartotojams, nes būtent to aiškiai siekiama reglamente. Į pranešimą nepateko nė vienas mano pakeitimas, kuriuo siekiama sustiprinti silpnesnės šalies poziciją. Manau, kad, siekiant suderinti „Briuselio I“ ir „Romos II“ reglamentus, svarbu nustatyti atskirą teismo bylų nagrinėjimo vietą darbo ginčams. „Romos II“ reglamentu jau nustatyta, kuri teisė turėtų būti taikoma žalai, streikų požiūriu turinčiai tarpvalstybinį poveikį. Negaliu suprasti, kodėl byla negali būti nagrinėjama toje valstybėje narėje, kurioje vyko streikas. Taip vis dar būtų paliekama erdvės ieškoti palankiausio teismo. Mano tikslas – pašalinti šią galimybę platesniame teisėkūros procese.

Taip pat esu prieš tai, kad būtų pradėtos taikyti „nepatogios bylos nagrinėjimo vietos“ ir „uždraudimų teikti ieškinį“ taisyklės, nes tai yra bendrosios teisės teisinės priemonės, kurios keliuose Europos Teisingumo Teismo sprendimuose buvo pripažintos nesuderinamomis su Europos įgaliojimų pasiskirstymu.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Dėl T. Zwiefkos pranešimo dėl „Briuselio I“ reglamento įgyvendinimo ir persvarstymo PSE frakcija pateikė alternatyvią rezoliuciją, kurią mes, žalieji, nusprendėme palaikyti, nes šis pranešimas yra įgyvendinimo pranešimas, kuris visų šešėlinių pranešėjų buvo intensyviai svarstomas JURI komitete. Alternatyviame pasiūlyme dėl rezoliucijos pabrėžiami teisingi klausimai, kurie vis dėlto nėra tiesiogiai susiję su šiuo pranešimu. Todėl šiandien paprasčiausiai balsavome už tą rezoliuciją, kuri buvo patvirtinta JURI komitete.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu. (IT) Mūsų patvirtintas reglamentas yra subalansuotas ir skirtas tikrumui užtikrinti, pvz., nustatant, kuris Europos teismų sistemos teisėjas turi kompetenciją, kai vykstant tarpvalstybiniams konfliktams kyla civiliniai ir komerciniai ginčai.

Europos Parlamentas veiks kaip teisės akto projekto bendraautoris bet kokių būsimų reglamento pakeitimų klausimu. Tiesą sakant, pakeitimai bus padaryti pagal įprastą teisėkūros procedūrą.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kuriame rekomenduojama iki 2013 m. pratęsti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) galiojimą ir primygtinai siūloma paskui padaryti jį pastovų. EGF teikia finansinę paramą atleistų iš darbo dėl darbo vietų mažinimo darbuotojų perkvalifikavimui. Tai ypač reikalinga daryti dabar dėl smarkios ekonomikos krizės, kurią patiria Europa, todėl pritariau šiam pranešimui – skirtingai nei mano kolegos konservatoriai ir liberalai, kurie norėjo panaikinti šį finansavimą.

 
  
  

Pranešimas: Antonyia Parvanova (A7-0221/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. (FR) Šiandien, 2010 m. rugsėjo 7 d., antradienį, balsuodamas dėl pranešimo savo iniciatyva dėl tautinių mažumų grupėms priklausančių moterų socialinės įtraukties, Europos Parlamentas smarkiai įsitraukia į dabartinę politinę diskusiją. Mažumų grupių įtraukimas į valstybes nares iš esmės yra lemiamas klausimas, kuris nusipelno Europos institucijų paramos, tuo labiau žinant, kad mums vis dar lieka keli Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų mėnesiai. Todėl palankiai vertinu tai, kad buvo patvirtintas šis pranešimas, kuris padeda pagyvinti diskusiją ES lygiu ir kurio privalumas – kova su mažumų integracijos problemomis ir kova dėl vyrų ir moterų lygybės.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Europos Sąjungoje daugelis gyvenančių mažumų bendruomenių, jų tarpe ypatingai moterys bei mergaitės, patiria daugeriopą diskriminaciją, todėl socialinės atskirties bei skurdo požiūriu yra labiau pažeidžiamos nei vietinės moterys. Demokratinėje visuomenėje būti tam tikrai tautinei grupei priklausančia moterimi tai nėra trūkumas, todėl Europos Sąjunga siekia suteikti moterims vis daugiau teisių bei didinti naujoviškus informuotumo apie moterų teises būdus. Tiek Komisija, tiek valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų visiškai įgyvendinti lyčių lygybės bei kovos su diskriminacija klausimai, kad etninės mažumos turėtų galimybę kreiptis dėl paramos paslaugų bei dalyvauti įvairiose švietimo programose. Tačiau Europos Sąjungoje tautinių mažumų grupėms priklausančių moterų socialinės integracijos klausimai vis dar lieka neišspręsti.

Iki šiol nėra parengta nuosekli ES politika dėl migrantų integracijos, todėl raginčiau Komisiją imtis veiksmų parengti kuo skubiau ES gaires, kurios padėtų valstybėms narėms geriau ir greičiau suteikti etninėms mažumoms priklausančioms moterims prieigą prie švietimo, įdarbinimo galimybių, sveikatos priežiūros, socialinių išmokų, finansinės paramos. Pritariu Parlamento pozicijai, kad lyčių lygybės politikos klausimai tautinių mažumų grupėse taip pat turi būti pilnai įgyvendinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Šiame pranešime analizuojama socialinė moterų integracija Europos Sąjungos politikos srityje. Taip pat analizuojamas etninėms mažumoms priklausančių moterų vaidmuo. Šios žinios labai svarbios siekiant suprasti, su kokiais sunkumais susiduria šios moterys, priklausančios tiek įsikūrusioms ar tradicinėms mažumoms, tiek naujai besikuriančioms bendruomenėms, pvz., imigrantų, integracijos procese.

Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad būtina patenkinti mažumoms priklausančių moterų teisėtus lūkesčius. Reikalingos specialios priemonės ES lygmeniu, ypač įgyvendinant politiką, kuria skatinama socialinė įtrauktis. Be to, kaip teigia pranešėjas, būtina skatinti šių moterų politinį ir socialinį įsitraukimą į tokias sritis kaip politinė lyderystė, švietimas ir kultūra. Tai padėtų kovoti su dabartine nepakankamo atstovavimo problema.

 
  
MPphoto
 
 

  Anne Delvaux (PPE), raštu. (FR) Balsavau už šį pranešimą, nes jame pabrėžiama, kad svarbu ištirti ES tautinių mažumų grupėms priklausančių moterų socialinės įtraukties politiką ir nustatyti sritis, kuriose ji pasiteisina, ir sritis, kuriose bandyti rasti sprendimus yra problemiška.

Gyvename daugiakultūrėje visuomenėje, kurią sudaro keletas kultūrinių, tautinių ir religinių bendruomenių. Dėl to būtų tikslinga, kad trečiųjų šalių piliečiams skirta integracijos politika apimtų platesnį nuo lyties priklausantį požiūrį, kuris būtinas siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į specifinius tautinių mažumų grupėms priklausančių moterų poreikius.

Reikia nustatyti tikslinį požiūrį į tautinių mažumų grupėms priklausančių moterų socialinę įtrauktį siekiant išvengti daugeriopos diskriminacijos, stereotipų, niekinimo ir etninės segregacijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad tautinių mažumų grupėms priklausančios moterys susiduria su kelių rūšių diskriminacija. Todėl būtina didinti informuotumą apie moterų teises, suteikti moterims daugiau teisių ir paskatinti jas savo bendruomenėse imtis lyderio vaidmens; tai taip pat yra būdas propaguoti žmogaus teises. Nors socialinė integracija išimtinai priklauso valstybėms narėms, Europos Komisija, priimdama sprendimus dėl socialinės integracijos politikos ir priemonių, privalo atsižvelgti į lyčių aspektą.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Vis labiau daugiakultūre tampančioje visuomenėje mažumų grupių integravimo politika ypač tinka kaip priemonė kovoti su diskriminacija, rasizmu, smurtu ir mažumų grupių socialine atskirtimi, dėl kurių jos nustumiamos į visuomenės nuošalę. Žinome, kad dėl mažumų grupių niekinimo ir atskirties kyla tik nepasitenkinimas ir maištai ir taip galiausiai pasėjama pažeidimų ir smurto sėkla.

Mūsų visuomenė privalo žinoti, kaip sugebėti integruoti nediskriminuojant ir kaip priimti neatskiriant. Tačiau tai nereiškia, kad turėtume būtinai palankiai vertinti visus etninių mažumų kultūrų, tradicijų arba įsitikinimų aspektus. Tai ypač taikytina papročiams, susijusiems su moterimis. Todėl turėtume ryžtingai kovoti su visais kultūriniais įpročiais, grindžiamais lytine diskriminacija, ir visų formų smurtu, kuris iki šiol vartojamas prieš tam tikroms tautinėms mažumoms priklausančias moteris. Integravimas taip pat reiškia apsaugojimą, o šiuo atveju reikštų moterų, ypač mergaičių, kurios taip dažnai yra tylios mums paprasčiausiai nepriimtinų įpročių ir tradicijų aukos, apsaugojimą.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Tai rezoliucija dėl Europos Sąjungos socialinės įtraukties politikos, kuri susijusi su moterų, priklausančių etninių mažumų grupėms, padėtimi. Šioje srityje norėčiau pabrėžti poreikį skatinti šių moterų išsilavinimą, švietimą ir mokymą, taip pat paremti šių moterų dalyvavimą darbo rinkoje, taip siekiant užkirsti kelią socialinei atskirčiai ir diskriminacijai.

Tik įtrauktimi galime kovoti su atskirties etniniu pagrindu nulemta gėda ir išankstiniu nusistatymu. Reikia pažymėti, kad Europos Sąjungoje nėra privalomos socialinės integracijos politikos, nes integracija yra valstybių narių atsakomybė. Tačiau integracija ir integracijos politika tampa vis svarbesnė ES lygmeniu, nes ekonominiai ir socialiniai demografinio senėjimo aspektai tampa vis pastebimesni. Daugeliu atvejų ES taisyklės ir principai taikomi tik tiems ES piliečiams, kurie kartu yra tam tikrų valstybių narių piliečiai. Mažumų atstovai, kurie įsikūrė ir įgijo teisinį piliečio statusą, yra ginami Europos Sąjungos taisyklėmis ir principais. Tačiau ši apsauga turėtų būti taikoma ir tiems migrantams, kurie dar nėra tos valstybės narės piliečiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu.(PT) Socialinė tautinių mažumų grupėms priklausančių moterų integracija yra svarbus klausimas, nes šios moterys socialinės atskirties požiūriu yra pažeidžiamesnės; tiesą sakant, dabartinė padėtis, kai Prancūzija vykdo nepriimtiną kolektyvinį romų trėmimą, yra geras to pavyzdys.

Būtina, kad kova su visų rūšių diskriminacija būtų dėmesio centre ir Europos Sąjungos politikos kryptis neatsižvelgiant į tai, ar ji būtų pagrįsta lytimi, tautine kilme ar odos spalva.

Todėl laikas atsisakyti makroekonominės politikos, dėl kurios didėja nedarbas, socialinė nelygybė ir diskriminacija. Kaip tvirtinama pranešime, būtina kovoti dėl tikrosios socialinės integracijos, įsipareigojant teikti kokybiškas viešąsias paslaugas, kurios būtų visuotinės ir prieinamos visiems abiejų lyčių žmonėms, įskaitant imigrantų ir vaikų šeimas, visų pirma švietimo, sveikatos, aprūpinimo būstu ir socialinės apsaugos paslaugas.

Pakankamai prisiklausėme tuščių pareiškimų ir žodžių: skubiai reikia priemonių, kuriomis būtų propaguojamas orumas ir lygybė, kuriomis būtų aiškiai reaguojama į socialines problemas ir kurios nevirstų ksenofobiniais ir diskriminaciniais veiksmais; šie pareiškimai yra dar smerktinesni, kai juos daro pati vyriausybė.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. (FR) Negalima nepalaikyti „įvairių kultūrų pripažinimo“ ir mažumų, moterų ar kitų asmenų, bendravimo savo gimtąja kalba ir kartu tvirtinti, kad norima propaguoti socialinę šių mažumų įtrauktį.

Šiuo atveju tai yra pagrindinis prieštaravimas, nes minimalus reikalavimas tokiai „įtraukčiai“ turi turėti minimalų bendrą pagrindą su priimančiąja visuomene, tai yra bendra kalba ir pagrindiniais „sambūvio“ principais, pradedant nuo pagarbos priimančiosios šalies socialiniams įstatymams ir įpročiams.

Vienintelė išimtis, kurią darote šiame pranešime vadovaudamasi visiškai europine logika, – siekiate neryžtingu aplinkiniu būdu pripažinti, kad negali būti jokio smurto arba diskriminacijos papročių, tradicijų arba religinių argumentų pagrindu pateisinimo.

Atsimerkite: europiečiai nėra atsakingi už daugumą smurto ir diskriminacinių įpročių. Poligamija, apipjaustymas, infibuliacija, moterų laikymas nepilnaverčiais žmonėmis ir t. t. yra atsisakančių gerbti mūsų įstatymus ir mūsų papročius ir net ketinančių mums primesti savo įstatymus ir papročius bendruomenių įpročiai. Tai yra masinės imigracijos politikos, kurią dešimtmečius primetate mūsų bendrapiliečiams, rezultatas. Laikas visa tai sustabdyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu.(FR) Balsavau už A. Parvanovos pranešimą dėl etninių mažumų grupėms priklausančių moterų socialinės integracijos. Deja, diskriminacija yra besiplečiantis procesas, o etninių mažumų grupėms priklausančios moterys vis dažniau patiria diskriminaciją. Dokumento tekste reikalaujama, kad įgyvendinant Europos Sąjungos politiką būtų geriau išnagrinėtos šių moterų diskriminacijos problemos. Šioms moterims turi būti suteikta galimybė aktyviai įsitraukti į visuomenę, o tam būtinas išsilavinimas ir dalyvavimas darbo rinkoje, nes tai – būtina jų išlaisvinimo (emancipacijos) sąlyga.

 
  
MPphoto
 
 

  Lívia Járóka (PPE), raštu. – Būdama viena iš šešėlinių pranešimo pranešėjų norėčiau pasveikinti A. Parvanovą su tuo, kad buvo pritarta jos pranešimui, kuriame siekiama pasiūlyti sprendimus, kuriais būtų galima kiek įmanoma pagerinti mažumoms priklausančių moterų nepalankią padėtį, kurią lemia tautiškumas ir sutvirtina lytimi paremtos struktūros. Nors lyčių lygybė pagrindinėje visuomenės dalyje dar nėra pasiekta, romų tautybės moterims, palyginti su ne romų tautybės moterimis, būdingi mažesni vidutinės gyvenimo trukmės rodikliai, žemesnis išsilavinimo lygis, gerokai žemesnis užimtumo lygis ir aukštesnis skurdo lygis. Siekiant užtikrinti visišką įtrauktį, lyčių statistiniai duomenys, rodikliai ir palyginamieji rodikliai, taip pat pagal lytį ir tautiškumą suskirstyti statistiniai duomenys yra itin svarbios ir reikalingos priemonės, kai reikia tinkamai įvertinti pažangą.

Išskaidytų duomenų surinkimas yra būtina etninių mažumų teisių gynimo ir propagavimo sąlyga, taip pat jį atliekant reikia laikyti valstybių narių asmens duomenų apsaugos taisyklių. Yra labai stiprus ryšys tarp išsilavinimo lygio, ekonominės veiklos masto ir tikimybės visai šeimai išvengti skurdo. Todėl visų pirma reikalingi kryptingi politiniai veiksmai, kuriais būtų siekiama padidinti romų tautybės moterų teises į švietimą ir apskaitomą užimtumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Marisa Matias ir Miguel Portas (GUE/NGL), raštu. (PT) Balsavome už šią rezoliuciją, nes, be kita ko, manome, jog reikia labiau struktūriškai apibrėžto šios srities Europos politikos krypčių koordinavimo, kad būtų galima pagerinti tautinėms mažumoms priklausančių moterų socialinę įtrauktį ir atkakliai laikytis nuomonės, jog svarbu, kad priimančioji bendruomenė pripažintų įvairias kultūras, bet ir perspėti ją dėl rasizmo ir išankstinio nusistatymo poveikio. Mes taip pat balsavome už šį pranešimą, nes jame tautinių mažumų grupėms priklausančios moterys raginamos atlikti aktyvų politinį ir socialinį vaidmenį visose visuomeninio gyvenimo srityse, įskaitant politinio vadovavimo, švietimo ir kultūros sritis, siekiant kovoti su dabartiniu nepakankamu atstovavimu joms.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Europa – integracijos erdvė, kurioje negali būti jokios diskriminacijos, visų pirma etninių mažumų grupių atžvilgiu, nes didžiausia diskriminacija pasireiškia šioms grupėms priklausančių moterų atžvilgiu. ES lyčių lygybės politikos tikslas – skatinti vyrų ir moterų lygybę, ir tai vis labiau stengiamasi įgyvendinti plačiojoje visuomenėje. Tačiau tam tikroms etninėms mažumoms priklausančios moterys kenčia nuo visų rūšių diskriminacijos. Todėl būtina didinti visuomenės suvokimą apie tokią padėtį, kad etninių mažumų grupėms priklausančios moterys galėtų visiškai integruotis. Būtent todėl taip ir balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Miroslav Mikolášik (PPE), raštu.(SK) Pone pirmininke, etninėms mažumoms priklausančių moterų socialinę įtrauktį laikau neparastai svarbia ir opia sritimi, kurioje valstybės narės turėtų parodyti brandumą ir tikrą pasiryžimą kasdieniame gyvenime skleisti tolerancijos ir lygybės vertybes.

Laikau nepriimtinu dalyku tai, kad etninės mažumos patiria diskriminacijos, socialinės atskirties, niekinimo ir net izoliavimo poveikį. Todėl remiu raginimą, skirtą Komisijai ir visų pirma valstybėms narėms, kurioms tenka visa atsakomybė už socialinės įtraukties politiką, užtikrinti visišką galiojančių lyčių lygybės ir nediskriminavimo srities teisės aktų įgyvendinimą.

Teisines priemones reikėtų papildyti administracinėmis priemonėmis ir kultūrinėmis kampanijomis, kuriomis būtų siekiama panaikinti stereotipus ir pasiūlyti socialinės įtraukties ir skurdo alternatyvas.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Lemiamą reikšmę socialiniam stabilumui visose šalyse turi etninių mažumų integravimas į visuomenės gyvenimą. Tačiau kitaip, nei tvirtinama šiame pranešime, manau, kad atsakomybė tenka tiems, kurie siekia integracijos. Dėl sunkios biudžetų būklės visoje Europoje negalėjau pritarti pranešimui, kuriame, atrodo, ketinama pasiūlyti brangias ir neveiksmingas priemones. Dėl šių priežasčių balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Šiame pranešime pabrėžiama problema, kurią Europos visuomenė, matyt, vis geriau supranta ne tik dėl tragiškų atvejų, kurie pasitaiko už Europos Sąjungos ribų ir kurie parodo mūsų moralinę sąžinę, bet ir dėl pripažinimo, kad šiuo lygiu pas mus taip pat pasitaiko problemų, kurioms reikalingas mūsų politinis ir civilinis įsikišimas.

Tautinių mažumų grupėms priklausančios moterys dažnai patiria turinčių didesnį autoritetą šeimos narių, kurie pageidauja išsaugoti moterų pavergimo tradicijas, spaudimą. Paprastai jos yra mažai išsilavinusios ir mažai informuotos apie apsigynimo nuo šeimos autoriteto priemones, galimas visuomenėse, į kurias jos integruojasi, ir (arba) priimančiojoje visuomenėje. Šiuo lygmeniu jos taip pat gali susidurti su ksenofobiniu nusistatymu.

Europos lyčių lygybės politikos plėtojimas ir įgyvendinimas turėtų padėti visiems laikams iki minimumo sumažinti didžiulę neteisybę, kurią šios moterys priverstos patirti visame pasaulyje ir Europos Sąjungoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. (RO) Puikiai žinoma, kad Europoje vis dar yra paplitęs nusiteikimas prieš romus ir kad romai yra pastovus rasistinių išpuolių, neapykantą kurstančių kalbų, neteisėtos evakuacijos ir ištrėmimų, vykdomų vietos ir centrinių institucijų, taikinys. Visų pirma turiu paminėti nesenus Prancūzijos valdžios institucijų veiksmus išsiunčiant romų tautybės gyventojus.

Atsižvelgdama į tai, kad ES turi daug mechanizmų ir priemonių, kurias gali naudoti siekdama užtikrinti pagarbą pagrindinėms Europos romų tautybės piliečių teisėms, išplėsti jų teises į kokybišką ugdymą tradicinėje švietimo sistemoje, taip pat į darbo vietas, aprūpinimą būstu, sveikatos priežiūros paslaugas ir socialines bei viešąsias paslaugas ir taip padidinti jų socialinę įtrauktį, raginu valstybes nares:

– panaikinti stereotipines nuostatas ir diskriminaciją, nukreiptą prieš romų tautybės moteris ir mergaites, kurios buvo daugelio formų diskriminacijos dėl tautinės kilmės ir lyties aukos, ypač kalbant apie jų teisę į švietimą, užimtumą ir sveikatos priežiūros paslaugas;

– taikyti visas ES direktyvas dėl kovos su diskriminacija ir judėjimo laisvės bei propaguoti romų tautybės gyventojų įtraukties į socialinę, politinę, ekonomikos ir švietimo sritis rėmimo priemones ir iniciatyvines programas.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Esu labai patenkintas, kad priimtas šis pranešimas, kuriame konkrečiai raginama, kad: valstybės narės gerbtų pagrindines etninių mažumų ir imigrančių teises, nepaisydamos to, ar jų statusas nuolatinis (p. 11); valstybės narės užtikrintų prieigą prie paramos paslaugų, skirtų užkirsti kelią smurtui dėl lyties ir apsaugoti moteris nuo tokio smurto, kad ir koks būtų jų teisinis statusas (p. 17); Pagrindinių teisių agentūra visais aspektais, taip pat susijusiais su diskriminacija etniniu pagrindu ir romų pagrindinėmis teisėmis, įtrauktų horizontalią lyčių lygybės ir moterų teisių perspektyvą (p. 22); Europos lyčių lygybės institutas rinktų pagal lytį ir etninę kilmę suskirstytus duomenis; nacionalinės lygybės įstaigos parengtų priemones ir mokymus, susijusius su daugialype diskriminacija; galiausiai nustatyti tikslinį požiūrį siekiant išvengti daugialypės diskriminacijos, stereotipų, niekinimo ir etninės segregacijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu. (IT) Šis pranešimas mus labai suglumino, todėl balsavome prieš jį, nes, nors jame teisingai stengiamasi užtikrinti, kad moterys iš ne ES šalių žinotų apie savo teises savo šeimose, kuriose jos dažnai gyvena izoliuotos, kita vertus, negalime suprasti geresnio elgesio su tais, kurie gyvena mūsų šalyje kaip svečiai, negu su mūsų pačių piliečiais, kurie visada gyveno šiose valstybėse narėse ir mokėjo mokesčius.

Net šiandien, kai manome, kad ne ES gyventojų procentas, palyginti su Europos piliečiais, kurie naudojasi tokiomis nemokamomis socialinėmis paslaugomis, kaip švietimas ir aprūpinimas būstu, yra aiškiai iškreiptas pirmųjų naudai. Tai reiškia, kad žmonės, kurie savo šalyse gyvena, dirba ir moka mokesčius, sąraše yra toliau nei tie, kurie neseniai atvyko į Europą.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kuriame siekiama įvertinti ES tautinių mažumų grupėms priklausančių moterų socialinės integracijos politiką. Juo būtų sudarytos sąlygos imtis konkrečių priemonių, kuriomis būtų siekiama užtikrinti etninių mažumų lyčių lygybę, taip pat užtikrinti, kad valstybėse narėse būtų visiškai įgyvendinti kovos su diskriminacija teisės aktai.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu. (DE) Šiame pranešime keliamas klausimas, ar moterys, kurios yra etninių mažumų narės, dėl nepakankamos savo integracijos iš tikrųjų neturi galimybės pasinaudoti ES priemonėmis, kuriomis siekiama užtikrinti lyčių lygybę. Daug metų moterys iš etninių mažumų daugiausia buvo nepastebimos, nors daugumos jų tiek socialinė, tiek ekonominė padėtis buvo nepalanki.

 
  
MPphoto
 
 

  Marina Yannakoudakis (ECR), raštu. – ECR frakcija visiškai pritaria vienodo požiūrio į visus principui, kuris, žinoma, apima moteris, priklausančias etninių mažumų grupėms. Vis dėlto esame prieš šį pranešimą dėl kelių labai konkrečių priežasčių.

Pirma, esame prieš bet kokį tolesnį ES finansavimo socialiniams reikalams išplėtimą. Visos Europos nacionalinės vyriausybės mažina viešojo sektoriaus išlaidas, todėl ECR frakcija mano, kad tą patį turėtų daryti ir ES. Antra, iš esmės esame prieš bet kokį žingsnį bendros imigracijos ir prieglobsčio politikos link ir manome, kad kai kurios šio pranešimo dalys skirtos imigracijos ir prieglobsčio politikos kryptims, kurios geriausiai parengtos ir vykdomos nacionaliniu lygiu. Trečia, tokie klausimai, kaip vaikų priežiūra, švietimas ir sveikatos apsauga, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatą, išlieka valstybių narių, o ne ES kompetencija.

 
  
  

Pranešimas: Sirpa Pietikäinen (A7-0237/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą dėl moterų vaidmens senėjančioje visuomenėje, nes manau, kad atėjo laikas didinti visuomenės supratimą apie senesnių kartų lyčių nelygybę, kurią dažniausiai lemia visą gyvenimą dėl lyčių nelygybės patirtos kliūtys. Šiandien kiekvienam aišku, kad vyresnio amžiaus moterims gresia didesnis skurdo pavojus dėl to, kad jos gauna mažesnes pensijas dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo arba dažnai dėl to, kad baigė arba pertraukė savo karjeras tam, kad, negaudamos jokio atlyginimo arba teisės į socialinę apsaugą, pasiaukotų savo šeimai. Ekonomikos nuosmukio metu moterims gresia dar didesnis pavojus patekti į skurdą.

Mūsų institucijos pačiu laiku patvirtino pozityvesnį požiūrį į senėjimą. Todėl labai pritariu Komisijos iniciatyvai dėl 2012 m. paskelbimo aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metais. Patvirtintas požiūris, grindžiamas amžiaus ir lyties tarpusavio ryšiu, turėtų tapti nepakeičiama priemone rengiant politiką visoms aktualioms sritims: ekonomikos ir socialinių reikalų, visuomenės sveikatos, vartotojų teisių, skaitmeninės programos, kaimo ir miesto plėtros ir kt.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) Šiame pranešime S. Pietikäinen primena, kad moterys tradiciškai susiduria su didesniu skurdo ir ribotų pensijų pavojumi, o taip atsitinka dėl įvairių priežasčių, pvz., vyrauja didelis vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas, moterys pertraukia savo profesinę karjerą ar nustoja dirbti dėl šeiminių pareigų arba dirba savo vyrų bendrovėse, dažniausiai verslo ir žemės ūkio srityse, negaudamos atlyginimo ir nemokėdamos socialinio draudimo įmokų. Galiu tik pritarti šioms pastaboms. Kaip Femmes au Centre („Women at the Centre“) asociacijos vadovė nuolat mėginu atkreipti dėmesį į socialinę nelygybę, kuri dažnai yra nepastebima, ir tai, mano nuomone, yra vienas iš pavyzdžių. Šiuo metu, kai diskutuojame dėl pensijų sistemos reformos, būtina atsižvelgti į skirtingą požiūrį į vyrus ir moteris.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, visų rūšių diskriminacijos uždraudimas tapo Europos Sąjungos kompetencijos klausimu. Todėl svarbu diegti teigiamą požiūrį į senėjimą ir sukurti galimybes vyresnio amžiaus žmonėms gyventi pilnavertį gyvenimą.

Džiaugiuosi, kad Parlamentas pateikė pranešimą, kuriuo skatinama imtis veiksmų dėl senėjančios visuomenės. Visų pirma, svarbu skirti didelį dėmesį skurde gyvenančioms vyresnio amžiaus moterims, nes paprastai jų pensijų dydis yra mažesnis dėl mažesnio atlyginimo sektoriuose, kuriuose dirba moterys. Be to, vyresnio amžiaus žmonės sudaro didelę vartotojų grupę, todėl senyvo amžiaus asmenims teikiamų paslaugų paklausa labai sparčiai didėja ir didės ateityje. Tačiau yra susiduriama su kliūtimis gauti lengvai prieinamas, kokybiškas ir įperkamas viešąsias bei privačias paslaugas.

Todėl svarbu, kad Komisija imtųsi veiksmų sureguliuoti prieinamumą prie daugelio pagrindinių paslaugų, būtinybę užtikrinti gyvenimo kokybę, siekiant išvengti fizinio, psichologinio ir ekonominio piktnaudžiavimo. Į senėjančią visuomenę dažnai žvelgiama iš neigiamos pusės. Kyla problemų dėl darbo jėgos amžiaus struktūros ir socialinės apsaugos bei sveikatos priežiūros tvarumo. Vyresnio amžiaus žmonės iš tiesų yra turtas ir jie teikia pagrindinę paramą visuomenei ir šeimai, tad reikia užtikrinti jų teisę gyventi oriai ir nepriklausomai.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Palyginti su vyrais, darbo pasaulyje moterys susiduria su didesniais sunkumais. Turime kuo greičiau pašalinti diskriminaciją, su kuria moterys susiduria įsidarbindamos, tęsdamos karjerą ir gindamos savo teisę gauti teisingą darbo užmokestį. Sveikatos priežiūros paslaugos ir socialinės paslaugos taip pat turi būti nukreiptos į specialius moterų poreikius. Visi šie sunkumai su amžiumi tik didėja, o tai dar labiau pabrėžia šio pranešimo svarbą. Būtent todėl norėčiau pabrėžti, kad reikėtų pasinaudoti vyresnių moterų sukauptomis žiniomis ir patirtimi. Galiausiai, šiame pranešime pasiūlyta stebėsenos priemonė tik patvirtina mano apsisprendimą balsuoti už šį pranešimą...

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Maria Corazza Bildt, Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark, Anna Ibrisagic ir Alf Svensson (PPE), raštu. (SV) Vakar, 2010 m. rugsėjo 7 d., balsavome prieš pranešimą (A7-0237/2010) dėl moterų vaidmens senėjančioje visuomenėje (2009/2205(INI)). Pagrindinė priežastis yra ta, kad mes nepritariame pasiūlymui dėl sistemos, pagal kurią ES visiems piliečiams būtų suteikiama teisė į bazines pajamas, ir pranešime pateikiamam raginimui imtis pozityviosios diskriminacijos priemonių moterų interesais. Taip pat jame pateikiamas pasiūlymas Europos Parlamentui paraginti valstybes nares nustatyti kitų atostogų rūšių, kad būtų galima išeiti kitų nei vaiko priežiūros mokamų atostogų priežiūros pareigoms atlikti. Šiuo klausimu norime, kad būtų laikomasi subsidiarumo principo. Vis dėlto kartu norėtume pabrėžti, kad yra pranešimo dalių, su kuriomis sutinkame.

 
  
MPphoto
 
 

  Anne Delvaux (PPE), raštu. (FR) Balsavau už šį pranešimą, nes pernelyg dažnai mūsų senėjanti visuomenė vertinama neigiamu požiūriu, nors vyresni žmonės taip pat yra ekonominiai ištekliai ir puikios patirties fondas. Be to, pagyvenę žmonės susiduria su didesne skurdo rizika nei apskritai gyventojai: 2008 m. ES-27 65 metų ir vyresnių asmenų skurdo rizikos rodiklis buvo apytikriai 19 proc., o 2000 m. šis rodiklis buvo 17 proc.

Sutinku, kad reikėtų rinktis visuotinį ir daugiadalykį požiūrį į senėjimą ir į galimybių sudarymą, ypač su vyresnio amžiaus žmonių poreikiais ir priklausomų žmonių neoficialių slaugytojų poreikiais susijusių produktų ir paslaugų rinkų srityje. Todėl reikėtų paprašyti Komisijos iki 2011 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl veiksmų plano, kuris apimtų šias įvairias priemones.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Dušek (S&D), raštu.(CS) Jau daug buvo pasakyta apie nelygią moterų padėtį visuomenėje. Moterys nuolat diskriminuojamos darbo vietoje, mokant mažesnį užmokestį už tokį pat darbą, ir yra aplinkybių verčiamos pertraukti savo karjerą arba rinktis mažiau apmokamą darbą, esantį arčiau šeimos namų. To priežastys pirmiausia yra gimdymas ir rūpinimasis vaikais, o paskui – rūpinimasis senstančiais tėvais arba ligotais šeimos nariais. Daugeliu atvejų būtent moterys pačios „aukojasi“, rūpindamosi šeima ir vaikais, ir taip pakenkdamos savo darbui ir karjerai. Reikia pasakyti, kad visuomenė paprastai to iš jų ir tikisi. To pasekmė – finansinė priklausomybė nuo partnerių, maža socialinė apsauga ir pensinis aprūpinimas arba jokios socialinės apsaugos ir pensinio aprūpinimo senatvėje. Dėl šių priežasčių senatvėje moterys daug daugiau rizikuoja nei vyrai ir dauguma jų priklauso visuomenės skurdo rizikos grupei.

Padėtį apsunkina tai, kad senatvėje moterys dažnai vis dar rūpinasi savo tėvais, taip pat savo vaikaičiais, už kuriuos negauna jokio atlygio ir kuriems išleidžia visas savo pajamas arba santaupas. Pagyvenusių žmonių potencialas nepanaudojamas. Prie to prisideda socialinio gyvenimo būdas, kai jauni ir seni žmonės gyvena atskirai. Ankstesnėse „kelių kartų šeimose“ kiekvienas turėjo savo funkciją ir vaidmenį, o pagyvenę žmonės nebuvo atskiriami ir pasmerkiami gyventi skurde. Pritariu S. Pietikäinen pranešimui, todėl balsuosiu už jo patvirtinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą dėl moterų vaidmens senėjančioje visuomenėje. Europos Sąjungoje vyrų ir moterų atlyginimai skiriasi daugiau nei 17 proc. Iš dalies dėl to ir iš dalies dėl to, kad moterys lieka namuose savo aktyvaus gyvenimo laikotarpiu, kad galėtų pasirūpinti vaikais arba kitais priklausomais šeimos nariais, ir dažnai renkasi dirbti ne visą darbo laiką, moterų ir vyrų pajamų skirtumas sulaukus pensinio amžiaus didėja. Valstybėms narėms būtinai reikia patvirtinti priemones, kuriomis būtų siekiama įvertinti su darbo organizavimu ir didesne vyresnio amžiaus moterų diskriminacijos darbo rinkoje rizika susijusius skirtumus tarp moterų ir vyrų ir reformuojant pensijų sistemas bei derinant pensinį amžių atsižvelgti į lyčių aspektą.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgiant į tai, kad, kaip tvirtinama pranešime, „lytis yra svarbus senėjimo veiksnys, nes moterų gyvenimo trukmė maždaug šešeriais metais ilgesnė negu vyrų“, ir kad Europoje yra senėjanti visuomenė, tiesa tai, kad mums lemta savo visuomenėje turėti vis didesnį pagyvenusių moterų skaičių. Mums reikia užtikrinti, kad šios moterys turėtų tinkamas gyvenimo sąlygas ir daugeliu atvejų gyventų aktyvų gyvenimą.

Turime nepamiršti, kaip teisingai primenama pranešime, kad pagyvenusios moterys yra labiausiai pažeidžiamos skurdo, todėl joms reikia skirti ypatingą dėmesį. Tačiau, be sprendimų, grindžiamų gerove ir socialine padėtimi, mano manymu, šioms moterims reikėtų skirti aktyvų visuomeninį vaidmenį. Daugelis jų yra specialistės, turinčios didelę patirtį, kurią būtų galima panaudoti jaunesnių žmonių interesais. Kitos yra senelės ir prosenelės, todėl šeimoje gali imtis pagrindinio rūpinimosi vaidmens ir sudaryti jaunoms motinoms geresnes sąlygas derinti šeimos gyvenimą ir profesinę veiklą. Toks vaidmuo būtų neįkainojamas, nes padėtų mums, kuriant kartų solidarumo visuomenę, padrąsinti ir apsaugoti jas.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Šia rezoliucija kovojama su vyresnio amžiaus moterų pažeidžiamumu, atsižvelgiant į ES gyventojų senėjimo reiškinį, kuris suvokiamas kaip būsima našta šalių ekonomikai ir dėl kurio dažnai ignoruojamos pagyvenusių žmonių galimybės, nes šie žmonės neretai vertinami kaip pasyvūs, o ne aktyvūs dalyviai. Norėčiau pabrėžti skurdo, su kuriuo susiduria vyresnio amžiaus moterys, pavojų, todėl sutinku su raginimais įdarbinti vyresnio amžiaus žmones, pvz., mokėti darbdaviams kompensacijas. Tačiau nepritariu konkrečioms priemonėms, kurios skirtos lesbiečių, biseksualių ir transeksualių moterų grupėms.

Įsigaliojus ES Pagrindinių teisių chartijai, bet kokios diskriminacijos draudimas tapo Europos Sąjungos teisėkūros kompetencija. Remiantis Chartijos 21 straipsniu, „bet kokia diskriminacija lyties, rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, genetinių ypatybių, kalbos, religijos ar įsitikinimų, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo nacionalinei mažumai, turto, prigimties, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos pagrindu turi būti uždrausta“; o 25 straipsnyje nurodyta, kad „Sąjunga pripažįsta ir gerbia pagyvenusių žmonių teisę gyventi oriai ir nepriklausomai bei dalyvauti visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime“. Manau, šių direktyvų įgyvendinimas padės kovoti su bet kokia diskriminacija.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Nors šis pranešimas iš esmės yra teigiamas, jame būtų buvę galima daugelyje sričių žengti toliau, ypač kalbant apie dvejopos diskriminacijos, kurios aukomis yra milijonai Europos Sąjungos moterų, kurių padėtis blogėja joms tampant vyresnėms, – migrančių, moterų su negalia, mažumoms priklausančių moterų ir žemą kvalifikaciją turinčių moterų, – priežasčių analizę.

Dirbančios moterys, kurios buvo mažesnių atlyginimų ir jų darbo nuvertinimo diskriminacijos, prie kurios daugeliu atvejų prisidėjo motinystės diskriminacija, aukos, gauna mažesnes pensijas ir gyvena žemiau skurdo ribos. Laikas ištaisyti šią padėtį keičiant Europos Sąjungos politiką ir atsisakant neoliberalios politikos bei įsipareigojant didinti darbo jėgos vertę, laikytis žmogaus teisių ir garantuoti teisę į kokybiškas viešąsias paslaugas, ypač sveikatos priežiūrą ir socialinę apsaugą, ir į pensijas, kuriomis moterims būtų suteikta galimybė gyventi oriai.

Todėl toliau kovosime už politiką, pagal kurią būtų vertinamas moters vaidmuo, taip pat būtų visapusiškai atsižvelgiama į jų teises.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu.(FR) Balsavau už S. Pietikäinen pranešimą dėl moterų vaidmens senstančioje visuomenėje, nes sendamos moterys susiduria su didesniu nesaugumo pavojumi, nors moterų gyvenimo trukmė yra ilgesnė nei vyrų. Šiuo metu tai pastebime Prancūzijoje, kur vyksta diskusija dėl pensijų, darbo užmokesčio skirtumo ir moterų, kurios dėl šeiminių pareigų pertraukia profesinę karjerą arba nustoja dirbti, todėl atitinkamai mažėja šių moterų pensijos. Dokumente primenama, kad šiuo metu labiau nei bet kada anksčiau reikia visapusiškos direktyvos, kuria būtų draudžiama diskriminacija.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. (DE) 2009 m. gruodžio mėn. įsigaliojus ES pagrindinių teisių chartijai ir atitinkamai 2010 m. pavasarį – Lisabonos sutarčiai, Europos Sąjunga įsipareigojo ES uždrausti bet kokios formos diskriminaciją socialinės klasės, rasės, odos spalvos arba lyties pagrindu. Tačiau ES piliečiai, ypač vyresnio amžiaus moterys, vis dar yra diskriminacijos aukos. Pritariu šiam pranešimui, nes manau, kad labai reikia sudaryti vienodas sąlygas visų amžių grupėms ir jaunimui. Vyresnio amžiaus moterys daugelyje viešojo gyvenimo sričių neturi palankių sąlygų. Vienas rimtas to pavyzdys yra jų priklausomybė nuo viešųjų paslaugų, nes, jei paslaugos yra prastos struktūros, jos turi tiesioginį poveikį moterims. Be to, mažos priklausančių pensijų sumos, susijusios su atlyginimų dydžiais, yra kita nepalanki aplinkybė, nes vyrai paprastai gauna didesnes pajamas. Vyresnio amžiaus moterys turėtų būti laikomos ne našta, o aktyviomis mūsų visuomenės dalyvėmis, todėl turėtų būti pripažįstamos Europos Sąjungoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Marisa Matias ir Miguel Portas (GUE/NGL), raštu. (PT) Balsavome už šią rezoliuciją, nes sutinkame su joje pateikiamu teisėmis grindžiamu požiūriu į senėjimą, ypač su nuomone apie pagyvenusius žmones kaip apie turinčius teises subjektus. Moterų karjerai toliau trukdoma, todėl geresnėse darbo vietose, kuriose didesni atlyginimai, dominuoja vyrai; tai ypač pastebima tarp pagyvenusių moterų ir vyrų. Be to, ieškodamos naujo darbo pagyvenusios moterys susiduria su neįveikiamomis kliūtimis, nes darbdavių akyse jos visiškai nuvertinamos.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Gyventojų senėjimas ir ES pasireiškiantis demografinio augimo sumažėjimas – tai nerimą dėl socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros sistemų tvarumo keliančios priežastys. Tai kur kas aktualesnė problema moterims, nes vyresnio amžiaus moterys susiduria su daug didesne lyčių nelygybe. Tokia padėtis kelia didelį susirūpinimą, nes moterys visuomenėje atlieka labai svarbų vaidmenį tose srityse, kuriose itin svarbi bendruomenės ir šeimos parama globojant priežiūros reikalingus asmenis. Todėl labai svarbu kovoti su diskriminacija dėl amžiaus, kuri labiausiai paveikia moteris. Būtent dėl to taip ir balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. (LV) Balsavau už šią rezoliuciją būtent tam, kad atkreipčiau ypatingą visuomenės dėmesį į pagyvenusias moteris. Jų pensijos paprastai būna daug mažesnės nei vyrų. Paprastai moterys gyvena ilgiau nei vyrai, todėl senatvėje paliekamos vienos. Nedaug politikų pagalvoja apie tai, kad, be darbo, kuriame užsidirba savo pensijas, praktiškai visos moterys dirba šeimoje, augindamos vaikus ir vaikaičius, ir kad šioje srityje jos įdeda daug daugiau darbo nei vyrai.

Atsižvelgdami į tai, kad moterys yra fiziškai silpnesnės nei vyrai, su pagyvenusiomis vienišomis moterimis privalome elgtis ypač rūpestingai. Mūsų pareiga inicijuoti diskusiją šiuo klausimu, kad būtų galima atkreipti visuomenės dėmesį į nesąžiningą ir kartais abejingą požiūrį į silpnesniąją lytį. Balsavau už dėmesio atkreipimą į mūsų motinas ir seneles – moteris, kurios visą savo gyvenimą paskyrė vaikams ir vaikaičiams. Neturime palikti jų vienumoje; neturime jų pamiršti.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Pranešime dėl moterų vaidmens senėjančioje visuomenėje sprendžiama daug svarbių problemų, kurios, mano manymu, turėtų būti svarstomos lyčių pagrindu. Visiems gyventojams turėtų būti sudarytos bendros sąlygos, kuriomis darbuotojai galėtų dirbti ilgiau, jei norėtų, ir kuo ilgiau gyventi nepriklausomai. Tačiau daugiau nei skeptiškai žiūriu į pozityviosios diskriminacijos taikymą. Dėl šios priežasties balsuojant susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu. – Humanitariniu požiūriu turėtume gerinti paslaugas ir sveikatos priežiūrą ir suteikti daugiau galių greitai augančiam mūsų gyventojų sektoriui – pagyvenusioms moterims – nes jos, kaip kiti europiečiai, turi teisę gyventi sveiką, orų ir nepriklausomą gyvenimą. Ekonominiu požiūriu turėtume siekti aukštesnio užimtumo lygio ir lankstesnio darbo ir darbo ne visą darbo dieną galimybių senstančioms moterims. Panaudojus šį dažnai pamirštamą potencialo ir patirties šaltinį būtų paskatintas ekonomikos augimas, sumažintas senatvės skurdas, pakeltas bendras pensininkų gyvenimo lygis ir sustiprinta socialinė sanglauda. Balsavau už šią rezoliuciją tikėdamasis, kad sprendžiant šias problemas dvejopu požiūriu būtų sudarytos sąlygos spręsti elementaresnes, tačiau ne mažiau svarbias nelygybės darbovietėje lyties ir amžiaus požiūriu, nepakankamo prižiūrėtojų įvertinimo ir atlyginimo joms bei, galiausiai, mūsų visuomenėje įsišaknijusios pirmenybės, teikiamos stiliui, o ne esmei, kai sprendžiami su lytimi ir amžiumi susiję klausimai, problemas. Mylimų žmonių amžius, lytis ir senėjimas visada turėtų būti vertinamas kaip turtas, tačiau niekada neturėtų būti vertinamas kaip atsakomybė.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Pritariu S. Pietikäinen pranešimui dėl įvairių priežasčių. Europos Sąjungos gyventojai sensta. Remiantis statistika, moterys gyvena ilgiau negu vyrai. ES teisės aktuose draudžiama diskriminacija dėl amžiaus darbo aplinkoje. Tačiau esamais teisės aktais tiesiogiai neužtikrinama, kad būtų išvengta diskriminacijos dėl amžiaus darbo vietoje.

Apskritai moterys vis dar susiduria su sunkumais, kildamos karjeros laiptais, todėl susidaro tokia padėtis, kai aukštesnėse vadovaujamose pareigose vyrų yra daug daugiau nei moterų, ypač tarp pagyvenusių vyrų ir moterų. Be to, siekdamos pakartotinai įsidarbinti moterys dažnai susiduria su sunkumais, o vyresnio amžiaus moterys, darbdavio manymu, paprastai yra mažiau naudingos įmonei. Taigi, be apsaugos nuo diskriminacijos darbo vietoje, pagyvenusi moteris turi būti saugoma visose gyvenimo srityse, nes diskriminacija dėl amžiaus ir lyties pažeidžiamos pagrindinės moters teisės.

Siekiant kovoti su dviguba diskriminacija, su kuria dažnai susiduria vyresnio amžiaus moterys, turi būti pripažinti pranešime išvardyti aspektai, ir reikia imtis veiksmų šioje srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Šiame pranešime pabrėžiamas klausimas, kuris Vakarų pasaulyje tampa vis svarbesnis, t. y. kalbama apie papildomą darbą, kurį moterys tradiciškai atliko visuomenėje, ir tai, kad, apvertus demografinę piramidę, ši padėtis galėtų pablogėti. Be šių klausimų, lygiai taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad moterų vidutinė gyvenimo trukmė yra daug ilgesnė nei vyrų ir toliau ilgėja. Tai savaime yra pozityvu, tačiau dažnai reiškia, kad vis daugėja moterų, kurios vėlesniame gyvenimo etape turi pačios pasirūpinti savimi.

Šiandien įprasta, kad suaugusi moteris turi rūpintis savo vaikais, tėvais ir vyro tėvais; vėliau ji rūpinasi savo vaikaičiais, savo motina ir vyro motina; dar vėliau ji lieka vieniša, našlė ir turi vaikus, kurie dėl nepaprastai didelio šiuolaikinėms bendruomenėms būdingo judumo yra toli, todėl nelieka nieko, kas pasirūpintų šia moterimi, kuri rūpinosi visais kitais.

Balsavau už šį pranešimą dėl to, kad jame raginama atkreipti dėmesį į šią problemą, nurodomos padėties stebėjimo priemonės ir palaikoma intervencija į šią sritį.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. (RO) Senėjanti visuomenė laikoma būsima našta šalių ekonomikai. Iš tiesų dažnai neatsižvelgiama į pagyvenusių žmonių turimą potencialą. Senėjant visuomenei, moterys, kurios Rumunijoje taip pat gyvena ilgiau nei vyrai (2008 m. moterų vidutinė būsimo gyvenimo trukmė buvo 76 metai, o vyrų – 69 metai), yra pažeidžiamesnės, ypač mažėjant kelių kartų šeimų pajamoms. Esant daugiau galimybių dirbti ne visą darbo dieną būtų padėta padidinti pagyvenusių moterų pajamas.

Pagyvenusios moterys labiau priklauso nuo viešųjų ir privačių paslaugų, taip pat nuo sveikatos priežiūros sistemos. Raginu valstybes nares plėtoti paslaugas, kurios padėtų atlikti ilgalaikę priežiūrą namuose, nes tai turėtų teigiamą poveikį ir moterims, kurios atlieka priežiūrą, ir jų prižiūrimiems asmenims.

Priežiūros kokybė gali būti užtikrinta sveikatos priežiūros sektoriuje skiriant pakankamai lėšų ir vykdant mokymą. Raginu valstybes nares propaguoti viešosios politikos kryptis, pagal kurias šiems klausimams būtų skiriamas ypatingas dėmesys, būtų numatomi atitinkami ištekliai ir taip būtų sumažintas ilgalaikis poveikis. Politines iniciatyvas reikėtų patvirtinti rengiant ir įgyvendinant veiksmingas programas.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Rochefort (ALDE), raštu. (FR) Žinant, kad Europos visuomenė senėja, subalansuoti nacionalines pensijų sistemas ir prisiimti atsakomybę už priklausomumą yra dideli uždaviniai, keliami ES. Europa privalo veikti greitai ir ryžtingai, kad išvengtų spartaus savo socialinio modelio silpnėjimo ir didėjančio savo pagyvenusių gyventojų, visų pirma moterų, nuskurdimo, nes, statistiniais duomenimis, moterys bus greičiau pasmerktos gyventi skurde nei vyrai.

Pritariu S. Pietikäinen pranešimui, kuriame visų pirma raginama imtis priemonių, kuriomis būtų siekiama veiksmingiau kovoti su diskriminacija dėl amžiaus darbe, ypač moterų atžvilgiu. Be to, esu už kartų solidarumo rėmimą, pvz., ketinimą remti moteris, kurios rūpinasi vaikaičiais, kai dirbantys tėvai negali būti kartu su savo vaikais. Galiausiai pritariu sumanymui didinti darną socialinio draudimo srityje, įskaitant pensijų sistemas, priežiūros atostogas ir susitarimus dėl darbo ne visu etatu.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Džiaugiuosi, kad priimtas šis pranešimas, į kurį įtraukti konkretūs žaliųjų pasiūlymai, pvz.: priemonės, kuriomis būtų siekiama pertvarkant pensijų sistemas atsižvelgti į lyčių aspektą; priemonės, kuriomis būtų siekiama skatinti labiau paisant lygiateisiškumo paskirstyti nemokamą priežiūrą tarp vyrų ir moterų; daugiau dėmesio skirti ligoms, nuo kurių ypač kenčia vyresnio amžiaus moterys, pvz., reumatiniam artritui, ir, be kitų aspektų, paryškinti vyresnio amžiaus migrantų ir homoseksualių, biseksualių bei transseksualių asmenų problemų aspektus.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Patvirtintame pranešime aptariamas svarbus klausimas, kuris vis dėlto dažnai pamirštamas.

Europos piliečiai gyvena vis ilgiau, o savo „trečiąjį amžių “ – kartais daug daugiau metų negu anksčiau. Vis dėlto šis gyvenimo etapas pernelyg dažnai vertinamas neigiamu požiūriu, kuriam neigiamos įtakos turi išankstinis nusistatymas visuomenės, nepaisančios vyresnio amžiaus žmonių patirties bagažo ir senėjimą laikančios tikra našta, paverčiančia aktyvius asmenis pasyviais subjektais.

Šis pavojingas reiškinys daugiausia pakenkia moterims, vidutiniškai gyvenančios ilgiau nei vyrai ir labai nukentėjusios nuo dabartinės ekonomikos krizės, dėl kurios smarkiai sumažėjo joms skirtų paslaugų. Daugelis jų yra prie skurdo ribos ir yra pasmerktos gyventi iš neadekvačios pensijos. Tikiuosi, kad šiandieniniu balsavimu bus šiek tiek labiau atkreiptas dėmesys į pagrindinį jų vaidmenį šiandieninėje visuomenėje visų Europos moterų, jaunų ir senų, interesais.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu. (IT) Nors visiškai pritariu vienodo užimtumo ir vienodo darbo užmokesčio užtikrinimo vyrams ir moterims reikalavimui, manau, kad turėtume didesnį dėmesį skirti šeimos paslaugoms, nes daugeliu atvejų, kai šeimoje yra vaikų ir pagyvenusių neįgaliųjų, būtent moterys prisiima didesnę atsakomybę.

Gerinant tiek ekonomines, tiek struktūrines paslaugas, kuriomis būtų siekiama padėti šeimoms, – pvz., gerinant vaikų darželių mokyklų, veiksmingo viešojo transporto ir pagyvenusių ir sergančių asmenų namų priežiūros paslaugas, – būtų galima išlaisvinti moteris, ypač dirbančiąsias, nuo daugelio pareigų, kurias paprastai jos yra priverstos prisiimti. Esame prieš šį pranešimą, nes jame reikalaujama veiksmų plano, į kurį būtų konkrečiai įtraukiama lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų integracija.

 
  
MPphoto
 
 

  Joanna Senyszyn (S&D), raštu.(PL) Pritariu S. Pietikäinen pranešimui, nes jame senėjanti visuomenė parodyta naujomis aplinkybėmis. Paprastai šis procesas neteisingai pristatomas išskirtinai pesimistiniu požiūriu. Diskusijose daugiausia dėmesio skiriama sąnaudoms ir naštai. To pasekmė – diskriminuojami pagyvenę žmonės ir visų pirma moterys, kurios gyvena ilgiau, kurioms labiau gresia skurdas, kurios gauna mažesnes pensijų išmokas ir susiduria su sunkumais bandydamos pasinaudoti viešosiomis ir privačiomis pasaugomis. Statistiniais duomenimis, 65 metų amžiaus ir vyresnių Europos Sąjungos gyventojų skaičius išaugs nuo 17,1 proc. 2008 m. iki 30 proc. 2060 m., o 80 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų skaičius išaugs nuo 4,4 proc. iki 12,1 proc. Centrinės statistikos valdybos duomenimis, 2030 m. Lenkijoje pagyvenusieji sudarys 26 proc. gyventojų, t. y. 10 mln. žmonių.

Laikas keisti elgseną su pagyvenusiais žmonėmis. Jie yra didžiulis potencialas, laukiantis, kada bus panaudotas. Be kita ko, šis potencialas apima didelę patirtį, intelektinį kapitalą, žinias ir socialinius įgūdžius. Kuo greičiau suprasime šiuos privalumus ir pradėsime jais naudotis, tuo geriau bus mums, mūsų ekonomikai ir ES strategijai. Todėl pritariu Komisijos iniciatyvai 2012 m. paskelbti aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metais. Propaguokime „žiląją“ ekonomiką, investuokime į pagyvenusius žmones ir kovokime su stereotipais. Mums būtų svarbu, kad pagyvenę žmonės norėtų dirbti. Apie tipinę socialinę visuomenės kultūrą ir išmintį galimą spręsti iš jos požiūrio į pagyvenusius žmones.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu.(PL) Ekonomikos krizės sąlygomis moterys yra viena iš tų grupių, kurios daugiausia kenčia nuo krizės padarinių. Daugiausia joms tenka, esant sunkiai padėčiai, šeimos biudžete durstyti galą su galu. Dirbančių gyventojų skaičius mažėja, o dirbančių žmonių skaičiaus, tenkančio vienam pensininkui, santykis mažėja. Šeimoms palanki politika turėtų tapti ES valstybių narių prioritetu. Moterims sunku derinti vaikų auginimą ir šeimos gyvenimą su galimybe dalyvauti darbinėje veikloje. Dažnai girdime apie moterų diskriminaciją dėl to, kad jos turi su vaikų auginimu susijusių pareigų, – ši diskriminacija patiriama tiek vykstant įdarbinimui konkrečioje darbo vietoje, tiek tada, kai yra galimybė paaukštinti. Dauguma žmonių, darbovietėje užimančių aukštesnes pareigas, yra vyrai. Vėliau šis skirtumas taip pat turi įtakos pensijų išmokų dydžiui, o tai savo ruožtu turi įtakos gyvenimo kokybei. Kitas svarbus dalykas taip pat yra pensinis amžius. Dirbdamos trumpesnį laikotarpį moterys automatiškai sukaupia mažiau socialinių lengvatų, o tai atspindi jų gyvenimo lygis, ir dėl to joms gali tekti skursti.

Pensinio amžiaus skirtumas turi neigiamą poveikį jų galimybėms darbo rinkoje – darbdaviai skirtingai žiūri į to paties amžiaus moteris ir vyrus, nes darbdaviai nenori priimti į darbą moterų, kurios artimiausiu metu sulauks pensinio amžiaus. Pensijų išmokų skirtumai taip pat atsiranda dėl darbo užmokesčio dydžių skirtumo, todėl jį taip pat reikėtų panaikinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kuriuo ES siekiama apsaugoti pagrindines pagyvenusių moterų teises. Pagyvenusios moterys labiau rizikuoja galiausiai nuskursti dėl mažesnių sukauptų pensijų ir dėl laiko, kurį iš jų darbo laiko atėmė rūpinimosi pareigos. Todėl parėmiau šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu. (DE) Paprastai sąvoka „senėjanti visuomenė“ yra sulyginama su nenumatyta būsima našta šalių ekonomikai. Šiose diskusijose visada daugiausia kalbama tik apie pensijų ir priežiūros sistemas. Kaip matyti iš pranešimo, dėl savo šeiminių įsipareigojimų moterys gauna mažesnes pensijų išmokas, todėl labiau rizikuoja senatvėje skursti. Tai yra spiralė, kurią būtina nutraukti bandant įveikti mūsų visuomenėje vykstančius pokyčius, tam pasirinkus visapusišką požiūrį, kuris apimtų švietimą ir visų pirma darbo rinkos politiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Marina Yannakoudakis (ECR), raštu. – Nors šiame Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešime atkreipiamas dėmesys į praktinius sunkumus, su kuriais susiduria moterys, besirūpinančios senėjančia Europos visuomene, ECR frakcija negali pritarti šiam pranešimui, nes manome, kad jame sprendžiami klausimai, už kuriuos atsakinga ne ES, o mūsų valstybės narės. Visų pirma esame prieš bet kokį ES kišimąsi į reikalus, susijusius su sveikatos priežiūra, švietimu ir mokymu, pensijomis, pensiniu amžiumi ir slaugos namais.

 
  
  

Pranešimas: Morten Løkkegaard (A7-0223/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Charalampos Angourakis (GUE/NGL), raštu. (EL) Tuo metu, kai kapitalizmo krizė didėja, Europos Parlamentas imasi iniciatyvų, kuriomis siekia manipuliuoti darbuotojų sąžine ir organizuoti ES propagandą privačioje ir visuomeninėje žiniasklaidoje, kad nutildytų bet kokį balsą, nukreiptą prieš kapitalo interesus, ir sukurtų tariamo pritarimo imperialistų planams vaizdą. Pranešime propaguojami viešosios žiniasklaidos agentūrų visiško pajungimo euro vienijamai propagandai tikslai ir jų ryšys su privačiomis žiniasklaidos monopolijomis. Siekiant šio tikslo į pasiūlymus įtraukiamas Bendrijos išteklių viešajai ir privačiai žiniasklaidai didinimas, centrinės kontrolės struktūrų sukūrimas bei stiprinimas ir naujienų filtravimas. Jame propaguojamas žurnalistų švietimas, kad jie tarnautų kapitalo interesams, kišimasis į valstybių narių žiniasklaidos veiklą pasinaudojant Europos audiovizualine observatorija ir parama ES planams, stiprinant informavimo – ir propagandos – biurus ir didinant ideologinę (politinę) intervenciją dėl ES ir supuvusios išnaudotojiškos sistemos, vėl tvirtinančios, kad žiniasklaidos laisvė, taip pat jos pliuralizmas ir įvairovė yra akivaizdus bandymas klaidinti darbuotojus, tačiau negalinčios uždrausti vienintelio kelio į priekį, atitinkančio paprastų žmonių interesus: kovos dėl jos panaikinimo ir sugriovimo siekiant užtikrinti, kad būtų tenkinami dabartiniai paprastų žmonių poreikiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) Mano nuomone, būtina sukurti Europos viešąją erdvę. Tai jokiu būdu nėra tik teorinės diskusijos, o tai yra demokratijos klausimas, dėl kurio atsiduria pavojuje Europos Sąjungos teisėtumas. Žiniasklaida ir naujieji socialiniai tinklai yra labai svarbūs Europos viešosios erdvės klestėjimui: mes, Parlamento nariai, turime informuoti Europos visuomenę apie savo darbą, padedami žurnalistų, taip pat savo interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Twitter“, ir pan. Šiais laikais geresni ryšiai Europoje yra itin svarbūs, todėl nuoširdžiai palaikau šį pranešimą, kuriame atkreipiamas dėmesys į žiniasklaidos atsakomybę, taip pat Europos institucijų, kurios turi padaryti viską, kad sukurtų geresnes galimybes susipažinti su savo darbu ir skleistų informaciją apie savo veiklą per žiniasklaidos priemones, atsakomybę.

 
  
MPphoto
 
 

  Liam Aylward (ALDE), raštu. (GA) Pagal Lisabonos sutartį dabar Parlamentas kasdieniame Europos žmonių gyvenime daug svarbesnis nei kada nors anksčiau. Todėl itin svarbu gerinti esamus Parlamento, Europos Parlamento narių, Europos institucijų ir Europos Sąjungos gyventojų ryšius. Vienas po kito atliekami Eurobarometro tyrimai parodė, kad ES gyventojai nori daugiau sužinoti apie ES reikalus ir būti geriau informuojami apie Europą.

Kaip tvirtinama pranešime, kad Europos piliečiai būtų aktyviau įtraukiami į Europos reikalus, žiniasklaidoje ir komunikacijos centruose turi būti teikiama atitinkama informacija. Ypač pritariu tam, kas pranešime teigiama dėl vadinamojo ES žargono ir per daug techniškos kalbos vartojimo apribojimo.

Informacija, su kuria susipažinti institucijos ES piliečiams leidžia, turi būti aiški, suprantama ir aktuali. Todėl pritariu pranešime pateikiamam reikalavimui, kad Komisija toliau taikytų šiuo metu savo pasirenkamą vadinamąjį vietos požiūrį, pagal kurį siekiama pagerinti ES matomumą vietos lygmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. (FR) Paaiškinti, kaip veikia Europa, – reiškia atsisakyti pernelyg supaprastinto ir sistemingo mėgstamo užsiėmimo, kuris siejamas su nuolatiniu šių žodžių kartojimu: „Kaltas Briuselis.“ Šiuo lygiu daugiausia padėtų bandymas paaiškinti reikalus. Vyriausybės, politinės partijos, mokymo įstaigos ir visuomeniniai transliuotojai turi įsitraukti, vadinasi, ir įnešti didesnį įnašą, į Europos problemų aiškinimą visuomenei. Naujos komunikacijos priemonės turi galimybę iš esmės pakeisti Europos demokratiją. Tad imkimės darbo!

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) Europos klausimai nepatenka į nacionalinę spaudą, todėl jie labiau paplitę tarptautinėje žiniasklaidoje, kuria domisi tik ribota plačiosios visuomenės dalis. Šį abejingumą tam, kas vyksta Briuselyje ir Strasbūre, taip pat vis akivaizdžiau rodo žemesni Europos rinkimų aktyvumo rodikliai.

Taip yra tuo metu, kai nėra jokios išskirtinai priešiškos nuomonės apie Europos Sąjungą. Europiečių požiūrį į Europos Sąjungą geriausiu atveju būtų galima apibūdinti kaip abejingą. Esame paradoksalioje padėtyje, kurioje visi Briuselyje ir Strasbūre priimami sprendimai tiesiogiai veikia visų Europos piliečių gyvenimą.

Lisabonos sutartimi Europos piliečiams suteiktas aukščiausias prioritetas, taip pat nuspręsta juos įtraukti į sprendimų priėmimo procesą ES lygiu, nors ir suteikiant didesnius įgaliojimus Parlamentui – vienintelei tiesiogiai renkamai institucijai. Be pasiūlymų, pateiktų pranešime, svarstytame teisėkūros mėnesinėje sesijoje, kiekvienas nacionalinis politikas šiuo klausimu neabejotinai turės teisę aiškiai suprantamu būdu paremti ir paaiškinti ES lygiu priimtų sprendimų poveikį mūsų kilmės šalyse.

 
  
MPphoto
 
 

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. (EL) Balsavau už alternatyvų pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes, pirma, jame pripažįstamas skaidrumo ir demokratijos trūkumas Europos institucijose, taigi ir poreikis plėtoti naujų formų internetinę žiniasklaidą bei žurnalistiką, kad piliečiai turėtų geresnę informaciją apie ES, ir, antra, jame pripažįstama žiniasklaidos nepriklausomumo ir žodžio laisvės svarba.

 
  
MPphoto
 
 

  Lara Comi (PPE), raštu. (IT) Priėmusi Lisabonos sutartį Europos Sąjunga įgijo daugiau įgaliojimų, ypač teisėkūros lygmeniu.

Aštuoniasdešimt procentų nacionalinių įstatymų priimama dėl Europos Parlamento priimtų sprendimų, tačiau piliečiai nežino šios įtakos jų kasdieniam gyvenimui. Skirdama pernelyg daug vietos nacionaliniams įvykiams, vietos žiniasklaida nė kiek nepalengvina pokyčių. Svarbu pagerinti žurnalistų keitimąsi informacija apie Europą ir padidinti „Euronews“ kalbų skaičių bei suintensyvinti Europos Parlamento narių ir rinkėjų bendravimą.

Naujosios technologijos, jeigu taikomos teisingai ir išmintingai, yra didelė pagalba skleidžiant informaciją. Internetas padėjo skleisti informaciją tarp jaunuolių, todėl jie pajuto, kad yra labiau įsitraukę į socialinį gyvenimą. Daugelis jų apie Europos Sąjungą kuria tinklaraščius, pokalbių svetaines ir interneto svetaines, kuriose kyla konstruktyvios diskusijos. Kritikuoti yra piliečių teisė ir pareiga, jeigu kritika grindžiama nenuginčijamais faktais, o ne paskalomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Galimybė visuomenei susipažinti su informacija ir rinkėjų bei politinius sprendimus priimančių asmenų bendravimas yra labai svarbūs demokratinėje visuomenėje, ir tai yra svarbi sąlyga piliečiams naudotis savo teise dalyvauti viešajame gyvenime. Suvokdamas, kaip svarbu sukurti pagrindus Europos viešajai erdvei „pasitelkiant valstybių narių socialinę žiniasklaidą Europos klausimams nacionalinėse srityse“, balsavau už šį pranešimą plačiąja prasme (alternatyvų pranešimą su savo frakcijos ir kitų Parlamento frakcijų pasiūlytais pakeitimais). Skaidri ir nepriklausoma viešoji erdvė neturėtų būti painiojama su „socialinės žiniasklaidos manipuliavimu“ arba „užslėpta stebėsena“, o taip, mano įsitikinimu, vis dažniau nutinka mano gimtojoje šalyje: galėčiau priminti televizijos kanalo „TVi“ bylą, apie kurią kalbėjau Parlamente.

Norėčiau pabrėžti šiame pranešime aptariamą Europos audiovizualinės observatorijos priežiūrą ir vėlesnį Parlamento informavimą apie valstybių narių visuomeninius ir privačiuosius transliuotojus, taip pat pasiūlymą veiksmingiau integruoti „EuroParlTV“ į Europos Parlamento interneto ryšio strategiją. Pirmas pabrėžtas aspektas – tai puikus indėlis į politinius veiksmus, o antras – svarbi ryšių sistemos dalis.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą dėl žurnalistikos ir naujosios žiniasklaidos – Europos viešosios erdvės kūrimo, nes manau, kad svarbu nustatyti strategines priemones, kuriomis būtų galima Europos visuomenę priartinti prie Europos Sąjungos sprendimų priėmėjų. Būtina pagerinti Europos institucijų komunikaciją siekiant prisidėti prie didesnio skaidrumo ir didesnio visuomenės įtraukimo į politinę diskusiją, nes Europos lygiu priimti sprendimai turi tiesioginį poveikį visuomenės gyvenimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Europos viešosios erdvės kūrimas, nors iš esmės teigiamas ir labai reikalingas, susidūrė su visuomenės abejingumu ir nacionalinės viešosios nuomonės nesuinteresuotumu, nes atrodo, kad ši nuomonė ne sutampa su didžiulėmis institucijų skiriamomis investicijomis į informaciją ir jos atskleidimą, o tampa bauginančiai atitolusi nuo Europos projekto. Kaip sako pranešėjas, panaši viešoji informacijos erdvė turės būti pradėta kurti nuo nulio, nuo tikro asmeninio ir visuomenės įsipareigojimo kurti tikrovę, kuriai visi priklausome. Nepaisant šio įsitikinimo, šioje rezoliucijoje reikėtų daugiau rūpintis priemonių, kuriomis būtų galima tai padaryti, stiprinimu, o ne tinkamu supratimu to, ką reiškia visuomenės nepasitenkinimas ir nesuinteresuotumas.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Šiame pranešime pateikiami pasiūlymai, kaip padidinti Europos visuomenės dalyvavimą sprendžiant Europos Sąjungos klausimus. Labai svarbu skatinti visuomenės dalyvavimą Europos integracijos procese ir siekti bendravimo su visuomene, o ne tik paprasčiausiai ją informuoti. Paprasčiausias informacijos pateikimas nereiškia, kad valstybių narių piliečiai susidomės šia informacija. Todėl būtina, kad „siuntėjas“, stengdamasis užmegzti dialogą su piliečiais, laikytųsi bendravimo principų.

Parengtos programos, įkurti fondai ir numatyta pagalba, kuria ES piliečiai gali pasinaudoti, tačiau dauguma jų nežino apie šias priemones. Todėl norėčiau pabrėžti, kad būtinas valstybių narių korespondentų dalyvavimas tam, kad jie galėtų stiprinti ryšį tarp veiksmų, atliekamų Briuselyje, ir jų įtakos šalims ir regionams. ES – sudėtinga organizacija, apie kurią nelengva paaiškinti. Nėra vieno ir paprasto sprendimo, kaip būtų galima sukurti viešąją erdvę Europoje. Tačiau institucinė ir technologinė sistema yra geresnė nei bet kada anksčiau. Lisabonos sutartis – svarbus žingsnis ES demokratizacijos procese, o naujoji socialinė žiniasklaida informuoja visuomenę apie naujas galimybes dalyvauti Europos integracijos procese.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu.(FR) Rinkėjų aktyvumo mažėjimo tendencijos paskiausiuose rinkimuose į Europos Parlamentą dar kartą parodė, kaip svarbu kuo greičiau dvigubai sustiprinti pastangas siekiant panaikinti atotrūkį tarp ES ir ES piliečių. Ekonomikos krizės, su kuria pastaruoju metu susidūrė Europos Sąjungos šalių piliečiai, laikotarpiu išryškėjo poreikis, kad piliečiai nuoširdžiai remtų ir tvirtai pasitikėtų Europos institucijomis. Atsižvelgiant į tai, Lisabonos sutartimi, įgyvendinant piliečių iniciatyvas, skatinamas Europos Sąjungos demokratėjimas, tačiau tai negali būti svarstoma be visapusiškos komunikacijos politikos. Todėl balsavau už šią rezoliuciją, kurioje skatinamas viešosios erdvės kūrimas Europoje. Akivaizdu, kad tai mūsų visų atsakomybė: Europos Parlamento narių, nacionalinių parlamentų narių, politinių partijų, mokymo įstaigų ir visuomeninių transliuotojų. Tačiau reikia būti atsargiems, nes pranešti daugiau iš tikrųjų turi reikšti pranešti geriau. Europos viešosios erdvės kūrimas turi būti grindžiamas patikima, tikra ir nepriklausoma informacija. Be šio kokybės rodiklio, perduodant informaciją reikia laikytis pedagoginio požiūrio, kad Europos institucijų veikla taptų suprantamesnė ir kartu patrauklesnė.

 
  
MPphoto
 
 

  Cătălin Sorin Ivan (S&D), raštu. – (RO) Nors Morten Løkkegaardo pranešimas parengtas paties nario iniciatyva, jame pasiūlyta nauja žurnalistikos ir žiniasklaidos vaidmens perspektyva nuolat besikeičiančioje visuomenėje.

Mūsų frakcija, remiama Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos ir Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos, pateikė alternatyvią rezoliuciją, iš kurios išbrauktos tam tikros nuostatos, kurios buvo pradiniame pranešime, pvz., Europos audiovizualinės observatorijos vykdoma naujųjų ES valstybių narių visuomeninių ir privačių transliavimo kanalų priežiūra arba „nepriklausomų“ žurnalistų grupės sukūrimas Briuselyje. Galutinė pranešimo versija, nors ir ne tokių plačių užmojų kaip pradinis projektas, yra realistiška ir suderinta, todėl kartu su kolegomis Parlamento nariais jai pritariu.

 
  
MPphoto
 
 

  Ramona Nicole Mănescu (ALDE), raštu. (RO) Norėčiau pasveikinti M. Løkkegaardą su šio galutinio pranešimo parengimu. Komunikacija Europos Sąjungoje šiuo metu yra itin svarbus integruotos Europos politikos aspektas. Tačiau ji, deja, Europos institucijoms lieka iššūkis. Iš tiesų Europos piliečiai privalo būti tiesiogiai informuojami apie tikrąjį Europos institucijų priimamų sprendimų poveikį. Tačiau kad galėtų tai padaryti, jiems reikia turėti galimybę susipažinti su pakankamu kiekiu informacijos apie Europos sprendimų pasekmes nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, kuriais visuomeniniai žiniasklaidos transliuotojai gali atlikti nepaprastai svarbų vaidmenį.

Be to, Europos institucijų vietos informacijos biurai turi pasirinkti daug aktyvesnį ir koordinuotesnį požiūrį į komunikacijos propagavimą. Todėl manau, jog itin svarbu, kad Europos Komisija instituciniu lygiu palaikytų ir skatintų tas Europos komunikacijos formas, kurios jau taikomos nacionaliniu lygiu. Be to, Komisija privalo užmegzti glaudžius ryšius su visuomeniniais žiniasklaidos transliuotojais, kad užtikrintų veiksmingesnį išteklių, įsipareigotų skirti pagal Europos komunikacijos strategiją, naudojimą. Visi žinome, kad valstybės narės atsakingos už komunikaciją. Tačiau šiuo aspektu iš Europos institucijų reikalaujama labiau įsitraukti ir geriau koordinuoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Iosif Matula (PPE), raštu. (RO) Pažangą technologijų srityje pastaraisiais metais daugelyje sričių daro profesionalai, bandydami prisitaikyti prie padėties tinkamumo ir įgūdžių, taip pat savo atliekamo darbo požiūriu. Masinė komunikacija yra viena iš sričių, smarkiai veikiamų techninių inovacijų. Tai reiškia, kad nebėra aiškiai nustatytos ribos tarp žurnalistų ir skaitytojų, nes jie apsikeičia vaidmenimis. Būtent dėl to pritariu pranešimo dėl žurnalistikos ir naujosios žiniasklaidos projektui.

Be to, jame išryškėjo Europos Parlamento troškimas prisidėti prie Europos viešosios erdvės kūrimo ir skatinti norą dalyvauti. Mano tvirtu įsitikinimu, mums reikia skatinti žurnalistus reguliariai teikti informaciją apie ES institucijas, kartu reikia reguliariai vertinti, kaip naujoji žiniasklaida remia Europos viešosios erdvės kūrimą. Atsiradus naujoms komunikacijos priemonėms ir technologijoms, taip pat reikia parengti Europos žurnalistikos etikos kodeksą.

Kartu mokymo programose reikia skirti daugiau dėmesio kursams, kurie galėtų padėti pasiruošti šiai naujo tipo žurnalistikai. Iš tiesų, kaip Europos Parlamento pripažinimo ženklą, remiu tai, kad naujoji žiniasklaida įtraukta į Europos Parlamento žurnalistikos premijų, kurias skiriame kiekvienais metais, kategoriją.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Europos institucijoms sunku bendrauti su Europos visuomene, nes daugelis žmonių nesupranta įvairių ES institucijų teikiamos naudos. Todėl atėjo metas pateikti pasiūlymus, kaip padidinti Europos visuomenės dalyvavimą ES veikloje. Turime surasti tokius bendravimo būdus, kurie padėtų užmegzti, skatinti ir plėtoti Europos diskusijas ir informacijos srautus, ar tai vyktų per platesnes diskusijas Europos klausimais nacionalinėje žiniasklaidoje, ar Europos viešojoje erdvėje. Todėl Europos viešosios erdvės sukūrimas – tai esminis žingsnis siekiant, kad valstybių narių gyventojai geriau suprastų Europos įvykius.

 
  
MPphoto
 
 

  Marek Henryk Migalski (ECR), raštu.(PL) Mano nuomone, M. Løkkegaardo pranešime dėl žurnalistikos ir naujosios žiniasklaidos priemonių – Europos viešosios erdvės kūrimo yra daug nerimą keliančių nuostatų, kuriomis ribojamos žiniasklaidos laisvės. Pvz., 8, 14, 20, 23, 31 ir 39 dalis bei N ir O konstatuojamąsias dalis laikau nepriimtinomis. Mano nuomone, M. Løkkegaardo pranešimu kišamasi į žurnalistikos laisvę. Pranešime, be kita ko, pabrėžiama, kad visuomeniniai transliuotojai privalo teikti informaciją apie Europos Sąjungą. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šiame pranešime Europos Sąjungai užkraunami nauji finansiniai įpareigojimai – siūloma, be kita ko, padidinti Parlamento informacijos biurų biudžeto eilutėms skiriamas lėšas.

Pranešime dėl žurnalistikos ir naujosios žiniasklaidos taip pat siūloma ES įtraukti į mokymo programas kaip dalyką. Mano nuomone, ES institucijos neturėtų dalyvauti sudarant mokymo programas, nes tai turėtų būti valstybių narių atsakomybės sritis. Nesutinku su pranešėju dėl žiniasklaidos vaidmens Europos Sąjungoje, taip pat nesutinku su papildomos finansinės naštos užkrovimu Europos Sąjungai ir valstybėms narėms, todėl nusprendžiau balsuoti prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. (LV) Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl veiksmingesnio informacijos apie Europos Sąjungą skleidimo visuomenėje. Latvijos gyventojai nejaučia ES Tarybos, Europos Komisijos ir Europos Parlamento skirtumo. Devyniasdešimt procentų Latvijos gyventojų nesupranta Europos Sąjungos institucijų funkcijų ir reikšmės. Turime kiekvienam ES piliečiui išaiškinti ES veiklos esmę. Jeigu to labai greitai nepadarysime, aktyvumas Europos Parlamento rinkimuose taps minimalus, o žmonės ims nepasitikėti ES institucijų priimamais sprendimais ir teisės aktais.

Balsavau už didesnio dėmesio skyrimą ES komunikacijos politikai; todėl balsavau ir už kuo geresnį žmonių informavimą apie tai, kaip ir kokiems tikslams leidžiamos ES biudžeto lėšos. Jeigu mums pavyks padaryti didžiausią galimą pažangą šia linkme, tiesiog galėsime įkvėpti žmonėms didesnį pasitikėjimą, kad ES gyventojai pasirinktų labiau apgalvotą požiūrį į ES rinkimus. Jeigu taip ir būtų buvę, Europos Parlamento nariai būtų daug profesionalesni.

 
  
MPphoto
 
 

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. (LT) Šių metų rugsėjo mėn. 7 d. balsavau už pasiūlymą pritarti Europos Parlamento rezoliucijos projektui dėl žurnalistikos ir naujos žiniasklaidos priemonių – Viešosios erdvės Europoje kūrimas (A7-0223/2010). Įvairių „Eurobarometro“ apklausų duomenimis, piliečiai yra per mažai informuojami apie ES politiką ir klausimus. Nors tos pačios apklausos rodo, kad visuomenei ši informacija yra aktuali. Apklausų dalyviai taip pat tvirtina, kad minėtos informacijos trūkumas yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių žmonės nusprendžia nebalsuoti ir nepasitiki ES institucijomis. Manau, tam, kad komunikacija būtų veiksminga, ja turi būti paaiškinama, kad ES lygiu priimami politiniai sprendimai turi tiesioginės įtakos kasdieniniam ES piliečių, manančių, jog Europos Sąjunga yra nutolusi nuo žmonių ir neturi daug įtakos sprendžiant jų realias problemas. Be to, pritariu tam, kad siekiant pagerinti visuomenės žinias apie ES, reikia, kad ES studijos būtų įtrauktos į mokyklų mokymo programas.

 
  
MPphoto
 
 

  Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šį pranešimą, nes jis siūlo būdus, kaip ES piliečiai, visuomenė galėtų aktyviau dalyvauti nacionaliniame ir viešajame visos Sąjungos gyvenime. Iki šiol ES piliečiams per menkai yra paaiškinama, kad ES lygiu priimami politiniai sprendimai turi tiesioginės įtakos kasdieniniam jų gyvenimui. Valstybių narių žiniasklaidoje trūksta argumentuotų, nepaviršutiniškų žinių apie ES. Pritariu pranešėjui, kad valstybės narės turėtų padidinti akredituotų žurnalistų ES institucijose skaičių. Pavyzdžiui, Lietuva šiuo metu neturi nei vieno ES institucijose akredituoto žurnalisto. Žurnalistus ir toliau reikėtų apmokyti, ugdyti jų žinias apie sudėtingą ES sprendimų priėmimo procesą. Televizijos kanalas „Euronews“ galėtų pradėti transliacijas daugumos ES valstybių narių kalbomis, o ES institucijos galėtų rengti reportažus vis daugiau jaunimo patraukiančioje socialinėje žiniasklaidoje. Ypatingai remiu pranešėjo raginimą gerbti žiniasklaidos laisvę ir nepriklausomumą nuo redakcinės kontrolės, ypač visuomeninių radijo ir televizijų transliuotojų teisę sudaryti savo programų tvarkaraščius taip, kaip jiems tai atrodo tinkama. Deja, kai kurių ES valstybių vyriausybės riboja visuomeninių transliuotojų finansavimą ir tuo siekia daryti įtaką personalo parinkimui, programų turiniui.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Politikoje komunikacija neabejotinai reikalinga. Todėl, jeigu tinkamai neinformuojame apie politiką, susiduriame su problema. Būtent dėl šios priežasties Europos Sąjunga susidūrė su reikalaujančia daug jėgų ir sudėtinga problema. Laikas ieškoti naujų sistemų, pagal kurias Europos piliečiai galėtų labiau įsitraukti į ES reikalus.

Pranešime svarstomos priemonės, kuriomis komunikacija galėtų aktyvinti ir skatinti diskusijas apie Europą ir informacijos sklaidą, laikomos tiek platesnių diskusijų apie Europos reikalus nacionalinėje žiniasklaidoje, tiek pasinaudojant Europos viešąja erdve priemonėmis. Nors pritariu šio pranešimo esmei, kai kuriuos jo klausimus ir kai kuriuos reikalavimus laikau galbūt perdėtais.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. (EL) Nuo pat euro įvedimo, siekiant apsaugoti bendrą valiutą nuo klastojimo, buvo pradėtas taikyti darnus priemonių rinkinys, į kurį įeina teisėkūros iniciatyvos, techninės priemonės ir instituciniai pokyčiai ir kuriame pabrėžiamas visų agentūrų, dalyvaujančių nacionaliniu ir Europos lygiu, glaudus bendradarbiavimas. Savo paskutiniame atsakyme (E-0107/10) į mano klausimą Komisija pažymi, kad padirbtų monetų skaičius kol kas yra labai mažas ir sudaro ne daugiau nei 0,2 monetos tūkstančiui visų apyvartoje esančių monetų. Be to, Reglamento (EB) Nr. 1338/2001 3 straipsnio 1 dalyje tvirtinama, kad techninius ir statistinius duomenis apie valstybėse narėse rastus padirbtus banknotus ir padirbtas monetas renka ir indeksuoja kompetentingos nacionalinės institucijos. Nepaisant viso to, dabartiniu pasiūlymu dėl reglamento toliau stiprinamos priemonės, kuriomis siekiama su klastojimu kovoti aiškinant euro monetų, netinkamų apyvartai, tikrumo nustatymo ir tvarkymo procedūras.

Kartu pateikiama nuostata, pagal kurią nacionalinės valdžios institucijos turi taikyti bendras procedūras, siekdamos nustatyti tikrumą ir šių procedūrų kontrolės mechanizmus. Minimais pasiūlymais griežtinami veiksmai prieš klastojimą, todėl balsavau už taikytinas nuostatas ir visą pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Rochefort (ALDE), raštu. (FR) Balsavau už M. Løkkegaardo pranešimą dėl žurnalistikos ir naujosios žiniasklaidos vaidmens kuriant tikrą Europos viešąją erdvę. Kaip nuolatos kartojame, Europos institucijų ir visuomenės atotrūkį reikia skubos tvarka sumažinti. Šiuo momentu prisiminkime slogiai mažą aktyvumą per Europos rinkimus. Taip pat atkreipkime dėmesį į tai, kad šiuo metu visi europiečių pasitikėjimo Europos integracija lygio rodikliai mirkčioja raudonai. Naujausia Eurobarometro apklausa šiuo klausimu ypač iškalbinga, nes daugiau nei pusė apklaustų gyventojų laikosi neigiamos nuomonės apie savo šalies narystę ES. Įdomu tai, kad kartu yra didelių lūkesčių, nes daugiau nei 80 proc. jų tvirtina, jog ES yra tas  – pabrėžiu „tas“ – turimų problemų sprendimas.

Norint geriau išaiškinti, ką Europa daro ir kaip bei kokiomis priemonėmis tai daro, ir taip sukelti mažesnį nusivylimą, prioritetas turi būti geresnė komunikacija ir didesnė Europos naujienų aprėptis. Tačiau reikalauju, kad, kaip pabrėžiama tekste, kurį patvirtinome, tai būtų daroma pasitikėjimo atmosferoje ir rodant pagarbą redakcijų nepriklausomumui bei žurnalistų laisvei.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Didžioji dalis Verts/ALE pateiktų pakeitimų buvo patvirtinta Kultūros ir švietimo komitete, kuriame pranešimas patvirtintas dvidešimt keturiems nariams balsavus „už“, trims – „prieš“ ir vienam susilaikius.

Dauguma Verts/ALE pakeitimų buvo įtraukta į kompromisinius pakeitimus. Taip buvo daroma 33 dalyje, kurioje tvirtinama, kad ES institucijos turėtų decentralizuoti ES komunikacijos politiką, siekdamos suteikti jai vietos ir regioninį aspektą, ir 36 dalyje, kurioje pabrėžiama, kad reikėtų išnagrinėti sprendimus, kurie padėtų užmegzti tarpparlamentinius nacionalinių arba regioninių parlamentų ir Europos Parlamento ryšius.

Šiandien turėjome balsuoti dėl alternatyvios rezoliucijos, kurią pasiūlė S&D ir kuriai pritarė PPE ir ALDE. Verts/ALE pritarė padarytiems pakeitimas, todėl galiausiai mes pritarėme šiam pranešimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu. (IT) Teisinga stengtis Europos piliečiams išaiškinti, ką Europos Sąjunga ir visos jos institucijos daro ir kokiam tikslui jos dirba.

Visų pirma turėtume siekti užtikrinti, kad piliečiai atliktų pagrindinį vaidmenį, o tai taip pat reiškia, kad reikia leisti jiems pasirinkti, kas jiems atstovaus. Net šiandien į svarbiausias pareigas, pvz., vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams, Komisijos Pirmininko, Tarybos Pirmininko, skiriama piliečiams visiškai neprisidedant prie to. Nacionalinė žiniasklaida turėtų būti skatinama skelbti naujienas apie veiklą, vykdomą Europos Parlamento narių, kurie yra tiesiogiai išrinkti europiečių ir kurie dėl to jiems atstovauja.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kuriame siūlomi būdai, kuriais būtų galima, naudojant įvairias turimas žiniasklaidos priemones, padidinti piliečių informuotumą apie ES politiką ir sprendimus. Kaip išrinktoji atstovė, manau, jog svarbu, kad visuomenės nariai sugebėtų suprasti, kaip ES politika veikia jų kasdienį gyvenimą, todėl pritariau šiam pranešimui.

 
  
  

Pranešimas: Slavi Binev (A7-0212/2010, László Surján (A7-0240/2010) ir Salvatore Iacolino (A7-0209/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Tai buvo techninis ir neginčytinas pranešimas, todėl mes, žalieji, jam pritarėme.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika