Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Posėdžio stenograma
Antradienis, 2010 m. rugsėjo 7 d. - Strasbūras Tekstas OL

12. Humanitarinė padėtis Pakistane po potvynių (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
Protokolas
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – Komisijos pranešimas dėl humanitarinės padėties Pakistane po potvynių.

 
  
MPphoto
 

  Kristalina Georgieva, Komisijos narė. – Pone pirmininke, norėčiau jums padėkoti, kad įtraukiate Pakistaną į darbotvarkę. Dar svarbiau tai, kad taip pat norėčiau padėkoti Parlamentui už jo ligšiolinį aktyvų prisidėjimą prie ES atsako organizuojant labai naudingus susitikimus komitetų lygmeniu ir už tai, kad šią vasarą labai greitai, iš tikrųjų per vieną dieną, pasinaudojo savo teise į procedūrą su tikrinimu. Taip mums buvo suteikta galimybė greitai priimti finansavimo sprendimus, siekiant užtikrinti, kad pagalba jau galėtų būti teikiama.

Šiandieninis mano tikslas – pranešti įspūdžius iš savo paskutinės komandiruotės į Pakistaną, nustatyti tolesnius veiksmus mums dedant pastangas ir užbaigti keliomis išvadomis, kurias galime padaryti dėl Europos Sąjungos.

Taigi, leiskite man pradėti nuo savo įspūdžių apie Pakistaną, kuriuose dominuoja faktas, kad tai yra nepaprastai sudėtinga situacija, kai iš tiesų yra dvi nelaimės kartu.

Aukštyn į šiaurę yra 3 mln. šalies viduje perkeltų žmonių ir pabėgėlių, kurie turėjo bėgti nuo ginkluotų konfliktų tik tam, kad pamatytų, kaip jų stovyklas ir naujai pastatytus namus nuplauna vanduo ir kaip griaunamas jų naujai sukurtas gyvenimas. Žemiau, derlingose Pietų Pakistano lygumose, kaimo bendruomenės neteko ne tik savo namų, bet ir savo pragyvenimo šaltinio bei Pakistano ekonomikos dalies, nuo kurios priklauso šalis.

Nuo to laiko, kai trumpai informavau Plėtros komitetą, skaičiai, rodantys šios nelaimės poveikį, iš tikrųjų padidėjo. Apskritai paėmus, visoje šalyje nuo potvynių nukentėjo daugiau nei 20 mln. pakistaniečių. Daugiau nei 12 mln. žmonių reikalinga skubi pagalba.

(Pirmininkas paprašė kelių narių netriukšmauti)

Žinau, kad klausimas, kuriuo buvo diskutuojama anksčiau, yra labai reikšmingas Europos vertybėms klausimas. Kaip iš tiesų yra svarbus ir tas klausimas, kurį nagrinėju dabar, todėl jums dėkoju.

Kalbant apie skaičius, vos prieš savaitę kalbėjome apie 8 mln. žmonių, kuriems reikalinga skubi pagalba. Dabar skaičiai buvo patikslinti ir padidinti iki 12 mln. Daugiau nei 1,8 mln. namų buvo sugriauta arba apgadinta; šis skaičius buvo patikslintas ir padidintas nuo 1,2 mln. Daugiau nei 3,4 mln. hektarų žemės ūkio paskirties žemės yra apsemta. Gauti pranešimai apie diarėjos ir choleros protrūkius. Šiomis sąlygomis mūsų pagalba daugiausia skiriama akivaizdiems artimiausiems prioritetams: maistui, švariam vandeniui, sanitarijai, sveikatos pagalbai ir pastogei. Susidūrus su tokio didelio masto nelaime yra būtina didžiulė tarptautinė pagalba. Taigi, leiskite man pereiti tiesiai prie kito klausimo. Ką ES padarė ir ką ketiname daryti toliau?

Mūsų humanitarinė reakcija buvo reikšminga. ES, tai yra valstybės narės ir Komisija, iki šiol neatidėliotinai pagalbai iš viso skyrė 231 mln. EUR, iš kurių 70 mln. EUR skyrė Komisija, o likusius 161 mln. EUR – valstybės narės. Dvylika valstybių narių taip pat skyrė pagalbą natūra, pasinaudodamos Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmu. Taip tampame didžiausiais donorais. Mūsų įnašas turėtų būti vertinamas lyginant su JT prašymu neatidėliotinai pagalbai skirti 460 mln. USD, tačiau taip pat turiu pabrėžti, kad šį prašymą ketinama persvarstyti ir sumą padidinti, todėl tikriausiai per savaitę gausime naują prašymą iš JT.

Mūsų pagalba taip pat buvo greita. Liepos 30 d. tapo aišku, kad potvyniai bus niokojantys, o mūsų pirmas finansinis sprendimas dėl 30 mln. EUR buvo priimtas kitą dieną, liepos 31 d.

Gavę Pakistano valdžios institucijų prašymą, rugpjūčio 6 d. iškart suaktyvinome Europos civilinės saugos mechanizmą ir dislokavome 18 ekspertų grupę mūsų pagalbai koordinuoti su JT ir Pakistano valdžios institucijomis, kad pagalba galėtų būti veiksmingesnė.

Pirmą kartą pagalba natūra iš valstybių narių pristatoma naudojantis civilinio strateginio oro desanto pajėgumais, koordinuojamais kartu su ES karinių pajėgų štabu. Taip buvo sudarytos sąlygos mums pristatyti labai reikalingas vandens valymo stotis, mobilias ligonines, vaistus, namelius ir palapines. Neketinu slėpti, kad, nepaisant šių milžiniškų pastangų, mūsų laukia didžiuliai uždaviniai.

Leiskite išskirti keturis pagrindinius uždavinius. Pirma, humanitarinės krizės pabaiga dar toli. Galbūt net nepasiekėme šios krizės aukščiausio taško. Iš pagalbos darbuotojų sužinojome, kad nuo šiandien jie tikisi, kad per rugsėjo mėn. pagalba pasieks 6 mln. iš 12 mln. žmonių, kuriems reikia pagalbos. Taigi, tam tikru požiūriu krizė plečiasi sparčiau, negu mobilizuojamės bandydami su ja suspėti. Padėtis gali pablogėti anksčiau nei ji pagerės, ypač epidemijos požiūriu.

Antra, itin svarbu, kad bandytume pasiekti kuo daugiau žmonių ir daugiausia dėmesio skirti tiems iš jų, kurie yra pažeidžiamiausi. Prie jų priskiriamos neturtingos bendruomenės, moterys, ypač namų ūkiams vadovaujančios moterys, vaikai, pagyvenę žmonės ir neįgalieji, nes, galimas daiktas, jie bus palikti likimo valiai, jeigu jiems nebus sąmoningai skiriamas didžiausias dėmesys. Taigi, būtent tai Komisija siekia daryti, bendradarbiaudama su savo 26 partneriais.

Trečia, greitas pagalbos atgabenimas nėra vienintelis su žmonių išgyvenimu susijęs klausimas. Tai taip pat šalies, susiduriančios su dideliais saugumo sunkumais, stabilumo išsaugojimo klausimas. Visuotinis nepasitenkinimas gali lengvai virsti neviltimi, todėl turime būti visiškai pasiryžę pabandyti kuo greičiau ir kuo daugiau padėti žmonėms.

Ketvirta, iš tikrųjų svarbu gyvybes gelbėti šiandien, taip pat mums reikia pagalvoti apie jau dabar pradedamą atgaivinimą; greito atgaivinimo požiūriu yra dvi labai svarbios užduotys. Kad užtikrintume žemės ūkio atsigavimą slūgstant vandeniui, turime būti parengę įrankių, sėklų ir pagalbą ūkininkams, kad jie suspėtų pasėti šį sodinimo sezoną. Kartu mums reikia atstatyti ypatingos svarbos infrastruktūrą, kuri jungia ūkininkus su rinka ir kuria pasinaudodami taip pat galime pasiekti atokias bendruomenes.

Žinoma, ilgainiui šalis susidurs su didžiuliu atgaivinimo uždaviniu. Šiuo metu atliekamas Pasaulio banko ir Azijos plėtros banko kartu su Komisija ir Jungtinių Tautų vystymo programa vadovaujamas vertinimas siekiant nustatyti ilgalaikius atgaivinimo poreikius. Mes visą laiką labai glaudžiai bendradarbiavome su vyriausiąja įgaliotine ir Pirmininko pavaduotoja C. Ashton, Komisijos nariu A. Piebalgu ir Komisijos nariu K. De Guchtu, kad Europos Sąjunga galėtų pateikti visapusišką ir išsamų pasiūlymą, kaip galėtume remti šalies plėtrą.

Pakistanas bus kito Gymnicho posėdžio ir Demokratinio Pakistano bičiulių susitikimo, vyksiančio spalio 14–15 d. Briuselyje, darbotvarkėje.

Taigi, leiskite man padaryti keletą išvadų dėl ES. Žinau tris. Pirma, Pakistano potvyniai yra tik vienas iš daugelio priminimų, kad klimato poveikis yra stiprus. Svarstant dėl jo patiriamas išlaidas labai svarbu sutelkti dėmesį į pasirengimą nelaimei ir į tokį labai pažeidžiamos šalies, nusiaubtos nelaimės, atstatymą, kad ji būtų atspari klimato kaitos pavojui.

Laikydamasi atsargaus požiūrio negaliu tvirtinti, kad šie potvyniai kilo dėl klimato kaitos. Tačiau tikrai žinau, kad yra labai aiški mokslinė nuomonė, jog dėl klimato kaitos nelaimės yra dažnesnės ir intensyvesnės. Antra, tais metais, kuriais Haityje įvyko žemės drebėjimas, Sahelyje kilo sausra, Sudane – konfliktas ir dabar vėl Pakistane – didelio masto potvyniai, mūsų biudžeto padėtis yra nepatikima, nes mūsų pačių biudžeto ir neatidėliotinos pagalbos rezervai beveik išseko. Vis dėlto tėra rugsėjo pradžia.

Dėl tendencijos didėti nelaimių skaičiui ir intensyvumui didėja mūsų humanitarinio biudžeto trūkumas, todėl į tai būtina atsižvelgti mums rengiantis kitai finansinei perspektyvai, kad galėtume suderinti savo išteklius su mūsų piliečių įsipareigojimu padėti į bėdą patekusiems žmonėms.

Mano trečia pastaba yra dėl to, kad ES buvo priešakinėse pozicijose nuo pat krizės pradžios, tačiau pirmosiomis dienomis apie mūsų dalyvavimą nebuvo plačiai pranešama žiniasklaidoje. Todėl turime labai ryžtingai sutelkti dėmesį ne tik į ES reakcijos į nelaimę priemonių veiksmingumo gerinimą, bet ir į jų matomumą, kaip buvo nurodyta šio ryto posėdyje, kurį surengėte su Pirmininku J. M. Barroso. Kitą mėnesį pateiksime pasiūlymą.

Leiskite man baigiant mūsų piliečių vardu pareikšti, jog Pakistanas parodė, kad ES solidarumas yra ne tik žodžiai; tai yra darbai ir veiksmai. Galime tuo didžiuotis, nes mūsų darbas yra ne tik gelbėti gyvybes, bet ir laikytis principų ir vertybių, sudarančių Europos projekto pagrindą.

 
  
  

PIRMININKAVO: Rodi KRATSA-TSAGAROPOULOU
Pirmininko pavaduotoja

 
  
MPphoto
 

  Filip Kaczmarek, PPE frakcijos vardu.(PL) Ponia pirmininke, ponia K. Georgieva, potvyniai Pakistane yra labai rimta humanitarinė katastrofa, nuo kurios nukentėjo dešimtys milijonų žmonių. Neturėtume bandyti pralenkti vieni kitu pranešdami apie aukų skaičius ir lygindami jų kančias, todėl neketinu šios nelaimės lyginti su kitomis nelaimėmis. Tai buvo siaubinga tragedija. Norėčiau padėkoti K. Georgievai už greitus ir tinkamus Komisijos veiksmus. Gaila, kad nesugebėjome surengti neeilinio mūsų Parlamento Vystymosi komiteto posėdžio šios vasaros ekonomikos nuosmukio metu. Turime nepamiršti, kad milijonams žmonių vis dar reikalinga pagalba, parama ir bendradarbiavimas. Jūsų prioritetai, ponia K. Georgieva, be neatidėliotinos pagalbos, žemės ūkio ir transporto, iš tiesų yra itin reikšmingi. Jeigu pasirodytų, kad neįmanoma išgelbėti Pakistano žemės ūkio, kitais metais šalis patirtų kitą humanitarinę katastrofą – badmetį. Paradoksalu, tačiau yra tikimybė, kad potvyniai turės tam tikrą teigiamą poveikį. Pvz., jie gali trukdyti ekstremistų veiklai arba palengvinti spręsti pabėgėlių problemą.

Palankiai vertinu tai, kad jūs planuojate pateikti iniciatyvą mūsų reagavimo į humanitarines katastrofas priemones daryti veiksmingesnes. Taip pat esu patenkintas, kad Tarybai pirmininkaujanti Belgija yra pasirengusi patvirtinti šią iniciatyvą kaip savo pirmininkavimo Tarybai prioritetą. Europos Parlamentas tikrai pritars šioms iniciatyvoms.

 
  
MPphoto
 

  Véronique De Keyser, S&D frakcijos vardu.(FR) Ponia pirmininke, ponia Komisijos nare, leiskite man jus pasveikinti su jūsų aktyvumu. Jūs iš tiesų įstengėte susidoroti su savo darbu.

Kita vertus, dar daug reikia nuveikti, taip pat Pakistano nuomonė ir viešoji nuomonė šiek tiek išsiskyrė. Bendra situacija kelia sąmyšį, žmonės nenori aukoti, o tai yra tikra problema. Šiandien Pakistane lankomasi labai retai, todėl žmonės kartais man sako: „Ak, žinote, kad dabar Pakistane nėra jokių problemų; vanduo slūgsta.“ Na taip, vanduo slūgsta, tačiau vis dar gresia aukščiausios kategorijos nelaimė, lygiai tokia pat rimta, kaip cunamis.

Yra du klausimai, kuriuos suprantu. Pirmasis – mūsų greito reagavimo mechanizmo tobulinimas. Jūs padarėte tiek, kiek galėjote, koordinavimo ir kitu požiūriu ir su savo turimomis lėšomis. Tai jokiu būdu nėra kritika. Nepaisant to, manau, kad Europa itin suinteresuota stiprinti savo greito reagavimo mechanizmą pagal panašius principus, kaip Belgijos „B-Fast“, todėl raginu Tarybai pirmininkaujančią Belgiją dirbti šiuo klausimu kartu su Komisija.

Antras klausimas yra moterų problema. Kaip jau jums, ponia Komisijos nare, sakiau, įvykus konfliktams ir nelaimėms moterys dažnai užmirštamos. Žinome, koks yra Pakistano moterų likimas. Žinome, kad šiandien, būtent šiuo momentu, yra 300 000 moterų, kurios artimiausiomis savaitėmis išeis į darbą. Žinome, kad 30 000 jų reikalinga chirurginė operacija, todėl maldauju jus imtis kryptingų veiksmų šiai problemai spręsti.

Yra vietos NVO, turinčių prieigą beveik visose vietose, – pvz., susijusios su Tarptautine planuojamos tėvystės federacija. Siekite vietos susitarimų ir informuokite mus. Ponia Komisijos nare, jūsų prašome ne ataskaitų, o duomenų apie šias moteris. Tikiuosi, kad sugebėsite pranešti tuos duomenis.

 
  
MPphoto
 

  Charles Goerens, ALDE frakcijos vardu.(FR) Ponia pirmininke, šiuo metu didžiausią pasaulio ežerą galima rasti Pakistane, kaip teigia „Oxfam“ atstovas šiai šaliai.

Tiesą sakant, įvertinęs kančias ir vargus dėl šių potvynių manau, kad jau derėtų pakalbėti apie aibę problemų, sielvarto, kančių ir nevilties.

Yra mūsų kolektyvinė pareiga veikti. Kodėl?

Pirmiausia todėl, kad 20 mln. tiesioginių šios nelaimės aukų negali atsigauti nuo jos be pagalbos. Antra, mūsų įsipareigojimas yra ne tik Europos Sąjungos įsipareigojimas, bet ir valstybių narių įsipareigojimas, kuris prilygsta tai pačiai sumai. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, atėjo metas padaryti galą šiam dirbtiniam skirtumui, kuriam priežasčių jau nebėra.

Europa iš tiesų prisiima savo atsakomybę, o jūs, ponia Komisijos nare, esate to pavyzdys. Europa netgi pavyzdingai tai daro. Apskritai kalbant, ar ne Europos Sąjunga yra linkusi būti pirmoji humanitarinei veiklai skirtų lėšų teikėja? Kiti būtų labai paskatinti didinti savo įnašą padedant Pakistanui išbristi iš vargų, kuriuos jis patyrė dėl dabartinių potvynių. Visų pirma galvoju apie turtingas valstybes ir naftos turtingas valstybes, esančias šiame pasaulio krašte.

Ar tai reiškia, kad europiečiai yra tobuli? Ne. Manau, kad galėtume veikti net geriau neišleisdami daugiau pinigų. Pirma, yra M. Barnier pranešimas, kuriame reikalaujama sujungti išteklius ir priemones, kurias 27 valstybės galėtų panaudoti įvykus nelaimei. Ko laukiame, siekdami galiausiai įgyvendinti šio pranešimo išvadas?

Be to, yra Europos Sąjungos matomumo stoka. Tai iš tikrųjų nėra svarbiausias aspektas, tačiau jis turi būti panaudotas tinkamai, o ne gyrimuisi arba dosnumo demonstravimui. Šiuo atveju svarbu tai, kad Europos Sąjunga daro viską, ką gali, kad išsiskirtų toje srityje, kurioje ji moka geriausiai pasirodyti, t. y. aiškiai pasirodyti kaip pasaulio pirmaujančioji humanitarinė veikėja ir pranokti kitus toje srityje, kurią jau imama vertinti kaip tikrąjį jos pašaukimą, – būtent tapti tikrai galinga taikos tarpininke.

 
  
MPphoto
 

  Jean Lambert, Verts/ALE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, kaip jau buvo sakyta, tai, kas šiuo metu vyksta Pakistane, yra tikra tragedija, dėl kurios tam tikrą laiką bus reikalingas ilgalaikis įsipareigojimas Pakistano žmonių ir jų demokratiškai išrinktos vyriausybės vardu.

Labai palankiai vertinu Komisijos narės reakciją ir iš tiesų ilgalaikę jos perspektyvą, ypač dėl jos sąsajos su atsparumu klimato kaitai. Pritariu jos išreikštam nerimui dėl ilgalaikio tokių nelaimių finansavimo. Manau, kad turėtume visi raginti tarptautinę bendruomenę intensyviau reaguoti. Tikrai norėtume pasidžiaugti didesniu Indijos įnašu į JT fondą, nes taip pasiunčiamas svarbus politinis signalas.

Mūsų nuomone, tarptautinė bendruomenė galėtų siekti daugiau. Ji galėtų išlaisvinti daugiau paties Pakistano pinigų imdamasi veiksmų, kad būtų sumažinta tarptautinė Pakistano skola, kurios didžioji dalis atsirado valdant kariniams režimams. 2008 m. Pakistanas išleido 3 mlrd. USD skoloms grąžinti: dėl to sumažinamos pastangos teikti tarptautinę pagalbą. Prancūzija ir Vokietija yra svarbios dvišalės donorės. Manau, kad turėtume su tam tikru nerimu žiūrėti į grąžinimo sąlygas, kurios gali būti šiuo metu teikiamuose pasiūlymuose suteikti paskolas.

Taip pat norėčiau paminėti, jog manau, kad svarbu sulaukti panašios Pakistano reakcijos, ypač turtingų jo žemvaldžių, kurie galėtų, pvz., pasiūlyti tam tikras nuomos lengvatas neturtingiems žemę nuomojantiems ūkininkams, kurie kurį laiką negalės sumokėti savo nuomos.

 
  
MPphoto
 

  Sajjad Karim, ECR frakcijos vardu. − Ponia pirmininke, visų pirma leiskite pritarti pastaboms, kurias Komisijos narė pateikė komitete ir šiandien čia. Mūsų atsakomieji veiksmai – kuriuos koordinavo Komisijos narė – iš tiesų buvo pagirtini tiek ES, tiek valstybių narių, veikiančių dvišaliu pagrindu, lygmeniu. JK tikrai padarė viską, ką galėjo.

Labai liūdina tai, kad reikia pažymėti, jog, nors Pakistano žmonės patyrė šią katastrofą, jų prezidentas naudojosi geriausiais ir puikiausiais dalykais, kokius tik Europa turėjo pasiūlyti. Kol jis tai darė, mes pradėjome mobilizuoti pagalbą ir atsistojome petys į petį su Pakistano žmonėmis. Labai didžiuojuosi, kad tai padarėme.

Subyrėjus civilinei infrastruktūrai turėjo įsikišti kariškiai. Tai, kad dirbome bandydami suteikti prašomą neatidėliotiną pagalbą, labai pagirtina. Tačiau kritinė padėtis mums šiandien čia susirinkus tebesilaiko. Nors ji tebėra, darome viską, ką galime, tačiau privalome pradėti planuoti savo reakciją vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu.

Neturintis precedento potvynių mastas duoda pagrindą neturinčiai precedento tarptautinei reakcijai. Turime pradėti atstatyti Pakistaną, tačiau turime tai daryti taip, kad Pakistano žmonės galėtų matyti tai darant, nes kitaip galėtų atsirasti neįsivaizduojamų pasekmių. Mes turime plėtros darbotvarkę, tačiau taip pat turime įsitraukti į šią su prekyba susijusią darbotvarkę, kad suteiktume galimybę Pakistano žmonėms ir patiems atstatyti savo šalį.

Kolegos, prašau jūsų tikrai būti ambicingiems ir pateikti ES planą – kažką panašaus į Maršalo planą, kuris padėjo atstatyti Europos dalis. Būtent jo dabar reikia. Toks yra uždavinio mastas. Prašau, imkimės jo.

 
  
MPphoto
 

  Michèle Striffler (PPE). (FR) Ponia pirmininke, ponia Komisijos nare, ponios ir ponai, humanitarinė padėtis Pakistane yra tragiška; ji yra blogesnė negu po cunamio, kuris smogė Azijai.

Pritariu Europos Komisijos sprendimui iki 70 mln. EUR padidinti bendrą potvynio aukoms skirtos humanitarinės pagalbos sumą ir palankiai vertinu K. Georgievos reakciją, kuri ir vėl buvo greita.

Viena didžiausių problemų yra susisiekimas su aukomis, nes infrastruktūra sugriauta, aukas supa vanduo ir saugumas yra labai netvirtas. Neabejotinai būtina gerbti humanitarinius nešališkumo, neutralumo, nepriklausomumo ir humaniškumo principus, kai siunčiame pagalbą, kuri turi būti grindžiama tik gyventojų poreikiais.

Net jei Europos Sąjungos reagavimo į nelaimes mechanizmas veikė puikiai, Pakistano krizė vėl parodė, kad būtina didinti mūsų veiksmingumą spartos, koordinavimo ir matomumo požiūriu. Ši nelaimė dar kartą išryškino būtinybę kurti Europos pajėgumus greitai reaguoti. Todėl kartoju, kad labai noriu pamatyti kuriamas Europos civilinės saugos pajėgas.

Ponia Komisijos nare, lapkričio mėn. ketinate pristatyti dokumentą dėl Europos Sąjungos pajėgumo reaguoti į nelaimes didinimo, po kurio turi būti pateikti teisės akto pasiūlymai. Todėl turite galimybę pasiūlyti plataus užmojo sprendimus, tačiau esu įsitikinusi, kad jūs taip ir padarysite.

 
  
MPphoto
 

  Thijs Berman (S&D).(NL) Ponia pirmininke, ES prisiėmė didelę pagalbos dalį, tačiau jos pažadus – 230 mln. EUR iš ES ir jos valstybių narių – dabar reikia gerbti. Pakistanas neturi tapti tylaus nepasitikėjimo auka. Humanitarinė pagalba yra pareiga, atsieta nuo politikos ir laisva nuo diskriminacijos. ES yra viena pagrindinių donorių, todėl svarbu, kad pirmiausia veiksmingai koordinuotume savo pastangas. Turiu klausimą Komisijos narei K. Georgievai. Kokius mūsų koordinavimo aspektus būtų galima patobulinti ir ko reikia, – ko jums reikia, – kad būtų galima tai padaryti?

Žmonėms turi būti suteiktos galimybės nuolat gauti geriamojo vandens, medicininės priežiūros paslaugas ir maisto. Kol išlieka grėsmė, kad potvynis gali atsinaujinti, atstatyti nukentėjusius regionus bus labai sunku. Kai tik bus įmanoma, tarptautinė bendruomenė taip pat turės padėti Pakistano vyriausybei ir žmonėms ilgainiui sumažinti šios nelaimės padarinius; o jei tam reikėtų didesnio biudžeto, turime rasti tokią galimybę.

 
  
MPphoto
 

  Louis Michel (ALDE).(FR) Ponia pirmininke, ponia Komisijos nare, žinoma, norėčiau pasveikinti jus, ponia Komisijos nare, atlikus didelį darbą.

Jūsų dėka Europos Sąjungos šalys leido naudoti 230 mln. EUR neatidėliotiną pagalbą, iš kurių 70 mln. EUR yra Europos lėšos. Kaip sakė kiti, tai yra nuostabu; tai yra įspūdinga. Jūsų dalyvavimas šioje šalyje taip pat yra liudijimas, kad jūs tikrai tiesiogiai išsprendėte šią problemą.

Visų pirma norėčiau pritarti tam, kas čia jau buvo pasakyta apie moterų problemą ir sveikatos priežiūros problemą, taip pat politinę problemą dėl to, kad taip pat yra rizika pastūmėti šią šalį į ekstremistų rankas. Norėčiau pakartoti, – tai taip pat buvo sakyta, tačiau, deja, nėra kito pasirinkimo, kaip pasakyti dar kartą, – kad turime sparčiai pradėti naudoti Europos civilinės saugos pajėgumus. Jau turėjau galimybę tai pasakyti keletą kartų, ypač per žemės drebėjimą Haityje.

M. Barnier pranešimas yra idealus paskatos panaudoti tokį mechanizmą šaltinis. Norėčiau konkrečiau paklausinėti jus apie jūsų ketinimus šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 

  Peter van Dalen (ECR).(NL) Ponia pirmininke, mes Nyderlanduose nesame kovos su vandeniu naujokai, todėl labai jaučiu vienybę su Pakistano žmonėmis, taip smarkiai nukentėjusiais nuo pragaištingų potvynių. Norėčiau paraginti Europos Sąjungą, valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę palaikyti Pakistano žmones, o ne palikti juos Talibano valiai.

Būdamas krikščionis, taip pat jaučiu vienybę su Pakistano krikščionimis. Iš tokių organizacijų, kaip „Open Doors International“ ir „Compass Direct News“, girdėjau, kad kelis kartus krikščionys buvo diskriminuojami, kai reikėjo paskirstyti maistą ir medicinos pagalbą. Tą pranešimą laikau šokiruojančiu, todėl noriu paprašyti Komisijos narės taip pat skirti tam dėmesio. Buvo dar rimtesnis pranešimas, kad dabar akivaizdu, jog tris užsienio pagalbos darbuotojus iš krikščioniškos organizacijos nužudė Pakistano Talibano nariai. Norėčiau Komisijos narės paprašyti, kad tam taip pat skirtų ypatingą dėmesį ir remtų Pakistano vyriausybę, nes būtent šios vyriausybės pareiga yra apsaugoti vidaus ir užsienio pagalbos darbuotojus, o pagalba niekada neturi būti diskriminavimo objektas.

Taip pat norėčiau išgirsti Komisijos narės atsakymą į šį klausimą.

 
  
MPphoto
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE). – Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau pareikšti savo užuojautą Pakistano žmonėms dėl tragiškai žuvusiųjų. Taip pat norėčiau padėkoti Komisijos narei K. Georgievai už jos pasiaukojamą darbą siekiant suteikti Pakistanui būtiną prioritetą savo darbotvarkėje.

Pasauliui ir ES prireikė šiek tiek laiko, kad suprastų visą nelaimės mastą. Dabar, kai geriau suprantame nukentėjusių žmonių poreikius, mūsų reakcija turėtų būti greita ir atitinkanti šiuos poreikius. Mums reikia teikti didesnę finansinę ir materialinę pagalbą ir kartu užtikrinti, kad pagalba pasiektų visus, įskaitant mažumas, pagal jų poreikius.

Taip pat neturime pamiršti, kad Pakistanas yra priešakinė šalis tarptautinėje kovoje su ekstremizmu ir terorizmu. Jeigu jam nepadėsime, skurdas ir neviltis gali padidinti karingumą. Pavienių humanitarinės pagalbos veiksmų nepakaks. Ji turėtų būti derinama su pagalba, skiriama šalies infrastruktūrai – keliams, tiltams, mokykloms ir kt. – atstatyti.

Taip pat mums reikia imtis skubių priemonių, kad padėtume Pakistanui atgaivinti savo ekonomiką ir prekybą. Lengvesnis patekimas į rinką Pakistano eksportui ir nauji susitarimai dėl skolų galėtų iš esmės pakeisti padėtį. ES valstybės narės turėtų rimtai apsvarstyti skolų nurašymą, kaip būdą suteikti pagalbą šios tragedijos atveju.

 
  
MPphoto
 

  Enrique Guerrero Salom (S&D) (ES) Ponia pirmininke, ponia Komisijos nare, bendru pasaulio visuomenės ir mūsų supratimu, tarptautinės bendruomenės reakcija į Pakistano humanitarinę nelaimę buvo lėta ir menka. Mes atėjome į pagalbą per vėlai ir su mažesniu pajėgumu nei kitų panašaus dydžio humanitarinių nelaimių atvejais.

Taip pat buvo suvokta, kad tenkinant Jungtinių Tautų nustatytus poreikius buvo tam tikras pasipriešinimas. Kai kurie kolegos Parlamento nariai minėjo pasipriešinimą, kuris mūsų visuomenėje dėl galėtų atsirasti politinio režimo pobūdžio arba problemų, kurių galėtų būti Pakistane. Vis dėlto manau, jog kaip Parlamento nariai savo visuomenėje turime dėti visas pastangas, kad išaiškintume, jog padedame asmenims, – žmonėms, – kurie patiria sunkumų, o ne konkrečiam politiniam režimui. Humanitarinė veikla turėtų būti grindžiama neutralumu, nešališkumu ir nepriklausomumu, ir tai turėtų būti tos vertybės, kuriomis vadovautumėmės darydami tai, ką darome.

 
  
MPphoto
 

  Elena Băsescu (PPE).(RO) Neturinti precedento katastrofa yra potvynių Pakistane įvertinimas.

Nukentėjo 20 mln. žmonių. Žuvo 2 tūkst. žmonių, sugriauta 1 mln. namų, o infrastruktūros dalys ir didelė žemės ūkio paskirties žemės dalis netinka naudoti.

Europos Sąjunga negalėtų likti abejinga šiai tragedijai, ypač tada, kai kelios jos valstybės narės, įskaitant Rumuniją, šią vasarą patyrė potvynių galią.

Palankiai vertinu tvirtą įsipareigojimą, kurį prisiėmė Europos Komisija ir valstybės narės, leidusios panaudoti pagalbos lėšas, sudarančias 230 mln. EUR. Dėl to ES tapo didžiausia užsienio donore Pakistane.

Nepaisant to, humanitarinė padėtis lieka ypač rimta ir turi ilgalaikių pasekmių.

Manau, kad darnus atkūrimas gali būti pasiekiamas tik užtikrinant šios šalies ekonomikos augimą. Šiuo požiūriu ES gali padėti atverdama savo rinkas Pakistanui.

 
  
MPphoto
 

  Corina Creţu (S&D).(RO) Iš tiesų Europos Sąjunga greitai reagavo į tragediją Pakistane, nors, kaip jūs sakėte, tai ne visada buvo plačiai nušviečiama. Tačiau savo vizitu į vietoves, nukentėjusias nuo potvynių, pabrėžėte solidarumą, kurį rodo Europos Sąjunga, reaguodama į šią humanitarinę nelaimę.

Nelaimių aukoms – kalbame apie apytikriai 18 mln. gyventojų – dabar gresia didelis ligų pavojus. Deja, JT gavo tik trečdalį prašytų išteklių – taip yra ir dėl valstybių narių išreikštų abejonių dėl Pakistane plačiai paplitusios korupcijos.

Manau, kad reikalingas mechanizmas, kuriuo būtų galima kontroliuoti, ar humanitarinė pagalba siunčiama tiesiogiai potvynių aukoms, o ne neteisėtai pasisavinama vietos feodalų, ir kartu reikia stiprinti humanitarines misijas.

Taip pat manau, jog turėtume užtikrinti, kad, įvertinus islamistų keliamą grėsmę, rūpinimasis humanitarinių darbuotojų saugumo priemonėmis būtų vienas iš mūsų prioritetų.

 
  
MPphoto
 

  Jürgen Creutzmann (ALDE).(DE) Ponia pirmininke, ponia Komisijos nare, Pakistane matėme niokojančius potvynius, todėl turime padėti kenčiantiems ir skurstantiems šios šalies žmonėms. Šiuo požiūriu mane ypač liūdina tai, kad Pakistane yra regionų, į kuriuos centrinė vyriausybė neleidžia teikti jokios tinkamos pagalbos.

Taigi, pvz., Gilgit-Baltistano regionas, Jammu šiaurinė dalis ir Kašmyras, esantis Pakistano pasienio regione, taip pat smarkiai nukentėjo nuo stiprių liūčių ir jų poveikio. Mano gautais duomenimis, vien Gilgit-Baltistane žuvo 500 žmonių ir be namų liko 50 000 žmonių. Buvo nuplauti keturi tiltai ir daug sausumos rajonų visiškai atkirsta nuo išorinio pasaulio. Tačiau iki šiol Gilgit-Baltistaną pasiekė tik apytikriai 10 000 EUR.

Todėl Europos Sąjunga turėtų ne tik perduoti savo pagalbą Pakistano centrinei vyriausybei, bet ir teikti tiesioginę paramą nevyriausybinėms organizacijoms, kurios taip pat rūpinasi atokių Pakistano regionų interesais.

 
  
MPphoto
 

  Janusz Władysław Zemke (S&D).(PL) Ponia pirmininke, kai ši didžiulė humanitarinė nelaimė sukrėtė Pakistaną, Europos Sąjunga reagavo daug veiksmingiau nei kitais atvejais. Manau, kad čia mes visi jaučiame nemažą pasitenkinimą, kai matome pasiektą pažangą, pvz., palyginti su pagalba, suteikta Haičiui. Norėčiau atkreipti dėmesį į du labai svarbius klausimus. Pirmasis susijęs su tuo, ką Europos Sąjunga iš tikrųjų gali padaryti – čia pabrėžiu žodžius „ką Europos Sąjunga iš tikrųjų gali padaryti“ – teikdama humanitarinę pagalbą. Pvz., mums reikia išspręsti klausimus, susijusius su oro transportu. Jeigu tokiu transportu naudotis nėra galimybės, sunku veiksmingai suteikti pagalbą. Antras klausimas susijęs su operacijų koordinavimo gerinimu ES lygiu. Europos Sąjunga deda labai dideles pastangas, tačiau esmė ta, kad pačios Europos Sąjungos ir jos valstybių narių dedamos pastangos turėtų būti geriau koordinuojamos.

 
  
MPphoto
 

  Kristalina Georgieva, Komisijos narė. − Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti Parlamento nariams už jų labai naudingas pastabas. Pabandysiu suskirstyti savo atsakymus į tris klausimų grupes. Pirma, trumpalaikiai ir ilgalaikiai prioritetai ir kaip galėtume į juos įtraukti patarimus, kuriuos čia mums pateikėte. Antra, politinė aplinka ir kaip galėtume užtikrinti humanitarinės veiklos neutralumą ir nepriklausomumą bei humanitarinių darbuotojų saugumą. Trečia, ES reagavimo į nelaimes pajėgumas ir ką šiuo metu darome siekdami užtikrinti, kad ateityje jis būtų didesnis.

Pirmą klausimų grupę labai suderinau su pastabomis, kurios buvo pateiktos šiame Parlamente dėl užtikrinimo, kad didžiausią dėmesį skirtume tiems, kuriems gresia pavojus būti atskirtiems. Tai pirmiausia siejama su konservatyvesnėmis Pakistano sritimis, moterimis ir, žinoma, moterų valdomuose namų ūkiuose auginamais vaikais, kuriems gresia labai didelis pavojus, bei mažumomis, įskaitant religines mažumas, kurios čia buvo minimos.

Bet kurioje šalyje, šiuo atveju įskaitant Pakistaną, šioms bendruomenėms, kurias sunku pasiekti, gresia ypač didelis pavojus. Jos yra atskirtos dėl gamtos arba dėl konfliktų. Galiu jums garantuoti, kad labai kruopščiai tikriname savo partnerių pasiūlymus, siekdami užtikrinti, kad labai didelė mūsų finansavimo dalis būtų paskirta tiems, kurie rizikuoja būti atskirti.

Su savo darbuotojais išsamiau išnagrinėsiu klausimą, kuris buvo man užduotas dėl religinių mažumų vertinimo. Žinau, kad mažumų klausimą svarstome labai atsargiai, ir esu tikra, kad turime konkretesnės informacijos šiuo klausimu, taip pat apie padėtį Kašmyre. Galiu pasakyti, jog dirbome kartu su ten esančiais NVO partneriai, kad galėtume pasiekti tuos žmones.

Buvo labai pabrėžta nuomonė, kad žemės ūkis yra didelės Pakistano visuomenės dalies ir Pakistano ekonomikos pagrindas. Vandeniui slūgstant gali likti derlingesnė žemė, tačiau tai bus galimybė tik tada, kai greitai padėsime ūkininkams atgauti savo pajėgumą sodinti. Kaip visada būna įvykus nelaimei, jeigu reakcija tinkamai suderinama, ypač kalbant apie ilgalaikį atkūrimą, dėl jos gali įvykti teigiami poslinkiai saugumo požiūriu.

Taip prieinu prie klausimo, kuris buvo iškeltas dėl būtinybės pritraukti lėšų iš kitų. Kitaip tariant, turėtume pasinaudoti savo moraliniu autoritetu, kad paragintume kitas kaimynines prie įlankos esančias valstybes padėti Pakistanui. Jos tai darė, taip pat tiesa, kad ES, veikusi greitai ir plačiai, dabar turi galimybę raginti kitus. Mes toliau tai darysime, nes rengiamės Demokratinio Pakistano bičiulių susitikimui, čia vyksiančiam spalio 14–15 d. Vyriausioji įgaliotinė ir Pirmininko pavaduotoja C. Ashton kartu su Pakistano užsienio reikalų ministru M. S. M. Qureshi ketina bendrai pirmininkauti šiam susitikimui, taip pat jau susitarėme surengti specialią išplėstinę sesiją, kad pabandytume padidinti dėmesį, paremti kitų pastangas ir paragintume kitus prisidėti.

Kalbant apie mūsų valstybes nares ir mūsų pačių išteklius galiu pasakyti štai ką. Kalbant apie Komisijos išteklius, 70 mln. EUR jau buvo perduota ir didelė jų dalis jau buvo išmokėta. Tą savaitę, kai buvau Pakistane, mums trūko pinigų skubiems pagalbos projektams, kuriuos rėmėme kartu su labai patikimomis organizacijomis ir labai kompetentingais žmonėmis, dirbančiais vietoje. Ten esantys mūsų darbuotojai jau labai aiškiai pasakė, kad mums reikia suteikti papildomų išteklių.

Kalbant apie valstybes nares, noriu atiduoti pagarbą JK, Vokietijai ir Švedijai. Jos yra didžiausios donorės. Daugeliu atvejų jos jau suteikė savo pagalbą. Komisija ir valstybės narės turi bendrą kompetenciją šioje srityje. Žinoma, mes bendradarbiaujame ir norėtume tikėtis, kad visi mūsų įsipareigojimai bus visiškai įvykdyti.

Kalbant apie mūsų ilgalaikės reakcijos prioritetus, visiškai aišku, kad Pakistano ekonomines prognozes reikės persvarstyti mažėjimo linkme. Kitaip tariant, kitų metų augimo prognozės sumažės nuo 4,5 proc., prognozuotų iki potvynių, iki galbūt 1 proc. arba net smuks žemiau nulio. Buvo masinių sugriovimų, kuriuos dar reikia įvertinti, tačiau jie bus maždaug milijardų vertės. Todėl bus būtina paramą Pakistanui mobilizuoti visame pasaulyje. Tai reiškia, kad bus išnagrinėti visi galimi variantai, kaip būtų galima suteikti paramą.

Akivaizdu, kad Komisija neturi skolinimosi pajėgumų, todėl skolos sumažinimas nėra tas klausimas, kuriuo galėčiau užimti poziciją dėl to, ką Komisija gali daryti, tačiau vienas iš variantų būtų išnagrinėti Pakistano pajėgumus. Užtikrinsime, kad mūsų nuomonė būtų išgirsta, kai bus svarstomi šie variantai.

Panašiai bus klausimų apie prekybą ir klausimas, ką būtų galima padaryti. Galiu jums pasakyti, kad Komisijos narys K. De Gucht jau labai rimtai nagrinėja, ką galėtume pasiūlyti pasinaudodami šiuo globaliu reagavimo į šalies problemas požiūriu.

Leiskite man paminėti dar vieną dalyką. Taip pat turime bendradarbiauti su Pakistanu siekiant paremti vyriausybę vykdant pertvarkas, kurias ji pradėjo siekdama sukurti ekonomikai tvirtą pagrindą – įskaitant jų viešųjų finansų ir jų biudžetų organizavimo pertvarkymą, – kad potvyniai galiausiai neatitrauktų vyriausybės nuo užsiėmimo tinkamais ilgalaikiais reikalais savo žmonių interesais. Tai irgi jau svarstome.

Žinoma, pagalba Pakistanui taip pat yra šalies, kuri tokia svarbi savo regionui ir likusiai pasaulio daliai, politinio stabilumo klausimas. Šiuo požiūriu labai tikimės, kad savo kolektyviniais veiksmais ne tik gelbėsime gyvybes, bet ir neleisime kilti chaosui šioje labai pažeidžiamoje vietovėje. Tai darant, tiems iš mūsų, kuriems rūpi humanitarinis aspektas, taip pat labai svarbu valdžios institucijoms visada pabrėžti, – kaip aš dariau būdama ten, – kad humanitarinių darbuotojų saugumas yra svarbiausias dalykas.

Kitas šio klausimo aspektas yra būtinybė mums užtikrinti neutralumą. Spręsdami, kam padėti, negalime remtis tokiais veiksniais kaip religija, lytis ir kaimo ar miesto vietovė. Šis neutralumo ir humanitarinių darbuotojų saugumo klausimas yra labai svarbus. Rugpjūčio 19 d. buvo humanitarinių darbuotojų diena. Liūdna, kad tą dieną pažymėjome, jog praėjusiais metais humanitarinių darbuotojų netekome daugiau negu taikos palaikymo pajėgų karių. Žuvo 102 humanitariniai darbuotojai. Esant tokiai padėčiai Pakistane kiekvieną dieną atsibundu su dideliu nerimu, ar reaguojant į šią nelaimę nebus prarasta gyvybė. Tiesiog noriu patvirtinti, kad į tai žiūrime labai rimtai.

Leiskite užbaigti nuomone apie ES reagavimo į nelaimę stiprinimą. Esu labai dėkinga tiems iš jūsų, kurie teigiamai kalbėjo apie tai, ką darėme, kad būtume geriau organizuojami ir geriau koordinuojami. Taip pat esu dėkinga tiems, kurie sako, kad mums reikia nuveikti daugiau, ir sutinku su tuo.

Leiskite man pateikti vos vieną pavyzdį, ką koordinavimas reiškia Pakistano atveju. Kaip sakiau, Pakistane dislokavome savo civilinės saugos koordinavimo grupę. 12 valstybių narių įtikinome, kad suteiktų pagalbą natūra. Organizavome 10 skrydžių kaip ES oro tiltą į Pakistaną – du Čekijos skrydžius, vieną Suomijos finansuojamą skrydį ir septynis Komisijos bendrai finansuojamus skrydžius. Iš tiesų koordinuotai atgabenome pagalbą daugelio šalių vardu, o paskui koordinuotai ją paskirstėme vietoje.

Taigi, pažanga daroma, tačiau tiems, kurie sako, kad reikia daryti daugiau, mano atsakymas yra toks: „Viskas priklauso nuo jūsų nuomonės.“ Tikėkimės, kad iš Komisijos sulauksite labai ryžtingų ir plataus užmojo veiksmų, kurie reikštų, kad ES pajėgumas reaguoti į nelaimę yra didelis.

Kadangi tai yra diskusija, kurioje dalyvausime ateityje, norėčiau labai trumpai apibendrinti keturis klausimus.

Dėl scenarijaus planavimo mums reikia būti daug geriau pasirengusiems numatyti, kokių rūšių nelaimės gali įvykti.

Antra, mums reikia iš anksto nustatytų ir įsipareigotų valstybių narių aktyvų, kuriais galėtume pasikliauti įvykus nelaimei. Kai susiduriame su nelaime ir aš skambinu, prašydama nežinau, ar gausime tai, ko reikia. Mano laimei, iki šiol kiekvieną kartą, kai kreipdavomės į valstybes nares, jos susitvarkydavo, tačiau būtų daug protingiau, jeigu galėtume iš anksto numatyti, koks bus valstybių narių įsipareigojimas ir kokius aktyvus turime savo žinioje.

Mano trečias klausimas susijęs su koordinavimo gerinimu. Neketinu pasakyti daugiau apie tai. Akivaizdu, kad mums reikia įtikinti savo 27 valstybes ir Komisiją, kad galėtume veikti kaip vienas.

Ketvirta, mums reikia visa apimančio požiūrio į krizių valdymą, kuris apimtų prevenciją, išankstinį pasirengimą, reakciją ir atkūrimo grįžtamąjį ryšį.

Šie keturi punktai yra pasiūlymo, kurį norėčiau jums pristatyti, pagrindas.

Ponia pirmininke ir gerbiamieji Parlamento nariai, dar kartą dėkoju už jūsų patarimus man ir mano komandai.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika