Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Diskusijos
Antradienis, 2010 m. rugsėjo 7 d. - Strasbūras Tekstas OL

15. Klausimų valanda (klausimai Komisijai)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – klausimų valanda (B7-0454/2010).

Komisijai pateikti šie klausimai. Iš anksto atsiprašau. Mes vėluojame, bet turėsime viską užbaigti iki 20.30 val. Norėčiau, kad būtų išspręsti prioritetiniai klausimai, pradedant J. V. Paleckio klausimu, tęsiant L. Aylwardo, M. McGuinnesso klausimais ir baigiant klausimais L. Andorui, A. Piebalgsui ir C. Hedegaardui. Kiekvienam gali būti pateiktas tik vienas klausimas. Labai dėl to atsiprašau.

Pirmoji dalis

 
  
MPphoto
 

  Gay Mitchell (PPE). – Pone pirmininke, mano klausimas dėl tvarkos susijęs su tuo, kad klausimų valanda turėjo prasidėti 19.00 val. Ar tai reiškia, kad į mano klausimą Komisijos nariui, atsakingam už ES plėtrą, nebus atsakyta?

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Galbūt suspėsime. Kai prieš valandą pradėjau pirmininkauti, mes atsilikome viena valanda, dabar atsiliekame pusvalandį. Stengiuosi, kad viskas vyktų greičiau, tikiuosi, kad pasieksime jūsų klausimą, bet tai yra klausimas Nr. 2 Komisijos nariui, štai ką aš noriu pasakyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Klausimas Nr. 16, kurį pateikė Justas Vincas Paleckis (H-0356/10)

Tema: Radioaktyvių atliekų tvarkymo ir saugojimo teisės aktai

Nors 15 iš 27 Europos Sąjungos valstybių turi branduolines elektrines, tačiau šiuo metu esama vos keleto projektų, kuriuose siūloma įrengti ilgalaikes radioaktyviųjų atliekų saugyklas. ES pripažįsta, kad energijos išteklių struktūros pasirinkimas priklauso valstybių narių kompetencijai, tačiau ES kuria pažangiausią branduolinės saugos, saugumo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo teisinį pagrindą. Ši teisė numatoma pagal Euratomo sutartį, pagal kurią Europos Sąjunga bendrijos lygmeniu nustato ir reglamentuoja bazinius saugos standartus.

Žinome, jog antroje 2010 m. pusėje EK siūlys priimti Europos teisės aktą dėl radioaktyviųjų atliekų tvarkymo. Šiuo metu vyksta viešos konsultacijos dėl tokio teisės akto projekto.

Kokia yra šių konsultacijų eiga ir kokių rezultatų pasiekta? Kokius konkrečiai aplinkosauginius reikalavimus bus siekiama užtikrinti šia direktyva? Ar bus skirtingi reikalavimai toms šalims, kurios šiuo metu jau uždariusios savo AE ir yra pasirinkusios skirtingus atliekų tvarkymo būdus – statyti nuosavas saugyklas ar pagal galiojančias sutartis grąžinti tiekėjams?

 
  
MPphoto
 

  Karel De Gucht, Komisijos narys. – Šį klausimą aš perėmiau iš Komisijos nario G. Oettingerio ir jo atsakymas yra toks:

Tinklalapyje „Jūsų balsas Europoje“ paskelbtos viešos konsultacijos vyko nuo 2010 m. kovo 31 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. Iš viso gauta 510 atsakymų. Be to, keli suinteresuoti subjektai raštu pateikė pastabų viešoms konsultacijoms el. laiškų, laiškų ar pranešimų forma. Apskritai didžioji dauguma Europos piliečių pasisako už įpareigojančius Bendrijos teisės aktus. Daugelis tikisi, kad šie teisės aktai prisidės prie didesnio saugumo, teisinio aiškumo, visuomenės dalyvavimo ir nacionalinio sprendimų priėmimo. Pranešimas turėtų būti paskelbtas Komisijos tinklalapyje.

Pasiūlymas dėl teisės akto bus pateiktas remiantis Euratomo sutarties 3 skirsniu, kuris skirtas sveikatai ir saugai. Šiuo pasiūlymu bus siekiama sukurti Bendrijos sistemą valstybėms narėms, kuri užtikrintų saugų ir tvarų panaudoto kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymą visuose etapuose nuo generavimo iki pašalinimo, siekiant išvengti nepelnytos naštos ateities kartoms.

Šiuo metu vyksta techninis vertinimas, todėl per anksti apibrėžti, kokie aplinkos apsaugos reikalavimai bus keliami. Visos valstybės narės ir toliau turėtų būti atsakingos už panaudoto kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymą.

 
  
MPphoto
 

  Justas Vincas Paleckis (S&D).(LT) Ačiū už atsakymą, tačiau jis buvo gana aptakus ir nelabai konkretus, ir man atrodo, kad Europos Sąjunga vis dėlto turėtų kelti didesnius aplinkosaugos reikalavimus šitoje srityje. Aš norėčiau paklausti, nors ir suprantu, kad atitinkamo komisaro nėra, bet vis dėlto, kaip Komisija numato finansuoti tuos dalykus, ar pakankamos finansinės lėšos bus skirtos tam, kad būtų užtikrinti gamtai naudingi sprendimai.

 
  
MPphoto
 

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D).(RO) Radioaktyviosios atliekos turi būti tvarkomos ir laikomos didžiausio saugumo sąlygomis.

Šiame procese būtinas Europos, nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimas/

Norėčiau paklausti Komisijos, kokį vaidmenį šiame procese ji numačiusi vietos valdžios institucijoms?

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – K. De Gucht pavaduoja G. Oettingerį. Jei galite, atsakykite į šiuos papildomus klausimus.

 
  
MPphoto
 

  Karel De Gucht, Komisijos narys. – Pone Pirmininke, aš bent pasistengsiu nepasakyti ko nors kvailo!

Pirmiausia, atsakydamas į papildomą J. V. Paleckio klausimą norėčiau pasakyti, kad finansavimas, kiek aš įsivaizduoju, bus nacionalinis dalykas, nes atsakomybė bus palikta valstybėms narėms. Europos Sąjunga ketina parengti teisinį pagrindą. Mano nuomone, finansavimo klausimas bus paliktas valstybėms narėms, nebent teisės akte ir kartu su biudžeto valdymo institucija būtų priimtas kitas sprendimas.

Dėl vietos valdžios institucijų manau, kad viskas priklausys nuo galių pasiskirstymo konkrečiose valstybėse narėse. Jei leidimus turės išduoti vietos valdžios institucijos, tam tikru mastu jos taps sprendimų priėmimo proceso dalyvėmis. Vis dėlto gali būti taip, kad pagal valstybėje narėje galiojančią tvarką leidimų išdavimo – pvz., statybų veiklai – klausimas bus sprendžiamas nacionaliniu lygmeniu. Viskas turėtų paaiškėti, kai greitai jums pateiksime teisės akto pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Klausimas Nr. 17, kurį pateikė Liam Aylward (H-0374/10)

Tema: Europos MVĮ, tarptautinė prekyba ir vaikų darbas

Kokių veiksmų gali imtis Komisija, kad užtikrintų, jog Europos MVĮ pirkdamos gaminius iš besivystančių šalių tiesiogiai ar netiesiogiai neprisidėtų prie vaikų darbo? Komisija turi jau nustatytų priemonių Europos prekybai ir gaminiams, susijusiems su vaikų darbu besivystančiose šalyse, kontroliuoti? Kokios nuostatos numatytos šiam klausimui spręsti?

 
  
MPphoto
 

  Karel De Gucht, Komisijos narys. – Komisija labai atsakingai žiūri į vaikų darbo klausimą. Birželio mėn. Tarptautinė darbo organizacija nurodė, kad dirba apie 200 mln. vaikų. Nors pastebima šio skaičiaus mažėjimo tendencija, kuri džiugina, vis dėlto tebėra 200 mln. vaikų, kurie dirba, nors turėtų mokytis.

Vis dėlto svarbu suprasti, kad tik apie 5 proc. šių vaikų dirba į eksportą orientuotuose sektoriuose. Remiantis TDO informacija, didžioji dauguma dirba natūrinio ūkininkavimo sektoriuje arba kaip namų darbininkai.

Todėl visa ES kovoja su vaikų darbu laikydamasi plataus politinio požiūrio, kuris sutelktas į esmines priežastis: skurdą ir galimybių gauti geros kokybės švietimą trūkumą.

Šis požiūris buvo išdėstytas šį sausio mėn. paskelbtame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl kovos su vaikų darbų, kuriam Taryba pritarė birželio 14 d. Šiuose abiejuose dokumentuose rasite išsamesnę informaciją apie politikos požiūrį ir jo plėtojimą ateityje.

Apskritai šie veiksmai prisideda prie tarptautiniu lygmeniu sutarto tikslo iki 2016 m. panaikinti nepriimtinas vaikų darbo formas, o vėliau panaikinti visas vaikų darbo formas.

Daugelis ES įmonių, įskaitant MVĮ, prisijungia prie kolektyvinių socialinės atsakomybės schemų, pagal kurias jos įsipareigoja užtikrinti, kad jų tiekimo grandyje nebus naudojamas vaikų ir priverstinis darbas. Komisija dabar nagrinėja galimybes geriau integruoti žmogaus teisių klausimus į ES kolektyvinės socialinės atsakomybės politiką.

Be to, MVĮ gali naudotis įvairiomis ES įgyvendinamomis privačiomis tvarumo užtikrinimo schemomis, kuriose, atsižvelgiant į konkrečioje schemoje naudojamus kriterijus, gali būti nurodyta, kad gaminant prekes arba teikiant paslaugas, kurios žymimos tos schemos ženklu, negali būti naudojamas vaikų ir priverstinis darbas.

 
  
MPphoto
 

  Liam Aylward (ALDE). – Komisijos nary, vaikų darbo aktyvistai ir NVO kurį laiką ragino vaikų darbo klausimą įtraukti į visas plėtros politikos kryptis, o ne spręsti jį kaip atskirą problemą, kaip yra dabar. Kas daroma Komisijoje šiuo klausimu? Ar Komisija turi konkrečią politiką, kaip dirbančius vaikus supažindinti su švietimo sistema arba į ją sugrąžinti ?

 
  
MPphoto
 

  Paul Rübig (PPE).(DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, ar jūs galėtumėte inicijuoti derybas PPO dėl tarptautinės prekybos kokybės ženklo – ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms – kuris Europos vartotojams būtų pripažįstamos ir registruotos organizacijos garantija, kad šie produktai pagaminti nenaudojant vaikų darbo? Tikiu, kad ši savanoriška priemonė padėtų labai greitai išspręsti problemą.

 
  
MPphoto
 

  Karel De Gucht, Komisijos narys. Atsakydamas į papildomą L. Aylwardo klausimą galiu pridurti, kad pagarba aštuonioms pagrindinėms TDO konvencijoms, kuriose apibrėžtos pagrindinės darbuotojų teisės, yra sudedamoji ES prekybos politikos dalis tiek kalbant apie vienašališką GSP+ schemą, tiek ir apie dvišalius ar regioninius susitarimus

Į šį sąrašą įeina Konvencija Nr. 138 dėl minimalaus amžiaus ir Konvencija Nr. 182 dėl nepriimtino vaikų darbo. Naujesniuose susitarimuose numatytos nuostatos dėl įgyvendinimo ir laikymosi priežiūros apžvalgos, į kurią būtų įtraukti tarpvyriausybiniai organai, socialiniai veikėjai, dialogas ir, prireikus, nepriklausoma peržiūra, po kurios būtų parengtos viešos ataskaitos ir rekomendacijos.

Mūsų politikos tikslas nėra panaikinti prekybos lengvatas. Jas galima panaikinti ir mes galime imtis veiksmų, bet manome – ypač atsižvelgdami į tai, kad tik labai maža vaikų dalis dirba į eksportą orientuotuose sektoriuose – kad turime imtis prevencinių veiksmų. Pvz., parengtos kelios schemos su tokiomis šalimis kaip Indija, pagal kurias mes rūpinamės vaikais ir užtikriname, kad jie gautų išsilavinimą.

Dėl papildomo klausimo dėl MVĮ aš sutinku, kad tos schemos, net jei jos būtų savanoriškos, labai daug padėtų. Vis dėlto, kaip nurodyta mano pirminiame atsakyme, mes matėme, kad daug MVĮ yra pasiruošusios prisijungti prie schemų, pagal kurias vaikų darbas negali būti tiekimo grandinės dalis, ir tas schemas įgyvendinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Klausimas Nr. 18 (Mairead McGuinness (H-0376/10))

Tema: Galimas poveikis, susijęs su koordinuotesne ekonomine politika

Ar Komisija galėtų pateikti išsamesnę informaciją ir paaiškinimą, kokį poveikį gali turėti korekciniai veiksmai, t. y. sankcijos, nurodytos Europos Komisijos komunikate „Ekonominės politikos koordinavimo stiprinimas, siekiant stabilumo, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo. Tvirtesnio ES ekonomikos valdymo priemonės“ (COM (2010) 0367)?

Jei valstybės narės nesilaikytų Stabilumo ir augimo pakte nustatytų reikalavimų, valstybių vyriausybėms galėtų būti sustabdyti ES mokėjimai. Kaip Komisija galėtų užtikrinti, kad dėl šių veiksmų nenukentėtų piliečiai, pavyzdžiui, ūkininkai, jei minėtosios sankcijos būtų skirtos?

Kaip Komisija gali užtikrinti, kad nacionalinės vyriausybės bus pajėgios vykdyti savo įsipareigojimus ūkininkams ir kitiems ES paramos gavėjams, ypač šiuo metu, kai daugelio valstybių narių lėšos, atsižvelgiant į esamą ekonominę padėtį, yra itin ribotos?

Kokias priemones Komisija galėtų pasiūlyti tuo atveju, jeigu kuri nors valstybė narė negalėtų įvykdyti šio reikalavimo?

 
  
MPphoto
 

  Karel De Gucht, Komisijos narys. – Pone pirmininke, 2010 m. birželio 30 d. komunikatas „Ekonominės politikos koordinavimo stiprinimas, siekiant stabilumo, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo“ papildo 2010 m. gegužės 12 d. mūsų paskelbtą komunikatą ir jame pateikiamos konkrečios geresnio ekonominės politikos koordinavimo priemonės.

Mes siūlome veiksmingesnę priežiūros sistemą, geresnę fiskalinę priežiūrą, griežtesnę makroekonominio disbalanso priežiūrą ir tikslesnį ex-ante politikos koordinavimą pagal „Europos semestrą“. Mūsų pasiūlymai buvo palankiai sutikti Taryboje, Hermano Van Rompuy darbo grupėje ir Parlamente, taip pat žiniasklaidoje. 2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose mūsų pasiūlymams buvo aiškiai pritarta ir mes buvome paskatinti veikti toliau, kad geresnis ekonomikos valdymas Europoje kuo greičiau taptų realybe.

Komisija per šį mėnesį patvirtins reikiamus oficialius teisės aktų pasiūlymus. Ji pasikliaus Tarybos ir Europos Parlamento parama siekiant, kad būtini teisės aktai būtų priimti ir kad šie pasiūlymai kuo greičiau būtų pradėti įgyvendinti. Siekdami, kad būtų laikomasi Stabilumo ir augimo pakto, kaip teisės aktų paketo dalį pasiūlysime naują sankcijų ir paskatų rinkinį. Fiskalinių taisyklių laikymosi užtikrinimo mechanizmų sustiprinimas yra pagrindinis mūsų pasiūlymų elementas, kuris nulems mūsų fiskalinės sistemos patikimumą; tai – svarbus darbo grupėje aptariamas klausimas.

Kaip nurodyta 2010 m. birželio 30 d. komunikate, pirmame etape pasiūlysime naujų sankcijų sistemą, kuri bus taikoma 16-ai euro zonos valstybių narių remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 136 straipsniu ir kuri iš dalies pakeis, pirma, Stabilumo ir augimo pakto prevencines ir korekcines funkcijas, bei, antra, korekcinę žalingo makroekonominio disbalanso priežiūros funkciją. Tai rodo didesnę tarpusavio priklausomybę ir griežtesnius suvaržymus pinigų sąjungoje. Sankcijos papildys tas, kurios jau numatytos pagal Stabilumo ir augimo paktą, tačiau bus taikomos ankstesniame perviršinio deficito procedūros etape ir automatiškiau.

Siekdami pagerinti taisyklių laikymąsi visose 27 valstybėse narėse, antrajame etape planuojame numatyti galimybę laikinai sustabdyti arba atšaukti dalį esamų ar būsimų finansinių asignavimų iš ES biudžeto. Tai apimtų išlaidas, susijusias su sanglaudos politika, bendros žemės ūkio politikos išlaidas bei žuvininkystės fondo išlaidas. Taigi tikslas bus naudoti ES biudžetą kaip papildomą svertą, siekiant sustiprinti paskatas laikytis Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų.

 
  
MPphoto
 

  Mairead McGuinness (PPE). – Ačiū, pone Komisijos nary, už pakankamai išsamų atsakymą. Aš esu skaitęs apie visas šias detales komunikate.

Mano klausimas buvo konkretesnis. Piliečiai skaitė apie šią galimybę taikyti sankcijas. Kokiu būdu jūs galite bausti valstybes nares bei jų vyriausybes nenubausdami jų piliečių? Manau, tokia mano klausimo esmė. Jei ketinate nutraukti ES biudžeto, BŽŪP ar Sanglaudos fondo lėšų srautus į valstybes nares, kyla klausimas: kas nukentės nuo šio sprendimo? Šį vakarą rūmuose turite paaiškinti šitą dalyką.

 
  
MPphoto
 

  Marian Harkin (ALDE). – Pone Komisijos nary, sutinku su jumis, kad reikalingos taisyklės, jei esate įsivedę bendrą valiutą, bet Stabilumo ir augimo paktas buvo priimtas visiškai kitokiu metu. Mes atsidūrėme prie pasaulio pražūties slenksčio, ir nors kelios šalys atsigauna geriau nei kitos, kai kurios šalys – tokios, kaip mano – vis dar kovoja.

Man atrodo, kad turime tik rimbus, bet jokių meduolių. Jūs kalbate apie sankcijų rinkinį, bet, kaip pasakė mano kolegė ponia M. McGuinness, jos paveiks ir piliečius. Nemanau, kad Komisija turėtų veikti būtent taip, kai kelios šalys vis dar tebėra prie ekonominio bankroto slenksčio.

 
  
MPphoto
 

  Karel De Gucht, Komisijos narys. – Tai labai svarbus, tačiau taip pat greičiau techninis klausimas. Daugiametėms programoms laikinas biudžeto įsipareigojimų sustabdymas neturėtų tiesioginio poveikio, nes gali būti išmokamos su atitinkamais įsipareigojimais susijusios išmokos (paprastai per dvejus metus). Taip būtų apsaugoti pagal daugiametes programas įgyvendinami projektai ir suteikta pakankamai laiko valstybei narei imtis priemonių padėčiai ištaisyti atsižvelgiant į Tarybos rekomendacijas pagal PDP.

Lėšos būtų pakartotinai įtrauktos į biudžetą, kai tik valstybė narė atitiks Tarybos rekomendacijas. Valstybė narė galutinai netektų išmokų tik tada, jeigu nesilaikytų Tarybos rekomendacijų. Be to, vadovaujantis 2010 m. birželio 30 d. komunikatu, taikant naujus sankcijų mechanizmus kelias būtų užkirstas atvejams, kai dėl ES išlaidų sumažinimo sumažėtų ūkininkų ar žvejų pajamos. Konkretūs pasiūlymai dėl atitinkamų išlaidų kategorijų ir sankcijų mechanizmų modelio užtikrins šios sąlygos įvykdymą.

 
  
 

Antra dalis

Pirmininkas. – Kaip jau sakiau, šį vakarą turime labai mažai laiko ir aš stengiuosi, kad būtų atsakyta į kuo daugiau klausimų. Būčiau jums visiems dėkingas, jei kalbėtumėte trumpai.

 
  
  

Klausimas Nr. 19 (Vilija Blinkevičiūtė (H-0360/10))

Tema: Pensijų reformų įgyvendinimas pagal strategiją „Europa 2020“

Europos Vadovų Tarybos patvirtintoje strategijoje „Europa 2020“ numatyta, kad siekiant ilgalaikių reformų, tarp jų reformuojant pensijų sistemas, galima tikėtis ilgalaikio ekonomikos augimo bei užimtumo skatinimo visoje Europos Sąjungoje.

Norėčiau paklausti Komisijos, kokiomis priemonėmis Komisija numato vykdyti pensinių reformų stebėseną, pasiektų rezultatų vertinimą bei sklaidą? Kaip Komisija planuoja įvertinti socialinės apsaugos ir pensijų sistemų tinkamumą ir tvarumą? Kaip bus stengiamasi išvengti neigiamų pasekmių, kad reformos nebūtų vykdomos vien Europos Sąjungos piliečių, o ypatingai pagyvenusių ir labiausiai socialiai pažeidžiamų žmonių sąskaita? Ar Komisija šioje srityje turi pakankamai įgaliojimų?

 
  
MPphoto
 

  László Andor, Komisijos narys. – Pastarąjį dešimtmetį buvo vykdomos svarbios pensijų sistemų reformos, ir jos tebesitęsia daugelyje valstybių narių.

Komisija remia, stebi ir vertina nacionalinių reformų, kuriomis siekiama sukurti tinkamas, tvarias, taip pat ir modernias bei skaidrias pensijų sistemas, poveikį ir įgyvendinimą taikant atvirą koordinavimo metodą.

Dabartinė ES pensijų sistemų stebėsenos ir vertinimo veikla apima bendrą pensijų peržiūrą, kurią vykdo Ekonominės politikos komitetas ir Socialinės apsaugos komitetas.

Vykdant bendrą pensijų peržiūrą kritiškai apžvelgiami pastarojo dešimtmečio pensijų reformos rezultatai ir įvertinama padaryta pažanga, atsižvelgiant į nesėkmes dėl krizės ir didesnį iššūkį užtikrinti pensijas mažesnio užimtumo, lėtesnio augimo, spartesnio senėjimo ir gerokai blogesnės biudžeto padėties sąlygomis.

Birželio mėn. Taryba patvirtino tarpinę ataskaitą, o galutinė ataskaita, kurioje apibūdinamos šalys, turėtų būti patvirtinta iki šių metų pabaigos.

Komisija taip pat glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis narėmis įvairiais klausimais, susijusiais su pensijų sistemų ir pensijų reforma. Pvz., bendrose metinėse ataskaitose ir tarpusavio vertinimuose pateikiami patarimai ir rekomendacijos atsižvelgiant įatskirų valstybių narių padėtį.

Tam, kad būtų įvertinta pažanga siekiant pakankamų ir tvarių pensijų, valstybės narės kartu su Komisija Socialinės apsaugos komitete parengė rodiklių rinkinį. Jais taip pat bus remiamasi strategijoje „Europa 2020“ valstybių narių socialinės apsaugos ir pensijų sistemų tinkamumui ir tvarumui įvertinti.

Pensijų reforma turi būti grindžiama sprendimais, kuriais išsaugomos pakankamos – ir tvarios – pensijos ir kurie nėra vykdomi vyresnio amžiaus žmonių ir socialiai labiausiai pažeidžiamų gyventojų sąskaita.

Komisijos pirmininkas J. M. Barroso savo politinėse gairėse praeitų metų rugsėjo mėn. pareiškė: „Reikia užtikrinti, kad pensijomis būtų teikiama didžiausia parama esamiems ir būsimiems pensininkams bei pažeidžiamoms visuomenės grupėms“.

Taigi pakankamos pensijos reiškia užtikrinimą, kad vyresnio amžiaus žmonėms nekils skurdo pavojus ir kad išėję į pensiją jie galės išlaikyti pakankamą gyvenimo lygį.

Atsižvelgiant į dabartinį spaudimą pensijų sistemoms ir į su alternatyvomis susijusias problemas (pvz., didesni mokesčiai pensijų įmokoms arba skurdesni pensininkai), valstybės narės turi apsvarstyti vaidmenį, kuris užtikrinant, kad pensijos būtų pakankamos ir tvarios, gali tekti didesniam skaičiui žmonių, dirbančių daugiau ir ilgiau.

Komisija visada pabrėždavo, kad pensijų reforma yra būtina, tačiau vien jos nepakanka. Darbuotojai privalo turėti ir galimybių, ir gebėjimų dirbti daugiau ir šiek tiek ilgiau, kad įgytų teises į pakankamą pensiją.

Tai reiškia, kad turi būti įveikta vyresnio amžiaus darbuotojų diskriminacija darbo rinkoje, jiems atvertos darbo rinkos organizuojant mokymą ir atnaujinant įgūdžius per visą jų profesinę veiklą, darbo sąlygos pritaikytos įvairaus amžiaus žmonių poreikiams ir užtikrintos geresnės darbuotojų sveikatos ir saugos sąlygos.

Šioje srityje reikalingos didesnės pastangos, ir strategijoje „Europa 2020“ numatyta šių pastangų sistema. Tikiuosi, kad valstybės narės savo pirmosiose nacionalinėse reformų programose užsibrėš aukštus tikslus.

Dabartinės Europos pensijų sistemos, kurios aprėpia viską nuo politikos koordinavimo iki reglamentavimo, turėtų būti modernizuotos atsižvelgiant į demografinius pokyčius, nesėkmes dėl krizės ir gautas jos pamokas bei nacionalinių pensijų sistemų pakeitimus.

Komisija, 2010 m. liepos 7 d. paskelbdama Žaliąją knygą dėl pensijų sistemų, pradėjo europinio masto diskusiją apie tai, ar ir kokiu būdu turėtų būti formuojamos Europos pensijų sistemos siekiant užtikrinti, kad mūsų pensijos būtų pakankamos, tvarios ir saugios.

Žaliojoje knygoje neginčijama tai, kad iš esmės pensijų sistemas nustato valstybės narės. Užuot tai darius, siekiama prisidėti prie diskusijos apie ES veiksmų papildomą naudą užtikrinant pensijas.

Joje nagrinėjama, kokiu būdu ES galėtų paremti valstybes nares joms stengiantis pakoreguoti savo politiką ir užtikrinant pakankamas pensijas ateityje. Joje taip pat aptariamos galimybės suformuoti patikimesnes Europos pensijų sistemas.

Žalioji knyga suteikia galimybę ištirti visų, kuriuos domina pensijos, nuomones, t. y. ne tik valstybių narių, bet ir darbdavių bei profesinių sąjungų, kurių vaidmuo kai kuriose pensijų sistemose yra labai svarbus, ir, žinoma, Europos Parlamento nuomones. Tai padės užtikrinti, kad bet kokios mūsų siūlomos priemonės bus tvirtai pagrįstos, veiksmingos, proporcingos ir visiškai atitinkančios subsidiarumo principą.

 
  
MPphoto
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D).(LT) Dėkoju už atsakymą, bet iš tiesų norėčiau iš jūsų išgirsti konkretesnį atsakymą. Kokių konkrečių priemonių imsis Europos Komisija dėl vyresnio amžiaus žmonių užimtumo? Jūsų pateiktoje Žaliojoje knygoje kaip tik kalbama apie tai, kad pensinio amžiaus ilginimą, kuris bus neišvengiamas, galima būtų įvardinti ir blogybe, įvertinant esamą demografinę situaciją Europos Sąjungos valstybėse narėse.

Tačiau nesant konkrečių priemonių dėl vyresnio amžiaus žmonių užimtumo ilginti pensinį amžių būtų žalinga, nes vyresnio amžiaus žmonės pateks į skurdo spąstus.

 
  
MPphoto
 

  László Andor, Komisijos narys. – Viena pagrindinių tolesnių veiklos pensijų srityje priemonių, numatytų Žaliojoje knygoje, – iniciatyva 2012 m. paskelbti Europos veiklaus senėjimo metais. Dabar vyksta pasirengimas ir netrukus jie bus paskelbti.

Kartu bus įgyvendinamos tam tikros susijusios priemonės dėl demografinės padėties. Norime, kad šių Europos veiklaus senėjimo metų pagrindas būtų parama, skirta gerinti vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo galimybes, kartu nagrinėjant, ką reikia padaryti siekiant sukurti mokymosi visą gyvenimą sistemas ir išsaugoti sveikatą, nes visi šie veiksniai daro įtaką šios amžiaus grupės žmonių užimtumo galimybėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Klausimas Nr. 20 (Georgios Papanikolaou (H-0363/10))

Tema: Naujų įdarbinimo sąlygų poveikis jaunimui

Dėl Graikijos vyriausybės remiamo įdarbinimo sąlygų keitimo darbo rinkos naujokus iki 21 metų amžiaus bus įmanoma įdarbinti jiems mokant 80 proc. minimalaus atlyginimo, o 21–25 metų jaunimui mokant 85 proc. minimalaus atlyginimo, kaip kiekvienu atveju nustatyta Bendrojoje nacionalinėje kolektyvinėje darbo konvencijoje.

Ar Komisija, atsižvelgdama į tai, atsakys į toliau pateikiamus klausimus?

Ar ji, atsižvelgdama į derybas dėl paramos priemonių Graikijai ir į susijusį memorandumą, oficialiai ar neoficialiai paprašė Graikijos vyriausybės sumažinti darbo rinkos naujokų darbo užmokestį?

Ar ji mano, kad ši valstybių narių veikla atitinka strategijos „Europa 2020“ tikslus, kuriais siekiama kovoti su skurdu ir socialine nelygybe?

 
  
MPphoto
 

  László Andor, Komisijos narys. – Pone pirmininke, gerbiami Parlamento nariai, susitarimo memorandume, kurį pasirašė Graikijos valdžios institucijos, Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas, numatyta, kad Graikijos vyriausybė turi priimti teisės aktus dėl rizikos grupėms, pvz., jaunimui ir ilgalaikiams bedarbiams, skirto minimalaus pradinio darbo užmokesčio lygio. Tuo siekiama skatinti darbo vietų kūrimą grupėms, kurios susiduria su didesne nedarbo rizika, taigi ir su socialine atskirtimi.

Kitose valstybėse narėse, pvz., Belgijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Maltoje, Nyderlanduose, Slovakijoje, Portugalijoje ir Jungtinėje Karalystėje, jaunimui paprastai mokamas žemesnis nei minimalus darbo užmokestis. Nors pagrindinis argumentas nustatant minimalų darbo užmokestį – siekis kuo labiau sumažinti darbuotojų skurdą, dėl padidėjusio minimalaus darbo užmokesčio gali išaugti išlaidos darbo jėgai, o tai, savo ruožtu, gali tapti kliūtimi jaunimui patekti į darbo rinką. Dėl to didėtų nedarbo lygis.

Labai aukštas jaunimo nedarbo lygis Graikijoje liudija, kad siekdami patekti į darbo rinką jie susiduria su sunkumais. Šių metų balandžio mėn. šalyje 15–29 m. amžiaus grupėje nedarbo lygis siekė 30,8 proc., palyginti su 19,8 proc. visos Europos Sąjungos vidurkiu. Manoma, kad šiais ir kitais metais šis skaičius dar augs.

Ilgalaikio nedarbo rodikliai Graikijoje taip pat didesni. Tai aiškiai parodo, kaip sunku ilgalaikiams bedarbiams grįžti į darbo rinką. Kai kuriomis susitarimo memorandume numatytomis priemonėmis siekiama skubiai ištaisyti kritinę padėtį. Šios priemonės apima minimalaus darbo užmokesčio nustatymą trejų metų laikotarpiui ir yra skirtos tiems, kurie susiduria su sunkumais norėdami patekti į darbo rinką, pvz., jaunimui ir ilgalaikiams bedarbiams.

Darbo vietų kokybės ir tinkamų darbo sąlygų užtikrinimas tebėra Europos Sąjungos prioritetinis uždavinys, kaip tai apibrėžta Integruotose gairėse, kurias aptarėme šią popietę ir kurios sudaro strategijos „Europa 2020“ pagrindą.

Komisija nuolat pasisako už priemones, kurios skirtos problemoms, susijusioms su darbo rinkos segmentacija, spręsti, pakankamai paramai bedarbiams ir kitoms pažeidžiamoms grupėms užtikrinti ir tvariam užimtumui ir socialinei sanglaudai skatinti.

Šioms priemonėms įgyvendinti teikiama apčiuopiama parama iš ES fondų, visų pirma Europos socialinio fondo. Graikijoje iš Europos socialinio fondo finansuojamos priemonės, kuriomis siekiama suteikti daugiau galimybių patekti į darbo rinką jaunimui, moterims, ilgalaikiams bedarbiams ir kitoms pažeidžiamoms grupėms. Fondas tai daro taip pat įgyvendindamas ir kitas priemones, pvz., individualiems bedarbių poreikiams pritaikytas paslaugas, darbo patirties skleidimo programas naujiems darbo rinkos dalyviams, įsidarbinimo arba persikvalifikavimo skatinimo, taip pat profesinio judumo skatinimo priemones ir t. t.

Susitarimo memorandume Graikijai taip pat užbrėžti tikslai didinti jai iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo skiriamų lėšų įsisavinimą ir siekti, kad jos platesniu mastu būtų skiriamos investicijų ir ekonomikos augimo projektams.

 
  
MPphoto
 

  Georgios Papanikolaou (PPE).(EL) Dėkoju, pone Komisijos nary, už jūsų atsakymą. Vis dėlto man neaišku, ar susitarimo memorandumo nuostatos yra Komisijos pasiūlymai ir (arba) Graikijos vyriausybės idėjos, galiausiai „pavirtusios“ šiomis išvadomis dėl mažesnio darbo užmokesčio jauniems darbuotojams. Susitarimo memorandume taip pat teigiama (jūs paminėjote keletą skaičių), kad nedarbas iki 2012 m. laipsniškai didės visose socialinėse grupėse ir kad labiausiai nukentės 20–25 m. amžiaus grupė.

Man kyla klausimas: kaip iki 2020 m. sugebėsime bent jau iš dalies įgyvendinti savo strateginius tikslus Europos lygmeniu, jei tolstame nuo jų?

 
  
MPphoto
 

  Brian Crowley (ALDE). – Naujiems iššūkiams, su kuriais šiuo metu susiduria jauni žmonės, siekdami gauti mokymo ir darbo vietą, spręsti reikalingos naujos iniciatyvos, skirtos šiai konkrečiai tikslinei grupei. Visuose Komisijos pasiūlymuose pasigendu vieno dalyko: pasiūlymo pasinaudoti internetu ir socialinių tinklų svetainėmis kaip priemone skatinti žmones kreiptis dėl mokymo arba įgyvendinti savo idėjas. Ar šiuo atžvilgiu Komisija yra parengusi kokių nors naujų iniciatyvų?

 
  
MPphoto
 

  László Andor, Komisijos narys. – Norėčiau tik priminti šį rytą pirmininko sakytą kalbą, kurioje jis apibrėžė keletą naujų idėjų, susijusių su įgūdžių stiprinimo bei judumo didinimo priemonėmis Europos Sąjungos lygmeniu, kurios būtų ypač naudingos jaunimui.

Esame parengę įvairių šios srities programų, ir norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į kitą savaitę teikiamą pasiūlymą „Judus jaunimas“, kuris bus skirtas ne tik jaunimo judumui skatinti, bet taip pat apims ir daug įvairių iniciatyvų, kuriomis bus siekiama gerinti jaunimo užimtumo galimybes (ne tik konkrečiai Graikijoje, nors esu tikras, Graikijai šis pasiūlymas taip pat bus naudingas).

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Pone B. Crowley, į jūsų klausimą bus išsamiai atsakyta raštu.

Klausimas Nr. 22 praleidžiamas, nes nėra jo autoriaus.

 
  
  

Klausimas Nr. 23 (Gay Mitchell (H-0387/10))

Tema: Aukščiausiojo lygio susitikimas dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų

Pagrindinis būsimo aukščiausiojo lygio susitikimo dėl Tūkstančio vystymosi tikslų (TVT) Niujorke tikslas – daryti spartesnę pažangą siekiant visus Tūkstantmečio vystymosi tikslus įgyvendinti iki 2015 m.

Kokie konkretūs Komisijos, kaip ES atstovės aukščiausiojo lygio susitikime, tikslai? Ar Komisija mano, kad Jungtinės Tautos sutiks iš naujo patvirtinti 2000 m. prisiimtus įsipareigojimus?

Be to, ar Komisija patvirtins Jungtinėms Tautoms, kad Europos Sąjunga laikysis įsipareigojimo iki 2015 m. skirti 0,7 proc. BNP oficialiai paramai vystymuisi?

 
  
MPphoto
 

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. – Likus tik penkeriems metams iki 2015 m., t. y. sutarto termino Tūkstantmečio vystymosi tikslams įgyvendinti, Komisija tvirtai tiki, kad jie vis dar pasiekiami, jei visi tarptautinės bendruomenės partneriai parodys tvirtą politinį pasiryžimą, įgyvendins būtinas politikos priemones ir imsis konkrečių patirtimi grindžiamų veiksmų. Daugelis besivystančių šalių, siekdamos Tūkstantmečio plėtros tikslų, padarė didelę pažangą ir gali juos pasiekti. Vis dėlto kai kurioms šalims juos visiškai įgyvendinti galėtų būti sunku.

Be abejo, 2010 m. rugsėjo mėn. Jungtinių Tautų aukšto lygio plenarinis posėdis – tikras iššūkis. Vis dėlto Komisija siekia ne tik to, kad būtų patvirtinti 2000 m. prisiimti įsipareigojimai. Taip pat reikalingos konkrečios, su priemonių įgyvendinimu susijusios išvados, kuriomis remiantis būtų nubrėžtos gairės kitiems penkeriems metams ir kurios padėtų pasiekti 2015 m. tikslus.

Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimas – visų pirma kiekvienos dalyvaujančios šalies atsakomybė. Dėl pagal oficialią paramos vystymuisi programą teikiamos tarptautinės paramos reikėtų pasakyti, kad Europos Sąjunga, kaip didžiausia pasaulyje paramos teikėja, užima vadovaujančią poziciją ir yra pavyzdys kitiems partneriams. Remdamosi Komisijos pateiktais pasiūlymais, ES valstybės narės susitarė dėl plataus masto konkrečių veiksmų ir politikos krypčių, kurios turi būti įgyvendinamos nuo dabar iki 2015 m. Jos sudaro bendrąją ES poziciją, skirtą JT aukščiausio lygio susitikimui ir tolesniam laikotarpiui, be to, patvirtinama, kad ES tvirtai laikosi įsipareigojimo remti TVT įgyvendinimą pasaulyje iki 2015 m.

2010 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose dar kartą patvirtintas ES įsipareigojimas siekti paramos vystymuisi tikslų, be to, ES valstybės narės susitarė kasmet vertinti pažangą remiantis Tarybos ataskaita. Su šiais veiksmais susijusias tolesnes priemones Komisija taip pat įgyvendins kiekvienais metais. Dėl to JT viršūnių susitikime rugsėjo mėn. ES gali tvirtai pakartoti savo įsipareigojimą siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų, o visų pirma siekti, kad iki 2015 m. pagalba vystymuisi sudarytų 0,7 proc. BNP.

 
  
MPphoto
 

  Gay Mitchell (PPE). – Norėčiau padėkoti ponui Komisijos nariui už atsakymą. Ar Komisijos narys pritartų man, kad tokiais rimtais laikais būtina informuoti visuomenę, kaip sekasi vykdyti plėtros pagalbos vystymuisi biudžetą tam, kad galėtume šiuo klausimu užsitikrinti jos nuolatinę paramą?

Antra, ar jis pritartų minčiai, kad smunkant BNP neišvengiamai mažės įmokos ir kad vis dėlto jos neturėtų būti mažinamos tiek, kiek procentinėmis dalimis sumažėja BNP, kad besivystančios šalys nebūtų baudžiamos dukart?

Ar Komisijos nariai atkreips dėmesį į šį klausimą Niujorke?

 
  
MPphoto
 

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. – Visuomenės parama – tikrai labai svarbus dalykas, todėl ypač svarbi ir informacija, ir atsakingumas, susiję su visomis pagalbos vystymuisi priemonėmis. Komisija dalyvauja daugelyje projektų, pvz., ką tik mano minėtame Europos vystymosi dienų, kurių metu stengiamės teikti informaciją apie mūsų pasiekimus, projekte. Dėsime tam visas pastangas.

Dėl BNP. Smunkant BNP pinigų suma (bent jau kai kuriose šalyse) tikrai bus mažesnė. Šiuo metu skiriame maždaug 0,4 proc. BNP, todėl turime sunkiai dirbti, kad pasiektume 0,7 proc. BNP tikslą. Komisija neabejotinai pabrėš, kad neturėtume mažinti pinigų sumos nei remdamiesi absoliučiais, nei santykiniais skaičiais, nes dar nevykdome to, ką patys įsipareigojome. Mūsų patikimumas labai priklauso nuo įsipareigojimų, susijusių su Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimu ir oficialia parama vystymuisi, vykdymo lygio.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Ponas С. Gallagher jau atvyko. Pone Komisijos nary, ar atsakytumėte į pono С. Gallagherio klausimą Nr. 22 dėl būsimo ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimo?

 
  
  

Klausimas Nr. 22 (Pat the Cope Gallagher (H-0385/10))

Tema: Artėjantis ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimas

Ar Komisija gali padaryti pareiškimą, nurodydama pagrindinius politinius klausimus, kurie bus svarstomi artėjančiame ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime, ir kokių rezultatų Komisija tikisi pasiekti šiame politinio pobūdžio aukščiausiojo lygio susitikime?

 
  
MPphoto
 

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. – Politiniai klausimai, kurie turi būti sprendžiami artėjančiame ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime, yra rengiami glaudžiai bendradarbiaujant su kitais ES instituciniais veikėjais, atsižvelgiant į naują Lisabonos sutartimi nustatytą institucinę struktūrą. Komisija, kaip viena iš bendros Afrikos ir ES strategijos varomųjų jėgų, atliks pagrindinį vaidmenį apibrėžiant aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkę.

Europos Komisija tikisi, kad trečiajame 2010 m. lapkričio mėn. pabaigoje Libijoje vyksiančiame ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime bus apibrėžtos konkrečios Europos Sąjungos ir Afrikos politinio ir techninio bendradarbiavimo ateinančiais metais sritys ir tikslai. Visų pirma aukščiausiojo lygio susitikime turėtų būti susitarta dėl naujos bendros Afrikos ir ES strategijos bei 2011–2013 m. veiksmų plano turinio ir darbo metodų.

Svarbu nepamiršti, kad 2007 m. Lisabonos aukščiausiojo lygio susitikimas iš esmės buvo skirtas Afrikos ir ES santykiams pertvarkyti, siekiant kurti lygiavertę partnerystę. 2010 m. aukščiausiojo lygio susitikime turėtų būti orientuojamasi į veiksmus ir labai konkrečių rezultatų siekimą.

Kalbant konkrečiau apie turinį, Komisija norėtų, kad aukščiausiojo lygio susitikime būtų nagrinėjami šie klausimai:

– visiems rūpimas augimo, darbo vietų kūrimo ir investicijų klausimas, kuris itin svarbus tiek ES, tiek Afrikai. Ši tema suteiks galimybę vadovams aptarti priemones, kurios galėtų paskatinti ekonomikos augimą tokiose srityse, kaip energijos vartojimo efektyvumas, privataus sektoriaus plėtra ir prekyba, žemės ūkio ir maisto produktų sauga;

– aplinkos apsauga, ypač sutelkiant dėmesį į klimato kaitą ir biologinės įvairovės apsaugą;

– taika ir saugumas (du svarbūs dalykai), įskaitant krizinių situacijų sprendimą, kovą su terorizmu, piratavimu ir tarptautiniu nusikalstamumu, ir sąsajas su valdymu bei žmogaus teisėmis.

Komisija tikisi, kad daug abiejų žemynų vadovų dalyvaus šiame susitikime ir susitars dėl konkrečių siekių, kurie bus svarbūs visiems Afrikos ir Europos suinteresuotiesiems subjektams, žiniasklaidai ir piliečiams. Vykstant aukščiausiojo lygio susitikimui, valstybių ir vyriausybių vadovai galės pasidalyti savo nuomonėmis su dviejų parlamentų, privataus sektoriaus ir pilietinės visuomenės atstovais.

Be to, Komisija planuoja įtraukti dar ir Afrikos suinteresuotųjų šalių, universitetų ir mokslininkų, jaunimo organizacijų bei vietos valdžios institucijų atstovus. Kaip ir ankstesnių aukščiausiojo lygio susitikimų atveju, šie papildomi susitikimai baigsis valstybių ar vyriausybių vadovų politinių deklaracijų ir (arba) bendrų pareiškimų priėmimu.

 
  
MPphoto
 

  Pat the Cope Gallagher (ALDE). – Dėkoju, pone Komisijos nary, už atsakymą į mano klausimą.

Tai labai svarbus aukščiausiojo lygio susitikimas, todėl džiaugiuosi sužinojęs apie klausimus, kurie bus sprendžiami, ar tai būtų augimo, darbo vietų, investicijų, energetikos, aplinkos, ar taikos ir saugumo klausimai. Taip pat svarbu, kad, kaip jūs sakėte, bus nustatyti konkretūs siekiai.

Šia proga prašyčiau Jus, pone Komisijos nary, kad, pasinaudodamas savo geromis pareigomis, įtikintumėte visas ES valstybes nares dėl pagalbos vystymuisi, teikiamos užjūrio šalims, svarbos, taip pat įtikintumėte jas, kad dabar, nuosmukio laikotarpiu, labai paprasta sumažinti pagalbos dydį, tačiau jos neturėtų to daryti.

 
  
MPphoto
 

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. – Mano darbas yra skatinti valstybes nares teikti pagalbą vystymuisi, ir aš esu tvirtai įsipareigojęs jį atlikti.

Manau, kad galime didžiuotis tuo, ką pasiekėme. Be mūsų pagalbos – o mes esame didžiausia pagalbos teikėja – pasaulyje būtų kur kas daugiau nestabilumo ir skurdo. Tai reiškia, kad mūsų parama ir mūsų pagalba vystymuisi yra svarbi, kaip šiandien šioje salėje pareiškė Malio prezidentas.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Klausimas Nr. 26 (Silvia-Adriana Ticau (H-0354/10))

Tema: Kovos su sausra ir dykumėjimu priemonės

Klimato kaita daro didelį poveikį valstybėms narėms: daugelyje iš jų vis dažnesni didelės kaitros laikotarpiai, ilgalaikės sausros ir didelių plotų dykumėjimas. Šie reiškiniai turi rimtų padarinių žemės ūkiui ir atitinkamų regionų ekonominiam vystymuisi. Europos Sąjungos pietuose ir vakaruose esančios valstybės narės turi įdiegti plataus masto irigacijos sistemas ir miško atkūrimo programas, kad būtų galima veiksmingai kovoti su dykumėjimu ir sausra.

Ar Komisija galėtų nurodyti, kokios numatomos prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės siekiant padėti Europos Sąjungos pietuose ir vakaruose esančioms valstybėms narėms kovoti su sausra ir dykumėjimu? Ar ji galėtų taip pat pateikti informaciją apie kiekvienos numatomos priemonės finansavimo šaltinį?

 
  
MPphoto
 

  Connie Hedegaard, Komisijos narė. – 2006 m. ir 2007 m. pradžioje Komisija atliko išsamų vandens trūkumo ir sausrų Europos Sąjungoje vertinimą. Po šio įvertinimo Komisija savo komunikate „Vandens trūkumo ir sausrų problemos Europos Sąjungoje sprendimas“ pateikė pirmąjį politikos veiksmų, kuriais siekiama didinti vandens vartojimo efektyvumą ir vandens taupymą, pasirinkčių rinkinį. Jis buvo paskelbtas 2007 m. liepos mėn.

Siekiant spręsti vandens trūkumo ir sausrų problemas buvo nustatytos septynios politikos pasirinktys: tinkamas vandens apmokestinimas, tinkamesnis vandens ir su juo susijusio finansavimo skirstymas, sausrų pavojaus valdymo tobulinimas, papildoma vandentiekio infrastruktūra, vandenį tausojančių technologijų ir veiklos metodų taikymo skatinimas, vandens taupymo kultūros ugdymas Europoje ir žinių bei duomenų rinkimo gerinimas. Taigi buvo numatyti šie septyni elementai.

Komisija, remdamasi iš valstybių narių gaunama informacija ir savo pačios tyrimais, rengia metines ataskaitas, kuriose vertinamas šių politikos pasirinkčių įgyvendinimas visoje Europos Sąjungoje. Komisija taip pat įgyvendina Baltąją knygą „Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos veiksmų programos kūrimas“. Kitais metais numatyta paskelbti tolesnį komunikatą dėl prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos padarinių sušvelninimo aspektų integravimo į pagrindines ES politikos kryptis.

Be to, Komisija ketina iki 2012 m. pateikti Europos vandens išteklių apsaugos planą, kuris bus pagrįstas Vandens pagrindų direktyvos įgyvendinimo ataskaita, vandens trūkumo ir sausrų įveikimo politikos peržiūros rezultatais ir vandens išteklių pažeidžiamumo dėl klimato kaitos apžvalga.

Siekdama parengti šį planą, Komisija imasi įvairių veiksmų, įskaitant bandomąjį projektą, skirtą kūrimui prevencinių priemonių, kuriomis būtų siekiama Europoje stabdyti dykumėjimą, taip pat integruoto Europos vandens išteklių pažeidžiamumo dėl klimato kaitos ir prisitaikymo prie jos priemonių vertinimo tyrimą.

Sausrų ir žemės dykumėjimo problema taip pat sprendžiama sektorinių politikos krypčių, pvz., kaimo plėtros politikos pagal bendrą žemės ūkio politiką ir sanglaudos politikos, priemonėmis.

 
  
MPphoto
 

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D).(RO) Kova su klimato kaita yra Europos Sąjungos prioritetas. Klimato kaitos padariniai matomi vis aiškiau. Todėl norėčiau paklausti, ką ketina daryti Komisija, kad būtų užtikrinta, jog Europos Sąjungos biudžetas atspindėtų šį prioritetą? Kaip pasinaudosite laikotarpio vidurio peržiūra ir būsima daugiamete finansine programa, kad šie tikslai būtų pasiekti?

 
  
MPphoto
 

  Connie Hedegaard, Komisijos narė. – Viena iš mūsų idėjų (ir aš minėjau tai per sausio mėn. vykusį mano klausymą) yra ta, kad į naująją finansinę perspektyvą stengsimės įtraukti atsparumo klimato kaitai projektų sistemą. Kitaip tariant, jei Europos Sąjunga prisidėtų prie, sakykime, infrastruktūros projekto – kokio nors didžiulio statybos projekto – finansavimo, mums būtų tikslinga statybos etape atsižvelgti į tai, kas mums žinoma apie didėjantį vandens lygį ir klimato kaitos poveikį.

Kitaip tariant, vienas iš mūsų prioritetų yra išsiaiškinti, ar galėtume įtraukti atsparumo klimato kaitai aspektus skirdami lėšas taip, kad teiktume ES finansinę paramą tik tiems projektams, dėl kurių esame tikri, kad juose atsižvelgiama į visas mūsų turimas žinias dėl prisitaikymo reikalavimų atitinkamoje teritorijoje. Tai tik vienas pavyzdys.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Kadangi visi šie klausimai susiję su tuo pačiu dalyku, į juos bus atsakoma kartu:

Klausimas Nr. 27 (Karl-Heinz Florenz (H-0364/10))

Tema: Pasirengimas 16-ajai JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijai (COP 16)

2010 m. lapkričio 29 d.–gruodžio 10 d. Meksike įvyks kita bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencija.

Atsižvelgiant į tai kyla šie klausimai:

Kaip Komisija vertina galimybes pasiekti platų susitarimą dėl klimato?

Kokių rezultatų siekia Komisija, ypač atsižvelgiant į tokias sritis, kaip finansavimas, miškų naikinimas, tolesnė prekybos apyvartiniais taršos leidimais plėtra ir derinimas?

Kokių konkrečių parengiamųjų veiksmų ėmėsi Komisija, ypač keisdamasi nuomonėmis su pagrindiniais veikėjais, pvz., JAV ir Kinija?

Kaip Komisija užtikrins, kad ir Europos Parlamento nariai tinkamai dalyvautų šiame procese?

ir klausimas Nr. 28 (Andres Perello Rodriguez (H-0371/10))

Tema: ES indėlis į Kankuno viršūnių susitikimo sėkmę

Buvęs aukštas JT pareigūnas, atsakingas už klimato kaitą, Yvo de Boer pareiškė Bonoje, kad „mažai tikėtina“, jog kitame aukščiausiojo lygio susitikime Kankune bus pasiektas įpareigojantis susitarimas, kuriuo reglamentuojamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos nuo 2012 m., kai baigia galioti Kioto protokolas. Kiti politiniai lyderiai taip pat buvę Bonoje, kaip antai Meksikos aplinkos viceministras Fernando Tudela, įspėjo, kad reikia modernizuoti ir atnaujinti derybų procesą, jei norima, kad susitikimas Kankune būtų sėkmingas.

Ar Komisija mano, kad dar galima spėti pasiekti, jog Kankuno aukščiausiojo lygio susitikimas netaptų tik tarpiniu žingsniu ir kad jame būtų priimtas tikrai įpareigojantis susitarimas? Kaip ES gali prisidėti prie to, kad vykstančios derybos būtų dinamiškesnės, praktiškesnės ir veiksmingesnės, siekiant, jog būtų susitarta dėl kuo išbaigtesnio kompromisinio teksto, skirto COP 16?

 
  
MPphoto
 

  Connie Hedegaard, Komisijos narė. – Pasistengsiu iškart atsakyti į du klausimus, nes jie abu susiję su Kankuno strategija. Manau, kad susirinkusiems čia labai gerai žinoma, jog ES su klimato kaita susijęs siekis yra išsamus, teisiškai privalomas susitarimas, kuris leistų mums užtikrinti, kad temperatūra pasaulyje didėtų mažiau nei 2°C.

Toks susitarimas turėtų būti pasiektas kuo greičiau. Tokios pozicijos laikėmės Kopenhagoje. Tokia mūsų pozicija yra iki šiol. ES yra pasirengusi priimti tokį susitarimą 2010 m. lapkričio–gruodžio mėn. Kankune vyksiančioje konferencijoje, tačiau turime pripažinti, kad kiti ir vėl (jau sakiau tai dalyvaudama ministrų susitikime kaip tik praeitą savaitę) tikriausiai nebus pasirengę. Todėl turime būti realistai. Manau, kad teisinga sakyti, jog kovo mėn. Komisijos pasiūlytas metodas „žingsnis po žingsnio“ sulaukė didelio palaikymo tarptautinėje arenoje. Tai dabar ir daroma. Todėl, žinoma, svarbus klausimas, ką tai reikš Kankuno konferencijoje ir dėl kokio paketo Kankune gali būti susitarta.

Mūsų nuomone, turime siekti spręsti pagrindinius struktūros klausimus ir imtis konkrečių veiksmų priimdami sprendimų paketą. Kankuno paketą galėtų sudaryti šios dalys. Pirma, turėsime skirti lėšų naujiems elementams, dėl kurių faktiškai buvo susitarta Kopenhagos susitarime. Tai turės atsispindėti oficialiose derybose priimant sprendimus Kankune.

Taip pat labai svarbu, kad padarytume didelę pažangą aptardami išmetamųjų teršalų kiekio apskaitą, ataskaitų teikimą bei tikrinimą ir finansinę paramą. Tai kita esminė dalis.

Miškų naikinimas – oficialus dėl miškų naikinimo ir nykimo susidarančio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo mechanizmų įsteigimas, kaip numatyta Kopenhagos susitarime – taip pat turėtų būti vienas iš Kankune sutarto paketo siekių. Mums tiek mažai betrūko iki šio tikslo Kopenhagoje. Turime sugebėti pasiekti plataus užmojo sprendimą dėl miškininkystės.

Tą patį galima būtų pasakyti ir apie susitarimą dėl prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų sistemos bei apie bendradarbiavimą technologijų srityje. Mes įgyvendiname strategiją, stengdamiesi išsiaiškinti, ar ji galėtų tapti sprendimo dalimi Kankune.

Taip pat turėtume padaryti didelę pažangą finansų struktūros srityje. Nereikia nė sakyti, kad, kalbant apie „skubios pradžios“ finansavimą, vienas svarbiausių klausimų Kankune bus, ar visas likęs pasaulis gali matyti, kad išsivysčiusios šalys vykdo Kopenhagoje priimtus finansinius įsipareigojimus dėl „skubios pradžios“ finansavimo.

Tačiau taip pat dabar turėtume pabandyti aptarti ilgesnės trukmės laikotarpio programą, įskaitant tai, kokiu būdu sukurti vadinamąjį Žaliąjį klimato fondą. Be to, labai pageidautume, kad būtų priimti sprendimai dėl naujų anglies dioksido rinkos mechanizmų siekiant toliau kurti pasaulinę anglies dioksido rinką, kurioje būtų vykdoma prekyba išmetamųjų teršalų leidimais, kitaip tariant, dėl švarios plėtros mechanizmo (angl. CDM) modernizavimo.

Galiausiai, mūsų pageidavimų sąraše būtų ir pažanga mažinant oro ir jūrų transporto išmetamų teršalų kiekį.

Be to, ketiname remtis iki šiol prisiimtais įsipareigojimais dėl klimato kaitos padarinių sušvelninimo tolesnėje diskusijoje dėl jų, taip pat ketiname juos sustiprinti. Pasiekus tokius rezultatus, Kankuno konferencijoje galėtume parengti tvirtą tarptautiniu lygmeniu kontroliuojamų veiksmų pagrindą, taip pat įrodytume, kad jei galime susitarti dėl šių dalykų, tai kitais metais gali būti lengviau susitarti ir dėl būsimos teisinės formos.

Vis dėlto turime aiškiai suprasti, kad Kankuno susitikimo rezultatai turi būti subalansuoti. Ką reiškia subalansuoti? Tai reiškia, kad vien tik Kioto protokolas, turint omenyje jo dabartinę struktūrą, negali užtikrinti tikslo apriboti temperatūros kilimą iki 2°C įgyvendinimo.

Dėl to ES pozicija dėl antrojo įsipareigojimų laikotarpio pagal Kioto protokolą visiškai aiški. Palankiai vertiname antrojo įsipareigojimų laikotarpio idėją, vis dėlto mums visiems turėtų būti aišku, kad tai nedaug ką tepakeis. Kartu turime apibrėžti tam tikras išlygas, nes kitaip mums ateityje bus sunkiau daryti spaudimą kitiems, kad jie prisiimtų įsipareigojimus. Turime siekti, kad panašius įsipareigojimus prisiimtų ir išsivysčiusios šalys, kurios nėra pasirašiusios Kioto protokolo, pvz., JAV, be to, turime siekti, kad veiksmų imtųsi ir pagrindinės kylančios ekonomikos šalys, pvz., Kinija.

Bet yra ir kitų sąlygų, kurios turės būti įvykdytos prieš priimant pasiūlymą dėl antrojo įsipareigojimų laikotarpio. Kalbu apie vientisumo aplinkos požiūriu principą, nes kai kurios galiojančio Kioto protokolo nuostatos kenkia jo vientisumui aplinkosaugos požiūriu. Turi būti atkreiptas dėmesys į šiuos trūkumus, visų pirma į išsivysčiusių šalių apskaitos metodus, t. y. į miškininkystės taisykles ir papildomus nustatytosios normos vienetus (angl. AAU), taip pat vadinamus „karštu oru“. Priešingu atveju bus neįmanoma užtikrinti, kad temperatūros kilimas pasaulyje būtų apribotas iki 2°C.

Galiausiai turime patobulinti galiojančias vadinamąsias vidaus tvarkos taisykles. Pvz., šiuo metu pagal Kioto taisykles ES draudžiama į jo taikymo sritį įtraukti su aviacijos sektoriumi susijusią apskaitą. Jame mums draudžiama įvesti naujus sektorinius mechanizmus. Be to, turime patobulinti švarios plėtros mechanizmą (angl. CDM). Taigi šių kliūčių būsimoje sistemoje turi nelikti, be to, turime siekti, kad pasiūlymą dėl antrojo įsipareigojimų laikotarpio priimtume visa tai gerai išsiaiškinę ir atlikę reikiamas pataisas.

Šiuo klausimu deryboms labai trūksta pusiausvyros. Derybos dėl Kioto protokolo galiojimo pratęsimo yra daug labiau pažengusios, nei derybos dėl naujų veiksmų, kurių turėtų imtis JAV ir kylančios ekonomikos šalys. Mums skubiai reikia kuo didesnės pažangos pastaruoju klausimu, jei norime, kad Kankuno susitikimas būtų sėkmingas ir jei ketiname pasiekti tikrą pažangą.

Svarbu, kad ES prisidėtų prie sėkmės Kankune ir toliau rodytų pavyzdį. Mes pirmaujame pasaulyje pagal klimato srityje taikomas priemones. Einame teisinga kryptimi savo Kioto tikslų įgyvendinimo link. Mes įtraukėme savo įsipareigojimą dėl 20 proc. ŠESD taršos sumažinimo į teisės aktus ir esame pasirengę tinkamomis sąlygomis padidinti šį tikslą iki 30 proc. Kitaip tariant, mes vykdome savo įsipareigojimus. Taip pat pritariame „skubios pradžios“ finansavimui. Taigi problemos nesusijusios su mumis.

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas (man taip pat buvo užduota klausimų ir apie tai) yra tas, jog dedame labai aktyvias pastangas, kad į šią veiklą įtrauktume daugiau kitų šalių, todėl Komisija šiuo metu taip pat bendradarbiauja su valstybių narių diplomatinėmis tarnybomis, siekdama, artėjant Kankuno susitikimui, pradėti konkrečius ES Žaliosios diplomatijos tinklo demaršus, kurių tikslas – atkreipti politinius sprendimus priimančių asmenų iš tam tikrų trečiųjų šalių didesnį dėmesį į mūsų nuomonę.

Kartu padidinome kasdienės informacijos dėl klimato, perduodamos per ES delegacijų tinklą, srautą. Nereikia nė sakyti, jog vykdydami šią informavimo veiklą labai norėtume bendradarbiauti su Parlamentu. Šiandien šiuo klausimu dalyvavau Delegacijų pirmininkų sueigoje, kurioje įvyko vaisingas pasikeitimas nuomonėmis. Manau, kad Parlamentas turi puikią galimybę užmegzti ryšius su kitais parlamentarais. Jeigu bendradarbiausime ir keisimės gautomis nuomonėmis, tuomet parengsime tvirtesnę bendrą poziciją.

 
  
MPphoto
 

  Karl-Heinz Florenz (PPE).(DE) Pone pirmininke, Komisijos nare, labai ačiū už jūsų diplomatišką atsakymą. Tiesą sakant, rengiame Kankuno susitikimui skirtą rezoliuciją, todėl, jei vis dėlto norime sudaryti tvirtą susitarimą, be abejo, privalome aiškiai apibrėžti, ko siekiame. Jūs pasakėte, kad siūlysime 20 proc. tikslą, o, jei būtų tinkami rodikliai, esame pasirengę padidinti mūsų tikslą iki 30 proc. Ką reiškia „jei būtų tinkami rodikliai“? Gal galėtumėte tai mums paaiškinti, taip pat pasakyti, ar tai tikrai visos Komisijos pageidavimas?

 
  
MPphoto
 

  Andres Perello Rodriguez (S&D).(ES) Pone pirmininke, jei Komisijos narės atsakymas reiškia, kad mes ketiname būti lyderiais, o to iš mūsų tikisi pasaulis, kad mes ketiname ir toliau įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir kad ketiname kaip lyderiai raginti kitus, nelaukdami, kol jie patys kreipsis į mus, tada esu už. Be to, taip pat būtų puiku, jei Komisijos narė sugebėtų užtikrinti, kad mūsų bendra pozicija būtų pateikta vienu balsu, o ne 27-iais, kaip buvo Kopenhagos atveju.

Taip pat prisidedu prie Karl-Heinzo Florenzo prašymo dėl išaiškinimo, nes man irgi kilo tas pats klausimas.

 
  
MPphoto
 

  Connie Hedegaard, Komisijos narė. – Aš sakiau „tinkamomis sąlygomis“, pone K. H. Florenz. Manau, kad šiuo metu labai svarbu, jog Europos Sąjungos valstybės narės pateiktų savo nuomones dėl tikrai nuodugnaus komunikato, kurį pateikėme gegužės mėn. Man, be abejo, buvo labai malonu, kad Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės aplinkos ministrai taip aiškiai išsakė savo nuomonę liepos mėn. viduryje, ir tikiuosi, kad kitos valstybės narės padarys tą patį.

Manau, kad dėstydami savo argumentus jie parodė, jog tai ne tik tarptautinių derybų klausimas; tai taip pat susiję su klausimu, kas iš tikrųjų atitinka europiečių interesus. Štai apie tai mes ir ketiname toliau diskutuoti (taip pat ir su Belgija, kai ji pirmininkaus Tarybai), todėl, be abejo, taip pat labai svarbu, kokios nuomonės sulauksime iš Europos Parlamento. Taigi jūs šiuo atveju taip pat darote gana didelę įtaką.

Turiu pasakyti, pone Perello Rodriguezai, kad tvirtai pritariu siekiui kalbėti vienu balsu. Kaip jau minėjau anksčiau, tai nereiškia, kad šis balsas gali būti vienintelis. Svarbu tai, kad, kai kitos šalys visame pasaulyje klausosi, ką joms sako Europos atstovai, jos gali būti daugiau ar mažiau tikros, kad tai ta pati idėja, ta pati linija, kuriai pritariame mes visi.

Tai ir yra svarbiausia, kaip tik tai, bendradarbiaudami su Tarybai pirmininkaujančia Belgija, ir sieksime užtikrinti, įskaitant klausimą dėl įgaliojimų apibrėžimo, nes negalime toliau visam pasauliui rodyti, kur nubrėžtos mūsų raudonosios linijos. Jei nenorime, kad jie tiksliai žinotų, kur nubrėžtos visos mūsų raudonosios linijos, turime suteikti keletą lankstesnių įgaliojimų, o tada turėsime pasitikėti vienas kitu ir būti tikri, kad turėsime keletą deryboms reikalingų svertų. Manau, kad nuo to taip pat labai priklauso, kokių rezultatų pasieksime Kankune.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Į klausimus, į kuriuos nebuvo atsakyta dėl laiko stokos, bus atsakyta raštu (žr. priedą).

Klausimų valanda baigta.

(Posėdis sustabdytas 20.30 val. ir atnaujintas 21.00 val.)

 
  
  

PIRMININKAVO: Roberta ANGELILLI
Pirmininko pavaduotoja

 
Teisinė informacija - Privatumo politika