Rodyklė 
Posėdžio stenograma
PDF 4843k
Antradienis, 2010 m. rugsėjo 7 d. - Strasbūras Tekstas OL
1. Posėdžio pradžia
 2. Pateikti dokumentai (žr. protokolą)
 3. Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pažeidimo atvejų (paskelbiami pateikti pasiūlymai dėl rezoliucijų) (žr. protokolą)
 4. Sąjungos padėtis (diskusijos)
 5. Iškilmingas posėdis – Malis
 6. Balsuoti skirtas laikas
  6.1. Laisvas darbuotojų judėjimas Sąjungoje – kodifikuota redakcija (A7-0222/2010, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg) (balsavimas)
  6.2. Euro monetų autentiškumo tikrinimas ir apyvartai netinkamų euro monetų tvarkymas (A7-0212/2010, Slavi Binev) (balsavimas)
  6.3. Makrofinansinės pagalbos teikimas Moldovos Respublikai (A7-0242/2010, Iuliu Winkler) (balsavimas)
  6.4. Laikinas autonominio Bendrojo muitų tarifo muitų taikymo tam tikriems pramonės gaminiams, importuojamiems į Madeiros ir Azorų salas, sustabdymas (A7-0232/2010, Danuta Maria Hübner) (balsavimas)
  6.5. Taisomojo biudžeto projektas Nr. 2/2010. Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (BEREC) biuras (A7-0240/2010, László Surján) (balsavimas)
  6.6. Prašymas atšaukti Europos Parlamento nario Viktoro Uspaskicho imunitetą (A7-0244/2010, Bernhard Rapkay) (balsavimas)
  6.7. Europos Sąjungos ir Japonijos susitarimas dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose (A7-0209/2010, Salvatore Iacolino) (balsavimas)
  6.8. Verslo registrų sąveika (A7-0218/2010, Kurt Lechner) (balsavimas)
  6.9. Naujos tvarios ekonomikos potencialo, susijusio su užimtumu, vystymas (A7-0234/2010, Elisabeth Schroedter) (balsavimas)
  6.10. Europos ekonominė erdvė (EEE) ir Šveicarija. Kliūtys, susijusios su visapusišku vidaus rinkos įgyvendinimu (A7-0216/2010, Rafał Trzaskowski) (balsavimas)
  6.11. ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimo dvišalė apsaugos sąlyga (A7-0210/2010, Pablo Zalba Bidegain) (balsavimas)
  6.12. Sąžiningos pajamos ūkininkams: veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė (A7-0225/2010, José Bové) (balsavimas)
  6.13. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo finansavimas ir veikimas (A7-0236/2010, Miguel Portas) (balsavimas)
  6.14. Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimas ir vykdymas (A7-0219/2010, Tadeusz Zwiefka) (balsavimas)
  6.15. Tautinių mažumų grupėms priklausančių moterų socialinė įtrauktis (A7-0221/2010, Antonyia Parvanova) (balsavimas)
  6.16. Moterų vaidmuo senėjančioje visuomenėje (A7-0237/2010, Sirpa Pietikäinen) (balsavimas)
  6.17. Žurnalistika ir naujos žiniasklaidos priemonės. Viešosios erdvės kūrimas Europoje (A7-0223/2010, Morten Løkkegaard) (balsavimas)
 7. Paaiškinimai dėl balsavimo
 8. Balsavimo pataisymai ir ketinimai (žr. protokolą)
 9. Ankstesnio posėdžio protokolo tvirtinimas
 10. Sakineh Mohammadi-Ashtiani byla (pateikti pasiūlymai dėl rezoliucijų) (žr. protokolą)
 11. Romų padėtis Europoje (diskusijos)
 12. Humanitarinė padėtis Pakistane po potvynių (diskusijos)
 13. Valstybių narių užimtumo politikos gairės (diskusijos)
 14. Tarybos pozicijos dėl bendrojo 2011 m. finansinių metų biudžeto projekto pristatymas
 15. Klausimų valanda (klausimai Komisijai)
 16. Saviraiškos laisvė ir spaudos laisvė Europos Sąjungoje (diskusijos)
 17. Tos pačios lyties susituokusių arba įregistravusių civilinę partnerystę porų diskriminavimas (diskusijos)
 18. Ilgalaikė pagyvenusių žmonių priežiūra (diskusijos)
 19. Kito posėdžio darbotvarkė: žr. protokolą
 20. Posėdžio pabaiga


  

PIRMININKAVO: Jerzy BUZEK
Pirmininkas

 
1. Posėdžio pradžia
Kalbų vaizdo įrašas
 

(Posėdis pradėtas 9.05 val.)

 

2. Pateikti dokumentai (žr. protokolą)

3. Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pažeidimo atvejų (paskelbiami pateikti pasiūlymai dėl rezoliucijų) (žr. protokolą)

4. Sąjungos padėtis (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Skelbiu posėdžio pradžią.

Kitas klausimas – Europos Komisijos Pirmininko pareiškimas dėl Sąjungos padėties. Kaip prisimenate, vakar kalbėjome apie dalyvavimo svarbiausiose Parlamento plenarinių posėdžių diskusijose problemą. Biuras vakar apsvarstė šią problemą ir pritaria Pirmininkų sueigoje išsakytai nuomonei, kad būtina užtikrinti privalomą dalyvavimą svarbiausiose diskusijose. Taip pat padarėme išvadą, kad reikia daugiau laiko ir kad būtina apsvarstyti, kaip užtikrinti gausesnį dalyvavimą svarbiausiose diskusijose. Po vakar vakare įvykusių konsultacijų su frakcijų pirmininkais norėčiau jums pranešti, kad šį kartą dalyvavimo patikrinimo procedūra nebus taikoma. Taip pat norėčiau pasveikinti jus susirinkus ypatingoms diskusijoms, kurios, mano giliu įsitikinimu, yra labai svarbios Europos Sąjungos ateičiai. Džiaugiuosi, kad dalyvių gana daug, nes tai reiškia, kad diskusijos vyks tinkamoje aplinkoje. Tai pirmas kartas, kai diskutuosime dėl Sąjungos padėties. Tai žingsnis Europos parlamentinės struktūros link. Lisabonos sutartimi mums suteikta ypatingų galių, tačiau didesnės galios taip pat reiškia didesnę atsakomybę. Esame atsakingi už mus išrinkusius 500 mln. piliečių. Kartą per metus rengsime posėdžius, kuriuose aptarsime tokius klausimus, kaip dabartinė Sąjungos padėtis ir būklė, jos politiniai, ekonominiai ir socialiniai prioritetai, kaip Europos Sąjunga turėtų veikti ir kaip turėtų būti priimami sprendimai siekiant patenkinti mūsų piliečių lūkesčius. Tai – Europos Sąjungos vykdomosios institucijos, Europos Komisijos, demokratinės priežiūros elementas.

Šiuos pranešimus mums pristatys Komisijos Pirmininkas. Norėčiau pasveikinti J. M. Barroso, taip pat su mumis šioje posėdžių salėje esančius jį atlydėjusius Komisijos narius. Dar kartą norėčiau pabrėžti, kad Europos Parlamentas jau daug nuveikė, kad būtų priartėta prie piliečių ir nustatytos galimybės vykdyti demokratinę vykdomosios institucijos veiklos priežiūrą ir kontrolę. Liepos mėn. J. M. Barroso pateikė savo manifestą ir praeitų metų rugsėjo mėn., prieš mums apsisprendžiant išrinkti jį Europos Komisijos Pirmininku, tarėsi su visomis frakcijomis. Europos Parlamento komitetai taip pat išklausė visų Komisijos narių. Europos Parlamentas sudarė naują bendrąjį susitarimą su Komisija, kuriuo taip pat užtikrinamas Bendrijos metodo, kuriuo mes čia, Europos Parlamente, labai tikime, veikimas. Galiausiai po keleto savaičių bus pristatyta Komisijos 2011 m. teisėkūros programa. Taigi darbas, kurį mums patikėjo Europos piliečiai, vyksta.

Pone J. M. Barroso, gyvename nelengvais ir kupinais iššūkių laikais. Esame tikri, kad Europos Komisija vykdys savo pareigas ir atliks jai patikėtą sutarčių sergėtojos ir teisės aktų bei projektų iniciatorės Europos Sąjungoje vaidmenį. Nekantriai laukiame išgirsti jūsų ir Komisijos nuomonę dėl Sąjungos padėties, dėl to, kas gali būti padaryta, ir dėl daugybės klausimų, kuriuos Europos Sąjungoje dar reikia išspręsti.

 
  
MPphoto
 

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. – Pone pirmininke, gerbiami EP nariai, man didelė garbė pirmą kartą pristatyti šiam Parlamentui Sąjungos padėtį. Nuo šiol per Sąjungos padėties aptarimo susitikimus apžvelgsime ateinančių dvylikos mėnesių darbus.

Daugelis sprendimų, kuriuos kitais metais priimsime, turės ilgalaikių padarinių. Tie sprendimai parodys, kokios Europos norime. Tai turėtų būti Europa, kurioje tinkamai atlyginama siekiantiems tobulėti ir padedama vargstantiems. Tai pasauliui ir savo piliečiams atvira Europa. Tai Europa, kurioje užtikrinama ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda.

Pernai dėl ekonomikos ir finansų krizės Europos Sąjunga patyrė bene didžiausią išmėginimą. Išryškėjo mūsų tarpusavio priklausomybė, o mūsų solidarumas patyrė kaip niekad didelių išbandymų.

Vertindamas mūsų darbą, esu įsitikinęs, kad šį kartą egzaminą išlaikėme. Radome atsakymus į daugelį aktualių klausimų, susijusių su finansine pagalba didelių sunkumų patiriančioms valstybėms narėms, ekonomikos valdysena, finansų reguliavimu, ekonomikos augimu ir darbo vietų kūrimu. Sugebėjome sukurti ekonomikos modernizavimo pagrindą. Europa parodė, kad yra tvirta ir kad jos nuomonės turi būti paisoma. Pranašavusieji Europos Sąjungos žlugimą klydo. Europos institucijos ir valstybės narės įrodė, kad gali būti lyderės. Europiečiams noriu pasakyti: galite būti tikri, Europos Sąjunga padarys viską, kas įmanoma, kad jūsų ateitis būtų saugi.

Šiandieninės Europos Sąjungos ekonomikos perspektyvos yra geresnės nei prieš metus. Iš dalies tai mūsų ryžtingų veiksmų rezultatas. Ekonomikos atsigavimas, nors ir nevienodai spartus skirtingose valstybėse narėse, įgauna pagreitį. Šiemet ekonomika augs sparčiau nei prognozuota. Nedarbas kol kas tebėra didelis, tačiau nebedidėja. Žinoma, neaiškumų ir pavojų dar yra, ypač už Europos Sąjungos ribų.

Gyventi iliuzijomis negalima. Darbai dar nebaigti. Nevalia užmigti ant laurų. Nedarbo problema nepaprastai rimta. Biudžeto padidinimas padėjo įveikti ekonominės veiklos nuosmukį. Tačiau jau laikas keisti kryptį. Jeigu nevykdysime struktūrinių reformų, tvaraus augimo neužtikrinsime. Ateinančius dvylika mėnesių privalome spartinti reformų darbotvarkės įgyvendinimą. Metas modernizuoti mūsų socialinę rinkos ekonomiką, kad ji galėtų konkuruoti globalizuotame pasaulyje ir padėtų spręsti demografijos problemas. Metas imtis tinkamų investicijų į mūsų visų ateitį.

Europai dabar itin svarbus laikas. Ji privalo parodyti, kad jos veikla – tai ne vien 27 valstybių narių priimami sprendimai. Veikdami išvien išsigelbėsime, pavieniui – nuskęsime. Kad ir kokiu lygmeniu – valstybių, regionų ar vietos – veiktume, sėkmė mus lydės tik tuomet, jei mąstysime apie visos Europos gerovę.

Šiandien išdėstysiu prioritetus, kuriuos, manau, bendromis jėgomis turėtume įgyvendinti ateinančiais metais. Dabar neturiu galimybių aptarti kiekvieno Europos politikos aspekto ar visų iniciatyvų, kurių imsimės. Todėl Pirmininkui J. Buzekui, taigi ir visiems jums, pateiksiu išsamesnę programą.

Iš esmės, kitais metais Europos Sąjungos laukia šie penki svarbiausi uždaviniai: spręsti ekonomikos krizės ir ekonomikos valdysenos klausimus, atgaivinti darbo vietų kūrimą spartinant strategijos „Europa 2020“ reformų įgyvendinimą, kurti laisvės, teisingumo ir saugumo erdvę, pradėti derybas dėl modernaus ES biudžeto ir stiprinti savo vaidmenį pasaulinėje arenoje.

Norėčiau pradėti nuo ekonomikos krizės ir ekonomikos valdysenos klausimų. Kai šiemet euro zonos nariams ir pačiam eurui prireikė mūsų pagalbos, veikėme ryžtingai.

Išmokome kelias sunkias pamokas. Jau padarėme nemenką pažangą ekonomikos valdysenos srityje. Komisija savo idėjas pristatė gegužės–birželio mėn. Jos buvo palankiai sutiktos ir Parlamente, ir Europos Vadovų Tarybos Pirmininko vadovaujamoje darbo grupėje ir tapo susitarimų pagrindu. Būtiniausių teisės aktų pasiūlymus pateiksime jau rugsėjo 29 d., kad neprarastume įgyto pagreičio.

Nesubalansuotas biudžetas daro mus pažeidžiamus. Skolos ir deficitas lemia spartų augimą ir staigų nuosmukį. Jie ardo socialinės apsaugos sistemą. Palūkanoms mokėti skiriamus pinigus būtų galima panaudoti socialinei gerovei didinti arba tinkamai pasirengti didėjančioms senėjančios visuomenės išlaidoms. Skolininkų karta lemia ekonomikos netvarumą. Mūsų pasiūlymai, kuriais bus padidinta priežiūra ir įgyvendinimas, sustiprins Stabilumo ir augimo paktą.

Turime šalinti didelį makroekonominį disbalansą, visų pirma euro zonoje. Todėl jau pateikėme pasiūlymų, kaip nustatyti, ar turto kainos nėra nepagrįstai didelės, ar konkurencija nėra per menka, ir kitas disbalanso priežastis.

Vyriausybės jau sutinka imtis griežtesnės priežiūros, skatinti laikytis teisės aktų ir anksčiau taikyti sankcijas. Komisija stiprins savo, kaip nepriklausomos arbitrės ir naujųjų taisyklių įgyvendintojos, vaidmenį. Pinigų sąjungą susiesime su tikrąja ekonomine sąjunga.

Jeigu mūsų siūlomos reformos bus įgyvendintos, bus užtikrintas ir ilgalaikis euro stabilumas. O tai – mūsų ekonomikos sėkmės garantas.

Kad ekonomika augtų, mums taip pat reikia stipraus ir patikimo finansų sektoriaus – sektoriaus, kuris turi teikti naudos realiajai ekonomikai ir kuris pasižymi tinkamu reguliavimu ir tinkama priežiūra.

Jau ėmėmės veiksmų, kad padidintume bankų veiklos skaidrumą. Šiandien padėtis geresnė nei prieš metus. Paviešinti bankų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai, taigi bankai galės skolinti vieni kitiems, o lėšos greičiau pasieks Europos piliečius ir įmones.

Pasiūlėme užtikrinti indėlių iki 100 000 EUR apsaugą. Siūlysime uždrausti nesąžiningą spekuliavimą vertybiniais popieriais jų neturint. Spręsime su kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais susijusias problemas. Nepamatuotos rizikos laikai jau praėjo. Nesiliaujame tvirtinti, kad iš anksto finansuoti bankroto rizikos rezervus turi patys bankai, o ne mokesčių mokėtojai. Rengiame teisės aktus, kuriais bus uždraustos premijos už greitai uždirbtus pinigus, vėliau atnešančios didelių nuostolių. Be to, pritariu finansinės veiklos apmokestinimo idėjai. Jau rudenį pateiksime atitinkamų pasiūlymų.

Ką tik pasiektas politinis susitarimas dėl finansų priežiūros dokumentų rinkinio – gera žinia. Komisijos pasiūlymai, parengti vadovaujantis J. de Larosière‘io ataskaita, užtikrins veiksmingą europinę priežiūros sistemą. Noriu padėkoti Parlamentui už konstruktyvią pagalbą ir tikiuosi, kad galutinį susitarimą pasieksime dar šį mėnesį.

Parengsime ir kitų teisės aktų. Netrukus pristatysime išvestinių finansinių priemonių iniciatyvų, tolesnių su kredito reitingų agentūromis susijusių priemonių, bankų restruktūrizavimo tvarką ir krizių valdymo sistemą. Mūsų tikslas – pertvarkyti finansų sektorių iki 2011 m. pabaigos.

Patikimi valstybės finansai ir atsakingai valdomos finansų rinkos suteikia pasitikėjimo savimi ir užtikrina ekonominį pajėgumą siekti tvaraus augimo. Negalime apsiriboti vien tik diskusijomis apie fiskalinį konsolidavimą ir ekonomikos augimą. Juk įmanoma turėti ir viena, ir kita.

Gerbiami Parlamento nariai, atsakingai valdomi valstybės finansai padeda siekti aiškaus tikslo – ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo. Tai svarbiausias mūsų prioritetas. Investuoti reikia būtent čia.

Tai, kokioje Europoje gyvensime 2020 m., priklauso nuo dabartinių mūsų sprendimų. Privalome ankstinti ir spartinti daugumą darbotvarkėje numatytų augimo skatinimo reformų. Taip iki 2020 m. augimą būtų galima padidinti daugiau kaip trečdaliu.

Daugiausia dėmesio reikėtų skirti trims prioritetams: sukurti daugiau darbo vietų, didinti Europos įmonių konkurencingumą ir toliau plėtoti bendrąją rinką.

Pradėsiu nuo žmonių ir darbo vietų. Nuo 2008 m. darbą prarado daugiau kaip 6,3 mln. europiečių. Kiekvienam iš jų reikia suteikti galimybę sugrįžti į darbo rinką. Vidutinis 20–64 m. europiečių užimtumas yra 69 proc. Susitarėme į darbo rinką pritraukti visų pirma daugiau moterų ir vyresnio amžiaus žmonių ir taip pasiekti, kad iki 2020 m. užimtumas padidėtų iki 75 proc.

Už užimtumo politiką ir toliau atsako pačios valstybės narės. Tą žinome. Tačiau ir mes neliksime nuošalyje. Norėčiau tokios Europos Sąjungos, kuri teiktų naujų galimybių savo piliečiams. Norėčiau socialiai integruotos Europos Sąjungos. Tokią Europą sukursime, jeigu valstybės narės, Europos institucijos ir socialiniai partneriai vykdys mūsų bendrą reformų darbotvarkę.

Daugiausia dėmesio reikėtų skirti įgūdžiams, darbo vietoms ir investicijoms į mokymąsi visą gyvenimą. Taip pat – kaip kuo geriau išnaudoti bendrosios rinkos augimo potencialą, kad būtų sukurta stipresnė bendra darbo vietų rinka.

Galimybių yra daug. Nors nedarbo lygis labai aukštas, Europoje yra 4 mln. laisvų darbo vietų. Iki šių metų pabaigos Komisija pasiūlys darbo vietų pasiūlos sistemą. Iš jos bus matyti, kur Europoje yra laisvų darbo vietų ir kokių įgūdžių reikalaujama. Toliau įgyvendinsime ir su Europos įgūdžių pasu susijusius planus.

Drauge turime spręsti skurdo ir atskirties problemas. Privalome užtikrinti, kad labiausiai nuskriausti visuomenės nariai neliktų nuošalyje. Tai svarbiausias iniciatyvos „Europos kovos su skurdu planas“ siekis. Įgyvendinant šią iniciatyvą bendromis jėgomis bus padedama pažeidžiamiausiems – vaikams ir pagyvenusiems žmonėms.

Užsienyje keliauja, mokosi ar dirba vis daugiau žmonių, todėl sieksime geriau užtikrinti atitinkamas piliečių teises. Likusias šios srities kliūtis Komisija ims šalinti jau šį rudenį.

Augimą lemia mūsų įmonių konkurencingumas. Turėtume ir toliau stengtis sudaryti palankias sąlygas mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Jose sukuriama du trečdaliai visų privačiojo sektoriaus darbo vietų. Bene didžiausi MVĮ rūpesčiai – inovacijos ir biurokratizmas. Stengiamės joms padėti abiejose šiose srityse.

Dar prieš prasidedant vasarai Komisija paskelbė lig šiol didžiausią 6,4 mlrd. EUR vertės paketą pagal mokslinių tyrimų septintąją bendrąją programą. Ši suma bus paskirstyta MVĮ ir mokslininkams.

Investavimas į inovacijas taip pat reiškia Europos pasaulinio lygio universitetų rėmimą. Norėčiau, kad Europos universitetai pritrauktų gabiausius ir geriausius studentus iš Europos ir kitų pasaulio šalių. Todėl imsimės Europos universitetų modernizavimo iniciatyvos. Sieksiu, kad Europos mokslas, švietimas ir kultūra būtų stiprūs.

Gerinti Europos novatoriškumą reikia ne tik universitetuose, bet ir visoje inovacijų grandinėje – nuo mokslinių tyrimų iki pardavimo. Tam reikia suburti šios srities partnerius. Mums reikia inovacijų sąjungos. Kaip jos siekti, Komisija išdėstys jau kitą mėnesį.

Dar vienas svarbus uždavinys – įvertinti, ar valstybės narės pasirengusios taikyti patentų, kurie galiotų visoje Europos Sąjungoje, sistemą. Mūsų novatoriams patentai neretai kainuoja dešimt kartų brangiau nei jų konkurentams Junginėse Amerikos Valstijose ar Japonijoje. Pasiūlymas jau parengtas. Išlaidų gerokai sumažėtų, o aprėptis padvigubėtų. Po dešimtmečius trukusių diskusijų atėjo laikas priimti sprendimą.

Taip pat privalome toliau mažinti biurokratizmą. MVĮ jaučiasi smaugiamos įstatymų. 71 proc. įmonių vadovų teigia, kad biurokratizmas – didžiausias jų sėkmės trukdis. Komisija jau pateikė pasiūlymų, kaip Europos bendrovėms sutaupyti 38 mlrd. EUR per metus.

Inovacijų skatinimas, biurokratizmo mažinimas ir kvalifikuota darbo jėga – veiksniai, padėsiantys Europos gamybos sektoriui išlaikyti pasaulinį lygį. Norime tvirtos, bet modernios pramonės bazės Europoje. Galinga Europos pramonės bazė yra be galo svarbi mūsų ateičiai. Komisija pristatys naują prie globalizacijos eros pritaikytą pramonės politiką.

Mums rūpi žmonės, mums rūpi įmonės. O žmonėms ir įmonėms rūpi atvira ir šiuolaikiška bendroji rinka.

Vidaus rinka – didžiausias Europos turtas, kuriuo kol kas naudojamasi nepakankamai. Tokią padėtį reikia kuo skubiau keisti. Iš 20 mln. Europos MVĮ tarptautine prekyba užsiima vos 8 proc., o užsienyje investuoja dar mažiau. Internetu naudojasi daugybė žmonių, tačiau daugiau nei trečdalis vartotojų vis dar nesiryžta internetu įsigyti prekių iš užsienio. Mano paprašytas M. Monti pateikė puikų pranešimą ir nustatė 150 trūkstamų vidaus rinkos sąsajų ir kliūčių. Kitą mėnesį pristatysime išsamų, didelių užmojų Bendrosios rinkos aktą, kuriame išdėstysime, kaip būtų galima plėtoti bendrąją rinką.

Energetika – pagrindinė ekonomikos augimo varomoji jėga ir vienas svarbiausių veiklos prioritetų. Turime baigti formuoti energetikos vidaus rinką, sujungti Europos energijos tiekimo tinklus ir užtikrinti energetinį saugumą ir solidarumą. Su energija turime padaryti tą patį, ką padarėme su mobiliaisiais telefonais – sukurti bendrą Europos rinką ir suteikti vartotojams pasirinkimo galimybę. Taip būtų sukurta tikra Europos energijos bendrija.

Vamzdynai ir kabeliai per valstybių sienas turėtų driektis be jokių kliūčių. Reikia sukurti saulės ir vėjo energijos infrastruktūrą ir užtikrinti, kad visoje Europoje būtų taikomi vienodi standartai ir kad įkrauti elektra varomą automobilį taptų taip pat įprasta kaip pripildyti kuro baką.

Kitais metais pateiksime Energetikos veiksmų planą, infrastruktūros dokumentų rinkinį ir Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planą, kuriais sieksime įgyvendinti savo viziją. Dar šiais metais vyksiu į Kaspijos jūros regioną paremti Pietinio koridoriaus, kuris turėtų padidinti energijos tiekimo saugumą, plėtotę.

Jei norime sukurti tausiai išteklius naudojančią Europą, vien energija apsiriboti negalime. XX a. pasaulis patyrė beprecedentį augimą, pagrįstą intensyviu išteklių naudojimu. Gyventojų skaičius išaugo keturis kartus, o ekonomikos pajėgumas – net 40 kartų. Tačiau per tą patį laikotarpį iškastinio kuro naudojome 16, o vandens – 9 kartus daugiau, 35 kartus išaugo sugaunamų žuvų kiekis. Anglies dioksido dujų išmetama 17 kartų daugiau.

Tai reiškia, kad turime įgyvendinti nustatytas klimato kaitos ir energetikos priemones, kurios yra pagrindinis pokyčius skatinantis veiksnys. Tai reiškia, kad reikia integruoti įvairias – kovos su klimato kaita, energetikos, transporto, aplinkosaugos – politikos sritis ir nuosekliai siekti veiksmingesnio išteklių naudojimo ir ekologiškesnės ateities.

Įgyvendinant Europos priemones, kuriomis siekiama spręsti didžiules mūsų laukiančias problemas, kaip antai visuotinis aprūpinimas maistu, biologinės įvairovės nykimas, tvarus gamtos išteklių valdymas, svarbų vaidmenį atliks pažangus žemės ūkio sektorius bei jūrų politika.

Visa tai ne tik sustiprins mūsų ekonomiką ateityje, bet ir suteiks naujų galimybių šiandien. Darbo vietų skaičius ekologinėje pramonėje nuo 2000 m. kasmet auga 7 proc. Norėčiau, kad iki 2020 m. būtų sukurta 3 mln. vadinamųjų žaliųjų darbo vietų. Gamyklose ir biuruose triūsia daugybė europiečių. Dabar reikia pritraukti 3 mln. žmonių į ekologinę pramonę.

Mums reikia tvaraus ir pažangaus augimo. Per pastaruosius penkiolika metų pusę Europos produktyvumo augimo lėmė informacijos ir ryšių technologijos. Panašu, kad šios tendencijos stiprės. Įgyvendindami mūsų pasiūlytą „Europos skaitmeninę darbotvarkę“, sukursime bendrą skaitmeninę rinką, kuri iki 2020 m. turėtų sudaryti 4 proc. ES BVP.

Pone pirmininke, viską, ką darome, darome Europos piliečių labui. Esminis Europos projekto aspektas – laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė. Sunkiai plušame, kad įgyvendintume Stokholmo veiksmų planą. Dėsime daug pastangų, kad išspręstume su prieglobsčiu ir migracija susijusius klausimus.

Teisėtiems migrantams Europa bus vieta, kur gerbiamos ir užtikrinamos žmogiškosios vertybės. Kartu imsimės griežtų priemonių prieš neteisėtų migrantų išnaudojimą Europoje ir prie jos sienų. Komisija pateiks naujų pasiūlymų dėl mūsų išorės sienų apsaugos. Toliau įgyvendinsime vidaus saugumo strategiją ir šalinsime organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo grėsmes.

Kad ir kur europiečiai nukeliautų, jų pagrindinės teisės turi būti gerbiamos, o pareigos ir toliau vykdomos. Visi Europos piliečiai privalo laikytis teisės aktų, o visos vyriausybės – gerbti žmogaus teises, įskaitant mažumų. Rasizmui ir ksenofobijai Europoje vietos nėra.

(Plojimai)

Kilusias opias problemas privalome spręsti atsakingai. Prašau mūsų visų – nežadinkime Europos praeities vaiduoklių. Teisingumo, laisvės ir saugumo erdvė – tai europiečių klestėjimo erdvė.

Gerbiami Parlamento nariai, kitas svarbus uždavinys – nuspręsti dėl būsimo Europos Sąjungos biudžeto. Kitą mėnesį Komisija pateiks pirmuosius savo pasiūlymus dėl biudžeto peržiūros. Ji pradės atviras diskusijas be jokių tabu ir antrąjį ateinančių metų ketvirtį pateiks teisės aktų pasiūlymus.

Pinigus turime leisti taip, kad jie duotų didžiausios naudos. O juos investuoti turime taip, kad paremtume augimą ir pasiektume konkrečių rezultatų įgyvendinant Europos darbotvarkę. Kokybiškai naudojamos lėšos turėtų būtų mūsų visų siekiamybė. Svarbu aptarti ne tik naudojamų lėšų ir investicijų kiekybę, bet ir kokybę. Manau, Europa gali suteikti tikros papildomos naudos. Todėl aktyviai sieksiu, kad būtų parengtas plataus užmojo laikotarpiui po 2013 m. skirtas Europos biudžetas.

Esu įsitikinęs, jog turime sutelkti išteklius savo politikos prioritetams paremti. Svarbu ne tai, daugiau ar mažiau išleisime, svarbu, kad lėšos būtų išleidžiamos protingiau, kad būtų įvertintos ir Europos, ir valstybių narių biudžetų galimybės. ES biudžetas rengiamas ne Briuseliui – jis skirtas piliečiams, kuriems jūs atstovaujate: bedarbiams, kurių perkvalifikavimas finansuojamas Socialinio fondo lėšomis, studentams, dalyvaujantiems programoje „Erasmus“, ar Sanglaudos fondo remiamų regionų gyventojams.

Energijos tiekimo tinklai, moksliniai tyrimai ir pagalba vystymuisi – tai akivaizdūs pavyzdžiai, kad Europos lygmeniu panaudotos lėšos duoda daugiau naudos nei nacionaliniu lygmeniu išleisti pinigai. Kaip jums žinoma, kai kurios valstybės narės šio principo naudą pripažįsta net tokiose svarbiose nacionalinės kompetencijos srityse kaip gynyba. Jos supranta, kad sutelkusios kai kuriuos savo išteklius ir rėmimo veiklą galėtų daug sutaupyti. Sutelkusios lėšas Europos lygmeniu valstybės narės gali sumažinti savo išlaidas, išvengti dvigubo finansavimo ir užsitikrinti geresnę investicijų grąžą.

Todėl turėtume ieškoti naujų pagrindinių Europos infrastruktūros projektų finansavimo šaltinių. Pavyzdžiui, siūlysiu, kad bendradarbiaujant su Europos investicijų banku būtų pradėtos leisti ES projektų obligacijos.

(Plojimai)

Taip pat toliau plėtosime viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės programas.

Kaip pabrėžė šios kadencijos Parlamentas, privalome spręsti ir nuosavų išteklių problemą. Dabartinės sistemos, kuriai būdinga sudėtinga korekcijų sistema, galimybės jau išsemtos. Mūsų piliečiai nusipelno teisingesnės ir veiksmingesnės sistemos. Su mūsų siūlomomis idėjomis sutiks ne visi. Man keista, kad jau dabar yra joms prieštaraujančių, nors jie kol kas net nežino, kas bus siūloma.

(Plojimai)

Žinau, kad šios kadencijos Parlamentui svarbus kito biudžeto trukmės klausimas. Galimi įvairūs variantai. Norėčiau apsvarstyti 10 metų programą, kurios finansiniai aspektai būtų peržiūrėti po penkerių metų. Tai būtų variantas „penkeri plius penkeri“. Taip galėsime planuoti lėšas ilgesniam laikotarpiui ir aiškiau susieti abiejų mūsų institucijų įgaliojimus.

Žinoma, kad Europos biudžetas būtų patikimas, svarbu griežtai taupyti. Ketinu išnagrinėti administracines Komisijos ir kitų Bendrijos įstaigų, pavyzdžiui, agentūrų, išlaidas. Reikia pašalinti visas neveiksmingo lėšų naudojimo galimybes. Tobulindami finansų valdymą remsimės Audito Rūmų rekomendacijomis.

Gerbiami Parlamento nariai, paskutinis uždavinys, kurį noriu šiandien aptarti – mūsų vaidmuo pasaulinėje arenoje. Spręsdami kasdienes problemas kartais pamirštame iš šalies įvertinti savo laimėjimus: taikų ir sėkmingą tapsmą Europos Sąjunga, kuri po pastarųjų plėtros etapų padidėjo dvigubai ir ruošiasi toliau plėstis; tvirtą, visame pasaulyje pripažįstamą valiutą – eurą; glaudžią partnerystę su kaimynais, kuri mus visus daro stipresnius. Jeigu veiksime ryžtingai, XXI a. mums nereikės nieko baimintis.

Dabar, kai sudaromos strateginės XXI a. partnerystės organizacijos, Europa turėtų pasinaudoti proga nusitiesti kelią į ateitį. Visomis išgalėmis siekiu, kad Sąjungos vaidmuo sprendžiant pasaulinius klausimus atitiktų jos ekonominę įtaką. Mūsų partneriai laukia ir tikisi, kad veiksime vieningai, kaip Europa, o ne kaip atskiros 27 šalys. Jeigu neveiksime išvien, Europa nebus reikšminga pasaulinė jėga, o mūsų partneriai į priekį žengs be mūsų, be Europos ir be jos valstybių narių. Todėl savo politikos gairėse raginau siekti, kad Europa taptų pasaulinio masto veikėja, pasaulio lydere – tai pagrindinė mūsų kartos užduotis ir išbandymas.

Su vyriausiąja įgaliotine ir pirmininko pavaduotoja C. Ashton pristatysime savo viziją, kaip kuo labiau sustiprinti Europos vaidmenį pasaulyje. Įsteigėme Europos išorės veiksmų tarnybą, taigi dabar turime reikiamas priemones savo siekiams įgyvendinti.

Globalizuotame pasaulyje mūsų klestėjimą lemia su strateginiais partneriais plėtojami santykiai. Kad galėtume sėkmingai veikti tarptautinėje arenoje, reikia pasitelkti Europos Sąjungos svorį. Jos dydis svarbus kaip niekad iki šiol.

Geras pavyzdys – kova su klimato kaita. Kopenhagoje paaiškėjo, kad, nors mūsų užmojams lygių ir nebuvo, patys sau sukliudėme, nes nesilaikėme bendros pozicijos. Derybos įstrigo, deja, klimatas tebekinta. Noriu, kad aktyviau dirbtume su mūsų tarptautiniais partneriais, kad, užuot skelbę pranešimus spaudai, jie rimtai įsipareigotų sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, ir kad būtų pradėtas teikti skubus finansavimas.

Per ateinančius du mėnesius bus surengti itin svarbūs aukščiausiojo lygio susitikimai su strateginiais partneriais. Kuo tvirtesnę Europai naudingą bendrą darbotvarkę nustatysime, tuo daugiau pasieksime. Pavyzdžiui, manau, kad būtų labai naudinga parengti transatlantinę ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo darbotvarkę.

Savo svorį jau parodėme Didžiajame dvidešimtuke – forume, kuriame pagrindiniai pasaulinės ekonomikos veikėjai sprendžia bendrus uždavinius. Lapkričio mėn. Seule su Pirmininku H. Van Rompuy atstovaudami Europos Sąjungai sieksime konkrečių rezultatų: kad būtų nuveikta daugiau derinant pasaulinės ekonomikos klausimus, kad finansų rinkos būtų stabilesnės ir atsakingesnės ir kad būtų susitarta dėl tarptautinių finansų institucijų reformos, kad visuotinės finansinės apsaugos sistemos būtų veiksmingesnės ir kad būtų daroma didesnė pažanga įgyvendinant Didžiojo dvidešimtuko vystymosi darbotvarkę. Toliau atliksime lyderio vaidmenį ir glaudžiai bendradarbiausime su kitais metais Didžiajam aštuonetui ir Didžiajam dvidešimtukui pirmininkausiančia Prancūzija.

Tikimės paramos dėl Dohos derybų raundo. Prekyba skatina augimą ir klestėjimą. Be kita ko, sieksime sudaryti dvišalius ir regioninius laisvosios prekybos susitarimus. Spalio mėn. Komisija pristatys atnaujintą prekybos politiką, kad Europa gautų dar daugiau naudos.

Atvirumas pasauliui – tai ir parama besivystančioms, visų pirma Afrikos, šalims. Po dviejų savaičių lankydamasis Niujorke Tūkstantmečio vystymosi tikslams skirtame aukšto lygio renginyje, jums pritarus, ketinu Europos Sąjungos vardu įsipareigoti skirti papildomą 1 mlrd. EUR Tūkstantmečio vystymosi tikslams pasiekti.

Pasaulinio masto veikėjos vaidmuo, be kita ko, įpareigoja ginti savas vertybes. Žmogaus teisės nėra derybų objektas. Mane stulbina tai, kiek daug yra šalių, kuriose pažeidžiamos moterų teisės. Žinia, kad Sakineh Mohammadi Ashtiani skirta mirties bausmė užmėtant akmenimis, mane tiesiog pribloškė. Tokio barbariškumo neįmanoma suvokti.

(Plojimai)

Europoje mes smerkiame tokius jokiais moralės ar religijos kodeksais nepateisinamus veiksmus.

Mūsų vertybės mus taip pat įpareigoja padėti į bėdą patekusiems žmonėms visame pasaulyje. Humanitarinė pagalba Pakistanui – naujausias Europos solidarumo praktinių apraiškų pavyzdys. Be to, jis aiškiai parodo poreikį skirtingą Komisijos ir valstybių narių teikiamą paramą pristatyti kartu kaip vieną tikrą Europos pagalbos paketą. Valstybės narės turi sraigtasparnių ir civilinės saugos pajėgas. Dabar turime jas sutelkti į vieną junginį ir taip sukurti tikras pagalbos krizės ištiktiesiems Europos pajėgas. Tai padaryti Komisija pasiūlys spalio mėn. Raginu valstybes nares parodyti, kad jos rimtai remia Europos Sąjungos siekį sustiprinti savo įtaką šioje srityje.

Taip pat darome pažangą bendros užsienio politikos srityje. Bet neturėkime iliuzijų, kad be bendros gynybos politikos įgysime norimą įtaką pasaulyje. Esu įsitikinęs – dabar puikus metas šiam uždaviniui spręsti.

(Plojimai)

Gerbiami Parlamento nariai, toliau įtvirtiname Lisabonos sutartimi sukurtą naująją Europos institucinę struktūrą. Be galo svarbu, kokios naudos institucijų veikla duoda žmonėms ir kaip Europa keičia žmonių kasdienį gyvenimą.

Europos sėkmės paslaptis – unikalus Bendrijos modelis. Kaip niekad iki šiol svarbu, kad politinę darbotvarkę Komisija įgyvendintų vadovaudamasi savo vizija ir pasiūlymais. Raginau Komisiją ir Parlamentą, dvi pagrindines Bendrijos institucijas, plėtoti ypatingus santykius. Siekiu glaudesnio politinio bendradarbiavimo.

Europa – tai ne tik Briuselis ar Strasbūras. Tai ir mūsų regionai. Tai jūsų gimtieji miestai, miesteliai ir kaimai. Lankotės savo rinkimų apygardose ir puikiai žinote, kurie atskiri Europos projektai labai svarbūs jų klestėjimui.

Galų gale juk esame priklausomi vieni nuo kitų – Europos institucijos, valstybės narės ir regionai. Be valstybių narių Europos Sąjunga savo tikslų nepasieks, o valstybės narės be Europos Sąjungos pasaulinėje arenoje nepasieks savųjų.

Europos piliečiai tikisi, kad imsimės veiksmų šiai krizei įveikti. Privalome jiems įrodyti, kad šiandienos bendromis pastangomis sukursime naujų darbo vietų, pritrauksime naujų investicijų ir parengsime Europą ateityje iškilsiantiems uždaviniams spręsti.

Esu įsitikinęs, kad Europa tinkamai pasirengusi. Užsibrėžtus tikslus pasieksime. Viena aišku – šį mūšį mums padės laimėti ne pesimizmas ir nuolatinės kalbos apie pralaimėjimą, o pasitikėjimas savo jėgomis ir bendra tvirta valia.

Šiandien išdėsčiau savo nuomonę, kaip Europos Sąjunga tai turėtų padaryti. Paprašiau parengti pasiūlymus, kaip kurti mūsų ekonominę sąjungą. Pabrėžiau, kad reikia paspartinti mūsų reformų darbotvarkės įgyvendinimą. Pasidalijau mintimis, kaip, įgyvendinant pavyzdines strategijos „Europa 2020“ iniciatyvas, modernizuoti mūsų socialinę rinkos ekonomiką, kad būtų užtikrintas augimas ir užimtumas pažangioje, tvarioje ir integracinėje ekonomikoje. Išdėsčiau, kaip siekti bendros Europos energetikos politikos. Pritariau reikmei plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje europiečių pagrindinės teisės turi būti gerbiamos, o pareigos vykdomos. Paaiškinau, kad Komisija sieks sudaryti plačius užmojus atitinkantį Europos biudžetą. Pasiūliau sukurti ES projektų obligacijas pagrindiniams infrastruktūros projektams finansuoti. Taip pat pranešiau apie mūsų tvirtą įsipareigojimą siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų. Atskleidžiau, kodėl mums reikia bendrų pagalbos krizės ištiktiesiems pajėgų ir bendros gynybos politikos. Paraginau Europos lyderius veikti išvien, kad Europa liktų pasaulinio masto veikėja ir gintų Europos interesus.

Šios darbotvarkės užmojai iš tikrųjų dideli ir ją įgyvendinti nebus lengva. Kad Europą lydėtų sėkmė, Komisijai reikia jūsų paramos kuriant stipresnę ir teisingesnę Europą mūsų piliečių labui.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Pone J. M. Barroso, dėkoju už Sąjungos padėties pristatymą.

 
  
MPphoto
 

  Joseph Daul, PPE frakcijos vardu.(FR) Pone pirmininke, Komisijos Pirmininke J. M. Barroso, ponai Tarybos Pirmininkai, ponios ir ponai, frakcijų pirmininkai šį rytą džiaugiasi, nes parodėte, kad galite be jokių baudžiamųjų priemonių dalyvauti EP posėdžiuose. Tai tikra demokratija. Visiems jums dėkoju.

(Plojimai)

Kokia Europos Sąjungos padėtis? Ką mums pavyko kartu pasiekti per šiuos kelerius metus ir ko nepavyko? Kokių planų turime? Kokias politines ir pirmiausia finansines priemones pasitelksime įgyvendindami juos?

Pone pirmininke, šios diskusijos sveikintinos, tad džiaugiuosi, kad Parlamentas ir Komisija – dvi Bendrijos institucijos, atstovaujančios bendram europiniam interesui ir jį ginančioms – šį rytą dalyvauja šioje Sąjungos padėties apžvalgoje. Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija norėtų, kad ji būtų perspektyvinė.

Europiečiai kartais – tiesą sakant, gana dažnai – klausia, ką Europa iš tikrųjų daro, kad būtų atsižvelgta į jų problemas ir lūkesčius. Tačiau daugelį metų rengiamos viešosios nuomonės apklausos rodo, kad jie nori daugiau, o ne mažiau Europos.

Daugiau Europos sprendžiant migracijos klausimą: romų klausimas, kuriam spręsti reikia ilgalaikės europinės strategijos, yra puikus pagarbos piliečiams klausimo pavyzdys.

Daugiau Europos atstovaujant jiems pasaulyje. Kaip, pvz., galime pateisinti savo nedalyvavimą Izraelio ir Palestinos derybose, nors šiame regione mūsų valstybės narės yra pagrindinės donorės?

(Plojimai)

Europiečiai to nesupranta ir yra teisūs. Mūsų piliečiai taip pat supranta, kad mums reikia daugiau, o ne mažiau Europos užtikrinant mūsų saugumą – asmeninį, energetinį ar apsirūpinimo maistu. Jie žino, kad Europa turi geriau suderinti savo veiksmus, kad būtų skatinamas augimas ir kuriamos darbo vietos – tą jūs labai išsamiai paaiškinote – kad būtų reguliuojamos rinkos ir kad būtų išvengta naujų spekuliacinių išpuolių. Jie supranta, kad mums taip pat reikia daugiau Europos mažinant nelygybę ir stiprinant mūsų europinį socialinį modelį, mūsų socialinę rinkos ekonomiką.

Taigi mums reikia daugiau Europos, kuri nesikištų į mūsų kasdienio gyvenimo smulkmenas, bet išvien spręstų mūsų bendras užduotis daug veiksmingiau ir – prie šio klausimo grįšiu vėliau – naudingiau bei mažesnėmis sąnaudomis.

Kaip minėjau, mūsų piliečiai klausia, kodėl Europa nėra veiksmingesnė ir labiau organizuota ir kodėl pasaulio arenoje jos nuomonės nėra labiau paisoma. Jie visiškai pagrįstai tikisi, kad pastangos ekonomikos ir finansų srityse, kurias jie paprašyti sutelkti, duos rezultatų ir kad veikdami išvien padėsime kiekvienam, pakliuvusiam į bėdą.

Mums reikia daugiau europinio valdymo. Tai mūsų, Parlamento ir Komisijos, užduotis šia kryptimi dirbti, įtikinti valstybes nares kartu dirbti ir investuoti. Nekalbama apie puolimą siekiant susilpninti mūsų valstybių narių suverenitetą ir prestižą. Priešingai, tai vienintelis būdas rimtai ir veiksmingai kurti 500 mln. Europos piliečių ir būsimų kartų ateitį.

Todėl prašau Komisijos – prašau jūsų, pone J. M. Barroso, ir kiekvieno Komisijos nario – imtis daugiau iniciatyvų ir pasiūlyti priemones bei reformas, kurių Europoje mums reikia, kad veikla vyktų sklandžiau, ir išaiškinti šių projektų esmę mūsų piliečiams.

Kaip ir mano frakcija, norėčiau, kad mūsų Parlamentas paremtų šias pastangas pasinaudojęs savo naujomis išimtinėmis teisėmis, suteiktomis jam kaip vienam iš teisės aktų leidėjų, turinčiam šioje srityje tokius pačius įgaliojimus kaip ir Taryba. Tai nėra tik valdžios klausimas, tai supratimo klausimas ir klausimas, kurį privalome aptarti, kad užtikrintume Europos pažangą.

Pone Komisijos pirmininke, ponios ir ponai, turime siekti plataus užmojo tikslų, tačiau taip pat turime įvertinti nueitą kelią. Manau, keliose svarbiose srityse Europa neturi priežasties gėdytis savo veiksmų, kurių ėmėsi pastaraisiais mėnesiais. Europa ėmėsi iniciatyvos reformuoti finansų rinką po Volstrito krizės, ištikusios 2009 m. rudenį. Europa, praeitų metų pavasarį patyrusi precedento neturinčių spekuliacinių išpuolių, ėmėsi taip pat precedento neturinčių priemonių savo ekonomikai sustiprinti ir stabilizuoti. Pradiniai šios politikos rezultatai jau juntami, bet turime siekti dar daugiau.

Europa taip pat atliko iniciatorės vaidmenį kovojant su visuotiniu klimato atšilimu. Iš tikrųjų reikia pripažinti – Kopenhagos konferencija paliko kartėlio jausmą. Tačiau mūsų siekiai nepakito ir dabar esame galutinai apsisprendę juos įgyvendinti. Galime tuo didžiuotis.

Ką ateinančiais mėnesiais ir metais turime padaryti, kad suvienytume pastangas ir sustiprintume savo piliečių pasitikėjimą mūsų bendra veikla? Siūlau tris būdus.

Pirmasis būdas – stiprinti mūsų ekonomiką, mažinti nelygybę įgyvendinant priemones, padėsiančias skatinti didesnę grąžą iš investuoto kapitalo, verslininkų pasitikėjimą ir galimybę sukurti naujus materialinės gerovės ir darbo vietų kūrimo šaltinius. Ponai Komisijos nariai, pone Komisijos Pirmininke, kaip minėjote, turime užtikrinti, kad visoje Europoje galiotų vienodos taisyklės nepaisant sienų. Nepriimtina, kad XXI a. tebegalioja drakoniškos taisyklės, neturinčios nieko bendra su Europos tikrove.

Antrasis būdas – rimčiau vertinti savo bendrą išorės politiką ir, kaip ne kartą minėjote, tapti labiau gerbiama pasaulio veikėja. Pasiteisinimai, kad Europa sudėtinga, kad reikia laiko ir kad turime būti kantrūs, daugiau nebegali mūsų tenkinti. Daugiau nebegali mūsų tenkinti ir tai, kad ES, pagrindinė donorė pasaulyje, negali būti tikra, ar jos siunčiama pagalba, gabenama V. Putino ir B. Obamos sraigtasparniais, pasiekia paskirties vietą. Manau, tokią padėtį taip pat turime vertinti rimtai.

Europa – viena iš įtakingiausių pasaulio veikėjų ir lygiaverčiai santykiai su jos pagrindiniais partneriais, ypač Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, turi būti jos pagrindinis prioritetas. Tą minėjau, kai buvo aptariamas transatlantinių santykių klausimas.

Tačiau šį rytą taip pat noriu pabrėžti, kad Europai labai svarbu užmegzti strateginius tikslinius santykius ne tik su Rusija, bet taip pat su Kinija, Indija ir Brazilija. Norėčiau, kad Europos išorės veiksmų tarnyba šiuo požiūriu būtų veiksminga priemonė ir galėtume užtikrinti, jog pasitelkus šią priemonę būtų sutaupyta lėšų įvairiose mūsų valstybėse narėse.

Trečiasis būdas užtikrinti, kad europinė struktūra būtų tinkama spręsti minėtus uždavinius, susijęs su pagrindiniu veiksniu – lėšomis. Žinau, kad šį klausimą dar turime išsamiai aptarti. Ar visos valstybės narės ir toliau ketina atskirai investuoti į inovacijas ir mokslinių tyrimų sritį, švietimą ir mokymą, saugumą ir gynybą ir mūsų energetikos politiką?

Ar ketiname kartoti, kad mums, europiečiams, stinga ryžto sutelkti išteklius, kad būtų pasiekta masto ekonomija ir padarytas šuolis pirmyn didinant efektyvumą, nors Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinija ir Indija yra pajėgios daryti pažangą teorinių arba taikomųjų mokslinių tyrimų srityje ir taip užimti padėtį rytojaus rinkose? Šiuo metu verčiame savo tyrėjus išvykti iš Europos. Neabejotinai privalome užtikrinti, kad mūsų tyrėjai norėtų sugrįžti ir likti Europoje.

Pone J. M. Barroso, būtent šiuos klausimus mes, Parlamentas ir Komisija, turime kelti kalbėdami apie derybas dėl 2014–2020 m. numatomų įgyvendinti europinių projektų finansavimo. Būtent šie klausimai kyla mūsų piliečiams ir būtent į šiuos klausimus jie tikisi gauti rimtus atsakymus.

Neabejotinai atėjo laikas Europai panaudoti nuosavus išteklius. Šie žodžiai neturėtų mums kelti baimės. Be to, europinio mokesčio klausimas neturi būti tabu. Šiuo atveju nekalbama apie mokestį, papildysiantį valstybių narių taikomus mokesčius. Priešingai, kalbama apie masto ekonomiją ir geresnį viešųjų finansų, kaip visumos, naudojimą, taigi galiausiai ir gyventojams bei įmonėms taikomų mokesčių mažinimą.

Pone J. M. Barroso, ponios ir ponai, europinė ir tarptautinė dimensija – įrodymas jaunoms kartoms, kurios tikisi iš mūsų ne ilgų kalbų, o jų problemų sprendimo ir perspektyvų ateičiai. Užtikrinti švietimą ir mokymą 15–25 m. amžiaus jaunimui – mūsų pagrindinis tikslas. Mūsų viešųjų finansų stabilizavimas, investicijos į inovacijas ir naujų durų atvėrimas siekiant suteikti jiems galimybę panaudoti savo gabumus Europoje, nebūtinai kitose šalyse – štai prioritetai, kurių turime siekti savo veikla. Mūsų piliečiai vertins mus būtent pagal tai, kaip šiuos prioritetus mums seksis įgyvendinti.

Pone Komisijos Pirmininke, ponai Komisijos nariai, privalote mums pateikti pasiūlymų ir šiuo požiūriu noriu pakartoti visiems jums žinomo asmens, Jono Pauliaus II, žodžius: „Nebijokite“. Jeigu pateiksite gerų pasiūlymų, PPE frakcija, siekdama užtikrinti, kad Europa jos piliečių labui darytų pažangą, jus parems.

Man liko dar kelios sekundės, tad norėčiau pasakyti dar vieną dalyką: pirmiausia būkite provokuojantys, teikdami savo pasiūlymus orientuokitės į plataus užmojo tikslus ir bendromis jėgomis mums pavyks parengti gerus pasiūlymus Europos piliečių labui.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Martin Schulz, S&D frakcijos vardu.(DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, dabar aptariame darbotvarkės klausimą pavadinimu „Komisijos Pirmininko pareiškimas dėl Sąjungos padėties“. Šiandien išklausėme darbo programos, kuria įsipareigota siekti plataus užmojo tikslų, pristatymą. Tačiau apie tikrąją Sąjungos padėtį, kurią susirinkome apžvelgti, išgirdome nedaug. Tad kokia yra toji Sąjungos padėtis šiandien? Sąjungos padėtis nėra gera. Būtų gerai, jeigu savo pateiktoje apžvalgoje būtumėte nurodę, kodėl ji nėra gera.

Ji nėra gera iš dalies dėl to, kad jūs, pone J. M. Barroso, ir jūsų Komisija netinkamai vykdote sutartimis jums pavestas pagrindines funkcijas. Krizės akivaizdoje man dažnai kildavo klausimas, kur yra Komisija. Kiekvieną kartą kalbėdamas su jumis išgirsdavau tokius atsakymus: „Taip, šiuo klausimu padariau pranešimą, anuo išdėsčiau savo mintis pranešime spaudai, apie tai kalbėjo M. Šefčovič, o aną klausimą išdėstė V. Reding!“. Grįžęs pasitikrindavau ir įsitikindavau, kad Komisija iš tikrųjų padarė pareiškimą. Tačiau man kyla klausimas, kodėl jūsų siunčiama žinia įstringa, kodėl jos neišgirsta visuomenė? Štai kokia Sąjungos padėtis! Per savo kadenciją pernelyg ilgai nuolaidžiavote, ypač įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europoje stiprėjančiai valstybių narių vyriausybių valdžiai Vokietijos ir Prancūzijos vadovaujamoje Taryboje.

(Plojimai)

Ginti Bendrijos metodą – jūsų pareiga. Daug kas, ką savo kalboje pasakėte, yra tiesa ir galite būti tikri, kad trys ketvirtadaliai šio Parlamento narių jus parems. Taip iš tikrųjų ir bus. Tačiau trys ketvirtadaliai Tarybos narių bus prieš jus, jeigu kalbėsite apie nuosavus išteklius. Dabar labai noriu išvysti, kaip jūsų išsakyti žodžiai bus paremti veiksmais ir kaip imsitės kovoti su Europos Sąjungos tarpvyriausybiškumu.

(Plojimai)

Pateiksiu pavyzdį. Sutinku su jumis, kad Europai pavyks tik tuo atveju, jeigu ginsime savo pagrindines vertybes. Pagrindinės vertybės Europoje apima ir tai, kad joje neturi būti vietos rasizmui ir ksenofobijai. Su tuo visi sutinkame. Tačiau pagrindinės vertybės taip pat reiškia, kad vyriausybei, spaudžiamai savo šalies politikų, nevalia mėginti mažumų atžvilgiu griebtis raganų medžioklės metodo kaip sprendimo. Galime čia nurodyti konkrečias pavardes. Tai Nicolas Sarkozy, François Fillono ir Brice Hortefeux‘o vadovaujama vyriausybė. Norėčiau, kad šias pavardes būtumėte paminėjęs, nes tada matytume, kad jūs, pone J. M. Barroso, ketinate su tuo kovoti.

(Plojimai ir prieštaravimo šūksniai)

Pagrindinės Europos Sąjungos vertybės – daugelis minčių, kurias šiuo požiūriu išsakėte, teisingos – pirmiausia apima socialinį teisingumą. Tačiau kaip socialinis teisingumas suprantamas šioje Sąjungoje? Minėjote dramatiškai didėjantį nedarbą Europoje. Dėl šio nedarbo augimo daugybė žmonių nuskurs ir atsidurs pavojuje. Vis daugiau žmonių, įskaitant ir tuos, kurie turi darbą, baiminasi – dėl savo darbo vietų, dėl savo socialinės padėties stabilumo, dėl ateities. Tai turi būti parodyta skaičiais. Viena vertus, daugėja asmenų, gaunančių milijonais skaičiuojamas pajamas, kurių gretos kasmet pasipildo tūkstančiais naujų milijonierių, kita vertus, yra milijonai žmonių, priverstų skursti. Šis socialinis susiskaidymas – didžiausia grėsmė demokratijai Europoje.

(Plojimai)

Rugpjūčio mėn. laikraštyje „The Guardian“ paskelbta statistika parodė, kad bankai „HSBC Bank“, „Barclays Bank“ ir „Royal Bank of Scotland“ praeitais metais uždirbo daugiau kaip 20 mlrd. EUR pelno ir 9 mlrd. EUR iš šios sumos atideda premijoms vadovams. Tai vyksta tokiu metu, kai Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybės mažina pensijas Europoje. Tikiuosi, kad parengsite ir pateiksite pasiūlymų, kaip galėtume pašalinti šį socialinį susiskaidymą.

(Plojimai)

Todėl sakau jums, kad finansinių sandorių mokestis turi būti įvestas. Turime įtraukti bankus, ypač spekuliacinių sandorių sektorių, į veiklą šalinant ekonomikos krizės padarinius. Pone J. M. Barroso, sudarėme tarpinstitucinį susitarimą, pagal kurį Komisija privalo pateikti atitinkamą pasiūlymą dėl direktyvos, jeigu Parlamentas įstatymu nustatytos daugumos balsų sprendimu to jūsų paprašys, ir tą padaryti sutikote. Galite būti tikri, kad Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija tokį prašymą pateiks. Taip pat tikimės, kad gavę tokį prašymą imsitės tinkamos iniciatyvos.

A. Šemeta sako, kad finansinių sandorių mokesčio mums nereikia ir jo neįvesime. Jūs sakote norįs, kad finansinių sandorių mokestis būtų nustatytas. Mes sakome, kad paremsime J. M. Barroso ginče su A. Šemeta. Šį prašymą gausite. Jeigu to nepadarysite, panaudosime piliečių iniciatyvos priemonę. Patikėkite, kad šios priemonės imsimės! Tuomet pakviesime visus šiuos žmones, apie kuriuos kalbu, išeiti į gatves protestuoti, kol spekuliantai padarys savo indėlį sprendžiant finansų problemas Europoje.

(Plojimai)

Europai taip pat reikia švietimo, kvalifikacijų ir galimybių tobulėti. Iš neturtingų šeimų kilę asmenys šioje Sąjungoje neturi likti gete, kuriame gyvena. Mums reikia galimybių tobulėti. Todėl svarbu, kad Europa taip pat prisidėtų užtikrinant švietimą, kvalifikacijas ir vienodas galimybes, ypač jaunimui. Taigi manau, kad esate teisus: tie entuziazmo nerodantys Europos finansų ministrai, kurie teigia – nes turi mažinti pernelyg didelę savo valstybių narių skolą ir todėl mažina savo biudžetus – kad ES biudžetas taip pat turi būti sumažintas, yra neteisūs. ES nereikia balansuoti perviršinio deficito. Atsižvelgiant į jos daromas investicijas, jai reikia pasitelkti regionų politiką, socialinę politiką, mokslinius tyrimus ir kvalifikacijas bei investicijas į augimą skatinančias priemones, kad socialiniai skirtumai būtų sumažinti ir kad Europos Sąjunga taptų pajėgi tą padaryti. Tam mums reikia didelio ES biudžeto. Šiandien tą taip pat pasakėte. Šiuo klausimu jus remiame. Tad dabar parodykite savo pasipriešinimą C. Lagarde‘ui, W. Schäuble‘ui ir kitų šalių finansų ministrams! Jeigu jums reikės pagalbos, pone J. M. Barroso, kreipkitės į mus. Mes jums padėsime.

(Plojimai)

Socialinis teisingumas taip pat reiškia, kad negalime palikti ateinančiai kartai žemyno, kuriame jau nebeverta gyventi. Taigi esate teisus: kad būtų užtikrintas socialinis teisingumas, mums taip pat reikia naujos tvarios pramonės politikos, grindžiamos suderintu požiūriu į aplinkos ir ekonomikos problemas. Būtent toks požiūris yra teisingas.

Nekantrauju išvysti, ar sugebate užtikrinti, kad Kopenhagos nesėkmė – padėtis, kai pamatėme, kad Europos Sąjunga nepajėgi derėtis – daugiau nepasikartotų. Pakartosiu dar kartą, kad Komisija dėl to nekalta. Kaltos 27 vyriausybės, kurios tiesiog nesugebėjo susitarti tarptautiniu lygmeniu.

(Plojimai)

Tai rodo, kad šiandien suskilome į dvi priešingas mokyklas: viena propaguoja tarpvyriausybiškumą, o kita – Bendrijos metodą. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai iškilo klausimas, ar Lisabonos Europa – valstybių ir vyriausybių vadovų, už uždarų durų aptariančių, kas, jų nuomone, gerai mūsų žemynui, Europa. Taip elgiantis juos matėme įvykus krizei Graikijoje. Galutinis dokumentas buvo suderėtas tik dviejų žmonių, A. Merkel ir N. Sarkozy, ir jų požiūris buvo toks: pone H. Van Rompuy‘au, prašom palaukti už durų, palikite šį klausimą spręsti mums! Nežinau, ar tai tiesa, bet galime įsivaizduoti, kad taip ir buvo. Arba ši Europa yra tarpvyriausybiškumo Europa, arba Bendrijos metodo Europa. Bendrijos metodo Europa – tai išvien dirbančių Komisijos ir Europos Parlamento Europa.

Mano nuomone, jūsų pateikta apžvalga neišsami. Manau, kad dauguma jūsų išdėstytų koncepcijų ir padarytų pareiškimų yra geri ir tinkami. Po metų, kai pateiksite kitą pranešimą dėl Sąjungos padėties, vertinsime jus pagal tai, kaip jums pavyko kovoti už tai, ką šiandien paskelbėte. Jūsų kalba buvo konservatyviai liberali, „žalioji“ ir radikaliai socialistinė. Kažkas, kas skirta visiems.

(Prieštaravimo šūksniai)

Taigi galite laimėti visų paramą. Jeigu kovosite su užmaskuotu tarpvyriausybiškumu ir aktyviai ginsite Bendrijos metodą, galėsite pasikliauti mūsų parama. Priešingu atveju, kai po metų pateiksite kitą pranešimą dėl Sąjungos padėties, pareikalausime, kad pasiaiškintumėte.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Dėkoju, pone M. Schulzai, už jūsų kalbą.

Dabar Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos vardu kalbės G. Verhofstadt.

 
  
 

Pone G. Verhofstadtai, kaip suprantu, nenorite skaidyti savo kalbos į dvi dalis, tiesiog norite, kad viena jūsų kalbos dalis būtų šiek tiek ilgesnė. Ar taip?

 
  
MPphoto
 

  Guy Verhofstadt, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, apžvelgiant Sąjungos padėtį pirmiausia reikia įvertinti praeities pamokas, o tuomet žvelgti į ateitį. Būkime sąžiningi ir pripažinkime, kad praeiti metai Europos Sąjungai buvo labai sunkūs.

Europos Sąjungai tai buvo sunkūs metai, nes kilo daug didelių problemų, bet stigo vienybės jas sprendžiant. Graikija atsidūrė ties žlugimo riba, pats euras buvo ne vieną mėnesį puolamas ir praėjo keletas mėnesių, kol Europos vyriausybės galiausiai sutiko gelbėti valstybę narę ir mūsų bendrą valiutą. Taigi nei man, nei, manau, kitiems šiame Parlamente nenuostabu, kad visuomenės pasitikėjimas Europa labai sumažėjo.

Tuo galime įsitikinti susipažinę su pastaruoju metu atliktu Eurobarometro tyrimu, kurio rezultatai rodo, kad mažiau nei pusė mūsų piliečių džiaugiasi savo šalių naryste ES. Pasitikėjimas mūsų institucijomis praeitais metais nukrito iki 42 proc. lygio. Tad tokia yra Sąjungos padėtis šiandien. Ji kelia nerimą, tačiau turime pripažinti, kad tai mūsų nestebina. Parlamentas daugybę kartų ragino Europos vadovus padaryti galą Europos pasyvumui, judėti pirmyn, atsisakyti protekcionizmo ir nacionalizmo ir ieškoti europinių sprendimų.

To taip pat prašo Europos piliečiai, nes pasižiūrėję į tų pačių Eurobarometro tyrimų rezultatus pamatysime, kad ne mažiau kaip 86 proc. piliečių nori europinės ekonomikos valdysenos. Jie mano, kad tik Europos Sąjunga gali pateikti sprendimų, kaip įveikti finansų ir ekonomikos krizę. Tačiau šiandien jie nemato, kad šiuo atžvilgiu kas nors vyktų, ir tai yra jų nusivylimo Europos Sąjunga priežastis.

Žinau, kad Komisijai praeiti metai taip pat buvo sunkūs, nors jai iš tikrųjų tai buvo pusmetis. Būtent tiek laiko prisireikė mūsų sostinėms suprasti, kad yra nauja sutartis ir naujas darbo metodas, taip pat nauja valdžios Europos Sąjungoje pusiausvyra. Todėl galime pasakyti, kad antroji Komisijos Pirmininko kadencija iš tikrųjų prasidėjo šiandien.

Tai antroji kadencija, kuriai reikia naujos vizijos, taip pat naujų atsakymų. Bet kuriuo atveju atėjo laikas imtis aktyvaus darbo ir įgyvendinti svarbias reformas. Mūsų frakcijos nuomone, iš esmės yra septynios svarbios reformos.

Pirmiausia turime pateikti savo galutinį atsaką į finansų krizę. Jau priėmėme teisės aktus dėl kapitalo reikalavimų ir premijų. Turime bankų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus, taip pat susitarimą dėl finansų priežiūros. Mums pavyko sudaryti gerą susitarimą iš dalies dėl to, kad Europos centrinio banko Pirmininko vadovavimu užtikrinamas europinis požiūris į priežiūros veiklą.

Tačiau tai nereiškia, kad tokia priežiūra jau vykdoma. Turėčiau pasakyti, kad to anaiptol dar nėra. Net nesame pusiaukelėje. Mums dar reikia, kad Komisija skubiai pateiktų pasiūlymų dėl išvestinių finansinių priemonių, skolintų vertybinių priemonių pardavimo, kredito reitingų agentūrų, bankų problemų sprendimo, piktnaudžiavimo rinka bei prekybos ir finansinių priemonių.

Antroji užduotis, kurią turime atlikti – užtikrinti iš tikrųjų europinę ekonomikos valdyseną. Praeiti metai parodė, kad nėra prasmės turėti bendrą valiutą neturint bendros ekonomikos politikos. Tokia padėtis absurdiška ir net pavojinga. Negalime sau leisti būti viena Sąjunga ir kartu įgyvendinti ekonomikos srityje 27 skirtingas strategijas, kaip kad yra šiandien.

(Plojimai)

Visiškai aišku, kad jeigu norime sėkmingai įgyvendinti Stabilumo ir augimo paktą ir naują ekonomikos strategiją, mums reikia rimtos meduolio ir botago politikos ir tinkamų sankcijų.

Mano nuomone – tos pačios nuomonės, manau, yra ir dauguma šio Parlamento narių – gerai, kad Komisija apie tai mąsto ir ketina sudaryti šiuo klausimu darbo grupę, bet tuo nepakeičiama Komisijos iniciatyvos teisė ir Komisijos pareiga kuo skubiau pateikti bendrąjį pasiūlymą dėl teisės akto dėl ekonomikos valdysenos.

(Plojimai)

Džiaugiuosi išgirdęs iš jūsų pareiškimą, kad tai padarysite rugsėjo 29 d. Kas vyksta Taryboje, taip pat nėra svarbu. Tai jūsų užduotis, jūsų pareiga pateikti tokį pasiūlymą rugsėjo 29 d.

Trečiasis prioritetas – bendroji rinka. Šiuo klausimu turime puikų pranešimą, kurį parengė Mario Monti, ir mūsų žinia labai paprasta: turime juo vadovautis. Nes visiškai nesuprantama, pvz., kad šiandien dar reikia keturiasdešimties valandų traukiniu patekti iš Vidurio ir Rytų Europos į Briuselį, Paryžių ar Amsterdamą. Kaip šie žmonės gali jaustis susiję su Europos Sąjunga? Kaip gali šios rinkos būti visapusiškai integruotos? Turime investuoti į transeuropinius tinklus.

Ketvirtasis prioritetas ir galbūt šiandien svarbiausias yra susijęs su biudžetu ir nauja finansine programa. Kalbėkime atvirai: kai kurių valstybių narių vyriausybių noras sumažinti biudžetą 20–30 proc. tokiu metu, kai mums reikia daugiau europinių sprendimų, yra absurdiškas.

(Plojimai)

Galiu visiškai suprasti, kad susidūrusios su didžiulio fiskalinio deficito problema, jos nori sumažinti savo indėlį į Europos Sąjungos biudžetą. Tai įprasta spontaniška reakcija. Todėl siūlome pakeisti šiuos valstybių narių indėlius Europos nuosavais ištekliais.

Penktasis prioritetas – pasaulio šalių pasitikėjimas mumis. Turime Europos išorės veiksmų tarnybą, bet dabar mums taip pat reikia sukurti Europos Sąjungai naują strategiją ir to prašėme Komisijos Pirmininko pavaduotojos C. Ashton (būtų geriau, jei ji čia dalyvautų). Mūsų išorės politikos strategija tebėra grindžiama 2003 m. Javiero Solana parengtu dokumentu. Per tą laiką pasaulis pasikeitė, tad ir mūsų strategija turėtų būti pritaikyta prie naujų sąlygų ir modernizuota.

Dabar pereisiu prie klimato kaitos klausimo. Kopenhagoje ES prarado lyderės vaidmenį ir vienintelis būdas pasiekti pokyčių Kankune – šį lyderės vaidmenį atgauti. Jeigu vėl norime tapti lyderiais, reikia vieno – kalbėti vienu balsu ir remti vieną viziją, o ne 27, kaip tą darėme Kopenhagoje.

ALDE frakcijos vardu. – (FR) Galiausiai, pone pirmininke, ponios ir ponai, turiu pasakyti, kad esu sumišęs dėl to, kas iš esmės yra – jeigu leisite pavartoti šį žodį – mūsų Europos Sąjungos raison d'être, būtent piliečių teisių ir žmogaus teisių apsauga už Europos Sąjungos ribų, žinoma, bet vis dėlto dar svarbiau – ir pačioje Europos Sąjungoje.

Taigi turiu visiškai rimtai pasakyti, kad tai, kas vyksta Prancūzijoje, mano nuomone, nepriimtina.

(Plojimai)

Deja, tai ne pavienis atvejis. Kaip ir daugelis jūsų, pastebiu, kad kai kurių valstybių narių vyriausybės šiandienos ekonomikos krizės sąlygomis vis labiau pasiduoda, taip sakant, populizmo, ksenofobijos ir kartais net rasizmo pagundai.

(Plojimai)

Jos manipuliuoja žmonių nerimu ir vienas kito baime. Jos propaguoja niekinamą požiūrį į mažumas. Net pasakyčiau, kad jos taiko dvejopus metodus siekdamos sukelti sumaištį sprendžiant migracijos klausimą. Norėčiau labai kategoriškai pareikšti, kad tokį požiūrį laikau nesuderinamu su principais ir vertybėmis, dėl kurių mūsų Sąjunga yra viena iš puikiausių ir nuostabiausių žmogaus sieloje ir širdyje gimusių politinių idėjų.

(Plojimai)

Pone pirmininke, ketinu kategoriškai pareikšti, kad romai – Europos piliečiai, visateisiai jos piliečiai.

(Plojimai)

Niekada negalime taikstytis su tuo, kad pasaulyje, kuriame tiek daug nežinios, jų teisės pažeidžiamos. Manau, ši Europa turi išlikti laisvės, tolerancijos ir teisingumo žemynu. Pone pirmininke, Komisija, sutarčių sergėtoja, turi reaguoti griežtai. Taip reaguoti ne tik teisinga, bet ir privalu, nes tai yra institucinė pareiga.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Daniel Cohn-Bendit, Verts/ALE frakcijos vardu.(FR) Pone pirmininke, kaip ir G. Verhofstadt, visą man skirtą laiką išnaudosiu iš karto.

Pone Komisijos Pirmininke, ponios ir ponai, manau, M. Schulz ir G. Verhofstadt nurodė pagrindines mūsų problemas. Apgailestauju, kad jums pristigo blaivaus proto ar tikslumo jas nurodyti.

Nuo tada, kai įsigaliojo Lisabonos sutartis, vyksta kova, susijusi su jos nuostatų aiškinimu. Manau, kad dauguma vyriausybių atstovų jos neskaitė. Lisabonos sutarčiai įsigaliojus jos suprato, kad ji, iš esmės, yra priemonė atsakomybę už Europos politikos sritis perduoti Europos bendrijai. Visose diskusijose vykstant minėtai kovai – tą matėme sprendžiant užsienio paslaugų, finansų reguliavimo klausimus – visada iškyla tas pats klausimas ir apie tai jau šiandien kalbėta: judame tarpvyriausybinės Europos link ar stipriname Bendrijos metodu grindžiamą Europą? Būtent tokia šiandien Sąjungos padėtis.

Svajoju, kad Komisija padarytų viešą pareiškimą. Šiuo metu Europos institucijose vyksta politinė kova, susijusi su Lisabonos sutarties aiškinimu ir turinti padarinių Europos politikai. Europos piliečiai turi žinoti, ką žinome ir ką manome apie šiuos tarp institucijų vykstančius ginčus. Apie tai, pone J. M. Barroso, nieko nepasakėte.

Dabar pereisiu prie antrosios minties. Ši Komisija yra Europos čempionė, jeigu kalbėsime apie jos bendro pobūdžio pareiškimus. Šie pareiškimai labai puikūs. Bet kai reikia nurodyti pirštu, apibūdinti valstybės narės padėtį, nurodyti konkretų asmenį ar vyriausybę, esate pabrėžtinai tylūs. Jūsų nėra. Galiu pateikti jums daugybę pavyzdžių.

Norėčiau grįžti prie Graikijos klausimo. Visi žinome, kad buvote prarandantys Graikijos padėties kontrolę. Iš tikrųjų žinojote apie tai, kas vyksta, prieš dvejus ar trejus metus iki krizės – jūsų dokumentų spintoje gulėjo pranešimai šiuo klausimu. Jokio oficialaus pareiškimo nepadarėte. Nuėjote į bažnyčią melstis ir tikėjotės, kad jūsų maldomis Graikijos problemos savaime išsispręs. Savaime jos neišsisprendė. Po to jūs parėmėte – mes daugumos balsų sprendimu taip pat – sprendimą taikyti Graikijai, jos žmonėms, kurie padarė tiek pat klaidų, kaip ir Graikijos elitas, neįtikėtinai didelį spaudimą.

Tačiau kol taikome šį spaudimą Graikijos žmonėms siekdami išspręsti problemą, negirdėjau jūsų kalbant apie tai, kad dabar, rugpjūčio mėn., Graikijos Vyriausybė ir didelės Prancūzijos ir Vokietijos ginklų pramonės bendrovės derasi dėl tolesnio Europos pramonės gaminamų ginklų pardavimo Graikijai.

(Plojimai)

Mes visi visiškai išėjome iš proto, kaip sakiau tris ar keturis kartus, bet ar imsimės veiksmų? Ar žinote, kiek lėšų Graikija išleido ginklams per pastarąjį dešimtmetį? Kokią sumą? 50 mlrd. EUR per dešimt metų! Pone J. M. Barroso, tą žinojote. Viena iš problemų šiose šalyse – būtent ši struktūra, susijusi su Europos nacionalizmo problema ir tarp Graikijos ir Turkijos vykstančia kova, ginču.

Kur Komisijos ir Europos iniciatyva įsikišti, kad Turkijos integravimu padėtume galą šiam absurdiškam ginčui, kainuojančiam Graikijos žmonėms milijardines sumas, švaistomas visiškai veltui, nes Graikija superka ginklus, kurių pačioms Prancūzijos ir Vokietijos kariuomenėms nereikia. Labai protinga! Tai vienas iš jūsų Komisijos nesikišimo pavyzdžių, pone J. M. Barroso.

Galiu pateikti antrą pavyzdį, kurį minėjo G. Verhofstadt. Tai, kas šiandien vyksta romų atžvilgiu, yra Lisabonos sutartyje įtvirtintos Pagrindinių teisių chartijos patikimumo išbandymas. Vertindamas tai, kas vyksta, moralės ir filosofijos požiūriu, pacituosiu Alberto Kamiu žodžius: „Demokratija – tai ir mažumų gynimas, o ne tik daugumos valios vykdymas“.

(Plojimai)

Komisija laukia? Ar jos dokumentų spintoje guli pranešimas? Turite viešai pareikšti, kad tai, ką daro Prancūzija, prieštarauja Europos sutarčių nuostatoms. Tą iš tikrųjų lengva padaryti.

(Plojimai)

Pateiksiu dar vieną pavyzdį, apie ką nekalbate. Šiandien kalbėjote apie ekonomiką, nedarbą ir ekonomikos augimą, tačiau nė žodžiu neužsiminėte apie būtiną pokytį, susijusį su augimo pobūdžiu. Nepasakėte, kad ekologinė katastrofa ir klimato kaita įpareigoja mus pakeisti savo požiūrį į augimą. Apie tai nieko nebuvo pasakyta.

Nekalbėjote apie Kankuną. Iki konferencijos Kankune liko trys mėnesiai. Nė žodžiu neužsiminėte, kad jeigu norime būti patikimi sprendžiant klimato kaitos klausimą, privalome grįžti prie tikslo 30 proc. sumažinti išmetamojo CO2 kiekį ir būti diskusijų dėl klimato kaitos priešakyje. Šiuo klausimu, pone Pirmininke, esate pabrėžtinai tylus.

Todėl norėčiau pasakyti, kad Europa, kuriai reikia vadovo, jūsų asmenyje jo neturi. Būtent tai mūsų problema ir būtent tokia Sąjungos padėtis.

Baigdamas norėčiau pasakyti jums vieną dalyką. Kalbėjote, pvz., apie Europos investicijas. Galite pasitikslinti, dar turiu tris minutes. Žinau, kad tai erzina, bet toks jau gyvenimas. Noriu pasakyti jums vieną dalyką: turite rimtai imtis spręsti problemas. Europoje 40 proc. viso išmetamo CO2 kiekio tenka pastatų sektoriui. Turite panaudoti Europos išteklius ir įsteigti europinį energijos fondą. Turite suteikti Europos miestams galimybę atnaujinti pastatus visoje Europoje įsteigdami europinį J. M. Keyneso fondą, nes valstybės narės nesugeba to padaryti.

(Plojimai)

Štai ką noriu pasakyti. Europoje karštai diskutuojama dėl to, ar mums reikia viešųjų investicijų. Pasakyčiau jums taip, pone J. M. Barroso: mums reikia J. M. Keyneso Briuselyje. Viešosios investicijos šiandien turi būti europinės investicijos į mūsų ekonomikos virsmą ekologine ekonomika. Ar tą suprantate, pone J. M. Barroso? Jeigu taip, tikiuosi, kitą kartą, kai bus diskutuojama dėl Europos, parodysite, jog supratote, kad laikai pasikeitė, kad dabar ne praeito amžiaus aštuntasis dešimtmetis, kad šiandien patiriame finansų ir ekologinę krizę.

Baigdamas pateiksiu skaičių, kuris turi priversti visus mus susimąstyti. Dėl krizės patiriami nuostoliai jau pasiekė 50 000 mlrd. EUR ribą. Tiek pat per penkis šimtmečius investuota viešųjų lėšų į vystomąją pagalbą. Šios sumos pakaktų, kad Afrikos šalyse būtų pastatyta 10 mlrd. mokyklų. Būtent tokia padėtis pasaulyje, pone J. M. Barroso.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Michał Tomasz Kamiński, ECR frakcijos vardu.(PL) Pradėsiu nuo geros žinios Komisijos Pirmininkui J. M. Barroso, nuo tokios žinios, dėl kurios jį net galima pasveikinti. Jo kalba šiandien įvertinta brangiau nei bilietai į kitą Stingo koncertą Prahoje, kurių kaina nesiekia 150 EUR. Tačiau pradėsiu nuo anekdoto. Pone J. M. Barroso, Lenkijoje populiarus anekdotas apie žmogų, kuris įlipa į medį ir pradeda pjauti šaką, ant kurios sėdi. Pro šalį eina kitas žmogus ir sako jam: „Jeigu nukirsi šaką, ant kurios sėdi, nukrisi“. Tam žmogui nuėjus, šaka nulūžta. Tupėjęs medyje žmogus iškrenta iš medžio, atsikelia, pasižiūri į tą praeivį ir sako: „Pranašas, ar ką?“

Ponios ir ponai, Europos konservatoriai, net tada, kai mūsų frakcijos dar nebuvo, buvo kaip tas praeivis, pasakęs ant Europos biurokratijos šakos tupinčiam žmogui, kad kerta šaką, ant kurios sėdi. Jūsų šiandieninėje kalboje galiu įžvelgti galimybę sustabdyti šį šakos pjovimo procesą. Išdėstėte daug minčių, kurios neabejotinai vertos paramos, ir, manau, pateikėte jas taip, kad visos Parlamento frakcijos būtų patenkintos. Tačiau turime sutikti su M. Schulzu, kad kalbėjote apie planą, nukreiptą į ateitį, bet neišgirdome – ir dėl to nesu patenkintas – Sąjungos dabartinės padėties analizės. Kodėl Europos Sąjunga šiandien veikia būtent taip? Kodėl tiek daug piliečių pasisako prieš Sąjungą ir kodėl ši Sąjunga neatitinka jų lūkesčių? Štai čia prieiname prie svarbios minties. Labai gerai, kad didžiausią dėmesį skiriate ekonominei plėtrai, šios plėtros būtinybei Europoje ir būtinybei kurti naujas darbo vietas. Neabejotinai pritariu tam, kad nedarbas šiandien – viena iš didžiausių Europos ekonomikos problemų. Tačiau būkime sąžiningi. Negalima nuoširdžiai jaudintis dėl bedarbių likimo ir prarandamų darbo vietų ir kartu siūlyti ekonominius sprendimus, kurie neišvengiamai veda prie Europos darbo vietų eksporto į kitus žemynus. Šie du klausimai neatskiriami. Negalime teigti, kad norime padidinti užimtumo lygį Europoje, ir kartu krauti Europos įmonėms ir ekonomikai naują naštą ir smaugti jas naujuose biurokratijos gniaužtuose. Tam turi būti padaryta galas. Išklausęs jūsų kalbos, pone J. M. Barroso, matau, kad mąstote teisinga kryptimi. Pasakėte, kad Europa pasaulyje turi kalbėti vienu balsu. Apie tai labai dažnai kalbame, tačiau akivaizdžiai matome, kad skirtingos Europos vyriausybės pagrindinėse užsienio politikos srityse vadovaujasi visiškai skirtingu požiūriu. Šio fakto negalime ignoruoti. Tad kaip Europa gali kalbėti pasaulio arenoje vienu balsu, jeigu Europos vyriausybės kalba skirtingais? Ponios ir ponai, neapgaudinėkime savęs – taip bus. Sėdėdami šiuose Rūmuose galite užmerkti akis ir apsimesti, kad tų 27 vyriausybių nėra, bet jos yra. Jas išrinko Europos Sąjungos piliečiai, o mes giname tų vyriausybių teisę atstovauti savo piliečiams Europos Sąjungos arenoje. Norime, kad tarp bendrų Europos Sąjungos reikalų ir valstybių narių reikalų būtų pusiausvyra, ir todėl ketiname ginti nacionalinės valstybės, esančios, žinoma, Europos Sąjungos sudėtyje, idėją. Tačiau kalbėdamas apie tai noriu pasakyti, kad pritariu visoms šiame Parlamente išsakytoms mintims. Tą dabar sakau labai nuoširdžiai. Negalime taikstytis su tokia padėtimi, kai viena ar kita vyriausybė Europoje siekdama savo vidaus politikos tikslų stengiasi kurstyti tai, kas Europoje yra parako statinė – nacionalizmą ir šovinizmą. Tam pritarti jokiu būdu negalima, bet tai vyksta daugelyje Europos šalių. Šiais metais jau turėjome pavyzdžių, kai su Lenkija besiribojančios šalys bandė krauti politinį kapitalą manipuliuodamos mažumų klausimu. Vienas iš didžiausių Europos Sąjungos laimėjimų – tai, kad Europa tapo demokratijos ir tolerancijos erdve, kurioje šešis dešimtmečius nebuvo karo. Noriai pripažįstu šį faktą, nors ir nesu didelis Europos Sąjungos entuziastas, bet tą vertinu. Tai kažkas, ką būtina išlaikyti. Taip pat norėčiau pasakyti, kad turime būti atviresni ir sąžiningesni Europos Sąjungos piliečių atžvilgiu. Didžiausia Bendrijos problema ta, kad tai, ką teigiame savo pareiškimuose, visiškai skiriasi nuo faktų ir to, ką piliečiai mato mus darant. Tikiu Europa ir mes, Europos konservatoriai, tikime Europos Sąjunga. Tačiau tikime Europos Sąjunga visoje jos įvairovėje. Netikime viena nauja suvienyta valstybe, kuri turi susilydyti į vieną tautą. Šiam projektui nebus pritarta. Europos piliečiai puikiai supranta, kad galima būti geru lenku, geru europiečiu ar geru vokiečiu ir kad galime gyventi kartu gerbdami vieni kitus ir išvien kurdami bendrą ateitį. Pone Pirmininke, tikiuosi, kad jums pavyks. Tačiau norint ištaisyti esamą padėtį, reikia vengti kartoti praeities klaidas. Noriu labai aiškiai jums pasakyti, kad Europa, mano nuomone, neturi bandyti spręsti iškilusių problemų kartodama klaidas, padarytas praeityje. Šiandien jūsų kalboje įžvelgiu galimybę sukurti didesnės ekonominės laisvės ir glaudesnės integracijos Europą. Šiuo atveju kalbu apie bendrąją rinką. Labai džiaugiuosi, kad mintį dėl Bendrosios rinkos akto pasiūlė šis Parlamentas, jo Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas. Šis pasiūlymas pateiktas M. Monti pranešime, parengtame komitete, kurio pirmininkas – mano kolega J. Herber. Tuo didžiuojamės. Norime, kad rinka būtų plėtojama būtent taip. Norime bendrosios rinkos ir didesnės ekonominės laisvės.

 
  
MPphoto
 

  Lothar Bisky, GUE/NGL frakcijos vardu.(DE) Pone pirmininke, Komisijos Pirmininke J. M. Barroso, pateikėte įspūdingą užduočių įvairiose politikos srityse apžvalgą. Tačiau jūs ir visi mes turime pripažinti, kad Europos piliečių pasitikėjimas mumis silpsta. G. Verhofstadt atkreipė mūsų dėmesį į tai, todėl smulkiau šiuo klausimu nekalbėsiu. Minėti tyrimai patikimi.

Piliečiai taip pat matė, kaip vadinamieji sistemai svarbūs bankai buvo remiami gelbėjimo ir ekonomikos atkūrimo paketais, kurių vertė siekia milijardus eurų, kaip visur susidarė pavojingai didelės nacionalinės skolos. Dabar jie klausia savęs, kas už tai atsakingas, ypač dabar, kai jiems tenka veržtis diržus dėl valstybių narių taupymo priemonių, kurių šios ėmėsi nepaisydamos to, kad ekonomikos padėtis pagerėjo. Dėl šių taupymo priemonių išaugs viešųjų paslaugų kainos, bus mažinamos socialinės išmokos, teikiama mažiau švietimo paslaugų, mažinamas užmokestis ir didinamas išėjimo į pensiją amžius ir visa tai daroma netikrumo dėl pensijų ir užimtumo galimybių akivaizdoje.

Protestuojama ne tik valstybėse, kurios labiausiai nukentėjo dėl krizės. Šiandien profesinės sąjungos streikuoja Prancūzijoje, o rugsėjo 29 d. vyks streikai protestuojant prieš valstybių narių taupymo priemones daugelyje Europos miestų ir miestelių. Piliečiams buvo pažadėta, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos Sąjunga daugiau dėmesio skirs socialiniams klausimams ir bus demokratiškesnė. ES, įskaitant Komisiją ir Parlamentą, prarastų piliečių pasitikėjimą, jeigu dabar pasakytų, kad už taupymo priemones atsakingos valstybės narės. Veiksmingos finansų rinkos reformos, pvz., draudimas steigti rizikos draudimo fondus, draudimas spekuliuoti žaliavomis ir išvestiniais maisto produktais ar net finansinių sandorių mokesčio įvedimas bei lankstumo ir užimtumo garantijų principo atsisakymas, dabar neabejotinai yra Europos Sąjungos atsakomybė. Į šį darbą artimiausiais mėnesiais turėsime įsitraukti visi.

Skirtingų gyventojų sluoksnių padėtis Sąjungoje labai skiriasi ir yra labai prieštaringa. Socialinis visuomenės susiskaidymas ES šalyse bet kuriuo atveju dar kartą pavojingai padidėjo. Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais didžiulės sumos, skaičiuojamos milijardais eurų, išleistos bankų gelbėjimui ar bankams skirtoms garantijoms. Šios lėšos nepasiekė žmonių, kurie iš tikrųjų turi socialinių reikmių ar mokosi.

Niekas nenori ginčyti ar menkinti ES laimėjimų. Tačiau bandyti užtušuoti iš tikrųjų Europos Sąjungoje esančius skirtumus nenaudinga niekam. Baigdamas taip pat norėčiau pasakyti keletą žodžių apie romus Prancūzijoje. Manau, Europos Sąjunga turi gerą tradiciją. Tačiau tie, kurie nori spręsti socialinių neramumų problemą mažumų sąskaita ir iš tikrųjų nesąžiningu būdu, piktnaudžiauja savo politine valdžia. Noriu labai aiškiai pasakyti: piktnaudžiavimas socialiniais neramumais Bendrijoje, kuri visada gina visuotines žmogaus teises ir moralines vertybes, nepriimtinas. Šios moralinės vertybės ir žmogaus teisės Europos Sąjungoje vienodai galioja kaip prancūzams, lenkams, anglams, ispanams ar vokiečiams, taip ir visiems Europoje gyvenantiems sintams ir romams.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Nigel Farage, EFD frakcijos vardu. – Pone pirmininke, šis iškilmingas įvykis, jūsų kalba dėl Sąjungos padėties, pone J. M. Barroso, vis dėlto nesulygina jūsų su Prezidentu B. Obama. Tarp jūsų yra vienas esminis skirtumas: Prezidentas B. Obama – išrinktasis vadovas, o jūs – ne. Jo kalbos klausėsi 48 mln. žmonių, o čia, Europos Parlamente, mes net turėjome įprašinėti EP narius, kad ateitų į posėdį išklausyti jūsų kalbos.

Jūs visiškai nieko nepasakėte apie Sąjungos padėtį. Pateikėte savo nuomonę apie tai, kaip buvo tvarkomasi, ir išdėstėte savo ateities planus. Eurobarometras, Komisijai pavaldi viešosios nuomonės tyrimo organizacija, atskleidžia mums tikrąją tiesą. Jo skelbiami

duomenys rodo, kad per pastarąjį pusmetį žmonių pasitikėjimas, net jų tikėjimas, kad priklauso Europos Sąjungai, labai sumažėjo: 10 proc. Vokietijoje, 17 proc. Graikijoje ir 9 proc. Portugalijoje. Narystę šiame klube teigiamai vertina mažiau nei pusė ES piliečių.

Dar įdomiau tai, kad jūsų šalyje, Portugalijoje, per pastarąjį pusmetį kas ketvirtas pilietis visiškai prarado pasitikėjimą ES institucijomis. Šiuos faktus, pone J. M. Barroso, vargu ar galima vertinti kaip sėkmės ar piliečių tikėjimo mumis patvirtinimą, nepaisant to, dauguma politikų šiandien jaučiasi tokie patenkinti.

Per daug nesidžiaukite savimi, nes žmonės patys mato: tikroji Sąjungos padėtis tokia, kad piliečiai pradeda vis labiau jos neapkęsti ir ją niekinti. Ir kai kas dar tvirtina, kad taip yra todėl, kad piliečiai nori daugiau Europos! G. Verhofstadt pasakė, kad piliečiai nori daugiau bendros politikos. Ne! Akivaizdu.

(Šūksniai iš salės)

Įdomu, pone pirmininke! Kai aš nutraukiu kalbėtoją, man grasinama nuobaudomis. Bet tiek to.

(EFD frakcijos narių plojimai)

Faktai rodo, kad piliečiai nenori daugiau politikos. Piliečiai pamatė, kokie pražūtingi bendros žuvininkystės politikos padariniai, kokia nelygybė atsirado įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką, kiek verslo galimybių prarasta dėl bendros prekybos politikos. O dabar dar yra ir ta bendroji valiuta, tas neapgalvotas politinis bandymas primesti piliečiams pinigų sąjungą net jų neatsiklausus, ar nori joje būti. Visiškai akivaizdu, kad ši valiuta netinka Vokietijai, netinka Graikijai. Dabar jos atsidūrė ekonominiame kalėjime. Galite apsimesti, kad ekonomikos krizė jau įveikta, bet taip nėra, nes dabar penkerių ir dešimties metų trukmės obligacijų kainų skirtumas sudaro 8 proc.

Galite šypsotis, pone M. Schulzai, bet jūs nieko nenusimanote apie finansų rinkas ar apie tai, kaip jos veikia. Kodėl jūsų šalies, Vokietijos, mokesčių mokėtojai turi vis labiau tuštinti savo kišenes?

Šis valdymo metodas neveikia, tačiau šiandien išgirdome, kad planuojama turėti bendrą gynybos politiką ir bendrą užsienio politiką.

Kita priežastis, lemianti tokius viešosios nuomonės tyrimų rezultatus, kokius šiandien turime, yra ta, kad žmonės jūsų negerbia, nes melavote siekdamas „prastumti“ Lisabonos sutartį. Mums buvo sakoma, kad ji padės viską supaprastinti, kad bus aišku, kas už ką atsakingas. Tačiau mums neaišku. Kas atsakingas už šią ES? Jūs, pone J. M. Barroso? Mano senas draugas Herman Van Rompuy? Tarybai pirmininkaujanti Belgija? Iš tikrųjų šaunu! Jūs vis dar nesugebate suformuoti vyriausybės savo šalyje, bet vadovaujate Europos Sąjungai! Kad ir kaip žiūrėtum, visas šis reikalas – tikra netvarka.

Niekada ES neturėjo tiek daug galių ir niekada ji nebuvo tokia nepopuliari. Bet nepasitenkinęs dabar ES propagandai kasmet leidžiamais 2,4 mlrd. EUR, norite bendrą biudžetą padidinti 6 proc. Mes suprantame, kad ketinate turėti asmeninę visą dieną jums dirbančių TV darbuotojų komandą, naujų spaudos atstovų ir interneto svetainės administratorių. Jūs neanalizuojate, kodėl reikalai krypsta bloga linkme, pone J. M. Barroso. Jūs paprasčiausiai nesuprantate.

(EFD frakcijos narių plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Andreas Mölzer (NI).(DE) Pone pirmininke, gal man taip pat bus leista išnaudoti visą man skirtą laiką ir iš karto kalbėti tris minutes.

Daugelis piliečių iš visų Europos šalių mano, kad Europos projektui – jeigu jau aptariame Sąjungos padėtį – iškilo rimta grėsmė keturiais aspektais. Piliečiams atrodo, kad pavojuje yra Europos ekonominis klestėjimas ir socialinis saugumas. Tą žmonėms parodė finansų krizė ir Graikijai suteikta – galbūt bergždžiai –pagalba, taip pat didėjantis masinis nedarbas ir masinė imigracija į mūsų socialines sistemas. Šiuo atžvilgiu piliečiams Europos Sąjunga atrodo bejėgė ir nesugebanti kontroliuoti finansų rinkų ar sukurti tinkamų kriterijų.

Antra, piliečiai mano, kad pavojuje yra pilietinė laisvė. Vargu, ar Europos Sąjungoje liko tiesioginės demokratijos. Jos principai negerbiami, kaip kad buvo, pvz., referendumų Airijoje, Prancūzijoje ar Nyderlanduose atvejais. Tai, kad piliečių duomenys yra saugomi ir šis faktas akivaizdžiai patvirtinamas, pvz., SWIFT susitarimu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, verčia juos jaustis nuolat sekamais. Dėl vis labiau Europos Sąjungoje plintančio paternalistinio reguliavimo piliečiams susidaro įspūdis, kad jų asmeninė laisvė ribojama. Dėl politinio korektiškumo principo minties ir žodžio laisvei taip pat kyla vis didesnis pavojus. Šiuo atveju kalbu apie Vokietijoje vykstančią diskusiją dėl T. Sarrazino pareiškimų.

Trečia, piliečiai mano, kad pavojus iškilo Europos tautų kultūrinei įvairovei ir tautinei tapatybei. Jos išnyks dėl kultūrinės asimiliacijos ir dvasinės globalizacijos, taip pat dėl masinės imigracijos, Europos islamizavimo ir, žinoma, piktnaudžiavimo prieglobsčio sistema. Europos tautų tautinei tapatybei tikriausiai iškilo rimta grėsmė.

Ketvirta, Europai iškilo rimtas pavojus prarasti pasaulio pagarbą. Dėl savo užsienio politikos Europa tapo pajuokos objektu. Šiandien buvo minėtas pavyzdys, susijęs su derybomis Vidurio Rytuose, kuriose ES net nedalyvauja, nors yra didžiausia donorė pasaulyje. Tikrovėje ES dėl savo užsienio ir visuotinės politikos pasaulio arenoje nėra pripažįstama kaip svarbi veikėja.

Sugebėjome privesti šią Europos Sąjungą prie tokios būklės, kad dabar ji kuria vidaus sistemą, kuri, jos piliečių nuomone, tampa vis despotiškesnė ir griežtesnė, kurioje neatsižvelgiama į regionalizmą, kultūrinę įvairovę ir panašius veiksnius ir kuri pasauliui atrodo silpna. Viduje savo piliečiams griežta ir juos valdanti kieta ranka pasitelkdama centralizmą ir biurokratijos svertus, ši Europa išorėje yra silpna, neturi vietos pasaulyje ir nesugeba iš tikrųjų ginti savo interesų.

Būtent tokia Sąjungos, kuri daugiau nėra pasirengusi iš tikrųjų ginti Europos tautų ir piliečių interesų, padėtis.

 
  
MPphoto
 

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas.(FR) Pone pirmininke, labai atidžiai ir susidomėjęs išklausiau visų jūsų kalbų ir pasistengiau išskirti pagrindinius šiose kalbose keltus klausimus.

Iš esmės, manau, bent dauguma šios kadencijos Parlamento narių akivaizdžiai nori daugiau Europos, nori, kad būtų įtvirtintas Bendrijos metodas ir siekiama platesnio užmojo tikslų. Jokios konkrečios kritikos Komisijos pasiūlymų atžvilgiu nepateikta.

Kai kurie EP nariai pasigedo padėties analizės mano kalboje. Užuot žvelgęs į praeitį ir aiškinęs dabartinę padėtį, noriu kurti ateitį. Manau, aiškinti nėra svarbiausias dalykas – tą užduotį palieku apžvalgininkams, kuriuos, beje, labai gerbiu, bet manau, kad mūsų užduotis, Komisijos užduotis – teikti pasiūlymus. Kalba dėl Sąjungos padėties man taip pat reiškia progą pakalbėti apie būsimą Sąjungos padėtį, kurią norime bendromis pastangomis užtikrinti. Būtent apie tai šiandien kalbėjau ir pateikiau konkrečių plataus užmojo pasiūlymų.

Tačiau tai nereiškia, kad noriu išsisukti nuo kokių nors klausimų. Taip, Europos Sąjungai šis laikas lemiamas. Tiesa, kad turime naują sutartį. Taip pat tiesa, kad kai kas valstybių narių lygmeniu bando aiškinti nacionalinių institucijų vaidmenį vadovaudamiesi vien tarpvyriausybiniu požiūriu.

Savo viziją jau aiškiai apibrėžėme ir – kaip, beje, minėjau savo kalboje – pasisakau už Bendrijos metodą ir dvasią. Tačiau įsitraukti į begalines diskusijas dėl institucijų ir juolab į institucijų partizaninį karą, kurio nenoriu ir kuriame nedalyvauju – ne geriausias būdas siekti pastarojo tikslo. Geriausias būdas Komisijai siekti šio tikslo – atlikti iniciatorės vaidmenį ir teikti konkrečius, drąsius ir kokybiškai parengtus pasiūlymus, o jums – kaip kad šiuo atveju – bendradarbiauti su mumis šia dvasia. Šiuo klausimu pateikėme pasiūlymų ir tai, kaip mums pavyks dėl jų susitarti, mano nuomone, iš tikrųjų parodys, ar esame įsipareigoję kurti stipresnę Europą.

Kai kurie kalbėtojai pateikė viešosios nuomonės tyrimų, atliktų siekiant išsiaiškinti, kiek piliečių remia Europos institucijas ar jomis pasitiki, rezultatus. Taip, problemų yra – rimtų problemų – ir jas turėtume spręsti. Tačiau jeigu būtumėte nuodugniau išnagrinėję tyrimų duomenis, pastebėtumėte, kad, nors pasitikėjimas Europos institucijomis kartais ir kelia problemų, kai kuriais atvejais daug didesnė problema – pasitikėjimas valstybių narių politikais ir vyriausybėmis. Tiesa ta, kad apie šią problemą niekas neužsiminė.

Šis laikas mums labai sudėtingas ekonominiu ir socialiniu požiūriu. Tai laikas, kai visi turime parodyti, kad esame atsakingi. Puikiai žinome, kad ekonominiais sunkmečiais visuomenės pasitikėjimas politinėmis institucijomis – valstybių narių ar europinio lygmens – visada linkęs mažėti. Manau, veiksmingiausias būdas spręsti šias problemas – teikti rezultatus ir pasiūlymus.

Iš esmės, manau, Europos Parlamentas – bent europinė jo dauguma – ir Komisija yra tos pačios nuomonės. Pasisakome už griežtesnį finansų reguliavimą. Aiškiai pareiškėme, kad neatsisakysime Komisijos iniciatyvos teisės. Taip pat norime, kad bankai ir finansų institucijos prisidėtų sprendžiant problemą, kuriai atsirasti jie padėjo. Būtent todėl pasisakome už finansinės veiklos apmokestinimą. Norime pasiūlymų, kurie padėtų skatinti augimą Europoje. Būtent to ketiname siekti.

Kai kurie iš jūsų minėjo problemą, dėl kurios, beje, šiandien bus diskutuojama Parlamento posėdyje po pietų – tai romų problema. Šiuo klausimu dabar nesileisiu į smulkmenas, nes jį aptarsime po pietų. Tačiau noriu pasakyti, kad Komisija jau seniai domisi šia problema.

Šių metų pradžioje net surengėme ministrų susitikimą romų klausimu. Manau, šiame ministrų susitikime iš visų Europos ministrų dalyvavo tik du ar trys. Komisijai atstovavo V. Reding. Turime svarbių paramos programų, pagal kurias romams teikiama pagalba ir padedama jiems integruotis. Plėtojame rimtą ir konstruktyvų dialogą su visomis Europos vyriausybėmis – ir tų šalių, iš kurių romai kilę, ir tų, kuriose dabar jų daug gyvena.

Tikiu, kad galiu visiškai nuoširdžiai jūsų paprašyti nežaisti politinių žaidimų sprendžiant šį klausimą. Tai nepaprastai opus ir rimtas klausimas. Mes, europiečiai, nepadėsime, jeigu diskutuodami tokiu opiu klausimu susiskaidysime į priešingas stovyklas.

Pasakėme – tą labai aiškiai ką tik pasakiau – kad Komisijos ir Europos Sąjungos principinė pozicija – priešintis visų formų diskriminacijai. Diskriminacija yra visiškai nepriimtina. Tačiau, jeigu kalbėsime apie mūsų reakciją į klausimus, kurių sulaukiame iš kai kurių mūsų šalių, taip pat turime pasakyti, kad visi mūsų piliečiai turi teises ir pareigas. Be to, visada privalome pabrėžti būtinybę užtikrinti pusiausvyrą tarp laisvės, ypač judėjimo laisvės, ir saugumo.

Jeigu šios pusiausvyros nepaisysime, kils rimtas pavojus, kad kraštutinių pažiūrų jėgos galės panaudoti šį klausimą kaip priemonę populistiškai manipuliuoti daugelį mūsų visuomenių apėmusiu nesaugumo jausmu. Taigi turime pateikti rimtai ir atsakingai apgalvotą atsakymą ir vengti manipuliavimo šiuo nepaprastai rimtu ir opiu klausimu siekiant politinių tikslų. Komisija prisiims atsakomybę už tai.

Todėl, manau, mūsų laukia didžiulis darbas. Jeigu kai kurie mane kritikuoja už tai, kad siekiu pagrindinių Europos politinių jėgų sutarimo, su džiaugsmu tokią kritiką priimu. Komisija iš tikrųjų turi atstovauti bendram Europos interesui ir privalome pasistengti atstovaudami šiam bendram interesui įtraukti skirtingas proeuropinį požiūrį remiančias politines jėgas, kad šios prisidėtų. Būtent to dabar siekiame.

Buvo diskutuojama dėl biudžeto. Girdėjau jūsų kalbas. Man atrodo, kad dauguma jūsų nori Europai plataus užmojo biudžeto. Tačiau, ponios ir ponai, būkime taip pat labai atviri: Komisija pasiūlys plataus užmojo biudžetą, bet vien diskusijų čia, Europos Parlamente, nepakaks – turime išsikovoti Europos visuomenės pritarimą. Todėl prašau jūsų pagalbos ir paramos, kad paaiškintume politinėms jėgoms mūsų šalyse, vadovaujančioms mūsų sostinėse įsikūrusioms vyriausybėms, kodėl – kaip, beje, teisingai pasakė J. Daul – kiekvienas euras, kurį išleidžiame Europos lygmeniu, iš esmės reiškia taupymą, palyginti su didžiulėmis sumomis, kurias galėtume išleisti valstybių narių lygmeniu.

Šį mūšį su viešąja nuomone privalome laimėti surengdami demokratines diskusijas savo šalyse. Todėl prašau jūsų paramos, kad šios diskusijos su politinėmis jėgomis, kurioms atstovaujate, įvyktų ne tik Strasbūre ar Briuselyje, bet ir sostinėse, nes turime pasiekti Parlamento ir Tarybos sutarimą. Turi būti pasiektas įvairių institucijų sutarimas. Komisija ten bus. Komisija teiks plataus užmojo pasiūlymus, bet visada vadovaudamasi tikra partnerystės už stipresnę Europą – bendradarbiaujančią, o ne susiskaidžiusią Europą – dvasia.

 
  
MPphoto
 

  Joseph Daul, PPE frakcijos vardu.(FR) Pone pirmininke, per man skirtas tris minutes pasistengsiu grįžti prie klausimų ir į juos atsakyti. Neketinu nieko užsipulti. Nebus jokių asmeninių išpuolių. Mane pažįstate: to nedarysiu ir niekada nedariau.

Pirma, dėl biudžeto ir kitų klausimų, dėl kurių sutariame. Didžioji Parlamento narių dauguma sutinka, jog mums reikia nuosavo biudžeto, kad valstybių narių lygmeniu būtų naudojama mažiau lėšų. Tai pirmoji mano išvada, bet nepamirškime, kad mums reikės vieningo sprendimo. Nekalbama apie mūsų valstybių ar vyriausybių vadovų kritiką, apie C. Lagarde‘o ar W. Schäuble‘o kritiką. Kalbama apie tai, kad reikės įtikinti mūsų atitinkamas partijas, kaip kalbėjo J. M. Barroso, kad reikės tinkamai aptarti ir spręsti šį klausimą mūsų šalyse, nes būtent taip priimami vieningi sprendimai. Tą padaryti daug sudėtingiau nei gražbyliauti čia, bet mes kovosime ir sieksime, kad Europos lygmeniu turėtume nuosavų išteklių.

(Plojimai)

Antra, dėl romų. Vadinkime daiktus tikraisiais jų vardais. Ponios ir ponai, gerbiami pirmininkai, esame atsakingi žmonės ir privalome rasti sprendimus. Tą jums sako miesto meras. Susiduriame su didžiulėmis problemomis, susijusiomis su mūsų piliečiais, kurių pažiūros tikrai demokratinės ir kuriuos rizikuojame prarasti perleisdami juos populistų stovyklai. Mūsų pareiga pasistengti, kad taip neįvyktų. Tačiau rimti nusikaltimai turi būti smerkiami. Nepasakiau, kad turime smerkti romus. Nekalbėkite už mane. Banditizmas, nusikalstamumas ir prostitucija – štai blogybės, su kuriomis privalome kovoti.

Mano kantone nuo sausio 1 d. iš ūkininkų pavogta vienuolika traktorių. Kaip manote, ar žmonės dėl to patenkinti? Taip pat pasižiūrėkime, kas dedasi įvairiuose mūsų miestuose. Ponios ir ponai, tai labai opus klausimas, kurį turime spręsti labai apdairiai, ir – nepradedu nacionalinės diskusijos, pradedu diskusiją Europos lygmeniu – šiuo atžvilgiu pritariu J. M. Barroso. Turime spręsti klausimą dėl romų, taip pat kartu su Rumunija ir kitomis susijusiomis šalimis, ir pasiūlyti sprendimų, kurių šiame Parlamente turime.

Manau, šis klausimas itin svarbus. Jeigu mums pavyks pasiekti, kad šių imigrantų vaikai gautų naudos iš švietimo ir mokymo sistemos, po dešimties metų galėsime pasakyti, kad mūšį laimėjome. Būtent šią galimybę siūlau aptarti.

 
  
MPphoto
 

  Martin Schulz, S&D frakcijos vardu.(DE) Pone pirmininke, norėčiau trumpai pakomentuoti dvi mintis, kurias išsakė J. Daul. Pirma, sutariame, kad mums reikia nuosavų išteklių. Dėl šių nuosavų išteklių kartu kovojame, bet kadangi tam reikia vieningo sprendimo, o jo greičiausiai nepavyks pasiekti, reikia paaiškinti, kad jeigu nuosavų išteklių neturėsime, neturės būti ir jokio ES biudžeto mažinimo. Tikiuosi, kad prie šios išvados taip pat prieisime kartu.

Dabar kalbu kaip buvęs miesto meras. Vienuolika metų vadovavau miestui, kuriame romų klausimas labai aktualus. Mano miestas yra prie sienos, skiriančios Vokietiją, Belgiją ir Nyderlandus. Tai tranzito teritorija daugeliui romų. Sprendžiau šią problemą vienuolika metų ir noriu pasakyti jums, pone J. Dauli, ir kolegoms EP nariams vieną dalyką. Taip, romai – mažuma, kelianti nemažai problemų. Tai tiesa, bet net tokios mažumos turi teisę į savo pagrindinių teisių apsaugą. Tai svarbiausias dalykas, kurį norėjau pasakyti. Šiuo atžvilgiu Bernardo Kouchnerio žodžiuose yra tiesos.

Antra, valstybės, kurių valdymas grindžiamas teisinės valstybės principu, privalo kovoti su nusikalstamumu ir persekioti nusikaltėlius. Vagystės, prostitucijos ar sukčiavimo atveju teisinėje valstybėje turi būti imamasi teisėsaugos priemonių neatsižvelgiant į tai, kas yra įtariamas padarius nusikaltimą. Tai kiekvienos valstybės teisė. Tačiau kiekviena valstybė taip pat privalo išnagrinėti kiekvieną atvejį, kad nesusidarytų įspūdis, jog nuo pat pradžių įtariama visa gyventojų grupė. Manome, kad tai nepriimtina.

(Plojimai)

Mano paskutinė pastaba: turite susilaikyti nuo partizaninio karo veiksmų. Jau pasakėte, kad aš imuosi institucinio partizaninio karo veiksmų. Jokiu būdu taip nėra. Iš esmės, turi būti imtasi atviro puolimo šioje institucinėje kovoje ir tą turite padaryti jūs, pone J. M. Barroso. Tai, dėl ko jus kritikuojame, neturi nieko bendra su jūsų neabejotinu gebėjimu rasti bendrą sutarimą. Tą iš tikrųjų sugebate. Pamatėte šiandien, kad visi jumis patenkinti.

Asmeniniuose pokalbiuose, pone J. M. Barroso, neabejotinai gebate užsipulti – tą puikiai žino jūsų Komisijos nariai, žinau ir aš pats. Tačiau norėčiau paprašyti jūsų bent kartą viešai parodyti, kad gebate pulti, ypač valstybių ar vyriausybių vadovams, nes mums to reikia, mums reikia, kad Europoje kas nors duotų atkirtį tiems, kurie nori iš naujo nacionalizuoti Europą.

Jums, pone N. Farage‘ai, norėčiau pasakyti štai ką: gal aš ir nežinau, kaip viskas veikia, kad žmonės gali nevaržomai pildyti savo kišenes, bet labai gerai žinau, kaip padaryti galą tokių žmonių žaidimams.

 
  
MPphoto
 

  Michał Tomasz Kamiński, ECR frakcijos vardu.(PL) Pone J. M. Barroso, jeigu supratote mano kalbą kaip kritiką jūsų atžvilgiu už tai, kad stengiatės atsižvelgti į kiekvienos frakcijos poreikius, norėčiau patikinti jus, kad tai ne kritika. Vertinu jūsų diplomatinius gebėjimus šioje srityje ir manau, kad išlaikyti pusiausvyrą tarp įvairių valstybių narių dar sunkiau. Esu tikras, kad išlaikyti šią pusiausvyrą jums kainuoja dar daugiau pastangų nei užtikrinti, kad visos frakcijos būtų patenkintos. Kadangi kalbėjote apie europinę daugumą ir antieuropinę mažumą, norėčiau paprašyti visų, kad diskusijos būtų demokratiškos ir sąžiningos, nesuplakti į vieną krūvą tų, kuriems Europa kaip projektas nepatinka ar kurie nenori Europos Sąjungos – nes aš nepritariu šiems žmonėms – su tais, kurie siekia Europoje pokyčių ir kuriuos šis projektas domina. Nepritariame daugybei klausimų, kuriuos remia šio Parlamento dauguma, tačiau esame šiame Parlamente siekdami padaryti Europą geresnę, o ne blogesnę, ir visada esame pasirengę šiuo klausimu diskutuoti. Pone J. M. Barroso, iš tikrųjų vertinu tai, kad esate atviras šioms diskusijoms su mumis.

Dėl čia kelto romų klausimo. Dažnai nesutinku su M. Schulzo nuomone, bet šiuo atveju jam pritariu. Manau, kad jeigu šalyje kyla problema, susijusi su nusikalstamumu, šalis turėtų padaryti viską, kas įmanoma, kad ši problema būtų išspręsta, nes piliečiai moka mokestį, kad valstybė kovotų su nusikaltėliais. Tai akivaizdu. Tačiau turime vengti išankstinių nuostatų dėl kokios nors etninės grupės polinkio į nusikalstamumą, nes tokios nuostatos, manau, labai pavojingos ir skatina rasinę diskriminaciją. Tokie klausimai turi būti sprendžiami taktiškai ir abi ginčo šalys turi vengti jų politizavimo. Būtina vadovautis konstruktyviu požiūriu ir šią problemą išspręsti.

 
  
MPphoto
 

  Lothar Bisky, GUE/NGL frakcijos vardu.(DE) Pone pirmininke, norėčiau sugrįžti prie to, ką labai teisingai pasakė J. M. Barroso kalbėdamas apie rasizmą ir ksenofobiją.

Tačiau šiuo atžvilgiu norėčiau pasakyti, kad vis dėlto nesu patenkintas diskusija romų klausimu, kurią mes, žinoma, po pietų pratęsime. Polemizuojama pašaliniais klausimais, kurie labai pavojingi. Vokietijoje, pvz., šiuo metu vyksta diskusija dėl T. Sarrazino pareiškimų, kuri yra nepaprastai problemiška. Šiuo atveju neatsižvelgiama į tai, kad Vokietijoje yra prastai į švietimo sistemą integruotų gyventojų dalis – vokiečių, imigrantų, taip pat romų ir kitų šalių piliečių – kuriais santykinai prastai rūpinamasi. Mums stinga priemonių ir veiksmingų metodų, kad galėtume iš tikrųjų padėti šiems vaikams. Tokia padėtis palanki atsirasti rasizmo apraiškoms. Galiausiai norėčiau pasakyti, kad kartais jų gali atsirasti ir netyčia.

Nenorėčiau užmiršti ir diskusijų dėl Graikijos. Savo šalyje, kuri nėra labai ksenofobiška, mačiau tokių dalykų, kurie man atrodė neįmanomi. Turime išlikti jautrūs nacionalistiniams, ksenofobiniams ir rasistiniams pareiškimams Europos Sąjungoje.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Nigel Farage, EFD frakcijos vardu. – Pone pirmininke, skandalas dėl romų Prancūzijoje, žinoma, tiesiogiai kilo dėl klaidingos Europos Sąjungos politikos.

Buvo padaryta didžiulė klaida leisti Bulgarijai ir Rumunijai prisijungti prie Europos Sąjungos tokiu metu, kai milijonai šiose šalyse gyvenančių romų kentė žiaurią diskriminaciją. Tad nenuostabu, kad dabar, tapę Europos Sąjungos dalimi, jie siekia persikelti kitur.

Tas pats pasakytina ir apie kitose srityse mūsų vykdomą politiką, ar ne taip? Kiekvienoje srityje mūsų vykdoma politika žlunga sukeldama problemą – ar tai būtų ši, ar euro problema – ir visur matome fanatišką politinį siekį sukurti „Jungtines Europos Valstijas“ nesusimąstant apie padarinius. Nė vienai iš šių politikos krypčių balsuojanti visuomenė niekada nepritarė. Būtent tokia yra tikroji Sąjungos padėtis, pone J. M. Barroso.

 
  
MPphoto
 

  Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas.(FR) Pone pirmininke, pone J. M. Barroso, ponios ir ponai, aš taip pat norėčiau Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės vardu padėkoti Komisijos Pirmininkui už kalbą dėl Sąjungos padėties.

Šiai kalbai pasirinktas tinkamas laikas. Po ilgai užtrukusios institucinės pertvarkos ir visą Europos Sąjungą apėmusios ekonomikos ir finansų krizės dabar galime sugrįžti prie visų europinių klausimų.

Pone pirmininke, aš atkreipiau dėmesį į perspektyvinį ir plataus užmojo požiūrį, kuriuo Komisija vadovaujasi siekdama įveikti esamus iššūkius ir – kaip šįryt kalbėjome – apginti Europos Sąjungos vertybes.

Komisijos Pirmininko nurodyti penki svarbūs uždaviniai – įveikti krizę ir tobulinti ekonomikos valdyseną, atkurti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą spartinant strategijos „Europa 2020“ reformų įgyvendinimą, kurti laisvės, teisingumo ir vidaus saugumo erdvę įgyvendinant Stokholmo programą, modernizuoti Europos Sąjungos biudžetą ir galiausiai stiprinti Europos vaidmenį pasaulinėje arenoje – visiškai atitinka „trejeto“ prioritetus, bet taip pat, žinoma, Tarybai pirmininkaujančios Belgijos prioritetus, kuriuos Belgijos Ministras pirmininkas pristatė šiam Parlamentui praeitų metų liepos mėn.

Tačiau minėtiems tikslams įgyvendinti reikės laiko, todėl šis darbas pareikalaus kelių pirmininkaujančių valstybių narių pastangų. Pone Komisijos Pirmininke, Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė ir Taryba nuodugniai išnagrinės jūsų kalbą ir prie jos pridedamą darbo dokumentą. Tačiau jau dabar norėčiau pateikti dvi pastabas.

Pirma, mūsų piliečiai iš mūsų institucijų tikisi, jog suteiksime savo projektams konkretų pavidalą, kad jie galėtų būti ramesni dėl ateities. Veiksminga finansų priežiūra ir reguliavimas, įperkamas ir konkurencingas Bendrijos patentas ir veikianti Europos diplomatinė tarnyba – vieni iš tų projektų, kuriuos būtina skubiai įgyvendinti ir atsižvelgdami į kuriuos piliečiai vertins mūsų tris institucijas.

Be to, norėčiau pabrėžti, kad tik bendras, Bendrijos principu grindžiamas mūsų institucijų – Europos Parlamento, Komisijos ir Tarybos, Europos Vadovų Tarybos Pirmininko ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai – darbas padarys tokios rūšies projektų įgyvendinimą įmanomą ir galbūt net padės kovoti su valstybėse narėse vis stiprėjančiu euroskepticizmu.

Būtent todėl Tarybai pirmininkaujanti Belgija, pone pirmininke, pasiūlė, kad įgyvendinant šiuos prioritetus būtų glaudžiau bendradarbiaujama su Europos Parlamentu. Siekdami suintensyvinti mūsų bendradarbiavimą, planuojame rengti reguliarius susitikimus administraciniu ir politiniu lygmenimis. Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė ketina dirbti šiuos keturis mėnesius nusiteikusi būtent tokia dvasia.

 
  
MPphoto
 

  Corien Wortmann-Kool (PPE).(NL) Pone pirmininke, nors šį rytą frakcijų pirmininkai kalbėjo labai skirtingu tonu, viena nekelia abejonių – daugelio šiandien paskelbtų politinių veiksmų atžvilgiu Europos Komisija gali pasikliauti šio Parlamento plačios daugumos parama, nes mes visi remiame Bendrijos metodą. Šiuo klausimu turės būti surengta daugiau diskusijų. Šį rytą norėčiau paraginti jus skirti ypatingą dėmesį jaunimui, mūsų vaikams. Šiaip ar taip, jie turi būti tinkamai „apginkluoti“, kad galėtų ateityje kurti mūsų gerovę, kad tinkamos viešosios paslaugos išliktų ir kad vis gausėjanti pagyvenusių žmonių grupė ir toliau galėtų gauti pensijas. Būtent todėl dabar turime spręsti didelių valstybės skolų problemą ir imtis skausmingų priemonių ir būtent todėl negalime taikstytis su 20 proc. lygio jaunimo nedarbu. Šis tikslas dabar įtrauktas į strategiją „Europa 2020“, bet tai reiškia, kad palankių sąlygų neturintys vaikai ir mažumų vaikai ir toliau bus atskirti. Taigi Tarybos laukia iššūkis padidinti jaunimo užimtumą, tai leistų pasiekti Parlamento plataus užmojo tikslą, kad 90 proc. jaunimo dirbtų arba studijuotų, o jaunimo nedarbas nesiektų 10 proc. lygio. Europos Sąjungai labai svarbu, kad iki 2020 m. šis tikslas būtų įgyvendintas.

 
  
MPphoto
 

  Csaba Sándor Tabajdi (S&D). (HU) Pone Komisijos Pirmininke, per tarptautinės finansų krizės ir ekonomikos nuosmukio laikotarpį Europos Sąjungoje atsirado naujų skirtumų. Jau nebėra pagrindo skirstyti valstybių narių į senąsias ir naująsias. Pirmininkas J. M. Barroso nepaminėjo priežasties, kodėl tarp rytinės ir pietinės ES dalių didėja atotrūkis. Prieš tapdami ES dalimi, mes naujosiose valstybėse narėse laikėme Airijos, Ispanijos ir Portugalijos sėkmę vejantis likusias Europos šalis įkvepiančiu pavyzdžiu. Ar šios šalys išlaikys šią vijimosi tendenciją? Ar tapsime kelių greičio juostų Europa? Ar naujosios Vidurio Europos ir Baltijos valstybės turės galimybę pasivyti? Ar turėsime pakankamai išteklių po 2014 m.? Pone Komisijos Pirmininke, naujosios valstybės narės norėtų, kad Europos Sąjunga būtų stipri, solidari ir dinamiška.

 
  
MPphoto
 

  Reinhard Bütikofer (Verts/ALE).(DE) Pone pirmininke, Komisijos Pirmininke, išgirdome iš jūsų daug gražių žodžių. Jūsų žodžius girdėjau, bet kyla klausimas, kur jūsų veiksmai? Pvz., dėl romų. Man nesvarbu, kad labai griežtai kritikuojate N. Sarkozy. Man norėtųsi žinoti, kokių veiksmų ketinate imtis, ką Komisija ketina daryti, kad būtų sustiprintas visų čia esančių bendras įsitikinimas, kad piliečių teisės neliečiamos ir galioja visiems asmenims? Į šį klausimą, kurį jums pateikia visos Parlamento frakcijos, atsakote: „Veiksime atsakingai“. Tačiau šis atsakymas, deja, grindžiamas idėja, kad tuščiažodžiavimas – stipriausias Europos politikos ginklas. Taip nėra!

Antra, kalbama apie prarastą Europos piliečių pasitikėjimą. Piliečiai jūsų kalboje labai mažai minėti. Tačiau mums taip pat reikia, kad Europos institucijos piliečių atžvilgiu elgtųsi kukliau. Taigi principas, kad kiekvieną europinį eurą geriau leisti Europoje, yra klaidingas. Neužtikrinę deramo kuklumo santykiuose su piliečiais, nepasieksime jokių savo tikslų.

 
  
MPphoto
 

  Timothy Kirkhope (ECR). – Pone pirmininke, kaip Komisijos Pirmininkas pripažino, tikėjimas, kad ES – geras projektas, labai sumenko ir daugelis piliečių mano, kad jų valstybės narės negavo naudos iš narystės ES. Turėtume susirūpinti, bet, bijau, Komisija yra spaudžiama tų, kurie teigia, kad kiekvieną krizę galima įveikti didesnėmis pastangomis Europos lygmeniu. Taip, girdėjome teigiant, kad viešosios nuomonės tyrimų rezultatai rodo, jog piliečiai nori daugiau europinės ekonomikos valdysenos. Tačiau piliečiai nenori daugiau Europos, jie nori geresnės Europos ir Europos, kuri teikia apčiuopiamą naudą.

Europos Sąjungai jos valstybių narių pavesta atlikti svarbias funkcijas, kaip antai sukurti vidaus rinką ir toliau skatinti tarptautinę laisvąją prekybą. Būtent šios funkcijos turėtų būti prioritetinės ir todėl remiame svarbiausios Pirmininko J. M. Barroso iniciatyvos – strategijos „Europa 2020“ – ir bendrosios rinkos atgaivinimo principus, kuriuos mano frakcijos nariai labai palaikė.

 
  
MPphoto
 

  Mario Mauro (PPE).(IT) Pone pirmininke, Komisijos Pirmininke, ponios ir ponai, nėra abejonių, kad daugelio valstybių narių vyriausybės gali per naktį sugriauti tai, ką Komisija sukuria per dieną. Todėl svarbu, kad Komisija laiku prisidėtų prie teisingo subsidiarumo principo aiškinimo, kad juo nebūtų remiamasi kaip pretekstu stabdyti ar varžyti pažangą pagal Lisabonos sutartį.

Savo kolegų liberalų ir socialistų norėčiau paklausti štai ko: jeigu jums taip rūpi apkaltinti demokratines vyriausybes tuo, kad šios vykdo rasistinę politiką, ir iš tikrųjų tuo tikite bei manote, kad Komisija prie to prisidėjo ar jaučia silpnybę tokiai politikai, kodėl nepareikalaujate, kad liberalių ir socialistinių pažiūrų Komisijos nariai atsistatydintų?

Galiausiai norėčiau pasiūlyti pirmininkui J. Buzekui taikyti posėdyje nedalyvaujantiems EP nariams tokias pačias nuobaudas, kokias Europos Komisija neabejotinai taikys Komisijos Pirmininko pavaduotojai C. Ashton, kuri čia nepasirodė.

 
  
MPphoto
 

  Catherine Trautmann (S&D).(FR) Pone pirmininke, mums Prancūzijoje Sąjungos padėtis tokia, kad piliečius, žmones ir gatves užliejo nepasitenkinimo banga. Europos piliečiai patiria precedento neturinčią pasitikėjimo krizę ir jie nutarė imtis protesto, reikalavimų, bet taip pat vilties žygio. Išeiti į gatves juos paskatino pasiūlyta pensijų reforma, bet ne tik. Iškilo grėsmė orios senatvės perspektyvoms. Iškilo grėsmė kartų solidarumui, dėl kurio ir šiandieninis jaunimas gali dirbti ir užsidirbti pensiją senatvei.

Šiuo klausimu, pone J. M. Barroso, Komisija paskelbė Žaliąją knygą dėl pensijų sistemų reformos, kuri pavasario pabaigoje profesinių sąjungų narių gretose sukėlė nerimo bangą. Jūsų pasiūlymas padidinti išėjimo į pensiją amžių man atrodo neįgyvendinamas. Būtų daug geriau, jeigu Komisija pasiūlytų, kaip užtikrinti, kad darbuotojai galėtų išlikti savo darbo vietoje iki sulauks įstatymu nustatyto išėjimo į pensiją amžiaus. Norėčiau išgirsti jūsų pasiūlymus. Taip pat norėčiau išgirsti jūsų išsamesnį paaiškinimą dėl to, ką pavadinote fiskaliniu konsolidavimu, o ne mūsų valstybių narių ekonominiu koordinavimu, kuris, manau, turi būti orientuotas į socialinį solidarumą.

 
  
MPphoto
 

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE).(FI) Pone pirmininke, klausydamasi J. M. Barroso kalbos, kurioje jis kalbėjo apie darbo programą, pamaniau, kad galbūt Europos Sąjungoje nesugebame išanalizuoti ES padėties.

Kalboje paminėta daug puikių tikslų, bet nieko labai konkretaus. Pvz., J. M. Barroso žadėjo, kad ES rems mažąsias ir vidutines įmones. Tokį pažadą jau girdėjome, bet atsigręžusi atgal į netolimą praeitį nematau jokių pasiūlymų. Tikiuosi, jų pateiksite dabar.

Dar viena sritis, kurioje pasigedau konkretumo – užsienio politika. Problema ta, kad valstybės narės neabejotinai nesuteiks erdvės Europos atstovams šioje srityje. Girdėjau, kad artėjančiame Didžiojo dvidešimtuko susitikime pirmininkaus Prancūzija. Nesuprantu, kodėl. Tai turėtų būti ES, pačios ES atstovas. Manau, turime šį klausimą iškelti, nes jeigu ES nori kalbėti vienu balsu, šią kalbą turėtų sakyti ES atstovas. Šis klausimas turi būti aptartas.

 
  
MPphoto
 

  Eleni Theocharous (PPE).(EL) Pone pirmininke, kartais jūs mūsų ir nematote, jeigu sėdime pačiame gale. Pone Komisijos Pirmininke, jūsų pateikta teisingumo, laisvės, demokratijos, gerovės ir griežtų šiuolaikinės politinės moralės normų Europos vizija labai svarbi. Norėčiau pasigilinti į mintis, kurias išdėstė M. T. Kaminski, bet dėl laiko stokos to negalėsiu padaryti. Ši vizija sutampa su mūsų vizija ir būtent todėl mano maža šalis, Kipras, daug prisidėjo įtvirtinant laisvę ir demokratiją Europoje ir pasaulyje. Ji dėjo daug pastangų, kad taptų Europos Sąjungos nare.

Tad kodėl griaunate ir apeinate šią viziją, kuri yra ir jūsų vizija? Kodėl neduodate atkirčio bandymams paminti pagrindinius principus ir vertybes, kuriais Europos Sąjunga grindžiama? Kalbu apie jūsų reikalavimą taikyti Kipro priimtam reglamentui dėl tiesioginės prekybos Lisabonos sutarties 207 straipsnį, kuriuo pažeidžiamos Stojimo sutarties, pirmiausia Protokolo Nr. 10 dėl viso Kipro stojimo į Europos Sąjunga, nuostatos ir suduodamas smūgis Kipro suverenumui, taip pat valstybių narių solidarumui bei Europos Sąjungos patikimumui.

 
  
MPphoto
 

  Proinsias De Rossa (S&D). – Pone pirmininke, pone J. M. Barroso, jūs klystate. Neįmanoma pateikti svarių pasiūlymų neatlikus esamos padėties ir praeities analizės. Taip pat klystate, kad neįmanoma pasiekti fiskalinio konsolidavimo, kurį šiuo metu įgyvendiname, ir ekonomikos augimo su darbo vietų kūrimu.

Mes nesimokome iš praeities klaidų. Socialinės apsaugos sistemos, sukurtos po 1929 m. krizės, dabar griaunamos iš esmės visose valstybėse narėse.

Jūsų kalboje pabrėžiamas siekis sukurti socialinės rinkos ekonomiką ir užtikrinti socialinę sanglaudą, bet jūsų pristatytoje programoje kalbama apie konkurenciją rinkoje ir fiskalinį konsolidavimą, kurie užkerta kelią socialinės rinkos darbotvarkės įgyvendinimui.

Pone Komisijos Pirmininke, norėčiau, kad pasinaudotumėte visomis Lisabonos sutarties 3, 9 ir 14 straipsniais ir Protokolu Nr. 26 suteikiamomis teisinėmis ir politinėmis galimybėmis, kad būtų parengtas naujas Europos socialinis paktas. Kitaip neatkursime Europos žmonių pasitikėjimo ir jų vienybės, būtinų tam, kad galėtume plėtoti šios Europos sąjungą.

 
  
MPphoto
 

  Charles Goerens (ALDE).(FR) Pone pirmininke, man būtų buvę įdomu šiose diskusijose išgirsti ir H. Van Rompuy, Europos Vadovų Tarybos Pirmininko, kalbą.

Mano nuomone, kalboje dėl Sąjungos padėties taip pat turėtų būti perteikta Europos Sąjungos institucinė tikrovė. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, kai kuriose Europos politikos srityse iš tikrųjų matome tam tikrų „prezidentinės valdžios“ Europos Vadovų Tarybos Pirmininko asmenyje apraiškų.

Pristatant Sąjungos padėtį, manau, galėjo būti apžvelgtas darbo grupės euro krizės valdymo klausimu, kurią įsteigė Europos Vadovų Taryba ir kuriai vadovauja H. Van Rompuy, darbas. Niekas neverčia Europos Vadovų Tarybos Pirmininko atvykti į Europos Parlamentą ir pasakyti kalbą, bet niekas ir netrukdo.

Norėčiau, kad apie tai pakalbėtumėte, pone J. M. Barroso, ir nurodytumėte pavardes tų, kurie nenorėtų matyti šioje salėje H. Van Rompuy.

 
  
MPphoto
 

  Rui Tavares (GUE/NGL).(PT) Pone J. M. Barroso, kokia nauda iš tų kalbų dėl Sąjungos padėties, jeigu tokiu metu, kai yra puolamas vienas iš pagrindinių principų, kuriais Europos Sąjunga grindžiama, Komisijos Pirmininko reakcija yra vangi ir silpna. Pone J. M. Barroso, jūsų pirmasis pareiškimas dėl to, kas vyksta romų atžvilgiu Prancūzijoje, buvo bemaž tinkamas, tačiau tuo, ką pareiškėte vėliau, atvirai sakant, užtraukėte gėdą Komisijai. Todėl dabar su neturtingais gyventojų sluoksniais jau pradedama elgtis taip pat, kaip su romais: Prezidentas N. Sarkozy vakar pareiškė, kad europiečiai, kurie gyvendami Prancūzijoje nesugeba savęs išlaikyti, negali šioje šalyje likti ilgiau nei tris mėnesius. Tai reiškia, kad ne tik atsidursime ties laisvo judėjimo principo – vieno iš pagrindinių ES principų – žlugimo riba, bet ir būsime mažiau apsaugoti nuo krizių, nes, kaip puikiai žinome, darbo jėgos judumo skatinimas – vienas iš būdų, kurių šalys griebiasi reaguodamos į krizę.

Jungtinėse Amerikos Valstijose, jeigu automobilių gamykla Detroite užsidaro, jos darbuotojai gali nuvykti dirbti į Čikagą. Šioje Europoje to jie negalės padaryti. Jeigu Komisija dabar aiškiai pareikš savo poziciją ir pasipriešins bandymams sužlugdyti pagrindinius Europos Sąjungos principus, ji labai pasitarnaus Europai.

 
  
MPphoto
 

  Oreste Rossi (EFD). (IT) Pone pirmininke, Komisijos Pirmininke J. M. Barroso, ponios ir ponai, italai apibūdintų jūsų kalbą kaip „krikščioniškai demokratišką“, kitaip sakant, kaip tinkančią visiems.

Sakote, kad Europoje yra keturi milijonai laisvų darbo vietų? Jeigu taip, atiduokime jas bedarbiams, kurių, kaip žinome, yra dešimtys milijonų, kad būtų sukurta Europos darbo rinka. Sakote, kad krizė jau baigiasi? Gerai, paremkime įmones ir darbuotojus subsidijomis, kad būtų sukurta naujų darbo vietų, užtikrintas ekonomikos augimas, kad būtų mokami tinkami atlyginimai ir pensijos, taip pat sukurkime Europos energijos rinką. Sakote, Europos gyventojai senėja? Labai blogai. Padėkime tradicinėms šeimoms, susidedančioms iš vyro ir moters, auginti vaikus paremdami jas finansiškai ir paslaugomis.

Sakote, reikia aktyviau kovoti su klimato kaita? Taip, bet ši kova neturi būti vienpusė. Negalime užkrauti visos finansinės naštos tik įmonėms jų konkurenčių iš kitų nei Europos šalių naudai. Sakote, kad turime ginti mažumų teises? Taip, tai daryti teisinga, bet jeigu tų mažumų nariai negerbia mūsų įstatymų, teisinga juos išsiųsti į šalį, iš kurios jie atvyko. Negalime priglausti visų beviltiškoje padėtyje esančių žmonių iš viso pasaulio, turime padėti jiems jų pačių šalyse.

 
  
MPphoto
 

  Andrew Henry William Brons (NI). – Pone pirmininke, Komisijos Pirmininkas J. M. Barroso kalbėjo apie tvarų augimą. Tikrovėje matėme neigiamą augimą. Jis kalbėjo apie dirbančių žmonių dalies didinimą, tačiau ši dalis sumažėjo. Jis kalbėjo apie mūsų įmonių gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų konkurencingumą, tačiau ES, kaip ir kiekviena jos valstybė narė, atveria globalizacijai duris ir savo noru leidžiasi užtvindoma pigių prekių iš pigią darbo jėgą turinčių trečiųjų šalių.

Vienintelis būdas konkuruoti su tokiomis šalimis – sumažinti darbo užmokesčio lygį iki jų lygio. Jeigu mūsų darbdaviai ir darbuotojai dar nesuprato, ką darome, galiu paaiškinti, kad tvindome savo šalis darbuotojais iš trečiųjų šalių, kurie paverčia dideles mūsų šalių teritorijas trečiojo pasaulio dalimis, kuriose darbo užmokestis nesiekia nustatytos minimalios ribos ir darbo sąlygos yra nepriimtinos. Atimame darbą iš komercinių paslaugų sektoriaus darbuotojų ir atiduodame jį trečiosioms šalims.

Pavienės Europos valstybės ir Europos Sąjunga griaudamos Europos tapatybę ir ekonomiką viso žemyno vardu stumia jį į savižudybę.

 
  
  

PIRMININKAVO: Rodi KRATSA-TSAGAROPOULOU
Pirmininko pavaduotoja

 
  
MPphoto
 

  Marian-Jean Marinescu (PPE).(RO) Daugelis valstybių narių turi problemų, susijusių su deficitu ir skola.

Europos lygmeniu parengta pasiūlymų dėl teisės aktų. Šie pasiūlymai turi būti priimti ir įgyvendinti. Tik bendra finansų politika ir europinė ekonomikos valdysena galės padėti išspręsti esamas problemas. Tikiuosi, kad priėmus naujus aktus, bankai dalysis ne tik pelnu, bet ir ekonomine rizika bei indėliu į plėtrą.

Sudarant būsimą biudžetą turės būti atsižvelgta į esamą padėtį, bet tai nereiškia, kad biudžetas turės būti sumažintas. Turime rasti perspektyvių priemonių, kurios padėtų užtikrinti efektyvų lėšų naudojimą valstybių narių ir Europos lygmeniu. Nustatant biudžeto vertę ir skirstant jo lėšas turi būti atsižvelgiama į bendros žemės ūkio, sanglaudos, energetikos ir kovos su klimato kaita politikos reikalavimais.

Minėjote, kad Europai trūksta milijonų darbo vietų. Turime nepanaudotų šio biudžeto lėšų. Šios lėšos turi būti perkeltos į sritis, kuriose kuriamos darbo vietos.

Kita vertus, valstybėms narėms turi būti suteikta pasirinkimo galimybė perkelti lėšas iš sričių, kuriose jų poreikis nepakankamas, į sritis, kuriose skirtų lėšų nepakako patenkinti visoms pateiktoms paraiškoms.

Prieš kažkiek laiko buvo įsilaužta į mano kabinetą šiame pačiame Parlamento pastate. Nesusiejau šio nusikaltimo su konkrečiu regionu ar konkrečia tauta. Tiesiog pamaniau, kad jį padarė asmuo, kurį reikia rasti ir nubausti.

 
  
MPphoto
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D). (SK) Savo pranešime pateikėte labai plataus užmojo ir angažuotą ateinančio laikotarpio darbo programą ir Europos Parlamentas neabejotinai nekantriai lauks jūsų pasiūlymų dėl jūsų pranešime minimų priemonių.

Minutė – labai trumpas laiko tarpas, tad norėčiau tik pasakyti, kad Europos Parlamentas – Europos Parlamento nariai – galbūt ir yra jūsų oponentai, bet konstruktyvūs oponentai, kurie nori padėti jums įgyvendinti tai, ką čia pateikėte. Galėtume suvienyti jėgas, kad duotume bendrą atkirti tiems, kurie yra tikrasis Europos Sąjungos integracijos stabdys – Europos Vadovų Tarybai.

Norėtume pasisiūlyti jums būti jūsų draugais ir pagalbininkais jums kovojant su vyriausybėmis, kurios remia nacionalinį egotizmą ir kurios dėl tokio nacionalinio egotizmo stabdo Europos Sąjungos plėtrą ir tolesnę jos integraciją. Todėl tikiuosi, kad netrukus šiame Parlamente vėl susitiksime ir kartu aptarsime konkrečias priemones. Taip pat tikiuosi, kad mums pavyks įveikti Tarybos pasipriešinimą.

 
  
MPphoto
 

  Glenis Willmott (S&D). – Ponia pirmininke, Komisijos Pirmininkas kalbėjo apie tvarų augimą ir tikslą visoje Europoje užtikrinti 75 proc. lygio užimtumą, kuriam visi pritariame.

Tačiau dėl griežto lėšų taupymo ir pagrindinių paslaugų mažinimo viešųjų paslaugų sektoriuje visoje ES daugėja bedarbių. Kaip šios priemonės padeda skatinti ekonomikos augimą ir vengti užimtumo krizės? Jos iš tikrųjų beprasmiškos. Dėl jų kyla rizika ekonomikos atkūrimui, rizika, kurios, beje, mano šalyje, Jungtinėje Karalystėje, imasi D. Camerono vadovaujama Vyriausybė.

Išlaikydami investicijas srityse, kuriose ES turi galimybę tapti lydere, pvz., atsinaujinančiųjų energijos išteklių ar greitųjų traukinių sektoriuose, galėsime sukurti tokią Europą, kokios norime ir kokios mums reikia, taip pat apsaugosime savo ekonomiką.

Galiausiai mums reikia apdrausti pagalbos užsienio šalims biudžetus, kuriuos kai kurie, tiesą sakant, laiko lengvu grobiu. Tos šalys, kurios nesilaiko savo įsipareigojimų, kurių rezultatai labai skiriasi nuo pirminių tikslų, turėtų būti primygtinai paragintos persvarstyti tokią pražūtingą politiką.

 
  
MPphoto
 

  Ulrike Lunacek (Verts/ALE).(DE) Ponia pirmininke, Komisijos Pirmininke, kalbėdamas romų klausimu labai pabrėžėte, kaip svarbu elgtis atsargiai ir vengti garsiai ir atvirai kalbėti apie tai, kas vyksta Prancūzijoje. Pone J. M. Barroso, tikiuosi, kad jūs ir Komisija šiuo klausimu būsite daug atviresni.

Žinoma, teisinga elgtis atsargiai, bet taip turime elgtis santykiuose su žmonėmis, romais, kurie dabar buvo išprašyti iš Prancūzijos ir išsiųsti namo. Mano nuomone, jūs nepakankamai greitai sureagavote ir jūsų žinia Prancūzijos Vyriausybei nebuvo pakankamai aiški. Apie tai šiandien po pietų taip pat kalbėsime.

Mums reikia bendros Europos politikos, kurią įgyvendinant šios gyventojų grupės – ne tik Prancūzijoje, bet ir kitose šalyse – galėtų gyventi, kur nori. Kaip keletas kalbėtojų jau pasakė, romai Europoje yra europiečiai. Manau, 90 proc. romų, gyvenančių Prancūzijoje, turi Prancūzijos pilietybę. Šiuo metu Prancūzijoje įgyvendinama politika pažeidžiamos visos pagrindinės europinės teisės, todėl tikiuosi iš jūsų aiškių pareiškimų.

 
  
MPphoto
 

  Miloslav Ransdorf (GUE/NGL). (CS) Noriu pasakyti vieną dalyką Pirmininkui J. M. Barroso. Dakotų genties indėnai turi posakį: „Jeigu sėdi ant nudvėsusio arklio, nulipk“. Jūsų pasiūlyta „20–20–20“ politika („20–20–20“ tikslai) yra tas nudvėsęs arklys. Pritaikius šį posakį Europos Sąjungai, mes elgiamės visiškai priešingai nei indėnai. Steigiame grupes ir pavedame joms pagerinti nudvėsusio arklio darbą, mitybą ir įvaizdį. Raginu jus, pone Komisijos Pirmininke, pamąstyti, ar ne laikas nulipti nuo šio nudvėsusio arklio.

 
  
MPphoto
 

  Jaroslav Paška (EFD). (SK) Pone J. M. Barroso, savo pranešime dėl Sąjungos padėties ypač pabrėžėte būsimą Europos ekonomikos valdyseną, veikiausiai todėl, kad Europa dar negali pasiekti dinamiško Azijos ir Amerikos šalių ekonomikos vystymosi tempo.

Jūs matote išeitį iš šios sudėtingos padėties priemonėse, nustatytose strategijoje „Europa 2020“. Neabejoju tuo, kad siekiate išspręsti šias Europos problemas, bet manau, kad problemos, kurią laikau didžiausia kliūtimi ekonomikos augimui Europoje, visiškai nepaminėjote. Ta problema – sudėtinga verslo aplinka ES, kurioje veši biurokratija, slopinanti kūrybiškumą ir verslumą – savybes, kurios būdingos ne tik JAV, Japonijai, Kinijai ir Indijai, bet ir Europai. Paprasta, skaidri teisinė aplinka ir kukli biurokratinė našta neabejotinai suteiktų naują stiprų postūmį Europai toliau spartinti ekonominį augimą. Labai norėčiau paprašyti jūsų, pone J. M. Barroso, šį klausimą apmąstyti.

 
  
MPphoto
 

  Mairead McGuinness (PPE). – Ponia pirmininke, tai buvo įdomios diskusijos. Tačiau norėčiau tik atkreipti dėmesį į tai, kad patiriame pasitikėjimo krizę, ir galbūt Komisijos Pirmininkas turėtų tą labai nuoširdžiai pripažinti. Patiriame pasitikėjimo demokratija krizę, nes visuomenė mano, kad jos išrinkti atstovai nesugebėjo sureguliuoti finansų ir visų kitų rinkų. Manau, turime pripažinti savo silpnąsias puses šioje srityje.

Manoma, kad Europos Sąjunga tą gali padaryti geriau nei pavienės valstybės narės, ir tuo neabejotinai tvirtai tikima valstybėje narėje, kuriai atstovauju, Airijoje, kuri patiria rimtą ekonomikos ir bankų krizę, reikalaujančią išsamios analizės ir tyrimo. Didžiausia problema mano šalyje – nedarbas ir man kelia nerimą, kokį poveikį užimtumui galėtų turėti Stabilumo ir augimo paktas, jeigu nutarsime reikalauti jo įgyvendinimo, tokiomis aplinkybėmis, kai vis daugiau jaunų žmonių jaučia nusivylimą ir patiria krizę dėl tokios padėties.

Palankiai vertinu jūsų pastabas dėl apsirūpinimo maistu saugumo, biologinės įvairovės ir tvaraus augimo, bet būkite atsargūs, kad dėl Dohos ir dvišalių prekybos susitarimų šie kilnūs tikslai nežlugtų.

 
  
MPphoto
 

  Othmar Karas (PPE).(DE) Ponia pirmininke, pirmiausia turiu pabrėžti, kad daugelis klausimų, kuriais dabar buvo diskutuojama, labai aktualūs. Mums reikia naujos dinamikos. Privalome apginti Europos Sąjungą, savo tikslus ir vertybes. Ateitis prasideda šiandien, ne poryt. Todėl būtina atlikti išsamią esamos padėties analizę ir padaryti teisingas išvadas ateičiai.

Šiuo metu turime problemų. Kyla priešprieša tarp tų, kurie siekia bendros Europos ateities, ir tų, kurie nori stiprinti nacionalizmą. Turime apsispręsti, kad, kaip ir praeityje, norime dar kartą panaudoti šią krizę kaip postūmį padaryti kitą žingsnį integracijos link. Tokia padėtis, kokia yra dabar, negali tęstis. Jeigu nejudėsime pirmyn, būsime nublokšti atgal.

Todėl turime remti projektus, kuriais siekiama, kad be pinigų sąjungos dar turėtume ekonominę ir socialinę sąjungą. Šiuo požiūriu mums reikia iniciatyvų, tvarkaraščių ir konkrečių sankcijų mechanizmų, ne tik pareiškimų. Turime siekti panaikinti diskriminaciją, ginti principą pacta sunt servanda ir stiprinti solidarumą. Mums reikia daugiau solidarumo veiksmų ir šie solidarumo veiksmai turi būti vertinami kaip investicija, o ne išlaidos.

 
  
MPphoto
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE).(ES) Ponia pirmininke, Europa turi paversti savo gerus ketinimus veiksmais, pone J. M. Barroso. Turi būti įvertintas nuolatinio Europos Vadovų Tarybos Pirmininko vadovavimas, nes jo vaidmuo sudarant susitarimą dėl finansų priežiūros buvo lemiamas. Šis susitarimas – tai būdas valstybėms narėms daryti pažangą siekiant sutarimo dėl ekonomikos politikos ir užsienio politikos strategijos, kuri bus veiksminga tik tuo atveju, jeigu bus susitarta dėl bendros pozicijos. Kitaip prarasime vis silpnėjančias savo pozicijas ir mažėjantį tarptautinį matomumą kaip taikos ir saugumo, taip ir ekonomikos ir socialinių klausimų srityje.

Taigi integracija vyksta „iš viršaus į apačią“, tačiau taip pat turime užtikrinti integraciją „iš apačios į viršų“ ir sukurti tikrąją regionų Europą. Tą turime daryti taikydami Lisabonos sutartyje nustatytą subsidiarumo principą, kuris, remiantis pačios Komisijos duomenimis, pastaruosius devynis mėnesius neveikė, ir pasinaudodami regionų sukaupta patirtimi ir žiniomis inovacijų diegimo ir konkurencingumo stiprinimo srityse, nes būtent taip galėsime sukurti geresnę Europą.

Be to, kaip ketiname tapti novatoriškesni, jeigu, kaip rodo jūsų duomenys, dauguma valstybių narių planuoja sumažinti biudžeto asignavimus inovacijoms? Jūs mažai kalbate apie piliečius: turime būti jiems naudingi ir iš tikrųjų jais pasikliauti, jeigu norime priartinti Europos Sąjungos projektą prie Europos visuomenės.

 
  
MPphoto
 

  Malika Benarab-Attou (Verts/ALE).(FR) Ponia pirmininke, pone J. M. Barroso, ponios ir ponai, elgesys su romais – jų išsiuntimas iš šalies ir jų laisvo judėjimo Europoje teisės pažeidimas – nepriimtinas ir prieštarauja Europos vertybėms. Tačiau tokia padėtis yra tik daug rimtesnės ir bendresnės problemos simptomas. Tai tik požymis, bylojantis apie tai, kad mūsų vadinamosios šiuolaikinės visuomenės, prarandančios gebėjimą matyti tai, kas mus sieja kaip žmones, serga. Ne, žmonės nėra prekės, kurių atsargas galima savo nuožiūra didinti arba mažinti.

Politika, kurią mes, kaip Europos Sąjunga, vykdome spręsdami klausimus, susijusius su laisvu asmenų judėjimu Europos Sąjungoje, taip pat asmenų iš trečiųjų šalių atvykimu ir išvykimu, nepriimtina. Negalime tęsti šios puolamos ir nedrąsios Europos politikos.

Laisvas asmenų judėjimas – vienas iš mūsų pagrindinių principų. Taip visada buvo ir juo grindžiamos mūsų šiuolaikinės visuomenės. Šiandien, jeigu kalbėsime apie europiečių ir neeuropiečių judėjimą, lygybė daugiau nebeužtikrinama.

Turistai ir pensininkai iš Europos laisvai ir masiškai keliauja į Pietus, ypač Magrebą, bet tų šalių piliečiai tokios laisvės neturi. Tai, kad ES valstybės narės reikalauja iš jų Šengeno vizų, nežmoniška. Dėl šių didelių kliūčių pietinių šalių piliečiai negali atvykti į šiaurines šalis kaip turistai, draugai ar šeimos nariai.

Pone J. M. Barroso, kokių veiksmų – konkrečių ryžtingų veiksmų – ketinate imtis, kad galėtume šioje srityje grįžti prie savo vertybių?

 
  
MPphoto
 

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas.(FR) Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau pasveikinti Tarybai pirmininkaujančios Belgijos atstovą ir pagirti jo kalbą.

Manau, kad surengdamas šias diskusijas dėl Sąjungos padėties Parlamentas siekė dar vieno tikslo – pradėti mūsų programavimo veiklą. Būtent todėl daug dėmesio turime skirti ir teisėkūros darbui. Kaip žinote, Europoje Komisija turi iniciatyvos teisę, bet vėliau, žinoma, yra būtinas Parlamento ir Tarybos įsikišimas, kad teisėkūros procesas būtų užbaigtas.

Taip pat norėčiau pabrėžti vieną aspektą, kurį minėjo pirmininkaujančios Belgijos atstovas – būtinybę siekti konkrečių rezultatų. Supažindinome jus su savo labai plataus užmojo darbo programos projektu – jis pateiktas mano kalboje ir dokumente, perduotame jums per Parlamento Pirmininką J. Buzeką – kuris apima klausimus, susijusius, pvz., su Bendrijos patentu, viešosiomis paslaugomis, apie kurias kai kurie iš jūsų kalbėjo, taip pat su daugeliu kitų priemonių, kurios taps tikru egzaminu ne tik įtvirtinant Bendrijos metodą, bet ir įgyvendinant plataus užmojo tikslus, kurių Europoje siekiame.

Kalbėdamas apie mūsų plataus užmojo siekius, norėčiau paminėti teigiamus pokyčius. Ką tik sužinojau, kad Ekonomikos ir finansų reikalų taryba patvirtino mūsų pasiūlymą dėl „Europos semestro“. Tai vienas geras pavyzdys. Kaip neabejotinai prisimenate, Komisijos prieš keletą mėnesių pateiktas pasiūlymas nustatyti „Europos semestrą“ – laikotarpį metų pradžioje, skirtą mūsų bendram darbui sudarant biudžetus, įvertinant praktines ekonomikos politikos sričių derinimo galimybes – iš karto sukėlė audringą kai kurių mums gerai žinomų asmenų reakciją, neva šiuo pasiūlymu siekiama susilpninti valstybių narių suverenitetą ar net apriboti valstybių narių parlamentų galias. Tai visiška netiesa.

Tiesa ta, kad dėl darbo, kurį taip pat atliko H. Van Rompuy vadovaujama darbo grupė, dėl pasiūlymų, kurie sulaukė tvirtos Komisijos ir Tarybos paramos, taip pat dėl nuolatinės šio Parlamento paramos mums galiausiai pavyko – šios europinės ekonomikos valdysenos kūrimo procesas vyksta. Jau sakiau ir noriu pakartoti, kad nepakanka turėti tik pinigų sąjungą, mums taip pat reikia tikrai europinės ekonomikos politikos.

Būtent šia kryptimi einame. Apie tai paskelbiau savo kalboje ir Komisija dėl šių pasiūlymų kovos.

Vienas iš šio Parlamento narių paklausė: „Pateikėte įdomių pasiūlymų, bet kaip galime būti tikri, kad juos įgyvendinti pavyks?“. Geras klausimas. Turime dirbti išvien. Komisija šio plataus užmojo tikslo atkakliai sieks, tačiau mums reikia tvirtos šio Parlamento paramos, taip pat mūsų valstybių narių paramos, kuri kartais turi būti vieninga. Komisija įsipareigoja šio tikslo siekti ir dabar raginu kitas institucijas pasekti jos pavyzdžiu.

Dėl romų. Šiuo klausimu po pietų vyks diskusija, kurioje dalyvaus Komisijos Pirmininko pavaduotoja V. Reding, atsakinga už teisingumo ir pagrindinių teisių sritį, ir Komisijos narys L. Andor, atsakingas už socialinius reikalus. Manau, ši diskusija – geriausia proga išsamiau aptarti pačius svarbiausius klausimus, kuriuos kėlėte.

Dėl subsidiarumo. Labai norėčiau pabrėžti, kad pasisakome už subsidiarumą ir solidarumą Europoje. Nesakiau, kad leisti lėšas Europos lygmeniu visada naudingiau nei valstybių narių lygmeniu. To nesakiau. Tačiau sakiau ir tą pakartosiu, kad iš tikrųjų yra daug sričių, kuriose galima pasiekti sinergijos ir masto efektą. Vienintelis būdas užtikrinti, kad Europa galėtų veikti ir užtikrinti kuo didesnę naudą savo piliečiams – leisti lėšas Europos lygmeniu.

Privalome šį klausimą aptarti ir labai rimtai, nes dauguma EP narių kalbėjo apie tai, kad ateinančiam laikotarpiui mums reikia plataus užmojo biudžeto. Turime laimėti šią kovą, nes to iš mūsų tikisi mūsų valstybių narių piliečiai. Atsižvelgiant į labai sunkią ekonominę padėtį, ši diskusija neabejotinai bus nepaprastai sudėtinga. Jeigu valstybės narės negali padidinti savo indėlio į bendrą biudžetą, reikės rasti išteklių, kad Europos Sąjunga būtų pajėgi pateikti konkrečius rezultatus.

Tačiau negalima reikalauti iš Europos rezultatų nesuteikus jai išteklių, būtinų tam, kad šie rezultatai galėtų būti pasiekti. Pasiekti rezultatų neturint išteklių neįmanoma, todėl šį solidarumo ir subsidiarumo klausimą turime labai rimtai aptarti.

Kai kurios šiose diskusijose minėtos politikos sritys turi būti plėtojamos valstybių narių lygmeniu. Pensijų, socialinės apsaugos klausimai priklauso valstybių narių kompetencijai. Esama skirtingų modelių. Komisija tik nori pasakyti ir apie tai, tiesą sakant, pareiškė įvairiuose dokumentuose, kad šioje srityje mums neabejotinai reikia reformų. Atsižvelgiant į Europoje vykstančius demografinius pokyčius ir gyventojų senėjimo problemą, siekiant užtikrinti pensijų sistemų tvarumą – ne tik dabartiniams pensininkams, bet ir mūsų vaikams, reformų neabejotinai reikės. Kiekviena vyriausybė dabar turi vieningai apsispręsti dėl to, kokio masto turėtų būti ši svarbi reforma ir kaip sparčiai ji turėtų būti įgyvendinama.

Norime laimėti pasaulyje vykstančią kovą konkurencingumo srityje, tačiau šio tikslo nepasieksime, jeigu darbo valandų skaičius bus nuolat mažinamas, jeigu bus mažinamas aktyviai darbo rinkoje dalyvaujančių žmonių skaičius. Taip šios kovos nelaimėsime. Turime parodyti drąsą ir sąžiningai pasakyti, kad privalome dirbti daugiau ir ilgiau, jeigu norime, kad Europa laimėtų konkurencingumo mūšį, ypač su kai kuriomis sparčiai besivystančiomis šalimis. Tie, kurie teigia priešingai, sako netiesą. Turime daugiau ir geriau dirbti – tai yra tiesa.

Taip pat turi būti labai aiškiai pasakyta, kad be biudžeto konsolidavimo neturėsime pasitikėjimo. Neturėsime pasitikėjimo, nebus ir jokio augimo. Nebus augimo, nebus ir užimtumo. Taigi biudžeto konsolidavimas yra labai svarbus elementas.

Tačiau taip pat turime investuoti į sritis, kurios, žinoma, yra perspektyvios. Tokių investicijų mums reikia ir Europos, ir valstybių narių lygmeniu. Tai didžiulis iššūkis – mums, Europos institucijoms, bet taip pat tiems, kurie priima sprendimus valstybių narių lygmeniu. Kaip tokiu sudėtingu laikotarpiu galime užtikrinti, kad mūsų investicijos būtų orientuotos į ateitį? Šiuo metu Europoje dirbame, siekdami nustatyti, kurios sritys yra perspektyvios. Minėjau sritis, kuriose ketiname pasiūlyti Europos lygmeniu siekti platesnio užmojo tikslų.

Konkrečių minčių, žinoma, pateikėme ir MVĮ klausimu. Taip pat norėčiau paraginti jus nuodugniai susipažinti su dokumentu, pridedamu prie mano kalbos, ir ypač atkreipti dėmesį į tai, kas jame rašoma dėl Bendrosios rinkos akto, teisės aktų dėl elektroninių parašų, kuriuos ketiname pasiūlyti, dėl daugybės supaprastinimo priemonių, taip pat dėl tam tikrų kliūčių, kurios šiuo metu labai sunkina įmonių, ypač mažųjų ir vidutinių, darbą, pašalinimo. Tiesa ta, kad didžiajai daugumai vidutinių ir mažųjų įmonių jokios integruotos rinkos dar nėra. Jos daugiausia veikia valstybių narių rinkose, bet tikrų tarpvalstybinių galimybių, kuriomis jos galėtų pasinaudoti, dar nėra.

Baigdamas turiu pasakyti, kad mes, kaip ir daugelis jūsų, kėlę šį klausimą, manome, kad pasitikėjimo problema –pasitikėjimo ne tik Europos lygmeniu, bet ir pasitikėjimo apskritai politinėmis institucijomis – egzistuoja. Tai reiškia didelį iššūkį ir didelę atsakomybę visiems politinių sprendimų priėmėjams. Manau, kad tik parodę savo įsitikinimų tvirtumą galėsime sulaukti rimto ir svaraus atsako. Piliečių pasitikėjimą laimėsime ne laikydamiesi silpnos vidurio pozicijos, ne siekdami netikro sutarimo, bet drąsiai remdami Europos labui šią pusiausvyros, šią pagarbos Europoje esantiems skirtumams politiką.

Europoje yra skirtumų. Yra skirtumų tarp valstybių narių, kai kartais jų nacionaliniai interesai vieni kitiems prieštarauja. Tai tiesa, bet vyriausybės ir turėtų ginti savo valstybių narių interesus. Kyla klausimas: kaip galime joms parodyti, kad jos galės pasiekti daugiau nacionaliniu lygmeniu, jeigu Europa taip pat bus stipresnė? Beje, kartais yra ir ideologinių skirtumų. Jie pateisinami. Tačiau ar galime šiuos ideologinius skirtumus pamiršti ir pasiekti didesnį sutarimą Europos labui?

Manau, kad galime. Komisijai tenka siekti sutarimo kas dieną. Mano kolegos iš 27 šalių turi skirtingas kultūrines ir nacionalines šaknis, skiriasi ir jų pasaulėžiūra. Sunkiai dirbame kasdien Europos naudai. Manau, kartu su jumis, tiesiogiai mūsų piliečių išrinktais atstovais, galime pasiekti daugiau Europos – solidarios, tvirtų įsitikinimų Europos, kuri taip pat turi bendrąją rinką ir siekia sanglaudos – labui.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Diskusijos šiuo klausimu baigtos.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE), raštu.(FR) Labai palankiai vertinu Pirmininko J. M. Barroso kalbą dėl Sąjungos padėties, nes joje įvertintos ateities perspektyvos. Tačiau gaila, kad nebuvo iškeltas santykių su valstybėmis narėmis klausimas, dar kartą patikinant piliečius, kad minėti planai iš tikrųjų bus įgyvendinti. Piliečiams kelia susirūpinimą skirtingi pasauliniai, nacionaliniai, ES lygmens ir tarpvyriausybiniai aspektai. Mane patenkina siūlomas investicinis fondas, kuriuo pasinaudodami per ateinančius dešimt  metų galėsime įgyvendinti ES investavimo strategiją. Iš šio fondo per daugiau nei dešimtį metų turėsime galimybę investuoti 1 tūkst. mlrd. EUR Europos Sąjungoje, kuri pakankamai neinvestuoja. Atėjo metas drauge apsvarstyti mūsų žemyno, Europos, ateitį: turime 27 armijas, bet neturime priešų, turime bendrojo muito sąjungą ir 27 muitinių administracijas – šį sąrašą būtų galimą tęsti. Gaila, kad Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas H. Van Rompuy negalėjo dalyvauti šiose diskusijose. Pasiūlyčiau sukurti instituciją, galbūt pavadintą ES Kongresu, kurią sudarytų Europos Parlamentas ir valstybių narių parlamentų bei vyriausybių delegacijos ir kuri priimtų sprendimus dėl Sąjungos padėties, kad valstybės narės turėtų didesnę galimybę tiesiogiai prisidėti prie žemyno ateities kūrimo.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu.(PT) Pareiškimai apie tai, kad sunkiausias krizės etapas jau baigėsi, kuriuos šiandien čia vėl išgirdome iš Europos Komisijos Pirmininko, kartojami taip dažnai, kaip ir kiti teiginiai, kuriais atkakliai siekiama paneigti tikrovę. Pabrėžtina, kad Europos Sąjunga tebėra apimta gilios krizės, kurios pabaigos požymių dar nėra, ir apie tai byloja daugelyje šalių didėjantis nedarbo ir skurdo lygis. Komisijos Pirmininkas šiandien yra Parlamente, kad pasakytų kalbą apie ES ateitį. Tačiau kalbėdamas apie ateitį jis paskelbė apie ketinimus atnaujinti praeityje galiojusią praktiką ir vykdytą politiką – būtent tą praktiką ir politiką, kurios ir lėmė tai, kad padėtis dabar tokia prasta. Tai – Stabilumo ir augimo paktas, vadinamosios struktūrinės reformos, kitaip sakant, puolimas prieš socialines ir darbo teises; vadinamasis vidaus rinkos plėtojimas, kuris iš tikrųjų reiškia tolesnį jos liberalizavimą ir tolesnę privatizaciją; tarptautinės prekybos liberalizavimas ir šios srities reguliavimo mažinimas bei ES vykdomos išorės intervencijos, įskaitant karinę, eskalavimas. Einant šiuo keliu, krizė ES ir pasaulio mastu tik pagilės. Tai kelias, kurį darbuotojai ir visuomenė atmeta, kaip akivaizdžiai rodo daugelyje šalių įvykę protesto mitingai, kuriuose milijonai žmonių pareiškė nenorį J. M. Barroso čia siūlomų priemonių.

 
  
MPphoto
 
 

  András Gyürk (PPE) , raštu.(HU) Savo ką tik pateiktoje kalboje J. M. Barroso taip pat minėjo pagrindinius veiklos prioritetus energetikos politikos srityje. Šiuo atžvilgiu norėčiau pateikti tris pastabas. Pirma, pritariame būtinybei įgyvendinti infrastruktūros projektus. Tačiau vis dėlto nežinome, kiek Bendrijos išteklių Europos Sąjunga šiam tikslui atidės. Tinklų sujungimas ir pietinis dujų koridorius – įspūdingi tikslai, bet jie liks tik popieriuje, jeigu, be privačiojo sektoriaus pastangų, papildomai Europos Sąjunga neįsipareigos finansiškai remti jų įgyvendinimą. Todėl derybų dėl kitam septynerių metų laikotarpiui skirto biudžeto svarba neturėtų būti sumenkinta.

Antra, ES dokumentuose dėl energetikos strategijos visiškai pasigendame dėmesio darbo vietų kūrimo tikslui. Tačiau neabejotinai būtina teikti pirmenybę tiems projektams, kuriais, be kitų tikslų, taip pat siekiama skatinti naujų darbo vietų kūrimą. Beveik 4 mlrd. EUR vertės paskatų planas mūsų lūkesčių dėl darbo vietų kūrimo nepateisino. Anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologija, suteikianti kuklių galimybių darbo vietų kūrimo srityje, sulaukė dosnios paramos, o daugelis projektų efektyvaus energijos vartojimo srityje pirmą kartą paminėti tik papildomuose teisės aktuose.

Galiausiai, bet ne mažiau svarbu – elektra varomi automobiliai. Girdėjome gražių žodžių dėl to, kad įkrauti elektra varomo automobilio akumuliatorių ES bus taip pat įprasta, kaip dabar pripildyti automobilio baką degalų. Tačiau šiam tikslui pasiekti reikės daugiau teisės aktų leidėjų pastangų. Turi būti pašalintos didžiulės kliūtys, susijusios su atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijų reglamentavimu teisės aktais ir jų standartizavimu, ir išplėstos mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programos.

 
  
MPphoto
 
 

  Edit Herczog (S&D), raštu. (HU) Džiugu girdėti, kad esama ekonomikos padėtis rytiniame Vidurio Europos regione dabar vertinama daug palankiau. Tačiau manyti, kad krizė jau visiškai baigėsi, būtų per anksti. Vengrijos perspektyvos ekonomikos srityje taip pat pagerėjo. Tačiau dabartinė šalies ekonomikos padėtis vertinama šiek tiek prasčiau. Sustiprėjo tikimybė, kad kitą pusmetį šalis patirs infliaciją. Taigi Vengrija yra vienintelė šalis, kurioje, kaip tikimasi, trumpalaikės palūkanų normos kurį laiką nemažės. Šią nepalankią tendenciją dar blogina kylanti Šveicarijos franko vertė, nes beveik viso įkeisto turto vertė susieta būtent su šia valiuta. Kiekvienoje šio regiono valstybėje dabar mažinamos išlaidos, o dėl to labai blogėja socialinės sąlygos.

Manoma, kad geriausias sėkmės galimybes turi Čekija. Tačiau prognozės dėl Vengrijos yra atsargios: kaip rodo skaičiavimai, tikimybė, kad Vengrijos įgyvendinamos taupymo priemonės duos sėkmingų rezultatų, nedidelė. Nuodugnus devynių valstybių narių Europos Vadovų Tarybos Pirmininkui pateikto pasiūlymo įvertinimas – labai svarbus klausimas minėto regiono šalims. Šiame pasiūlyme nurodoma, kad nustatant valstybių narių valstybės skolos dydį turėtų būti tiksliai įvertintos išlaidos, susijusios su jau patvirtintomis pensijų reformomis. Komisijos Žaliojoje knygoje dėl pensijų, parengtoje pirmiausia atsižvelgiant į nepalankias demografines tendencijas Europoje, raginama įgyvendinti pensijų sistemos reformą, tačiau dėl šiuo metu taikomos metodologijos Vidurio Europos šalys, jau pradedančios tokias reformas įgyvendinti, atsiduria nepalankioje padėtyje. Raginu Europos Parlamentą atidžiai stebėti pokyčius šioje srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Stavros Lambrinidis (S&D), raštu.(EL) Pone J. M. Barroso, turėtų būti sąžiningai dalijamasi išlaidomis, susijusiomis su siekiu įveikti krizę, o kovojant su šia krize neturi būti reikalaujama vienašališkų taupymo pastangų, dėl kurių nedarbas kai kuriose valstybėse narėse neišvengiamai išaugs, taigi tai naudinga kai kurių kitų valstybių narių ekonomikai. Priešingai, tai, ko mums reikia – teisinga plėtra, o tai reiškia, kad viešųjų lėšų taupymo laikotarpiu turi būti rasta naujų investicijoms reikalingų lėšų šaltinių. Kad šie tikslai galėtų būti visapusiškai įgyvendinti, Europos Sąjunga Didžiojo dvidešimtuko susitikime turėtų paremti dvi labai konkrečias politikos kryptis, kurios turėtų būti plėtojamos ir valstybių narių, ir tarptautiniu lygmeniu, ir pagaliau imtis tą daryti įtikinamai ir tvirtai. Pirma, ES privalo imtis ryžtingų veiksmų kovojant su vadinamųjų mokesčių rojų problema. Nepriimtina, kad tokiu metu, kai darbuotojai ir pensininkai mūsų šalyse priversti veržtis diržus, dėl kelių privačių asmenų ir įmonių pastangų išvengti mokesčių pasinaudojus tokiu „teisėtu“ būdu mūsų šalių ekonomika praranda ne mažiau kaip 1 trln. EUR. Antra, mums reikia finansinių sandorių mokesčio, kad tie, dėl kurių kaltės patiriame krizę, galiausiai prisiimtų savo finansinės atsakomybės dalį. Visuotiniu mastu taikant 0,05 proc. mokestį, per metus galėtų būti surinkta daugiau kaip 400 mlrd. EUR pajamų, kurių gyvybiškai reikia siekiant valstybėse narėse užtikrinti tvarų ekonomikos augimą ir užimtumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Iosif Matula (PPE), raštu.(RO) Pagrindinis dalykas, kuris šiuo metu rūpi piliečiams – kaip įveikti ekonomikos krizę ir pašalinti jos neigiamus padarinius. Todėl tvirtai pasisakau už europinę ekonomikos valdyseną, kuri gali padėti mums įveikti krizę. ES institucijos privalo turėti išteklių, būtinų tam, kad galėtų šią veiklą vykdyti. Taigi aš remiu sumanymą sukurti nuolatinius struktūrinius padalinius, reikalingus siekiant užtikrinti krizės valdymą, tokius, pvz., kuriuos įsteigti pasiūlė Europos Komisija. ES institucijos taip pat privalo kontroliuoti, kaip laikomasi Stabilumo ir augimo pakte nustatytų reikalavimų, įskaitant reikalavimą dėl fiskalinės drausmės. Vienos valstybės priimami sprendimai ekonomikos ir biudžeto srityje daro tiesioginį poveikį ekonominei padėčiai visose ES valstybėse narėse (tą rodo praktika, taip pat krizė Graikijoje, be to, šis faktas pripažįstamas Lisabonos sutartyje). Tinkamu metu Europos Komisijos ekspertų atliekami ekonomikos padėties tyrimai ateityje būtų labai naudingi siekiant išvengti krizės ir ją įveikti. Nustačius „Europos semestrą“, valstybėms narėms bus suteikta galimybė tinkamu metu gauti naudos iš ekspertų atliktų biudžetų ir jų makroekonominių vykdymo rodiklių vertinimo tyrimų ir taip užtikrinti, kad Europos Komisijos ir valstybių narių vyriausybių dialogas būtų labai naudingas. Noriu pabrėžti, kad ekonomikos valdysena Europos lygmeniu turėtų padėti valstybėms, kuriose padėtis sudėtinga. Bet kokia krizė yra lakmuso popierėlis, parodantis, ar solidarumo ir atsakomybės principai galioja, taip pat ar Europos Sąjunga yra nuosekli ir veiksminga.

 
  
MPphoto
 
 

  Kristiina Ojuland (ALDE), raštu.(ET) Pone Komisijos Pirmininke, šiandien jūsų pasakyta kalba nustebino. Prisiminiau „senus gerus sovietinius laikus“, kuomet, kuo būdavo blogesnė ekonominė padėtis, tuo visada būdavo daugiau kalbama. Ir dabar girdime „sustiprinkime, padidinkime, pagerinkime“. Tik, užuot sakęs „Komunistų partija“, sakote „Europos Komisija“. Šiandieninė jūsų kalba buvo visiškai klaidinanti ir populistinė. Kreipiatės į visas frakcijas, pradedant kairiųjų pažiūrų frakcijomis ir baigiant kraštutinių dešiniųjų pažiūrų frakcijomis. Kalbate apie socialinį teisingumą ir socialinę rinkos ekonomiką ir kaip Europos Komisija užtikrins, kad būtų sukurta daugiau darbo vietų. Nemanau, kad net pats tikite tuo, ką sakote. Kada Europos Komisija kūrė darbo vietas? Kada valstybių narių vyriausybės kūrė darbo vietas? Kiek žinau, darbo vietas ir toliau kuria verslininkai, kurių, beje, savo kalboje nepaminėjote! Kodėl klaidinate Europos piliečius, žadėdamas socialinį teisingumą tokiomis aplinkybėmis, kai ekonomika „kybo ant plauko“? Užuot gražbyliavęs ir žadėjęs geresnį gyvenimą, turite atskleisti teisybę: teks pasikliauti tik savimi, sunkiau dirbti ir stengtis išlikti konkurencingiems darbo rinkoje. Be to, tikėjausi, kad stiprėjant pasaulinei konkurencijai paremsite Europos verslininkus mažindami mokesčių naštą ar supaprastindami teisės aktus. Turiu pasakyti, kad nusivyliau jūsų kalba.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu.(PL) Baigėsi pirmosios per visą istoriją diskusijos dėl Sąjungos padėties. Nėra abejonių, kad jos buvo labai reikalingos, ir reikia tikėtis, kad ši iniciatyva ateityje bus tęsiama. Tačiau turiu abejonių dėl pačių diskusijų eigos ir turinio. Pirma, J. M. Barroso, manau, labai mažai kalbėjo apie esamą Sąjungos padėtį. Didžiausią dėmesį jis skyrė ateities iššūkiams ir tai, ką jis pasakė, mano nuomone, buvo pernelyg bendra ir nelabai konkretu. Jo kalboje, be kitų dalykų, pasigedau nuorodų į Lisabonos sutartį ir jos poveikį Europos Sąjungos ir jos institucijų veikimui. J. M. Barroso kalboje taip pat pasigedau nuodugnios dabartinės sudėtingos Europos ekonominės padėties, kuri, be kitų dalykų, lėmė tai, kad euro zonai priklausančios šalys nesugebėjo laikytis Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų, analizės. Be to, reikėtų pabrėžti, kad Europos Komisija neužtikrino veiksmingos šio pakto įgyvendinimo kontrolės. Tai keista atsižvelgiant į faktą, kad Pirmininkas J. M. Barroso ėjo šias pareigas ir ankstesnę kadenciją, kaip ir Komisijos narys J. Almunia, kuris tuo metu buvo atsakingas už ekonomikos ir pinigų reikalus, o dabar – už konkurenciją. Ar galėjo Komisija, turinti personalo aparatą, kuriame dirba šimtai asmenų, nepastebėti pažeidimų, pvz., Graikijoje? Prisiminus ir tai, kad į didžiausių valstybių narių dažnai daromus Stabilumo ir augimo pakte pateiktų rekomendacijų ir nustatytų konvergencijos kriterijų pažeidimus nebuvo reaguojama, tokia tikimybė atrodo abejotina.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – Sveikinu Komisijos Pirmininką pasakius kalbą Parlamente, tačiau turiu kritiškai įvertinti jo poziciją klausimu dėl romų padėties Prancūzijoje. Nepaminėti Prancūzijos administracijos sprendimo nederėjo.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu.(PT) Europiečiams šis laikotarpis, kuriam būdingas labai aukštas nedarbo lygis, labai silpnas ekonomikos augimas ir trapi padėtis viešųjų finansų sektoriuje, yra dramatiškas. Be to, jie iš tikrųjų nesijaučia turį glaudžių saitų su Europos projektu ir Europos institucijų veikla. Ši padėtis pasikeis tik tuo atveju, jeigu mūsų piliečiai galės vėl matyti, kad jie – vienas iš Europos Sąjungos prioritetų, kaip apibrėžta tų pačių institucijų, ir jeigu jie tikės, kad šie prioritetai gali būti įgyvendinti.

Ši pirmoji Europos Komisijos Pirmininko kalba dėl Sąjungos padėties rodo jo įsipareigojimą vėl patvirtinti šiuos prioritetus trumpalaikės ir vidurio laikotarpio politikos nuostatose. Esu tikras, kad galime pasinaudoti šiuo sunkmečiu kaip atspirties tašku ir suteikti naujos vilties žmonėms. Strategija „Europa 2020“ suteikia unikalią galimybę tą padaryti, tačiau ši strategija, kaip, beje, ir joje nustatyti plataus užmojo tikslai, bus prasminga tik tuomet, jeigu turėsime priemonių jai įgyvendinti.

Siekiant įgyvendinti stabilumo ir augimo planus, labai svarbu užtikrinti tvirtą ekonomikos augimą, kurį galima paskatinti naujojoje strategijoje numatytomis reformomis ir investicijomis. Šios reformos ir investicijos padės sumažinti tarp valstybių narių ir regionų, ypač pažeidžiamiausių, kokie yra atokiausi regionai, esančius skirtumus ir taip sustiprinti teritorinę sanglaudą.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D), raštu.(RO) ES ekonomika – socialinės rinkos ekonomika. Ir ekonominė, ir socialinė ES plėtra priklauso nuo atviros konkurencingos rinkos, taip pat nuo darbo vietų, kuriomis užtikrinamos padoraus pragyvenimo galimybės, skaičiaus ir kokybės. Ekonomikos ir finansų krizė turėjo didžiulį poveikį ES darbo vietoms. Nedarbo lygis per pastaruosius dvejus metus augo pernelyg sparčiai, tuo keldamas nerimą, ir nuo 6,8 proc. (2008 m. gegužės mėn. ) pakilo iki 10 proc. (2010 m. liepos mėn.). Būtent dėl šios priežasties didžiausias Europos piliečių rūpestis – išlaikyti savo darbo vietas. Kad būtų kuriamos naujos darbo vietos, reikia didelių investicijų srityse, kuriose galima padidinti ES konkurencingumą. Manau, kad ES prioritetai investavimo požiūriu turėtų būti energetikos ir transporto infrastruktūros modernizavimas ir plėtojimas, žemės ūkis, švietimas ir sveikatos apsauga, ekonominė ir socialinė sanglauda bei ekologiniu požiūriu veiksminga ir konkurencinga pramonės politika, kuria būtų siekiama užtikrinti tvarią plėtrą. Tačiau šiems prioritetams įgyvendinti ir ES, ir valstybių narių biudžetuose turi būti numatyta lėšų. Be to, kad būtų padidintas ES konkurencingumas ir kuriamos darbo vietos, ES turėtų užsibrėžti tikslą padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir sumažinti energetikos sektoriaus priklausomybę nuo tradicinių energijos tiekėjų.

 
  
 

(Posėdis sustabdytas 11.55 val. ir atnaujintas 12.05 val.)

 
  
  

PIRMININKAVO: Jerzy BUZEK
Pirmininkas

 

5. Iškilmingas posėdis – Malis
Kalbų vaizdo įrašas
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Jūsų Ekscelencija pone Prezidente, ponia L. T. Touré, pone Komisijos nary, ministre, ponios ir ponai, labai džiaugiuosi šiandien galėdamas jums pristatyti Jo Ekscelenciją Malio Respublikos Prezidentą Amadou Toumiani Touré ir jo sutuoktinę. Tai ne pirmas kartas, kai Prezidentas A. T. Touré lankosi Europos Parlamente, bet tai pirmas kartas, kai jis pasakys čia kalbą. Pirma kartą jis lankėsi čia prieš pusantrų metų, 2009 m. balandžio mėn.

Kalba, kurią šiandien jis pasakys, labai svarbi, nes artėja JT aukščiausiojo lygio susitikimas, vyksiantis Niujorke po dviejų savaičių. Šio aukščiausiojo lygio susitikimo tikslas – Tūkstantmečio vystymosi tikslų peržiūra. Taip pat prisimename pastarųjų metų ir mėnesių įvykius, susijusius su terorizmu. Puikiai žinome, kad Malio Respublikos vaidmuo kovojant su terorizmu labai svarbus. Taip pat prisimename, kad Malio Respublika – viena iš šalių, kurios demokratizacijos procesas tikrai sėkmingas. Jos atvejis – akivaizdžios sėkmės kelyje į demokratiją pavyzdys. Norėčiau dar kartą pabrėžti, kad įvykiai, prasidėję praeito amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje – didelis Prezidento A. T. Touré nuopelnas. Po 23 metus trukusios karinės diktatūros šalis pasuko demokratinės sistemos ir laisvosios rinkos ekonomikos kūrimo keliu. Labai gerai žinome, kad einant šiuo keliu dar daug ką reikia nuveikti. Visi mokomės ir visi gyvename permainų laikais. Taip pat suprantame, kad reformos – nenutrūkstamas procesas, kaip patys matome Europos Sąjungoje. Taip turi būti ir Malio Respublikoje. Todėl esame tikri, kad jūsų kalba šiandien bus svarbi ne tik to, kas vyksta Afrikoje ir kaip jūsų šalis gali atstovauti visam Afrikos žemynui plėtojant demokratiją ir laisvąją rinką, požiūriu, bet ir mums Europoje. Norėtume būti paramos reikalingoms šalims skirtos politikos priešakyje. Taip pat norėtume būti demokratinę sistemą, žmogaus teises ir pagrindines vertybes ginančių šalių kovos priešakyje, nes Europoje šiomis vertybėmis tvirtai tikime. Esu tikras, kad mūsų ir Malio Respublikos piliečių siekiai vienodi. Pone Prezidente, suteikiu jums žodį.

 
  
MPphoto
 

  Amadou Toumani Touré, Malio Respublikos Prezidentas.(FR) Pone pirmininke, pone J. M. Barroso, ponia Sąjungos vyriausioji įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai, pone Komisijos nary, atsakingas už plėtrą, gerbiami Europos Parlamento nariai, Malio parlamento nariai, norėčiau pradėti nuo sveikinimo žodžių jums, pone J. Buzekai, dėl jūsų paskyrimo eiti Europos Parlamento Pirmininko pareigas, bet pirmiausia norėčiau nuoširdžiai padėkoti EP frakcijų pirmininkams ir visiems EP nariams už tai, kad suteikė man garbę būti pakviestam čia, pirma, kad pasidalyčiau su jumis savo mintimis apie kai kuriuos pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria mano šalis ir visa Afrika, antra ir svarbiausia, kad papasakočiau jums apie pastangas, kurias mano šalis kasdien deda siekdama rasti tinkamų sprendimų.

Ponios ir ponai, Malis, kurio teritorija užima 1 240 000 km2 plotą, yra pačiame Vakarų Afrikos viduryje ir dalijasi bendra 7 000 km ilgio siena su kitomis septyniomis šalimis. Tai senos civilizacijos šalis, turinti turtingą kultūros paveldą ir garbingą istoriją, apie kurią iškalbingai byloja daugybė įvykių, architektūros paminklų ir simbolių.

Vienas iš jų, kurį norėčiau paminėti – „Kurukan Fuga“ chartija. Priimta prieš 776 metus, kai 1236 m. Sundiata Keita įsteigė Malio imperiją, „Kurukan Fuga“ chartija turėjo visas konstitucijos savybes. Joje susistemintas valdžios organizavimas, apribojimai ir pareigos, taip pat principai, kuriais grindžiami žmogaus teisių ir piliečių laisvių gynimas, profesinės veiklos apsauga bei asmenų ir jų turto apsauga.

Pacituosiu, kas rašoma viename jos straipsnių: „Kiekvienas asmuo yra šventas ir neliečiamas“. Taigi joje prieš keletą šimtmečių skelbta tai, kas dabar tapo pagrindiniais principais, kuriais grindžiamos šiuolaikinės demokratinės konstitucijos. Manau, šį faktą svarbu prisiminti šiame didžiajame demokratijos raiškos forume, t. y. Europos Parlamente.

Svarbią vietą Malio istorijoje užima ir Timbuktu – paslaptingas miestas, 333 šventųjų miestas, kuriame jau XVI a. studijavo 25 000 studentų, atvykusių iš daugelio šalių klausytis filosofų paskaitų senojoje Sankore mečetėje ir jos universiteto komplekse.

Mahmud Kati, „Tarikh al-fattash“ autorius, taip aprašo šį laikotarpį: „Timbuktu miestas buvo vertinamas dėl jo stiprių institucijų, politinių laisvių, žmonių ir jų turto apsaugos, gailesčio ir užuojautos, rodomų vargšams ir užsieniečiams, pagarbaus elgesio su studentais, mokslininkais ir šiems žmonėms teikiamos pagalbos.“

2006 m. Timbuktu paskelbtas islamo kultūros sostine.

Malis taip pat yra Dogonų krašto sinonimas. Tai kraštas, žinomas visame pasaulyje dėl jo išskirtinio grožio gamtos ir turtingos kultūros, todėl jis pritraukia daugiausia į mūsų šalį atvykstančių turistų.

Malio istorija yra taip pat jos ilgamečių santykių su Europa istorija. Norėčiau priminti, kad imperatorius Mansa Musa, geriau žinomas Kanku Musa vardu, užmezgė diplomatinius santykius su Portugalija jau XIV a.

Pone pirmininke, ponios ir ponai, stovėdamas prieš jus, išrinktais Europos atstovais, norėčiau išreikšti jums didžiulę Malio žmonių padėką už puikų aukšto lygio Europos Sąjungos ir Malio bendradarbiavimą.

Europos Sąjunga yra pagrindinė Malio partnerė vystomojo bendradarbiavimo srityje. Esame antroji šalis Afrikoje į pietus nuo Sacharos, gaunanti didžiausią paramą iš Europos plėtros fondo (EPF).

Pirmiausia norėčiau pasidžiaugti mūsų puikiu praktiniu bendradarbiavimu.

Pvz., visos devintojo EPF lėšos jau paskirstytos, labai sėkmingai įsisavinamos dešimtojo EPF lėšos, kurias Malis gavo prieš dvejus metus.

Pone pirmininke, ponios ir ponai, mūsų bendradarbiavimo rezultatai daro tiesioginį poveikį žmonių gyvenimo kokybei, taip pat padeda stiprinti mūsų demokratinės sistemos pamatus.

Po įvykių, lėmusių 1991 m. kovo 26 d. valstybės perversmą, prasidėjusio demokratinio proceso raidos kelyje yra ženklų, žyminčių kai kuriuos svarbius etapus, įskaitant perėjimo prie demokratinės santvarkos laikotarpį, užtrukusį nuo 1991 m. kovo 26 d. iki 1992 m. birželio 8 d., kurį užbaigėme per nustatytą laiką laikydamiesi savo prisiimtų įsipareigojimų.

1992 m. po keturiolikos mėnesių pereinamojo laikotarpio įvyko laisvi demokratiniai rinkimai. Praėjus dešimtmečiui, 2002 m., pradėjau eiti savo pareigas po prezidento rinkimų, kurie reiškė pirmąjį Malio istorijoje taikingą ir demokratišką politinės valdžios pasikeitimą.

Ponios ir ponai, pradėjęs eiti prezidento pareigas, pasiūliau Malio politinei bendruomenei konsensusu grindžiamą vadovavimo modelį, filosofiją, kurios esmę galima išreikšti šia formule: valdyti kartu gerbiant tarpusavio skirtumus.

Malio patirtis unikali, nes šalis išvengė porinkiminės krizės. Politinės, socialinės ir visuomeninės grupės sąmoningai ir savanoriškai imasi žygio bendromis jėgomis spręsti esamas problemas, kad Malyje būtų užtikrinta tolesnė plėtra.

Mano nuomone, valdžia turi būti telkianti, o ne skaldanti jėga. Taip pat turi būti rodoma pagarba visoms pagrindinėms laisvėms.

Norėčiau pabrėžti, kad mano pasiūlytas politinis konsensusas, kurio siekiame, nėra tas pats, kaip vienbalsiškumas. Konsensusas labiau susijęs su kompromiso sąvoka.

Politinis konsensusas Malyje reiškia pažangų bandymą sukurti Afrikoje šią naują ir nuolat evoliucionuojančią politinę sistemą, taigi šiuo atveju kalbu apie plačias vyriausybės koalicijas.

Malio atveju laisvai išrinkto prezidento vizija tapo veiksniu, vienijančių visas politines grupes.

Politiniu konsensusu sutvirtinome pagrindinių politinės bendruomenės veikėjų ir Respublikos institucijų, taip pat politikų tarpusavio sutaikinimo pagrindą.

Pone pirmininke, ponios ir ponai, būtent šia konsensuso dvasia dabar, sukaupę dvidešimties metų patirtį, pradėjome demokratijos įtvirtinimo Malyje veiklą.

Ekspertų komitetas, atsakingas už šios veiklos priežiūrą, surengė susitikimus su politinės ir pilietinės bendruomenės grupėmis, religinėmis grupėmis, profesinėmis sąjungomis ir tradicinėmis institucijomis.

Šių konsultacijų pabaigoje pasiūlytos reformos, kuriomis pirmiausia siekiama ištaisyti institucinės praktikos atskleistus esamus trūkumus ir silpnąsias vietas, užtikrinti aktyvų piliečių dalyvavimą rinkimuose ir sumažinti išlaidas, susijusias su rinkimais, sustiprinti politinių partijų gebėjimus ir parengti opozicijai ir jos lyderiui skirtą statutą. Dėl šių reformų bus surengtas konstitucinis referendumas, bet prieš tai, žinoma, jas turės patvirtinti Malio nacionalinė asamblėja.

Dabar turiu tinkamą progą pagerbti čia jums girdint Malio parlamento narius, su kuriais stengiuosi palaikyti kuo geresnius santykius, nesvarbu, kieno pusę jie remia – prezidentinės daugumos ar opozicijos. Norėčiau nuoširdžiai jiems padėkoti už tai, kad sutiko vykti čia, į Strasbūrą, kartu su manimi.

(Plojimai)

Pone pirmininke, ponios ir ponai, decentralizacija visada atliks svarbiausią vaidmenį Malio politinėje ir institucinėje plėtroje. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad visos mūsų didžiosios imperijos – nuo X a. jų turėjome daugybę – buvo decentralizuotos. Taigi decentralizacija – mūsų šalies tikrovė.

Originali decentralizacijos koncepcija, kurią Malis parengė ir įgyvendino, grindžiama šiais veiksniais: pirma, politinė valia, suderinta su tikėjimu, kad decentralizacijos neįmanoma pasiekti be dekoncentracijos, kuri turi būti vykdoma etapais. Decentralizacija neįmanoma neįgyvendinus esminių reformų, kuriomis siekiama patobulinti ekonomikos ir socialinės sistemos valdyseną, ypač vietos lygmeniu. Jos neįmanoma pasiekti be nuolatinės Europos Sąjungos finansinės ir pirmiausia techninės paramos.

Europos paramos sulaukė ir Administracinės reformos paramos projektas (PARAD), ir Institucinės plėtros programa (PDI). Šiomis iniciatyvomis siekiama patobulinti organizacinę valstybės valdymo struktūrą ir modernizuoti valstybės administracinio valdymo sistemą sustiprinant jos pajėgumą.

Malį sudaro 703 mažiausi teritoriniai vienetai, vadinami miesto ir kaimo komunomis, 49 apskritys – teritoriniai vienetai, sudaryti iš keleto komunų, 8 regionai ir 1 rajonas, kuriems vadovauja komunų tarybos, apskričių tarybos ir regionų asamblėjos. Turime Aukščiausiąją teritorinių komunų tarybą ir tai leidžia mums užtikrinti, kad mūsų decentralizuoti valdymo organai būtų atstovaujami nacionaliniu lygmeniu. Įgyvendindami pasiūlytas politines reformas, kuriomis siekiama plėtoti mūsų decentralizacijos procesą, numatome įsteigti senatą.

Siekiame paremti plėtrą vietos lygmeniu ir pasitelkę originalią finansinę priemonę, Nacionalinę investicijų į teritorines bendruomenes agentūrą, bendruomenių lygmeniu įgyvendinome nemažai priemonių ir, o tai svarbiausia, užtikrinome mūsų bendruomenėms pagrindinių socialinių paslaugų teikimą.

Pone pirmininke, ponios ir ponai, savo kalboje, pasakytoje šių metų rugpjūčio mėn. sušauktoje asamblėjoje, daug dėmesio skyriau ir imigracijos klausimui. Šis klausimas rūpi mums visiems, kiekvienai iš mūsų šalių, nes jis apima daugybę aspektų, įskaitant demografinius ir ekonominius klausimus, socialinius ir humanitarinius aspektus, taip pat tapatybės ir saugumo klausimus.

Mūsų užduotis šiandien – rasti sritis, kuriose turime bendrų interesų ir galime įgyvendinti bendras iniciatyvas, padėsiančias užtikrinti, kad migracija prisidėtų prie visapusiško augimo ir gerovės mūsų abiejuose žemynuose. Būtent šis iššūkis mūsų laukia.

Brangiausia kaina, kurią Afrikos šalys moka už migraciją – protų nutekėjimas, ypač tokiomis aplinkybėmis, kai daugelyje sričių, pvz., švietimo, bet ypač sveikatos priežiūros sektoriuje, mums stinga kvalifikuoto personalo. Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) duomenimis, Afrikos šalyse 35 proc. ar didesnė dalis universitetų absolventų išvyksta į užsienį.

Tačiau neapsigaukime: pirmiausia afrikiečiai migruoja pačiame Afrikos žemyne. Apskaičiuota, kad Europoje gyvena 1 mlrd. išeivių iš Afrikos, tačiau iš jų tik 2 mln. yra atvykę iš Afrikos į pietus nuo Sacharos.

Šių jaunų žmonių, šių moterų ir merginų, kurios stengiasi pereiti dykumas, perplaukti jūras ir vandenynus nepaisydamos pavojų ir būdamos visiškoje nesąžiningų, atleiskite už šį žodį, kontrabandininkų valioje, tragedija lieka gyva mūsų atmintyje. Kiek jų mirė iš troškulio? Kiek jų nuskendo ir dingo?

Jokia statistika niekada negalėtų parodyti tikrosios padėties.

(Plojimai)

Pateiksiu savo šalies, Malio, kur imigracija ir emigracija labai paplitusi, pavyzdį: pasaulyje yra 4 mln. maliečių, 3,5 mln. jų gyvena Afrikos žemyne ir apytikriai 200 000 – Europoje ir kitose pasaulio dalyse.

Kalbant ekonominiais terminais, pagal 2005 m. Afrikos plėtros banko atlikto tyrimo duomenis maliečių diaspora kasmet perveda 456 mln. EUR, o tai sudaro 11 proc. šalies BVP. Kaip teigiama tame pačiame šaltinyje, šios pervedamos sumos sudaro 85 proc. Malio per metus gaunamos oficialios paramos vystymuisi.

Pone pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau pasinaudoti šia proga ir pasidžiaugti puikiu Europos Sąjungos ir Malio politiniu dialogu migracijos klausimu.

Plėtros strategija, kurioje migrantai laikomi vystomuoju savo kilmės šalies veiksniu, labai vertinga. Įgyvendinant šią strategiją atsiranda galimybė daugybei mūsų partnerių finansuoti profesinį mūsų jaunimo rengimą įvairiuose užimtumo sektoriuose ir remti verslumo skatinimo iniciatyvas, įgyvendinamas vietos lygmeniu, nepamirštant ir programų, skirtų grįžtančių migrantų reintegracijai.

Europos Sąjungos ir Vakarų Afrikos politinis dialogas migracijos klausimu leido mums įgyvendinti bandomąjį projektą, pagal kurį įsteigėme Migracijos informacijos ir valdymo centrą (CIGEM) Bamake. Šio centro funkcijos – teikti tikslesnes žinias apie tendencijas migracijos srityje, apgyvendinti, konsultuoti ir remti galimus ir grįžtančius migrantus, teikti informaciją apie teisines migracijos sąlygas, aiškinti visuomenei pavojus, susijusius su neteisėta migracija, siekiant užkirsti jai kelią ir plėtoti žmogiškuosius, finansinius ir techninius užsienyje esančių maliečių išteklius.

Pone pirmininke, ponios ir ponai, dar vienas svarbus mūsų santykių su Europos Sąjunga aspektas – saugumo klausimas. Todėl, manau, derėtų paminėti Sahelio ruožą, kuris dabar tapo bendra grėsme, taip pat ir Europai.

Šis ruožas užima 8 mln. km2 plotą, o tai sudaro ketvirtadalį Afrikos žemyno teritorijos, ir driekiasi nuo Mauritanijos iki Sudano per Malį, Burkina Fasą, Nigerį, Alžyrą, Libiją ir Čadą, tačiau gyventojų tankumas viename km2 beveik lygus nuliui. Ši teritorija, kurioje yra šimtus kilometrų besidriekiančių kalnų virtinių ir smėlio kopų, užimančių šimtus tūkstančių km2, labai sudėtinga. Tai labai atšiaurus regionas, ypač klimato požiūriu.

Temperatūra čia gali svyruoti nuo 1  laipsnio gruodžio mėn. iki 50  laipsnių šešėlyje vasarį ir vėlesniais mėnesiais.

Vienintelė veikla, kuria šiame ruože verčiamasi – intensyvi gyvulininkystė, plėtojama vietovėse, kuriose gamtos sąlygos bene atšiauriausios visame ruože. Dėl šių metų sausros Sahelio ruože praradome 50 proc. savo gyvulių.

Vietos žmonės gyvena labai pavojingomis sąlygomis ir jaunimas neturi kitos pasirinkimo galimybės, tik samdytis įvairaus plauko nusikalstamoms grupuotėms. Jaunimo padėtis tebėra problema, kelianti didžiausią rūpestį.

Malis yra Sahelio ruožo vidurio vakarinėje dalyje, kuri užima 650 000 km2 plotą, o tai sudaro 70 proc. visos mūsų šalies teritorijos.

Malis – tranzito teritorija, todėl šiandien tvirtai sakau: mano šalis taip pat yra tarpvalstybinių grėsmių, atėjusių iš kitur ir nukreiptų daugiausia į kitus regionus ir žemynus, įkaitė ir auka. Šios grėsmės – tai pirmiausia cigarečių kontrabanda, prekeiviai neteisėtais imigrantais į Europą, iš Pietų Afrikos patenkantys narkotikai ir salafistų grupuotės iš Magrebo.

Šios grupuotės grobia žmones įkaitais, žudo, bet pagrindinė jų savybė – nepaprastas judumas: jos juda išilgai sienų tarp šalių.

Nė viena iš šių grėsmių, kurias ką tik paminėjau, nekyla mūsų šalyje, nė viena iš jų nėra tiesiogiai nukreipta į mus. Malis – pasaulietiška valstybė, kurios gyventojų dauguma, žinoma, yra musulmonai. Islamas šalyje išpažįstamas nuo IX a. Mes visada praktikavome islamą taikingai ir mūsų pasaulėžiūra pirmiausia grindžiama pagarbos žmogui principu.

Todėl mes negalime suprasti islamo fundamentalistų ideologijos, propaguojamos Sahelio ruože.

(Plojimai)

Religijos poveikio dar nejuntame, bet ar ilgai taip bus? Tai klausimas, į kurį turime atsakyti.

Pone pirmininke, ponios ir ponai, Sahelio regiono šalys, įskaitant Malį, jau seniai deda pastangas, ne tik žmogiškąja prasme, bet ir materialiniu bei finansiniu požiūriu, siekdamos pažaboti tarpvalstybinio pobūdžio nesaugumo reiškinį, kuris, reikia pripažinti, vis plinta įgaudamas nerimą keliantį mastą. Atsižvelgdamas į tai, Malis priėmė pateisinamą sprendimą sukurti ir patvirtinti nacionalinę saugumo politiką, kuri padėtų kovoti su nesaugumu ir terorizmu Sahelio ruože.

Įgyvendindami šią politiką remsime gyventojus, kad jie galėtų įsitraukti į šį procesą, teiksime pagalbą pažeidžiamoms gyventojų grupėms, kad būtų patenkintos jų būtiniausios reikmės ir pirmiausia užtikrinta ilgalaikė galimybė naudotis pagrindinėmis socialinėmis paslaugomis, taip pat priimsime naujų šios saugumo politikos įgyvendinimo priemonių, kovodami su ginklų platinimu intensyviau įgyvendinsime šaulių ir lengvųjų ginklų surinkimo iš gyventojų programas ir užmegsime subregioninį bendradarbiavimą, kuris leistų mums imtis veiksmų vietos lygmeniu.

Siekdamas parodyti, kad šie saugumo klausimai jam labai svarbūs, Malis įsteigė centrą, kurio funkcijos – tirti padėtį saugumo srityje ir teikti pasiūlymus dėl kovos su terorizmu ir kitomis grėsmėmis. Šis centras tiesiogiai pavaldus Respublikos Prezidentui. Europos Sąjunga ir kai kurios čia atstovaujamos valstybės narės šią iniciatyvą parėmė ir už tai esame dėkingi.

Be to, taip pat įsteigėme nacionalinį prekybos narkotikais prevencijos biurą ir sustiprinome savo teisinių priemonių arsenalą.

Ponios ir ponai, pradėjome skubios pagalbos nepaprastosios padėties atveju programą (PIRIN), atitinkančią strateginius nesaugumo ir terorizmo prevencijos politikos prioritetus, kuria siekiama sumažinti nesaugumą ir kovoti su terorizmu šiaurinėje Malio dalyje ir kurią ketiname įgyvendinti 2010–2012 m.

Bendras šios programos tikslas – pašalinti, jeigu ne visas, bent didelę dalį priežasčių, lemiančių nesaugią padėtį šiaurinėje Malio dalyje, įgyvendinant labai veiksmingas priemones saugumo srityje ir pirmiausia, norėčiau tą pabrėžti, visuomeninės plėtros srityje.

Šios programos įgyvendinimo strategija, kurią dar turėsime parengti, bus grindžiama, pirma, būtinybe užtikrinti atsakingą ir pirmiausia racionalų šios teritorijos administracinį valdymą, taip pat būtinybe užtikrinti didesnį karinių dalinių, kuriuos pasitelksime imdamiesi prevencijos ir įsikišimo veiksmų, judumą, sukurti šioje teritorijoje atitinkamą tinklą, kurio infrastruktūra būtų pritaikyta ginkluotųjų ir saugumo pajėgų dalinių reikmėms, ir sutelkti visuomenę, kad būtų duotas atkirtis religinių sektų ir nusikalstamų grupuočių įtakai.

Dėl skubios pagalbos nepaprastosios padėties atveju programos finansavimo, išlaidos, susijusios su personalu, operacijomis, taip pat administracine, socialine ir visuomenine veikla, bus padengtos Malio Respublikos Vyriausybės ir vietos valdžios biudžetų lėšomis.

Projekto valdymo funkcija bus pavesta specialiajam organui, darbo grupei, kuri turės pasirūpinti sektorine parama biudžetui ir koordinuoti keleto šalių ir ministerijų lygmens padalinių veiklą teikiant skubią pagalbą.

Ponios ir ponai, padėties Sahelio ruože valdymas pirmiausia reiškia aiškią ir objektyvią jos analizę ir, o tai svarbiausia, bendrą viziją, grindžiamą šios analizės išvadomis. Būtent todėl 2006 m. pasiūliau surengti konferenciją, skirtą plėtros ir taikos Sahelio ruože klausimams aptarti.

Šiandien privalome dalytis atsakomybe. Nė viena šalis Sahelio ruože nėra apsaugota nuo grėsmių ir nė viena iš jų negali įveikti šių grėsmių vien savo jėgomis.

Tačiau svarbu pabrėžti, kad subregioninis bendradarbiavimas tarpvalstybinių iššūkių akivaizdoje anaiptol nėra pakankamas.

Taip pat svarbu pabrėžti, kad ši kova su terorizmu nėra susijusi tik su saugumu. Įsitikinome, kad toks požiūris ribotas.

Kova su terorizmu pirmiausia reiškia tai, kad į ją turi būti įtraukti išrinktieji atstovai, vietos valdžia ir gyventojai. Tačiau šios kovos pagrindas – plėtra vietos lygmeniu, kad galėtume pasiūlyti Šiaurės regiono bendruomenėms ir ypač jaunimui alternatyvų.

Mokydami žmones neabejotinai galėsime sustiprinti savo operacinį, logistinį ir informacijos kaupimo pajėgumą, bet kova su nusikalstamomis grupuotėmis, iš esmės, yra Sahelio ruože esančių šalių pareiga.

Pone pirmininke, ponios ir ponai, pirmiau pabrėžiau būtinybę suteikti sausringų Sahelio ruožo teritorijų gyventojams geresnės ateities perspektyvų. Dar norėčiau pridurti, kad šis socialinės pažangos ir gerovės siekis – bendras visų mūsų tėvynainių siekis.

Būtent todėl plėtros klausimai, ypač susiję su Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimu, turi būti sprendžiami aukščiausiuoju lygmeniu.

Malis ėmėsi iniciatyvų paspartinti savo programos įgyvendinimą. Tai – iniciatyva „Tūkstantmečio kaimai“, skirta 166 kaimo komunoms, kuriose saugumo problemos opiausios, taip pat iniciatyva sveikatos apsaugos srityje, kurią pavadinome „COMPACT“.

Tikrai žinome, kad ne visi tikslai bus pasiekti, bet ir Malyje, ir visoje Afrikoje padarėme didelę pažangą švietimo srityje, taip pat mažindami sergamumą AIDS ir pirmiausia aprūpindami gyventojus geriamuoju vandeniu.

Dedame dideles viltis į aukščiausiojo lygio susitikimą, kuris turi įvykti po keleto dienų Niujorke ir kurį nutarta surengti siekiant paspartinti TVT įgyvendinimą. Manome, kad įgyvendinant šiuos tikslus didžiausią dėmesį būtina skirti labiausiai atsiliekančioms šalims ir regionams, kaip pabrėžiama Europos Sąjungos pavasarį priimtame dokumentų rinkinyje.

Pone pirmininke, J. M. Barroso, ponia vyriausioji įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai, pone Komisijos nary, atsakingas už vystymąsi, gerbiami Europos Parlamento nariai, Malio parlamento nariai, mano šalis, po dviejų savaičių švęsianti 50-ąsias savo nepriklausomybės metines, – tiesą sakant, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad Vokietijos Federacinė Respublika pirmoji pripažino Malio nepriklausomybę ir tą padarė praėjus dviem dienoms po jos paskelbimo, tiksliau sakant, 1960 m. rugsėjo 24 d., – dėkinga Europos Sąjungai už jos svarų indėlį į Malio plėtrą.

Tai, kad parodėte mums pagarbą pakviesdami mus šiandien dalyvauti jūsų Parlamento plenariniame posėdyje, suteikia man didelę viltį, kad galėdami pasikliauti jūsų pasitikėjimu mumis ir pirmiausia draugyste sieksime dar platesnio užmojo tikslų ir sugebėsime juos įgyvendinti.

Ponios ir ponai, norėčiau padėkoti jums už dėmesį.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Ačiū, pone Prezidente. Pasakėte, kad džiaugiatės Europos Sąjungos ir Malio politiniu dialogu. Mes sakome tą patį: džiaugiamės politiniu dialogu. Kalbėjote apie reformas savo šalyje. Reformos būtinos visur, mūsų Europos Sąjungoje taip pat. Minėjote politinį kompromisą siekiant geresnės ateities Afrikai. Tą vertiname palankiai, nes Europos Sąjungoje darome tą patį. Tą darome jau 60 metų. Sveikiname jus kaip tikrąjį demokratinės Afrikos atstovą. Dėkojame, kad atvykote į mūsų plenarinį posėdį ir pasakėte kalbą.

(Plojimai)

 
  
  

PIRMININKAVO: Gianni PITTELLA
Pirmininko pavaduotojas

 

6. Balsuoti skirtas laikas
Kalbų vaizdo įrašas
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – balsavimas.

(Dėl balsavimo rezultatų ir kitos išsamios informacijos žr. protokolą)

 

6.1. Laisvas darbuotojų judėjimas Sąjungoje – kodifikuota redakcija (A7-0222/2010, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg) (balsavimas)

6.2. Euro monetų autentiškumo tikrinimas ir apyvartai netinkamų euro monetų tvarkymas (A7-0212/2010, Slavi Binev) (balsavimas)

6.3. Makrofinansinės pagalbos teikimas Moldovos Respublikai (A7-0242/2010, Iuliu Winkler) (balsavimas)

6.4. Laikinas autonominio Bendrojo muitų tarifo muitų taikymo tam tikriems pramonės gaminiams, importuojamiems į Madeiros ir Azorų salas, sustabdymas (A7-0232/2010, Danuta Maria Hübner) (balsavimas)

6.5. Taisomojo biudžeto projektas Nr. 2/2010. Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (BEREC) biuras (A7-0240/2010, László Surján) (balsavimas)

6.6. Prašymas atšaukti Europos Parlamento nario Viktoro Uspaskicho imunitetą (A7-0244/2010, Bernhard Rapkay) (balsavimas)
 

Prieš balsavimą:

 
  
MPphoto
 

  Viktor Uspaskich (ALDE).(LT) Gerbiami kolegos, prieš mane vyksta politinis puolimas. Pranešėjas meluoja, kad nepateikiau įrodymų. Komitetas uždraudė man komentuoti šį pranešimą komiteto posėdyje. Esu oficialiai pripažintas politinių persekiojimų auka, oficialiai, pagal Europos konvenciją.

Bylą pradėjo ne policija, o korumpuotas ir politizuotas Valstybės saugumo departamentas. Šis departamentas bandė mane neteisėtai pagrobti naktį, rinkimų metu teismas uždraudė man susitikinėti su rinkėjais, bet man rinkimų metu buvo leidžiama važiuoti į Tailandą, Indoneziją. Pranešėjas prašo jus pažeisti šešis ankstesnius Europos Parlamento sprendimus. Niekada anksčiau Europos Parlamentas nenaikino imuniteto politiniams lyderiams tokiose bylose.

Čia nėra kalba, kurią aš kalbėjau komitete. Kaip tik komitete man nedavė kalbėti pakomentuoti šitą sprendimą. Aš aklas, be manęs buvo priimtas sprendimas kaip Stalino laikais.

 

6.7. Europos Sąjungos ir Japonijos susitarimas dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose (A7-0209/2010, Salvatore Iacolino) (balsavimas)
 

Prieš balsavimą:

 
  
MPphoto
 

  Salvatore Iacolino, pranešėjas.(IT) Pone pirmininke, patikinu visus, kad kalbėsiu trumpai.

Kadangi tai yra pirmasis Europos Sąjungos ir Japonijos susitarimas, jo simbolinė reikšmė nėra nesvarbi. Tai svarbi veikla, neabejotinai svarbus mūsų kovos su organizuotu nusikalstamumu elementas. Mums pavyko suderinti labai skirtingus poreikius, tad šis susitarimas gali būti laikomas visiškai atitinkančiu mūsų lūkesčius.

Todėl pranešimas turi būti neabejotinai patvirtintas, nes šis susitarimas – akivaizdus žingsnis pirmyn siekiant to, ko nori abi šalys: modernizuoti teisingumo sistemą taikant dvišalius susitarimus.

 

6.8. Verslo registrų sąveika (A7-0218/2010, Kurt Lechner) (balsavimas)

6.9. Naujos tvarios ekonomikos potencialo, susijusio su užimtumu, vystymas (A7-0234/2010, Elisabeth Schroedter) (balsavimas)
 

Prieš balsavimą:

 
  
MPphoto
 

  Elisabeth Schroedter, pranešėja.(DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į istorinę šio balsavimo svarbą. Mes, Parlamentas, ėmėmės iniciatyvos skatinti ekologiškų darbo vietų kūrimą ir dabar šioms darbo vietoms, taip pat naujoms galimybėms užtikrinti žmonėms tvarų užimtumą ir gerą darbą duodame laisvą kelią.

Šiuo atveju sekame Jungtinių Amerikos Valstijų pavyzdžiu, kur politinės partijos sudarė su kitomis organizacijomis vadinamąjį „mėlynųjų“ ir „žaliųjų“ aljansą. Pokyčiais aplinkosaugos srityje bus paskatintas naujų darbo vietų kūrimas ir užtikrinta galimybė išlaikyti esamas darbo vietas. Norėčiau padėkoti visiems pranešėjams ir šešėliniams pranešėjams, aktyviai dalyvavusiems rengiant šį pranešimą, ir džiaugiuosi, kad Tarybai pirmininkaujanti Belgija jau pareiškė paremsianti Parlamento iniciatyvą ir kad Taryba šį klausimą apsvarstys ir sieks, kad jis būtų patvirtintas gruodžio mėn. vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime ir įtrauktas į šio susitikimo išvadas. Tai į ateitį nukreipta Europos Parlamento iniciatyva.

 

6.10. Europos ekonominė erdvė (EEE) ir Šveicarija. Kliūtys, susijusios su visapusišku vidaus rinkos įgyvendinimu (A7-0216/2010, Rafał Trzaskowski) (balsavimas)
 

Prieš balsavimą:

 
  
MPphoto
 

  Rafał Trzaskowski, pranešėjas. – Pone pirmininke, noriu tik padėkoti Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pirmininkui Malcolmui Harbour‘ui už jo vadovaujamą vaidmenį sprendžiant šį klausimą, taip pat visiems šešėliniams pranešėjams už puikų bendradarbiavimą.

 

6.11. ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimo dvišalė apsaugos sąlyga (A7-0210/2010, Pablo Zalba Bidegain) (balsavimas)
 

Prieš balsavimą dėl teisėkūros rezoliucijos:

 
  
MPphoto
 

  Pablo Zalba Bidegain, pranešėjas. – (ES) Pone pirmininke, ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimas suteiks naujų galimybių ir Europos, ir Korėjos pramonei, tačiau siekiant užkirsti kelią bet kokiam neigiamam jo poveikiui Europos pramonei, labai svarbu įtraukti į šį susitarimą veiksmingą apsaugos sąlygą.

Praeitą savaitę visos frakcijos vieningai nusprendė, kad atėjo laikas Parlamentui pareikšti savo poziciją plenariniame posėdyje dėl pakeitimų, kuriuos birželio mėn. Tarptautinės prekybos komitetas priėmė 27 jo nariams balsavus „už“ ir tik vienam susilaikius. Šie pakeitimai būtini, kad apsaugos sąlyga galėtų būti taikoma ir taikoma veiksmingai.

Kaip žinote, dabar balsuosime tik dėl pakeitimų, o balsavimą dėl su teisėkūra susijusio pranešimo pagal Darbo tvarkos 57 straipsnį atidėsime nukeldami jį į antrąją spalio mėn. sesijos pusę.

Mes taip pat vieningai apsisprendėme neužverti durų galimybei pasiekti susitarimą per pirmąjį svarstymą, o tai, mūsų tvirtu įsitikinimu, įmanoma. Tačiau kad toks susitarimas būtų pasiektas, mums labai svarbu aiškiai parodyti, kad visos frakcijos šiuo klausimu yra vieningos ir tvirtos nuomonės.

Būtent todėl labai svarbu, kad Parlamentas, kaip visuma, tvirtai paremtų visą pakeitimų paketą.

 
  
MPphoto
 

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. – Pone pirmininke, kaip vakar pasakė Komisijos narys K. De Gucht, Komisija džiaugiasi vaisingu bendradarbiavimu su Parlamentu sprendžiant šį klausimą. Šiandien bus balsuojama tik dėl pakeitimų, ne dėl viso pasiūlymo dėl teisės akto, kad mūsų nuomonės būtų labiau suderintos ir kad susitarimą galima būtų pasiekti jau per pirmąjį svarstymą. Pirmasis trišalis dialogas įvyko rugpjūčio 30 d., kitas numatytas apie rugsėjo 22 d.

Šiuo metu Komisija dar nenori viešai pareikšti savo nuomonės, nes laukia galutinio trišalių dialogų rezultato. Komisija ketina aiškiai pareikšti savo nuomonę ir prisiimti įsipareigojimus, jeigu tai bus būtina, balsuodama per pirmąjį svarstymą.

 
  
 

(Pasiūlymas priimtas)

 

6.12. Sąžiningos pajamos ūkininkams: veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė (A7-0225/2010, José Bové) (balsavimas)
  

Prieš balsavimą dėl 21 dalies:

 
  
MPphoto
 

  Elisabeth Köstinger (PPE). – (DE) Pone pirmininke, norėčiau paprašyti, kad 21 dalis būtų papildyta įrašant kelis žodžius. Tekstas anglų kalba skambėtų taip:

– „mano, kad Bendrijos lygmeniu būtina uždrausti parduoti žemės ūkio produktus už mažesnę negu supirkimo kainą.“

 
  
 

(Žodinis pakeitimas priimtas)

 

6.13. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo finansavimas ir veikimas (A7-0236/2010, Miguel Portas) (balsavimas)

6.14. Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimas ir vykdymas (A7-0219/2010, Tadeusz Zwiefka) (balsavimas)

6.15. Tautinių mažumų grupėms priklausančių moterų socialinė įtrauktis (A7-0221/2010, Antonyia Parvanova) (balsavimas)

6.16. Moterų vaidmuo senėjančioje visuomenėje (A7-0237/2010, Sirpa Pietikäinen) (balsavimas)

6.17. Žurnalistika ir naujos žiniasklaidos priemonės. Viešosios erdvės kūrimas Europoje (A7-0223/2010, Morten Løkkegaard) (balsavimas)
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Balsavimas baigtas.

 

7. Paaiškinimai dėl balsavimo
Kalbų vaizdo įrašas
  

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Pranešimas: Kurt Lechner (A7-0218/2010)

 
  
MPphoto
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D). (SK) Labai dėkoju, pone pirmininke, prašiau, kad būtų pateiktas paaiškinimas dėl balsavimo dėl K. Lechnerio pranešimo savo iniciatyva, nes manau, kad tai labai svarbu. Manau, kad dabar paaiškinimas dėl balsavimo dėl K. Lechnerio pranešimo nuskambės, nes kreipėtės į mane. Labai jums dėkoju.

Ponios ir ponai, kalbėsiu trumpai. K. Lechnerio pranešimas savo iniciatyva, dėl kurio čia vakar vakare diskutavome, mano nuomone, labai svarbus. Šiame pranešime siūloma susieti įvairių valstybių narių verslo registrus ar panašius juridinių ar fizinių asmenų registrus, kad būtų sukurtas šaltinis, kuriame galimi verslo partneriai, vartotojai ar kreditoriai galėtų rasti teisingą ir patikimą informaciją apie juos dominantį subjektą, ir taip užtikrintas teisinių ir komercinių santykių skaidrumas ir teisinis tikrumas.

Siekiant užtikrinti bendrosios rinkos veikimą, būtina turėti pagrindinius duomenis apie kiekvieną registruotą subjektą, taigi ir sujungti verslo registrus. Parėmiau šį pranešimą, nes jame siūloma integruoti Europos verslo registrų sistemą į vadinamąjį e. teisingumo projektą ir taip užtikrinti geresnį šios priemonės įgyvendinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, esu tikras, kad prisimenate nuostabų epizodą iš filmo apie daktarą Živago, kai buržuazijos ir aristokratijos atstovai mėgaujasi šampanu šiltoje auksinėje restorano šviesoje, o už restorano sienų – tamsa ir riaušių triukšmas. Klausydamasis šį rytą mūsų diskusijų šį epizodą prisiminiau ir tai nebuvo pirmas kartas.

Ką tik atliktų Eurobarometro tyrimų duomenys mums rodo, kad pasitikėjimas ES nukrito iki žemiausio lygio. Dabar tik mažuma ES piliečių mano, kad Europos Sąjunga naudinga. Bet girdėjome G. Verhofstadtą, J. Daulą ir kitus aiškinant taip yra esą dėl to, kad darome per mažai, o piliečiai nori daugiau Europos. Girdėjome Komisijos Pirmininką kaltinant dėl to valstybes nares. Na, manau, žmogaus prigimčiai būdinga neieškoti kaltės savyje dėl savo nepopuliarumo, bet vis dėlto derėjo užsiminti apie tai, kad ši krizė, galimas dalykas, kažkaip susijusi su euro padėtimi, bankų gelbėjimu nuo bankroto ir visiškai šališku viešųjų lėšų švaistymu taip pat savavališkai, kaip savavališkai yra atmetami rinkimų rezultatai.

Norėčiau baigti pacituodamas Edmundo Burke žodžius, kurie man atrodo labai tinkami esamomis aplinkybėmis: „Vos pusė tuzino žiogų pasislėpę žolėje savo įkyriu čirpimu skleidžia tokį garsą, kad skamba visa pieva, o tūkstančiai stambių galvijų ramiai gulinėja medžio šešėlyje neskleisdami jokio garso, tad maldauju neapsigaukite manydami, kad tie, kurie kelia visą triukšmą, yra vieninteliai šios pievos gyventojai“.

 
  
  

Pranešimas: Pablo Zalba Bidegain (A7-0210/2010)

 
  
MPphoto
 

  Zuzana Roithová (PPE). (CS) Susitarimo su Korėja „Achilo kulnas“ – nuostatos dėl muitų mokesčių kompensavimo ar muitų mokesčių netaikymo, ypač prekėms, importuojamoms į Korėją iš Kinijos. Taikant šias nuostatas bus sudėtinga užtikrinti kontrolę, taip pat bus pakenkta Europos pramonei. Šiuo atveju rinka atveriama precedento neturinčiu būdu, neužtikrinant abipusės naudos, ypač ES. Todėl nepritariu pasiūlymui dėl tokio susitarimo pasirašymo su Korėja. Tarptautinės prekybos komitetas savo pranešime stengiasi atkreipti dėmesį į šias problemas ir pateikė pasiūlymų, kuriais siekiama palengvinti apsaugos priemonių įgyvendinimą. Šiuo požiūriu susitarimas turi būti iš dalies pakeistas prieš jį ratifikuojant. Kitaip nupjausime šaką, ant kurios sėdi Europos pramonė – ir ne tik automobilių gamybos. Palankiai vertinu sprendimą atidėti balsavimą. Tai protingas žingsnis.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE).(IT) Pone pirmininke, norėčiau tiksliai žinoti, ar norintiems pateikti paaiškinimą dėl balsavimo dėl dviejų pranešimų bus suteiktas žodis.

Kalbu apie S. Binevo ir I. Winklerio pranešimus. Kadangi perėjome prie paskesnių pranešimų, norėjau įsitikinti, kad man bus leista kalbėti, kitaip…

(Pirmininkas paaiškino kalbėtojui, kad pagal Darbo tvarkos taisyklių 170 straipsnio 3 dalį nebus įmanoma pateikti žodinių paaiškinimų dėl dviejų minėtų pranešimų.)

Taigi žodinių paaiškinimų dėl šių dviejų pranešimų nebus.

 
  
  

Pranešimas: José Bové (A7-0225/2010)

 
  
MPphoto
 

  Paolo Bartolozzi (PPE).(IT) Dėkoju, pone pirmininke, ir atsiprašau. Prašiau žodžio norėdamas pabrėžti, kad dėl laipsniškos Europos ūkininkų pajamų erozijos, vykstančios nepaisant to, kad pelno maržos žemės ūkio pramonės sektoriuje didėja, žemės ūkio darbuotojai patiria ekonominę atskirtį ir yra priversti atsisakyti žemės ūkio veiklos, ir šis reiškinys kelia nerimą.

Todėl būtina pakeisti kursą. Šią būtinybę pripažįsta pati Europos Komisija, ji taip pat pabrėžiama pranešime, dėl kurio šį rytą balsuojame ir kurį remiu, pateikiant daugybę paaiškinimų ir siūlymų dėl priemonių įgyvendinimo teisėkūros ir žinybiniu lygmenimis.

Iš tikrųjų privalome kovoti su visuotine spekuliacija prekėmis, taip pat užtikrinti jų tiekimo saugumą. Be to, turi būti užtikrintas didesnis kainų skaidrumas, ne tik tam, kad būtų užtikrintas teisingumas ūkininkams ir jie galėtų jaustis oriai, bet ir tam, kad būtų pašalinti didžiuliai skirtumai, susiję su derybine galia, ir užkirstas kelias veiklos vykdytojų piktnaudžiavimui šia galia.

Žemės ūkis turi tapti sektoriumi, užtikrinančiu mūsų ekonominį ir socialinį stabilumą, ir atgauti savo galią Europos ir pasaulio komercinėje arenoje.

 
  
MPphoto
 

  Peter Jahr (PPE).(DE) Pone pirmininke, manau, šiandien priėmėme teisingą sprendimą. Tai sprendimas, naudingas ūkininkams, naudingas vartotojams, bet taip pat naudingas visai Europos ekonomikai. Svarbiausias šio pranešimo savo iniciatyva aspektas – juo siunčiamas politinis signalas. Tai signalas ekonominės vertės grandinei, kad ūkininkai taip pat – ir iš tikrųjų pirmiausia jie – turi teisę gauti tinkamą atlygį už savo darbą. Tokia padėtis, kokia yra dabar, negali tęstis.

Visiškai neprieštarauju tam, kad būtų prekiaujama nebrangiais tinkamos vertės maisto produktais, bet labiausiai šiuo atveju pabrėžiu tinkamą jų vertę. Tačiau jeigu maisto produkto pardavimo kaina nesiekia jo „energetinės vertės“, kitaip sakant, jeigu pinigai, gauti pardavus produktą, nepadengia energijos, įdėtos jam pagaminti, tai reiškia, kad sistemoje kažkas negerai. Šiuo atveju konkurencija nebus sąžininga. Jeigu konkurencija nėra sąžininga, turi būti imtasi politinių priemonių. Būtent apie tai kalbama pasiūlyme, kurį šiandien priėmėme.

 
  
MPphoto
 

  Mairead McGuinness (PPE). – Pone pirmininke, aš taip pat parėmiau J. Bové pranešimą ir galiu pakartoti kolegos P. Jahro pastabas.

Pranešimu siunčiamas labai svarbus signalas visiems – ir politikams, ir visai ekonominės vertės grandinei, kuri Parlamentui šiuo atveju reiškia verslą. Vakar vakare karštai diskutavome. Visam šio pranešimo turiniui pritariame ne visi, bet visi sutinkame, kad ūkininkai daugiau nebegali būti spaudžiami. Šiuo metu iš jų tiesiog siurbiamas kraujas. Jiems mokamo atlygio dalis pagal galutinę kainą, kurią visi mokame už maistą prekybos centruose, vis mažėja ir tokiai padėčiai turi būti padarytas galas.

Turime išsiaiškinti dominuojančių rinkos dalyvių vaidmenį. Mums reikia ombudsmeno maisto sektoriuje, taip pat turime išsiaiškinti, kokį poveikį pasaulio rinka daro mūsų maisto gamintojams. Turime išsiaiškinti, ar nėra pažeidžiamas konkurencijos įstatymas. Džiaugiuosi, kad dėl šio pranešimo buvo diskutuojama ir kad čia, Parlamente, jis sulaukė paramos, kurios yra vertas. Tai svarbus žingsnis paremiant pastarojo laikmečio retoriką.

 
  
MPphoto
 

  Zuzana Roithová (PPE). (CS) Parėmiau pranešimą dėl sąžiningų ūkininkų pajamų ir džiaugiuosi, kad Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas domisi prastai veikiančia maisto tiekimo grandine ir prieštaravimu tarp žemų pirkimo kainų ūkininkams ir aukštų kainų vartotojams. Tačiau norėčiau čia dar kartą pabrėžti, kad ūkininkai iš 12 ES valstybių narių patiria nepriimtiną diskriminaciją ir nelygią konkurenciją dėl didesnių subsidijų, kurias gauna ūkininkai iš kitų 15 ES valstybių narių. Čekijos vartotojams sudėtinga įsigyti Čekijos ūkininkų produktų, pvz., pieno, daržovių, kiaušinių ir kitų plataus vartojimo prekių, nes tarptautinėse maisto tiekimo grandinėse pirmenybė teikiama maisto produktams iš kitų 15 ES valstybių narių, pagamintiems gaunant didesnes subsidijas, taigi ir pigesniems. Tokia padėtis turi būti kuo skubiau ištaisyta.

 
  
MPphoto
 

  Inese Vaidere (PPE).(LV) Ačiū, pone pirmininke. Manau, šis pranešimas, kuriame kalbama apie sąžiningas ūkininkų pajamas, neabejotinai labai svarbus, ypač todėl, kad ūkininkų produkcijos kaina ir ūkininkų gamybos išlaidos išaugo gerokai daugiau nei suma, kurią jie gauna už savo produkciją. Dėl tokio kainų atotrūkio iš tikrųjų nieko nepraranda būtent dideli mažmeninės prekybos tinklai. Norėčiau pasakyti, jog Europos Sąjunga visada siekė užtikrinti, kad ūkininkai gautų daugiau pajamų, bet matome, kad besivystančiam kaimui šių kriterijų atitikti neįmanoma. Išteklių ūkininkauti reikia vis daugiau, bet rezultatų nėra. Ūkininkai iš kai kurių naujųjų ES valstybių narių, įskaitant Latviją, smarkiai pralaimi konkuruodami su pramonės gamintojais ir jų kolegomis iš ekonominiu požiūriu stipresnių Europos šalių, kurios išgali suteikti savo ūkininkams papildomą paramą. Tokia padėtis taip pat yra didelė kliūtis įgyvendinant Europos Sąjungos sanglaudos principą. Aš taip pat labai palankiai vertinu tai, kad pranešime kalbama apie būtinybę atlikti tyrimus ir aiškiai nustatyti, kiek pelno tiekimo grandinėse ir didmeninės prekybos tinkluose uždirbama ūkininkų sąskaita. Ačiū.

 
  
MPphoto
 
 

  Seán Kelly (PPE). – Pone pirmininke, džiaugiuosi galėdamas paremti šį pranešimą. Pavadinimas „Sąžiningos ūkininkų pajamos“ viską pasako, nes jame nurodoma, kad pajamos, kokias ūkininkai gauna dabar ir kokias gaudavo ilgą laiką praeityje, yra nesąžiningos.

Laimei, žengiame teisinga kryptimi. Pelnas turi būti sąžiningai padalytas tarp gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų, o to šiuo metu nėra. Šiuo pranešimu bent bus duotas tinkamas signalas ir nuo čia galėsime judėti pirmyn.

Kai tą pasieksime, tikiuosi, sugebėsime sukurti tvirtą ir gerai finansuojamą BŽŪP, kad ateityje būtų užtikrintas šeimos ūkių gyvybingumas ir apsirūpinimo maistu saugumas. Šiandien žengėme tinkamą pirmąjį žingsnį. Tikiuosi, kad atėjus laikui galėsime pasiekti rezultatų.

 
  
  

Pranešimas: Miguel Portas (A7-0236/2010)

 
  
MPphoto
 

  Romana Jordan Cizelj (PPE).(SL) Balsavau už pranešimą dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo finansavimo ir veikimo. Daugeliui Europos solidarumas – abstrakti sąvoka, o juk tai mechanizmas, kuris turėtų teikti tiesioginę naudą asmenims, Europos piliečiams, ypač dabar, kai jiems tenka patirti sunkumų.

Tačiau paaiškėjo, kad fondas neveikia tinkamai. Tikiuosi, kad Komisija rimtai atsižvelgs į reikalavimą atlikti fondo veikimo laikotarpio vidurio apžvalgą ir persvarstyti reglamentą.

Turiu abejonių dėl fondo nepriklausomybės. Jos susijusios su neribota jo veikimo trukme. Manau, kad fondas yra politinis atsakas į dabartinę padėtį ir kad ateityje Europos Sąjunga turėtų skatinti užimtumą pasitelkdama kitas priemones. Ji privalo užtikrinti Europos ekonomikos konkurencingumą. Turime būti apdairūs, kad nesukurtume mechanizmo, kuris bus parankus nenorintiems prisitaikyti prie pasaulyje vykstančių pokyčių. Balsavau atsižvelgdama būtent į tai.

 
  
MPphoto
 

  Barbara Matera (PPE).(IT) Pone pirmininke, esu šio pranešimo savo iniciatyva šešėlinė pranešėja, atstovaujanti Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijai, ir pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjui už svarbų darbą, kurį jis atliko pradžioje, ypač kartu su visomis frakcijomis.

Manau, šiame pranešime pateikiama svarbių minčių, kaip pagerinti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veikimą atsižvelgiant į jo veikimo laikotarpio vidurio apžvalgos rezultatus. Šie pasiūlymai atitinka mano pačios išvadas, prie kurių priėjau Biudžeto komitete 2010 m. atlikusi fondo paramos teikimo atvejų peržiūrą, juose taip pat atsižvelgiama į būtinybę supaprastinti ir sutrumpinti su fondu susijusias procedūras.

Atsižvelgdama į ypač sudėtingą Europos įmonių ekonominę padėtį ir didėjantį valstybių narių teikiamų paraiškų fondo paramai gauti skaičių, maniau, pranešime labai svarbu pabrėžti, kad fondo paramos teikimas darbuotojams, dėl ekonomikos krizės prarandantiems darbą, turi būti pratęstas iki 2013 m.

Galiausiai Europos institucijų prašoma duoti rimtą signalą, kad būtų paskatintas ekonomikos atgaivinimas, ir viena iš priemonių, kurią pasitelkę galime siųsti mūsų piliečiams svarbią žinią – Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas.

 
  
MPphoto
 
 

  Inese Vaidere (PPE).(LV) Ačiū, pone pirmininke. Atsižvelgiant į tai, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas įsteigtas siekiant sumažinti nedarbo grėsmę ir suteikti daugiau naujų užimtumo galimybių žmonėms, kenčiantiems dėl globalizacijos, vis dar kelia rūpestį tai, kad kasmet fondo tikslams atidedama 500 mln. EUR suma taip menkai išnaudojama ir kad yra ne mažiau kaip devynios šalys, nepateikusios nė vienos paraiškos fondo paramai gauti. Akivaizdu, kad ši teigiama pradžia, kai ištikus krizei Komisija nusprendė palengvinti ir supaprastinti fondo lėšų skyrimo procedūrą, taip pat patobulinti jo veikimą, turi būti tęsiama. Šis darbas turi tęstis. Manau, tai ypač svarbu naujosioms valstybėms narėms, turinčioms daug mažųjų ir vidutinių įmonių, kuriose vienoje įmonėje darbą praranda nedaug žmonių, bet daugybės įmonių mastu jų yra daug. Būtent šis aspektas turi būti toliau tobulinamas, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo parama iš tikrųjų galėtų būti teikiama šalims, kurių bendrasis vidaus produktas mažesnis už Europos Sąjungos vidurkį. Ačiū.

 
  
  

Pranešimas: José Bové (A7-0225/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE).(PL) Šiandien patvirtinome svarbų pranešimą dėl sąžiningų ūkininkų pajamų ir geresnio maisto tiekimo grandinės Europoje veikimo. Efektyvus maisto tiekimo grandinės veikimas priklauso ne tik nuo žemės ūkio produktų kelio, kurį jie nukeliauja nuo lauko iki perdirbimo grandies, o paskui iki didmeninės prekybos ir mažmeninės prekybos grandžių, kol patenka ant vartotojų stalo, bet ir nuo jų ypatingo pobūdžio ir sudėtingumo. Žemės ūkio produktų gamybos veikla labai priklauso nuo gamtos ir klimato sąlygų, kurioms ūkininkai gali daryti labai ribotą įtaką. Maisto perdirbimo pramonė diktuoja kainas ūkininkams, o platintojai diktuoja kainas ir perdirbėjams, ir vartotojams. Todėl svarbu išanalizuoti kainas ir kontroliuoti jų skaidrumą. Tai nereiškia, kad yra pažeidžiamas laisvosios rinkos įstatymas, bet taip iš tikrųjų bus apribota tarpininkų monopolija. Dabar steigiamos finansų rinkų priežiūros ir kontrolės institucijos. Kai kas norėtų, kad žemės ūkio produkcijos rinkų priežiūra ir kontrolė būtų panaikinta. Šie žmonės neatsižvelgia į tai, kad gamintojai yra smulkūs ir nepriklausomi ir kad jie pralaimi galingiems prekybos tinklams patirdami didžiulių nuostolių.

 
  
  

Pranešimas: Tadeusz Zwiefka (A7-0219/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI).(FR) Pone pirmininke, rengiant T. Zwiefkos pranešimą įdėta labai daug darbo ir profesionaliai išnagrinėti esami teisės aktai, tarptautinės konvencijos, ypač Hagos konvencija, ir teismų praktika, kuri tam tikrais aspektais, reikia pasakyti, kartais yra prieštaringa.

Tačiau tikrovėje šiuo pranešimu išsprendžiama tik dalis problemų. Jeigu ir yra sritis, kurioje Europos teisės aktai yra visiškai pagrįsti, ši sritis – suderinimas, bet ne materialinės baudžiamosios teisės aktų, o taisyklių, kuriomis reglamentuojamas ginčų dėl jurisdikcijos sprendimas, pirmiausia taikomų siekiant nustatyti, kuris teismas turi jurisdikciją, ir, antra, taisyklių, kuriomis reglamentuojamas ginčų sprendimas, kai įstatymai yra prieštaringi, kitaip sakant, kuriomis nustatoma, kuris įstatymas turi būti taikomas.

Kuris įstatymas turi būti taikomas sutartims, įskaitant atvejus, kai asmenys turi daugiau negu vieną nuolatinę gyvenamąją vietą, kai nėra aišku, ar turtas – nekilnojamasis, kilnojamasis ar nematerialusis – yra pramoninė nuosavybė, kai sutarčių šalys turi daugiau negu po vieną buveinę?

Visi šie klausimai turi būti sureguliuoti, pone pirmininke, Europos kodeksu. Kol šio Europos privačiosios tarptautinės teisės kodekso neturėsime, teks susidurti su didelėmis problemomis. Šiuo pranešimu siekiama jas iš dalies išspręsti panaikinant egzekvatūrą.

 
  
  

Pranešimas: Antonyia Parvanova (A7-0221/2010)

 
  
MPphoto
 

  Zuzana Roithová (PPE). (CS) Sutinku su pranešimo autore, kad tautinių mažumų grupėms priklausančios moterys ES patiria įvairių formų diskriminaciją ir kad privalome pasistengti pagerinti jų padėtį, ypač užtikrinti joms išsilavinimo, įtraukimo į darbo rinką, socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros galimybes. Tačiau pranešime Komisija taip pat raginama užtikrinti, kad būtų renkami ir analizuojami pagal etninę kilmę sugrupuoti statistiniai duomenys. Pagrindinių teisių ir laisvių chartijoje aiškiai draudžiama rinkti duomenis, sugrupuotus pagal rases.

Todėl norėčiau pateikti du klausimus: ar gali Komisija pateikti tokią analizę nepažeisdama tarptautinės teisės nuostatų ir ar šiuo atveju bandoma iš dalies pakeisti atitinkamą Chartijos straipsnį, kad būtų įmanoma tokią analizę atlikti? Ar autorė ir ši visa asamblėja apskritai žino apie šį prieštaravimą? Nepaisant to, balsavau už pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Claeys (NI).(NL) Pone pirmininke, balsavau prieš A. Parvanovos pranešimą dėl tautinių mažumų grupėms priklausančių moterų socialinės integracijos, nes šis pranešimas – kaip ir beveik visos politiškai teisingos šios rūšies iniciatyvos – duos priešingų rezultatų. Pvz., pranešėjos pastangos išvengti žodžio „islamas“ vartojimo labai arti absurdo. Kitas pavyzdys – pripažinimas, kad tautinėms mažumoms priklausančias moteris diskriminuoja toms pačioms mažumoms priklausantys vyrai. Pranešime teigiama, kad nėra jokio pateisinimo smurtui dėl papročių, tradicijų ar religinių nuostatų, bet vengiama aiškiai ir atvirai pareikšti, kad daugelis islamo religijos principų negali būti integruoti į mūsų europinę visuomenę. Jeigu mes, Europos Parlamentas, nesiliausime to neigti, visos priemonės, kuriomis siekiama integruoti moteris iš islamo šalių, bus nuo pat pradžių pasmerktos nesėkmei.

 
  
  

Pranešimas: Sirpa Pietikäinen (A7-0237/2010)

 
  
MPphoto
 

  Jarosław Kalinowski (PPE).(PL) Šiandien pernelyg dažnai susiduriama su klaidinga nuostata, kad vyresnio amžiaus žmonės yra neproduktyvūs ir nepajėgūs dirbti, nors ES teisėje draudžiama diskriminacija dėl amžiaus. Pamirštama, koks naudingas jų indėlis, o juk jie savo ilgamete patirtimi prisideda prie savo šalių ekonomikos plėtojimo. Tokiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, kad dar esama diskriminacijos dėl lyties, moterų padėtis darbo rinkoje ypač sudėtinga. Be to, kaip rodo statistika, moterys gyvena ilgiau nei vyrai, o tai reiškia, kad joms gresia didesnis pavojus skursti ir gauti mažesnę pensiją, nes už tą patį darbą joms mokama mažiau negu vyrams. Visos šios problemos ypač aktualios kaimo vietovėse. Todėl džiaugiuosi, kad bus priimtos mums apie šią problemą primenančios rezoliucijos, kuriose būsime paraginti sutelkti jėgas tolesnei veiklai siekiant pagerinti dabartinę padėtį.

 
  
MPphoto
 

  Mairead McGuinness (PPE). – Pone pirmininke, remiu šį pranešimą ir visų pirma noriu atkreipti dėmesį į tris jo dalis, kurios, manau, iš tikrųjų yra svarbios atsižvelgiant į tai, kad vyresnio amžiaus žmones skubama „įtaisyti“ slaugos įstaigose, užuot rūpinusis jais bendruomenėje ar jų pačių namuose. Šiuo požiūriu 17, 19 ir 25 dalys teikia ypač daug vilties. Turime užtikrinti, kad būtų vadovaujamasi teisėmis grindžiamu požiūriu į vyresnio amžiaus žmonių priežiūrą. Turime užtikrinti, kad vyresnio amžiaus asmenys turėtų galimybę gyventi savarankiškai savo pačių namuose ir kad jiems būtų teikiama šiuo atžvilgiu reikalinga parama. Neturėtume leisti, kad iš vyresnio amžiaus žmonių privačiajame priežiūros sektoriuje būtų bandoma pasipelnyti.

Taip pat noriu atkreipti dėmesį į 13 dalį, kurioje rašoma apie darbo ir priežiūros derinimą. Norėčiau pasiūlyti šio Parlamento ir daugelio parlamentų visoje Europoje – ir ne tik – nariams susimąstyti, ar galėtume suderinti politinį darbą ir priežiūros pareigas. Būtų įdomu atlikti apklausą ir išsiaiškinti, kiek žmonių šiame Parlamente užimti politiniu darbu ir dar ką nors prižiūri. Manau, tokių atsiras nedaug.

 
  
MPphoto
 

  Erminia Mazzoni (PPE).(IT) Pone pirmininke, balsavau už šį pranešimą, nes jame yra keletas labai svarbių principinių teiginių.

Pirma, jame teigiama, kad, kadangi požiūris į senėjimą įprastai neigiamas, vyresnio amžiaus žmonės – ekonominis ir socialinis turtas, kuriuo naudojamės, bet kurio nevertiname, kad ekonomikos krizė labiau paveikė moteris, ypač vyresnio amžiaus, kad siekiant užtikrinti socialinę piliečių įtrauktį, diskriminacijos dėl amžiaus neturėtų būti, ir kad moterims gresia didesnis pavojus skursti ir pirmiausia gauti mažas pensijas nepaisant to, kad jos – socialinės gerovės ramstis.

Šiame pranešime siūloma keletas labai svarbių būdų, kaip įkvėpti gyvybės tautų Europai, taigi ir visų tautybių Europos žmonėms. Jame raginama užtikrinti, kad aptariamos apibrėžtys, statistika ir duomenys būtų grindžiami žiniomis apie vyresnio amžiaus asmenims aktualią lyčių nelygybę, kurią dažniausiai lemia visą gyvenimą dėl lyčių nelygybės patirtos kliūtys. Taip pat manoma, kad siekiant pažangiai įgyvendinti senėjimo politiką, galėtų būti vadovaujamasi viso gyvenimo perspektyvos požiūriu, pagal kurį būtų atsižvelgta į senėjimo ir lyčių sąveiką.

Šioje rezoliucijoje reikalaujama trijų pagrindinių ir svarbių dalykų: sukurti mechanizmą, kad būtų užtikrintos pensijos kaupimo teisės net ir tuomet, kai dėl priežiūros įsipareigojimų laikinai sumažėja prižiūrinčio asmens pajamos, atsižvelgti į lyties aspektą reformuojant pensijų sistemas ir tvirtinant išėjimo į pensiją amžių bei mokėti atlygį už priežiūrą.

Tai labai svarbi žinia, nes pavienės valstybės narės, ypač Italija, šiuo metu reformuoja savo pensijų sistemas siekdamos pritaikyti jas prie europinių gairių. Būtent tokios yra tikrosios europinės gairės.

 
  
MPphoto
 

  Zuzana Roithová (PPE). (CS) Balsavau prieš šį pranešimą dėl jo dalies, kurioje raginama atsižvelgti į ypatingą vyresnio amžiaus homoseksualių, biseksualių ir transseksualių moterų padėtį. Ar tai reiškia, kad joms turėtų būti suteiktas aukštesnis statusas negu kitoms vyresnio amžiaus moterims? Vakarykštėse diskusijose pabrėžiau, jog didesnę pensinio amžiaus moterų skurdo riziką lemia tai, kad jos rūpinasi šeima ir augina vaikus ir kad jų pajamos visais gyvenimo tarpsniais apskritai mažesnės negu vyrų, ir kad tokia padėtis turi pasikeisti. Tačiau tai neturi nieko bendra su jų seksualine orientacija.

 
  
MPphoto
 
 

  Seán Kelly (PPE). – Pone pirmininke, džiaugiausi galėdamas paremti šį pranešimą. Buvau vienintelis asmuo, dalyvavęs vakar įvykusiose diskusijose ir nekalbėjęs. Nekalbėjau, nes manau, kad kai kuriais atžvilgiais buvo pasirinktas neteisingas diskusijų temos pavadinimas. Užuot kalbėję apie moterų vaidmenį senėjančioje visuomenėje, iš tikrųjų aptarinėjome elgesį su senėjančiomis moterimis visuomenėje, kuri senėja.

Žinoma, kai kurios diskusijose išsakytos mintys visiškai teisingos, ypač dėl vyrų ir moterų gaunamų pensijų skirtumo, kuris demokratinėje visuomenėje nepriimtinas. Tačiau nebejotinai būtina surengti dar vieną diskusiją dėl vyrų ir moterų vaidmens senėjančioje visuomenėje. Į vyrų ir moterų vaidmenį turi būti atsižvelgta, ypač sudarant biudžetus. Nemanau, kad praeityje taip darėme. Klausimas dėl ekonominių visuomenės senėjimo padarinių nebuvo tinkamai sprendžiamas. Tą turime padaryti neatidėliotinai, jeigu nenorime, kad įgyvendinant šiuos planus būtų nukrypta nuo teisingo kelio.

 
  
  

Pranešimas: Morten Løkkegaard (A7-0223/2010)

 
  
MPphoto
 

  Clemente Mastella (PPE).(IT) Pone pirmininke, salėje likote tik jūs, aš ir dar keletas EP narių. Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad jis svarbus politikų ryšių su rinkėjais einant pareigas jiems patikėtose srityse požiūriu ir kad visa tai galės tapti pagrindiniu mūsų atstovaujamosios demokratijos elementu. Visa tai, manau, reiškia svarbų reikalavimą užtikrinti visapusišką, sąmoningą ir demokratinį piliečių dalyvavimą ES integracijos procese.

Deja, reikia pažymėti, kad ir per paskutinius Europos rinkimus nebalsavusiųjų buvo gana daug. Tokia padėtis gana būdinga visoms šalims Europoje ir ne tik. Ji akivaizdžiai rodo, kad piliečiai per mažai informuojami apie Europos politiką ir įvairius klausimus ir kad jie, deja, jaučiasi nutolę nuo mūsų institucijų.

Atsižvelgiant į tai, kad Lisabonos sutartimi nustatoma nauja piliečių dalyvavimo Europos Sąjungos sprendimų priėmimo procese forma, svarbu pasistengti šią spragą užpildyti. Institucijos iš tikrųjų turi pasistengti užtikrinti piliečiams neribotą nemokamą prieigą prie visos Europos Komisijos skelbiamos viešosios informacijos.

Baigdamas norėčiau pabrėžti, kaip svarbu užtikrinti, kad Europos institucijos bendradarbiautų su piliečiais ir atsakingomis valstybių narių valdžios institucijomis gerindamos komunikaciją. Be to, siekiant šio tikslo valstybės narės turi būti skatinamos aktyviau informuoti piliečius su mūsų Europa susijusiais klausimais.

 
  
MPphoto
 

  Morten Løkkegaard (ALDE) . – (DA) Pone pirmininke, pirmiausia džiaugiuosi, kad šiandien patvirtinome pranešimą dėl geresnės komunikacijos ES. Taip pat balsavau už bendrą Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų), Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso ir Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijų rezoliuciją, nes šiuo pranešimu mums suteikiamas tvirtas pagrindas. Į pranešimą apskritai įtraukti visi pasiūlymai, kuriuos kovo mėn. priėmė Kultūros reikalų komitetas. Tačiau norėčiau pasakyti, kad buvo pateikta daugiau kompromisinių pasiūlymų, kuriuos, žinoma, tikėjausi išlaikyti iki galutinio balsavimo. Tačiau to padaryti buvo neįmanoma, nes stiprios lobistinės jėgos sugebėjo paskutinę minutę susilpninti kai kurių dalyvaujančių šalių ryžtą. Tačiau atkreipsiu dėmesį į tai – tą matau ir tuo džiaugiuosi – kad šie pasiūlymai buvo tinkamai aptarti, taigi dabar, patvirtinę 46 pasiūlymus, galime judėti pirmyn siekdami pagerinti komunikaciją ES.

 
  
MPphoto
 

  Mairead McGuinness (PPE). – Kaip buvusi žurnalistė labai džiaugiausi galėdama paremti šį pranešimą. Išmanydama abi šias sritis, pirmiau kaip žurnalistė, dabar kaip politikė, manau, jog tapatinti informavimą su žurnalistika pavojinga. Šiuo požiūriu turime būti atsargūs.

Šiuo metu man rūpestį kelia tai, kad dėl ekonomikos krizės daugybė žurnalistų praranda darbą. Tai vyksta Airijoje. Vietinių laikraščių redakcijos ir vietinės radijo stotys mažina etatus ir priverstos atsikratyti žmonių. Tai reiškia, kad nukentės žurnalistikos kokybė, nes žmonės neturės laiko ir išteklių įvykiams tirti ir tinkamai jiems nušviesti.

Bijau, linkstama prie to, kad Europa ilgainiui „išnyks“ iš žiniasklaidos, nes vietinės naujienos nušviečiamos, o europinės reikšmės įvykiai, jeigu jie nėra aktualūs mūsų valstybių narių piliečiams – ne. Išrinktųjų šio Parlamento narių užduotis – padaryti taip, kad mūsų darbas vėl taptų jiems aktualus, nes jis labai svarbus.

 
  
MPphoto
 

  Oldřich Vlasák (ECR). (CS) Tai, kas šiame pranešime neabejotinai teigiamo – kad jame pakartotinai pripažįstamas didėjantis valstybių narių parlamentų vaidmuo ir pabrėžiamas subsidiarumo principas. Jame taip pat pateikiama įvairių pasiūlymų, pvz., dėl didesnio skaidrumo, informacijos skelbimo, paprastesnės žurnalistų akreditavimo tvarkos ir pan., kuriuos neabejotinai verta paremti. Tačiau kai kurie pranešime išdėstyti sumanymai yra daugiau nei prieštaringi. Siūloma sudaryti korespondentų grupę, kurios užduotis būtų pedagogiškiau informuoti apie ES naujienas. Taip pat pabrėžiamas poreikis kiekvienai valstybei narei turėti specializuotą ES reikalų biurą, atsakingą už ES politikos poveikio išaiškinimą. Kartu pranešime siūloma padidinti asignavimus Parlamento informacijos biurui. Manau, kad geresnis rezultatas galėtų būti pasiektas didinant veiksmingumą ir diegiant naujus metodus, o ne didinant biudžeto asignavimus. Todėl nepritariau šiam pranešimui.

 
  
MPphoto
 

  Inese Vaidere (PPE).(LV) Ačiū, pone pirmininke. Labai palankiai vertinu tai, kad šis pranešimas primena mums žiniasklaidos pareigą informuoti piliečius apie tai, kas vyksta Europos Sąjungoje, ir kad Europos Sąjungos klausimai turi būti įtraukti į mokyklų mokymo programą. Tokiomis aplinkybėmis, kai informacijos apie Europos Sąjungą apskritai labai daug, valstybėse narėse veikiančių Parlamento informacijos biurų vaidmuo tampa daug svarbesnis. Taip pat norėčiau pabrėžti būtinybę kontroliuoti, kas vyksta šiuose biuruose ir ar veiksmingai naudojamos šiems biurams skiriamos Europos Sąjungos lėšos. Tai, kad pranešime pabrėžiama televizijos kanalo „Euronews“ vaidmens svarba, taip pat vertinu labai palankiai. Norėčiau pabrėžti, kad šis kanalas turėtų transliuoti naujienas taip, kaip nurodoma pranešime – visomis oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis. Pvz., Latvijoje šio kanalo žinios transliuojamos rusų kalba, tačiau Latvijos piliečiai neturi galimybės gauti informacijos valstybine latvių kalba. Nepriklausomai žurnalistikai tenka ypatingas vaidmuo. Taip pat norėčiau pasiūlyti priimti bendruosius Europos Sąjungos teisės aktus, kuriais būtų užtikrinta, kad ir tose valstybėse narėse, kuriose politikai tiesiog nesugeba priimti tokių nacionalinės teisės aktų, žiniasklaida iš tikrųjų būtų nepriklausoma. Ačiū.

 
  
MPphoto
 

  Emma McClarkin (ECR). – Pone pirmininke, šiame pranešime ir rezoliucijoje dėl žurnalistikos ir naujosios žiniasklaidos, dėl kurių šiandien balsavome, turėjo būti apžvelgta, kaip naujoji žiniasklaida keičia žurnalistiką. Tačiau tikrovėje jis tapo EP narių, norinčių turėti daugiau jiems skirto reklaminio ploto ir siekiančių sumaniai daryti įtaką tam, kiek informacijos apie Europos Sąjungą bus pateikiama, pageidavimų sąrašu. Siūloma įgyvendinti europines žurnalistų mokymo programas, skirti daugiau lėšų Parlamento informacijos biurams ir dar daugiau lėšų ES komunikacijos politikai.

Tikiu žodžio laisve. Taip pat tikiu patikima nepriklausoma žurnalistika. Tai, kad žurnalistai ir nepriklausomi visuomeniniai transliuotojai verčiami informuoti apie ES ir šiuo tikslu bus finansuojami, yra akivaizdi europinio idealo propaganda, todėl balsavau prieš šį pranešimą ir jame siūlomą rezoliuciją. Dėl tuštybės praleidome progą išnagrinėti galimybes paskatinti demokratinį piliečių dalyvavimą ES veikloje pasitelkiant visuomeninę žiniasklaidą.

 
  
  

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Pranešimas: Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (A7-0222/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE), raštu.(FR) Balsavau už lenkės kolegės, Parlamento narės, L. J. Geringer de Oedenberg pranešimą dėl pasiūlymo susisteminti 1968 m. spalio mėn. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl laisvo darbo jėgos judėjimo Europos Sąjungoje, kuris buvo iš dalies pakeistas 1968 m., 1976 m., 1992 m. ir du kartus 2004 m. 1987 m. balandžio mėn. Komisija nusprendė, kad visi teisės aktai, kurie buvo iš dalies pakeisti ne daugiau nei dešimt kartų, turėtų būti kodifikuojami ir pabrėžė, kad šis reikalavimas yra minimalus, taip pat kad Komisijos padaliniai turėtų stengtis parengti kodifikuotas tekstų, už kuriuos jie yra atsakingi, redakcijas per trumpesnį laikotarpį, siekdami užtikrinti, jog Bendrijos taisyklės būtų aiškios ir lengvai suprantamos. Nors 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstituciniame susitarime buvo nustatyta pagreitinta darbo tvarka, deja, vėluojama susisteminti Europos teisinę bazę. Šis vėlavimas turi įtakos ir piliečiams, ir valstybėms narėms, o labiausiai viešojo administravimo specialistams, teisininkams, teisės studentams, profesoriams, ir pan. Turime per daug nuostatų, kurios buvo ne kartą pakartotinai keistos ir pridėtos prie pradinio dokumento ir atitinkamų tolesnių pakeitimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. (IT) Palaikydama savo tarpvyriausybinį ir teritorinį požiūrį į ES politiką, visada pasisakau už subsidiarumo principą ir abejoju brangiai kainuojančia biurokratine ir administracine našta, kurią ES dažnai užkrauna valstybėms narėms, piliečiams ir įmonėms.

Todėl galiu balsuoti tik už L. J. Geringer de Oedenberg pranešimą, kuriame dar karta primenama „geresnio teisės aktų kūrimo“ svarba. Iš dalies tai galima pasiekti kruopščiau vertinant teisinių procedūrų poveikį dar prieš Komisijai pateikiant tam tikro akto projektą kaip oficialų teisėkūros pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu.(LT) Šiuo nauju pasiūlymu siekiama kodifikuoti Tarybos reglamentą Nr. 1612/68 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje. Šis pasiūlymas išsaugo kodifikuojamų aktų turinį bei siekia aiškumo taikyti teisines normas dėl laisvo darbuotojų judėjimo. Europos Sąjunga turi siekti ilgalaikio tikslo, užtikrinti laisvą darbuotojų judėjimą visose valstybėse narėse. Visiems darbuotojams turi būti suteikta teisė laisvai judėti ir įsidarbinti valstybėse narėse.

Europos Sąjunga turi užtikrinti skaidresnį darbo jėgos judumą, padėti darbuotojams gerinti savo gyvenimo sąlygas, tinkamai įsitvirtinti visuomenėje, todėl be išimties diskriminacija dėl pilietybės bei įdarbinimo sąlygų turi būti panaikinta. Visos valstybės narės privalo siekti geresnio bendradarbiavimo tarpusavyje dėl lankstesnių įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Judėjimo laisvė – pagrindinė teisė, kuri reiškia didesnes galimybes pagerinti darbo ir gyvenimo sąlygas. Tuo turėtų džiaugtis nuolatiniai, sezoniniai ir pasienio darbuotojai ir tie, kurie pageidauja imtis veiklos teikti paslaugas bet kurioje valstybėje narėje. Balsuoju už šią rezoliuciją, nes pripažįstu rezoliucijos indėlį sudarant sąlygas įdarbinimo įstaigoms įdarbinti kitų valstybių narių piliečius, įgyvendinant vienodo požiūrio principą ir užtikrinant piliečių – kurie yra ar buvo įdarbinti kitoje valstybėje narėje – vaikų teisę į bendrąjį išsilavinimą, amato įgijimą ir mokymąsi.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu.(PT) Šiuo reglamentu siekiama pakeisti 1968 m. priimtą reglamentą dėl laisvo darbuotojų judėjimo ir į jį įtrauktus teisės aktus. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, minėtuoju pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės. Besąlygiškai remiu šią iniciatyvą, kuria siekiama supaprastinti ir išaiškinti Europos Sąjungos teisės aktą, kuris turėjo būti dažnai iš dalies keičiamas ir kuris apima keletą teisės aktų. Tik padarydami ES teisės aktus prieinamesnius ir suprantamesnius eiliniams Europos piliečiams galėsime užtikrinti didesnį jų skaidrumą. Taip galėsime pasiūlyti piliečiams naujų galimybių gauti naudos iš jiems suteiktų specialiųjų teisių, taigi ir formuoti piliečių Europą.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu.(PT) Balsavau už šį pranešimą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad piliečiams iš vienos valstybės narės, dirbantiems kitos valstybės narės teritorijoje, būtų užtikrintos tokios pat užimtumo galimybės ir darbo sąlygos, ypač darbo užmokesčio, išeitinių pašalpų ir galimybių grįžti į darbo rinką požiūriu, kokias turi tos šalies darbuotojai.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Šioje rezoliucijoje apsiribojama tik esamų dokumentų dėl darbuotojų judėjimo laisvės Europos Sąjungoje susisteminimu neatliekant esminių pakeitimų, taigi balsavau už rezoliucijos patvirtinimą. Tačiau norėčiau pažymėti, kad ši judėjimo laisvė reiškia didesnę politinę integraciją. Tik nauja socialumo Europos Sąjungoje samprata, kuria remiantis galima kiekvienam europiečiui užtikrinti minimalias socialines teises, gali garantuoti laisvą darbuotojų judėjimą nepatiriant socialinių problemų, visų pirma socialinio dempingo.

Manau, kad šiai judėjimo laisvei užtikrinti būtina įgyvendinti minimalius standartus sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinių pensijų srityse, ir tai turi būti atlikta ES lygmeniu. Dėl socialinių teisių, šių minimalių standartų įgyvendinimas sudarys sąlygas suvienodinti darbo sąlygas ir padės reguliuoti fizinį darbą dirbančių darbuotojų judumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Palankiai vertinu šį pranešimą, kuriame teisingai pabrėžiama Šveicarijos ir EEE svarba ES prekybai. Pranešime aiškiai teigiama, kad šis Parlamentas visapusiškai atsižvelgia į priežastis, lemiančias ypatingą Šveicarijos ir ES santykių pobūdį. Eičiau toliau ir paraginčiau visapusiškai gerbti piliečių iš visų ELPA priklausančių šalių teisę patiems spręsti, kokie turėtų būti jų šalių ir ES santykiai.

Yra sritis, kurioje ES ir EEE šalys turi bendrą interesą, prieštaraujantį susitarimų dėl vidaus rinkos nuostatoms, ir tai – žuvininkystė. Pastaraisiais mėnesiais Islandija vienašališkai nustatė tokią skumbrių žvejybos kvotą, dėl kurios gali kilti grėsmė žuvininkystės tvarumui. Tvirtai remiu nacionalinės žuvininkystės kontrolės koncepciją, bet ji turi būti grindžiama regioniniu bendradarbiavimu ir tarptautine teise. Raginu Islandijos Vyriausybę sėsti prie bendro derybų stalo su kaimynėmis, kad būtų rastas visoms derybų šalims priimtinas atsakingas sprendimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Alan Kelly (S&D), raštu. Šia procedūra išsaugoma darbuotojų judėjimo laisvė Bendrijoje, ir tai vienas iš didžiausių ES pasiekimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Laisvas darbuotojų judėjimas Europos Sąjungoje – vienas iš pagrindinių visų valstybių narių tikslų, kurio įgyvendinimas sudaro sąlygas plėtoti visų ES šalių ekonomiką. Taigi šioje srityje negali būti jokios diskriminacijos. Todėl labai svarbu, kad bet kuris reglamentas, kuriuo įgyvendinamas šis tikslas, būtų nepriekaištingai parengtas ir kodifikuotas. Šio reglamento priėmimas sudaro sąlygas visoms valstybėms narėms žengti žingsnį užimtumo politikos derinimo linkme. Todėl balsavau už šį reglamentą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alajos Mészáros (PPE), raštu.(HU) Europos Komisija teikia daug svarbos būtinybei supaprastinti ES teisės aktus ir užtikrinti didesnį jų skaidrumą, kad jie būtų prieinamesni ir suprantamesni valstybių narių piliečiams. Tačiau kol turėsime daugybę dažnai iš dalies keičiamų ir plačiai išsibarsčiusių teisės nuostatų, šio tikslo pasiekti negalėsime. Jau dabar kai kuriais atvejais reikia atlikti rimtą tyrimą siekiant nustatyti, kuris teisės aktas turi būti taikomas. Kadangi Tarybos sprendimas dėl užimtumo Europos Sąjungoje irgi ne kartą iš dalies keistas, šis tekstas taip pat turi būti kodifikuotas. Manau, svarbu, kad šis tekstas ir panašūs ES teisės aktai būtų kuo skubiau kodifikuoti. Todėl balsavau už šį reglamentą.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu. − (DE) Bulgarija ir Rumunija per anksti prisijungė prie Europos Sąjungos. Pagrindiniai socialiniai ir ekonominiai senųjų ir naujųjų valstybių narių skirtumai, ypač Bulgarijos ir Rumunijos, sukels didžiulę darbo jėgos migraciją ES iš Rytų į Vakarus. Tai grįsti laisvu darbuotojų judėjimu šiuo atveju visiškai netinka, nes skirtumai yra tokie dideli, kad sukels pigios darbo jėgos ir integracijos problemas senųjų valstybių narių darbo rinkose. Todėl balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu.(PT) Balsavau už šį pranešimą, nes šis klausimas labai svarbus, ypač dabar, kilus ginčų dėl romų kilmės piliečių judumo ES.

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Roithová (PPE) , raštu. (CS) Balsavau už Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl laisvo darbuotojų judėjimo ES tokia redakcija, kurioje atsižvelgiama į teisinius Europos Parlamento prieštaravimus. Pasiekus susitarimą per pirmąjį svarstymą, šio reglamento priėmimas būtų paspartintas, o tai svarbu. Tačiau turiu pasakyti, kad kai kurios valstybės narės vis dar stengiasi įvairiais būdais kliudyti laisvam asmenų judėjimui ES ir tą daro įvairiais lygmenimis ir įvairiomis dingstimis, tokiu elgesiu pažeisdamos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatas. Šiuo atžvilgiu norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į nepateisinamą Vokietijos policijos piktnaudžiavimą savo teisėmis vairuotojų iš Čekijos atžvilgiu pasienio regionuose. Abiejų šalių vyresnieji policijos pareigūnai vakar įvykusiame susitikime padarė labai mažai, kad ši problema būtų išspręsta, ir net baigė susitikimą žodžių karu, kuris neliko nepastebėtas žiniasklaidos. Norėčiau paraginti Komisiją imtis rimtai spręsti šį reikalą.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Tai pakankamai techninis, bet neprieštaringas pranešimas. Todėl mes, Žaliųjų frakcija, jį parėmėme.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, nes jame pasiūlytu reglamentu bus apsaugota darbuotojų teisė laisvai judėti ES teritorijoje. Vidaus rinkai reikia kvalifikuotų darbuotojų, galinčių nevaržomai persikelti iš vienos valstybės narės į kitą, todėl šį pranešimą parėmiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu.(PT) Siekiant, kad ES teisės aktai būtų suprantamesni ir prieinamesni visuomenei, nepaprastai svarbu juos supaprastinti ir išaiškinti. Turint lengvai suprantamus teisės aktus galima užtikrinti, kad piliečiai geriau žinotų savo teises, kuriomis pasinaudoję jie gali gauti naudos, ir kuriomis jiems suteikiama naujų galimybių.

Siekiant užtikrinti Europos teisės aktų aiškumą ir skaidrumą ir priartinti juos prie visuomenės, išsibarsčiusių ir dažnai iš dalies keičiamų nuostatų kodifikavimas būtinas.

Tą ypač svarbu padaryti laisvo darbuotojų judėjimo srityje: srityje, kuri tapo viena iš svarbiausių Europos integracijos plėtojimo arenų ir principu, leidusiu valstybių narių piliečiams suteikti naujų galimybių, nes jie turi teisę laisvai dirbti kitoje valstybėje, teisę į vienodą elgesį su jais ir apsaugą nuo bet kokios diskriminacijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D), raštu.(RO) Balsavau už pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl laisvo darbuotojų judėjimo Europos Sąjungoje, nes manau, kad laisvas judėjimas – vienas iš pagrindinių ES ir vidaus rinkos principų. Raginu Europos Komisiją ir Tarybą išnaudoti šią galimybę priimti minėtą reglamentą ir prašau valstybių narių panaikinti dabartines kliūtis, su kuriomis susiduria darbuotojai iš Rumunijos ir Bulgarijos. Dėl šių kliūčių, trukdančių darbuotojams iš valstybių narių, prisijungusių prie ES po 2004 m. gegužės 1 d., laisvai judėti ES teritorijoje, ribojamos šių šalių piliečių teisės. Šios kliūtys taip pat gali skatinti nelegalų darbą ir socialinį dempingą. Jas panaikinus vienodai bus apsaugoti ir migrantai, ir vietos darbuotojai. Be to, pasiekus šį tikslą bus užtikrinta pagarba ES pagrindiniams principams ir jų apsauga. Tikiuosi, kad ir Komisija, ir valstybės narės parodys politinę valią, kurios reikia, kad ši problema būtų išspręsta.

 
  
MPphoto
 
 

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu.(LT) Gerbiami kolegos, laisvas judėjimas – pagrindinė darbininkų ir jų šeimų teisė. Šiame pranešime taikliai pastebėta, jog darbo jėgos judėjimas Sąjungoje turėtų būti viena iš priemonių, leidžiančių ES piliečiams pagerinti savo gyvenimo ir darbo sąlygas. Tai yra laisvės, o kartu ir orumo klausimas. Šiuo atžvilgiu, prisijungimas prie ES turėjo labai didelį poveikį mano šaliai Lietuvai. Išskyrus keletą šalių, mes teoriškai laisvai galime dirbti bet kurioje ES valstybėje narėje.

Dabar išgyvename pigių oro skrydžių kompanijos „Ryanair“ aukso laikotarpį, kuris leidžia lengviau keliauti. Trys didžiausi Lietuvos oro uostai skraidina į daugiau nei 40 Europos miestų. Tai yra kartu ir palaiminimas, ir prakeiksmas. Didelį susirūpinimą kelia tai, jog dėl nuolatinės migracijos Lietuva patiria „protų nutekėjimą“. Beveik 60 000 lietuvių gyvena Jungtinėje Karalystėje, o 2001 m. gyveno mažiau nei 5000.

Apytikriai 90 000 lietuvių gyvena Airijoje. Mes esame maža tauta, suteikę išsilavinimą ir investavę į jų mokslus, dabar mes prarandame savo aktyviausius dvidešimtmečius trisdešimtmečius žmones. Mes, Lietuva ir keletas ES narių, turime pasistengti labiau, jei norime sustabdyti šią pavojingą tendenciją.

 
  
  

Pranešimas: Slavi Binev (A7-0212/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE), raštu.(IT) Kaip teigiama šiame pranešime, grėsmė, kad euro monetos gali būti padirbinėjamos, yra didelė.

Būtent todėl priėmus konkretų reglamentą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad visoje euro zonoje būtų veiksmingai įgyvendinamos bendros apyvartoje esančių euro monetų autentiškumo tikrinimo procedūros ir kad valdžios institucijos įgyvendintų šių procedūrų kontrolės mechanizmus, galima būtų labai sumažinti apyvartoje esančių padirbtų monetų kiekį. Todėl balsavau už pranešimą, kurį parengė S. Binev, ir norėčiau padėkoti jam už atliktą darbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Šiame pasiūlyme dėl reglamento apibrėžiamos priemonės, kurias reikia taikyti, kad apsaugotume eurą nuo klastojimo. Be to, reikalaujama, kad kredito įstaigos ar tam tikri kiti ūkinės veiklos vykdytojai, pvz., grynųjų pinigų pervežėjai, nustatytų gaunamų euro banknotų ir monetų, kuriuos ruošiamasi grąžinti į apyvartą, autentiškumą. Taip pat reikalaujama nustatyti klastotojus. Tačiau privalomų bendrųjų standartų stoka nustatant monetų autentiškumą nulėmė tai, kad skirtingose valstybėse narėse taikoma skirtinga praktika, o tai reiškia, kad Europos Sąjungoje savo valiutai negalime suteikti atitinkamos apsaugos. Kaip savo frakcijos pranešėja, rengdama pasiūlymą dėl šio reglamento glaudžiai bendradarbiavau su S. Binevu. Kaip ir S. Binev, pritariu Europos Komisijos pasiūlymui ir atitinkamai už jį balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Siekiant apsaugoti finansų institucijas ir rinkas nuo sukčiavimo, būtina turėti mechanizmus ir teisinę sistemą, leisiančius užtikrinti, kad atitinkamos institucijos tikrintų visos apyvartoje esančios valiutos autentiškumą. Siekiant užtikrinti valiutos ir jos apyvartos teisėtumą, taip pat turi būti nustatyta atitinkama tvarka ir užtikrinta, kad valstybės narės jos laikytųsi. Todėl svarbu nustatyti privalomas taisykles, kad visoje euro zonoje būtų veiksmingai įgyvendinamos bendros apyvartoje esančių euro monetų autentiškumo tikrinimo procedūros ir kad valdžios institucijos įgyvendintų tų procedūrų kontrolės mechanizmus. Siekiant užtikrinti, kad procedūros būtų veiksmingos, jų įgyvendinimas turėtų būti patikėtas kvalifikuotiems profesionalams, turintiems patirties šioje srityje. Be to, manau, kad užtikrinti veiksmingą bendrų procedūrų įgyvendinimą ir kontrolę būtina dar ir tam, kad būtų užtikrintas didesnis vartotojų ir visos rinkos pasitikėjimas euro zona.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Euro monetų klastojimas yra didelė grėsmė, ypač didžiausio nominalo monetoms. Privalomų bendrų taisyklių dėl monetų autentiškumo nustatymo stoka gali tapti kliūtimi apsaugant metalines monetas nuo klastojimo. Ką tik priimtame reglamente pateikiama teisiškai privaloma priemonė, pagal kurią galime sukurti bendrą metodą euro monetų autentiškumui nustatyti.

Vienas iš pagrindinių šio reglamento tikslų – užtikrinti, kad institucijos atliktų euro monetų patikros procedūrą prieš grąžindamos jas į apyvartą. Autentiškumo nustatymas turėtų būti atliekamas naudojant 5 straipsnio 3 dalyje nustatytą monetų rūšiavimo įrangą arba remiantis valstybių narių nustatytais metodais pasitelkiant tinkamai apmokytus darbuotojus. Be to, atsižvelgiant į tai, kad euro monetų autentiškumo nustatymas neišvengiamai pareikalaus išlaidų iš šiame procese dalyvaujančių įstaigų, pvz., kredito įstaigų ir kitų įstaigų, pvz., grynųjų pinigų pervežėjų, siūlau numatyti įstaigoms teisę rinkti tvarkymo mokestį.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Kova su euro monetų ir banknotų klastojimu, taip pat euro monetų autentiškumo nustatymo procedūros – tai priežastys, kurios skatina priimti šį reglamentą siekiant įdiegti privalomas bendras monetų autentiškumo nustatymo taisykles. Todėl balsavau už reglamentą.

 
  
MPphoto
 
 

  Claudio Morganti (EFD), raštu.(IT) Šiame pranešime sprendžiama apyvartoje esančių padirbtų monetų problema.

Iki šiol valstybėse narėse galioja skirtinga padirbtų monetų išėmimo iš apyvartos praktika. Todėl pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad visoje euro zonoje būtų veiksmingai įgyvendinamos bendros apyvartoje esančių euro monetų autentiškumo tikrinimo procedūros ir kad valdžios institucijos įgyvendintų tų procedūrų kontrolės mechanizmus. Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad nustatyti vienodas procedūras, kurios galiotų visoje Europoje, būtina.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu.(IT) Kaip Ekonomikos ir pinigų reikalų komiteto narys aktyviai dalyvavau rengiant šį pranešimą ir jį parėmiau.

Vienodos sistemos, taikomos Europoje kovojant su monetų padirbinėjimu, yra tai, ko pirmiausia siekiame, ypač po to, kai mums pavyko užtikrinti labai griežtą apsaugą kovojant su banknotų padirbinėjimu. Pagal pasiūlytą reglamentą, kurį netrukus ketiname priimti, bus įmanoma kontroliuoti padirbtų monetų apyvartą ir kiekį pavienėse valstybėse narėse, kurios šiuo metu neturi šiam tikslui skirtų standartizuotų ir pakankamai saugių sistemų. Iš tikrųjų privalome ryžtingai kovoti su padirbinėjimo problema pasitelkdami veiksmingas šiuolaikines priemones, kad apsaugotume savo piliečius, komercinės veiklos vykdytojus ir galiausiai savo nacionalinius biudžetus nuo sunkios nuostolių naštos.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu.(IT) Grėsmė, kad euro monetos, ypač didžiausio nominalo, gali būti padirbinėjamos, yra didelė.

Dėl to, kad nėra bendros privalomos monetų autentiškumo tikrinimo sistemos, kai kuriose valstybėse narėse atitinkamos institucijos gali susidurti su kliūtimis norėdamos aktyviai ieškoti padirbtų monetų. Dėl šios priežasties ES atsiranda skirtumų, susijusių su valiutos apsaugos lygiu.

Siūlomas reglamentas yra teisiškai privaloma priemonė, kuri dabar reikalinga siekiant sukurti susijusių įstaigų taikytiną bendrą euro monetų autentiškumo tikrinimo metodą ir numatyti reikiamą valstybių narių kontrolę. Todėl šiuo pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad visoje euro zonoje būtų veiksmingai įgyvendinamos bendros procedūros siekiant sugriežtinti kontrolę ir padaryti galą monetų padirbinėjimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu.(IT) Visos padirbtos ir apyvartai netinkamos monetos turi būti išimamos iš apyvartos ir nusiunčiamos atitinkamoms valstybių narių institucijoms, kad šios galėtų jas sunaikinti.

Balsavome už šį tekstą nepaisant to, kad jame nėra numatyta priemonių, kuriomis būtų apsaugoti sąžiningi piliečiai, kurie sužino, kad jų turimos monetos padirbtos bandydami padėti indėlį į banko sąskaitą, ir kuriems nieko nelieka, tik bejėgiškai stebėti, kaip bankas šias monetas iš jų atima. Aukomis tų, kurie paleidžia į apyvartą padirbtą valiutą, dažnai tampa būtent pagyvenę asmenys, todėl mums reikia sukurti sistemą, pagal kurią bent dalis iš jų atimamų pinigų galėtų būti kompensuojama. Taip pat turi būti nustatytos griežtesnės priemonės, taikomos pinigų padirbinėtojams ir tiems, kurie išleidžia padirbtas monetas į apyvartą.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kuriame siūloma nustatyti bendras priemones siekiant užtikrinti veiksmingą kovą su pinigų padirbinėjimu euro zonos šalyse. Šiuo metu nėra bendrų privalomų taisyklių, kuriomis būtų suderintos euro monetų autentiškumo tikrinimo ir netinkamų apyvartai monetų išėmimo iš apyvartos procedūros. Tokios taisyklės padėtų apsaugoti vartotojus nuo tikimybės įsigyti padirbtų monetų, todėl šį pranešimą parėmiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Iva Zanicchi (PPE), raštu.(IT) Pone pirmininke, balsavau už S. Binevo pranešimą, kuriuo siekiama nustatyti ir bendras monetų autentiškumo tikrinimo procedūras, ir bendras netinkamų apyvartai monetų tvarkymo procedūras.

Šiuo metu tikrinti gaunamų banknotų ir monetų autentiškumą prieš grąžinant juos į apyvartą privalo bankai ir už grynųjų pinigų pristatymą atsakingos institucijos. Tikrinant nustatytos padirbtos monetos turi būti išimamos iš apyvartos. Tačiau Europos Sąjungos šalyse galioja skirtinga padirbtų monetų susekimo praktika. Taigi, manau, būtų teisinga paremti šią iniciatyvą, kuria siekiama užtikrinti vienodą valiutos apsaugą visoje euro zonoje.

 
  
  

Pranešimas: Iuliu Winkler (A7-0242/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE), raštu.(IT) Pritariu tam, kad Moldovos Respublikai būtų suteikta makrofinansinė pagalba, nes tai viena iš šalių, kurias visuotinės ekonomikos krizės padariniai paveikė skaudžiausiai. Kaip teigiama pranešime, tikimasi, kad šia priemone iš tikrųjų bus prisidėta prie valstybės biudžeto išorės finansavimo poreikių 2010 m. ir 2011 m. patenkinimo, bet pirmiausia tikimasi, kad remiant Vyriausybės ekonomikos programą ir jos pastangas integruotis į ES bus sustiprintos reformos. Ačiū.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu.(LT) Palaikau šį pasiūlymą dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Moldovos Respublikai. Moldova yra viena iš Rytų partnerystės šalių, kurias labiausiai paveikė pasaulinė finansų krizė: sparčiai mažėjo gamyba, blogėjo biudžeto rodikliai ir didėjo išorės finansavimo poreikis. Todėl laiku suteikta pagalba, tikiu, padės šaliai greičiau ir efektyviau likviduoti finansų krizės padarinius, užtikrinti mokėjimų balanso ir biudžeto poreikius.

Taip pat bus sudarytos sąlygos vykdomoms šalyje reformoms stiprinti, remiant vyriausybės ekonomikos stabilizavimo programą ir jos pastangas integruotis į Europos Sąjungą. Tačiau siekiant užtikrinti teikiamos pagalbos veiksmingumą ir skaidrumą, būtina stiprinti Europos Komisijos priežiūros ir kontrolės vaidmenį šioje srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Băsescu (PPE), raštu.(RO) Visuotinė ekonomikos krizė labai paveikė Moldovos Respublikos ekonomiką. Pagal vienam asmeniui tenkančias pajamas Moldova užima vieną iš paskutinių vietų Europos Sąjungos Rytų partnerystės programoje dalyvaujančių šalių sąraše. Atsižvelgdama į tai, kad ES ėmėsi remti Rytų partnerystės programoje dalyvaujančias šalis ir kad naujoji Moldovos Respublikos Vyriausybė akivaizdžiai parodė gebėjimą bendradarbiauti įsisavinant ES paramą, manau, iniciatyva suteikti Moldovos Respublikai makrofinansinę pagalbą paremiant šalį 90 mln. EUR dotacija yra daugiau nei būtina.

Turiu pasakyti, kad siūloma pagalba bus ypač naudinga, nes sudėtingą Moldovos Respublikos ekonominę padėtį dar pablogino šią vasarą šalį užklupęs didelis potvynis. Svarbu paminėti, kad balandžio mėn. pasirašytas tarpvyriausybinis susitarimas, pagal kurį Rumunija pasiūlė suteikti Moldovos Respublikai negrąžinamąją 100 mln. EUR vertės finansinę paramą, skirtą Moldovos Respublikos infrastruktūrai paremti. Baigdama noriu pasakyti, kad ES finansinė parama bus panaudota siekiant padėti Moldovos Respublikai eiti politinės ir ekonominės integracijos į ES keliu.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu.(IT) Balsuoju prieš šį pranešimą ir tokį sprendimą priėmiau vadovaudamasis realistiniu ir praktiniu požiūriu. Sumanymas suteikti Moldovos Respublikai pagalbą, vertinant jį kaip bendrą principą, gali atrodyti tinkamas, atsižvelgiant į tai, kad remdami Europos kaimynystėje esančias šalis galime išvengti problemų, susijusių su šių šalių skurstančių gyventojų imigracija į mūsų žemyną. Tačiau balsavau prieš šį pasiūlymą dėl dviejų priežasčių. Pirma, turiu didelių abejonių, kad ES lėšos bus tinkamai panaudotos. Nepaisant Moldovos valdžios institucijų pažadų ir patikinimų, žinome, kad šioje šalyje klesti korupcija ir kad jos ekonomikos ir finansų sistema tebėra labai pasenusi. Todėl nėra pakankamos garantijos, kad Europos lėšos bus naudojamos racionaliai ir sąžiningai. Be to, net jeigu ir turėtume pakankamai garantijų, kad lėšos bus naudojamos efektyviai, siūlomos sumos, regis, vis tiek nepakaks: nemanau, kad pranešime siūloma 90 mln. EUR suma gali iš tikrųjų padėti šaliai pasukti vidaus sistemos modernizavimo ir ekonominio bei politinio jos atgaivinimo keliu.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu.(RO) Moldovos Respublika yra viena iš Europos šalių, labiausiai nukentėjusių nuo ekonomikos krizės. Be to, Kišiniovo Vyriausybei jau ilgiau nei metus tenka dirbti labai neapibrėžtos politinės padėties sąlygomis, o tai neišvengiamai blogina ekonomikos krizės padarinius, kurie veikia ne tik gyventojus, bet ir viešuosius finansus. Apytikriai 90 mln. EUR dotacija, skiriama išskirtinai tam, kad Moldova galėtų padengti mokėjimų balansą ir finansuoti valstybės biudžetą, kurios panaudojimas bus kontroliuojamas, padės Moldovai pasiekti TVF nustatytus makroekonominius tikslus ir taip padidinti vidutinio laikotarpio ir ilgalaikį šalies patikimumą pasaulio finansų rinkose.

Palankiai vertinu tai, kad Parlamentas ir Komisija ketina kontroliuoti, kaip lėšos įsisavinamos, siekdami užtikrinti, kad ES dotacija būtų panaudota pagal paskirtį. Politinė padėtis Moldovoje sudėtinga ir tikintis artėjančių pirmalaikių rinkimų gali kilti pagunda griebtis populistinių veiksmų. Taip pat džiaugiuosi tuo, kad Ministras pirmininkas V. Filat patikino esąs ryžtingai nusiteikęs vykdyti savo įsipareigojimus, kurių įgyvendinimas turėtų tik teigiamą poveikį Moldovos ekonomikai. Moldovai reikia, kad tarptautinė bendruomenė parodytų gerą valią, nes šis laikotarpis jai labai sudėtingas. Europos Sąjungai pačiai naudinga ištiesti pagalbos ranką Moldovai, kad prie savo rytinės sienos turėtų ekonomiškai ir politiškai stabilią kaimynę.

 
  
MPphoto
 
 

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu.(EL) Balsuojant dėl pranešimo dėl finansinės pagalbos Moldovai susilaikiau, nors manau, kad ES turėtų suteikti šią finansinę pagalbą, kad Moldova galėtų vykdyti savo ekonominius įsipareigojimus. Deja, skiriant šią paramą Moldovai keliama sąlyga laikytis TVF jai nustatytų reikalavimų. Tai, kad teikdama finansinę pagalbą ES reikalauja, kad šalis laikytųsi politikos, kurią jai diktuoja TVF, moraliniu ir politiniu požiūriu nepriimtina. Pragaištingi TVF diktato padariniai matomi Graikijoje ir kitose šalyse, kurios šį diktatą patyrė ar tebepatiria. Tokiai politikai prieštaraujame.

 
  
MPphoto
 
 

  George Sabin Cutaş (S&D), raštu.(RO) Balsavau už Europos Parlamento teisėkūros rezoliucijos dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Moldovos Respublikai projektą. Esu šešėlinis savo frakcijos pranešėjas ir reikalavau, kad finansinė parama skiriant iki 90 mln. EUR vertės dotaciją būtų kuo skubiau suteikta. Moldovos Respublika, šalis, dalyvaujanti Rytų partnerystės programoje, patyrė labai skaudžių finansų ir ekonomikos krizės padarinių. Tačiau ji ėmėsi svarbių politinių reformų, kurios turi būti stiprinamos ir įgyvendinamos praktiškai taikant europinius standartus. Todėl vertinu šią finansinę paramą kaip priemonę reformų procesui paspartinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Atsižvelgdamas į dabartinės finansų ir ekonomikos krizės poveikį Moldovai ir į šalies pastangas siekti integracijos su ES, manau, kad apsispręsdama suteikti Moldovai makrofinansinę pagalbą ES pasielgtų protingai. Solidarumas su šalimis, įtrauktomis į Europos kaimynystės politiką, nereiškia, kad ES gali atsikratyti būtinybės tinkamai kontroliuoti, kaip jos teikiama pagalba naudojama, ir tikėtis atskaitomybės iš šią pagalbą gaunančių vietos valdžios institucijų.

Jeigu nebus griežtai kontroliuojama, kaip pagalba naudojama, ji neduos jokios naudos ar net galės pakenkti tokioms šalims kaip Moldova, kurios siekia stabilizuoti savo institucijas, taip pat stiprinti demokratiją ir teisinę valstybę.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu.(PT) Makrofinansinė pagalba, kurią siūloma suteikti Moldovai, nėra tikra nesavanaudiška pagalba. Visiškai priešingai, ši pagalba bus skiriama tik tuomet, jei bus laikomasi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) reikalavimų, kurių įgyvendinimą TVF kontroliuos, taip pat pagrindinių ekonomikos reformos principų ir tikslų, nustatytų Susitarimo dėl ekonomikos ir finansų politikos memorandume, o tai yra: etatų mažinimas ir darbo vietų „įšaldymas“ viešajame sektoriuje, priemonės, kuriomis toliau silpninami darbo santykiai, darbuotojų teisių ribojimas, išėjimo į pensiją amžiaus didinimas, didesnės energijos kainos, privatizacija, darbo užmokesčio viešajame sektoriuje „įšaldymas“, paramos ūkininkams mažinimas, didesni tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai, mokyklų uždarymas ir privatusis aukštųjų mokyklų finansavimas bei reguliavimo mažinimas ir tolesnis vidaus ir išorės investicijų liberalizavimas.

Šių priežasčių daugiau nei pakanka, kad neparemtume pasiūlymo dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Moldovai. Šiuo priemonių rinkiniu šalis, kuri jau dabar yra viena iš skurdžiausių regione, bus dar labiau nuskurdinta. Gavusi tokią ES ir TVF pagalbą, kuria remiamas šis negailestingas puolimas, nukreiptas prieš Moldovos žmonių teises, Moldova atsidurs padėtyje, kurią galima apibūdinti posakiu: „Turint tokius „draugus“, priešų nereikia“.

 
  
MPphoto
 
 

  Filip Kaczmarek (PPE), raštu.(PL) Parėmiau pranešimą dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Moldovos Respublikai. Pagalba Moldovai – svarbus dalykas, nes tai gali turėti didelės įtakos europinei šios šalies ateičiai. Praeitą savaitę lankydamasis Europos Parlamente Lenkijos Prezidentas pasakė, kad bendradarbiavimas su Moldova turėtų tapti mūsų užsienio politikos prioritetu.

Daugelį EP narių šis pareiškimas šiek tiek nustebino, bet Moldova juk yra Europos valstybė ir vieną dieną ji gali tapti Europos Sąjungos valstybe nare. Būtent todėl turėtume bendradarbiauti su Moldova ir rimtai vertinti klausimus, susijusius su jos ateitimi. Tikiuosi, konstitucinė krizė, kurią Moldova dabar patiria, netrukus bus įveikta ir bus išrinktas naujas parlamentas, gebantis įgyvendinti istorinės svarbos pokyčius.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu.(DE) Europos Sąjunga palankiai vertina gerus politinius ir ekonominius ryšius su Moldovos Respublika, taigi svarbu, kad šie ryšiai būtų palaikomi ir plečiami. Todėl pasiūlymui dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Moldovos Respublikai, kuri labai nukentėjo dėl ekonomikos krizės, neabejotinai verta pritarti. Pagalba, kurią ES pažadėjo, susieta su aiškiomis sąlygomis ir ji pasieks sritis, kurioms skirta. Ši finansinė pagalba kartu su TVF skirtomis lėšomis padės stabilizuoti Moldovos Respublikos valstybės biudžetą ir turės teigiamos įtakos deryboms dėl asociacijos susitarimo pasirašymo su šia šalimi. Pritariu tam, kad Moldovai būtų suteikta makrofinansinė pagalba, kuri padės sustiprinti mūsų tarpusavio politinius ir ekonominius ryšius ir kuri galiausiai bus naudinga ne tik Moldovai, bet ir visai ES.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu.(RO) Moldovos Respublikos ekonomika labai nukentėjo dėl visuotinės finansų krizės ir tai akivaizdžiai rodo blogėjanti jos biudžeto padėtis ir didėjantis išorės finansavimo poreikis. Atsižvelgdama į blogėjančią ekonominę padėtį, Moldovos Respublika paprašė Europos Sąjungos makrofinansinės pagalbos. Balsavau už tai, kad tokia pagalba jai būtų suteikta, nes manau, kad Europos Sąjunga kartu su Tarptautiniu valiutos fondu, Pasaulio banku ir kitomis tarptautinėmis institucijomis privalo padėti Moldovos Respublikai įveikti sunkumus, kuriuos ji dabar patiria. Šia pagalba Kišiniovo Vyriausybė bus tinkamai paremta mokėjimų balanso deficito ir kitų biudžeto poreikių finansavimo požiūriu. Taip pat šia priemone bus sustiprinti dvišaliai šios valstybės ir Europos Sąjungos santykiai ir suteikta galimybė ES parodyti savo solidarumą su valstybe, dalyvaujančia jos Rytų partnerystės programoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Iosif Matula (PPE), raštu.(RO) Balsavau už pranešimą, kurį pateikė mūsų tautietis EP narys Iuliu Winkler, nes esu už tai, kad Moldovos Respublikai būtų suteikta makrofinansinė pagalba siekiant padėti jai kovoti su ekonomikos krize. Europos Komisija siūlo suteikti Moldovai 90 mln. EUR dotaciją, kurios visa suma bus išmokėta mažiausiai trimis dalimis. ES pagalba papildys TVF ir Pasaulio banko teikiamą finansinę paramą, kurios ši šalis paprašė. Europos makrofinansinė pagalba skiriama siekiant paspartinti reformų procesą Moldovos Respublikoje remiant vyriausybės vykdomą ekonominę programą ir jos pastangas integruotis į ES.

Partijų koalicija „Aljansas už Europos integraciją“, kuriai vadovauja einantis Prezidento pareigas Mihai Ghimpu ir Ministras pirmininkas Vlad Filat, dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą remti demokratines reformas ir įgyvendinti europinius standartus. Kaip EURONEST parlamentinės asamblėjos narys ir rumunas, esu įsitikinęs, kad Europos Sąjunga pati neabejotinai suinteresuota, kad jos rytinės kaimynės būtų stabilios, klestinčios ir draugiškos šalys.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Moldovos ekonomikos stabilizacijos ir atsigavimo procesui paremti teikiama Tarptautinio valiutos fondo finansinė pagalba. Atsižvelgdama į blogėjančias ekonomines perspektyvas Moldova paprašė Europos Sąjungos makrofinansinės pagalbos. Makrofinansinės pagalbos programa taip pat labai svarbi gerinant finansinį stabilumą tose Europos šalyse, kurios susidūrė su pastarojo meto pasauline krize ir nukentėjo nuo krizės poveikio jų pagrindiniams prekybos partneriams. Finansinis disbalansas susijęs su biudžetais ir mokėjimų pusiausvyra. Moldovai siekiant nuosekliai įveikti krizę, ši pagalba itin svarbi. Todėl Europos Sąjungoje turi vyrauti solidarumas. Taigi balsavau už pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Moldovos Respublikos ekonomika labai nukentėjo dėl tarptautinės finansų krizės: sparčiai mažėja gamybos apimtis, blogėja šalies fiskalinė padėtis, auga išorės finansavimo poreikiai. Ši šalis yra tiesioginė ES kaimynė, palaikanti glaudžius ryšius su ES valstybe nare Rumunija, todėl ES pati labai suinteresuota stabilizuoti padėtį šiame regione ir kuo skubiau padaryti galą plataus masto ekonominei migracijai.

Moldovos Respublikos pastangas stabilizuoti ir atgaivinti ekonomiką taip pat finansiškai remia Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Europos Komisija privalo užtikrinti, kad Europos Sąjungos teikiama makrofinansinė pagalba teisiniu požiūriu ir iš esmės atitiktų priemones, įgyvendinamas įvairiose išorės veiksmų ir kitose svarbiose Europos Sąjungos politikos srityse. Europos Sąjungos makrofinansinę pagalbą turėtų administruoti Komisija. Siekiant užtikrinti, kad Europos Parlamentas ir EP Ekonomikos ir pinigų komitetas galėtų kontroliuoti, kaip šis sprendimas įgyvendinamas, Komisija turėtų reguliariai juos informuoti su šia pagalba susijusiais klausimais ir teikti jiems atitinkamus dokumentus. Tai padėtų užtikrinti, kad šis sprendimas būtų tinkamai įgyvendinamas ir kad mokesčių mokėtojų lėšos būtų naudojamos atsargiai. Todėl balsavau už šį sprendimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Sławomir Witold Nitras (PPE), raštu.(PL) Labai džiaugiuosi, kad šiandien patvirtinome I. Winklerio pranešimą dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Moldovos Respublikai. Viena iš mūsų, Europos Sąjungos valstybių narių, užduočių – remti visais įmanomais būdais šalis, kurioms reikia mūsų pagalbos. Šis klausimas labai svarbus, nes galiausiai tampa aišku, kad partnerėms rytuose, įskaitant Moldovą, būtina skirti daugiau dėmesio

Stipri Europa – tai Europa, kalbanti vienu balsu, ir Europa, kurioje solidarumas, suprantamas plačiąja prasme ir taip pat reiškiantis ekonominį solidarumą, yra pagrindinis principas. Mano nuomone, stabili Moldovos ekonomika neabejotinai taps svarbiu veiksniu, padėsiančiu pagerinti politinius santykius šioje šalyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Makrofinansinės pagalbos klausimu Žaliųjų frakcija iki šiol vadovaujasi nuostata, kad prieš priimant sprendimą dėl tokios pagalbos teikimo turi būti išsiaiškinta, ar iš tikrųjų nėra politinių priežasčių, dėl kurių tokia pagalba neturėtų būti suteikta. Kadangi jokių konkrečių problemų Moldovos Respublikos atžvilgiu šiuo metu nenustatyta, nėra priežasčių, kodėl makrofinansinė pagalba jai neturėtų būti suteikta. Todėl Žaliųjų frakcija komitete balsavo už šį pranešimą ir tą patį padarė šiandien plenariniame posėdyje. Tačiau Žaliųjų frakcija dar kartą pabrėžia ir nesiliaus kartoti, kad laukiame, kol Komisija pagaliau pateiks savo makrofinansinės pagalbos teikimo politikos koncepciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu.(IT) Mūsų požiūris į tai, kad Europa imasi naštos finansiškai remti šalis, esančias už ES ribų, yra skeptiškas.

Viena yra imtis veiksmų, atitinkančių labai mėgiamą partijos „Lega Nord“ šūkį – „Padėkime žmonėms jų pačių namuose“ – įgyvendinant projektus, kuriais siekiama padėti šalies žmonėms kovoti su skurdu ir finansuoti vaikų teisių apsaugos programas pasitelkiant humanitarines priemones, visai kas kita – teikti valstybei makrofinansinę pagalbą. Akivaizdu, kad tai nėra tiesioginė pagalba skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms, o pagalba valstybės aparatui, kuris nesugebėjo tinkamai tvarkyti savo finansų. Todėl balsavome prieš.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Sonik (PPE), raštu.(PL) Siekiant paremti ES valstybių narių ir Moldovos draugiškų santykių atnaujinimo politiką reikia visos Europos Sąjungos pastangų. Europos Sąjunga turėtų priversti Rusiją, kad ši leistų Moldovai pačiai apsispręsti dėl Padnestrės, kuri sudaro neatskiriamą Moldovos Respublikos teritorijos dalį. Turėtų būti sudarytos sąlygos, kad Europos Sąjungos pagalba galėtų būti veiksmingai naudojama regione.

 
  
MPphoto
 
 

  Traian Ungureanu (PPE), raštu. – Esu šešėlinis PPE frakcijos pranešėjas makrofinansinės pagalbos teikimo Moldovos Respublikai klausimu ir džiaugiuosi tuo, kad pasiūlymas dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Moldovos Respublikai šiandien priimtas didžiosios daugumos balsų sprendimu. Moldovos Respublikos Vyriausybei, remiančiai europinį požiūrį, šios pagalbos labai reikia, o Europos Parlamento balsavimas yra tvirtas ženklas, bylojantis apie ES norą paremti dabartinę Moldovos valdžią ir jos pastangas sušvelninti neigiamus daugybės krizių padarinius.

Tikiuosi, kad taip ES parama Moldovos Respublikos jėgoms, remiančioms europinį požiūrį, ir jos pastangoms eiti europiniu keliu taps matomesnė šalies piliečiams ir bus pakartota žinia, kad visos Moldovos Respublikos pastangos praartėti prie europinių standartų ir vertybių, tokių kaip geras valdymas ir demokratinių institucijų stiprinimas, sulauks konkrečios ES paramos.

Baigdamas norėčiau dar kartą išreikšti savo apgailestavimą dėl nepriimtinai ilgo ES sprendimo dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Moldovos Respublikai priėmimo proceso ir raginu ES institucijas įvertinti šių metų patirtį ir padaryti išvadas, kad ateityje tokio vilkinimo būtų išvengta.

 
  
MPphoto
 
 

  Iuliu Winkler (PPE), raštu. – Esu pasiūlymo dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Moldovos Respublikai pranešėjas ir džiaugiuosi, kad šis pasiūlymas priimtas plenariniame posėdyje dalyvaujančių EP narių daugumos sprendimu, nes tai rodo vieningą EP politinių frakcijų pritarimą jam. Moldovos Respublika yra viena iš labiausiai dėl visuotinės krizės nukentėjusių šalių, dalyvaujančių Rytų partnerystės programoje. Šia pagalba siekiama prisidėti prie šalies pastangų įveikti krizę ir patenkinti šalies išorės finansavimo poreikius. Dar daugiau, esu įsitikinęs, kad šia pagalba bus prisidėta prie šios kaimyninės šalies įgyvendinamų reformų stiprinimo ir jos pastangų siekti integracijos į ES. Vadovaudamasis PPE frakcijos pagrindiniais principais ir remdamas jos tikslus, pateikiau pakeitimus, kuriais siekiama užtikrinti didesnį pagalbos veiksmingumą, skaidrumą ir atskaitomybę už pagalbos lėšų naudojimą ir pirmiausia sustiprinti Moldovos Respublikos viešųjų finansų valdymo sistemas.

Pranešime nustatyta Europos Komisijos pareiga reguliariai informuoti EP apie šios pagalbos priemonės įgyvendinimą ir teikti mums atitinkamus dokumentus. Balsavimas EP plenariniame posėdyje vyko tikra europine dvasia. Norėčiau pabrėžti vieningą pritarimą, kurio šis pranešimas sulaukė balsuojant Tarptautinės prekybos komitete. Taip pat norėčiau padėkoti Užsienio reikalų komitetui už jo paramą pastangoms pagreitinti šio pranešimo priėmimą.

 
  
  

Pranešimas: Danuta Maria Hübner (A7-0232/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu.(PT) Balsavau už šį pranešimą, kuriuo siekiama padidinti ūkinės veiklos vykdytojų Azorų salų regione konkurencingumą, kad šiame regione būtų užtikrinta stabilesnė padėtis užimtumo srityje ir taip įveiktos ekonominės kliūtys, su kuriomis šis regionas susiduria dėl savo geografinės padėties.

Laikinai sustabdžius muitų taikymą, vietiniai ūkinės veiklos vykdytojai Azorų salose ir Madeiroje galės importuoti tam tikrą kiekį žaliavų, dalių, komponentų ir gatavų gaminių nemokėdami muito mokesčių. Muitai bus laikinai netaikomi prekėms, naudojamoms žuvininkystės, žemės ūkio, pramonės ir paslaugų sektoriuose. Tai leis nepalankioje ekonominėje padėtyje esančiam salų regionui padidinti savo konkurencingumą ir sukurti ilgalaikes palankesnes sąlygas investuotojams.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Parlamentas atlieka svarbų vaidmenį Europos teisėkūros procese. Kadangi šis pranešimas priimtas, Europos Parlamentas bus informuotas, kai bus pateiktas pasiūlymas pakeisti deleguoto teisės akto statusą (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnis). Tai labai svarbus bruožas, nes Parlamentas turi turėti galimybę prisidėti prie diskusijų dėl kartais būtinų techninių pakeitimų koreguojant prekių, kurioms laikinai sustabdytas autonominio Bendrojo muitų tarifo muitų taikymas tam tikriems pramonės gaminiams, importuojamiems į autonominius Maderos ir Azorų regionus, sąrašą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu.(PT) Entuziastingai balsuoju už šio pranešimo turinį. Imtis būtinų priemonių siekiant padėti atokiausiems Europos Sąjungos regionams spręsti jiems būdingas problemas ypač svarbu esant ekonomikos krizei. Dėl autonominių Madeiros ir Azorų salų regionų atokumo vietiniai ūkinės veiklos vykdytojai susiduria su didelėmis prekybos kliūtimis, kurios daro neigiamą poveikį demografinėms tendencijoms, užimtumui, taip pat ekonominei ir socialinei šių regionų plėtrai.

Madeiros ir Azorų salų regionų ekonomika labai priklausoma nuo turizmo – gana nepastovaus ekonomikos sektoriaus, veikiamo daugybės veiksnių, kuriems atitinkamos vietos valdžios institucijos ir Portugalijos Vyriausybė turi labai mažai įtakos. Dėl šių suvaržymų kenčia Madeiros ir Azorų salų regiono ekonominė plėtra.

Tokiomis aplinkybėmis neabejotinai svarbu paremti ekonomikos sektorius, mažiau priklausomus nuo turizmo pramonės, kad galima būtų kompensuoti šios pramonės svyravimus ir taip stabilizuoti užimtumą šiuose regionuose. Parama ypač reikalinga vietos mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ūkininkams, kad jie turėtų lėšų investicijoms ir galėtų užtikrinti stabilų užimtumą regione.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu.(PT) Balsavau už pranešimą dėl laikino autonominio Bendrojo muitų tarifo muitų taikymo tam tikriems pramonės gaminiams, importuojamiems į autonominius Madeiros ir Azorų salų regionus, sustabdymo, nes tarptautinės krizės sąlygomis atsiranda neatidėliotina būtinybė sustiprinti vietinių ūkinės veiklos vykdytojų konkurencingumą ir užtikrinti stabilų užimtumą šiuose atokiausiuose regionuose.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Kaip jau sakiau sausio mėn., kai diskutavome šiuo klausimu, manau, kad laikinas autonominio Bendrojo muitų tarifo normų taikymo sustabdymas būtinas siekiant sustiprinti ūkinės veiklos vykdytojų Portugalijos autonominiuose Madeiros ir Azorų salų regionuose konkurencingumą ir taip užtikrinti stabilesnį užimtumą šiose salose.

Patvirtinti šią išimtį labai svarbu šių Portugalijos autonominių regionų plėtros požiūriu, nes jie abu labai priklausomi nuo turizmo pramonės ir todėl yra itin neapsaugoti nuo šio sektoriaus nepastovumo. Tai reiškia, kad dėl šių regionų ekonomikos ypatumo ir geografinės padėties jų visapusiška ekonominė plėtra yra ribojama. Taigi visomis iniciatyvomis, skirtomis vietos pramonei paremti, taip pat neabejotinai remiamos pastangos pagerinti vietos gyventojų gyvenimo sąlygas bei atveriamas kelias galimybėms kurti darbo vietas salose, o tai labai svarbu siekiant išlaikyti žmones ir sukurti sąlygas plėtrai.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu.(PT) Madeiros ir Azorų salų regioninėms valdžios institucijoms 2007 m. rugpjūčio ir gruodžio mėn. paprašius, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. būtų laikinai sustabdytas autonominis Bendrojo muitų tarifo muitų taikymas tam tikriems pramonės gaminiams, importuojamiems į autonominius Madeiros ir Azorų salų regionus, Parlamentas priima Tarybos reglamentą, kartu nustatydamas reikalavimą, pagal kurį Taryba privalės pranešti Parlamentui apie tai, ar priėmė deleguotą aktą, ar ketina dėl jo pareikšti prieštaravimus.

Pritariame muitų taikymo sustabdymui, kurio paprašė šie du regionai, nes tai svarbi priemonė regionų plėtrai, taip pat šių regionų mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ūkininkams ir gamintojams. Tai taip pat suvaržymų, kuriuos atokiausi regionai patiria dėl tokios savo padėties, pripažinimas. Todėl balsavome už.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Džiaugiuosi tuo, kad pasiūlymas, kuriuo siekiama padėti atokiausiems regionams, yra priimtas. Šių regionų ekonomika dėl jai būdingų ypatybių yra silpna, todėl sprendžiant šių regionų ekonomikos problemas reikia konkrečių prie šių ypatybių pritaikytų priemonių. Dabar patvirtintomis priemonėmis siekiama sustiprinti vietinių ūkinės veiklos vykdytojų konkurencingumą, o tai turėtų padėti mažosioms ir vidutinėms įmonėms bei vietos ūkininkams investuoti ir kurti darbo vietas. Taip bus skatinamas stabilesnis užimtumas autonominiuose Madeiros ir Azorų salų regionuose. Plataus masto ekonomikos krizės sąlygomis muitų taikymo sustabdymas – konkreti priemonė ekonomikos veiklai ir užimtumui skatinti vidutiniu laikotarpiu ir svarbus indėlis stiprinant sanglaudą ir konvergenciją Europoje. Ši priemonė, pagal kurią muitų mokesčių taikymas sustabdomas dešimčiai metų, bus taikoma daugybei prekių, pvz., pramoninio naudojimo gataviems gaminiams, žaliavoms, taip pat dalims ir komponentams, skirtiems žemės ūkio, pramonės pertvarkos ar tvarkybos tikslams. Neįmanoma atlikti šių priemonių poveikio tyrimo, kadangi jos yra daugelio kitų priemonių, taikomų šioms saloms būdingoms problemoms spręsti, sudėtinė dalis, tačiau taikant šias priemones bus daromas poveikis Europos Sąjungos nuosaviesiems ištekliams ir pajamoms, kurios, Komisijos vertinimu, 2010–2019 m. laikotarpiu sieks 0,12 proc. per metus.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu.(PT) Balsavau už, nes gyvybiškai svarbiems šių dviejų Portugalijos regionų interesams iškilo pavojus.

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Roithová (PPE) , raštu. (CS) Ponios ir ponai, norėčiau pasinaudoti šia galimybe ir pabrėžti, kad Komisija savo pateiktame reglamento projekte užmiršo, jog įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ji negali apeiti Europos Parlamento, ir šiuo atveju kalbu apie bendradarbiavimą perduodant tokių aktų priėmimo įgaliojimus. Komisija, regis, užmiršo, kad Lisabonos sutartis jau galioja. Norėčiau padėkoti pranešėjams už tai, kad pakeitė svarbiausius straipsnius, pvz., kad Komisija, prieš priimdama aktus dėl įgaliojimų perdavimo muitų srityje, dabar privalės informuoti Europos Parlamentą apie tokius savo ketinimus ir atsižvelgti į jo nuomonę. Manau, tai taip pat bus Komisijai pamoka ateičiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Madeiros ir Azorų salų regioninės valdžios institucijos paprašė, kad būtų laikinai sustabdytas autonominis Bendrojo muitų tarifo normų taikymas siekiant sustiprinti vietinių ūkinės veiklos vykdytojų kokurencingumą ir stabilizuoti užimtumą šiuose atokiausiuose Europos Sąjungos regionuose. Ši priemonė bus taikoma tik minėtiems regionams ir padės vietos MVĮ investuoti ir kurti darbo vietas šiuose atokiausiuose regionuose. Pirminiame pranešime Regioninės plėtros komitetas šį pasiūlymą parėmė. Vėliau buvo pateikti (pagal supaprastintą procedūrą, numatytą Darbo tvarkos taisyklių 46 straipsnio 2 dalyje) ir priimti pakeitimai, pagal kuriuos papildytas pirminiame pasiūlyme nurodytas produktų sąrašas (įtrauktas naujas KN kodas), nustatyta nauja reglamento įsigaliojimo data (dabar jis pradės galioti ne nuo 2010 m. sausio 1 d., o nuo 2010 m. vasario 1 d.) ir galiojimo pabaigos data – 2019 m. gruodžio 31 d. Šiandien balsavome už šį pranešimą, nes remiame po pakartotinio konsultavimosi priimtus pakeitimus, įskaitant pakeitimą, pagal kurį dabar Komisija privalės informuoti Europos Parlamentą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu.(PT) Laikinas autonominio muitų taikymo tam tikriems pramonės gaminiams, importuojamiems į Madeiros ir Azorų salų regionus, sustabdymas – priemonė, kuria siekiama sustiprinti vietos ekonomikos konkurencingumą, taigi ir užtikrinti užimtumą šiuose dviejuose atokiausiuose Europos Sąjungos regionuose. Muitų taikymo sustabdymas susietas su galutiniu produktų naudojimu, todėl šiomis muitų priemonėmis galės naudotis tik šių regionų ekonominių operacijų vykdytojai siekiant suteikti jiems ilgalaikę perspektyvą, leisiančią pritraukti investicijas ir taip užtikrinti šiuose regionuose stabilią ekonominę ir socialinę aplinką.

Pagal šį pasiūlytą reglamentą muitų taikymo sustabdymo atvejai galioja ne tik pramonės šakoms laisvosios prekybos zonose, bet galėtų būti naudingi visiems šių regionų teritorijoje įsteigtiems ekonominių operacijų vykdytojams. Prekių, kurioms ši priemonė taikoma, sąrašas taip pat išplėstas įtraukiant į jį gatavus gaminius, naudojamus pramonėje, žaliavas ir kitas medžiagas, taip pat dalis ir komponentus, skirtus žemės ūkio, pramonės pertvarkos ar tvarkybos tikslams.

Atokiausių regionų ekonomika yra silpna ir jai būdingos labai ypatingos problemos, kurioms spręsti reikia konkrečių priemonių, pritaikytų prie šių ypatingų problemų. Nors tenka apgailestauti, kad į reglamento taikymo sritį neįtraukta daugiau gaminių, juo suteikiama teigiama paskata atokiausių regionų ekonomikai, todėl balsavau už.

 
  
  

Pranešimas: László Surján (A7-0240/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Kadangi pasiūlytam pakeitimui nereikalingos jokios papildomos išlaidos, o juo tik siekiama aiškiau nurodyti asignavimus administracinėms ir veiklos išlaidoms, kad biudžeto III skirsnis būtų konkretesnis ir tikslesnis, pritardamas pranešėjui balsavau už Tarybos sprendimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Lisabonos sutartimi Parlamentui suteikta naujų pareigų. Tai reiškia papildomą administracinį darbą, todėl EP nariams reikalingi kvalifikuoti patarėjai. Tokia nauja padėtis kelia dvejopas problemas: tai padidėjusios išlaidos, atsiradusios dėl didesnio padėjėjų skaičiaus, ir padidėjusios išlaidos dėl papildomų darbo vietų, kad šie žmonės galėtų atlikti savo pareigas geromis darbo sąlygoms. Tai lemia išlaidų padidėjimą. Krizės laikotarpiu sunku suprasti tokią padėtį, tačiau Parlamentui turi būti suteikta reikalingų finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kad jis galėtų nepriekaištingai atlikti savo darbą.

 
  
  

Pranešimas: Bernhard Rapkay (A7-0244/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Šio Parlamento narių mandato nepriklausomumo gynimas yra Parlamento atsakomybė, ir šiam nepriklausomumui negali būti keliamas pavojus. Tačiau šiuo atveju nariui pateikiami kaltinimai dėl neteisingos apskaitos finansuojant frakciją prieš jį išrenkant į Europos Parlamentą, todėl jie nėra susiję su šio asmens kaip Parlamento nario veikla. Todėl šiuo atveju turėsime panaikinti neliečiamybę. Taigi balsavau už pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu.(LV) Susilaikiau balsuojant dėl mūsų kolegos EP nario Viktoro Uspaskicho, nes nelaikau imuniteto smulkmena. Imunitetą arba turi, arba jo neturi. Imunitetas suteikia galimybę EP nariams atlikti savo pareigas, turėdami imunitetą jie taip pat yra apsaugoti nuo galimo spaudimo. Manau, imunitetas negali būti panaikintas be Europos Teisingumo Teismo sprendimo.

Nesu tikras, kad Lietuvos teismas elgėsi teisingai, nes Lietuvos Vyriausybė ir Prezidentė ne kartą užsiminė apie didelio masto korupciją Lietuvoje. Ar esame užtikrinti, kad ši byla teisme buvo nagrinėjama objektyviai? Jeigu šiandien nuspręsime, kad Viktoro Uspaskicho imunitetas turi būti panaikintas, turėsime išbraukti „imuniteto“ sąvoką iš Europos Parlamento Darbo tvarkos taisyklių.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Balsavau prieš V. Uspaskicho imuniteto panaikinimą, nes atidžiau išnagrinėjus dokumentą tampa aišku, kad V. Uspaskichui iškelta byla iš dalies grindžiama politiniais motyvais. V. Uspaskich, kaip rusų tautinės mažumos atstovas, ir jo partija ne kartą buvo viešų Vyriausybės narių išpuolių taikiniu. Dabar jis kaltinamas tuo, kad trejus metus neteisingai tvarkė partijos finansų apskaitą. Įdomu, kad iždininkui jokia byla neiškelta. Be to, V. Uspaskich buvo partijos koordinatorius, taigi taip pat atsakingas už finansų tvarkymą, tik pirmus metus. Visą vaizdą galiausiai užbaigia tai, kaip netinkamai šis klausimas buvo sprendžiamas Europos Parlamente, kai V. Uspaskichui net nebuvo suteikta galimybė pateikti savo nuomonę ar pareiškimą Teisės reikalų komitete. Taigi Socialistų frakcijos pranešėjas, regis, yra akivaizdžiai įsivėlęs į šį politinį procesą. Pasiūlymas turėtų būti atmestas, nes nagrinėjant kiekvieną atvejį turi būti vadovaujamasi teisiniais kriterijais, o šio principo, bent sprendžiant šį klausimą, nebuvo paisoma.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Šis klausimas įtrauktas į rugsėjo mėn. sesijos darbotvarkę paskutinę minutę. Praeitą savaitę Teisės reikalų komitetas nusprendė panaikinti V. Uspaskicho imunitetą. Mūsų frakcija palaikė Teisės reikalų komiteto sprendimą, nes šis atvejis susijęs su V. Uspaskichui pateiktais kaltinimais dėl partijos finansinių sąskaitų klastojimo, o ne su pareikštomis nuomonėmis ar balsavimo rezultatais vertinant tai, kaip jis atlieka savo pareigas kaip Europos Parlamento narys. Šią savo nuomonę pareiškėme šiandien plenariniame posėdyje balsuodami už pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu.(LT) B. Rapkay pranešimas yra neteisėtas. EP pažeidė mano gynybos teisę. Pateikiau pranešėjui daugybę politinio persekiojimo įrodymų, tačiau jis piktybiškai atsisakė perduoti mano įrodymus kitiems komiteto nariams.

Man buvo uždrausta susipažinti su sprendimo projektu ir jį komentuoti per komiteto posėdį. Man buvo uždrausta kalbėti apie tai, kad esu oficialiai pripažintas politinio persekiojimo auka Rusijoje, komentuoti EP precedentus. Pranešėjas sprendimo projekte pateikė suklastotą Lietuvos Konstitucijos tekstą ir interpretavimą – Seimo nariai turi imunitetą ir dėl veiklos, vykdytos iki išrinkimo. Man buvo uždrausta kalbėti ir apie esmę per posėdį.

Dar daugiau, EP pažeidė savo privalomą precedentų teisę. Per visą ES istoriją dar niekada nebuvo, kad imunitetas būtų panaikintas tokioje situacijoje kaip mano: pirma, turiu oficialų politinio persekiojimo aukos statusą; antra, kaip pripažino pats Seimas, Valstybės saugumo departamentas, pradėjęs puolimą, yra politizuotas – kaip paliudijo vienas iš Departamento viršininkų, įsakymą pradėti puolimą davė Seimo pirmininkas; trečia, prokurorai draudžia man susitikinėti su rinkėjais – nuvažiuoti į kitą Lietuvos miestelį, bet tuo pačiu rinkimų metu leidžia važiuoti atostogauti, į sporto varžybas, į religinės reikšmės vietoves; ketvirta, pagal precedentus Herkotz, Blumenfeld, Venelzi, Amadei, Gaibisso, Marchiani politinis lyderis negali būti laikomas atsakingu už buhalteriją.

Šį neteisėtą sprendimą aš apskųsiu Europos Teisingumo Teismui ir jis bus panaikintas.

 
  
  

Rekomendacija: Salvatore Iacolino (A7-0209/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE), raštu.(IT) Globalizacija, kuria pasižymi mūsų epocha, pasireiškia visose kasdienio gyvenimo srityse, įskaitant, deja, ir nusikalstamumo sritį. Kaip išsamiai paaiškinta pranešime, atskirų valstybių narių ir Japonijos teisminio bendradarbiavimo baudžiamųjų bylų srityje procedūrų statistikos duomenys rodo, kad, nors ir nėra teisinio pagrindo, ES ir Japonijos teismo institucijos priverstos bendradarbiauti viena su kita.

Todėl laikiau savo pareiga balsuoti už šį pranešimą ir džiaugiuosi turįs galimybę padėkoti pranešėjui S. Iacolino už puikų darbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu.(IT) Tarptautinis bendradarbiavimas baudžiamųjų bylų srityje dabar tapo tikslu, kurio ES turėtų kuo atkakliau siekti. Dabar tarptautinio organizuoto nusikalstamumo mastas išaugo tiek, kad iškilo būtinybė valstybinėms, nacionalinėms ir tarptautinėms organizacijoms sudaryti susitarimus, kuriais siekiama pašalinti biurokratinių ir administracinių formalumų kliūtis ir palengvinti nusikaltimų tyrimų ir nusikaltėlių baudžiamojo persekiojimo procedūrų vykdymą. Europos ir Japonijos susitarime, dėl kurio mūsų prašoma balsuoti, pateikiama pakankamai garantijų dėl pagarbos įstatymui ir asmenų teisėms. Pirmiausia tai yra istorinė galimybė, nes šiuo susitarimu pirma kartą teisiškai patvirtinamas dviejų subjektų noras bendradarbiauti baudžiamųjų bylų ir kovos su nusikalstamumu srityse. Todėl balsavau už S. Iacolino pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu.(PT) Šiuo susitarimu siekiama užtikrinti veiksmingesnį ES valstybių narių ir Japonijos bendradarbiavimą savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose lygmeniu. Manau, šis susitarimas svarbus ne tik todėl, kad jį pasirašius galima bus sukurti darnų ir nuoseklų teisinį šio bendradarbiavimo reglamentavimo pagrindą, bet ir todėl, kad iki šiol šioje srityje valstybės narės ir Japonija net neturėjo dvišalių susitarimų. Kylant naujų problemų, kurias lemia globalizacija, tampa vis aiškiau, kad jas būtina spręsti tarptautiniu lygmeniu. Vienas iš akivaizdžių pavyzdžių – kovos su nusikalstamumu sritis, kurioje įvairių tarptautinės bendruomenės šalių bendradarbiavimui ir savitarpio pagalbai tenka labai svarbus vaidmuo.

Pagal šį susitarimą teisinė pagalba gali būti teikiama pateikus oficialų prašymą arba tiesiog savo noru keičiantis informacija, pvz., susijusia su liudytojų parodymais ir pareiškimais, įrašais, bankų ataskaitomis ar asmenų buvimo vietos ir tapatybės nustatymu. Prašomoji šalis visada turi galimybę atmesti prašymą vadovaudamasi kuriuo nors iš „tradicinių“ motyvų, bet susijusios šalys turi konsultuotis viena su kita prieš atmesdamos pagalbos teikimo prašymą.

Todėl remiu šį susitarimą, nes jis leis užtikrinti, kad teikiama teisinė pagalba būtų veiksmingesnė, kartu užtikrinant reikiamas garantijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Organizuotas nusikalstamumas jau seniai peržengė valstybių sienas ir dabar plinta skverbdamasis į daugybę pasaulio regionų. Tokia padėtis, kuri tapo mūsų laikų tikrove, reikalauja suderinto ir vieningo tarptautinių organizacijų, šalių ir gyventojų, kurie tampa nusikaltimų aukomis, atsako. Europos Sąjungos ir Japonijos susitarimas dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose – dar vienas žingsnis šia kryptimi. Valstybės, kuriose galioja teisinės valstybės principai, privalo užtikrinti, kad pagal tarptautinę teisę nustatytos jas skiriančios sienos netaptų vartais nusikaltėliams, siekiantiems išvengti teisingumo, bausmės ir sąžiningos kompensacijos savo aukoms.

Kuo veiksmingesnė bus pavienių šalių policijos ir teismų institucijų veikla, tuo naudingesnis mums visiems bus keitimasis informacija ir patirtimi ir tuo daugiau naudos visi gausime iš savitarpio teisinės pagalbos. Tikiuosi, kad taip ir bus.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) 2009 m. vasario mėn. Taryba paskelbė derybų pradžią siekiant parengti Europos Sąjungos ir Japonijos susitarimą dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose. Taryba 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu remiantis Europos Sąjungos sutarties 24 ir 38 straipsniais įgaliojo pasirašyti šį susitarimą. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsniu, Parlamento buvo paprašyta patvirtinti Tarybos sprendimą.

Susitarimai rengiami atsižvelgiant į kitus ankstesnius teisinio bendradarbiavimo susitarimus ir visų pirma apima bendradarbiavimą tyrimo atlikimo bei įrodymų rinkimo srityse, taip pat kitą veiklą, pvz., informacijos pateikimą prašomojoje šalyje. Susitarimo svarbiausiose nuostatose nustatyta pareiga išklausyti parodymus ar pareiškimus, suteikiant galimybę organizuoti posėdžius naudojant vaizdo konferencijas, gauti įrašų, dokumentų ar banko suvestines ir netgi surasti tam tikrus asmenis ir nustatyti tapatybę arba pateikti įrašų, kuriuos turi prašomosios valstybės teisėkūros, administracinės ar teisminės institucijos ar vietos valdžios institucijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu.(FR) Reglamentuoti teisinį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose siekiant palengvinti tyrimą, kad su tarpvalstybiniu nusikalstamumu būtų kovojama veiksmingiau – tai tikslai, kurių siekiama tarptautiniais susitarimais dėl savitarpio teisinės pagalbos, o šiuo atveju – Europos Sąjungos ir Japonijos susitarimu dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose. Nesunku įsivaizduoti, su kokiais sunkumais tektų susidurti bylų tyrėjams Europoje (teisės, policijos, muitinės įstaigoms) renkant įrodymus trečiosiose šalyse. Šiandien globalizacija ir tarpvalstybinis nusikalstamumas reiškia, kad teisiniu pagrindu grindžiamas valstybių bendradarbiavimas ir operacinė sąsaja tarp Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių baudžiamosiose bylose yra būtinybė. Šio susitarimo naudingumas nekelia abejonių: nuo šiol Europos Sąjunga ir Japonija planuoja oficialiai bendradarbiauti visose srityse, susijusiose su atliekamais tyrimais, įrodymų rinkimu, liudytojų apklausa, bankų dokumentų gavimu, taip pat su asmenų buvimo vietos ir tapatybės nustatymu, siekdamos užtikrinti, kad bylos būtų nagrinėjamos veiksmingiau ir sparčiau. Parlamentas noriai pritarė tam, kad toks tarptautinis susitarimas būtų pasirašytas, ir aš dėl to labai džiaugiuosi.

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE), raštu.(IT) Pirmiausia norėčiau pasveikinti S. Iacolino atlikus puikų darbą.

Balsavau už pranešimą, nes manau, kad daugybė šiais metais vykdytų atskirų valstybių narių ir Japonijos bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose procedūrų byloja apie būtinybę sukurti vieningą teisinį pagrindą ir teisės aktų sistemą, kurią pirmiausia lemia tai, kad dėl nesuprantamų priežasčių ES valstybės narės ir Japonija nėra sudariusios dvišalių sutarčių.

Šis susitarimas parengtas atsižvelgiant į kitus ankstesnius teisinio bendradarbiavimo susitarimus ir visų pirma apima bendradarbiavimą tyrimo atlikimo bei įrodymų rinkimo srityse, taip pat kitą veiklą, pvz., informacijos pateikimą prašomojoje šalyje. Jis parengtas siekiant teikti teisinę pagalbą, kuri būtų kuo veiksmingesnė, ir siekiant spręsti kasdienes problemas, kurių gali atsirasti užtikrinant atitinkamas garantijas.

Dėl prašymo atmetimo pagrindo paminėtinos svarbios nuostatos, pagal kurias valstybės narės apsaugotos nuo to, kad būtų pasinaudota susitarimu, kai kaltinama dėl nusikalstamos veikos, už kurią baudžiama mirties bausme. Ši nuostata visiškai atitinka Europos Sąjungos dažnai skelbiamą poziciją, kai raginama panaikinti mirties bausmę arba bent paskelbti jos taikymo moratoriumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Mūsų laikams būdinga globalizacija gali būti apibūdinama ne tik ekonominiu požiūriu, – ji išsiplėtė ir į kitas sritis, visų pirma nusikalstamumo. Todėl teisminis valstybių bendradarbiavimas baudžiamaisiais klausimais yra nuolatinis darbotvarkės klausimas. Dėl Japonijos, nors ir trūksta teisės aktų, Europos ir Japonijos teisinės institucijos bendradarbiauja tarpusavyje. Todėl labai svarbu pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Japonijos susitarimo dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose sudarymo. Todėl balsavau už pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Norėčiau padėkoti ponui S. Iacolino už puikiai atliktą darbą rengiant šį pranešimą. Pranešimo teisminis ir procesinis pagrindas yra labai geras, ir tai lemiamas žingsnis plėtojant teisinį bendradarbiavimą – ne tik su Japonija – ir manau, kad šis pagrindas taps pavyzdžiu rengiant būsimus pranešimus dėl pagalbos su kitomis trečiosiomis šalimis.

Europos piliečiai dažnai įvykdo nusikaltimus užsienio šalyse, kartais net nesuvokdami, kad pažeidžia juos priimančiosios šalies įstatymus. Bet kokiu atveju būtina teikti teisinę ir teisminę pagalbą, pradedant vertėjavimu, galimybe pasisakyti gimtąja kalba ir galimybe sulaukti pagalbos ir paramos gimtąja kalba. Be abejonės, turime atsižvelgti į tam tikrus sunkumus, kylančius dėl skirtingų teisinių sistemų, tačiau manau, kad visais atvejais turi būti laikomasi ir paisoma tam tikrų garantijų.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu.(IT) Mūsų epochai būdinga globalizacija pasireiškia visose kasdienio gyvenimo srityse, įskaitant nusikalstamumo sritį.

Atskirų valstybių narių ir Japonijos teisminio bendradarbiavimo baudžiamųjų bylų srityje procedūrų statistikos duomenys rodo, kad, nors ir nėra teisinio pagrindo, ES ir Japonijos teismo institucijos priverstos bendradarbiauti viena su kita.

2009 m. vasario mėn. Taryba, pažymėdama, kad Europos Sąjungos valstybės narės ir Japonija nėra sudariusios dvišalių sutarčių ir kad darnus bei nuoseklus teisinis pagrindas iš tikrųjų yra naudingas, leido pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Japonijos susitarimo dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose sudarymo.

Užbaigdamas norėčiau paminėti, kad susitarime nustatyti apsaugos standartai yra griežtesni negu panašiuose susitarimuose (įskaitant neseniai sudarytuosius) nustatyti standartai. Atsižvelgiant į tai, nėra jokių konkrečių priežasčių nepritarti susitarimo sudarymui.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu.(PT) Šis susitarimas – dar vienas svarbus žingsnis užtikrinant plataus masto teisinį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu.(IT) Teisinga siekti Europos Sąjungos ir ES nepriklausančių šalių bendradarbiavimo kovojant su nusikalstamumu, nes didėjant globalizacijai, plečiasi ir nacionaliniai nusikalstamų grupuočių tinklai (pakanka prisiminti, kaip veikia mafija ar triados).

Šių susitarimų stiprinimas ir išplėtimas įtraukiant šalis, kuriose yra didelis nusikalstamumas, taip pat galėtų padėti sumažinti nusikalstamumo plitimą Europos Sąjungoje. Todėl balsavome už.

 
  
MPphoto
 
 

  Rui Tavares (GUE/NGL), raštu.(FR) Kaip teigiama 2008 m. paskelbtoje Tarptautinės žmogaus teisių federacijos (TŽTF) ataskaitoje, „Japonija ir toliau skiria nusikaltėliams mirties bausmę ir laiko juos įkalintus dešimtmečiais kalėjimuose, kur slaptumas ir izoliacija – įprasti dalykai“. Pastaraisiais metais, ypač 2008 m., padaugėjo mirties bausmės įvykdymo atvejų. Nuo 1986 m. nepersvarstyta nė viena byla, susijusi su mirties nuosprendžiu. Susitarime, kurį ES ketina pasirašyti, nėra numatytos ekstradicijos procedūros.

Tačiau pagal jį bus galima gauti įvairius duomenis, kuriais remiantis įrodomi nusikaltimai, už kuriuos galės būti paskirta mirties bausmė. Jame taip pat yra nuostata dėl laikino kalinio perkėlimo, kai jam reikia duoti parodymus. 11 straipsnyje numatoma galimybė ES valstybėms narėms tam tikromis sąlygomos atmesti teisinės pagalbos prašymą, bet jame nedraudžiama patenkinti prašymus, susijusius su kaltinimais, už kuriuos gali būti baudžiama mirties bausme.

Esu už teisinį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, kai yra rodoma pagarba teisėms į gynybą, procedūrinėms garantijoms ir žmogaus teisėms. Japonijos atveju padėtis, švelniai tariant, paini. Būtent todėl negaliu paremti šio naujo susitarimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Iva Zanicchi (PPE), raštu.(IT) Balsavau už tekstą, kurį pateikė S. Iacolino, nes tai labai svarbus teisinio bendradarbiavimo susitarimas ir tikras žingsnis pirmyn siekiant tarptautinės teisinės sistemos modernizavimo, siekiant kovoti su organizuotu nusikalstamumu.

Europos ir Japonijos institucijos dažnai priverstos bendradarbiauti kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje ir šiuo tarptautiniu susitarimu neabejotinai užtikrinama nauda, kurią turėsime sukūrę darnų ir nuoseklų Europos Sąjungos ir Japonijos savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose teisinį pagrindą.

Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos ir Japonijos susitarime nustatyti apsaugos standartai yra griežtesni negu panašiuose su teisminiu bendradarbiavimu susijusiuose susitarimuose (įskaitant neseniai sudarytuosius) nustatyti standartai.

 
  
  

Pranešimas: Kurt Lechner (A7-0218/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu.(LT) Palaikiau šį pranešimą. Verslo registrų sąveika yra tinkamas būdas siekiant skatinti tolesnę ekonominės erdvės integraciją Europos Sąjungoje ir užtikrinti didesnį teisinį aiškumą įmonėms ir vartotojams. Paprastai verslo registrai administruojami nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis. Tačiau vis daugiau ekonominės veiklos vykdoma tarpvalstybiniu mastu, taigi siekiant teisinio aiškumo ir skaidrumo būtina užtikrinti geresnę verslo registrų sąveiką, kas padėtų mažinti sąnaudas ir taupyti laiką.

Kilus dabartinei finansų krizei vėl išryškėjo skaidrumo visose finansų rinkose svarba. Turint omenyje finansinės būklės atkūrimo priemones, didinant galimybes pasinaudoti naujausia ir oficialia informacija apie įmones būtų galima padėti atkurti pasitikėjimą visos Europos rinkose.

Verslo registrai šiuo požiūriu labai svarbūs; juose registruojama, nagrinėjama ir saugoma informacija apie įmones, pvz., informacija apie įmonės teisinę formą, buveinę, kapitalą ir teisinius atstovus, ir per juos ši informacija pateikiama ir visuomenei. Taigi bus sudarytos sąlygos tarpvalstybiniu pagrindu gauti oficialią ir patikimą įmonių informaciją kreditoriams, verslo partneriams ir vartotojams, siekiant užtikrinti tinkamą skaidrumą ir teisinį tikrumą visos ES rinkose.

 
  
MPphoto
 
 

  António Fernando Correia De Campos (S&D), raštu.(PT) Užtikrinti verslo registrų sąveiką labai svarbu, nes dabartinės skirtingos bendrovių registravimo taisyklės ne tik daro žalą verslo pasauliui, bet ir lemia menką vartotojų pasitikėjimą juo. Ypač rimtų keblumų dėl šio skirtingumo patiria mažosios ir vidutinės įmonės, kurios yra svarbiausias Europos ekonomikos pagrindo elementas ir pagrindinis darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir socialinės sanglaudos ES ir tarpvalstybinių santykių variklis, nes dėl to atsiranda akivaizdžių problemų ES bendrojoje rinkoje.

Visapusiškai pritariu pasiūlymui dėl vienintelės prieigos prie informacijos taško. Ši informacija turi būti pateikiama visomis ES kalbomis ir tinkamu formatu siekiant užtikrinti prieigą prie aukštos kokybės, patikimos ir nuolat atnaujinamos informacijos, susijusios su ES verslo registru.

Dabartinėmis sąlygomis, kai imamasi radikalių priemonių siekiant įveikti krizę, ši priemonė gali būti naudinga stiprinant 500 mln. Europos piliečių pasitikėjimą bendrąja rinka ir gerinant tarpvalstybinius prekybos ryšius. Todėl palankiai vertinu pranešimą, dėl kurio šiandien Parlamente balsuojama.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Kalbėdami apie vidaus rinką, turime suprasti, kad vienas iš jos padarinių – aktyvesnė tarpvalstybinė prekyba. Šis padarinys pageidaujamas ir turėtų būti skatinamas, bet aktyvėjant prekybai atsiranda būtinybė teikti visuomenei oficialią ir patikimą informaciją apie ES aktyviai veikiančias įmones. Tai, kad skirtingų verslo registrų turinys nėra suvienodintas, taip pat reiškia, kad nėra teisinio tikrumo. Tokia padėtis nenaudinga nei ES įmonėms, nei ES vartotojams. Todėl būtina sukurti centralizuotą Europos portalą, kuriame būtų saugomi visų valstybių narių registruose turimi duomenys, pateikiami standartiniu formatu.

Taip bus užtikrintas didesnis skaidrumas, veiksmingumas ir teisinis aiškumas ir sustiprintas 500 mln. Europos vartotojų pasitikėjimas, kurio Europai būtinai reikia siekiant įveikti krizės padarinius. Galiausiai, pritardamas Ekonomikos ir pinigų komiteto nuomonei, norėčiau pabrėžti, kad ši naujoji sistema ar portalas neturi tapti papildoma administracine našta Europos įmonėms. Šia sistema turėtų būti palengvintas visų rinkos dalyvių gyvenimas, o ne sukurta dar viena biurokratinė kliūtis.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Kadangi didėja tarptautinės ekonominės veiklos mastai, būtina geresnė verslo registrų tarpusavio sąveika siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir skaidrumą. Tai padėtų sumažinti išlaidas ir padidinti veiksmingumą. Tarpusavyje susijusiais verslo registrais būtų tinkamai skatinama tolesnė ekonominė integracija Europos Sąjungoje, o verslui ir vartotojams būtų pagerintas teisinis tikrumas.

Registrai administruojami nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, ir juose kaupiama informacija tik apie tas bendroves, kurios įregistruotos toje teritorijoje – šalyje ar regione – kurioje veikia šie registrai. Šiuo metu jau veikia įvairūs verslo registrus susiejantys mechanizmai: Europos verslo registro (EVR) iniciatyva ir Visos Europos verslo registrų sąveikos (BRITE) projektas. Dalyvavimas EVR ir BRITE grindžiamas savanoriškumu, o BRITE yra tik tyrimų projektas. Bendras prieigos prie verslo informacijos centras, kuriame būtų kaupiama informacija apie visas Europos bendroves, padėtų sutaupyti laiko ir sąnaudų. Todėl visų valstybių narių dalyvavimas turėtų būti laikomas privalomu.

 
  
MPphoto
 
 

  Edvard Kožušník (ECR), raštu. (CS) Remiu Europos Komisijos iniciatyvą dėl verslo registrų sąveikos. Manau, kad galimybės keistis informacija tarpvalstybiniu mastu užtikrinimas – būdas gaivinti vidaus rinką ir ypač tinkamas būdas stiprinti pasitikėjimą rinka ir užtikrinti didesnį teisinį aiškumą visiems vidaus rinkos dalyviams. Taip pat neturėtume pamiršti stulbinamo įmonių administracinės naštos mažinimo poveikio. Remiantis E.Stoiberio vadovaujamos darbo grupės administracinės naštos klausimams nagrinėti nuomone, palengvinus tarpvalstybinę elektroninę prieigą prie verslo informacijos, per metus galėtų būti sutaupyta daugiau nei 160 mln. EUR.

Tačiau norėčiau paraginti Komisiją įdėmiai stebėti, kad įgyvendinant šį planą būtų užtikrinta registrų sąveika ir viso šio sprendimo techninis neutralumas. Nenorėčiau, kad sutaupę 160 mln. EUR dėl administracinės naštos mažinimo tokią pat sumą išleistume techniniams sprendiniams ir verslo registrams sujungti.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Nėra abejonių, kad dėl ekonominės globalizacijos atsiranda verslo registrų tarpusavio sąsajos poreikis. Šiuo metu visa informacija apie verslą administruojama tik nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, todėl atsižvelgiant į didėjantį poreikį gauti informaciją apie bendroves tarptautiniu lygmeniu toks registras turi apimti visas valstybes nares. Labai svarbu tarpusavyje susieti verslo registrus siekiant užkirsti kelią ekonominiams nuostoliams ir problemoms, su kuriomis susiduria visos suinteresuotosios šalys, kad ir kas tai būtų: pačios bendrovės, bendrovių darbuotojai, vartotojai ar plačioji visuomenė.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Būtinybė užtikrinti viešą prieigą prie tam tikrų duomenų ypač aktuali verslo pasaulyje. Šiuo atžvilgiu yra prasminga administruoti verslo registrus nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis – viena vertus, kad būtų užtikrintas teisinis aiškumas, kita vertus, kad būtų laikomasi subsidiarumo principo – bet kartu užtikrinti tarpvalstybinės prieigos prie duomenų galimybę. Sąveika turi būti užtikrinta ir tai visų pirma svarbu įmonėms, veikiančioms tarpvalstybiniu mastu, pvz., dėl įmonės registruotosios būstinės perkėlimo į kitą šalį ar įmonių susijungimo. Įgyvendinant administracinį bendradarbiavimą jokių būdu negali būti sukurta biurokratinių kliūčių, taip pat būtina atsižvelgti į problemas, susijusias su kalba ir kokybe. Šiuo požiūriu tokiu bendradarbiavimu būtų praskintas kelias Paslaugų direktyvai. Tačiau dėl sąlygų, būtinų siekiant įgyvendinti Profesinių kvalifikacijų direktyvos tikslus, pasakytina, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas nėra visiškai patenkinamas.

Pvz., norint dirbti Austrijoje komercinio turizmo gidu, būtina baigti intensyvaus mokymo kursą ir išlaikyti egzaminus, bet kitose šalyse tokių reikalavimų nėra. Pažadėtų pastangų užtikrinti kvalifikacinių reikalavimų lygiavertiškumą ir kontrolę siekiant išspręsti šią problemą visiškai nepakanka. Atsižvelgdamas į aukštą profesinio mokymo lygį Austrijoje, nuo balsavimo susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu.(IT) Balsavau už svarstomąjį pranešimą.

Verslo registrų sąveika yra tinkamas būdas skatinti tolesnę ekonominės erdvės integraciją ES ir užtikrinti įmonėms ir vartotojams didesnį teisinį aiškumą. Verslo registre saugoma informacija negali būti palyginta su jokia kita prieinama ekonomine informacija. Valstybių narių registrų turinys, informatyvumas ir teisinė reikšmė skiriasi, todėl būtina griežtai užtikrinti, kad vartotojai, norintys gauti prieigą prie šių duomenų, tą žinotų.

Įvertinant tokią ypatingą padėtį, registrų sąveika turėtų būti tokia ir naudojimasis duomenimis, atsižvelgiant į tam tikrą kontekstą, turėtų vykti taip, kad būtų paprasta jais naudotis ir lengva prie jų prieiti. Galiausiai siekiant užtikrinti, kad projektas iš tiesų būtų sėkmingas, reikia, kad jame dalyvautų visos valstybės narės, taigi, kai tik techniniai standartai bus parengti, reikėtų numatyti, jog dalyvavimas projekte turėtų būti privalomas.

 
  
MPphoto
 
 

  Evelyn Regner (S&D), raštu.(DE) Balsavau už pranešimą dėl verslo registrų sąveikos, nes man, kaip Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos šešėlinei pranešėjai, pavyko pasiekti tinkamą kompromisą su pranešėju K. Lechneriu. Klausimai, tebekeliantys man didžiausią rūpestį – ...

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – K. Lechnerio pranešime siūloma iniciatyva yra neginčytina, tad mums buvo nesudėtinga jį paremti.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu.(IT) Sumanymas užtikrinti verslo registrų sąveiką, kad suinteresuotosios šalys galėtų prie jų prieiti, atitinka prekybos asociacijų prašymus užtikrinti skaidrumą.

Globalizacijos sąlygomis įmonės nuolat juda ES viduje ir už jos ribų, tad labai gerai, kad dabar bet kuri suinteresuotoji šalis galės nevaržomai prieiti prieš šių registrų ir rasti jai rūpimą informaciją. Labai dažnai įmonės „vaiduokliai“ sukčiaudavo būtent pasinaudojusios tuo, kad užtikrinto būdo įsitikinti, ar tokia įmonė iš tikrųjų oficialiai registruota, nebuvo. Todėl šią iniciatyvą vertiname tik palankiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Soullie (PPE), raštu.(FR) Noriu pasveikinti pranešėją parengus labai pagrįstą pasiūlymą, kurį šis Parlamentas priėmė didelės daugumos balsų sprendimu. Esu Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonės verslo registrų klausimu referentė ir norėčiau pabrėžti šio pranešimo svarbą. Prieiga prie informacijos apie Europos Sąjungoje veikiančias įmones labai svarbi siekiant užtikrinti teigiamą mūsų bendrosios rinkos plėtrą ir jos augimą, tad nekantriai lauksiu Komisijos pasiūlymų dėl teisės aktų šiuo klausimu.

Privalomas visų valstybių narių dalyvavimas bendrame verslo registre būtų naudingas visai Europos Sąjungai. Tačiau tai bus įmanoma tik tuo atveju, jeigu bus pasistengta neapsunkinti mūsų įmonių papildoma administracine našta ir jeigu bus užtikrinta privačių duomenų apsauga, nes tai svarbu siekiant išlaikyti pasitikėjimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu.(DE) Balsavau už šį pranešimą, nes esu įsitikinusi, kad verslo registrų sąveika gali padėti užtikrinti didesnį teisinių ir verslo sandorių skaidrumą. Bendras šio projekto tikslas – palengvinti rinkos dalyvių prieigą prie informacijos. Juo siekiama užtikrinti, kad kiekvienas galėtų iš tikrųjų išsiaiškinti viską apie rūpimą įmonę, kad ir koks būtų jos teisinis statusas. Taigi ši sąveika būtų naudinga ir vartotojų, ir kreditorių apsaugos požiūriu.

 
  
MPphoto
 
 

  Iva Zanicchi (PPE), raštu.(IT) Pone pirmininke, balsavau už M. Portaso pranešimą dėl verslo registrų sąveikos, nes privalomas visų Europos valstybių verslo registrų sujungimas siekiant pašalinti esamas įmonių mobilumo ES teritorijoje kliūtis – geras sumanymas.

Sukurti Europoje vieną centrinį portalą, kuris veiktų kaip tinklo sąsaja su verslo registrais, portalą, kuris galiotų ir būtų prieinamas 27 valstybėse narėse ir kuris leistų suteikti visiems piliečiams prieigą prie informacijos apie Europos įmones – tinkamas būdas organizuoti verslo plėtrą Europos Sąjungoje.

 
  
  

Pranešimas: Elisabeth Schroedter (A7-0234/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad nauja tvari ekonomika turi būti grindžiama kvalifikuotos darbo jėgos, kuri padeda skatinti diegti naujoves Europos ateičiai strategiškai naudinguose, visų pirma energetikos ir mokslinių tyrimų, sektoriuose, pasiūla. Didesnė šių žinių sričių vertė, jų perkėlimo galimybės ir būdas, kaip jos gali būti įdiegtos tiek pakraščio, tiek centriniuose Europos regionuose, suteikia didelių naujų technologijų ir jų galimybių būti pritaikytoms prie naujos aplinkos ir žmonių padėties galimybių.

Bus labai svarbu investuoti į sektorius, kuriuose skatinama užkirsti kelią klimato kaitos poveikiui ir jį švelninti. Čia jūrų regionai turės atlikti labai svarbų vaidmenį, taip pat alternatyvios energijos gamybos priemonės naudojant kiekviename Europos regione randamus gamtos išteklius.

Su aplinkosaugos naujovėmis siejamos žinios – naujosios ekonomikos ateitis, nes reikia skirti daug dėmesio žinių pritaikymui prie naujos ekonomikos reikmių. Tai reiškia, kad žinios gali suteikti papildomos naudos, tačiau jos gali padėti kurti darbo vietas tik jeigu bus užtikrinta mokslinių tyrimų, gamybos ir platinimo centrų sąveika suteikiant galimybę dirbti pačiose įvairiausiose srityse: nuo mokslinių tyrimų iki paslaugų teikimo ir prekybos.

 
  
MPphoto
 
 

  Liam Aylward (ALDE), raštu. (GA) Darbo vietų nepastovumas darbo rinkoje šiuo metu turi reikšmingą poveikį jaunimo darbo padėčiai Europos Sąjungoje. Palankiai vertinu tai, kad pranešime pabrėžiamas patekimas į darbo rinką, jaunimo užimtumo galimybių didinimas ir šiam tikslui pasiekti skirtų mokymo programų tobulinimas.

Jaunimas turi turėti galimybę gauti naudos iš darbo rinkos, ir aš ypač palankiai vertinu mokymo centrų, universitetų ir verslo sektoriaus tarpusavio santykių patobulinimus. Šie tarpusavio santykiai padės jaunimui pirmą kartą patekti į darbo rinką ir suteikti užimtumo galimybių absolventams ir kvalifikuotam jaunimui.

Antra, palaikau tai, kas pranešime teigiama apie Europos, nacionalinių ir regioninių finansavimo programų derinimą įvairiais lygmenimis.

Vis dėlto nepalaikau pranešimo nuostatos, kad reikėtų pereiti nuo tiesioginės paramos mechanizmų prie kaimo plėtros ir aplinkos apsaugos požiūriu tvaraus žemės ūkio vystymo, nes tiesioginiai mechanizmai yra geriausias ūkininkų pajamų rėmimo būdas.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Palaikau šį pranešimą. Siekiant įgyvendinti tvarią ES ekonomiką turi būti užtikrinta subalansuota ekonominė ir socialinė plėtra. Ekonomikos augimą būtina atsieti nuo augančio išteklių ir energijos vartojimo, sumažinti kenksmingų išmetamųjų teršalų kiekį, kovoti su klimato kaita. Taip pat siekti išnaudoti ekologiškų darbo vietų kūrimo potencialą paslaugų ir socialinės ekonomikos sektoriuose. Kad tai būtų pasiekta, Komisija turėtų parengti strategiją, skirtą ekologiškų darbo vietų kūrimui, kuria remiantis regionų valdžios institucijos patvirtintų regionų vystymosi strategijas. Strategijos įgyvendinimui finansuoti turėtų būti panaudojamos ES, nacionalinės ir regioninės lėšos, kurių paskirstymas turėtų būti kruopščiai suderintas. Pasinaudojant parama būtų atliekami moksliniai tyrimai, pritaikomos naujovės ir infrastruktūra, kuriamos naujos technologijos, pvz., atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo srityse.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. (FR) Finansų krizė toliau gramzdina Europą ir daugumą pasaulio regionų į sąstingį, o politikai neklausia savęs, kaip būtų galima iš krizės išbristi. Negana to, dauguma jų netgi mano, kad paprasčiausiai pakaks trumpam „išlipti sausiems iš balos“, ir padėtis vėl taps tokia, kokia buvo iki 2008 m. rugsėjo mėn.

Nepritariu šiai nuomonei. Jei į savo diskusijas neįtrauksime aplinkos klausimo, tos pačios priežastys lems tokį patį poveikį. Aplinka – tai galimybė sukurti naują plėtros modelį. Jei tik pasirūpinsime vadovavimo tvariai ekonomikai priemonėmis, naujų darbo vietų potencialas bus didelis.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Pritariu šiam pranešimui, nes jame skatinama kurti tvarias darbo vietas, kitaip tariant darbo vietas, kai dabarties kartos poreikiai tenkinami nekeliant pavojaus ateities kartų galimybėms. Taip pat pabrėžiama, kad šios darbo vietos turi padėti kurti socialinę gerovę, vadinasi, turi tarnauti ir žmogui, ir gamtai. Naujos tvarios ekonomikos tikslas turi būti bendras ekonominis ir socialinis tvarumas, sukuriantis ilgalaikes perspektyvas didinti konkurencingumą, socialinę gerovę ir geresnę aplinkos apsaugą. Daugėjant nestabilių darbo sutarčių su žemos kvalifikacijos darbuotojais, ypač aktualus ir darbo vietų kokybės klausimas, tad šiame pranešime taip pat skatinimas gerų darbo vietų kūrimas.

Šios darbo vietos turi užtikrinti stabilų ir socialiai orientuotą darbą, kreipiant ypatingą dėmesį į darbuotojų sveikatą ir saugumą, tinkamą darbą ir į gebėjimų poreikius. Taigi, raginčiau valstybes nares ne tik orientuotis steigiant aukštos kvalifikacijos darbo vietas, bet ir labiau vertinti vidutinės ir žemos kvalifikacijos darbo vietas, sukuriant geras darbo sąlygas. Taip pat pritariu iniciatyvai, jog labai svarbu mokymosi visą gyvenimą strategijas pritaikyti vyresnių darbuotojų poreikiams, siekiant, kad juose dalyvautų ir vyresni kaip 55 metų darbuotojai.

 
  
MPphoto
 
 

  Alain Cadec (PPE), raštu. (FR) ES sanglaudos politika atlieka lemiamą vaidmenį plėtojant darbo vietų potencialą tvarioje ekonomikoje, nes ji padeda panaikinti regionų skirtumus ir paskatinti ekonomikos augimą. Žvelgiant iš šios perspektyvos, regionų ir vietos lygmenimis reikėtų geriau pasinaudoti Europos struktūriniais fondais ir imtis iniciatyvos kurti naujas, tvarias ir ilgalaikes darbo vietas. Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) padeda sukurti regionų grupes vietos mastu sutelkiant naujų technologijų mokslinius tyrimus, naujoves ir infrastruktūrą.

Regionų ir vietos valdžios institucijos geriausiai pasirengusios ir geriausiai geba sukurti šių grupių, kurios gali būti lemiama vietos ekonomikos plėtros paskata ir regionuose kurti naujas darbo vietas, augimui reikalingas sąlygas. MVĮ taip pat atlieka svarbų vaidmenį skatinant naujoves Europoje. Jos turėtų būti skatinamos naudotis Europos socialiniu fondu kaip verslumo pažiūrų ir įgūdžių rėmimo priemone.

Tačiau šiuos tikslus pasiekti trukdo ES, nacionalinių ir regioninių finansavimo programų suderinimo trūkumas. Todėl, norint pasiekti didesnę įvairių bendros politikos krypčių sąveiką, reikia geresnio visų lygmenų koordinavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes suprantu tvarios ekonomikos svarbą siekiant kurti „ekologiškas darbo vietas“. „Ekologiškomis darbo vietomis“ turėtų būti prisidedama ir prie energijos ir gamtinių išteklių taupymo naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, saugant ekosistemas ir mažinant gamybos atliekų ir oro taršos poveikį. Iš tiesų, šalutinis teigiamas šių sektorių poveikis yra didelis, todėl turėtų būti plėtojamas. Kartu turi būti sukurtos atitinkamos darbo sąlygos ir užtikrintas profesinis švietimas ir mokymas.

 
  
MPphoto
 
 

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. (EL) Balsavau už šį pranešimą, nes jame kritikuojama strategija „Europa 2020“, kurioje nesprendžiama nedarbo ir socialinės sanglaudos problema, ir raginama pakeisti Europos regioninės plėtros fondą ir Europos socialinį fondą, kad jie iš tikrųjų padėtų skatinti užimtumą ir teisingą socialinę integraciją. Pranešime taip pat siekiama pradėti diskusijas dėl konkrečių priemonių, skirtų geros kokybės darbo vietoms sukurti, kai mokamas visas atlyginimas ir užtikrinamas socialinis draudimas, ir jas priimti skatinant aplinkos ir socialiniu požiūriu tvarų augimą.

Tuo remiantis pranešime pritariama stipriam viešojo sektorius vaidmeniui skatinant jo tvarų vystymąsi kartu su viešosiomis paslaugomis ir infrastruktūra, kurios atitiktų aplinkos apsaugos ir socialinius standartus. Jame pritariama naujai pramonės, švietimo ir įgūdžių ugdymo politikai, kuri, skatinant lyčių lygybę ir svarbų darbuotojų atstovų vaidmenį, padės sukurti perspektyvią ekonomiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. Pritariu šiam pranešimui, kuriame nustatyta, kad gerinant darbo pajėgumus ypatingą dėmesį reikia skirti tinkamam darbui ir darbuotojų sveikatai bei saugai. Siekiant pagreitinti pokyčius ir išvengti nedarbo labai svarbu skatinti socialinį dialogą ir kolektyvinių sutarčių sudarymą (kurių dažnai nėra naujuosiuose sektoriuose), kartu stiprinant socialinę apsaugą, pajamų rėmimo sistemas ir aktyvias sektorines mokymo iniciatyvas, lyčių lygybę ir socialiai įtraukią darbo rinką. Pranešime remiamasi Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) pateikiama ekologiškų darbo vietų apibrėžtimi, pagal kurią visos darbo vietos, kuriomis skatinama tvari plėtra, yra ekologiškos. Siekiant užtikrinti socialiai teisingą perėjimą, darbuotojai šiame procese turėtų atlikti dalyvaujančių partnerių vaidmenį. Pranešime raginama įtraukti už ekologišką darbo vietų aplinką atsakingus darbuotojų atstovus, kurie – remiantis TDO apibrėžtimi – turi paversti tvaresnėmis darbo vietas, bendroves ir pramonės sritis. Kaip vienas iš remiamų tikslų, didesnis tvarumas turėtų būti įtrauktas į įvairių fondų finansinius planus, įskaitant struktūrinius fondus ir Sanglaudos fondą. Tvarių darbo vietų kūrimas turi tapti svarbiausiu ES darbotvarkės punktu, laipsniškai siekiant ir investuojant į kokybiškas ir aplinką tausojančias darbo vietas.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą dėl darbo vietų potencialo plėtimo naujoje tvarioje ekonomikoje, nes jame teigiama, kad ekologiškų darbo vietų kūrimas neturi būti svarstomas tik kiekio požiūriu. Taip pat svarbu žinoti, kaip užtikrinti geras darbo sąlygas ir kaip galima socialiai teisingai įgyvendinti perėjimą prie tvarios ekonomikos.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Iš Parlamento komitetų, dalyvavusių rengiant šį pranešimą, skaičiaus – šešių – matyti, kad užimtumo klausimas šiandien labai svarbus, ir tai, kad dabar tvarumo sąvoka – neišvengiamas politinės kalbos terminas. Ekonomikos tvarumas ir jos darbo vietų kūrimo pajėgumai – tai bendros darbuotojų, verslininkų ir politikų, techninių darbuotojų ir ne specialistų, aplinkos apsaugos grupių atstovų ir pramonininkų ir daugelio kitų problemos. Viena pagrindinių problemų čia – būtent tvarumo kaina ir tai, kaip ji paskirstyta.

Mums įdomu, kiek ši būtinybė, kuri ne visada pastebima ar pakankamai pasiekiama, neturi neigiamo poveikio rinkų iniciatyvos ir organizavimo pajėgumams ar nesukelia kitų sunkumų ekonomikai, kurią jau ir taip smarkiai sukrėtė krizė ir netikrumas. Šiandien vis labiau reikia, kad tvarumas būtų kur kas daugiau nei apibendrinamasis terminas, taigi, kas nors, ką sunku pasiekti. Verčiau jis turėtų būti įmanoma žmogaus veiksmų pasaulyje pokyčių prielaida, taip pat ekonominiu požiūriu, kad tai galėtų būti naudinga visiems, o ne tik keletui radikalų.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Vystymasis yra tvarus, jei dabartinės kartos poreikių patenkinimas nekelia grėsmės būsimų kartų poreikių patenkinimui. Reikia tokio požiūrio, pagal kurį būtų atsižvelgiama į ekonominius, socialinius ir ekologinius interesus ir pagal kurį būtų numatytas aktyvesnis socialinis dialogas, didesnė socialinė bendrovių atsakomybė, taip pat prevencijos principas ir principas „teršėjas moka“. Apie ateitį reikia svarstyti, atsižvelgiant į konkurencingumo, socialinės, ekonominės, teritorinės ir aplinkos apsaugos sanglaudos tikslus. Todėl pritariame investicijoms į žmogiškąjį, socialinį ir aplinkos apsaugos kapitalą, technologines naujoves ir naujas ekologiškas paslaugas.

Su šiuo įsipareigojimu prisidedame prie kovos su klimato kaita. ES įsipareigojo iki 2020 m. bent 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančias dujas, o 20 proc. reikalingos energijos gauti iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, taip pat 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą. Remiantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos tyrimu, pasaulinis atšilimas gali būti apribotas iki 2 °C tik tokiu atveju, jei pramoninės šalys iki 2050 m. sumažintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 80–90 proc. lygio (palyginti su 1990 m.). Todėl pritariame „ekologiškų darbo vietų“ kūrimui, kuriomis būtų prisidedama prie socialiniu teisingumu ir ekologiniu veiksmingumu grindžiamo tvaraus augimo, taip pat skatinamas užimtumas kaimo vietovėse, išvengiant dykumėjimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Nors šiame savo iniciatyva parengtame pranešime nepabrėžiama, kaip derėtų, būtinybė skirti daugiau dėmesio kiekvienos valstybės narės ypatumams, jame esama teigiamų įvairių sričių aspektų ir jis sudarė dalį nuomonės, už kurios rengimą buvau atsakinga Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete. Pabrėšiu keletą teigiamų aspektų.

- Jame teigiama, kad įgyvendinant naują tvarią ES ekonomiką turi būti užtikrinta subalansuota ekonominė ir socialinė plėtra pabrėžiant viešojo sektoriaus svarbą.

- Jame raginama formuoti plataus užmojo tvarią pramonės politiką ypatingą dėmesį skiriant išteklių veiksmingumui ir pabrėžiama, kad vystant ekologišką ekonomiką turi būti siekiama užtikrinti deramas, gerai mokamas darbo vietas, kuriose įsipareigojama didinti energijos vartojimo efektyvumą ar kuriomis taip pat siekiama prisidėti prie pramonės įvairinimo.

- Jame pažymima, kad perėjimas prie naujos tvarios ekonomikos yra sudėtingas, todėl raginama ypatingą dėmesį skirti sritims, kurioms turėjo įtakos deindustrializacija, nustatant tinkamas finansinės paramos priemones bei integruotą intervenciją, kuriomis siekiama skatinti tvarų vystymąsi ir naujoviškesnę ekonomiką, kurios sąlygomis, konsultuojantis su socialiniais partneriais ir ypatingą svarbą teikiant smulkiojo ir vidutinio verslo paramai, būtų galima kurti deramo, gerai apmokamo darbo vietas, kuriose būtų paisoma teisių ir kartu mažinama socialinė nelygybė bei regionų skirtumai.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Tikslinga, kad šiandien, tą dieną, kai Škotijos Vyriausybė paskelbė, kad Škotija įpusėjo siekti savo 2020 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslų, balsuojame dėl šio pranešimo. Neseniai paskelbtame pranešime pabrėžta, kad vien generuojant atviros jūros vėjo energiją Škotijoje būtų galima sukurti apie 48 000 darbo vietų, o Škotijos Vyriausybė yra įsipareigojusi užimti pagrindinę poziciją ES dedant pastangas tvarioje ekonomikoje kurti naujas darbo vietas. Gaila, kad Vestminsterio Vyriausybė, taikydama nepakeliamus tinklo mokesčius, toliau diskriminuoja Škotijos energijos tiekėjus ir taip stabdo ES masto svarbos plėtrą. Balsavau už šiame pranešime pateiktus raginimus ir raginu JK Vyriausybę atkreipti į tai dėmesį.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu.(PL) Šiandien ypač tarp jaunimo matyti, kad sudaroma daugiau trumpalaikių sutarčių, kuriose nustatomos prastesnės darbo sąlygos. Tai – rimta stabilaus piliečių gyvenimo, taigi ir tvarios ekonomikos kliūtis. Ekologinės vystymosi ir pramonės naujovių kryptys skirtos užimtumo augimui įgyvendinti ir jos kartu prisideda prie aplinkos saugojimo.

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas teigia, kad padarius ekologiškas technologijas žemės ūkio srityje taikytinu reikalavimu, bus prisidedama prie užimtumo augimo ir ūkininkų gaunamų pajamų didinimo. Tai – įdomus teiginys, kurį iš tikrųjų verta apsvarstyti ir išsamiau išnagrinėti. Taip pat verta palaikyti pasiūlymą rengti informavimo kampanijas, siekiant, kad piliečiai suvoktų ekologijos svarbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alan Kelly (S&D), raštu. − Energetikos tvarumas – vienas iš pagrindinių klausimų, kuris šiuo metu sprendžiamas Europoje ir kuris ateinančiais metais gali tapti vienu iš pagrindinių užimtumo šaltinių. Palaikau šią iniciatyvą, kuria skatinamas darbo vietų kūrimas ir ginamos darbuotojų teisės.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. (DE) Lėtai atsitraukianti ekonomikos krizė turėtų paskatinti Europos Sąjungą apdairiau ir konkurencingiau valdyti savo išteklius. Tai įmanoma tik vadovaujantis tvariu požiūriu į verslą, kuris teikia daug teigiamos papildomos naudos aplinkai ir mūsų piliečiams. Užtikrindami tvarų verslo vystymąsi turime sukurti nekintamas bendras sąlygas, kuriomis gali klestėti užimtumo ES ekologiškoje ekonomikoje potencialas. Balsuosiu už šį pranešimą, nes ekonomikos augimas, aplinkos apsauga ir socialinė sanglauda glaudžiai susiję ir vienas kitą papildo. Turėtų būti siekiama ne tik sukurti naujų, tvarių, ekologiškų darbo vietų, bet ir paskatinti visą verslo bendruomenę ir visuomenę atlikti vaidmenį naujai vykdant verslo veiklą. Turime visiškai panaudoti ekologiškos ekonomikos galimybes ir kartu kaip sektinas pažangios, tvarios ir aplinkos požiūriu sąmoningos ekonominės sąjungos pavyzdys prisidėti prie Europos įvaizdžio kūrimo pasaulyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. (RO) Dėl krizės ekonomikos augimas ir užimtumas Europos Sąjungoje tapo neatidėliotinais prioritetais. Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad gyvybiškai svarbu dėti tikslingas pastangas siekiant kelti užimtumo lygį vykdant politiką, kuria siekiama skatinti aktyvų senėjimą ir integruoti jaunimą, neįgaliuosius, teisėtus migrantus ir kitas pažeidžiamas grupes į darbo rinką. Ši politika kartu su geros kokybės švietimu ir profesiniu mokymu turi būti papildyta veiksmingomis paskatomis, kuriomis remiamas mokymasis visą gyvenimą ir kurios gali padėti suteikti galimybių tobulinti kvalifikaciją.

Kitas dalykas, į kurį negalime žiūrėti pro pirštus, yra jauni absolventai. Privalome skatinti tvirtą valstybių narių ir socialinių partnerių partnerystę, kuri padės šiam jaunimui rasti pirmąjį darbą ar pasiūlyti naujų papildomo mokymo, įskaitant gamybinę praktiką, galimybių. Šiuo atžvilgiu valstybės narės turėtų susitelkti ir visiškai išnaudoti prieinamas ES lėšas, ypač Europos socialinio fondo.

 
  
MPphoto
 
 

  Ramona Nicole Mănescu (ALDE), raštu. (RO) Ypač dabar, kaip valstybės narės susiduria su didele ekonomikos ir socialine krize, mums reikia naujoms darbo vietoms sukurti skirtų priemonių. Atsižvelgiant į tai, ES sanglaudos politika turi atlikti pagrindinį vaidmenį plečiant naujų darbo vietų kūrimo tvarioje ekonomikoje potencialą mažinant regionų skirtumus ir kuriant visiško užimtumo visuomenę. Turime skatinti regionus naudotis struktūriniais fondais nacionaliniams, vietos ir regionų projektams finansuoti, taip pat Europos socialiniu fondu geresnėms švietimo ir užimtumo galimybėms sukurti.

Europos socialinis fondas – tai sprendimas, kuriuo gali pasinaudoti valstybės narės, kurios, siekdamos sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų, nori investuoti į gebėjimų ugdymą, užimtumo ir mokymo veiklos organizavimą, profesinį perkvalifikavimą ir bedarbiams teikiamas profesinio orientavimo paslaugas. Siekdama paremti valstybių narių bendruomenes ir regionus, paprašiau Europos Komisijos finansuoti bandomąjį projektą, kuriuo siekiama rengti tiesioginių vietos ir regionų lygmens Europos lėšų valdymo ir realizavimo dalyvių mokymus ir palengvinti jų keitimąsi geriausios patirties pavyzdžiais.

 
  
MPphoto
 
 

  Thomas Mann (PPE), raštu. (DE) Šiandien balsavau už E. Schroedter savo iniciatyva parengtą pranešimą dėl darbo vietų potencialo plėtimo naujoje tvarioje ekonomikoje. Pranešime daugiausia dėmesio skiriama ekologiškoms darbo vietoms. Šių darbo vietų yra beveik visuose atitinkamuose pramonės ir paslaugų teikimo sektoriuose, padedančiuose kurti tvarią ekonomiką. Jei pakankamai anksti sukursime pagrindines iš anksto žinomas ir investicijoms palankias sąlygas, aplinkos apsauga gali tapti varomąja ekonomikos jėga. Daugelio papildomų viešųjų pirkimų kriterijų nustatymas prieštarauja ES deklaruojamam tikslui nedelsiant sumažinti biurokratiją. Džiaugiuosi, kad mums pavyko susitarti apriboti kriterijų didinimą iki būtiniausių socialinių standartų nustatymo. Dauguma Europos bendrovių, be abejo, yra sėkmingos aplinkos apsaugos politikos pradininkės pasaulio mastu. Siekdami užtikrinti joms sąžiningos konkurencijos sąlygas privalome neleisti perkelti gamybos iš ES į trečiąsias šalis, kuriose taikomi žemi aplinkos apsaugos standartai. Europos Komisija ir valstybės narės turi imtis skubių ir griežtų kovos su šia tendencija priemonių. Šiandien dauguma palaikė mano pateiktą pakeitimą šiuo klausimu.

Darbo vietoje privalu skatinti kovą su diskriminacija ir vienodą požiūrį. Sankcijų mechanizmai ir kvotos – netinkamos priemonės šiam tikslui pasiekti. Privalomas reikalavimas, kad įmonių direktorių valdyboje moterų skaičius būtų 40 proc. – neįgyvendinamas, todėl šio pasiūlymo niekas neparėmė. Moterims nereikia kvotų. Joms reikia daugiau galimybių daryti karjerą. Siekiant šio tikslo būtina pašalinti moterų profesinio tobulėjimo kliūtis.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Pagal užimtumo apibrėžtį naujoje tvarioje ekonomikoje kuriama nauja paradigma, susijusi su ekonominiais biudžetais, kurie iki šiol buvo laikomi būtina ekonomikos vystymosi ir darbo vietų kūrimo sąlyga. Tvari ekonomikasudaro prielaidas dideliems pokyčiams užimtumo srityje, nes energijos vartojimo efektyvumo sektoriaus bendrovės pasauliniu mastu atliks labai svarbų vaidmenį kuriant naujas darbo vietas. Šiuo atveju Vokietijos pavyzdys puikiai atskleidžia šiame sektoriuje veikiančių bendrovių sėkmę kuriant naujas darbo vietas. Todėl itin svarbu, kad kitos ES šalys vadovautųsi Vokietijos pavyzdžiu tam, kad visos Europos tvarioje ekonomikoje gausėtų naujų darbo vietų skaičius.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) ES pranešime vėl matome gražius žodžius. Pvz., jame kalbama apie optimalias vyrų ir moterų darbo galimybes naujoje tvarioje ekonomikoje, deramą darbą, socialiniu požiūriu teisingą pertvarkymą ir kokybės reikalavimų įtraukimą. Tačiau kartu ES turi suvokti, kad būtent dėl plėtros į rytus kai kuriuose sektoriuose itin padidėjo spaudimas darbo rinkai, ir nematyti jokių pagerėjimo ženklų. Be to, ypač per pastaruosius keletą metų gerokai padažnėjo neapibrėžtų darbo sąlygų, pvz., darbo per laikinojo įdarbinimo įmones, darbo ne visą darbo laiką, vadinamojo prasto darbo, kai nereikalaujama didelių gebėjimų ir mokamas mažas užmokestis (angl. MacJob), ir tariamos savisamdos atvejų. Šiomis dienomis net geros kokybės mokymai nebegali padėti užtikrinti darbo vietos.

Kol, užuot pamėginus vietos gyventojams suteikti tinkamą kvalifikaciją, tęsiamos kalbos dėl darbuotojams iš trečiųjų šalių skirtas žaliąsias kortas, kad prekybos ir pramonės sektorius būtų aprūpintas pigia darbo jėga, tol visa tai greičiausiai tebus tušti žodžiai. Reikalavimai, atrodo, tinkami, tačiau popieriuje galite sakyti, ką norite. Kadangi negalima daryti prielaidos, kad šiuos žodžius lydės atitinkamos priemonės, kurios iš tikrųjų galėtų padėti įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, balsuodamas susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Balsavau už E. Schroedter pranešimą, nes pritariu juo norimai perduoti žinutei ir jame išdėstytam požiūriui.

Tvarus vystymasis – tai toks vystymasis, kai dabarties kartos poreikiai tenkinami nekeliant pavojaus ateities kartų galimybei patenkinti savuosius. Europos Vadovų Tarybos sprendime ne tik svarstomi ekonominiai ir ekologiniai interesai, bet ir numatoma investuoti į žmogiškąjį ir socialinį kapitalą ir taip pat diegti naujoves siekiant sukurti prielaidas konkurencingumui, gerovei ir socialinei sanglaudai.

Be to, dar vienas labai svarbus dokumento klausimas susijęs su ekologiškų darbo vietų apibrėžtimi. Šios darbo vietos yra ne tik tiesiogiai su aplinkos apsauga susijusios užimtumo sritys. Tai – visos darbo vietos, kurios prisideda pereinant prie tausaus valdymo padėdamos taupyti energiją, vartoti atsinaujinančiąją energiją ir mažinti atliekų susidarymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. (RO) Tvarus augimas turi būti grindžiamas socialiniu teisingumu ir ekologiniu efektyvumu. Europos ekonomikos sistemų tapimas ekologiniu požiūriu efektyviomis ekonomikos sistemomis visais lygmenimis – vietos, nacionaliniu, regionų ir Europos – paskatins svarbius gamybos, platinimo ir vartojimo pokyčius. Palaikau pastangas rengti visuomenės informavimo ir sąmoningumo ugdymo kampanijas siekiant pabrėžti, kad mūsų perėjimo prie ekologiškos ir tvarios ekonomikos strategija yra socialiniu požiūriu teisinga ir kad ji padės padidinti užimtumo lygį.

Norėčiau pabrėžti, kad reikia sutelkti ypatingą dėmesį į biologinės įvairovės klausimą atsižvelgiant į ekologiškų darbo vietų kūrimą visoje Europoje, ypač steigiant tinklus „Natura 2000“. Raginu Komisiją iki 2011 m. pasiūlyti strategiją, į kurią būtų įtrauktos ir teisėkūros, ir su teisėkūra nesusijusios priemonės, skirtos ekologiškų darbo vietų kūrimui, kurios būtų visiems naudingo augimo ir gerovės šaltinis, skatinti.

Prašau Komisijos ir valstybių narių į visą kitą ES politiką įtraukti politikos sritis, kuriomis siekiama perkvalifikuoti darbuotojus dirbti ekologiškose darbo vietose.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Rochefort (ALDE), raštu. (FR) Europoje gyvybiškai svarbu gausinti ekologiškų darbo vietų. Viena vertus, šios darbo vietos gali padėti remti tvarų augimą, kita vertus, jos atlieka vaidmenį įgyvendinant plataus užmojo kiekybinius tikslus, kuriuos ES užsibrėžė kovos su klimato kaita srityje. Balsavau už savo kolegės Parlamento narės E. Schroedter, kuri ragina įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama skatinti šių darbo vietų kūrimą, pranešimą. Siekiant padidinti ekologiškų darbo vietų skaičių, įmonės pirmiausia turėtų būti skatinamos investuoti į švarias technologijas; visų pirma turiu omenyje MVĮ skirtų mokesčių lengvatų įgyvendinimą. Regionai taip pat turėtų būti skatinami naudotis Europos struktūriniais fondais ir Sanglaudos fondu naujoms, tvarioms ir ilgalaikėms darbo vietoms kurti. Tačiau privalome užtikrinti, kad nacionalinės mokymo ir švietimo sistemos būtų pritaikytos kvalifikuotų darbuotojų poreikiui patenkinti ir taip pat galėtų užtikrinti, kad tie žmonės, kurių darbo vietoms kyla grėsmė dėl šių struktūrinių ekonomikos pokyčių, būtų perkvalifikuoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Roithová (PPE) , raštu. (CS) Per balsavimą dėl pranešimo dėl darbo vietų potencialo plėtimo naujoje tvarioje ekonomikoje susilaikiau, nes nepritariu pranešėjos nuomonei, kad per 40 metų sumažindami išmetamųjų teršalų kiekį 90 proc. išspręsime nedarbo problemą. Pranešime neabejotinai skatinama diegti naujas technologijas, tačiau tai nereiškia, kad Europos piliečiams bus sukurta darbo vietų. Esame liberalizuotos pasaulinės rinkos dalis, kurioje įmonėms, bendruomenėms ir vartotojams siūloma naujų technologijų iš Azijos, kurios konkuruoja su Europos technologijomis daugiausia dėl žemų kainų. Tai nereiškia, kad neturėtume nustatyti aplinkos gerinimo standartų, tačiau neapsimeskime, kad tai padės išspręsti nedarbo problemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Labai džiaugiuosi dėl to, kad Europos Parlamentas, paskatintas mano kolegės iš Žaliųjų frakcijos, vokietės Elisabeth Schroedter, šiandien patvirtino pranešimą dėl darbo vietų potencialo tvarioje ekonomikoje. Kaip ji sakė po balsavimo, žalieji jau seniai ragino Europą patvirtinti vadinamąjį naująjį ekologinį planą (angl. Green New Deal), kuriuo siekiama paspartinti perėjimą prie ekologiškos ekonomikos kaip vienintelį įgyvendinamą atsaką į dabartinę ekonomikos krizę. Todėl labai sveikintina, kad didžioji dauguma įvairių frakcijų Europos Parlamento narių palaikė šį pranešimą, kuriame pabrėžiamas didelis naujų ekologiškų darbo vietų kūrimo ir esamų darbo vietų pertvarkymo į ekologiškas darbo vietas visoje Europoje potencialas ir kuriame šiuo tikslu pateikiama rekomendacijų.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu. (IT) Nors pritariame tam tikriems šio pranešimo principams, balsavome prieš jį.

Naujų darbo vietų kūrimas ekologiškuose sektoriuose, atsinaujinančiųjų išteklių naudojimas, ekosistemos atkūrimas ir energijos taupymas – pageidautini dalykai, ir juos reikia palaikyti. Tačiau negalime leisti, kad perėjimo prie tvarių darbo vietų išlaidas padengtų mūsų verslas, ypač šiuo krizės metu.

Įmonės, kurias domina galimybė visiškai ar iš dalies perkelti savo veiklą į ekologijos požiūriu tvarų sektorių, turėtų galėti naudotis finansavimo šaltiniais. Taip pat reikia supaprastinti sistemų, į aplinką išskiriančių daug teršalų, pakeitimo mažą poveikį aplinkai turinčiomis sistemomis procedūras, nes, kaip dažnai būna Italijoje, žmonės joms nepritaria.

 
  
MPphoto
 
 

  Edward Scicluna (S&D), raštu. – Džiaugiuosi galėdamas paremti šį pranešimą. Svarbu, kad ekonomikos ir socialinė krizė neatgrasytų valstybių narių nuo perėjimo prie tvaresnės, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir išteklius tausojančios ekonomikos. Tai leis mūsų ekonomikai tapti atsparesnei, konkurencingesnei ir mažiau priklausomai nuo vis brangesnio importo. Komisija turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į ekologiškas darbo vietas, ypač todėl, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija įrodė, jog aplinkos apsaugos prekių ir paslaugų sektoriuje galima kurti darbo vietas, kurioms būtini įvairūs įgūdžiai ir gebėjimai, įskaitant darbo vietas žemos kvalifikacijos darbuotojams. Taip pat norėčiau, kad valstybės narės sukurtų finansavimo sistemas ir nustatytų mokesčių paskatas, skirtas padėti MVĮ orientuotis į ekologišką įdarbinimo politiką. Nors naujoje Europos užimtumo strategijoje ekologiškos darbo vietos bus apibrėžiamos „plačiąja prasme“, reikėtų atskirti taršos kontrolės, perdirbimo, vandens išteklių valdymo, gamtos apsaugos, aplinkos apsaugos ir atsinaujinančiosios energijos technologijų gamybos bei aplinkos mokslinių tyrimų ir plėtros ekologiškas darbo vietas. Ekologiška ekonomika gali padėti paskatinti ekonomikos augimą ir kovoti su darbo vietų nepastovumu, per pastaruosius dešimtmečius didėjančiu ES, ypač tarp jaunimo. Norėdami pasiekti šiuos tikslus, turime vykdyti atitinkamas mokymo ir švietimo programas. Tik tada galėsime plėsti naujos tvarios ekonomikos darbo vietų potencialą.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu.(PL) Europos Vadovų Taryba tvariu laiko tokį vystymąsi, kai dabartiniai poreikiai tenkinami nekeliant pavojaus ateities kartų gebėjimams patenkinti savuosius. Pranešime daug kalbama apie ekologiškų darbo vietų kūrimą. Labai svarbu tai, kad atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje esama didelio naujų darbo vietų kūrimo potencialo. Europoje Vokietija yra geras atsakingo tokios politikos vykdymo pavyzdys. Pereidami prie tvarios ekonomikos taip pat turime skirti dėmesio socialiniam teisingumui, nes tai padės užtikrinti, kad piliečiai pritartų pokyčiams. Šiuo atžvilgiu taip pat svarbu rengti tinkamus mokymus ir sistemingai tobulinti darbuotojų kvalifikaciją. Vykdant tvarią plėtrą reikia laikytis ne tik aplinkos apsaugos, bet ir darbo standartų.

 
  
MPphoto
 
 

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. (NL) Visiškai palaikau pranešimą dėl darbo vietų potencialo plėtimo naujoje tvarioje ekonomikoje. E. Schroedter remiasi Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) pateikta apibrėžtimi, kurioje teigiama, kad darbo vieta ekologiška tada, kai ji padeda kurti tvarų valdymą ir socialinę Europą, taigi, į šią apibrėžtį įtraukta daugiau nei tik pažangiųjų technologijų srities darbo vietos energetikos ir aplinkosaugos vadybos sektoriuje, apie kurį kalba Komisija. Vienas siekis, pvz., yra plataus užmojo tvari pramonės politika, kai pabrėžiamas išteklių efektyvumas, taip pat tinkamas gerai apmokamas darbas. Rekomenduojama padidinti pramonės įtrauktį, kad regionų valdžios institucijos būtų skatinamos priderinti prie šio tikslo teisinės sistemos sąlygas, rinkos ekonomikos kontrolės priemones, dotacijas ir viešuosius pirkimus ir kad būtų tikslingiau reaguojama ne tik į naujų įgūdžių poreikį, bet ir į socialinio dialogo užmezgimą ar kolektyvinių darbo susitarimų sudarymą naujuosiuose sektoriuose.

Naujuosiuose sektoriuose daromas labai didelis spaudimas dėl produktyvumo ir ne itin linkstama užtikrinti geras darbo sąlygas. Todėl nelengva įtikinti tradicinių pramonės šakų, kuriose įprasta užtikrinti tvirtą socialinę apsaugą, darbuotojus pereiti į kitą pramonės šaką. Europos Sąjunga yra įsipareigojusi kovoti su pasaulio klimato atšilimu, todėl norint socialiai orientuotai pereiti prie ekologiškesnės ekonomikos reikia turėti gerą strategiją.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kuriame raginama plėtoti Europos darbo vietų strategiją siekiant tvarios ekonomikos. Jame taip pat palaikomi Tarybos raginimai persvarstyti subsidijas, kurios daro neigiamą poveikį aplinkai, ir pabrėžiama tinkamo darbo būtinybė.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D), raštu. (RO) Balsavau už pranešimą dėl darbo vietų potencialo plėtimo naujoje tvarioje ekonomikoje, nes manau, kad valstybės narės privalo siekti sukurti konkurencingą, veiksmingą mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką. Todėl raginu ES plėtoti tvarią pramonės politiką ir kviesti pramonės sektorių domėtis ekologiškomis naujovėms, kad ekonomikos augimas būtų mažiau priklausomas nuo išteklių ir energijos suvartojimo ir kad būtų sumažintas teršalų išmetimas. Manau, norėdami gebėti kurti darbo vietas ekologijos požiūriu veiksmingoje ekonomikoje turime investuoti į energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimą ir ekologiškas technologijas pastatuose, transporto sektoriuje ir žemės ūkyje. Raginu parengti Europos užimtumo strategiją, kaip dalį strategijos „Europa 2020“, skirtą tvariai ekonomikai įgyvendinti, kartu pabrėžiant regionų valdžios institucijų vaidmenį šioje srityje.

Be to, raginu sukurti veiksmingas finansavimo sistemas ir nustatyti mokesčių paskatas, skirtas padėti MVĮ užtikrinti ekologiškas naujoves ir gamybos procesus. Galiausiai manau, kad užimtumo politika gali atlikti svarbų vaidmenį kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi, ir raginu valstybes nares naudotis Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu skatinant įgyti naujų įgūdžių, kurių reikia ekologiniu požiūriu efektyvios ekonomikos vystymui.

 
  
MPphoto
 
 

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. (LT) Gerbiami kolegos, tvarios ekonomikos siekimas nėra vien tik ekologinis būtinumas, bet taip pat viena pagrindinių mūsų strategijos dėl socialinės Europos atramų. Tačiau tokie pokyčiai duos vaisių tik tada, jei jie bus socialiai teisingi ir ilgainiui padidins užimtumą, pagerins darbo sąlygas bei padidins socialinį draudimą.

Todėl tvari ekonomika turi apimti ne tik socialinį ir ekologinį, bet ir technologinį bei ekonominį tvarumą. Tai neturi prieštarauti. Mums reikia kūrybiškesnių priemonių.

Pavyzdžiui, energijos vartojimo efektyvumas. Lietuvoje statybų sektorius buvo tarp labiausiai nuo ekonomikos krizės nukentėjusių sektorių. Dauguma senų Lietuvos pastatų yra labai neekonomiški – importuoti energijos ištekliai panaudojami neefektyviai, tai liudija didelės gyventojų sąskaitos už šildymą.

Nacionaliniai projektai, kurie suteikia izoliaciją ir didina pastatų energijos vartojimo efektyvumą, tikėtina, sugrąžins į rinką pinigus statybų sektoriaus darbo užmokesčio ir investicijų pavidalu. Tuo pat metu tai leis Lietuvai būti mažiau priklausomai nuo importuojamų energijos išteklių.

Žinoma, tai tik vienas pavyzdžių ir nebūtinai taikytinas visoms Europos Sąjungos narėms. Bet jis parodo, kad ypač krizės metu turime mąstyti kūrybiškiau ir suvienyti jėgas ten, kur reikia sukurti pagrindą tvariai ateičiai.

 
  
  

Pranešimas: Rafal Trzaskowski (A7-0216/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Brzobohatá (S&D), raštu. (CS) Palaikiau pranešimą EEE ir Šveicarijos ryšiai: visiško vidaus rinkos sukūrimo kliūtys iš esmės todėl, kad jame pabrėžiamas Europos Komisijos vaidmuo ir ji skatinama imtis įvairiausių priemonių, kuriomis siekiama palengvinti ir sustiprinti Europos Sąjungos ir Šveicarijos ekonominį bendradarbiavimą. Visų pirma, pranešime visiškai teisingai atkreipiamas dėmesys į bereikalingai sudėtingą 120 dvišalių susitarimų, Šveicarijos ir ES sudarytų atskiruose ekonomikos sektoriuose, sistemą. Siekis iš visų jėgų stengtis supaprastinti ir suderinti teisės aktus teisingas, ypač kalbant apie kliūčių, trukdančių ES įmonėms patekti į Šveicarijos rinką ir atvirkščiai, pašalinimą. Pvz., pranešime atkreipiamas dėmesys į visiškai nereikalingą teisinį reikalavimą, kad įmonės, norinčios patekti į Šveicarijos rinką, turi turėti finansinę garantiją. Mano nuomone, šis reikalavimas – nereikalinga kliūtis, kuri turėtų būti pašalinta ir kuri teisingai paminėta pranešime.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Balsuoju už šį pranešimą, nes visiškai sukurti vidaus rinką ir užtikrinti veiksmingą jos veikimą svarbu ir ES, ir jos prekybos partneriams, visų pirma valstybėms, priklausančioms Europos laisvosios prekybos asociacijai. Šveicarijos – ketvirtosios svarbiausios ES prekybos partnerės pagal prekybos apimtį – ekonominės integracijos modelis, be narystės, pagrįstas dvišaliais sektorių susitarimais. Todėl jai kyla papildomų problemų, nes, kitaip nei Europos ekonominės erdvės susitarime, šiuose dvišaliuose susitarimuose nėra nuostatos dėl automatinių mechanizmų, skirtų jų turiniui pritaikyti prie atitinkamo ES Bendrijos teisyno.

Nepaisant teigiamų pokyčių, paskatintų ES valstybių narių ir Šveicarijos sudaryto Susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo (angl. FMPA), yra klausimų, susijusių su šio susitarimo įgyvendinimu, kuriems verta skirti daugiau dėmesio. Todėl manau, kad turi būti nustatytos visos galimybės, kuriomis siekiama pagerinti Susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo įgyvendinimą, ypač geresnį jo įgyvendinimo suderinimą ir didesnę Europos Sąjungos ir Šveicarijos teisės aktų dėl vidaus rinkos konvergenciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Šveicarija turi savo istoriją ir itin įvairių ypatybių, kurios atsispindi ne tik jos vidaus savivaldoje, bet ir jos pasirinktame būde nustatyti ryšius su kitomis valstybėmis bei įspėjimuose ir išlygose, kuriuos ji taiko šiems savitarpio santykiams. Šveicarija seniai nenori integruotis į dideles tarptautines organizacijas ar sudaryti dažnai ilgam privalomas sutartis, kurios turi įtakos jos vidaus teisinei sistemai, o jos nuolatinę gyvenamąją vietą deklaravusiems piliečiams ir buveinę registravusioms bendrovėms teikiama pirmenybė darant žalą užsienio konkurencijai, kuri dėl to dažnai nepagrįstai nukenčia nuo teisinių ar administracinių kliūčių, taip pat ne naujiena.

Neatsižvelgiant į tai, Šveicarija buvo svarbi Europos Sąjungos partnerė ir jau pasirašė daugiau kaip šimtą dvišalių jų santykių reglamentavimo susitarimų. Nors Šveicarijos sprendimas neprisijungti prie Europos ekonominės erdvės nepadėjo paspartinti ES ekonominių ryšių su šia šalimi užmezgimo ir palengvinti jų plėtojimo, jis taip pat netrukdė apskritai teigiamai juos užmegzti. Tikiuosi, šie santykiai bus stiprinami ir plėtojami.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Europos laisvosios prekybos asociacijai (ELPA) priklausančios valstybės narės (Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija) – pagrindinės Europos Sąjungos prekybos partnerės, o Šveicarija ir Norvegija atitinkamai yra ketvirta ir penkta svarbiausia ES prekybos partnerė pagal prekybos apimtis ir priklauso bendrai kultūrinei sričiai bendrų pagrindinių vertybių ir kultūrinio bei istorinio paveldo požiūriu.

Atsižvelgiant į tai, kad naujosios taisyklės įsigaliojus Lisabonos sutarčiai gali nulemti lėtesnį vidaus rinkos teisės aktų įgyvendinimą Europos ekonominei erdvei (EEE) ir ELPA priklausančiose valstybėse, sutinku, kad Komisija turi įforminti informacijos pateikimo apie naujas ES taisykles ir teisės aktus, kurie patenka į EEE susitarimo taikymo sritį, procesą siekiant sumažinti atotrūkį tarp naujų teisės aktų priėmimo ir galimo jų perėmimo EEE/ELPA priklausančiose valstybėse.

Be to, sutinku, kad EEE/ELPA priklausančių valstybių parlamentai turėtų būti glaudžiau susiję su ES teisėkūros procesu sprendžiant klausimus dėl EEE svarbių pasiūlymų. Todėl siūlau, kad Komisija pateiktų visų EEE ir (arba) ELPA valstybių nacionaliniams parlamentams teisėkūros pasiūlymus, kurie konsultavimosi tikslais būtų siunčiami ES valstybių narių nacionaliniams parlamentams.

 
  
MPphoto
 
 

  Pat the Cope Gallagher (ALDE), raštu. (GA) Kadangi esu Europos Parlamento delegacijos ryšiams su Šveicarija ir EEE pirmininkas, gerai suprantu šiame pranešime iškeltus klausimus. Europos laisvosios prekybos asociacijai priklauso keturios valstybės: Šveicarija, Islandija, Norvegija ir Lichtenšteinas. 1994 m., pasirašydamos EEE susitarimą, trys iš šių keturių šalių tapo vidaus rinkos dalimi. Surengusi referendumą Šveicarija nusprendė neprisijungti prie EEE, nes 50,3 proc. žmonių balsavo „prieš“ ir 49,7 proc. – „už“. Todėl Šveicarija nusprendė su likusia Europos dalimi plėtoti individualius santykius. Su ES Šveicarija sudarė apie 120 dvišalių susitarimų.

Šie susitarimai susiję su laisvu asmenų judėjimu, kelių transportu, civiline aviacija, moksliniais tyrimais, techninėmis prekybos kliūtimis, viešųjų pirkimų rinkomis ir žemės ūkio klausimais. Šveicarija – antroji svarbiausia ES ekonominė partnerė ir jos įmonėse visoje ES dirba daugiau kaip milijonas žmonių.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes palankiai vertinu padarytą pažangą siekiant liberalizuoti ES ir Šveicarijos tarpvalstybinių paslaugų teikimą ir visų pirma teigiamą Susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo poveikį. Nuolatinis į užsienį išsiųstų dirbti darbuotojų ir Šveicarijoje savarankiškai dirbančių ES paslaugų teikėjų skaičiaus didėjimas 2005–2009 m. (statistikos duomenimis, kasdien į Šveicariją dirbti važiuoja apie 200 000 ES ar Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybių pasienio darbuotojų) davė abipusės naudos. Manau, per ateinantį laikotarpį Šveicarijos Vyriausybė ir kantonų valdžios institucijos turėtų pasinaudoti ES ir EEE valstybių patirtimi, įgyta panaikinant paslaugų sektoriaus reguliavimą perkeliant Paslaugų direktyvą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Šveicarija, kartu su Islandija, Norvegija ir Lichtenšteinu, priklauso Europos laisvosios prekybos asociacijai ir yra svarbi ES prekybos partnerė. Tačiau Islandija, Norvegija ir Lichtenšteinas dar labiau sutvirtino savo santykius su ES patvirtindamos susitarimą dėl Europos ekonominės erdvės (EEE). Kadangi Šveicarija – ketvirta svarbiausia ES prekybos partnerė pagal prekybos apimtis, EEE susitarimo patvirtinimas yra labai svarbus. Todėl balsavau už pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu. − (DE) Šiame pranešime neskiriama pakankamai dėmesio Šveicarijos suverenitetui. Todėl balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Labai svarbu sukurti tikrą Europos ekonominę erdvę, kaip nustatyta Porto sutartyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Mes, žalieji, palaikėme šį pranešimą, į kurį įtraukta nemažai pastabų dėl Šveicarijos ir EEE valstybių vidaus rinkos taisyklių įgyvendinimo kliūčių. Visų pirma, jame pateikti šie sumanymai: įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Komisija turėtų pateikti visų EEE ir (arba) ELPA valstybių nacionaliniams parlamentams teisėkūros pasiūlymų, kurie konsultavimosi tikslais būtų siunčiami ES valstybių narių nacionaliniams parlamentams. Be kitų pasiūlymų, EEE ir (arba) ELPA valstybės turėtų skirti pakankamai lėšų Paslaugų direktyvai įgyvendinti, ypač nacionaliniams informaciniams punktams įsteigti, ir jos turėtų labiau dalyvauti diskusijose dėl vartotojų teisių direktyvos.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu. (IT) Balsavome už šį pranešimą, nes jame siekiama pašalinti laisvos ES valstybių narių ir svarbių Europos prekybos partnerių prekybos kliūtis.

Manome, kad jei tais atvejais, kurie visų pirma susiję su Italija, Šveicarija geriau įgyvendintų vidaus rinkos taisykles, tai galėtų turėti teigiamą poveikį mūsų įmonėms ir darbuotojams. Privalome palankiai įvertinti Šveicarijos jau priimtą sprendimą daug mažiau saugoti bankų paslaptį, kad, kaip buvo raginama Europos Sąjungoje, būtų patenkintas skaidrumo poreikis.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kuriame rekomenduojama glaudžiau bendradarbiauti ir keistis geriausia patirtimi ir kartu pateikiama patarimų dėl pokyčių, kurie turi būti įgyvendinti įsigaliojus Lisabonos sutarčiai. Į pranešimą įtraukta vilčių teikianti formuluotė, kuria teigiama, kad vidutinis perkėlimo deficitas yra 0,7 proc., t. y. beveik toks pat kaip ES valstybių narių.

 
  
MPphoto
 
 

  Rafał Trzaskowski (PPE), raštu.(PL) Labai džiaugiuosi, kad Parlamentas patvirtino šį pranešimą tokia didele balsų dauguma. Tikiuosi, jūsų balsai už pranešimo patvirtinimą taip pat reiškia tai, kad, kaip ir aš, remiate du pagrindinius jo tikslus. Pirma, aš ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas norėjome įtraukti ES nepriklausančias valstybes Europos ekonominės erdvės nares ir Šveicariją į komiteto darbotvarkę, kurioje nagrinėjamas esminis ES dalykas – vidaus rinka. Tikiuosi, šie partneriai, kurie, galų gale, yra didžiausi Europos Sąjungos ekonominiai partneriai, liks ten visam laikui. Antrasis tikslas buvo išspręsti bent jau konkrečių kliūčių, trukdančių įgyvendinti šį bendradarbiavimą, ypač tų, kurių esama tarp Briuselio ir Berno, klausimą. Tikiuosi, Parlamento balsavimas dėl šio klausimo padės įtikinti abi puses – tiek Europos Komisiją, tiek Šveicarijos Konfederacijos valdžios institucijas – persvarstyti dabartinio jų bendradarbiavimo reglamentavimo priemones.

 
  
  

Pranešimas: Pablo Zalba Bidegain (A7-0210/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) Laisvosios prekybos susitarimai juos pasirašiusioms šalims sudaro galimybes turėti naudos prekiaujant labai įvairiais produktais ir remtis savo santykinai stipriosiomis pusėmis. Todėl džiaugiuosi, kad Europos Sąjunga netrukus pasirašys Laisvosios prekybos susitarimą su Pietų Korėja. Tačiau visada turime būti labai budrūs dėl siūlomų prekybos susitarimų. Šiuo atveju turime vengti staigių pokyčių, kurie galėtų destabilizuoti prekybos srautus. Todėl būtina numatyti apsaugos sąlygas, ypač siekiant apsaugoti automobilių pramonę. Praktiniu požiūriu džiaugiuosi, kad šis pranešimas buvo patvirtintas, nes jame atsižvelgiama į Parlamento narių raginimą leisti atlikti importo srauto tyrimą, kai to prašo valstybė narė, Europos Parlamentas, nacionalinė patariamoji grupė, juridinis asmuo, asociacija, kuri veikia ES pramonės šakos vardu ir atstovauja bent 25 proc. šios pramonės, ar Komisija savo iniciatyva. Jei būtų nustatyta, kad Europos gamintojams didelę įtaką padarė labai išaugęs tam tikro produkto importas, gali būti taikomi muitai kaip apsaugos priemonė .

 
  
MPphoto
 
 

  George Sabin Cutaş (S&D), raštu. (RO) Balsavau už pranešimą dėl ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimo dvišalės apsaugos sąlygos įgyvendinimo. Ši apsaugos sąlyga padės apsaugoti Europos pramonę ir darbo vietas nuo bet kokios importo iš Korėjos keliamos žalos. Ypač svarbūs aspektai yra atidus eksporto srauto stebėjimas ir greitas bet kokių pažeidimų, susijusių su sąžiningos konkurencijos principo laikymusi, ištaisymas. Todėl manau, kad Parlamentas privalo leisti Tarybai ir Komisijai suprasti, kad jis nori kuo greičiau patvirtinti šį reglamentą.

 
  
MPphoto
 
 

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu.(FR) Parlamentas patvirtino pakeitimus dėl apsaugos sąlygos, kuri bus įtraukta į Laisvosios prekybos susitarimą su Pietų Korėja. Tačiau tai tik pirmas balsavimas: galutinis balsavimas atidėtas iki spalio 18–21 d. vyksiančios mėnesinės sesijos, paliekant galimybę pasiekti susitarimą su Taryba per pirmąjį svarstymą. Visi Europos Vadovų Tarybos pateikti poveikio vertinimai parodė, kad prekybos nauda Pietų Korėjai bus didesnė nei nauda ES. Komisija galėtų parengti bent jau patikimą apsaugos sąlygą. Manome, kad regioninių apsaugos priemonių reikalavimas yra pagrįstas, nes ES rinkos atvėrimas Pietų Korėjos produktams vienoje valstybėje narėje gali turėti skirtingą poveikį nei kitoje valstybėje narėje. Kur kas lengviau numatyti Europos eksporto poveikį 50 mln. gyventojų turinčiai šaliai (palyginti su 500 mln. gyventojų). Be to, labai svarbu, kad Parlamentas ir atitinkamos pramonės sritys turėtų teisę apsaugos tikslais pradėti tyrimą, o Parlamentas atliktų didesnį vaidmenį patvirtindamas ar atmesdamas apsaugos priemones.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Tikiuosi, kad Europos Sąjungos ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimas duos abipusės naudos ir kad abiem pusėms bus galima taikyti minimalius laisvosios prekybos apribojimus. Apsaugos priemonės skirtos kovai su rimta ES pramonei daroma žala. Reikėtų išsamiau apsvarstyti į spalio mėn. su Pietų Korėja sudarytą susitarimą įtrauktą dvišalę apsaugos sąlygą, kad būtų tinkamai nustatyti įvairūs jos įgyvendinimo aspektai, kad ji atitiktų skaidraus proceso reikalavimus ir kad būtų įtraukta kita sandorio šalis.

Kadangi šios sąlygos laikomos laisvosios prekybos kliūtimis, jų reikėtų nustatyti tiek, kiek reikia didesnei žalai išvengti, ir jos turėtų būti tinkamos ir proporcingos aplinkybėms, dėl kurių buvo sukurtos. Tikiuosi, Europos pramonė įrodys esanti vis patikimesnė ir kūrybiškesnė, kad mums galiausiai netektų naudotis šia galimybe.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Šiame pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento pateikta teisinė priemonė, kurios reikia siekiant įtraukti apsaugos sąlygą į ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimą (LPS). 2009 m. spalio 15 d. buvo sudarytas ES ir Korėjos Respublikos LPS. Susitarime nustatyta dvišalė apsaugos sąlyga, pagal kurią numatyta galimybė iš naujo nustatyti palankiausio režimo rodiklį, kai dėl prekybos liberalizavimo importas padidėja iki tokio lygio ir vyksta tokiomis sąlygomis, kad kenkia arba kelia grėsmę ES pramonei, kurioje gaminamas panašus ar tiesiogiai konkuruojantis produktas. Kad tokios priemonės veiktų, į ES teisę turi būti įtraukta apsaugos sąlyga, nes reikia tiksliai apibrėžti ne tik apsaugos priemonių taikymo procesinius aspektus, bet ir suinteresuotųjų šalių teises.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Patvirtinus šią apsaugos sąlygą, kuri reiškia tragiškų pasaulio prekybos liberalizavimo ir reguliavimo panaikinimo padarinių pripažinimą, nebus pašalinti laisvosios ES ir Pietų Korėjos prekybos keliami pavojai ir susirūpinimas dėl įvairių ekonominės veiklos sektorių ateities. Tai ypač pasakytina apie kai kurias valstybes nares, pvz., Portugaliją, ir labiausiai nuo šių sektorių priklausomus regionus.

Prisiminkime tekstilės ir aprangos pramonę, kuriai šis susitarimas turės itin didelę reikšmę; prisiminkime Užimtumo generalinio direktorato atliktą tyrimą ir Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondą (Eurofund), pagal kurio prognozes iki 2020 m. šiame sektoriuje Europos Sąjungos darbo vietų sumažės nuo 20 iki 25 proc., nors juo netgi pagerinamos prognozės, kad nebeliks 50 proc. dabar Europos Sąjungoje esamų darbo vietų. Taip pat prisiminkime tokius sektorius kaip elektronikos ir motorinių transporto priemonių detalių pramonė.

Dėl savo tarptautinių bendrovių pelno ES neoliberalus fundamentalizmas ant laisvosios prekybos altoriaus ir toliau aukoja darbo vietas ir gamybos našumą; jis toliau didina deficitą ir skatina išorės priklausomybę nuo užsienio rinkų, taip pat nuolatinį ir didėjantį prekybos pusiausvyros sutrikimą. Šia ideologija ir toliau pateisinami išpuoliai prieš darbuotojų teises, socialinis dempingas ir milijonų mažų gamintojų bei daugelio mažųjų ir vidutinių įmonių sužlugdymas.

 
  
MPphoto
 
 

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu. (FR) Šis pranešimas – pirmasis po Lisabonos sutarties įsigaliojimo patvirtintas prekybos susitarimas, pirmasis susitarimas, kurį patvirtins Europos Parlamentas, todėl svarbu, kad jo balsas būtų išgirstas. Todėl patvirtindami naujus Parlamentui suteiktus įgaliojimus nustatyti ES prekybos politiką balsavome už Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto (INTA) pateiktus pakeitimus, tačiau nusprendėme nebalsuoti už visą rezoliucijos tekstą, kad galėtume pabandyti pasiekti geresnį susitarimą su Taryba. Norėtume pasiekti geresnį susitarimą, kuriame turėtų būti persvarstyti keli pagrindiniai klausimai: norime nustatyti tikros apsaugos sąlygą, veiksmingą sąlygą, į kurią būtų galima įtraukti įvairių ES valstybių narių regionų iškraipymus ir kuri, visų pirma, padėtų užkirsti kelią padėčiai, kai Europos Sąjungos gamintojai gali patirti „didelę žalą“. Tada bus galima svarstyti Parlamento iniciatyvos teisės pradėti tyrimą pagal apsaugos sąlygą klausimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) ES ir Pietų Korėjos laisvosios prekybos susitarimas yra labai svarbus ES valstybių narių ekonominiam vystymuisi. Tačiau siekiant išvengti iškraipymo ir užtikrinti abiejų šalių importo ir eksporto pusiausvyrą reikalingos dvišalės apsaugos sąlygos. Šios sąlygos suteikia galimybę apsisaugoti nuo rimtos žalos, kurią gali patirti ES pramonė perdėtai išaugus tam tikrų produktų importui. Todėl pirmiau minėtos apsaugos priemonės turi būti įtrauktos į ES teisę, kad taptų veikiančios.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Palyginti su kitomis šalimis, su kuriomis Europos Sąjunga derėjosi dėl laisvosios prekybos susitarimų ar juos jau sudarė, buvusioje Japonijos kolonijoje Pietų Korėjoje taikomi griežtesni socialiniai ir darbo standartai. Svarbu ir iš tikrųjų proporcinga tai, kad pavienėse ES valstybėse narėse regionų lygmeniu jai būtų galima ribotą laikotarpį taikyti apsaugos sąlygas. Iš ankstesnės patirties matyti, kad svarbu galėti įsikišti, ypač kai kalbama apie prekių importą ir eksportą, kad būtų galima atlikti bet kokius būtinus struktūrinius pertvarkymus ar imtis panašių priemonių.

Siekiant išvengti didelės žalos Europos Sąjungos pramonės šakoms taip pat labai svarbu stebėti eksportą ir importą tose srityse, kuriose jie gali turėti didžiausią poveikį. Iš esmės sudarant prekybos susitarimus skatinamas ES ekonomikos augimas, todėl balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Cristiana Muscardini (PPE), raštu. (IT) Visiškai palaikau rezoliucijos, kuria patvirtinamas reglamentas, pagal kurį suteikiama galimybė įgyvendinti apsaugos sąlygą tais atvejais, kai pradėjus taikyti laisvosios prekybos susitarimą importas iš Pietų Korėjos gali daryti didelę žalą Europos gamintojams ir gamybos pramonei, tekstą.

Būtina taikyti šią sąlygą regionų lygmeniu, kad ne tik valstybės narės, bet ir pramonė bei Parlamentas galėtų prašyti pradėti atlikti tyrimus, kad per trumpą laiko tarpą būtų apsaugotas Europos eksportas. Balsuodami už P. Zalbos rezoliuciją galėsime užimti aiškią ir įtikinamą poziciją Tarybos atžvilgiu ir patvirtinsime Parlamento, kuris čia yra suinteresuotoji šalis ir nėra tik Europos prekybos politikos vykdytojas, vaidmenį.

Esame labai nustebę, kad Tarybai pirmininkaujanti Belgija prieš Parlamentui pradedant diskusijas dėl sutarties, prieš išsiaiškindama Parlamento balsavimo dėl apsaugos sąlygos rezultatus, nevedusi oficialaus trišalio dialogo ir netgi žinodama, kad galutiniame turinyje yra nežinomųjų, įtraukė pasiūlymą dėl sprendimo dėl sutarties pasirašymo ir laikino jos taikymo į kitos Užsienio reikalų tarybos darbotvarkę. Todėl akivaizdu, kad reikia paraginti visas institucijas labiau gerbti vieniems kitus, kaip nustatyta Lisabonos sutartyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Europos Sąjunga – pati reikliausia gamybos srityje ir pati pralaidžiausia rinka visame pasaulyje. Dėl tokios padėties kyla itin didelių sunkumų, visų pirma mūsų gamintojams, kurie, privalėdami laikytis įvairių juos sunkiai slegiančių teisės aktų, kartais patiria didesnių gamybos sąnaudų negu jų konkurentai kitose pasaulio dalyse. Jei šie konkurentai galės laisvai patekti į mūsų rinkas, bus sukurta nesąžiningos konkurencijos sistema, kurios negalės atlaikyti nei gamintojai, nei perdirbėjai, nei pramonės atstovai, nei prekybininkai; tai bus labai žalinga Europos visuomenei vidutinės trukmės laikotarpiu.

Atsižvelgdama į tai itin palankiai vertinu šį pranešimą dėl Europos Sąjungos ir Pietų Korėjos prekybos ryšių. Kadangi į pranešimą įtraukta nuostata dėl dvišalės apsaugos sąlygos, kuria didelės importo apimties atveju siekiama užkirsti kelią didelei Europos pramonei daromai žalai, jame pripažįstama ši nuolatinė problema ir pradedama imtis atitinkamų priemonių jai sumažinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Pone pirmininke, 2007 m. balandžio 23 d. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su Korėjos Respublika, kad būtų sudarytas ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimas.

Šis susitarimas pasirašytas 2009 m. spalio 15 d. Į jį įtraukta dvišalė apsaugos sąlyga, kuria numatoma galimybė vėl nustatyti didžiausio palankumo režimo (angl. MFN) muito normą, jeigu, liberalizavus prekybą, pradedama importuoti tokiu dideliu mastu (vertinant absoliučiąja verte ar lyginant su vidaus gamyba) ir tokiomis sąlygomis, kad tai daro arba gali daryti didelę žalą panašų arba tiesiogiai konkuruojantį produktą gaminančiai ES pramonei.

Kad minėtos priemonės galėtų veikti, apsaugos sąlyga turi būti įtraukta į ES teisę, be to, reikia aprašyti procedūrinius apsaugos priemonių taikymo aspektus ir suinteresuotųjų šalių teises. Šis Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlymas dėl reglamento – tai teisinė priemonė, kuria ES ir Korėjos laisvosios prekybos sutartyje įgyvendinama apsaugos sąlyga.

 
  
MPphoto
 
 

  Marit Paulsen, Olle Schmidt ir Cecilia Wikström (ALDE), raštu. (SV) ES ir Pietų Korėjos laisvosios prekybos susitarimas – ES labai svarbus susitarimas. Kaip liberalai, labai teigiamai vertiname laisvosios prekybos susitarimus ir tikime jų teigiamu poveikiu Europos ekonomikai ir prekybai. Todėl labai skeptiškai vertiname regionų lygmeniu taikytinas apsaugos sąlygas, kurias Europos Parlamentas nori įtraukti į susitarimą kaip laisvosios prekybos apribojimo būdą. Šiuo atžvilgiu norėtume pabrėžti laisvosios prekybos svarbą ES vystymuisi. Siekdamas suteikti ES galimybę būti konkurencingu pasaulinės prekybos srities žaidėju, Europos Parlamentas turėtų imtis veiksmų, skirtų prekybai su kitomis pasaulio šalimis palengvinti ir jai tinkamoms galimybėms sukurti sudarant laisvosios prekybos susitarimus be jokių apribojimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Žalieji nepateikė šio pranešimo projekto pakeitimų, nes pakeitėme nuomonę dėl pasiūlymo per būsimą pritarimo procedūrą balsuoti prieš laisvosios prekybos susitarimą su Korėja, nes nepritariame padėčiai, kai vienu laisvosios prekybos susitarimu savavališkai nustatomas ES pramonės peizažas. Be to, prieštaraujame laisvosios prekybos susitarimo išlygai, dėl kurios derėjosi ES, pagal kurią į Korėją leidžiama eksportuoti palyginti daug degalų vartojančius automobilius, kurie neatitinka griežtesnių Korėjos CO2 išmetamųjų teršalų kiekio ribų ir terminų. Be to, mūsų supratimu, strategija „Europa 2020“ turi būti stengiamasi paskatinti visos ES pramonės politiką, o tokiais atvejais, kai laisvosios prekybos susitarimai galbūt prieštaraus tokios politikos nustatymui, jie turėtų būti laikinai sustabdyti.

Tačiau esant tokiai padėčiai palaikome pasiūlymą suformuluoti griežtas apsaugos priemones, ir ši konkreti apsaugos priemonė taps kitų laisvosios prekybos susitarimų projektu. Taip pat palaikėme pranešėją, kurio manymu, neleistina Korėjai taikytiną apsaugos priemonę sieti tik su automobilių pramonės interesų apsauga ir kuris siekė užtikrinti, kad būtų apsvarstytos įvairios prekybos ryšių kategorijos ir galimas prekybos apsaugos mechanizmų poreikis.

 
  
  

Pranešimas: José Bové (A7-0225/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, už kurio rengimą buvau atsakingas Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos vardu, nes manau, kad jis būtinas siekiant iš naujo suderinti maisto tiekimo grandinėje sukurtus santykius ir, užtikrinant sąžiningą ir konkurencingą gerosios patirties sistemą ir nustatant sklandų jos veikimą užtikrinančią priežiūros sistemą, padaryti juos skaidrius. Dabar tikiuosi, kad Komisija atsižvelgs į šiandien čia Parlamento patvirtintas rekomendacijas ir kad jos bus įtrauktos į teisėkūros pasiūlymą, kurį ji mums pateiks iki šių metų pabaigos.

 
  
MPphoto
 
 

  Charalampos Angourakis (GUE/NGL), raštu. (EL) Pranešime pateikiami tik teiginiai apie pasibaisėtiną maisto produktų grandinės padėtį, kuri kiekvieną dieną vis blogėja, ir priekaištaujama Komisijai dėl jos komunikato trūkumų. Vis dėlto jame pritariama maisto komercinimui ir siūlomi didesnio konkurencingumo, skaidrumo ir geresnio informavimo maisto produktų rinkoje sprendimai neužsimenant apie pagrindinę šios problemos priežastį – kapitalistinį gamybos metodą, kai iš smulkių ir vidutinių ūkių atimami jų darbo vaisiai, o iš ūkininkų, auginančių žemės ūkio produkciją pačių vartojimui, – pajamos. Graikijoje ES ir judėjimo PASOK bei naujosios demokratijos vyriausybių vykdoma prieš paprastus žmonės nukreipta politika buvo remiama monopolių įtaka maisto produktų rinkai ir maisto produktų, pvz., pieno produktų ir miltų, kartelių kūrimas. Todėl labai padidėjo mažmeninių produktų kainos, milžiniškas maisto pramonės pelnas toliau augo, o darbininkų ir paprastų žmonių šeimoms maisto produktai tapo paprasčiausiai neįperkami.

Žmonių maisto poreikiai bus patenkinti tik jeigu darbininkai, smulkių ir vidutinių ūkių savininkai ir paprastų žmonių šeimos kartu kovos su monopoliais ir, kovodami už tai, kad būtų nutraukta ir panaikinta prieš paprastus žmones nukreipta politika ir nuversti jos vykdytojai, paims valdžią į savo rankas, jeigu sprendimus dėl gamybos priims žmonės ir jeigu planinė žemės ūkio produkcijos gamyba bus organizuojama remiantis darbininkų ir paprastų žmonių šeimų poreikiais pagal į žmones orientuotos ekonomikos sistemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE), raštu. (IT) Pone pirmininke, balsavau už šį pranešimą, nes, kaip tinkamai pabrėžta jo 3 straipsnyje, visi Romos sutartyse nustatyti su žemės ūkiu susiję tikslai jau įgyvendinti (didesnis produktyvumas, tinkamas maisto produktų tiekimas, priimtinos vartotojų kainos, rinkų stabilizavimas), išskyrus tikslą užtikrinti adekvačias ūkininkų pajamas. Todėl Komisija, rengdama visus biudžeto pasiūlymus, turėtų tinkamai į tai atsižvelgti.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) Mūsų ūkininkai privalo turėti galimybes iš savo darbo gauti pakankamai pajamų, tačiau kartu privalo gaminti tokius maisto produktus, kurie atitiktų griežtus kokybės standartus ir būtų įperkami vartotojams. Dėl Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto atlikto darbo J. Bové pranešimas yra suderintas ir jame pateikiami įvairūs pasiūlymai, kaip įveikti šiuos iššūkius. Gamintojų organizacijų stiprinimas, standartinių sutarčių parengimas tam tikriems sektoriams ir savireguliacijos skatinimas: mano nuomone, šiuos pasiūlymus verta išnagrinėti. Todėl balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Liam Aylward (ALDE), raštu. (GA) Per 2009 m. ūkininkų gaunamos pajamos sumažėjo vidutiniškai 12 proc., o veiklos išlaidos padidėjo 3,6 proc. Tokiomis sąlygomis ūkininkai negalės toliau tęsti savo veiklos maisto produktų tiekimo grandinėje, kur nuo 1996 m. vartotojų kainos kasmet didėjo po 3,3 proc.

Maisto produktų grandinė – sudėtinga struktūra, kuri šiuo metu veikia neefektyviai. Ūkininkai negauna deramo atlygio už laiką ir investicijas, kurių skiria maisto produktų gamybos kokybei užtikrinti. Jei norime pasikliauti ūkininkais, kad jie užtikrintų maisto tiekimo saugumą Europoje, turime spręsti rinkos nepastovumo ir maisto produktų tiekimo grandinės iškraipymų klausimus. Ūkininkams turi būti užtikrinamos sąžiningos pajamos.

Turi būti užtikrinamos teisingos ūkininkams mokamos kainos, tinkamas rinkos skaidrumas ir sąžiningos mažmeninių produktų kainos vartotojams. Komisija privalo ištirti maisto produktų grandinę, ir ypač palaikau tuos, kurie nori kruopščiai tikrinti pelno maržų paskirstymą, kad būtų galima tiksliai nustatyti, kurioje maisto produktų grandinės grandyje iškraipymas neigiamai veikia konkurenciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − Palaikiau šį pranešimą ir jame išreikštą susirūpinimą ES ūkininkų padėtimi. Pasaulinė ekonomikos ir finansų krizė ir svyruojančios maisto ir pagrindinių prekių kainos sukėlė didelių sunkumų žemės ūkio produktų gamintojams, dėl ko nukenčia ir vartotojai. Nors maisto produktų kainos nuo 1996 m. kilo 3,3 proc. per metus, ūkininkams mokamos kainos pakilo tik 2,1 proc., tuo tarpu eksploatacijos išlaidos padidėjo 3,6 proc., ir iš to matyti, kad maisto produktų tiekimo grandinė veikia netinkamai. Be to, 2009 m. vidutinės ūkininkų pajamos 27-iose ES valstybėse narėse sumažėjo daugiau negu 12 proc., o tai reiškia, kad ūkininkai iš savo darbo nebegali gauti reikiamų pajamų. Tačiau nepaisant to, ūkininkai ir žemės ūkio maisto produktų sektorius ir toliau turi gaminti labai aukštus kokybės reikalavimus atitinkančius maisto produktus prieinamomis vartotojams kainomis. Pritariu, kad žemės ūkio sektoriuje reikia daugiau skaidrumo ir Europos Komisija turi imtis lyderiaujančio vaidmens ir pateikti pasiūlymą dėl privalomos kasmetinės pirmaujančių prekybininkų, perdirbėjų, didmenininkų ir mažmenininkų atskaitomybės apie jų užimamą rinkos dalį.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. (FR) Per kiekvieną žemės ūkio krizę ūkininkai ir vartotojai primygtinai reikalauja vieno dalyko: kartą ir visiems laikams visose žemės ūkio produktų gamybos grandyse nustatyti skaidrias kainas ir ūkininkų pajamas. Šiame pranešime kalbama apie būtent tokius dalykus, todėl turime gerą pagrindą palankiai jį įvertinti. Vis dėlto apgailestauju, kad vos keliais balsais atmestas pasiūlymas sudarant viešųjų pirkimų sutartis užtikrinti kooperatyvams, MVĮ ir gamintojų organizacijoms lengvatines sąlygas.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. (IT) Skaidrumas, konkurencija ir tiekimas – tai tik keletas J. Bové pranešimo aspektų, kuriais raginama, kad Komisija ir Taryba įsikištų ir pagerintų Europos maisto produktų tiekimo grandinės veikimą.

Nusprendžiau balsuoti už J. Bové pranešimą, nes tvirtai manau, kad siekiant pagerinti maisto produktų tiekimo grandinės veiksmingumą, būtina pašalinti nesąžiningą komercinę praktiką, taikyti kainų stebėseną ir užtikrinti didesnį gamintojų ir vartotojų įsitraukimą gerinant kokybės kriterijus ir skatinant vietos ekonomikos vystymąsi.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Březina (PPE), raštu. (CS) Balsavau už pranešimą „Sąžiningos ūkininkų pajamos: veiksmingesnė Europos maisto produktų grandinė“, nes manau, kad šiam klausimui ES turėtų būti skiriama daugiau dėmesio. Tačiau dėl šio pranešimo man taip pat kyla viena abejonė. Manau, klaidinga neskirti daugiau dėmesio nevienodoms ūkininkų, palyginti su perdirbėjų, derybinėms pozicijoms. Nors maisto produktų perdirbimo pramonė integruota ir ekonomikos požiūriu galinga, ūkininkai dažnai būna susiskaidę ir, kai kalbama apie derybas dėl prekybos, patenka į neišvengiamai blogesnę padėtį. Vis dėlto Komisija, skatindama konkurenciją Europos maisto produktų grandinėje, nori remti didesnę maisto produktų perdirbimo pramonės integraciją į vidaus rinką.

Pranešime beveik nieko nekalbama apie tai, kaip ūkininkus, maisto produktų pramonininkus ir prekybininkus padaryti lygiaverčiais partneriais. Mane taip pat sudomino pageidavimas stabdyti nacionalinių ir regioninių kilmės vietos ženklinimo sistemų, kurios, įgyvendinant kokybės politiką, bus keičiamos naujomis geografinių nuorodų gairėmis, kūrimą. Mano nuomone, regioninės kilmės vietos ženklinimo tvarka gali būti tinkamas Europos ženklinimo sistemos papildymas, jeigu ja nebus ribojamas laisvas prekių judėjimas vietos rinkoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Alain Cadec (PPE), raštu. (FR) Šiandien, rugsėjo 7 d., antradienį, Europos Parlamentas patvirtino šį pranešimą dėl maisto produktų kainų ir ūkininkų pajamų Europoje. Šis pranešimas – plataus masto visų frakcijų bendradarbiavimo, prie kurio daug prisidėjo Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija, rezultatas.

Pritariu Europos Komisijai pateiktiems pasiūlymams stiprinti gamintojų padėtį jiems derantis su platintojais. Sutinku su pranešėjo raginimais pritaikyti Europos konkurencijos teisę, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui dominuojančia padėtimi.

Mano nuomone, svarbus pasiūlymas sukurti standartines sutartis, į kurias būtų įtrauktos prekybos kiekio ir kainų sąlygos, kurios leis ūkininkams gauti sąžiningų pajamų. Mums reikia naujo rinkos reguliavimo, kad įgyvendindami bendrąją žemės ūkio politiką galėtume taikyti veiksmingesnės kovos su krizėmis priemones.

Dėl žuvininkystės ir akvakultūros produktų – didelę reikšmę teikiu produktų kokybės ir tvarios gamybos skatinimui. Todėl labai svarbu, kad, siekiant užkirsti kelią bet kokiai nesąžiningai konkurencijai, iš trečiųjų šalių importuojami produktai atitiktų Europos produktams taikomus reikalavimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Kadangi nustatytos maisto produktų tiekimo grandinės problemos Europos ir pasaulio lygmeniu, reikia kuo skubiau surasti sprendimus. Šiame pranešime pateikiama keletas sprendimų, iš kurių pabrėžčiau poreikį didinti Europos žemės ūkio produktų pridėtinę vertę; apsvarstyti priemones, kuriomis būtų galima užkirsti kelią piktnaudžiavimui, pvz., baudų taikymas ir reikalavimų neatitinkančių bendrovių „sąrašo sudarymas ir viešas paskelbimas“, taip pat įsteigti Europos ūkių kainų ir pelno stebėsenos centrą. Be to, manau, kad būtinas maisto tiekimo grandinės racionalizavimas siekiant mažinti maisto pervežimo poveikį aplinkai, skatinti vietos maisto produktų rinkodarą ir tvariai vystyti kaimo vietovių ekonomiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. (EL) Balsavau už J. Bové pranešimą ne tik todėl, kad juo nubrėžiama tinkama kryptis ir pateikiama labai svarbi informacija, bet ir todėl, kad juo pasiūlyta daug svarbių labai prasto pirminio Komisijos teksto pakeitimų. Pranešime skatinama įvairinti gaminius, didinti žemės ūkio kultūros paveldą, kurti daugiau mažmeninės prekybos vietų, sudaryti sąlygas ūkininkams tiesiogiai parduoti savo produktus, steigti darbo vietas ir užtikrinti finansavimą smulkiems ir vidutiniams ūkiams bei kooperatyvams taip, kad būtų užtikrinamas gebėjimas apsirūpinti maistu ir rūpintis aplinkos apsauga. Jame pabrėžiama būtinybė užtikrinti adekvačias ūkininkų pajamas ir Komisija raginama į tai atsižvelgti rengiant visus biudžeto pasiūlymus. Pranešime primygtinai raginama patobulinti privačių kokybės ženklų teisinę sistemą siekiant, kad šių ženklų neatsirastų per daug ir kad vartotojams būtų užtikrintas didesnis skaidrumas, taip pat kad gamintojai galėtų lengviau patekti į rinką.

Pranešime taip pat teigiama, kad Bendrijos lygmeniu būtina uždrausti parduoti už mažesnę negu supirkimo kainą ir Komisija raginama persvarstyti kriterijus, kuriais remiantis šiuo metu vertinama antikonkurencinė elgsena, nes, nors Herfindahlio indeksas gali būti naudingas vertinant monopolio riziką, remiantis juo neįmanoma teisingai įvertinti antikonkurencinės sąmokslo ar oligopolinio pobūdžio praktikos, su kuria, kaip spėjama, susiduriama stambaus masto mažmeninės prekybos sektoriuje.

 
  
MPphoto
 
 

  Lara Comi (PPE), raštu. (IT) Svarbiausias bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) tikslas visada buvo sąžiningų ūkininkų pajamų užtikrinimas. Atlikus Komisijos inicijuotą peržiūrą paaiškėjo ne vienas šio pirminio principo neatitikimas, į tai negalime žiūrėti pro pirštus. Mūsų ūkininkai įsitikinę, kad ekonominiu požiūriu jų darbas vertinamas nepakankamai.

Jų perėjimas nuo pirmosios tiekimo grandinės grandies iki tapimo svarbiais antrosios grandies žaidėjais šiandien nebelaikomas lemiamu galutinės kainos, kurią turi sumokėti vartotojai, stabilizavimo veiksniu. Būtina kontroliuoti pagrindinių prekių kainų svyravimus, kurie tik daro žalą vartotojui. Manau, naudinga tikrinti produktų judėjimą tiekimo grandinėje, kad būtų galima užkirsti kelią produktų kainų didėjimui, kuris, atsižvelgiant į įdėtą darbą, nesuderinamas su sąžiningu sąnaudų paskirstymu.

Svarbu tikrinti, ar nedidėja produkto kainos pirmoje ir paskutinėje tiekimo grandinės grandyje skirtumas, nes dėl to kentėtų vartotojai. Jei taip atsitiktų, kiltų grėsmė, kad produktai bus pateikiami rinkai didesnėmis kainomis, nors tai nereikš, kad pagerėjo kokybė. Siekiant užtikrinti, kad visi tiekimo grandinės veiklos vykdytojai gautų sąžiningų pajamų, vartotojų vaidmuo turi būti svarbiausias.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. (RO) Atsižvelgdama į tai, kad žemės ūkis yra vienas labiausiai nuo ekonomikos krizės nukentėjusių sektorių, manau, Europos Komisija turi nustatyti ir užtikrinti priemones, kuriomis siekiama skatinti ūkininkus siekti tvarios ir etiškos gamybos ir atlyginti jų investicijas. Tai padėtų sukurti pusiausvyrą, padėsiančią pagerinti Europos maisto produktų tiekimo grandinės veikimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Maisto produktų krizė ir dėl jos kilęs maisto ir pagrindinių produktų kainų nestabilumas atskleidė esamą rūpestį dėl maisto produktų tiekimo grandinių veikimo Europos ir pasaulio lygmenimis. Taip pat tapo akivaizdus neatitikimas: maisto produktų kainos kasmet didėjo 3,3 proc., o ūkininkų gaunamos pajamos pakilo tik 2,1 proc., turint omenyje, kad jų išlaidos padidėjo 3,6 proc.; tai – kainų skaidrumo trūkumo visoje tiekimo grandinėje rezultatas. Kadangi manau, kad suderinti prekybos ryšiai ne tik padėtų užtikrinti geresnį maisto produktų tiekimą, bet ir būtų naudingi patiems ūkininkams, balsavau už šio pranešimo turinį.

Todėl dar kartą kartoju, kad pagrindinis bendrosios žemės ūkio politikos tikslas turėtų būti Europos žemės ūkio konkurencingumo išlaikymas ir parama ūkininkavimui ES, kad būtų užtikrinama maisto produktų gamyba vietos lygmeniu ir suderinta teritorinė plėtra. Tačiau tai turi būti įgyvendinama nemažinant gebėjimo užtikrinti sąžiningas žemės ūkio sektoriaus pajamas. Todėl skatinti tvarias ir etiškas gamybos sistemas galima tik ūkininkams tinkamai kompensuojant jų šiose srityse daromas investicijas ir prisiimamus įsipareigojimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu.(FR) Europos Parlamentas ragino nustatyti sąžiningas pajamas ūkininkams, gerinant maisto grandinės veikimą. Nepriimtina tai, kad ūkininkų įplaukos nuolat mažėtų didėjant maisto pramonės, tarptautinių didmenininkų ir mažmenininkų pelnui. Todėl raginame Europos Komisiją įdiegti keletą praktinių priemonių (skirtų kovai su dominuojančia padėtimi, piktnaudžiavimu grindžiama komercine ir sutarčių sudarymo praktika, pavėluotais mokėjimais ir pan.) siekiant sukurti skaidrią ir veiksmingą ekonomiką, kurioje prekės būtų parduodamos teisinga kaina, o ūkininkai galėtų užsidirbti pragyvenimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Anne Delvaux (PPE), raštu. (FR) Balsavau už šį pranešimą, nes jame sprendžiama nesąžiningo pelno paskirstymo maisto produktų grandinėje, ypač sąžiningų ūkininkų pajamų, problema.

2009 m. vidutinės ūkininko pajamos 27 ES valstybėse narėse sumažėjo daugiau kaip 12 proc., o vartotojai už perkamus galutinius produktus moka tą pačią arba didesnę kainą, tai rodo, kad visoje maisto produktų grandinėje trūksta kainų skaidrumo ir didėja pagrindinių prekių kainų svyravimas. Todėl būtina siekti didesnio maisto produktų grandinės skaidrumo, kad būtų sustabdytas stambių prekybos centrų ir perdirbimo pramonės įmonių piktnaudžiavimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Diane Dodds (NI), raštu. – Iš esmės palaikau šį pranešimą, nes manau, kad jame sprendžiamos pačios svarbiausios maisto produktų tiekimo grandinės problemos. Turime pripažinti tikrovę, kad dabar sistemoje esama rinkos iškraipymo. Mažmenininkai turi pernelyg daug įtakos, todėl pirminiai maisto produktų gamintojai, užuot patys nustatę kainas, turi prie jų derintis. Nors pritariu šio pranešimo principams, man kyla didelių abejonių dėl pranešėjo pateiktų sprendimų. Netikiu, kad pernelyg didelis reguliavimas gali būti veiksmingas. Dėl didesnės biurokratijos tik kils papildomas spaudimas dabartinei sistemai ir ji patirs papildomų išlaidų. Taip pat nesutinku, kad ES įstaiga turėtų kontroliuoti visus rinkos sandorius. Su tokia įstaiga siejamos išlaidos būtų pernelyg didelės.

Šį vaidmenį valstybės narės lygmeniu gali atlikti prekybos centrų ombudsmeno institucija. Nors sutinku su kai kuriais Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijos pateiktais pakeitimais, baiminuosi, kad greitas perėjimas prie laisvesnės rinkos galėtų būti žalingas mano rinkimų apygardos gamintojams. Jų nenoras spręsti mažmenininkų įtakos tiekimo grandinei klausimą niekaip nepadės užtikrinti nuolatinio maisto produktų tiekimo iš pirminių maisto produktų gamintojų.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą „Sąžiningos ūkininkų pajamos: veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė“, nes būtina imtis priemonių siekiant užtikrinti sąžiningesnes ūkininkų pajamas, skaidresnes vartotojų kainas ir veiksmingesnę maisto produktų grandinę, ypač teikiant teisėkūros pasiūlymus, skirtus nesąžiningam pelno paskirstymui maisto produktų grandinėje ištaisyti, ir kad būtų reaguojama į kainų svyravimą ir būtų sumažintas ūkininkų pažeidžiamumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Visi sutinkame, kad dėl tam tikrų savo darbo ypatybių ūkininkai yra labai jautrūs kainų svyravimui. Pranešime pateikiama keletas gerų sumanymų dėl jų apsaugos, tačiau dėl kitų dalykų kyla abejonių. Pirma, kyla pavojus, kad privalomų ataskaitų apie užimamą rinkos dalį teikimas bus tik biurokratijos priemonė. Man taip pat kyla abejonių dėl to, kad pabrėžiami piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir nesąžiningos praktikos maisto produktų tiekimo grandinėje atvejai, nes jeigu iš tikrųjų esama piktnaudžiavimo ir nesąžiningos praktikos atvejų, siekiant nubausti pažeidėjus turėtų būti įgyvendinti dabartiniai konkurencijos teisės aktai.

Todėl nematau jokio tikro poreikio naujam konkurencingumo taisyklių ir bendrosios žemės ūkio politikos ryšiui sukurti. Kalbant apie privačius prekių ženklus, jau žinome, kad jie suteikia vartotojams didesnę pasirinkimo laisvę, ir tyrimai rodo, kad jie šiems produktams linkę teikti pirmenybę. Taip veikia rinka. Taigi šiame pranešime yra daug klausimų, kuriuos reikėtų apsvarstyti išsamiau.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Ūkininkai turėtų gauti sąžiningas pajamas. Nepriimtina tai, kad nuo 1996 m. kainos, kurios mokamos ūkininkams už jų produkciją, padidėjo tik 2,1 proc., o eksploatacijos išlaidos padidėjo 3,6 proc. Kadangi per metus maisto kainos padidėjo 3,3 proc., tai reiškia, kad būtent ūkininkai liko nubausti. Reikia pažymėti, kad vidutinės ūkininko pajamos 27 ES šalyse 2009 m. sumažėjo daugiau nei 12 proc.

Visi Romos sutartyje nustatyti žemės ūkio tikslai – produktyvumo didinimas, tinkamas maisto produktų tiekimas, pagrįstos kainos vartotojams, rinkos stabilizacija – buvo pasiekti, išskyrus tikslą užtikrinti sąžiningas pajamas žemės ūkio srityje. Todėl raginame Komisiją patobulinti Europos maisto produktų kainų stebėsenos priemonę siekiant patenkinti vartotojų ir ūkininkų poreikį užtikrinti skaidrumą nustatant maisto kainas. Be to, raginu Komisiją nedelsiant įgyvendinti bandomąjį Europos ūkių kainų ir pelno stebėsenos centro, kuriam Parlamentas ir Taryba 2010 m. biudžete numatė skirti 1,5 mln. EUR asignavimų ir kuriam būtų pateikiami kainų, pelno maržų ir apimčių duomenys, įsteigimo projektą.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Pranešimas nevertas būti apibūdintas kaip plataus užmojo, kaip kad būtų galima spręsti iš jo pavadinimo. Šiame tekste siūloma labai mažai – arba nesiūloma beveik jokių – konkrečių priemonių dėl to, kaip būtų galima užtikrinti sąžiningas ūkininkų pajamas, o apsiribojama neaiškiais ir netgi dviprasmiškais posakiais; jame teigiama, kad pasiūlymų turėtų teikti Komisija, o juk juos teikti įpareigotas Europos Parlamentas.

Pirma, siekiant užtikrinti sąžiningas ūkininkų pajamas reikia aiškiai atsiriboti nuo žemės ūkio rinkų liberalizavimo politikos, kurią nuspręsta vykdyti kaip dalį bendrosios žemės ūkio politikos reformos, taip pat pašalinti žemės ūkio sritį iš Pasaulio prekybos organizacijos ir laisvosios prekybos susitarimų, pagal kuriuos vykdyti procesai davė naudos keletui didelių maisto grandinėje dalyvaujančių korporacijų ir turėjo pražūtingų pasekmių smulkiesiems ir vidutiniams ūkininkams. Reikia tokios kainodaros politikos, kuria būtų atsižvelgiama į ypatingą šios veiklos pobūdį ir kuri, be kitų priemonių, padėtų nustatyti sąžiningas minimalias ūkininkams mokėtinas sumas.

Reikia kiekybinės importo kontrolės; privalu teikti pirmenybę ES produktams suteikiant prioritetą savai kiekvienos šalies produkcijai ir jos maisto produktų suverenumui. Prekybos centrai turi būti įpareigoti parduoti didelį kiekį kiekvienos šalies nacionalinės produkcijos ypatingą dėmesį skiriant žemės ūkio maisto produktų priklausomybės lygiams, taip pat jos prekybos balansui bei žemės ūkio maisto produktų pusiausvyrai.

 
  
MPphoto
 
 

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu. (IT) J. Bové pranešimas dėl veiksmingesnės Europos maisto produktų tiekimo grandinės – pirmas svarbus žingsnis siekiant teisingiau perskirstyti pajamas ir pripažinti tikrąją gamintojų, kurie per pastaruosius metus labiausiai nukentėjo dėl nesąžiningos komercinės praktikos, vertę. Manau, būtina įsikišti į šį sektorių ir įdiegti priemones, skirtas derybinėms gamintojų pozicijoms pagerinti.

Kaip dauguma Europos gamintojų, mano regiono gamintojai taip pat nukentėjo nuo pajamų pusiausvyros maisto produktų tiekimo grandinėje sutrikimo ir žemės ūkio produktų kainų kritimo, kuris turėjo įtakos daugumai kultūrinių augalų ir gyvulių bandų. 2005 m. Veneto regione registruotų daugiau kaip 91 000 ūkių skaičius sumažėjo 14 proc., ir iš esmės labiausiai sumažėjo smulkiųjų gamintojų; tų, kurie rinkoje mažiau svarbūs. Todėl balsuosiu už savo iniciatyva parengtą pranešimą tikėdamasis, kad po jo Taryba pateiks savo pasiūlymą, kuris bus taip pat pritaikytas prie nepaprastosios padėties, turinčios įtakos daugumai gamintojų.

 
  
MPphoto
 
 

  Pat the Cope Gallagher (ALDE), raštu. (GA) Palankiai vertinu šį šiandien patvirtintą pranešimą dėl maisto produktų grandinės veikimo pagerinimo.

Nekyla jokių abejonių, kad maisto produktų tiekimo grandinėje yra problemų, ir dėl to ūkininkai nukenčia labiausiai. Ūkininkams mokamos kainos turi būti paskelbtos aiškiai ir atvirai. Prašau Europos Komisijos įtraukti šiame pranešime išdėstytas rekomendacijas į komunikatą dėl bendrosios žemės ūkio politikos po 2013 m., kuris bus paskelbtas vėliau šiais metais.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabetta Gardini (PPE), raštu. (IT) Pone pirmininke, ši problema labai sena, ir padėtis, kai tiekimo grandinės įtaka ir koncentracija didėja, blogėja.

Smulkieji ir vidutiniai žemės ūkio produktų gamintojai kovoja siekdami gauti sąžiningų pajamų, o vartotojai susiduria su nuolatiniais kainų šuoliais. Nekyla jokių abejonių, kad tiekimo grandinės taisykles diktuoja stambaus masto mažmeninės prekybos atstovai – geriausias derybines pozicijas užimantis partneris. Todėl svarbu įdiegti tiesiogines priemones, skirtas kovai su nesąžininga prekybos praktika, ir nustatyti šioje direktyvoje, už kurią nuoširdžiai balsavau, apibrėžtus kainų skaidrumo mechanizmus. Tačiau to nepakanka, kad ūkininkams būtų užtikrinamos teisingos pelno maržos, kurių siekiama vykdant bendrąją žemės ūkio politiką.

Mums reikia dar geriau suderinti kainų kontrolės mechanizmą; taip pat skatinti steigti gamintojų organizacijas siekiant sustiprinti pavienių ūkių derybines pozicijas ir gerinti maisto produktų tiekimo grandinės organizavimą atsižvelgiant į ūkių dydžio įvairovę ir konkrečias įvairių rinkų ypatybes.

Apibendrinant galima pasakyti, kad norėdami užtikrinti sąžiningas kiekvienos tiekimo grandinės grandies pajamas, ypač jei norime užtikrinti kokybę ir apsaugoti vartotojus, privalome spręsti klausimą veiksmingiau ir visuotinai.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. (FR) Žemės ūkio politikos tikslas neturi būti tiesiog prieinamų ar žemų vartotojų kainų užtikrinimas. Taip pat reikėtų užtikrinti sąžiningas ūkininkų pajamas, skatinti trumpas tiekimo grandines, raginti vartotojus, gamintojus, perdirbėjus ir platintojus vadovautis „vietos ir sezoniškumo požiūriu“ – turiu omenyje geros kokybės produktus ir pan. – ir nutraukti tam tikrą stambių platinimo sektoriaus įmonių ar tarpininkų vykdomą praktiką.

Kaip keletą kartų minėjome šiame Parlamente, kadangi žemės ūkis maitina žmones, padeda išsaugoti kraštovaizdį, kadangi žemės ūkis – civilizacijų pamatas, jis skiriasi nuo visos kitos ekonominės veiklos.

Žemės ūkiui neturėtų būti taikomos konkurencijos taisyklės ir tikrai ne tarptautinės konkurencijos taisyklės. Gėda žiūrėti, kaip pagrindinės žemės ūkio prekės, nuo kurių priklauso žmonių gyvenimai, traktuojamos kaip finansiniai itin spekuliacinių rinkų produktai. J. Bové pranešimas mus nukreipia tinkama linkme. Gaila, kad dėl europinės šio Parlamento daugumos jis vis dar plačiai priskiriamas prie iš esmės ydingos Europos Sąjungos ir jos dogmų koncepcijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu. (FR) Ryžtingai balsavau už šį tekstą, kuriame Europos Komisija raginama imtis konkrečių priemonių, kad ūkininkai galėtų gauti naudos iš sąžiningų pajamų ir kad Europoje galėtų geriau veikti maisto produktų tiekimo grandinė. Tai – svarbus balsavimas, nes ūkininkai už savo gaminamus produktus negauna sąžiningo atlygio ir dažnai tampa pirmosiomis prekybos, kuria kartais piktnaudžiaujama, aukomis. Šis tekstas – didelis pasiekimas, nes jame teigiama, kad turi būti suderintos visų šalių derybinės pozicijos ir kad visose maisto produktų rinkose turi būti nustatyta sąžininga konkurencija, kad taip ūkininkams būtų užtikrinamos sąžiningos pajamos, o vartotojams – kainų skaidrumas. Todėl palankiai vertinu šio teksto, kuris yra svarbus žingsnis į priekį ūkininkams ir vartotojams, patvirtinimą. Jei norime išlaikyti dinamišką žemės ūkį ir Europoje turėti geros kokybės maisto produktų tiekimo grandinę, kuri būtų naudinga vartotojams, ūkininkai už savo gaminamus produktus turi gauti daugiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Grossetête (PPE), raštu. (FR) Balsavau už šį tekstą, nes pirkėjų nustatyto „rangovinio“ ūkininkavimo poveikis gali susilpninti ūkininkų derybines pozicijas.

Todėl reikia priimti naujus teisės aktus, kad pirminiai maisto produktų gamintojai būtų labiau integruoti į kitas grandinės grandis ir kad būtų užtikrintas vartotojų kainų skaidrumas.

Pasiūlymas sukurti standartines sutartis, į kurias būtų įtrauktos prekių kiekio ir kainų sąlygos, leistų gamintojams sustiprinti savo derybines pozicijas tariantis su vartojimo sektoriaus atstovais. Šios standartinės sutartys galėtų būti priemonės, padėsiančios užkirsti kelią tokiai praktikai kaip sutarties sąlygų keitimas, vėluojantys mokėjimai ir nuostolingas perpardavimas. Kai kuriuose sektoriuose šios sutartys netgi galėtų būti privalomos.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu.(FR) Balsavau už J. Bové pranešimą dėl maisto produktų kainų, nes turime užtikrinti, kad ūkininkai gautų stabilias pajamas, kartu apsaugodami vartotojų kainas. Pastarojo meto maisto produktų, pvz., pieno, kainų svyravimai privertė atkreipti dėmesį į sunkią daugelio ūkininkų padėtį. Pardavimo kainos krinta, ir gamintojai nebegali užsidirbti pinigų tinkamoms gyvenimo sąlygoms. Vartotojai, esantys kitame grandinės gale, nepatiria jokios naudos krintant kainoms. Tačiau kylant kainoms – taip dažnai nutinka dėl spekuliacinių veiksmų – padidėjimas nedelsiant atsispindi galutinėje kainoje. Kuo skubiau būtina užtikrinti didesnį skaidrumą, atsižvelgiant į tarpininkų vaidmenį, visų pirma stambių platintojų vaidmenį.

 
  
MPphoto
 
 

  Alan Kelly (S&D), raštu. − Balsavau už šį pranešimą, nes pasibjaurėtina, kai didesnių tinklų didmenininkai apiplėšinėja ūkininkus. Turtas turėtų būti teisingai paskirstomas visoje maisto produktų tiekimo grandinėje. Viliuosi, Komisija greitai reaguos ir pasiūlys priemonę, kaip spręsti iškilusias problemas. Šia iniciatyva, jeigu ji būtų patvirtinta, būtų itin pagerintas Airijos ūkininkų bendruomenės gyvenimas, todėl jai pritariu.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. − (DE) Pritariu J. Bové pranešimui dėl geresnio maisto produktų tiekimo grandinės veikimo. Pranešime apžvelgiamos pagrindinės būsimos žemės ūkio sektoriaus plėtros problemos ir sprendžiama, kaip užtikrinti priežiūrą, kad Europos gyventojams būtų tiekiami sveiki ir švieži maisto produktai. Be kitų dalykų, ūkininkams aktualiausi klausimai yra šie: kainų nustatymo skaidrumas, sąžininga konkurencija, piktnaudžiavimo perkamąja galia ribojimas, sutarčių gerinimas, gamintojų grupių padėties stiprinimas ir spekuliavimo žemės ūkio žaliavomis ribojimas. Šiame pranešime perduodama aiški Parlamento žinia, kuri pasaulinės krizės laikotarpiu skirta mažiems šeimų ūkiams. Pranešimas taip pat nukreiptas prieš visus maisto produktų grandinės dalyvius, kurie prisideda prie kainų nustatymo problemų. Turime išspręsti problemą, dėl kurios didelė pelno marža susidaro tik tolesniuose maisto produktų grandinės etapuose. Neturime leisti, kad ūkininkams būtų mokamos gamintojų kainos, kurios yra mažesnės už gamybos sąnaudas.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) ES tik tada turės stiprų žemės ūkio sektorių, kuriame būtų sudarytos sąlygos ūkininkams patenkinti savo poreikius, kai ūkininkai gaus sąžiningas pajamas, o jų produkcija bus parduodama teisingomis kainomis. Tačiau didelis pagrindinių maisto produktų tiekimo grandinių spaudimas lėmė ūkininkams mokamų kainų sumažėjimą ir produktų kainų vartotojams padidėjimą. Padidėjusios vartotojų kainos turėtų atsispindėti ūkininkams mokamose kainose, nes tik taip galima pasiekti komercinių santykių pusiausvyrą. Būtent dėl to taip ir balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Marine Le Pen (NI), raštu. (FR) Nors, viena vertus, palankiai vertinu šiame pranešime padarytas išvadas dėl katastrofiškos Europos žemės ūkio padėties, kita vertus, apgailestauju, kad vienintelis mums pateiktas pasiūlymas yra turėti vis daugiau Europos, daugiau europinių teisės aktų ir vykdyti didesnį europinį ir biurokratinį kišimąsi.

Atsižvelgiant į mūsų vietos, regionų ir nacionalinius ypatumus ir tradicijas, į ryškius ES ūkininkų ekonominės ir socialinės veiklos ir poreikių skirtumus, privalu skubiai užginčyti Europos atžvilgiu palankiai nusiteikusių asmenų veiklos rezultatus. Vykdome politiką, kuri nedavė lauktų rezultatų ir dėl kurios padidėjo žmonių išvykimas iš kaimo vietovių, tariamo monopolio įtaka, padaugėjo nesąžiningos stambių platintojų ir pirkėjų praktikos atvejų ir dėl kurios atsirado įvairių mūsų ūkininkams kenksmingų spekuliacijos formų.

Nors ūkininkai privalo būti remiami, kad saugioje, veiksmingesnėje ir geresnės kokybės maisto produktų tiekimo grandinėje galėtų gauti sąžiningų pajamų, sveikas protas sako, kad tai turėtų būti padaryta nacionaliniu lygmeniu. Privalome iš naujo nacionalizuoti bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) ir neteikti reikšmės liberaliems internacionaliniams Europos Komisijos argumentams.

 
  
MPphoto
 
 

  Astrid Lulling (PPE), raštu. (DE) Kadangi man neleista kalbėti per diskusijas dėl J. Bové pranešimo ir negalėjau išdėstyti priežasčių, kodėl nebalsuosiu už šį pranešimą, norėčiau čia dar kartą aiškiai pasakyti, kad šiuo metu vis dar gyvename ne sovietų, o Europos Sąjungoje.

Todėl atmetu visus J. Bové sprendimus, nesuderinamus su mūsų socialinės rinkos ekonomikos sistema.

Sutinku, kad tiksliai nustatytos rimtos problemų priežastys, pvz., piktnaudžiavimas dominuojančia pirkėjo įtaka, pavėluoti mokėjimai, ribotos galimybės patekti į rinką ir dauguma kitų, slypinčių už sutrikusio maisto produktų tiekimo grandinės veikimo.

Todėl turime imtis veiksmų ir iš tikrųjų esame tam pasirengę. Turime užtikrinti sąžiningas ūkininkų pajamas nemenkindami viso pasaulio perdirbimo pramonės ar prekybos. Kitaip nei nacionalinės valdžios institucijos, perdirbimo pramonė ir prekyba turi ryšių su realiąja ekonomika. Vis dėlto, jei pagalba, kurią ūkininkai turi teisę gauti ir kurios jie tikrai tikisi, sumokama daugiau kaip 12 mėn. per vėlai, ši smerktina praktika turės tokį pat neigiamą poveikį ūkininkų pajamoms, kokį turėjo tam tikra perdirbimo pramonės ir prekybos sektoriaus praktika, kuri turi būti persvarstyta.

Todėl nebalsuosiu už šį pranešimą, jeigu nebus sėkmingai pašalinti sistemai prieštaraujantys neatitikimai.

 
  
MPphoto
 
 

  Marisa Matias ir Miguel Portas (GUE/NGL), raštu. (PT) Balsavome už šią rezoliuciją, nes į ją įtraukta daug pasiūlymų, skirtų įvairių maisto produktų gamybos ir tiekimo grandinės veikėjų santykiams suderinti. Smulkieji ir vidutiniai ūkininkai – šiandien silpnoji šios grandinės grandis, ir neužtikrinant sąžiningų jų pajamų bus neįmanoma sėkmingai kovoti su žmonių išvykimu iš kaimo vietovių ir kartu aplinkos apsaugos požiūriu pertvarkyti smulkių žemės ūkių ir su jais susijusios perdirbimo pramonės.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. (LV) Sutinku su visais J. Bové pranešime išdėstytais klausimais. Dėl nevaisingo Europos Komisijos požiūrio į ūkininkus ir nuolatinio jos noro didinti gamybai, tiekimui, pardavimui ir sandėliavimui taikomus mokesčius gali susiklostyti tokia padėtis, kai žemės ūkio produkcijos dalis Europoje, palyginti su šiandienos lygiu, gali smukti nuo 30 iki 50 proc.

Tokiu atveju europiečiai būtų visiškai priklausomi nuo tiekimo iš Kinijos, Indijos, Pietų Amerikos ir Rusijos, kur šio sektoriaus sąnaudos gerokai mažesnės. J. Bové pranešime Europos Komisijai aiškiai pasakyta, kad Europos Parlamento nariai neleis J. M. Barroso ir jo Komisijos nariams daryti spaudimo ūkininkams ir dėl ES viešųjų lėšų atimti jų pajamų. Visiems, norintiems apsunkinti ūkininkų gyvenimą, privalome pliaukštelėti vytele per pirštus.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Maisto produktų grandinėje vyksta kai kas negero. Pirma, produktų kainos parduotuvėse niekaip nesusijusios su tuo, ką smulkieji ūkininkai gauna už savo sunkų darbą. Labai dažnai matome piktnaudžiavimo dominuojančia pirkėjo įtaka ir nesąžiningos veiklos atvejus. Platintojai turi patys susimokėti už, pvz., stambių prekybos centrų švenčiamas sukaktuves ar įgyvendinamus restruktūrizavimo planus. Smulkios įmonės negailestingai suvaržomos ir tuomet bendrovės taiko niekingą nesąžiningą pasenusių produktų ženklinimo praktiką, dėl kurios kilo su Gammelfleisch & Co susijęs skandalas.

Jei nenorime, kad mūsų žemės ūkio regionai ir ūkininkų skaičius toliau mažėtų, turime baigti mokėti žemės ūkio subsidijas dideliems tarptautiniams žemės ūkio koncernams ir milijonieriams, verčiau skirkime jas tiems, kuriems jų reikia, kad išgyventų. Jei to neįmanoma pasiekti pasitelkiant ES centralizmą ir Briuselio kaltės perkėlimo mechanizmą, žemės ūkio subsidijų renacionalizavimas bus vienintelis įgyvendinamas sprendimas. Šis pranešimas negali padėti iš tikrųjų pagerinti padėties, nors jame pateiktas požiūris kai kuriais aspektais teisingas. Todėl per balsavimą susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Claudio Morganti (EFD), raštu. (IT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad jis turės teigiamos reikšmės Italijos maisto pramonės įmonėms.

Visų pirma manau, kad labai svarbu patvirtinti priemones, skirtas trumpų tiekimo grandinių ir tiesiogiai ūkininkų valdomų rinkų vystymui remti, ir taip mažinti tarpininkų skaičių. Tai bus naudinga vartotojams, nes jie galės pirkti produktų už sąžiningesnę kainą. Taip pat raginu Komisiją imtis rimtų priemonių prieš nesąžiningą konkurenciją, kuri daro neigiamą poveikį smulkiesiems gamintojams.

 
  
MPphoto
 
 

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE), raštu. (LT) Tiek ekonomikos sunkmečio, tiek klimato išdaigų akivaizdoje Europos ūkininkai susiduria su neišvengiamais sunkumais. Kyla nemažai problemų, susijusių su smarkiai svyruojančiomis pagrindinių žemės ūkio ir maisto sektoriaus prekių kainomis. Europos Komisijos komunikate kalbama apie kainų skaidrumą, konkurenciją, maisto kokybės gerinimą, tačiau trūksta kai kurių svarbių elementų. Todėl labai svarbi šiandien priimta rezoliucija, kurioje Europos Parlamentas, reikšdamas savo nuomonę, atkreipia dėmesį į labai nevienodą ūkininkų derybinę galią, dėl kurios įvairūs žemės ūkio rinkos dalyviai ėmė piktnaudžiauti esama padėtimi, iškreipiančia ūkininkų pajamas, sudaromos nesąžiningos sutartys ir karteliniai susitarimai. Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad būtina užtikrinti geresnį maisto tiekimo rinkai grandinės veikimą ir siekti, kad ūkininkai gautų teisingas pajamas, būtų skatinamas visos maisto tiekimo grandinės kainų skaidrumas, konkurencija ir kova su kainų svyravimu, geresnis rinkos partnerių keitimasis informacija, atsižvelgiama į tokius uždavinius, kaip klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu. (RO) Balsavau už J. Bové pranešimą, kuriame nagrinėjama rimta dabartinė problema ir siūlomos naudingos jos švelninimo priemonės. Vis dėlto balsavau prieš straipsnius, kuriuose siūlomomis priemonėmis nesprendžiami jokie klausimai, o tik skatinama ekonominė laisvė ir konkurencingumas. Negalime pamiršti, kad sąžiningai ekonomikos politikai nėra jokios alternatyvos. Šio principo turi būti laikomasi ir žemės ūkio sektoriuje, neatsižvelgiant į ypatingą jo pobūdį. Norėčiau dar kartą pareikšti savo nusivylimą dėl to, kad šiame pranešime neužsimenama apie kaimo plėtros politiką. Vis dėlto tikiuosi, kad būsimuose Komisijos teisėkūros pasiūlymuose sąžiningoms ir naudingoms priemonėms bus rasta tinkama vieta.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu. − (DE) Pranešime apžvelgiama keletas itin palankiai vertintinų ir svarbių aspektų, pvz., mėginimas kovoti su monopolijomis žemės ūkio sektoriuje, užtikrinant saugias smulkių ūkininkų pajamas. Tačiau nepritariu pranešime išdėstytam požiūriui, kad žemės ūkio sektoriaus problemas galima išspręsti priimant daugiau ES reglamentų. Tai netinkamas pasirinkimas. Reikia vėl suteikti plačias galias nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu, nes būtent čia susiduriama su iššūkiais, kuriuos reikia spręsti neatidėliotinai. Taigi balsuodamas susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. (LT) Balsavau už EP pranešimą dėl sąžiningų ūkininkų pajamų, nes vienas iš svarbiausių bendrosios ES žemės ūkio politikos tikslų – užtikrinti adekvačias ūkininkų pajamas – vis dar lieka neįgyvendintas. Nors maisto produktų kainos ES nuo 1996 m. kilo 3,3 proc. per metus, ūkininkams mokamos kainos pakilo tik 2,1 proc., o jų eksploatacijos išlaidos padidėjo 3,6 proc. Tai rodo, kad maisto produktų tiekimo grandinėje trūksta pusiausvyros dėl šiame versle dirbančių prekybininkų, tiekimo įmonių, perdirbėjų ir mažmenininkų dominavimo. Todėl manau, kad būtina skatinti ūkininkų ekonominių organizacijų vystymąsi, kooperatyvų kūrimąsi, nes jiems esant didėja ūkininkų įtaka ir stiprėja jų derybiniai pajėgumai. Pritariu pranešime pateiktiems pasiūlymams didesniam kainų skaidrumui žemės ūkio produktų sektoriuje užtikrinti, ypač siekiant kovoti su spekuliacija pagrindinėmis žemės ūkio prekėmis, kontroliuoti jų kainų svyravimą bei užtikrinti, kad rinkos partnerius lengviau pasiektų savitarpio informacija apie kainas ir sutarčių sudarymą. Ypač svarbu užkirsti kelią piktnaudžiavimui pirkėjo įtaka maisto tiekimo grandinėje. Tvirtai sutinku su Žemės ūkio komitete priimtu pasiūlymu pradėti taikyti programas, pagal kurias skatinama parduoti produktus vietos rinkose ir pasiekti, kad sudarant viešųjų pirkimų sutartis maisto tiekimo grandinėje gamintojų organizacijoms, ūkininkų kooperatyvams ir MVĮ būtų teikiamos lengvatinės sąlygos. Labai gaila, kad Parlamentas šį pasiūlymą atmetė.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Balsavau už šį pranešimą dėl jo pavadinime nurodytų priežasčių: kad būtų užtikrinamos sąžiningos ūkininkų pajamos. Nors tai – vienas bendrosios žemės ūkio politikos tikslų, jam visada skiriama mažiau dėmesio nei kitiems, pvz., didesniam produktyvumui ir Europos maisto produktų pramonės konkurencingumui pasaulio mastu. Žinau veiksnius, darančius poveikį tinkamam Europos maisto produktų tiekimo grandinės veikimui. Jie tapo akivaizdūs pradėjus smarkiai svyruoti pagrindinių žemės ūkio maisto produktų sektoriaus kainoms.

Regis, šios problemos glaudžiai susijusios su padidėjusia koncentracija perdirbimo pramonės, didmeninės ir mažmeninės prekybos ir stambių prekybos centrų tinklų sektoriuose, taip pat su didėjančia jų įtaka rinkoje ir su įvairaus pobūdžio piktnaudžiavimu dominuojančia pirkėjo įtaka maisto tiekimo grandinėje. Sutinku su pranešėjo teiginiu, kad geriausias būdas reaguoti į šias problemas – užtikrinti didesnį kainų visoje maisto produktų tiekimo grandinėje skaidrumą, kad būtų skatinama konkurencija ir kovojama su kainų svyravimu, o rinkos partnerius lengviau pasiektų informacija apie pasiūlą ir paklausą.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. (RO) Balsavau už šį pasiūlymą, nes į jį įtraukta konkrečių pasiūlymų, kaip pagerinti maisto produktų grandinės veikimą ir užtikrinti sąžiningas ūkininkų pajamas.

Tobulinant maisto produktų tiekimo grandinių veikimą turėtų būti įtraukti šie aspektai: higienos taisyklių diferencijavimas ir persvarstymas; sertifikavimo ir kontrolės sistemų decentralizavimas ir supaprastinimas; tiesioginių gamintojų ir vartotojų ryšių, taip pat trumpų maisto tiekimo grandinių skatinimas; gamintojų ir vartotojų skatinimas dalyvauti nustatant kokybės ir sąžiningos prekybos kriterijus, taip pat aplinkos tvarumo kriterijus perkant maisto produktus (maitinimo paslaugos), kaip maisto produktų kokybės gerinimo ir vietos ekonomikos vystymo priemonę, kartu trumpinant maisto vežimo atstumą ir mažinant priklausomybę nuo agrochemijos; labai didelis visoje maisto tiekimo grandinėje prarandamas maisto produktų kiekis, kuris daugelyje valstybių narių sudaro iki 30 proc. pagamintų ir rinkai pateiktų maisto produktų; Europos pagalbos maistu programos, skirtos maisto produktų tiekimo grandinės klausimams spręsti, dėl kurios Europoje maistu aprūpinami 43 mln. skurstančių asmenų ir kuri turėtų būti persvarstyta siekiant optimaliau susieti vietos maisto produktų gamintojus ir vartotojus, svarba.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Džiaugiuosi, kad patvirtintas J. Bové pranešimas, kuriame, nors ir palankiai vertinamas Komisijos pasiūlymas skatinti steigti žemės ūkio produktų gamintojų asociacijas, teigiama, kad komitete vis dėlto pabrėžiama, jog persvarstant konkurencijos teisės aktus turėtų atsispindėti nevienodi rinkų ir maisto tiekimo grandinių konkurencingumo lygiai. Todėl reikėtų atsižvelgti į nepriklausomų vietos mažmenininkų, rinkų, vietos maisto produktų tiekimo grandinių ir pusiau natūriniu ūkiu grindžiamų maisto produktų tiekimo sistemų dydį. Europos konkurencijos taisyklės turėtų padėti didinti gamintojų organizacijų derybinę galią, kad jie galėtų parduoti savo produkciją už tinkamą kainą.

 
  
MPphoto
 
 

  Daciana Octavia Sârbu (S&D), raštu. (RO) Balsavau už J. Bové pranešimą, nes Europos maisto produktų rinkai būtinas didesnis skaidrumas. Iš tikrųjų tiekimo grandinė neveikia tinkamai, o dėl prasto jos veikimo didžiausią naudą gauna spekuliantai. Europos ūkininkai turi gauti sąžiningų ir patikimų pajamų. Todėl privalome užtikrinti, kad maisto produktų grandinėje jie ne visada pralaimėtų. Norėdami sėkmingai pasiekti šį tikslą, turime užtikrinti jiems sąžiningą konkurenciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Christel Schaldemose (S&D), raštu.(DA) Danijos socialdemokratų Europos Parlamente (Dano Jørgenseno, Christel Schaldemose, Brittos Thomsen ir Ole’s Christenseno) vardu. Danijos socialdemokratai mano, kad maisto produktų kainoms ES būtina suteikti aiškumo ir skaidrumo. Tačiau manome, kad šiame pranešime siekiama kito tikslo, dėl kurio gali būti padidinta dabartinė žemės ūkio parama ir labiau centralizuojama maisto produktų kainų kontrolė. Todėl, nors palaikome būtinybę nustatyti skaidrias maisto produktų kainas ir skaidriai paskirstyti pajamas maisto produktų sektoriuje, balsavome prieš šią galutinę rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Olga Sehnalová (S&D), raštu. (CS) Palankiai vertinu šį pranešimą kaip iniciatyvą, kuri galiausiai padės pradėti atvirai kalbėti apie tai, kas iš tikrųjų vyksta Europos maisto produktų grandinėje. Ūkininkai daugumos produktų sektoriuose nuolat susiduria su negailestingai mažėjančiomis žemės ūkio produktų kainomis, o vartotojai už galutinius produktus mažmeninės prekybos tinkluose moka arba tokias pačias arba netgi didesnes kainas. Neabejotinai būtina stiprinti žemės ūkio produktų gamintojų ir vartotojų derybines pozicijas ir apskritai pašalinti atskirų maisto produktų grandinės grandžių derybinių galių pusiausvyros sutrikimus. Ši tema taip pat turėtų būti diskusijų dėl naujos bendrosios žemės ūkio politikos dalis. Balsavau už tai, kad būtų patvirtintas šis pranešimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. (NL) Su užsidegimu palaikiau J. Bové pranešimą dėl sąžiningų ūkininkų pajamų ir veiksmingesnės maisto produktų tiekimo grandinės. Tarp kainos, kurią ūkininkai gauna už savo produktus, ir to, ką vartotojai galiausiai už juos sumoka, yra didžiulis skirtumas. Galima tik spėlioti, kodėl šis skirtumas atsiranda. Todėl ir dėl ūkininkų, ir dėl vartotojų svarbu propaguoti didesnį maisto produktų kainų nustatymo skaidrumą. Pranešime Komisija raginama nustatyti tikras ūkininkų patiriamas gamybos išlaidas ir kainą, kurią jie gauna už savo produktus, kad būtų užtikrintas visų maisto produktų grandinės grandžių pelno maržų skaidrumas. Ūkininkai neturėtų būti neskaidraus kainų nustatymo stambiuose prekybos centruose aukos.

Suteikus aiškumo dėl pelno, kurį tarpininkai ir stambūs prekybos centrai gauna už tam tikrus produktus, ūkininkai galės sutvirtinti savo derybines pozicijas. Be to, dėl didesnio sistemos skaidrumo bus galima pažaboti stambių prekybos centrų piktnaudžiavimą įtaka nustatant kainas. Skaidrumas ir sąžininga konkurencija taip pat padės užtikrinti tvaresnę maisto produktų grandinę. Šiuo metu matome, kaip Flandrija importuoja pomidorus iš Ispanijos, o Ispanija – iš Flandrijos. Užtikrinus didesnį kainų ir pelno maržų skaidrumą bus galima užkirsti kelią šiai neveiksmingai ir aplinkai kenksmingai praktikai.

 
  
MPphoto
 
 

  Marc Tarabella (S&D), raštu. (FR) Palankiai vertinu tai, kad patvirtintas puikus J. Bové pranešimas, kuriame raginame užtikrinti sąžiningesnes mūsų ūkininkų pajamas ir skaidresnę bei veiksmingesnę Europos maisto produktų tiekimo grandinę. Tačiau apgailestauju dėl Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijų daugumos pozicijos, kai, remiantis kompromisiniais pakeitimas, dėl kurių derėtasi prieš kelis mėnesius, nuspręsta atmesti tam tikras esmines šio pranešimo dalis. Iš tikrųjų sprendimas, be kitų dalių, atmesti 52 dalį, kurioje raginama sudarant viešųjų pirkimų sutartis maisto tiekimo grandinėje sudaryti gamintojų organizacijoms, ūkininkų kooperatyvams ir MVĮ lengvatines sąlygas, nedviprasmiškas; dabar aišku, kad mūsų gamintojų nenaudai pirmenybė suteikta platinimo ir perdirbimo sektoriams.

 
  
MPphoto
 
 

  Artur Zasada (PPE), raštu.(PL) Man buvo malonu išgirsti šiandienos balsavimo rezultatus. Ekonominiu požiūriu savanoriškos gamintojų asociacijos yra veiksmingiausias užtikrinimo, kad ūkininkai dirbtų kartu, būdas. Tokios organizacijos padeda stiprinti ūkininkų derybines pozicijas rinkoje, suvienodinti jų galimybes derantis su maisto perdirbimo pramonės atstovais ir optimizuoti gamybą be pernelyg didelės išorės paramos būtinybės. Norėdami įveikti konkurenciją, ūkininkai turi glaudžiau bendradarbiauti. Bendradarbiaujant ir koordinuojant veiksmus pasitelkus gamintojų organizaciją galima imtis įvairių iniciatyvų, pvz., skatinti vartoti regioninius produktus, rengti vartotojų informavimo kampanijas ir kartu užtikrinti ES rinkos produkcijos įvairovę.

Be to, grupės gali geriausiai nustatyti specifinius strateginio planavimo, išlaidų racionalizavimo, ūkininkavimo veiksmingumo gerinimo ir žemės ūkio produktų pardavimo organizavimo sričių poreikius. Gamintojų grupėms išleidžiami pinigai turės teigiamą poveikį žmogiškiesiems ištekliams ir investicijoms, taigi, taip pat ūkių pajamoms ir padėčiai rinkoje.

 
  
  

Pranešimas: Miguel Portas (A7-0236/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) finansavimo ir veikimo, nes visiškai pritariu nuomonei, kad šį fondą reikia kuo greičiau mobilizuoti. Tai ypač aktualu, kai būtina reaguoti į nedarbą, didėjantį dėl ekonomikos ir finansų krizės, todėl EGF reikia padaryti lanksčia ir nuolatine paramos priemone.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE), raštu. (IT) Pone pirmininke, EGF yra veiksminga finansų krizės pasekmių sprendimo ES lygmeniu priemonė, ypač kalbant apie užimtumą. Dėl didėjančio prašymų skirti paramą skaičiaus ir šio fondo aktyvavimo bei realizavimo procedūros taikymo sunkumų reikia skubiai pakeisti nuostatas dėl jo procedūrų ir biudžeto. Balsavau už šį pranešimą tikėdamas, kad pokyčių bus imamasi greitai ir nedelsiant.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) remia darbuotojus, visų pirma tuos, kurie dirba regionuose ir sektoriuose ir kurie dėl naujos globalizuotos ekonomikos susidūrė su nepalankiomis sąlygomis. Kasmet finansavimui skiriama 500 mln. EUR , siekiant padėti žmonėms grįžti į darbo rinką. Būtina pagerinti EGF finansavimą ir veiklą: reikia supaprastinti sąlygas, kad būtų galima greičiau ir lengviau skirti EGF pagalbą. Tai ir numatyta pakeitimuose, kuriuos pateikiau dėl šio pranešimo Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui. EGF turi tapti veiksminga Europos socialinės politikos, kuri retkarčiais yra ydinga, priemone. Taigi manau, kad šis fondas turėtų būti išsaugotas, nors ir supaprastinta forma, todėl ir balsavau už M. Portas pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Liam Aylward (ALDE), raštu. (GA) Visiškai pritariu šio pranešimo teiginiams dėl laiko, kurio reikia dėl globalizacijos ar ekonomikos krizės darbo vietų netekusiems darbuotojams skirtai finansinei paramai iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo išmokėti, sutrumpinimą. Norint, kad šio fondo parama būtų naudinga darbuotojams, ji turi būti teikiama greitai ir veiksmingai.

Žinoma, reikia gerokai sutrumpinti fondo mobilizavimo laikotarpį. Pranešime aiškiai apibūdinama, kaip galima sutrumpinti laikotarpį nuo prašymo skirti paramą pateikimo iki pinigų išmokėjimo, tai padėtų pagerinti fondo veiklos rezultatus.

Be to, palankiai vertinu pranešimo teiginius dėl fondo komunikacijos ir administravimo struktūros sukūrimo nacionaliniu lygmeniu, nes taip suinteresuotieji asmenys galėtų gauti daugiau žinių apie prašymų nagrinėjimo būklę ir rezultatus ir apie procesą, pradedamą vykdyti po pinigų skyrimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − Palaikiau šį pranešimą. Pradžioje EGF vienintelis tikslas buvo siekis sušvelninti neigiamą globalizacijos poveikį labiausiai pažeidžiamiems ir mažiausiai kvalifikuotiems kai kurių sektorių darbuotojams, kurie neteko darbo dėl didelių pasaulio prekybos pokyčių, rimtai sutrikdžiusių ekonomiką. Nuo 2009 m. gegužės 1 d. EGF naudojimo sritis buvo išplėsta 2009 m. gegužės 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. pateiktoms paraiškoms, įtraukiant darbuotojus, netekusius darbo dėl finansų ir ekonomikos krizės. Nors pastaruoju metu paraiškų skaičius didėja, tačiau EGF panaudojimas išlieka mažas skurdžiausiuose ES regionuose, kur parama labiausiai reikalinga be darbo likusiems žmonėms. Toks netolygus EGF paramos naudojimas yra susijęs su skirtingų valstybių narių strategijomis. Palaikau dokumente išdėstytas nuostatas, kad EGF finansinė parama turi būti teikiama sparčiau ir veiksmingiau, kad būtų įmanoma pagelbėti kuo daugiau darbuotojų. Būtina parengti ir patvirtinti naujas priemones, kad valstybės narės galėtų teikti paraiškas dėl EGF mobilizavimo vos tik paskelbus apie kolektyvinį atleidimą iš darbo, o ne po jo įvykdymo bei sutrumpinti sprendimo dėl paramos suteikimo laiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šį pranešimą, nes ekonomikos ir finansinės krizės neigiamas poveikis užimtumui ir darbo rinkai Europoje vis dar išlieka didžiulis, darbuotojai ir toliau masiškai atleidžiami įvairiuose ekonomikos sektoriuose, tad ES valstybių narių paraiškų skaičius gauti finansinę paramą iš Europos globalizacijos fondo taip pat smarkiai didėja. Tačiau dabartinės finansinės paramos procedūros yra per sudėtingos, o finansų gavimo laikotarpis – per ilgas. Šiuo metu globalizacijos fondo finansinės pagalbos suteikimas valstybei narei užtrunka nuo 12 iki 17 mėnesių, o tai reiškia, kad dauguma masiškai atleistų darbuotojų laiku nesulaukia finansinės paramos ir tampa globalizacijos bei krizės padarinių įkaitais. Taigi, būtina kuo skubiau supaprastinti šio fondo procedūras, nes tik taip bus galima net perpus sumažinti finansinės pagalbos gavimo laiką. Be to, labai svarbu, kad ES institucijos užtikrintų sklandų ir greitą sprendimų priėmimą svarstant finansinės paramos suteikimo klausimus, nes tokių sprendimų delsimas gali tik pabloginti esamą sunkią darbuotojų situaciją.

Taip pat raginčiau valstybes nares keistis gerosios patirties pavyzdžiais ir ypač pasimokyti iš tų valstybių narių, kurios jau yra įdiegusios nacionalinius globalizacijos fondo informacijos tinklus, kuriuose vietos lygmeniu dalyvauja socialiniai partneriai ir suinteresuotosios šalys, kad masinio darbo vietų netekimo atveju veiktų tinkama pagalbos sistema.

 
  
MPphoto
 
 

  Alain Cadec (PPE), raštu. (FR) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) tikslas – kovoti su neigiamu globalizacijos poveikiu, kurį patiria pažeidžiamiausi ir mažiausiai kvalifikuoti darbuotojai, dėl ekonominių priežasčių netekę savo darbo vietų. Tai juo labiau būtina dabartinėmis ekonomikos krizės aplinkybėmis. EGF papildoma nauda ta, kad juo naudojantis galima skirti akivaizdžią, konkrečią ir laikiną finansinę paramą prie asmeninių poreikių pritaikytoms darbuotojų reintegravimo į darbo rinką programoms.

Labai svarbu, kad 2009 m. birželio mėn. nustatyta nukrypti leidžianti nuostata, skirta padėti darbo vietas dėl ekonomikos ir finansų krizės prarandantiems darbuotojams, būtų taikoma iki dabartinės daugiametės finansinės programos pabaigos. Siekiant paspartinti ir supaprastinti procedūras, būtina užtikrinti efektyvesnį Komisijos ir Europos Parlamento veiksmų koordinavimą, kad būtų galima sutrumpinti laiką, kurio reikia sprendimams priimti.

Todėl Komisija turėtų atsižvelgti į Parlamento darbotvarkę ir laiku jį informuoti apie sunkumus, kurių ji patiria vertindama valstybių narių pateiktas paraiškas. Galiausiai reikia tikėtis, kad Komisija, reguliariai persiųsdama Parlamentui informaciją apie tai, kaip valstybės narės realizuoja finansinius įnašus, geriau teiks savo ataskaitas apie EGF lėšų naudojimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes sutinku su raginimu Europos Komisijai pasistengti, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) taptų veiksmingesnis atliekant, be kita ko, skiriamų lėšų analizę, kurioje būtų atsižvelgiama į EGF poveikį paramos gavėjų tinklui ir toms mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurioms galimą įtaką padarė etatų mažinimo planai ir kurių darbuotojai galėtų pasinaudoti šio fondo teikiama pagalba. Be to, sutinku su Komisijos pasiūlymu, kuriuo siekiama perpus sumažinti laiką, per kurį turi būti sutelktos EGF lėšos, visų pirma dėl to, kad Komisija privalo turėti reikalingus žmogiškuosius ir techninius pajėgumus, tačiau kartu reikia atsižvelgti į biudžeto neutralumo principus ir veiksmingai bei greitai apsvarstyti valstybių narių pateiktas paraiškas.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Castex (S&D), raštu. (FR) Atsižvelgdama į Europos Sąjungos finansinių priemonių laikotarpio vidurio peržiūrą balsavau už šią rezoliuciją, nes Biudžeto komitetas parengė pranešimą dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF), priemonę, kuria siekiama remti darbuotojų, aiškiai pajutusių atleidimo iš darbo ir globalizacijos ar ekonomikos krizės ryšį, perkvalifikavimą ir reintegraciją į darbo rinką.

Mums, socialistams, nagrinėjant šį pranešimą paaiškėjo, kad dešinieji ir kairieji padėtį mato labai skirtingai. Pasak socialistų, labai svarbu toliau tęsti šio fondo veiklą, nes, neatsižvelgiant į krizę, globalizacija turi neigiamą poveikį visai mūsų pramonės struktūrai. Dešinieji, priešingai, mano, kad šis fondas turėtų veikti ribotą laiką, iki 2013 m., nes, jų manymu, globalizacija gali daryti teigiamą poveikį tik kai ekonomikos klimatas vėl bus stabilizuotas.

 
  
MPphoto
 
 

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. (EL) Balsavau už šį pranešimą, kurį parengė Europos Parlamento Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos / Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų narys Miguel Portas, nes jis teisingai įvertino Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo svarbą ir vaidmenį ir kartu pasiūlė visapusio naudojimosi juo būdų, kad atleistiems iš darbo nuo neoliberalios globalizacijos ir ekonomikos krizės, kuri daro itin skaudų poveikį Europos darbuotojams, nukentėjusiesiems būtų teikiama parama.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo finansavimo ir veikimo. Dėl prašymų skirti šio fondo finansavimą skaičiaus didėjimo bei mobilizavimo ir įgyvendinimo procedūros taikymo sunkumų reikia kuo skubiau patobulinti nuostatas dėl fondo procedūrų ir biudžeto. Atsižvelgdama į atvejų skirtumus Europos Komisija turėtų pateikti pasiūlymą, pagal kurį būtų leidžiamas didesnis įsikišimo kriterijų lankstumas pavienėms valstybėms narėms, kad būtų išvengta nelygybės, susijusios su galimybėmis naudotis šia priemone.

 
  
MPphoto
 
 

  Göran Färm (S&D), raštu.(SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, šiandien nusprendėme balsuoti už pranešimą dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo finansavimo ir veikimo. Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas padeda remti pavienius dėl globalizacijos poveikio iš darbo atleistus darbuotojus ir teikti perkvalifikavimui ir tolesniems mokymams skirtą finansinę paramą, kad darbuotojai galėtų būti lengviau reintegruojami į darbo rinką.

Į pranešimą įtraukta konkrečių pasiūlymų tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu sutrumpinti perpus laiką, kurio reikia Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui mobilizuoti. Jame taip pat siūloma ir į paraiškų teikimo procesą, ir įgyvendinant priemones, kurioms skirtas finansavimas, įtraukti socialinius partnerius. Be to, pranešime siūloma pratęsti nukrypti leidžiančios nuostatos, pagal kurią dėl finansų krizės savo darbo vietas prarandantys darbuotojai taip pat gali gauti paramą, taikymą. Mes manome, kad tai – labai svarbi priemonė siekiant kovoti su finansų krizės poveikiu ir neleisti darbuotojams visam laikui pasitraukti iš darbo rinkos.

Pranešimo 16 dalyje Komisijai taip pat siūloma išnagrinėti galimybę įsteigti nuolatinį Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą. Tačiau norėtume pabrėžti, kad šioje formuluotėje neatsispindi jokia galutinė pozicija šiuo klausimu. Joje tik teigiama, kad Komisija turėtų ištirti ir įvertinti nuolatinio fondo naudą. Taip pat norėtume pabrėžti, kad už darbo rinkos politiką atsakingos valstybės narės. Taigi, Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas niekada neturėtų tapti nacionaliniu lygmeniu taikomų priemonių pakaitalu, tačiau jis turėtų būti traktuojamas kaip valstybėse narėse taikomų priemonių papildymas.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) pokyčių matyti ir paraiškų gauti EGF paramą skirtumai, ir palyginti nedidelis jų skaičius, taip pat šios priemonės trūkumai remiant atleistų iš darbo darbuotojų reintegraciją į darbo rinką. Svarbu išsamiai išnagrinėti, kas lėmė nepakankamą fondo lėšų naudojimą ir nustatyti būdus, kaip valstybės narės, ypač tos, kurias nedarbas paveikė labiausiai, galėtų paprasčiau juo naudotis.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Siekdama kovoti su neigiamu globalizacijos poveikiu darbuotojams, kurie susidūrė su kolektyviniais atleidimais, ir parodyti jiems solidarumą, Europos Sąjunga įsteigė Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (EGF), iš kurio teikiama finansinė parama individualioms programoms, siekiant sugrąžinti atleistus darbuotojus į darbo rinką. EGF maksimali metinė suma siekia 500 mln. EUR.

Atsižvelgiant į ekonomikos ir socialinę krizę, neįtikėtina, kad labai mažai naudojamasi EGF pagalba. Tiesą sakant, 2007–2009 m. pirmų šešių mėnesių laikotarpiu buvo panaudota tik 80 mln. EUR iš numatytų 1,5 mlrd. EUR, aštuonioms valstybėms narėms pateikus aštuoniolika paraiškų 24 431 darbuotojo vardu. Po 2009 m. gegužės mėn. atliktų EGF pokyčių pateiktų paraiškų skaičius padidėjo nuo 18 iki 46, o prašoma suma nuo 80 mln. EUR iki 197 mln. EUR, ir paraiškas teikiančių valstybių narių skaičius padidėjo nuo 8 iki 18. Tačiau devynios valstybės narės vis dar nesikreipė į EGF.

Be to, būtent tie ES regionai, kurie pasižymi didžiausiu bendruoju vidaus produktu, labiausiai pasinaudojo EGF pagalba. Reikia atlikti tokį reiškinį nulėmusių priežasčių vertinimą, kad EGF parama būtų galima greičiau ir lengviau pasinaudoti, o EGF taptų nepriklausomu fondu, turinčiu savus įsipareigojimus ir mokėjimo asignavimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Iš pradžių kritiškai vertinome keletą šio fondo reglamento aspektų ir iš naujo persvarstėme reglamentą per paskesnę peržiūrą, kurią Komisija turėjo pasiūlyti, ir iš to, kaip naudotos šio fondo lėšos, tapo aišku, kad tam tikra mūsų kritika dėl pirminio varianto buvo pagrįsta.

Todėl pritariame pasiūlymui prašyti Komisijos anksčiau – 2011 m. birželio 30 d. – pateikti savo laikotarpio vidurio įvertinimą ir kartu pateikti pasiūlymą persvarstyti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo reglamentą, siekiant sumažinti akivaizdžiausius fondo trūkumus.

Tačiau, kaip sakiau savo kalboje Parlamente, svarbu nepamiršti prevencinių priemonių, kurių reikia imtis siekiant atgrasyti tarptautines bendroves nuo perkėlimo, kovoti su nedarbu ir didinti užimtumo laikantis teisių lygį. Taip pat labai svarbu užtikrinti, kad šiuo fondu nebūtų naudojamasi kieno nors priedangai sukurti ar atleidimo iš darbo dėl bendrovės restruktūrizavimo ar tarptautinių įmonių perkėlimo procedūrai palengvinti.

Galiausiai primygtinai reikalaujame padidinti ES bendro finansavimo ribą nuo 65 iki ne mažiau kaip 80 proc., kad fondu galėtų naudotis didžiausių finansinių sunkumų patiriančios valstybės narės ir kad bedarbiai, kuriems labiausiai reikia pagalbos, sulauktų greitos ir veiksmingos paramos.

 
  
MPphoto
 
 

  Pat the Cope Gallagher (ALDE), raštu. (GA) Naudojantis Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu (EGF) neblogai pavyksta mažinti didelio masto nedarbo Airijoje ir Europoje pasekmes. EGF įsteigtas 2007 m. kaip atsakas į globalizacijos keliamas problemas ir iššūkius.

Šios iniciatyvos vertė – 500 mln. EUR per metus. Fondas teikia paramą ir pagalbą regionams, kuriuose dėl pasikeitusių aplinkybių pasaulyje ir to nulemto bendrovių perkėlimo atleista daugiau kaip 1 000 žmonių. Dar kartą pakartosiu, kad Europos Sąjunga sprendžia nedarbo Airijoje problemą. Šiuo atžvilgiu ir EGF, ir Europos socialinis fondas labai svarbūs.

 
  
MPphoto
 
 

  Estelle Grelier (S&D), raštu. (FR) Balsavau už M. Portaso pranešimą. Pritariu pagrindiniam jo tikslui toliau tęsti EGF veiklą, nes, be krizės, kurią dabar patiriame, globalizacija turi ilgalaikį neigiamą poveikį mūsų pramonės sektoriaus darbo vietoms, kurį Europos dešinieji atsisako pripažinti. Be to, padėjau iš dalies pakeisti šį tekstą, kad skiriant EGF lėšas būtų atsižvelgiama į MVĮ ir subrangovus. Jų darbuotojai dėl priklausomybės nuo tarptautinių bendrovių yra itin pažeidžiami, todėl svarbu, kad atleidimo iš darbo atveju EGF jiems suteiktų tikrų profesinio perkvalifikavimo galimybių. Taip pat džiaugiuosi, kad pripažinta, jog reikia atlikti tyrimus dėl valstybės įstaigų, atsakingų už dokumentų teikimą, siekiant kuo optimaliau naudotis EGF, apie kurį dažnai žinoma pernelyg mažai ir kuriuo naudojamasi pernelyg retai, ypač Prancūzijoje. Atsižvelgdama į tai, kad Europos dešinieji nusprendė 2013 m. panaikinti EGF, per diskusijas dėl kitos ES finansinės perspektyvos dėsiu visas pastangas, kad jis veiktų nuolat.

 
  
MPphoto
 
 

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu. (FR) Kadangi reikėtų greičiau mobilizuoti finansavimą, skirtą darbuotojams, dėl globalizacijos ar finansų krizės netekusiems darbo vietų, balsavau už rekomendacijas, kuriomis siekiama patobulinti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) nuostatas dėl jo procedūrų ir biudžeto. Šis fondas įsteigtas 2006 m., tačiau pateikta nedaug paraiškų, iš dalies dėl pernelyg sudėtingų paramos ir bendro finansavimo kriterijų. Todėl aš ir mano kolegos norėjome pakeisti šį mechanizmą. Taigi šis tekstas – didelis laimėjimas, nes jame Komisijos prašoma supaprastinti procedūrą, kad būtų pašalintos akivaizdžiausios silpnos vietos, ir raginama sutrumpinti sprendimų priėmimo laikotarpį. Be to, iki šiol šis fondas finansuotas iš skirtingų biudžeto eilučių. Tekste siūloma 2011 m. biudžete išskirti jam atskirą eilutę, ir tai yra svarbus patobulinimas. Todėl džiaugiuosi, kad patvirtintos šios rekomendacijos, kurių labai reikia, kai mūsų piliečius veikia ekonomikos krizė.

 
  
MPphoto
 
 

  Alan Kelly (S&D), raštu. − Atsižvelgiant į pastarojo meto neramumus finansų pasaulyje ir dėl to prarastas darbo vietas, naujų įgūdžių įgijimas ir pakartotinė integracija į darbo rinką yra labai svarbios darbo vietų kūrimui, todėl pritariu naujam Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo kaip ES socialinės politikos priemonės vertinimui. Tačiau pageidaučiau didesnio proceso, prasidedančio nuo paraiškos formos užpildymo, lankstumo ir daugiau konsultacijų su darbuotojais rengiant EGF planus. Tai, kas nutiko Airijoje su bendrovės „Dell“ ir gamyklos „Waterford Crystal“ darbuotojais, neturi pasikartoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. (DE) Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas nėra tik svarbi pagalbos teikimo tiems, kurie negalėjo prisitaikyti prie rinkų atvėrimo, priemonė. Tai – taip pat pasitikėjimo Europos Sąjunga stiprinimo būdas, ir manau, kad labai svarbu tai pabrėžti. Jis leidžia mums parodyti, kad susidūrę su ekonomikos pokyčiais nepamiršome nesugebančių pakankamai greitai reaguoti į naują padėtį asmenų. Tačiau taip pat manau, kad svarbu pagrįsti pasitikėjimą abipusiškumo principu. Žmonėms, kurie, nepaisant visų jų dedamų pastangų, tampa rinkų pokyčių aukomis, skirtos lėšos turi iš tikrųjų pasiekti numatytus gavėjus. Svarbu, kad lėšos būtų skirstomos skaidriai ir suprantamai ir kad jos nebūtų paprasčiausiai padalytos atsitiktinai. Šių žmonių padėtį reikia vertinti vadovaujantis tarpvalstybiniu ir į konkretų regioną orientuotu požiūriu, todėl privalu greitai skirstyti lėšas. Tik taip Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas galės atlikti savo funkcijas ir, teikdamas greitą pagalbą, padės stiprinti pasitikėjimą ES. Todėl pritariu šiam pranešimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, palaikiau pranešimą dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) finansavimo ir veikimo, nes manau, kad šis mechanizmas yra veiksminga paramos darbuotojams, patekusiems į sunkią padėtį dėl finansų krizės, priemonė.

Fondas įsteigtas siekiant teikti tikrą paramą darbuotojams, kurie dėl priežasčių, susijusių su jų bendrovių perkėlimu, ar krizės buvo atleisti iš darbo, o jo tikslas – padėti jiems grįžti į darbo rinką. Savo iniciatyva parengtame pranešime, dėl kurio šiandien balsavome, atskleidžiamos tam tikros kritinės šio fondo veikimo sritys ir pateikiama tam tikrų ir Komisijai, ir valstybėms narėms skirtų pasiūlymų, kuriais siekiama persvarstyti fondo veikimą, kad būtų supaprastintos ir paspartintos galimybių naudotis šiuo fondu procedūros.

Svarbiausias dalykas, į kurį norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, susijęs su pasiūlymu iki 2013 m. pabaigos pratęsti 2009 m. nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos, pagal kurią tapo įmanoma išplėsti fondo veiklos sritį į reikalavimų sąrašą įtraukiant ekonomikos krizę, taikymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Iosif Matula (PPE), raštu. (RO) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo vaidmuo – teikti paramą dėl pasaulio ekonomikos lygmeniu vykdomų pokyčių atleistiems iš darbo darbuotojams. Be to, siekiant mažinti nedarbo lygį, nuo 2009 m. šio fondo lėšomis taip pat remiami nuo ekonomikos krizės nukentėję asmenys. Asmeniškai manau, kad derėtų pertvarkyti šį fondą į nuolatinę darbo ieškančių asmenų rėmimo ir valstybių narių socialinės politikos papildymo priemonę.

Ši priemonė leistų sutelkti dėmesį į kiekvieno darbuotojo galimybių panaudojimą ir veiktų kaip atsvara įgyvendintoms bendrovių paramos priemonėms. Neturėtume pamiršti, kad šiuo metu vis dar kyla sunkumų dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizavimo procedūrų ir jo paramos įgyvendinimo trukmės.

Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria atleisti darbuotojai, yra profesinis perkvalifikavimas ir laikina pagalba, siekiant kuo greičiau ir kuo veiksmingiau mobilizuoti pagalbą, būtina imtis priemonių, skirtų fondo procedūroms supaprastinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas – labai svarbi priemonė, kuri padeda milijonams darbo neturinčių ES žmonių, atsidūrusių šioje padėtyje dėl pramonės šakų perkėlimo į kitus žemynus. Dėl šiuo metu patiriamos krizės ir padidėjusio kolektyvinių atleidimų skaičiaus reikia tobulinti šią priemonę ir surasti naujus finansavimo šaltinius. Todėl būtent taip ir balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Claudio Morganti (EFD), raštu. (IT) Matome, kaip dėl ekonomikos žlugimo ir perkėlimo politikos Europoje nuolat didėja nedarbas.

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) – veiksminga priemonė, kurią ES gali naudoti norėdama teikti paramą darbo vietas praradusiems darbuotojams ir su jais solidarizuotis. Iki 2009 m. dėl biurokratinių priežasčių šiuo fondu retai naudotasi, ir manau, kad Komisijos prašymas imtis priemonių, skirtų šio fondo mobilizavimo procedūros laikotarpiui sutrumpinti, labai svarbus. Jei bus padidintas lankstumas ir suteikta daugiau galimybių juo naudotis, EGF taps svarbia valstybių narių socialinės politikos priemone.

Todėl balsavau „už“.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Norėčiau pasakyti, kad palaikau M. Portaso pranešimą. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) – esminė papildomos paramos darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl jų bendrovių perkėlimo, teikimo priemonė. Kaip paaiškėjo, ji yra dar svarbesnė priemonė darbuotojams, nes per dabartinę krizę padeda jiems grįžti į darbo rinką.

M. Portaso pranešimas – lemiamas momentas, priemonė, kuria siekiama patobulinti ir supaprastinti svarbius Europos piliečiams skirtus išteklius. Tai – taip pat apčiuopiamas įrodymas, kad ES siekia padėti spręsti niūrią finansinę padėtį, kovoti su nedarbu ir remti savo piliečius.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes pritariu Europos Komisijai pateiktiems prašymams racionalizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (EGF). Į šiuos prašymus įtrauktas skiriamų lėšų vertinimas, atsižvelgiant į reintegracijos sėkmės rodiklį ir paramos gavėjų profesinės kvalifikacijos padidėjimą, priemonių, finansuotų kaip atsako į kiekvieną paraišką EGF paramai gauti, lyginamoji analizė, reintegracija pagrįsti rezultatai ir EGF poveikis jo paramos gavėjų ir mažųjų ir vidutinių įmonių, kuriems galėjo turėti įtakos atleidimo iš darbo planai ir kurių darbuotojai galėjo pasinaudoti fondo lėšomis, tinklui.

Taip pat pritariu Komisijos prašymui pateikti valstybėms narėms gairių rinkinį, skirtą EGF finansavimo paraiškų rengimui ir įgyvendinimui. Šiomis rekomendacijomis būtų siekiama užtikrinti greitą paraiškų nagrinėjimą, šalių, sprendžiančių paraiškų etapų klausimus, bendrą sutarimą ir įdiegti priemones, kurias reikia įgyvendinti siekiant veiksmingo darbuotojų reintegravimo į darbo rinką.

Galiausiai sutinku su prašymu valstybėms narėms kartu su visomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant socialinius partnerius, sukurti nacionalinio lygmens EGF komunikacijos ir administravimo struktūrą ir Europos lygmeniu keistis geriausia patirtimi.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. (RO) EGF teikiama parama turi būti dinamiška ir lengvai pritaikoma prie nuolat besikeičiančios ir dažnai netikėtos rinkos padėties. Šio fondo tikslas – teikti konkrečią greitą pagalbą, siekiant palengvinti darbuotojų, dėl sudėtingų darbo rinkos pokyčių netekusių darbo vietų, profesinį perkvalifikavimą.

Raginu valstybes nares nuo prašymų gauti EGF paramą rengimo pradžios įtraukti socialinius partnerius ir skatinti vesti dialogą su jais ir verslininkais. Kartu raginu valstybes nares naudotis šiuo fondu ir taip skatinti įgyti naujų įgūdžių, kurių reikia esamoms darbo vietoms paversti ekologiškomis ir naujoms ekologiškoms darbo vietoms kurti, taip pat mokytis visą gyvenimą, kad darbuotojams būtų galima suteikti galimybę plėtoti asmeninę karjerą ir padėti didinti ES konkurencingumą globalizuotos aplinkos sąlygomis.

Taip pat manau, kad šis fondas, kaip nepriklausomas fondas su jam skirtu biudžetu, turėtų veikti po 2013 m. Komisija ir valstybės narės turi glaudžiai bendradarbiauti, kad galėtų veiksmingai kontroliuoti tarptautinėms bendrovėms teikiamą paramą ir tvirtai įsipareigoti kurti darbo vietas, kuriose remiamos darbuotojų teisės, kad nebūtų leidžiama propaguoti socialinio dempingo.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes sutinku su raginimu Europos Komisijai pasistengti, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) taptų veiksmingesnis atliekant, be kita ko, skiriamų lėšų analizę, kurioje būtų atsižvelgiama į sėkmingą reintegraciją ir paramos gavėjų įgūdžių gerinimo vertinimą. Be to, sutinku su Komisijos pasiūlymu, kuriuo siekiama perpus sumažinti laiką, per kurį turi būti sutelktos EGF lėšos, ir su tuo, kad turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti visomis įmanomomis priemonėmis, siekiant užtikrinti su šiuo procesu susijusį greitą ir veiksmingesnį bendravimą su suinteresuotosiomis valstybėmis narėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Diskusijos šiuo klausimu nebuvo visiškai paprastos. Per pastaruosius keletą mėnesių iškelti tokie klausimai: dėl fondo „galimybių reaguoti“ (kartu neskiriant daugiau dėmesio priežasčių taisymui tobulinant bendras strategijas, skirtas inovacijoms ir švietimui globalizuoto pasaulio sąlygomis, tikslingiau orientuojant ir geriau naudojant Europos socialinio fondo lėšas valstybėse narėse ir ugdant jų gebėjimus naudotis šiomis lėšomis); dėl riboto sektorių, kuriems skirta pagalba (ypač tuo metu), skaičiaus, visų pirma automobilių ir tekstilės sektorių (atitinkamai 15 ir 13 paraiškų), kur buvo galima iškelti tokius klausimus kaip, pvz., ar žmonės atleisti iš darbo dėl globalizacijos, ar dėl inovacijų sektoriuje trūkumo; dėl to, ar ir kokiu mastu šiomis priemonėmis keičiama ir (arba) pakeista nacionalinė pagalba; dėl paradokso, kad, viena vertus, kiekvienais metais šiam fondui (iš neįvykdytų ES biudžeto įsipareigojimų) skiriama (tik) 500 mln. EUR, o įvykdžius paraiškos teikimo kriterijus iš esmės galima teikti neribotą paraiškų kiekį (pagal pirmumo principą); dėl to, kad MVĮ šis fondas duoda mažiau naudos; dėl sąsajos su valstybės pagalba ir (arba) mokesčiais. Galiausiai pasiektas sutarimas ir pranešimas patvirtintas, įskaitant mūsų, žaliųjų, patvirtinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Joanna Senyszyn (S&D), raštu.(PL) Palaikiau rezoliuciją dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) finansavimo ir veikimo. Labai svarbu patobulinti EGF veikimo reglamentavimo taisykles, kad būtų galima veiksmingiau juo naudotis. Tikiuosi, Komisija pasinaudos Parlamento pasiūlymais, kurie padės sutrumpinti perpus paramos teikimo procedūrą. Dėl krizės sukelto didėjančio nedarbo finansiniai EGF ištekliai tapo ypač svarbūs, nes jie padeda užtikrinti individualią paramą, kuri skiriama atleistiems iš darbo žmonėms ir jiems grąžinti į darbą. Dėl griežtų paramos teikimo kriterijų ir užtęstos jos skyrimo procedūros valstybės narės nevisiškai išnaudoja joms suteiktas galimybes gauti EGF paramą. Pvz., mano šalyje, Lenkijoje, pateiktos tik trys paraiškos gauti finansinę paramą iš EGF. Pagrindinė tokio mažo domėjimosi priežastis – būtent pernelyg ilga taikomų procedūrų trukmė.

Be fondo veikimo reglamentavimo taisyklių tobulinimo, taip pat būtina bent iki dabartinės finansinės programos pabaigos pratęsti nuostatos remti dėl dabartinės krizės darbo vietų netekusius darbuotojus galiojimo trukmę ir palaikyti bendro finansavimo 65 proc. ribą Šios krizės poveikį darbo rinkai patirsime dar ne vienus metus, todėl ši pagalba yra ir bus būtina. Taip pat norėčiau atkreipti Komisijos ir valstybių narių dėmesį į keitimosi geriausia patirtimi koordinavimą Europos lygmeniu, kuris padės EGF nedelsiant ir veiksmingai reaguoti masinio atleidimo iš darbo atvejais.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Kaip paaiškėjo, struktūriniai fondai – neįkainojamos atotrūkio Europoje mažinimo priemonės, ypač remiant pažeidžiamiausius atokiausius regionus. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo įsteigimas – Europos Sąjungos pripažinimas, kad globalizacijos reiškinys lėmė didelius ir ne visada teigiamus pokyčius ir kad jis turėjo nevienodą poveikį Europai, nes vieni regionai iš šio proceso gavo naudos, o kiti – daug ko neteko.

Vis dėlto šiam fondui neskirta tiek dėmesio, kiek derėtų, o tai, mano manymu, labai ilgo laiko tarpo, kuris turi praeiti nuo valstybės narės pateikto prašymo skirti pagalbą iki faktinio šių lėšų gavimo, pasekmė. Šis delsimas turi rimtų pasekmių krizės paveiktų darbuotojų šeimoms ir yra susijęs su esminiu prašymo skirti lėšų, jų mobilizavimo ir išmokėjimo proceso sudėtingumu; todėl jo supaprastinimas – ypatingos skubos ir absoliutaus pirmumo klausimas. Tik taip, užtikrinant veiksmingą bet kurių darbuotojų, atleistų iš darbo dėl reikšmingų tarptautinės prekybos modelių pokyčių, reintegravimą, bus galima pasiekti šio fondo tikslus. Pranešimas, dėl kurio šiandien balsavome, – kompromisinių įvairių frakcijų pastangų rezultatas, todėl balsavau už jį.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D), raštu. (RO) Naujausios ES statistikos duomenimis, dėl ekonomikos ir finansų krizės bedarbių skaičius praėjusiais metais 27 ES valstybėse narėse padidėjo 1,1 mln. Tuo galima paaiškinti nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2010 m. balandžio mėn. pateiktų prašymų mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas skaičiaus padidėjimą nuo 18 iki 46. Tačiau nepaisant to, kad valstybių narių, kurios kreipiasi dėl pagalbos, skaičius padidėjo nuo 8 iki 18, devynios valstybės narės dar nesinaudojo Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšomis.

Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, balsavau už pasiūlymą dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo finansavimo ir veikimo, nes, tikėtina, ekonomikos krizė tebedarys poveikį užimtumui. Būtent todėl svarbu prašyti Komisijos pateikti naudojimosi Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu laikotarpio vidurio finansinį įvertinimą ir persvarstyti su juo susijusį reglamentą, kad būtų gerokai sutrumpinta fondo mobilizavimo procedūros trukmė.

Taip pat norėčiau atkreipti Komisijos dėmesį į viešojo sektoriaus darbuotojų, kurie negali pasinaudoti panašia priemone, atleidimą iš darbo, nors šie atleidimo iš darbo atvejai yra tiesioginė valstybės biudžeto mažinimo dėl dabartinės ekonomikos ir finansų krizės pasekmė.

 
  
MPphoto
 
 

  Derek Vaughan (S&D), raštu. – Visiškai palaikau M. Portaso pranešimą dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo finansavimo ir veikimo. Jame sprendžiama daug klausimų, įskaitant paraiškų teikimo proceso veiksmingumo tobulinimą ir greitesnį fondo mobilizavimą siekiant suteikti pagalbą darbo vietų netekusiems žmonėms. Nors dėl JK taikomos korekcijos ji šiuo metu neprašo skirti šio fondo pinigų, matome, kiek daug naudos šis fondas ekonomikai sunkiais laikais davė kitoms valstybėms narėms.

Palankiai vertinu pasiūlymą įsteigti po 2013 m. nuolat veikiantį fondą, skirtą padėti globalizacijos ar finansų ir ekonomikos krizės sukelto poveikio paveiktiems žmonėms, ir manau, kad labai svarbu, jog Komisija išnagrinėtų galimybę pagal naująją daugiametę finansinę programą (2013–2020 m.) įsteigti EGF kaip nepriklausomą fondą su jam skirtais mokėjimais ir įsipareigojimų asignavimais.

 
  
  

Pranešimas: Tadeusz Zwiefka (A7-0219/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − Palaikiau šį pranešimą. Reglamento, dėl kurio šiandien balsavome, pagrindas yra Briuselio konvencija ir tai yra vienas iš sėkmingiausių ES teisės aktų, kuriuo nustatytas Europos teisminės erdvės pagrindas. Vienodų teismų praktikos pavyzdžiais grindžiamų Europos taisyklių taikymas skatina didesnį teisinį konkretumą ir nuspėjamus sprendimus išvengiant keleto vienu metu vykstančių procesų. Viena iš esminių Europos teisminės erdvės veikimo sąlygų yra laisvas teismo nutarčių judėjimas. Todėl pritariu dokumente išsakytai pozicijai, kad šį reglamentą yra būtina atnaujinti, siekiant garantuoti efektyvų teismo nutarčių judėjimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) „Briuselio I“ reglamentas yra Europos teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir komercinėse bylose pagrindas. Tai vienas sėkmingiausių ES teisės aktų, kuriuo buvo padėtas Europos teisinės erdvės pagrindas. Pasirodė, kad jis labai veiksmingai padėjo spręsti tarpvalstybinio bylinėjimosi problemą, nes juo sukurta visuotinėmis jurisdikcijos taisyklėmis ir vienu metu vykstančių teismo procesų ir teismo sprendimų judėjimo koordinavimu pagrįsta teisminio bendradarbiavimo sistema. Sutinku, jog reikia padaryti pakeitimus, pvz., uždrausti egzekvatūros procedūrą visose reglamente numatytose srityse ir taip sudaryti sąlygas pagreitinti laisvą teismo sprendimų judėjimą, užtikrinant, kad būtų išsaugotos visos reikalingos garantijos.

Taip pat manau, kad svarbu sukurti Europos teisminę kultūrą taikant mokymą bei civilinėse ir komercinėse bylose pasinaudojant tokiais tinklais, kaip Europos teisminio mokymo tinklas ir Europos teisminis tinklas, nes tai turėtų pagerinti teisėjų bendravimą. Būtina sukurti teisinę sistemą, kuri būtų nuosekliai struktūriškai apibrėžta ir lengvai prieinama ir kuriai Komisija privalėtų atlikti įvairių reglamentų, reglamentuojančių jurisdikciją, vykdymą ir taikytiną teisę, tarpusavio ryšio peržiūrą.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Maria Corazza Bildt, Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark, Anna Ibrisagic ir Alf Svensson (PPE), raštu.(SV) Balsavome už teismo procesų palengvinimą vis judesniems Europos piliečiams. Tai nereiškia, kad sutinkame su visais reformų, kurios ilgainiui galėtų būti pradėtos dėl T. Zwiefkos pranešimo, aspektais ir besąlygiškai jas remiame. Pvz., toliau kritiškai vertiname užmojus pradėti taikyti kolektyvinį žalos atlyginimą, taip pat norėtume pabrėžti nuomonę, kad jokie dabar svarstomo civilinio bendradarbiavimo pokyčiai negali būti tokie, kad turėtų poveikį Švedijos spaudos laisvei.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Kadangi suprantu didžiulę Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl tarptautinės privatinės teisės svarbą ir atitinkamos teisinės sistemos, kuria būtų sudarytos sąlygos pripažinti ir vykdyti teismo sprendimus civilinėse ir komercinėse bylose, būtinybę, aš, kaip pranešėjas, pripažįstu, kad dėl šio reglamento persvarstymo kyla itin svarbių techninių ir teisinių klausimų. Esu linkęs sutikti su egzekvatūros procedūros panaikinimu, kaip siūloma pranešime, taip pat daugelį pasiūlymų, įtrauktų į jį, laikau įdomiais ir pragmatiškais. Tai bus diskusijos, vertos įdėmaus klausymosi.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − Rezoliucija susijusi su 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (Briuselis I) įgyvendinimu, atsižvelgiant į Komisijos žaliąją knygą. Šis reglamentas kartu su pirmesne Briuselio konvencija – vienas iš pačių sėkmingiausių ES teisės aktų, kuriuo remiantis buvo nustatyta Europos teisminės erdvės sukūrimo pagrindai ir kuris puikiai pasitarnavo piliečiams ir verslui. Šia rezoliucija skatinamas teisinis tikrumas ir sprendimų nuspėjamumas, remiantis vienodomis Europos taisyklėmis.

Tačiau šią rezoliuciją reikia atnaujinti. Pritariu egzekvatūros (lot. exequatur), t. y. oficialaus teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo procedūros, panaikinimui, nes tai paspartintų laisvą teisminių sprendimų judėjimą ir reikštų svarbų žingsnį kuriant Europos teisminę erdvę. Tačiau šis panaikinimas turi būti suderintas su atitinkamomis apsaugos priemonėmis, skirtomis apsaugoti šalių, kurių atžvilgiu siekiama vykdyti šį sprendimą, teises. Manau, kad Komisija turėtų peržiūrėti sąsajas tarp skirtingų nuostatų, kuriomis reglamentuojama jurisdikcija, sprendimų vykdymas ir taikoma teisė, ir manau, kad bendras tikslas turėtų būti nuosekliai apibrėžta ir prieinama teisinė sistema.

 
  
MPphoto
 
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (S&D), raštu.(PL) T. Zwiefkos pranešimas, dėl kurio šiandien buvo balsuojama, yra susijęs Komisijos žaliąja knyga dėl „Briuselio I“ reglamento dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo persvarstymo. Diskutuodami apie žaliąją knygą galime iš dalies pasiruošti tikram reglamento persvarstymui, kuris, tikimės, netrukus bus. Tai bus didžiulis iššūkis Parlamentui dėl išskirtinai sudėtingo techninio reglamento pobūdžio. Be to, Parlamentas kartu su Taryba pirmą kartą pagal įprastą teisėkūros procedūrą priims sprendimą šiuo sudėtingu ir jautriu klausimu. Dabartiniame etape yra įvairių frakcijų nuomonių skirtumų dėl siūlomų pakeitimų, pvz., dėl egzekvatūros procedūros ir ypač su užimtumu susijusiais jurisdikcijos klausimais.

Dėl šios priežasties Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija nusprendė nepritarti tokiam pranešimui, koks jis yra dabar. Tačiau manau, kad ateityje visos frakcijos įsitrauks į konstruktyvų bendradarbiavimą šiuo klausimu, nes „Briuselis I“ yra reglamentas, itin svarbus bendrajai rinkai. Veiksmingas „Briuselio I“ persvarstymas parodys, kaip Parlamentas naudojasi savo naujomis kompetencijomis, kurių taip ilgai visą laiką siekė.

 
  
MPphoto
 
 

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu.(FR) Vakar Europos Parlamento posėdyje patvirtinome pranešimą, kuris, nors ir ganėtinai techniškas, yra labai svarbus vis didėjančiai Europos laisvės, saugumo ir teisingumo sričių bei Europos teisminės erdvės integracijai ir Europos vidaus rinkos įtvirtinimui. Briuselio I reglamentas lėmė geroką pažangą teisminėje srityje: reglamente apibrėžtos kompetentingos teisminės institucijos, sprendžiančios tarpvalstybinius teisinius ginčus civilinėse ir komercinėse bylose, ir reglamentuojamas kitų valstybių narių teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimas ir vykdymas. Šiuo metu svarbu peržiūrėti šį reglamentą modernizuojant sąlygas ir patobulinant tam tikras procedūras: teisėjų bendradarbiavimą, autentiškų aktų, arbitražo ir, svarbiausia, egzekvatūros klausimų sprendimą. Išsamiai nenagrinėsiu šių sudėtingų teisinių klausimų, tačiau nekantriai laukiu šio reglamento dalinio pakeitimo, kuriuo Europos piliečiams bus suteikta geresnė teisinė apsauga: geresnė nuosprendžių ir teisinių sprendimų „judėjimo laisvė“, didesnis skirtingų valstybių narių jurisdikcijų ir teisinių sistemų „savitarpio pasitikėjimas“, taigi kartu tai ir Europos teisinio tikrumo ir Europos piliečių teisių stiprinimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Alan Kelly (S&D), raštu. Šia iniciatyva naudotasi kaip pagalbine priemone gerinant teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir komercinėse bylose.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Palaikiau šį pranešimą, nes manau, kad tai žingsnis į priekį privatinės tarptautinės teisės srityje. Ši teisės sritis turi būti tobulinama, užtikrinant aukštesnį teisinių sistemų tarpusavio sąveikos lygį.

Tiksliau, pritariu egzekvatūros atsisakymo idėjai, tačiau, nepaisant to, manau, kad tai turi būti atlikta taikant išskirtinę procedūrą, kurioje numatytos apsaugos priemonės asmenims, kurie teismo sprendimu pripažinti skolininkais. Be to, nepritariu arbitražo neįtraukimui į šio reglamento taikymo sritį, ir manau, kad būtina kur kas rimčiau apsvarstyti arbitražo ir teismo procesų ryšį, ir kol nebus atlikta išsami peržiūra ir visapusiškos konsultacijos, reikėtų atsisakyti išimtinės jurisdikcijos arbitražo procesams valstybių narių civiliniuose teismuose idėjos.

Be to, sutinku su pranešėju, kuris siūlo rengti išsamias konsultacijas prieš imantis bet kokių su minėtuoju klausimu susijusių ir daugiau sričių negu pateikta šiame pranešimo projekte aprėpiančių veiksmų.

 
  
MPphoto
 
 

  Evelyn Regner (S&D), raštu. (DE) Balsavau prieš pranešimą dėl „Briuselio I“ reglamento, nes manau, kad šioje rezoliucijoje trūksta kai kurių svarbių dalykų. Manau, kad svarbu pasirinkti visa apimantį požiūrį į reglamento tobulinimą. Tai apima silpnesnės šalies apsaugojimą taikant reglamentus dėl kompetencijos jai palankesniame procese. Tai taikytina tiek darbuotojams, tiek vartotojams, nes būtent to aiškiai siekiama reglamente. Į pranešimą nepateko nė vienas mano pakeitimas, kuriuo siekiama sustiprinti silpnesnės šalies poziciją. Manau, kad, siekiant suderinti „Briuselio I“ ir „Romos II“ reglamentus, svarbu nustatyti atskirą teismo bylų nagrinėjimo vietą darbo ginčams. „Romos II“ reglamentu jau nustatyta, kuri teisė turėtų būti taikoma žalai, streikų požiūriu turinčiai tarpvalstybinį poveikį. Negaliu suprasti, kodėl byla negali būti nagrinėjama toje valstybėje narėje, kurioje vyko streikas. Taip vis dar būtų paliekama erdvės ieškoti palankiausio teismo. Mano tikslas – pašalinti šią galimybę platesniame teisėkūros procese.

Taip pat esu prieš tai, kad būtų pradėtos taikyti „nepatogios bylos nagrinėjimo vietos“ ir „uždraudimų teikti ieškinį“ taisyklės, nes tai yra bendrosios teisės teisinės priemonės, kurios keliuose Europos Teisingumo Teismo sprendimuose buvo pripažintos nesuderinamomis su Europos įgaliojimų pasiskirstymu.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Dėl T. Zwiefkos pranešimo dėl „Briuselio I“ reglamento įgyvendinimo ir persvarstymo PSE frakcija pateikė alternatyvią rezoliuciją, kurią mes, žalieji, nusprendėme palaikyti, nes šis pranešimas yra įgyvendinimo pranešimas, kuris visų šešėlinių pranešėjų buvo intensyviai svarstomas JURI komitete. Alternatyviame pasiūlyme dėl rezoliucijos pabrėžiami teisingi klausimai, kurie vis dėlto nėra tiesiogiai susiję su šiuo pranešimu. Todėl šiandien paprasčiausiai balsavome už tą rezoliuciją, kuri buvo patvirtinta JURI komitete.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu. (IT) Mūsų patvirtintas reglamentas yra subalansuotas ir skirtas tikrumui užtikrinti, pvz., nustatant, kuris Europos teismų sistemos teisėjas turi kompetenciją, kai vykstant tarpvalstybiniams konfliktams kyla civiliniai ir komerciniai ginčai.

Europos Parlamentas veiks kaip teisės akto projekto bendraautoris bet kokių būsimų reglamento pakeitimų klausimu. Tiesą sakant, pakeitimai bus padaryti pagal įprastą teisėkūros procedūrą.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kuriame rekomenduojama iki 2013 m. pratęsti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) galiojimą ir primygtinai siūloma paskui padaryti jį pastovų. EGF teikia finansinę paramą atleistų iš darbo dėl darbo vietų mažinimo darbuotojų perkvalifikavimui. Tai ypač reikalinga daryti dabar dėl smarkios ekonomikos krizės, kurią patiria Europa, todėl pritariau šiam pranešimui – skirtingai nei mano kolegos konservatoriai ir liberalai, kurie norėjo panaikinti šį finansavimą.

 
  
  

Pranešimas: Antonyia Parvanova (A7-0221/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. (FR) Šiandien, 2010 m. rugsėjo 7 d., antradienį, balsuodamas dėl pranešimo savo iniciatyva dėl tautinių mažumų grupėms priklausančių moterų socialinės įtraukties, Europos Parlamentas smarkiai įsitraukia į dabartinę politinę diskusiją. Mažumų grupių įtraukimas į valstybes nares iš esmės yra lemiamas klausimas, kuris nusipelno Europos institucijų paramos, tuo labiau žinant, kad mums vis dar lieka keli Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų mėnesiai. Todėl palankiai vertinu tai, kad buvo patvirtintas šis pranešimas, kuris padeda pagyvinti diskusiją ES lygiu ir kurio privalumas – kova su mažumų integracijos problemomis ir kova dėl vyrų ir moterų lygybės.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Europos Sąjungoje daugelis gyvenančių mažumų bendruomenių, jų tarpe ypatingai moterys bei mergaitės, patiria daugeriopą diskriminaciją, todėl socialinės atskirties bei skurdo požiūriu yra labiau pažeidžiamos nei vietinės moterys. Demokratinėje visuomenėje būti tam tikrai tautinei grupei priklausančia moterimi tai nėra trūkumas, todėl Europos Sąjunga siekia suteikti moterims vis daugiau teisių bei didinti naujoviškus informuotumo apie moterų teises būdus. Tiek Komisija, tiek valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų visiškai įgyvendinti lyčių lygybės bei kovos su diskriminacija klausimai, kad etninės mažumos turėtų galimybę kreiptis dėl paramos paslaugų bei dalyvauti įvairiose švietimo programose. Tačiau Europos Sąjungoje tautinių mažumų grupėms priklausančių moterų socialinės integracijos klausimai vis dar lieka neišspręsti.

Iki šiol nėra parengta nuosekli ES politika dėl migrantų integracijos, todėl raginčiau Komisiją imtis veiksmų parengti kuo skubiau ES gaires, kurios padėtų valstybėms narėms geriau ir greičiau suteikti etninėms mažumoms priklausančioms moterims prieigą prie švietimo, įdarbinimo galimybių, sveikatos priežiūros, socialinių išmokų, finansinės paramos. Pritariu Parlamento pozicijai, kad lyčių lygybės politikos klausimai tautinių mažumų grupėse taip pat turi būti pilnai įgyvendinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Šiame pranešime analizuojama socialinė moterų integracija Europos Sąjungos politikos srityje. Taip pat analizuojamas etninėms mažumoms priklausančių moterų vaidmuo. Šios žinios labai svarbios siekiant suprasti, su kokiais sunkumais susiduria šios moterys, priklausančios tiek įsikūrusioms ar tradicinėms mažumoms, tiek naujai besikuriančioms bendruomenėms, pvz., imigrantų, integracijos procese.

Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad būtina patenkinti mažumoms priklausančių moterų teisėtus lūkesčius. Reikalingos specialios priemonės ES lygmeniu, ypač įgyvendinant politiką, kuria skatinama socialinė įtrauktis. Be to, kaip teigia pranešėjas, būtina skatinti šių moterų politinį ir socialinį įsitraukimą į tokias sritis kaip politinė lyderystė, švietimas ir kultūra. Tai padėtų kovoti su dabartine nepakankamo atstovavimo problema.

 
  
MPphoto
 
 

  Anne Delvaux (PPE), raštu. (FR) Balsavau už šį pranešimą, nes jame pabrėžiama, kad svarbu ištirti ES tautinių mažumų grupėms priklausančių moterų socialinės įtraukties politiką ir nustatyti sritis, kuriose ji pasiteisina, ir sritis, kuriose bandyti rasti sprendimus yra problemiška.

Gyvename daugiakultūrėje visuomenėje, kurią sudaro keletas kultūrinių, tautinių ir religinių bendruomenių. Dėl to būtų tikslinga, kad trečiųjų šalių piliečiams skirta integracijos politika apimtų platesnį nuo lyties priklausantį požiūrį, kuris būtinas siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į specifinius tautinių mažumų grupėms priklausančių moterų poreikius.

Reikia nustatyti tikslinį požiūrį į tautinių mažumų grupėms priklausančių moterų socialinę įtrauktį siekiant išvengti daugeriopos diskriminacijos, stereotipų, niekinimo ir etninės segregacijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad tautinių mažumų grupėms priklausančios moterys susiduria su kelių rūšių diskriminacija. Todėl būtina didinti informuotumą apie moterų teises, suteikti moterims daugiau teisių ir paskatinti jas savo bendruomenėse imtis lyderio vaidmens; tai taip pat yra būdas propaguoti žmogaus teises. Nors socialinė integracija išimtinai priklauso valstybėms narėms, Europos Komisija, priimdama sprendimus dėl socialinės integracijos politikos ir priemonių, privalo atsižvelgti į lyčių aspektą.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Vis labiau daugiakultūre tampančioje visuomenėje mažumų grupių integravimo politika ypač tinka kaip priemonė kovoti su diskriminacija, rasizmu, smurtu ir mažumų grupių socialine atskirtimi, dėl kurių jos nustumiamos į visuomenės nuošalę. Žinome, kad dėl mažumų grupių niekinimo ir atskirties kyla tik nepasitenkinimas ir maištai ir taip galiausiai pasėjama pažeidimų ir smurto sėkla.

Mūsų visuomenė privalo žinoti, kaip sugebėti integruoti nediskriminuojant ir kaip priimti neatskiriant. Tačiau tai nereiškia, kad turėtume būtinai palankiai vertinti visus etninių mažumų kultūrų, tradicijų arba įsitikinimų aspektus. Tai ypač taikytina papročiams, susijusiems su moterimis. Todėl turėtume ryžtingai kovoti su visais kultūriniais įpročiais, grindžiamais lytine diskriminacija, ir visų formų smurtu, kuris iki šiol vartojamas prieš tam tikroms tautinėms mažumoms priklausančias moteris. Integravimas taip pat reiškia apsaugojimą, o šiuo atveju reikštų moterų, ypač mergaičių, kurios taip dažnai yra tylios mums paprasčiausiai nepriimtinų įpročių ir tradicijų aukos, apsaugojimą.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Tai rezoliucija dėl Europos Sąjungos socialinės įtraukties politikos, kuri susijusi su moterų, priklausančių etninių mažumų grupėms, padėtimi. Šioje srityje norėčiau pabrėžti poreikį skatinti šių moterų išsilavinimą, švietimą ir mokymą, taip pat paremti šių moterų dalyvavimą darbo rinkoje, taip siekiant užkirsti kelią socialinei atskirčiai ir diskriminacijai.

Tik įtrauktimi galime kovoti su atskirties etniniu pagrindu nulemta gėda ir išankstiniu nusistatymu. Reikia pažymėti, kad Europos Sąjungoje nėra privalomos socialinės integracijos politikos, nes integracija yra valstybių narių atsakomybė. Tačiau integracija ir integracijos politika tampa vis svarbesnė ES lygmeniu, nes ekonominiai ir socialiniai demografinio senėjimo aspektai tampa vis pastebimesni. Daugeliu atvejų ES taisyklės ir principai taikomi tik tiems ES piliečiams, kurie kartu yra tam tikrų valstybių narių piliečiai. Mažumų atstovai, kurie įsikūrė ir įgijo teisinį piliečio statusą, yra ginami Europos Sąjungos taisyklėmis ir principais. Tačiau ši apsauga turėtų būti taikoma ir tiems migrantams, kurie dar nėra tos valstybės narės piliečiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu.(PT) Socialinė tautinių mažumų grupėms priklausančių moterų integracija yra svarbus klausimas, nes šios moterys socialinės atskirties požiūriu yra pažeidžiamesnės; tiesą sakant, dabartinė padėtis, kai Prancūzija vykdo nepriimtiną kolektyvinį romų trėmimą, yra geras to pavyzdys.

Būtina, kad kova su visų rūšių diskriminacija būtų dėmesio centre ir Europos Sąjungos politikos kryptis neatsižvelgiant į tai, ar ji būtų pagrįsta lytimi, tautine kilme ar odos spalva.

Todėl laikas atsisakyti makroekonominės politikos, dėl kurios didėja nedarbas, socialinė nelygybė ir diskriminacija. Kaip tvirtinama pranešime, būtina kovoti dėl tikrosios socialinės integracijos, įsipareigojant teikti kokybiškas viešąsias paslaugas, kurios būtų visuotinės ir prieinamos visiems abiejų lyčių žmonėms, įskaitant imigrantų ir vaikų šeimas, visų pirma švietimo, sveikatos, aprūpinimo būstu ir socialinės apsaugos paslaugas.

Pakankamai prisiklausėme tuščių pareiškimų ir žodžių: skubiai reikia priemonių, kuriomis būtų propaguojamas orumas ir lygybė, kuriomis būtų aiškiai reaguojama į socialines problemas ir kurios nevirstų ksenofobiniais ir diskriminaciniais veiksmais; šie pareiškimai yra dar smerktinesni, kai juos daro pati vyriausybė.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. (FR) Negalima nepalaikyti „įvairių kultūrų pripažinimo“ ir mažumų, moterų ar kitų asmenų, bendravimo savo gimtąja kalba ir kartu tvirtinti, kad norima propaguoti socialinę šių mažumų įtrauktį.

Šiuo atveju tai yra pagrindinis prieštaravimas, nes minimalus reikalavimas tokiai „įtraukčiai“ turi turėti minimalų bendrą pagrindą su priimančiąja visuomene, tai yra bendra kalba ir pagrindiniais „sambūvio“ principais, pradedant nuo pagarbos priimančiosios šalies socialiniams įstatymams ir įpročiams.

Vienintelė išimtis, kurią darote šiame pranešime vadovaudamasi visiškai europine logika, – siekiate neryžtingu aplinkiniu būdu pripažinti, kad negali būti jokio smurto arba diskriminacijos papročių, tradicijų arba religinių argumentų pagrindu pateisinimo.

Atsimerkite: europiečiai nėra atsakingi už daugumą smurto ir diskriminacinių įpročių. Poligamija, apipjaustymas, infibuliacija, moterų laikymas nepilnaverčiais žmonėmis ir t. t. yra atsisakančių gerbti mūsų įstatymus ir mūsų papročius ir net ketinančių mums primesti savo įstatymus ir papročius bendruomenių įpročiai. Tai yra masinės imigracijos politikos, kurią dešimtmečius primetate mūsų bendrapiliečiams, rezultatas. Laikas visa tai sustabdyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu.(FR) Balsavau už A. Parvanovos pranešimą dėl etninių mažumų grupėms priklausančių moterų socialinės integracijos. Deja, diskriminacija yra besiplečiantis procesas, o etninių mažumų grupėms priklausančios moterys vis dažniau patiria diskriminaciją. Dokumento tekste reikalaujama, kad įgyvendinant Europos Sąjungos politiką būtų geriau išnagrinėtos šių moterų diskriminacijos problemos. Šioms moterims turi būti suteikta galimybė aktyviai įsitraukti į visuomenę, o tam būtinas išsilavinimas ir dalyvavimas darbo rinkoje, nes tai – būtina jų išlaisvinimo (emancipacijos) sąlyga.

 
  
MPphoto
 
 

  Lívia Járóka (PPE), raštu. – Būdama viena iš šešėlinių pranešimo pranešėjų norėčiau pasveikinti A. Parvanovą su tuo, kad buvo pritarta jos pranešimui, kuriame siekiama pasiūlyti sprendimus, kuriais būtų galima kiek įmanoma pagerinti mažumoms priklausančių moterų nepalankią padėtį, kurią lemia tautiškumas ir sutvirtina lytimi paremtos struktūros. Nors lyčių lygybė pagrindinėje visuomenės dalyje dar nėra pasiekta, romų tautybės moterims, palyginti su ne romų tautybės moterimis, būdingi mažesni vidutinės gyvenimo trukmės rodikliai, žemesnis išsilavinimo lygis, gerokai žemesnis užimtumo lygis ir aukštesnis skurdo lygis. Siekiant užtikrinti visišką įtrauktį, lyčių statistiniai duomenys, rodikliai ir palyginamieji rodikliai, taip pat pagal lytį ir tautiškumą suskirstyti statistiniai duomenys yra itin svarbios ir reikalingos priemonės, kai reikia tinkamai įvertinti pažangą.

Išskaidytų duomenų surinkimas yra būtina etninių mažumų teisių gynimo ir propagavimo sąlyga, taip pat jį atliekant reikia laikyti valstybių narių asmens duomenų apsaugos taisyklių. Yra labai stiprus ryšys tarp išsilavinimo lygio, ekonominės veiklos masto ir tikimybės visai šeimai išvengti skurdo. Todėl visų pirma reikalingi kryptingi politiniai veiksmai, kuriais būtų siekiama padidinti romų tautybės moterų teises į švietimą ir apskaitomą užimtumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Marisa Matias ir Miguel Portas (GUE/NGL), raštu. (PT) Balsavome už šią rezoliuciją, nes, be kita ko, manome, jog reikia labiau struktūriškai apibrėžto šios srities Europos politikos krypčių koordinavimo, kad būtų galima pagerinti tautinėms mažumoms priklausančių moterų socialinę įtrauktį ir atkakliai laikytis nuomonės, jog svarbu, kad priimančioji bendruomenė pripažintų įvairias kultūras, bet ir perspėti ją dėl rasizmo ir išankstinio nusistatymo poveikio. Mes taip pat balsavome už šį pranešimą, nes jame tautinių mažumų grupėms priklausančios moterys raginamos atlikti aktyvų politinį ir socialinį vaidmenį visose visuomeninio gyvenimo srityse, įskaitant politinio vadovavimo, švietimo ir kultūros sritis, siekiant kovoti su dabartiniu nepakankamu atstovavimu joms.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Europa – integracijos erdvė, kurioje negali būti jokios diskriminacijos, visų pirma etninių mažumų grupių atžvilgiu, nes didžiausia diskriminacija pasireiškia šioms grupėms priklausančių moterų atžvilgiu. ES lyčių lygybės politikos tikslas – skatinti vyrų ir moterų lygybę, ir tai vis labiau stengiamasi įgyvendinti plačiojoje visuomenėje. Tačiau tam tikroms etninėms mažumoms priklausančios moterys kenčia nuo visų rūšių diskriminacijos. Todėl būtina didinti visuomenės suvokimą apie tokią padėtį, kad etninių mažumų grupėms priklausančios moterys galėtų visiškai integruotis. Būtent todėl taip ir balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Miroslav Mikolášik (PPE), raštu.(SK) Pone pirmininke, etninėms mažumoms priklausančių moterų socialinę įtrauktį laikau neparastai svarbia ir opia sritimi, kurioje valstybės narės turėtų parodyti brandumą ir tikrą pasiryžimą kasdieniame gyvenime skleisti tolerancijos ir lygybės vertybes.

Laikau nepriimtinu dalyku tai, kad etninės mažumos patiria diskriminacijos, socialinės atskirties, niekinimo ir net izoliavimo poveikį. Todėl remiu raginimą, skirtą Komisijai ir visų pirma valstybėms narėms, kurioms tenka visa atsakomybė už socialinės įtraukties politiką, užtikrinti visišką galiojančių lyčių lygybės ir nediskriminavimo srities teisės aktų įgyvendinimą.

Teisines priemones reikėtų papildyti administracinėmis priemonėmis ir kultūrinėmis kampanijomis, kuriomis būtų siekiama panaikinti stereotipus ir pasiūlyti socialinės įtraukties ir skurdo alternatyvas.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Lemiamą reikšmę socialiniam stabilumui visose šalyse turi etninių mažumų integravimas į visuomenės gyvenimą. Tačiau kitaip, nei tvirtinama šiame pranešime, manau, kad atsakomybė tenka tiems, kurie siekia integracijos. Dėl sunkios biudžetų būklės visoje Europoje negalėjau pritarti pranešimui, kuriame, atrodo, ketinama pasiūlyti brangias ir neveiksmingas priemones. Dėl šių priežasčių balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Šiame pranešime pabrėžiama problema, kurią Europos visuomenė, matyt, vis geriau supranta ne tik dėl tragiškų atvejų, kurie pasitaiko už Europos Sąjungos ribų ir kurie parodo mūsų moralinę sąžinę, bet ir dėl pripažinimo, kad šiuo lygiu pas mus taip pat pasitaiko problemų, kurioms reikalingas mūsų politinis ir civilinis įsikišimas.

Tautinių mažumų grupėms priklausančios moterys dažnai patiria turinčių didesnį autoritetą šeimos narių, kurie pageidauja išsaugoti moterų pavergimo tradicijas, spaudimą. Paprastai jos yra mažai išsilavinusios ir mažai informuotos apie apsigynimo nuo šeimos autoriteto priemones, galimas visuomenėse, į kurias jos integruojasi, ir (arba) priimančiojoje visuomenėje. Šiuo lygmeniu jos taip pat gali susidurti su ksenofobiniu nusistatymu.

Europos lyčių lygybės politikos plėtojimas ir įgyvendinimas turėtų padėti visiems laikams iki minimumo sumažinti didžiulę neteisybę, kurią šios moterys priverstos patirti visame pasaulyje ir Europos Sąjungoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. (RO) Puikiai žinoma, kad Europoje vis dar yra paplitęs nusiteikimas prieš romus ir kad romai yra pastovus rasistinių išpuolių, neapykantą kurstančių kalbų, neteisėtos evakuacijos ir ištrėmimų, vykdomų vietos ir centrinių institucijų, taikinys. Visų pirma turiu paminėti nesenus Prancūzijos valdžios institucijų veiksmus išsiunčiant romų tautybės gyventojus.

Atsižvelgdama į tai, kad ES turi daug mechanizmų ir priemonių, kurias gali naudoti siekdama užtikrinti pagarbą pagrindinėms Europos romų tautybės piliečių teisėms, išplėsti jų teises į kokybišką ugdymą tradicinėje švietimo sistemoje, taip pat į darbo vietas, aprūpinimą būstu, sveikatos priežiūros paslaugas ir socialines bei viešąsias paslaugas ir taip padidinti jų socialinę įtrauktį, raginu valstybes nares:

– panaikinti stereotipines nuostatas ir diskriminaciją, nukreiptą prieš romų tautybės moteris ir mergaites, kurios buvo daugelio formų diskriminacijos dėl tautinės kilmės ir lyties aukos, ypač kalbant apie jų teisę į švietimą, užimtumą ir sveikatos priežiūros paslaugas;

– taikyti visas ES direktyvas dėl kovos su diskriminacija ir judėjimo laisvės bei propaguoti romų tautybės gyventojų įtraukties į socialinę, politinę, ekonomikos ir švietimo sritis rėmimo priemones ir iniciatyvines programas.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Esu labai patenkintas, kad priimtas šis pranešimas, kuriame konkrečiai raginama, kad: valstybės narės gerbtų pagrindines etninių mažumų ir imigrančių teises, nepaisydamos to, ar jų statusas nuolatinis (p. 11); valstybės narės užtikrintų prieigą prie paramos paslaugų, skirtų užkirsti kelią smurtui dėl lyties ir apsaugoti moteris nuo tokio smurto, kad ir koks būtų jų teisinis statusas (p. 17); Pagrindinių teisių agentūra visais aspektais, taip pat susijusiais su diskriminacija etniniu pagrindu ir romų pagrindinėmis teisėmis, įtrauktų horizontalią lyčių lygybės ir moterų teisių perspektyvą (p. 22); Europos lyčių lygybės institutas rinktų pagal lytį ir etninę kilmę suskirstytus duomenis; nacionalinės lygybės įstaigos parengtų priemones ir mokymus, susijusius su daugialype diskriminacija; galiausiai nustatyti tikslinį požiūrį siekiant išvengti daugialypės diskriminacijos, stereotipų, niekinimo ir etninės segregacijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu. (IT) Šis pranešimas mus labai suglumino, todėl balsavome prieš jį, nes, nors jame teisingai stengiamasi užtikrinti, kad moterys iš ne ES šalių žinotų apie savo teises savo šeimose, kuriose jos dažnai gyvena izoliuotos, kita vertus, negalime suprasti geresnio elgesio su tais, kurie gyvena mūsų šalyje kaip svečiai, negu su mūsų pačių piliečiais, kurie visada gyveno šiose valstybėse narėse ir mokėjo mokesčius.

Net šiandien, kai manome, kad ne ES gyventojų procentas, palyginti su Europos piliečiais, kurie naudojasi tokiomis nemokamomis socialinėmis paslaugomis, kaip švietimas ir aprūpinimas būstu, yra aiškiai iškreiptas pirmųjų naudai. Tai reiškia, kad žmonės, kurie savo šalyse gyvena, dirba ir moka mokesčius, sąraše yra toliau nei tie, kurie neseniai atvyko į Europą.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kuriame siekiama įvertinti ES tautinių mažumų grupėms priklausančių moterų socialinės integracijos politiką. Juo būtų sudarytos sąlygos imtis konkrečių priemonių, kuriomis būtų siekiama užtikrinti etninių mažumų lyčių lygybę, taip pat užtikrinti, kad valstybėse narėse būtų visiškai įgyvendinti kovos su diskriminacija teisės aktai.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu. (DE) Šiame pranešime keliamas klausimas, ar moterys, kurios yra etninių mažumų narės, dėl nepakankamos savo integracijos iš tikrųjų neturi galimybės pasinaudoti ES priemonėmis, kuriomis siekiama užtikrinti lyčių lygybę. Daug metų moterys iš etninių mažumų daugiausia buvo nepastebimos, nors daugumos jų tiek socialinė, tiek ekonominė padėtis buvo nepalanki.

 
  
MPphoto
 
 

  Marina Yannakoudakis (ECR), raštu. – ECR frakcija visiškai pritaria vienodo požiūrio į visus principui, kuris, žinoma, apima moteris, priklausančias etninių mažumų grupėms. Vis dėlto esame prieš šį pranešimą dėl kelių labai konkrečių priežasčių.

Pirma, esame prieš bet kokį tolesnį ES finansavimo socialiniams reikalams išplėtimą. Visos Europos nacionalinės vyriausybės mažina viešojo sektoriaus išlaidas, todėl ECR frakcija mano, kad tą patį turėtų daryti ir ES. Antra, iš esmės esame prieš bet kokį žingsnį bendros imigracijos ir prieglobsčio politikos link ir manome, kad kai kurios šio pranešimo dalys skirtos imigracijos ir prieglobsčio politikos kryptims, kurios geriausiai parengtos ir vykdomos nacionaliniu lygiu. Trečia, tokie klausimai, kaip vaikų priežiūra, švietimas ir sveikatos apsauga, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatą, išlieka valstybių narių, o ne ES kompetencija.

 
  
  

Pranešimas: Sirpa Pietikäinen (A7-0237/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą dėl moterų vaidmens senėjančioje visuomenėje, nes manau, kad atėjo laikas didinti visuomenės supratimą apie senesnių kartų lyčių nelygybę, kurią dažniausiai lemia visą gyvenimą dėl lyčių nelygybės patirtos kliūtys. Šiandien kiekvienam aišku, kad vyresnio amžiaus moterims gresia didesnis skurdo pavojus dėl to, kad jos gauna mažesnes pensijas dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo arba dažnai dėl to, kad baigė arba pertraukė savo karjeras tam, kad, negaudamos jokio atlyginimo arba teisės į socialinę apsaugą, pasiaukotų savo šeimai. Ekonomikos nuosmukio metu moterims gresia dar didesnis pavojus patekti į skurdą.

Mūsų institucijos pačiu laiku patvirtino pozityvesnį požiūrį į senėjimą. Todėl labai pritariu Komisijos iniciatyvai dėl 2012 m. paskelbimo aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metais. Patvirtintas požiūris, grindžiamas amžiaus ir lyties tarpusavio ryšiu, turėtų tapti nepakeičiama priemone rengiant politiką visoms aktualioms sritims: ekonomikos ir socialinių reikalų, visuomenės sveikatos, vartotojų teisių, skaitmeninės programos, kaimo ir miesto plėtros ir kt.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) Šiame pranešime S. Pietikäinen primena, kad moterys tradiciškai susiduria su didesniu skurdo ir ribotų pensijų pavojumi, o taip atsitinka dėl įvairių priežasčių, pvz., vyrauja didelis vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas, moterys pertraukia savo profesinę karjerą ar nustoja dirbti dėl šeiminių pareigų arba dirba savo vyrų bendrovėse, dažniausiai verslo ir žemės ūkio srityse, negaudamos atlyginimo ir nemokėdamos socialinio draudimo įmokų. Galiu tik pritarti šioms pastaboms. Kaip Femmes au Centre („Women at the Centre“) asociacijos vadovė nuolat mėginu atkreipti dėmesį į socialinę nelygybę, kuri dažnai yra nepastebima, ir tai, mano nuomone, yra vienas iš pavyzdžių. Šiuo metu, kai diskutuojame dėl pensijų sistemos reformos, būtina atsižvelgti į skirtingą požiūrį į vyrus ir moteris.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, visų rūšių diskriminacijos uždraudimas tapo Europos Sąjungos kompetencijos klausimu. Todėl svarbu diegti teigiamą požiūrį į senėjimą ir sukurti galimybes vyresnio amžiaus žmonėms gyventi pilnavertį gyvenimą.

Džiaugiuosi, kad Parlamentas pateikė pranešimą, kuriuo skatinama imtis veiksmų dėl senėjančios visuomenės. Visų pirma, svarbu skirti didelį dėmesį skurde gyvenančioms vyresnio amžiaus moterims, nes paprastai jų pensijų dydis yra mažesnis dėl mažesnio atlyginimo sektoriuose, kuriuose dirba moterys. Be to, vyresnio amžiaus žmonės sudaro didelę vartotojų grupę, todėl senyvo amžiaus asmenims teikiamų paslaugų paklausa labai sparčiai didėja ir didės ateityje. Tačiau yra susiduriama su kliūtimis gauti lengvai prieinamas, kokybiškas ir įperkamas viešąsias bei privačias paslaugas.

Todėl svarbu, kad Komisija imtųsi veiksmų sureguliuoti prieinamumą prie daugelio pagrindinių paslaugų, būtinybę užtikrinti gyvenimo kokybę, siekiant išvengti fizinio, psichologinio ir ekonominio piktnaudžiavimo. Į senėjančią visuomenę dažnai žvelgiama iš neigiamos pusės. Kyla problemų dėl darbo jėgos amžiaus struktūros ir socialinės apsaugos bei sveikatos priežiūros tvarumo. Vyresnio amžiaus žmonės iš tiesų yra turtas ir jie teikia pagrindinę paramą visuomenei ir šeimai, tad reikia užtikrinti jų teisę gyventi oriai ir nepriklausomai.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Palyginti su vyrais, darbo pasaulyje moterys susiduria su didesniais sunkumais. Turime kuo greičiau pašalinti diskriminaciją, su kuria moterys susiduria įsidarbindamos, tęsdamos karjerą ir gindamos savo teisę gauti teisingą darbo užmokestį. Sveikatos priežiūros paslaugos ir socialinės paslaugos taip pat turi būti nukreiptos į specialius moterų poreikius. Visi šie sunkumai su amžiumi tik didėja, o tai dar labiau pabrėžia šio pranešimo svarbą. Būtent todėl norėčiau pabrėžti, kad reikėtų pasinaudoti vyresnių moterų sukauptomis žiniomis ir patirtimi. Galiausiai, šiame pranešime pasiūlyta stebėsenos priemonė tik patvirtina mano apsisprendimą balsuoti už šį pranešimą...

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Maria Corazza Bildt, Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark, Anna Ibrisagic ir Alf Svensson (PPE), raštu. (SV) Vakar, 2010 m. rugsėjo 7 d., balsavome prieš pranešimą (A7-0237/2010) dėl moterų vaidmens senėjančioje visuomenėje (2009/2205(INI)). Pagrindinė priežastis yra ta, kad mes nepritariame pasiūlymui dėl sistemos, pagal kurią ES visiems piliečiams būtų suteikiama teisė į bazines pajamas, ir pranešime pateikiamam raginimui imtis pozityviosios diskriminacijos priemonių moterų interesais. Taip pat jame pateikiamas pasiūlymas Europos Parlamentui paraginti valstybes nares nustatyti kitų atostogų rūšių, kad būtų galima išeiti kitų nei vaiko priežiūros mokamų atostogų priežiūros pareigoms atlikti. Šiuo klausimu norime, kad būtų laikomasi subsidiarumo principo. Vis dėlto kartu norėtume pabrėžti, kad yra pranešimo dalių, su kuriomis sutinkame.

 
  
MPphoto
 
 

  Anne Delvaux (PPE), raštu. (FR) Balsavau už šį pranešimą, nes pernelyg dažnai mūsų senėjanti visuomenė vertinama neigiamu požiūriu, nors vyresni žmonės taip pat yra ekonominiai ištekliai ir puikios patirties fondas. Be to, pagyvenę žmonės susiduria su didesne skurdo rizika nei apskritai gyventojai: 2008 m. ES-27 65 metų ir vyresnių asmenų skurdo rizikos rodiklis buvo apytikriai 19 proc., o 2000 m. šis rodiklis buvo 17 proc.

Sutinku, kad reikėtų rinktis visuotinį ir daugiadalykį požiūrį į senėjimą ir į galimybių sudarymą, ypač su vyresnio amžiaus žmonių poreikiais ir priklausomų žmonių neoficialių slaugytojų poreikiais susijusių produktų ir paslaugų rinkų srityje. Todėl reikėtų paprašyti Komisijos iki 2011 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl veiksmų plano, kuris apimtų šias įvairias priemones.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Dušek (S&D), raštu.(CS) Jau daug buvo pasakyta apie nelygią moterų padėtį visuomenėje. Moterys nuolat diskriminuojamos darbo vietoje, mokant mažesnį užmokestį už tokį pat darbą, ir yra aplinkybių verčiamos pertraukti savo karjerą arba rinktis mažiau apmokamą darbą, esantį arčiau šeimos namų. To priežastys pirmiausia yra gimdymas ir rūpinimasis vaikais, o paskui – rūpinimasis senstančiais tėvais arba ligotais šeimos nariais. Daugeliu atvejų būtent moterys pačios „aukojasi“, rūpindamosi šeima ir vaikais, ir taip pakenkdamos savo darbui ir karjerai. Reikia pasakyti, kad visuomenė paprastai to iš jų ir tikisi. To pasekmė – finansinė priklausomybė nuo partnerių, maža socialinė apsauga ir pensinis aprūpinimas arba jokios socialinės apsaugos ir pensinio aprūpinimo senatvėje. Dėl šių priežasčių senatvėje moterys daug daugiau rizikuoja nei vyrai ir dauguma jų priklauso visuomenės skurdo rizikos grupei.

Padėtį apsunkina tai, kad senatvėje moterys dažnai vis dar rūpinasi savo tėvais, taip pat savo vaikaičiais, už kuriuos negauna jokio atlygio ir kuriems išleidžia visas savo pajamas arba santaupas. Pagyvenusių žmonių potencialas nepanaudojamas. Prie to prisideda socialinio gyvenimo būdas, kai jauni ir seni žmonės gyvena atskirai. Ankstesnėse „kelių kartų šeimose“ kiekvienas turėjo savo funkciją ir vaidmenį, o pagyvenę žmonės nebuvo atskiriami ir pasmerkiami gyventi skurde. Pritariu S. Pietikäinen pranešimui, todėl balsuosiu už jo patvirtinimą.

 
  
MPphoto