Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Diskusijos
Trečiadienis, 2010 m. rugsėjo 8 d. - Strasbūras Tekstas OL

3. Specialiojo ECOFIN tarybos rugsėjo 7 d. posėdžio išvados (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – Tarybos ir Komisijos pareiškimai dėl specialiojo ECOFIN tarybos rugsėjo 7 d. posėdžio išvadų.

 
  
MPphoto
 

  Didier Reynders, einantis Tarybos Pirmininko pareigas.(FR) Ponia pirmininke, ką tik Briuselyje įvykusiame ECOFIN tarybos posėdyje padarėme dvejopą pažangą: buvo patvirtintas Europos semestras biudžeto konsolidavimo ir naujųjų biudžeto priežiūros procedūrų srityse, o trišaliame Komisijos, Europos Parlamento ir Tarybos posėdyje buvo pasiektas susitarimas dėl visų finansinės priežiūros dokumentų.

Be to, pradėtos dvejos diskusijos, kurias pratęsime neoficialiame ECOFIN tarybos posėdyje šio mėnesio pabaigoje, kurios, manome, leis padaryti pažangą per ateinančius šešis mėnesius, t. y. diskusijos dėl bankų problemų sprendimo fondų arba bankų apmokestinimo ir diskusijos dėl finansinių sandorių mokesčio.

Norėčiau tarti žodį abiem šiais klausimais. Kalbant apie Europos semestrą, tai yra pirmasis žingsnis, kuris padės kartu su Komisija nuo kitų metų sausio 1 d. įdiegti naujas biudžeto procedūras. Pavasarį paprašysime valstybes nares pateikti konkrečius biudžetų duomenis, parametrus, kurie buvo naudojami rengiant šiuos biudžetus, bendrąsias gaires – be jokių išsamių kiekvienos išlaidų kategorijos paaiškinimų – ir tik tada toliau dirbsime su šia procedūra. Manome, kad, be kitų aspektų, galėsime įtraukti ir tolesnes nuostatas, čia turiu omenyje su sankcijomis susijusias nuostatas. Bet kokiu atveju Tarybai pirmininkaujanti valstybė rems procesą, kuriame bus taikomos sankcijos Komisijos iniciatyva, ir, jei tik bus galimybė, Komisijos nariui, atsakingam už ekonomiką ir pinigų politiką, bus skirtas konkretus vaidmuo.

Priežiūros klausimu norėčiau dar kartą padėkoti pranešėjams ir visiems nariams, kurie dalyvavo ir stengėsi pasiekti susitarimą dėl įvairių dokumentų, taip pat Komisijai, Micheliui Barnier bei jo komandai ir vienai po kitos Tarybai pirmininkavusioms valstybėms narėms. Kalbu apie Ispaniją ir Švediją, kurios pirmininkavo Tarybai prieš mus. Dabar jau turime priimtus dokumentus, kuriais remdamiesi nuo kitų metų sausio 1 d. galėsime įsteigti naujas priežiūros ir kontrolės institucijas, taip pat sisteminės rizikos valdybą. Susiklosčius tinkamoms sąlygoms, šiame procese galėsime pasiekti pažangą, įdiegę naują finansų sistemos struktūrą ir jos priežiūrą.

Tik norėčiau pabrėžti, kad nors šis procesas ir užtruko, jis vis dar nėra baigtas; tai panašu į naujos Europos organizacijos sukūrimą, ir labai tikėtina, kad prasidės ilgalaikės diskusijos, kur bus patvirtinti įvairūs dokumentai, kuriuos per ateinančias savaites pristatys Komisijos narys Michel Barnier. Stengsimės dirbti šiuo klausimu, griežtai laikydamiesi nustatyto tvarkaraščio.

Aptariau du klausimus, dėl kurių buvo priimti oficialūs sprendimai ECOFIN taryboje. Be to, kaip jau minėjau, vyksta diskusijos ir kitais dviem klausimais: dėl bankų problemų sprendimo fondų arba bankų apmokestinimo ir – šios diskusijos turi būti organizuojamos atskirai – dėl finansinių sandorių mokesčio.

Manau, kad ECOFIN posėdyje vykusiose diskusijose dėl bankų apmokestinimo ir bankų problemų sprendimo fondų buvo nubrėžtos gairės, kurios padės Komisijai pateikti išsamesnius ir konkretesnius pasiūlymus. Esu įsitikinęs, kad laikydamiesi to paties iniciatyvaus požiūrio kaip ir finansinės priežiūros atveju turėtume užbaigti diskusijas per ateinančius mėnesius ir sukurti mechanizmus, kuriais būtų užtikrintas tikras europinis koordinavimas. Kai kuriose šalyse bankų sektorius jau apmokestintas, tačiau svarbu koordinuotai siekti pažangos. Sutinku, kad dar reikia išspręsti kai kuriuos klausimus. Tiesą sakant, juos aptarsime su finansų ministrais šio mėnesio pabaigoje neoficialiame Tarybos posėdyje.

Diskusijos dėl finansinių sandorių apmokestinimo daug atkaklesnės. Dar reikia pasiekti susitarimą, tačiau tai normalu. Tai buvo pirminės išsamios diskusijos, per kurias turėjome galimybę iškelti konkrečius klausimus dėl galimybės įvesti tokį mokestį, taip pat dėl galimybės įvesti jį ES lygmeniu arba aptarti šiuos klausimus su kitais partneriais. Mėnesio pabaigoje dar kartą aptarsime šį klausimą, ruošdamiesi Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimams, nes daugumai dalyvių labai svarbu, kad jį aptartume su savo partneriais, ne tik su partneriais iš už Atlanto, bet ir iš besivystančių šalių.

Baigdamas kalbą norėčiau tiesiog pasakyti, kad sprendžiant šį klausimą dar reikės įdėti daug ryžtingų pastangų, o tada priimti sprendimus. Jei vieną dieną turėsime šį mokestį, kam bus panaudojamos surinktos lėšos? Vieni jas siūlo grąžinti į nacionalinius biudžetus, kiti – skirti kovai su klimato kaita finansuoti, o treti – pvz., Belgijoje tai jau darome – siūlo šias lėšas skirti plėtrai finansuoti.

Taigi, ponia pirmininke, būtent tai ir turėjau pasakyti apie ką tik Briuselyje vykusį Tarybos posėdį.

 
  
MPphoto
 

  Michel Barnier, Komisijos narys.(FR) Ponia pirmininke, gerbiami nariai, po D. Reynderso norėčiau tarti žodį apie mūsų požiūrį į šį ECOFIN tarybos posėdį. Jį išdėstysiu savo kolegų Komisijos narių Ollio Rehno ir Algirdo Šemetos vardu, kurie dirbo kartu su manimi.

Kaip jau minėjo Belgijos ministras, posėdyje buvo sprendžiami keturi klausimai. Kadangi Parlamentas atliko labai svarbų vaidmenį, norėčiau pradėti nuo pagrindinės temos, kurią laikau struktūrine ir kuriai nuo vasario mėn., kai išreiškėte mums pasitikėjimą, skyriau daug jėgų. Kalbu apie priežiūrą.

Taip yra todėl, kad priežiūra yra kertinis akmuo, sistema, kurią, dėdami plytą po plytos, kursime savaitė po savaitės, produktas po produkto, rinka po rinkos arba dalyvis po dalyvio ir galėsime išmokti krizės pamokas, įdiegti pažangų reguliavimą ir veiksmingą priežiūrą, kad atlikus šį darbą – o mes to dar nepadarėme – joks dalyvis, produktas, rinka ar teritorija negalėtų išvengti pažangaus reguliavimo ir pažangios priežiūros.

Norėčiau ištarti labai nuoširdžius padėkos žodžius už atliktą darbą šioje srityje – ir esu įsitikinęs, kad Europos Parlamentas savo ruožtu per keletą savaičių galės patvirtinti trišaliame posėdyje pasiektus susitarimus – pranešėjams J. M. García-Margallo y Marfilui, P. Skinneriui, A. Sánchezui Presedo, S. Goulard, S. Giegoldui, R. Tremosai i Balcellsui bei B. Balzui ir komiteto pirmininkei S. Bowles, kuri ryžtingai vadovavo šioms trišalėms deryboms. Taip pat norėčiau pasakyti, kad einantis Tarybos Pirmininko pareigas Belgijos atstovas D. Reynders pats atliko itin didelį ir iniciatyvų vaidmenį, pasikliaudamas ne tik savo komandos darbu, bet ir prieš tai Tarybai pirmininkavusių Ispanijos ir Švedijos indėliu.

Ponios ir ponai, taip pat norėčiau pabrėžti, kad pirminė Komisijos pasiūlymo dėl priežiūros pateikimo priežastis buvo labai pažangus Jacques’o de Larosière’io atliktas darbas, siekiant išmokti pagrindinę krizės pamoką. Todėl sausio 1 d. turėsime tam tikras Europos institucijas. Komisija, kaip ir priklauso, sunkiai dirbs ruošdamasi šių trijų institucijų ir Europos sisteminės rizikos valdybos įkūrimui. Kalbėjau apie vadinamuosius „radarų ekranus“ ir „kontrolės bokštus“ Europoje. Jų neabejotinai reikia, nes, kaip žinome, pusė pusės Europos šalių, kurioms atstovaujate, bankų yra įsikūrę kitose šalyse. Taigi susiduriame su finansų įstaigomis, kurios pagal prigimtį yra tarptautinės, todėl paprastai tai didelės struktūros, be to, joms būdinga rizika.

Norėčiau pasinaudoti šia galimybe ir padėkoti Tarybai pirmininkaujančiai valstybei, taip pat kuo nuoširdžiausiai padėkoti Europos Parlamentui ir pranešėjams už puikiai atliktą darbą, dėl kurio ši „labai ankstyva stadija“, kaip ją pavadino D. Reynders, buvo sėkminga. Dabar prasidės kūrimo darbai.

Pamatysite, kaip savaitė po savaitės šis paketas bus plečiamas. Kitą savaitę pateiksiu išvestinių finansinių priemonių reglamentą ir reglamentą dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo, o šiek tiek vėliau – dar vieną reglamentą, susijusį su kredito reitingų agentūromis.

Turime dar du finansų sektorių liečiančius klausimus, kuriuos reikia aptarti, ir jie susiję su idėjomis dėl įmokų ir apmokestinimo. Viena iš jų yra pažangesnė, todėl sutinku su Tarybai pirmininkaujančia Belgija, kad neturėtume sujungti šių dviejų skirtingų temų į vieną, net jei abi šios temos susijusios su finansų sektoriaus finansavimu.

Pirmoji yra problemų sprendimo fondų idėja. Diskusijos šiuo klausimu Taryboje jau prasidėjo. Gerbiamiems Parlamento nariams turiu pasakyti, kad vakar pats patyriau šių Tarybos diskusijų naudą, nes apskritojo stalo diskusijos padeda aiškiau suvokti padėtį. Pradėjau šias diskusijas per neoficialų Tarybos posėdį Madride, kai Ispanija pirmininkavo Tarybai, ir pristačiau priemonių rinkinio, kuriuo būtų užkirstas kelias krizėms bankininkystės ir finansų sektoriuose, idėją, pateikdamas du paprastus pasiūlymus. Pirmasis, prevencija visada kainuoja mažiau nei gydymas, – tai tinka ir aplinkos, ir finansų krizės atvejais, – o antroji paprasta idėja yra ta, kad mokesčių mokėtojai neturėtų būti pirmoje vietoje, nes bankai turėtų mokėti bankams.

Remdamiesi šiomis idėjomis, pateikėme priemonių rinkinį, į kurį buvo įtraukti ir problemų sprendimo fondai. Čia norėčiau paminėti labai svarbų darbą, kurį visų jūsų vardu atliko E. Ferreira. Spalio mėn. paskelbsiu komunikatą, kuris bus paremtas Parlamento ir E. Ferreiros požiūriu ir Ministrų Tarybos reakcija. Kodėl spalio mėn.? Nes tuo metu jau būsime padarę pažangą svarbiame Bazelio procese, kokybiškai ir kiekybiškai įsipareigoję kapitalizuoti savo lėšas.

Visi žinote, kad tada, kai kalbame apie bankų įnašus arba prevenciją bankuose, viskas turi būti sudėta į savo vietas, ir privalome atkreipti dėmesį į tai, ką pavadinau šių priemonių „rūšiavimu“, siekiant užtikrinti jų veiksmingumą, ir tai, kad niekas negalėtų jų išvengti. Tai nebus įprastas dalykas, tačiau kartu neturime bausti ekonomikos, neatsižvelgę į bendrą visų šių priemonių poveikį.

Todėl spalio mėn. paskelbsiu komunikatą dėl būsimų krizių prevencijos ir bankų atsakomybės bei problemų sprendimo fondo, – tai idėjos, kurios skinasi kelią, nes Vokietija kaip tik įgyvendino šią idėją. Taip pat pasielgė ir Švedija. Pabandysime sukurti koordinuotą ir bendrą šerdį turinčią sistemą, kuri užkirtų kelią netinkamai koordinacijai ar netgi konkurencijai ir dvigubam bankinių institucijų apmokestinimui.

Kaip jau minėjo D. Reynders, diskusijos dar tik prasidėjo. O šios diskusijos dėl finansinių sandorių apmokestinimo pasauliniu lygmeniu yra dar sudėtingesnės. Diskusijos prasidėjo Didžiajame dvidešimtuke. Ne visi buvo nusiteikę entuziastingai. Daugelis iš mūsų mano, kad tai yra gera idėja ir kad finansiniai sandoriai galėtų nežymiai, bet veiksmingai prisidėti prie pagrindinių pasaulio iššūkių finansavimo, kad pasaulis taptų teisingesnis ir kartu stabilesnis bei saugesnis. Pasaulis, kuriame gyvename, saugesnis bus tik tada, kai jis taps teisingesnis, o šiandien taip nėra.

Puikiai žinome visus iššūkius – aplinkos, klimato kaitos ir maisto srityse – ir krizes, kurios dar ir skaudžiausiai paliečia neturtingiausias šalis. Daugelis manome, kad tai puiki idėja, bet dar reikės daug laiko, kol pasieksime susitarimą Ministrų Taryboje. Turime ir toliau dirbti šia linkme. Mano kolega, Komisijos narys Algirdas Šemeta, parengė pradinį informacinį memorandumą ir, remdamiesi Ministrų Taryboje atliktu darbu, parengsime naują komunikatą konkrečiai dėl finansų sektoriaus apmokestinimo. Šį komunikatą numatėme parengti spalio mėn.

Nekartosiu D. Reynderso išsakytų minčių apie stabilumo ir konvergencijos programą, Komisijos pastangas ir darbo grupės atliktą darbą. Tik paminėsiu Europos semestro idėją, kuri, mano manymu, yra naudinga ir suteiks galimybę skirti prideramą dėmesį kiekvienos valstybės biudžeto analizei, kartu išsaugant jų suverenitetą, ir sukurti „duomenų rinkinį“ apie valstybių bendrąsias ekonomikos politikos gaires – dar vieną vadinamąjį „radaro ekraną“ Europoje. Taryba taip pat dirbs, remdamasi Komisijos dokumentais ir ataskaitomis šia tema.

Per pietus D. Reynders iškėlė du diskutuotinus aspektus, kuriuos norėčiau trumpai aptarti. Vienas iš jų, kuris domina mane ir visus čia esančius narius, yra TASV – Tarptautinės apskaitos standartų valdybos – veikla. Siekiame, kad būtų įgyvendinta valdymo reforma ir užtikrintas didesnis skaidrumas. Taip pat informavau Tarybai pirmininkaujančią valstybę, kad rugsėjo mėn. neoficialiame Tarybos posėdyje esu pasirengęs pateikti Parlamentą dominantį pranešimą apie transatlantinį reguliavimą.

Mes nesame vieni Didžiajame dvidešimtuke, ir net tarp amerikiečių ir europiečių, tačiau nepaprastai svarbu užtikrinti, kad mūsų veiksmai ir Europoje taikomos priemonės priežiūros ir reguliavimo srityse būtų lygiagretūs veiksmams, kurių ėmėsi JAV kongresas, vadovaujant prezidentui B. Obamai.

Šiuo metu kaip tik rengiu tam tikrą lentelę, kur bus palyginti veiksmai, kurių ėmėsi JAV, su Europos priemonėmis, siekiant užtikrinti paralelizmą. Tie patys tikslai gali būti pasiekti nebūtinai tais pačiais metodais ir priemonėmis. Manau, kad ši priemonė bus naudinga ir ministrams, ir Parlamento nariams.

 
  
MPphoto
 

  Corien Wortmann-Kool, PPE frakcijos vardu.(NL) Ponia pirmininke, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos vardu norėčiau pasakyti, kad labai džiaugiamės pasiektu susitarimu dėl Europos bankų priežiūros sistemos. Labai svarbu, kad to pasiekėme. Kai kurios valstybės narės iš pradžių tam atkakliai priešinosi, tačiau pranešėjai buvo nepalaužiami, ir Komisijos nario, gebančio įtikinti ir turinčio tvirtą poziciją, kurios laikėsi Tarybai pirmininkaujanti Belgija, dėka galėjome pasiekti tokį rezultatą. Itin vertinu ir tai, kad buvo patvirtintas Europos semestro įvedimas. Tai svarbūs žingsniai, stiprinant ekonominį valdymą Europoje.

ECOFIN taryboje taip pat buvo diskutuojama dėl įvairių bankų apmokestinimo formų, nes bankai taip pat turi prisidėti šalinant krizės padarinius. Pagrįstai mėginote tai pasiekti G20 lygmeniu, tačiau čia pasiekta maža pažanga. Todėl PPE frakcija pritaria išvadai, kad jei nesugebėsime to pasiekti tarptautiniu lygmeniu, tada Europoje galime – tiesiog privalome – imtis iniciatyvos ir įvesti tokį bankų mokestį ar bankų apmokestinimą. Tačiau tai turime atlikti koordinuotai, nes valstybės narės jau pradėjo pačios įsivesti tokius mokesčius, o tai kelia grėsmę mūsų vidaus rinkai.

Todėl, Komisijos nary M. Barnier, griežtai raginu jus pasinaudoti iniciatyvos teise ir įvesti koordinuotą bankų apmokestinimą visoje Europoje – tokį apmokestinimą, kuris kiekvienoje šalyje būtų įvestas, laikantis tų pačių kriterijų. Sprendžiant šį klausimą, kaip ir europinės priežiūros atveju, Parlamentas bus jūsų pusėje.

Dėl finansinių sandorių apmokestinimo norėčiau pasakyti, kad tai puiki mintis, bet reikia dar daug nuveikti, kad ji taptų svarbia G20 darbotvarkės dalimi. Vis dėlto norėčiau įspėti, kad Europa lieka viena. Suprantu, kad mano kolega Parlamento narys M. Schulz norėtų įvesti tokį mokestį Europoje, tačiau apmokestinimo žala būtų didesnė negu nauda, nes šiuo atveju susiduriame su pasauline sistema. Įvedus tokį mokestį, sandoriai aplenktų Europą. Todėl turime dėti visas pastangas, kad sėkmingai įvestume Europos bankų mokestį ir tęstume darbus Didžiajame dvidešimtuke.

 
  
MPphoto
 

  Udo Bullmann, S&D frakcijos vardu.(DE) Ponia pirmininke, pone D. Reyndersai, Komisijos nary, džiaugiuosi jūsų vadovavimu. Parlamentas daug dirbo šiuo klausimu, ir jūs atlikote savo vaidmenį, todėl ir pasiekėme tokius gerus rezultatus.

Visada turime spręsti naujas užduotis ir, deja, turiu pasakyti, kad kitose srityse dar reikia daug ką nuveikti, kad pasiektume tokių pat gerų rezultatų. Tiesiog norėčiau pasakyti, kad rizikos draudimo fondų valdytojų veiklos reguliavimo klausimu pažangos dar toli gražu nepasiekėme. Todėl raginu ir Tarybą, ir Komisiją imtis skubių veiksmų. Nes be jūsų pastangų iš šių taisyklių nebus daug naudos. Visiems reikia užtikrinti vienodas teises. Valdytojams už Europos Sąjungos ribų visada turi būti taikomos tokios pat sąlygos kaip ir jų kolegoms Europoje. Kitu atveju Europa atsidurs nepalankioje padėtyje.

Mūsų tikslas nėra apriboti visą pramonę. Tačiau jei nebus atlikti reikšmingi patobulinimai, kurie užkirstų kelią vadinamosioms „juodoms avims“ apiplėšinėti pelningai veikiančių įmonių, neturėsime gerai veikiančio reglamento. Norėčiau įspėti: neturite įsivaizduoti, kad pasieksite lengvą pergalę paprasčiausiai supriešindami šio Parlamento narius. Jei nepriimsime veiksmingo reglamento, visa Europa sužinos apie tuos, kurie šliaužioja keliais prieš lobistus, ir toks žinojimas šioms diskusijoms suteiks visai kitokį atspalvį.

Dar norėčiau tarti žodį apie finansinių sandorių mokestį: mano nuomonė visiškai skiriasi nuo Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pozicijos. Europa laukia atsakymų. Turėsite pateikti šiuos atsakymus. Negrįžkite iš G20 aukščiausiojo lygio susitikimo sakydami: „Deja, nieko nepavyko pasiekti, todėl nieko negalime padaryti“. Priešingai, Europoje reikia imtis veiksmų, todėl kartu su Europos žmonėmis turime numatyti ir įgyvendinti tam tikras ryžtingas priemones. Per derybas G20 aukščiausiojo lygio susitikime atsiminkite tai, kad mums reikia jūsų atsakymo, kitaip sulauksite Europos reakcijos.

 
  
MPphoto
 

  Sylvie Goulard, ALDE frakcijos vardu.(FR) Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti Komisijai ir Tarybai pirmininkaujančiai Belgijai už pagalbą atnaujinant ES finansų priežiūros sistemą.

Suprantu, kad dabar dėkojame vieni kitiems, tačiau vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad praėjusių metų gruodžio mėn. Europos Parlamentas paaiškino, kaip valstybės narės, teigdamos, kad siekė įveikti krizę Europos lygmeniu priimtais sprendimais, buvo įnikusios į visų apsaugos tinklų diegimą ir taikė visas įmanomas apsaugos sąlygas, siekdamos užtikrinti, kad šios Europos institucijos jokiu būdu negalėtų veikti be tarpvyriausybinių susitarimų. Manau, kad visi kartu puikiai atlikome darbą, tačiau pagyras palikime tiems atvejams, kai jų iš tiesų reikia.

Kaip Sisteminės rizikos valdybos pranešėja norėčiau ypač atkreipti dėmesį į vieną labai teigiamą aspektą. D. Barnier dažnai kalba apie „radarus“ ir „kontrolės bokštus“, tačiau kiekviename lėktuve skrenda ir pilotas, o šiuo atveju pilotas – Europos centrinio banko pirmininkas, kurį Parlamentas ir toliau norėtų matyti atliekant tą vaidmenį.

Tačiau norėčiau išreikšti tam tikrą nepasitenkinimą dėl tiesioginės europinių subjektų priežiūros ir pirmiausia paprašyti tęsti kovą šioje srityje. Sektoriniuose dokumentuose ir toliau turime suteikti – kaip vieningai įsipareigojo keturios pagrindinės Parlamento frakcijos – ES vertybinių popierių ir rinkos institucijai (EVPRI) ir Europos bankininkystės institucijai (EBI) įgaliojimus prižiūrėti šių subjektų, kreditų reitingų agentūrų, veiklą. Teoriškai tai jau vyksta, ir laukiame, kol Komisija pratęs savo darbą ir įtrauks tarpuskaitos centrus, o laikui bėgant ir tarpvalstybines grupes. Šioje srityje uždavinys buvo paprastas: galėjome sukurti vidaus rinką, kurioje taikomas ES reguliavimas ir priežiūra, arba apsiriboti laisvu koordinavimu, kuris reikštų tautinių valstybių išsisukinėjimą – arba chipotage, kaip tai vadina Tarybai pirmininkaujanti Belgija.

 
  
MPphoto
 

  Sven Giegold, Verts/ALE frakcijos vardu.(DE) Ponia pirmininke, visų pirma, Europai tai labai svarbus metas, nes panašu, kad pasiekėme susitarimą dėl priežiūros. Daug pasiekėme, dirbdami drauge šiuo klausimu. Norėčiau padėkoti Tarybai pirmininkaujančiai Belgijai, Komisijai, D. Barnier ir kolegoms Parlamento nariams, priklausantiems įvairioms frakcijoms. Žengėme didžiulį žingsnį į priekį, paneigdami kalbas, kad Europa toliau nedarys pažangos. Priešingai, turime įvesti griežtą vidaus rinkos reguliavimą. Dabar esame teisingame kelyje.

Antra, ECOFIN taryba jau priėmė keletą svarbių sprendimų dėl valstybių narių biudžetų priežiūros. Norėčiau padėkoti Komisijai už pasiektą pažangą. Pateikėte įvairių pasiūlymų. Laukiame dar daugiau pasiūlymų dėl makroekonominio koordinavimo. Atsižvelgiant į krizę, tai skubiai reikalinga.

Tačiau toliau norėčiau aptarti finansinių sandorių mokestį. Tai, ką iki šiol girdėjome iš Komisijos, yra prieštaringų ženklų samplaika. Iš kitos pusės, D. Barnier ir J. M. Barroso remia finansinių sandorių apmokestinimo idėją. Tačiau kartu A. Šemeta atmeta šį pasiūlymą. Raginu šį klausimą spręsti kolegialiai. Turite kalbėti vienu balsu. A. Šemetai tikrai nedera pristatyti pranešimo, kuriame pateikiami duomenys jau seniai buvo paneigti mokslininkų.

Pvz., atitinkamą jame pateiktą informaciją galima rasti tyrime, kurį Europos Parlamento užsakymu atliko Bruegel institutas. Šiame tyrime atmetami A. Šemetos naudojami argumentai. Tarp kitko, įdomu, kodėl jis vėl nedalyvauja diskusijose. Šiuo klausimu A. Šemeta jau keletą kartų sulaukė kritikos Europos Parlamente. Šiandien labiau nei bet kada šis Komisijos narys turėtų dalyvauti diskusijose. Taip pat norėčiau sužinoti, ar dabar A. Šemeta turės padirbėti papildomai, daugiau už kitus – galiausiai, juk buvo nuspręsta: jo atliktas darbas turės būti peržiūrėtas. Bet ar tai tikrai atsispindės Komisijos pateiktame pasiūlyme, ar tikrai bus pateikta iniciatyva, ar tik dar vienas tyrimų dokumentas? To tikrai neužtenka! Be to, nėra gerai atidėti Tarybos sprendimą, kol Prancūzija perims pirmininkavimą G20 grupei. Tai nepriimtina!

Tačiau pagrindinės šį pasiūlymą atmetusios šalys – Jungtinė Karalystė, Švedija ir Ispanija – taip pat turi atsakyti į tam tikrus klausimus. Iš anksto buvo aišku, kad Jungtinė Karalystė ir Švedija nepritars šiam pasiūlymui. Tačiau Ispanija yra Euro grupės narė. Šalį valdo socialdemokratai. Galbūt jie turėtų siekti suderinti šiame Parlamente priimtą poziciją su Taryboje patvirtinta Ispanijos vyriausybės pozicija.

Tiesiog manau, kad šiame Parlamente Europos Liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija aiškiau išreikš savo poziciją. Ką tik išsakėte keletą labai kritiškų pastabų apie finansinių sandorių apmokestinimą, nors didžioji dalis jūsų frakcijos narių pritaria šiam mokesčiui. Nesu įsitikinęs, ar kalbate frakcijos daugumos vardu. Šiomis aplinkybėmis turime būti vieningi, nes kitaip piliečiai taps ciniški, jeigu imsimės išlaidų taupymo priemonių, bet negausime įplaukų Europoje apmokestinant iš kapitalo gaunamas lėšas.

 
  
MPphoto
 

  Kay Swinburne, ECR frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, norėčiau iš pradžių pasidžiaugti Tarybai pirmininkaujančios Belgijos derybiniais įgūdžiais ir padėkoti Komisijos nariui D. Barnier ir jo komandai už tai, kad rado sprendimų dėl priežiūros. Toliau norėčiau tarti žodį apie vakar vykusiame ECOFIN posėdyje neišspręstus klausimus, susijusius su finansiniais sandoriais.

Man regis, Parlamente praleidžiu daug laiko prašydama atlikti tyrimus, parengti poveikio vertinimus ir analizes. Šios savaitės ECOFIN posėdis jau baigėsi ir praėjo būtent taip. Užuot paskubomis apžvelgus vien tik politines koncepcijas ir teisėkūrą, Tarybos posėdis ir Komisijos nario A. Šemetos indėlis buvo pagrįsti faktais ir skaičiais. Tai puikus geresnio reguliavimo principų taikymo praktikoje pavyzdys. Tačiau kai nepriklausomas vertinimas rodo, kad viena valstybė narė surinktų daugiau nei 70 proc. įplaukų, gaunamų iš finansinių sandorių mokesčio, būtų absurdiška reikalauti įvesti tokį mokestį ES lygmeniu, jeigu iš viso verta jį įvesti.

Finansinių sandorių mokestis (FSM) nėra laisvi pinigai, kaip populiarioji žiniasklaida mus bandė įtikinti. Bankai ir finansų tarpininkai nebus tie subjektai, kurie mokės finansinių sandorių mokestį. Jį mokės pensininkai, kurie yra priklausomi nuo savo pajamų rinkos sąlygomis, ir realiosios ekonomikos įmonės, mokančios už kiekvieną apsidraudimo sandorį. Laikas pripažinti pernelyg supaprastinto FSM trūkumus ir, jei iš tikrųjų siekiame pakeisti bankų elgesį negriaudami savo ekonomikos, turime įvertinti sudėtingesnius sprendimus dėl finansinės veiklos apmokestinimo ar bankų mokesčio, kuriuos siūlo Tarptautinis valiutos fondas (TVF).

Užuot žlugdydami procesą raginimais įvesti neįmanomus ir netrokštamus mokesčius visoje ES, kuriems priešinasi daugelis valstybių narių, ne tik mano šalis, turime visa tai vertinti kaip galimybę sustiprinti silpnus valstybių narių viešuosius finansus ir leisti joms panaudoti tuos pinigus taip, kaip jos mano esant tinkama, papildant biudžetus, kuriuos ištuštino bankų gelbėjimas ir krizės valdymas.

 
  
MPphoto
 

  Miguel Portas, GUE/NGL frakcijos vardu.(PT) ECOFIN taryba nusprendė įgyvendinti Europos semestro idėją, kuria siekiama užtikrinti Europos ekonomikos politikos ir nacionalinių biudžetų politikos darną. Mano klausimas būtų toks: ar buvo pagalvota apie demokratiją? Visiškai pritariu koordinavimo idėjai. Pritariu deficito srities tikslams ir netgi norėčiau, kad tokie tikslai būtų iškelti darbo vietų kūrimo srityje. Man priimtini nacionalinių biudžetų pakeitimai, nors norėčiau, kad sankcijos nebūtų nepagrįstos ir dar labiau nepaaštrintų problemos, todėl esu ganėtinai atviras šiuo klausimu.

Tačiau man visiškai nepriimtina, kad Briuselis nusprendžia, kaip valstybės narės turi vykdyti savo įsipareigojimus, nes tai reiškia nacionalinių parlamentų prerogatyvos perėmimą. ECOFIN taryba atliks daugiau negu išankstinį patvirtinimą; Taryba rengia gaires, kurios bus privalomos kiekvienam nacionaliniam biudžetui. Girdėjau, kaip D. Reynders pažymėjo: gerai, tačiau nesileisime į smulkmenas. Dėkoju už didžiadvasiškumą, tačiau pagrindinė problema yra ta, kad šios bendrosios gairės bus taikomos 27 vyriausybėms. Kalbant apie šias 27 vyriausybes, Vokietija visada nurodinės Graikijai, kaip elgtis, bet niekada nebus taip, kad Graikija nurodinėtų Vokietijai.

Ponios ir ponai, nacionalinių parlamentų nariai nėra blankai, kuriuos reikia užpildyti. Nacionalinių parlamentų nariams negali būti atimta pasirinkimo laisvė savo biudžetų atžvilgiu, nes tai yra esminis politinis pasirinkimas.

 
  
MPphoto
 

  Hans-Peter Martin (NI).(DE) Ponia pirmininke, Komisijos nary, norėčiau pradėti kalbą jus pagirdamas. Akivaizdu, kad norite eiti į priekį. Tačiau iškyla paprastas klausimas: ar jums leidžiama norėti? Kalbant apie procesą, kurį vykdote su didžiuliu atsidavimu, raginu kuo skubiau piliečiams paaiškinti padėtį, pabrėžiant nesėkmės, kuri ištiko nepaisant visų gerų norų, priežastis ir paaiškinant, kodėl padarėme tik nedidelę pažangą, spręsdami keturis esminius šios srities klausimus.

Akivaizdu, kad reikalingi paaiškinimai, kodėl finansų rinkų priežiūra JAV pagrindinėse srityse yra griežtesnė ir kritiškesnė negu ta, kurią šiuo metu bandote sukurti. Be to, norime sulaukti aiškių atsakymų, kaip iš tikrųjų ketinate spręsti paskolas superkančių ir perparduodančių bankų problemą ir kokių rezultatų galėtume tikėtis. Taip pat reikia aiškumo kapitalo srityje. Kokie Komisijos ketinimai? Pateikiate daug smulkmenų, tačiau kaip ketinate užtikrinti, kad krizinė padėtis nepasikartotų?

Be to, norėčiau užduoti klausimą kaip mažos valstybės narės atstovas: ką galime padaryti, kad sumažintume tų bankų, kurie yra per dideli žlugti, problemas? Austrijoje tokia padėtis ištiko banką „Hypo Group Alpe Adria“, nes pareikalavus grąžinti paskolas skolų našta taip prislėgtų Austrijos valstybę, kad atsidurtume tokioje pat padėtyje kaip Graikija. Ar Komisija apie tai įspėja? Ką ji veikia? Kaip ketinama apsaugoti Austriją, kad ši valstybė netaptų antrąją Europos Sąjungos Graikija?

 
  
MPphoto
 

  Jean-Paul Gauzès (PPE).(FR) Ponia pirmininke, Komisijos nary, pirmiausia, be abejo, norėčiau pasveikinti jus pasiekus puikių rezultatų priežiūros srityje.

Kaip minėjo S. Goulard, Parlamento pastangos nenuėjo veltui, o gruodžio mėn. įvyko kai kas naujo ir unikalaus: keturi pagrindinių frakcijų koordinatoriai paskelbė pranešimą, kuriame skelbiama, kad Europa turi imtis aktyvesnio vaidmens šios priežiūros srityje. Pone D. Reyndersai, tik dėl jūsų dinamiškumo buvo rastas puikus sprendimas. Akivaizdu, kad Komisija sunkiai dirbo, todėl džiaugiuosi Komisijos nario M. Barnier paskelbta finansinių paslaugų programa.

Džiaugiuosi, kad taip atsitiko, kad buvo pasiektas šis susitarimas, nes ES finansinis patikimumas, jos finansinis patikimumas piliečių akyse, kurie nuo pat krizės pradžios mūsų klausė „Ką veikia ES? Kokių konkrečių rezultatų pasiekė?“, atsidūrė pavojuje. Galime atsakyti, kad svarstome ir dirbame šiuo klausimu, vedame trišalius susitikimus ir rengiame posėdžius, tačiau mūsų piliečiai laukia rezultatų

ES patikimumas tarptautinių partnerių, ypač JAV, akyse taip pat atsidūrė pavojuje. Neseniai buvau susitikęs su JAV finansų sektoriaus atstovais ir, tiesą sakant, jiems nerimą kelia ES teisinis netikrumas. Keičiame reglamentus, įvedame peržiūros ir laikinojo galiojimo sąlygas; tačiau nesukuriame nieko patikimo. Manau, kad teisės aktai turi būti galutiniai, nors daliniai pakeitimai ir gali būti atliekami. Tačiau jokiu būdu negalime sukurti įspūdžio, kad ketiname keisti dokumentus kas dvejus ar trejus metus.

Ponia pirmininke, pone D. Reyndersai, norėčiau savo vardu pateikti prašymą: šią popietę vyks labai svarbus trišalis susitikimas su Komisijos nariu M. Barnier ir kolegomis dėl rizikos draudimo fondų reguliavimo. Labai svarbu, kad kuo greičiau surastume sprendimą. Puikiai suvokiu Tarybai pirmininkaujančios Belgijos ir jūsų asmeninius įsipareigojimus. Per keletą artimiausių savaičių turime pasiekti susitarimą, kad, kitą kartą informuodamas apie ECOFIN tarybos darbą, galėtumėte pasakyti: „Buvo pasiektas susitarimas dėl rizikos draudimo fondų reguliavimo“. Mes to tikimės, ir žinau, kad ir jūs pats to tikitės. Dabar turime žengti galutinį žingsnį ir surasti teisingą sprendimą

 
  
MPphoto
 

  Anni Podimata (S&D).(EL) Ponia pirmininke, Komisija, vakar priimtas ECOFIN tarybos sprendimas kartu su susitarimu, pasiektu dėl naujos veiksmingos finansinės priežiūros sistemos, yra svarbūs žingsniai į mūsų įsivaizduojamą naująjį ekonominį valdymą. Tačiau šiandien susiduriame su dideliais iššūkiais. Niekas negali ir neturėtų trukdyti įvesti griežtesnės biudžeto drausmės ir griežtesnės priežiūros.

Iššūkis – sukurti naują ekonominį modelį, kuris patenkintų Europos piliečių visiško užimtumo ir teisingo augimo poreikius. Todėl turime rasti pusiausvyrą tarp biudžetinės drausmės ir tvariam augimui bei visiškam užimtumui reikalingų išteklių užtikrinimo viešomis ir privačiomis investicijomis.

Todėl turime spręsti makroekonominės pusiausvyros ir valstybių narių konkurencinių skirtumų klausimus, nes tai neišvengiamai sukels ekonominę ir socialinę nelygybę. Tačiau pirmiausia reikia modelio, kaip teisingiau paskirstyti ekonomikos atgaivinimo išlaidas, o fiskalinis teisingumas ir finansinių sandorių apmokestinimas galėtų atlikti katalizatoriaus vaidmenį.

Europa gali ir privalo šiuo klausimu imtis lyderio vaidmens. Tai buvo padaryta kovoje su klimato kaita, prisiimant vienašališkus įsipareigojimus. Galime ir privalome stengtis panašias taisykles įgyvendinti tarptautiniu lygmeniu.

 
  
MPphoto
 

  Jens Rohde (ALDE). – Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti Komisijai ir Tarybai už atliktą darbą, siekiant užtikrinti pakankamą finansavimą iš finansų sektoriaus ir išreikšti joms palaikymą.

Tačiau yra keletas probleminių klausimų. Pritariame, kad reikia įvesti tam tikrą koordinuoto stabilumo lygį ir įsteigti fondą, tačiau spręsdami finansinių sandorių apmokestinimą, kalbame apie visiškai skirtingą ir daug sudėtingesnę problemą.

Toks mokestis būtinai turėtų būti pasaulinis, kad galėtume apsisaugoti nuo vengimo mokėti mokesčius. Be to, visų sandorių apmokestinimas ne tik būtų –techniškai neįmanomas, tačiau ir kiltų grėsmė, kad rinkos taptų nepastovios ir sumažėtų jų likvidumas.

Norėčiau užduoti kelis klausimus apie mokesčius. Jeigu jais siekiame surinkti lėšų pasaulinėms problemos spręsti, kur pateks iš šių mokesčių surinktos lėšos ir kas bus atsakingas už šių pinigų paskirstymą? Jeigu kalbame apie konkretų tikslą turintį mokestį, kaip sužinosime, kada iš tiesų yra gana? Ir galiausiai pagrindinis klausimas: kas rinks šį mokestį – valstybės narės ar ES? Jeigu šį mokestį rinks ES, kuri yra toli nuo savo piliečių, kaip išvengsime nuolat augančių mokesčių? Realiame pasaulyje niekada nebūna „gana“, jeigu turime omenyje politikų poreikį gauti papildomų pinigų.

 
  
MPphoto
 

  Derk Jan Eppink (ECR).(NL) Ponia pirmininke, norėčiau pasveikinti D. Reyndersą. Tikiuosi, kad laikotės puikiai. Bankų apmokestinimo klausimu iš esmės nematau jokių problemų. Tik įdomu, kaip pavyks jį įgyvendinti praktikoje. Tai man primena autobusą: visi nori į jį lipti, tačiau kiekvienas nori važiuoti priešinga kryptimi. Apie finansinių sandorių apmokestinimą galėčiau pasakyti, kad tai geras blogos idėjos pavyzdys. Iš esmės tai tam tikras Tobino mokestis Europoje. Nors šio mokesčio taip jau nevadiname, nes šiandien net ir pats J. Tobinas prieštarautų tam mokesčiui. Tai skatina kapitalo persikėlimą, ir Švedija buvo puikus tokios padėties pavyzdys. Be to, kyla klausimas, ką veiksime su lėšomis, gautomis surinkus šį mokestį? Ar jas pridėsime prie jau sukauptų ES išteklių? Šis klausimas kelia nesantaiką, todėl mano patarimas jums, pone D. Reyndersai, būtų toks: nors už šio plano galbūt ir slypi geri ketinimai, bet tiesiog jo atsisakykite. „Užšaldykite“ šį planą arba, dar geriau, palikite lauke mirti nuo hipotermijos. Mes tikrai negalime veikti vieni. Toliau norėčiau aptarti M. Schulzo žodžius, nors ir nepanašu, kad jis dabar manęs klausytųsi. Vakar M. Schulz pasakė norįs priversti Europos Komisiją imtis iniciatyvos dėl finansinių sandorių apmokestinimo. Taip pat norėtų išvesti žmones į gatves. Patarčiau nesilaikyti tokios krypties. Europos piliečiai imsis iniciatyvos prieš šį mokestį, nes būtent eiliniai piliečiai ir turės jį mokėti.

 
  
MPphoto
 

  Othmar Karas (PPE).(DE) Ponia pirmininke, Komisijos nary, pone D. Reyndersai, ketinu aptarti penkis klausimus. Pirma, apmaudu, kad tokie svarbūs ECOFIN tarybos posėdžiai kaip vakar įvykęs posėdis buvo surengti tuo pačiu metu kaip ir Komisijos Pirmininko kreipimasis, kuriame aptarta ES padėtis. Norėčiau geresnio koordinavimo. Jeigu visi einame ta pačia kryptimi, turime žinoti, kokie klausimai ir problemos rūpi Europos Sąjungai; turime koordinuoti savo pastangas, klausytis vieni kitų ir kalbėtis. Toks paralelinis tvarkaraštis visiškai nereikalingas ir kenkia abiem atvejais.

Antras klausimas, kurį norėčiau aptarti, yra priežiūra. Norėčiau padėkoti Tarybai pirmininkaujančiai valstybei, Komisijos nariui ir Parlamentui. Jei ne liepos mėn. priimtas Parlamento sprendimas, per vasarą nebūtume padarę pažangos ir neturėtume tokios griežtos priežiūros. Jei ne liepos mėn. priimtas Parlamento sprendimas, Europos centrinio banko pirmininkas nevadovautų makrolygio priežiūros institucijai. Tai pasiekta dėl aktyvaus Parlamento ir Tarybai pirmininkaujančios Belgijos bendradarbiavimo ir sulaukus Komisijos paramos. Norėčiau nuoširdžiai už tai padėkoti.

Trečias klausimas susijęs su biudžeto rengimo europinimu. Turime nepamiršti, kad antrasis pinigų sąjungos ramstis bus veiksmingas tik tada, jei įgyvendinsime ekonominę ir socialinę sąjungą ir, visų pirma, europinsime biudžeto politiką bei mokesčių politiką, o ne tiesiog koordinuosime šias sritis.

Ketvirtas klausimas: bankų apmokestinimas reikalingas, tačiau negalime leisti, kad jis taptų bedugniu šuliniu. Mokestis turėtų būti grindžiamas Europos tikslu, o lėšos turi būti apibrėžtos paskirties ir naudojamos Europos tikslams, taip pat reikėtų įkurti Europos valiutos fondą.

Penktas klausimas susijęs su finansinių sandorių apmokestinimu. Iki šiol ir pritariantys šiam mokesčiui, ir jam prieštaraujantys nariai turėtų jaustis kaip veltui besiblaškantys ir nerandantys sprendimo. Pone D. Reyndersai, ką tik pažymėjote, kad įvyko pirma rimta diskusija šiuo klausimu. Tačiau jau metus apie tai kalbame. Kėlėme klausimus. Tvirtinome rezoliucijas. Regis, iš pradžių perkėlėte atsakomybę Didžiajam dvidešimtukui, vėliau Komisijai ir galiausiai valstybėms narėms. Norime sulaukti atsakymų į šiuos penkis klausimus. Kuo remiantis bus atliktas vertinimas? Koks bus procentinis dydis? Kas įves šį mokestį? Kas gaus pinigus ir kokiems tikslams jie bus naudojami? Pateikite projektą, o tada galėsime toliau diskutuoti ir imtis praktinių veiksmų.

 
  
MPphoto
 

  Elisa Ferreira (S&D).(PT) Ponia pirmininke, Komisijos nary, pastangų įvedant Europos semestrą koordinavimas, kas vakar buvo aptarta ECOFIN tarybos posėdyje, – tai žingsnis į priekį, tačiau tai tik viena paveikslo dalis. Augimas ir užimtumas turi tapti prioritetinėmis sritimis, kaip ir Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimas. Būtina sukurti Europos valiutos fondą. Valstybės garantuota skola turi būti tvarkoma kartu su visais kitais dalyvavimo pinigų sąjungoje įsipareigojimais. Labai svarbu, kad sankcijų požiūriu šio projekto plėtra nepasuktų pavojingu keliu, todėl pasikliauju Komisijos nariu M. Barnier ir jo patirtimi vadovaujant Komisijai šioje srityje.

Antra, norėčiau nuoširdžiai pasveikinti Komisijos narį su puikiai atliktu darbu finansų priežiūros srityje. Manau, kad Komisijos narys M. Barnier kartu su Parlamentu ir Tarybai pirmininkaujančia Belgija sugebėjo pasiekti puikų susitarimą – tokį, kuriame jaučiama pagarba mums ir ginami Europos visuomenės interesai. Tikiuosi, kad dar nepateikta darbotvarkė bus paremta tuo pačiu metodu ir bus lygiai tokia pat sėkminga.

Trečia, norėčiau pasakyti, jog labai tikiuosi, kad bet kokia pažanga įveikiant bankų krizę, ypač kalbant apie sisteminius ir tarpvalstybinius bankus, padės įtvirtinti Europos poziciją.

Galiausiai, Komisijos nary, būtina peržiūrėti mūsų parengtą Didžiojo dvidešimtuko darbotvarkę, ypač jei nenorime atsisakyti kovos su sukčiavimu, mokesčių vengimu ir mokesčių rojumi ir jei susitikime norime sulaukti veiksmingesnio ir ryžtingesnio bankų ir finansinių paslaugų indėlio ...

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją.)

 
  
MPphoto
 

  Vicky Ford (ECR). – Ponia pirmininke, pritariu susitarimui dėl priežiūros struktūros. Žinau, kad mano kolegoms nebuvo lengva jį pasiekti. Tai buvo subtilus balansavimas, stengiantis apsaugoti rinkas nuo tarpvalstybinės rizikos ir kartu išsaugoti nacionalinių vyriausybių įsipareigojimus.

Komisijos narys visai teisingai tai apibūdino kaip pirmąją plytą. Nekantriai laukiu, kada pradėsiu dirbą su Komisija siekiant užtikrinti, kad kitos plytos nesugriautų tos subtilios pusiausvyros.

Iš esmės nėra gerai, kad valstybės narės tariasi dėl tarptautinių standartų, tačiau pačios nesugeba jų įgyvendinti. Manau, tai užtikrins, kad visi laikytumės tarptautinių taisyklių.

Per diskusijas daugelis kolegų minėjo, jog svarbu, kad Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) vadovas vadovautų ir Europos centriniam bankui (ECB). Pažadėjome jo klausyti, kai jis įspėjo mus apie grėsmes. Vakar įspėjo Tarybą apie finansinių sandorių apmokestinimo riziką ir pabrėžė, kad Europai tai gali būti pražūtis. Įrodykime, kad mes, kaip politikai, laikomės savo pažado ir iš tiesų klausome žmogaus, kurio pažadame klausytis.

 
  
MPphoto
 

  Sophie Auconie (PPE).(FR) Ponia pirmininke, ministre, Komisijos nary, ponios ir ponai, kaip pažymėjo kolegos nariai, – J. P. Gauzès ką tik ir vakar per diskusijas dėl ES padėties, – mums reikia daugiau Europos.

Reikia daugiau Europos, kad būtų skatinamas augimas ir darbo vietų kūrimas, kad būtų sureguliuotos rinkos ir sumažinta nelygybė. Toks mūsų frakcijos pirmininko J. Daulio požiūris, kuriam aš visiškai pritariu. Manau, kad valstybės narės pagaliau suvokė, kad reikia drąsiau spręsti ekonomikos ir biudžeto klausimus. Reikia būti drąsesniems ir, visų pirma, atsakingiems: nacionalinė protekcionistinė reakcija – tiesus kelias į nelaimę.

Reikia didesnės finansų priežiūros Europos lygmeniu; šiuo atžvilgiu susitarimas su Taryba dėl finansų priežiūros paketo, dėl kurio balsuosime kitoje plenarinėje sesijoje, yra puiki žinia.

Vis dėlto sistemos priežiūros nepakanka, privalome sukurti ir tikrą biudžeto ir ekonomikos politikos krypčių koordinavimą. Turime sukurti ir biudžetinį, ir ekonominį federalizmą. Turėdami bendrą pinigų politiką, bet nepriklausomas biudžeto politikos kryptis, esame suparalyžiuoti. Manau, kad federalizmas prasidėjo nuo šio naujo Europos semestro, kai reikalaujama, kad valstybės narės kiekvienais metais prieš vasaros pradžią pateiktų savo biudžeto strategijas Tarybai, kad ši galėtų pareikšti savo nuomonę.

Tačiau, kaip dažnai nutinka ES, taisykles diktuos ne tekstai, o veikiau tai, kas vyksta praktikoje. Norėčiau, kad šis koordinavimas būtų vykdomas ne tik formaliai ir padėtų sukurti bendrą mūsų ekonomikos, pramonės ir socialinės politikos krypčių strategiją. Gaila, kad nacionaliniai parlamentai ir Europos Parlamentas vis dar nevisapusiškai dalyvauja šiame koordinavimo procese.

Ministre, kadangi esate Tarybos atstovas, kreipiuosi konkrečiai į jus: parlamentai, kaip biudžeto valdymo institucijos, turi atlikti esminį vaidmenį kuriant Europos ekonomikos politiką, nes tai vienintelis būdas užtikrinti jos veiksmingumą ir teisėtumą.

 
  
MPphoto
 

  Antolín Sánchez Presedo (S&D).(ES) Ponia pirmininke, norėčiau pasveikinti Tarybai pirmininkaujančią valstybę, Tarybai vienbalsiai priėmus kompromisą dėl priežiūros paketo, pasiektą su Parlamentu ir Komisija.

Dirbome kartu su Tarybai pirmininkavusiomis Ispanija ir Belgija ir mums pavyko įvykdyti savo užduotį, pasiekus plačių užmojų kompromisą, kuriuo padedami tvirti pamatai finansinei reformai ir žengiamas svarbus žingsnis Europos Sąjungos integracijoje.

Europos semestras, kuris įvedamas nuo kitų metų, taip pat labai teigiamas žingsnis, nors jis apima kur kas daugiau nei vien veiksmų darbotvarkės parengimą – jam reikia suteikti pagrindinį turinį ir parlamentinį matmenį.

Reikalinga didesnė ekonominio valdymo reforma. Būtina mobilizuoti nepakankamai panaudojamus ekonominio augimo pajėgumus ir sukurti tokią socialinę ir ekonominę ES, kokios mums reikia.

Be to, mums reikia nuoseklios, tvirtos ir patikimos Europos prevencijos, valdymo ir krizių sprendimo sistemos. Ji turi derėti su ekonominiu atsigavimu, padėti numatyti moralinius pavojus, atsižvelgti į kitą finansinės reformos naštą ir išvengti vidaus rinkos iškraipymų. Turime tai suderinti viduje, kad vėliau galėtume aptarti Didžiajame dvidešimtuke.

Netrukus baigsiu savo kalbą. Dėl finansinių sandorių mokesčio galiu pasakyti, kad laukiame Komisijos komunikato, kuriame gali būti atsižvelgta ir į finansinės veiklos apmokestinimą. Kova su nestabilumu, teisingas finansinės naštos paskirstymas, krizės poveikio viešiesiems finansams mažinimas, naujų išteklių Europos Sąjungai kūrimas ir indėlis siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų atsidūrė pavojuje. Jei norime, kad ES būtų pasaulinio lygio veikėja, negalime veikti atskirai.

 
  
MPphoto
 

  Peter Skinner (S&D). – Ponia pirmininke, norėčiau labai padėkoti D. Reyndersui ir Komisijos nariui M. Barnier už jų paramą dėl priežiūros paketo, kuris kartais šiek tiek priminė bandymą pertrinti virtą kiaušinį per arbatos sietelį, bet galiausiai mums pavyko. Manau, kad mūsų darbas su projektu „Mokumas II“ ir jo įgyvendinimo priemonėmis bus produktyvesnis ir gerokai spartesnis. Manau, taip ir bus.

Šiandien jau buvo aptarta daug teigiamų – ir neigiamų – dalykų, tačiau norėčiau pritarti pažangai, kuri jau pasiekta, ir tam, ko dar turėtume siekti. Vis dėlto Europai – turiu pasakyti, ne tik euro zonai – reikia veiklos našumą didinančių reglamentų ir apsaugos priemonių.

Manau, kad tautos verčiamos jaustis taip, tarsi jos būtų atstumtos, ir tai turi liautis. Tai pražūtinga visai ES. Tarptautinė darbotvarkė – svarbiausias dalykas. Europos Sąjunga turi atlikti svarbų ir pagrindinį vaidmenį, kuriant pasaulinius standartus.

Problema ta, kad padarysime didžiulę klaidą, jei manysime, kad pakanka kurti standartus vien tik Europoje. Todėl palankiai vertinu Komisijos nario M. Barnier pastabas dėl lyginamosios Europos Sąjungos ir JAV laimėjimų reguliavimo srityje lentelės. Mano biure jau parengta tokia lentelė. Komisijos nary, labai džiaugčiausi, galėdamas pasidalyti su jumis lentelėje pateikta informacija. Manau, ji bus naudinga.

Galiausiai, norėčiau paklausti, ko jau pasiekėme derybose su Transatlantine ekonomine taryba aukštesnio lygio reguliavimo dialoge? Ką ketiname pasiekti ateityje? Turime problemų, kurių vieni išspręsti negalime.

 
  
MPphoto
 

  Liem Hoang Ngoc (S&D).(FR) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, vakar ECOFIN taryboje patvirtintas Europos semestro įvedimo principas. Kaip federalistas, galiu tik pritarti tokiai pažangai. Vis dėlto biudžeto politikos koordinavimas yra viena; jų turinio nustatymas – jau kas kita. Todėl Stabilumo ir augimo pakto stiprinimas yra didelė klaida.

Griežto taupymo priemonės, dogmatiškai taikytos visai Europai, jau dabar leidžia pajusti pirmuosius jų rezultatus. Ispanija ir Airija susidūrė su dar didesniais sunkumais, o Markit tyrimas, paskelbtas rugpjūčio mėn. pabaigoje, parodė, kad tokios priemonės kelia augimo stagnaciją Europoje, o visai neseniai sukėlė ir augimo stagnaciją Vokietijoje.

Represinės priemonės kito neoficialaus ECOFIN susitikimo darbotvarkėje – dar rimtesnės. Neatsakinga nustatyti finansines sankcijas valstybėms, kurios ir taip susiduria su biudžeto problemomis. Tai neišvengiamai pakurstys kritiką visose valstybėse narėse dėl jų nacionalinių įnašų į ES biudžetą.

Vakar Prancūzijos gatvėse du su puse milijono piliečių išreiškė savo nepritarimą griežto taupymo priemonių paketui. Užuot išsaugojusios socialinės apsaugos tinklus ir kūrusios ES socialinę harmoniją, kuri būtina siekiant ekonomikos atsigavimo, Taryba ir Komisija juos naikina. Ar jos matuoja tokių sprendimų poveikį vien didėjančiu piliečių euroskepticizmu?

Europos integracijos ir piliečių, kurių atžvilgiu imamasi tokių priemonių, labui reikia pripažinti, ponios ir ponai, kad Stabilumo ir augimo pakto stiprinimas – tai ekonominis nukrypimas. Be to, tai didelė politinė klaida.

 
  
MPphoto
 

  Sławomir Witold Nitras (PPE).(PL) Esu labai patenkintas kompromisu dėl finansų priežiūros sistemos. Europos rinkoms iš tiesų reikia šių mechanizmų. Asmeniškai labai džiaugiuosi dėl pabrėžiamo Europos centrinio banko vaidmens. Manau, kad būsime saugesni, įvedus šią naują tvarką. Europos centrinio banko patirtis leidžia žvelgti į ateitį optimistiškai, o sukurta Europos finansų priežiūros institucijų sistema turėtų būti laikoma žingsniu reikiama kryptimi. Rimtai pradėjome koordinuoti išlaidų politiką ir nesame suinteresuoti Europoje vien tik rinkti mokesčius. Ataskaitų teikimo sistema bus labai svarbi. Prašau nepamiršti, kad nacionalinės vyriausybės, priimančios sprendimus ir įsipareigojančios laikytis biudžeto deficito taisyklių, nėra vienintelės institucijos, įgaliotos skirti ar leisti pinigus savo šalyse.

 
  
MPphoto
 

  George Sabin Cutaş (S&D). (RO) Reikia peržiūrėti ne tik Stabilumo ir augimo paktą, bet reformuoti ir visą ekonominį bei socialinį modelį.

Ekonominis ir socialinis modelis, kuris yra ypatingas Europos Sąjungos bruožas, šiuo metu pasirodė esąs nepriimtinas. Iš pradžių vertintas kaip ekonomikos augimo ir socialinės apsaugos varomoji jėga, šis modelis nepateisino šių lūkesčių. Dešimt procentų europiečių neturi darbo, o kai kurios valstybės narės vis dar yra gilioje recesijoje.

Kita vertus, ekonominių srautų valdymo Europos Sąjungoje srityje susiduriame su trūkumais, kurie išryškėjo per ekonomikos krizę. Dėl šios priežasties makroekonominė Europos valstybių priežiūra yra būtinybė, ypač todėl, kad valstybes glaudžiai sieja bendroji rinka ir bendra valiuta.

Todėl palankiai vertinu ECOFIN tarybos išvadas dėl to, kad būtų sukurtas makrofinansinės priežiūros Europos Sąjungoje pagrindas, įsteigiant Europos sisteminės rizikos valdybą ir priežiūros institucijas, veikiančias bankininkystės, draudimo ir vertybinių popierių sektoriuose, jau nekalbant apie nacionalinių biudžetų stebėseną Europos semestre.

 
  
MPphoto
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL).(PT) Ponia pirmininke, vakar ECOFIN tarybos priimti sprendimai yra nepriimtini. Kol spekuliantai patys sau išsimoka skandalingai didelius atlyginimus, o veiksmingas finansinių sandorių apmokestinimas lieka nepasiekiamas, klestint mokesčių rojui, pasinaudota krizės suteikta galimybe pradėti patį didžiausią puolimą prieš demokratiją. Mėginama paversti nacionalinių parlamentų narius Europos marionetėmis, verčiant pateikti nacionalinius biudžetus Europos lyderiams iš anksto patikrinti, tarsi būtų negana akivaizdžiai sąlyginio Stabilumo ir augimo pakto ir neracionalių jo kriterijų.

Sutartyse numatytu vadinamuoju „ekonominiu koordinavimu“ negalima pateisinti tokio valstybių narių suvereniteto trypimo nei Europos, nei nacionaliniu lygmeniu šiuo sunkiu ekonominiu ir socialiniu laikotarpiu. Nueita per toli ginant ekonominių ir finansinių grupių interesus, ir tai turės sunkių padarinių tiems Europos Sąjungos gyventojams, kurie skursta. Todėl protestuojame ir esame įsitikinę, kad Europos Sąjungos darbuotojų ir žmonių pasipriešinimas sustiprės.

 
  
MPphoto
 

  Liisa Jaakonsaari (S&D).(FI) Ponia pirmininke, dėkoju už suteiktą žodį. Vos prieš keletą metų Europoje vyravo ekstremalaus liberalizmo doktrina, kurioje teigiama, kad politika tik supainioja rinkų mechanizmus, o viską išsprendžia rinkos.

Dabar atsidūrėme tokioje padėtyje, kai politika yra svarbi. Politikoje sprendžiamos problemos, ir labai svarbu, kad pasistūmėjome į priekį finansų priežiūros srityje. Labai svarbu, kad atsiradę biudžeto statistikų iškraipymai tampa skaidresni. Viskas yra skaidru, o skaidrumas, mano manymu, yra svarbiausias reformos žodis.

Regis, R. Schuman buvo teisus: Europos Sąjunga vystysis patirdama krizes. Europos Sąjungos patikimumas kyla iš apčiuopiamų rezultatų, ir nieko daugiau. Šiuo metu kaip tik žengiame šiuos apčiuopiamus žingsnius.

 
  
MPphoto
 

  Michel Barnier, Komisijos narys.(FR) Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti jums ir visiems už išsakytas mintis dėl kolektyvinio rezultato, pasiekto priežiūros srityje.

Norėčiau grįžti prie to, ką I. Ferreira ką tik paminėjo apie mūsų piliečius, kuriuos sukrėtė ir palietė finansų, ekonomikos ir socialinė krizė, neužmirštant ir maisto bei aplinkos apsaugos krizės. Manau, kad privalome stengtis parodyti piliečiams, kad mokomės iš krizių, nes tai žmonės, kurie mus renka, ir mes esame jiems atskaitingi. Būtent taip ką tik pasielgėme priežiūros atžvilgiu; mums tereikia bendrauti ir visa tai paaiškinti. Kaip tik pradėjome tai daryti. Turiu omenyje A. McCarthy pranešimą dėl direktyvos dėl kapitalo poreikio (angl. CRD 3) ir atlyginimų. Manau, kad kalbant apie visus klausimus, kurie šokiravo, sukrėtė ir palietė mūsų piliečius ir išrinktus atstovus, mes, Parlamentas, Taryba ir Komisija, privalome parodyti, kad sprendžiame problemas ES lygmeniu ir sprendžiame tuos konkrečius klausimus.

Sandorių apmokestinimo klausimu Komisijos narys A. Šemeta atliko labai svarbų ir naudingą darbą, analizuodamas įvairias galimybes ir šio mokesčio įvedimo regioniniu mastu padarinius. Manau, kad tai svarbus darbas. Norėčiau pasakyti S. Giegoldui, kad Didžiojo dvidešimtuko susitikime Toronte Komisijos Pirmininkas mūsų vardu aiškiai pasisakė už teisingą ir svarbų finansinių paslaugų apmokestinimą. Jo poziciją patvirtinsime spalio mėn. Todėl, pone O. Karasai, jums neteks ilgai laukti. Be to, norėčiau pasakyti I. Figueiredo, kad diskusijos tęsiasi. Negerai, jei tik mes vieni jausimės teisūs. Turime įtikinti Europos žmones ir – D. Reynders gali tai paaiškinti geriau nei aš – reikia dar daug ką nuveikti ES-27 lygmeniu, labai daug ką. Be to, reikia įtikinti ir kitus pasaulio regionus.

Aš, kaip ir C. Wortmann-Kool, K. Swinburne ir V. Ford, manau, kad siekiant, jog šis mokestis būtų iš tiesų veiksmingas, jį reikia taikyti kuo plačiau. Todėl mums reikia įtikinti kitus pasaulio regionus.

Kalbėdamas apie pasaulį, norėčiau tarti keletą žodžių apie pasaulinį valdymą. P. Skinneriui galiu patvirtinti, kad ketiname parengti tokią lyginamąją lentelę. Be to, kai šis procesas bus atliktas su JAV ir ES, manau, reikėtų jį išplėsti ir į kitus pasaulio regionus, kuriuos neseniai minėjau: Kiniją, Indiją, Braziliją, taip pat Afriką, kuri gali įnešti savo indėlį ir kuri yra labai stipriai paliesta. Todėl būtinai pasinaudosiu visa informacija, kurią pateikė P. Skinner. Vis dar neturime vienodų valdymo, kurį minėjo A. Podimata ir H. P. Martin, metodų ar vienodų teisės aktų, nes šalys yra labai skirtingos. H. P. Martin pacitavo garsų P. Volskerio principą „per didelis, kad žlugtų“. Mūsų analizė Europoje kitokia: kiekviename banke, nepaisant jo dydžio ar veiklos srities, turi būti vykdoma gera išorinė bei vidinė priežiūra ir geras valdymas, o jo veiklos įvairovė nebūtinai turi būti ribojama.

Priežiūros atžvilgiu Parlamentas, be abejonės, vaidina esminį vaidmenį. S. Goulard minėjo darbą, atliktą jūsų prašymu, kad būtų padidintas agentūrų patikimumas. S. W. Nitras kalbėjo apie pagrindinį Europos centrinio banko, kurio pirmininkas ketina tapti pirmuoju Sisteminės rizikos valdybos pirmininku, vaidmenį ir užduotį užtikrinti, kad ta institucija būtų patikima. O. Karas taip pat minėjo, kad jūsų dėka ir dėl visų jūsų liepos mėn. priimto originalaus ir išskirtinio sprendimo atidėti pirmojo svarstymo balsavimą iki rudens turėjome laiko įtikinti Tarybą ir padaryti pažangą. To nepamiršau ir norėčiau dar kartą jums padėkoti.

Pabaigoje norėčiau pabrėžti, kaip minėjo S. Auconie, kad mums reikia „daugiau Europos“. Ponios ir ponai, esu įsitikinęs, kad reguliavimas būtinas. Privalome vykdyti priežiūrą ir mokytis iš krizės. Turime pagerinti viešuosius finansus, nes šiandienos skolos yra būsimų kartų mokesčiai. Mums reikia valdymo. Dar tarsiu keletą žodžių šiuo klausimu.

Vien valdymo nepakanka. Privalome remti ir ekonominį projektą. Būtent tai vakar labai tvirtai jums norėjo pasakyti Pirmininkas J. M. Barroso, ir to mes ketiname siekti. Šiomis aplinkybėmis taip pat turėsite aiškinti pasiūlymus, kuriuos pateiksime rudenį Bendrosios rinkos akte, siekiant pagerinti vidaus rinkos veikimą ir garantuoti 1 ar 2 proc. augimą, kurį Europą galėtų pasiekti, jei vidaus rinka veiktų geriau.

Baigdamas kalbą aptarsiu ekonomikos koordinavimą, kurį daugelis minėjote. Norėčiau priminti, kad šio mėnesio gale Komisijos narys O. Rehn ir Pirmininkas J. M. Barroso pateiks keletą gana ryžtingų pasiūlymų dėl veiksmų valdymo srityje. Dėl Europos semestro, kurį minėjo M. Portas, S. Giegold, O Karas, A. Sánchez Presedo, G. S Cutaş ir S. Auconie, be abejonės, turite politinės valios paremti šį naują koordinavimo, „radaro ekranų“, „realiojo laiko duomenų rinkinių“, iniciatyvių veiksmų metodą, taikytiną vyriausybėms, kartu, ponia pirmininke, išlaikant nacionalinių parlamentų prerogatyvas ir gerbiant jų suverenitetą.

Manau, kad tai labai svarbu. Dvidešimt metų buvau Prancūzijos parlamento narys ir senatorius. Būčiau labai džiaugęsis, jeigu balsuojant dėl savo šalies biudžeto būčiau galėjęs gauti nepriklausomą ir objektyvią apžvalgą apie tai, kas vyksta kitose šalyse, kaip jos siekia – kartais vienos ir naudodamos skirtingus metodus – tų pačių bendrai sutartų tikslų ir tvarkos.

Todėl žinokite, kad visais koordinavimo ir valdymo klausimais Komisija turi politinės valios ir kad Komisijos nario O. Rehno durys visuomet atviros.

 
  
MPphoto
 

  Didier Reynders, einantis Tarybos Pirmininko pareigas.(FR) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau padėkoti jums ir visiems kalbėtojams, kurie pritarė susitarimui dėl finansų priežiūros. Kaip daugelis minėjo, tai buvo pasiekta bendromis Parlamento – ypač pranešėjų – Komisijos ir Tarybos pastangomis.

Kaip ką tik minėjau, tai proceso pradžia, ir jei norime parodyti, kad ši priežiūra iš tikrųjų turi pridėtinės vertės ir galbūt netgi reiškia pirmąją pamoką, kurią išmokome iš finansų krizės, pirmiausia privalome būti įsitikinę, kad asmenys, kurie vykdys šią priežiūrą, bus kuo objektyviau renkami. Manau, kad priimtos procedūros atitinka šį principą. Ir jeigu norime, kaip pageidavo daugelis narių šiame Parlamente, siekti tokios priežiūros, kuri savo mastu būtų vis labiau europinė, turime įrodyti šios priežiūros veiksmingumą įvairiose srityse. Galėsime pasiekti dar didesnę pažangą, vien tik įrodydami priežiūros Europos mastu veiksmingumą. Tačiau kartoju: ši naujoji struktūra turbūt yra pirmoji ir svarbiausia pamoka, kurią išmokome iš finansų krizės. Dabar tik nuo mūsų priklauso, ar ji bus veiksminga bei įmanoma ir ar bus sustiprintas, kartoju, žingsnelis po žingsnelio išties europinis šios naujos priežiūros pobūdis.

Kitas dalykas, kurį norėčiau pasakyti, – apie tai ką tik užsiminė J. P. Gauzès, – yra tas, kad šią popietę vėl tęsime trišalį dialogą; toliau diskutuosime apie investicinius fondus. Manau, kad visi turi imtis veiksmų ir pritarti tam procesui, kurį ką tik sėkmingai atlikome finansų priežiūros srityje. Tiesa, kad vis dar yra šiokių tokių kliūčių iš Tarybos ir kad šiame Parlamente tebevyksta diskusijos dėl tam tikrų aspektų, susijusių su permainomis investicinių fondų veikloje, tačiau tai klausimas, kurį dar reikia svarstyti.

Manau, kad kartu su Komisijos nariu M. Barnier iš tikrųjų siekiame nustatyti griežtą galutinį naujų dokumentų įsigaliojimo terminą. Dėl investicinių fondų – nuo šios popietės stengsimės daryti pažangą – privalome vadovautis tuo pačiu principu ir pasistengti sukurti sistemą, kuri būtų Europos sistema ir kurioje iš tikrųjų būtų ginami piliečiai ir vartotojai, kuriant tam tikrus produktus ar veiklos rūšis Europoje.

Norėčiau pasakyti, kad siekiant įvertinti darbo pažangą reguliavimo ir priežiūros srityje, Komisijos narys M. Barnier neoficialiame ECOFIN tarybos posėdyje paskelbė apie ketinimą palyginti, tam tikra prasme, tai, kas vyksta abiejose Atlanto pusėse. Patvirtinu, kad ketinu pakviesti Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pirmininką spręsti šio klausimo šiame neoficialiame ECOFIN tarybos posėdyje ir aptarti darbo, į kurį įtraukiama ne tik Taryba ir Komisija, bet ir Parlamentas, pažangą. Todėl šio mėnesio pabaigoje turėsime galimybę aptarti šį klausimą ir su Parlamentu. Be to, svarbu pripažinti pokyčius, kuriuos vykdome ir šioje Atlanto pusėje.

Kitas klausimas, kurį norėčiau aptarti, yra finansinių sandorių apmokestinimas, nes nenoriu iš naujo nagrinėti problemų sprendimo fondų; Komisijos narys M. Barnier per kelias ateinančias savaites, kaip jis paskelbė, pateiks keletą konkrečių pasiūlymų. Finansinių sandorių apmokestinimo klausimą mėginau siūlyti svarstyti beveik prieš dešimt metų, kai praeitą kartą Tarybai pirmininkavo Belgija. Mums nepavyko to padaryti. Belgai šiuo klausimu buvo beveik vieningi. Tai buvo vienintelis klausimas, dėl kurio buvo pasiektas vienbalsis sutarimas. Šį kartą diskusijos iš tikrųjų prasidėjo. Žinau, kad keletas įtikinamų reikalavimų virto konkrečiais pasiūlymais, kurie bus pateikti – dėl procentinių dydžių, mokesčių bazės ir įplaukų panaudojimo. Galbūt pirmiausia turime leisti idėjoms išsirutulioti keliose valstybėse narėse, kad galėtume iš tikrųjų pradėti diskutuoti dėl praktinio pobūdžio tvarkos.

Tai, ko neketiname daryti, rengdamiesi Didžiojo dvidešimtuko susitikimui, tai grąžinti šį klausimą svarstyti Didžiajam dvidešimtukui. Vietoj to ketiname pamėginti nustatyti, kiek turime partnerių, – o jų tikrai yra, – su kuriais galėtume žengti ta pačia kryptimi. Vis dėlto pabrėžiu, kad bus aktyviai siekiama tokių diskusijų. Šiame ECOFIN tarybos posėdyje jos jau buvo plėtojamos. Toliau tęsime jas neoficialiame ECOFIN tarybos posėdyje, kuris vyks mėnesio pabaigoje, ir tikrai norėčiau, kad sugebėtume padaryti pažangą, įskaitant pažangą sprendžiant lėšų paskirstymo klausimą.

Nesuklyskime: šiuo mokesčiu nesiekiame išspręsti krizių. Tikslas, kaip daugelis minėjo, yra kovoti su spekuliacija. Taip pat siekiame skirti lėšų, o šiuo metu jų išnaudojame tris ar keturis kartus daugiau, negu turėtume: visų pirma, kovai su klimato kaita, antra, paramai vystymuisi ir, trečia, biudžeto skylėms kamšyti. Šios diskusijos nebus lengvos, ir pripažįstu, kad mūsų laukia dar ilgas kelias, kol pasieksime sutarimą šiuo klausimu.

Ponia pirmininke, baigdamas norėčiau pakalbėti apie biudžeto konsolidaciją. Nesuklyskime: Europos semestras – tik pirmas etapas. Bus etapų, kai diskutuosime dėl sankcijų. Ką tik pasirinkta politika reiškia, kad reikės apsvarstyti šiuos mechanizmus, taikomus galbūt, visų pirma, euro zonos valstybėms narėms, o vėliau nuspręsti, kaip būtų galima juos išplėsti į euro zonai nepriklausančias valstybes nares, vadovaujantis galiojančių sutarčių nuostatomis.

Be abejo, ketinama siekti makroekonominės konvergencijos ir biudžeto konsolidacijos, tačiau norėčiau jums priminti, kad Stabilumo ir augimo paktas – tai paktas, kuris mus suvaržo biudžetiniuose reikaluose. Be to, norėčiau pasakyti, kad į Europoje vyksiančias diskusijas dėl augimo, užimtumo ir socialinės bei aplinkos apsaugos politikos sričių taip pat nebus žiūrima abejingai.

Visos šios diskusijos dėl biudžeto nėra tik diskusijos apie pusiausvyros įvairiose mūsų valstybėse atkūrimą. Diskutuojame, kad suprastume, kokie mūsų biudžetų aspektai galėtų padėti mums pasiekti ne tik pusiausvyrą, bet ir augimą, padėtų kurti darbo vietas, socialinės politikos kryptis ir užtikrinti aktyvų veikimą – pabrėžiu žodį „aktyvus“ – kovoje su klimato kaita.

Ruošiamės pamėginti ir visa tai įgyvendinti. Akivaizdu, kad Tarybai pirmininkaujanti Belgija pasirengusi padaryti pažangą visais šiais įvairiais klausimais. Ir, kaip jau minėjau, šią popietę toliau tęsime darbą dėl investicinių fondų.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  António Fernando Correia De Campos (S&D), raštu.(PT) Vakar ECOFIN taryba priėmė du labai teisingus sprendimus, atitinkančius daugumos Parlamento narių požiūrį, kurio jie laikėsi ištisus mėnesius. Pirmas sprendimas buvo priimtas dėl finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros, kurią vykdys Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV), taip pat dėl bankų, draudimo bendrovių ir pensijų fondų mikrolygio rizikos ribojimo priežiūros bei nekilnojamojo turto kainų kontrolės. Kitas sprendimas buvo priimtas dėl „Europos semestro“, Europos ekonominės politikos koordinavimo proceso. Kaip ir lyginamoji valstybių narių biudžetų augimo ex-ante analizė, Europos semestras turėtų būti laikomas ne kėsinimusi į nacionalinių biudžetų autonomiją, o galimybe aptarti platesnį požiūrį į ekonomiką. Tai bus daroma ne tik finansiniu požiūriu, o ypač apimant užimtumo ir socialinės įtraukties politiką. Pritariame šiam platesniam akiračiui ir norėtume, kad jis būtų toliau plėtojamas kituose ekonomikos valdymo etapuose.

 
  
MPphoto
 
 

  Richard Seeber (PPE), raštu.(DE) Naujas vidaus finansų rinkos taisykles reikia vertinti palankiai, nes investuotojams jos reiškia teigiamus pokyčius ir didesnį saugumą. Finansų rinkos jau keletą dešimtmečių veikė tarptautiniu mastu, todėl finansų įstaigos galiausiai pačios turi pradėti veikti tarpvalstybiniu mastu. Tačiau siekiant įgyvendinti šias rezoliucijas, reikia, kad nacionalinės institucijos atsisakytų tam tikros savo kompetencijos ir de facto perleistų ją Bendrijos institucijoms. Kad ir kaip ten būtų, tai yra viena iš svarbiausių sąlygų, siekiant sukurti visapusiškai veikiančią vidaus rinką.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Toussas (GUE/NGL), raštu.(EL) Diskusijos dėl Komisijos Pirmininko ir Tarybos pareiškimų apie ECOFIN tarybos sprendimus rodo, kad visą politinį kapitalistų veidą atspindi strateginis monopolijų pasirinkimas perkelti kapitalistinės krizės naštą ant dirbančiųjų klasės ir paprastų žmonių pečių. Dirbtiniam optimizmui prieštarauja pačios Komisijos pateikti skaičiai, kurie rodo, kad kapitalistinis atsigavimas yra silpnas, nestabilus ir abejotinas. Todėl brutalus liaudies puolimas stiprinamas papildomomis priemonėmis ir mechanizmais: vadinamuoju „pagerintu ekonominiu valdymu“ ir „Europos semestru“, kad valstybės narės dar griežčiau laikytųsi Stabilumo ir augimo pakto, kad būtų dar greičiau ir veiksmingiau propaguojama prieš paprastus žmones nukreipta strategija „Europa 2020“ ir kad būtų padaryti pakeitimai ES biudžete, o valstybių narių biudžetai būtų atidžiai stebimi, siekiant visur drastiškai mažinti socialines išlaidas. Nesąmonės apie Europos institucijų, kurios neva turėtų kontroliuoti kreditus ir apmokestinti bankus bei vertybinių popierių biržos prekybą, steigimą yra fejerverkai, kurie turi suklaidinti liaudies judėjimą ir augantį paprastų žmonių pasipriešinimą. Šie planai dar kartą įrodo, kad karas prieš dirbančiuosius, kurį Graikijoje pradėjo socialistinio judėjimo (PASOK) vyriausybė, ES ir kitos kapitalistų grupės, nėra būdingas Graikijai, tačiau tai strateginis kapitalistų pasirinkimas už visą Europos Sąjungą.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika