Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2010 m. rugsėjo 8 d. - Strasbūras

4. Mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsauga (diskusijos)

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto rekomendacija antrajam svarstymui dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos priėmimo (06106/1/2010 – C7-0147/2010 – 2008/0211(COD)) (Pranešėja: Elisabeth Jeggle) (A7-0230/2010).

  Elisabeth Jeggle, pranešėja. – (DE) Ponia pirmininke, pone J. Dalli, ponios ir ponai, po beveik dvejus metus trukusių intensyvių diskusijų pasiekėme susitarimą su Taryba ir Komisija dėl direktyvos dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos. Pasiekėme svarbią pusiausvyrą tarp gyvūnų gerovės ir mokslinių tyrimų interesų.

Todėl norėčiau padėkoti visiems dalyvavusiems nariams už puikų bendradarbiavimą šioje srityje. Taip pat norėčiau padėkoti mūsų buvusiam kolegai Neilui Parishui, kuriam per praėjusių metų gegužės mėn. vykusį pirmąjį svarstymą pavyko užtikrinti gerą pradinę Parlamento poziciją. Norėčiau padėkoti visiems šešėliniams pranešėjams ir Komisijos bei Tarybai pirmininkavusių Švedijos ir Ispanijos atstovams. Dėkoju ir frakcijų bei komiteto sekretoriato personalui. Padarėme viską, kad pasiektume šį kompromisą.

Palyginti su dabartine direktyva, priimta 1986 m., ši nauja direktyva dėl eksperimentų su gyvūnais reiškia didžiulį šuolį gyvūnų gerovės srityje. Naudoti gyvūnus moksliniams medicinos tyrimams vis dar bus galima, jei nebus kitų alternatyvų, bet bus taikomos labai griežtos taisyklės. Pagrindiniai šios naujos direktyvos principai yra pakeisti ir sumažinti bandymų su gyvūnais skaičių bei padidinti gyvūnų gerovę. Direktyvoje nustatytos išsamios apsaugos taisyklės ir kontrolės kriterijai, siekiant padidinti gerovę. Įpareigodami atlikti etinį vertinimą, kuris apima žalos ir naudos analizę, taip pat leidimų projektams suteikimo procesą, ir standartizuodami bei garantuodami asmenų, dirbančių su gyvūnais, kompetenciją, įtvirtiname naujus ir esminius principus.

Eksperimentai, kuriuose naudojami gyvūnai, negali būti atliekami be išankstinio leidimo. Tai apima projekto vertinimą, remiantis etiniais kriterijais. Turi būti atliekami išsamūs vertinimai siekiant nustatyti, ar konkretus eksperimentas su gyvūnais yra reikalingas, ar jo negalima pakeisti alternatyvia procedūra ir ar atsižvelgiama į visus gyvūnų gerovės reikalavimus dėl bandymų griežtumo. Jeigu įmanoma, tyrinėtojai turi vengti sukelti gyvūnams baimę, kančią ar skausmą.

Be to, primygtinai reikalaujant Parlamento delegacijai, mūsų raginimas sukurti labai griežtą kontrolės ir patikros sistemą buvo sėkmingas. Kompetentinga valdžios institucija patikslins patikros, apimančios tikrinimus vietoje iš anksto nepranešus, dažnumą, kuris atitiktų numatomą rizikos lygį. Esu įsitikinusi, kad mums pavyko rasti pusiausvyrą tarp aukšto gyvūnų gerovės lygio ir galimybės tęsti mokslinius tyrimus Europoje. Šia pusiausvyra atsižvelgiama į mokslinių tyrimų reikalavimus žmogaus orumo ir sveikatos atžvilgiu, neignoruojami teisėti sergančių žmonių interesai ir ypač pagerinama gyvūnų gerovė, palyginti su standartais, nustatytais 1986 m.

Trišalėse derybose pasiekėme kompromisą, kuriam pritarta 2010 m. birželio 3 d. Ponios ir ponai, raginu jus paremti šį kompromisą ir atmesti visus siūlomus pakeitimus.

  John Dalli, Komisijos narys. – Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau perduoti, kad Komisijos narys J. Potočnik apgailestauja, negalėdamas šiandien dalyvauti diskusijose. Šiuo metu jis Gento mieste dalyvauja neoficialiame ministrų susitikime dėl ES pozicijos Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos dešimtajame susitikime, kuris vyks šį spalio mėn. Nagojoje.

Norėčiau padėkoti Parlamentui ir, visų pirma, pranešėjams Elisabeth Jeggle ir buvusiam Parlamento nariui Neilui Parishui, šešėliniams pranešėjams ir visiems tiems, kurie taip pat sunkiai dirbo, rengiant šį itin svarbų teisės aktą. Džiaugiuosi galėdamas atkreipti dėmesį į nepriekaištingą Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendradarbiavimą.

Institucijų derybos ir konsultacijos prieš bendro sprendimo procedūrą ir per šią procedūrą buvo sunkios, nes reikėjo atsižvelgti į dažnai visiškai skirtingus valstybių narių, pramonės ir akademinės aplinkos atstovų bei gyvūnų gerovės gynėjų požiūrius ir poreikius ir stengtis, kad jie kuo geriau atsispindėtų tekste. Šiame teisės akte pavyko sėkmingai surasti pusiausvyrą tarp Europos mokslinių tyrimų ir konkurencingumo skatinimo ir užtikrinimo, kad bus visapusiškai atsižvelgta į gyvūnų gerovę.

Persvarstymas buvo itin reikalingas, nes buvo nepaprastai svarbu labai pagerinti eksperimentuose naudojamų gyvūnų sąlygas, išaiškinti teisinius įsipareigojimus ir užtikrinti vienodas sąlygas visoje ES. Kai naujasis teisės aktas bus įgyvendintas, Europos Sąjunga galės pretenduoti į aukščiausius eksperimentuose naudojamų gyvūnų gerovės standartus pasaulyje, pakeldama kartelę visose 27 Europos Sąjungos valstybėse narėse, ne statant į pavojų, o skatinant mūsų mokslinių tyrimų ir pramonės konkurencingumą.

Manome, kad tekste, dėl kurio šiandien balsuosite, išlaikyti visi pagrindiniai Komisijos pradinio pasiūlymo aspektai. Todėl manau, kad balsuojant už, plačių užmojų Komisijos siekiai dėl šio persvarstymo bus pasiekti.

  Herbert Dorfmann, PPE frakcijos vardu. – (DE) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, visiems gyvūnams reikia mūsų apsaugos, nesvarbu, ar jie naudojami eksperimentuose su gyvūnais, ar žemės ūkio tikslais, ar laikomi kaip naminiai gyvūnėliai, ar gyvena laisvėje.

Tačiau pagal mano vertybių sistemą gyvūnas yra gyvūnas, o žmogus yra žmogus. Yra aiški vertybių hierarchija. Pvz., keletą pastarųjų dienų svarstėme, kad šiuo metu, be abejonės, įmanoma atlikti eksperimentus su gyvūnais, prieš tai netaikant jiems anestezijos. Taigi, galima teigti, kad įmanoma paimti kraujo iš gyvūno, nesuleidus jam raminamųjų vaistų. Tačiau tas pats taikytina ir žmonėms. Nemanau, kad kuriam nors iš mūsų kada nors buvo leidžiama raminamųjų prieš imant kraujo. Pažanga medicinos srityje teikia didžiulę naudą žmonijai, todėl, deja, eksperimentai su gyvūnais yra reikalingi. Laukiame nesulaukiame daugelio ligų, iš kurių kelios yra labai retos, gydymo pažangos medicinos, mokslo ir mokslinių tyrimų srityse. Šiose srityse eksperimentai su gyvūnais ir toliau bus reikalingi.

Pritariu tam, kad eksperimentai su gyvūnais nebūtų atliekami, kai yra kitų lygiaverčių metodų. Pateiktame pasiūlyme tai ir garantuojama su viena išimtimi, kad nei žmonės, nei žmogaus reprodukcinės ląstelės nebus naudojamos taikant šiuos alternatyvius metodus.

Pasiekėme gerą kompromisą, kuris užtikrina mokslinių tyrimų, Europos, kaip mokslinių tyrimų vietos, ir, visų svarbiausia, gyvūnų apsaugą. Šiandien turėtume balsuoti už šį kompromisą, kad užtikrintume didesnę gyvūnų ir vertingų mokslinių tyrimų Europoje apsaugą.

  Daciana Octavia Sârbu (S&D). – (RO) Norėčiau pradėti padėkodama ir E. Jeggle, ir mūsų kolegoms nariams, šešėliniams pranešėjams, už gerą bendradarbiavimą derantis su Taryba, kad būtų pasiektas šis kompromisas.

Kasmet Europos Sąjungoje maždaug 12 mln. gyvūnų naudojami moksliniuose eksperimentuose. Plačioji visuomenė dažnai kėlė klausimą dėl būtinybės užtikrinti jiems geresnę apsaugą.

Jei būtų įmanoma, visi norėtume, kad bandymai su gyvūnais būtų sustabdyti. Tačiau vis dar reikia juos naudoti, kad būtų apsaugota žmonių ir gyvūnų sveikata bei aplinka.

Naujos į šią direktyvą įtrauktos nuostatos apima įpareigojimą atlikti patikras daug dažniau negu anksčiau, daugeliu atvejų apie tai iš anksto neįspėjus. Taip pat reikalaujama iš anksto gauti leidimą atlikti procedūras, kuriose naudojami gyvūnai, ypač nežmoginiai primatai.

Tiesą sakant, nustatyta kančios, kuri gali būti sukeliama mokslinėse procedūrose naudojamiems gyvūnams, riba ir siūloma apriboti nežmoginių primatų naudojimą. Tai reiškia, kad nuo šiol jie gali būti naudojami tik procedūrose, kuriomis siekiama išvengti galbūt mirtinų ligų, užkirsti joms kelią, jas diagnozuoti ar gydyti.

Džiaugiuosi, kad galutiniame tekste išlaikytas įpareigojimas reguliariai persvarstyti direktyvą, atsižvelgiant į mokslo laimėjimus. Norėčiau pabrėžti bandymams su gyvūnais alternatyvių metodų, numatytų šiame direktyvos projekte, skatinimo svarbą.

Žinome, kad dabartinio teisėkūros pasiūlymo jau seniai reikėjo tikėtis. Manau, kad po derybų su Taryba Švedijos ir Ispanijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu pasiekėme suderintą bendrą poziciją, kuri tenkina ir poreikį apsaugoti gyvūnus, naudojamus mokslinėse procedūrose, ir mokslo bendruomenės poreikius.

  Marit Paulsen, ALDE frakcijos vardu. – (SV) Ponia pirmininke, pamėginsiu pateikti šiek tiek istorinių faktų. Pirmiausia norėčiau padėkoti E. Jeggle už jos išskirtinį vadovavimą sprendžiant šį itin sudėtingą klausimą.

Perėmėme darbą klausimu, dėl kurio, trumpai sakant, Komisijos pateiktas pasiūlymas galėtų būti apibūdintas kaip ypač palankus gyvūnams, o Parlamento pirmasis svarstymas lygiai taip pat galėtų būti apibūdintas kaip ypač palankus pramonei. Per pastaruosius metus, esant didelei Tarybai pirmininkavusių Švedijos ir Ispanijos paramai, Parlamentas, vadovaujant E. Jeggle, Komisija, Taryba, mūsų frakcijos ir komitetų atstovai žingsnelis po žingsnelio, žodis po žodžio sukūrė dabartinę pagrįstai suderintą direktyvą.

Jei, visų pirma, norime apsaugoti gyvūnus, tada asmeniškai norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į šiuo metu kuriamas sistemas gyvūnams, kuriuos vartojame maistui. Šiuo požiūriu turėsime siaubingai daug darbo. Esant dabartinei padėčiai, tokių gyvūnų apsauga yra menkesnė negu gyvūnų, naudojamų eksperimentuose. Įvertinkite, kokie ilgi transportavimo maršrutai Europoje iki skerdyklų. Negi nematote vežamų gyvūnų, važiuodami greitkeliu?

Anksčiau esu dalyvavusi rengiant sudėtingus pranešimus, taip pat vedant sunkias derybas, bet niekada iš tikrųjų nemačiau, kad Parlamentas keistų savo nuomonę ir sprendimus pagal konkrečių lobistų grupių požiūrį. Iš šio Parlamento to nesitikėjau.

  Jill Evans, Verts/ALE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, aš taip pat norėčiau padėkoti E. Jeggle už sunkų darbą, rengiant šį pranešimą. Šiame kompromisiniame tekste atlikti reikšmingi patobulinimai, kuriems pritariame, visų pirma, dėl patikrų, dėl naujos leidimų išdavimo procedūros ir dėl tinkamos klasifikavimo sistemos. Kita vertus, šio teisės akto persvarstymo laukėme keletą metų, ir mano frakcijai vis dar kelia susirūpinimą trys esminiai klausimai, dėl kurių ir siūlome pakeitimus.

Manome, kad valstybėms narėms turėtų būti palikta teisė įsivesti griežtesnes taisykles dėl gyvūnų apsaugos, kaip yra šiuo metu ir kaip buvo susitarta per pirmąjį svarstymą. Manome, kad alternatyvos gyvūnams privalo būti naudojamos visuomet, kai tai įmanoma. Dabartinėje formuluotėje apsiribojama privalomo reikalavimo naudoti alternatyvas taikymu tik mažai daliai atliekamų bandymų, todėl šio teisės akto veiksmingumas silpnėja, ir vėlgi – ne dėl to balsavome per pirmąjį svarstymą.

Dėl nežmoginių primatų manome, kad į apibrėžimą neįtraukus žodžio „esminis“, sekinanti būklė gali būti apibūdinama kaip beveik bet koks žmogaus negalavimas, o ne sunkus žmogaus sveikatos sutrikimas, kurį turima omenyje.

Turėdami šios srities teisės aktų rengimo patirties, žinome, kad įgyvendinimas ir vykdymas – tai pagrindiniai dalykai siekiant, kad teisės aktas būtų veiksmingas, o šie klausimai – svarbiausi. Mano frakcija, siekdama aiškumo tolesnėse diskusijose, ragina grąžinti klausimą svarstyti komitetui.

  Janusz Wojciechowski, ECR frakcijos vardu. – (PL) Ponia pirmininke, džiaugiuosi, kad buvo parengta ši direktyva. Norėčiau pasveikinti E. Jeggle, nes darbas, kurį reikėjo atlikti, siekiant šio kompromiso, buvo labai sunkus. Šaunu, kad Europos Sąjunga reguliuoja dar vieną svarbią sritį, susijusią su elgesiu su gyvūnais, ir kad priimame sprendimus, kuriais siekiama užkirsti kelią žiaurumui šių gyvūnų atžvilgiu. Pirmiau galiojusioje su gyvūnais atliekamų būtinų eksperimentų procedūroje buvo sudarytos sąlygos keroti dideliam žiaurumui. Tai galima apriboti, ir ši direktyva – žingsnis ta kryptimi. Žiaurumas gyvūnų atžvilgiu daro žalą gyvūnams ir sukelia jiems kančią, bet, visų pirma, suduoda smūgį žmogui. Tai žmogaus orumo pažeidimas. Tie, kurie žiauriai elgiasi su gyvūnais, veikia prieš savo pačių žmogiškumą ir savo orumą. Puiku, kad šiandien Parlamento priimta rezoliucija bus žingsnis šia kryptimi. Abejoju dėl vienos nuostatos, tačiau ją aptarsiu po balsavimo.

  Marisa Matias, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Ponia pirmininke, Europa įsipareigojusi skatinti gyvūnų apsaugą, tačiau tai, apie ką čia diskutuojame, gerokai viršija šios prielaidos ribas ir kelia kai kuriuos sudėtingus klausimus. Joks įsitikinimas pats savaime negali būti laikomas absoliučiu. Vis dėlto esame tarp pasirinkimų ir prieštaravimų, o pastaruosius galima išspręsti tik suderintu teisės aktu.

Kalbant apie vertybių skalę, ar gyvūnų gerovė turėtų būti vertinama kaip turinti mažesnę vertę negu žmogaus sveikata? Kokia yra tikroji Europos mokslinių tyrimų strategija, kai, pvz., iškyla pavojus žmogaus sveikatai ir pagrindiniams moksliniams tyrimams? Kaip galime užkirsti kelią Europos medicinos mokslinių tyrimų uždraudimui, kai tai galiausiai juos sužlugdytų?

Pašalindami šiuos klausimus, nuramintume Europos sąžinę, bet perkeltume medicinos srities mokslinius tyrimus, pvz., į kitas šalis, kuriose gyvūnų gerovės stebėjimas nėra kontroliuojamas. Privalome sugebėti kurti ir skatinti metodus, kurie būtų alternatyvūs gyvūnų naudojimui moksliniais tikslais, tačiau reikia dar daug ką apsvarstyti, ir labai tikiuosi, kad šis klausimas bus išnagrinėtas kruopščiau.

  Giancarlo Scottà, EFD frakcijos vardu. – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, pasiekti pusiausvyrą tarp poreikio daryti pažangą mokslinių tyrimų srityje ir poreikio apsaugoti gyvūnų gerovę yra svarbu ir būtina.

Šiuo metu gyvūnų, naudojamų mokslinėse procedūrose, apsauga yra nepakankama. Naujos mokslinės žinios reiškia, jog galima skatinti alternatyvas, kad gyvūnų naudojimas būtų sumažintas ar pakeistas. Turi būti naudojami tokie metodai ir procedūros, kurie sukelia kuo mažiau skausmo ir kančios, tačiau nesudarant kliūčių atlikti mokslinius tyrimus, kurių tikslas – kovoti su ligomis.

Todėl teisinga persvarstyti Europos teisės aktus, kuriais reguliuojama gyvūnų sauga, siekiant ganėtinai gerų rezultatų, kurie patenkintų mokslinių tyrimų pramonės reikalavimus, atsižvelgiant į būtinybę toliau vykdyti žmonių sveikatai naudingus mokslinius tyrimus, ir kartu leistų pasirūpinti gyvūnų, kuriuos vis dar reikia naudoti moksliniais tikslais, gerove.

PIRMININKAVO: Stavros LAMBRINIDIS
Pirmininko pavaduotojas

  Mike Nattrass (NI). – Pone pirmininke, 2008 m. Komisija pateikė šios direktyvos projektą, sukeldama nuogąstavimų dėl kliūčių sudarymo mokslinių tyrimų pramonei. Pasiūlymu bus sušvelninti tam tikri apribojimai, ir norėčiau pabrėžti, kad panaikintas reikalavimas pasidalyti tyrimų su gyvūnais duomenimis.

ES kiekvienais metais apytiksliai 12 mln. gyvūnų naudojami eksperimentuose, ir šiuo pasiūlymu gali būti padidintos šių gyvūnų kančios. Turime sumažinti eksperimentų su gyvūnais poreikį.

Civilizuoti žmonės turėtų stengtis išlaikyti pusiausvyrą tarp poreikio atlikti tyrimus ir įsipareigojimo gerbti kiekvienos šios planetos gyvos būtybės gyvybę. Tokiems sprendimams prireiks Saliamono išminties. Atsiprašau, bet turiu užduoti šį klausimą: ar ES Parlamentas turi tokios išminties?

  Martin Kastler (PPE). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, žengiame naują ir svarbų žingsnį gyvūnų gerovės srityje, užtikrindami didesnę apsaugą mokslo tikslais naudojamiems gyvūnams.

Daug girdėjome apie gyvūnų gerovę. Be to, žinome, kad Europa – svarbus pramoninių tyrimų ir naujovių centras. Tačiau dar išsamiai neišnagrinėjome vieno klausimo. Tai liečia svarbiausias Europos Sąjungos vertybes, būtent žmogaus orumą ir tai, kaip elgiamės jo atžvilgiu. Manau, kad negalime, viena vertus, didinti gyvūnų gerovės, ir, kita vertus, kelti sau pavojaus tokioje srityje, kuri, bent iš dalies, prieštarauja Europos vertybėms.

Kodėl tai sakau? Europos Komisija nurodė alternatyvius metodus pateiktuose dokumentuose. Tarp jų ir penkis metodus, susijusius su embrionų kamieninių ląstelių, ir ypač žmogaus kamieninių ląstelių, tyrimais bei panaudojimu. Manau, tai amoralu. Negaliu į tai neatsižvelgti šiandienos balsavime dėl Parlamento, Tarybos ir Komisijos pasiekto kompromiso. Todėl norėčiau paskatinti jus ir ypač Tarybą, valstybes nares ir Komisiją, kurių atstovai sudaro vadinamąjį Reguliavimo komitetą, laikytis labai jautraus požiūrio. Kai rūpinamės žmogaus orumu, tai nereiškia, kad prieštaraujame gyvūnų gerovei. Priešingai, pageidaujame abiejų šių dalykų. Siekiame bendradarbiauti, kad apsaugotume gyvų būtybių orumą – ar tai būtų žmonės, ar gyvūnai – taip, kaip numatoma pagal Europos orumo koncepciją, nes tik tada galėtume veikti kartu, apsaugodami ir palaikydami šią idėją.

Vienas iš Europos bruožų yra tas, kad esame pasirengę kovoti už žmogaus laisvę ir orumą. Todėl nedalyvausiu šiandienos balsavime, nes moraliniu požiūriu negaliu daryti viena, o ignoruoti kita. Šiandienos diskusijos buvo teisingas žingsnis, tačiau trečiasis žmogaus orumo matmuo yra perteiktas gana prastai.

  Paolo De Castro (S&D). – (IT) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, po pusantrų metų trukusių sunkių Parlamento, Tarybos ir Komisijos derybų galiausiai parengėme kompromisinį dokumentą opia eksperimentų su gyvūnais tema. Tai buvo sunkus darbas, todėl norėčiau padėkoti pranešėjai E. Jeggle ir šešėliniams pranešėjams už tokias intensyvias derybas.

Dokumentas priimtas vienbalsiai, susilaikė tik 4 nariai iš Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, kuriam turiu garbės vadovauti. Išlaikyta pusiausvyra tarp poreikio gerinti eksperimentuose naudojamų gyvūnų gerovę ir poreikio siekti medicininių tyrimų pažangos. Šiuo pasiūlymu siekiama išnagrinėti ir patobulinti 1986 m. direktyvą, kuri dabar yra pasenusi, taip pat suderinti Europos reglamentus šia tema.

Eksperimentai su gyvūnais mums visiems ir visuomenei yra ypač opi tema, bet, ponios ir ponai, būdamas giliai įsitikinęs galiu pasakyti, kad dokumentas, dėl kurio rengiamės balsuoti, yra nuosaikus ir parengtas atlikus sudėtingą ir kruopštų darbą. Šiuo dokumentu neabejotinai pasiekta pažanga teisės aktų dėl gyvūnų apsaugos srityje ir kartu nepamirštama moralinė pareiga daryti pažangą medicininių tyrimų srityje.

  George Lyon (ALDE). – Pone pirmininke, akivaizdu, kad abi šio klausimo pusės grindžiamos tvirtais argumentais. Klausimas gana aiškus. Vieni mano, kad gyvūnų teisės turi būti svarbesnės, kiti mano, kad visuomenė turi turėti teisę į pažangą kuriant medicinos, gydymo metodus ir vaistus, skirtus sergantiems ir kenčiantiems. Turime rasti pusiausvyrą. Taip, turime apsaugoti gyvūnus, bet turime būti tikri, kad mokslininkai turėtų priemonių, padedančių kurti naujus vaistus, kurie ateityje išgydytų pačias sunkiausias visuomenėje paplitusias ligas.

Manau, kad pateiktame dokumente, sprendžiant šį klausimą, sukuriama reikiama pusiausvyra tarp dviejų požiūrio taškų. Manau, kad jame tinkamai atsispindi gyvūnų apsauga ir visuomenės teisės, todėl pateiktame dokumente išlaikyta ši pusiausvyra. Norėčiau padėkoti E. Jeggle ir visiems šešėliniams pranešėjams už atliktą darbą.

Šiuo vėlyvu metu norėčiau paprašyti Žaliųjų frakcijos kruopščiai apsvarstyti savo siūlomus pakeitimus. Tai jau buvo aptarta diskusijose. Esu įsitikinęs, kad dokumente atsižvelgta į jų pareikštus nuogąstavimus ir imtasi atitinkamų priemonių. Šis klausimas pernelyg svarbus, kad žaistume politinius žaidimus, todėl šiuo vėlyvu metu norėčiau paprašyti, kad jie pagalvotų apie pasitraukimą, prieš mums balsuojant.

  Carl Schlyter (Verts/ALE). – (SV) Pone pirmininke, kova dėl gyvūnų gerovės glaudžiai susijusi su kova dėl geresnių tyrimų. Tie, kurie gina eksperimentus su gyvūnais, tiesiog žlugdo tyrimus. Paplitusi tradicija, klaidingas įsitikinimas, kad eksperimentai su gyvūnais yra veiksmingi. Vis daugiau vaistų susiję su žmogui būdingomis reakcijomis, todėl šiose srityse eksperimentai su gyvūnais yra visiškai beverčiai. Turime veiksmingų alternatyvų, kurios yra ir greitesnės, ir pigesnės. Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas pasiūlė pakeitimų, siekdami ginti ir gyvūnus, ir tyrimus, todėl rekomenduoju balsuoti būtent už šiuos pakeitimus.

Be to, yra spraga, kai leidžiama naudoti beždžiones. Žaliųjų frakcijos siūlomais pakeitimais galima panaikinti šią spragą. Beždžiones būtų galima naudoti tik kraštutiniais atvejais, esant blogiausiam scenarijui, kai tiriami sunkių žmogaus ligų simptomai, – taigi čia nebūtų paliekama spragų.

Be to, valstybėms turi būti suteikta galimybė pačioms pasirinkti gyvūnų apsaugos ir naujų metodų tikrinimo būdus. Tik tada Europa galės tapti pasauline lydere gyvūnų apsaugos ir medicininių tyrimų srityse.

  John Stuart Agnew (EFD). – Pone pirmininke, kaip ūkininkas norėčiau, kad su gyvūnais visada būtų elgiamasi tinkamai, ir manau, kad JK taip ir yra, bent jau akademinėje bendruomenėje.

Lankiausi mano apygardoje įsikūrusioje „Huntingdon Life Sciences“ laboratorijoje ir žinau, kad joje dirbantys atsidavę žmonės daro tik tai, kas būtina siekiant mokslinės pažangos. Šioje institucijoje atliekami svarbiausi su vaistais susiję tyrimai, kurie po keleto metų gali padėti išgelbėti kurio nors iš čia esančių gyvybę. Kiekvienas darbuotojas yra įpareigotas pranešti apie pastebėtą blogą elgesį su gyvūnais.

Negalime ir neturime taikyti nereikalingų kontrolės priemonių, kurios griežtai apribotų tam tikrus metodus. Šie trys pakeitimai nesustiprins gyvūnų apsaugos, o tik apsunkins tyrimus. Be to, tai yra pagrindas teisiniam konfliktui, kuris neduos nieko gero pažangiai medicinai, o tik gausiai papildys teisininkų kišenes.

Atvirai kalbant, ES reikėtų laikytis kitokios koncepcijos: „Jei nesugedę – netaisykime“. JK būdinga nuovoki santvarka, atsakinga akademinė bendruomenė – taip yra ir mano apygardoje, kurioje įsikūręs Kembridžo universitetas, pasaulinės mokslo pažangos varomoji jėga – ir suderinti įstatymai, kuriuose atsižvelgiama ir į mokslo poreikius, ir į gyvūnų gerovę. Ši jautri pusiausvyra turi būti išsaugota. Norėčiau ES pasiųsti tokią atvirą žinią: nors kartą nesikiškite.

  Miroslav Mikolášik (PPE). – Pone pirmininke, šia direktyva, kurią dabar aptariame, siekiama apriboti bandymus su gyvūnais ir pagerinti tyrimų tikslais naudojamų gyvūnų sąlygas.

Europoje jau pasiekėme aukščiausius pasaulinio lygmens gyvūnų gerovės standartus, o šia direktyva dar pakelsime šiuos standartus. Tai iš tiesų pagirtina. Nepaisant to, turime atsiminti, kad žmonės ir žmonių gerovė yra svarbiau nei gyvūnų gerovė ir kad egzistuoja esminis skirtumas tarp gyvūnų ir žmonių orumo.

Vertinu pasiektą pusiausvyrą tarp griežtesnių gyvūnų gerovę saugančių taisyklių ir gyvūnų naudojimo, kai griežtomis sąlygomis vis dar leidžiama atlikti tyrimus. Pritariu „trijų taisyklių“ principui: 1) bandymus su gyvūnais pakeisti kitais metodais, kai tik įmanoma; 2) sumažinti iki minimumo naudojamų gyvūnų skaičių; 3) patobulinti auginimo, laikymo ir priežiūros standartus.

Bandymai su gyvūnais turėtų būti leidžiami tik tada, kai nėra kito alternatyvaus metodo. Todėl vis dar bus galima tęsti medicininius tyrimus. Tai padės pasiekti pusiausvyrą tarp etinės būtinybės sumažinti bandymų su gyvūnais skaičių ir moderniosios medicinos tyrimų keliamų reikalavimų.

Tačiau labai prieštarauju tokioms bandymų su gyvūnais alternatyvoms, kai tyrimuose naudojamos žmogaus embriono kamieninės ląstelės. Nerimauju dėl tų valstybių narių, kurių nacionaliniuose teisės aktuose nėra numatyta rinktis alternatyvas tiems metodams, kuriuose naudojami žmogaus embrionai. Įsigaliojus šiai direktyvai, valstybės narės gali būti įpareigotos užtikrinti, kad vietoj embrionų kamieninėmis ląstelėmis paremtų metodų būtų naudojami alternatyvūs metodai.

Todėl per galutinį balsavimą susilaikysiu ir raginu valstybes nares surasti kitų alternatyvų, o ne rinktis tokias, kurios griauna žmogaus gyvenimą.

  Luis Manuel Capoulas Santos (S&D). – (PT) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, aš taip pat norėčiau pradėti kalbą, pasveikindamas E. Jeggle su puikiai atliktu darbu Parlamento ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vardu, bendradarbiaujant su Komisija ir Taryba. Po pusantrų metų trukusių sėkmingų derybų, kurios vyko Švedijos, Ispanijos ir Belgijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu, galiausiai buvo pasiektas suderintas kompromisas ir rasta pusiausvyra tarp akademinės bendruomenės poreikių ir to, ką šiomis aplinkybėmis galėtume vadinti „gyvūnų gerove“.

Šiam rezultatui pasiekti reikalinga dauguma buvo surinkta per labai emocionalias ir intensyvias diskusijas, visoms šalims padarius tam tikrų nuolaidų. Be to, kaip ir buvo galima tikėtis svarstant tokį svarbų klausimą, aktyviai įsitraukė ir visuomenė. Tačiau politikos kūrėjai turi priimti sprendimus, ir atsižvelgiant į tai, kad turime išlikti jautrūs kenčiančių gyvūnų atžvilgiu, teks pasirinkti ir klasifikuoti vertybes. Šiandien E. Jeggle pristatyta pozicija užima svarbiausią vietą vertybių klasifikacijoje, ir panašu, kad surasta pusiausvyra tarp naudos žmogaus sveikatai ir gyvūnų patiriamos kančios. Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija balsuos už šį pranešimą ir atmes pateiktus pakeitimus.

  Jorgo Chatzimarkakis (ALDE). – (DE) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau išreikšti dėkingumą ir pagarbą E. Jeggle, kuri ilgus metus dirbo prie šio pranešimo. Tačiau, ponia E. Jeggle, privalau pasakyti vieną dalyką. Kaip europiečiai negalime didžiuotis šiuo pranešimu. Pranešimas per daug neapibrėžtas, ir jame leidžiama per daug dalykų, kurių šalis ar žemynas, pasaulyje pirmaujantis gyvūnų gerovės srityje, tikrai neturėtų leisti.

Galima numatyti, kad padėtis pablogės, visų pirma bandomųjų gyvūnų pakartotinio naudojimo srityje. Anksčiau buvo daug sunkiau atlikti šią pakartotinio naudojimo procedūrą, tačiau šiuo metu, mano manymu, taisyklės yra švelnesnės. Purtote galvas, bet atidžiau įvertinę suprastumėte, kad tai tiesa, nes smulkiomis raidėmis parašytas tekstas ir žodiniai niuansai daug ką keičia. Bandymų griežtumas taip pat yra sritis, kurioje daugelyje šalių padėtis tik pablogės. Kai kurios valstybės narės, pvz., Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Švedija, pažengė dar toliau. Nubrėžėme skausmo ribą, bet Taryba pablogino padėtį, numatydama tam tikras išimtis. Tačiau patikrinimų atžvilgiu Komisijos galios buvo sumažintos.

Vis dėlto balsuosiu už šį pranešimą, ponia E. Jeggle, nes čia pateikiami 1986 m. direktyvos, kuriai jau 24 m., patobulinimai. Su leidimų išdavimo mechanizmais viskas gerai. Išankstinis leidimas reikalingas trims bandymų etapams, ir tai – geras sprendimas. Supaprastintos procedūros, ir tai galima vertinti kaip teigiamą žingsnį. Asmeniškai didžiuojuosi tuo, kad mums pavyko alternatyvių bandymų metodų temą perkelti iš paskutinės parlamentinės kadencijos. Tačiau reikės skirti didesnį finansavimą.

Per ateinančius septynerius metus reikės vėl persvarstyti šią direktyvą. Sukurtas pakankamai geras pagrindas, bet po septynerių metų reikės jį patobulinti, kad ir toliau išlaikytume pasaulinį Europos pirmavimą gyvūnų gerovės srityje.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE). – (PT) Pone pirmininke, šiandien pristatytą pranešimą parengė kolegė Parlamento narė E. Jeggle. Šiuo pranešimu buvo siekiama užbaigti procesą, kuris buvo ne tik ilgas, bet ir komplikuotas ir tęsėsi tik dėl sunkaus darbo ir kvalifikuoto dialogo, todėl norėtume už tai padėkoti.

Kai svarstomas klausimas paliečia ne tik įvairius interesus, bet ir moralines vertybes, sulaukiame ne tik rimtų ir racionalių argumentų, bet ir emocionalios reakcijos. Tai nepadeda pasiekti susitarimo, ko tikimės šiame Parlamente, kad galėtume tarnauti Europos visuomenei ir kartu atsižvelgti į įvairių frakcijų ir valstybių narių nuomonę. Rengdami ir pristatydami bendruosius standartus galėtume prisidėti prie Europos integracijos. Būtent šis kriterijų suvienodinimas, kurio tikimasi, ir yra šio pranešimo esmė, naudojant metodą, kuriuo būtų užtikrintas aukštesnis gyvūnų apsaugos lygis.

Tai reiškia, kad per dvejus metus, priėmus sprendimą persvarstyti Tarybos direktyvą 86/609/EEB dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos ir pripažinus šioje srityje tarp valstybių narių egzistuojančius skirtumus, mėginta sukurti detalesnes šią sritį reglamentuojančias taisykles, stengiantis sumažinti procedūrinius skirtumus. Šiame procese buvo svarbu surasti pusiausvyrą tarp mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos ir poreikio užtikrinti tinkamas biomedicininių tyrimų sąlygas, suteikiant galimybes tyrimų plėtrai Europos Sąjungoje. Ši pusiausvyra pasiekta dokumente, dėl kurio netrukus balsuosime.

Tai bus naudinga gyvūnams, kuriuos mėginame apsaugoti; be to, įvykdysime savo įsipareigojimus gyvūnų atžvilgiu, nestatydami į pavojų biomedicininių tyrimų kokybės ir pažangos, nes šie tyrimai mums visiems kiekvieną dieną atneša naudos.

  Ulrike Rodust (S&D). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, turėtume balsuoti už šį pranešimą dėl eksperimentų su gyvūnais direktyvos. Per Komisijos, Tarybos ir Parlamento derybas pasiektas puikus susitarimas: susitarta dėl pakeitimo, sumažinimo ir patobulinimų.

Tiesa ta, kad žvelgiant iš gyvūnų gerovės perspektyvos vis dar darome per mažai. Tačiau Taryba nebuvo pasirengusi nuveikti daugiau ir aiškiai parodė, kad nepritarus šiems rezultatams iš viso nebus naujos direktyvos. Tai nereiškia, kad ateityje negalime siekti pažangos šioje srityje. Politikoje gyvūnų gerovei ir tyrimams turi būti teikiamas prioritetas. Būčiau labai laiminga, jei šiandien galėtume visiškai sustabdyti eksperimentus su gyvūnais. Deja, dar reikės nueiti ilgą kelią, kad pasiektume šį tikslą, todėl turime būti tikri, kad suteiksime gyvūnams tokią didelę apsaugą, kokią tik galime.

Pasiektu kompromisu sukuriamas kur kas geresnis pagrindas. Labai svarbu užtikrinti, kad visos valstybės narės nuosekliai įgyvendintų naująją direktyvą. Norėčiau šiltai padėkoti pranešėjai ir šešėliniams pranešėjams už atliktą sunkų darbą.

  Cristiana Muscardini (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pranešėja ir kartu dirbę žmonės neabejotinai atliko sunkų darbą, už kurį ir norėčiau padėkoti.

Tačiau asmeniškai negaliu nuslėpti tai, kad kartu su keletu Italijos vyriausybės narių, kuriuos remiu, jaučiuosi suglumusi, nes net po 24 metų šis klausimas vis dar nėra išspręstas taip, kaip turėtų būti išspręstas.

Kai kurie Parlamento nariai minėjo, kad gyvūnų jautrumas skiriasi nuo žmonių jautrumo. Iš tikrųjų, joks gyvūnas niekada nedarytų to, kas vyksta, vyko ir dar įvyks Irane. Apibendrinant galima pasakyti, kad gyvūnai nekankina, neužmėto akmenimis iki mirties ir nemeluoja taip, kaip dažnai nutinka politiniame pasaulyje.

Turime teisę panaudoti šiuos gyvūnus moksliniuose tyrimuose siekdami pažangos ir geresnės žmogaus sveikatos, bet neturime teisės naudoti gyvūnų betiksliuose, pasikartojančiuose eksperimentuose, kurie tik papildo vadinamųjų tyrėjų kišenes.

Puikiai žinome, kad in vitro eksperimentai ar žmogaus metabolizmo kompiuterinė simuliacija šiandien gali padėti pasiekti daug tikslesnių rezultatų negu eksperimentai su gyvūnais, nes dažnai eksperimentų rezultatai negali būti ekstrapoliuojami iš vienos rūšies į kitą, tiek tarp gyvūnų, tiek iš gyvūnų į žmones.

Todėl tikimės, kad ši direktyva bus persvarstyta, siekiant ją priderinti prie dabartinių tendencijų ir atspindėti joje abipusę pagarbą.

  Elisabetta Gardini (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti pranešėjai ir šešėliniams pranešėjams už pasiektus rezultatus. Manau, kad pasiekėme patį geriausią kompromisą, kokį tik galėjome pasiekti, ir radome pusiausvyrą, kurioje tyrimų poreikiai leistų užtikrinti moksliniais tikslais naudojamų gyvūnų gerovę.

Deja, tyrimai su gyvūnais vis dar yra būtini, nes neturime jokių alternatyvų. Nepakanka vien tik kompiuterinių simuliacijų ir ląstelių kultūrų, ir taip teigia ne politikai, o tyrėjai. Norėčiau priminti Parlamentui, kad vaistai nuo kai kurių sunkių ligų buvo išrasti atliekant bandymus su gyvais gyvūnais. Devyniasdešimt aštuoni procentai tyrimuose naudojamų gyvūnų yra graužikai, o tai reiškia, kad didesnieji gyvūnai yra naudojami tik išimtiniais atvejais. Norėčiau pabrėžti, kad tik dėl šių tyrimų šiandien turime vaistus nuo leukemijos, diabeto ir kai kurių navikų. Galiausiai, juk būtent tyrėjai ir yra tie asmenys, kurie labiausiai siekia išvengti nereikalingos kančios gyvūnams, ir manau, kad iš karto tai suprastumėte, išvydę tyrėjus dirbančius.

Tiesa, tam tikri skyriai vis dar kelia nerimą. Norėčiau pakalbėti apie tai, kas dar nebuvo paminėta: 49 straipsnyje neliko nuorodų į etikos komitetus, jie buvo pakeisti daug bendresniais nacionaliniais gyvūnų apsaugos komitetais. Dirbantiems šioje srityje tai nuskambėjo tarsi pavojaus signalas, nes etikos komitetai jau įkurti daugelyje laboratorijų, o kitose jau rengiamasi juos įkurti. Nerimaujama, kad šių komitetų vaidmuo bus sumenkintas ir galbūt šie komitetai netgi bus pakeisti bendresniais komitetais, kurie ir etiškai, ir moksliškai nebus taip gerai pasiruošę.

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE). – (RO) Pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjai E. Jeggle už puikiai atliktą darbą. Taip pat pritariu tiems kolegoms Parlamento nariams, kurie šiandien pasisakė prieš tris bendrosios pozicijos pakeitimus.

Tai nėra puikus kompromisas, tačiau geriausias, kokį šiuo metu galėjome pasiekti.

Projekto turinys parengtas konsultuojantis su žymiausiais mokslininkais, kurie iš tiesų žino, kas reikalinga, norint toliau tęsti tyrimus.

Jei bus priimti kompromiso pakeitimai, grįšime prie įprastos procedūros, kurios, mano nuomone, niekam nereikia. Todėl raginu visus šiandienos balsavime dalyvaujančius kolegas Parlamento narius atmesti minėtus tris pakeitimus ir leisti Europos tyrėjams geriausiai atlikti savo darbą.

  Anna Záborská (PPE). – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, kreipiuosi į Tarybą ir Komisiją, ragindama užtikrinti, kad būtų uždrausta naudoti embrionų ar suaugusių žmonių ląsteles kaip alternatyvą siekiant apsaugoti gyvūnus.

Tiesą sakant, šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose leidžiama naudoti žmogaus audinius, siekiant apsaugoti gyvūnus būtinuose eksperimentuose. Visada kalbame apie kompromisus, o šios kompromisų kultūros rezultatas yra tas, kad jau nebežinome, kas yra etiškai priimtina ir kas ne. Tačiau kai kuriais etiniais klausimais negalime ieškoti kompromisų. Jei Komisija ir Taryba negali užtikrinti šio draudimo, tai bus tikrojo ES elgesio su žmonėmis įrodymas.

Atsiprašau, tačiau nesulaukusi šios garantijos, negaliu pritarti siūlomos direktyvos tekstui.

  Karin Kadenbach (S&D). – (DE) Pone pirmininke, pone J. Dalli, visiškai sutinkame, kad Europos piliečiams turime teikti pačią geriausią sveikatos priežiūrą. Turime teikti ir patikimus vaistus, kurie turėtų kuo mažesnį šalutinį poveikį, ir naujausius, moderniausius gydymo metodus. Deja, dabartinėje mokslinės pažangos stadijoje negalime apsieiti be eksperimentų su gyvūnais.

Todėl šį pranešimą vertinu kaip labai sėkmingą bandymą surasti pusiausvyrą tarp gyvūnų gerovės ir sveikatos priežiūros paslaugų. Trijų taisyklių principas – pakeitimas, sumažinimas ir patobulinimas – tie pagrindiniai reikalavimai, į kuriuos turime atsižvelgti siekdami savo tikslo, nes šiandien labai daug kalbėjome apie žmogaus orumą, kuris man, be kita ko, reiškia ir pagarbą gyvūnams.

Prireiks išankstinių leidimų, griežtos kontrolės ir veiksmingų patikrų sistemų. Vien tik teisės aktų neužteks. Turime išlikti budrūs ir užtikrinti, kad pranešime nurodytos priemonės iš tikrųjų būtų įgyvendintos.

  Frédérique Ries (ALDE). – (FR) Pone pirmininke, manau, kad visi sutariame šiuo klausimu: idealiame pasaulyje nereikėtų atlikti bandymų su gyvūnais. Tačiau realybė yra tokia, kad gyvename kančios kupiname pasaulyje, kuriame sergantys vyrai, moterys ir vaikai laukia gydymo ir kartu tyrimų rezultatų, kurie gyvybiškai svarbūs ir esminiai. Todėl turime pritarti šiam puikiam kompromisui, kurį pasiekė Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narė E. Jeggle ir Taryba.

Kaip jau minėta, susitarime numatoma mažinti gyvūnų kančią, bet tyrimai neuždraudžiami, ir tai labai svarbu milijonams pacientų Europoje ir visame pasaulyje. Ar žinote, kad 70 proc. atvejų Nobelio premija medicinos srityje buvo skirta už darbus, paremtus bandymais su gyvūnais?

Šiuo dokumentu neprašoma pasirinkti tarp pelių ir žmonių; direktyva siekiama apsaugoti ir žmones, ir gyvūnus. Ši direktyva apsaugo mūsų ateitį.

  Martin Häusling (Verts/ALE). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šios taisyklės geresnės už tas, kurias turėjome iki šiol. Manau, kad visi sutinkame šiuo klausimu. Tačiau, man regis, ponia E. Jeggle, labai neapdairiai teigiate, jog šiam kompromisui neturime alternatyvų. Manau, kad galėjome geriau išnagrinėti šį aspektą.

Be abejo, tyrėjams atstovaujantys lobistai darė didelį spaudimą. Visi tai žinome. Tačiau ar pasiekėme pagrindinį tikslą, ar sumažinome bandymų su gyvūnais skaičių? Dėl to kyla daug klausimų. Kita problema yra ta, kad bandymų su nežmoginiais primatais skaičius iš tikrųjų visai nesumažėjo.

Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso nariai labiausiai nerimauja, – ir esame įsitikinę, kad tai yra sunkus Europos principų pažeidimas, – kad valstybėms narėms nebus leidžiama patvirtinti taisyklių, kurios būtų griežtesnės už dabar galiojančias taisykles. Tai reikia pakeisti. Reikia nuodugniai apsvarstyti šią padėtį. Tai svarbiausia Žaliųjų frakcijos pateiktų pakeitimų dalis, ir būtent todėl neatšauksime šių pakeitimų. Todėl raginame grąžinti šį pasiūlymą svarstyti komitetui.

  João Ferreira (GUE/NGL). – (PT) Pone pirmininke, technologijų ir metodų, kuriuose nenaudojami eksperimentai su gyvūnais ar sumažinama gyvūnų patiriama kančia tais atvejais, kai eksperimentai būtinai reikalingi, kūrimas turėtų būti svarbi mokslinių tyrimų dalis, todėl itin svarbu skatinti eksperimentinę ir technologinę plėtrą. Be šios plėtros, reikia atsižvelgti ir į poreikį platinti tokias technologijas ir metodus mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros institucijose ir įvairų išsivystymo lygį pasiekusiose nacionalinėse mokslinėse ir technologinėse sistemose.

Europos Sąjunga šioje srityje turi atlikti svarbų vaidmenį skatindama skirtingų valstybių mokslinių ir technologinių institucijų bei sistemų bendradarbiavimą, įtraukiant ir trečiojo pasaulio valstybes. Manome, kad – be abejo, šioje ir kitose srityse – bendras minimalus apsaugos lygis, nustatytas teisės aktuose, neturėtų užkirsti kelio atskiroms valstybėms narėms patvirtinti aukštesnį apsaugos lygį, jei tik pageidaujama.

  Anna Rosbach (EFD). – (DA) Pone pirmininke, galiu tik pritarti direktyvos dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos patobulinimams. Tai šiek tiek paradoksalu, nes iš tikrųjų prieštarauju bandymams su gyvūnais. Turime alternatyvius bandymų metodus ir, laimei, persvarstytoje direktyvoje jie paminėti. Esu už tai labai dėkinga. Tikiuosi, kad bus suteiktas didesnis postūmis kurti alternatyvius bandymų metodus. Tačiau ES turi nedelsdama sukurti humaniškas ir saugias taisykles, kurios būtų taikomos, atliekant bandymus su gyvūnais. Galiausiai pripažįstame, kad gyvūnai yra jautrios būtybės, todėl nustatome skausmo ribą. Tačiau kodėl nėra skyriaus, kuriame būtų draudžiama tuos pačius gyvūnus naudoti bandymuose pakartotinai? Kodėl neuždraudžiame smegenų tyrimuose naudoti beždžionių? Man kelia pasipiktinimą, kad labiau atsižvelgiame į suinteresuotų organizacijų interesus, o ne rūpinamės gyvūnų gerove. Esu nusivylusi ir tuo, kad šiame Parlamente galime leisti tik ES galiojančius teisės aktus, o kaip vykdomi eksperimentai su gyvūnais už ES ribų?

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). – Pone pirmininke, pritariu šiai Komisijos iniciatyvai. Tai, kad pavyko pasiekti susitarimą dėl gyvūnų naudojimo moksliniams tyrimams praktikos suderinimo tarp ES narių, yra svarbus laimėjimas.

Ši direktyva yra svarbus žingsnis užtikrinant, kad eksperimentų su gyvūnais mokslo reikmėms praktikos būtų atsisakyta, vos tik tai leistų atitinkami moksliniai sprendimai. Ši direktyva įpareigos valstybes nares skatinti alternatyvių metodų paieškas. Aš primygtinai raginu valstybes nares užtikrinti, kad būtų tinkamai finansuojami mokymai ir moksliniai tyrimai moksliškai tinkamų su gyvūno naudojimu nesusijusių metodų ar bandymų strategijų srityje ir šių metodų ar strategijų kūrimas bei įgyvendinimas.

  Paul Rübig (PPE). – (DE) Pone pirmininke, kaip Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto narys džiaugiuosi šiomis taisyklėmis ir pasiektu susitarimu. Žinau, kaip sunku pasiekti kompromisą, bet reikia sukurti tokius etinius standartus, kurie tiktų ir eksperimentams su gyvūnais, ir su žmonėmis atliekamiems tyrimams, todėl turime įdiegti aukščiausius šiuo metu įmanomus standartus.

Be abejo, labai svarbu plėtoti ir alternatyvius metodus. Aštuntojoje bendrojoje mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programoje didžiausias dėmesys turi būti skiriamas alternatyviems bandymų metodams. Taip pat reikia supaprastinti procedūras, o tai ir numatyta šiose taisyklėse. Po septynerių metų atliktas vertinimas bus labai naudingas pramonės sektoriui, nes procesų sauga ir aiškios, standartizuotos Europos taisyklės pramonei suteiks didesnį teisinį tikrumą.

  Elisabeth Köstinger (PPE). – (DE) Pone pirmininke, norėčiau aiškiai pasakyti, kad Europa yra nustačiusi aukščiausius gyvūnų gerovės standartus pasaulyje. Šis pranešimas – tai dar vienas svarbus žingsnis į priekį gyvūnų gerovės srityje. Turime bendrą tikslą – sugriežtinti bandymų su gyvūnais procedūras ir pagerinti tyrimų tikslais naudojamų gyvūnų gyvenimo sąlygas. Džiaugiuosi, kad esant galimybei eksperimentai su gyvūnais bus keičiami kitais metodais, o šių gyvūnų auginimo, laikymo ir priežiūros standartai bus patobulinti. Tačiau norėčiau paanalizuoti žemės ūkio sektoriuje sukauptą patirtį ir kritiškai įvertinti kai kuriuos šio pranešimo punktus.

Neturėtume manyti, kad didesnė biurokratija tyrimų srityje padidins gyvūnų gerovę. Europos mokslinių tyrimų ir susiję antriniai ekonominiai sektoriai neturi atsidurti nepalankioje padėtyje tarptautiniu mastu ir palyginti su kitomis pramonės šakomis. Tiesa ta, kad visuomenei reikalaujant aukštesnių gyvūnų gerovės standartų, turime atsižvelgti į importuojamai produkcijai taikomus standartus ir šiame, ir žemės ūkio sektoriuje. Aukšti Europos kokybės ir gyvūnų gerovės standartai turi būti tinkamai pripažinti, nes tik tada bus užtikrinta sąžininga konkurencija. Pranešėja E. Jeggle atliko puikų darbą, rengdama šį pranešimą labai svarbia tema, todėl nusipelno mūsų paramos.

  John Dalli, Komisijos narys. – Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti už pastabas ir paramą dėl nuostatų, įtrauktų į šią direktyvą.

Turime parengtą plačių užmojų direktyvą, kurią patvirtinus gerokai padidėtų gyvūnų gerovė ES. Sutinku su D. O. Sârbu, kad būtina visiškai ir tiksliai įgyvendinti direktyvą, nes tik tada galėsime išnaudoti šios direktyvos teikiamas galimybes. Šis iššūkis dar tik prasideda. Šiandien galime džiaugtis, kad buvo pasiektas puikus kompromisas šiuo sudėtingu, tačiau labai svarbiu klausimu, ir galime žengti didelį žingsnį į priekį, kad pagerintume gyvenimo sąlygas gyvūnams, kurie vis dar reikalingi mokslinėse procedūrose.

Pateiksiu savo atsiliepimus į keletą šį rytą išgirstų pastabų. Dėl J. Evans pastabų norėčiau pasakyti, kad reikėtų suprasti, jog ši direktyva šiandienos padėčiai suteikia daugiau teisinio aiškumo. Be to, pagrindinių ir taikomųjų tyrimų, kuriems nėra numatyti jokie ES metodai, atveju 4 straipsnyje aiškiai numatyta, esant galimybei, rinktis alternatyvius metodus. Todėl reikalavimas naudoti alternatyvius metodus ne sušvelnėjo, o buvo tik dar labiau sugriežtintas.

Kalbant apie M. Kastlero ir M. Mikolášiko pastabas dėl žmogaus embrionų kamieninių ląstelių, ši tema nebuvo ignoruota diskusijose. Šiuo klausimu per derybas buvo daug diskutuota, o priimti sprendimai atspindi tai, kad ES nėra bendros nuomonės dėl to, ar turėtų būti naudojamos embrionų kamieninės ląstelės. Todėl Komisija įsitikinusi, kad geriausia būtų tai reguliuoti nacionaliniu lygmeniu.

Pateiktame tekste atsižvelgta į šiuos nuogąstavimus ir kiekvienai valstybei narei suteikta teisė priimti sprendimą dėl tokių ląstelių naudojimo. Reikia atkreipti dėmesį, jog persvarstytoje direktyvoje numatyta, kad tose valstybėse narėse, kuriose nėra teisiškai draudžiama naudoti embrionų kamieninių ląstelių, toks bandymų metodas būtų privalomas pagal persvarstytą direktyvą tik tuo atveju, jei būtų patvirtintas ES teisinėje bazėje. ES lygmeniu tokie teisės aktai nėra priimti, o jiems priimti reikėtų valstybių narių sutikimo.

Dėl E. Gardini minėto etinio vertinimo norėčiau pasakyti, kad etinio vertinimo koncepcija ir jį atliekantis komitetas tvirtai išlieka 38 straipsnyje. Tačiau žodis „etinis“ turėjo būti pašalintas per Tarybos diskusijas. Išlieka visas reikalavimas.

Manau, kad atiduodami savo balsus pasiųsite aiškią žinią, kad Europos Parlamentas pritaria rezultatams, pasiektiems derybose, kurioms talentingai vadovavo E. Jeggle ir Tarybai pirmininkaujanti Švedija. Šiandien turime galimybę išvesti Europą į priekį, suderindami aukšto lygio gyvūnų gerovę ir kokybišką mokslą. Būkime verti savo pačių devizo: „ES – tai besirūpinanti gyvūnais, siekianti geresnių mokslo rezultatų sąjunga“.

  Elisabeth Jeggle, pranešėja. – (DE) Pone pirmininke, pone J. Dalli, ponios ir ponai, norėčiau nuoširdžiai padėkoti J. Dalli už pastabas, kurios padėjo išaiškinti tam tikrus klausimus, kurių man nereikės kartoti. Be to, norėčiau nuoširdžiai padėkoti visiems kolegoms Parlamento nariams už išsakytas pastabas.

Akivaizdu, kad tai labai opus klausimas, paliečiantis daug skirtingų interesų, kuriuos teko suderinti. Todėl raginu narius balsuoti už šį pateiktą pranešimą, kuris, mano nuomone, yra viską suderinantis dokumentas.

Pone M Häuslingai, jei dabar atmesime šį pranešimą, tai 1986 m. direktyva liks galioti dar ilgai, ir tai tikrai nepagerins laboratorinių gyvūnų padėties. Artimiausiu metu negalėsime patvirtinti jokių naujų teisės aktų. Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas kartą jau atmetė jūsų pateiktus pakeitimus. Šie pakeitimai nesulaukė paramos. Dabar vėl juos pateikėte. Tai yra jūsų teisė, ir tai gerbiu.

Tačiau kokia bus nauda iš aukščiausių gyvūnų gerovės standartų Europos Sąjungoje, jei negalėsime tų pačių standartų įdiegti visame pasaulyje? Šiuo metu svarbiausia užtikrinti, kad teisės aktai, kuriuos, tikiuosi, šiandien patvirtinsime, per ateinančius keletą metų būtų įgyvendinti valstybėse narėse. Tai didelis iššūkis mums visiems. Pirma, turime būti įsitikinę, kad visos valstybės narės šioje srityje pasieks tokius pačius aukštus standartus. Tai mūsų pirmoji užduotis, todėl neturėtume iš karto prašyti valstybių narių įdiegti dar aukštesnius standartus.

Tose valstybėse narėse, kuriose aukštesni standartai jau pasiekti, – ir kaip vokietė galiu pateikti Vokietijos pavyzdį, – šie standartai nebus keičiami. Neprašome, kad kai kurios valstybės narės žengtų žingsnį atgal. Priešingai, gerbiame valstybių narių suverenumą, ir taip elgiamės net tyrimų, kuriuose naudojamos embrionų kamieninės ląstelės, atveju. Mums atrodo, kad elgiamės teisingai, ir tai labai svarbu.

Jei tikrai siekiate aukštesnių gyvūnų gerovės standartų, balsuokite už šį pranešimą ir atmeskite pakeitimus.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2010 m. rugsėjo 8 d., trečiadienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Pavel Poc (S&D), raštu. – (CS) Džiaugiuosi ir pritariu Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos ir E. Jeggle pranešimui, nes pasiektas kompromisas atspindi padarytą pažangą, palyginti su dabartine padėtimi. Tačiau kartu esu nusiminęs, kad į galutinį direktyvos projektą nebuvo galima įtraukti visų bestuburių gyvūnų. Europos Parlamente reikalauta, kad direktyva apimtų bent jau tas bestuburių rūšis, kurios, mokslininkų manymu, gali jausti skausmą, kančią, baimę ir patirti ilgalaikę žalą. Tačiau projekte šis reikalavimas net nėra paminėtas. Nors pritariu gyvūnų naudojimo moksliniuose tyrimuose svarbai, tačiau tvirtai manau, kad su šia direktyva turime žengti dar vieną žingsnį į priekį ir įtraukti visas gyvas būtybes be išimties. Nepamirškime, kad mokslas dar nėra ištyręs visų gyvų būtybių, ir oficialios mokslo institucijos vis daugiau būtybių priskiria prie galinčiųjų jausti skausmą, kančią, baimę ir ilgalaikius sužalojimus. Negalime būti įsitikinę, kad jokioms gyvūnų karalystės rūšims nėra būdingas gebėjimas jausti baimę, kančią ir skausmą. To pripažinimas – daugiau moralės, o ne mokslo klausimas. Todėl, deja, priimdami šį kompromisą, parodėme, kad Europos kultūra dar neatsikratė dekartiško gyvūnų kaip daiktų traktavimo, todėl šioje srityje dar reikia daug atlikti.

  Konrad Szymański (ECR), raštu. – (PL) Atsižvelgiant į antrojo svarstymo procedūrą, Parlamento nariai negalėjo pareikšti savo nuomonės dėl direktyvos dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos galutinės formos (E. Jeggle pranešimo). Dabar norėčiau pasinaudoti galimybe ir paaiškinti, kodėl iš esmės nepritariu direktyvoje numatytam leidimui naudoti embrionų kamienines ląsteles kaip alternatyvą moksliniams eksperimentams su gyvūnais. Tai klaidinga antropologija, dėl kurios leidžiama griauti žmogaus gyvenimą pačioje ankstyviausioje vystymosi fazėje, siekiant pagerinti gyvūnų gerovę. Per pirmąjį svarstymą Europos Parlamento pasiūlytos garantijos šiuo atžvilgiu buvo daug tikslesnės. Plačių užmojų direktyvos nuostatos kelia rimtą grėsmę tam tikrų šalių, pvz., Vokietijos, teisei, kurioje embrionai yra saugomi. Tai, kad šie tyrimo metodai nebuvo atmesti, reiškia neabejotiną jų įteisinimą šalyse, pvz., Lenkijoje, Airijoje ir Maltoje.