Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2010 m. rugsėjo 8 d. - Strasbūras

7. Paaiškinimai dėl balsavimo

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

Rekomendacija antrajam svarstymui: Elisabeth Jeggle (A7-0230/2010)

  Jarosław Kalinowski (PPE). – (PL) Mokslo pažanga yra ekonominio vystymosi sąlyga, todėl naujoviški moksliniai tyrimai – tai naujų ir geresnių metodų, kurie naudingi apskritai visai ekonomikai ir konkrečiai žmonėms, pagrindas. Vis dėlto negalima žiūrėti aplaidžiai į galimus padarinius. Gyvų padarų gerovė turėtų būti svarbiausias dalykas ekonomikoje. Jei žmonės nesilaiko gamtos dėsnių, jei pernelyg į juos kišasi, gamta gali imti priešintis. Būtent todėl šiandien priimtos rekomendacijos yra tokios svarbios. Balsavau, kad jos būtų priimtos, nes tai geras kompromisas. Viena vertus, direktyvoje leidžiama atlikti svarbiausius mokslinius tyrimus, o kita vertus, joje nustatyta, kad kančia, kurią patiria tokiuose tyrimuose naudojami gyvūnai, būtų kuo labiau sumažinta.

  Romana Jordan Cizelj (PPE). – (SL) 1986 m. Europos direktyvą dėl bandymų su gyvūnais reikia iš tiesų atnaujinti. Nesu patenkinta, kad naujajame teisėkūros pasiūlyme vis dar leidžiami bandymai su gyvūnais ir jų kančia, tačiau, nepaisant to, balsavau už šią direktyvą. Kodėl?

Iš esmės dėl trijų priežasčių. Pirma priežastis ta, kad pasiūlyme numatyta leisti atlikti bandymus su gyvūnais tik tada, kai žmonių gerovė svarbesnė už gyvūnų gerovę. Kalbame apie žmogaus orumą, apie žmogaus teisę į sveikatą ir medicininį gydymą, apie žmogaus teisę gauti geriausią įmanomą gydymą. Antra priežastis ta, kad pagal naująją direktyvą bandymuose bus naudojama gerokai mažiau gyvūnų nei anksčiau. Trečia priežastis – gyvūnams, kurie bus naudojami bandymuose, bus suteiktos geresnės gyvenimo sąlygos ir jais bus geriau pasirūpinta.

Savaime suprantama, norėčiau, kad artimoje ateityje bandymai su gyvūnais taptų visiškai nereikalingi.

  Peter Jahr (PPE). – (DE) Pone pirmininke, gyvūnų gerovė yra toks klausimas, dėl kurio Europos žmonės turi labai tvirtą nuomonę. Todėl džiaugiuosi, kad pranešėjai E. Jeggle ilgose derybose pavyko pasiekti, jog eksperimentuose naudojamų gyvūnų gerovė būtų gerokai padidinta.

Naująja direktyva siekiama užtikrinti, kad eksperimentai su gyvūnais būtų pakeisti arba sumažinti iki absoliutaus minimumo, kuris yra reikalingas. Šie bandymai bus leidžiami tik tuo atveju, jei nebus jokių alternatyvų, bet jiems bus taikomos labai griežtos taisyklės. Tai reiškia labai gerą kompromisą tarp gyvūnų gerovės ir mokslinių tyrimų laisvės. Pirmą kartą turėsime aukštą gyvūnų gerovės lygį visoje Europoje. Tai didžiulė sėkmė. Dabar turime užtikrinti, kad visos valstybės narės nedelsdamos įgyvendintų naująją direktyvą.

  Alfredo Antoniozzi (PPE). – (IT) Pone pirmininke, manau, kad šiuo labai subtiliu mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos klausimu mums pavyko pasiekti gerą kompromisą, atsižvelgiant į asmenų, kurie atlieka tyrimus su gyvūnais, poreikius ir mokslo tikslais naudojamų arba ketinamų naudoti gyvūnų gerovės standartus.

Todėl balsavau už E. Jeggle pranešimą. Kartu pritariu valstybių narių įpareigojimui susilaikyti nuo gyvūnų naudojimo, kai Europos Sąjungos teisės aktuose pripažįstami kiti eksperimentiniai metodai ar strategijos, kuriais galima pasiekti tokių pačių rezultatų.

  Mairead McGuinness (PPE). – Pone pirmininke, norėčiau pasveikinti Elizabeth Jeggle su jos darbu šiuo bandymų su gyvūnais ir jų naudojimo klausimu.

Balsavau už pranešimą, nes manau, kad tai praktiškiausias problemos, susijusios su 1986 m. teisės akto atnaujinimu, sprendimas.

Galiu pasakyti, kad tai svarbu gyvūnų gerovės, taip pat ir mokslinių tyrimų tęsimo Europos Sąjungoje atžvilgiu. Rizikuojame nustumti mokslininkus ir sveikatos būklės mokslinius tyrimus už mūsų sienų, kur taisyklės ne tokios griežtos, todėl turime užtikrinti, kad moksliniai tyrimai galėtų būti tęsiami, nors ir reikia tobulinti reglamentą ir pagerinti gyvūnų, kurie mokslinių tyrimų institucijose ir universitetuose naudojami bandymams, gerovę.

Nuolat kalbame apie tai, kad reikia skatinti jaunimą rinktis mokslą ir daugiau lėšų skirti moksliniams tyrimams bei naujovių diegimui, o tai apima ir gyvūnų naudojimą. Tačiau padarykime viską, kad kuo geriau juos apsaugotume, ir tai galime pasiekti šiuo teisės aktu.

  Jens Rohde (ALDE). – (DA) Pone pirmininke, Danijos liberalų partija balsavo už pranešimą dėl bandymų su gyvūnais. Ne paslaptis, kad šiuo klausimu abi pusės pateikė labai svarių argumentų. Yra manančių, kad prioritetas turi būti teikiamas gyvūnų teisėms. Kita vertus, manome, kad visuomenė taip pat turi teisę į pažangą vaistų kūrimo ir ligų gydymo srityse. Mūsų užduotis, be abejo, yra užtikrinti, kad būtų pasiekta tinkama pusiausvyra. Su gyvūnais privalu elgtis tinkamai, bet mūsų tyrėjai turi turėti reikiamų priemonių, kad galėtų sukurti naujus gydymo būdus ir išgydyti sunkias ligas. E. Jeggle parengtame pranešime pasiekta labai tiksli pusiausvyra, todėl esame tokios nuomonės, kad verta už jį balsuoti. Taip pat iš esmės manome, kad gerai vien tai, jog dabar galime bent jau judėti į priekį, o ne vadovautis teisės aktu, kuris priimtas 1986 m.

  Mario Pirillo (S&D). – (IT) Pone pirmininke, (...) per antrąjį svarstymą pasiekti susitarimą dėl šio prieštaringai vertinamo pranešimo dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos. Balsavau už šį susitarimą, nes atrodo, kad tai suderintas tekstas, kuriuo saugomi gyvūnai, nekeliant grėsmės moksliniams tyrimams.

Susitarime pabrėžiama, kad moksliniai tyrimai su gyvūnais turi būti leidžiami, kai jų neįmanoma atlikti taikant moksliškai tinkamas eksperimentines priemones. Teisės aktas aiškus: jame nustatomi elgesio su gyvūnais, naudojamais mokslo tikslais, kriterijai ir reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, jog projektuose naudojamų gyvūnų skaičius būtų sumažintas iki minimumo.

Be šio pranešimo nėra prasmės kartoti, kad Europai reikia vis daugiau mokslinių tyrimų.

  Marian Harkin (ALDE). – Pone pirmininke, norėčiau pasveikinti Elizabeth Jeggle ir visus savo indėlį įnešusius asmenis, pasiekus šį suderintą kompromisą dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos.

Iš tiesų, Europos judėjimo už gyvūnų gerovę atstovai palankiai vertina, kad pasiektas kompromisas buvo priimtas taip greitai. Manau, kad priimtas tekstas atneš tiesioginę ir apčiuopiamą naudą gyvūnų gerovei ir kartu leis Europoje toliau tęsti medicininius mokslinius tyrimus, kuriais, reikia tikėtis, bus sukurti nauji, pažangūs ir veiksmingi gydymo būdai.

Be to, šiandien pasiektas kompromisas yra svarbus žingsnis derinant Europos teisės aktus bandymų su gyvūnais srityje, o tai, manau, savaime yra labai svarbu.

Galiausiai tai humaniškas problemos sprendimas, kuriuo nustatomos viršutinės skausmo ribos, o Komisija įpareigojama tikrinti bandymus su gyvūnais atliekančias institucijas, kai yra pagrindas nerimauti.

  Hannu Takkula (ALDE). – (FI) Pone pirmininke, aš taip pat balsavau už E. Jeggle pasiūlytą direktyvą dėl gyvūnų apsaugos ir manau, kad Europos Parlamente labai svarbu parodyti, jog tvirtai palaikome gyvūnų apsaugos klausimą.

Vis dėlto, šiuo atžvilgiu nereikėtų pamiršti, kad šis pasiūlymas yra geras kompromisas, kuriame suderinama gyvūnų apsauga ir moksliniai tyrimai. Nepaisant to, tam tikru mastu bandymai su gyvūnais vis dar reikalingi, nes kol kas nėra išrasta kitų alternatyvų. Tačiau labai svarbu užtikrinti, kad moksliniai tyrimai būtų vykdomi tinkamomis sąlygomis ir juose būtų sukeliama kuo mažiau žalos, skausmo ir kančios.

Tai puikus žingsnis į priekį, nes žinome, kad ankstesnė direktyva buvo priimta dar 1986 m. Manau, kad ji bus įgyvendinta visose valstybėse narėse ir kad patvirtiname suderintą praktiką, kuria bus skatinama gyvūnų apsauga bei užtikrinamos galimybės siekti pažangos mokslinių tyrimų srityje.

  Anna Záborská (PPE). – (SK) Labai vertinu E. Jeggle darbą, bet negaliu pritarti direktyvos tekstui, nes nei Taryba, nei Komisija neužtikrino, kad bus uždrausta naudoti žmogaus embrionines ląsteles, siekiant išgelbėti gyvūnus. Direktyva – tai įrodymas, kad mes, kaip žmonės, jaučiamės atsakingi už kitus gyvus padarus Žemėje, tačiau ja patvirtinamas ir liūdnas faktas, kad nelabai vertiname žmogaus gyvybės. Esame pasirengę leisti naudoti beždžiones moksliniuose tyrimuose tik tais atvejais, kai tai būtina siekiant išsaugoti gyvūnų rūšis arba kai yra grėsmė žmonių gyvybei. Net tada leidžiama atlikti tyrimus tik tada, kai įrodoma, kad visi kiti metodai netinkami. Tačiau nesugebame užtikrinti tokios pat griežtos žmogaus embrionų, dar negimusių vaikų ar net genetinės informacijos apsaugos. Deja, perskaičiusi šį pranešimą pasijutau kaip beždžionių planetoje.

  Bogusław Liberadzki (S&D). – (PL) Pritariu pasiūlytoms mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos priemonėms. Manau, kad tai protingos ir suderintos priemonės, atitinkančios mūsų laikus ir mūsų civilizacijos siekius. Tačiau turiu pripažinti, kad per balsavimą suklydau. Per klaidą balsavau už pirmą pakeitimą, nors norėjau pritarti, kad būtų atmesti visi pakeitimai, taigi apie tai ir norėjau pareikšti.

  Sirpa Pietikäinen (PPE). – (FI) Pone pirmininke, balsavau prieš tai, kad teisės aktas dėl bandymų su gyvūnais būtų grąžintas svarstyti komitetui, nes nemanau, kad paskui rezultatas būtų geresnis. Vis dėlto balsavau už tris pasiūlytus pakeitimus.

Mano nuomone, didelį nerimą kelia tai, kad Europoje bandymuose naudojamų gyvūnų apsaugos srityje iš esmės žengiame žingsnį atgal. Šiuo metu keliose valstybėse narėse jau yra geresnių metodų, kaip gauti reikiamus rezultatus bandymuose nenaudojant gyvūnų. Ši praktika iš tikrųjų sulėtins alternatyvų kūrimą.

Be to, tyrimai rodo, kad primatų naudojimas, net esant ekstremalioms aplinkybėms, neduoda tokio gero rezultato žmogaus sveikatai kaip nurodoma pasiūlyme pateiktuose argumentuose.

Pranešimas: Csaba Őry (A7-0235/2010)

  Clemente Mastella (PPE). – (IT) Pone pirmininke, diskusijos dėl naujų strategijos „Europa 2020“ užimtumo gairių vyksta siaučiant ekonomikos krizei, kuri per ateinančius keletą metų, be abejonės, turės didelės įtakos darbo rinkai.

Dabartinė krizė parodė, kad nėra veiksmingų mechanizmų, kurie leistų nedelsiant reaguoti į krizės požymius. Todėl tai rodo, kaip svarbu stipriau ir veiksmingiau koordinuoti Europos Sąjungos politikos kryptis. Krizė taip pat išryškino glaudžią valstybių narių ekonomikos tarpusavio priklausomybę rinkų ir užimtumo atžvilgiu. Todėl teigčiau, kad Europos Sąjungos ir valstybių narių pastangos siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų bus sėkmingos tik tada, jei bus tvirtai įsipareigojama užtikrinti, kad investicijos į tvarų augimą palengvintų ir tvarių darbo vietų kūrimą.

Strategija turėtų būti užkirstas kelias naujam ekonominiam ir socialiniam nuosmukiui, glaudžiai derinant ją su struktūrine ir sanglaudos politika. Iš tikrųjų, jei norime užtikrinti šių naujų politikos gairių veiksmingumą, reikia skirti atitinkamą dėmesį garantijai, kad valstybių narių ir regionų socialiniai ir ekonominiai skirtumai būtų įveikti. Šiuo požiūriu itin svarbų vaidmenį turi atlikti šio programavimo laikotarpio ES struktūriniai fondai, Sanglaudos fondas ir kitos būsimos ES finansavimo priemonės.

  Erminia Mazzoni (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už pranešimą, nes esu įsitikinusi, kad tai apskritai yra geras sprendimas. Nepaisant to, nesu visiškai patenkinta, nes mūsų užmojai galėjo būti platesni, visų pirma dėl jaunimo ir moterų galimybių įsidarbinti, taip pat darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros sukūrimo, siekiant kovoti su darbo vietomis susijusiu nesaugumu, kuris vyrauja visoje Europoje. Labai džiaugiuosi pranešėjo darbu, kurį jis atliko nepaisant to, kad turėjo mažai laiko.

Mėginimas supaprastinti, be abejonės, yra teigiamas dalykas, nes siūlomas naujas, paprastesnis užimtumo gairių, kurių dabar yra keturios, formatas leidžia aiškiai nustatyti strategijoje „Europa 2020“ numatytus tikslus. Manau, kad toks pats teigiamas dalykas yra mėginimas atsižvelgti į praeities klaidas, kurios iš dalies sutrukdė pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus.

Kitas teigiamas dalykas šiame dokumente yra tai, kad pateikta įdomių pasiūlymų plėtoti darbo reinvestavimo idėją, kad jo funkcija būtų užtikrinti žmonijos teisę į pažangą, o ne reikštų tik būdą išgyventi.

  Alajos Mészáros (PPE). – (HU) Dėkoju, pone pirmininke, tik dėl vertimo ne iš karto supratau savo pavardę. Dėl finansų krizės kai kurių Europos Sąjungos valstybių narių ekonomika vis dar išlieka pažeidžiama. Todėl visomis išgalėmis reikia stengtis, kad būtų užtikrintas tvarus augimas ir sustiprintos Europos šalių darbo vietų kūrimo galimybės. Be to, reikia atsižvelgti į demografinius pokyčius, globalizaciją ir naujų technologijų diegimą. Manau, kad labai svarbu, jog naujoji užimtumo strategija užtikrintų pusiausvyrą tarp neatidėliotinų klausimų, kylančių iš krizės, ir ilgalaikių iššūkių. Europos užimtumo politika yra itin svarbi įveikiant sunkumus, su kuriais susidūrėme. Pritariu pranešėjui, kad kokybiškas išsilavinimas ir visą gyvenimą trunkantis mokymasis gali būti strategiškai svarbūs sprendžiant nedarbo klausimą. Galiu tik pritarti šiam pasiūlymui ir norėčiau pasveikinti Csabą Őry su puikiu pranešimu.

  Pirmininkas. – Pone A. Mészárosai (Meh-tsá-rosh), mums pateiktas toks jūsų pavardės tarimas, kaip ką tik ištariau. Jeigu tarimas klaidingas, prašyčiau pasakyti, kaip norėtumėte, kad būtų tariama jūsų pavardė.

  Alajos Mészáros (PPE). – „Mészáros“ (Méh-sah-rosh) „Alajos Mészáros“. Ištarti nelengva. Labai dėkoju.

  Sergej Kozlík (ALDE). – (SK) Visiškai pritariu valstybių narių užimtumo politikos krypčių gairėms, kurias priėmė Europos Parlamentas. Bet kokios sėkmingos ekonomikos politikos pagrindinis rezultatas turi būti darbas ir užimtumas. Susiejus augimą ir darbo vietų išlaikymą su ekologiškos ekonomikos plėtojimu, būtų sukurtos išankstinės sąlygos užkirsti kelią klimato ir aplinkos problemoms. Daugelį metų vykstančios stichinės nelaimės, ypač potvyniai įvairiose Europos vietose, byloja apie tai, kad keletą naujų tvarių darbo vietų būtų galima sukurti apsaugos nuo potvynių statymo srityje. Lėšos, išleistos vandentakių išlaikymui, kanalizacijų ir potvynio sulaikymo konstrukcijų statybai bus, be abejonės, gerokai mažesnės nei potvynio padarinių likvidavimo išlaidos.

  Giommaria Uggias (ALDE). – (IT) Pone pirmininke, šiuo metu Europos Sąjungoje pastebimi finansų krizės įveikimo požymiai ir ekonomikos atsigavimo pradžia, nepaisant skirtingos spartos, deja, vyksta aukojant darbo vietas ir kenkiant darbuotojams.

Ši tendencija absoliučiai prieštarauja Komisijos programai, kurią patvirtino šis Parlamentas, ir konkrečioje programoje „Europa 2020“ įtvirtintam požiūriui, kad ekonomikos augimą turi būtinai lydėti įtraukties ženklai. Integruotos gairės, kurias šiandien patvirtinome, iš tiesų yra teigiamas žingsnis ta kryptimi, įskaitant septintąją gairę, kurioje Europos Sąjungos valstybės narės raginamos konkrečiais veiksmais mažinti struktūrinį nedarbą.

Privalome visada turėti galvoje, kad darbas sudaro visų teisės kodeksų – įskaitant Italijos kodeksą, kurio 1 straipsnyje teigiama, kad „Italija yra demokratinė respublika, pagrįsta darbu“ – pagrindą ir kad darbas taip pat yra žmogaus orumo pagrindas.

  Tunne Kelam (PPE). – Pone pirmininke, pritariu integruotoms gairėms, kuriose sprendžiamos valstybių narių nedarbo problemos.

Kartu reikia pabrėžti, kad bet kokie sprendimai turėtų apimti kokybės matmenį. Kaip vakar pažymėjo Pirmininkas J. M. Barroso, šiandien Europoje yra keturi milijonai laisvų darbo vietų. Dažniausiai šios laisvos vietos siūlomos kvalifikuotai darbo jėgai. Todėl raginu Komisiją nedelsiant įdiegti pasiūlytą Europos laisvų darbo vietų stebėjimo sistemą, kuri apimtų ir Europos įgūdžių pasą.

Visai Europai keliamas tikslas turėtų garantuoti mūsų žemynui kvalifikuotą darbo jėgą. Be to, reikia drąsos drastiškai sumažinti administracines ir netarifines kliūtis mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

  Alfredo Antoniozzi (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už šį pranešimą, nes pritariu pranešėjo požiūriui. Viena vertus, pranešėjas pritaria, kad būtų mažinamas Komisijos pasiūlytų integruotų gairių skaičius, o kita vertus, patikslina, kad valstybių narių politikos kryptys negali ir neturi būti vykdomos vadovaujantis šiuo mažesniu gairių ir bendrų tikslų, keliamų Europai, skaičiumi, atsižvelgiant į jų aiškumą ir praktinę naudą.

Be to, sutinku su ta dalimi, kurioje pranešėjas teigia, kad strategija „Europa 2020” gali būti veiksminga ir kad tokiomis aplinkybėmis gali būti veiksmingai įgyvendintos užimtumo gairės, tačiau reikia tinkamai įvertinti poreikį užtikrinti, kad būtų įveikti valstybių narių ir regionų socialiniai ir ekonominiai skirtumai, iš dalies per struktūrinius fondus ir Sanglaudos fondą.

  Marian Harkin (ALDE). – Pone pirmininke, tikroji problema, susijusi su nepriekaištingu C. Őry pranešimu dėl užimtumo gairių, yra ta, ar Taryba atsižvelgs į rekomendacijas.

Praėjusį vakarą nudžiugau išgirdusi, kad Tarybai pirmininkaujanti Belgija įsipareigoja apsvarstyti Parlamento rekomendacijas. Norėčiau pabrėžti Tarybai, kad itin svarbu atsižvelgti į daugelį iš tikrųjų puikių C. Őry pranešime pateiktų rekomendacijų, visų pirma į tas, kuriose kalbama apie pagerintą valdymą. Visi sutinka, kad atvirojo koordinavimo metodas, be abejonės, nebuvo veiksmingas įgyvendinant Lisabonos darbotvarkę. Turime užtikrinti, kad numatyti tikslai ir tarpiniai tikslai būtų patikrinti ir įvertinti remiantis strategijos „Europa 2020“ tikslais.

Džiaugiuosi, kad buvo priimtas 62 pakeitimas, kuris, mano manymu, padės sumažinti regionų skirtumus, jeigu tik bus įgyvendintas. Galiausiai visiškai pritariu idėjai, kad užimtumą didinantis augimas turėtų būti grindžiamas padoriu darbu, kurį remia TDO.

  Czesław Adam Siekierski (PPE). – (PL) Reikėtų palankiai vertinti tai, kad Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl strategijos „Europa 2020“ integruotų gairių, kurį šiandien Parlamentas priėmė. Atsižvelgiant į dabartinę pasaulinės ekonomikos krizę, tai geras žingsnis, rodantis ES institucijų įsipareigojimą ir prisiimtą atsakomybę dėl ekonomikos ir užimtumo. Taip pat palankiai reikia vertinti tai, kad kuriant gaires nebuvo pamirštas nuoseklumas ir skaidrumas. Tokios priemonės, kaip dalyvavimo darbo rinkoje didinimas, struktūrinio nedarbo mažinimas, kvalifikuotos darbo jėgos rengimas, darbo kokybės ir mokymosi visą gyvenimą skatinimas, žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, skaičiaus didinimas, kova su skurdu ir socialine atskirtimi, turi būti kuo skubiau pradėtos įgyvendinti, nes jos padės užtikrinti tvarią ekonomiką ir sustiprinti darbo vietų kūrimo galimybes. Pranešime teisingai teigiama, kad būtina palengvinti tvarių darbo vietų kūrimą, investuojant į tvarų ekonomikos augimą, taip pat užtikrinti, kad būtų įveikti valstybių narių ir regionų socialiniai ir ekonominiai skirtumai. Apibendrindamas norėčiau išreikšti stiprią viltį, kad strategija „Europa 2020“ atneš tokių rezultatų, kokių iš jos tikimasi, visų pirma, užimtumo politikos srityje.

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, prieš trisdešimt metų šalys, vadinamosios „senosios Europos“ šalys, tos penkiolika valstybių narių, priklaususių ES prieš jos plėtrą į buvusias Europos savitarpio pagalbos tarybos (ESPT) (angl. COMECON) šalis, sudarė 36 proc. pasaulio BVP. Šiandien šis skaičius siekia 25 proc., o po dešimties metų, kaip numatoma, jis sieks tik 15 proc.

Kodėl taip yra? Negalima suversti visos kaltės Azijos augimui. Per tokį patį laikotarpį Kanados ir JAV pasaulinio BVP dalis išliko beveik nepakitusi.

Tiesa ta, kad apsunkinome save didesniais mokesčiais, labiau varžančiais reglamentais, dar atgrasesnėmis reguliavimo institucijomis, leidimais, inspektorių, biurokratų ir klerkų veikla. Galbūt tai buvo prasminga, kai pagrindinė konkurencija kilo iš šio žemyno šalių. Tačiau tai neturi jokios prasmės pasaulyje, kuriame konkuruojame su Kinija ar Indija.

Todėl juo labiau vertėtų jūsų ir mano rinkėjams pažvelgti į tolimesnius horizontus, atsisakyti šios suvaržytos ir nykstančios regioninės muitų sąjungos ir atrasti pasaulinį pašaukimą, kuris ES kūrėjams buvo savaime suprantamas.

  Syed Kamall (ECR). – Pone pirmininke, pradėsiu nuo teigiamų šio pranešimo aspektų. Manau, kad labai svarbu, jog visi paremtume mokymosi visą gyvenimą idėją. Pernelyg ilgai, daug metų, žmogus turėjo vieną progą parodyti savo gebėjimus per egzaminus, ir tai nulemdavo – sulaukus tam tikro amžiaus: vienuolikos ar aštuoniolikos – jo ateitį.

Būtų labai naudinga, jeigu nuolat kintančios ekonomikos amžiuje, kai tam tikri sektoriai gali išnykti per vieną naktį, mūsų piliečiai turėtų galimybes mokytis visą gyvenimą. Tačiau kartu turime žvelgti plačiau.

Gana dažnai šiame Parlamente kalbame apie socialinę Europą. Tačiau frazė „socialinė Europa“ dažnai tėra tik priedanga politikos kryptims, kurios iš tikrųjų kliudo kurti naujas darbo vietas – o tai užkrauna didesnę naštą mažosioms ir vidutinėms įmonėms, augimo visoje Europoje varikliams – ir taip apsunkina naujų darbo vietų kūrimą.

Vyriausybė turi pasitraukti smulkiajam verslui iš kelio. Tegu šio verslo atstovai kuria naujas darbo vietas, gerovę ir klestėjimą visiems.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos RC-B7-0494/2010

  Erminia Mazzoni (PPE). – (IT) Pone pirmininke, prašiau, kad balsavimas dėl šio pasiūlymo dėl rezoliucijos vyktų anksčiau; esu viena iš jį pasirašiusių asmenų ir balsavau už jį. Vis dėlto turiu pripažinti, kad iš šio Parlamento laukiau ir tikėjausi kai ko daugiau.

Sutinku, kad tai buvo skubus sprendimas, tačiau jis buvo ir labai svarbus. Skubus buvo todėl, kad reikia gelbėti Sakineh Mohammadi-Ashtiani gyvybę, taip pat buvo labai svarbus šiam Parlamentui, nes negalime toliau teisti, kaltinti, niekinti ir pasmerkti gėdai, bet taip pat negalime toliau taip elgtis ir nekeisti požiūrio į tokias šalis kaip Iranas. Manau, kad šį kartą Iranas parodė didesnę aroganciją tarptautinės bendruomenės, valstybių narių ir Europos institucijų atžvilgiu. Jis abejingas bet kokiems skundams ar prašymams.

Šiandien padėtis pasikeitė ir tapo dar rimtesnė, nes per pastaruosius metus Irano elgesys gerokai pablogėjo, o įvykiai prieštarauja tarptautiniams Irano vyriausybės įsipareigojimams.

Mano nuomone, atskiros valstybės narės ir Europos institucijos turėtų patvirtinti griežtesnes priemones ir sankcijas šios šalies atžvilgiu. Nebegalime tęsti diplomatinių santykių su valstybe, kuri ne tik nepripažįsta, bet ir neklauso Europos Sąjungos prašymų.

  Pirmininkas. – Per visą savo ilgą patirtį Europos Parlamente nesu matęs, kad tokia didžiulė dauguma paremtų tokio tipo rezoliuciją, tik vienam balsuojant prieš, 22 susilaikant ir daugiau nei 600 balsuojant už. Manau, kad jums pavyko susitarti dėl žinios, kurią stengiatės nusiųsti. Dėkoju.

  Tunne Kelam (PPE). – Pone pirmininke, be abejo, pritariu šiai rezoliucijai. Tai tik dar vienas pareiškimas, siekiant išsaugoti Sakineh Ashtiani gyvybę.

Deja, tai ne vienintelis toks atvejis. Nuo to laiko, kai prieš 31 metus į valdžią atėjo dabartinis klerikalinis teroristų režimas, iki 300 moterų buvo mirtinai užmėtytos akmenimis. Taip pat viešai kariami žmonės, įskaitant nepilnamečius. Turime daryti viską, kad išgelbėtume Sakineh Mohammadi-Ashtiani gyvybę, bet net jei mums ir pasiseks tai padaryti, šio režimo pobūdis greičiausiai nepasikeis. Todėl be jokių išlygų turime remti drąsius žmones Irane, – nuo praėjusios vasaros jų atsirado milijonai, – kurie mėgina pakeisti esamą režimą atviru, nekaringu ir demokratišku būdu. Neturėtume bijoti to siekti.

  Mairead McGuinness (PPE). – Pone pirmininke, atkartodama jūsų žodžius, norėčiau pagirti E. Mazzoni už jos darbą rengiant šią rezoliuciją, kuriai visiškai pritariu.

Per visą subruzdimą šią savaitę Strasbūre įvyko vienas susitikimas, kuris buvo svarbiausias, tačiau kuriam, deja, turėjau mažiausiai laiko. Iš Irano atvyko moterys, kurios čia ieško paramos savo kolegoms ir šiai rezoliucijai.

Tačiau džiaugiausi galėdama su jomis susitikti ir įsipareigoti jas paremti. Stulbina, bet galbūt verta dėmesio, tai, kad gavome daugiau el. laiškų gyvūnų gerovės klausimu negu šiuo žmogaus gyvybės klausimu. Tiesiog sakau taip, kaip yra.

Manau, turėtume sakyti (nes buvo paprašyta vartoti būtent šį žodį), kad daugelis moterų, kurios buvo nubaustos mirties bausme, užmėtant akmenimis ar kitu būdu, buvo nubaustos už nusikaltimą, vadinamą mohareb, kuris pažodžiui reiškia „žmogų, kariaujantį prieš Dievą“. Iš tikrųjų tos moterys kaltos tik tuo, kad protestavo prieš diktatūrą savo šalyje ir siekė, kad viskas pasikeistų į gerąją pusę ir kad būtų atkurtos jų teisės toje šalyje.

Todėl čia norėčiau išreikšti savo palaikymą šioms moterims. Labai mažai ką galiu padaryti, bet manau, kad šis Parlamentas, kuris šiandien milžiniška dauguma balsavo už, reiškia labai daug, ir tikiuosi, kad padėtis galiausiai pasikeis.

  Cristiana Muscardini (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ši rezoliucija – tai pirmas svarbus žingsnis, kuris rodo, kad Parlamentas turi išmokti panaudoti kiekvieną savo veiksmą kiekviename posėdyje ir tęsti šį mūšį, kuris šiandien vyksta mėginant išsaugoti Sakineh Mohammadi-Ashtiani gyvybę, tačiau, visų svarbiausia, jis reiškia kovą su despotišku, visiškai nehumanišku režimu.

Vis dėlto manau, kad ateityje Komisija ir Taryba turėtų būti aktyvesnės ir ryžtingesnės, o kiekvienas ištartas jų žodis būtų tarsi akmuo, padėtas prie kojų tiems, kurie vykdo bausmę užmėtant akmenimis, kad aplink juos būtų pastatyta gėdos siena, o jie patys būtų išstumti iš visuomenės. Sakineh Mohammadi-Ashtiani privalo būti išgelbėta, o kartu su ja ir moterys bei vyrai visame pasaulyje, vis dar tampantys šio barbariško žiaurumo, kuris nebūdingas net laukiniams ir primityviausiems gyvūnams, aukomis.

Garbės nevertų vadovų ir šventaisiais apsimetančių vyrų, kuriuos visagalis jau pasmerkė, nesuteikdamas jokios galimybės pasigailėti, lūpas ir rankas šiandien valdo pabaisa, kuri vadinama velniu. Jie turėtų suprasti, kad jeigu dabar nesiliaus, jų laikai paliks nenuplaunamą dėmę, kaip, beje, ir mūsų laikai, jei nesirūpinsime, kaip padėti barbariškos visuomenės aukoms.

  Hannu Takkula (ALDE). – (FI) Pone pirmininke, balsavau už šį pranešimą ir iš tikrųjų tikiuosi, kad jis padės išgelbėti Sakineh Mohammadi-Ashtiani gyvybę. Esu nusiteikęs šiek tiek skeptiškai, kaip ir daugelis kitų čia esančių narių, nes, deja, žinome, kad totalitarinės valstybės, pvz., Iranas, paprasčiausiai neatsižvelgia į mūsų prašymus.

Pakartosiu jau kalbėjusios narės žodžius, kad esu taip pat gerokai susirūpinęs, jog mažai kalbėta apie žmogaus teises, bet daug kalbėta apie gyvūnų teises. Be abejo, tai irgi svarbus klausimas, bet į šiuos dalykus reikia žvelgti iš deramos perspektyvos. Svarbiausia Europos Sąjungos užduotis – ginti žmogaus teises ir pagrindines vertybes.

Nuoširdžiai viliuosi, kad šiuo pranešimu paskatinsime mūsų įsipareigojimą kelti žmogaus teisių klausimą ir pabrėžti jų svarbą net totalitarinėse valstybėse, pvz., Irane, kartą ir visiems laikams padarydami galą šioms brutalioms mirties bausmėms.

  Seán Kelly (PPE). – Pone pirmininke, kaip teisingai pastebėjote, beveik visiškai vienbalsis šios dienos balsavimas yra labai svarbus. Džiaugiausi galėdamas būti vienas iš narių, balsavusių už šią rezoliuciją.

Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad nesu linkęs protestuoti. Tikrai niekada anksčiau nedėvėjau tokių marškinėlių, tačiau nepagrįstas siūlymas bausti žmogų ir pasmerkti mirčiai dėl tariamo pažeidimo yra toks žemas, toks keliantis pasibjaurėjimą, toks barbariškas, neproporcingas ir šlykštus, kad privalėjau kažką daryti. Reikia tikėtis, kad Irano valdžios institucijas pasieks žinia, jog tokia praktika pasenusi ir turi liautis.

Politiniu spaudimu ir visuomenės protestais pavyko nutraukti mirties bausmių vykdymą daugelyje šalių. Viliuosi, kad mūsų protestas šiandien nutrauks šią pasibaisėtiną padėtį. Kaip teigė T. Kelam, 300 žmonių jau buvo mirtinai užmėtyti akmenimis, ir tai siaubinga. Tai privalo liautis, ir turime padaryti viską, kad tai užtikrintume.

  Syed Kamall (ECR). – Pone pirmininke, tarsiu žodį apie pasiūlymą dėl Irano. Visi esame vienodai susirūpinę šia padėtimi ir, kaip ką tik minėjote, pone pirmininke, balsavimo rezultatai rodo neįtikėtinai stiprų Parlamento nusistatymą visais politiniais atžvilgiais.

Esame susirūpinę dėl to, kad šioms dviem moterims ne tik negarantuojamas tinkamas teisinis procesas, bet, joms mėginant pasisamdyti advokatus, patys advokatai pradedami persekioti ir išvejami iš šalies.

Tai vyriausybė, kuri visiškai nepaiso demokratijos, vyriausybė, kuri ignoruoja rinkimų rezultatus, o paskui žiauriai elgiasi su žmonėmis ir žudo protestuotojus, kurie siekia daugiau demokratijos.

Be to, vyksta kitatikių, krikščionių ir bahajų, persekiojimas.

Taip pat norėčiau labai trumpai užsiminti apie vieną žmogų, kurio irgi neturėtume pamiršti – tai Ibrahim Hamidi, kuris buvo apkaltintas homoseksualiais santykiais. Tai, kad žmogus gali būti persekiojamas dėl jo seksualinių pažiūrų, yra dėmė tos šalies reputacijoje.

Viliamės, kad netrukus išauš ta diena, kai šis režimas bus nuverstas.

  Pirmininkas. – Norėčiau visiems padėkoti. Kaip pirmininko pavaduotojas, atsakingas už žmogaus teises ir demokratiją, visiškai pritariu pareikštoms pastaboms. Kadangi prieš keletą metų teko pačiam matyti vadinamąjį Irano teisingumą, galiu tik baisėtis dabartine padėtimi Irane ir tikėtis, kaip ir jūs visi, kad tai greitai pasibaigs. Be to, manau, kad vienintelis balsas prieš buvo klaida ir kad iš tikrųjų buvome vieningi.

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, 1979 m. Irano revoliucija kada nors bus laikoma epochos įvykiu, prilygstančiu 1789 m. Prancūzijos revoliucijai ir 1917 m. Rusijos revoliucijai. Kaip ir minėtos revoliucijos, Irano revoliucija netrukus paplito už šalies sienų ir mėgino apimti visą pasaulį. Kaip ir minėtose revoliucijose, šioje revoliucijoje nepripažinti nei suvereniteto principai, nei teritorinė jurisdikcija.

Išskirtinis ajatolų teroristinis aktas buvo Amerikos ambasados užgrobimas. Net per Antrąjį pasaulinį karą, kai dvi priešingos ideologijos kovojo tarpusavyje siekdamos sunaikinti viena kitą, diplomatinių pasiuntinybių neliečiamybė buvo gerbiama. Ajatolų veiksmai bylojo apie tai, kad senos taisyklės jiems negalioja ir kad jie pripažįsta kitą autoritetą. Jie ir toliau taip elgėsi, nepaisydami teritorinės jurisdikcijos, remdami savo nereguliarią kariuomenę ir teroristų organizacijas. Nuo Persijos įlankos iki Libano, iki Šilko kelio chanatų ir Balkanų jie smogė civiliams taikiniams, esantiems net toli Londone ar Buenos Airėse.

Manyčiau, kad turėtume dar didesnę galimybę juos pasmerkti, jei patys labiau gerbtume teritorinės jurisdikcijos principą ir, žinoma, pačią demokratiją. Viliuosi, kad nariai, kurie labai nuoširdžiai ir jaudinamai kalbėjo apie atstovaujamosios vyriausybės trūkumą Irane, taikys tokius pat aukštus standartus, kai kitą kartą Europos Sąjungoje bus rengiamas referendumas.

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

Rekomendacija antrajam svarstymui: Elisabeth Jeggle (A7-0230/2010)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad jis leis atnaujinti dabartinę direktyvą, priimtą dar 1986 m., o be to, juo siekiama pagerinti pusiausvyrą tarp mokslinių tyrimų sektoriaus interesų ir geresnės moksliniais tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos. Atsižvelgdamas į tai, taip pat manau, kad būtina pasiekti kompromisą, kuriuo būtų skatinama pažanga bandymams su gyvūnais alternatyvių metodų kūrimo srityje ir užtikrinama didesnė gyvūnų gerovė, nekeliant pavojaus pažangai šiame sektoriuje.

Svarbiausi punktai, dėl kurių susitarta šiame pranešime, yra susiję su gyvūnų gerovės aspektais, kurie papildomi tikslu siekti pažangos alternatyvių metodų, nereikalaujančių naudoti gyvus gyvūnus, kūrimo srityje. Juo taip pat siekiama įvesti metodų, naudojamų bandymuose su gyvūnais, klasifikaciją, paremtą skausmo lygiu, nustatyti viršutinę skausmo ribą ir taikyti direktyvą, naudojant veiksmingesnę kontrolės sistemą. Kartais dėl priežiūros nebuvimo būdavo vykdomi bandymai su gyvūnais, nors būdavo galima taikyti alternatyvas, tačiau gyvūnai ir toliau būdavo naudojami, ypač paprastuose bandymuose, kuriuose nesiekta įrodyti mokslinių hipotezių.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Atsižvelgiant į nacionalinių įstatymų įvairovę ir į gyvūnų apsaugos lygį kai kuriose valstybėse narėse, dabar reikia geriau suderinti taisykles dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų. Kaip nurodė pranešėja E. Jeggle, su Taryba pasiektas suderintas kompromisas. Išties labai svarbu ne tik apsaugoti gyvūnus, bet ir užtikrinti, kad moksliniams tyrimams ir toliau tektų svarbus vaidmuo kovojant su ligomis. Todėl balsavau už šį pranešimą ir, kaip ir mano kolegos iš Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos, atmečiau pakeitimus, kuriuos pateikė Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − Palaikiau šį labai svarbų susitarimą. Mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsauga yra iš ties labai sudėtingas klausimas, kai būtina atsižvelgti į daugelio įvairių suinteresuotųjų subjektų grupių, kurių požiūriai ir poreikiai kartais gerokai skiriasi, interesus. Manau, kad pavyko pasiekti tinkamą susitarimo pusiausvyrą. Susitarime didžiausias dėmesys skiriamas skatinimui ieškoti alternatyvių būdų bandymams su gyvūnais ir gerokai pagerinti jų laikymo ir naudojimo sąlygas. Taip pat pavyko išlaikyti Europos Parlamento pirmojo svarstymo metu pateiktas pastabas dėl administracinės naštos mažinimo ir Europos mokslinių tyrimų srities ir pramonės, vis dar priklausomos nuo bandymų su gyvūnais, tęstinumo ir gyvybingumo. Taip pat reikia toliau ieškoti alternatyvų bandymams su gyvūnais. Šiuo tikslu numatoma įsteigti ES etaloninę laboratoriją, kuri tvirtintų alternatyvius metodus. Prie jos veiklos teikdamos papildomus išteklius prisidėtų valstybėse narėse įsisteigusios tinkamos specializuotos laboratorijos. Manau, kad šia rezoliucija užtikrinama tinkama pramonės ir mokslinių tyrimų bendruomenės poreikių pusiausvyra, o kartu sugriežtinami ir suderinami gyvūnų gerovės standartai, taikomi gyvūnams, kurie naudojami arba kuriuos ketinama panaudoti mokslo tikslais.

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Pritariu Europos Sąjungos susirūpinimui gyvūnų gerove apskritai ir, visų pirma, gerove tų gyvūnų, kurie naudojami moksliniais tikslais. Vis dėlto, atsižvelgiant į didžiulę Europos Sąjungos plėtrą ir technikos pažangą, reikia priimti naują direktyvą, kuria būtų siekiama standartizuoti praktiką, susijusią su elgesiu su gyvūnais. Gyvūnų apsauga ir tinkamo elgesio su jais užtikrinimas yra bendrijos vertybė, kuriai skirtas protokolas buvo priimtas vienbalsiai. EB direktyva, priimta 1985 m., buvo siekiama panaikinti skirtumus tarp valstybių narių nuostatų, įtvirtintų įstatymuose ir administraciniuose aktuose, susijusiuose su bandymuose ir kitais moksliniais tikslais naudojamų gyvūnų apsauga. Vis dėlto, nuo tada, kai priimta minėta direktyva, skirtumai tarp valstybių narių padidėjo, ypač priėmus naujas nares į ES.

Parlamento priimtoje rezoliucijoje mažinami mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos lygio skirtumai valstybėse narėse, ir tai daroma tokiu metu, kai visi suprantame, jog ši praktika yra būtina, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir gyvūnus, taip pat aplinką. Ši rezoliucija rodo žingsnį į priekį, siekiant bendro tikslo – visiškai atsisakyti bandymų su gyvais gyvūnais moksliniais tikslais, kai tik bus įmanoma tai įgyvendinti, naudojantis būsimais išradimais.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. − (PT) Gyvūnų naudojimas moksliniuose tyrimuose siejamas su didelį socialinį poveikį turinčiais atradimais, ilgėjančia gyvenimo trukme ir žmogaus gerove. Mokslo, koks jis yra dabar, srityje visiškai panaikinti bandymus su gyvūnais neįmanoma. Todėl, atsižvelgiant į bandymų tikslus, būtina užtikrinti kuo didesnę vis dar naudojamų gyvūnų apsaugą ir gerovę.

Manau, kad atliekant šio teisės akto peržiūrą reikia nustatyti griežtesnius standartus, kuriais būtų sustiprinta gyvūnų apsauga. Europos Sąjunga šia direktyva patobulins taikomus moksliniuose bandymuose naudojamų gyvūnų gerovės standartus, nes ji atlieka svarbų vaidmenį mažinant bandymuose naudojamų gyvūnų skaičių ir pagal ją reikalaujama, jei įmanoma, naudoti alternatyvius metodus, kartu užtikrinant ES pramonės sektoriui sąžiningas konkurencijos sąlygas ir gerinant ES vykdomų tyrimų kokybę. Šios dienos balsavimo rezultatas rodo, kad visi pritaria, jog reikia gerinti moksliniuose tyrimuose ir saugos bandymuose naudojamų gyvūnų sąlygas ir kartu išlaikyti aukštą mokslinių tyrimų lygį bei aktyviau ieškoti alternatyvų bandymams su gyvūnais.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Visose civilizuotose visuomenėse pripažįstama, kad gyvūnai – gyvos būtybės, su kuriomis dalijamės savo būviu, ir kad jas reikia kuo labiau saugoti nuo bet kokio skausmo ir kančios. Tačiau suprantu, kad moksliniuose bandymuose gyvūnus reikia naudoti, siekiant išbandyti naujus vaistus ir gydymo būdus, arba paversti mokslinius tyrimus atradimais, padėsiančiais išgydyti ligas ar sumažinti kančią, taip pat pailginti žmonių gyvenimo trukmę.

Dėl didelės teisės aktų įvairovės ir tinkamos apsaugos trūkumo tam tikrose valstybėse narėse reikėjo priimti direktyvą, kurioje valstybėms narėms be išankstinio nusistatymo numatyti minimalūs standartai, užtikrinantys didesnę bandymuose naudojamų gyvūnų apsaugą. Parlamento, Tarybos ir Komisijos derybos nebuvo lengvos, tačiau jose pavyko susitarti dėl teksto, kuris, mano manymu, yra ganėtinai suderintas ir nusipelno mūsų paramos. Tai žingsnis į priekį, kurį reikia vertinti teigiamai, nepaisant to, kad kai kuriais klausimais buvo galima pasiekti geresnių rezultatų.

  Anne Delvaux (PPE), raštu. – (FR) Džiaugiuosi, kad šiam pranešimui buvo pritarta, nes bandymai su žmogbeždžionėmis, pvz., šimpanzėmis, gorilomis ir orangutangais, nuo šiol bus griežtai draudžiami. Tekste taip pat numatyta, kad bandymai su gyvūnais turi būti pakeisti, kai tai įmanoma, moksliniu požiūriu tinkamais alternatyviais metodais. Galiausiai tekste raginama sumažinti gyvūnų patiriamą skausmą ir kančią iki minimumo. Nuo šiol gyvūnai galės būti naudojami tik tuose bandymuose, kuriais siekiama pažangos žmonių, gyvūnų ir ligų (vėžio, išsėtinės sklerozės, Alzheimerio ar Parkinsono) mokslinių tyrimų srityje. Šio pranešimo priėmimas – tai dar vienas žingsnis į priekį, užtikrinant moksliniais tikslais naudojamų gyvūnų apsaugą ir gerovę.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl moksliniais tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos, nes manau, jog kompromisas, pasiektas su Taryba, reiškia pačią geriausią įmanomą pusiausvyrą tarp mokslinių tyrimų poreikių, kalbant apie žmonių sveikatos apsaugą, ir gyvūnų gerovės bei teisių.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Kaip jau minėjo su tuo susijusios šalys, šiandien priimtas tekstas yra tenkinantis įvairių interesų kompromisas, kuris buvo pasiektas po ilgų dalyvaujančių institucijų derybų: Parlamento, Komisijos ir Tarybos. Manau, kad civilizuotose visuomenėse net negali kilti klausimas, ar gyvūnų naudojimas moksliniais tikslais turėtų būti tinkamai reguliuojamas, kaip yra Europoje. Esame čia, kad apsvarstytume, kaip tinkamai reglamentuoti jų naudojimą, kuris itin svarbus, siekiant pažangos mokslo srityje ir išrandant naujas procedūras, gydymo būdus ir vaistus, kurie bus didžiulis mūsų civilizacijos turtas ir ateityje visiems atneš naudos.

Regis, šis reglamentas negali būti pernelyg griežtas gyvūnų apsaugos požiūriu; kitaip sukeltų pavojų moksliniams tyrinėjimams ir tyrimams. Rinkdamasis renkuosi žmones, kurie ateityje gaus naudos iš mokslinių tyrimų, kuriuos leidžiame šiandien vykdyti naudojant gyvūnus, rezultatų. Jei pasiūlymas, kurį šiandien priimame, sudarys sąlygas siekti pažangos neurologinių ligų, autoimuninių sutrikimų ar vėžio tyrimų srityje, tada, manau, tai bus naudinga visiems.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) 27 valstybėse narėse kasmet beveik 12 mln. gyvūnų naudojama moksliniuose tyrimuose. Svarbu labai stengtis tokiuose bandymuose naudojamų gyvūnų skaičių sumažinti iki būtino. Norint to pasiekti, pragmatiškiausia taikyti alternatyvius metodus, nes esamomis mokslo sąlygomis neįmanoma visiškai panaikinti bandymus su gyvūnais.

Direktyva 86/609/EEB dėl eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos priimta siekiant suderinti ES taikomą bandymų su gyvūnais praktiką. Kai kurios valstybės narės nustatė plataus užmojo tikslus, o kitos apsiribojo būtiniausiais reikalavimais. Todėl šios rezoliucijos tikslas – panaikinti skirtumus. Būtina ES pramonei ir jos mokslo bendruomenei užtikrinti sąžiningas sąlygas ir kartu sustiprinti vis dar mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo protokolą dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės. Bandymų su gyvūnais srityje reikia labiau skatinti kurti, įteisinti, patvirtinti ir taikyti alternatyvius metodus, taip pat būtina bandymuose su gyvūnais taikyti pakeitimo, mažinimo ir tobulinimo principą.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Manome, kad šioje srityje, kaip ir kitose, nustatant bendrus minimalius apsaugos lygius, neturėtų būti užkertamas kelias valstybėms narėms patvirtinti pažangesnes ir griežtesnes apsaugos priemones, jei jos to nori. Todėl balsavome už pasiūlytą pakeitimą šiuo klausimu. Manome, kad svarbu toliau kurti metodus ir būdus, kurie padėtų išvengti bandymų su gyvūnais, kaip teigėme per diskusijas, tačiau to nepakanka.

Taip pat svarbu skleisti tokius metodus ir sudaryti sąlygas, kad juos pradėtų taikyti dauguma mokslinių tyrimų ir plėtros institucijų, įskaitant nacionalines mokslines ir technologines sistemas, kurių išsivystymo lygis yra palyginti žemesnis. Kuriant bet kokią teisinę sistemą šioje srityje, privalu atsižvelgti į šį reikalavimą, tačiau nemanome, kad pasiūlytame pakeitime tai visiškai garantuojama. Europos Sąjunga turės atlikti svarbų vaidmenį šioje srityje, kad būtų skatinamas mokslinių ir technologinių institucijų bei sistemų įvairiose valstybėse, įskaitant trečiąsias šalis, bendradarbiavimas.

  Robert Goebbels (S&D), raštu. – (FR) Balsavau už kompromisą, pasiektą tarp Parlamento ir Tarybos dėl moksliniais tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos stiprinimo. Su žmonių sveikata susiję poreikiai kartais reikalauja gyvūnų aukų. Gyvūnų naudojimas turi būti griežtai reglamentuotas. Tačiau veidmainiška reikalauti, kad „gyvūnai būtų gaišinami sukeliant jiems minimalų skausmą, kančią ir baimę“. Tai žmonių sąvokos, pritaikytos gyvūnams, kuriuos jų natūralioje aplinkoje pjauna kiti mėsėdžiai gyvūnai arba kurie skerdžiami skerdyklose, kad žmonės būtų aprūpinti maistu. Šis pasaulis nėra rojus; mirtis visuomet ateina nelauktai.

  Françoise Grossetête (PPE), raštu. – (FR) Pritariau šiam susitarimui dėl antrojo svarstymo, nes privalome reaguoti į realybę biomedicininių tyrimų srityje, taip pat į pacientų poreikius, kartu gerindami gyvūnų gerovę.

Laimei, bandymų su gyvūnais skaičius per pastaruosius keletą metų gerokai sumažėjo, nes Europos mokslinių tyrimų srityje ieškoma alternatyvių sprendimų. Deja, žinome, kad tam tikrais atvejais tokių sprendimų nėra, todėl turime imtis bandymų su gyvūnais, visų pirma, su nežmoginiais primatais. Tokia padėtis susiklosčiusi, pvz., visų neurodegeneracinių ligų, pvz., Parkinsono ar Alzheimerio ligos, atvejais.

Vienintelė mūsų aukšto gyvūnų gerovės apsaugos lygio garantija – užtikrinimas, kad šie moksliniai tyrimai būtų atliekami Europoje. Susirūpinimas gyvūnų patiriamu skausmu eksperimentuose užtikrina, kad būtų pasiekti geri rezultatai. Todėl turime užkirsti kelią bet kokiam bandymų su gyvūnais perkėlimui už Europos ribų.

  Nadja Hirsch (ALDE), raštu. – (DE) Negaliu pritarti dabartinės formos direktyvai dėl bandymų su gyvūnais. Tiesa, kad ši redakcija yra daug pažangesnė už senąją 1986 m. direktyvą. Tačiau, palyginti su milžiniška moksline ir technikos pažanga, padaryta per pastaruosius dvidešimt ketverius metus, priemonės, skirtos pakeisti bandymus su gyvūnais, atrodo labai menkos. Yra per daug išimčių. Be to, formuluotė yra labai neryžtinga ir palikta per daug laisvės interpretuoti bei įgyvendinti. Be to, absurdiška, kad valstybės narės negali patvirtinti griežtesnių gyvūnų gerovės priemonių, negu reikalauja ES. Tai pateisinama galimu rinkos iškraipymu.

Taigi, siunčiama klaidinga žinia Europos piliečiams, mokslo bendruomenei ir pramonei. Viena vertus, valstybė privalo atsižvelgti į piliečių etinio sąmoningumo pokyčius. Kita vertus, mokslinių tyrimų sektoriui ir pramonei bus daromas didesnis spaudimas. Niekas nenori statyti į pavojų Vokietijos ar Europos, kaip mokslinių tyrimų vietos, statuso, bet investicijų išlaidos nėra pagrįstas argumentas atidėlioti tolesnį metodų, kuriuose nenaudojami laboratoriniai gyvūnai, kūrimą ir taikymą.

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE), raštu. – (FI) Balsavau už direktyvą dėl bandymų su gyvūnais, nes rezultatas gyvūnų gerovės atžvilgiu galėjo būti daug blogesnis. Šiandien priimta direktyva – tai žingsnis į priekį gyvūnų gerovės srityje.

Nuo šiol direktyva privalo sudaryti nacionalinių teisės aktų dalį ir turi būti nuosekliai bei kuo greičiau įgyvendinta įvairiose valstybėse narėse. Senoji direktyva buvo priimta dar 1986 m., todėl pats laikas atnaujinti bandymuose naudojamų gyvūnų gerovės standartus visoje Europoje.

Ateityje bus svarbu didinti investicijas, siekiant kurti alternatyvas bandymams su gyvūnais. Dėkoju.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už E. Jeggle pranešimą, nes tai intensyvaus ir ilgo darbo, kurį atlikdama pranešėja sugebėjo rasti svarbų kompromisą tokiu sudėtingu klausimu kaip gyvūnų naudojimas bandymams, rezultatas.

Nepritariau, kad klausimas būtų grąžintas atsakingam nuolatiniam komitetui, nes būtent komitetas, kurio narys esu, puikiai įvertino mano kolegės E. Jeggle darbą ir jam pritarė. Moksliniai tyrimai turi tęstis; jie svarbūs kuriant vaistus, gerinant sveikatą ir užkertant kelią daugeliui ligų.

  David Martin (S&D), raštu. – Esu nusivylęs galutiniu šio pranešimo tekstu, ypač dėl to, kad buvo nepriimti pasiūlyti pakeitimai, kuriais siekta sugriežtinti nuostatas dėl gyvūnų gerovės. Metas nustatyti aiškias taisykles, kuriomis būtų apribotas nežmoginių primatų naudojimas, draudžiama naudoti pagautus laukinius gyvūnus, aiškiai įpareigojama taikyti gyvūnų nenaudojančius alternatyvius metodus, kai jie moksliniu požiūriu yra galimi, ir draudžiama atlikti tokius bandymus, kurių metu gyvūnams sukeliama didelė ir ilgai trunkanti kančia. Galiausiai valstybėms narėms turėtų būti leista viršyti ES nustatytus minimalius reikalavimus ir įgyvendinti griežtesnius teisės aktus dėl gyvūnų gerovės. Nors šiuo pranešimu pagerinamas galiojantis teisės aktas, pasiekta toli gražu nepakankamai, todėl per galutinį balsavimą susilaikiau.

  Véronique Mathieu (PPE), raštu. – (FR) Balsavau už šį kompromisą, nes juo užtikrinama gera pusiausvyra tarp geresnės bandymuose naudojamų gyvūnų apsaugos ir mokslinių tyrimų vykdymo. Bandymai su gyvūnais padeda kovoti su daugeliu rimtų ligų; nepaisant to, juos būtina reguliuoti, kad būtų išvengta nereikalingos gyvūnų kančios. Galiojanti direktyva buvo priimta dar 1986 m., todėl ją reikia gerokai patobulinti.

Naujajame tekste įtrauktas reikalavimas gauti išankstinį leidimą atlikti bandymus su gyvūnais, kuris apima projekto vertinimą ir žalos bei naudos analizę, taip pat nustatoma griežta patikros ir tikrinimo sistema. Šiandien įvykęs balsavimas yra pranešėjų, mano kolegės E. Jeggle ir mano buvusio kolegos N. Parish, kuris dirbo su šiuo tekstu per ankstesnę Parlamento kadenciją, didelių pastangų rezultatas. Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto balsavimo rezultatai jau atspindėjo galutinio teksto kokybę.

  Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Šio pranešimo patvirtinimas po sunkių suinteresuotųjų šalių derybų – tai suderintas kompromisas, kuriuo apsaugomi mokslo tikslais naudojami gyvūnai ir užtikrinamas poreikis juos naudoti siekiant svarbių atradimų ir patobulinimų, susijusių su technologijomis ir terapija, kurios ateityje bus naudojamos daugeliui civilizaciją veikiančių ligų gydyti. Štai kodėl taip balsavau.

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE), raštu. − Mokslo ir gamtos sąveika vystymosi labui visada kelia nemažai diskusijų. Šiandien Europos Parlamentas priėmė svarbų dokumentą, reglamentuojantį mokslinius tyrimus su gyvūnais. Šiuo dokumentu bus užtikrinama teigiama gyvūnų apsaugos bei mokslinių tyrimų pusiausvyra ir numatyti keli svarbūs aspektai, užtikrinantys gyvūnų, skirtų moksliniams tyrinėjimams, apsaugą. Skeptikai teigia, kad ši direktyva prieštarauja gyvūnų apsaugos principams ir kad jų naudojimas mokslo tikslais kelia daug abejonių. Tačiau pastaroji direktyva įpareigoja, kad prieš kiekvieną bandymą būtų įvertintas gyvūnų naudojimo būtinumas ir galimos alternatyvos. Kaip ir įpareigojimas kiekvienai valstybei narei sukurti nacionalinius komitetus, kurie rūpintųsi gyvūnų gerovės ir etiniais aspektais. Balsavau už šį dokumentą, nes manau, jog bandymai su gyvūnais turėtų būti griežčiau kontroliuojami, bet kartu nepamirštama apie neišvengiamą mokslo pažangą įvairiose srityse ir mokslinių tyrimų tęstinumą.

  Tiziano Motti (PPE), raštu. – (IT) Balsavau prieš savo frakcijos nurodymus dėl direktyvos dėl bandymų su gyvūnais, nors turėjau paremti ir remiu mokslinius tyrimus. Ši direktyva labai nepalanki gyvūnams. Ja priimtina skausmo riba padidinama nuo „nedidelio“ iki „vidutinio“, ja leidžiama atlikti bandymus su benamiais šunimis ir katėmis, paliekant tyrėjams galimybę spręsti, ar bandymuose gyvūnams skirti anestetikų arba nuskausminamųjų, ja leidžiama tą patį gyvūną naudoti bandymams daugiau nei kartą, net jeigu bandymai skausmingi, ja leidžiama gyvūnus, turinčius bendruomeninių savybių, pvz., šunis ir primatus, laikyti atskirtus, be to, ja leidžiama mokymo tikslais atverti krūtinės ląstą nenaudojant analgetikų ir atlikti bandymus su gyvais gyvūnais. Turiu žmogiško jautrumo, kad suprasčiau, jog nereikalingas žiaurumas yra nepriimtinas, ir politinio sąmoningumo, kad suprasčiau, jog, nepatvirtinus šios direktyvos, kai kurie moksliniai tyrimai būtų neišvengiamai perkelti kitur. Ši ES direktyva – tai rimtas žingsnis atgal, priversiantis valstybes nares suderinti savo nacionalinius teisės aktus. Manau, kad pakeista gyvūnams palanki versija kartu su didesnėmis paskatomis Europoje atliekamiems moksliniams tyrimams būtų buvęs tikrasis sprendimas visuomenei, kuriai patinka save vadinti civilizuota.

  Cristiana Muscardini (PPE), raštu. – (IT) Direktyvoje dėl gyvūnų apsaugos garantuojamos vienodos sąlygos įmonėms ir tyrinėtojams, atliekant derinimo procedūras visose šalyse, tačiau nemėginama užtikrinti tikros gyvūnų apsaugos. Tiesą sakant, sušvelnintos kelios taisyklės, kuriose reikalaujama taikyti alternatyvius metodus.

Yra daug spragų, o šia direktyva turėtų būti skatinama naudoti pažangesnius eksperimentų metodus, kurie galėtų pakeisti bandymus su gyvūnais: in vitro metodus, žmogaus medžiagų apykaitos kompiuterines simuliacijas ir t. t. Be to, joje turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad dažnai neįmanoma ekstrapoliuoti rezultatų, gautų iš vienų gyvūnų rūšių, kitoms gyvūnų rūšims, kaip teigia garsūs mokslininkai.

Dėl akivaizdžių priežasčių neįmanoma siūlyti visiškai panaikinti vivisekcijos, bet raginu priimti teksto pakeitimus, kad būtų įtrauktos neinvazinės praktikos rūšys ir uždrausta naudoti gyvūnus medicininiams teisiniams tyrimams ir mokymui, užkertant kelią humaniško gaišinimo metodo išimtims, taip pat būtų uždrausta naudoti nykstančius ar laukinius gyvūnus, įsteigiant Europos garantijų komitetą.

Europa turėtų pasakyti „ne“ beprasmiškiems bandymams. Pernelyg dažnai siūloma atlikti tuos pačius bandymus, kurie jau buvo atlikti ir kuriems jau skirtas finansavimas, vien siekiant gauti tolesnį finansavimą. Gavome patvirtintus pranešimus apie bandymus su gyvūnais, kuriems jau buvo išpjautos balso stygos. Mokslininkai teigia, kad dauguma su gyvūnais atliktų bandymų negali būti siūlomi atlikti pakartotinai žmonių gydymo labui.

  James Nicholson (ECR), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, nors suprantu, kad kai kuriems atrodo, jog šia naująja direktyva pasiekta nepakankamai. Tačiau manau, kad Parlamento ir Tarybos pasiektas kompromisas reiškia geriausią įmanomą pusiausvyrą tarp, viena vertus, gyvūnų apsaugos ir, kita vertus, galimybių toliau atlikti mokslinius tyrimus. Balsavimas prieš šį pranešimą būtų reiškęs, kad būtume turime grįžti prie ankstesnės 1986 m. direktyvos, kurioje, be abejonės, neužtikrinama tokia pati gyvūnų apsauga. Galiojantys JK teisės aktai dėl gyvūnų apsaugos – vieni iš griežčiausių pasaulyje ir, nors JK negalės toliau leisti teisės aktų šioje srityje, mūsų standartai netaps žemesni, o liks išskirtinai aukšti.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Gavus naujos informacijos apie etologinius laboratorinių gyvūnų laikymo aspektus ir pradėjus taikyti bandymus su gyvūnais naujose srityse, ypač genetinės inžinerijos srityje, persvarstyti Direktyvą 86/609/EEB tapo neatidėliotinu prioritetu, nors tai, kad ji tuo metu buvo priimta, buvo istorinis laimėjimas. Nuo to laiko padaryta didelė pažanga, ypač įvedant „trijų taisyklių“ (pakeisti, sumažinti, patobulinti) principą.

Palankiai vertinu direktyvos taikymo srities išplėtimą, taigi šiuos punktus: jautrių stuburinių gyvūnų ir jų rūšių vaisių ir fundamentinių biologinių tyrimų įtraukimą; humaniškų skerdimo būdų ir nuostatų dėl nacionalinių patikrų, sudarančių direktyvos dalį, nustatymą; projektų, kuriuose naudojami gyvūnai, vertinimą ir leidimų jiems vykdyti suteikimą, įskaitant vertinimą atgaline data; skaidrumą, skelbiant netechninę informaciją apie projektus, įgyvendinimo standartus ir nacionalinio lygmens gaires, taip pat ataskaitas apie įgyvendinimą ir statistines ataskaitas. Balsavau už šį pranešimą, nes jame siūloma užtikrinti vienodas sąlygas pramonei ir mokslininkų bendruomenei visoje Europoje, kartu sustiprinant vis dar moksliniais tikslais naudojamų gyvūnų apsaugą.

  Teresa Riera Madurell (S&D), raštu. – (ES) Kaip savo frakcijos, Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos, koordinatorė Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete, džiaugiuosi, kad Parlamentas patvirtino susitarimą, kuris pasiektas Ispanijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu, dėl svarbios direktyvos, kurioje reglamentuojamas elgesys su gyvūnais, kurie vis dar naudojami moksliniais tikslais, jeigu tai būtina, siekiant paspartinti mokslinę pažangą įvairiose srityse, atnaujinimo.

Tai suderintas susitarimas, pasiektas po išsamių derybų, kuriose buvo derinami neišvengiami mokslo pasaulio poreikiai tobulinti mokslo žinias, ypač tokiose srityse kaip sveikatos mokslai, kurie mūsų komitetui ypač svarbūs, ir gyvūnų apsaugos poreikiai. Turiu pasakyti, kad atsižvelgta į abiejų pusių interesus šioje mūsų vykdomoje reformoje. Taip pat svarbu pažymėti, kad pasiektas susitarimas apima įsipareigojimą dirbti, siekiant surasti ir skatinti kitokio pobūdžio mokslinius tyrimus ir taikyti alternatyvius metodus, kurie ateityje sudarytų sąlygas visiškai pakeisti gyvų gyvūnų naudojimą laboratorijose, nekenkiant mokslo pažangai, kurios būtina siekti.

  Zuzana Roithová (PPE), raštu. – (CS) Pritariu priemonei, kuria ribojama arba mažinama moksliniais tikslais naudojamų gyvūnų kančia. Tikrinant naujų vaistų poveikį ir atliekant mokslinius tyrimus, pirmenybė turi būti teikiama ne bandymams su gyvūnais, o kitokiems metodams. Tačiau tai nereiškia, kad reikia leisti naudoti žmonių embrionus kaip alternatyvų metodą siekiant apsaugoti gyvūnus. Apgailestauju, kad Taryba išbraukė šį alternatyvius metodus ribojantį punktą iš projekto, kurį Europos Parlamentas priėmė per pirmąjį svarstymą. Sprendimų priėmimas tokiose etikos požiūriu svarbiose srityse priskiriamas valstybių narių kompetencijai, o įvairiose šalyse reguliavimas nacionaliniu lygmeniu nepaprastai skiriasi.

Nuo 2006 m. Čekijos įstatymuose leidžiama naudoti embrionines kamienines ląsteles moksliniais tikslais, nepaisant to, kad sėkmingus rezultatus biomedicinos srityje, priešingai, galima gauti atliekant mokslinius tyrimus, kuriuose naudojamos vaisiaus, o ne embriono kamieninės ląstelės. Tai, kad šiandien Strasbūre nebalsavome dėl Tarybos direktyvos projekto antrajam svarstymui ir nepriėmėme jokios rezoliucijos, reiškia, kad Tarybos projektas įsigalios, kai bus paskelbtas oficialiajame leidinyje, nepaisant daugumos Parlamento narių pozicijos.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Nors persvarstytame teisės akte patobulinamos dabartinės ES taisyklės dėl bandymų su gyvūnais, tačiau pasiekta nepakankamai daug, o kai kuriais atvejais susilpninti galiojantys teisės aktai. Didelį susirūpinimą keliantys klausimai, į kuriuos dėmesį atkreipė Verts/ALE frakcija, buvo ignoruojami, ir mes apgailestaujame, kad Parlamento nariai šiandien neparėmė mūsų pastangų išspręsti šiuos susirūpinimą keliančius klausimus. Svarbiausia, kad naujuose teisės aktuose negarantuojama, jog bus taikomos alternatyvos bandymams su gyvūnais visais atvejais, kai tai įmanoma.

Tai reiškia, kad gyvūnai be reikalo kentės per mokslinius bandymus, nors yra kitų alternatyvų. Nerimą kelia tai, kad naujuoju teisės aktu valstybėms narėms nebus leidžiama nacionaliniu lygmeniu priimti griežtesnių taisyklių dėl bandymų su gyvūnais. Verts / ALE frakcija siekė užtikrinti, kad nacionalinėms vyriausybėms būtų palikta ši teisė. Be to, labai apgailestaujame dėl to, kad nebuvo priimtos griežtesnės taisyklės dėl nežmoginių primatų naudojimo.

  Oreste Rossi (EFD), raštu. – (IT) Lengva būti nusistačiusiems prieš bandymus su gyvūnais, juk niekam nepatinka, kad gyvūnai kenčia ar yra gyvi skrodžiami moksliniais tikslais, bet esame teisės aktų leidėjai ir negalime pasiduoti akimirkos emocijoms. Jei per griežtai ribosime gyvūnų naudojimą moksliniuose bandymuose, turime suprasti, kad tie bandymai turės būti atliekami su žmonėmis.

Negalime įsivaizduoti, kad nauja veiklioji medžiaga, vaistai ar chemoterapija nebūtų pirmiausia išbandomi su gyvūnais, nes, kaip jau minėjau, alternatyva būtų naudoti pacientus kaip jūrų kiaulytes. Be to, turime atsižvelgti į tai, kad farmacijos įmonės nėra suinteresuotos naudoti jūrų kiaulyčių, ir ypač primatų, išskyrus atvejus, kai tai neišvengiama, nes tokių bandymų išlaidos didžiulės.

  Debora Serracchiani (S&D), raštu. – (IT) Balsavau prieš Parlamento ir Tarybos susitarimą, pasiektą per antrąjį svarstymą, dėl direktyvos projekto dėl gyvūnų naudojimo moksliniuose bandymuose.

Neprieštarauju mokslinių tyrimų pažangai, bet raginu sumažinti gyvūnų kančią, nes kai kurios persvarstytoje direktyvoje siūlomos priemonės prieštarauja šiam tikslui, pvz., galimybė atlikti bandymus su tuo pačiu gyvūnu daugiau nei vieną kartą. Be to, manau, kad reikėtų toliau kurti kitus moksliniu požiūriu tinkamus metodus, kuriuose nereikėtų naudoti gyvūnų.

  Catherine Soullie (PPE), raštu. – (FR) Pritariu balsavimo dėl teksto, susijusio su moksliniais tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos, rezultatams. Galbūt E. Jeggle pranešimas nėra tobulas, tačiau, man atrodo, kad jame bent jau siūlomas geras kompromisas; be to, tai kompromisas, kurį parėmė Euro grupė už gyvūnų gerovę.

Pagal formuluotę galima veiksmingai apriboti bandymus, kuriuose gyvūnams sukeliamas skausmas, neperkeliant mokslinių tyrimų, kartu ir naujovių, už Europos Sąjungos ribų, nes būtų prarasta daug darbo vietų. Be to, kaip Jungtinės gyvūnų gerovės ir apsaugos grupės pirmininko pavaduotoja, esu įsitikinusi, kad daug naudingiau išlaikyti bandymus su gyvūnais mūsų teritorijoje, kur jie griežtai reguliuojami, negu palikti juos trečiosioms šalims, kuriose sanitarinės sąlygos ir pagarba gyvūnų gyvybei dažnai nėra patenkinamos.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. – (NL) Apgailestauju, kad dauguma narių atmetė tris Žaliųjų frakcijos pateiktus pasiūlymus dėl direktyvos pakeitimo ir griežtesnių nacionalinių taisyklių, dėl alternatyvių bandymų metodų skatinimo ir didesnio primatų naudojimo ribojimo. Naujasis teisės aktas dėl bandymų su gyvūnais turi daug trūkumų. Valstybės narės praras laisvę priimti griežtesnes taisykles dėl bandymų su gyvūnais. Toks nacionalinės nuožiūros apribojimas yra betikslis. Gyvūnai taps vidaus rinkos „taisyklių laikymosi“ dogmos aukomis. Nepaisant to, svarbu, kad valstybės narės išdrįstų rodyti kelią. Jei nebūtų nacionalinių iniciatorių, daugelio Europos taisyklių, susijusių su gyvūnų gerove, pvz., draudimas atlikti bandymus su gyvūnais kosmetikos tikslais, niekada nebūtų buvę priimta.

Naująja direktyva pagerinama įmonių ir institucijų, kurios veisia, pardavinėja ar naudoja laboratorinius gyvūnus, kontrolė. Tačiau reikalavimo, kad alternatyvūs bandymų metodai būtų taikomi visuomet, kai tai įmanoma, formuluotė yra ne tokia įsakmi kaip pirmesnėje direktyvoje. Tai praleista galimybė sumažinti gyvūnų patiriamą kančią ir pagerinti mokslinių tyrimų kokybę. Naujosiose taisyklėse nepripažįstama pažanga, padaryta kuriant alternatyvas bandymams su gyvūnais, kurios, tarp kitko, dažnai patikimesnės už bandymus su gyvūnais.

  Derek Vaughan (S&D), raštu. – Esu nusivylęs, kad priemonės dėl taisyklių, susijusių su bandymais su gyvūnais, griežtinimo nėra pakankamos. Pagrindinės priemonės, kuriomis Europa būtų įpareigota mažinti ir pakeisti gyvūnų naudojimą eksperimentuose, nebuvo įtrauktos į šį teisės aktą. Tai buvo neišnaudota galimybė, be to, gyvūnų apsaugos srityje galėjo būti padaryta daug daugiau, įskaitant leidimą valstybėms narėms priimti aukštesnius nei kitose šalyse gerovės standartus. Esu sunerimęs, kad dėl šios direktyvos Jungtinei Karalystei ateityje bus uždrausta priimti aukštesnius standartus. Be to, nebuvo įtraukta procedūra, kuria numatoma reguliariai persvarstyti gyvūnų naudojimo moksliniuose bandymuose klausimą. Vis dėlto džiaugiuosi, kad gyvybiškai svarbūs naujų vaistų ir ligų moksliniai tyrimai galės būti tęsiami.

  Janusz Wojciechowski (ECR), raštu. – (PL) Apgailestauju, kad galutinė Tarybos direktyva priimta, neįtraukiant 2009 m. gegužės mėn. Europos Parlamento priimtos nuostatos, kad eksperimentai su kamieninėmis žmonių embrionų ląstelėmis negali būti naudojami kaip alternatyva bandymams su gyvūnais. Nepaisant direktyvos formuluotės, manau, kad metodas, kai bandymai su gyvūnais keičiami bandymais su žmonėmis, neturėtų būti taikomas.

Pranešimas: Csaba Őry (A7-0235/2010)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už valstybių narių užimtumo politikos gaires, remdamasis samprata, kad jose pabrėžiama aukšto kvalifikacijos lygio poreikio svarba, siekiant veiksmingo pakankamai aukšto užimtumo ir pajamų lygio, ypač atsižvelgiant į naująją ekonomiką, kurioje didžiausias dėmesys bus skiriamas naujiems sektoriams ir naujiems įgūdžiams.

Aukštas užimtumo lygis turėtų būti garantuojamas ir aukštą kvalifikaciją turintiems žmonėms, kurie gali būti pagrindinė priemonė vykdant mokslinius tyrimus bei plėtrą, ir žmonėms, kurių išsilavinimo lygis yra žemesnis už ES vidurkį. Taigi, valstybės narės turi atlikti svarbų vaidmenį perkvalifikuojant, remiant švietimą ir suteikiant naujas galimybes mokytis visą gyvenimą.

Vertėtų pastebėti, kad norint pasiekti aukštą užimtumo lygį ir didelę pažangą ES lygmeniu, būtina užtikrinti, kad tiems, kurie stengiasi kelti kvalifikaciją, būtų suteiktos realios įsidarbinimo galimybės arba, jei reikia, leista persikvalifikuoti. Didelis dėmesys karjeros planavimui, atsižvelgiant į dabartinius ir būsimus poreikius, gali būti priemonė susigrąžinti aukštą galimybių įsidarbinti lygį.

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Nors ekonominis klimatas daugelyje valstybių narių vis dar pažeidžiamas, ryškėja padrąsinantys ekonomikos augimo atsigavimo ženklai. Todėl reikia stengtis užtikrinti galimybę stiprinti naujų darbo vietų kūrimą ir kad gyventojams būtų suteikta parama ieškant darbo ir dirbant. 2010 m. balandžio mėn. Europos Komisija pasiūlė naujas valstybių narių užimtumo politikos gaires. Šios gairės kartu su bendrosiomis ekonomikos politikos gairėmis sudaro integruotas strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo gaires, kuriose siekiama pažangaus ir tvaraus augimo, prisidedančio prie įtraukties.

Keturios užimtumo gairės yra tokios: dalyvavimo darbo rinkoje didinimas ir struktūrinio nedarbo mažinimas, socialinės įtraukties skatinimas ir kova su skurdu, visų lygmenų švietimo ir mokymo sistemų veikimo tobulinimas ir kvalifikuotos darbo jėgos formavimas. C. Őry pranešime remiamas Komisijos pasiūlytas metodas, tačiau pateikiami keli paaiškinimai ir papildoma informacija. Todėl balsavau už.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) 2010 m. balandžio mėn. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių įgyvendinant strategiją „Europa 2020“. Savo pranešime Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos narys C. Őry pritaria Komisijos pasiūlymams ir prideda keletą, mano manymu, svarbių aspektų. Todėl būtina į užtimtumo politiką visapusiškai įtraukti Komisijos ignoruojamą sanglaudos politiką. Nors Europos Sąjungos kompetencija užimtumo klausimais vis dar ribota, ES neturi tenkintis pasyviu vaidmeniu ir turi kuo geriau pasinaudoti turimomis priemonėmis (sanglaudos politika, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu, atviruoju koordinavimo metodu). Todėl visiškai pritariu šiame pranešime išdėstytoms gairėms.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − Balsavau už šią rezoliuciją. Susiduriant su sparčiai plintančiu visuomenės senėjimo reiškiniu, būtina imtis priemonių, tiek valstybių narių, tiek ir Europos Sąjungos lygmenimis, kovoti su vyresnio amžiaus žmonių socialine atskirtimi bei diskriminacija amžiaus pagrindu. Būtina užtikrinti valstybių narių visapusišką paramą vyresnio amžiaus žmonėms, pirmiausia, sudarant sąlygas kokybiškos sveikatos ir socialinės priežiūros sistemos sukūrimui. Taip pat užtikrinti valstybių narių indėlį į ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo užtikrinimą. Vykdyti vyresnio amžiaus asmenims skirtą informavimo ir prevencijos politiką, ypač daug dėmesio skiriant mitybai. Kad užsibrėžti tikslai būtų sėkmingai įgyvendinti, būtina sukurti tvarias ilgalaikės priežiūros paslaugų finansavimo sistemas. Savo ruožtu Europos Komisija turėtų stengtis užtikrinti priimtinus sveikatos priežiūros standartus visiems Europos piliečiams nepaisant jų materialinės padėties.

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. – (FR) 2010 m. gegužės mėn. Europos Komisijos pateikta strategija „Europa 2020“ skirta nustatyti ES kursui ateinančiu dešimtmečiu.

Nors galime tik apgailestauti, kad Europos Parlamentas nedalyvavo rengiant strategiją, kuri buvo tik J. M. Barroso darbo vaisius, yra viena sritis, kurioje Parlamentas gali tarti savo žodį – tai integruotos užimtumo gairės. Dešimt gairių susijusios su daugiau ir geresnių darbo vietų kūrimu, padoraus darbo stiprinimu ir švietimo bei mokymo sistemų gerinimu.

Todėl šiandien, 2010 m. rugsėjo 8 d., kartu su dauguma narių balsavau už pranešimą, kuriame nustatomi šie siekiai ir kuriuo galime, visų pirma, reikalauti, kad būtų geriau panaudojamas Europos socialinis fondas, primygtinai reikalauti, kad didesnis dėmesys būtų skiriamas mažas pajamas gaunantiems darbuotojams bei kovai su socialine atskirtimi ir kad būtų užtikrinta galimybė gauti kokybiškas ir prieinamas viešąsias paslaugas. Galiausiai jeigu norime, kad ši strategija būtų iš tikrųjų visapusiška, privalome užtikrinti šių gairių ir sanglaudos politikos darną.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − Balsavau už šį pranešimą, nes naujosios ES valstybių narių 2020 m. užimtumo politikos gairės turės didelės įtakos darbo rinkai keletą ateinančių metų. Džiaugiuosi, kad Europos Parlamentui savo siūlomais pakeitimais pavyko nustatyti aiškius tikslus ir numatyti konkrečias priemones Komisijos siūlomose užimtumo gairėse. Žinoma, svarbiausiais prioritetais užimtumo politikoje visose valstybėse narėse išlieka nedarbo mažinimas, minimalių pajamų užtikrinimas ir kova su skurdu bei socialine atskirtimi. Taip pat pritariu, jog vienas iš pagrindinių tikslų yra siekti vienodo darbo užmokesčio už tą patį darbą bei vienodų darbo sąlygų užtikrinimo visiems darbuotojams.

Pritariu Parlamento siūlymams, kad būtina imtis užimtumo politikos priemonių, skirtų pažeidžiamiausioms asmenų grupėms, nes šiuos žmones skurdas paliečia pirmiausia ir skaudžiausiai. Taip pat raginu Komisiją ir valstybes nares užimtumo gairėse atkreipti kuo didesnį dėmesį į jaunimą ir į vyresnio amžiaus darbuotojus, susiduriančius su diskriminacija darbo rinkoje.

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Dabartinė ekonomikos krizė, be abejonės, turės didelę įtaką darbo rinkai ateinančius keletą metų. Pastebimi pirmieji ekonomikos atsigavimo ir ekonomikos augimo pagyvėjimo ženklai. Vis dėlto manoma, kad ekonomikos krizės įtaka užimtumui vis dar nepasiekė aukščiausio taško. Todėl palankiai vertinu dabartines pastangas užtikrinti tvarų atkūrimą ir sustiprinti Europos šalių darbo vietų kūrimo galimybes, taip pat padėti žmonėms rasti darbą. Europos valstybės irgi susiduria su iššūkiais, susijusiais su reikšmingais demografiniais pokyčiais, kurie pablogėjo globalizacijos procese, o scenarijus, kai mokesčių mokėtojų, mokančių įmokas į nacionalinius biudžetus, skaičius nuolat mažėja, neatrodo daug žadantis.

Svarstant 2020 m. darbotvarkę, kurioje numatytas tikslas diegti naujas technologijas siekiant sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį, reiktų parengti ne tik trumpojo, bet ir vidutinio bei ilgojo laikotarpio užimtumo strategiją. Akivaizdu, kad reikia sukurti tokią strategiją kartu su priemonėmis, kurios būtų skirtos padidinti jaunesnių nei 25 metų žmonių – amžiaus grupės, kurioje šiuo metu susiduriama su precedento neturinčiu nedarbu – užimtumui.

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. – (IT) Norėčiau paaiškinti savo poziciją balsuojant dėl šio pranešimo, nes manau, kad šio pranešimo tema yra labai svarbi darbo rinkos ateičiai Europoje.

Šiame pasiūlyme numatytos bendros ekonominės politikos gairės užimtumo srityje, kurias reikia įgyvendinti Europos Sąjungoje. Ekonomikos krizė dar nesibaigė ir tęsiasi kartu su užimtumo krize.

Nors yra vilčių teikiančių ekonomikos atsigavimo ženklų, tačiau darbo rinka lieka iš esmės uždara, o bedarbių skaičius vis dar labai didelis. Tačiau Europos šalyse pastebima skirtumų. Pvz., Ispanijoje ir Graikijoje darbo neturinčių žmonių skaičius kelia nerimą, o nedarbas labiausiai paplitęs tarp jaunimo. Tačiau mano šalyje, laimei, bedarbių skaičius išaugo ne taip dramatiškai, ir tai įvyko dėl gerų priemonių, kurias priėmė Italijos vyriausybė. Reikia pripažinti, kad Italijos vyriausybė skyrė didelį dėmesį darbo rinkos lankstumui ir dinamiškumui skatinti, ir šis metodas, regis, yra veiksmingas.

Kai kurios vyriausybės, pernelyg linkusios ginti darbuotojų teises, leido, kad jų darbuotojai netektų darbo. Didesnis lankstumas ir pasiruošimas konkurencingai naujai darbo rinkai padeda išsaugoti esamas darbo vietas ir sukuria ekonomines sąlygas naujoms darbo vietoms kurti.

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Balsavau prieš Csabos Őry pranešimą, nors jame yra keletas svarbių kairiųjų pažiūrų atstovų pakeitimų, pvz., dėl poreikio apsaugoti lyčių lygybę, ir nepaisant to, kad juo patobulinamas Komisijos pateiktas tekstas. Balsavau prieš pranešimą, nes jame tvirtai laikomasi lanksčios rinkos filosofijos ir net reikalaujama daugiau lankstumo, taip pat raginama strategiškai panaudoti darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą darbo rinkoje, kuri, kaip žinome, veikia tiesiogiai prieš darbuotojus.

Pranešime taip pat numatyta, kad siekiant įveikti finansų krizę ir taikyti augimo politiką, reikalingas restruktūrizavimas, visiškai išnaudojant vidaus rinką ir pašalinant teisines kliūtis. Tačiau už šios neaiškios formuluotės gali slypėti darbuotojų darbo teisių apsaugos trūkumas.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Pritariu Csabos Őry pranešimui ir palankiai vertinu jo teikiamas galimybes. „Darbotvarkės 2020“ taikymo srityje reikėjo skubiai parengti bendras gaires ne tik dėl ekonominės politikos (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 121 str.), bet ir užimtumo politikos (148 str.). Ekonomikos krizė, kurią šiuo metu patiriame, didina socialines problemas ir verčia kuo greičiau nustatyti veiksmingą ir tvarią užimtumo politiką. Sutinku su pranešėju dėl pasiūlymų imtis griežtesnių priemonių, kad būtų padidintas vyrų ir moterų užimtumo lygis Europoje.

Pranešime nagrinėjamos problemos, kurioms nebuvo skiriama pakankamai dėmesio, pvz.: 1) sumažinti nedarbą tarp pažeidžiamiausių visuomenės grupių, įskaitant jaunimą, didinant išsilavinimo lygį, mažinant mokymo programų nebaigusių asmenų skaičių ir išvaduojant žmones iš skurdo; 2) užtikrinti lygias galimybes ir darbo užmokestį už vienodą darbą toje pačioje darbovietėje; ir 3) įtraukti regionines ir vietinės valdžios institucijas, parlamentus ir socialinius partnerius kuriant, įgyvendinant, stebint ir vertinant šias programas, ypač nustatant tikslus ir rodiklius.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Lisabonos strategijoje numatyta, kad Europos Sąjunga turi padidinti savo našumą ir konkurencingumą, naudodama savo darbo jėgą.

Šis tikslas dar nėra visiškai pasiektas, nes nedarbo lygis vis dar aukštas. Svarbu išanalizuoti problemas, dėl kurių pažanga visiško užimtumo srityje sumažėjo. Diskriminacijos dėl lyties, rasės, etninės kilmės ir religijos pašalinimas būtų puikus žingsnis į priekį, nes darbuotojai, ypač jaunimas ir moterys, taptų konkurencingesni darbo rinkoje. Moterys susiduria ir su kita problema, kai tenka derinti motinystę su darbu: naudojimasis vaikų darželiais įmonėse, darbo ne visą dieną skyrimas, jeigu prašoma, ir sąlygų moterims rūpintis savo sergančiais vaikais sudarymas, kad joms nereikėtų nerimauti dėl galimybės prarasti darbo vietą, būtų naudingos priemonės, kurios padėtų moterims atlikti jų dvejopą vaidmenį.

Kita grupė, kuriai reikalinga apsauga, – jaunimas. Jo atstovai gali neturėti jokių darbo garantijų ilgus metus: jie turi daug gebėjimų ir teorinių žinių, tačiau jiems trūksta praktinės patirties. Mokyklos turi atidžiau įvertinti, ko reikia įmonėms, ir parengti studentus darbo pasauliui. Įmonės, savo ruožtu, turi investuoti į naujas kartas, suteikdamos joms galimybę plėtoti savo karjerą.

  Anna Maria Corazza Bildt, Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark, Anna Ibrisagic ir Alf Svensson (PPE), raštu. – (SV) Šiandien, 2010 m. rugsėjo 8 d., balsavome už pranešimą (A7-0235/2010) dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių: 2020 m. Europos strategijos integruotų gairių II dalies (2010/0115 (NLE)). Tačiau norėtume pabrėžti, kad yra keletas pranešimo dalių, kurioms nepritariame, pvz., pasiūlymams detaliai reglamentuoti valstybių narių darbo rinkos politiką, valstybių narių prekybos ir pramonės viršvalstybinei kontrolei ir minimalaus atlyginimo reguliavimui ES. Siekiame, kad būtų laikomasi subsidiarumo principo. Tačiau norėtume pabrėžti, kad didžioji pranešimo dalis yra puiki. Pvz., be abejonės, pritariame vyrų ir moterų lygių galimybių principui ir vienodo atlygio už tą patį darbą principui.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Parlamentas pareiškė savo nuomonę dėl integruotų užimtumo gairių. Šių 10-ies gairių tikslas – sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų, užtikrinti tinkamą darbą ir tobulinti švietimo ir mokymo sistemas. Parlamentas įsikišo siekdamas užtikrinti, kad Europos socialinis fondas būtų naudojamas veiksmingiau, daugiau dėmesio būtų skiriama nepasiturintiems darbuotojams ir kovai su socialine atskirtimi ir kad būtų užtikrinta galimybė naudotis įperkamomis ir aukštos kokybės viešosiomis paslaugomis.

  Anne Delvaux (PPE), raštu. – (FR) Padėtis darbo rinkoje pagrįstai kelia didelį susirūpinimą piliečiams. Darbo rinka ir toliau smunka, o nedarbo lygis šiandien pasiekė 9,8 proc.

Užimtumo gairėse numatytos pagrindinės struktūrinių reformų skatinimo priemonės, taip pat reformų, kurias reikia įgyvendinti, poveikio vertinimo priemonės; ir visa tai turi būti įgyvendinama, atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“, taip pat į naują ekonominės politikos koordinavimo metodą, kuris šiuo metu įdiegiamas. Todėl labai svarbu kuo greičiau imti spręsti šias problemas, tačiau taip pat būtina užtikrinti, kad reformos būtų kuo tinkamesnės.

Turėti gaires yra viena. Tačiau pasiekti, kad valstybės narės jas tinkamai įgyvendintų, – visai kas kita. Manau, kad šiuo metu labai svarbu pakartotinai patvirtinti Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos (EPSCO) vaidmenį strategijoje „Europa 2020“ ir vykdant ekonominį valdymą, kad EPSCO visiškai įsitrauktų į reformas, kurias turime įgyvendinti, siekiant užtikrinti mūsų socialinio modelio įgyvendinamumą ir sukurti ES geriausią ekonominio valdymo modelį. Esu įsitikinusi, kad būtina iš naujo suderinti užimtumo ir socialinį ramsčius, priimant Europos sprendimus.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes jame remiamos politikos sritys, kuriomis skatinamas aktyvus senėjimas, lyčių lygybė, vienodas darbo užmokestis vyrams ir moterims, moterų teisė į apsaugą ir socialines bei profesines išmokas. Atsižvelgiant į didesnius sunkumus, siekiant integruoti daugiau moterų į darbo rinką, reikėtų sukurti tokią politiką, kuria būtų skatinama derinti darbo ir šeiminį gyvenimą.

  Göran Färm, Anna Hedh, Olle Ludvigsson ir Marita Ulvskog (S&D), raštu. – (SV) Šiandien balsavome už pranešimą dėl užimtumo gairių, tačiau norėtume atkreipti dėmesį, kad pastebėjome keletą netikslumų skirtingomis kalbomis pateiktose versijose. Balsavome už tai, kad valstybės narės garantuotų pakankamas minimalias pajamas, kaip nurodyta pakeitimo versijoje anglų kalba. Tačiau į švedų kalbą tai išversta kaip „minimilön“, o tai reiškia „minimalų atlyginimą“.

Atlyginimų lygio klausimas nepriklauso ES kompetencijai, todėl nusprendėme, kad švedų kalba pateikta versija yra klaidinga. Nusprendėme balsuoti už šį pranešimą, nepaisant nuorodos į „didelius mokesčius“ kaip augimo kliūties, nors nepateikta jokio „didelių mokesčių“ apibrėžimo. Mokesčių klausimas taip pat nepriklauso ES kompetencijai, ir manome, kad egzistuoja daug veiklos rūšių, kurios finansuojamos iš mokesčių surinktomis lėšomis ir kurios gerokai prisideda prie augimo.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Kaip jau minėjau kalbėdamas apie kolegės P. Gruny pranešimą, dėl kurio balsavome praėjusių metų liepos mėn., visuomenė vystosi, pasaulis keičiasi, todėl darbo santykiai taip pat turi keistis. Tvirtai tuo tikiu, todėl džiaugiuosi, kad Parlamentas remia lankstesnius kovos su nedarbu būdus. Be to, kadangi vyriausybėje buvau atsakingas už švietimo sritį, džiaugiuosi matydamas, kad šiame pasiūlyme ypatingas dėmesys skiriamas švietimui ir darbuotojų kvalifikacijai. Tiesą sakant, šį įsipareigojimą reikia vertinti itin rimtai, atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“. Kadangi dėl krizės bedarbių skaičius Europoje padidėjo nuo 16 mln. bedarbių 2008 m. iki 23 mln. 2010 m., visose krizės įveikimo strategijose turi būti įtrauktas skyrius apie darbo vietų kūrimą. Tai galėsime padaryti tik tada, jei didelis dėmesys bus skiriamas naujovėms, lanksčiam darbui ir naujiems jaunimo užimtumo ir mokymo modeliams šioje vis labiau konkurencingoje rinkoje.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Naujosios užimtumo 2020 m. gairės parengtos tebesitęsiant ekonomikos krizei, kuri neigiamo poveikio darbo rinkai turės ir ateinančiais metais. Turime tiesioginių problemų dėl užimtumo, o sykiu ir dėl ilgalaikių sunkumų: ypač dėl demografinės kaitos, globalizacijos ir naujų mažo anglies dioksido kiekio technologijų perėmimo. Todėl labai svarbu turėti Europos užimtumo strategiją, kuri padėtų išspręsti daugumą neatidėliotinų klausimų, kylančių dėl krizės, taip pat problemas, atsirandančias per vidutinės trukmės ir ilgąjį laikotarpius.

Būtina taikyti darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros, geros kokybės švietimo, mokymosi visą gyvenimą ir kovos su struktūriniu nedarbu principus siekiant įgyvendinti bendruosius ekonomikos augimo ir socialinės gerovės tikslus ir siekius. Todėl jau dabar reikėtų pradėti įgyvendinti strategiją „Europa 2020“. Dabartinio programavimo laikotarpio ES struktūriniai fondai ir sanglaudos fondas jau dabar turėtų būti naudojami šiai strategijai įgyvendinti. Svarbu šioje strategijoje didelį dėmesį skirti žemės ūkiui ir kaimui. Būtina siekti sanglaudos tikslų ir sanglaudos politikos ir kitų sektorių politikos krypčių sąveikos.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Balsavome prieš šią rezoliuciją, nes joje neatsižvelgiama į pagrindines užimtumo, darbo vietų nesaugumo ir skurdo priežastis, taip pat todėl, kad buvo atmesti pasiūlymai, kuriuos pakartotinai pateikėme. Balsavome prieš ir dėl šių priežasčių:

– Komisija turėtų pripažinti, kad būtina keisti dabartinę makroekonominę politiką, sustabdant Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimą, nutraukiant privatizavimo ir liberalizavimo procesus, pirmenybę teikiant kokybiškų darbo vietų kūrimui, kai visiems darbuotojams užtikrinamos teisės ir geresni atlyginimai, mažinant skurdo lygį ir didinant socialinę įtrauktį bei pažangą.

– Nelegalaus darbo problemą reikia spręsti darbo inspekcijai atliekant griežtesnius patikrinimus, o mokestinės priemonės turėtų būti skiriamos mažas pajamas gaunantiems asmenims.

– Taryba turėtų pasiekti susitarimą ES lygmeniu siekiant panaikinti benamystės problemą iki 2015 m. ir parengti integruotas politines priemones, kuriomis visiems būtų garantuojamas prieinamas finansiškai priimtinas ir kokybiškas būstas ir pakankamas energijos tiekimas.

Be to, atmestas mūsų pasiūlymas dėl naujos direktyvos dėl lyčių lygybės. Pasiūlyme buvo numatyta, kad valstybės narės turėtų didinti moterų užimtumą, gerbti moterų teises ir pašalinti nelygybę, taikant tokias priemones kaip konkretūs lyčių lygybės tikslai, į lytį orientuota integracija ir konkretūs politiniai veiksmai.

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu. – (FR) Europoje nedarbas siekia 9,8 proc., padėtis darbo rinkoje toliau prastėja ir išryškėjo dar ne visi ekonomikos krizės padariniai – esant tokioms aplinkybėms Europos Sąjunga turi įgyvendinti plataus masto Europos užimtumo strategiją. Todėl įgyvendinant ES strategiją „Europa 2020“ Europos Parlamentas patvirtino valstybių narių užimtumo politikos gaires: 10 gairių dėl darbo vietų kūrimo, darbo vietų kokybės, jaunimo užimtumo, pažeidžiamoms grupėms priklausančių asmenų užimtumo, kovos su socialine atskirtimi ir būtinumo kuo geriau panaudoti Europos socialinį fondą. Galbūt šie tikslai labai plataus užmojo, bet tai pirmosios ir svarbiausios gairės, kurias valstybės narės turi įgyvendinti dabar ir ateityje, be to, tai aiški Europos Parlamento žinia valstybėms narėms, kai užimtumas mūsų piliečiams kelia didžiausią nerimą ir susirūpinimą.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Balsavau už C. Őry pranešimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių įgyvendinant strategiją „Europa 2020“. Šiame pranešime nemažai dėmesio skiriama poreikiui ekonomikos ir socialinės krizės metu pirmenybę teikti kovai su nedarbu. Šiame tekste dėmesys skiriamas keletui klausimų: per ateinančius 10 metų visoje Europos Sąjungoje užimtumas turi padidėti iki 75 proc., ypač reikėtų stengtis dėl pažeidžiamiausių darbo rinkos grupių: jaunimo, vyresnio amžiaus asmenų, įgūdžių neturinčių moterų, asmenų su negalia ir migravusių asmenų, nes tikėtiniausia, kad jie gali patirti diskriminaciją dėl įdarbinimo ir užimtumo. Šiame pranešime taip pat primenama apie pagrindines deramo darbo ir kovos su skurdu sąvokas.

  Małgorzata Handzlik (PPE), raštu. – (PL) Ateinantiems dešimčiai metų parengtose užimtumo politikos gairėse matyti, kad paslaugų sektorius bus viena iš sričių, kurioje ketinama sukurti daugiausia darbo vietų. Kad taip iš tikrųjų atsitiktų, reikia sukurti palankias sąlygas verslui jų siūlomų paslaugų atžvilgiu, įskaitant tarpvalstybines paslaugas. Todėl norėčiau pabrėžti, kad Paslaugų direktyva gali puikiai papildyti užimtumo politiką, jei tik valstybės narės geriau įgyvendintų šią direktyvą.

Šia direktyva sukuriamos naujos galimybės verslui, tačiau tinkamai ją įgyvendinant darbo rinka taip pat patirs teigiamą poveikį. Todėl pritariu šiame pranešime pateiktiems pasiūlymams. Paslaugų sektoriui prireiks mobilių, tinkamai parengtų ir kvalifikuotų darbuotojų, todėl turime tobulinti švietimo bei mokymo sistemas ir užimtumo politiką.

  Elie Hoarau (GUE/NGL), raštu. – (FR) Balsavau už šį pranešimą. Kaip užjūrio regiono atstovas esu puikiai susipažinęs su politika, skirta užimtumui skatinti ir kovai su skurdu, nes Prancūzijos užjūrio departamentuose užimtumo lygis yra žemiausias Prancūzijoje (pvz., Reunjone užimtumas siekia 43,9 proc., o ES valstybių narių vidurkis yra 62,3 proc.).

Visą laiką kovojau, kad iki 2014 m. šis skaičius būtų padidintas 10 proc. ir iki 2020 m. būtų pasiektas 75 proc. užimtumo lygis, visų pirma dėl to, kad šiais tikslais iš esmės siekiama padėti jaunimui, kuris susiduria su sunkumais, moterims ir neįgaliesiems. Pasiūlyme paliečiama ir skurdo tema, nustatant tikslą 25 proc. sumažinti žemiau skurdo ribos gyvenančių piliečių skaičių. Šiems tikslams siekti reikia sutelkti visas socialines ir politines jėgas tiek Prancūzijoje, tiek Europoje, kad valstybė turėtų reikiamų išteklių ir galėtų siekti užsibrėžtų tikslų pagal numatytą grafiką.

  Alan Kelly (S&D), raštu. − Pritariau šiai konsultacijai, nes manau, kad ES valstybėms narėms labai svarbu užtikrinti, kad tinkamos mažiausios pajamos viršytų skurdo ribą. Be to, labai svarbu užtikrinti vienodą traktavimą ir vienodą darbo užmokestį už tą patį darbą, kai tik tai įmanoma.

  Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Esama ekonomikos krizė – kintamasis, į kurį reikia atsižvelgti kalbant apie naująsias užimtumo 2020 m. gaires, nes ateinančiais metais ji labai smarkiai paveiks darbo rinką. Nors turime duomenų, rodančių Europos Sąjungoje kai kurios veiklos atsigavimą, daugumos valstybių narių ekonominė padėtis vis dar labai neužtikrinta.

Kita vertus, užimtumo srityje dar nepajutome visų dabartinės krizės padarinių, todėl darbo neteks dar tūkstančiai žmonių. Tai reiškia, kad susiduriame su tokiais dideliais sunkumais, kaip demografinė kaita, globalizacija ir naujų technologijų, tarp jų mažo anglies dioksido kiekio technologijų, taikymas. Todėl ateinančio dešimtmečio Europos užimtumo strategijoje dėmesys turi būti skiriamas ne tik aktualiausioms krizės keliamoms problemoms, bet ir problemoms, kurios atsiras per vidutinės trukmės ir ilgąjį laikotarpius. Štai kodėl taip balsavau.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – (LV) Sutinku su pranešėju C. Őry, todėl ir balsavau už šią teisėkūros rezoliuciją. Labai džiaugiuosi Tarybos pateiktu 12 pakeitimu, kuriame pabrėžiama kovos su ekonominį augimą stabdančiais veiksniais svarba, įskaitant biurokratinę naštą ir didelius mokesčius. Neprisimenu, kada Europos Parlamente praeitą kartą diskutavome apie biurokratinę naštą ir didelius mokesčius.

Nedaugelis įvertina tai, kad neracionalūs ir nelogiški mokesčiai gali bet kurią ekonominę sistemą paversti neveiksminga. Šiandien tokioje šalyje kaip Latvija mokesčių sistema sukėlė krizę. Dėl biurokratinės ir nevykusios mokesčių sistemos Latvija prarado daugiau kaip 10 mlrd. EUR. Pritariau šiai teisėkūros rezoliucijai su viltimi, kad ES teritorijoje prasidės mokesčių optimizavimo laikotarpis.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Užimtumo politika labai svarbi ir ekonominiam, ir socialiniam stabilumui. Todėl kiekviena tauta atitinkamomis priemonėmis siekia įgyvendinti savo sprendimus. Tačiau valstybių narių skirtumai lemia, kad beveik neįmanoma parengti suderintų priemonių paketo. 75 proc. siekiantis užimtumo lygis kai kurioms valstybėms narėms, pvz., Lenkijai, Maltai ir Vengrijai, kurioje šis lygis nesiekia 60 proc., yra tik svajonė. Net Austrijoje, kurioje užimtumo lygis siekia beveik 70 proc., labai abejotina, ar aukštesnis dalyvavimo darbo rinkoje lygis suderinamas su pasirinkimo laisve auginti vaikus ar vietinių darbuotojų apsaugojimu nuo darbo užmokesčio dempingo, kurį sukelia pigi užsienio darbo jėga. Todėl nusprendžiau balsuoti prieš šį pranešimą.

  Franz Obermayr (NI), raštu. − (DE) Mintis, kad ultraliberalioje Europos Sąjungoje įmanoma veiksmingai kovoti su nedarbu, tėra iliuzija. Todėl balsavau prieš C. Öry pranešimą.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už C. Őry pranešimą, nes sutinku su jo požiūriu ir galutine žinia.

Pasiūlyme pabrėžiama, kad svarbu darbo rinkoje didinti aktyvių asmenų skaičių ir taip padėti sumažinti struktūrinį nedarbą bei atkreipti ypatingą dėmesį į mokymąsi visą gyvenimą. Pagrindinis vaidmuo skiriamas švietimui – numatyta patobulinti esamas švietimo sistemas ir paskatinti jaunimą siekti aukštojo išsilavinimo. Ateityje bus labiau stengiamasi veiksmingiau skatinti socialinę įtrauktį ir kovoti su skurdu.

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. – (IT) 2010 m. balandžio 27 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos 2020 m. integruotų gairių, nustatydama naujosios strategijos ir reformų gaires, kurias valstybės narės turi įgyvendinti.

Diskusijos dėl naujų 2020 m. užimtumo gairių vyksta išgyvenant ekonomikos krizę, kuri neabejotinai dar kelerius ateinančius metus darys didelę įtaką darbo rinkai. Nepaisant vilties teikiančių atsigaunančio ekonominio augimo požymių, ekonominė padėtis daugelyje valstybių narių išlieka trapi. Todėl tiesioginė krizės įtaka užimtumui dar nėra visiškai jaučiama. Turime dėti visas pastangas, kad prasidėtų tvarus Europos ekonomikos atsigavimas ir sustiprėtų darbo vietų kūrimo galimybės, taip pat turime stengtis padėti žmonėms įsidarbinti.

Todėl labai svarbu, kad ateinančio dešimtmečio užimtumo strategijoje siektume ir išlaikytume pusiausvyrą mėgindami įveikti krizės nulemtus iššūkius ir įgyvendinti vidutinius bei ilgalaikius tikslus.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, Rumunija kartu su kitomis valstybėmis narėmis įsipareigojo iki 2020 m. pasiekti 75 proc. užimtumo lygį. Įgyvendinant šį bendrą siekį iki 2020 m. Rumunijoje reikės pasiekti 69–70 proc. užimtumo lygį. Norėčiau pažymėti, kad Rumunijoje 2010 m. užimtumo lygis siekia 63,6 proc., palyginti su 67,4 proc. Europos vidurkiu.

Atsižvelgdama į tai, raginu valstybes nares parengti tokias reformų programas, kuriose būtų numatyta:

– didinti darbo jėgos įsitraukimą, įgyvendinant politiką, kurioje skatinama lyčių lygybė ir lygus užmokestis, siekiant iki 2020 m. sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą iki 0–5 proc.;

– didinti užimtumo lygį, pasitelkiant priemones, kuriomis skatinamas dalyvavimas darbo rinkoje, ypač etninių mažumų, įskaitant romus;

– priimti griežtas priemones, skirtas kovai su nelegaliu darbu, kuris turi didelį neigiamą poveikį Europos darbo rinkai, o ne tik imtis priemonių darbo vietoms apsaugoti valstybių narių vidaus rinkose;

– atverti darbo rinkas darbuotojams, atvykstantiems iš naujųjų valstybių narių.

  Robert Rochefort (ALDE), raštu. – (FR) Kadangi dar iki galo nepajutome krizės poveikio nedarbo lygiui, būtina įgyvendinti plačių užmojų Europos užimtumo strategiją.

Pritariu Tarybos iškeltam tikslui iki 2020 m. pasiekti 75 proc. Europos gyventojų dalyvavimo darbo rinkoje lygį, tačiau reikia imtis ir kitų priemonių. Pvz., galėtume nustatyti tikslą didinti pažeidžiamiausių grupių užimtumo lygį, pvz., 15–25 m. amžiaus jaunimo, pagyvenusių žmonių, nekvalifikuotų aktyvių moterų ar neįgaliųjų. Arba galėtume netgi toliau siekti, kad mokymo programų nebaigusių asmenų skaičius būtų žemesnis negu 10 proc.

Be to, manau, kad reikia parengti specialias politines priemones, kuriomis būtų padedama asmenims po ilgalaikio nedarbo grįžti į darbo rinką, todėl raginu Tarybą sutelkti savo išteklius ir per ateinančius dešimtį metų sumažinti šį skaičių bent 10 proc. C. Őry pranešime siūloma, kad šiam tikslui pasiekti reikėtų, kad mažiausiai 25 proc. ilgalaikių bedarbių dalyvautų aktyviose darbo rinkos programose, pvz., pažangaus mokymo, švietimo ir (arba) darbuotojų perkėlimo į kitas darbo vietas.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Šiandien patvirtintas pranešimas yra svarbus ES užimtumo gairių kelrodis. Pirmą kartą Parlamento nariai balsavo, kad į gaires būtų įtrauktas tinkamas socialinis aspektas, įskaitant priemones, skirtas skurdo ir skurstančių darbuotojų klausimams, taip pat kad būtų sprendžiamos jaunimo nedarbo problemos, o atstumtieji ir pažeidžiamos grupės būtų įtraukti į darbo rinką. ES vyriausybės ir Tarybai pirmininkaujanti Belgija turėtų atkreipti dėmesį į šiandien Parlamento perduotą žinią ir įsipareigoti užimtumo politiką paversti labiau socialiai įtraukiančia politika.

Konkrečiai, nacionalinės vyriausybės turi atsižvelgti į Parlamento reikalavimą imtis priemonių ir pagerinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą bei lyčių lygybę. Prireiks daug pastangų iki 2020 m. padidinti moterų dalyvavimo darbo rinkoje lygį iki 75 proc.

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Šiandien priimtas pranešimas – svarbi priemonė įgyvendinant naująją strategijos „Europa 2020“ užimtumo politiką.

Svarbu pabrėžti, kad tekste valstybės narės raginamos imtis ryžtingų veiksmų didinant užimtumo lygį ir ypač skatinti jaunimo užimtumą. Per ateinančius kelerius metus ketinama kurti naujas ir geresnes darbo vietas, mažinti nedarbą ir iki 75 proc. didinti aktyvios gyventojų dalies užimtumo lygį. Kiekvienos Europos Sąjungos ekonominės plėtros politikos srities centru turi tapti aktyvioji gyventojų dalis. Be darbo visi ateities planai – kelionės, namo pirkimas ar vaikai – tampa svajone, kurią vargu ar pavyksta įgyvendinti.

  Oreste Rossi (EFD), raštu. – (IT) Negalime pritarti šiam pasiūlymui, nes jame skatinama įgyvendinti tokias priemones, kurios palengvintų tam tikrų grupių – ypač romų – įsidarbinimą.

Negalime sutikti, kad užuot gynę savo šalyse gyvenančių žmonių teises, turėtume palengvinti gyvenimą žmonėms, kurie daugeliu atvejų yra tik svečiai. Akivaizdu, kad krizės laikotarpiu kiekviena šalis privalo spręsti savo piliečių problemas, galbūt rengiant projektus, kuriais siekiama padėti su sunkumais susidūrusiems ar darbo neturintiems asmenims.

  Joanna Senyszyn (S&D), raštu. – (PL) Pritariu pranešimui dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių – 2020 m. Europos strategijos integruotų gairių II dalies. Atsižvelgiant į tai, kad Europoje nedarbo lygis siekia 9,6 proc., labai svarbu sustiprinti ir racionalizuoti užimtumo politiką siekiant sukurti daugiau naujų darbo vietų. Lenkijoje ES parama padėta įsidarbinti tūkstančiams žmonių. Tačiau šiam tikslui skirti pinigai ne visada būna protingai panaudojami. Tai, kad nėra konkrečių gairių, reiškia, kad daugelis projektų vykdoma ad hoc pagrindu. Todėl mokymai ne visada atitinka realią padėtį, ir tie patys asmenys juose dalyvauja net po keletą kartų. Todėl džiaugiuosi Komisijos iniciatyva šioje srityje. Krizės laikotarpiu parengtos gairės bus išbandytos per keletą ateinančių metų. Nuo šių gairių priklausys, ar Europos Sąjunga įveiks krizę, o naujai sukurtos darbo vietos atitiks dabartinius ir būsimus darbo rinkos poreikius.

Taip pat labai svarbu stebėti gairių veiksmingumą, renkant konkrečius statistinius duomenis apie gairėse numatytų ir įgyvendintų priemonių veiksmingumą. Tik taip galėsime įvertinti tikrąjį ES finansinių išteklių poveikį nedarbo mažinimui ES. Tai, savo ruožtu, suteiks galimybę atlikti reikiamus pakeitimus. Todėl raginu ypatingą dėmesį skirti moterų, jaunimo, pagyvenusių ir neįgalių žmonių mobilumo ir įdarbinimo rėmimui.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. – (NL) Nepaisant vilties teikiančių atsigaunančios ekonomikos augimo požymių, ekonominė padėtis išlieka trapi. Todėl Europa turi išlaikyti tvarų atsigavimą, stiprinti darbo vietų kūrimo galimybes Europos ekonomikoje ir padėti žmonėms sugrįžti į darbo rinką. Pranešime dėl užimtumo gairių pateikiamas paprastas patarimas: daugiau dirbančių moterų, pagyvenusio amžiaus piliečių ir jaunimo, mažiau skurdo ir geresnis išsilavinimas. Tai ES nori pasiekti iki 2020 m. Todėl pritariu šiam pranešimui. Pranešime pateikiamos gairės, kurios sudarys sąlygas žmonėms geriau derinti darbą ir priežiūros įsipareigojimus, pvz., dirbant lanksčiu darbo grafiku ir turint galimybę naudotis vaikų priežiūra. Tai konkreti politika, kuri padės moterims įžengti į darbo rinką. Be to, Parlamentas siekia, kad ES šalys patobulintų savo socialinio saugumo sistemas ir garantuotų tinkamas pajamas, taip mažinant skurdą ir įrodant žmonėms, kad verta grįžti į darbo rinką. Galiausiai nuolatinis sanglaudos politikos tikslų siekimas padės įveikti valstybių narių ir regionų socialinius ekonominius skirtumus. Jei šiuo metu Komisija tvirtai garantuos, kad valstybės narės iš tikrųjų grįstų savo politiką šiomis gairėmis, Europos planai 2010 m. neliks vien tuščiais žodžiais.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Diskusijos dėl naujų 2020 m. užimtumo gairių vyksta tokiu metu, kai tūkstančiai šeimų visoje Europoje susiduria su nedarbo tragedija kaip ekonominės krizės padariniu. Šias gaires, kaip strategijos „Europa 2020“ dalį, sudaro bendrosios gairės, skirtos ir ekonomikos politikai, ir užimtumo politikai.

Pranešimas, už kurį šiandien balsavome ir kuriam pritariau, yra suderintas su Europos Komisijos pasiūlymu, nors pranešėjas stengėsi užtikrinti, kad šios gairės būtų aiškios ir naudingos valstybėms narėms politikos nustatymo atžvilgiu. Užimtumo skatinimas vyks automatiškai, prasidėjus tvariam ekonomikos augimui, įmonėms ir darbuotojams prisitaikant prie naujos padėties, pasiekiant aukštą išsilavinimo lygį, ypač tarp jaunesnių žmonių, vykdant mokymus, atitinkančius įmonių poreikius, ir įsitraukiant į visus šiuos procesus socialiniams partneriams.

To pranešėjas ir siekė, nustatydamas tikslus, kurie padėtų didinti užimtumo ir išsilavinimo lygį, derinti profesinį ir šeiminį gyvenimą, mažinti mokymo programų nebaigusių asmenų, taip pat skurde gyvenančių žmonių, skaičių.

  Georgios Toussas (GUE/NGL), raštu. – (EL) Komisijos pateiktos užimtumo gairės ir Europos Parlamento pranešimas šia tema – tai ES prieš liaudį nukreiptos strategijos, strategijos „Europa 2020“ ir jos „integruotų gairių“, dalis. Jos sudaro bendras ES prieš darbą nukreiptas politikos gaires, kurios jau pradėtos įgyvendinti ir ryžtingai, suderintai skatinamos visose valstybėse narėse.

Jose didžiausias dėmesys skiriamas monopolinių kapitalistų pastangoms iki žemiausios galimos ribos atpiginti darbo jėgą, sudarant sąlygas išsaugoti pelną dabartinės kapitalistinės krizės laikotarpiu. Tam, kad šis tikslas ES būtų pasiektas, buržuazinės vyriausybės ir politinės kapitalistinės jėgos valstybėse narėse ir Europos Parlamente nuolat skatina konkrečias užimtumo gairių priemones, pvz., ilgesnį aktyvų gyvenimą, vėlesnį pensinį amžių, demografinio senėjimo ir nacionalinių draudimo sistemų „gyvybingumo“ naudojimą kaip pretekstą, „darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą“ ir lankstų, laikiną ir ne visą dieną trunkantį darbą kaip normą, atimant visas teisėtai suteiktas darbo teises, švietimo sistemų pritaikymą darbuotojų, kurie tenkintų kapitalistų poreikius, mokymui, pigiai apmokamų mokslinių darbuotojų ir intelektualų telkimą verslo įmonėms ir naujos skurdo ribų sistemos, taikomos kraštutinio skurdo atvejais, kūrimą, siekiant išvengti socialinių neramumų, kylančių dėl žiauraus išnaudojimo.

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. − Gerbiami kolegos, šiame pranešime teisingai pastebėta, jog svarbu kelti užimtumo lygį bei didinti darbo rinkos dalyvavimą. Tai svarbu mūsų ekonomikai ir mūsų visuomenei. Taip pat svarbu, kad neaukotume kokybės vardan kiekybės. Dirbančiųjų vargšų padėtimi nesirūpinama tiek nacionaliniu, tiek ES lygmenimis. Tie, kurie dirba, tačiau jų disponuojamos pajamos vis tiek verčia juos patirti skurdą, sudaro nemenką grupę. Ekonominis nuosmukis pavertė šią problemą visos Europos problema, o ypatingai sunki padėtis yra Lietuvoje.

Šias tendencijas gerai atspindi darbininkų gaunami minimalūs darbo užmokesčiai bei plačiai paplitęs darbo užmokesčio mažinimas kaip griežta taupymo priemonė. Ypatingai pažeidžiami yra žmonės, neturintys aukštojo išsilavinimo. Remiantis ES statistika skurdo rizika dirbančiam žmogui be aukštojo išsilavinimo sudaro 16 proc. – dvigubai daugiau nei vidurkis Lietuvoje ir aštuonis kartus daugiau nei universitetinį išsilavinimą turinčių darbuotojų. Deja, šis atotrūkis Lietuvoje yra daug didesnis nei visoje Europos Sąjungoje. Dirbančiųjų skurdo klausimas nebuvo pakankamai aptartas valstybių narių, įskaitant ir mano valstybės. Mums reikia daugiau su šia problema susijusių studijų bei konkrečių priemonių dirbančių asmenų skurdui sumažinti.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos RC-B7-0494/2010

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl žmogaus teisių padėties Irane. Taip elgiausi dėl to, kad manau, jog Sakinehos Ashtiani nuteisimas mirties bausme užmėtant akmenimis yra akivaizdus faktas, kad Iranas pažeidžia tarptautinius įsipareigojimus. Kad ir kokie būtų faktai, tokio pobūdžio bausmė niekada negali būti pateisinama ar priimtina. Kankinimai, neteisėtas sulaikymas, fizinė arba seksualinė prievarta ir valstybės veikėjų nebaudžiamumas daugelyje šalių tebeplinta. Tai kelia rimtų abejonių dėl tose vietovėse vykdomų teismo procesų nešališkumo ir skaidrumo. Nuolatinis etninių ir religinių mažumų persekiojimas bei suaugusių žmonių laisvų seksualinių santykių laikymas nusikaltimu (kriminalizavimas) nepriimtinas.

Tokiomis aplinkybėmis mes, Europos žmogaus teisių ir demokratinių vertybių, kuriomis grindžiamos mūsų institucijos, gynėjai, turime kiekviena galima proga daryti spaudimą Irano valdžiai, kad ji iš naujo įvertintų tokius teismo procesus. Šis spaudimas jau davė rezultatų, nes Irano Vyriausybė pranešė sustabdžiusi minėtą mirties bausmės užmėtant akmenimis vykdymą nuteistajai Sakinehai Ashtiani. Privalau pagerbti visų Irano moterų ir vyrų, kovojančių už savo pagrindines teises, drąsą.

  Charalampos Angourakis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Europos Parlamentas paskubėjo pareikšti savo paramą imperialistiniams planams Vidurio Rytuose ir užslėptiems Izraelio, JAV bei NATO militaristiniams grasinimams Iranui. Prisidengdamos Sakinehai Mohammad-Ashtiani paskelbta žiauria mirties bausme užmėtant akmenimis ir nepriimtinu liaudies judėjimų persekiojimu Europos Parlamento frakcijos kaip reta vieningai priėmė nutarimą paspartinti imperialistinę intervenciją į Iraną. Graikų komunistų partija šios rezoliucijos nepalaikė, nes ji neturi nieko bendra su solidarumu, kuris darbininkų klasei būtinas kovojant su reakcingais pasenusiais režimais, kuriuos tik stiprina tokios rezoliucijos ir sankcijos. Jos atstovai teigia, kad šis klausimas Europos Parlamente buvo svarstytas tuoj po Izraelio ambasados Briuselyje atstovų apsilankymo, kai jie paragino ne svarstyti žmogaus teisių pažeidimo atvejus Izraelyje, o atkreipti dėmesį į Iraną.

Europos Parlamento jautrumas žmogaus teisių klausimui yra figos lapas agresyviai ES užsienio politikai ir jos nusikaltimams darbininkų, imigrantų bei tautų atžvilgiu pridengti. Kova prieš NATO, ES ir imperialistų sąjungas darosi vis neišvengiamesnė, jei tautos nori išsikovoti teises bei laisves ir spręsti savo likimą.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) 43-ejų iranietei Sakinehai Mohammadi Ashtiani kyla pavojus būti negyvai užmėtytai akmenimis už svetimavimą ir susimokymą nužudyti savo buvusį vyrą. Mane, kaip Europos Parlamento narę ir Femmes au Centre (Moterys dėmesio centre) asociacijos pirmininkę, šis nuosprendis, kurį visi laiko savavališku, piktina. Išties šiuo sprendimu pažeidžiama dauguma pagrindinių žmogaus teisių: negerbiama teisė į gynybą ir žmogaus orumą. Šiandien kai kuriose šalyse drauge vis dar egzistuoja du teisingumo tipai: moterų, kurios teisiamos ir kankinamos pažeidžiant jų pagrindines teises, ir vyrų, kurių rankose visa valdžia. Džiaugiuosi, kad Parlamento rezoliucija, kuria Irano režimas raginamas persigalvoti dėl šio nuosprendžio, buvo priimta beveik vienbalsiai, nes ja daromas nemažas spaudimas. Dabar tikimės, kad žmogaus teisių srityje Irane bus padaryta reali pažanga.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − Balsavau už šią rezoliuciją. Iranas ir toliau išlieka šalimi, kurioje kasmet įvykdoma daugiausia mirties bausmių. Todėl tvirtai palaikau Europos Parlamento poziciją, kuri griežtai smerkia mirties bausmę ir ragina Irano valdžios institucijas panaikinti mirties bausmės taikymą, atsisakyti visų kankinimo formų ir kitokio žiauraus, nežmoniško arba žeminančio elgesio, taip pat užkirsti kelią asmenų, atsakingų už žmogaus teisių gynimą, persekiojimui. Palaikau Europos Sąjungos siekį skatinti žmogaus teises visame pasaulyje bei su tuo susijusių paramos programų vykdymą, pvz., ES finansuojamą Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę. Šia priemone, kurios 2007–2013 m. biudžetas siekia 1,1 mlrd. eurų, užtikrinama pagarba žmogaus teisėms ir demokratijai visame pasaulyje. Todėl Komisija ir Taryba, kartu su kitomis tarptautinėmis organizacijomis, ir toliau turėtų aktyviai rengti papildomas pagalbos priemones, siekiant aktyviai ginti Irano žmogaus teisių gynėjus.

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. – (IT) Visiškai palaikau šią bendrą rezoliuciją kaip frakcijos atstovė, o juo labiau kaip moteris. Šiandieninis Iranas yra šalis, simbolizuojanti radikalų islamo fanatizmą ir prievartą, nukreiptą prieš moteris bei jų pagrindinis teises.

Šia rezoliucija teisėtai raginame (Irano) Islamo Respubliką ir jos vadovus gerbti tarptautines žmogaus teisių konvencijas, kurių laikytis Iranas įsipareigojo teisiškai. Sakinehos ir kiti atvejai, minimi tekste, dėl kurio balsavome, patvirtina, kad šiandien Teheranas ne tik priešinasi dabartinėms politinėms bei kultūrinėms vertybėms, bet ir stojo į neteisėtą kelią, nesilaikydamas tarptautinių normų, įpareigojančių susitarimų dėl Vaiko teisių konvencijos ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ratifikavimo.

Ši rezoliucija griežta, ir teisėtai griežta, nes kaip tik šiuo metu turėtume priversti Iraną pajusti visą jėgą ir spaudimą, kokį tik ši institucija yra pajėgi parodyti, kad tarptautinis judėjimas, kuriuo siekiama sustabdyti (Irano) Islamo Respublikos budelį, turėtų norimą poveikį. Todėl ryžtingai balsavau už (rezoliuciją).

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Kalbant apie moterį, Irane nuteistą žiauria mirties bausme apmėtant akmenimis, tarptautinė bendruomenė laimėjo nedidelę pergalę, kuri vis dėlto suteikia viltį. Nuosprendžio vykdymas šiuo metu sustabdytas, bet iš esmės tai nieko nekeičia. Todėl tarptautinė bendruomenė turi toliau dėti pastangas, kad tokiose valstybėse kaip Iranas, kur žmonių gyvybė priklauso nuo iškreiptų, archajiškų įstatymų malonės, mirties bausmė būtų uždrausta.

Europos Sąjunga privalo ir toliau smerkti bei daryti spaudimą valstybėms, kuriose negerbiamas žmogaus gyvenimas, o žmogaus teisės nieko nereiškia. Irane yra žmonių, kurie kiekvieną dieną rizikuoja gyvybe ir asmeniniu saugumu, kovodami už tai, kad laisvės ir demokratinių teisių būtų daugiau. Tarptautinės asociacijos ir organizacijos remia šiuos žmones. Tačiau kova su tokiu despotišku režimu kaip Teherano bus sunki ir truks ilgai. Niekas neturėtų sumokėti savo laisve už tai, kad atvirai išreiškė neigiamą nuomonę apie režimą ar kai kuriuos vadovus. Europos Sąjunga turi aktyviai prisiimti laisvės eksportuotojos, pagarbos žmonėms ir jų teisėms propaguotojos vaidmenį.

  Andrew Henry William Brons (NI), raštu. – Balsuojant dėl šio pasiūlymo susilaikiau. Bet būčiau balsavęs už (ECR) pasiūlymą B7-0499/2010. Žinoma, pritariu požiūriui, kad mirtinai apmėtyti akmenimis už neištikimybę (ar skirti bet kurią kitą mirties bausmę) visiškai nepriimtina net musulmoniškuose kraštuose, kurie galbūt norėtų uždrausti tokį elgesį įstatymu. Nors ir nesutinku, kad santuokinio amžiaus sulaukusių asmenų dorovei sustiprinti būtų taikoma baudžiamoji teisė, gerbiu kitų šalių teisę turėti kitokią nuomonę, jei tik jų nuosprendžiai nėra neproporcingi padarytam prasižengimui ar necivilizuoti. Nerimą kelia tai, kad baudžiamoji teisė taikoma politiniams oponentams tiek Irane, tiek ES šalyse.

Visiems teisiamiesiems, kuriems mesti rimti baudžiamieji kaltinimai, turėtų būti suteikta teisė į teisinį atstovavimą ir užtikrinta apsauga nuo netinkamo policijos elgesio iki teismo. Nemanau, kad būtent ES turi pasakyti Iranui, kad jis privalo mirties bausmės netaikyti niekad, kad ir kokios būtų aplinkybės. Kad šis pasiūlymas neduotų priešingų rezultatų, jis turi būti apgalvotas ir apeliuoti į reformistiškai nusiteikusius labai konservatyvios visuomenės narius. Šis pasiūlymas įžeis net ir reformas palaikančius iraniečius.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Sakineh Ashtiani – Irane vykdomų egzekucijų veidas ir šios šalies teismo procesų neteisingumo bei pagrindinių teisių pažeidimo simbolis. Norėčiau pritarti tiems tarptautiniams solidarumo judėjimams, kurie reikalauja panaikinti nuosprendį ir nedelsiant paleisti į laisvę Sakinehą Ashtiani: reikalauti jos išlaisvinimo taip pat reiškia kovoti už lygias moterų teises, jų žodžio laisvę ir galimybę aktyviai dalyvauti laisvos visuomenės gyvenime. Karštai palaikau bylas prieš diskriminaciją, ypač Irano moterų bylas, ir norėčiau atkreipti dėmesį į Sakinehos Ashtiani vaidmenį kovojant už demokratiją, lygybę ir teises Irane. Mus visus įkvepia Irano moterų drąsa ir ryžtas.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Irano teokratinė diktatūra sėja neapykantą ir propaguoja netoleranciją. Irano kurstytojiška retorika dėl Izraelio sunaikinimo ir branduolinė programa, užsispyrusiai vykdoma nekontroliuojant ir nesant tarptautinės priežiūros, kelia grėsmę pasaulio taikai. Islamo valstybių teismuose taikomi žiaurūs įstatymai, kurie patys savaime paneigia teisingumą, paversdami moteris visiškai beteisėmis vergėmis.

Sakinehos Mohammadi-Ashtiani atvejis, deja, nėra vienintelis, ir mes turime palaikyti visas moteris, nuteistas mirties bausme negerbiant žmogaus orumo, moterų teisių ir žmogaus teisių. Norėčiau dar kartą patvirtinti savo nusistatymą prieš mirties bausmę ir paraginti Irano valdžią, kad ji, atsižvelgdama į JT rezoliucijas 62/149 ir 63/138, paskelbtų moratoriumą mirties bausmės vykdymui, kol mirties bausmė bus panaikinta. Smerkiu šį suėmimą ir primygtinai siūlau nedelsiant paleisti Nyderlandų pilietę Zahrą Bahrami, kuri nuvyko į Iraną aplankyti savo šeimos ir buvo sulaikyta 2009 m. gruodžio 27 d. per Achoura šventės metu vykusią protesto demonstraciją ir priversta per televiziją prisipažinti, kad sutinka su jai mestais įtarimais.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už bendrą rezoliuciją dėl žmogaus teisių Irane, po kuria pasirašau, nes jaučiu, kad etika reikalauja daryti spaudimą Irano valdžiai, kad nebūtų bandoma įvykdyti šio baisaus nusikaltimo. Didžiuojuosi, kad gimiau šalyje, kuri ėmėsi iniciatyvos panaikinti mirties bausmę. Sakineh Mohammadi-Ashtiani nepadarė nusikaltimo, tačiau buvo suimta ir nuteista mirties bausme užmėtant akmenimis, ji nuolat žeminama ir plakama. Norėčiau išreikšti didelį susirūpinimą tuo, kad Irano valdžia, kaip žinome iš pranešimų, nuolat persekioja politinius oponentus ir žmogaus teisių gynėjus, ypač moteris ir studijuojantį jaunimą. Tai akivaizdus Jungtinių Tautų Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos pažeidimas ir piktnaudžiavimas teismine valdžia.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Nereikalingas ir neproporcingas smurtas ne tik žeidžia mūsų, europiečių, jausmus, kadangi kertasi su mūsų pagrindinėmis vertybėmis bei teisėmis, gimusiomis Vakaruose ir šiandien, laimei, paplitusiomis visame pasaulyje. Iš tokių atvejų ypač grėsminga yra prievarta prieš moteris, kurios tam tikrose visuomenėse dažnai naudojamos kaip karo ginklas arba grobis, kaip dekoratyvus objektas arba kaip teisių ar galimybės veikti savarankiškai neturinti būtybė, pasmerkta būti neįprasta ir neginama mažuma.

Deja, vis dar yra valstybių ir šalių, kurios atkakliai pritaria pasibaisėtinam nusistovėjusiam elgesiui su moterimis ir negailestingų, žiaurių bei akivaizdžiai neproporcingų bausmių joms įvedimui. Jos skatina kultūras, kuriose moterys engiamos, menkinamos ir žeminamos tik dėl to, kad jos moterys. Ir kadangi manau, kad abi lytys savo įgimtais skirtumais viena kitą papildo ir privalo turėti lygias teises, galiu tik pačiais stipriausiais žodžiais pasmerkti šį niekingą elgesį.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Nepritariame mirties bausmei jokioje šalyje – JAV, Irane ar kitose pasaulio valstybėse. Nepritariame ir bet kokios rūšies kankinimams, kad ir kur jie būtų vykdomi: Irane ar CŽV kontroliuojamuose kalėjimuose. Todėl primygtinai reikalaujame neatimti Sakinehai Ashtiani gyvybės ir sustabdyti moterų, jaunimo ar kitų žmonių grupių užmėtymą akmenimis. Dėl to ir balsavome už šią rezoliuciją.

Tačiau norėtume pabrėžti, kad raginimai Iranui gerbti kovą už demokratiją, ginti teises tų, kurie šioje šalyje tebekovoja už socialinį teisingumą, pažangą ir demokratiją, jokiomis aplinkybėmis neturi būti panaudoti prieš Irano suverenumą, teritorijos vientisumą ir šios šalies teisę planuoti ateitį. Juo labiau tai negali pateisinti įsikišimo, ypač kai nepaisoma šalies teritorijos suverenumo.

  Pat the Cope Gallagher (ALDE), raštu. – (GA) Jokiomis aplinkybėmis negalima pritarti mirties bausmei užmėtant akmenimis. Raginu Irano valdžią atšaukti šią Sakinehai Mohammadi-Ashtiani paskirtą bausmę ir nagrinėti bylą iš naujo.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (S&D), raštu. – (PL) Iki 2010 m. pabaigos dar liko trys mėnesiai, bet šiais metais Irano Islamo Respublika jau sugebėjo priimti 2 000 mirties nuosprendžių. Jei darysime optimistišką prielaidą, kad paskutinį šių metų ketvirtį daugiau nebus priimta nė vieno tokio nuosprendžio (tariant, kad žinome apie visus tokius nuosprendžius), vadinasi, kiekvieną dieną penkiems Irano piliečiams pranešama, kad netrukus jiems bus atimta gyvybė. Iš ryto taip gali atsitikti Sakinehai Mohammadi-Ashtiani, kuri 2006 m. buvo nuteista mirties bausme apmėtant akmenimis už neištikimybę. Vidudienį gali ateiti eilė Mohammadui Mostafaei, žmogaus teisių specialistui, kuris pabėgo iš Irano gelbėdamasis nuo suėmimo ir represijų. Po pietų kita Irano režimo auka gali tapti Nasrin Sotoudeh, kovojantis už tai, kad būtų sumažintas mažumoms skelbiamų mirties bausmių skaičius, o vakare už dalyvavimą gatvės protestuose gali būti suimtas kitas asmuo – Olandijos pilietė Zahra Bahrami.

Galiausiai penktoji Irano valdžios auka, mums nepažįstama, suimama naktį per slaptą reidą.

Todėl kategoriškai reikalaujame panaikinti mirties bausmę Irane, panaikinti mirties nuosprendį apmėtant akmenimis Sakinehai Mohammadi-Ashtiani ir paleisti įkalintą Zahrą Bahrami. Be to, norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad Iranas pasirašęs Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurio 18 straipsnyje konstatuojama: „Kiekvienas asmuo turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę.“

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Balsavau už rezoliuciją dėl žmogaus teisių Irane, visų pirma Sakinehos Mohammadi Ashtiani ir Zahros Bahrami atvejais, nes šių dviejų moterų padėtis tragiška. Sakinehai Mohammadi Ashtiani, kurią Irano Vyriausybė nuteisė mirties bausme, kasdien kyla grėsmė tapti visiškai barbariško ritualo – užmėtymo akmenimis – auka. Kokia šalis XXI a. gali juodu ant balto savo baudžiamajame kodekse rašyti apie akmenų, kuriais nuteistasis kalinys turėtų būti mirtinai užmėtytas, dydį? Tokia šalis Iranas. Per pastaruosius metus užkirsti kelią užmėtymui akmenimis galima buvo tik įsikišus tarptautinei ir politinei bendruomenei, ir tik toks įsikišimas privers Irano Vyriausybę nusileisti. Mes, kaip politikai, piliečiai ir žmonės, privalome užkirsti kelią tam, ką reikėtų vadinti žmogžudyste.

  Eija-Riitta Korhola (PPE), raštu. – (FI) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos RC­B7­0494/2010 dėl žmogaus teisių padėties Irane, nes manau, kad Europos Sąjunga turi pasauliui aiškiai pasakyti, jog kiekvienas žmogus, nesvarbu, kur jam teko gimti, turi pagrindines teises: teisę į žmogiškąją egzistenciją, teisingą elgesį su juo ir politines teises. Kiekvienas sąžiningas žmogus, perskaitęs šią rezoliuciją, suvoks, kodėl ši tema sukelia europiečiams stiprius jausmus, tad nemanau, kad apžvelgiant ją reikėtų narstyti dalimis.

Nors šiandien minimas faktas yra akivaizdus žmogaus teisų apribojimo pavyzdys, kuris turėtų būti įspėjimas visiems, padėtis Irane neturėtų leisti mums ignoruoti fakto, kad visame trečiajame pasaulyje yra panašių ir net rimtesnių problemų. Nuolatinė ir dar didesnė priespauda klesti regionuose, kur laikomasi šariato.

Suprantu, kad Europos Sąjungos ir Vakarų pasaulio pozicija žmogaus teisių klausimu visiems gerai žinoma, nors pažangos šioje srityje nepasiekta. Todėl manau, kad svarbu, jog Europos Sąjunga ir toliau darytų spaudimą Iranui dėl žmogaus teisių pažeidimų.

  Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Tai, kas vyksta Irane žmogaus teisių srityje, absoliučiai smerktina, todėl ES, kaip žmogaus teisių gynėja visame pasaulyje, negali likti abejinga ir privalo parodyti visą savo pasibjaurėjimą mirties užmėtant akmenimis bausmėmis, kurios šalyje vykdomos keletą metų. ES turi aiškiai parodyti, kad tokia praktika negali būti taikoma šalyje, kuri nori būti gerbiama ir siekia palaikyti įprastus diplomatinius ryšius su visomis ES valstybėmis narėmis. Štai kodėl taip balsavau.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – (LV) Balsavau už bendrą rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Irane, nes visiškai pritariu jos turiniui. Mahmoudo Ahmadinejado diktatūra valstybinę santvarką ir valstybės valdžią grąžino į viduramžius. Turime priminti Irano režimui, kad Visuotinė žmogaus teisių deklaracija – ne tik gražūs žodžiai. Balsavau už šią rezoliuciją, nes islamo fanatikai nenori suprasti tarptautinės teisės reikšmės. Turime pasiekti, kad mirties bausmė Irane būtų panaikinta, ir išgelbėti Sakinehą Mohammadi-Ashtiani ir Zahrą Bahrami iš religinių teroristų, kurie įstatymą pavertė teroro prieš savo tautą priemone.

  Claudio Morganti (EFD), raštu. – (IT) Balsavau už rezoliuciją, turėdamas viltį, kad šis barbariškumas bus sustabdytas ir kad bus gerbiamos žmogaus teisės, visų moterų bei vyrų, atsidūrusių Sakinehos Mohammadi-Ashtiani padėtyje. Norėčiau pabrėžti, kad tai, ką mes dabar matome, lėmė islamo fundamentalizmu pagrįsti įstatymai, kuriuos kai kurie žmonės norėtų taikyti ir mūsų demokratinėje Europoje.

Mirties bausmė užmėtant akmenimis iš tikrųjų yra kankinimo forma. Pastaraisiais metais šimtai Irano moterų buvo mirtinai užmėtytos akmenimis už neištikimybę, dar ne mažiau kaip keturiasdešimties kalinamų žmonių laukia toks pat likimas. Ką ir kalbėti apie tūkstančius moterų, suimtų dėl politinių motyvų; jos dažnai kankinamos arba susilaukia mirties bausmės.

  Cristiana Muscardini (PPE), raštu. – (IT) Kiekvienas šiame Parlamente ištartas žodis turėtų tapti akmeniu prie kojų tų, kurie kitus apmėto akmenimis, kad aplink juos iškiltų gėdos siena ir išstumtų juos iš žmonių bendruomenės.

Būtina išvaduoti Sakinehą, o kartu su ja visas pasaulio moteris ir vyrus, kurie nuolat tampa barbariško žiaurumo, kokio nepasitaiko net tarp laukinių, pačių primityviausių žvėrių, aukomis. Negarbingų vadovų ir apsimetėlių šventeivų rankas bei lūpas valdo žvėris, velnias, kurį Visagalis jau prakeikė, atimdamas bet kokią pasigailėjimo galimybę. Jie turėtų suvokti, kad jei dabar nesustos, jų laikas bus paženklintas ir jie neturės ramybės dabar ir per amžius.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už rezoliucijos projektą ir džiaugiuosi, kad šis Parlamentas balsavo už jį beveik vienbalsiai. Būtent tokiais atvejais matoma įtikinama demokratijos jėga.

Reikėtų pritarti žmonių mobilizavimui visoje Europoje, ypač Italijoje, Sakinehai paremti, ir tikiuosi, kad padėtis Irane pagerės. Manau, vienas pagrindinių Parlamento vaidmenų – skleisti viltį visiems, tapusiems žmogaus teisių pažeidimo aukomis. Tikiuosi, kad Irano režimas persvarstys savo politiką, parodys daugiau pagarbos moterims ir įtvirtins skaidresnę bei ne tokią viduramžišką teismų sistemą.

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. – (FR) Žodžių kartais nepakanka, kai susiduri su žiaurumu, negarbingumu ir visiška panieka pagrindinėms žmogaus teisėms. Susidūrus su kietu, akmeniniu tamsuoliškumu, pasaulio demokratams tenka gelbėti Sakinehą Mohammadi-Ashtiani.

Jau nuo tada, kai mulos 1979 m. dar kartą grąžino bausmę apmėtant akmenimis, nužudyta (nerandu kito žodžio) 300 žmonių, nuteistų parodomuosiuose teismuose, o ką ir kalbėti apie mažumų, homoseksualų ir politinių priešininkų korimą. Taip pat baudžiami ir bahajų tikėjimo išpažintojai, kurių vienintelis nusikaltimas tas, kad jų religija skiriasi nuo Teherano valdančiųjų religijos.

Mes tarėme svarų žodį; svarbus ir tarptautinis susitelkimas, prie kurio šią popietę prisidėjo Europos Parlamentas. Gražus Sakinehos veidas dabar spindi kovos už žmogaus teises Irane ryžtu, dar daugiau – ji gina visas priespaudos aukas.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – (ES) Rezoliucija, kurią ką tik priėmėme, rodo kad ryžtingai smerkiame Irano pilietei Sakinehai Mohammadi-Ashtiani paskelbtą mirties nuosprendį apmėtant akmenimis. Nesvarbu, kokiais veiksmais ji kaltinama, neįmanoma pateisinti mirties bausmės apmėtant akmenimis ir jai pritarti. Be to, Parlamento nariai ragina Irano valdžią atidėti šios bausmės vykdymą ir iš naujo nagrinėti bylą.

Tekste, už kurį balsavo 658 Parlamento nariai, vienam nepritarus ir 22 susilaikius, Irano Vyriausybės taip pat prašoma persvarstyti Zahra’os Bahrami bylą ir „nedelsiant leisti jai kreiptis į advokatą ir konsulatą, paleisti ją arba užtikrinti tinkamą teismo procesą“. Be to, šio Parlamento nariai ragina Teheraną sustabdyti mirties bausmės vykdymą Ebrahimui Hamidi, pederastija apkaltintam aštuoniolikmečiui.

Europos Parlamentas išreiškia pasibaisėjimą tuo, kad kartu su Afganistanu, Somaliu, Saudo Arabija, Sudanu ir Nigerija „Iranas tebėra viena iš nedaugelio šalių, kuriose vis dar praktikuojamas užmėtymas akmenimis“. Šiuo atžvilgiu jis ragina Iraną išleisti įstatymą, kuriuo būtų uždrausta „žiauri ir nežmoniška nusistovėjusi tvarka – užmušti apmėtant akmenimis“. Be to, Irano Vyriausybė turėtų paskelbti moratoriumą mirties bausmių vykdymui iki to laiko, kai mirties bausmė bus panaikinta.