Pirmininkė. – Kitas klausimas – Tarybos ir Komisijos pareiškimai dėl specialiojo ECOFIN tarybos rugsėjo 7 d. posėdžio išvadų.
Didier Reynders, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Ponia pirmininke, ką tik Briuselyje įvykusiame ECOFIN tarybos posėdyje padarėme dvejopą pažangą: buvo patvirtintas Europos semestras biudžeto konsolidavimo ir naujųjų biudžeto priežiūros procedūrų srityse, o trišaliame Komisijos, Europos Parlamento ir Tarybos posėdyje buvo pasiektas susitarimas dėl visų finansinės priežiūros dokumentų.
Be to, pradėtos dvejos diskusijos, kurias pratęsime neoficialiame ECOFIN tarybos posėdyje šio mėnesio pabaigoje, kurios, manome, leis padaryti pažangą per ateinančius šešis mėnesius, t. y. diskusijos dėl bankų problemų sprendimo fondų arba bankų apmokestinimo ir diskusijos dėl finansinių sandorių mokesčio.
Norėčiau tarti žodį abiem šiais klausimais. Kalbant apie Europos semestrą, tai yra pirmasis žingsnis, kuris padės kartu su Komisija nuo kitų metų sausio 1 d. įdiegti naujas biudžeto procedūras. Pavasarį paprašysime valstybes nares pateikti konkrečius biudžetų duomenis, parametrus, kurie buvo naudojami rengiant šiuos biudžetus, bendrąsias gaires – be jokių išsamių kiekvienos išlaidų kategorijos paaiškinimų – ir tik tada toliau dirbsime su šia procedūra. Manome, kad, be kitų aspektų, galėsime įtraukti ir tolesnes nuostatas, čia turiu omenyje su sankcijomis susijusias nuostatas. Bet kokiu atveju Tarybai pirmininkaujanti valstybė rems procesą, kuriame bus taikomos sankcijos Komisijos iniciatyva, ir, jei tik bus galimybė, Komisijos nariui, atsakingam už ekonomiką ir pinigų politiką, bus skirtas konkretus vaidmuo.
Priežiūros klausimu norėčiau dar kartą padėkoti pranešėjams ir visiems nariams, kurie dalyvavo ir stengėsi pasiekti susitarimą dėl įvairių dokumentų, taip pat Komisijai, Micheliui Barnier bei jo komandai ir vienai po kitos Tarybai pirmininkavusioms valstybėms narėms. Kalbu apie Ispaniją ir Švediją, kurios pirmininkavo Tarybai prieš mus. Dabar jau turime priimtus dokumentus, kuriais remdamiesi nuo kitų metų sausio 1 d. galėsime įsteigti naujas priežiūros ir kontrolės institucijas, taip pat sisteminės rizikos valdybą. Susiklosčius tinkamoms sąlygoms, šiame procese galėsime pasiekti pažangą, įdiegę naują finansų sistemos struktūrą ir jos priežiūrą.
Tik norėčiau pabrėžti, kad nors šis procesas ir užtruko, jis vis dar nėra baigtas; tai panašu į naujos Europos organizacijos sukūrimą, ir labai tikėtina, kad prasidės ilgalaikės diskusijos, kur bus patvirtinti įvairūs dokumentai, kuriuos per ateinančias savaites pristatys Komisijos narys Michel Barnier. Stengsimės dirbti šiuo klausimu, griežtai laikydamiesi nustatyto tvarkaraščio.
Aptariau du klausimus, dėl kurių buvo priimti oficialūs sprendimai ECOFIN taryboje. Be to, kaip jau minėjau, vyksta diskusijos ir kitais dviem klausimais: dėl bankų problemų sprendimo fondų arba bankų apmokestinimo ir – šios diskusijos turi būti organizuojamos atskirai – dėl finansinių sandorių mokesčio.
Manau, kad ECOFIN posėdyje vykusiose diskusijose dėl bankų apmokestinimo ir bankų problemų sprendimo fondų buvo nubrėžtos gairės, kurios padės Komisijai pateikti išsamesnius ir konkretesnius pasiūlymus. Esu įsitikinęs, kad laikydamiesi to paties iniciatyvaus požiūrio kaip ir finansinės priežiūros atveju turėtume užbaigti diskusijas per ateinančius mėnesius ir sukurti mechanizmus, kuriais būtų užtikrintas tikras europinis koordinavimas. Kai kuriose šalyse bankų sektorius jau apmokestintas, tačiau svarbu koordinuotai siekti pažangos. Sutinku, kad dar reikia išspręsti kai kuriuos klausimus. Tiesą sakant, juos aptarsime su finansų ministrais šio mėnesio pabaigoje neoficialiame Tarybos posėdyje.
Diskusijos dėl finansinių sandorių apmokestinimo daug atkaklesnės. Dar reikia pasiekti susitarimą, tačiau tai normalu. Tai buvo pirminės išsamios diskusijos, per kurias turėjome galimybę iškelti konkrečius klausimus dėl galimybės įvesti tokį mokestį, taip pat dėl galimybės įvesti jį ES lygmeniu arba aptarti šiuos klausimus su kitais partneriais. Mėnesio pabaigoje dar kartą aptarsime šį klausimą, ruošdamiesi Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimams, nes daugumai dalyvių labai svarbu, kad jį aptartume su savo partneriais, ne tik su partneriais iš už Atlanto, bet ir iš besivystančių šalių.
Baigdamas kalbą norėčiau tiesiog pasakyti, kad sprendžiant šį klausimą dar reikės įdėti daug ryžtingų pastangų, o tada priimti sprendimus. Jei vieną dieną turėsime šį mokestį, kam bus panaudojamos surinktos lėšos? Vieni jas siūlo grąžinti į nacionalinius biudžetus, kiti – skirti kovai su klimato kaita finansuoti, o treti – pvz., Belgijoje tai jau darome – siūlo šias lėšas skirti plėtrai finansuoti.
Taigi, ponia pirmininke, būtent tai ir turėjau pasakyti apie ką tik Briuselyje vykusį Tarybos posėdį.
Michel Barnier, Komisijos narys. – (FR) Ponia pirmininke, gerbiami nariai, po D. Reynderso norėčiau tarti žodį apie mūsų požiūrį į šį ECOFIN tarybos posėdį. Jį išdėstysiu savo kolegų Komisijos narių Ollio Rehno ir Algirdo Šemetos vardu, kurie dirbo kartu su manimi.
Kaip jau minėjo Belgijos ministras, posėdyje buvo sprendžiami keturi klausimai. Kadangi Parlamentas atliko labai svarbų vaidmenį, norėčiau pradėti nuo pagrindinės temos, kurią laikau struktūrine ir kuriai nuo vasario mėn., kai išreiškėte mums pasitikėjimą, skyriau daug jėgų. Kalbu apie priežiūrą.
Taip yra todėl, kad priežiūra yra kertinis akmuo, sistema, kurią, dėdami plytą po plytos, kursime savaitė po savaitės, produktas po produkto, rinka po rinkos arba dalyvis po dalyvio ir galėsime išmokti krizės pamokas, įdiegti pažangų reguliavimą ir veiksmingą priežiūrą, kad atlikus šį darbą – o mes to dar nepadarėme – joks dalyvis, produktas, rinka ar teritorija negalėtų išvengti pažangaus reguliavimo ir pažangios priežiūros.
Norėčiau ištarti labai nuoširdžius padėkos žodžius už atliktą darbą šioje srityje – ir esu įsitikinęs, kad Europos Parlamentas savo ruožtu per keletą savaičių galės patvirtinti trišaliame posėdyje pasiektus susitarimus – pranešėjams J. M. García-Margallo y Marfilui, P. Skinneriui, A. Sánchezui Presedo, S. Goulard, S. Giegoldui, R. Tremosai i Balcellsui bei B. Balzui ir komiteto pirmininkei S. Bowles, kuri ryžtingai vadovavo šioms trišalėms deryboms. Taip pat norėčiau pasakyti, kad einantis Tarybos Pirmininko pareigas Belgijos atstovas D. Reynders pats atliko itin didelį ir iniciatyvų vaidmenį, pasikliaudamas ne tik savo komandos darbu, bet ir prieš tai Tarybai pirmininkavusių Ispanijos ir Švedijos indėliu.
Ponios ir ponai, taip pat norėčiau pabrėžti, kad pirminė Komisijos pasiūlymo dėl priežiūros pateikimo priežastis buvo labai pažangus Jacques’o de Larosière’io atliktas darbas, siekiant išmokti pagrindinę krizės pamoką. Todėl sausio 1 d. turėsime tam tikras Europos institucijas. Komisija, kaip ir priklauso, sunkiai dirbs ruošdamasi šių trijų institucijų ir Europos sisteminės rizikos valdybos įkūrimui. Kalbėjau apie vadinamuosius „radarų ekranus“ ir „kontrolės bokštus“ Europoje. Jų neabejotinai reikia, nes, kaip žinome, pusė pusės Europos šalių, kurioms atstovaujate, bankų yra įsikūrę kitose šalyse. Taigi susiduriame su finansų įstaigomis, kurios pagal prigimtį yra tarptautinės, todėl paprastai tai didelės struktūros, be to, joms būdinga rizika.
Norėčiau pasinaudoti šia galimybe ir padėkoti Tarybai pirmininkaujančiai valstybei, taip pat kuo nuoširdžiausiai padėkoti Europos Parlamentui ir pranešėjams už puikiai atliktą darbą, dėl kurio ši „labai ankstyva stadija“, kaip ją pavadino D. Reynders, buvo sėkminga. Dabar prasidės kūrimo darbai.
Pamatysite, kaip savaitė po savaitės šis paketas bus plečiamas. Kitą savaitę pateiksiu išvestinių finansinių priemonių reglamentą ir reglamentą dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo, o šiek tiek vėliau – dar vieną reglamentą, susijusį su kredito reitingų agentūromis.
Turime dar du finansų sektorių liečiančius klausimus, kuriuos reikia aptarti, ir jie susiję su idėjomis dėl įmokų ir apmokestinimo. Viena iš jų yra pažangesnė, todėl sutinku su Tarybai pirmininkaujančia Belgija, kad neturėtume sujungti šių dviejų skirtingų temų į vieną, net jei abi šios temos susijusios su finansų sektoriaus finansavimu.
Pirmoji yra problemų sprendimo fondų idėja. Diskusijos šiuo klausimu Taryboje jau prasidėjo. Gerbiamiems Parlamento nariams turiu pasakyti, kad vakar pats patyriau šių Tarybos diskusijų naudą, nes apskritojo stalo diskusijos padeda aiškiau suvokti padėtį. Pradėjau šias diskusijas per neoficialų Tarybos posėdį Madride, kai Ispanija pirmininkavo Tarybai, ir pristačiau priemonių rinkinio, kuriuo būtų užkirstas kelias krizėms bankininkystės ir finansų sektoriuose, idėją, pateikdamas du paprastus pasiūlymus. Pirmasis, prevencija visada kainuoja mažiau nei gydymas, – tai tinka ir aplinkos, ir finansų krizės atvejais, – o antroji paprasta idėja yra ta, kad mokesčių mokėtojai neturėtų būti pirmoje vietoje, nes bankai turėtų mokėti bankams.
Remdamiesi šiomis idėjomis, pateikėme priemonių rinkinį, į kurį buvo įtraukti ir problemų sprendimo fondai. Čia norėčiau paminėti labai svarbų darbą, kurį visų jūsų vardu atliko E. Ferreira. Spalio mėn. paskelbsiu komunikatą, kuris bus paremtas Parlamento ir E. Ferreiros požiūriu ir Ministrų Tarybos reakcija. Kodėl spalio mėn.? Nes tuo metu jau būsime padarę pažangą svarbiame Bazelio procese, kokybiškai ir kiekybiškai įsipareigoję kapitalizuoti savo lėšas.
Visi žinote, kad tada, kai kalbame apie bankų įnašus arba prevenciją bankuose, viskas turi būti sudėta į savo vietas, ir privalome atkreipti dėmesį į tai, ką pavadinau šių priemonių „rūšiavimu“, siekiant užtikrinti jų veiksmingumą, ir tai, kad niekas negalėtų jų išvengti. Tai nebus įprastas dalykas, tačiau kartu neturime bausti ekonomikos, neatsižvelgę į bendrą visų šių priemonių poveikį.
Todėl spalio mėn. paskelbsiu komunikatą dėl būsimų krizių prevencijos ir bankų atsakomybės bei problemų sprendimo fondo, – tai idėjos, kurios skinasi kelią, nes Vokietija kaip tik įgyvendino šią idėją. Taip pat pasielgė ir Švedija. Pabandysime sukurti koordinuotą ir bendrą šerdį turinčią sistemą, kuri užkirtų kelią netinkamai koordinacijai ar netgi konkurencijai ir dvigubam bankinių institucijų apmokestinimui.
Kaip jau minėjo D. Reynders, diskusijos dar tik prasidėjo. O šios diskusijos dėl finansinių sandorių apmokestinimo pasauliniu lygmeniu yra dar sudėtingesnės. Diskusijos prasidėjo Didžiajame dvidešimtuke. Ne visi buvo nusiteikę entuziastingai. Daugelis iš mūsų mano, kad tai yra gera idėja ir kad finansiniai sandoriai galėtų nežymiai, bet veiksmingai prisidėti prie pagrindinių pasaulio iššūkių finansavimo, kad pasaulis taptų teisingesnis ir kartu stabilesnis bei saugesnis. Pasaulis, kuriame gyvename, saugesnis bus tik tada, kai jis taps teisingesnis, o šiandien taip nėra.
Puikiai žinome visus iššūkius – aplinkos, klimato kaitos ir maisto srityse – ir krizes, kurios dar ir skaudžiausiai paliečia neturtingiausias šalis. Daugelis manome, kad tai puiki idėja, bet dar reikės daug laiko, kol pasieksime susitarimą Ministrų Taryboje. Turime ir toliau dirbti šia linkme. Mano kolega, Komisijos narys Algirdas Šemeta, parengė pradinį informacinį memorandumą ir, remdamiesi Ministrų Taryboje atliktu darbu, parengsime naują komunikatą konkrečiai dėl finansų sektoriaus apmokestinimo. Šį komunikatą numatėme parengti spalio mėn.
Nekartosiu D. Reynderso išsakytų minčių apie stabilumo ir konvergencijos programą, Komisijos pastangas ir darbo grupės atliktą darbą. Tik paminėsiu Europos semestro idėją, kuri, mano manymu, yra naudinga ir suteiks galimybę skirti prideramą dėmesį kiekvienos valstybės biudžeto analizei, kartu išsaugant jų suverenitetą, ir sukurti „duomenų rinkinį“ apie valstybių bendrąsias ekonomikos politikos gaires – dar vieną vadinamąjį „radaro ekraną“ Europoje. Taryba taip pat dirbs, remdamasi Komisijos dokumentais ir ataskaitomis šia tema.
Per pietus D. Reynders iškėlė du diskutuotinus aspektus, kuriuos norėčiau trumpai aptarti. Vienas iš jų, kuris domina mane ir visus čia esančius narius, yra TASV – Tarptautinės apskaitos standartų valdybos – veikla. Siekiame, kad būtų įgyvendinta valdymo reforma ir užtikrintas didesnis skaidrumas. Taip pat informavau Tarybai pirmininkaujančią valstybę, kad rugsėjo mėn. neoficialiame Tarybos posėdyje esu pasirengęs pateikti Parlamentą dominantį pranešimą apie transatlantinį reguliavimą.
Mes nesame vieni Didžiajame dvidešimtuke, ir net tarp amerikiečių ir europiečių, tačiau nepaprastai svarbu užtikrinti, kad mūsų veiksmai ir Europoje taikomos priemonės priežiūros ir reguliavimo srityse būtų lygiagretūs veiksmams, kurių ėmėsi JAV kongresas, vadovaujant prezidentui B. Obamai.
Šiuo metu kaip tik rengiu tam tikrą lentelę, kur bus palyginti veiksmai, kurių ėmėsi JAV, su Europos priemonėmis, siekiant užtikrinti paralelizmą. Tie patys tikslai gali būti pasiekti nebūtinai tais pačiais metodais ir priemonėmis. Manau, kad ši priemonė bus naudinga ir ministrams, ir Parlamento nariams.
Corien Wortmann-Kool, PPE frakcijos vardu. – (NL) Ponia pirmininke, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos vardu norėčiau pasakyti, kad labai džiaugiamės pasiektu susitarimu dėl Europos bankų priežiūros sistemos. Labai svarbu, kad to pasiekėme. Kai kurios valstybės narės iš pradžių tam atkakliai priešinosi, tačiau pranešėjai buvo nepalaužiami, ir Komisijos nario, gebančio įtikinti ir turinčio tvirtą poziciją, kurios laikėsi Tarybai pirmininkaujanti Belgija, dėka galėjome pasiekti tokį rezultatą. Itin vertinu ir tai, kad buvo patvirtintas Europos semestro įvedimas. Tai svarbūs žingsniai, stiprinant ekonominį valdymą Europoje.
ECOFIN taryboje taip pat buvo diskutuojama dėl įvairių bankų apmokestinimo formų, nes bankai taip pat turi prisidėti šalinant krizės padarinius. Pagrįstai mėginote tai pasiekti G20 lygmeniu, tačiau čia pasiekta maža pažanga. Todėl PPE frakcija pritaria išvadai, kad jei nesugebėsime to pasiekti tarptautiniu lygmeniu, tada Europoje galime – tiesiog privalome – imtis iniciatyvos ir įvesti tokį bankų mokestį ar bankų apmokestinimą. Tačiau tai turime atlikti koordinuotai, nes valstybės narės jau pradėjo pačios įsivesti tokius mokesčius, o tai kelia grėsmę mūsų vidaus rinkai.
Todėl, Komisijos nary M. Barnier, griežtai raginu jus pasinaudoti iniciatyvos teise ir įvesti koordinuotą bankų apmokestinimą visoje Europoje – tokį apmokestinimą, kuris kiekvienoje šalyje būtų įvestas, laikantis tų pačių kriterijų. Sprendžiant šį klausimą, kaip ir europinės priežiūros atveju, Parlamentas bus jūsų pusėje.
Dėl finansinių sandorių apmokestinimo norėčiau pasakyti, kad tai puiki mintis, bet reikia dar daug nuveikti, kad ji taptų svarbia G20 darbotvarkės dalimi. Vis dėlto norėčiau įspėti, kad Europa lieka viena. Suprantu, kad mano kolega Parlamento narys M. Schulz norėtų įvesti tokį mokestį Europoje, tačiau apmokestinimo žala būtų didesnė negu nauda, nes šiuo atveju susiduriame su pasauline sistema. Įvedus tokį mokestį, sandoriai aplenktų Europą. Todėl turime dėti visas pastangas, kad sėkmingai įvestume Europos bankų mokestį ir tęstume darbus Didžiajame dvidešimtuke.
Udo Bullmann, S&D frakcijos vardu. – (DE) Ponia pirmininke, pone D. Reyndersai, Komisijos nary, džiaugiuosi jūsų vadovavimu. Parlamentas daug dirbo šiuo klausimu, ir jūs atlikote savo vaidmenį, todėl ir pasiekėme tokius gerus rezultatus.
Visada turime spręsti naujas užduotis ir, deja, turiu pasakyti, kad kitose srityse dar reikia daug ką nuveikti, kad pasiektume tokių pat gerų rezultatų. Tiesiog norėčiau pasakyti, kad rizikos draudimo fondų valdytojų veiklos reguliavimo klausimu pažangos dar toli gražu nepasiekėme. Todėl raginu ir Tarybą, ir Komisiją imtis skubių veiksmų. Nes be jūsų pastangų iš šių taisyklių nebus daug naudos. Visiems reikia užtikrinti vienodas teises. Valdytojams už Europos Sąjungos ribų visada turi būti taikomos tokios pat sąlygos kaip ir jų kolegoms Europoje. Kitu atveju Europa atsidurs nepalankioje padėtyje.
Mūsų tikslas nėra apriboti visą pramonę. Tačiau jei nebus atlikti reikšmingi patobulinimai, kurie užkirstų kelią vadinamosioms „juodoms avims“ apiplėšinėti pelningai veikiančių įmonių, neturėsime gerai veikiančio reglamento. Norėčiau įspėti: neturite įsivaizduoti, kad pasieksite lengvą pergalę paprasčiausiai supriešindami šio Parlamento narius. Jei nepriimsime veiksmingo reglamento, visa Europa sužinos apie tuos, kurie šliaužioja keliais prieš lobistus, ir toks žinojimas šioms diskusijoms suteiks visai kitokį atspalvį.
Dar norėčiau tarti žodį apie finansinių sandorių mokestį: mano nuomonė visiškai skiriasi nuo Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pozicijos. Europa laukia atsakymų. Turėsite pateikti šiuos atsakymus. Negrįžkite iš G20 aukščiausiojo lygio susitikimo sakydami: „Deja, nieko nepavyko pasiekti, todėl nieko negalime padaryti“. Priešingai, Europoje reikia imtis veiksmų, todėl kartu su Europos žmonėmis turime numatyti ir įgyvendinti tam tikras ryžtingas priemones. Per derybas G20 aukščiausiojo lygio susitikime atsiminkite tai, kad mums reikia jūsų atsakymo, kitaip sulauksite Europos reakcijos.
Sylvie Goulard, ALDE frakcijos vardu. – (FR) Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti Komisijai ir Tarybai pirmininkaujančiai Belgijai už pagalbą atnaujinant ES finansų priežiūros sistemą.
Suprantu, kad dabar dėkojame vieni kitiems, tačiau vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad praėjusių metų gruodžio mėn. Europos Parlamentas paaiškino, kaip valstybės narės, teigdamos, kad siekė įveikti krizę Europos lygmeniu priimtais sprendimais, buvo įnikusios į visų apsaugos tinklų diegimą ir taikė visas įmanomas apsaugos sąlygas, siekdamos užtikrinti, kad šios Europos institucijos jokiu būdu negalėtų veikti be tarpvyriausybinių susitarimų. Manau, kad visi kartu puikiai atlikome darbą, tačiau pagyras palikime tiems atvejams, kai jų iš tiesų reikia.
Kaip Sisteminės rizikos valdybos pranešėja norėčiau ypač atkreipti dėmesį į vieną labai teigiamą aspektą. D. Barnier dažnai kalba apie „radarus“ ir „kontrolės bokštus“, tačiau kiekviename lėktuve skrenda ir pilotas, o šiuo atveju pilotas – Europos centrinio banko pirmininkas, kurį Parlamentas ir toliau norėtų matyti atliekant tą vaidmenį.
Tačiau norėčiau išreikšti tam tikrą nepasitenkinimą dėl tiesioginės europinių subjektų priežiūros ir pirmiausia paprašyti tęsti kovą šioje srityje. Sektoriniuose dokumentuose ir toliau turime suteikti – kaip vieningai įsipareigojo keturios pagrindinės Parlamento frakcijos – ES vertybinių popierių ir rinkos institucijai (EVPRI) ir Europos bankininkystės institucijai (EBI) įgaliojimus prižiūrėti šių subjektų, kreditų reitingų agentūrų, veiklą. Teoriškai tai jau vyksta, ir laukiame, kol Komisija pratęs savo darbą ir įtrauks tarpuskaitos centrus, o laikui bėgant ir tarpvalstybines grupes. Šioje srityje uždavinys buvo paprastas: galėjome sukurti vidaus rinką, kurioje taikomas ES reguliavimas ir priežiūra, arba apsiriboti laisvu koordinavimu, kuris reikštų tautinių valstybių išsisukinėjimą – arba chipotage, kaip tai vadina Tarybai pirmininkaujanti Belgija.
Sven Giegold, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Ponia pirmininke, visų pirma, Europai tai labai svarbus metas, nes panašu, kad pasiekėme susitarimą dėl priežiūros. Daug pasiekėme, dirbdami drauge šiuo klausimu. Norėčiau padėkoti Tarybai pirmininkaujančiai Belgijai, Komisijai, D. Barnier ir kolegoms Parlamento nariams, priklausantiems įvairioms frakcijoms. Žengėme didžiulį žingsnį į priekį, paneigdami kalbas, kad Europa toliau nedarys pažangos. Priešingai, turime įvesti griežtą vidaus rinkos reguliavimą. Dabar esame teisingame kelyje.
Antra, ECOFIN taryba jau priėmė keletą svarbių sprendimų dėl valstybių narių biudžetų priežiūros. Norėčiau padėkoti Komisijai už pasiektą pažangą. Pateikėte įvairių pasiūlymų. Laukiame dar daugiau pasiūlymų dėl makroekonominio koordinavimo. Atsižvelgiant į krizę, tai skubiai reikalinga.
Tačiau toliau norėčiau aptarti finansinių sandorių mokestį. Tai, ką iki šiol girdėjome iš Komisijos, yra prieštaringų ženklų samplaika. Iš kitos pusės, D. Barnier ir J. M. Barroso remia finansinių sandorių apmokestinimo idėją. Tačiau kartu A. Šemeta atmeta šį pasiūlymą. Raginu šį klausimą spręsti kolegialiai. Turite kalbėti vienu balsu. A. Šemetai tikrai nedera pristatyti pranešimo, kuriame pateikiami duomenys jau seniai buvo paneigti mokslininkų.
Pvz., atitinkamą jame pateiktą informaciją galima rasti tyrime, kurį Europos Parlamento užsakymu atliko Bruegel institutas. Šiame tyrime atmetami A. Šemetos naudojami argumentai. Tarp kitko, įdomu, kodėl jis vėl nedalyvauja diskusijose. Šiuo klausimu A. Šemeta jau keletą kartų sulaukė kritikos Europos Parlamente. Šiandien labiau nei bet kada šis Komisijos narys turėtų dalyvauti diskusijose. Taip pat norėčiau sužinoti, ar dabar A. Šemeta turės padirbėti papildomai, daugiau už kitus – galiausiai, juk buvo nuspręsta: jo atliktas darbas turės būti peržiūrėtas. Bet ar tai tikrai atsispindės Komisijos pateiktame pasiūlyme, ar tikrai bus pateikta iniciatyva, ar tik dar vienas tyrimų dokumentas? To tikrai neužtenka! Be to, nėra gerai atidėti Tarybos sprendimą, kol Prancūzija perims pirmininkavimą G20 grupei. Tai nepriimtina!
Tačiau pagrindinės šį pasiūlymą atmetusios šalys – Jungtinė Karalystė, Švedija ir Ispanija – taip pat turi atsakyti į tam tikrus klausimus. Iš anksto buvo aišku, kad Jungtinė Karalystė ir Švedija nepritars šiam pasiūlymui. Tačiau Ispanija yra Euro grupės narė. Šalį valdo socialdemokratai. Galbūt jie turėtų siekti suderinti šiame Parlamente priimtą poziciją su Taryboje patvirtinta Ispanijos vyriausybės pozicija.
Tiesiog manau, kad šiame Parlamente Europos Liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija aiškiau išreikš savo poziciją. Ką tik išsakėte keletą labai kritiškų pastabų apie finansinių sandorių apmokestinimą, nors didžioji dalis jūsų frakcijos narių pritaria šiam mokesčiui. Nesu įsitikinęs, ar kalbate frakcijos daugumos vardu. Šiomis aplinkybėmis turime būti vieningi, nes kitaip piliečiai taps ciniški, jeigu imsimės išlaidų taupymo priemonių, bet negausime įplaukų Europoje apmokestinant iš kapitalo gaunamas lėšas.
Kay Swinburne, ECR frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, norėčiau iš pradžių pasidžiaugti Tarybai pirmininkaujančios Belgijos derybiniais įgūdžiais ir padėkoti Komisijos nariui D. Barnier ir jo komandai už tai, kad rado sprendimų dėl priežiūros. Toliau norėčiau tarti žodį apie vakar vykusiame ECOFIN posėdyje neišspręstus klausimus, susijusius su finansiniais sandoriais.
Man regis, Parlamente praleidžiu daug laiko prašydama atlikti tyrimus, parengti poveikio vertinimus ir analizes. Šios savaitės ECOFIN posėdis jau baigėsi ir praėjo būtent taip. Užuot paskubomis apžvelgus vien tik politines koncepcijas ir teisėkūrą, Tarybos posėdis ir Komisijos nario A. Šemetos indėlis buvo pagrįsti faktais ir skaičiais. Tai puikus geresnio reguliavimo principų taikymo praktikoje pavyzdys. Tačiau kai nepriklausomas vertinimas rodo, kad viena valstybė narė surinktų daugiau nei 70 proc. įplaukų, gaunamų iš finansinių sandorių mokesčio, būtų absurdiška reikalauti įvesti tokį mokestį ES lygmeniu, jeigu iš viso verta jį įvesti.
Finansinių sandorių mokestis (FSM) nėra laisvi pinigai, kaip populiarioji žiniasklaida mus bandė įtikinti. Bankai ir finansų tarpininkai nebus tie subjektai, kurie mokės finansinių sandorių mokestį. Jį mokės pensininkai, kurie yra priklausomi nuo savo pajamų rinkos sąlygomis, ir realiosios ekonomikos įmonės, mokančios už kiekvieną apsidraudimo sandorį. Laikas pripažinti pernelyg supaprastinto FSM trūkumus ir, jei iš tikrųjų siekiame pakeisti bankų elgesį negriaudami savo ekonomikos, turime įvertinti sudėtingesnius sprendimus dėl finansinės veiklos apmokestinimo ar bankų mokesčio, kuriuos siūlo Tarptautinis valiutos fondas (TVF).
Užuot žlugdydami procesą raginimais įvesti neįmanomus ir netrokštamus mokesčius visoje ES, kuriems priešinasi daugelis valstybių narių, ne tik mano šalis, turime visa tai vertinti kaip galimybę sustiprinti silpnus valstybių narių viešuosius finansus ir leisti joms panaudoti tuos pinigus taip, kaip jos mano esant tinkama, papildant biudžetus, kuriuos ištuštino bankų gelbėjimas ir krizės valdymas.
Miguel Portas, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) ECOFIN taryba nusprendė įgyvendinti Europos semestro idėją, kuria siekiama užtikrinti Europos ekonomikos politikos ir nacionalinių biudžetų politikos darną. Mano klausimas būtų toks: ar buvo pagalvota apie demokratiją? Visiškai pritariu koordinavimo idėjai. Pritariu deficito srities tikslams ir netgi norėčiau, kad tokie tikslai būtų iškelti darbo vietų kūrimo srityje. Man priimtini nacionalinių biudžetų pakeitimai, nors norėčiau, kad sankcijos nebūtų nepagrįstos ir dar labiau nepaaštrintų problemos, todėl esu ganėtinai atviras šiuo klausimu.
Tačiau man visiškai nepriimtina, kad Briuselis nusprendžia, kaip valstybės narės turi vykdyti savo įsipareigojimus, nes tai reiškia nacionalinių parlamentų prerogatyvos perėmimą. ECOFIN taryba atliks daugiau negu išankstinį patvirtinimą; Taryba rengia gaires, kurios bus privalomos kiekvienam nacionaliniam biudžetui. Girdėjau, kaip D. Reynders pažymėjo: gerai, tačiau nesileisime į smulkmenas. Dėkoju už didžiadvasiškumą, tačiau pagrindinė problema yra ta, kad šios bendrosios gairės bus taikomos 27 vyriausybėms. Kalbant apie šias 27 vyriausybes, Vokietija visada nurodinės Graikijai, kaip elgtis, bet niekada nebus taip, kad Graikija nurodinėtų Vokietijai.
Ponios ir ponai, nacionalinių parlamentų nariai nėra blankai, kuriuos reikia užpildyti. Nacionalinių parlamentų nariams negali būti atimta pasirinkimo laisvė savo biudžetų atžvilgiu, nes tai yra esminis politinis pasirinkimas.
Hans-Peter Martin (NI). – (DE) Ponia pirmininke, Komisijos nary, norėčiau pradėti kalbą jus pagirdamas. Akivaizdu, kad norite eiti į priekį. Tačiau iškyla paprastas klausimas: ar jums leidžiama norėti? Kalbant apie procesą, kurį vykdote su didžiuliu atsidavimu, raginu kuo skubiau piliečiams paaiškinti padėtį, pabrėžiant nesėkmės, kuri ištiko nepaisant visų gerų norų, priežastis ir paaiškinant, kodėl padarėme tik nedidelę pažangą, spręsdami keturis esminius šios srities klausimus.
Akivaizdu, kad reikalingi paaiškinimai, kodėl finansų rinkų priežiūra JAV pagrindinėse srityse yra griežtesnė ir kritiškesnė negu ta, kurią šiuo metu bandote sukurti. Be to, norime sulaukti aiškių atsakymų, kaip iš tikrųjų ketinate spręsti paskolas superkančių ir perparduodančių bankų problemą ir kokių rezultatų galėtume tikėtis. Taip pat reikia aiškumo kapitalo srityje. Kokie Komisijos ketinimai? Pateikiate daug smulkmenų, tačiau kaip ketinate užtikrinti, kad krizinė padėtis nepasikartotų?
Be to, norėčiau užduoti klausimą kaip mažos valstybės narės atstovas: ką galime padaryti, kad sumažintume tų bankų, kurie yra per dideli žlugti, problemas? Austrijoje tokia padėtis ištiko banką „Hypo Group Alpe Adria“, nes pareikalavus grąžinti paskolas skolų našta taip prislėgtų Austrijos valstybę, kad atsidurtume tokioje pat padėtyje kaip Graikija. Ar Komisija apie tai įspėja? Ką ji veikia? Kaip ketinama apsaugoti Austriją, kad ši valstybė netaptų antrąją Europos Sąjungos Graikija?
Jean-Paul Gauzès (PPE). – (FR) Ponia pirmininke, Komisijos nary, pirmiausia, be abejo, norėčiau pasveikinti jus pasiekus puikių rezultatų priežiūros srityje.
Kaip minėjo S. Goulard, Parlamento pastangos nenuėjo veltui, o gruodžio mėn. įvyko kai kas naujo ir unikalaus: keturi pagrindinių frakcijų koordinatoriai paskelbė pranešimą, kuriame skelbiama, kad Europa turi imtis aktyvesnio vaidmens šios priežiūros srityje. Pone D. Reyndersai, tik dėl jūsų dinamiškumo buvo rastas puikus sprendimas. Akivaizdu, kad Komisija sunkiai dirbo, todėl džiaugiuosi Komisijos nario M. Barnier paskelbta finansinių paslaugų programa.
Džiaugiuosi, kad taip atsitiko, kad buvo pasiektas šis susitarimas, nes ES finansinis patikimumas, jos finansinis patikimumas piliečių akyse, kurie nuo pat krizės pradžios mūsų klausė „Ką veikia ES? Kokių konkrečių rezultatų pasiekė?“, atsidūrė pavojuje. Galime atsakyti, kad svarstome ir dirbame šiuo klausimu, vedame trišalius susitikimus ir rengiame posėdžius, tačiau mūsų piliečiai laukia rezultatų
ES patikimumas tarptautinių partnerių, ypač JAV, akyse taip pat atsidūrė pavojuje. Neseniai buvau susitikęs su JAV finansų sektoriaus atstovais ir, tiesą sakant, jiems nerimą kelia ES teisinis netikrumas. Keičiame reglamentus, įvedame peržiūros ir laikinojo galiojimo sąlygas; tačiau nesukuriame nieko patikimo. Manau, kad teisės aktai turi būti galutiniai, nors daliniai pakeitimai ir gali būti atliekami. Tačiau jokiu būdu negalime sukurti įspūdžio, kad ketiname keisti dokumentus kas dvejus ar trejus metus.
Ponia pirmininke, pone D. Reyndersai, norėčiau savo vardu pateikti prašymą: šią popietę vyks labai svarbus trišalis susitikimas su Komisijos nariu M. Barnier ir kolegomis dėl rizikos draudimo fondų reguliavimo. Labai svarbu, kad kuo greičiau surastume sprendimą. Puikiai suvokiu Tarybai pirmininkaujančios Belgijos ir jūsų asmeninius įsipareigojimus. Per keletą artimiausių savaičių turime pasiekti susitarimą, kad, kitą kartą informuodamas apie ECOFIN tarybos darbą, galėtumėte pasakyti: „Buvo pasiektas susitarimas dėl rizikos draudimo fondų reguliavimo“. Mes to tikimės, ir žinau, kad ir jūs pats to tikitės. Dabar turime žengti galutinį žingsnį ir surasti teisingą sprendimą
Anni Podimata (S&D). – (EL) Ponia pirmininke, Komisija, vakar priimtas ECOFIN tarybos sprendimas kartu su susitarimu, pasiektu dėl naujos veiksmingos finansinės priežiūros sistemos, yra svarbūs žingsniai į mūsų įsivaizduojamą naująjį ekonominį valdymą. Tačiau šiandien susiduriame su dideliais iššūkiais. Niekas negali ir neturėtų trukdyti įvesti griežtesnės biudžeto drausmės ir griežtesnės priežiūros.
Iššūkis – sukurti naują ekonominį modelį, kuris patenkintų Europos piliečių visiško užimtumo ir teisingo augimo poreikius. Todėl turime rasti pusiausvyrą tarp biudžetinės drausmės ir tvariam augimui bei visiškam užimtumui reikalingų išteklių užtikrinimo viešomis ir privačiomis investicijomis.
Todėl turime spręsti makroekonominės pusiausvyros ir valstybių narių konkurencinių skirtumų klausimus, nes tai neišvengiamai sukels ekonominę ir socialinę nelygybę. Tačiau pirmiausia reikia modelio, kaip teisingiau paskirstyti ekonomikos atgaivinimo išlaidas, o fiskalinis teisingumas ir finansinių sandorių apmokestinimas galėtų atlikti katalizatoriaus vaidmenį.
Europa gali ir privalo šiuo klausimu imtis lyderio vaidmens. Tai buvo padaryta kovoje su klimato kaita, prisiimant vienašališkus įsipareigojimus. Galime ir privalome stengtis panašias taisykles įgyvendinti tarptautiniu lygmeniu.
Jens Rohde (ALDE). – Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti Komisijai ir Tarybai už atliktą darbą, siekiant užtikrinti pakankamą finansavimą iš finansų sektoriaus ir išreikšti joms palaikymą.
Tačiau yra keletas probleminių klausimų. Pritariame, kad reikia įvesti tam tikrą koordinuoto stabilumo lygį ir įsteigti fondą, tačiau spręsdami finansinių sandorių apmokestinimą, kalbame apie visiškai skirtingą ir daug sudėtingesnę problemą.
Toks mokestis būtinai turėtų būti pasaulinis, kad galėtume apsisaugoti nuo vengimo mokėti mokesčius. Be to, visų sandorių apmokestinimas ne tik būtų –techniškai neįmanomas, tačiau ir kiltų grėsmė, kad rinkos taptų nepastovios ir sumažėtų jų likvidumas.
Norėčiau užduoti kelis klausimus apie mokesčius. Jeigu jais siekiame surinkti lėšų pasaulinėms problemos spręsti, kur pateks iš šių mokesčių surinktos lėšos ir kas bus atsakingas už šių pinigų paskirstymą? Jeigu kalbame apie konkretų tikslą turintį mokestį, kaip sužinosime, kada iš tiesų yra gana? Ir galiausiai pagrindinis klausimas: kas rinks šį mokestį – valstybės narės ar ES? Jeigu šį mokestį rinks ES, kuri yra toli nuo savo piliečių, kaip išvengsime nuolat augančių mokesčių? Realiame pasaulyje niekada nebūna „gana“, jeigu turime omenyje politikų poreikį gauti papildomų pinigų.
Derk Jan Eppink (ECR). – (NL) Ponia pirmininke, norėčiau pasveikinti D. Reyndersą. Tikiuosi, kad laikotės puikiai. Bankų apmokestinimo klausimu iš esmės nematau jokių problemų. Tik įdomu, kaip pavyks jį įgyvendinti praktikoje. Tai man primena autobusą: visi nori į jį lipti, tačiau kiekvienas nori važiuoti priešinga kryptimi. Apie finansinių sandorių apmokestinimą galėčiau pasakyti, kad tai geras blogos idėjos pavyzdys. Iš esmės tai tam tikras Tobino mokestis Europoje. Nors šio mokesčio taip jau nevadiname, nes šiandien net ir pats J. Tobinas prieštarautų tam mokesčiui. Tai skatina kapitalo persikėlimą, ir Švedija buvo puikus tokios padėties pavyzdys. Be to, kyla klausimas, ką veiksime su lėšomis, gautomis surinkus šį mokestį? Ar jas pridėsime prie jau sukauptų ES išteklių? Šis klausimas kelia nesantaiką, todėl mano patarimas jums, pone D. Reyndersai, būtų toks: nors už šio plano galbūt ir slypi geri ketinimai, bet tiesiog jo atsisakykite. „Užšaldykite“ šį planą arba, dar geriau, palikite lauke mirti nuo hipotermijos. Mes tikrai negalime veikti vieni. Toliau norėčiau aptarti M. Schulzo žodžius, nors ir nepanašu, kad jis dabar manęs klausytųsi. Vakar M. Schulz pasakė norįs priversti Europos Komisiją imtis iniciatyvos dėl finansinių sandorių apmokestinimo. Taip pat norėtų išvesti žmones į gatves. Patarčiau nesilaikyti tokios krypties. Europos piliečiai imsis iniciatyvos prieš šį mokestį, nes būtent eiliniai piliečiai ir turės jį mokėti.
Othmar Karas (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, Komisijos nary, pone D. Reyndersai, ketinu aptarti penkis klausimus. Pirma, apmaudu, kad tokie svarbūs ECOFIN tarybos posėdžiai kaip vakar įvykęs posėdis buvo surengti tuo pačiu metu kaip ir Komisijos Pirmininko kreipimasis, kuriame aptarta ES padėtis. Norėčiau geresnio koordinavimo. Jeigu visi einame ta pačia kryptimi, turime žinoti, kokie klausimai ir problemos rūpi Europos Sąjungai; turime koordinuoti savo pastangas, klausytis vieni kitų ir kalbėtis. Toks paralelinis tvarkaraštis visiškai nereikalingas ir kenkia abiem atvejais.
Antras klausimas, kurį norėčiau aptarti, yra priežiūra. Norėčiau padėkoti Tarybai pirmininkaujančiai valstybei, Komisijos nariui ir Parlamentui. Jei ne liepos mėn. priimtas Parlamento sprendimas, per vasarą nebūtume padarę pažangos ir neturėtume tokios griežtos priežiūros. Jei ne liepos mėn. priimtas Parlamento sprendimas, Europos centrinio banko pirmininkas nevadovautų makrolygio priežiūros institucijai. Tai pasiekta dėl aktyvaus Parlamento ir Tarybai pirmininkaujančios Belgijos bendradarbiavimo ir sulaukus Komisijos paramos. Norėčiau nuoširdžiai už tai padėkoti.
Trečias klausimas susijęs su biudžeto rengimo europinimu. Turime nepamiršti, kad antrasis pinigų sąjungos ramstis bus veiksmingas tik tada, jei įgyvendinsime ekonominę ir socialinę sąjungą ir, visų pirma, europinsime biudžeto politiką bei mokesčių politiką, o ne tiesiog koordinuosime šias sritis.
Ketvirtas klausimas: bankų apmokestinimas reikalingas, tačiau negalime leisti, kad jis taptų bedugniu šuliniu. Mokestis turėtų būti grindžiamas Europos tikslu, o lėšos turi būti apibrėžtos paskirties ir naudojamos Europos tikslams, taip pat reikėtų įkurti Europos valiutos fondą.
Penktas klausimas susijęs su finansinių sandorių apmokestinimu. Iki šiol ir pritariantys šiam mokesčiui, ir jam prieštaraujantys nariai turėtų jaustis kaip veltui besiblaškantys ir nerandantys sprendimo. Pone D. Reyndersai, ką tik pažymėjote, kad įvyko pirma rimta diskusija šiuo klausimu. Tačiau jau metus apie tai kalbame. Kėlėme klausimus. Tvirtinome rezoliucijas. Regis, iš pradžių perkėlėte atsakomybę Didžiajam dvidešimtukui, vėliau Komisijai ir galiausiai valstybėms narėms. Norime sulaukti atsakymų į šiuos penkis klausimus. Kuo remiantis bus atliktas vertinimas? Koks bus procentinis dydis? Kas įves šį mokestį? Kas gaus pinigus ir kokiems tikslams jie bus naudojami? Pateikite projektą, o tada galėsime toliau diskutuoti ir imtis praktinių veiksmų.
Elisa Ferreira (S&D). – (PT) Ponia pirmininke, Komisijos nary, pastangų įvedant Europos semestrą koordinavimas, kas vakar buvo aptarta ECOFIN tarybos posėdyje, – tai žingsnis į priekį, tačiau tai tik viena paveikslo dalis. Augimas ir užimtumas turi tapti prioritetinėmis sritimis, kaip ir Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimas. Būtina sukurti Europos valiutos fondą. Valstybės garantuota skola turi būti tvarkoma kartu su visais kitais dalyvavimo pinigų sąjungoje įsipareigojimais. Labai svarbu, kad sankcijų požiūriu šio projekto plėtra nepasuktų pavojingu keliu, todėl pasikliauju Komisijos nariu M. Barnier ir jo patirtimi vadovaujant Komisijai šioje srityje.
Antra, norėčiau nuoširdžiai pasveikinti Komisijos narį su puikiai atliktu darbu finansų priežiūros srityje. Manau, kad Komisijos narys M. Barnier kartu su Parlamentu ir Tarybai pirmininkaujančia Belgija sugebėjo pasiekti puikų susitarimą – tokį, kuriame jaučiama pagarba mums ir ginami Europos visuomenės interesai. Tikiuosi, kad dar nepateikta darbotvarkė bus paremta tuo pačiu metodu ir bus lygiai tokia pat sėkminga.
Trečia, norėčiau pasakyti, jog labai tikiuosi, kad bet kokia pažanga įveikiant bankų krizę, ypač kalbant apie sisteminius ir tarpvalstybinius bankus, padės įtvirtinti Europos poziciją.
Galiausiai, Komisijos nary, būtina peržiūrėti mūsų parengtą Didžiojo dvidešimtuko darbotvarkę, ypač jei nenorime atsisakyti kovos su sukčiavimu, mokesčių vengimu ir mokesčių rojumi ir jei susitikime norime sulaukti veiksmingesnio ir ryžtingesnio bankų ir finansinių paslaugų indėlio ...
(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją.)
Vicky Ford (ECR). – Ponia pirmininke, pritariu susitarimui dėl priežiūros struktūros. Žinau, kad mano kolegoms nebuvo lengva jį pasiekti. Tai buvo subtilus balansavimas, stengiantis apsaugoti rinkas nuo tarpvalstybinės rizikos ir kartu išsaugoti nacionalinių vyriausybių įsipareigojimus.
Komisijos narys visai teisingai tai apibūdino kaip pirmąją plytą. Nekantriai laukiu, kada pradėsiu dirbą su Komisija siekiant užtikrinti, kad kitos plytos nesugriautų tos subtilios pusiausvyros.
Iš esmės nėra gerai, kad valstybės narės tariasi dėl tarptautinių standartų, tačiau pačios nesugeba jų įgyvendinti. Manau, tai užtikrins, kad visi laikytumės tarptautinių taisyklių.
Per diskusijas daugelis kolegų minėjo, jog svarbu, kad Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) vadovas vadovautų ir Europos centriniam bankui (ECB). Pažadėjome jo klausyti, kai jis įspėjo mus apie grėsmes. Vakar įspėjo Tarybą apie finansinių sandorių apmokestinimo riziką ir pabrėžė, kad Europai tai gali būti pražūtis. Įrodykime, kad mes, kaip politikai, laikomės savo pažado ir iš tiesų klausome žmogaus, kurio pažadame klausytis.
Sophie Auconie (PPE). – (FR) Ponia pirmininke, ministre, Komisijos nary, ponios ir ponai, kaip pažymėjo kolegos nariai, – J. P. Gauzès ką tik ir vakar per diskusijas dėl ES padėties, – mums reikia daugiau Europos.
Reikia daugiau Europos, kad būtų skatinamas augimas ir darbo vietų kūrimas, kad būtų sureguliuotos rinkos ir sumažinta nelygybė. Toks mūsų frakcijos pirmininko J. Daulio požiūris, kuriam aš visiškai pritariu. Manau, kad valstybės narės pagaliau suvokė, kad reikia drąsiau spręsti ekonomikos ir biudžeto klausimus. Reikia būti drąsesniems ir, visų pirma, atsakingiems: nacionalinė protekcionistinė reakcija – tiesus kelias į nelaimę.
Reikia didesnės finansų priežiūros Europos lygmeniu; šiuo atžvilgiu susitarimas su Taryba dėl finansų priežiūros paketo, dėl kurio balsuosime kitoje plenarinėje sesijoje, yra puiki žinia.
Vis dėlto sistemos priežiūros nepakanka, privalome sukurti ir tikrą biudžeto ir ekonomikos politikos krypčių koordinavimą. Turime sukurti ir biudžetinį, ir ekonominį federalizmą. Turėdami bendrą pinigų politiką, bet nepriklausomas biudžeto politikos kryptis, esame suparalyžiuoti. Manau, kad federalizmas prasidėjo nuo šio naujo Europos semestro, kai reikalaujama, kad valstybės narės kiekvienais metais prieš vasaros pradžią pateiktų savo biudžeto strategijas Tarybai, kad ši galėtų pareikšti savo nuomonę.
Tačiau, kaip dažnai nutinka ES, taisykles diktuos ne tekstai, o veikiau tai, kas vyksta praktikoje. Norėčiau, kad šis koordinavimas būtų vykdomas ne tik formaliai ir padėtų sukurti bendrą mūsų ekonomikos, pramonės ir socialinės politikos krypčių strategiją. Gaila, kad nacionaliniai parlamentai ir Europos Parlamentas vis dar nevisapusiškai dalyvauja šiame koordinavimo procese.
Ministre, kadangi esate Tarybos atstovas, kreipiuosi konkrečiai į jus: parlamentai, kaip biudžeto valdymo institucijos, turi atlikti esminį vaidmenį kuriant Europos ekonomikos politiką, nes tai vienintelis būdas užtikrinti jos veiksmingumą ir teisėtumą.
Antolín Sánchez Presedo (S&D). – (ES) Ponia pirmininke, norėčiau pasveikinti Tarybai pirmininkaujančią valstybę, Tarybai vienbalsiai priėmus kompromisą dėl priežiūros paketo, pasiektą su Parlamentu ir Komisija.
Dirbome kartu su Tarybai pirmininkavusiomis Ispanija ir Belgija ir mums pavyko įvykdyti savo užduotį, pasiekus plačių užmojų kompromisą, kuriuo padedami tvirti pamatai finansinei reformai ir žengiamas svarbus žingsnis Europos Sąjungos integracijoje.
Europos semestras, kuris įvedamas nuo kitų metų, taip pat labai teigiamas žingsnis, nors jis apima kur kas daugiau nei vien veiksmų darbotvarkės parengimą – jam reikia suteikti pagrindinį turinį ir parlamentinį matmenį.
Reikalinga didesnė ekonominio valdymo reforma. Būtina mobilizuoti nepakankamai panaudojamus ekonominio augimo pajėgumus ir sukurti tokią socialinę ir ekonominę ES, kokios mums reikia.
Be to, mums reikia nuoseklios, tvirtos ir patikimos Europos prevencijos, valdymo ir krizių sprendimo sistemos. Ji turi derėti su ekonominiu atsigavimu, padėti numatyti moralinius pavojus, atsižvelgti į kitą finansinės reformos naštą ir išvengti vidaus rinkos iškraipymų. Turime tai suderinti viduje, kad vėliau galėtume aptarti Didžiajame dvidešimtuke.
Netrukus baigsiu savo kalbą. Dėl finansinių sandorių mokesčio galiu pasakyti, kad laukiame Komisijos komunikato, kuriame gali būti atsižvelgta ir į finansinės veiklos apmokestinimą. Kova su nestabilumu, teisingas finansinės naštos paskirstymas, krizės poveikio viešiesiems finansams mažinimas, naujų išteklių Europos Sąjungai kūrimas ir indėlis siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų atsidūrė pavojuje. Jei norime, kad ES būtų pasaulinio lygio veikėja, negalime veikti atskirai.
Peter Skinner (S&D). – Ponia pirmininke, norėčiau labai padėkoti D. Reyndersui ir Komisijos nariui M. Barnier už jų paramą dėl priežiūros paketo, kuris kartais šiek tiek priminė bandymą pertrinti virtą kiaušinį per arbatos sietelį, bet galiausiai mums pavyko. Manau, kad mūsų darbas su projektu „Mokumas II“ ir jo įgyvendinimo priemonėmis bus produktyvesnis ir gerokai spartesnis. Manau, taip ir bus.
Šiandien jau buvo aptarta daug teigiamų – ir neigiamų – dalykų, tačiau norėčiau pritarti pažangai, kuri jau pasiekta, ir tam, ko dar turėtume siekti. Vis dėlto Europai – turiu pasakyti, ne tik euro zonai – reikia veiklos našumą didinančių reglamentų ir apsaugos priemonių.
Manau, kad tautos verčiamos jaustis taip, tarsi jos būtų atstumtos, ir tai turi liautis. Tai pražūtinga visai ES. Tarptautinė darbotvarkė – svarbiausias dalykas. Europos Sąjunga turi atlikti svarbų ir pagrindinį vaidmenį, kuriant pasaulinius standartus.
Problema ta, kad padarysime didžiulę klaidą, jei manysime, kad pakanka kurti standartus vien tik Europoje. Todėl palankiai vertinu Komisijos nario M. Barnier pastabas dėl lyginamosios Europos Sąjungos ir JAV laimėjimų reguliavimo srityje lentelės. Mano biure jau parengta tokia lentelė. Komisijos nary, labai džiaugčiausi, galėdamas pasidalyti su jumis lentelėje pateikta informacija. Manau, ji bus naudinga.
Galiausiai, norėčiau paklausti, ko jau pasiekėme derybose su Transatlantine ekonomine taryba aukštesnio lygio reguliavimo dialoge? Ką ketiname pasiekti ateityje? Turime problemų, kurių vieni išspręsti negalime.
Liem Hoang Ngoc (S&D). – (FR) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, vakar ECOFIN taryboje patvirtintas Europos semestro įvedimo principas. Kaip federalistas, galiu tik pritarti tokiai pažangai. Vis dėlto biudžeto politikos koordinavimas yra viena; jų turinio nustatymas – jau kas kita. Todėl Stabilumo ir augimo pakto stiprinimas yra didelė klaida.
Griežto taupymo priemonės, dogmatiškai taikytos visai Europai, jau dabar leidžia pajusti pirmuosius jų rezultatus. Ispanija ir Airija susidūrė su dar didesniais sunkumais, o Markit tyrimas, paskelbtas rugpjūčio mėn. pabaigoje, parodė, kad tokios priemonės kelia augimo stagnaciją Europoje, o visai neseniai sukėlė ir augimo stagnaciją Vokietijoje.
Represinės priemonės kito neoficialaus ECOFIN susitikimo darbotvarkėje – dar rimtesnės. Neatsakinga nustatyti finansines sankcijas valstybėms, kurios ir taip susiduria su biudžeto problemomis. Tai neišvengiamai pakurstys kritiką visose valstybėse narėse dėl jų nacionalinių įnašų į ES biudžetą.
Vakar Prancūzijos gatvėse du su puse milijono piliečių išreiškė savo nepritarimą griežto taupymo priemonių paketui. Užuot išsaugojusios socialinės apsaugos tinklus ir kūrusios ES socialinę harmoniją, kuri būtina siekiant ekonomikos atsigavimo, Taryba ir Komisija juos naikina. Ar jos matuoja tokių sprendimų poveikį vien didėjančiu piliečių euroskepticizmu?
Europos integracijos ir piliečių, kurių atžvilgiu imamasi tokių priemonių, labui reikia pripažinti, ponios ir ponai, kad Stabilumo ir augimo pakto stiprinimas – tai ekonominis nukrypimas. Be to, tai didelė politinė klaida.
Sławomir Witold Nitras (PPE). – (PL) Esu labai patenkintas kompromisu dėl finansų priežiūros sistemos. Europos rinkoms iš tiesų reikia šių mechanizmų. Asmeniškai labai džiaugiuosi dėl pabrėžiamo Europos centrinio banko vaidmens. Manau, kad būsime saugesni, įvedus šią naują tvarką. Europos centrinio banko patirtis leidžia žvelgti į ateitį optimistiškai, o sukurta Europos finansų priežiūros institucijų sistema turėtų būti laikoma žingsniu reikiama kryptimi. Rimtai pradėjome koordinuoti išlaidų politiką ir nesame suinteresuoti Europoje vien tik rinkti mokesčius. Ataskaitų teikimo sistema bus labai svarbi. Prašau nepamiršti, kad nacionalinės vyriausybės, priimančios sprendimus ir įsipareigojančios laikytis biudžeto deficito taisyklių, nėra vienintelės institucijos, įgaliotos skirti ar leisti pinigus savo šalyse.
George Sabin Cutaş (S&D). – (RO) Reikia peržiūrėti ne tik Stabilumo ir augimo paktą, bet reformuoti ir visą ekonominį bei socialinį modelį.
Ekonominis ir socialinis modelis, kuris yra ypatingas Europos Sąjungos bruožas, šiuo metu pasirodė esąs nepriimtinas. Iš pradžių vertintas kaip ekonomikos augimo ir socialinės apsaugos varomoji jėga, šis modelis nepateisino šių lūkesčių. Dešimt procentų europiečių neturi darbo, o kai kurios valstybės narės vis dar yra gilioje recesijoje.
Kita vertus, ekonominių srautų valdymo Europos Sąjungoje srityje susiduriame su trūkumais, kurie išryškėjo per ekonomikos krizę. Dėl šios priežasties makroekonominė Europos valstybių priežiūra yra būtinybė, ypač todėl, kad valstybes glaudžiai sieja bendroji rinka ir bendra valiuta.
Todėl palankiai vertinu ECOFIN tarybos išvadas dėl to, kad būtų sukurtas makrofinansinės priežiūros Europos Sąjungoje pagrindas, įsteigiant Europos sisteminės rizikos valdybą ir priežiūros institucijas, veikiančias bankininkystės, draudimo ir vertybinių popierių sektoriuose, jau nekalbant apie nacionalinių biudžetų stebėseną Europos semestre.
Ilda Figueiredo (GUE/NGL). – (PT) Ponia pirmininke, vakar ECOFIN tarybos priimti sprendimai yra nepriimtini. Kol spekuliantai patys sau išsimoka skandalingai didelius atlyginimus, o veiksmingas finansinių sandorių apmokestinimas lieka nepasiekiamas, klestint mokesčių rojui, pasinaudota krizės suteikta galimybe pradėti patį didžiausią puolimą prieš demokratiją. Mėginama paversti nacionalinių parlamentų narius Europos marionetėmis, verčiant pateikti nacionalinius biudžetus Europos lyderiams iš anksto patikrinti, tarsi būtų negana akivaizdžiai sąlyginio Stabilumo ir augimo pakto ir neracionalių jo kriterijų.
Sutartyse numatytu vadinamuoju „ekonominiu koordinavimu“ negalima pateisinti tokio valstybių narių suvereniteto trypimo nei Europos, nei nacionaliniu lygmeniu šiuo sunkiu ekonominiu ir socialiniu laikotarpiu. Nueita per toli ginant ekonominių ir finansinių grupių interesus, ir tai turės sunkių padarinių tiems Europos Sąjungos gyventojams, kurie skursta. Todėl protestuojame ir esame įsitikinę, kad Europos Sąjungos darbuotojų ir žmonių pasipriešinimas sustiprės.
Liisa Jaakonsaari (S&D). – (FI) Ponia pirmininke, dėkoju už suteiktą žodį. Vos prieš keletą metų Europoje vyravo ekstremalaus liberalizmo doktrina, kurioje teigiama, kad politika tik supainioja rinkų mechanizmus, o viską išsprendžia rinkos.
Dabar atsidūrėme tokioje padėtyje, kai politika yra svarbi. Politikoje sprendžiamos problemos, ir labai svarbu, kad pasistūmėjome į priekį finansų priežiūros srityje. Labai svarbu, kad atsiradę biudžeto statistikų iškraipymai tampa skaidresni. Viskas yra skaidru, o skaidrumas, mano manymu, yra svarbiausias reformos žodis.
Regis, R. Schuman buvo teisus: Europos Sąjunga vystysis patirdama krizes. Europos Sąjungos patikimumas kyla iš apčiuopiamų rezultatų, ir nieko daugiau. Šiuo metu kaip tik žengiame šiuos apčiuopiamus žingsnius.
Michel Barnier, Komisijos narys. – (FR) Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti jums ir visiems už išsakytas mintis dėl kolektyvinio rezultato, pasiekto priežiūros srityje.
Norėčiau grįžti prie to, ką I. Ferreira ką tik paminėjo apie mūsų piliečius, kuriuos sukrėtė ir palietė finansų, ekonomikos ir socialinė krizė, neužmirštant ir maisto bei aplinkos apsaugos krizės. Manau, kad privalome stengtis parodyti piliečiams, kad mokomės iš krizių, nes tai žmonės, kurie mus renka, ir mes esame jiems atskaitingi. Būtent taip ką tik pasielgėme priežiūros atžvilgiu; mums tereikia bendrauti ir visa tai paaiškinti. Kaip tik pradėjome tai daryti. Turiu omenyje A. McCarthy pranešimą dėl direktyvos dėl kapitalo poreikio (angl. CRD 3) ir atlyginimų. Manau, kad kalbant apie visus klausimus, kurie šokiravo, sukrėtė ir palietė mūsų piliečius ir išrinktus atstovus, mes, Parlamentas, Taryba ir Komisija, privalome parodyti, kad sprendžiame problemas ES lygmeniu ir sprendžiame tuos konkrečius klausimus.
Sandorių apmokestinimo klausimu Komisijos narys A. Šemeta atliko labai svarbų ir naudingą darbą, analizuodamas įvairias galimybes ir šio mokesčio įvedimo regioniniu mastu padarinius. Manau, kad tai svarbus darbas. Norėčiau pasakyti S. Giegoldui, kad Didžiojo dvidešimtuko susitikime Toronte Komisijos Pirmininkas mūsų vardu aiškiai pasisakė už teisingą ir svarbų finansinių paslaugų apmokestinimą. Jo poziciją patvirtinsime spalio mėn. Todėl, pone O. Karasai, jums neteks ilgai laukti. Be to, norėčiau pasakyti I. Figueiredo, kad diskusijos tęsiasi. Negerai, jei tik mes vieni jausimės teisūs. Turime įtikinti Europos žmones ir – D. Reynders gali tai paaiškinti geriau nei aš – reikia dar daug ką nuveikti ES-27 lygmeniu, labai daug ką. Be to, reikia įtikinti ir kitus pasaulio regionus.
Aš, kaip ir C. Wortmann-Kool, K. Swinburne ir V. Ford, manau, kad siekiant, jog šis mokestis būtų iš tiesų veiksmingas, jį reikia taikyti kuo plačiau. Todėl mums reikia įtikinti kitus pasaulio regionus.
Kalbėdamas apie pasaulį, norėčiau tarti keletą žodžių apie pasaulinį valdymą. P. Skinneriui galiu patvirtinti, kad ketiname parengti tokią lyginamąją lentelę. Be to, kai šis procesas bus atliktas su JAV ir ES, manau, reikėtų jį išplėsti ir į kitus pasaulio regionus, kuriuos neseniai minėjau: Kiniją, Indiją, Braziliją, taip pat Afriką, kuri gali įnešti savo indėlį ir kuri yra labai stipriai paliesta. Todėl būtinai pasinaudosiu visa informacija, kurią pateikė P. Skinner. Vis dar neturime vienodų valdymo, kurį minėjo A. Podimata ir H. P. Martin, metodų ar vienodų teisės aktų, nes šalys yra labai skirtingos. H. P. Martin pacitavo garsų P. Volskerio principą „per didelis, kad žlugtų“. Mūsų analizė Europoje kitokia: kiekviename banke, nepaisant jo dydžio ar veiklos srities, turi būti vykdoma gera išorinė bei vidinė priežiūra ir geras valdymas, o jo veiklos įvairovė nebūtinai turi būti ribojama.
Priežiūros atžvilgiu Parlamentas, be abejonės, vaidina esminį vaidmenį. S. Goulard minėjo darbą, atliktą jūsų prašymu, kad būtų padidintas agentūrų patikimumas. S. W. Nitras kalbėjo apie pagrindinį Europos centrinio banko, kurio pirmininkas ketina tapti pirmuoju Sisteminės rizikos valdybos pirmininku, vaidmenį ir užduotį užtikrinti, kad ta institucija būtų patikima. O. Karas taip pat minėjo, kad jūsų dėka ir dėl visų jūsų liepos mėn. priimto originalaus ir išskirtinio sprendimo atidėti pirmojo svarstymo balsavimą iki rudens turėjome laiko įtikinti Tarybą ir padaryti pažangą. To nepamiršau ir norėčiau dar kartą jums padėkoti.
Pabaigoje norėčiau pabrėžti, kaip minėjo S. Auconie, kad mums reikia „daugiau Europos“. Ponios ir ponai, esu įsitikinęs, kad reguliavimas būtinas. Privalome vykdyti priežiūrą ir mokytis iš krizės. Turime pagerinti viešuosius finansus, nes šiandienos skolos yra būsimų kartų mokesčiai. Mums reikia valdymo. Dar tarsiu keletą žodžių šiuo klausimu.
Vien valdymo nepakanka. Privalome remti ir ekonominį projektą. Būtent tai vakar labai tvirtai jums norėjo pasakyti Pirmininkas J. M. Barroso, ir to mes ketiname siekti. Šiomis aplinkybėmis taip pat turėsite aiškinti pasiūlymus, kuriuos pateiksime rudenį Bendrosios rinkos akte, siekiant pagerinti vidaus rinkos veikimą ir garantuoti 1 ar 2 proc. augimą, kurį Europą galėtų pasiekti, jei vidaus rinka veiktų geriau.
Baigdamas kalbą aptarsiu ekonomikos koordinavimą, kurį daugelis minėjote. Norėčiau priminti, kad šio mėnesio gale Komisijos narys O. Rehn ir Pirmininkas J. M. Barroso pateiks keletą gana ryžtingų pasiūlymų dėl veiksmų valdymo srityje. Dėl Europos semestro, kurį minėjo M. Portas, S. Giegold, O Karas, A. Sánchez Presedo, G. S Cutaş ir S. Auconie, be abejonės, turite politinės valios paremti šį naują koordinavimo, „radaro ekranų“, „realiojo laiko duomenų rinkinių“, iniciatyvių veiksmų metodą, taikytiną vyriausybėms, kartu, ponia pirmininke, išlaikant nacionalinių parlamentų prerogatyvas ir gerbiant jų suverenitetą.
Manau, kad tai labai svarbu. Dvidešimt metų buvau Prancūzijos parlamento narys ir senatorius. Būčiau labai džiaugęsis, jeigu balsuojant dėl savo šalies biudžeto būčiau galėjęs gauti nepriklausomą ir objektyvią apžvalgą apie tai, kas vyksta kitose šalyse, kaip jos siekia – kartais vienos ir naudodamos skirtingus metodus – tų pačių bendrai sutartų tikslų ir tvarkos.
Todėl žinokite, kad visais koordinavimo ir valdymo klausimais Komisija turi politinės valios ir kad Komisijos nario O. Rehno durys visuomet atviros.
Didier Reynders, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau padėkoti jums ir visiems kalbėtojams, kurie pritarė susitarimui dėl finansų priežiūros. Kaip daugelis minėjo, tai buvo pasiekta bendromis Parlamento – ypač pranešėjų – Komisijos ir Tarybos pastangomis.
Kaip ką tik minėjau, tai proceso pradžia, ir jei norime parodyti, kad ši priežiūra iš tikrųjų turi pridėtinės vertės ir galbūt netgi reiškia pirmąją pamoką, kurią išmokome iš finansų krizės, pirmiausia privalome būti įsitikinę, kad asmenys, kurie vykdys šią priežiūrą, bus kuo objektyviau renkami. Manau, kad priimtos procedūros atitinka šį principą. Ir jeigu norime, kaip pageidavo daugelis narių šiame Parlamente, siekti tokios priežiūros, kuri savo mastu būtų vis labiau europinė, turime įrodyti šios priežiūros veiksmingumą įvairiose srityse. Galėsime pasiekti dar didesnę pažangą, vien tik įrodydami priežiūros Europos mastu veiksmingumą. Tačiau kartoju: ši naujoji struktūra turbūt yra pirmoji ir svarbiausia pamoka, kurią išmokome iš finansų krizės. Dabar tik nuo mūsų priklauso, ar ji bus veiksminga bei įmanoma ir ar bus sustiprintas, kartoju, žingsnelis po žingsnelio išties europinis šios naujos priežiūros pobūdis.
Kitas dalykas, kurį norėčiau pasakyti, – apie tai ką tik užsiminė J. P. Gauzès, – yra tas, kad šią popietę vėl tęsime trišalį dialogą; toliau diskutuosime apie investicinius fondus. Manau, kad visi turi imtis veiksmų ir pritarti tam procesui, kurį ką tik sėkmingai atlikome finansų priežiūros srityje. Tiesa, kad vis dar yra šiokių tokių kliūčių iš Tarybos ir kad šiame Parlamente tebevyksta diskusijos dėl tam tikrų aspektų, susijusių su permainomis investicinių fondų veikloje, tačiau tai klausimas, kurį dar reikia svarstyti.
Manau, kad kartu su Komisijos nariu M. Barnier iš tikrųjų siekiame nustatyti griežtą galutinį naujų dokumentų įsigaliojimo terminą. Dėl investicinių fondų – nuo šios popietės stengsimės daryti pažangą – privalome vadovautis tuo pačiu principu ir pasistengti sukurti sistemą, kuri būtų Europos sistema ir kurioje iš tikrųjų būtų ginami piliečiai ir vartotojai, kuriant tam tikrus produktus ar veiklos rūšis Europoje.
Norėčiau pasakyti, kad siekiant įvertinti darbo pažangą reguliavimo ir priežiūros srityje, Komisijos narys M. Barnier neoficialiame ECOFIN tarybos posėdyje paskelbė apie ketinimą palyginti, tam tikra prasme, tai, kas vyksta abiejose Atlanto pusėse. Patvirtinu, kad ketinu pakviesti Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pirmininką spręsti šio klausimo šiame neoficialiame ECOFIN tarybos posėdyje ir aptarti darbo, į kurį įtraukiama ne tik Taryba ir Komisija, bet ir Parlamentas, pažangą. Todėl šio mėnesio pabaigoje turėsime galimybę aptarti šį klausimą ir su Parlamentu. Be to, svarbu pripažinti pokyčius, kuriuos vykdome ir šioje Atlanto pusėje.
Kitas klausimas, kurį norėčiau aptarti, yra finansinių sandorių apmokestinimas, nes nenoriu iš naujo nagrinėti problemų sprendimo fondų; Komisijos narys M. Barnier per kelias ateinančias savaites, kaip jis paskelbė, pateiks keletą konkrečių pasiūlymų. Finansinių sandorių apmokestinimo klausimą mėginau siūlyti svarstyti beveik prieš dešimt metų, kai praeitą kartą Tarybai pirmininkavo Belgija. Mums nepavyko to padaryti. Belgai šiuo klausimu buvo beveik vieningi. Tai buvo vienintelis klausimas, dėl kurio buvo pasiektas vienbalsis sutarimas. Šį kartą diskusijos iš tikrųjų prasidėjo. Žinau, kad keletas įtikinamų reikalavimų virto konkrečiais pasiūlymais, kurie bus pateikti – dėl procentinių dydžių, mokesčių bazės ir įplaukų panaudojimo. Galbūt pirmiausia turime leisti idėjoms išsirutulioti keliose valstybėse narėse, kad galėtume iš tikrųjų pradėti diskutuoti dėl praktinio pobūdžio tvarkos.
Tai, ko neketiname daryti, rengdamiesi Didžiojo dvidešimtuko susitikimui, tai grąžinti šį klausimą svarstyti Didžiajam dvidešimtukui. Vietoj to ketiname pamėginti nustatyti, kiek turime partnerių, – o jų tikrai yra, – su kuriais galėtume žengti ta pačia kryptimi. Vis dėlto pabrėžiu, kad bus aktyviai siekiama tokių diskusijų. Šiame ECOFIN tarybos posėdyje jos jau buvo plėtojamos. Toliau tęsime jas neoficialiame ECOFIN tarybos posėdyje, kuris vyks mėnesio pabaigoje, ir tikrai norėčiau, kad sugebėtume padaryti pažangą, įskaitant pažangą sprendžiant lėšų paskirstymo klausimą.
Nesuklyskime: šiuo mokesčiu nesiekiame išspręsti krizių. Tikslas, kaip daugelis minėjo, yra kovoti su spekuliacija. Taip pat siekiame skirti lėšų, o šiuo metu jų išnaudojame tris ar keturis kartus daugiau, negu turėtume: visų pirma, kovai su klimato kaita, antra, paramai vystymuisi ir, trečia, biudžeto skylėms kamšyti. Šios diskusijos nebus lengvos, ir pripažįstu, kad mūsų laukia dar ilgas kelias, kol pasieksime sutarimą šiuo klausimu.
Ponia pirmininke, baigdamas norėčiau pakalbėti apie biudžeto konsolidaciją. Nesuklyskime: Europos semestras – tik pirmas etapas. Bus etapų, kai diskutuosime dėl sankcijų. Ką tik pasirinkta politika reiškia, kad reikės apsvarstyti šiuos mechanizmus, taikomus galbūt, visų pirma, euro zonos valstybėms narėms, o vėliau nuspręsti, kaip būtų galima juos išplėsti į euro zonai nepriklausančias valstybes nares, vadovaujantis galiojančių sutarčių nuostatomis.
Be abejo, ketinama siekti makroekonominės konvergencijos ir biudžeto konsolidacijos, tačiau norėčiau jums priminti, kad Stabilumo ir augimo paktas – tai paktas, kuris mus suvaržo biudžetiniuose reikaluose. Be to, norėčiau pasakyti, kad į Europoje vyksiančias diskusijas dėl augimo, užimtumo ir socialinės bei aplinkos apsaugos politikos sričių taip pat nebus žiūrima abejingai.
Visos šios diskusijos dėl biudžeto nėra tik diskusijos apie pusiausvyros įvairiose mūsų valstybėse atkūrimą. Diskutuojame, kad suprastume, kokie mūsų biudžetų aspektai galėtų padėti mums pasiekti ne tik pusiausvyrą, bet ir augimą, padėtų kurti darbo vietas, socialinės politikos kryptis ir užtikrinti aktyvų veikimą – pabrėžiu žodį „aktyvus“ – kovoje su klimato kaita.
Ruošiamės pamėginti ir visa tai įgyvendinti. Akivaizdu, kad Tarybai pirmininkaujanti Belgija pasirengusi padaryti pažangą visais šiais įvairiais klausimais. Ir, kaip jau minėjau, šią popietę toliau tęsime darbą dėl investicinių fondų.
António Fernando Correia De Campos (S&D), raštu. – (PT) Vakar ECOFIN taryba priėmė du labai teisingus sprendimus, atitinkančius daugumos Parlamento narių požiūrį, kurio jie laikėsi ištisus mėnesius. Pirmas sprendimas buvo priimtas dėl finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros, kurią vykdys Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV), taip pat dėl bankų, draudimo bendrovių ir pensijų fondų mikrolygio rizikos ribojimo priežiūros bei nekilnojamojo turto kainų kontrolės. Kitas sprendimas buvo priimtas dėl „Europos semestro“, Europos ekonominės politikos koordinavimo proceso. Kaip ir lyginamoji valstybių narių biudžetų augimo ex-ante analizė, Europos semestras turėtų būti laikomas ne kėsinimusi į nacionalinių biudžetų autonomiją, o galimybe aptarti platesnį požiūrį į ekonomiką. Tai bus daroma ne tik finansiniu požiūriu, o ypač apimant užimtumo ir socialinės įtraukties politiką. Pritariame šiam platesniam akiračiui ir norėtume, kad jis būtų toliau plėtojamas kituose ekonomikos valdymo etapuose.
Richard Seeber (PPE), raštu. – (DE) Naujas vidaus finansų rinkos taisykles reikia vertinti palankiai, nes investuotojams jos reiškia teigiamus pokyčius ir didesnį saugumą. Finansų rinkos jau keletą dešimtmečių veikė tarptautiniu mastu, todėl finansų įstaigos galiausiai pačios turi pradėti veikti tarpvalstybiniu mastu. Tačiau siekiant įgyvendinti šias rezoliucijas, reikia, kad nacionalinės institucijos atsisakytų tam tikros savo kompetencijos ir de facto perleistų ją Bendrijos institucijoms. Kad ir kaip ten būtų, tai yra viena iš svarbiausių sąlygų, siekiant sukurti visapusiškai veikiančią vidaus rinką.
Georgios Toussas (GUE/NGL), raštu. – (EL) Diskusijos dėl Komisijos Pirmininko ir Tarybos pareiškimų apie ECOFIN tarybos sprendimus rodo, kad visą politinį kapitalistų veidą atspindi strateginis monopolijų pasirinkimas perkelti kapitalistinės krizės naštą ant dirbančiųjų klasės ir paprastų žmonių pečių. Dirbtiniam optimizmui prieštarauja pačios Komisijos pateikti skaičiai, kurie rodo, kad kapitalistinis atsigavimas yra silpnas, nestabilus ir abejotinas. Todėl brutalus liaudies puolimas stiprinamas papildomomis priemonėmis ir mechanizmais: vadinamuoju „pagerintu ekonominiu valdymu“ ir „Europos semestru“, kad valstybės narės dar griežčiau laikytųsi Stabilumo ir augimo pakto, kad būtų dar greičiau ir veiksmingiau propaguojama prieš paprastus žmones nukreipta strategija „Europa 2020“ ir kad būtų padaryti pakeitimai ES biudžete, o valstybių narių biudžetai būtų atidžiai stebimi, siekiant visur drastiškai mažinti socialines išlaidas. Nesąmonės apie Europos institucijų, kurios neva turėtų kontroliuoti kreditus ir apmokestinti bankus bei vertybinių popierių biržos prekybą, steigimą yra fejerverkai, kurie turi suklaidinti liaudies judėjimą ir augantį paprastų žmonių pasipriešinimą. Šie planai dar kartą įrodo, kad karas prieš dirbančiuosius, kurį Graikijoje pradėjo socialistinio judėjimo (PASOK) vyriausybė, ES ir kitos kapitalistų grupės, nėra būdingas Graikijai, tačiau tai strateginis kapitalistų pasirinkimas už visą Europos Sąjungą.
4. Mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsauga (diskusijos)
Pirmininkė. – Kitas klausimas – Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto rekomendacija antrajam svarstymui dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos priėmimo (06106/1/2010 – C7-0147/2010 – 2008/0211(COD)) (Pranešėja: Elisabeth Jeggle) (A7-0230/2010).
Elisabeth Jeggle, pranešėja. – (DE) Ponia pirmininke, pone J. Dalli, ponios ir ponai, po beveik dvejus metus trukusių intensyvių diskusijų pasiekėme susitarimą su Taryba ir Komisija dėl direktyvos dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos. Pasiekėme svarbią pusiausvyrą tarp gyvūnų gerovės ir mokslinių tyrimų interesų.
Todėl norėčiau padėkoti visiems dalyvavusiems nariams už puikų bendradarbiavimą šioje srityje. Taip pat norėčiau padėkoti mūsų buvusiam kolegai Neilui Parishui, kuriam per praėjusių metų gegužės mėn. vykusį pirmąjį svarstymą pavyko užtikrinti gerą pradinę Parlamento poziciją. Norėčiau padėkoti visiems šešėliniams pranešėjams ir Komisijos bei Tarybai pirmininkavusių Švedijos ir Ispanijos atstovams. Dėkoju ir frakcijų bei komiteto sekretoriato personalui. Padarėme viską, kad pasiektume šį kompromisą.
Palyginti su dabartine direktyva, priimta 1986 m., ši nauja direktyva dėl eksperimentų su gyvūnais reiškia didžiulį šuolį gyvūnų gerovės srityje. Naudoti gyvūnus moksliniams medicinos tyrimams vis dar bus galima, jei nebus kitų alternatyvų, bet bus taikomos labai griežtos taisyklės. Pagrindiniai šios naujos direktyvos principai yra pakeisti ir sumažinti bandymų su gyvūnais skaičių bei padidinti gyvūnų gerovę. Direktyvoje nustatytos išsamios apsaugos taisyklės ir kontrolės kriterijai, siekiant padidinti gerovę. Įpareigodami atlikti etinį vertinimą, kuris apima žalos ir naudos analizę, taip pat leidimų projektams suteikimo procesą, ir standartizuodami bei garantuodami asmenų, dirbančių su gyvūnais, kompetenciją, įtvirtiname naujus ir esminius principus.
Eksperimentai, kuriuose naudojami gyvūnai, negali būti atliekami be išankstinio leidimo. Tai apima projekto vertinimą, remiantis etiniais kriterijais. Turi būti atliekami išsamūs vertinimai siekiant nustatyti, ar konkretus eksperimentas su gyvūnais yra reikalingas, ar jo negalima pakeisti alternatyvia procedūra ir ar atsižvelgiama į visus gyvūnų gerovės reikalavimus dėl bandymų griežtumo. Jeigu įmanoma, tyrinėtojai turi vengti sukelti gyvūnams baimę, kančią ar skausmą.
Be to, primygtinai reikalaujant Parlamento delegacijai, mūsų raginimas sukurti labai griežtą kontrolės ir patikros sistemą buvo sėkmingas. Kompetentinga valdžios institucija patikslins patikros, apimančios tikrinimus vietoje iš anksto nepranešus, dažnumą, kuris atitiktų numatomą rizikos lygį. Esu įsitikinusi, kad mums pavyko rasti pusiausvyrą tarp aukšto gyvūnų gerovės lygio ir galimybės tęsti mokslinius tyrimus Europoje. Šia pusiausvyra atsižvelgiama į mokslinių tyrimų reikalavimus žmogaus orumo ir sveikatos atžvilgiu, neignoruojami teisėti sergančių žmonių interesai ir ypač pagerinama gyvūnų gerovė, palyginti su standartais, nustatytais 1986 m.
Trišalėse derybose pasiekėme kompromisą, kuriam pritarta 2010 m. birželio 3 d. Ponios ir ponai, raginu jus paremti šį kompromisą ir atmesti visus siūlomus pakeitimus.
John Dalli, Komisijos narys. – Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau perduoti, kad Komisijos narys J. Potočnik apgailestauja, negalėdamas šiandien dalyvauti diskusijose. Šiuo metu jis Gento mieste dalyvauja neoficialiame ministrų susitikime dėl ES pozicijos Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos dešimtajame susitikime, kuris vyks šį spalio mėn. Nagojoje.
Norėčiau padėkoti Parlamentui ir, visų pirma, pranešėjams Elisabeth Jeggle ir buvusiam Parlamento nariui Neilui Parishui, šešėliniams pranešėjams ir visiems tiems, kurie taip pat sunkiai dirbo, rengiant šį itin svarbų teisės aktą. Džiaugiuosi galėdamas atkreipti dėmesį į nepriekaištingą Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendradarbiavimą.
Institucijų derybos ir konsultacijos prieš bendro sprendimo procedūrą ir per šią procedūrą buvo sunkios, nes reikėjo atsižvelgti į dažnai visiškai skirtingus valstybių narių, pramonės ir akademinės aplinkos atstovų bei gyvūnų gerovės gynėjų požiūrius ir poreikius ir stengtis, kad jie kuo geriau atsispindėtų tekste. Šiame teisės akte pavyko sėkmingai surasti pusiausvyrą tarp Europos mokslinių tyrimų ir konkurencingumo skatinimo ir užtikrinimo, kad bus visapusiškai atsižvelgta į gyvūnų gerovę.
Persvarstymas buvo itin reikalingas, nes buvo nepaprastai svarbu labai pagerinti eksperimentuose naudojamų gyvūnų sąlygas, išaiškinti teisinius įsipareigojimus ir užtikrinti vienodas sąlygas visoje ES. Kai naujasis teisės aktas bus įgyvendintas, Europos Sąjunga galės pretenduoti į aukščiausius eksperimentuose naudojamų gyvūnų gerovės standartus pasaulyje, pakeldama kartelę visose 27 Europos Sąjungos valstybėse narėse, ne statant į pavojų, o skatinant mūsų mokslinių tyrimų ir pramonės konkurencingumą.
Manome, kad tekste, dėl kurio šiandien balsuosite, išlaikyti visi pagrindiniai Komisijos pradinio pasiūlymo aspektai. Todėl manau, kad balsuojant už, plačių užmojų Komisijos siekiai dėl šio persvarstymo bus pasiekti.
Herbert Dorfmann, PPE frakcijos vardu. – (DE) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, visiems gyvūnams reikia mūsų apsaugos, nesvarbu, ar jie naudojami eksperimentuose su gyvūnais, ar žemės ūkio tikslais, ar laikomi kaip naminiai gyvūnėliai, ar gyvena laisvėje.
Tačiau pagal mano vertybių sistemą gyvūnas yra gyvūnas, o žmogus yra žmogus. Yra aiški vertybių hierarchija. Pvz., keletą pastarųjų dienų svarstėme, kad šiuo metu, be abejonės, įmanoma atlikti eksperimentus su gyvūnais, prieš tai netaikant jiems anestezijos. Taigi, galima teigti, kad įmanoma paimti kraujo iš gyvūno, nesuleidus jam raminamųjų vaistų. Tačiau tas pats taikytina ir žmonėms. Nemanau, kad kuriam nors iš mūsų kada nors buvo leidžiama raminamųjų prieš imant kraujo. Pažanga medicinos srityje teikia didžiulę naudą žmonijai, todėl, deja, eksperimentai su gyvūnais yra reikalingi. Laukiame nesulaukiame daugelio ligų, iš kurių kelios yra labai retos, gydymo pažangos medicinos, mokslo ir mokslinių tyrimų srityse. Šiose srityse eksperimentai su gyvūnais ir toliau bus reikalingi.
Pritariu tam, kad eksperimentai su gyvūnais nebūtų atliekami, kai yra kitų lygiaverčių metodų. Pateiktame pasiūlyme tai ir garantuojama su viena išimtimi, kad nei žmonės, nei žmogaus reprodukcinės ląstelės nebus naudojamos taikant šiuos alternatyvius metodus.
Pasiekėme gerą kompromisą, kuris užtikrina mokslinių tyrimų, Europos, kaip mokslinių tyrimų vietos, ir, visų svarbiausia, gyvūnų apsaugą. Šiandien turėtume balsuoti už šį kompromisą, kad užtikrintume didesnę gyvūnų ir vertingų mokslinių tyrimų Europoje apsaugą.
Daciana Octavia Sârbu (S&D). – (RO) Norėčiau pradėti padėkodama ir E. Jeggle, ir mūsų kolegoms nariams, šešėliniams pranešėjams, už gerą bendradarbiavimą derantis su Taryba, kad būtų pasiektas šis kompromisas.
Kasmet Europos Sąjungoje maždaug 12 mln. gyvūnų naudojami moksliniuose eksperimentuose. Plačioji visuomenė dažnai kėlė klausimą dėl būtinybės užtikrinti jiems geresnę apsaugą.
Jei būtų įmanoma, visi norėtume, kad bandymai su gyvūnais būtų sustabdyti. Tačiau vis dar reikia juos naudoti, kad būtų apsaugota žmonių ir gyvūnų sveikata bei aplinka.
Naujos į šią direktyvą įtrauktos nuostatos apima įpareigojimą atlikti patikras daug dažniau negu anksčiau, daugeliu atvejų apie tai iš anksto neįspėjus. Taip pat reikalaujama iš anksto gauti leidimą atlikti procedūras, kuriose naudojami gyvūnai, ypač nežmoginiai primatai.
Tiesą sakant, nustatyta kančios, kuri gali būti sukeliama mokslinėse procedūrose naudojamiems gyvūnams, riba ir siūloma apriboti nežmoginių primatų naudojimą. Tai reiškia, kad nuo šiol jie gali būti naudojami tik procedūrose, kuriomis siekiama išvengti galbūt mirtinų ligų, užkirsti joms kelią, jas diagnozuoti ar gydyti.
Džiaugiuosi, kad galutiniame tekste išlaikytas įpareigojimas reguliariai persvarstyti direktyvą, atsižvelgiant į mokslo laimėjimus. Norėčiau pabrėžti bandymams su gyvūnais alternatyvių metodų, numatytų šiame direktyvos projekte, skatinimo svarbą.
Žinome, kad dabartinio teisėkūros pasiūlymo jau seniai reikėjo tikėtis. Manau, kad po derybų su Taryba Švedijos ir Ispanijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu pasiekėme suderintą bendrą poziciją, kuri tenkina ir poreikį apsaugoti gyvūnus, naudojamus mokslinėse procedūrose, ir mokslo bendruomenės poreikius.
Marit Paulsen, ALDE frakcijos vardu. – (SV) Ponia pirmininke, pamėginsiu pateikti šiek tiek istorinių faktų. Pirmiausia norėčiau padėkoti E. Jeggle už jos išskirtinį vadovavimą sprendžiant šį itin sudėtingą klausimą.
Perėmėme darbą klausimu, dėl kurio, trumpai sakant, Komisijos pateiktas pasiūlymas galėtų būti apibūdintas kaip ypač palankus gyvūnams, o Parlamento pirmasis svarstymas lygiai taip pat galėtų būti apibūdintas kaip ypač palankus pramonei. Per pastaruosius metus, esant didelei Tarybai pirmininkavusių Švedijos ir Ispanijos paramai, Parlamentas, vadovaujant E. Jeggle, Komisija, Taryba, mūsų frakcijos ir komitetų atstovai žingsnelis po žingsnelio, žodis po žodžio sukūrė dabartinę pagrįstai suderintą direktyvą.
Jei, visų pirma, norime apsaugoti gyvūnus, tada asmeniškai norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į šiuo metu kuriamas sistemas gyvūnams, kuriuos vartojame maistui. Šiuo požiūriu turėsime siaubingai daug darbo. Esant dabartinei padėčiai, tokių gyvūnų apsauga yra menkesnė negu gyvūnų, naudojamų eksperimentuose. Įvertinkite, kokie ilgi transportavimo maršrutai Europoje iki skerdyklų. Negi nematote vežamų gyvūnų, važiuodami greitkeliu?
Anksčiau esu dalyvavusi rengiant sudėtingus pranešimus, taip pat vedant sunkias derybas, bet niekada iš tikrųjų nemačiau, kad Parlamentas keistų savo nuomonę ir sprendimus pagal konkrečių lobistų grupių požiūrį. Iš šio Parlamento to nesitikėjau.
Jill Evans, Verts/ALE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, aš taip pat norėčiau padėkoti E. Jeggle už sunkų darbą, rengiant šį pranešimą. Šiame kompromisiniame tekste atlikti reikšmingi patobulinimai, kuriems pritariame, visų pirma, dėl patikrų, dėl naujos leidimų išdavimo procedūros ir dėl tinkamos klasifikavimo sistemos. Kita vertus, šio teisės akto persvarstymo laukėme keletą metų, ir mano frakcijai vis dar kelia susirūpinimą trys esminiai klausimai, dėl kurių ir siūlome pakeitimus.
Manome, kad valstybėms narėms turėtų būti palikta teisė įsivesti griežtesnes taisykles dėl gyvūnų apsaugos, kaip yra šiuo metu ir kaip buvo susitarta per pirmąjį svarstymą. Manome, kad alternatyvos gyvūnams privalo būti naudojamos visuomet, kai tai įmanoma. Dabartinėje formuluotėje apsiribojama privalomo reikalavimo naudoti alternatyvas taikymu tik mažai daliai atliekamų bandymų, todėl šio teisės akto veiksmingumas silpnėja, ir vėlgi – ne dėl to balsavome per pirmąjį svarstymą.
Dėl nežmoginių primatų manome, kad į apibrėžimą neįtraukus žodžio „esminis“, sekinanti būklė gali būti apibūdinama kaip beveik bet koks žmogaus negalavimas, o ne sunkus žmogaus sveikatos sutrikimas, kurį turima omenyje.
Turėdami šios srities teisės aktų rengimo patirties, žinome, kad įgyvendinimas ir vykdymas – tai pagrindiniai dalykai siekiant, kad teisės aktas būtų veiksmingas, o šie klausimai – svarbiausi. Mano frakcija, siekdama aiškumo tolesnėse diskusijose, ragina grąžinti klausimą svarstyti komitetui.
Janusz Wojciechowski, ECR frakcijos vardu. – (PL) Ponia pirmininke, džiaugiuosi, kad buvo parengta ši direktyva. Norėčiau pasveikinti E. Jeggle, nes darbas, kurį reikėjo atlikti, siekiant šio kompromiso, buvo labai sunkus. Šaunu, kad Europos Sąjunga reguliuoja dar vieną svarbią sritį, susijusią su elgesiu su gyvūnais, ir kad priimame sprendimus, kuriais siekiama užkirsti kelią žiaurumui šių gyvūnų atžvilgiu. Pirmiau galiojusioje su gyvūnais atliekamų būtinų eksperimentų procedūroje buvo sudarytos sąlygos keroti dideliam žiaurumui. Tai galima apriboti, ir ši direktyva – žingsnis ta kryptimi. Žiaurumas gyvūnų atžvilgiu daro žalą gyvūnams ir sukelia jiems kančią, bet, visų pirma, suduoda smūgį žmogui. Tai žmogaus orumo pažeidimas. Tie, kurie žiauriai elgiasi su gyvūnais, veikia prieš savo pačių žmogiškumą ir savo orumą. Puiku, kad šiandien Parlamento priimta rezoliucija bus žingsnis šia kryptimi. Abejoju dėl vienos nuostatos, tačiau ją aptarsiu po balsavimo.
Marisa Matias, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Ponia pirmininke, Europa įsipareigojusi skatinti gyvūnų apsaugą, tačiau tai, apie ką čia diskutuojame, gerokai viršija šios prielaidos ribas ir kelia kai kuriuos sudėtingus klausimus. Joks įsitikinimas pats savaime negali būti laikomas absoliučiu. Vis dėlto esame tarp pasirinkimų ir prieštaravimų, o pastaruosius galima išspręsti tik suderintu teisės aktu.
Kalbant apie vertybių skalę, ar gyvūnų gerovė turėtų būti vertinama kaip turinti mažesnę vertę negu žmogaus sveikata? Kokia yra tikroji Europos mokslinių tyrimų strategija, kai, pvz., iškyla pavojus žmogaus sveikatai ir pagrindiniams moksliniams tyrimams? Kaip galime užkirsti kelią Europos medicinos mokslinių tyrimų uždraudimui, kai tai galiausiai juos sužlugdytų?
Pašalindami šiuos klausimus, nuramintume Europos sąžinę, bet perkeltume medicinos srities mokslinius tyrimus, pvz., į kitas šalis, kuriose gyvūnų gerovės stebėjimas nėra kontroliuojamas. Privalome sugebėti kurti ir skatinti metodus, kurie būtų alternatyvūs gyvūnų naudojimui moksliniais tikslais, tačiau reikia dar daug ką apsvarstyti, ir labai tikiuosi, kad šis klausimas bus išnagrinėtas kruopščiau.
Giancarlo Scottà, EFD frakcijos vardu. – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, pasiekti pusiausvyrą tarp poreikio daryti pažangą mokslinių tyrimų srityje ir poreikio apsaugoti gyvūnų gerovę yra svarbu ir būtina.
Šiuo metu gyvūnų, naudojamų mokslinėse procedūrose, apsauga yra nepakankama. Naujos mokslinės žinios reiškia, jog galima skatinti alternatyvas, kad gyvūnų naudojimas būtų sumažintas ar pakeistas. Turi būti naudojami tokie metodai ir procedūros, kurie sukelia kuo mažiau skausmo ir kančios, tačiau nesudarant kliūčių atlikti mokslinius tyrimus, kurių tikslas – kovoti su ligomis.
Todėl teisinga persvarstyti Europos teisės aktus, kuriais reguliuojama gyvūnų sauga, siekiant ganėtinai gerų rezultatų, kurie patenkintų mokslinių tyrimų pramonės reikalavimus, atsižvelgiant į būtinybę toliau vykdyti žmonių sveikatai naudingus mokslinius tyrimus, ir kartu leistų pasirūpinti gyvūnų, kuriuos vis dar reikia naudoti moksliniais tikslais, gerove.
PIRMININKAVO: Stavros LAMBRINIDIS Pirmininko pavaduotojas
Mike Nattrass (NI). – Pone pirmininke, 2008 m. Komisija pateikė šios direktyvos projektą, sukeldama nuogąstavimų dėl kliūčių sudarymo mokslinių tyrimų pramonei. Pasiūlymu bus sušvelninti tam tikri apribojimai, ir norėčiau pabrėžti, kad panaikintas reikalavimas pasidalyti tyrimų su gyvūnais duomenimis.
ES kiekvienais metais apytiksliai 12 mln. gyvūnų naudojami eksperimentuose, ir šiuo pasiūlymu gali būti padidintos šių gyvūnų kančios. Turime sumažinti eksperimentų su gyvūnais poreikį.
Civilizuoti žmonės turėtų stengtis išlaikyti pusiausvyrą tarp poreikio atlikti tyrimus ir įsipareigojimo gerbti kiekvienos šios planetos gyvos būtybės gyvybę. Tokiems sprendimams prireiks Saliamono išminties. Atsiprašau, bet turiu užduoti šį klausimą: ar ES Parlamentas turi tokios išminties?
Martin Kastler (PPE). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, žengiame naują ir svarbų žingsnį gyvūnų gerovės srityje, užtikrindami didesnę apsaugą mokslo tikslais naudojamiems gyvūnams.
Daug girdėjome apie gyvūnų gerovę. Be to, žinome, kad Europa – svarbus pramoninių tyrimų ir naujovių centras. Tačiau dar išsamiai neišnagrinėjome vieno klausimo. Tai liečia svarbiausias Europos Sąjungos vertybes, būtent žmogaus orumą ir tai, kaip elgiamės jo atžvilgiu. Manau, kad negalime, viena vertus, didinti gyvūnų gerovės, ir, kita vertus, kelti sau pavojaus tokioje srityje, kuri, bent iš dalies, prieštarauja Europos vertybėms.
Kodėl tai sakau? Europos Komisija nurodė alternatyvius metodus pateiktuose dokumentuose. Tarp jų ir penkis metodus, susijusius su embrionų kamieninių ląstelių, ir ypač žmogaus kamieninių ląstelių, tyrimais bei panaudojimu. Manau, tai amoralu. Negaliu į tai neatsižvelgti šiandienos balsavime dėl Parlamento, Tarybos ir Komisijos pasiekto kompromiso. Todėl norėčiau paskatinti jus ir ypač Tarybą, valstybes nares ir Komisiją, kurių atstovai sudaro vadinamąjį Reguliavimo komitetą, laikytis labai jautraus požiūrio. Kai rūpinamės žmogaus orumu, tai nereiškia, kad prieštaraujame gyvūnų gerovei. Priešingai, pageidaujame abiejų šių dalykų. Siekiame bendradarbiauti, kad apsaugotume gyvų būtybių orumą – ar tai būtų žmonės, ar gyvūnai – taip, kaip numatoma pagal Europos orumo koncepciją, nes tik tada galėtume veikti kartu, apsaugodami ir palaikydami šią idėją.
Vienas iš Europos bruožų yra tas, kad esame pasirengę kovoti už žmogaus laisvę ir orumą. Todėl nedalyvausiu šiandienos balsavime, nes moraliniu požiūriu negaliu daryti viena, o ignoruoti kita. Šiandienos diskusijos buvo teisingas žingsnis, tačiau trečiasis žmogaus orumo matmuo yra perteiktas gana prastai.
Paolo De Castro (S&D). – (IT) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, po pusantrų metų trukusių sunkių Parlamento, Tarybos ir Komisijos derybų galiausiai parengėme kompromisinį dokumentą opia eksperimentų su gyvūnais tema. Tai buvo sunkus darbas, todėl norėčiau padėkoti pranešėjai E. Jeggle ir šešėliniams pranešėjams už tokias intensyvias derybas.
Dokumentas priimtas vienbalsiai, susilaikė tik 4 nariai iš Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, kuriam turiu garbės vadovauti. Išlaikyta pusiausvyra tarp poreikio gerinti eksperimentuose naudojamų gyvūnų gerovę ir poreikio siekti medicininių tyrimų pažangos. Šiuo pasiūlymu siekiama išnagrinėti ir patobulinti 1986 m. direktyvą, kuri dabar yra pasenusi, taip pat suderinti Europos reglamentus šia tema.
Eksperimentai su gyvūnais mums visiems ir visuomenei yra ypač opi tema, bet, ponios ir ponai, būdamas giliai įsitikinęs galiu pasakyti, kad dokumentas, dėl kurio rengiamės balsuoti, yra nuosaikus ir parengtas atlikus sudėtingą ir kruopštų darbą. Šiuo dokumentu neabejotinai pasiekta pažanga teisės aktų dėl gyvūnų apsaugos srityje ir kartu nepamirštama moralinė pareiga daryti pažangą medicininių tyrimų srityje.
George Lyon (ALDE). – Pone pirmininke, akivaizdu, kad abi šio klausimo pusės grindžiamos tvirtais argumentais. Klausimas gana aiškus. Vieni mano, kad gyvūnų teisės turi būti svarbesnės, kiti mano, kad visuomenė turi turėti teisę į pažangą kuriant medicinos, gydymo metodus ir vaistus, skirtus sergantiems ir kenčiantiems. Turime rasti pusiausvyrą. Taip, turime apsaugoti gyvūnus, bet turime būti tikri, kad mokslininkai turėtų priemonių, padedančių kurti naujus vaistus, kurie ateityje išgydytų pačias sunkiausias visuomenėje paplitusias ligas.
Manau, kad pateiktame dokumente, sprendžiant šį klausimą, sukuriama reikiama pusiausvyra tarp dviejų požiūrio taškų. Manau, kad jame tinkamai atsispindi gyvūnų apsauga ir visuomenės teisės, todėl pateiktame dokumente išlaikyta ši pusiausvyra. Norėčiau padėkoti E. Jeggle ir visiems šešėliniams pranešėjams už atliktą darbą.
Šiuo vėlyvu metu norėčiau paprašyti Žaliųjų frakcijos kruopščiai apsvarstyti savo siūlomus pakeitimus. Tai jau buvo aptarta diskusijose. Esu įsitikinęs, kad dokumente atsižvelgta į jų pareikštus nuogąstavimus ir imtasi atitinkamų priemonių. Šis klausimas pernelyg svarbus, kad žaistume politinius žaidimus, todėl šiuo vėlyvu metu norėčiau paprašyti, kad jie pagalvotų apie pasitraukimą, prieš mums balsuojant.
Carl Schlyter (Verts/ALE). – (SV) Pone pirmininke, kova dėl gyvūnų gerovės glaudžiai susijusi su kova dėl geresnių tyrimų. Tie, kurie gina eksperimentus su gyvūnais, tiesiog žlugdo tyrimus. Paplitusi tradicija, klaidingas įsitikinimas, kad eksperimentai su gyvūnais yra veiksmingi. Vis daugiau vaistų susiję su žmogui būdingomis reakcijomis, todėl šiose srityse eksperimentai su gyvūnais yra visiškai beverčiai. Turime veiksmingų alternatyvų, kurios yra ir greitesnės, ir pigesnės. Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas pasiūlė pakeitimų, siekdami ginti ir gyvūnus, ir tyrimus, todėl rekomenduoju balsuoti būtent už šiuos pakeitimus.
Be to, yra spraga, kai leidžiama naudoti beždžiones. Žaliųjų frakcijos siūlomais pakeitimais galima panaikinti šią spragą. Beždžiones būtų galima naudoti tik kraštutiniais atvejais, esant blogiausiam scenarijui, kai tiriami sunkių žmogaus ligų simptomai, – taigi čia nebūtų paliekama spragų.
Be to, valstybėms turi būti suteikta galimybė pačioms pasirinkti gyvūnų apsaugos ir naujų metodų tikrinimo būdus. Tik tada Europa galės tapti pasauline lydere gyvūnų apsaugos ir medicininių tyrimų srityse.
John Stuart Agnew (EFD). – Pone pirmininke, kaip ūkininkas norėčiau, kad su gyvūnais visada būtų elgiamasi tinkamai, ir manau, kad JK taip ir yra, bent jau akademinėje bendruomenėje.
Lankiausi mano apygardoje įsikūrusioje „Huntingdon Life Sciences“ laboratorijoje ir žinau, kad joje dirbantys atsidavę žmonės daro tik tai, kas būtina siekiant mokslinės pažangos. Šioje institucijoje atliekami svarbiausi su vaistais susiję tyrimai, kurie po keleto metų gali padėti išgelbėti kurio nors iš čia esančių gyvybę. Kiekvienas darbuotojas yra įpareigotas pranešti apie pastebėtą blogą elgesį su gyvūnais.
Negalime ir neturime taikyti nereikalingų kontrolės priemonių, kurios griežtai apribotų tam tikrus metodus. Šie trys pakeitimai nesustiprins gyvūnų apsaugos, o tik apsunkins tyrimus. Be to, tai yra pagrindas teisiniam konfliktui, kuris neduos nieko gero pažangiai medicinai, o tik gausiai papildys teisininkų kišenes.
Atvirai kalbant, ES reikėtų laikytis kitokios koncepcijos: „Jei nesugedę – netaisykime“. JK būdinga nuovoki santvarka, atsakinga akademinė bendruomenė – taip yra ir mano apygardoje, kurioje įsikūręs Kembridžo universitetas, pasaulinės mokslo pažangos varomoji jėga – ir suderinti įstatymai, kuriuose atsižvelgiama ir į mokslo poreikius, ir į gyvūnų gerovę. Ši jautri pusiausvyra turi būti išsaugota. Norėčiau ES pasiųsti tokią atvirą žinią: nors kartą nesikiškite.
Miroslav Mikolášik (PPE). – Pone pirmininke, šia direktyva, kurią dabar aptariame, siekiama apriboti bandymus su gyvūnais ir pagerinti tyrimų tikslais naudojamų gyvūnų sąlygas.
Europoje jau pasiekėme aukščiausius pasaulinio lygmens gyvūnų gerovės standartus, o šia direktyva dar pakelsime šiuos standartus. Tai iš tiesų pagirtina. Nepaisant to, turime atsiminti, kad žmonės ir žmonių gerovė yra svarbiau nei gyvūnų gerovė ir kad egzistuoja esminis skirtumas tarp gyvūnų ir žmonių orumo.
Vertinu pasiektą pusiausvyrą tarp griežtesnių gyvūnų gerovę saugančių taisyklių ir gyvūnų naudojimo, kai griežtomis sąlygomis vis dar leidžiama atlikti tyrimus. Pritariu „trijų taisyklių“ principui: 1) bandymus su gyvūnais pakeisti kitais metodais, kai tik įmanoma; 2) sumažinti iki minimumo naudojamų gyvūnų skaičių; 3) patobulinti auginimo, laikymo ir priežiūros standartus.
Bandymai su gyvūnais turėtų būti leidžiami tik tada, kai nėra kito alternatyvaus metodo. Todėl vis dar bus galima tęsti medicininius tyrimus. Tai padės pasiekti pusiausvyrą tarp etinės būtinybės sumažinti bandymų su gyvūnais skaičių ir moderniosios medicinos tyrimų keliamų reikalavimų.
Tačiau labai prieštarauju tokioms bandymų su gyvūnais alternatyvoms, kai tyrimuose naudojamos žmogaus embriono kamieninės ląstelės. Nerimauju dėl tų valstybių narių, kurių nacionaliniuose teisės aktuose nėra numatyta rinktis alternatyvas tiems metodams, kuriuose naudojami žmogaus embrionai. Įsigaliojus šiai direktyvai, valstybės narės gali būti įpareigotos užtikrinti, kad vietoj embrionų kamieninėmis ląstelėmis paremtų metodų būtų naudojami alternatyvūs metodai.
Todėl per galutinį balsavimą susilaikysiu ir raginu valstybes nares surasti kitų alternatyvų, o ne rinktis tokias, kurios griauna žmogaus gyvenimą.
Luis Manuel Capoulas Santos (S&D). – (PT) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, aš taip pat norėčiau pradėti kalbą, pasveikindamas E. Jeggle su puikiai atliktu darbu Parlamento ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vardu, bendradarbiaujant su Komisija ir Taryba. Po pusantrų metų trukusių sėkmingų derybų, kurios vyko Švedijos, Ispanijos ir Belgijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu, galiausiai buvo pasiektas suderintas kompromisas ir rasta pusiausvyra tarp akademinės bendruomenės poreikių ir to, ką šiomis aplinkybėmis galėtume vadinti „gyvūnų gerove“.
Šiam rezultatui pasiekti reikalinga dauguma buvo surinkta per labai emocionalias ir intensyvias diskusijas, visoms šalims padarius tam tikrų nuolaidų. Be to, kaip ir buvo galima tikėtis svarstant tokį svarbų klausimą, aktyviai įsitraukė ir visuomenė. Tačiau politikos kūrėjai turi priimti sprendimus, ir atsižvelgiant į tai, kad turime išlikti jautrūs kenčiančių gyvūnų atžvilgiu, teks pasirinkti ir klasifikuoti vertybes. Šiandien E. Jeggle pristatyta pozicija užima svarbiausią vietą vertybių klasifikacijoje, ir panašu, kad surasta pusiausvyra tarp naudos žmogaus sveikatai ir gyvūnų patiriamos kančios. Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija balsuos už šį pranešimą ir atmes pateiktus pakeitimus.
Jorgo Chatzimarkakis (ALDE). – (DE) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau išreikšti dėkingumą ir pagarbą E. Jeggle, kuri ilgus metus dirbo prie šio pranešimo. Tačiau, ponia E. Jeggle, privalau pasakyti vieną dalyką. Kaip europiečiai negalime didžiuotis šiuo pranešimu. Pranešimas per daug neapibrėžtas, ir jame leidžiama per daug dalykų, kurių šalis ar žemynas, pasaulyje pirmaujantis gyvūnų gerovės srityje, tikrai neturėtų leisti.
Galima numatyti, kad padėtis pablogės, visų pirma bandomųjų gyvūnų pakartotinio naudojimo srityje. Anksčiau buvo daug sunkiau atlikti šią pakartotinio naudojimo procedūrą, tačiau šiuo metu, mano manymu, taisyklės yra švelnesnės. Purtote galvas, bet atidžiau įvertinę suprastumėte, kad tai tiesa, nes smulkiomis raidėmis parašytas tekstas ir žodiniai niuansai daug ką keičia. Bandymų griežtumas taip pat yra sritis, kurioje daugelyje šalių padėtis tik pablogės. Kai kurios valstybės narės, pvz., Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Švedija, pažengė dar toliau. Nubrėžėme skausmo ribą, bet Taryba pablogino padėtį, numatydama tam tikras išimtis. Tačiau patikrinimų atžvilgiu Komisijos galios buvo sumažintos.
Vis dėlto balsuosiu už šį pranešimą, ponia E. Jeggle, nes čia pateikiami 1986 m. direktyvos, kuriai jau 24 m., patobulinimai. Su leidimų išdavimo mechanizmais viskas gerai. Išankstinis leidimas reikalingas trims bandymų etapams, ir tai – geras sprendimas. Supaprastintos procedūros, ir tai galima vertinti kaip teigiamą žingsnį. Asmeniškai didžiuojuosi tuo, kad mums pavyko alternatyvių bandymų metodų temą perkelti iš paskutinės parlamentinės kadencijos. Tačiau reikės skirti didesnį finansavimą.
Per ateinančius septynerius metus reikės vėl persvarstyti šią direktyvą. Sukurtas pakankamai geras pagrindas, bet po septynerių metų reikės jį patobulinti, kad ir toliau išlaikytume pasaulinį Europos pirmavimą gyvūnų gerovės srityje.
Maria do Céu Patrão Neves (PPE). – (PT) Pone pirmininke, šiandien pristatytą pranešimą parengė kolegė Parlamento narė E. Jeggle. Šiuo pranešimu buvo siekiama užbaigti procesą, kuris buvo ne tik ilgas, bet ir komplikuotas ir tęsėsi tik dėl sunkaus darbo ir kvalifikuoto dialogo, todėl norėtume už tai padėkoti.
Kai svarstomas klausimas paliečia ne tik įvairius interesus, bet ir moralines vertybes, sulaukiame ne tik rimtų ir racionalių argumentų, bet ir emocionalios reakcijos. Tai nepadeda pasiekti susitarimo, ko tikimės šiame Parlamente, kad galėtume tarnauti Europos visuomenei ir kartu atsižvelgti į įvairių frakcijų ir valstybių narių nuomonę. Rengdami ir pristatydami bendruosius standartus galėtume prisidėti prie Europos integracijos. Būtent šis kriterijų suvienodinimas, kurio tikimasi, ir yra šio pranešimo esmė, naudojant metodą, kuriuo būtų užtikrintas aukštesnis gyvūnų apsaugos lygis.
Tai reiškia, kad per dvejus metus, priėmus sprendimą persvarstyti Tarybos direktyvą 86/609/EEB dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos ir pripažinus šioje srityje tarp valstybių narių egzistuojančius skirtumus, mėginta sukurti detalesnes šią sritį reglamentuojančias taisykles, stengiantis sumažinti procedūrinius skirtumus. Šiame procese buvo svarbu surasti pusiausvyrą tarp mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos ir poreikio užtikrinti tinkamas biomedicininių tyrimų sąlygas, suteikiant galimybes tyrimų plėtrai Europos Sąjungoje. Ši pusiausvyra pasiekta dokumente, dėl kurio netrukus balsuosime.
Tai bus naudinga gyvūnams, kuriuos mėginame apsaugoti; be to, įvykdysime savo įsipareigojimus gyvūnų atžvilgiu, nestatydami į pavojų biomedicininių tyrimų kokybės ir pažangos, nes šie tyrimai mums visiems kiekvieną dieną atneša naudos.
Ulrike Rodust (S&D). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, turėtume balsuoti už šį pranešimą dėl eksperimentų su gyvūnais direktyvos. Per Komisijos, Tarybos ir Parlamento derybas pasiektas puikus susitarimas: susitarta dėl pakeitimo, sumažinimo ir patobulinimų.
Tiesa ta, kad žvelgiant iš gyvūnų gerovės perspektyvos vis dar darome per mažai. Tačiau Taryba nebuvo pasirengusi nuveikti daugiau ir aiškiai parodė, kad nepritarus šiems rezultatams iš viso nebus naujos direktyvos. Tai nereiškia, kad ateityje negalime siekti pažangos šioje srityje. Politikoje gyvūnų gerovei ir tyrimams turi būti teikiamas prioritetas. Būčiau labai laiminga, jei šiandien galėtume visiškai sustabdyti eksperimentus su gyvūnais. Deja, dar reikės nueiti ilgą kelią, kad pasiektume šį tikslą, todėl turime būti tikri, kad suteiksime gyvūnams tokią didelę apsaugą, kokią tik galime.
Pasiektu kompromisu sukuriamas kur kas geresnis pagrindas. Labai svarbu užtikrinti, kad visos valstybės narės nuosekliai įgyvendintų naująją direktyvą. Norėčiau šiltai padėkoti pranešėjai ir šešėliniams pranešėjams už atliktą sunkų darbą.
Cristiana Muscardini (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pranešėja ir kartu dirbę žmonės neabejotinai atliko sunkų darbą, už kurį ir norėčiau padėkoti.
Tačiau asmeniškai negaliu nuslėpti tai, kad kartu su keletu Italijos vyriausybės narių, kuriuos remiu, jaučiuosi suglumusi, nes net po 24 metų šis klausimas vis dar nėra išspręstas taip, kaip turėtų būti išspręstas.
Kai kurie Parlamento nariai minėjo, kad gyvūnų jautrumas skiriasi nuo žmonių jautrumo. Iš tikrųjų, joks gyvūnas niekada nedarytų to, kas vyksta, vyko ir dar įvyks Irane. Apibendrinant galima pasakyti, kad gyvūnai nekankina, neužmėto akmenimis iki mirties ir nemeluoja taip, kaip dažnai nutinka politiniame pasaulyje.
Turime teisę panaudoti šiuos gyvūnus moksliniuose tyrimuose siekdami pažangos ir geresnės žmogaus sveikatos, bet neturime teisės naudoti gyvūnų betiksliuose, pasikartojančiuose eksperimentuose, kurie tik papildo vadinamųjų tyrėjų kišenes.
Puikiai žinome, kad in vitro eksperimentai ar žmogaus metabolizmo kompiuterinė simuliacija šiandien gali padėti pasiekti daug tikslesnių rezultatų negu eksperimentai su gyvūnais, nes dažnai eksperimentų rezultatai negali būti ekstrapoliuojami iš vienos rūšies į kitą, tiek tarp gyvūnų, tiek iš gyvūnų į žmones.
Todėl tikimės, kad ši direktyva bus persvarstyta, siekiant ją priderinti prie dabartinių tendencijų ir atspindėti joje abipusę pagarbą.
Elisabetta Gardini (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti pranešėjai ir šešėliniams pranešėjams už pasiektus rezultatus. Manau, kad pasiekėme patį geriausią kompromisą, kokį tik galėjome pasiekti, ir radome pusiausvyrą, kurioje tyrimų poreikiai leistų užtikrinti moksliniais tikslais naudojamų gyvūnų gerovę.
Deja, tyrimai su gyvūnais vis dar yra būtini, nes neturime jokių alternatyvų. Nepakanka vien tik kompiuterinių simuliacijų ir ląstelių kultūrų, ir taip teigia ne politikai, o tyrėjai. Norėčiau priminti Parlamentui, kad vaistai nuo kai kurių sunkių ligų buvo išrasti atliekant bandymus su gyvais gyvūnais. Devyniasdešimt aštuoni procentai tyrimuose naudojamų gyvūnų yra graužikai, o tai reiškia, kad didesnieji gyvūnai yra naudojami tik išimtiniais atvejais. Norėčiau pabrėžti, kad tik dėl šių tyrimų šiandien turime vaistus nuo leukemijos, diabeto ir kai kurių navikų. Galiausiai, juk būtent tyrėjai ir yra tie asmenys, kurie labiausiai siekia išvengti nereikalingos kančios gyvūnams, ir manau, kad iš karto tai suprastumėte, išvydę tyrėjus dirbančius.
Tiesa, tam tikri skyriai vis dar kelia nerimą. Norėčiau pakalbėti apie tai, kas dar nebuvo paminėta: 49 straipsnyje neliko nuorodų į etikos komitetus, jie buvo pakeisti daug bendresniais nacionaliniais gyvūnų apsaugos komitetais. Dirbantiems šioje srityje tai nuskambėjo tarsi pavojaus signalas, nes etikos komitetai jau įkurti daugelyje laboratorijų, o kitose jau rengiamasi juos įkurti. Nerimaujama, kad šių komitetų vaidmuo bus sumenkintas ir galbūt šie komitetai netgi bus pakeisti bendresniais komitetais, kurie ir etiškai, ir moksliškai nebus taip gerai pasiruošę.
Rareş-Lucian Niculescu (PPE). – (RO) Pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjai E. Jeggle už puikiai atliktą darbą. Taip pat pritariu tiems kolegoms Parlamento nariams, kurie šiandien pasisakė prieš tris bendrosios pozicijos pakeitimus.
Tai nėra puikus kompromisas, tačiau geriausias, kokį šiuo metu galėjome pasiekti.
Projekto turinys parengtas konsultuojantis su žymiausiais mokslininkais, kurie iš tiesų žino, kas reikalinga, norint toliau tęsti tyrimus.
Jei bus priimti kompromiso pakeitimai, grįšime prie įprastos procedūros, kurios, mano nuomone, niekam nereikia. Todėl raginu visus šiandienos balsavime dalyvaujančius kolegas Parlamento narius atmesti minėtus tris pakeitimus ir leisti Europos tyrėjams geriausiai atlikti savo darbą.
Anna Záborská (PPE). – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, kreipiuosi į Tarybą ir Komisiją, ragindama užtikrinti, kad būtų uždrausta naudoti embrionų ar suaugusių žmonių ląsteles kaip alternatyvą siekiant apsaugoti gyvūnus.
Tiesą sakant, šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose leidžiama naudoti žmogaus audinius, siekiant apsaugoti gyvūnus būtinuose eksperimentuose. Visada kalbame apie kompromisus, o šios kompromisų kultūros rezultatas yra tas, kad jau nebežinome, kas yra etiškai priimtina ir kas ne. Tačiau kai kuriais etiniais klausimais negalime ieškoti kompromisų. Jei Komisija ir Taryba negali užtikrinti šio draudimo, tai bus tikrojo ES elgesio su žmonėmis įrodymas.
Atsiprašau, tačiau nesulaukusi šios garantijos, negaliu pritarti siūlomos direktyvos tekstui.
Karin Kadenbach (S&D). – (DE) Pone pirmininke, pone J. Dalli, visiškai sutinkame, kad Europos piliečiams turime teikti pačią geriausią sveikatos priežiūrą. Turime teikti ir patikimus vaistus, kurie turėtų kuo mažesnį šalutinį poveikį, ir naujausius, moderniausius gydymo metodus. Deja, dabartinėje mokslinės pažangos stadijoje negalime apsieiti be eksperimentų su gyvūnais.
Todėl šį pranešimą vertinu kaip labai sėkmingą bandymą surasti pusiausvyrą tarp gyvūnų gerovės ir sveikatos priežiūros paslaugų. Trijų taisyklių principas – pakeitimas, sumažinimas ir patobulinimas – tie pagrindiniai reikalavimai, į kuriuos turime atsižvelgti siekdami savo tikslo, nes šiandien labai daug kalbėjome apie žmogaus orumą, kuris man, be kita ko, reiškia ir pagarbą gyvūnams.
Prireiks išankstinių leidimų, griežtos kontrolės ir veiksmingų patikrų sistemų. Vien tik teisės aktų neužteks. Turime išlikti budrūs ir užtikrinti, kad pranešime nurodytos priemonės iš tikrųjų būtų įgyvendintos.
Frédérique Ries (ALDE). – (FR) Pone pirmininke, manau, kad visi sutariame šiuo klausimu: idealiame pasaulyje nereikėtų atlikti bandymų su gyvūnais. Tačiau realybė yra tokia, kad gyvename kančios kupiname pasaulyje, kuriame sergantys vyrai, moterys ir vaikai laukia gydymo ir kartu tyrimų rezultatų, kurie gyvybiškai svarbūs ir esminiai. Todėl turime pritarti šiam puikiam kompromisui, kurį pasiekė Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narė E. Jeggle ir Taryba.
Kaip jau minėta, susitarime numatoma mažinti gyvūnų kančią, bet tyrimai neuždraudžiami, ir tai labai svarbu milijonams pacientų Europoje ir visame pasaulyje. Ar žinote, kad 70 proc. atvejų Nobelio premija medicinos srityje buvo skirta už darbus, paremtus bandymais su gyvūnais?
Šiuo dokumentu neprašoma pasirinkti tarp pelių ir žmonių; direktyva siekiama apsaugoti ir žmones, ir gyvūnus. Ši direktyva apsaugo mūsų ateitį.
Martin Häusling (Verts/ALE). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šios taisyklės geresnės už tas, kurias turėjome iki šiol. Manau, kad visi sutinkame šiuo klausimu. Tačiau, man regis, ponia E. Jeggle, labai neapdairiai teigiate, jog šiam kompromisui neturime alternatyvų. Manau, kad galėjome geriau išnagrinėti šį aspektą.
Be abejo, tyrėjams atstovaujantys lobistai darė didelį spaudimą. Visi tai žinome. Tačiau ar pasiekėme pagrindinį tikslą, ar sumažinome bandymų su gyvūnais skaičių? Dėl to kyla daug klausimų. Kita problema yra ta, kad bandymų su nežmoginiais primatais skaičius iš tikrųjų visai nesumažėjo.
Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso nariai labiausiai nerimauja, – ir esame įsitikinę, kad tai yra sunkus Europos principų pažeidimas, – kad valstybėms narėms nebus leidžiama patvirtinti taisyklių, kurios būtų griežtesnės už dabar galiojančias taisykles. Tai reikia pakeisti. Reikia nuodugniai apsvarstyti šią padėtį. Tai svarbiausia Žaliųjų frakcijos pateiktų pakeitimų dalis, ir būtent todėl neatšauksime šių pakeitimų. Todėl raginame grąžinti šį pasiūlymą svarstyti komitetui.
João Ferreira (GUE/NGL). – (PT) Pone pirmininke, technologijų ir metodų, kuriuose nenaudojami eksperimentai su gyvūnais ar sumažinama gyvūnų patiriama kančia tais atvejais, kai eksperimentai būtinai reikalingi, kūrimas turėtų būti svarbi mokslinių tyrimų dalis, todėl itin svarbu skatinti eksperimentinę ir technologinę plėtrą. Be šios plėtros, reikia atsižvelgti ir į poreikį platinti tokias technologijas ir metodus mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros institucijose ir įvairų išsivystymo lygį pasiekusiose nacionalinėse mokslinėse ir technologinėse sistemose.
Europos Sąjunga šioje srityje turi atlikti svarbų vaidmenį skatindama skirtingų valstybių mokslinių ir technologinių institucijų bei sistemų bendradarbiavimą, įtraukiant ir trečiojo pasaulio valstybes. Manome, kad – be abejo, šioje ir kitose srityse – bendras minimalus apsaugos lygis, nustatytas teisės aktuose, neturėtų užkirsti kelio atskiroms valstybėms narėms patvirtinti aukštesnį apsaugos lygį, jei tik pageidaujama.
Anna Rosbach (EFD). – (DA) Pone pirmininke, galiu tik pritarti direktyvos dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos patobulinimams. Tai šiek tiek paradoksalu, nes iš tikrųjų prieštarauju bandymams su gyvūnais. Turime alternatyvius bandymų metodus ir, laimei, persvarstytoje direktyvoje jie paminėti. Esu už tai labai dėkinga. Tikiuosi, kad bus suteiktas didesnis postūmis kurti alternatyvius bandymų metodus. Tačiau ES turi nedelsdama sukurti humaniškas ir saugias taisykles, kurios būtų taikomos, atliekant bandymus su gyvūnais. Galiausiai pripažįstame, kad gyvūnai yra jautrios būtybės, todėl nustatome skausmo ribą. Tačiau kodėl nėra skyriaus, kuriame būtų draudžiama tuos pačius gyvūnus naudoti bandymuose pakartotinai? Kodėl neuždraudžiame smegenų tyrimuose naudoti beždžionių? Man kelia pasipiktinimą, kad labiau atsižvelgiame į suinteresuotų organizacijų interesus, o ne rūpinamės gyvūnų gerove. Esu nusivylusi ir tuo, kad šiame Parlamente galime leisti tik ES galiojančius teisės aktus, o kaip vykdomi eksperimentai su gyvūnais už ES ribų?
Laima Liucija Andrikienė (PPE). – Pone pirmininke, pritariu šiai Komisijos iniciatyvai. Tai, kad pavyko pasiekti susitarimą dėl gyvūnų naudojimo moksliniams tyrimams praktikos suderinimo tarp ES narių, yra svarbus laimėjimas.
Ši direktyva yra svarbus žingsnis užtikrinant, kad eksperimentų su gyvūnais mokslo reikmėms praktikos būtų atsisakyta, vos tik tai leistų atitinkami moksliniai sprendimai. Ši direktyva įpareigos valstybes nares skatinti alternatyvių metodų paieškas. Aš primygtinai raginu valstybes nares užtikrinti, kad būtų tinkamai finansuojami mokymai ir moksliniai tyrimai moksliškai tinkamų su gyvūno naudojimu nesusijusių metodų ar bandymų strategijų srityje ir šių metodų ar strategijų kūrimas bei įgyvendinimas.
Paul Rübig (PPE). – (DE) Pone pirmininke, kaip Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto narys džiaugiuosi šiomis taisyklėmis ir pasiektu susitarimu. Žinau, kaip sunku pasiekti kompromisą, bet reikia sukurti tokius etinius standartus, kurie tiktų ir eksperimentams su gyvūnais, ir su žmonėmis atliekamiems tyrimams, todėl turime įdiegti aukščiausius šiuo metu įmanomus standartus.
Be abejo, labai svarbu plėtoti ir alternatyvius metodus. Aštuntojoje bendrojoje mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programoje didžiausias dėmesys turi būti skiriamas alternatyviems bandymų metodams. Taip pat reikia supaprastinti procedūras, o tai ir numatyta šiose taisyklėse. Po septynerių metų atliktas vertinimas bus labai naudingas pramonės sektoriui, nes procesų sauga ir aiškios, standartizuotos Europos taisyklės pramonei suteiks didesnį teisinį tikrumą.
Elisabeth Köstinger (PPE). – (DE) Pone pirmininke, norėčiau aiškiai pasakyti, kad Europa yra nustačiusi aukščiausius gyvūnų gerovės standartus pasaulyje. Šis pranešimas – tai dar vienas svarbus žingsnis į priekį gyvūnų gerovės srityje. Turime bendrą tikslą – sugriežtinti bandymų su gyvūnais procedūras ir pagerinti tyrimų tikslais naudojamų gyvūnų gyvenimo sąlygas. Džiaugiuosi, kad esant galimybei eksperimentai su gyvūnais bus keičiami kitais metodais, o šių gyvūnų auginimo, laikymo ir priežiūros standartai bus patobulinti. Tačiau norėčiau paanalizuoti žemės ūkio sektoriuje sukauptą patirtį ir kritiškai įvertinti kai kuriuos šio pranešimo punktus.
Neturėtume manyti, kad didesnė biurokratija tyrimų srityje padidins gyvūnų gerovę. Europos mokslinių tyrimų ir susiję antriniai ekonominiai sektoriai neturi atsidurti nepalankioje padėtyje tarptautiniu mastu ir palyginti su kitomis pramonės šakomis. Tiesa ta, kad visuomenei reikalaujant aukštesnių gyvūnų gerovės standartų, turime atsižvelgti į importuojamai produkcijai taikomus standartus ir šiame, ir žemės ūkio sektoriuje. Aukšti Europos kokybės ir gyvūnų gerovės standartai turi būti tinkamai pripažinti, nes tik tada bus užtikrinta sąžininga konkurencija. Pranešėja E. Jeggle atliko puikų darbą, rengdama šį pranešimą labai svarbia tema, todėl nusipelno mūsų paramos.
John Dalli, Komisijos narys. – Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti už pastabas ir paramą dėl nuostatų, įtrauktų į šią direktyvą.
Turime parengtą plačių užmojų direktyvą, kurią patvirtinus gerokai padidėtų gyvūnų gerovė ES. Sutinku su D. O. Sârbu, kad būtina visiškai ir tiksliai įgyvendinti direktyvą, nes tik tada galėsime išnaudoti šios direktyvos teikiamas galimybes. Šis iššūkis dar tik prasideda. Šiandien galime džiaugtis, kad buvo pasiektas puikus kompromisas šiuo sudėtingu, tačiau labai svarbiu klausimu, ir galime žengti didelį žingsnį į priekį, kad pagerintume gyvenimo sąlygas gyvūnams, kurie vis dar reikalingi mokslinėse procedūrose.
Pateiksiu savo atsiliepimus į keletą šį rytą išgirstų pastabų. Dėl J. Evans pastabų norėčiau pasakyti, kad reikėtų suprasti, jog ši direktyva šiandienos padėčiai suteikia daugiau teisinio aiškumo. Be to, pagrindinių ir taikomųjų tyrimų, kuriems nėra numatyti jokie ES metodai, atveju 4 straipsnyje aiškiai numatyta, esant galimybei, rinktis alternatyvius metodus. Todėl reikalavimas naudoti alternatyvius metodus ne sušvelnėjo, o buvo tik dar labiau sugriežtintas.
Kalbant apie M. Kastlero ir M. Mikolášiko pastabas dėl žmogaus embrionų kamieninių ląstelių, ši tema nebuvo ignoruota diskusijose. Šiuo klausimu per derybas buvo daug diskutuota, o priimti sprendimai atspindi tai, kad ES nėra bendros nuomonės dėl to, ar turėtų būti naudojamos embrionų kamieninės ląstelės. Todėl Komisija įsitikinusi, kad geriausia būtų tai reguliuoti nacionaliniu lygmeniu.
Pateiktame tekste atsižvelgta į šiuos nuogąstavimus ir kiekvienai valstybei narei suteikta teisė priimti sprendimą dėl tokių ląstelių naudojimo. Reikia atkreipti dėmesį, jog persvarstytoje direktyvoje numatyta, kad tose valstybėse narėse, kuriose nėra teisiškai draudžiama naudoti embrionų kamieninių ląstelių, toks bandymų metodas būtų privalomas pagal persvarstytą direktyvą tik tuo atveju, jei būtų patvirtintas ES teisinėje bazėje. ES lygmeniu tokie teisės aktai nėra priimti, o jiems priimti reikėtų valstybių narių sutikimo.
Dėl E. Gardini minėto etinio vertinimo norėčiau pasakyti, kad etinio vertinimo koncepcija ir jį atliekantis komitetas tvirtai išlieka 38 straipsnyje. Tačiau žodis „etinis“ turėjo būti pašalintas per Tarybos diskusijas. Išlieka visas reikalavimas.
Manau, kad atiduodami savo balsus pasiųsite aiškią žinią, kad Europos Parlamentas pritaria rezultatams, pasiektiems derybose, kurioms talentingai vadovavo E. Jeggle ir Tarybai pirmininkaujanti Švedija. Šiandien turime galimybę išvesti Europą į priekį, suderindami aukšto lygio gyvūnų gerovę ir kokybišką mokslą. Būkime verti savo pačių devizo: „ES – tai besirūpinanti gyvūnais, siekianti geresnių mokslo rezultatų sąjunga“.
Elisabeth Jeggle, pranešėja. – (DE) Pone pirmininke, pone J. Dalli, ponios ir ponai, norėčiau nuoširdžiai padėkoti J. Dalli už pastabas, kurios padėjo išaiškinti tam tikrus klausimus, kurių man nereikės kartoti. Be to, norėčiau nuoširdžiai padėkoti visiems kolegoms Parlamento nariams už išsakytas pastabas.
Akivaizdu, kad tai labai opus klausimas, paliečiantis daug skirtingų interesų, kuriuos teko suderinti. Todėl raginu narius balsuoti už šį pateiktą pranešimą, kuris, mano nuomone, yra viską suderinantis dokumentas.
Pone M Häuslingai, jei dabar atmesime šį pranešimą, tai 1986 m. direktyva liks galioti dar ilgai, ir tai tikrai nepagerins laboratorinių gyvūnų padėties. Artimiausiu metu negalėsime patvirtinti jokių naujų teisės aktų. Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas kartą jau atmetė jūsų pateiktus pakeitimus. Šie pakeitimai nesulaukė paramos. Dabar vėl juos pateikėte. Tai yra jūsų teisė, ir tai gerbiu.
Tačiau kokia bus nauda iš aukščiausių gyvūnų gerovės standartų Europos Sąjungoje, jei negalėsime tų pačių standartų įdiegti visame pasaulyje? Šiuo metu svarbiausia užtikrinti, kad teisės aktai, kuriuos, tikiuosi, šiandien patvirtinsime, per ateinančius keletą metų būtų įgyvendinti valstybėse narėse. Tai didelis iššūkis mums visiems. Pirma, turime būti įsitikinę, kad visos valstybės narės šioje srityje pasieks tokius pačius aukštus standartus. Tai mūsų pirmoji užduotis, todėl neturėtume iš karto prašyti valstybių narių įdiegti dar aukštesnius standartus.
Tose valstybėse narėse, kuriose aukštesni standartai jau pasiekti, – ir kaip vokietė galiu pateikti Vokietijos pavyzdį, – šie standartai nebus keičiami. Neprašome, kad kai kurios valstybės narės žengtų žingsnį atgal. Priešingai, gerbiame valstybių narių suverenumą, ir taip elgiamės net tyrimų, kuriuose naudojamos embrionų kamieninės ląstelės, atveju. Mums atrodo, kad elgiamės teisingai, ir tai labai svarbu.
Jei tikrai siekiate aukštesnių gyvūnų gerovės standartų, balsuokite už šį pranešimą ir atmeskite pakeitimus.
Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.
Balsavimas vyks 2010 m. rugsėjo 8 d., trečiadienį.
Pavel Poc (S&D), raštu. – (CS) Džiaugiuosi ir pritariu Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos ir E. Jeggle pranešimui, nes pasiektas kompromisas atspindi padarytą pažangą, palyginti su dabartine padėtimi. Tačiau kartu esu nusiminęs, kad į galutinį direktyvos projektą nebuvo galima įtraukti visų bestuburių gyvūnų. Europos Parlamente reikalauta, kad direktyva apimtų bent jau tas bestuburių rūšis, kurios, mokslininkų manymu, gali jausti skausmą, kančią, baimę ir patirti ilgalaikę žalą. Tačiau projekte šis reikalavimas net nėra paminėtas. Nors pritariu gyvūnų naudojimo moksliniuose tyrimuose svarbai, tačiau tvirtai manau, kad su šia direktyva turime žengti dar vieną žingsnį į priekį ir įtraukti visas gyvas būtybes be išimties. Nepamirškime, kad mokslas dar nėra ištyręs visų gyvų būtybių, ir oficialios mokslo institucijos vis daugiau būtybių priskiria prie galinčiųjų jausti skausmą, kančią, baimę ir ilgalaikius sužalojimus. Negalime būti įsitikinę, kad jokioms gyvūnų karalystės rūšims nėra būdingas gebėjimas jausti baimę, kančią ir skausmą. To pripažinimas – daugiau moralės, o ne mokslo klausimas. Todėl, deja, priimdami šį kompromisą, parodėme, kad Europos kultūra dar neatsikratė dekartiško gyvūnų kaip daiktų traktavimo, todėl šioje srityje dar reikia daug atlikti.
Konrad Szymański (ECR), raštu. – (PL) Atsižvelgiant į antrojo svarstymo procedūrą, Parlamento nariai negalėjo pareikšti savo nuomonės dėl direktyvos dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos galutinės formos (E. Jeggle pranešimo). Dabar norėčiau pasinaudoti galimybe ir paaiškinti, kodėl iš esmės nepritariu direktyvoje numatytam leidimui naudoti embrionų kamienines ląsteles kaip alternatyvą moksliniams eksperimentams su gyvūnais. Tai klaidinga antropologija, dėl kurios leidžiama griauti žmogaus gyvenimą pačioje ankstyviausioje vystymosi fazėje, siekiant pagerinti gyvūnų gerovę. Per pirmąjį svarstymą Europos Parlamento pasiūlytos garantijos šiuo atžvilgiu buvo daug tikslesnės. Plačių užmojų direktyvos nuostatos kelia rimtą grėsmę tam tikrų šalių, pvz., Vokietijos, teisei, kurioje embrionai yra saugomi. Tai, kad šie tyrimo metodai nebuvo atmesti, reiškia neabejotiną jų įteisinimą šalyse, pvz., Lenkijoje, Airijoje ir Maltoje.
5. Vykstančios derybos dėl Kovos su klastojimu prekyboje susitarimo (angl. ACTA) (diskusijos)
Pirmininkas. – Kitas klausimas – Komisijos pareiškimas dėl vykstančių derybų dėl Kovos su klastojimu prekyboje susitarimo (angl. ACTA).
Mieli kolegos, trumpam prašau jūsų dėmesio. Patvirtintoje darbotvarkėje šiose diskusijose nenumatyta procedūra „prašau žodžio“. Tačiau, nesant prieštaravimų, jeigu užsiregistravę kalbėtojai laikysis laiko apribojimų ir pabaigoje liks laiko, paskelbsiu diskusiją „prašau žodžio“. Ar yra prieštaraujančių? Puiku.
Karel De Gucht, Komisijos narys. – Pone pirmininke, dėkoju, kad suteikėte dar vieną galimybę tarti žodį derybų dėl Kovos su klastojimu prekyboje susitarimo (toliau – KKPS) tema.
Norėčiau priminti šių derybų aplinkybes: KKPS – tai susitarimas, kuris bus labai svarbus apsaugant ES konkurencingumą ir darbo vietas pasaulinėje rinkoje.
Iš tikrųjų, jei norime ir toliau išlaikyti konkurencingą ekonomiką, turėsime pasikliauti naujovėmis, kūrybiškumu ir prekių ženklų išskirtinumu. Tai keletas pagrindinių santykinių pranašumų pasaulinėje rinkoje. Todėl turime sukurti tokias priemones, kurios padėtų užtikrinti, kad tai būtų tinkamai apsaugota mūsų pagrindinėse eksporto rinkose.
Kalbame apie ES piliečiams rūpimus klausimus: ne tik apie darbo vietas, bet ir vartotojų apsaugą, saugumą ir sveikatą.
Tiesiog siekiame nustatyti tokius tarptautinius intelektinės nuosavybės teisės standartus, kurie būtų pagrįsti, suderinti ir veiksmingi, taip pat būtų aukštesni už galiojančias PPO taisykles dėl intelektinės nuosavybės teisių – TRIPS susitarimą. Tai pagrindinis tikslas, dėl kurio, esu įsitikinęs, visi sutariame.
Praėjusį kovo mėn. atvykau išdėstyti esminių punktų, kuriais Komisija rėmėsi derybose, ir pažadėjau išlaikyti skaidrumą Parlamento atžvilgiu. Kaip matyti iš jums pateikto projekto dokumento, kuris buvo parengtas per derybas, vykstančias nuo kovo mėn., Komisija laikėsi duoto žodžio ir nuosekliai vadovavosi šiais principais. Norėčiau priminti šiuos principus.
Pirma, KKPS tikslas – spręsti plataus masto intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus, kurie daro didelį komercinį poveikį, tačiau tai nereiškia ketinimų tikrinti keliautojų kompiuterių turinio. Tai nebus civilinių teisių apribojimas ar priekabiavimas prie vartotojų. Jei yra tuo abejojančių narių, būtų labai įdomu išgirsti jų argumentus.
Antra, KKPS kalbama tik apie galiojančių intelektinės nuosavybės teisių stiprinimą. Nėra nuostatų dėl pagrindinių intelektinės nuosavybės įstatymų pakeitimo. Planuojama parengti taisykles, kurios išradėjams padėtų ginti savo teises teismuose, skirtingose šalyse ir internete. Pvz., KKPS užtikrins, kad Europos mados dizainerių, menininkų ar automobilių kūrėjų teisės, susidūrus su klastojimu, būtų tinkamai ginamos ir ne Europoje.
Trečia, KKPS turi ir toliau atitikti ES acquis, įskaitant ir dabartinį Direktyvos dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo, Elektroninės komercijos direktyvos, Telekomo reguliavimo sistemos suderinimo lygį ir galiausiai taikomus ES teisės aktus dėl duomenų apsaugos ir privatumo. KKPS neketinama slapta keisti kokių nors aktų. Taigi, manęs paklausite, kokią papildomą naudą tai atneš? Atsakymas paprastas: mūsų teisinė bazė yra viena veiksmingiausių, o jeigu ją patvirtins ir kitos šalys, mūsų išradėjų padėtis pagerės.
Ketvirta, užtikrinsime, kad KKPS neužkirstų kelio generiniams vaistams. Projekto tekste aiškiai nustatyta, kad KKPS netaps dokumentu, kuris sudarytų sąlygas kištis į generinių vaistų prekybą.
Be to, KKPS bus suderintas su 2001 m. deklaracija dėl TRIPS ir visuomenės sveikatos, o įsipareigojimai dėl sienų kontrolės – tai pats opiausias klausimas, kalbant apie galimybę įsigyti vaistų – nebus taikomi patentams.
Dėl skaidrumo laikėmės duoto pažado ir po kiekvieno derybų raundo per sesijas išklausydavome Europos Parlamento nuomonę, tai ketiname daryti ir ateityje. Remdamiesi įsipareigojimais, nustatytais pamatiniame susitarime, pasidalijome dokumento projektais su Europos Parlamentu.
Taip pat pasinaudosiu šia galimybe ir trumpai aptarsiu 10-ojo derybų dėl KKPS raundo rezultatus, derybos vyko 2010 m. rugpjūčio 16–20 d. Vašingtone.
Šalys derybose pasiekė tam tikrą pažangą dėl skyrių, kuriuose reguliuojami civiliniai, muitų ir baudžiamieji klausimai, bet jos dar nebuvo pakankamai lanksčios, kad galėtų imtis subtilesnių klausimų. Be to, vyko išplėstinis darbas dėl bendrų ir horizontalių skyrių (preambulės, bendrųjų nuostatų, apibrėžčių, įgyvendinimo praktikos, tarptautinio bendradarbiavimo ir institucinių nuostatų), dėl kurių susitarimas jau beveik pasiektas.
Tačiau, deja, per paskutinius du raundus tapo akivaizdu, kad dalyvaujančioms KKPS šalims pavyks susitarti tik dėl „mažiausio bendro vardiklio“, nes skirtingi KKPS dalyviai turi skirtingą požiūrį ir vadovaujasi skirtinga patirtimi. Jis bus pasiektas sumažinus užmojų platumą, bet sumažės ir susitarimo veiksmingumas.
Kalbant apie skaitmeninę aplinką (internetą), kuri yra vienas opiausių, bet ir naujoviškiausių KKPS aspektų, paskutiniame derybų raunde buvo žengtas žingsnis atgal, nes šalys nesugebėjo susitarti dėl interneto paslaugų teikėjų atleidimo nuo atsakomybės bendrojo režimo.
Tokia pati padėtis susiklostė ir dėl labai svarbaus skyriaus apie muitinės priemones, nes keli dalyviai prieštarauja eksportuojamų ir tranzitinių prekių tikrinimui, ieškant padirbtų prekių, ir taip stabdo kovą su plačiai paplitusia padirbtų prekių kontrabanda.
Kita sritis, kurioje diskusijų kryptis nėra palanki ES interesams, susijusi su klausimu, kokios intelektinės nuosavybės teisės bus įtrauktos į šį susitarimą. ES būdinga gausi ir įvairialypė teisių turėtojų bazė. Ūkininkai, auginantys produkciją su geografine nuoroda, arba dizainą kurianti tekstilės įmonė taip pat nukenčia dėl klastočių, todėl reikia sukurti geresnes apsaugos taisykles. Problema ta, kad kai kurie mūsų partneriai teigia, kad tik autorių teisės ir prekių ženklai „nusipelno“ būti įtraukti į KKPS. Nesutinkame su tuo, taigi ir toliau atkakliai reikalausime, kad būtų gerbiami šie pažeisti ES interesai.
Artimiausias derybų raundas vyks Tokijuje šio mėnesio pabaigoje (nuo 2010 m. rugsėjo 23 d. iki spalio 1 d.). Panašu, kad artėjame prie pabaigos, nes dalyvaujančios šalys įsipareigojo Tokijuje susitarti dėl likusių esminių klausimų.
Vis dar tvirtai manau, kad būtina kovoti su sisteminiais ir plačiai paplitusiais pasauliniais Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais, o KKPS indėlis šioje kovoje gali būti labai svarbus. Todėl ir pažadu siekti, kad šios derybos būtų sėkmingos.
Tačiau jeigu proceso pabaigoje paaiškės, kad ES teisių turėtojams ši sutartis nesuteiks daug konkrečios papildomos naudos, arba tai bus sutartis, kuri išskirs pirmos ir antros kategorijos intelektinės nuosavybės teises, turime būti pasirengę iš naujo svarstyti, ar verta dalyvauti šiame susitarime.
Daniel Caspary, PPE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, 2008 m. ES muitinės pareigūnai sulaikė 178 mln. prekių. 54 proc. visų suklastotų produktų buvo pagaminti Kinijoje, o Indija buvo pagrindinė kaltininkė, gabenant padirbtus vaistus.
Suklastotos prekės daro didelę žalą Europos ekonomikai, tačiau nukenčia ir šias prekes įsigyjantys žmonės. Kaip pavyzdį galėčiau pateikti vaistus. Ir man, ir visiems tėvams būtų siaubinga, jeigu vaistų gavęs vaikas mirtų vien dėl to, kad negalime užkirsti kelio, kad padirbti produktai ir vaistai nepatektų į rinką. Privalome išspręsti šią problemą.
Piratinių produktų gamyba – labai svarbi tema Europos Sąjungoje. Privalome apsaugoti pramonę ir vartotojus visame pasaulyje nuo produktų, kurie gali sukelti pavojų sveikatai, o įmonėms gali padaryti nuostolių. Todėl džiaugiuosi derybomis dėl Kovos su klastojimu prekybos susitarimo (angl. ACTA), nes tai svarbus žingsnis kovoje su piratiniais produktais. Žinome, kad šis susitarimas nėra vienintelė priemonė kovoje su piratavimu, bet tai pirmasis šios srities tarptautinis susitarimas, kuriame dalyvauja kai kurios su piratinių produktų gamyba kovojančios valstybės. Norėčiau, kad prie šio susitarimo prisijungtų kuo daugiau šalių.
Mūsų frakcija džiaugiasi pozityviu Komisijos ir Parlamento bendradarbiavimu priimant rezoliuciją pavasarį. Apgailestaujame, kad teko priimti tokią rezoliuciją. Tačiau, Komisijai nuolat rengiant ataskaitas, galėjome gauti kiekvieno mėnesio derybų apžvalgas. Norėčiau pasveikinti derybų šalis su šiais jų laimėjimais. Netgi KKPS kritikams tampa vis sunkiau rasti neigiamų šio susitarimo pusių. Atsisakyta sienų kontrolės priemonių patentų pažeidimo atveju, taigi pašalintas ir nuogąstavimas dėl prekybos generiniais vaistais. Atsisakyta vadinamosios trijų etapų procedūros ir asmeninio bagažo apieškojimo idėjos. Nuspręsta atsisakyti ir privalomos interneto paslaugų teikėjų atsakomybės, ir panašu, kad šis susitarimas atitinka acquis communautaire. Manau, kad einame teisingu keliu.
Taigi norėčiau paprašyti Komisijos ir toliau laikytis tokios stiprios pozicijos ir atstovauti Europos Sąjungos interesams. Pritariu pasiūlymui patentų teises, geografinę kilmės nuorodą ir patento pažeidimus įtraukti į tą susitarimo skyrių, kuris susiję su civiline teise. Tvirtai manau, kad Parmos kumpis, sūris „Tiroler Almkäse“ ir šampanas nusipelno tokio pat apsaugos lygio kaip ir „Coca-Cola“ arba „Kellogg’s Corn Flakes“. Todėl kreipiuosi į JAV, kad ši nustotų blokuoti dokumentų skelbimą. Dokumentų skelbimas po Naujosios Zelandijos raundo atskleidė skaidrumo svarbą ir nutildė daug susitarimo kritikų.
Norėčiau paprašyti Komisijos ir toliau remti derybų dokumentų platinimo idėją, bent jau iki tol, kol bus pasirašytas susitarimas. Linkiu Komisijai sėkmės kitame derybų raunde Japonijoje ir lauksiu laiku pateikiamų ir detalių pranešimų apie derybas. Deryboms pasibaigus, mūsų frakcija ramiai susės, įvertins rezultatus remdamasi galutiniu tekstu ir tik tada apsispręs dėl frakcijos pozicijos ratifikavimo atžvilgiu. Linkiu derybininkams daug sėkmės.
Kader Arif, S&D frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, Komisijos nary, ką tik pateikėte keletą įtikinamų pastabų, bet vis tiek nemanau, kad daugeliui narių kylančios abejonės dėl Kovos su klastojimu prekybos susitarimo (angl. ACTA) buvo visiškai išsklaidytos.
Dar kovo mėn. pasiūliau rezoliuciją, kuri Parlamente buvo patvirtinta didele balsų dauguma ir kuri leido pradėti skelbti derybų tekstus. Diskusijose raginome garantuoti acquis communautaire – ją ir minėjote – generinių vaistų saugumą ir tiekimą, taip pat gerbti pagrindines piliečių laisves. Be to, kalbėjome apie geografines nuorodas; taip mėginome išdėstyti prioritetus, kuriuos ketinu ir toliau kartoti tikėdamasis, kad pozicija, kurią po keleto savaičių ginsite Japonijoje, bus pagrįsta mūsų inicijuotomis parlamentinėmis diskusijomis.
Vakar vykusiose diskusijose dėl Sąjungos valstybės daugelis kalbėtojų teisingai nurodė, kad mes, Parlamento nariai, esame piliečių balsas, o neturinčiai šios sąsajos Komisijai kyla grėsmė įsitraukti į bergždžius ginčus su Parlamentu. Todėl, Komisijos nary, prašau visada atsiminti, kad prieš jus sėdintys Parlamento nariai visų pirma yra partneriai, o ne jums prieštarauti susirinkę žmonės.
Siekiame ne tokios partnerystės, kuria būtume susaistyti, nors panašu, kad jūsų tarnybos kartais to siekia, reikalaudamos slaptumo priesaikos. Jūsų tarnybos ką tik atsakinėjo į klausimus už uždarų durų. Mums pateikiamos naujausios KKPS dokumentų versijos, tačiau draudžiama siųsti pranešimus išėjus iš šių posėdžių ar perskaičius susitarimą, nors mūsų vaidmuo kaip tik yra įspėti, paaiškinti ir įsitikinti, kad informacija būtų suprasta. Todėl mano antrasis prašymas jums yra toks: diskusijų skaidrumą vertinkite kaip elementą, kuris praturtina diskusijas, o ne griauna pasitikėjimą.
Be šių dviejų pagrindinių klausimų, taip pat todėl, kad priprantu prie tokios veiklos, ketinu pakalbėti apie savo nuogąstavimus. Pirma, galimybę įsigyti vaistų. Tai jau buvo paminėta. Sakote, kad galimybės įsigyti vaistų apsauga – vienas iš prioritetų ir kad darote viską, siekdami užtikrinti, kad niekas šioje sutartyje neužkirstų kelio vaistų gamybai ar laisvam judėjimui. Tačiau čia norėčiau pasiteirauti apie patentus. Kodėl siekiate juos įtraukti į šį susitarimą? Noras pradėti teisinę kovą su klastojimu neturėtų būti pretekstas pasinaudoti KKPS kaip priemone išplėsti patentų turėtojų teises labiau negu numatyta TRIPS susitarime. Prašyčiau nepainioti generinių vaistų su suklastotais vaistais.
Kitas svarbus klausimas – apie garantijas. Tekstai negali būti pernelyg griežti, siekiant sukurti tikrąją pusiausvyrą tarp naudotojų teisių ir tų teisių turėtojų. Prašau atkreipti dėmesį į įvairias TRIPS susitarime pateiktas formuluotes.
Pritariu pateiktoms pastaboms apie internetą ir iš tiesų manau, kad KKPS nesusilpnins ES pozicijos, kuri buvo aiškiai pareikšta Elektroninės komercijos direktyvoje.
Komisijos nary, neabejotinai yra ir daugiau klausimų, kuriuos šįryt turėčiau iškelti, bet svarbiausia užduotis, kurią sau keliu, yra užtikrinti, kad po šių diskusijų galėtume savo piliečiams pateikti kuo daugiau informacijos apie šį susitarimą, ir pabrėžti, kad man svarbiausias elementas – tai piliečių teisių ir pagrindinių laisvių apsauga. Todėl manau, kad atsiminsite Parlamento narių išdėstytas mintis ir ginsite jas derybose. Taip pat prašau gerbti savo pažadą skelbti tekstus vos pasibaigus deryboms, nesvarbu, ar tai būtų raundas Japonijoje, ar vėlesnė stadija.
Viešos diskusijos turės įvykti, pvz., šiame Parlamente. Todėl raginu priimti rezoliuciją ir tikiuosi, kad prieš pasirašant KKPS atsižvelgsite į mūsų išsakytą poziciją, net jeigu tai reikštų grįžimą prie derybų stalo.
Niccolò Rinaldi, ALDE frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, „acta est fabula, plaudite!“ („plokite – vaidinimas baigtas!“) – taip Romos laikų aktoriai sakydavo pasirodymo pabaigoje. Vaidinimas baigtas, tuojau sulauksime išvadų, bet galbūt dar ne laikas ploti.
Šiose diskusijose Komisijos narys K. De Gucht pateikė svarbios įtikinamos informacijos, tačiau žinome, kad 64 proc. suklastotų prekių atkeliauja iš Kinijos, kuri nedalyvauja Kovos su klastojimu prekybos susitarime (angl. ACTA). Todėl turime įvertinti šio susitarimo vertę – kitaip tariant, nuspręsti, ar turėtume pasirašyti šį susitarimą, jei iš jo nebus jokios realios naudos, kaip teigė Komisijos narys. Liko nedaug nerimą keliančių punktų, bet jie yra reikšmingi. Daug kalbėta apie internetą, ir vertiname Komisijos pastangas, tačiau išliekame budrūs.
Dėl vaistų norėčiau pakartoti tai, ko reikalavo ir kiti Parlamento nariai: negalima į padirbtus vaistus ir generinius vaistus žiūrėti kaip į visumą. Būtina sudaryti sąlygas įsigyti vaistų konkurencingomis kainomis, tai labai svarbu pacientams besivystančiose šalyse. Norėčiau paklausti, ar Dohos deklaracija dėl TRIPS (Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba) susitarimo ir visuomenės sveikatos bus įtraukta bent jau į KKPS teksto preambulę.
Galiausiai dėl geografinių nuorodų atsidūrėme labai paradoksalioje padėtyje, nes registruotiems prekių ženklams, kuriais gali būti pažeidžiamas geografinių nuorodų naudojimas, būtų suteikta daugiau apsaugos negu pačioms geografinėms nuorodoms. Ir šioje srityje TRIPS yra nustatyti daugeliu atžvilgių tvirtesni pagrindai, todėl prašome išlikti budriems ir laikytis tvirtos pozicijos.
Jan Philipp Albrecht, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pasidžiaugti, kad 12 raštiškas pareiškimas dėl Kovos su klastojimu prekybos susitarimo (angl. ACTA) vakar Parlamente sulaukė reikalingos balsų daugumos. Tai rodo, kad Europos Parlamentas ir toliau laikosi aiškios pozicijos, kaip nuspręsta kovo mėn. rezoliucijoje.
Be to, raštiškame pareiškime pabrėžiamas svarbus punktas. Nenorime, kad intelektinės nuosavybės teisės būtų perduotos privačioms įmonėms. Pagal teisinės valstybės ir demokratijos principus bet koks kišimasis į pagrindines laisves, taip pat interneto laisvę, gali vykti tik teisėtų valstybės atstovų iniciatyva, o aukšti konstitucijos, Žmogaus teisių konvencijos ir Lisabonos sutarties standartai ir toliau turi būti taikomi.
Susitarimas, kuriame privačių teisių turėtojų karteliai skatinami visą veiklą tvarkyti taip, kad ji atitiktų jų verslo interesus, kaip esamame KKPS projekte, neturėtų įsigalioti. ES Komisijos elgesys derybose dėl KKPS beveik prilygsta minėtų sutarčių pažeidimui. Užuot pašalinus Parlamento kritikuotas priemones, projekto tekstas buvo suformuluotas dar neapibrėžčiau. Vis mažiau tikėtina, kad bus laikomasi acquis communautaire.
Laimei, nuolatiniai Europos Parlamento protestai pradeda atnešti naudos. Taigi, jei KKPS Parlamente surinks daugumą balsų, vis dar reikės daug nuveikti. Vakar, jeigu ne anksčiau, turėjote tai suprasti.
Syed Kamall, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pasakyti, kad džiaugiuosi trimis paminėtais dalykais: pirma, bus patvirtintos naujos intelektinės nuosavybės teisės; antra, teisės aktai nebus keičiami už uždarų durų; ir trečia, padidės Komisijos skaidrumas, visų pirma bendradarbiaujant su kai kuriais kitais derybų partneriais.
Be to, turime suprasti, kad skaitmeninis pasaulis ir pasaulis, sudarytas iš atomų, skiriasi. Kaip kartą pasakė Chris Anderson, Wired žurnalo redaktorius, pasaulyje, kuriame vis didėja pralaidumas, pinga atmintis ir apdorojamoji galia, skaitmeniniai produktai laikui bėgant tampa nemokami arba beverčiai. Tai reiškia, kad daugelio pramonės šakų atstovai, kurie skundžiasi skaitmeniniu pasauliu, turi suprasti, jog atėjo laikas ieškoti naujo verslo modelio. Visų pirma tai aktualu fotografijos srityje, kitos panašios sritys taip pat negali pasitikėti senais verslo modeliais.
Manau, kad iš atomų sudarytame pasaulyje – pasaulyje, kuriame gaminami produktai – yra kitaip. Turime būti tikri, kad nors ES negali konkuruoti dėl darbo jėgos sąnaudų, ES valstybės ir įmonės yra konkurencingos tyrimų ir dizaino srityse. Įmonėms, kurios investuoja milijonus, o kartais ir milijardus, į naujų produktų ir dizainų kūrimą, turi būti apmaudu matyti šiuos produktus padirbtus. Pirmaujame pasaulyje didelės vertės automobilių ir kitų gaminių, pvz., išmaniųjų telefonų, srityse ir turime būti labai atsargūs, kad investavę į šiuos produktus milijonus ar milijardus, tiesiog nebūtume įveikti konkurentų.
Pritariu Komisijos pareiškimui, tačiau turime suprasti skirtumą tarp skaitmeninio pasaulio ir pasaulio, kuris sudarytas iš atomų.
Helmut Scholz, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary K. De Guchtai, investuotojų ir įmonių apsauga nuo idėjų vagysčių – labai svarbus klausimas, ypač smulkiajam ir vidutiniam verslui. Tačiau norėčiau dar kartą pasiteirauti, ar keleto šalių grupelė, pasirašydami susitarimą, gali užkirsti kelią piratinei produkcijai, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad šios šalys labiau garsėja savo išradimais, o ne klastotėmis. Manau, kad tokios derybos turėtų vykti tarptautiniu lygmeniu, pvz., Pasaulinėje intelektinės nuosavybės organizacijoje (PINO).
Apskritai kalbama apie naują sistemą ir naujus įsipareigojimus. Pone K. De Guchtai, šiandien pateiktos apibendrinamos pastabos kaip tik rodo šią kryptį. Žinau, kad Komisijos ir Tarybos derybininkai informuoti apie šią dilemą. Pasiūlytas toks sprendimas: suteikti įmonėms galimybes imtis teisinių veiksmų galimoje suklastotų prekių pardavimo rinkoje. Siekiama įgyti teisę areštuoti importuotojus, o remiantis projekto tekstu – net ir galutinius pirkėjus pasieniuose, nebent kurios nors dalyvaujančios šalys nuspręstų padaryti išimtis. Tekste nustatyta, kad:
„Nariai gali netaikyti nustatytų pasienio priemonių nedideliam kiekiui nekomercinių prekių, esančių asmeniniame keleivių bagaže“.
(DE) Europoje siekiama priimti tokį teisės aktą, kuriuo remdamasi įmonė galėtų reikalauti, kad prekės ar programinės įrangos produkcija, importuotos iš Kovos su klastojimu prekybos susitarimą (angl. ACTA) pasirašiusios šalies, teismo sprendimu būtų konfiskuotos ar net sunaikintos. Prireikus tai gali būti padaryta net neišklausius kitos šalies. Jei aptinkama dėžė suklastotų grandininių pjūklų, ši procedūra gali atrodyti paprasta. Tačiau susitarime mėginama išplėsti šį procesą ir kitiems produktams, pvz., sudedamosioms programinės įrangos dalims.
Ar programinės įrangos gigantai, pvz., „Microsoft“, teisiniame procese galės rasti ir sunaikinti mažesnius konkurentus? Pramogų srities gigantai taip pat sėkmingai pasiekė, kad jų interesai būtų ginami derybose dėl KKPS. Teisinių veiksmų bus imamasi ne tik atsisiunčiant ar kopijuojant duomenis, bet ir gaminant ir platinant technologijas, kurios, be kita ko, padeda įveikti apsaugą nuo kopijavimo.
Minėjote pasiektą pažangą, ir tiesa, kad JAV atsisakė reikalavimo dėl interneto paslaugų teikėjų (toliau – IPT) atsakomybės. Tačiau susitarimo skirsnyje apie baudžiamąją teisę išliko dalis apie pagalbos teikimą ir bendrininkavimą. Be to, IPT bus įpareigoti perduoti autorių teisių pažeidimu įtariamų vartotojų asmeninius duomenis, esant teisėtam įmonės prašymui. Šiame Parlamente derybose dėl Pasaulinės tarpbankinių finansinių telekomunikacijų organizacijos (angl. SWIFT) išgirdome, kad, pvz., JAV neturi tokių duomenų apsaugos teisės aktų, kuriuose būtų nustatyta tokia duomenų apsauga, kaip ją suvokiame Europos Sąjungoje. Kokia padėtis susiklosčiusi kitose šį susitarimą pasirašančiose šalyse? Susitarimas neturėtų prieštarauti acquis communautaire. Privalome apsaugoti mažąsias ir vidutines įmones nuo patentų kampanijų, kurias vykdo programinės įrangos gigantai, ir užtikrinti, kad interneto vartotojų asmeniniai duomenys būtų saugūs.
Francesco Enrico Speroni, EFD frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, dėkoju Komisijos nariui ir Tarybai už šias diskusijas, nors turiu pasakyti, kad neturint reikiamo dokumento sunku kalbėti bet kokia tema.
Negalėjau rasti reikiamos informacijos internete, o kreipęsis į Parlamento tarnybą taip pat nesulaukiau atsakymo, nes Komisija nesuteikia galimybės naudotis visais dokumentais. Nelieka nieko kito kaip kalbėti bendrais bruožais. Nepaisant to, vis tiek naudinga kelti šį klausimą, kuris sudaro Europos produktų – kartu ir įmonių bei darbuotojų – apsaugos plano dalį. Vis dėlto susiduriame su tam tikru pasipriešinimu, pvz., dėl prekių ženklų ir produktų reglamentavimo.
Turime apsaugoti darbuotojus tikrindami, ar vyksta nesąžininga konkurencija arba darbuotojų išnaudojimu paremta konkurencija, o šiuo atveju ir klastotėmis bei padirbinėjimu paremta konkurencija. Todėl turime kovoti su tokia nepriimtina konkurencija ir apsaugoti Europos gamintojus ir darbuotojus, kurie savo pastangomis, intelektiniais gebėjimais ir dalyvavimu užsidirba pragyvenimui ir taip prisideda prie žemyno plėtros.
Angelika Werthmann (NI). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, numatytu daugiašaliu Kovos su klastojimu prekybos susitarimu (angl. ACTA) kovą su piratinės produkcijos gamyba ir autorių teisių pažeidimais, pasitelkiant tarptautinį bendradarbiavimą, koordinuojant teisės aktų įgyvendinimą ir priimant naujus teisės aktus, skirtus intelektinei nuosavybei apsaugoti, siekiama padaryti veiksmingesnę. Net nereikia pabrėžti skaidrumo svarbos. Priemonės, kurios sumažintų ES Duomenų apsaugos direktyvos veiksmingumą ar net turėtų neigiamą įtaką žodžio laisvei, rodo perdėtą reakciją sprendžiant piratinės produkcijos gamybos ir autorių teisių pažeidimo problemas ir neturėtų būti patvirtintos.
Europos Parlamentas ragino Komisiją įvertinti galimą šio susitarimo poveikį. Deja, iki šiol toks vertinimas dar neatliktas. Manau, kad būtina saugoti intelektinę nuosavybę, tačiau lygiai tokia pat svarbi yra duomenų ir privatumo apsauga. Šia tema kalbėjo Peter Hustinx, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas, ir norėčiau pacituoti:
– „Nors intelektinė nuosavybė svarbi visuomenei ir turi būti apsaugota, ji neturėtų būti iškeliama aukščiau už individus“. Tai citatos pabaiga. Kartu dirbkime prie šio susitarimo ir atsižvelkime į visus galiojančius teisės aktus.
Elisabeth Köstinger (PPE). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, veiksmingas patvirtintų reglamentų ir teisės aktų įgyvendinimas kovoje su piratinių produktų gamyba ir intelektinės nuosavybės teisių stiprinimas yra labai pageidautini veiksmai. Tačiau plačiojoje visuomenėje dažnai susiduriame su nežinojimu ir neužtikrintumu. Nuolat iš susirūpinusių piliečių gaunu elektroninių laiškų, kuriuose skundžiamasi dėl derybų dėl Kovos su klastojimu prekybos susitarimo (angl. ACTA), o KKPS dažnai suvokiamas kaip kėsinimasis į piliečių teises ir laisves. Šioje srityje svarbu pateikti kuo daugiau informacijos ir pabrėžti, kad problema kyla ne dėl KKPS, bet iš dalies dėl ES acquis communautaire.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. vasario 19 d. prejudiciniame sprendime aiškiai pažymėta, kad interneto paslaugų teikėjai gali būti traukiami atsakomybėn už vartotojų padarytus autorių teisių pažeidimus. Taigi, remiantis galiojančiomis sutartimis interneto ryšys ES vartotojams gali būti užblokuotas. Problema slypi ne KKPS, o Europos Sąjungos reglamentuose, kuriuose leidžiama apriboti ES piliečių laisves ir teises.
Monika Flašíková Beňová (S&D). – (SK) Tarptautinėje rinkoje vis gausėjantys suklastoti ir piratiniai produktai kelia grėsmę tvariam pasaulio ekonomikos vystymuisi, ne tik kelia finansinių nuostolių teisėtiems gamintojams, bet ir pažeidžia intelektinės nuosavybės turėtojų, gamybos ir produkcijos procesuose dalyvaujančių subjektų teises, taip pat kelia grėsmę vartotojams ir darbo vietoms Europoje.
Mintis priimti daugiašalį susitarimą dėl kovos su piratine produkcija ir padirbinėjimu gali tapti veiksminga priemone kovojant su tokia veikla, bet palaikau ir tuos Parlamento narius, kurie pareiškė, kad būtinas skaidrumas ir didesnis pasitikėjimas šiomis derybomis bei susitarimais. Taip pat manau, kad reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp teisių, kurias siekiame apginti, ir pagrindinių visuomenės teisių. Vienos grupės teisių įgyvendinimas ar apsauga neturi kenkti kitų grupių teisėtiems interesams.
Carl Schlyter (Verts/ALE). – (SV) Pone pirmininke, nesu tikras dėl generiniams vaistams padarytos išimties. Padarę šią išimtį, turėsime daryti išimtis visoms tranzitinėms prekėms, nes kitaip susidursime su pastaraisiais metais patirta problema. Sakote, kad susitarimas bus taikomas tik esant didelio masto komercinei prekybai. Vadinasi, tokiu atveju turės būti, o ne galės būti atleidžiama, ar ne taip?
Be to, nerimauju dėl skaitmeninės aplinkos, aptariant technologines kliūtis. Vadinasi, šiuo atžvilgiu metodai, taikomi techninės apsaugos priemonėms įveikti, turėtų būti laikomi neteisėtais, jeigu jie skirti ribotam komerciniam naudojimui.
Tačiau gali atsitikti taip, kad jie bus platinami neturint finansinių interesų, kad kažkas neturės jokių finansinių interesų, bet norės skatinti žmones naudotis technologijomis, kurios gali būti taikomos ir kaip „apėjimo technologijos“. Ką apie tai manote?
Taip pat visiškai nepritariu, kad įtraukiate prieštaringus aspektus iš Intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo direktyvos (IPRED), taip pat susijusius su duomenų saugojimu. Jei kai bus atlikti vertinimai, norėsime juos keisti, neprotinga pateikti juos čia raštu.
Françoise Castex (S&D). – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, norėčiau prisidėti prie derybų dėl KKPS ir, kartu su kitais 12 deklaraciją pasirašiusiais nariais, turiu garbės pranešti, kad ši deklaracija sulaukė labai didelės Parlamento daugumos, o minimalus reikalingų parašų skaičius buvo viršytas.
Džiaugiuosi, kad šią deklaraciją pateikėme prieš galutinį derybų dėl KKPS raundą, ir manau, kad tai galite vertinti kaip Europos Parlamento suteiktą derybų mandatą.
Norėčiau priminti šio mandato sudedamąsias dalis: be abejo, Parlamentas prašo ne tik skaidrumo ir galimybės susipažinti su derybų tekstais prieš juos patvirtinant; taip pat prašome, kad intelektinės nuosavybės teisės nebūtų suderinamos pagal šią tarptautinę sutartį, o piliečių laisvės, asmeninio gyvenimo apsauga ir interneto neutralumas ir toliau būtų išlaikyti ir garantuoti.
Andrew Henry William Brons (NI). – Pone pirmininke, turime paklausti, kaip plačiai kovos su klastojimu prekybos susitarimuose ginamos didelės įmonės ir kokio lygio apsauga realiai suteikiama eiliniams žmonėms? Aptariant medicininius produktus, reikėtų pasakyti, kad suklastoti vaistai geriausiu atveju bus neveiksmingi ir nepagydys žmonių, o blogiausiu atveju šie vaistai gali būti žalingi ir atimti žmogui sveikatą ar net gyvybę.
Suklastoti produktai beveik visada gaminami šalyse, kuriose mokami nedideli atlyginimai, ir šie produktai mažina kitose šalyse gaminamų nesuklastotų prekių kainas, o valstybių narių piliečiai praranda darbo vietas. Tokioms šalims turi būti taikomos sankcijos.
Man buvo malonu išgirsti Komisijos užtikrinimą, kad direktyva bus naudojama prieš didelio masto pažeidimus, o ne prieš vartotojus. Tačiau kai kurie dalyvius palaikantys lobistai iš tiesų siekia, kad interneto ryšys būtų nutrauktas asmenims, kurie įtariami pakartotinai neteisėtai atsisiuntę duomenis, ir tie patys lobistai siekia išsamios paketų peržiūros ir vartotojų susižinojimo kontrolės. Ar galime būti tikri, kad šios nuostatos vėliau nebus įtrauktos siekiant įveikti jūsų prieštaravimus?
Sidonia Elżbieta Jędrzejewska (PPE). – (PL) Džiaugiuosi šios dienos diskusijomis dėl Kovos su klastojimu prekybos susitarimo. Manau, kad buvo žengtas žingsnis į priekį stiprinant Europos Parlamento, kaip Europos Sąjungos piliečiams atstovaujančios institucijos, poziciją. Norėčiau pabrėžti, kad Europos Parlamentas turi teisę iš Komisijos gauti informaciją ir konsultacijas dėl prekybos paslaugų susitarimų, dėl kurių ji derasi, ir intelektinės nuosavybės komercinių aspektų. Šios dienos diskusijose suteikiama prasmė šiai teisei, ir manau, kad ateityje Komisija taip elgsis ir toliau. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Komisijos derybų dėl Kovos su klastojimu prekybos susitarimo slaptumas sulaukė daug interneto vartotojų kritikos. To galėjome išvengti, jei Komisija iš pat pradžių būtų teikusi daugiau informacijos apie derybų eigą.
Komisijai raštu pateiktame klausime teiravausi apie Kovos su klastojimu prekybos susitarimo ir Europos politikos informacinės visuomenės srityje santykį ir jo poveikį, susijusį su teisiniais aspektais.
Eva Lichtenberger (Verts/ALE). – (DE) Pone pirmininke, pone K. De Guchtai, užtikrinote, kad šis Kovos su klastojimu prekybos susitarimas šiuo metu nieko nepakeis. Tačiau mums nesuteikiama galimybė susidaryti savo nuomonės, kruopščiai išanalizuoti ir pritaikyti savo teisinių žinių sprendžiant, ar šalutinis šio susitarimo poveikis Europos piliečių teisėms nebus didesnis negu skelbiama. Mums tenka pasikliauti jūsų žodžiais, nepatikrinus jų tikrumo. Jeigu taip iš tiesų yra, kodėl čia neužtikrinamas skaidrumas? Žinau, kad to reikalauja JAV derybininkai, tačiau, atvirai kalbant, ar Europos Komisija gali jiems tiesiog nusileisti? Manau, kad atsakymas į šį klausimą yra neigiamas.
Antrasis klausimas susijęs su geografine kilmės nuoroda. Derybose būčiau paaiškinusi, kad šios kilmės nuorodos prilygsta prekių ženklams Europoje. Manau, kad derybose šis klausimas turėtų būti dar kartą iškeltas.
Martin Ehrenhauser (NI). – (DE) Pone pirmininke, norėčiau trumpai aptarti tris klausimus. Pirmiausia, be abejo, norėčiau pasveikinti rašytinio pareiškimo dėl Kovos su klastojimu prekybos susitarimo (angl. ACTA) iniciatorius. Šis pareiškimas jau patvirtintas.
Antras klausimas susijęs su skaidrumu, ir norėčiau Komisijos nariui K. De Guchtui užduoti klausimą. Kaip galite Europos Parlamento nariams tvirtinti, kad turime pasikliauti Amerikos pilietinių laisvių organizacija, norėdami gauti teksto kopiją? Štai čia turiu tekstą. Paskui jį perduosiu jums ir paprašysiu patikrinti, ar tai yra originali redakcija.
Trečias klausimas susijęs su interneto paslaugų teikėjų (IPT) atsakomybe. Ar galite užtikrinti, kad IPT atsakomybės klausimas nebūtų slapta vėl įtrauktas?
Christian Engström (Verts/ALE). – Pone pirmininke, visi sutinkame, kad klastoti yra blogai, o kovoti su suklastotomis prekėmis – gerai. Tai naudinga Europos vartotojams ir piliečiams, taip pat svarbu Europos verslui, kaip jau buvo minėta. Puiku, kad saugome prekių ženklus ir prekių ženklų acquis, įskaitant geografines nuorodas.
Kol kas viskas aišku. Tačiau, kaip pabrėžė S. Kamall, egzistuoja skirtumas tarp atomų pasaulio ir bitų pasaulio. Kalbant apie skyrių dėl interneto, interneto paslaugų teikėjai ir susijusio verslo atstovai pagrįstai nerimauja. Nerimaujama, kad susitarimas gali pakenkti vystymuisi, Europos įmonėms ir neleisti mums pasinaudoti šios naujos technologijos teikiamais pranašumais.
Todėl raginu Komisiją būtinai žengti į priekį kovoje su klastojimu, bet atsisakyti skyriaus apie internetą. Tai būtų visiems geriausias sprendimas.
Karel De Gucht, Komisijos narys. – Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti visiems Parlamento nariams už išsakytas pastabas Likus keletui savaičių iki galimos žaidimo pabaigos Tokijuje, ši informacija labai naudinga, ir neabejotinai į tai atsižvelgsime.
Prieš pradėdamas kalbėti apie konfidencialumą, norėčiau atsakyti į keletą techninių klausimų. Vienoje pastaboje buvo paminėta TRIPS susitarimo dalis apie visuomenės sveikatą, ir teiraujamasi, ar ši tema taip pat bus detaliai aptarta šiame susitarime. Tiksliai buvo teigiama taip: „pripažįstami principai, išdėstyti Dohos deklaracijoje dėl TRIPS susitarimo ir visuomenės sveikatos, kuri buvo priimta PPO ketvirtojoje PPO ministrų konferencijoje Dohoje, Katare 2001 m. lapkričio 14 d.“.
Be to, užduota klausimų apie privatumą. Tačiau jeigu atidžiai paanalizuosite šiuo metu aptariamą tekstą, suprasite, kad „šiame susitarime nereikalaujama, kad šalis atskleistų informaciją (...), jei tam prieštarauja įstatymai ar tarptautiniai susitarimai, įskaitant teisės aktus, kuriuose ginama teisė į privatumą“. Dar viena nuoroda pateikiama aptariamo teksto projekte apie apsaugą skaitmeninėje aplinkoje, kad apsaugos procedūros turėtų būti diegiamos taip, kad „atitiktų kiekvienos šalies teisę, apsaugotų su žodžio laisve, sąžiningu procesu ir privatumu susijusius principus“. Taigi, susitarimuose pateikiamos labai aiškios nuorodos.
Norėčiau tarti keletą žodžių apie vaistus. Nemanau, kad turime problemų dėl vaistų – ne tik dėl KKPS, bet ir todėl, kad šiuo metu su Indija svarstome šį klausimą. Ji pateikė prašymą Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) dėl vaistų. Šiuo metu vyksta diskusijos, ir manau, kad greitai padarysime išvadas, kurias, mano įsitikinimu, Europos Parlamentas taip pat įvertins.
Taip pat norėčiau pasakyti, kad KKPS skyrius apie muitus neapima tokios rūšies patentų. Pateikta tiksli nuoroda į privalomąją licencijų teikimo praktiką, kuri šiuo atžvilgiu yra labai svarbi.
Galiausiai apie konfidencialumą norėčiau pasakyti, kad nematome jokių problemų atskleisti svarstomus tekstus, tačiau nesame vieni. Tai daugiašalės derybos, o tai reiškia, kad kitos dalyvaujančios šalys turi duoti sutikimą tam, kas bus skelbiama. Tikslesnis klausimas buvo tas, ar turėsite galimybę aptarti galutinį susitarimą prieš jį pasirašydami.
Dar neaišku, ar pasieksime susitarimą, bet jeigu pasieksime, galite būti tikri, kad aptarsime sutartį, prieš ją pasirašydami, kaip Komisija įsipareigojo per derybas. Kaip žinote, Vašingtono raundo pabaigoje paskelbtame spaudos pranešime nurodoma, kad „šalys įsipareigoja paskelbti dokumento tekstą, prieš nuspręsdamos jį pasirašyti“. Manau, kad sunku pasakyti dar tiksliau.
Labai dėkoju už dėmesį.
Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.
Kitas klausimas – balsavimas.
(Posėdis buvo sustabdytas kelioms minutėms)
PIRMININKAVO: Edward McMILLAN-SCOTT Pirmininko pavaduotojas
Prieš pradedant balsuoti, tik norėčiau paaiškinti, kad elektroninė rezultatų sistema gali būti sugedusi, tokiu atveju ekrane greičiau matysite kažką panašaus į du gabalus kamemberto sūrio, o ne į balsavimo rezultatus, bet vis dėlto kažką matysite. Tuoj patikrinsime sistemą, taigi prašyčiau būti kantriems.
(Išsamūs balsavimo rezultatai: žr. protokolą)
6.1. Mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsauga (A7-0230/2010, Elisabeth Jeggle) (balsavimas)
– Prieš balsavimą:
Sonia Alfano (ALDE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, remdamasis Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 175 straipsniu, prašau grąžinti šį dokumentą persvarstyti komitetui.
Laukėme šios direktyvos ilgus metus, bet, kaip pabrėžė keli kiti kalbėtojai, yra keletas dalykų, kuriuos reikia iš pagrindų pakeisti, kad būtų užtikrinta pakankama gyvūnų apsauga. Priėmus šį teisės aktą, bus galima atlikti eksperimentus mokymo tikslais ir naudoti tą patį gyvūną keletą kartų, netgi procedūrose, kuriose jam sukeliamas skausmas. Tai jokiais būdais neskatins taikyti alternatyvių metodų, kurie laikomi moksliškai pagrįstais.
Kalbu ne apie kraštutinį požiūrį, o apie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, kurios 13 straipsnyje reikalaujama visapusiškai atsižvelgti į gyvūnų gerovės reikalavimus, nes jie yra juslūs padarai, laikymąsi. Nenorime apriboti mokslinių tyrimų, tačiau siekiame paskatinti žengti etikos principais grindžiamu keliu.
Nepriimtina teigti, kad galime priimti šią direktyvą dabar ir pakeisti ją per ateinančius keletą metų. Turime prisiimti atsakomybę ir atlikti reikiamus pakeitimus dabar. Tai ne politinis ar ideologinis požiūris; tai sveikas protas, o sveikas protas neturi politinio atspalvio.
Pirmininkas. – Dėkoju, S. Alfano, už šį pasiūlymą. Ar turime keturiasdešimt kolegų, kurie norėtų paremti šį pasiūlymą? Gal galėtumėte atsistoti, jei pritariate? Manau, kad turime keturiasdešimt kolegų, ir vienas kalbėtojas, palaikantis šį pasiūlymą, gali tarti žodį.
Jill Evans, Verts/ALE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas pritaria, kad šis klausimas būtų grąžintas persvarstyti, nes dabartinis tekstas ir mums kelia didelį susirūpinimą. Šiuo metu valstybės narės turi teisę priimti griežtesnes gyvūnų apsaugos priemones, jeigu to pageidauja. Naujajame teisės akte tai būtų draudžiama. Tai užkerta kelią patobulinimams ir prieštarauja tam, dėl ko Parlamentas sutarė per pirmąjį svarstymą.
Taip pat turėtume labai aiškiai išdėstyti, kad alternatyvos turi būti naudojamos visada, kai tai įmanoma, tačiau teksto formuluotėje šios nuostatos galia susilpnėja. Be to, reikia labai aiškiai apibrėžti nežmoginių primatų naudojimo sąlygas. Vėlgi šiame tekste to trūksta.
Daugelis problemų, susijusių su galiojančiu teisės aktu, atsirado dėl skirtingo jo aiškinimo valstybėse narėse. Reikia toliau diskutuoti šiuo ir kitais klausimais, kad užtikrintume visišką aiškumą ir šio teisės akto veiksmingumą.
Paolo De Castro, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininkas. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, kaip Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, kuriam ir derėtų spręsti šį klausimą, pirmininkas nepritariu, kad E. Jeggle pranešimas būtų grąžintas persvarstyti. Po daugiau nei pusantrų metų vykusių intensyvių diskusijų mūsų komitetas gana aiškiai pritarė kompromisui, kuris buvo pasiektas dėl bendrosios pozicijos, niekam nebalsavus prieš ir tik keletui susilaikius.
Todėl nematau priežasčių dar kartą nagrinėti tekstą: jame yra viskas, ko reikia, kad galėtume šiandien dėl jo balsuoti.
Elisabeth Jeggle, pranešėja. – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, mane nustebino šis pasiūlymas. Šįryt kolegė narė šio plenarinio posėdžio diskusijose nedalyvavo.
Mane iš tiesų nustebino šis pasiūlymas. J. Evans, Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso šešėlinė pranešėja, dalyvavo visose trišalėse derybose ir pritarė trišalio susitikimo, vykusio balandžio 7 d., rezultatams. Žaliųjų frakcijos atstovai Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete siūlė pakeitimus, kuriuos pateikė ir šiandien. Viskas vyksta teisėtai, ir tai yra pakeitimai, apie kuriuos diskutuojame. Kaip komiteto pirmininkas jau paaiškino, šiems pakeitimams nepritarė nė viena frakcija, išskyrus Žaliųjų frakciją.
Ponios ir ponai, maldauju balsuoti už šį kompromisą. Nesu juo visiškai patenkinta, tačiau esu tikra, kad nė vienas iš čia esančių narių negali būti visiškai patenkintas visais klausimais paprasčiausiai dėl to, jog tai yra kompromisas. Nepaisant to, pritarkime jam ir atmeskime visus šiuo metu keliamus reikalavimus, nes kitaip turėsime ir toliau gyventi su sena 1986 m. direktyva ir leisime atlikti bandymus su gyvūnais. Ženkime žingsnį į priekį, kad pagerintume gyvūnų gerovę.
(Plojimai)
Rebecca Harms, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, siekdama paaiškinti savo frakcijos poziciją, dar kartą pabrėžiu, kad dažnai labai sunku visai frakcijai stebėti trišales derybas. Kai suprantate, jog pranešėja nesutiks, kad pagal šį reglamentą eksperimentų su gyvūnais daugėtų,
(Protestai)
kad bandymų su primatais daugėtų, kad valstybėms narėms nebūtų leidžiama nustatyti taisyklių, griežtesnių už reglamente esančias taisykles, tada turite teisę siūlyti, kad reglamentas būtų grąžintas persvarstyti komitetui. Jeigu tai neįmanoma, vadinasi, Europos Parlamentas veikia netinkamai. Dėkoju už dėmesį.
(Verts/ALE frakcijos narių plojimai)
(Pasiūlymas grąžinti persvarstyti komitetui buvo atmestas)
– Po balsavimo:
Mário David (PPE). – Pone pirmininke, per pastarąsias dvi dienas mus užplūdo daugiau nei keturi šimtai elektroninių laiškų šia tema. Ar tarnybos galėtų ką nors padaryti, kad mums nereikėtų gaišti laiko juos naikinant?
Pirmininkas. – Programoje „Outlook“ yra automatinė laiškų naikinimo funkcija, bet tai jūsų ir jūsų rinkėjų reikalas.
Nicole Sinclaire (NI). – Kaip siaubingai sunku jūsų rinkėjams turėtų būti su jumis susisiekti! Darote sau gėdą. Jūsų rinkėjai turi turėti galimybę su jumis susisiekti. Jei prašote, kad jūsų rinkėjai negalėtų susisiekti su jumis tiesiogiai, tai kas jūs toks esate?
(Plojimai)
Pirmininkas. – Ponia N. Sinclaire, ačiū, kad išplėtojote mano požiūrį.
6.2. Valstybių narių užimtumo politikos gairės (A7-0235/2010, Csaba Őry) (balsavimas)
– Po balsavimo:
Olle Ludvigsson (S&D). – (SV) Pone pirmininke, 48 pakeitime įsivėlusi klaida dėl „minimalių pajamų“. Šis terminas į švedų kalbą išverstas kaip „minimilön“, kuris reiškia „minimalų darbo užmokestį“, bet tai klaida. Vertimų skyriui apie tai pranešta, ir po posėdžio ši klaida bus ištaisyta.
Jutta Steinruck (S&D). – (DE) Pone pirmininke, norėčiau paprašyti Tarybos, kad ji atkreiptų dėmesį į mūsų šios dienos balsavimą, taip pat norėčiau paprašyti kalbėti trumpai.
Pirmininkas. – Iš tiesų Taryba dalyvavo diskusijose, nes daliai šių diskusijų pirmininkavau. Nėra abejonių, kad ji atkreips ypatingą dėmesį į tai, ką Parlamentas turi pasakyti, ir praėjusį vakarą mus patikino, kad tai padarys.
6.3. Žmogaus teisės Irane, ypač Sakineh Mohammadi-Ashtiani ir Zahros Bahrami bylos (B7-0494/2010) (balsavimas)
– Prieš balsavimą:
Mario Mauro (PPE). – (IT) Pone pirmininke, kadangi savo balsavimo sąraše nematau prašymo balsuoti pagal vardinio balsavimo procedūrą ir, atsižvelgdamas į klausimo svarbą bei frakcijų sutarimą, siūlau dėl galutinės rezoliucijos balsuoti vardiniu balsavimu.
Richard Howitt (S&D). – Pone pirmininke, sutinku su jūsų sprendimu, tačiau man pranešė, kad susitarimas šiuo klausimu buvo pasiektas vėlai, todėl galima prašyti taikyti vardinio balsavimo procedūrą balsuojant dėl abiejų pakeitimų. Prašau, kad tai padarytumėte savo nuožiūra.
Rekomendacija antrajam svarstymui: Elisabeth Jeggle (A7-0230/2010)
Jarosław Kalinowski (PPE). – (PL) Mokslo pažanga yra ekonominio vystymosi sąlyga, todėl naujoviški moksliniai tyrimai – tai naujų ir geresnių metodų, kurie naudingi apskritai visai ekonomikai ir konkrečiai žmonėms, pagrindas. Vis dėlto negalima žiūrėti aplaidžiai į galimus padarinius. Gyvų padarų gerovė turėtų būti svarbiausias dalykas ekonomikoje. Jei žmonės nesilaiko gamtos dėsnių, jei pernelyg į juos kišasi, gamta gali imti priešintis. Būtent todėl šiandien priimtos rekomendacijos yra tokios svarbios. Balsavau, kad jos būtų priimtos, nes tai geras kompromisas. Viena vertus, direktyvoje leidžiama atlikti svarbiausius mokslinius tyrimus, o kita vertus, joje nustatyta, kad kančia, kurią patiria tokiuose tyrimuose naudojami gyvūnai, būtų kuo labiau sumažinta.
Romana Jordan Cizelj (PPE). – (SL) 1986 m. Europos direktyvą dėl bandymų su gyvūnais reikia iš tiesų atnaujinti. Nesu patenkinta, kad naujajame teisėkūros pasiūlyme vis dar leidžiami bandymai su gyvūnais ir jų kančia, tačiau, nepaisant to, balsavau už šią direktyvą. Kodėl?
Iš esmės dėl trijų priežasčių. Pirma priežastis ta, kad pasiūlyme numatyta leisti atlikti bandymus su gyvūnais tik tada, kai žmonių gerovė svarbesnė už gyvūnų gerovę. Kalbame apie žmogaus orumą, apie žmogaus teisę į sveikatą ir medicininį gydymą, apie žmogaus teisę gauti geriausią įmanomą gydymą. Antra priežastis ta, kad pagal naująją direktyvą bandymuose bus naudojama gerokai mažiau gyvūnų nei anksčiau. Trečia priežastis – gyvūnams, kurie bus naudojami bandymuose, bus suteiktos geresnės gyvenimo sąlygos ir jais bus geriau pasirūpinta.
Savaime suprantama, norėčiau, kad artimoje ateityje bandymai su gyvūnais taptų visiškai nereikalingi.
Peter Jahr (PPE). – (DE) Pone pirmininke, gyvūnų gerovė yra toks klausimas, dėl kurio Europos žmonės turi labai tvirtą nuomonę. Todėl džiaugiuosi, kad pranešėjai E. Jeggle ilgose derybose pavyko pasiekti, jog eksperimentuose naudojamų gyvūnų gerovė būtų gerokai padidinta.
Naująja direktyva siekiama užtikrinti, kad eksperimentai su gyvūnais būtų pakeisti arba sumažinti iki absoliutaus minimumo, kuris yra reikalingas. Šie bandymai bus leidžiami tik tuo atveju, jei nebus jokių alternatyvų, bet jiems bus taikomos labai griežtos taisyklės. Tai reiškia labai gerą kompromisą tarp gyvūnų gerovės ir mokslinių tyrimų laisvės. Pirmą kartą turėsime aukštą gyvūnų gerovės lygį visoje Europoje. Tai didžiulė sėkmė. Dabar turime užtikrinti, kad visos valstybės narės nedelsdamos įgyvendintų naująją direktyvą.
Alfredo Antoniozzi (PPE). – (IT) Pone pirmininke, manau, kad šiuo labai subtiliu mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos klausimu mums pavyko pasiekti gerą kompromisą, atsižvelgiant į asmenų, kurie atlieka tyrimus su gyvūnais, poreikius ir mokslo tikslais naudojamų arba ketinamų naudoti gyvūnų gerovės standartus.
Todėl balsavau už E. Jeggle pranešimą. Kartu pritariu valstybių narių įpareigojimui susilaikyti nuo gyvūnų naudojimo, kai Europos Sąjungos teisės aktuose pripažįstami kiti eksperimentiniai metodai ar strategijos, kuriais galima pasiekti tokių pačių rezultatų.
Mairead McGuinness (PPE). – Pone pirmininke, norėčiau pasveikinti Elizabeth Jeggle su jos darbu šiuo bandymų su gyvūnais ir jų naudojimo klausimu.
Balsavau už pranešimą, nes manau, kad tai praktiškiausias problemos, susijusios su 1986 m. teisės akto atnaujinimu, sprendimas.
Galiu pasakyti, kad tai svarbu gyvūnų gerovės, taip pat ir mokslinių tyrimų tęsimo Europos Sąjungoje atžvilgiu. Rizikuojame nustumti mokslininkus ir sveikatos būklės mokslinius tyrimus už mūsų sienų, kur taisyklės ne tokios griežtos, todėl turime užtikrinti, kad moksliniai tyrimai galėtų būti tęsiami, nors ir reikia tobulinti reglamentą ir pagerinti gyvūnų, kurie mokslinių tyrimų institucijose ir universitetuose naudojami bandymams, gerovę.
Nuolat kalbame apie tai, kad reikia skatinti jaunimą rinktis mokslą ir daugiau lėšų skirti moksliniams tyrimams bei naujovių diegimui, o tai apima ir gyvūnų naudojimą. Tačiau padarykime viską, kad kuo geriau juos apsaugotume, ir tai galime pasiekti šiuo teisės aktu.
Jens Rohde (ALDE). – (DA) Pone pirmininke, Danijos liberalų partija balsavo už pranešimą dėl bandymų su gyvūnais. Ne paslaptis, kad šiuo klausimu abi pusės pateikė labai svarių argumentų. Yra manančių, kad prioritetas turi būti teikiamas gyvūnų teisėms. Kita vertus, manome, kad visuomenė taip pat turi teisę į pažangą vaistų kūrimo ir ligų gydymo srityse. Mūsų užduotis, be abejo, yra užtikrinti, kad būtų pasiekta tinkama pusiausvyra. Su gyvūnais privalu elgtis tinkamai, bet mūsų tyrėjai turi turėti reikiamų priemonių, kad galėtų sukurti naujus gydymo būdus ir išgydyti sunkias ligas. E. Jeggle parengtame pranešime pasiekta labai tiksli pusiausvyra, todėl esame tokios nuomonės, kad verta už jį balsuoti. Taip pat iš esmės manome, kad gerai vien tai, jog dabar galime bent jau judėti į priekį, o ne vadovautis teisės aktu, kuris priimtas 1986 m.
Mario Pirillo (S&D). – (IT) Pone pirmininke, (...) per antrąjį svarstymą pasiekti susitarimą dėl šio prieštaringai vertinamo pranešimo dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos. Balsavau už šį susitarimą, nes atrodo, kad tai suderintas tekstas, kuriuo saugomi gyvūnai, nekeliant grėsmės moksliniams tyrimams.
Susitarime pabrėžiama, kad moksliniai tyrimai su gyvūnais turi būti leidžiami, kai jų neįmanoma atlikti taikant moksliškai tinkamas eksperimentines priemones. Teisės aktas aiškus: jame nustatomi elgesio su gyvūnais, naudojamais mokslo tikslais, kriterijai ir reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, jog projektuose naudojamų gyvūnų skaičius būtų sumažintas iki minimumo.
Be šio pranešimo nėra prasmės kartoti, kad Europai reikia vis daugiau mokslinių tyrimų.
Marian Harkin (ALDE). – Pone pirmininke, norėčiau pasveikinti Elizabeth Jeggle ir visus savo indėlį įnešusius asmenis, pasiekus šį suderintą kompromisą dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos.
Iš tiesų, Europos judėjimo už gyvūnų gerovę atstovai palankiai vertina, kad pasiektas kompromisas buvo priimtas taip greitai. Manau, kad priimtas tekstas atneš tiesioginę ir apčiuopiamą naudą gyvūnų gerovei ir kartu leis Europoje toliau tęsti medicininius mokslinius tyrimus, kuriais, reikia tikėtis, bus sukurti nauji, pažangūs ir veiksmingi gydymo būdai.
Be to, šiandien pasiektas kompromisas yra svarbus žingsnis derinant Europos teisės aktus bandymų su gyvūnais srityje, o tai, manau, savaime yra labai svarbu.
Galiausiai tai humaniškas problemos sprendimas, kuriuo nustatomos viršutinės skausmo ribos, o Komisija įpareigojama tikrinti bandymus su gyvūnais atliekančias institucijas, kai yra pagrindas nerimauti.
Hannu Takkula (ALDE). – (FI) Pone pirmininke, aš taip pat balsavau už E. Jeggle pasiūlytą direktyvą dėl gyvūnų apsaugos ir manau, kad Europos Parlamente labai svarbu parodyti, jog tvirtai palaikome gyvūnų apsaugos klausimą.
Vis dėlto, šiuo atžvilgiu nereikėtų pamiršti, kad šis pasiūlymas yra geras kompromisas, kuriame suderinama gyvūnų apsauga ir moksliniai tyrimai. Nepaisant to, tam tikru mastu bandymai su gyvūnais vis dar reikalingi, nes kol kas nėra išrasta kitų alternatyvų. Tačiau labai svarbu užtikrinti, kad moksliniai tyrimai būtų vykdomi tinkamomis sąlygomis ir juose būtų sukeliama kuo mažiau žalos, skausmo ir kančios.
Tai puikus žingsnis į priekį, nes žinome, kad ankstesnė direktyva buvo priimta dar 1986 m. Manau, kad ji bus įgyvendinta visose valstybėse narėse ir kad patvirtiname suderintą praktiką, kuria bus skatinama gyvūnų apsauga bei užtikrinamos galimybės siekti pažangos mokslinių tyrimų srityje.
Anna Záborská (PPE). – (SK) Labai vertinu E. Jeggle darbą, bet negaliu pritarti direktyvos tekstui, nes nei Taryba, nei Komisija neužtikrino, kad bus uždrausta naudoti žmogaus embrionines ląsteles, siekiant išgelbėti gyvūnus. Direktyva – tai įrodymas, kad mes, kaip žmonės, jaučiamės atsakingi už kitus gyvus padarus Žemėje, tačiau ja patvirtinamas ir liūdnas faktas, kad nelabai vertiname žmogaus gyvybės. Esame pasirengę leisti naudoti beždžiones moksliniuose tyrimuose tik tais atvejais, kai tai būtina siekiant išsaugoti gyvūnų rūšis arba kai yra grėsmė žmonių gyvybei. Net tada leidžiama atlikti tyrimus tik tada, kai įrodoma, kad visi kiti metodai netinkami. Tačiau nesugebame užtikrinti tokios pat griežtos žmogaus embrionų, dar negimusių vaikų ar net genetinės informacijos apsaugos. Deja, perskaičiusi šį pranešimą pasijutau kaip beždžionių planetoje.
Bogusław Liberadzki (S&D). – (PL) Pritariu pasiūlytoms mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos priemonėms. Manau, kad tai protingos ir suderintos priemonės, atitinkančios mūsų laikus ir mūsų civilizacijos siekius. Tačiau turiu pripažinti, kad per balsavimą suklydau. Per klaidą balsavau už pirmą pakeitimą, nors norėjau pritarti, kad būtų atmesti visi pakeitimai, taigi apie tai ir norėjau pareikšti.
Sirpa Pietikäinen (PPE). – (FI) Pone pirmininke, balsavau prieš tai, kad teisės aktas dėl bandymų su gyvūnais būtų grąžintas svarstyti komitetui, nes nemanau, kad paskui rezultatas būtų geresnis. Vis dėlto balsavau už tris pasiūlytus pakeitimus.
Mano nuomone, didelį nerimą kelia tai, kad Europoje bandymuose naudojamų gyvūnų apsaugos srityje iš esmės žengiame žingsnį atgal. Šiuo metu keliose valstybėse narėse jau yra geresnių metodų, kaip gauti reikiamus rezultatus bandymuose nenaudojant gyvūnų. Ši praktika iš tikrųjų sulėtins alternatyvų kūrimą.
Be to, tyrimai rodo, kad primatų naudojimas, net esant ekstremalioms aplinkybėms, neduoda tokio gero rezultato žmogaus sveikatai kaip nurodoma pasiūlyme pateiktuose argumentuose.
Clemente Mastella (PPE). – (IT) Pone pirmininke, diskusijos dėl naujų strategijos „Europa 2020“ užimtumo gairių vyksta siaučiant ekonomikos krizei, kuri per ateinančius keletą metų, be abejonės, turės didelės įtakos darbo rinkai.
Dabartinė krizė parodė, kad nėra veiksmingų mechanizmų, kurie leistų nedelsiant reaguoti į krizės požymius. Todėl tai rodo, kaip svarbu stipriau ir veiksmingiau koordinuoti Europos Sąjungos politikos kryptis. Krizė taip pat išryškino glaudžią valstybių narių ekonomikos tarpusavio priklausomybę rinkų ir užimtumo atžvilgiu. Todėl teigčiau, kad Europos Sąjungos ir valstybių narių pastangos siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų bus sėkmingos tik tada, jei bus tvirtai įsipareigojama užtikrinti, kad investicijos į tvarų augimą palengvintų ir tvarių darbo vietų kūrimą.
Strategija turėtų būti užkirstas kelias naujam ekonominiam ir socialiniam nuosmukiui, glaudžiai derinant ją su struktūrine ir sanglaudos politika. Iš tikrųjų, jei norime užtikrinti šių naujų politikos gairių veiksmingumą, reikia skirti atitinkamą dėmesį garantijai, kad valstybių narių ir regionų socialiniai ir ekonominiai skirtumai būtų įveikti. Šiuo požiūriu itin svarbų vaidmenį turi atlikti šio programavimo laikotarpio ES struktūriniai fondai, Sanglaudos fondas ir kitos būsimos ES finansavimo priemonės.
Erminia Mazzoni (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už pranešimą, nes esu įsitikinusi, kad tai apskritai yra geras sprendimas. Nepaisant to, nesu visiškai patenkinta, nes mūsų užmojai galėjo būti platesni, visų pirma dėl jaunimo ir moterų galimybių įsidarbinti, taip pat darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros sukūrimo, siekiant kovoti su darbo vietomis susijusiu nesaugumu, kuris vyrauja visoje Europoje. Labai džiaugiuosi pranešėjo darbu, kurį jis atliko nepaisant to, kad turėjo mažai laiko.
Mėginimas supaprastinti, be abejonės, yra teigiamas dalykas, nes siūlomas naujas, paprastesnis užimtumo gairių, kurių dabar yra keturios, formatas leidžia aiškiai nustatyti strategijoje „Europa 2020“ numatytus tikslus. Manau, kad toks pats teigiamas dalykas yra mėginimas atsižvelgti į praeities klaidas, kurios iš dalies sutrukdė pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus.
Kitas teigiamas dalykas šiame dokumente yra tai, kad pateikta įdomių pasiūlymų plėtoti darbo reinvestavimo idėją, kad jo funkcija būtų užtikrinti žmonijos teisę į pažangą, o ne reikštų tik būdą išgyventi.
Alajos Mészáros (PPE). – (HU) Dėkoju, pone pirmininke, tik dėl vertimo ne iš karto supratau savo pavardę. Dėl finansų krizės kai kurių Europos Sąjungos valstybių narių ekonomika vis dar išlieka pažeidžiama. Todėl visomis išgalėmis reikia stengtis, kad būtų užtikrintas tvarus augimas ir sustiprintos Europos šalių darbo vietų kūrimo galimybės. Be to, reikia atsižvelgti į demografinius pokyčius, globalizaciją ir naujų technologijų diegimą. Manau, kad labai svarbu, jog naujoji užimtumo strategija užtikrintų pusiausvyrą tarp neatidėliotinų klausimų, kylančių iš krizės, ir ilgalaikių iššūkių. Europos užimtumo politika yra itin svarbi įveikiant sunkumus, su kuriais susidūrėme. Pritariu pranešėjui, kad kokybiškas išsilavinimas ir visą gyvenimą trunkantis mokymasis gali būti strategiškai svarbūs sprendžiant nedarbo klausimą. Galiu tik pritarti šiam pasiūlymui ir norėčiau pasveikinti Csabą Őry su puikiu pranešimu.
Pirmininkas. – Pone A. Mészárosai (Meh-tsá-rosh), mums pateiktas toks jūsų pavardės tarimas, kaip ką tik ištariau. Jeigu tarimas klaidingas, prašyčiau pasakyti, kaip norėtumėte, kad būtų tariama jūsų pavardė.
Sergej Kozlík (ALDE). – (SK) Visiškai pritariu valstybių narių užimtumo politikos krypčių gairėms, kurias priėmė Europos Parlamentas. Bet kokios sėkmingos ekonomikos politikos pagrindinis rezultatas turi būti darbas ir užimtumas. Susiejus augimą ir darbo vietų išlaikymą su ekologiškos ekonomikos plėtojimu, būtų sukurtos išankstinės sąlygos užkirsti kelią klimato ir aplinkos problemoms. Daugelį metų vykstančios stichinės nelaimės, ypač potvyniai įvairiose Europos vietose, byloja apie tai, kad keletą naujų tvarių darbo vietų būtų galima sukurti apsaugos nuo potvynių statymo srityje. Lėšos, išleistos vandentakių išlaikymui, kanalizacijų ir potvynio sulaikymo konstrukcijų statybai bus, be abejonės, gerokai mažesnės nei potvynio padarinių likvidavimo išlaidos.
Giommaria Uggias (ALDE). – (IT) Pone pirmininke, šiuo metu Europos Sąjungoje pastebimi finansų krizės įveikimo požymiai ir ekonomikos atsigavimo pradžia, nepaisant skirtingos spartos, deja, vyksta aukojant darbo vietas ir kenkiant darbuotojams.
Ši tendencija absoliučiai prieštarauja Komisijos programai, kurią patvirtino šis Parlamentas, ir konkrečioje programoje „Europa 2020“ įtvirtintam požiūriui, kad ekonomikos augimą turi būtinai lydėti įtraukties ženklai. Integruotos gairės, kurias šiandien patvirtinome, iš tiesų yra teigiamas žingsnis ta kryptimi, įskaitant septintąją gairę, kurioje Europos Sąjungos valstybės narės raginamos konkrečiais veiksmais mažinti struktūrinį nedarbą.
Privalome visada turėti galvoje, kad darbas sudaro visų teisės kodeksų – įskaitant Italijos kodeksą, kurio 1 straipsnyje teigiama, kad „Italija yra demokratinė respublika, pagrįsta darbu“ – pagrindą ir kad darbas taip pat yra žmogaus orumo pagrindas.
Tunne Kelam (PPE). – Pone pirmininke, pritariu integruotoms gairėms, kuriose sprendžiamos valstybių narių nedarbo problemos.
Kartu reikia pabrėžti, kad bet kokie sprendimai turėtų apimti kokybės matmenį. Kaip vakar pažymėjo Pirmininkas J. M. Barroso, šiandien Europoje yra keturi milijonai laisvų darbo vietų. Dažniausiai šios laisvos vietos siūlomos kvalifikuotai darbo jėgai. Todėl raginu Komisiją nedelsiant įdiegti pasiūlytą Europos laisvų darbo vietų stebėjimo sistemą, kuri apimtų ir Europos įgūdžių pasą.
Visai Europai keliamas tikslas turėtų garantuoti mūsų žemynui kvalifikuotą darbo jėgą. Be to, reikia drąsos drastiškai sumažinti administracines ir netarifines kliūtis mažosioms ir vidutinėms įmonėms.
Alfredo Antoniozzi (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už šį pranešimą, nes pritariu pranešėjo požiūriui. Viena vertus, pranešėjas pritaria, kad būtų mažinamas Komisijos pasiūlytų integruotų gairių skaičius, o kita vertus, patikslina, kad valstybių narių politikos kryptys negali ir neturi būti vykdomos vadovaujantis šiuo mažesniu gairių ir bendrų tikslų, keliamų Europai, skaičiumi, atsižvelgiant į jų aiškumą ir praktinę naudą.
Be to, sutinku su ta dalimi, kurioje pranešėjas teigia, kad strategija „Europa 2020” gali būti veiksminga ir kad tokiomis aplinkybėmis gali būti veiksmingai įgyvendintos užimtumo gairės, tačiau reikia tinkamai įvertinti poreikį užtikrinti, kad būtų įveikti valstybių narių ir regionų socialiniai ir ekonominiai skirtumai, iš dalies per struktūrinius fondus ir Sanglaudos fondą.
Marian Harkin (ALDE). – Pone pirmininke, tikroji problema, susijusi su nepriekaištingu C. Őry pranešimu dėl užimtumo gairių, yra ta, ar Taryba atsižvelgs į rekomendacijas.
Praėjusį vakarą nudžiugau išgirdusi, kad Tarybai pirmininkaujanti Belgija įsipareigoja apsvarstyti Parlamento rekomendacijas. Norėčiau pabrėžti Tarybai, kad itin svarbu atsižvelgti į daugelį iš tikrųjų puikių C. Őry pranešime pateiktų rekomendacijų, visų pirma į tas, kuriose kalbama apie pagerintą valdymą. Visi sutinka, kad atvirojo koordinavimo metodas, be abejonės, nebuvo veiksmingas įgyvendinant Lisabonos darbotvarkę. Turime užtikrinti, kad numatyti tikslai ir tarpiniai tikslai būtų patikrinti ir įvertinti remiantis strategijos „Europa 2020“ tikslais.
Džiaugiuosi, kad buvo priimtas 62 pakeitimas, kuris, mano manymu, padės sumažinti regionų skirtumus, jeigu tik bus įgyvendintas. Galiausiai visiškai pritariu idėjai, kad užimtumą didinantis augimas turėtų būti grindžiamas padoriu darbu, kurį remia TDO.
Czesław Adam Siekierski (PPE). – (PL) Reikėtų palankiai vertinti tai, kad Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl strategijos „Europa 2020“ integruotų gairių, kurį šiandien Parlamentas priėmė. Atsižvelgiant į dabartinę pasaulinės ekonomikos krizę, tai geras žingsnis, rodantis ES institucijų įsipareigojimą ir prisiimtą atsakomybę dėl ekonomikos ir užimtumo. Taip pat palankiai reikia vertinti tai, kad kuriant gaires nebuvo pamirštas nuoseklumas ir skaidrumas. Tokios priemonės, kaip dalyvavimo darbo rinkoje didinimas, struktūrinio nedarbo mažinimas, kvalifikuotos darbo jėgos rengimas, darbo kokybės ir mokymosi visą gyvenimą skatinimas, žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, skaičiaus didinimas, kova su skurdu ir socialine atskirtimi, turi būti kuo skubiau pradėtos įgyvendinti, nes jos padės užtikrinti tvarią ekonomiką ir sustiprinti darbo vietų kūrimo galimybes. Pranešime teisingai teigiama, kad būtina palengvinti tvarių darbo vietų kūrimą, investuojant į tvarų ekonomikos augimą, taip pat užtikrinti, kad būtų įveikti valstybių narių ir regionų socialiniai ir ekonominiai skirtumai. Apibendrindamas norėčiau išreikšti stiprią viltį, kad strategija „Europa 2020“ atneš tokių rezultatų, kokių iš jos tikimasi, visų pirma, užimtumo politikos srityje.
Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, prieš trisdešimt metų šalys, vadinamosios „senosios Europos“ šalys, tos penkiolika valstybių narių, priklaususių ES prieš jos plėtrą į buvusias Europos savitarpio pagalbos tarybos (ESPT) (angl. COMECON) šalis, sudarė 36 proc. pasaulio BVP. Šiandien šis skaičius siekia 25 proc., o po dešimties metų, kaip numatoma, jis sieks tik 15 proc.
Kodėl taip yra? Negalima suversti visos kaltės Azijos augimui. Per tokį patį laikotarpį Kanados ir JAV pasaulinio BVP dalis išliko beveik nepakitusi.
Tiesa ta, kad apsunkinome save didesniais mokesčiais, labiau varžančiais reglamentais, dar atgrasesnėmis reguliavimo institucijomis, leidimais, inspektorių, biurokratų ir klerkų veikla. Galbūt tai buvo prasminga, kai pagrindinė konkurencija kilo iš šio žemyno šalių. Tačiau tai neturi jokios prasmės pasaulyje, kuriame konkuruojame su Kinija ar Indija.
Todėl juo labiau vertėtų jūsų ir mano rinkėjams pažvelgti į tolimesnius horizontus, atsisakyti šios suvaržytos ir nykstančios regioninės muitų sąjungos ir atrasti pasaulinį pašaukimą, kuris ES kūrėjams buvo savaime suprantamas.
Syed Kamall (ECR). – Pone pirmininke, pradėsiu nuo teigiamų šio pranešimo aspektų. Manau, kad labai svarbu, jog visi paremtume mokymosi visą gyvenimą idėją. Pernelyg ilgai, daug metų, žmogus turėjo vieną progą parodyti savo gebėjimus per egzaminus, ir tai nulemdavo – sulaukus tam tikro amžiaus: vienuolikos ar aštuoniolikos – jo ateitį.
Būtų labai naudinga, jeigu nuolat kintančios ekonomikos amžiuje, kai tam tikri sektoriai gali išnykti per vieną naktį, mūsų piliečiai turėtų galimybes mokytis visą gyvenimą. Tačiau kartu turime žvelgti plačiau.
Gana dažnai šiame Parlamente kalbame apie socialinę Europą. Tačiau frazė „socialinė Europa“ dažnai tėra tik priedanga politikos kryptims, kurios iš tikrųjų kliudo kurti naujas darbo vietas – o tai užkrauna didesnę naštą mažosioms ir vidutinėms įmonėms, augimo visoje Europoje varikliams – ir taip apsunkina naujų darbo vietų kūrimą.
Vyriausybė turi pasitraukti smulkiajam verslui iš kelio. Tegu šio verslo atstovai kuria naujas darbo vietas, gerovę ir klestėjimą visiems.
Erminia Mazzoni (PPE). – (IT) Pone pirmininke, prašiau, kad balsavimas dėl šio pasiūlymo dėl rezoliucijos vyktų anksčiau; esu viena iš jį pasirašiusių asmenų ir balsavau už jį. Vis dėlto turiu pripažinti, kad iš šio Parlamento laukiau ir tikėjausi kai ko daugiau.
Sutinku, kad tai buvo skubus sprendimas, tačiau jis buvo ir labai svarbus. Skubus buvo todėl, kad reikia gelbėti Sakineh Mohammadi-Ashtiani gyvybę, taip pat buvo labai svarbus šiam Parlamentui, nes negalime toliau teisti, kaltinti, niekinti ir pasmerkti gėdai, bet taip pat negalime toliau taip elgtis ir nekeisti požiūrio į tokias šalis kaip Iranas. Manau, kad šį kartą Iranas parodė didesnę aroganciją tarptautinės bendruomenės, valstybių narių ir Europos institucijų atžvilgiu. Jis abejingas bet kokiems skundams ar prašymams.
Šiandien padėtis pasikeitė ir tapo dar rimtesnė, nes per pastaruosius metus Irano elgesys gerokai pablogėjo, o įvykiai prieštarauja tarptautiniams Irano vyriausybės įsipareigojimams.
Mano nuomone, atskiros valstybės narės ir Europos institucijos turėtų patvirtinti griežtesnes priemones ir sankcijas šios šalies atžvilgiu. Nebegalime tęsti diplomatinių santykių su valstybe, kuri ne tik nepripažįsta, bet ir neklauso Europos Sąjungos prašymų.
Pirmininkas. – Per visą savo ilgą patirtį Europos Parlamente nesu matęs, kad tokia didžiulė dauguma paremtų tokio tipo rezoliuciją, tik vienam balsuojant prieš, 22 susilaikant ir daugiau nei 600 balsuojant už. Manau, kad jums pavyko susitarti dėl žinios, kurią stengiatės nusiųsti. Dėkoju.
Tunne Kelam (PPE). – Pone pirmininke, be abejo, pritariu šiai rezoliucijai. Tai tik dar vienas pareiškimas, siekiant išsaugoti Sakineh Ashtiani gyvybę.
Deja, tai ne vienintelis toks atvejis. Nuo to laiko, kai prieš 31 metus į valdžią atėjo dabartinis klerikalinis teroristų režimas, iki 300 moterų buvo mirtinai užmėtytos akmenimis. Taip pat viešai kariami žmonės, įskaitant nepilnamečius. Turime daryti viską, kad išgelbėtume Sakineh Mohammadi-Ashtiani gyvybę, bet net jei mums ir pasiseks tai padaryti, šio režimo pobūdis greičiausiai nepasikeis. Todėl be jokių išlygų turime remti drąsius žmones Irane, – nuo praėjusios vasaros jų atsirado milijonai, – kurie mėgina pakeisti esamą režimą atviru, nekaringu ir demokratišku būdu. Neturėtume bijoti to siekti.
Mairead McGuinness (PPE). – Pone pirmininke, atkartodama jūsų žodžius, norėčiau pagirti E. Mazzoni už jos darbą rengiant šią rezoliuciją, kuriai visiškai pritariu.
Per visą subruzdimą šią savaitę Strasbūre įvyko vienas susitikimas, kuris buvo svarbiausias, tačiau kuriam, deja, turėjau mažiausiai laiko. Iš Irano atvyko moterys, kurios čia ieško paramos savo kolegoms ir šiai rezoliucijai.
Tačiau džiaugiausi galėdama su jomis susitikti ir įsipareigoti jas paremti. Stulbina, bet galbūt verta dėmesio, tai, kad gavome daugiau el. laiškų gyvūnų gerovės klausimu negu šiuo žmogaus gyvybės klausimu. Tiesiog sakau taip, kaip yra.
Manau, turėtume sakyti (nes buvo paprašyta vartoti būtent šį žodį), kad daugelis moterų, kurios buvo nubaustos mirties bausme, užmėtant akmenimis ar kitu būdu, buvo nubaustos už nusikaltimą, vadinamą mohareb, kuris pažodžiui reiškia „žmogų, kariaujantį prieš Dievą“. Iš tikrųjų tos moterys kaltos tik tuo, kad protestavo prieš diktatūrą savo šalyje ir siekė, kad viskas pasikeistų į gerąją pusę ir kad būtų atkurtos jų teisės toje šalyje.
Todėl čia norėčiau išreikšti savo palaikymą šioms moterims. Labai mažai ką galiu padaryti, bet manau, kad šis Parlamentas, kuris šiandien milžiniška dauguma balsavo už, reiškia labai daug, ir tikiuosi, kad padėtis galiausiai pasikeis.
Cristiana Muscardini (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ši rezoliucija – tai pirmas svarbus žingsnis, kuris rodo, kad Parlamentas turi išmokti panaudoti kiekvieną savo veiksmą kiekviename posėdyje ir tęsti šį mūšį, kuris šiandien vyksta mėginant išsaugoti Sakineh Mohammadi-Ashtiani gyvybę, tačiau, visų svarbiausia, jis reiškia kovą su despotišku, visiškai nehumanišku režimu.
Vis dėlto manau, kad ateityje Komisija ir Taryba turėtų būti aktyvesnės ir ryžtingesnės, o kiekvienas ištartas jų žodis būtų tarsi akmuo, padėtas prie kojų tiems, kurie vykdo bausmę užmėtant akmenimis, kad aplink juos būtų pastatyta gėdos siena, o jie patys būtų išstumti iš visuomenės. Sakineh Mohammadi-Ashtiani privalo būti išgelbėta, o kartu su ja ir moterys bei vyrai visame pasaulyje, vis dar tampantys šio barbariško žiaurumo, kuris nebūdingas net laukiniams ir primityviausiems gyvūnams, aukomis.
Garbės nevertų vadovų ir šventaisiais apsimetančių vyrų, kuriuos visagalis jau pasmerkė, nesuteikdamas jokios galimybės pasigailėti, lūpas ir rankas šiandien valdo pabaisa, kuri vadinama velniu. Jie turėtų suprasti, kad jeigu dabar nesiliaus, jų laikai paliks nenuplaunamą dėmę, kaip, beje, ir mūsų laikai, jei nesirūpinsime, kaip padėti barbariškos visuomenės aukoms.
Hannu Takkula (ALDE). – (FI) Pone pirmininke, balsavau už šį pranešimą ir iš tikrųjų tikiuosi, kad jis padės išgelbėti Sakineh Mohammadi-Ashtiani gyvybę. Esu nusiteikęs šiek tiek skeptiškai, kaip ir daugelis kitų čia esančių narių, nes, deja, žinome, kad totalitarinės valstybės, pvz., Iranas, paprasčiausiai neatsižvelgia į mūsų prašymus.
Pakartosiu jau kalbėjusios narės žodžius, kad esu taip pat gerokai susirūpinęs, jog mažai kalbėta apie žmogaus teises, bet daug kalbėta apie gyvūnų teises. Be abejo, tai irgi svarbus klausimas, bet į šiuos dalykus reikia žvelgti iš deramos perspektyvos. Svarbiausia Europos Sąjungos užduotis – ginti žmogaus teises ir pagrindines vertybes.
Nuoširdžiai viliuosi, kad šiuo pranešimu paskatinsime mūsų įsipareigojimą kelti žmogaus teisių klausimą ir pabrėžti jų svarbą net totalitarinėse valstybėse, pvz., Irane, kartą ir visiems laikams padarydami galą šioms brutalioms mirties bausmėms.
Seán Kelly (PPE). – Pone pirmininke, kaip teisingai pastebėjote, beveik visiškai vienbalsis šios dienos balsavimas yra labai svarbus. Džiaugiausi galėdamas būti vienas iš narių, balsavusių už šią rezoliuciją.
Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad nesu linkęs protestuoti. Tikrai niekada anksčiau nedėvėjau tokių marškinėlių, tačiau nepagrįstas siūlymas bausti žmogų ir pasmerkti mirčiai dėl tariamo pažeidimo yra toks žemas, toks keliantis pasibjaurėjimą, toks barbariškas, neproporcingas ir šlykštus, kad privalėjau kažką daryti. Reikia tikėtis, kad Irano valdžios institucijas pasieks žinia, jog tokia praktika pasenusi ir turi liautis.
Politiniu spaudimu ir visuomenės protestais pavyko nutraukti mirties bausmių vykdymą daugelyje šalių. Viliuosi, kad mūsų protestas šiandien nutrauks šią pasibaisėtiną padėtį. Kaip teigė T. Kelam, 300 žmonių jau buvo mirtinai užmėtyti akmenimis, ir tai siaubinga. Tai privalo liautis, ir turime padaryti viską, kad tai užtikrintume.
Syed Kamall (ECR). – Pone pirmininke, tarsiu žodį apie pasiūlymą dėl Irano. Visi esame vienodai susirūpinę šia padėtimi ir, kaip ką tik minėjote, pone pirmininke, balsavimo rezultatai rodo neįtikėtinai stiprų Parlamento nusistatymą visais politiniais atžvilgiais.
Esame susirūpinę dėl to, kad šioms dviem moterims ne tik negarantuojamas tinkamas teisinis procesas, bet, joms mėginant pasisamdyti advokatus, patys advokatai pradedami persekioti ir išvejami iš šalies.
Tai vyriausybė, kuri visiškai nepaiso demokratijos, vyriausybė, kuri ignoruoja rinkimų rezultatus, o paskui žiauriai elgiasi su žmonėmis ir žudo protestuotojus, kurie siekia daugiau demokratijos.
Be to, vyksta kitatikių, krikščionių ir bahajų, persekiojimas.
Taip pat norėčiau labai trumpai užsiminti apie vieną žmogų, kurio irgi neturėtume pamiršti – tai Ibrahim Hamidi, kuris buvo apkaltintas homoseksualiais santykiais. Tai, kad žmogus gali būti persekiojamas dėl jo seksualinių pažiūrų, yra dėmė tos šalies reputacijoje.
Viliamės, kad netrukus išauš ta diena, kai šis režimas bus nuverstas.
Pirmininkas. – Norėčiau visiems padėkoti. Kaip pirmininko pavaduotojas, atsakingas už žmogaus teises ir demokratiją, visiškai pritariu pareikštoms pastaboms. Kadangi prieš keletą metų teko pačiam matyti vadinamąjį Irano teisingumą, galiu tik baisėtis dabartine padėtimi Irane ir tikėtis, kaip ir jūs visi, kad tai greitai pasibaigs. Be to, manau, kad vienintelis balsas prieš buvo klaida ir kad iš tikrųjų buvome vieningi.
Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, 1979 m. Irano revoliucija kada nors bus laikoma epochos įvykiu, prilygstančiu 1789 m. Prancūzijos revoliucijai ir 1917 m. Rusijos revoliucijai. Kaip ir minėtos revoliucijos, Irano revoliucija netrukus paplito už šalies sienų ir mėgino apimti visą pasaulį. Kaip ir minėtose revoliucijose, šioje revoliucijoje nepripažinti nei suvereniteto principai, nei teritorinė jurisdikcija.
Išskirtinis ajatolų teroristinis aktas buvo Amerikos ambasados užgrobimas. Net per Antrąjį pasaulinį karą, kai dvi priešingos ideologijos kovojo tarpusavyje siekdamos sunaikinti viena kitą, diplomatinių pasiuntinybių neliečiamybė buvo gerbiama. Ajatolų veiksmai bylojo apie tai, kad senos taisyklės jiems negalioja ir kad jie pripažįsta kitą autoritetą. Jie ir toliau taip elgėsi, nepaisydami teritorinės jurisdikcijos, remdami savo nereguliarią kariuomenę ir teroristų organizacijas. Nuo Persijos įlankos iki Libano, iki Šilko kelio chanatų ir Balkanų jie smogė civiliams taikiniams, esantiems net toli Londone ar Buenos Airėse.
Manyčiau, kad turėtume dar didesnę galimybę juos pasmerkti, jei patys labiau gerbtume teritorinės jurisdikcijos principą ir, žinoma, pačią demokratiją. Viliuosi, kad nariai, kurie labai nuoširdžiai ir jaudinamai kalbėjo apie atstovaujamosios vyriausybės trūkumą Irane, taikys tokius pat aukštus standartus, kai kitą kartą Europos Sąjungoje bus rengiamas referendumas.
Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo
Rekomendacija antrajam svarstymui: Elisabeth Jeggle (A7-0230/2010)
Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad jis leis atnaujinti dabartinę direktyvą, priimtą dar 1986 m., o be to, juo siekiama pagerinti pusiausvyrą tarp mokslinių tyrimų sektoriaus interesų ir geresnės moksliniais tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos. Atsižvelgdamas į tai, taip pat manau, kad būtina pasiekti kompromisą, kuriuo būtų skatinama pažanga bandymams su gyvūnais alternatyvių metodų kūrimo srityje ir užtikrinama didesnė gyvūnų gerovė, nekeliant pavojaus pažangai šiame sektoriuje.
Svarbiausi punktai, dėl kurių susitarta šiame pranešime, yra susiję su gyvūnų gerovės aspektais, kurie papildomi tikslu siekti pažangos alternatyvių metodų, nereikalaujančių naudoti gyvus gyvūnus, kūrimo srityje. Juo taip pat siekiama įvesti metodų, naudojamų bandymuose su gyvūnais, klasifikaciją, paremtą skausmo lygiu, nustatyti viršutinę skausmo ribą ir taikyti direktyvą, naudojant veiksmingesnę kontrolės sistemą. Kartais dėl priežiūros nebuvimo būdavo vykdomi bandymai su gyvūnais, nors būdavo galima taikyti alternatyvas, tačiau gyvūnai ir toliau būdavo naudojami, ypač paprastuose bandymuose, kuriuose nesiekta įrodyti mokslinių hipotezių.
Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Atsižvelgiant į nacionalinių įstatymų įvairovę ir į gyvūnų apsaugos lygį kai kuriose valstybėse narėse, dabar reikia geriau suderinti taisykles dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų. Kaip nurodė pranešėja E. Jeggle, su Taryba pasiektas suderintas kompromisas. Išties labai svarbu ne tik apsaugoti gyvūnus, bet ir užtikrinti, kad moksliniams tyrimams ir toliau tektų svarbus vaidmuo kovojant su ligomis. Todėl balsavau už šį pranešimą ir, kaip ir mano kolegos iš Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos, atmečiau pakeitimus, kuriuos pateikė Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas.
Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − Palaikiau šį labai svarbų susitarimą. Mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsauga yra iš ties labai sudėtingas klausimas, kai būtina atsižvelgti į daugelio įvairių suinteresuotųjų subjektų grupių, kurių požiūriai ir poreikiai kartais gerokai skiriasi, interesus. Manau, kad pavyko pasiekti tinkamą susitarimo pusiausvyrą. Susitarime didžiausias dėmesys skiriamas skatinimui ieškoti alternatyvių būdų bandymams su gyvūnais ir gerokai pagerinti jų laikymo ir naudojimo sąlygas. Taip pat pavyko išlaikyti Europos Parlamento pirmojo svarstymo metu pateiktas pastabas dėl administracinės naštos mažinimo ir Europos mokslinių tyrimų srities ir pramonės, vis dar priklausomos nuo bandymų su gyvūnais, tęstinumo ir gyvybingumo. Taip pat reikia toliau ieškoti alternatyvų bandymams su gyvūnais. Šiuo tikslu numatoma įsteigti ES etaloninę laboratoriją, kuri tvirtintų alternatyvius metodus. Prie jos veiklos teikdamos papildomus išteklius prisidėtų valstybėse narėse įsisteigusios tinkamos specializuotos laboratorijos. Manau, kad šia rezoliucija užtikrinama tinkama pramonės ir mokslinių tyrimų bendruomenės poreikių pusiausvyra, o kartu sugriežtinami ir suderinami gyvūnų gerovės standartai, taikomi gyvūnams, kurie naudojami arba kuriuos ketinama panaudoti mokslo tikslais.
Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Pritariu Europos Sąjungos susirūpinimui gyvūnų gerove apskritai ir, visų pirma, gerove tų gyvūnų, kurie naudojami moksliniais tikslais. Vis dėlto, atsižvelgiant į didžiulę Europos Sąjungos plėtrą ir technikos pažangą, reikia priimti naują direktyvą, kuria būtų siekiama standartizuoti praktiką, susijusią su elgesiu su gyvūnais. Gyvūnų apsauga ir tinkamo elgesio su jais užtikrinimas yra bendrijos vertybė, kuriai skirtas protokolas buvo priimtas vienbalsiai. EB direktyva, priimta 1985 m., buvo siekiama panaikinti skirtumus tarp valstybių narių nuostatų, įtvirtintų įstatymuose ir administraciniuose aktuose, susijusiuose su bandymuose ir kitais moksliniais tikslais naudojamų gyvūnų apsauga. Vis dėlto, nuo tada, kai priimta minėta direktyva, skirtumai tarp valstybių narių padidėjo, ypač priėmus naujas nares į ES.
Parlamento priimtoje rezoliucijoje mažinami mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos lygio skirtumai valstybėse narėse, ir tai daroma tokiu metu, kai visi suprantame, jog ši praktika yra būtina, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir gyvūnus, taip pat aplinką. Ši rezoliucija rodo žingsnį į priekį, siekiant bendro tikslo – visiškai atsisakyti bandymų su gyvais gyvūnais moksliniais tikslais, kai tik bus įmanoma tai įgyvendinti, naudojantis būsimais išradimais.
Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. − (PT) Gyvūnų naudojimas moksliniuose tyrimuose siejamas su didelį socialinį poveikį turinčiais atradimais, ilgėjančia gyvenimo trukme ir žmogaus gerove. Mokslo, koks jis yra dabar, srityje visiškai panaikinti bandymus su gyvūnais neįmanoma. Todėl, atsižvelgiant į bandymų tikslus, būtina užtikrinti kuo didesnę vis dar naudojamų gyvūnų apsaugą ir gerovę.
Manau, kad atliekant šio teisės akto peržiūrą reikia nustatyti griežtesnius standartus, kuriais būtų sustiprinta gyvūnų apsauga. Europos Sąjunga šia direktyva patobulins taikomus moksliniuose bandymuose naudojamų gyvūnų gerovės standartus, nes ji atlieka svarbų vaidmenį mažinant bandymuose naudojamų gyvūnų skaičių ir pagal ją reikalaujama, jei įmanoma, naudoti alternatyvius metodus, kartu užtikrinant ES pramonės sektoriui sąžiningas konkurencijos sąlygas ir gerinant ES vykdomų tyrimų kokybę. Šios dienos balsavimo rezultatas rodo, kad visi pritaria, jog reikia gerinti moksliniuose tyrimuose ir saugos bandymuose naudojamų gyvūnų sąlygas ir kartu išlaikyti aukštą mokslinių tyrimų lygį bei aktyviau ieškoti alternatyvų bandymams su gyvūnais.
Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Visose civilizuotose visuomenėse pripažįstama, kad gyvūnai – gyvos būtybės, su kuriomis dalijamės savo būviu, ir kad jas reikia kuo labiau saugoti nuo bet kokio skausmo ir kančios. Tačiau suprantu, kad moksliniuose bandymuose gyvūnus reikia naudoti, siekiant išbandyti naujus vaistus ir gydymo būdus, arba paversti mokslinius tyrimus atradimais, padėsiančiais išgydyti ligas ar sumažinti kančią, taip pat pailginti žmonių gyvenimo trukmę.
Dėl didelės teisės aktų įvairovės ir tinkamos apsaugos trūkumo tam tikrose valstybėse narėse reikėjo priimti direktyvą, kurioje valstybėms narėms be išankstinio nusistatymo numatyti minimalūs standartai, užtikrinantys didesnę bandymuose naudojamų gyvūnų apsaugą. Parlamento, Tarybos ir Komisijos derybos nebuvo lengvos, tačiau jose pavyko susitarti dėl teksto, kuris, mano manymu, yra ganėtinai suderintas ir nusipelno mūsų paramos. Tai žingsnis į priekį, kurį reikia vertinti teigiamai, nepaisant to, kad kai kuriais klausimais buvo galima pasiekti geresnių rezultatų.
Anne Delvaux (PPE), raštu. – (FR) Džiaugiuosi, kad šiam pranešimui buvo pritarta, nes bandymai su žmogbeždžionėmis, pvz., šimpanzėmis, gorilomis ir orangutangais, nuo šiol bus griežtai draudžiami. Tekste taip pat numatyta, kad bandymai su gyvūnais turi būti pakeisti, kai tai įmanoma, moksliniu požiūriu tinkamais alternatyviais metodais. Galiausiai tekste raginama sumažinti gyvūnų patiriamą skausmą ir kančią iki minimumo. Nuo šiol gyvūnai galės būti naudojami tik tuose bandymuose, kuriais siekiama pažangos žmonių, gyvūnų ir ligų (vėžio, išsėtinės sklerozės, Alzheimerio ar Parkinsono) mokslinių tyrimų srityje. Šio pranešimo priėmimas – tai dar vienas žingsnis į priekį, užtikrinant moksliniais tikslais naudojamų gyvūnų apsaugą ir gerovę.
Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl moksliniais tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos, nes manau, jog kompromisas, pasiektas su Taryba, reiškia pačią geriausią įmanomą pusiausvyrą tarp mokslinių tyrimų poreikių, kalbant apie žmonių sveikatos apsaugą, ir gyvūnų gerovės bei teisių.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Kaip jau minėjo su tuo susijusios šalys, šiandien priimtas tekstas yra tenkinantis įvairių interesų kompromisas, kuris buvo pasiektas po ilgų dalyvaujančių institucijų derybų: Parlamento, Komisijos ir Tarybos. Manau, kad civilizuotose visuomenėse net negali kilti klausimas, ar gyvūnų naudojimas moksliniais tikslais turėtų būti tinkamai reguliuojamas, kaip yra Europoje. Esame čia, kad apsvarstytume, kaip tinkamai reglamentuoti jų naudojimą, kuris itin svarbus, siekiant pažangos mokslo srityje ir išrandant naujas procedūras, gydymo būdus ir vaistus, kurie bus didžiulis mūsų civilizacijos turtas ir ateityje visiems atneš naudos.
Regis, šis reglamentas negali būti pernelyg griežtas gyvūnų apsaugos požiūriu; kitaip sukeltų pavojų moksliniams tyrinėjimams ir tyrimams. Rinkdamasis renkuosi žmones, kurie ateityje gaus naudos iš mokslinių tyrimų, kuriuos leidžiame šiandien vykdyti naudojant gyvūnus, rezultatų. Jei pasiūlymas, kurį šiandien priimame, sudarys sąlygas siekti pažangos neurologinių ligų, autoimuninių sutrikimų ar vėžio tyrimų srityje, tada, manau, tai bus naudinga visiems.
José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) 27 valstybėse narėse kasmet beveik 12 mln. gyvūnų naudojama moksliniuose tyrimuose. Svarbu labai stengtis tokiuose bandymuose naudojamų gyvūnų skaičių sumažinti iki būtino. Norint to pasiekti, pragmatiškiausia taikyti alternatyvius metodus, nes esamomis mokslo sąlygomis neįmanoma visiškai panaikinti bandymus su gyvūnais.
Direktyva 86/609/EEB dėl eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos priimta siekiant suderinti ES taikomą bandymų su gyvūnais praktiką. Kai kurios valstybės narės nustatė plataus užmojo tikslus, o kitos apsiribojo būtiniausiais reikalavimais. Todėl šios rezoliucijos tikslas – panaikinti skirtumus. Būtina ES pramonei ir jos mokslo bendruomenei užtikrinti sąžiningas sąlygas ir kartu sustiprinti vis dar mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo protokolą dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės. Bandymų su gyvūnais srityje reikia labiau skatinti kurti, įteisinti, patvirtinti ir taikyti alternatyvius metodus, taip pat būtina bandymuose su gyvūnais taikyti pakeitimo, mažinimo ir tobulinimo principą.
João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Manome, kad šioje srityje, kaip ir kitose, nustatant bendrus minimalius apsaugos lygius, neturėtų būti užkertamas kelias valstybėms narėms patvirtinti pažangesnes ir griežtesnes apsaugos priemones, jei jos to nori. Todėl balsavome už pasiūlytą pakeitimą šiuo klausimu. Manome, kad svarbu toliau kurti metodus ir būdus, kurie padėtų išvengti bandymų su gyvūnais, kaip teigėme per diskusijas, tačiau to nepakanka.
Taip pat svarbu skleisti tokius metodus ir sudaryti sąlygas, kad juos pradėtų taikyti dauguma mokslinių tyrimų ir plėtros institucijų, įskaitant nacionalines mokslines ir technologines sistemas, kurių išsivystymo lygis yra palyginti žemesnis. Kuriant bet kokią teisinę sistemą šioje srityje, privalu atsižvelgti į šį reikalavimą, tačiau nemanome, kad pasiūlytame pakeitime tai visiškai garantuojama. Europos Sąjunga turės atlikti svarbų vaidmenį šioje srityje, kad būtų skatinamas mokslinių ir technologinių institucijų bei sistemų įvairiose valstybėse, įskaitant trečiąsias šalis, bendradarbiavimas.
Robert Goebbels (S&D), raštu. – (FR) Balsavau už kompromisą, pasiektą tarp Parlamento ir Tarybos dėl moksliniais tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos stiprinimo. Su žmonių sveikata susiję poreikiai kartais reikalauja gyvūnų aukų. Gyvūnų naudojimas turi būti griežtai reglamentuotas. Tačiau veidmainiška reikalauti, kad „gyvūnai būtų gaišinami sukeliant jiems minimalų skausmą, kančią ir baimę“. Tai žmonių sąvokos, pritaikytos gyvūnams, kuriuos jų natūralioje aplinkoje pjauna kiti mėsėdžiai gyvūnai arba kurie skerdžiami skerdyklose, kad žmonės būtų aprūpinti maistu. Šis pasaulis nėra rojus; mirtis visuomet ateina nelauktai.
Françoise Grossetête (PPE), raštu. – (FR) Pritariau šiam susitarimui dėl antrojo svarstymo, nes privalome reaguoti į realybę biomedicininių tyrimų srityje, taip pat į pacientų poreikius, kartu gerindami gyvūnų gerovę.
Laimei, bandymų su gyvūnais skaičius per pastaruosius keletą metų gerokai sumažėjo, nes Europos mokslinių tyrimų srityje ieškoma alternatyvių sprendimų. Deja, žinome, kad tam tikrais atvejais tokių sprendimų nėra, todėl turime imtis bandymų su gyvūnais, visų pirma, su nežmoginiais primatais. Tokia padėtis susiklosčiusi, pvz., visų neurodegeneracinių ligų, pvz., Parkinsono ar Alzheimerio ligos, atvejais.
Vienintelė mūsų aukšto gyvūnų gerovės apsaugos lygio garantija – užtikrinimas, kad šie moksliniai tyrimai būtų atliekami Europoje. Susirūpinimas gyvūnų patiriamu skausmu eksperimentuose užtikrina, kad būtų pasiekti geri rezultatai. Todėl turime užkirsti kelią bet kokiam bandymų su gyvūnais perkėlimui už Europos ribų.
Nadja Hirsch (ALDE), raštu. – (DE) Negaliu pritarti dabartinės formos direktyvai dėl bandymų su gyvūnais. Tiesa, kad ši redakcija yra daug pažangesnė už senąją 1986 m. direktyvą. Tačiau, palyginti su milžiniška moksline ir technikos pažanga, padaryta per pastaruosius dvidešimt ketverius metus, priemonės, skirtos pakeisti bandymus su gyvūnais, atrodo labai menkos. Yra per daug išimčių. Be to, formuluotė yra labai neryžtinga ir palikta per daug laisvės interpretuoti bei įgyvendinti. Be to, absurdiška, kad valstybės narės negali patvirtinti griežtesnių gyvūnų gerovės priemonių, negu reikalauja ES. Tai pateisinama galimu rinkos iškraipymu.
Taigi, siunčiama klaidinga žinia Europos piliečiams, mokslo bendruomenei ir pramonei. Viena vertus, valstybė privalo atsižvelgti į piliečių etinio sąmoningumo pokyčius. Kita vertus, mokslinių tyrimų sektoriui ir pramonei bus daromas didesnis spaudimas. Niekas nenori statyti į pavojų Vokietijos ar Europos, kaip mokslinių tyrimų vietos, statuso, bet investicijų išlaidos nėra pagrįstas argumentas atidėlioti tolesnį metodų, kuriuose nenaudojami laboratoriniai gyvūnai, kūrimą ir taikymą.
Anneli Jäätteenmäki (ALDE), raštu. – (FI) Balsavau už direktyvą dėl bandymų su gyvūnais, nes rezultatas gyvūnų gerovės atžvilgiu galėjo būti daug blogesnis. Šiandien priimta direktyva – tai žingsnis į priekį gyvūnų gerovės srityje.
Nuo šiol direktyva privalo sudaryti nacionalinių teisės aktų dalį ir turi būti nuosekliai bei kuo greičiau įgyvendinta įvairiose valstybėse narėse. Senoji direktyva buvo priimta dar 1986 m., todėl pats laikas atnaujinti bandymuose naudojamų gyvūnų gerovės standartus visoje Europoje.
Ateityje bus svarbu didinti investicijas, siekiant kurti alternatyvas bandymams su gyvūnais. Dėkoju.
Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už E. Jeggle pranešimą, nes tai intensyvaus ir ilgo darbo, kurį atlikdama pranešėja sugebėjo rasti svarbų kompromisą tokiu sudėtingu klausimu kaip gyvūnų naudojimas bandymams, rezultatas.
Nepritariau, kad klausimas būtų grąžintas atsakingam nuolatiniam komitetui, nes būtent komitetas, kurio narys esu, puikiai įvertino mano kolegės E. Jeggle darbą ir jam pritarė. Moksliniai tyrimai turi tęstis; jie svarbūs kuriant vaistus, gerinant sveikatą ir užkertant kelią daugeliui ligų.
David Martin (S&D), raštu. – Esu nusivylęs galutiniu šio pranešimo tekstu, ypač dėl to, kad buvo nepriimti pasiūlyti pakeitimai, kuriais siekta sugriežtinti nuostatas dėl gyvūnų gerovės. Metas nustatyti aiškias taisykles, kuriomis būtų apribotas nežmoginių primatų naudojimas, draudžiama naudoti pagautus laukinius gyvūnus, aiškiai įpareigojama taikyti gyvūnų nenaudojančius alternatyvius metodus, kai jie moksliniu požiūriu yra galimi, ir draudžiama atlikti tokius bandymus, kurių metu gyvūnams sukeliama didelė ir ilgai trunkanti kančia. Galiausiai valstybėms narėms turėtų būti leista viršyti ES nustatytus minimalius reikalavimus ir įgyvendinti griežtesnius teisės aktus dėl gyvūnų gerovės. Nors šiuo pranešimu pagerinamas galiojantis teisės aktas, pasiekta toli gražu nepakankamai, todėl per galutinį balsavimą susilaikiau.
Véronique Mathieu (PPE), raštu. – (FR) Balsavau už šį kompromisą, nes juo užtikrinama gera pusiausvyra tarp geresnės bandymuose naudojamų gyvūnų apsaugos ir mokslinių tyrimų vykdymo. Bandymai su gyvūnais padeda kovoti su daugeliu rimtų ligų; nepaisant to, juos būtina reguliuoti, kad būtų išvengta nereikalingos gyvūnų kančios. Galiojanti direktyva buvo priimta dar 1986 m., todėl ją reikia gerokai patobulinti.
Naujajame tekste įtrauktas reikalavimas gauti išankstinį leidimą atlikti bandymus su gyvūnais, kuris apima projekto vertinimą ir žalos bei naudos analizę, taip pat nustatoma griežta patikros ir tikrinimo sistema. Šiandien įvykęs balsavimas yra pranešėjų, mano kolegės E. Jeggle ir mano buvusio kolegos N. Parish, kuris dirbo su šiuo tekstu per ankstesnę Parlamento kadenciją, didelių pastangų rezultatas. Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto balsavimo rezultatai jau atspindėjo galutinio teksto kokybę.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Šio pranešimo patvirtinimas po sunkių suinteresuotųjų šalių derybų – tai suderintas kompromisas, kuriuo apsaugomi mokslo tikslais naudojami gyvūnai ir užtikrinamas poreikis juos naudoti siekiant svarbių atradimų ir patobulinimų, susijusių su technologijomis ir terapija, kurios ateityje bus naudojamos daugeliui civilizaciją veikiančių ligų gydyti. Štai kodėl taip balsavau.
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE), raštu. − Mokslo ir gamtos sąveika vystymosi labui visada kelia nemažai diskusijų. Šiandien Europos Parlamentas priėmė svarbų dokumentą, reglamentuojantį mokslinius tyrimus su gyvūnais. Šiuo dokumentu bus užtikrinama teigiama gyvūnų apsaugos bei mokslinių tyrimų pusiausvyra ir numatyti keli svarbūs aspektai, užtikrinantys gyvūnų, skirtų moksliniams tyrinėjimams, apsaugą. Skeptikai teigia, kad ši direktyva prieštarauja gyvūnų apsaugos principams ir kad jų naudojimas mokslo tikslais kelia daug abejonių. Tačiau pastaroji direktyva įpareigoja, kad prieš kiekvieną bandymą būtų įvertintas gyvūnų naudojimo būtinumas ir galimos alternatyvos. Kaip ir įpareigojimas kiekvienai valstybei narei sukurti nacionalinius komitetus, kurie rūpintųsi gyvūnų gerovės ir etiniais aspektais. Balsavau už šį dokumentą, nes manau, jog bandymai su gyvūnais turėtų būti griežčiau kontroliuojami, bet kartu nepamirštama apie neišvengiamą mokslo pažangą įvairiose srityse ir mokslinių tyrimų tęstinumą.
Tiziano Motti (PPE), raštu. – (IT) Balsavau prieš savo frakcijos nurodymus dėl direktyvos dėl bandymų su gyvūnais, nors turėjau paremti ir remiu mokslinius tyrimus. Ši direktyva labai nepalanki gyvūnams. Ja priimtina skausmo riba padidinama nuo „nedidelio“ iki „vidutinio“, ja leidžiama atlikti bandymus su benamiais šunimis ir katėmis, paliekant tyrėjams galimybę spręsti, ar bandymuose gyvūnams skirti anestetikų arba nuskausminamųjų, ja leidžiama tą patį gyvūną naudoti bandymams daugiau nei kartą, net jeigu bandymai skausmingi, ja leidžiama gyvūnus, turinčius bendruomeninių savybių, pvz., šunis ir primatus, laikyti atskirtus, be to, ja leidžiama mokymo tikslais atverti krūtinės ląstą nenaudojant analgetikų ir atlikti bandymus su gyvais gyvūnais. Turiu žmogiško jautrumo, kad suprasčiau, jog nereikalingas žiaurumas yra nepriimtinas, ir politinio sąmoningumo, kad suprasčiau, jog, nepatvirtinus šios direktyvos, kai kurie moksliniai tyrimai būtų neišvengiamai perkelti kitur. Ši ES direktyva – tai rimtas žingsnis atgal, priversiantis valstybes nares suderinti savo nacionalinius teisės aktus. Manau, kad pakeista gyvūnams palanki versija kartu su didesnėmis paskatomis Europoje atliekamiems moksliniams tyrimams būtų buvęs tikrasis sprendimas visuomenei, kuriai patinka save vadinti civilizuota.
Cristiana Muscardini (PPE), raštu. – (IT) Direktyvoje dėl gyvūnų apsaugos garantuojamos vienodos sąlygos įmonėms ir tyrinėtojams, atliekant derinimo procedūras visose šalyse, tačiau nemėginama užtikrinti tikros gyvūnų apsaugos. Tiesą sakant, sušvelnintos kelios taisyklės, kuriose reikalaujama taikyti alternatyvius metodus.
Yra daug spragų, o šia direktyva turėtų būti skatinama naudoti pažangesnius eksperimentų metodus, kurie galėtų pakeisti bandymus su gyvūnais: in vitro metodus, žmogaus medžiagų apykaitos kompiuterines simuliacijas ir t. t. Be to, joje turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad dažnai neįmanoma ekstrapoliuoti rezultatų, gautų iš vienų gyvūnų rūšių, kitoms gyvūnų rūšims, kaip teigia garsūs mokslininkai.
Dėl akivaizdžių priežasčių neįmanoma siūlyti visiškai panaikinti vivisekcijos, bet raginu priimti teksto pakeitimus, kad būtų įtrauktos neinvazinės praktikos rūšys ir uždrausta naudoti gyvūnus medicininiams teisiniams tyrimams ir mokymui, užkertant kelią humaniško gaišinimo metodo išimtims, taip pat būtų uždrausta naudoti nykstančius ar laukinius gyvūnus, įsteigiant Europos garantijų komitetą.
Europa turėtų pasakyti „ne“ beprasmiškiems bandymams. Pernelyg dažnai siūloma atlikti tuos pačius bandymus, kurie jau buvo atlikti ir kuriems jau skirtas finansavimas, vien siekiant gauti tolesnį finansavimą. Gavome patvirtintus pranešimus apie bandymus su gyvūnais, kuriems jau buvo išpjautos balso stygos. Mokslininkai teigia, kad dauguma su gyvūnais atliktų bandymų negali būti siūlomi atlikti pakartotinai žmonių gydymo labui.
James Nicholson (ECR), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, nors suprantu, kad kai kuriems atrodo, jog šia naująja direktyva pasiekta nepakankamai. Tačiau manau, kad Parlamento ir Tarybos pasiektas kompromisas reiškia geriausią įmanomą pusiausvyrą tarp, viena vertus, gyvūnų apsaugos ir, kita vertus, galimybių toliau atlikti mokslinius tyrimus. Balsavimas prieš šį pranešimą būtų reiškęs, kad būtume turime grįžti prie ankstesnės 1986 m. direktyvos, kurioje, be abejonės, neužtikrinama tokia pati gyvūnų apsauga. Galiojantys JK teisės aktai dėl gyvūnų apsaugos – vieni iš griežčiausių pasaulyje ir, nors JK negalės toliau leisti teisės aktų šioje srityje, mūsų standartai netaps žemesni, o liks išskirtinai aukšti.
Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Gavus naujos informacijos apie etologinius laboratorinių gyvūnų laikymo aspektus ir pradėjus taikyti bandymus su gyvūnais naujose srityse, ypač genetinės inžinerijos srityje, persvarstyti Direktyvą 86/609/EEB tapo neatidėliotinu prioritetu, nors tai, kad ji tuo metu buvo priimta, buvo istorinis laimėjimas. Nuo to laiko padaryta didelė pažanga, ypač įvedant „trijų taisyklių“ (pakeisti, sumažinti, patobulinti) principą.
Palankiai vertinu direktyvos taikymo srities išplėtimą, taigi šiuos punktus: jautrių stuburinių gyvūnų ir jų rūšių vaisių ir fundamentinių biologinių tyrimų įtraukimą; humaniškų skerdimo būdų ir nuostatų dėl nacionalinių patikrų, sudarančių direktyvos dalį, nustatymą; projektų, kuriuose naudojami gyvūnai, vertinimą ir leidimų jiems vykdyti suteikimą, įskaitant vertinimą atgaline data; skaidrumą, skelbiant netechninę informaciją apie projektus, įgyvendinimo standartus ir nacionalinio lygmens gaires, taip pat ataskaitas apie įgyvendinimą ir statistines ataskaitas. Balsavau už šį pranešimą, nes jame siūloma užtikrinti vienodas sąlygas pramonei ir mokslininkų bendruomenei visoje Europoje, kartu sustiprinant vis dar moksliniais tikslais naudojamų gyvūnų apsaugą.
Teresa Riera Madurell (S&D), raštu. – (ES) Kaip savo frakcijos, Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos, koordinatorė Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete, džiaugiuosi, kad Parlamentas patvirtino susitarimą, kuris pasiektas Ispanijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu, dėl svarbios direktyvos, kurioje reglamentuojamas elgesys su gyvūnais, kurie vis dar naudojami moksliniais tikslais, jeigu tai būtina, siekiant paspartinti mokslinę pažangą įvairiose srityse, atnaujinimo.
Tai suderintas susitarimas, pasiektas po išsamių derybų, kuriose buvo derinami neišvengiami mokslo pasaulio poreikiai tobulinti mokslo žinias, ypač tokiose srityse kaip sveikatos mokslai, kurie mūsų komitetui ypač svarbūs, ir gyvūnų apsaugos poreikiai. Turiu pasakyti, kad atsižvelgta į abiejų pusių interesus šioje mūsų vykdomoje reformoje. Taip pat svarbu pažymėti, kad pasiektas susitarimas apima įsipareigojimą dirbti, siekiant surasti ir skatinti kitokio pobūdžio mokslinius tyrimus ir taikyti alternatyvius metodus, kurie ateityje sudarytų sąlygas visiškai pakeisti gyvų gyvūnų naudojimą laboratorijose, nekenkiant mokslo pažangai, kurios būtina siekti.
Zuzana Roithová (PPE), raštu. – (CS) Pritariu priemonei, kuria ribojama arba mažinama moksliniais tikslais naudojamų gyvūnų kančia. Tikrinant naujų vaistų poveikį ir atliekant mokslinius tyrimus, pirmenybė turi būti teikiama ne bandymams su gyvūnais, o kitokiems metodams. Tačiau tai nereiškia, kad reikia leisti naudoti žmonių embrionus kaip alternatyvų metodą siekiant apsaugoti gyvūnus. Apgailestauju, kad Taryba išbraukė šį alternatyvius metodus ribojantį punktą iš projekto, kurį Europos Parlamentas priėmė per pirmąjį svarstymą. Sprendimų priėmimas tokiose etikos požiūriu svarbiose srityse priskiriamas valstybių narių kompetencijai, o įvairiose šalyse reguliavimas nacionaliniu lygmeniu nepaprastai skiriasi.
Nuo 2006 m. Čekijos įstatymuose leidžiama naudoti embrionines kamienines ląsteles moksliniais tikslais, nepaisant to, kad sėkmingus rezultatus biomedicinos srityje, priešingai, galima gauti atliekant mokslinius tyrimus, kuriuose naudojamos vaisiaus, o ne embriono kamieninės ląstelės. Tai, kad šiandien Strasbūre nebalsavome dėl Tarybos direktyvos projekto antrajam svarstymui ir nepriėmėme jokios rezoliucijos, reiškia, kad Tarybos projektas įsigalios, kai bus paskelbtas oficialiajame leidinyje, nepaisant daugumos Parlamento narių pozicijos.
Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Nors persvarstytame teisės akte patobulinamos dabartinės ES taisyklės dėl bandymų su gyvūnais, tačiau pasiekta nepakankamai daug, o kai kuriais atvejais susilpninti galiojantys teisės aktai. Didelį susirūpinimą keliantys klausimai, į kuriuos dėmesį atkreipė Verts/ALE frakcija, buvo ignoruojami, ir mes apgailestaujame, kad Parlamento nariai šiandien neparėmė mūsų pastangų išspręsti šiuos susirūpinimą keliančius klausimus. Svarbiausia, kad naujuose teisės aktuose negarantuojama, jog bus taikomos alternatyvos bandymams su gyvūnais visais atvejais, kai tai įmanoma.
Tai reiškia, kad gyvūnai be reikalo kentės per mokslinius bandymus, nors yra kitų alternatyvų. Nerimą kelia tai, kad naujuoju teisės aktu valstybėms narėms nebus leidžiama nacionaliniu lygmeniu priimti griežtesnių taisyklių dėl bandymų su gyvūnais. Verts / ALE frakcija siekė užtikrinti, kad nacionalinėms vyriausybėms būtų palikta ši teisė. Be to, labai apgailestaujame dėl to, kad nebuvo priimtos griežtesnės taisyklės dėl nežmoginių primatų naudojimo.
Oreste Rossi (EFD), raštu. – (IT) Lengva būti nusistačiusiems prieš bandymus su gyvūnais, juk niekam nepatinka, kad gyvūnai kenčia ar yra gyvi skrodžiami moksliniais tikslais, bet esame teisės aktų leidėjai ir negalime pasiduoti akimirkos emocijoms. Jei per griežtai ribosime gyvūnų naudojimą moksliniuose bandymuose, turime suprasti, kad tie bandymai turės būti atliekami su žmonėmis.
Negalime įsivaizduoti, kad nauja veiklioji medžiaga, vaistai ar chemoterapija nebūtų pirmiausia išbandomi su gyvūnais, nes, kaip jau minėjau, alternatyva būtų naudoti pacientus kaip jūrų kiaulytes. Be to, turime atsižvelgti į tai, kad farmacijos įmonės nėra suinteresuotos naudoti jūrų kiaulyčių, ir ypač primatų, išskyrus atvejus, kai tai neišvengiama, nes tokių bandymų išlaidos didžiulės.
Debora Serracchiani (S&D), raštu. – (IT) Balsavau prieš Parlamento ir Tarybos susitarimą, pasiektą per antrąjį svarstymą, dėl direktyvos projekto dėl gyvūnų naudojimo moksliniuose bandymuose.
Neprieštarauju mokslinių tyrimų pažangai, bet raginu sumažinti gyvūnų kančią, nes kai kurios persvarstytoje direktyvoje siūlomos priemonės prieštarauja šiam tikslui, pvz., galimybė atlikti bandymus su tuo pačiu gyvūnu daugiau nei vieną kartą. Be to, manau, kad reikėtų toliau kurti kitus moksliniu požiūriu tinkamus metodus, kuriuose nereikėtų naudoti gyvūnų.
Catherine Soullie (PPE), raštu. – (FR) Pritariu balsavimo dėl teksto, susijusio su moksliniais tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos, rezultatams. Galbūt E. Jeggle pranešimas nėra tobulas, tačiau, man atrodo, kad jame bent jau siūlomas geras kompromisas; be to, tai kompromisas, kurį parėmė Euro grupė už gyvūnų gerovę.
Pagal formuluotę galima veiksmingai apriboti bandymus, kuriuose gyvūnams sukeliamas skausmas, neperkeliant mokslinių tyrimų, kartu ir naujovių, už Europos Sąjungos ribų, nes būtų prarasta daug darbo vietų. Be to, kaip Jungtinės gyvūnų gerovės ir apsaugos grupės pirmininko pavaduotoja, esu įsitikinusi, kad daug naudingiau išlaikyti bandymus su gyvūnais mūsų teritorijoje, kur jie griežtai reguliuojami, negu palikti juos trečiosioms šalims, kuriose sanitarinės sąlygos ir pagarba gyvūnų gyvybei dažnai nėra patenkinamos.
Bart Staes (Verts/ALE), raštu. – (NL) Apgailestauju, kad dauguma narių atmetė tris Žaliųjų frakcijos pateiktus pasiūlymus dėl direktyvos pakeitimo ir griežtesnių nacionalinių taisyklių, dėl alternatyvių bandymų metodų skatinimo ir didesnio primatų naudojimo ribojimo. Naujasis teisės aktas dėl bandymų su gyvūnais turi daug trūkumų. Valstybės narės praras laisvę priimti griežtesnes taisykles dėl bandymų su gyvūnais. Toks nacionalinės nuožiūros apribojimas yra betikslis. Gyvūnai taps vidaus rinkos „taisyklių laikymosi“ dogmos aukomis. Nepaisant to, svarbu, kad valstybės narės išdrįstų rodyti kelią. Jei nebūtų nacionalinių iniciatorių, daugelio Europos taisyklių, susijusių su gyvūnų gerove, pvz., draudimas atlikti bandymus su gyvūnais kosmetikos tikslais, niekada nebūtų buvę priimta.
Naująja direktyva pagerinama įmonių ir institucijų, kurios veisia, pardavinėja ar naudoja laboratorinius gyvūnus, kontrolė. Tačiau reikalavimo, kad alternatyvūs bandymų metodai būtų taikomi visuomet, kai tai įmanoma, formuluotė yra ne tokia įsakmi kaip pirmesnėje direktyvoje. Tai praleista galimybė sumažinti gyvūnų patiriamą kančią ir pagerinti mokslinių tyrimų kokybę. Naujosiose taisyklėse nepripažįstama pažanga, padaryta kuriant alternatyvas bandymams su gyvūnais, kurios, tarp kitko, dažnai patikimesnės už bandymus su gyvūnais.
Derek Vaughan (S&D), raštu. – Esu nusivylęs, kad priemonės dėl taisyklių, susijusių su bandymais su gyvūnais, griežtinimo nėra pakankamos. Pagrindinės priemonės, kuriomis Europa būtų įpareigota mažinti ir pakeisti gyvūnų naudojimą eksperimentuose, nebuvo įtrauktos į šį teisės aktą. Tai buvo neišnaudota galimybė, be to, gyvūnų apsaugos srityje galėjo būti padaryta daug daugiau, įskaitant leidimą valstybėms narėms priimti aukštesnius nei kitose šalyse gerovės standartus. Esu sunerimęs, kad dėl šios direktyvos Jungtinei Karalystei ateityje bus uždrausta priimti aukštesnius standartus. Be to, nebuvo įtraukta procedūra, kuria numatoma reguliariai persvarstyti gyvūnų naudojimo moksliniuose bandymuose klausimą. Vis dėlto džiaugiuosi, kad gyvybiškai svarbūs naujų vaistų ir ligų moksliniai tyrimai galės būti tęsiami.
Janusz Wojciechowski (ECR), raštu. – (PL) Apgailestauju, kad galutinė Tarybos direktyva priimta, neįtraukiant 2009 m. gegužės mėn. Europos Parlamento priimtos nuostatos, kad eksperimentai su kamieninėmis žmonių embrionų ląstelėmis negali būti naudojami kaip alternatyva bandymams su gyvūnais. Nepaisant direktyvos formuluotės, manau, kad metodas, kai bandymai su gyvūnais keičiami bandymais su žmonėmis, neturėtų būti taikomas.
Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už valstybių narių užimtumo politikos gaires, remdamasis samprata, kad jose pabrėžiama aukšto kvalifikacijos lygio poreikio svarba, siekiant veiksmingo pakankamai aukšto užimtumo ir pajamų lygio, ypač atsižvelgiant į naująją ekonomiką, kurioje didžiausias dėmesys bus skiriamas naujiems sektoriams ir naujiems įgūdžiams.
Aukštas užimtumo lygis turėtų būti garantuojamas ir aukštą kvalifikaciją turintiems žmonėms, kurie gali būti pagrindinė priemonė vykdant mokslinius tyrimus bei plėtrą, ir žmonėms, kurių išsilavinimo lygis yra žemesnis už ES vidurkį. Taigi, valstybės narės turi atlikti svarbų vaidmenį perkvalifikuojant, remiant švietimą ir suteikiant naujas galimybes mokytis visą gyvenimą.
Vertėtų pastebėti, kad norint pasiekti aukštą užimtumo lygį ir didelę pažangą ES lygmeniu, būtina užtikrinti, kad tiems, kurie stengiasi kelti kvalifikaciją, būtų suteiktos realios įsidarbinimo galimybės arba, jei reikia, leista persikvalifikuoti. Didelis dėmesys karjeros planavimui, atsižvelgiant į dabartinius ir būsimus poreikius, gali būti priemonė susigrąžinti aukštą galimybių įsidarbinti lygį.
Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Nors ekonominis klimatas daugelyje valstybių narių vis dar pažeidžiamas, ryškėja padrąsinantys ekonomikos augimo atsigavimo ženklai. Todėl reikia stengtis užtikrinti galimybę stiprinti naujų darbo vietų kūrimą ir kad gyventojams būtų suteikta parama ieškant darbo ir dirbant. 2010 m. balandžio mėn. Europos Komisija pasiūlė naujas valstybių narių užimtumo politikos gaires. Šios gairės kartu su bendrosiomis ekonomikos politikos gairėmis sudaro integruotas strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo gaires, kuriose siekiama pažangaus ir tvaraus augimo, prisidedančio prie įtraukties.
Keturios užimtumo gairės yra tokios: dalyvavimo darbo rinkoje didinimas ir struktūrinio nedarbo mažinimas, socialinės įtraukties skatinimas ir kova su skurdu, visų lygmenų švietimo ir mokymo sistemų veikimo tobulinimas ir kvalifikuotos darbo jėgos formavimas. C. Őry pranešime remiamas Komisijos pasiūlytas metodas, tačiau pateikiami keli paaiškinimai ir papildoma informacija. Todėl balsavau už.
Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) 2010 m. balandžio mėn. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių įgyvendinant strategiją „Europa 2020“. Savo pranešime Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos narys C. Őry pritaria Komisijos pasiūlymams ir prideda keletą, mano manymu, svarbių aspektų. Todėl būtina į užtimtumo politiką visapusiškai įtraukti Komisijos ignoruojamą sanglaudos politiką. Nors Europos Sąjungos kompetencija užimtumo klausimais vis dar ribota, ES neturi tenkintis pasyviu vaidmeniu ir turi kuo geriau pasinaudoti turimomis priemonėmis (sanglaudos politika, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu, atviruoju koordinavimo metodu). Todėl visiškai pritariu šiame pranešime išdėstytoms gairėms.
Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − Balsavau už šią rezoliuciją. Susiduriant su sparčiai plintančiu visuomenės senėjimo reiškiniu, būtina imtis priemonių, tiek valstybių narių, tiek ir Europos Sąjungos lygmenimis, kovoti su vyresnio amžiaus žmonių socialine atskirtimi bei diskriminacija amžiaus pagrindu. Būtina užtikrinti valstybių narių visapusišką paramą vyresnio amžiaus žmonėms, pirmiausia, sudarant sąlygas kokybiškos sveikatos ir socialinės priežiūros sistemos sukūrimui. Taip pat užtikrinti valstybių narių indėlį į ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo užtikrinimą. Vykdyti vyresnio amžiaus asmenims skirtą informavimo ir prevencijos politiką, ypač daug dėmesio skiriant mitybai. Kad užsibrėžti tikslai būtų sėkmingai įgyvendinti, būtina sukurti tvarias ilgalaikės priežiūros paslaugų finansavimo sistemas. Savo ruožtu Europos Komisija turėtų stengtis užtikrinti priimtinus sveikatos priežiūros standartus visiems Europos piliečiams nepaisant jų materialinės padėties.
Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. – (FR) 2010 m. gegužės mėn. Europos Komisijos pateikta strategija „Europa 2020“ skirta nustatyti ES kursui ateinančiu dešimtmečiu.
Nors galime tik apgailestauti, kad Europos Parlamentas nedalyvavo rengiant strategiją, kuri buvo tik J. M. Barroso darbo vaisius, yra viena sritis, kurioje Parlamentas gali tarti savo žodį – tai integruotos užimtumo gairės. Dešimt gairių susijusios su daugiau ir geresnių darbo vietų kūrimu, padoraus darbo stiprinimu ir švietimo bei mokymo sistemų gerinimu.
Todėl šiandien, 2010 m. rugsėjo 8 d., kartu su dauguma narių balsavau už pranešimą, kuriame nustatomi šie siekiai ir kuriuo galime, visų pirma, reikalauti, kad būtų geriau panaudojamas Europos socialinis fondas, primygtinai reikalauti, kad didesnis dėmesys būtų skiriamas mažas pajamas gaunantiems darbuotojams bei kovai su socialine atskirtimi ir kad būtų užtikrinta galimybė gauti kokybiškas ir prieinamas viešąsias paslaugas. Galiausiai jeigu norime, kad ši strategija būtų iš tikrųjų visapusiška, privalome užtikrinti šių gairių ir sanglaudos politikos darną.
Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − Balsavau už šį pranešimą, nes naujosios ES valstybių narių 2020 m. užimtumo politikos gairės turės didelės įtakos darbo rinkai keletą ateinančių metų. Džiaugiuosi, kad Europos Parlamentui savo siūlomais pakeitimais pavyko nustatyti aiškius tikslus ir numatyti konkrečias priemones Komisijos siūlomose užimtumo gairėse. Žinoma, svarbiausiais prioritetais užimtumo politikoje visose valstybėse narėse išlieka nedarbo mažinimas, minimalių pajamų užtikrinimas ir kova su skurdu bei socialine atskirtimi. Taip pat pritariu, jog vienas iš pagrindinių tikslų yra siekti vienodo darbo užmokesčio už tą patį darbą bei vienodų darbo sąlygų užtikrinimo visiems darbuotojams.
Pritariu Parlamento siūlymams, kad būtina imtis užimtumo politikos priemonių, skirtų pažeidžiamiausioms asmenų grupėms, nes šiuos žmones skurdas paliečia pirmiausia ir skaudžiausiai. Taip pat raginu Komisiją ir valstybes nares užimtumo gairėse atkreipti kuo didesnį dėmesį į jaunimą ir į vyresnio amžiaus darbuotojus, susiduriančius su diskriminacija darbo rinkoje.
Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Dabartinė ekonomikos krizė, be abejonės, turės didelę įtaką darbo rinkai ateinančius keletą metų. Pastebimi pirmieji ekonomikos atsigavimo ir ekonomikos augimo pagyvėjimo ženklai. Vis dėlto manoma, kad ekonomikos krizės įtaka užimtumui vis dar nepasiekė aukščiausio taško. Todėl palankiai vertinu dabartines pastangas užtikrinti tvarų atkūrimą ir sustiprinti Europos šalių darbo vietų kūrimo galimybes, taip pat padėti žmonėms rasti darbą. Europos valstybės irgi susiduria su iššūkiais, susijusiais su reikšmingais demografiniais pokyčiais, kurie pablogėjo globalizacijos procese, o scenarijus, kai mokesčių mokėtojų, mokančių įmokas į nacionalinius biudžetus, skaičius nuolat mažėja, neatrodo daug žadantis.
Svarstant 2020 m. darbotvarkę, kurioje numatytas tikslas diegti naujas technologijas siekiant sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį, reiktų parengti ne tik trumpojo, bet ir vidutinio bei ilgojo laikotarpio užimtumo strategiją. Akivaizdu, kad reikia sukurti tokią strategiją kartu su priemonėmis, kurios būtų skirtos padidinti jaunesnių nei 25 metų žmonių – amžiaus grupės, kurioje šiuo metu susiduriama su precedento neturinčiu nedarbu – užimtumui.
Vito Bonsignore (PPE), raštu. – (IT) Norėčiau paaiškinti savo poziciją balsuojant dėl šio pranešimo, nes manau, kad šio pranešimo tema yra labai svarbi darbo rinkos ateičiai Europoje.
Šiame pasiūlyme numatytos bendros ekonominės politikos gairės užimtumo srityje, kurias reikia įgyvendinti Europos Sąjungoje. Ekonomikos krizė dar nesibaigė ir tęsiasi kartu su užimtumo krize.
Nors yra vilčių teikiančių ekonomikos atsigavimo ženklų, tačiau darbo rinka lieka iš esmės uždara, o bedarbių skaičius vis dar labai didelis. Tačiau Europos šalyse pastebima skirtumų. Pvz., Ispanijoje ir Graikijoje darbo neturinčių žmonių skaičius kelia nerimą, o nedarbas labiausiai paplitęs tarp jaunimo. Tačiau mano šalyje, laimei, bedarbių skaičius išaugo ne taip dramatiškai, ir tai įvyko dėl gerų priemonių, kurias priėmė Italijos vyriausybė. Reikia pripažinti, kad Italijos vyriausybė skyrė didelį dėmesį darbo rinkos lankstumui ir dinamiškumui skatinti, ir šis metodas, regis, yra veiksmingas.
Kai kurios vyriausybės, pernelyg linkusios ginti darbuotojų teises, leido, kad jų darbuotojai netektų darbo. Didesnis lankstumas ir pasiruošimas konkurencingai naujai darbo rinkai padeda išsaugoti esamas darbo vietas ir sukuria ekonomines sąlygas naujoms darbo vietoms kurti.
Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Balsavau prieš Csabos Őry pranešimą, nors jame yra keletas svarbių kairiųjų pažiūrų atstovų pakeitimų, pvz., dėl poreikio apsaugoti lyčių lygybę, ir nepaisant to, kad juo patobulinamas Komisijos pateiktas tekstas. Balsavau prieš pranešimą, nes jame tvirtai laikomasi lanksčios rinkos filosofijos ir net reikalaujama daugiau lankstumo, taip pat raginama strategiškai panaudoti darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą darbo rinkoje, kuri, kaip žinome, veikia tiesiogiai prieš darbuotojus.
Pranešime taip pat numatyta, kad siekiant įveikti finansų krizę ir taikyti augimo politiką, reikalingas restruktūrizavimas, visiškai išnaudojant vidaus rinką ir pašalinant teisines kliūtis. Tačiau už šios neaiškios formuluotės gali slypėti darbuotojų darbo teisių apsaugos trūkumas.
Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Pritariu Csabos Őry pranešimui ir palankiai vertinu jo teikiamas galimybes. „Darbotvarkės 2020“ taikymo srityje reikėjo skubiai parengti bendras gaires ne tik dėl ekonominės politikos (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 121 str.), bet ir užimtumo politikos (148 str.). Ekonomikos krizė, kurią šiuo metu patiriame, didina socialines problemas ir verčia kuo greičiau nustatyti veiksmingą ir tvarią užimtumo politiką. Sutinku su pranešėju dėl pasiūlymų imtis griežtesnių priemonių, kad būtų padidintas vyrų ir moterų užimtumo lygis Europoje.
Pranešime nagrinėjamos problemos, kurioms nebuvo skiriama pakankamai dėmesio, pvz.: 1) sumažinti nedarbą tarp pažeidžiamiausių visuomenės grupių, įskaitant jaunimą, didinant išsilavinimo lygį, mažinant mokymo programų nebaigusių asmenų skaičių ir išvaduojant žmones iš skurdo; 2) užtikrinti lygias galimybes ir darbo užmokestį už vienodą darbą toje pačioje darbovietėje; ir 3) įtraukti regionines ir vietinės valdžios institucijas, parlamentus ir socialinius partnerius kuriant, įgyvendinant, stebint ir vertinant šias programas, ypač nustatant tikslus ir rodiklius.
Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Lisabonos strategijoje numatyta, kad Europos Sąjunga turi padidinti savo našumą ir konkurencingumą, naudodama savo darbo jėgą.
Šis tikslas dar nėra visiškai pasiektas, nes nedarbo lygis vis dar aukštas. Svarbu išanalizuoti problemas, dėl kurių pažanga visiško užimtumo srityje sumažėjo. Diskriminacijos dėl lyties, rasės, etninės kilmės ir religijos pašalinimas būtų puikus žingsnis į priekį, nes darbuotojai, ypač jaunimas ir moterys, taptų konkurencingesni darbo rinkoje. Moterys susiduria ir su kita problema, kai tenka derinti motinystę su darbu: naudojimasis vaikų darželiais įmonėse, darbo ne visą dieną skyrimas, jeigu prašoma, ir sąlygų moterims rūpintis savo sergančiais vaikais sudarymas, kad joms nereikėtų nerimauti dėl galimybės prarasti darbo vietą, būtų naudingos priemonės, kurios padėtų moterims atlikti jų dvejopą vaidmenį.
Kita grupė, kuriai reikalinga apsauga, – jaunimas. Jo atstovai gali neturėti jokių darbo garantijų ilgus metus: jie turi daug gebėjimų ir teorinių žinių, tačiau jiems trūksta praktinės patirties. Mokyklos turi atidžiau įvertinti, ko reikia įmonėms, ir parengti studentus darbo pasauliui. Įmonės, savo ruožtu, turi investuoti į naujas kartas, suteikdamos joms galimybę plėtoti savo karjerą.
Anna Maria Corazza Bildt, Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark, Anna Ibrisagic ir Alf Svensson (PPE), raštu. – (SV) Šiandien, 2010 m. rugsėjo 8 d., balsavome už pranešimą (A7-0235/2010) dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių: 2020 m. Europos strategijos integruotų gairių II dalies (2010/0115 (NLE)). Tačiau norėtume pabrėžti, kad yra keletas pranešimo dalių, kurioms nepritariame, pvz., pasiūlymams detaliai reglamentuoti valstybių narių darbo rinkos politiką, valstybių narių prekybos ir pramonės viršvalstybinei kontrolei ir minimalaus atlyginimo reguliavimui ES. Siekiame, kad būtų laikomasi subsidiarumo principo. Tačiau norėtume pabrėžti, kad didžioji pranešimo dalis yra puiki. Pvz., be abejonės, pritariame vyrų ir moterų lygių galimybių principui ir vienodo atlygio už tą patį darbą principui.
Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Parlamentas pareiškė savo nuomonę dėl integruotų užimtumo gairių. Šių 10-ies gairių tikslas – sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų, užtikrinti tinkamą darbą ir tobulinti švietimo ir mokymo sistemas. Parlamentas įsikišo siekdamas užtikrinti, kad Europos socialinis fondas būtų naudojamas veiksmingiau, daugiau dėmesio būtų skiriama nepasiturintiems darbuotojams ir kovai su socialine atskirtimi ir kad būtų užtikrinta galimybė naudotis įperkamomis ir aukštos kokybės viešosiomis paslaugomis.
Anne Delvaux (PPE), raštu. – (FR) Padėtis darbo rinkoje pagrįstai kelia didelį susirūpinimą piliečiams. Darbo rinka ir toliau smunka, o nedarbo lygis šiandien pasiekė 9,8 proc.
Užimtumo gairėse numatytos pagrindinės struktūrinių reformų skatinimo priemonės, taip pat reformų, kurias reikia įgyvendinti, poveikio vertinimo priemonės; ir visa tai turi būti įgyvendinama, atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“, taip pat į naują ekonominės politikos koordinavimo metodą, kuris šiuo metu įdiegiamas. Todėl labai svarbu kuo greičiau imti spręsti šias problemas, tačiau taip pat būtina užtikrinti, kad reformos būtų kuo tinkamesnės.
Turėti gaires yra viena. Tačiau pasiekti, kad valstybės narės jas tinkamai įgyvendintų, – visai kas kita. Manau, kad šiuo metu labai svarbu pakartotinai patvirtinti Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos (EPSCO) vaidmenį strategijoje „Europa 2020“ ir vykdant ekonominį valdymą, kad EPSCO visiškai įsitrauktų į reformas, kurias turime įgyvendinti, siekiant užtikrinti mūsų socialinio modelio įgyvendinamumą ir sukurti ES geriausią ekonominio valdymo modelį. Esu įsitikinusi, kad būtina iš naujo suderinti užimtumo ir socialinį ramsčius, priimant Europos sprendimus.
Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes jame remiamos politikos sritys, kuriomis skatinamas aktyvus senėjimas, lyčių lygybė, vienodas darbo užmokestis vyrams ir moterims, moterų teisė į apsaugą ir socialines bei profesines išmokas. Atsižvelgiant į didesnius sunkumus, siekiant integruoti daugiau moterų į darbo rinką, reikėtų sukurti tokią politiką, kuria būtų skatinama derinti darbo ir šeiminį gyvenimą.
Göran Färm, Anna Hedh, Olle Ludvigsson ir Marita Ulvskog (S&D), raštu. – (SV) Šiandien balsavome už pranešimą dėl užimtumo gairių, tačiau norėtume atkreipti dėmesį, kad pastebėjome keletą netikslumų skirtingomis kalbomis pateiktose versijose. Balsavome už tai, kad valstybės narės garantuotų pakankamas minimalias pajamas, kaip nurodyta pakeitimo versijoje anglų kalba. Tačiau į švedų kalbą tai išversta kaip „minimilön“, o tai reiškia „minimalų atlyginimą“.
Atlyginimų lygio klausimas nepriklauso ES kompetencijai, todėl nusprendėme, kad švedų kalba pateikta versija yra klaidinga. Nusprendėme balsuoti už šį pranešimą, nepaisant nuorodos į „didelius mokesčius“ kaip augimo kliūties, nors nepateikta jokio „didelių mokesčių“ apibrėžimo. Mokesčių klausimas taip pat nepriklauso ES kompetencijai, ir manome, kad egzistuoja daug veiklos rūšių, kurios finansuojamos iš mokesčių surinktomis lėšomis ir kurios gerokai prisideda prie augimo.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Kaip jau minėjau kalbėdamas apie kolegės P. Gruny pranešimą, dėl kurio balsavome praėjusių metų liepos mėn., visuomenė vystosi, pasaulis keičiasi, todėl darbo santykiai taip pat turi keistis. Tvirtai tuo tikiu, todėl džiaugiuosi, kad Parlamentas remia lankstesnius kovos su nedarbu būdus. Be to, kadangi vyriausybėje buvau atsakingas už švietimo sritį, džiaugiuosi matydamas, kad šiame pasiūlyme ypatingas dėmesys skiriamas švietimui ir darbuotojų kvalifikacijai. Tiesą sakant, šį įsipareigojimą reikia vertinti itin rimtai, atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“. Kadangi dėl krizės bedarbių skaičius Europoje padidėjo nuo 16 mln. bedarbių 2008 m. iki 23 mln. 2010 m., visose krizės įveikimo strategijose turi būti įtrauktas skyrius apie darbo vietų kūrimą. Tai galėsime padaryti tik tada, jei didelis dėmesys bus skiriamas naujovėms, lanksčiam darbui ir naujiems jaunimo užimtumo ir mokymo modeliams šioje vis labiau konkurencingoje rinkoje.
José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Naujosios užimtumo 2020 m. gairės parengtos tebesitęsiant ekonomikos krizei, kuri neigiamo poveikio darbo rinkai turės ir ateinančiais metais. Turime tiesioginių problemų dėl užimtumo, o sykiu ir dėl ilgalaikių sunkumų: ypač dėl demografinės kaitos, globalizacijos ir naujų mažo anglies dioksido kiekio technologijų perėmimo. Todėl labai svarbu turėti Europos užimtumo strategiją, kuri padėtų išspręsti daugumą neatidėliotinų klausimų, kylančių dėl krizės, taip pat problemas, atsirandančias per vidutinės trukmės ir ilgąjį laikotarpius.
Būtina taikyti darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros, geros kokybės švietimo, mokymosi visą gyvenimą ir kovos su struktūriniu nedarbu principus siekiant įgyvendinti bendruosius ekonomikos augimo ir socialinės gerovės tikslus ir siekius. Todėl jau dabar reikėtų pradėti įgyvendinti strategiją „Europa 2020“. Dabartinio programavimo laikotarpio ES struktūriniai fondai ir sanglaudos fondas jau dabar turėtų būti naudojami šiai strategijai įgyvendinti. Svarbu šioje strategijoje didelį dėmesį skirti žemės ūkiui ir kaimui. Būtina siekti sanglaudos tikslų ir sanglaudos politikos ir kitų sektorių politikos krypčių sąveikos.
Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Balsavome prieš šią rezoliuciją, nes joje neatsižvelgiama į pagrindines užimtumo, darbo vietų nesaugumo ir skurdo priežastis, taip pat todėl, kad buvo atmesti pasiūlymai, kuriuos pakartotinai pateikėme. Balsavome prieš ir dėl šių priežasčių:
– Komisija turėtų pripažinti, kad būtina keisti dabartinę makroekonominę politiką, sustabdant Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimą, nutraukiant privatizavimo ir liberalizavimo procesus, pirmenybę teikiant kokybiškų darbo vietų kūrimui, kai visiems darbuotojams užtikrinamos teisės ir geresni atlyginimai, mažinant skurdo lygį ir didinant socialinę įtrauktį bei pažangą.
– Nelegalaus darbo problemą reikia spręsti darbo inspekcijai atliekant griežtesnius patikrinimus, o mokestinės priemonės turėtų būti skiriamos mažas pajamas gaunantiems asmenims.
– Taryba turėtų pasiekti susitarimą ES lygmeniu siekiant panaikinti benamystės problemą iki 2015 m. ir parengti integruotas politines priemones, kuriomis visiems būtų garantuojamas prieinamas finansiškai priimtinas ir kokybiškas būstas ir pakankamas energijos tiekimas.
Be to, atmestas mūsų pasiūlymas dėl naujos direktyvos dėl lyčių lygybės. Pasiūlyme buvo numatyta, kad valstybės narės turėtų didinti moterų užimtumą, gerbti moterų teises ir pašalinti nelygybę, taikant tokias priemones kaip konkretūs lyčių lygybės tikslai, į lytį orientuota integracija ir konkretūs politiniai veiksmai.
Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu. – (FR) Europoje nedarbas siekia 9,8 proc., padėtis darbo rinkoje toliau prastėja ir išryškėjo dar ne visi ekonomikos krizės padariniai – esant tokioms aplinkybėms Europos Sąjunga turi įgyvendinti plataus masto Europos užimtumo strategiją. Todėl įgyvendinant ES strategiją „Europa 2020“ Europos Parlamentas patvirtino valstybių narių užimtumo politikos gaires: 10 gairių dėl darbo vietų kūrimo, darbo vietų kokybės, jaunimo užimtumo, pažeidžiamoms grupėms priklausančių asmenų užimtumo, kovos su socialine atskirtimi ir būtinumo kuo geriau panaudoti Europos socialinį fondą. Galbūt šie tikslai labai plataus užmojo, bet tai pirmosios ir svarbiausios gairės, kurias valstybės narės turi įgyvendinti dabar ir ateityje, be to, tai aiški Europos Parlamento žinia valstybėms narėms, kai užimtumas mūsų piliečiams kelia didžiausią nerimą ir susirūpinimą.
Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Balsavau už C. Őry pranešimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių įgyvendinant strategiją „Europa 2020“. Šiame pranešime nemažai dėmesio skiriama poreikiui ekonomikos ir socialinės krizės metu pirmenybę teikti kovai su nedarbu. Šiame tekste dėmesys skiriamas keletui klausimų: per ateinančius 10 metų visoje Europos Sąjungoje užimtumas turi padidėti iki 75 proc., ypač reikėtų stengtis dėl pažeidžiamiausių darbo rinkos grupių: jaunimo, vyresnio amžiaus asmenų, įgūdžių neturinčių moterų, asmenų su negalia ir migravusių asmenų, nes tikėtiniausia, kad jie gali patirti diskriminaciją dėl įdarbinimo ir užimtumo. Šiame pranešime taip pat primenama apie pagrindines deramo darbo ir kovos su skurdu sąvokas.
Małgorzata Handzlik (PPE), raštu. – (PL) Ateinantiems dešimčiai metų parengtose užimtumo politikos gairėse matyti, kad paslaugų sektorius bus viena iš sričių, kurioje ketinama sukurti daugiausia darbo vietų. Kad taip iš tikrųjų atsitiktų, reikia sukurti palankias sąlygas verslui jų siūlomų paslaugų atžvilgiu, įskaitant tarpvalstybines paslaugas. Todėl norėčiau pabrėžti, kad Paslaugų direktyva gali puikiai papildyti užimtumo politiką, jei tik valstybės narės geriau įgyvendintų šią direktyvą.
Šia direktyva sukuriamos naujos galimybės verslui, tačiau tinkamai ją įgyvendinant darbo rinka taip pat patirs teigiamą poveikį. Todėl pritariu šiame pranešime pateiktiems pasiūlymams. Paslaugų sektoriui prireiks mobilių, tinkamai parengtų ir kvalifikuotų darbuotojų, todėl turime tobulinti švietimo bei mokymo sistemas ir užimtumo politiką.
Elie Hoarau (GUE/NGL), raštu. – (FR) Balsavau už šį pranešimą. Kaip užjūrio regiono atstovas esu puikiai susipažinęs su politika, skirta užimtumui skatinti ir kovai su skurdu, nes Prancūzijos užjūrio departamentuose užimtumo lygis yra žemiausias Prancūzijoje (pvz., Reunjone užimtumas siekia 43,9 proc., o ES valstybių narių vidurkis yra 62,3 proc.).
Visą laiką kovojau, kad iki 2014 m. šis skaičius būtų padidintas 10 proc. ir iki 2020 m. būtų pasiektas 75 proc. užimtumo lygis, visų pirma dėl to, kad šiais tikslais iš esmės siekiama padėti jaunimui, kuris susiduria su sunkumais, moterims ir neįgaliesiems. Pasiūlyme paliečiama ir skurdo tema, nustatant tikslą 25 proc. sumažinti žemiau skurdo ribos gyvenančių piliečių skaičių. Šiems tikslams siekti reikia sutelkti visas socialines ir politines jėgas tiek Prancūzijoje, tiek Europoje, kad valstybė turėtų reikiamų išteklių ir galėtų siekti užsibrėžtų tikslų pagal numatytą grafiką.
Alan Kelly (S&D), raštu. − Pritariau šiai konsultacijai, nes manau, kad ES valstybėms narėms labai svarbu užtikrinti, kad tinkamos mažiausios pajamos viršytų skurdo ribą. Be to, labai svarbu užtikrinti vienodą traktavimą ir vienodą darbo užmokestį už tą patį darbą, kai tik tai įmanoma.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Esama ekonomikos krizė – kintamasis, į kurį reikia atsižvelgti kalbant apie naująsias užimtumo 2020 m. gaires, nes ateinančiais metais ji labai smarkiai paveiks darbo rinką. Nors turime duomenų, rodančių Europos Sąjungoje kai kurios veiklos atsigavimą, daugumos valstybių narių ekonominė padėtis vis dar labai neužtikrinta.
Kita vertus, užimtumo srityje dar nepajutome visų dabartinės krizės padarinių, todėl darbo neteks dar tūkstančiai žmonių. Tai reiškia, kad susiduriame su tokiais dideliais sunkumais, kaip demografinė kaita, globalizacija ir naujų technologijų, tarp jų mažo anglies dioksido kiekio technologijų, taikymas. Todėl ateinančio dešimtmečio Europos užimtumo strategijoje dėmesys turi būti skiriamas ne tik aktualiausioms krizės keliamoms problemoms, bet ir problemoms, kurios atsiras per vidutinės trukmės ir ilgąjį laikotarpius. Štai kodėl taip balsavau.
Alexander Mirsky (S&D), raštu. – (LV) Sutinku su pranešėju C. Őry, todėl ir balsavau už šią teisėkūros rezoliuciją. Labai džiaugiuosi Tarybos pateiktu 12 pakeitimu, kuriame pabrėžiama kovos su ekonominį augimą stabdančiais veiksniais svarba, įskaitant biurokratinę naštą ir didelius mokesčius. Neprisimenu, kada Europos Parlamente praeitą kartą diskutavome apie biurokratinę naštą ir didelius mokesčius.
Nedaugelis įvertina tai, kad neracionalūs ir nelogiški mokesčiai gali bet kurią ekonominę sistemą paversti neveiksminga. Šiandien tokioje šalyje kaip Latvija mokesčių sistema sukėlė krizę. Dėl biurokratinės ir nevykusios mokesčių sistemos Latvija prarado daugiau kaip 10 mlrd. EUR. Pritariau šiai teisėkūros rezoliucijai su viltimi, kad ES teritorijoje prasidės mokesčių optimizavimo laikotarpis.
Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Užimtumo politika labai svarbi ir ekonominiam, ir socialiniam stabilumui. Todėl kiekviena tauta atitinkamomis priemonėmis siekia įgyvendinti savo sprendimus. Tačiau valstybių narių skirtumai lemia, kad beveik neįmanoma parengti suderintų priemonių paketo. 75 proc. siekiantis užimtumo lygis kai kurioms valstybėms narėms, pvz., Lenkijai, Maltai ir Vengrijai, kurioje šis lygis nesiekia 60 proc., yra tik svajonė. Net Austrijoje, kurioje užimtumo lygis siekia beveik 70 proc., labai abejotina, ar aukštesnis dalyvavimo darbo rinkoje lygis suderinamas su pasirinkimo laisve auginti vaikus ar vietinių darbuotojų apsaugojimu nuo darbo užmokesčio dempingo, kurį sukelia pigi užsienio darbo jėga. Todėl nusprendžiau balsuoti prieš šį pranešimą.
Franz Obermayr (NI), raštu. − (DE) Mintis, kad ultraliberalioje Europos Sąjungoje įmanoma veiksmingai kovoti su nedarbu, tėra iliuzija. Todėl balsavau prieš C. Öry pranešimą.
Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už C. Őry pranešimą, nes sutinku su jo požiūriu ir galutine žinia.
Pasiūlyme pabrėžiama, kad svarbu darbo rinkoje didinti aktyvių asmenų skaičių ir taip padėti sumažinti struktūrinį nedarbą bei atkreipti ypatingą dėmesį į mokymąsi visą gyvenimą. Pagrindinis vaidmuo skiriamas švietimui – numatyta patobulinti esamas švietimo sistemas ir paskatinti jaunimą siekti aukštojo išsilavinimo. Ateityje bus labiau stengiamasi veiksmingiau skatinti socialinę įtrauktį ir kovoti su skurdu.
Aldo Patriciello (PPE), raštu. – (IT) 2010 m. balandžio 27 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos 2020 m. integruotų gairių, nustatydama naujosios strategijos ir reformų gaires, kurias valstybės narės turi įgyvendinti.
Diskusijos dėl naujų 2020 m. užimtumo gairių vyksta išgyvenant ekonomikos krizę, kuri neabejotinai dar kelerius ateinančius metus darys didelę įtaką darbo rinkai. Nepaisant vilties teikiančių atsigaunančio ekonominio augimo požymių, ekonominė padėtis daugelyje valstybių narių išlieka trapi. Todėl tiesioginė krizės įtaka užimtumui dar nėra visiškai jaučiama. Turime dėti visas pastangas, kad prasidėtų tvarus Europos ekonomikos atsigavimas ir sustiprėtų darbo vietų kūrimo galimybės, taip pat turime stengtis padėti žmonėms įsidarbinti.
Todėl labai svarbu, kad ateinančio dešimtmečio užimtumo strategijoje siektume ir išlaikytume pusiausvyrą mėgindami įveikti krizės nulemtus iššūkius ir įgyvendinti vidutinius bei ilgalaikius tikslus.
Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, Rumunija kartu su kitomis valstybėmis narėmis įsipareigojo iki 2020 m. pasiekti 75 proc. užimtumo lygį. Įgyvendinant šį bendrą siekį iki 2020 m. Rumunijoje reikės pasiekti 69–70 proc. užimtumo lygį. Norėčiau pažymėti, kad Rumunijoje 2010 m. užimtumo lygis siekia 63,6 proc., palyginti su 67,4 proc. Europos vidurkiu.
Atsižvelgdama į tai, raginu valstybes nares parengti tokias reformų programas, kuriose būtų numatyta:
– didinti darbo jėgos įsitraukimą, įgyvendinant politiką, kurioje skatinama lyčių lygybė ir lygus užmokestis, siekiant iki 2020 m. sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą iki 0–5 proc.;
– didinti užimtumo lygį, pasitelkiant priemones, kuriomis skatinamas dalyvavimas darbo rinkoje, ypač etninių mažumų, įskaitant romus;
– priimti griežtas priemones, skirtas kovai su nelegaliu darbu, kuris turi didelį neigiamą poveikį Europos darbo rinkai, o ne tik imtis priemonių darbo vietoms apsaugoti valstybių narių vidaus rinkose;
– atverti darbo rinkas darbuotojams, atvykstantiems iš naujųjų valstybių narių.
Robert Rochefort (ALDE), raštu. – (FR) Kadangi dar iki galo nepajutome krizės poveikio nedarbo lygiui, būtina įgyvendinti plačių užmojų Europos užimtumo strategiją.
Pritariu Tarybos iškeltam tikslui iki 2020 m. pasiekti 75 proc. Europos gyventojų dalyvavimo darbo rinkoje lygį, tačiau reikia imtis ir kitų priemonių. Pvz., galėtume nustatyti tikslą didinti pažeidžiamiausių grupių užimtumo lygį, pvz., 15–25 m. amžiaus jaunimo, pagyvenusių žmonių, nekvalifikuotų aktyvių moterų ar neįgaliųjų. Arba galėtume netgi toliau siekti, kad mokymo programų nebaigusių asmenų skaičius būtų žemesnis negu 10 proc.
Be to, manau, kad reikia parengti specialias politines priemones, kuriomis būtų padedama asmenims po ilgalaikio nedarbo grįžti į darbo rinką, todėl raginu Tarybą sutelkti savo išteklius ir per ateinančius dešimtį metų sumažinti šį skaičių bent 10 proc. C. Őry pranešime siūloma, kad šiam tikslui pasiekti reikėtų, kad mažiausiai 25 proc. ilgalaikių bedarbių dalyvautų aktyviose darbo rinkos programose, pvz., pažangaus mokymo, švietimo ir (arba) darbuotojų perkėlimo į kitas darbo vietas.
Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Šiandien patvirtintas pranešimas yra svarbus ES užimtumo gairių kelrodis. Pirmą kartą Parlamento nariai balsavo, kad į gaires būtų įtrauktas tinkamas socialinis aspektas, įskaitant priemones, skirtas skurdo ir skurstančių darbuotojų klausimams, taip pat kad būtų sprendžiamos jaunimo nedarbo problemos, o atstumtieji ir pažeidžiamos grupės būtų įtraukti į darbo rinką. ES vyriausybės ir Tarybai pirmininkaujanti Belgija turėtų atkreipti dėmesį į šiandien Parlamento perduotą žinią ir įsipareigoti užimtumo politiką paversti labiau socialiai įtraukiančia politika.
Konkrečiai, nacionalinės vyriausybės turi atsižvelgti į Parlamento reikalavimą imtis priemonių ir pagerinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą bei lyčių lygybę. Prireiks daug pastangų iki 2020 m. padidinti moterų dalyvavimo darbo rinkoje lygį iki 75 proc.
Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Šiandien priimtas pranešimas – svarbi priemonė įgyvendinant naująją strategijos „Europa 2020“ užimtumo politiką.
Svarbu pabrėžti, kad tekste valstybės narės raginamos imtis ryžtingų veiksmų didinant užimtumo lygį ir ypač skatinti jaunimo užimtumą. Per ateinančius kelerius metus ketinama kurti naujas ir geresnes darbo vietas, mažinti nedarbą ir iki 75 proc. didinti aktyvios gyventojų dalies užimtumo lygį. Kiekvienos Europos Sąjungos ekonominės plėtros politikos srities centru turi tapti aktyvioji gyventojų dalis. Be darbo visi ateities planai – kelionės, namo pirkimas ar vaikai – tampa svajone, kurią vargu ar pavyksta įgyvendinti.
Oreste Rossi (EFD), raštu. – (IT) Negalime pritarti šiam pasiūlymui, nes jame skatinama įgyvendinti tokias priemones, kurios palengvintų tam tikrų grupių – ypač romų – įsidarbinimą.
Negalime sutikti, kad užuot gynę savo šalyse gyvenančių žmonių teises, turėtume palengvinti gyvenimą žmonėms, kurie daugeliu atvejų yra tik svečiai. Akivaizdu, kad krizės laikotarpiu kiekviena šalis privalo spręsti savo piliečių problemas, galbūt rengiant projektus, kuriais siekiama padėti su sunkumais susidūrusiems ar darbo neturintiems asmenims.
Joanna Senyszyn (S&D), raštu. – (PL) Pritariu pranešimui dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių – 2020 m. Europos strategijos integruotų gairių II dalies. Atsižvelgiant į tai, kad Europoje nedarbo lygis siekia 9,6 proc., labai svarbu sustiprinti ir racionalizuoti užimtumo politiką siekiant sukurti daugiau naujų darbo vietų. Lenkijoje ES parama padėta įsidarbinti tūkstančiams žmonių. Tačiau šiam tikslui skirti pinigai ne visada būna protingai panaudojami. Tai, kad nėra konkrečių gairių, reiškia, kad daugelis projektų vykdoma ad hoc pagrindu. Todėl mokymai ne visada atitinka realią padėtį, ir tie patys asmenys juose dalyvauja net po keletą kartų. Todėl džiaugiuosi Komisijos iniciatyva šioje srityje. Krizės laikotarpiu parengtos gairės bus išbandytos per keletą ateinančių metų. Nuo šių gairių priklausys, ar Europos Sąjunga įveiks krizę, o naujai sukurtos darbo vietos atitiks dabartinius ir būsimus darbo rinkos poreikius.
Taip pat labai svarbu stebėti gairių veiksmingumą, renkant konkrečius statistinius duomenis apie gairėse numatytų ir įgyvendintų priemonių veiksmingumą. Tik taip galėsime įvertinti tikrąjį ES finansinių išteklių poveikį nedarbo mažinimui ES. Tai, savo ruožtu, suteiks galimybę atlikti reikiamus pakeitimus. Todėl raginu ypatingą dėmesį skirti moterų, jaunimo, pagyvenusių ir neįgalių žmonių mobilumo ir įdarbinimo rėmimui.
Bart Staes (Verts/ALE), raštu. – (NL) Nepaisant vilties teikiančių atsigaunančios ekonomikos augimo požymių, ekonominė padėtis išlieka trapi. Todėl Europa turi išlaikyti tvarų atsigavimą, stiprinti darbo vietų kūrimo galimybes Europos ekonomikoje ir padėti žmonėms sugrįžti į darbo rinką. Pranešime dėl užimtumo gairių pateikiamas paprastas patarimas: daugiau dirbančių moterų, pagyvenusio amžiaus piliečių ir jaunimo, mažiau skurdo ir geresnis išsilavinimas. Tai ES nori pasiekti iki 2020 m. Todėl pritariu šiam pranešimui. Pranešime pateikiamos gairės, kurios sudarys sąlygas žmonėms geriau derinti darbą ir priežiūros įsipareigojimus, pvz., dirbant lanksčiu darbo grafiku ir turint galimybę naudotis vaikų priežiūra. Tai konkreti politika, kuri padės moterims įžengti į darbo rinką. Be to, Parlamentas siekia, kad ES šalys patobulintų savo socialinio saugumo sistemas ir garantuotų tinkamas pajamas, taip mažinant skurdą ir įrodant žmonėms, kad verta grįžti į darbo rinką. Galiausiai nuolatinis sanglaudos politikos tikslų siekimas padės įveikti valstybių narių ir regionų socialinius ekonominius skirtumus. Jei šiuo metu Komisija tvirtai garantuos, kad valstybės narės iš tikrųjų grįstų savo politiką šiomis gairėmis, Europos planai 2010 m. neliks vien tuščiais žodžiais.
Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Diskusijos dėl naujų 2020 m. užimtumo gairių vyksta tokiu metu, kai tūkstančiai šeimų visoje Europoje susiduria su nedarbo tragedija kaip ekonominės krizės padariniu. Šias gaires, kaip strategijos „Europa 2020“ dalį, sudaro bendrosios gairės, skirtos ir ekonomikos politikai, ir užimtumo politikai.
Pranešimas, už kurį šiandien balsavome ir kuriam pritariau, yra suderintas su Europos Komisijos pasiūlymu, nors pranešėjas stengėsi užtikrinti, kad šios gairės būtų aiškios ir naudingos valstybėms narėms politikos nustatymo atžvilgiu. Užimtumo skatinimas vyks automatiškai, prasidėjus tvariam ekonomikos augimui, įmonėms ir darbuotojams prisitaikant prie naujos padėties, pasiekiant aukštą išsilavinimo lygį, ypač tarp jaunesnių žmonių, vykdant mokymus, atitinkančius įmonių poreikius, ir įsitraukiant į visus šiuos procesus socialiniams partneriams.
To pranešėjas ir siekė, nustatydamas tikslus, kurie padėtų didinti užimtumo ir išsilavinimo lygį, derinti profesinį ir šeiminį gyvenimą, mažinti mokymo programų nebaigusių asmenų, taip pat skurde gyvenančių žmonių, skaičių.
Georgios Toussas (GUE/NGL), raštu. – (EL) Komisijos pateiktos užimtumo gairės ir Europos Parlamento pranešimas šia tema – tai ES prieš liaudį nukreiptos strategijos, strategijos „Europa 2020“ ir jos „integruotų gairių“, dalis. Jos sudaro bendras ES prieš darbą nukreiptas politikos gaires, kurios jau pradėtos įgyvendinti ir ryžtingai, suderintai skatinamos visose valstybėse narėse.
Jose didžiausias dėmesys skiriamas monopolinių kapitalistų pastangoms iki žemiausios galimos ribos atpiginti darbo jėgą, sudarant sąlygas išsaugoti pelną dabartinės kapitalistinės krizės laikotarpiu. Tam, kad šis tikslas ES būtų pasiektas, buržuazinės vyriausybės ir politinės kapitalistinės jėgos valstybėse narėse ir Europos Parlamente nuolat skatina konkrečias užimtumo gairių priemones, pvz., ilgesnį aktyvų gyvenimą, vėlesnį pensinį amžių, demografinio senėjimo ir nacionalinių draudimo sistemų „gyvybingumo“ naudojimą kaip pretekstą, „darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą“ ir lankstų, laikiną ir ne visą dieną trunkantį darbą kaip normą, atimant visas teisėtai suteiktas darbo teises, švietimo sistemų pritaikymą darbuotojų, kurie tenkintų kapitalistų poreikius, mokymui, pigiai apmokamų mokslinių darbuotojų ir intelektualų telkimą verslo įmonėms ir naujos skurdo ribų sistemos, taikomos kraštutinio skurdo atvejais, kūrimą, siekiant išvengti socialinių neramumų, kylančių dėl žiauraus išnaudojimo.
Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. − Gerbiami kolegos, šiame pranešime teisingai pastebėta, jog svarbu kelti užimtumo lygį bei didinti darbo rinkos dalyvavimą. Tai svarbu mūsų ekonomikai ir mūsų visuomenei. Taip pat svarbu, kad neaukotume kokybės vardan kiekybės. Dirbančiųjų vargšų padėtimi nesirūpinama tiek nacionaliniu, tiek ES lygmenimis. Tie, kurie dirba, tačiau jų disponuojamos pajamos vis tiek verčia juos patirti skurdą, sudaro nemenką grupę. Ekonominis nuosmukis pavertė šią problemą visos Europos problema, o ypatingai sunki padėtis yra Lietuvoje.
Šias tendencijas gerai atspindi darbininkų gaunami minimalūs darbo užmokesčiai bei plačiai paplitęs darbo užmokesčio mažinimas kaip griežta taupymo priemonė. Ypatingai pažeidžiami yra žmonės, neturintys aukštojo išsilavinimo. Remiantis ES statistika skurdo rizika dirbančiam žmogui be aukštojo išsilavinimo sudaro 16 proc. – dvigubai daugiau nei vidurkis Lietuvoje ir aštuonis kartus daugiau nei universitetinį išsilavinimą turinčių darbuotojų. Deja, šis atotrūkis Lietuvoje yra daug didesnis nei visoje Europos Sąjungoje. Dirbančiųjų skurdo klausimas nebuvo pakankamai aptartas valstybių narių, įskaitant ir mano valstybės. Mums reikia daugiau su šia problema susijusių studijų bei konkrečių priemonių dirbančių asmenų skurdui sumažinti.
Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl žmogaus teisių padėties Irane. Taip elgiausi dėl to, kad manau, jog Sakinehos Ashtiani nuteisimas mirties bausme užmėtant akmenimis yra akivaizdus faktas, kad Iranas pažeidžia tarptautinius įsipareigojimus. Kad ir kokie būtų faktai, tokio pobūdžio bausmė niekada negali būti pateisinama ar priimtina. Kankinimai, neteisėtas sulaikymas, fizinė arba seksualinė prievarta ir valstybės veikėjų nebaudžiamumas daugelyje šalių tebeplinta. Tai kelia rimtų abejonių dėl tose vietovėse vykdomų teismo procesų nešališkumo ir skaidrumo. Nuolatinis etninių ir religinių mažumų persekiojimas bei suaugusių žmonių laisvų seksualinių santykių laikymas nusikaltimu (kriminalizavimas) nepriimtinas.
Tokiomis aplinkybėmis mes, Europos žmogaus teisių ir demokratinių vertybių, kuriomis grindžiamos mūsų institucijos, gynėjai, turime kiekviena galima proga daryti spaudimą Irano valdžiai, kad ji iš naujo įvertintų tokius teismo procesus. Šis spaudimas jau davė rezultatų, nes Irano Vyriausybė pranešė sustabdžiusi minėtą mirties bausmės užmėtant akmenimis vykdymą nuteistajai Sakinehai Ashtiani. Privalau pagerbti visų Irano moterų ir vyrų, kovojančių už savo pagrindines teises, drąsą.
Charalampos Angourakis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Europos Parlamentas paskubėjo pareikšti savo paramą imperialistiniams planams Vidurio Rytuose ir užslėptiems Izraelio, JAV bei NATO militaristiniams grasinimams Iranui. Prisidengdamos Sakinehai Mohammad-Ashtiani paskelbta žiauria mirties bausme užmėtant akmenimis ir nepriimtinu liaudies judėjimų persekiojimu Europos Parlamento frakcijos kaip reta vieningai priėmė nutarimą paspartinti imperialistinę intervenciją į Iraną. Graikų komunistų partija šios rezoliucijos nepalaikė, nes ji neturi nieko bendra su solidarumu, kuris darbininkų klasei būtinas kovojant su reakcingais pasenusiais režimais, kuriuos tik stiprina tokios rezoliucijos ir sankcijos. Jos atstovai teigia, kad šis klausimas Europos Parlamente buvo svarstytas tuoj po Izraelio ambasados Briuselyje atstovų apsilankymo, kai jie paragino ne svarstyti žmogaus teisių pažeidimo atvejus Izraelyje, o atkreipti dėmesį į Iraną.
Europos Parlamento jautrumas žmogaus teisių klausimui yra figos lapas agresyviai ES užsienio politikai ir jos nusikaltimams darbininkų, imigrantų bei tautų atžvilgiu pridengti. Kova prieš NATO, ES ir imperialistų sąjungas darosi vis neišvengiamesnė, jei tautos nori išsikovoti teises bei laisves ir spręsti savo likimą.
Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) 43-ejų iranietei Sakinehai Mohammadi Ashtiani kyla pavojus būti negyvai užmėtytai akmenimis už svetimavimą ir susimokymą nužudyti savo buvusį vyrą. Mane, kaip Europos Parlamento narę ir Femmes au Centre (Moterys dėmesio centre) asociacijos pirmininkę, šis nuosprendis, kurį visi laiko savavališku, piktina. Išties šiuo sprendimu pažeidžiama dauguma pagrindinių žmogaus teisių: negerbiama teisė į gynybą ir žmogaus orumą. Šiandien kai kuriose šalyse drauge vis dar egzistuoja du teisingumo tipai: moterų, kurios teisiamos ir kankinamos pažeidžiant jų pagrindines teises, ir vyrų, kurių rankose visa valdžia. Džiaugiuosi, kad Parlamento rezoliucija, kuria Irano režimas raginamas persigalvoti dėl šio nuosprendžio, buvo priimta beveik vienbalsiai, nes ja daromas nemažas spaudimas. Dabar tikimės, kad žmogaus teisių srityje Irane bus padaryta reali pažanga.
Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − Balsavau už šią rezoliuciją. Iranas ir toliau išlieka šalimi, kurioje kasmet įvykdoma daugiausia mirties bausmių. Todėl tvirtai palaikau Europos Parlamento poziciją, kuri griežtai smerkia mirties bausmę ir ragina Irano valdžios institucijas panaikinti mirties bausmės taikymą, atsisakyti visų kankinimo formų ir kitokio žiauraus, nežmoniško arba žeminančio elgesio, taip pat užkirsti kelią asmenų, atsakingų už žmogaus teisių gynimą, persekiojimui. Palaikau Europos Sąjungos siekį skatinti žmogaus teises visame pasaulyje bei su tuo susijusių paramos programų vykdymą, pvz., ES finansuojamą Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę. Šia priemone, kurios 2007–2013 m. biudžetas siekia 1,1 mlrd. eurų, užtikrinama pagarba žmogaus teisėms ir demokratijai visame pasaulyje. Todėl Komisija ir Taryba, kartu su kitomis tarptautinėmis organizacijomis, ir toliau turėtų aktyviai rengti papildomas pagalbos priemones, siekiant aktyviai ginti Irano žmogaus teisių gynėjus.
Mara Bizzotto (EFD), raštu. – (IT) Visiškai palaikau šią bendrą rezoliuciją kaip frakcijos atstovė, o juo labiau kaip moteris. Šiandieninis Iranas yra šalis, simbolizuojanti radikalų islamo fanatizmą ir prievartą, nukreiptą prieš moteris bei jų pagrindinis teises.
Šia rezoliucija teisėtai raginame (Irano) Islamo Respubliką ir jos vadovus gerbti tarptautines žmogaus teisių konvencijas, kurių laikytis Iranas įsipareigojo teisiškai. Sakinehos ir kiti atvejai, minimi tekste, dėl kurio balsavome, patvirtina, kad šiandien Teheranas ne tik priešinasi dabartinėms politinėms bei kultūrinėms vertybėms, bet ir stojo į neteisėtą kelią, nesilaikydamas tarptautinių normų, įpareigojančių susitarimų dėl Vaiko teisių konvencijos ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ratifikavimo.
Ši rezoliucija griežta, ir teisėtai griežta, nes kaip tik šiuo metu turėtume priversti Iraną pajusti visą jėgą ir spaudimą, kokį tik ši institucija yra pajėgi parodyti, kad tarptautinis judėjimas, kuriuo siekiama sustabdyti (Irano) Islamo Respublikos budelį, turėtų norimą poveikį. Todėl ryžtingai balsavau už (rezoliuciją).
Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Kalbant apie moterį, Irane nuteistą žiauria mirties bausme apmėtant akmenimis, tarptautinė bendruomenė laimėjo nedidelę pergalę, kuri vis dėlto suteikia viltį. Nuosprendžio vykdymas šiuo metu sustabdytas, bet iš esmės tai nieko nekeičia. Todėl tarptautinė bendruomenė turi toliau dėti pastangas, kad tokiose valstybėse kaip Iranas, kur žmonių gyvybė priklauso nuo iškreiptų, archajiškų įstatymų malonės, mirties bausmė būtų uždrausta.
Europos Sąjunga privalo ir toliau smerkti bei daryti spaudimą valstybėms, kuriose negerbiamas žmogaus gyvenimas, o žmogaus teisės nieko nereiškia. Irane yra žmonių, kurie kiekvieną dieną rizikuoja gyvybe ir asmeniniu saugumu, kovodami už tai, kad laisvės ir demokratinių teisių būtų daugiau. Tarptautinės asociacijos ir organizacijos remia šiuos žmones. Tačiau kova su tokiu despotišku režimu kaip Teherano bus sunki ir truks ilgai. Niekas neturėtų sumokėti savo laisve už tai, kad atvirai išreiškė neigiamą nuomonę apie režimą ar kai kuriuos vadovus. Europos Sąjunga turi aktyviai prisiimti laisvės eksportuotojos, pagarbos žmonėms ir jų teisėms propaguotojos vaidmenį.
Andrew Henry William Brons (NI), raštu. – Balsuojant dėl šio pasiūlymo susilaikiau. Bet būčiau balsavęs už (ECR) pasiūlymą B7-0499/2010. Žinoma, pritariu požiūriui, kad mirtinai apmėtyti akmenimis už neištikimybę (ar skirti bet kurią kitą mirties bausmę) visiškai nepriimtina net musulmoniškuose kraštuose, kurie galbūt norėtų uždrausti tokį elgesį įstatymu. Nors ir nesutinku, kad santuokinio amžiaus sulaukusių asmenų dorovei sustiprinti būtų taikoma baudžiamoji teisė, gerbiu kitų šalių teisę turėti kitokią nuomonę, jei tik jų nuosprendžiai nėra neproporcingi padarytam prasižengimui ar necivilizuoti. Nerimą kelia tai, kad baudžiamoji teisė taikoma politiniams oponentams tiek Irane, tiek ES šalyse.
Visiems teisiamiesiems, kuriems mesti rimti baudžiamieji kaltinimai, turėtų būti suteikta teisė į teisinį atstovavimą ir užtikrinta apsauga nuo netinkamo policijos elgesio iki teismo. Nemanau, kad būtent ES turi pasakyti Iranui, kad jis privalo mirties bausmės netaikyti niekad, kad ir kokios būtų aplinkybės. Kad šis pasiūlymas neduotų priešingų rezultatų, jis turi būti apgalvotas ir apeliuoti į reformistiškai nusiteikusius labai konservatyvios visuomenės narius. Šis pasiūlymas įžeis net ir reformas palaikančius iraniečius.
Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Sakineh Ashtiani – Irane vykdomų egzekucijų veidas ir šios šalies teismo procesų neteisingumo bei pagrindinių teisių pažeidimo simbolis. Norėčiau pritarti tiems tarptautiniams solidarumo judėjimams, kurie reikalauja panaikinti nuosprendį ir nedelsiant paleisti į laisvę Sakinehą Ashtiani: reikalauti jos išlaisvinimo taip pat reiškia kovoti už lygias moterų teises, jų žodžio laisvę ir galimybę aktyviai dalyvauti laisvos visuomenės gyvenime. Karštai palaikau bylas prieš diskriminaciją, ypač Irano moterų bylas, ir norėčiau atkreipti dėmesį į Sakinehos Ashtiani vaidmenį kovojant už demokratiją, lygybę ir teises Irane. Mus visus įkvepia Irano moterų drąsa ir ryžtas.
Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Irano teokratinė diktatūra sėja neapykantą ir propaguoja netoleranciją. Irano kurstytojiška retorika dėl Izraelio sunaikinimo ir branduolinė programa, užsispyrusiai vykdoma nekontroliuojant ir nesant tarptautinės priežiūros, kelia grėsmę pasaulio taikai. Islamo valstybių teismuose taikomi žiaurūs įstatymai, kurie patys savaime paneigia teisingumą, paversdami moteris visiškai beteisėmis vergėmis.
Sakinehos Mohammadi-Ashtiani atvejis, deja, nėra vienintelis, ir mes turime palaikyti visas moteris, nuteistas mirties bausme negerbiant žmogaus orumo, moterų teisių ir žmogaus teisių. Norėčiau dar kartą patvirtinti savo nusistatymą prieš mirties bausmę ir paraginti Irano valdžią, kad ji, atsižvelgdama į JT rezoliucijas 62/149 ir 63/138, paskelbtų moratoriumą mirties bausmės vykdymui, kol mirties bausmė bus panaikinta. Smerkiu šį suėmimą ir primygtinai siūlau nedelsiant paleisti Nyderlandų pilietę Zahrą Bahrami, kuri nuvyko į Iraną aplankyti savo šeimos ir buvo sulaikyta 2009 m. gruodžio 27 d. per Achoura šventės metu vykusią protesto demonstraciją ir priversta per televiziją prisipažinti, kad sutinka su jai mestais įtarimais.
Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už bendrą rezoliuciją dėl žmogaus teisių Irane, po kuria pasirašau, nes jaučiu, kad etika reikalauja daryti spaudimą Irano valdžiai, kad nebūtų bandoma įvykdyti šio baisaus nusikaltimo. Didžiuojuosi, kad gimiau šalyje, kuri ėmėsi iniciatyvos panaikinti mirties bausmę. Sakineh Mohammadi-Ashtiani nepadarė nusikaltimo, tačiau buvo suimta ir nuteista mirties bausme užmėtant akmenimis, ji nuolat žeminama ir plakama. Norėčiau išreikšti didelį susirūpinimą tuo, kad Irano valdžia, kaip žinome iš pranešimų, nuolat persekioja politinius oponentus ir žmogaus teisių gynėjus, ypač moteris ir studijuojantį jaunimą. Tai akivaizdus Jungtinių Tautų Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos pažeidimas ir piktnaudžiavimas teismine valdžia.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Nereikalingas ir neproporcingas smurtas ne tik žeidžia mūsų, europiečių, jausmus, kadangi kertasi su mūsų pagrindinėmis vertybėmis bei teisėmis, gimusiomis Vakaruose ir šiandien, laimei, paplitusiomis visame pasaulyje. Iš tokių atvejų ypač grėsminga yra prievarta prieš moteris, kurios tam tikrose visuomenėse dažnai naudojamos kaip karo ginklas arba grobis, kaip dekoratyvus objektas arba kaip teisių ar galimybės veikti savarankiškai neturinti būtybė, pasmerkta būti neįprasta ir neginama mažuma.
Deja, vis dar yra valstybių ir šalių, kurios atkakliai pritaria pasibaisėtinam nusistovėjusiam elgesiui su moterimis ir negailestingų, žiaurių bei akivaizdžiai neproporcingų bausmių joms įvedimui. Jos skatina kultūras, kuriose moterys engiamos, menkinamos ir žeminamos tik dėl to, kad jos moterys. Ir kadangi manau, kad abi lytys savo įgimtais skirtumais viena kitą papildo ir privalo turėti lygias teises, galiu tik pačiais stipriausiais žodžiais pasmerkti šį niekingą elgesį.
Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Nepritariame mirties bausmei jokioje šalyje – JAV, Irane ar kitose pasaulio valstybėse. Nepritariame ir bet kokios rūšies kankinimams, kad ir kur jie būtų vykdomi: Irane ar CŽV kontroliuojamuose kalėjimuose. Todėl primygtinai reikalaujame neatimti Sakinehai Ashtiani gyvybės ir sustabdyti moterų, jaunimo ar kitų žmonių grupių užmėtymą akmenimis. Dėl to ir balsavome už šią rezoliuciją.
Tačiau norėtume pabrėžti, kad raginimai Iranui gerbti kovą už demokratiją, ginti teises tų, kurie šioje šalyje tebekovoja už socialinį teisingumą, pažangą ir demokratiją, jokiomis aplinkybėmis neturi būti panaudoti prieš Irano suverenumą, teritorijos vientisumą ir šios šalies teisę planuoti ateitį. Juo labiau tai negali pateisinti įsikišimo, ypač kai nepaisoma šalies teritorijos suverenumo.
Pat the Cope Gallagher (ALDE), raštu. – (GA) Jokiomis aplinkybėmis negalima pritarti mirties bausmei užmėtant akmenimis. Raginu Irano valdžią atšaukti šią Sakinehai Mohammadi-Ashtiani paskirtą bausmę ir nagrinėti bylą iš naujo.
Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (S&D), raštu. – (PL) Iki 2010 m. pabaigos dar liko trys mėnesiai, bet šiais metais Irano Islamo Respublika jau sugebėjo priimti 2 000 mirties nuosprendžių. Jei darysime optimistišką prielaidą, kad paskutinį šių metų ketvirtį daugiau nebus priimta nė vieno tokio nuosprendžio (tariant, kad žinome apie visus tokius nuosprendžius), vadinasi, kiekvieną dieną penkiems Irano piliečiams pranešama, kad netrukus jiems bus atimta gyvybė. Iš ryto taip gali atsitikti Sakinehai Mohammadi-Ashtiani, kuri 2006 m. buvo nuteista mirties bausme apmėtant akmenimis už neištikimybę. Vidudienį gali ateiti eilė Mohammadui Mostafaei, žmogaus teisių specialistui, kuris pabėgo iš Irano gelbėdamasis nuo suėmimo ir represijų. Po pietų kita Irano režimo auka gali tapti Nasrin Sotoudeh, kovojantis už tai, kad būtų sumažintas mažumoms skelbiamų mirties bausmių skaičius, o vakare už dalyvavimą gatvės protestuose gali būti suimtas kitas asmuo – Olandijos pilietė Zahra Bahrami.
Galiausiai penktoji Irano valdžios auka, mums nepažįstama, suimama naktį per slaptą reidą.
Todėl kategoriškai reikalaujame panaikinti mirties bausmę Irane, panaikinti mirties nuosprendį apmėtant akmenimis Sakinehai Mohammadi-Ashtiani ir paleisti įkalintą Zahrą Bahrami. Be to, norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad Iranas pasirašęs Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurio 18 straipsnyje konstatuojama: „Kiekvienas asmuo turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę.“
Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Balsavau už rezoliuciją dėl žmogaus teisių Irane, visų pirma Sakinehos Mohammadi Ashtiani ir Zahros Bahrami atvejais, nes šių dviejų moterų padėtis tragiška. Sakinehai Mohammadi Ashtiani, kurią Irano Vyriausybė nuteisė mirties bausme, kasdien kyla grėsmė tapti visiškai barbariško ritualo – užmėtymo akmenimis – auka. Kokia šalis XXI a. gali juodu ant balto savo baudžiamajame kodekse rašyti apie akmenų, kuriais nuteistasis kalinys turėtų būti mirtinai užmėtytas, dydį? Tokia šalis Iranas. Per pastaruosius metus užkirsti kelią užmėtymui akmenimis galima buvo tik įsikišus tarptautinei ir politinei bendruomenei, ir tik toks įsikišimas privers Irano Vyriausybę nusileisti. Mes, kaip politikai, piliečiai ir žmonės, privalome užkirsti kelią tam, ką reikėtų vadinti žmogžudyste.
Eija-Riitta Korhola (PPE), raštu. – (FI) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos RCB70494/2010 dėl žmogaus teisių padėties Irane, nes manau, kad Europos Sąjunga turi pasauliui aiškiai pasakyti, jog kiekvienas žmogus, nesvarbu, kur jam teko gimti, turi pagrindines teises: teisę į žmogiškąją egzistenciją, teisingą elgesį su juo ir politines teises. Kiekvienas sąžiningas žmogus, perskaitęs šią rezoliuciją, suvoks, kodėl ši tema sukelia europiečiams stiprius jausmus, tad nemanau, kad apžvelgiant ją reikėtų narstyti dalimis.
Nors šiandien minimas faktas yra akivaizdus žmogaus teisų apribojimo pavyzdys, kuris turėtų būti įspėjimas visiems, padėtis Irane neturėtų leisti mums ignoruoti fakto, kad visame trečiajame pasaulyje yra panašių ir net rimtesnių problemų. Nuolatinė ir dar didesnė priespauda klesti regionuose, kur laikomasi šariato.
Suprantu, kad Europos Sąjungos ir Vakarų pasaulio pozicija žmogaus teisių klausimu visiems gerai žinoma, nors pažangos šioje srityje nepasiekta. Todėl manau, kad svarbu, jog Europos Sąjunga ir toliau darytų spaudimą Iranui dėl žmogaus teisių pažeidimų.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Tai, kas vyksta Irane žmogaus teisių srityje, absoliučiai smerktina, todėl ES, kaip žmogaus teisių gynėja visame pasaulyje, negali likti abejinga ir privalo parodyti visą savo pasibjaurėjimą mirties užmėtant akmenimis bausmėmis, kurios šalyje vykdomos keletą metų. ES turi aiškiai parodyti, kad tokia praktika negali būti taikoma šalyje, kuri nori būti gerbiama ir siekia palaikyti įprastus diplomatinius ryšius su visomis ES valstybėmis narėmis. Štai kodėl taip balsavau.
Alexander Mirsky (S&D), raštu. – (LV) Balsavau už bendrą rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Irane, nes visiškai pritariu jos turiniui. Mahmoudo Ahmadinejado diktatūra valstybinę santvarką ir valstybės valdžią grąžino į viduramžius. Turime priminti Irano režimui, kad Visuotinė žmogaus teisių deklaracija – ne tik gražūs žodžiai. Balsavau už šią rezoliuciją, nes islamo fanatikai nenori suprasti tarptautinės teisės reikšmės. Turime pasiekti, kad mirties bausmė Irane būtų panaikinta, ir išgelbėti Sakinehą Mohammadi-Ashtiani ir Zahrą Bahrami iš religinių teroristų, kurie įstatymą pavertė teroro prieš savo tautą priemone.
Claudio Morganti (EFD), raštu. – (IT) Balsavau už rezoliuciją, turėdamas viltį, kad šis barbariškumas bus sustabdytas ir kad bus gerbiamos žmogaus teisės, visų moterų bei vyrų, atsidūrusių Sakinehos Mohammadi-Ashtiani padėtyje. Norėčiau pabrėžti, kad tai, ką mes dabar matome, lėmė islamo fundamentalizmu pagrįsti įstatymai, kuriuos kai kurie žmonės norėtų taikyti ir mūsų demokratinėje Europoje.
Mirties bausmė užmėtant akmenimis iš tikrųjų yra kankinimo forma. Pastaraisiais metais šimtai Irano moterų buvo mirtinai užmėtytos akmenimis už neištikimybę, dar ne mažiau kaip keturiasdešimties kalinamų žmonių laukia toks pat likimas. Ką ir kalbėti apie tūkstančius moterų, suimtų dėl politinių motyvų; jos dažnai kankinamos arba susilaukia mirties bausmės.
Cristiana Muscardini (PPE), raštu. – (IT) Kiekvienas šiame Parlamente ištartas žodis turėtų tapti akmeniu prie kojų tų, kurie kitus apmėto akmenimis, kad aplink juos iškiltų gėdos siena ir išstumtų juos iš žmonių bendruomenės.
Būtina išvaduoti Sakinehą, o kartu su ja visas pasaulio moteris ir vyrus, kurie nuolat tampa barbariško žiaurumo, kokio nepasitaiko net tarp laukinių, pačių primityviausių žvėrių, aukomis. Negarbingų vadovų ir apsimetėlių šventeivų rankas bei lūpas valdo žvėris, velnias, kurį Visagalis jau prakeikė, atimdamas bet kokią pasigailėjimo galimybę. Jie turėtų suvokti, kad jei dabar nesustos, jų laikas bus paženklintas ir jie neturės ramybės dabar ir per amžius.
Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už rezoliucijos projektą ir džiaugiuosi, kad šis Parlamentas balsavo už jį beveik vienbalsiai. Būtent tokiais atvejais matoma įtikinama demokratijos jėga.
Reikėtų pritarti žmonių mobilizavimui visoje Europoje, ypač Italijoje, Sakinehai paremti, ir tikiuosi, kad padėtis Irane pagerės. Manau, vienas pagrindinių Parlamento vaidmenų – skleisti viltį visiems, tapusiems žmogaus teisių pažeidimo aukomis. Tikiuosi, kad Irano režimas persvarstys savo politiką, parodys daugiau pagarbos moterims ir įtvirtins skaidresnę bei ne tokią viduramžišką teismų sistemą.
Frédérique Ries (ALDE), raštu. – (FR) Žodžių kartais nepakanka, kai susiduri su žiaurumu, negarbingumu ir visiška panieka pagrindinėms žmogaus teisėms. Susidūrus su kietu, akmeniniu tamsuoliškumu, pasaulio demokratams tenka gelbėti Sakinehą Mohammadi-Ashtiani.
Jau nuo tada, kai mulos 1979 m. dar kartą grąžino bausmę apmėtant akmenimis, nužudyta (nerandu kito žodžio) 300 žmonių, nuteistų parodomuosiuose teismuose, o ką ir kalbėti apie mažumų, homoseksualų ir politinių priešininkų korimą. Taip pat baudžiami ir bahajų tikėjimo išpažintojai, kurių vienintelis nusikaltimas tas, kad jų religija skiriasi nuo Teherano valdančiųjų religijos.
Mes tarėme svarų žodį; svarbus ir tarptautinis susitelkimas, prie kurio šią popietę prisidėjo Europos Parlamentas. Gražus Sakinehos veidas dabar spindi kovos už žmogaus teises Irane ryžtu, dar daugiau – ji gina visas priespaudos aukas.
Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – (ES) Rezoliucija, kurią ką tik priėmėme, rodo kad ryžtingai smerkiame Irano pilietei Sakinehai Mohammadi-Ashtiani paskelbtą mirties nuosprendį apmėtant akmenimis. Nesvarbu, kokiais veiksmais ji kaltinama, neįmanoma pateisinti mirties bausmės apmėtant akmenimis ir jai pritarti. Be to, Parlamento nariai ragina Irano valdžią atidėti šios bausmės vykdymą ir iš naujo nagrinėti bylą.
Tekste, už kurį balsavo 658 Parlamento nariai, vienam nepritarus ir 22 susilaikius, Irano Vyriausybės taip pat prašoma persvarstyti Zahra’os Bahrami bylą ir „nedelsiant leisti jai kreiptis į advokatą ir konsulatą, paleisti ją arba užtikrinti tinkamą teismo procesą“. Be to, šio Parlamento nariai ragina Teheraną sustabdyti mirties bausmės vykdymą Ebrahimui Hamidi, pederastija apkaltintam aštuoniolikmečiui.
Europos Parlamentas išreiškia pasibaisėjimą tuo, kad kartu su Afganistanu, Somaliu, Saudo Arabija, Sudanu ir Nigerija „Iranas tebėra viena iš nedaugelio šalių, kuriose vis dar praktikuojamas užmėtymas akmenimis“. Šiuo atžvilgiu jis ragina Iraną išleisti įstatymą, kuriuo būtų uždrausta „žiauri ir nežmoniška nusistovėjusi tvarka – užmušti apmėtant akmenimis“. Be to, Irano Vyriausybė turėtų paskelbti moratoriumą mirties bausmių vykdymui iki to laiko, kai mirties bausmė bus panaikinta.
8. Balsavimo ketinimai ir pataisymai (žr. protokolą)
(Posėdis sustabdytas 13.10 val. ir atnaujintas 15.00 val.)
PIRMININKAVO: Gianni PITTELLA Pirmininko pavaduotojas
Pirmininkas. – Ponios ir ponai, posėdis atnaujinamas. Man džiugu ir išties malonu paskelbti naujieną, kurią išgirdau iš tam tikrų spaudos agentūrų: jų teigimu, Irano užsienio reikalų ministras sustabdė bausmės Sakinehai Mohammadi Ashtiani vykdymą. Prieš kelias valandas šis beveik vienbalsiai balsavęs Parlamentas išreiškė tvirtą bendrą nuomonę šiuo klausimu. Džiaugiamės dėl to, tačiau kova tęsiasi, nes dabar svarbiausia pareikalauti pakartotinai išnagrinėti bylą. Parlamentas privalo atlikti savo vaidmenį ir padaryti tai, ką darydavo visada – visame pasaulyje ginti žmogaus teises.
10. Ankstesnio posėdžio protokolo tvirtinimas (žr. protokolą)
Pirmininkas. – Kitas klausimas yra diskusija ginklų eksporto tema (O-0076/2010 - B7-0320/2010), kuria žodinius klausimus PPE frakcijos vardu Tarybai uždavė Arturs Krišjānis Kariņš, Tunne Kelam, Vytautas Landsbergis, Gunnar Hökmark, Bendt Bendtsen, Jacek Saryusz-Wolski, Ville Itälä, Sandra Kalniete, Inese Vaidere, Michael Gahler, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra ir Laima Liucija Andrikienė.
Arturs Krišjānis Kariņš , autorius. – (LV) Pone pirmininke, ministre, jums buvo pateiktas klausimas. Šiandien ketinu kalbėti apie klausimo esmę. 200 metrų ilgio lėktuvnešiai vienu metu gali gabenti 16 sunkiųjų sraigtasparnių, 40 tankų, 900 aptarnaujančių darbuotojų, išsilaipinimo valtis ar laivus ir turi įrengtą karo ligoninę. Keturis tokius puolamuosius karo laivus Prancūzija nori parduoti Rusijai, nepasitarusi su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis. Norėčiau jums priminti, kad Rusija prieš 18 mėnesių užpuolė savo kaimynę Gruziją ir iki šiol dar neįvykdė paliaubų, dėl kurių derybose tarpininkavo Prancūzijos prezidentas, sąlygų. Be to, praėjusį rudenį Rusija Estijos pasienyje vykdė karines pratybas, kurių tikslas – Baltijos valstybių užėmimas. Noriu jums visiems užduoti klausimą: kas gi yra ta Europos Sąjunga ir kam ji mums reikalinga? Pavasarį, kai Graikijai stipriai smogė ekonomikos krizė, Europa turėjo pasirinkti: padėti Graikijai ar leisti jai skęsti. Europos šalys nusprendė parodyti solidarumą ir padėti Graikijai, kadangi visos valstybės narės suprato, kad pablogėjus Graikijos padėčiai, pablogės ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių padėtis. Ne išimtis ir išorės saugumas. Susitarimais esame įsipareigoję būti vieningi ir šioje srityje. Daugelis Europos Sąjungos valstybių narių rimtai susirūpinusios dėl to, kur ir kokiais tikslais Rusija įkurdins bei naudos minėtus puolamuosius karo laivus. Sukurti darbo vietas Prancūzijoje svarbu. Tačiau to negalima daryti kitų ES valstybių narių saugumo sąskaita. Ponios ir ponai, raginu jus neleisti parduoti bet kokių ginklų trečiosioms šalims, neaptarus šio klausimo Taryboje; toks susitarimas neabejotinai sustiprintų, o ne susilpnintų saugumą visoje Europos Sąjungoje. Dėkoju už dėmesį.
Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Pone pirmininke, Parlamento nariai, džiaugiuosi, kad šiandien turime galimybę sutelkti dėmesį į ginklų eksporto kontrolės klausimą.
Kadangi baronienė Ashton negali dalyvauti šiame posėdyje, ji paprašė pirmininko ją pavaduoti šioje diskusijoje, tad pasistengsiu atsakyti į kai kuriuos šia tema gautus klausimus.
Kaip žinote, jau kelerius metus Europos Sąjungai tenka lyderės vaidmuo kontroliuojant ginklų eksportą ir regioniniu, ir tarptautiniu lygmeniu; mūsų tikslas aiškus: norime sutrukdyti karinių technologijų, kurios galėtų būti panaudotos nepageidautinais tikslais, pavyzdžiui, susidorojimui šalies viduje arba kitoms valstybėms užpulti, eksportą.
Prieš dešimt metų Taryba priėmė ES elgesio kodeksą ginklų eksporto srityje, kuriame išdėstyti įprastos ginkluotės eksportavimo kriterijai. 2008 m. šis kodeksas buvo pakeistas bendrąja pozicija, į kurią įtraukta nemažai naujų elementų, lėmusių tai, kad Europos Sąjungoje buvo įdiegta pasaulyje griežčiausia ginklų eksporto kontrolės sistema. Teisiškai privalomos bendrosios pozicijos nuostatos skirtos užtikrinti, kad valstybės narės atsakingai ir skaidriai vykdytų ginklų eksporto kontrolę.
Bendrosios pozicijos tikslas – veiksmingai derinti valstybių narių ginklų eksporto kontrolės politiką, visų pirma pasitelkiant pranešimo apie atsisakymą (išduoti licenciją) ir konsultavimosi mechanizmą. Šio mechanizmo esmė ta, kad, kai valstybė narė ketina išduoti eksporto licenciją, kurią kita valstybė anksčiau atsisakė išduoti iš esmės tokiam pačiam sandoriui, pirmoji valstybė narė turi pasikonsultuoti su antrąja ir visoms kitoms valstybėms narėms pranešti savo galutinį sprendimą. Kitais žodžiais tariant, valstybė narė, išduodanti licenciją sandoriui, kurio atžvilgiu kita valstybė narė atsisakė ją išduoti, turi išsamiai paaiškinti kitoms valstybėms narėms, kodėl ji priėmė tokį sprendimą.
Todėl, atsakant į klausimus apie konsultacijas, padėtis aiški: akivaizdu, kad bendrojoje pozicijoje tik raginama nuolat konsultuotis tais atvejais, kai anksčiau buvo atsisakyta išduoti licenciją tokiam pat sandoriui.
Apskritai, valstybių narių atstovai kompetentingose Tarybos struktūrose dažnai ir reguliariai keičiasi informacija apie ginklų kontrolę, ypač susijusią su vadinamosiomis jautriomis paskyrimo vietomis. Valstybės narės dažnai klausia kitų Tarybos narių nuomonės apie kiekvieną paskirties vietą, dėl kurios gali kilti abejonių. Šis nuolatinis keitimasis informacija yra pagrindinis Europos Sąjungos ginklų eksporto kontrolės politikos ramstis.
Noriu jums pranešti, kad 2009 m. valstybės narės konsultavosi iš viso dėl keturiolikos trečiosiose šalyse esančių paskirties vietų. Po to valstybės narės pranešė, kodėl jos nusprendė suteikti licencijas eksportuoti į tas paskirties vietas arba jų nesuteikti.
Štai taip, pone pirmininke, mes dirbame informavimo, kontrolės ir valstybių narių sąveikos srityje, taip mes išduodame leidimus ginklų eksportui.
Su malonumu atsakysiu į visus šios popietės diskusijoje jūsų iškeltus klausimus.
Roberto Gualtieri, S&D frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pramoninės ir technologinės Europos gynybos bazės stiprinimas yra svarbiausia bendros gynybos sistemos kūrimo dalis.
Tačiau, siekiant paskatinti Europos gynybos pramonės plėtrą ir konkurencingumą ir kartu užtikrinti, kad ši plėtra atitiktų Europos principus bei tarptautinius įsipareigojimus, mums reikalingos bendros taisyklės ir darnus požiūris. Tuo tikslu 2008 m. priimta bendroji pozicija, kurioje apibrėžtos karinio eksporto į trečiąsias šalis procedūros ir kriterijai, kartu su direktyva dėl gynybos srities vidaus rinkos buvo svarbus žingsnis pirmyn.
Kaip žinome, į minėtas procedūras neįeina bendrasis konsultavimosi mechanizmas. Tačiau bendrojoje pozicijoje nurodyta, kad reikia laiku informuoti apie bendradarbiavimą ir konvergenciją šioje srityje, įgyvendinant bendrą užsienio ir saugumo politiką. Iki to laiko, kai bus pasiekta norima pažanga ir kai kuriant bendrą gynybos sistemą bus įmanoma priimti labiau įpareigojančius mechanizmus, 7 straipsnyje nurodytas bendradarbiavimas ir konvergencija neturėtų likti tik popieriuje, o Parlamentui turėtų būti prieinama metinė ataskaita apie karinį eksportą.
Suprantama, kad klausime, kurį pateikė Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos nariai, užslėpta (nors dabar jau aiški) – mintis neapsiriboti bendro pobūdžio klausimais. Atsižvelgiant į tai, kad būtų buvę geriau nuo pat pradžių vadinti daiktus tikraisiais vardais, neatrodo, kad prancūziškųjų laivų pardavimas Rusijai prieštarautų 2008 m. bendrajai pozicijai. Priešingai – šis eksportas galėtų sustiprinti Europos ir Rusijos ryšius bei bendradarbiavimą saugumo srityje ir padaryti juos labiau įpareigojančiais. Tačiau šie ryšiai neturėtų būti dvišaliai – jie turėtų būti reguliuojami, o klausimai aptariami ir sprendžiami Europos Sąjungos lygmeniu.
Elmar Brok, PPE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, norėčiau išsakyti kelias pastabas. Jos susijusios su senu klausimu – Europos kompetencija. Konferencijose dėl konstitucijos ir vyriausybių konferencijose mes neįstengėme įtraukti prekybos ginklais į bendrąją Europos kompetencijos sritį. Manau, būtų protinga toliau šito siekti, kad 2008 m. Tarybos priimtas ES elgesio kodeksas ir reglamentai taptų labiau įpareigojančiais. Europos Parlamentas turėtų dirbti šia linkme.
Antra, mano nuomone, akivaizdu, kad valstybės narės turėtų palaikytų glaudesnius ryšius šioje srityje, kad atskiros valstybės narės nemanytų, jog ginklai į trečiąsias šalis eksportuojami jų sąskaita ir kelia grėsmę jų saugumui. Tiesa tai ar netiesa, tai beveik nesusiję su šiuo reikalu. Todėl manau, kad Europos sprendimai turi būti veiksmingesni, ir mes turime juos rasti.
Trečia, manau, Europa turi daugiau bendradarbiauti, be kita ko, industrinės politikos sumetimais, pavyzdžiui, pasitelkiant Europos gynybos agentūrą, eksporto, mokslinių tyrimų, planavimo, gamybos ir pirkimo srityje, nes kai šalis turi savo ginklų pramonę, tai susiję su jos nepriklausomybe. Jei šalis ginklų pramonės neturi ir visą karinę įrangą jai tenka pirkti iš trečiųjų šalių, jos saugumas priklauso nuo kitų valstybių. Tai susiję su mūsų laisve, ne tik su ekonominiais veiksniais, nors negaliu paneigti, kad ir jie svarbūs.
Turime atsižvelgti į visas šias aplinkybes ir tada galėsime užtikrinti didesnį bendruomeniškumą šioje srityje, kad tarp valstybių narių nebūtų nesusipratimų, pvz., tokių, kokie neseniai iškilo tarp Baltijos valstybių.
Johannes Cornelis van Baalen, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, noriu aiškiai pasakyti, kad gintis, žinoma, leidžiama; kitos šalys yra pajėgios apsiginti; taigi ginklų eksportas nėra draudžiamas. Tokia ALDE frakcijos nuomonė.
Tačiau neturėtume eksportuoti į tuos regionus, kuriuose tvyro įtampa arba kariaujama. Turėtume save riboti, ir jei iš tikrųjų nesame nustatę teisiškai privalomos ginklų eksporto tvarkos, tai reiškia, kad 27 Europos Sąjungos valstybės narės neturės vienodų sąlygų. Jos konkuruos ir kovos dėl užsakymų, ir nebus tikrų konsultacijų.
Todėl manau, kad vienintelis šio klausimo sprendimo būdas – nustatyti privalomą bendrą tvarką; taigi pritariu kolegos E. Broko šiuo klausimu pasakytiems žodžiams.
Indrek Tarand, Verts/ALE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, tai svarbus klausimas; dėkoju kolegoms, kad jie supranta mano regiono rūpestį dėl Prancūzijos sprendimo, susijusio su „Mistral“ tipo platformomis.
Minėtas ES elgesio kodeksas, kurio tekstas yra teisiškai įpareigojantis – geras žingsnis, bet jo nepakanka, kaip jau minėjo kolega iš liberalų frakcijos. Turėtume tęsti darbą pasaulinio lygmens ginklų prekybos srityje, nes ES atsakomybė didelė. Esame atsakingi už trečdalį visos ginklų prekybos.
Jei sakoma, kad Rusija yra mūsų strateginė partnerė ir mes galime bendradarbiauti su ja spręsdami karinius reikalus, aš nematau čia logikos. Kam mūsų draugei reikalinga šturmo pabūklų sistema? Kad galėtų dalyvauti mėginant užtikrinti gerą vadovavimą Afganistane? Ne, Maskva neketina dalyvauti toje operacijoje. Žmogaus ir mažumų teisėms Kirgizijoje apginti? Ne, abiem atvejais „Mistral“ tipo laivai nenaudingi, nes šios iš visų pusių sausumos apsuptos šalys jiems neprieinamos. Tai pakeis padėtį Juodojoje jūroje – ne į gerąją, o į blogąją pusę – ir dar turės poveikio aštuonioms aplink Baltijos jūrą išsidėsčiusioms Europos Sąjungos valstybėms narėms. Tų valstybių – pradedant Lenkija ir Vokietija ir baigiant Latvija ir Lietuva – saugumo padėtis pablogės.
Sutinku su R. Gualtieriu, kad bendradarbiavimas su mūsų strateginiu partneriu yra geras dalykas, bet, patikėkite, yra kitokių bendradarbiavimo su Rusija būdų nei aukštų technologijų ginklų sistema. Pagalvokite apie automobilius – Rusijos pramonė ir tam priešinasi?. Pagalvokite apie gaisrininkų brigadų bendradarbiavimą. Rusijos gaisrininkai turėjo šią vasarą problemų, kai degė Belgijos dydžio miško plotas.
Ceterum censeo. „Mistral“ tipo laivų pardavimą reikia atšaukti.
Geoffrey Van Orden, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, mano frakcija daug dėmesio skiria mūsų suverenių tautų teisei spręsti, ar išduoti ginklų eksporto licencijas remiantis sutartoje ES bendrojoje pozicijoje nurodytais kriterijais. Akivaizdu, kad šiuo klausimu sprendžia ne ES – taip ir neturėtų būti. Bendrojoje pozicijoje eksportuojančios valstybės narės, žinoma, raginamos apsvarstyti, inter alia, taikos, saugumo ir stabilumo išsaugojimo regionuose klausimą.
Kalbant apie atvejį, kuris, atrodo, yra šios diskusijos dėmesio centre, turėtume žinoti, kokia sudėtinga padėtis Baltijos ir Juodosios jūros regionuose. Dėl Juodosios jūros turėtume prisiminti neseniai Gruzijoje vykusį konfliktą ir tai, kad iš šešių Juodosios jūros pakrantės valstybių trys – Bulgarija, Turkija ir Rumunija – yra NATO narės, kitos dvi – Gruzija ir Ukraina – NATO partnerės, siekiančios narystės. Tad galėtume savęs paklausti, ar išmintinga parduoti laivus amfibijas šeštajai valstybei – Rusijai.
Kad ir kaip būtų, yra nustatyti ginklų eksporto problemų sprendimo mechanizmai. ES yra Tarybos įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupė, – COARM, – kuri kas šešias savaites oficialiai renkasi Briuselyje. Kadangi ji yra tarpvyriausybinis organas, jos forumai – tinkama vieta ginklų eksportui aptarti; Strasbūro plenariniai posėdžiai tam netinka. Turime netrukdyti tęsti šį darbą.
Sabine Lösing, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, 2000 m. Europos Sąjunga Lisabonos strategijoje aiškiai nurodė savo tikslą – iki 2010 m. tapti pasaulio vadovaujančia ekonomine galia. Mums nepavyko pasiekti šio tikslo daugelyje sričių, bet tik ne ginklų eksporto iš ES srityje.
2005–2009 m. ES valstybės narės pralenkė Jungtines Valstijas ir tapo pasaulyje pirmaujančia ginklų eksportuotoja. Šis pasiekimas, mano nuomone, didžiai abejotinas. Akivaizdu, kad ES elgesio kodeksas ginklų eksporto srityje, kuris niekada nebuvo teisiškai privalomas ir į kurį įtraukta eksporto licencijų ribojimo praktika, sudarytas iš tuščių žodžių. Todėl labai džiaugiuosi tuo, kad tas ES elgesio kodeksas ginklų eksporto srityje 2008 m. gruodžio mėn. virto bendrąja pozicija.
Tačiau mes vis dar neturime veiksmingų sankcijų mechanizmų. Pavyzdžiui, dar gerokai prieš 2008 m. Vokietija šį elgesio kodeksą pripažino teisiškai įpareigojančiu. Nepaisant to, dabar Vokietija yra pasaulyje trečia pagal dydį ginklų eksportuotoja, tiekianti ginklus krizės regionams, pavyzdžiui, Saudo Arabijai ir Pakistanui. Be to, ataskaitos apie ginklų eksportą, kurias Tarybai teikia valstybės narės, nėra vienodos ir dažnai neskaidrios. Mes turime skubiai nustatyti standartą šioje srityje, kad būtų galima atsekti ir kritiškai įvertinti visą svarbų ginklų eksportą. Deja, beveik nededama pastangų suvienodinti minėtas ataskaitas. Kad ir kaip būtų, aš abejoju, kad galima turėti etišką ginklų eksporto sistemą. Tačiau viena yra tikra –Europos Sąjungai toli iki jos.
(Pranešėjas sutiko atsakyti į klausimą, pateiktą pagal „mėlynosios kortelės“ procedūrą, nustatytą Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalyje)
Geoffrey Van Orden (ECR). – (pranešimo pradžios negirdėti) <...> Komisija, kadangi S. Lösing pateko į spąstus, kokie dažnai pasitaiko šiame Parlamente ir kitur Europos Sąjungoje kalbant apie Europos Sąjungos ginklų eksportą.
Europos Sąjunga niekur neeksportuoja ginklų. Europos Sąjunga neturi gynybos pramonės. Europos Sąjunga neturi ginkluotųjų pajėgų. Visa tai priklauso ES valstybių narių kompetencijai, taigi neturėtume vartoti tokių terminų kaip „ES ginklų eksportas“. Tokio dalyko nėra.
Sabine Lösing (GUE/NGL). – (DE) Pone pirmininke, aš pasakiau „Europos Sąjungos valstybės“.
David Campbell Bannerman, EFD frakcijos vardu. – Pone pirmininke, ES dėmesys ginklų eksportui neabejotinai yra didėjančio ES militarizavimo po Lisabonos sutarties pasirašymo dalis.
Pats Tony Blair vos prieš kelias dienas žurnalistams pasakė, kad nori, jog ES taptų militaristine. Tai nemažai priklausys ir nuo to, iš kur ES gaus ginklų ir kam tuos ginklus parduos.
Jau kalbama, kad ES kariuomenei pagaminti ginklai nesąveikaus su amerikiečių įranga. Kvaila mintis, kad Didžioji Britanija ir Prancūzija dalysis vienu lėktuvnešiu – britams staiga taptų neprieinamos JAV slaptos technologijos.
Be to, dėl tos pačios priežasties JK rinka taptų neprieinama amerikiečių eksportui, o JAV rinka – britų eksportui, ir abiejose Atlanto pusėse būtų prarasta darbo vietų.
Gynybos eksportas JK ekonomikai kainuoja 7 mlrd. GBP per metus, tai yra tiek, kiek mes kiekvienais metais sumokame ES grynųjų įnašų. Turėtume pasipriešinti visiems šiems žingsniams.
Andrew Henry William Brons (NI). – Pone pirmininke, visoms ginklus gaminančioms šalims būdinga dilema, susijusi su ginklų eksportu. Nustatytos kainos akivaizdžiai ir neišvengiamai didelės, todėl daugeliui, o gal ir visoms valstybėms ekonomiškai neapsimoka gaminti ginklus tik savo reikmėms. Kai kurioms ginklus gaminančioms šalims gali kilti pagunda paprasčiausiai vykdyti ginklų eksportavimo į bet kurią valstybę politiką, išskyrus tas valstybes, kurios, kaip galima pagrįstai manyti, gali pulti jas pačias arba kelti pavojų jų interesams. Tai maksimaliai padidintų ginklus gaminančios šalies suinteresuotumą. Tačiau geriausiu atveju tai būtų amorali politika, blogiausiu – visiškai nedora.
Pirminiame klausime nurodyta daug ir įvairių kriterijų, kuriais remiantis sprendžiama, ar eksportuoti ginklus. Įvairiai ginkluotei gali būti taikomi skirtingi kriterijai. Šalims, kuriose mažai gerbiamos žmogaus teisės, pvz., Iranui, ir šiuo atžvilgiu toms ES šalims, kuriose žmonės uždaromi į kalėjimus dėl to, kad nepritaria oficialiai politikai ar skelbia eretišką nuomonę, pvz., kaip yra pusėje ES valstybių, neturėtų būti leidžiama įsigyti šaunamųjų ginklų, sekimo sistemų ir sulaikymo (saugos) priemonių, tačiau nedraudžiama įsigyti ginkluotės, skirtos apsisaugoti nuo puolimo iš išorės.
Valstybėms, kurios linkusios kariauti, bet gerbia savo piliečių žmogaus teises, turėtų būti galima parduoti šaunamuosius ginklus ir sulaikymo priemones, bet ne masinio naikinimo ginklus. O Jungtinėms Valstijoms, be abejonės, agresyviausiai planetos valstybei, kariavusiai daugybę destabilizuojančių, agresyvių ir neteisėtų karų, ypač nereikėtų duoti jokios technologijos, kuri galėtų būti panaudota masinio naikinimo ginklams gaminti.
Iranas, kad ir kiek jį smerktume už užregistruotus žmogaus teisių nesilaikymo atvejus (ir aš, žinoma, smerkiu jį už tai), nė karto neužpuolė savo kaimynų. Jis nebuvo ir Irano–Irako karo agresorius. Tačiau jis gali tapti Jungtinių Valstijų ir Izraelio agresijos objektu ir netgi būti jų užpultas. Mes galime nenorėti, kad Iranas turėtų ginkluotę, su kuria galėtų pulti (ir aš, žinoma, nenorėčiau), bet mes galime norėti, kad jis turėtų branduolinį skydą, kad pats apsisaugotų nuo puolimo.
Charles Tannock (ECR). – Pone pirmininke, paprastai aš nesikišu, bent jau į diskusijas su Britų nacionalinės partijos atstovu Parlamente, bet kaltinti valstybes nares tuo, kad jos kalina žmones dėl politinių pažiūrų ir nuomonių! Galiu kritikuoti Europos Sąjungą, bet negirdėjau, kad bent vienoje Europos valstybėje narėje žmonės būtų uždaryti į kalėjimus už politines pažiūras, nes kaip tada, dėl Dievo meilės, tokius žmones, kaip jis, būtų galima įsileisti į šį Parlamentą.
(Įsiterpimas: „Vengrija“.)
Visiška nesąmonė! Ar galite išvardyti ir sugėdyti šalis, kuriose žmonės kalinami dėl politinių pažiūrų?
(Parlamento narių šūksniai, tarp jų ir A. H. W. Bronso, kuriam pasiūlyta kalbėti)
Andrew Henry William Brons (NI). – Pone pirmininke, aš pasakiau, kad Vengrijoje, esant ankstesnei santvarkai, buvo suimti keli politiniai oponentai. ES yra nemažai šalių, kuriose žmonės kalinami dėl eretiškos doktrinos. Kad ir kokia klaidinga būtų ta doktrina, nepateisinama įkalinti žmones dėl nuomonių, kurios neskatina smurto.
Michael Gahler (PPE). – (DE) Pone pirmininke, nesuteiksiu ankstesniam pranešėjui garbės ir negrįšiu prie jo kalbos, bet iš pradžių jis pasakė ir teisybės. Jis sakė, kad daugeliui pavienių valstybių, kurių ginklų pramonė mažiau išvystyta, brangu ekonomiškai gaminti ginklus. Aš, žinoma, iš to darau kitokią išvadą nei jis: Europos Sąjungoje turėtume pigiau gaminti būtiną karinę įrangą pasinaudodami Europos gynybos agentūra ir bendromis pirkimo programomis.
Bet pirmiausia norėčiau padėkoti einančiajam Tarybos Pirmininko pareigas už jo padarytą pareiškimą. Manau, mus politiškai labai svarbu čia pareikšti, kad turime pasaulyje moderniausius teisiškai privalomus ginklų eksporto kriterijus. Manau, Europos Sąjunga turėtų tuo didžiuotis.
Tokiomis aplinkybėmis norėčiau užduoti vieną klausimą einančiajam Tarybos Pirmininko pareigas. Jūs paaiškinote, kokiu atveju vyksta konsultacijos; jos, matomai, vyksta tada, kai, vienai valstybei atsisakius išduoti eksporto licenciją, kita ketina tokią pačią suteikti. Ar diskusijos šia tema vyko tik Tarybos darbo grupėje, ar (tai jau antras klausimas, kuris domina mane šiomis aplinkybėmis) tai jau aptarta politiniu lygmeniu?
Justas Vincas Paleckis (S&D). – (LT) Kai kurie kolegos jau minėjo, kad Europos liaudies partijų pateiktame klausime slypi tam tikros mįslės ir šarados tiesiai nepasakant, kodėl ir kaip keliama problema. Daugiau aiškumo keliant šį klausimą nebūtų pakenkę. Antra vertus, reikia pripažinti, kad kai kurios Vidurio ir Rytų Europos valstybės yra ypatingai jautrios ir jaučiasi mažiau saugios negu senosios Europos Sąjungos valstybės. 2008 m. gruodžio 8 d. bendroji Tarybos pozicija nubrėžė tam tikrus rėmus ginklų eksporto srityje. Ekspertai pripažįsta, kad šalis, apie kurią šiandien kalbėta, – Prancūzija – neišėjo iš šių rėmų ribų, bet tai nereiškia, kad vis konkrečiau įgyvendinant saugumo ir gynybos politiką nereikėtų tų rėmų bei taisyklių tobulinti ir tikslinti. Visiškai sutinku su kolegos Elmaro Broko nuomone, kad reikia daugiau bendradarbiauti ginkluotės srityje. Kalbant apie ginklų eksportą, reikia siekti, kad mūsų Sąjungoje atsirastų daugiau pasitikėjimo ir mažiau įtarumo: kartais pagrįsto, kartais eskaluojamo be pagrindo. Pastarasis pavojingai supriešina dideles ir mažas, senas ir naujas ES valstybes. Reikia daugiau pasitikėjimo ir solidarumo, kuris neatsiranda savaime. Reikia daugiau kalbėtis, dalykiškai konsultuotis ir vengti egzaltuotų kaltinimų bei pritemptų paralelių su XX a. pradžia ar viduriu, kai Europoje viešpatavo kumščio teisė. Būtina tobulinti konsultacijų mechanizmą ES viduje siekiant konkretaus rezultato. Tada ir ši diskusija turės naudos.
Ryszard Czarnecki (ECR). – (PL) Šiandien čia gražiai kalbama apie bendradarbiavimą ir pasitikėjimą, bet man susidaro įspūdis, kad eksportavimo iš ES politiką faktiškai lemia faits accomplis, įvykdyti Prancūzijos. Didžiausios ir turtingiausios valstybės narės daro, kas joms patinka, ir nekreipia dėmesio į reikalavimus ar taisykles, apie kurias šiandien daug kalbama. Pastarosiomis dienomis vėl girdime, kad Prancūzija parduoda Rusijai „Mistral“ tipo puolamuosius (desantinius) laivus. Jei šis reikalas dar neužbaigtas, tai tik dėl to, kad Rusija pradėjo specialias viešųjų pirkimų procedūras, tačiau bet kuriuo atveju mes žinome, kad sandoris bus tęsiamas. O Rusijos karinio jūrų laivyno vadas pasakė, kad jei Rusija būtų turėjusi „Mistral“ tipo laivus, karas su Gruzija būtų trukęs ne keturias ar penkias dienas, o tik dvi valandas. Ar ES valstybės narės tikrai turėtų parduoti tokių ginklų, kai žinoma, kad juos perkančios šalys ketina juos panaudoti ne gynybos, o puolimo tikslais? Beje, Gruzija metų metais neturėjo galimybės įsigyti iš ES valstybių narių gynybinių ginklų, nes taikomas specialus tokių ginklų prekybos embargas. Tai dvejopi standartai, kurie neturėtų būti taikomi.
Nikolaos Chountis (GUE/NGL). – (EL) Pone pirmininke, skaitant bendrąją poziciją ir kriterijus, kurių privalo laikytis ginklus eksportuojančios šalys, pagalvojau apie Izraelį. Tai valstybė, negerbianti tarptautinės teisės, paminanti žmogaus teises, užgrobusi Gazą, tad pateikusiems šį klausimą norėčiau pasakyti, kad po pastarųjų įvykių neišgirdau nė vieno balso, garsiai raginančio numatyti sankciją uždrausti karinės įrangos bei ginklų eksportą ir nustatyti kitas sankcijas, kurias reikia taikyti minėtų kriterijų nesilaikančiam Izraeliui, sankcijas, kurios minimos bendrojoje pozicijoje.
Pirmasis pranešėjas, kalbėdamas apie Europos politinį solidarumą, nurodė Graikijos pavyzdį. Ar galiu jums priminti, kad, nors pagal bendrojoje pozicijoje pateiktą 8 kriterijų, kai viena Europos Sąjungos valstybė narė nori eksportuoti ginklus į kitą valstybę narę, ji turi atsižvelgti į ekonominę šalies, į kurią ji vykdys eksportą, padėtį, Prancūzija ir Vokietija daro spaudimą Graikijai, kad ši pirktų jų ginklus ir taip užsitikrintų jų politinę paramą; visa tai daroma tuo metu, kai Graikijos finansų padėtis labai sunki, kai šalyje atliekama daugybė patikrinimų, mažinamos pensijos, atlyginimai ir t. t.
Tokia veidmainiška padėtis rodo, kad, remiantis šia filosofija, pirmenybė iš tikrųjų teikiama ginklų pramonės įmonių pelnui, o ne taikos principui, kurį Europos Sąjunga turėtų taikyti, užuot karinėmis priemonėmis sprendusi nesutarimus.
Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Daugelyje Europos Sąjungos valstybių yra didžiųjų gynybos įrangos gamintojų būstinių ir gamybos vietų. Daugelį kitų pasaulio valstybių labai domina jų konkretūs produktai. Tačiau prekyba šiais reikmenimis yra specifinė veikla, kuri skiriasi nuo prekybos kitomis prekėmis, nes dėl komercijos subjektų ir konkrečių prekybos atvejų vertinimo suvaržoma saugumo ir užsienio politika.
Aptariama veikla gali būti vykdoma tik gavus valstybės leidimą prekiauti kariniais reikmenimis arba licenciją, leidžiančią importuoti, eksportuoti ar vežti Bendrijos teritorija karinius reikmenis. Visa ši procedūra įgyvendinama pagal labai griežtas taisykles, be to, jai taikoma griežta atskirų šalių kontrolė, kurią jos atlieka vykdydamos savo užsienio politikos įsipareigojimus. Atsižvelgiant į kiekvieno faktinio sandorio specifiškumą ir unikalumą, ši veikla, mano nuomone, turėtų būti koordinuojama individualiai Tarybos lygmeniu, daugiausia bendrais bruožais, ypač įvertinant galimas konkrečias pasekmes užsienio politikai.
Arnaud Danjean (PPE). – (FR) Pone pirmininke, trumpai išskirsiu tris šios temos punktus. Pirma, esminis klausimas buvo Prancūzijos pozicija dėl „Mistral“ tipo laivų pardavimo; norėčiau priminti jums, kad tvirtas susitarimas dar nepriimtas, kad „Mistral“ yra laivas, kuris būtų parduotas be ginkluotės; šis klausimas yra vienas iš svarbiausių derybose su Rusija, bet Rusija su Prancūzija derasi ne tik dėl to, kad siekia įsigyti šios rūšies ginkluotę. Taigi, visa tai atidėkime ateičiai. Suprantu, kai kuriose šalyse kyla daug emocijų, bet emocijos viena, o faktai – visai kas kita.
Antra, kaip minėjote, pone ministre, Europos Sąjunga turi elgesio kodeksą ginklų eksporto srityje, kuris 2008 m. pirmininkaujant Prancūzijai tapo bendrąja pozicija; šis elgesio kodeksas yra vienas iš griežčiausių pasaulyje. Šioje srityje mes rodome pavyzdį ir, be minėto elgesio kodekso, turime, kaip priminė vienas mūsų Parlamento kolegų, grupę, kuri, vykdydama bendrąją užsienio ir saugumo politiką, reguliariai renkasi aptarti ne tik šio kodekso, bet ir valstybių narių nacionalinės ginklų eksporto politikos įgyvendinimo. Taigi turime forumą, pakankamai tinkamą laivų „Mistral“ klausimui spręsti.
Galiausiai leiskite pasakyti, kad, kalbant apie Europos solidarumą ginklų eksporto srityje ir atsižvelgiant į būtinybę turėti bendrą strategiją ir bendrą gynybos politiką, turime atkreipti dėmesį į visą prekybos ginklais ir karine ginkluote ciklą. Šiuo požiūriu manau, kad daugelis valstybių turi nueiti ilgą kelią, kad užtikrintų, jog Europa gali išsaugoti technologijas, darbo vietas, praktinę patirtį ir realų strateginį pajėgumą vykdydama karines operacijas.
Zoran Thaler (S&D). – (SL) Modernių Prancūzijos karo laivų eksportavimas į Rusiją turi europinę ir politinę dimensiją. Be to, čia dar svarbus solidarumo aspektas (kuris yra arba kurio nėra), nes šis reikalas rūpi Baltijos regiono valstybėms narėms ir mūsų Rytų parterystės dalyviams: Gruzijai, Azerbaidžanui, Ukrainai ir t. t.
Žinome, kad Prancūzija įsikišo į Rusijos ir Gruzijos karą ir kad Rusija prisiėmė ir pasirašė tam tikrus tarptautinius įsipareigojimus. Tačiau ar ji laikėsi tų įsipareigojimų? Ar ji, pvz., įsileido Europos Sąjungos stebėtojus į Pietų Osetiją ir Abchaziją? Gaila, bet ji iki šiol to nepadarė.
Žinome, kad Tarybos bendroji pozicija nuo 2008 m. labai aiški. Importuojanti valstybė privalo laikytis tarptautinių įsipareigojimų ir žmogaus teisių, turi išsaugoti taiką, saugumą ir stabilumą regione. Tačiau ar Rusija vykdo bent vieną iš šių įsipareigojimų?
Paskutinis mano klausimas būtų toks: ar Prancūzija, tikriau sakant, jos prezidentas N. Sarkozy, turi galimybę mainais už šį įtartiną puolamųjų laivų pardavimą priversti Rusiją pasižadėti pradėti nuoširdžiai laikytis tarptautinių įsipareigojimų?
Charles Tannock (ECR). – Pone pirmininke, įprastinės ginkluotės pramonė daug prisideda prie daugelio valstybių narių, tarp jų ir mano šalies, Jungtinės Karalystės, ekonomikos stiprinimo. Nestabiliame, pavojų kupiname pasaulyje ES valstybės narės turi būti pajėgios apsiginti, apginti savo ir savo sąjungininkų visame pasaulyje interesus.
Vis dėlto ES, tarpvyriausybiniu lygmeniu Taryboje pasiekusi vieningą susitarimą ir įdėjusi daug pastangų, pastaraisiais metais padarė įspūdingą pažangą, apribodama kai kurių ginklų gamybą bei paskirstymą ir net uždrausdama ginklų tiekimą kai kuriems represiniams režimams. Galime teisėtai didžiuotis palaikę Otavos sutartį, kuria visame pasaulyje uždraustos priešpėstinės minos. Tikimasi, kad praėjusį mėnesį įsigaliojusios Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų klausimas bus dar vienas žingsnis, siekiant ilgainiui sunaikinti šiuos pavojingus ginklus; bet noriu atkreipti dėmesį, kad bent šešios ES valstybės narės dar neratifikavo jos.
ES kaimyninėse valstybėse mes intensyviai dirbame pagal MPI, siekdami kontroliuoti ginklų gamybą ir sunaikinti branduolinio ginklo atsargas; šį darbą reikėtų tęsti, ir netgi intensyviau.
Turime visada būti budrūs ir neleisti teroristams įsigyti ginklų iš šalių, kuriose licencijų išdavimo galutiniam naudotojui tvarka ir ginklų eksportas ne taip griežtai kontroliuojami ir užtikrinami.
Galiausiai Europos Sąjunga turėtų išsaugoti draudimą eksportuoti ginklus į Kiniją dėl dviejų priežasčių. Pirma, dėl Kinijos režimo elgesio su savo piliečiais, šiurkščiai pažeidžiant žmogaus teises, ir, antra, siekiant išreikšti paramą mūsų sąjungininkui demokratiškajam Taivanui, kuris iš tikrųjų yra pirmasis Kinijos taikinys.
Inese Vaidere (PPE). – (LV) Ponios ir ponai, ginklai ir karinė amunicija nėra paprastos prekės; tai ypatingas sektorius, turintis tiesioginį poveikį nacionaliniam saugumui. Ginklų ir karinės įrangos eksportas į trečiąsias šalis, ypač į tas, kurių demokratija abejotina, kuriose pažeidžiamos žmogaus teisės ir kurios bendradarbiauja su šalimis, kuriose galima pastebėti terorizmo ženklų, gali kelti rimtą pavojų ne tik Europos Sąjungai, bet ir trečiosioms šalims. Kaip tik dėl to šį klausimą būtina laikyti svarbiu Europos Sąjungos bendrosios užsienio ir saugumo politikos ginklu. Kaip mes galime kalbėti apie bendrą gynybos politiką, kaip vakar kalbėjo J. M. Barroso, jei kiekviena atskira valstybė gali vykdyti savo prekybos ginklais politiką? Prancūzijos sprendimas parduoti „Mistral“ tipo karo laivą yra tiesioginis karinės technologijos perdavimas trečiajai šaliai, nesudariusiai karinės sąjungos su Europa. Turime pripažinti, kad technologijos perdavimas pats savaime greičiausiai nereiškia, kad ją gavusi šalis turi tapti arba taps draugiškesnė Europos Sąjungai, kaip šios dienos diskusijoje teigė Prancūzijos ministras Europos reikalams P. Lelouch ir kai kurie gerbiami Parlamento nariai. Jokia Europos strategija nebus sėkminga, jei nebus pagrįsta visuotinai priimtais principais. Tą patį galima pasakyti apie Europos Sąjungos valstybių tarpusavio solidarumą ir apie bendrų interesų pripažinimą priimant sprendimus. Europos Sąjungos sutartyje ir Tarybos bendrojoje pozicijoje, kuriose apibrėžtos bendrosios taisyklės, reglamentuojančiose karinės technologijos ir įrangos kontrolę, pabrėžiama solidarumo svarba. Pavieniai trumpalaikiai ekonominiai interesai neturi trukdyti bendriems Europos prioritetams ir tikslams. Sprendimai, turintys poveikį Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikai, turi būti priimami kartu, visoms valstybėms narėms pasitarus, be to, turi būti parengtas tinkamas ir teisiškai privalomas mechanizmas, kuriuo remiantis ir laikantis kartu parengtų kriterijų ištiriami visi galimi padariniai. Dėkoju.
Marietta Giannakou (PPE). – (EL) Pone pirmininke, klausimas, šiandien pateiktas Tarybai, suteikia galimybę iškelti kitą svarbų klausimą, kurį daugelis iš mūsų palaikė Europos konvento metu ir tarpvyriausybinėje konferencijoje; turiu omeny Europos gynybos ir saugumo klausimą apskritai ir ginklų gamybos agentūros bei bendros gynybos agentūros įkūrimą.
Nepamirškime, kad Jungtinėse Valstijose yra tik viena tankų gamybos linija, o Europoje – 16 įvairių gamybos linijų. Vadinasi, mes turėtume masto ekonomiką. Tačiau, atsižvelgiant į Tarybos 2008 m. bendrąją poziciją dėl ginklų eksporto kontrolės, turime pripažinti, pone O. Chasteli, kad tikros kontrolės nėra. Aš kalbu ne apie Prancūziją; kalbu apie kiekvieną Europos valstybę, nes nevykdoma tikra kontrolė, kuri padėtų nustatyti, ar valstybės, į kurias mes vykdome eksportą, nenukreipia to eksporto į trečiąsias šalis, kitais žodžiai tariant, ar jos nėra šalių, kurioms niekada neduotume ginklų, tarpininkės.
Susidaro įspūdis, kad grupė, įkurta vykdant bendrąją užsienio ir saugumo politiką (BUSP), neturi galimybės kontroliuoti valstybių narių, kad įsitikintų, kur tiksliai jos eksportuoja ginklus. Jei sugebėsime taikyti šią bendrąją poziciją ir jei bus taikomi konkretūs apribojimai, būsime žengę sėkmingą žingsnį. Tačiau ginklų eksportą iš tikrųjų sėkmingai kontroliuosime tik tada, kai sukursime bendrą gynybos agentūrą ir ginklų gamybos agentūrą, kurios padės mums sumažinti kainą ir kartu sustiprinti mūsų principus bei vertybes ir parodyti, kaip jie praktiškai taikomi gaminant ir eksportuojant ginklus.
Alf Svensson (PPE). – (SV) Pone pirmininke, vakar Komisijos Pirmininkas savo kalboje pabrėžė, kad ES turi remti bendrąją užsienio ir saugumo politiką. Tai jau daug kartų girdėta. Ponas J. M. Barroso dar kalba apie bendrą gynybą. Tačiau aš manau, kad politika nebus nuosekli, jei į ją neįtrauksime gynybos pramonės ir ginklų eksporto. Kaip jau sakyta, į ES sutartį įtrauktas (ir tai, aišku, turi būti žinomas faktas) solidarumo principas ir reikalavimas, kad valstybės narės Taryboje ir Europos Taryboje konsultuotųsi visais užsienio bei saugumo politikos klausimais. Ar dar būtų galima aiškiau pasakyti?
2008 m. gruodžio 8 d. priimtoje Tarybos bendrojoje pozicijoje nustatytos bendrosios karinių technologijų ir įrangos kontrolės taisyklės. Kur dingo tos bendrosios pozicijos? Ar jos nepasiekė Prancūzijos? Gal ir mūsų jos nepasiekė? ES valstybės narės Lietuva, Estija ir Lenkija, dar ir Gruzija teigia, kad „Mistral“ tipo karo laivo pardavimas Rusijai sumažino šių šalių saugumą. Admirolas Vladimir Vysotsky, Rusijos jūrų laivyno vyriausiasis vadas, pasakė, kad, jei Rusija per konfliktą su Gruzija būtų turėjusi „Mistral“ klasės laivą, operaciją Rusijos Juodosios jūros laivynas būtų įvykdęs ne per 26 valandas, o per 40 minučių.
Didžiosioms valstybėms narėms neturi būti suteikta pernelyg didelė laisvė. Žinome, kad didelėms valstybėms labai patiktų turėti ginklų eksporto monopolį, bet tai, savaime aišku, nepriimtina. Pirmininkaujanti Belgija turėtų imtis užduoties pradėti diskusijas ES, kad būtų priimtos aiškios bendrosios ginklų eksporto nuostatos.
Tunne Kelam (PPE). – Pone pirmininke, šios diskusijos tema – dvišališkumas prieš bendrąją politiką ir solidarumą. Iš tikrųjų kelių valstybių narių piliečiai rimtai nerimauja dėl gresiančio šiuolaikinių karinių technologijų eksporto į trečiąsias šalis.
Tik prieš metus Rusija šiaurės ir rytų Europoje vykdė karinius manevrus, į kurių scenarijų kaip karinės invazijos objektas buvo įtrauktos Baltijos valstybės. Jau plačiai paplito Rusijos jūrų laivyno vado žodžiai apie tai, kad 2008 m. rugpjūtį turėdami „Mistral“ tipo lėktuvnešius jie būtų galėję užbaigti operaciją ne per tris dienas, o per tris valandas.
Džiaugiuosi valstybės sekretoriaus O. Chastelio padarytu pareiškimu, kurį laikau labai teigiama reakcija į mūsų nerimą, ir mūsų kolegos pareiškimu, kad nebus parduota jokių karinių technologijų. Tačiau rusai primygtinai prašo ir tebeprašys parduoti būtent šią karinę technologiją.
Reikia atsakyti dar į vieną klausimą – kodėl mes nesikonsultuojame ir normaliai nediskutuojame Taryboje tais atvejais, kai viena valstybė narė pasirengusi parduoti karinę technologiją trečiajai šaliai? Būtent tai norime pasakyti Tarybai. Norėtume atkreipti dėmesį į būtinybę Europos Taryboje reguliariai aptarti karinės įrangos eksporto į trečiąsias šalis klausimą.
Krzysztof Lisek (PPE). – (PL) Pone pirmininke, ginklų ir karinių technologijų gamyba bei eksportas buvo, yra ir bus daugelio diskusijų objektas, šią temą visada bus sunku aptarinėti dėl jos prieštaringo ir ginčytino pobūdžio. Visada buvo ir toliau gali būti įtarimų konfliktų kurstymu ir regionų destabilizavimu. Kaip pabrėžė ankstesnis pranešėjas, prižiūrėti ginklų eksportą irgi sunku. Antra vertus, ginklų pramonė yra svarbi daugelio Europos Sąjungos valstybių narių ekonomikos sritis. Ginklus eksportuoja Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija, Čekija ir daug kitų valstybių narių, taip pat ir Jungtinės Valstijos, Rusija ir kitos ne Europos Sąjungos šalys. Todėl nereikėtų manyti, kad ginklų gamyba ir eksportas tampa ES politikos objektu, toli gražu. Šiandien valstybės narės turi gana didelę autonomiją šioje srityje, joms nereikia derinti savo reglamentų pagal 2008 m. Tarybos bendrąją poziciją.
Trumpa pastaba dėl laivų „Mistral“: Parlamento nariai iš Prancūzijos turėtų suprasti Baltijos valstybių ir Lenkijos nerimą. Rusijos generolai sako, kad šie laivai galėtų būti dislokuoti Baltijos jūroje. Baltijos jūra, be Rusijos, apsupta tik Europos Sąjungos valstybių narių.
Andrzej Grzyb (PPE). – (PL) Pone pirmininke, A. K. Kariņšio užduotas klausimas neabejotinai pagrįstas, jis keletą kartų buvo pateiktas Užsienio reikalų komiteto posėdžiuose. Parlamento nariai negavo juos tenkinančio atsakymo. Todėl Taryba šiuo reikalu privalo imtis konkrečių žingsnių, kad patenkintų tuos, kurie šį klausimą uždavė, juo labiau kad klausimui buvo suteiktas kontekstas, kurį čia kelis kartus paminėjo ir T. Kelam, ir R. Czarnecki. Noriu atkreipti dėmesį į tai, koks Rusijos karinių vadų požiūris į šio tipo ginklą, ypač į tai, kad „Mistral“ tipo desantiniai laivai yra puolamieji laivai. Tai turėtų įteigti mintį, kad svarbus ne tik pardavimo klausimas – turėtų kilti klausimų dėl tokio pardavimo padarinių. Suprantame, kad galioja 2008 m. direktyva, bet kartu pripažįstame, kad kartais gyvenimo realybė yra svarbiau nei direktyvos ar galiojančių reglamentų nuostatos. Gruzijos konflikto, kuris Europos Sąjungai rūpi ir kuris neišspręstas, kontrolė rodo, kad toks sprendimas reikalingas.
Kyriakos Mavronikolas (S&D). – (EL) Pone pirmininke, Europos Sąjunga šiandien iš tikrųjų kuria bendrą užsienio politiką, bendrą gynybos politiką ir, be abejo, turėtų būti priimti protokolai, reglamentuojantys ginklų pramonės įmonių elgesį trečiųjų šalių atžvilgiu. Tačiau diskutuojant šia tema man kyla klausimas, kurį jaučiu būtinybę šiandien pateikti per plenarinį posėdį.
Kaip galime pateisinti tai, kad ginklų pramonės įmonės, ypač Jungtinės Karalystės, taiko prekybos embargą Kipro Respublikai ir Kipro ginkluotosioms pajėgoms, nepaisydamos to, kad Kipras yra Europos Sąjungos valstybė narė, o Turkijai leidžiama modernizuoti ir okupuoto Kipro teritorija vežti karinę ir kitokią įrangą?
Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE). – (ES) Pone pirmininke, kelis metus buvau pranešėjas šiame Parlamente ir tuo metu Parlamento nariai praktiškai vienbalsiai ragino 1998 m. elgesio kodeksą paversti privaloma bendrąja pozicija, ji buvo priimta 2008 m. Tačiau vėliau mes pasakėme, kad tai negalutinis žingsnis; jis būtinas, bet jo nepakanka – ir tai patvirtino šiandienos diskusija.
Dar norėčiau Parlamentui priminti, kad visos Europos Sąjungos valstybės narės Jungtinėse Tautose remia tarptautinę sutartį dėl ginklų eksporto kontrolės ir kad tai svarbiausia.
Eksportuoti ginklus ne tas pats, kas eksportuoti šaldytuvus. Tai turi labai rimtų pasekmių, nes ginklais žudoma; jais naikinamos ir griaunamos bendruomenės. Ir Europos Sąjunga tikrai prie to prisideda, eksportuodama ginklus į Izraelį, Kolumbiją, Afganistaną. Turėtume elgtis atsakingai.
Taigi manau, kad Parlamentui būtina priminti, jog sprendžiant šį klausimą svarbu ne tik vidaus rinka, prekyba ar saugumas, svarbu tarptautinė atsakomybė; gaila, bet neatrodo, kad ją prisiimtume.
Laima Liucija Andrikienė (PPE). – Pone pirmininke, priėmę Lisabonos sutartį dar labiau pagerinome politikos koordinavimą ir padidinome solidarumą daugelyje sričių, įskaitant užsienio politiką ir saugumą. Sutartyje yra straipsnis dėl savitarpio paramos, taikytinos tuo atveju, jei kuriai nors valstybei narei grėstų karo pavojus.
Atsižvelgiant į tai, Prancūzijos planai parduoti Rusijai keturis „Mistral“ tipo karo laivus ir pasidalyti kai kuriomis laivų statybos technologijomis kelia nerimą. Be to, „Mistral“ tipo karo laivai neabejotinai yra puolamojo pobūdžio, pabrėžiu, ne gynybiniai, o puolamieji.
Todėl prieš pradėdami realiai taikyti Lisabonos sutartyje numatytas nuostatas dėl solidarumo, turėtume įsitikinti, kad nesilpniname kitų valstybių narių ar mūsų kaimynų saugumo.
Primygtinai reikalauju, kad Taryba padarytų viską, kas jos galioje, kad Europos Sąjungoje būtų pradėtos išsamios diskusijos dėl būtinybės parengti bendrą ginklų prekybos su trečiosioms šalims apibūdinimą ir naują požiūrį.
Janusz Władysław Zemke (S&D). – (PL) Pone pirmininke, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad ginklų eksportas visada susijęs su ES saugumo politika. Ginklų eksportas nėra savarankiška ar atskira sritis. Jis susijęs ne tik su karine ar finansų sritimi, nes eksportas neatsiejamas nuo dalyvaujančių įmonių pelno, – jis visada susiję su politika. Todėl norėčiau palaikyti tuos, kurie siūlo visos Tarybos posėdyje aptarti Europos Sąjungos politiką eksporto ir karinio bendradarbiavimo srityje. Mes, pavyzdžiui, turime nemažai pastabų ir abejonių dėl „Mistral“ tipo desantinių laivų eksporto į Maskvą, bet jei į tai pažiūrėsime kitaip ir pagalvosime apie, sakykim, Europos priešraketinės gynybos sistemos kūrimą, manau, mums būtų naudinga įtraukti Rusiją. Kitaip tariant, šie dalykai nėra tokie aiškūs, kaip gali atrodyti.
Katarína Neveďalová (S&D). – (SK) Nesu ginkluotės ar panašių dalykų ekspertė jokia prasme, bet šiandien čia, žinoma, atstovauju pacifistams ir į šią problemą norėčiau pažvelgti kaip eilinė Europos Sąjungos pilietė. Atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjunga šiuo metu nesustodama gamina ginklus, kad pasaulyje įsižiebę maždaug 30 karų ir begalė kitų konfliktų regionų ir vietos lygmenimis, turėtume suvokti ir tai, kad mes gaminame ginklus, kurie tiesiogiai skirti griauti ar žudyti.
Galbūt reikėtų šiek tiek pamąstyti ir apie tai, ar nevertėtų tų pinigų, kuriais kiekvienais metais papildome atskirų valstybių biudžetus ir kuriuos skiriame atskiroms kariuomenėms apginkluoti bei karinei įrangai, kaip nors perkelti į švietimą – tai iš tikrųjų būtų daug naudingiau nei ginklų gamyba per ekonominę krizę. Be to, man būtų labai įdomu, kaip kai kas iš jūsų atsakytų į šį klausimą: kiek pavienių valstybių narių sumažino savo gynybos biudžetus šiuo ekonominės krizės laikotarpiu ir kokiu mastu? Gal mums visiems reikėtų apie tai pamąstyti, nes nemanau, kad rodytume gerą pavyzdį jaunesnėms kartoms, manydami, kad, pvz., šaudymas, kuris iš tikrųjų yra naikinimo būdas, turėtų būti prilygintas olimpiniam sportui.
Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Pone pirmininke, ši diskusija buvo labai įdomi; norėčiau grįžti prie dviejų sąvokų ir šiek tiek išsamiau jas aptarti.
Pirmiausia norėčiau performuluoti atsakomybės sąvoką. Bendrosios pozicijos 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas perduoti arba neleisti perduoti bet kokią karinę technologiją ar įrangą priklauso kiekvienos valstybės narės kompetencijai. Taigi ši atsakomybė visų pirma yra nacionalinio lygmens, ir bendroji pozicija, aišku, neatima šios teisės iš valstybių narių, bet joje daug įvairių nuostatų, skirtų veiksmingam valstybių narių veiksmų koordinavimui ir keitimuisi informacija užtikrinti.
Antroji sąvoka, prie kurios norėčiau grįžti, yra skaidrumas. Bendrojoje pozicijoje nustatyta, kad valstybės narės privalo parengti metines ginklų eksporto ataskaitas. Remdamasi šiomis valstybių narių ataskaitomis Europos Sąjunga kiekvienais metais parengs ir paskelbs ataskaitą, kurioje bus pateikta informacija apie finansinę suteiktų licencijų vertę, suskirstyta pagal paskirties vietą ir karinės įrangos kategoriją, nurodytas nesuteiktų licencijų skaičius ir visos po to vykusios konsultacijos su valstybėmis narėmis.
Bendrojoje pozicijoje reikalaujama, kad ne tik Europos Sąjunga teiktų metines ataskaitas, bet ir valstybės narės skelbtų nacionalines karinių technologijų ar įrangos eksporto ataskaitas. Todėl skaidrumas, kurio siekiama pagal bendrąją poziciją, taikytinas ir Europos Sąjungos, ir nacionaliniu lygmenimis, tik pavyzdį šiuo atžvilgiu, žinoma, turėtų rodyti Europos Sąjunga.
Dar norėčiau pasakyti, kad, kaip pažymėjo keli iš kalbėjusiųjų, bendroji pozicija yra pažangus dokumentas, palyginti su elgesio kodeksu. Bendroji pozicija buvo priimta 2008 m. gruodžio mėn., t. y. mažiau kaip prieš dvejus metus. Mums būtų protinga palaukti, kol įsigalios naujosios bendrosios pozicijos nuostatos, ir tik po to imti svarstyti naują tokios rūšies sistemą, nors, jūsų paklausius ir tikrai supratus, gali kilti pagunda ją sugriežtinti arba susieti su sankcijų sistema.
Galiausiai norėčiau atvirai pasakyti, kad bendroji pozicija, būkite tikri, daugelį kartų aptarta politiniu lygmeniu, visų pirma Taryboje, ypač svarstant ginklų embargo Kinijai klausimą.
Frédérique Ries (ALDE). – (FR) Pone pirmininke, aš paprastai laikausi Darbo tvarkos taisyklių. Tik norėjau pranešti jums šią labai svarbią žinią: Irano užsienio reikalų ministras ką tik paskelbė, kad sustabdė S. Mohammadi-Ashtiani mirties bausmę užmėtant akmenimis.
Visi šio Parlamento nariai kovojo, o pasaulio demokratinės jėgos ir šiuo metu kovoja, norėdami pasiekti daug daugiau nei bausmės vykdymo sustabdymas ar nuosprendžio atidėjimas. Tai tik pradžia, mes ir toliau veiksime. Atleiskite, bet manau, kad šia informacija privalėjau pasidalyti.
Pirmininkas. – Dėkoju, F. Ries. Lygiai tą patį ir aš pasakiau posėdžio pradžioje paskelbdamas šią žinią ir džiaugiuosi, kad jūs tai patvirtinate. Ir toliau tęsime šią kovą už tai, kad byla būtų nagrinėjama iš naujo, ir apskritai už tai, kad visas pasaulis laikytųsi žmogaus teisių.
Diskusijos baigtos.
12. Izraelio nevyriausybinių organizacijų įstatymo projektas (diskusijos)
Pirmininkas. – Kitas klausimas – diskusijos žodiniais klausimais, kuriuos Komisijai uždavė pateikė Franziska Katharina Brantner ir Nicole Kiil-Nielsen (Verts/ALE frakcijos vardu), Annemie Neyts-Uyttebroeck, Alexandra Thein, Ivo Vajgl, baronienė Sarah Ludford ir Leonidas Donskis (ALDE frakcijos vardu), Véronique De Keyser (S&D frakcijos vardu) ir Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL frakcijos vardu) dėl Izraelio nevyriausybinių organizacijų įstatymo projekto (O-0046/2010 - B7-0319/2010).
Franziska Katharina Brantner, autorė. – Pone pirmininke, prijaučiu demokratijai ir prijaučiu Izraelio demokratijai. Kadangi man rūpi Izraelio demokratija, prieš vasarą pateikėme klausimą apie įstatymą, kuris būtų taikomas Izraelio NVO ir kuris primena mums jau girdėtus įstatymus, taikomus kituose mažiau demokratiškuose pasaulio kraštuose. Vienoje šio įstatymo dalyje rašoma apie NVO įtraukimą į politinių partijų registrą ir jų kaip neapmokestintų organizacijų statuso panaikinimą. Tai sukėlė mums daug nerimo.
Laimei pastebėjome, kad tai buvo pakeista ir panaikinta, bet įstatyme, deja, vis dėlto numatyta toliau didinti skaidrumą, susijusį su pinigais, gaunamais iš užsienio politinių organizacijų. Iš privačių donorų to paties nereikalaujama, ir tai mums kelia didelį nerimą, nes šį įstatymą palaikantys asmenys turi omeny konkrečiai Europos Sąjungą, kuri yra viena iš donorių.
ES yra vienas iš naujojo įstatymo taikinių, nes daugelis izraeliečių, kuriems nebūtinai patinka demokratija ar žmonių teisės, mano, kad ES remia NVO projektą, kuris nukreiptas prieš Izraelio interesus, iš esmės neapibrėždami, kokie tie interesai.
Esam giliai dėl to susirūpinę ir norėtume žinoti, ką, jūsų nuomone, tai reikštų ES skiriamam finansavimui? Kaip, jūsų nuomone, turėtume į tai reaguoti? Ir ar pagaliau negalime tikėtis, kad kiekvienam donorui, privačiam ar viešajam, iš Europos Sąjungos ar kitos šalies, būtų taikomos tos pačios skaidrumo taisyklės, kai reikalas susijęs su Izraelio NVO?
Annemie Neyts-Uyttebroeck, autorė. – Pone pirmininke, kadangi aš taip pat pasirašiau žodinį klausimą Komisijai dėl naujojo Izraelio „NVO skaidrumo įstatymo“– kaip jį vadina Izraelio NVO, pasiskelbusi NVO stebėtoja, – įstatymas pastebimai sušvelnintas, kaip ką tik paaiškino Franziska Brantner. Mano frakcija ir aš pats sveikiname šiuos pakeitimus. Jau nereikalaujama, kad visi subjektai, gaunantys užsienio finansavimą politinei veiklai Izraelyje vykdyti, būtų įtraukti į politinių partijų registrą. Šioms organizacijoms, atrodo, jau negresia pavojus prarasti neapmokestintų organizacijų statusą, o pažeidus įstatymą būtų baudžiama bauda.
Kaip minėjau, šie pokyčiai sveikintini. Izraelio valdžiai ir daugeliui Izraelio NVO mūsų reakcija į pirmąjį įstatymo variantą galėjo ir nepatikti, bet, kaip įsitikinome, mūsų veiksmai turėjo poveikį.
Tačiau dabartinio projekto tikslas vis dėlto kelia nerimą. Pirma, atrodo siekiama įbauginti ES ir valstybes nares. Informaciniame pranešime, kurį gavome iš mano jau minėtos NVO (Izraelio NVO stebėtoja), rašoma (cituoju): „ES ir valstybės narės kiekvienais metais neskaidriais būdais nukreipia dešimtis milijonų eurų labai siaurai politizuotų Izraelio NVO grupei. Tokių lėšų, kokias Europos valstybės skiria NVO, kad padarytų poveikį Izraelio politikų ir visuomenės diskusijoms, neturi analogo kitų demokratinių valstybių santykiuose. Todėl Izraelio demokratiniam procesui labiausiai reikia didesnio skaidrumo, susijusio su užsienio vyriausybių finansavimu – visuomenė taip pat turi teisę žinoti“.
Nėra reikalo sakyti, kad nemažai tokių tvirtinimų visiškai nepagrįsti, bet jie daug ką atskleidžia. Jie rodo, koks stiprus Izraelio viešosios nuomonės formuotojų ir ES tarpusavio nepasitikėjimas, todėl turime kažką daryti. Jie taip pat atskleidžia, kad svarbūs Izraelio viešosios nuomonės segmentai jaučiasi apsupti priešų; tai taip pat kelią nerimą. Abu elementai dar labiau apsunkina taikaus sprendimą Artimuosiuose Rytuose priėmimą. Noriu paklausti jūsų, Komisijos nary, ką ketinate daryti, kad padėtis pagerėtų?
Véronique De Keyser, autorė. – (FR) Pone pirmininke, teisėjo Goldstone'o ataskaitos rezultatai netikėti.
Buvo norima nustatyti tiesą apie galimus karinius nusikaltimus, padarytus per 2008 m. gruodžio mėn. pradėtą operaciją „Lydytas švinas“ (Operation Cast Lead), kuri sukėlė protestus Izraelyje. Teisėjas Goldstone buvo puolamas asmeniškai, o NVO, išdrįsusios duoti parodymus, tapo taikiniais. Tuoj po šio triukšmo žiniasklaidoje pasirodė keletas įstatymo projektų, skirtų toliau kontroliuoti NVO ir silpninti pasipriešinimą vyriausybės politikai.
Tarp minėtų įstatymo projektų buvo ir projektas dėl NVO, kurio pirminiame variante buvo reikalaujama laikyti jas politinėmis organizacijomis ir todėl neatleisti nuo mokesčių.
Antra, įstatymo projektas dėl Izraelio prekių, netgi prekių iš gyvenviečių, boikoto kriminalizavimo, įskaitant užsienio vyriausybės, organizacijos ar piliečio propaguojamus boikotus. Paprastais žodžiais tariant, jei Prancūzijos pilietis internete ragina boikotuoti prekes iš gyvenviečių, taip pat bus pasielgta ir jos atžvilgiu.
Trečia, įstatymo projektas dėl universaliosios jurisdikcijos, kuria Izraeliui suteikiama kompetencija priimti sprendimus šiuo klausimu.
Rengiami įvairūs kiti įstatymo projektai, kuriais suvaržoma žodžio arba judėjimo laisvė. Neįmanoma jų išvardyti, bet jie visi panašūs ir kelia nerimą. Tai tiesioginis laisvės puolimas prieš žodžio laisvę, kuri yra neatimama žmogaus teisė ir būtina demokratijos išdava.
Tai, kad Knesetas padarė tokius NVO įstatymo projekto pakeitimus, kurie jau beveik priimtini ir pačioms NVO, yra gerai. Reikia tikėtis, kad tas pats bus padaryta ir su kitais įstatymų projektais, ypač įstatymo dėl boikotų, kuris rugsėjo 15 d. bus pateiktas Knesetui pirmajam svarstymui.
Noriu atkreipti Komisijos dėmesį į tokį dalyką: jei mes jau nebegalime pasakyti, kad neteisėtai (nesilaikant mūsų susitarimų sąlygų) įvežtų prekių negalima pirkti Europoje, tai tarsi draustume patarimą nepirkti, pvz., padirbtas prekes arba vogtus laikrodžius ant turgaus prekystalio. Parlamentas atidžiai kontroliuos šį reikalą.
Šiuo atžvilgiu norėčiau Europos paklausti: koks mūsų, europiečių, vaidmuo šiame Izraelio–Palestinos taikos procese? Kur buvo mūsų vyriausiasis įgaliotinis? Kur mūsų vieta šiame svarbiame procese?
Marie-Christine Vergiat, autorė. – (FR) Pone pirmininke, šių metų pradžioje Izraelio vyriausybė priėmė įstatymo projektą, kuriame tiesiogiai suabejojama finansavimu, kurį Europos Sąjunga teikia Izraelyje veikiančioms NVO.
Aš pati kartu su kitais pasirašiau po šiuo klausimu ir džiaugiuosi, kad tai leidžia mums vertinti puikų Izraelio NVO darbą, diena iš dienos kovojant už taiką, demokratiją ir žmonių teises Izraelio valstybės teritorijoje apskritai. Izraelio ir Palestinos konflikte šios NVO pernelyg pamirštamos, nors jos, kaip jau esu sakęs, atlieka nepaprastą darbą ir patiria nemažai įžeidinėjimų.
Izraelio vyriausybė, spaudžiama, ypač mūsų, šiek tiek atsitraukė, bet savo politikos krypties nepakeitė. Iš tikrųjų Izraelio valdžia siekia įdiegti tikrą teisinį arsenalą, kad išvengtų jų politikos kritikos, įskaitant sklindančią iš užsienio.
Aš taip pat atkreipiu dėmesį į nuostatas, kuriomis siekiama uždrausti boikotuoti, dar blogiau, nuostatą, leidžiančią suabejoti universaliosios jurisdikcijos principu, įtrauktu į daugelį tarptautinių sutarčių, kurias pasirašęs Izraelis. Tačiau žinome, kad Izraelis, déjà, kartais laikosi „kintamos geometrijos“ požiūrio į tarptautinę teisę. Iš tikro mes žinome, kad šie pasiūlymai – tai Izraelio vyriausybė reakcija į Goldstone’o ataskaitą.
Gerb. Komisijos nary, Europos Sąjunga sukūrė privilegijuotą partnerystę su Izraeliu, kuri neleidžia nieko ginčyti. Tačiau mus atrodo, kad yra ribos. Mes turime padaryti galą Izraelio vyriausybės užsipuldinėjimus NVO, kurios kritikuoja jos politiką ir reikalauja besąlygiškai atšaukti minėtus pasiūlymus, nedarančius garbės valstybei, kuri tvirtina esanti demokratinė, atžvilgiu.
Ar galite mums garantuoti, kad, net ir priėmus šį teisės aktą (nors aš viliuosi, kaip taip neatsitiks), Europos Sąjunga vis tiek ir toliau besąlygiškai finansuos šias Izraelio NVO? Ar galite mums pasakyti, ką ketina daryti Komisija, kad įtikintų vyriausybę atšaukti minėtas priemones ir užtikrinti teisę laisvai burtis į asociacijas, kuri yra pagrindinis demokratijos ramstis? Ar galite mus patikinti, kad, kuriant Europos išorės veiksmų tarnybą, į Izraelį bus paskirti už žmogaus teises atsakingi ryšių palaikymo pareigūnai, kad NVO turėtų tarpininkus vietoje.
Štefan Füle, Komisijos narys. – Pone pirmininke, pilietinės visuomenės organizacijos atlieka esminį vaidmenį atvirose ir demokratinėse visuomenėse. Izraelis neabejotinai turi laisvos, atviros ir energingos pilietins visuomenės, tradicijas – visuomenės, kuri atlieka teigiamą vaidmenį daugelyje sektorių, įskaitant žmogaus teisių stebėseną ir Izraelyje, ir okupuotose Palestinos teritorijose, aplinkosaugos bei kultūros problemų išryškinimą.
ES daugelį metų bendradarbiauja su Izraelio nevyriausybinėmis organizacijomis ir labai suinteresuota tęsti šį vaisingą bendradarbiavimą, ypač dėl to, kad daugelis Izraelio NVO turi gerą vardą dėl jų aukšto lygio profesionalumą savo srityje. Būtent dėl to mes su nerimu sekėme Knesete vykstančias diskusijas apie įstatymą dėl „užsienio finansavimo atskleidimo“. Apie savo susirūpinimą ne kartą aiškiai pareiškėme Izraelio valdžiai.
Kaip išsamiai išdėstyta Komisijos Europos kaimynystės politikos pažangos ataskaitoje, pirmojoje įstatymo redakcijoje (vasario mėn.) nustatyti nauji pilietinės visuomenės veiklos reikalavimai, kurie, jei būtų priimti, labai trukdytų NVO veiklai Izraelyje.
Vasarą Kneseto nariai, vyriausybė ir pilietinės visuomenės atstovai aptarė naują, iš esmės pataisytą įstatymo variantą. Rugpjūčio mėn. per pirmąjį svarstymą Knesete buvo priimtas naujas projektas.
Paskutiniajame įstatymo projekte nuostatos dėl NVO apmokestinimo panaikinimo ir įpareigojimo įsiregistruoti politinių partijų sąraše įtraukimo atidėtos. Tai, žinoma, labai sveikintini pakeitimai.
Tačiau NVO nustatytas įpareigojimas pranešti, mūsų manymu, būtų pernelyg griežtas dar ir dėl to, kad dabartiniai administraciniai reikalavimai, keliami Izraelio NVO, jau pakankamai užtikrina viešojo finansavimo skaidrumą. Be to, šie naujieji skaidrumo kriterijai būtų taikomi tik užsienio valstybių finansavimui, o privačių užsienio šaltinių nereikėtų atskleisti, kaip buvo teisingai pabrėžta. Toks požiūris būtų diskriminuojantis užsienio viešųjų finansuotojų atžvilgiu, įskaitant ES finansuotojus.
Europos kaimynystės politikos (EKP) veiksmų plane Izraelis ir Europos Sąjunga susitarė vesti nuolatinį dialogą pilietinės visuomenės klausimais ir skatinti Izraelio ir ES pilietinių visuomenių ryšius. Paskutinį kartą rugsėjo 2 d. susitikusi ES ir Izraelio žmogaus teisių darbo grupė taip pat išsamiai NVO finansavimo klausimą.
Ateinančiais mėnesiais įstatymas ir toliau bus aptariamas bei svarstomas Knesete. Mes ir toliau atidžiai seksime eigą.
Hans-Gert Pöttering, PPE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, pone Š. Füle, ponios ir ponai, pasiūlytas teisės aktas dėl Izraelyje veikiančių nevyriausybinių organizacijų (NVO) sukėlė mums daug nerimo. Esame susirūpinę, kad gali būti smarkiai apribota NVO galimybė veikti Izraelyje.
Europos Parlamento komitetų pirmininkų delegacijai lankantis Jeruzalėje (joje dalyvavau kaip Artimųjų Rytų darbo grupės pirmininkas) mūsų kolegoms Knesete išreiškėme savo nerimą, ypač per labai pozityvų susitikimą su ministro pirmininko pavaduotoju Danu Meridoru. Norėčiau, kad tokių sumanių, šaltakraujiškų žmonių kaip Dan Meridor vaidmuo visuomenėje būtų iškilesnis nei, sakykim, užsienio reikalų ministro, kurio pozicijai visai nepritariame.
Kaip kalbėjo visi pranešėjai, projekte kažkiek patobulintas. Labai pritariu Š. Füle’s žodžiams, bet į kai kuriuos klausimus dar reikia atsakyti. Visada, kai įvedami apribojimai žmogaus teisių organizacijų ir kitų NVO užduotims ir įtakos sričiai, turime kalbėti taip, kad mus išgirstų. Teisės aktas dar nepriimtas, manoma, kad sprendimas bus priimtas per Kneseto posėdį spalio mėn. Ketiname ir toliau atidžiai stebėti padėtį.
Kaip nuoširdus Izraelio draugas norėčiau pasakyti, kad Izraelio vyriausybė ir Izraelio Parlamentas turi būti traktuojami taip, kaip ir bet kuri kita vyriausybė ar parlamentas. Izraelis pagrįstai teigia, kad jų šalis demokratiška. Todėl jis turi priimti kritiką, kai mus atrodo, kad kritikuoti reikia.
Dar norėčiau pridėti, kad nesuprantu, kodėl Izraelio ambasada Briuselyje vakar padarė pareiškimą, sakydama, kad šiandien mes svarstome neegzistuojančią temą ir kad diskusijos neturėtų vykti dėl taikos proceso Artimuosiuose Rytuose.
Norėčiau kreiptis į Izraelio vyriausybę ir aiškiai pasakyti, kad mes nepritariame nė vienam Irano prezidento pareiškimui dėl Izraelio saugumo, nepritariame bet kokios rūšies terorizmui ir kad jei Hebrone bus žudomi izraeliečiai, griežtai tai pasmerksime. Tačiau turime Izraeliui pasakyti ir tai, kad po rugsėjo 26 d. gyvenvietės neturi būti atstatomos. Užuot atstatęs gyvenvietes, Izraelis turi dėti pamatus tolesniam taikos procesui. Izraeliui šioje srityje tenka didžiulė atsakomybė; labai tikimės, kad taika bus tvirta ir ilgai trunkanti, o Izraelis ir Palestina jai stojus turės tvirtas ir saugias sienas. Svarbus ir izraeliečių, ir palestiniečių garbingumas.
(Plojimai)
Richard Howitt, S&D frakcijos vardu. – Pone pirmininke, tokią savaitę, kai atnaujinamos tiesioginės taikos derybos, ir tokią dieną, kai prasideda žydų Naujieji metai, – visiems Europos ir pasaulio žydams linkiu shana tova, – man labai gaila, kad Izraelio Knesetas vis dar ketina nustatyti apsunkinančius ir nepriimtinus su atskaitomybe susijusius apribojimus žmogaus teisių organizacijoms, gaunančioms lėšas iš užsienio, įskaitant Europos Sąjungą.
Iš NVO (kurioms šie suvaržymai skirti) narių, dirbančių Artimųjų Rytų darbo grupėje ir Parlamento žmogaus teisių pakomitetyje, sužinojome, kad jie bona fide vykdo su žmogaus teisėmis susijusią veiklą, bet yra įžeidinėjami ir kaltinami politiniu šališkumu.
Panašūs tarptautinės pagalbos žmogaus teises ginančioms NVO apribojimai taikomi Birmoje, Tunise ir Ruandoje. Jie neturėtų būti įvesti tokioje šalyje kaip Izraelis; jie prieštarauja Izraelio įsipareigojimams remti laisvę burtis į asociacijas pagal tarptautinės darbo organizacijos konvencijas.
Abiejose Artimųjų Rytų konflikto šalyse per maža balsų, pasisakančių už taiką ir žmogaus teises. O tuos, kurie atvirai pasisako, dažnai nustelbia kiti, siekiantys smurto.
Pliuralistinės demokratinės bendruomenės taikos ir stabilumo sąlygomis puoselėja pilietinę visuomenę, nors kartais jų žinią gali būti nelengva išgirsti. Kaip sakė George Orwell, „laisvė – tai teisė sakyti žmonėms tai, ko jie nenori išgirsti.“
Chris Davies, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, kalbėsiu apie Izraelio ambasadoriaus R. Curielio laišką Žmogaus teisių pakomitečio pirmininkui.
Aš iš tikrųjų ketinau pritarti jo pareiškimui, kad mes turėtume būti pasirengę palaikyti skaidrumo principo taikymą organizacijų finansavimo srityje. To galėtume tikėtis čia, na ir Izraelyje taip pat.
Po to mano akys užkliuvo už vienos iš paskutinių laiško pastraipų, kurioje jis išreiškia pasipiktinimą tuo, kad pliuralistinė Izraelio pilietinė visuomenė lyginama su kitomis šalimis. Štai kaip jis rašo: „Pasirinkus šį neteisingą kelią, mums visiems gali tekti plačiau apsistoti ties pačios Europos įgaliojimais, dabarties ir praeities“. Jei tai ne nuoroda į holokaustą, tada nežinau, kas tai. Potekstė aiški: jūs, europiečiai, neturite teisės kritikuoti Izraelio dėl jūsų praeities. Jūsų rankos kruvinos.
Aš neatsakingas už nacių veiksmus. Tuo metu dar nebuvau gimęs ir daugelis iš mūsų, čia esančių, dar nebuvo gimę, o Europos Sąjunga susikūrė tam, kad užtikrintų, jog panašus blogis daugiau nepasikartotų. Mane piktina mintis, kad turime užsimerkti ir nematyti pasibaisėtino Izraelio elgesio: ekonominės Gazos blokados, Palestinos teritorijos okupavimo ir žmogaus teisių pažeidinėjimo – visa tai pernelyg dažnai kartojasi.
Mane žeidžia mintis, kad mus nori priversti neklausinėti, kodėl tauta, ankstesniais šimtmečiais tiek kentėjusi, šiandien sukelia tiek kančių Palestinos žmonėms.
(Plojimai)
Nicole Kiil-Nielsen, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, kai kas sako, kad šiandienos diskusija jau neaktuali. Tačiau, nors spaudimo grupės užsipuola Europą, kad ši nuo 2005 m. finansuoja Izraelio NVO, Izraelio pilietinės visuomenės darbo sąlygos toliau blogėja.
Po to, kai buvo paskelbta R. Goldstone’o ataskaita, suterštas daugelio organizacijų atstovų vardas, daugelis įbauginti ir suimti. Šiuo metu svarstoma 14 įstatymo projektų. Visais šiais įstatymais siekiama apriboti savarankiškumą ir laisvę burtis į asociacijas. Norėčiau jums priminti, kad Izraelio žmogaus teisių gynėjams nebeleidžiama įžengti į okupuotas teritorijas be kariuomenės leidimo.
Izraelio demokratai ir pacifistai, gavę pagalbą pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę, susirūpinę, kadangi šis įstatymo projektas, nors ir pataisytas, konkrečiai nutaikytas į tarptautinių organizacijų finansavimą, o privačiam finansavimui netaikomas.
Nebeleisime, kad žmonės, turėję drąsos pasmerkti kasdieninį palestiniečių žeminimą, šeimų išvarymą, namų nugriovimą, žemės konfiskavimą ir vandens atėmimą, būtų priversti tylėti.
Charles Tannock, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, Izraelis, kaip ir visos suverenios valstybės, turi visišką teisę prižiūrėti, stebėti ir kontroliuoti jo teritorijoje veikiančių vidaus bei tarptautinių NVO veiklą taip, kaip jam atrodo esant tinkama, ypač jei tos organizacijos politinio pobūdžio ir gali remti terorizmą arba yra iš terorizmą remiančių valstybių.
Izraelio parlamentinei demokratijai būdinga aktyvi pilietinė visuomenė, kurioje gali būti reiškiama ir svarstoma įvairiausia neprievartinė nuomonė. Izraelyje veikiančioms NVO suteikta laisvė, kokios nėra kitose Artimųjų Rytų valstybėse – jose civilinė visuomenė dažniausiai gyvena represinėje aplinkoje. Rusija išleido drakonišką įstatymą, nukreiptą prieš NVO, nors ji ir Europos Tarybos narė; bet Rusija didelė, ji turi naftos ir dujų, o Izraelis mažas, išteklių nedaug, matyt, tai ir paaiškina, kodėl Rusijai pavyksta išvengti įdėmaus žvilgsnio šioje srityje.
Todėl šios dienos diskusija įtartinai panaši į kitą Izraelio užsipuolimą nuolatiniais įtarinėjimais, į kuriuos Parlamentas labai jau dažnai įsitraukia – nesvarbu, kad Knesetui pasiūlytas įstatymo projektas nemažai pakeistas ir patobulintas. Dabar, kai ką tik atnaujintos tiesioginės Izraelio ir Palestinos derybos, mes, Europos Parlamentas, rizikuojame būti pasmerkti dėl tokių netinkamų ir nenaudingų diskusijų.
Kyriacos Triantaphyllides, GUE/NGL frakcijos vardu. – (EL) Pone pirmininke, pasiūlytas įstatymas atitinka platesnę strategiją – neįteisinti kovos už žmogaus teises Izraelyje, nutildant šalyje tuos, kurie nesutinka su bendra nuomone, ir palaikant panašias įbauginimo priemones, pvz., suėmimus per demonstracijas prieš karą Gazoje praeityje.
Praėjusią gegužę Išorės santykių generalinis direktoratas nustatė, kad NVO sąlygos Izraelyje pablogėjo. Tačiau nuo to laiko Europos Sąjunga nė karto viešai nepasmerkė sprendimų dėl siūlomo teisės akto, viešai neparagino gerbti savo piliečių saviraiškos laisvę. Europos Sąjunga negali skelbti lojalumo teisinei valstybei ir pripažinti pavojų, o kartu užsimerkti, kai nesilaikoma žmogaus teisių. Ragindama Izraelį atsisakyti šio įstatymo, ji turi užimti visuomenės poziciją.
Europos Sąjunga negali ir toliau stiprinti santykius su Izraeliu, kai užsipuolamos Europos Sąjungos finansuojamos NVO ir menkinama jų iš Bendrijos gaunama parama. Ji turi nustatyti sąlygas, kuriomis būtų tęsiama prekyba, ir sustabdyti asociacijos susitarimą, kol Izraelio valstybė ims gerbti saviraiškos laisvę ir partnerystę. Be to, Izraelis turi laikytis asociacijos susitarimo 2 straipsnio dėl žmogaus teisių ir atšaukti siūlomą įstatymą.
PIRMININKAVO: Stavros LAMBRINIDIS Pirmininko pavaduotojas
Bastiaan Belder, EFD frakcijos vardu. – (NL) Pone pirmininke, ši diskusija keista ir ne vienu aspektu. Apibendrinu vienu sakiniu: remdamiesi pasenusiais parlamentiniais klausimais aptarinėjame dabartinę Izraelio teisinę procedūra, kuria siekiama užtikrinti, kad Izraelio NVO finansavimas būtų kuo skaidresnis. Prašome atsižvelgti į tai, kad ginčijamame įstatymo projekte atidžiai svarstoma organizacijų teisė laisvai veikti demokratinėje valstybėje, nepaisant Izraelio piliečių teisės žinoti, kas tų NVO veiklą finansuoja. Jau daugelį metų skaidrumas yra Europos politinis devizas. Ar yra kokia priežastis, dėl kurios šis taip dažnai išpažįstamas principas neturėtų būti deramai pritaikytas tuo atveju, kai Europos Sąjunga ir jos valstybės narės skiria dideles sumas Izraelio NVO? Jei Parlamentas tam priešinasi, tada tai yra, mano manymu, iš anksto surežisuotas, bet prastas spektaklis, ir Parlamente, ir žydų valstybėje. Taip politiškai įtariai elgdamiesi jūs tikrai atstumsite sveikai mąstančius Europos piliečius, tai yra mokesčių mokėtojus.
Diane Dodds (NI). – Pone pirmininke, man labai neramu dėl kai kurių šios dienos diskusijos pranešėjų tono ir jų kalbos turinio. Kadangi tiesioginių Izraelio ir Palestinos valdžios derybų pradžia labai sunki, paraginčiau Parlamentą atsargiai apgalvoti savo pastabas tokiu Artimiesiems Rytams jautriu momentu.
Remdamasi patirtimi su savo rinkėjais Šiaurės Airijoje, galiu patvirtinti, kad tokios derybos labai jautrios. Išorinis kišimasis dažnai daro jas nevaisingomis ir destabilizuoja pažangą. Šios derybos dar labiau paaštrėjo po praėjusią savaitę įvykusio išpuolio, per kurį žuvo keturi Izraelio piliečiai. Esu įsitikinusi, kad Parlamento nariai visi kartu pasmerks šį išpuolį ir pagirs Izraelį už pasižadėjimą derėtis.
Grįždami prie aptariamo teisės akto turėtume pripažinti, kad Izraelio vyriausybė kartu su Parlamentu padirbėjo reaguodami į susirūpinimą dėl jo. Įstatymas, kurį Knesetas rengiasi patvirtinti, nemažai pakeistas. Šie pakeitimai rodo, kad Izraelio demokratija veikli ir reaguoja į pagrįstą bei apgalvotą kritiką. Kitos priemonės nukreiptos į atvirumo, atskaitomybės ir skaidrumo principų taikymą NVO sektoriui. Viso pasaulio NVO nuolat propaguoja juos kaip pagrindinius sveiko visuomenės gyvenimo demokratijos sąlygomis principus.
Be to, reikalavimą, kad užsienio vyriausybių parama būtų skelbiama per viešąsias reklamos kampanijas ir interneto svetainėse, galima palyginti su ES reikalavimu užregistruoti ES finansavimo gavimą. Sakyčiau, dėl to NVO ir kai kurių Parlamento narių priešinimasis tokiems pasiūlymams yra ir nelogiškas, ir veidmainiškas.
Tos diskusijos yra kišimasis į valstybės, kuri nėra ES narė, vidaus reikalus klausimu, kuris jau sprendžiamas. Daugelis izraeliečių padarys išvadą, kad motyvas – neigiama nuostata Izraelio atžvilgiu, o juk taikos derybų metu mes turėtume teikti padrąsinimą derybininkams.
Chris Davies (ALDE). – Pone pirmininke, dėkoju D. Dodds. Gerbiama Parlamento narė tikriausiai neprieštaraus, jei pavadinsiu ją Parlamento naujoke. Kai kurie iš mūsų, išbuvę čia jau pakankamai ilgą laiką, atrodo, matė nemažai Izraelio ir Palestinos derybų ir suprato, kad tylėjimas nebūtinai padeda procesui.
Diane Dodds (NI). – Pone pirmininke, žinoma, aš sutinku, kad esu palyginti naujokė Parlamente, bet tikiuosi, kad ir gerbiamas Parlamento narys pripažins, jog man nėra naujiena konfliktinės situacijos ar su terorizmu susijusių aplinkybių nagrinėjimas mano pačios rinkiminėje apygardoje Šiaurės Airijoje.
Turiu asmeninės patirties terorizmo srityje ir esu dalyvavusi derybose, kurios nulėmė taikesnę demokratinę Šiaurės Airijos žmonių ateitį, patyriau, kad išorinis kišimasis, o ypač iškreiptas kišimasis, yra nei teisingas, nei naudingas.
(Pranešėjas sutiko atsakyti į klausimą pagal „mėlynosios kortelės“ procedūrą, nustatytą Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalyje.)
Róża Gräfin von Thun und Hohenstein (PPE). – Pone pirmininke, klausantis šios diskusijos man kilo noras papasakoti jums, kad daugelį metų vadovavau Lenkijos NVO, kuri skatino prisijungti Lenkiją prie Europos Sąjungos, pritarė tam referendume ir dalyvavo daugelyje politinio švietimo, demokratijos ir kt. programų.
Mes taip pat turėjome rėmėjų Lenkijoje ir užsienyje. Tai buvo privatūs asmenys, verslo ir politiniai fondai, įvairios Europos Sąjungos programos, ir mes, žinoma, privalėjome skelbti pinigų šaltinius bei gautas sumas. Tą patį galėčiau pasakyti ir apie visus iš ES biudžeto gautus pinigus. Man niekad neateitų į galvą, kad tai kokia nors diskriminacija ar trukdymas.
Dėl šių diskusijų, labai gaila, bet mes jose pasiklydome, nes jos pagrįstos pasenusiais dokumentais. Prarandame bendrą vaizdą, o iš tikrųjų mums būtent to reikia. Juk kalbame apie standartus, apie mūsų demokratiją, kuri pagrįsta piliečių, dažnai susibūrusių į energingas, dinamiškas NVO, aktyvumu.
Skaidrumas – demokratijos reikalavimas, o įstatymas ar bet kuris kitas teisės dokumentas, kuriame reikalaujama skaidrumo privataus ar viešojo finansavimo srityje, šiame Parlamente turėtų būtų giriamas, o ne smerkiamas.
Gal ir mes turėtume skatinti, kad būtų skelbiami privatūs donorai. Kodėl skaidrumas turėtų trukdyti veiklai, silpninti NVO padėtį, diskriminuoti? Kam mums reikalingas skaidrumas? Tai klausimai, kuriuos turėtume sau užduoti bet kurios pasaulio organizacijos, kurią remiame, atžvilgiu.
Izraelis – demokratinė valstybė. Knesete vyko gyva diskusija dėl šio įstatymo projekto, po kurios praėjusį rugpjūčio mėn. parengtas įstatymas. Taigi, dėkodama Komisijos nariui Š. Fülei už visą informaciją, kurią jis mums pateikė, galiu tik palinkėti jam ir toliau plėtoti gerą Europos Sąjungos ir Izraelio bendradarbiavimą.
Proinsias De Rossa (S&D). – Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau atsiliepti į mintį, kad kišimasis iš išorės tam tikru būdu kenkia taikos procesui. Jei laikytumėmės tokios logikos, Europos Sąjunga ir, žinoma, pasaulis apskritai turėtų nusigręžti nuo kiekvieno pasaulyje kilusio konflikto ir apsimesti, kad tai ne mūsų reikalas. Tai netikęs argumentas, D. Dodds, ir aš raginu permąstyti savo požiūrį į tai.
Šis Parlamentai turi visišką teisę tirti galimas grėsmes žodžio laisvei ir teisei laisvai burtis į asociacijas bet kurioje valstybėje, su kuria prekiaujame. Mūsų sutartys įpareigoja mus prekiauti etiškai. Izraeliui, kurio prekybiniai ryšiai su ES labai glaudūs, negali būti daroma išimtis šiuo atžvilgiu.
Sveikinu pakeitimus, kuriuos Kneseto įstatymų leidybos komitetas iki šio laiko padarė NVO finansavimo įstatyme, be abejo, paveiktas organizuoto tarptautinio spaudimo, bet tai tik pirmasis etapas. Dokumentas turi būti vėl grąžintas Komitetui ir pereiti antrąjį bei trečiąjį etapus. Dar nežinome, kokia bus galutinė versija.
Tačiau dabartinio pavidalo įstatymas yra drakoniškas ir nesubalansuotas, diskriminacinis, nes palankus tik užsienio privatiems finansuotojams, kuriems nereikės atskleisti teikiamų dovanų šaltinį ar teikimo tikslą. Tai koks šis įstatymas: skaidrumo ar neskaidrumo? Jei skaidrumo, tai šis skaidrumas turi būti visapusiškas.
Mano nuomonė dėl galutinių rezultatų skeptiška; manau, kad Parlamentas, Komisija ir Taryba turi išlikti budrūs ir aiškiai pasakyti, kad jei bus priimtas įstatymas, kuriame skaidrumo reikalavimai nesubalansuoti, tai atsilieps mūsų santykiams.
Norėčiau trumpai paaiškinti dėl siūlomo įstatymo boikotavimo; priėmus šį įstatymą, nusikaltėliu bus laikomas kiekvienas, kuris remia neteisėtose gyvenvietėse neteisėtai pagamintų prekių pardavimo Europoje boikotavimą. Laikyčiau tai teisės užsiimti politine veikla pažeidimu.
(Pranešėjas sutiko atsakyti į klausimą pagal „mėlynosios kortelės“ procedūrą, nustatytą Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalyje)
Bastiaan Belder (EFD). – (NL) Pone pirmininke, visai neseniai mano kolega P. De Rossa pasakė, kad diskusijos dėl ginčijamo įstatymo projekto jau vyko ir įstatyme padaryti pakeitimai. Ar galėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad diskusijos tebevyksta? Man, kaip Izraelio delegacijos pirmininkui, apie tai buvo pranešta anksčiau šią savaitę, bet mane apstulbino tai (ir apie tai norėčiau jūsų paklausti), kad jūs pasakėte, jog minėti pakeitimai buvo padaryti dėl išorinio spaudimo. Ar jūs darote užuominą, kad jūsų kolegos Knesete neturi teisės apsigalvoti, kaip padarė minėto komiteto pirmininkas, pasiūlydamas, kad skaidrumo įstatymas būtų taikomas ir privatiems donorams? O tai jau, aišku, nėra spaudimas iš išorės? Kitais žodžiais tariant, ar jūs manote, kad išorinis spaudimas yra vienintelis dalykas, galintis priversti Izraelio Kneseto narius apsigalvoti? Toks įsitikinimas, mano manymu, labai neobjektyvus.
Proinsias De Rossa (S&D). – Pone pirmininke, aš nedaryčiau tokio absurdiško pareiškimo, kad tik išorės spaudimas gali paskatinti parlamentarus pakeisti nuomonę, bet akivaizdu, kad tarptautinis spaudimas padeda apsigalvoti. Žinau tokį atvejį Airijoje. Airijos taikos procese spaudimas padėjo pakeisti IRA ir Sinn Féin nuomonę. Airijoje mes, aišku, darėme jiems vidaus spaudimą, bet tarptautinis spaudimas taip pat neabejotinai svarbi demokratinio proceso dalis. Galų gale mes gyvename viename pasaulyje.
Frédérique Ries (ALDE). – (FR) Pone pirmininke, kartais mane stebina kai kurių mūsų diskusijų Parlamente turinys. Taip yra šiandien.
Apie ką kalbame? Koks klausimas darbotvarkėje? Ne R. Goldstone’o ataskaita. Ne gyvenvietės. Ne operacija „Lydytas švinas“. Diskusijos pavadinimas – „Įstatymo projektas dėl Izraelio NVO“, įstatymo, dėl kurio dar ginčijamasi Knesete, dėl kurio Knesetas dar nebalsavo.
Todėl mūsų Parlamentas balandžio mėn. reikalavo apsvarstyti šį klausimą tuoj po to, kai jį iškėlė Izraelio vyriausybė ir net prieš tai, kai Izraelio Parlamento nariai turėjo galimybę jį apsvarstyti. Tai yra juo labiau globėjiška (atleiskite, bet tik tokiu žodžiu galiu tai apibūdinti), žinant, kad šis įstatymas (ir tai jau buvo minėta) dabar jau gerokai pakeistas. Tai tikrai mūsų kolegų Knesete įžeidimas: manyti, kad mūsų žodinis klausimas Parlamente pakeitė reikalą, reiškia negerbti jų darbo. Tai rodo visišką Izraelio mentaliteto ir demokratinio proceso gyvybingumo, NVO ir Izraelio Parlamento narių nepažinojimą.
H. G. Pöttering užsiminė apie savo apsilankymą Izraelyje. Ir aš buvau Izraelyje, grįžau sekmadienį. Susitikau su išrinktais Kadima, leiboristų ir keliais Likud partijos atstovais ir galiu jus patikinti, kad jie ištisus mėnesius sprendė šį klausimą kartu su NVO. Jie nelaukė mūsų. Todėl nesuprantu: kiekviena pasaulio demokratija (apie tai buvo kalbėta) siekia didesnio skaidrumo, etiško elgesio ir visuomeninių įstaigų atskaitomybės. Tai daro vyriausybės, politinės partijos, aišku, ir valstybės administracija, valstybės narės, Komisija ir mūsų Parlamentas; visi laikosi tos pačios skaidrumo procedūros, kuri ypač reikalinga ir suprantama tokiame neramiame, konflikto krečiamame regione kaip šis.
(Pranešėjas sutiko atsakyti į klausimą pagal „mėlynosios kortelės“ procedūrą, nustatytą Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalyje)
Nicole Kiil-Nielsen (Verts/ALE). – (FR) Pone pirmininke, kadangi F. Ries nemano, kad padarytas poveikis Knesetui ar Izraelio valdžiai, tiesiog norėčiau jos paprašyti paaiškinti dėl Izraelio ambasados oficialaus pranešimo, apie kurį ką tik kalbėjome, ir dėl kai kurių elektroninių laiškų, kuriuos gavome per pastarąsias kelias dienas.
Frédérique Ries (ALDE). – (FR) Pone pirmininke, nesakiau, kad poveikis jiems nebuvo padarytas, juk ir P. De Rossa, be abejo, nenorėjo pasakyti, kad tai mūsų ir tik mūsų darbas pakeitė įvykių seką toje šalyje. Noriu pasakyti tik tiek (kadangi tik praėjusią savaitę apsvarsčiau šį reikalą su tos šalies Pralamento nariais), kad svarstymų ir įstatymų keitimo procesą jie pradėjo gerokai anksčiau ir be mūsų įsikišimo. Manau, kai kurios šiandieninės mūsų pastabos yra ypač globėjiškos, ir aš labai nenorėčiau kalbėti už ambasadorių, kuris vakar atsiuntė oficialų pranešimą. Nemanau, kad tai turėčiau daryti šioje vietoje.
Heidi Hautala (Verts/ALE). – Pone pirmininke, per savo politinę karjerą aš daug dėmesio skyriau skaidrumui priimant politinius sprendimus skatinti, tad gana nesunkiai galiu pastebėti, kad šiame įstatymo projekte siekiama labai atrankaus skaidrumo.
Liepos mėn. Žmogaus teisių pakomitetyje lankėsi iš Izraelio atvykę NVO atstovai, ir mes jų paklausėme apie šį įstatymą. Jie buvo susirūpinę. Mes girdėjome ir kitų nuomonių apie šį įstatymą ir aš pati turiu Izraelio ambasados bei Europos Sąjungos korespondenciją.
Taigi, sakyčiau, su žodiniu klausimu susijęs darbas, kurį mes atlikome Parlamento pakomitetyje, padėjo sukurti sąlygas išsamiai viešajai diskusijai, kuri turės poveikio.
Bet didžiausią įspūdį per klausymus pakomitetyje man padarė geras Izraelio ir Palestinos NVO nusiteikimas bendram darbui. Manau, turėtume rasti naujų būdų jų bendradarbiavimui palaikyti, kadangi tai galėtų turėti didelės įtakos jų taikos procesui.
Fiorello Provera (EFD). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šios diskusijos patvirtina išankstinį nusistatymą Izraelio atžvilgiu, kuris toliau daro poveikį Europos Sąjungos Artimųjų Rytų politikai.
Šiandien aptariame įstatymą, kurio iš tikrųjų jau nėra, nes jis buvo iš esmės pakeistas. Naujajame įstatyme reikalaujama visiško skaidrumo užsieniui finansuojant Izraelyje veikiančias nevyriausybines organizacijas (NVO), tarp kurių yra tokių, kaip buvo pasakyta, kurios užsiima daugiau politika nei humanitarine pagalba.
Man neatrodo, kad šis skaidrumo reikalavimas apribotų teisę laisvai burtis į asociacijas, bet šiandien svarstome jį kaip tokį. Tada neturėtume stebėtis Izraelio politikų nesutarimu su Europos Sąjunga, ir tai gali paaiškinti, kodėl mes nesėdime prie Izraelio ir Palestinos derybų stalo, net jei esame pagrindiniai to regiono donorai.
Mes verčiau svarstytume, kaip padidinti mūsų finansavimo, teikiamo NVO ir aptariamame regione veikiančioms Jungtinių Tautų agentūroms, procedūrų skaidrumą ir atsekamumą Taip pašalintume abejones dėl mūsų politinių pozicijų.
Baigsiu pasiūlymu: kodėl, užuot aptarinėjus šį įstatymą, mums nesurengti diskusijos apie Europoje stiprėjantį antisemitizmą, ypač po K. De Guchto pareiškimų?
Franz Obermayr (NI). – (DE) Pone pirmininke, 2010 m. vasario mėn. Knesetas priėmė dokumentą, kuriuo panaikintas visų su užsienio donorais dirbančių organizacijų neapmokestinimas. Vėliau, balandžio mėn., parengtas įstatymas, kuriuo siekiama uždrausti visas nevyriausybines organizacijas (NVO), kurios dalyvauja užsienyje vykstančiuose teismo procesuose prieš Izraelio pareigūnus. Akivaizdu, kad sistemos kritikuotojai greitai taps pirmuoju priešu Izraelyje. Naujasis Izraelio frontas viešai kaltinamas tuo, kad sugriovė Izraelio valstybės pagrindus, ir vien dėl to, kad jis padėjo R. Goldstone’ui parengti ataskaitą.
ES turi užimti aiškią poziciją šios didėjančios netolerancijos atžvilgiu. Izraelyje ir Palestinos valstybėje NVO yra svarbus visuomenės įsitraukimo į politiką būdas, todėl demokratinėje sistemoje tai nusipelno apsaugos. Tikimės, kad kiekviena šalis, norinti glaudžiau bendrauti su ES, laikysis Europos taisyklių ir Europos standartų.
Ria Oomen-Ruijten (PPE). – (NL) Pone pirmininke, sužinojau ir nustebau, kad Izraelis mėgina neprileisti, kad šis klausimas patektų į Europos darbotvarkę. Aš visada remiuosi principu, kad nereikėtų bijoti diskusijų, jei pasitiki savo įstatymais, ir kad diskusijos gali sukurti klimatą, kuriame NVO – jų klausimas šiandien svarbiausias – gali nekliudomos dirbti Izraelyje. Todėl čia vykstančios diskusijos gali tik padėti išsklaidyti nerimą.
Pone pirmininke, man malonu pažymėti, kad tiek daug visko atsitiko nuo tada, kai Heidi Hautala balandžio 27 d. pateikė žodinį klausimą, iki šiandienos diskusijos. Iš ambasadoriaus rašto ir išversto įstatymo projekto suprantu, kad padaryta daug pakeitimų. Džiaugiuosi tuo. Tačiau man kelia nerimą tai, kaip bus užtikrintas naujojo teisės akto įgyvendinimas ir ar nebus jis įgyvendintas atrankiuoju būdu. Manau, NVO skaidrumas yra kiekvienos demokratijos neatskiriama dalis, dėl to svarbu, kad Izraelis užtikrintų ir tai, jog šių organizacijų veiklai nebus trukdoma. Klausimas Š. Fülei: ar turime garantijų, kad su visomis Izraelyje veikiančiomis NVO bus elgiamasi vienodai ir kad priėmus šį naują teisės aktą visiškai arba iš dalies užsienio finansuojamoms NVO nebus taikomos ribojamosios priemonės?
Trečias dalykas – skaidrumas, kuris naudojamas kaip argumentas; tai puiku, bet nesuprantu, kodėl į šį teisės aktą neįtrauktos privačios dovanos. Aš į tai žiūriu kaip į didelį aplaidumą.
Pone pirmininke, visais kitais atžvilgiais sutinku su savo kolegos H. G. Pötteringo pastaba dėl gyvenviečių politikos.
Monika Flašíková Beňová (S&D). – (SK) Turiu pasakyti, kad mane stebina šios diskusijos tonas. Šiandien turėjome svarstyti mūsų pasiūlymus ir mūsų požiūrį į įstatymą, kuris dar taisomas, ir ką mes galėtume patarti savo kolegoms Knesete, kurie išrinkti lygiai taip pat kaip ir mes į Europos Parlamentą, koks būtų mūsų geras patarimas ar vertinga patirtis priimant tokios rūšies įstatymus.
Deja, diskusijos perėjo į tam tikrą vienos mūsų Parlamento sekcijos kovą su Izraeliu apskritai. Neturėtume pamiršti, kad Izraelis yra labai sudėtingoje vietoje ir sunkioje padėtyje, kad tai vienintelė demokratinė valstybė tame regione ir kad ji puolama beveik visų savo kaimynų. Tai pirmas dalykas, o abejonėms išsklaidyti: per praėjusius rinkimus buvau Europos Parlamento delegacijos ryšiams su Izraeliu pirmininko pavaduotoja. Todėl turiu šiek tiek patirties, o, be to, ir labai geros bendravimo su kolegomis iš Izraelio Kneseto patirties, ir man niekada neatrodė, kad lankantis Izraelyje ir užduodant klausimų, kurie galbūt nebuvo malonūs, jie nebūtų noriai į juos atsakę. Pagaliau daugelis iš jūsų, dalyvaujančių šiose diskusijose, taip pat buvote toje delegacijoje ar net šiandien dirbate. Taigi judėkime pirmyn, teikime gerus pasiūlymus ir mūsų kolegos Knesete, manau, įtrauks juos ir džiaugsis, galėdami taip priimti šį įstatymą.
Margrete Auken (Verts/ALE). – (DA) Pone pirmininke, ankstesnė kalba man priminė elektroninį laišką, kurį neseniai gavome iš Amerikos ir Izraelio draugystės organizacijos ir kuriame rašoma, kad jau pats laikas laikyti Izraelį demokratine valstybe. Tai man priminė gerai žinomą pasakojimą apie M. Gandį, kurio kartą paklausė, ką jis mano apie Vakarų civilizaciją. Jis atsakė: „Tai būtų gera idėja“. Manau, su Izraeliu turime elgtis taip, tarsi jis būtų demokratinis, ir kelti reikalavimus, kurie būtini, siekiant turėti gerą demokratiją.
Šiandien čia buvo aiškiai pasakyta, kad mūsų negali tenkinti skaidumas tik viešojo finansavimo srityje, kai jis netaikomas privačiam finansavimui, net jei ir visiems žinoma, kas yra didžiulių privačių lėšų šaltinis. Negalime į Izraelį žiūrėti rimtai, jei jie remiasi žydų persekiojimu arba holokaustu, kad pateisintų savo blogą elgesį su kitais. Šis žydų kančios subanalinimas, mano manymu, yra galbūt pats negarbingiausias dalykas iš to, ką girdėjome šiose diskusijose. Tas įvykdytas smurtas neturi būti naudojamas kaip pasiteisinimas dėl to, kad nesilaikoma svarbiausių demokratijos taisyklių. Turime pateikti tinkamus reikalavimus Izraeliui ir nesielgti su jais kaip su jautriu vaiku, nedaryti nuolaidų, tarsi jie būtų neįgalūs.
Zuzana Roithová (PPE). – (CS) Šis kairiųjų Parlamento narių klausimas Komisijai yra, taip sakant, ne į temą ir todėl neturi prasmės. Ir ne tik todėl, kad įstatymas, dėl kurio Knesete bus balsuojama kitą mėnesį, jau yra kito pavidalo. Esu tvirtai įsitikinusi, kad šalis, kuri veikia vadovaudamasi demokratijos principais, kaip antai Izraelis, turi teisę leisti įstatymus, jei jie neprieštarauja tarptautinei teisei, o toks nebuvo netgi pirmasis vyriausybės pasiūlytas įstatymo variantas. Norėčiau jums priminti, kad pagal mano šalyje nusistovėjusią tvarką savanoriškos organizacijos turi nurodyti jų finansavimo šaltinius, įskaitant užsienio ir privačius rėmėjus.
Europos Sąjunga bendrai finansuoja viso pasaulio nevyriausybines organizacijas, ir mes ne visada tvirtai žinome, kam galų gale ta parama bus panaudota. Antra vertus, dėl šios priežasties turėtume remti Izraelio vyriausybės ir parlamento siekį padidinti skaidrumą, susijusį su pinigų sumomis, kurios į politinių judėjimų ir politiškai aktyvių nevyriausybinių organizacijų iždą įplaukia iš užsienio. Didesnį nerimą mums turėtų kelti tai, kad kai kurie minėti judėjimai ar organizacijos naudoja užsienio teroristinių organizacijų lėšas, pakenkdamos taikos siekiams ir sukeldamos grėsmę Izraelio piliečių saugumui.
Apgailestauju, kad kai kurie kairieji Parlamento nariai nerimauja dėl gerų Izraelio ir Europos Sąjungos santykių idėjos. Tačiau mūsų prioritetas yra taikus Izraelio ir būsimosios Palestinos valstybės sambūvis, o ne prietarų ar gandų skleidimas. Bet man rūpestį kelia tai, kad Komisija nepakviesta į derybas, taigi aš klausiu Komisijos: ar turite galimybę pakeisti šią padėtį?
Pier Antonio Panzeri (S&D). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, kai kas, žinoma, galėtų nesutikti su priežastimis, dėl kurių Europos Parlamente vyksta ši diskusija, ir priimamas sprendimas dėl teisės akto, kurio priėmimas vyksta demokratiškai išrinktame parlamente, pvz., Izraelio Knesete.
Šie prieštaravimai suprantami, tačiau yra ne mažiau kaip dvi svarbios priežastys, dėl kurių ši diskusija būtina. Pirmoji – tai unikalus padėties Artimuosiuose Rytuose pobūdis, padėties, kurią lėmė per ilgai užsitęsęs konfliktas, kuriame dalyvauja ne tik Izraelis. Antroji priežastis – svarbus nevyriausybinių organizacijų (NVO) vaidmuo tame regione humanitarinės pagalbos srityje ir skatinant bendradarbiavimo politiką. Be to, pati Izraelio valdžia turėtų kruopščiai įvertinti tą vaidmenį, nes be šių visų NVO veiklos įtampa regione būtų didesnė ir pavojingesnė.
Dėl šios priežasties būtų visai natūralu pasiūlyti Knesetui, kad jis, kai ketins leisti įstatymą šia tema, nepaisant padarytų pakeitimų nusistatytų du aiškius tikslus: užtikrinti finansavimo skaidrumą, kuris būtų taikomas visiems be išimties, įskaitant tokias organizacijas kaip, pvz., naujakurių NVO, ir padaryti taip, kad visos NVO iš tikrųjų turėtų galimybę dirbti, nes jų darbas svarbus, taikos derybų pažangai taip pat.
Sari Essayah (PPE). – Pone pirmininke, įstatymo projekto esmė ta, kad užsienio vyriausybių NVO skiriamas finansavimas turėtų būti skaidrus.
Ar mes turime skaidrumo problemų? Tikėkimės, kad neturime. Daugelis ES valstybių narių yra priėmusios įstatymus dėl NVO finansavimo ir jo skaidrumo, taip pat ir dėl politinių partijų finansavimo. Pvz., Suomijoje ką tik priėmėme įstatymą dėl politinių partijų finansavimo, kuriuo norėjome uždrausti visų rūšių finansavimą iš užsienio, išskyrus Europos giminingų partijų paramą. Nenorime, kad užsienio jėgos galėtų nusipirkti įtaką Suomijos politiniame gyvenime.
Visi mes, politikai, labai nustebtume, jei kuri nors draugiškos Europos Sąjungos valstybės narės vyriausybė imtų finansuotų mūsų šalies NVO politines kampanijas. Norėtume žinoti bent pinigų šaltinį ir galimus motyvus.
Kvarteto atstovas Tony Blair praėjusią savaitę kalbėdamas Herzliya atkreipė dėmesį į dvejopus standartus, kuriuos paprastai taiko europiečiai išreikšdami savo požiūrį į Izraelį. Jis pasakė: niekada netaikykite Izraelio vyriausybei taisyklių, kurių nenorėtumėt taikyti savo šaliai.
Taigi Europos Parlamentas turėtų padėti Izraelio įstatymų leidėjams užtikrinti skaidrumą, o ne mesti jiems klaidingus kaltinimus, kištis į demokratinį įstatymų leidybos procesą.
Ar mes, europiečiai, esame įsitikinę, kad ES finansuojami NVO projektai visada skatina taiką ir nėra nukreipti prieš abipusį supratimą, nedidina izraeliečių ir palestiniečių tarpusavio nepasitikėjimo bei priešiškumo?
Taigi šis naujas teisės aktas yra svarbus ir Europos mokesčių mokėtojams; norime žinoti, kaip tame regione leidžiami mūsų pinigai.
Marek Siwiec (S&D). – (PL) Pone pirmininke, sakoma, kad prieš pasirašant sutartį su banku reikėtų perskaityti tai, kas smulkiomis raidėmis parašyta apačioje. Kalbant apie šios dienos diskusijoje aptariamą klausimą, svarbu perskaityti pačią jo pabaigą. Autoriai klausia, kokį poveikį šis reikalas turės būsimiems ES ir Izraelio santykiams. Atsakyčiau, kad labai palankų poveikį, nes šiandien mes sakome, jog turime demokratišką partnerį Artimuosiuose Rytuose ir kad ten yra žmonių, kurie nori rūpintis Europos pinigais ir kuriems rūpi, kaip tie pinigai leidžiami. Tai vienintelė tame regione šalis, kuri taip rūpestingai elgiasi su Europos pinigais. Netoli nuo tos valstybės be pėdsakų dingsta milijonai eurų, o mes nežinome, kaip tie pinigai išleidžiami. Vienintelis dalykas, kuriuo šiandien galime būti patenkinti, yra tai, kad prisidedame prie demokratijos Izraelyje. Sakome, kad tai demokratinė šalis ir kad demokratiją ji kuria pagal mūsų standartus. Europos Parlamentas per šias diskusijas pasiekė kai ką išskirtinio. Garbingai apgynėme Izraelio nevyriausybines organizacijas – organizacijas, kurios nemano, kad yra pavojuje – ir giname jas nuo įstatymo, kuris dar neįsigaliojo. Norėčiau, kad tai būtų geroji šių diskusijų patirtis.
Zoran Thaler (S&D). – (SL) Ribojančiųjų teisės aktų tendencija Izraelyje rodo vis gilėjančią prarają tarp Izraelio idealo būti vienintele tikra demokratija Artimuosiuose Rytuose, kaip mes išdidžiai mėgstame pažymėti, ir tikrosios padėties, kuriai, nepaisant šios neginčijamos demokratijos, būdinga ir pagrįstų teisių į apsisprendimą, savą valstybę ir laisvę atėmimas iš kaimyninės Palestinos gyventojų.
Kadangi tai yra Izraelio vyriausybės politika, kiekvienas, kas tam prieštarauja, asmuo ar nevyriausybinė organizacija, anksčiau ar vėliau taps jos diktatūros priešu. Sunku, neįmanoma būti demokratija už aukštų sienų, kartu engiant kitus. Tai iliuzija.
Todėl Izraeliui teks pasirinkti: likti demokratine valstybe ir toliau vystytis demokratiškai, t. y. pripažinti savo kaimynų palestiniečių demokratines teises ir leisti jas įgyvendinti, ar išsaugoti dabartinę politiką, t. y. varžyti šias teises, retkarčiais nuo demokratiško elgesio nukrypstant į uždarumą, ribotumą, ksenofobiją ir pilietinės visuomenės slopinimą. Neišvengiama tokios politikos palestiniečių atžvilgiu kaina, deja, bus Izraelio demokratijos žlugimas.
Ulrike Lunacek (Verts/ALE). – Pone pirmininke, norėčiau padėkoti Komisijos nariui Š. Fülei už jo aiškius žodžius apie Izraelio pilietinę visuomenę, kuri, kaip žinome, yra labai energinga, taip pat ir už įstatymo, kuris buvo pakeistas, kritiką.
Vienas iš teigiamų dalykų šiame procese, mano manymu, yra tas, kad kai kurios labai blogos aptariamo įstatymo dalys iš tikrųjų buvo pakeistos. Tačiau dar liko klausimų, kuriuos Kneseto nariams galbūt reikėtų atidžiau apsvarstyti. Vieną iš jų paminėjote – tai, kad privatus finansavimas neįtrauktas į įstatymą, kuriuo reikalaujama skaidrumo. Labai gerai žinome, kad yra (mūsų šalyse taip pat) ir privatus finansavimas, ir jis taip pat turi būti skaidrus. Kažkas sakė, kad politinės partijos turi atskleisti, kokie asmenys, bendrovės ir t. t. jas finansuoja. Mano šalyje taip pat egzistuoja ši problema.
Išreikšdamas pagarbą Izraeliui ir Knesetui, manau, kad įstatymas bus pakeistas taip, jog Izraelio pilietinė visuomenė bus skaidri (kokia ir dabar yra jos didžioji dalis) ir toliau aktyviai kovos už taiką regione.
Ivo Vajgl (ALDE). – (SL) Nekyla abejonių, kad Izraelis demokratinė valstybė, bet kiekviena demokratinė valstybė neapsaugota nuo nedemokratinių veiksmų ar spaudimo.
Šiuo atveju, kai spaudimas daromas Izraelio nevyriausybinėms organizacijoms, veiksmai yra nedemokratiški; iš tikrųjų mes buvome apie juos įspėti, kai mūsų delegacija lankėsi Izraelio Knesete. Be to, dabar, kai pasikalbėjau su daugeliu asmenų Briuselyje, tvirtai tikiu, kad šie veiksmai buvo atliekami.
Šiandien me čia aptariame vieną konkretų įstatymą. Tačiau iš tikrųjų yra trys įstatymai, kurie kiekvienas savaip lemia dviprasmišką NVO ir visų jose dirbančių asmenų padėtį. Tai nėra gerai jokiai demokratijai. Kadangi mūsų diskusija taip pat turės poveikį taikos deryboms, turiu pasakyti, kad didžiausia iki šiol taikos deryboms padaryta žala – tai Izraelio užsienio reikalų ministro A. Liebermano pareiškimas, kad Izraelis ir toliau statys gyvenvietes okupuotose teritorijose.
Alexandra Thein (ALDE). – (DE) Pone pirmininke, visų pirma norėčiau padėkoti Izraeliui už tai, kad rimtai atsižvelgė į daugelį nuogąstavimų dėl siūlomų teisės aktų ir už tai, kad bent šiek tiek sušvelnino nuostatas.
Jau daug metų reikalaujama, kad nevyriausybinės organizacijos (NVO) atskleistų savo finansavimo šaltinius ir netgi paskelbtų šią informaciją savo interneto svetainėse. Įstatymas, kurį ketinama priimti, net ir švelnesne forma, galiausiai nukreiptas į konkrečias NVO: pirma, į žmogaus teisių organizacijas, ir, antra, į tas, kurios gauna viešąjį finansavimą. Jį sudaro, pvz., Jungtinių Tautų arba Europos Sąjungos skiriamos viešosios lėšos. Kraštutinėms dešiniosioms grupuotėms arba nevyriausybinėms organizacijoms, kurios finansuojamos iš privačių fondų ir kurios, pvz., remia neteisėtų gyvenviečių statybą, jokie teisiniai apribojimai netaikomi ir joms nereikia skelbti savo finansavimo šaltinių. Siūlomo teisės akto trūkumas yra nevienodas požiūris.
Štefan Füle, Komisijos narys. – Pone pirmininke, šios dienos diskusija dar kartą parodė, kad Europos Sąjunga skiria didelį dėmesį pilietinei visuomenei. Laisva ir aktyvi pilietinė visuomenė stiprina sveikos demokratijos vystymąsi.
Daugelį šiandien jūsų išsakytų pastabų užsirašiau ir perduosiu mūsų partneriams Izraelyje. Be to, rasiu būdą, kaip pranešti vyriausiajai įgaliotinei ir Pirmininko pavaduotojai apie kai kuriuos mūsų diskusijų aspektus, kadangi ji mūsų atstovė Ketverte ir veiksmingai užtikrina, kad Europos Sąjungos vaidmuo Artimųjų Rytų taikos procese tebebūtų labai svarbus.
Leiskite man prieš baigiant nurodyti dar du labai svarbius dalykus. Pirma, mes ir toliau finansuosime reikalavimus atitinkančius NVO projektus, kurie atitinka mūsų tikslus. Antra, tęsime dialogą su Izraelio valdžia, laikydamiesi dabartinių politinių susitarimų. Dialogas su šiuo labai svarbiu partneriu turi išlikti atviras ir turi būti vykdomas visais lygmenimis ir naudojantis visais kanalais.
Baigiant leiskite jus patikinti, kad Komisija ir toliau stebės šią problemą ir toliau savo partneriams Izraelyje teigs būtinybę skatinti bei remti, o ne riboti aktyvaus NVO sektoriaus darbą.
Olga Sehnalová (S&D), raštu. – (CS) Savanoriškos organizacijos yra teisėtas ir esminė pilietinės visuomenės sudedamoji dalis normalioje demokratinėje valstybėje. Tačiau lygiai taip pat teisėta reikalauti finansų skaidrumo, neatsižvelgiant į tai, iš kokių šaltinių – viešų ar privačių – būtų finansuojama. Todėl spręstinas klausimas turėtų būti konkretūs teisės aktai, užtikrinantys šį skaidrumą, ir užtikrinimo lygis. Tad būtų gerai, kad šis klausimas būtų svarstomas nešališkai, be išankstinio nusistatymo ir pasitikint demokratiškai išrinktais mūsų kolegomis Izraelio Knesete.
13. Jordano upės ir Jordano žemupio situacija (diskusijos)
Pirmininkas. – Kitas klausimas – diskusijos dėl žodinio klausimo Komisijai, kurį pateikė Paolo De Castro, Véronique De Keyser, Jo Leinen ir Adrian Severin S&D frakcijos vardu dėl Jordano upės ir Jordano žemupio situacijos (O-0092/2010 - B7-0452/2010).
Paolo De Castro, autorius. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, Jordano upė yra didelis ne tik ekologinės, bet ir žemės ūkio bei ekonominės reikšmės Jordanijos, Izraelio ir Palestinos teritorijų turtas ir jo naikinimas negali mums nekelti nerimo.
Svarbu pažymėti, kad apie 98 proc. 1,3 mlrd. kubinių metrų natūralaus gėlo vandens žemupyje kasmet nukreipiama kita kryptimi ir ilgiems upės ruožams kyla pavojus išdžiūti. Tai pražūtinga ne tik biologinės įvairovės, bet, svarbiausia, ir vandens šaltinių prieinamumo vietos bendruomenėms požiūriu. Smarkaus Jordano upės alinimo klausimą sprendė keli tarptautiniai veikėjai, įskaitant Europos ir Viduržemio jūros šalių parlamentinę asamblėją ir Jungtinių Valstijų Senatą.
Mes irgi turime reikalauti dalyvavimo, ne tik vietos vyriausybių ir institucijų, bet ir Tarybos, Komisijos ir valstybių narių, kad jos teiktų techninę ir finansinę pagalbą šiai upei atgaivinti. Kaip teigiama bendroje visų frakcijų, kurioms dėkoju už nuoširdžią paramą, rezoliucijoje, svarbiausia, turime prašyti Komisiją į kaimynystės politikos su Izraeliu, Jordanija ir Palestinos Administracija veiksmų planus įtraukti aiškią, konkrečią nuorodą į šį projektą.
Pradinis žingsnis galėtų būti bendras Jordano upės būklės tyrimas. Gerai žinome, kad vanduo yra brangus, nenusavinamas turtas, tad norėčiau pažymėti, jog norint sąžiningai paskirstyti vandenį reikia vienodai dėmesio skirti visų regiono bendruomenių poreikiams. Tai – itin svarbus klausimas, jeigu norime pasiekti ilgalaikę taiką ir stabilumą Artimuosiuose Rytuose.
Pastarosiomis dienomis su viltimi stebėjome Izraelio ir palestiniečių taikos derybų atnaujinimą, nes šiose derybose vandens išteklių valdymas įvardytas kaip vienas iš svarbiausių derybų aspektų. Tikimės, kad atitinkamų šalių ir teritorijų vyriausybės, vietos bendruomenės ir pilietinės visuomenės organizacijos kuo greičiau pradės veiksmingai bendradarbiauti siekdamos išsaugoti Jordano žemupį. Tai – pareiga ne vien todėl, kad ši upė turi didelę simbolinę vertę, bet ir todėl, kad reikia pagerinti vietos bendruomenių gyvenimo sąlygas.
Štefan Füle, Komisijos narys. – Pone pirmininke, gerbiami nariai, norėčiau padėkoti už šią galimybę aptarti kritinę vandens būklę Artimuosiuose Rytuose.
Europos Sąjunga vandenį laiko dideliu regiono rūpesčiu, todėl visiškai pritariu gerbiamų šio Parlamento narių nerimui, nes šiam regionui būdinga vandens stoka, įtempta padėtis vandens klausimais ir vandens kokybės blogėjimas – ši padėtis gali dar labiau pablogėti dėl klimato kaitos poveikio.
Žinome, kokį poveikį tai gali turėti regiono gyventojams, aplinkai ir regiono saugumui. Europos Sąjunga mano, kad vanduo yra prioritetas siekiant taikos šiame regione ir šiam regioniniam iššūkiui reikia regioninio sprendimo.
Kaip gerai žinote, Europos Sąjunga dalyvavo skatinant skubiai imtis veiksmų, kad būtų pradėtas visapusiškas Izraelio ir palestiniečių taikos dialogas – vienas iš „galutinio statuso klausimų“ (kartu su sienomis, pabėgėliais, Jeruzale ir saugumu), kuriuos reikia išspręsti, yra vanduo.
Europos Sąjunga pripažįsta ypatingą Jordano žemupio baseino būklę ir poreikį efektyviau valdyti upės vandenį, įskaitant jos intakus. Todėl dalyvaujame įvairioje nacionalinio, paregionių ir regiono lygmens veikloje kartu su visomis kaimyninėmis suinteresuotosiomis šalimis. Remiame vandens reformas ir politikos priemones, kuriomis skatinama tvari vandentvarka.
Pasitelkdama Europos kaimynystės politiką ir kitas priemones Europos Sąjunga remia pasitikėjimo skatinimo priemones, skatina tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir sutelkia vandens išteklių bendruomenes, kurioms vanduo kelia bendrą rūpestį.
Europos Sąjungos veikla siekiama stiprinti įvairių vandentvarkos institucijų ir vandens naudotojų gebėjimus, rinkti duomenis ir jais keistis, didinti išvalyto nuotekų vandens prieinamumą, plėsti vandens išsaugojimo priemones, įskaitant vandens tinklus, ir diegti veiksmingas drėkinimo sistemas.
Europos Sąjungos veiksmais sprendžiami ir vandens sektoriaus paklausos, ir pasiūlos klausimai, taip pat sudaromos sąlygos, leisiančios ateityje vandens išteklius valdyti integruotai.
Europos Sąjunga ne vienintelė, kuri stengiasi. Aktyviai veikia valstybės narės ir kiti pagalbos teikėjai, o mes, siekdami užtikrinti papildomumą, glaudžiai koordinuojame su jais savo veiklą.
Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, PPE frakcijos vardu. – (EL) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, Europos Parlamentas, pabrėždamas dabartinę Jordano upės problemą, žengia labai pagirtiną žingsnį. Europos ir Viduržemio jūros šalių parlamentinė asamblėja parengė specialų Jordano upės ir Jordano slėnio tyrimą ir savo rezoliucijose paragino juos saugoti, nes Jordano upė yra pasaulinio mūsų paveldo paminklas, religinis ir kultūrinis simbolis milijonams žmonių visame pasaulyje, taip pat ekologinis, turistinis ir ekonominis regiono fondas.
Todėl šiandien tikslas – pabrėžti šios upės problemas ir poreikį imtis veiksmų jai apsaugoti, aktyviau imtis Europos Sąjungos atliekamų darbų – Komisija minėjo būtent šiuos darbus ir mes apie juos užsiminėme keletą kartų anksčiau, rengdami bendrą poziciją – taip pat raginti įtvirtinti regioninį bendradarbiavimą siekiant, kad Jordano upės vanduo būtų sąžiningai prieinamas prie jos krantų esančių šalių tautoms ir kad už jos apsaugą būtų prisiimama bendra atsakomybė.
Pasiūlyme dėl rezoliucijos taip pat pabrėžiama geriausia patirtis, pvz., specialus Izraelio parengtas generalinis planas, kuriame raginama keistis geriausia patirtimi ir praktinėmis žiniomis, nes Jordano upė yra kolektyvinis regiono klausimas. Svarbu, kad pabrėžiami ir tikrieji pavojai: ne tik vandens stoka, ne tik tarša, bet ir biologinės įvairovės nykimas ir rizika, kad jeigu nieko nebus daroma, upė išdžius.
Siekiant pabrėžti šį tarptautinį ir regioninį bendradarbiavimą, pasiūlyme siūloma įsteigti specialų komitetą Jordano slėniui, kuriame galėtų dalyvauti šalys, kurioms Jordano upė turi tiesioginį poveikį (Izraelis, Palestinos teritorijos, Jordanija), kartu su kitomis regiono šalimis, kuriose yra Jordano aukštupis ir kurioms irgi tenka tam tikra atsakomybė, pvz., su Libanu ir Sirija. Manau, kad šiai rezoliucijai bus pritarta plenariniame posėdyje ir Europos Parlamento siunčiama žinia bus gerai parengta, tinkamai orientuota ir tvirta.
Véronique De Keyser, S&D frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, kaip jau sakyta, Negyvosios jūros ir Jordano upės būklė kelia itin didelį nerimą, nes prognozuojama, kad jeigu 2011 m. niekas nesikeis, upė tiesiog išdžius.
Jeigu tarptautiniu ir regioniniu lygmeniu nebus imtasi veiksmų šiai tendencijai sustabdyti, minėta padėtis virs nepaprastai didele kultūrinio paveldo, biologinės įvairovės – šį punktą paminėjo R. Kratsa-Tsagaropoulou – ir regiono saugumo bei ekonomikos netektimi.
Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į NVO, kuri ėmėsi, mano nuomone, nuostabios iniciatyvos. Ši NVO, Artimųjų Rytų žemės draugai, nusprendė sutelkti prie upės gyvenančius palestiniečių, Jordanijos ir Izraelio merus, juos suvienyti ir paraginti juos galvoti apie tai, ką jie galėtų padaryti, kad reikalai nors kiek pagerėtų.
Asociacija ir merai atliko keletą įdomių tyrimų dėl priemonių, kurių galėtų imtis kiekviena šalis, ir dėl šių priemonių poveikio. Šių priemonių gausu – nuo bevandenių tualetų, kitokių žemės ūkio metodų iki auginamų pasėlių pokyčių, nes šie pasėliai sunaudoja per daug vandens, ir kt. Galima imtis labai įvairių priemonių. Taigi tai nėra politinė diskusija, nors gerai žinome, kad kai tik prabylame apie vandenį šiame regione, prasideda politika.
Manau, jog kiekvienas galėtų tam pritarti, ir norėčiau, kad Europa ir Komisija, palaikydamos ryšius su šiomis šalimis, ypač įgyvendinamos veiksmų planus, semtųsi įkvėpimo iš labai aiškių šios ataskaitos išvadų.
Vis dėlto vienai trumpai daliai – E daliai – teikiu labai didelę reikšmę, joje teigiama, kad vandenį pereikvoja Izraelio naujakuriai. Tai tiesa; tai patvirtinta Pasaulio banko ir organizacijos Amnesty International ataskaitose. Tai verčia grįžti prie pačios politikos esmės, tačiau tai yra tiesa, kurią kartais reikia pasakyti. Šio teiginio neįtraukėme į svarbiausias rezoliucijos dalis, bet jam teikiame didelę reikšmę.
Antonyia Parvanova, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, būdama Europos ir Viduržemio jūros šalių asamblėjos Energetikos, aplinkos ir vandens komiteto pirmininko pavaduotoja, per praėjusio vasario mėn. tiriamąjį vizitą turėjau galimybę pamatyti konkrečią dramatišką ekologinę Jordano upės regiono tikrovę.
Specialiajame pranešime dėl padėties Jordano upės slėnyje, kurio pranešėja buvau, pabrėžiama, kad visos suinteresuotosios šalys, ypač Izraelis, Palestinos Administracija ir Jordanas, taip pat Libanas ir Sirija, turi rasti bendrą dviejų aktualiausių problemų sprendimą: vienodai paskirstyti vandenį atsižvelgiant į visų regiono gyventojų poreikius, užtikrinti sveiką ir apsaugotą aplinką daugeliui ateinančių kartų.
Pirmasis mūsų pranešime nurodytas žingsnis – Izraelis ir Palestinos Administracija turi susitarti dėl bendrų turimo vandens paskirstymo ir demografinių duomenų, kurie būtų pradinis taškas būsimoms deryboms, nes abi suinteresuotosios šalys iki šiol pateikė skirtingus skaičius, skiriasi ir tarptautinėse ataskaitose pateikti duomenys.
Viena iš pagrindinių išvadų – siekiant bendradarbiauti sprendžiant vandens problemą reikia įgyvendinti bendro administravimo, lygiateisio sprendimų priėmimo ir bendro regiono vandens išteklių valdymo planus. Manau, kad mūsų pranešime pateiktos rekomendacijos atitinka sritis, kuriose Europos Sąjunga tikrai turi įgyvendinamų praktinių žinių ir galėtų dalyvauti kaip aktyvi veikėja, grįsdama kelią būsimai dalyvaujančių suinteresuotųjų šalių partnerystei.
Apibendrindama norėčiau priminti, kad nors stengiamasi atnaujinti diskusiją dėl bendro taikos susitarimo, privalome nesinaudoti Jordano slėnio padėtimi politiniais ir ideologiniais tikslais.
Tikiuosi, kad mūsų šiandienos diskusijos bus naudingos visoms suinteresuotosioms regiono šalims ir privers padaryti konkrečias, nešališkas išvadas dėl aktyvaus ES dalyvavimo rengiant būsimus ilgalaikius sprendimus.
Margrete Auken, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DA) Pone pirmininke, visiškai pritariu dviem ankstesnėms kalbėtojoms, tačiau norėčiau pasinaudodama galimybe pasakyti: manau, jog daugelis žmonių čia nesugeba suvokti, kad visiškai neįmanoma iš palestiniečių reikalauti prisiimti dalį atsakomybės. Jie to padaryti negali. Kiek iš čia esančių žmonių žino, kad nuo 1967 m. 50 proc. Jordano pakrančių Vakarų Krante užimtos Izraelio gyvenviečių? 50 proc.! Dar daugiau, 45 proc. jų paskelbtos karinėmis teritorijomis ir gamtos draustiniais. Jos tiesiog uždarytos. Baisus dalykas palestiniečiams, ypač Jordano slėniui – tai, kad jie tiesiog užmiršti, nes nematome, jog jie priešintųsi jėga. Jeigu nesiimama karinių veiksmų, jeigu neįvyksta nieko dramatiško, jie tiesiog pamirštami.
Žinoma, tai – baisi pamoka ir baisiausia ji vargšams palestiniečiams: jie turi apie save pranešti, ir netgi garsiai. Šią problemą reikia išspręsti. Tačiau, jeigu įmanoma, turime nepamiršti, kad palestiniečių kančios šioje teritorijoje dar didesnės negu likusiame Vakarų Krante ir kad esant dabartinei padėčiai jie neturi galimybės prisiimti atsakomybės, kurią turėtų prisiimti. Taigi, ten turi būti rastas bendras sprendimas, todėl turime svarstyti ir politinę padėtį. Tai – ne vien Izraelis, ne vien Sirija ir ne vien Jordanija, ne! Nepaisant to, palestiniečių negalime įtraukti tol, kol jie neturi galimybės dalyvauti.
Charles Tannock, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, vanduo Artimuosiuose Rytuose iš tikrųjų yra opus ir daug konfliktų galintis sukelti klausimas. Teises į vandenį kaip dalį visapusiško taikos susitarimo dabar svarsto aukšto lygio Izraelio ir Palestinos Administracijos delegacijos.
Būdama Ketverto narė, ES remia dviejų valstybių sprendimą kaip galutinį regiono taikos ir stabilumo garantą. Todėl turime būti labai atidūs, kad nedarytume išankstinio poveikio dabar Vašingtone vykstančioms deryboms. Kaltinant Izraelio naujakurius, kaip, atrodo, daro V. De Keyser, ypač dėl Jordano upės vandens pereikvojimo, Izraelio – mūsų demokratinio sąjungininko – gyventojams kaip tik siunčiamas blogas ženklas apie tariamą ES, kaip sąžiningos tarpininkės, poziciją.
Jordano upės baseino išsaugojimas – svarbus regioninis klausimas, žinoma, aktualus ne vien Izraeliui ir palestiniečiams, tačiau Izraelio oponentai šiame Parlamente ir kitur akivaizdžiai siekia išnaudoti šį klausimą savo kampanijai, kuria siekiama pakenkti žydų valstybei.
Dar kartą pasiduodami šiai Izraeliui priešiškai darbotvarkei rizikuojame, kad Izraelis Europos Sąjungą laikys neverta privilegijuoto taikos partnerės vaidmens.
Willy Meyer, GUE/NGL frakcijos vardu. – (ES) Pone pirmininke, tai, kad V. De Keyser pareiškia konkretų vertinimą, nėra jokia problema. Tačiau tiesa tai, kad pagal 1994 m. Izraelio ir Jordanijos Karalystės pasirašytą sutartį buvo pasiektas susitarimas bendradarbiauti palei bendras sienas atkuriant ekologinę Jordano upės būklę ir išsaugoti jos vandens išteklius.
Tai buvo sutartis, kurią, kaip ir kitas sutartis, Izraelis pasirašė ir kurios jis nesilaiko. Su Izraeliu susijusi būtent ši problema: jis nesilaiko susitarimų, kuriuos pasirašo.
Būtent todėl taip svarbu, kad 2008 m. Prezidento J. Chiraco pradėtai iniciatyvai dėl Jordano upės baseino būtų suteikta reikšmės ir kad Europos Sąjunga šią iniciatyvą remtų.
Manome, jog labai svarbu, kad būtų sudaryta Jordano upės baseino komisija kaip trišalis bendradarbiavimo siekiant atkurti šios upės būklę, parengti ir taikyti vandens išsaugojimo ir jo būklės atkūrimo politikos priemones forumas. Tiesa tai, kad dėl 1994 m. taikos sutarties nevykdymo palestiniečiai buvo išstumti iš Vakarų Krante palei Jordano žemupį sukurtos Izraelio saugumo zonos ir kad naujakuriai nelegaliai užima jiems nepriklausančią žemę. Kadangi okupaciją lydi netvarkingas ir neteisėtas vandens naudojimas, kyla ne tik politinė, bet ir dar viena – ekologinio tvarumo problema.
Kadangi suplanuota, kad 2011 m. pradės veikti nauji nuotekų valymo įrenginiai, tikiuosi, jog Europos Sąjunga rems, skatins ir stengsis įgyvendinti poreikį sudaryti Jordano upės baseino komisiją.
Cristian Dan Preda (PPE). – (RO) Šiandienos diskusijos dėl Jordano upės būklės itin svarbios frakcijai, kuriai priklausau, todėl leiskite pirmiausia pasidžiaugti, kad sprendžiant šį klausimą Parlamente dalyvauja mūsų kolegė, Europos Parlamento pirmininko pavaduotoja Rodi Kratsa.
Taip pat norėčiau pabrėžti, kad, kaip gerai žinote, aplinkosaugos organizacijos jau seniai įspėja apie kritinę ekologinę Jordano upės būklę. Tai – upė, kuri žūsta nuo to, kas prilygsta paprasčiausiam abejingumui.
Vis dėlto spaudoje skaičiau, kad nepaisant itin kritinių sąlygų, Jordano upėje tebekrikštijami krikščionys, ypač ortodoksai.
Nepaisant visko, kyla pavojus, kad 2011 m. upė išdžius, o tai turėtų drastiškų padarinių jau ir taip trapiai regiono ekosistemai, ypač Negyvajai jūrai. Tai reiškia, kad šimtai tūkstančių palestiniečių, jordaniečių ir izraeliečių patirs ekologinę katastrofą.
Vis dėlto, be ekologinio klausimo, kurį šiame Parlamente irgi pabrėžė mano kolegos nariai ir kurį tikrai reikia skubiai spręsti padedant ES, Jordano upės būklė taip pat itin svarbi ir kaip regioninio bendradarbiavimo skatinimo veiksnys.
Manau, kad turime vengti padėties, kai upės vanduo naudojamas vienašališkai, visiškai nepaisant regiono apsirūpinimo vandeniu saugumo.
Todėl norint atkurti šį ekonomikos vystymuisi būtiną išteklių su upe besiribojančių valstybių ir vietos bendruomenių bendradarbiavimas turi didžiulę reikšmę. Taip Jordanas galės vėl tapti bendradarbiavimo ir sambūvio, taip pat kultūrinio, simboliu, jeigu bus tvirta politinė valia tai padaryti.
Galiausiai Jordano būklė svarbi ir siekiant atnaujinti tiesiogines palestiniečių ir arabų derybas, nes vandens išteklių kontrolė yra vienas iš neišspręstų klausimų.
Proinsias De Rossa (S&D). – Pone pirmininke, norėčiau C. Tannockui pasakyti, kad visiškai nenaudinga nepaisyti tos tikrovės, kad naujakuriai sąmoningai pasirinko teritorijas, kuriose geras vandens tiekimas, ir kad tai savo ruožtu mažina palestiniečių galimybes užsitikrinti tą vandens tiekimą. Jie – ne vienintelė su vandeniu susijusi problema tame regione, bet jie neabejotinai atlieka tam tikrą vaidmenį.
Deja, Jordanas netenka maždaug 98 proc. savo tėkmės, nes ją nukreipia kitos valstybės, įskaitant Izraelį. Tai tarpvalstybinė upė, su kuria ribojasi maždaug keturios valstybės, įskaitant palestiniečių Vakarų Krantą. Jeigu su ja bus elgiamasi tinkamai ir jeigu Europa tinkamai atliks savo vaidmenį šiame regione, ši upė gali būti susitaikymo šaltinis – bus skatinamas bendras svarbaus kultūrinio, religinio ir neabejotinai ekonominio šio regiono ištekliaus valdymas.
Jeigu laikytumės tokios pozicijos, kokios laikotės jūs, pone C. Tannockai, kad viskas, kas apima tam tikrą nedidelę Izraelio kritiką, yra išpuolis prieš Izraelį, tai tiesiog nepaisytume tikrovės. Vandenį nukreipė ir kiti. Pvz., organizacija Žemės draugai mano frakcijos, socialistų ir demokratų, neseniai surengtame seminare pažymėjo, kad Jordano upė kadaise į Negyvąją jūrą perplukdydavo vidutiniškai 1,3 mlrd. metrinių tonų gėlo vandens. Dabar šis kiekis sumažėjo iki 20–30 mln. kasmet. Jeigu nesiimsime veiksmų, iki kitų metų pabaigos ši upė gali išnykti.
Alexandra Thein (ALDE). – (DE) Pone pirmininke, pirmiausia noriu atmesti daugelį iš išorės ir kartais iš šio Parlamento vidaus primetamų kaltinimų, kad šią temą aptariame netinkamu laiku, kai prasidėjo taikos derybos. Parlamentinis klausimas, kurį padėjau parengti, buvo pateiktas tokiu laiku, kai nė vienas iš mūsų nemanėme, kad bus vėl pradėtos tiesioginės derybos. Šioje srityje dirbau nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios ir ši tema Parlamente aptariama jau seniai.
Visa kalba juk apie tai, kad reikia neleisti Jordano žemupiui galutinai išdžiūti. Upės žemupys jau sumažėjo iki mažos srovelės. Ją sudaro tik nuotekos, o šviežio vandens ten visiškai nėra. Visi mokslininkai sutaria, kad Jordano žemupys per vienus ar dvejus metus praktiškai išdžius.
Manau, jog nerimą kelia tai, kad rezoliucijoje vienodai minimas Izraelis, Jordanija, Sirija ir Palestinos Administracija. Visas Jordano žemupys yra C zonoje, o tai reiškia, kad Palestinos Administracija netgi neturi teisės juo naudotis, o ką ir kalbėti apie kokias nors administravimo teises ar apskritai kokią nors įtaką. Jau pasakyta, kad Palestinos Administracija šioje teritorijoje nieko negali padaryti. Todėl ši rezoliucija turėtų būti skirta kitoms šalims.
Kai šalis, šiuo atveju Izraelis, naudoja 75 proc. Jordano žemupio vandens, nors dalį vandens jau paėmė kitos šalys, ir palestiniečiams beveik nepalieka vandens, iš kurio būtų galima gyventi, tai jau yra politinis klausimas. Ši problema tariamai išspręsta Oslo II susitarime ir nuo tada nepadarėme jokios pažangos.
Konkreti problema šiuo metu tai, kad palestiniečiai nuolat bando gręžti šulinius, kurie nedelsiant sunaikinami, ir kad Izraelio vandens priežiūros institucija, kuri yra monopolicija, negręžia šulinių palestiniečiams, o juos gręžia tik nelegalioms gyvenvietėms.
Nicole Kiil-Nielsen (Verts/ALE). – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia tiesiog norėčiau padėkoti ekologų koalicijai, kurią prieš keletą mėnesių priėmėme Briuselyje – izraeliečių, jordaniečių ir palestiniečių asociacijai. Ji parengė keletą puikių pranešimų apie padėtį šiame regione, apie Jordano upės būklę ir apie jos riziką išnykti.
Europos Sąjunga, skirianti daug lėšų plėtros projektams Artimuosiuose Rytuose, turi daryti didesnę įtaką rengiant ir įgyvendinant upės gelbėjimo planą, apimantį visas regiono suinteresuotąsias šalis. Su upe besiribojančios šalys – Sirija, Jordanija ir Izraelis – nukreipia didžiausią jos dalį, o palestiniečiai, kaip kažkas ką tik sakė, gauna tik maždaug 5 proc. šio ištekliaus.
Jordano slėnyje Izraelio naujakuriai sunaudoja šešis kartus daugiau vandens negu palestiniečiai, ypač plėtodami labai taršų žemės ūkį, kurio produktus siekiama eksportuoti į Europą. Šių gyvenviečių ir vešlios jų augmenijos plėtra turi būti nutraukta, lygiai taip turi būti nutrauktas beduinų stovyklų ir jų vandens rezervuarų naikinimas, kurio pavyzdį vėl matėme šią vasarą, prieš keletą savaičių. Tai – beprotybė!
Mūsų prioritetas turi būti vandens išsaugojimas ir sąžiningas jo paskirstymas.
Mário David (PPE). – (PT) Šiandien aptariama ekologinė katastrofa aktuali visiems mums, kaip europiečiams, nors ji vyksta ir už Europos Sąjungos ribų.
Tvarios plėtros koncepcijai, kuria tikime, nebūdingos administracinės ribos ar religiniai įsitikinimai. Pagal ją planeta suvokiama kaip visuma, o ne kaip jos dalių suma. Taigi, Jordano upė yra ne tik žmonių ir bendruomenių, kurioms tiesiogiai trūksta vandens arba kurios gauna blogos kokybės vandenį, bet ir visos žmonijos problema. Mums sveikas protas sako: „galvokime pasaulio mastu, veikime vietos mastu“. Tai šiandien čia ir turime daryti: galvoti pasaulio mastu.
Kaip Europos Sąjunga, mes turime prisidėti prie vietos masto veiksmų, nes tai – būdas mažinti ir priešinga linkme nukreipti nuolatinį Jordano upės tėkmės ir kokybės blogėjimą. ES jau turi teisinę ir institucinę sistemą bei priemones veikti ir padėti imtis veiksmų. Kalbu apie Viduržemio jūros šalių sąjungą, jos sekretoriatą ir Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių investicijų ir partnerystės programą (EVJRVIPP), valdomą Europos investicijų banko. Šį klausimą Parlamento delegacija, kuriai pirmininkauju, žinoma, atidžiai seks palaikydama santykius su Artimųjų Rytų šalimis.
Aišku, kad bet kokių veiksmų, kuriais galėtų būti įveikta ši ekologinė tragedija, pirmiausia turėtų imtis valstybės ir vietos institucijos, kurių gyventojams jie būtų tiesiogiai naudingi. Į tai atsižvelgdamas pirmiausia norėčiau pabrėžti dvi rezoliucijoje pateiktas idėjas. Pirmoji idėja – iš šios upės vandenis naudojančių valstybių ar institucijų atstovų sudaryti viso Jordano baseino valdymo komisiją. Europa čia gali padėti, pvz., keisdamasi Tarptautinės Reino apsaugos komisijos patirtimi. Antra, geriausią patirtį galima remti ir skleisti įgyvendinant bendrus Sąjungos projektus, apimančius Jordanijos, Izraelio ir Palestinos tautas, ypač remiamus Artimųjų Rytų žemės draugų, kuriuos P. De Rossa jau ragino padėti veiksmingai ir tinkamai valdyti Jordanijos slėnio baseino vandens išteklius.
Galiausiai, pone pirmininke, ir kur kas platesniu mastu, norėčiau pabrėžti, kad šis planas yra bendradarbiavimo ir taikaus sambūvio pavyzdys. Dabar, kai palankiai vertiname tai, jog Izraelis ir Palestinos Nacionalinė Administracija sugrįžo prie naujo tiesioginio dialogo proceso ir šį procesą skatiname, nors ir apgailestaudami, kad jame nedalyvauja ES, džiaugiamės ir tiesioginiu abiejų suinteresuotųjų šalių dalyvavimu.
Olga Sehnalová (S&D). – (CS) Džiūstančios Jordano upės klausimas neabejotinai yra rimta regioninė ekologinė problema, turinti poveikį viso regiono ekosistemai, jo gyventojų gyvenimui ir sveikatai. Pagrindinės šios būklės priežastys – ilgalaikė per daug intensyvi vandens gavyba kartu su tarša ir sausromis, taip pat nesugebėjimas užtikrinti veiksmingos vandentvarkos.
Kaip jau sakė kai kurie nariai, daugiau nei 90 proc. upės tėkmės paimama geriamajam vandeniui ir ypač žemės ūkio drėkinimo ir pramonės reikmėms. Metinė tėkmė sumažėjo nuo ankstesnio 1,3 mlrd. kubinių metrų lygio iki maždaug 100 mln. kubinių metrų. Akivaizdu, kad dėl politinio konflikto šią ekologinę problemą išspręsti dar sunkiau.
Vis dėlto vanduo neturi būti konflikto šaltinis. Jis gali būti ir konstruktyvaus praktinio bendradarbiavimo regione pavyzdys ir gali atlikti labai svarbų vaidmenį kuriant abipusį pasitikėjimą. Kasdieniu bendradarbiavimu ir bendromis vertybėmis grindžiama taika turi daugiau galimybių negu bet koks prie apskritojo stalo priimtas sprendimas.
Malika Benarab-Attou (Verts/ALE). – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, pamažu džiūstanti Jordano upė – tiesioginis Palestinos patiriamos tragedijos padarinys. Vanduo – labai politizuotas klausimas. Nepamirškime to.
Prisiminkime kai kuriuos faktus: Pasaulio bankas mus informuoja, kad jau dvejus metus pusantro milijono Gazos ruožo gyventojų palikti be chloro, kuris būtinas vandeniui dezinfekuoti; 50 proc. namų iki 2009 m. sausio mėn. bombardavimų neturėjo vandens, tad įsivaizduokite, kaip tai atrodo dabar. Organizacija Médecins sans Frontières teigia, kad dabar, po Izraelio armijos atakų prieš infrastruktūrą, 90 proc. gyventojams tiekiamo vandens netinka žmonėms vartoti. Naikinant Gazos infrastruktūrą kasdien į Viduržemio jūrą išleidžiama 80 mln. litrų neišvalytų nuotekų.
Tiesa, kad baronienė C. Ashton keletą kartų lankėsi Gazoje, bet kur dingo politinė drąsa taikyti Izraeliui tuos pačius standartus, kokius taikome Europoje? Ar švarų vandenį, kaip ir žemę, turi monopolizuoti Izraelio naujakuriai? Todėl Europos Sąjunga turi sustabdyti asociacijos susitarimą su dabartine Izraelio vyriausybe, kuri lieka kurčia visiems mūsų prašymams, o okupacija ir nelegalios gyvenvietės lieka. Be teisingumo nebus taikos.
Monika Flašíková Beňová (S&D). – (SK) Kaip daug kartų girdėjome per šiandienos diskusijas ir neabejotinai dar kartą išgirsime, Jordano upė turi neįsivaizduojamą kultūrinę, ekologinę ir ekonominę reikšmę, žinoma, ir politinę bei strateginę reikšmę. Todėl upės alinimas ir netinkamas naudojimas nepriimtinas. Nuo 1964 m. jos tėkmė nukreipta į Izraelį ir kitas šalis – Jordaniją, Libaną, Siriją ir kitas čia minėtas. Daugelis šių šalių naikina upę ir ją teršia. Anot upės saugotojų, netinkamai naudojant Jordaną jau sunaikinta beveik visa jo ekosistema. Jam atsigauti pagal dabartinę būklę reikėtų dešimtmečių.
Remiantis vertinimais, Jordano upė – viena iš šimto didžiausios ekologinės rizikos vietų pasaulyje. Žinoma, taip atsitiko ir todėl, kad Izraelis ir kaimyninės arabų valstybės nesugeba susitarti dėl upės išsaugojimo ir apsaugos, todėl esu tvirtai įsitikinusi, kad Europos Sąjunga turėtų ir privalo labai aktyviai įsitraukti į šį procesą finansiškai padėdama įgyvendinti plėtros projektus Artimųjų Rytų teritorijose, priklausomus, pvz., nuo upės žemupio atkūrimo.
Richard Howitt (S&D). – Pone pirmininke, konkurencija dėl vandens gali pagilinti arba net sukurstyti konfliktą, ar tai būtų tirpstantys Džamu ir Kašmyro ledynai, įtampa tarp Vidurio Azijos šalių dėl senkančios Aralo jūros, tarpusavyje konkuruojančių genčių varžymasis dėl tų pačių vandenų tarp Sudano ir Somalio, ar šios diskusijos apie Jordano žemupio slėnį.
Jordano upės atkūrimas ir jam įgyvendinti reikalingas bendradarbiavimas galėtų sustiprinti ir taikos perspektyvas. Ta upė įamžinta šventosiose judaizmo, krikščionybės ir islamo knygose, kuriose ji siejama su pranašais Moze ir Eliju, taip pat nurodoma kaip keturių pranašo Mahometo bendrakeleivių palaidojimo vieta. Per Jordano upę persikėlė Jono vadovaujami izraelitai ir būtent čia įvyko Jėzaus ėjimo vandeniu stebuklas.
Šiandien mums neturėtų prireikti dar vieno stebuklo norint apsaugoti šios upės vandenis regiono žmonių labui ir būsimoms kartoms, kurios ten galėtų gyventi taikiai ir klestėti.
Elena Băsescu (PPE). – (RO) Manau, kad šališka rezoliucija arba požiūris į Jordano upės būklę – netinkamas dalykas, kai atnaujinamos Izraelio ir Palestinos Administracijos taikos derybos.
Vandens ištekliai Artimuosiuose Rytuose yra opi tema ir turėtų būti aptariama deryboms artėjant prie pabaigos, kad nebūtų pakenkta taikos procesui. ES turi stengtis viso to be reikalo nepaversti politiniu klausimu ir skatinti pasirašyti regioninį susitarimą dėl Jordano upės atgaivinimo.
Kadangi aš Jordano upę laikau regioniniu klausimu, džiaugiuosi tolesniu Izraelio ir Palestinos institucijų bendradarbiavimu vandentvarkos klausimais. Bendras abiejų valstybių įnašas lėmė, kad į tai atsižvelgiant neseniai patvirtintas 61 iš 96 pasiūlytų projektų. Nepaisant to, nepakankamų vandens išteklių problema vis dar neišspręsta.
Ioan Enciu (S&D). – (RO) Jordano upės atkūrimas yra daugiaaspektis klausimas, nes ši upė turi visuotinę istorinę ir religinę reikšmę. Jos problemos – tai ekologiniai, humanitariniai ir tarptautinio saugumo klausimai, kurie visi yra tarpusavyje susiję.
Manau, kad dabartinėse diskusijose turi būti daugiausia aptariama tai, kaip fiziškai išgelbėti upę, o ne kritikuojama viena ar kita suinteresuotoji šalis. Jeigu gelbėjimo projektas pavyks, tai turės grandininį poveikį visiems kitiems aspektams. Šiuo požiūriu manau, kad rezoliucijos projekto E dalis nėra tiesiogiai susijusi su aptariama tema ir gali sukelti nepageidaujamos painiavos.
Europos Sąjunga gali ir turi daug nuveikti, kad būtų numatytas neigiamas poveikis, kurį gali turėti visiškas šios garsiosios upės žlugimas ir galiausiai upės išnykimas. Europos Sąjunga suinteresuotųjų šalių derybose turi atlikti daug aktyvesnį vaidmenį, padėdama sukurti tam tikrą pusiausvyrą.
Andreas Mölzer (NI). – (DE) Pone pirmininke, žinome, kad Jordano upė atlieka svarbų vaidmenį Artimųjų Rytų politikoje, nes teka palei įvairių valstybių sienas. Nors upė padėjo pasiekti Izraelio ir Jordanijos taiką, nes buvo pasirašyta sutartis, kuria Jordanijai leidžiama paimti didesnį kiekį vandens, Sirijos atveju padėtis priešinga. Vieša paslaptis, jog Izraelio baimė, kad Sirija gali atimti jo vandenį, yra tikroji priežastis, kodėl Izraelis atsisako grąžinti Golano aukštumas.
Jeigu Jordano upė dėl nuolatinio vandens išteklių sekinimo tikrai tapo nuotekų srovele (tai turbūt kaina, kurią teks sumokėti norint dykumoje užauginti augmenijos), tai padėtis Artimuosiuose Rytuose ateityje neabejotinai blogės, tuo labiau, kad kai kurie grupuotės Hamas lyderiai kalba apie viso regiono, esančio tarp Viduržemio jūros ir Jordano, išlaisvinimą kaip apie moralinę ir religinę pareigą.
Vis dėlto vandens trūkumas Jordano upėje taip pat turi ir platesnį atgarsį, nes Jordanui džiūstant mažėja ir Negyvąją jūrą pasiekiančio vandens. Todėl didės konflikto tikimybė ir plotas, kuriame jis gali kilti. Svarstydami savo Artimųjų Rytų strategiją turėtume į tai atsižvelgti.
Véronique De Keyser (S&D). – (FR) Pone pirmininke, dėkoju, kad leidote paaiškinti aspektą, kurį ką tik kalbėdama turbūt nelabai galėjau įtikinamai paaiškinti.
Vandens naudojimo ir gyvenviečių pereikvojamo vandens klausimu norėčiau kolegoms nariams nurodyti specialųjį Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių (Euromed) parlamentinės asamblėjos pranešimą dėl padėties Jordano slėnyje, kuriame nurodytas laikas, taip pat Pasaulio banko ataskaitą „Palestinos vandens sektoriaus plėtros apribojimų vertinimas“, organizacijos Amnesty International ataskaitą „Vandens drumstimas“ ir kt. Šiose ataskaitose nurodomi tikslūs duomenys apie šį naudojimą, prie kurio Izraelis prisideda keturis – penkis kartus daugiau. Turiu skaičius nuo vieno iki šešių. Tokie faktai, atsiprašau, bet juos parengiau ne aš.
Mariya Nedelcheva (PPE). – (BG) Europos Sąjunga – atsakinga partnerė ir savo užsienio politikos priemonėmis dalijasi atsakomybe už įvykius, vykstančius visame pasaulyje. Teikdama pagalbą plėtros projektams Artimuosiuose Rytuose finansuoti ir būdama aktyvi Artimųjų Rytų taikos proceso dalyvė, Europos Sąjunga, ypač Europos Parlamentas, turi persvarstyti savo Jordano upės strategiją ir galimą savo įnašą jai atkurti, kad būtų išsaugota šios upės, kaip regiono gyvybės šaltinio, svarba.
Vos prieš keletą mėnesių NVO Artimųjų Rytų žemės draugai įspėjo, kad Jordano upė gali išdžiūti per metus, jeigu regiono šalys nesiims veiksmų. Upės lygio kritimas turi padarinių ir visam klimatui, visam regiono kraštovaizdžiui. Kyla grėsmė, kad dėl šios padėties nebus įmanoma užtikrinti gyventojų pragyvenimo regione, kurį sudėtinga drėkinti. Nepamirškime ne vien pragmatinio šių problemų aspekto, bet ir to, kad Jordano upė – galingas dvasinis simbolis.
Vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos bruožų – vertybių ir pragmatizmo pusiausvyra. Atsiminkime tai ir toliau būkime atsakingi politikai, rūpindamiesi Jordano upe dar kartą parodykime savitą savo europinį požiūrį.
Štefan Füle, Komisijos narys. – Pone pirmininke, tarpvalstybiniai iššūkiai verčia imtis bendrų veiksmų. Europos Parlamentas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad šioje srityje reikalingas bendradarbiavimu grindžiamas požiūris. Europos Sąjunga skatina bendradarbiavimo dvasią, reikalingą norint spręsti rimtas Artimųjų Rytų regiono vandens problemas, ir ragina šalinti problemų priežastis, o ne tik vėliau pasireiškiančius jų požymius.
Baigiant leiskite patvirtinti, kad Europos Sąjunga toliau prisidės prie pastangų mažinti šio regiono vandens trūkumą ir užtikrinti švaraus vandens išteklius apsaugant aplinką ir išsaugant geriamąjį vandenį regiono gyventojams. Europos Sąjunga toliau rems veiksmus, ateityje padėsiančius atkurti Jordano upę ir galbūt ateityje išplėtoti bendrą, integruotą upės baseino valdymą, jeigu taip nuspręs regiono šalys.
Europos Sąjunga toliau rems dialogą ir skatins įvairių šio regiono kaimynų tarpvalstybinį bendradarbiavimą vandens klausimais, padėdama didinti pasitikėjimą. Reikia, kad patys kaimynai dėtų rimtas pastangas ir politiškai įsipareigotų suderinti turimus išteklius ir poreikius. Tai pasakytina ne tik apie vyriausybes, bet ir apie pilietinę visuomenę. Kaip ir Europoje, asmenys, bendrovės ir vietos savivaldybės turi prisidėti prie tvaraus vandens išteklių valdymo. Tai – visiems mums aktualus iššūkis.
Pirmininkas. – Gavau 5 pasiūlymus dėl rezoliucijos(1) pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį.
Diskusijos baigtos.
Balsavimas vyks 2010 m. rugsėjo 9 d.
(Posėdis sustabdytas 17.55 val. ir atnaujintas 18.00 val. klausimų valandai)
Pirmininkė. – Kitas klausimas – klausimų valanda (B7-0454/2010).
Tarybai adresuojami toliau nurodyti klausimai.
Klausimas Nr. 1, kurį pateikė Vilija Blinkevičiūtė (H-0355/10)
Tema: Neįgalieji ir strategija „Europa 2020“
Europos Vadovų Tarybos priimta ateinančio dešimtmečio Europos Sąjungos darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategija skirta padėti Europai atsigauti po krizės ir skatinant konkurencingumą, produktyvumą bei socialinę sanglaudą sustiprinti Europos vaidmenį ES ir tarptautiniu lygmenimis. Tačiau labai gaila, kad šioje naujojoje strategijoje pamiršti neįgalieji, šiuo metu sudarantys daugiau kaip 12 proc. ES gyventojų. Nors Taryba nuolat ragina skirti didesnį dėmesį neįgaliųjų įtraukčiai sprendžiant su negalia susijusius klausimus, strategijoje „Europa 2020” neapibrėžtos konkrečios užduotys, tikslai ir įsipareigojimai, kuriais remiantis galėtų būti realiai pagerintas daugiau kaip 65 milijonų neįgalių europiečių gyvenimas. Juk beveik 78 proc. neįgaliųjų net neįtraukti į darbo rinką ir neturi jokios galimybės įsidarbinti. Dauguma jų priklausomi nuo išmokų, kurios, deja, sunkmečiu taip pat mažinamos.
Kaip Taryba ketina užtikrinti neįgaliųjų užimtumą ir jų dalyvavimą darbo rinkoje lygiomis teisėmis? Ar Taryba nemano, kad būtina priimti konkrečias ateinančio dešimtmečio negalios politikos gaires ar atskirą strategiją su konkrečiai apibrėžtais tikslais ir įsipareigojimais?
Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Taryba įsipareigojusi didinti galimybes įsidarbinti ir dalyvauti darbo rinkoje visiems piliečiams, įskaitant neįgaliuosius.
Kai kurie svarbiausi tikslai, išdėstyti 2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos patvirtintoje strategijoje „Europa 2020“, konkrečiai orientuoti į neįgaliuosius: skatinti užimtumą, gerinti galimybę įgyti išsilavinimą ir skatinti socialinę įtrauktį mažinant skurdą ir kitais būdais.
Strategijoje „Europa 2020“ neįgalieji taip pat konkrečiai nurodomi pavyzdinėje iniciatyvoje „Europos kovos su skurdu platforma“. Iniciatyva turės poveikį ir ES lygmeniu – Komisijos kovos su diskriminacija, įskaitant neįgaliųjų diskriminaciją, pasiūlymų ir programų forma – ir nacionaliniu lygmeniu. Valstybės narės turės apibrėžti ir įgyvendinti konkrečioms rizikos grupėms, pvz., neįgaliesiems, skirtas tikslines priemones.
Remdamosi 2010 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadomis, valstybės narės dabar turi įgyvendinti šiuos prioritetus nacionaliniu lygmeniu. Strategiją reikalaujama remti ir visomis bendromis politikos priemonėmis. Neįgaliųjų socialinę atskirtį ketinama mažinti taikant visapusišką požiūrį, šis tikslas numatytas ir birželio mėn. Tarybos priimtoje rezoliucijoje dėl naujų europinių principų negalios srityje. Rezoliucijoje valstybės narės ir Komisija raginamos įtraukti negalios klausimus į visas strategijoje „Europa 2020“ numatytas pavyzdines iniciatyvas ir panaudoti neįgaliųjų žmogiškąjį kapitalą rengiant tinkamas mokymo ir įdarbinimo priemones.
Savo rezoliucijoje Taryba taip pat pakvietė Komisiją kartu su neįgaliesiems atstovaujančiomis įstaigomis strategijos „Europa 2020“ ir kitų svarbiausių dokumentų pagrindu parengti naują Europos negalios strategiją ateinančiam dešimtmečiui.
Vilija Blinkevičiūtė (S&D). – (LT) Ačiū, pone ministre, už jūsų atsakymą, tačiau vis dėlto norėčiau konstatuoti, jog 65 mln. Europos Sąjungos neįgaliųjų balsas dar yra nepakankamai girdimas, todėl papildant mano klausimas būtų toks: ar nemanote, jog reikėtų paspartinti kovos su diskriminacija direktyvos priėmimą visose Europos Sąjungos valstybėse narėse siekiant užtikrinti, kad neįgalūs žmonės gyventų kaip visaverčiai piliečiai? Taigi klausimas: kokia kovos su diskriminacija direktyvos būklė?
Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Tarybos Socialinių klausimų darbo grupė dabar nagrinėja Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas.
Direktyvą turi vienbalsiai patvirtinti valstybės narės. Ne viena Tarybai pirmininkavusi valstybė daug dirbo su šiuo pasiūlymu ir šiuo etapu pirmininkaujanti valstybė negali prognozuoti, kiek truks diskusijos ar kokie bus rezultatai.
Janusz Władysław Zemke (S&D). – (PL) Norėčiau jums padėkoti už informaciją, bet, deja, ji buvo labai bendro pobūdžio. Kalbėjote apie teisiškai pagrįstus dalykus, bet norėčiau pateikti konkretų klausimą: ar planuojama skirti papildomai lėšų neįgaliųjų mokymui ir kiek pinigų būtų skiriama? Be papildomo finansavimo, be Europos masto finansinės pagalbos šiems žmonėms padėti bus labai sunku.
Silvia-Adriana Ţicău (S&D). – (RO) Norėčiau paklausti, kokia numatyta darbotvarkė ir kokie Tarybos ketinimai dėl autobusų keleivių teisių reglamentavimo. Pirmiausia kalbu apie neįgaliuosius ir riboto judumo žmones.
Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Dėl finansavimo vyks bendros biudžeto svarstymo diskusijos, kuriose bus sprendžiamas klausimas, kaip į biudžetą įtraukti įvairias pavyzdines iniciatyvas ir teisėkūros naujoves, priimtas pagal strategiją „Europa 2020“. Kadangi strategijoje numatyta keletas naujų neįgaliesiems palankių politikos priemonių, turėsime apsvarstyti, kaip panaudoti biudžeto išteklius, kad šios naujos politikos priemonės būtų įgyvendintos.
Teisėkūros naujovių srityje turime apsvarstyti, kaip Komisija gali prisidėti esamais teisės aktais. Taryba, laikydamasi Sutartyse išdėstytų savo kompetencijos sričių, iš esmės siekia suteikti neįgaliesiems aktyvią apsaugą. Pvz., prieš dešimt metų Taryba priėmė direktyvą, kuria draudžiama diskriminacija darbe, įskaitant diskriminaciją dėl negalios. Žinoma, Taryba toliau ketina dirbti šiuo klausimu.
Pirmininkė. – Klausimas Nr. 2, kurį pateikė Rodi Kratsa-Tsagaropoulou (H-0358/10)
Tema: Biudžeto koregavimas ir privataus sektoriaus skola
Pastangomis, kurių imamasi Europos lygmeniu įgyvendinant ekonomikos reformas, siekiama gerinti viešuosius finansus ir suderinti valstybių narių biudžetus. Tuo pačiu metu imamasi veiksmų apskritai atkurti finansų sektorių, ypač bankų sektorių, kuris tiesiogiai susijęs su realiąja ekonomika. Tačiau šios pastangos susijusios tik su viešojo sektoriaus skolos padėtimi, o ne su privataus sektoriaus skola, kuri yra antroji visos valstybės skolos sudedamoji dalis. Kokią įtaką privataus sektoriaus skola daro kiekvienos valstybės narės socialinei padėčiai ir kokios viešojo sektoriaus ir privataus sektoriaus skolos sąsajos? Kokių priemonių ketina imtis Taryba tais atvejais, kai privataus sektoriaus skola a) yra didesnė, negu viešojo sektoriaus skola ir b) didėja? Kokiomis priemonėmis ji ketina sustabdyti šią tendenciją atsižvelgiant į tai, kad stabilumo ir augimo pakte nenumatyti privataus sektoriaus skolos problemos sprendimo būdai?
Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Sutarties 121 ir 126 straipsniuose išdėstytos dabartinės makroekonominės ir biudžeto priežiūros procedūros yra ekonominės politikos koordinavimo pagrindas.
2010 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba įsteigė einančio Tarybos Pirmininko pareigas pirmininkaujamą ir iš visų valstybių narių, Europos Komisijos ir Europos centrinio banko atstovų sudarytą darbo grupę. Darbo grupei pavesta nagrinėti priemones, reikalingas norint sukurti geresnę krizių sprendimo sistemą ir pasiekti geresnę biudžetinę drausmę išnagrinėjant visas galimybes stiprinti teisinę sistemą.
Darbo grupė birželio mėn. Europos Vadovų Tarybai pateikė pažangos ataskaitą. Ataskaitoje pabrėžiama, kad reikalinga tvirtesnė biudžeto priežiūra, ypač daugiau dėmesio skiriant skolos lygiui ir tendencijoms, tačiau atsižvelgiant ir į bendrą tos skolos tvarumą pagal Stabilumo ir augimo paktą.
Darbo grupė taip pat ragino patvirtinti veiksmingesnes makroekonominės priežiūros procedūras siekiant ankstyvame etape įvardyti makroekonominius disbalansus, o tada parengti rekomendacijas, kaip užtikrinti, kad padėtis neblogėtų, ir išvengti grandininio poveikio.
Galiausiai turėsime apibrėžti konkrečius rodiklius, tačiau privati skola neabejotinai bus vienas iš svarbiausių klausimų. Taryba birželio 8 d. posėdyje, o Europos Vadovų Taryba – birželio 17 d. patvirtino darbo grupės gaires. Darbo grupė spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime turi pateikti galutinę ataskaitą ir nustatytus faktus. Tada galėsime pradėti tvirtinti naujus ES teisėkūros tekstus arba prireikus iš dalies keisti esamus teisės aktus. Pirmininkaujančiai valstybei bet kuri tokia iniciatyva, žinoma, bus prioritetas.
Rodi Kratsa-Tsagaropoulou (PPE). – (EL) Dėkoju ministrui už bandymą atsakyti į mano klausimą, bet, deja, nesupratau kai ko, ką minėjote į jį atsakydamas: ar į privataus sektoriaus skolą atsižvelgiama naujuosiuose planuose – ministre, kalbu apie planus, dėl kurių priėmėte sprendimą spalio mėn. – ir ar planuojamos ekonomikos valdysenos pagrindu yra galimybių naujai aiškinti Stabilumo paktą, taikymo metodus ir privataus sektoriaus skolą? Būčiau dėkinga, jeigu galėtumėte atsakyti į mano klausimą.
Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Kaip sakiau, procesas jau pradėtas, darbo grupė posėdžiauja ir, beje, susitiko prieš dvi dienas. Iki spalio mėn. Tarybos susitikimo bus dar vienas arba du posėdžiai, dar per anksti pradėti išsamiai diskutuoti apie tai, kaip skolos kriterijai bus taikomi ateityje, atsižvelgiant į Stabilumo ir augimo paktą. Kai turėsime darbo grupės išvadas apie ekonomikos valdyseną (o darbo grupė savo ataskaitą pateiks spalio mėn. Tarybos susitikime), galėsime atitinkamai pradėti tvirtinti arba iš dalies keisti Europos teisės aktus – tai darant gali būti sprendžiami ir privataus sektoriaus skolos klausimai.
Pirmininkė. – Klausimas Nr. 3, kurį pateikė Silvia-Adriana Ticau (H-0361/10)
Tema: TEN-T tinklo peržiūrėjimas
2010 m. birželio 7 ir 8 d. Europos Komisija organizavo ministrų konferenciją, kurios tikslas – pradėti TEN-T tinklo peržiūrėjimo procesą. Šis procesas daugiausia bus vykdomas antroje šių metų pusėje ir kitų metų pradžioje bei juo bus siekiama nustatyti pagrindinio TEN-T tinklo apibrėžimo būdą ir jo sąveiką su Europos Sąjungos kaimyninių šalių transporto infrastruktūromis. Užbaigus šį procesą kiekviena transporto rūšis daugiau prisidės prie transeuropinio transporto, turėtų būti užtikrintas skirtingų transporto rūšių intermodalumas ir ypač turėtų būti įdiegtos atitinkamos finansavimo sistemos.
Kadangi šis procesas didele dalimi sutaps su Belgijos pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai, ar Taryba galėtų nurodyti, kokį tvarkaraštį ir kokias priemones, susijusias su TEN-T tinklo peržiūrėjimu, numatė taikyti pirmininkaujanti Belgija?
Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) 2009 m. birželio mėn. Tarybos išvadose teigiamai įvertinta Komisijos paskelbta Žalioji knyga dėl TEN-T politikos peržiūros siekiant transeuropinį transporto tinklą geriau panaudoti bendrajai transporto politikai įgyvendinti, o Komisija raginama pateikti pasiūlymą institucijoms dėl dalinio TEN-T gairių keitimo.
Pagrindinis naujas pasiūlymo ypatumas – dvipakopis planavimo metodas: TEN-T bazė, susidedanti iš gana tankių geležinkelių, kelių, vidaus vandens kelių, uostų ir oro uostų tinklų, vis tiek bus sudaryta ir apims platų tinklą, kurio didžiąją dalį sudaro nacionaliniai tinklai, priskirti centriniam tinklui. Šis centrinis tinklas leistų užtikrinti tikrą europinį planavimą, pirmiausia stengiantis nuolat didinti tinklo išteklių efektyvumą ir pasiekti, kad gerokai sumažėtų bendras transporto išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.
Birželio mėn. Taryba užregistravo jai pirmininkaujančios valstybės ir Komisijos suteiktą informaciją apie TEN-T dienų, 2010 m. birželio 8–9 d. Saragosoje surengtos kasmetinės ministrų konferencijos transeuropinių transporto tinklų klausimais, rezultatus. Daugiausia buvo diskutuojama apie tai, kaip naujai išdėstyti būsimųjų TEN-T planavimo ir įgyvendinimo sistemą ir kaip veiksmingai sutelkti finansavimą.
Komisija dabar dalyvauja viešose konsultacijose dėl būsimos transeuropinių transporto tinklų politikos, siekdama parengti bendro ir centrinio tinklo planavimo kriterijus ir sąlygas. Konsultacijų procedūra bus baigta rugsėjo 15 d., o rezultatai TEN-T finansų komitetui bus pateikti rugsėjo 30 d.
Tada planavimo variantai bus aptariami ir dvišaliu lygmeniu – Komisija juos aptars su atitinkama valstybe nare, ir daugiašaliu pagrindu rengiant komiteto posėdžius TEN-T gairių persvarstymui aptarti.
2011 m. pradžioje Komisija pradės siūlomo TEN-T gairių persvarstymo poveikio vertinimą. TEN-T gairių projektas turėtų būti parengtas 2011 m. gegužės ar birželio mėn.
Kadangi gairių projektas dar nepateiktas, atsižvelgdama į dabartines viešas konsultacijas bei 2010 m. pabaigoje numatytas daugiašales ir dvišales diskusijas, Tarybai pirmininkaujanti Belgija, žinoma, negali šiuo metu nurodyti kokios nors TEN-T peržiūros krypties.
Silvia-Adriana Ţicău (S&D). – (RO) Vienas iš TEN-T tinklų peržiūros tikslų – integruoti transeuropinius tinklus į kaimyninių šalių transporto infrastruktūrą.
Manau, mums svarbu paspartinti šį procesą, nes laikotarpio vidurio peržiūra bus šiais metais ir kitų metų pradžioje – taigi mums svarbu turėti galimybę skirti finansinių išteklių ir iki 2013 m. taip pat, žinoma, svarbu planuoti būsimas finansines perspektyvas.
Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Jūsų nurodyta problema, žinoma, nemaža ir neabejotinai bus vienas iš argumentų, siejančių dabartinį tyrimą ir įgyvendinamus tinklų pertvarkymo, pritaikymo ir projektavimo planus.
Nikolaos Chountis (GUE/NGL). – (EL) Ponia pirmininke, ministre, neseniai paskelbtas Europos Parlamento Transporto ir turizmo komiteto pirmininko laiškas, kuriame jis sako, kad pagal Graikijai nustatytus išlaidų apribojimus, grindžiamus Tarptautinio valiutos fondo ir Europos Sąjungos susitarimo memorandumu, Graikijos vyriausybė ketina uždaryti dalį TEN-T tinklams priklausančių geležinkelio linijų, kurioms modernizuoti ką tik skirta lėšų iš struktūrinių fondų.
Kadangi šis sprendimas neatitinka ekologinių sumetimų, kelių eismo mažinimo sumetimų ir ES teisės aktų, norėčiau paklausti, ar Taryba ketina išnagrinėti komiteto pirmininko pateiktus skundus ir ar ji ketina prašyti tokį sprendimą atšaukti.
Janusz Władysław Zemke (S&D). – (PL) Norėčiau paminėti ką tik pateiktą klausimą. TEN-T tinklų tiesyba turi pamatinę reikšmę Europos integracijai. Ji labai brangi. Todėl tai turi būti daroma labai nuosekliai.
Turiu su tuo susijusį klausimą: Ar preliminariose 2014–2020 m. biudžeto sąmatose planuojama šiam tikslui skirti daugiau lėšų?
Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Į pirmąjį klausimą dėl Graikijos pajėgumų investuoti į tinklus mažinimo atsakau, jog manau, kad Komisijos galimybės spręsti šį klausimą ribotos, bet galime tai išsiaiškinti. Vis dėlto neturiu konkretaus atsakymo, kaip reaguoti į sumažėjusius Graikijos pajėgumus. Nepaisant to, galime susisiekti su Komisijos tarnybomis ir išsiaiškinti, kaip konkrečiau atsakyti į šį klausimą.
Dėl susirūpinimo sanglauda ir skirtinomis lėšomis pažiūrėkite į 2014–2020 m. finansinę programą – šį klausimą grąžinu Parlamentui. Jūsų irgi bus prašoma pareikšti nuomonę šia tema, laikantis bendro sprendimo biudžeto klausimais principo, ir tikiu, kad į darbotvarkę įtrauksite būsimas biudžeto srities diskusijas apie priemones, kuriomis galėsime pasiekti šią nuolat minimą sanglaudą kartu su transporto tikslais.
Pirmininkė. – Klausimas Nr. 4, kurį pateikė Georgios Papanikolaou (H-0362/10)
Tema: Atvirojo koordinavimo metodo vertinimas
2000 m. Taryba pristatė atvirojo koordinavimo metodo koncepciją, susijusią su sektoriais, kurie priklauso valstybių narių kompetencijai (užimtumo, socialinės apsaugos, socialinės integracijos, švietimo, jaunimo ir mokymo), siekiant pagerinti valstybių narių koordinavimą, sudaryti galimybes keistis pažangiąja patirtimi ir taip suderinti skirtingų valstybių politiką.
Ar Taryba galėtų atsakyti į šiuos klausimus:
Ar ji mano, kad ši strategija yra sėkmingai vykdoma? Ar ji galėtų nurodyti konkrečius rezultatus?
Ar Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė mano, kad būtina persvarstyti ar peržiūrėti atvirojo koordinavimo metodo koncepciją?
Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) 2009 m. lapkričio 30 d. išvadose Taryba paminėjo, kad taikant atvirąjį koordinavimo metodą buvo aktyviai padedama užtikrinti sklandų darbo rinkų veikimą ir socialinę įtrauktį. Keitimasis geriausia patirtimi apie užimtumą pasirodė esąs itin naudingas, taip bus ir ateityje. Tam prireiks veiksmingai stebėti užimtumo gairių įgyvendinimą – šias gaires, pasikonsultavusi su Parlamentu, kurio patarimus jūs šiandien, beje, išdėstėte, patvirtins Taryba – o Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų taryba (EPSCO) turės atlikti labai svarbų vaidmenį įtvirtinant naują valdyseną, dėl kurios turėtų nuspręsti Europos Vadovų Taryba, ypač Europos semestro pagrindu.
Be to, praėjusiais metais, kai Taryba priėmė naują strateginę Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje programą, naujosios narės pripažino, kad norint pasiekti pagrindinius programoje apibrėžtus strateginius tikslus, reikia veiksmingai naudotis atviruoju koordinavimo metodu, o tai įrodo, kad jos savo nacionalinei jurisdikcijai priklausančiose srityse toliau remia šį itin naudingą metodą.
Pastarojoje 2010 m. Tarybos ir Komisijos pažangos ataskaitoje dėl darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ pabrėžiama nemaža padaryta pažanga, nes Europos mastu koordinuojant švietimą ir mokymą buvo taikomas atvirasis koordinavimo metodas.
Panašiai savo 2010 m. birželio 7 d. išvadose Taryba atkreipė dėmesį į bendrose diskusijose dėl strategijos „Europa 2020“ išreikštą interesą Europos lygmeniu socialinės apsaugos ir įtraukties srityje visapusiškai parengti integruotą metodą, pasinaudojant atvirojo koordinavimo metodo, kaip iki šiol nemažai galimybių teikusios priemonės, sistema.
Vis dėlto susidūrusi su įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ kylančiais naujais iššūkiais ir teikiamomis perspektyvomis, visų pirma dėl Europos Vadovų Tarybos apibrėžto tikslo mažinti skurdą įgyvendinimo kontrolės ir socialinių užimtumo gairių, ypač 10 gairės, aspektų, Tarybai pirmininkaujanti valstybė per neoficialų liepos 9 d. socialinių reikalų ministrų susitikimą pakvietė valstybes nares pradėti apmąstymų procesą siekiant sustiprinti atvirojo koordinavimo metodo taikymą.
2009 m. lapkričio mėn. rezoliucijoje, kurioje nustatoma nauja 2010–2018 m. Europos bendradarbiavimo jaunimo srityje sistema, Taryba jau išdėstė tam tikrus bendruosius principus, kurių reikia laikytis rengiant visas politikos priemones ar vykdant visą su jaunimu susijusią veiklą, kai taikomas atnaujintas, integruotesnis koordinavimo metodas. Šiuo tikslu Tarybai pirmininkaujanti valstybė rugsėjo 14 d. surengs konferenciją, o EPSCO taryba spalio 21 d. pirmininkaujančios valstybės pasiūlymu dar kartą aptars šį klausimą ir užimtumo bei socialinės įtraukties temomis padarys tam tikras išvadas.
Georgios Papanikolaou (PPE). – (EL) Ačiū už atsakymą, bet norėčiau, kad man paaiškintumėte štai ką: tiesa tai, kad atvirasis koordinavimo metodas gyvybiškai svarbiuose sektoriuose, kuriuos jūs irgi išvardijote – švietimo, užimtumo, mokymo, jaunimo reikalų – yra labai svarbi priemonė, kuria galime naudotis nenusižengdami subsidiarumo principui ir nepažeisdami Europos Sąjungai suteiktų įgaliojimų.
Mano klausimas: ar būtų įmanoma retkarčiais gauti ataskaitų apie šį metodą, kad galėtume apsikeisti nuomonėmis ir kad būtume informuojami politiniu lygmeniu? Be to, kaip Europos Parlamentas galėtų aktyviau dalyvauti šioje procedūroje, kad apie ją pateiktume aiškesnį vaizdą?
Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Primenu jums paskutinę mano atsakymo dalį. Kaip sakiau, EPSCO taryba spalio 21 d. pirmininkaujančios valstybės iniciatyva dar kartą aptars šį klausimą ir užimtumo bei socialinės įtraukties temomis padarys tam tikras išvadas, kurios, žinoma, bus jums perduotos.
Vilija Blinkevičiūtė (S&D). – (LT) Ačiū, pone ministre, už atsakymą dėl atvirojo koordinavimo metodo reikšmės, tačiau aš noriu atkreipti dėmesį, jog šie metai Europos Sąjungoje yra paskelbti kovos su skurdu metais, ir taip jau sutapo, kad tada, kuomet visoje Europos Sąjungoje yra didžiulė bedarbystė ir auga socialinė atskirtis, mes turime kovoti su skurdu. Kaip Jūs manote, kiek įtakos skurdo mažinimui turi atvirojo koordinavimo metodas ir ar to pakanka, kad, sakykim, apsikeisime gerąja patirtimi ir matysime, kaip iš tikrųjų skiria didelį dėmesį Skandinavijos šalys kovai su skurdu ir socialine atskirtimi? Tačiau ar nuo to sumažės šitas skurdas Baltijos valstybėse?
Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Veiksmingesnis abipusis koordinavimas ir mokymasis turėtų tikrai duoti teigiamų rezultatų. Ką tik pabrėžėte vieną iš aspektų, kaip pasiekti bendrus tikslus socialiniais klausimais. Apskritai tiesa, kad ekonomikos augimo, užimtumo ir kovos su skurdu srityje, kuri 2010 m. yra viena iš svarbiausių, aktyviomis įtraukties politikos priemonėmis galima ne tik mažinti skurdą, bet ir didinti darbo vietų pasiūlą. Pensijų sistemų reformomis irgi gali būti padidintas užimtumas ir išlaikyti valstybės finansai. Tas pat pasakytina apie sveikatos priežiūros sistemas.
Todėl manau, kad per 2010 m., kurie skirti kovai su skurdu, galėsime įgyvendinti šį abipusį koordinavimą ir mokymąsi.
Pirmininkė. – Klausimas Nr. 5, kurį pateikė Nikolaos Chountis (H-0366/10)
Tema: Graikijos, ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) sudarytas susitarimo memorandumas ir itin sparčiai didėjanti infliacija
Graikijos su TVF ir ES pasirašytame susitarimo memorandume ypač nurodoma, kad vienas iš Graikijos vyriausybės įsipareigojimų yra sumažinti infliaciją iki tokio lygio, jog ji būtų mažesnė nei vidutinė euro zonos infliacija siekiant, kad jos ekonomika taptų konkurencingesnė. Tačiau gegužės mėn. infliacija pasiekė 5,4 proc., palyginti su 1,6 proc. infliacija euro zonoje, ir dėl to toliau mažėja atlyginimus gaunančių asmenų grynosios pajamos ir tai labai kenkia Graikijos ekonomikos konkurencingumui. Šį spartų infliacijos augimą lėmė didesni tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai, kuriuos nustatė ES ir TVF, taip pat besitęsiančios ir nevaldomos spėlionės. Ar Taryba sutinka, kad ES ir TVF nustatytos fiskalinės priemonės didele dalimi prisidėjo prie šio laipsniško infliacijos didėjimo, kuris dar labiau kenkia Graikijos ekonomikos konkurencingumui? Kokių struktūrinių priemonių ji siūlys imtis Graikijos vyriausybei, kad ši infliacija būtų sustabdyta?
Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Taryba per įvairius daugiašalės priežiūros projektus dažnai pabrėždavo ilgalaikes Graikijos ekonomikos problemas. Vykstant per didelio deficito procedūrai 2010 m. vasario 16 d. Taryba rekomendavo Graikijai įgyvendinti tam tikras priemones pagrindinių prekių rinkos veikimui ir įmonių veiklos aplinkai pagerinti, kad būtų išlaikytas produktyvumo ir užimtumo augimas, pagerintas ES struktūrinių lėšų panaudojimo efektyvumas ir sparta, sumažintas per didelis šalies biudžeto deficitas ir užtikrintas ilgalaikis jos valstybės finansų perspektyvumas.
Pirmąją ataskaitą apie šių priemonių įgyvendinimą Graikija pateikė kovo 16 d., antrąją – gegužės mėn. Birželio mėn. Komisija ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) atliko negalutinę analizę pagal 110 mlrd. EUR vertės finansinės padėties stabilizavimo priemonę – šias lėšas Graikijai suteikė euro zonos valstybės narės kartu su TVF. Analizė baigta rugpjūčio mėn., bet galutinė Komisijos ataskaita Tarybai oficialiai neperduota.
Komisija euro zonos valstybėms narėms pateikė negalutinius analizės rezultatus ir jeigu, Komisijos vertinimu, ekonomika plėtosis pagal prognozes, pagal kurias sudaryta finansinės padėties stabilizavimo priemonę papildanti suderinimo programa, padidėjusi infliacija turės neigiamą poveikį pagrindinių prekių rinkoms. Todėl Taryba atidžiai stebės padėtį ir toliau taikys deramas priemones siekdama padėti Graikijos institucijoms skatinti ekonomikos augimą ir išlaikyti patikimą biudžeto politiką.
Jeigu Komisija mano, kad ekonomikos pokyčiai atitinka svarbiausias finansinės padėties stabilizavimo priemonę papildančios suderinimo programos prognozes, didėjanti infliacija, kaip jau sakiau, tikriausiai turės neigiamą poveikį rinkoms. Tas pat pasakytina ir apie biudžeto padėtį, kurią Taryba atidžiai stebės.
Nikolaos Chountis (GUE/NGL). – (EL) Ministre, bijau, kad neatsakėte į mano pateiktą klausimą. Graikijai pagal susitarimo memorandumą – procedūrą, kurią jūs apibūdinote susitarimo memorandume su Tarptautiniu valiutos fondu ir Europos Sąjunga – taikomos priemonės prieštarauja viena kitai. Pagal pasiūlymą didinti valstybės pajamas nustatyti mokesčiai, tačiau jų negalima surinkti, nes darbuotojai neturi jokių kitų pajamų, jų neturi ir mažosios įmonės, o kalbėdami apie infliacijos mažinimą jie planuoja naujus mokesčius papildomoms pajamoms surinkti – planuoja didinti PVM prekybos centrų prekėms ir mazutui.
Noriu jūsų paklausti štai ko: remiantis mano šaltiniais, Graikija vakarykščiame Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) susitikime buvo skatinama nustatyti naujus mokesčius pajamoms surinkti ir šios priemonės virsta itin sparčia infliacija. Todėl noriu jūsų paklausti, ar ECOFIN susitikime buvo aptartos kokios nors su pajamoms surinkti skirtų mokesčių didinimu nesusijusios taisomosios priemonės, kuriomis Graikijoje būtų užkirstas kelias itin spartėjančiai infliacijai?
Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Negaliu tiksliai pasakyti, kokį sprendimą ECOFIN priėmė per pastarąsias keletą valandų, bet Taryba per įvairius daugiašalės priežiūros projektus iš tikrųjų ne kartą kritikavo Graikiją už ilgalaikes struktūrines jos ekonomikos problemas. Savo rekomendacijose dėl bendrųjų ekonominės politikos gairių įgyvendinimo valstybėse narėse 2009 m. Taryba pažymėjo, kad Graikija turi aktyviau stengtis atitaisyti makroekonominius netolygumus ir pašalinti struktūrinius savo ekonomikos trūkumus, kaip nurodyta Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijoje.
Taryba Graikijai rekomenduoja padidinti savo konkurencingumą profesionalų teikiamų paslaugų srityje ir investicijas į mokslinius tyrimus, taikomąją veiklą, efektyviau naudoti struktūrinių fondų lėšas, reformuoti viešąjį administravimą ir taikant integruotą lankstumo ir užimtumo garantijų strategiją imtis tam tikrų priemonių darbo rinkoje.
Viskas, ką galiu pasakyti – Graikijos institucijos patvirtino, kad jos prioritetus suteikė kelioms planuojamoms struktūrinėms reformoms įvairiose srityse ir visiškai supranta, kokių sunkumų dėl to kils šaliai.
Georgios Papanikolaou (PPE). – (EL) Ministre, mano gerbiamas draugas N. Chountis savo klausime teigia, kad infliacija liepos mėn. buvo 5,4 proc., o rugpjūčio mėn., kaip pranešama – 5,5 proc., ir atrodytų, kad ėmusis naujų priemonių, kurios, kaip mano gerbiamas draugas visiškai teisingai pasakė anksčiau, susijusios su prekybos centrų prekėmis, bus labai sunku sumažinti infliaciją. Kartu jūs mums sakote, kad Taryboje vėl kalbama apie priemones ir naujus mokesčius.
Mano klausimas, ar mes turime konkretesnių priemonių ekonomikos augimui skatinti, kurių gali imtis ir Taryba, ir Europa, pasitelkdama paramos priemonę, ir pati Graikija. Ar turime konkretų tvarkaraštį?
Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Suprantu, kad nevaldoma infliacija kelia daug problemų ir kad jeigu ji tęsis, reikės iš naujo suderinti keletą finansinių priemonių, tačiau galiu tik pasakyti, kad kadangi Graikija yra euro zonos narė, jai ir kitoms valstybėms narėms tenka bendra pareiga užtikrinti euro zonos stabilumą, o Graikijos, kaip ir bet kurios kitos valstybės narės, ekonominė politika yra ES masto rūpestis. Tikimasi, kad visos valstybės narės taikys patikimas nacionalines politikos priemones, atitinkančias Stabilumo ir augimo paktą ir bendrąsias ekonominės politikos gaires. Todėl Graikija turėtų prisiimti atsakomybę už veiksmingą šių klausimų sprendimą, kad būtų mažiau rizikos sutrikdyti tinkamą Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą.
Pirmininkė. – Klausimas Nr. 6, kurį pateikė Laima Liucija Andrikienė (H-0368/10)
Tema: ES pirmininkaujančios Belgijos prioritetai, susiję su Jungtinėmis Tautomis ir jų institucijomis
Kokie yra ES pirmininkaujančios Belgijos prioritetai, susiję su JT apskritai ir JT žmogaus teisių taryba konkrečiai? Ar ES Tarybos ir Europos Komisijos atstovybės Ženevoje jau sujungtos, ar šis procesas tebevyksta?
Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Rengdamasi 65-ajai Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai, Taryba savo 2010 m. birželio 14 d. posėdyje patvirtino Europos Sąjungos prioritetus.
Noriu pažymėti, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai tarptautinėse organizacijose bendrosios užsienio ir saugumo politikos klausimais Europos Sąjungai atstovauja vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai.
Tarybos patvirtinti prioritetai orientuoti į toliau aptariamas temas.
Pirmiausia, skatinimas stiprinti Jungtines Tautas – Europos Sąjunga padės sukurti stipresnę daugiašalę sistemą, ypač tobulinant Jungtinių Tautų atstovavimą, skaidrumą, atsakomybę, efektyvumą ir veiksmingumą.
Antras prioritetas – prisidėti prie tarptautinės taikos ir saugumo. Europos Sąjunga planuoja atitinkamuose Jungtinių Tautų organuose, ypač Saugumo Taryboje, plačiau informuoti apie savo pozicijas ir įnašus į krizių valdymą.
Trečioji prioritetinė tema bus aplinka ir tvarus vystymasis, pirmiausia – ketinimas pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus.
Ketvirtasis prioritetas – žmogaus teisės. Nuo pat savo susikūrimo Europos Sąjunga visada buvo tvirčiausia žmogaus teisių gynėja ir viena iš iškiliausių šios srities veikėjų Jungtinių Tautų sistemoje. Europos Sąjunga aktyviai skatins integruoti žmogaus teises į visus Jungtinių Tautų veiklos aspektus, patvirtindama, kad žmogaus teisės neatskiriamai susijusios su kitais JT saugumo ir vystymosi tikslais.
Galiausiai, penktas prioritetas – reformuoti Jungtinių Tautų sistemą siekiant patobulinti sistemos darbą, jos veiksmingumą, skaidrumą ir atstovavimą. Atliekant Žmogaus teisių tarybos veiklos peržiūrą Europos Sąjunga aktyviai dalyvauja oficialiame ir neoficialiame konsultacijų procese. ES toliau rems Trečiojo komiteto gebėjimą veikti – dabar tai vienintelis visuotinis organas, turintis įgaliojimų įgyvendinti žmogaus teisių standartus. Šis gebėjimas turėtų būti visapusiškai išlaikytas.
Diplomatinių atstovybių klausimu pasakytina, kad nuo 2009 m. gruodžio 1 d. visos Europos Komisijos delegacijos už ES ribų tapo Europos Sąjungos delegacijomis. Ženevos atveju ES delegacija ir Europos Sąjungos Tarybos generalinio sektoriato ryšių biuras taikė laikinąsias darbo priemones, kol bus įsteigta Europos išorės veiksmų tarnyba.
Laima Liucija Andrikienė (PPE). – Pirmiausia leiskite pažymėti, kad besitęsianti painiava, kaip ES atstovaujama Ženevoje ir Niujorke, gali pakenkti ES gebėjimui veiksmingai veikti ir konstruktyviai bendradarbiauti su partneriais.
Antra, po plačių vidaus diskusijų dėl Žmogaus teisių tarybos 2011 m. peržiūros prioritetų Tarybai pirmininkaujanti Belgija ir vyriausioji įgaliotinė dabar turi užtikrinti, kad pakankamai išteklių ir politinio dėmesio būtų skirta ryšių su kitomis JT šalimis narėmis palaikymui.
Be to, reikia lyderiauti daugelio svarbių rezoliucijų klausimais, ypač dėl rezoliucijos dėl mirties bausmės ir dėl tolesnio darbo siekiant derėtis dėl tarptautinės prekybos ginklais sutarties.
Būčiau dėkinga už jūsų pastabas šiuo klausimu.
Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Tiesiog norėčiau jums pasakyti, kad Belgija, kuri šiuo metu pirmininkauja ES, yra Žmogaus teisių tarybos narė ir mes tikrai imsimės veiksmų, kad jums rūpimas klausimas būtų išdėstytas.
Paul Rübig (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, šiandien gana aktyviai diskutavome apie tai, kaip remti Tarybos pastangas rasti sutaupytų lėšų 2011 m. biudžete ir, be kitų dalykų, mes, žinoma, išsamiai aptarėme naujai pertvarkytą Europos išorės veiksmų tarnybą.
Ar manote, kad turėtume siekti, jog Jungtinių Tautų pareigybių funkcijos būtų paveikesnės, kad Europos Sąjunga ten galėtų kalbėti vienu balsu ir kad galėtume sutaupyti išteklių, kuriuos būtų galima labai veiksmingai panaudoti kitose srityse? Ar Tarybai pirmininkaujanti Belgija pasirengusi pateikti pasiūlymų dėl taupymo šioje srityje, siekdama užtikrinti, kad bendro atstovavimo Europai srityje būtų pasiekta didesnio veiksmingumo?
Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Papildomais pajėgumais jau pasirūpinta ir Niujorke, ir Ženevoje. Vis dėlto, pasinaudodamas jūsų klausimu, galiu tik atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad reikia skubiai įsteigti Europos išorės veiksmų tarnybą, ir į šio Parlamento atliekamą bent jau bendrą su Taryba vaidmenį sprendžiant su šios tarnybos įsteigimu susijusius finansinius klausimus.
Pirmininkė. – Klausimas Nr. 7, kurį pateikė Liam Aylward (H-0373/10)
Tema: Biologinės įvairovės didinimas ES
Atsižvelgiant į tai, kad 2010 m. paskelbti Tarptautiniais biologinės įvairovės metais, taip pat į būsimą Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferenciją Nagojoje, ar Taryba negali trumpai išdėstyti savo prioritetų biologinės įvairovės apsaugos ir didinimo srityje? Kaip vykdomas ES Biologinės įvairovės veiksmų planas ir koks Tarybos požiūris į biologinės įvairovės vaidmenį strategijoje „2020 m. Europa“?
Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Remdamasi Komisijos komunikatu „ES biologinės įvairovės srities tikslo ir vizijos po 2010 m. pasirinktys“ 2010 m. kovo 15 d. Taryba patvirtino išvadas dėl biologinės įvairovės po 2010 m. „ES ir pasaulio vizija ir tikslai bei tarptautinės prieigos ir dalijimosi našta tvarka“.
Išvadose Taryba teigė, jog yra giliai susirūpinusi, kad 2010 m. biologinės įvairovės tikslai nepasiekti nei Europos Sąjungos lygmeniu, nei pasaulio mastu, kad biologinė įvairovė toliau mažėja nepriimtinai sparčiai ir kad tai turi labai rimtų ekologinių, ekonominių ir socialinių padarinių. Vis dėlto Taryba pabrėžė šių tikslų svarbą rengiant naudingas priemones, palankias biologinei įvairovei.
Taryba išdėstė ilgalaikę viziją, pagal kurią iki 2050 m. Europos Sąjungos biologinė įvairovė ir jos teikiamos ekosistemos funkcijos bus apsaugotos, vertinamos ir deramai atkurtos, nes biologinė įvairovė jau savaime vertinga ir yra būtinas žmogaus savijautos ir ekonominės gerovės elementas – šių veiksmų bus imamasi taip, kad būtų išvengta biologinės įvairovės nykimo nulemtų katastrofiškų pokyčių.
Be to, Taryba nustatė svarbiausią tikslą – iki 2020 m. Europos Sąjungoje sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, ekosistemos funkcijų blogėjimą ir kuo labiau užtikrinti jų atkūrimą kartu stiprinant Europos Sąjungos įnašą siekiant užkirsti kelią biologinės įvairovės nykimui pasaulio mastu.
Atsižvelgdama į Europos Sąjungos prioritetus saugoti ir stiprinti biologinę įvairovę, Taryba pažymėjo, kad didžiausią žalą biologinei įvairovei daro buveinių naikinimas, skaidymas ir jų kokybės blogėjimas. Kalbėdama apie šios buveinių padėties priežastis, Taryba pabrėžė žalingus žemėnaudos pokyčius, pereikvojimą ir netvarų gamtos išteklių naudojimą, invazines egzotiškas rūšis, nelegalią prekybą nykstančiomis rūšimis, vandenynų rūgštėjimą ir, žinoma, taršą. Be to, dėl klimato kaitos gali dar sustiprėti tam tikri padariniai, pvz., gali padaugėti nykstančių rūšių.
Atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“ Tarybos bendrosiose ekonominės politikos gairėse valstybės narės ir ES raginamos nustatyti priemones, ekologinius iššūkius paversti ekonomikos augimo galimybėmis ir efektyviau naudoti gamtos išteklius, taip kartu prisidedant prie biologinės įvairovės užtikrinimo.
Biologinės įvairovės svarbą savo 2010 m. kovo mėn. išvadose aiškiai pabrėžė ir Europos Vadovų Taryba, teigdama, kad skubiai reikia priešinga linkme pakreipti nuolatinę biologinės įvairovės nykimo ir ekosistemos blogėjimo tendenciją. Europos Vadovų Taryba pritaria ilgalaikei biologinės įvairovės vizijai iki 2050 m. ir minėtose 2010 m. kovo 15 d. Tarybos išvadose nustatytam 2020 m. tikslui.
Liam Aylward (ALDE). – Ministro atsakyme labiausiai apmaudu girdėti apie nepakankamą pažangą siekiant nustatytų biologinės įvairovės tikslų.
Vis dėlto žinant, kad kaimo plėtros priemonės ir bendroji žemės ūkio politika gali gerokai padėti stiprinti biologinę įvairovę, kokias priemones Taryba gali įgyvendinti Europos ūkininkams, kurie yra didžiausi aplinkos saugotojai, remti ir jiems padėti atlikti gyvybiškai svarbų vaidmenį – toliau saugoti aplinką ir biologinę įvairovę?
Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Manau, kad geriausia priemonė, kurios gali būti imtasi kokybiškam ūkininkavimui išsaugoti – toliau jį remti. Tikiu, kad visi dalyvaujantys nariai, nors posėdyje jų dalyvauja mažai, per kitas biudžeto diskusijas šio Parlamento priimamais sprendimais suteiks finansinę paramą bendrajai žemės ūkio politikai.
Pirmininkė. – Klausimas Nr. 8, kurį pateikė Mairead McGuinness (H-0375/10)
Tema: Neoficiali žemės ūkio taryba (2010 m. rugsėjo mėn.)
Kokias išvadas padarė ES pirmininkaujanti Belgija po liepos mėn. Briuselyje vykusio aukšto lygio BŽŪP susitikimo? Ar galėtų ES pirmininkaujanti šalis pakomentuoti apie artėjančią (2010 m. rugsėjo 19-21 d.) neoficialią Žemės ūkio tarybą? Ką ES pirmininkaujanti šalis siūlys valstybėms narėms dėl BŽŪP po 2013 metų?
Be to, ar galėtų Taryba informuoti valstybės nares apie tai, kas vyksta Tarybos lygmeniu dėl vykstančių MERCOSUR derybų?
Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Pirmiausia norėčiau pasveikinti Komisiją sėkmingai užbaigus viešąsias konsultacijas dėl bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2013 m. Ji gavo beveik 6 000 plačiosios visuomenės, suinteresuotųjų subjektų, ekspertų grupių ir kitų mokslinių tyrimų institutų atsiliepimų. Šios konsultacijos atitiko visus lūkesčius.
Be to, iš atsiliepimų santraukos matyti, kad visa mūsų visuomenė domisi Europos žemės ūkio ateitimi. BŽŪP domisi tikrai ne vien ūkininkai.
Kaip žinote, šios viešosios konsultacijos baigėsi liepos 19–20 d. Komisijos surengta konferencija „BŽŪP po 2013 m.“ Atsiliepimų, apskritojo stalo ir kitų konferencijos diskusijų visuma yra vertinga siekiant toliau tobulinti diskusijų sritį.
O dėl Tarybos, tai tikriausiai žinote, kad pastaruosius dvejus metus žemės ūkio ministrai vykdė kelių paeiliui Tarybai pirmininkavusių valstybių – Prancūzijos, Čekijos, Švedijos ir Ispanijos – vadovaujamas konsultacijas. Dabar, kai esame finišo tiesiojoje, pirmininkaujanti valstybė siekia, kad diskusijose padarytume kuo didesnę pažangą. Iš tikrųjų gyvybiškai svarbu, kad kitose svarbiose diskusijose dėl 2014–2020 m. biudžeto programos būtų visapusiškai atsižvelgta į šiandienos BŽŪP aktualijas ir rytojaus BŽŪP iššūkius.
Kaip žinote, BŽŪP ateitis bus pagrindinė rugsėjo 21 d. Belgijoje vyksiančio neoficialaus ES žemės ūkio ministrų susitikimo darbotvarkės tema. Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininkas P. De Castro irgi pakviestas dalyvauti šiame susitikime ir vadovaus mūsų neoficialioms diskusijoms. Šią vasarą Tarybai pirmininkaujanti valstybė daug dėmesio skyrė liepos mėn. konferencijos rezultatams ir parengė santraukos dokumentą, kuris bus baigtas per keletą ateinančių dienų.
Tarybai pirmininkaujančios valstybės parengtame pranešime, kurį per būsimas diskusijas ketiname išnagrinėti dar išsamiau, patvirtinama, kokie aktualūs Lisabonos sutartyje apibrėžti BŽŪP tikslai: užtikrinti saugių ir aukštos kokybės maisto produktų tiekimą Europos piliečiams, skatinti tvarų žemės ūkį visoje Europoje, saugoti aplinką ir kraštovaizdžius, prisidėti prie tvarios kaimo vietovių plėtros, kaip aptarėme svarstydami ankstesnį klausimą.
Be to, pirmininkaujančios valstybės parengtame pranešime patvirtinama ir tikroji Europos lygmeniu bendrosios žemės ūkio politikos teikiama papildoma vertė, taip pat BŽŪP svarba įvertinant strategiją „Europa 2020“.
Po būsimų diskusijų spalio mėn. Žemės ūkio taryboje vyks galutinės politinės diskusijos dėl BŽŪP ateities. Taigi, Taryba, kaip ir Europos Parlamentas, bus nemažai prisidėjusi prie konsultacijų. Esu tikras, kad Komisija taip pat pripažins sunkų Tarybos ir Europos Parlamento atliktą darbą, ir esu tikras, kad ji kaip galėdama stengsis pateikti komunikatą, kuriam pritartų abi institucijos. Kai tik komunikatas bus paskelbtas, pirmininkaujanti valstybė pradės diskusijas Taryboje.
Derybų dėl laisvosios prekybos susitarimo su Mercosur šalimis tema pirmiausia norėčiau pripažindamas didžiulę ekonominę tokio susitarimo svarbą pažymėti, kad Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ir žemės ūkio ministrai apskritai laikosi vienodo požiūrio į galimus pavojus, kuriuos toks susitarimas keltų pažeidžiamiems ES žemės ūkio sektoriams. Jūs tikriausiai žinote, kad gegužės mėn. Taryba bendrame memorandume užregistravo daugelio narių pareikštus nuogąstavimus.
Antra, norėčiau pažymėti, kad Komisija turi laikytis derybinių įgaliojimų. Be to, gegužės mėn. Komisijos narys D. Cioloş patikino Tarybą, jog Komisija užtikrins, kad derybos su Mercosur šalimis atitiktų BŽŪP ir svarbiausius ES žemės ūkio interesus.
Apibendrindamas norėčiau pabrėžti, kad Taryba toliau labai atidžiai stebės diskusijas su Mercosur šalimis, ypač Prekybos politikos komitete. Kita derybų sesija numatyta spalio mėn. ir galiu jus patikinti, jog pirmininkaujanti valstybė pasirūpins, kad būtų griežtai laikomasi derybinių įgaliojimų.
Mairead McGuinness (PPE). – Atsakymas buvo išsamus, nes toks buvo ir klausimas. Dėkoju jums už tai, ypač už jūsų pastabas dėl Mercosur šalių. Tikiuosi, kad Komisija ir, beje, pati Taryba įsidėmėjo mūsų diskusijose šiuo klausimu Parlamento išdėstytas problemas.
Jūsų atsakymas mano kolegai L. Aylwardui apie biologinę įvairovę ir jūsų pastabos apie žemės ūkio biudžetą verčia mane jus paklausti, o koks gi yra Tarybos požiūris. Kaip suprantu, septyni Tarybos nariai nori sumažinti kitų metų biudžetą, o tai nėra geras ženklas sudarant būsimą žemės ūkio biudžetą, kuris bus taikomas po 2013 m. Džiaugčiausi, jeigu galėtumėte tai pakomentuoti.
Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Kitų metų biudžetą nori sumažinti ne viena valstybė narė, bet, mano žiniomis, Taryba tam visiškai nepritaria. Vakar tikriausiai girdėjote, kaip Belgijos biudžeto ministras pateikė 2011 m. biudžetą, tuo atveju tikriausiai girdėjote ir biudžeto perspektyvas 2011 metams, nes vyksta diskusijos su Parlamentu. Turiu pasakyti, kad nesutinku su jūsų išdėstyta Europos biudžeto pokyčių analize.
Paul Rübig (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, dabar aptariame 2011 m. biudžetą ir šiuo klausimu Taryba ir Komisija bendrai pasiūlė Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programos, apimančios Pažangios energetikos Europai programą, Informacinių ir ryšių technologijų politikos rėmimo programą ir Verslininkystės ir inovacijų programą, lėšas kartu su Septintosios bendrosios programos lėšomis ir žemės ūkiui skirtomis lėšomis skirti su ITER sintezės įrenginiais susijusiam moksliniam projektui. Kokia pradinė pirmininkaujančios Belgijos pozicija šiuo klausimu?
Liam Aylward (ALDE). – Ponia pirmininke, žinant ypatingą Komisijos sprendimą atnaujinti derybas su Mercosur šalimis, ar gali ministras nurodyti, ar Taryba svarsto ir ar ji vertina neigiamus padarinius, kuriuos šie sprendimai turės mūsų Europos ūkininkams, ypač mano šalies, Airijos, ūkininkams, kurie priklauso nuo 90 proc. savo jautienos produktų eksporto – juk šie produktai gaminami laikantis griežčiausių Komisijos nustatytų standartų, kurie netaikomi Mercosur valstybėms?
Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Dėl pirmojo klausimo, tai šiuo metu galiu pateikti tik biudžeto apžvalgą. Suprantu, kad Parlamentas nepamiršta daugelio projektų inovacijų, konkurencijos ir technologijų srityse. Vis dėlto diskusijos dar tik prasidėjo ir nuo gruodžio 1 d. turėjote galimybę iš dalies pakeisti tam tikrus kitų metų biudžeto perspektyvos aspektus nuo pradžios iki galo. Todėl grįžkite prie diskusijų dėl biudžeto, kad galėtumėte nutarti, ką EP nariai nori pabrėžti ir kam nori teikti pirmenybę tame biudžete.
Atsakau į antrąjį klausimą dėl Mercosur šalių: Tarybai pirmininkaujanti valstybė, kaip minėjau, gerai žino Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto išdėstytus nerimą keliančius sprendimo atnaujinti šias derybas aspektus.
Tiesiog norėčiau pažymėti, kad per šias derybas Komisija privalo laikytis savo derybinių įgaliojimų ir bet kokie teigiami šių derybų rezultatai turėtų būti naudingi ES žemės ūkio gamybai, pvz., Europos žemės ūkio produktų skatinimo ir apsaugos srityje, ypač geografinių nuorodų klausimu.
Pirmininkė. – Klausimas Nr. 9, kurį pateikė Ryszard Czarnecki (H-0379/10)
Tema: Balkanų valstybių stojimo į ES perspektyva
Kaip Taryba vertina Balkanų regiono, Pietvakarių Europos šalių stojimo į Europos Sąjungą perspektyvą? Ar Taryba mano, kad kai kurios iš šių šalių galėtų įstoti į ES per kitą finansinės perspektyvos laikotarpį, t. y. 2014–2020 m.?
Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Mūsų politikos Vakarų Balkanų šalių atžvilgiu tikslas – prisidėti prie regiono stabilumo ir padėti regiono šalims sukurti ilgalaikę taiką, demokratiją, stabilumą ir gerovę.
1999 m. ES nusprendė įgyvendinti Stabilizacijos ir asociacijos procesą – narystės proceso programą, kurios pabaigoje numatyta galima šių šalių narystė – taip siekiama geriau išdėstyti jų pasirengimą narystei ES. Šis pasirengimas būtinas regiono stabilumui, susitaikymui ir ateičiai. Jis vyksta ir formuojamas pagal Salonikų darbotvarkę, pasiekus naują susitarimą dėl plėtros, kuriame nustatytos sąžiningos ir griežtos sąlygos.
Todėl Taryba ne kartą (pastarąjį kartą birželio 14 d. Užsienio reikalų taryboje, kurios susitikimas vyko po birželio 2 d. susitikimo Sarajeve) patvirtino nekintantį Europos Sąjungos įsipareigojimą siekti, kad Vakarų Balkanų šalys pasirengtų narystei ES.
Per keletą metų ES pasirašė šešis stabilizacijos ir asociacijos susitarimus su regiono šalimis, iš kurių keturi jau įsigaliojo. 2009 m. spalio mėn. Komisija pasiūlė pradėti narystės derybas su Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija. Savo ruožtu nuo 2005 m. spalio mėn. vykstančios derybos su Kroatija jau pasiekė galutinį etapą. ES toliau politiškai dalyvauja šiame procese, pasitelkdama visas savo priemones: tris bendras saugumo ir gynybos politikos misijas – dvi Bosnijoje ir Hercegovinoje ir vieną Kosove – ir tris specialiuosius įgaliotinius Skopjėje, Prištinoje ir Sarajeve.
Finansinė parama 2010 m. viršys 900 mln. EUR, o 2013 m. pasieks 1 mlrd. EUR. Iš viso nuo 1991 m. Europos Sąjunga regiono šalims suteikė finansinės paramos už daugiau kaip 13 mlrd. EUR.
Jeigu kalbame apie derybų datas, tai jos visiškai priklauso nuo to, kaip bus įgyvendinti Kopenhagos kriterijai ir Stabilizacijos ir asociacijos proceso sąlygos. Šiame procese numatyta aiški procedūra: stabilizacijos ir asociacijos susitarimas, Komisijos nuomonė dėl narystės paraiškos, šalies kandidatės statusas, narystės derybos ir galiausiai narystė.
Taryba nekantriai laukia, kol galės pereiti prie tolesnių proceso etapų, bet ar regiono šalių vyriausybės laikysis nustatytų sąlygų, ar jos išlaikys ar net paspartins reikiamų reformų tempą ir ar jos išspręs kitas problemas, priklauso nuo jų pačių. Regiono šalys turėtų labiau stengtis kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, stiprinti administracinius gebėjimus ir spręsti neišspręstas problemas.
Stabilizacijos ir asociacijos proceso tikslai nebus įgyvendinti, jeigu regiono vyriausybės ir gyventojai neparodys ryžto ir atsakomybės prisiimdami aktyvų vaidmenį. Regiono ateitis galiausiai juk priklauso nuo jo gyventojų ir vyriausybių. Regioninis bendradarbiavimas ir geros kaimynystės politika yra svarbiausi susitaikymo ir dvišalių ginčų sprendimo veiksniai. Ši politika yra svarbiausia ES požiūrio į šį regioną dalis, ją ES sistemingai skatina nuo 1995 m. Į tai atsižvelgdama Taryba birželio 14 d. paragino atitinkamas šalis išspręsti neišspręstus klausimus su kaimyninėmis šalimis.
Baigdamas norėčiau pažymėti, kad 2009 m. lapkričio mėn. Taryba priėmė sprendimą leisti trijų šio regiono šalių piliečiams keliauti be vizų ir dabar rengia tokį pat sprendimą Albanijos bei Bosnijos ir Hercegovinos piliečiams. Tikiuosi, kad Europos Parlamentas ir Taryba šiais metais priims ir šį sprendimą.
Galiausiai turiu pasakyti, kad Taryba dabar negali komentuoti plėtros poveikio dabartiniam ES biudžetui ir 2014–2020 m. biudžetui, nes ji dar laukia Komisijos pasiūlymo dėl kitos finansinės perspektyvos.
Ryszard Czarnecki (ECR). – (PL) Ponia pirmininke, labai dėkoju už tokį gerą pirmininkavimą vykstant mūsų procedūroms. Tai – pavyzdys kitiems. Pone O. Chasteli, galbūt man reikia nusirengti švarką, kad jūs jaustumėtės patogiau. Tarp mūsų yra tam tikra neatitiktis.
Tai, ką jūs sakėte, atvirai kalbant, šiame Parlamente gerai žinoma, aš tikėjausi konkretesnio atsakymo. Kuri šalis yra arčiausiai narystės Europos Sąjungoje: Serbija, kuri labai svarbi politiškai ir gerai išsivysčiusi ekonomiškai, Juodkalnija, o galbūt Makedonija? Prašau, pone O. Chasteli, atsakykite mums konkrečiai.
Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Žinote, tai, kad pasakysiu, kuri iš trijų šalių yra arčiausiai – išskirsiu vieną šalį, kuri padarė didžiausią pažangą šiame procese – dar nereiškia, kad ta šalis bus pirmoji, kuri įstos į ES. Pažangą vis tiek reikia daryti ir jos tempas gali būti labai skirtingas.
Pirmininkė. – Atsakymai į klausimus, į kuriuos nebuvo atsakyta dėl laiko stokos, bus pateikti raštu (žr. priedą).
Klausimų valanda baigta.
(Posėdis sustabdytas 19.00 val. ir atnaujintas 21.00 val.)
PIRMININKAVO: Alejo VIDAL-QUADRAS Pirmininko pavaduotojas
15. Laisvas darbuotojų judėjimas. Laikini apribojimai, taikomi Rumunijos ir Bulgarijos piliečiams Europos Sąjungos darbo rinkoje (diskusijos)
Pirmininkas. – Kitas diskusijų klausimas – žodinis klausimas Komisijai, kurį pateikė Rovana Plumb, Iliana Malinova Iotova, Pervenche Berès, Stephen Hughes, Alejandro Cercas, Gianni Pittella ir Jutta Steinruck Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos vardu, dėl laisvo darbuotojų judėjimo – laikini apribojimai, taikomi Rumunijos ir Bulgarijos piliečiams Europos Sąjungos darbo rinkoje (O-0096/2010 - B7-0455/2010).
Rovana Plumb, autorė. – (RO) Savo kalboje apie Europos Sąjungos padėtį Komisijos Pirmininkas J. M. Barroso pabrėžė, kad užimtumo visoje Europoje augimas yra vienas iš prioritetų.
Be to, mes visi įsipareigojome siekti Europos Sąjungos ateinančių 10 metų strategijos tikslų didinti užimtumą ir mažinti skurdą. Šiandien plenariniame Parlamento posėdyje buvo patvirtintos užimtumo gairės ir mes paprašėme Tarybos į jas atsižvelgti.
Jei tikrai norime pasiekti tikslus, kurių įsipareigojome siekti, jei tikrai norime, kad Europa pirmautų konkurencingumo srityje, ir jei tikrai norime teisingos Europos, kur būtų užtikrinta jos piliečių gerovė, darbuotojų teisė laisvai judėti turi būti gerbiama.
Laisvas darbuotojų judėjimas yra viena iš pagrindinių ES laisvių. Stipri vidaus rinka gali būti pasiekta tik visiškai atveriant darbo rinką.
Remiantis 2008 m. lapkričio mėn. Komisijos komunikatu, judumo srautai turėjo teigiamos įtakos Europos Sąjungos ekonomikos augimui. Darbuotojų judėjimas iš Rumunijos ir Bulgarijos atnešė naudos priimančiųjų valstybių ekonomikai, nedarydamas jokio esminio poveikio vietos darbuotojų atlyginimams ir darbo vietoms.
Ekonomikos krize nebegalima pateisinti šių darbo rinkos apribojimų taikymo ir tolesnio galiojimo. Šie vis dar galiojantys apribojimai atgraso Rumunijos ir Bulgarijos darbuotojus nuo gerai apmokamo darbo atitinkamose valstybėse narėse. Šis veiksnys verčia darbuotojus apeiti teisinius reikalavimus turėti leidimą dirbti, taip daugėja nelegalaus darbo. Tiesioginis nelegalaus darbo padarinys yra tai, kad prarandama galimybė pasinaudoti teisėmis, kylančiomis iš Europos sistemos, skirtos socialinės apsaugos sistemoms derinti.
Rumunija ir Bulgarija mano, jog jei dabartinėmis Europos ekonomikos aplinkybėmis būtų pašalintos laisvo darbuotojų judėjimo kliūtys visoje ES, tai labai sustiprintų Europos Sąjungos gebėjimus spręsti naujus sunkumus.
Komisijos nary, tikėdamasis, kad ši Europos Komisija bus mūsų sąjungininkė ir teiks visapusišką institucinę pagalbą, norėčiau užduoti tokį klausimą: kokių priemonių planuojate imtis, siekdami paraginti apribojimus vis dar taikančias valstybes nares visiškai atverti savo darbo rinkas?
John Dalli, Komisijos narys. – Pone pirmininke, laisvas darbuotojų judėjimas yra vienas iš pagrindinių ES principų. Kartu su laisvu prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimu laisvas darbuotojų judėjimas yra bendrosios rinkos ramstis, prisidėjęs prie Europos integracijos proceso sėkmės.
Kaip gerai žinote, per pirmuosius septynerius Bulgarijos ir Rumunijos narystės ES metus Bulgarijos ir Rumunijos darbuotojai negali visapusiškai naudotis darbuotojų judėjimo laisve. Taip yra dėl galiojančių Stojimo sutarčių pereinamojo laikotarpio nuostatų, pagal kurias valstybės narės turi teisę atidėti ES teisės nuostatų dėl laisvo darbuotojų judėjimo taikymą Bulgarijos ir Rumunijos darbuotojams ne ilgesniam nei septynerių metų laikotarpiui.
Bulgarijai ir Rumunijai įstojus į ES 2007 m., 10 iš 25 valstybių narių iškart nusprendė atverti savo darbo rinkas Bulgarijos ir Rumunijos darbuotojams. Šiandien šis skaičius yra išaugęs iki 15, ir tik 10 valstybių narių vis dar taiko apribojimus. Pažymėtina, kad tarp šių 10 valstybių narių kai kurios taiko ne tokias griežtas sąlygas ar tvarką, palyginti su galiojusiomis prieš Bulgarijai ir Rumunijai įstojant į ES.
Svarbu nepamiršti, kad sprendimą dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų, ribojančių galimybę dalyvauti darbo rinkoje, taikymo priima tik atitinkamos valstybės narės. Komisija formaliai neatlieka jokio vaidmens panaikinant apribojimus.
Tačiau Komisija iš esmės pritaria visapusiškai darbuotojų judėjimo laisvei. Be to, Komisija visada stengėsi užtikrinti, kad apribojimus taikančios valstybės narės tai darytų laikydamosi Stojimo sutarčių sąlygų.
Komisija taip pat ne kartą pabrėžė, kad pereinamojo laikotarpio nuostatos yra iš esmės laikinos priemonės ir kad valstybės narės turėtų laipsniškai atverti savo rinkas, o ne atidėti laisvo darbuotojų judėjimo įgyvendinimą iki septynerių metų laikotarpio pabaigos.
2006 ir 2008 m. Komisijos ataskaitose dėl laikinųjų priemonių pažymėta, kad darbuotojų judumas po 2004 ir 2007 m. įvykdytos plėtros turėjo teigiamos įtakos ir padėjo patenkinti darbo jėgos poreikius. Šios išvados galioja net dabartinės ekonomikos krizės akivaizdoje. Komisija ir toliau skatins valstybes nares iš naujo apsvarstyti savo pozicijas dėl patekimo darbo rinką, taip pat ir remdamasi minėtų ataskaitų išvadomis.
Nėra išsamios informacijos apie nelegalių darbuotojų, atvykstančių iš neseniai į ES įstojusių šalių, skaičių ir socialinę padėtį. Tai lemia būtent jų buvimo atitinkamose valstybėse narėse slaptumas.
2006 ir 2008 m. ataskaitose Komisija pabrėžė, kad laisvo darbuotojų judėjimo apribojimai nebūtinai garantuoja nacionalinės darbo rinkos apsaugą ir gali pavėlinti darbo rinkos reformas. Be to, pereinamojo laikotarpio nuostatos gali skatinti imtis nedeklaruojamo darbo. Paaiškėjo, kad plėtra paskatino iškelti į paviršių šešėlinę ekonomiką, susijusią su anksčiau nedeklaruotais darbuotojais iš naujųjų valstybių narių.
Taip pat yra rimtų įrodymų, kad naujųjų valstybių narių piliečiai dirbo nedeklaruojamą darbą dėl jiems taikomų apribojimų patenkant į „senųjų“ valstybių narių darbo rinką. Tai atitinka išvadą, kad judumo srautus daugiausia lemia veiksniai, susiję su darbo jėgos pasiūla ir paklausa, ir kad laisvo darbuotojų judėjimo apribojimai pavėlina darbo rinkos reformas.
Komisija neketina rengti specialaus tyrimo dėl nelegalių darbuotojų iš Bulgarijos ir Rumunijos gyvenimo ir darbo sąlygų ar dėl jų poveikio šalių darbo rinkoms – pirmiausia dėl informacijos trūkumo ir sunkumų renkant tokią informaciją. Tačiau nelegalių darbuotojų iš Bulgarijos ir Rumunijos klausimas, kiek įmanoma, bus aptartas analizėje apie Bulgarijai ir Rumunijai skirtų pereinamojo laikotarpio nuostatų veikimą, kurią Komisija atliks vėliau, jeigu, kaip numatyta pereinamojo laikotarpio nuostatose, viena iš šių šalių to pareikalaus. Be to, Komisija ir toliau skatins konkrečias kovos su nedeklaruojamu darbu priemones, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis.
Komisija supranta, kad faktas, jog Bulgarijos ir Rumunijos darbuotojai vis dar susiduria su apribojimais, gali būti suprantamas kaip diskriminacija.
Norėčiau pabrėžti, kad pereinamojo laikotarpio nuostatos laisvo darbuotojų judėjimo srityje buvo taikomos per daugumą ankstesnių plėtros etapų. Bet to, pereinamojo laikotarpio nuostatos taikomos ne tik Bulgarijos ir Rumunijos darbuotojams, bet ir aštuonių iš dešimties 2004 m. į ES įstojusių valstybių darbuotojams.
Be to, pažymėtina, kad dabartinės pereinamojo laikotarpio nuostatos suteikia valstybėms narėms daugiau lankstumo, leisdamos joms nuspręsti, kada septynerių metų laikotarpiu pradėti taikyti ES teisės nuostatas dėl laisvo darbuotojo judėjimo, atsižvelgiant į jų darbo rinkos padėtį (pagal ankstesnes pereinamojo laikotarpio nuostatas ES teisės nuostatų dėl laisvo darbuotojų judėjimo taikymas būdavo tiesiog atidedamas keletui metų).
Tačiau Bulgarijos ir Rumunijos darbuotojų, negalinčių laisvai dirbti apribojimus vis dar taikančiose valstybėse narėse, patiriama diskriminacija nėra diskriminacija teisine prasme. Nors Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 18 straipsnyje draudžiama diskriminacija dėl pilietybės, šį draudimą riboja kitose ES sutartyse esančios konkrečios nuostatos. Tokios nuostatos yra Stojimo sutartyje įtvirtintos pereinamojo laikotarpio nuostatos.
Taigi laikinas Bulgarijos ir Rumunijos darbininkų galimybės patekti į darbo rinką ribojimas vadovaujantis pereinamojo laikotarpio nuostatomis nėra ES teisės pažeidimas.
Thomas Mann, PPE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, pagal 2+3+2 taisyklę Vokietija ir Austrija nusprendė išnaudoti visą septynerių metų pereinamąjį laikotarpį, prieš suteikdamos visišką judėjimo laisvę 2004 m. įstojusių valstybių narių darbuotojams. Bulgarijos ir Rumunijos atveju Vokietija taip pat nusprendė išnaudoti visą laiką, leistiną per antrąjį etapą 2009–2011 m.
J. Dalli paminėjo, kad 10 valstybių narių vis dar taikomi apribojimai. Taip yra dėl pateisinamų priežasčių, kadangi valstybių narių patirtis nevienoda. Tai niekuomet nėra diskriminacinio pobūdžio ribojimai – šiuo atžvilgiu jūs teisingai paminėjote 18 straipsnį, ir jų galiojimo laikotarpis yra ribotas. Galimybė priprasti prie pokyčių laipsniškai yra svarbus ir esminis politinis pasirinkimas. Remiantis mūsų patirtimi, per ankstyvas judėjimo laisvės suteikimas darbuotojams kelia darbo rinkai didžiulę riziką. Tai pasakytina apie įvairias tikslines grupes, kaip antai ilgalaikius bedarbius ar žemos kvalifikacijos darbuotojus, o, pvz., mano šalies atveju pavojus kyla rytiniams Vokietijos regionams. Mums teks ir toliau reguliuoti galimybes įsidarbinti ES dėl skirtingos patirties įvairiose srityse, tačiau, žinoma, netrukus padėtis keisis. Bet dabar dar nesame tinkamai pasirengę šiems pokyčiams.
Raginimas, kad Komisija atliktų tyrimą apie tariamai teigiamą nelegalių darbuotojų iš Bulgarijos ir Rumunijos poveikį, yra visiškai nepriimtinas. Kai nelegalūs darbuotojai pažeidžia įstatymus, to negalima pateisinti statistika, kad ir koks būtų teigiamas poveikis. Aš ir toliau pasisakau už griežtą kontrolę, kuri mums leidžia kovoti su nelegaliu darbu. Tai mūsų pareiga žmonėms, kurie dirba teisėtai.
Yra dar vienas svarbus uždavinys, kurį turime atlikti kartu, t. y. atidžiai apsvarstyti visiškos judėjimo laisvės nuo 2012 m. perspektyvą. Tai žada ir galimybių, ir pavojų. Tik gebėdami juos atskirti ir reaguoti į faktus ir tik po informacija pagrįstų išsamių diskusijų galėsime išvengti kabinetinės politikos įtakos, atskirties ir padėties, kai staiga pradedame kovote tarpusavyje, o ne dirbti kartu. Tokia yra Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pozicija.
Dar 2009 m. Komisijai uždaviau klausimą, ar yra kokios nors patikimos informacijos apie visiškos darbuotojų judėjimo laisvės poveikį. Mano buvo atsakyta, kad laisvas darbuotojų judėjimas teigiamai veikia ekonomiką ir nėra jokio neigiamo šalutinio poveikio darbo rinkoje. Apgailestauju, pone J. Dalli, tačiau to neužtenka. Jūs tuomet neužėmėte šių pareigų, tačiau dėl to dar svarbiau, kad jūsų departamentas suvoktų žmonių nuogąstavimus, svariai prisidėtų žiniomis prie mums būtinos diskusijos dėl pokyčių ir suteiktų pagrindą senųjų ir naujųjų valstybių narių argumentams.
Ivailo Kalfin, S&D frakcijos vardu. – (BG) Komisijos nary, norėčiau, kad šias diskusijas išnaudotume kreipdamiesi į valstybių narių, kuriose Bulgarijos ir Rumunijos piliečiai dar susiduria su įvairiais apribojimais darbo rinkoje, vyriausybes, ragindami jas kuo greičiau panaikinti šiuos apribojimus. Tai būtina ne tik remiantis Europos Sąjungos principais, vienas iš kurių yra laisvas darbuotojų judėjimas.
Ekonominiu požiūriu darbo rinkos atvėrimas sukuria didelę pridėtinę vertę. Kita vertus, taip yra dėl didesnės specialistų pasiūlos tose srityse, kur nėra pakankamai kandidatų šalies rinkoje. Pavyzdys galėtų būti Bulgarijos gydytojai ir sveikatos apsaugos darbuotojai, kurie dirba tuose regionuose, kur valstybėms narėms paprasčiausiai trūksta darbuotojų. Tai sukelia problemų atokiems Bulgarijos regionams, tačiau išsprendžia problemas, pvz., JK ir Prancūzijos regionuose. Tai lemia mažesnes išlaidas ir geresnes viešąsias paslaugas mokesčių mokėtojams. Ekonominiu požiūriu naujųjų valstybių narių darbuotojai paprastai yra arba labai kvalifikuoti specialistai, kurie būtų naudingi bet kuriai ekonomikai, arba darbuotojai, kompensuojantys darbo rinkos trūkumus, didinantys konkurencingumą ir stabdantys įmonių persikėlimą už Europos Sąjungos ribų.
Prielaida, kad naujųjų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai atima darbą iš vietos mažai uždirbančių darbuotojų, yra absoliučiai nepagrįsta ir populistinė. Bulgarijos piliečiui, kuris išvyksta dirbti į kitą šalį, reikia pinigų būstui, šeimai išlaikyti ir vaikų mokslui apmokėti. Jis taip pat stengiasi sutaupyti pinigų, tikėdamasis kažkada grįžti namo. Be to, jis susiduria su kalbos barjeru. Kalbos apie labai mažus atlyginimus, už kuriuos sutinka dirbti tokie piliečiai, tėra mitas, sukurtas vietos gyventojams. Tai patvirtina ir Europos Komisijos duomenys, kurie rodo, kad po Europos Sąjungos plėtros darbuotojų migrantų iš naujųjų valstybių narių dalis išaugo nuo 0,2 proc. iki 0,5 proc. visų senųjų valstybių narių gyventojų. Akivaizdu, kad jokios migracijos bangos nėra. Kita vertus, problemų sukelia tai, kad iš valstybių narių migruojančių darbuotojų yra mažiau, nei imigrantų iš trečiųjų šalių.
Darbo rinkos apribojimai nepateisinami objektyviais argumentais. Vienodos galimybės patekti į darbo rinką gerokai padidina skaidrumą, duoda ekonominę naudą ir teigiamai veika valstybių narių socialines sistemas. Komisijos nary, tikimės, kad Komisija labai atidžiai stebės procesus ir informuos valstybes nares apie rinkos atvėrimo teikiamą naudą.
Adina-Ioana Vălean, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, aš iš dalies džiaugiuosi, kad J. M. Barroso antradienį paskelbė, kad bendrosios rinkos stiprinimas jo darbotvarkėje užima svarbiausią vietą. Praėjus 24 metams po to, kai buvo patvirtintas Suvestinis Europos aktas, ir 18 metų nuo tada, kai ši bendroji rinka turėjo būti sukurta, ji vis dar nėra tapusi realybe. J. M. Barroso teigia, kad „tik 8 proc. iš 20 mln. Europos MVĮ dalyvauja tarptautinėje prekyboje“.
M. Monti ataskaitoje nurodyta 150 laisvo asmenų, prekių, kapitalo ir paslaugų judėjimo kliūčių Europos Sąjungoje. Ši vadinamoji „bendroji rinka“ man panašesnė į prancūzišką griujerio sūrį!
J. M. Barroso dabar mums siūlo bendrosios rinkos akto idėją ir ragina suteikti naują postūmį J. Delorso Europos idėjai. Prisiminkime Europos istoriją: jeigu norime veiksmingai kurti bendrąją rinką pagal laisvo asmenų, prekių, kapitalo ir paslaugų judėjimo principą; jei norime išvengti ekonominio nacionalizmo kaip atsako į ekonomikos krizę; jei norime tapti konkurencingiausia ekonomika, stiprinti konkurencingumą, sukurti daugiau darbo vietų ir spartinti augimą, tuomet mūsų svarbiausias prioritetas – panaikinti šias nepateisinamas laisvo darbuotojų judėjimo kliūtis, kurias patiria Rumunija, Bulgarija ir dešimt naujųjų valstybių narių ir kurios pagrįstos neracionaliais, nepasitvirtinusiais nuogąstavimais.
Komisija turėtų būti labai griežta su valstybėmis narėmis, nusprendusiomis ir toliau taikyti pereinamojo laikotarpio apribojimus. Jie turėtų būti pagrįsti patikimais ekonominiais duomenimis. Tariamas nacionalinių darbo rinkų jautrumas ar rimti sunkumai turės būti protingai pagrįsti skaičiais ir patikrinti statistiniais duomenimis ir faktais.
Jei J. M. Barrosso nori duoti naują postūmį bendrosios rinkos kūrimui, pats laikas nuo kalbų pereiti prie darbų. Jau atėjo laikas nugriauti šias gėdingas ekonominio protekcionizimo ir nacionalizmo sienas.
Rui Tavares, GUE/NGL frakcijos vardu – (PT) Šią savaitę Parlamente daug diskutavome apie judėjimo laisvę, ypač kalbėdami apie Rumunijos ir Bulgarijos darbuotojus, o vakar – ir apie romų arba čigonų mažumos klausimą. Dažnai įsijaučiame nagrinėdami teisinius šio klausimo aspektus ir pamirštame, kad teisė turėtų būti tik bendras pagrindas Europos Sąjungos idėjai, kurios esmė yra judėjimo laisvė, įgyvendinti.
Teisė nustato tik minimalius judėjimo laisvės reikalavimus. Šiuo metu įvairių valstybių narių vyriausybės naudojasi teise kaip būdu pasipriešinti konstitucinei ES dvasiai. Parlamente mes per daug pasineriame į teisinę analizę, pamiršdami, kad esame politinė institucija, o ne teisinių konsultacijų biuras.
Turime puoselėti Europos viziją ir griežčiau pabrėžti, kad judėjimo laisvė yra ES tikslas. Aš taip pat manau, kad Komisija tikrai nepakankamai to siekia. Jos vaidmuo pastaruoju metu pasikeitė. Komisijos narys mums aiškina, kad valstybės narės turi teisę taikyti apribojimus ir kad Komisija su tuo neturi nieko bendra. Tai netiesa! Komisija yra sutarčių saugotoja, ir aš manau, kad ji turi kur kas tvirčiau ir energingiau palaikyti judėjimo laisvę. Mes žinome, kad dideli regionai, kaip antai JAV ar Brazilija, arba mūsų konkurentai, pasižymintys, kaip ir minėtos dvi šalys, vidaus judėjimo laisve, kur kas geriau reaguoja į krizes, kadangi jų darbuotojai gali ieškoti darbo ten, kur jo yra. Europoje mums nuo pat pradžių nesisekė greitai reaguoti į šią krizę.
Šioje srityje remdamosi savo nacionaliniais interesais, valstybės narės pamiršta viešuosius interesus. Kai jos taip elgiasi kapitalo rinkoje, Komisija kalba griežtai, tai kodėl ji negali to padaryti darbuotojų judėjimo laisvės srityje?
Gerard Batten, EFD frakcijos vardu. – Pone pirmininke, užduotas klausimas prasideda teiginiu, kad laisvas darbuotojų judėjimas yra naudingas valstybių narių ekonomikai ir neturi rimto neigiamo šalutinio poveikio jų darbo rinkai.
JAV ekonomistas, prof. George Borjas tam prieštarauja. Jo žodžiais, „iš imigracijos nėra jokios naudos, jei ji nesumažina šalyje mokamų atlyginimų“. 2003 m. Nyderlandų vyriausybės paskelbtame tyrime teigiama, kad „BVP augs, bet šis prieaugis daugiausia atiteks migrantams darbo užmokesčio forma. Bendras grynasis gyventojų pajamų augimas tikriausiai bus mažas arba netgi neigiamas“. Lordų rūmų Ekonomikos reikalų komiteto 2008 m. ataskaitoje rašoma, kad „nors teoriškai tai įmanoma, mes neturime jokių sisteminių empirinių duomenų, rodančių, kad imigracija JK nuolatiniams gyventojams atneša reikšmingos dinaminės naudos“.
Nekontroliuojama ir neribojama imigracija į JK sumažino vietos darbuotojų darbo užmokestį, tuo pačiu metu padidindama pragyvenimo išlaidas dėl išaugusios būsto paklausos. Žmonės, esantys ant žemiausio ekonomikos laiptelio, tai patyrė tiesiogiai.
Masinė pigios darbo jėgos imigracija gali būti naudinga besiplečiančiai ir besivystančiai ekonomikai šalyje, turinčioje didžiulius nepanaudotus gamtinius išteklius, kaip antai Amerikoje XIX amžiuje, tačiau išsivysčiusioje poindustrinės ekonomikos valstybėje, tokioje kaip Didžioji Britanija, poveikis gali būti visiškai priešingas – taip ir atsitiko.
Vyriausybės pirmiausia turi ginti savo piliečių interesus ir tik tuomet padėti kitoms valstybėms plėtoti ekonomiką, vykdydamos protingą tarptautinės prekybos politiką, kaip Didžioji Britanija ir darė prieš įstodama į Europos Sąjungą. Būtent todėl vienintelę protingą politiką Didžiajai Britanijai siūlo JK nepriklausomybės partija, ragindama išstoti iš Europos Sąjungos.
Traian Ungureanu (PPE). – Pone pirmininke, sprendžiant dabartinę ekonomikos krizę būtini ryžtingi veiksmai, kuriais būtų veiksmingai užbaigtas vidaus rinkos kūrimas. Jei nesame pasirengę atverti savo rinkų, įskaitant darbo rinką, visiems Europos piliečiams, žala bus didesnė nei nauda. Neseniai Europos Komisijos atlikti tyrimai parodė, kad darbo rinkos atvėrimas bus naudingas ir kad nuogąstavimai apie darbo vietų praradimą dėl darbuotojų migracijos yra visiškai nepagrįsti.
Tokio pobūdžio gąsdinimai jau daugybę kartų nepasitvirtino. 2006 m. JK ekspertai prognozavo, kad šalį užtvindys 300 000 darbo ieškančių rumunų. Jie vis dar jų ieško. Nieko panašaus neatsitiko. Reikia pripažinti, kad nėra jokio racionalaus pateisinimo darbo rinkos apribojimams, kurie taikomi Rumunijos ir Bulgarijos darbuotojams. Ankstesnė patirtis rodo, kad darbuotojai iš rytinių valstybių narių užpildo darbo rinkos spragas ir užima tas darbo vietas, kurių nepageidauja arba visai neužpildo vietos darbuotojai.
Be to, rumunai ir bulgarai tikrai nevažiuos į Vakarų Europą, kad pasinaudotų dosniomis socialinėmis garantijomis. Ir Rumunija, ir Bulgarija pasižymi dideliu antros ir trečios pakopos studijų dalyvių skaičiumi. Abiejose šalyse yra labai kvalifikuotų, atkaklių darbuotojų. Jei ES nori išnaudoti savo išteklius šiais krizės laikais, tarp valstybių turi įsivyrauti politinis pasitikėjimas ir ekonomikos atvirumas. Kaip sakė pirmininkas J. M. Barrosso kalbėdamas prieš porą dienų Parlamente, „mes arba plaukiam kartu, arba skęstam atskirai“. Perfrazuojant jo žodžius, mes arba dirbam kartu, arba netenkam darbo atskirai.
Evgeni Kirilov (S&D). – Pone pirmininke, Komisijos ataskaitoje aiškiai nurodyta, kad darbo jėgos pasiūla ir paklausa, o ne darbo rinkos apribojimai lemia darbuotojų skaičių ir judėjimo kryptį. Be to, ataskaitoje nurodyta, kad ateityje imigrantų srautai į ES iš Bulgarijos ir Rumunijos tikrai mažai tikėtini.
Dėl lengvai išnaudojamų nelegalių darbuotojų pažeidžiamumo šie apribojimai skatina blogos praktikos formavimą. Kaip pažymėjo Komisijos narys K. De Gucht, šis darbuotojų srautas nepakistų, jei jis taptų oficialus, tačiau darbuotojai mokėtų socialines įmokas ir mokesčius.
Įvykus plėtrai, srautai iš Bulgarijos ir Rumunijos buvo kur kas mažesni palyginti su pastarojo laikotarpio srautais iš ne ES valstybių. Žinoma, diskriminacijos draudimas ir judėjimo laisvė yra pagrindinės kiekvieno Europos Sąjungos darbuotojo teisės, ir tenka apgailestauti, kad, kaip pažymima ataskaitoje, kai kurios ES valstybės narės nusprendė nesilaikyti šių esminių principų.
Norėčiau pabrėžti kai ką gana svarbaus: antrarūšės ES pilietybės toleravimas kelia abejonių dėl pačios Europos Sąjungos vientisumo.
Antonyia Parvanova (ALDE). – (BG) Pone Komisijos nary, ponios ir ponai, kai kalbame apie bendrą Europos Sąjungą ir apie bendrą Europos rinką, negalime pritarti apribojimams, kurie dirbtinai taikomi kiekvienam Europos Sąjungos piliečiui, besinaudojančiam garantuota teise dirbti kitose valstybėse narėse be diskriminacijos dėl pilietybės, kadangi tai būtų rimtas Bulgarijos ir Rumunijos piliečių teisių pažeidimas darbo rinkoje. Vadovaudamiesi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, privalome neleisti sukurti atskiros piliečių kategorijos, kurią paminėjo ir E. Kirilov, kadangi nenorime būti antrarūšiai Europos Sąjungos piliečiai. Kad tai pasiektume, privalome panaikinti laikinus Bulgarijos ir Rumunijos darbuotojų laisvo judėjimo apribojimus.
Todėl aš raginu Komisiją pasiūlyti konkrečias priemones, kurios leistų padaryti didelę pažangą valstybėms narėms atveriant savo darbo rinkas legaliems Bulgarijos ir Rumunijos darbuotojams, nepažeidžiant atitinkamų Europos valstybių darbo teisės aktų nuostatų.
Tai, kad atėjo laikas Komisijai imtis veiksmų, aiškiai parodo naujausi įvykiai Europoje, susiję su romų mažumai priklausančių darbuotojų, kurie ieško geresnės ateities pasinaudodami judėjimo laisve, migracija. Atsižvelgdama į įrodytą teigiamą judumo poveikį po ES plėtros ir į poreikį užtikrinti vidaus rinkos veiksmingą veikimą, raginu Komisiją pasiūlyti paketą rimtų priemonių, skirtų paskatinti valstybes nares pakeisti savo darbo rinkos politiką, o šalių vyriausybes įsipareigoti nepratęsti esamų apribojimų Bulgarijos ir Rumunijos piliečiams galiojimo.
Galiausiai norėčiau pabrėžti, kad būtina panaikinti bet kokias diskriminacijos darbo santykiuose galimybes, idant stipriausia Europos integracijos varomoji jėga, t. y. Europos piliečiai, neprarastų gyvybingumo.
Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL). – (FR) Pone pirmininke, Prancūzija, deja, yra viena iš 10 valstybių narių, kurios taiko judėjimo laisvės apribojimus Rumunijos ir Bulgarijos piliečiams. Jei mano informacija teisinga, būtent Prancūzija pareikalavo, kad priemonės, įgyvendintos į ES įstojus pirmosioms aštuonioms Rytų Europos valstybėms, būtų taikomos ir Rumunijai bei Bulgarijai. Pažymėtina, kad tuometinė Prancūzijos vyriausybė, kuri nelabai skiriasi nuo dabar esančios valdžioje, su dideliu nepasitikėjimu žvelgė į šių dviejų valstybių piliečius. Tuo metu priimta daug teisės aktų, kurie užkirto kelią šių šalių piliečiams atvykti, kadangi Prancūzijos valdžiai nerimą kelia tai, kad už rumunų ir bulgarų slepiasi romai.
Pone Komisijos nary, judėjimo laisvė yra pagrindinis ES principas. Parlamente dažnai kalbame apie mūsų bendras vertybes, mūsų įsipareigojimą ginti žmogaus teises. Kodėl tuomet, Komisijos nary, vyrams ir, žinoma, moterims, sudaromos prastesnės sąlygos nei kapitalui ir prekėms?
Jūs teigiate, kad darbuotojų judumas turi teigiamą poveikį ekonomikai ir kad taip yra net dabartinėmis ekonomikos sąlygomis. Kodėl, Komisijos nary, tuomet Komisija nededa tiek pat pastangų, kad įtikintų valstybes nares, kad šiuos apribojimus būtina pašalinti, kiek ji deda kitose ekonomikos srityse?
Galiausiai, Komisijos nary, jūs teigiate, kad „šiuos darbuotojus diskriminuoja ne valstybės narės“. Kaip prancūzė, čia tikrai negaliu su jumis sutikti.
Iliana Ivanova (PPE). – (BG) Ponios ir ponai, Europos Parlamentas savo darbe visada pabrėžia savo vaidmenį ginant Europos piliečių interesus. Manau, jog dauguma mūsų sutiks, jog diskriminacija bet kokiu pagrindu yra visiškai nepriimtina tokioje Europos Sąjungoje, kokios mes norime ir kokios linkime savo vaikams. Apribojimai, taikomi Bulgarijos ir Rumunijos darbuotojams, net jei jie yra teisiškai pagrįsti remiantis šių šalių stojimo sutartimis, yra iš esmės diskriminuojantys dėl pilietybės. Mes negalime kalbėti apie nesąžiningą elgesį su romais ir tuo pat metu užmerkti akis į tai, kad į dvi visateises ES valstybes nares žiūrima kitaip.
Pritariu kalbėjusiems kolegoms EP nariams. Europos Komisijos atlikti tyrimai ir pateiktos rekomendacijos išties įrodo, kad darbo rinkų išplėtimas turi teigiamą poveikį ir yra naudingas bendros Europos vidaus rinkos plėtrai apskritai. Tačiau akivaizdu, kad 10 valstybių narių vis dar taiko patekimo į jų darbo rinką apribojimus, galiojančius iki 2013 m.
Kolegos EP nariai, Europa yra sankryžoje ir mes privalome dabar pasirinkti, kuria kryptimi eisime: link didesnės ar link mažesnės integracijos. Mano nuomone, neabejotinai yra tik viena kryptis: stipri, vieninga Europa. Tačiau žengdami šiuo keliu mes visi turime pademonstruoti aiškų norą gerbti pagrindines Europos vertybes, t. y. laisvą asmenų ir darbuotojų judėjimą. Aš nuoširdžiai tikiuosi, kad formuojant nacionalinę politiką protekcionizmas netriumfuos, nes mes pasaulyje daug stipresni būdami kartu, o ne susiskaidę. Noriu paraginti Europos Komisiją, žinoma, su Europos Parlamento parama, aktyviau ir ryžtingiau bendradarbiauti su apribojimus dar taikančiomis valstybėmis, kad juos būtų galima kuo greičiau panaikinti. Manau, kad tai padės Europos ekonomikai greičiau atsigauti po nuosmukio ir mes galėsime pažvelgti savo piliečiams į akis švaria sąžine ir pasakyti jiems, kad XXI amžiuje Europos Sąjungoje nėra diskriminacijos.
Iliana Malinova Iotova (S&D). – (BG) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponai ir ponios, Bulgarija ir Rumunija akivaizdžiai paneigė europiečių nuogąstavimus apie didžiulius darbuotojų srautus, keliančius grėsmę jų darbo rinkoms. Europos Komisijos statistiniai duomenys parodė, kad mažiau nei 1 proc. bulgarų ieško darbo senosiose valstybėse narėse. Netgi sunkios finansinės ir ekonominės krizės ir naujos nedarbo augimo grėsmės akivaizdoje ši tendencija nesikeis. Darbuotojai, žinoma, migruotų ten, kur yra darbo jėgos paklausa, o statistiniai duomenys rodo, kad nedarbas kai kuriose iš minėtų 10 valstybių yra didesnis nei Bulgarijoje ir Rumunijoje.
Šių apribojimų išsaugojimas skatina šešėlinę ekonomiką ir nedeklaruojamą darbą. Įdomu, ar žinote, kad vien Nyderlanduose juodojoje rinkoje dirbančių bulgarų ir rumunų procentinė dalis išaugo 8 proc. Darbdaviai ir Nyderlandų visuomenė tai toleruoja, kadangi tai mažina jų išlaidas. Į šį skaičių neįtraukti sezoniniai darbuotojai be darbo sutarčių ir be jokių socialinių garantijų. Apribojimai neišspręs nedarbo problemos Europoje.
Komisijos nary, esu tikras, kad Europos Komisija žino būdų, kaip įtikinti 10 valstybių persvarstyti apribojimus, taikomus Bulgarijos ir Rumunijos piliečiams. Iš tiesų, jūs remiatės sutartimis, ir tai teisinga. Tačiau, nepamirškime, kad sutartys buvo pasirašytos kitokiomis aplinkybėmis. Dabar yra naujos aplinkybės, vadinamos „nuosmukiu“. Seniai laikas naujoms diskusijoms šiuo klausimu Taryboje, kurias galėtumėte inicijuoti jūs. Mes tikimės, kad jūs ne tik būsite mūsų sąjungininkai, bet ir pasiūlysite konkrečius veiksmus. Jūs esate ES sutarčių saugotojas ir jūs negalite toleruoti dvigubų standartų Bulgarijai ir Rumunijai taikymo, o tokių ketinimų tikrai yra, ir apie juos girdime netgi Parlamente.
Renate Weber (ALDE). – Pone pirmininke, prisipažįstu, man lengviau būtų kalbėti savo kalba, bet klausydama Komisijos nario atsakymo, aš nusprendžiau nenaudoti parengtų užrašų ir kalbėti angliškai. Taip darau visų pirma norėdama, kad Komisijos narys išgirstų mus tiesiogiai, o ne per vertėjus; taip pat dėl to, kad priešingu atveju, manau, vėlyvose Parlamento diskusijose šį vakarą tegirdėtume beveik vien tik rumunų ir bulgarų kalbas.
Komisijos nary, paminėjote keletą tyrimų, kurie parodė, kad į ES įstojus Rytų ir Vidurio Europos valstybėms, problemos atsirado ne tose šalyse, kurios priėmė darbuotojus. Iš tiesų, buvo netgi priešingai: jos faktiškai sulaukė teigiamo poveikio ir BVP augimo, taigi nereikia baimintis darbuotojų antplūdžio iš šių šalių. Tai, kad jūs be Rumunijos ir Bulgarijos taip pat paminėjote kitas šalis, mūsų nei kiek neguodžia. Iš tiesų, yra priešingai: tai rodo, kad diskriminuojami ir kiti ES piliečiai.
Turiu prisipažinti, kad mane nustebino jūsų teiginys, jog tai yra valstybių narių reikalas. Jei negalime kalbėti apie bendrąją rinką nepaminėdami darbo rinkos ir jei visi pripažįstame, kad tai yra pagrindinė teisė, kaip tada tai gali būti tik valstybių narių reikalas? Mes žinome, kad pagrindinių teisių užtikrinimas yra Europos Sąjungos kompetencijos sritis, taigi subsidiarumo principas čia netaikytinas.
Taigi aš tikrai manau, kad Komisija turėtų labiau pasistengti įtikinti valstybes nares panaikinti šiuos apribojimus, kurie nedaro garbės Europos Sąjungai.
Silvia-Adriana Ţicău (S&D). – (RO) Laisvas darbuotojų judėjimas yra vienas iš pagrindinių ES principų. Vidaus rinkos sukūrimas remiasi laisvu darbuotojų judėjimu, o darbo jėgos judumas yra viena iš būtinų sąlygų nedarbui ES sumažinti.
Ekonomikos krizė negali būti naudojama pateisinant tolesnį laikinų priemonių, ribojančių Rumunijos ir Bulgarijos darbuotojų judėjimo laisvę, taikymą.
Taip pat norėčiau pabrėžti faktą, kad valstybės narės privalo pirmenybę teikti ES valstybių narių piliečiams, o ne atvykėliams iš kitų šalių.
Esamos kliūtys, trukdančios Rumunijos ir Bulgarijos darbuotojams laisvai judėti, gali lemti nedeklaruojamą darbą ir socialinį dempingą. Kliūčių panaikinimas vienodai padėtų ir darbuotojams migrantams, ir vietos darbuotojams.
Turint omenyje, kad šiuos apribojimus taikančiose šalyse verslininkai reikalauja visiškai atverti darbo rinką, galima sakyti, kad vadovai ir profesinės sąjungos suvokė, jog panaikinant kliūtis užtikrinamos vienodos pajamos už tokį patį darbą ir žinias. Svarbiausia, tai reiškia, kad kiekvienas darbuotojas ne tik mokės rinkliavas ir mokesčius, bet ir įmokas į socialinės apsaugos ir sveikatos apsaugos sistemą.
Europos Sąjunga visų pirma skirta jos 500 mln. piliečių ir jų teisėms užtikrinti. Raginu Komisiją ir valstybes nares parodyti politinę valią, kad laisvą darbuotojų judėjimą varžančios kliūtys būtų pašalintos.
Cătălin Sorin Ivan (S&D). – (RO) Šį vakarą mes diskutuojame apie klausimą, sprendimą ir Komisijos požiūrį, kurį man sunku suprasti.
Darbo jėgos trūkumą Vakarų Europoje ir gyventojų senėjimą kompensuoja, jei taip galima pasakyti, darbo jėga iš Rytų Europos. Šie žmonės yra Europos Sąjungos piliečiai, keliaujantys tūkstančius kilometrų į Vakarų Europą, kad čia įsidarbintų, nors galbūt ir trumpam.
Yra darbų, kurių Ispanijos, Italijos ar Prancūzijos piliečiai nepageidauja, taigi juos atlieka šie darbuotojai. Praktiniu požiūriu Vakarų Europos problemas išsprendžia darbuotojai, atvykę iš Rytų Europos valstybių. Tačiau sunku suvokti Komisijos požiūrį, kadangi tokius klausimus būtina reguliuoti, o šių darbuotojų teises gerbti.
Šiuo metu niekas negali tiksliai pasakyti, kaip sprendžiamas, pvz., Ispanijoje ar Italijoje dirbusių darbuotojų socialinių įmokų klausimas jiems sugrįžus į savo kilmės valstybę.
Corina Creţu (S&D). – (RO) Kaip jau buvo minėta Parlamente, praėjus ketveriems metams nuo įstojimo į Europos Sąjungą, matome šį pasidalijimą, kuris ne tik kelia pavojų integracijos projektui, bet ir padėčiai, apibendrintai Europos Komisijos rekomendacijoje, kurioje tik prieš dvejus metus buvo pabrėžtas teigiamas judumo darbo rinkoje poveikis po Rumunijos ir Bulgarijos įstojimo.
Laisvas darbuotojų judėjimas yra pagrindinis principas, ir dabartinė padėtis tik patvirtina Rumunijos ir Bulgarijos piliečiams taikomo apribojimo absurdiškumą. Europos ekonomikai patiriant gyventojų senėjimo ir darbo jėgos trūkumo tam tikrose srityse poveikį, darbuotojų migracija tampa neišvengiamu sprendimu.
Tuo pačiu metu aptarėme šios savaitės romų krizę Prancūzijoje, kurios būtų buvę galima išvengti, jei šie Europos piliečiai būtų galėję susirasti darbą, o ne būtų nugrūsti į visuomenės pakraščius, taip pat ir dėl šių draudimų dirbti. Deja, užuot ėmęsi spręsti problemos priežastis, kai kurie mano galį kažką išspręsti taikydami politines priemones padariniams. Tai rodo atotrūkį nuo realybės, kuris, deja, susijęs su dvigubų standartų veidmainyste.
Prostitucija, elgetavimas ir nusikalstamumas taip pat yra skurdo padariniai, kuriuos dar labiau pasunkina įsidarbinimo galimybių nebuvimas. Vienintelis realus sprendimas yra sąžiningas, nediskriminacinis požiūris į visus Europos Sąjungos piliečius.
Miroslav Mikolášik (PPE). – (SK) Daugelis pranešimų ir statistiniai duomenys rodo, kad laisvas darbuotojų judėjimas yra naudingas ekonomikai ir neturi jokio rimto šalutinio poveikio darbo rinkoms. Aš asmeniškai manau, kad aukščiausias įmanomas judėjimo laisvės laipsnis, užtikrinantis ir galimybę dirbti kitoje valstybėje narėje visiems Europos Sąjungos teritorijoje esantiems žmonėms, yra esminė tinkamiausio darnaus vidaus rinkos veikimo sąlyga.
Visų Europos Sąjungos piliečių lygybės labui remiu darbo rinkos atvėrimą visų valstybių narių darbuotojams, taigi ir ES piliečiams iš Rumunijos ir Bulgarijos, ir raginu Komisiją neleisti be reikalo pratęsinėti esamų šiems darbuotojams skirtų priemonių galiojimo. Tokie veiksmai, mano nuomone, prieštarautų Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl ES veikimo esmei ir tikslams, taip pat teisiškai privalomai Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai, kurios 45 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad kiekvienas ES pilietis turį teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje.
Elena Băsescu (PPE). – (RO) Aš nuoširdžiai tikiuosi, kad apribojimai, neleidžiantys Rumunijos ir Bulgarijos darbuotojams patekti į Europos darbo rinką, bus panaikinti po 2011 m.
Aš nemanau, kad turėtume leisti politiškai išnaudoti tam tikrus ekonominiu ir socialiniu požiūriu nepagrįstus nuogąstavimus ir riboti darbuotojų judėjimo laisvę.
Darbuotojų iš naujųjų valstybių narių migracija davė didžiulį postūmį ES ekonomikos augimui ir turėjo nedidelį poveikį darbo užmokesčiui ir nedarbui liberalizuotose rinkose. Be to, per krizę migruojantys darbuotojai nukentėjo netgi labiau nei priimančiųjų valstybių darbuotojai, kadangi būtent jie buvo pirmiausia atleidžiami iš darbo.
Galiausiai, prisimenant diskusijas dėl Prancūzijos romų problemos, manau, kad būtina atlikti darbuotojų migrantų iš naujųjų valstybių narių integracijos lygmens analizę. Šių darbuotojų prisitaikymas prie vietos teisės normų taip pat turi būti stebimas ten, kur patekimas į darbo rinką liberalizuotas.
Vasilica Viorica Dăncilă (S&D). – (RO) Ypač svarbu, kad formuojant Europos Sąjungos politiką laisvo darbuotojų judėjimo srityje būtų pripažįstamos Europos piliečių, taip pat ir neseniai įstojusių į ES šalių piliečių, socialinės teisės ir jų kilmės valstybėse, ir priimančiosiose valstybėse.
Europos Sąjunga privalo nedelsdama patvirtinti bendrų standartų sistemą, pagal kurią būtų reguliuojamas darbuotojų iš naujųjų valstybių narių priėmimas į darbo rinką.
Kol socialinė politika nesuteikia garantijų šiose srityse, daugelis piliečių ir darbuotojų visoje ES nenorės pritarti jokiam teisėkūros pasiūlymui, kuriuo siekiama paskatinti teisines paramos laisvam darbuotojų judėjimui Europoje priemones.
Komisija privalo nuosekliai užtikrinti teisių ir pareigų, kylančių iš Europos Sąjungos pilietybės, įgyvendinimą ir senosiose, ir naujosiose valstybėse narėse. Šiuo atveju aš kalbu apie darbuotojų iš Rumunijos ir Bulgarijos judėjimo laisvę.
Ilda Figueiredo (GUE/NGL). – (PT) Pastaruoju metu Prancūzijos vyriausybės vykdomi masiniai Rumunijos ir Bulgarijos piliečių išsiuntimai atspindi rimtus laikinųjų apribojimų, taikomų naujųjų valstybių narių piliečiams Europos Sąjungoje, padarinius. Nekalbant apie žiaurų rasizmą ir ksenofobiją valstybiniu lygiu, kurie turi nepageidautinų padarinių romų arba čigonų tautybės asmenims, Prancūzijos ir kitų ES valstybių narių vyriausybės šiomis priemonėmis taip pat bando paslėpti savo neoliberalios politikos, sukeliančios nedarbą ir skurdą, nesėkmę.
Todėl čia svarbiausia įvertinti, ar Europos Komisija, Taryba ir nacionalinės vyriausybės yra pasirengusios sutelkti dėmesį į darbo vietų kūrimo, teisių apsaugos ir socialinės pažangos politiką, užtikrinant gerovę visiems ir panaikinant Europos piliečių, kurie visi yra europiečiai, tarpusavio diskriminaciją. Tai yra iššūkis, su kuriuo susiduriame, Komisijos nary.
Seán Kelly (PPE). Pone pirmininke, tai – įdomi tema. Judėjimo laisvė turi būti esminė visų europiečių teisė. Daugelis darbuotojų iš visos Europos Sąjungos, taip pat daugelis valstybių turėjo naudos iš šios laisvės.
Mano valstybėje „keltų tigro“ metais turėjome daug naudos iš plūstelėjusios darbo jėgos, ypač iš darbuotojų iš rytinių valstybių. Jie labai daug prisidėjo kuriant „keltų tigrą“, bet dabar „keltų tigras“ nebegyvas, o požiūris į Airiją – neigiamas. Daug žmonių išvyksta iš šalies, o daugelis žmonių, ypač jaunimo, negali rasti darbo.
Ilgalaikėje perspektyvoje vienintelis būdas užtikrinti tikrą darbuotojų judėjimo laisvę yra nustatyti bendras darbo užmokesčio normas visoje Europos Sąjungoje ir bendras socialines garantijas. Tai – tolima ateitis ir ypač šiais nuosmukio laikais yra beveik kvaila apie tai kalbėti. Galiausiai būtent taip galima užtikrinti tą padėtį ir laisvę, kurios siekiame.
Peter Jahr (PPE). – (DE) Pone pirmininke, laisvas darbuotojų judėjimas Europos Sąjungoje išties yra svarbus vidinio ES tobulinimo rodiklis. Be to, artimoje ateityje laisvas darbuotojų judėjimas taps savaime suprantamu dalyku.
Tačiau ten, kur pajamos labai skiriasi, ir ypač valstybių narių reguliavimo sistemų srityje, turime nustatyti atitinkamus pereinamuosius laikotarpius. To reikia siekiant žmonių tarpusavio pasitikėjimo. Pereinamieji laikotarpiai yra esminės priemonės, leidžiančios draugiškai suartinti žmones. Tačiau pereinamieji laikotarpiai trunka ribotą laiką. Mes tam pritariame, tačiau mums taip pat reikia informacija pagrįstų diskusijų apie šių laikotarpių pratęsimą.
John Dalli, Komisijos narys. – Pone pirmininke, apibendrinant reikia pasakyti, kad pereinamieji laikotarpiai skirti padėti valstybėms narėms išvengti darbo rinkos sukrėtimų įstojus naujosioms valstybėms narėms, o ne tiesiog atidėti laisvo darbuotojų judėjimo taikymą tokiems piliečiams iki pereinamojo laikotarpio pabaigos.
Kaip pažymėjo A. Parvanova, didžiausias turtas yra mūsų piliečiai, tad privalome ir toliau siekti laisvo judėjimo, kad galėtume sukurti veiksmingą bendrąją rinką darbo jėgos sektoriuje.
I. Kalfin taip pat paminėjo sveikatos apsaugos darbuotojus, kaip darbuotojų judėjimo pavyzdį. Čia privalau pasakyti, kad sveikatos apsaugos darbuotojus iš naujųjų valstybių narių vilioja valstybės, kurios dar taiko šiuos apribojimus, ir tai dažnai žalinga naujosioms valstybėms narėms. Todėl pritariu I. Kalfinui, kad turime kreiptis į valstybes nares, prašydami kuo greičiau panaikinti šiuos apribojimus.
Komisija ne tik toliau stebės, kaip valstybės narės taiko pereinamojo laikotarpio nuostatas, bet taip pat, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, toliau skatins konkrečius kovos su nedeklaruojamu darbu veiksmus.
Dar svarbiau tai, kad Komisija ir toliau skatins valstybes nares iš naujo apsvarstyti savo sprendimus dėl patekimo į darbo rinką apribojimų Bulgarijos ir Rumunijos darbuotojams, atsižvelgiant į jų darbo rinkos padėtį.
Ioan Enciu (S&D), raštu. – (RO) 2008 m. lapkričio mėn. Komisijos ataskaitoje nurodyta, kad judumo srautai po ES plėtros 2007 m. turėjo bendrą teigiamą poveikį. Šiuo metu valstybės narės, vis dar taikančios vidaus darbo rinkos apribojimus, turėtų persvarstyti savo pozicijas. Nors pagal pereinamojo laikotarpio nuostatas, išdėstytas Stojimo sutartyje su Rumunija ir Bulgarija, teisės į darbą apribojimas nelaikomas diskriminacija, praėjus tiek daug laiko nuo įstojimo, tolesnis tokių apribojimų taikymas laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje nėra nei normalus, nei moralus. Komisijai laikas imtis veiksmų ir įtikinti apribojimus vis dar taikančias valstybes nares juos panaikinti. Kaip mes paaiškinsime ES piliečiams rumunams ir bulgarams, kad jų išrinkti atstovai Parlamente gali suteikti vienodas darbo teises visiems teisėtiems imigrantams, bet negali nieko padaryti dėl jų? Komisija ir valstybės narės privalo dirbti vadovaudamosi ES idėjomis ir praktiškai įgyvendinti savo piliečių judėjimo laisvę.
Jaromír Kohlíček (GUE/NGL), raštu. – (CS) Laisvas darbo jėgos judėjimas yra nuolatinė opi tema Europos Sąjungoje. Kodėl Komisija turėtų svarstyti rinkos atvėrimo priemones konkrečiai Bulgarijos ir Rumunijos atveju? Dabartinės ekonomikos krizės aplinkybėmis tikrai geriau būtų ieškoti priežasčių, „pateisinančių“ darbo rinkos atvėrimą.
Gerai žinoma, jog visų vadinamųjų naujųjų ES valstybių narių gyventojai yra antrarūšiai piliečiai. Todėl Komisijos geriau reikia klausti: ką jūs ketinate dėl to daryti? Beje, samdant darbuotojus ES institucijų valdymo techninei pusei prižiūrėti vis dar reikalaujama gerai mokėti dvi iš 11 kalbų, kuriomis kalbama senosiose 15 valstybių. O gal ši taisyklė jau pakeista? Ponai ir ponios, jei pažvelgsime į savo leidimus į Parlamentą, mes juose vis dar – praėjus šešeriems metams nuo Vidurio Europos valstybių įstojimo į ES – išvysime tik 11 iš „senųjų“ 15 valstybių narių kalbas. Ar tai taip pat nėra naujųjų valstybių narių diskriminacija? Beje, ar tai suderinama su Lisabonos sutartimi ir su ES pagrindinių teisių chartija?
16. Iš klonuotų gyvūnų pagaminti produktai maisto grandinėje (diskusijos)
Pirmininkas. – Kitas klausimas – Komisijos pareiškimas dėl iš klonuotų gyvūnų pagamintų produktų maisto grandinėje.
John Dalli, Komisijos narys. – Pone pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, džiaugiuosi turėdamas šią galimybę išdėstyti Komisijos poziciją sudėtingu klonuotų gyvūnų naudojimo gaminant maistą klausimu.
Visų pirma norėčiau pabrėžti, kad nėra jokių įrodymų, kurie galėtų kelti rūpestį dėl maisto iš klonuotų gyvūnų saugos. Tačiau kyla gyvūnų gerovės klausimų, kuriuos dar reikėtų apsvarstyti. Vis dėlto su tuo susijusių problemų laikui bėgant mažės, keičiantis ir tobulėjant šiai technologijai. Žinoma, kyla ir etinių klausimų, kurie, reikia pasakyti, nepatenka į ES teisėkūros sritį. Kiti rūpestį keliantys dalykai per bendras diskusijas šiuo klausimu yra vartotojų teisė gauti informaciją apie gamybos procesą, taip pat galimas priemonių šioje srityje taikymo poveikis prekybai.
Komisijai labiausiai rūpi įvertinti galimų priemonių, kuriomis būtų reguliuojamas klonavimo technologijos ir klonuotų gyvūnų bei iš jų pagamintų produktų naudojimas, poreikį, įgyvendinamumą ir proporcingumą. Žinoma, aš gerai žinau apie Parlamento poziciją dėl klonavimo technologijų naudojimo gaminant maisto produktus Europoje. Gerbiami Parlamento nariai norėtų, kad draudimas būtų taikomas ir tokių gyvūnų palikuonims.
Komisija mano, kad maisto produktai, pagaminti iš klonuotų gyvūnų, neturėtų patekti į rinką be išankstinio leidimo, kadangi tai yra nauji maisto produktai ir jiems šiuo metu išties taikomas reglamentas dėl naujų maisto produktų. Reikia pridurti, jog, atsižvelgiant į klonuotų gyvūnų vertę, mažai tikėtina, kad jie bus tiesiogiai naudojami maistui.
Tačiau to paties negalima pasakyti apie klonuotų gyvūnų palikuonis. Tokių gyvūnų neįmanoma atskirti nuo įprastiniu būdu veisiamų gyvūnų. Į šį aspektą taip pat būtina atsižvelgti rengiant Komisijos pasiūlymą dėl galimų veiksmų.
Kalbant apie dabartinę poziciją, Komisija pripažįsta, kad reglamentas dėl naujų maisto produktų nėra tinkamas teisinis pagrindas visiems klonavimo klausimams spręsti. Visų pirma, reglamente dėl naujų maisto produktų negali būti nagrinėjama ne maisto produktų, kaip antai kiaušinėlių, spermos ar embrionų, gamyba ir prekyba, kadangi šis reglamentas susijęs tik su leidimais maisto produktams prieš pateikiant juos į rinką.
Kaip gerbiami Parlamento nariai žino, šiuo metu mes rengiame ataskaitą, kurioje bus išnagrinėti visi maisto produktų gamybai skirto klonavimo aspektai. Ataskaita bus pateikta lapkričio mėn. Ji bus naudingas pagrindas būsimoms institucijų diskusijoms.
Tikiuosi, diskusijos bus tęsiamos ir su Parlamentu, ir su Taryba, siekiant tinkamo susitarimo.
Pilar Ayuso, PPE frakcijos vardu. – (ES) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti Komisijos nariui už šiuos paaiškinimus dėl gyvūnų klonavimo mitybos tikslais.
Parlamentas ir Komisija pripažįsta, kad reglamentas dėl naujų maisto produktų išties nebuvo tinkamas pagrindas šiam klausimui spręsti. Čia mes sutariame, ir būtent dėl to šis klausimas nebuvo įtrauktas į reglamento taikymo sritį.
Mes visi taip pat žinome, – bent jau remdamiesi mokslo klausimus nagrinėjančių komitetų nuomone, – kad klonuotų gyvūnų ir jų palikuonių mėsa patenkina visus maisto saugos reikalavimus. Tačiau čia aš matau problemą. Neįmanoma atskirti, ar mėsa yra klonuoto gyvūno arba jo palikuonio, ar ne klonuoto gyvūno. Todėl ženklinimas ir atsekamumas, idant vartotojas būtų informuotas, yra svarbus, tiesiog būtinas.
Vartotojai nori ir turi teisę žinoti, ar jie valgo klonuoto gyvūno mėsą, ar ne, nepaisant to, ar jie žino, ar ji sveika, kadangi galbūt jie atsisakytų valgyti klonuoto gyvūno mėsą dėl jūsų minėtų problemų, kaip antai gyvūnų gerovės ar etinių priežasčių.
Todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, panašu, kad klonuotų gyvūnų mėsos gamyba ir vartojimas, ypač gamyba, Europoje turbūt bus uždrausti. Taigi mes uždrausime gamintojams naudoti naują technologiją, kuri tinka gyvūnų reprodukcijai ir kuri, tarp kita ko, gali atnešti pelną, kadangi, be abejo, gyvūnas klonuojamas dėl savo ypatingų savybių, kaip antai klonuojami kovoms skirti buliai Ispanijoje, kur, kaip žinote, jau klonuoti du tokie buliai.
Ir mes tai uždrausime! Ar mes neleisime jiems pasinaudoti šia technologija? Nes jei taip, tuomet mūsų ūkininkai, mūsų gyvulių augintojai praras savo konkurencingumą. Tai būtų menka bėda, jei Europoje galėtume uždrausti įvežti klonuotų gyvūnų ir jų palikuonių mėsą iš kitų šalių. Tačiau ar mes taip pasielgsime? To negalime padaryti. Pasaulio prekybos organizacijai toks draudimas bus nepriimtinas. Todėl turėsime absurdišką padėtį, kai mūsų gyvulių augintojai negalės pasinaudoti naująja technologija, kuri padidintų jų konkurencingumą, tačiau Europoje toks maistas – paženklintas arba ne – bus vartojamas.
Tai man kelią rūpestį, ir manau, kad būtina rasti sprendimą. Kodėl ruošiamės tai drausti? Kodėl norime neleisti mūsų gyvulių augintojams pasinaudoti šia technologija, o vėliau įvežti tokį maistą iš kitur, nes jo importo uždrausti negalime?
Luis Manuel Capoulas Santos, S&D frakcijos vardu. – (PT) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponai ir ponios, aš taip pat norėčiau padėkoti už jūsų mums suteiktą informaciją. Ponai ir ponios, visų rūšių biotechnologijos baugina visuomenę, kuri labai jautriai reaguoja į šiuos klausimus. Gyvūnų klonavimas nėra išimtis. Mes, kaip politinių sprendimų autoriai, galime skatinti pakankamomis žiniomis pagrįstas diskusijas, kurios mums leistų objektyviai išanalizuoti šią problemą. Svarbu pažymėti, kad čia aš kalbu apie gyvūnų klonavimą maisto produktų gamybos tikslais. Maisto saugos požiūriu šis klausimas reguliuojamas galiojančiuose reglamentuose, o apie naujų maisto produktų kontrolę Parlamente labai daug diskutuota.
Šios vasaros įvykiai Jungtinėje Karalystėje perkėlė šį klausimą į viešąją erdvę ir atskleidė akivaizdų ES teisės aktų ir jų taikymo nacionaliniu lygmeniu neatitikimą. Svarbiose Europos maisto saugos tarnybos ataskaitose pateikiama išvada, kad vien galvijų ir kiaulių atveju nustatytos su klonų kūrimu susijusios patologijos, kurios kelia abejonių dėl gyvūnų gerovės. Jos buvo tokios rimtos, kad Europos etikos grupė nusprendė, jog gyvūnų klonavimo maisto produktų gamybos tikslais negalima pateisinti.
Maisto saugos klausimu tose pačiose ataskaitose daroma išvada, kad palyginus karvės pieną, jautieną ir kiaulieną, gautus iš sveiko klono ar jo palikuonio, su produktais, gautais iš normalių gyvūnų, nenustatyta jokių konkrečių skirtumų. Tačiau ataskaitose pažymėta, kad turimi duomenys yra nepakankami ir kad kol kas neįmanoma atlikti išsamių tyrimų, apimančių visą klonų ir jų palikuonių gyvenimo laikotarpį. Dėl to atsiranda netikrumas iki šiol padarytomis išvadomis, taigi reikės tęsti šias diskusijas remiantis moksliniais įrodymais, kad gautume atsakymus į visuomenės klausimus, neatsakingai neužkirsdami kelio mokslo galimybėms.
Todėl džiaugiuosi, kad Komisijos narys dalyvauja, ir laukiu ataskaitos, kurią jis mums pateiks dėl reguliavimo, taikytino klonavimo technologijai, taip pat dėl jau pagamintų produktų.
George Lyon, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, manau, kaip jau minėjo kiti kolegos ir pats Komisijos narys savo kalboje, kad svarbu, jog produktai, pagaminti iš klonuotų gyvūnų palikuonių, nekeltų visiškai jokios grėsmės žmonių sveikatai. Aš pabrėžiu žodį „palikuonys“, o ne konkretų pačių klonuotų gyvūnų klausimą, kadangi tai yra du skirtingi dalykai.
Komisijos nary, kaip ir vakar, kai su jumis turėjome neoficialų susitikimą, šiandien norėčiau čia pakalbėti apie padėtį, kurioje praėjusią vasarą atsidūrė Innesų šeima iš Škotijos. Tai nuo seno ūkininkaujančių, labai dinamiškų, energingų ūkininkų šeima iš Škotijos, kurie visada ieško geriausius genus turinčių gyvūnų visame pasaulyje. Jie įsigijo Jungtinėse Amerikos Valstijose išaugintą jautį, kuris, kaip paaiškėjo, buvo klonuoto gyvūno palikuonis. Jį pirkdami, jie uždavė visus reikiamus klausimus apie šio gyvulio naudojimą ir galimybę jį naudoti fermoje. Jie tuomet nežinojo, kad gali kilti problemų, kadangi tai buvo klonuoto gyvūno palikuonis, o ne pats klonuotas gyvūnas. Dabar jie augina 90 patelių, išveistų fermoje konkrečiai iš šio jaučio, kurių vertė yra apie 200 000 GBP.
Tik tuomet, kai šiems gyvūnams pakankamai subrendus ūkininkai pradėjo svarstyti galimybę parduoti jų pieną, jie susidūrė su problema. Jungtinė Karalystė galiojančias teisės normas aiškina taip, kad ne tik iš klonuoto gyvūno pagaminti produktai, bet ir produktai iš jo palikuonių negali atsirasti JK maisto grandinėje. Tokį aiškinimą pateikia Maisto standartų agentūra (Food Standards Agency). Tai reiškia, kad šie gyvūnai yra beverčiai, išskyrus, žinoma, jei jie būtų perkelti į kitą valstybę narę, kurioje galioja kitoks požiūris į tokius gyvūnus ir kur jų pienas galėtų patekti į maisto grandinę, arba jei jie būtų parduoti atgal į JAV.
Štai su kokia problema mes susiduriame dėl nevienodų taisyklių valstybėse narėse. Manau, kad ir vartotojams, ir ūkininkams praverstų daugiau aiškumo šiais klausimais. Dėl Parlamento pozicijos manau, jog mes persistengiame tvirtindami, kad klonuotų gyvūnų palikuonių mėsa ir pienas ir jų produktai turėtų būti uždrausti. Manau, tai yra klaida ir kad čia reikalingi pokyčiai. Man atrodo, jog turime pripažinti, kad visi moksliniai duomenys rodo, jog nėra jokio skirtumo tarp tokių palikuonių ir kitų gyvūnų, taigi juos turėtume įsileisti į maisto grandinę.
Aš tikiuosi, kad kažkuriuo metu per ateinančius mėnesius bus pasiektas kompromisas ir atsiras daugiau aiškumo, kuris suteiks daugiau pasitikėjimo ir vartotojams, ir ūkininkams šiuo sudėtingu ir emociškai svarbiu klausimu.
Bart Staes, Verts/ALE frakcijos vardu. – (NL) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, gal jūs ir pateikėte labai išsamų ir įdomų paaiškinimą, tačiau aš labai nustebęs, kad jūs faktiškai net neužsiminėte apie šią vasarą įvykusį incidentą, kuris tam tikra prasme yra šių diskusijų pagrindas. Aš kalbu apie incidentą, įvykusį Škotijoje: apie iš Jungtinių Amerikos Valstijų įvežtus jaučių ir karvių embrionus ir pranešimus, kad bent vieno iš šių jaučių mėsa tikrai pateko į maisto grandinę, o kažkiek šios mėsos pasiekė ir mano rinkiminę apygardą Belgijoje. Jūs net neužsiminėte apie tai, todėl aš tikrai norėčiau išgirsti jūsų komentarą šia tema, kadangi tai visgi svarbus incidentas. Pats minėjote, kad svarbu užtikrinti vartotojų teisę žinoti, iš kur atkeliauja jų maistas. Ką gi, kai kurie gyventojai mano apygardoje tokios informacijos negavo. Jie valgė iš importuotų embrionų Škotijoje gimusių jaučių mėsą. Todėl norėčiau išgirsti, ką jūs apie tai galite pasakyti.
Kaip žinote, visos šios diskusijos susijusios ir su užvakar pradėta taikinimo procedūra dėl reglamento dėl naujų maisto produktų, Kartikai Liotard atliekant pranešėjos funkcijas. Kaip žinote, mes šiuo klausimu labai nesutariame su Taryba. Drįstu sakyti, kad jūs taip pat gerai žinote, jog įgyvendinant taikinimo procedūrą, kurią turime užbaigti per lapkritį ar galbūt gruodžio pradžioje, – bet kokiu atveju per šiuos metus, būtent Komisijos pozicija nulems jos rezultatus. Per paskutines diskusijas liepos mėnesį jūs pažadėjote, kad ataskaita bus parengta, ir čia aš pacituosiu jus anglų kalba: „iki 2010 m. lapkričio“. Tačiau dabar jūs sakote „kažkada per lapkritį“, o tai reiškia, kad pačioje taikinimo procedūros pabaigoje. Tikiuosi, Komisijos nary, kad jūs ir jūsų darbuotojai energingiau imsitės šio klausimo, kadangi mums, derybininkams, reikalinga jūsų pozicija, kad galėtume pasiekti susitarimą su Taryba.
Be to, jūs nieko nepasakėte arba labai nedaug tepasakėte apie Parlamento poziciją, pritariančią moratoriumui. Kai kurie jūsų kolegos Komisijos nariai dabar, kai mes diskutuojame, stengiasi įtikinti mūsų kolegas nepritarti moratoriumui, kadangi tai sukeltų didžiulį prekybos karą, galbūt gerokai didesnio masto nei bananų karas, kurį mes kariaujame su kitomis valstybėmis prekybos srityje. Ar galėtumėte tai pakomentuoti?
Galiausiai kolegoms Parlamento nariams, tvirtinantiems, kad tai nekelia jokio pavojaus visuomenės sveikatai, aš sakau taip, aš norėčiau tuo tikėti, tačiau leiskite man kurį laiką pasikliauti EFSA rekomendacija, kad šiuo atveju gal ir nereikia tuo abejoti, tačiau moksliniai įrodymai dar tikrai nėra pakankami. Tiesa, ši rekomendacija pateikta dar 2008 m. Netrukus turėtume gauti naujų rekomendacijų, tačiau norėčiau jas pamatyti prieš priimdamas galutinį sprendimą.
Janusz Wojciechowski, ECR frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, šiandien vykstantis pasikeitimas nuomonėmis rodo, kad diskusijos dėl gyvūnų klonavimo teisinio reguliavimo bus sudėtingos Manau, kad su šiomis naujomis maisto gamybos technologijomis mes tarsi šokame į baseiną, prieš tai nepatikrinę, ar jame yra vandens. Turiu omenyje genų modifikacijas, genetiškai modifikuotų augalų auginimą ir klonavimą. Mokslas dar netarė paskutinio žodžio šiuo klausimu. Mokslas atveria didžiules galimybes, bet mes dar gerai neįsivaizduojame, koks bus ilgalaikis naujųjų technologijų poveikis – kaip tai paveiks biologinę įvairovę, rūšių tarpusavio pusiausvyrą ir žmonių bei gyvūnų sveikatą. Yra ženklų, kad klonavimas kenkia atitinkamų gyvūnų sveikatai, kad jie nėra sveiki ir kad jie dažnai patiria kančias.
Todėl būkime atsargūs šiuose reikaluose. Mes dar neturime pakankamai informacijos, kad galėtume taip smarkiai rizikuoti. Todėl aš manau, kad Europos Sąjungoje reikėtų ir toliau drausti naudoti klonuotus gyvūnus mėsos gamyboje.
Kartika Tamara Liotard, GUE/NGL frakcijos vardu. – (NL) Pone pirmininke, dar gegužės mėn. aš viešai pareiškiau nuogąstavimus, kad klonuotų gyvūnų mėsa gali atsirasti Europos rinkoje. Tuo metu Komisija į tai beveik nekreipė dėmesio. Dvejus su puse metų šis Parlamentas, atstovaujantis Europos piliečiams, rėmė mano reikalavimą uždrausti klonuotų gyvūnų mėsą, ir tai dar kartą patvirtino didele balsų dauguma liepos 7 d. Taigi reikia paprieštarauti Komisijos nario teiginiui, kad piliečiai galės nesunkiai atskirti klonuotų gyvūnų mėsą, jei ji pateks į jų lėkštes. Tačiau negalima paneigti, kad tokia mėsa jau pateko į maisto grandinę. Komisijos narys nepasakė nieko, kaip jis ketina tam užkirsti kelią ateityje. Vienintelis dalykas, ką jis pasakė, yra tai, kad mes vėl turėsime palaukti, šįkart iki kažkurio momento lapkričio mėn. Man labai nusibodo šitas laukimas.
Taip pat noriu užduoti jums klausimą, Komisijos nary J. Dalli: žinoma, jūs taip lengvai nesutiksite su Komisijos nario K. De Guchto neoficialiu pareiškimu, kad klonuotų gyvūnų maisto grandinėje draudimas, kurio reikalauja Parlamentas, sukeltų prekybos karą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Brazilija ir Argentina. Man jau geriau prekybos karas nei karas, kuriame be reikalo praliejamas kraujas. Klonavimas yra neetiškas ir labai žiaurus gyvūnams elgesys. Klonavimas labai dažnai baigiasi negyvo vaisiaus gimimu arba apsigimimais, dėl kurių gyvūną reikia sunaikinti. Kol Komisija laukia, dėl dviprasmiškų teisės aktų tokia praktika atsiras ir Europos Sąjungoje. Komisija turėtų nedelsdama parengti teisės aktus ir jau šiandien pradėti taikyti moratoriumą produktams iš klonuotų gyvūnų ir jų palikuonių, kaip reikalauja Parlamentas.
Galiausiai norėčiau paraginti Komisijos narį K. De Guchtą nebepataikauti Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir jos biotechnologijos pramonei. Dėl Dievo meilės, Komisijos nary, jūs esate paskirtas atstovauti bendriesiems Europos Sąjungos ir jos piliečių interesams ir kaip Komisijos narys neprivalote paklusti jokios vyriausybės, institucijos, įstaigos ar valdžios nurodymams – aš tik cituoju Europos Sąjungos sutartį. Ar jau reikalai tokie prasti, kad Europa atsisako savo politikos savo piliečių nenaudai dėl to, kad bijo Pasaulio prekybos organizacijos sankcijų? Jei taip yra, tuomet man gėda dėl tokios Europos Sąjungos padėties.
John Stuart Agnew, EFD frakcijos vardu. – Pone pirmininke, apsidžiaugsite sužinojęs, kad aš kalbėsiu tik vieną minutę. Su labai panašia padėtimi susiduriame dėl prieštaringo genetiškai modifikuotų kultūrų klausimo. Kiekvienu atveju objektyvūs moksliniai saugos testai išlaikomi, tačiau neigiama reakcija visada būna subjektyvi ir emocinga, ir čia nepadės jokie kokybiniai testai.
Komisija sprendimus dėl genetiškai modifikuotų kultūrų dabar leido priimti valstybių narių išrinktoms vyriausybėms, kurios, žinoma, ir turėtų priiminėti visus sprendimus Šis pokytis įvyko tik po daugelio metų neveikimo ir atsakomybės stumdymo tarp įvairių ES institucijų. Nereikia stebėtis, kad galiojančiuose ES teisės aktuose klonuotų gyvūnų palikuonių komercinis naudojimas reglamentuojamas neaiškiai, ir Parlamentas tikrai neturėtų didinti šios painiavos priimdamas dar daugiau ES taisyklių.
Teisingas sprendimas būtų leisti valstybėms narėms, pasižyminčioms dideliais kultūriniais skirtumais, pačioms nuspręsti, ar leisti šiuos produktus gaminti komerciniais tikslais. Toms valstybės, kurios nuspręs neleisti, turi būti suteikta visiška laisvė nustatyti importuojamos produkcijos ženklinimo metodą be ES kišimosi. Užtikrinimo sistemos šiose valstybėse suteiks galimybių jų ūkininkams.
Diane Dodds (NI). – Pone pirmininke, pritariu Komisijos nario šiandien pateiktam pareiškimui šiuo klausimu. Kaip minėjo George Lyon, Jungtinėje Karalystėje pastaruoju laikotarpiu iškilo keletas problemų, susijusių su prekyba klonuoto gyvūno palikuonių mėsa. Komisijos ir JK maisto standartų agentūros aiškinimo nevienodumas sukėlė labai daug painiavos. Nors reikia pasakyti, kad tai nėra Komisijos kaltė, tačiau gamintojams tai sukėlė sunkumų ir tikrai sumažino pasitikėjimą maisto sauga.
JK maisto standartų agentūra tikrai nepagrįstai ir nelogiškai klonuotų gyvūnų mėsos produktus laiko naujais maisto produktais Jungtinėje Karalystėje, nors kitose Europos valstybėse taip nėra. Džiaugiuosi, jog šiuo klausimu įvyko Komisijos ir Maisto standartų agentūros diskusijos, siekiant suteikti daugiau aiškumo gamintojams ir vartotojams.
Svarstant klonuotų gyvūnų ir jų palikuonių klausimus, naujų maisto produktų pobūdį reikia apibrėžti labai aiškiai. Vienodam požiūriui įsigaliojus visoje Europoje ir net už jos ribų – jei kalbėsime apie importą iš trečiųjų šalių, iki šiol JK teikti prieštaringi nurodymai turi būti nutraukti. Kaip visi žinome, pasitikėjimas maisto kilme ir sauga yra esminis dalykas. Pritariu Komisijos pastangoms išsaugoti šį pasitikėjimą maisto sauga.
Horst Schnellhardt (PPE). – (DE) Pone pirmininke, pone J. Dalli, per diskusijas dėl reglamento dėl naujų maisto produktų, vykusias prieš vasaros pertrauką, nusprendėme neįtraukti klonuotų gyvūnų mėsos klausimo į šį reglamentą, o vietoj to paraginti Komisiją priimti papildomą reglamentą. Todėl aš džiaugiuosi kad J. Dalli šiandien pateikė pasiūlymus dėl reikiamos šio reglamento krypties. Šiandienos diskusijas aš laikau pagrindu reglamentui, kurį, tikimės, Komisija pateiks mums lapkričio mėn. Dėl šios priežasties labai svarbu, kad šiandien čia vyksta šios diskusijos.
Mes gerai žinome, kad laikas spaudžia, ir tai šiandien ne kartą jau buvo minėta. Pavyzdžiui, JAV veisimo tikslais laikoma bent 150 klonuotų galvijų. Reikia prisiminti ir tai, kas atsitiko Jungtinėje Karalystėje per vasaros pertrauką. Niekas dar nepaaiškino, ar tai tebuvo kvaila vasaros sezono istorija, ar joje išties yra kažkiek tiesos. Tačiau norėčiau visiems priminti: dėl kokios priežasties mes reikalavome šio specialaus reglamento.
Kita vertus, sakėme, kad nevisiškai aišku, ar klonuotų gyvulių mėsa tikrai yra visiškai nekenksminga. Tai patvirtina faktas, jog iki šiol atlikti tik atskirų medžiagų palyginimai, kitaip tariant, neklonuotų gyvūnų mėsos palyginimai su klonuotų gyvūnų mėsa. Taigi mes neturime tinkamų įrodymų, ką patvirtino ir Europos maisto saugos tarnyba (EFSA). Turime atlikti daugiau bandymų ir sulaukti jų rezultatų.
Tačiau taip pat paminėjome antrąjį klausimo aspektą, susijusį su etika ir gyvūnų gerove. Negalima sakyti, kad neturime jokių teisių šioje srityje, – Lisabonos sutartyje reglamentuojama ir gyvūnų gerovė ir mes galime ja remtis pažeidimų atveju, taip pat jei gyvūnams nuolat keliamas pavojus. Žinoma, turime tai paaiškinti ir gauti atitinkamų įrodymų, jei nuspręsime pasisakyti už draudimą. Manau, kad tai būtina.
Jei nueisite į prekybos centrą ir pažvelgsite į jautienos mentės etiketę, jums nepavyks įrodyti, kad joje pateikta informacija teisinga. Tai reiškia, kad galima ją papildyti informacija, kad mėsa yra klonuoto gyvūno. Mes turime gyvulių registrą, kuris leidžia nustatyti, iš kur gyvūnas atkeliavo, nors jis ir nepaženklintas. Galime atsekti visus duomenis iki pat gyvulio protėvių. Taigi turime priemonių, kuriomis galima pasinaudoti siekiant nustatyti, ar tai klonuoto, ar įprastinio gyvulio mėsa. Kaip sakoma, dingti gali žmogus, bet ne gyvulys, nes visi jo duomenys užregistruoti.
Mes turime priemonių ir reikia jomis pasinaudoti, jei nuspręsime leisti prekiauti klonuotų gyvulių mėsa. Galima nustatyti, ar mėsa yra klonuoto gyvūno, ar ne, tačiau vartotojams būtų naudingas visiškas atsekamumas ir griežti ženklinimo reikalavimai. Be to, privalote nepamiršti gyvūnų gerovės klausimo. Manome, kad tai yra ypač svarbu.
Linda McAvan (S&D). – Pone pirmininke, galbūt Komisijos narys J. Dalli galėtų tiksliai paaiškinti, ką jis ketina mums pateikti lapkričio mėn. Jis kalba apie ataskaitą, bet mes čia sužinojome apie rimtą teisinę spragą, dėl kurios ūkininkai pateko į labai sudėtingą padėtį, kadangi visiškai neaišku, ko iš tikro reikalaujama galiojančiuose teisės aktuose. Mums neužtenka vien diskusijos ir ataskaitos lapkričio mėn. Net jeigu Komisija ir pateiks naujų pasiūlymų, naujų teisės aktų gali tekti laukti 18 mėnesių.
Todėl kol nėra naujų teisės aktų ir daugiau aiškumo, labai rekomenduoju įvesti moratoriumą maisto produktų iš klonuotų gyvulių atžvilgiu. Norėčiau pritarti H. Schnellhardto ką tik išsakytoms mintims dėl Komisijos nario tvirtinimo, kad negalime į teisės aktus įtraukti etinių aspektų. Šis požiūris neteisingas. Lisabonos sutartyje yra nuostata, kad ES politikoje visada turi būti atsižvelgiama į gyvūnų gerovę. Kažin, ar Komisijos narys perskaitė Europos etikos grupės ataskaitą. Jei kolegos nežino, apie ką kalbu, tai – pirmininko J. M. Barroso sudaryta grupė etiniams ES politikos aspektams nagrinėti. Minėtoje ataskaitoje aiškiai pasakyta, kad didelį rūpestį kelia gyvulių patiriamos kančios, susijusios su klonavimu ir maistu. Joje teigiama, kad būtini papildomi tyrimai dėl klonuotų gyvūnų ir jų palikuonių ilgalaikės gerovės.
Kitas klausimas, kurio nepaminėjo Komisijos narys, yra biologinė įvairovė. Ataskaitoje teigiama, kad jei ištisos gyvulių kaimenės yra išveistos iš tos pačios klonuotų gyvūnų šeimos, tai gali sukelti rimtų kryžminimo problemų ir padidinti maisto tiekimo grandinės pažeidžiamumą. Taip pat nurodyta, kad klonuotų gyvūnų mėsa didina mėsos suvartojimą, o tai turi rimtų padarinių aplinkai. Šis etikos komitetas, kuris yra Komisijos padalinys, daro išvadą, kad prieš įsileisdami klonuotų gyvūnų mėsą į rinką, turime surengti daugiau viešų diskusijų.
Komisijos nary, mums reikalingos tokios diskusijos. Raginame jus dabar sustoti, nestatyti ūkininkų į šią sudėtingą padėtį ir išaiškinti teisės aktus. Negalime to laukti dvejus ar trejus metus. Turite imtis skubių priemonių – dabar paskelbti moratoriumą, o vėliau surengti rimtas diskusijas dėl tinkamo teisės akto.
Martin Häusling (Verts/ALE). – (DE) Pone pirmininke, pone J. Dalli, ponai ir ponios, mane labai nustebino tai, ką jūs šiandien pasakėte, pone J. Dalli. Jūs elgiatės, tarsi nieko nebūtų atsitikę. Liepos mėn. Parlamentas patvirtino labai aiškią poziciją ir paragino jus nustatyti moratoriumą. Nuo to laiko nieko nenuveikta. Reikalavome parengti teisės akto projektą, tačiau čia taip pat nieko nenuveikta. Klausimas, kurį uždaviau gegužės mėn., norėdamas sužinoti, kiek sistemoje yra klonuotų gyvūnų ir klonuotų gyvūnų palikuonių, aiškiai parodė, kad jūs nieko apie tai nežinote. Jūs atsakėte, kad mes nežinome, nieko apie tai negalime pasakyti ir net neįsivaizduojame. Kitaip tariant, jūs nesuprantate, kas vyksta, bet elgiatės taip, tarsi galėtume sau leisti laukti iki vasario, kol jūs parengsite savo ataskaitą. Tai nepriimtina. Mes pareikalavome iš jūsų veiksmų, o jūs nepadarėte nieko.
Tai, ką pasakė J. Leinen, yra netiesa. Parlamentas labai aiškiai pasisakė už moratoriumą antrosios kartos atžvilgiu. Mes negalime dabar tiesiog to paneigti. Turime labai aiškiai pasakyti, kad tai taip pat yra problema, kadangi visi tyrimai rodo, kad ši technologija kol kas paprasčiausiai nėra pakankamai ištirta. Nėra vykdomi jokie ilgalaikiai tyrimai. Atsižvelgiant į tai, kas iki šiol įvyko, tampa akivaizdu, kad klonuojant gyvulius padaromi rimti gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų, įskaitant ES teisės aktus, pažeidimai. Tai, kad tik 15 proc. gyvūnų išgyvena ir turi galimybę išgyventi, yra akivaizdus ES direktyvos dėl gyvūnų gerovės pažeidimas. ES galioja atsargumo principas, ir mes turime į jį žiūrėti rimtai. Kol yra pavojų sveikatai ir kol technologija nėra pakankamai išvystyta, negalime eksperimentuoti.
Visuomenė akivaizdžiai prieštarauja klonavimui maisto produktų gamybos tikslais. Europos žmonėms nereikia klonuotos mėsos, nereikia jos ir ūkininkams. Priešingai, visuomenė į visą tai žiūri labai kritiškai, ir galiausiai mes negalime kelti pavojaus kritiniam vartotojų sąmoningumui. Visuomenė iš mūsų tikisi kur kas daugiau. Iš mūsų reikalaujama labai atsargiai spręsti šią problemą, o ne tiesiog pasakyti, kad tai nauja, pažangi technologija, todėl mes ją naudosime. Turime labai kritiškai žvelgti į naujas technologijas, bet aš įtariu, kad Komisija tam nepasirengusi. Kaip ir kitose srityse, Komisijos tikėjimas pažanga nepajudinamas. Tačiau turime paklausti: ar žengiame teisingu keliu? Ar veikiame tarnaudami vartotojų ir ūkininkų interesams? Nemanau. Todėl turėtumėte rimtai apsvarstyti galimybę įvesti moratoriumą ir pateikti teisės aktų projektus, nes mes laukiame būtent to. Škotijoje įvykęs incidentas išryškino Komisijos nesugebėjimą veikti ir parodė, kiek nedaug ji faktiškai tegali tokiais atvejais. Nebuvo imtasi išvis jokių veiksmų.
Grįžtant prie prekybos klausimų, Europos Sąjunga labai aiškiai pasisakė prieš hormonų naudojimą. Mes laikomės šios savo pozicijos ir tą patį galime padaryti kitais klausimais. Tai nereiškia, kad rizikuojame atsidurti padėtyje, kurioje būsime priversti susitaikyti su prekybos apribojimais.
Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Europos Parlamentas diskutavo apie gyvūnų klonavimą, siekiant užtikrinti maisto šaltinį, dar 2008 m. rugsėjo mėn. Per balsavimą buvo priimta rezoliucija, kurioje EP nariai pareikalavo Europos Sąjungoje visiškai uždrausti gyvūnų klonavimą maisto perdirbimo tikslais, taip pat uždrausti klonuotų gyvūnų ir jų produktų importą.
Priimant rezoliuciją, buvo atsižvelgta į Europos specialistų susirūpinimą, ypač dėl pavojų sveikatai, susijusių su klonuotų gyvūnų naudojimu maisto pramonėje. Klonavimas sukelia rimtas problemas, visų pirma dėl dažnai prastos klonuotų gyvūnų sveikatos ir mirtingumo, ypač ankstyvame amžiuje.
Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos mokslinėse ir techninėse išvadose teigiama, kad tik iš 6 proc. klonuotų embrionų gimsta sveiki, ilgaamžiai klonai. Iš esmės taip atsitinka dėl to, kad klonas nuo pat pradžių turi klonuojamo gyvūno genetinį amžių. Taigi jeigu klonuojamas gyvūnas yra septynerių metų amžiaus karvė, klonas bus veršiukas, kurio genai iškart bus septynerių metų senumo. Klonavimas taip pat pažeidžia gyvūno genomą, ir dėl to klonas būna imlesnis ligoms ir parazitams.
Žinoma, klonavimo keliamos problemos susijusios ne tik su gyvūnų sveikata ir normaliomis gyvenimo sąlygomis, bet ir su vartotojų pasitikėjimu maistu, gaunamu iš tokių gyvūnų. Nors JAV maisto ir vaistų administracija (Food and Drug Administration) teigia, kad maisto ir pieno produktai, gauti iš klonuotų gyvūnų, kiaulių, avių, galvijų ir jų palikuonių, yra, jos nuomone, taip pat kokybiški, kaip produktai, pagaminti iš įprastiniu būdu veisiamų gyvūnų, nemanau, pone Komisijos nary, kad būtų protinga vien dėl komercinių priežasčių atverti duris tokiems produktams ir sukelti Europos visuomenei nepateisinamą pavojų, susijusį su galimais produktų iš klonuotų gyvūnų ir jų palikuonių patekimo į maisto grandinę padariniais.
Andreas Mölzer (NI). – (DE) Pone pirmininke, neabejotinai įrodyta, kad klonuotų gyvūnų mėsos patekimas į rinką didina pavojų žmonių sveikatai, visų pirma dėl to, kad klonuoti gyvūnai ir jų palikuonys labiau linkę sirgti įvairiausiomis ligomis. Todėl galiojantis produktų iš klonuotų gyvūnų draudimas turi būti taikomas ir jų palikuonims. Taip pat turime nurodyti šio draudimo etines priežastis ir atsižvelgti į argumentus, susijusius su gyvūnų gerove.
Be to, svarbu kuo anksčiau užtikrinti, kad vartotojai gautų išsamią informaciją apie jų perkamos mėsos kilmę. Vartotojams turi būti suteikta galimybė nepirkti tam tikrų produktų. Visų pirma, turime užtikrinti, kad žmonėms nebūtų brukami tokie produktai.
Kaip ką tik sužinojome, produktai, pagaminti iš klonuotų gyvūnų palikuonių, jau pateko į maisto grandinę Jungtinėje Karalystėje. Tačiau gali būti, kad šis incidentas Jungtinėje Karalystėje nėra vienintelis atvejis. Deja, Europos valstybių piliečiai turbūt valgo klonuotų gyvūnų mėsą apie tai net nežinodami. Tai nepriimtina.
Renate Sommer (PPE). – (DE) Pone pirmininke, pone J. Dalli, aš labai pritariu ekologiškai genų inžinerijai, bet klonavimas yra visai kitas reikalas. Šių dviejų dalykų negalima lyginti. Klonavimas yra žiaurus elgesys su gyvūnais, kaip jau minėjo daugelis mano kolegų EP narių. Diskusijose prieš vasaros pertrauką minėjau, kad tik nedaugelis gyvūnų klonų gali išgyventi. Daugelis iš tų, kurie iš pradžių išgyvena, netrukus miršta jauni, labai kankindamiesi. Jų galūnės ir organai būna deformuoti Jie pasižymi silpna imunine sistema ir polinkiu sirgti Tai sukelia skausmą, kančias ir skausmingą mirtį. Ar galime už tai prisiimti atsakomybę? Jei mums tikrai rūpi gyvūnų gerovė, ar turėtume pritarti tokiems metodams? Ne, neturėtume. Būtent todėl liepos mėn. nusprendėme, kad nepageidaujame nei klonuotų gyvūnų mėsos, nei klonuotų gyvūnų mėsos produktų. Tai – nuoseklus požiūris.
Reikia pripažinti, jog žinome, kad produktai, pagaminti iš klonuotų gyvūnų ir jų palikuonių, tikriausiai nėra žalingi žmonių sveikatai, ir aš pati tikiu, kad jie tinkami maistui, tačiau tradiciniais būdais pagamintos mėsos trūkumo nėra. Todėl kodėl turėtume naudoti klonus? Nėra jokio reikalo žiauriai elgtis su gyvūnais. Europos gyventojai to nepageidauja ir nenori tokių produktų. Mums jų nereikia. Nėra jokių argumentų už klonuotų gyvūnų mėsos vartojimą Europos Sąjungoje.
Būtent todėl mums reikia aiškaus reglamento, taikytino konkrečiai klonuotiems gyvūnams ir jų palikuonims. Norėčiau, kad Europos Sąjungoje būtų uždraustas klonavimas ir klonuoti produktai, ir manau, kad galime tai pasiekti. Žinoma, draudimas turi būti taikomas ir importui. Noriu būti tikra, kad manęs slaptai nepagaudinėja, kišdami man klonuotų gyvūnų mėsą, kaip ką tik atsitiko Škotijoje, kadangi ji nėra ženklinama. Aš netikiu, kad visą mėsą galima atsekti iki pat jos atsiradimo. Galbūt tai įmanoma jautienos atveju. Tačiau dėl didelių kiaulienos gamybos mastų neįmanoma sužinoti, ar konkrečios kiaulės ankstesnėse kartose nebuvo klonuotų gyvūnų.
Tai yra esminis, etinis klausimas. Kiti EP nariai pažymėjo, kad mums reikia spręsti etinius klausimus, kadangi esame už juos atsakingi. Tai, žinoma, yra gyvūnų gerovės klausimas, tačiau jis susijęs ir su kita problema. Kaip rodo mano, kaip gyvulininkyste užsiimančios ūkininkės, susipažinusios su šiuo klausimu, patirtis, visi dauginimo būdai, kurie pasitvirtina gyvulininkystėje, anksčiau ar vėliau pradedami naudoti medicinoje. Todėl šiandien privalome savęs paklausti, ar norime ir galime susitaikyti su žmonių klonavimu galbūt net ir netolimoje ateityje. Aš nenoriu ir negaliu. Net jei aš būčiau klonuota dėl atsarginių kūno dalių ir ateityje svarbų klono organą būtų galima atiduoti man, aš vis tiek to nepageidauju. Nemanau, kad tai nereali siaubo istorija. Manau, kad tai būtų įmanoma netolimoje ateityje, jei mes įteisintume klonavimą.
Todėl turime nedelsdami uždrausti ne tik klonavimą, bet ir klonuotus gyvūnus bei jų palikuonis visoje ES. Manęs negąsdina Pasaulio prekybos organizacija (PPO). Mes galime tai pasiekti. Nėra reikalo imituoti visko, ką daro JAV, nepaisant mūsų transatlantinių ryšių.
Csaba Sándor Tabajdi (S&D). – (HU) Komisijos nary, nuo tada, kaip pernai tapote Komisijos nariu, aš jus pažįstu kaip žmogų, kuris gina Europos vartotojų ir Europos piliečių interesus. Ir Linda McAvan, ir Renate Sommer, kalbėjusios anksčiau, taip pat kolega Capoulas Santos tai jau minėjo. Argumentai jau pateikti. Išgirdome su sveikata susijusių argumentų, jog, nepaisant to, kad JAV jau atlikti tyrimai, mums reikėtų objektyvių tyrimų Europoje, kurie būtų atlikti be JAV interesų grupių įtakos ir išties įrodytų, kad šie produktai nekenkia sveikatai. Tačiau net ir tuo atveju, jei bus įrodyta, kad jie nekenksmingi sveikatai, moksliniai tyrimai gali tęstis. Tačiau esu girdėjęs ir tokių nuomonių, kad tyrimų tęsti nėra reikalo. Kaip visateisis Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys, aš manau, kad jokios Europos žemės ūkio verslo aplinkybės nepateisina klonuotų gyvūnų mėsos įsileidimo į mūsų parduotuves.
Be to, jau buvo pareikšta, ir aš tikrai sutinku, kad sistemoje yra spragų. Pamenu, neseniai kreipiausi į jus dėl marokietiškų vaisių ir daržovių. Tai parodo, kad mes taip pat turime ginti savo rinkas nuo importo. Linda McAvan ir kiti iškėlė gyvūnų gerovės klausimus, ir aš tikrai sutinku su prieš tai kalbėjusių nuomone, kad mokslo pažangos negalima stabdyti. Tačiau turime kažkur nubrėžti liniją ir apriboti klonavimą, kadangi nei aš, nei mano padėjėjai nenorėtų susidurti su mano klonu. Tai etiškai nepriimtina, todėl raginame Komisiją paskelbti moratoriumą.
Françoise Grossetête (PPE). – (FR) Pone pirmininke, mūsų diskusijos šį vakarą aiškiai parodė, koks jautrus yra šis klausimas. Mes apie jį diskutavome neseniai, dar diskutuojame šį vakarą ir diskutuosime vėl, kai jūs, Komisijos nary, pateiksite savo komunikatą šiuo klausimu. Tačiau manau, kad toks sudėtingas klausimas, kaip iš klonuotų gyvūnų pagaminti produktai maisto grandinėje, turėtų būti sprendžiamas labai griežtai.
Išgirdau daug nuomonių dėl pavojaus sveikatai. Norėčiau tik pažymėti, kad mūsų dabartinė pozicija remiasi Europos maisto saugos tarnybos nuomone, kad šuo metu nėra jokių duomenų, kurie rodytų, kad iš klonuotų gyvulių ar jų palikuonių pagaminti produktai kelia kokių nors naujų ar papildomų pavojų sveikatai ar aplinkai, palyginti su įprastiniu būdu veisiamais gyvuliais.
Todėl geriau būkime per daug atsargūs, nei per mažai. Nepulkime automatiškai palaikyti nei vienos, nei kitos pusės, kol tikrai neturime visų mokslinių duomenų. Neturime užimti gynybines arba, dar blogiau, nepajudinamos pozicijos tokiu, kaip akivaizdžiai parodė mūsų diskusijos, sudėtingu klausimu, kuris turi būti išsamiai išnagrinėtas, ypač tarptautinių prekybos taisyklių požiūriu.
Iš tikrųjų, Komisijos nary, buvote teisus sakydamas, kad pavojus Europoje nedidelis. Turime tradicinę gyvulininkystės pramonę, kuri tikrai yra pakankama. Tačiau kas atsitiks, kai ūkininkai importuos spermą, pvz., iš JAV, kuri gali būti gauta iš klonuotų gyvūnų? Čia vėlgi mums reikia visų įmanomų saugiklių, kad užtikrintume, kad būtų laikomasi Pasaulio prekybos organizacijos taisyklių ir kad nebūtų jokių galimybių sudaryti nesąžiningos konkurencijos sąlygas. Mūsų ūkininkai laukia tokių sprendimų ir galiausiai juk būtent jie šiandien patiria sunkumus.
Sutinku su kolegomis Parlamento nariais, tvirtinančiais, kad vartotojai tikrai nenori vartoti šių gyvūnų mėsos. Tačiau aš nė kiek neabejoju dideliu Komisijos nario J. Dalli noru geriau išaiškinti šį klausimą ir atsakyti į daugelį šiandien dar neatsakytų klausimų. Aš jau dabar tikrai pasitikiu tuo, ką mums praneš Komisijos narys J. Dalli, ir laukiu jo ataskaitos.
ES vartotojai turi žinoti, ką jie valgo, ir atsekamumas yra ypač svarbu. Tačiau jei norime tai užtikrinti, būtina atlikti rimtą mokslinę analizę, kuri mums leistų imtis žiniomis pagrįstų veiksmų, kad būtų rastas tinkamas importuoto maisto, pagaminto iš klonuotų gyvūnų ir jų palikuonių, pateikimo į maisto grandinę klausimo sprendimas.
Štai kodėl, prieš priimdamas sprendimą, norėčiau lapkričio mėn. sulaukti žadėtos Komisijos nario J. Dalli informacijos.
Daciana Octavia Sârbu (S&D). – (RO) Neseniai mane labai sujaudino žinia, kad į Europos maisto grandinę pateko produktai, pagaminti iš klonuotų gyvūnų, atkeliavusių iš Šiaurės Amerikos, mėsos.
Europos Parlamentas ne kartą pareiškė savo nuomonę, kad šie produktai turėtų būti uždrausti dėl keleto priežasčių, susijusių su etinėmis ir aplinkos apsaugos problemomis. Mes ir toliau laikysimės stiprios, vieningos pozicijos šiuo klausimu, vykstant diskusijoms apie reglamentą dėl naujų maisto produktų.
Europos maisto saugos tarnybos ir Europos etikos grupės pateikti įrodymai rodo, kad yra rimtų sveikatos problemų, nuo kurių kenčia ir klonuoti gyvūnai, ir jų surogatinės motinos.
Tuo pat metu, kalbant apie aplinkos apsaugą, mėsos suvartojimo augimas galėtų turėti siaubingų padarinių, o didelis klonuotų gyvūnų skaičius pakenktų natūraliai biologinei įvairovei, padidindamas gyvūnų jautrumą epidemijoms ir keldamas grėsmę maisto saugai.
Mes jau girdėjome argumentus, susijusius su prekyba ir Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėmis. Tvirtinama, kad negalime uždrausti tiekti tokio maisto Europos Sąjungoje, nepažeisdami PPO nustatytų įsipareigojimų. Tačiau Europos Sąjunga nusprendė daugiau neįsileisti į savo rinką tam tikrų produktų, kai iškyla abejonių dėl jų naudos vartotojams ar nuogąstavimų, kad vartotojai yra klaidinami. Apsvarstysime visas teisines galimybes nustatyti tokį draudimą.
Be to, žvelgdami į bendrą padėtį, turėtume pareikalauti, kad PPO taisyklėse taip pat būtų atsižvelgta į panašius etinius ir aplinkos apsaugos sumetimus.
Argumentai prieš maisto produktus, pagamintus iš klonuotų gyvūnų, yra rimti. Be to, nėra jokių aiškių įrodymų apie jų teikiamą naudą. Atėjo laikas Komisijai pasiūlyti konkrečius šios problemos sprendimus, atsižvelgiant ir į Parlamento, atstovaujančio Europos piliečiams, nuomonę. Negalime leisti eksperimentuoti, statant į pavojų mūsų piliečių sveikatą ar aplinką.
Anne Delvaux (PPE). – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, norėčiau išreikšti rimtas abejones šiuo klausimu.
Kita vertus, mes, ES, pasisakome už didesnį skaidrumą vartotojų labui, siekdami sukurti sistemą, skirtą mėsos atsekamumui nuo fermos iki lėkštės užtikrinti, ir dėl to nustatydami gyvulių augintojams labai griežtus gyvulininkystės ir skerdimo standartus, taip pat tam tikras kontrolės priemones, idant, kiek įmanoma, būtų užtikrinta maisto kilmė ir kokybė. Tačiau, kita vertus, praėjusią vasarą sužinojome, kad Jungtinės Karalystės vartotojai valgė klonuoto jaučio mėsos, to nežinodami. Gal būti, kad mano šalyje, Belgijoje, buvo vartojama trečiosios kartos mėsa, kurios, kaip mums teigiama, tikrai negalima laikyti klonuotų gyvūnų mėsa. Ar tai tikrai yra „atsekamumas“, apie kurį mes kalbame?
Leiskite man šiek tiek pajuokauti: bent jau aš tikrai nenoriu savo lėkštėje burgundiško jautienos troškinio, pagaminto iš klonuoto jaučio ar genetiškai modifikuotų morkų! Ypač tuomet, kai aš jų nepasirinkau. Atrodo, kad tokia yra vyraujanti nuomonė visoje ES, kadangi Eurobarometro tyrimai gyvūnų klonavimo maisto gamybos tikslais ne kartą patvirtino Europos akivaizdų piliečių prieštaravimą.
Pirmasis argumentas, kuriuo remiuosi prieštaraudama produktų, pagamintų iš klonuotų gyvūnų, patekimui į maisto grandinę, yra toks: negalime raginti vartotojams suteikti daugiau atsakomybės ir informacijos apie jų vartojamą maistą ir tuo pačiu metu ignoruoti jų norą nevalgyti klonuotų gyvulių mėsos.
Mano antrasis argumentas susijęs su sveikata. Išties, jokie moksliniai tyrimai neįrodė galimo neigiamo klonuotų gyvūnų ar jų palikuonių mėsos arba klonuoto gyvūno pieno vartojimo poveikio. Niekas dar neįrodyta, kaip ir ilgalaikė tokio vartojimo sauga. Todėl manau, kad ir toliau turėtų galioti atsargumo principas.
Mano antrasis ir paskutinis argumentas yra dėl etinės problemos, kurią jūs pats iškėlėte savo kalbos pradžioje. ES nori pirmauti gyvūnų apsaugos srityje. Šią popietę Parlamentas vėl balsavo dėl bandymų su gyvūnais apribojimų, siekdamas sumažinti gyvūnams sukeliamą skausmą ir kančias. Tačiau negalima paneigti fakto, klonavimas sukelia gyvūnų kančias. Tereikia prisiminti avį Dolly ir 2008 m. liepos mėn. EFSA mokslinę nuomonę, kurioje teigiama, jog buvo nustatyta, kad klonavimo poveikis gyvūnų sveikatai ir gerovei buvo nepalankus, dažnai labai blogas, sukėlęs net mirtį.
L. McAvan taip pat rėmėsi Europos mokslo ir naujųjų technologijų etikos grupės nuomone, kurioje suabejota, ar gyvūnų klonavimas maisto gamybos tikslais yra etiškai pateisinamas, ypač turint omenyje, kad jis nėra pagrįstas poreikiu didinti maisto įvairovę. Turbūt priešingai: yra priežasčių baimintis, kad maisto, pagaminto iš klonuotų gyvūnų, propagavimas turės netiesioginį poveikį genetinei įvairovei dėl per dažno riboto gyvulių skaičiaus naudojimo veisimo programose. Taip atsitiko kituose maisto sektoriuose; pvz., išnyko dešimtys pomidorų rūšių. 1900 m. buvo 7 000 rūšių; dabar telikę 150, iš kurių prekiaujama 70, ir didelė jų dalis yra genetiškai modifikuotos.
Ar tokios pažangos mes norime? Štai tokį klausimą turime sau išduoti.
Kriton Arsenis (S&D). – (EL) Komisijos nary, aš tikrai neprisimenu tokios vienybės Parlamente per jokias diskusijas. Kodėl taip yra? Dėl paprastos priežasties, kad Europos Sąjungos piliečiai yra absoliučiai vieningai nusistatę prieš produktus iš klonuotų gyvūnų. Jūs ir mano garbingi draugai kalbėjo apie pavojus, susijusius su Pasaulio prekybos organizacija. Tai politinis argumentas, kurį dažnai girdime Parlamente.
Tačiau Komisija ir jos teisės patarėjai turėtų ne pabrėžti šiuos nuogąstavimus, o išnagrinėti, kaip galėtume paskelbti moratoriumą, kurio pareikalauta plenariniame posėdyje, bet nesusidurti su tokiomis problemomis. Tikrai turime apsispręsti, kas svarbiau: Pasaulio prekybos organizacija ar Lisabonos sutartis, kurioje įtvirtintas atsargumo principas, leidžiantis uždrausti gaminio judėjimą Europos rinkoje, jeigu moksliniai duomenys apie jį nėra pakankami, kad būtų galima garantuoti saugią prekybą juo, o mes neturime tikslios informacijos apie produktus, pagamintus iš klonuotų gyvūnų.
Todėl būtina paskelbti šį moratoriumą, kadangi, Komisijos nary, kaip pripažįsta visi Parlamento nariai, mes negalime eksperimentuoti su Europos piliečių sveikata.
Seán Kelly (PPE). – Pone pirmininke, manęs asmeniškai niekas neįtikino, kad gyvūnų klonavimas yra būtinas, moralus, saugus ar atsekamas dalykas.
Kalbant apie būtinumą, mes daugelį metų bandėme skatinti ekstensyvią, o ne intensyvią gamybą, ir yra pakankamai būtų užtikrinti natūralų dauginimąsi, taip pat kitų būdų užtikrinti gyvūnų populiacijos augimą, jei to reikia. Kalbant apie moralę, R. Sommer pareiškė, jog jei klonuoti gyvūnus moralu, tuomet tėra laiko klausimas, kada bus moraliai priimtina klonuoti ir žmones. Pasaulyje ir taip pakanka keistuolių, kam dar papildomai juos klonuoti!
B. Staes minėjo saugą ir aš jam pritariu. Kaip kas nors galėtų šiuo metu užtikrintai pasakyti, kad klonuotų gyvūnų palikuonys yra tinkami maistui? Nemanau, kad tai įmanoma. Galiausiai, kalbant apie atsekamumą, vienas iš didžiausių Europos Sąjungos laimėjimų, kaip minėjo Anne Delvaux, yra tai, kad galima atsekti maistą „nuo tvarto iki stalo“. Ką mes dabar darysime: garantuosime maisto atsekamumą nuo klono iki namų? Nemanau, kad turėtume to imtis. Mūsų tikslas turėtų būti panaikinti klonavimą, o ne sudaryti jam geresnes sąlygas.
Elisabeth Köstinger (PPE). – (DE) Pone pirmininke, pone J. Dalli, pirmasis atvejis, kai klonuoto gyvūno mėsa pateko į prekybos centrus, užfiksuotas Jungtinėje Karalystėje. Tai buvo plačiai nušviesta žiniasklaidos, tai pasėjo abejones tarp vartotojų ir pakurstė nepagrįstus kaltinimus. Kadangi Jungtinės Karalystės maisto standartų agentūra negalėjo to paaiškinti, kaltė iš karto buvo suversta netinkamai ūkininkų vedamai apskaitai.
Pone J. Dalli, kaltės už ES teisėkūros proceso vilkinimo padarinius nereikia suversti ūkininkams. Iki šiol leidimo Europoje buvo reikalaujama tik produktams, pagamintiems iš klonuotų gyvūnų, o ne iš jų palikuonių. Europos Parlamentas aiškiai išdėstė savo nuomonę reglamente dėl naujų maisto produktų. Atsargumo principas ypač taikytinas maisto atveju.
Nekalbant apie etikos klausimus, klonuotų gyvūnų mėsa mums nereikalinga dėl maisto tiekimo saugos priežasčių. Atrodo, kad institucijų nuomonės dėl maisto iš klonuotų gyvūnų reglamentavimo rimtai skiriasi. Todėl turime raginti Komisiją nedelsiant pasiekti susitarimą vartotojų ir gamintojų labui ir imtis atitinkamų priemonių.
Karin Kadenbach (S&D). – (DE) Pone pirmininke, pone J. Dalli, moksliniai tyrimai yra politinių sprendimų pagrindas Tačiau manau, kad mes vengtume savo politinės atsakomybės, jei mokslininkų nuomonė, kad kažkas yra įmanoma, reikštų, jog ir turime tai daryti. Mano pareiga yra ne daryti tai, kas techniškai įmanoma, bet atstovauti mano rinkėjų interesams. Akivaizdi jų dauguma nenori valgyti klonuotų gyvūnų mėsos, ir tai pasakytina apie visą ES.
Svarbu ne vien tai, ar nebus pakenkta žmonių sveikatai. Narvuose auginamų vištų kiaušiniai nekelia grėsmės žmonių sveikatai, tačiau ES šiuo atžvilgiu vis tiek ėmėsi greitų ir veiksmingų veiksmų. Aš tokių pat veiksmų tikiuosi ir klonuotų gyvūnų, įskaitant antrosios kartos klonuotus gyvūnus, mėsos ir mėsos produktų atžvilgiu.
Gyvūnų gerovė ir etika akivaizdžiai nesuderinama klonavimu mėsos gamybos tikslais. Pažiūrėsime, ką sveikatos srities mokslininkai pasakys ateityje. Dabar būtinas moratoriumas, taikytinas ir produktams iš antrosios kartos gyvūnų. Turime aiškiai tarti ne produktams, pagamintiems iš klonuotos mėsos.
Jarosław Kalinowski (PPE). – (PL) Pone pirmininke, kuo griežtesnių maisto gamybos standartų Europos Sąjungoje išsaugojimas reiškia galimybę užtikrinti aukštą produktų kokybę ir patenkinti vartotojų lūkesčius. Šiandien turimi mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad kokybiniu požiūriu klonuotų gyvūnų mėsa niekuo nesiskiria nuo tradiciniu būdu veisiamų gyvūnų mėsos. Nepaisant to, pats klonavimas ir tokių technologijų naudojimas maisto gamyboje yra labai rimtos problemos. Ar turint modernias maisto gamybos technologijas, vis tiek būtina užsiimti klonavimu? Taigi, tarnaujant ūkininkų, maisto gamintojų ir vartotojų interesams, šiuos klausimus reikia reguliuoti ne tik tiek, kiek būtina siekiant užtikrinti, kad nebūtų grėsmės maisto saugai, vartotojų sveikatai ar Europos žemės ūkio konkurencingumui. Reikia atsižvelgti ir į etines bei moralines dilemas, kylančias tuomet, kai suvienytos Europos piliečiams pateikiami valgiai, pagaminti iš klonuotų gyvūnų mėsos.
Peter Jahr (PPE). – (DE) Pone pirmininke, aš pasižymėjau keturias problemas, dėl ko reikia priešintis klonuotų gyvūnų mėsai, bet mes negalime jų visų spręsti moksliniais būdais.
Pirmoji yra tai, kad Europos Sąjungos žmonės nepageidauja valgyti klonuotų gyvūnų mėsos. Tai pasakytina ir apie produktus, pagamintus iš klonuotų gyvūnų palikuonių. Antra, dar neturime išvadų apie tai, ar klonuotų gyvūnų mėsa kelia grėsmę žmonių sveikatai. Trečia, jau nustatyta, kad gyvūnų klonavimas kenkia pačių gyvūnų sveikatai. Ketvirta, gyvūnų klonavimui maisto gamybos tikslais reikia priešintis dėl etinių priežasčių.
Todėl reikia labai griežtai paprieštarauti gyvūnų klonavimui maisto gamybos tikslais ir klonuotų gyvūnų mėsos naudojimui. Dabar būtina kuo greičiau priimti taisykles, skirtas klonuotų gyvūnų mėsos kontrolei. To iš mūsų tikisi Europos žmonės. Blogiausiu atveju klonuotų gyvūnų mėsa turi būti aiškiai ženklinama.
João Ferreira (GUE/NGL). – (PT) Pone pirmininke, Komisijos nary, neteisėtas, nenustatytas ir nepastebėtas produktų, pagamintų iš klonuotų gyvūnų, patekimas į maisto grandinę tikrai yra pakankamas pagrindas nerimauti. Tai ypač kelia nerimą dėl to, kad apie šį faktą sužinojome tik praėjus keletui savaičių po to, kai Parlamentas dar kartą balsavo prieš šių produktų patekimą į ES rinką. Šiuo metu mums atrodo, kad tai yra teisinga ir tinkama atsargumo priemonė.
ES veiksmai šioje srityje visų pirma turėtų remtis noru apsaugoti visuomenės interesus, išlaikyti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį ir užtikrinti maisto ir aplinkos saugumą, stiprinant gyvūnų gerovę. Šios vertybės turėtų būti svarbesnės už visas kitas. Jei šių produktų prekyba bus įteisinta ateityje, ji turės būti vykdoma laikantis skaidrumo, informavimo ir vartotojų pasirinkimo principų. Deja, šiandien taip nėra, pvz., maisto, kurio sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų arba gyvūnų, kurie buvo šeriami tokiais organizmais, atveju.
Anna Záborská (PPE). – (SK) Šį rytą mes daug diskutavome apie gyvūnų, naudojamų atliekant mokslinius bandymus, kurie gali padėti atrasti rimtų žmones kamuojančių ligų gydymo būdus, apsaugą. Aiški dauguma EP narių nepritarė kančias sukeliančiam gyvūnų naudojimui tokiais tikslais. Vis dėlto akivaizdu, kad klonavimas sukelia gyvūnams dideles kančias. Daugiau nei 95 proc. klonavimo bandymų nepavyksta. Atsiranda rimtos ligos ir psichologinė negalia, ir gyvūnai greitai nugaišta. Dauguma vartotojų prieštarauja, kad tokia mėsa patektų į maisto grandinę.
Kaip minėjo kolegė R. Sommer, tai dar viena rimta problema. Gyvūnų reprodukcijos klonavimo būdu plėtra atveria duris žmonių reprodukcijai klonavimo būdu. Tai prieštarauja ir prigimtinei teisei, ir Lisabonos sutarčiai. Norėčiau paklausti, ar kas nors dabar pageidautų pakeisti Lisabonos sutartį šiuo požiūriu. Komisijos nary, Europos Komisijos pozicija turi būti aiški.
John Dalli, Komisijos narys. – Pone pirmininke, aš nesistebiu, kad šis klausimas pritraukė tiek daug dėmesio ir sukėlė tiek diskusijų, ir dėkoju jums visiems už jūsų išsakytas nuomones. Įvairūs iškelti klausimai parodo poreikį gerai suvokti šias problemas, kad galėtume priimti žiniomis pagrįstus ir proporcingus sprendimus.
Kaip jau minėjau įžanginėje kalboje, Komisija vėliau šiais metais planuoja patvirtinti išsamią ataskaitą, išdėstydama pagrindines problemas, keliamas diskusijose dėl klonavimo. Tikiuosi, kad tai suteiks daugiau aiškumo sprendžiant šį sudėtingą klausimą ir bus tinkamas vėlesnių tarpinstitucinių diskusijų pagrindas.
Norėčiau pabrėžti, kad esamą padėtį pagerinti galima tik pasiekus bendrą visų ES institucijų sutarimą. Šios diskusijos vyksta nuo 2008 m. sausio mėn., ir aš tikiuosi, kad šiuo klausimu bus pasiekta pažanga, siekiant galutinio tikslo – susitarti dėl praktinių priemonių, kurios mums leistų judėti į prieki per ateinančius metus.
Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Europos Parlamente mes jau minėjome etinius, medicininius ir ekonominius argumentus prieš maisto, pagaminto iš klonuotų gyvūnų, vartojimą, ir šie argumentai tikrai tebėra aktualūs. Yra dar vienas tikrai ne mažesnės svarbos argumentas. Europos piliečiai savo lėkštėse nepageidauja produktų, pagamintų iš klonuotų gyvūnų. Jie prieštarauja idėjai, kad jų vaikams galėtų būti duodamas maistas, kurio ištakos – genetinių bandymų laboratorijoje. Šia tema 2008 m. atliktas Eurobarometro tyrimas parodė, kad dauguma europiečių prieštarauja gyvūnų klonavimui, ypač maisto gamybos tikslais. 84 proc. respondentų manymu, neturime pakankamai patirties, susijusios su ilgalaikiu poveikiu sveikatai ir maisto saugai, kad galėtume klonuotus gyvūnus naudoti maisto gamyboje. 75 proc. respondentų mano, kad vartoti produktus, pagamintus iš klonuotų gyvūnų, nepriimtina ir etikos požiūriu. Tai yra gana didelės procentinės dalys, atspindinčios labai aiškią poziciją. Žmonės nepageidauja valgyti produktų, pagamintų iš klonuotų gyvūnų, nepasitiki jais ir nepritaria šiems metodams. Privalome papildyti ir patobulinti ES teisės aktus taip, kad daugiau niekada nebūtų galimybių daryti poveikį mūsų pasirinktiems principams ir sprendimams arba juos apeiti.
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE), raštu. – (LT) Naujų technologijų naudojimo maisto produktų gamyboje reglamentavimas – sveikintinas žingsnis į priekį. Tačiau remdami inovacijas, neturime pamiršti ir grėsmių. Viena iš jų – klonuotų gyvūnų, jų palikuonių ir produktų, gautų iš klonuotų gyvūnų pateikimas į rinką. Šis klausimas kol kas kelia nemažai problemų, susijusių su keliais skirtingais aspektais. Tai ir gyvūnų gerovės reikalavimai, įtvirtinti ir Lisabonos sutartyje, ir vartotojų teisė būti informuotiems apie vartojamų produktų kilmę, ir etikos klausimai. Kol kas turime daugiau klausimų nei atsakymų kiekvienu šių aspektų. Todėl tol, kol diskusijos Europos Sąjungos institucijose dėl klonuotų gyvūnų dar net neįsibėgėjusios, turime labai atsargiai žiūrėti į šių gyvūnų, jų palikuonių ir jų produktų pateikimą į rinką
17. ES bulvių krakmolo sektorius po 2012 m. (diskusijos)
Pirmininkas. – Kitas diskusijų klausimas – žodinis klausimas Komisijai dėl Europos Sąjungos bulvių krakmolo sektoriaus, kurį uždavė Esther de Lange ir Albert Deß Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos vardu bei Thijs Berman ir Jo Leinen Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos vardu (O-0097/2010 - B7-0456/2010).
Esther de Lange, autorė. – (NL) Pone pirmininke, Komisijos nary, dvi didžiausios Parlamento frakcijos, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija ir Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija, kartu ėmėsi iniciatyvos organizuoti šias diskusijas su Europos Komisija dėl bulvių krakmolo sektoriaus ateities Europoje. Finansų krizė šį sektorių pastatė į tokį pavojų, kad jis gali būti visai nušluotas nuo žemyno paviršiaus. Visgi šis sektorius galėtų atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant ES 2020 m. tikslus. Kaip žinote, Komisijos nary, išmokos šiame sektoriuje įgyvendinant būklės patikrinimą yra iš dalies susietos ir iš dalies atsietos. Ši padėtis baigsis 2012 m., įvykdžius visišką atsiejimą. Norėčiau pasakyti aiškiai: remiu šį procesą, tačiau dabartinėmis aplinkybėmis būtinas atitinkamas požiūris. Kad šis sektorius išgyventų ir galėtų konkuruoti su kitais krakmolo sektoriais, bulvių krakmolo sektorius po atsiejimo turės rasti naujų rinkų, ir tam yra didžiulių galimybių, ypač biotechnologijomis grindžiamoje ekonomikoje, kuri tikrai yra viena iš strategijos „Europa 2020“ varomųjų jėgų. Pavyzdys galėtų būti bulvių, o ne naftos pagrindu gaminama plastmasė arba pramonei skirti cheminiai elementai. Tačiau dėl finansų krizės pasirengimui šiems pokyčiams ir naujų rinkų paieškai iškilo grėsmė, kadangi galimi investuotojai ir novatoriai buvo priversti atsitraukti. Todėl 2012 m. gali būti šio sektoriaus „avarinio nusileidimo“ metai ir jei, taip įvyktų, tyrimų duomenimis, būtų sunaikinta 40 proc. Europos Sąjungos rinkos. Mes kalbame apie 6 000 tiesioginių darbo vietų, bent tiek pat netiesioginių darbo vietų ir maždaug 15 000 ūkininkų, kurie patirtų tiesioginį poveikį, nes jie tiekia produkciją šiam sektoriui Tai įvyks ne tik mano regione, šiaurės Nyderlanduose, bet ir kitose valstybėse, kaip antai Danijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir Prancūzijoje. Todėl, Komisijos nary, mes skambiname pavojaus varpais ir prašome Komisijos užtikrinti, kad šio sektoriaus „nusileidimas“ būtų sklandus, o ne avarinis.
Užduosiu jums tokį klausimą: ar Europos Komisija yra pasirengusi imtis laikinų priemonių, pvz., dvejų metų laikotarpiui, nedarant poveikio biudžetui, o pasinaudojant nepanaudotomis bulvių krakmolo sektoriui ar žemės ūkiui skirtomis lėšomis? Ar Europos Komisija, pvz., yra pasirengusi įsteigti savanorišką restruktūrizavimo fondą, kuris remtų gamintojus, norinčius savanoriškai apriboti gamybą?
Komisijos nary, paskutinis mano klausimas bus apie tai, kas, be abejo, yra svarbiausia šiose diskusijose: ar Europos Komisija pritaria mūsų požiūriui, kad bulvių krakmolo sektorius galėtų atlikti svarbų vaidmenį biotechnologijomis grįstoje ekonomikoje ir todėl vertėtų suteikti laikiną pagalbą šiam sektoriui, kad įvyktų minėti pokyčiai?
Thijs Berman, autorius. – (NL) Pone pirmininke, bulvių krakmolo pramonė gali nepakelti smūgio, kurį ji patirs per naująjį 2012 m. prasidėsiantį laikotarpį, po dešimtmečių priklausomybės nuo subsidijų, kurios savaime buvo žalingas dalykas. Vien šiaurės Nyderlandai – ekonomiškai jautrus regionas, neturintis kitų stambių darbdavių, gali prarasti tūkstančius darbo vietų. Tačiau visi žmonės Groningene ir kitur pageidauja ir toliau gyventi ir dirbti savo regione. Nuoseklus darbo vietų pasiskirstymas svarbus visiems Europos regionams, taip pat ir turtingai Šiaurės Europai. Todėl reikia pereinamojo laikotarpio taisyklių. Užtikrinti tokių taisyklių įvedimą privalo ES. Tai nereiškia, kad būtinos papildomos išlaidos. Yra likę neišnaudotų lėšų iš ankstesnių metų šiame sektoriuje, kadangi tais metais derliai buvo labai menki. Be to, yra galimybė atlikti žemės ūkio biudžeto patikslinimus. Žinoma, subsidijų bulvių krakmolo sektoriui teikimas turi baigtis 2010 m. Niekas tuo neabejoja, ir pats sektorius jau susitaikė su šiuo faktu. Be to, turime užtikrinti ateitį šiai pramonės šakai, kadangi ji ypač svarbi mūsų kaimo bendruomenėms, tiekia naujas alternatyvas naftos gamybai ir todėl greitai taps būtinai reikalinga.
John Dalli, Komisijos narys. – Pone pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, dėkoju jums už klausimus apie bulvių krakmolo sektoriaus ateitį. Komisija džiaugiasi gavusi galimybę išdėstyti savo požiūrį į šį sektorių.
Bulvių krakmolo sektoriaus reforma buvo „būklės patikrinimo“ dalis ir būtent šio sektoriaus atstovų prašymu Taryba nusprendė, kad visos paramos atsiejimas turėtų sutapti su kvotų sistemos galiojimo pabaiga. Iš tikrųjų, Komisija siūlė laipsniškesnį metodą, padalijant atsiejimą į du etapus. Pagrindinis sektoriaus atstovų argumentas buvo tai, kad papildomas paramos atsiejimo atidėjimas leistų bulvių krakmolo gamintojams pasiruošti rinkai be kvotų ir be paramos pokyčių įgyvendinimui.
Prašymas įsteigti tokį restruktūrizavimo fondą, koks buvo įsteigtas cukraus pramonei, yra sunkiai įgyvendinamas su bulvių krakmolo sektoriui skirtomis biudžeto lėšomis. Net jei visi dabartiniai naudos gavėjai, įskaitant krakmolinių bulvių augintojus, sutiktų atsisakyti savo susietos paramos, kad būtų įsteigtas restruktūrizavimo fondas bulvių krakmolo fabrikams uždaryti, sudarytas biudžetas tikriausiai nebūtų pakankama paskata.
Norint įsteigti restruktūrizavimo fondą dabartinėje teisinėje sistemoje, reikalingas reglamentas, kuris įsigaliotų ne anksčiau kaip 2011 m. liepos 1 d., taigi liktų tik vieni metai restruktūrizavimo laikotarpiui, kuriam būtų skirtas labai mažas biudžetas, nepakankamas perteklinių gamybos pajėgumų problemai išspręsti, nes, anot sektoriaus atstovų, jie siekia 40 proc. visų gamybos pajėgumų.
Kaip jau minėjau, grįžti prie sprendimų, priimtų įgyvendinant būklės patikrinimą, nėra galimybės. Šiuo metu mes diskutuojame apie BŽŪP ateitį po 2013 m. Visam žemės ūkio sektoriui būtina stipri, veiksminga ir gerai pasverta BŽŪP. Bulvių krakmolo sektoriaus, kaip ir kitų sektorių, atstovai gali dalyvauti šiose diskusijose.
Peter Jahr, PPE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, Tarybos reglamentu (EB) Nr. 73/2009, nustatančiu bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiu tam tikras paramos schemas ūkininkams, pakeistos ES bendrosios išmokos schemos taisykles ir dar labiau atsieta finansinė parama, kuri anksčiau buvo susieta su gamyba.
Bulvių krakmolo sektoriuje yra dvi išmokos, kurios vis dar susietos su gamyba. Tai – parama gamybai krakmolinių bulvių augintojams, kitaip tariant, išmokos ūkininkams, ir išmoka už bulvių krakmolą, kitaip tariant, išmoka įmonėms ir fabrikams. Po minėtų ES teisės pakeitimų abi išmokos bus atsietos nuo gamybos ir joms bus taikomos bendrąją išmokos schemą reglamentuojančios taisyklės Tai įvyks ne vėliau kaip 2012 m. Parama gamybai, skirta augintojams, galėtų būti atsieta nuo 2010 m., atsižvelgiant į sprendimus, kuriuos priimtų valstybės narės. Tai reiškia, kad bulvių krakmolo sektoriui šiuo metu paramą teikia su gamyba susieta bendra ES rinkos organizavimo sistema, tačiau, vadovaujantis sprendimais dėl būklės patikrinimo, šių rinkos valdymo priemonių naudojimas bus sustabdytas ne vėliau kaip 2012 m.
Veiksmai, dėl kurių apsispręsta, sudarys didžiules kliūtis šiam sektoriui. Tik ateitis parodys, ar krakmolinių bulvių auginimas gali išlikti konkurencingas pagal naująsias taisykles Net jeigu aktyvesniam orientavimuisi į rinkos poreikius ir valstybės kišimosi mažinimui nėra jokios alternatyvos, reikia apsvarstyti tinkamus pereinamuosius laikotarpius, idant pokyčiai vyktų tvarkingai. Be to, turėtume padėti ūkininkams, norintiems ir toliau auginti krakmolines bulves, didinti savo konkurencingumą ir rasti naujų rinkų bei pardavimo galimybių. Tačiau taip pat turėtume remti ūkininkus, kurie nusprendžia nebeauginti šių kultūrų, nurodydami jiems alternatyvas.
Komisijai svarbiausia greitai priimti sprendimą ir aiškiai išdėstyti savo poziciją dėl šios problemos. Verslo pasaulyje geras sprendimas visada yra geras dalykas, o blogas sprendimas yra problema, tačiau blogiausias dalykas – nepriimti išvis jokio sprendimo. Nesugebėjimas priimti sprendimo reiškia sąstingį, o verslui stovėjimas gali reikšti žlugimą. Todėl norėčiau paprašyti Komisijos dar kartą apsvarstyti šią padėtį ir rasti tinkamų priemonių bei galimybių, kurios geriausiai pasitarnautų mūsų ūkininkų interesams.
Jan Mulder, ALDE frakcijos vardu. – (NL) Pone pirmininke, idealiame pasaulyje viskas klostytųsi taip, kaip mes tikėjomės per būklės patikrinimą. Deja, taip nėra bulvių krakmolo sektoriuje. Jei dabartinėje padėtyje bandytume įgyvendinti savo planus, atsirastų kur kas daugiau bankrutuojančių įmonių, kadangi kainos yra per žemos. Pagrindinis klausimas yra ar verta mokėti tokią kainą? Aš taip nemanau. Manau, kad Europos bulvių krakmolo sektorius yra ypatingas sektorius. Padarėme didelę pažangą biochemijos srityje, kur sukurta įvairiausių naujų produktų, ir aš nemanau, kad reikėtų trukdyti šiam procesui.
Komisijos atsakymai nesuteikia man daug optimizmo. Norėčiau paprašyti Komisijos dar kartą išnagrinėti šią padėtį ir inicijuoti aktyvų dialogą su šio sektoriaus atstovais. Kaip ir daugelis jūsų, aš pasisakau už minkštą nusileidimą, ir išties privalome užtikrint, kad nusileidimas būtų minkštas, kadangi manau, jog bulvių krakmolo sektorius turi išgyventi, nes tai ypatingas sektorius. Kad tai taptų realybe, Komisija turės imtis specialių priemonių.
Janusz Wojciechowski, ECR frakcijos vardu. – (PL) Per praėjusią Parlamento kadenciją, aš dukart buvau taisyklių, kuriomis nustatomos krakmolo kvotos, pranešėjas. Tuo metu dažnai dalyvaudavau susitikimuose su sektoriaus atstovais ir stengiausi atsižvelgti į šalių, kurios buvo nepatenkintos per mažomis kvotomis, pageidavimus. Mes atsižvelgėme į faktą, kad šis sektorius buvo labai išsiderinęs ir kad negalima jam trukdyti, nes priešingu atveju visa šaka susidurtų su didžiulėmis problemomis. Šiandien girdime, kad sektorius pateko į pavojų ir netgi gali visai išnykti, ir aš labai bijau, kad taip neatsitiktų. Man liūdna matant šias problemas, su kuriomis yra susidūrę ir kiti dideli sektoriai: problemos pienininkystės sektoriuje, beveik visiškas tabako gamybos pramonės sunaikinimas, o anksčiau – cukraus rinkos reforma, kuri taip pat turėjo pražūtingų padarinių ūkininkams. Dabar šios problemos atsirado bulvių krakmolo sektoriuje. Manau, kad pats laikas apsvarstyti galimybę pakeisti Europos Sąjungos žemės ūkio politikos kryptį, kuri buvo nustatyta esant aplinkybėms, kurios šiandien yra šiek tiek pasikeitusios. Aš abejoju, ar principas, kurio buvo laikomasi iki šiol, vis dar aktualus.
Jarosław Kalinowski (PPE). – (PL) Pone pirmininke, mano ūkyje bulvių krakmolą auginame jau daugelį metų ir aš, kaip ir dešimtys tūkstančių visos Europos Sąjungos ūkininkų, bijau, kad panaikinus krakmolo gamybos kvotas ir nutraukus paramą jo gamybai, teikiamą ir gamintojams, ir perdirbėjams, jų ekonominė padėtis 2013 m. labai pablogės. Dėl to aš pasisakau už bulvių krakmolo gamybos kvotų sistemos išsaugojimą ir garantuotą minimalią kainą bei papildomas išmokas žemės ūkio produkcijos gamintojams. Jei šios priemonės krakmolo sektoriuje bus panaikintos, turi būti patvirtintos priemonės, užtikrinsiančios tinkamą finansinę paramą restruktūrizavimui. Reikia apgailestauti dėl J. Dalli užuominos apie cukraus rinkos reformą, kadangi tai turėjo siaubingų padarinių Europai ir, tiesą sakant, labai pasitarnavo stambiems Pietų Amerikos žemvaldžiams. Tai neteisinga kryptis, Komisijos nary. Dar yra laiko pasielgti protingai.
Elisabeth Köstinger (PPE). – (DE) Pone pirmininke, sumažinti 20 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, užtikrinti, kad atsinaujinantieji ištekliai sudarytų 20 proc., ir 10 proc. degalų būtų gaminama iš atsinaujinančiųjų išteklių, – tai nelengvos Europos Sąjungos nustatytos užduotys, siekiant kovoti su klimato kaita ir pasiekti energetinę nepriklausomybę.
Tačiau klausimas, kaip šias užduotis įvykdyti, dar neatsakytas. Tai ypač pasakytina, jei sektoriams, kurie gali labai prisidėti siekiant šių tikslų, bus leidžiama nykti. Žemės ūkis gali labai prisidėti ir prisidės siekiant 2020 m. nustatytų tikslų. Tačiau tam tikrose žemės ūkio srityse vykdoma rinkos valdymo atsisakymo politika. Būklės patikrinimo padariniai bus pokyčiai krakmolinių bulvių sektoriuje – pokyčiai, drastiškai sumažinsiantys gamybos mastą. Dėl laipsniško kvotų sistemos atsisakymo ir minimalios kainos sektorius patiria didžiulį spaudimą. Turime užtikrinti, kad minkštas nusileidimas būtų įmanomas.
Mes privalome paraginti Komisiją nustatyti priemones krakmolinių bulvių gamybos sektoriui apsaugoti, ypač tuose regionuose, kur nėra jokių alternatyvų. Bulvių krakmolo pramonės produktai ateityje bus labai svarbūs.
Seán Kelly (PPE). – Pone pirmininke, ankstyva varna dantis rakinėja, vėlyva – akis krapštinėja, todėl ačiū už pagalbą.
Aš esu airis, o airiams bulvės labai artimos širdžiai, kadangi prieš Didįjį badmetį jos maitino šalies gyventojus. 1847 m. užklupus bulvių amarui, mirė keturi milijonai iš aštuonių milijonų gyventojų. Nuo tada joks patiekalas neįsivaizduojamas be bulvių, kurias Airijoje mes vadiname spud. Taigi bet kokios priemonės, keliančios pavojų bulvių augintojų ateičiai, airiams kelia šiurpą.
Aš pritariu čia kalbėjusių asmenų susirūpinimui dėl bulvių pramonės ateities ir, kaip pažymėjo Komisijos narys, įgyvendinant BŽŪP, kuriai numatytas naujas finansavimas, po 2013 m. bulvių sektoriaus klausimus reikės labai atidžiai apsvarstyti. Šis požiūris gana teisingas.
Galiausiai, pone pirmininke, tiesiog norėčiau padėkoti jums už pirmininkavimą šio vakaro posėdžiui. Jei aš neprieštaraučiau klonavimui, manau, jus būtų verta klonuoti!
John Dalli, Komisijos narys. – Pone pirmininke, aš norėčiau padėkoti Parlamentui už labai įdomias diskusijas. Aš palaikau nuomonę, kad bulvių krakmolo pramonė gali būti svarbi ateityje kuriant bioplastiko ir kitus ekologiškus chemijos pramones gaminius. Aš taip pat galiu suprasti pareikštus nuogąstavimus, kad susietos paramos teikimo ir kvotų sistemos taikymo pabaiga gali sukelti tam tikrų prisitaikymo problemų bulvių krakmolo gamintojams. Tačiau turime atsižvelgti į mums skirto biudžeto sandarą, galiojančią teisinę sistemą ir laiko apribojimus.
Žemės ūkio generalinis direktoratas netrukus gaus ES bulvių ir grudų krakmolo sektoriaus tyrimo rezultatus, o diskusijos dėl BŽŪP po 2013 m. dar tebevyksta. Esu tikras, kad pagal tokią sistemą galima rasti geresnį, veiksmingesnį ir tvaresnį sprendimą, nei panaudojant kokias nors ad hoc priemones pagal dabartinę sistemą.
Esther de Lange, autorė. – (NL) Pone pirmininke, turiu tris pastabas. Pirmąją skiriu S. Kelly, atsakydama į jo nuoširdų prašymą apsaugoti bulves. Mes čia kalbame konkrečiai apie krakmolines bulves, kurios šiek tiek skirias nuo patenkančiųjų ant jūsų stalo. Tačiau šios problemos, žinoma, susijusios, kadangi žlungant krakmolinių bulvių pramonei, gamybos mastas maistui skirtų bulvių pramonėje auga, ir tai sukelia problemų rinkoje.
Mano antroji pastaba skirta Komisijos nariui: jūs vis kartojate, kad tai nepavyks, tačiau bulvių krakmolo pramonės atstovai pateikė pasiūlymus, kaip galėtume išspręsti šią problemą. Mūsų pozicija yra tokia: prašome jūsų nagrinėti šiuos pasiūlymus nešališkai, kadangi net jei čia diskutuojame dėl laikotarpio po 2013 m., nuolatinis padėties po 2013 m. minėjimas naudos neduoda. Komisijos narys būtent tai ir daro. Tuomet jau bus per vėlu. 2012 m. šis sektorius gali žlugti. 2012 ir 2013 m. prireiks pereinamojo laikotarpio, kad šis sektorius galėtų būti vėl įtrauktas į įprastinę žemės ūkio politiką, įsigaliosiančią 2014 m.
Iš visos širdies to prašau Komisijos nario.
Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.
18. Įgyvendinimo priemonės (Darbo tvarkos taisyklių 88 straipsnis) (žr. protokolą)