Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2010/2775(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B7-0484/2010

Debatai :

PV 08/09/2010 - 13
CRE 08/09/2010 - 13

Balsavimas :

PV 09/09/2010 - 5.4
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0314

Posėdžio stenograma
Ketvirtadienis, 2010 m. rugsėjo 9 d. - Strasbūras Tekstas OL

7. Paaiškinimai dėl balsavimo
Kalbų vaizdo įrašas
PV
  

Pranešimas: Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (A7-0215/2010)

 
  
MPphoto
 

  Giommaria Uggias (ALDE).(IT) Pone pirmininke, <…> tai žingsnis į priekį, link to, kad ES piliečiai geriau suprastų dokumentus, kuriuos mes tvirtiname. Dar daug ką reikia nuveikti, tačiau svarbu, kad ir toliau dirbtume nuosekliai.

Akivaizdu, kad turime rasti būdų, kaip užtikrinti dviejų skirtingų teisės sistemų – anglosaksiškosios ir romėnų teise pagrįstos kontinentinės – pusiausvyrą.

Tačiau taip pat svarbi yra dalis, kurioje kalbama apie poveikio vertinimus. Tai labai svarbi dalis, kuri turi būti atspindėta ir nacionaliniuose įstatymuose. Šiuo klausimu turiu pabrėžti, kad čia esama didelių trūkumų. Svarbu, kad prie šio klausimo dar grįžtume, ir tikiuosi, netrukus taip ir padarysime.

 
  
MPphoto
 

  Peter Jahr (PPE).(DE) Pone pirmininke, turėti paprastus ir aiškius teisės aktus, kuriuos visuomenė suprastų, itin svarbu norint, kad ji pritartų Europos Sąjungai. Tačiau geri teisės aktai labai svarbūs ir pačios Europos Sąjungos veikimui. Todėl Europos teisėkūros proceso supaprastinimas yra vienas iš aktualiausių Europos institucijoms klausimų. Vienas labai svarbus šio klausimo aspektas – mūsų įmonėms tenkančios administracinės naštos sumažinimas. Tai paskatintų ekonomikos augimą ir inovacijų diegimą. Tačiau Europa ne visada yra ten, kur jai dera būti – tokia yra bent mano šalies patirtis. Komisija turi labai pasistengti ir pasirūpinti, kad valstybių narių priimami įstatymai neperžengtų Europos reikalavimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, šiame Parlamente pasitaiko momentų, kai peržengiamos visos ribos. Pranešimą dėl geresnės teisėkūros teikia tos pačios institucijos, kurios šią pasaulio dalį ir pavertė labiausiai reguliuojama ir nekonkurencingiausia visoje planetoje ir kurios sukėlė biurokratijos košmarą per bendrą žemės ūkio politiką bei ekologinę katastrofą per bendrą žuvininkystės politiką.

Tačiau norėčiau pamėginti kalbėti konstruktyviai. Geresnės teisėkūros idėja tokia: priimdami teisės aktus, netuščiažodžiaukime. Nesinaudokime Parlamento statutu norėdami parodyti, kokie esame šaunuoliai, kaip mums rūpi nedarbo problema, kaip mums rūpi romai ar ilgesnis darbo laikas ir panašiai. Valstybės „stiprios rankos“ politika ne visada yra pats geriausias problemų sprendimo būdas. Būtų daug geriau, jei leistume sprendimus priimti tiems, kas yra arčiausiai žmonių, kuriems tie sprendimai aktualūs.

Tad mano kuklus pasiūlymas dėl geresnės teisėkūros yra toks: padarykime eksperimentą – paleiskime Parlamentą pusei metų, nepriimkime jokių teisės aktų ir pažiūrėkime, ar mūsų rinkėjams tai nepatiks.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0492/2010) – Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos (RC-B7-0493/2010)

 
  
MPphoto
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D). (SK) Šiandien Slovakijoje prisimename Holokausto aukų atminimą. Iš Slovakijos į koncentracijos stovyklas buvo išsiųsta per 100 000 žydų, romų, homoseksualų, fizinę negalią turinčių žmonių. Būtent dėl šios priežasties šiandien pritariau šiam pasiūlymui dėl rezoliucijos – kurią, tarp kitko, pati ir išverčiau, – nes manau, kad labai svarbu, kad Europos Parlamentas aiškiai pasakytų, jog nenorime, kad tokie dalykai kada nors pasikartotų Europoje – nei dabar, nei ateityje. Europoje išgyvenome du didelius karus ir atėjo metas parodyti – ypač po to, kai Prancūzija pradėjo masinę Rumunijos romų deportaciją atgal į jų šalį, – kad tokie dalykai mums paprasčiausiai nepriimtini, o balsuodami už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos būtent tai ir parodysime. Pone pirmininke, norėčiau padėkoti visiems mūsų rezoliucijai pritarusiems nariams.

 
  
MPphoto
 

  Joe Higgins (GUE/NGL). – Pone pirmininke, aš pritariau šiai rezoliucijai, kurią pasirašė ir Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija.

Išskirdamas Prancūzijos romų bendruomenę ir ją persekiodamas bei varydamas lauk, Prancūzijos Prezidentas N. Sarkozy ir jo vyriausybė parodė didžiausią cinizmą. Visas šis storžieviškas naudojimasis engiama mažuma skirtas nukreipti dėmesiui nuo pražūtingos ekonominės ir socialinės politikos.

Dėl N. Sarkozy politikos Prancūzijoje masiškai išaugo nedarbas, daugelis darbo klasės bendruomenių nustumta į užribį. Šiuo metu N. Sarkozy vyriausybė sistemingai žemina Prancūzijos darbuotojų gyvenimo lygį ir mažina Prancūzijos gyventojų teises į pensiją. N. Sarkozy ir jo vyriausybė tarnauja Prancūzijos buržuazijai ir stambiam tarptautiniam verslui ir desperatiškai mėgina pasinaudoti pažeidžiama visuomene kaip atpirkimo ožiu, siekdama nukreipti dėmesį nuo savo didžiulio nepopuliarumo.

Sveikinu dešimtis tūkstančių Prancūzijos gyventojų, praėjusį šeštadienį surengusių demonstraciją prieš šią politiką, ir kreipiuosi į Prancūzijos darbuotojus ragindamas juos tęsti savo didžiulio solidarumo – solidarumo su visomis mažumos bendruomenėmis ir darbo liaudimi, stojančia petys į petį į kovą už žmogaus ir pilietines teises bei geresnę ateitį – tradiciją ir nesileisti apgaudinėjamiems šios ciniškos politikos.

 
  
MPphoto
 

  Cristian Dan Preda (PPE).(RO) Balsavau visų pirma už savo paties frakcijos rezoliuciją, nes joje siūloma spręsti problemą, o ne niekinti politinį kelią. Deja, šis pasiūlymas dėl rezoliucijos nepatvirtintas.

Kalbant apie Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos ir jos politikos šalininkų pasiūlytą rezoliuciją, balsavau už kai kuriuos jos aspektus, kurie, mano manymu, yra konstruktyvūs, būtent už žodžiu pasiūlytą pakeitimą dėl ryšio tarp romų padėties Europoje ir Rumunijos stojimo į Šengeno erdvę nebuvimo.

Taip pat balsavau už antrą 10 dalies dalį, kurioje raginama vykdyti tvirtą horizontalų koordinavimą siekiant užtikrinti reagavimą susiklosčius tokioms aplinkybėms ateityje, bei už antrą 16 dalies dalį, kurioje Komisija ir valstybės narės raginamos gerbti ir įgyvendinti romų teises.

Taip pat balsavau už L konstatuojamąją dalį, kurioje nurodoma būtinybė didinti atstovavimą romams valstybių narių vyriausybinėse struktūrose ir viešojo administravimo srityje. Tačiau už visą pasiūlymą dėl rezoliucijos negalėjau balsuoti, nes jis, mano nuomone, yra demagogiškas.

 
  
MPphoto
 

  Sergej Kozlík (ALDE). (SK) Išorės migracija yra pagrindinė Europos problema. Kasmet į Europą atvyksta 900 000 naujų imigrantų. Romų klausimas yra Europos vidaus problema, nes romų migraciją tarp valstybių narių galima laikyti ne šimtatūkstantine, o tūkstantine. Tačiau tai nereiškia, kad problema nėra rimta.

Pritariu pasiūlymui dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl romų padėties Europoje. Manau, teigiama yra tai, kad rezoliucijoje ši problema įvardijama kaip Europos masto problema. Romų problemos negalima veiksmingai išspręsti izoliuotai. Tam būtina pasitelkti Europos išteklius ir Europos praktinę patirtį, ypač tose šalyse, kuriose romų bendruomenė yra didelė.

Romų migracija ir repatriacija neturėtų tapti politiniu klausimu. Mažumų teisės neturėtų būti pažeidžiamos. Tačiau teisės ir pareigos turi būti taikomos ne tik valstybėms narėms, bet ir pačioms mažumoms.

 
  
MPphoto
 

  Tunne Kelam (PPE). – Pone pirmininke, balsavau už PPE rezoliuciją, nes joje siūlomas konstruktyvus ir kompleksinis europinis romų socialinės integracijos problemos sprendimo būdas.

Užuot pasinaudojus jų rimta socialine ir ekonomine padėtimi kaip priemone politiniais sumetimais pulti kai kurias įstatymų besilaikančias vyriausybes, kaip antai Prancūzijos ir Italijos, PPE siūlo Europos romų strategiją.

Stumdant problemą nuo vienos valstybės narės prie kitos nebus lengviau rasti būtinų išteklių. Tai galime padaryti tik kartu, dirbdami konstruktyviai.

 
  
MPphoto
 

  Jens Rohde (ALDE). - (DA) Pone pirmininke, mes, Danijos liberalų partijos atstovai, balsavome už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl romų, nors ir manome, kad daug kur rezoliucijos tekstas yra per daug emocionalus ir esama nepagrįsto puolimo, tačiau tikime, kad yra pagrindo nepritarti tam, kaip Prancūzija staiga ėmėsi varyti romus lauk. Šiuo klausimu nemanome, kad yra ką tirti kalbant apie Danijos ar Vokietijos vykdytus išsiuntimus. Danija tai darė pagal įstatymus, o jei Vokietija negali namo išsiųsti po karo likusius pabėgėlius, pabėgėlio statuso sąvoka išnyks ir pasaulyje atsiras visiškai naujas teisinis statusas. Turiu pasakyti, kad Danijos liberalų partijos kova su nepagrįstu Danijos ir Vokietijos kritikavimu buvo nejauki vienišo kovotojo kova. Mūsų neparėmė nei socialistai demokratai, nei socialistinė liaudies partija. Ne, jie verčiau jau leis, kad jų pačių ir kaimyninę šalį temdytų jokio pagrįsto pateisinimo neturintys nesutarimai. Aš nuoširdžiai manau, kad tai nesmagi padėtis. Baigdamas norėčiau pabrėžti, kad šiandien per balsavimą neabejotinai sunaikintas paskutinis aiškus vadinamojo Danijos ir Vokietijos kritikos pėdsakas.

 
  
MPphoto
 

  Gerard Batten (EFD). – Pone pirmininke, nebalsavau nė už vieną iš šių rezoliucijų, nes iš principo nepripažįstu ir niekada nepripažinsiu Europos Sąjungos demokratinio teisėtumo.

Tačiau suverenios tautos, be abejo, turėtų turėti teisę pačios spręsti, kam leisti ir kam neleisti įžengti į jų teritoriją ir kokiu pagrindu. ES valstybės atsižadėjo šios teisės, kai pripažino ES teisės viršenybę, o ypač kai priėmė Direktyvą 2004/38/EB dėl laisvo asmenų judėjimo.

Prancūzai negali turėti abiejų dalykų: jie negali būti visateisiai Europos Sąjungos nariai ir kartu diskriminuoti Rumunijos čigonus.

Jei jiems tai nepatinka, siūlau pasekti JK nepriklausomybės partijos politikos pavyzdžiu, t. y. pasitraukti iš Europos Sąjungos ir susigrąžinti suverenitetą.

 
  
MPphoto
 

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Priimdami pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl romų, Europos Parlamentas ir Europos Komisija, mano nuomone, teisingai pasielgė pripažindami atsakomybę už romų padėtį Europos Sąjungoje. Tačiau remdamasis savo šalyje įgyta patirtimi, norėčiau pažymėti, kad ieškant veiksmingų romų integracijos problemos sprendimo būdų nepakanka vien tik skirti finansinę ar materialinę pagalbą jų materialinei padėčiai pagerinti. Daug svarbiau mokyti romus, kad jie suprastų, jog norint pagerinti gyvenimo lygį, reikia daug labiau stengtis įgyti kuo geresnį išsilavinimą ir išsaugoti nuolatinį darbą. Tik per švietimą ir socialinę integraciją romai galės nusimesti buvimo menkinamu visuomenės sluoksniu naštą. Tai didžiulis uždavinys, bet, manau, sugebėsime jį įvykdyti.

 
  
MPphoto
 

  Hannu Takkula (ALDE). - (FI) Pone pirmininke, balsavau už tai, kad visi Europos Sąjungos nariai turėtų vienodas teises. Tai taikoma ir romams.

Suprantu, kad kai kas, pvz., kai kurie Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos nariai, mano, jog šis pasiūlymas dėl rezoliucijos pateiktas labiau kaip politinio poveikio priemonė prieš Prancūziją. Visiška tiesa tai, kad turime į viską žiūrėti taip, kad politikos kurioje nors srityje nevykdytume kaip priemonės, bet kad parodytume – nes Europos Sąjunga yra vertybių vienijama bendrija – jog iš tikrųjų tikime tuo, kad turėtume prisiimti atsakomybę už pažeidžiamiausias mūsų visuomenės grupes.

Žinome, kad šiuo metu daugelyje Europos šalių romai nėra aktyvūs visuomenės nariai, todėl šios problemos spendimas yra iššūkis europiečiams – Europos Sąjungos piliečiams. Mumis niekas netikės, jei už Europos ribų aiškinsime, kaip reikia užtikrinti žmogaus teises, o patys Europos Sąjungoje nespręsime romų padėties klausimo.

Tikiuosi, į tai bus žiūrima kaip į konkretų veiksmą Europos Parlamente. Žinoma, Parlamentas jau organizavo įvairių nedidelių bandomųjų projektų, siekdamas skatinti romų integraciją į visuomenę per švietimą ir panašiai. Tačiau kartais atrodo, kad Parlamentas nelinkęs iš savo biudžeto skirti lėšų tokiems projektams ir verčiau atiduoda jas Graikijai ar kuriai kitai šaliai, netgi ne Europos.

Turime kartą ir visiems laikams Europos Sąjungos viduje išspręsti romų klausimą. Tai reiškia, kad turėsime pademonstruoti, jog mumis galima pasitikėti, ir parodyti pagrindines vertybes, dėl kurių Europos Sąjunga dirba.

 
  
MPphoto
 

  Bruno Gollnisch (NI).(FR) Pone pirmininke, įdėmiai klausiausi, ką kalbėjo H. Takkula, tačiau tiesa ta, kad šiam reikalui yra skirti didžiuliai asignavimai, siekiantys kelias dešimtis milijardų eurų, bet iš jų kol kas panaudota tik 9 mln. EUR.

Manau, šiuo pasiūlymu dėl rezoliucijos N. Sarkozy ir Prancūzijos vidaus reikalų ministras B. Hortefeux, kurie kažkada taip pat buvo šio Parlamento nariai, šiandien pjauna, ką pasėjo. Jie pritarė mūsų sienų atidarymui, jie pasirašė sutartis, jie netgi kai kurias atvejais patys jas rengė ar reklamavo, o šiandien jie, be abejo, turi suvokti, kad jų pastatytos trapios sienos – laikini sprendimai, pagal kuriuos romams buvo leista atvykti į Prancūziją ir čia įsikurti po 2013 m. – griuvo.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad kolegų, EP narių, požiūris man nepriimtinas labiausiai dėl to, kad kova su diskriminacija iš tikrųjų dangstoma sisteminga vietos gyventojų daugumų diskriminacija arba, kaip jie patys sako – stigmatizacija. Labai gražu, kad ginamos mažumos, tačiau ar jums neatrodo, kad kartais jų integracijai trukdančios problemos – kultūrinės, elgsenos ar kitokios – gali kilti dėl šių mažumų elgesio? Ar nepadarytume šioms mažumoms paslaugos, jei būtume atviri ir imtumėmės spręsti ir šias problemas? Pabandyti juk neskauda.

 
  
MPphoto
 

  Philip Claeys (NI).(NL) Pone pirmininke, mane stulbina, kaip lengvabūdiškai šio Parlamento kairieji žongliruoja tokiomis sąvokomis kaip „kolektyvinis išsiuntimas“, kai iš tikrųjų kalbame apie atvejus, kurie Prancūzijoje nagrinėjami kiekvienas atskirai, ir apie tai, kad žmonės, sutikę savanoriškai grįžti į savo kilmės šalį, gavo tam finansinę pagalbą. Valstybė narė turi teisę ir pareigą užtikrinti įstatymų viršenybe grindžiamos valstybės nustatytų taisyklių laikymąsi ir imtis veiksmų prieš neteisėtą imigraciją ir su tuo susijusius viešosios tvarkos pažeidimus. Bet kokiu atveju patys romai gali labai daug prisidėti prie šių problemų sprendimo. Norėčiau paminėti buvusio Nyderlandų būsto, bendruomenių ir integracijos ministro socialisto E. van der Laano memorandumą, kuriame, be kitų dalykų, teigiama, kad romų nusikalstamumas yra neproporcingai didelis, kad mokyklos nelankymo rodikliai yra kosminiai, kad vaikai verčiami elgetauti ir yra naudojami nusikalstamai veiklai. Esant tokiai padėčiai, pasak socialisto E. van der Laano, patys romai atsiskiria nuo Nyderlandų visuomenės. Todėl reikia dirbti. Pone pirmininke, žinau, kad čia, Parlamente, nepriimta taip kalbėti, tačiau romai, kaip ir visi kiti žmonės, turi ne tik teises, bet ir pareigas.

 
  
MPphoto
 

  Mario Borghezio (EFD).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, mes nebalsavome už Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pateiktą pasiūlymą dėl rezoliucijos, nors jis neabejotinai yra subalansuotesnis dėl vieno svarbaus dalyko, į kurį norėčiau atkreipti jūsų dėmesį: tai raginimas Europos Komisijai ir visai Europai paspartinti Rumunijos ir Bulgarijos integracijos į Šengeno erdvę procesą.

Mes manome – ir jau išreiškėme šį nuogąstavimą, kai į ES buvo priimamos naujos narės, – kad šios šalys dar nėra priėmusios griežtos kontrolės politikos tapatybės kortelių išdavimo ir tautybės pripažinimo klausimu.

Ar Komisija ir Parlamentas žino, kad dėl judėjimo laisvės šiose šalyse galima labai lengvai gauti pažymas iš ne Europos šalių, kuriomis sudaromos sąlygos neteisėtai atvykti į Šengeno erdvę? Šiam klausimui turime skirti daug dėmesio, o mes to nedarėme, ir tai yra visiškai neatsakingas požiūris, kaip ir neatsakinga yra raginti plėsti Šengeno erdvę, nes tai prieštarauja sveikam protui.

Galiausiai, norėčiau išreikšti viltį, kad, kai kitą kartą susirinksime, bent vienas iš tų geradarių EP narių, kurie taip aršiai palaiko romus, praneš, kad priėmė gerą romų šeimą ir maitina kelias papildomas burnas – tai jie gali sau leisti gaudami EP nario atlyginimą. Juk visai nesunku ne tik žodžiais, bet ir darbais parodyti, kad esate geradaris.

 
  
MPphoto
 

  Anna Záborská (PPE). (SK) Nepritariau patvirtintam pasiūlymui dėl rezoliucijos, nes nemanau, kad jis padės išspręsti romų klausimą Europoje – jis tik apkartins politinę atskirų Europos Sąjungos valstybių narių tarpusavio santykių atmosferą. Mūsų negebėjimą spręsti romų bendruomenės problemas galima apibendrintai nusakyti vienu sakiniu: žinome, ko nenorime, bet nežinome, ko norime. Nenorime, kad kas nors būtų baudžiamas už kito padarytus nusižengimus vien tik todėl, kad ir vienas, ir kitas priklauso tai pačiai tautinei grupei. Tačiau taip pat nenorime, kad kai kas manytų, jog jiems įstatymas netaikomas. Nenorime nieko versti išsižadėti savo kultūros, tačiau taip pat nenorime toleruoti pagrindinių sambūvio principų pažeidimų dėl tautinės tapatybės. Prancūzijos Vyriausybė žino, ko ji nenori. Kol ji nepažeidė įstatymų, nėra pagrindo jai priekaištauti. Jei ji pažeistų įstatymus, spręsti turėtų teismas. Viena trumpa pastaba dėl šią savaitę Paryžiuje vykusio susitikimo: džiaugčiausi, jei šalys, iš kurių tikimasi pozityvaus romų klausimo sprendimo, pirmos būtų kviečiamos į tokius susitikimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Janusz Władysław Zemke (S&D).(PL) Pone pirmininke, pasiūlymas dėl rezoliucijos, surinkusios daugumą Parlamento narių balsų, gavo ir mano balsą. Rezoliucijoje pabrėžiamas esminis įstatymo bruožas – visiškai akivaizdu, kad jokios sankcijos negali būti siejamos su tautybe. Atsakomybė visuomet turi būti taikoma individualiai ir tai yra pamatinis įstatymo principas. Su romais turėtų būti elgiamasi kaip su visais kitais Europos Sąjungos piliečiais. Tai reiškia, kad jiems taip pat turi būti taikomas įstatymas, o jei jie jį pažeidžia, jiems turi būti taikoma atsakomybė tuo pačiu pagrindu, kaip ir kitiems. Negalima leisti, kad susidarytų padėtis, kai dėl tautybės atleidžiama nuo atsakomybės už įstatymo sulaužymą. Esmė ta, kad tautybė niekada neturėtų būti tas kriterijus, pagal kurį sprendžiama, kokias sankcijas taikyti, nes sankcijos visada turi būti skiriamos kiekvienu konkrečiu atveju atskirai.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0491/2010)

 
  
MPphoto
 

  Marian Harkin (ALDE). – Pone pirmininke, noriu tik pasakyti, kad visiškai pritariu pasiūlymui dėl ilgalaikės vyresnio amžiaus asmenų priežiūros.

Atsižvelgiant į dabartinę demografinę padėtį akivaizdu, kad ilgalaikės vyresnio amžiaus asmenų priežiūros klausimas yra Europos reikalas, ir nors iš esmės jis priklauso valstybių narių atsakomybei, dėl savo pobūdžio ir masto jis vis tiek yra Europos reikalas ir buvo tokiu pripažintas.

Vienas iš rezoliucijoje išryškintų klausimų, kuriam visiškai pritariu – tai būtinybė atsižvelgti į neformalios priežiūros paslaugų teikėjų reikmes. Jie suteikia didelę dalį vyresnio amžiaus žmonėms reikalingų priežiūros paslaugų. Valstybės narės turi imtis konkrečių priemonių, kad šie neįkainojami ištekliai būtų palaikomi ir tausojami rengiant mokymus, organizuojant poilsį ir užtikrinant galimybes derinti darbą ir šeiminį gyvenimą.

Kitas klausimas, kurį norėčiau pabrėžti – rezoliucijoje valstybės narės raginamos nustatyti garantijas, skirtas pagrindinėms ilgalaikės priežiūros paslaugomis besinaudojančių asmenų teisėms apsaugoti, ir ne tik nustatyti tokias garantijas, bet ir užtikrinti, kad būtų nustatyti paslaugų teikimo kokybės kriterijai ir kad jų būtų laikomasi.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Kalinowski (PPE).(PL) Pone pirmininke, kalbėdamas apie pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl ilgalaikės vyresnio amžiaus asmenų priežiūros norėčiau pareikšti visišką pritarimą šiam klausimui skiriamam dėmesiui. Atsižvelgiant į nepalankius, Europai sunkumų keliančius demografinius pokyčius, labai svarbu nedelsiant imtis priemonių. Padėdami vyresnio amžiaus žmonėms būti aktyviems ir užtikrindami jiems tinkamą priežiūrą, turime nepamiršti ir tų, kurie šią priežiūrą teikia. Dažnai tai yra žmonės, kurie negauna jokios pagalbos, nes, be to, kad prižiūri vyresnio amžiaus asmenį, dar turi stengtis išsaugoti darbą. Nėra lengva suderinti šiuos du vaidmenis. Turiu omenyje kaime gyvenančias šeimas, kurios dažnai pačios be jokios pagalbos prižiūri silpnuosius šeimos narius. Reikėtų išspręsti tokių žmonių teisinės padėties klausimą. Tai paskatintų ir kitus rūpintis pagyvenusiais žmonėmis, kurie nori senti oriai. Manau, mes visi to norėtume.

 
  
  

Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos (RC-B7-0484/2010)

 
  
MPphoto
 

  Hannu Takkula (ALDE). - (FI) Pone pirmininke, deja, šis pasiūlymas dėl rezoliucijos, mano nuomone, yra vienpusiškas. Kai kalbame apie padėtį Artimuosiuose Rytuose, turėtume atminti, kad ten yra viena demokratinė valstybė, kurią su Europa vienija bendros vertybės: tai Izraelis. Ten demokratija, žmogaus teisės ir nuomonės laisvė yra laikomos svarbiomis vertybėmis.

Todėl svarbu, kad, kai vertiname padėtį tame regione, vertintume bendrą padėtį ir nemėgintume vienaip ar kitaip įžeisti vienintelės ten esančios demokratinės valstybės.

Deja, kai buvo diskutuojama dėl Jordano upės padėties, susidarė būtent toks vaizdas. Visi žinome, kad vandens ištekliai šiame regione yra riboti. Taip pat žinome, kad diegdamas drėkinimo ir vandens surinkimo sistemas Izraelis dėjo didžiules pastangas, kad žmonės turėtų vandens ir Izraelyje, ir vadinamosiose Palestinos teritorijose, ir kad ten būtų galima ūkininkauti.

Tikiuosi, mūsų požiūris bus konstruktyvus. Tikėkimės, kad šiuo metu vykstančiose taikos derybose pasistūmėsime link taikos. Mūsų požiūris į šį regioną turi būti konstruktyvus ir palaikantis, o ne užkraunantis kaltę Izraeliui.

 
  
 

Rašytiniai paaiškinimai

 
  
  

Pranešimas: Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (A7-0215/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) Kaip galima nebalsuoti už pranešimą tokiu pavadinimu? Kaip galima nepabrėžti, jog reikia rengti paprastus, skaidrius ir Europos piliečiams suprantamus teisės aktus? Tiksliau tariant, aišku, kad visapusiškai remiu šį Parlamento pranešimą savo iniciatyva, pirmiausia todėl, kad turėtume nuolat siekti rengti geresnius teisės aktus, ir antra, todėl, kad juo pabrėžiamas ne vienas itin svarbus klausimas. Vienas toks klausimas – Europos Komisijos poveikio vertinimai, kurių nepriklausomumas ir patikimumas turi būti užtikrintas.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Geresnė teisėkūra tapo būtina Europos Sąjungos veikimo sąlyga, kuri iš esmės galėtų padėti greičiau įveikti ekonomikos krizę ir pasiekti spartesnį ekonomikos augimą. Būtina, kad institucijų veikla atitiktų piliečių, įmonių, veikiančių bendrojoje rinkoje, ir valstybių bei vietos administracijų lūkesčius ir būtų užtikrinama, kad sprendimai būtų priimami kuo labiau juos priartinant prie piliečių poreikių. Palaikau rezoliucijoje išdėstytas nuostatas, kad reikia remti geresnio reglamentavimo procesą, kurio tikslas yra didinti Europos Sąjungos teisės aktų skaidrumą, veiksmingumą ir nuoseklumą. Šiame procese yra ypatingai svarbus Europos Komisijos, kaip teisėkūros iniciatyvos institucijos, vaidmuo rengiant aukštos kokybės pasiūlymus, mažinant administracinę naštą ir įmonių veiklos sąnaudas bei bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis siekiant užtikrinti tinkamą ES teisės aktų įgyvendinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Šia iniciatyva siekiama išnagrinėti, kaip taikomi subsidiarumo ir proporcingumo principai, siekiant užtikrinti, kad šių principų būtų laikomasi teikiant Europos Sąjungos pasiūlymus. Subsidiarumas yra dinamiškas ir evoliucionuojantis dalykas, leidžiantis prireikus išplėsti Europos Sąjungos veiksmus ir juos susiaurinti, kai jie tampa nebeaktualūs.

Proporcingumas – tai kelrodis principas, kuriuo Europos Sąjunga vadovaujasi naudodamasi savo išimtinėmis arba dalinėmis galiomis, kurios negali būti didesnės nei reikia tikslams pasiekti. Šioje srityje išsiskiria dvi didžiausios naujovės: Poveikio vertinimo valdybos įsteigimas ir Lisabonos sutarties įsigaliojimas – joje nacionaliniams parlamentams suteikiamas svarbus vaidmuo sprendžiant, kaip taikyti šiuos du principus – per ex ante politinę kontrolę, kurią vykdant pasiūlymas iš naujo svarstomas arba atmetamas, arba per ex-post teisminę kontrolę su galimybe kreiptis į Teisingumo Teismą, jei manoma, kad šie principai pažeisti. Tokia vertinimo sistema leidžia Europos Sąjungai leisti geresnius teisės aktus, nagrinėti ir pagrįsti savo pasiūlymus bei pagerinti kokybę, tikslumą ir skaidrumą. Džiaugiuosi, kad poveikio vertinimo sistema veikia gerai ir pritariu nagrinėjimo proceso stiprinimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Dušek (S&D), raštu. – (CS) L. Geringer de Oedenberg pranešime daugiausia dėmesio skiriama EK 15-sios ir 16-osios ataskaitų dėl teisėkūros gerinimo, apimančių 2007 ir 2008 m., taip pat 2009 m. sausio mėn. trečiosios strateginės reglamentavimo gerinimo apžvalgos bei 2009 m. spalio mėn. administracinės naštos mažinimo veiksmų programos vertinimui. Pranešėja siekia, kad būtų griežčiau laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų, kurie yra pagrindiniai Europos teisės reikalavimai, siekiant, kad valstybėms narėms būtų leidžiama naudotis savo pačių galiomis leisti teisės aktus ir siekiant užtikrinti, kad būtų pateisinami jų piliečių lūkesčiai. Tačiau kalbant apie teisės aktų poveikio vertinimą ir administracinės naštos mažinimą reikia daugiau pastangų. Pranešime atkreipiamas dėmesys į tai, kad 32 proc. ES administracinės naštos atsirado dėl to, kad kai kurios valstybės narės pernelyg griežtai vykdo Europos teisę, viršydamos ES teisės aktų reikalavimus.

Naujosiose valstybėse narėse šis reiškinys pasitaiko gana dažnai. Sveikinu, kad buvo paminėtos naujos galimybės Europos piliečių iniciatyvai. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Sąjungos piliečiams pirmą kartą suteikta galimybė aktyviai dalyvauti Europos teisės aktų rengimo procese. Apskritai šis pranešimas yra indėlis į mūsų teisėkūros veiklą ir aš jam pritariu.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą dėl geresnės teisėkūros, nes pritariu, kad europiečiams reikia paprastų, skaidrių ir suprantamų teisės aktų. Tačiau svarbu užtikrinti, kad būtų sumažinta administracinė našta ir kad nepriklausoma institucija, kuri turi būti atskaitinga Parlamentui, tinkamai nagrinėtų ir vertintų visų naujų Komisijos pasiūlymų ekonominį ir socialinį poveikį bei poveikį aplinkai.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Visiškai pritariu pastangoms europiečiams kurti paprastus, skaidrius ir suprantamus teisės aktus. Nepaisant įvairių institucijų gerais ketinimais pagrįstų pareiškimų, kruopščių tyrimų ir aiškių ataskaitų, tiesa ta, kad Europos teisės aktams vis dar būdingi trūkumai, kurie dažnai nurodomi: jie pernelyg ilgi, per daug sudėtingi, nesuprantami ir dvelkia atlaidumu.

Tai ne tik nutolina europiečius nuo Europos lygmeniu priimamų sprendimų, bet ir duoda peno diskusijoms, kurios ne visada yra pagrįstos ar teisingos, dėl to, kad Europa kišasi ten, kur nesikištų ir neleistų teisės aktų, jei būtų labiau laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų. Todėl ši rezoliucija yra žingsnis tinkama linkme.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Šioje rezoliucijoje sprendžiamas „geresnės teisėkūros“ klausimas, apimantis subsidiarumo ir proporcingumo principus, būtinus norint, kad Europos Sąjunga veiktų tinkamai, taip pat apimantis, pvz., poreikį atlikti teisėkūros proceso poveikio vertinimus, paprastinti ir kodifikuoti galiojančius teisės aktus, iki 2012 m. 25 proc. sumažinti administracines sąnaudas.

Svarbiausi šios srities aspektai – Lisabonos sutartimi nustatyta Europos piliečių iniciatyva, leisianti piliečiams aktyviai dalyvauti ES teisės kūrimo procese, tai, kad Europos Parlamentas pagal įprastą teisėkūros procedūrą dabar turi vienodas teises su Taryba, ir tai, kad nacionaliniai parlamentai įtraukti į subsidiarumo principo priežiūrą. Šiomis aplinkybėmis, remdamasis Lisabonos sutarties 225 straipsniu ir tuo, kad manau, jog tai yra „geresnės teisėkūros“ pavyzdys, pranešime savo iniciatyva pasiūliau parengti konkrečią direktyvą dėl biologinių atliekų – šį pranešimą liepos mėn. patvirtino šio Parlamento dauguma: tikiuosi, kad Komisija greitai pateiks savo reakciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. (FR) Pripažįstu aiškių teisės aktų, mažesnės administracinės naštos verslui, poveikio studijų kokybės, kad į jas būtų atsižvelgiama (ko labai dažnai nebūna) ir svarbiausia – griežto subsidiarumo ir proporcingumo principų, kuriais turi būti pagrįstas kiekvienas iš Briuselio išleistas teisės aktas, laikymosi svarbą. Kita vertus, gaila, kad šiame pranešime, kuriame ne kartą minima praktika, kai valstybės narės „persistengia“ vykdydamos ES teisės aktus, nepateikiama labai įdomi informacija, kurią galima rasti aiškinamojoje dalyje. Iš tūkstančių šiuo metu galiojančių teisės aktų vien tik 72 teisės aktuose nustatyti 486 įpareigojimai teikti informaciją – dėl jų valstybės narės turėjo priimti daugiau kaip 10 000 įgyvendinamųjų aktų. Man atrodo, kad ši informacija parodo ką kita: kad šio blogio šaknys glūdi Komisijos nore pernelyg reguliuoti. Dar daugiau, peršasi mintis, kad subsidiarumo principo laikomasi tik formaliai, turint omenyje, kad Sutartyse numatoma, kuriose srityse Europos Sąjunga turi išimtinę kompetenciją, ir dėl to nekyla jokių abejonių, o visose kitose srityse nacionaliniai parlamentai, regis, vis dar negali pasinaudoti visomis savo teisėmis tuo klausimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE), raštu. − (FI) Filosofas A. Šopenhaueris sakė, kad nepaprastiems dalykams nusakyti turėtume vartoti paprastus žodžius. Daugelis žmonių, ypač politikai ir teisės aktų leidėjai, elgiasi priešingai, galbūt net patys to nesuvokdami. Būtent todėl nuolatinis teisėkūros proceso vertinimas ir tobulinimas visuomet bus labai svarbus Europos Sąjungos darbui. Balsavau už L. Geringer de Oedenberg pranešimą dėl geresnės teisėkūros, nes jame keliami svarbūs teisėkūros tobulinimo klausimai. Pirmiausia Parlamentas turi nepamiršti savo pareigos: labai dažnai dėl ES teisės aktų leidėjų troškimo gauti dėmesio susidaro padėtis, kai gyvybiškai svarbi direktyva per parlamentines diskusijas užstringa dėl smulkmeniškų pakeitimų. Kaip moko A. Šopenhaueris, jei teisės aktas paprastas ir skaidrus, tai nereiškia, kad jis mažiau vertingas: sudėtingumas ir sofistika dažniausiai mėginama kompensuoti minčių trūkumą. Antra, norėčiau iškelti teisės aktų poveikio vertinimo klausimą. Kelios svarbios teisėkūros iniciatyvos, pvz., istorija su direktyva dėl prekybos taršos leidimais, atskleidė rimtus trūkumus poveikio vertinimo srityje. Teisės aktai turi būti aiškūs, ypač jei jie susiję su aplinkos apsauga, nes vienur išspręsta problema gali sukurti problemą kitur. Kaip teigiama rezoliucijoje, Komisija turi nuolat ir išsamiai konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimis, kad vertinimas būtų objektyvus. Manau, poveikio MVĮ tyrimas, kurį Komisija inicijavo savo vidaus gairėse, yra sveikintinas žingsnis. Trečia, turime suvokti, kad nacionalinės valdžios institucijos dažnai yra gyvybiškai svarbios mažinant administracinę naštą. Atstovauju šaliai, kurioje valdymo aparatas yra toks smulkmeniškai skrupulingas taisyklių vykdymo požiūriu, kad dažnai sukuriama papildoma našta. Negalima nuvertinti valstybių narių atsakomybės šioje srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Vienintelis pagirtinas šio pasiūlymo bruožas tas, kad jame reikalaujama pailginti konsultavimosi su socialiniais partneriais dėl Komisijos teisėkūros pasiūlymų laiką. Visa kita pasibaisėtina: palankiai vertinamas Edmundo Stoiberio vadovaujamos grupės – verslininkų klubo, kuris, prisidengdamas administracinės naštos mažinimu, propaguoja reguliavimo panaikinimą, darbas; siūloma apriboti Piliečių iniciatyvos – Lisabonos sutartimi suverenioms tautoms paliktos menkutės priemonės – teisę; patvirtinamas aštuonių savaičių terminas nacionalinių parlamentų nuomonei dėl Komisijos pasiūlymų gauti.

Be to, nors tekste tvirtinama, kad ES teisės aktai turi būti suprantami, niekur neparodomas susirūpinimas, kad daugelį Komisijos ir darbo grupių dokumentų galima gauti tik anglų kalba. Ko galima tikėtis iš sambūrio, kurio dauguma narių nereikalauja teisės būti tikru parlamentu?

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Didžiulis ES administruojamų klausimų sudėtingumas reiškia, kad dažniausiai priimti teisės aktai yra per daug sudėtingi ir nepakankamai suprantami didžiajai daliai Europos visuomenės. Būtent todėl reikia rengti paprastus, skaidrius ir visų valstybių narių europiečiams suprantamus teisės aktus. Kartu, atsižvelgiant į patiriamą krizę, reikia rasti priemonių, kuriomis būtų gerokai sumažintos didelės ES teisėkūros proceso išlaidos, kad galėtume būti pirmieji, kurie rodys gerą ES biudžeto naudojimo pavyzdį. <BRK>

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Šiame pranešime teigiama, kad Lisabonos sutartimi sustiprintas nacionalinių parlamentų vaidmuo, tačiau iš tikrųjų valstybės narės turėjo Briuseliui atiduoti dar daugiau savo kompetencijos. Be to, kasdieniame gyvenime de facto matyti, kad teisinėje tarpvalstybinių santykių sferoje vis dar esama problemų.

Pvz., sutuoktinių, kurie yra skirtingų valstybių narių piliečiai, skyrybos – čia kai kurioms ES valstybėms narėms bent pavyko susitarti dėl teismams suteiktų galių reguliavimo; arba Europos poveikio aplinkai vertinimai – šioje srityje valstybės narės vilkino įgyvendinimą, siekdamos apeiti šį reikalavimą stambių projektų, pvz., Temelino atominės elektrinės darbo pratęsimo, atveju. Gali pasirodyti labai protinga rengti poveikio vertinimus, o tikslas mažinti administracines sąnaudas ir supaprastinti įstatymus yra sveikintinas, tačiau ES tai darė jau ne vienus metus, bet piliečiai ir įmonės apčiuopiamų rezultatų nepajuto. Vargu ar po šio pranešimo kas nors pasikeis, todėl aš iš viso nebalsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. − (LT) Balsavau už pranešimą dėl geresnės teisėkūros, nes manau, jog geresnė teisėkūra yra būtina Europos Sąjungos veikimo sąlyga ir viena iš mūsų piliečių teisių, kuri gali būti įgyvendinama tik remiantis skaidriais ir piliečiams suprantamais teisės aktais. Reguliavimo aplinka Europos Sąjungoje gerinama taikant daugelį priemonių, pvz., poveikio vertinimą, administracinės naštos mažinimą ir esamų teisės aktų supaprastinimą bei suvienodinimą. Ypač pritariu Komisijos nuo 2005 m. vykdomai administracinės naštos, kylančios iš Europos Sąjungos teisės aktų, mažinimo programai, kurios tikslas – iki 2012 m. 25 proc. sumažinti administracinę naštą. Labai svarbu mažinti Sąjungoje veikiančių įmonių veiklos sąnaudas siekiant padėti joms veikti sunkiomis ekonomikos sąlygomis ir konkuruoti pasauliniu mastu bei racionalizuoti viešąsias administravimo procedūras. Reikia sutelkti dėmesį į nereikalingus reikalavimus teikti informaciją ir taikyti Smulkiojo verslo akte nustatytą principą „tik vieną kartą“. Elektroninės komunikacijos priemonės yra veiksmingas administracinės naštos mažinimo įrankis. ES institucijos turi aktyviai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad būtų išvengta skirtingo teisės aktų aiškinimo ir vadinamojo „gerinimo“. Pasak Komisijos, 32 proc. ES administracinės naštos atsirado dėl kai kurių valstybių narių sprendimų, viršijančių ES teisės aktų reikalavimus ir jų administracinių procedūrų neveiksmingumo. Taip pat negalima pamiršti, kad esminę reikšmę rengiant teisės aktų projektus turi konsultacijos su visomis suinteresuotosiomis šalimis, ypač socialiniais partneriais ir MVĮ.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Labai pritariu šiam pranešimui, kuriame pabrėžiama didžiulė paprastų ir aiškių bei ES piliečiams suprantamų įstatymų svarba ir tai, kad Europos institucijos, rengdamos pasiūlymus, privalo laikytis subsidiarumo ir proporcingumo principų. Pranešime taip pat pabrėžiamas ypatingas Komisijos, kaip teisėkūros iniciatyvą turinčios institucijos, vaidmuo rengiant geros kokybės teisės aktų projektus.

Parlamentas įsipareigoja dėti visas pastangas, kad pasiūlymai būtų išnagrinėti kuo greičiau ir laikantis atitinkamos teisėkūros procedūros. Jame pabrėžiama ir bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis svarba užtikrinant, kad teisės aktai būtų tinkamai vykdomi.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu. (IT) Mes tvirtai pritariame Komisijos pranešimui dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo, nes jame numatoma atlikti priimamų direktyvų poveikio vertinimus.

Šie vertinimai, kurie turi būti atliekami remiantis rimtomis nepriklausomomis sąnaudų ir naudos analizėmis, yra labai svarbūs norint, kad nebūtų priimami sprendimai, kuriais piliečiams ir verslui būtų užkraunama per didelė našta. Svarbiausia, mes turime neleisti, kad naujais ES teisės aktais būtų sukuriama papildoma administracinė našta.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Geresnė teisėkūra tapo būtina sąlyga geram Europos Sąjungos veikimui ir tinkamam Europos teisės taikymui esant didesniam skaidrumui, veiksmingumui ir nuosekliems sprendimams. Tinkamai taikant subsidiarumo ir proporcingumo principus, kurie, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, apibrėžti iš naujo, teisės aktai turi tapti paprastesni ir nuoseklesni Europos visuomenės labui, kad Europos lygmeniu priimami sprendimai kuo geriau tenkintų europiečių interesus. Lisabonos sutartyje nustatyta, kad Europos Parlamentas turi dirbti kartu su Taryba ir skatinti didesnį nacionalinių parlamentų aktyvumą stebint, kaip laikomasi subsidiarumo principo.

Be to, Europos Sąjungos reguliavimo srityje ir toliau turi būti skatinama atlikti poveikio vertinimus ir mažinti administracinę naštą. Kaip teigiama pranešime, už kurį balsavau teigiamai, tik labai sumažinus administracinę naštą ir vidaus teisiniame planavime veiksmingai taikant Europos teisės aktus bei atliekant veiksmingus ekonominio, socialinio ir aplinkosauginio poveikio vertinimus teisėkūra iš tikrųjų pagerės.

 
  
MPphoto
 
 

  Iva Zanicchi (PPE), raštu. (IT) Balsavau už L. Geringer de Oedenberg pranešimą, nes jame pabrėžiama, kad įstatymai turi būti paprasti ir aiškūs bei suprantamesni kiekvienam ES piliečiui.

Todėl proporcingumo ir subsidiarumo principų laikymasis, tinkamo teisės aktų projektų poveikio vertinimo svarba, administracinės naštos mažinimas ir teisės aktų supaprastinimas bei kodifikavimas yra pagrindiniai pranešimo dėl geresnės teisėkūros uždaviniai. Taip pat turėtume nepamiršti, kad, turėdami paprastesnius ir suprantamesnius įstatymus, galėsime parengti geresnę ES ekonominę ir socialinę politiką.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0492/2010) – Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos (RC-B7-0493/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsavau už Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos rezoliuciją dėl romų statuso Europoje, nes esu labai sunerimęs dėl Prancūzijos veiksmų prieš šią bendruomenę ir, žinoma, pritariu tam, kad šis procesas būtų tuoj pat sustabdytas. Praėjusį rugpjūtį Prancūzija pradėjo masiškai varyti šiai mažumai priklausančius Europos piliečius iš šalies. Romų bendruomenė, gyvenanti keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse, yra didžiausia tautinė mažuma Europos Sąjungoje.

Europos Sąjungos piliečių teisė laisvai judėti ir apsigyventi bet kurioje Europos vietoje yra Europos pilietybės pamatas, kaip nustatyta Sutartyse. Todėl nesuprantu kurtinamos tylos Europos Komisijoje. Komisija turėjo sureaguoti išaiškindama, kad valstybės narės vykdomas Europos piliečių varymas būtų teisėtas tik tuo atveju, jei būtų pateisinamas viešosios tvarkos interesais, jei kiekvienas atvejis būtų svarstomas atskirai ir jei tokie veiksmai būtų proporcingi keliamai grėsmei viešajai tvarkai bei niekada nesibaigtų kolektyvine bausme visai tautinei mažumai. Taip pat galime užduoti sau klausimą, ar lėšų panaudojimas pateisinant „savanorišką išvykimą“ nėra manipuliavimas piliečių laisve ir neteisėtas būdas išvengti, kad visa tai būtų vadinama išvarymu.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) Diskutuojant dėl romų, žinia, kurią norėčiau pasiųsti, yra aiški: turime padaryti galą neaktualiems ginčams, susijusiems tik su Prancūzija, ir užuot į juos leidęsi kalbėti kaip europiečiai – apie Europos reikalą, kuriam reikia europinio atsako. Iš dabartinių diskusijų matyti, kaip mums šiandien vis dar sunku spręsti Europos klausimus kaip europiečiams, o ne kaip vienos ar kitos valstybės narės piliečiams. Europos integracija pirmiausia reiškia bendrą atstovavimą tam tikroms vertybėms, iš kurių kyla tam tikros laisvės, įskaitant judėjimo laisvę, ir tam tikros pareigos, įskaitant pareigą gerbti sąlygas, neatskiriamas nuo naudojimosi teise gyventi tam tikroje teritorijoje. Šiandien turime reaguoti į gyventojų, kuriems reikia integracijos, kančias. Kančias, kurias išnaudoja ne vienas į mafiją panašus tinklas ir kurios neteikia jokių kitų galimybių pragyventi kaip tik elgetaujant, vagiant ir užsiimant prostitucija. Tai – pagrindinis klausimas, kuris šiandien turi būti sprendžiamas.

 
  
MPphoto
 
 

  Charalampos Angourakis (GUE/NGL), raštu. (EL) Absoliutus politinių jėgų, kurios palaiko „vienpusį eismą“ Europoje, veidmainiškumas atsiskleidžia pasiūlymuose dėl rezoliucijų, pateiktuose svarstyti Europos Parlamentui, kuris verkia krokodilo ašaromis kalbėdamas apie romų padėtį ir jų persekiojimą. Matydama visuotinę reakciją, Europos Komisija nusprendė įkurti specialią darbo grupę šiai problemai tirti. Ji mano, kad taip numalšins visuotinį nepasitenkinimą diskriminacine politika ir sušvelnins Prancūzijos ir Italijos vyriausybių sprendimus deportuoti romus. Kapitalui atstovaujantys politiniai atstovai, kurie kaitaliojasi valstybių narių valdžioje ir bendrai priima ES sprendimus, tiki, kad pasmerkę šiuos vyriausybių sprendimus jie ir ES išvengs atsakomybės už nuolatinį ir sistemingą romų diskriminavimą.

Tačiau diskriminacinė politika iš esmės yra imperialistinė, tarpvalstybinė kapitalo unija. Kuo pažeidžiamesnė socialinė grupė ir kuo didesnis kapitalistų pelnas, tuo aštresnė diskriminacija. Romai vis aktyviau stoja prieš ES, jos institucijas ir ją palaikančias jėgas. Tik bendra kova su darbo žmonėmis prieš išnaudojimą ir prieš ES bei jos rėmėjus užtikrins, kad būtų gerbiamos jų teisės ir tenkinami jų šiuolaikiniai poreikiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. (IT) Kairiųjų pateiktame bendrame pasiūlyme dėl rezoliucijos siekiama interpretuoti Direktyvą 2004/38/EB, mano manymu, visiškai neteisingai politine prasme ir neteisėtai.

Direktyvos nuostata aiški: laisvam judėjimui valstybėse narėse yra ribos ir valdžia gali išsiųsti namo net ir ES piliečius, jei mano, kad taip reikia. Be to, rezoliucijoje visiškai pamirštas esminis faktas: Europa per praėjusius metus jau išleido milijonus eurų romų socialinės integracijos programoms, kurios nedavė teigiamų rezultatų, nes didžiausia problema – itin prastas romų gebėjimas integruotis į vietos visuomenę.

Rezoliucija, kurioje nepaisoma saugumo poreikių, kuriuos patenkinti prašo mūsų valstybių narių piliečiai, ir kurioje, atvirkščiai, tiesiamas kelias į itin platų laisvo asmenų judėjimo principo interpretavimą – tai dar vienas žingsnis kuriant Europą, nutolusią nuo žmonių norų ir poreikių. Todėl balsavau prieš šį bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) Pastaroji etninių čigonų varymo iš Prancūzijos banga, pateikiama kaip savanoriškas grįžimas į tėvynę, vėl įžiebė diskusijas Europoje dėl šios neišspręstos problemos. Akivaizdu, kad šių žmonių varymas atgal į jų kilmės šalis nieko neišspręs. Kai tik galės, jie vėl grįš ir niekas jų nesustabdys, nes kiekvienas jų yra Europos pilietis, laisvas eiti kur nori, jei tik nepažeidžiamos Direktyvos 38/2004 nuostatos. Balsuodamas visų pirma pareiškiau nedidelę išlygą dėl Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) / Europos konservatorių ir reformistų pasiūlymo dėl rezoliucijos, dėl tylaus pritarimo, kad išsiuntimas neatmetamas kaip vienas iš galimų sprendimo būdų. Tačiau aš visiškai nepritariu kitų frakcijų pateiktam bendram pasiūlymui dėl rezoliucijos, nes jos, paveiktos neigiamos politinės reakcijos į N. Sarkozy vyriausybės veiksmus, mėgina čigonų mažumą padaryti daugumos auka ir nebūti apkaltintos dėl padėties, su kuria buvo taikstomasi ištisus šimtmečius.

Įvykiai Prancūzijoje ir Italijoje turi priminti Europai, kad joje gyvena 10–12 mln. žmonių mažuma, kuri yra išsibarsčiusi jau po visą Europą ir turi didelių integravimosi problemų. Tačiau slėpti ją už nacionalinių sienų yra blogas sprendimas. Vienintelis geras sprendimas, kuris galėtų duoti ilgalaikių rezultatų, yra suvienyti pastangas Europoje, kad ši mažuma integruotųsi į visuomenę.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Březina (PPE), raštu. – (CS) Per 8 tūkstančių romų išsiuntimas iš Prancūzijos į jų kilmės šalis, visų pirma Rumuniją ir Bulgariją, neabejotinai yra Europos Parlamento dėmesio vertas klausimas. Nesu skubotų sprendimų ir grasinimų šalininkas ir verčiau rinkčiausi nuodugnaus padėties ištyrimo ir įvertinimo kelią. Pradėkime dialogą su Prancūzija. Suteikime Prancūzijai galimybę viską paaiškinti ir tik tuomet darykime išvadas, ar pažeidžiamos žmogaus teisės, o gal su romais elgiamasi laikantis Europos teisės reikalavimų. Tikiuosi, kad Europos Komisija aktyviai vykdys savo kaip Sutarčių sergėtojos vaidmenį.

Būtų klaida, jei dėl patogumo priimtume klaidinimo ir mėginimo dar labiau paaštrinti šią problemą strategiją. Taip pat norėčiau pridurti, kad tikiu, jog vienintelis būdas pasistūmėti romų klausimu yra priimti bendrą Europos strategiją, apimančią visas susijusias šalis ir turinčią tiesioginę sąsają su Europos socialiniu fondu bei kitais finansiniais ES biudžeto ištekliais. Tačiau svarbiausia – turime pripažinti, kad romų problema yra Europos problema.

 
  
MPphoto
 
 

  Alain Cadec (PPE), raštu. (FR) Balsavau už Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pateiktą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl romų padėties Europoje. Manau, kad judėjimo laisvė yra pagrindinė Europos piliečių teisė, kaip nustatyta Direktyvoje 2004/38/EB. Šioje direktyvoje taip pat nustatytos visoje Europos Sąjungoje taikomos sąlygos šiai laisvei: daugiau kaip tris mėnesius kurioje nors valstybėje narėje gyvenantys asmenys turi galėti įrodyti, kad turi darbą arba pakankamai lėšų savo poreikiams tenkinti ar studijuoti.

Todėl svarbu užtikrinti socialinę ir ekonominę romų integraciją pripažįstant, kad tai Europos reikalas, ir rasti europinį šios problemos sprendimą. Todėl raginu valstybes nares ir Europos Komisiją spręsti šį klausimą ir pasiūlyti Europos politinį atsaką.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Pritariu konstruktyviam požiūriui, grindžiamam dialogu apie kultūrų įvairovę ir jos reikšme žmonių gerovei. Švietimas yra svarbiausia integracijos proceso dalis. Suteikdami išsilavinimą ir rengdami mokymą kovojame su atskirtimi, nedarbu ir diskriminacija. Taip pat užtikriname teisingesnę, kūrybingesnę ir dinamiškesnę visuomenę. Svarbu integruoti etnines mažumas, ne tik į darbo rinką, bet ir į visas visuomenės gyvenimo sritis. Apsaugoti pagrindines teises ir sukurti bendrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę – Europos integracijos tikslai. Sveikinu visus tuos, kurie skatina integraciją vietos lygmeniu, įskaitant politikus, mokytojus ir asociacijas. Nes būtent šie žmonės dažnai būna atsakingi už būsto, sveikatos apsaugos, švietimo, kultūros ir geresnės gyvenimo kokybės prieinamumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlo Casini (PPE), raštu. (IT) Balsavau už R. Weber pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl romų Europoje, nes jis yra subalansuotas ir konstruktyvus.

Nepakanka vien tik garsiai šūkauti prieš diskriminaciją, galimai pasinaudojant realiomis ir itin rimtomis problemomis partiniuose ir politiniuose ginčuose. Suprantama, turime tvirtai dar kartą pabrėžti nediskriminavimo ir laisvo judėjimo principų bei su tuo susijusių teisių ir pareigų svarbą – kaip ir padaryta Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos rezoliucijoje, tačiau dar svarbiau pradėti praktines reformas, skirtas problemoms spręsti, kad būtų užtikrintos pagrindinės žmogaus teisės. Imigracija yra Europos reikšmės klausimas ir, kaip teigiama R. Weber rezoliucijoje, atėjo laikas spręsti jį Europos lygmeniu.

Romų klausimas tik iš dalies susijęs su integracijos klausimu ir bet kokiu atveju yra susijęs su specifiniais aspektais, kurie taip pat turi būti sprendžiami Europos lygmeniu. ES struktūra suplanuota darant prielaidą, kad bus išlaikytas valstybių narių teritorinis stabilumas. Tautai gali būti būdingas klajokliškas gyvenimo būdas ir tai reikia gerbti, bet integracija turi būti vykdoma solidarumo dvasia, laikantis Europos taisyklių ir pasirūpinant, kad atskiros valstybės narės nesielgtų kaip papuola. Būtent šį pasiūlymą dėl rezoliucijos mes palaikome.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Castex (S&D), raštu. (FR) Džiaugiuosi, kad pritarta šiam bendram pasiūlymui dėl rezoliucijos dėl romų padėties Europoje. Matydamas Komisijos inertiškumą ir jos Pirmininko José Manuelio Barroso tylėjimą, Europos Parlamentas stojo prieš Prancūzijos Prezidento Vyriausybės politiką romų atžvilgiu.

Turiu pažymėti, kad N. Sarkozy politika prieštarauja Europos Sąjungos garantuojamos asmenų judėjimo laisvės principui. Rumunija yra ES valstybė narė, o Europos Sąjunga draudžia bet kokią savo piliečių diskriminaciją dėl etninės kilmės ar tautybės. Dar daugiau, 2009 m. gruodžio mėn. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Pagrindinių teisių chartija tapo teisiškai įpareigojanti. Rezoliucijoje reikalaujama priimti Europos politiką šiai padėčiai sureguliuoti.

Šios rezoliucijos reikėjo, nes N. Sarkozy savo veiksmais, kaip ir Italijos premjeras S. Berlusconi, atstovauja Europos dešiniesiems. Jie nori bankams ir tarptautinėms bendrovėms palankios Europos. Jie pritaria laisvam kapitalo judėjimui, tačiau kai kyla klausimas dėl neturtingųjų ir persekiojamųjų, jie uždaro sienas ir išmeta juos lauk.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Skirtingai nei mano kolegos, aš neabejoju Prancūzijos valdžios institucijų priimtų sprendimų dėl romų išsiuntimo teisėtumu. Tą gali daryti visos valstybės narės, jei tik tam yra teisėtas pagrindas, grindžiamas vidaus saugumo užtikrinimu ir viešosios tvarkos palaikymu. Aš tik apgailestauju dėl visų su tuo susijusių diskusijų, kuriomis, regis, siekiama mesti kaltę visai tautinei grupei ir sukelti nepriimtiną ksenofobinę reakciją. Jei nusikalstų europietis, juk negalėtume sakyti, kad visi europiečiai yra nusikaltėliai. Jei romas vagia, negalime sakyti, kad visi romai yra vagys.

Svarbu stiprinti paramos romų integracijai mechanizmą ir kovoti su bet kokia diskriminacija, skatinti jų vaikus siekti išsilavinimo ir ginti jų pagrindines teises. Niekas nėra aukščiau už įstatymą – nei klajoklių tautos, nei valdžia, ir kiekvienas turi atsakingai prisidėti prie problemų sprendimo, nedramatizuoti ir nedidinti įtampos.

 
  
MPphoto
 
 

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. Remiu šią rezoliuciją – joje reiškiamas gilus susirūpinimas dėl priemonių, kurių Prancūzijos ir kitų valstybių narių institucijos ėmėsi romų ir klajoklių atžvilgiu ir kuriose numatoma juos išsiųsti, ir šios institucijos raginamos nedelsiant sustabdyti visus romų išsiuntimo veiksmus. Be to, joje pabrėžiama, kad masiniai išsiuntimai draudžiami Pagrindinių teisių chartijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir kad šiomis priemonėmis pažeidžiamos ES Sutartys ir ES teisė, nes jos prilygsta diskriminacijai dėl rasės ir etninės kilmės ir jomis pažeidžiama Direktyva dėl ES piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje. Teigiamai vertinu pavėluotą, bet tvirtą Komisijos narės V. Reding atsaką, jog ji įsitikinusi, kad Komisija neturės kito pasirinkimo kaip tik prieš Prancūziją inicijuoti pažeidimo tyrimo procedūrą už Laisvo judėjimo direktyvos pažeidimus. Romai yra vienintelė labiausiai diskriminuojama bendruomenė Europoje. Jie toliau sistemingai diskriminuojami švietimo, būsto, užimtumo ir vienodų galimybių gauti sveikatos apsaugos ir kitas viešąsias paslaugas srityse. Nepaisant to, būdami ES piliečiai, romai turi visapusišką ir vienodą teisę laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu.(FR) Šia rezoliucija buvo siekiama dviejų tikslų: pirmasis – atkreipti dėmesį į sunkią romų, kurie visoje Europoje diskriminuojami visose socialinio ir ekonominio gyvenimo srityse, padėtį, o antrasis – pasmerkti vis didesnį šių žmonių niekinimą kai kuriose priimančiosiose šalyse, kurios dėl teisinių priežasčių, turinčių mažai pagrindo Europos teisėje arba visai jo neturinčių, neleidžia jiems naudotis teise laisvai judėti ES. Mums visiems atėjo laikas prisiimti atsakomybę – susilaikyti nuo bet kokios populistinės, diskriminacinės retorikos ir vykdyti veiksmingą pozityviąją politiką, kad būtų lengviau integruoti romus. Tai pirmiausia taikytina kilmės valstybėms narėms, kurios turi geriau pasinaudoti Europos Sąjungos suteiktomis lėšomis, tačiau taip pat priimančiosioms ir tranzito šalims. Taigi, siekiant spręsti šią bendrą problemą, rezoliucijoje raginama parengti išsamų romų integracijos planą, kuris būtų įgyvendinamas ES lygmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Anne Delvaux (PPE), raštu. (FR) Parlamento diskusijos romų klausimu peraugo į itin politines kairiųjų ir dešiniųjų diskusijas. Nė viename iš balsavimui pateiktų pasiūlymų dėl rezoliucijų nebuvo atsakyta į svarbiausią klausimą – kaip geriausiai būtų galima patenkinti romų poreikius. Nėra pagrindo abejoti, kad didžiojoje daugumoje valstybių narių, kurios ne visos pasinaudojo Europos Sąjungos pasiūlytais integravimo metodais, romų bendruomenė yra socialiai ir ekonomiškai diskriminuojama. Jei romų bendruomenė turi teisių, kurių aiškiai yra nepaisoma, tai nereikia nė sakyti, kad ji turi ir pareigų, kaip ir visi kiti Europos piliečiai.

Tas pats pasakytina ir apie valstybes nares, kurių pareiga yra pasirūpinti, kad šie Europos piliečiai turėtų kur gyventi ir turėtų galimybę užsidirbti pragyvenimui. Atsižvelgdama į įvykius, už kuriuos Prancūzija kritikuojama, ir vis dar laukdama Komisijos sprendimo dėl vykdytų veiksmų neteisėtumo, smerkiu masinį išsiuntimą, vykdomą nesilaikant Europos teisės normų. Tačiau neketinu įsitraukti į abejotinus svarstymus, išdėstytus bendrame pasiūlyme dėl rezoliucijos, kuriame šios vasaros įvykiai prilyginami deportacijai. Lyginimas su nacių valdymo laikotarpiu yra visiškai nepriimtinas.

 
  
MPphoto
 
 

  Harlem Désir (S&D), raštu. (FR) Pasiūlymas dėl rezoliucijos dėl romų padėties yra didžiulis priekaištas N. Sarkozy ir griežtas Europos Parlamento raginimas laikytis tvarkos. Romų menkinimas Prezidento kalboje apie nesaugumą, jo vidaus reikalų ministro pareiškimai prieš rumunus ir akiplėšiškas kelių šimtų romų išvarymas pažeidžiant įstatymus yra įžeidimas ne tik Prancūzijos Respublikos, bet ir pagrindinių Europos Sąjungos vertybių paniekinimas. Per visą savo istoriją romai buvo sistemingai stumiami į užribį, diskriminuojami ir laikomi atpirkimo ožiais. Nesvarbu, ar jie būtų prancūzai, rumunai ar bulgarai – šiandien visi jie yra Europos piliečiai. Žeminantis elgesys su jais negali būti toleruojamas bendruomenėje, kuri yra pagrįsta ES sutartyje ir Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintais teisės viršenybės, laisvės, lygybės ir nediskriminavimo principais. Todėl ši rezoliucija yra griežtas ir nedviprasmiškas Prancūzijos Vyriausybės veiksmų ir juos lydinčios diskriminacinės retorikos pasmerkimas. Joje smerkiamas romų išsiuntimas pažeidžiant įstatymus. Joje reikalaujama, kad Europos valstybių vyriausybės ir Komisija derintų veiksmus romams integruoti, tam panaudodamos Parlamento skirtas lėšas.

 
  
MPphoto
 
 

  Ioan Enciu (S&D), raštu. (RO) Džiaugiuosi, kad pritarta šiam pasiūlymui dėl rezoliucijos dėl romų padėties Europoje ir dėl judėjimo laisvę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo. Manau, Europos Parlamento pozicija yra itin svarbi Europos socialinių ir ekonominių aplinkybių atžvilgiu. Tokias priemones, kokių ėmėsi Prancūzijos Vyriausybė, turi būti pakeistos atsakinga bendra Europos pozicija, kurioje būtų atsižvelgta ir į šios mažumos savybes, ir į jų, kaip Europos piliečių, turimą laisvo judėjimo teisę. Tikiuosi, ši Europos Parlamento priimta pozicija sustiprins ir sukurs precedentą pamatiniam sprendimui dėl kovos su įvairiomis rasizmo ir ksenofobijos formomis ir apraiškomis pagal baudžiamąją teisę taikyti ir Stokholmo programos įgyvendinamajam veiksmų planui vykdyti. Komisija privalo kuo skubiau imtis priemonių pagal rezoliucijoje patvirtintas rekomendacijas ir pasmerkti šiuos diskriminacinius prieš romų etninę grupę vykdomus veiksmus. Komisija taip pat privalo rimtai atlikti savo, kaip valstybių narių veiksmų įgyvendinant Europos romų integracijos strategijas ir planus ES koordinatorės, vaidmenį.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau dėl pasiūlymo dėl rezoliucijos dėl romų padėties Europoje ir judėjimo laisvės Europos Sąjungoje, nes smerkiu Prancūzijos ir kitų valstybių narių valdžios institucijų prieš romus nukreiptus veiksmus ir romų išsiuntimą. Tikiuosi, šios institucijos nutrauks romų varymą, kuris draudžiamas pagal Pagrindinių teisių chartiją ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Primenu, kad šie veiksmai prieštarauja Sutartims ir ES teisės aktams.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Šis pasiūlymas dėl rezoliucijos pateiktas tuo metu, kai girdime prieštaringus pareiškimus dėl romų etninės grupės narių varymo iš Prancūzijos teritorijos. Manau, kad šis klausimas pernelyg rimtas, kad juo diskutuotume labiau emocionaliai nei racionaliai, nes jis vertas kitokios politinės aplinkos – diskusijų nesisvaidant klišėmis. Todėl, mano nuomone, Parlamentas neturėjo priimti sprendimo nagrinėti šį klausimą šiuo netinkamu metu.

Nepaisant to, nepritariu ir niekada nepritarsiu jokiems politiniams, kariniams ar policijos veiksmams prieš bet kurios etninės grupės narius vien tik dėl to, kad jie yra jos nariai. Deja, XX a. istorijoje apstu atvejų, kai žmonės buvo pasmerkti ne už tai, ką padarė, o už tai, kas buvo. Neabejotinas to pavyzdys – žiaurus nacizmo ir komunizmo palikimas. Tikiu, kad Europos Sąjungos valstybėse narėse galima rasti nepalyginamai daugiau pavyzdžių, kaip elgiamasi su etninėmis ir religinėmis mažumomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlo Fidanza (PPE), raštu. (IT) Judėjimo laisvė – taurus dalykas, tačiau jai kyla pavojus tapti abstrakčia sąvoka, jei jos nebus griežtai ir teisėtai laikomasi. Tas, kas pamina šiuos principus dėl apsimestinio geradariškumo, propaguoja romams priešiškus jausmus.

Judėjimo laisvė jokiais atvejais negali būti suprantama kaip laisvė įsikurti neteisėtai, versti pasibaisėtinomis sanitarinėmis sąlygomis gyvenančias moteris, mažamečius ir nepilnamečius vogti, verstis prostitucija, prašyti išmaldos, nors jie patys dažnai nenori integruotis į švietimo ar darbo rinkas. ES apsiginklavo detaliomis taisyklėmis dėl laisvo Europos piliečių judėjimo ir nustatė garantijas, reikalavimus ir sankcijas. Tačiau į ES įstojus Rumunijai ir Bulgarijai ir į Vakarus atsikėlus dešimtims tūkstančių romų, šios taisyklės pasirodė esančios praktiškai pasenusios.

Todėl reikia kuo skubiau sugriežtinti šiuo metu galiojančią Direktyvą 2004/38/EB, kurioje nustatyta, kad ES piliečiai, kurie, tris mėnesius gyvenę kitoje valstybėje narėje, negali teisėtais būdais savęs išlaikyti, gali būti išsiųsti namo. Išsiuntimas, kuris šiandien neveikia, jei nėra ekonominių paskatų, ir kuris vykdomas savanoriškumo pagrindu, turi būti pakeistas priverstinio išsiuntimo ir repatriacijos sąvokomis, kurios būtų taikomos taip, kaip taikomos ne ES piliečiams. Be to, turi būti nustatyti privalomi mechanizmai, kuriais būtų užtikrinama, kad iš kitos valstybės narės už Direktyvos 2004/38/EB pažeidimą išsiųsti piliečiai liktų savo kilmės šalyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Prancūzijos Vyriausybės ir kitų Europos Sąjungos valstybių vyriausybių vykdomas romų išsiuntimas yra smerktinas aktas. Deja, šio rasistinio ir ksenofobinio akto, kuriuo siekiama nukreipti mūsų dėmesį nuo rimtos šiuo metu patiriamos socialinės krizės ir rasti atpirkimo ožį, Europos Komisija ir Taryba iš karto nepasmerkė. Mes nepuoselėjame jokių iliuzijų dėl veidmainiško ES institucijų vaidmens visame šiame procese, ypač prisimenant, kaip uoliai jos kritikuoja trečiąsias šalis ir kišasi į jų reikalus.

Tačiau šiuo atveju, kai kalbama apie ES valstybių narių piliečius, jos sudeda ginklus arba daro grynai su šalutiniais dalykais susijusius pareiškimus. O kalbant apie Europos Sąjungą – kur gi ji, kuri dedasi viena didžiausių žmogaus teisių gynėjų pasaulyje? Šiuo klausimu nepriimtina jokia kita pozicija, tik pasmerkimas. Patirtis mums rodo, kad su Prancūzija – viena iš ES lyderių – visuomet elgiamasi diskretiškai.

Reikia pagaliau nutraukti neoliberalią politiką, kurią toliau praktikuoja konservatoriai ir socialdemokratai. Skubiai reikia naujų politikos gairių užimtumui su visomis teisėmis didinti ir visų gerovei bei socialinei pažangai užtikrinti. Taip neleisime valdžiai, pvz., Prancūzijos, rasizmą ir ksenofobiją padaryti valstybės politika, o prisidengus smerktinais kai kurių vyriausybių veiksmais Europos Sąjungą paversti – kaip kai kas pasakytų – prieš valstybes nares nukreipta policija.

 
  
MPphoto
 
 

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu. – (IT) Kairiųjų pažiūrų narių pateiktame bendrame pasiūlyme dėl rezoliucijos ne kartą minima lygybės idėja, bet keliose vietose pateikiami vienas kitam prieštaraujantys teiginiai.

Turiu pažymėti, jog prieštarauju pateiktam dokumentui atsižvelgdamas į tai, kad jame reikalaujama romų bendruomenių ir priimančiųjų šalių piliečių teisių lygybės, tačiau kartu iš esmės neįtvirtinama jokia abiejų pusių pareigų lygybė. Turiu nesutikti ir dėl to, kad jame nenustatoma teisinės pozicijos, o tik apsiribojama Italijos ir Prancūzijos vyriausybių įgyvendinamų politikos priemonių kritikavimu.

Be to, dokumente visiškai nepaisoma patvirtintų teisėtvarkos problemų, kurias tam tikros valstybės narės stengiasi spręsti savo turimomis teisinėmis priemonėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Charles Goerens (ALDE), raštu. (FR) Nors balsavau už šį bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos, visgi norėčiau pateikti vieną pastabą. Mano pritarimas šiai rezoliucijai jokiu būdu neturi būti traktuojamas kaip pritarimas tam tikriems ekstremaliems komentarams, išdėstytiems per antradienį po pietų vykusias diskusijas. Atsižvelgiant į šio klausimo opumą, mėginimai romų grąžinimą į tėvynę lyginti su Antrojo pasaulinio karo koncentracijos ir naikinimo stovyklomis prilygsta mėginimams sumenkinti Holokausto reikšmę. Tai tiesiausias kelias nuslopinti diskusijas. Viena, ko reikia šiuo atveju – ramių, sutelktų ir atsakingų diskusijų. Toks lyginimas dvelkia arba nesąžiningumu, arba nebrandumu. Bet kuriuo atveju tai nepadeda spręsti romų klausimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu.(FR) Sukrėsta Prancūzijos priemonių, kuriomis buvo išsiųsti romai (šių priemonių anksčiau ėmėsi ir kitos valstybės), nedelsdama pasirašiau Parlamento rezoliuciją ir džiaugiuosi, kad ji patvirtinta. Dabar Prancūzijoje vykstantys dalykai nepriimtini. Prancūzija, žinodama visus faktus, vykdo diskriminacinę politiką, prieštaraujančią steigiamosioms ir pagrindinėms Europos Sąjungos vertybėms ir principams. Pirmiausia Europos Sąjungos pilietybės ir laisvo judėjimo Europos Sąjungoje principams: romai jau savaime yra Europos piliečiai. Antra, nediskriminavimo ir pagarbos mažumoms principams: tokių priemonių jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti imamasi remiantis vien tuo, kad asmuo priklauso mažumai. Šiandien tai – romai, rytoj bus arabai, poryt – žydai, o kodėl ne moterys, o tada neturtingieji? Visi šie principai yra mūsų ES pagrindas, jie privalomi mums visiems, ypač konkrečioms valstybėms narėms. Be to, pats laikas sukuruti Europos romų įtraukties strategiją. Europos Sąjungai reikia tvirtesnės politinės valios: socialinė integracija, būstas, švietimas ir kova su diskriminacija – visa tai sritys, kuriose Europos Sąjunga turi imtis veiksmų.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu.(FR) Balsavau už rezoliuciją dėl romų padėties Europoje, nes tekste konkrečiai pasmerkiamos priemonės, kurių ėmėsi Prancūzijos institucijos. Rezoliucijoje mums primenama visų Europos piliečių teisė laisvai judėti ir gyventi visoje Europos Sąjungoje ir pagrindinis vienodo piliečių statuso ir nediskriminavimo principas. Nicolas Sarkozy ir vyriausybė klysta, jeigu mano, kad gali visiškai nebaudžiami nepaisyti ES, ES teisės ir Pagrindinių teisių chartijos vertybių: Europos Parlamentas energingai paragino juos laikytis tvarkos ir to reikalaus iš bet kurios valstybės narės, kuriai kyla pagunda taikyti tokią praktiką. Be to, rezoliucijoje Europos Komisija verčiama prisiimti atsakomybę, ji raginama nustoti dvejoti ir pagaliau įgyvendinti aiškią ir ryžtingą romų bendruomenių įtraukties strategiją visose srityse – būsto, užimtumo, švietimo ir sveikatos apsaugos prieinamumo – kad būtų padarytas galas nepriimtinai jų atskirčiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Estelle Grelier (S&D), raštu. (FR) Pritariau šiam bendram pasiūlymui dėl rezoliucijos, nes tikiu, kad turime skubiai pasmerkti Prancūzijos Vyriausybės vykdomą politiką, kai sąmoningai juodinama tautinė grupė susiejant ją su nusikalstamumu, ir tai daroma vien tik siekiant nukreipti dėmesį nuo vidaus reikalų politikos sunkumų. Mano nuomone, toks pasinaudojimas romais yra nepriimtinas, tad Parlamentas turėtų sureaguoti. Todėl Pažangiojo aljanso frakcijos nariai, įskaitant socialdemokratus, reikalauja baigti šią diskriminacinę retoriką ir kolektyvinį romų išsiuntimą, nors Europos kairysis sparnas daugiausia palaiko Prancūzijos Vyriausybę ir jos krypimą į dešinę. Turime skubiai įgyvendinti globalinę strategiją šiam klausimui, kuris liečia 10–12 mln. ES piliečių, spręsti. Šioje rezoliucijoje smerkiama tai, kad Komisija, kuri turėtų būti Sutarčių sergėtoja ir todėl turėjo pasmerkti Prancūzijos Vyriausybės veiksmus, niekaip nesureagavo. Kolektyvinis išsiuntimas – tai tikras pasityčiojimas iš Pagrindinių teisių chartijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Lívia Járóka (PPE), raštu. – (HU) Šiame Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos ir Žaliųjų frakcijos, taip pat Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos pateiktame pasiūlyme dėl rezoliucijos yra keletas nepagrįstų ir netgi nepriimtinų teiginių. Kaip minėjau per antradienio diskusijas dėl Europos Tarybai ir Komisijai pateiktų klausimų, politinė nuomonė ir teisinis vertinimas yra du skirtingi dalykai ir net jei išsiuntimą laikytume smerktinu ar pernelyg stambaus masto, tik Europos Komisija turi kompetenciją teisiniu požiūriu vertinti Prancūzijos veiksmus. Mano nuomone, kaltindami šalį rimtais pažeidimais remdamiesi nepatvirtinta informacija, nelaukdami Komisijos vertinimo ir nežinodami jo rezultatų, menkiname Parlamento autoritetą. Tačiau kaip Parlamento pranešėja Europos romų strategijos klausimu manau, kad šiomis aplinkybėmis būtina, kad Europos Parlamentas pasiūlyme išdėstytas pažangias rekomendacijas įteisintų priimdamas oficialią rezoliuciją.

Todėl svarbu aiškiai pasakyti, kad ES ir jos valstybėms narėms tenka bendra atsakomybė už romų integraciją, kuriai reikia išsamios ES masto strategijos. Ji turėtų būti rengiama į šį procesą, įskaitant visus planavimo, įgyvendinimo ir kontrolės etapus, įtraukiant eilinius romų bendruomenės narius ir tarptautines NVO. Taip pat turime nustatyti, kad turi būti parengta kompleksinė plėtros programa, kuri vienu metu būtų vykdoma visose su tuo susijusiose politikos srityse ir kuri leistų nedelsiant įsikišti geto zonose, kuriose esama rimtų struktūrinių trūkumų.

 
  
MPphoto
 
 

  Sandra Kalniete (PPE) , raštu. – (LV) Balsavau už Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pateiktą pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes manau, kad turime priimti ir įgyvendinti bendrą Europos strategiją romų klausimu, kuri padėtų įveikti socialinę ir ekonominę romų atskirtį. Europos mažumų problemos yra sudėtingos ir opios, jomis neretai naudojamasi siauriems politiniams interesams tenkinti. Man nepriimtinos politinės manipuliacijos, kuriomis iš esmės nesiimama šalinti problemas sukėlusių priežasčių, o tik komplikuojama mažumų integracija. Tinkamas ES finansavimas ir valstybių narių bendradarbiavimas ją įgyvendinant atliktų lemiamą vaidmenį skatinant socialinę romų integraciją. ES jau dabar turi keletą priemonių, įskaitant galimybę panaudoti Europos socialinio fondo išteklius, kurias būtų galima panaudoti romų atskirčiai mažinti. Prie jų prisidėtų ir galimybė panaudoti iki 2 proc. bendro Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) finansavimo, skiriamo socialinę atskirtį patiriančių bendruomenių būsto išlaidoms finansuoti. Būtent todėl svarbu užtikrinti, kad būtų imamasi praktinių priemonių romams integruoti, ir pradėti tai tose valstybėse narėse, kurių piliečiai jie yra. Žinoma, kartu turi būti garantuota judėjimo Europos Sąjungoje laisvė, o išsiunčiant ES piliečius iš valstybės narės kiekvienas konkretus atvejis turi būti nagrinėjamas iš esmės ir sprendimas dėl išsiuntimo turi būti pagrįstas atitinkamu teismo sprendimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Timothy Kirkhope (ECR), raštu. − Aš ir mano kolegos iš ECR frakcijos pritariame didžiajai šios rezoliucijos daliai ir toliau esame nuoširdžiai pasiryžę siekti užtikrinti ES teisės aktuose nustatytas lygias teises, galimybes ir laisves visiems žmonėms, nepaisant rasės, tikėjimo, lyties ar lytinės orientacijos.

Tačiau nors visiškai pritariame romų integracijai Europos Sąjungoje, manome, kad Europos Komisija, Sutarčių sergėtoja, pirmiausia turėtų atlikti išsamų teisinį šio klausimo tyrimą ir tik po to Parlamentas turėtų pateikti savo galutinį sprendimą. Dėl šių priežasčių susilaikėme per balsavimą dėl šios rezoliucijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Véronique Mathieu (PPE), raštu. (FR) Reikėtų įvesti šiek tiek tvarkos šiose diskusijose, kuriose viešpatauja tikra painiava. Kai kurios šiame Parlamente išsakytos ir į šį pasiūlymą dėl rezoliucijos įtrauktos pastabos yra nepriimtinos. Parlamentas turėtų liautis būti politikavimo dėl valstybių narių nacionalinės politikos vieta. Prancūzija griežtai laikėsi Bendrijos įstatymų ir Komisija tai patvirtino. Be to, kreipiuosi į Komisiją su prašymu kuo greičiau išnagrinėti šį klausimą ir pasiūlyti konkrečių priemonių, skirtų padėti integruoti romus Europos Sąjungoje.

Geros valios pareiškimų laikas baigėsi; atėjo metas įgyvendinti tikrą europinę romų integravimo Europoje strategiją. Kas nutiko su 20 mlrd. EUR suma, kurią patvirtino šio Parlamento nariai, o valstybės narės paskirstė pagal sanglaudos politiką? Šie pinigai neduoda naudos tiems, kam jie skirti. Turime ištaisyti tokią padėtį ir imtis griežčiau kontroliuoti ir geriau valdyti Europos lėšas.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Europos Sąjunga turi imtis griežtų priemonių prieš diskriminacinę ir brutalią politiką, nuo kurios Prancūzijoje kenčia romai. Judėjimo laisvė nėra kapitalistų prerogatyva. Galbūt eurokratams tai ir nepatinka, bet ji yra visų Europos piliečių teisė. Ginti romų piliečių, kuriuos dabartinė Prancūzijos Vyriausybė daro atpirkimo ožiu, teises yra visų europiečių pareiga. ES turi parodyti pavyzdį ir pasmerkti šią ksenofobišką valdžios politiką. Jei taip nepadarysime, paskatinsime jau ir taip rimtai prasižengusias vyriausybes toliau išsišokinėti.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Kelis dešimtmečius Prancūzija buvo šalis, kuri rodė pavyzdį savo gyvenamąja šalimi ją pasirinkusių piliečių iš viso pasaulio integracijos srityje. Reikėtų nepamiršti, kad Rumunijos piliečiai visą judėjimo dešimtyje ES šalių, įskaitant Prancūziją, laisvę turės nuo 2014 m. sausio mėn. Be to, visi ES piliečiai, išbuvę kitoje šalyje daugiau kaip tris mėnesius, gali būti įpareigoti pateikti įrodymų, kad gali išlaikyti save. Jei pasirodytų, kad jie tos šalies socialinio draudimo sistemai užkrauna pernelyg didelę naštą, galima imtis priemonių pagal Direktyvos 2004/38/EB 9 ir 10 straipsnius. Nors masinį romų tautybės Rumunijos piliečių išsiuntimą galima ginčyti, žmonės, kurie įnirtingai prieš tai protestuoja, turėtų taip pat įnirtingai rūpintis ir daug svarbesniais dalykais. Jie turėtų pagalvoti apie vaikus, kurių tėvai neleidžia jiems lankyti mokyklos, apie vaikus ir moteris, kurie verčiami prašyti išmaldos, apie elgetavimą, pasirinktą kaip gyvenimo būdą, apie nenorą dirbti ir apie tai, kad, užuot dirbę, jie naudojasi trečiųjų šalių socialinio draudimo sistemomis. Būtent todėl balsavau taip, kaip balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. (ES) Balsavau už šį Parlamento kairiųjų, centro kairiųjų ir liberalų pateiktą bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes Prancūzijos Prezidento N. Sarkozy Vyriausybės turi būti pareikalauta kuo greičiau sustabdyti čigonų varymą iš šalies. Mes prašome Komisijos ir Tarybos pasielgti taip pat. Mes smerkiame deportacijas ne tik Prancūzijoje, bet ir Vokietijoje, Austrijoje, Švedijoje, Belgijoje ir Italijoje. Reikia Europos kovos su skurdu ir diskriminacija, kurią Europoje patiria romai, strategijos. Kai 2004 ir 2007 m. į ES buvo priimtos naujos šalys, romai tapo Europos Sąjungos piliečiais. Todėl jie, kaip ir visi kiti Europos piliečiai, turi teisę į laisvą judėjimą ir teisę gyventi bet kurioje ES šalyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Per šios dienos diskusijas dėl romų aš galiausiai balsavau už Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pateiktą pasiūlymą dėl rezoliucijos. Jame problema pristatoma objektyviai, taip pat pateikiami protingi jos sprendimo būdai. Iš Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos / Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų pateikto pasiūlymo matyti, koks atitrūkęs nuo tikrovės yra šių politikų požiūris. Jie kalba apie rimtą „sistemingą diskriminaciją“ ir bendrą nusistatymą prieš čigonus ir taip darydami visiškai neatsižvelgia į tai, kad romai, kaip ir visi kiti Europos piliečiai, taip pat turi laikytis įstatymų.

Akivaizdu, kad tai kelia susierzinimą kairiesiems, kurie skundžiasi dėl išsiunčiamų romų pirštų atspaudų ėmimo. Jų nuomone, tai baisi diskriminacija. Tačiau tie patys žmonėms nemato problemų, kai visi kiti piliečiai privalo leisti paimti jų pirštų atspaudus, kai jiems išduodami pasai. Tokia yra kairiųjų logika. Net jei N. Sarkozy Vyriausybė veikė vedama oportunizmo, tokia reakcija vis tiek buvo protinga ir būtina, kad būtų apsaugoti pačios Prancūzijos piliečiai. Todėl balsavau prieš šį kairiųjų pateiktą pasiūlymą dėl rezoliucijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Mulder (ALDE), raštu. − (NL) Nyderlandų liaudies partijos laisvei ir demokratijai (VVD) atstovai balsavo už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl romų išsiuntimo B7-0504/2010. Tačiau tai nekeičia to fakto, kad pagal direktyvas kai kuriais atvejais žmonės visada gali būti prievarta išsiųsti į kilmės šalis, jei tose Europos direktyvose taip numatyta.

 
  
MPphoto
 
 

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pateiktą pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes jame siūlomos nuoseklios, ilgalaikės priemonės romų klausimui Europos Sąjungoje spręsti. PPE frakcijos pasiūlyme dėl rezoliucijos taip pat aiškiai ir tiesiogiai pasakyta, kad Rumunijos prašymas priimti ją į Šengeno erdvę neturi būti siejamas su romų klausimu. Kadangi šis pasiūlymas atmestas, balsavau už Europos Parlamento Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos, Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos bei kitų frakcijų pateiktą bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos, kurioje pateikiamas nors ir siauresnis, bet gana teisingas požiūris.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. (EL) Balsavau už Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos ir Europos konservatorių ir reformistų frakcijos pateiktą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl romų padėties Europoje dėl šių priežasčių: 1) jame pabrėžiamos priemonės (Europos strategija: veiksmų planas, ištekliai, valstybių narių ir kitų subjektų bendradarbiavimas, romų įtraukimas ir t. t.), kurių reikia imtis norint panaikinti romų bendruomenės įvairiose Europos šalyse patiriamą atskirtį; 2) jame neapsiribojama vien tik kaltųjų ieškojimu; 3) jame nenukreipiamas visuomenės dėmesys nuo problemos esmės: iki šiol taikytų politikos priemonių, skirtų romams integruoti, nepasiteisinimo; ir 4) juo nekurstoma bergždžia politinė konfrontacija.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. (RO) Valstybių narių ir Europos institucijų pareiga – parengti ir padėti įgyvendinti priemones, kurių reikia norint sukurti tokią politinę ir socialinę aplinką, kuri būtų palanki vykdyti romų integracijos švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos srityse bei darbo rinkoje priemones. Kartu romų moterų padėtis yra dar vienas įdomus aspektas, nes jos patiria dvigubą diskriminaciją: diskriminaciją dėl lyties ir diskriminaciją dėl priklausymo mažumai.

Raginu Europos Komisiją parengti plataus masto Europos strategiją, kuria būtų sprendžiami specifiniai tarpvalstybiniai romų mažumos bendruomenės klausimai. ES institucijos turėtų parodyti bent minimalų institucinį suinteresuotumą stebėti, kaip kovojama su diskriminacija, ir remti romų integraciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – (ES) Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas džiaugiasi balsavimo Parlamente, kuris atliko savo, kaip pagrindinių ES vertybių garanto, vaidmenį, rezultatais. Parlamentas netylėjo dėl padėties Prancūzijoje, tačiau kartu nepamiršo pakritikuoti Komisijos už pavėluotą ir ribotą reakciją. Iš tikrųjų, šis išsiuntimas yra svarbus įrodymas Europai, kad ji nepajėgi laikytis savo pačios nustatytų taisyklių, išdėstytų Pagrindinių teisių chartijoje. Komisijos pareiga – imtis atitinkamų priemonių ir pradėti nuo to, kad kuo greičiau būtų atlikta analizės ataskaita, kurioje būtų aiškiai nurodytos už šią padėtį atsakingos vyriausybės.

Šiandieniniu balsavimu pradėtas svarbus etapas įtvirtinant pasitikėjimą mūsų institucija. Tačiau kova už mažumų teises dar nebaigta. Dabar labiau nei bet kada reikia pripažinti visas ES mažumų teises ir užtikrinti, kad jų būtų paisoma praktikoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Soullie (PPE), raštu. (FR) Labai apgailestauju dėl to, kad Parlamentas priėmė socialistų, liberalų, žaliųjų ir komunistų pateiktą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl romų padėties Europoje.

Manau, nedera taip kritikuoti Prancūzijos, nes ji ne vienintelė valstybė narė, siuntusi romus į jų kilmės šalį. Kai kurių romų stovyklaviečių kūrimasis akivaizdžiai kenkia viešajai tvarkai ir kartais netgi yra teisės į privačią nuosavybę pažeidimas, o mūsų socialinio draudimo sistemai užkraunama našta suteikia teisę Prancūzijos Vyriausybei imtis tokių priemonių pagal Europos sutarčių nuostatas. Romų grąžinimas į Rumuniją ir Bulgariją buvo vykdomas laikantis Prancūzijos ir Europos teisės aktų ir griežtai paisant žmogaus teisių.

Sveikinu Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos sprendimą įkurti romų integracijos darbo grupę, kuri turėtų rasti europinį klajoklių tautų klausimo sprendimą. Turime šį klausimą spręsti konstruktyviai.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu. (IT) Mes iš viso nebalsavome už Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos ir Europos konservatorių ir reformistų frakcijos pateiktą pasiūlymą dėl rezoliucijos, kadangi negalime pritarti nuostatai dėl Rumunijos ir Bulgarijos priėmimo į Šengeno erdvę, nes šios šalys negali užtikrinti vienodų socialinių, ekonominių ir saugumo sąlygų. Mūsų pozicija atitinka mūsų anksčiau pareikštą aiškų „ne“ jų stojimui į ES.

Kita vertus, mes be jokių dvejonių balsavome prieš kairiųjų pateiktą rezoliuciją, nes ji kenkia tokių šalių kaip Prancūzija ir Italija, kurios nusprendė laikytis griežtos pozicijos įstatymo nesilaikančių žmonių atžvilgiu, autonomijai ir savarankiškumui. Peno pamąstymams teikia statistika, teigianti, kad nuo to laiko, kai daugybė romų persikėlė į Prancūziją iš Rytų Europos šalių, vagysčių skaičius išaugo daugiau kaip 200 proc.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu dėl pasiūlymo dėl rezoliucijos B7-0492/2010. (PT) Romų tautinė grupė yra mažuma, o dauguma jos narių yra kurios nors Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai. Europos piliečiai turi teisę laisvai judėti ir įsikurti bet kurioje ES valstybėje narėje, jei tik laikosi Direktyvos 2004/38/EB nuostatų. Tačiau viešosios tvarkos, saugumo ar visuomenės sveikatos sumetimais galimi šios laisvės apribojimai. Nepaisant to, negalima pamiršti, kad tokios priemonės kaip ES piliečių išsiuntimas iš šalies turi būti taikomos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o ne visai grupei ar bendruomenei kartu.

Išspręsti šią problemą galima sukūrus romams palankią strategiją, kuri būtų įgyvendinama bendradarbiaujant valstybėms, institucijoms ir kitiems subjektams ir į kurios kūrimą bei vykdymą būtų įtraukti patys romai, taip pat sukūrus intervencijos struktūrinių trūkumų paveiktose ir atskirtose teritorijose programą. Turiu omenyje Europos regioninės plėtros fondo teisės aktuose numatytą galimybę teikti aprūpinimo būstu pagalbą atstumtoms bendruomenėms ir būtinybę stiprinti Europos romų įtraukties forumo veiksmus. Ne mažiau svarbu plėtoti konstruktyvų valstybių ir romų bendruomenės narių dialogą. Dėl šių išvardytų priežasčių balsuoju už pasiūlymą dėl rezoliucijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu dėl pasiūlymo dėl rezoliucijos RC-B7-0493/2010. (PT) Romų tautinė grupė yra mažuma, o dauguma jos narių yra kurios nors Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai. Visi Europos piliečiai turi teises ir pareigas, nustatytas Direktyvoje 2004/38/EB dėl teisės laisvai judėti Europos Sąjungoje pagal joje nustatytas sąlygas. Tačiau viešosios tvarkos, saugumo ar visuomenės sveikatos sumetimais valstybės narės turi teisę apriboti bet kurios tautybės Europos Sąjungos piliečių judėjimo laisvę ir imigraciją į jų teritoriją.

Valstybės narės neprivalo iš anksto pranešti Europos Komisijai, kad ketina pasinaudoti šia viešosios tvarkos nuostata, kuri yra jų suvereni teisė. Nors pritariu nuomonei, kad Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms tenka bendra pareiga per integruotą strategiją ir per valstybių narių, Europos Komisijos, kitų Europos institucijų ir kitų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą skatinti romų bendruomenės integraciją laikantis nediskriminavimo principo, negaliu balsuoti už tai, kad būtų pasmerkta Komisija už pavėluotą ir ribotą reagavimą susidarius tokiai romų padėčiai Europoje ir už patikrinimą, kaip paisoma žmogaus teisių, nes visa tai yra visų bendra atsakomybė. Dėl šių priežasčių susilaikau nuo balsavimo dėl šio pasiūlymo dėl rezoliucijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl romų padėties ir judėjimo laisvės Europos Sąjungoje, nes manau, kad 10–12 mln. romų padėtis verčia parengti europinę jų integravimo strategiją. Laisvas asmenų judėjimas – vienas iš pagrindinių ES principų. Romų kilmės ES piliečiai, neatsižvelgiant į tautybę, taip pat turi teisę laisvai judėti po ES. Jie, kaip ir visi kiti Europos piliečiai, turi ir teises, ir pareigas. Jei asmuo, nepaisant jo etninės kilmės ar tautybės, padaro nusikaltimą, jis turi prisiimti visą įstatymo nustatytą atsakomybę. Tačiau nusikalstamumo negalima sieti su tautybe ar etnine grupe. Mano įsitikinimu, dėl kai kurių vienos etninės grupės narių ar kai kurių šalies gyventojų padarytų veiksmų negalima kaltinti visos etninės grupės ar visų šalies gyventojų. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija tapo teisiškai įpareigojanti. Šio dokumento 2 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad ES grindžiama tokiomis vertybėmis kaip pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, įstatymų viršenybė bei pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Manau, ES ir valstybėms narėms tenka bendra atsakomybė skatinti romų integraciją per ES romų strategiją.

 
  
MPphoto
 
 

  Traian Ungureanu (PPE), raštu (RO) Balsavau prieš kairiųjų pateiktą bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes jame romų mažumos Europoje klausimas kreipiamas netinkama linkme. Per plenarinę sesiją priimta rezoliucija yra ideologinis dokumentas, o ne konkretus veiksmų planas. Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos pateikta rezoliucija iš esmės yra po „pažangiu“ politiniu tekstu paslėpto veidmainiškumo išraiška. Šia rezoliucija mėginama mus priversti patikėti, kad visi esame rasistai.

Žinoma, to negalima pasakyti apie kairiuosius politikus. Rezoliucija parengta ir dėl jos buvo balsuojama neturint pakankamai žinių apie romų – Rytų ar Vakarų Europos – padėtį. Romų klausimas nėra nacionalinė problema ir todėl negali būti apibūdinamas rasistinės politikos terminais. Romų klausimas jau labai seniai egzistuoja Europos istorijoje ir vis dar nėra išspręstas. Kalbėdami klišėmis ir pasinaudodami politine darbotvarke, visų pirma per socialistų susirėmimą su dešiniosios pakraipos Prancūzijos administracija, nieko neišspręsime, tik padėsime kairiesiems siekti rinkiminių tikslų. Aš balsavau už Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pateiktą rezoliuciją būtent dėl to, kad joje siūlomos priemonės ir raginama derinti veiksmus Europos lygmeniu. Romų klausimas – tai ne rasizmo, o realizmo klausimas. Jei jis bus sprendžiamas pagal kairiųjų siūlomas sąlygas, jis netrukus vėl iškils ir sukels naują krizę vienoje ar kitoje valstybėje narėje. Šiandienos balsavimo rezultatai yra apgailėtini ir neproduktyvūs.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0491/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl ilgalaikės vyresnio amžiaus asmenų priežiūros, nes manau, kad labai svarbu visiems vyresnio amžiaus žmonėms ES sudaryti sąlygas aktyviai gyventi senatvėje ir teikti jiems didesnę pagalbą geresnei gyvenimo kokybei užtikrinti. Pasiūlymu dėl rezoliucijos siekiama mažinti nelygybę sveikatos priežiūros srityje ir apsaugoti vyresnio amžiaus žmones Europos Sąjungoje, taip pat kovoti su netinkamu elgesiu, kurį vyresnio amžiaus žmonės dažnai patiria sveikatos priežiūros paslaugų teikimo srityje, tuo tikslu priimant veiksmingesnes žmogiškųjų išteklių strategijas, kad sumažėtų personalo trūkumas, prisidedant prie informacijos ir komunikacijos technologijų sklaidos ir skatinant priežiūrą teikti namie bei didinant vyresnio amžiaus žmonių savarankiškumą.

Tikiuosi, priėmus šią rezoliuciją, Europos Komisija pradės rinkti duomenis apie geriausią praktiką ilgalaikės priežiūros srityje, kuri galėtų suteikti pridėtinės vertės Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metams (2012), turint tikslą sumažinti bet kokią diskriminaciją, pagerinti ilgalaikę priežiūrą ir sumažinti vyresnio amžiaus žmonių skurdą. Taip pat rekomenduoju įsteigti aktyvaus senėjimo stebėsenos tarnybą, kuri skleistų geriausią patirtį.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) Nors kai kurios šalys, pvz., Italija ir Vokietija, gali nukentėti labiau negu kitos, visos Europos Sąjungos valstybės narės turi spręsti senėjančios visuomenės klausimus. Į šią problemą turime atsižvelgti. Vis dėlto dar per dažnai imamės trumpalaikių veiksmų ir pamirštame pasirūpinti mūsų visuomenėje vykstančiais pokyčiais. Tai – puiki rezoliucija, nes joje trumpai ir sąžiningai visapusiškai apžvelgiami būdai, kuriais turėsime prisitaikyti (infrastruktūra, sveikatos apsaugos sistemos, asmeniniai ryšiai ir kt.). Gyvybiškai svarbu, kad šiuo klausimu ir toliau imtumės veiksmų. Šiandien turime išvengti galimų rytojaus sunkumų.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Palaikau šį pranešimą. Remiantis užimtumo politikos gairėmis, valstybėms narėms būtina dėti visas pastangas, siekiant svarbiausio tikslo – užtikrinti tvarų augimą, stiprinti darbo vietų kūrimą. Taip pat būtina spręsti ilgalaikes valstybių narių problemas: demografinės kaitos, globalizacijos ir naujų technologijų kūrimą. Kad tai pasiekti, būtina investuoti į tvarų augimą, kuris skatintų esamų darbo vietų išsaugojimą ir naujų darbo vietų atsiradimą, ypatingą dėmesį skiriant mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios sukuria didžiąją dalį darbo vietų Europoje. Būtina siekti ir socialinių užimtumo tikslų – skatinti esamų ir būsimų darbuotojų kokybišką švietimą, visą gyvenimą trunkantį mokymąsi; kovojant su nedarbu, ypatingą dėmesį skirti jaunimo, vyresnio amžiaus žmonių, neįgaliųjų bei moterų užimtumo skatinimui, palankiau žiūrėti į netipinių darbo sutarčių sudarymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Europos Sąjungoje vykstant demografiniams pokyčiams, intensyviai didėja vyresnio amžiaus žmonių skaičius ir jau dabar reikia spręsti svarbius uždavinius: patenkinti padidėsiančią sveikatos priežiūros paslaugų paklausą, pritaikyti sveikatos sistemas prie senėjančios visuomenės poreikių ir užtikrinti jų tvarumą visuomenėje, kurioje bus mažiau darbingo amžiaus žmonių. Šiuo metu skurdas yra labai paplitęs tarp pagyvenusių žmonių, nes daugelyje ES šalių yra radikaliai mažinamos pensijos ir kitos socialinės išmokos, tad svarbu sukurti tvarias ilgalaikės priežiūros finansavimo sistemas, skirtas vyresnio amžiaus žmonių priežiūros paslaugoms finansuoti. Taip pat būtina nustatyti minimalius visiems priežiūros sektoriams taikomus standartus, įskaitant minimalų atlyginimą.

Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad būtina mažinti nelygybę sveikatos priežiūros srityje ir apsaugoti vyresnio amžiaus žmones bendruomenėje ir priežiūros įstaigose. Taip pat privalome kovoti su vyresnio amžiaus žmonių socialine atskirtimi ir bet kurios rūšies diskriminacija amžiaus pagrindu. Mes privalome užtikrinti sąlygas aktyviam senėjimui bei orų ir pilnavertį vyresnio amžiaus žmonių gyvenimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Kokybiškas išsilavinimas ir mokymas būtinas asmens savirealizacijai, lygybei, kovai su socialine atskirtimi ir skurdu, aktyviam pilietiškumui ir socialinei sanglaudai. Raginu valstybes nares reguliuoti kvalifikacinius reikalavimus, taikomus pagyvenusiais žmonėmis besirūpinantiems socialiniams darbuotojams, parengti ir įgyvendinti pažangias mokymo sistemas, kad didėtų pagyvenusių asmenų priežiūros sistemoje dirbančiųjų išsilavinimas ir atitinkamai gerėtų teikiamų paslaugų kokybė. Norint pagerinti pagyvenusiems žmonėms teikiamų priežiūros paslaugų kokybę, būtina investuoti į specialiąją geriatrinę mediciną.

 
  
MPphoto
 
 

  Ole Christensen, Dan Jørgensen, Christel Schaldemose ir Britta Thomsen (S&D), raštu. (DA) Danijos socialdemokratai nemano, kad reikėtų įvesti minimalų atlyginimą, kaip siūloma rezoliucijos 12 dalyje. Tačiau, nepaisydami šio nepritarimo dėl minimalaus atlyginimo įvedimo, Danijos socialdemokratai nusprendė balsuoti už rezoliuciją, nes joje išdėstyta nemažai nuomonių ir iniciatyvų, kurioms mes pritariame.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Europos Parlamento sprendimas priimti pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl ilgalaikės vyresnio amžiaus asmenų priežiūros yra naudingas šiems žmonėms, Europos piliečiams, nes jiems reikia ir toliau turėti galimybę naudotis savo teisėmis ir laisvėmis, išsaugoti savo vietą visuomenėje ir neprarasti kontakto su kitomis kartomis. Manau, ES ir valstybės narės turi atsižvelgti į gyventojų senėjimo problemą ir užmegzti bendradarbiavimą, siekiant sukurti tvarią vyresnio amžiaus žmonėms teikiamų priežiūros paslaugų finansavimo sistemą, taip pat tinkamo profesinio šio sektoriaus darbuotojų rengimo sistemą, mokant jiems atitinkamą atlyginimą ir taip pagerinant jų teikiamų paslaugų kokybę. Be to, miestų ir teritorijų planavimo tarnybos turi priimti priemones, užtikrinančias, kad vyresnio amžiaus žmonėms ir riboto judumo asmenims būtų suteiktos galimybės patekti ten, kur jiems reikia: kur teikiamos prie jų poreikių priderintos socialinės paslaugos, vykdoma socialinė ir kultūrinė veikla. Atitinkamos valdžios institucijos turi nuolat informuoti vyresnio amžiaus asmenis apie jiems priklausančias teises ir apie juos liečiančių teisės aktų pakeitimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes pritariu, kad reikia suteikti galimybes vyresnio amžiaus žmonėms gauti geros kokybės sveikatos ir kitokios priežiūros paslaugas. Atsižvelgiant į kelių pastarųjų metų demografinius pokyčius, visų pirma gyventojų senėjimą, vyresnio amžiaus žmonėms reikia padėti, kad jie galėtų gyventi oriai ir savarankiškai savo pačių namuose.

 
  
MPphoto
 
 

  Göran Färm, Anna Hedh, Olle Ludvigsson ir Marita Ulvskog (S&D), raštu. (SV) Turime išlaikyti aukšto lygio vyresnio amžiaus asmenų priežiūros paslaugas ir šiai priežiūrai turi būti skiriamas prioritetas gerovės sistemoje, kuri yra plėtotina atsižvelgiant į demografinius pokyčius. Mes gerai suprantame, kad reikia nustatyti reikalavimus dėl būtinųjų socialinių standartų, taikomų visoms priežiūros sektoriaus sutartims, tačiau manome, kad minimalus atlyginimas neturėtų būti nustatomas, nes, pvz., Švedijoje to nėra, mat atlyginimų nustatymas yra socialinių partnerių reikalas. Be to, atlyginimų lygio nustatymas nepriklauso ES kompetencijai. Mes nemanome, kad padėtis kaip nors pasikeis, tačiau, nepaisant to, nusprendėme balsuoti už pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes manome, kad pagrindinis klausimas yra labai svarbus.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei ir didėjant vyresnio amžiaus asmenų pažeidžiamumui dėl jų priklausomybės nuo socialinių paslaugų, kurios dažnai yra nepatenkinamos ir ardo santykius šeimoje, patenkame į padėtį, kai daugeliui žmonių šį sunkiausią gyvenimo etapą tenka įveikti vieniems ir neturint finansinių išteklių pragyventi, o dažnai ir patiriant didžiulį skurdą, todėl nacionalinės vyriausybės privalo pasirūpinti svarbiausių priežiūros paslaugų teikimu.

Europoje, kaip ir Portugalijoje, nuolatinės priežiūros klausimas yra labai svarbus CDS-PP (Demokratų ir socialistų centro-liaudies partijai) – jau kelerius metus mes aiškiai remiame tokią priežiūrą ir paramą šeimoms, įskaitant vyresnio amžiaus žmones, bei privatiems priežiūros paslaugų teikėjams teikiančių tinklų kūrimąsi. Džiaugiuosi, kad čia svarstomame pasiūlyme dėl rezoliucijos siūloma, kad nacionalinės vyriausybės turėtų remti neformalios priežiūros paslaugų teikėjus, kurie dažnai yra šeimos nariai, ir kad šiems priežiūros paslaugų teikėjams, kurie vykdo funkcijas, kurias kitu atveju tektų vykdyti valstybei, būtų sudarytos sąlygos prižiūrėti savo vyresnio amžiaus artimuosius ir nenukentėti dėl to, pvz., profesinėje srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Per pastaruosius kelerius metus ES įvyko demografinių pokyčių – padaugėjo vyresnio amžiaus gyventojų. Dėl šio reiškinio padidėjo našta biudžetams, prireikė daug papildomos infrastruktūros ir socialinių paslaugų. Todėl reikalinga politika, kaip įtraukti pagyvenusius žmones ir kovoti su visų formų diskriminacija dėl amžiaus. Esu nustebęs, kad daugelyje valstybių narių specializuotos geriatrinės medicinos finansavimas vis mažinamas ir teikiama vis mažiau jos paslaugų. Vyresnio amžiaus gyventojams teikiamos paslaugos turėtų būti aukštos kokybės.

Todėl valstybės narės turėtų taikyti politikos priemones specialistų mokymui tobulinti. Be to, norėčiau jums priminti didžiulį savanoriškų įstaigų, religinių ir labdaros organizacijų įnašą šioje srityje. Valstybės narės turėtų itin energingai siekti užtikrinti ilgalaikės priežiūros paslaugas gaunančių žmonių pagrindinių teisių apsaugą. Valstybės narės turėtų teikti prioritetinę paramą palaikomosios slaugos namuose grupėms kurti, parengti ir įgyvendinti pažangias mokymo sistemas, kad būtų lengviau gerinti pagyvenusiųjų žmonių priežiūros sistemos darbuotojų išsilavinimą. Komisija turėtų atlikti tyrimą, kuriuo būtų sudarytas aiškesnis vaizdas apie didėjančius reikalavimus pagyvenusių žmonių priežiūrai, ir planuojamo specialistų ruošimo sąmatą laikotarpiui iki 2020 m.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Dėl mokslo ir technologijų pažangos ir pozityvios civilizacijos evoliucijos ilgėja žmonių gyvenimo trukmė. Tačiau dabar, kai krypstama į neoliberalizmą ir kai pagrindinis kapitalistinės visuomenės tikslas – gauti kuo daugiau pelno, vyriausybės yra linkusios neteikti tiek daug svarbos vyresnio amžiaus žmonių vaidmeniui, o senėjančią visuomenę laiko našta, kas yra nepriimtina.

Šiame pasiūlyme dėl rezoliucijos, nors juo ir nepašalinamos problemos priežastys, o būtent – socialinės paramos mažėjimo priežastys, kviečiama kovoti su vyresnio amžiaus žmonių socialine atskirtimi ir visų formų diskriminacija dėl amžiaus.

Be to, jame smerkiamas profesionalios geriatrinės medicinos finansavimo sumažinimas, nepakankamas vyresnio amžiaus žmonėms priežiūros paslaugas teikiančių specialistų rengimas, nepakankama bendruomeninės priežiūros ir priežiūros namuose infrastruktūra, taip pat nepakankama vyresnio amžiaus žmonių priežiūra visiems prieinamomis sąlygomis.

Todėl mes pritariame šiam kvietimui, tačiau toliau kovosime su šios padėties priežastimis ir už tikrą, vyresnio amžiaus žmonėms palankų pokytį politikoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. (FR) Perskaitęs šį Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pateiktą pasiūlymą dėl rezoliucijos, dėl kurios balsavome, prisiminiau skausmingus ir gėdingus 2003 m. įvykius, kai per karščio bangą Prancūzijoje mirė per 15 000 vyresnio amžiaus žmonių. Šios tragedijos priežastis – personalo trūkumas senelių namuose ir nesveika tendencija mūsų visuomenėje, ypač mano šalyje, kai daugelis vyresnio amžiaus žmonių paliekami vienatvėje ir skurde. Tačiau kartu negaliu pamiršti ir to, kad Europos Sąjungai tenka didžiulė atsakomybė už mūsų socialinio draudimo sistemos suardymą, nulemtą jos taikomos ekonominės ir prekybos politikos, mėginamo primesti biudžetinio maltizmo ir grynai statistika paremtos socialinio saugumo vizijos, kuriai pritaria ir mūsų aukščiausieji politikai. Manau, kalta ji ir vyriausybės, kurios ją remia dėl mažų atlyginimų, perkamosios galios ir pensijų. Tai pat negaliu pamiršti, kad daugybė šiame Parlamente priimamų dokumentų persmelkti pražūties kultūra. Todėl, tiesą sakant, nemanau, kad reikėtų Briuseliui suteikti bet kokią galią formuoti politiką vyresnio amžiaus žmonių atžvilgiu, netgi rengti statistiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Ibrisagic (PPE), raštu. − (SV) Balsavimo paaiškinimas: šiandien balsavome už pasiūlymą dėl rezoliucijos (B7-0491/2010) dėl ilgalaikės vyresnio amžiaus asmenų priežiūros. Tačiau norėtume pabrėžti, kad pritariame ne viskam, kas išdėstyta rezoliucijoje. Mums didžiausią rūpestį kelią raginimas įvesti minimalų atlyginimą. Šiuo klausimu mes kviečiame vadovautis subsidiarumo principu. Gunnar Hökmark, Christofer Fjellner, Anna Ibrisagic, Anna Maria Corazza Bildt.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Tai – klausimas, kuris, mūsų partijos nuomone, seniai yra iškilus ir kuriam teikiame didelę svarbą, kad didelių sveikatos problemų turinčių pagyvenusių žmonių pastarasis gyvenimo etapas būtų nugyventas kuo geresnėmis sąlygomis. Todėl nepaisant krizės reikia kuo daugiau išteklių nukreipti kuo geresnei paramai visiems, gaunantiems ilgalaikės priežiūros paslaugas, kad pagyvenusių žmonių gyvenimas būtų geros kokybės. Būtent tai mano partija skatina Portugalijoje ir mes šiuo klausimu pateikėme keletą pasiūlymų Portugalijos parlamentui.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. (ES) Dėl demografinių pokyčių, įvykusių per pastaruosius kelerius metus, ypač dėl gyventojų senėjimo, padidėjo našta biudžetui ir išaugo poreikis užtikrinti geresnę sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugų infrastruktūrą. Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl ilgalaikės vyresnio amžiaus asmenų priežiūros, kuriame valstybės narės raginamos kovoti su šių žmonių socialine atskirtimi ir bet kokia diskriminacija dėl amžiaus, kadangi valstybės narės privalo užtikrinti galimybę gauti tinkamos kokybės sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugas, nes tai pagrindinis Europos solidarumo modelio principas.

Svarbu pripažinti geros kokybės ir nuolatinės priežiūros svarbą, todėl valstybės narės turi pradėti vykdyti pagalbos ir priežiūros teikimo vyresnio amžiaus žmonėms namuose programas, kurias pagal savo kompetenciją administruotų savivaldybės ar vietos valdžios institucijos, o tose šalyse, kuriose jos jau pradėtos, jos turėtų būti tęsiamos. Visose valstybėse narėse turi būti nustatytos garantijos ilgalaikės priežiūros paslaugas gaunančių žmonių pagrindinėms teisėms apsaugoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – (LV) Visiškai pritariu šiam pasiūlymui dėl rezoliucijos. Tikiuosi, šį Europos Parlamento pareiškimą seks tolesni veiksmai. Labai svarbu aštriai ir veiksmingai reaguoti į bet kokį ir kiekvieną vyresnio amžiaus žmonių diskriminacijos atvejį. Labai svarbu parengti nacionalinėms vyriausybėms teisiškai privalomą direktyvą, kurioje būtų numatytos teisinės priemonės, nukreiptos prieš veiksmus, kuriais ketinama mažinti pensijas ir nevykdyti kitų valstybės įsipareigojimų vyresnio amžiaus žmonėms. 2009 m. mano šalies, Latvijos, valdžia, norėdama „pragręžti skylę“ biudžete, sumažino pensijas ir taip sugriovė žmonių viltį, kad socialinė sistema bus stabili ir teisinga. Balsavau už šią rezoliuciją vildamasis, kad panašūs pažeidimai ir piktnaudžiavimas galia nebepasikartos.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Jau daug metų matome, kad nebeįmanoma finansuoti trumpalaikės ar ilgalaikės priežiūros paslaugų. Nepaisant to, visos priemonės šioje srityje yra atidėliojamos, o tie, kuriems jų reikia, ir jų artimieji paliekami likimo valiai. Kaip ir vaikų auginimo atveju, artimųjų priežiūros paslaugoms bei savanoriškai dirbančių bendruomenės narių paslaugoms neteikiama reikšmės, dėl kapitalizmo ardomi socialiniai tinklai. Žmonės buvo įtikinti, kad norint užtikrinti, jog socialinės sistemos, o kartu ir vyresnio amžiaus žmonių priežiūra, išliks, reikia nežabotos masinės imigracijos.

Tačiau viskas yra priešingai. Tai tik paspartino grėsusį finansinį žlugimą. Diskutuoti apie finansinį gyvybingumą ir finansinę priežiūros keliamą naštą jau per vėlu. Jei ir nuspręstume skirti prioritetą palaikomosios slaugos ir medicininės priežiūros paslaugų teikimo namuose plėtojimui, nebebus įmanoma pakeisti mąstysenos ir pasisukti šiuo klausimu 180 laipsnių kampu. Tačiau bet kokiu atveju noras kovoti su netinkamu elgesiu su vyresnio amžiaus žmonėmis yra sveikintinas. Reikalavimų sąrašas vėluoja metų metus. Nepaisant to, balsavau „už“.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Labai džiaugiuosi, kad priimta ši rezoliucija, kurioje valstybės narės raginamos iš esmės atsižvelgti į pastarųjų metų demografinius pokyčius, ypač į visuomenės senėjimą, dėl kurių didėja spaudimas biudžetui ir auga poreikis užtikrinti geresnę sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugų infrastruktūrą; valstybės narės kviečiamos kovoti su vyresnio amžiaus žmonių socialine atskirtimi ir bet kokia diskriminacija dėl amžiaus; valstybėms narėms primenama, kad galimybė gauti tinkamos kokybės sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugas yra pagrindinis Europos solidarumo modelio principas.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Šio pasiūlymo dėl rezoliucijos priėmimas dar kartą parodo, kad Europos Parlamentui ir jo nariams ypač rūpi vyresnio amžiaus žmonių sveikatos priežiūros klausimas. Senėjančioje visuomenėje tampa vis svarbiau saugoti ir gerinti mūsų „sidabrinių metų“ kokybę.

Tęsti šioje srityje dirbančių specialistų rengimą, raginti valstybes nares informuoti vyresnio amžiaus žmones apie sveiką mitybą ir dehidratacijos pavojaus prevenciją, plėtoti vadinamąsias „e. sveikatos“ paslaugas siekiant efektyvumo ir produktyvumo – tai tik keletas priemonių, kurios siūlomos rezoliucijoje.

Nė viena valstybė narė negali išsisukti nuo pagrindinės pareigos gerinti sąlygas šiems vyrams ir moterims, kurie dažnai paliekami vieni. Todėl tikiuosi, kad siekdami iš tikrųjų sukurti „visuomenę visiems“, priėmę šia rezoliuciją suteiksime naują stimulą valstybėms narėms pasirūpinti, kad įvairaus amžiaus žmonės turėtų galimybę aktyviai dalyvauti bendruomenės gyvenime, o bendruomenė nepaliktų jų likimo valiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Alf Svensson (PPE) , raštu. (SV) Šiandien balsavau už rezoliuciją B7-0491/2010 dėl ilgalaikės vyresnio amžiaus asmenų priežiūros. Tačiau vienai rezoliucijos daliai nepritariu. Rezoliucijos 12 dalyje reikalaujama nustatyti būtinuosius visoms priežiūros sektoriaus sutartims taikomus standartus, įskaitant minimalų atlyginimą. Švedijos krikščionys demokratai tam prieštarauja. Tai svetima Švedijos kolektyvinių susitarimų modeliui. Mūsų švediškasis modelis pasiteisino kaip tenkinantis ir darbuotojų, ir darbdavių interesus. Esu giliai įsitikinęs, kad atlyginimas – tai dalykas, kuris turėtų būti nustatomas socialinių partnerių susitarimu, o ne įrankis politikams pranokti vieni kitus.

 
  
  

Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos (RC-B7-0484/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsavau už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Jordano upės ir ypač Jordano žemupio padėties, nes manau, kad labai svarbu atkeipti dėmesį į šios upės, ypač jos žemupio, niokojimą. Pasiūlyme raginama, kad Izraelio ir Jordanijos vyriausybės, taip pat Palestinos savivalda, padedant Europos Sąjungai, įsteigtų Jordano upės baseino komisiją, kuri būtų atvira kitoms upės kranto šalims.

Manau, reikia valdymo plano, kurį įgyvendinant būtų galima atitaisyti Jordano upei padarytą žalą, skiriant finansinę ir techninę pagalbą jai ir ypač jos žemupiui atgaivinti. Vandentvarkos klausimas, ypač teisingas vandens paskirstymas siekiant patenkinti visų regiono gyventojų reikmes, yra itin svarbus norint užtikrinti ilgalaikę taiką ir stabilumą Artimuosiuose Rytuose. Todėl manau, kad reikia intensyvinti pastangas ir skirti daugiau finansinės ir techninės pagalbos vandentvarkos projektams, skatinti teisingą jos panaudojimą ir reikiamų technologijų perdavimą regiono šalims.

 
  
MPphoto
 
 

  Ioan Enciu (S&D), raštu. − Pritariu rezoliucijai dėl Jordano upės padėties, nes joje raginama imtis konkrečių priemonių šiuo klausimu, kuris daro tiesioginę įtaką regiono tautų ekonominei, socialinei ir kultūrinei gerovei. Smarkus Jordano upės nykimas turi poveikio visiems nuo šios upės vandens išteklių priklausomų bendruomenių gyvenimo aspektams. Rezoliucijoje, kurioje raginama kartu ieškoti tarpvalstybinių taršos ir vandens išteklių išeikvojimo problemų sprendimo būdų, pabrėžiama, kad Izraelio, Palestinos ir Jordanijos bendradarbiavimas sprendžiant Jordano upės nykimo problemą gali duoti rezultatų pasitikėjimo ir taikos kūrimo srityje.

Rezoliucijoje teisingai pabrėžiama, kad į Europos Sąjungos santykius su Jordano upės kranto šalimis turi būti įtraukti šios upės gaivinimo planai ir pasiūlymai. O Europos Sąjunga, atsižvelgdama į problemos opumą, savo vystomuosiuose projektuose, vykdomuose šiame regione, turėti skirti prioritetą Jordano upės gaivinimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. − (PT) Balsavau už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Jordano upės padėties, nes reikia išsaugoti šios upės vertę aplinkos, kraštovaizdžio grožio, kultūriniu, istoriniu, reikšmės žemės ūkiui ir ekonominiu požiūriu. Tinkamas vandens išteklių valdymas atsižvelgiant į visų regiono gyventojų reikmes taip pat labai svarbus Artimųjų Rytų stabilumui.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Jordanijos upės problemos kelia daug didesnį nei įprastą susirūpinimą vandens išteklių nykimu. Kaip pripažįstama mūsų priimtoje rezoliucijoje, Jordanas nėra paprasta upė. Jos reikšmė yra daug didesnė nei paprastos upės – ji reikšminga įvairių platumų valstybių, tautų ir gyventojų politiniam, simboliniam ir religiniam gyvenimui.

Ypatinga jos svarba žmonijos istorijai pateisina Europos ir visų pirma šio Parlamento susirūpinimą jos likimu. Tikiuosi, prieigą prie Jordano upės turinčios valstybės sugebės pamiršti savo tradicijų skirtumus ir nepasitikėjimą bei suvienyti pastangas tolesniam šios upės nykimui sustabdyti, ir joms to linkiu.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Jordano upė, ypač Jordano žemupis, yra visuotinės svarbos kultūrinis kraštovaizdis, turintis didelę istorinę, religinę ir ekologinę svarbą. Deja, jį niokoja per didelis išnaudojimas, tarša ir netinkamas srovės valdymas, dėl kurių sunaikinama 50 proc. biologinės įvairovės. Jordano upės, ypač Jordano žemupio, atgaivinimas didžiausią reikšmę turi Izraelio, Jordanijos ir Palestinos vietos bendruomenėms, patiriančioms panašų vandens trūkumą.

Jis taip pat teikia didžiulę ekonominę naudą ir labai padeda didinti tarpusavio pasitikėjimą. Aktyvus vyriausybių, pilietinės visuomenės organizacijų ir atitinkamų vietos bendruomenių bendradarbiavimas gali daug prisidėti prie regioninių taikdariškų pastangų. Todėl raginame nukentėjusių šalių institucijas bendradarbiauti ir atgaivinti Jordano upę parengiant ir įgyvendinant politikos priemones, kuriomis būtų siekiama apčiuopiamų rezultatų namų ūkių ir žemės ūkio vandens paklausos valdymo ir vandens bei gamtos išteklių išsaugojimo srityse. Taip pat raginame Tarybą, Komisiją ir ES valstybes nares skatinti ir remti visapusišką Jordano upės naikinimo padarytos žalos atitaisymo planą.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Kaip teigiama pasiūlyme dėl rezoliucijos, Jordano upės baseino, ypač Jordano žemupio, kraštovaizdis yra visuotinės svarbos kultūrinis kraštovaizdis, istoriniu, simboliniu, religiniu, aplinkos, žemės ūkio ir ekonominiu požiūriais labai svarbus ne tik Artimųjų Rytų, bet ir kitoms šalims. Dabartinė upės būklė – jos ekologinis nykimas ir su tuo susijusi tarša – verčia rimtai dėl jos nerimauti.

Žinoma, pageidaujamas ir reikalingas Jordano upės gaivinimas – būtinybė aplinkos, socialiniu ir kultūriniu požiūriu – neatskiriamas nuo regiono geopolitinių sąlygų. Reikia pripažinti, kad Palestinos gyventojams Vakarų Krante jau dabar labai stinga vandens, nes beveik visą reikalingą vandenį sunaudoja Izraelis ir Vakarų Krante esančios Izraelio gyvenvietės, taip pat todėl, kad Izraelis ir toliau laiko užėmęs didelę dalį Golano aukštumų, kur yra daug svarbių šaltinių. Todėl teisingas vandens išteklių paskirstymas siekiant vienodai patenkinti visų regiono gyventojų reikmes yra itin svarbus norint užtikrinti ilgalaikę taiką ir stabilumą Artimuosiuose Rytuose, o tai, savo ruožtu, yra neatsiejama nuo poreikio gaivinti Jordano žemupį.

 
  
MPphoto
 
 

  Jaromír Kohlíček (GUE/NGL), raštu. − (CS) Artimųjų Rytų padėtis jau daug metų sudėtinga politiniu, taip pat ekonominiu ir ekologiniu požiūriu. Čia niekada nebuvo daug upių, jų tėkmė yra labai nepastovi, netgi antikos laikais miškai užleido vietą dirbamai žemei ir ganykloms, dėl kurių kasmet sunaikinama nemažai krūmynų, medžių ir žalumos. Jau dabar Jordano upė yra nusekusi ir jos vanduo užterštas, laipsniškai senka ir Mirusioji jūra. Pakankamos upės vandens tėkmės užtikrinimas yra didelė techninio pobūdžio problema, kuri gali būti išspręsta tik esant taikiai politinei padėčiai. Europos Sąjunga jau senai aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose, kurių pagrindinis tikslas – remti taikią viso regiono plėtrą.

Todėl taip pat pageidautina, kad remtume svarbiausią – racionalios vandentvarkos atgaivinimo Jordano vidurupyje ir žemupyje – programą. Kadangi vietos valdžia susiduria su panašiomis problemomis įvairiose Sahelio ir Azijos dalyse, Komisija turėtų reaguoti ne tik suteikdama vertingą įkvėpimą panašioms problemoms kitose pasaulio dalyse spręsti, bet ir priimdama konkrečias taisomąsias priemones. Pritariu šio rezoliucijos projekto priėmimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Galimybė turėti geriamojo vandens yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių. Liepos mėn. Jungtinės Tautos priėmė Kočabambos tautų aukščiausiojo lygio susitikimo inspiruotą rezoliuciją, kurioje reikalaujama šią teisę pripažinti. Jordano upė nuniokota, o Izraeliui, Jordanijai ir Sirijai pakreipus iš esmės visą upės vagą, Palestinos gyventojai nebeturi geriamojo vandens. Europos Sąjunga be jokių išlygų turi remti valstybių bendradarbiavimo susitarimus dėl upės gaivinimo ir vandens išteklių paskirstymo regione tobulinimo.

Nepaisant to, toks išskirtinis dėmesys Jordano upei, kai naikinama tiek daug kitų upių, stebina. O šioje rezoliucijoje būtent taip ir daroma. Balsuoju už ją tikėdamasis, kad panašus dėmesys bus parodytas ir kitiems vandens telkiniams visame pasaulyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. (ES) Balsavau už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Jordano upės padėties, nes visos prieigą prie šios upės turinčios šalys turi būti skatinamos ją gaivinti. Jordano žemupys visiškai sunaikintas: bloga vandentvarka lėmė didžiulę taršą, dėl kurios sunaikinta 50 proc. biologinės įvairovės.

1994 m. pasirašytoje taikos sutartyje Izraelis ir Jordanija susitarė bendradarbiauti rūpinantis Jordano upės ekologija palei jų bendrą sieną ir saugant jos vandens išteklius. Tačiau Palestinos gyventojams buvo uždrausta patekti į Izraelio saugumo zoną, nustatytą Vakarų krante palei visą Jordano žemupį, kurį neteisėtai yra užėmę Izraelio gyventojai, drėkinantys žemę palestiniečiams priklausančiu vandeniu.

Tai reiškia, kad Vakarų krante gyvenantiems palestiniečiams labai stinga vandens, todėl mes reikalaujame, kad Izraelis sustabdytų gyvenviečių kūrimo politiką, taip pat ir Jordano žemupyje. Prieigą prie šios upės turinčios šalys, padedamos ES, turi įsteigti Jordano upės komisiją upei gaivinti, kad būtų užtikrintas pakankamas kiekis vandens palei upę gyvenančių žmonių reikmėms tenkinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – (LV) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Rezoliucijoje teigiama, kad šiandien Jordano upės būklė katastrofiška. Mirusiosios jūros lygis kasmet nusileidžia po 30 cm. Pakrantės šalys, ypač Sirija ir Jordanija, naudoja upės išteklius, bet visai neinvestuoja į nuotekų valymo bei geriamojo vandens ruošimo įrangos tobulinimą. Jei ES labai greitai nepadidins spaudimo visiems vandens išteklių naudotojams, ekologinės nelaimės bus neišvengta. Šiuo požiūriu rezoliucija yra pačiu laiku duodamas signalas Sirijos, Jordanijos ir Izraelio vyriausybėms. Labai svarbu, kad visų Artimųjų Rytų šalių vyriausybės suprastų, jog ES negali išspręsti jų problemų. Turime priversti Sirijos, Jordanijos ir Izraelio vyriausybes galvoti apie ateitį. Turime padėti joms planuoti veiksmus šia linkme, tačiau jokiomis aplinkybėmis neturime skirti lėšų tiems, kurie neatsakingai naudoja gamtinius išteklius savanaudiškais tikslais.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Džiaugiuosi šiandien vykusiu svarbiu balsavimu dėl rezoliucijos, kurioje atkreipiamas dėmesys į Jordano upės, ypač jos žemupio, niokojimą ir parodomas susirūpinimas šia problema. Joje visų Jordano upės kranto šalių valdžios institucijos raginamos bendradarbiauti ir parengti bei įgyvendinti politiką, skirtą Jordano upei atgaivinti, pagal kurią būtų siekiama apčiuopiamų rezultatų vandens reikmių namų ir žemės ūkiuose valdymo, vandens kokybės išsaugojimo, kanalizacijos valdymo ir žemės ūkio bei pramoninių nuotekų tvarkymo srityse, taip pat užtikrinant, kad į Jordano žemupį įtekėtų pakankamas kiekis gėlo vandens. Joje palankiai vertinamas Izraelio, Jordanijos ir Palestinos vietos bendruomenių, kurioms aktualios tos pačios apsirūpinimo vandeniu Jordano žemupyje problemos, bendradarbiavimas, o Izraelis ir Jordanija raginami visapusiškai vykdyti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su Jordano upės atgaivinimu.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika