Rodyklė 
Posėdžio stenograma
PDF 2089k
Ketvirtadienis, 2010 m. rugsėjo 9 d. - Strasbūras Tekstas OL
1. Posėdžio pradžia
 2. − Geresnė teisėkūra
 3. Pašto paslaugos
 4. Pirmininko pareiškimas
 5. – Balsuoti skirtas laikas
  5.1. Geresnė teisėkūra (A7-0215/2010, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg) (balsavimas)
  5.2. Romų padėtis Europoje (balsavimas)
  5.3. Ilgalaikė pagyvenusių žmonių priežiūra (balsavimas)
  5.4. Jordano upės ir Jordano žemupio situacija (balsavimas)
 6. Nepakankamai skaidrus procesas ir galimai smerktinas Kovos su klastojimu prekyboje susitarimo (angl. ACTA) turinys. Kovos su smurtu prieš moteris metų paskelbimas (rašytiniai pareiškimai) (žr. protokolą)
 7. Paaiškinimai dėl balsavimo
 8. Balsavimo ketinimai ir pataisymai (žr. protokolą)
 9. Ankstesnio posėdžio protokolo tvirtinimas (žr. protokolą)
 10. Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pažeidimo atvejų
  10.1. Kenija: nepavykęs bandymas areštuoti Sudano prezidentą Omarą al-Bashirą
  10.2. Žmogaus teisės Sirijoje, ypač Haythano Al-Maleh byla
 11. Balsuoti skirtas laikas
  11.1. Kenija: nepavykęs bandymas areštuoti Sudano prezidentą Omarą al-Bashirą (B7-0508/2010)
  11.2. Žmogaus teisės Sirijoje, ypač Haythano Al-Maleh byla (B7-0511/2010)
 12. Balsavimo ketinimai ir pataisymai (žr. protokolą)
 13. Asignavimų perkėlimas (žr. protokolą)
 14. Prašymas ginti Parlamento nario imunitetą (žr. protokolą)
 15. Sprendimai dėl kai kurių dokumentų (žr. protokolą)
 16. Tarybos pozicija pirmojo svarstymo metu (žr. protokolą)
 17. Į registrą įrašyti rašytiniai pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnis) (žr. protokolą)
 18. Per šį posėdį priimtų tekstų perdavimas (žr. protokolą)
 19. Pateikti dokumentai (žr. protokolą)
 20. Kitų posėdžių kalendorinis planas (žr. protokolą)
 21. Sesijos atidėjimas
 PRIEDAS (Atsakymai raštu)


  

PIRMININKAVO: Miguel Angel MARTÍNEZ MARTÍNEZ
Pirmininko pavaduotojas

 
1. Posėdžio pradžia
Kalbų vaizdo įrašas
  

(Posėdis pradėtas 10.00 val.)

 

2. − Geresnė teisėkūra
Kalbų vaizdo įrašas
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Pirmasis klausimas – L. J. Geringer de Oedenberg pranešimas (A7-0215/2010) dėl geresnės teisėkūros, kurį ji pateikė Teisės reikalų komiteto vardu, – tai 15-asis metinis Europos Komisijos pranešimas, kurį ji rengia pagal Protokolo dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 9 straipsnį (2009/2141(INI)).

 
  
MPphoto
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, pranešėja.(PL) Pone pirmininke, remdamiesi subsidiarumo principu, kuriame Europos Sąjungos teisės aktus, kai jų reikia. Jie turi būti tinkamai įgyvendinami valstybių narių teisinėse sistemose ir būti aiškūs, skaidrūs ir suprantami piliečiams. Tačiau praktikoje tai nėra taip paprasta. Europos Sąjungos teisė dažnai apibūdinama kaip paini, netiksli ir paliekanti per daug erdvės interpretacijoms.

Lisabonos sutarties 260 straipsnis, kuriame įtvirtinta nuostata, kad Europos Komisijai leidžiama nubausti valstybes nares už tai, kad jos nesugeba tinkamai ir per nustatytą laiką įgyvendinti Europos Sąjungos teisės, atsirado dėl visuotinių atidėliojimų, susijusių su teisės aktų perkėlimu. Dėl to labai susidomėjusi klausiausi, kai buvo dėstoma mintis apie „sumanų reguliavimą“, kurią J. M. Barroso pateikė savo politinėse gairėse praėjusiais metais. Skatindama Europos Komisiją įgyvendinti „sumanaus reguliavimo“ darbotvarkę ir naudodamasi proga, kad šiandien čia su mumis yra Europos Komisijos atstovas, norėčiau paklausti, kas daroma minėtoje srityje? Ką Europos Komisija daro šiuo klausimu? Tikiuosi, kad ši mintis nebuvo tik itin madingas technokratinis šūkis. Kas kita, ką pažadėjo J. M. Barroso, buvo ex-post vertinimas. Pritariu tam, kad būtina labai atidžiai sekti, kas vyksta su Europos Sąjungos teisės aktais po to, kai jie priimami. Ar jie tinkamai įgyvendinami, ir jeigu ne, kodėl atidėliojamas jų tinkamas įgyvendinimas? Ar naujieji teisės aktai suprantami piliečiams? Jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nėra naudingi ekonomikai, aplinkai ir visuomenei, visas mūsų darbas netenka prasmės. O tai paaiškina tokį klausimą Europos Komisijai: kas vyksta su ex-post vertinimu? Kuo jis skiriasi nuo esamų mechanizmų, kurie taikomi stebint teisės aktų įgyvendinimą? Kitas dalykas – poveikio vertinimas, kuris pridedamas prie visų pasiūlymų dėl naujų teisės aktų.

Europos Parlamentas nuolat atkreipė dėmesį į tai, kad Europos Komisija, siūlydama naujus teisės aktus, privalo atlikti išsamią jų įgyvendinimo analizę, pagrįstą patikimais duomenimis.

Savo pranešime apžvelgiau poveikio vertinimo problemą dviem aspektais: pirma, turinio aspektu, arba kuriuos pasiūlytų teisės aktų padarinius turėtų apsvarstyti Europos Komisija. Todėl prašau Europos Komisijos teikti ypatingą reikšmę tam, kad būtų ištirtas socialinis jos iniciatyvų poveikis. Atsakymai į tokius klausimus, pvz., kokį poveikį tam tikras teisės akto pasiūlymas turėtų Europos Sąjungos darbo rinkai ir tam tikrų amžiaus grupių asmenų ir sektorių užimtumui, yra labai svarbūs atsižvelgiant į ekonomikos krizę. Manau, kad šis aspektas vis dar nepakankamai išanalizuotas. Kita vertus, norėčiau atkreipti dėmesį į poveikio vertinimo nepriklausomumą, tiesiogiai susijusį su geresnės teisėkūros problema.

Savo pranešime pabrėžiau poreikį užtikrinti visišką nepriklausomumą ir tinkamus išteklius, kurie būtų suteikiami institucijai, prižiūrinčiai poveikio vertinimų kokybę, ir kuri, kaip žinote, buvo įkurta reaguojant į Europos Parlamento reikalavimą. Turiu galvoje Poveikio vertinimo valdybą, kurią sudaro aukščiausi Europos Komisijos pareigūnai, ir ataskaitas Europos Komisijos pirmininkui.

Tačiau labai atsargiai vertinu galimybę įtraukti nepriklausomus ekspertus, kad jie atliktų poveikio vertinimą, nes Europos Parlamentas iš tiesų negali patvirtinti jų nepriklausomumo. Savo pranešime taip pat aptariu Administracinės naštos mažinimo programą. Viešoji nuomonė rodo, kad Europos Sąjunga per dažnai siejama su sudėtinga ir nereikalinga biurokratija. Dėl to palankiai vertinu tai, kad iki 2012 m. Europos Komisija planuoja sumažinti šią naštą 33 proc. Tačiau girdėjau pranešimų, kuriuose buvo teigiama, kad kai kuriais atvejais įmones atleidus nuo administracinės prievolės tai sukėlė standartų, pvz., su darbuotojų sauga susijusių standartų, mažinimą. Todėl prašau Europos Komisijos į šią problemą pažvelgti iš pasaulinės perspektyvos. Administracinės išlaidos neturėtų būti mažinamos supaprastinant Europos Sąjungos socialinius standartus.

Savo pranešime taip pat atkreipiu dėmesį į Aukšto lygio nepriklausomų suinteresuotųjų šalių grupės administracinei naštai mažinti, kuriai vadovauja E. Stäuber, darbą. Manau, kad šios Aukšto lygio grupės darbas iki šiol buvo labai veiksmingas, ir palankiai vertinu žinią, kad jos įgaliojimai bus pratęsti iki 2013 m. Tikiuosi, kad Europos Parlamentui ir toliau bus pranešama apie tai, kaip minėta grupė vertina Administracinės naštos mažinimo Europos Sąjungos lygmeniu programą.

Galiausiai, norėčiau atkreipti dėmesį į klausimus, susijusius su Lisabonos sutarties įsigaliojimu ir pirmiausia – su tuo, kaip bus stiprinamas bendravimas su nacionaliniais parlamentais ir kaip piliečių iniciatyva bus įgyvendinama praktiškai. Tikiuosi, kad parlamentų bendradarbiavimas apims ne tik su subsidiarumo principo stebėsena susijusius klausimus, bet ir prisidės prie to, kad būtų geriau perkeliami Europos Sąjungos teisės aktai. Kalbant apie piliečių iniciatyvą, manau, kad milijonai piliečių laukia, kol išgirs Europos Parlamento poziciją šiuo klausimu. Žinau, kad šiuo klausimu Konstitucinių reikalų komitetas intensyviai dirba, ir tikiuosi, kad pirmasis šio dokumento svarstymas įvyks iki metų pabaigos. Dabar tikiuosi produktyvios diskusijos.

 
  
MPphoto
 

  Maroš Šefčovič, Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas. Pone pirmininke, iš pradžių norėčiau padėkoti L. J. Geringer de Oedenberg už puikų pranešimą. Ji supras iš mano įvadinių pastabų, kad Europos Komisija visiškai pritaria daugeliui jos pranešime išsakytų minčių. Mums labai patinka tai, kad Europos Parlamentas deda pastangas ir labai pabrėžia sumanų reguliavimą, nes tai, akivaizdu, – būdas pasistūmėti į priekį.

Labai džiaugiuosi galėdamas jums šiandien pranešti, kad antradienį Europos Komisija ėmėsi baigiamųjų veiksmų ir panaikino 59 svarstomus pasiūlymus, numatytus 2010 m. darbo programose, kurių nebesvarstysime, nes matome, kad jie pasenę ir nebeatitinka savo pradinio tikslo. Taip mes vykdome savo įsipareigojimą, kurį prisiėmėme derybose dėl pamatinio susitarimo.

Taip pat norėčiau jums patvirtinti, kad spalio 6 d. Europos Komisija priims komunikatą dėl sumanaus reguliavimo ir metinę ataskaitą apie geresnę teisėkūrą, kurioje išsamiai nagrinėsime subsidiarumo klausimus. Manau, kad šiuose dokumentuose bus išsamiai aptarti L. J. Geringer de Oedenberg pranešime iškelti klausimai, taigi apsiribosiu ir kalbėsiu tik apie kai kuriuos pagrindinius dalykus.

Pirmasis klausimas, dėl kurio, manau, visi sutariame (ir finansų krizė yra aiškus to įrodymas), kad reguliavimas atlieka teigiamą ir būtiną vaidmenį ir užtikrina, kad rinkos visiems suteiktų tvarią gerovę. Taip pat visiškai pritariu L. J. Geringer de Oedenberg, kad mums reikia būti labai atsargiems kuriant teisės aktus, nes nenorime uždėti nereikalingos, per didelės administracinės naštos įmonėms (pirmiausia MVĮ). Darome viską, ką galime, kad sumažintume esamų ir rengiamų teisės aktų lemiamą administracinę naštą.

Ketiname labai daug dirbti, kad atliktume keturis pagrindinius darbus, susijusius su sumaniu reglamentavimu. Ketiname ir toliau atlikti poveikio vertinimą. Ketiname daryti viską, ką galime, kad ir toliau gerintume kokybę. Ketiname supaprastinti sąrašuose esančius teisės aktus. Ir toliau stengsimės sumažinti įmonių administracinę naštą ir ketiname įvertinti jau esamas taisykles, kad pamatytume, kiek veiksmingi šie teisės aktai.

Turiu pasakyti, kad dėl kai kurių dalykų šiek tiek nesutariame ir apsiribosiu dviem klausimais. Pirmasis iš jų susijęs su nepriklausoma institucija, atskaitinga Europos Parlamentui. Mes patenkinti dėl to, kaip poveikio vertinimas atliekamas Europos Komisijoje. Ji, kaip labai gerai žinote, yra atskaitinga Europos Parlamentui, taigi šis, kaip teisėkūros institucija, galiausiai kontroliuoja teisės aktų kokybę.

Antrasis klausimas – naujų redakcijų rengimas. Žinote, kad Europos Komisija ir Europos Parlamentas susirašinėjant jų pirmininkams keičiasi nuomonėmis, ir iš jų laiškų matyti, kad dabartinė situacija, susidariusi pakeitus Europos Parlamento darbo tvarkos taisykles, iškėlė klausimų apie naujos teisės aktų redakcijos rengimo metodiką. Galiausiai, jeigu tokia situacija tęsis, naujos redakcijos rengimas siekiant supaprastinti iniciatyvas ir iš dalies pakeisti esamus teisės aktus nebeteks prasmės.

Šiaip manau, kad mes labai sutariame kitais klausimais ir mūsų bendras tikslas – teisės aktus kurti sumaniai ir veiksmingai ir taip, kad būtų gerai mūsų piliečiams ir įmonėms.

 
  
MPphoto
 

  Tadeusz Zwiefka, Konstitucinių reikalų komiteto nuomonės referentas.(PL) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pasveikinti pranešėją ir padėkoti jai už puikų komandinį darbą rengiant šį pranešimą. Taip pat esu laimingas, kad mano nuomonė, parengta Konstitucinių reikalų komitete, didžiąja dalimi įtraukta į galutinę šio dokumento versiją. Per daugelį metų nuo pirmųjų Europos Bendrijų, o vėliau ir Europos Sąjungos atsiradimo, pasimokėme, kad vieningas ES reguliavimas, taikomas visoms valstybėms narėms, veikia veiksmingiau pasaulyje, kuriame prekės, paslaugos ir asmenys gali judėti laisvai, negu painūs ir labai dažnai itin sudėtingi teisės aktai, priimami 27 valstybių narių lygmeniu.

Tačiau nauji ir esami teisės aktai negali sukurti papildomų kliūčių žmonėms, kuriems jie taikomi. Jie turėtų reguliuoti tam tikras gyvenimo sritis, o ne kliudyti veikti. Pagrindinis jų tikslas – supaprastinti Europos Sąjungos teisės aktus ir sukurti draugišką reguliavimo aplinką, kuria būtų siekiama piliečiams leisti veikti Europos Sąjungos reguliavimo džiunglėse. Tačiau dėl to jokiu būdu negali būti sumažinti esami šios srities standartai, o priešingai, dėl to standartai turėtų tapti dar aukštesni. Šių metų pranešimu atkreipiamas dėmesys į daugybę pokyčių, kurie Europos Sąjungoje įvyko priėmus Lisabonos sutartį, ir kurie reikšmingai paveiks visą Europos Sąjungos teisėkūros procesą.

Didesnis Europos Parlamento vaidmuo ir Europos Sąjungos teisėkūros iniciatyva ir tolesnis mažųjų ir vidutinių įmonių administracinės naštos mažinimas natūraliai atkreips ES piliečių dėmesį į patį teisėkūros procesą ir jo kokybę bei veiksmingumą. Didesnis Europos Parlamento dalyvavimas Europos Sąjungos teisėkūros procese suteikia jam, žinoma, didesnę atsakomybę. Todėl piliečiai suvoks Europos Parlamentą kaip instituciją, kuri iš tikrųjų daro įtaką teisėkūrai, ir dėl to atidžiau stebės mūsų, kaip Europos Parlamento narių, darbą. Todėl kitas svarbus klausimas – nepriklausomo ir išsamaus poveikio vertinimo užtikrinimas. Šiuo klausimu mes komitete turime kitokią nuomonę negu nuomonės referentas. Tačiau visi norime turėti tikslą ir patikimą pagrindą, kuris mums leistų numatyti kryptį ir priimti sprendimus dėl būsimų teisės aktų. Taip pat turime prisiminti, kad gera teisėkūra – viena iš garantijų, kad valstybėse narėse bus veiksmingai įgyvendinamos, o paskui taikomos ES teisės nuostatos, o tai, deja, vis dar gana rimta problema visoje Europos Sąjungoje.

 
  
MPphoto
 

  Raffaele Baldassarre, PPE frakcijos vardu.(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, L. J. Geringer de Oedenberg pranešime pabrėžiamas esminis klausimas dėl ES integracijos proceso – poreikis priimti paprastus, aiškius teisės aktus, kuriuos galėtų suprasti ES piliečiai.

Negaliu nepritarti pagrindiniams tikslams, kuriuos iškėlė pranešėja, pirmiausia susijusiems su poreikiu atsižvelgti į subsidiarumo ir proporcingumo principus, su poveikio vertinimo ir administracinės naštos mažinimo teikiama svarba.

Kalbant apie poveikio vertinimą, norėčiau pabrėžti, jog Teisės reikalų komitetas aktyviai dirba, kad Europos Komisija galėtų sukurti mechanizmus, kuriais būtų galima suteikti garantijas ir užtikrinti atliekamos analizės nepriklausomumą. Tai esminis klausimas – garantuoti aukštesnius standartus, kuriais būtų užtikrinamas vertinimų nešališkumas, kuris ES teisėkūros pasiūlymams suteiktų didesnį patikimumą ir supaprastintų teisės aktų priėmimo procesą.

Be to, manau, kad būtina dirbti siekiant aiškiai sumažinti administracinę naštą, atsirandančią dėl Europos Sąjungos teisės aktų. Iki 2012 m. Europos Komisija norėtų sumažinti šią naštą 25 proc., o tai lemtų ES BVP padidėjimą 1,4 proc. (150 mln. EUR).

Iš tiesų, didelė ES administracinės naštos dalis atsiranda dėl neveiksmingų ir neefektyvių valstybių narių lygmeniu taikomų administracinių procedūrų. Pvz., 72 ES teisės aktai lėmė 486 įsipareigojimus teikti informaciją, o dėl to valstybėse narėse buvo priimta daugiau kaip 10 000 įgyvendinimo aktų.

Viena vertus, perkeliant Europos Sąjungos teisę reikia didesnės stebėsenos, kita vertus, Tarybai ir atskiroms valstybėms narėms būtina labiau bendradarbiauti.

Baigdama, manau, kad paliekant nuošalyje su subsidiarumo principu susijusius klausimus, artimesnis bendradarbiavimas su valstybių narių parlamentais gali būti lemiamas ES teisės aktus darant veiksmingesnius ir galiausiai juos labiau priderinant prie ES piliečių poreikių.

 
  
MPphoto
 

  Evelyn Regner, S&D frakcijos vardu.(DE) Pone pirmininke, mūsų pranešėja, L. J. Geringer de Oedenberg, pateikė plataus užmojo pranešimą. Jeigu visi dalyvaujantys Europos Sąjungos teisėkūros procese tvirtai jo laikysis, būsime jau daug pasiekę. Galiausiai, tai susiję su Europos Sąjungos teisės patikimumu. Mūsų tikslas – labai pagerinti reguliavimo aplinką. Tai didesnio Europos Sąjungos teisės skaidrumo, nuoseklumo ir veiksmingumo klausimas.

Du šiame pranešime išdėstyti dalykai ypač svarbūs. Teisės paprastinimas – geresnė teisėkūra – neturėtų lemti Europos Sąjungos standartų, nustatytų esamuose teisės aktuose, mažinimo. Šiuo požiūriu į geresnę teisėkūrą turėtų būti žiūrima ją glaudžiai siejant su kita – sumanaus arba geresnio reguliavimo – iniciatyva. Visos teisėkūros iniciatyvos turėtų apimti tinkamas suinteresuotųjų šalių konsultacijas, ypač jeigu minėtos iniciatyvos turės poveikį užimtumui ir socialinei politikai.

Be to, puiki poveikio vertinimo sistema man ypač svarbi, nes ji skirta visiems, rengusiems šį pranešimą. Mums reikia sistemos, kuri aiškiai parodytų, kad būtų užtikrinamas įgyvendinamų priemonių nepriklausomumas ir patikimumas. Galiausiai, praeityje turėjome labai blogos patirties. Turiu galvoje Paslaugų direktyvą ir tuomet atliktą vienpusį jos poveikio vertinimą (ypač iš Europos Komisijos pusės).

Į Lisabonos sutartį dabar įtraukta horizontalioji socialinė sąlyga. Mano nuomone, tai taip pat pagrindžia tai, kad poveikio vertinimo sistemoje ypač daug dėmesio skiriame – kaip jau minėta – tam, kad būtų užtikrintos išsamios socialinių partnerių konsultacijos dėl užimtumo ir socialinių klausimų poveikio.

 
  
MPphoto
 

  Alexandra Thein, ALDE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, kas turima galvoje, kalbant apie geresnę teisėkūrą? Norime kurti paprastus ir skaidrius teisės aktus, kad ES piliečiai ir įmonės galėtų juos suprasti. Šiuo požiūriu pirmiausia svarbu, kad būtų paisoma subsidiarumo ir proporcingumo principų. Europos Sąjungos lygmeniu norime reguliuoti tik tai, ko negalima reguliuoti nacionaliniu arba vietos lygmenimis.

Visų pirma, svarbi geresnės teisėkūros sudedamoji dalis – aiškiai suprasti planuojamų taisyklių poveikį. Tik taip galime pasiekti geriausią galimą poveikį ir iki minimumo sumažinti bet kokį neigiamą poveikį. Todėl minėtą poveikio vertinimą kuo kruopščiau turi rengti Europos Komisija. Todėl tiesa, kad Europos Parlamentui darant spaudimą buvo įkurta nepriklausoma valdyba, kurios tikslas – kontroliuoti poveikio vertinimų kokybę. Tačiau ši valdyba turi būti atskaitinga Europos Parlamentui.

Įmonių, valdžios institucijų ir piliečių atveju minėtos taisyklės siejamos su išlaidomis, jeigu jos susijusios su informacijos teikimu, produktų žymėjimu arba įsipareigojimų vykdyti kontrolę laikymusi. Jeigu išlaidos per didelės, jos neutralizuoja politikos teikiamą naudą. Todėl turime plataus užmojo tikslą (kuris yra teisingas) sumažinti administracines išlaidas iki 2012 m. 25 proc. sumažindami biurokratiją. Kad pasiektume šį tikslą, turime veikti Europos Sąjungos lygmeniu, ir galimybė jį pasiekti bus didelė. Tačiau šiuo atžvilgiu taip pat reikėtų paminėti, kad geras trečdalis (kai kurie žmonės sako, kad du trečdaliai) ES administracinės naštos atsiranda dėl to, kad valstybės narės, perkeldamos ES teisę, paprasčiausiai priima per daug nereikalingų administracinių ir biurokratinių taisyklių. Todėl ES institucijos ir valstybės narės turėtų aktyviai dirbti kartu, kad užkirstų kelią nereikalingai biurokratijai. Bendrijos teisės perkėlimą taip pat reikia iš esmės ir aktyviai išnagrinėti. Pirmiausia, valstybių narių parlamentai taip pat turėtų vykdyti savo įsipareigojimą dalyvauti šiame procese, kaip nustatyta Lisabonos sutartyje.

 
  
MPphoto
 

  Eva Lichtenberger, Verts/ALE frakcijos vardu.(DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, jeigu susiduria 27 teisinės sistemos ir norima dirbti kartu, galima tikėtis, kad kils sunkumų. Todėl ir Europos Sąjungos teisėkūra labai kritikuojama, ir į tai turime reaguoti. Mūsų reakcija turi apimti esmines sudedamąsias dalis, tokias kaip poveikio vertinimai, kurie iš tiesų yra nepriklausomi ir turi būti atsižvelgta į visas suinteresuotąsias šalis, o ne tik ekonomiką, pramonę ir lobistų grupes. Manau, kad tai nepaprastai svarbu.

Antras dalykas – ir jis labai kritikuotas – Bendrijos teisės įgyvendinimas valstybių narių lygmeniu. Daugybė sunkumų kyla būtent šiame Europos Sąjungos teisės perkėlimo arba nepakankamo perkėlimo į nacionalinę teisę etape. Todėl pirmiausia šiame perkėlimo etape mums reikia daryti naujus patobulinimus ir į piliečių susirūpinimą reaguoti veiksmingai, skaidriai ir aiškiai. Piliečių skundai – didžiausias akstinas diegti Europos Sąjungos teisės naujoves.

 
  
MPphoto
 

  Sajjad Karim, ECR frakcijos vardu. Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti savo kolegei pranešėjai už šį pranešimą ir viską, ką ji į jį įtraukė.

Geresnė teisėkūra – esminė ES ateities problema, svarbi valstybių narių piliečiams. Tačiau, deja, daug geros teisėkūros, kurią parengiame šiame parlamente, yra nepripažįstama, pirmiausia nepripažįstama daugybė visiškai nereikalingų taisyklių, kurios vis dar guli ant mūsų įstatymų knygų, ir administracinė našta, kuri gula ant ES ekonomikos stuburo, t. y. MVĮ. Man malonu matyti, kad Europos Komisija šiandien pripažino tai šiame parlamente. Antra, esama visiškai beprotiškų iniciatyvų, kurias Europos Komisija mums laikas nuo laiko siūlo, kuriomis nepasiekiama nieko kito, išskyrus tai, kad mūsų tikras darbas ignoruojamas, o šios beprotiškos mintys teisingai kritikuojamos.

Tačiau paliekant Lisabonos sutarties klausimą, svarbu, kad susitelktume į daug klausimų, kuriuos iškėlė mano kolega. Pirmiausia, kaip nuolatinis referentas subsidiarumo ir proporcingumo principų klausimais, galiu jums pasakyti, kad neabejotinai esminis dalykas yra tai, kad mūsų nacionaliniai parlamentai atliktų tinkamą vaidmenį šiame teisėkūros procese, bet negalėtų to aiškinti taip, kad dalis mūsų darbo atliekama ne taip gerai, kaip galėtų būti atliekama.

Palankiai vertinu poveikio vertinimų gerinimą. Taip pat reikėtų patikrinti konsultacijas su visomis suinteresuotosiomis šalimis ir tai, kaip laikomasi subsidiarumo principo. Palankiai vertinu minėtame pranešime pareikštą raginimą apibrėžti sumanų reguliavimą. Poveikio vertinimai turėtų būti pristatomi komitete pačioje pradžioje, kad Europos Parlamentas savo nuomone galėtų pasidalyti su Europos Komisija prieš pradedant vertinti.

Trumpai tariant, mano frakcija labai palaiko siūlymą toliau judėti tokia kryptimi: Europos Sąjungos institucijos privalo paisyti subsidiarumo ir proporcingumo principų; visuose teisės aktų pasiūlymuose turi būti nurodytos priežastys, kad būtų galima padaryti išvadą, jog lygmuo, kuriame rengiame tam tikras taisykles, yra tinkamiausias; prie visų teisės aktų pasiūlymų turėtų būti pridedamas jų poveikio vertinimas, kuris būtų labiau nepriklausomas; Europos Komisija turėtų pateikti visus poveikio vertinimus komitetui pačioje pradžioje; ir mes privalome užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų kuo artimesni piliečiams.

 
  
MPphoto
 

  Morten Messerschmidt, EFD frakcijos vardu. – (DA) Pone pirmininke, labai dėkoju pranešėjai už puikų darbą, kuriame aptariama daug svarbių klausimų. Esu ypač dėkingas už tai, kad tiek daug dėmesio skirta subsidiarumo ir proporcingumo principams. Deja, turime apgailestauti dėl to, kad Lisabonos sutartyje išdėstyti ketinimai nebus nė mažiausia dalimi įgyvendinami remiantis tuo, ką siūlo Europos Komisija. Labai gaila matyti, kad visa dalis apie nacionalinių parlamentų kontrolę (kuri iš tiesų susijusi su proporcingumo principu) buvo pašalinta, ir taip pat gaila, kad Lisabonos sutartimi nenuėjome viso kelio ir nepasakėme, kad jeigu didžioji parlamentų dauguma nori nutraukti tam tikro teisės akto priėmimą, nes juo pažeidžiamas subsidiarumo principas, žinoma, jie turėtų galėti tai padaryti. Vienintelis dalykas, ką sugebėjome sukurti, – geltonos ir oranžinės kortelės – kurios iš tiesų visiškai neveiksmingos ir kalbant apie nacionalinių parlamentų autonomiškumą ir suverenitetą, jos labiau primena pokštą nei tikrą teisinę priemonę.

Dėl šių dalykų gaila, bet, manau, malonu, kad dabar pradėjome šią diskusiją, kad daugiausia dėmesio skiriame šioms svarbioms Europos Komisijos pradedamo proceso sudedamosioms dalims ir kad, tikėkimės, valstybėms narėms iš tiesų bus rodoma pagarba ir kad bus ne tik atkreipiamas dėmesys į tai, kad nacionaliniai parlamentai mano, jog pažeistas subsidiarumo principas, bet kad mes iš tiesų sustosime ir pagalvosime, kad tokiu atveju turime rasti kitą būdą.

 
  
MPphoto
 

  Dimitar Stoyanov (NI).(BG) Norėčiau toliau aptarti klausimus, dėl kurių pareiškė savo nuomonę du mano kolegos EP nariai, kalbėję prieš mane, ypač naujus įgaliojimus, kurie nacionaliniams parlamentams suteikti pagal Lisabonos sutartį ir kurie leidžia parlamentams įsikišti, kai jie mano, kad tam tikru teisės aktu nepaisoma būtent subsidiarumo principo. Šis klausimas buvo vienas iš teigiamų Lisabonos sutarties aspektų ir jis sulaukė daug visuomenės dėmesio. Tačiau jau atėjo laikas pažiūrėti, ar tai nebuvo tik populistinė duoklė visuomenei siekiant didesnės jos paramos Lisabonos sutarčiai.

Jeigu buvote tikrai nuoširdūs sakydami, kad nacionaliniai parlamentai turi atlikti tam tikrą vaidmenį sprendžiant, ar konkrečiu teisės aktu paisoma subsidiarumo principo, nedelsiant reikia nustatyti tvarką, kuri jiems leis sutelkti savo pajėgas ir imtis bendrų veiksmų. Dėl to reikalavimas, kad du trečdaliai nacionalinių parlamentų turi nuspręsti, kad tam tikru teisės aktu pažeidžiamas subsidiarumo principas, reiškia, kad reikia gana didelės daugumos pritarimo. Šiuo metu, siekiant užtikrinti, kad šį principą tikrai būtų galima taikyti, iš tiesų reikia parengti vienodą tvarką, kad visi nacionaliniai parlamentai jos laikytųsi. Tik tada iš tiesų bus įmanoma taikyti šį reglamentą. Todėl raginu Tarybai pirmininkaujančią Belgiją, kuri pirmininkaus nacionalinių parlamentų konferencijai COSAC, imtis reikalingų priemonių šia linkme.

 
  
MPphoto
 

  Antonio Masip Hidalgo (S&D).(ES) Pone pirmininke, tai klausimas, apie kurį kamuodamiesi nuolat, ištisus metus sakėme kalbas, aptardami jį vienu ar kitu aspektu, ir norėčiau prisiminti per ankstesnes EP kadencijas M. Frassoni ir M. Medina Ortegos atliktą sunkų darbą.

Tačiau manau, kad iš L. J. Geringer pranešimo (kuris puikus ir dėl kurio ją sveikinu) turėtume paimti ne tik jo turinį, kuris labai svarbus, ir tikslus, bet perimti ir entuziazmą, su kuriuo šis pranešimas parašytas, ir kuris turėtų apimti visus, susijusius su Europos Sąjunga. Kitaip vėl pradėsime sakyti varginančias ir pasikartojančias kalbas apie tai, kas vyksta ir kokie blogi kai kurie vykstantys procesai.

Todėl manau, kad šiandienės Europos Komisijos nario pastabos ne tik rodo politinę valią, bet yra patikimos. Tikiu jumis, Komisijos nary, ir tikiu, kad šis pranešimas ir jūsų pastangos bus labai naudingi siekiant 25 proc. ir kitų tikslų, kurie labai gerai išdėstyti pranešime, kaip dalis jo esmės.

 
  
MPphoto
 

  Martin Ehrenhauser (NI).(DE) Pone pirmininke, norėčiau pasakyti keletą žodžių apie subsidiarumo principą. Žinoma, iš principo politikos sritys turėtų būti vykdomos regionų arba vietos lygmenimis. Tik ten jos tikrai suprantamos piliečiams ir svarbią priemonę – tiesioginę demokratiją – iš tiesų įmanoma tinkamai įgyvendinti tik šiame lygmenyje. Tai yra visa subsidiarumo principo esmė ir būtent dėl to reikia pagrįstos nuomonės šiuo klausimu. Taigi turėtume pateikti argumentus, kurie būtų pagrįsti kiekybiniais ir kokybiniais rodikliais, rodančiais, kodėl tam tikrą politiką reikėtų siekti įgyvendinti ES, o ne vietos lygmeniu.

Tačiau šiuo metu – ir norėčiau į tai atkreipti dėmesį – šio pagrįstos nuomonės reikalavimo nuolat nepaisoma. Kai kada Europos Komisijos ataskaitose galima rasti informacijos, rodančios, kad šios užduotys jau atliktos nacionaliniu lygmeniu. Taigi pateikiama nepakankamai argumentų siekiant įrodyti, kad taisykles geriau įgyvendinti ES lygmeniu.

Teisės kontroliuoti subsidiarumo principą, kuris dabar įvestas pagal Lisabonos sutartį, mano nuomone, nepakanka, nacionaliniai parlamentai neturi pakankamai galių ir ši kontrolės teisė galiausiai yra apgaulinga. Todėl pirmiausia raginu Europos Komisiją daug griežčiau taikyti subsidiarumo principą ir svarbiausia tinkamai laikytis pagrįstos nuomonės reikalavimo.

 
  
MPphoto
 

  Edvard Kožušník (ECR). – (CS) Dėkoju pranešėjai už kokybišką pranešimą. Leiskite pateikti keletą pastabų apie jį. Pastaraisiais metais Europos Komisija ėmėsi keleto priemonių, dėl kurių buvo pagerintas teisinis reguliavimas ir asmeniškai joms pritariau. Taip elgiuosi nepaisydamas to, kad pats matau, jog tai ne visada veikia taip, kaip norėčiau. Kartais šioje garbioje institucijoje užplūsta jausmas, kad dešinioji šios salės pusrutulio pusė „geresnį reguliavimą“ supranta visiškai priešingai negu kairioji. Taip pat norėčiau aptarti Aukšto lygio nepriklausomų suinteresuotųjų šalių grupės administracinei naštai mažinti, kuriai pirmininkauja Edmund Stoiber, darbo rezultatus.

Turiu nepritarti pranešimui vienu klausimu, t. y. dėl raginimo padidinti Poveikio vertinimo valdybos darbuotojų skaičių. Mano nuomone, geriau būtų galvoti apie tai, kaip padėti minėtai valdybai spręsti šį klausimą. Pvz., atsižvelgiant į turimas Europos Parlamento galimybes, galėtume įkurti biurokratinės naštos šalinimo komitetą, kuris vykdydamas savo veiklą, vertintų poveikio vertinimą taip pat, kaip jis vertintų pasiūlytų teisinių taisyklių administracinės naštos mažinimą. Tokio komiteto veikla palengvintų sudėtingą Europos Komisijos užduotį ir tai nepaveiktų Europos Parlamento veiklos sąnaudų.

 
  
MPphoto
 

  Alajos Mészáros (PPE).(HU) Norėčiau pasveikinti pranešėją ir padėkoti Europos Komisijos nariui už jo paramą. Priėmus Lisabonos sutartį, Europos Sąjungos bendradarbiavimui ir Europos Parlamentui prasidėjo nauja era. Mūsų vaidmuo pasidarė svarbesnis, bet dėl to padidėjo atsakomybė. Svarbu kuo labiau pasinaudoti kiekviena galimybe, kad būtų galima rekomenduoti, kaip pagerinti teisėkūros kokybę. Šio pranešimo punktai, kuriuose raginama veiksmingiau įtraukti MVĮ į poveikio vertinimą, yra ypač svarbūs. Verslo parama apima pagrįstos reguliavimo sistemos kūrimą ir paprastą administravimą. Kalbant apie poveikio vertinimo santraukas, pasakytina, kad jos padeda Europos Parlamentui dirbti savo darbą. ES teisėkūra juda teisinga linkme, kai ypač daug dėmesio skiriama veiksmingam institucijų ir nacionalinių parlamentų bendradarbiavimui. Mūsų vasario mėn. priimta rezoliucija Europos Parlamentui garantuojama išsami ir vienoda informacija apie teisėkūrą.

 
  
MPphoto
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE).(ES) Pone pirmininke, Komisijos nary, norime geresnės teisėkūros, bet protokolas dėl subsidiarumo nėra veiksmingas: regioninių ir nacionalinių parlamentų dalyvavimas netapo tikrove.

Nuo to laiko, kai įsigaliojo Lisabonos sutartis, Europos Komisija (remiantis jos statistika) 27 Europos Sąjungos valstybių narių nacionaliniams parlamentams išsiuntė 26 teisėkūros iniciatyvas. Tačiau iš 702 galimų atsakymų gauti tik 52, t. y. tik kiek daugiau kaip 7 proc. galimų atsakymų.

Iš 52 gautų nuomonių 10 gauta iš Austrijos, dvi – iš Čekijos Senato, viena – iš Ispanijos Kongreso, viena – iš Prancūzijos Senato, 18 – iš Italijos Senato, trys – iš Italijos Atstovų rūmų, dvi – iš Lenkijos Senato ir 15 – iš Portugalijos Asamblėjos.

Be to, Europos Komisija neturi informacijos apie regioninių parlamentų dalyvavimą rengiant ir priimant šias nuomones (tokia galimybė nustatyta Lisabonos sutartyje).

 
  
MPphoto
 

  Alfreds Rubiks (GUE/NGL) . – (LV) Dėkoju, pone pirmininke. Džiaugiuosi galėdamas pritarti minėtame pranešime išdėstytoms mintims, nes jeigu Europos Parlamentas ir Europos Sąjunga stoja ginti žmogaus ir piliečių teisių laikymosi už Europos Sąjungos ribų, dar svarbiau, kad tai darytume dėl savęs. Mano nuomone, dažnai trūksta kontrolės, kaip šie Europos Sąjungos mastu taikomi dokumentai, įskaitant žmogaus teisių pažeidimo srities dokumentus, būtų taikomi praktiškai. Paminėsiu tik vieną faktą. Latvijoje, kuriai čia atstovauju, parlamento rinkimai vyks spalio 2 d. Teisė balsuoti šiuose parlamento rinkimuose nebus suteikta daugiau kaip...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją, nes baigėsi jam skirtas laikas.)

 
  
MPphoto
 

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Pradžiai norėčiau pritarti Europos Komisijos, kartu su atitinkamais Europos Parlamento komitetais (Teisės reikalų komitetu ir Konstitucinių reikalų komitetu), padarytiems pastebėjimams, kad Europos Sąjungos teisinė aplinka yra ypač sudėtinga, dažnai tokia sudėtinga, kad net nesuprantama ir kad būtina imtis radikalių priemonių siekiant šią sistemą pagerinti ir supaprastinti. Žinau, kad tai daug pastangų reikalaujanti užduotis, nes įvairių valstybių narių administracinių ir teismų sistemų skirtumai sudaro labai įvairiarūšes ir dažnai nesuderinamas struktūras. Tačiau ši situacija jokiu būdu negali pakenkti mūsų piliečių teisiniam aiškumui arba užginčyti jų teisės į sąžiningą ir kompetentingą jų problemų sprendimą.

Siekdama geriau suprasti Europos Sąjungos ir nacionalinės teisinės aplinkos abipusę priklausomybę, Europos Sąjunga turi daug labiau pasistengti, kad užtikrintų, jog teisėkūros procesas ir tolesnis taisyklių ir teisės aktų įgyvendinimas visų Europos Sąjungos šalių piliečiams būtų paprastas, skaidrus ir suprantamas.

Kita svarbi užduotis – taip pat užtikrinti kokybiškų akredituotų institucijų tinklų kūrimą, kurios specializuotųsi <...>

 
  
MPphoto
 

  Andrew Henry William Brons (NI). - Pone pirmininke, teisėkūros procesas, kurį vykdo Europos Parlamentas, atrodo, skirtas tam, kad būtų užkirstas kelias tam, kad atskiri jo nariai negalėtų susidaryti savo atskiros nuomonės.

Teisėkūros pasiūlymai ir daliniai teisės aktų pakeitimai yra perrašomi arba paskiriami įvairioms pakeitimų grupėms paskutinę akimirką. Didelių partijų frakcijų nariams, kurie negalvodami nori paklusti tokiems veiksmams, nereikia dėl to rūpintis, nes jie aklai vadovaujasi savo partijos arba frakcijos vadovų nurodymais.

Tačiau savarankiškai mąstantys EP nariai iš mažų arba didelių frakcijų, kurie prieš balsuodami nori savarankiškai apsispręsti, kartais turi nuspręsti, ar dalyvauti rytinėje diskusijoje dieną prieš balsavimą ir lemiamus sprendimus leisti priimti savo asistentams, ar nedalyvauti tose diskusijose, kad galėtų priimti asmeninį sprendimą.

Tai nėra tinkamas būdas dirbti demokratinėje institucijoje.

 
  
MPphoto
 

  Lena Kolarska-Bobińska (PPE).(PL) Pone pirmininke, norėčiau pasveikinti pranešėją, parengusią šį pranešimą. Jame labai teisingai pabrėžiama tai, kad esminis dalykas – priimti paprastus, aiškius įstatymus, kuriuos galėtų suprasti ES piliečiai. Tačiau nors to reikalaujame, mes patys, esantys čia, Europos Parlamente, rengiame pranešimus, deklaracijas ir rezoliucijas kalba, kuri labai paini ir paprastiems piliečiams sudėtinga suprasti. Daugelis dokumentų, kuriuos rengiame, parašyti neiššifruojama teisės kalba. Rezoliucijos, kuriose teikiame informaciją trečiosioms šalims apie savo vertybes ir kalbame apie žmogaus teisių pažeidimus, taip pat parašytos tokia kalba. Todėl manau, kad Europos Parlamentas turėtų prisijungti prie Aiškaus rašto kampanijos, kurią rengia Europos Komisija. Šia kampanija rodoma, kaip aiškiai parengti rašytinius dokumentus.

 
  
MPphoto
 

  Anna Záborská (PPE). (SK) Stebėjau šią labai svarbią ir įdomią diskusiją iš savo kabineto ir norėčiau padėkoti L. J. Geringer de Oedenberg ir jums, pone Europos Komisijos pirmininko pavaduotojau. Manau, labai gerai, kad Europos Komisija įkūrė aukščiausiojo lygio grupę, kuri Europos Komisiją nukreips biurokratijos mažinimo linkme.

Visos šalys turi savo kultūrą, bet tai, kad šios aukščiausiojo lygmens grupės pirmininku pasirinkote Vokietijos politiką Edmundą Stoiberį, yra labai gera žinia, nes būtent Vokietija gali pateikti pavyzdį, kaip sumažinti biurokratiją politikoje, kuri taikoma nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygmenimis.

 
  
MPphoto
 

  Maroš Šefčovič, Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas. Pone pirmininke, per man skirtą laiką pabandysiu atsakyti į kuo daugiau klausimų, bet pirmiausia norėčiau padėkoti visiems Europos Parlamento nariams už jų aiškų, tvirtą įsipareigojimą siekti sumanesnio ir geresnio reguliavimo. Manau, kad to reikia Europos Sąjungai ir mūsų valstybėms narėms. Taip pat norėčiau padėkoti pranešėjui už tai, kad jis pabrėžė tai, kaip svarbu dirbti su poveikio vertinimais, kuriuos rengia Europos Komisija.

Labai teigiamus precedentus sudarė Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas, tikimės, kad ir kiti komitetai dirbs taip pat reguliariai ir detaliai su mūsų poveikio vertinimais, kaip šis komitetas. Žinoma, darysime viską, ką galime, kad ir toliau gerintume poveikio vertinimų kokybę ir kad jie būtų teikiami kartu su teisės aktų pasiūlymais.

Tai, kad turime tirti pasiūlytų pakeitimų poveikį, yra labai svarbu. Džiaugiausi, kad tai pabrėžta pranešime. Labai dažnai teisės aktai siūlomi ir mes juos keičiame bei darome svarbius pakeitimus, kurie dažnai priimami paskubomis. Tai iš tiesų gali pagerinti teisėkūros procesą, bet gali jį padaryti ir daug blogesnį, ir tai reikėtų turėti galvoje.

Visiškai sutinku su EP nariais, kurie teigė, kad mums reikia nešališko vertinimo. Tai stengiamės daryti Europos Komisijoje. Labai glaudžiai dirbame su E. Stoiberio grupe. Turime labai stiprią poveikio vertinimo valdybą, kuri iš tiesų diegia naują Europos Komisijos darbo institucijos viduje kultūrą. Teisės aktų kalba – labai „mandagi“, ir galiu jums pasakyti, kad daugiau kaip 30 proc. pasiūlymų, kurie siunčiami atitinkamoms žinyboms, atmetami poveikio vertinimo valdybos, kuri juos siunčia atgal, kad jie būtų dar tobulinami siekiant pagerinti teisės aktų kokybę.

Kalbant apie MVĮ, manau, prieš dvi dienas aptarėme tai, kaip svarbu sumažinti naštą, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kad bendra rinka joms galėtų būti naudinga. Esu labai laimingas galėdamas jums pranešti, kad tikslas iki 2012 m. 25 proc. sumažinti administracinę naštą neabejotinai bus viršytas.

Matau, kad mano laikas baigėsi, taigi dar kartą norėčiau padėkoti pranešėjui už labai kokybišką pranešimą ir visiems EP nariams už jų įsipareigojimą siekti sumanesnio ir geresnio reguliavimo.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Pone M. Šefčovičiau, iš tiesų Europos Komisijai laikas neribojamas, jis savaime ribotas. Galbūt neturėčiau jums to sakyti, nes gerai, kad Komisijos nariai mano, jog jų laikas ribotas, taigi sakydami savo nuomonę jie apsiriboja vidutinės trukmės kalbomis, tačiau bet kuriuo atveju, tai faktas, kad laikas neribojamas.

 
  
MPphoto
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, pranešėja.(PL) Baigdama šią diskusiją, norėčiau nuoširdžiai padėkoti visiems kolegoms nariams ir M. Šefčovičiui už vaisingą diskusiją. Džiaugiuosi, kad galėjau dirbti rengdama pranešimą dėl geresnės teisėkūros šiais pirmaisiais metais po Lisabonos sutarties įsigaliojimo, kuriais Europos Vadovų Taryba priėmė strategiją „Europa 2020“. Abu šie dokumentai padarys poveikį daugeliui aspektų, susijusių su geresne teisėkūra, ir šis pranešimas buvo gera galimybė atkreipti dėmesį į susijusius klausimus. Rengdama šį pranešimą, susitikau su daugeliu skirtingų grupių ir bandžiau išklausyti verslo pasaulio ir darbininkų grupių, profesinių sąjungų ir organizacijų, pvz., ETUC, nuomones.

Manau, kad visiškas pritarimas balsuojant Teisės reikalų komitete byloja apie tai, kad sugebėjome rasti protingą visų frakcijų lūkesčių kompromisą. Norėčiau padėkoti visiems kolegoms nariams už puikų bendradarbiavimą ir norėčiau pridėti, kad šis bendradarbiavimas buvo išskirtinis, nes prie jo prisidėjo visos frakcijos, o tai Europos Parlamente nutinka retai. Taip pat tikiuosi, kad šiandienos posėdžio balsavimo rezultatai bus palankūs.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Diskusija baigta.

Balsavimas vyks šiandien 12.00 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Nessa Childers (S&D), raštu. – Poveikio vertinimais, kuriuos atlieka Europos Komisija, turėtų būti siekiama užtikrinti, kad parengtume geros kokybės teisės aktus ir dėl to visi esame suinteresuoti užtikrinti, kad jie būtų geros kokybės.

Pagrindiniai principai, kuriais turėtų būti vadovaujamasi rengiant šiuos poveikio vertinimus, turėtų būti šie: kad jie būtų teisėkūros orientyras ir kad nepakeistų arba netrukdytų politiniu požiūriu atskaitingiems sprendimų priėmėjams atlikti savo vaidmenis ir kad analizuojant ekonominę naudą turėtų būti apsvarstytas ne tik ekonominis aspektas, bet ir poveikis socialinei sričiai, sveikatai ir aplinkai.

Kalbant apie nepriklausomą Poveikio vertinimo valdybą, manau, kad geriausias metodas būtų užtikrinti, kad ją sudarytų daugybė suinteresuotųjų šalių, kurios pareikštų savo interesus ir taip būtų išvengiama interesų konflikto. Pritariu pranešėjai, jog tai, kad didelė procentinė dalis poveikio vertinimų (virš 30 proc.) iš pradžių atmetama valdybos, byloja apie tai, kad Europos Komisijos tarnyboms reikia ir toliau gerinti teisės aktų kokybę. Žinoma, ši valdyba turėtų tik informuoti apie procesą ir nepriimti jokių politinių sprendimų. Galiausiai, norėčiau paraginti minėtos valdybos pirmininką kasmet, paskelbus Poveikio vertinimo valdybos (PVV) metinį pranešimą, susitikti su Aplinkos komitetu.

 
  
MPphoto
 
 

  Joanna Senyszyn (S&D), raštu.(PL) Kasmet diskutuojame apie tai, kaip Europos Sąjungoje sukurti geresnius teisės aktus. Nes galima užtikrinti tik aiškių, nuoseklių ir lengvai suprantamų teisės aktų veiksmingą įgyvendinimą valstybėse narėse. Administracinės naštos mažinimo srityje ypač svarbios medžiagos galima rasti strateginiame pagrinde „e. Komisija 2006–2010 m.“ ir strategijoje „e.2010 m.“, kuriomis siekiama modernizuoti Europos Sąjungos administravimą. Elektroninis bendravimas – jau mūsų gyvenimo tikrovė ir taip bus ateityje. Dėl e. bendravimo gausime laiko, pašalinsime daugybę administracinių kliūčių ir sumažinsime gamtinių išteklių naudojimą, o tai padarę veiksmingiau apsaugosime aplinką. Todėl savo pastangas ir išteklius turime sutelkti ir padaryti tokį bendravimą labiau paplitusį, nepamiršti teikti pagalbą neįgaliems ir vyresnio amžiaus žmonėms, kad viskas jiems būtų paprasčiau. Reguliariai kreipiamės į Europos Komisiją, kad ši supaprastintų ir pagreitintų papildomų ES priemonių, tokių kaip Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo ir ES solidarumo fondo naudojimo procedūras. ES institucijų reakcija į gaivalines nelaimes ir rimtus ekonominius sunkumus valstybėse narėse vis dar per daug nelanksti ir reaguojama per lėtai. Pats laikas sukurti naujas priemones ir nekartoti ankstesnių trūkumų. Teisės aktų veiksmingumą veikia ne tik tai, ar jie parašyti aiškiai ir suprantamai, bet ir tai, kaip jie skelbiami ir įgyvendinami.

 
  
MPphoto
 
 

  Rafał Trzaskowski (PPE), raštu.(PL) Prieš mus – dideli išbandymai, kurie puikiai tinka prie minėto pranešimo temos. Išbandymas yra atiduoti Europos Sąjungos piliečių iniciatyvą – priemonę, kuri žmonėms suteikia galimybę daryti tiesioginį poveikį Europos Sąjungos darbotvarkei, – į piliečių rankas. Šiuo metu vykstančioje diskusijoje šiuo klausimu visi kalbame apie būtinybę kuo labiau supaprastinti šią priemonę, kad piliečiai tikrai jaustų, kad jie turi tikrą galimybę įgyvendinti savo pasiūlymus ir kad jie nesijaustų įklimpę į ES procedūrų painiavą. Tačiau kita vertus, tikrai norime apsaugoti šią priemonę nuo piktnaudžiavimo ja ir apsaugoti Europos Komisiją nuo per didelės naštos. Šiuo atžvilgiu įtampa kyla tarp didžiausio paprastumo idėjos ir tam tikrų standartų išlaikymo, ir mūsų vaidmuo šiuo atveju – surasti tinkamą pusiausvyrą.

 

3. Pašto paslaugos
Kalbų vaizdo įrašas
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – diskusija apie klausimą žodžiu (O-0114/2010) dėl Direktyvos 2008/6/EB įgyvendinimo siekiant suformuoti pašto paslaugų vidaus rinką, kurį Transporto ir turizmo komiteto vardu Europos Komisijai pateikė Brian Simpson (B7-0458/2010).

 
  
MPphoto
 

  Brian Simpson, autorius. Pone pirmininke, kalbu Transporto ir turizmo komiteto, kurio pirmininku turiu garbės būti, vardu.

Kolegos, stebėję pašto liberalizavimą, žino, koks ilgas ir užsitęsęs procesas tai buvo. Nuo jo pradžios devintojo dešimtmečio pabaigoje Europos Parlamentas siekė užtikrinti, kad liberalizavimas neturėtų neigiamo poveikio darbo sąlygoms ir Europos Sąjungos piliečiams užtikrintų universaliąsias pašto paslaugas.

Šiuolaikinės technologijos iš esmės pakeitė žmonių bendravimą, bet žmonėms vis dar patinka kasdien matyti paštininkus, pristatančius mūsų korespondenciją.

Todėl pradžios taškas turi būti tai, kad mūsų pašto paslaugos nėra susijusios vien su ekonominiu pelnu, bet jos taip pat yra socialinė paslauga, kurią reikia remti.

Direktyvą 2008/6/EB, pagal kurią iki šių metų gruodžio 31 d. bus suformuota pašto paslaugų vidaus rinka, turime vertinti nuo šio pagrindinio pradžios taško.

Šiuo Transporto ir turizmo komiteto klausimu žodžiu Europos Komisijai siekiama įtaigiai priminti apie Europos Parlamento minėtoje direktyvoje nurodytas socialinės apsaugos ir universaliųjų apsaugos priemonių teikimą ir finansavimą, o EP nariams priminti, kad jie įpareigoti apsaugoti abi šias sritis, o ne tik ignoruoti teisę (tai jie darė liberalizuojant geležinkelius).

Čia glūdi dilema, su kuria susidūrė Europos Parlamentas. Pirmiausia, kyla įtarimas, kad Europos Komisija neprivers vykdyti šių svarbių Direktyvos 2008/6/EB aspektų, bet be direktyvos uoliai stengsis liberalizuoti ekonomiką ir, antra, kad valstybės narės judės sraigės greičiu, nieko nedarys, kad apsaugotų pašto darbuotojus ir pašto paslaugas ir nesugebės pakankamai finansuoti universaliųjų paslaugų.

Todėl kyla keturi aiškūs klausimai, į kuriuos Europos Komisijai reikia pateikti keturis aiškius, nedviprasmiškus atsakymus. Šie klausimai pateikti šiame klausime žodžiu.

Mums nereikia techninių Europos Komisijos atsakymų arba net įvairių sutarčių citatų ir kt. Mano komitetas gerai išmano sutartis. Reikalaujame garantijų, kad būtų įgyvendinama tai, dėl ko susitarta Direktyva 2008/6/EB, įskaitant pašto darbuotojų apsaugą visuose sektoriuose.

Reikalaujame universaliųjų paslaugų teikimo garantijos. Norime matyti, kad būtų atliekami minėtoje direktyvoje reikalaujami tyrimai dėl universaliųjų paslaugų teikimo kainos arba bent norime žinoti minėtų tyrimų atlikimo datą. Norime, kad Europos Komisija atliktų išsamų pašto rinkos liberalizavimo ir poveikio, kurį jis turės šiam sektoriui (ir ne tik ekonominiams jo aspektams), vertinimą.

Baigiant būtų galima paklausti, kodėl šiuo metu Europos Parlamentui užduodamas šis klausimas žodžiu. Deja, atsakymas – nepasitikėjimas, netgi įtarimas, kad po daugelio metų liberalizavus šį sektorių, valstybės narės ignoruos straipsnius dėl socialinių ir paslaugų teikimo nuostatų, įtrauktų į direktyvą, ir kad Europos Komisija joms leis tai daryti.

Tam paprasčiausiai negalima leisti įvykti. Mes, kaip parlamentas, nesame pasiruošę patirti tokio paties kamuojančio žlugimo pašto paslaugų srityje, koks buvo geležinkelio sektoriuje. Valstybės narės privalo tvirtai laikytis visų Direktyvos 2008/6/EB nuostatų, o Europos Komisija − akylai stebėti ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi.

Nesugebėjimas laikytis minėtų nuostatų, mūsų nuomone, būtų pareigos nevykdymas.

 
  
MPphoto
 

  Michel Barnier, Europos Komisijos narys.(FR) Pone pirmininke, pone B. Simpsonai, ponios ir ponai, Europos Komisijos narys esu apie septynis ar aštuonis mėn. Dažnai girdėjote mane sakantį, taip pat ir Europos Parlamente per sausio 13 d. vykusį klausymą, kad visada prisiėmiau ir toliau prisiimsiu asmeninį įsipareigojimą ir sieksiu išsaugoti ir apsaugoti viešąsias paslaugas ir vidaus rinką bei jas suderinti su piliečių poreikiais (esu vienas iš už tai atsakingų asmenų).

Turėsiu galimybę tai pakartoti spalio mėn., kai bus pristatomas Bendrosios rinkos aktas. Šiame kontekste mes – jūs – norime plėtoti vidaus rinką ir su ja veržtis į priekį. Tai užimtumo galimybė, nes reikšmė teikiama jos žmogiškajam ir socialiniam aspektams ir, kiek tai susiję su manimi, viešųjų paslaugų ir bendro intereso paslaugų apsaugai. Todėl palankiai vertinu klausimą, kurį uždavėte savo kolegų vardu, B. Simpsonai.

Šis labai svarbus projektas, kuriuo siekiama reformuoti pašto paslaugas, buvo pakeliui tik kiek daugiau kaip keletą mėn. Su juo susiję darbai prasidėjo jau seniai. 16 valstybių narių (kurios sudaro 95 proc. ES pašto rinkos) rinka bus visiškai atverta 2011 m. sausio 1 d. Kartoju: tai reformos projektas, kuris rūpestingai apmąstytas. Tai laipsniškai vykstanti reforma, kuri paskelbta 1992 m. žaliojoje knygoje. Be to, šis noras buvo puoselėjamas ne mažiau kaip trijose direktyvose ir patvirtintas daugeliu demokratinių procesų.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad trečioji ir naujausia direktyva, kurią dėl daugelio priežasčių gerai žinote, B. Simpsonai, buvo priimta 2008 m., pritarus Europos Parlamentui ir didelei Ministrų Tarybos daugumai. Dvidešimt penkios valstybės narės balsavo už šią reformą, kuri dėl to įvykdyta gana skaidriai. Ji įvykdyta ne slaptai arba ne bet kaip; ji įvykdyta, nes ji atitinka šio sektoriaus, kuris visais atžvilgiais labai svarbus, poreikį (cituojant kai kuriuos skaičius, jo apyvarta – 95 mlrd. EUR, ir tiesiogiai arba netiesiogiai jis daro poveikį 5 mln. darbuotojų) vystytis, diegti naujoves, judėti į priekį su laiku ir labiau pateisinti vartotojų – piliečių ir įmonių – lūkesčius. Šios vidaus rinkos formavimas (su sąlyga, kad jis struktūrizuotas ir remiamas), mano nuomone, – naujovių, prisitaikymo prie pokyčių ir dėl to prie ekonomikos augimo ir geresnių paslaugų, kurios skirtos tam, kad geriau patenkintų piliečių poreikius, garantija.

Dėl mūsų besivystančios socialinės ir ekonominės veiklos vykdytojai susiduria su akivaizdžiais sunkumais, bet mums, Europos Sąjungos piliečiams, pasisekė, kad seniai ruošėmės tobulinti pašto sektoriaus veiklą imdamiesi, manau, nuoseklios, apgalvotos ir laipsniškai vykdomos reformos. Šis sektorius greitai vystosi. Naujos technologijos iš esmės keičia tai, kaip mes bendraujame. Plinta didėjančio elektroninių priemonių naudojimas ir jis paprastai yra pačių europiečių naujo elgesio modelių padarinys. Be to, išgyvename įvairių ekonominių ir finansų krizių padarinius.

Atvirai pasakius, turint tai galvoje, ponios ir ponai, kas galėtų iš tiesų pagalvoti, kad skubotas, netikėtas šio proceso, kurį kruopščiai prižiūrėjome, atidėjimas – tinkamas sprendimas? Tik ne Europos Komisija; ji to nepadarytų dėl mažiausiai trijų priežasčių. Pirmiausia, 1992 m. žaliosios knygos tikslų pasiekimas – svarbus būdas, kaip Europos Sąjunga galėtų įveikti šią krizę, kuri daro poveikį šiam sektoriui: mums reikia produktyvių veiklos vykdytojų, kurie būtų vieni iš geriausių pasaulyje, kokybiškų pašto paslaugų ir patikimos ir veiksmingos reguliavimo sistemos.

Antra, šiomis direktyvomis sukūrėme tvirtą reguliavimo sistemą, kuri priklauso nuo valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų, kurios reguliariai ir daug produktyviau dirbs kartu, dalyvavimo. Dėl to liberalizavimas kontroliuojamas. B. Simpsonai, pirmiausia, minėtų valstybių narių reguliavimo institucijų užduotis bus užtikrinti, kad įsipareigojimai dėl universaliųjų paslaugų, kuriuos vykdyti esu tvirtai įsipareigojęs, būtų iš tiesų tinkamai vykdomi ir būtų teikiamas tinkamas finansavimas.

Galiausiai, bet kokios dvejonės šiame etape, kai ši reforma jau pažengusi, sukeltų plačiai paplitusį teisinį neapibrėžtumą, nenaudingą niekam. Jis kenktų ne tik naujiems šios pašto rinkos dalyviams, bet ir visiems kitiems šio sektoriaus veiklos vykdytojams. Šio proceso sustabdymas, mūsų nuomone, pašto paslaugų sektorių panardintų į tokią padėtį, kai reikėtų tiesiog laukti ir žiūrėti, kas nutiks, ir nebūtų galima veikti.

Visiškai suprantu, kodėl nuogąstaujama dėl užimtumo ir darbo sąlygų. Ponios ir ponai, žinau, kokios svarbios pašto paslaugos Europos Sąjungos užimtumui. Norėčiau jums priminti, kad trečiojoje direktyvoje, kuria valstybėms narėms suteikiamos didžiulės galimybės liberalizavimą derinti su socialiniais reikalavimais, teigiama (tik kartą remiuosi direktyvos tekstu, B. Simpsonai), kad ruošiantis liberalizuoti pašto rinką, reikia deramai atsižvelgti į socialines aplinkybes.

B. Simpsonai, sutinku, kad mūsų pareiga – užtikrinti, kad būtų visiškai laikomasi visų šių reikalavimų ir visų šių sąlygų. 2013 m., kai visos ES valstybės narės bus įvykdžiusios šią reformą, Europos Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateiks oficialią vertinimo ataskaitą. Iki tol bus skelbiami kiti tyrimai. Be to, norėdamas parodyti, kokie svarbūs jūsų nuogąstavimai asmeniškai man, kaip Europos Komisijos nariui, ir pirmininkui J. M. Barroso, norėčiau jus informuoti, kad nors nesu įpareigotas to daryti, 2011 m. ketinu įkurti vartotojų dialogo grupę. Šiuo metu kuriama reguliavimo institucijų grupė. Be šios grupės noriu sukurti vartotojų grupę, kad įmonės, vartotojai (piliečiai), profesinės sąjungos (kurios atlieka labai svarbų vaidmenį), ir žinoma, Europos Parlamentas galėtų susėsti prie vieno stalo ir aptarti tai, kas vyksta, išklausyti vertintojų komiteto pranešimą ir reguliariai (kaip dažnai, dar reikia nuspręsti) atlikti vertinimus ir vesti dialogus, siekiant patikrinti, kad įvairios šios pašto sektoriaus reformos būtų tinkamai įgyvendintos.

B. Simpsonai, ponios ir ponai, tai jums garantuoju ir asmeniškai užtikrinsiu, kad ši vartotojų dialogo grupė veiktų tinkamai ir skaidriai.

 
  
MPphoto
 

  Markus Ferber, PPE frakcijos vardu.(DE) Pone pirmininke, Europos Komisijos nary, ponios ir ponai, man, kaip antrosios ir trečiosios Pašto paslaugų direktyvos referentui, žinoma, labai malonu, kad šis klausimas taip pat įtrauktas į šios EP kadencijos darbotvarkę, nes manau, kad taip pat svarbu parodyti, ko pasiekėme nuo tada, kai 1992 m. parengėme žaliąją knygą, kurią minėjo Europos Komisijos narys.

Mums pavyko visoje Europos Sąjungoje labai pagerinti pašto paslaugų kokybę. Vis dar pamenu, kad prieš dvi EP kadencijas Europos Parlamente sakiau, kad buvo įprasta atostogaujantiems grįžti namo anksčiau negu atkeliaudavo jų mylimiems žmonėms namo išsiųstos atvirutės. Dabar padėtis kitokia. Pasiekėme, kad tarpvalstybinių pašto paslaugų kokybė pagerėtų. Labai pagerėjo pašto paslaugų kokybė pačiose valstybėse narėse. Įvedę įsipareigojimą teikti universaliąsias paslaugas, vienodas visoje Europos Sąjungoje, taip pat sugebėjome gerokai pagerinti pašto paslaugų prieinamumą, o srityse, kuriose jis jau buvo geras, išlaikėme tokį lygį. Tai taip pat svarbu ir tai minėjo Europos Komisijos narys ir mūsų komiteto pirmininkas.

Žinoma, įgyvendinant trečiąją direktyvą, kurioje nurodyta, kad daugelis valstybių narių iki 2011 m. sausio 1 d. turi užbaigti liberalizavimą, dabar svarbu ilgam užtikrinti šių universaliųjų paslaugų teikimą. Norėčiau pabrėžti tai, kas teigiama klausime dėl tuo pačiu metu taikomo reikalavimo (tai buvo Conditio sine qua non trečiojoje direktyvoje), kad dėl to neturėtų blogėti darbo sąlygos, bet kad esami socialiniai standartai ir apsaugos mechanizmai turėtų ir toliau būti taikomi valstybėse narėse ir po 2011 m. sausio 1 d. Mes, žinoma, užtikrinsime, kad taip ir būtų.

Šiandieną aptarsime ne tik klausimą žodžiu, bet Europos Komisija taip pat įsipareigojusi pateikti mums ataskaitas. Komisijos nary, jas skaitysime labai atidžiai ir jeigu reikės, suformuluosime tinkamas išvadas.

 
  
MPphoto
 

  Saïd El Khadraoui, S&D frakcijos vardu. – (NL) Pone pirmininke, Europos Komisijos nary, dėkoju už jūsų atsakymą ir už tai, kad bandote vesti vartotojų dialogą. Tačiau mūsų frakcija mano, kad reikia daryti daugiau. Esu tikras, žinote, kad visada kritiškai vertinome Pašto direktyvą. Šio sektoriaus veiksmingumo ir dinamiškumo didinimas būtų pagirtinas tikslas, bet yra du esminiai elementai, kurie, mano nuomone, nepakankamai išplėtoti arba nepakankamai garantuojami. Tai socialinis aspektas (darbo sąlygos) ir universaliųjų paslaugų finansavimas, kurį reikia tęsti, bent pagal direktyvą. Šie du aspektai glaudžiai susiję.

Kalbėdami apie socialinį aspektą, pažymime, kad dabar valstybių narių eilė veikti, bet šios vargiai naudojasi galimybėmis buvusioms monopolijoms ir naujiems šios srities veikėjams sukurti vienodas sąlygas veikti. Tai didelė klaida, nes konkurencija vyksta remiantis ne naujovėmis ir naujoviškomis idėjomis, bet šio sektoriaus, kuriame darbo sąnaudos sudaro maždaug 70 proc. produkcijos sąnaudų, išlaidų karpymu. Praktiškai, matome, kad paštininkai keičiami žmonėmis, turinčiais nepatikimas sutartis, mažesnius atlyginimus ir mažiau apsaugos. Ne tokią Europos Sąjungą norime matyti.

Universaliąsias paslaugas – įsipareigojimą garantuoti pristatymą į namus kiekvieną dieną (įskaitant retai apgyvendintas vietoves) iki šiol finansavo monopolijos. Kitaip tariant, stambūs klientai prisidėjo prie to, kad paslaugos būtų teikiamos eiliniams piliečiams. Praktiškai, dabar tai reikės pakeisti valstybės pagalba, be to, keletą ateinančių metų esant labai sudėtingai biudžeto padėčiai, todėl yra priežasčių baimintis, kad finansavimui kils grėsmė.

Taigi, Europos Komisijos nary, norėčiau jums užduoti šiuos klausimus. Ar sutinkate su manimi, kad vieną iš svarbiausių minėtos direktyvos tikslų – būtent, didesnės socialinės ir teritorinės sanglaudos siekį – esant šioms aplinkybėms, bus sunku įgyvendinti? Antra, kalbate apie 2013 m. ataskaitą, bet per trumpesnį laiką negalėjote atlikti išsamios analizės apie tai, kaip valstybės narės perkelia minėtą direktyvą, kurioje būtų aptarti du mano minėti aspektai – socialinis aspektas ir universaliųjų paslaugų teikimas? Be to, galiausiai, kaip Europos Komisija ketina stiprinti šio sektoriaus socialinį dialogą Europos Sąjungos lygmeniu ir imtis iniciatyvos sukurti vienodas visų sektoriaus darbuotojų socialinės sferos sąlygas?

 
  
MPphoto
 

  Gesine Meissner, ALDE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, gyvename Europos Sąjungoje ir norime, kad čia žmonės galėtų laimingi gyventi kartu ir kad jiems būtų prieinamos visos jiems svarbios gyvenimo sritys. Kaip labai gerai žinote, Europos Sąjungoje vyksta demografiniai pokyčiai. Ateityje daugelyje vietovių gyvens mažiau žmonių negu dabar. Tačiau norime, kad visiems piliečiams būtų teikiamos paslaugos, kurių jiems reikia ir kurios jiems leidžia pasakyti savo nuomonę. Į jas įeina (tai labai svarbu) pašto paslaugos, kurias reikia garantuoti užtikrinant universaliąją paslaugą.

Pirmiausia kyla klausimas, kaip galime užtikrinti minėtos paslaugos teikimą tolimose kaimo vietovėse, biudžete turėdami mažai lėšų, ir tai daryti prieinamomis kainomis. Mums taip pat reikia, kad paštą pristatytų asmenys, kuriems tinkamai už tai mokama. Valstybėms narėms tai nėra lengva. Tačiau nusprendėme, kad to norime ir jūs, Europos Komisijos nary, nurodėte, kad didelė dauguma valstybių narių su tuo sutiko. Dabar mums taip pat reikia padaryti taip, kad vartotojai galėtų skųstis. Šiuo atžvilgiu įžvelgiu problemą. Ji dar nepaminėta. Tačiau minėtoje direktyvoje teigiama, kad jeigu kažkas ne taip, piliečiai turėtų galėti skųstis tam tikrai įstaigai. Tačiau nėra taip paprasta šiuo požiūriu išlaikyti tinkamą infrastruktūrą, ypač vietovėse, kur gyvena nedaug žmonių.

Komisijos nary M. Barnier, sakėte, kad šias pareigas einate neilgai ir kad į viską bent jau atsižvelgsite. Tikiu jumis. Tačiau turite suprasti, kad labai skeptiškai į tai žiūrime, ypač Transporto ir turizmo komitete. B. Simpson teigė, kad taip pat buvo su geležinkelių paketu (ankstesnė Europos Komisija buvo atsakinga už jo kontrolę ir įgyvendinimą) – tuomet beveik niekas nebuvo įgyvendinta ir nieko neįvyko. Kitose srityse taip pat ne visada viskas vyko taip, kaip norėjome. Žinau tai, nes anksčiau taip pat dalyvavau politiniame gyvenime Vokietijoje. Priimami labai geri sprendimai, dėl kurių visi susitaria, ir niekas nepagalvoja patikrinti, ar jie įgyvendinami ir ar jie įgyvendinami greitai Europos Sąjungos piliečių ir darbuotojų labui. To norime iš jūsų. Taigi parodykite, kad galime jumis pasitikėti. Būsime labai laimingi, jeigu mūsų lūkesčiai bus pateisinti.

 
  
MPphoto
 

  Isabelle Durant, Verts/ALE frakcijos vardu.(FR) Pone pirmininke, Europos Komisijos nary, aišku, neabejoju tuo, kad procesai, paskatinę priimti įvairias šias direktyvas dėl pašto rinkos liberalizavimo, buvo demokratiški ir skaidrūs. Neabejoju ir tuo, kad svarbu kontroliuoti jų taikymą. Tačiau manau, kad taip pat demokratiška ir skaidru tam tikru metu iš tiesų įvertinti, kokį poveikį daro direktyva ir jos taikymas. Manau, kad valstybėse narėse esama šiokių tokių skirtumų, bet nemanau, kad galime kalbėti apie pašto paslaugų gerinimą arba apie tai, kad padarytume jas labiau prieinamas Europos Sąjungos piliečiams.

Kalbėjote apie pagrįstą požiūrį ir palaikymą. Manau, kad yra pagrindo teigti, kad esame liudininkai to, kad vyksta privačių rinkos veikėjų susitelkimas, taigi ir tam tikrų privačių oligopolijų formavimasis, o ne viešųjų monopolijų ardymas ir konkurencijos atsiradimas, kaip buvo planuota. Nesu tikras, kad tokio rezultato siekėme.

Kalbėjote apie proceso palaikymą. Koks reguliavimas taikomas? Džiaugiuosi, kad yra grupė reguliavimo institucijų, bet norėčiau aiškiai suprasti tai, kas yra gera reguliavimo praktika, nes sistemoje yra daug trūkumų.

Galiausiai, kalbant apie Europos Sąjungos užimtumą, norėčiau prisijungti prie savo kolegos EP nario S. El Khadraoui ir pabrėžti, kad naujai kuriamos darbo vietos yra labai nepatikimos ir kad darbo vietos iš tiesų prarandamos.

Džiaugiuosi, kad skatinate apskritojo stalo diskusiją, kad visos susijusios šalys galėtų dalyvauti dialoge. Jeigu mes (kaip ir jūs) vidaus rinką norime derinti su piliečiais, pašto rinkos atvėrimas yra tikrai puiki galimybė parodyti, kad tai įmanoma. Tačiau, pirmiausia, tam kiekvienu atveju reikia įvertinti rezultatus ir šiandien matomą poveikį. Tai nėra tikslai, kuriuos nustatėte arba kuriuos kažkas kitas nustatė. Pats laikas įvertinti padėtį prieš veržiantis į priekį ir iš tiesų sukuriant dar didesnį atotrūkį tarp Europos Sąjungos piliečių ir jų pašto paslaugų.

 
  
MPphoto
 

  Cornelis de Jong, GUE/NGL frakcijos vardu. – (NL) Pone pirmininke, Europos Komisijos nary M. Barnier, kaip ką tik minėjote, pradėdamas eiti savo pareigas, teigėte, kad vidaus rinkai suteiksite daugiau socialinio aspekto. Profesorius M. Monti savo pranešime taip pat labai pabrėžė šį aspektą ir tai reikia vertinti palankiai. Tačiau kokia reali padėtis? Vakar per šimtų paštininkų prie šio pastato vykdytą demonstraciją olandė paštininkė man sakė, kad jai 55 m. ir pašto paslaugų srityje dirba tik 20 m. ir dėl to mano, kad kitais metais TNT paštas ją atleis vieną iš pirmųjų. Ji ne vienintelė. Nyderlandų paštas TNT atleidžia visus savo paštininkus vien dėl to, kad jis turi varžytis su savo konkurentais (reikia paminėti, savo dukterine įmone), kurie įdarbina laikinus „lanksčius“ darbuotojus, kad šie pristatytų paštą už daug mažesnį atlygį. Kalbame apie 15 000 profesionalių paštininkų, kurie yra patikimi ir kuriais paštas gali pasitikėti ir kurie, daugeliu atvejų, šį darbą dirba ištisus dešimtmečius, atleidimą iš darbo. Komisijos nary, kodėl niekada neatlikote socialinio pašto rinkos liberalizavimo poveikio tyrimo ir kodėl Europos Parlamentui nerodote tyrimo, kurį finansavote ir kurį galima rasti interneto puslapyje pique.at? Liberalizavimas turės dramatiškų padarinių visiems, kurie siunčia arba gauna paštą. Nyderlanduose keletas įmonių pristato paštą porą kartų per dieną arba vidury nakties, o kitomis dienomis visai jo nepristato, ten uždaromi paštai (beveik visi) ir paskutinė mintis, kurią plėtojate su savo tarnybomis (tarp jų – ir su grupe reguliavimo institucijų, kurias paminėjote, bet dėl kurių nepasitarėte su Europos Parlamentu), – būtent įvesti papildomus labai didelius tarifus salose arba kalnų regionuose gyvenantiems žmonėms. Komisijos nary, gal galėtumėte pagaliau mums atsiųsti visą pašto rinkos ir paslaugų liberalizavimo padarinių tyrimą ir gal galėtumėte nedelsiant pateikti pasiūlymą atidėti liberalizavimo pradžios datą – t. y. pateikti moratoriumą, kol gausime minėtus duomenis? Tai vidaus rinkai suteiktų socialinį aspektą.

 
  
MPphoto
 

  John Bufton, EFD frakcijos vardu. – Pone pirmininke, kai ES nurodė pašto sektoriuje pradėti konkursą, ji sunaikino gyvybiškai svarbią Jungtinės Karalystės paslaugą. Kadangi esame suvereni tauta, mūsų paštą valdė Karališkasis paštas ir jis buvo susietas su valstybės santaupomis, leidimų išdavimu, socialinio aprūpinimo sistema ir pensijų rinkimų ir tai tik keletas iš minėtinų dalykų.

1975 m. turėjome 25 000 paštų. Dabar liko mažiau negu 12 000, nepaisant to, kad gyventojų skaičius padidėjo. Po to, kai paštai buvo priversti parduoti savo pelno siekiančius skyrius, jie nebegalėjo dirbti be vyriausybės paramos. Tūkstančiai paštų uždaryti, iš bendruomenių atimta teisė naudotis gyvybiškai svarbiomis paslaugomis.

ES pašto reforma teigiama, kad kokybiškos pašto paslaugos turėtų būti prieinamos visoje Europos Sąjungoje. Būtent taip buvo Jungtinėje Karalystėje. Jos konsoliduotos įmonės paslaugos buvo veiksmingos, kainos buvo valdomos ir visi galėjo naudotis pašto paslaugomis. Dabar šis sektorius išardytas, žmonių tikėjimui juo pakenkta. Gėda, kad iš Jungtinės Karalystės atimta veiksminga viešoji paslauga vien siekiant įgyvendinti konkurencijos teisę. Ar toliau norėsite privatizuoti mūsų valstybinę sveikatos sistemą? JK turėtų būti leidžiama visiškai atsisakyti vykdyti šią direktyvą.

 
  
MPphoto
 

  Georges Bach (PPE).(DE) Pone pirmininke, Europos Komisijos nary, sveikinu B. Simpsoną su tuo, kad jis uždavė teisingus klausimus. Šis liberalizavimo procesas dar parodys, kad juo gali būti įvykdyti didesnio prieinamumo ir geresnės kokybės už prieinamą kainą tikslai. Anksčiau tradicinės pašto įmonės taip pat teikė kokybiškas paslaugas už gerą kainą. Tačiau taip pat turime pripažinti tai, kad tradiciniai pašto paslaugų teikėjai vykdė modernizaciją, kuri (iš esmės restruktūrizavus sektorių) leido jiems padaryti veiklą veiksmingesnę.

Mano nuomone, labai svarbu atsižvelgti į įvairius aspektus. Pvz., labai svarbu, kad darbo teisės ir toliau būtų paisoma, kitaip tariant, kad būtų paisoma darbo sąlygų ir darbo užmokesčio. Tai galima kontroliuoti tik sudarant kolektyvines sutartis. Tai vienintelis būdas užkirsti kelią socialiniam dempingui.

Universalioji paslauga minėta jau daug kartų – tai laiškų ir siuntinių pristatymas visoje Europos Sąjungoje. Ir tikiuosi, kad Europos Komisija atliks universaliosios paslaugos tyrimą. Be to, visos šalys turi vykdyti savo įsipareigojimą įsteigti nepriklausomą reguliavimo instituciją. Be reguliavimo reikalavimų vykdymo, ši institucija taip pat turėtų prižiūrėti personalo darbo sąlygas ir nagrinėti klientų skundus. Kad tai būtų įmanoma, ji turi turėti reikiamą personalą.

E. paštas, pirkimas ir pardavimas internetu vis labiau plinta ir bankai, draudimo įmonės ir reklamuotojai naudojasi pašto infrastruktūra ir ją per trumpą laiką reikia sustiprinti. Tikiuosi, kad Europos Komisija pateiks poveikio vertinimą, kuriame būtų atsižvelgiama į socialinius aspektus. Taip pat sveikinu Europos Komisiją, įkūrusią vartotojų dialogo grupę (apie kurią pranešė M. Barnier), kurią sudaro profesinės sąjungos, pašto klientai ir veiklos vykdytojai.

 
  
MPphoto
 

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D).(RO) Liberalizuoti pašto paslaugas numatyta 2011 m., tai bus daroma valstybėse narėse, kurios prie ES prisijungė po 2004 m,, ir tose, kurių topografija leidžia atidėti pašto rinkos konkursų pradžią iki 2013 m.

Tačiau pašto paslaugų sektoriui gyvybiškai svarbu, kad valstybės narės užtikrintų korespondencijos rinkimą, rūšiavimą, transportavimą ir pristatymą visiems Europos Sąjungos piliečiams kartą per dieną, bent penkis kartus per savaitę, nepaisant to, kur jie gyvena, ta pačia kaina visoje toje valstybėje narėje ir laikytųsi įsipareigojimo teikti universaliąją paslaugą.

Norėčiau pabrėžti poreikį, kad net šiuo krizės laikotarpiu valstybės narės toliau veiksmingai vykdytų pašto tinklų veiklą, kad būtų pakankamai prieigos centrų, taip pat kaimo ir retai apgyvendintose vietovėse.

Direktyvoje dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos formavimo nustatytas valstybių narių įpareigojimas apibrėžti savo universaliosios paslaugos finansavimo metodus, ir suteikti jiems pakankamai lankstumo. Toks finansavimas lemia pašto paslaugų kokybę, tinkamų darbo sąlygų pašto darbuotojams teikimą ir garantijas dėl darbo vietų ir darbuotojų mokymų ir pajamų.

Manau, neabejotinai svarbu, kad Europos Komisija iki šių metų pabaigos mums pateiktų pašto paslaugų liberalizavimo poveikio valstybėse, kurios šį sektorių visiškai atvėrė konkursams, tyrimą.

Galiausiai, norėčiau atkreipti dėmesį į poreikį pašto rinkos veikėjams įvairinti savo veiklą ir teikti paslaugas, kurios būtų tinkamos informacinei visuomenei.

 
  
MPphoto
 

  Pat the Cope Gallagher (ALDE). - Pone pirmininke, pašto paslaugų vidaus rinka bus suformuota iki šių metų gruodžio mėn. Daugelis kaimo vietovėse gyvenančių žmonių (daugeliui iš jų atstovauju) ir daugelis Airijos ir Europos Sąjungos pašto sektoriuose dirbančių asmenų tikrai nuogąstauja. Paštininkai atlieka labai svarbų vaidmenį Airijos gyvenime. Norėčiau pasinaudoti šia proga ir jiems padėkoti bei pagerbti juos už tai, kokį vaidmenį jie atlieka, ir už tai, kad dažnai daro daugiau negu jiems liepia pareiga.

Pašto paslaugos, kaip visi žinome, yra daugiau negu ekonomikos sektorius. Jos yra neatskiriama mūsų socialinės struktūros dalis kaimo vietovėse, ypač mano šalyje, kurioje 40 proc. gyventojų gyvena kaime. Pašto darbuotojai – puikus socialinio kontakto šaltinis daugeliui senyvo amžiaus ir atskirtose bendruomenėse gyvenančių žmonių. Todėl gyvybiškai svarbu, jog Europos Komisija užtikrintų, kad minėtoje direktyvoje nustatyto įsipareigojimo teikti universaliąsias paslaugas būtų visiškai laikomasi. Pasižymėjau Europos Komisijos nario pastabą dėl valstybių narių įsipareigojimo dėl reguliavimo institucijų.

Europos Komisija privalo garantuoti, kad paštas būtų surinktas ir pristatytas klientams visoje Europos Sąjungoje (įskaitant daugumą kaimo vietovių) penkias dienas per savaitę, kaip to reikalaujama minėtame teisės akte. Džiugu girdėti Europos Komisijos nario pastabą apie vartotojų dialogo grupę, į kurią, žinoma, bus įtraukti piliečiai, įmonės, profesinės sąjungos ir Europos Parlamentas.

Prieš kurį laiką EP aplankė Europos pašto darbuotojų delegacija. Manau, kad esame įpareigoti jiems atstovauti ir, dar svarbiau, atstovauti piliečiams bei užtikrinti, kad jiems būtų teikiama universalioji paslauga, kuria jie naudojosi jau prieš daugelį metų, dar gerokai prieš tai, kai Europos Sąjungoje įvyko ekonominiai pokyčiai.

 
  
MPphoto
 

  Eva Lichtenberger (Verts/ALE).(DE) Pone pirmininke, Europos Komisijos nary, ponios ir ponai, teko pastebėti, kad iki šiol padėtis, deja, labai mažai pagerėjo, nors buvo žadėtas pagerėjimas dėl tolesnio liberalizavimo etapo. Priešingai, atsiliepimai, kuriuos mes, EP nariai, gauname, rodo, kad padėtis blogėja. Jau matome, kad kaimo vietovėse pašto paslaugos nyksta. Prieiga prie pašto paslaugų kaimo vietovėse nebėra garantuojama, ypač tai pasakytina apie gyvenvietes, į kurias sunku patekti.

Nors turime papildomus darbus, tai nėra darbai visu etatu. Iš jų neįmanoma užsidirbti net minimaliai gyvenimui ir geriausiu atveju šios pajamos − tik papildomos šeimos pajamos. Tačiau jeigu vieninteliais pašto paslaugų vartotojais laikysime reklamos pramonę, žinoma, sėkmė jau užfiksuota, nes nėra abejonių, kad ši pramonė pagerino savo verslo pagrindus. Už universaliąją paslaugą, kuria iš tiesų siekiama garantuoti pagrindines paslaugas, dabar turi mokėti valstybės narės, kurioms, kita vertus, daromas didžiulis spaudimas, nes nebėra veikimo laisvės naudojant biudžetą, kad būtų galima garantuoti, kad šios paslaugos bus teikiamos kaimo vietovėse subsidijų forma. Europos Komisijos nary, šiuo atveju poveikio vertinime į netiesioginius padarinius šioje srityje atsižvelgta nepakankamai ir dėl to pablogės vartotojų ir pašto darbuotojų padėtis.

 
  
MPphoto
 

  Sabine Wils (GUE/NGL).(DE) Pone pirmininke, jau įgyvendinti du pašto paslaugų liberalizavimo etapai. Europos Komisija dar nepaskelbė nė vieno tyrimo, kuriame būtų nagrinėjamos tik socialinės sąlygos ir rinkos atvėrimo poveikis pašto darbuotojams. Mano klausimas jums, Europos Komisijos nary, M. Barnier yra toks: kada pagaliau minėtas tyrimas bus pateiktas Europos Parlamentui?

Vakar iš daugelio pašto darbuotojų iš keleto ES valstybių narių girdėjome, kad naujos pašto įmonės atleidžia visus darbuotojus ir vėl juos įdarbina prastesnėmis sąlygomis. Konkurencija ir konkurencijos politika neturėtų būti vykdoma kenkiant darbuotojams.

Jeigu Europos Komisija ir Europos Parlamentas tikrai nori ką nors daryti ES siekdami įveikti skurdą ir socialinę atskirtį, trečiąjį pašto paslaugų liberalizavimo etapą dabar reikia nutraukti. Pirmiausia reikia ištirti padarinius pašto darbuotojams ir universaliųjų paslaugų kokybei. Todėl dėl klientų ir pašto darbuotojų raginame skelbti moratoriumą dėl trečiojo pašto paslaugų etapo liberalizavimo.

 
  
MPphoto
 

  Róża Gräfin von Thun und Hohenstein (PPE).(PL) Pone pirmininke, aptariame labai svarbų žingsnį – svarbų sprendimą, susijusį su Europos Sąjungos pašto paslaugų liberalizavimu ir sveikos konkurencijos skatinimu. Direktyva dėl pašto paslaugų vidaus rinkos formavimo yra toks sprendimas. Turime dėti visas galimas pastangas, kad minėta direktyva visose valstybėse narėse būtų įgyvendinta tinkamai ir laiku. M. Barnier atsakymas aiškiai rodo, kad jis ketina spręsti šį klausimą glaudžiai bendradarbiaudamas su valstybėmis narėmis. Labai palankiai vertinu Europos Komisijos sprendimą paskirti Europos pašto paslaugų reguliuojančių institucijų grupę, kurią sudarys valstybių narių reguliavimo institucijos. Esu tikra, kad tai padės konsoliduoti pašto paslaugas. Valstybių narių pašto rinkos atvėrimas nepriklausomiems rinkos veikėjams – dar vienas labai svarbus klausimas ir su optimizmu atkreipiu dėmesį į visas Europos Komisijos konkrečias priemones, apie kurias čia taip pat girdėjome. Šios priemonės skirtos tam, kad nepriklausomi rinkos veikėjai visose valstybėse narėse galėtų laisvai veikti. Labai džiaugiuosi dėl planų, susijusių su nuolatiniu minėtos direktyvos įgyvendinimu. Tačiau yra dar vienas klausimas – Europos Sąjungos tapatybei reikia aiškių simbolių. Tokie simboliai – bendra valiuta, bendra vėliava ir himnas, bet panašiai, dar vienas Europos tapatumo simbolis būtų tarptinklinis ryšys be papildomo mokesčio visoje Europos Sąjungoje ir bendras pašto ženklas. Argi neverta apsvarstyti tokių priemonių?

 
  
MPphoto
 

  Debora Serracchiani (S&D).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pašto paslaugų vidaus rinkos suformavimas iki šių metų pabaigos – svarbus žingsnis, bet Europos Komisija turėtų atlikti poveikio vertinimą (kaip nurodė kai kurie anksčiau kalbėję nariai) dėl pašto rinkos liberalizavimo, siekiant geriau suprasti piliečių reikalavimus.

Beje, kaip Europos Komisija ketina apsaugoti Europos Sąjungos piliečių, gyvenančių sunkiai pasiekiamose vietovėse, pvz., kalnų regionuose arba kaimo vietovėse, teises, kad minėtose vietose gyvenantys asmenys galėtų reguliariai gauti paštą, ir kokias priemones Europos Komisija ketina priimti norėdama užtikrinti, kad tai įvyktų?

Be to, nemanau, kad turėtumėme naudoti šią direktyvą, kuri jau priimta, norėdami pateisinti socialinį dempingą. Tai valstybės narės privalo taikyti šią direktyvą ir jos turi visas reikiamas priemones tai padaryti.

 
  
MPphoto
 

  Sari Essayah (PPE). - (FI) Pone pirmininke, pašto paslaugų rinkos atvėrimas konkurencijai daugelyje valstybių narių iškėlė klausimą apie tai, kaip galima būtų išsaugoti jų prieinamumą ir kokybę.

Pvz., didelėje, bet retai apgyvendintoje valstybėje, tokioje kaip Suomija, kyla pavojus, kad konkurencija bus domimasi tik tankiausiai apgyvendintose miesto vietovėse, kur verslininkai galės gauti ekonominį pelną. Kita vertus, pašto pristatymo sąnaudas retai apgyvendintose vietovėse turės padengti visuomenė.

Pristatymo sąnaudos retai apgyvendintose vietovėse vidutiniškai keturis kartus didesnės negu apstatytose. Kraštutiniais atvejais skirtumas gali būti iki dešimties kartų didesnis. Tačiau ir Suomijoje kai kurios pašto paslaugos atvertos konkurencijai.

Minėta direktyva siekiama apsaugoti paslaugų teikimo standartą nustatant įpareigojimus, kurie suteikiami tiems, kurie įpareigoti užtikrinti universaliąsias paslaugas. Norėčiau išgirsti Europos Komisijos nario nuomonę apie tai, kaip konkurencija gali būti tikra ir apie vienodas sąlygas, jeigu paslaugų kokybės ir standarto reikalavimas asmeniui, įpareigotam teikti universaliąsias paslaugas, kur kas griežtesnis nei konkurencijai taikomas reikalavimas. Kaip apmokėti universaliąsias paslaugas teikiant patirtas išlaidas?

Minėtoje direktyvoje siūlomos finansavimo galimybės, iš kurių paprasčiausia – nuostolius finansuoti iš surinktų mokesčių. Tačiau tai tikriausiai nebus laikoma protingu žingsniu, turint omenyje dabartinę viešųjų finansų būklę. Padėtis Suomijoje kelia grėsmę, kad ji taps tikru absurdu. Universaliosios paslaugos įpareigojimo turėtojas ten – pelninga valstybės įmonė, kurios metinis pelnas siekia apytiksliai 100 mln. EUR, ir jis būtų paverčiamas valstybinėmis biudžeto išlaidomis, kurios sudarytų daugmaž tokią pat sumą tam, kad keletas įmonių galėtų gauti pelno iš miestų ir miestelių pelningos rinkos. Tai gali būti labai sudėtinga paaiškinti mokesčių mokėtojams.

Galiausiai, norėčiau paklausti Europos Komisijos nario, ar pagal šią direktyvą bus įmanoma valstybių narių lygmeniu priimti teisės aktus, pvz., dėl pašto paslaugų teikimo mokesčių, kuriuos turėtų mokėti visi minėto sektoriaus rinkos veikėjai tam, kad teisingai garantuotų paslaugas nepelningose vietovėse.

 
  
MPphoto
 

  José Manuel Fernandes (PPE).(PT) Pone pirmininke, pašto paslaugos – esminė bendravimo priemonė. Jos atlieka svarbų vaidmenį konkurencijos srityje ir siekiant socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos. Todėl nepriimtina tai, kad kaimo vietovėse gyvenantys asmenys negalėtų naudotis tokios pat kokybės paslaugomis, kokiomis gali naudotis kiti žmonės. Nepalankiausiomis sąlygomis gyvenantys arba atskirti gyventojai turi teisę naudotis kokybiškomis pašto paslaugomis. Kaimo vietovėse sumažėjo prieigos centrų skaičius, o Portugalijoje ir kitose valstybėse narėse pablogėjo šių paslaugų kokybė. Pašto paslaugų kokybę reikia gerinti ir išlaikyti ir ji niekada neturėtų pablogėti.

Taip pat turime užkirsti kelią tam, kad būtų taikomi Europos Sąjungos teisės aktai, kurie daro neigiamą poveikį darbo sąlygoms ir pašto darbuotojų atlyginimams. Negalime pritarti tam, kad tie, kurie varžosi dėl paslaugų teikėjų vietos, norėtų maitintis tik mėsa, o kitiems paliktų tik kaulus. Paaiškinsiu: kalbu, pvz., apie tuos, kurie paslaugas nori teikti tik vietovėse, kuriose pasiskirstymas pelningas, t. y. vietovėse, kuriose gyventojų tankis didesnis.

Todėl Europos Komisijai būtina rasti sprendimus, kaip užkirsti kelią problemoms, kurias ką tik paminėjau, ir toliau siekti užtikrinti, kad su minėtu klausimu susijusių teisės aktų būtų laikomasi ir, jeigu reikia, jie būtų tobulinami.

 
  
MPphoto
 

  Sophie Auconie (PPE).(FR) Pone pirmininke, Europos Komisijos nary, ponios ir ponai, mūsų šiuolaikinėse visuomenėse veiksmingo bendradarbiavimo paslaugos yra esminės mūsų įmonių ir visų Europos Sąjungos piliečių gyvenime.

Šiuo atžvilgiu pašto rinkos atvėrimas – tikras išbandymas šiam sektoriui, ypač tokiu metu, kai technologinė plėtra ir ekonomikos krizė nusmukdė šias įmones, kurios praeityje gabeno pašto prekes.

Kaip daugelis mano kolegų EP narių, esu labai prisirišęs prie ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, kurių dalį sudaro pašto paslaugos. Kaip pašto paslaugų jungtinės grupės pirmininko pavaduotojas, suprantu nuogąstavimus dėl bendro ekonominio intereso paslaugų ateities: beje, apie 100 pašto darbuotojų vakar dalyvavo demonstracijoje Strasbūre.

Mano nuomone, būtina užtikrinti, kad pašto rinka nebūtų atveriama bloginant darbo sąlygas arba paslaugų kokybę. 2008 m. direktyvos tikslas – garantuoti kokybiškas paslaugas konkurencinėmis kainomis ir sukurti darbo vietas. Norint pasiekti šį tikslą, būtina skrupulingai taikyti teisę, pirmiausia su universaliųjų paslaugų teikimo įsipareigojimu susijusius teisės aktus. Be to, pašto paslaugų teikėjai turi vystyti savo veiklą ir įvairinti savo veiklos rūšis ir savo pajamų šaltinius.

Europos Komisijos nary, pasikliaujame Europos Komisija, kad ji būtų akyla ir atidžiai stebėtų šio ekonominio sektoriaus pokyčius. Sėkmingai įvykdėte didžiulę finansų priežiūros pinigų politikos koordinavimo struktūrinę reformą. Esu tikras, kad sugebėsite įtraukti mus visus, kad galėtume paspartinti šią svarbią reformą.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Dabar metas „prašau žodžio“ procedūrai.

 
  
MPphoto
 

  Miroslav Mikolášik (PPE). (SK) 2010 m. gruodžio mėn. – svarbus bendros pašto rinkos Europos Sąjungos šalyse, kurios savo rinką atveria visiems pašto paslaugų teikėjams ir šiuo didina šio sektoriaus konkurencingumą, kūrimo etapas. Europos Sąjunga šiame sektoriuje diegia naujoves nuo 1992 m., o naujausia direktyva priimta 2008 m. Manau, kad tai labai svarbus žingsnis turint omenyje galingas daugelio valstybių narių monopolines organizacijas, dėl kurių nuolat kyla pašto paslaugų kainos ir apskritai didėja neigiamas poveikis klientams.

Visiškai remiu Europos Sąjungos pašto rinkos liberalizavimą ir privatizavimą ir valstybinių monopolijų išardymą, dėl kurio ne tik sumažės kainos, bet ir pagerės eilinių vartotojų pašto paslaugų kokybė ir, tikiuosi, kad tai turės mažiausią galimą poveikį užimtumui.

 
  
MPphoto
 

  Marc Tarabella (S&D).(FR) Pone pirmininke, Europos Komisijos nary, pats birželio mėn. klausiau Europos Komisijos apie neigiamą viešųjų paslaugų liberalizavimo poveikį vartotojams ir pabrėžiau, kad daugeliu tyrimu atskleista rimtų trūkumų, ypač pašto paslaugų srityje, kaip antai kainų kilimas, paslaugų kokybės prastėjimas ir skaidrumo stoka.

Dar kartą raginu Europos Komisiją analizuoti ne tik elektros rinką (tai ji darė 2010 m. pradžioje), bet ir pašto paslaugas, siekiant nustatyti, kiek vartotojams iš tiesų naudinga laisva rinka pasirinkimo, kainų ir kokybės požiūriu. Taip pat norėčiau paraginti ją analizuoti darbo vietų kokybę pašto paslaugų srityje. Prašau to, nes laikas, kai buvo galima teigti gražius dalykus apie liberalizavimo naudą, jau praėjo. Dabar laikas daryti sprendimus remiantis tikrais įrodymais prieš tai, kai atliekami tolesni veiksmai, kad kituose liberalizuotuose sektoriuose padarytos klaidos nebūtų pakartotos pašto paslaugų sektoriuje.

Deramai atkreipiu dėmesį į tai, kad sukurta vartotojų dialogo grupė, bet, kaip teigė prieš mane kalbėjęs S. El Khadraoui, reikia didesnės pažangos, iš jūsų, Europos Komisijos nary, tikimės daugiau. Europos Komisija turi nustoti skubėti nepaisydama nieko.

 
  
MPphoto
 

  Marian Harkin (ALDE). - Europos Komisijos nary, sakėte mums, kad šia direktyva valstybėms narėms suteikiama veikimo laisvė ją įgyvendinant, siekiant laikytis socialinių reikalavimų, bet prašau jūsų, kaip Europos Komisijos nario, užtikrinti, kad tų socialinių reikalavimų būtų visiškai paisoma.

Vakar Europos Parlamente balsavome dėl užimtumo gairių ir reikalavome padoraus darbo. Tačiau visos Europos Sąjungos pašto paslaugų sektoriuje padorios darbo vietos prarandamos. Jas pakeičia nesaugios prastai apmokamos darbo vietos ir žinome, kad pašto paslaugų liberalizavimas – šios darbotvarkės varomoji jėga. Piliečiai ir pašto darbuotojai iš tiesų nerimauja dėl to, kad prarandamos darbo vietos ir nemanau, kad Europos Parlamentas ir Europos Komisija gali tai ir toliau ignoruoti.

Kaip kaimo rinkimų apygardos atstovas gavau daug klausimų apie įpareigojimą užtikrinti korespondencijos surinkimą ir pristatymą penkis kartus per savaitę. Dar kartą sakau, kad esate už tai atsakingi.

Galiausiai, sutinku su daugeliu kitų kalbėtojų, kad mums reikia moratoriumo dėl visiško šios direktyvos įgyvendinimo. O kol kas...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 

  João Ferreira (GUE/NGL). - (PT) Europos Komisijos nary, visoje Europos Sąjungoje žmonės ir šio sektoriaus darbuotojai sutinka su nenuginčijama realybe: pašto paslaugų liberalizavimas, priešingai negu skelbia ir skelbė jį skatinantys asmenys, sukėlė teikiamų paslaugų prastėjimą ir beprecedentę šio sektoriaus darbuotojų teisių ataką.

Kaip ir kituose sektoriuose, liberalizacija sukelia privatizaciją, o taip atsirastų Europos Sąjungos lygmens monopolija. Padariniai matomi, netgi valstybėse, kuriose šis procesas ne toks pažengęs: ten sumažėjo geografinis padengimas ir paskirstymo dažnis, pakilo kainos ir atsirado socialinis ir darbo dempingas. Dėl to darbuotojai ir kiti žmonės jungiasi į bendrą kovą prieš privatizaciją ir šio svarbaus valstybinio sektoriaus žlugdymą. Norėtumėme juos pasveikinti, pripažinti jų pavyzdį ir pabrėžti jų kovos svarbą. Europos Komisija jiems turėtų skirti daugiau dėmesio.

 
  
MPphoto
 

  Evelyn Regner (S&D).(DE) Pone pirmininke, Europos Komisijos nary, ką tik dalyvavau diskusijoje dėl geresnės teisėkūros. Pašto rinkos liberalizavimas – pavyzdys, kai daugelio neigiamų padarinių nebūtų, jeigu (kaip pabrėžiama anksčiau pristatytame pranešime dėl geresnės teisėkūros) būtų atliktas nepriklausomas, patikimas poveikio vertinimas.

Europos Komisija nepaskelbė nė vieno tyrimo, kuriame būtų aptartos tik socialinės sąlygos ir pašto rinkos liberalizavimo poveikis. Europos Komisija remia valstybių narių reguliavimo institucijas tik tam, kad garantuotų tikrą, nevaržomą konkurenciją. Žinote, kokie bus to padariniai: nepatikimas gabenimas, prastai apmokami, žemos kvalifikacijos darbuotojai, pristatymas tik tris dienas per savaitę, skirtingiems regionams taikomi skirtingi įkainiai. Todėl jums, Europos Komisijos nary, turiu asmeninį klausimą. Ar jūsų širdis nesrūva krauju matant, kaip Prancūzijoje prieš įmonės vadovų, profesinių sąjungų ir apskritai gyventojų valią privatizuojamas La Poste?

 
  
MPphoto
 

  Inés Ayala Sender (S&D).(ES) Pone pirmininke, Europos Komisijos nary, šalyse, kurios yra liberalizavimo centre, pvz., Suomijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje buvo jaučiamas įvairių sričių deficitas, rinkos veikėjus vieną po kito ištiko bankrotas ir buvo prarasta daug darbų ir neliko aiškios socialinės alternatyvos.

Trečioji pašto direktyva priimta su trimis esminėmis sąlygomis. Pirmoji – įsipareigojimas garantuoti universaliųjų pašto paslaugų teikimą visoje teritorijoje vienoda kaina ir mažiausiai penkias dienas per savaitę, o tai garantuotų socialinę ir teritorinę sanglaudą. Antroji – socialinio poveikio ir darbo vietų kokybės įvertinimas ir kontrolė, nes konkurencija negali būti pagrįsta socialiniu dempingu, todėl raginame M. Barnier mums įrodyti, kad minėta direktyva darė Europos Parlamento pageidautą poveikį. Paskutinė sąlyga – vartotojų teisės, kurios yra ne pagrindinės teisės, o teisės, kurias jiems pažadėjome naujajai erai – informaciją apie prieigos centrus, naujų pašto paslaugų našumą, teisę skųstis...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 

  Mario Pirillo (S&D).(IT) Pone pirmininke, Komisijos nary M. Barnier, ponios ir ponai, perėjimas nuo pašto paslaugų, kurias teikia atskiros valstybės narės prie paslaugų, kurios būtų teikiamos visai Europos Sąjungai, – iniciatyva, kuria bus stiprinami įvairūs regionai, ir aš ją remiu.

Tačiau vis dėlto raginčiau atidžiai įvertinti sąnaudas, laiko rėmus ir tikrą naudą. Turėtume numatyti skubų pašto pristatymą ir atsižvelgti į kaimo ir užmiesčio vietoves. Įvairias valstybes ir regionus jungiančius tinklus reikėtų stiprinti. Turime užtikrinti stabilų užimtumą – ne nesaugias darbo vietas – t. y. abejones ir atsistatydinimą. Pašto paslaugų kaina negali kilti ir turime...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją.)

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Esu nustebęs, kad, remiantis Darbo tvarkos taisyklėmis, klausimo autoriui neskiriama tam tikro laiko į jį atsakyti ir jis turi naudotis „prašau žodžio“ procedūra.

Todėl, B. Simpsonai, aiškindamas savo, kaip pirmininko, vadovavimo vaidmenį, ketinu jums skirti dvi minutes, kad galėtumėte atsakyti į visas pasakytas kalbas

 
  
MPphoto
 

  Brian Simpson, autorius. Pone pirmininke, manau, kad tai, jog daugelis norėjo dalyvauti „prašau žodžio“ diskusijoje, rodo, koks svarbus šis klausimas Europos Parlamentui, ir tai noriu pabrėžti Europos Komisijos nariui.

Girdėjau Europos Komisijos nario atsakymą ir kai kuriais atžvilgiais esu patenkintas tuo, ką girdėjau, bet Europos Parlamente labai nerimaujama, kad liberalizavus pašto paslaugas, socialinės ir darbuotojų sąlygos bei paslaugų teikimo sąlygos, kurios numatytos universaliųjų paslaugų teikimo įsipareigojime, vykdant liberalizavimą ir privatizavimą suprastės.

Todėl manau, svarbu, kad į tai atkreiptume jo dėmesį, ir tikiuosi, kad atsakydamas jis sugrįš prie šio klausimo.

Antras klausimas, kurį norėjau kelti, – atsakymas į EFD frakcijos atstovo kalbą dėl Jungtinės Karalystės ir dėl to, kad jis kaltino šį liberalizavimo procesą dėl to, kad Jungtinėje Karalystėje uždaromi pašto filialai.

Turime labai tvirtai paneigti šį melą. Uždaryti Jungtinės Karalystės pašto filialus buvo Jungtinės Karalystės sprendimas. Jis priimtas dėl to, kad JK Vyriausybė sumažino savo subsidijas pašto filialams ir pakeitė savo išmokų mokėjimą į tiesioginį. Tai buvo viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių, kartu su Karališkojo pašto mažinimu, Jungtinėje Karalystėje buvo uždaryti pašto filialai.

Galiausiai, JK atsisakymo mintis – vienas iš juokingiausių mano gyvenime girdėtų dalykų, bent kiek tai susiję su pašto paslaugomis. Kodėl? Labiausiai Hezbollah požiūriu besivadovaujanti, liberaliausių pažiūrų vyriausybė Europos Sąjungoje liberalizacijos klausimu (kuri vadovavosi požiūriu „paskubėkime tai padaryti greičiau negu bet kuri kita vyriausybė“) buvo Jungtinės Karalystės vyriausybė, pradedant M. Thatcher, baigiant T. Blairo vyriausybe...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją.)

 
  
MPphoto
 

  Michel Barnier, Europos Komisijos narys. (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, ši diskusija – labai svarbi ir esu dėkingas jums, B. Simpsonai, kad ją pradėjote.

Prieš atsakydamas išsamiau, norėčiau paminėti keletą dalykų.

Pirmiausia, kaip minėjau anksčiau, ir kaip visi turėtų objektyviai pripažinti, ši reforma, šis kontroliuojamas pašto paslaugų liberalizavimas nevykdytas slaptai, paskubomis arba atsitiktinai; jis atliekamas remiantis teisėtais demokratiniais procesais ir gavus visų vyriausybių paramą. Daugelis iš jūsų šiame procese atlikote labai svarbų vaidmenį: B. Simpsonai, esate vienas iš tokių asmenų, M. Ferber – kitas, ir galėčiau paminėti dar daug kitų pavardžių.

Šiandien padėtis tokia. Ši reforma vykdoma laipsniškai. Kaip mano institucijos tarnybos man nurodė, atlikta apie 20 minėto sektoriaus tyrimų. Pone C. de Jong, reforma nevykdyta paskubomis arba slaptai. Pone M. Tarabella, nebuvo skubama kuo greičiau ją įvykdyti nieko nepaisant. Ji vykdoma laipsniškai ir suskirstyta į etapus. Tai pirmas dalykas.

Antras dalykas – žinau, kas parašyta sutartyse ir tekstuose. S. Auconie paminėjo labai svarbų terminą – teritorinę sanglaudą. Aš, kaip vienas iš senosios konstitucijos ir naujosios Lisabonos sutarties bendraautorių (tuo metu buvau Europos Komisijos narys, atsakingas už institucijų reformą), kovojau, kad žodžiai „teritorinė sanglauda“ būtų įtraukti į minėtą sutartį. Buvo nelengva. Tai žodžiai, kurie kažką reiškia, kaip Lisabonos sutartyje esama naujų žodžių apie saugumą ir viešųjų paslaugų apsaugą.

Tai žodžiai, kuriems teikiu reikšmės, kurie peržengia mano asmeninę nuomonę, kurią norėčiau nusakyti vienu sakiniu: netikiu, kad Europos Sąjungą galima vertinti kaip didelę laisvąją ekonominę zoną. Europos Sąjunga – ne tik vidaus rinka. Tai − bendra ekonominio, socialinio ir žmonių gyvenimo erdvė. Beje, grįžau į Europos Komisiją su šiuo tvirtu įsitikinimu. Ši nuostata yra darbo, kurį darau visus penkerius metus, kuriuos turiu garbės eiti šias pareigas, pagrindas. Taip parašyta sutartyje. To nepamiršau ir, jeigu reikės, priminsiu tai visiems, kurie pamiršo.

Be jų yra minėtų direktyvų tekstai, ponios ir ponai. Atvirai pasakius, netikiu (tai jau sakiau S. Wils ir kitiems), kad moratoriumas arba staigus šio proceso sustabdymas padėtų spręsti šį klausimą. Mano nuomone, tai sukeltų neaiškumą, kuris pakenktų įmonėms ir vartotojams ir, viską apsvarsčius, būtų neatsakinga taip daryti. Tačiau tai pasakę, patvirtinę, kad šis procesas vyks, privalome patikrinti, kad jis vyktų tinkamai ir remiantis tuo, kas parašyta minėtų direktyvų tekstuose ir Europos Sąjungos sutartyje.

G. Bach ir S. Auconie minėjo universaliąsias pašto paslaugas; minėtuose tekstuose yra keletas svarbių žodžių, kuriais įtvirtinama universaliųjų paslaugų teikimo nuostata. Esama daugelio mechanizmų, apsaugančių šios paslaugos teikimą, ir turime patvirtinti, kad jie būtų naudojami; tai taikytina kalbant apie kompensacijų fondą, viešųjų sutarčių paskyrimą ir kitas priemones. Šių žodžių taip pat nepamiršau.

Darbo sąlygos taip pat nustatytos kaip vienas iš esminių reikalavimų, į kuriuos būtina atsižvelgti suteikiant leidimus arba patvirtinant pašto sektoriaus veiklos vykdytojus. Kalbant apie socialinę apsaugą – C. de Jong, I. Durant ir D. Serracchiani iškėlė šį klausimą – trečiojoje Pašto direktyvoje aiškiai parašyta, kad valstybės narės gali naudotis darbo teisę reglamentuojančiais įstatymais, kuriais galėtų užkirsti kelią galimam socialiniam dempingui, ir jos atsakingos už tai, kad būtų laikomasi subsidiarumo principo ir už tai, kad rastų geriausius būdus, kaip garantuoti reikiamą užimtumo lygį ir socialinę apsaugą.

Galėčiau cituoti begalę kitų frazių ir žodžių pavyzdžių, ko reikalaujama iš valstybių narių, įmonių ir Europos Komisijos, kurių laikymąsi prižiūri Europos Parlamentas ir Taryba.

Taip pat norėčiau tarti žodį klausimu, kuris liečia asmeniškai mane, nes 20 m. buvau renkamas kaimo ir, beje, labai kalnuoto regiono atstovu, ir visi žinome, kokios svarbios viešosios paslaugos daugeliui izoliuotų ir silpniausių žmonių, gyvenančių tokiuose regionuose. P. C. Gallagher, J. M. Fernandes, S. Auconie ir M. Harkin šį klausimą iškėlė tik dabar. Kalbant apie kaimo vietoves, norėčiau pasakyti, kad jeigu valstybės narės nesugebės laikytis tam tikrų minimalių reikalavimų, Europos Komisija panaudos visas turimas priemones, kad užtikrintų, jog jos teiktų pagrindines pašto paslaugas, ypač kaimo regionuose, siekiant teritorinės sanglaudos.

Pripažįstu, kad turime daryti pažangą neskubėdami nieko nepaisant, bet taip pat turime užtikrinti, kad būtų laikomasi minėtuose tekstuose, sutartyje priimtų nuostatų. Todėl, pone pirmininke, reikia tinkamai panaudoti vertinimą, tyrimus, ataskaitą ir, jeigu reikia, pataisas, tinkamus etapus. S. El Khadraoui, S. A. Ticău ir S. Wils minėjo pirmuosius tyrimus. S. El Khadraoui, galiu patvirtinti, kad šiais metais (šių metų pabaigoje) ketiname atlikti pirmąjį tyrimą, kuriame visoms susijusioms šalims bus pateikta pastarųjų pokyčių pašto rinkose analizė ir kuriame taip pat bus paminėtos pastarojo meto užimtumo tendencijos.

Tačiau ties tuo nesustosime: dar yra oficiali ataskaita, kurią Europos Parlamentui ir Tarybai turime pateikti 2013 m., kai visos valstybės narės įgyvendins visas direktyvos nuostatas. Dar yra vartotojų dialogo grupė, kurioje jūs dalyvausite kartu su profesinėmis sąjungomis, įmonėmis ir pačiais vartotojais. Ši grupė išklausys reguliavimo institucijų grupę ir patikrins Europos Komisijos pateiktus poveikio vertinimus.

Ponios ir ponai, baigiant norėčiau pasakyti (dabar kreipiuosi į R. Ž. Thun Und Hohenstein, I. Durant ir kitus), kad esu tiek pat įpareigotas, kiek ir jūs, užtikrinti, kad šios direktyvos būtų įgyvendintos tinkamai, nebaudžiant piliečių ir vartotojų. Būsiu tiek pat, kiek ir jūs, įsipareigojęs užtikrinti, kad poveikio vertinimai būtų objektyvūs, tikslūs ir sąžiningi. Be to, kadangi kalbu apie sąžiningumą, pakartosiu tai, ką sakė B. Simpson: „Turime būti sąžiningi Europos Sąjungos atžvilgiu“. Todėl šie tyrimai ir viešumas, kurį jų atžvilgiu užtikrinsime, ir diskusijos, kurias rengsime dėl šių tyrimų (ypač vartotojų dialogo grupėje), yra svarbūs. Stengsiuosi užtikrinti, kad būtume sąžiningi Europos Sąjungos ir sprendimų, kuriuos kartu priimame, atžvilgiu.

Kalbant apie pašto sektoriaus darbo vietas, paskirstymo kokybę, teritorinę sanglaudą, socialinę apsaugą, kokį poveikį daro Europos Sąjungos priimami sprendimai? Kokį poveikį turi sprendimai, kuriuos daro įmonės? Kokį poveikį daro sprendimai dėl politikos, kuriuos priima vyriausybės? Turime pasakyti, kas už ką atsakingas ir nelaikyti Europos Sąjungos atsakinga už viską, kas vyksta.

Tai yra viena iš priežasčių, kodėl noriu, kad ši diskusija ir vertinimas būtų atlikti iki galo ir dėl ko, I. Durant, ponios ir ponai, aš asmeniškai prižiūrėsiu, kaip kuriama vartotojų dialogo grupė. Tai darysiu, norėdamas parodyti Europos Komisijos nuoširdumą ir pasiryžimą siekti tikslo šioje srityje, kuri yra vidaus rinkos centre, kaip bendro ekonominio ir socialinio gyvenimo sritis, kuriai esu įsipareigojęs ir už kurią esu atsakingas drauge su kitais asmenimis.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Diskusija baigta.

Balsavimas vyks po dešimties minučių.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Liam Aylward (ALDE), raštu.(GA) Pašto paslaugų vidaus rinkos įgyvendinimo terminas artėja. Kad ir kiek papildomos konkurencijos miestuose ir miesteliuose sukurs ši direktyva, be abejonės, dėl jos kaimo vietovėse teikiamų paslaugų kokybė gerokai suprastės. 40 proc. Airijos gyventojų gyvena kaimo vietovėse ir tiems, kurie gyvena atokiuose vietovėse, teikti pašto paslaugas yra būtina. Tačiau pašto paslaugos tokiose vietovėse dažnai nepelningos.

Kaip Europos Komisija užtikrins, kad nebūtų nutrauktas pagrindinių paslaugų teikimas mažoms, atokiuose regionuose gyvenančioms bendruomenėms, ir kad paštas ir toliau būtų surenkamas ir pristatomas į atokias vietoves, kaip nustatyta įpareigojimu teikti universaliąsias paslaugas? Turint omenyje tai, kad pristatymas iš įmonių į įmones ir pašto paslaugos miestuose ir miesteliuose pelningiausios, ką galima padaryti siekiant užtikrinti, kad naujosios įstaigos paisytų klientų ir paslaugų atokiuose ir nepelningose vietovėse poreikių? Ši direktyva tam tikroms bendruomenėms ir pašto darbuotojams galėtų daryti svarbų socialinį poveikį. Šiuos klausimus reikia spręsti prieš tai, kai bus įgyvendinama minėta direktyva.

 
  
MPphoto
 
 

  Sandra Kalniete (PPE) , raštu. – (LV) Europos Sąjungos stiprybė glūdi vienybėje. Europos Sąjunga – pirmaujantis pasaulio regionas, veikiantis pagal savo apibrėžtus principus daugiau kaip 50 m. Esame stiprūs, nes esame vieningi ir įrodėme savo solidarumą. Didžiosios ES valstybės narės paisė mažųjų interesų, o ekonomiškai galingesnės valstybės rėmė silpnąsias. Ir toliau turėtume neatsisakyti šių principų. Prancūzijos ketinimas parduoti „Mistralio“ karo laivus Rusijos Federacijai, kuri prieš dvejus metus užpuolė Gruziją, Europos Sąjungos ir NATO partnerę, sukėlė keleto valstybių narių gyventojų pasipiktinimą. Nenorėčiau abejoti Prancūzijos teise sudaryti tokį sandorį. Tačiau raginu Prancūziją tvirtai laikytis ES ir NATO principų, kurių ji laikėsi ir anksčiau ir, esu tikra, laikysis ir ateityje. Šis sandoris kelia nerimą Prancūzijos partneriams NATO ir ES, kurie visada stebėjo, ar laikomasi abipusio solidarumo principų. Trumpuoju laikotarpiu šis sandoris gali būti finansiškai naudingas, bet ilguoju laikotarpiu jis galėtų sumažinti Europos Sąjungos saugumą ir pabloginti valstybių narių santykius ir taip mus padaryti silpnesnius. Partnerio požiūrio negalima nepaisyti, ypač tokiais svarbiais klausimais, kaip ES valstybių narių karinis saugumas. Negalime leisti kitoms šalims tokiais sandoriais silpninti mūsų vienybės. Nepamirškime, kad mūsų artimiausi draugai ir sąjungininkai yra ne Rytuose, o Europos Sąjungoje. Ir toliau likime ištikimi principams, kurių laikėmės iki šiol. Jeigu išliksime vieningi, išliksime stiprūs.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz (PPE), raštu.(PL) Norėčiau pradėti nuo Lenkijos, kuri yra privilegijuota, nes jai suteiktas dvejų metų pereinamasis periodas. Atkreipiu dėmesį į šią padėtį, nes ja mums suteikta galimybė įsigilinti į kai kuriose valstybėse narėse taikomus sprendimus ir mechanizmus. Reikėtų pažymėti, kad iki 50 g sveriantys laiškai (o daugelis tokių laiškų siunčiami paštu) bus panaikinti, nors dažnai tai būna oficialūs arba juridinio turinio laiškai, kurie siunčiami vykdant dalį valstybės atsakomybės. Todėl kyla klausimas kaip Europos Komisija ketina įtikinti valstybes nares, kad liberalizuodamos šį sektorių šios suteiktų galimybę teikti paslaugas, kurias taip svarbu teikti skirtingoms įmonėms, ir tuo pačiu išlaikyti valstybės ir jos piliečių stabilumą ir saugumą. Taip pat labai baiminamasi vien paminėjus tinkamos socialinės apsaugos klausimą.

Įmonės, teikiančios pašto paslaugas, dažnai būna didelės ir turi nemenką skaičių darbuotojų. Dėl to reikia paklausti, ar agresyvi kainų ir išlaidų mažinimo politika, kuri bus vykdoma vykdant reformą, nelems tam tikro darbuotojų skaičiaus mažinimo? Kita vertus, kalbant vien apie šių paslaugų kokybę, kyla klausimas, ar dėl kainų mažinimas neprastės standartai. Tai, kaip vykdoma pašto veikla, priklauso ir nuo vietų, kur paštą galima išsiųsti ir surinkti, nuo to, kiek tokių centrų yra ir kiek jais galima naudotis. Dėl didelių didmiesčių nesijaudinu. Tačiau mažuose miesteliuose ir ypač kaimo vietovėse pašto paslaugų teikimas gali būti visiškai nutrauktas.

 
  
MPphoto
 
 

  Jutta Steinruck (S&D), raštu. (DE) Valstybių, kuriose liberalizuotas šis sektorius, patirtis rodo, kad pašto paslaugų liberalizavimas veikia kaip žemyn judanti spiralė. Konkurencija negali būti kuriama bloginant sąlygas darbuotojams, kitaip sakant, remiantis užmokesčio ir darbo sąlygomis. Privalome išlaikyti Europos Sąjungos pašto sektoriaus darbo vietų kokybę, nes tai vienintelis būdas užtikrinti, kad visiems būtų teikiamos universaliosios paslaugos. Pašto paslaugos turi būti vienodai prieinamos visiems, kad ir kur jie gyventų, – tai turėtų būti pagrindinė teisė.

Europos Komisijos pareiga – apsaugoti Europos Sąjungos piliečius nuo socialinio dempingo ir išlaikyti darbo standartus. Tačiau iki šiol nieko šiuo klausimu nepadaryta. Europos Sąjungos rinkos atvėrimas neturėtų būti vykdomas kartu su socialinės apsaugos teisių panaikinimu. Atsisakome valstybių narių socialinės sistemos konkurencijos. Raginu skelbti moratoriumą iki tol, kol bus ištirtas socialinis poveikis, kol visoje pašto rinkoje bus užtikrintos socialinės sąlygos, kol bus užtikrintas universaliųjų paslaugų finansavimas ir bus rastas būdas, kaip konkurenciją pagrįsti rinkos kokybe ir inovacijomis. Valstybės narės privalo suteikti teisėkūros garantijas, kad pašto paslaugos būtų visiškai prieinamos.

 
  
 

(11.50 val. posėdis sustabdytas ir atnaujintas 12.05 val.)

 
  
  

PIRMININKAVO: Jerzy BUZEK
Pirmininkas

 

4. Pirmininko pareiškimas
Kalbų vaizdo įrašas
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Brangūs kolegos, turiu jums liūdną informaciją. Norėčiau tarti keletą žodžių.

Praėjusio sekmadienio naktį pakeliui namo žuvo Italijos Kampanijos regiono Polikos miesto meras, 57 metų amžiaus Angelo Vassallo. Jį nužudė mafija „Kamora“. Dėl didžiulių pastangų gerinti gamtinę aplinką savo regione jis buvo vadinamas „aplinkosaugos meru“.

A. Vasallo visada kovojo su organizuotu nusikalstamumu savo vadovaujamoje savivaldybėje. Jis palaikė itin gerus santykius su visuomene. Turime nenuvertinti organizuoto nusikalstamumo masto kai kuriose mūsų valstybėse narėse. Turime solidarizuotis ir išrauti šią blogio šaknį iš mūsų visuomenės, kad Angelo Vassallo žūtis neliktų beprasmė.

Norėčiau pakviesti visus tylos minute pagerbti jo atminimą.

 
  
  

PIRMININKAVO: Libor ROUČEK
Pirmininko pavaduotojas

 

5. – Balsuoti skirtas laikas
Kalbų vaizdo įrašas
MPphoto
 

  Sajjad Karim (ECR). – Pone pirmininke, po 48 valandų, kai milijonai musulmonų švęs Ramadano pabaigą, o pasaulis minės rugsėjo 11 d. teroristinio išpuolio sukaktį, JAV Floridos valstijoje rengiamasi Korano deginimui. Šį aktą jau pasmerkė JAV Administracija ir Vatikanas. Tikiuosi, taip pasielgs ir Parlamentas.

(Plojimai)

Šis ekstremalus Korano deginimo aktas yra vieno žmogaus ir jo šalininkų aktas. Jo veiksmų negalima tapatinti su Vakarais ar krikščionybe. Viso pasaulio musulmonams reikia pasakyti, kad šiuo Korano deginimu pastorius nieko nepasieks. Jis buvo izoliuotas savo šalyje ir atskirtas nuo savo religijos. Tik per reakciją jis gali pamanyti, kad jo iškrypėliškiems veiksmams pritariama.

(Ilgi plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Gerard Batten (EFD). – Pone pirmininke, nepaisant S. Karimo pastabų, nesuprantu, kaip tai susiję su posėdžio tvarka. Jei kas nors kitas būtų panorėjęs padaryti pranešimą, jūs būtumėte paklausęs, pagal kokį Darbo tvarkos taisyklių straipsnį jis kalba. Ar galėtumėte atsakyti, kaip tai susiję su darbo tvarka?

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Pone G. Battenai, tai susiję su darbo tvarka, nes tai buvo informacijos pateikimas Parlamentui.

 

5.1. Geresnė teisėkūra (A7-0215/2010, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg) (balsavimas)

5.2. Romų padėtis Europoje (balsavimas)
 

– Po balsavimo dėl 8 dalies:

 
  
MPphoto
 

  Hannes Swoboda (S&D). – Pone pirmininke, norėčiau kaip naują 9a dalį įterpti šį pakeitimą, perskaitysiu: „Mano, kad romų padėtis Europoje niekaip negali pakenkti būsimam Rumunijos ir Bulgarijos stojimui į Šengeno erdvę bei jų piliečių teisėms“. Tikiuosi, Parlamentas pritars šiam pakeitimui.

 
  
 

Po balsavimo:

 
  
MPphoto
 

  Gerard Batten (EFD). – Pone pirmininke, pastebėjau, kad nemažai žmonių čia laiko plakatus. Manau, tai prieštarauja taisyklėms, tačiau jūs apie tai net neužsiminėte. Jei jie gali turėti plakatus, tai gal ir aš galėčiau iškelti savąjį? Jame rašoma: „Pasakykite „Ne“ Europos Sąjungai“.

(EFD frakcijos plojimai)

Ar negalėtume turėti bendrų taisyklių, kurios būtų taikomos visiems? Ar tai įmanoma?

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Manau, jūsų mintį supratome. Visi žino ir mato, kad jūs sakote „ne“ Europos Sąjungai.

 

5.3. Ilgalaikė pagyvenusių žmonių priežiūra (balsavimas)

5.4. Jordano upės ir Jordano žemupio situacija (balsavimas)

6. Nepakankamai skaidrus procesas ir galimai smerktinas Kovos su klastojimu prekyboje susitarimo (angl. ACTA) turinys. Kovos su smurtu prieš moteris metų paskelbimas (rašytiniai pareiškimai) (žr. protokolą)
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Kolegos, prieš jūsų pareiškimus turiu perskaityti keletą skelbimų. Tekstas parašytas čekiškai, tad ir perskaitysiu jį čekiškai.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Rašytinis pareiškimas (pagal Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnį) 0012/2010, kurį pateikė Françoise Castex, Zuzana Roithová, Alexander Alvaro ir Stavros Lambrinidis, dėl nepakankamai skaidraus proceso ir galimai smerktino Kovos su klastojimu prekyboje susitarimo (angl. ACTA) turinio, kurį pasirašė Parlamento narių dauguma.

Vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsniu, šis rašytinis pareiškimas bus persiųstas visiems, kam jis skirtas, ir jo tekstas paskelbtas kaip šioje mėnesinėje sesijoje priimtas dokumentas. Pasirašiusiųjų pavardės bus nurodytos posėdžio protokole.

Rašytinis pareiškimas (pagal Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnį) 0020/2010, kurį pateikė Marc Tarabella, Barbara Matera, Marije Cornelissen, Ilda Figueiredo ir Antonyia Parvanova, dėl kovos su smurtu prieš moteris metų paskelbimo, kurį pasirašė Parlamento narių dauguma.

Vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsniu, šis rašytinis pareiškimas bus persiųstas visiems, kam jis skirtas, ir jo tekstas paskelbtas kaip šioje mėnesinėje sesijoje priimtas dokumentas. Pasirašiusiųjų pavardės bus nurodytos posėdžio protokole.

 
  
MPphoto
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL). - (PT) Pone pirmininke, tik norėčiau pasidžiaugti, kad mano kolegos pasirašė prašymą paskelbti kovos su smurtu prieš moteris metus. Manome, kad tai labai svarbu, ir tikimės, kad Europos Komisija atsižvelgs į šį pareiškimą. Ačiū visiems, kas prisidėjo.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Kolegos, pereiname prie paaiškinimų dėl balsavimo. Tų, kurie neketina paaiškinti, kodėl balsavo vienaip ar kitaip, prašome išeiti tyliai, kad likusieji galėtų tęsti darbą.

 

7. Paaiškinimai dėl balsavimo
Kalbų vaizdo įrašas
  

Pranešimas: Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (A7-0215/2010)

 
  
MPphoto
 

  Giommaria Uggias (ALDE).(IT) Pone pirmininke, <…> tai žingsnis į priekį, link to, kad ES piliečiai geriau suprastų dokumentus, kuriuos mes tvirtiname. Dar daug ką reikia nuveikti, tačiau svarbu, kad ir toliau dirbtume nuosekliai.

Akivaizdu, kad turime rasti būdų, kaip užtikrinti dviejų skirtingų teisės sistemų – anglosaksiškosios ir romėnų teise pagrįstos kontinentinės – pusiausvyrą.

Tačiau taip pat svarbi yra dalis, kurioje kalbama apie poveikio vertinimus. Tai labai svarbi dalis, kuri turi būti atspindėta ir nacionaliniuose įstatymuose. Šiuo klausimu turiu pabrėžti, kad čia esama didelių trūkumų. Svarbu, kad prie šio klausimo dar grįžtume, ir tikiuosi, netrukus taip ir padarysime.

 
  
MPphoto
 

  Peter Jahr (PPE).(DE) Pone pirmininke, turėti paprastus ir aiškius teisės aktus, kuriuos visuomenė suprastų, itin svarbu norint, kad ji pritartų Europos Sąjungai. Tačiau geri teisės aktai labai svarbūs ir pačios Europos Sąjungos veikimui. Todėl Europos teisėkūros proceso supaprastinimas yra vienas iš aktualiausių Europos institucijoms klausimų. Vienas labai svarbus šio klausimo aspektas – mūsų įmonėms tenkančios administracinės naštos sumažinimas. Tai paskatintų ekonomikos augimą ir inovacijų diegimą. Tačiau Europa ne visada yra ten, kur jai dera būti – tokia yra bent mano šalies patirtis. Komisija turi labai pasistengti ir pasirūpinti, kad valstybių narių priimami įstatymai neperžengtų Europos reikalavimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, šiame Parlamente pasitaiko momentų, kai peržengiamos visos ribos. Pranešimą dėl geresnės teisėkūros teikia tos pačios institucijos, kurios šią pasaulio dalį ir pavertė labiausiai reguliuojama ir nekonkurencingiausia visoje planetoje ir kurios sukėlė biurokratijos košmarą per bendrą žemės ūkio politiką bei ekologinę katastrofą per bendrą žuvininkystės politiką.

Tačiau norėčiau pamėginti kalbėti konstruktyviai. Geresnės teisėkūros idėja tokia: priimdami teisės aktus, netuščiažodžiaukime. Nesinaudokime Parlamento statutu norėdami parodyti, kokie esame šaunuoliai, kaip mums rūpi nedarbo problema, kaip mums rūpi romai ar ilgesnis darbo laikas ir panašiai. Valstybės „stiprios rankos“ politika ne visada yra pats geriausias problemų sprendimo būdas. Būtų daug geriau, jei leistume sprendimus priimti tiems, kas yra arčiausiai žmonių, kuriems tie sprendimai aktualūs.

Tad mano kuklus pasiūlymas dėl geresnės teisėkūros yra toks: padarykime eksperimentą – paleiskime Parlamentą pusei metų, nepriimkime jokių teisės aktų ir pažiūrėkime, ar mūsų rinkėjams tai nepatiks.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0492/2010) – Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos (RC-B7-0493/2010)

 
  
MPphoto
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D). (SK) Šiandien Slovakijoje prisimename Holokausto aukų atminimą. Iš Slovakijos į koncentracijos stovyklas buvo išsiųsta per 100 000 žydų, romų, homoseksualų, fizinę negalią turinčių žmonių. Būtent dėl šios priežasties šiandien pritariau šiam pasiūlymui dėl rezoliucijos – kurią, tarp kitko, pati ir išverčiau, – nes manau, kad labai svarbu, kad Europos Parlamentas aiškiai pasakytų, jog nenorime, kad tokie dalykai kada nors pasikartotų Europoje – nei dabar, nei ateityje. Europoje išgyvenome du didelius karus ir atėjo metas parodyti – ypač po to, kai Prancūzija pradėjo masinę Rumunijos romų deportaciją atgal į jų šalį, – kad tokie dalykai mums paprasčiausiai nepriimtini, o balsuodami už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos būtent tai ir parodysime. Pone pirmininke, norėčiau padėkoti visiems mūsų rezoliucijai pritarusiems nariams.

 
  
MPphoto
 

  Joe Higgins (GUE/NGL). – Pone pirmininke, aš pritariau šiai rezoliucijai, kurią pasirašė ir Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija.

Išskirdamas Prancūzijos romų bendruomenę ir ją persekiodamas bei varydamas lauk, Prancūzijos Prezidentas N. Sarkozy ir jo vyriausybė parodė didžiausią cinizmą. Visas šis storžieviškas naudojimasis engiama mažuma skirtas nukreipti dėmesiui nuo pražūtingos ekonominės ir socialinės politikos.

Dėl N. Sarkozy politikos Prancūzijoje masiškai išaugo nedarbas, daugelis darbo klasės bendruomenių nustumta į užribį. Šiuo metu N. Sarkozy vyriausybė sistemingai žemina Prancūzijos darbuotojų gyvenimo lygį ir mažina Prancūzijos gyventojų teises į pensiją. N. Sarkozy ir jo vyriausybė tarnauja Prancūzijos buržuazijai ir stambiam tarptautiniam verslui ir desperatiškai mėgina pasinaudoti pažeidžiama visuomene kaip atpirkimo ožiu, siekdama nukreipti dėmesį nuo savo didžiulio nepopuliarumo.

Sveikinu dešimtis tūkstančių Prancūzijos gyventojų, praėjusį šeštadienį surengusių demonstraciją prieš šią politiką, ir kreipiuosi į Prancūzijos darbuotojus ragindamas juos tęsti savo didžiulio solidarumo – solidarumo su visomis mažumos bendruomenėmis ir darbo liaudimi, stojančia petys į petį į kovą už žmogaus ir pilietines teises bei geresnę ateitį – tradiciją ir nesileisti apgaudinėjamiems šios ciniškos politikos.

 
  
MPphoto
 

  Cristian Dan Preda (PPE).(RO) Balsavau visų pirma už savo paties frakcijos rezoliuciją, nes joje siūloma spręsti problemą, o ne niekinti politinį kelią. Deja, šis pasiūlymas dėl rezoliucijos nepatvirtintas.

Kalbant apie Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos ir jos politikos šalininkų pasiūlytą rezoliuciją, balsavau už kai kuriuos jos aspektus, kurie, mano manymu, yra konstruktyvūs, būtent už žodžiu pasiūlytą pakeitimą dėl ryšio tarp romų padėties Europoje ir Rumunijos stojimo į Šengeno erdvę nebuvimo.

Taip pat balsavau už antrą 10 dalies dalį, kurioje raginama vykdyti tvirtą horizontalų koordinavimą siekiant užtikrinti reagavimą susiklosčius tokioms aplinkybėms ateityje, bei už antrą 16 dalies dalį, kurioje Komisija ir valstybės narės raginamos gerbti ir įgyvendinti romų teises.

Taip pat balsavau už L konstatuojamąją dalį, kurioje nurodoma būtinybė didinti atstovavimą romams valstybių narių vyriausybinėse struktūrose ir viešojo administravimo srityje. Tačiau už visą pasiūlymą dėl rezoliucijos negalėjau balsuoti, nes jis, mano nuomone, yra demagogiškas.

 
  
MPphoto
 

  Sergej Kozlík (ALDE). (SK) Išorės migracija yra pagrindinė Europos problema. Kasmet į Europą atvyksta 900 000 naujų imigrantų. Romų klausimas yra Europos vidaus problema, nes romų migraciją tarp valstybių narių galima laikyti ne šimtatūkstantine, o tūkstantine. Tačiau tai nereiškia, kad problema nėra rimta.

Pritariu pasiūlymui dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl romų padėties Europoje. Manau, teigiama yra tai, kad rezoliucijoje ši problema įvardijama kaip Europos masto problema. Romų problemos negalima veiksmingai išspręsti izoliuotai. Tam būtina pasitelkti Europos išteklius ir Europos praktinę patirtį, ypač tose šalyse, kuriose romų bendruomenė yra didelė.

Romų migracija ir repatriacija neturėtų tapti politiniu klausimu. Mažumų teisės neturėtų būti pažeidžiamos. Tačiau teisės ir pareigos turi būti taikomos ne tik valstybėms narėms, bet ir pačioms mažumoms.

 
  
MPphoto
 

  Tunne Kelam (PPE). – Pone pirmininke, balsavau už PPE rezoliuciją, nes joje siūlomas konstruktyvus ir kompleksinis europinis romų socialinės integracijos problemos sprendimo būdas.

Užuot pasinaudojus jų rimta socialine ir ekonomine padėtimi kaip priemone politiniais sumetimais pulti kai kurias įstatymų besilaikančias vyriausybes, kaip antai Prancūzijos ir Italijos, PPE siūlo Europos romų strategiją.

Stumdant problemą nuo vienos valstybės narės prie kitos nebus lengviau rasti būtinų išteklių. Tai galime padaryti tik kartu, dirbdami konstruktyviai.

 
  
MPphoto
 

  Jens Rohde (ALDE). - (DA) Pone pirmininke, mes, Danijos liberalų partijos atstovai, balsavome už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl romų, nors ir manome, kad daug kur rezoliucijos tekstas yra per daug emocionalus ir esama nepagrįsto puolimo, tačiau tikime, kad yra pagrindo nepritarti tam, kaip Prancūzija staiga ėmėsi varyti romus lauk. Šiuo klausimu nemanome, kad yra ką tirti kalbant apie Danijos ar Vokietijos vykdytus išsiuntimus. Danija tai darė pagal įstatymus, o jei Vokietija negali namo išsiųsti po karo likusius pabėgėlius, pabėgėlio statuso sąvoka išnyks ir pasaulyje atsiras visiškai naujas teisinis statusas. Turiu pasakyti, kad Danijos liberalų partijos kova su nepagrįstu Danijos ir Vokietijos kritikavimu buvo nejauki vienišo kovotojo kova. Mūsų neparėmė nei socialistai demokratai, nei socialistinė liaudies partija. Ne, jie verčiau jau leis, kad jų pačių ir kaimyninę šalį temdytų jokio pagrįsto pateisinimo neturintys nesutarimai. Aš nuoširdžiai manau, kad tai nesmagi padėtis. Baigdamas norėčiau pabrėžti, kad šiandien per balsavimą neabejotinai sunaikintas paskutinis aiškus vadinamojo Danijos ir Vokietijos kritikos pėdsakas.

 
  
MPphoto
 

  Gerard Batten (EFD). – Pone pirmininke, nebalsavau nė už vieną iš šių rezoliucijų, nes iš principo nepripažįstu ir niekada nepripažinsiu Europos Sąjungos demokratinio teisėtumo.

Tačiau suverenios tautos, be abejo, turėtų turėti teisę pačios spręsti, kam leisti ir kam neleisti įžengti į jų teritoriją ir kokiu pagrindu. ES valstybės atsižadėjo šios teisės, kai pripažino ES teisės viršenybę, o ypač kai priėmė Direktyvą 2004/38/EB dėl laisvo asmenų judėjimo.

Prancūzai negali turėti abiejų dalykų: jie negali būti visateisiai Europos Sąjungos nariai ir kartu diskriminuoti Rumunijos čigonus.

Jei jiems tai nepatinka, siūlau pasekti JK nepriklausomybės partijos politikos pavyzdžiu, t. y. pasitraukti iš Europos Sąjungos ir susigrąžinti suverenitetą.

 
  
MPphoto
 

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Priimdami pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl romų, Europos Parlamentas ir Europos Komisija, mano nuomone, teisingai pasielgė pripažindami atsakomybę už romų padėtį Europos Sąjungoje. Tačiau remdamasis savo šalyje įgyta patirtimi, norėčiau pažymėti, kad ieškant veiksmingų romų integracijos problemos sprendimo būdų nepakanka vien tik skirti finansinę ar materialinę pagalbą jų materialinei padėčiai pagerinti. Daug svarbiau mokyti romus, kad jie suprastų, jog norint pagerinti gyvenimo lygį, reikia daug labiau stengtis įgyti kuo geresnį išsilavinimą ir išsaugoti nuolatinį darbą. Tik per švietimą ir socialinę integraciją romai galės nusimesti buvimo menkinamu visuomenės sluoksniu naštą. Tai didžiulis uždavinys, bet, manau, sugebėsime jį įvykdyti.

 
  
MPphoto
 

  Hannu Takkula (ALDE). - (FI) Pone pirmininke, balsavau už tai, kad visi Europos Sąjungos nariai turėtų vienodas teises. Tai taikoma ir romams.

Suprantu, kad kai kas, pvz., kai kurie Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos nariai, mano, jog šis pasiūlymas dėl rezoliucijos pateiktas labiau kaip politinio poveikio priemonė prieš Prancūziją. Visiška tiesa tai, kad turime į viską žiūrėti taip, kad politikos kurioje nors srityje nevykdytume kaip priemonės, bet kad parodytume – nes Europos Sąjunga yra vertybių vienijama bendrija – jog iš tikrųjų tikime tuo, kad turėtume prisiimti atsakomybę už pažeidžiamiausias mūsų visuomenės grupes.

Žinome, kad šiuo metu daugelyje Europos šalių romai nėra aktyvūs visuomenės nariai, todėl šios problemos spendimas yra iššūkis europiečiams – Europos Sąjungos piliečiams. Mumis niekas netikės, jei už Europos ribų aiškinsime, kaip reikia užtikrinti žmogaus teises, o patys Europos Sąjungoje nespręsime romų padėties klausimo.

Tikiuosi, į tai bus žiūrima kaip į konkretų veiksmą Europos Parlamente. Žinoma, Parlamentas jau organizavo įvairių nedidelių bandomųjų projektų, siekdamas skatinti romų integraciją į visuomenę per švietimą ir panašiai. Tačiau kartais atrodo, kad Parlamentas nelinkęs iš savo biudžeto skirti lėšų tokiems projektams ir verčiau atiduoda jas Graikijai ar kuriai kitai šaliai, netgi ne Europos.

Turime kartą ir visiems laikams Europos Sąjungos viduje išspręsti romų klausimą. Tai reiškia, kad turėsime pademonstruoti, jog mumis galima pasitikėti, ir parodyti pagrindines vertybes, dėl kurių Europos Sąjunga dirba.

 
  
MPphoto
 

  Bruno Gollnisch (NI).(FR) Pone pirmininke, įdėmiai klausiausi, ką kalbėjo H. Takkula, tačiau tiesa ta, kad šiam reikalui yra skirti didžiuliai asignavimai, siekiantys kelias dešimtis milijardų eurų, bet iš jų kol kas panaudota tik 9 mln. EUR.

Manau, šiuo pasiūlymu dėl rezoliucijos N. Sarkozy ir Prancūzijos vidaus reikalų ministras B. Hortefeux, kurie kažkada taip pat buvo šio Parlamento nariai, šiandien pjauna, ką pasėjo. Jie pritarė mūsų sienų atidarymui, jie pasirašė sutartis, jie netgi kai kurias atvejais patys jas rengė ar reklamavo, o šiandien jie, be abejo, turi suvokti, kad jų pastatytos trapios sienos – laikini sprendimai, pagal kuriuos romams buvo leista atvykti į Prancūziją ir čia įsikurti po 2013 m. – griuvo.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad kolegų, EP narių, požiūris man nepriimtinas labiausiai dėl to, kad kova su diskriminacija iš tikrųjų dangstoma sisteminga vietos gyventojų daugumų diskriminacija arba, kaip jie patys sako – stigmatizacija. Labai gražu, kad ginamos mažumos, tačiau ar jums neatrodo, kad kartais jų integracijai trukdančios problemos – kultūrinės, elgsenos ar kitokios – gali kilti dėl šių mažumų elgesio? Ar nepadarytume šioms mažumoms paslaugos, jei būtume atviri ir imtumėmės spręsti ir šias problemas? Pabandyti juk neskauda.

 
  
MPphoto
 

  Philip Claeys (NI).(NL) Pone pirmininke, mane stulbina, kaip lengvabūdiškai šio Parlamento kairieji žongliruoja tokiomis sąvokomis kaip „kolektyvinis išsiuntimas“, kai iš tikrųjų kalbame apie atvejus, kurie Prancūzijoje nagrinėjami kiekvienas atskirai, ir apie tai, kad žmonės, sutikę savanoriškai grįžti į savo kilmės šalį, gavo tam finansinę pagalbą. Valstybė narė turi teisę ir pareigą užtikrinti įstatymų viršenybe grindžiamos valstybės nustatytų taisyklių laikymąsi ir imtis veiksmų prieš neteisėtą imigraciją ir su tuo susijusius viešosios tvarkos pažeidimus. Bet kokiu atveju patys romai gali labai daug prisidėti prie šių problemų sprendimo. Norėčiau paminėti buvusio Nyderlandų būsto, bendruomenių ir integracijos ministro socialisto E. van der Laano memorandumą, kuriame, be kitų dalykų, teigiama, kad romų nusikalstamumas yra neproporcingai didelis, kad mokyklos nelankymo rodikliai yra kosminiai, kad vaikai verčiami elgetauti ir yra naudojami nusikalstamai veiklai. Esant tokiai padėčiai, pasak socialisto E. van der Laano, patys romai atsiskiria nuo Nyderlandų visuomenės. Todėl reikia dirbti. Pone pirmininke, žinau, kad čia, Parlamente, nepriimta taip kalbėti, tačiau romai, kaip ir visi kiti žmonės, turi ne tik teises, bet ir pareigas.

 
  
MPphoto
 

  Mario Borghezio (EFD).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, mes nebalsavome už Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pateiktą pasiūlymą dėl rezoliucijos, nors jis neabejotinai yra subalansuotesnis dėl vieno svarbaus dalyko, į kurį norėčiau atkreipti jūsų dėmesį: tai raginimas Europos Komisijai ir visai Europai paspartinti Rumunijos ir Bulgarijos integracijos į Šengeno erdvę procesą.

Mes manome – ir jau išreiškėme šį nuogąstavimą, kai į ES buvo priimamos naujos narės, – kad šios šalys dar nėra priėmusios griežtos kontrolės politikos tapatybės kortelių išdavimo ir tautybės pripažinimo klausimu.

Ar Komisija ir Parlamentas žino, kad dėl judėjimo laisvės šiose šalyse galima labai lengvai gauti pažymas iš ne Europos šalių, kuriomis sudaromos sąlygos neteisėtai atvykti į Šengeno erdvę? Šiam klausimui turime skirti daug dėmesio, o mes to nedarėme, ir tai yra visiškai neatsakingas požiūris, kaip ir neatsakinga yra raginti plėsti Šengeno erdvę, nes tai prieštarauja sveikam protui.

Galiausiai, norėčiau išreikšti viltį, kad, kai kitą kartą susirinksime, bent vienas iš tų geradarių EP narių, kurie taip aršiai palaiko romus, praneš, kad priėmė gerą romų šeimą ir maitina kelias papildomas burnas – tai jie gali sau leisti gaudami EP nario atlyginimą. Juk visai nesunku ne tik žodžiais, bet ir darbais parodyti, kad esate geradaris.

 
  
MPphoto
 

  Anna Záborská (PPE). (SK) Nepritariau patvirtintam pasiūlymui dėl rezoliucijos, nes nemanau, kad jis padės išspręsti romų klausimą Europoje – jis tik apkartins politinę atskirų Europos Sąjungos valstybių narių tarpusavio santykių atmosferą. Mūsų negebėjimą spręsti romų bendruomenės problemas galima apibendrintai nusakyti vienu sakiniu: žinome, ko nenorime, bet nežinome, ko norime. Nenorime, kad kas nors būtų baudžiamas už kito padarytus nusižengimus vien tik todėl, kad ir vienas, ir kitas priklauso tai pačiai tautinei grupei. Tačiau taip pat nenorime, kad kai kas manytų, jog jiems įstatymas netaikomas. Nenorime nieko versti išsižadėti savo kultūros, tačiau taip pat nenorime toleruoti pagrindinių sambūvio principų pažeidimų dėl tautinės tapatybės. Prancūzijos Vyriausybė žino, ko ji nenori. Kol ji nepažeidė įstatymų, nėra pagrindo jai priekaištauti. Jei ji pažeistų įstatymus, spręsti turėtų teismas. Viena trumpa pastaba dėl šią savaitę Paryžiuje vykusio susitikimo: džiaugčiausi, jei šalys, iš kurių tikimasi pozityvaus romų klausimo sprendimo, pirmos būtų kviečiamos į tokius susitikimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Janusz Władysław Zemke (S&D).(PL) Pone pirmininke, pasiūlymas dėl rezoliucijos, surinkusios daugumą Parlamento narių balsų, gavo ir mano balsą. Rezoliucijoje pabrėžiamas esminis įstatymo bruožas – visiškai akivaizdu, kad jokios sankcijos negali būti siejamos su tautybe. Atsakomybė visuomet turi būti taikoma individualiai ir tai yra pamatinis įstatymo principas. Su romais turėtų būti elgiamasi kaip su visais kitais Europos Sąjungos piliečiais. Tai reiškia, kad jiems taip pat turi būti taikomas įstatymas, o jei jie jį pažeidžia, jiems turi būti taikoma atsakomybė tuo pačiu pagrindu, kaip ir kitiems. Negalima leisti, kad susidarytų padėtis, kai dėl tautybės atleidžiama nuo atsakomybės už įstatymo sulaužymą. Esmė ta, kad tautybė niekada neturėtų būti tas kriterijus, pagal kurį sprendžiama, kokias sankcijas taikyti, nes sankcijos visada turi būti skiriamos kiekvienu konkrečiu atveju atskirai.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0491/2010)

 
  
MPphoto
 

  Marian Harkin (ALDE). – Pone pirmininke, noriu tik pasakyti, kad visiškai pritariu pasiūlymui dėl ilgalaikės vyresnio amžiaus asmenų priežiūros.

Atsižvelgiant į dabartinę demografinę padėtį akivaizdu, kad ilgalaikės vyresnio amžiaus asmenų priežiūros klausimas yra Europos reikalas, ir nors iš esmės jis priklauso valstybių narių atsakomybei, dėl savo pobūdžio ir masto jis vis tiek yra Europos reikalas ir buvo tokiu pripažintas.

Vienas iš rezoliucijoje išryškintų klausimų, kuriam visiškai pritariu – tai būtinybė atsižvelgti į neformalios priežiūros paslaugų teikėjų reikmes. Jie suteikia didelę dalį vyresnio amžiaus žmonėms reikalingų priežiūros paslaugų. Valstybės narės turi imtis konkrečių priemonių, kad šie neįkainojami ištekliai būtų palaikomi ir tausojami rengiant mokymus, organizuojant poilsį ir užtikrinant galimybes derinti darbą ir šeiminį gyvenimą.

Kitas klausimas, kurį norėčiau pabrėžti – rezoliucijoje valstybės narės raginamos nustatyti garantijas, skirtas pagrindinėms ilgalaikės priežiūros paslaugomis besinaudojančių asmenų teisėms apsaugoti, ir ne tik nustatyti tokias garantijas, bet ir užtikrinti, kad būtų nustatyti paslaugų teikimo kokybės kriterijai ir kad jų būtų laikomasi.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Kalinowski (PPE).(PL) Pone pirmininke, kalbėdamas apie pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl ilgalaikės vyresnio amžiaus asmenų priežiūros norėčiau pareikšti visišką pritarimą šiam klausimui skiriamam dėmesiui. Atsižvelgiant į nepalankius, Europai sunkumų keliančius demografinius pokyčius, labai svarbu nedelsiant imtis priemonių. Padėdami vyresnio amžiaus žmonėms būti aktyviems ir užtikrindami jiems tinkamą priežiūrą, turime nepamiršti ir tų, kurie šią priežiūrą teikia. Dažnai tai yra žmonės, kurie negauna jokios pagalbos, nes, be to, kad prižiūri vyresnio amžiaus asmenį, dar turi stengtis išsaugoti darbą. Nėra lengva suderinti šiuos du vaidmenis. Turiu omenyje kaime gyvenančias šeimas, kurios dažnai pačios be jokios pagalbos prižiūri silpnuosius šeimos narius. Reikėtų išspręsti tokių žmonių teisinės padėties klausimą. Tai paskatintų ir kitus rūpintis pagyvenusiais žmonėmis, kurie nori senti oriai. Manau, mes visi to norėtume.

 
  
  

Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos (RC-B7-0484/2010)

 
  
MPphoto
 

  Hannu Takkula (ALDE). - (FI) Pone pirmininke, deja, šis pasiūlymas dėl rezoliucijos, mano nuomone, yra vienpusiškas. Kai kalbame apie padėtį Artimuosiuose Rytuose, turėtume atminti, kad ten yra viena demokratinė valstybė, kurią su Europa vienija bendros vertybės: tai Izraelis. Ten demokratija, žmogaus teisės ir nuomonės laisvė yra laikomos svarbiomis vertybėmis.

Todėl svarbu, kad, kai vertiname padėtį tame regione, vertintume bendrą padėtį ir nemėgintume vienaip ar kitaip įžeisti vienintelės ten esančios demokratinės valstybės.

Deja, kai buvo diskutuojama dėl Jordano upės padėties, susidarė būtent toks vaizdas. Visi žinome, kad vandens ištekliai šiame regione yra riboti. Taip pat žinome, kad diegdamas drėkinimo ir vandens surinkimo sistemas Izraelis dėjo didžiules pastangas, kad žmonės turėtų vandens ir Izraelyje, ir vadinamosiose Palestinos teritorijose, ir kad ten būtų galima ūkininkauti.

Tikiuosi, mūsų požiūris bus konstruktyvus. Tikėkimės, kad šiuo metu vykstančiose taikos derybose pasistūmėsime link taikos. Mūsų požiūris į šį regioną turi būti konstruktyvus ir palaikantis, o ne užkraunantis kaltę Izraeliui.

 
  
 

Rašytiniai paaiškinimai

 
  
  

Pranešimas: Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (A7-0215/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) Kaip galima nebalsuoti už pranešimą tokiu pavadinimu? Kaip galima nepabrėžti, jog reikia rengti paprastus, skaidrius ir Europos piliečiams suprantamus teisės aktus? Tiksliau tariant, aišku, kad visapusiškai remiu šį Parlamento pranešimą savo iniciatyva, pirmiausia todėl, kad turėtume nuolat siekti rengti geresnius teisės aktus, ir antra, todėl, kad juo pabrėžiamas ne vienas itin svarbus klausimas. Vienas toks klausimas – Europos Komisijos poveikio vertinimai, kurių nepriklausomumas ir patikimumas turi būti užtikrintas.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Geresnė teisėkūra tapo būtina Europos Sąjungos veikimo sąlyga, kuri iš esmės galėtų padėti greičiau įveikti ekonomikos krizę ir pasiekti spartesnį ekonomikos augimą. Būtina, kad institucijų veikla atitiktų piliečių, įmonių, veikiančių bendrojoje rinkoje, ir valstybių bei vietos administracijų lūkesčius ir būtų užtikrinama, kad sprendimai būtų priimami kuo labiau juos priartinant prie piliečių poreikių. Palaikau rezoliucijoje išdėstytas nuostatas, kad reikia remti geresnio reglamentavimo procesą, kurio tikslas yra didinti Europos Sąjungos teisės aktų skaidrumą, veiksmingumą ir nuoseklumą. Šiame procese yra ypatingai svarbus Europos Komisijos, kaip teisėkūros iniciatyvos institucijos, vaidmuo rengiant aukštos kokybės pasiūlymus, mažinant administracinę naštą ir įmonių veiklos sąnaudas bei bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis siekiant užtikrinti tinkamą ES teisės aktų įgyvendinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Šia iniciatyva siekiama išnagrinėti, kaip taikomi subsidiarumo ir proporcingumo principai, siekiant užtikrinti, kad šių principų būtų laikomasi teikiant Europos Sąjungos pasiūlymus. Subsidiarumas yra dinamiškas ir evoliucionuojantis dalykas, leidžiantis prireikus išplėsti Europos Sąjungos veiksmus ir juos susiaurinti, kai jie tampa nebeaktualūs.

Proporcingumas – tai kelrodis principas, kuriuo Europos Sąjunga vadovaujasi naudodamasi savo išimtinėmis arba dalinėmis galiomis, kurios negali būti didesnės nei reikia tikslams pasiekti. Šioje srityje išsiskiria dvi didžiausios naujovės: Poveikio vertinimo valdybos įsteigimas ir Lisabonos sutarties įsigaliojimas – joje nacionaliniams parlamentams suteikiamas svarbus vaidmuo sprendžiant, kaip taikyti šiuos du principus – per ex ante politinę kontrolę, kurią vykdant pasiūlymas iš naujo svarstomas arba atmetamas, arba per ex-post teisminę kontrolę su galimybe kreiptis į Teisingumo Teismą, jei manoma, kad šie principai pažeisti. Tokia vertinimo sistema leidžia Europos Sąjungai leisti geresnius teisės aktus, nagrinėti ir pagrįsti savo pasiūlymus bei pagerinti kokybę, tikslumą ir skaidrumą. Džiaugiuosi, kad poveikio vertinimo sistema veikia gerai ir pritariu nagrinėjimo proceso stiprinimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Dušek (S&D), raštu. – (CS) L. Geringer de Oedenberg pranešime daugiausia dėmesio skiriama EK 15-sios ir 16-osios ataskaitų dėl teisėkūros gerinimo, apimančių 2007 ir 2008 m., taip pat 2009 m. sausio mėn. trečiosios strateginės reglamentavimo gerinimo apžvalgos bei 2009 m. spalio mėn. administracinės naštos mažinimo veiksmų programos vertinimui. Pranešėja siekia, kad būtų griežčiau laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų, kurie yra pagrindiniai Europos teisės reikalavimai, siekiant, kad valstybėms narėms būtų leidžiama naudotis savo pačių galiomis leisti teisės aktus ir siekiant užtikrinti, kad būtų pateisinami jų piliečių lūkesčiai. Tačiau kalbant apie teisės aktų poveikio vertinimą ir administracinės naštos mažinimą reikia daugiau pastangų. Pranešime atkreipiamas dėmesys į tai, kad 32 proc. ES administracinės naštos atsirado dėl to, kad kai kurios valstybės narės pernelyg griežtai vykdo Europos teisę, viršydamos ES teisės aktų reikalavimus.

Naujosiose valstybėse narėse šis reiškinys pasitaiko gana dažnai. Sveikinu, kad buvo paminėtos naujos galimybės Europos piliečių iniciatyvai. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Sąjungos piliečiams pirmą kartą suteikta galimybė aktyviai dalyvauti Europos teisės aktų rengimo procese. Apskritai šis pranešimas yra indėlis į mūsų teisėkūros veiklą ir aš jam pritariu.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą dėl geresnės teisėkūros, nes pritariu, kad europiečiams reikia paprastų, skaidrių ir suprantamų teisės aktų. Tačiau svarbu užtikrinti, kad būtų sumažinta administracinė našta ir kad nepriklausoma institucija, kuri turi būti atskaitinga Parlamentui, tinkamai nagrinėtų ir vertintų visų naujų Komisijos pasiūlymų ekonominį ir socialinį poveikį bei poveikį aplinkai.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Visiškai pritariu pastangoms europiečiams kurti paprastus, skaidrius ir suprantamus teisės aktus. Nepaisant įvairių institucijų gerais ketinimais pagrįstų pareiškimų, kruopščių tyrimų ir aiškių ataskaitų, tiesa ta, kad Europos teisės aktams vis dar būdingi trūkumai, kurie dažnai nurodomi: jie pernelyg ilgi, per daug sudėtingi, nesuprantami ir dvelkia atlaidumu.

Tai ne tik nutolina europiečius nuo Europos lygmeniu priimamų sprendimų, bet ir duoda peno diskusijoms, kurios ne visada yra pagrįstos ar teisingos, dėl to, kad Europa kišasi ten, kur nesikištų ir neleistų teisės aktų, jei būtų labiau laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų. Todėl ši rezoliucija yra žingsnis tinkama linkme.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Šioje rezoliucijoje sprendžiamas „geresnės teisėkūros“ klausimas, apimantis subsidiarumo ir proporcingumo principus, būtinus norint, kad Europos Sąjunga veiktų tinkamai, taip pat apimantis, pvz., poreikį atlikti teisėkūros proceso poveikio vertinimus, paprastinti ir kodifikuoti galiojančius teisės aktus, iki 2012 m. 25 proc. sumažinti administracines sąnaudas.

Svarbiausi šios srities aspektai – Lisabonos sutartimi nustatyta Europos piliečių iniciatyva, leisianti piliečiams aktyviai dalyvauti ES teisės kūrimo procese, tai, kad Europos Parlamentas pagal įprastą teisėkūros procedūrą dabar turi vienodas teises su Taryba, ir tai, kad nacionaliniai parlamentai įtraukti į subsidiarumo principo priežiūrą. Šiomis aplinkybėmis, remdamasis Lisabonos sutarties 225 straipsniu ir tuo, kad manau, jog tai yra „geresnės teisėkūros“ pavyzdys, pranešime savo iniciatyva pasiūliau parengti konkrečią direktyvą dėl biologinių atliekų – šį pranešimą liepos mėn. patvirtino šio Parlamento dauguma: tikiuosi, kad Komisija greitai pateiks savo reakciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. (FR) Pripažįstu aiškių teisės aktų, mažesnės administracinės naštos verslui, poveikio studijų kokybės, kad į jas būtų atsižvelgiama (ko labai dažnai nebūna) ir svarbiausia – griežto subsidiarumo ir proporcingumo principų, kuriais turi būti pagrįstas kiekvienas iš Briuselio išleistas teisės aktas, laikymosi svarbą. Kita vertus, gaila, kad šiame pranešime, kuriame ne kartą minima praktika, kai valstybės narės „persistengia“ vykdydamos ES teisės aktus, nepateikiama labai įdomi informacija, kurią galima rasti aiškinamojoje dalyje. Iš tūkstančių šiuo metu galiojančių teisės aktų vien tik 72 teisės aktuose nustatyti 486 įpareigojimai teikti informaciją – dėl jų valstybės narės turėjo priimti daugiau kaip 10 000 įgyvendinamųjų aktų. Man atrodo, kad ši informacija parodo ką kita: kad šio blogio šaknys glūdi Komisijos nore pernelyg reguliuoti. Dar daugiau, peršasi mintis, kad subsidiarumo principo laikomasi tik formaliai, turint omenyje, kad Sutartyse numatoma, kuriose srityse Europos Sąjunga turi išimtinę kompetenciją, ir dėl to nekyla jokių abejonių, o visose kitose srityse nacionaliniai parlamentai, regis, vis dar negali pasinaudoti visomis savo teisėmis tuo klausimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE), raštu. − (FI) Filosofas A. Šopenhaueris sakė, kad nepaprastiems dalykams nusakyti turėtume vartoti paprastus žodžius. Daugelis žmonių, ypač politikai ir teisės aktų leidėjai, elgiasi priešingai, galbūt net patys to nesuvokdami. Būtent todėl nuolatinis teisėkūros proceso vertinimas ir tobulinimas visuomet bus labai svarbus Europos Sąjungos darbui. Balsavau už L. Geringer de Oedenberg pranešimą dėl geresnės teisėkūros, nes jame keliami svarbūs teisėkūros tobulinimo klausimai. Pirmiausia Parlamentas turi nepamiršti savo pareigos: labai dažnai dėl ES teisės aktų leidėjų troškimo gauti dėmesio susidaro padėtis, kai gyvybiškai svarbi direktyva per parlamentines diskusijas užstringa dėl smulkmeniškų pakeitimų. Kaip moko A. Šopenhaueris, jei teisės aktas paprastas ir skaidrus, tai nereiškia, kad jis mažiau vertingas: sudėtingumas ir sofistika dažniausiai mėginama kompensuoti minčių trūkumą. Antra, norėčiau iškelti teisės aktų poveikio vertinimo klausimą. Kelios svarbios teisėkūros iniciatyvos, pvz., istorija su direktyva dėl prekybos taršos leidimais, atskleidė rimtus trūkumus poveikio vertinimo srityje. Teisės aktai turi būti aiškūs, ypač jei jie susiję su aplinkos apsauga, nes vienur išspręsta problema gali sukurti problemą kitur. Kaip teigiama rezoliucijoje, Komisija turi nuolat ir išsamiai konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimis, kad vertinimas būtų objektyvus. Manau, poveikio MVĮ tyrimas, kurį Komisija inicijavo savo vidaus gairėse, yra sveikintinas žingsnis. Trečia, turime suvokti, kad nacionalinės valdžios institucijos dažnai yra gyvybiškai svarbios mažinant administracinę naštą. Atstovauju šaliai, kurioje valdymo aparatas yra toks smulkmeniškai skrupulingas taisyklių vykdymo požiūriu, kad dažnai sukuriama papildoma našta. Negalima nuvertinti valstybių narių atsakomybės šioje srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Vienintelis pagirtinas šio pasiūlymo bruožas tas, kad jame reikalaujama pailginti konsultavimosi su socialiniais partneriais dėl Komisijos teisėkūros pasiūlymų laiką. Visa kita pasibaisėtina: palankiai vertinamas Edmundo Stoiberio vadovaujamos grupės – verslininkų klubo, kuris, prisidengdamas administracinės naštos mažinimu, propaguoja reguliavimo panaikinimą, darbas; siūloma apriboti Piliečių iniciatyvos – Lisabonos sutartimi suverenioms tautoms paliktos menkutės priemonės – teisę; patvirtinamas aštuonių savaičių terminas nacionalinių parlamentų nuomonei dėl Komisijos pasiūlymų gauti.

Be to, nors tekste tvirtinama, kad ES teisės aktai turi būti suprantami, niekur neparodomas susirūpinimas, kad daugelį Komisijos ir darbo grupių dokumentų galima gauti tik anglų kalba. Ko galima tikėtis iš sambūrio, kurio dauguma narių nereikalauja teisės būti tikru parlamentu?

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Didžiulis ES administruojamų klausimų sudėtingumas reiškia, kad dažniausiai priimti teisės aktai yra per daug sudėtingi ir nepakankamai suprantami didžiajai daliai Europos visuomenės. Būtent todėl reikia rengti paprastus, skaidrius ir visų valstybių narių europiečiams suprantamus teisės aktus. Kartu, atsižvelgiant į patiriamą krizę, reikia rasti priemonių, kuriomis būtų gerokai sumažintos didelės ES teisėkūros proceso išlaidos, kad galėtume būti pirmieji, kurie rodys gerą ES biudžeto naudojimo pavyzdį. <BRK>

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Šiame pranešime teigiama, kad Lisabonos sutartimi sustiprintas nacionalinių parlamentų vaidmuo, tačiau iš tikrųjų valstybės narės turėjo Briuseliui atiduoti dar daugiau savo kompetencijos. Be to, kasdieniame gyvenime de facto matyti, kad teisinėje tarpvalstybinių santykių sferoje vis dar esama problemų.

Pvz., sutuoktinių, kurie yra skirtingų valstybių narių piliečiai, skyrybos – čia kai kurioms ES valstybėms narėms bent pavyko susitarti dėl teismams suteiktų galių reguliavimo; arba Europos poveikio aplinkai vertinimai – šioje srityje valstybės narės vilkino įgyvendinimą, siekdamos apeiti šį reikalavimą stambių projektų, pvz., Temelino atominės elektrinės darbo pratęsimo, atveju. Gali pasirodyti labai protinga rengti poveikio vertinimus, o tikslas mažinti administracines sąnaudas ir supaprastinti įstatymus yra sveikintinas, tačiau ES tai darė jau ne vienus metus, bet piliečiai ir įmonės apčiuopiamų rezultatų nepajuto. Vargu ar po šio pranešimo kas nors pasikeis, todėl aš iš viso nebalsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. − (LT) Balsavau už pranešimą dėl geresnės teisėkūros, nes manau, jog geresnė teisėkūra yra būtina Europos Sąjungos veikimo sąlyga ir viena iš mūsų piliečių teisių, kuri gali būti įgyvendinama tik remiantis skaidriais ir piliečiams suprantamais teisės aktais. Reguliavimo aplinka Europos Sąjungoje gerinama taikant daugelį priemonių, pvz., poveikio vertinimą, administracinės naštos mažinimą ir esamų teisės aktų supaprastinimą bei suvienodinimą. Ypač pritariu Komisijos nuo 2005 m. vykdomai administracinės naštos, kylančios iš Europos Sąjungos teisės aktų, mažinimo programai, kurios tikslas – iki 2012 m. 25 proc. sumažinti administracinę naštą. Labai svarbu mažinti Sąjungoje veikiančių įmonių veiklos sąnaudas siekiant padėti joms veikti sunkiomis ekonomikos sąlygomis ir konkuruoti pasauliniu mastu bei racionalizuoti viešąsias administravimo procedūras. Reikia sutelkti dėmesį į nereikalingus reikalavimus teikti informaciją ir taikyti Smulkiojo verslo akte nustatytą principą „tik vieną kartą“. Elektroninės komunikacijos priemonės yra veiksmingas administracinės naštos mažinimo įrankis. ES institucijos turi aktyviai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad būtų išvengta skirtingo teisės aktų aiškinimo ir vadinamojo „gerinimo“. Pasak Komisijos, 32 proc. ES administracinės naštos atsirado dėl kai kurių valstybių narių sprendimų, viršijančių ES teisės aktų reikalavimus ir jų administracinių procedūrų neveiksmingumo. Taip pat negalima pamiršti, kad esminę reikšmę rengiant teisės aktų projektus turi konsultacijos su visomis suinteresuotosiomis šalimis, ypač socialiniais partneriais ir MVĮ.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Labai pritariu šiam pranešimui, kuriame pabrėžiama didžiulė paprastų ir aiškių bei ES piliečiams suprantamų įstatymų svarba ir tai, kad Europos institucijos, rengdamos pasiūlymus, privalo laikytis subsidiarumo ir proporcingumo principų. Pranešime taip pat pabrėžiamas ypatingas Komisijos, kaip teisėkūros iniciatyvą turinčios institucijos, vaidmuo rengiant geros kokybės teisės aktų projektus.

Parlamentas įsipareigoja dėti visas pastangas, kad pasiūlymai būtų išnagrinėti kuo greičiau ir laikantis atitinkamos teisėkūros procedūros. Jame pabrėžiama ir bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis svarba užtikrinant, kad teisės aktai būtų tinkamai vykdomi.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu. (IT) Mes tvirtai pritariame Komisijos pranešimui dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo, nes jame numatoma atlikti priimamų direktyvų poveikio vertinimus.

Šie vertinimai, kurie turi būti atliekami remiantis rimtomis nepriklausomomis sąnaudų ir naudos analizėmis, yra labai svarbūs norint, kad nebūtų priimami sprendimai, kuriais piliečiams ir verslui būtų užkraunama per didelė našta. Svarbiausia, mes turime neleisti, kad naujais ES teisės aktais būtų sukuriama papildoma administracinė našta.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Geresnė teisėkūra tapo būtina sąlyga geram Europos Sąjungos veikimui ir tinkamam Europos teisės taikymui esant didesniam skaidrumui, veiksmingumui ir nuosekliems sprendimams. Tinkamai taikant subsidiarumo ir proporcingumo principus, kurie, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, apibrėžti iš naujo, teisės aktai turi tapti paprastesni ir nuoseklesni Europos visuomenės labui, kad Europos lygmeniu priimami sprendimai kuo geriau tenkintų europiečių interesus. Lisabonos sutartyje nustatyta, kad Europos Parlamentas turi dirbti kartu su Taryba ir skatinti didesnį nacionalinių parlamentų aktyvumą stebint, kaip laikomasi subsidiarumo principo.

Be to, Europos Sąjungos reguliavimo srityje ir toliau turi būti skatinama atlikti poveikio vertinimus ir mažinti administracinę naštą. Kaip teigiama pranešime, už kurį balsavau teigiamai, tik labai sumažinus administracinę naštą ir vidaus teisiniame planavime veiksmingai taikant Europos teisės aktus bei atliekant veiksmingus ekonominio, socialinio ir aplinkosauginio poveikio vertinimus teisėkūra iš tikrųjų pagerės.

 
  
MPphoto
 
 

  Iva Zanicchi (PPE), raštu. (IT) Balsavau už L. Geringer de Oedenberg pranešimą, nes jame pabrėžiama, kad įstatymai turi būti paprasti ir aiškūs bei suprantamesni kiekvienam ES piliečiui.

Todėl proporcingumo ir subsidiarumo principų laikymasis, tinkamo teisės aktų projektų poveikio vertinimo svarba, administracinės naštos mažinimas ir teisės aktų supaprastinimas bei kodifikavimas yra pagrindiniai pranešimo dėl geresnės teisėkūros uždaviniai. Taip pat turėtume nepamiršti, kad, turėdami paprastesnius ir suprantamesnius įstatymus, galėsime parengti geresnę ES ekonominę ir socialinę politiką.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0492/2010) – Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos (RC-B7-0493/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsavau už Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos rezoliuciją dėl romų statuso Europoje, nes esu labai sunerimęs dėl Prancūzijos veiksmų prieš šią bendruomenę ir, žinoma, pritariu tam, kad šis procesas būtų tuoj pat sustabdytas. Praėjusį rugpjūtį Prancūzija pradėjo masiškai varyti šiai mažumai priklausančius Europos piliečius iš šalies. Romų bendruomenė, gyvenanti keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse, yra didžiausia tautinė mažuma Europos Sąjungoje.

Europos Sąjungos piliečių teisė laisvai judėti ir apsigyventi bet kurioje Europos vietoje yra Europos pilietybės pamatas, kaip nustatyta Sutartyse. Todėl nesuprantu kurtinamos tylos Europos Komisijoje. Komisija turėjo sureaguoti išaiškindama, kad valstybės narės vykdomas Europos piliečių varymas būtų teisėtas tik tuo atveju, jei būtų pateisinamas viešosios tvarkos interesais, jei kiekvienas atvejis būtų svarstomas atskirai ir jei tokie veiksmai būtų proporcingi keliamai grėsmei viešajai tvarkai bei niekada nesibaigtų kolektyvine bausme visai tautinei mažumai. Taip pat galime užduoti sau klausimą, ar lėšų panaudojimas pateisinant „savanorišką išvykimą“ nėra manipuliavimas piliečių laisve ir neteisėtas būdas išvengti, kad visa tai būtų vadinama išvarymu.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) Diskutuojant dėl romų, žinia, kurią norėčiau pasiųsti, yra aiški: turime padaryti galą neaktualiems ginčams, susijusiems tik su Prancūzija, ir užuot į juos leidęsi kalbėti kaip europiečiai – apie Europos reikalą, kuriam reikia europinio atsako. Iš dabartinių diskusijų matyti, kaip mums šiandien vis dar sunku spręsti Europos klausimus kaip europiečiams, o ne kaip vienos ar kitos valstybės narės piliečiams. Europos integracija pirmiausia reiškia bendrą atstovavimą tam tikroms vertybėms, iš kurių kyla tam tikros laisvės, įskaitant judėjimo laisvę, ir tam tikros pareigos, įskaitant pareigą gerbti sąlygas, neatskiriamas nuo naudojimosi teise gyventi tam tikroje teritorijoje. Šiandien turime reaguoti į gyventojų, kuriems reikia integracijos, kančias. Kančias, kurias išnaudoja ne vienas į mafiją panašus tinklas ir kurios neteikia jokių kitų galimybių pragyventi kaip tik elgetaujant, vagiant ir užsiimant prostitucija. Tai – pagrindinis klausimas, kuris šiandien turi būti sprendžiamas.

 
  
MPphoto
 
 

  Charalampos Angourakis (GUE/NGL), raštu. (EL) Absoliutus politinių jėgų, kurios palaiko „vienpusį eismą“ Europoje, veidmainiškumas atsiskleidžia pasiūlymuose dėl rezoliucijų, pateiktuose svarstyti Europos Parlamentui, kuris verkia krokodilo ašaromis kalbėdamas apie romų padėtį ir jų persekiojimą. Matydama visuotinę reakciją, Europos Komisija nusprendė įkurti specialią darbo grupę šiai problemai tirti. Ji mano, kad taip numalšins visuotinį nepasitenkinimą diskriminacine politika ir sušvelnins Prancūzijos ir Italijos vyriausybių sprendimus deportuoti romus. Kapitalui atstovaujantys politiniai atstovai, kurie kaitaliojasi valstybių narių valdžioje ir bendrai priima ES sprendimus, tiki, kad pasmerkę šiuos vyriausybių sprendimus jie ir ES išvengs atsakomybės už nuolatinį ir sistemingą romų diskriminavimą.

Tačiau diskriminacinė politika iš esmės yra imperialistinė, tarpvalstybinė kapitalo unija. Kuo pažeidžiamesnė socialinė grupė ir kuo didesnis kapitalistų pelnas, tuo aštresnė diskriminacija. Romai vis aktyviau stoja prieš ES, jos institucijas ir ją palaikančias jėgas. Tik bendra kova su darbo žmonėmis prieš išnaudojimą ir prieš ES bei jos rėmėjus užtikrins, kad būtų gerbiamos jų teisės ir tenkinami jų šiuolaikiniai poreikiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. (IT) Kairiųjų pateiktame bendrame pasiūlyme dėl rezoliucijos siekiama interpretuoti Direktyvą 2004/38/EB, mano manymu, visiškai neteisingai politine prasme ir neteisėtai.

Direktyvos nuostata aiški: laisvam judėjimui valstybėse narėse yra ribos ir valdžia gali išsiųsti namo net ir ES piliečius, jei mano, kad taip reikia. Be to, rezoliucijoje visiškai pamirštas esminis faktas: Europa per praėjusius metus jau išleido milijonus eurų romų socialinės integracijos programoms, kurios nedavė teigiamų rezultatų, nes didžiausia problema – itin prastas romų gebėjimas integruotis į vietos visuomenę.

Rezoliucija, kurioje nepaisoma saugumo poreikių, kuriuos patenkinti prašo mūsų valstybių narių piliečiai, ir kurioje, atvirkščiai, tiesiamas kelias į itin platų laisvo asmenų judėjimo principo interpretavimą – tai dar vienas žingsnis kuriant Europą, nutolusią nuo žmonių norų ir poreikių. Todėl balsavau prieš šį bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) Pastaroji etninių čigonų varymo iš Prancūzijos banga, pateikiama kaip savanoriškas grįžimas į tėvynę, vėl įžiebė diskusijas Europoje dėl šios neišspręstos problemos. Akivaizdu, kad šių žmonių varymas atgal į jų kilmės šalis nieko neišspręs. Kai tik galės, jie vėl grįš ir niekas jų nesustabdys, nes kiekvienas jų yra Europos pilietis, laisvas eiti kur nori, jei tik nepažeidžiamos Direktyvos 38/2004 nuostatos. Balsuodamas visų pirma pareiškiau nedidelę išlygą dėl Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) / Europos konservatorių ir reformistų pasiūlymo dėl rezoliucijos, dėl tylaus pritarimo, kad išsiuntimas neatmetamas kaip vienas iš galimų sprendimo būdų. Tačiau aš visiškai nepritariu kitų frakcijų pateiktam bendram pasiūlymui dėl rezoliucijos, nes jos, paveiktos neigiamos politinės reakcijos į N. Sarkozy vyriausybės veiksmus, mėgina čigonų mažumą padaryti daugumos auka ir nebūti apkaltintos dėl padėties, su kuria buvo taikstomasi ištisus šimtmečius.

Įvykiai Prancūzijoje ir Italijoje turi priminti Europai, kad joje gyvena 10–12 mln. žmonių mažuma, kuri yra išsibarsčiusi jau po visą Europą ir turi didelių integravimosi problemų. Tačiau slėpti ją už nacionalinių sienų yra blogas sprendimas. Vienintelis geras sprendimas, kuris galėtų duoti ilgalaikių rezultatų, yra suvienyti pastangas Europoje, kad ši mažuma integruotųsi į visuomenę.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Březina (PPE), raštu. – (CS) Per 8 tūkstančių romų išsiuntimas iš Prancūzijos į jų kilmės šalis, visų pirma Rumuniją ir Bulgariją, neabejotinai yra Europos Parlamento dėmesio vertas klausimas. Nesu skubotų sprendimų ir grasinimų šalininkas ir verčiau rinkčiausi nuodugnaus padėties ištyrimo ir įvertinimo kelią. Pradėkime dialogą su Prancūzija. Suteikime Prancūzijai galimybę viską paaiškinti ir tik tuomet darykime išvadas, ar pažeidžiamos žmogaus teisės, o gal su romais elgiamasi laikantis Europos teisės reikalavimų. Tikiuosi, kad Europos Komisija aktyviai vykdys savo kaip Sutarčių sergėtojos vaidmenį.

Būtų klaida, jei dėl patogumo priimtume klaidinimo ir mėginimo dar labiau paaštrinti šią problemą strategiją. Taip pat norėčiau pridurti, kad tikiu, jog vienintelis būdas pasistūmėti romų klausimu yra priimti bendrą Europos strategiją, apimančią visas susijusias šalis ir turinčią tiesioginę sąsają su Europos socialiniu fondu bei kitais finansiniais ES biudžeto ištekliais. Tačiau svarbiausia – turime pripažinti, kad romų problema yra Europos problema.

 
  
MPphoto
 
 

  Alain Cadec (PPE), raštu. (FR) Balsavau už Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pateiktą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl romų padėties Europoje. Manau, kad judėjimo laisvė yra pagrindinė Europos piliečių teisė, kaip nustatyta Direktyvoje 2004/38/EB. Šioje direktyvoje taip pat nustatytos visoje Europos Sąjungoje taikomos sąlygos šiai laisvei: daugiau kaip tris mėnesius kurioje nors valstybėje narėje gyvenantys asmenys turi galėti įrodyti, kad turi darbą arba pakankamai lėšų savo poreikiams tenkinti ar studijuoti.

Todėl svarbu užtikrinti socialinę ir ekonominę romų integraciją pripažįstant, kad tai Europos reikalas, ir rasti europinį šios problemos sprendimą. Todėl raginu valstybes nares ir Europos Komisiją spręsti šį klausimą ir pasiūlyti Europos politinį atsaką.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Pritariu konstruktyviam požiūriui, grindžiamam dialogu apie kultūrų įvairovę ir jos reikšme žmonių gerovei. Švietimas yra svarbiausia integracijos proceso dalis. Suteikdami išsilavinimą ir rengdami mokymą kovojame su atskirtimi, nedarbu ir diskriminacija. Taip pat užtikriname teisingesnę, kūrybingesnę ir dinamiškesnę visuomenę. Svarbu integruoti etnines mažumas, ne tik į darbo rinką, bet ir į visas visuomenės gyvenimo sritis. Apsaugoti pagrindines teises ir sukurti bendrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę – Europos integracijos tikslai. Sveikinu visus tuos, kurie skatina integraciją vietos lygmeniu, įskaitant politikus, mokytojus ir asociacijas. Nes būtent šie žmonės dažnai būna atsakingi už būsto, sveikatos apsaugos, švietimo, kultūros ir geresnės gyvenimo kokybės prieinamumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlo Casini (PPE), raštu. (IT) Balsavau už R. Weber pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl romų Europoje, nes jis yra subalansuotas ir konstruktyvus.

Nepakanka vien tik garsiai šūkauti prieš diskriminaciją, galimai pasinaudojant realiomis ir itin rimtomis problemomis partiniuose ir politiniuose ginčuose. Suprantama, turime tvirtai dar kartą pabrėžti nediskriminavimo ir laisvo judėjimo principų bei su tuo susijusių teisių ir pareigų svarbą – kaip ir padaryta Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos rezoliucijoje, tačiau dar svarbiau pradėti praktines reformas, skirtas problemoms spręsti, kad būtų užtikrintos pagrindinės žmogaus teisės. Imigracija yra Europos reikšmės klausimas ir, kaip teigiama R. Weber rezoliucijoje, atėjo laikas spręsti jį Europos lygmeniu.

Romų klausimas tik iš dalies susijęs su integracijos klausimu ir bet kokiu atveju yra susijęs su specifiniais aspektais, kurie taip pat turi būti sprendžiami Europos lygmeniu. ES struktūra suplanuota darant prielaidą, kad bus išlaikytas valstybių narių teritorinis stabilumas. Tautai gali būti būdingas klajokliškas gyvenimo būdas ir tai reikia gerbti, bet integracija turi būti vykdoma solidarumo dvasia, laikantis Europos taisyklių ir pasirūpinant, kad atskiros valstybės narės nesielgtų kaip papuola. Būtent šį pasiūlymą dėl rezoliucijos mes palaikome.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Castex (S&D), raštu. (FR) Džiaugiuosi, kad pritarta šiam bendram pasiūlymui dėl rezoliucijos dėl romų padėties Europoje. Matydamas Komisijos inertiškumą ir jos Pirmininko José Manuelio Barroso tylėjimą, Europos Parlamentas stojo prieš Prancūzijos Prezidento Vyriausybės politiką romų atžvilgiu.

Turiu pažymėti, kad N. Sarkozy politika prieštarauja Europos Sąjungos garantuojamos asmenų judėjimo laisvės principui. Rumunija yra ES valstybė narė, o Europos Sąjunga draudžia bet kokią savo piliečių diskriminaciją dėl etninės kilmės ar tautybės. Dar daugiau, 2009 m. gruodžio mėn. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Pagrindinių teisių chartija tapo teisiškai įpareigojanti. Rezoliucijoje reikalaujama priimti Europos politiką šiai padėčiai sureguliuoti.

Šios rezoliucijos reikėjo, nes N. Sarkozy savo veiksmais, kaip ir Italijos premjeras S. Berlusconi, atstovauja Europos dešiniesiems. Jie nori bankams ir tarptautinėms bendrovėms palankios Europos. Jie pritaria laisvam kapitalo judėjimui, tačiau kai kyla klausimas dėl neturtingųjų ir persekiojamųjų, jie uždaro sienas ir išmeta juos lauk.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Skirtingai nei mano kolegos, aš neabejoju Prancūzijos valdžios institucijų priimtų sprendimų dėl romų išsiuntimo teisėtumu. Tą gali daryti visos valstybės narės, jei tik tam yra teisėtas pagrindas, grindžiamas vidaus saugumo užtikrinimu ir viešosios tvarkos palaikymu. Aš tik apgailestauju dėl visų su tuo susijusių diskusijų, kuriomis, regis, siekiama mesti kaltę visai tautinei grupei ir sukelti nepriimtiną ksenofobinę reakciją. Jei nusikalstų europietis, juk negalėtume sakyti, kad visi europiečiai yra nusikaltėliai. Jei romas vagia, negalime sakyti, kad visi romai yra vagys.

Svarbu stiprinti paramos romų integracijai mechanizmą ir kovoti su bet kokia diskriminacija, skatinti jų vaikus siekti išsilavinimo ir ginti jų pagrindines teises. Niekas nėra aukščiau už įstatymą – nei klajoklių tautos, nei valdžia, ir kiekvienas turi atsakingai prisidėti prie problemų sprendimo, nedramatizuoti ir nedidinti įtampos.

 
  
MPphoto
 
 

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. Remiu šią rezoliuciją – joje reiškiamas gilus susirūpinimas dėl priemonių, kurių Prancūzijos ir kitų valstybių narių institucijos ėmėsi romų ir klajoklių atžvilgiu ir kuriose numatoma juos išsiųsti, ir šios institucijos raginamos nedelsiant sustabdyti visus romų išsiuntimo veiksmus. Be to, joje pabrėžiama, kad masiniai išsiuntimai draudžiami Pagrindinių teisių chartijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir kad šiomis priemonėmis pažeidžiamos ES Sutartys ir ES teisė, nes jos prilygsta diskriminacijai dėl rasės ir etninės kilmės ir jomis pažeidžiama Direktyva dėl ES piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje. Teigiamai vertinu pavėluotą, bet tvirtą Komisijos narės V. Reding atsaką, jog ji įsitikinusi, kad Komisija neturės kito pasirinkimo kaip tik prieš Prancūziją inicijuoti pažeidimo tyrimo procedūrą už Laisvo judėjimo direktyvos pažeidimus. Romai yra vienintelė labiausiai diskriminuojama bendruomenė Europoje. Jie toliau sistemingai diskriminuojami švietimo, būsto, užimtumo ir vienodų galimybių gauti sveikatos apsaugos ir kitas viešąsias paslaugas srityse. Nepaisant to, būdami ES piliečiai, romai turi visapusišką ir vienodą teisę laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu.(FR) Šia rezoliucija buvo siekiama dviejų tikslų: pirmasis – atkreipti dėmesį į sunkią romų, kurie visoje Europoje diskriminuojami visose socialinio ir ekonominio gyvenimo srityse, padėtį, o antrasis – pasmerkti vis didesnį šių žmonių niekinimą kai kuriose priimančiosiose šalyse, kurios dėl teisinių priežasčių, turinčių mažai pagrindo Europos teisėje arba visai jo neturinčių, neleidžia jiems naudotis teise laisvai judėti ES. Mums visiems atėjo laikas prisiimti atsakomybę – susilaikyti nuo bet kokios populistinės, diskriminacinės retorikos ir vykdyti veiksmingą pozityviąją politiką, kad būtų lengviau integruoti romus. Tai pirmiausia taikytina kilmės valstybėms narėms, kurios turi geriau pasinaudoti Europos Sąjungos suteiktomis lėšomis, tačiau taip pat priimančiosioms ir tranzito šalims. Taigi, siekiant spręsti šią bendrą problemą, rezoliucijoje raginama parengti išsamų romų integracijos planą, kuris būtų įgyvendinamas ES lygmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Anne Delvaux (PPE), raštu. (FR) Parlamento diskusijos romų klausimu peraugo į itin politines kairiųjų ir dešiniųjų diskusijas. Nė viename iš balsavimui pateiktų pasiūlymų dėl rezoliucijų nebuvo atsakyta į svarbiausią klausimą – kaip geriausiai būtų galima patenkinti romų poreikius. Nėra pagrindo abejoti, kad didžiojoje daugumoje valstybių narių, kurios ne visos pasinaudojo Europos Sąjungos pasiūlytais integravimo metodais, romų bendruomenė yra socialiai ir ekonomiškai diskriminuojama. Jei romų bendruomenė turi teisių, kurių aiškiai yra nepaisoma, tai nereikia nė sakyti, kad ji turi ir pareigų, kaip ir visi kiti Europos piliečiai.

Tas pats pasakytina ir apie valstybes nares, kurių pareiga yra pasirūpinti, kad šie Europos piliečiai turėtų kur gyventi ir turėtų galimybę užsidirbti pragyvenimui. Atsižvelgdama į įvykius, už kuriuos Prancūzija kritikuojama, ir vis dar laukdama Komisijos sprendimo dėl vykdytų veiksmų neteisėtumo, smerkiu masinį išsiuntimą, vykdomą nesilaikant Europos teisės normų. Tačiau neketinu įsitraukti į abejotinus svarstymus, išdėstytus bendrame pasiūlyme dėl rezoliucijos, kuriame šios vasaros įvykiai prilyginami deportacijai. Lyginimas su nacių valdymo laikotarpiu yra visiškai nepriimtinas.

 
  
MPphoto
 
 

  Harlem Désir (S&D), raštu. (FR) Pasiūlymas dėl rezoliucijos dėl romų padėties yra didžiulis priekaištas N. Sarkozy ir griežtas Europos Parlamento raginimas laikytis tvarkos. Romų menkinimas Prezidento kalboje apie nesaugumą, jo vidaus reikalų ministro pareiškimai prieš rumunus ir akiplėšiškas kelių šimtų romų išvarymas pažeidžiant įstatymus yra įžeidimas ne tik Prancūzijos Respublikos, bet ir pagrindinių Europos Sąjungos vertybių paniekinimas. Per visą savo istoriją romai buvo sistemingai stumiami į užribį, diskriminuojami ir laikomi atpirkimo ožiais. Nesvarbu, ar jie būtų prancūzai, rumunai ar bulgarai – šiandien visi jie yra Europos piliečiai. Žeminantis elgesys su jais negali būti toleruojamas bendruomenėje, kuri yra pagrįsta ES sutartyje ir Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintais teisės viršenybės, laisvės, lygybės ir nediskriminavimo principais. Todėl ši rezoliucija yra griežtas ir nedviprasmiškas Prancūzijos Vyriausybės veiksmų ir juos lydinčios diskriminacinės retorikos pasmerkimas. Joje smerkiamas romų išsiuntimas pažeidžiant įstatymus. Joje reikalaujama, kad Europos valstybių vyriausybės ir Komisija derintų veiksmus romams integruoti, tam panaudodamos Parlamento skirtas lėšas.

 
  
MPphoto
 
 

  Ioan Enciu (S&D), raštu. (RO) Džiaugiuosi, kad pritarta šiam pasiūlymui dėl rezoliucijos dėl romų padėties Europoje ir dėl judėjimo laisvę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo. Manau, Europos Parlamento pozicija yra itin svarbi Europos socialinių ir ekonominių aplinkybių atžvilgiu. Tokias priemones, kokių ėmėsi Prancūzijos Vyriausybė, turi būti pakeistos atsakinga bendra Europos pozicija, kurioje būtų atsižvelgta ir į šios mažumos savybes, ir į jų, kaip Europos piliečių, turimą laisvo judėjimo teisę. Tikiuosi, ši Europos Parlamento priimta pozicija sustiprins ir sukurs precedentą pamatiniam sprendimui dėl kovos su įvairiomis rasizmo ir ksenofobijos formomis ir apraiškomis pagal baudžiamąją teisę taikyti ir Stokholmo programos įgyvendinamajam veiksmų planui vykdyti. Komisija privalo kuo skubiau imtis priemonių pagal rezoliucijoje patvirtintas rekomendacijas ir pasmerkti šiuos diskriminacinius prieš romų etninę grupę vykdomus veiksmus. Komisija taip pat privalo rimtai atlikti savo, kaip valstybių narių veiksmų įgyvendinant Europos romų integracijos strategijas ir planus ES koordinatorės, vaidmenį.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau dėl pasiūlymo dėl rezoliucijos dėl romų padėties Europoje ir judėjimo laisvės Europos Sąjungoje, nes smerkiu Prancūzijos ir kitų valstybių narių valdžios institucijų prieš romus nukreiptus veiksmus ir romų išsiuntimą. Tikiuosi, šios institucijos nutrauks romų varymą, kuris draudžiamas pagal Pagrindinių teisių chartiją ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Primenu, kad šie veiksmai prieštarauja Sutartims ir ES teisės aktams.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Šis pasiūlymas dėl rezoliucijos pateiktas tuo metu, kai girdime prieštaringus pareiškimus dėl romų etninės grupės narių varymo iš Prancūzijos teritorijos. Manau, kad šis klausimas pernelyg rimtas, kad juo diskutuotume labiau emocionaliai nei racionaliai, nes jis vertas kitokios politinės aplinkos – diskusijų nesisvaidant klišėmis. Todėl, mano nuomone, Parlamentas neturėjo priimti sprendimo nagrinėti šį klausimą šiuo netinkamu metu.

Nepaisant to, nepritariu ir niekada nepritarsiu jokiems politiniams, kariniams ar policijos veiksmams prieš bet kurios etninės grupės narius vien tik dėl to, kad jie yra jos nariai. Deja, XX a. istorijoje apstu atvejų, kai žmonės buvo pasmerkti ne už tai, ką padarė, o už tai, kas buvo. Neabejotinas to pavyzdys – žiaurus nacizmo ir komunizmo palikimas. Tikiu, kad Europos Sąjungos valstybėse narėse galima rasti nepalyginamai daugiau pavyzdžių, kaip elgiamasi su etninėmis ir religinėmis mažumomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlo Fidanza (PPE), raštu. (IT) Judėjimo laisvė – taurus dalykas, tačiau jai kyla pavojus tapti abstrakčia sąvoka, jei jos nebus griežtai ir teisėtai laikomasi. Tas, kas pamina šiuos principus dėl apsimestinio geradariškumo, propaguoja romams priešiškus jausmus.

Judėjimo laisvė jokiais atvejais negali būti suprantama kaip laisvė įsikurti neteisėtai, versti pasibaisėtinomis sanitarinėmis sąlygomis gyvenančias moteris, mažamečius ir nepilnamečius vogti, verstis prostitucija, prašyti išmaldos, nors jie patys dažnai nenori integruotis į švietimo ar darbo rinkas. ES apsiginklavo detaliomis taisyklėmis dėl laisvo Europos piliečių judėjimo ir nustatė garantijas, reikalavimus ir sankcijas. Tačiau į ES įstojus Rumunijai ir Bulgarijai ir į Vakarus atsikėlus dešimtims tūkstančių romų, šios taisyklės pasirodė esančios praktiškai pasenusios.

Todėl reikia kuo skubiau sugriežtinti šiuo metu galiojančią Direktyvą 2004/38/EB, kurioje nustatyta, kad ES piliečiai, kurie, tris mėnesius gyvenę kitoje valstybėje narėje, negali teisėtais būdais savęs išlaikyti, gali būti išsiųsti namo. Išsiuntimas, kuris šiandien neveikia, jei nėra ekonominių paskatų, ir kuris vykdomas savanoriškumo pagrindu, turi būti pakeistas priverstinio išsiuntimo ir repatriacijos sąvokomis, kurios būtų taikomos taip, kaip taikomos ne ES piliečiams. Be to, turi būti nustatyti privalomi mechanizmai, kuriais būtų užtikrinama, kad iš kitos valstybės narės už Direktyvos 2004/38/EB pažeidimą išsiųsti piliečiai liktų savo kilmės šalyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Prancūzijos Vyriausybės ir kitų Europos Sąjungos valstybių vyriausybių vykdomas romų išsiuntimas yra smerktinas aktas. Deja, šio rasistinio ir ksenofobinio akto, kuriuo siekiama nukreipti mūsų dėmesį nuo rimtos šiuo metu patiriamos socialinės krizės ir rasti atpirkimo ožį, Europos Komisija ir Taryba iš karto nepasmerkė. Mes nepuoselėjame jokių iliuzijų dėl veidmainiško ES institucijų vaidmens visame šiame procese, ypač prisimenant, kaip uoliai jos kritikuoja trečiąsias šalis ir kišasi į jų reikalus.

Tačiau šiuo atveju, kai kalbama apie ES valstybių narių piliečius, jos sudeda ginklus arba daro grynai su šalutiniais dalykais susijusius pareiškimus. O kalbant apie Europos Sąjungą – kur gi ji, kuri dedasi viena didžiausių žmogaus teisių gynėjų pasaulyje? Šiuo klausimu nepriimtina jokia kita pozicija, tik pasmerkimas. Patirtis mums rodo, kad su Prancūzija – viena iš ES lyderių – visuomet elgiamasi diskretiškai.

Reikia pagaliau nutraukti neoliberalią politiką, kurią toliau praktikuoja konservatoriai ir socialdemokratai. Skubiai reikia naujų politikos gairių užimtumui su visomis teisėmis didinti ir visų gerovei bei socialinei pažangai užtikrinti. Taip neleisime valdžiai, pvz., Prancūzijos, rasizmą ir ksenofobiją padaryti valstybės politika, o prisidengus smerktinais kai kurių vyriausybių veiksmais Europos Sąjungą paversti – kaip kai kas pasakytų – prieš valstybes nares nukreipta policija.

 
  
MPphoto
 
 

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu. – (IT) Kairiųjų pažiūrų narių pateiktame bendrame pasiūlyme dėl rezoliucijos ne kartą minima lygybės idėja, bet keliose vietose pateikiami vienas kitam prieštaraujantys teiginiai.

Turiu pažymėti, jog prieštarauju pateiktam dokumentui atsižvelgdamas į tai, kad jame reikalaujama romų bendruomenių ir priimančiųjų šalių piliečių teisių lygybės, tačiau kartu iš esmės neįtvirtinama jokia abiejų pusių pareigų lygybė. Turiu nesutikti ir dėl to, kad jame nenustatoma teisinės pozicijos, o tik apsiribojama Italijos ir Prancūzijos vyriausybių įgyvendinamų politikos priemonių kritikavimu.

Be to, dokumente visiškai nepaisoma patvirtintų teisėtvarkos problemų, kurias tam tikros valstybės narės stengiasi spręsti savo turimomis teisinėmis priemonėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Charles Goerens (ALDE), raštu. (FR) Nors balsavau už šį bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos, visgi norėčiau pateikti vieną pastabą. Mano pritarimas šiai rezoliucijai jokiu būdu neturi būti traktuojamas kaip pritarimas tam tikriems ekstremaliems komentarams, išdėstytiems per antradienį po pietų vykusias diskusijas. Atsižvelgiant į šio klausimo opumą, mėginimai romų grąžinimą į tėvynę lyginti su Antrojo pasaulinio karo koncentracijos ir naikinimo stovyklomis prilygsta mėginimams sumenkinti Holokausto reikšmę. Tai tiesiausias kelias nuslopinti diskusijas. Viena, ko reikia šiuo atveju – ramių, sutelktų ir atsakingų diskusijų. Toks lyginimas dvelkia arba nesąžiningumu, arba nebrandumu. Bet kuriuo atveju tai nepadeda spręsti romų klausimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu.(FR) Sukrėsta Prancūzijos priemonių, kuriomis buvo išsiųsti romai (šių priemonių anksčiau ėmėsi ir kitos valstybės), nedelsdama pasirašiau Parlamento rezoliuciją ir džiaugiuosi, kad ji patvirtinta. Dabar Prancūzijoje vykstantys dalykai nepriimtini. Prancūzija, žinodama visus faktus, vykdo diskriminacinę politiką, prieštaraujančią steigiamosioms ir pagrindinėms Europos Sąjungos vertybėms ir principams. Pirmiausia Europos Sąjungos pilietybės ir laisvo judėjimo Europos Sąjungoje principams: romai jau savaime yra Europos piliečiai. Antra, nediskriminavimo ir pagarbos mažumoms principams: tokių priemonių jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti imamasi remiantis vien tuo, kad asmuo priklauso mažumai. Šiandien tai – romai, rytoj bus arabai, poryt – žydai, o kodėl ne moterys, o tada neturtingieji? Visi šie principai yra mūsų ES pagrindas, jie privalomi mums visiems, ypač konkrečioms valstybėms narėms. Be to, pats laikas sukuruti Europos romų įtraukties strategiją. Europos Sąjungai reikia tvirtesnės politinės valios: socialinė integracija, būstas, švietimas ir kova su diskriminacija – visa tai sritys, kuriose Europos Sąjunga turi imtis veiksmų.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu.(FR) Balsavau už rezoliuciją dėl romų padėties Europoje, nes tekste konkrečiai pasmerkiamos priemonės, kurių ėmėsi Prancūzijos institucijos. Rezoliucijoje mums primenama visų Europos piliečių teisė laisvai judėti ir gyventi visoje Europos Sąjungoje ir pagrindinis vienodo piliečių statuso ir nediskriminavimo principas. Nicolas Sarkozy ir vyriausybė klysta, jeigu mano, kad gali visiškai nebaudžiami nepaisyti ES, ES teisės ir Pagrindinių teisių chartijos vertybių: Europos Parlamentas energingai paragino juos laikytis tvarkos ir to reikalaus iš bet kurios valstybės narės, kuriai kyla pagunda taikyti tokią praktiką. Be to, rezoliucijoje Europos Komisija verčiama prisiimti atsakomybę, ji raginama nustoti dvejoti ir pagaliau įgyvendinti aiškią ir ryžtingą romų bendruomenių įtraukties strategiją visose srityse – būsto, užimtumo, švietimo ir sveikatos apsaugos prieinamumo – kad būtų padarytas galas nepriimtinai jų atskirčiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Estelle Grelier (S&D), raštu. (FR) Pritariau šiam bendram pasiūlymui dėl rezoliucijos, nes tikiu, kad turime skubiai pasmerkti Prancūzijos Vyriausybės vykdomą politiką, kai sąmoningai juodinama tautinė grupė susiejant ją su nusikalstamumu, ir tai daroma vien tik siekiant nukreipti dėmesį nuo vidaus reikalų politikos sunkumų. Mano nuomone, toks pasinaudojimas romais yra nepriimtinas, tad Parlamentas turėtų sureaguoti. Todėl Pažangiojo aljanso frakcijos nariai, įskaitant socialdemokratus, reikalauja baigti šią diskriminacinę retoriką ir kolektyvinį romų išsiuntimą, nors Europos kairysis sparnas daugiausia palaiko Prancūzijos Vyriausybę ir jos krypimą į dešinę. Turime skubiai įgyvendinti globalinę strategiją šiam klausimui, kuris liečia 10–12 mln. ES piliečių, spręsti. Šioje rezoliucijoje smerkiama tai, kad Komisija, kuri turėtų būti Sutarčių sergėtoja ir todėl turėjo pasmerkti Prancūzijos Vyriausybės veiksmus, niekaip nesureagavo. Kolektyvinis išsiuntimas – tai tikras pasityčiojimas iš Pagrindinių teisių chartijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Lívia Járóka (PPE), raštu. – (HU) Šiame Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos ir Žaliųjų frakcijos, taip pat Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos pateiktame pasiūlyme dėl rezoliucijos yra keletas nepagrįstų ir netgi nepriimtinų teiginių. Kaip minėjau per antradienio diskusijas dėl Europos Tarybai ir Komisijai pateiktų klausimų, politinė nuomonė ir teisinis vertinimas yra du skirtingi dalykai ir net jei išsiuntimą laikytume smerktinu ar pernelyg stambaus masto, tik Europos Komisija turi kompetenciją teisiniu požiūriu vertinti Prancūzijos veiksmus. Mano nuomone, kaltindami šalį rimtais pažeidimais remdamiesi nepatvirtinta informacija, nelaukdami Komisijos vertinimo ir nežinodami jo rezultatų, menkiname Parlamento autoritetą. Tačiau kaip Parlamento pranešėja Europos romų strategijos klausimu manau, kad šiomis aplinkybėmis būtina, kad Europos Parlamentas pasiūlyme išdėstytas pažangias rekomendacijas įteisintų priimdamas oficialią rezoliuciją.

Todėl svarbu aiškiai pasakyti, kad ES ir jos valstybėms narėms tenka bendra atsakomybė už romų integraciją, kuriai reikia išsamios ES masto strategijos. Ji turėtų būti rengiama į šį procesą, įskaitant visus planavimo, įgyvendinimo ir kontrolės etapus, įtraukiant eilinius romų bendruomenės narius ir tarptautines NVO. Taip pat turime nustatyti, kad turi būti parengta kompleksinė plėtros programa, kuri vienu metu būtų vykdoma visose su tuo susijusiose politikos srityse ir kuri leistų nedelsiant įsikišti geto zonose, kuriose esama rimtų struktūrinių trūkumų.

 
  
MPphoto
 
 

  Sandra Kalniete (PPE) , raštu. – (LV) Balsavau už Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pateiktą pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes manau, kad turime priimti ir įgyvendinti bendrą Europos strategiją romų klausimu, kuri padėtų įveikti socialinę ir ekonominę romų atskirtį. Europos mažumų problemos yra sudėtingos ir opios, jomis neretai naudojamasi siauriems politiniams interesams tenkinti. Man nepriimtinos politinės manipuliacijos, kuriomis iš esmės nesiimama šalinti problemas sukėlusių priežasčių, o tik komplikuojama mažumų integracija. Tinkamas ES finansavimas ir valstybių narių bendradarbiavimas ją įgyvendinant atliktų lemiamą vaidmenį skatinant socialinę romų integraciją. ES jau dabar turi keletą priemonių, įskaitant galimybę panaudoti Europos socialinio fondo išteklius, kurias būtų galima panaudoti romų atskirčiai mažinti. Prie jų prisidėtų ir galimybė panaudoti iki 2 proc. bendro Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) finansavimo, skiriamo socialinę atskirtį patiriančių bendruomenių būsto išlaidoms finansuoti. Būtent todėl svarbu užtikrinti, kad būtų imamasi praktinių priemonių romams integruoti, ir pradėti tai tose valstybėse narėse, kurių piliečiai jie yra. Žinoma, kartu turi būti garantuota judėjimo Europos Sąjungoje laisvė, o išsiunčiant ES piliečius iš valstybės narės kiekvienas konkretus atvejis turi būti nagrinėjamas iš esmės ir sprendimas dėl išsiuntimo turi būti pagrįstas atitinkamu teismo sprendimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Timothy Kirkhope (ECR), raštu. − Aš ir mano kolegos iš ECR frakcijos pritariame didžiajai šios rezoliucijos daliai ir toliau esame nuoširdžiai pasiryžę siekti užtikrinti ES teisės aktuose nustatytas lygias teises, galimybes ir laisves visiems žmonėms, nepaisant rasės, tikėjimo, lyties ar lytinės orientacijos.

Tačiau nors visiškai pritariame romų integracijai Europos Sąjungoje, manome, kad Europos Komisija, Sutarčių sergėtoja, pirmiausia turėtų atlikti išsamų teisinį šio klausimo tyrimą ir tik po to Parlamentas turėtų pateikti savo galutinį sprendimą. Dėl šių priežasčių susilaikėme per balsavimą dėl šios rezoliucijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Véronique Mathieu (PPE), raštu. (FR) Reikėtų įvesti šiek tiek tvarkos šiose diskusijose, kuriose viešpatauja tikra painiava. Kai kurios šiame Parlamente išsakytos ir į šį pasiūlymą dėl rezoliucijos įtrauktos pastabos yra nepriimtinos. Parlamentas turėtų liautis būti politikavimo dėl valstybių narių nacionalinės politikos vieta. Prancūzija griežtai laikėsi Bendrijos įstatymų ir Komisija tai patvirtino. Be to, kreipiuosi į Komisiją su prašymu kuo greičiau išnagrinėti šį klausimą ir pasiūlyti konkrečių priemonių, skirtų padėti integruoti romus Europos Sąjungoje.

Geros valios pareiškimų laikas baigėsi; atėjo metas įgyvendinti tikrą europinę romų integravimo Europoje strategiją. Kas nutiko su 20 mlrd. EUR suma, kurią patvirtino šio Parlamento nariai, o valstybės narės paskirstė pagal sanglaudos politiką? Šie pinigai neduoda naudos tiems, kam jie skirti. Turime ištaisyti tokią padėtį ir imtis griežčiau kontroliuoti ir geriau valdyti Europos lėšas.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Europos Sąjunga turi imtis griežtų priemonių prieš diskriminacinę ir brutalią politiką, nuo kurios Prancūzijoje kenčia romai. Judėjimo laisvė nėra kapitalistų prerogatyva. Galbūt eurokratams tai ir nepatinka, bet ji yra visų Europos piliečių teisė. Ginti romų piliečių, kuriuos dabartinė Prancūzijos Vyriausybė daro atpirkimo ožiu, teises yra visų europiečių pareiga. ES turi parodyti pavyzdį ir pasmerkti šią ksenofobišką valdžios politiką. Jei taip nepadarysime, paskatinsime jau ir taip rimtai prasižengusias vyriausybes toliau išsišokinėti.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Kelis dešimtmečius Prancūzija buvo šalis, kuri rodė pavyzdį savo gyvenamąja šalimi ją pasirinkusių piliečių iš viso pasaulio integracijos srityje. Reikėtų nepamiršti, kad Rumunijos piliečiai visą judėjimo dešimtyje ES šalių, įskaitant Prancūziją, laisvę turės nuo 2014 m. sausio mėn. Be to, visi ES piliečiai, išbuvę kitoje šalyje daugiau kaip tris mėnesius, gali būti įpareigoti pateikti įrodymų, kad gali išlaikyti save. Jei pasirodytų, kad jie tos šalies socialinio draudimo sistemai užkrauna pernelyg didelę naštą, galima imtis priemonių pagal Direktyvos 2004/38/EB 9 ir 10 straipsnius. Nors masinį romų tautybės Rumunijos piliečių išsiuntimą galima ginčyti, žmonės, kurie įnirtingai prieš tai protestuoja, turėtų taip pat įnirtingai rūpintis ir daug svarbesniais dalykais. Jie turėtų pagalvoti apie vaikus, kurių tėvai neleidžia jiems lankyti mokyklos, apie vaikus ir moteris, kurie verčiami prašyti išmaldos, apie elgetavimą, pasirinktą kaip gyvenimo būdą, apie nenorą dirbti ir apie tai, kad, užuot dirbę, jie naudojasi trečiųjų šalių socialinio draudimo sistemomis. Būtent todėl balsavau taip, kaip balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. (ES) Balsavau už šį Parlamento kairiųjų, centro kairiųjų ir liberalų pateiktą bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes Prancūzijos Prezidento N. Sarkozy Vyriausybės turi būti pareikalauta kuo greičiau sustabdyti čigonų varymą iš šalies. Mes prašome Komisijos ir Tarybos pasielgti taip pat. Mes smerkiame deportacijas ne tik Prancūzijoje, bet ir Vokietijoje, Austrijoje, Švedijoje, Belgijoje ir Italijoje. Reikia Europos kovos su skurdu ir diskriminacija, kurią Europoje patiria romai, strategijos. Kai 2004 ir 2007 m. į ES buvo priimtos naujos šalys, romai tapo Europos Sąjungos piliečiais. Todėl jie, kaip ir visi kiti Europos piliečiai, turi teisę į laisvą judėjimą ir teisę gyventi bet kurioje ES šalyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Per šios dienos diskusijas dėl romų aš galiausiai balsavau už Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pateiktą pasiūlymą dėl rezoliucijos. Jame problema pristatoma objektyviai, taip pat pateikiami protingi jos sprendimo būdai. Iš Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos / Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų pateikto pasiūlymo matyti, koks atitrūkęs nuo tikrovės yra šių politikų požiūris. Jie kalba apie rimtą „sistemingą diskriminaciją“ ir bendrą nusistatymą prieš čigonus ir taip darydami visiškai neatsižvelgia į tai, kad romai, kaip ir visi kiti Europos piliečiai, taip pat turi laikytis įstatymų.

Akivaizdu, kad tai kelia susierzinimą kairiesiems, kurie skundžiasi dėl išsiunčiamų romų pirštų atspaudų ėmimo. Jų nuomone, tai baisi diskriminacija. Tačiau tie patys žmonėms nemato problemų, kai visi kiti piliečiai privalo leisti paimti jų pirštų atspaudus, kai jiems išduodami pasai. Tokia yra kairiųjų logika. Net jei N. Sarkozy Vyriausybė veikė vedama oportunizmo, tokia reakcija vis tiek buvo protinga ir būtina, kad būtų apsaugoti pačios Prancūzijos piliečiai. Todėl balsavau prieš šį kairiųjų pateiktą pasiūlymą dėl rezoliucijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Mulder (ALDE), raštu. − (NL) Nyderlandų liaudies partijos laisvei ir demokratijai (VVD) atstovai balsavo už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl romų išsiuntimo B7-0504/2010. Tačiau tai nekeičia to fakto, kad pagal direktyvas kai kuriais atvejais žmonės visada gali būti prievarta išsiųsti į kilmės šalis, jei tose Europos direktyvose taip numatyta.

 
  
MPphoto
 
 

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pateiktą pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes jame siūlomos nuoseklios, ilgalaikės priemonės romų klausimui Europos Sąjungoje spręsti. PPE frakcijos pasiūlyme dėl rezoliucijos taip pat aiškiai ir tiesiogiai pasakyta, kad Rumunijos prašymas priimti ją į Šengeno erdvę neturi būti siejamas su romų klausimu. Kadangi šis pasiūlymas atmestas, balsavau už Europos Parlamento Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos, Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos bei kitų frakcijų pateiktą bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos, kurioje pateikiamas nors ir siauresnis, bet gana teisingas požiūris.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. (EL) Balsavau už Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos ir Europos konservatorių ir reformistų frakcijos pateiktą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl romų padėties Europoje dėl šių priežasčių: 1) jame pabrėžiamos priemonės (Europos strategija: veiksmų planas, ištekliai, valstybių narių ir kitų subjektų bendradarbiavimas, romų įtraukimas ir t. t.), kurių reikia imtis norint panaikinti romų bendruomenės įvairiose Europos šalyse patiriamą atskirtį; 2) jame neapsiribojama vien tik kaltųjų ieškojimu; 3) jame nenukreipiamas visuomenės dėmesys nuo problemos esmės: iki šiol taikytų politikos priemonių, skirtų romams integruoti, nepasiteisinimo; ir 4) juo nekurstoma bergždžia politinė konfrontacija.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. (RO) Valstybių narių ir Europos institucijų pareiga – parengti ir padėti įgyvendinti priemones, kurių reikia norint sukurti tokią politinę ir socialinę aplinką, kuri būtų palanki vykdyti romų integracijos švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos srityse bei darbo rinkoje priemones. Kartu romų moterų padėtis yra dar vienas įdomus aspektas, nes jos patiria dvigubą diskriminaciją: diskriminaciją dėl lyties ir diskriminaciją dėl priklausymo mažumai.

Raginu Europos Komisiją parengti plataus masto Europos strategiją, kuria būtų sprendžiami specifiniai tarpvalstybiniai romų mažumos bendruomenės klausimai. ES institucijos turėtų parodyti bent minimalų institucinį suinteresuotumą stebėti, kaip kovojama su diskriminacija, ir remti romų integraciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – (ES) Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas džiaugiasi balsavimo Parlamente, kuris atliko savo, kaip pagrindinių ES vertybių garanto, vaidmenį, rezultatais. Parlamentas netylėjo dėl padėties Prancūzijoje, tačiau kartu nepamiršo pakritikuoti Komisijos už pavėluotą ir ribotą reakciją. Iš tikrųjų, šis išsiuntimas yra svarbus įrodymas Europai, kad ji nepajėgi laikytis savo pačios nustatytų taisyklių, išdėstytų Pagrindinių teisių chartijoje. Komisijos pareiga – imtis atitinkamų priemonių ir pradėti nuo to, kad kuo greičiau būtų atlikta analizės ataskaita, kurioje būtų aiškiai nurodytos už šią padėtį atsakingos vyriausybės.

Šiandieniniu balsavimu pradėtas svarbus etapas įtvirtinant pasitikėjimą mūsų institucija. Tačiau kova už mažumų teises dar nebaigta. Dabar labiau nei bet kada reikia pripažinti visas ES mažumų teises ir užtikrinti, kad jų būtų paisoma praktikoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Soullie (PPE), raštu. (FR) Labai apgailestauju dėl to, kad Parlamentas priėmė socialistų, liberalų, žaliųjų ir komunistų pateiktą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl romų padėties Europoje.

Manau, nedera taip kritikuoti Prancūzijos, nes ji ne vienintelė valstybė narė, siuntusi romus į jų kilmės šalį. Kai kurių romų stovyklaviečių kūrimasis akivaizdžiai kenkia viešajai tvarkai ir kartais netgi yra teisės į privačią nuosavybę pažeidimas, o mūsų socialinio draudimo sistemai užkraunama našta suteikia teisę Prancūzijos Vyriausybei imtis tokių priemonių pagal Europos sutarčių nuostatas. Romų grąžinimas į Rumuniją ir Bulgariją buvo vykdomas laikantis Prancūzijos ir Europos teisės aktų ir griežtai paisant žmogaus teisių.

Sveikinu Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos sprendimą įkurti romų integracijos darbo grupę, kuri turėtų rasti europinį klajoklių tautų klausimo sprendimą. Turime šį klausimą spręsti konstruktyviai.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu. (IT) Mes iš viso nebalsavome už Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos ir Europos konservatorių ir reformistų frakcijos pateiktą pasiūlymą dėl rezoliucijos, kadangi negalime pritarti nuostatai dėl Rumunijos ir Bulgarijos priėmimo į Šengeno erdvę, nes šios šalys negali užtikrinti vienodų socialinių, ekonominių ir saugumo sąlygų. Mūsų pozicija atitinka mūsų anksčiau pareikštą aiškų „ne“ jų stojimui į ES.

Kita vertus, mes be jokių dvejonių balsavome prieš kairiųjų pateiktą rezoliuciją, nes ji kenkia tokių šalių kaip Prancūzija ir Italija, kurios nusprendė laikytis griežtos pozicijos įstatymo nesilaikančių žmonių atžvilgiu, autonomijai ir savarankiškumui. Peno pamąstymams teikia statistika, teigianti, kad nuo to laiko, kai daugybė romų persikėlė į Prancūziją iš Rytų Europos šalių, vagysčių skaičius išaugo daugiau kaip 200 proc.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu dėl pasiūlymo dėl rezoliucijos B7-0492/2010. (PT) Romų tautinė grupė yra mažuma, o dauguma jos narių yra kurios nors Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai. Europos piliečiai turi teisę laisvai judėti ir įsikurti bet kurioje ES valstybėje narėje, jei tik laikosi Direktyvos 2004/38/EB nuostatų. Tačiau viešosios tvarkos, saugumo ar visuomenės sveikatos sumetimais galimi šios laisvės apribojimai. Nepaisant to, negalima pamiršti, kad tokios priemonės kaip ES piliečių išsiuntimas iš šalies turi būti taikomos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o ne visai grupei ar bendruomenei kartu.

Išspręsti šią problemą galima sukūrus romams palankią strategiją, kuri būtų įgyvendinama bendradarbiaujant valstybėms, institucijoms ir kitiems subjektams ir į kurios kūrimą bei vykdymą būtų įtraukti patys romai, taip pat sukūrus intervencijos struktūrinių trūkumų paveiktose ir atskirtose teritorijose programą. Turiu omenyje Europos regioninės plėtros fondo teisės aktuose numatytą galimybę teikti aprūpinimo būstu pagalbą atstumtoms bendruomenėms ir būtinybę stiprinti Europos romų įtraukties forumo veiksmus. Ne mažiau svarbu plėtoti konstruktyvų valstybių ir romų bendruomenės narių dialogą. Dėl šių išvardytų priežasčių balsuoju už pasiūlymą dėl rezoliucijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu dėl pasiūlymo dėl rezoliucijos RC-B7-0493/2010. (PT) Romų tautinė grupė yra mažuma, o dauguma jos narių yra kurios nors Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai. Visi Europos piliečiai turi teises ir pareigas, nustatytas Direktyvoje 2004/38/EB dėl teisės laisvai judėti Europos Sąjungoje pagal joje nustatytas sąlygas. Tačiau viešosios tvarkos, saugumo ar visuomenės sveikatos sumetimais valstybės narės turi teisę apriboti bet kurios tautybės Europos Sąjungos piliečių judėjimo laisvę ir imigraciją į jų teritoriją.

Valstybės narės neprivalo iš anksto pranešti Europos Komisijai, kad ketina pasinaudoti šia viešosios tvarkos nuostata, kuri yra jų suvereni teisė. Nors pritariu nuomonei, kad Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms tenka bendra pareiga per integruotą strategiją ir per valstybių narių, Europos Komisijos, kitų Europos institucijų ir kitų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą skatinti romų bendruomenės integraciją laikantis nediskriminavimo principo, negaliu balsuoti už tai, kad būtų pasmerkta Komisija už pavėluotą ir ribotą reagavimą susidarius tokiai romų padėčiai Europoje ir už patikrinimą, kaip paisoma žmogaus teisių, nes visa tai yra visų bendra atsakomybė. Dėl šių priežasčių susilaikau nuo balsavimo dėl šio pasiūlymo dėl rezoliucijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl romų padėties ir judėjimo laisvės Europos Sąjungoje, nes manau, kad 10–12 mln. romų padėtis verčia parengti europinę jų integravimo strategiją. Laisvas asmenų judėjimas – vienas iš pagrindinių ES principų. Romų kilmės ES piliečiai, neatsižvelgiant į tautybę, taip pat turi teisę laisvai judėti po ES. Jie, kaip ir visi kiti Europos piliečiai, turi ir teises, ir pareigas. Jei asmuo, nepaisant jo etninės kilmės ar tautybės, padaro nusikaltimą, jis turi prisiimti visą įstatymo nustatytą atsakomybę. Tačiau nusikalstamumo negalima sieti su tautybe ar etnine grupe. Mano įsitikinimu, dėl kai kurių vienos etninės grupės narių ar kai kurių šalies gyventojų padarytų veiksmų negalima kaltinti visos etninės grupės ar visų šalies gyventojų. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija tapo teisiškai įpareigojanti. Šio dokumento 2 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad ES grindžiama tokiomis vertybėmis kaip pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, įstatymų viršenybė bei pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Manau, ES ir valstybėms narėms tenka bendra atsakomybė skatinti romų integraciją per ES romų strategiją.

 
  
MPphoto
 
 

  Traian Ungureanu (PPE), raštu (RO) Balsavau prieš kairiųjų pateiktą bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes jame romų mažumos Europoje klausimas kreipiamas netinkama linkme. Per plenarinę sesiją priimta rezoliucija yra ideologinis dokumentas, o ne konkretus veiksmų planas. Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos pateikta rezoliucija iš esmės yra po „pažangiu“ politiniu tekstu paslėpto veidmainiškumo išraiška. Šia rezoliucija mėginama mus priversti patikėti, kad visi esame rasistai.

Žinoma, to negalima pasakyti apie kairiuosius politikus. Rezoliucija parengta ir dėl jos buvo balsuojama neturint pakankamai žinių apie romų – Rytų ar Vakarų Europos – padėtį. Romų klausimas nėra nacionalinė problema ir todėl negali būti apibūdinamas rasistinės politikos terminais. Romų klausimas jau labai seniai egzistuoja Europos istorijoje ir vis dar nėra išspręstas. Kalbėdami klišėmis ir pasinaudodami politine darbotvarke, visų pirma per socialistų susirėmimą su dešiniosios pakraipos Prancūzijos administracija, nieko neišspręsime, tik padėsime kairiesiems siekti rinkiminių tikslų. Aš balsavau už Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pateiktą rezoliuciją būtent dėl to, kad joje siūlomos priemonės ir raginama derinti veiksmus Europos lygmeniu. Romų klausimas – tai ne rasizmo, o realizmo klausimas. Jei jis bus sprendžiamas pagal kairiųjų siūlomas sąlygas, jis netrukus vėl iškils ir sukels naują krizę vienoje ar kitoje valstybėje narėje. Šiandienos balsavimo rezultatai yra apgailėtini ir neproduktyvūs.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0491/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl ilgalaikės vyresnio amžiaus asmenų priežiūros, nes manau, kad labai svarbu visiems vyresnio amžiaus žmonėms ES sudaryti sąlygas aktyviai gyventi senatvėje ir teikti jiems didesnę pagalbą geresnei gyvenimo kokybei užtikrinti. Pasiūlymu dėl rezoliucijos siekiama mažinti nelygybę sveikatos priežiūros srityje ir apsaugoti vyresnio amžiaus žmones Europos Sąjungoje, taip pat kovoti su netinkamu elgesiu, kurį vyresnio amžiaus žmonės dažnai patiria sveikatos priežiūros paslaugų teikimo srityje, tuo tikslu priimant veiksmingesnes žmogiškųjų išteklių strategijas, kad sumažėtų personalo trūkumas, prisidedant prie informacijos ir komunikacijos technologijų sklaidos ir skatinant priežiūrą teikti namie bei didinant vyresnio amžiaus žmonių savarankiškumą.

Tikiuosi, priėmus šią rezoliuciją, Europos Komisija pradės rinkti duomenis apie geriausią praktiką ilgalaikės priežiūros srityje, kuri galėtų suteikti pridėtinės vertės Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metams (2012), turint tikslą sumažinti bet kokią diskriminaciją, pagerinti ilgalaikę priežiūrą ir sumažinti vyresnio amžiaus žmonių skurdą. Taip pat rekomenduoju įsteigti aktyvaus senėjimo stebėsenos tarnybą, kuri skleistų geriausią patirtį.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) Nors kai kurios šalys, pvz., Italija ir Vokietija, gali nukentėti labiau negu kitos, visos Europos Sąjungos valstybės narės turi spręsti senėjančios visuomenės klausimus. Į šią problemą turime atsižvelgti. Vis dėlto dar per dažnai imamės trumpalaikių veiksmų ir pamirštame pasirūpinti mūsų visuomenėje vykstančiais pokyčiais. Tai – puiki rezoliucija, nes joje trumpai ir sąžiningai visapusiškai apžvelgiami būdai, kuriais turėsime prisitaikyti (infrastruktūra, sveikatos apsaugos sistemos, asmeniniai ryšiai ir kt.). Gyvybiškai svarbu, kad šiuo klausimu ir toliau imtumės veiksmų. Šiandien turime išvengti galimų rytojaus sunkumų.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Palaikau šį pranešimą. Remiantis užimtumo politikos gairėmis, valstybėms narėms būtina dėti visas pastangas, siekiant svarbiausio tikslo – užtikrinti tvarų augimą, stiprinti darbo vietų kūrimą. Taip pat būtina spręsti ilgalaikes valstybių narių problemas: demografinės kaitos, globalizacijos ir naujų technologijų kūrimą. Kad tai pasiekti, būtina investuoti į tvarų augimą, kuris skatintų esamų darbo vietų išsaugojimą ir naujų darbo vietų atsiradimą, ypatingą dėmesį skiriant mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios sukuria didžiąją dalį darbo vietų Europoje. Būtina siekti ir socialinių užimtumo tikslų – skatinti esamų ir būsimų darbuotojų kokybišką švietimą, visą gyvenimą trunkantį mokymąsi; kovojant su nedarbu, ypatingą dėmesį skirti jaunimo, vyresnio amžiaus žmonių, neįgaliųjų bei moterų užimtumo skatinimui, palankiau žiūrėti į netipinių darbo sutarčių sudarymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Europos Sąjungoje vykstant demografiniams pokyčiams, intensyviai didėja vyresnio amžiaus žmonių skaičius ir jau dabar reikia spręsti svarbius uždavinius: patenkinti padidėsiančią sveikatos priežiūros paslaugų paklausą, pritaikyti sveikatos sistemas prie senėjančios visuomenės poreikių ir užtikrinti jų tvarumą visuomenėje, kurioje bus mažiau darbingo amžiaus žmonių. Šiuo metu skurdas yra labai paplitęs tarp pagyvenusių žmonių, nes daugelyje ES šalių yra radikaliai mažinamos pensijos ir kitos socialinės išmokos, tad svarbu sukurti tvarias ilgalaikės priežiūros finansavimo sistemas, skirtas vyresnio amžiaus žmonių priežiūros paslaugoms finansuoti. Taip pat būtina nustatyti minimalius visiems priežiūros sektoriams taikomus standartus, įskaitant minimalų atlyginimą.

Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad būtina mažinti nelygybę sveikatos priežiūros srityje ir apsaugoti vyresnio amžiaus žmones bendruomenėje ir priežiūros įstaigose. Taip pat privalome kovoti su vyresnio amžiaus žmonių socialine atskirtimi ir bet kurios rūšies diskriminacija amžiaus pagrindu. Mes privalome užtikrinti sąlygas aktyviam senėjimui bei orų ir pilnavertį vyresnio amžiaus žmonių gyvenimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Kokybiškas išsilavinimas ir mokymas būtinas asmens savirealizacijai, lygybei, kovai su socialine atskirtimi ir skurdu, aktyviam pilietiškumui ir socialinei sanglaudai. Raginu valstybes nares reguliuoti kvalifikacinius reikalavimus, taikomus pagyvenusiais žmonėmis besirūpinantiems socialiniams darbuotojams, parengti ir įgyvendinti pažangias mokymo sistemas, kad didėtų pagyvenusių asmenų priežiūros sistemoje dirbančiųjų išsilavinimas ir atitinkamai gerėtų teikiamų paslaugų kokybė. Norint pagerinti pagyvenusiems žmonėms teikiamų priežiūros paslaugų kokybę, būtina investuoti į specialiąją geriatrinę mediciną.

 
  
MPphoto
 
 

  Ole Christensen, Dan Jørgensen, Christel Schaldemose ir Britta Thomsen (S&D), raštu. (DA) Danijos socialdemokratai nemano, kad reikėtų įvesti minimalų atlyginimą, kaip siūloma rezoliucijos 12 dalyje. Tačiau, nepaisydami šio nepritarimo dėl minimalaus atlyginimo įvedimo, Danijos socialdemokratai nusprendė balsuoti už rezoliuciją, nes joje išdėstyta nemažai nuomonių ir iniciatyvų, kurioms mes pritariame.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Europos Parlamento sprendimas priimti pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl ilgalaikės vyresnio amžiaus asmenų priežiūros yra naudingas šiems žmonėms, Europos piliečiams, nes jiems reikia ir toliau turėti galimybę naudotis savo teisėmis ir laisvėmis, išsaugoti savo vietą visuomenėje ir neprarasti kontakto su kitomis kartomis. Manau, ES ir valstybės narės turi atsižvelgti į gyventojų senėjimo problemą ir užmegzti bendradarbiavimą, siekiant sukurti tvarią vyresnio amžiaus žmonėms teikiamų priežiūros paslaugų finansavimo sistemą, taip pat tinkamo profesinio šio sektoriaus darbuotojų rengimo sistemą, mokant jiems atitinkamą atlyginimą ir taip pagerinant jų teikiamų paslaugų kokybę. Be to, miestų ir teritorijų planavimo tarnybos turi priimti priemones, užtikrinančias, kad vyresnio amžiaus žmonėms ir riboto judumo asmenims būtų suteiktos galimybės patekti ten, kur jiems reikia: kur teikiamos prie jų poreikių priderintos socialinės paslaugos, vykdoma socialinė ir kultūrinė veikla. Atitinkamos valdžios institucijos turi nuolat informuoti vyresnio amžiaus asmenis apie jiems priklausančias teises ir apie juos liečiančių teisės aktų pakeitimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes pritariu, kad reikia suteikti galimybes vyresnio amžiaus žmonėms gauti geros kokybės sveikatos ir kitokios priežiūros paslaugas. Atsižvelgiant į kelių pastarųjų metų demografinius pokyčius, visų pirma gyventojų senėjimą, vyresnio amžiaus žmonėms reikia padėti, kad jie galėtų gyventi oriai ir savarankiškai savo pačių namuose.

 
  
MPphoto
 
 

  Göran Färm, Anna Hedh, Olle Ludvigsson ir Marita Ulvskog (S&D), raštu. (SV) Turime išlaikyti aukšto lygio vyresnio amžiaus asmenų priežiūros paslaugas ir šiai priežiūrai turi būti skiriamas prioritetas gerovės sistemoje, kuri yra plėtotina atsižvelgiant į demografinius pokyčius. Mes gerai suprantame, kad reikia nustatyti reikalavimus dėl būtinųjų socialinių standartų, taikomų visoms priežiūros sektoriaus sutartims, tačiau manome, kad minimalus atlyginimas neturėtų būti nustatomas, nes, pvz., Švedijoje to nėra, mat atlyginimų nustatymas yra socialinių partnerių reikalas. Be to, atlyginimų lygio nustatymas nepriklauso ES kompetencijai. Mes nemanome, kad padėtis kaip nors pasikeis, tačiau, nepaisant to, nusprendėme balsuoti už pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes manome, kad pagrindinis klausimas yra labai svarbus.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei ir didėjant vyresnio amžiaus asmenų pažeidžiamumui dėl jų priklausomybės nuo socialinių paslaugų, kurios dažnai yra nepatenkinamos ir ardo santykius šeimoje, patenkame į padėtį, kai daugeliui žmonių šį sunkiausią gyvenimo etapą tenka įveikti vieniems ir neturint finansinių išteklių pragyventi, o dažnai ir patiriant didžiulį skurdą, todėl nacionalinės vyriausybės privalo pasirūpinti svarbiausių priežiūros paslaugų teikimu.

Europoje, kaip ir Portugalijoje, nuolatinės priežiūros klausimas yra labai svarbus CDS-PP (Demokratų ir socialistų centro-liaudies partijai) – jau kelerius metus mes aiškiai remiame tokią priežiūrą ir paramą šeimoms, įskaitant vyresnio amžiaus žmones, bei privatiems priežiūros paslaugų teikėjams teikiančių tinklų kūrimąsi. Džiaugiuosi, kad čia svarstomame pasiūlyme dėl rezoliucijos siūloma, kad nacionalinės vyriausybės turėtų remti neformalios priežiūros paslaugų teikėjus, kurie dažnai yra šeimos nariai, ir kad šiems priežiūros paslaugų teikėjams, kurie vykdo funkcijas, kurias kitu atveju tektų vykdyti valstybei, būtų sudarytos sąlygos prižiūrėti savo vyresnio amžiaus artimuosius ir nenukentėti dėl to, pvz., profesinėje srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Per pastaruosius kelerius metus ES įvyko demografinių pokyčių – padaugėjo vyresnio amžiaus gyventojų. Dėl šio reiškinio padidėjo našta biudžetams, prireikė daug papildomos infrastruktūros ir socialinių paslaugų. Todėl reikalinga politika, kaip įtraukti pagyvenusius žmones ir kovoti su visų formų diskriminacija dėl amžiaus. Esu nustebęs, kad daugelyje valstybių narių specializuotos geriatrinės medicinos finansavimas vis mažinamas ir teikiama vis mažiau jos paslaugų. Vyresnio amžiaus gyventojams teikiamos paslaugos turėtų būti aukštos kokybės.

Todėl valstybės narės turėtų taikyti politikos priemones specialistų mokymui tobulinti. Be to, norėčiau jums priminti didžiulį savanoriškų įstaigų, religinių ir labdaros organizacijų įnašą šioje srityje. Valstybės narės turėtų itin energingai siekti užtikrinti ilgalaikės priežiūros paslaugas gaunančių žmonių pagrindinių teisių apsaugą. Valstybės narės turėtų teikti prioritetinę paramą palaikomosios slaugos namuose grupėms kurti, parengti ir įgyvendinti pažangias mokymo sistemas, kad būtų lengviau gerinti pagyvenusiųjų žmonių priežiūros sistemos darbuotojų išsilavinimą. Komisija turėtų atlikti tyrimą, kuriuo būtų sudarytas aiškesnis vaizdas apie didėjančius reikalavimus pagyvenusių žmonių priežiūrai, ir planuojamo specialistų ruošimo sąmatą laikotarpiui iki 2020 m.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Dėl mokslo ir technologijų pažangos ir pozityvios civilizacijos evoliucijos ilgėja žmonių gyvenimo trukmė. Tačiau dabar, kai krypstama į neoliberalizmą ir kai pagrindinis kapitalistinės visuomenės tikslas – gauti kuo daugiau pelno, vyriausybės yra linkusios neteikti tiek daug svarbos vyresnio amžiaus žmonių vaidmeniui, o senėjančią visuomenę laiko našta, kas yra nepriimtina.

Šiame pasiūlyme dėl rezoliucijos, nors juo ir nepašalinamos problemos priežastys, o būtent – socialinės paramos mažėjimo priežastys, kviečiama kovoti su vyresnio amžiaus žmonių socialine atskirtimi ir visų formų diskriminacija dėl amžiaus.

Be to, jame smerkiamas profesionalios geriatrinės medicinos finansavimo sumažinimas, nepakankamas vyresnio amžiaus žmonėms priežiūros paslaugas teikiančių specialistų rengimas, nepakankama bendruomeninės priežiūros ir priežiūros namuose infrastruktūra, taip pat nepakankama vyresnio amžiaus žmonių priežiūra visiems prieinamomis sąlygomis.

Todėl mes pritariame šiam kvietimui, tačiau toliau kovosime su šios padėties priežastimis ir už tikrą, vyresnio amžiaus žmonėms palankų pokytį politikoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. (FR) Perskaitęs šį Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pateiktą pasiūlymą dėl rezoliucijos, dėl kurios balsavome, prisiminiau skausmingus ir gėdingus 2003 m. įvykius, kai per karščio bangą Prancūzijoje mirė per 15 000 vyresnio amžiaus žmonių. Šios tragedijos priežastis – personalo trūkumas senelių namuose ir nesveika tendencija mūsų visuomenėje, ypač mano šalyje, kai daugelis vyresnio amžiaus žmonių paliekami vienatvėje ir skurde. Tačiau kartu negaliu pamiršti ir to, kad Europos Sąjungai tenka didžiulė atsakomybė už mūsų socialinio draudimo sistemos suardymą, nulemtą jos taikomos ekonominės ir prekybos politikos, mėginamo primesti biudžetinio maltizmo ir grynai statistika paremtos socialinio saugumo vizijos, kuriai pritaria ir mūsų aukščiausieji politikai. Manau, kalta ji ir vyriausybės, kurios ją remia dėl mažų atlyginimų, perkamosios galios ir pensijų. Tai pat negaliu pamiršti, kad daugybė šiame Parlamente priimamų dokumentų persmelkti pražūties kultūra. Todėl, tiesą sakant, nemanau, kad reikėtų Briuseliui suteikti bet kokią galią formuoti politiką vyresnio amžiaus žmonių atžvilgiu, netgi rengti statistiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Ibrisagic (PPE), raštu. − (SV) Balsavimo paaiškinimas: šiandien balsavome už pasiūlymą dėl rezoliucijos (B7-0491/2010) dėl ilgalaikės vyresnio amžiaus asmenų priežiūros. Tačiau norėtume pabrėžti, kad pritariame ne viskam, kas išdėstyta rezoliucijoje. Mums didžiausią rūpestį kelią raginimas įvesti minimalų atlyginimą. Šiuo klausimu mes kviečiame vadovautis subsidiarumo principu. Gunnar Hökmark, Christofer Fjellner, Anna Ibrisagic, Anna Maria Corazza Bildt.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Tai – klausimas, kuris, mūsų partijos nuomone, seniai yra iškilus ir kuriam teikiame didelę svarbą, kad didelių sveikatos problemų turinčių pagyvenusių žmonių pastarasis gyvenimo etapas būtų nugyventas kuo geresnėmis sąlygomis. Todėl nepaisant krizės reikia kuo daugiau išteklių nukreipti kuo geresnei paramai visiems, gaunantiems ilgalaikės priežiūros paslaugas, kad pagyvenusių žmonių gyvenimas būtų geros kokybės. Būtent tai mano partija skatina Portugalijoje ir mes šiuo klausimu pateikėme keletą pasiūlymų Portugalijos parlamentui.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. (ES) Dėl demografinių pokyčių, įvykusių per pastaruosius kelerius metus, ypač dėl gyventojų senėjimo, padidėjo našta biudžetui ir išaugo poreikis užtikrinti geresnę sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugų infrastruktūrą. Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl ilgalaikės vyresnio amžiaus asmenų priežiūros, kuriame valstybės narės raginamos kovoti su šių žmonių socialine atskirtimi ir bet kokia diskriminacija dėl amžiaus, kadangi valstybės narės privalo užtikrinti galimybę gauti tinkamos kokybės sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugas, nes tai pagrindinis Europos solidarumo modelio principas.

Svarbu pripažinti geros kokybės ir nuolatinės priežiūros svarbą, todėl valstybės narės turi pradėti vykdyti pagalbos ir priežiūros teikimo vyresnio amžiaus žmonėms namuose programas, kurias pagal savo kompetenciją administruotų savivaldybės ar vietos valdžios institucijos, o tose šalyse, kuriose jos jau pradėtos, jos turėtų būti tęsiamos. Visose valstybėse narėse turi būti nustatytos garantijos ilgalaikės priežiūros paslaugas gaunančių žmonių pagrindinėms teisėms apsaugoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – (LV) Visiškai pritariu šiam pasiūlymui dėl rezoliucijos. Tikiuosi, šį Europos Parlamento pareiškimą seks tolesni veiksmai. Labai svarbu aštriai ir veiksmingai reaguoti į bet kokį ir kiekvieną vyresnio amžiaus žmonių diskriminacijos atvejį. Labai svarbu parengti nacionalinėms vyriausybėms teisiškai privalomą direktyvą, kurioje būtų numatytos teisinės priemonės, nukreiptos prieš veiksmus, kuriais ketinama mažinti pensijas ir nevykdyti kitų valstybės įsipareigojimų vyresnio amžiaus žmonėms. 2009 m. mano šalies, Latvijos, valdžia, norėdama „pragręžti skylę“ biudžete, sumažino pensijas ir taip sugriovė žmonių viltį, kad socialinė sistema bus stabili ir teisinga. Balsavau už šią rezoliuciją vildamasis, kad panašūs pažeidimai ir piktnaudžiavimas galia nebepasikartos.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Jau daug metų matome, kad nebeįmanoma finansuoti trumpalaikės ar ilgalaikės priežiūros paslaugų. Nepaisant to, visos priemonės šioje srityje yra atidėliojamos, o tie, kuriems jų reikia, ir jų artimieji paliekami likimo valiai. Kaip ir vaikų auginimo atveju, artimųjų priežiūros paslaugoms bei savanoriškai dirbančių bendruomenės narių paslaugoms neteikiama reikšmės, dėl kapitalizmo ardomi socialiniai tinklai. Žmonės buvo įtikinti, kad norint užtikrinti, jog socialinės sistemos, o kartu ir vyresnio amžiaus žmonių priežiūra, išliks, reikia nežabotos masinės imigracijos.

Tačiau viskas yra priešingai. Tai tik paspartino grėsusį finansinį žlugimą. Diskutuoti apie finansinį gyvybingumą ir finansinę priežiūros keliamą naštą jau per vėlu. Jei ir nuspręstume skirti prioritetą palaikomosios slaugos ir medicininės priežiūros paslaugų teikimo namuose plėtojimui, nebebus įmanoma pakeisti mąstysenos ir pasisukti šiuo klausimu 180 laipsnių kampu. Tačiau bet kokiu atveju noras kovoti su netinkamu elgesiu su vyresnio amžiaus žmonėmis yra sveikintinas. Reikalavimų sąrašas vėluoja metų metus. Nepaisant to, balsavau „už“.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Labai džiaugiuosi, kad priimta ši rezoliucija, kurioje valstybės narės raginamos iš esmės atsižvelgti į pastarųjų metų demografinius pokyčius, ypač į visuomenės senėjimą, dėl kurių didėja spaudimas biudžetui ir auga poreikis užtikrinti geresnę sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugų infrastruktūrą; valstybės narės kviečiamos kovoti su vyresnio amžiaus žmonių socialine atskirtimi ir bet kokia diskriminacija dėl amžiaus; valstybėms narėms primenama, kad galimybė gauti tinkamos kokybės sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugas yra pagrindinis Europos solidarumo modelio principas.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Šio pasiūlymo dėl rezoliucijos priėmimas dar kartą parodo, kad Europos Parlamentui ir jo nariams ypač rūpi vyresnio amžiaus žmonių sveikatos priežiūros klausimas. Senėjančioje visuomenėje tampa vis svarbiau saugoti ir gerinti mūsų „sidabrinių metų“ kokybę.

Tęsti šioje srityje dirbančių specialistų rengimą, raginti valstybes nares informuoti vyresnio amžiaus žmones apie sveiką mitybą ir dehidratacijos pavojaus prevenciją, plėtoti vadinamąsias „e. sveikatos“ paslaugas siekiant efektyvumo ir produktyvumo – tai tik keletas priemonių, kurios siūlomos rezoliucijoje.

Nė viena valstybė narė negali išsisukti nuo pagrindinės pareigos gerinti sąlygas šiems vyrams ir moterims, kurie dažnai paliekami vieni. Todėl tikiuosi, kad siekdami iš tikrųjų sukurti „visuomenę visiems“, priėmę šia rezoliuciją suteiksime naują stimulą valstybėms narėms pasirūpinti, kad įvairaus amžiaus žmonės turėtų galimybę aktyviai dalyvauti bendruomenės gyvenime, o bendruomenė nepaliktų jų likimo valiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Alf Svensson (PPE) , raštu. (SV) Šiandien balsavau už rezoliuciją B7-0491/2010 dėl ilgalaikės vyresnio amžiaus asmenų priežiūros. Tačiau vienai rezoliucijos daliai nepritariu. Rezoliucijos 12 dalyje reikalaujama nustatyti būtinuosius visoms priežiūros sektoriaus sutartims taikomus standartus, įskaitant minimalų atlyginimą. Švedijos krikščionys demokratai tam prieštarauja. Tai svetima Švedijos kolektyvinių susitarimų modeliui. Mūsų švediškasis modelis pasiteisino kaip tenkinantis ir darbuotojų, ir darbdavių interesus. Esu giliai įsitikinęs, kad atlyginimas – tai dalykas, kuris turėtų būti nustatomas socialinių partnerių susitarimu, o ne įrankis politikams pranokti vieni kitus.

 
  
  

Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos (RC-B7-0484/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsavau už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Jordano upės ir ypač Jordano žemupio padėties, nes manau, kad labai svarbu atkeipti dėmesį į šios upės, ypač jos žemupio, niokojimą. Pasiūlyme raginama, kad Izraelio ir Jordanijos vyriausybės, taip pat Palestinos savivalda, padedant Europos Sąjungai, įsteigtų Jordano upės baseino komisiją, kuri būtų atvira kitoms upės kranto šalims.

Manau, reikia valdymo plano, kurį įgyvendinant būtų galima atitaisyti Jordano upei padarytą žalą, skiriant finansinę ir techninę pagalbą jai ir ypač jos žemupiui atgaivinti. Vandentvarkos klausimas, ypač teisingas vandens paskirstymas siekiant patenkinti visų regiono gyventojų reikmes, yra itin svarbus norint užtikrinti ilgalaikę taiką ir stabilumą Artimuosiuose Rytuose. Todėl manau, kad reikia intensyvinti pastangas ir skirti daugiau finansinės ir techninės pagalbos vandentvarkos projektams, skatinti teisingą jos panaudojimą ir reikiamų technologijų perdavimą regiono šalims.

 
  
MPphoto
 
 

  Ioan Enciu (S&D), raštu. − Pritariu rezoliucijai dėl Jordano upės padėties, nes joje raginama imtis konkrečių priemonių šiuo klausimu, kuris daro tiesioginę įtaką regiono tautų ekonominei, socialinei ir kultūrinei gerovei. Smarkus Jordano upės nykimas turi poveikio visiems nuo šios upės vandens išteklių priklausomų bendruomenių gyvenimo aspektams. Rezoliucijoje, kurioje raginama kartu ieškoti tarpvalstybinių taršos ir vandens išteklių išeikvojimo problemų sprendimo būdų, pabrėžiama, kad Izraelio, Palestinos ir Jordanijos bendradarbiavimas sprendžiant Jordano upės nykimo problemą gali duoti rezultatų pasitikėjimo ir taikos kūrimo srityje.

Rezoliucijoje teisingai pabrėžiama, kad į Europos Sąjungos santykius su Jordano upės kranto šalimis turi būti įtraukti šios upės gaivinimo planai ir pasiūlymai. O Europos Sąjunga, atsižvelgdama į problemos opumą, savo vystomuosiuose projektuose, vykdomuose šiame regione, turėti skirti prioritetą Jordano upės gaivinimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. − (PT) Balsavau už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Jordano upės padėties, nes reikia išsaugoti šios upės vertę aplinkos, kraštovaizdžio grožio, kultūriniu, istoriniu, reikšmės žemės ūkiui ir ekonominiu požiūriu. Tinkamas vandens išteklių valdymas atsižvelgiant į visų regiono gyventojų reikmes taip pat labai svarbus Artimųjų Rytų stabilumui.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Jordanijos upės problemos kelia daug didesnį nei įprastą susirūpinimą vandens išteklių nykimu. Kaip pripažįstama mūsų priimtoje rezoliucijoje, Jordanas nėra paprasta upė. Jos reikšmė yra daug didesnė nei paprastos upės – ji reikšminga įvairių platumų valstybių, tautų ir gyventojų politiniam, simboliniam ir religiniam gyvenimui.

Ypatinga jos svarba žmonijos istorijai pateisina Europos ir visų pirma šio Parlamento susirūpinimą jos likimu. Tikiuosi, prieigą prie Jordano upės turinčios valstybės sugebės pamiršti savo tradicijų skirtumus ir nepasitikėjimą bei suvienyti pastangas tolesniam šios upės nykimui sustabdyti, ir joms to linkiu.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Jordano upė, ypač Jordano žemupis, yra visuotinės svarbos kultūrinis kraštovaizdis, turintis didelę istorinę, religinę ir ekologinę svarbą. Deja, jį niokoja per didelis išnaudojimas, tarša ir netinkamas srovės valdymas, dėl kurių sunaikinama 50 proc. biologinės įvairovės. Jordano upės, ypač Jordano žemupio, atgaivinimas didžiausią reikšmę turi Izraelio, Jordanijos ir Palestinos vietos bendruomenėms, patiriančioms panašų vandens trūkumą.

Jis taip pat teikia didžiulę ekonominę naudą ir labai padeda didinti tarpusavio pasitikėjimą. Aktyvus vyriausybių, pilietinės visuomenės organizacijų ir atitinkamų vietos bendruomenių bendradarbiavimas gali daug prisidėti prie regioninių taikdariškų pastangų. Todėl raginame nukentėjusių šalių institucijas bendradarbiauti ir atgaivinti Jordano upę parengiant ir įgyvendinant politikos priemones, kuriomis būtų siekiama apčiuopiamų rezultatų namų ūkių ir žemės ūkio vandens paklausos valdymo ir vandens bei gamtos išteklių išsaugojimo srityse. Taip pat raginame Tarybą, Komisiją ir ES valstybes nares skatinti ir remti visapusišką Jordano upės naikinimo padarytos žalos atitaisymo planą.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Kaip teigiama pasiūlyme dėl rezoliucijos, Jordano upės baseino, ypač Jordano žemupio, kraštovaizdis yra visuotinės svarbos kultūrinis kraštovaizdis, istoriniu, simboliniu, religiniu, aplinkos, žemės ūkio ir ekonominiu požiūriais labai svarbus ne tik Artimųjų Rytų, bet ir kitoms šalims. Dabartinė upės būklė – jos ekologinis nykimas ir su tuo susijusi tarša – verčia rimtai dėl jos nerimauti.

Žinoma, pageidaujamas ir reikalingas Jordano upės gaivinimas – būtinybė aplinkos, socialiniu ir kultūriniu požiūriu – neatskiriamas nuo regiono geopolitinių sąlygų. Reikia pripažinti, kad Palestinos gyventojams Vakarų Krante jau dabar labai stinga vandens, nes beveik visą reikalingą vandenį sunaudoja Izraelis ir Vakarų Krante esančios Izraelio gyvenvietės, taip pat todėl, kad Izraelis ir toliau laiko užėmęs didelę dalį Golano aukštumų, kur yra daug svarbių šaltinių. Todėl teisingas vandens išteklių paskirstymas siekiant vienodai patenkinti visų regiono gyventojų reikmes yra itin svarbus norint užtikrinti ilgalaikę taiką ir stabilumą Artimuosiuose Rytuose, o tai, savo ruožtu, yra neatsiejama nuo poreikio gaivinti Jordano žemupį.

 
  
MPphoto
 
 

  Jaromír Kohlíček (GUE/NGL), raštu. − (CS) Artimųjų Rytų padėtis jau daug metų sudėtinga politiniu, taip pat ekonominiu ir ekologiniu požiūriu. Čia niekada nebuvo daug upių, jų tėkmė yra labai nepastovi, netgi antikos laikais miškai užleido vietą dirbamai žemei ir ganykloms, dėl kurių kasmet sunaikinama nemažai krūmynų, medžių ir žalumos. Jau dabar Jordano upė yra nusekusi ir jos vanduo užterštas, laipsniškai senka ir Mirusioji jūra. Pakankamos upės vandens tėkmės užtikrinimas yra didelė techninio pobūdžio problema, kuri gali būti išspręsta tik esant taikiai politinei padėčiai. Europos Sąjunga jau senai aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose, kurių pagrindinis tikslas – remti taikią viso regiono plėtrą.

Todėl taip pat pageidautina, kad remtume svarbiausią – racionalios vandentvarkos atgaivinimo Jordano vidurupyje ir žemupyje – programą. Kadangi vietos valdžia susiduria su panašiomis problemomis įvairiose Sahelio ir Azijos dalyse, Komisija turėtų reaguoti ne tik suteikdama vertingą įkvėpimą panašioms problemoms kitose pasaulio dalyse spręsti, bet ir priimdama konkrečias taisomąsias priemones. Pritariu šio rezoliucijos projekto priėmimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Galimybė turėti geriamojo vandens yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių. Liepos mėn. Jungtinės Tautos priėmė Kočabambos tautų aukščiausiojo lygio susitikimo inspiruotą rezoliuciją, kurioje reikalaujama šią teisę pripažinti. Jordano upė nuniokota, o Izraeliui, Jordanijai ir Sirijai pakreipus iš esmės visą upės vagą, Palestinos gyventojai nebeturi geriamojo vandens. Europos Sąjunga be jokių išlygų turi remti valstybių bendradarbiavimo susitarimus dėl upės gaivinimo ir vandens išteklių paskirstymo regione tobulinimo.

Nepaisant to, toks išskirtinis dėmesys Jordano upei, kai naikinama tiek daug kitų upių, stebina. O šioje rezoliucijoje būtent taip ir daroma. Balsuoju už ją tikėdamasis, kad panašus dėmesys bus parodytas ir kitiems vandens telkiniams visame pasaulyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. (ES) Balsavau už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Jordano upės padėties, nes visos prieigą prie šios upės turinčios šalys turi būti skatinamos ją gaivinti. Jordano žemupys visiškai sunaikintas: bloga vandentvarka lėmė didžiulę taršą, dėl kurios sunaikinta 50 proc. biologinės įvairovės.

1994 m. pasirašytoje taikos sutartyje Izraelis ir Jordanija susitarė bendradarbiauti rūpinantis Jordano upės ekologija palei jų bendrą sieną ir saugant jos vandens išteklius. Tačiau Palestinos gyventojams buvo uždrausta patekti į Izraelio saugumo zoną, nustatytą Vakarų krante palei visą Jordano žemupį, kurį neteisėtai yra užėmę Izraelio gyventojai, drėkinantys žemę palestiniečiams priklausančiu vandeniu.

Tai reiškia, kad Vakarų krante gyvenantiems palestiniečiams labai stinga vandens, todėl mes reikalaujame, kad Izraelis sustabdytų gyvenviečių kūrimo politiką, taip pat ir Jordano žemupyje. Prieigą prie šios upės turinčios šalys, padedamos ES, turi įsteigti Jordano upės komisiją upei gaivinti, kad būtų užtikrintas pakankamas kiekis vandens palei upę gyvenančių žmonių reikmėms tenkinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – (LV) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Rezoliucijoje teigiama, kad šiandien Jordano upės būklė katastrofiška. Mirusiosios jūros lygis kasmet nusileidžia po 30 cm. Pakrantės šalys, ypač Sirija ir Jordanija, naudoja upės išteklius, bet visai neinvestuoja į nuotekų valymo bei geriamojo vandens ruošimo įrangos tobulinimą. Jei ES labai greitai nepadidins spaudimo visiems vandens išteklių naudotojams, ekologinės nelaimės bus neišvengta. Šiuo požiūriu rezoliucija yra pačiu laiku duodamas signalas Sirijos, Jordanijos ir Izraelio vyriausybėms. Labai svarbu, kad visų Artimųjų Rytų šalių vyriausybės suprastų, jog ES negali išspręsti jų problemų. Turime priversti Sirijos, Jordanijos ir Izraelio vyriausybes galvoti apie ateitį. Turime padėti joms planuoti veiksmus šia linkme, tačiau jokiomis aplinkybėmis neturime skirti lėšų tiems, kurie neatsakingai naudoja gamtinius išteklius savanaudiškais tikslais.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Džiaugiuosi šiandien vykusiu svarbiu balsavimu dėl rezoliucijos, kurioje atkreipiamas dėmesys į Jordano upės, ypač jos žemupio, niokojimą ir parodomas susirūpinimas šia problema. Joje visų Jordano upės kranto šalių valdžios institucijos raginamos bendradarbiauti ir parengti bei įgyvendinti politiką, skirtą Jordano upei atgaivinti, pagal kurią būtų siekiama apčiuopiamų rezultatų vandens reikmių namų ir žemės ūkiuose valdymo, vandens kokybės išsaugojimo, kanalizacijos valdymo ir žemės ūkio bei pramoninių nuotekų tvarkymo srityse, taip pat užtikrinant, kad į Jordano žemupį įtekėtų pakankamas kiekis gėlo vandens. Joje palankiai vertinamas Izraelio, Jordanijos ir Palestinos vietos bendruomenių, kurioms aktualios tos pačios apsirūpinimo vandeniu Jordano žemupyje problemos, bendradarbiavimas, o Izraelis ir Jordanija raginami visapusiškai vykdyti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su Jordano upės atgaivinimu.

 

8. Balsavimo ketinimai ir pataisymai (žr. protokolą)
 

(Posėdis sustabdytas 12.50 val. ir atnaujintas 15.00 val.)

 
  
  

PIRMININKAVO: Diana WALLIS
Pirmininko pavaduotoja

 

9. Ankstesnio posėdžio protokolo tvirtinimas (žr. protokolą)
Kalbų vaizdo įrašas

10. Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pažeidimo atvejų

10.1. Kenija: nepavykęs bandymas areštuoti Sudano prezidentą Omarą al-Bashirą
Kalbų vaizdo įrašas
MPphoto
 

  Pirmininkė. − Kitas klausimas – diskusijos dėl šešių pasiūlymų dėl rezoliucijų dėl Kenijos: nepavykęs bandymas areštuoti Sudano prezidentą Omarą al-Bashirą(1).

 
  
MPphoto
 

  Charles Tannock, autorius. Ponia pirmininke, Tarptautinis baudžiamasis teismas pareiškė Sudano prezidentui Omarui al-Bashirui kaltinimus dėl genocido, nes jis įtariamas davęs įsakymą Darfūre daryti baisius nusikaltimus.

Vargu ar jis yra tas žmogus, kurį norėtumėte matyti kaip garbės svečią, ir dėl TBT pareikšto kaltinimo Turkija praėjusiais metais turėjo atšaukti jam skirtą kvietimą dalyvauti OIC konferencijoje Ankaroje.

Deja, būtent tai Kenijos prezidentas neseniai padarė per ceremoniją, skirtą naujosios Kenijos Konstitucijos paskelbimui paminėti. Žinoma, dauguma trapios Kenijos koalicijos vyriausybės ministrų, taip pat ministras pirmininkas R. Odinga dėl O. al-Bashiro dalyvavimo jautėsi labai nepatogiai, tačiau žala padaryta, ir Kenijos, kaip demokratiško ir tarptautinės teisės besilaikančio lyderio regione, reputacija dabar suteršta.

TBT įsteigtas būtent tam, kad aukšto rango pareigūnai, net ir nepriklausomų valstybių vadovai, galėtų būti patraukti atsakomybėn už įtariamus jų nusikaltimus, paaiškėjus, kad tai nusikaltimai visai žmonijai arba genocidas, arba karo nusikaltimai, ir dėl to jiems taikoma visuotinė Romos statutą pasirašiusių šalių jurisdikcija.

Todėl Kenijos atsisakymas laikytis savo įsipareigojimų, kylančių iš narystės TBT, yra smerktinas. Tačiau turime pasidžiaugti paskutinėmis naujienomis, kad Kenija visapusiškai bendradarbiaus su TBT, kai jis tirs prieš trejus metus įvykusį žiaurų smurto protrūkį po rinkimų, net jeigu šis bendradarbiavimas yra labai pavėluotas ir, atrodytų, yra paskatintas dėl O. al-Bashiro vizito kilusio didelio triukšmo.

 
  
MPphoto
 

  Marietje Schaake, autorė. − Ponia pirmininke, Kenija, kaip ir kitos Afrikos šalys, yra pagrindinė ES partnerė daugelyje svarbių sričių, pvz., saugumo, plėtros ir prekybos.

Afrika atliko labai svarbų vaidmenį įsteigiant TBT, ir jos įsipareigojimas laikytis TBT statuto taip pat patvirtintas Afrikos Sąjungos steigiamojo akto 4 straipsnyje.

ES ir Kenijos sudarytame Kotonu susitarime nustatytos partnerystės sąlygos; šiame susitarime aiškiai nustatyta, kad prekyba ir pagalba priklauso nuo to, kaip laikomasi demokratijos ir žmogaus teisių standartų.

Deja, rugpjūčio 27 d. Omar al-Bashir apsilankė Kenijoje kaip oficialus vyriausybės atstovas, aukštas pareigas einantis asmuo. Tai atsitiko tuo metu, kai dėl įtariamo Omaro al-Bashiro dalyvavimo vykdant genocidą Darfūre (Sudanas) buvo išduotas jo arešto orderis.

O. al-Bashir vis dar gali gintis TBT, tačiau visų pirma jis turi būti pristatytas į Hagą. Kenija turėjo jį areštuoti, kai jis buvo jos teritorijoje, tačiau ji to nepadarė. Tai rimta problema. Tai ženklas, kad vyriausybė, laikydamasi susitarimų, kuriuos ji sudarė, neatlieka patikimos šalies vaidmens, ir tai turėtų būti rimta ES problema.

Turime užtikrinti, kad laikysimės savo pačių nustatytų kovos su nebaudžiamumu standartų, ir, siekdami daugiau stabilumo ir demokratijos, turime kovoti su nebaudžiamumu Afrikoje. Norėčiau paprašyti vyriausiosios įgaliotinės imtis rimtų diplomatinių veiksmų prieš Keniją ir priminti jos lyderiams jų įsipareigojimą laikytis Romos statuto.

 
  
MPphoto
 

  Barbara Lochbihler, autorė.(DE) Ponia pirmininke, šiais metais Kampaloje vykusioje Tarptautinio baudžiamojo teismo peržiūros konferencijoje paaiškėjo, kad šis teismas gali veiksmingai atlikti savo darbą tik turėdamas valstybių narių, visų pirma tų, kurios ratifikavo Romos statutą, paramą. ES valstybėms narėms reikia nuolat priminti tai, nes baimė, kad kils diplomatinių problemų ir, galimas daiktas, bus padaryta politinė žala, dažnai trukdo imtis nuoseklių veiksmų, susijusių, pvz., su įtariamų karo nusikaltėlių areštu.

Šiandien savo pasiūlyme dėl rezoliucijos kritikuojame Sudano prezidentą Omarą al-Bashirą pakvietusios ir tuomet jo areštuoti nesugebėjusios Kenijos vyriausybės veiksmus. Omaro al-Bashiro arešto orderiai išduoti dėl jo padarytų karo nusikaltimų ir įvykdyto genocido. Taip Kenija pažeidė tarptautinę teisę ir iškilmingai pareiškė, kad tariamas Afrikos vyriausybių solidarumas yra svarbesnis nei tokių sunkių nusikaltimų, pvz., nusikaltimų žmonijai, nagrinėjimas ir kaltų asmenų patraukimas atsakomybėn. Tai bloga žinia milijonams Afrikos gyventojų, nukentėjusių nuo prezidento O. al-Bashiro žiaurumų, taip pat tiems, kurie patyrė siaubingas kančias per kitus karus ir pilietinius karus. Turime išspręsti tai dėl aukų ir jų šeimų, jiems reikia teisingumo ir jie privalo pamatyti, kaip šie nusikaltėliai, net jeigu jie yra aukšti pareigūnai ar kariuomenės vadai, patraukiami atsakomybėn už savo žiaurumus.

Tai, kad Afrikos Sąjunga atvirai nepalaikė prezidento O. al-Bashiro arešto, taip pat nusipelno smarkios kritikos. Ji rodo apsimestinį solidarumą su savo valstybėmis narėmis, remia aukštas pareigas einančių politikų nebaudžiamumą ir taip silpnina būtiną gerą valdymą – valdymą, kuriuo remdamasi Afrikos Sąjunga turėtų priimti sprendimus dėl dabartinės ir tarptautinės teisės. Taip pat nuvilia tai, kad Afrikos Sąjunga atsisakė Adis Abeboje įsteigti Tarptautinio baudžiamojo teismo regioninį skyrių.

Būtent dėl šios priežasties dar kartą raginame Komisiją įtraukti šį menko bendradarbiavimo ir atsisakymo bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu klausimą į kito ES ir Afrikos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkę.

 
  
MPphoto
 

  Marie-Christine Vergiat, autorė. – (FR) Ponia pirmininke, dauguma iš mūsų šiame Parlamente apgailestauja dėl Kenijos, Afrikos Sąjungos ir Arabų lygos sprendimų atsisakyti įvykdyti tarptautinį Omaro al-Bashiro arešto dėl nusikaltimų žmonijai orderį. Todėl Sudano prezidentas beveik visose Afrikos ir Arabų šalyse naudojasi visišku nebaudžiamumu. Dauguma iš mūsų, nors iš tikrųjų ne tiek jau daug, nori, kad tarptautinis teisingumas visame pasaulyje visiems būtų vienodas.

Žinome, kaip sudėtinga buvo įsteigti Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT). Taip pat žinome, kad dar daug turime nuveikti, kad šis teismas galėtų visame pasaulyje vykdyti savo funkcijas. Tačiau būtume patikimesni, jeigu visos mūsų valstybės narės, ypač Prancūzija, taip ilgai neužtruktų pritaikydamos savo įstatymus prie tarptautinio teisingumo reikalavimų. Būtume patikimesni, jeigu didžiosios valstybės, pvz., Jungtinės Valstijos, neatsidurtų už šio tarptautinio teisingumo ribų.

Pasakysiu dar daugiau – kad Europos šalys dėl Afrikos neša didelę atsakomybės naštą ir negalime sudaryti joms įspūdžio, kad taikome dvigubus standartus, nes turime pripažinti, kad tarptautinis teisingumas, atrodo, yra taikomas visų pirma Afrikos šalims, išskyrus atvejus, kai tam tikrų Europos šalių vyriausybės jose turi svarbių interesų.

Todėl mes šiame Parlamente gailimės, kad TBT sprendimas nebuvo taikomas Omarui al-Bashirui, kuris yra atsakingas už daugybę nusikaltimų. Tačiau norime vienodo teisingumo visiems, taip pat ir tiems, kurie yra Europos Sąjungos teritorijoje. Tik esant tokiai sąlygai, t. y. rodant pavyzdį, Europos Sąjungoje gali būti sukurta tikra laisvės ir teisingumo erdvė, ir galime nuosekliai daryti pažangą visuotinės teisės kūrimo, demokratijos ir žmogaus teisių srityse.

Būtent dėl to man taip pat malonu išgirsti, kad šį rytą didelė dauguma Parlamento narių pasmerkė bet kokią romų diskriminaciją, ypač ksenofobinius Prancūzijos Respublikos prezidento, kuris vis dar drįsta remtis Visuotine žmogaus teisių deklaracija, komentarus.

Komisijos nary, viskas, ką turime dabar padaryti, – tai paversti savo žodžius veiksmais, jeigu norime, kad pasaulis ir toliau pasitikėtų mūsų žodžiais.

 
  
MPphoto
 

  Thijs Berman, autorius. (NL) Ponia pirmininke, vargu ar galime kalbėti apie pažangą. XX a. vykusių karo žiaurumų ir persekiojimų turime gėdytis taip pat šiame amžiuje. Tačiau yra viena sritis, kurioje, manau, iš tikrųjų galime kalbėti apie pažangą, – tai yra tarptautinė baudžiamoji teisė. Viskas prasidėjo nuo Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiajai Jugoslavijai (angl. ICTY), paskui buvo Tarptautinis baudžiamasis tribunolas Ruandai (angl. ICTR) ir galiausiai buvo įsteigtas Tarptautinis baudžiamasis teismas. Teisingumą vykdo ne karo laimėtojai, kaip vis dar galėtume sakyti apie Niurnbergą, o nepriklausomas tarptautinis teismas. Jame gali būti nagrinėjami sunkiausi nusikaltimai, jeigu valstybė, kurioje jie buvo padaryti, sąmoningai arba atsitiktinai neatlieka šių nusikaltimų tyrimo. Taip galima atkurti pasaulio supratimą, kas yra teisingumas, kai padaromi žiaurūs veiksmai, ir aukų atžvilgiu įvykdomas teisingumas, ir tik tuomet yra įmanomas susitaikymas. Ilgalaikė taika. Šis baudžiamasis teismas yra tarsi atgrasomoji priemonė būsimiems karo nusikaltėliams. Nebaudžiamumas yra leidimas iš naujo imtis smurto, o to negali ir neturi būti, ypač kai kalbame apie neapsakomus Omaro al-Bashiro žiaurumus, kuriais jis kaltinamas. Kenija yra Romos statutą pasirašiusi šalis. Pacta sunt servanda – sutarčių privaloma laikytis, priešingu atveju jos pažeidžiamos, ir dėl to netoleruotina, kad O. al-Bashirui būtų leista Kenijoje netrukdomam mėgautis demokratija, kai jo vardu padaryti tokie sunkūs žmogaus teisių pažeidimai jo paties šalyje, Sudane. Tegul tai būna prašymas, kurį pateikė M. Ch. Vergiat, šalims, kurios vis dar turi pasirašyti Romos statutą, pagrindinė iš jų – Jungtinės Valstijos. Ko laukia Barack Obama? Sustiprinę Tarptautinį baudžiamąjį teismą priartėsime prie siekiamos tvarkos pasaulyje, – tvarkos, kurios laikantis karo nusikaltėliai nelieka nenubausti, kuri priartina mus prie taikos ir kuri pagrįsta žmogaus teisėmis visame pasaulyje.

 
  
MPphoto
 

  Tunne Kelam, autorius. − Ponia pirmininke, manau, kad šiandien turime aptarti klausimą, ar atsakomybė už nusikaltimus žmonijai gali būti praktiškai įgyvendinta.

Tarptautinis baudžiamasis teismas kaltina Sudano prezidentą O. al-Bashirą tokiais nusikaltimais ir buvo išduoti arešto orderiai. Šiandien klausiame, ar užteks tarptautinės politinės valios ir ar pakankamas bus koordinavimas, kad patrauktume tokius nusikaltėlius atsakomybėn.

Rugpjūčio 27 d. Kenijos vyriausybė praleido šią galimybę. Jie pakvietė prezidentą O. al-Bashirą kaip svečią. Gera žinoti, jog Kenijos ministras pirmininkas pripažino, kad šis kvietimas buvo klaida ir Kenija pažeidė tarptautinius įsipareigojimus.

Šiandien raginame visas Afrikos Sąjungos valstybes paremti tarptautines pastangas perduoti prezidentą O. al-Bashirą Tarptautiniam baudžiamajam teismui Hagoje, kuriame jis galės pasinaudoti visomis savo teisėmis į gynybą. Man labai malonu, kad šiame Parlamente šiandien vieningai sutariame, jog reikia išspręsti šį klausimą ir perduoti prezidentą O. al-Bashirą Tarptautiniam baudžiamajam teismui.

 
  
MPphoto
 

  Filip Kaczmarek, PPE frakcijos vardu.(PL) Ponia pirmininke, Lenkijoje turime posakį, kad moteris negali būti pusiau nėščia, tačiau būtent tokia bando būti Kenija. Viena vertus, ji kviečia ir priima prezidentą O. al-Bashirą, kita vertus, ji yra Romos statutą pasirašiusi šalis. Šie du faktai negali būti suderinami. Kenija turi nuspręsti, ką daryti – ar persekioti nusikaltėlius, ar palikti juos ramybėje. Apsimesti, kad šios dvi galimybės gali būti suderinamos, yra paprasčiausiai nesąžininga. Kenijos valdžios institucijų teiginys, kad Vakarai nėra vieni iš Kenijos kaimynų ir kad būtent dėl to prezidentas O. al-Bashir buvo pakviestas, nepriimtinas, nes neatsižvelgiama į ankstesnius oficialius, politinius ir moralinius įsipareigojimus. Kenijos, Čado ir kitų šalių valdžios institucijos, kurios ratifikavo Romos statutą, turėtų laikytis jame aiškiai nustatytų principų. Galiu suprasti, kad kai kurie žmonės linkę nebausti nusikaltėlių, tačiau negaliu suprasti arba susitaikyti su tuo, kad žmonės apsimeta norintys persekioti nusikaltėlius, tačiau to nedaro.

 
  
MPphoto
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, S&D frakcijos vardu. – (PL) Iš istorijos žinome, kad karo nusikaltėliams galiausiai ateina teisingumo valanda, net jeigu jiems pavyksta išsivaduoti iš įstatymo gniaužtų ir nuslėpti savo praeitį. Adolf Eichmann, vienas iš žmonių, vykdžiusių nacių operaciją žydams sunaikinti, buvo sulaikytas Buenos Airėse po 15 metų trukusios paieškos. Radovaną Karadžićių Serbijos policija pagavo praėjus 13 metų nuo Srebrenicos žudynių.

Iš tikrųjų tas pats likimas laukia Sudano prezidento Omaro al-Bashiro – etninio valymo Darfūre organizatoriaus, kurį Tarptautinis baudžiamasis teismas nori matyti teisiamųjų suole nuo praėjusių metų kovo mėn. Kaip Europos Sąjunga gali prisidėti prie to, kad O. al-Bashir atsidurtų teisme? Visų pirma ji gali daryti spaudimą Romos statutą pasirašiusioms šalims, nes statutas yra teismo darbo teisinis pagrindas. Negali pasikartoti rugpjūčio 27 d. situacija, kai prezidentas O. al-Bashir, netrukdomas policijos, atvyko į Kenijoje – Romos statutą pasirašiusioje šalyje – vykusią ceremoniją, susijusią su Kenijos naujosios Konstitucijos priėmimu, po kurios jis saugiai grįžo į Sudaną. Turėtų būti naudojamasi visais diplomatiniais kanalais, įskaitant Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai aktyvų dalyvavimą, turime naudotis prieinamomis priemonėmis, pvz., Afrikos Sąjungos ir Kotonu susitarimo šalių aukščiausiojo lygio susitikimais, kad galiausiai sulaikytume genocidu kaltinamą O. al-Bashirą.

 
  
MPphoto
 

  Frédérique Ries, ALDE frakcijos vardu.(FR) Ponia pirmininke, tai, kad Kenijos valdžios institucijos rugpjūčio mėn. plačiai išskėstomis rankomis priėmė Sudano prezidentą, lėmė, kad Parlamentas, šią popietę svarstydamas mūsų rezoliuciją, dar kartą patvirtina tam tikrus labai svarbius principus, kurie mums yra brangūs.

Kaip ir bet kuri kita šalis, Kenija privalo laikytis tarptautinės teisės. Iš esmės tai turėjo palengvinti Omaro al-Bashiro, kaip jau buvo minėta – lyderio, kurio arešto orderį dėl nusikaltimų žmonijai, karo nusikaltimų ir genocido Darfūre, išdavė Tarptautinis baudžiamasis teismas. Nejaugi dar reikia priminti, kad Darfūre buvo daugiau nei 300 000 nekaltų aukų?

Be to, yra kitos Afrikos šalys, kurios su Sudano prezidentu elgėsi lygiai taip pat: Libija, Kataras ir Saudo Arabija, – tai tik keletas šalių iš daugelio. Todėl Europa turi laikytis bendros – griežtumo – politikos dėl de facto Afrikos Sąjungos, kuri patarė savo valstybėms narėms neareštuoti prezidento, bendrininkavimo. Šis Parlamentas turi išlikti budrus ir raginti Europos Sąjungą, ypač baronienę C. Ashton, užtikrinti, kad ši pagarba tarptautinei teisei ir žmogaus teisėms taps pagrindiniu artėjančios Europos Sąjungos ir Afrikos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimo, kuris vyks lapkričio 29–30 d. Libijoje, darbotvarkės klausimu.

 
  
MPphoto
 

  Jaroslav Paška, EFD frakcijos vardu. – (SK) Tai, kad Sudano prezidentas Omar al-Bashir laisvai keliauja po daugybę Afrikos ir Azijos šalių, nors Tarptautinis baudžiamasis teismas 2009 m. kovo 4 d. išdavė tarptautinį jo arešto orderį dėl nusikaltimų žmonijai, įskaitant žudymą, genocidą, priverstinį perkėlimą, kankinimą ir prievartavimą, taip pat karo nusikaltimus, pvz., planavimą užpulti Darfūro provincijos civilius, rodo, kad daugybės Afrikos ir Azijos valstybių atstovai ne itin rimtai vertina savo tarptautinius įsipareigojimus ir kad jų toleruojamų nusikaltimų prieš beginklius civilius riba yra kitokia nei mūsų, europiečių.

Pozicija, kurios nuo 2009 m. liepos mėn. laikosi Afrikos Sąjunga ir taip pat Arabų lyga, atsisakančios šiuo klausimu bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu, aiškiai rodo, kad dauguma šių šalių atstovų Sudano prezidento Omaro al-Bashiro veiksmuose paprasčiausiai nemato poelgių, už kuriuos jis turėtų būti teisiamas Tarptautiniame baudžiamajame teisme. Kitais žodžiais tariant, daugumos jų nuomone, tironija ir žiaurus milijonų civilių genocidas yra priimtina procedūra, kurios jie gali griebtis norėdami numalšinti maištaujančius gyventojus, kurie tinkamai neįvertino jų valdžios ir dėl to išdrįso reikšti nepasitenkinimą.

Ponios ir ponai, nesu įsitikinęs, ar korektiška civilizuotame pasaulyje suteikti tokiems vadovams kokios nors formos finansinę arba materialinę paramą. Galbūt tiktų kuo greičiau susitikti su tokiais vadovais ir atsargiai jiems paaiškinti, kad svarbių tarptautinių įsipareigojimų pažeidimas iš tikrųjų nėra suderinamas su finansine ir materialine parama, kurią jie iš mūsų gauna. Jeigu jie to nesupras (nesvarbu, dėl kokių priežasčių), tuomet reikės taikyti tokias priemones, kurios taikomos kitiems barbariškiems režimams. Paprasčiausiai nepriimtina, kad mūsų piliečiai šiais sunkiais laikais prisideda prie paramos skyrimo vadovams, kurie padeda griauti Tarptautinio baudžiamojo teismo vykdomą teisingumą.

 
  
MPphoto
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE). - (FI) Ponia pirmininke, Tarptautinio baudžiamojo teismo šalis turi užtikrinti savo įsipareigojimą laikytis savo pareigų ir tarptautinės teisės. Tačiau nepaisydama šių principų Kenija nepakluso teismo sprendimui areštuoti Sudano prezidentą.

Padėtis kebli, ir tiek praeities, tiek ateities įvykiams tenka tam tikras vaidmuo. Jos kaimynių prioritetas – geri santykiai su Sudanu, net ir nepaisant tarptautinės teisės nuostatų. O milijonai Darfūro konflikto aukų nusipelno teisingumo ir lengvesnių kančių. Be to, artėja svarbus 2005 m. sudaryto taikos susitarimo įgyvendinimo etapas: sausio mėn. vyksiantis balsavimas dėl Pietų Sudano autonomijos. Kad ir kokie bus būsimo referendumo rezultatai, bus sudėtinga išvengti neramumų. Šiek tiek išmintingiau teikiant paramą galima neleisti pasikartoti Darfūre įvykusiai nelaimei.

Būtent dėl to noriu, kad ES atliktų didesnį vaidmenį Sudane, atsižvelgdama į kritiką dėl Kenijos sprendimo. Turime parodyti, kad ES tvirtai ir materialiai remia taikos susitarimo įgyvendinimą. Kartu ES turi įsipareigoti stebėtojo teisėmis dalyvauti sausio mėn. referendume, per visą procesą – nuo rinkėjų registracijos iki galutinių balsų skaičiavimo, ir pasirengti nepaprastajai padėčiai Sudane.

 
  
MPphoto
 

  Cristian Dan Preda (PPE).(RO) Omar al-Bashir dar kartą nepakluso tarptautinei bendruomenei, ir smerkiu Kenijos valdžios institucijų sprendimą pakviesti Sudano prezidentą į naujosios Konstitucijos paskelbimo ceremoniją, o svarbiausia, jo neareštuoti.

Kenijos valdžios institucijų pasiteisinimas, pateikiamas remiantis geros kaimynystės santykiais, šiuo atveju yra visiškai netinkamas. Būdama Romos statuto šalimi, Kenija turi aiškią pareigą bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu. Be to, byla dėl Darfūre įvykdytų žiaurumų nuo 2005 m. teismui buvo perduota remiantis pagal 7 skyrių priimta Saugumo Tarybos rezoliucija 1593. Šis dokumentas yra privalomojo pobūdžio ir jame visoms valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms nustatyta pareiga visapusiškai bendradarbiauti su teismu pagal 2 dalį.

Kenijos užsienio reikalų ministras taip pat užsiminė apie praėjusiais metais Afrikos Sąjungos priimtą ir liepos mėn. Kampaloje dar kartą patvirtintą sprendimą nebendradarbiauti su TBT. Šis pasiteisinimas nepriimtinas ir dėl to, kad šis sprendimas nesuderinamas su tarptautine teise.

Manau, kad visų pirma Afrikos Sąjungos valstybės narės turėtų bendradarbiauti su TBT kovojant su Afrikoje daromų žiaurių nusikaltimų nebaudžiamumu.

 
  
MPphoto
 

  Bogusław Sonik (PPE).(PL) Ponia pirmininke, turime pareikšti kategorišką prieštaravimą dėl Kenijos vyriausybės elgesio ir pagrasinti sumažinti politinę paramą šiai šaliai. Nepriimtina, kad Sudano prezidentas Omar al-Bashir, Tarptautiniam baudžiamajam teismui jau išdavus du jo arešto orderius dėl kaltinimų nusikaltimais žmonijai, žmogžudystėmis, naikinimu, kankinimu ir karo nusikaltimais, turėtų būti kviečiamas ir su visa pagarba priimamas valstybinėmis progomis. Kenija, kuri ratifikavo Tarptautinio baudžiamojo teismo pagrindinį dokumentą, atsakinga už visų ieškomų asmenų areštavimą arba atsisakymą įleisti juos į savo teritoriją. Norėčiau paprašyti čia esančiųjų pakeisti požiūrį ir gerbti tarptautinius įsipareigojimus. Raginu visas Afrikos valstybes prisiimti visišką atsakomybę už nusikaltimų žmonijai ir karo nusikaltimų, už kuriuos negali likti nenubausta ir kurių vykdytojai turėtų stoti prieš Hagos teismą, nagrinėjimą.

 
  
MPphoto
 

  Miroslav Mikolášik (PPE). (SK) Oficiali ceremonija, skirta naujosios Konstitucijos paskelbimui paminėti šiuolaikiniu Vakarų stiliumi, kaip vienas svarbiausių Kenijos įvykių nuo nepriklausomybės paskelbimo 1963 m., visam laikui bus sugadinta dėl Sudano karo nusikaltėlio Omaro al-Bashiro vizito. Pakviesdama žmogų, kuris yra atsakingas už civilių žudynes Darfūre ir yra kaltas dėl karo nusikaltimų, nusikaltimų žmonijai ir genocido, Kenija parodė, kad naujos pastangos stiprinti laisvę, demokratiją ir teisinę valstybę tėra tušti žodžiai.

Kenijos abejingumas vykdant savo tarptautinius įsipareigojimus, mano nuomone, kelia didelį nerimą, ir norėčiau prisidėti prie raginimų, kad Kenija dar kartą patvirtintų savo politinę valią ir pasiryžimą įvykdyti savo įsipareigojimus, kylančius iš Romos statuto, kuriuo įsteigiamas Tarptautinis baudžiamasis teismas.

 
  
MPphoto
 

  Ana Gomes (S&D). - (PT) Šis Parlamentas, Komisija, Taryba ir Europos vyriausybės turi aiškiai pasmerkti tai, kad Kenijos valdžios institucijos pakvietė bei priėmė Sudano prezidentą O. al-Bashirą ir nesugebėjo jo areštuoti, nepaisant Tarptautinio baudžiamojo teismo išduoto arešto orderio dėl Darfūre įvykdytų karo nusikaltimų ir jo šalies žmonių genocido. Kenija pažeidė ne tik savo, kaip Tarptautinio baudžiamojo teismo šalies, tarptautinius įsipareigojimus, bet ir savo, kaip Kotonu susitarimo narės, įsipareigojimus ir turi už tai atsakyti.

Kenijos valdžios institucijos smarkiai pakenkė savo žmonių interesams, įžeisdamos visus, kurie Afrikoje ir visame pasaulyje dirba siekdami padaryti galą nusikaltėlių, tokių kaip prezidentas O. al-Bashir, nebaudžiamumui. Kenijos valdžios institucijos, turėdamos apgailėtiną Afrikos Sąjungos ir Arabų lygos pritarimą, taip neatsakingai elgdamosi su nusikaltėliu, kuris anksčiau ar vėliau bus sugautas ir turės stoti prieš tarptautinį teisingumą, užtraukia gėdą Afrikai.

 
  
MPphoto
 

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE). - (FI) Ponia pirmininke, genocidas yra sunkus nusikaltimas. Tie, kurie jį vykdo, įsako arba planuoja vykdyti, turi būti patraukti atsakomybėn ir nubausti.

ES privalo įtraukti šį klausimą į artėjančio Europos Sąjungos ir Afrikos šalių aukščiausiojo lygio susitikimo svarbiausių darbotvarkės klausimų sąrašą. Žmogaus teisių ir šis genocido, paveikusio tūkstančius, net milijonus žmonių, klausimas turi būti išnagrinėtas. Be to, turi būti įteiktas Tarptautinio baudžiamojo teismo arešto orderis. ES privalo visapusiškai dalyvauti, kad tai iš tikrųjų įvyktų, ir padaryti viską, ką gali, užtikrindama, kad taip ir būtų.

 
  
MPphoto
 

  Franz Obermayr (NI).(DE) Ponia pirmininke, Jungtinių Tautų Regioninio informacijos centro brošiūroje teigiama, kad trokštanti leisti pinigus ES nuo 2004 m. rėmė Afrikos Sąjungos plėtojamą Afrikos saugumo sistemą. Iki 2007 m. finansinė parama buvo ne mažiau kaip 300 mln. EUR.

Tačiau ši finansinė parama yra naudinga tik jeigu Afrikos Sąjunga aktyviai bendradarbiauja, siekdama užtikrinti taiką krizės kamuojamuose Afrikos regionuose. Tačiau akivaizdu, kad iš tikrųjų Afrikos Sąjunga nėra linkusi aktyviai bendradarbiauti. 2009 m. liepos mėn. aukščiausiojo lygio susitikime Libijoje buvo nuspręsta, kad valstybės narės neperduos Sudano prezidento, jeigu jis atvyks į jų teritoriją. Senoje patarlėje sakoma: kas moka, tas ir įsakinėja, – ji nelabai aiški, tačiau joje slypi tam tikra dalis tiesos. Paprasčiau tariant, tai reiškia, kad Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai turi visiškai aiškiai pareikšti, kad taikos palaikymo priemonėms Afrikoje skirtos ES lėšos gali būti teikiamos tik jeigu Afrikos Sąjunga ir Arabų lyga, užuot trukdžiusios dirbti Tarptautiniam teisingumo teismui, ateityje su juo bendradarbiaus.

 
  
MPphoto
 

  Connie Hedegaard, Komisijos narė. Ponia pirmininke, Romos statuto sistema yra pagrindinė tarptautinės bendruomenės priemonė kovojant su sunkiausių nusikaltimų nebaudžiamumu. Šis Parlamentas žino, kad ES jau seniai remia Tarptautinį baudžiamąjį teismą. Tai patvirtina TBT Romos statuto visuotinumo ir įgyvendinimo skatinimas vedant mūsų politinį dialogą su šalimis partnerėmis.

Persvarstytas Kotonu susitarimas yra kita mūsų turima priemonė, skirta taikai ir tarptautiniam teisingumui stiprinti siekiant užtikrinti, kad mūsų AKR partneriai ratifikuotų Romos statutą.

Todėl susirūpinę atkreipiame dėmesį į tai, kad liepos mėn. vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime Afrikos Sąjunga ragino savo nares nevykdyti arešto orderio prieš prezidentą O. al-Bashirą. Oficialus prezidento O. al-Bashiro vizitas į Čadą liepos mėn. ir Kenijos kvietimas O. al-Bashirui dalyvauti naujosios Konstitucijos paskelbimo ceremonijoje taip pat siunčia nerimą keliančius signalus iš mūsų partnerių Afrikoje.

ES nuomone, Kenija privalo suderinti savo teisines ir politines pareigas: ji privalo tvirtai laikytis savo įsipareigojimų TBT, kaip Romos statuto šalis, ir privalo gerbti savo įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę, ypač JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1593.

ES, būdama Kenijos nacionalinio susitarimo, kurį sudarant tarpininkavo Kofi Annan, – kurio vienas pagrindinių elementų yra kova su po rinkimų įvykdyto smurto nebaudžiamumu, – rėmėja, toliau skatins Keniją bendradarbiauti su TBT, įskaitant mūsų dialogą pagal 8 straipsnį.

Vertiname tai, kad Kenija laikėsi įsipareigojimo bendradarbiauti su TBT sprendžiant vidaus klausimus, kaip buvo parodyta per praėjusią savaitę vykusį TBT registratoriaus vizitą. Galime tikėtis, kad Kenija taip pat elgsis ir sprendžiant tarptautinius klausimus.

Laikydamasis ES pozicijos dėl TBT, vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojo atstovas spaudai rugpjūčio 27 d. išplatino pranešimą, kuriame išreiškiamas susirūpinimas dėl Kenijos nesugebėjimo areštuoti O. al-Bashirą, o į Keniją vykstančiai ES delegacijai buvo nurodyta imtis veiksmų siekiant informuoti vyriausybę apie mūsų poziciją. Tai buvo padaryta vakar. Pranešiu vyriausiajai įgaliotinei apie šiose diskusijose išsakytą norą, kad šis klausimas būtų iškeltas artimiausiame Afrikos Sąjungos ir ES susitikime.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks netrukus.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Monica Luisa Macovei (PPE), raštu. Aš taip pat smerkiu Kenijos valdžios institucijų sprendimą neareštuoti Sudano prezidento, kuris pažeidžia jų tarptautinės teisės įsipareigojimus ir jų pareigas aukoms, kurios laukia teisingumo.

Prisiminkime, kad Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) prokuroras kaltina O. al-Bashirą karo nusikaltimais, nusikaltimais žmonijai ir genocidu. Pietų Sudane buvo nužudyta arba perkelta keletas milijonų žmonių. Kokią žinią aukoms tokiu savo elgesiu siunčia Kenija? Ir ko gali tikėtis Kenijos piliečiai ir mes visi, atsižvelgdami į Kenijos bendradarbiavimą su TBT jos pačios byloje dėl sunkių nusikaltimų, padarytų po 2007 m. Kenijoje įvykusių visuotinių rinkimų? Turiu tik vieną žinią ir raginimą: mes nepritariame nebaudžiamumui. O. al-Bashir turi būti areštuotas ir perduotas TBT.

 
  
MPphoto
 
 

  Zbigniew Ziobro (ECR), raštu.(PL) Europos Sąjunga turėtų tvirtai reaguoti į nepriimtiną Kenijos valdžios institucijų poziciją – jos nesuėmė Kenijoje viešėjusio Sudano prezidento, kuriam išduotas arešto orderis. Omarą al-Bashirą Tarptautinis baudžiamasis teismas įvardijo kaip prisidėjusį prie Darfūro provincijoje vykdyto genocido. Tai – pirmas kartas, kai TBT pateikė kaltinimus valstybės vadovui, dar einančiam pareigas. Nuo žiaurių Omaro al-Bashiro veiksmų žuvo tūkstančiai žmonių, o daugelis išgyvenusiųjų buvo priversti palikti namus ir gyventi tremtyje. Kenijos vyriausybė sąmoningai nusprendė nepaisyti tarptautinių įsipareigojimų. Ji ne tik priėmė O. Al-Bashirą į konstitucijos paskelbimo iškilmes, bet ir nesiėmė jokių veiksmų jam suimti. Tai aiškiai rodo, kad vietos interesai ir kaimyniškas solidarumas pasirodė esantys svarbesni negu Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai. Vis dėlto niekas neturėtų išvengti bausmės, tuo labiau tokius sunkius nusikaltimus padaręs asmuo. Sudano prezidentas turėtų atsakyti už savo darbų padarinius pagal tarptautinę teisę, o Kenijos valdžios institucijos turėjo padėti tai pasiekti. Europos Sąjunga turi tinkamai stengtis įtikinti Afrikos Sąjungos šalis, kad reikia laikytis visuotinės jurisdikcijos principų. Tai naudinga ne tik institucijoms, bet ir, svarbiausia, Afrikos Sąjungos valstybių narių piliečiams.

 
  

(1) Žr. protokolą.


10.2. Žmogaus teisės Sirijoje, ypač Haythano Al-Maleh byla
Kalbų vaizdo įrašas
MPphoto
 

  Pirmininkė. − Kitas klausimas – diskusijos dėl šešių pasiūlymų dėl rezoliucijų dėl žmogaus teisių Sirijoje, ypač Haythamo Al-Maleh byla(1).

 
  
MPphoto
 

  Charles Tannock, autorius. − Ponia pirmininke, praėjusiais metais Briuselyje sutikau Haythamo Al-Maleh sūnų. Jis ieškojo paramos siekdamas išlaisvinti savo tėvą. H. Al-Maleh, kaip žmogaus teisių gynėjo ir teisininko, istorija yra nepaprasta, jis daugelį metų dažnai kritikuodavo Al-Assad Baathisto diktatūrą Sirijoje. H. Al-Maleh yra ligotas pagyvenęs žmogus ir turi būti paleistas dėl humanitarinių priežasčių – ne dėl to, kad jis padarė kokius nors nusikaltimus, išskyrus tai, kad pažeidė prieš disidentus nukreiptus Sirijos nepaprastosios padėties ir represinius įstatymus, kurie galioja daugiau nei 40 metų.

Deja, Sirija yra problemų kelianti valstybė, suteikianti prieglobstį žinomiems teroristams, sudaranti įtartinus susitarimus su Šiaurės Korėja – įskaitant tikėtinus branduolinius užmojus – ir esanti šalia politine prasme labai suktos Irano valstybės. Dabar kreipiuosi į Sirijos vadovus ir jos prezidentą, prašydamas pagerinti apgailėtiną žmogaus teisių padėtį šioje šalyje ir paleisti H. Al-Maleh.

 
  
MPphoto
 

  Heidi Hautala, autorė. Ponia pirmininke, ši rezoliucija nebuvo parengta per anksti. Ilgą laiką atidžiai sekiau Haythamo Al-Maleh bylos eigą. Per dažnai jaučiau, kad šiai bylai skiriama per mažai dėmesio. Nebegalime švaistyti laiko: jam 80 metų ir iš Parlamente apsilankiusio jo sūnaus sužinojau, kad jo tėvo sveikata blogėja. Haytham Al-Maleh serga artritu, diabetu ir turi skydliaukės sutrikimų, ir suprantu, kad iš jo atimta galimybė gydytis.

H. Al-Maleh 2009 m. spalio 14 d. savavališkai suėmė Vyriausioji žvalgybos tarnyba. Jis buvo kalinamas vienutėje ir teisiamas Damasko antrajame karo teisme, nors karo tribunolai neturėtų teisti civilių.

2010 m. liepos 4 d. H. Al-Maleh buvo nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme remiantis tuo, kad jis „perdavė klaidingą ir perdėtą informaciją, kuri susilpnina nacionalinį pasitikėjimą“. Kolegos, turėtume žinoti, kad, deja, dauguma šalių šiuo metu vartoja tokius žodžius pateikdamos kaltinimus. Tai visiškai nepriimtina. Tai įvyko pagal Sirijos baudžiamojo kodekso 285 ir 286 straipsnius. Tokie kaltinimai akivaizdžiai yra pernelyg neaiškūs ir jais lengva piktnaudžiauti. Bet kokios šiuolaikinės valstybės jurisdikcijoje jiems nėra vietos.

Rimtą susirūpinimą taip pat kelia H. Al-Maleh teismo proceso teisingumas. Esu įsitikinus, jog esama rimto pagrindo manyti, kad H. Al-Maleh yra valdžios institucijų, reaguojančių į jo milžinišką ir įspūdingą darbą žmogaus teisių srityje, represijos auka. Jis turi būti nedelsiant paleistas.

Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad H. Al-Maleh yra puikus kandidatas Sacharovo premijai gauti. Imsiuosi veiksmų, kad jis taptų vienu iš kandidatų.

 
  
MPphoto
 

  Marisa Matias, autorė. (PT) Ponia pirmininke, šiandien diskutuojame dar vienu žmogaus teisių pažeidimo klausimu, t. y. Sirijos aktyvisto H. Al-Maleh, 80 metų žmogaus, advokato, kaltinamo, kaip jie teigia, platinant klaidingą ir perdėtą informaciją, kuri silpnina nacionalinį pasitikėjimą jo šalimi, įkalinimas. Nepaisant to, kad buvo pažeistos tarptautinės sutartys ir konvencijos, šio žmogaus, kuris yra žmogaus teisių gynėjas, įkalinimas taip pat prieštarauja tos šalies įstatymams, kuriuose nustatyta, kad karo tribunolai neturi kompetencijos teisti civilių.

Dėl šio žmogaus ir kitų dėl panašių priežasčių sulaikytų Sirijos kalinių priimtas sprendimas, įvairūs sulaikymai, judėjimo laisvės ribojimai ir savavališkai Sirijos valdžios institucijų įgyvendinamos priemonės kenkia Sirijos atliekamam svarbiam vaidmeniui regione ir jos neatspindi veiksmų, kurių buvo imtasi šioje šalyje siekiant pagerinti jos socialinę padėtį.

Kartoju, šiandien diskutuojame dar vienu žmogaus teisių pažeidimo klausimu. Jo neįmanoma atskirti nuo daugybės kitų diskusijų, kurios vyksta čia šią savaitę. Norėčiau nurodyti dvi: pirmoji – Sakineh Ashtiani paskirtos bausmės užmėtyti ją akmenimis pasmerkimas. Daugybė raginimų davė tam tikrų rezultatų. Dar ne laikas skelbti pergalę; juo labiau dabar ne laikas tylėti. Antroji diskusija – tai, kad šiandien patvirtinome svarbią rezoliuciją dėl prezidento N. Sarkozy vyriausybės piktnaudžiavimo Rumunijos ir Bulgarijos piliečių atžvilgiu. Žmogaus teisių gynyba neturi sienų ir tai nėra kova, kuri gali vykti tik už mūsų sienų.

Šiandien taip pat turime puikų pavyzdį, kaip su tuo kovoti savo šalyse. Nepagrįstas Haythamo Al-Maleh įkalinimas šiandien mus visus čia suvienijo. Jis yra žmogaus teisių gynėjas. Žmogaus teisių gynėjai turi būti laisvi ir būtent to reikalaujame iš Sirijos valdžios institucijų. Mes, kurie taip pat esame žmogaus teisių gynėjai, jo neapleisime.

 
  
MPphoto
 

  Véronique De Keyser, autorė.(FR) Ponia pirmininke, pritariu visiems kolegoms nariams, kurie reikalavo nedelsiant išlaisvinti H. Al-Maleh.

Kaip jau buvo minėta, jis yra pagyvenęs žmogus. Jis kaltinamas padaręs nusikaltimą, tačiau pagal baudžiamojo kodekso straipsnius mums tai atrodo pernelyg perdėta. Tačiau, svarbiausia, be jo, esama kitų žmogaus teisių gynėjų, kitų advokatų ir kitų gydytojų, kuriuos gerai pažįstame, nes jie buvo atvykę į Europos Parlamentą ir vėliau buvo įkalinti. Jie yra sąžinės kaliniai, todėl negalime pritarti tokiems Sirijos veiksmams.

Kadangi visada svarbu minėti pavardes, norėčiau paminėti mus čia aplankiusių žmonių pavardes: M. al-Hassani ir A. al-Abdallah, taip pat K. Labouani. Beveik visi jie yra draugai.

Norėčiau labai aiškiai pasakyti, kad Sirijoje yra daug dalykų, kuriuos norėčiau matyti kitur. Mano žodžiai anaiptol nėra įžeidūs. Joje yra tikra sąžinės ir religijos laisvė. Imamasi faktinių veiksmų švietimo ir sveikatos srityse. Imamasi faktinių veiksmų, kad būtų priimti pabėgėliai iš Irako ir Palestinos. Ši šalis turi potencialą, ypač tarptautinėje arenoje, kurio negalime ignoruoti.

Norėčiau prezidentui Basharui al-Assad, kurį gerai pažįstu, pasakyti: „Prezidente, jums nereikia, kad šie sąžinės kaliniai būtų stiprūs ir atliktų svarbų vaidmenį tarptautinėje arenoje. Jūs galite taip pat leisti prabangą ginti žmogaus teises.“

Mano nuomone, galvodami apie Siriją neturėtume matyti tik nuolatinės represijos vaizdo. Ponios ir ponai, tai yra ir to negalime paneigti. Tačiau Sirija nėra vien tai ir dėl to, Komisijos nare, labai vertiname šį asociacijos susitarimą. Žinome, kad Sirija šiuo metu jam nepritaria. Prašom informuoti mus apie derybų pažangą. Mes – bent jau dauguma iš mūsų – norėtume, kad Sirija galėtų atlikti teigiamą vaidmenį, kad ji būtų pajėgi veikti tarptautinėje arenoje ir Artimųjų Rytų taikos procese.

 
  
MPphoto
 

  Bernd Posselt, autorius.(DE) Ponia pirmininke, mūsų pasiūlyme dėl rezoliucijos pateikiama keletas aiškių nuostatų. Pirmoji yra ta, kad mes norime, kad Haytham Al-Maleh, visi kiti žmogaus teisių gynėjai ir visi kiti sąžinės kaliniai būtų nedelsiant ir besąlygiškai paleisti. Mūsų nuomone, žmogaus teisių klausimu negali būti jokių kompromisų. Tačiau savo rezoliucijos A konstatuojamojoje dalyje ir 9 dalyje teigiame, kad norime užmegzti dialogą su Sirija. Galiausiai norime, kad su Sirija kuo greičiau būtų sudarytas susitarimas kaip žmogaus teisių gynimo ir bendradarbiavimo priemonė, nenorime, kad jis būtų nustatomas be išlygų.

Iš tikrųjų pripažįstame tai, kad – kaip sakė V. De Keyser – Sirijoje yra teigiamų ir neigiamų pokyčių. Niekur kitur Arabijos pusiasalyje arba Mašreke su krikščionimis ir kitų religinių mažumų atstovais taip gerai nesielgiama, kaip tai daroma Sirijoje. Libano krikščionys – iš tikrųjų gerai žinomi – man sako, kad jie išgyvena tik dėl to, kad Sirija užtikrina jų apsaugą.

Pone Ch. Tannock, Sirija taip pat nėra Irano liokajus – ji yra svarbi Irano dominavimo atsvara. Todėl mums reikia stabilios Sirijos, tačiau Sirija taip pat privalo imtis veiksmų, kad tai įvyktų.

 
  
MPphoto
 

  Frédérique Ries, autorius.(FR) Ponia pirmininke, kas nors gali užduoti sau klausimą, ar Sirija galiausiai nepriprato prie kritikos, kurią skiriame jai iš tikrųjų kasmet diskutuodami piktnaudžiavimo žmogaus teisėmis šalyje klausimu. Tačiau nepraraskime vilties būti suprasti ir toliau laukime pažangos, daugiau pažangos – suprantu, kad šioje šalyje daroma tam tikra pažanga, – visų Sirijos piliečių, kurie trokšta daugiau laisvės, ypač žodžio laisvės, atžvilgiu.

Mūsų pasiūlymas dėl rezoliucijos šiandien visų pirma susijęs su Haythamu al-Maleh – nepailstančiu žmogaus teisių gynėju. Šis teisininkas parodija virtusio teismo proceso pabaigoje buvo nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad – cituoju – „skleidė klaidingą ir perdėtą informaciją, kuri pažeidė nacionalinius jausmus“. Būtent tai sakoma teismo nuosprendyje. Todėl mūsų rezoliucijoje reikalaujama nedelsiant paleisti Haythamą al-Maleh dėl ką tik mano paaiškintų priežasčių ir taip pat dėl to, kas jau buvo minėta, t. y. jo senyvo amžiaus ir labai rimtų sveikatos problemų.

Žinoma, dar svarbiau yra tai, kad mes norime atkreipti dėmesį į Sirijoje vykstantį piktnaudžiavimą žmogaus teisėmis: mirties bausmių vykdymas, – apie jas užsimename savo rezoliucijoje, – areštai ir daugybės laisvių ribojimai, kurie visi vykdomi dėl daugiau nei 40 metų Sirijoje trunkančios nepaprastosios padėties, kuri pagal savo pobūdį yra laikina.

Raginame Europos Sąjungą įvykdytų šiuos reikalavimus, kuriuos iš naujo suformulavo baronienė C. Ashton ir kurie yra labai svarbūs, ir, svarbiausia, panaudoti juos darant spaudimą susitikimuose ir derybose dėl asociacijos susitarimo pasirašymo.

Tolstame nuo to, kas prieš 10 metų, t. y. 2000 m., kai Bashar al-Assad buvo ką tik atėjęs į valdžią, vadinta „Prahos pavasariu“. Per keletą mėnesių jis suteikė Sirijos pilietinei visuomenei šviesesnės ateities viziją. Manau, kad dabar laikas Sirijai toliau įgyvendinti visas šias reikalingas reformas, jeigu ji nori sudaryti valstybės, vertos atlikti pagrindinį vaidmenį, kurio mes tikimės ir norime matyti ją atliekant, regione, vaizdą.

 
  
MPphoto
 

  Monica Luisa Macovei, PPE frakcijos vardu. Ponia pirmininke, H. Al-Maleh žiniasklaidoje kritikavo Sirijos valdžios institucijas ir buvo nubaustas už tai, kad skleidė klaidingą informaciją, kuri silpnina nacionalinį saugumą. Jo areštas, sulaikymas, nuteisimas ir tai, kad įkalinimo bausmę paskyrė karo teismas, pažeidžia jo teises, ypač teisę į žodžio laisvę ir teisę į teisingą teismą. Sirijos valdžios institucijos kelia grėsmę visiems šalies žmogaus teisių gynėjams.

Viena iš žodžio laisvės sudedamųjų dalių – galimybė kritikuoti valdžią, viešai dalytis informacija ir reikšti nuomonę nesibaiminant įkalinimo. Žmogus negali patekti į kalėjimą už kalbos turinį, t. y. dalijimąsi nuomonėmis ir idėjomis, kuriomis klausytojas nesidalija.

Todėl prisidedu prie kolegų, raginančių Siriją nedelsiant paleisti H. Al-Maleh. Prašau Komisijos skubos tvarka iškelti šį klausimą susitikime su Sirijos vyriausybe.

 
  
MPphoto
 

  Corina Creţu, S&D frakcijos vardu.(RO) Šiandien diskutuojame pasipiktinimą keliančiu žmogaus teisių pažeidimo, simbolizuojančio būdą, kuriuo autoritarinė valstybė ketina elgtis su savo piliečiais, klausimu.

Aukos pagrindinės teisės buvo pažeistos ir nebuvo gerbiamos kitos jos teisės, pvz., teisė į nekaltumo prezumpciją, teisingą teismą ir gynybą, taip pat teisė laisvai pasirinkti advokatą.

Tačiau, nepaisant visų šių rimtų pažeidimų, šios bylos esmė – kaltinimai, pareikšti Haithamui Al-Maleh, ilgalaikiam žmogaus teisių aktyvistui, kuris jau atliko bausmę už tai, kad rėmė devintojo dešimtmečio konstitucines reformas, kai buvo nuteistas kalėti septynerius metus.

Šį kartą Haitham Al-Maleh buvo nuteistas trejus metus kalėti už nusikaltimą minties laisvei, pateikus kaltinimus dėl žalos tautos moralei ir jausmams padarymo, visų pirma kritikuojant nepaprastąją padėtį, kuri galioja keturis dešimtmečius ir dėl kurios laikinai atimamos pagrindinės piliečių teisės.

Todėl kyla pavojus, kad šis sunkiai sergantis aštuoniasdešimtmetis užbaigs savo gyvenimą kalėjime vien dėl to, kad pasinaudojo jam teisėtai priklausančia žodžio laisve, kuri užtikrinta Sirijos ratifikuotame Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte.

Atsižvelgdami į tai, kad pateikti kaltinimai prieštarauja žodžio laisvei ir jo sveikatos būklė vis prastėja, taip pat pritariame Sirijos valdžios institucijoms pateiktam prašymui panaikinti kaltinimus ir paleisti Haithamą Al-Maleh ir kitus politinius sulaikytuosius.

Pirmieji žingsniai režimo normalizavimo ir demokratijos link turėtų būti visuotinė amnestija, žmogaus teisių aktyvistų užpuldinėjimo ir baudimo sustabdymas, politinių oponentų areštų nutraukimas, taip pat teismų sistemos nepriklausomumo užtikrinimas.

 
  
MPphoto
 

  Marietje Schaake, ALDE frakcijos vardu. Ponia pirmininke, Sirija atlieka svarbų vaidmenį Artimuosiuose Rytuose. Kai praėjusiais metais lankiausi Damaske, mane pribloškė ambicingos jaunosios Sirijos kartos potencialas.

Siekiant pačios šalies pažangos ir stiprinti jos ryšius su tarptautine bendruomene reikia pokyčių, orientuotų į didesnį atvirumą ir pagrindinių teisių laikymąsi.

Savo inauguracinėje kalboje prezidentas B. Al-Assad kalbėjo apie kūrybišką mąstymą, skaidrumą ir demokratiją. Tačiau Sirijos kalėjimai greitai vėl tampa perpildyti politinių kalinių, žurnalistų ir žmogaus teisių aktyvistų, pvz., neseniai areštuoti du pagrindiniai žmogaus teisių advokatai Haytham Al-Maleh ir Muhammad al-Hasan buvo nuteisti už tai, kad kritikavo žmogaus teisių padėtį Sirijoje.

Rašytojas Ali Abdullah, jau atlikęs jam skirtą bausmę, taip pat lieka kalėjime. Čia nėra žodžio laisvės nei interneto.

Tarp B. al-Assad skelbiamų tikslų ir tikrosios padėties siekiant demokratijos yra didelė skausminga praraja. Tai nėra naudinga šaliai – ypač nenaudinga jaunesniajai kartai.

ES turėtų panaudoti visas prieinamas reikalingas priemones, kad suteiktų Sirijai postūmį teisinga linkme ir kad ji pagerintų savo žmogaus teisių padėtį.

 
  
MPphoto
 

  Paweł Robert Kowal, ECR frakcijos vardu.(PL) Ponia pirmininke, M. Schaake teisi sakydama, jog Sirijoje yra daugybė žmonių, norinčių, kad ta šalis pasikeistų. Pats būdamas Sirijoje mačiau tuos žmones ir girdėjau, ką jie sako. Kalbėdami apie šį atvejį, manau, turime prisiminti antradienį vykusias diskusijas dėl Europos Sąjungos būklės, kai vienos politinės frakcijos lyderis pasakė, kad svarbiais klausimais privalome būti ne kažkoks fakso aparatas, kuri spausdina pareiškimus apie įvykius pasaulyje. Turime įveikti šią kliūtį ir daryti daugiau nei vien kalbėti (o Parlamente mes kalbame daug), norėtume, kad kalbos virstų didesniu mūsų darbo veiksmingumu. Esu sunerimęs dėl gerai žinomo žmogaus teisių gynėjo Haythamo Al-Maleh, kuris buvo nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme už žmogaus teisių gynimą ir atvirą savo nuomonės reiškimą, padėties. Jis dažnai kentėjo nuo valdžios institucijų represijų, yra kalinamas, kaltinamas ir persekiojamas. Vis dėlto jis niekada nenutraukė savo veiklos ir toliau nuolat atskleidžia neteisėtą valdžios institucijų veiklą. Šioje kovoje jis nėra vienas. Dauguma Sirijos gyventojų sako, kad jie savo šalyje nori pokyčių.

Vienas svarbiausių Europos Parlamento uždavinių – dalyvauti ginant žmogaus teises. Tai viena iš tų padėčių, kurioje turime būti ne pareiškimus spausdinančiu fakso aparatu. Haytham Al-Maleh yra sąžinės kalinys ir jis laikomas nelaisvėje tik dėl to, kad pasinaudojo jam priklausančia teise reikšti savo nuomonę. Negalime būti tyliais stebėtojais, nes tie, kurie mus išrinko būtent tam, kad laisvai reikštume savo nuomonę, tikisi, jog mes tokių pat teisių reikalausime kitiems. Jeigu šiandien nepritarsime H. Al-Maleh, kokia būtų mūsų išrinkimo prasmė, kokią valdžią turėtume kaip Europos Parlamento nariai, kaip galėtume kelerius ateinančius metus žvelgti savo rinkėjams į akis? Norėčiau pažymėti, kad kai kalbame apie lygybę, teisingumą, įstatymą ir tvarką ir apie viską, apie ką niekad nenustojame kalbėti suvienytoje Europoje, kai kalbame apie draugystę ir taikų bendradarbiavimą, negalime slėptis nuo tokių problemų. Šioms problemoms spręsti reikalingas rimtas ES diplomatijos įsipareigojimas, ir dėl jų būtina plėtoti spaudimo formas, kurios leistų Sirijos gyventojams naudotis tokia žodžio laisve, kokia naudojamės mes. Dalykimės žodžio laisve ir prašykime, kad ES institucijos veiksmingai spręstų tokius klausimus, nes nuo to priklauso Europos Sąjungos reputacija.

 
  
MPphoto
 

  Elena Băsescu (PPE).(RO) Apgailestauju dėl to, kad vis dar esama žodžio laisvės ribojimų Sirijoje, šalyje, kurioje pastaruosius 10 metų vykdomos ekonominės ir socialinės reformos.

Nors Sirijos Konstitucijoje iš esmės užtikrinamos pagrindinės žmogaus teisės, H. Al-Maleh byla priklauso atsitiktinių areštų ir sulaikymų serijai.

Nebuvo užtikrintas jo teismo proceso teisingumas, jam nebuvo suteikta teisė į gynybą ir jis toliau kalinamas žiauriomis sąlygomis. Ypač nerimauju dėl H. Al-Maleh prastos sveikatos būklės. Todėl raginu Sirijos valdžios institucijas besąlygiškai paleisti jį ir rimtai įsipareigoti gerbti žmogaus teises.

Galiausiai norėčiau paraginti Siriją pasirašyti asociacijos susitarimą. Šiame susitarime yra daug svarbių aspektų, susijusių su tarptautiniuose teisės aktuose užtikrinamomis pilietinėmis ir politinėmis teisėmis. Asociacijos susitarimo laikymasis pagreitintų demokratijos kūrimo ir reformų vykdymo procesą.

 
  
MPphoto
 

  Cristian Dan Preda (PPE).(RO) Žinoma, aš taip pat noriu prisidėti prie tų, kurie šiandien šiame Parlamente ragino nedelsiant paleisti Haithamą Al-Maleh. Kaip jau buvo minėta, jis yra 80 metų silpnos sveikatos žmogus, ir ši byla iš tikrųjų turi būti vertinama humaniškumo požiūriu.

Nepaisant šios bylos išimtinio humanitarinio pobūdžio, turime atsižvelgti į tai, kad Haithamą Al-Maleh nuteisė karo tribunolas, išnagrinėjęs bylą visiškai nepaisydamas jo pagrindinių teisių, ir kad šis nuosprendis, kaip mums jau buvo priminta, prieštarauja tarptautinėms normoms. Kodėl taip nutiko? Paprasčiausiai dėl to, kad Haitham Al-Maleh darė tai, ką jis darė daugiau nei keturis dešimtmečius, t. y. labai rimtai, aiškiai ir kritiškai propagavo laisvę, kurios siekiama norint pagerinti šios šalies žmonių padėtį.

Manau, kad Sirijos valdžios institucijos turi išnagrinėti galimybę pasirašyti asociacijos susitarimą su ES, kaip iniciatyvą pagerinti bendrą žmogaus teisių padėtį. Todėl laikas Sirijai parodyti, kad jos prisiimti įsipareigojimai žmogaus teisių srityje nėra vien struktūrinio lygmens, bet taip pat turi būti praktiškai įgyvendinami šioje visuomenėje.

 
  
MPphoto
 

  Tadeusz Zwiefka (PPE).(PL) Ponia pirmininke, mes prašome Sirijos vyriausybės ir prezidento atleisti gerai žinomą advokatą ir žmogaus teisių gynėją nuo atliekamos bausmės ir jį išteisinti. Tai yra tinkamas būdas pateikti prašymą, nes būtent šios valstybės valdžios institucijos priima sprendimus. Tačiau norėčiau šį tą priminti: neseniai baigiantis praėjusio Parlamento kadencijai šiame Parlamente priėmėme Sirijos vyriausiąjį muftijų, kuris per plenarinį posėdį kalbėjo apie tai, kaip Sirijoje laikomasi pilietinių laisvių ir demokratijos bei žodžio laisvės principų. Galbūt turėtume kreiptis į jį, nes jis Sirijoje turi didelį autoritetą ir visuomenės paramą. Gali būti taip, kad jis gali daryti įtaką vyriausybei ir prezidentui. Galbūt turėtume paprašyti jo prisidėti prie kovos už tai, kad būtų paleistas žmogaus teisių gynėjas, kuris, šiaip ar taip, buvo neteisingai nuteistas.

 
  
MPphoto
 

  Angelika Werthmann (NI).(DE) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, Nepaprastosios padėties įstatymas Sirijoje vis dar galioja nuo 1963 m. Dėl to žodžio, spaudos ir susirinkimų laisvė Sirijoje yra smarkiai apribota. Politiniais motyvais pagrįsti sulaikymai Sirijoje yra įprastas reiškinys, vienas iš sulaikytųjų – H. Al-Maleh. Jis jau keletą metų praleido kalėjime dėl to, kad dalyvavo žmogaus teisių bylose. 2009 m. spalio mėn. 80 metų žmogus buvo dar kartą areštuotas ir karo teismas paskyrė jam įkalinimo bausmę. Savo dialoge su trečiosiomis šalimis ES turi atlikti svarbų vaidmenį siekdama padaryti galą politinių aktyvistų ir jų šeimos narių persekiojimui ir represijoms.

 
  
MPphoto
 

  Miroslav Mikolášik (PPE). (SK) Neseniai iškiliems žmogaus teisių advokatams paskirtos įkalinimo bausmės už tai, kad jie pasinaudojo jiems priklausančia žodžio laisve, rodo, jog Sirija vis dar netiksliai ir dažnai iškreiptai aiškina Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurio pasirašančioji šalis ji yra. Sirijoje vykstantys persekiojimas, laisvės ribojimai, neteisėti areštai ir trukdymas žmogaus teisių gynėjų veiklai, taip pat, kaip ir teisės į teisingą teismą paneigimas, sukelia vidinę destabilizaciją šalyje, kuri priešingu atveju turi galimybę skleisti taiką ir užtikrinti stabilumą šiame regione.

Mano nuomone, siekiant daryti spaudimą Sirijai, kad ji įsipareigotų pašalinti nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus, Komisija turėtų visapusiškai išnaudoti Sirijos norą sudaryti asociacijos susitarimą su Europos Sąjunga.

 
  
MPphoto
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE). - (FI) Ponia pirmininke, Haythamui Al-Maleh paskirta įkalinimo bausmė aiškiai atspindi dabartinę žmogaus teisių padėtį Sirijoje. Labai abejotinas žingsnis praplėsti karo teismų įgaliojimus ir suteikti jiems civilinių teismų įgaliojimų, nes tai labai retai gali būti pateisinama.

Jokiais būdais nenorėdama pateisinti netinkamo elgesio su Haythamu Al-Maleh noriu atkreipti dėmesį į tai, kad tikrosios problemos yra giliai įsišaknijusios Sirijos visuomenės struktūroje. Nepaprastoji padėtis, dėl kurios daugybė konstitucinių teisių buvo įšaldytos, galioja nuo jos paskelbimo 1963 m. Pradinė pagrindinė priežastis, dėl kurios ji tęsiasi – Sirijos ir Izraelio konfliktas, – seniai nebėra toks svarbus.

Jokia vyriausybė negali dešimtmečiais likti valdžioje ir teigti, kad ji veikia vadovaudamasi demokratiniais principais. Raginu Europos Parlamentą aiškiai pasmerkti nepaprastosios padėties pratęsimą ir remti visus veiksmus, suteikiančius galimybę Sirijai grįžti prie tikrosios demokratijos.

 
  
MPphoto
 

  Bogusław Sonik (PPE).(PL) Sirijos valdžios institucijų vykdomi tokios rūšies diktatoriški gerai žinomų žmogaus teisių gynėjų areštai ir persekiojimas kelia nerimą. Haythamo Al-Maleh teismas neatitiko tarptautinių teisingumo standartų, įskaitant nekaltumo prezumpciją ir teisę į gynybą. Malonės suteikimas Haythamui Al-Maleh ir kitiems žmogaus teisių gynėjams reikštų valdžios institucijų politinės krypties pokytį ir žingsnį tarptautinių žmogaus teisių standartų ir teisingo teismo principų laikymosi link. Be to, Europos Sąjungos ir Sirijos asociacijos susitarimo, kurio pagrindinis bruožas – pagarba žmogaus teisėms, pasirašymas Sirijos prašymu buvo atidėtas 2009 m. spalio mėn. Atsižvelgiant į dabartinę padėtį Europos Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ataskaitą, kaip vyksta diskusijos dėl to susitarimo pasirašymo.

 
  
MPphoto
 

  Connie Hedegaard, Komisijos narė. Ponia pirmininke, paskutinė žmogaus teisių gynėjų, advokatų, žurnalistų ir kurdų arešto ir nuosprendžių jiems banga Europos Sąjungai kelia didelį susirūpinimą.

Pastaruoju metu ES dėmesį patraukė trys reikšmingos bylos, t. y. Muhammado al-Hasani ir Haythamo Al-Maleh bylos, – dauguma iš mūsų šiandien užsiminė apie šias bylas, ypač apie H. Al-Maleh bylą, taip pat Ali Abdullah – rašytojo, kuris, atlikęs jam skirtą bausmę, birželio mėn. buvo dar kartą areštuotas, – bylą.

Europos Sąjunga ėmėsi daugybės veiksmų. Klausimas dėl šių bylų buvo iškeltas (jį taip pat kėlė vyriausioji įgaliotinė) atitinkamo lygmens susitikimuose su Sirijos valdžios institucijomis. ES primygtinai reikalavo, kad į labai prastą 80 metų H. Al-Maleh sveikatos būklę būtų atsižvelgta dėl humanistinių priežasčių. Iš pradžių su didžiausiu diskretiškumu buvo atlikti veiksmai, tačiau, iš valdžios institucijų nesulaukus jokios reakcijos, liepos 27 d. vyriausioji įgaliotinė išplatino pareiškimą, kuriame Sirijai primenami jos tarptautinės teisės įsipareigojimai ir raginama paleisti politinius kalinius.

Nors iki šiol nesulaukta teigiamų pokyčių, ES veiksmai turi ir turės būti tęsiami. ES vienodai dirba visuose frontuose, siekdama pagerinti žmogaus teisių padėtį Sirijoje. ES ir valstybių narių delegacijos Damaske toliau tikrins padėtį ir stebės teismo procesus. M. al-Hasani ir H. Al-Maleh pateikė skundus.

Parama žmogaus teisių gynėjams ir jų šeimoms bei advokatams bus toliau teikiama. Kartu pagarba žmogaus teisėms turi išlikti nuolatiniu ES dialogo su Sirijos valdžios institucijomis visais lygmenimis klausimu.

V. De Keyser uždavė klausimą dėl asociacijos susitarimo padėties. Sirija vis dar neatsakė į ES kvietimą pasirašyti šį susitarimą, kuris nuo 2009 m. spalio mėn. vis dar nepasirašytas. Sirija nurodo, kad dar neužbaigtas šio susitarimo politinio ir ekonominio poveikio vertinimas. Susitarimas neabejotinai atneš naudos abiem šalims, tačiau Europos Sąjungai tai taip pat yra geriausias būdas pradėti reguliarų ir atvirą dialogą su Sirija, taip pat dialogą žmogaus teisių klausimais.

ES paramos teikimas žmogaus teisėms ir demokratijai yra kitas svarbus būdas. Svarstomi projektai apima teismų sistemos atnaujinimą ir Sirijos pilietinės visuomenės pajėgumo stiprinimą.

 
  
MPphoto
 

  Bernd Posselt, autorius.(DE) Ponia pirmininke, atsiprašau, tačiau mano frakcija šį kartą – kaip ir kitus kartus – per galutinį balsavimą dėl paskutinio skubaus klausimo, susijusio būtent su Sirija, prašė vardinio balsavimo. Tačiau atrodo, kad dėl techninės klaidos ši informacija jūsų nepasiekė. Savo frakcijos vardu prašyčiau (o kitos frakcijos tikriausiai neprieštaraus) būti tokiai maloniai ir dėl rezoliucijos dėl Sirijos leisti vardinį balsavimą.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. Pone B. Posseltai, jums nereikia manęs prašyti, netrukus taip ir bus.

Diskusijos baigtos.

Kitas klausimas – balsavimas.

(Balsavimo rezultatai ir kita išsami balsavimo informacija (žr. protokolą))

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Leszek Wałęsa (PPE), raštu. (PL) Džiaugiuosi, kad šiandien Parlamente aptariamas žmogaus teisių pažeidimų Sirijoje klausimas. Šiai problemai negalime likti abejingi. Raginu Sirijos vyriausybę ir prezidentą nedelsiant besąlygiškai paleisti Haythaną Al-Malehą. Šio aštuoniasdešimtmečio Sirijos teisininko teismo procesas neatitiko tarptautinių teisingo bylos nagrinėjimo standartų, įskaitant teisę į nekaltumo prezumpciją ir teisę į gynybą. Be to, jam pateiktais kaltinimais paminama teisė į žodžio laisvę, užtikrinama Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte, kurį Sirija yra pasirašiusi. Taip pat raginu Sirijos valdžios institucijas nutraukti visą žmogaus teisių gynėjų ir jų šeimų persekiojimą ir užtikrinti jiems teisę laisvai, netrukdomai, nebauginamiems vykdyti savo veiklą. Raginu Sirijos valdžios institucijas paisyti tarptautinių žmogaus teisių standartų ir savo šalies prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų, kuriais užtikrinama nuomonės bei žodžio laisvė ir teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, taip pat užtikrinti, kad su sulaikytaisiais būtų gerai elgiamasi, jie nebūtų kankinami, nepatirtų kitų formų netinkamo elgesio ir kad jiems būtų greitai, reguliariai ir neribojamai suteikiama galimybė palaikyti ryšius su šeimomis, teisininkais ir gydytojais.

 
  

(1) Žr. protokolą.


11. Balsuoti skirtas laikas
Kalbų vaizdo įrašas

11.1. Kenija: nepavykęs bandymas areštuoti Sudano prezidentą Omarą al-Bashirą (B7-0508/2010)

11.2. Žmogaus teisės Sirijoje, ypač Haythano Al-Maleh byla (B7-0511/2010)

12. Balsavimo ketinimai ir pataisymai (žr. protokolą)

13. Asignavimų perkėlimas (žr. protokolą)

14. Prašymas ginti Parlamento nario imunitetą (žr. protokolą)
Kalbų vaizdo įrašas

15. Sprendimai dėl kai kurių dokumentų (žr. protokolą)

16. Tarybos pozicija pirmojo svarstymo metu (žr. protokolą)
Kalbų vaizdo įrašas

17. Į registrą įrašyti rašytiniai pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnis) (žr. protokolą)

18. Per šį posėdį priimtų tekstų perdavimas (žr. protokolą)

19. Pateikti dokumentai (žr. protokolą)

20. Kitų posėdžių kalendorinis planas (žr. protokolą)
Kalbų vaizdo įrašas

21. Sesijos atidėjimas
Kalbų vaizdo įrašas
MPphoto
 

  Pirmininkė. − Skelbiu Europos Parlamento sesiją atidėtą.

(Posėdis baigtas 16.05 val.)

 

PRIEDAS (Atsakymai raštu)
KLAUSIMAI TARYBAI (Tik Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė yra atsakinga už šiuos atsakymus)
Klausimas Nr. 10, kurį pateikė Enrique Guerrero Salom (H-0381/10)
 Tema: Prieiga prie vandens ir pagrindinių sanitarinių sąlygų – pagrindinė teisė
 

Vienas iš TVT 7 tikslo uždavinių – iki 2015 m. per pusę sumažinti žmonių, neturinčių tvarios prieigos prie geriamojo vandens ir pagrindinių sanitarinių sąlygų, skaičių. Šis klausimas tiesiogiai susijęs su teisėmis į sveikatą, švietimą, mitybą, aprangą, būstą ir darbą. Be abejonių, beveik milijonas žmonių turi nepakankamai geriamo vandens, daugiau nei du tūkstančiai penki šimtai milijonų neturi pagrindinių sanitarinių sąlygų ir kas aštuonios sekundės miršta po vieną vaiką nuo ligų, susijusių su vandeniu. Pasaulio bankas teigia, kad 2030 m. pasaulinė vandens paklausa apie 40 procentų viršys pasiūlą.

Ar Taryba mano, kad tai, jog prieiga prie vandens ir prie pagrindinių sanitarinių sąlygų bus pripažinta pagrindine žmogaus teise, padėtų spręsti šią problemą?

Ar Taryba mano remti rezoliuciją „Žmogaus teisė į vandenį ir į sanitarines sąlygas“, kurią šiuo metu nagrinėja Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, ir siekti, kad ji būtų patvirtinta?

 
  
 

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. rugsėjo mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(FR) Europos Sąjunga yra tvirtai įsipareigojusi užtikrinti, kad visame pasaulyje būtų labiau atsižvelgiama į prieigos prie vandens ir sanitarinių sąlygų poreikį. Žinodama apie šios srities problemas, ypač susijusias su sveikatos apsauga besivystančiose šalyse, Europos Sąjunga įvairiais būdais daug metų vykdė šį įsipareigojimą, pradedant 2002 m. pradėta svarbiausiąja vandens iniciatyva. Šios iniciatyvos tikslas – nustatyti strateginių partnerysčių su besivystančiomis šalimis šiais klausimais kūrimo ir finansavimo pagrindą; pirmąjį partnerystės susitarimą Europos Sąjunga ir Afrika tais pačiais metais pasirašė Johanesburge. AKR šalims įkurta vandens infrastruktūros priemonė turės 500 mln. EUR biudžetą, kuris bus naudojamas ypač vietos lygmeniu, kur to labiausiai reikia.

Atsižvelgdama į tai, Europos Sąjunga rems Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos veiklą žmogaus teisių klausimais, susijusiais su prieiga prie vandens ir sanitarinių sąlygų.

2008 m. kovo 23 d. Žmogaus teisių tarybos rezoliucija 7/22 buvo įsteigtas nepriklausomo eksperto mandatas žmogaus teisių įsipareigojimų, susijusių su prieiga prie saugaus geriamojo vandens ir sanitarinių sąlygų, klausimais. Šis mandatas įsteigtas trejiems metams ir galios iki 2011 m. Nuo tada C. de Albuquerque dirbo, kad paaiškintų šių įpareigojimų turinį, vykdydama tyrimus, teikdama pranešimus ir lankydamasi vietoje geriausiai patirčiai nustatyti. Žmogaus teisių taryba kelis kartus priėmė rezoliucijas, kuriose buvo pripažįstamas šis darbas. Be to, Europos Sąjunga 2010 m. vasario mėn. Tarybos žmogaus teisių darbo grupėje su nepriklausoma eksperte užmezgė labai glaudžius darbo santykius.

Siekdama paminėti Pasaulio vandens dieną 2010 m. kovo 22 d., Europos Sąjunga norėjo išryškinti šios problemos svarbą, pabrėždama valstybių narių žmogaus teisių įsipareigojimus dėl prieigos prie saugaus geriamojo vandens, kuris turi būti pasiekiamas, fiziškai prieinamas, įperkamas ir priimtinos kokybės.

Europos Sąjunga mano, kad žmogaus teisių įsipareigojimai dėl prieigos prie saugaus geriamojo vandens ir sanitarinių sąlygų yra glaudžiai susiję su atskiromis žmogaus teisėmis, kaip antai teise į būstą, maistą ir sveikatą.

Laikydamasi šios nuostatos Europos Sąjunga rengiasi būsimoms diskusijoms Ženevoje ir priėmė savo poziciją Niujorke. Bendros Europos Sąjungos pozicijos nepavyko parengti liepos mėn. dėl Bolivijos rezoliucijos, kurioje teisė į vandenį ir sanitarines sąlygas pripažįstama pagrindine žmogaus teise. Europos Sąjunga įsipareigojusi užtikrinti, kad nepriklausoma ekspertė tęstų savo darbą Ženevoje. Europos Sąjunga tikisi, kad paaiškinus įpareigojimų, kylančių iš šios teisės, aprėptį ir ypatybes būtų galima pasiekti bendrą poziciją dėl šio klausimo. Europos Sąjunga lieka įsipareigojusi užtikrinti, kad būtų pasiektas sutarimas su visa tarptautine bendruomene dėl šių klausimų, ir ji toliau tęs šią veiklą su savo partneriais.

Europos Sąjunga ne tik dalyvauja šiose diskusijose, bet ir, vykdydama vystymosi politiką, toliau reikšmingai prisideda prie pastangų praktiškai pagerinti prieigą prie vandens ir sanitarinių sąlygų.

 

Klausimas Nr. 11, kurį pateikė Brian Crowley (H-0382/10)
 Tema: Humanitarinė pagalba Haityje
 

Ar gali Taryba pateikti atnaujintą įvertinimą, kuriame būtų nurodytas humanitarinės krizės Haityje dydis?

 
  
 

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. rugsėjo mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(FR) Kaip žinote, Europos Sąjunga nedelsdama reagavo į krizinę padėtį po žemės drebėjimo Haityje sausio 12 d. jau kitą dieną po katastrofos patvirtindama 3 mln. EUR neatidėliotinos pagalbos paketą. Po to patvirtintas 8 mln. EUR pagalbos paketas. Gelbėjimo komanda atvyko į Haitį sausio 13 d., o sausio 18 d. Komisija paruošė dar 19 mln. EUR skubios humanitarinės pagalbos, kad Jungtinių Tautų, Raudonojo Kryžiaus ir NVO partneriai galėtų vietoje padėti nukentėjusiesiems. Iki to laiko valstybės narės jau paskelbė suteikusios 92 mln. EUR skubios humanitarinės pagalbos. Iš viso buvo skirta daugiau negu 300 mln. EUR patenkinti neatidėliotiniems šalies poreikiams.

Per kovo 31 d. Niujorke ministrų lygmeniu surengtą Tarptautinę donorų konferenciją „Naujos Haičio ateities link“ Europos Sąjunga pažadėjo per 10 metų suteikti daugiau negu 1,2 mlrd. EUR Haičiui atkurti ir atstatyti, taip dar kartą patvirtindama savo ilgalaikį įsipareigojimą tai šaliai. Europos piliečiai ir Europos pilietinė visuomenė taip pat ėmėsi veiksmų surinkti daugiau negu 600 mln. EUR pagalbos ir atstatymo pastangoms paremti.

Manau, kad apskritai galime pagrįstai didžiuotis veiksmais, kurių bendrai ėmėsi Europos Sąjunga, paremdama Haičio gyventojus jiems sunkiu metu.

Atsižvelgiant į dabartinę humanitarinę padėtį, tiesa yra tai, kad praėjus maždaug septyniems mėnesiams nuo žemės drebėjimo sausio 12 d., humanitarinė padėtis vis dar yra sudėtinga šimtams tūkstančių žmonių, nepaisant tarptautinės bendruomenės Haičiui suteiktos didžiulės pagalbos. Neturime laiko vardyti ateityje kilsiančių poreikių ir iššūkių. Svarbiausi būsimų iššūkių aspektai yra pakankamai tiksliai apibūdinti padėties ataskaitoje, kurią reguliariai atnaujina Komisijos humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos generalinis direktoratas (ECHO). Taip pat atkreipiau dėmesį į pamokomus rezultatus, paminėtus M. Striffler vadovaujamos Europos Parlamento delegacijos, nuvykusios į Haitį birželio mėn. pabaigoje, misijos ataskaitoje.

Kaip nurodyta ir Europos Parlamento misijos ataskaitoje, svarbu pabrėžti teigiamus ligi šiol atliktų humanitarinių veiksmų aspektus, ypač tai, kad šie veiksmai, nors ir nebuvo tobuli, ligi šiol padėjo išvengti rimtos sveikatos priežiūros krizės ir epidemijos, kurios protrūkio po katastrofos labai bijota.

Žinoma, dar reikia daug nuveikti, ir noriu dar kartą patikinti Parlamento narius, kad Europos Sąjunga, be abejo, lieka tam pasirengusi.

Šalis dabar, sudėtingu laikotarpiu prieš rinkimus, kai nesaugumas smarkiai išaugęs, turi pradėti atstatymo darbus. Vienas iš sunkumų, su kuriais turėsime susidurti šiomis aplinkybėmis, susijęs, kaip žinote, su pačios Haičio valstybės pajėgumais.

Per ateinančius šešis mėnesius reikia išlaikyti nepaprastosios padėties prieglobsčio vietas, atsižvelgiant į tai, kad vėluojama įgyvendinti laikinųjų namų statybos strategiją. Dėl žmonių vidaus perkėlimo už tiesiogiai paveiktų zonų kyla grėsmė nukentėjusiuosius priimančių šeimų išlikimui. Bus svarbu per artimiausius mėnesius suteikti šioms šeimoms tinkamą paramą.

Uraganų sezonas prasidėjo birželio mėn. pradžioje. Vidutinės trukmės laikotarpiu nacionalinės institucijos ir tarptautinė bendruomenė turės kuo geriau pasiruošti šiai papildomai numatomai grėsmei.

Kaip žinia, daugiausia būtent pareigūnai iš Europos Komisijos ir valstybių narių vietoje įgyvendina Europos Sąjungos ir valstybių narių sprendimus ir įsipareigojimus. Todėl raginu gerbiamąjį Parlamento narį taip pat kreiptis į Komisiją prašyti daugiau informacijos apie dabartinę humanitarinę padėtį Haityje.

 

Klausimas Nr. 12, kurį pateikė Pat the Cope Gallagher (H-0383/10)
 Tema: Tarybos išvadų skelbimas airių kalba
 

Ar Taryba ketina skelbti visų Tarybos posėdžių išvadas airių kalba?

 
  
 

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. rugsėjo mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(FR) Pagal Europos Sąjungos kalbų sistemą airių kalba yra viena iš 23 Europos Sąjungos institucijų oficialiųjų ir darbo kalbų. Tačiau dėl praktinių priežasčių ir taikant kaip laikiną priemonę pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 920/2005(1) 2 straipsnyje numatytą išimtį Europos Sąjungos institucijos nėra įpareigotos visus aktus rengti airių kalba ir juos šia kalba skelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Vis dėlto Europos Parlamento ir Tarybos kartu priimti reglamentai yra rengiami visomis oficialiosiomis kalbomis, taigi, taip pat ir airių kalba.

Tarybos išvados neįeina į šią dokumentų kategoriją, todėl joms nėra taikomas reikalavimas skelbti airių kalba. Vis dėlto Taryba norėtų atkreipti dėmesį, kad ji deda daug pastangų, kad airių kalba būtų vartojama jos dokumentuose.

Iš tikrųjų, priėmus Reglamentą (EB) Nr. 920/2005, Taryba ir jos generalinis sekretoriatas nuolat siekė suburti pakankamai didelę airių kalbos vertėjų komandą, kad galėtų pateikti didžiausią galimą vertimų kiekį. Nuo 2009 m. sausio 1 d. ši komanda sudaro nepriklausomą Tarybos generalinio sekretoriato kalbų tarnybos skyrių ir jame dirba 14 vertėjų, deleguotasis nacionalinis ekspertas ir 7 padėjėjai. Kadangi EPSO konkursuose nebuvo pasiekta pakankamų rezultatų, 10 iš šių vertėjų ir 7 padėjėjai buvo įdarbinti kaip laikini darbuotojai pagal Tarybos generalinio sekretoriato surengtus atrankos testus.

 
 

(1)OL L 156, 2005 6 18, p. 3.

 

Klausimas Nr. 13, kurį pateikė Gay Mitchell (H-0386/10)
 Tema: Čagoso pabėgėliai
 

Jungtinės Karalystės vyriausybė 1968–1973 m. laikotarpyje iškeldino Čagoso salų gyventojus iš jų gimtosios Indijos vandenyno britų srities, siekdama evakuoti gyventojus iš visų 65 Čagoso salyno salų. Jungtinės Karalystės tikslas buvo perduoti vieną iš šių salų (Diego Garcia) JAV karinėms pajėgoms naudoti kaip oro ir laivyno bazę, kuri buvo pradėta statyti 1971 m. kovą. Taigi visi gyventojai buvo prievarta susodinti į krovininius laivus ir išlaipinti Mauricijuje bei Seišeliuose, daugiau kaip už 1 000 km nuo savo gimtinės. Jie ir jų palikuonys vis dar gyvena tremtyje Mauricijaus ir Seišelių salose. Šiandien jų bendruomenę sudaro maždaug 5 000 žmonių, iš kurių tik 750 yra suaugę išeiviai iš Čagoso. Visi jie yra Britanijos piliečiai, taigi ir Europos Sąjungos piliečiai. Kai kurie iš jų emigravo ir dabar gyvena Jungtinėje Karalystėje arba Prancūzijoje.

Ar Taryba mano, kad būtų sąžininga ir teisinga leisti Čagoso gyventojams grįžti į savo gimtinę, ir ką Taryba pasirengusi padaryti, kad būtų rastas tinkamas šios įsisenėjusios problemos sprendimas?

 
  
 

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. rugsėjo mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(FR) Dėkoju gerbiamajam Parlamento nariui už šį klausimą. Tačiau dėl šio klausimo nebuvo kreiptasi į Tarybą, todėl ji negali duoti atsakymo. Kaip gerbiamasis Parlamento narys žino, Čagoso salų gyventojų klausimas sudėtingas ir šiuo metu dėl to vyksta teismo procesas Europos Žmogaus Teisių Teisme. Laikydamasi nuoseklios praktikos, Taryba nereiškia nuomonės apie bylą, kol vyksta teismo procesas.

 

Klausimas Nr. 14, kurį pateikė Bernd Posselt (H-0390/10)
 Tema: Išorės sienų saugumas
 

Kokių veiksmų ketina imtis Taryba, kad dar labiau padidintų išorės sienų saugumą, išplėstų Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (Frontex) veiklą ir, jei įmanoma, nustatytų kitas priemones, kuriomis būtų siekiama tikrosios ES sienų apsaugos?

 
  
 

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. rugsėjo mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(FR) Europos Sąjungos sienų politikos tikslas, kaip nustatyta Stokholmo programoje, yra laipsniškai išplėtoti integruotą išorės sienų valdymą. Europos Sąjunga jau priėmė kelias svarbias priemones šiam tikslui pasiekti. Teisėkūros lygmeniu tai yra priimtas Šengeno sienų kodeksas, operatyviniu lygmeniu – įsteigta FRONTEX agentūra ir finansiniu lygmeniu – sukurtas Išorės sienų fondas.

Laikydamasi šio tikslo, Taryba savo 2010 m. vasario 25–26 d. išvadose nustatė 29 priemones, kurios leistų sustiprinti išorės sienų apsaugą ir kovoti su neteisėta imigracija. Kalbant apie svarbiausius iššūkius, su kuriais Europos Sąjunga susidurs šioje srityje artimiausioje ateityje, minimos tokios priemonės kaip pagerintas FRONTEX agentūros veiksmingumas, Europos sienų stebėjimo sistemos (EUROSUR) išplėtojimas, solidarumas ir integruotas valstybių narių išorės sienų valdymas.

Taryba atidžiai stebi FRONTEX agentūros veiklą dėl pagalbos ir operatyvinio bendradarbiavimo koordinavimo, kuriais valstybėms narėms siekiama padėti vykdyti jų išorės sienų apsaugos veiklą. Ji šiuo metu nagrinėja pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2007/2004, skirtas persvarstyti agentūros įgaliojimams, kad būtų sustiprintas jos vaidmuo ir operatyviniai pajėgumai.

Taryba taip pat nagrinės teisės aktų pasiūlymus, kuriuos Komisija parengs dėl naujų sienų valdymo technologijų įdiegimo, ypač dėl sistemos, leidžiančios elektroniniu būdu fiksuoti trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir išvykimo datą, ir sistemos, kuri leistų sąžiningiems keliautojams suteikti Registruoto keliautojo statusą, įdiegimo.

 

Klausimas Nr. 15, kurį pateikė Charalampos Angourakis (H-0394/10)
 Tema: Europos naftos įmonių veikla pietų Sudane
 

2011 m. sausio mėnesį Sudane numatytas Europos Sąjungos remiamas referendumas, kurio metu bus sprendžiamas pietinės šalies dalies atsiskyrimo klausimas. Didelės kelių valstybių naftos įmonės vaidina svarbų vaidmenį įgyvendinant šiuos planus. Tiksliau, Švedijos įmonė „Lundin Petroleum“ buvo apkaltinta, kad, siekdama užsitikrinti naftos telkinių kontrolę, rėmė Sudano ginkluotąsias pajėgas, kurios vykdė karines operacijas ir ištrėmė dalį pietų Sudano gyventojų.

Ar Taryba vis dar palaiko referendumo pietų Sudane rengimą? Kokia jos nuomonė apie kaltinimus, susijusius su Europos naftos įmonių veikla pietų Sudane?

 
  
 

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2010 m. rugsėjo mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(FR) Taryba aktyviai palaiko pasiūlymą surengti referendumas dėl pietų Sudano apsisprendimo (2011 m. sausio mėn.), ir laiko jį pagrindine 2005 m. visuotinio taikos susitarimo, prie kurio įgyvendinimo Europos Sąjunga neabejotinai prisideda, sudedamąja dalimi. Taryba ilgą laiką palaikė šią poziciją ir ją ne kartą patvirtino viešuose pareiškimuose. Per susitikimą 2010 m. liepos 26 d. Taryba pabrėžė, kad Europos Sąjunga yra pasiruošusi paremti referendumą, kuris bus surengtas pietų Sudane ir Abjėjaus regione, suteikdama reikšmingą techninę ir finansinę pagalbą; ji taip pat pasiruošusi paremti taikų visuotinio taikos susitarimo įgyvendinimą, siekdama susitarimo dėl po referendumo kilsiančių klausimų ir prisidėdama prie ilgalaikio stabilumo regione.

Taryba taip pat remia Afrikos Sąjungos aukšto lygio įgyvendinimo komisijos darbą Sudane. Ji skatina gebėjimų stiprinimą ir paramą, kad padėtų Sudanui įveikti iššūkius, su kuriais jis susiduria, taip pat remia pastangas kovoti su nesaugumu ir sudaryti ilgalaikį taikos susitarimą dėl Darfūro. Taryba taip pat remia Tarptautinio baudžiamojo teismo darbą ir humanitarinės bei vystymosi pagalbos teikimą visoje šalyje.

Esame pasiryžę dirbti glaudžiai koordinuodami savo veiklą su Sudano partijomis, Afrikos Sąjunga, Jungtinėmis Tautomis, Tarpvyriausybine vystymo institucija (IGAD), Jungtinėmis Valstijomis ir kitais nacionaliniais, regioniniais ir tarptautiniais partneriais.

Stabilumo priemonės lėšos bus panaudotos referendumui surengti. Europos Sąjunga taip pat yra pasirengusi palankiai atsakyti į bet kokį Sudano valdžios institucijų kvietimą siųsti Europos Sąjungos misiją stebėti referendumo proceso, įskaitant, jei įmanoma, rinkėjų registracijos.

Taryba atkreipė dėmesį, kad buvo pradėti tirti įtarimai, jog tam tikri asmenys, dirbantys Švedijos naftos įmonių konsorciume, įskaitant LUNDIN PETROLEUM, per Sudano pilietinį karą buvo susiję su žmogaus teisių pažeidimais, tuo pažeidžiant tarptautinę teisę. Tačiau Tarybai nedera reikšti nuomonės klausimu, dėl kurio atliekamas teisinis tyrimas.

 

KLAUSIMAI KOMISIJAI
Klausimas Nr. 21, kurį pateikė Brian Crowley (H-0384/10)
 Tema: Jaunimo ir ilgalaikis nedarbas Europoje
 

Kokias iniciatyvas šiuo metu įgyvendina Komisija siekdama kovoti su jaunimo ir ilgalaikiu nedarbu Europos Sąjungoje?

 
  
 

(EN) Valstybės narės ir Europos Sąjunga skubiai turi kuo daugiau nuveikti, kad pagerintų jaunimo užimtumą ir išspręstų ilgalaikio nedarbo problemą, ir tai aiškiai pripažįstama ES darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategijoje „Europa 2020“. Vienas iš penkių pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų yra iki 2020 m. padidinti 20–64 metų amžiaus moterų ir vyrų užimtumo lygį nuo esamų 69 % iki mažiausiai 75 %. Komisija mano, kad, nepaisant dabartinės ekonominės padėties, realiai šį tikslą iki 2020 m. galima pasiekti, jei valstybės narės įgyvendins reikiamas darbo rinkos struktūrines reformas.

Pagrindinis tikslas dėl užimtumo atspindi vieną iš strategijos iššūkių, su kuriais per kitą dešimtmetį susidurs Europos Sąjunga: gyventojų senėjimas, taip pat didėjantis pensinio amžiaus žmonių, kuriuos turės remti mažesnė aktyvių dirbančių gyventojų dalis, skaičius.

Strategijos „Europa 2020“ svarbiausios priemonės, skirtos pagrindiniams tikslams pasiekti, yra integruotos gairės ir septynios pavyzdinės iniciatyvos. Integruotose gairėse, o ypač užimtumo gairėse, išdėstyta daug politikos prioritetų įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ ir kovojant su jaunimo ir ilgalaikiu nedarbu. 7-ąje gaire siekiama padidinti dalyvavimą darbo rinkoje ir sumažinti struktūrinį nedarbą, taikant atitinkamą darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą, didinant darbo kokybę, peržiūrint mokesčių ir pašalpų sistemas, aktyvaus senėjimo, lyčių lygybės, šeiminio ir profesinio gyvenimo derinimo politiką ir kovojant su jaunimo ir ilgalaikiu nedarbu. 8-oji gairė skirta darbo rinkos poreikius atitinkančios kvalifikuotos darbo jėgos ugdymui ir mokymosi visą gyvenimą skatinimui. 10-ąja gaire siekiama skatinti socialinę įtrauktį ir paramą rizikos grupėms, įskaitant vyresnio amžiaus moteris ir vyrus.

Valstybių narių ir Europos Sąjungos lygmenimis jau imtasi įvairių veiksmų, pavyzdžiui, kaip Europos užimtumo strategijos dalį vykdant abipusio mokymosi programą. Pagal šią programą taip pat keičiamasi geriausia patirtimi ES lygmeniu ir gerinamas veiksmingiausios politikos perkeliamumas, ypač kovojant su ilgalaikiu ir jaunimo nedarbu. Kitos priemonės, skirtos pažeidžiamoms grupėms remti, įskaitant jaunimą, stabilizuojant ir palengvinant krizės poveikį šioms grupėms, buvo įvestos duodant suderintą atsaką, neseniai aptartą Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos (EPSCO) posėdyje 2010 m. birželio 7 d.

ES politikos formuotojai jaunimo srityje taip pat įtraukė užimtumą į savo darbotvarkės pirmuosius punktus. Trijų pirmininkausiančių valstybių narių grupė (Ispanija, Belgija ir Vengrija) pasirinko jaunimo užimtumą savo bendru prioritetu iki 2011 m. vidurio, ir tai yra pagrindinė struktūrinio dialogo su jaunimu tema. 2010 m. gegužės mėn. Jaunimo taryba priėmė rezoliuciją(1) dėl „aktyvios jaunimo įtraukties kovojant su nedarbu ir skurdu“.

2010 m. rugsėjo mėn. Komisija pristatys komunikatą dėl pavyzdinės iniciatyvos „Judus jaunimas“. Jame bus detaliai apibūdinti veiksmai, kurių reikia siekiant per artimiausius metus pagerinti jaunimo padėtį Europoje. Visų pirma bus įtraukti veiksmai, gerinantys jaunimo perėjimą į darbo rinką baigus mokytis – ši problema labai svarbi ieškantiems pirmojo darbo ir turintiems mažai darbo patirties ar jos neturintiems. Komunikate taip pat bus apibūdinta, kaip veiksmus, už kuriuos daugiausia atsakingos švietimo ir užimtumo politiką vykdančios valstybės narės, galima remti ES lėšomis, o ypač finansuojant Europos socialiniam fondui (ESF).

Remiant jaunimą, ESF atlieka aktyvų vaidmenį. Kovojant su jaunimo nedarbu, ESF finansuojami veiksmai taikomi įvairiems projektams valstybėse narėse ir regionuose arba siekiant palengvinti jaunimo perėjimą į darbo rinką baigus mokytis, arba padėti jauniems žmonėms vėl mokytis, kad pagerėtų jų įgūdžiai, ir kovoti su mokyklos nebaigimu. Remiantis paskutiniais prieinamais duomenimis, maždaug trečdalis ESF paramos gavėjų yra jaunimas (2008 m. ESF parėmė 2,5 mln. jaunuolių). ESF taip pat skiria 8,3 mlrd. EUR tiesiogiai valstybių narių švietimo ir mokymo sistemų, daugiausia skirtų jaunimui, reformoms – tai sudaro apie 11 % viso ESF biudžeto.

Svarbūs ESF prioritetai taip pat yra kova su ilgalaikiu nedarbu, didinant galimybes įsidarbinti darbo ieškantiems bei neveikliems asmenims ir skatinant užtikrinamą jų įtrauktį į darbo rinką. Veiklos programų valstybių narių arba regionų lygmeniu dalis yra veiksmai, užkertantys kelią ilgalaikiam nedarbui ir palengvinantys ilgą laiką nedirbančių asmenų reintegraciją į darbo rinką. Dabartiniu programavimo laikotarpiu apie 30 % bendro ESF biudžeto (21,7 mlrd. EUR) yra skirta užtikrinto įsidarbinimo galimybėms gerinti ir apima ilgą laiką nedirbantiems asmenims skirtas programas.

 
 

(1) (2010/C 137/01).

 

Klausimas Nr. 24, kurį pateikė Bernd Posselt (H-0391/10)
 Tema: Afrikos žemės ūkis
 

Kokių veiksmų imasi Komisija, kad sustiprintų Afrikos žemės ūkį, kuriame vyrauja šeimos ūkiai ir kaimo bendruomenės, ir taip padėtų sumažinti gyventojų išsikėlimą iš kaimo vietovių ir išvengti kitų vietovių dykumėjimo?

 
  
 

(EN) Daugiau kaip 70 % Afrikos vargingų ir alkstančių žmonių gyvena kaimo vietovėse, kur pagrindinė ekonominė veikla yra žemės ūkis. Šiose vietovėse dominuoja smulkusis ūkininkavimas – juo verčiasi apie 80 % Afrikos ūkininkų, iš kurių dauguma yra moterys, ir dirbama paprastai mažiau kaip du hektarai žemės.

Neseniai paskelbtame komunikate dėl besivystančių šalių aprūpinimo maistu saugumo(1) Komisija aiškiai išdėstė, kad investicijos į smulkiųjų ūkių sektorių turėtų būti laikomos prioritetu, nes jie geriausia padeda mažinti skurdą ir neleidžia jam augti. Didesnis investavimas į kaimo plėtrą gali suvaidinti labai svarbų vaidmenį mažinant nelygybę, sprendžiant konfliktus ir mažinant kraustymąsi iš kaimo vietovių į miestus.

Teikdama pirmenybę remti smulkiuosius ūkininkus, siekiant padidinti gamybą tvariu ir veiksmingu būdu, Komisija stengiasi sumažinti skurdą ir alkį, taip pat gyventojų išsikėlimą iš kaimo vietovių ir išvengti kitų vietovių dykumėjimo. Šį metodą palaiko Parlamentas ir Taryba(2).

Vienas iš 1 mlrd. EUR maisto priemonės – ES iniciatyvos, skirtos greitai reaguoti į sparčiai didėjančias maisto kainas besivystančiose šalyse 2007–2008 m., tikslų buvo suburti ūkininkus ir smulkiųjų ūkių savininkus remtinose šalyse, siekiant padidinti produktyvumą. Iš 1 mlrd. EUR viskas jau paskirstyta, o 625 mln. EUR jau išmokėti. Labai didelė finansavimo dalis skiriama padėti smulkiesiems ūkininkams.

Tai puikiai iliustruojantis pavyzdys yra projektas Zimbabvėje, kur maisto priemonė 176 000 smulkiųjų ūkininkų padėjo aprūpinti 26 000 tonų sėklų ir trąšų už 15 mln. EUR. Kitas pavyzdys – Lesotas, kuriame ES padeda daugiau kaip 36 000 ūkininkų, parūpindama daugiau kaip 715 tonų sėklų. Ši pagalba padės nuimti dar 10 000–18 000 tonų javų derliaus, o tai gerokai daugiau palyginti su 86 000 tonų bendra grūdų produkcija 2009 m.

Tačiau padėti galima ir kitokiais projektais, kaip antai Pesticidų iniciatyvos programa (PIP), padedančia smulkiesiems ūkininkams Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalyse įgyvendinti Europos reglamentus ir atitikti standartus. Ligi šiol buvo paremta 100 000 smulkiųjų ūkių AKR šalyse, padedant jiems išlaikyti savo rinką ES šalyse.

Komisija įsitikinusi, kad remiant smulkiuosius ūkininkus, suteikiant jiems apčiuopiamos paramos didinti produktyvumą tvariu būdu, galima tikrai prisidėti prie bendro tikslo katalizuoti žaliąją revoliuciją Afrikoje.

 
 

(1) COM (2010) 127, ES pagalbos besivystančioms šalims sprendžiant aprūpinimo maistu problemas politikos programa.
(2) Tarybos išvados dėl ES pagalbos besivystančioms šalims sprendžiant aprūpinimo maistu problemas politikos programos, 2010 m. gegužės 10 d.

 

Klausimas Nr. 25, kurį pateikė Sarah Ludford (H-0396/10)
 Tema: Lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių asmenų teisės
 

Iš 79 Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių, su ES sudariusių Kotonu susitarimą, 49 homoseksualumas laikomas nusikaltimu, o bausmės siekia iki 14 metų kalėjimo, o 5 valstybės lesbietėms, gėjams, biseksualiems ir transseksualiems (LGBT) asmenims taiko mirties bausmę.

Vis dėlto peržiūrėtame Kotonu susitarime nėra specialių nuostatų dėl nediskriminavimo seksualinės orientacijos pagrindu, nepaisant daugėjančių valstybės remiamos homofobijos atvejų.

Atsižvelgiant į šį apgailestautiną nuorodų į Lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių asmenų teises nebuvimą Kotonu susitarime, kaip Komisija ketina užtikrinti, kad laikantis bendrų įsipareigojimų žmogaus teisių srityje pagal šį susitarimą lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių asmenų žmogaus teisės būtų ginamos AKR šalyse, su kuriomis ES palaiko šią partnerystę?

 
  
 

(EN) Bet kokį homofobijos pasireiškimą Komisija laiko nepriimtinu ir smerkia kaip akivaizdų žmogaus orumo pažeidimą. Ji taip pat vykdo ryžtingą kovos su homofobiškais veiksmais politiką ir rengia homoseksualių ryšių dekriminalizavimo kampanijas Jungtinėse Tautose ir šalyse partnerėse. Komisija ir ES ir toliau taiko spaudimą šalims partnerėms, kad jos suderintų savo teisės aktus su nediskriminavimo seksualinės orientacijos pagrindu tarptautiniais principais.

Nors tai dar toli gražu neidealu, persvarstant Kotonu susitarimą ES pavyko užtikrinti tinkamą 8.4 straipsnio pakeitimą, įvedant sąvoką „bet koks diskriminavimas“, paremtas, be kitų pagrindų, „lytimi ar kitokiu statusu“. Ši formuluotė pažodžiui perimta iš Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, ir anksčiau Kotonu susitarime jos nebuvo. Dabar Europos Sąjunga pasinaudos šiais pakeitimais per visus politinius dialogus su šalimis partnerėmis.

Komisija kaip įsipareigojimo laikytis nediskriminavimo principo pavyzdį gali paminėti aktyvų vaidmenį, kurį Vyriausioji įgaliotinė-Komisijos pirmininko pavaduotoja ir už vystymąsi atsakingas Komisijos narys 2010 m. atliko teisiant homoseksualų porą iš Malavio, taip pat paminėti Komisijos tarnybas, daug kartų reiškusias savo požiūrį Malavyje visais vyriausybiniais ir visuomeniniais lygmenimis. Bent jau iš dalies dėl to, kad įsikišo Europa, vėliau šiai porai malonę suteikė Malavio prezidentas.

Be to, 2010 m. birželio 18 d. ES Politinis ir saugumo komitetas patvirtino Priemonę, skirtą skatinti ir saugoti lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių asmenų galimybę naudotis visomis žmogaus teisėmis. Dabar ja naudojasi visos ES delegacijos ir geografinės informacijos tarnybos.

Be abejo, pilietinė visuomenė Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalyse yra svarbiausia veikėja, kurią remia Europos plėtros fondas ir Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė. Pilietinė visuomenė gali tapti veiksminga politinės reformos ir žmogaus teisių gynybos jėga.

 

Klausimas Nr. 29, kurį pateikė Kathleen Van Brempt (H-0389/10)
 Tema: Išmetamų teršalų kiekio mažinimo tikslai
 

Gegužės mėn. pabaigoje Komisija savo parengtame tyrime padarė išvadą, kad ekonomiškai ir techniškai įmanoma sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 30 proc. (palyginti su 1990 m.). Tačiau, Komisija, kuriai atstovavo atsakingas Komisijos narys, pateikė nuomonę, kad dar neatėjo laikas imtis vienašališkai įgyvendinti šį ambicingesnį tikslą. Vis dėlto, liepos 15 d. trys didžiausios valstybės narės paragino Komisiją padidinti ES išmetamų teršalų mažinimo tikslą iki 30 proc. To reikia norint skatinti investuoti į ekologiškas technologijas ir siekiant išlaikyti pakankamai aukštą išmetimo leidimų kainą, kad būtų skatinamas elgsenos pasikeitimas.

Ar, atsižvelgdama į derybas dėl klimato kaitos Kankūne, Komisija nemano, kad dabar susidarė palankios aplinkybės aktyviai skatinti nustatyti tikslą 30 proc. sumažinti išmetamų teršalų kiekį? Kokių veiksmų ji imsis? Jos manymu, kokį vaidmenį atsižvelgiant į tai galėtų atlikti prekybos taršos leidimais sistema?

 
  
 

(EN) Tai, kad Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės ministrai palaikė sprendimą sumažinti išmetamų teršalų kiekį daugiau nei 20 proc., yra sveikintinas įnašas į diskusijas, kurias Komisija pradėjo 2010 m. gegužės mėn. paskelbusi savo komunikatą(1).

Taigi vis labiau pripažįstama, kad šis klausimas susijęs ne vien su įsipareigojimais, našta ir tarptautinėmis derybomis, bet ir su tuo, kuo Europos visuomenė grįs savo gerovę ir vystymąsi ateityje.

Visiškai aišku, kad nors kitos šalys dar neprisijungė prie šių gana plataus užmojo tikslų tarptautiniu mastu, kai kurios jų greitai ketina tai padaryti. Pavyzdžiui, 2010 m. liepos mėn. buvo paskelbta, kad per kitą dešimtmetį Kinija gali išleisti 738 mlrd. JAV dolerių švariai energijai gauti.

Tačiau, kalbant apie tarptautines derybas, ES šiuo metu yra vienintelė didelė teršalų išmetėja, turinti privalomus teisės aktus, kuriuose nustatyti tikslai po 2012 m. – iki 2020 m. sumažinti ES išmetamus teršalus 20 proc. Gaila, kad kita svarbi pramonės šalis partnerė – Jungtinės Valstijos – artimiausiu metu, regis, neketina priimti plataus užmojo teisės aktų.

Tačiau akivaizdu, kad ES turėtų pasiruošti tokiai padėčiai, kai Komisijai, Tarybai ir Parlamentui sąlygos atrodys tinkamos padidinti šį tikslą virš 20 proc.

Tikslas iki 2020 m. sumažinti teršalų kiekį 20 proc. visada buvo tik tarpinis ir, Komisijos požiūriu, neabejotina, kad tam tikru etapu išmetamų teršalų kiekį reikės sumažinti 30 proc. ir net daug daugiau, tik kyla klausimas, kada ir kada mes priimsime tokį sprendimą.

Atsakant į šį klausimą, reikėtų žvelgti ne tik į tai, kas daroma tarptautinėse išorės derybose, bet ir paisyti pačios ES interesų.

Šiuo lygmeniu Komisija labai džiaugiasi šių trijų ministrų pareiškimais. Remiantis Komisijos analize, juose pabrėžiami tokie elementai, kaip galimi būsimi naftos kainų šuoliai, energetinis saugumas, ekologiškas ekonomikos augimas ir t. t. Kitaip tariant, juose pritariama Komisijos komunikato argumentams, kad visa tai taip pat atitinka pačios ES interesus.

Komisija tikisi, kad komunikatas ir jame pateikta išsami analizė susilauks panašaus dėmesio Parlamente. Būtų gerai, kad Parlamentas prisidėtų prie politikos, kurią Komisija turėtų apsvarstyti, toliau detaliai vertindama siekiamo tikslo sumažinti teršalų kiekį 30 proc. poveikį.

Kalbant apie sąsajas su ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ŠD ATLPS), kai kurios iš jų minimos šiame komunikate. ES galimybė naudotis ŠD ATLPS įgyvendinant sprendimą sumažinti taršą 30 proc. apribotų išmetamų teršalų kiekį 2013–2020 m. laikotarpiu ir leistų sutaupyti 1,4 mlrd. EUR vertės apyvartinių taršos leidimų, kurie kitaip būtų parduoti aukcionuose. Tai užtikrintų ekonomiškai efektyviausią ŠD ATLPS sektoriaus įnašą siekiant šio tikslo. Prie šių pastangų galėtų prisidėti išmetamų teršalų kiekio mažinimas ne ŠD ATLPS sektoriuose.

 
 

(1) COM (2010) 265 galutinis.

 

Klausimas Nr. 30, kurį pateikė Konrad Szymański (H-0398/10)
 Tema: ES klimato politika ir ES energetinis saugumas
 

Europos Sąjungos klimato politika ir Europos Sąjungos energetinis saugumas yra pagrindiniai 2006 m. kovo 8 d. žaliojoje knygoje „Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategija“ nustatyti tikslai.

Taikant vienodą išmetamo CO2 kiekio ribojimo standartą labai padidėtų šalių, kuriose nustatant energijos šaltinių derinį numatytas didelis anglies sunaudojimas energijos gamybai, priklausomybė nuo dujų importo. Skirtingai nei Vakarų Europos bei Centrinės Europos šalys, mes neturime darnaus energijos šaltinių įvairinimo. Centrinėje Europoje mes turime kone Rusijos įmonės „Gazprom“ eksporto monopolį ir tai žymiai sumažina ES energetinį saugumą.

Kaip Komisija ketina išspręsti šią problemą? Ar verta taikyti vienodus išmetamo CO2 kiekio mažinimo principus visiškai skirtingoms bendrosios rinkos dalims? Ar Komisija pripažįsta ES energetinio saugumo politikos bei klimato tikslų lygiavertiškumą?

 
  
 

(EN) Komisija pripažįsta energetinio saugumo svarbą. Vienas iš 2008 m. klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinio ir kitų papildomų priemonių būsimųjų padarinių – sumažinti Europos ekonomikos energetikos intensyvumą ir taip prisidėti prie energetinio saugumo.

Šiuo metu ir iki 2012 m. Rytų ir Vidurio Europos valstybės narės turi siekti mažesnio užmojo tikslų pagal Kioto protokolą.

Be to, tikslo mažinti išmetamo CO2 kiekį ir padidėjusios priklausomybės nuo gamtinių dujų ryšys nebūtinai yra tiesioginis. Europos Sąjungos kovos su klimato kaita politika valstybėms narėms siūlo lankstumą, ir jos gali rinktis įvairias galimybes, kaip sumažinti savo išmetamų teršalų kiekį. Šalia vien gamtinių dujų propagavimo, alternatyvios galimybės pasiekti tikslą sumažinti išmetamų teršalų kiekį yra atsinaujinančios energijos gamyba (įskaitant biomasę), anglies dioksido surinkimas ir laikymas iškastinį kurą deginančioms elektrinėms, tarptautiniai kreditai arba energijos vartojimo efektyvumas.

ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemai (ŠD ATLPS) yra nustatytos suderintos taisyklės, nuo 2013 m. siekiant išvengti vidaus rinkos, taip pat ir elektros, konkurencijos iškreipimo.

Vis dėlto naujųjų valstybių narių, iš kurių kelios yra veikiau nuo anglies priklausomos šalys, perspektyva buvo pakankamai pripažinta klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinyje kaip:

- galimybė iki 2019 m. atsisakyti visų leidimų pardavimo aukcione, skirtų elektros energijos sektoriaus šiuo metu veikiančioms elektrinėms (naujoms elektrinėms, kurioms investicijos fiziškai nebuvo pradėtos prieš 2008 12 31, netaikomos taisyklės vengiant konkurencijos iškreipimo). Pagal šią nuostatą valstybės narės turėtų investuoti atitinkamas sumas į infrastruktūros modifikavimą ir atnaujinimą bei į švarias technologijas, taip pat įvairinant jų energijos šaltinius ir tiekimo šaltinius;

- 12 proc. teisių parduoti aukcione perskirstymas naujosioms valstybėms narėms, padidinsiantis vyriausybių pajamas pardavus aukcione apyvartinius taršos leidimus (šios pajamos gali būti naudojamos derinant investicijas į energijos taupymą, geresnį energijos vartojimo efektyvumą, didesnį biomasės ir kitų atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą);

- mažiau veiklos reikalaujančios pastangos mažinant išmetamų teršalų kiekį ne ŠD ATLPS (sprendimas dėl pastangų pasidalijimo) ir ne atsinaujinančiųjų energijos išteklių tikslų ribose.

Komisija gerai supranta glaudų veiksmų klimato kaitos srityje ir energetinio saugumo aspektų ryšį. Priimant 2008 m. klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinį buvo atsižvelgta į specifinę kai kurių Vidurio ir Rytų Europos valstybių narių padėtį, įskaitant ir skirtingus CO2 tikslus ir atitinkamoms valstybėms skirtas specialias priemones. Todėl nereikalingos jokios papildomos priemonės. Prioritetas veikiau yra visiškai ir laiku įgyvendinti klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinį.

 

Klausimas Nr. 31, kurį pateikė Jacek Włosowicz (H-0357/10)
 Tema: Stambaus nominalo kupiūros eurais
 

Ar nebūtų tikslinga visai išimti iš apyvartos stambaus nominalo – 500 ir 200 eurų kupiūrų, jei dėl saugumo sumetimų sunku jomis naudotis? Ypač jei tai apsunkina ES gyventojų kasdieninį gyvenimą.

 
  
 

(EN) Sprendimai dėl euro banknotų išleidimo ar dėl skirtingo jų nominalo priklauso vien Europos centrinio banko kompetencijai. Sprendimas dėl dabartinių euro banknotų nominalo buvo priimtas atidžiai apsvarsčius ir po išsamių konsultacijų su skirtingų kategorijų grynųjų pinigų naudotojais, todėl neplanuojama išimti iš apyvartos kurio nors nominalo banknotų. Didelių nominalų banknotus euro zonos gyventojai, taip pat ir ne gyventojai, pirmiausia naudoja kaip vertės kaupimo priemonę. Be to, ligšiolinė patirtis neparodė jokių konkrečių saugumo problemų dėl 500 ir 200 eurų banknotų, kurie iš tiesų yra vieni mažiausiai klastojamų banknotų nominalų.

 

Klausimas Nr. 32, kurį pateikė Rodi Kratsa-Tsagaropoulou (H-0359/10)
 Tema: Viduržemio jūros šalių sąjunga
 

Greitai švęsime dvejus metus, kaip egzistuoja Viduržemio jūros šalių sąjunga. Kadangi pirmininkaujant Ispanijai Barselonos aukščiausio lygio susitikimo data, iš pradžių numatyta 2010 m. birželio 7 d., perkelta į 2010 m. lapkričio mėnesį, Viduržemio jūros šalių sąjunga susilpnėjo ir neseni įvykiai Artimuosiuose Rytuose tik paaštrino nusilpimą.

Kaip vertina Komisija šiuos dvejus Viduržemio jūros šalių sąjungos egzistavimo metus?

Nuo 2008 m. mes nustatėme Viduržemio jūros šalių sąjungos intervencijos sritis ir struktūras.

Ar, Komisijos manymu, dabartinis Viduržemio jūros šalių sąjungos veikimas yra operatyvus? Ar šiuo metu yra užtikrintas projektų finansavimas? Kalbant apie su Viduržemio jūros šalių sąjunga susijusius įsipareigojimus, ar jie yra vienodi abiejose Viduržemio jūros pusėse, ir kaip jie yra įgyvendinami?

Kokių priemonių dėl Viduržemio jūros šalių sąjungos ketina imtis Komisija?

 
  
 

(EN) Viduržemio jūros šalių sąjunga yra Europos Sąjungos prioritetas. Nuo jos sukūrimo 2008 m. liepos mėn., nepaisant sudėtingų politinių sąlygų, vyraujančių Artimuosiuose Rytuose, 43 partnerės galiausiai sugebėjo sėkmingai užbaigti pasirengimo ir pereinamuosius etapus įkurdamos sekretoriatą Barselonoje. Neseniai sekretoriatas su Komisija pasirašė sutartį dėl dotacijos, apimančios 100 proc. sekretoriato preliminaraus biudžeto ir leidžiančios jam pradėti savo įdarbinimo procedūrą ir parengiamąjį darbą dėl projekto gairių.

Taip pat reikia pripažinti, kad Viduržemio jūros šalių sąjunga veikia ne politiniame vakuume. Artimųjų Rytų taikos proceso politinės nesėkmės aiškiai yra pagrindinė kliūtis regionų integracijai ir pačiam Viduržemio jūros šalių sąjungos kūrimosi procesui. Jei norime toliau plėtoti regionų integraciją ir tvarią taiką, būtina spręsti Artimųjų Rytų konfliktą.

Nuo 2008 m. Europos Sąjunga teikė savo paramą Viduržemio jūros šalių sąjungai. 2009 m. liepos mėn. ES nusprendė teikti finansavimą (60 mln. EUR) penkiems projektiniams prioritetams, apibrėžtiems Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikime. Mes visi esame teisėtai suinteresuoti plėtoti Viduržemio jūros šalių sąjungos, ypač jos sekretoriato, institucinius gebėjimus skatinti regioninės integracijos projektus ir paskubinti investicijas. Komisija yra nutarusi padėti sekretoriatui įvykdyti jo misiją. Finansavimas skiriamas jau 2010 m., o papildomas finansavimas gali būti skirtas tolesniais metais, jau įsibėgėjus sekretoriato veiklai. Komisija daro viską, kas įmanoma, tačiau bus svarbi ir kitų Viduržemio jūros šalių sąjungos partnerių finansinė parama.

 

Klausimas Nr. 33, kurį pateikė Mary Honeyball (H-0365/10)
 Tema: 2012 m. Olimpinių žaidynių mokėjimo sistema
 

Londone 2012 m. vyksiančių Olimpinių žaidynių organizatoriai sirgaliams pranešė, kad įsigyti bilietus oficialiojoje Londono 2012 m. interneto svetainėje arba atskirus daiktus Olimpinių žaidynių metu bus galima tik naudojant mokėjimų sistemos Visa korteles. Atrodo, kad tai galėtų būti ypatingas rėmimo susitarimas, kurį sudarė Visa ir Olimpinių bei Parolimpinių žaidynių organizatoriai. Tačiau šis susitarimas diskriminuoja sporto sirgalius iš JK, ES ir kitų šalių, kurie turi kitokias mokėjimo korteles, pavyzdžiui, Mastercard ar Amex, ir kurie norėtų įsigyti bilietus arba kitokias prekes. Taip negali būti, kad sporto sirgaliai negalėtų įsigyti bilietų į šį svarbų sporto renginį vien dėl to, kad savo kišenėse turi netinkamos rūšies mokėjimo korteles. 2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse visiems turi būti suteiktos vienodos sąlygos ir todėl trukdymas vienodomis galimybėmis pasiekti šias žaidynes visiškai prieštarauja jų esmei ir taip pat yra antikonkurencinis dalykas. Ar Komisija sutiktų išnagrinėti šį klausimą?

 
  
 

(EN) Gerbiamoji Parlamento narė yra susirūpinusi dėl 2012 m. Londono olimpinių žaidynių bilietų platinimo ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės aktų suderinamumo ir atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad dėl VISA sutarties su Londono 2012 m. olimpinių ir parolimpinių žaidynių organizatoriais sporto aistruoliai, pirkdami bilietus jais prekiaujančioje Londono 2012 m. interneto svetainėje, privalo naudotis VISA kortele.

Komisija žino apie šią problemą. Komisija ir Jungtinės Karalystės konkurencijos institucija – Sąžiningos prekybos biuras (angl. Office of Fair Trading) – šiuo metu ją tiria ir svarsto, ar reikia imtis kokių nors veiksmų, ir jei taip, kokių. Nagrinėdama šį klausimą, Komisija atsižvelgia į ankstesnius atvejus, kai jai teko vertinti kreditinių kortelių privilegijuotumą rengiant sporto varžybas, būtent rengiant 2004 m. Atėnų olimpines žaidynes ir 2006 m. Vokietijos pasaulio čempionatą. Abiem atvejais Komisija laikėsi principo, kad vartotojai Europos ekonominėje erdvėje turi turėti galimybę priimtinu būdu įsigyti bilietus alternatyviais pardavimo kanalais, priimančiais kitokius mokėjimo būdus.

 

Klausimas Nr. 34, kurį pateikė Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (H-0367/10)
 Tema: Dujotiekis „Nord Stream“
 

Tiesiamas dujotiekis „Nord Stream“, o liūdnas pavyzdys – Meksikos įlankoje išsiliejusi nafta– turėtų įspėti mus apie šio tarptautinio darinio pavojus. Dėl šios priežasties norėčiau iškelti keletą klausimų. Akivaizdu, kad naftos įmonė BP tinkamai nereaguoja. Ar Komisija žino, kokios krizės valdymo procedūros numatytos dujotiekio „Nord Stream“ avarijos atveju? Ar Komisija pasiruošusi padėti „Nord Stream“ valdyti krizę avarijos, jei tokia įvyktų, metu? Kokia valstybė būtų atsakinga, jei įvyktų avarija, ir kas atlygintų dėl jos patirtą žalą? Be to, Rusija neratifikavo ESPOO konvencijos, nors ši šalis yra strateginis ir nepakeičiamas „Nord Stream“ projekto narys. Kaip Komisija vertina šią padėtį, turint mintyje, kad 2008 m. liepos 8 d. Komisijos narys Stavros Dimas pažadėjo daryti spaudimą ir pasakė, kad: „Mes visada darome trečiosioms šalims spaudimą ratifikuoti aplinkosaugos požiūriu svarbius susitarimus“?

 
  
 

(EN) Komisija norėtų informuoti gerbiamąją Parlamento narę, kad „Nord Stream“ buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas pagal Direktyvą 85/337/EEB(1), kuri buvo iš dalies pakeista (Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) direktyva), taip pat pagal nacionalinius teisės aktus, kuriais ši direktyva perkeliama į visas tas šalis, kurioms ji taikoma. Pagal PAV direktyvą turėtų būti įvertintas tokių siūlomų projektų tikėtinas reikšmingas poveikis aplinkai ir nustatytos reikiamos priemonės, siekiant išvengti, sumažinti ir, kiek įmanoma, kompensuoti bet kokį reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai prieš sutikimą dėl planuojamos vykdyti veiklos.

Be to, kadangi „Nord Stream“ yra tarpvalstybinis projektas, jam taikoma PAV direktyva tarptautiniu mastu, remiantis JT EEK Espo konvencija. Rusijos Federacija de facto pritarė Espo konvencijai. Tarptautinis konsultacijų procesas truko trejus metus. Jame dalyvavo visos aplink Baltijos jūrą esančios šalys, vyko skaidrios konsultacijos, taip pat visų suinteresuotųjų subjektų, ekspertų, administracinių institucijų ir suinteresuotos visuomenės dalies oficialūs susitikimai. PAV yra leidimų išdavimo procedūros dalis ir laikomas būtina sąlyga suteikiant leidimus tiesti dujotiekį. Prieš suteikdamos atitinkamus nacionalinius dujotiekio statybos leidimus, visų suinteresuotų šalių kompetentingos institucijos apsvarstė Espo konvencijoje nustatyto PAV procedūros rezultatus. Šiam projektui suinteresuotos šalys (Danija, Suomija, Švedija, Vokietija ir Rusija) suteikė visus reikiamus aplinkos ir statybos leidimus, ir 2010 m. balandžio mėn. statyba buvo pradėta.

Komisijos pozicija tokia, kad Espo procedūra yra tinkamiausia procedūra tokio pobūdžio tarpvalstybinio projekto poveikiui aplinkai įvertinti ir kad trečiosios šalys turėtų būti paskatintos ratifikuoti šią konvenciją. Taigi įvairiomis progomis Komisija Rusijos Federacijai primindavo savo požiūrį, kad Rusijos oficialus Espo konvencijos ratifikavimas būtų konstruktyvus žingsnis toliau prisiimant didesnę bendrą atsakomybę už Baltijos jūros – ypač pažeidžiamo jūros baseino – aplinkos apsaugą. Rusija sutiko laikytis Espo konvencijos nuostatų, ir buvo atliktas visas PAV, atitinkantis šios konvencijos reikalavimus, o po jo reikiamus leidimus suteikė suinteresuotų valstybių valdžios institucijos. Iš esmės tai reiškia, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo skirtumo, ar Rusija ratifikavo Espo konvenciją, ar ne.

Apskritai Komisija norėtų pabrėžti, kad „Nord Stream“ dujotiekio atvejo negalima lyginti su rizika, kuriai esant Meksikos įlankoje įvyko avarija ir išsiliejo nafta. „Nord Stream“ tieks gamtines dujas, o ne žaliavinę ar išvalytą naftą. Gamtinių dujų tiekimą galima labai lengvai kontroliuoti jų tiekimo šaltinyje. Todėl tokios krizės, kaip trūkus dujotiekio vamzdžiui, atveju tiekėjas gali tuojau pat nutraukti dujų tiekimą. Taigi pavojus aplinkai nepanašus į naftos gręžinio jūros dugne keliamą pavojų.

Galiausiai Komisija nėra informuota apie krizių valdymo procedūras, nustatytas privačių vystytojų suplanuotiems ir pasiūlytiems projektams, kaip šio dujotiekio atveju. Tai yra suinteresuotų valstybių narių atsakomybė. Komisija pritaria sprendimui įkurti suinteresuotų šalių bendrą „Nord Stream“ dujotiekio stebėjimo sistemą, kaip buvo pasiūlyta 2010 m. gegužės mėn. per Suomijos ir Rusijos Federacijos ministrų pirmininkų susitikimą. Be to, nesant teisinės sistemos, Komisija visada pataria dujotiekio operatoriams nustatyti tikslius įsipareigojimus ir iš anksto susitarti dėl taikytinos teisės. Komisija yra pasiruošusi padėti bet kokiam projektui, esant pageidavimui, pasiekti teisinį tikrumą.

 
 

(1) OL L 175, 1985 7 5; OL L 73, 1997 14 3; OL L 156, 2003 6 25; OL L 140, 2009 6 5.

 

Klausimas Nr. 35, kurį pateikė Laima Liucija Andrikienė (H-0369/10)
 Tema: PPO susitarimai dėl bananų ir Europos bananų augintojų interesai
 

Šiemet ES pagal PPO sistemą sudarė susitarimus su Lotynų Amerikos šalimis ir JAV dėl prekybos bananais ir jau pradėjo šiuos susitarimus laikinai taikyti. Ar Komisija turi duomenų apie šių susitarimų poveikį Europos bananų augintojams ir susijusioms įmonėms, visų pirma atsižvelgiant į dabartinę ekonomikos ir finansų krizę, taip pat poveikį atokiausiems ES regionams (pvz., Prancūzijos Antilams, Kanarų saloms, Madeirai ir kt.)?

 
  
 

(FR) Komisija supranta ES šalių gamintojų bananų sektoriaus socialinio ir ekonominio vaidmens svarbą.

2006 m. Europos Sąjunga reformavo bendrą bananų rinkos organizavimą, perkeldama bananų augintojams skirtą paramą į pasirinkimo galimybių programą, būdingą atokioms teritorijoms ir saloms (POSEI). Ta proga Europos Sąjunga gerokai padidino Bendrijos biudžetą, skirtą bananų sektoriui, palyginti su ankstesniu laikotarpiu (47 proc. daugiau palyginti su 2002–2006 m. vidurkiu).

.

Dėl šios priežasties Komisija mano, kad dabartiniu metiniu biudžetu, siekiančiu 278,8 mln. EUR, tinkamai remiami Europos bananų augintojai, atsižvelgiant į galimą poveikį jų pajamoms ir konkurencingumui, laipsniškai mažinant importo mokesčius bananams.

Tačiau Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato tarnybos (už Žemės ūkio ir kaimo plėtrą atsakingo Komisijos nario tarnybos) ir toliau stebi rinką bei analizuoja prieinamus duomenis ir nedelsdamos reaguos, jei susidarys to reikalaujanti padėtis.

 

Klausimas Nr. 36, kurį pateikė Ádám Kósa (H-0370/10)
 Tema: nauja ES logistikos strategija
 

Ar Komisija kada nors yra atlikusi tyrimą, kuriuo pabrėžiamas tarptautinės logistikos veiksmingumas ir poveikis, taip pat ir prekybos poreikis, užimtumas bei mokymai Bendrijoje?

Jeigu taip, kokius prioritetus, susijusius su tarptautine logistika, patvirtino Komisija ES masto strategijai ir kokių tolesnių veiksmų ketina imtis Komisija?

Jei Komisija nepateikė aiškios, sutartimis paremtos, nuomonės, ar ji gali planuoti priimti aiškią strategiją, kuria būtų pagreitintas tarptautinės logistikos įdiegimas, tuo pat metu kaip galima greičiau siekiant sumažinti anglies dioksido taršą ir apsaugoti bendruomenes, kurioms gresia pavojus, įskaitant svarbius įvairiarūšius infrastruktūros projektus, elektroninį krovinių sekimą bei keitimąsi kroviniais, tarptautinių muitų suderinimą ir mokymo programas visoje tiekimo grandinėje ir logistikos sektoriuje siekiant padėti atstatyti Europos valstybių narių ekonomikos augimą?

 
  
 

(EN) Krovininio transporto logistikoje daugiausia dėmesio skiriama planavimui, organizavimui, valdymui, kontrolei ir krovininio transporto operacijų tiekimo grandinėje vykdymui. Remiantis Komisijai prieinama informacija, šis sektorius sudaro 14–15 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Turint omenyje, kad vien transportas sudaro 7 proc. BVP, šis skaičius veikiausiai yra realistiškas. Kita vertus, atsižvelgiant į labai plačią veiklos, kurią būtų galima vadinti „logistika“, sritį, jis galbūt per mažas.

Komisija savo svarbiausius tikslus dėl logistikos išdėstė Krovininio transporto logistikos veiksmų plane, priimtame 2007 m. spalio mėn. Įgyvendinant šį planą, apimantį 35 veiksmus, jau gauta apčiuopiamų rezultatų (ITS veiksmų planas, į krovinių vežimą geležinkeliais orientuoti transporto koridoriai ir t. t.), o 2010 m. planas bus peržiūrėtas siekiant jį atnaujinti.

Šiame veiksmų plane daug dėmesio skiriama svarbiam įnašui, kuriuo profesionalai prisideda prie logistikos pramonės veikimo: 2 iš 35 Krovininio transporto logistikos veiksmų plano veiksmų skirti socialiniams aspektams, būtent – kvalifikacijai, mokymo reikalavimams ir logistikos profesijų patrauklumui. Komisija sprendžia šias problemas bendradarbiaudama su socialiniais partneriais, profesinėmis asociacijomis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

Kalbant apie transporto rūšių integraciją, tai svarbus ES transporto politikos tikslas ir jis taip pat turi atsispindėti ir būsimojoje Baltojoje knygoje dėl transporto politikos. Todėl artimiausiais metais prioritetu bus laikomos iniciatyvos, remiančios materialių prekių srautų ir informacijos srautų integraciją. Šiuo metu vykstanti europinio transporto tinklo (TEN-T) gairių peržiūra bus orientuota daugiausia į daugiarūšės infrastruktūros projektus. Taip pat Komisija toliau plėtoja logistikos sektoriaus informacijos sistemas, glaudžiai bendradarbiaudama su veikėjais, vykdančiais plėtrą muitų srityje. Galiausiai įgyvendinant Europos bendrijos septintąją bendrąją mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programą daug tyrimų ir plėtros projektų buvo skirti informacijos ir komunikacijos technologijų transporto ir logistikos srityje klausimams – tiek ES, tiek pasauliniu lygmeniu, būtent „SMART-CM – Išmanus talpų grandinės valdymas(1) ir INTEGRITY(2)– Įvairiarūšis pasaulinis „nuo durų iki durų“ talpų tiekimo grandinės matomumas.

Kalbant apie specialius su logistika susijusius tyrimus, Komisija norėtų atkreipti gerbiamojo Parlamento nario dėmesį į Krovininio transporto logistikos veiksmų plano poveikio vertinimą, pateiktą Komisijos interneto svetainėje.

Baigdama Komisija gali patvirtinti savo suinteresuotumą skatinti sklandžią tarptautinę logistiką. Tenkinant verslo poreikį gauti vientisas logistikos paslaugas, reikia labiau integruotos politikos, suderinančios skirtingas transporto rūšis ir skirtingus procesus, kaip antai muitinės sritį. Tai bus svarbi Baltosios knygos dėl būsimosios transporto politikos, kurią Komisija planuoja pateikti po kelių mėnesių, tema.

 
 

(1) (http://www.smart-cm.eu/).
(2) (http://www.integrity-supplychain.eu/).

 

Klausimas Nr. 37, kurį pateikė Philip Claeys (H-0372/10)
 Tema: Krikščionių ir Bizantijos kultūros paveldo naikinimas Šiaurės Kipre
 

Šiaurinės Kipro dalies okupacinė turkų valdžia toleruoja istorinių krikščionių pastatų ir paminklų naikinimą ar keitimą okupuotoje salos dalyje, o dažnai net aktyviai bendrininkauja šiame procese ar bent jau prisideda prie visiško šio paveldo nepaisymo.

Tai yra, inter alia, 1907 m. Ketvirtosios Hagos konvencijos 56 straipsnio ir vėlesnės 2003 m. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros (angl. UNESCO) deklaracijos dėl tyčinio kultūros paveldo naikinimo pažeidimas.

Ar Komisija žino apie šį tyčinį krikščionių ir Bizantijos kultūros paveldo naikinimą vienoje iš ES valstybių narių? Ar Turkija gali būti laikoma už tai atsakinga? Kokių veiksmų imsis Komisija, kad sustabdytų šią skandalingą ir neteisėtą praktiką? Kokių praktinių veiksmų privalo imtis Turkija, kad taip nebūtų daroma, ir per kokį laikotarpį? Kokių pasekmių visa tai turės deryboms dėl stojimo į ES? Ar tai nėra bent jau kliūtis tiesioginiams santykiams su okupuota teritorija?

 
  
 

(EN) Komisija žino apie žalą kultūros paveldui šiaurinėje Kipro dalyje ir atkreipia dėmesį į gerbiamojo Parlamento nario susirūpinimą. Aišku, kad, suradus visapusišką Kipro klausimo sprendimą, abi bendruomenės galėtų adekvačiai spręsti kultūros paveldo problemas.

Atsižvelgdama į tai, Komisija vertina, kad įkurtas dviejų bendruomenių Techninis komitetas kultūros paveldo klausimais, kuris spaudos pareiškimuose aiškiai patvirtino, kad Graikijos kipriečiai ir Turkijos kipriečiai pirmiausia atsakingi už pavojuje esančio salos kultūros paveldo saugojimą.

Taip pat Komisija norėtų informuoti gerbiamąjį Parlamento narį, kad ji neseniai pradėjo tyrimą pagal Turkijos kipriečių bendruomenei skirtą finansinės pagalbos programą, siekdama sudaryti Kipro nekilnojamo kultūros paveldo sąrašą pagal bendrus metodus. Komisija yra pasiruošusi stebėti, kaip ji galėtų padėti toliau, 2010 m. pabaigoje, sėkmingai užbaigus šį pirmąjį tyrimą.

Kalbant apie su Turkija susijusius klausimus, Komisija primena, kad į Kopenhagos politinius stojimo kriterijus įtraukta Turkijos, kaip ir visų šalių kandidačių, pagarba mažumoms ir jų apsauga, kultūrinės teisės ir religijos laisvė.

Komisija atidžiai stebi Turkijos poziciją dėl Kipro ir jos atitiktį politiniams kriterijams pagal 2005 m. Turkijos stojimo derybų programą. Jos vertinimas pateiktas metinėje pažangos ataskaitoje. Kita ataskaita bus patvirtinta 2010 m. lapkričio mėn.

 

Klausimas Nr. 38, kurį pateikė Georgios Papastamkos (H-0377/10)
 Tema: Besivystančios šalys ir lengvatinės patekimo į ES rinką sąlygos
 

Europos Sąjunga yra didžiausia žemės ūkio produktų iš besivystančių šalių importuotoja, o taip yra būtent dėl lengvatinių prekybos susitarimų, bendrosios lengvatų sistemos (BLS) ir iniciatyvos „Viskas, išskyrus ginklus“, skirtų mažiausiai išsivysčiusioms šalims remti. Europos Sąjunga importuoja daugiau nei Jungtinės Valstijos, Japonija, Kanada, Australija ir Naujoji Zelandija kartu sudėjus.

Kaip Komisija vertina besivystančioms šalims skirtų ES žemės ūkio lengvatų poveikį jų žemės ūkio sektoriaus vystymuisi? Kaip ji užtikrina, kad gamintojai ir vietos eksportuotojai gautų naudos iš lengvatinių patekimo į ES rinką sąlygų?

 
  
 

(EN) Nuo 2006–2008 m. Europos Sąjunga importavo vidutiniškai 63,8 mlrd. EUR žemės ūkio produktų (ES Kombinuotosios nomenklatūros 1–24 skyriai, įskaitant žuvies produktus) iš 176 šalių, besinaudojančių bendrąja lengvatų sistema (BLS). 11,2 mlrd. EUR iš 63,8 mlrd. EUR buvo importuoti pagal BLS teikiamas lengvatas (pagal tris BLS schemas: BLS, BLS + ir „Viskas, išskyrus ginklus“ – VIG). Be to, 67 Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalys šiuo metu turi visiškai bekvotį ir bemuitį patekimą į ES visų produktų rinką (išskyrus cukrų, kurio tiekimą reguliuoja specialiosios normos) pagal Ekonominės partnerystės susitarimus (EPS). Iš viso 40 proc. žemės ūkio importo iš lengvatas pagal BLS gaunančių šalių, patekusio į ES rinką be kvotų pagal Šaliai taikomų didžiausio palankumo sąlygų (angl. MFN) režimą, 18 proc. buvo su BLS teikiamomis lengvatomis, o 16 proc. – su lengvatomis, nustatytomis dvišalėse sutartyse, įskaitant EPS.

Komisija, pasikvietusi vidaus specialistus ir išorės konsultantus, reguliariai tiria ES žemės ūkio lengvatų poveikį besivystančioms šalims pagal BLS schemą kaip platesnės prekių visumos dalį.

Paskutiniame prieinamame išorės konsultanto CARIS tyrime atliekant ES BLS schemos tarpinį vertinimą(1) pažymėta, kad esama teigiamų šios schemos veiksmingumo įrodymų. Tyrimuose ypač pažymima, kad ES BLS lengvatos gali būti veiksmingos didinant mažiausiai išsivysčiusių šalių (MIŠ) eksportą ir gerovę, kad BLS naudojimo koeficientas yra tipiškai aukštas ir kad MIŠ eksportuotojai linkę pasinaudoti gaunamomis lengvatomis. Tačiau šioje analizėje taip pat pažymima, kad daug veiksnių, sutelktų į kai kurias struktūrines ypatybes, kaip antai apskritai maži ES šaliai taikomų didžiausio palankumo sąlygų tarifai ir MIŠ prekybos struktūra, tam tikru mastu varžo BLS režimo veiksmingumą. Į tyrimą įtraukta įsipareigojimų pagal sektorius analizė, parodanti, kad padidėjo daržovių ir paruoštų maisto produktų importas pagal BLS režimą. Pagal VIG režimą taip pat išaugo cukraus importas.

Atsižvelgdama į pagalbos prekybai strategiją, ES teikia vystymosi finansavimą, siekdama integruoti vietos ūkininkus į regionų ir tarptautinę rinką. Komisija taip pat reguliariai informuoja šalis paramos gavėjas apie sąlygas, reikalingas norint visiškai pasinaudoti lengvatinės prieigos pranašumais. Be to, 2004 m. Komisija sukūrė „Export Helpdesk“ – internetinę paslaugą apie eksportą į Europą, skirtą palengvinti besivystančių šalių patekimą į Europos Sąjungos rinką.

 
 

(1) Tyrimą galima rasti http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2010/may/tradoc_146196.pdf.

 

Klausimas Nr. 39, kurį pateikė Tadeusz Zwiefka (H-0378/10)
 Tema: Autorių teisių išimtys, numatytos pagal autorių teisių Direktyvą 2001/29/EB
 

Pagal Direktyvą 2001/29/EB(1) dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų numatyta Europos lygmens teisinė sistema dėl išimčių ir apribojimų, susijusių su autorių teisėmis. Autorių teisių direktyvos 5 straipsnio 2 dalies a punkte teigiama, kad valstybės narės gali numatyti išimtis ir apribojimus, susijusius su autorių kūrinių atgaminimo teisėmis. Šių išimčių sąlyga yra ta, kad autorius gauna vadinamąją teisingą kompensaciją.

Generalinės advokatės V. Trstenjak neseniai byloje „SGAE v. Padawan“ (C-467/08) pareikštoje nuomonėje interpretuojami reikalavimai, kylantys iš Autorių teisių direktyvos 5 straipsnio 2 dalies b punkto, tačiau didelė šios nuomonės dalis taip pat taikytina ir 5 straipsnio 2 dalies a punktui. Šioje neseniai pateiktoje nuomonėje generalinė advokatė išaiškino, kad gali būti suprantama, jog pagal Direktyvą 2001/29/EB draudžiama rinkti mokesčius siekiant kompensuoti už neteisėtą kūrinių atgaminimą (§ 78).

Taigi teisinga kompensacija neturėtų apimti žalos, padarytos atgaminant kitus kūrinius, kurių autorių teisės saugomos, nei patenkantys į teisinės išimties taikymo aprėptį, pvz., be leidimo atgaminti kūriniai, kurių autorių teisės saugomos (t. y. „piratavimo“ atveju) arba kūriniai, atgaminti, kai autoriaus teisų turėtojas aiškiai suteikė leidimą. Autoriai turi teisę gauti kompensaciją už taip atgamintus kūrinius arba teismo keliu (kai kūrinys atgamintas be leidimo), arba pagal sutartį (kai aiškiai suteiktas leidimas atgaminti).

Ar Komisija mano, kad tik teisėto atgaminimo atvejai patenka į išimties, numatytos pagal Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 2 dalies a punktą, taikymo aprėptį, taigi tik už tokiu būdu atgamintus kūrinius turėtų būti kompensuojama? Atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungoje Direktyva 2001/29/EB interpretuojama ir taikoma įvairiai, kokių priemonių Komisija ketina imtis, siekdama išspręsti neigiamų pasekmių vidaus rinkai problemą?

 
  
 

(EN) Direktyvoje 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo nustatyta, kad autoriai turi gauti teisingą kompensaciją už atgaminimo teisės išimtis ir apribojimus, kaip antai susijusius su reprografija (5 straipsnio 2 dalies a punktas). Kaip gerbiamasis Parlamento narys pabrėžė savo klausime, kai valstybės narės nustato išskirtinių atgaminimo teisių išimtį reprografijos tikslais („atgaminimas popieriuje ar kokiu panašiu būdu, atliktas fotografine technika ar naudojant kokį kitą procesą, kurio padariniai yra panašūs“), teisėta yra tik ta veikla, kuri atitinka išimties apibrėžimo aprėptį. Be to, tik tokios veiklos, kuri laikoma išimtimi, atveju galima kelti teisingos kompensacijos reikalavimą.

Reprografijos veikla, kuriai netaikoma licencija ir kuri nelaikoma įstatymų nustatyti išimtimi, gali būti autorių atgaminimo teisių pažeidimas. Pavyzdžiui, partitūros atgaminimas yra specialiai pašalintas iš išimties taikymo aprėpties. Todėl be leidimo atgamintos partitūros yra neteisėta veikla, o už partitūros kopijavimą negali būti teisėtai sumokama teisinga kompensacija. Šiuo atžvilgiu Komisija žino, kad reikia kovoti su piratavimu ir klastojimu. Ji vykdo aktyvią politiką, rengdama konsultacijas su visais suinteresuotaisiais subjektais, kaip geriausia elgtis su šiuo reiškiniu. Bet kokie sprendimai turi būti paremti nuosekliu požiūriu, vienodai nekenkiančiu teisėtiems autorių ir vartotojų interesams. Tai kartu reiškia, kad teisingą kompensaciją už teisėtus reprografijos veiksmus reikia skirti nuo neteisėto kopijavimo.

Komisija anksčiau vykdė įvairias iniciatyvas, siekdama užtikrinti nuoseklų minėtos autorių teisių išimties interpretavimą. Šiuo etapu Komisija su suinteresuotaisiais subjektais vis dar tęsia dialogą šiems klausimams išsiaiškinti.

 
 

(1)http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+QT+H-2010-0378+0+DOC+XML+V0//LT&language=LT" \l "ref1" OL L 167, 2001 6 22, p. 10.

 

Klausimas Nr. 40, kurį pateikė Ryszard Czarnecki (H-0380/10)
 Tema: 2010 m. balandžio 10 d. katastrofos prie Smolensko ikiteisminis tyrimas
 

Ar Komisija kreipsis į Rusijos Federacijos valdžios institucijas, kad išsiaiškintų lėktuvo TU-154 katastrofos priežastis, įskaitant technines priežastis? 2010 m. balandžio 10 d. katastrofos metu tragiškai žuvo Lenkijos Respublikos Prezidentas Lechas Kaczynskis, įvairių karinių pajėgų vadai, Centrinio banko pirmininkas, Lenkijos ombudsmenas, daugelis politinių partijų lyderių, taip pat Tarybų Sąjungos 1940 m. nužudytų karininkų atminimą įamžinančių draugijų atstovai – iš viso 96 Lenkijos piliečiai.

 
  
 

(EN) Komisija neketina nei dalyvauti tyrime aiškinantis šio nelaimingo atsitikimo priežastis, nei skirti savo tyrimų komisiją. Komisija supranta, kad tyrimus atlieka kompetentingos Rusijos Federacijos ir Lenkijos Respublikos institucijos pagal sutartas procedūras, ir ji negavo jokių pagalbos prašymų iš šių valdžios institucijų. Jei Komisijai bus pateikti tokie prašymai, jie bus įvertinti ir į juos bus atsakyta. Komisija reiškia viltį, kad šio nelaimingo atsitikimo priežastys bus kuo greičiau nustatytos.

 

Klausimas Nr. 41, kurį pateikė Seán Kelly (H-0388/10)
 Tema: Pavojingų atliekų sąvartynas Haulbowline saloje (Korko grafystė, Airija)
 

Airijos Korko grafystėje esančioje Haubowline saloje yra nuodingų atliekų sąvartynas. Čia laikomos įmonių „Irish Steel Limited“ ir „ISPAT“ per daugiau kaip 50 metų sukauptos plieno gamybos atliekos. Sąvartynas priklauso Airijos valstybei, kuri prisiėmė visą atsakomybę ir įsipareigojimus po to, kai buvo likviduota įmonė „ISPAT“. Nuodingų atliekų sąvartynas jau dešimt metų neveikia ir Airijos vyriausybė pareiškė, kad nebus atliekami pirminiai tyrimai dėl sveikatos. Airijos vėžio registras patvirtino, kad Cobh saloje vėžinių susirgimų skaičius yra vienas didžiausių šalyje, jis siekia 37 proc. Kai kuriose pavojingose atliekose yra chromo (VI) junginių.

Ar Komisija gali informuoti Parlamentą apie tai, ar Airijos vyriausybė pažeidžia ES teisės aktus aplinkosaugos srityje?

 
  
 

(EN) Komisija norėtų atkreipti gerbiamojo Parlamento nario dėmesį į jos atsakymą į jo klausimą raštu Nr. E-5690/10(1).

 
 

(1) http://www.europarl.europa.eu/QP-WEB/home.jsp

 

Klausimas Nr. 42, kurį pateikė Georgios Toussas (H-0393/10)
 Tema: Graikijos bankų perėmimas ir privatizavimas
 

Bankas „Piraeus“ siekia įsigyti valstybės dalį Graikijos žemės ūkio banke (ATE) (77,31 %) ir Pašto taupomajame banke (TT) (33,04 %) ir už abu bankus bendrai siūlo 701 mln. eurų. Šiuo atveju tai yra banko „Piraeus“ didžiųjų akcininkų atsakas, kurį paskatino graikų socialistų partijos PASOK vyriausybė, ES ir TVF atstovai, siekiant konsoliduoti bankų sektorių pasinaudojant valstybiniu apsaugos mechanizmu, numatytu vyriausybės, Europos Sąjungos, Europos centrinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo parengtame susitarimo memorandume. Visi Graikijos bankai pasinaudojo didžiulėmis subsidijomis iš 28 mlrd. eurų valstybinės pagalbos paketo ir naujo papildomo 10 mlrd. eurų pagalbos paketo, kurį suteikė ES ir TVF labai griežtomis sąlygomis ir už kurį Graikijos žmonės turės brangiai sumokėti. Žemės ūkio banko ir Pašto taupomojo banko sujungimas ir privatizavimas duos bankams didelio pelno, o už jį mokės paprasti darbuotojai, be to, šis procesas turės ypač neigiamų pasekmių įsiskolinusiems mažiesiems ir vidutiniams ūkininkams, gamybos ir perdirbimo įmonėms, susijusioms su Žemės ūkio banku, taip pat banko sektoriaus tarnautojams.

Ar bankų perėmimas ir (arba) privatizavimas vyksta pagal PASOK vyriausybės, ES, ECB ir TVF parengto susitarimo memorandumo sąlygas, atsižvelgiant į tai, kad remiantis minėtuoju susitarimo memorandumu vertinama, jog pajamos iš valstybės turto pardavimo artimoje ateityje turėtų siekti 1 mlrd. eurų per metus?

 
  
 

(EN) Susitarimo memorandume nurodytos pajamos iš privatizavimo yra apytikriai skaičiavimai. Be to, reikia pažymėti, kad susitarimo memorandume nenurodytos įmonės, kurios bus privatizuotos. Kadangi tarptautinės pagalbos programoje neminimas konkretus atvejis, pagal ją negalima numatyti „Pirėjo“ perėmimo pasiūlymo rezultato. Kalbant apie bet kokį susijungimą, apie kurį būtų pranešta Komisijai, Komisija išnagrinėtų tokį atvejį ir jo teikiamus pranašumus, atsižvelgdama į koncentracijos suderinamumo su bendrąja rinka vertinimą pagal Europos Sąjungos susijungimų reglamentą(1).

 
 

(1) 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl įmonių koncentracijos kontrolės (EB susijungimų reglamentas) (Tekstas svarbus EEE ), OL L 24, 2004 1 29.

 

Klausimas Nr. 43, kurį pateikė Charalampos Angourakis (H-0395/10)
 Tema: Piktnaudžiavimas bendra teise naudotis nemokamomis visuomenės sveikatos paslaugomis
 

Graikijos PASOK vyriausybė pagal susitarimo memorandumo, sudaryto su ES, Europos centriniu banku ir Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), nuostatas labai sumažino valstybės išlaidas sveikatos paslaugoms, tai kelia grėsmę visuomenės sveikatai ir skatina darbuotojus kreiptis į privačius sveikatos ir draudimo fondus, kurie atstovauja ypač pelningam tarptautinių bendrovių sektoriui. Visuomenės sveikatos inspekcijos ataskaitos dėl 2002–2009 m. valstybinių ligoninių ir bendrovės „Siemens“ sutarčių išvadose patvirtinami darbuotojų skundai dėl didelio įmonių pelno, atsirandančio dėl tiekimo sutarčių gausos. Bendrovė „Siemens“, kuri yra ir pagrindinė ES institucijų tiekėja, beveik vienintelė teikia valstybinių ligoninių įrangos priežiūrą. Siekiant konkurencijos buvo privatizuotos paslaugos ir nustota jas reguliuoti, taigi ES ir Graikijos PASOK bei „Naujosios demokratijos“ vyriausybės sėkmingai užkirto kelią šioms ligoninėms viešai tiekti paslaugas.

Kokia Komisijos nuomonė apie visuomenės sveikatos paslaugų privatizavimą ir sveikatos priežiūros standartų pablogėjimą? Kokios jos nuostatos dėl kaltinimų, susijusių su bendrovės „Siemens“ sandorių Graikijoje ir kitose šalyse?

 
  
 

(EN) Ekonomikos krizė kelia didelę įtampą sveikatos apsaugos biudžetuose. Todėl keliose valstybėse narėse vėlavo mokėjimai pagal viešųjų paslaugų sutartis. Prasta sveikatos priežiūros sistemų vadyba ir finansinio skaidrumo trūkumas gali dal labiau pabloginti padėtį.

Būtent dėl šios priežasties sveikatos sektoriaus reforma buvo išimties būdu įtraukta į būtinų struktūrinių reformų paketą pagal Graikijos ekonomikos atkūrimo planą.

Komisija atidžiai stebi reformas Graikijoje ir per būsimus susitikimus su Graikijos valdžios institucijomis atkreips dėmesį į gerbiamojo Parlamento nario nurodytus susirūpinimą keliančius dalykus.

Leiskite Komisijai pabrėžti, kad ji neturi kompetencijos kištis į valstybių narių sprendimus dėl šalies sveikatos apsaugos sistemų vadybos. Valstybės narės gali laisvai apsispręsti dėl sveikatos priežiūros privatizavimo.

Galų gale Komisija neturi jokios informacijos apie tvirtinimus dėl „Siemens“ ir sveikatos priežiūros įstaigų (ligoninių) Graikijoje ar kitose šalyse sudarytų sandorių.

 

Klausimas Nr. 44, kurį pateikė Michail Tremopoulos (H-0397/10)
 Tema: Komisijos taikomos Graikijos geležinkelio maršrutų uždarymo sąlygos
 

Komisijos parengtame memorandume dėl Graikijai suteikiamos paskolos sąlygų aiškiai nurodoma, kad turi būti uždaryti nuostolingi Graikijos geležinkelio maršrutai.

Dešimtmečiais Graikijos vyriausybės nevykdė savo finansinių įsipareigojimų Graikijos geležinkelių bendrovei (OSE), priversdamos ją išlaidas dengti imant valstybės garantuojamas paskolas. Didelė dalis nacionalinių įnašų į bendrai finansuojamus OSE vykdomus projektus taip pat buvo dengiama paskolų lėšomis, nors taip nebuvo daroma su kitų transporto šakų infrastruktūromis.

Maršrutų uždarymas vainikuoja veiksmus, kuriais ne tik siekiama, kad 9 milijardų eurų valstybės skola būtų laikoma OSE skola, bet taip pat sudaromos sąlygos nesąžiningai konkurencijai geležinkelių atžvilgiu.

Ar Komisijos parengtas reikalavimas dėl geležinkelio maršrutų, kurie bendrai finansuojami Europos lėšomis, uždarymo atitinka Europos teisės aktus?

 
  
 

(EN) Komisija teikia paramą Graikijos vyriausybei dėl įvairių 2010 m. gegužės mėn. susitarimo memorandumų įgyvendinimo, kad paskatintų augimą ir užimtumą bei išspręstų finansines valstybės problemas.

Graikijos geležinkelio sektoriuje išlaidų atgavimas, produktyvumas ir eismo intensyvumas yra nuo 30 iki 60 % mažesnis nei daugumos kitų Europos geležinkelio įmonių, o valstybės pajėgumai teikti finansinę pagalbą yra aiškiai riboti.

Infrastruktūros finansavimo iš struktūrinių fondų susitarimai nėra susiję su įsipareigojimais dėl susitarimų dėl transporto paslaugų sąlygų. Ten, kur neįmanoma tam tikras keleivių pervežimo paslaugas teikti pelningai, valstybė gali nuspręsti pagal sutartį išmokėti geležinkelio įmonei kompensaciją. Priešingu atveju įmonė pati apsisprendžia, kokias paslaugas ji norėtų teikti. Vis dėlto turėtume informuoti gerbiamąjį Parlamento narį, kad Europos Sąjungos reglamentuose nustatytos taisyklės dėl fondų bendrai finansuojamų veiksmų patvarumo, šiuo atveju dėl infrastruktūros tinkamumo ja naudotis. 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu pagal Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 57 straipsnį nustatytas didžiausias 5 metų laikotarpis nuo fondų bendrai finansuoto veiksmo pabaigos, ir per šį laikotarpį minėtasis veiksmas neturėtų būti esmingai keičiamas, paveikiant jo pobūdį ar įgyvendinimo sąlygas. 2000–2006 m. programavimo laikotarpiu veiksmų patvarumas yra reglamentuojamas pagal Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 30 straipsnio 4 dalį(1).

 
 

(1) 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1260/1999, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, OL L 161, 1999 6 26.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika