Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2009/2108(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0241/2010

Pateikti tekstai :

A7-0241/2010

Debatai :

PV 20/09/2010 - 19
CRE 20/09/2010 - 19

Balsavimas :

PV 21/09/2010 - 5.7
CRE 21/09/2010 - 5.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0325

Diskusijos
Pirmadienis, 2010 m. rugsėjo 20 d. - Strasbūras Tekstas OL

19. Prekybos ir ekonominiai santykiai su Turkija (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – Metino Kazako pranešimas Tarptautinės prekybos komiteto vardu dėl prekybos ir ekonominių santykių su Turkija. (A7-0238/2010).

 
  
MPphoto
 

  Metin Kazak, pranešėjas.(BG) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, pagrindinė šio pranešimo rengimo priežastis ta, kad Turkija yra viena svarbiausių Europos Sąjungos prekybos partnerių. Remiantis oficialiais statistiniais duomenimis, Turkija yra septyniolikta pasaulyje ir šešta Europoje pagal ekonomikos mastą, taip pat ji septinta didžiausia Europos Sąjungos prekybos partnerė. 2008 m. prekyba tarp Europos Sąjungos ir Turkijos pasiekė iki šiol didžiausią 100 mlrd. EUR metinę apyvartą.

Tokiomis aplinkybėmis galime sudėlioti svarbiausius akcentus ir keliais punktais apibendrinti Komisijos išorės prekybos ataskaitoje pateikiamas veiksmų gaires:

Pirma, nepaisant to, kad dėl muitų sąjungos, veikiančios nuo 1996 m., be abejonės, sėkmingai vyksta Europos Sąjungos ir Turkijos ekonominė ir prekybos integracija, netarifinių apribojimų, pernelyg didelės biurokratijos ir sudėtingų biurokratinių procedūrų klausimai vis dar lieka neišspręsti, tad Turkija nedelsdama turėtų imtis juos spręsti.

Antra, Komisija turėtų toliau dėti pastangas ir tęsti dialogą su Turkija prekybos srityje, ypač dalyvaudama Jungtinio konsultacinio komiteto ir Jungtinio muitų sąjungos komiteto veikloje. Jei norime artimiausiu metu išspręsti įsisenėjusias problemas, turime veiksmingiau pasinaudoti šiomis platformomis.

Turkija turi atsisakyti diskriminacinės praktikos užsienio įmonių atžvilgiu, kai viešųjų pirkimų konkursuose dalyvaujančioms Turkijos įmonėms taikomi 15 proc. palankesni apmokėjimo tarifai.

Europos Sąjunga yra pasirašiusi laisvosios prekybos sutarimus su trečiosiomis šalimis, su kuriomis Turkija tokių susitarimų vis dar nėra sudariusi. Tai daro neigiamą įtaką Turkijos ekonomikai, nes Europos Sąjungos partneriams tokiu būdu vienašališkai užtikrinama privilegijuota galimybė patekti į Turkijos rinką.

Pripažindami sunkumus, kuriuos patiria Turkija siekdama šių susitarimų, raginame Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad atliekant būsimųjų laisvosios prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis poveikio vertinimą būtų atsižvelgiama ir į Turkiją ir kad jai būtų pristatoma Europos Sąjungos pozicija ir derybų dėl šių susitarimų būklė.

Penkta, prekių klastotės yra rimta dvišalių prekybos santykių problema. Dėl šios priežasties Turkija pritraukia mažiau tiesioginių užsienio investicijų, todėl ji turi veiksmingai taikyti neseniai priimtus intelektinės nuosavybės teisių apsaugos įstatymus.

Šešta, Turkija – įtakinga regiono valstybė, atliekanti ypač svarbų vaidmenį Juodosios jūros, Kaukazo, Viduržemio jūros, Artimųjų Rytų ir Vidurinės Azijos regionuose. Europos Sąjunga galėtų plačiai pasinaudoti šiomis regioninėmis platformomis, nes per jas galima patekti į naujas rinkas ir atverti naujas galimybes, kurios padėtų stiprinti ekonominius šių regionų ir Europos Sąjungos ryšius.

Septinta, turėtume pabrėžti pagrindinį iššūkį, su kuriuo susiduria Turkijos darbo rinka, t. y. žemas moterų, daugiausia dirbančių šešėliniame sektoriuje, užimtumo lygis. Dėl šios priežasties Turkija, vykdydama savo ekonominę ir socialinę politiką, pagrindinį dėmesį turėtų skirti moterų užimtumui skatinti.

Komisija ir Taryba turi peržiūrėti vizų išdavimo procedūras, kuriomis varžomas Turkijos verslininkų ir sunkvežimių vairuotojų judėjimas ir trukdoma prekybai. Kartu Komisija privalo patikrinti, ar valstybės narės laikosi šiuo klausimu priimtų Europos Teisingumo Teismo nutarimų.

Pranešime yra kitų aspektų, dėl kurių Europos Parlamento frakcijos pasiekė kompromisą, bet aš papildomai pateikiau du pakeitimus dėl skurdo ir nedarbo Turkijoje statistinių duomenų atnaujinimo ir trumpą komentarą dėl konstitucijos keitimo referendumo, kuriuo tikimasi paskatinti Turkijos demokratėjimo procesą ir veiksmingiau įgyvendinti laisvosios rinkos principus.

Ponios ir ponai, tikiuosi, kad būsimose plenarinės sesijos diskusijose vyraus ta pati bendradarbiavimo ir konstruktyvumo nuotaika, kurią jautėme ir per Tarptautinės prekybos komitete vykusias diskusijas.

 
  
MPphoto
 

  Karel De Gucht, Komisijos narys. – Pone pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, norėčiau padėkoti M. Kazakui už šį suderintą ir sąžiningai parengtą pranešimą dėl prekybos ir ekonominių santykių su Turkija. Taip pat norėčiau padėkoti Tarptautinės prekybos komiteto nariams už jų svarų indėlį rengiant šį pranešimą.

Nors pranešime daugiausia dėmesio skiriama ES ir Turkijos muitų sąjungai, jame aptariami ir kiti klausimai, pvz., kelių transporto, kvotų ir vizų, kurių aš, būdamas už prekybą atsakingas Komisijos narys, nenorėčiau nagrinėti.

Nėra būtina priminti šiai asamblėjai, kad Turkija labai svarbi ekonominė ir politinė ES partnerė. Iš tiesų, Turkija yra septintoji pagal dydį ES prekybos partnerė, o ES – didžiausia Turkijos prekybos partnerė. Be to, Turkija – vienintelė didelio prekybos masto šalis, su kuria ES yra sudariusi muitų sąjungą. Turkija yra ir šalis kandidatė. Visa tai liudija apie tikrai unikalius dvišalius tarpusavio santykius.

Teisinis ES ir Turkijos prekybos santykių pagrindas yra muitų sąjunga. Kaip pažymima pranešime, muitų sąjunga – svarbi priemonė, padedanti plėtoti abiem šalims naudingą dvišalę prekybą. Vis dėlto išlieka nemažai sunkumų, kurių dauguma kyla dėl Turkijos nesugebėjimo tinkamai ir visiškai įgyvendinti muitų sąjungos nuostatų ir dėl iš to kylančių ir vis didėjančių plataus masto prekybos problemų, kurios neišsprendžiamos jau daug metų. Europos Sąjunga, priešingai, yra visiškai įgyvendinusi muitų sąjungos nuostatas.

Prieš kelerius metus Komisija pasiūlė Turkijai galimybę sustiprinti muitų sąjungą ir pasirašyti papildomus susitarimus, kurie, inter alia, apimtų paslaugas ir viešuosius pirkimus, tačiau Turkija mūsų pasiūlymo nepriėmė.

Komisija pasirengusi imtis reikiamų veiksmų toliau stiprinti dvišalius prekybos santykius su Turkija. Esu pasirengęs kartu su Turkija toliau svarstyti galimybes, kaip spręsti Turkijai rūpimus klausimus, susijusius su Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių sudaromais laisvosios prekybos susitarimais. Atliekamas rimtas techninis darbas siekiant mūsų partneriams iš Turkijos suteikti informaciją apie derybose dėl prekybos susitarimų su kitomis šalimis pasiektą pažangą. Į atitinkamus poveikio vertinimo tyrimus taip pat įtraukėme nuorodą į ES ir Turkijos muitų sąjungą. Reguliariai raginame Turkiją laiku informuoti mus apie jai opius ir rūpimus klausimus. Be to, informuojame savo partnerius, su kuriais esame pasirašę laisvosios prekybos susitarimus (LPS), apie ES ir Turkijos muitų sąjungą ir reikalaujame, kad jos taip pat pasirašytų LPS su Turkija. Toks ES LPS partnerių įsipareigojimas kaip atskiras straipsnis arba deklaracija paprastai įtraukiamas į atitinkamus susitarimus.

Iš tiesų susiduriame su problemomis dėl kai kurių valstybių narių, kurios nesutinka, kad atitinkamos nuostatos būtų įtraukiamos į mūsų pasirašomus LPS. Apgailestauju dėl tokios padėties, bet galiu jus patikinti, kad dėsiu visas pastangas, kad ES ir Turkijos muitų sąjunga ir toliau veiktų sklandžiai.

Noriu aiškiai pareikšti, kad iš Turkijos jaučiame tam tikrą pasipriešinimą ir nenorą iki galo įgyvendinti muitų sąjungos nuostatų. Pranešime aiškiai nurodomos sritys ir priemonės, kurių imasi Turkija ir kurios neatitinka muitų sąjungos nuostatų. Tikiu, kad šis pranešimas padės motyvuoti Turkiją imtis reikiamų teisingų žingsnių, kad pagerėtų bendra muitų sąjungos veikla ir būtų pasiekta pažanga derantis dėl papildomų susitarimų, kurie sustiprintų mūsų dvišalius prekybos ir ekonominius santykius.

Naudodamasis proga norėčiau pranešti, kad esu asmeniškai įsipareigojęs stiprinti Turkijos ir ES prekybos santykius. Šių metų birželio mėn. man skambino Turkijos užsienio prekybos ministras ir mes sutarėme palaikyti nuolatinį ryšį. Neseniai jis pakvietė mane artimiausiais mėnesiais susitikti Ankaroje. Šį kvietimą priimsiu tikėdamasis, kad pasieksime pažangą greitai, tvariai ir draugiškai spręsdami vis dar neišspręstas prekybos problemas.

Ačiū už dėmesį.

 
  
MPphoto
 

  Godelieve Quisthoudt-Rowohl, PPE frakcijos vardu.(DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, Turkija – rimta Europos Sąjungos prekybos partnerė, o ES – stipri Turkijos prekybos partnerė. Nepaisant to, kad Turkija per pastaruosius metus labai padidino savo prekybos įvairovę, mes, Europos Sąjunga, tebesame didžiausia Turkijos prekybos partnerė. Tačiau šią gerą padėtį galima dar labiau pagerinti, ir to siekiama šiuo pranešimu.

Todėl raginame Turkiją sumažinti, pvz., žemės ūkio produktams taikomus aukštus muitų tarifus ir panaikinti laisvą prekių judėjimą varžančias netarifines kliūtis. Supaprastinus procedūras ir sumažinus biurokratinę naštą taip pat pagerėtų prekybiniai santykiai. Žinoma, Turkija pastaruoju metu pasiekė pažangos, apie kurią kalbėjo Komisijos narys. Nepaisant to, užsienio investicijų mastas būtų didesnis, jei būtų galima pagerinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugos įstatymus ir jei Turkija iš tiesų laikytųsi šių teisės aktų. Įstatymai Turkijoje nėra veiksmingai įgyvendinami. Taip pat turime paraginti Turkiją visiškai įgyvendinti asociacijos susitarimo papildomą protokolą. Išlieka laisvą prekių judėjimą varžančios kliūtys, kurias būtina pašalinti.

Visuomet, kai šiame Parlamente – ir jo Tarptautinės prekybos komitete – svarstome Turkijos klausimą, diskusijos būna labai audringos. Todėl ypač norėčiau padėkoti pranešėjui, kad jam pavyko, labai nuoširdžiai ir puikiai bendradarbiaujant su visais šešėliniais pranešėjais, parengti šį tekstą taip, kad jame būtų atsispindėtos visų mūsų nuomonės, – tai patvirtino ir balsavimas komitete. Labai jums už tai ačiū, pone M. Kazakai.

 
  
MPphoto
 

  Francesca Balzani, S&D frakcijos vardu.(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, Europos Sąjungą ir Turkiją sieja tvirti prekybiniai ryšiai. Dėl muitų sąjungos Europos Sąjungos ir Turkijos prekybos metinė apyvarta pasiekė įspūdingą 100 mlrd. EUR sumą.

Pirmiausia dėl savo geopolitinės padėties Turkija tampa svarbia Viduržemio jūros, Artimųjų Rytų, Azijos, taip pat Kaukazo ir Juodosios jūros regionų jungtimi. Turkija skiriasi nuo Europos, nes jos visiškai kitokia demografinė raida, tai jauna šalis, kuri pirmoji suvaldė krizę ir ėmėsi įgyvendinti sudėtingas reformas, kurios būtinos atsižvelgiant į šią raidą.

Taigi, tai ES papildanti šalis, nes ji daugeliu atžvilgių skiriasi nuo Europos Sąjungos, todėl esama didelio dvišalių santykių potencialo, kuriam privalome skirti daugiausiai dėmesio. Privalome būti apdairūs ir jo neiššvaistyti, bet paversti jį vaisingomis investicijomis.

Tiesa, kad Europos Sąjunga – svarbi prekybos partnerė, bet Turkijos žvilgsnis vis labiau krypsta į Rusiją, Afriką ir Artimuosius Rytus. Be to, muitų sąjunga vis dar netaikoma viešiesiems pirkimams ar paslaugoms, didelių kliūčių išlieka ir tarptautinės prekybos srityje.

Todėl privalome dirbti, kad pašalintume šiam potencialui atsiskleisti trukdančias kliūtis, – ir manau, kad šiandien svarstomame pranešime, dėl kurio balsuosime po kelių dienų, numatomos šios galimybės, – nes tokiose srityse kaip energetika, aplinkosauga, paslaugų tinklai ir infrastruktūra tikrai privalome išnaudoti esamą potencialą. Dėl to šis pranešimas yra svarbus žingsnis ir manau, kad M. Kazako atliktas darbas, už kurį jam norėčiau padėkoti, nusipelno paramos.

 
  
MPphoto
 

  Niccolò Rinaldi, ALDE frakcijos vardu.(IT) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, palankiai vertinu M. Kazako pranešimą, kuriame iš esmės teigiama, kad Europos Sąjunga savo rankose turi veiksmingą priemonę – prekybos politiką, kurią pasitelkusi galėtų plėtoti santykius, taip pat ir politinius santykius su Turkija.

Jau atkreiptas dėmesys, kad ypač svarbi Turkijos geopolitinė padėtis Viduržemio jūros, Artimųjų Rytų, Centrinės Azijos ir Kaukazo regionų atžvilgiu. Turkų poetas Nâzım Hikmet yra parašęs gražią poemą, kurioje yra žodžiai: „šios šalies kontūrai primena atšuoliuojančios iš Azijos tolių ir į Viduržemio jūrą įpuolančios kumelės galvą“. Norėtume, kad ši kumelė, t. y. Turkija, taptų tikra santykių su šiais regionais, kurių viena centrų ji yra, ašimi.

Vis dėlto, kad taip atsitiktų, būtina stabilizuoti politinius ir prekybos santykius su Armėnija, išspręsti Kipro klausimą, ir dar norėčiau pabrėžti M. Kazako pranešimo 11 dalį dėl skatinimo taikyti muitų sąjungos nuostatas Turkijos okupuotos Kipro dalies atžvilgiu. Taigi ne viskas yra tobula. F. Balzani taip pat atkreipė dėmesį į kai kurias problemas, ypač tokiose srityse kaip klastotės, intelektinės nuosavybės teisių apsauga ir muitų sąjungos nuostatų taikymas paslaugų sektoriui bei viešiesiems pirkimams.

Norėčiau padėkoti M. Kazakui. Viduržemio jūros regionui lemta keistis ir mes norime keisti jį kartu su Turkija, kurios ūkis, remiantis Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimais, iki 2020 m. turėtų išaugti 37 proc., ir tuo pasakyta viskas, ką turime žinoti.

 
  
MPphoto
 

  Franziska Keller, Verts/ALE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, aš taip pat norėčiau pasveikinti pranešėją parengus labai gerą pranešimą, kuriame parodoma, kokia svarbi ES prekybos partnerė yra Turkija, ir atvirkščiai, taip pat kokia svarbi yra muitų sąjunga.

Yra dar daug problemų, kurias spręsti turi imtis abi šalys – Turkija ir Europos Sąjunga. Turkijoje, be kitų dalykų, būtina stiprinti darbuotojų teises. Bet taip pat yra problemų, kurias privalome spręsti ir čia, Europos Sąjungoje, viena jų vizų išdavimo tvarkos liberalizavimas: turime lengviau išduoti vizas ne tik sunkvežimių vairuotojams ar verslininkams, bet ir studentams, turistams ir kitiems asmenims, siekdami stiprinti ne tik valstybių, bet ir žmonių bendradarbiavimą. Turime visiškai įtraukti Turkiją į derybas dėl laisvosios prekybos susitarimų, nes mūsų pasirašomi laisvosios prekybos susitarimai jai taip pat daro didelę įtaką.

Apskritai palaikydami santykius su Turkija turėtume vadovautis garbingumo principais, tai reiškia, kad turime labai aiškiai pabrėžti, kad ES laikysis duotų pažadų ir priims Turkiją į ES, kai tik ji atitiks Kopenhagos kriterijus.

 
  
MPphoto
 

  Kyriacos Triantaphyllides, GUE/NGL frakcijos vardu.(EL) Pone pirmininke, referendumo dėl konstitucijos keitimo Turkijoje rezultatai buvo teigiami, bet tai tik mažas žingsnelis visuotinių asmens, politinių ir profesinių sąjungų laisvių įtvirtinimo link.

Dalis kurdų ir daugelis kitų susilaikė arba balsavo prieš referendumo pasiūlymus būtent todėl, kad jie nori daugiau plataus masto reformų ir akivaizdžių teisių. Apgailestaujame, kad vis dar nėra Tarptautinės darbo organizacijos standartų atitinkančių teisės aktų, kuriais būtų visiškai užtikrinta teisė burtis į profesines sąjungas, teisė į derybas dėl kolektyvines sutarties ir teisė streikuoti.

Kaip frakcija norime pabrėžti, kad pažangos negalima išmatuoti vien prekybos mastais ar šalies ekonominiais santykiais. Palankiai vertiname tai, kad Europos Parlamentas taip pat pasinaudojo šiuo pranešimu, kad nusiųstų Turkijai aiškią žinią. Atrankiai taikyti ES ir Turkijos asociacijos susitarimo papildomą protokolą – arba veikiau jo netaikyti – nesitikint rimto šių veiksmų poveikio narystės deryboms yra nepriimtina.

Todėl, jei Turkija siekia plėtoti prekybą tarp Kipro turkų bendruomenės ir ES, tai jai užuot ieškojus būdų, kaip netiesiogiai pripažinti darinį, kuris pagal tarptautinę teisę ir JT rezoliucijas yra neteisėtas, derėtų priimti Kipro Respublikos prezidento Demetrio Christofio pasiūlymą, dalyvaujant JT grąžinti Famagustos miestą jo teisėtiems gyventojams, o prekybą per miesto uostą patikėti Europos Sąjungos globai.

Priėmus šį jokių užslėptų motyvų neturintį pasiūlymą, būtų galima labai sustiprinti Kipro turkų bendruomenės ekonomiką ir kartu tai galėtų tapti atspirties tašku atkakliau siekiant sutaikyti dvi salos bendruomenes.

 
  
MPphoto
 

  William (The Earl of) Dartmouth, EFD frakcijos vardu. – Pone pirmininke, pranešime Turkija pristatoma kaip šešta pagal dydį Europos ekonomika. Bet, tiesą sakant, visa šalies, kuri vadinasi Turkija, teritorija apima 300 000 kvadratinių mylių ir tik trys su puse procento šio ploto – mažiau nei 10 000 kvadratinių mylių – yra iš tikrųjų Europoje. Tik ES galėtų laikyti Turkiją Europos valstybe!

ES ir Turkija sudarė šią muitų sąjungą 1995 m. Tai labai neįprasta. Iš tiesų, kitos tokios šalys yra tik Monakas ir Andora. Norėčiau pabrėžti svarbiausią dalyką. Ta aplinkybė, kad muitų sąjunga veikia, ir išties sėkmingai, reiškia, kad Turkijos narystė ES, reiškianti visa apimančią politinę sąjungą su visais dideliais jos padariniais, yra visiškai nereikalinga. Tai tema, kuria Europoje dar kurį laiką bus diskutuojama.

 
  
MPphoto
 

  Laurence J.A.J. Stassen (NI) . – (NL) Pone pirmininke, turime parengtą pranešimą dėl prekybos ir ekonominių santykių su Turkija. Nuo to laiko, kai 1996 m. su šia šalimi buvo sudaryta muitų sąjunga, prekyba tarp Turkijos ir Europos valstybių labai padidėjo.

Nyderlandų laisvės partija (PVV) laiko laisvąją prekybą palankiai vertintinu dalyku, taip pat palaikome pasiūlymus pašalinti ją varžančias technines ir biurokratines kliūtis. Laisvoji prekyba naudinga mums visiems: tiek Turkijai, tiek Europos valstybėms. Kartu aiškiai pareiškiame, kad bendradarbiavimas su Turkija turi apsiriboti prekybos santykiais. PVV prieštarauja, kad ši šalis įstotų į Europos Sąjungą. Europa gali palaikyti verslo santykius su visu pasauliu, su tokiomis šalimis kaip Jungtinės Valstijos, Izraelis ir Japonija, bet tai nereiškia, kad jos taip pat turėtų tapti Europos Sąjungos narėmis.

Laisvoji prekyba su Turkija jokiu būdu neturėtų būti suvokiama kaip pažangos priemonė siekiant narystės ES. PVV visiškai neprieštarauja tam, kad Turkija būtų Europos Sąjungos prekybos partnerė, bet kategoriškai atmeta visapusišką Turkijos integraciją į Europą ir narystę ES.

 
  
MPphoto
 

  Ria Oomen-Ruijten (PPE).(NL) Būdama Parlamento pranešėja Turkijos klausimu, turėčiau pagirti šio pranešimo autorių už jo pasiūlymų aiškumą. Pritariu jam: muitų sąjunga labai naudinga tiek Turkijos, tiek Europos verslininkams.

Vis dėlto, kaip minėjo Komisijos narys, šią muitų sąjungą dar reikia įgyvendinti ir kai kuriais aspektais ji toli gražu nėra tobula. Mūsų prekybos santykių su Turkija galimybės ir sunkumai akivaizdūs. Privalome nedelsdami šalinti išliekančias prekybą varžančias ir techninio pobūdžio kliūtis, o acquis communautaire diegimas taip pat palengvintų tolesnį suderinimo procesą. Pridursiu, labai svarbu pradėti kovą su gaminių klastotėmis, nes tai didžiulis krislas daugelio Europos prekių ženklų gamintojų akyje, nes klastotės, tarp jų ir žaislų, gali būti pavojingos, taip pat ir Turkijos piliečiams.

Socialinės ekonomikos klausimu pažymėtina nemažai dalykų, ypač kalbant apie profesinių sąjungų teises, jei norime, kad šioje srityje būtų žengtas bent mažas žingsnis į priekį. Kalbant apie energetiką šioje srityje turime bendrų interesų, kuriems ir turėtume skirti daugiausia dėmesio. Taip pat kelionių vizų klausimas. Ne kartą mačiau, kaip žmonės Turkijoje patiria sunkumų, nes su jais elgiamasi skirtingai, ir norėčiau atkreipti Komisijos nario dėmesį į šią problemą.

Tebėra labai svarbu, kad Turkija visiškai įgyvendintų asociacijos susitarimo papildomą protokolą. Jį ratifikavus būtų pašalinta didžiulė kliūtis toliau plėtoti prekybos santykius, iš kurių naudos gautų tiek Turkija, tiek Europa. Gerai, kad dabar parengtas šis pranešimas, bet visus politinius klausimus ir atsakymus turėtume dar kartą pateikti būsimajame pranešime, kuris bus rengiamas Užsienio reikalų komitete.

 
  
MPphoto
 

  Kader Arif (S&D).(FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, pirmiausia leiskite pareikšti bendro pobūdžio pastabą dėl šio pranešimo, kuriame, mano nuomone, atspindėti mūsų santykiai su Turkija. Nors ir turiu padėkoti pranešėjui ir šešėliniams pranešėjams už darbą, noriu pasakyti, kad pranešimas dviprasmiškas. Pranešime juntamas mūsų neryžtingumas šios šalies atžvilgiu.

Kai Tarptautinės prekybos komitete vienas po kito buvo priimami arba atmetami pakeitimai, nuolat iškildavo pamatinis, beveik iš pasąmonės kylantis, bet didžiąja dalimi nieko bendra su ekonominiais ir prekybos santykiais su Turkija neturintis klausimas: ar mes už, ar prieš šios šalies stojimą į ES?

Tai atspindi tam tikrą dvejonę, į kurią pranešime neatsižvelgiama: ar turėtume vertinti Turkiją kaip bet kurią kitą trečiąją šalį, su kuria būtų galima plėtoti prekybos santykius, ar kaip šalį kandidatę, ir tuomet visgi reikėtų prisiimti tam tikrus įsipareigojimus, kuriuos abi šalys privalėtų vykdyti.

Iš tiesų, šiandien sudėtinga įvertinti, ar šiame pranešime tikroviškai pristatomi mūsų santykiai su šia šalimi ir ypač ar jame apibrėžiama atitinkama ES strategija. Vertinimas priklausytų nuo to, kokios pozicijos laikomės: ar paprasčiausiai siekiame privilegijuotos partnerystės, ar norime, kad Turkija tikrai įstotų į ES?

Norėčiau paprasčiausia paraginti nesiųsti prieštaringų signalų. Negalime toliau laikytis dviprasmiško požiūrio į mūsų bendrą likimą ir kartu reikšti susirūpinimą, kad Turkija, regis, tolsta nuo ES. Partnerystei reikia atvirumo ir tarpusavio pasitikėjimo. Atvirumas reikalingas tam, kad Turkija ir toliau dėtų daug pastangų vykdyti pamatines reformas ir laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Vis dėlto reikalingas ir tarpusavio pasitikėjimas, kurio siekdami turime drąsinti Turkiją ir siųsti jai teigiamus signalus.

Kai turkai prieš kelias dienas balsavo už tai, kad būtų keičiama jų konstitucija, jie padarė tai, ko buvo prašomi ES: laipsniškai siekti, kad jų teisėkūros sistema atitiktų mūsų standartus, kad jie galėtų tapti visateise valstybe nare. Tam dar reikės nueiti ilgą kelią ir įdėti daug pastangų, tad nekurkime papildomų kliūčių ir plėtodami tarpusavio santykius nenukrypkime nuo tikslo – narystės.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į taikant mėlynosios kortelės procedūrą iškeltą klausimą pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

 
  
MPphoto
 

  William (The Earl of) Dartmouth (EFD). – Pone pirmininke, ar kalbėtojas nepagalvojo, kad pakeitus konstituciją, apie kurią jis kalbėjo, bus labai apribota teismų nepriklausomybė, ir ar jis tam pritaria?

 
  
MPphoto
 

  Kader Arif (S&D).(FR) Pone pirmininke, visuomet stengiuosi matyti tik teigiamus dalykus, susijusius su tokia kaip ši – labai sudėtinga reforma. Tai, kad kariuomenė taps mažiau įtakinga ir kad demokratija juda į priekį, mano nuomone, yra svarbus Europos Sąjungai siunčiamas signalas.

Visuomet galima kritikuoti ir manyti, kad ne viskas buvo atlikta, bet žingsnis į priekį lieka žingsniu į priekį. Iš prigimties nesu pesimistas ir manau, kad visi Turkijos veiksmai nukreipti teisinga linkme ir pabrėžia jos troškimą įstoti į ES. Pamėginkime padėti jį įgyvendinti.

 
  
MPphoto
 

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE).(FI) Pone pirmininke, noriu pasveikinti pranešėją M. Kazaką. Tai puikus pranešimas ir, kitaip nei prieš tai kalbėjęs K. Arif, nemanau, kad jame turėtų būti aptariamos visos pasaulio temos, nes šis pranešimas skirtas tik prekybos ir ekonominiams santykiams. Viena ES problemų yra tai, kad į rengiamus pranešimus įtraukiama viskas, kas įmanoma, ir nepasakoma visiškai nieko. Čia labai aiškiai apibrėžti pranešimui svarbūs klausimai ir už tai norėčiau padėkoti M. Kazakui.

1996 m. sudaryta ES ir Turkijos muitų sąjunga sudarė sąlygas Turkijai įsitvirtinti Europos rinkose, ši šalis – rimta visų Europos valstybių ir ES prekybos partnerė. Nepaisant to, belieka apgailestauti, kad muitų sąjungą vis dar apnikusios įvairios problemos. Turkijos valdžia dažnai reikalauja leidimų ir licencijų importuojamoms prekėms, o tai prieštarauja susitarimui. Savaime suprantama, žinome, kad ES valstybės taip pat dėl to kaltos. Todėl abiem pusėms reikia imtis veiksmų sprendžiant šį klausimą.

Pranešėjas kalbėjo apie klastojamus gaminius. Šioje srityje reikės nuveikti daug daugiau. Viena didžiausių Turkijos problemų, žinoma, yra jos šešėlinė ekonomika. Ji sudaro nuo 50 iki 70 proc. viso šalies ūkio ir tai, žinoma, daro poveikį prekybai ir ekonomikai, todėl Turkija turi stengtis išspręsti šią problemą.

Ateityje privalome skirti ypatingą dėmesį Turkijos ir Europos Sąjungos prekybos ir ekonominiams santykiams, todėl muitų sąjunga turi tapti veiksmingesnė visais lygmenimis. Turkijai reikia ES, o ES taip pat reikia Turkijos.

 
  
MPphoto
 

  Niki Tzavela (EFD).(EL) Pone pirmininke, aš taip pat norėčiau padėkoti M. Kazakui už objektyvų pranešimą. Vis dėlto, leiskite man pateikti dvi tikroviškas pastabas.

Pirmasis susijęs su 26 dalimi dėl energijos tiekimo. Manau, kad Komisija ir Europos Parlamentas pervertina Turkijos svarbą energetikos sektoriui. Turkija pati negamina energijos, ji yra išskirtinis energetikos tinklų perdavimo kanalas. Ji negali išspręsti jokių mūsų problemų; yra ir kitų tinklų, kuriais galime perduoti energiją.

Turėtume būti realistai ir suvokti, kad visi mūsų svarstomi energetikos sektoriaus projektai („Nabuko“ ir kt.) neturi pagrindo, nes pati Turkija negali mūsų aprūpinti energijos ištekliais. Priešingai, tai šalis, kurioje veikia daug energiją vartojančių pramonės įmonių, todėl turėtume svarstyti minėtus projektus atsižvelgdami būtent į šią aplinkybę.

Antrasis aspektas, kurį norėčiau pakomentuoti, susijęs su prekyba: negalime kalbėti apie atvirą prekybą su Turkija, kai šioje šalyje klesti padirbinėjamų europietiškų prekių rinka. Kur benuvyktumėte, parduotuvių vitrinose, turguose po atviru dangumi ir turkiškuose turguose pamatysite, reikia pripažinti, labai gerai padirbtų europietiškų gaminių. Be to, Turkija – šalis, į kurią gabenamos klastotės iš Tolimųjų Rytų. Jei neišspręsime mūsų prekybos problemų su Turkija, problemų, darančių žalą Europos rinkai, nesugebėsime siekti pažangos kitose aptariamose srityse.

 
  
MPphoto
 

  Georgios Papastamkos (PPE).(EL) Pone pirmininke, pripažįstame ES ir Turkijos prekybos santykių svarbą. Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija laikosi atsakingos pozicijos, taip bandydama užtikrinti kuo didesnę šiuo metu aptariamo pradinio pranešimo teksto pusiausvyrą.

Raginame Turkiją visiškai, nedelsiant ir nediskriminuojant įgyvendinti visus ES ir Turkijos asociacijos susitarimo papildomo protokolo įsipareigojimus ir primename, kad to nepadarius galėtų kilti rimtų padarinių derybų procesui.

Taip pat norėčiau pritarti N. Rinaldi ir N. Tzavelai pabrėždamas faktą, kad Turkija yra viena pirmaujančių valstybių, kuriose gaminama daugiausia ES konfiskuojamų padirbtų prekių – pakartosiu, viena pirmaujančių valstybių – ir joje deramai nesilaikoma intelektinės nuosavybės apsaugos taisyklių.

ES išorės veiksmais, apimančiais ir bendrąją prekybos politiką, siekiama išsaugoti demokratijos principus, pagarbą steigiamosios JT chartijos ir tarptautinės teisės principams ir plėtoti partnerystę su šiais principais besivadovaujančiomis trečiosiomis šalimis.

Šių Lisabonos sutartyje skelbiamų pagrindinių principų privaloma skrupulingai laikytis. Turime nuolat turėti omenyje, kad ne Europos Sąjunga derasi su Turkija – tai Turkija derasi dėl įstojimo į Europos Sąjungą. Prisitaikymo našta tenka pačiai Turkijai. Quod erat demonstrandum.

 
  
MPphoto
 

  George Sabin Cutaş (S&D).(RO) Turkija – septinta pagal dydį Europos Sąjungos prekybos partnerė ir vienintelė šalis kandidatė, sudariusi muitų sąjungą su ES.

Todėl Turkija ir Europos Sąjunga palaiko ypatingus tarpusavio santykius, kuriuose svarbus vaidmuo tenka prekybos ir ekonominiams ryšiams. Tokiomis aplinkybėmis abi partnerės privalo tarpusavyje derinti prekybos politiką, ypač pasirašydamos laisvosios prekybos susitarimus su trečiosiomis šalimis.

Taip pat reikia stiprinti muitų sąjungą, įtraukiant į susitarimą žemės ūkio produktus, paslaugas ir viešuosius pirkimus ir sprendžiant vizų išdavimo klausimus į Europos Sąjungą norintiems atvykti Turkijos prekybininkams.

Kai ekonomikos krizės poveikis vis dar juntamas, glaudesnis ekonominis ir prekybos dviejų stiprių regioninių darinių bendradarbiavimas tampa dar būtinesnis. Europos Sąjunga privalo pasiųsti Turkijai aiškią žinią apie savo siekius sėkmingai perteikti jai pagrindines Europos vertybes.

 
  
MPphoto
 

  Jaroslav Paška (EFD). (SK) Turkija tai šalis, kuri jau ilgai derasi dėl narystės Europos Sąjungoje. Derybos trunka ilgai ir vyksta sudėtingai iš dalies todėl, kad Turkijos kultūros tradicijos, iš tiesų, labai nutolusios nuo civilizuotų šių dienų Europos vertybių.

Pasitelkus tinkamą prekybos partnerystę būtų galima bendradarbiauti tose srityse, kuriose Turkijos piliečiai ir visuomenė su europiečiais randa daugiausia sąlyčio taškų, plėtodami abiems šalims naudingus darbo ir prekybos santykius. Tokių gerų tarpusavio santykių pagrindu įmanoma plėtoti glaudesnius asmeninius ryšius ir stiprinti tarpusavio pasitikėjimą. Todėl su mūsų draugais Turkijoje būtina atvirai kalbėtis visiems mums, jos kaimynams ir prekybos partneriams europiečiams, rūpimais klausimais. Pvz., turėtume jiems ryžtingai paaiškinti, kad tas, kas į rinką tiekia prekių klastotes, yra paprasčiausias vagis, įžūliai apiplėšinėjantis patentų, autorių ir intelektinės nuosavybės teisių turėtojus. Taip pat būtina jiems paaiškinti, kad muitų sąjungoje negalima gudrauti arba kurti prekybos partneriui technines ir su muitais susijusias kliūtis. Todėl esu tvirtai įsitikinęs, kad aptardami prekybos klausimus privalome ir toliau kantriai siekti įtikinti savo draugus Turkijoje elgtis civilizuotai ir deramai.

 
  
MPphoto
 

  Jarosław Leszek Wałęsa (PPE). (PL) Pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjui M. Kazakui už gerus ketinimus ir pastangas siekiant parengti objektyvų pranešimą dėl prekybos santykių su Turkija. Jame nagrinėjami labiausiai ginčytini klausimai, susiję su neigiamais dvišalių santykių aspektais, todėl manau, kad pranešimas yra vykęs.

Svarbiausia užtikrinti, kad Turkija ir toliau stengtųsi pritaikyti savo ekonominės teisės aktus prie Europos Sąjungos standartų. Praktika, kai vietiniams viešųjų pirkimų konkursų dalyviams mokama 15 proc. didesnė užsakymo kaina, reiškia užsienio investuotojų diskriminavimą. Sudėtingos procedūros ir formalumai, laisvo prekių judėjimo suvaržymai ar muitų kliūtys, taip pat delsimas įgyvendinti papildomą protokolą trukdo dialogui. Tik visiškai įgyvendinus visus patvirtintus susitarimus galima teigiama prekybos santykių raida ir lengvesnis stojimo į Europos Sąjungą procesas. Tikiu, kad Turkija sėkmingai atliks šią užduotį, ir linkiu jai sėkmės toliau vykdant reformas.

 
  
MPphoto
 

  Mara Bizzotto (EFD). (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, ekonominiu požiūriu Europai naudinga plėtoti prekybos santykius su sparčiai besivystančiomis kaimyninėmis šalimis. Vis dėlto Europos Sąjunga, bent teoriškai, trečiųjų šalių atžvilgiu visuomet vykdė tokią prekybos politiką, kuria būdavo atsižvelgiama į socialinius ir humanitarinius aspektus.

Todėl būtina, kad Turkija griežtai įgyvendintų šias nuostatas, nes ji tampa vis islamiškesne šalimi, kurioje vis labiau blogėja moterų padėtis – 2009 m. daugiau nei 1 500 moterų tapo buitinio smurto aukomis ir kurioje krikščionys gyvena baimindamiesi islamo ekstremistų išpuolių. Pakanka vien prisiminti žiaurų monsinjoro L. Padovese nužudymą.

Pranešime Parlamentas ragina Turkiją prisiimti vadovaujamą vaidmenį skatinant atvirą ir sąžiningą prekybą. Viena aišku: privalome susirūpinti dėl Turkijos siekio tapti politine arabų pasaulio lydere ir dėl draugystės, kurią ji puoselėja su Iranu ir tokiomis kaip „Hamas“ teroristų grupuotėmis.

Bet kokiu atveju, jei jau privalome turėti prekybos politiką, tebūnie taip. Vis dėlto ji neturėtų tapti Trojos arkliu, padėsiančiu Turkijai įžengti į Europą.

 
  
MPphoto
 

  Elisabeth Köstinger (PPE).(DE) Pone pirmininke, Europos Sąjunga ir Turkija palaiko labai gerus ekonominius santykius ir, žinoma, labai svarbu toliau plėtoti tarpusavio prekybos santykius, kad tiek Europos Sąjungos, tiek Turkijos ekonomika galėtų tvariai augti. Todėl palankiai vertinu šį pranešimą savo iniciatyva, kuriame nagrinėjama dabartinė prekybos santykių raida, nesvarbu, kad ji nėra vien tik teigiama. Šiuo atveju norėčiau paminėti tokius klausimus kaip kova su klastojimu, farmacijos gaminių importo ribojimai, taip pat prieštaringai vykdomi viešieji pirkimai, kuriuos būtina kritiškai išnagrinėti.

Vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį visų pirma į žemės ūkio produktų prekybos srityje Turkijos taikomas apsaugos priemones, kurios prieštarauja muitų sąjungos nuostatoms. Žemės ūkyje dirba daugiau nei 26 proc. Turkijos gyventojų. Todėl suprantamas ypatingas dėmesys, skiriamas žemės ūkiui ir jame dirbantiems ūkininkams. Negalime leisti, kad dėl to nukentėtų Europos žemės ūkio įmonės arba kad nebūtų laikomasi muitų sąjungos gairių. Remiantis galiojančiais susitarimais būtina kuo greičiau pašalinti esamas kliūtis ir atsisakyti taikyti protekcionistines priemones. Negalima, pasitelkus nesąžiningas prekybos ribojimo priemones, trukdyti vykdyti kokybiškų Europos Sąjungos žemės ūkio produktų eksporto. Šiomis aplinkybėmis labai svarbu tai aiškiai pabrėžti.

 
  
MPphoto
 

  Danuta Jazłowiecka (PPE). (PL) Europos Sąjungos ir Turkijos tarpusavio santykiai užmegzti prieš beveik 50 metų, per kuriuos pasitaikė nemažai pakilimų ir nuopuolių, įskaitant glaudaus bendradarbiavimo ir krizių laikotarpius. Daugiau nei dešimtmetį Turkiją ir Europos Sąjungą sieja muitų sąjunga, kuri laikoma dvišalės prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo pagrindu ir kuri, kaip teigiama M. Kazako pranešime, dar nėra visiškai įgyvendinta. Trukdžių esama abiejose pusėse, todėl privalome paraginti Turkiją ir valstybes nares juos pašalinti.

Turkija pamažu tampa įtakingiausia valstybe mums svarbiame regione ir be jos mūsų pastangos užsitikrinti dujų šaltinių arba tiekimo įvairovę arba pasiekti stabilumą Artimuosiuose Rytuose liktų bevaisės. Glaudžiau bendradarbiauti su Turkija mums taps vis svarbiau. Didėja Kinijos susidomėjimas Turkija, kuri galėtų atverti jai vartus į Artimuosius Rytus ir Kaukazą. Jei nesugebėsime įveikti dvišalių prekybos santykių kliūčių, galime prarasti Turkiją taip, kaip jau praradome Afriką.

Pamažu pastebime, kad žmonės ima pavargti nuo vis atidėliojamų sprendimų dėl Turkijos narystės ir dviprasmiškų pareiškimų. Naujausių viešosios nuomonės apklausų duomenimis, mažėja Turkijos visuomenės noras stoti į Europos Sąjungą. Visapusiška muitų sąjunga galėtų tapti įrankiu, kurį naudojant būtų plėtojami glaudesni tarpusavio santykiai ir stiprinami prekybos ir ekonominiai ryšiai, ypač turint omenyje sunkiai nustatomą tikslią Turkijos įstojimo į Europos Sąjungą datą.

 
  
MPphoto
 

  Ioan Mircea Paşcu (S&D). – Pone pirmininke, ES prekybos ir ekonominiai santykiai su Turkija svarbūs ir politiškai. Vis dėlto, užuot tai pripažinusi, ES sudaro įspūdį, lyg ji su Turkija žaistų žaidimą „kas pirmasis sumirksės“. Nenorėdama prisiimti atsakomybės už nutrauktas narystės derybas, ES laukia, kad taip pasielgtų nuo ilgų ir sudėtingų derybų pavargusi Turkija.

Gera žinia, kad remiantis naujausiais duomenimis didėja turkų nepasitenkinimas ES, ir, nepaisant to, kad ES išlieka svarbiausia Turkijos ekonominė partnerė, kitos partnerės: Rusija, Kinija, Jungtiniai Arabų Emyratai, JAV ir Iranas, ją sparčiai vejasi. Todėl mūsų prekybos su Turkija sėkmė neturėtų užgožti būtinybės pagaliau apsispręsti priimti ją į ES ar jos nepriimti, turint omenyje šio apsisprendimo padarinius tarptautinei ES padėčiai.

 
  
MPphoto
 

  Oreste Rossi (EFD). (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, tikrai negalime pritarti priemonei, kuria būtų toliau liberalizuojama prekyba tarp Europos Sąjungos ir Turkijos, ypač žemės ūkio sektoriuje.

Turkijoje darbo sąnaudos daug mažesnės nei pas mus, todėl atvėrus sienas jų gaminiams Europos įmonės patirtų daug žalos; tai reikštų nesąžiningą konkurenciją. Jūsų mintis pritarti Turkijos narystei Europos Sąjungoje ir dėl šios priežasties supaprastinti prekybą yra klaidinga.

Manome, kad jos politinė, administravimo ir socialinė sistema yra labai nutolusi nuo mūsiškės. Lyginant pagarbą religijos laisvei, mus taip pat skiria šviesmečiai. Būti krikščionimi Turkijoje reiškia būti kitokiu. Sostinėje ir kituose didžiuosiuose miestuose juntamas religinis nepakantumas tampa taisykle priemiesčiuose ir kaimo vietovėse. Todėl nesutinkame, kad būtų bloginamos sąlygos mūsų verslui, dovanojant Turkijai supaprastintą prekybos su mūsų šalimis tvarką.

 
  
MPphoto
 

  Andreas Mölzer (NI).(DE) Pone pirmininke, kai šiame Parlamente aptariame perspektyvius prekybos santykius ir geriau veikiančią muitų sąjungą su Turkija, turime suvokti tai kaip dalį šalies priartėjimo prie Europos Sąjungos proceso, kuris, kaip plačiai manoma Parlamente, turėtų baigtis Turkijos įstojimu į Europos Sąjungą. Taip pat žinome, kad kritikai nuolat kalba apie privilegijuotą partnerystę kaip alternatyvą stojimui ir, iš esmės, reikėtų pasakyti, kad šia privilegijuota partneryste Turkija jau naudojasi dalyvaudama muitų sąjungoje. Tačiau privilegijuotos partnerystės ji vis dėlto privalės nusipelnyti ir kitame – politiniame lygmenyje. Jei prisimintume, kaip smarkiai Turkija priešinasi vis dar nesutikdama pripažinti armėnų genocido, kaip nėra nusiteikusi Europos naudai išspręsti Kipro problemos ir kaip toliau diskriminuoja kurdų tautą, tuomet suprastume, kad vien pagerinus prekybos santykius ji tikrai dar netaptų europietiška valstybe.

 
  
MPphoto
 

  Elena Băsescu (PPE).(RO) Norėčiau pradėti pasidžiaugdama teigiama rugsėjo 12 d. referendumo dėl konstitucijos pataisų baigtimi. Turkijos gyventojai patvirtino savo įsipareigojimus demokratinei santvarkai, kuri yra vienintelė priimtina Europoje.

Pranešimo turiniu dar kartą patvirtinama būtinybė suderinti Turkijos ir ES prekybos politiką. Įgyvendinusi veiksmingas priemones, kuriomis būtų pašalintos likusios techninės kliūtys, trukdančios veikti muitų sąjungai, Turkija užsitikrintų sau paramą žengdama Europos keliu. Ekonomikos krizės sąlygomis ši šalis pademonstravo didžiulį ekonomikos gaivinimo potencialą. Pasaulinė paklausa sumažėjo, o jos išorės prekybos apimtys išaugo dvigubai ir artimiausiais metais tikimasi 7 proc. Turkijos ekonomikos augimo.

Noriu pabrėžti, kad per pastaruosius metus smarkiai išsiplėtė Rumunijos ir Turkijos santykiai. Abi šalys – didžiausios Balkanų regiono prekybos partnerės, kurių metinė prekybos apyvarta sudaro daugiau nei 7 mlrd. JAV dolerių. Turkija svariai prisideda įgyvendinant bendrus ES energetikos infrastruktūros projektus, pvz., „Nabucco“.

 
  
MPphoto
 

  Antigoni Papadopoulou (S&D).(EL) Pone pirmininke, Turkijai naudinga ilgalaikė muitų sąjunga su ES. Vis dėlto siekiant, kad muitų sąjunga dar geriau veiktų, reikia negaištant laiko imtis daugelio neišspręstų klausimų.

Turkija turi labiau stengtis suderinti savo prekybos politiką ir regioninę prekybą: ji privalo mažinti biurokratiją, gaminių klastojimo mastą, profesinių sąjungų ir mažumų teisių pažeidimų atvejus; spręsti nepakankamo moterų dalyvavimo darbo rinkoje ir jaunimo užimtumo klausimus.

Daug svarbiau vis dėlto, kad Turkija visiškai įgyvendintų asociacijos susitarimo papildomą protokolą, nutrauktų Kipro laivų ir orlaivių embargą, pripažintų Kipro Respubliką, suderintų savo teisę su Bendrijos acquis ir laikytųsi Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų dėl profesinių sąjungų, teisės streikuoti ir derėtis dėl kolektyvinės sutarties.

 
  
MPphoto
 

  Georgios Koumoutsakos (PPE).(EL) Pone pirmininke, aš taip pat norėčiau pasveikinti M. Kazaką parengus labai gerą ir objektyvų pranešimą.

Iš tiesų, Europos Sąjungos ir Turkijos prekybos santykiai yra ypač svarbūs, todėl turėtume juos svarstyti labai apdairiai. Vis dėlto privalome atkreipti dėmesį į tobulintinus aspektus.

Norėčiau paminėti du tokius aspektus: svarstėme klausimą ir tęsiame diskusijas apie tai, ar Turkija yra Europos, ar ne Europos valstybė. Tikrai norime, kad Turkija būtų europietiška šalis ir vieną dieną galėtų tapti Europos šeimos nare. Vis dėlto, vertinant pagal piratinių produktų, klastočių mastą arba neužtikrinamą intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, Turkija tikrai būtų labiau Azijos, o ne Europos valstybė.

Antrasis aspektas, kurį norėčiau pakomentuoti, susijęs su muitų sąjunga: muitų sąjunga Europos vienijimosi siekių pagrindas. Nesuvokiama, kaip šalis kandidatė galėtų nevisiškai laikytis muitų sąjungos nuostatų ir atsisakytų jas taikyti vienos valstybės narės – Kipro Respublikos, atžvilgiu.

 
  
  

PIRMININKAVO: Stavros LAMBRINIDIS
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 

  Karel De Gucht, Komisijos narys. – Pone pirmininke, išklausius kalbų tampa aišku, kad šiam pranešimui plačiai pritariama. Norėčiau pasidalyti keliomis mintimis dėl šių klausimų: problemų, kurias patiria Turkija sudarydama laisvosios prekybos susitarimus su Europos partneriais; vizų klausimo ir intelektinės nuosavybės teisių apsaugos įgyvendinimo.

Pradėsiu nuo paskutiniojo klausimo: intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimas ir klastojimas buvo daug kartų paminėti diskusijose. Man jie taip pat rūpi ir Komisija šiais klausimais toliau darys spaudimą. Po ilgiau nei dvejus metus trukusių pakartotinių raginimų Turkija neseniai pagaliau sutiko sudaryti intelektinės nuosavybės teisių klausimų darbo grupę. Tai pirmasis teigiamas žingsnis ir tikiuosi, kad ši darbo grupė padės siekti pažangos sprendžiant svarbias problemas.

Antra, dėl problemų, kurias Turkija patiria sudarinėdama laisvosios prekybos susitarimus. Turkija daug metų tvirtina, kad kenčia nuo neigiamų padarinių, nes jai sunku sudaryti LPS su kai kuriomis ES LPS partnerėmis. Vis dėlto reikėtų pabrėžti, kad rimtų su LPS susijusių problemų skaičius labai nedidelis. Be to, nepaisant pakartotinių Komisijos tarnybų raginimų, Turkija nesugebėjo pateikti svarbių duomenų, kuriais remiantis būtų patvirtintas tariamai neigiamas poveikis Turkijos ekonomikai.

Taip pat reikėtų pažymėti, kad Komisija savo veiksmuose visiškai laikosi muitų sąjungos susitarimo ir jau netgi viršijo pagal ją prisiimtus įsipareigojimus, padėdama Turkijai pradėti derybas dėl LPS su savo partneriais. Esame pasirengę toliau kartu mąstyti apie galimybes spręsti šioje srityje Turkijai iškylančias problemas. Ar šiuose sprendimuose būtų numatyta galimybė Turkijos vyriausybei gauti kvietimą sėsti prie Europos Komisijos stalo derantis dėl LPS su trečiosiomis šalimis, žinoma, yra visiškai kita tema.

Vizų klausimai nėra įtraukti į muitų sąjungos susitarimą. Komisija svarsto galimybes pradėti procesą, kuriuo būtu palengvintas ES ir Turkijos piliečių judumas, visų pirma sparčiai įgyvendinant naują ES vizų kodeksą, kuriame bus pateikta praktinė informacija vizų paraiškų teikėjams iš Turkijos. Komisija taip pat pabrėš, kad ji būsianti pasirengusi pradėti dialogą dėl tolesnio judumo padėties gerinimo, kai tik Taryba pritars atitinkamiems veiksmams. Vis dėto, prieš imantis šių veiksmų būtina pasirašyti ES ir Turkijos readmisijos susitarimą.

 
  
MPphoto
 

  Metin Kazak, pranešėjas. – Pone pirmininke, norėčiau padėkoti visiems kolegoms, šešėliniams pranešėjams ir Komisijos nariui K. de Guchtui už labai teigiamas rekomendacijas ir nuomones, kurios buvo naudingos svarstant pranešimą dėl prekybos ir ekonominių santykių su Turkija.

Manau, kad apibendrindami diskusiją galime daryti išvadą, kad Turkijos ir Europos Sąjungos tarpusavio santykiai iš tiesų svarbūs abiem šalims ir kad niekas neabejoja būtinybe juos toliau plėtoti. Atsakydamas į kai kurių kolegų užduotą klausimą dėl šių santykių sąsajų su galima Turkijos naryste Europos Sąjungoje, esu įsitikinęs, kad kuo glaudžiau ir sėkmingiau bus vystomi prekybos ir ekonominiai santykiai, tuo didesnė bus Turkijos narystės derybų pažanga.

Akivaizdu, kad Turkijai ir Europos Sąjungai reikia dar daug nuveikti, kad būtų visiškai įgyvendintos ir taikomos muitų sąjungos nuostatos, bet manau, kad pagrindinis reikalavimas tam yra tiek Europos Sąjungos, tiek Turkijos vienodai rodoma gera valia ir nuoširdumas.

Norėčiau dar kartą padėkoti visiems dalyvavusiems diskusijose ir tikiuosi, kad komitetas atidžiai išnagrinės iškeltus klausimus ir bus užtikrintas tikras postūmis, naujas lygmuo ir nauja kryptis, stengiantis pasitelkus muitų sąjungos konsultacijų mechanizmą artimiausiu metu išspręsti visas įsisenėjusias problemas.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj, rugsėjo 21 d., antradienį, 12.00 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Ioan Enciu (S&D), raštu. – Ryžtingai palaikau pranešimą dėl prekybos ir ekonominių santykių su Turkija. Abiem pusėms naudinga plėtoti ES ir Turkijos tarpusavio sąsajas stiprinant prekybos ir ekonomikos ryšius. Buvo atkreiptas dėmesys į rimtą Turkijos jaunimo užimtumo krizę; pašalinus nereikalingas prekybos ir biurokratinių procedūrų kliūtis, padidėtų prekybos mastas, o tai, savo ruožtu, teigiamai paveiktų užimtumo lygį. Reikėtų palaikyti pastangas baigti kurti muitų sąjungą ir ypač įtraukti į jos aprėptį žemės ūkio produktus. Toks poslinkis būtų ženklas, kad Turkija įsipareigoja įgyvendinti būtinas reformas. Rezoliucijoje taip pat raginama imtis veiksmų, kuriais į ES ir Turkijos tarpusavio santykius būtų įnešta reikiamo dinamiškumo.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika