Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2010 m. rugsėjo 20 d. - Strasbūras

20. ES teisės aktai, pagal kuriuos siekiama išsaugoti biologinę įvairovę (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – Esther de Lange pranešimas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto vardu dėl ES teisės aktų, pagal kuriuos siekiama išsaugoti biologinę įvairovę, įgyvendinimo [2009/2108(INI)] (A7-0241/2010).

  Esther de Lange, pranešėja. – (NL) Rengdamas šį pranešimą savo iniciatyva Europos Parlamentas išreiškia susirūpinimą dėl mūsų biologinės įvairovės: rūšių gausumo ir ekosistemų. Rūšys nyksta daug sparčiau nei bet kada iki šiol: jau išnyko 30 proc. amfibijų, daugiau nei 40 proc. žinduolių, paukščių, drugelių ir roplių, daugiau nei 50 proc. gėlavandenių žuvų rūšių gresia išnykimas. Žinoma, su tuo negalima taikstytis, ir ne tik remiantis vien biologiniu ar ekologiniu požiūriu. Mano nuomone, turime atlikti ir moralinę pareigą: palikti Žemę savo vaikams ir anūkams tokios būklės, kad jie taip pat dar galėtų ja pasidžiaugti.

Galiausiai mums ir ekonomiškai naudinga investuoti į biologinę įvairovę. Sveikose ekosistemose išvalomas vanduo, absorbuojamas CO2, užauga gausesnis derlius, aptinkama daugiau žaliavų ir t. t. Ekosistemų padėties blogėjimas per metus visam pasauliui kainuoja 50 mlrd. EUR ir šios išlaidos tik didės. Mes, Europos Sąjunga ir valstybės narės, šioje srityje visiškai nieko nenuveikėme. Mūsų tikslas iki 2010 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą toli gražu nėra pasiektas.

Todėl dabar pagrindinis klausimas – kaip užtikrinti, kad būtų įgyvendintas naujas, iki 2020 m. užsibrėžtas tikslas. Žinoma, pirmiausia tai politinės valios klausimas, bet mano pranešime pateikiama ir nemažai konkrečių pasiūlymų. Pvz., privalome atsisakyti siauro požiūrio. Gamtos apsaugos ir biudžeto politika per daug nutolusios viena nuo kitos. Reikia keisti šią padėtį integruotu požiūriu. Biologinė įvairovė turėtų būti įtraukta ne vien į Europos gamtos apsaugos, bet ir į kitas politikos sritis, tokias kaip žuvininkystė, žemės ūkio ir regioninė politika. Žinau, kad jau žengti pirmieji žingsniai šia linkme, tačiau turime siekti dar daugiau. Vykdant bendros žemės ūkio politikos reformą atsiveria atitinkamos galimybės, pvz., mokėti išmokas už teikiamas socialines paslaugas arba kompensuoti ūkininkams už gamtos draustiniuose ar šalia jų vykdomą tvarią veiklą.

Kitas mano pasiūlymas – reikėtų sudaryti abipusiai naudingas sąlygas, kuriomis ekonomika ir ekologija galėtų veikti išvien: tai taip pat atvertų galimybes kurti Europoje ekologines darbo vietas.

Dar vienas pasiūlymas – turėtume užtikrinti geresnį tinklo „Natura 2000“ teritorijų tarpusavio bendradarbiavimą ir sąveikumą. Šiuo metu labiausiai trūksta tarpvalstybinio požiūrio, nepaisant to, kad gyvūnai ir augalai nepaiso valstybių sienų. Be to, raginame Komisiją ryžtingiau imtis lyderės vaidmens ir užtikrinti didesnį aiškumą. Vis dėlto skirtumai tarp valstybių narių, pvz., įgyvendinant programą „Natura 2000“, yra labai dideli.

Apskritai palaikome Europos Komisijos pasiūlymų ir užmojų visumą iki 2020 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą; iš tiesų, tai pats mažiausias užmojų lygmuo. Turėtume taip pat siekti atkurti biologinę įvairovę. Taip pat, žinoma, reikia tarptautiniu lygmeniu skirti daugiau dėmesio biologinei įvairovei. Siekdama šio tikslo, Europa turi garsiai, aiškiai ir vieningai pareikšti savo nuomonę kitą mėnesį vyksiančioje Nagojos konferencijoje.

Įgyvendinant naujus planus, labai svarbu atlikti jų ekologinio ir socialinio bei ekonominio poveikio vertinimus – ne tam, kad pasirinktume delsimo taktiką ar ieškotume pasiteisinimų, bet kad užtikrintume aiškumą.

Galiausiai raginame Europos Komisiją parengti naują politiką, pvz., dėl ne vietinės kilmės invazinių rūšių. Vis dėlto siekiant apsaugoti vienas rūšis gali prireikti imtis aktyvios kitų rūšių valdysenos. Nesiėmus veiksmų pilkųjų voverių atžvilgiu, nedaug galimybių išlikti turi Jungtinės Karalystės vietinės rusvosios voverės. Paleisti tūkstančius laukinių žiurkėnų į laisvę Pietų Limburge taip pat nebuvo labai veiksminga, turint omenyje, kad viena lapė per metus jų gali suėsti 300. Trumpai tariant, per artimiausius kelerius metus iš mūsų tikimasi ir plačių užmojų, ir realizmo.

Baigdama norėčiau padėkoti šešėliniams pranešėjams už konstruktyvų bendradarbiavimą, dėl kurio šis pranešimas buvo vienbalsiai patvirtintas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete, ir Komisijos nariui J. Potočnikui, kuris šiandien negali dalyvauti posėdyje, nes biologinės įvairovės klausimais vieši Niujorke. Vis dėlto tikiuosi, kad Komisijos narys K. De Gucht, kuris ką tik savo gimtąja kalba išklausė mano kalbą, išsamiai pakartos ją savo kolegai.

  Karel De Gucht, Komisijos narys. – Pone pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, mums kalbant Komisijos narys J. Potočnik Niujorke dalyvauja Jungtinių Tautų diskusijoje, skirtoje tarptautiniams biologinės įvairovės metams, todėl esu tikras, kad suprasite, jog šiandien jis pats negali dalyvauti šiame posėdyje.

Todėl Komisijos vardu man tenka padėkoti E. de Lange už labai laiku parengtą pranešimą dėl biologinės įvairovės apsaugos ir ES gamtos apsaugos teisės aktų įgyvendinimo. Norėčiau pabrėžti žodį „laiku“, nes, kalbant apie biologinės įvairovės ir gamtos apsaugos politiką, ES šiuo metu yra patekusi į politinę kryžkelę.

Komisija pritaria dideliam Parlamento narės susirūpinimui dėl biologinės įvairovės, sparčiai nykstančios dėl žmogaus kaltės. Komisija informuota apie labai pablogėjusias ekosistemų funkcijas, kurias užtikrina biologinė įvairovė ir nuo kurių priklauso mūsų išlikimas, ir yra labai dėl jų sunerimusi.

Kai buvo patvirtinti 2010 m. tikslai, mes ES įgyvendinome nemažai dalykų, kuriais galime didžiuotis. Išsiplėtė ES „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklas, kuris apima beveik 20 proc. ES ploto ir toliau plečiasi, tiek sausumoje, tiek jūroje. Nepaisant to, vis dėlto nesugebėjome pasiekti ankstesnio ES tikslo – iki 2010 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą. Nepaisant šio trūkumo ir sudėtingų diskusijų dėl beprecedentės Europos ekonomikos krizės, pavasarį vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime patvirtinta nauja biologinės įvairovės vizija ir tikslai.

Mūsų naujuose tiksluose atspindimas aukštas užmojų lygis. Jų siekiant, ES raginama iki 2020 m. per pusę sumažinti biologinės įvairovės nykimą ir ekosistemų funkcijų blogėjimą ir, kur įmanoma, jas atkurti, didinant ES indėlį į biologinės įvairovės atkūrimą. Neseniai savo kalboje apie ES padėtį Komisijos Pirmininkas J. M. Barroso paskelbė įsipareigojantis to siekti, nes tai klausimas, kuriam jis skiria daug dėmesio ir kuris turi būti sprendžiamas nedelsiant.

Žinome, kokios buvo pagrindinės kliūtys siekiant užsibrėžtų tikslų. Viena pagrindinių problemų – pačios biologinės įvairovės politikos pobūdis. Biologinė įvairovė – sudėtinga ir susijusi su kitomis sritis. Atsakomybė už problemą plačiai paplitusi ir šis paplitimas tapo kliūtimi, nes galiausiai problemą reikia spręsti kaip ir visas kitas, o kai visi dėl jos kalti, tuomet nelieka ką kaltinti.

ES šiuo metu vyksta permainos ir daugelio politikos sričių, darančių rimtą įtaką biologinei įvairovei, sprendimai yra peržiūrimi. Permainos vyksta bendros žemės ūkio, bendroje žuvininkystės ir sanglaudos politikoje. Taigi, stovime labai svarbioje kryžkelėje, kurioje galime pasukti teisingu keliu, įtraukdami biologinės įvairovės klausimus į šias politikos sritis, ir „saugiau parvykti namo“ arba galime pasukti kitu – klaidingu keliu ir niekada nepasiekti savo kelionės tikslo – iki 2020 m. sutartų įgyvendinti tikslų – ir susidurti su neatitaisomu biologinės įvairovės praradimu ir gal net pražūtingais padariniais.

Rezoliucijoje daug kalbama būtent apie nerimą keliančias biologinės įvairovės mažėjimo tendencijas Europoje ir pasaulyje, didžiulį rūšių ir ekosistemų patiriamą spaudimą, galimus sprendimo būdus, ekosistemos funkcijų vertę, labai glaudžias sąsajas su Tūkstantmečio vystymosi tikslais ir kova su klimato kaita.

Laukia labai sunki užduotis – išsaugoti gyvybę mūsų planetoje, bet neturėtume išsigąsti šio iššūkio masto. Komisija tikrai neprarado drąsos ir mes parengsime naują ES strategiją, siekdami iki 2020 m. įgyvendinti biologinės įvairovės išsaugojimo tikslus.

Komisija taip pat rengia komunikatą dėl „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklo finansavimo. Geriau naudodamiesi turimu finansavimu, be abejonės, užtikrintume didesnę biologinę įvairovę ir geriau apsaugotume gamtą.

Visiškai pritariame pranešime pabrėžiamai minčiai dėl būtinybės be išlygų įgyvendinti gamtos apsaugos teisės aktus, be kurių niekuomet nesugebėtume pasiekti naujų tikslų.

Laukiame diskusijų su Parlamento nariais tikėdamiesi bendradarbiauti rengiant priemonių paketą, kurį įgyvendinę galėtume pasiekti naujus biologinės įvairovės išsaugojimo tikslus. Naudodamasis proga norėčiau padėkoti E. de Lange už jos indėlį į diskusiją rengiant šį pranešimą.

  Isabella Lövin, Žuvininkystės komiteto nuomonės referentė. – (SV) Pone pirmininke, dėkoju E. de Lange už rengiant šį pranešimą nuveiktą darbą. Labai džiaugiuosi, kad Žuvininkystės komitetas pritaria požiūriui, kuriuo pabrėžiama didžiulė įvairių politikos sričių tarpusavio derinimo svarba. Po 50 metų pasaulio vandenynuose bus išeikvota nuo 70 iki 90 proc. visų didžiųjų plėšriųjų žuvų išteklių, ir ES privalo į tai labai rimtai atsižvelgti, nes dėl to susilpnėtų mūsų jūrų ekosistemų, kurios mums labai reikalingos, kad galėtume užtikrinti anglies dioksido absorbavimą ir taip siekti dalinio sprendimo užkertant kelią klimato kaitai, atsparumas.

ES privalo vadovauti rudenį Nagojoje sprendžiant šį klausimą, taip pat ir reformuojant bendrą žuvininkystės politiką. Žuvininkystės komitetas džiaugiasi galėdamas pabrėžti, kad būtina parengti jūrų teritorijų planavimo ir integruotą jūrų politiką. Nebegalime leisti, kad skirtingi sektoriai ir toliau veiktų atskirai, lyg gamtos pasaulis nebūtų tarpusavyje susijęs, o tikslai, kuriuos išsikėlėme siekdami sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, privalo būti rimtai įgyvendinami, taip pat ir vykdant mūsų žuvininkystės politiką.

  Richard Seeber, PPE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti E. de Lange už puikų pranešimą, taip pat šešėliniams pranešėjams – už puikų bendradarbiavimą. Mums pateikti faktai ir skaičiai. Jie įtraukti į pranešimą ir akivaizdu, kad mums tenka moralinė atsakomybė už biologinės įvairovės išsaugojimą, bet turime ir aplinkosauginių bei ekonominių įsipareigojimų.

Būtų neprotinga ateityje šiose srityse nesitvarkyti geriau. Įžvelgiu tik vieną problemą – piliečių pritarimo. Ypač svarstydami tinklo „Natura 2000“ klausimus, galime konstatuoti, kad vienos valstybės labai sėkmingai kuria ir įgyvendina šiuos tinklus, o kitos – mažiau sėkmingai. Komisija, iš tiesų, turėtų skirti daugiau dėmesio, kad šiuo atveju būtų laikomasi vienodų standartų. Dauguma piliečių neprieštarauja siekiams išsaugoti biologinę įvairovę, jie tai supranta. Tačiau žmonės nesupranta, kodėl vienose valstybėse šie klausimai sprendžiami labai atmestinai, o kitose – pernelyg griežtai. Jei sugebėtume pasiekti, kad šioje srityje būtų taikomos vienodos sąlygos, tuomet užsitikrintume politinę gyventojų paramą, kuri yra conditio sine qua non tikintis šios politikos ilgalaikės sėkmės.

Todėl norėčiau paraginti Komisiją parengti gaires, kuriomis šioje srityje būtų nustatomi vienodi reikalavimai. Būtent jūs, pone pirmininke, gerai pažįstate šalį, kurioje su biologine įvairove susiję klausimai sprendžiami labai atsainiai ir Europai visuomet priekaištaujama, kad nesugebama visiems taikyti vienodų standartų.

  Jo Leinen, S&D frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, neketinu baksnoti pirštu į konkrečias šalis, bet manau, kad tas pirštas atsukamas į mus pačius, nes nepasiteisino ES strategija iki 2010 m. ir dabar turime mąstyti apie naujus požiūrius per kitą dešimtmetį iki 2020 m. Po kelių savaičių Nagojoje prasidės Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės konvenciją pasirašiusiųjų šalių konferencija ir tikiuosi, kad jos rezultatai nebus tokie nuviliantys kaip Kopenhagoje vykusios JT konferencijos dėl klimato kaitos. Paprasčiausiai negalime leisti, kad dar kartą žlugtų tokia svarbi pasaulinė gamtos išsaugojimo konferencija, todėl ES privalo atlikti svarbų vaidmenį užtikrindama jos sėkmę. Turime siekti, kad būtų patvirtinta plataus masto pasaulinė biologinės įvairovės išsaugojimo programa. Privalome parodyti solidarumą finansuodami atitinkamas priemones ir ES privalo kalbėti vienu balsu, o ne 27 skirtingais balsais.

Buvo paminėtas Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomikos (angl. TEEB) tyrimas. Dėl nykstančių rūšių per metus prarandama 50 mlrd. EUR. Šiomis aplinkybėmis 0,2 proc. gamtos išsaugojimui skirto ES biudžeto lėšų atrodo menkai ir apgailėtinai. Vidutinės trukmės finansavimo programoje būtina skirti daugiau lėšų rūšims išsaugoti. Siekdami, kad ES būtų solidari su likusiu pasauliu, turime parengti priemonę, kuria galėtume pasinaudoti atsilygindami už mūsų sunaikinamas, ypač vaistinių augalų, rūšis. Besivystančioms šalims būtinos kompensacijos.

Taip pat manau, kad raktas į sėkmę – sugebėjimas suvokti, kad biologinės įvairovės užduotys susijusios su kitomis sritimis. Žemės ūkis, miškų ūkis, žuvininkystė, jūrų išteklių naudojimas – į visas šias sritis dabar būtina žvelgti atsižvelgiant į rūšių išsaugojimą. Papildomos svarbos įgaus ir dirvožemio apsaugos direktyva. Dirvožemis absorbuoja CO2, todėl jo pakitimai gali baigtis labai liūdnai.

Parlamentas gins biologinę įvairovę. Sveikinu pranešėją.

  Gerben-Jan Gerbrandy, ALDE frakcijos vardu. – (NL) Aš taip pat norėčiau padėkoti pranešėjai už darbą rengiant šį pranešimą, kurio atsiradimo liūdna priežastimi tapo žlugusi Europos biologinės įvairovės išsaugojimo strategija. 2000 m. strategija buvo siekiama sustabdyti biologinės įvairovės nykimą. Ji ne tik žlugo, bet ir patyrė visišką fiasko. Galiausiai mums nepavyko net pristabdyti nykimo. Lyg skėriai toliau graužiame savo planetą ir mūsų alkis atrodo nepasotinamas.

Argi nieko nesiimama? Žinoma, kad imamasi. Programa „Natura 2000“ labai sėkmingai įgyvendinama daugelyje valstybių narių. Pasiekėme rezultatų, bet jie buvo per menki. Tai aiškiai matome pažvelgę į nuolat didėjantį gyvūnų rūšių, kurioms kyla grėsmė išnykti, sąrašą. Europos Vadovų Taryba paskelbė daug gražių pareiškimų, pvz., dar vienas tikrai bus paskelbtas rytoj, Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje. Bet kai ateina laikas imtis konkrečių veiksmų, pasukama į priešingą pusę. Kai būnant įspraustiems į kampą reikia iš tiesų pasirinkti, tuomet žvejai staiga tampa svarbesni už daugelio rūšių žuvų išlikimą, atskiriems ūkininkams leidžiama išplėsti savo ūkius pažeidžiamų gamtos teritorijų sąskaita, o medienos pramonė tampa svarbesnė už miškingų vietovių išsaugojimą.

Remdamiesi įtakingų tyrimų rezultatais žinome, kad ilgainiui šie neteisingi sprendimai per metus mums kainuoja 7 proc. bendro nacionalinio produkto, o tai sudaro 14 trilijonų EUR – skaičių su 12 nulių! Sunku būtų įsivaizduoti didesnę naštą. Artimiausiais mėnesiais turėsime galimybę parodyti, kad mūsų ketinimai rimti – ne tik rengdami naują biologinės įvairovės strategiją, bet ir apibrėždami naują žemės ūkio ir žuvininkystės politiką ir pasirašydami naujus prekybos susitarimus. Iš tiesų, mūsų gyvūnijos ir augmenijos likimas bus sprendžiamas kitose srityse.

Tegu tie patys ministrai skelbia savo skambius pareiškimus aukštai iškelta galva ir parodo drąsą priimdami tinkamus sprendimus. Priešingu atveju naujoji biologinės įvairovės strategija kaip ir paskutinioji bus tik teorija, bet liks neįgyvendinta praktikoje. Esu tikras dėl vieno dalyko, teoriškai kuriamos strategijos, kitaip nei realiosios, niekuomet neišnyks, nes žmonių rasė jų sukuria daugiau nei pakankamai.

  Sandrine Bélier, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, jau paminėta, kad šie metai paskelbti tarptautiniais biologinės įvairovės metais ir mes raginami įsipareigoti įveikti trejopo pobūdžio krizę. Turime remtis nuosekliu ir integruotu požiūriu į tris tarpusavyje susijusius aspektus, jei ketiname spręsti jų problemas ir įveikti ekologinę krizę, kuri daro tiesioginį poveikį mūsų ekonomikai ir socialiniam modeliui.

Ši trejopa krizė apima maisto saugą, klimato kaitą ir nykstančią biologinę įvairovę. Norėčiau priminti, kad prie biologinės įvairovės nėra lentelės su nurodyta kaina, bet jos nykimas, mažėjimas ir griovimas turi kainą, kurią mokame už padidėjusį skurdą, kuri skatina nelygybę ir daro didelę žalą ekonomikai, gerovei ir kultūrai.

Jau minėta ir puikiai žinome, kad 40 proc. pasaulio ekonomikos tiesiogiai priklauso nuo gamtos teikiamų paslaugų, o 60 proc. jų mastas smarkiai mažėja. Per pastaruosius 40 metų išnyko 30 proc. Europos biologinės įvairovės. Nykimo mastai šiuo metu įvertinti 1 proc. ES BVP – 50 mlrd. EUR per metus. Jei nesiimsime veiksmų, iki 2050 m. jie gali pasiekti 14 000 mlrd. EUR, nes biologinė įvairovė nyksta greičiau, o ankstesniųjų ES strategijų žlugimo priežastys gerai žinomos ir aiškiai įvardytos šiame pranešime. Priemonės, kurių reikia imtis, pranešime taip pat nurodytos. Todėl tikimės, kad jis bus patvirtintas didele balsų persvara, ir norėtume padėkoti E. de Lange už atliktą darbą.

Dabar privalome nuo žodžių ir ketinimų pereiti prie darbų; nuo tikslų – prie priemonių. Negaliu nepaminėti keleto liūdnų aspektų: Taryba ir Komisija nepakankamai reaguoja, nepaisant būtinybės imtis skubių priemonių; apgailestauju, kad ketvirtoji Dirvožemio direktyva vis dar blokuojama Taryboje; apgailestauju, kad biologinės įvairovės užtikrinimo sąlyga finansuojant viešuosius projektus Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete buvo atmesta tik vieno balso persvara; ir apgailestauju, kad su biologine įvairove siejami uždaviniai nebuvo plačiau įtraukti į ES strategiją „Europa 2020“, siekiant užtikrinti tvirtą galimybę įveikti krizę, diegiant ekologiškesnį ekonomikos modelį.

Reikia būti nuosekliems. Dar liko laiko susivokti ir prisiimti įsipareigojimus, siekiant užtikrinti, kad būtų išsaugotas ir sustiprintas mūsų gamtos turtas. Tai – sėkminga investicija į ateitį.

  Peter van Dalen, ECR frakcijos vardu. – (NL) Apgailestaudami konstatavome, kad dabar, 2010-aisiais – tarptautiniais biologinės įvairovės metais, labiau nei bet kada esame nutolę nuo užsibrėžtų tikslų. Biologinė įvairovė Europoje ir pasaulyje sparčiai nyksta ir tai kelia didžiulį susirūpinimą. Biologinė įvairovė – svarbiausia Dievo kūrinijos dalis, sudaranti pasaulio gamtinį turtą. Ji sudaro mūsų maisto bei naudojamų žaliavų pagrindą ir užtikrina klimato stabilumą.

Todėl laikas baigti kalbėti – taip pat ir šiame Parlamente – atėjo metas kartu imtis ryžtingų ir rimtų veiksmų. Komisija, valstybės narės ir šis Parlamentas privalo būti vieningi, jei norime, kad iki 2020 m. būtų įgyvendinti plataus masto tikslai, būtent siekis sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir parengti pasaulinę viziją, pagal kurią būtų užtikrinama ekosistemų apsauga, įvertinimas ir atkūrimas.

  João Ferreira, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Nuoseklaus ekologinio tinklo apibrėžimas, svarbių ir tipinių buveinių, kurių daugeliui gresia išnykimas, tarpusavio susiejimas yra svarbi, bet ne vienintelė biologinės įvairovės išsaugojimo sąlyga.

Reikia skirti pakankamai lėšų šiam tinklui valdyti, kad būtų galima ne tik stebėti grėsmę keliančius veiksnius ir išsaugoti esamas teritorijas, bet ir atkurti ir iš naujo klasifikuoti pažeistas sritis. Todėl apgailestaujame, kad kuriant „Natura 2000“ tinklą nebuvo parengta saugomų teritorijų valdymo specialioji finansavimo priemonė, dėl to kilo ir išlieka grėsmė programos veiksmingumui. Taip pat apgailestaujame dėl to, kad 2010 m. biudžete, kuriame numatoma didinti karines išlaidas, buvo sumažintas ES Aplinkos finansinės priemonės finansavimas.

Vis dėlto, siekiant veiksmingai išsaugoti visus daugialypius biologinės įvairovės aspektus, būtina atsižvelgti į su ja susijusius klausimus nustatant daugelio svarbių sektorių politiką ir nedelsiant iš pagrindų peržiūrėti Europos Sąjungos veiksmus, pradedant žemės ūkiu ir baigiant prekyba. Noriu naudodamasis proga kreiptis į šiuo metu čia esantį už šią sritį atsakingą Komisijos narį: reikia dar daug nuveikti ir investuoti į Europos Sąjungos politikos sritis, kad išsaugotume biologinę įvairovę.

  Anna Rosbach, EFD frakcijos vardu. – (DA) Pone pirmininke, tikrai apgailėtina, kad šiandien svarstome pranešimą dėl biologinės įvairovės, kuriame teigiama, kad turime pasirūpinti savo planeta. Tai turėtų būti savaime suprantama. Vis dėlto, kadangi patys akivaizdžiai nesugebame pasirūpinti žeme, vandeniu, kalnais, augalais, turime visapusišką ir išsamų pranešimą, kuriame pateikiamas kritinis požiūris į kiekvieną dieną nykstančią biologinę įvairovę. Todėl pritariu pranešėjai, kad įgyvendindami bendrą žuvininkystės politiką privalome išsaugoti biologinę įvairovę. Ją reikės keisti, bet šie pakeitimai būtini.

Tas pats taikytina ir žemės ūkiui. Negalima toliau taikyti atgyvenusios pesticidų naudojimo praktikos. Į šią sritį būtina taip integruoti biologinės įvairovės išsaugojimo aspektą, kad jis taptų įprasta pramonės sudėtine dalimi.

Pramonei taip pat tenka svarbus vaidmuo. Sudėtinga būti konkurencingiems pasaulyje ir tuo pat metu atsižvelgti į Parlamento pageidavimus. Vis dėlto pramonės, žemės ūkio ir žuvininkystės atstovams pasakyčiau, kad jie taip pat yra šio pasaulio gyventojai ir kad jų vaikams taip pat reikėtų užtikrinti galimybę klausytis paukščių čiulbėjimo. Vis dėlto svarbiausia tai, kad visi ES piliečiai šiuos gražius žodžius apie rūpinimąsi gamta kiekvieną dieną paverstų darbais.

  Cristina Gutiérrez-Cortines (PPE). – (ES) Pone pirmininke, manau, kad biologinės įvairovės metais daug dėmesio skyrėme diskusijoms apie katastrofas ir labai mažai – jų sprendimo būdams. Visuomenei reikia sprendimų ir naujo požiūrio į problemą.

Pirmiausia, Europos suskirstymas į biogeografines zonas turėtų būti atspindėtas konkrečiuose politiniuose sprendimuose, nes atskirose Europos zonose susiduriama su skirtingomis problemomis. Todėl turėtume nustatyti biologinės įvairovės mikropolitiką, nes biologinė įvairovė yra vietinės svarbos klausimas.

Antra, būtų baisu, jei atskirose srityse neatlikę išsamaus gyvūnų mitybos ciklo tyrimo atsisakytume visų su dirvožemiu susijusių veiksmų ir nustotume naudoti žemės ūkio paskirties žemę. Nėra atlikta tyrimų. Nėra plačiai žinoma, kad pasodinus tam tikrus medžius daugelyje teritorijų atsirastų daugiau paukščių, o pasėjus tam tikrus augalus – atsirastų daugiau vabzdžių. Ekspertai pripažįsta, kad biologinės įvairovės, o ypač paukščių nykimo tragedijos priežastis – vabzdžių trūkumas. Nieko nekalbama apie su dirvožemiu susijusias problemas, vabzdžius ir dirvožemio mikroorganizmų gausą. Panašu, kad kalbėti apie dirvožemį Europoje – nusikaltimas.

Galiausiai noriu pasakyti, kad labai svarbus žemės savininkų vaidmuo. Komitete buvo atmestas mano pateiktas pakeitimas dėl suinteresuotų subjektų. Vis dėlto, jei jau turime paukščius ar gyvūnus: ar nenorėtų savo nuomonės pareikšti ūkininkai, sodinantys augalus, kuriais pastarieji minta? Ar nieko nenorėtų pasakyti paukščių ir gyvūnų buveinių savininkai? Ar nieko nenorėtų pasakyti ūkininkai? Manau, jei siekiame didesnės biologinės įvairovės, Europoje turime baigti primetinėti tokį ideologinės diktatūros metodą.

  Andres Perello Rodriguez (S&D). – (ES) Pone pirmininke, E. de Lange teigia, kad įspėjama apie pavojų, ir ji yra teisi. Taip pat, pvz., per Parlamente sakomas kalbas girdime nusivylimo balsų, kad nepasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslai.

Tiesa ta, kad ant kortos pastatyta labai daug. Mūsų gamtinė aplinka tokia trapi, kad jei vieną dieną didžiosios žuvys nuspręstų daugiau nebeėsti mažųjų, valiuta, kuria už tai turėtume sumokėti, būtų mūsų sveikata ir gerovė.

Šiuo metu Europos Sąjunga yra kovos su klimato kaita lyderė ir jau kurį laiką pirmauja naujoviškų priemonių taikymo ir gamtos išsaugojimo srityse. Vis dėlto atrodo, kad dėl politinės valios trūkumo nepavyko pasiekti užsibrėžtų tikslų ne tik minėtose įgyvendinimo ir koordinavimo srityse, bet ir bandant išplėsti labai ribotas specialiųjų saugomų gamtos teritorijų ribas.

Žinoma, biologinė įvairovė nėra muziejų vertybė, kurią būtų galima uždaryti į getą ir kartkartėmis patikrinti, kaip kartais, atrodo, bandoma elgtis. Biologinė įvairovė gyva ir jai nesvarbios sienos, ji apima visą planetą ir gali sukelti domino efektą, o tai reiškia, jei nuvirsta viena jo plytelė, virsta ir visos kitos.

Taip pat noriu atkreipti dėmesį į būtinybę pademonstruoti visuotinę ir į Europos Sąjungą labiau orientuotą politinę valią, ypač dirvožemio apsaugos atžvilgiu, nes subsidiarumas, kaip vienintelis dirvožemio ar miškų tvarkymo metodas, galėtų tapti nauju grėsmingu biologinės įvairovės priešu. Todėl atkreipiu dėmesį į 67 punktą ir su juo susijusius galimus balsavimo rezultatus, ir raginu balsuoti prieš antrąją dalį, nes esu įsitikinęs, kad įgyvendinant bendrąją dirvožemio politiką būtų galima apsaugoti visą Europos teritoriją, kuri – gerai tai ar blogai – tokia skirtinga ir kurioje taip trūksta valstybių narių politinės valios ir taip reikia didesnio masto Europos Sąjungos veiksmų, kitaip tariant: reikia daugiau ES veiksmų dirvožemiui išsaugoti.

  Bas Eickhout (Verts/ALE). – (NL) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti kolegei Parlamento narei E. de Lange už pranešimą dėl Europos biologinės įvairovės. Vis dėlto Europa nesugeba sustabdyti biologinės įvairovės nykimo. Tai rimta problema, kuriai reikia skirti dėmesio ir E. de Lange pagrįstai ragina tai daryti.

Mes, Parlamentas, palaikome Komisijos siekius iki 2020 m. bent jau sustabdyti biologinės įvairovės nykimą. Tai svarbu, nes priešingu atveju 2020 m. dar kartą turėsime konstatuoti, kad neįgyvendinome užsibrėžto tikslo. Tai reiškia, kad turime pakeisti savo žemės ūkio politiką ir žuvininkystės politikos finansavimo tvarką; tai reiškia, kad turime pakeisti savo infrastruktūros politiką ir požiūrį į regioninę plėtrą.

Visi šie klausimai bus svarstomi aptariant būsimojo laikotarpio finansinę perspektyvą ir tikiuosi, kad E. de Lange ir P. van Dalen, kurie taip gražiai kalbėjo apie biologinę įvairovę, pagrįs savo žodžius mūsų diskusijose dėl finansinės perspektyvos. Vis dėlto svarbu, kad mes – Europa iš tiesų stiprintume ir gintume savo biologinės įvairovės politiką. Priešingu atveju ji taps tik dar vienu muilo burbulu.

  James Nicholson (ECR). – Pone pirmininke, šiame pranešime labai išmintingai vertinamas ūkininkų vaidmuo išsaugant biologinę įvairovę ir jų bendras indėlis kaupiant gerąją aplinkosaugos patirtį.

Svarstydami neišvengiamą bendros žemės ūkio politikos reformą, kaip vieną pagrindinių diskusijos argumentų turėtume pasitelkti šioje srityje ūkininkams tenkančią atsakomybę ir nustatyti būdus, kuriais jiems būtų kompensuojama už aplinką tausojančią veiklą ar jų teikiamas viešąsias gėrybes.

Tikrai manau, turime pakeisti savo požiūrį į šį klausimą. Norėčiau matyti ūkininkus, raginamus dalyvauti įgyvendinant agrarinės aplinkosaugos priemones, o ne savo kailiu patiriančius griežtesnes kompleksinės paramos susiejimo tvarkos taisykles.

Šiuo atžvilgiu pritariu pyrago, o ne botago principui. E. de Lange pranešime minima papildomų tiesioginių išmokų idėja, mano nuomone, labai įdomi. Ji paskatintų ūkininkus labiau stengtis padėti išsaugoti aplinką.

Nepritariu siūlantiems priimti dirvožemio direktyvą. Nemanau, kad to reikia. Turime pakankamai kitų priemonių. Turime išspręsti uždavinius, su kuriais dabar susiduriame šioje srityje, ir neabejoju, kad sugebėsime tą padaryti vykdydami reformas.

  Elena Oana Antonescu (PPE). – (RO) Aš taip pat norėčiau pasveikinti E. de Lange už pastangas rengiant ir tvarkant šį pranešimą.

Svarstydami gamtos ekosistemų išsaugojimą, klimato reguliavimą, vandens ir oro problemas, dirvožemio derlingumą ar maisto, kuro, ląstelienos ir vaistų gamybą turime suvokti, kad visos šios sritys priklauso nuo biologinės įvairovės. Europos Komisija ir ypač valstybės narės privalo aktyviai įsipareigoti išsaugoti gamtos turtus, kurie būtini tvariam bendruomenių vystymuisi: turi aprūpinti jas atsinaujinančiaisiais ištekliais, puoselėti jų landšaftinę ir poilsinę vertę, jas saugoti ir užtikrinti jose sveikai aplinkai išlaikyti būtiną ekologinę pusiausvyrą.

Papildomos ES finansinei priemonei skirtos lėšos būtų džiugi žinia, net ir turint omenyje, kad jos sudarytų tik nedidelę ES biudžeto dalį. Reikia papildomų investicijų programų ir turime ieškoti būdų viešajame ir privačiame sektoriuje skatinti biologinei įvairovei palankias investicijas ir, kita vertus, atimti norą investuoti darant žalą biologinė įvairovei. Turime kaupti gerąją projektų veiksmingumo ir pridėtinės vertės patirtį.

Taip pat pritariu pranešėjos siūlymui raginti Komisiją išnagrinėti visus projektų tvarumui įtaką darančius veiksnius ir įdiegti šių projektų nuolatinės stebėsenos sistemą.

  Kathleen Van Brempt (S&D). – (NL) Pone pirmininke, klausantis kolegų Parlamento narių minčių galima konstatuoti, kad plačiai sutariama dėl šio klausimo sprendimo skubos. Žinoma, tai tiesa, bet tokiu atveju mums prireiks drąsos bandant iš tiesų suvokti reikalo esmę.

Jungtinių Tautų aplinkos programoje apskaičiuota, kad investicijos į biologinę įvairovę galėtų atnešti dividendų: kiekvienas išleistas euras atsipirktų nuo trijų iki 75 kartų. Tai reiškia, kad investicijomis į biologinę įvairovę galima sukurti nemažą pridėtinę ekonominę vertę. Tokiu atveju vis dėlto turime sukaupti drąsos ir nuosekliai laikytis šio požiūrio visuose sektoriuose, įskaitant žuvininkystę, žemės ūkį ir mūsų struktūrinius fondus. Nors žemės ūkyje per pastaruosius 10 ar 15 metų pasiekėme nemažą pažangą, esame dar labai toli nuo savo galutinio tikslo.

Jei norėtume, galėtume pasitelkti žemės ūkį biologinei įvairovei skatinti, o ne griauti. Todėl visoje ES turime priimti iššūkį, ne tik pasinaudoti aplinkos finansine priemone (LIFE), bet ir nuosekliai laikytis šio požiūrio visuose įmanomuose sektoriuose.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE). – (PT) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, šiuo svarbiu pranešimu patvirtinama būtinybė sustiprinti biologinės įvairovės išsaugojimo pastangas. Apgailestaujame, kad 2001 m. Geteborge ES nustatytas tikslas – stabilizuoti biologinės įvairovės nykimą nebuvo įgyvendintas. Biologinės įvairovės nykimo padariniai kelia grėsmę mūsų ateičiai bei gerovei ir yra tiesiogiai juntami ekonomikoje. Tinkamam su „Natura 2000“ tinklu susijusių teisės aktų įgyvendinimui tenka svarbus vaidmuo siekiant biologinės įvairovės didinimo tikslų.

Tokiomis aplinkybėmis raginu valstybes nares didesnę pirmenybę teikti „Natura 2000“ tinklui. Taip pat svarbu, kad Komisija užtikrintų geresnį biologinės įvairovės aspektų įtraukimą į kitas politikos sritis, pvz., žemės ūkį, žuvininkystę, regioninę politiką, turizmą ir vystymąsi. Siekiant geriau prisitaikyti prie kylančių iššūkių, būtina padidinti Aštuntosios bendrosios mokslinių tyrimų programos biudžetą, skirtą aplinkos ir biologinės įvairovės moksliniams tyrimams. Dėl šių priežasčių būtina užsibrėžti naują pagrindinį tikslą – iki 2020 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ES ir pasauliniu mastu.

  Seán Kelly (PPE). – Pone pirmininke, dainoje sakoma: „Visiems Dievo kūriniams yra vietos bažnyčios chore – ir dainuojantiems aukštais balsais, ir žemais, ir tiems, kurie tik ploja rankomis“. Deja, matome, kad labai daug Dievo kūrinių ima nykti, daugiausia dėl žmogaus, homo sapiens, veiklos. Pribrendo laikas visam šiam klausimui suteikti šiek tiek prasmės.

Visiškai pritariu E. de Lange ir kitiems kalbėtojams, kad jau atėjo metas imtis veiksmų. Ekonominiai argumentai nepaneigiami: jau praradome 50 mlrd. EUR, t. y. 1 proc. BVP, bet jei nesiimsime priemonių, iki 2050 m. žala išaugs iki 14 trilijonų EUR.

Galėtume pasinaudoti šia padėtimi užsitikrindami abipusę naudą, bet tam reikia dviejų dalykų. Pritariu J. Nicholsonui: žinoma, reikia skatinti žvejus ir ūkininkus, bet taip pat reikia ir šviesti, ypač jaunąją kartą.

  Bogusław Sonik (PPE). – (PL) Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė 2010-uosius tarptautiniais biologinės įvairovės metais. Organizuojant su tuo susijusius šventinius renginius, atsiveria galimybė surengti pasaulinę visuomenės informavimo apie biologinę įvairovę kampaniją. Remiantis 2010 m. balandžio mėn. Eurobarometro duomenimis, tik 38 proc. apklaustųjų mokėjo apibrėžti biologinę įvairovę. Turime geriau informuoti apie biologinės įvairovės svarbą ir jos santykį su žmonių gyvenimo kokybe ir pabrėžti iki šiol pasiektus rezultatus siekiant išsaugoti gamtos išteklius, taip pat skatinti veiksmingiau kovoti su biologinės įvairovės nykimu.

Paveldo dienų renginiai, kuriuose daugiausia prisimenamas istorinis ir architektūros paveldas arba tai, kas prancūziškai vadinama „patrimoine“, labai sėkmingi. Manau, kad Komisija galėtų įgyvendinti panašią iniciatyvą ir numatytų nacionalinio paveldo pagerbimo dienas, siekdama, kad biologinė įvairovė taptų pastebimesnė ir svarbesnė. Taip pat manau ir norėčiau paraginti Europos Sąjungą būsimojoje Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijoje Nagojoje pareikšti savo poziciją dėl biologinės įvairovės strategijos po 2020 m., turint omenyje jos finansinę politiką ir valstybių narių sutarimą dėl priemonių, kurių pastarosios galėtų imtis ateityje į savo nacionalinę teisę įtraukdamos biologinės įvairovės aspektus.

  Christa Klaß (PPE). – (DE) Pone pirmininke, privalome tausiai ir atsakingai elgtis su didžiąja gamtos dovana. Šiuo atveju taip pat manau, kad gamtą galima išsaugoti tinkamai valdant. Naudmenų administravimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo koncepcijos viena kitai neprieštarauja. Priešingai, pasitelkus integruotą valdymą sukuriamos buveinės.

Tai matome pvz., mano šalyje, ypač apleistuose ir ekonominiu požiūriu nenaudojamuose vynuogynuose. Į šias teritorijas grįžta reta drugelių rūšis – juodasis apolonas. Jie labiau mėgsta gyventi apleistuose mūruose nei krūmynuose. Integruota augalų apsaugos sistema, tikslingai nukreipta kovoti su konkrečiais ligų sukėlėjais, ypač naudinga biologinei įvairovei. O už ypatingas pastangas žemės ūkyje turi būti ypatingai atlyginama. Tai būtina užtikrinti ir ateityje deramai įgyvendinant bendrą Europos žemės ūkio politiką.

Pasiūlėme jau nemažai įstatymuose įtvirtintų nuostatų. Kai kuriuos jų reikėtų dar rimtai patikrinti. Taip pat konstatuojame, kad europiniu lygmeniu priimami teisės aktai ne visose valstybėse narėse įgyvendinami vienodai. Šioje srityje privalome labiau įsipareigoti jų laikytis ir taikyti vienodą įgyvendinimo kontrolę. Valstybės narės jau dabar galėtų pradėti nuo dirvožemio apsaugos. Jos neturėtų laukti, kol bus priimta ES direktyva.

  Csaba Sándor Tabajdi (S&D). – (HU) Esu labai dėkingas E. de Lange, nes svarstant šį klausimą galiu pasinaudoti savo asmenine patirtimi. Nemažai Vengrijos ūkininkų pastaraisiais metais kreipėsi į mane skųsdamiesi, kad jiems pagal bendrą žemės ūkio politiką mažinamos išmokos už ganyklas, jei jose neiškertami natūraliomis sąlygomis augantys medžiai ir krūmokšniai. Tai akivaizdus paramos žemės ūkiui ir biologinės įvairovės išsaugojimo nederėjimo pavyzdys. Viena vertus, mokame ūkininkams už tai, kad jie keltų į medžius inkilus, o kita vertus, raginame juos naikinti natūralias paukščių ir kitų gyvūnų buveines. Vienoje vengrų patarlėje toks elgesys apibūdinamas kaip „kairė ranka nežino, ką daro dešinė“. Todėl labai svarbu teikti pirmenybę biologinei įvairovei kitais metais peržiūrint „Natura 2000“ programą, reformuojant BŽŪP ir rengiant naują 2011–2012 m. vandens politiką.

  Rovana Plumb (S&D). – (RO) Norėčiau padėkoti pranešėjai už svarbų pranešimą. Privalau paminėti svarbiausią ES priemonę siekiant apsaugoti biologinę įvairovę ir ekosistemas – tai „Natura 2000“ tinklas, apimantis 18 proc. ES ir 17,84 proc. Rumunijos teritorijos.

Remiantis Komisijos finansiniais skaičiavimais, „Natura 2000“ tinklo administravimo išlaidos per metus sudaro 6,1 mlrd. EUR, Rumunijoje šios išlaidos siekia 342 mln. EUR. Turint omenyje, kad privalome įgyvendinti tikslą išsaugoti biologinę įvairovę, manau, kad Komisija naujojoje finansinėje perspektyvoje nuo 2014 m. turi skirti daugiau lėšų biologinės įvairovės išsaugojimui ir atlikti dabartinių biudžeto asignavimų panaudojimo laikotarpio vidurio vertinimą, ypač turint omenyje, kad nebuvo įgyvendintas tikslas iki 2010 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą.

  Barbara Matera (PPE). – (IT) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, biologinės įvairovės išsaugojimas – labai svarbus klausimas, deja, daugelis nepakankamai įvertina jo svarbą.

Nemažai 27 valstybių narių piliečių nesuvokia, kokią grėsmę kelia biologinės įvairovės nykimas ir kokius padarinius jis galėtų turėti klimatui, aplinkai ir mūsų šalių ekonomikai.

Esu tikra, kad turėtume visiškai ir veiksmingai įgyvendinti galiojančius ES teisės aktus, į Europos biologinės įvairovės išsaugojimo politiką įtraukti finansavimo šaltinius ir supaprastinti taisykles, vietos lygmeniu teikiant paraiškas dėl projektų finansavimo. Turiu omenyje LIFE programą, kurią minėjo E. Antonescu.

Be to, Europos, kaip ir visų valstybių narių, darbotvarkėje privalome teikti pirmenybę sausumos ir jūrų buveinių išsaugojimui, o valstybės narės privalo tarpusavyje derinti veiksmus. Visais vietos lygmenimis svarbiausiu siekiu turi tapti biologinės įvairovės išsaugojimas.

Baigdamas noriu pabrėžti, kad Parlamentas privalo pasirūpinti, kad Europai būtų pasiųsta svarbi žinia, kad būtina gerinti mūsų, bet pirmiausia – ateities kartų gyvenimo kokybę.

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE). – (RO) Norėčiau įspėti apie su šiuo pranešimu susijusias nerimą keliančias aplinkybes. Neseniai atlikus kelis tyrimus, buvo pastebėta, kad smarkiai padidėjo Juodosios jūros žuvų mirtingumas. Didžiausi šios teritorijos teršėjai, darantys žalą jūros biologinei įvairovei, yra Dniepro, Dono, Dniestro ir Dunojaus upės, kuriomis į Juodąją jūrą kiekvienais metais nuplukdoma po 600 000 tonų fosforo ir 340 tonų neorganinės kilmės azoto. Ekspertų grupė apskaičiavo, kad dėl vandenilio sulfido poveikio maždaug po 30 metų Juodojoje jūroje galėtų išnykti visa gyvybė.

Manau, kad rengiant Europos darbotvarkę šiems klausimams turėtų būti teikiama pirmenybė. Dėl šios priežasties pritariu šiandien Parlamente svarstomam pranešimui ir sveikinu pranešėją jį parengus.

  Janusz Wojciechowski (ECR). – (PL) Norėčiau pasveikinti E. de Lange parengus puikų pranešimą. Mūsų diskusijos apie biologinę įvairovę labai svarbios, tačiau, atrodo, kad į jas neįtraukėme vieno svarbaus klausimo – genetiškai modifikuotų javų. Šie javai kelia rimtą grėsmę biologinei įvairovei. Europoje jų kol kas auginama nedaug, bet daromas spaudimas leisti juos kultivuoti plačiau. Ši perspektyva labai pavojinga. Tokia ūkininkavimo vizija kelia rimtą grėsmę biologinei įvairovei.

Būtent biologinei įvairovei pakenktume leidę auginti didelius monokultūrinių genetiškai modifikuotų javų pasėlių plotus. Dėl šios priežasties Europos Sąjunga turėtų imtis veiksmų, kuriais būtų užkirstas kelias tam. Aišku, politiškai, žinant įvairių suinteresuotų grupių požiūrius, šiuo metu visoje ES neįmanoma to uždrausti, tačiau tikrai turėtume apsvarstyti galimybę neteikti Europos Sąjungos subsidijų toms teritorijoms, kuriose auginami genetiškai modifikuoti javai. Jos neturėtų būti remiamos Europos Sąjungos lėšomis.

  Angelika Werthmann (NI). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, biologinė įvairovė turi rūpėti mums visiems. Neišvengsime vienodų direktyvų, nes ekosistemų naikinimo ir nykstančios biologinės įvairovės problemos nesibaigia ties valstybių sienomis. Todėl pritariu Komisijos ir valstybių narių atžvilgiu išsakytiems raginimams pagerinti įvairius sprendimo priėmimo struktūrų aspektus ir užtikrinti, kad būtų geriau laikomasi nustatytų taisyklių.

  Oreste Rossi (EFD). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, biologinę įvairovę sudaro biosferos gyvūnų ir augalų rūšių gausa: tai ilgo evoliucijos proceso rezultatas.

Ilgiau nei 3 mlrd. metų veikiant evoliucijos mechanizmui, gyvybei Žemėje buvo sudarytos galimybės prisitaikyti prie kintančių sąlygų. Šis mechanizmas privalo ir toliau veikti taip, kad ir ateityje galėtų palaikyti gyvybės formas. Jis turėtų būti suvokiamas ne vien kaip evoliucijos proceso rezultatas, bet kaip atsargų talpa, iš kurios evoliucija semiasi gebėjimų įgyvendinti visus genetinius ir morfologinius pokyčius, iš kurių išsivysto naujos gyvybės rūšys.

Biologinė įvairovė tai mūsų planetos draudimo liudijimas, todėl privalome ją beatodairiškai saugoti, nes ji priskiriama visuotiniam paveldui, kuriuo naudodamasi žmonija gali turėti tiesioginių pranašumų, pvz., vietos ir pasauliniu lygmeniu išlaikoma klimato pusiausvyra, turimas mokslinės medžiagos šaltinis, iš kurio galima semtis svarbiausių žinių, siekiant suvokti, kaip veikia biologiniai mechanizmai, kurie taip pat būdingi ir žmonėms, arba kaip tausiai naudoti augmeniją ir gyvūniją apsirūpinant maistu ir gydymo tikslais.

Visiškai teisingai, išsaugoti planetą – vienas svarbiausių Europos tikslų po 2010-ųjų – biologinės įvairovės metų.

  Karel De Gucht, Komisijos narys. – Pone pirmininke, leiskite man iš pradžių atsakyti į keletą svarbiausių klausimų ir po to pasakyti keletą apibendrinamųjų pastabų.

Pirmiausia, dėl bendrų biologinės įvairovės išsaugojimo taisyklių. Komisija kartus su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais rengia pagrindinių sektorių, darančių įtaką gamtai, pvz., vėjo energijos, uostų ir upių žiočių, gaires. Taip pat ketiname surengti informavimo apie tinklą „Natura 2000“ kampaniją.

Naujoje biologinės įvairovės strategijoje bus skiriama labai daug dėmesio jos aspektų integravimui į svarbiausių sričių ES politiką, darančią įtaką biologinei įvairovei, žemės ūkiui, žuvininkystei ir regioninei plėtrai. Strategija siekiama nustatyti deramo masto įgyvendinamus planus ir svarbiausius veiksmus iki 2020 m. Jie bus pristatyti naujojoje Komisijos veiksmų strategijoje.

Dėl dirvožemio apsaugos Komisijos pateiktas pagrindų direktyvos pasiūlymas yra blokuojamas. Tai vertiname kaip didelį mūsų išteklių naudojimo ir tvarumo politikos trukumą. Labai pritariame jūsų susirūpinimui dėl dirvožemio erozijos ir jos padarinių aplinkos apsaugai. Būkite tikri, kad dedame daug pastangų, jog Taryboje šiuo klausimu būtų bent truputį judama į priekį.

Galiausiai malonu girdėti, kad sutampa Komisijos ir Parlamento narių požiūris dėl svarbos ir būtinybės skubiai stabdyti biologinės įvairovės nykimą ir atkurti ekosistemos funkcijas. Taip pat, atrodo, sutariame dėl priežasčių, dėl kurių, deja, nesugebėjome įgyvendinti iki 2010 m. ES nustatytų biologinės įvairovės išsaugojimo tikslų. Rezoliucijos raginimas aiškus ir nedviprasmiškas: negalime leisti, kad mums vėl nepavyktų. Negalima 2020 m. ES piliečių akivaizdoje pripažinti, kad neišnaudojome visų galimybių bandydami sustabdyti Europos biologinės įvairovės nykimą.

Baigdamas noriu pareikšti savo pritarimą Parlamento narių siūlomam šiais biologinės įvairovės metais visoje ES rengiamos informavimo kampanijos šūkiui „Mes visi susiję“. Tik veikdami kartu sugebėsime pabrėžti skirtumą tarp masiškai naikinamos ir kupinos gyvybės įvairovės planetos.

Visas jūsų pastabas perduosiu už šią sritį atsakingam Komisijos nariui J. Potočnikui. Kaip visi žinote, jis lankosi Niujorke, kur dalyvauja svarbioje šia tema rengiamoje konferencijoje.

  Esther de Lange, pranešėja. – (NL) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti kolegoms Parlamento nariams už įvairiapusišką indėlį į diskusiją. Visose kalbose buvo pabrėžiama integruoto požiūrio, arba biologinės įvairovės aspektų įtraukimo į kitų sričių politiką, svarba. Palankiai vertinu Europos Komisijos nario išsakytus ketinimus į juos atsižvelgti ir savo strategijoje pabrėžti jų svarbą. Todėl tikiuosi, kad šia strategija bus užtikrintas reikiamas aiškumas siekiant pašalinti tarp valstybių narių esančius didelius skirtumus, į kuriuos pvz., dėmesį atkreipė R. Seeber.

Dėl įtraukimo į kitų sričių politiką, tai buvo išsakytos visos su žemės ūkio politika susijusios pastabos. Kad ir kaip būtų, sektoriui, kuriame administruojama 50 proc. kaimo vietovių, turi būti skiriamas deramas vaidmuo ieškant sprendimų, kaip išspręsti šį uždavinį. Taip pat buvo paminėta žuvininkystė ir struktūrinių fondų politika, ir atsakydama į B. Eickhouto klausimą galiu tuojau pat patvirtinti, kad įtraukimas, žinoma, susijęs su finansavimu, ir man nelabai rūpi, iš kurio fondo jis būtų skiriamas ir kaip vadinamas, svarbu, kad jis būtų veiksmingas. Jei anksčiau vienu šūviu buvome įpratę nušauti tik vieną zuikį, t. y. siekdavome vieno politinio tikslo naudodami vienas finansines lėšas, tai įgyvendindami būsimą politiką privalėsime siekti daug daugiau – būtent vienu šūviu nušauti tris zuikius. Šioje srityje naudodami tas pačias finansines lėšas turėsime įgyvendinti politinius tikslus ne tik viename ar dviejuose sektoriuose, bet galbūt ir trečiame. Svarbu sudaryti visiems naudingas, taip pat ir finansiniu požiūriu, sąlygas.

Buvo paminėta tarptautinio požiūrio į kitą mėnesį Nagojoje vyksiančią konferenciją ir jos sėkmės svarba. Norėčiau paminėti dar vieną su dirvožemiu susijusį aspektą. A. Perello Rodriguez teigė, kad labai svarbu vienodas požiūris į Europos dirvožemio politiką. To siekiame mažiausiai, turėdami omenyje, kad skirtingose Europos vietose dirvožemis yra labai skirtingas. Mielai kviečiu jį atvykti apsidairyti ten, kur gyvenu aš į regioną, esantį trys metrai žemiau jūros lygio. Esu įsitikinusi, kad dirvožemio problemos ten visiškai kitokios nei Iberijos pusiasalyje. Pranešime pabrėžiama dirvožemio politikos svarba ir valstybės narės raginamos prisiimti bendrą atsakomybę, bet vienodą požiūrį šioje srityje vertinu kaip labai pavojingą.

Baigiant dar viena pastaba: dabar kalbame tik apie viešąją intervenciją, viešųjų institucijų sprendžiamus klausimus ir viešąjį finansavimą. Nesvarstėme įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA), vis dėlto šis klausimas dar turi būti įtrauktas į diskusijas. Siekti pažangos šiose diskusijose būtų įmanoma tik tuo atveju, jei vartotojai sutiktų mokėti deramą kainą už tvarius, sąžiningai pagamintus gaminius.

PIRMININKAVO: Edward McMILLAN-SCOTT
Pirmininko pavaduotojas

  Pirmininkas – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj, antradienį, 2010 m. rugsėjo 21 d.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  János Áder (PPE) , raštu. – (HU) Pone pirmininke, visi privalome pripažinti, kad nepasiekėme tikslo iki 2010 m sustabdyti biologinės įvairovės nykimą. Remiantis kai kuriais skaičiavimus, per pastaruosius 40 metų biologinės įvairovės rodiklis sumažėjo 30 proc., o jos spartaus nykimo priežastys liko tos pačios. Atsižvelgiant į šiuos faktus, pirmiausia, vykdydami sektorių vidaus politiką, turime kuo greičiau rasti sprendimą, kaip pašalinti biologinės įvairovės nykimo priežastis. Tai didžiulis iššūkis politikams, nes esama daug kitų svarbių ekonominių ir socialinių interesų, kurie prieštarauja pastangoms išsaugoti biologinę įvairovę. Vis dėlto privalome nepamiršti, kad siekdami išlaikyti savo gerovę ir ekonomikos vystymąsi negalime atimti iš ateities kartų biologinės įvairovės teikiamos naudos. Manau, kad svarbu atkreipti dėmesį į tą pranešimo dalį, kurioje raginama stabdyti genetinės įvairovės ir vietinių rūšių nykimą. Ko vertas būtų Vengrijos gamtovaizdis be pilkųjų raguočių, Mangalitzos kiaulių, Vengrijos margųjų galvijų ar raibųjų vištų? Galėčiau tęsti toliau paminėdamas Törökbálinto obuolius, Milotos graikinius riešutus ar Besztercės slyvas. Išsaugoti žemės ūkio ir gyvulininkystės genetinę įvairovę labai svarbu daugeliui Europos valstybių, turint omenyje vietinių rūšių sukuriamą ekonominę, socialinę, aplinkosaugos ir galiausiai ne mažiau svarbią – maisto saugos pridėtinę vertę. Galiausiai dėl LIFE+, tai siūlau Komisijai atidžiai apsvarstyti galimybę padidinti ES finansuojamą dalį, nes dėl iš valstybių narių reikalaujamų labai didelių finansinių įnašų labai menkai naudojamasi šia programa.

  Liam Aylward (ALDE), raštu. – (GA) Gyvybiškai svarbu išsaugoti biologinę įvairovę. Nustatyta, kad pasaulio rūšys nyksta nuo 50 iki 1 000 kartų sparčiau nei įprasta gamtoje. 42 proc. ES žinduolių, 43 proc. paukščių ir 52 proc. gėlavandenių žuvų kyla išnykimo grėsmė. Apskaičiuota, kad iki 2050 m. nykimo mastas padidės dešimt kartų. Privalome užtikrinti, kad ateityje biologinės įvairovės nykimo mastas nebūtų toks didelis kaip šiuo metu.

Kaip sakiau Tarybos atstovams per paskutinę sesiją, didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad nebuvo įgyvendinti 2001 m. Geteborge nustatyti ES tikslai iki 2010 m. sustabdyti biologinės įvairovės mažėjimą. Jei norime išvengti rimtos aplinkosaugos, ekologinės ir ekonominės žalos, privalome skirti deramą dėmesį svarbiausiai biologinės įvairovės sukuriamai vertei.

Pritariu ilgalaikei ES biologinės įvairovės atkūrimo vizijai iki 2050 m., bet, siekdami įgyvendinti šią viziją, privalome įrašyti ją prie svarbiausių šiuo metu svarstomos būsimosios žemės ūkio ir aplinkos darbotvarkės klausimų ir, siekdami galutinių rezultatų, įgyvendinti konkrečias priemones.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Kompleksinis paramos susiejimas – sudėtinė bendros žemės ūkio politikos dalis ir turi nemažą reikšmę dirvožemio išsaugojimui. Taip pat numatytas kontrolės ir sankcijų mechanizmas, pagal kurį galima sumažinti tiesioginę paramą, jei nesilaikoma nustatytų standartų, taikomų ne tik aplinkos apsaugai, visuomenės sveikatai, augmenijai ir gyvūnijai, bet ir gyvūnų gerovei. Kompleksinė parama siejama su reikalavimu žemės ūkio ir aplinkos apsaugos atžvilgiu užtikrinti tinkamą žemės būklę. Manau, kad kompleksinis paramos susiejimas turi būti taikomas tiesioginėms paramos išmokoms siekiant užtikrinti pajamas ir daugumai su aplinkos apsauga susijusių išmokų, kurios skiriamos kaip kaimo plėtros projektų įgyvendinimo sudedamoji dalis. Valstybės narės, laikydamosi galiojančių bendrų ES teisės aktų, privalo nustatyti šią tvarką nacionaliniu ir regionų lygmeniu.

  Robert Dušek (S&D), raštu. – (CS) Biologinė įvairovė ir toliau labai sparčiai nyksta. Kai kurios rūšys naikinamos nuo 50 iki 1 000 kartų greičiau nei pačios išnyktų natūraliomis sąlygomis. Privalome teikti pirmenybę siekiui sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, pirmiausia dėl etinių priežasčių, nes privalome išsaugoti tvarią planetą ateities kartoms, ir antra – dėl aplinkosauginių priežasčių, nes labai svarbios gyvų organizmų tarpusavio sąsajos, siekiant užtikrinti mūsų planetos tinkamumą gyventi. Trečia, būtina sustabdyti biologinės įvairovės nykimą dėl ekonominių priežasčių, nes gamta ir jos pirmykštė įvairovė aprūpina mus pagrindiniais gyvybei būtinais ištekliais – maistu, vandeniu, kuru, ląsteliena – padidina dirvožemio derlingumą ir užtikrina augalų apdulkinimą. Išsaugoti biologinę įvairovę taip pat labai svarbu siekiant sumažinti klimato kaitos reiškinius ir padarinius, nes sausumos ir jūrų ekosistemos absorbuoja CO2 ir yra vienintelis natūralus anglies dioksido sulaikymo ir saugojimo mechanizmas. Pagal aplinkos taršos direktyvą būtų sudaromos galimybės įgyvendinti prie vietos sąlygų pritaikytas priemones. Vis dėlto svarbu užtikrinti, kad valstybės narės dėtų panašias pastangas biologinei įvairovei išsaugoti. Reikia nustatyti apsaugos principus, kurių visuomet būtų privaloma laikytis. Taip pat būtina išplėsti biologinės įvairovės apsaugos aprėptį, įtraukiant į ją žuvininkystę. Ūkininkams tenka ypatingas vaidmuo siekiant veiksmingai išsaugoti biologinę įvairovę. Sprendžiant su gyventojų skaičiaus augimu susijusius klausimus, reikės didinti gamybos mastą, teikti paramą gyvenantiems kaimo vietovėse ir išlaikyti biologinę įvairovę, kad būtų užtikrinta šių trijų aspektų tarpusavio pusiausvyra.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Jungtinės Tautos 2010-uosius paskelbė tarptautiniais biologinės įvairovės metais, bet, deja, ES nesugebės įgyvendinti iki 2010 m. užsibrėžtų biologinės įvairovės išsaugojimo tikslų. Biologinė įvairovė toliau pavojingai nyksta. Apskaičiuota, kad nykimo mastas didėja taip sparčiai, kad iki 2050 m. jos taps dešimt kartų didesnės nei šiuo metu. 42 proc. ES žinduolių, 43 proc. paukščių, 45 proc. drugelių, 30 proc. varliagyviu, 45 proc. roplių ir 52 proc. gėlavandenių žuvų kyla išnykimo grėsmė. Atlikusi Bendrijos biologinės įvairovės išsaugojimo veiksmų plano įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūrą Komisija konstatavo, kad 50 proc. rūšių ir iki 80 proc. buveinių, kurias išsaugoti svarbu visai Europai, išsaugojimo būklė yra bloga. Toks biologinės įvairovės nykimas nepriimtinas ne vien etikos, bet ir aplinkosaugos bei ekonominiu požiūriu, nes taip iš ateities kartų atimama galimybė gyventi sveikos biologinės įvairovės sąlygomis. Siekiant užtikrinti didžiausią įmanomą biologinės įvairovės apsaugos lygį, reikia koordinuoti su ja susijusius Europos politinius sprendimus ir įtraukti juos į kitų sektorių politiką, ypač susijusią su ūkininkavimu, miškų ūkiu, žuvininkyste ir gaivalinių nelaimių prevencijos politika.

  Véronique Mathieu (PPE), raštu. – (FR) Privalome pripažinti biologinės įvairovės aspektų įtraukimo į ES teisės aktais reglamentuojamą veiklą ekonominę naudą. Norėjau prisidėti prie šio pranešimo pabrėždama atlygio už ūkininkų teikiamas papildomas biologinės įvairovės puoselėjimo paslaugas, aspektą. Kompleksiškai susiejant paramą, būtų galima pasirinkti „premijų“ formą, kai papildomai atlyginama už nustatytus įsipareigojimus viršijančius veiksmus. Taip pat gana pagrįstai pabrėžiame poreikį skatinti genetinę įvairovę, auginant atskiriems regionams būdingas tradicines žemės ūkio kultūras.

Šis klausimas svarbus ir esu su juo gerai susipažinusi, nes laiku nesulaukus išorės pagalbos mano gimtajame regione gali išnykti tradicinės Vogėzų kalnų pieninių galvijų veislės. Taip pat labai norėjau pabrėžti, kad LIFE+ lėšomis finansuojami projektai privalo būti vertinami atsižvelgiant į jų ilgalaikiškumą, nes, deja, konstatuojame, kad nutraukus finansavimą kai kurie jų nėra toliau įgyvendinami.

Galiausiai pritariu požiūriui, kad negalime nepaisyti duomenų rinkimo aspekto, ir norėčiau pasidžiaugti, kad Prancūzijoje buvo įsteigtas Nacionalinis medžioklės stebėjimo centras. Jame, remiantis daugiausia iš medžiotojų gaunama informacija, renkami duomenys apie migruojančius ir žiemojančius paukščius bei žvėris, o tai dar vienas įrodymas, – jei reikalaujama tokių įrodymų, – kad medžiotojai aktyviai prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo.

  Alajos Mészáros (PPE), raštu. – (HU) Biologinės įvairovės ir ekosistemų išsaugojimo nauda visuomenei – neįkainojama. Remdamiesi prisiimtais įsipareigojimais, privalome išsaugoti savo planetą tokios būklės, kad ateities kartoms galėtume sudaryti deramas gyvenimo sąlygas. Deja, dabartinė padėtis nenuteikia optimistiškai. Biologinė įvairovė drastiškai mažėja. Dabartinis pasaulio rūšių naikinimo mastas gali iki 1 000 kartų viršyti jų natūralų nykimo mastą. Jei nieko nedarysime, mokslininkų teigimu, iki 2050 m. nykimo mastai gali išaugti dešimt kartų. Ekosistemų griovimas gali baigtis tuo, kad į atmosferą bus išmestas nemažas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris paskatintų pasaulinį klimato atšilimą ir sumažintų Žemės gebėjimus absorbuoti anglies dioksidą. Svarbiausia Europos Sąjungos biologinės įvairovės išsaugojimo priemonė yra „Natura 2000“ tinklas, kuris apima specialias saugomas teritorijas (angl. SAC), kurių ribas nustato valstybės narės. Svarbiausias „Natura 2000“ tikslas – prisidėti prie biologinės įvairovės stiprinimo išsaugant natūraliąsias buveines ir laukinę gyvūniją bei augmeniją. Vis dėlto, kad šis susitarimas būtų veiksmingas, būtina nedelsiant suderinti įstatymus ir įgyvendinti prie valstybių narių būklės pritaikytas koordinuotas ir nedviprasmiškas priemones.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Didelis bičių mirtingumas pastaraisiais metais, kurį galėjo sukelti nykstanti biologinė įvairovė arba genetiškai modifikuoti augalai, parodo, kad mūsų žinios gerokai nepakankamos. Ne tik todėl, kad ir toliau didžiąja dalimi neištirta, kaip biologinė įvairovė veikia ekosistemų stabilumą, bet ir todėl, kad net regionų mastu nežinome, kokios rūšių įvairovės esama atskirose teritorijose. Turėtume pasinaudoti 2010-aisiais – biologinės įvairovės metais, kad užpildytume trūkstamų žinių spragą ir padidintume informuotumą: viena vertus, kad regionų ir vietos valdžia galėtų įtraukti biologinės įvairovės aspektus į tvarių teritorijų planavimo, pelkių apsaugos, vandens telkinių renatūralizacijos ir panašius sprendimus, kita vertus, siekiant, kad savo indėlį įneštų ir paprastas pilietis. Pagalvokime kad ir apie japoninį pelėvirkštį, kuris anksčiau mūsų soduose augintas kaip dekoratyvinis augalas dabar ima išstumti vietinę augmeniją, o jo šaknys smarkiai ardo upių krantines. Jokiais būdais negalime pasmerkti žemės ar miškų ūkio ir auginti vien monokultūras. Galėtume pasinaudoti žemės ūkio reforma ir persiorientuoti nuo masinės prie tvarios gamybos bei skatinti gamtovaizdžių išsaugojimą. Taip pat reikia parengti koncepcijas, pagal kurias energetinių augalų auginimu paremta kova su klimato kaita ir biologinė įvairovė nekonkuruotų tarpusavyje dėl tų pačių žemės ūkio naudmenų.

  Pavel Poc (S&D), raštu. – (CS) Palankiai vertinu šį pranešimą ir esu įsitikinęs, kad kai kurios jame siūlomos priemonės yra tinkamos. Kita vertus, manau, kad jame trūksta kritinio požiūrio į šiuo metu šioje srityje vykdomą veiklą ir platesnių ateities užmojų. Galiausiai privalome pripažinti, kokia yra dabartinė padėtis. Europos Sąjunga nesugebėjo pasiekti savo tikslo – iki 2010 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą. Tiek Europos teisės aktuose, tiek ir bendrai analizuojant šį klausimą daugiausia dėmesio skiriama rūšių apsaugai. Būtina siekti pažangos ir pereiti prie ekosistemų apsaugos lygio, įskaitant ir planetos ekosistemą. Reikia suvokti, nesivadovaujant jokiomis išankstinėmis religinėmis ar ideologinėmis nuostatomis, kad žmogus yra planetos biosferos dalis ir kad be planetos ekosistemos žmonija negalėtų egzistuoti. Opias dabarties problemas, įskaitant šiltnamio efektą sukeliančias dujas, dirvožemio eroziją, grėsmes jūrų ekosistemoms, maisto trūkumą ir kitas galėtume bendrai apibūdinti kaip homo sapiens populiacijos daromą spaudimą. Jei neįvertinsime visos problemos iš savo rūšies ekologinės perspektyvos, kuri aprėptų ir socialinę, ekonominę ir politinę sritį, tuomet 2020 m. turėsime konstatuoti, kad vėl nesugebėjome įgyvendinti savo tikslo sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir, dar blogiau, suvoksime, kad mūsų pačių rūšies tolesnio išlikimo atžvilgiu planetos ekosistemos būklė yra dar labiau pablogėjusi ir tapusi netvari.