Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2009/2171(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0192/2010

Pateikti tekstai :

A7-0192/2010

Debatai :

PV 20/09/2010 - 24
CRE 20/09/2010 - 24

Balsavimas :

PV 21/09/2010 - 5.9
CRE 21/09/2010 - 5.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0327

Posėdžio stenograma
Pirmadienis, 2010 m. rugsėjo 20 d. - Strasbūras Tekstas OL

24. Stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencija (trumpas pristatymas)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – João Ferreira pranešimas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto vardu dėl Komisijos komunikato „Bendrijos stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencija“ (COM(2009)00822009/2151(INI)) (A7-0227/2010).

 
  
MPphoto
 

  João Ferreira, pranešėjas.(PT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, praeitais metais keletą kartų laikraščių antraštės ir žinių skyreliai mirgėjo nuo pranešimų apie audras, potvynius, karščio bangas, gaisrus ir kitas nelaimes, kurių padariniai visuomenei, žemei, ekonomikai ir aplinkai būdavo skaudūs.

Tačiau tai nebuvo vieninteliai metai. Per pirmuosius šešerius ES Solidarumo fondo gyvavimo metus Komisija gavo 62 finansinės paramos prašymus iš 21 skirtingos šalies. Apie trečdalį šių prašymų galima priskirti „didelio masto stichinių nelaimių“ kategorijai. Dėl kitų nelaimių prašymai skirti lėšų nebuvo pateikti, nors tų nelaimių padariniai nukentėjusiems gyventojams, aplinkai ir ekonomikai buvo dideli ir daugeliu atvejų ilgalaikiai.

Nelaimėse slypi didelė neteisybė. Jos beveik visada padaro didžiausią įtaką tiems, kurie yra mažiausiai pajėgūs apsiginti, ar tai būtų žmonės, ar valstybės. Todėl Bendrijos stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencija visų pirma turėtų apimti regioninių ir valstybių narių skirtumų šioje srityje mažinimą, ypač gerinant prevenciją tuose regionuose ir valstybėse narėse, kurios patiria didesnį rizikos poveikį ir kurių ekonominis pajėgumas yra mažesnis.

Galima ir reikia užkirsti kelią stichinėms ir žmogaus sukeltoms nelaimėms.

Neretai tokias nelaimes apsunkina politika, kuria sukuriamas nelygiavertis žmonijos ir ją supančios aplinkos santykis.

Šiame pranešime pripažįstama, kad kai kurios ES sektorinės politikos kryptys, pvz., bendra žemės ūkio politika, prisidėjo prie didesnės rizikos tam tikriems regionams ir jų gyventojams sukėlimo, nes skatino apleisti gamybą ir iš to kylantį dykumėjimą.

Todėl svarbu taisyti ir keisti tokią padėtį. Protingo žemės naudojimo ir ekonominės bei socialinės plėtros, siekiant atkurti pusiausvyrą su gamta, skatinimas – svarbiausias nelaimių prevencijos veiksnys.

Šiame pranešime pateikiama daug gairių ir rekomendacijų; prie to labai prisidėjo įvairiuose komitetuose vykusios diskusijos, diskusijos su šešėliniais pranešėjais ir su pranešėjais derinant skirtingus požiūrius, taip pat pasiūlymai, kuriuos pateikė visos frakcijos, rengiant galutinį šio pranešimo variantą. Norėčiau padėkoti visiems už jų indėlį ir susidomėjimą, taip pat už atvirumą diskusijoms, kurios buvo išsamios ir praturtino šį pranešimą.

Norėčiau trumpai aptarti kelias pranešime pateikiamas rekomendacijas: sukurti tinkamą nelaimių prevencijos finansavimo sistemą, kuria būtų stiprinamos ir aiškiai derinamos esamos finansinės priemonės; apibrėžti veiksmus, kuriais būtų siekiama teikti specialią paramą valstybėms narėms, padedant taisyti padėtį, dėl kurios susidaro sąlygos kilti rizikai; sustiprinti išankstinio įspėjimo sistemas valstybėse narėse bei sukurti ir sustiprinti sąsajas tarp skirtingų įspėjimo sistemų; sukurti valstybinę žemės ūkio draudimo sistemą; įkurti Europos sausros ir dykumėjimo stebėsenos centrą; pradėti įgyvendinti specialią iniciatyvą dėl miškų ir gaisrų prevencijos.

Galiausiai, atsižvelgiant į prevenciją ir turint omenyje patirtį, kurios įgijome per pastarąsias nelaimes, būtina persvarstyti Solidarumo fondo taisykles, siekiant sudaryti sąlygas laiku ir lanksčiau sutelkti pajėgas šiai priemonei įgyvendinti.

Pone pirmininke, Komisijos nary, nelaimių klausimas jau daug kartų aptartas Parlamento rezoliucijose. Kai kurios šiame pranešime pateikiamos rekomendacijos jau įtrauktos į šias pirmesnes rezoliucijas. Tai tik patvirtina būtinumą jas neatidėliotinai įgyvendinti. Reikia laikytis šių rekomendacijų ir taikyti jas praktikoje. Deja, šioje srityje pasiekta labai mažai pažangos, ir didelė atsakomybė už šį delsimą tenka Komisijai.

Raginu Komisiją bendrą sutarimą, kuris pasiektas komitete balsuojant dėl šio pranešimo ir jį svarstant – ir kuris, manau, bus patvirtintas per balsavimą šiame posėdyje – laikyti aiškiu ženklu, kad šią rezoliuciją reikia vertinti rimtai ir kad verta pranešime siūlomas priemones įgyvendinti praktiškai.

 
  
MPphoto
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE).(PT) Pone pirmininke, Komisijos nary, šis pranešimas yra labai svarbus, visų pirma šiais laikais, kai stichinės ir žmogaus sukeltos nelaimės tampa vis dažnesnės ir kai jos pareikalauja vis didesnių žmogiškųjų, socialinių ir ekonominių bei aplinkos sąnaudų. Todėl itin svarbu veikti greitai ir veiksmingai, imantis prevencinių veiksmų, kuriems šiame pranešime skiriamas didžiausias dėmesys.

Man teko garbė būti Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonės referente šiuo klausimu, tad norėčiau pasinaudoti šia galimybe ir pasveikinti J. Ferreirą, kuris padėjo atlikti šį naudingą darbą, nes mums pavyko įtraukti tam tikrus Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonės aspektus į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto parengtą pranešimą.

Pagrindiniai Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui rūpimi klausimai susiję su potvynių, sausrų ir gaisrų poveikiu, visų pirma žemės ūkio pramonei ir miškininkystei.

Primename, kaip šiais metais tokie gamtos reiškiniai niokojo Portugaliją, kai Madeirą nusiaubė potvynis, padaręs 1,3 mlrd. EUR žalos, o vasarą siautusių gaisrų padaryta žala įvertinta 385 mln. EUR.

Atsižvelgiant į tai, manome, kad reikia skubiai įdiegti ne tik prevencijos metodus, aprašytus šiame pranešime, bet ir bendrą ir privalomą Europos draudimo ir žemės ūkiui skirtų savitarpio fondų sistemą, o dėl intervencijos, taip pat reikia įgyvendinti ES Solidarumo fondo reformą.

 
  
MPphoto
 

  Petru Constantin Luhan (PPE).(RO) Europos Sąjungą vis dažniau ištinka stichinės nelaimės, o jų padariniai vis pavojingesni. Tai rodo šios vasaros potvyniai ir miško gaisrai. Be žmonių aukų, šios nelaimės padarė didelę žalą daugelyje valstybių narių, o jų poveikis buvo juntamas tokiose srityse, kaip infrastruktūra, ekonominiai objektai, žemės ūkio paskirties žemė ir gamtos bei kultūros vertybės.

Norėčiau pabrėžti ypač svarbų sanglaudos politikos vaidmenį, užkertant kelią stichinių nelaimių rizikai. Manau, kad turime stengtis mažinti esamus Europos regionų skirtumus, visų pirma gerinant prevenciją tokiuose regionuose ir valstybėse narėse, kurių pažeidžiamumo rizika yra didesnė ir kurie turi mažiau finansinių išteklių. ES finansavimas – vienintelis sprendimas, kuris padėtų šioms valstybėms atitaisyti nelaimių padarytą žalą.

 
  
MPphoto
 

  Seán Kelly (PPE). – Pone pirmininke, teigiama, kad pastaraisiais metais stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių skaičius proporcingai didėjo, jos padarė didžiulių nuostolių turtui ir, tiesą sakant, atėmė žmonių gyvybes. Praėjusiais metais mano šalyje kilo didžiulis potvynis; norėčiau padėkoti Komisijos nariui M. Barnier ir Komisijai už parodytą lankstumą, mums skiriant 13 mln. EUR iš Solidarumo fondo lėšų.

Deja, kai kurios Airijos valdžios institucijos neparodė tokio pat lankstumo. Pvz., Bandone buvo visuotinai sutarta, kad reikia nedelsiant įgyvendinti laikinąsias priemones, o būtent pagilinti upės dugną siekiant užtikrinti, kad nebūtų padaryta tokia pat žala, jeigu šiais metais pasikartotų panašus potvynis; tačiau tam prieštaravo už žvejybą vidaus vandenyse atsakinga institucija, todėl panašu, kad žmonės vėl atsidurs pavojuje, jeigu kils kitas potvynis.

Tai rodo, kad Komisija turi pradėti veikti, kaip minėjo pranešėjas, pasinaudodama savo galia ir įtaka, kad būtų imtasi priemonių siekiant užtikrinti, kad ateityje šių nelaimių padariniai būtų mažesni. Reikia tikėtis, kad jos nepasikartos.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Žinia yra tokia: „neapleiskite Bandono“!

 
  
MPphoto
 

  Miroslav Mikolášik (PPE). (SK) Praeitais metais daugelis valstybių narių labai nukentėjo nuo visokių stichinių nelaimių, kurios ne tik padarė didelę materialinę žalą, bet ir pareikalavo žmonių gyvybių, kurių finansiškai įvertinti neįmanoma.

Atsižvelgiant į tai, kad stichinės nelaimės viršija atskirų valstybių pajėgumą susidoroti su jų padaryta žala, norėčiau dar kartą pabrėžti poreikį modernizuoti Solidarumo fondą. Konkrečiai, reikia padidinti skaidrumą ir pritaikyti kriterijus, taip pat sudaryti galimybes greičiau sutelkti išteklius. Visų pirma, persvarstant naudojimosi Solidarumo fondo lėšomis sąlygas, privalu atsižvelgti į regioninį aspektą, kad paradoksaliai nebūtų atsisakyta skirti finansinės pagalbos tiems regionams, kuriems jos reikia labiausiai. Kadangi gamtos stichijos nepaiso valstybių sienų, norėčiau paminėti ir poreikį dalytis patirtimi bei gerinti koordinavimą ir bendradarbiavimą, ypač pasienio regionuose.

 
  
MPphoto
 

  Peter Jahr (PPE).(DE) Pone pirmininke, norėčiau pabrėžti, kad savo pastabomis papildysiu pirmiau kalbėjusio nario mintis. Be finansinių sąlygų, kurių mums reikia, kad galėtume pašalinti potvynių padarytą žalą ir imtis prevencinių veiksmų, mano gimtajame regione – Laisvojoje žemėje Saksonijoje – kuriame neseniai kilo potvyniai, supratome, kad visų pirma reikia gerokai sustiprinti valstybių narių bendradarbiavimą. Kalbu apie paprasčiausią mūsų susitarimą dėl prevencinių priemonių. Nėra prasmės tvarkyti upės žemupio, jeigu neįmanoma tinkamai įdiegti apsaugos nuo potvynio priemonių aukštutinėje upės dalyje. Svarbu užtikrinti ir veiksmingą mūsų bendravimą.

Todėl didžiausią dėmesį reikia skirti tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, nes stichinės nelaimės nepaiso valstybės sienų. Tik drauge pavyks veiksmingai kovoti su šiomis nelaimėmis.

 
  
MPphoto
 

  Antigoni Papadopoulou (S&D).(EL) Pone pirmininke, kaip Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonės referentė norėčiau pridurti tai, kas parašyta nuomonėje, prie to, kas jau pasakyta.

Mūsų indėlis yra tas, kad aptariame ne tik išankstinio įspėjimo sistemas, solidarumo fondus ir operatyvinį bendradarbiavimą, bet ir ypatingą reikšmę, skiriant pagalbą, teikiame nediskriminavimo principo taikymui.

Kitaip tariant, pagalba nukentėjusioms teritorijoms turėtų būti skiriama pagal poreikius, nediskriminuojant pagalbos gavėjų, nukentėjusių nuo tokių stichinių ar žmogaus sukeltų nelaimių, dėl rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, nacionalinės ar socialinės kilmės, turto, kilmės pagal gimimą ar kitokio statuso.

Be to, primename, kad ištikus nelaimei ar susidarius ekstremaliai padėčiai, kyla pavojus esminėms žmogaus teisėms, todėl jos privalo būti apsaugotos.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Labai dėkoju. Taip pat esame dėkingi už graikišką žodį „katastrofa“.

 
  
MPphoto
 

  Michel Barnier, Komisijos narys.(FR) Pone pirmininke, savo kolegės ir bičiulės Kristalinos Georgievos, kuri negalėjo dalyvauti diskusijose šį vakarą, vardu norėčiau padėkoti J. Ferreirai už kokybišką, labai išsamų ir suderintą bei laiku parengtą pranešimą.

Kaip visi minėjote, ir visų pirma M. Mikolášik prieš kelias minutes, nelaimių skaičius išaugo ir už Europos ribų, – visų pirma, Pakistane, taip pat Haityje – ir čia, Europos teritorijoje, visų pirma Vidurio Europoje. Savo kalbose minėjote Madeirą, Airiją, Portugaliją ir potvynius Saksonijoje, apie kuriuos kalbėjo P. Jahr. Tačiau nepamiršau 2002 m. potvynių, kurie paskatino mane, kaip tuometinį Komisijos narį, atsakingą už regioninę politiką, pasiūlyti, palaikant R. Prodi, įkurti Solidarumo fondą, kuriuo buvo dažnai naudojamasi nuo pat jo įkūrimo.

Šie įvykiai primena, kad negalime užmigti ant laurų, o privalome nuolat gerinti mūsų parengtas procedūras, stiprinti mūsų pajėgumą reaguoti į nelaimes, taip pat skatinti prevencijos politiką – prevencija visada geriau už padarinių šalinimą – siekiant sumažinti tragiškus šių nelaimių padarinius.

Komisija įsipareigojusi išlaikyti šį suderintą požiūrį, apimantį visus tris elementus: prevenciją, pasirengimą ir reagavimą. Pone J. Ferreira, pabrėžėte ES finansinių priemonių svarbą, remiant valstybių narių veiksmus prevencijos srityje.

P. C. Luhan minėjo regioninius fondus, iš kurių taip pat galima remti nacionalines prevencines priemones. Turime Solidarumo fondą, kurio svarbą minėjo S. Kelly, ir kuris, mano manymu, ponia A. Papadopoulou, yra tvarkomas objektyviai, nors visuomet galima įvertinti jo naudojimo taisykles. Iš šio Solidarumo fondo, su kurio veikla esu pakankamai gerai susipažinęs, remiami ir veiksmai nelaimės atveju, kad visuomenei būtų kompensuota už padarytą žalą.

Komisija šiuo metu vertina visų šių turimų priemonių veiksmingumą. Rengiame prevencinių priemonių, kurias galėtų patvirtinti valstybės narės, siekiančios ES finansavimo, rinkinį. Mūsų tikslas taip pat yra pagerinti lėšų įsisavinimą, ką padaryti, man regis, siūlė M. Patrão Neves.

Investavimas į prevenciją būtinas, nes tai yra dar viena priemonė mažinti atkūrimo ir rekonstrukcijos išlaidas. Kaip jau minėjote, pone J. Ferreira, privalome sukurti rizikos zonos žemėlapių sudarymo metodiką.

Rengiame gaires, paremtas esamomis nacionalinėmis iniciatyvomis, ir ruošiamės pritaikyti geriausią patirtį, kad būtų įtvirtintas bendras ES požiūris į konkrečią riziką. Turiu galvoje miško gaisrus, pastaruosius keletą metų siaubusius Graikiją, Portugaliją ir Ispaniją, taip pat ekstremalias, su klimato reiškiniais susijusias nelaimes. Nuo šiol iki 2012 m. pabaigos skatinsime valstybes nares pradėti taikyti prevencijos priemones, paremtas geriausia patirtimi.

Šiais metais patvirtinome Žaliąją knygą dėl miškų apsaugos, taip pat steigiame stebėsenos centrą vertinti sausroms, nuo kurių kenčia ES.

Galiausiai, rengiamos kelios iniciatyvos, kurios pagilins mūsų žinias apie nelaimes ir jų poveikį. Todėl ateityje galėsime išsamiau diskutuoti šiais klausimais.

Kaip žinote, Komisija – kartu su jos pirmininku, kuris 2004 m., rengiant cunamio ir kitų nelaimių padarinių analizę, paprašė manęs plėtoti Europos civilinės saugos pajėgų idėją – netrukus, vadovaujant K. Georgievai, pateiks pasiūlymus, kaip padidinti ES gebėjimą reaguoti į nelaimes.

Mes ir toliau rengsime pasiūlymus, kaip pagerinti prevenciją. Todėl manau, kad tai, ką Komisija ketina daryti, ką ketina jums pasiūlyti ir ką pasiūlys valstybėms narėms, padės spręsti susirūpinimą keliančius ir su visomis šiomis nelaimėmis susijusius klausimus, kurie labai naudingai ir veiksmingai pabrėžiami jūsų, pone J. Ferreira, pranešime.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Diskusijos šiuo klausimu baigtos.

Balsavimas vyks rytoj, 2010 m. rugsėjo 21 d., antradienį, 12.00 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu.(PT) Pritariu šiam pranešimui, nes manau, kad tai itin svarbus klausimas, ypač žmonėms, gyvenantiems tokiose valstybėse, kaip Portugalija, ar tokiuose regionuose, kaip Madeira ar Azorų salos, iš kurių esu kilęs, kurie dažnai kenčia nuo katastrofiškų gaisrų, audrų ir žemės drebėjimų. Tokių regionų gyventojams galimybė būti geriau apsaugotiems, sukuriant geresnę draudimo sistemą, sulaukti didesnės pagalbos iš nuolatinių Europos pajėgų, ir gauti geresnę paramą dėl didesnio Solidarumo fondo lankstumo reiškia nepaprastai svarbų žingsnį į priekį.

Prevencijos priemonių rinkinys taip pat turėtų būti išplėstas ir sulaukti geresnės paramos, įtraukiant tokias sritis kaip miškai, kranto linija, ar žemės ūkio veiklą tokiose teritorijose, kuriose mažėja gyventojų ir kurios yra stichinių nelaimių rizikos zonoje. Todėl raginu Komisiją pateikti teisėkūros iniciatyvas dėl miškų apsaugos ir miško gaisrų bei žemės drebėjimų prevencijos, taip pat sukurti Europos valstybinę žemės ūkio draudimo sistemą, kuria galėtų naudotis ūkininkai. Be to, būtina persvarstyti taisykles, taikomas ES Solidarumo fondui, taip pat padaryti jas lankstesnes, kad jos būtų naudingos su papildomais sunkumais susiduriantiems regionams, pvz., atokiausiems regionams, kaip aiškiai parodė tragiški įvykiai Madeiroje.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu.(PT) Pranešime dėl stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencijos, kurį rengiant buvau šešėline pranešėja, atsispindi bendras sutarimas dėl poreikio užtikrinti aktyvų bei visapusišką daugelio įvairių sektorių ir asmenų, dalyvaujančių stichinių nelaimių prevencijoje, požiūrį. Jame taip pat numatomas keitimasis geriausia patirtimi ir geresnis bendradarbiavimas, remiantis solidarumo principu. Nepaisant to, kad už stichinių nelaimių prevenciją visų pirma atsakingos valstybės narės, pranešime nustatoma grupė pagrindinių priemonių, kurių kelios jau buvo įtrauktos į mano pranešimą, anksčiau priimtą Parlamente, pvz., rizikos zonų žemėlapių sudarymas, finansinių priemonių stiprinimas ir derinimas, Solidarumo fondo taisyklių persvarstymas, išankstinio įspėjimo sistemų nagrinėjimas ir kūrimas bei Europos sausros ir dykumėjimo stebėsenos centro įkūrimas. Be to, norėčiau pabrėžti, kokie svarbūs yra Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos pateikti pasiūlymai, kuriuose, be daugelio kitų dalykų, pateikiamas direktyvos projektas, kuriame skatinama patvirtinti ES politiką dėl vandens stokos, sausrų ir prisitaikymo prie klimato kaitos, kartu su kitais teisėkūros pasiūlymais dėl miškų apsaugos ir gaisrų prevencijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu.(RO) Per pastaruosius keletą metų ES valstybės narės nukentėjo nuo labai padažnėjusių nelaimių, dėl kurių 21 valstybė narė pateikė 62 prašymus skirti finansinę paramą. Beveik visuomet sunku įvertinti padarytą žalą, daugiausia dėl prarastų žmonių gyvybių. Už savo piliečių apsaugą ir nelaimių prevenciją visų pirma labiausiai atsakingos valstybės narės. Todėl geresnis bendradarbiavimas prevencijos srityje yra visiškai pagrįstas, kaip ir veiksmų koordinavimo ir tarpusavio pagalbos gerinimas, ypač todėl, kad dažniausiai nelaimės skaudžiausiai kerta tiems, kuriems tos pagalbos labiausiai reikia, kurie neturi išteklių, kad apsisaugotų patys ir apsaugotų savo šeimas ir turtą.

Palankiai vertinu siūlomą nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimą, pagrįstą atsakomybės už stichinių nelaimių valdymą, teritorijos tvarkymą, rizikos zonų žemėlapio sudarymą ir rizikos valdymą prisiėmimu, taip pat tinklo, kuris veiktų kaip dalijimosi patirtimi ir prevencijos priemonėmis forumas dalyvaujant pilietinei visuomenei, sukūrimu. Kartu svarbu ir būtina sukurti tinkamą finansinę programą ES lygmeniu, skirtą stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencijai, dėl kurios būtų konsoliduotos ir sujungtos esamos priemonės, įskaitant priemones, taikomas sanglaudos, regioninės ir kaimo plėtros politikos srityse.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Stavrakakis (S&D) , raštu.(EL) Norėčiau pradėti kalbą, pasveikindamas J. Ferreirą parengus išskirtinį pranešimą. Pabrėžti itin svarbų vaidmenį, kurį atlieka vietos ir regioninės institucijos nelaimių valdymo cikle, yra labai svarbu, nes būtent joms tenka didžiausias smūgis įvykus nelaimei. Be to, norėčiau palankiai įvertinti konkrečią nuostatą dėl kalnų ir salų regionų poreikių, kaip ir dėl poreikio mažinti regionų skirtumus, vertinant jų pajėgumą apsaugoti savo gyventojus. Privalome nepamiršti, kad šiame sektoriuje įgyta patirties ir sukurtos iniciatyvos visais lygmenimis: vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos. Dabar reikia išplėsti agentūrų bendradarbiavimą ir suderinti politikos kryptis. Atsižvelgiant į tai, kas minėta, ir kaip jau minėjau pakeitimuose, kuriuos pateikiau Regioninės plėtros komitete, siekiant pagerinti prevenciją, reikia:

– pasinaudoti vertinga patirtimi, įgyta įgyvendinant Bendrijos iniciatyvą INTERREG;

– stiprinti tarpvyriausybinį, tarpvalstybinį ir tarpregioninį bendradarbiavimą ir juo remtis;

– visapusiškai išnaudoti Europos bendro pagalbos telefono numerį „112“;

– supaprastinti valdymo taisykles ir pasiekti, kad ES Solidarumo fondas būtų lankstesnis. Be to, turime prisiimti atsakomybę už pranešime pateikiamų pasiūlymų įgyvendinimą praktikoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Dominique Vlasto (PPE), raštu.(FR) Per pastaruosius keletą metų Europoje padažnėjo ir pagausėjo stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių, darančių didžiulę žalą žmonėms ir materialiniam turtui. Todėl būtina pagerinti Europos prevencijos sistemą. Visų pirma, itin svarbu kuo greičiau nustatyti, kurioms sritims gresia pavojus, kad būtų galima sužinoti apie potvynio tikimybę, apie žmones, kurie gali nukentėti, taip pat apie galimą žalą. Šis požiūris, įtvirtintas Potvynių direktyvoje, reiškia, kad mūsų veiksmai nelaimių valdymo cikle bus veiksmingesni. Audros, 2010 m. birželio 15 d. nusiaubusios Varo departamentą, primena, kad reikia ir toliau stiprinti ES reagavimo į kritines padėtis pajėgumus. Visų pirma, turiu galvoje pagalbos stichinių nelaimių aukoms priemonę – ES Solidarumo fondą – kuri yra labai nelanksti ir nereaguojanti. Viršutinės ribos, kurias reikia pasiekti prieš ją aktyvinant, yra tokios aukštos ir griežtos, kad vertinant žalą nukentėję gyventojai paliekami netikrumo būsenoje arba iš jų net atimama galimybė gauti būtiną pagalbą. Itin svarbu sudaryti sąlygas, kad Europos solidarumas būtų parodytas kuo greičiau ir kuo platesniu mastu nukentėjusių gyventojų ir regionų naudai.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika