Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2009/0108(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0112/2010

Pateikti tekstai :

A7-0112/2010

Debatai :

PV 21/09/2010 - 3
CRE 21/09/2010 - 3

Balsavimas :

PV 21/09/2010 - 5.4
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0322

Diskusijos
Antradienis, 2010 m. rugsėjo 21 d. - Strasbūras Tekstas OL

3. Dujų tiekimo saugumas (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – pranešimas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinama Direktyva 2004/67/EB, kurį pateikė A. Vidal-Quadras Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu (COM(2009)0363 – C7–0097/2009 – 2009/0108(COD)) (A7–0112/2010).

 
  
MPphoto
 

  Alejo Vidal-Quadras, pranešėjas. (ES) Pone pirmininke, per pastaruosius keletą metų ne kartą turėjome galimybę įsitikinti, kad valstybės narės yra pažeidžiamos energijos išteklių, ypač gamtinių dujų, tiekimo atžvilgiu.

2005–2006 m. ir 2008–2009 m. žiemą gamtinių dujų tiekimo sutrikimai Europos Sąjungos šiaurinėse ir rytinėse dalyse tapo tikru košmaru. Padėtį dar blogina tai, kad žiemos Europoje pastaraisiais metais atšiaurios, todėl, jeigu tai iš viso įmanoma, privalome padaryti viską, ką galime, kad panašių krizių ateityje būtų išvengta.

Didžioji dalis Europos Sąjungos energijos išteklių importuojama, taigi svarbus vaidmuo šioje strateginėje srityje gali tekti diplomatijai. Visi žinome, kokias pastangas šioje srityje deda Komisija, ir jas vertiname, tačiau mums reikia veiksmingesnių tiesioginio poveikio mechanizmų.

Nepamirškime, kad suteikti visapusiškai tinkamą pagalbą tiekimo krizės ištiktoms valstybėms narėms mums sukliudė nacionalinės rinkos taisyklės ir tinklo jungčių trūkumas.

Priimdami reglamentą, dėl kurio ketiname balsuoti, žengsime tvirtą žingsnį pirmyn sprendžiant šią problemą. Ilgai stengėmės padaryti pažangą šioje srityje siekdami įveikti sunkumus, kuriuos lemia skirtingas valstybių narių požiūris. Derybos buvo ilgos ir sunkios.

Susitarimas, dėl kurio šiandien balsuosime, rodo, kad valstybės narės atsisako siaurų nacionalinių interesų ir pritaria vieningesniam europiniam požiūriui. Priėmę reglamentą turėsime galingą priemonę, kuri padės užtikrinti didesnį dujų tiekimo saugumą visoje Europos Sąjungoje.

Po sėkmingų trišalių dialogų su Taryba šis reglamentas buvo vieningai priimtas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete.

Pasinaudodamas šia proga norėčiau padėkoti už puikų darbą visiems šešėliniams pranešėjams, kurių indėlis deramai atsispindi tekste, taip pat visiems komiteto nariams, pateikusiems nuomones, į kurias atsižvelgę įtraukėme į tekstą daug svarbių pakeitimų.

Taip pat norėčiau padėkoti Europos Komisijai už vertingą paramą teisės aktų leidėjams ir Tarybai pirmininkaujančiai Ispanijai už aktyvų bendradarbiavimą visapusiškai informuojant mus apie šio darbo eigą.

Šiuo reglamentu užtikrinamas dujų tiekimo saugumas visiems Europos piliečiams, kurie dabar bus geriau apsaugoti ištikus krizei. Be to, šiuo reglamentu valstybėms narėms suteikiama daugiau lankstumo, kad jos galėtų papildyti saugomų vartotojų sąrašą įtraukdamos į jį, pvz., vartotojus, teikiančius viešąsias paslaugas.

Tačiau teisėtas valstybių narių noras apsaugoti savo rinkos vartotojus turi būti derinamas su įsipareigojimu teikti solidarią pagalbą kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams.

Pagal reglamentą dujų tiekimo įmonės įpareigojamos ištikus krizei nepertraukiamai tiekti dujas saugomiems vartotojams bent 30 dienų. Be to, valstybės narės įpareigojamos statyti naujus infrastruktūros objektus arba modernizuoti esamus, kad būtų palengvinta energijos vidaus rinkos integracija ir sumažintas energetiniu požiūriu atskirtų valstybių narių skaičius.

Vienas iš svarbiausių šio reglamento laimėjimų – reikalavimas, kad visose valstybių narių jungtyse būtų užtikrintas fizinis pajėgumas transportuoti dujas priešinga kryptimi, kuriuo siekiama užtikrinti infrastruktūros atitiktį nustatytiems kriterijams, pvz., dėl infrastruktūros pajėgumo tiekti reikiamą dujų kiekį ir jos ekonominio gyvybingumo. Pajėgumas transportuoti dujas priešinga kryptimi, kuriam pasiekti reikia trumpalaikių investicijų priimtina kaina, leis mums užtikrinti precedento neturintį dujų tiekimo Europoje įvairinimą. Šiuo požiūriu ryškus pavyzdys – dujotiekis „Jamal“, kuriuo dujos tiekiamos per Baltarusiją į Lenkiją, Čekiją, Slovakiją ir Vokietiją.

Kitas Parlamento laimėjimas – svarbus vaidmuo, pavedamas Komisijai, kuri turės veto teisę sprendžiant klausimą dėl konkrečių priemonių taikymo tais atvejais, kai šios priemonės, Komisijos nuomone, gali kelti grėsmę dujų tiekimo kitoms valstybėms narėms saugumui

Be to, Komisija atliks lemiamą vaidmenį Dujų tiekimo koordinavimo grupei derinant valstybių narių veiksmus krizės sąlygomis. Šiuo reglamentu pateikiamas tikras atsakas į tikrą problemą. Juo užtikrinamas didesnis dujų tiekimo saugumas ir visi vidaus rinkoje esantys suinteresuotieji subjektai įpareigojami bendradarbiauti ateityje sprendžiant rimtas tiekimo problemas.

Tinkamas ir efektyvus rinkos veikimas, tinklų sujungimas ir dujų importo šaltinių bei jų tiekimo trasų įvairinimas – geriausia apsauga nuo būsimų krizių.

Pone pirmininke, reglamentas dėl dujų tiekimo saugumo reiškia esminį kokybinį valstybių narių požiūrio pokytį paliekant nuošaly išimtinai nacionalinius planus ir visapusiškai perimant plataus užmojo europinį požiūrį.

Pažadinti europiniam kai kurių valstybių narių sąmoningumui iš tikrųjų prireikė dviejų krizių, turėjusių pavojingų padarinių, bet ši jų patirtis labai sveikintina, jeigu jos poveikis toks pats, kaip atgailos.

Galiausiai, pone pirmininke, šis reglamentas – istorinis etapas kelyje į dujų tiekimo saugumą Europos Sąjungoje ir nepaneigiamas mūsų puikaus integracijos projekto vertės įrodymas. Sparčiai priimdami šį reglamentą ir tinkamai jį taikydami duosime aiškų signalą savo tiekėjams, kurie beveik visada yra mūsų draugai, kad sprendžiant gamtinių dujų tiekimo klausimą Europos Sąjungoje šūkis „kiekvienas už save“ daugiau negalioja. Jį pakeitė šūkis „visi už vieną ir vienas už visus“.

 
  
MPphoto
 

  Günther Oettinger, Komisijos narys.(DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, dujoms tenka svarbus vaidmuo mūsų energetikos politikoje, tad strategija šioje srityje aiški. Pirma, mums reikia veiksmingo europinio teisinio pagrindo, kad būtų užtikrintas dujų tiekimo saugumas. Antra, turėtume įvairinti importuojamų dujų šaltinius ir jų tiekimo trasas. Taip pat turime toliau plėtoti ir stiprinti būtinąją infrastruktūrą ir vadovautis vieningu požiūriu į Europos interesus bendradarbiaudami su savo partneriais energetikos srityje ir energijos tranzito šalimis. Visa tai turi būti grindžiama tinkamai veikiančia vidaus rinka.

Praeitų metų sausio mėn. ištikusi dujų tiekimo krizė ir birželio mėn. įsižiebęs Maskvos ir Minsko konfliktas patvirtino, kad formuodami savo strategiją gamtinių dujų sektoriuje einame teisingu keliu. Todėl esu dėkingas, kad derybos dėl Komisijos pasiūlymo Parlamente ir su valstybėmis narėmis konstruktyviai užbaigtos vos per metus. Tai gera žinia Europos Sąjungos verslo bendruomenei ir piliečiams. Ypač norėčiau padėkoti Europos Parlamentui ir A. Vidal-Quadrasui už parodytą įsipareigojimą išspręsti šį klausimą. Buvote tikri, kokių rezultatų galima pasiekti, ir įtikinamai užbaigėte procesą. Taip pat norėčiau padėkoti valstybėms narėms už jų pasiruošimą atsisakyti savo galių ir tapti Europos sistemos dalimi.

Šis reglamento projektas yra tik pirmasis teisės aktas, parengtas vadovaujantis išsamiu Lisabonos sutarties straipsniu, skirtu energetikos klausimams. Įžengiate į naują teritoriją ir pradedate naudotis jums suteiktais naujais įgaliojimais, visapusiškais įgaliojimais. Niekas negali užtikrinti, kad dujos visada bus tiekiamos be pertrūkių. Todėl mums itin svarbu imtis būtinų atsargumo priemonių. Manome, kad valstybėms narėms dabar kaip niekada anksčiau svarbu glaudžiai bendradarbiauti sprendžiant dujų tiekimo klausimą. Dabar patariame Lenkijai, kad ši nuo pat pradžių užtikrintų savo naujos sutarties dėl dujų tiekimo su Rusija atitiktį Europos teisės aktų nuostatoms, kad būtų išvengta būtinybės taikyti oficialias sutarties pažeidimo procedūras.

Palankiai vertiname šio Parlamento raginimą vadovautis vieningu europiniu požiūriu, skubiau imtis prevencijos veiklos, pateikti naujų techninių sprendimų variantų, pvz., dėl pajėgumo transportuoti dujas priešinga kryptimi, infrastruktūros išplėtimo ir bendros Europos išorės politikos energetikos srityje. Taip pat remiame Parlamento pasiūlymą dėl vidaus rinkos sukūrimo ir jos veikimo stebėsenos. Privalomi būtinieji reikalavimai dėl dujų tiekimo kiekvienam privačiajam namų ūkiui taip pat rodo, kad Europa įsipareigoja būti solidari su savo piliečiais ir prisiima atsakomybę už juos. Visoje Europoje privaloma tvarka turės būti saugomos dujų atsargos, kurių turės pakakti, kad esant ypatingosioms aplinkybėms, pvz., išėjus iš rikiuotės infrastruktūros objektams, esant temperatūros svyravimams arba labai išaugus gamtinių dujų poreikiui, dujos galėtų būti nepertraukiamai tiekiamos 30 dienų. Trisdešimties dienų saugumo laikotarpis nėra tikroji saugumo priemonė, bet turėdami šias atsargas galėsime labiau pasitikėdami savimi laukti artėjančios žiemos ar galimų krizių.

Turėtume labiau stengtis kalbėti vienu balsu, susitarti tarpusavyje dėl bendros pozicijos, kaip kad šiuo atveju, ir sudaryti vieningą frontą išorės pasauliui.

Nemažai reglamente numatytų priemonių, įskaitant priemones, susijusias su gamtinių dujų tiekimo infrastruktūra ir pajėgumu transportuoti dujas priešinga kryptimi, jau įgyvendinamos. Šiuo metu remiame 31 dujų sektoriaus projektą, įgyvendinamą naudojant Parlamento skirtas lėšas. Šiems viešojo ir privačiojo sektorių lėšomis įgyvendinamiems projektams paremti iš viso skirta 1,4 mlrd. EUR. Per pastaruosius mėnesius pasiekėme daug šiame reglamente numatytų tikslų, tačiau dar daug kas lieka nepadaryta. Esu tikras, kad šis reglamentas nebus paskutinis žodis šiuo klausimu. Todėl po dvejų ar trejų metų man bus įdomu pamatyti tarpinės reglamento įgyvendinimo peržiūros rezultatus ir galimą šio reglamento tęsinį ir tikslų atitinkamų planų suderinimą bei išplėtimą.

Norėtume, kad reglamentas būtų pradėtas taikyti netrukus po to, kai bus priimtas. Komisija nori imtis veiksmų kuo anksčiau, kad būtų užtikrintas vieningas požiūris į mūsų išorės santykius energetikos srityje. Įgyvendinant reglamentą Komisijos vadovaujama Dujų tiekimo koordinavimo grupė, susitinkanti kartą per mėnesį, turės atlikti svarbesnį vaidmenį. Džiaugiamės, kad bus bendradarbiaujama ne tik Europos, bet ir regioniniu lygmeniu. Vienas iš tokio bendradarbiavimo pavyzdžių – bendras trijų Baltijos valstybių, t. y. Estijos, Latvijos ir Lietuvos, bandomasis projektas, vykdomas įgyvendinant Baltijos energijos rinkos jungčių planą (BEMIP). Trumpai kalbant, mums reikia regioninių sprendimų, įgyvendinamų bendru europiniu mastu.

Galiu patikinti jus, jog Komisija nori, kad būtų surengtos išsamios diskusijos infrastruktūros klausimu. Infrastruktūrai skirto dokumentų rinkinio, kurį ketiname pateikti jums lapkričio mėn., ir kito finansavimo laikotarpio aptarimas – tinkama proga pradėti tokias diskusijas.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Bogusław Sonik, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonės referentas.(PL) Europos piliečiai tikisi iš Europos Sąjungos priemonių ir sprendimų, kurie akivaizdžiai ir konkrečiai išreikštų mūsų valią imtis kolektyvinio viršnacionalinės infrastruktūros valdymo užduoties. Šis reglamentas šiuos lūkesčius atitinka. Tai ypač susiję su transportu ir galimybe greitai pasiekti bet kokią paskirties vietą Europoje keliaujant greitaisiais traukiniais, keliais ir oro transportu, taip pat su saugumu, įskaitant energetinį saugumą.

Keletą metų kalbėjome Parlamente apie tai, kad energijos tiekimas turėtų būti laikomas strategiškai politiniu klausimu. Europa neturi būti priklausoma nuo vienintelio tiekėjo, bet būtent tokioje padėtyje yra Vidurio ir Rytų Europos šalys, didžiąją tiekiamų energijos išteklių dalį gaunančios iš Rusijos. Įmonė „Gazprom“ ne kartą parodė, kad laiko dujas strateginiu ginklu, kurį naudoja sudarydama dujų tiekimo kliūtis, kad padidintų Maskvos politinę įtaką. Mes, lenkai ir Lenkijai atstovaujantys EP nariai, paraginome atkreipti dėmesį į egoistinius tikslus, kurių siekiama Šiaurės Europos dujotiekio tiesimo projektu – investicija, padaryta nepasitarus su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis.

Šiandien priimamas reglamentas dėl solidarumo dujų tiekimo srityje reiškia, kad Europa suvokė, jog tik dirbdami išvien galėsime sukurti veiksmingą ir abipusiškai naudingą dujų pirkimo ir skirstymo sistemą – sistemą, pagal kurią nė viena šalis, likusi be dujų, nebūtų palikta viena bėdoje. Tačiau siekiant užtikrinti veiksmingą šio reglamento nuostatų įgyvendinimą reikia politinės vyriausybių valios ir Europos Sąjungos finansinių pastangų.

 
  
MPphoto
 

  Sandra Kalniete, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonės referentė.(LV) Dėkoju, pone pirmininke. Šis pranešimas labai svarbus ir džiaugiuosi matydama, kad Parlamento rezoliucijoje atsižvelgta į problemas, keliančias rūpestį valstybėms narėms, kurios energetiniu požiūriu yra atskirtos, nes daugiausia priklauso nuo trečiųjų šalių tiekiamų energijos išteklių ir neturi jungčių su kitų Europos Sąjungos valstybių narių infrastruktūra. Tikiuosi, kad priėmus šį reglamentą bus galima įgyvendinti bendrus energetikos politikos projektus. Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto vardu džiaugiuosi galėdama atkreipti dėmesį į įvairius reglamento aspektus, kuriuos Parlamentas patobulino. Pirma, vartotojų, kuriems ypatingosios padėties atveju užtikrinamas dujų tiekimas, kategorija dabar apibrėžta tiksliau ir aiškiau. Antra, numatytos dvi galimybės: tiek išvengti būtinybės taikyti solidarumo principą, tiek sustiprinti ir sukonkretinti jo veikimą pabrėžiant regioninio bendradarbiavimo ir didesnių Komisijos įgaliojimų bei atsakomybės svarbą. Galiausiai sprendžiant tiekimo sutrikimo problemą prioritetas dabar nedviprasmiškai bus teikiamas rinka grindžiamoms priemonėms, o ne mechanizmams, kurie nėra grindžiami rinka. Šie mechanizmai turi būti taikomi tik tuo atveju, jeigu rinka nepajėgi užtikrinti tiekimo saugomiems vartotojams. Baigdama norėčiau padėkoti A. Vidal-Quadrasui už puikų bendradarbiavimą.

 
  
MPphoto
 

  Jacek Saryusz-Wolski, Užsienio reikalų komiteto nuomonės referentas. – Pone pirmininke, energetinis saugumas – vienas iš svarbiausių elementų užtikrinant saugią ateitį. Tai viešoji gėrybė, kurią ES privalo suteikti savo piliečiams. Kalbama ne apie tai, ar Bendrija turėtų imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas valstybių narių saugumas energetikos srityje, o apie tai, kaip tai turėtų būti padaryta. Tam reikia dviejų dalykų: pirma, tinkamų teisės aktų, antra, politinės vizijos ir valios juos įgyvendinti.

Dėl teisės aktų rinkinio, dėl kurio pranešėjas A. Vidal-Quadras labai veiksmingai suderėjo, manyčiau, kad, palyginti su pirminiu siekiu, pavyko susitarti dėl dviejų trečdalių tikslo užtikrinti energetinį saugumą visoje ES. Šiame teisės aktų rinkinyje pateiktos plataus užmojo nuostatos, susijusios su infrastruktūra, nustatyta Bendrijos reakcijos į ypatingąją padėtį sistema ir įtraukta privaloma nuostata dėl Sutarties 194 straipsnyje įtvirtinto solidarumo principo taikymo.

Tačiau į rinkinį neįtraukta keletas svarbių klausimų, ypač susijusių su ES energetikos politikos išorės aspektu. Reglamente nieko nekalbama apie Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai vaidmenį ir tik miglotai užsimenama apie pietinį dujų koridorių, dujotiekio „Nabucco“ projektą ir bendradarbiavimą su mūsų EKP partneriais.

Tačiau visą tekstą apskritai vertinu kaip didžiulę pažangą, gal teisingiau būtų pasakyti, kaip priemonę jai pasiekti, jeigu reglamentas bus tinkamai įgyvendinamas.

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 

  Herbert Reul, PPE frakcijos vardu.(DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau padėkoti šio Parlamento nariams, kurie įdėjo tiek daug pastangų rengdami šį projektą, ir ypač A. Vidal-Quadrasui. Tai įrodo, kad Europos politinė sistema pajėgi reaguoti į krizes ir pateikti naudingų sprendimų.

Tokių energijos tiekimo saugumo krizių patyrėme ne vieną, todėl energijos tiekimo saugumo problema tapo daug aiškesnė. Buvome priversti veikti ir ėmėmės būtinųjų veiksmų. Radome sprendimų, kurie nėra paprasti, kurie susiję su naujomis priemonėmis ir kuriais – iš visų aspektų šis man įdomiausias – ne tik nustatomi europiniai infrastruktūros standartai, ne tik sukuriamos bendros krizių prevencijos taisyklės ir parengiamas veiksmų ypatingosiomis aplinkybėmis planas, ne tik užtikrinama, kaip teisingai paminėjo G. Oettinger, galimybė krizės sąlygomis garantuoti piliečiams energijos tiekimo saugumą trisdešimties dienų laikotarpiu, bet ir kurie rodo, kad sugebame susitarti ir rasti perspektyvių kompromisų. Tai buvo sunkus procesas, bet dabar aišku, kad didžiausias dėmesys turi būti sutelktas į tinklus statančių ir valdančių įmonių vaidmenį ir funkcijas. Kitas svarbus aspektas – tai, kad reglamente užtikrinamas politikos lankstumas ir aiškiai duodama suprasti, jog mes neprimetame reikalavimų, pvz., reikalavimo užtikrinti pajėgumo transportuoti dujas priešinga kryptimi lankstumą, kurių laikytis neapsimoka ir kurie nebėra protingi ir praktiški. Nesakome, kad viskas turi būti padaryta bet kuria kaina, bet pasiliekame galimybę vertinti atskirus atvejus ir gerinti bendradarbiavimą regionuose.

Ne mažiau svarbu yra tai, kad reglamente nurodoma, jog valstybės narės, nors ir privalo žinoti savo pareigas, negalėdamos rasti būtinųjų sprendimų gali prašyti Komisijos, kad ši imtųsi papildomo darbo. Komisijos vaidmuo sustiprintas, bet ji nėra vienintelė sprendimų priėmėja. Jos pareiga priimti sprendimus ir tarti paskutinį žodį tais atvejais, kai kiti sprendimai nebėra įmanomi. Mums reikia lankstumo ir sistemų priimtina kaina. Galiausiai, bet ne mažiau svarbu, privalome užtikrinti, kad sprendimai būtų įgyvendinti. Tai gera žinia iš Briuselio visiems Europos piliečiams.

 
  
MPphoto
 

  Hannes Swoboda, S&D frakcijos vardu.(DE) Pone pirmininke, pirmiausia, žinoma, norėčiau nuoširdžiai padėkoti A. Vidal-Quadrasui už gerą pranešimą ir ypač už produktyvų bendradarbiavimą su šešėliniais pranešėjais. Taip pat norėčiau padėkoti komiteto pirmininkui, pirmininkavusiam susitikimuose su pirmininkaujančios Ispanijos atstovais.

Mums pavyko pasiekti gerą rezultatą. Žinoma, visa tai susiję su Europos solidarumu, o tai yra pagrindinis dalykas, taip pat su bendrais dujotiekių tiesimo projektais, su pajėgumu transportuoti dujas priešinga kryptimi ir, o tai svarbiausia, su pažeidžiamų vartotojų apsauga. Kaip minėta, visa tai tiesiogiai numatyta teisės akte. Kai kas šiuos tikslus vertina kritiškai, bet jie labai svarbūs, nes jais siunčiamas aiškus signalas.

G. Oettinger jau pradėjo žvelgti į ateitį ir pasakė, kad šiuo teisės aktu istorija nesibaigs. Šiuo požiūriu norėčiau jį paremti. Turėtume žengti toliau. Neseniai J. Delors’o vadovaujama grupė pateikė pranešimą dėl galimybės įsteigti Europos energetikos bendriją. Žinau, kad mūsų frakcijos pirmininkas šį sumanymą vertina labai palankiai. Džiaugiuosi, kad jis yra tokios nuomonės, nes manau, kad nekeičiant Steigimo sutarties nuostatų įsteigta Europos energetikos bendrija būtų labai svarbus indėlis toliau vienijant Europą. Taip pat svarbu, kad nenuklimptume diskusijose dėl Steigimo sutarties pakeitimų. Solidarumui iš tikrųjų turi būti teikiama pirmenybė.

Antra mintis, kuria norėjau pasidalyti, susijusi su vieningu frontu ir vidaus, ir išorės lygmeniu. Ką šiuo atveju turiu galvoje sakydamas „vidaus lygmuo“? Turiu galvoje susitarimą dėl to, kiek papildomos infrastruktūros mums reikia, ir apie tai G. Oettinger taip pat kalbėjo. Kuo daugiau naudosime saulės ir vėjo energijos, tuo labiau turėsime plėtoti savo infrastruktūrą, nes užtikrinę didesnes energijos kaupimo galimybes taip pat turėsime užtikrinti, kad kiti energijos gamintojai galėtų tiekti energiją, jeigu dabar turimos saulės ir vėjo energijos nepakaks. Todėl Europai labai svarbu turėti šį bendrą infrastruktūros tinklą.

Žinoma, taip pat turime sudaryti išorės pasauliui vieningą frontą. Kuriame bendrą energijos rinką, kurios kitos šalys neturi. Rusija neturi bendros atviros rinkos, tačiau ji turi valstybines monopolijas. Jeigu norime pasipriešinti šiai monopolinei sistemai, turime veikti išvien remdamiesi bendra Europos išorės politika energetikos srityje ir galbūt vieningu Europos dujų sektoriuje veikiančių įmonių požiūriu, kad galėtume užtikrinti dujų tiekimą geresne kaina ir geresnėmis sąlygomis, ir, žinoma, remdamiesi bendrais infrastruktūros plėtojimo projektais, pvz., dujotiekio „Nabucco“ tiesimo projektu. Manau, būtent todėl turime judėti bendros Europos energetikos politikos link.

 
  
MPphoto
 

  Adina-Ioana Vălean, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, pirmiausia turiu padėkoti pranešėjui A. Vidal-Quadrasui už puikų darbą rengiant šį pranešimą. Kiekviena žiema primena mums, kad Europa yra priklausoma nuo Rusijos, Ukrainos ir kitų šalių tiekiamų gamtinių dujų. Energijos tiekimo saugumo klausimas tapo prioritetinis ES ir tai labai sveikintina.

Šis teisės aktas – teigiamas žingsnis siekiant sumažinti Europos pažeidžiamumą ir užtikrinti mūsų piliečiams, kad rimto gamtinių dujų tiekimo sutrikimo atveju tiekimas jiems bus užtikrintas ir kad solidarumas nugalės. Bet turi būti padaryta daugiau. Turime tęsti energijos tiekimo šaltinių ir trasų įvairinimą. Energijos tiekimo saugumo sąvokos reikšmės skiriasi ir tai priklauso nuo to, ar esate rumunas, olandas ar suomis. Atsižvelgiant į tai, kad mūsų valstybių narių geopolitinė padėtis skiriasi, tiekimo saugumo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis europiniu požiūriu, o tam reikia turėti visapusiškai veikiančią bendrą energijos rinką.

Tai, kad ES tebėra daug protekcionistinių kliūčių, nėra sensacinga žinia. Protekcionizmas, dėl kurio kainos išlieka aukštos ir kyla grėsmė energijos tiekimo saugumui, kenkia rinkai, taigi ir vartotojams. Tačiau teigti, kad politikai neturėtų kištis į energetikos sritį, yra tikra sensacinga žinia ir tai sakau labai aiškiai. Kasdieną mus pasiekia žinios apie neaiškias sutartis, sandorius, monopolijas ir politinius susitarimus, sudarytus už uždarų durų.

Rumunijoje mūsų energetikos strategiją formuoja keli asmenys iš Saugumo tarybos, kuriai vadovauja prezidentas. Atskaitomybė? Ne rumunams. Demokratija? Ne rumunams. Bet mokėti už šios politikos padarinius metų pabaigoje gavus didžiules sąskaitas už dujas tenka būtent jiems, Rumunijos piliečiams.

Atėjo laikas iš valstybių narių pareikalauti daugiau skaidrumo, atskaitomybės ir demokratijos įgyvendinant energetikos politiką, kitaip negalėsime pagerinti vartotojų padėties. Kainas turi reguliuoti laisvoji rinka – jai neabejotinai pavyks geriau nei politikams. Mums reikia, kad Komisija panaikintų protekcionistines kliūtis ir uždraustų protekcionistinį elgesį.

 
  
MPphoto
 

  Claude Turmes, Verts/ALE frakcijos vardu.(DE) Pone pirmininke, sveikinu A. Vidal-Quadrasą ir visus derybų dėl šio reglamento dalyvius. Taip pat norėčiau pasveikinti Tarybai pirmininkaujančią Ispaniją, kurios atstovai iš tikrųjų padėjo mums padaryti sparčią pažangą šioje srityje. Mums pavyko užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp vidaus rinkos ir perspektyvinio planavimo, taip pat tarp regioninio lygmens ir Europos apskritai. Taip pat džiaugiuosi, kad sričiai, susijusiai su pajėgumu transportuoti dujas priešinga kryptimi, kurioje padarėme didžiausią pažangą, reglamente tenka labai svarbus vaidmuo.

Žvelgdamas į ateitį norėčiau pakalbėti trimis klausimais. Pirma, dėl infrastruktūros. Matome galimybę išplėtoti jungtis šiaurės–pietų kryptimi, ypač Lenkijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje. Mums labai svarbu turėti daugiau jungčių šiaurės–pietų kryptimi. Kalbant apie dujų saugojimą, mums reikia apsvarstyti klausimą, kurį pabrėžė H. Swoboda. Jeigu į elektros rinką bus tiekiama daugiau elektros, pagamintos deginant gamtines dujas, o tai atrodo visai tikėtina, mums reikės trumpalaikių saugyklų. Turime įvertinti savo infrastruktūrą ir nustatyti, ar mūsų turimos saugyklos yra trumpalaikės, ar ilgalaikės, nes mums reikės daugiau trumpalaikių saugyklų.

Antra, mano nuomone, mes visiškai neturime tinkamų duomenų, kuriais remdamiesi galėtume įvertinti gamtinių dujų poreikį. Kokį poveikį daro ES direktyva dėl pastatų energinio naudingumo? Kokį poveikį gamtinių dujų poreikiui turės tokios šalies kaip Vokietija tikslas užtikrinti, kad po 2050 m. visi pastatai, ir esami, ir nauji, būtų nulinės energijos? PRIMES modelis nėra išsamus ar pakankamai nepriklausomas, nes jį sukūrė tie patys asmenys, kurie parengė scenarijus, skirtus Europos energetikos pramonės sąjungai (EURELECTRIC). Tai reiškia, kad mums reikia geresnių duomenų, kad būtų išvengta nereikalingų investicijų.

Trečia, 2011 m. vasario 4 d. numatytas valstybių vadovų susitikimas. Manau, prieš šį svarbų aukščiausiojo lygio susitikimą Komisija turėtų pateikti mums dokumentą, kuriame turėtų būti pateiktas naujas pasaulio dujų rinkos įvertinimas. JAV atradus skalūninių dujų išteklių, suskystintų dujų pasiūla išaugo. Ką tai reikš mums, jeigu atrasime skalūninių dujų išteklių Europoje? Mums reikia dokumento iš Komisijos, kuriame valstybių vadovams būtų pateiktas dabartinės pasaulio dujų rinkos padėties įvertinimas. Mano nuomone, dabar ji daug geresnė nei prieš dvejus ar trejus metus.

 
  
MPphoto
 

  Konrad Szymański, ECR frakcijos vardu.(PL) A. Vidal-Quadras neabejotinai vertas padėkos, nes jis yra ne tik pagrindinis derybose su Taryba pasiekto kompromiso ramstis, bet ir pagrindinis labai plataus šio Parlamento politinių jėgų sutarimo ramstis. Tai labai svarbu. Europos konservatorių ir reformuotojų frakcija remia šį kompromisą nepaisydama to, kad Parlamentas pradžioje siūlė daug platesnio užmojo priemones, ypač susijusias su infrastruktūros objektų statyba, taip pat su Europos Parlamento politiniu dalyvavimu sprendžiant krizių, įskaitant tarptautinio masto krizes, problemą.

Galima pasakyti, kad pirminiame rezoliucijos variante buvo nustatyta daugiau prievolių ir įmonėms, ir valstybėms narėms. Šiandien mums pateiktame pasiūlyme numatyta daugiau pasirinkimo galimybių. Telieka tikėtis, kad tai netaps pretekstu ir įmonėms, ir valstybėms narėms tęsti abejingumo politiką, abejingumo Rusijos piktnaudžiavimui dujų ginklu Rytų Europoje politiką. Telieka tikėtis, kad Europos Komisija ryžtingai kovos su Rusijos piktnaudžiavimu savo monopolistine padėtimi, nes įmonė „Gazprom“ taip pat turi politinių priežasčių ne tik siekti išlaikyti visišką dujotiekių kontrolę, įskaitant dujotiekius, esančius Europos Sąjungos teritorijoje, bet ir siekti išlaikyti visišką žaliavų, įskaitant žaliavas, parduodamas ES rinkoje, kontrolę. Tai vyksta bendros rinkos sąskaita, tai vyksta konkurencijos ir vartotojų teisių sąskaita, tai vyksta šiuolaikinių technologijų plėtojimo dujų sektoriuje sąskaita.

Žinoma, reglamentas galėtų būti geresnis, bet vis dėlto jis išlieka svarbiausia Europos Sąjungos energetikos politikos galimybe ir garantija dujų tiekimo krizės akivaizdoje, todėl šiandien balsuodamas šis Parlamentas turėtų jį kuo plačiau paremti.

 
  
MPphoto
 

  Jacky Hénin, GUE/NGL frakcijos vardu.(FR) Pone pirmininke, ar turime užtikrinti energetinį saugumą ir savo energetikos sistemos nepriklausomybę? Taip, turime. Tačiau siekiant visapusiškai užtikrinti saugumą ir nepriklausomybę, labai svarbu apsaugoti gamtines dujas ir kitus energijos išteklius nuo spekuliacinių rinkų keliamų rimtų problemų paskelbiant šiuos išteklius viešuoju turtu ir sudarant susitarimus dėl tarifų, kuriuose būtų paisoma šalių gamintojų piliečių interesų ir kuriais būtų užtikrintas energijos išteklių tiekimo Europos vartotojams saugumas. Tai galėtų būti Parlamentui ir Tarybai pavaldžios Europos energetikos agentūros misija.

Europos Sąjunga neturi veikti kaip tarptautinių dujų ir naftos įmonių atstovė, ypač po ką tik įvykusios nelaimės Floridos pakrantėje. Tarptautinėms įmonėms nerūpi vartotojų interesai. Jos tik tarnauja savo akcininkams visiškai negerbdamos dujas gaminančių šalių piliečių teisių naudoti savo gamtos išteklius savo nuožiūra.

Priešingai nei mūsų pranešėjas, nesu įsitikinęs, kad laisvoji rinka ir nereguliuojama privačių dujų pramonės įmonių veikla yra veiksniai, kurie padėtų užtikrinti dujų tiekimo saugumą Europos Sąjungoje. Siekdami užtikrinti dujų tiekimą visiems Europos Sąjungos piliečiams, turime nacionalizuoti dideles dujų įmonių grupes ir jų pagrindu įsteigti Europos interesams atstovaujančią įmonių grupę, kurios veikla būtų kontroliuojama daugiašaliu ir pirmiausia visuomenės lygmeniu.

 
  
MPphoto
 

  Niki Tzavela, EFD frakcijos vardu.(EL) Pone pirmininke, norėčiau pasveikinti A. Vidal-Quadrasą parengus puikų pranešimą, kuris padės mums sutvarkyti savo vidaus rinką. Tačiau norėčiau paaiškinti vieną dalyką: net ir turint lakią vaizduotę negalima teigti, kad Europa išsprendė pagrindinę alternatyvių dujų tiekėjų problemą.

Priešingai, pagalvojus apie tiekėjus, kurių mums reikia siekiant užtikrinti, kad Europoje planuojami tiesti dujotiekiai galėtų veikti visu pajėgumu, man atrodo, kad tebeturime vieną tiekėją. Kad suprastumėte, kaip veiksmingai Rusija mus apsupo, paminėsiu faktą, kad Rusija pasirūpino sudaryti susitarimų dėl dujų tiekimo su kiekvienu galimu Europos tiekėju – net su Iranu. Neprieštarauju tam, bet tokiomis aplinkybėmis, pone Komisijos nary, mums reikia pasiūlymo dėl prekybos ryšių, grindžiamų bendrais interesais su Rusija, kurį turėtumėte parengti kartu su A. Tajani, kad galėtume ją taip pat apriboti ekonominiu požiūriu.

Mano klausimas toks: ar apsvarstėte galimybę paspartinti veiksmų suskystintų gamtinių dujų sektoriuje plano įgyvendinimą? Yra tiekėjų Šiaurės Afrikoje ir Golfo srovės pakrantėje. Ar ketinate įrengti daugiau suskystintų gamtinių dujų terminalų Viduržemio jūroje? Alternatyvių tiekėjų yra ir norėčiau paprašyti jūsų šį klausimą deramai apsvarstyti.

 
  
MPphoto
 

  Béla Kovács (NI).(HU) Ponios ir ponai, dėl visuotinės prekybos gamtinėmis dujomis plėtros ir jos internacionalizavimo kilo pavojus, kad konfliktai, nesvarbu, koks būtų jų pobūdis: tarptautinis, politinis ar ekonominis, turės tiesioginės ar netiesioginės įtakos vieningai gamtinių dujų rinkai keldami grėsmę jos veikimui, taigi ir gamtinių dujų tiekimo saugumui. Bet kokio modelio gamtinių dujų rinka sugebės sureguliuoti tik trumpalaikio pajėgumo, tiekimo valdymo, technines ir technologines bei kainų skirtumo problemas ir pabandys sumažinti bendrą paslaugų kainą. Todėl tiekimo saugumas turi būti apibrėžtas kaip garantija, kad vartotojai, kuriems reikia nepertraukiamo tiekimo, nuolat turės galimybę gauti būtinąjį gamtinių dujų kiekį priimtinomis kainomis. Formuojant gamtinių dujų tiekimo saugumo politiką ypač svarbu atsižvelgti į buitinius vartotojus, priklausomus nuo temperatūros svyravimų ir neturinčius galimybės gauti energijos iš kitų šaltinių. Šie vartotojai patys nepajėgūs kovoti už savo energetinį saugumą. Šiandien rinka visiškai liberalizuota, todėl valstybė, jos vyriausybė ir reguliavimo institucijos privalo užtikrinti, kad sutartyse dėl visuotinės svarbos paslaugų teikimo būtų nustatyti visi priimtini paslaugos teikimo reikalavimai.

 
  
MPphoto
 

  Arturs Krišjānis Kariņš (PPE).(LV) Pone pirmininke, Komisijos nary, mes visi esame priklausomi. Europoje esame priklausomi nuo trečiųjų šalių tiekiamos energijos. Ypač esame priklausomi gamtinių dujų sektoriuje ir, žinoma, esame tiesiogiai priklausomi nuo vienos šalies tiekėjos – būtent Rusijos. Žinoma, kad Rusija, kaip šalis tiekėja, gali būti problemiška. Pvz., dėl Rusijos ir Ukrainos ginčo keletas ES valstybių narių 2009 m. sausio mėn. liko be gamtinių dujų. Kaip išspręsti problemą? Sprendimas, žinoma, dvejopas. Pirma, kaip ne vienas kalbėtojas sakė, tiekimo įvairinimas. Antra, vidaus rinkos ir jungčių plėtojimas. Taigi kalbėdami apie bendrą Europos energetikos politiką iš tikrųjų kalbame apie būtinybę sukurti veikiančią vidaus rinką, kuri mus apsaugotų. Kur glūdi problema? Problema ta, kad keletas Europos šalių ir regionų yra visiškai atskirti nuo likusios Europos Sąjungos dalies. Būtent Baltijos šalys yra visiškai atskirtos ir visiškai priklausomos nuo Rusijos tiekiamų gamtinių dujų. Dėl to, pvz., vartotojai Baltijos valstybėse šiuo metu moka už gamtines dujas 30 proc. daugiau nei tokie patys vartotojai Vokietijoje. Taigi esu nuoširdžiai įsitikinęs, kad šis reglamentas, kurį pasiūlė Komisija ir kurį galutinai parengė A. Vidal-Quadras, yra žingsnis teisinga kryptimi. Ši kryptis teisinga, bet turime ja eiti iki galo. Privalome padaryti galą įvairių valstybių narių energetinei atskirčiai investuodami į infrastruktūrą, kad galėtume turėti bendrą rinką ir taip sudaryti būtinąsias sąlygas laisvajai vidaus rinkai, kuri padėtų užtikrinti gamtinių dujų tiekimo saugumą. Ačiū.

 
  
MPphoto
 

  Teresa Riera Madurell (S&D).(ES) Pone pirmininke, Komisijos nary, Parlamentui šiandien čia priminta apie tai, kad po 2009 m. sausio mėn. krizės suvokėme ne tik tai, kad energetiniu požiūriu esame priklausomi. Taip pat supratome, kad šią problemą iš esmės lemia tai, jog mus skiria sienos. Ispanija, pvz., negali padėti dėl krizės nukentėjusioms naujosioms valstybėms narėms nepaisant to, kad turi išteklių.

Norėčiau priminti jums, ponios ir ponai, nors tai galbūt akivaizdu, kad siekiant užtikrinti solidarumą ES viduje būtina turėti galimybę lengvai transportuoti gamtines dujas visoje ES teritorijoje be jokių techninių ar sutartinių kliūčių ir pirmiausia naudojant tarpvalstybines jungtis, kurios šiuo metu anaiptol nėra tinkamiausios.

Būtent tai yra tikroji šio reglamento vertė, nes jame aiškiai susieti jungčių statybos ir tiekimo saugumo klausimai pabrėžiant būtinybę įvairinti tiekimo šaltinius ir padaryti viską, kad neliktų „energetinių salų“.

Baigiant leiskite, pone pirmininke, padėkoti Komisijai, A. Vidalui-Quadrasui ir Tarybai pirmininkaujančiai Ispanijai už tai, kad solidarumui energetikos srityje dabar suteiktas konkretus turinys ir tai padaryta per rekordinį laiką.

 
  
MPphoto
 

  Jorgo Chatzimarkakis (ALDE).(DE) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti G. Oettingeriui ir pasveikinti A. Vidal-Quadrasą parengus pranešimą. Padedant Tarybai pirmininkaujančiai Ispanijai pavyko parengti labai tinkamą dokumentą. Gamtinės dujos yra labai svarbus energijos šaltinis ir jo svarba vis didėja. Kalbėtojas C. Turmes pasakė, kad privalome pakeisti savo požiūrį į padėtį gamtinių dujų sektoriuje. Šalyje, kuriai aš atstovauju, pusė visų namų ūkių priklauso nuo gamtinių dujų, bet 40 proc. suvartojamų dujų atgabenama iš Rusijos.

Būtent todėl svarbu papildyti šiuo metu galiojančią direktyvą nauju teisės aktu. Priimti tokį papildomą teisės aktą taip pat teisinga. Šis teisės aktas suteiktų mums galimybę parengti prevencijos veiksmų planus, prevencines priemones ir veiksmų ypatingosiomis aplinkybėmis planus, pritaikytus trims skirtingiems krizės pavojingumo lygmenims. Nenorime, kad pasikartotų 2009 m. žiemą matytas vaizdas, kai mus ištiko gamtinių dujų tiekimo krizė. Nenorime matyti, kaip šąla mūsų Europos partneriai ir kaimyninės Europos šalys. Todėl šis pranešimas yra mūsų bendros europinė atsakomybės – atsakomybės ne tik už ES valstybes nares, bet ir už kaimynines šalis – elementas.

Ponios ir ponai, šis teisės aktas tinkamas, bet mums reikia kitų tiekimo trasų. Todėl palankiai vertinu G. Oettingerio pareiškimą, kad visos priemonės, susijusios su infrastruktūra, kurių kelios, įskaitant dujotiekius „Nabucco“, „Nord Stream“ ir „South Stream“, čia buvo paminėtos, sulauks paramos. Taip galėsime turėti įvairesnių tiekimo trasų ir užtikrinti, kad nebūtume priklausomi nuo vieno tiekėjo. Tačiau mums reikia gamtinių dujų saugyklų. Mums neabejotinai reikia daugiau saugyklų. Vokietijoje turime gamtinių dujų atsargų, kurių pakanka patenkinti 70 dienų poreikiui, bet taip yra ne kiekvienoje šalyje. Turime nustatyti reikalavimus dėl gamtinių dujų atsargų, kurie galiotų kiekvienoje šalyje. Kitas klausimas – energijos rūšių derinys. Tai tebėra mūsų didžiausias iššūkis, kurį turime įveikti bendromis jėgomis. Labai dėkoju ir tikiuosi, kad naujasis teisės aktas bus sėkmingai įgyvendintas.

 
  
MPphoto
 

  Evžen Tošenovský (ECR). (CS) Pone pirmininke, Komisijos nary, 2009 m. žiemą Europą ištiko problema, susijusi su ribotu gamtinių dujų tiekimu iš Rusijos, kurią vadiname 2009 m. sausio mėn. gamtinių dujų tiekimo krize. Tačiau turime būti labai atsargūs, nes ši krizė bet kuriuo atveju paveikė ne visą Europą ir, kaip rodo tyrimai, tai buvo veikiau struktūrinė problema. Todėl neturėtume beatodairiškai pulti visko reguliuoti, nes jeigu turėsime daug ar per daug saugyklų ir tiekimo reguliavimo taisyklių, gamtinių dujų kainos išaugs, o dėl to nukentės galutiniai vartotojai ir, žinoma, bus pakenkta mūsų konkurencingumui.

Mano nuomone, pranešime pateikta labai protinga išvada, kad būtina išlaikyti viso sprendimo lankstumą. Taip pat labai džiaugiuosi Komisijos nario G. Oettingerio nuomone, kad vėliau bus būtina įvertinti pranešimo dėl dujų kainų poveikį ir bendrą priimtų priemonių dėl dujų rinkos įgyvendinimo rezultatą.

 
  
MPphoto
 

  Fiorello Provera (EFD).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, Europos gamtinių dujų gamybos mastas nuolat mažėja, o energijos poreikis didės, pirmiausia artimiausioje ateityje, kai ekonomika, kaip visi tikimės, atsigaus.

Todėl labai svarbu įgyvendinti politikos priemones, kurios padėtų užtikrinti gausų ir saugų gamtinių dujų tiekimą, ypač krizės sąlygomis, kai dujų tiekimas priklauso nuo išorinių geopolitinių veiksnių.

Šis reglamentas padės labai pagerinti suinteresuotųjų subjektų dujų sektoriuje koordinavimą ir užkirsti kelią, kad tokia padėtis, kuri, pvz., susidarė įvykus Rusijos ir Ukrainos krizei, nepasikartotų, tačiau neginčijant kiekvienos valstybės narės prerogatyvų energetikos srityje.

Sveikinu pranešėją A. Vidal-Quadrasą ir dėkoju jam už tai, kad atsižvelgė į kai kuriuos pakeitimus, kurie mums tokie svarbūs. Taip pat džiaugiuosi Komisijos nario raginimu užtikrinti didesnį ir glaudesnį regioninį bendradarbiavimą ir dėkoju jam už dėmesį šiam klausimui.

 
  
MPphoto
 

  Nick Griffin (NI). – Pone pirmininke, teisininkai sekioja paskui greitosios pagalbos automobilius: įvykus nelaimingam atsitikimui, jie kaip parazitai subėga norėdami pasipelnyti iš kitų nelaimės. Europos Sąjungos advokatai yra genialūs nelaimingų atsitikimų medžiotojai: kiekviena krizė nuo fantazijų apie žmogaus sukeltą pasaulio klimato šilimą iki žemės drebėjimų ir miškų gaisrų tampa dingstimi užgrobti dar daugiau valdžios.

Rusijos ir Ukrainos gamtinių dujų tiekimo krizė buvo dirbtinė problema, kurią sukėlė neokonservatorių kišimasis į Rytų Europos politiką. Užuot liovusis „erzinti lokį“ ir leidusi Europos valstybėms laisvai pirkti gamtines dujas, kurias Rusijai reikia mums parduoti, ES naudojasi krize kaip dingstimi perimti gamtinių dujų tiekimo kontrolę į savo rankas ir įvilioti visus mus į tarpusavio priklausomybės tinklą siekiant primesti tokią Europos Sąjungą, kokiai piliečiai niekada nebūtų pritarę.

Kalbama ne apie gamtinių dujų tiekimą. Kalbama apie šliaužiančiąją galingos socialistinės centralizuotos valstybės, siekiančios apgaule užgrobti tai, ko negali gauti demokratišku būdu, tironiją. Nusimetusi pagrįstos būtinybės kaukę ji įves naujojo fašizmo režimą kaip ginklą naudodama ne ricinos aliejų, o mirtiną šaltį. Būtent todėl laisvės mylėtojai balsuos prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 

  Amalia Sartori (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti A. Vidal-Quadrasui už puikų pranešimą ir jo pripažintą gebėjimą tarpininkauti, kuris lėmė, kad šis reglamentas sulaukė mūsų plačios paramos per pirmąjį ir vienintelį svarstymą.

Aš taip pat kartu su savo delegacija ir savo frakcija noriai balsuosiu už šį reglamentą, nes, palyginti su iki šiol vykdyta politika, jis neabejotinai reiškia didelę pažangą, nors tai ir yra tik vienas svarbus žingsnis kelyje, kuriuo turėsime eiti nuolat įgyvendindami naujas plataus užmojo politikos kryptis, kaip jau pareiškė Komisijos narys.

Džiaugiuosi, kad Parlamentas viešai ir oficialiai pasirinko solidarumo vidaus rinkoje politiką ir šis pasirinkimas taip pat įspėja tuos, kurie per pastaruosius metus per dažnai spekuliavo šioje srityje. Tačiau turėtume įvairinti energijos išteklių tiekimo koridorius, šaltinius ir jų kokybę. Šiuo požiūriu manau, kad derėjo skirti daugiau dėmesio pietinio koridoriaus klausimui.

Visiškai pritariu požiūriui, kad rinka – vienintelė tikroji garantija kovojant su pavojais, susijusiais su tiekimu. Čia mums padės rinka, taigi privalome siekti užtikrinti jos konkurencingumą. Šiuo tikslu turime priimti naujus reglamentus, direktyvas, skirti finansavimą, sukurti daugybę tinklų ir rasti daugybę tiekimo šaltinių, kad tiekimo šaltinių ir tinklų monopolijos šiame sektoriuje nebebūtų.

 
  
MPphoto
 

  Marek Siwiec (S&D).(PL) Gamtinių dujų tiekimo saugumas – išskirtinis ir strateginis klausimas. Šį klausimą sprendė iš viso keturi komitetai. Sakote, kad komitetai dirbo neilgai, bet iš viso buvo dirbta ilgai – buvo pateiktos nuomonės ir jomis pasikeista. Tai išskirtinis klausimas, nes jis susijęs su geopolitika, technologija ir inžinerija, bet taip pat, o tai svarbiausia, su Europos solidarumo pobūdžiu. Kaip toli norime eiti kurdami bendrą rinką šioje srityje? Kaip toli norime eiti veikdami išvien? Kiek didieji ir gerieji yra pasiruošę krizės sąlygomis priglausti po savo sparnu silpnus ir nepasiruošusius?

Pasiektas kompromisas. Kaip ir kiekvienas kompromisas, jis yra sveikintinas. Gerai, kad yra kompromisas. Tačiau prisiminęs pirminius plataus užmojo planus, matau, kad norėjome eiti toliau. Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijai svarbiausias žodis pranešimo pavadinime – „saugumas“. Tačiau šis žodis, rašomas iš mažosios raidės, reiškia eilinių žmonių saugumą, žmonių, kurie moka sąskaitas už energiją, skaito laikraščius ir sužino, kad kažkas gali tiesiog nutraukti gamtinių dujų tiekimą jiems. Manau, kad eilinių žmonių, tų, kurie bijo, – kiekvieną kartą atėjus žiemai bijo, kad kažkas nutrauks jiems dujų tiekimą ar kad teks mokėti didesnes sąskaitas, – interesų požiūriu šis pranešimas padės šiek tiek sumažinti jų baimę. Labai gerai, kad jis pasiūlytas tokiu pavidalu.

Tačiau taip pat atvirai pasakykime, kad diskutuojant dėl to, kas gali paskelbti ypatingąją padėtį sutrikus gamtinių dujų tiekimui ir kokiomis sąlygomis, sutarimo nebuvo. Buvo pasiūlyta, kad tai galėtų daryti viena šalis, kuriai gresia pavojus likti be gamtinių dujų. Pirmasis pasiūlymas, kuriame buvo teigiama, kad tai galėtų daryti dvi šalys, taip pat buvo atmestas. Šiandien turime miglotą apibrėžtį, pagal kurią šį klausimą svarstys kažkokie neapibrėžti organai. Taigi apibendrindamas galiu pasakyti, kad šis pranešimas – nedidelis žingsnis, bet žingsnis teisinga kryptimi.

 
  
MPphoto
 

  Norica Nicolai (ALDE).(RO) Norėčiau pabrėžti tik du dalykus: dujų tiekėjo ir tranzito šalių svarbą. Taip pat norėčiau padėkoti pranešėjui, kad suteikė mums galimybę aptarti šį klausimą ir už tai, kaip jį sprendė.

Esu pranešėja Turkmėnistano klausimu ir manau, kad ši šalis, atsižvelgiant į jos turimas atsargas ir galimybes atsiverti Europos Sąjungai, kaip kad ji atsivėrė ir kitoms Azijos šalims, ypač Kinijai, yra viena iš svarbiausių Europos Sąjungos tiekėjų. Manau, visi Europos projektai, įskaitant „Nabucco“ ir „White Stream“ projektus, priklauso nuo santykių su šia šalimi. Taigi manau, kad gerinti santykius su šalimis tiekėjomis, bet reikalaujant, kad jos laikytųsi Europos Sąjungos nustatytų standartų, labai naudinga. Šių šalių parodytas įsipareigojimas ne tik ekonominei, bet ir demokratinei bei strateginei partnerystei su Europos Sąjunga – tai santykiai, kuriuos Europos Sąjunga turi puoselėti įgyvendindama savo užsienio politiką.

Antra, norėčiau pabrėžti savo šalies Rumunijos, kaip tranzito šalies, svarbą. Manau, ir Rumunija, ir Bulgarija gali atlikti stabilizavimo vaidmenį.

 
  
MPphoto
 

  Adam Bielan (ECR).(PL) Energetinis saugumas šiandien yra viena iš svarbiausių suverenumo sąlygų. Todėl Europos Sąjunga šioje srityje turi kuo skubiau suformuoti nuoseklią politiką. Šiuo metu galiojanti direktyva dėl gamtinių dujų tiekimo, priimta 2004 m., visiškai neatitinka dabartinių grėsmių, nes ji nepadeda apsaugoti šalių, ypač Vidurio ir Rytų Europos, nuo ne vieną savaitę trunkančių gamtinių dujų tiekimo sutrikimų. Nors tai buvo skausminga patirtis, su Rusijos ir Ukrainos ginču susijusios dvi gamtinių dujų tiekimo krizės, ištikusios mus 2008 ir 2009 m., parodė, kokią didelę grėsmę jos kelia.

Galima pasakyti, kad geriau vėliau negu niekada. Džiugina tai, kad priimdami naująjį reglamentą pagaliau pradedame formuoti bendrą energetikos politiką. Tikimasi, kad šis reglamentas padės sukurti mechanizmus, leisiančius mums derinti veiksmus gamtinių dujų tiekimo krizės sąlygomis, jeigu ateityje ji pasikartotų, taip pat patobulinti tinklo infrastruktūrą, kuria bus sujungtos valstybių narių gamtinių dujų sistemos. Su Taryba suderėtas kompromisas, žinoma, nėra idealus. Manau, Europos Parlamento pradžioje pasiūlytos priemonės buvo gerokai tinkamesnės. Nepaisant to, manau, kad pateiktiems pasiūlymams, atsižvelgiant į esamus trūkumus teisės srityje, turėtų būti pritarta.

 
  
MPphoto
 

  Jaroslav Paška (EFD). (SK) Reglamente dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo pateikiamas atsakas į problemą, išryškėjusią praeitų metų pradžioje, kai mus ištiko energetikos ir gamtinių dujų tiekimo krizė.

Komisijos parengtame reglamente siūloma daugybė priemonių, kuriomis siekiama plataus užmojo tikslo užtikrinti aukštesnio lygio energetinį saugumą visoje Europos Sąjungoje. Tačiau Parlamento komitetuose turėjome patikslinti ir patobulinti pirminę daugelio pasiūlyto reglamento straipsnių formuluotę. Parlamentas turėjo tiksliau apibrėžti įmonių vaidmenį ypatingosios padėties atveju, patobulinti nuostatas apie atvejus, kai turi būti pasitelkiamas pajėgumas transportuoti gamtines dujas priešinga kryptimi, ir nustatyti principus, pagal kuriuos turėtų būti dalijamasi investicijų į naują tarpvalstybinę infrastruktūrą išlaidomis. Parlamentas nustatė Bendrijos mechanizmo, pagal kurį automatiškai skelbiama ypatingoji padėtis, veikimo sąlygas susiedamas jį su valstybių narių prevencijos veiksmų ir veiksmų ypatingosiomis aplinkybėmis planais. Parlamentas taip pat pasiūlė susitarimą dėl slaptos komercinės informacijos naudojimo, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui tokia informacija. Tačiau nepaisant didžiulių pastangų, kurias dėjo pranešėjas ir Parlamento komitetai, daugelis klausimų lieka neišspręsti. Jie daugiausia susiję su saugomų vartotojų apibrėžtimi ir N-1 standartų taikymu infrastruktūrai. Priėmę direktyvą turėsime prie šių klausimų grįžti.

 
  
MPphoto
 

  Romana Jordan Cizelj (PPE).(SL) Šiandien diskutuojame dėl dokumento, kuris turbūt yra vienas iš svarbiausių šiame plenariniame posėdyje svarstomų klausimų. Daugelis mūsų piliečių liko be šilumos šalčiausiu 2009 m. žiemos laikotarpiu, nes jų radiatoriai buvo šalti. Būtent tokiais ypatingųjų aplinkybių atvejais, kai gamtinių dujų tiekimas Europoje rimtai sutrinka, galime parodyti europinį solidarumą.

Reglamentas, dėl kurio diskutuojame, yra įrodymas, kad didžiausią dėmesį savo veikloje skiriame piliečių gerovei. Visi prie gamtinių dujų skirstymo tinklo prijungti namų ūkiai reglamente apibrėžiami kaip saugomi vartotojai. Reglamente taip pat nustatoma, kad turės būti imtasi veiksmų siekiant užtikrinti, kad esant ypatingosioms aplinkybėms šie vartotojai gautų pakankamą gamintinų dujų kiekį. Tai reiškia, kad turime tobulinti ir valstybių narių infrastruktūrą, ir tarpvalstybines jungtis. Turime užtikrinti tinkamą žiedinio dujotiekių tinklo atšakų, kuriomis gamtinės dujos gali būti transportuojamos priešinga kryptimi, veikimą. Taip pat turime parengti veiksmingų prevencinių priemonių planą, skirtą ypatingųjų aplinkybių atvejams.

Šiuo požiūriu norėčiau paskatinti Europos Komisiją, kad ši paragintų valstybes nares tinkamu metu įgyvendinti reglamento reikalavimus. Džiaugiuosi, kad pranešėjas išklausė pavienių valstybių narių argumentus ir atsižvelgė į jų konkrečią padėtį. Todėl šie sprendimai taip pat tinka Slovakijai, kurios tinklas, gaunantis dujas iš Rusijos ir Alžyro, yra pakankamai pajėgus patenkinti standartinį poreikį nepaisant N-1 standarto trūkumų.

Baigdama taip pat norėčiau pasveikinti pranešėją Alejo Vidal-Quadrasą, kuris sumaniai vadovavo deryboms Parlamente ir tarp institucijų. Jis iš tikrųjų puikiai pasidarbavo, tad tikiuosi, kad šis pranešimas sulauks didelės daugumos balsų paramos.

 
  
MPphoto
 

  Anni Podimata (S&D).(EL) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti A. Vidal-Quadrasui už svarbų indėlį derybose su Taryba, kuriose pavyko pasiekti išsamų kompromisą per pirmąjį svarstymą.

Naujasis reglamentas padės spręsti Europos Sąjungai būdingas rimtas gamtinių dujų tiekimo saugumo problemas, nes jame numatoma įgyvendinti daugiau priemonių Europos lygmeniu, suteikti daugiau įgaliojimų Gamtinių dujų tiekimo koordinavimo grupei, taip pat nustatyti reikalavimai dėl ankstyvojo krizių įspėjimo ir pasiruošimo joms ir, žinoma, įtrauktos nuostatos dėl vartotojų, ypač pažeidžiamiausių visuomenės narių, kurie turi būti mūsų didžiausias prioritetas, apsaugos ir geresnio aprūpinimo gamtinėmis dujomis.

Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Parlamentas ne kartą pabrėžė, jog turime atsisakyti fragmentiško požiūrio į energijos tiekimo ES saugumo klausimą ir įgyvendinti energetikos sektoriuje darnią Europos politiką. Šiuo tikslu pirmiausia turime stiprinti regioninį bendradarbiavimą ir skatinti projektus, kuriais siekiama įvairinti energijos tiekimo šaltinius ir trasas, tokius kaip dujotiekių „Nabbucco“ ir ITGI tiesimo projektai, kurie veikiau yra vienas kitą papildantys nei tarpusavyje prieštaraujantys ir kurie gali atlikti katalizatoriaus vaidmenį ES užtikrinant energijos tiekimo saugumą.

 
  
MPphoto
 

  Ivo Strejček (ECR). (CS) Pone pirmininke, praeitų metų energetikos krizė buvo nepriimtina, bet ji neparodė, jog esama struktūrinių rinkos sutrikimų. Todėl nėra būtinybės imtis pernelyg griežtų gamtinių dujų rinkos ar gamtinių dujų tiekimo rinkos reguliavimo priemonių, nes galiausiai pasieksime tik tai, kad gamtinių dujų kainos galutiniams vartotojams išaugs. Šiuo požiūriu norėčiau pateikti tris pastabas. Pirma, turime būti labai atsargūs apibrėždami vadinamųjų saugomų vartotojų kategoriją, kad apibrėžtis nebūtų per plati, nes tokiu atveju gamtinių dujų kainos galutiniams vartotojams neabejotinai išaugs. Antra, turime būti labai atsargūs apibrėždami laikotarpį, kuriuo tiekėjai privalo užtikrinti gamtinių dujų tiekimą. Tai turėtų būti ne 60 dienų, bet galbūt tik 30 dienų laikotarpis, nes neabejotinai reikėtų pastatyti didžiules saugyklas, o tai turėtų įtakos kainoms galutiniams vartotojams. Trečia, neabejotinai būtina tiksliai apibrėžti vadinamąjį šalčiausiąjį laikotarpį.

 
  
MPphoto
 

  Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz (PPE).(PL) Norėčiau pareikšti pagarbą pranešėjui A. Vidal-Quadrasui, kuriam prieš metus teko imtis išskirtinai sudėtingos užduoties parengti pranešimą energetinio saugumo klausimais gamtinių dujų tiekimo ES saugumo srityje. Ir Europos Parlamentas, ir Taryba puikiai žino, ką reiškia susitarimas, kurį šioms dviem institucijoms pavyko pasiekti. Reglamentas dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo turi tapti priemone, kurios pagrindu Europos Komisija, valstybės narės, jų valdžios institucijos ir gamtinių dujų tiekimo įmonės imsis pakankamai ankstyvų veiksmų, kad būtų išvengta gamtinių dujų tiekimo sutrikimų padarinių. Girdėjome pranešėją teigiant, kad šis teisės aktas yra atsakas į tikrą problemą, su kuria susiduria Europos Sąjunga.

Kalbėdamas apie dabartinę padėtį norėčiau pasakyti, kad šiuo metu galbūt bręsta nauja krizė. Kalbu apie tai, kas vyksta Lenkijos ir Rusijos susitarimo atžvilgiu. Tai naujas iššūkis Europos Komisijai. Šiuo metu Lenkija tapo Europos Komisijos ir Rusijos mūšio, susijusio su trečiojo gamtinių dujų rinkos liberalizavimo priemonių rinkinio įgyvendinimu, lauku. Jeigu Komisija nori patikrinti padėtį, ji turėtų tai daryti remdamasi įvairią gamtinių dujų tiekimo struktūrą turinčios šalies, o ne Lenkijos, kuri šioje srityje turi labai ribotas galimybes, pavyzdžiu. Lenkijai šiuo metu gresia rimta energetinė krizė, gamtinių dujų tiekimo deficitas, siekiantis 1,7 mlrd. kubinių metrų. Todėl yra pavojus, kad Lenkijos ekonomika žlugs. Tikimės Europos Komisijos paramos sprendžiant iškilusias problemas. Derėtų pabrėžti, kad Lenkija atlieka tranzito šalies vaidmenį, o nėra Rusijos sistemos pabaiga. Tikiuosi, kad įvykiai rytiniame Europos Sąjungos pakraštyje paskatins daugelį valstybių narių įvertinti gamtinių dujų tiekimo užtikrinimo svarbą.

 
  
MPphoto
 

  George Sabin Cutaş (S&D).(RO) Europos Sąjunga negali sau leisti būti priklausoma nuo išorinės gamtinių dujų tiekimo šaltinių monopolijos. 2009 m. krizė, kurią lėmė Rusijos ir Ukrainos ginčas, parodė mums, kokie pažeidžiami esame neturėdami tinkamos bendros Europos strategijos.

Šios krizės padariniai buvo aiškiai matomi iš to, kokį poveikį ji padarė Europos ekonomikai ir vartotojų grupėms, kurios ir iki krizės buvo pažeidžiamos. Ši išorės veiksnių nulemta ES krizė taip pat akivaizdžiai parodė valstybių narių tarpusavio priklausomybės lygį. Todėl manau, kad būtina turėti bendrą strategiją, kuria būtų skatinamas tiekimo trasų ir ES gamtinių dujų tiekimo šaltinių įvairinimas, padedantis užtikrinti pakankamą ES pajėgumą reaguoti į krizę.

Valstybių narių solidarumas, gerai žinomas Lisabonos sutartyje įtvirtintas principas, yra labai svarbus siekiant sukurti Europoje gamtinių dujų tiekimo mechanizmą. Dujotiekio „Nabucco“ tiesimo projektas – strateginiu požiūriu labai svarbi šio mechanizmo dalis. Jis turi būti paremtas, ypač jį turi paremti Europos Sąjunga, nes šis dujotiekis – vienintelė gyvybinga alternatyva Rusijos energetinei monopolijai.

 
  
  

PIRMININKAVO: Rodi KRATSA-TSAGAROPOULOU
Pirmininko pavaduotoja

 
  
MPphoto
 

  Paweł Robert Kowal (ECR).(PL) Norėčiau labai padėkoti pranešėjui už pasiektą kompromisą, nes tai itin sudėtinga sprendžiant energetikos klausimus. Taip pat norėčiau padėkoti G. Oettingeriui už indėlį sprendžiant klausimą, susijusį su Lenkijos ir Rusijos susitarimu dėl gamtinių dujų tiekimo. Mes labai vertiname, kad Europos Komisija atlieka svarbų vaidmenį sprendžiant šį klausimą.

Šiandien Europoje energija yra veiksnys, lemiantis daugelio valstybių nepriklausomybę, todėl man keista girdėti kai kuriuos šio Parlamento narius sakant, kad kalbame tik apie energetiką, kad tai tik ekonominis klausimas ir kad diskutuojame tik apie tai. Ne – daugelis šalių Europoje vertina šį klausimą kaip veiksnį, lemiantį jų nepriklausomybę, ir jos yra teisios, nes taip ir yra. Jeigu kam nors reikia įtikinamų argumentų, tereikia perskaityti bet kurį Rusijos dokumentą šia tema.

Rusai vadovaujasi dviem skirtingais požiūriais į energetikos klausimus. Vienas požiūris susijęs tik su ekonomikos klausimais, o kitas tiesiogiai susijęs su politikos ir saugumo klausimais. Taigi jeigu ko šiandien mums ir stinga, tai būtent aktyvesnio dalyvavimo, įskaitant ir tų Europos Sąjungos agentūrų, kurios yra atsakingos už išorės ryšius, kurio reikia, kad šį klausimą galėtume spręsti vadovaudamiesi dviem požiūriais.

 
  
MPphoto
 

  András Gyürk (PPE). (HU) Sutinku su tais EP nariais, kurie mano, kad turėdami šį reglamentą galėsime veiksmingiau užkirsti kelią gamtinių dujų tiekimo sutrikimams. Už tai dėkoju pranešėjui. Ypač svarbiomis laikau nuostatas, susijusias su saugomais vartotojais. Džiaugiuosi, kad pirminė ribota saugomų vartotojų kategorijos apibrėžtis atmesta ir dabar centralizuoto šilumos tiekimo tinklai bei MVĮ taip pat džiaugsis ypatinga apsauga. Vargu ar kalbama apie nedidelį vartotojų skaičių: vien Vengrijoje 600 000 namų ūkių yra priklausomi nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklų. MVĮ apsauga taip pat svarbi, nes, kaip matėme pirmosiomis 2009 m. dienomis, sutrikus gamtinių dujų tiekimui šios įmonės labai greitai gali atsidurti prie bankroto ribos.

Ponios ir ponai, leiskite priminti jums, kad reglamentas dėl gamtinių dujų tiekimo, nors ir yra svarbus žingsnis, negali pakeisti investicijų į energetikos infrastruktūrą. Praeitą savaitę keturios naujosios valstybės narės nusiuntė laišką už energetiką atsakingam Komisijos nariui Güntheriui Oettingeriui, kuriame Vyšegrado grupės šalių vardu paragino ES numatyti daugiau finansinių išteklių investicijoms į energetikos infrastruktūrą, ypač rengiant kito septynerių metų laikotarpio finansinį planą. Galime tik pritarti tam, kas rašoma šiame laiške. Neabejotinas būdas ES užtikrinti pakankamą gamtinių dujų tiekimą – pradėti tiesti alternatyvias tiekimo trasas. Šis ketinimas, mano nuomone, pagaliau turėtų atsispindėti ir biudžete.

 
  
MPphoto
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE).(FI) Ponia pirmininke, nuoširdžiai dėkoju kolegai A. Vidal-Quadrasui už puikiai atliktą darbą. Patinka mums tai ar ne, Europa tampa vis labiau priklausoma nuo gamtinių dujų, o gamtines dujas mums tiekia Rusija. Todėl vien gerų ES santykių su gamtinių dujų tiekėju nepakanka. Mums taip pat reikia pokyčių ES vidaus infrastruktūros srityje ir teisės aktų, kad galėtume būti pasiruošę krizėms, kurias lemia išorės veiksniai. Valstybės narės turi apibrėžti visų rinkos dalyvių vaidmenis ir atsakomybės sritis užtikrinant tiekimo saugumą. Pastarojo laikotarpio įvykiai rodo, kad tokia būtinybė yra.

Europos priklausomybės lygis kelia nerimą. Importui dabar tenka 40 proc. viso Europoje suvartojamo gamintinų dujų kiekio ir prognozuojama, kad iki 2020 m. ši priklausomybė gali pasiekti 70 proc. lygį. Tapsime priklausomi ir ekonominiu, ir politiniu požiūriu, o tai nėra gerai. Ateityje padėtis gali pagerėti dėl suskystintų gamtinių dujų, kurių kaina nukrito, gamybos, taip pat dėl neseniai pradėtų gaminti skalūninių dujų, kurių ištekliai atrasti skirtingose pasaulio dalyse, įskaitant Lenkiją. Reikia tikėtis, kad visa tai padės užtikrinti didesnį tiekimo saugumą ir suteiks daugiau gamtinių dujų pirkimo alternatyvų. Efektyvių rūšių atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtojimas taip pat padės.

Pastarojo laikotarpio Rusijos ginčai su kaimyninėmis šalimis parodė, kokia pavojinga mūsų padėtis vidaus tiekimo saugumo požiūriu. Todėl svarbu imtis konkrečių veiksmų, pvz., užtikrinti pajėgumą transportuoti gamtines dujas priešinga kryptimi arba vadovaujantis solidarumo principu užtikrinti pakankamo kiekio dujų atsargas, kad krizės atveju galėtume padėti kaimyninėms šalims. Taip pat svarbu suprasti valstybių narių padėties skirtumus ir juos pripažinti.

 
  
MPphoto
 

  Zigmantas Balčytis (S&D).(LT) Pirmiausia norėčiau pasveikinti pranešėją parengus šį labai svarbų dokumentą. Didėjanti priklausomybė nuo importuojamos energijos, ypač dujų, yra vienas iš naujų Sąjungos saugumo politikos iššūkių, kuriam įveikti reikės vieningų ir solidarių Sąjungos ir mūsų visų pastangų.

Europos Komisijos vaidmuo privalo būti itin reikšmingas ne tik susidariusių krizinių situacijų metu, bet ir bendrai formuojant Europos Sąjungos energetikos politiką ir ypač kalbant apie dujų tiekimo sutartis su trečiųjų šalių tiekėjais.

Labai norėčiau, gerbiamas Komisijos nary, kad Lenkijos ir Rusijos sutarties dėl Jamalo dujotiekio pats pasirašymo būdas ir sąlygos netaptų blogu pavyzdžiu visų naujai kuriamų ir būsimų energetikos strategijų bei šiandien diskutuojamo dokumento kontekste. Tik kalbėjimas vienu balsu bei visų Sąjungos narių veiksmų koordinavimas ir solidarumas gali padėti sukurti norimą, saugią, vieningą ir vartotojams sąžiningą vidaus energetikos rinką.

 
  
MPphoto
 

  Tunne Kelam (PPE). – Ponia pirmininke, šiandienos diskusijos rodo, kad Europa padarė išvadas iš daugybės tiekimo krizių. Estiją pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo tokia krizė ištiko 1992 m. gruodžio mėn., kai Rusija visiškai nutraukė gamtinių dujų ir naftos tiekimą. Tačiau įveikę šią krizę tapome stipresni.

Šiandien matome viltį teikiantį bendradarbiavimą, pirmiausia Parlamento ir Komisijos. Norėčiau padėkoti jums, pone Komisijos nary G. Oettingeri, už jūsų ryžtingą ir atsakingą požiūrį į šiuos iššūkius. Tai, kad bandoma įtvirtinti solidarumo principą praktiniuose ES mechanizmuose, teikia vilties. Svarbu, kad numatome turėti bendrų infrastruktūros ir tiekimo standartų rinkinį ir suteikti Komisijai šioje srityje daugiau įgaliojimų bei pavesti jai koordinavimo funkciją. Bet svarbiausia, kad mums dar reikia integruoti ES tiekimo tinklą. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į C. Turmeso? pasiūlymą plėtoti mūsų jungtis šiaurės–pietų kryptimi ir ateičiai pastatyti daugiau saugyklų.

 
  
MPphoto
 

  Csaba Sándor Tabajdi (S&D). (HU) ES svarbu reaguoti Bendrijos lygmeniu siekiant užtikrinti energetinį saugumą, bet valstybės narės, kurios dar nenormalizavo savo dvišalių santykių su Rusija, taip pat turi imtis veiksmų. 80 proc. viso Vengrijos importuojamo gamtinių dujų kiekio tiekia Rusija, taigi Vengrijos vartotojai yra labai priklausomi. Ypač pažeidžiami yra centralizuoto šilumos tiekimo tinklų vartotojai. Todėl Vengrija neabejotinai norėtų paįvairinti ir tiekimo šaltinius, ir tiekimo trasas. Mes tvirtai parėmėme ir teberemiame dujotiekių „Nabucco“ ir „Souht Stream“ statybos projektus ir pritariame tam, kad būtų panaudoti ES ištekliai. Tačiau pigiausias būdas būtų užsitikrinti stabilų tranzitą per Ukrainą. Prašome Komisijos užtikrinti, kad ES veiktų Bendrijos lygmeniu, kad tarpininkautų Rusijos ir Ukrainos ginče ir kad pareikalautų garantijų dėl tranzito trasos per Ukrainą.

 
  
MPphoto
 

  Reinhard Bütikofer (Verts/ALE).(DE) Ponia pirmininke, norėčiau pabrėžti du dalykus, kuriuos diskusijose kiti EP nariai taip pat minėjo, ir atkreipti į juos G. Oettingerio dėmesį. Pirma, C. Turmes pabrėžė klausimą dėl gamtinių dujų poreikio prognozavimo. Kalbėdami apie gamtinių dujų tiekimą šį klausimą vertiname vienašališkai.

Pone G. Oettingeri, norėčiau sužinoti, kaip planuojate įtraukti šią antrąją pagal svarbą perspektyvą į būsimą strategiją. Antra, tęsdamas H. Swobodos mintį, norėčiau pabrėžti sumanymą įsteigti Europos Sąjungoje energetikos bendriją. Neseniai apie tai kalbėjo J. Delors’o vadovaujama ekspertų grupė „Notre Europe“, šią mintį prieš keletą metų taip pat kėlė buvęs Komisijos narys Michaele Schreyer. Kaip jūs manote, pone G. Oettingeri, ar tai galėtų būti ir jūsų darbo tikslas?

 
  
MPphoto
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL).(PT) Ponia pirmininke, šiose diskusijose dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo norėčiau pabrėžti, kad pasaulio mastu jau yra labai įvairių gamtinių dujų tiekimo šaltinių ir trasų. Tai iš tikrųjų turime pripažinti.

Tačiau ateičiai svarbesnis yra klausimas dėl prognozuojamų naftos krizių, todėl Europos Sąjunga turėtų aktyviai skatinti pakeisti transporto sektoriuje naudojamus perdirbtos naftos produktus kitomis degalų rūšimis, o geriausias naftos pakaitalas – gamtinės dujos.

Tačiau nereikia užmiršti, kad yra neiškastinės kilmės gamtinių dujų, pvz., biometano, gaminamo iš atliekų. Tiesą sakant, kelios Europos šalys, ypač Švedija, Šveicarija ir, manau, net Ispanija jau gamina biometaną. Tai kelias, kuriuo eiti turėtų būti skatinama ES investicijomis. Diskutuodami dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo šio klausimo neturėtume užmiršti.

 
  
MPphoto
 

  Andreas Mölzer (NI).(DE) Ponia pirmininke, dėl didėjančio gamtinių dujų poreikio dauguma gamtinių dujų tiekėjų paskelbė ketiną gerokai pakelti kainas. Kalbama, kad didmeninė kaina išaugs dvigubai. Todėl, manau, tikėtina, kad šią žiemą Maskva išprovokuos dar vieną krizę. Praeityje ES galbūt nebuvo pakankamai atkakli tarpininkaudama. Tai, kad šiuo metu vyksta ginčai dėl atsakomybės pasidalijimo tarp naujų vadovaujančių ES atstovų, reiškia, kad valstybės narės, kurias ši galima krizė paveiks, vėl jausis paliktos vienos bėdoje.

Tačiau prastas krizės valdymas ES turi ir kitų padarinių. Pirmiau uždarytos atominės energijos jėgainės vėl paleidžiamos į darbą, o Lenkijoje planuojamos investicijos į suskystintų gamtinių dujų terminalą, kuris tiesiogiai konkuruos su Baltijos dujotiekiu. Nors vakar paskelbtas sumanymas įsteigti pirkimo kooperatyvą gal ir yra protingas, pagrindinė problema liks neišspręsta. Kitą kartą, kai įvyks dar vienas ginčas dėl gamtinių dujų tiekimo, pamatysime, ar europinė ankstyvojo energetikos krizės įspėjimo sistema verta popieriaus, ant kurio yra surašyta, ir ar painiava dėl atsakomybės, atsiradusi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, gali būti išnarpliota. Dalykas tas, kad mes tiesiog negalime būti nepriklausomi nuo Rusijos tiekiamų gamtinių dujų ir net įgyvendinus dujotiekio „Nabucco“ projektą padėtis iš esmės nepakis.

 
  
MPphoto
 

  Andrzej Grzyb (PPE).(PL) G. Oettinger pasakė, kad tai pirmasis po Lisabonos sutarties įsigaliojimo priimtas dokumentas energetikos klausimais. Iš tikrųjų, solidarumas buvo vienas iš pagrindinių su Lisabonos sutartimi siejamų tikslų daugeliui šalių, įskaitant mano šalį Lenkiją, tačiau gamtinių dujų tiekimo krizės, ypač 2009 m. krizė, parodė, kad be energijos rinkos, be infrastruktūros, įskaitant jungtis, be naujų tinklų ir naujų tiekimo šaltinių, be koordinuojančio Europos Komisijos vaidmens ir pirmiausia – tai norėčiau ypač pabrėžti – be Komisijos, Tarybos ir valstybių narių politinės valios gamtinių dujų tiekimo krizių išvengti mums nepavyks. Lenkija šiuo metu dar nėra sudariusi susitarimo dėl apytikriai 2,5 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų tiekimo.

Reglamentas, ypač jo nuostatos, susijusios su įsipareigojimais, įskaitant Europos Komisijos, taip pat su Sąjungos vyriausiojo įgaliotino užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybių narių vaidmenimis, galėtų būti geresnis, tobulesnis. G. Oettinger patvirtino, kad po dvejų ar trejų metų bus būtina atlikti šio reglamento įgyvendinimo rezultatų peržiūrą siekiant įvertinti jo veiksmingumą. Tai taip pat patvirtina, kad šis reglamentas nėra išsamus.

 
  
MPphoto
 

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D).(RO) Europos Sąjungos energetinis saugumas priklauso nuo energijos tiekimo šaltinių ir trasų įvairovės. Europos Sąjunga, manau, turėtų daugiau investuoti į energetikos infrastruktūrą ir energijos vartojimo efektyvumą. Kalbant apie energetikos infrastruktūrą gamtinių dujų sektoriuje – šiuo atveju turiu galvoje naujų dujotiekių tiesimą ir norėčiau pabrėžti dujotiekio „Nabucco“ projekto svarbą užtikrinant Europos Sąjungos energetinį saugumą – investuodama į naujus gamtinių dujų išteklius, į jungčių tarp valstybių narių plėtojimą, į pajėgumą transportuoti dujas priešinga kryptimi, taip pat į gamtinių dujų gamybą naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius Europos Sąjunga padarytų svarbų žingsnį.

Norėčiau pabrėžti, kad Lisabonos sutartimi sukurta nauja sistema, kuria siekiama skatinti valstybių narių solidarumą energetikos krizių atveju. Taip pat norėčiau pagirti pranešėją A. Vidal-Quadrasą už pastangas, nes šis reglamentas iš tikrųjų yra žingsnis pirmyn užtikrinant didesnį Europos Sąjungos energetinį saugumą.

 
  
MPphoto
 

  Alajos Mészáros (PPE). (HU) A. Vidal-Quadras ir Komisijos narys G. Oettinger verti padėkos už tai, kad parengė tokį svarbų pranešimą. Šiuo reglamentu ypač džiaugsis Vidurio Europos šalys, nes kai kurios jų yra 100 proc. priklausomos nuo Rusijos tiekiamų gamtinių dujų. Tokia padėtis lemia ne tik priklausomybę, bet ir gali būti panaudota kaip pavojingas politinis ginklas. Palyginti su iškastiniu kuru, deginant gamtines dujas į aplinką išskiriama mažiausiai CO2 išlakų, todėl gamtinėms dujoms tenka labai svarbus vaidmuo Europos kovos su klimato kaita politikoje. Tačiau ES ypatingosios padėties koncepcija turi būti persvarstyta, nes ji siejama su importo mažinimu 10 proc. Tiesą sakant, ši dalis galėtų atitikti visą valstybės narės, pvz., Slovakijos, gamtinių dujų importo poreikį. Būtų protingiau, jeigu ES ypatingoji padėtis būtų skelbiama konkrečiame geografiniame regione. Užtikrinti nepertraukiamą gamtinių dujų tiekimą priimtina kaina turi būti prioritetas net krizės sąlygomis. Mano nuomone, šis reglamentas gali labai prisidėti siekiant šio tikslo.

 
  
MPphoto
 

  Ioan Enciu (S&D).(RO) Pirmiausia aš taip pat norėčiau pasveikinti A. Vidal-Quadrasą už pastangas rengiant šį svarbų pranešimą. Visi žinome, kad energijos tiekimo klausimas Europos Sąjungai labai svarbus. Komisija ir Komisijos narys G. Oettinger ir toliau turi aktyviai dalyvauti sprendžiant klausimus, lemiančius su gamtinių dujų tiekimo šaltinių įvairinimu susijusių projektų įgyvendinimo pažangą, kad būtų rasta ir politinių sprendimų, ir tinkamų finansinių išteklių.

Svarbiausi dalykai užtikrinant energijos tiekimo Europoje saugumą – energetikos infrastruktūros tobulinimas, jungčių plėtojimas ir galimybės transportuoti dujas priešinga kryptimi užtikrinimas, saugyklų statyba ir, o tai svarbiausia, valstybių narių solidarumu grindžiama padėties stebėsena ir jos valdymas. Taip pat būtų svarbu tęsti diskusijas dėl būsimos Europos energetikos bendrijos.

 
  
MPphoto
 

  Danuta Jazłowiecka (PPE).(PL) Reglamentas, dėl kurio šiandien balsuojame – svarbus žingsnis kuriant bendrą energetikos politiką. Tai neabejotinai patvirtina reglamento nuostatos, susijusios su energetiniu solidarumu. Jomis užtikrinamas teisinių priemonių, kurių pagrindu galėsime vieningai ir solidariai reaguoti į ypatingąją padėtį, veikimas. Tekstas, dėl kurio balsuosime, iš tikrųjų skiriasi nuo plataus užmojo vizijos, kurią pasiūlė Parlamentas. Vis dėlto jis suteikia vilties, kad reagavimo į ypatingąją padėtį mechanizmas ateityje veiks efektyviai. Faktas, kad susitarimas su Taryba pasiektas per labai trumpą laiką nepaisant valstybių narių interesų skirtumų, turėtų būti vertinamas teigiamai.

Šiuo atžvilgiu norėčiau padėkoti mūsų pranešėjui A. Vidal-Quadrasui, kuris nuo pat pradžių buvo atviras kolegų EP narių pasiūlytoms priemonėms ir kuris buvo nusiteikęs siekti visiems priimtino kompromiso. Reglamentas taip pat rodo, kad Europos Parlamentas yra svarbus veikėjas sprendžiant tarpinstitucinius konfliktus ir kad jam pakanka drąsos kovoti už priemones, kurios dažnai atrodo neįgyvendinamos dėl valstybių narių negebėjimo susitarti.

 
  
MPphoto
 

  Edit Herczog (S&D).(HU) Dėkoju Komisijos nariui ir Parlamentui už bendradarbiavimą rengiant šį plataus masto dokumentą. Šis reglamentas – žingsnis teisinga kryptimi, tačiau taip pat aišku, kad teisės aktas yra tik būtinoji sąlyga investicijoms. Priemonės, kuriomis būtų skatinamos Europos investicijos, taip pat gali padėti spręsti krizių problemą. Be to, šis reglamentas gali būti aiškus įrodymas, kad bendradarbiavimas nereiškia nacionalinio suverenumo atsisakymo, bet reiškia didesnę laisvę Europos piliečiams. Vengrijoje vyksta karštos diskusijos. Mes, Vengrijos socialistai, tvirtai nusiteikę siekti užtikrinti Europoje energetinį saugumą. Prieš metus Vengrijos vyriausybės vadovas pažadėjo siekti visiškos mūsų šalies energetinės nepriklausomybės. Kaip EP socialistai džiaugiamės, kad jis pakeitė nuomonę ir dabar taip pat mato energetinio saugumo ir ES bendradarbiavimo svarbą ateityje.

 
  
MPphoto
 

  Ioan Mircea Paşcu (S&D). – Ponia pirmininke, po 2006 m., kai pirmą kartą įvyko gamtinių dujų tiekimo iš Rusijos sutrikimas, energetinis saugumas tapo vienu iš svarbiausių ES veiklos darbotvarkės klausimų. Tai ne tik ekonominis, bet ir labai svarbus politinis klausimas, nes nuo jo labai priklauso ES užsienio politika, taigi ir ES tarptautinė padėtis. Nors šis faktas plačiai pripažįstamas, tikrovėje ES nesugeba įveikti didėjančios priklausomybės nuo energijos išteklių tiekėjų, siekiančių politinių tikslų ir nesivaržančių manipuliuoti vis didėjančiu ES pažeidžiamumu. Tokią padėtį lemia kai kurių naujų įtakingų EP narių pasipriešinimas.

Tačiau būtų neteisinga teigti, kad šiuo metu neturime energetinio saugumo sistemos – ji yra sukurta, tik ji yra individuali, ne kolektyvinė, pagal kurią visos ES valstybės narės siekia apsisaugoti palaikydamos privilegijuotus santykius su pavieniais tiekėjais, dėl kurių palankumo kartais yra pasiruošusios nuožmiai varžytis.

 
  
MPphoto
 

  Niki Tzavela (EFD).(EL) Ponia pirmininke, kadangi keletas EP narių minėjo dujotiekio „Nabucco“ projekto svarbą užtikrinant Europoje energetinį saugumą, norėčiau paklausti Komisijos nario, jeigu jis gali atsakyti, koks etapas pasiektas ir kokia pažanga padaryta derybose dėl dujotiekio „Nabucco“ tiesimo projekto.

 
  
MPphoto
 

  Günther Oettinger, Komisijos narys.(DE) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, šios diskusijos, pradėtos nuo gamtinių dujų ir gamtinių dujų saugojimo klausimo, peraugo į bendresnio pobūdžio diskusijas energetikos politikos klausimais. Žinoma, tai tiesa, kad esame priklausomi nuo gamtinių dujų. Tačiau esame priklausomi ne tik nuo gamtinių dujų, bet ir nuo kitų energijos šaltinių. Tiek pat esame priklausomi nuo naftos, taip pat nuo pasaulio rinkoje perkamų anglių ir branduolinio kuro. Didėja net mūsų atsinaujinančiųjų energijos išteklių sektoriaus priklausomybė nuo šalių, turinčių šių išteklių saugyklas, pvz., nuo Šveicarijos ir Norvegijos. Europa yra priklausoma nuo kitų valstybių. Todėl klausimas dėl energijos vartojimo efektyvumo, kitaip sakant, dėl tikslingesnio jos naudojimo ir nešvaistymo, taps vis svarbesnis. Per ateinančius mėnesius norėsime su jumis išsamiai aptarti savo išvadas.

Taip pat buvo keltas klausimas dėl energetikos bendrijos. Manau, Europos Sąjunga turi tapti veiksmingesne solidarumo principu grindžiama energetikos bendrija. Požiūris, kuriuo vadovaujasi J. Delors, rodo kryptį, kuria turėtume judėti. Tačiau patarčiau artimiausius keletą metų taikyti naująsias priemones, kitaip tariant, turėtume aktyviai taikyti Lisabonos sutarties 194 straipsnį kaip teisinį pagrindą, taip pat išnaudoti kitas galimybes, kad būtų sukurta vidaus rinka. Elektros ir gamtinių dujų sektoriuose dar neturime tikrosios vidaus rinkos. Valstybės narės, kai kurios labiau negu kitos, mėgsta gražiai kalbėti apie vidaus rinką, bet iš tikrųjų nieko nedaro, kad ji būtų sukurta, o tik rūpinasi savo pačių pramonės politika. Jos turėtų taikyti šias priemones, tuomet po ketverių ar penkerių metų galėsime kalbėti su valstybėmis narėmis ir plačiąja visuomene apie tolesnį mūsų teisinio pagrindo plėtojimą.

Dėl energetikos bendrijos, manau, kad Šveicarija, Norvegija, Serbija ir Kroatija – ir apskirtai buvusios Jugoslavijos šalys – taip pat Marokas, Magrebo valstybės, Vidurio Rytų šalys, Gruzija, Moldova ir Ukraina sudaro glaudžią energetikos bendriją, ypač prie jų prisijungus Turkijai.

Buvo raginimų prognozuoti energijos ir gamtinių dujų rinkos poreikį. Kartu su programa „Veiksmų planas 2050“ ketiname pateikti daug skirtingų alternatyvų. Yra aišku, kad kol klausimas, susijęs su energijos rūšių deriniu, pirmiausia priklauso valstybių narių kompetencijai, mūsų prognozės dėl to, kiek gamtinių dujų bus suvartojama elektrai gaminti ir koks bus gamtinių dujų poreikis, priklausys nuo valstybių narių politikų pateikiamų skaičių. Šioje srityje neturėsime išimtinės kompetencijos. Tačiau norime pateikti pasiūlymų dėl gamtinių dujų vartojimo ateinančiais dešimtmečiais. Šiuo metu suvartojame daugiau kaip 400 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. Šis skaičius 2030 ar 2040 m. pakils iki 500–600 mlrd. ar nukris iki 300 mlrd.? Šis klausimas labai svarbus prognozuojant mūsų infrastruktūros reikalavimus ir priklausomybę nuo kitų šalių.

Dėl priklausomybės tai turime atminti, kad vis dar turime nemažai nuosavų gamtinių dujų išteklių. Tačiau jų atsargos po 15–20 metų išseks. Šiuo požiūriu Nyderlandai – tipiškas pavyzdys. Tiesa, kad pirmiausia priklausome nuo Rusijos, kuriai šiuo metu tenka 25 proc. visos Europos gamtinių dujų rinkos. Ketvirtoji dalis mūsų suvartojamo gamtinių dujų kiekio atkeliauja iš Rusijos. Tai didelis kiekis, bet vis dėlto jį galima kontroliuoti. Tačiau yra aišku, kad šie rodikliai Latvijoje, Lietuvoje, Bulgarijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje svyruoja nuo 50 iki 100 proc., o Portugalijoje – 0 proc. Tarp mūsų valstybių narių rytuose ir vakaruose yra atotrūkis, kurio dydis priklauso nuo kiekvienos šalies atstumo nuo gamtinių dujų gavybos vietų Sibire. Nemažą gamtinių dujų kiekį mums tiekia Alžyras ir Norvegija, taip pat turėtume pabrėžti, kad gauname suskystintas gamtines dujas, kurias laivais ar per terminalus mums tiekia Kataras, valstybė Vidurio Rytuose.

Dėl mūsų priklausomybės nuo Rusijos, laikau Rusiją, nepaisant visų jos problemų, partnere. ES ir Rusija jau dešimtmetį plėtoja dialogą energetikos klausimais ir kitas susitikimas numatytas lapkričio mėn. Dalykas tas, kad esame abipusiai priklausomi. Kodėl? Kadangi Rusija finansuoja daugiau kaip 50 proc. dujotiekio „Nord Stream“ projekto išlaidų, o tai sudaro daugiau kaip 4 mlrd. EUR, ji suinteresuota, kad gamtinės dujos būtų transportuojamos šiuo dujotiekiu, kitaip jai investuoti būtų nenaudinga. Be to, Rusija nori tiekti mums dujas, kad turėtų Europos valiutos, už kurią galėtų pirkti automobilius, pramonės įrenginius, mašinas, taip pat aukštųjų technologijų gaminius ir specialistų paslaugas, kurių jai reikia plėtojant ekonomiką. Todėl manau, kad jeigu veiksime išvien, būsime tarpusavyje priklausomi, o ne atviri šantažui.

Kitas klausimas, kurį turime apsvarstyti – tiekimo šaltinių ir trasų įvairinimas ir priklausomybės nuo kitų šalių mažinimas. Viena vertus, turime atnaujinti esamus dujotiekius, kad mūsų techninė priklausomybė nedidėtų. Kita vertus, turime sutelkti dėmesį į naujas sritis. Manau, turėtume būti priklausomi nuo Rusijos jos tiekiamų dujų atžvilgiu. Rusai turėtų būti mūsų partneriai, jeigu kalbėsime apie jų pačių gamtinių dujų pardavimą ir prekybą jomis, bet ne tuo atveju, kai kalbama apie trečiųjų šalių tiekiamas gamtines dujas. Labai daug gamtinių dujų išteklių yra Kaspijos jūros regione. Manau, kad rusiškos gamtinės dujos labai glaudžiai susijusios su mūsų partnere Rusija, bet nemanau, kad dujos iš Kaspijos jūros regiono turėtų būti tiekiamos mums per Rusiją. Rusai turėtų pardavinėti savo pačių gamtines dujas, bet ne prekiauti gamtinėmis dujomis iš trečiųjų šalių. Dujos iš Alžyro ir Norvegijos nėra mums tiekiamos per Rusiją. Todėl Europos Sąjungai būtina turėti dujotiekį, jungiantį ją su Kaspijos regionu, kuris turi būti kuo trumpesnis ir neturėti jokių lankstų, kad išvengtume nebūtinos priklausomybės nuo Rusijos prekybos sistemos. Tačiau kad galėtume šį tikslą pasiekti, turime būti solidarūs. Todėl norėčiau paklausti visų valstybių narių, įskaitant Austriją, Vengriją, Rumuniją, Bulgariją ir Lenkiją: ar esate pasirengusios dirbti išvien ieškodamos sprendimo dėl pietinio koridoriaus, kurį Europa suinteresuota turėti? O gal esame susiskaldę? Tai labai svarbus klausimas. Jeigu būsime vieningi ir nepasiruošę priimti pasiūlymų, kurie, iš esmės, nenaudingi Europai, galėsime pasiekti proveržį Kaspijos jūros regione. Labai daug dirbame spręsdami klausimus, susijusius su dujotiekio „Nabucco“ projektu. Darbo posėdžiai šiais klausimais rengiami kiekvieną savaitę, o spalio 1 d. vyks ES, Turkmėnistano ir Azerbaidžano aukščiausiojo lygio susitikimas. Negalime patys priimti sprendimų. Sprendimus priims investuotojai. Tačiau galime padaryti viską, kas įmanoma, tarpininkaudami priimant sprendimus, susijusius su valstybėmis narėmis ir mūsų kaimynėmis, įskaitant Turkiją, Azerbaidžaną ir Gruziją. Vis dar manau, kad sprendžiant dujotiekio „Nabucco“ projekto klausimą einama teisingu keliu.

Sakote, kad turime investuoti daugiau. Gali būti, bet galiu pažadėti jums, kad kiekvienas euras, kurį Parlamentas ir valstybės narės skyrė biudžete infrastruktūrai finansuoti bendromis lėšomis tose srityse, kur pavieniui veikti mums būtų nenaudinga, bus išleistas tinkamai. Artimiausioje ateityje priimsime sprendimą dėl finansavimo laikotarpio. Šiuo atžvilgiu turime aptarti prioritetus. Jeigu norime daugiau investuoti į infrastruktūrą, turime arba rasti daugiau lėšų, o tai, regis, neįmanoma, arba leisti mažiau lėšų kitose srityse. Bus įdomu pamatyti, kaip vyks šis procesas perskirstant lėšas tarp skirtingų darbinių sričių, įskaitant sritis, už kurias atsakingas Parlamentas.

Dar kartą dėkoju už jūsų paramą. Šioje srityje padarėte pažangą ir mums kartu pavyko įtikinti valstybes nares. Džiaugiuosi galėdamas visiems jums pasakyti, kad reglamentas bus sparčiai įgyvendinamas ir ataskaitoje, kurią planuojama parengti po ketverių metų, bus išnagrinėtos stipriosios ir silpnosios jo pusės bei pateiktos mūsų galutinės išvados dėl tolesnio reglamento plėtojimo ir jo turinio išplėtimo tikslingumo.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rugsėjo 21 d., šiandien, antradienį, 12.00 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Băsescu (PPE), raštu.(RO) Priėmus šį reglamentą bus gerokai išplėsta teisės aktų sistema, skirta ES energetinio saugumo politikai. Atsižvelgiant į energetinę krizę, kurią patyrė Europa, energijos šaltinių įvairinimas turi būti prioritetas. Manau, labai svarbu paremti patikimus alternatyvius projektus gamtinių dujų tiekimo sektoriuje Kaspijos jūros regione. Atsižvelgiant į tai, kad dujotiekis „Nabucco“ galės būti naudojamas visu pajėgumu tik 2018 m., AGRI projektas tampa labiau nei būtinas. Šiuo dujotiekiu į Europos rinką bus tiekiami Kaspijos jūros regiono gamtinių dujų ištekliai energetiniu koridoriumi per Azerbaidžaną, Gruziją ir Rumuniją. Praeitą savaitę keturių šiame projekte dalyvaujančių valstybių politiniai vadovai pasirašė Baku deklaraciją. Tikimasi, kad jau po trejų metų galės būti pradėtas gamtinių dujų iš Azerbaidžano tiekimas, juolab kad Rumunija jau pradėjo terminalo statybos Konstantoje galimybių studiją. Be to, nutiesti šį dujotiekį kainuos perpus pigiau nei dujotiekį „Nabucco“. Atsižvelgdama į šiame susitarime pateiktas energetinio saugumo garantijas, tikiuosi, kad ES skirs šiam projektui visą reikiamą dėmesį.

 
  
MPphoto
 
 

  George Becali (NI), raštu.(RO) Šiandieninių mūsų diskusijų tema – gamtinių dujų tiekimo saugumas. Svarstome šį klausimą, nes artėja žiema. 2009 m. sausio mėn. gamtinių dujų tiekimo krizė, kurią nulėmė Rusijos ir Ukrainos ginčas, parodė, kad visa Europa tapo labai priklausoma nuo importo. Rizika, susijusi su tiekimu ir tranzitu, šiuo metu taip pat padidėjo. Todėl mums Europoje vis tiek reikia investuoti į infrastruktūrą. Kiek užtruks šių infrastruktūros projektų įgyvendinimas? Tam neabejotinai prireiks keleto metų. Kaip gyvensime visą šį laikotarpį, kai kiekviena žiema reiškia naują gamtinių dujų tiekimo krizę? Kiek nuolaidų per tą laiką dar turėsime padaryti Ukrainai ir Rusijai? Manau, kad turėtume rasti alternatyvų sprendimą, alternatyvų ne tik tiekimo šaltinio, bet ir tinklo, kuris apimtų ir vidaus, ir išorės aspektus, požiūriu, ir jį pasirinkti. Kalbėdamas apie alternatyvų sprendimą turiu galvoje ekspertų „White Stream“ vadinamą dujotiekį, kuris drieksis per Azerbaidžaną, Gruziją, Juodąją jūrą, Rumuniją ir Bulgariją. Be visų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, taip pat turėtų būti imtasi aktyvios diplomatinės veiklos energetikos srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Jolanta Emilia Hibner (PPE), raštu.(PL) Norėčiau išreikšti pagarbą A. Vidal-Quadrasui už jo darbą ir atkaklumą rengiant reglamentą dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo. Džiaugiuosi, kad pavyko pasiekti tokį gerą kompromisą rengiant šį labai svarbų dokumentą. Pavyko suderinti visų valstybių narių interesus daugeliu svarbiausių klausimų, taigi dabar Europos Sąjunga galės skubiai ir solidariai reaguoti į gamtinių dujų tiekimo sutrikimus. Svarbiausi klausimai, susiję su valstybių narių apsauga nuo galimų gamtinių dujų tiekimo sutrikimų ir tinkamu bendradarbiavimu ES lygmeniu įgyvendinant prevencijos ir ypatingąsias priemones, pranešime aptarti.

Svarbus pokytis – Komisijos ir valstybių narių įpareigojimas dirbti išvien Europos Sąjungos lygmeniu siekiant užkirsti kelią galimoms krizėms. Pagal reglamentą Komisija dabar galės skelbti ypatingąją padėtį regione, kuris nukentėjo dėl gamtinių dujų tiekimo sutrikimų, tik vienos šalies prašymu. Pasiūlytame kompromise Europos Komisijai pavedamas didesnis vaidmuo įgyvendinant naujas skubaus reagavimo priemones. Tokios redakcijos reglamentu gamtinių dujų tiekimo saugumas užtikrinamas net pažeidžiamiausiems regionams. Tačiau būtina investuoti į infrastruktūros plėtojimą, kad reglamento nuostatos galėtų būti tinkamai įgyvendintos, o neliktų tik popieriuje.

 
  
MPphoto
 
 

  Lena Kolarska-Bobińska (PPE), raštu.(PL) Daug kalbame apie būtinybę užtikrinti, kad Europos išorės veiksmų tarnybos veiklos srityje pradėtų galioti Lisabonos sutarties nuostatos. Tačiau verta atkreipti dėmesį į priemones, kurių imamasi energetikos politikos srityje. Lisabonos sutarties 194 straipsnyje nustatyti aiškūs prioritetai šioje srityje: sukurti bendrąją energijos rinką, užtikrinti gamtinių dujų tiekimo saugumą, efektyvų energijos vartojimą ir energijos taupymą, taip pat remti energetikos tinklų sujungimą ir priemones, kuriomis siekiama sumažinti priklausomybę nuo importuojamos energijos. A. Vidal-Quadraso parengtas pranešimas dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo – svarbus žingsnis įgyvendinant Lisabonos sutartyje nustatytus tikslus. Jame perteikta šiandien tokio svarbaus Europos solidarumo dvasia. Tokiu metu, kai labai daug kalbama apie Europos Sąjungą skaldančius nacionalinius interesus ir decentralizavimo tendencijas, tokiais dokumentais kaip šis piliečiams siunčiamas ypač svarbus signalas. Pranešimas rodo, kad Europos Parlamentas, dirbdamas išvien su Europos Komisija, tikrovėje realizuoja europines bendradarbiavimo ir solidarumo vertybes. Kitas žingsnis šia kryptimi – Europos Komisijos dokumentas „Nauja energetikos strategija Europai 2011–2020 m.“. Tai dar vienas žingsnis einant visapusiškos energetikos politikos link atsižvelgiant į priimtą ES strategiją „Europa 2020“, bet taip pat dar vienas žingsnis įgyvendinant Lisabonos sutarties tikslus. Pranešimas, kurį parengiau ir kurį šiuo metu derinu Parlamente, taip pat rodo, kad Bendrijos metodas ypač svarbus energetikos srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Marian-Jean Marinescu (PPE), raštu.(RO) Tiekimo saugumas ateityje priklausys nuo kuro rūšių derinio evoliucijos, nuo gamybos plėtojimo Europos Sąjungoje ir trečiosiose šalyse, tiekiančiose ES gamtines dujas, taip pat nuo investicijų į saugyklas ir į naujas tiekimo trasas bei naujus tiekimo šaltinius ES viduje ir už jos ribų. Džiaugiuosi, kad Europos Parlamentui pavyko pakeisti pasiūlymą dėl reglamento įtraukiant į jį konkrečiai dujotiekio „Nabucco“ projektui skirtą straipsnį. Šis veiksmas patvirtina, kad Europos Sąjungos institucijos ateityje skirs daug dėmesio ir dujotiekio „Nabucco“ projektui, ypač jo politiniam aspektui ir finansavimui. Šiame reglamente nustatytos ypatingos sąlygos, kuriomis užtikrinamas gamtinių dujų tiekimas Europos buitiniams vartotojams net krizės sąlygomis, kad būtų išvengta tokios padėties, kurioje atsidūrėme 2009 m. sausio mėn., kai ne vienai valstybei narei gamtinės dujos iš viso nebuvo tiekiamos. Europos Komisija turės suderinti šiuos galimus ypatingosios padėties scenarijus ir užtikrinti, kad kiekviena valstybė narė būtų apsaugota.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu.(LV) Akivaizdu, kad Europos Sąjunga neturėtų būti priklausoma nuo to, kuria koja ryte atsikėlė Ukrainos ar Baltarusijos vadovas. Akivaizdu, kad ES neturėtų būti priklausoma nuo gausybės tarpininkų, siekiančių pasipelnyti iš spekuliacijos ir manipuliavimo gamtinių dujų tiekimo srityje, machinacijų. Akivaizdu, kad gamtinių dujų tiekimas negali tapti politiniu ginklu siekiant siaurų nacionalinių interesų. Tačiau kaip turime vertinti faktą, kad gamtinės dujos Latvijoje kainuoja tris kartus brangiau nei Vokietijoje? Taip yra todėl, kad Latvija ir Vokietija, kurios abi yra ES valstybės narės, turi skirtingas galimybes plėtoti savo ekonomiką. Faktas, kad Latvijos Respublika patiria labai rimtą krizę ir kad jos BVP bei pajamų dalis, tenkanti vienam asmeniui, sudaro vieną dešimtąją Vokietijos BVP ir pajamų dalies, tenkančios vienam gyventojui, verčia abejoti, ar visos ES valstybės narės turi vienodas sąlygas vystytis. Šiuo klausimu, bent klausimu dėl vienodų gamtinių kainų visoms valstybėms narėms, būtina skubiai priimti rezoliuciją. Jeigu to nebus padaryta, žodžių junginys „suvienytoji Europa“ taps ginčytinas.

 
  
MPphoto
 
 

  Algirdas Saudargas (PPE), raštu.(LT) Norėčiau pritarti kolegoms ir pasidžiaugti, kad toks svarbus reglamentas bus patvirtintas per tokį trumpą laiką. Tai tik dar kartą įrodo, kad esant realiai problemai Europa sugeba veikti greitai ir efektyviai.

Dujų tiekimo saugumo reglamente įtvirtintas solidarumo tarp valstybių narių principas – tai dar vienas žingsnis bendros energetikos politikos link. Tikriausiai kiekvienas iš mūsų tikimės, kad daugiau tokių krizių kaip 2009 metais nebepasitaikys ir reglamente nustatytų mechanizmų nereikės imtis, tačiau realybė yra kita. Kad šis reglamentas savalaikis, teko įsitikinti dar visai neseniai, birželio mėnesį: dėl nesutarimų tarp Rusijos ir Baltarusijos dujų tiekimas Lietuvai sumažėjo perpus.

Ne kartą pabrėžiau, kad izoliuotoms dujų rinkoms, priklausančioms nuo vieno tiekėjo, kaip, pavyzdžiui, Baltijos šalims, šis reglamentas bus veiksmingas tik įjungus jas į bendrą Europos Sąjungos dujų tinklą. Reikalingų naujų dujotiekių tiesimui privačių investicijų dažnai neužtenka, todėl yra būtinas papildomas finansavimas.

Norėčiau padėkoti kolegoms, kurie tai suprato ir atsižvelgė derėdamiesi dėl šio reglamento, ir Komisijai, kuri oficialiai pažadėjo spręsti energetinių salų problemą energetikos infrastruktūros pakete. Belieka tik paraginti valstybes nares tinkamai įgyvendinti ir šį reglamentą.

 
  
MPphoto
 
 

  Joanna Katarzyna Skrzydlewska (PPE), raštu.(PL) Priėmus reglamentą dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo atsiras galimybė ateityje sukurti ES lygmeniu bendrą gamtinių dujų rinką. Į šį reglamentą įtrauktos svarbios nuostatos dėl valstybių narių prievolės parengti prevencinių veiksmų ir veiksmų ypatingosiomis aplinkybėmis planus, dėl prievolės skelbti ES ypatingąją padėtį, kai tokioje padėtyje atsiduria dvi valstybės narės, taip pat dėl geopolitinės rizikos kriterijaus taikymo atliekant bendrą rizikos vertinimą gamtinių dujų tiekimo ES saugumo srityje. Užtikrinus pajėgumą transportuoti gamtines dujas abiem kryptimis, šalis, kuriai gresia pavojus negauti reikiamo tiekiamų energijos išteklių kiekio, sulauks būtinos pagalbos iš kitos šalies, kuri tuo metu turės pakankamai gamtinių dujų atsargų. Tai neabejotinai reiškia, kad pradedame taikyti priemones, grindžiamas bendradarbiavimo ir solidarumo principu. Nuoroda į klausimą dėl energijos išteklių šaltinių įvairinimo reiškia, kad dabar valstybės narės šioje srityje vykdys intensyvesnę veiklą, kuri taip pat padės įgyvendinant jau pradėtus projektus, pvz., dujotiekio „Nabucco“ projektą. Reziumuojant galima pasakyti, kad dėl pranešime pasiūlytų priemonių ir numatomų didelių investicijų į infrastruktūrą būsime pajėgūs veiksmingiau apsisaugoti nuo tokios padėties, kurioje atsidūrėme dėl 2008 m. krizės Ukrainoje. Visiška nepriklausomybė nuo Rusijos tiekiamų gamtinių dujų – iliuzija, tačiau bent galėsime sustiprinti savo poziciją derybose su Rusija. Norėčiau padėkoti visiems, kas prisidėjo derantis dėl kompromiso tokiu visai Europos Sąjungai svarbiu klausimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Rafał Trzaskowski (PPE), raštu.(PL) Europos Parlamento suderėtas kompromisas – tikras žingsnis pirmyn įgyvendinant Lisabonos sutarties nuostatas. Juo sukuriamos pradinės sąlygos tikrovėje taikyti valstybių narių solidarumo principą gamtinių dujų tiekimo sutrikimų atveju ir manome, kad tai mūsų sėkmė. Nuostatos dėl gamtinių dujų transportavimo infrastruktūros, reagavimo į krizes sistemos, veikiančios Europos Sąjungos lygmeniu, dėl bendro rizikos vertinimo ir šio vertinimo rezultatų pagrindu rengiamų prevencinių veiksmų bei veiksmų ypatingosiomis aplinkybėmis planų, taip pat nuostata dėl būtinybės atsižvelgti į geopolitinį aspektą vertinant riziką rodo ne tik EP narių derybinę sėkmę, bet jomis taip pat sukuriamas pagrindas įgyvendinti tikslą, kurį pasiekti Parlamentas jau bandė praeitą kadenciją – padaryti energetikos politiką labiau orientuotą į Bendriją.

 
  
MPphoto
 
 

  Vladimir Urutchev (PPE), raštu.(BG) Po 2009 m. sausio mėn. krizės, kai sutriko gamtinių dujų tiekimas ES iš Rusijos per Ukrainą, praėjo tik aštuoniolika mėnesių. Bulgarija dėl šios krizės nukentėjo labiausiai, bet visa ES suprato, kad pažeidžiamiausioje padėtyje gamtinių dujų tiekimo saugumo požiūriu yra Vidurio ir Rytų Europos šalys. Todėl palankiai vertinu A. Vidal-Quadraso pranešimą, kuriame pateikiamas europinis teisėkūros atsakas į tokias gamtinių dujų tiekimo krizes ir jų padarinius. Be teisėkūros rezoliucijos dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo išsamaus pobūdžio, taip pat norėčiau pabrėžti šiuos aspektus: ja sukuriamas integruotas ES gamtinių dujų tiekimo tinklas, kuriame dujų srautai tarp valstybių narių galės judėti abiem kryptimis, užtikrinama tarpvalstybinė prieiga prie saugyklų, taip pat nenutrūkstamas tarpvalstybinis gamtinių dujų transportavimas tais atvejais, kai paskelbiama aukščiausio pavojingumo lygio ypatingoji padėtis. Visapusiškas šių reikalavimų įgyvendinimas mano šaliai Bulgarijai reiškia tai, kad yra nustatomos jungtys su kaimyninėmis šalimis, kad Bulgarija turi daugiau galimybių saugoti dujas savo teritorijoje ir kad dabar turime alternatyvą savo priklausomybei nuo vieno išorinio gamtinių dujų tiekėjo. Tiesą sakant, šiuo naujuoju ES teisės aktu suteikiama galimybė padaryti galą įmonės GAZPROM monopolijai tiekti gamtines dujas mūsų šaliai ir tai turi atsitikti per artimiausius ketverius metus. Dėkoju už dėmesį.

 
  
MPphoto
 
 

  Artur Zasada (PPE), raštu.(PL) Sveikinu pranešėją pateikus labai gerai parengtą dokumentą. Po ilgų ir sunkių derybų pavyko pasiekti europinio masto kompromisą. Ypač svarbiais šio susitarimo elementais laikau kiekvienos valstybės narės prievolę po dvejų metų parengti prevencinių veiksmų ir veiksmų ypatingosiomis aplinkybėmis planus, taip pat prievolę skelbti ypatingąją padėtį ES lygmeniu, jeigu tokia padėtis skelbiama dviejose valstybėse narėse. Derybų sėkme taip pat laikau prievolę per trejus metus nuo reglamento įsigaliojimo užtikrinti dujotiekių pajėgumą transportuoti dujas dviem kryptimis. Dar kartą sveikinu pranešėją. Šis dokumentas – žingsnis tikros europinės energetikos bendrijos link.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika