Posėdžio stenograma

Antradienis, 2010 m. rugsėjo 21 d. - Strasbūras

6. Paaiškinimai dėl balsavimo

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

Pranešimas: Pablo Arias Echeverría (A7-0226/2010)

  Alajos Mészáros (PPE). – (HU) Nors elektroninė prekyba jau tapo neatskiriama interneto dalimi, deja, vis dar pastebima problemų, ypač tarpvalstybinės elektroninės prekybos srityje. Dėl to, kad valstybių narių taikomos taisyklės nėra tarpusavyje suderintos, gali atsirasti didelių kliūčių laisvam prekių judėjimui Europoje. Statistika rodo, kad 2009 m. kas trečias Europos vartotojas internetu pirko bent vieną prekę, bet tik 7 proc. Europos vartotojų drįso pirkti kitoje valstybėje narėje. Dar vienas tyrimas aiškiai rodo, kad 60 proc. klientų bandymų pirkti prekes kitoje ES šalyje nepavyko, kadangi prekiautojas atsisakė vykdyti operaciją arba siųsti prekę. Europa didžiuojasi turėdama 500 mln. vartotojų, tačiau prisijungus prie interneto ir pabandžius apsipirkti taip neatrodo. Turime dėti dideles pastangas, kad būtų sukurta ir bendra veikianti elektroninės prekybos rinka. Būtent todėl parėmiau pranešimą.

  Syed Kamall (ECR). – Ponia pirmininke, dėkoju, kad suteikėte man galimybę pareikšti nuomonę dėl šio pranešimo. Manau, visi sutariame, kad jis labai svarbus, nes vis dar esama pernelyg daug kliūčių, trukdančių plėtoti elektroninę prekybą. Svarbu, kad internetu visoje ES būtų prekiaujama ir fizinėmis, ir skaitmeninėmis prekėmis. Palankiai vertinu visas iniciatyvas, kuriomis siekiama pašalinti ES esamas kliūtis, trukdančias pasiekti šį tikslą. Tokios iniciatyvos turbūt yra vienas iš teigiamų dalykų, būdingų Europos Sąjungai.

Tačiau internetu prekiaujama visame pasaulyje ir tikiuosi, kad nesiekiame priimti teisės aktų, kurie galiotų visuotiniu mastu, bet norime geriau suderinti skirtingose jurisdikcijose galiojančias taisykles ir užtikrinti Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams galimybę įsigyti prekių pigesnėmis kainomis ir pirkti internetu produktus, prekes ir paslaugas, kuriais prekiaujama visame pasaulyje.

Tačiau turėtume pripažinti, kad kadangi dažnio juostų pločio, atminties ir duomenų yra apsčiai, kainos bus linkusios mažėti ir laikui bėgant kai kurių skaitmeninių produktų kaina nukris iki nulio.

  Daniel Hannan (ECR). – Ponia pirmininke, mano rinkėjai verslininkai nebus patenkinti dėl tokio pranešimo. Jame gausu visų tų atsibodusių nuvalkiotų posakių, kuriuos siejame su ES direktyvomis, pvz., „elektroninė prekyba yra gyvybinė interneto jėga ir svarbus katalizatorius siekiant strategijos „Europa 2020“ vidaus rinkos tikslų“ arba „svarbu, kad visos suinteresuotosios šalys bendradarbiautų“. Visa tai nė kiek nepadeda skatinti tikrosios prekybos ir laisvų mainų. Nereikia direktyvų ir reglamentų, kad įmonės galėtų tarpusavyje prekiauti: jos tai daro ir tuo atveju, kai ši veikla nėra aiškiai įteisinta.

Vienas iš mano rinkėjų prekiauja internetu su įmone, esančia kitoje pasaulio dalyje, Australijoje ar Naujojoje Zelandijoje, ir jie sugeba tai daryti be reguliuojamojo ES bendrosios rinkos antstato. Tiesą sakant, jiems sekasi prekiauti daug sėkmingiau nei tuo atveju, kai bandoma susitarti pagal painias europines taisykles. Tai turbūt paaiškina, kodėl per visus mūsų narystės Europos Sąjungoje metus pelningai prekiaujame su visais pasaulio žemynais, išskyrus Europą. Tai turbūt dabar paaiškina, kodėl prasidėjus technologinei revoliucijai mano rinkėjai iš naujo atranda savo visuotinį pašaukimą.

Pranešimas: Christine De Veyrac (A7-0195/2010)

  Alfredo Antoniozzi (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, kaip galima aiškiai matyti iš šio pranešimo, oro eismo srautai pastaraisiais metais nuolat didėja. Nepaisant nemenkos pažangos saugumo srityje, dėl to didėja lėktuvų avarijų rizika.

Europos Sąjungos teisės aktai, kuriais šiuo metu vadovaujamasi tiriant avarijas, yra išdėstyti 1994 m. direktyvoje, priimtoje tuomet, kai Europos aviacijos saugos agentūra (EASA) dar nebuvo įsteigta. Todėl visapusiškai remiu pranešėjos tikslą sukurti aiškų teisinį pagrindą priimant reglamentą, pagal kurį EASE Europoje atliks pagrindinį vaidmenį aviacijos saugos srityje.

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE). – (ES) Ponia pirmininke, reglamentu pagerinama saugos tyrimų kokybė siekiant ateityje išvengti avarijų, koordinavimas sukuriant tinklą ir pagalba avarijų aukoms bei jų šeimoms, bet esu nusivylusi, kad į jį neįtraukti du klausimai: pirma, sąžiningumo kultūros principas, pagal kurį darbuotojams netaikomos nuobaudos už sprendimus, kuriuos jie priima vadovaudamiesi savo patirtimi ir mokymu, tačiau didelis aplaidumas, tyčiniai pažeidimai ir destrukciniai veiksmai jokiu būdu nėra toleruojami; antra, reikalavimas nustatyti savireguliacijos kodeksą siekiant išvengti atvejų, kai slapta informacija atskleidžiama ir tampa žinoma žiniasklaidai, taigi ir siekiant apsaugoti aukų šeimas nuo nereikalingų kančių.

  Oldřich Vlasák (ECR). – (CS) Ponia pirmininke, žinome, kad šiuo metu veikianti Bendrijos aviacijos avarijų tyrimų sistema nėra tokia gera, kaip galėtų būti. Per pastaruosius keletą metų patyrėme didžiulį transporto veiklos augimą ir Europos Sąjungos plėtrą, be to, yra tinkamesnių tyrimo metodų. Todėl šio reglamento tikslas – reaguoti į pakitusias sąlygas ir užtikrinti veiksmingesnę avarijų prevenciją.

Pasiūlytasis reglamentas suteiks galimybę įtraukti į avarijų tyrimų procesą Europos aviacijos saugos agentūrą, kuri veikia nuo 2002 m. ir yra atsakinga už orlaivių sertifikavimą, taip pat sukurti Europos civilinės aviacijos saugos tyrimų institucijų tinklą ir pasiūlyti pakeitimus, susijusius su teikiamų tyrimų ataskaitų pobūdžiu ir apimtimi, įskaitant reikalavimą teikti avariją patyrusiu orlaiviu skridusių keleivių sąrašą. Aptariamasis tekstas yra Parlamento ir Tarybos kompromiso rezultatas. Čekija Taryboje pritarė šiam kompromisui. Šis pranešimas yra techninio pobūdžio ir juo bus prisidėta prie didesnės saugos aviacijos srityje. Todėl balsavau už pranešimą.

  Bogusław Liberadzki (S&D). – (PL) Balandžio mėn. išsiveržęs ugnikalnis Islandijoje parodė, kad visas Europos žemynas iš tikrųjų labai priklausomas nuo aviacijos. Nei geležinkelių transportas, nei jokios kitos rūšies transportas negalėjo pakeisti aviacijos, todėl jos saugos ir patikimumo klausimas labai svarbus. Aviacijos įvykių – būtent šį klausimą ir svarstome – ar lėktuvų katastrofų atveju neabejotinai labai svarbu iš tikrųjų išsiaiškinti priežastis, kad pirmiausia būtų nustatyta atsakomybė, tačiau dar svarbiau užkirsti kelią įvykiams, ypač lėktuvų susidūrimo rizikai, ir katastrofoms šioje nepaprastai svarbioje transporto srityje.

Norėčiau padėkoti ir pranešėjai, ir šešėliniams pranešėjams už tai, kad įtraukė į šį pranešimą labai daug klausimų. Jie nurodė atsakomybės sritis ir problemų sprendimo būdus. Tai tinkamas reglamentas. Pritariau jam.

Pranešimas: Alejo Vidal-Quadras (A7-0112/2010)

  Alfredo Antoniozzi (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, per pastaruosius keletą metų daugelis valstybių narių patyrė problemų, susijusių su dažnais gamtinių dujų tiekimo sutrikimais, kurios rodo, kad didėjanti Europos Sąjungos priklausomybė nuo energijos tiekėjų iš užsienio gali pakenkti valstybių narių ilgalaikiams ekonominiams ir politiniams interesams.

Visapusiškai pritariu minčiai, kad energetinis saugumas turėtų būti laikomas vienu iš svarbiausių veiksnių užtikrinant visuotinį Europos Sąjungos saugumą ir kad gamtinių dujų tiekimo ES užtikrinimas, ypač tiekimo krizės sąlygomis, savo ruožtu turėtų būti laikomas strateginiu tikslu.

Todėl balsavau už šį pranešimą ir tikiuosi, kaip ir pranešėjas, kad šis reglamentas netrukus bus taikomas.

  Miroslav Mikolášik (PPE). – (SK) Praeitą žiemą dėl Rusijos ir Ukrainos ginčo mus ištikusi gamtinių dujų tiekimo krizė neigiamai paveikė Europos piliečius ir ekonomiką ir parodė Europos Sąjungos pažeidžiamumo ir priklausomybės nuo užsienio tiekėjų lygį.

Europos Sąjunga turėtų sukurti savo energetikos politiką, grindžiamą solidarumo dvasia, taip pat užtikrinti energijos tiekimo saugumą visoje ES pasitelkdama naujas galias, suteiktas jai Lisabonos sutartimi. Dėl netikėtų gamtinių dujų tiekimo sutrikimų pritariu pranešėjui, kuris sustiprino nuostatas, įtrauktas į straipsnį, kuriame kalbama apie galimybes skelbti Bendrijos ypatingąją padėtį apibrėžtoje geografinėje teritorijoje, kitaip sakant, šalyje, kuri, pvz., yra kritinėje padėtyje, nes jai gamtinės dujos visiškai netiekiamos, net ir tuo atveju, kai gamtinių dujų tiekimo deficitas ES lygmeniu nesiekia 10 proc. ribos. Taip pat pritariu sumanymui sukurti konkretų Bendrijos mechanizmą, kuris bus įgyvendintas regioniniu lygmeniu.

  Jarosław Kalinowski (PPE). – (PL) Gamtinių dujų tiekimo saugumo klausimas buvo, yra ir ilgai bus labai svarbus veiksnys, turintis įtakos tarptautinei politinei padėčiai, bet pirmiausia jis labai svarbus užtikrinant Europos gyventojams reikiamo šių labai svarbių gamtos išteklių kiekio tiekimą, taigi ir tinkamas gyvenimo sąlygas. Pranešėjo pasiūlytos mintys, pvz., patobulinti sistemą, pagal kurią skelbiama nepaprastoji padėtis, susieti kriterijus su konkrečiu geografiniu regionu, nustatyti aiškias ribas, leisiančias valstybėms narėms įsikišti į rinką, ir centralizuoti bei sustiprinti su tiekimu ir komercine informacija susijusių duomenų apsaugą, neabejotinai padės padidinti tiekimo saugumą ir užtikrinti jo tęstinumą. Ši problema ypač aktuali šalims, kurių ekonomika labai priklausoma nuo gamtinių dujų kaip energijos šaltinio, o tokių šalių Europoje daug. Žinoma, pritariau pranešimui.

  Czesław Adam Siekierski (PPE). – (PL) Priėmėme svarbų pranešimą dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo. Pranešime pasiūlytos priemonės yra žingsnis teisinga kryptimi, bet visiško saugumo jausmo visuomenei ir ekonomikai jomis nesuteikiama. Pastarųjų metų patirtis rodo, kad daugybės valstybių narių veiksmai buvo susiję tik su jų pačių interesais ir kad jos nesistengė sukurti šioje srityje tikrai europinės suderintos ir abipusiai naudingos politikos.

Turėtume siekti, kad gamtinių dujų gavyba būtų atskirta nuo dujų transportavimo veiklos, kad būtų panaikintos monopolijos ir kad gamtinių dujų tiekimo klausimas būtų pašalintas iš tarptautinės politinės arenos. Gamtinių dujų tiekimo šaltinių ir trasų įvairinimas, infrastruktūros plėtojimas, dujų sektoriuje veikiančių subjektų bendradarbiavimas viršnacionaliniu lygmeniu – štai svarbiausi žingsniai, kurių turėtų būti imtasi. Mano nuomone, šis dokumentas – bendros energetikos politikos kūrimo pradžia.

  Inese Vaidere (PPE). – (LV) Ačiū, ponia pirmininke. Gamtinių dujų tiekimo saugumas yra vienas iš svarbiausių Europos ekonominio ir strateginio saugumo aspektų. Gebėjimas kalbėti vienu balsu su energijos išteklių tiekėjais sprendžiant energetikos politikos klausimus – vienas iš mūsų svarbiausių siekių. Labai vertinu Komisijos nario G. Oettingerio indėlį, bet manau, kad jo minėti penkeri ar septyneri metai, skirti diskusijoms su valstybėmis narėmis, yra per ilgas laikotarpis. Bendros energetikos politikos mums reikia skubiai. Būtina užtikrinti tiekimo šaltinių įvairovę, ypač Baltijos valstybėms, nes vienintelis tiekėjas – Rusija – naudojasi savo monopoline padėtimi norėdama kištis į šalių, kurios priklauso nuo jos tiekiamų dujų, politinius įvykius. Europoje būtina nustatyti gamtinių dujų tiekimo tinklo jungtis ir tai turi būti padaryta vadovaujantis solidarumo principu, nes solidarumas – kertinis Europos Sąjungos politikos akmuo. Padėtis, kai turint gamtinių dujų tiekėjų įvairovę dujos vis tiek tiekiamos per Rusiją, būtų nepriimtina. Europa turi nustatyti tiesioginius bendradarbiavimo ryšius su Vidurio Azijos ir Užkaukazės šalimis ir ištirti galimybes naudoti gamtines dujas, gaunamas iš kietųjų uolienų ir skalūnų sluoksnių, ir kitus energijos šaltinius. Ačiū.

  Vito Bonsignore (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, aš taip pat balsavau už šią priemonę. Atėjo laikas Europos Sąjungai imtis skaidrios energetinio saugumo ir energijos tiekimo saugumo srities reguliavimo veiklos: praeitais metais įvykę ginčai parodė, kad esame labai priklausomi nuo trečiųjų šalių tiekiamų energijos išteklių.

Reglamentu, kuriam šis Parlamentas pritarė ir kuris reiškia svarbų žingsnį pirmyn energetinio saugumo link, ši problema pagaliau bus sprendžiama stengiantis užkirsti kelią kartotis panašioms krizėms. Valstybės narės raginamos užtikrinti reikiamo energijos kiekio tiekimą šeimoms ir saugomiems vartotojams, kitaip sakant, svarbioms organizacijoms ir svarbių paslaugų teikėjams. Jos taip pat raginamos parengti prevencinių veiksmų ir veiksmų ypatingosiomis aplinkybėmis planus.

Taigi pereiname prie valstybės subsidiarumo principo, kuris yra toks brangus Europos Sąjungai ir mano frakcijai. Ypač remiu 62 pakeitimą. Galiausiai, jeigu leisite, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į toliaregišką savo šalies sprendimą nustatyti ryšius su šalimis, kurios turi daug gamtinių dujų atsargų.

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE). – (LT) Šiandien Europos Parlamente priimtas reglamentas dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo. Tai labai svarbus žingsnis bendros Europos Sąjungos energetikos politikos įgyvendinimo link. Žingsnis link Europos Sąjungos valstybių narių energetinio solidarumo bei didesnio regionų bendradarbiavimo.

Balsavau už šį dokumentą, nes tikiu, jog šis reglamentas leis užtikrinti, kad tokios Europos Sąjungos energetinės salos, kaip, tarkim, Baltijos valstybės, neliktų be dujų tiekimo monopolistams vienašališkai užsukus kranelius.

Taip pat šiuo reglamentu atveriamas kelias Europos Sąjungos finansavimui energetikos infrastruktūros projektams, prisidedantiems prie energetinės izoliacijos panaikinimo. Deja, reglamente buvo atsisakyta nuostatų, numatančių griežtesnę trečiųjų šalių tiekėjų, tokių kaip „Gazprom“, veiklos, visų pirma konkurencijos srityje, stebėseną, ir apsiribota tik bendro pobūdžio nuostatomis.

Antras nemažiau svarbus aspektas – aplinkosauga. Kadangi reglamente numatyta galimybė Europos Sąjungos lėšomis finansuoti ir trečiųjų šalių projektus, todėl tikiuosi, jog Europos Komisija kuo greičiau suskubs įgyvendinti nepriklausomo poveikio aplinkai vertinimo instrumentą.

Pranešimas: Csaba Sógor (A7-0231/2010)

  Clemente Mastella (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, šio susitarimo tikslas – sustiprinti susijusių šalių vyriausybių bendradarbiavimą siekiant paspartinti neteisėtai gyvenančių asmenų readmisiją aiškiai nustatant reikiamas technines sąlygas, susijusias su readmisijos paraiška, įrodymais, terminais, perdavimo tvarka ir vežimo būdais.

Balsavau už, nes esu tikras, kad šis susitarimas būtinas kaip pagrindinė priemonė kovojant su neteisėta imigracija Europos Sąjungoje.

Susitarime numatyta sąlyga, kad juo nepažeidžiami kiti tarptautinės teisės aktai ir duomenų apsaugos taisyklės: valstybės privalo laikytis atitinkamų įsipareigojimų, numatytų tarptautinėje teisėje, pvz., pabėgėlių negrąžinimo principo, ir už išsiuntimą turės atsakyti nacionaliniuose teismuose.

Pabėgėlių negrąžinimo principas taip pat susijęs su tam tikromis procedūromis, nes valstybės narės privalo atlikti netinkamo elgesio rizikos analizę, įskaitant netiesioginio išsiuntimo į tarpinę šalį atvejais.

Susitarimu taip pat įsteigiamas – jau baigiu – Jungtinis readmisijos komitetas ir šiuo atžvilgiu norėčiau pabrėžti, ponia pirmininke, kad Europos Parlamentas, deja, jo veikloje nedalyvaus. Todėl raginu Europos Komisiją nuolat informuoti mus apie komiteto veiklą.

  Joe Higgins (GUE/NGL). – Kaip ironiška, kad šiandien Europos Parlamentas balsuoja dėl susitarimo, pagal kurį vargšai pinigų neturintys Pakistano piliečiai bus išspiriami iš Europos Sąjungos ir grąžinami į didžiulio potvynio nusiaubtą gimtinę. Ilgų kančių nukamuoti Pakistano varguoliai, valstiečiai ir darbininkai dabar kenčia dar daugiau, nes potvyniai nusiaubė 20 proc. jų šalies ir paveikė iki 20 mln. žmonių sunaikindami javų derlių, naminių gyvulių ūkius ir palikdami jų vaikus badauti.

Mums būtų daug tinkamiau aptarti, kaip galėtume kovoti su skurdu Pakistane ir padaryti jam galą, pvz., reikalaujant, kad Tarptautinis valiutos fondas panaikintų Pakistaną gniuždančią skolos naštą, nuimtų asmeninės skolos naštą nuo Pakistano darbininkų ir varguolių pečių panaikindamas šias skolas ir suteiktų didesnę pagalbą siekiant palengvinti Pakistano žmonių kančias, bet nukreiptų ją ne per korumpuotą vyriausybę, o per demokratinės valstiečių, darbininkų ir varguolių demokratinės kontrolės mechanizmą, nes būtent jie ir yra tikrosios šios padėties aukos. Tokia reakcija į Pakistano žmonių kančias būtų daug tinkamesnė.

  Gerard Batten (EFD). – Ponia pirmininke, susilaikiau balsuodamas dėl Europos Sąjungos ir Pakistano susitarimo. Susitarimu nacionalinėms valstybėms, kitaip sakant, valstybėms narėms, regis, suteikiama didesnė galimybė sugrąžinti neteisėtus imigrantus į Pakistaną. Iš pirmo žvilgsnio ši galimybė galėtų atrodyti pageidaujama Jungtinei Karalystei, tačiau tik pati Jungtinė Karalystė, kaip nepriklausoma suvereni valstybė, turėtų spręsti, kas gali ir kas negali įvažiuoti į jos teritoriją.

Balsuodamas už šį pranešimą pritarčiau tam, kad ši teisė būtų perleista Europos Sąjungai, o to padaryti niekaip negalėčiau. Jungtinė Karalystė turi pati kontroliuoti savo politiką teisėtos ir neteisėtos imigracijos srityje, o ne perduoti šią teisę Europos Sąjungai.

  Jens Rohde (ALDE). – Norėčiau pasakyti, kad Danijai atstovaujantys liberalai labai džiaugiasi šiandieniniu balsavimu dėl Europos Sąjungos ir Pakistano readmisijos susitarimo. Pagaliau po keletą metų trukusių Komisijos ir Pakistano derybų pasiektas susitarimas dėl imigrantų, kurie daugiau neatitinka reikalavimų, keliamų asmenims, norintiems patekti į bet kurią ES valstybę narę ar ten gyventi, readmisijos.

Šis susitarimas – svarbi priemonė, padėsianti kovoti su neteisėta migracija į Europos Sąjungą, ypač atsižvelgiant į tai, kad Pakistanas yra svarbi migrantų kilmės ir tranzito šalis. Pasirašydamas šį susitarimą Pakistanas sutinka priimti atgal savo piliečius ir pagal tam tikras sąlygas trečiųjų šalių piliečius. Šis susitarimas padės užtikrinti didesnį saugumą Europos teritorijoje.

Pranešimas: Metin Kazak (A7-0238/2010)

  Cristiana Muscardini (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už M. Kazako pranešimą dėl Europos Sąjungos ir Turkijos santykių tokia redakcija, už kurią balsuota Tarptautinės prekybos komitete ir šioje posėdžių salėje. Nors Turkija nustatė Europai tarifines kliūtis jau gan seniai, daugelis kliūčių vis trukdo abiem šalims tarpusavyje prekiauti.

Jeigu norime prisidėti prie konkretaus teigiamo prekybos augimo, Turkija privalo atsižvelgti į Parlamento nuomonę ir užtikrinti, kad jos teisės aktai dėl laisvosios prekybos būtų geriau suderinti su Bendrijos acquis, įgyvendinti kovos su prekių padirbimu procedūras – taip pat visuomenės sveikatos požiūriu svarbiuose sektoriuose, pvz., vaistų pramonėje – ir užtikrinti laisvą prekių judėjimą muitų teritorijoje panaikinant varginančias importo procedūras, kenkiančias Europos gamybos ir žemės ūkio pramonei.

Turkija turi vengti diskriminacinės praktikos Europos pramonės atžvilgiu viešojo pirkimo sutarčių srityje ir laikytis Pasaulio prekybos organizacijos susitarimų nuostatų.

  Dimitar Stoyanov (NI). – (BG) Ponia pirmininke, balsavau, žinoma, prieš M. Kazako pranešimą dėl priežasčių, kurias jau išdėsčiau Parlamentui. Negaliu balsuoti už pranešimą, kurį parengė pranešėjas, praktiškai skolingas už visą savo išsilavinimą, kainavusį didžiulius pinigus, tiesiogiai Turkijos vyriausybei. Čia įžvelgiu interesų konfliktą. Man tai reiškia, kad pranešimas negali būti parengtas objektyviai, todėl balsavau prieš jį.

Taip pat norėčiau pridurti dar vieną dalyką. Matome, kad į šį pranešimą įtraukti klausimai, neturintys nieko bendra nei su prekyba, nei su ekonomika. Jame minimas ir liaupsinamas paskutinis Turkijos konstitucijos pakeitimas, kurį vertinu ne kitaip, o tik kaip islamistų pergalę prieš žmones, norinčius, kad Turkija būtų pasaulietinė valstybė. Deja, Turkijos valstybės pasaulietinį pobūdį užtikrino ne kas kitas, o karinė vadovybė kartu su, galėčiau pridurti, teismine sistema.

Turkija linko ir dabar vis daugiau linksta pasukti islamo keliu. Balsavau prieš šį pranešimą, nes nepritariu džiaugsmui dėl tokios padėties.

  Clemente Mastella (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, per pastaruosius metus Turkijos, kaip pasaulinio lygmens prekybos veikėjos, vaidmuo išaugo, ypač kadangi šalis vis daugiau naudojasi savo unikalia geopolitine padėtimi.

1996 m. Europos Sąjungoje įsteigus muitų sąjungą atsirado galimybė plėtoti ekonominius santykius su šia šalimi. Per tą laiką pasiektas gana aukštas rinkos integracijos lygis, ypač laisvo prekių judėjimo atžvilgiu. Ypač svarbus laimėjimas einant integracijos keliu pasiektas Turkijai priėmus naują muitų kodeksą ir nustačius bendrąją lengvatų sistemą.

Negalime paneigti, kad pastaraisiais metais Turkija tapo svarbia Europos Sąjungos prekybos partnere. Iš tikrųjų, Turkijai tenka 7-oji vieta kaip svarbiausiai ES importo rinkai ir 5-oji vieta – kaip svarbiausiai eksporto rinkai.

Ji tapo investavimo baze Europos įmonėms ir jos integracija į ES teikimo ir gamybos grandinę (dažnai didelės pridėtinės vertės sektoriuose) vis didėja.

Balsavau už šį pranešimą, ponia pirmininke, nes pritariu minčiai, kad pirmiausia turime užtikrinti geresnį muitų sąjungos veikimą. Todėl remiu Turkijos ir Europos Sąjungos santykius.

  Peter Jahr (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, Europos Sąjunga ir Turkija palaiko plačius prekybos ryšius, taip pat veikia muitų sąjunga, įsteigta 1996 m., tačiau nepaisant viso to tebėra daug prekybos kliūčių. Todėl ypač džiaugiuosi, kad Parlamentas šiandien paragino Turkijos Respubliką panaikinti pernelyg sudėtingas importo procedūras ir pakeisti žemės ūkio produktams taikomų kvotų sistemą priderinant ją prie muitų sąjungos sąlygų, kurių šiuo metu ji neatitinka.

Antra, turime dirbti kartu siekdami užtikrinti, kad iš Turkijos importuojami žemės ūkio produktai atitiktų tuos pačius standartus, kokie taikomi Europos Sąjungoje gaminamai produkcijai.

Šiandien balsavau už šį pranešimą. Tačiau iš tikrųjų dar daug kas turi būti padaryta. Tad imkimės darbo!

  Vito Bonsignore (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, dėkoju pranešėjui už atliktą darbą ir pirmiausia už jo požiūrį į šį klausimą, nes derybos su Turkija dėl jos stojimo į Europos Sąjungą vyksta jau seniai, taigi šis klausimas tikrai sudėtingas.

Nereikia nė sakyti, kad Turkija, dėl savo palankios padėties laikoma tiesioginiais vartais į Aziją, yra puiki Europos partnerė. Europos Sąjunga yra didžiausia Turkijos prekybos partnerė. Statistika gera, ji ramina.

Šie prekybos santykiai turi būti tobulinami, todėl pritariu pranešimo 16 ir 20 dalims, kuriose Turkija raginama panaikinti importo licencijas ir draudimą importuoti kai kuriuos farmacijos produktus.

Galiausiai taip pat pritariu minčiai, kad muitų sąjunga turėtų būti sustiprinta ir išplėsta, kad prekyba būtų vis pelningesnė.

  Peter van Dalen (ECR). – (NL) Ponia pirmininke, balsavau už M. Kazako pranešimą, nes jis padės pagerinti ekonominius ir prekybos santykius su Turkija ir sustiprinti Europos Sąjungos ir Turkijos kaimyninius ryšius. Būtent to – ne daugiau ir ne mažiau – mums ir reikia.

Susilaikiau balsuodamas dėl 1 pakeitimo, kurį pasiūlė Laisvos ir demokratiškos Europos frakcija. Pritariu jų minčiai, kad Turkija neturėtų tapti Europos Sąjungos nare, bet šis klausimas į M. Kazako pranešimą neįtrauktas. Todėl susilaikiau balsuodamas dėl šio pakeitimo, o balsavau už pranešimą iš tikrųjų dėl to, kad mums galiausiai reikia stiprinti draugiškus kaimyninius ryšius su Turkija.

  Czesław Adam Siekierski (PPE). – (PL) Nepaisant to, kad Europos Sąjungos ir Turkijos santykiai pagerėjo, tebėra susiduriama su sunkumais dėl tarifinių ir netarifinių kliūčių, kurie kartu su kitais formalumais ir procedūromis turi būti supaprastinti. Probleminių klausimų yra abiejose pusėse. Mūsų partnerės pusėje šie klausimai susiję, pvz., su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais ir prekių klastojimo problema.

Norime partnerystės su Turkija, taigi turime nuodugniai ištirti prekybos trukdžių priežastis, kol jie neperaugo į rimtesnes problemas. Ar gali taip būti, kad ilgai laukusi, kol Europos Sąjunga priims bendrąją poziciją dėl šalies narystės, Turkija dabar dairosi alternatyvių sąjungininkų? Ekonominiai Europos Sąjungos ir Turkijos santykiai taip pat turėtų būti išanalizuoti atsižvelgiant į demografinę abiejų partnerių struktūrą ir ateities prognozes.

  Philip Claeys (NI). – (NL) Balsavau, žinoma, už Laisvos ir demokratiškos Europos frakcijos pasiūlytą pakeitimą ir prieš M. Kazako pranešimą, nes galima puikiausiai palaikyti gerus prekybos santykius su Turkija ir jai neprisijungus prie Europos Sąjungos.

Pranešėjas, atrodo, buvo užsimerkęs ir rengdamas pranešimą įsivaizdavo, kad pastarojo referendumo Turkijoje rezultatas paskatins demokratinį procesą šalyje. Priešingai, niekas nenuginčys, kad islamistai iš Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) neabejotinai palenkė partijos politinius rėmėjus į savo pusę. Islamizavę kasdienį gatvių ir socialinį gyvenimą, dabar jie praskynė kelią visiškam Turkijos viešųjų institucijų islamizavimui. Neturėkite abejonių: patvirtinti Turkijos konstitucijos pakeitimai yra nei daugiau, nei mažiau kaip atviras išpuolis prieš paskutines pasaulietines institucijas Turkijoje – kariuomenę ir Konstitucinį Teismą.

Pranešimas: Esther de Lange (A7-0241/2010)

  Licia Ronzulli (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, šiandien patvirtintas pranešimas – žingsnis teisinga kryptimi siekiant išsaugoti biologinę įvairovę ir ekosistemas. Biologinės įvairovės sąvoka pagaliau susieta su atsakingo valdymo sąvoka.

Privalome nedelsdami priimti ekologinio suderinamumo principo įgyvendinimo politiką, jeigu norime išlaikyti mūsų planetą tokią, kad ji taip pat galėtų aprūpinti būsimas kartas. Po to, kai mums nepavyko įgyvendinti savo tikslo sustabdyti biologinės įvairovės nykimą iki 2010 m., per ateinantį dešimtmetį mūsų valstybės ir institucijos turės rimtai pasistengti, kad visuomenė būtų geriau informuota apie šią problemą.

Europos Sąjungos aplinkos paveldui, įvairuojančiam nuo makijos iki spygliuočių miškų, būdinga praktiškai unikali floros ir faunos įvairovė. Privalome sustabdyti šio turtingo aplinkos paveldo nykimą – jau baigiu – dėl savęs ir ateities kartų.

  Romana Jordan Cizelj (PPE). – (SL) Balsavau už pranešimą dėl ES teisės aktų, pagal kuriuos siekiama išsaugoti biologinę įvairovę, įgyvendinimo.

Pranešime siūloma nustatyti daug teigiamų reikalavimų, bet svarbiausia išvada yra ta, kad rezultatų iki šiol nepasiekta dėl politinės valios trūkumo. Ta pati priežastis lėmė ir netinkamą teisės aktų įgyvendinimą, duomenų trūkumą, nepakankamą stebėseną ir finansavimą bei prastą reikalavimo dėl biologinės įvairovės išsaugojimo integravimą į sektorių lygmeniu įgyvendinamą politiką.

Mums reikia daug aiškesnės atskaitomybės apie gerąją patirtį ir šalis, kurių veikla šioje srityje nesėkminga. Čia Europos Komisijos vaidmuo turėtų būti ne politinis, o griežtai profesinis. Turime apsaugoti gamtą ir žmonijos ateitį, o ne pavienių valstybių narių vyriausybes.

  Clemente Mastella (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, biologinės įvairovės ir ekosistemų išsaugojimas bei kova siekiant užkirsti kelią tolesniam jų nykimui – tai mūsų visuomenei neįkainojamos vertės iššūkiai. Sustabdyti biologinės įvairovės nykimą yra ne tik mūsų moralinė, bet ir politinė bei ekonominė pareiga: privalome išlaikyti mūsų planetą tokią, kad ji taip pat galėtų aprūpinti būsimas kartas.

Kaip įprasta Europos aplinkos apsaugos politikoje, šioje srityje patvirtintose direktyvose suteikiama būtinojo lankstumo, kad įgyvendinimo priemonės galėtų būti pritaikytos prie vietos sąlygų. Šį požiūrį neabejotinai pateisina subsidiarumo ir proporcingumo principai, bet skirtumai tarp valstybių narių dažnai labai dideli, todėl direktyvų poveikis nėra toks veiksmingas kaip norėtųsi.

Sutinku su pranešėjos teiginiu, kad biologinė įvairovė dažnai vertinama atskirų sektorių atžvilgiu, todėl biologinės įvairovės ir ekosistemų išsaugojimo priemonių finansavimas iš bendrojo Europos biudžeto labai išskaidytas.

Nors toks išskaidytas finansavimas gali turėti ir teigiamą poveikį, nes tampa prieinami įvairūs finansavimo šaltiniai, privalomas bendras kaimo vietovių ir struktūros politikos finansavimas ir „pasirinkimo galimybių požiūris“ reiškia, pvz., kad biologinės įvairovės išsaugojimui lėšų skiria tik tos valstybės narės, kurios sąmoningai renkasi tai daryti.

  Miroslav Mikolášik (PPE). – (SK) Europos Sąjungoje 42 proc. žinduolių, 43 proc. paukščių, 30 proc. varliagyvių, 45 proc. roplių ir 52 proc. gėlųjų vandenų žuvų rūšių gresia išnykti ir prognozuojama, kad iki 2050 m. biologinės įvairovės nykimo tempas paspartės 10 kartų.

Deja, Europos Sąjungos piliečiai nesupranta padėties rimtumo, o Europos Komisijos požiūris į šiuos skaičius vangus. Tai rodo ryžto užtikrinti deramą ir nuoseklų aplinkos apsaugos direktyvų įgyvendinimą stygius ir nenoras imtis procedūrų prieš valstybes nares, pažeidžiančias reglamentų reikalavimus. Jeigu mums nuoširdžiai rūpi perduoti savo vaikams ir ateities kartoms aplinką, kuri būtų bent iš dalies tokia pati, kokioje dabar gyvename mes, negalime atidėlioti ar vengti imtis veiklos. Todėl pritariu pasiūlytiems žingsniams, kurie galėtų padėti užkirsti kelią aplinkai daromai nepataisomai žalai.

  Peter Jahr (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, augalų ir gyvūnų rūšių įvairovė sudaro pasaulio gyventojų, kurių skaičius vis didėja, aprūpinimo maistu ir žaliavomis pagrindą. Ji taip pat mums gyvybiškai svarbi siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos. Biologinei įvairovei iškilo grėsmė visame pasaulyje, ypač dėl žmogaus veiklos. Todėl privalome sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir pabandyti atitaisyti padarytą žalą. Geriausias būdas apsaugoti biologinę įvairovę – naudoti jos išteklius tvariai. Tai reiškia, kad šiuo atveju Europos ūkininkai turėtų būti mūsų sąjungininkai, o ne priešininkai. Turėtume vis labiau vertinti juos kaip savo būsimus sąjungininkus.

Tačiau norėčiau užbaigti teigiama mintimi. Regione, laisvojoje Saksonijos žemėje, kuriam atstovauju, mums pavyko vėl užveisti prieš 200 metų išnykusius vilkus. Tai geras pavyzdys ir jis neturi būti vienintelis.

  Monika Flašíková Beňová (S&D). – (SK) Aplinkai ir jos biologinei įvairovei šiuo metu iškilo didelė problema dėl mūsų gamybos būdų ir gyvensenos, pagal kurią gamta laikoma tik preke ir priemone žmogaus reikmėms tenkinti.

Kadangi dabar, deja, nevertiname etinės ir ekologinės biologinės įvairovės svarbos, turėtume bent būti nuoseklūs priskirdami jai vertę. Esamoje kainodaros sistemoje į ekonominę gamtos vertę labai mažai atsižvelgiama, jeigu apskritai atsižvelgiama. Kad galėtume išvengti finansinių ir kitokių nuostolių, turėtume priimti tinkamus teisės aktus ir kalbėti Europos Sąjungos piliečiams apie biologinės įvairovės svarbą. Dauguma piliečių nebejotinai laiko biologinės įvairovės nykimą rimta problema, bet jie, deja, nesupranta, kad tai ir jų asmeninė problema. Viena iš svarbių priežasčių, lemiančių eilinių žmonių pasyvumą kovojant su biologinės įvairovės nykimu – neturėjimas žinių apie tai, ką jie patys gali padaryti.

Todėl balsavau už pateiktą pranešimą, taip pat sutinku su pranešėja, kad visuomenei būtina teikti daugiau informacijos šioje srityje.

  Jarosław Kalinowski (PPE). – (PL) Gamtos įvairovė – tai didžiausiais žmonijos turtas. Deja, mes, žmonės, labai stengiamės šį turtą prarasti. Tokios programos, kaip programa „Nature 2000“ – tai vienas žingsnis, kurį žengėme siekdami apsaugoti gamtą nuo savęs. Taip pat reikėtų priimti griežtesnius teisės aktus ir nustatyti didesnes baudas, taikomas žmonėms ar įmonėms, kurios sąmoningai prisideda prie Europos gamtos turtų įvairovės naikinimo.

Taip pat remiu tą E. de Lange pranešimo dalį, kurioje kalbama, kad įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką ūkininkams turėtų būti tinkamai atlyginta už papildomas paslaugas išsaugant ekosistemą. Ūkininkai myli žemę, myli ir saugo gamtą, net jeigu ir negauna už tai papildomo atlygio. Tačiau teikti jiems finansinę paramą labai svarbu, nes visa finansinė našta, susijusi su jų pačių pastangomis apsaugoti biologinę įvairovę, neturi gulti vien tik ant jų pečių.

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE). – (LT) Biologinės įvairovės užtikrinimas yra susijęs su daugeliu kitų Europos Sąjungos politikų. Tiek žuvininkystės, tiek energetikos, tiek žemės ūkio sektoriai daro įtaką šiuo atveju Baltijos jūros sunkiai padėčiai. Kaip rodo tyrimai, ši jūra, praktiškai būdama Europos Sąjungos vidaus jūra, yra viena labiausiai užterštų.

Europos Komisija reiškia susirūpinimą pačiu bioįvairovės nykimu, tačiau tuo pačiu nėra pakankamai įdedama pastangų kovai su veiksniais, sąlygojančiais minėtą procesą. Kalbant apie Europos Sąjungą, ko gero reikia sakyti, kad kiekviena Europos Sąjungos valstybė turi padaryti namų darbus. Dėti pastangas užtikrinant tvarią žuvininkystės politiką, „Natura 2000“ gerą funkcionavimą, mažinti taršą, tiek CO2 išmetimą, tiek nutekamųjų vandenų užterštumą, mažinti pesticidų ir fosfatų kiekį.

Būtent šie veiksniai smarkiai prisideda prie šiuo atveju Baltijos jūros eutrofikacijos, kas sąlygoja bioįvairovės nykimą. Prie šio užterštumo žymiai prisideda ir neatsakingas stambių, taip vadinamų komercinių energetikos projektų Baltijos jūroje įgyvendinimas, kritiško požiūrio į jų įgyvendinimą trūkumas.

Pranešimas: João Ferreira (A7-0227/2010)

  Giommaria Uggias (ALDE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, šiandien balsavome dėl pranešimo, kuriame pateikta daug įvairių minčių dėl to, kaip galėtume patobulinti savo veiklą siekdami užkirsti kelią gamtos stichijoms.

Jis grindžiamas išvada, kad esamos prevencijos priemonės, deja, yra netinkamos arba nėra įgyvendinamos. Tai reiškia, kad iškilo dvejopas poreikis: poreikis įgyvendinti tam tikras patobulintas nacionalines ir europines priemones ir pakeisti jų finansavimo Solidarumo fondo lėšomis sąlygas ir ne mažiau svarbus poreikis, kad regionai ir vietos valdžios institucijos skirtų daugiau dėmesio nelaimių prevencijai. Šiame pranešime jie raginami geriau integruoti stichinių nelaimių prevenciją į programavimo priemones ir veiksmų programas. Tai žingsnis pirmyn, vienas iš daugelio, kuriuos darome siekdami patobulinti teritorijos išsaugojimo politiką.

  Mario Pirillo (S&D). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, kaimo gyventojų mažėjimas, žemės dykumėjimas ir padažnėjusios stichinės nelaimės – liūtys, sausros, kruša, gaisrai ir pan. – verčia valstybes nares įsikišti, nors jos turi mažai išteklių ir priemonių. Svarbiausias klausimas, kurį norėčiau čia pabrėžti – ūkininkų išlikimas, nes jie dažnai labai skaudžiai nukenčia dėl stichinių nelaimių, paliekančių juos be pajamų.

Todėl Europos Komisija privalo įsipareigoti sukurti Europos žemės ūkio valstybinio draudimo sistemą siekiant geriau spręsti rizikos ir ūkininkų pajamų nestabilumo, susijusio su stichinėmis ir žmogaus sukeltomis nelaimėmis, problemą, kaip nurodoma J. Ferreiros pasiūlymo 37 dalyje, už kurį ką tik balsavau.

Pranešimas: Eleni Theocharous (A7-0192/2010)

  Jarosław Kalinowski (PPE). – (PL) Padėti skurdžiausiems – viena iš pagrindinių Europos Sąjungos funkcijų. Šis klausimas nediskutuotinas ir dėkoju pranešėjai, kad jį iškėlė. Tačiau kaip Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys jaučiu privaląs atkreipti dėmesį į 54 pranešimo dalį, kurioje pranešėja rekomenduoja persvarstyti subsidijų teikimo politiką žemės ūko sektoriuje.

Sutinku, kad reikia persvarstyti pagalbos teikimo sistemą, bet negalime leisti, kad pasikartotų padėtis, susidariusi reformavus cukraus rinką. Šia reforma turėjo būti paremti skurdžiausi trečiųjų šalių gamintojai, bet naudos iš jos gavo stambūs Pietų Amerikos žemvaldžiai, o ne smulkių plantacijų savininkai. Todėl turime būti atsargūs ir atlikti išsamią analizę prieš priimdami sprendimus dėl bet kokių reformų. Balsavau prieš 54 dalį, bet pritariau pranešimui kaip visumai.

  Frank Vanhecke (NI). – (NL) Šis pranešimas iš tikrųjų gana suderintas, tačiau balsavau prieš jį. Net jeigu pranešimas ir yra suderintas, jis vis dėlto grindžiamas prielaida, kad jeigu toliau skirsime dar daugiau lėšų ir pagalbos Afrikai, ypač Afrikai į pietus nuo Sacharos, šis žemynas pagaliau šią pagalbą gaus. Gal šie žodžiai politiškai teisingi, bet, bijau, jie neatitinka tikrovės.

Apskaičiavę, kiek lėšų investavome į Afriką į pietus nuo Sacharos nuo penktojo praeito amžiaus dešimtmečio, pamatysime, kad susidaro šimtų milijardų dolerių ar eurų sumos, bet skurdo ir nelaimių šiandien tik padaugėjo. Manau, turėtume toliau teikti pagalbą nepaprastosios padėties atveju, bet sistemingai mažinti minėtą ilgalaikę pagalbą.

Pirmiausia privalome užtikrinti, kad būtų užkirstas kelias sistemingam kapitalo iš Šiaurės Afrikos nutekėjimui į turtingas šalis. Per pastaruosius keturis dešimtmečius neteisėtai nutekėjusio kapitalo vertė siekia apie 1,8 trln. USD! Sunku net įsivaizduoti, ką galėtume padaryti Afrikos į pietus nuo Sacharos labui turėdami šias lėšas.

  Vito Bonsignore (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, sveikinu pranešėją atlikus puikų darbą. Europos Sąjunga visada buvo įsipareigojusi remti besivystančias šalis ir pranešimas, dėl kurio šiandien balsavome, primena man, kad dar turime padaryti daug, gerokai daugiau.

Siekdami pagerinti sąlygas šiose šalyse, turime skatinti jas plėtoti darbo teisės standartus, darbo saugos standartus – kalbėdamas šiuo klausimu norėčiau pabrėžtinai padėkoti pranešėjai už 38 dalį, kurioje kalbama apie lyčių lygybės svarbą sėkmingai valstybių ekonomikai. Iš tikrųjų privalome užtikrinti moterims vienodas galimybes dalyvauti darbo rinkoje.

Kaip pranešėja teisingai pabrėžia 37 dalyje, ES turi įsipareigoti dėti visas pastangas, kad vaikų darbas – viena iš didžiausių kliūčių, trukdančių mažinti skurdą, – būtų kuo greičiau panaikintas. Į šį pranešimą įtraukti kai kurie svarbūs klausimai, todėl balsavau už jį.

  Syed Kamall (ECR). – Ponia pirmininke, manau, visi sutariame ir niekas neprieštarauja, kad turime padėti besivystančioms šalims mažinti skurdą ir kurti darbo vietas.

Prieš keletą metų Dramblio Kaulo Krante vedžiau praktinį seminarą jauniems Afrikos politikams, kuriame klausiau jų, kaip mes, Europos Sąjunga, galėtume jiems padėti. Jie man pateikė daug naudingų patarimų. Anot jų, pirma turėtume užtikrinti, kad pagalba, kurią jiems teikiame, neprisidėtų prie korumpuotų vyriausybių išsilaikymo valdžioje. Su šia problema susiduriama pernelyg dažnai.

Antra, jie patarė, kad turėtume skatinti rinkų atvėrimą ir liberalizavimą, užtikrinti, kad būtų atsikratyta valstybinių monopolijų, kurios teikia rinkoms netinkamas paslaugas. Trečia, turėtume reformuoti bendrą žemės ūkio politiką arba jos atsisakyti, taip pat atsisakyti subsidijų, dėl kurių ES ūkininkai gali pardavinėti savo produkciją pigiau nei ūkininkai iš besivystančių šalių. Jie taip pat pasakė, kad turėtume atsisakyti sumanymų dėl sienų koregavimo priemonių, kurios iš esmės reiškia „žaliąjį imperializmą“ siekiant neįsileisti importo iš besivystančių šalių.

Galiausiai kalbame apie Alternatyvaus investavimo fondų valdytojų direktyvą. PPE frakcija, taip pat socialistai ir žalieji siekia uždrausti investicijas į besivystančias šalis. Turime pasipriešinti šiai ekonominei nesąmonei.

  Seán Kelly (PPE). – (GA) Ponia pirmininke, džiaugiausi galėdamas balsuoti už šį pranešimą, kuris rodo, kad nepamirštame skurdžiausių pasaulio šalių nepaisydami ekonominio nuosmukio.

Tačiau turiu pasakyti, kad prieš keletą metų dirbau savanoriu Afrikoje ir kas dieną skaitydamas laikraščius stebėdavausi, kad yra tiek daug straipsnių, kuriuose kritikuojamos NVO. Jos buvo kritikuojamos ne už prastą darbą, o už tai, kad stengėsi propaguoti ir primesti vietos gyventojams savo kultūrą, pasaulėžiūrą ir pažiūras.

Atėjo laikas šį klausimą aptarti. Plėtodami šią diskusiją turėtume ne tik užmegzti ryšius su šių šalių vyriausybėmis, bet ir, o tai dar svarbiau, kalbėti su vietos valdžios atstovais, visuomeninėmis organizacijomis, ministrais, dvasininkais ir pan. ir leisti šių skurdžių šalių pagalbai skirtas lėšas jų naudai.

Raštiški paaiškinimai dėl balsavimo

Pranešimas: László Surján (A7-0249/2010)

  George Becali (NI), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, kad būtų skirta finansinių išteklių OLAF etatų plano pakeitimams padengti ir kad šie ištekliai būtų įtraukti į 2010 m. biudžetą.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Europos kovos su sukčiavimu tarnyba labai prisidėjo prie kovos su sukčiavimu Europos lygmeniu. Siekiant stiprinti turimas priemones ir darbo jėgą reikia didinti tarnybos biudžetą, ir aš tam pritariu. Žinoma, būtų buvę geriau, jei to nebūtų reikėję ir OLAF nuo pradžių būtų turėjusi daugiau lėšų ir daugiau darbuotojų, kurie padėtų tarnybai geriau įgyvendinti svarbią savo misiją. Stipresnė, savarankiškesnė ir aktyvesnė OLAF yra būtina ES, kuri siekia tapti skaidresnė ir suprantamesnė Europos visuomenei.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Į 2010 m. bendrojo biudžeto Taisomojo biudžeto projektą Nr. 5 (Nr. 5/2010) įtraukti Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) personalo plano pakeitimai ir tradicinių nuosavų išteklių prognozių, PVM ir BNP bazių patikslinimas, atitinkamų JK taikomų korekcijų ir jų finansavimo įtraukimas į biudžetą, taip pat patikslintas 2010 m. Nyderlandams ir Švedijai taikomų BNP sumažinimų, dėl kurių keičiasi valstybių narių nuosavų išteklių įnašų į ES biudžetą pasiskirstymas, finansavimas. Šių nuosavų išteklių apskaičiavimo taisyklės išsamiai apibrėžtos konkrečiuose teisės aktuose. Spręsdama OLAF klausimą, Komisija siūlo numatyti 20 papildomų nuolatinių AD etatų, nes dabar tarnyba turi galimybę skirti į nuolatines pareigas atitinkamą skaičių konkursą laimėjusių darbuotojų ir užbaigti personalo plano keitimą.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Norėčiau pasakyti, kad man visiškai nepriimtina tai, kaip OLAF dirba. Su sukčiavimu būtina kovoti, bet ši kova turėtų būti naudinga Europos piliečiams, taigi ji turėtų būti nepriklausoma ir veiksminga ir ginti visų piliečių asmeninius duomenis.

Dabartinė OLAF šių reikalavimų neatitinka. Vis dėlto šiame tekste kalbama apie laikinų etatų pakeitimą nuolatiniais etatais. Visiems darbuotojams, nesvarbu, kur jie dirba, turėtų būti suteikta teisė sudaryti tinkamą darbo sutartį. Todėl susilaikysiu.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Europos kovos su sukčiavimu tarnybos tikslas – ginti Europos Sąjungos finansinius interesus ir kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, taip pat Europos institucijų aplaidžiai vykdoma veikla. Taigi, atsižvelgiant į svarbią OLAF veiklą, tarnybai turėtų būti suteikti jos uždaviniams įgyvendinti reikalingi materialiniai ir žmogiškieji ištekliai. Nors ES dabar kovoja su krize, šio taisomojo biudžeto priėmimas pagrįstas siekiant, kad OLAF būtų suteiktos priemonės tinkamai tarnybos veiklai vykdyti.

  Claudio Morganti (EFD), raštu. – (IT) Per balsavimą susilaikiau. Nors pritariu tam, kad Europos kovos su sukčiavimu tarnyboje pagal laikinas sutartis dirbantiems darbuotojams būtų sukurta 20 papildomų nuolatinių pareigybių, nemanau, kad Jungtinės Karalystės biudžeto disbalansas vis dar turėtų būti koreguojamas. Korekcija Jungtinės Karalystės naudai įteisinta 1984 m., nes ji laikyta sunkumų turinčia šalimi. Be to, nemanau, kad sąžininga tai, jog nuo 2002 m. Vokietija, Nyderlandai, Švedija ir Austrija moka tik 25 proc. savo dalies.

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. – (IT) Priėmus Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2007/2000, įvestas privilegijuotas bemuitis režimas, taikomas beveik visoms į ES rinką patenkančioms prekėms iš Europos Sąjungos stabilizacijos ir asociacijos procese dalyvaujančių arba su juo susijusių šalių ir teritorijų, kad būtų atgaivinta Vakarų Balkanų ekonomika. Po įvairių pakeitimų šis reglamentas kodifikuotas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1215/2009.

Prekybos lengvatos suteiktos iki 2010 m. gruodžio 31 d. ir dabar taikomos visoms į minėto reglamento taikymo sritį patenkančioms prekėms iš Bosnijos ir Hercegovinos, Serbijos ir Kosovo. Pasibaigus prekybos lengvatų taikymo laikotarpiui, prekiaudamos su ES šios šalys nebeturės objektyvaus ekonominio pranašumo.

Todėl šio pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento tikslas – iš dalies pakeisti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1215/2009 ir pratęsti jo taikymą iki 2015 m. gruodžio 31 d., taip pat padaryti reikalingus pakeitimus, susijusius su stabilizacijos ir asociacijos susitarimų su Bosnija ir Hercegovina ir Serbija įsigaliojimu.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Balsavimas dėl biudžeto yra svarbus. Kadangi Tarybos pozicija dėl Taisomojo biudžeto projekto Nr. 5/2010 apima Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) personalo plano pakeitimus neįtraukiant papildomų finansinių nuostatų, taip pat tradicinių nuosavų išteklių (TNI, t. y. muitų ir cukraus mokesčių), PVM ir BNP (bendrųjų nacionalinių pajamų) bazių prognozių pakeitimą, atitinkamos JK palankios korekcijos įtraukimą į biudžetą ir jos finansavimą, taip pat Nyderlandams ir Švedijai palankaus BNP sumažinimo 2010 m. finansavimo pakeitimą, dėl kurių pasikeičia valstybių narių nuosavų išteklių įnašų į ES biudžetą pasiskirstymas; kadangi pagal Taisomojo biudžeto projektą Nr. 5/2010 siekiama oficialiai įtraukti šį biudžeto pakeitimą į 2010 m. biudžetą; kadangi Taryba 2010 m. rugsėjo 13 d. priėmė savo poziciją, atsižvelgėme į Taisomojo biudžeto projektą Nr. 5/2010, pritarėme Tarybos pozicijai dėl Taisomojo biudžeto projekto Nr. 5/2010 be pakeitimų ir pavedėme Pirmininkui paskelbti, kad Taisomasis biudžetas Nr. x/2010 galutinai priimtas, ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

  Angelika Werthmann (NI), raštu. – (DE) Komisija, spręsdama Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) klausimą, siūlo numatyti 20 papildomų nuolatinių administratorių AD etatų, nes dabar tarnyba turi galimybę skirti į nuolatines pareigas atitinkamą skaičių konkursą laimėjusių darbuotojų ir užbaigti personalo plano keitimą.

Pastaraisiais metais Europos Parlamentas ne kartą reiškė nuomonę (paskutinį kartą – 2010 m. gegužės 5 d.), kad OLAF turėtų laipsniškai įgyti visapusišką neribotą institucinę nepriklausomybę, kuri padėtų užtikrinti, kad jo veiklos apgalvotai ar nesąmoningai neribotų tai, kad tarnybos darbuotojai ir valdymas yra Europos Komisijos struktūros dalis.

Pranešimas: Pablo Arias Echeverría (A7-0226/2010)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad elektroninė prekyba negali likti vidaus rinkos užribyje, nes ji yra Europos ekonomikos augimui svarbus, į ateitį orientuotas sektorius.

Elektroninė prekyba gali prisidėti prie žinių ekonomikos, suteikti pridėtinę vertę ir galimybių Europos įmonėms ir vartotojams, didinti mūsų ekonomikos konkurencingumą atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“, taip pat į naujų mažųjų ir vidutinių įmonių verslumo formų kūrimą ir plėtojimą. Praėjusiais metais vienas iš trijų Europos vartotojų bent kartą įsigijo prekę internetu, bet tik 7 proc. Europos vartotojų išdrįso tai padaryti kitoje valstybėje narėje.

Šią tendenciją būtina pakreipti kita linkme, o siekiant šio tikslo galėtų būti naudinga pranešėjo remiama idėja sukurti Europos patikimumo ženklą. Poreikis plėtoti saugų naujovišką atsiskaitymo internete metodą taip pat galėtų prisidėti prie didesnio vartotojų pasitikėjimo elektroninėmis paslaugomis kitose valstybėse narėse. Be abejo, būtina plėsti ir demokratizuoti prieigą prie interneto ES viduje. Komisija turi imtis darbo, siekdama užtikrinti, kad skirtingos vartotojų apsaugos taisyklės netaptų kliūtimi plėtoti elektroninę prekybą Europoje.

  Liam Aylward (ALDE), raštu. – (GA) Siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų būtina plėtoti elektroninę prekybą visoje Europoje, todėl pritariu pranešimo nuostatoms dėl priemonių, kuriomis skatinama ir stiprinama elektroninė prekyba vidaus rinkoje, įgyvendinimo.

Elektroninė prekyba ypač svarbi verslininkams ir MVĮ. Elektroninė prekyba ir Europos vidaus rinka internete padės verslininkams ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms teikti naujoviškas, aukštos kokybės ir vartotojui tinkančias paslaugas, o tai sustiprins jų konkurencingumą pasaulio ekonomikoje.

Turi būti įgyvendinti plačiajuostės prieigos tikslai, kad 2013 m. kiekvienas ES gyventojas turėtų galimybę naudotis plačiajuosčio ryšio paslaugomis. Džiaugiuosi pranešimo nuostatomis šiuo klausimu.

Taip pat pritariu tam, kas pranešime rašoma apie elektroninės prekybos reklamą ir apie vartotojų skatinimą susipažinti su savo teisėmis. Svarbu, kad pirkdami internete Europos vartotojai pasitikėtų šia sistema.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (FR) Balsavau už šį pranešimą. Elektroninės prekybos vidaus rinkos potencialas Sąjungoje nėra visiškai išnaudojamas dėl daugelio priežasčių. Vartotojai nepasitiki elektroninės rinkos saugumu ir daugelis jų neperka internetu, nes vartotojų apsaugos taisyklės bei apsaugos lygis žymiai skiriasi. Manau, kad būtina didinti vartotojų pasitikėjimą interneto rinkoje, informuojant juos apie jų teises, saugias mokėjimo formas bei užtikrinti vartotojų apsaugą saugumo ir asmens duomenų apsaugos aspektais.

Pritariu pasiūlymui, kad būtų sukurtas ir taikomas Europos sutartinis pasitikėjimo ženklas, kuris suteiktų perkantiesiems internete daugiau patikimumo. Elektroninės rinkos dėl egzistuojančių nepatogumų neišnaudoja ir verslas. Todėl reikia vystyti iniciatyvas siekiant kurti paskatas verslininkams prekiauti internetu, pagerinant internete naudojamus mokėjimo mechanizmus, pvz., supaprastinti taikomas prievoles teikti informaciją apie PVM, suvienodinant pašto ir bankininkystės paslaugų kainas, efektyviau spręsti tiekėjų ir vartotojų konfliktus.

  Regina Bastos (PPE), raštu. – (PT) Elektroninės prekybos padėtis nuolat kinta. Ji jau nebėra nauja technologija, ji tampa vis labiau paplitusia tikrove. Elektroninė prekyba – labai svarbi priemonė tarpvalstybinei prekybai skatinti, galimybei įsigyti aukštesnės kokybės produktų didinti ir kainoms konkurencingai mažinti.

Vis dėlto praėjus dešimčiai metų nuo Elektroninės prekybos direktyvos priėmimo tarpvalstybinė elektroninė prekyba neauga taip sparčiai kaip vidaus elektroninė prekyba. 60 proc. bandymų pateikti tarpvalstybinius užsakymus internetu būna nesėkmingi dėl teisinių ir techninių priežasčių.

Balsavau už šį pranešimą, nes jame apibrėžtos problemos, darančios poveikį Europos elektroninei prekybai, ir parodyta, kaip sukurti tikrą bendrą Europos prekybos internetu rinką. Siekiant šio tikslo visų Europos vartotojų ir mažmeninių prekiautojų naudai, reikia nedelsiant pagerinti Europos teisės aktų įgyvendinimą, skirti daugiau dėmesio aukšto lygio elektroninės prekybos vartotojų apsaugai, kad šie vartotojai įgytų pasitikėjimą išnaudoti visą bendros rinkos potencialą, ir pranešti jiems apie jų teises, susijusias su elektronine prekyba, ir šių teisių apsaugą.

  George Becali (NI), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą dėl naudos, kurią gautų MVĮ, ir dėl skaitmeninės visuomenės plėtros, taip pat dėl to, kad būtų kovojama su rinkos susiskaidymu ir būtų standartizuotos taisyklės.

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Siekis sukurti tinkamai veikiančią Europos bendrąją interneto rinką yra vienas didžiausių mūsų uždavinių. Labai svarbu, kad per dabartinę ekonomikos krizę Europa imtųsi veiksmų, siekdama panaikinti kliūtis, ribojančias elektroninę prekybą. Dabar ES rinka turi 500 mln. vartotojų. Vis dėlto ši padėtis visiškai neatsispindi interneto operacijų masto. Pagrindinė priežastis yra ne Europos vartotojų nesidomėjimas elektronine prekyba, o tai, kad priėmę sprendimą įsigyti ką nors internetu, jie susiduria su įvairiomis problemomis ir galiausiai paaiškėja, kad operacija negalima. Šiuo atveju svarbūs pranešime dėl elektroninės prekybos pateikti skaičiai.

Valstybėse narėse esama per daug elektroninės prekybos skirtumų, o tokia padėtis gali sukelti tik vartotojų nepasitenkinimą. Atsižvelgiant į tai, kad pranešime nurodyta, jog ši prekybos forma, kaip ir naujoviškos paslaugos bei ekologinė pramonė, sukurs didžiausią augimo ir užimtumo ateityje potencialą ir todėl bus apibrėžtos naujos bendrosios rinkos ribos, nedelsiant turi būti įgyvendintos Komisijos pasiūlytos ir Parlamento papildytos priemonės.

  Alain Cadec (PPE), raštu. – (FR) Elektroninė prekyba yra svarbus interneto indėlis į ekonominę veiklą. Todėl svarbu panaikinti visas kliūtis bendrajai rinkai šiame sektoriuje sukurti, nes skirtingos nacionalinės taisyklės trukdo šio sektoriaus veiksmingumui. Sutinku su pranešėjo išdėstytais elektroninės prekybos trūkumais vartotojų atžvilgiu. Apmaudu, kad 61 proc. tarpvalstybinių operacijų negalima užbaigti, nes interneto parduotuvės neteikia paslaugų vartotojo šaliai. Be to, vartotojas baiminasi dėl mokėjimo saugumo. Galimybė pirkti internete paprastai priklauso nuo interneto ryšio kokybės. Pirmenybė turi būti teikiama siekiui padidinti interneto vartotojų skaičių, visų pirma, gerinant ryšio kokybę ir užtikrinant patrauklias kainas. Taip pat svarbu didinti vartotojų pasitikėjimą pirkti internetu. Kaip ir pranešėjas, pritariu tam, kad būtų sukurtas Europos patikimumo ženklas ir užtikrinta geresnė tinklalapių priežiūra, ypač asmeninių duomenų apsauga. Ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas internetu besinaudojančių nepilnamečių apsaugai.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Elektroninės prekybos vidaus rinka yra labai svarbi Europai, ypač siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų. Vis dėlto esama kliūčių, kurias reikia įveikti. Šiame pranešime nurodytos priemonės šioms kliūtims pašalinti. Mano nuomone, ypač įdomios priemonės yra autorių teisių pažeidimų internete kontrolė ir saugios naujos interneto mokėjimų sistemos, kurioje nebūtų taikomi mokesčiai, galintys riboti pasirinkimą, plėtra. Todėl bus lengviau kovoti su piratavimu, skatinti įmones prekiauti internete, be to, vartotojams bus paprasčiau naudotis internetu ir juo pasitikėti.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Elektroninė prekyba yra labai svarbi XXI a. Europos rinka, nes ji prisideda prie strategijos „Europa 2020“ tikslų. Mums teko svarbus uždavinys sukurti tikrą bendrąją Europos interneto rinką, kuri leis ES konkuruoti pasaulio rinkoje. Europos įmonių ir vartotojų pasitikėjimas skaitmenine erdve ribotas dėl nereikalingų elektroninės prekybos apribojimų, pvz., Europos rinkos susiskaidymo, vartotojų apsaugos trūkumo, kompensavimo mechanizmų nebuvimo ir kt. Būtina supaprastinti tarpvalstybines taisykles ir rasti praktiškus sprendimus autorių teisių, vartotojų apsaugos, ženklinimo ir sektoriaus taisyklių, elektroninių šiukšlių ir perdirbimo mokesčių, internetinės atskaitomybės ir sąskaitų faktūrų išrašymo srityse.

Svarbu, kad esami teisės aktai, pvz., Paslaugų direktyva, būtų visiškai perkelti ir įgyvendinti. Komisija taip pat privalo pabaigti ES teisės aktų, taikomų bendrajai skaitmeninei rinkai, vertinimą ir pateikti iniciatyvų pagrindinėms kliūtims pašalinti. Remiu 13 komisijos rekomendacijų, skirtų politikai ir praktikai tarpvalstybinės elektroninės prekybos srityje plėtoti.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Elektroninė prekyba yra gyvybiškai svarbi vidaus rinkos plėtrai: ji panaikina informacijos kliūtis, priartindama vartotojams naudingos tobulos konkurencijos idealą. Ji gali išplėsti galimą smulkių vidaus gamintojų, neturinčių galimybių prekiauti kitose ES šalyse, rinką apsaugodama juos ir skatindama darbo vietų kūrimą gamybos sektoriuje.

Be to, sumažinamas atstumas tarp centrinių ir atokių teritorijų, todėl dėl geresnio prekių tiekimo pagerėja gyvenimo kokybė kaimo vietovėse, skatinami vienodi parduodamų prekių standartai, nes tie patys produktai pateikiami į kelias rinkas. Todėl labai svarbu pašalinti pagrindines kliūtis parduoti prekes naudojantis internetu: užtikrinti saugumą ir garantijas. Atsižvelgiant į tai, kad nėra tikrų sienų, šis uždavinys turėtų būti priskirtas atsakingoms tarptautinėms institucijoms, kokios yra Europos institucijos.

Šiame pranešime prekiautojams pateikiama veiklos ir investicijų planavimo taisyklių sistema, vartotojams užtikrinamas tikrumas dėl turimų garantijų, kovoje su krize gamintojai pastūmėti žingsniu pirmyn. Pagaliau!

  Corina Creţu (S&D), raštu. – (RO) Dėl didelio sukčiavimo interneto prekyba vis dar labai nepasitikima. Todėl balsavau už šį pranešimą, kuriame Komisija raginama sukurti Europos išankstinio įspėjimo sistemą, taip pat duomenų bazę, siekiant sustabdyti neteisėtą komercinę veiklą, kovoti su sukčiavimu ir didinti vartotojų atliekamų interneto operacijų saugumą, taip pat ir asmens duomenų apsaugą. Mano nuomone, didelis dėmesys turi būti skirtas nuotolinės prekybos sutartims siekiant apsaugoti vartotojų teises padidėjus prekių ir paslaugų prekybai internete, pvz., turizmo ir transporto sektoriuose.

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą. Vidaus rinkoje, turinčioje daugiau kaip 500 mln. vartotojų, skatinant didesnį elektroninės prekybos lankstumą ir vartotojų pasitikėjimą interneto operacijomis, bus galima ne tik išnaudoti bendrosios skaitmeninės rinkos potencialą, bet ir paskatinti naujų rinkos nišų mažosioms ir vidutinėms įmonėms plėtrą, taip sukuriant galimas darbo vietas. Dėl vidaus ir tarpvalstybinės elektroninės prekybos skirtumų vartotojai, ypač riboto judumo ir gyvenantys atokiuose regionuose, negali pasinaudoti tokios prekybos, kuri suteikia plačios prekių ir paslaugų pasiūlos galimybes, teikiamais pranašumais. Vis dėlto norėčiau pažymėti, kad būtina kuo skubiau visose valstybėse narėse tinkamai įgyvendinti Paslaugų direktyvą – pagrindinę priemonę, kuri padėtų visapusiškai įgyvendinti bendrąją skaitmeninę rinką – ypač svarbu, kad būtų sustiprintas vartotojų nediskriminavimas dėl jų tautybės. Norėčiau pabrėžti, kad siekiant įgyvendinti bendrąją elektroninės prekybos skaitmeninę rinką, svarbu, kad tinkamai veiktų „vieno langelio principas“. Taip pat svarbu įgyvendinti reikalingas priemones, pvz., suderinti Europos Sąjungos pašto ir bankų paslaugų mokesčius, supaprastinti pridėtinės vertės mokesčio sugrąžinimą už nuotolinį pardavimą arba išplėsti eu domeno vardo registravimą.

  Cornelis de Jong (GUE/NGL), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, nes apskritai jam pritariu. Ypač džiaugiuosi, kad komitete priimta daugelis mano pateiktų pakeitimų. Todėl MVĮ bus lengviau tapti aktyvesnėmis elektroninės prekybos rinkos dalyvėmis. Vis dėlto, mano nuomone, pranešime be reikalo keliamas pašto paslaugų liberalizavimo klausimas, kuriam komitete nepritariau. Mano nepritarimas tebegalioja ir toliau prieštarausiu raginimams liberalizuoti pašto paslaugas, bet tvirtai toliau raginsiu Komisiją pateikti moratoriumą dėl pašto paslaugų liberalizavimo.

  Ioan Enciu (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą. Esu Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pagalbinė pranešėja ir remiu elektroninės perkybos plėtrą, kuri yra sudėtinė Europos elektroninio verslo dalis. Ateityje bendrosios ES informacijos ir ryšių technologijų (ICT) rinkos sukūrimas padės įveikti problemas, su kuriomis dabar susiduria elektroninė prekyba. Europa turi tapti svarbia pasaulio veikėja šiame sektoriuje. Siekiant šio tikslo būtina kuo greičiau imtis bendrų priemonių esamoms problemoms įveikti.

Šiuo atveju kalbu apie skirtingus PVM tarifus, vartotojų apsaugos teisę ir, visų pirma, apie elektroninės prekybos vartotojų diskriminacijos, kurią nurodė konkretūs prekybininkai ir paslaugų teikėjai, panaikinimą keliose valstybėse narėse. Europa privalo padėti savo piliečiams, kurie nori būti aktyvūs interneto pasaulio dalyviai, suteikdama jiems visas galimybes pasinaudoti švietimo programomis ir Europos lėšomis, skirtomis aparatinei įrangai, programinei įrangai įsigyti ir prieigai prie interneto.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl elektroninės prekybos vidaus rinkos kūrimo užbaigimo. Vienas strategijos „Europa 2020“ tikslų – skatinti žinių ekonomiką. Siekiant visapusiškai įgyvendinti šį uždavinį, būtina, kad Europos Komisija pateiktų priemones plačiajuosčio ryšio paslaugų spartai didinti ir labiau racionalizuoti šių paslaugų kainas visoje ES. Būtina suvienodinti taisykles ir praktiką, kad nuotolinės prekybos prekiautojai galėtų patekti į rinkas, esančias ne tik jų šalies viduje.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) 2010 m. gegužės 19 d. komunikate dėl Europos skaitmeninės darbotvarkės Komisija atskleidė norinti, kad interneto operacijos taptų paprastesnės ir skatintų pasitikėjimą skaitmeninėmis technologijomis. Remiantis pranešime pateiktais duomenimis, prekių internetu yra įsigiję trečdalis europiečių, bet tik 7 proc. vartotojų pasiryžta rinktis tarpvalstybines operacijas ir tik 12 proc. vartotojų nurodė pasitikintys tokiomis operacijomis. Todėl svarbu skubiai pagerinti vartotojų saugumą (arba jo įvaizdį tarp vartotojų), susijusį su šiomis operacijomis, ir taip paskatinti didelį potencialą turinčios rinkos plėtrą, kurioje operacijos paprastesnės, patogesnės, o dažnai ir vartotojui pigesnės. Kad bendroji elektroninės prekybos rinka veiktų tinkamai, būtina, kad pirkdami internete vartotojai jaustųsi saugūs, įmonės suvoktų dideles interneto prekybos galimybes ir kad būtų išplėstas naudojimasis internetu bei panaikintos tarpvalstybinės kliūtys.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Laisvam prekių judėjimui Europoje labai trukdo nesistemingos nacionalinės taisyklės. Remiantis elektroninės prekybos Europos Sąjungoje duomenimis, 2009 m. vienas iš trijų Europos vartotojų įsigijo bent vieną prekę internetu, bet tik 7 proc. Europos vartotojų pasiryžo pirkti prekes kitose valstybėse narėse. Nepaskelbti ES tyrimai dėl elektroninės prekybos rodo, kad 60 proc. vartotojų bandymų įsigyti prekes kitose ES valstybėse narėse būna nesėkmingi, nes pardavėjas atsisako pavirtinti operaciją arba išsiųsti prekes, nors pagal pusę iš 11 000 ištirtų atvejų pirkėjai galėtų sutaupyti bent 10 proc., pirkdami internetu užsienyje (net įskaičiavus siuntimo išlaidas). Todėl noriu pabrėžti, kad būtina sukurti išsamią teisinę ir reguliavimo sistemą, kuri padėtų įveikti tarpvalstybines kliūtis, didinti pridėtinę vertę ir reguliuoti veiklos, kuri nuolat kinta ir plečiasi, riziką. Todėl reikalingas nuolatinis dėmesys ir priežiūra, pirmenybę teikiant komunikacijos ir operacijų patikimumui. Kad elektroninė prekyba būtų konsoliduota, būtina gerinti saugumą ir įmonių bei vartotojų pasitikėjimą, visų pirma mokėjimo, paslaugų pristatymo ir grąžinimo srityse.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Pranešime dėl elektroninės prekybos esama prieštaravimų ir per didelio spaudimo sukurti vidaus rinką. Pripažįstame elektroninės prekybos svarbą, bet reikia daug padaryti, kad ji netaptų rimtų naujų problemų priežastimi.

Per diskusiją pabrėžėme, kad būtina paaiškinti daug dalykų, pvz., dėl autorių teisių gynimo, vaikų teisių apsaugos, vartotojų teisių ir saugumo.

Tiesa, kad pranešime pateikta pasiūlymų, kaip padidinti visų dalyvių pasitikėjimą elektroninės prekybos rinka, bet ne visi pasiūlymai yra tokie geri, kokie galėtų būti, ir ne visais jais tinkamai įvertinti su šiuo, kaip tikėtina, labai sudėtingu procesu susiję interesai ir teisės.

Tiesa, elektroninės prekybos tiekimo grandinė turi būti skaidresnė, kad vartotojas visada žinotų tiekėjo tapatybę, jo įmonės pavadinimą, geografinį adresą, kontaktinę informaciją ir mokesčio mokėtojo kodą. Visais atvejais turi būti užtikrintos vaikų, jaunimo ir įvairių priklausomybių turinčių asmenų teisės.

  Pat the Cope Gallagher (ALDE), raštu. – (GA) Elektroninė prekyba atveria naujas rinkos galimybes, ypač MVĮ. Elektroninė prekyba gali atlikti svarbų vaidmenį didinant Airijos ir Europos ekonomikos konkurencingumą.

  Tunne Kelam (PPE), raštu. – Balsavau už šį svarbų pranešimą, nes tai yra didelis žingsnis siekiant visapusiškai įgyvendinti ir integruoti Europos bendrąją rinką. Globalizacijos ir skaitmenizacijos amžiuje Europa negali atsilikti kuriant veiksmingą elektroninės prekybos vidaus rinką, kuri turėtų būtų konkurencinga pasaulio mastu. Tikėkimės, kad po šio pranešimo bus imamasi tolesnių žingsnių Europos skaitmeninės rinkos kūrimui paskatinti. Tai prisidėtų ir prie gyvybiškai svarbios mokslinių tyrimų veiklos persvarstymo ir atnaujinimo.

Pirmiausia turėtume prižiūrėti ir stebėti, kaip įgyvendinamas pranešimas dėl elektroninės prekybos, siekdami užtikrinti, kad ES piliečiams būtų suteiktos geresnės galimybės dalyvauti skaitmeniniame versle ir kaip verslininkams, ir kaip klientams. Pranešime nurodytos priemonės turėtų labai palengvinti galimybes užsiimti verslu valstybėse narėse, jeigu nacionalinės vyriausybės iš tiesų darys pažangą suvienodindamos sutarčių taisykles ir išspręsdamos teisės aktų nesuderinamumo problemas.

  Alan Kelly (S&D), raštu. – Palankiai vertinu raginimą skatinti didesnę elektroninę prekybą ES viduje. Vis dėlto ES turėtų raginti plėtoti šią veiklą laikantis Europos teisės aktų. Taip pat būtina užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį.

  Eija-Riitta Korhola (PPE), raštu. – (FI) Norėčiau padėkoti kolegai P. A. Echeverría už puikų pranešimą, džiaugiausi galėdama už jį balsuoti. Elektroninė prekyba yra naujas tarptautinis sektorius, todėl Europos Sąjunga turi imtis svarbaus vaidmens standartams ir praktikai suderinti. Ypač norėčiau išskirti tuos pranešimo punktus, kuriuose esame raginami užtikrinti, kad visoje ES būtų galima naudotis geros kokybės ir visapusišku plačiajuosčiu ryšiu. Šis tikslas labai svarbus siekiant elektroninės prekybos klestėjimo.

Siekis, kad iki 2013 m. visi ES piliečiai naudotųsi plačiajuosčiu ryšiu, o iki 2020 m. visi naudotųsi ypač greitu plačiajuosčiu ryšiu, yra plataus masto tikslas, bet jis labai svarbus gerinant žmonių gyvenimo kokybę. Taip pat norėčiau padėkoti pranešėjui už jo pastabas dėl vartotojų apsaugos ir teisės į privatumą elektroninės prekybos erdvėje. Šį klausimą ateityje reikia atidžiai išnagrinėti, ypač svarstant vaikams teikiamas paslaugas.

  Edvard Kožušník (ECR), raštu. – (CS) Nors internetas dabar yra sparčiausiai besiplėtojantis mažmeninės prekybos kanalas, o pirkimo sandorių internete skaičius auga kiekvienais metais, tarpvalstybinių operacijų įvairiose valstybėse narėse skaičius nekinta. Galima sakyti, kad B2C srityje ES nesama jokios vidaus rinkos. Mano nuomone, visiškas vartotojų teisės aktų suderinimas ir nacionalinių išimčių panaikinimas, taip pat liberali vartotojų apsaugos sąvoka galėtų tapti svarbia elektroninės tarpvalstybinės prekybos paskata. Vis dėlto, manau, didelė problema yra tai, kad kai kuriose valstybėse narėse remiantis IP adresu ribojama galimybė naudotis interneto paslaugomis. Iš esmės šioje srityje nesama jokių teisinių kliūčių, bet elektroninės prekybos vidaus rinka yra ribota.

Pritariu nuomonei, kad Komisija turėtų pasinaudoti visomis savo vykdomosiomis priemonėmis šioje srityje, kad užkirstų kelią blokuoti IP adresus ir taip sudaryti dirbtines vidaus rinkos kliūtis. Pranešime taip pat kalbama apie iki 2020 m. siektinus tikslus plačiajuosčio ryšio prieinamumo srityje. Asmeniškai nepritariu tokiems konkretiems tikslams, ypač dinamiškai besivystančiame sektoriuje, nes labai sunku atspėti, kuria kryptimi jis plėtosis artimiausius dešimt metų. Nepaisant šios kritikos, manau, kad pranešimas suderintas, todėl balsavau už jį.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už P. A. Echeverría pranešimą, nes manau, kad elektroninė prekyba yra labai svarbi rinka ir įgyvendinant strategiją „ES 2020“ turi būti imtasi tam tikrų priemonių, kad būtų padidintas ES ekonomikos konkurencingumas.

Manau, kad siekdami visapusiškai pasinaudoti Europos bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis turėtume toliau plėtoti elektroninę prekybą, kuri gali turėti teigiamą poveikį vartotojams ir įmonių konkurencingumui. Taip pat pritariu į pranešimą įtrauktam Europos patikimumo ženklui, kuris būtinas siekiant užtikrinti į tarpvalstybinę elektroninę rinką pateiktų prekių patikimumą ir kokybę.

Susidūrę su krize ir tokiais finansiniais sunkumais kaip dabar, privalome remti priemones, kurios gali turėti teigiamos, didelės įtakos užimtumui ir augimui. Į šias priemones galima įtraukti ir elektroninę prekybą. Todėl manau, kad šiandien priimtas pranešimas yra teigiamas dalykas ne tik įmonėms ir MVĮ, bet ir vartotojams.

  Nuno Melo (PPE) , raštu. – (PT) Bendroji rinka visada buvo vienas didžiausių siektinų Europos Sąjungos tikslų. Dabar tarpvalstybinė elektroninė prekyba gali labai prisidėti prie tolesnės bendrosios rinkos plėtros. Pirkimas internete plačiai paplitęs tarp vartotojų šalių viduje, tačiau to negalima pasakyti apie elektroninę prekybą tarp valstybių narių, nes nesama abipusio pirkėjo ir pardavėjo pasitikėjimo. Siekiant plėtoti elektroninės prekybos rinką būtina didinti visų dalyvių pasitikėjimą. Turi būti įgyvendinti Europos teisės aktai šioje srityje, kad būtų sukurtas didesnis dalyvių pasitikėjimas. Dėl šios priežasties balsavau taip, kaip balsavau.

  Claudio Morganti (EFD), raštu. – (IT) Balsavau už pranešimą, nes manau kad ekonomikai labai svarbi elektroninė prekyba ir jos plėtros kliūčių panaikinimas. Laisvam prekių judėjimui Europoje labai trukdo skirtingos nacionalinės taisyklės, todėl 60 proc. vartotojų bandymų įsigyti prekių už savo šalies ribų yra nesėkmingi.

Tikslas – sukurti tikrą bendrąją Europos interneto rinką. Laisvos ir demokratiškos Europos frakcijai (Šiaurės lygai) pateikus pakeitimą, į pranešimą įtraukta nuoroda į problemas, su kuriomis susiduria salose ir kalnų vietovėse gyvenantys žmonės, norėdami naudotis internetu.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Pranešimas panaudotas kaip priemonė siekti didesnio mokesčių srities teisės aktų ir pašto bei finansų paslaugų kainų svyravimo suderinimo ES lygmeniu. Todėl balsavau prieš šį tekstą.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Paskutiniajame Komisijos komunikate apibrėžta būsima strategija, kuria siekiama sumažinti elektroninės prekybos susiskaidymą ir paskatinti tokios prekybos augimą.

Nors elektroninė prekyba nacionaliniu lygmeniu auga, tarpvalstybinių pirkimo sandorių skaičius tebėra nedidelis – 2009 m. jis siekė tik 7 proc. Pagrindinės problemos susijusios su kalba ir praktiniais bei teisiniais aspektais.

Sutinku su pranešime išdėstytu požiūriu išskirti penkis prioritetus šiam sektoriui skatinti: suteikti didesnių galimybių naudotis internetu, įveikti interneto rinkos susiskaidymą, didinti vartotojų pasitikėjimą, skatinti įmones parduoti savo prekes internetu ir užtikrinti internetu besinaudojančių vaikų saugumą. Visos šios priemonės turi būti įgyvendindamos laikantis aiškių vienodų teisės aktų, kurie visų pirma turėtų tarnauti visuomenei. Pagrindinė iniciatyva, manau, yra siekti visuomenės pasitikėjimo, kurį reikėtų remti ir stiprinti.

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. – (EL) Internetas tapo labiausiai paplitusia nuotolinės prekybos forma. Remiantis informacija, kurią pateikė Komisija, atsakydama į mano klausimą (E 4964/2010), pernai daugiau kaip trečdalis ES vartotojų (37 proc.) pirko internetu ar užsisakė prekių ir paslaugų asmeniniams poreikiams. Palyginti su 2008 m., ši dalis padidėjo 5 procentiniais punktais, o palyginti su 2006 m., – 10 procentinių punktų. Vis dėlto vartotojai vis dar nepasitiki tarpvalstybine prekyba, o skirtingos nacionalinės taisyklės atbaido įmones nuo investicijų į tarpvalstybinę prekybą. Todėl nuotolinės prekybos skvarba įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi. Vis dėlto šios prekybos formos plėtra būtina esant recesijai. Šiuo pranešimu siekiama išspręsti elektroninės prekybos vidaus rinkos susiskaidymo problemą pateikiant pasiūlymus, pvz., dėl vienodų taisyklių ir praktikos įvedimo, kurie leistų nuotoline prekyba besiverčiantiems prekiautojams prekiauti už savo šalies ribų. Tradicinių prekybos operacijų sąstingio sąlygomis naujosios technologijos ir jų siūlomos galimybės gali prisidėti prie naujų ir alternatyvių prekybos iniciatyvų plėtros, todėl balsavau už pranešimą.

  Miguel Portas (GUE/NGL), raštu. – (PT) Per balsavimą dėl šio pranešimo susilaikiau, nors manau, kad svarbu skatinti elektroninę prekybą ir plėtoti kokybiškus interneto tinklus bei paslaugas visiems gyventojams, net sunkiai pasiekiamuose regionuose.

Taip pat sutinku, kad būtina kovoti su diskriminacija, su kuria susiduria daugybė žmonių, norinčių įsigyti prekių internetu. Ši diskriminacija dažnai priklauso nuo to, kurioje valstybėje narėje jie gyvena ar kokiu el. pašto adresu naudojasi atlikdami operaciją.

Sutinku su daugeliu pranešime pateiktų pasiūlymų. Vis dėlto nesigailiu dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse Paslaugų direktyva nebuvo visiškai perkelta, nepalaikau Komisijos politikos dėl pašto paslaugų sektoriaus ir nesidžiaugiu strategija „Europa 2020“: šie esminiai pasirinkimai labai prisidėjo prie sunkios socialinės padėties, su kuria dabar kovoja ES.

Būsimi komunikacijų sektoriaus ir ne elektroninės prekybos modeliai bus tikrai daug geresni, jeigu jais nebus siekiama patenkinti komercinių interesų, o daugiau dėmesio bus skiriama žmonėms ir jų teisėms.

  Robert Rochefort (ALDE), raštu. – (FR) Balsavau už P. A. Echeverría pranešimą dėl elektroninės prekybos: elektroninė prekyba yra vienas svarbiausių sektorių, prisidėsiančių prie augimo ir užimtumo per artimiausius dešimtmečius, todėl Europos Sąjunga turi visapusiškai išnaudoti jo potencialą.

Prisiminkime, kad elektroninė prekyba skatina kurtis naujas rinkas, reikalingas kai kurioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios be šių rinkų išnyktų.

Be to, palaikau idėją, kad plėtodami elektroninės prekybos politiką ir teisės aktų bazę, ypatingą dėmesį turėtume skirti pažeidžiamų vartotojų, kurie kitu atveju neturėtų plataus vartotojų prekių pasirinkimo galimybės, poreikiams. Kalbu apie izoliuotus ar mažesnio judumo žmones, mažas pajamas gaunančius piliečius ir asmenis, gyvenančius mažiau prieinamose, atokiose ir pakraščių teritorijose.

Galiausiai, komitete iš dalies pakeičiau tekstą, kad jame būtų pabrėžta būtinybė plėtoti švietimo priemones, skirtas interneto vartotojams: privalome siekti, kad kuo daugiau žmonių įgytų skaitmeninių įgūdžių ir kad jie geriau susipažintų su savo teisėmis bei pareigomis (su pagrindinėmis interneto vartotojų teisėmis, elektroninės prekybos ir ypač duomenų apsaugos taisyklėmis).

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Šiame svarbiame pranešime dėl elektroninės prekybos taip pat pabrėžėme būtinybę didinti pasitikėjimą tarpvalstybinėmis interneto mokėjimų sistemomis (pvz., kreditinėmis ir debetinėmis kortelėmis ir elektroninėmis piniginėmis) skatinant įvairius mokėjimo metodus, plėtojant sąveikumą ir bendrus standartus, kovojant su techninėmis kliūtimis, remiant saugiausias elektroninių operacijų technologijas, suderinant ir stiprinant teisės aktus privatumo ir saugumo srityse, kovojant su sukčiavimu ir informuojant bei šviečiant visuomenę.

  Oreste Rossi (EFD), raštu. – (IT) Visi žinome, kokių sunkumų patiria žmonės, ypač Italijoje, gyvenantys kalnų ar salų regionų bendruomenėse. Elektroninės vidaus rinkos sukūrimas palengvins galimybes naudotis internetu ir pagerins jo kokybę ES šalyse ir regionuose, kuriuose nėra gero interneto ryšio.

Svarbu plėtoti iniciatyvas, kuriomis siekiama paskatinti įmones parduoti prekes internetu ir kurios taip pat suteiktų vartotojams, visų pirma vaikams, tinkamas saugumo garantijas. Negalime leisti, kad nesąžiningi prekiautojai apgaudinėtų galimus vartotojus; todėl reikalingi tiksliniai dažni patikrinimai.

  Rafał Trzaskowski (PPE), raštu. – (PL) Tikiuosi, kad šis pranešimas bus akivaizdus ženklas Europos Komisijai imtis tolesnių žingsnių, siekiant gerinti elektroninę prekybą Europos Sąjungoje. Raginame suderinti ir supaprastinti administracines procedūras, kurios dabar užkerta mums kelią pirkti naudojantis užsienio interneto tinklalapiais, net jei juose esama mus dominančių pasiūlymų. Taip pat norime garantijų, kad iki 2013 m. plačiajuosčiu interneto ryšiu būtų galima naudotis visoje ES. Šis pasiūlymas jau seniai nebėra fantazija. Tai įmanoma, be to, nereikia niekam įrodinėti, kokią naudą vidaus rinkai turės visuotinė interneto prieiga.

  Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL), raštu. – (FR) Negalėjau balsuoti už šį pranešimą, nors jame esama teigiamų dalykų: ginami vartotojų interesai ir pripažįstami MVĮ interesai elektroninės prekybos rinkoje.

Ypač smerkiu tuos, kurie sveikina Komisiją įgyvendinus Trečiąją pašto paslaugų direktyvą. Ši direktyva, kuria siekiama liberalizuoti pašto paslaugas, padarys dar didesnę žalą ES pašto paslaugoms, o ne, kaip nurodoma pranešime, sumažins kainas ir užtikrins geresnę paslaugų kokybę.

Taip pat negaliu apgailestauti dėl to, kad kai kurios valstybės narės dar nėra perkėlusios Paslaugų direktyvos, nes noriu, kad Komisija kuo greičiau parengtų pranešimą, kuriame būtų nurodyta šio teksto įgyvendinimo poveikis klimatui.

Apgailestauju, kad šis tekstas parengtas vadovaujantis atvirumo konkurencijai dvasia, kurią pasmerkėme atmesdami Lisabonos sutartį.

Pranešimas: Christine De Veyrac (A7-0195/2010)

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Balsavau už šį pranešimą, nes jame siekiama užtikrinti didesnę orlaivio avarijų prevenciją ir geresnę pagalbą aukoms ir jų šeimoms. Besąlygiškai remiu pranešėjo požiūrį ir raginimą Europos lygmeniu ištirti incidentus, ko nebuvo daroma iki šiol. Pranešime taip pat pateikti pasiūlymai, kaip pagerinti paramą aukoms ir jų šeimoms, pvz., nustatant, kad informaciją apie lėktuvo keleivių pavardes šeimos gautų ne vėliau kaip per dvi valandas. Dabar viskas priklauso nuo Ministrų Tarybos, kuri, tikiuosi, kuo greičiau priims šį teisės aktą.

  Liam Aylward (ALDE), raštu. – (GA) Balsavau už šį pranešimą. Oro eismo srautai didėja, todėl padidėjo ir avarijų rizika, nors ir taikomi griežtesni saugumo standartai, todėl būtina pakeisti ir atnaujinti Europos teisės aktus, susijusius su avarijų tyrimu.

Pritariu tam, kas pranešime sakoma apie aukų ir jų šeimų teises. Aukos šeima turi teisę kuo greičiau gauti reikalingą informaciją. Krizės atveju oro linijos privalo turėti veiksmingą veiksmų planą. Svarbi praktinė priemonė būtų skirta tam, kad oro linijos paskirtų asmenį, kuris būtų pagrindinis už koordinavimą, svarbios informacijos teikimą ir paramos keleivių šeimoms suteikimą atsakingas kontaktinis asmuo.

Praktinės priemonės, kurių pranešime raginama imtis, padės įvykus avarijai, ypač teikiant pagalbą aukoms ir jų šeimoms ar per grupes, veikiančias jų vardu. Turi būti užtikrinti griežti Europos civilinės aviacijos sektoriaus apsaugos standartai ir turime daryti viską, kad sumažintume avarijų skaičių.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Palaikau šį pasiūlymą. Šiuo metu galiojanti ES direktyva, kuria vadovaujamasi tiriant civilinės aviacijos avarijas ir incidentus, patvirtinta 1994 m. Tačiau aviacijos rinka ir padėtis pasikeitė, todėl būtina priimti naują ES reglamentą, atitinkantį esamą padėtį. Pirmiausia turėtų būti sukurtas saugos tyrimų institucijų tinklas, kurį sudarytų nacionalinės valdžios ir ES institucijos (Europos aviacijos saugos agentūra (EASA)) ir kuris būtų atsakingas už tyrimų kokybės gerinimą, informacijos klasifikavimą ir analizę, skatintų nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimą bei prisidėtų prie aviacijos saugumo gerinimo. Be to, turi būti aiškiau apibrėžtos keleivių ir jų artimųjų teisės.

Reglamentu siekiama išplėsti reikalavimą bendrovei pateikti keleivių sąrašą kaip galima greičiau, bet ne ilgiau kaip per dvi valandas nuo avarijos, kuris būtų taikomas ne tik bendrovėms, vykdančios skrydžius į ES, bet ir vykdančioms skrydžius į Europą. Siekiama įvesti privalomą reikalavimą oro bendrovėms pasiūlyti keleiviams rezervacijos metu nurodyti kontaktinį asmenį, kurį reikėtų informuoti įvykus avarijai. Būtina sudaryti sąlygas aukų artimiesiems išskirtine tvarka gauti visą informaciją apie saugos tyrimo eigą.

  George Becali (NI), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes jame pateikti pasiūlymai, kaip išspręsti problemas, kurias sukėlė pastarosios orlaivių avarijos ir kurios susijusios ne tik su techniniais klausimais, bet ir su garantijų aukų šeimoms suteikimu. Jame taip pat paaiškintas EASA ir nacionalinių valdžios institucijų vaidmuo sąžiningai ir nešališkai tiriant avarijų priežastis.

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. – (IT) Oro eismo srautai nuolat didėja ir nors saugumo srityje daroma pažanga, ataskaitose vis dar nurodoma, kad orlaivių avarijų skaičius auga. Europos Sąjunga turi tiksliau ir konkrečiau reglamentuoti šį sektorių.

Todėl tvirtai remiu pranešėjo tikslą išvengti tragiškų orlaivių avarijų ir pagerinti avarijų tyrimą. Tiesą sakant, reikalingi teisės aktai buvo priimti 1994 m., kai dar nebuvo sukurta Europos aviacijos saugos agentūra (EASA).

Todėl balsavau už šį reglamentą, kuriuo siekiama skrydžių saugos srityje perduoti vadovaujantį vaidmenį ES, o labiausiai sutinku su siekiu suteikti bendrąsias galimybes susipažinti su slapta informacija.

  Alain Cadec (PPE), raštu. – (FR) Per pastaruosius kelerius metus oro eismo srautai labai išaugo. Nors padaryta daug technologinių patobulinimų, avarijų rizika padidėjo. Todėl būtina pritaikyti ES teisės aktus šioje srityje. Taigi palankiai vertinu Ch. De Veyrac pasiūlymus atnaujinti 1994 m. direktyvą dėl avarijų prevencijos atsižvelgiant į esamą padėtį aviacijos rinkoje. Sukūrus nacionalinių tyrimų institucijų tinklą bus galima sumažinti valstybių narių skirtumus, visų pirma sutelkiant išteklius ir keičiantis geriausia patirtimi. Aukų ir jų artimųjų teisės taip pat turi būti apsaugotos. Pritariu pranešėjos reikalavimui įpareigoti ne tik ES oro linijas, bet ir kitas Europoje veikiančias oro linijas pateikti keleivių sąrašą per valandą nuo tada, kai pranešama apie įvykusią avariją. Taip pat pritariu pranešėjos pasiūlymui suteikti Europos aviacijos saugos agentūrai „patarėjos“ statusą atliekant saugos tyrimus. Svarbu, kad reglamente agentūrai nebūtų suteikta teisė būti teisėja per saugos tyrimus.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Būtina užtikrinti Europos civilinės aviacijos sektoriaus saugą ir sumažinti avarijų bei incidentų skaičių imantis tyrimų ir prevencijos procedūrų. Balsavau už šį reglamentą, nes manau, kad raginimas siekti veiksmingesnių, greitesnių ir aukštesnės kokybės Europos aviacijos saugos tyrimų paskatins savanoriškai pranešti apie incidentus. Sutinku, kad tyrimą turėtų atlikti nacionalinės institucijos arba kitos už saugos tyrimus atsakingos institucijos. Manau, kad taip pat svarbu sukurti Europos institucijų tinklą, kad būtų pagerinta tyrimo metodų kokybė ir tyrėjų mokymas. Dar vienas svarbus aspektas, mano nuomone, yra standartų, pagal kuriuos būtų laiku suteikiama informacija apie avarijos metu lėktuve buvusius asmenis ir pavojingas prekes, nustatymas ir geresnės pagalbos aukoms ir jų šeimoms teikimas.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Išaugus oro eismo srautams padidėjo ir orlaivių avarijų rizika. Nors buvo padidintas saugumas, dabartinėje avarijų tyrimų sistemoje tebėra trūkumų. Saugos sistema šioje srityje grindžiama grįžtamuoju ryšiu ir pamokomis, gautomis iš avarijų ir incidentų. Svarbu stiprinti už saugos tyrimus atsakingų institucijų bendradarbiavimą sukuriant Europos tinklą. Siekiant nustatyti galimus saugos trūkumus ir imtis taisomųjų priemonių jiems pašalinti šiame tinkle, turi būti užtikrinta visiška tyrimų nepriklausomybė ir didelis veiksmingumas, stropumas ir kokybė.

Svarbu užtikrinti veiksmingas prevencines priemones ir aukštą Europos civilinės aviacijos saugos lygį ir negailėti pastangų, kuriomis būtų sumažintas avarijų ir incidentų skaičius, siekiant užtikrinti visuomenės pasitikėjimą oro transportu. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas ne tik saugos tyrimams, bet ir siekiui užtikrinti geresnę pagalbą orlaivių avarijų aukoms ir jų šeimoms. Šiuo tikslu visos Europoje veikiančios oro bendrovės privalo parengti krizės ir pagalbos planą.

  Corina Creţu (S&D), raštu. – (RO) Mus nuolat baugina žinios apie naujus lėktuvų sudužimo atvejus. Tikiuosi, kad naujasis reglamentas dėl civilinės aviacijos avarijų ir incidentų tyrimo patenkins keleivių saugos poreikius ir bus geresnė priemonė nei Direktyva 94/54/EB, kuri juo pakeičiama. Manau, kad pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas kontrolei, bendradarbiavimui ir keitimuisi informacija prevencijos tikslais. Be to, atliktų avarijų tyrimų rezultatai turi būti saugomi centriniame registre ir išnagrinėti, siekiant padidinti oro eismo saugumą ir veiksmingiau valdyti kritinius atvejus. Manau, kad Europos keleiviams turėtų būti suteikta galimybė avarijos atveju paskirti kontaktinį asmenį, kaip daroma JAV. Galiausiai, manau, reikia siekti, kad avarinės tarnybos, dalyvaujančios ir teikiančios pagalbą aukoms ir jų artimiesiems, glaudžiau bendradarbiautų ir būtų geriau prižiūrimos.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl pasiūlymo priimti reglamentą dėl civilinės aviacijos avarijų ir incidentų tyrimo ir prevencijos, nes jame nustatytos naujos taisyklės, padėsiančios sustiprinti avarijų prevenciją, tyrimų skaidrumą ir spartą avarijų atveju.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Civilinės aviacijos skrydžių ir keleivių skaičius labai išaugo ir nors orlaivių avarijų ir incidentų sumažėjo, sauga visada turi būti svarbiausias rūpestis. Atsižvelgiant į tai, kad orlaivių avarijų tyrimus reglamentuojanti direktyva priimta 1994 m. ir nuo to laiko daug kas civilinėje aviacijoje pasikeitė, šio teisės akto peržiūra man atrodo būtina.

Sutinku su pranešėja, kad reikia geriau koordinuoti ir integruoti civilinės aviacijos avarijų tyrimus. ES yra labai integruota, todėl atsižvelgiant į tai, kad nuo avarijų nukenčia ne viena valstybė narė, nesuprantama, kodėl nacionalinių aviacijos institucijų bendradarbiavimas tebėra ribotas.

Manau, kad šiomis aplinkybėmis naujas vaidmuo turi būti suteiktas Europos aviacijos saugos agentūrai.

Galiausiai manau, kad siekiant užtikrinti visų Europos oro erdvės keleivių saugą būtina koordinuoti ir integruoti Europos Sąjungos veiksmus.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Neabejotina, kad atsižvelgiant į žmonių judumą ir pasaulio ekonomikos dinamiką oro transportui tenka svarbus vaidmuo. Neabejotina, kad jo svarba ir poveikis didės, nes globalėjanti visuomenė pirmenybę teikia naudingam laiko ir erdvės naudojimui. Dabar, kai pasaulis susidūrė su krize ir didėja spaudimas mažinti išlaidas, siekiant apsaugoti naudotojų interesus būtina veiksminga reguliavimo ir priežiūros sistema. Sauga yra didžiausias naudotojų rūpestis ir turi didžiausią poveikį nustatant bilietų kainas. Todėl norėčiau pabrėžti, kad šis pranešimas prisideda prie civilinės aviacijos avarijų ir incidentų tyrimų kokybės ir nepriklausomybės, nes jame suderintos valstybių narių tyrimų galimybės, be to, kartu užtikrinta, kad Europos teisės aktai šioje srityje būtų gerai pritaikyti ir naujoviški, parengti įvertinus sektoriaus pokyčius ir naujų veikėjų, pvz., Europos aviacijos saugos agentūros, atsiradimą. Vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad pirmenybė turėtų būti teikiama avarijų prevencijai ir kad šis principas turėtų tarnauti kaip priemonė problemoms nustatyti ir sprendimams atliekant avarijų tyrimus rasti.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Balsavome už šį pranešimą, nes sutinkame su civilinės aviacijos avarijų ir incidentų tyrimo ir prevencijos svarba.

Teigiamai vertiname tai, kad valstybėms narėms suteiktas aktyvus vaidmuo, kurį įgyvendins atitinkamos tyrimų institucijos, sudarysiančios Europos nacionalinių tyrimų institucijų tinklą. Šiam tinklui keliami konkretūs tikslai: pateikti pasiūlymus kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, keistis informacija apie tyrimų metodus, koordinuoti ir rengti visų valstybių narių tyrėjų mokymą, plėtoti bendrą ES tyrimų metodologiją, plėtoti ir valdyti išteklių pasidalijimo sistemą.

Prižiūrėsime tolesnę šio tinklo veiklą, nes manome, kad jo veiksmai turi griežtai apsiriboti pirmiau įvardytais tikslais ir remtis pasiūlyme nurodyta valstybių narių dalyvavimo per atsakingas nacionalines institucijas schema.

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu. – (FR) Didesnė saugos tyrimų nepriklausomybė civilinės aviacijos avarijų atveju, geresnė parama aukų šeimoms ir optimali duomenų bei privatumo apsauga tyrimo metu pagerins aviacijos saugumą, todėl balsavau už šį pranešimą. Su malonumu balsavau už šį tekstą, pagal kurį oro bendrovės įpareigojamos per dvi valandas nuo avarijos parengti keleivių sąrašą, kad būtų galima informuoti šeimas. Be to, Europos saugos tyrimų institucijų tinklo sukūrimas yra puiki idėja, nes bus suteikta galimybių pateikti aviacijos politikos rekomendacijas ir taisykles ir, svarbiausia, bus galima pasidalyti ištekliais ir keistis geriausia patirtimi. Šis tekstas yra svarbus, ir palankiai vertinu šį svarbų žingsnį siekiant aukštesnių keleivių saugos standartų.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Pastaraisiais metais oro transporto srautai labai padidėjo. Todėl išaugo avarijų rizika ir atsirado būtinybė imtis tinkamų priemonių šiai rizikai sumažinti. Šiuo pranešimu siekiama patobulinti teisinius pagrindus, todėl balsavau už jį.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Pritariau pranešimui, nes oro eismo apimtys metai iš metų nuolat auga. Skrydžių sauga ir aviacijos saugumas yra svarbiausias siekis. Šiandien tampa itin svarbu užtikrinti keleiviams saugų skrydį, apsaugoti keleivius, įgulas, antžeminį personalą, visuomenę ir turtą nuo aviacijos avarijų, garantuoti orlaivių saugą ir saugumą. Įvykus aviacijos katastrofoms avarijos turi būti tiriamos nepriklausomai, nustatant saugumo spragas ir sudarant sąlygas imtis priemonių jų šalinimui. Būtina mažinti tyrimų pajėgumų skirtumus valstybėse narėse. Šiuo metu vadovaujamasi tiriant avarijas 1994 m. ES direktyva, todėl aviacijos rinkai keičiantis ir sudėtingėjant atsirado būtinybė pateikti naujus teisės aktus dėl naujų dalyvių, tokių kaip Europos aviacijos saugos agentūra (EASA). Naujasis reglamentas turi numatyti aiškų teisinį pagrindą agentūros dalyvavimui atliekant saugos tyrimus. Tuo tarpu nacionalinių tyrimų biurų tinklo sukūrimas turėtų padėti sumažinti ES egzistuojančius skirtumus tyrimų pajėgumo srityje. Taip pat galėtų pagerinti tyrimų kokybę ir suteikti teisinį pagrindą nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimui. Europos lygmeniu svarbu ir reikalinga įgyvendinti pasiūlymus skirtus skrydžių saugai ar tyrimų mechanizmui pagerinti. Svarbiausia yra aviacijos saugumo užtikrinimas, laiku ir tinkama pagalba civilinės aviacijos avarijų aukoms ir jų šeimoms. Tai būtų svari parama aukų artimiesiems, kurie dažnai būna sutrikę, kai susiduria su daugybe organizacijų ir procedūrų, ir tuo pačiu metu išgyvena artimojo netekties skausmą.

  Alan Kelly (S&D), raštu. – Įtraukus Europos aviacijos saugos agentūrą susiformuos geresnė nacionalinių saugos tyrimų institucijų struktūra. Ji padės agentūroms visoje Europoje sutelkti išteklius ir rezultatus ir, tikėkimės, padės išvengti avarijų ateityje.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Pritariau Ch. De Veyrac pranešimui, nes manau, kad Europos civilinės aviacijos sauga yra vienas svarbiausių klausimų dabartinėje ES darbotvarkėje. Naujame reglamente keliame sau tikslą iki minimumo sumažinti civilinės aviacijos avarijų skaičių, pagerinti saugos standartus, visapusiškai apsaugoti piliečius ir kartu stiprinti jų pasitikėjimą oro transportu.

Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad dalis priemonių skirta avarijų tyrimui, kuris turi būti atliekamas be jokio spaudimo, kad kompetentingos institucijos galėtų priimti nešališką sprendimą. Be to, sutinku su sprendimu įtraukti nuostatas dėl greito informavimo apie avarijos metu lėktuve buvusius visus asmenis (ir pavojingas prekes) tiek dėl akivaizdžių saugos priežasčių, tiek ir siekiant suteikti geresnę pagalbą aukoms ir jų šeimoms. Galiausiai remiantis tekstu, taip pat numatyta galimybė nurodyti keleiviams kontaktinį asmenį, su kuriuo prireikus būtų susisiekta.

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už pranešimą, nes manau, kad galutinis jo variantas yra puikus kompromisas. Aukų ir jų šeimų teises bei pagalbos jiems teikimą užtikrins tai, kad kiekviena valstybė narė turės parengti nacionalinį skubių veiksmų planą civilinės aviacijos avarijos atveju ir užtikrinti, kad kiekviena jų teritorijoje registruota oro bendrovė būtų parengusi planą teikti pagalbą civilinės aviacijos avarijų aukoms. Naujuoju teisės aktu bus užtikrinama, kad civilinės aviacijos avarijų tyrimai būtų atliekami be reguliavimo ar sertifikavimo institucijų, skrydžių operatorių ir kitų institucijų, kurios gali susidurti su interesų konfliktu, spaudimo. Tyrimą atliekančios institucijos gauti pareiškimai, balsų įrašai, piloto kabinoje ar skrydžių kontrolės vietose padarytos nuotraukos bus panaudotos tik tyrimo tikslams, išskyrus atvejus, kai atsiras poreikis atskleisti šią informaciją teisminėms institucijoms. Todėl susiję asmenys galės atvirai kalbėtis su tyrėjais. Dėkoju už pranešėjos darbą šiuo klausimu ir tikiuosi, kad ateityje Europos Sąjunga taip pat pasirašys civilinės aviacijos saugos susitarimus su ES nepriklausančiomis šalimis.

  Nuno Melo (PPE) , raštu. – (PT) Europos teisės aktai, kuriais vadovaujantis atliekami aviacijos avarijų tyrimai, priimti 1994 m. Atsižvelgiant į sektoriaus pokyčius šie teisės aktai nebeatitinka dabartinių poreikių. Nors pastaraisiais metais oro sauga labai pagerėjo, didėjantys oro eismo srautai sukelia papildomą avarijų riziką. Todėl būtina didinti investicijas ne tik į saugumą, bet ir į prevencijos priemones, bei reikalauti, kad oro bendrovės – ypač pigių skrydžių bendrovės – pelno siektų ne saugos kaina. Taip pat labai svarbu teikti pirmenybę pagalbos, skirtos aukoms ir jų šeimoms, teikimui. Dėl šios priežasties balsavau taip, kaip balsavau.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – (LV) Tai labai svarbi iniciatyva, todėl ją palaikiau. Tikiuosi, kad plėtojant projektą bus atsižvelgta į atvejus, kai incidentai nesukelia avarijų ar tragedijų. Turiu galvoje išimtines aplinkybes, kai keleiviams kyla grėsmė dėl žmogiškojo veiksnio. Pats susidūriau su tokiu incidentu, kai 2010 m. sausio mėn. Air Baltic lėktuvas tris kartus bandė pakilti iš Rygos oro uosto. Po trečiojo bandymo lėktuvas buvo nukreiptas „papildomam patikrinimui“. Turime į reglamentą įtraukti priemones, kuriomis būtų suteikiama keleiviams galimybė pateikti skundus dėl incidentų, kai oro linijos siekia nutylėti apie orlaivių pažeidimus ar išimtines aplinkybes.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Mūsų dangus tampa perpildytas. Todėl vis dažniau kyla su oro sauga susijusių incidentų ir avarijų. Tokius incidentus ES būtina visapusiškai ir, svarbiausia, greitai išsiaiškinti.

Taip pat turime nepamiršti aukų šeimų, kurios praeityje dažnai buvo paliekamos vienos su savo skausmu. Balsavau už šį pranešimą, nes veiksmingas ES valstybių narių bendradarbiavimas oro saugos ir su incidentais susijusių problemų sprendimo srityse yra būtinas.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Sukūrus nacionalinių tyrimų institucijų tinklą, ateityje turėtų atsiverti galimybės sumažinti su tyrimais susijusių pajėgumų skirtumus Europos Sąjungoje. Tikimasi, kad kartu sėkmingai pagerinsime tyrimų kokybę ir sukursime nacionalinių saugos tyrimų institucijų bendradarbiavimo siekiant padidinti civilinės aviacijos saugumą teisinę bazę. Šios planuojamos priemonės turėtų prisidėti prie aviacijos saugos. Todėl balsavau už pranešimą.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už Ch. De Veyrac pranešimą, nes manau, kad tai yra svarbus žingsnis į priekį šiame sektoriuje. Pasiūlymo dėl reglamento dėl civilinės aviacijos avarijų ir incidentų tyrimo ir prevencijos tikslas – didinti nacionalinių civilinės aviacijos institucijų gaunamos informacijos skaidrumą. Šiuo pasiūlymu taip pat atnaujinti dabartiniai standartai, kurie taikomi nuo 1994 m.

Svarbu paminėti ir priemones, kuriomis numatoma paskatinti veiksmingos nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimo sistemos sukūrimą, siekiant skatinti koordinavimą ir gerinti keitimąsi sukauptais duomenimis. Naudojimasis slapta informacija reglamentuojamas siekiant suteikti kompetentingoms institucijoms galimybių prašyti visų su incidentais ar avarijomis susijusių šalių bendradarbiavimo.

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. – (IT) Oro eismo srautai nuolat didėja, todėl nors sauga ir pagerėjo, tai vis tiek padidino civilinės aviacijos avarijų riziką. Tokiais atvejais svarbu užtikrinti, kad būtų atliktas nepriklausomas avarijų tyrimas ir tyrėjai galėtų aiškiai nustatyti saugos trūkumus ir imtis priemonių jiems pašalinti.

Europos teisės aktas, kuriuo vadovaujamasi tiriant avarijas, yra 1994 m. direktyva: nuo tada, kai šis tekstas buvo priimtas, oro eismas pasikeitė ir tapo sudėtingesnis. Be to, buvo sukurtos naujos institucijos, pvz., Europos aviacijos saugos agentūra, todėl išryškėjo atotrūkis tarp valstybių narių tyrimų pajėgumų ir atsirado poreikis priimti naujus geresnius teisės aktus.

Nacionalinių tyrimo biurų tinklo sukūrimas turėtų padėti sumažinti ES skirtumus tyrimų pajėgumų srityje. Jis taip pat galėtų pagerinti tyrimų kokybę ir suteikti teisinį pagrindą nacionalinių institucijų bendradarbiavimui. Manau, kad tokie veiksmai galėtų labai prisidėti prie didesnio civilinės aviacijos saugumo.

  Robert Rochefort (ALDE), raštu. – (FR) Pritariau Ch. De Veyrac pranešimui, kuriuo siekiama pagerinti civilinės aviacijos saugos standartus. Remiantis šiuo pagrindu turėtų būti nustatytos tikslios incidentų ir avarijų priežastys. Kad tai būtų įmanoma, turi būti užtikrintas nepriklausomas tyrimas, t. y. tyrimai turi būti atliekami be jokio spaudimo, kurį galėtų daryti už aviacijos reguliavimą ir sertifikavimą atsakingos ir galbūt iš dalies dėl įvykusios nelaimės kaltos institucijos. Už civilinės aviacijos saugumo standartus atsakingų institucijų tinklas Europoje taip pat leis skatinti geriausią patirtį keičiantis informacija, o tinklo pateiktos rekomendacijos pagerins reguliavimą šiame sektoriuje Europos lygmeniu. Galiausiai į šį tekstą įtrauktos nuostatos, leidžiančios pagerinti elgesį su aukų šeimomis avarijos atveju, pvz., reikalavimas oro bendrovėms parengti išsamų keleivių sąrašą per dvi valandas nuo avarijos ir draudimas viešinti šį sąrašą, kol nebus informuotos aukų šeimos, ir viešinti jį tik aukų šeimoms neprieštaraujant. Tai yra du svarbūs žingsniai, kuriems pritariu.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Verts/ALE frakcija pateikė kelis pakeitimus Transporto ir turizmo komitete, susijusius su, pvz., tikslesne „preliminarios ataskaitos“ apibrėžtimi, didesne tyrimų nepriklausomybe nuo finansinių interesų, didesniu skrydžio duomenų įrašų prieinamumu, geresniu aukų šeimų informavimu, šio reglamento peržiūra artimiausioje ateityje, taip pat slaptos saugos informacijos atskleidimą teisėsaugai ir keitimąsi geriausia valstybių narių ir tyrimų institucijų patirtimi. Daugeliui šių pakeitimų buvo pritarta, nors jų turinys siekiant kompromiso susilpnėjo. Atsižvelgdami į tai, kad per plenarinės sesijos balsavimą didelių pokyčių neįvyko, pritariame teisėkūros rezoliucijai ir iš dalies pakeistam pasiūlymui.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Nuo to laiko, kai 1994 m. buvo priimta Europos direktyva dėl aviacijos avarijų tyrimų, oro eismo srautai labai išaugo. Nors sauga tapo geresnė, išaugę srautai padidino ir civilinės aviacijos avarijų riziką. Be to, atsirado sudėtingesnių technologijų ir naujų veikėjų, pvz., Europos aviacijos saugos agentūra.

Mano nuomone, būtina siekti, kad būtų atliekami nepriklausomi ir skaidrūs avarijų tyrimai, siekiant pašalinti saugos trūkumus ir apsaugoti keleivius. ES nacionalinių tyrimų institucijų tinklo sukūrimas galėtų padėti sumažinti valstybių narių pajėgumų, susijusių su tyrimais, neatitikimą.

Kiekviena šalis pirmenybę taip pat turėtų teikti pagalbai aukoms ir jų šeimoms, todėl būtina užtikrinti, kad kiekvienoje šalyje įsikūrusios oro linijos turėtų pagalbos teikimo planus. Esu patenkintas darbu, kurį atliko Transporto ir turizmo komiteto pranešėja, taip pat sutarimu, kuris birželio mėn. pabaigoje pasiektas su Europos Vadovų Taryba, todėl balsavau už šį pranešimą.

  Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL), raštu. – (FR) Balsavau už šį pranešimą, nes juo siekiama, kad civilinės aviacijos avarijų ir incidentų tyrimai būtų skaidresni ir kuo labiau nepriklausomi.

Džiaugiuosi, kad šis dokumentas priimtas. Jis turėtų paspartinti tyrimo procesą ir pagerinti aukų šeimoms teikiamą informaciją, kartu dėl šių palankiai vertinamų priemonių turėtų padėti išsaugoti ir asmens privatumą. Todėl šiuo dokumentu bus galima atsakyti į aukų šeimų prašymus, nes šios šeimos dažnai susiduria su tyrimais, dėl kurių pasijunta bejėgės.

Šiuo nauju ES teisės aktu turėtų būti sudarytos sąlygos teikti avarijos aukų šeimoms kokybiškesnę informaciją. Jo nuostatos padės užtikrinti didesnę asmens privatumo apsaugą, nes per dvi valandas informacija pirmiausia turės būti pateikta šeimoms, o oro bendrovės (priklausančios ES ir jai nepriklausančios) turės pateikti institucijoms lėktuve buvusių asmenų sąrašą.

Priėmus šį dokumentą taip pat bus galima pagerinti ir paspartinti tyrimą, kuris bus atliekamas be institucijų, atsakingų už aviacijos sektoriaus reguliavimą ir kontrolę, spaudimo. Tai bus įmanoma, nes bus galima naudotis įvairiais skrydžio dokumentais, be to, nuo dabar privaloma paskelbti galutinę tyrimo ataskaitą vėliausiai per 12 valandų nuo incidento ar konkretaus orlaivio avarijos.

  Artur Zasada (PPE), raštu. – (PL) Džiaugiuosi šios dienos balsavimo dėl Ch. De Veyrac pranešimo rezultatais. Žinoma, pritariau šiam pranešimui. Dabartinei civilinės aviacijos avarijų tyrimų sistemai jau 16 metų. Per šį laiką oro eismo srautai Europoje labai išaugo. Avarijų rizika taip pat padidėjo. Avarijų tyrimų komisija turi būti visiškai nepriklausoma nuo suinteresuotųjų šalių kišimosi ir nuo laiko, politikos, žiniasklaidos ir teisėsaugos institucijų spaudimo. Svarbiausias prioritetas turėtų būti ne kaltųjų paieška, bet siekis išsiaiškinti avarijos priežastis ir būdai, kaip išvengti tokių nelaimių ateityje.

Neįkainojamą vertę didinant saugumą taip pat turi galimų neįvykusių avarijų priežasčių tyrimas. Todėl svarbu kuo greičiau sukurti Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos saugos valdymo sistemas ir sąžiningumo programas, į kurias būtų įtraukti savanoriški ir nebaustini pilotų, įgulos, skrydžio vadovų ir oro uosto darbuotojų pranešimai apie bet kokius nustatytus pažeidimus. Deja, dėl drausminių ar baudžiamųjų sankcijų baimės apie daugelį rimtų problemų ir incidentų nepranešama.

Pranešimas: Alejo Vidal-Quadras (A7-0112/2010)

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Visi prisimename 2006, 2008 ir 2009 m. dujų krizes. Dėl jų nutrauktas dujų tiekimas milijonams Europos žmonių, tapusių Rusijos ir Ukrainos nesutarimų įkaitais. Džiaugiuosi tuo, kas dėl to padaryta. Įgyvendinus šią rezoliuciją bus galima sujungti tinklus ir geriau valdyti krizes. Mano nuomone, tai puikus pavyzdys, rodantis, ką gali Europos solidarumas. Būdami kartu ir veikdami išvien esame daug stipresni.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Gamtinių dujų vartojimas per pastaruosius dešimt metų Europoje sparčiai didėjo. Mažėjant vidaus dujų gavybos apimčiai bei didėjant poreikiui, didėja ir priklausomybė nuo dujų importo. Dar 2009 m. rugsėjo mėn. kalbėdamas ITRE komitete, kai buvo pristatomas šio reglamento projektas, pabrėžiau, kad saugios ir vieningos energetinės rinkos sukūrimas bus neįmanomas, kol ES egzistuos energetinės salos, išimtinai priklausančios nuo vienintelio išorės dujų tiekėjo ir neturinčios prieigos prie Europinės infrastruktūros. Dujų tiekimo saugumo klausimas išliks aktualus ir ateityje, todėl balsavau už šį pranešimą, kuriuo siekiama pagerinti atskirų valstybių narių ir visos Sąjungos dujų tiekimo saugumą. Ypač svarbu tai, kad dokumente pažymima, jog kai kurios valstybės narės tampa vadinamosiomis dujų salomis dėl to, kad nėra infrastruktūros jungčių su kitomis Sąjungos valstybėmis, todėl negalima sukurti veiksmingai funkcionuojančios vidaus dujų rinkos. Manau, kad šiuo dokumentu žengtas pirmas žingsnis tikros Europos energetinės integracijos link, sutelkiant dėmesį į tarpvalstybinių jungčių tiesimą, įvairinant energijos tiekimo šaltinius ir maršrutus ir veiksmingiau įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo iniciatyvas.

  George Becali (NI), raštu. – (RO) Europos Sąjungai reikalinga tvari dujų rinka, tinklų įvairovės didinimas, skaidri, palaikanti vidaus rinka ir patikima tiekimo iš trečiųjų šalių priežiūra.

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Europos Sąjungos energetinio saugumo politika turėtų sudaryti sąlygas ne tik reaguoti į tokias krizes kaip 2009 m. dujų krizė, bet ir užbėgti joms už akių. Didėjanti ES priklausomybė nuo išorinių energijos išteklių, kai energija daugiausia tiekiama iš politiškai nestabilių ir neprognozuojamų šalių, gali turėti įtakos valstybių narių ekonominiams interesams. Dėl ES energetinio pažeidžiamumo reikia priimti pasaulinio masto energetikos politiką, kuri apimtų išorės ir vidaus politikos aspektus. Priemones, skirtas tinkamam vidaus energetikos rinkos veikimui užtikrinti, turi papildyti aktyvi diplomatija, siekiant stiprinti bendradarbiavimą su pagrindinėmis gamybos, tranzito ir vartojimo šalimis.

Bendras strateginis tikslas turi būti siekis užtikrinti nuolatinį dujų tiekimą ES šalims, ypač krizės aplinkybėmis. Būtina parengti nacionalinius planus, kuriuose būtų numatytos prevencinės ir skubios priemonės. Šių planų koordinavimas ES lygmeniu užtikrins jų veiksmingumą. Vidutinės trukmės laikotarpiu veiksmingiausias būdas apsisaugoti nuo tiekimo sutrikimų yra plačios, konkurencingos vidaus rinkos, kurioje išplėtotos jungtys ir infrastruktūra, veikimas.

  Alain Cadec (PPE), raštu. – (FR) Dujų tiekimo saugumas ES yra esminis Europos energetikos strategijos plėtros veiksnys. Dabartinėmis energetinės priklausomybės sąlygomis būtina suartinti gamintojus, tiekėjus, vartotojus ir valstybės valdžios institucijas, kad jie būtų vieningi ir užtikrintų, kad energetikos geopolitikoje ES nebūtų silpnoji grandis.

Todėl aš, kaip ir pranešėjas, palankiai vertinu pasiūlymą dėl reglamento dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo. Šis reglamentas ir vidaus energetikos rinkos teisės aktai padės sumažinti ES jautrumą išorės dujų tiekimo sutrikimams. Reglamentas taip pat padės sustiprinti dominuojantį Europos dujų bendrovių vaidmenį pasaulyje.

Pranešėjas pažymi, kad įmonėms tenka svarbus vaidmuo valdant dujų krizes. Pritariu jo prašymui sustiprinti įmonių vaidmenį įvedant išankstinio įspėjimo sistemą. Dėl Bendrijos lygmens ekstremaliosios situacijos paskelbimo pritariu pranešėjo nuomonei, kad Komisijos pasiūlyta 10 proc. riba neapima galimų atvejų, kai atskirose vietovėse dujų tiekimo sutrikimas sudaro 100 proc. Todėl turėtų būti suteikta galimybė paskelbti Bendrijos masto ekstremaliąją situaciją konkrečioje geografinėje teritorijoje.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Šis reglamentas prisidės sprendžiant dujų tiekimo krizę Europoje. Būtina nustatyti taisykles, kuriomis būtų užtikrintas ir pagerintas dujų tiekimo valdymas Europoje. Siekiant pagerinti ES ekstremaliųjų situacijų valdymą, mano nuomone, būtina užtikrinti didesnį valstybių narių jungčių pajėgumą bei geriau koordinuoti veiksmus. Taip pat pritariu tam, kad reglamente didelis dėmesys būtų skirtas valstybių narių ir Komisijos prevencijos ir skubių priemonių planams sukurti. Reagavimas į ekstremaliąsias situacijas turėtų užtikrinti didesnį lankstumą siekiant įveikti krizes, kurių trukmė ir intensyvumas skiriasi.

  Corina Creţu (S&D), raštu. – (RO) ES dujų tiekimas yra strateginis prioritetas, ypač išaugus priklausomybei nuo importo. Rusijos ir Ukrainos dujų krizė ir nenuspėjamas šių Rytų Europos partnerių elgesys skatina ES imtis veiksmų įvairinti dujų tiekimo šaltinius ir tranzito maršrutus. Deja, nors būta daug diskusijų šia tema, pagrindiniai projektai, pvz., Nabucco, tebėra pirminiame jų įgyvendinimo etape. Tai reiškia, kad šioje srityje išlieka priklausomybė ir Europos pažeidžiamumas. Tikiuosi, kad šis reglamentas, kuris yra veiksmingesnis už keičiamą Direktyvą 2004/67/EB, nes gali būti taikomas tiesiogiai, suteiks postūmį Nabucco projektui ir kitiems alternatyviems sprendimams ir suteiks galimybę greitai, koordinuotai ir veiksmingai reaguoti į tiekimo sutrikimus.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Sumažinti ES energetinę priklausomybę turėtų būti svarbiausias mūsų bendros energetikos politikos prioritetas. Visi žinome, kokių priemonių reikia imtis, kad pasiektume šį tikslą, ir jos sutampa su įsipareigojimais kovoti su klimato kaita: reikia sutaupyti 20 proc. energijos didinant energijos vartojimo efektyvumą ir 2020 m. iki 20 proc. padidinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį, kartu įvairinant mūsų energijos išteklius. ES taip pat turi užtikrinti visų savo narių solidarumą energetikos sektoriuje gerindama dujų ir naftos išteklių valdymą valstybėse narėse ir kurdama infrastruktūrą, kuri leistų tiekti energijos išteklius šalims, kuriose jų trūksta. Norėdami spręsti energetikos ir aplinkos uždavinius ir skatinti augimą per ateinančius dešimtmečius, turime sukurti viešąją Europos politiką, kuri būtų bendrai finansuojama Europos Sąjungos ir valstybių narių.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl pasiūlymo, susijusio su reglamentu dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, nes manau, kad siekiant geriau valdyti galimas krizes ateityje būtini geresnio koordinavimo Europos lygmeniu veiksmai.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Dujos sudaro daugiau kaip ketvirtadalį Europos Sąjungai tiekiamos energijos, o daugiau nei pusę dujų tiekia ES nepriklausantys tiekėjai. 2020 m. daugiau nei 80 proc. sunaudojamų dujų bus importuotos, bet jau dabar kai kurios valstybės narės yra 100 proc. priklausomos nuo dujų importo.

Kaip parodė pastaroji krizė, tai yra didelė tiekimo saugumo problema. Todėl reikalingi Europos lygmens veiksmai, kad būtų užtikrintas pakankamos infrastruktūros sukūrimas, o tai leistų išvengti ir išspręsti netikėtas dujų tiekimo problemas. Taip pat svarbu išspręsti problemas, susijusias su gamtinių dujų tiekimo Europai saugumu ir tranzito rizika.

Dabartinis pasiūlymas paremtas trimis esminiais dalykais, dėl kurių balsavau už. Tai yra: i) tiesioginis ES reglamento taikymas; ii) prevencinių veiksmų planų ir skubių veiksmų planų sukūrimas tiekimo sutrikimo atvejams ir iii) didesnis Europos Komisijos vaidmuo koordinuojant skubius veiksmus ir skelbiant Bendrijos arba regioninio masto ekstremaliąją situaciją, vadovaujantis valstybių narių solidarumo principu.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Šis reglamento dėl dujų tiekimo saugumo ir Direktyvos 2004/67/EB panaikinimas yra atsakymas siekiant išspręsti problemą, su kuria susiduria Europos Sąjunga. Ši problema tapo akivaizdi per Rusijos ir Ukrainos dujų krizę praėjusią žiemą, nuo kurios nukentėjo milijonai europiečių ir pati mūsų ekonomika. Energijos, ypač dujų, tiekimo saugumo užtikrinimas būtinas ekonominiam ir socialiniam stabilumui bei gerovei. Atsižvelgiant į buvusias Europos krizes, kurios paprastai kildavo tada, kai žmonėms labiausiai reikėjo energijos kovojant su ypač dideliu šalčiu, šiame naujame Europos teisės akte užtikrintas Europos lygmeniu suderintas atsakas tiek sprendžiant paslaugos teikimo vartotojams klausimus, tiek ir kovojant su išorės tiekimo sutrikimais. Šio reglamento įgyvendinimas padės sumažinti ES jautrumą išorės energijos tiekimo sutrikimams ir sustiprins Europos dujų įmonių dominuojančią padėtį pasaulyje ir Europos Sąjungos geopolitinį pasaulinio strateginio veikėjo vaidmenį. Taip pat pritariu reikalavimui parengti prevencinių veiksmų planus.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Sutinkame su susirūpinimu dėl dujų tiekimo saugumo ir būtinybe valstybėms narėms imtis aktyvių veiksmų šioje srityje, visų pirma, pasitelkiant kompetentingas institucijas, bet manome, kad Rusijos dujų problema per daug sureikšminta. Jei bijote problemų, sprendimas būtų derėtis ir įvairinti tiekimo ir gamybos šaltinius, o ne pasinaudoti šiuo pretekstu Europos integracijai gilinti ir toliau telkti bei centralizuoti sprendimus, taip pat sprendimus dėl infrastruktūros projektų, kuriais prisidedama prie vidaus dujų rinkos integracijos.

Kaip sakiau per diskusijas, svarbiausia ateities problema yra tikėtina naftos krizė, todėl Europos Sąjunga turi imtis aktyvių veiksmų ir paskatinti keisti rafinuotus naftos produktus transporto priemonėse. Geriausias jų pakaitalas yra gamtinės dujos.

Be to, turėtume nepamiršti, kad esama ne iškastinių gamtinių dujų, t. y. biometano, kuris gaunamas iš atliekų. Reikia pažymėti, kad kai kuriose šalyse jis jau gaminamas, visų pirma, Švedijoje, Šveicarijoje ir Ispanijoje. Tai yra išeitis, todėl tam paskatinti turėtų būti skirtos ES investicijos.

  Pat the Cope Gallagher (ALDE), raštu. – (GA) Svarbiausi šio pranešimo aspektai buvo regioninis skaidrumas, solidarumas ir bendradarbiavimas. Dujų tiekimo saugumą privaloma užtikrinti siekiant Europos ekonominės plėtros ir politinio stabilumo.

  Adam Gierek (S&D), raštu. – (PL) Dujų tiekimo saugumas priklauso nuo maršrutų ir tiekimo šaltinių įvairovės siekiant išvengti trečiųjų šalių monopolijos ir kartu pasinaudoti rinkos priemonėmis bei panaikinti tiekimo maršrutų sutrikimo poveikį. Būtina aiškiai atskirti įvairius dujų vartotojus: namų ūkius, dujomis kūrenamas elektrines ir pramonę. Reglamente didžiausias dėmesys skiriamas tam atvejui, jei didieji vartotojai turėtų greitai pakeisti kurą. Vis dėlto turėtume nepamiršti, kad dujų turbinoms nėra paprasta pritaikyti kitokį kurą. Kita problema – neaiškus solidarumo ir rinkos principų santykis.

Būtina apibrėžti principus, kuriais remiantis bus nustatomos dujų tiekimo nepaprastosios padėties sąlygomis kainos. ES neturi daug savo dujų, bet pereina prie šio kuro, o anglis, kurios ES turi, net tokiomis aplinkybėmis greitai nebebus naudojama, nes Europos Komisija tiki neįtikėtina hipoteze apie anglies antropogeninį poveikį klimatui. Rusija dėl to nesirūpina ir atsižvelgdama į didelę išorės paklausą savo energetikos sistemą pritaiko prie anglies ir branduolinės energijos. Pritariau šiam reglamentui, bet turime suprasti, kad juo išsprendžiama tik maža energijos tiekimo saugumo problemos dalis.

Nepalankios klimato ir energetikos paketo nuostatos neišvengiamai prisidės prie to, kad mano šalis, Lenkija, nebeturės to energijos tiekimo saugumo, kurį ji turi dabar. Tikėtina, kad netrukus Lenkija nebegalės patenkinti iki 10 proc. savo energijos poreikio.

  Małgorzata Handzlik (PPE), raštu. – (PL) Dujų tiekimo saugos reglamentas yra svarbus žingsnis siekiant įgyvendinti valstybių narių solidarumo principą sprendžiant dujų tiekimo saugumo politikos klausimą. Šiame reglamente numatytos priemonės labai padės mūsų regionui, kuris daugiausia priklausomas nuo vieno tiekėjo. Šis klausimas taip pat labai svarbus tinkamam vidaus rinkos veikimui. Reglamentu bus padedama išvengti dujų tiekimo krizių ir jas įveikti, taip pat bus užtikrinama, kad vidaus rinka veiktų tinkamai ir toliau plėtotųsi. Lenkijai bendroji dujų politika bus naudinga.

Dėl reglamento nuostatų Lenkija galės tikėtis Europos Sąjungos pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju ir, svarbiausia, prisidės prie ES politikos šioje srityje naudodamasi tokiomis priemonėmis kaip prevencinių ir skubių priemonių planai, kurie bus rengiami visose valstybėse narėse. Ypač svarbios nuostatos, kuriomis įpareigojama paskelbti Bendrijos masto ekstremaliąją situaciją (jeigu dvi valstybės narės paskelbia ekstremaliąją situaciją), ir geopolitinės rizikos kriterijaus įtraukimas į bendrą dujų tiekimo saugumo rizikos vertinimą.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Pritariau šiam pranešimui, nes šiandien ypatingą reikšmę įgyja diversifikuotas, nenutrūkstamas dujų tiekimo užtikrinimas bei vartotojų apsauga. Rusijos ir Ukrainos dujų krizės metu nukentėjo milijonai Europos piliečių ir ES ekonomika. Energetinis saugumas yra vienas ES svarbiausių prioritetų. Tam reikia solidaraus ES politikos požiūrio ir koordinuoto veikimo. Todėl privalu bendradarbiauti regioniniu ir tarpvalstybiniu mastu, lanksčiai priiminėti sprendimus. Pagaliau anksčiau vien tik nacionaliniais interesais paremta energetikos politika pereina į europinį lygmenį. Energetikos bendrija turi būti paremta konkurencingumu, tvarumu, o ypač tiekimo saugumo užtikrinimu. Šiuo reglamentu bus žymiai sumažintas ES pažeidžiamumas dėl išorės tiekimo sutrikimų, bus sustiprintas pirmaujantis Europos dujų įmonių vaidmuo pasaulyje bei ES geopolitinė padėtis. Tuo tarpu, Lietuvai reikia stengtis diversifikuoti energijos išteklius: svarstymai dėl naujos atominės elektrinės statybos turi įgyti tikrą pagrindą, o nelikti tik svarstymų lygyje, be abejonės, tai liečia ir elektros tiltus į Vakarus bei suskystintų dujų terminalo statybas. Lietuva bus tuo saugesnė, kuo daugiau alternatyvų apsirūpinimo galimybių susikurs. Reikia dėti visas pastangas, kad ateityje būtume ne rusiškos energijos vartotojai, bet ir verslo partneriai, suteikiantys savo kanalus energijai iš Rytų tekėti į Vakarus.

  Alan Kelly (S&D), raštu. – Gamtinių dujų ištekliai pasaulyje yra riboti, todėl būtina užtikrinti saugų jų tiekimą tiems, kuriems jų labiausiai reikia. Priėmus šį sprendimą „Bendrijos masto ekstremalioji situacija“ galės būti paskelbta konkrečiame nukentėjusiame geografiniame regione. Ji padės tiems, kurie susiduria su netikėtu dujų tiekimo sutrikimu ir yra pažeidžiami energijos vartotojai.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už A. Vidal-Quadraso pranešimą dėl pasiūlymo dėl reglamento, nes vertinu pastangas išplėsti valstybių narių bendradarbiavimą siekiant parengti priemones, kuriomis užtikrinamas dujų tiekimo saugumas.

Per pastarąjį dešimtmetį dujų vartojimas Europoje labai išaugo, bet vietinė gamyba mažėjo, o importas didėjo, todėl iškilo būtinybė koordinuotai spręsti šio sektoriaus problemas. Europos Komisijos nuomone, atsižvelgiant į šias naujas aplinkybes, būtina pakeisti dabar galiojančios Direktyvos 2004/67/EB nuostatas siekiant geriau suderinti nacionalinės teisės aktus.

Sutinku su pagrindine reglamento idėja užtikrinti saugų dujų tiekimą įmonėms ir vartotojams, taip pat dujų tiekimo sutrikimo atvejus, skatinant investicijas, pvz., į infrastruktūrą.

Manau, kad būtina turėti pakankamą ir įvairią dujų infrastruktūrą, ypač nuo energijos tiekimo išteklių izoliuotuose regionuose. Galiausiai norėčiau atkreipti dėmesį į reikalavimą parengti nacionalinius ekstremaliųjų situacijų planus ir numatyti solidarumo priemones, kurios būtų taikomos Bendrijos masto ekstremaliųjų situacijų atvejais.

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) Dėl nuolat svyruojančių pasaulinių naftos kainų ir gamtinių dujų tiekimo sutrikimų Europos Sąjungoje didėja susirūpinimas dėl energijos tiekimo saugumo. Vis geriau suvokiame, kokie pažeidžiami esame tokiais atvejais. Todėl būtina imtis konkrečių veiksmų ir patvirtinti veiksmingą energetikos politiką.

Balsavau už pranešimą, nes manau, kad energijos tiekimo saugumas turi būti esminė bendro Europos Sąjungos saugumo dalis, o nuolatinio dujų tiekimo užtikrinimas turėtų būti ES strateginis tikslas. Į nacionalinius planus turėtų būti įtrauktos prevencinės ir skubios priemonės, o šie planai turi būti koordinuojami ES lygmeniu.

Be to, pritariu pasiūlymui dėl reglamento dėl dujų tiekimo, kuriuo panaikinama Direktyva 2004/67/EB. Skubiai įgyvendinus tokį reglamentą ir vidaus rinkos teisės aktus, sumažės Europos Sąjungos pažeidžiamumas pasaulio mastu.

  Marisa Matias (GUE/NGL), raštu. – (PT) Europos Sąjungos dujų tiekimo saugumas turėtų užtikrinti visų Europos gyventojų galimybes gauti energiją pagrindiniams savo poreikiams patenkinti, pvz., maisto gamybos ir šildymo poreikiams, bei galimybes naudotis viešųjų įstaigų, pvz., ligoninių ir mokyklų, paslaugomis. Jis taip pat turėtų užtikrinti darbo vietas.

Tai yra svarbūs prioritetai, kuriems įgyvendinti reikalinga valstybės politika. Visuomenės saugumo neturi būti atsisakyta dėl rinkos arba dėl kovų, susijusių su išteklių kontrole. Šiuo atveju reikalinga prevencija ir valstybių narių solidarumas energijos krizės ar stichinės nelaimės atveju.

Energijos saugumui būtina decentralizacija, įvairovė ir gamybos procesų suvienodinimas bei nacionalinių tinklų sujungimas. Mažos apimties gamyba yra geriausias energijos tiekimo visuomenės poreikiams saugumo garantas.

  Mario Mauro (PPE), raštu. – (IT) A. Vidal-Quadraso pranešimas, kuriame išdėstomas naujasis ES reglamentas dėl dujų tiekimo saugumo, yra veiksminga priemonė išvengti didėjančios rizikos, kad krizės atveju dujų tiekimas bus sustabdytas.

Ši priemonė užtikrins didesnį šeimų saugumą neiškraipydama rinkos, kuri toliau valdys tiekimą. Pranešimas vertas teigiamo balsavimo dėl tikslaus iki šiol buvusių neaiškių aspektų išaiškinimo. Kalbu apie prevencines priemones ir nuostatas dėl ekstremaliųjų situacijų. Tiekėjai, kurie per krizes naudojasi silpnosiomis mūsų sistemos vietomis, nuo dabar turės spręsti daug sunkesnį uždavinį.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Remiantis šiuo tekstu gamtinės dujos yra kasdienė prekė. Jos nėra kasdienė prekė. Jos yra energijos išteklius, vadinasi, bendras žmonių turtas. Jos išsiskiria tuo, kad yra iškastinis kuras. Dėl šių dviejų priežasčių jos turi būti naudojamos atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti mūsų ekosistemą ir vadovaujantis bendru Europos piliečių ir žmonijos interesu.

Konkurencingos ir spekuliatyvios vidaus rinkos logikos taikymas ir siekis padidinti gamtinių dujų tiekimo taškų skaičių yra beprotybė, kuri bus naudinga tik dujų bendrovių akcininkams. Vis dėlto noras vadovautis ir taikyti šią logiką net tiekimo sutrikimo atveju yra tyčiojimasis iš Europos žmonių. Atėjo laikas sukurti viešą energetikos centrą, kuris tarnautų Europos piliečiams.

  Nuno Melo (PPE) , raštu. – (PT) Dujos tampa vis svarbesniu Europos Sąjungos energijos ištekliumi. Pastarieji įvykiai parodė, kad dujų tiekimo saugumas yra būtinas, nes ES yra labai priklausoma nuo dujų, kurios tiekiamos iš Rytų Europos, visų pirma, Rusijos. Todėl reikia imtis konkrečių priemonių ir sukurti dujų vidaus rinką bei veiksmingą konkurenciją šioje rinkoje, kad ES galėtų užtikrinti didžiausią dujų tiekimo saugumą visoms valstybėms narėms. Siekdami šio tikslo turime laikytis bendro veiksmingo požiūrio į šio kuro tiekimo saugumą, o tai turi būti pagrįsta skaidrumo, solidarumo principais ir politika, suderinama su vidaus rinkos veikimu. Dėl šios priežasties balsavau taip, kaip balsavau.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – (LV) Balsavau už šią rezoliuciją, nes Europos Sąjunga neturėti būti priklausoma nuo tranzito šalių, Ukrainos ir Baltarusijos, vadovų nuotaikos. Esu įsitikinęs, kad šis balsavimas yra aiškus ženklas tiems, kurie spekuliacijomis ir šantažu siekia papildomos naudos iš angliavandenilių tranzito. Norėčiau, kad remiantis šiuo reglamentu būtų išspręstas klausimas dėl vienodos naftos kainos visoms ES valstybėms narėms. Dabar Vokietija gauna dujas už trečdalį kainos, kurią sumoka Latvija.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) ES svarbu užtikrinti dujų tiekimo nepriklausomybę nuo trečiųjų šalių, todėl svarbus ES bendradarbiavimas tose srityse, kuriose jis tikslingas. Kita vertus, pagrindinė kompetencija energetikos politikos srityje turėtų priklausyti valstybėms narėms. Ši riba pranešime peržengta. Todėl per balsavimą susilaikiau.

  Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą, nes pritariu nuomonei, kad ES turi pasimokyti iš nesenos istorijos ir būti pasiruošusi, jeigu ir vėl pasikartotų dujų tiekimo krizė. Kaip matome, vien tik nacionalinės priemonės ne visada padės susidoroti su tiekimo trikdžiais.

ES valstybės turi paruošti ir regioniniu bei Bendrijos lygmeniu suderinti krizių valdymo planus. Deja, kol kas kai kurios ES valstybės yra priklausomos nuo vienintelio dujų tiekėjo. Padėtis krizės atveju būtų ypatingai pavojinga tiems regionams, kurie nėra sujungti su visos Europos dujų tinklu. Šioms „energetinėms saloms“ ypač reikia Bendrijos finansinės paramos sujungiant dujų tinklus su vieninga ES sistema.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Nuoširdžiai remiu A. Vidal-Quadraso pranešimą. Dujų, t. y. energijos, tiekimas yra būtinas Europos Sąjungai, jos vystymuisi ir gerovei.

Todėl būtina patvirtinti europinį požiūrį ir strategiją. Šis klausimas per daug svarbus, kad būtų galima palikti jį spręsti atskiroms nacionalinėms sistemoms. Palaikau bendrą energetikos strategiją, kurios siekis – sukurti tvarią energijos sistemą, galinčią sustiprinti galimą tiekimą.

Vis dėlto bendras požiūris nereiškia vieno tiekėjo. Matėme, koks svarbus energijos klausimas geopolitinėje arenoje ir kaip jis gali daryti įtaką šalių santykiams. Manau, kad siekiant išvengti krizių ir ekstremaliųjų situacijų svarbu derėtis ir naudoti visus tiekimo kanalus iš Rytų, Kaukazo arba kito Viduržemio jūros kranto. Tai leistų užtikrinti, kad ES nebus pažeidžiama energetikos srityje ir kad bus sustiprintas mūsų tarptautinis geostrateginis vaidmuo.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Iš viso naudojamo iškastinio kuro gamtinės dujos išskiria mažiausiai CO2, todėl joms tenka svarbus vaidmuo Europai pereinant prie mažai anglies dvideginio išskiriančios energetikos sistemos. Dabar ketvirtadalį pirminės suvartojamos energijos sudaro dujos, o 60 proc. suvartojamų dujų sudaro importuotos dujos. Nors strategijos „Europa 2020“ atsinaujinančiųjų energijos išteklių, energijos vartojimo efektyvumo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo sumažinimo tikslai galėtų padėti stabilizuoti didėjančią dujų paklausą, sumažėjusi vidaus gamyba reikštų tą pačią ar net didesnę ES priklausomybę nuo dujų importo. 2009 m. sausio mėn. Rusijos ir Ukrainos dujų krizė, dėl kurios dvi savaites 30 proc. sumažėjo ES dujų importas, aiškiai parodė, kad priklausomybė nuo importo ir su tiekimu bei tranzitu susijusi rizika didėja, todėl būtina peržiūrėti galiojančią direktyvą dėl dujų tiekimo saugumo ir užbaigti nereguliuojamos vidaus energetikos rinkos sukūrimą. Šiuo tikslu būtina kuo greičiau priimti priemones, kuriomis būtų sustiprintas dujų tiekimo saugumas ES.

  Robert Rochefort (ALDE), raštu. – (FR) Visi prisimename, kaip 2008–2009 m. žiemą buvo sutrikdytas dujų tiekimas iš Rusijos į Ukrainą, dėl kurio 17 valstybių narių visai negavo dujų, todėl daug piliečių liko be šildymo, nors lauko temperatūra buvo labai žema. Turime imtis visų priemonių, kad tai nepasikartotų. Balsavau už A. Vidal-Quadraso pranešimą dėl pasiūlymo, susijusio su reglamentu dėl dujų tiekimo saugumo Europoje užtikrinimo priemonių. Pritariu į naująjį teisės aktą įtrauktai nuostatai, pagal kurią dujų bendrovės įsipareigoja krizės atveju 30 dienų užtikrinti tiekimo saugumą „saugomiems“ vartotojams (namų ūkiams ir pagrindines paslaugas teikiančioms įstaigoms, pvz., ligoninėms). Tai tikra pažanga. Europos Komisijai suteikta galimybė paskelbti „Bendrijos masto ekstremaliąją situaciją“ arba „regioninę ekstremaliąją situaciją“ leis imtis greitų ir koordinuotų priemonių siekiant kuo greičiau įveikti visas būsimas krizes.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Šiandien priimtas teisės aktas yra palankiai vertinamas, nors ir pavėluotas žingsnis sprendžiant pasikartojančius dujų tiekimo sutrikimus. Galutinis tekstas daug išsamesnis nei pradinis. Svarbiausia, kad pagal šį reglamentą Komisija bus atsakinga už ES lygmens koordinavimą ekstremaliųjų situacijų atvejais. Jame atsižvelgta į atskirų vartotojų poreikius užtikrinant minimalų 30 dienų dujų rezervą visiems Europos namų ūkiams tiekimo krizės atveju, taip pat įvestas visoms dujų jungtims taikomas „dujų transportavimo priešinga kryptimi“ reikalavimas, kuris suteiks lankstumo reaguojant į krizes. Deja, ES trūksta nuoseklios strategijos dėl dujų vaidmens Europos energetikos politikoje.

Dujoms teks svarbus vaidmuo ES pereinant prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių ekonomikos, todėl šiuo klausimu ES turėtų laikytis tvirtesnės strateginės pozicijos. Dujų vartojimo aplinka keičiasi arba dėl naujų tiekimo šaltinių ir išteklių (pvz., skalūno dujų), arba dėl naujų priemonių, darančių poveikį paklausai, pvz., ES teisės aktų dėl pastatų energetinio efektyvumo. Žalieji mano, kad Komisija turi atsižvelgti į šiuos veiksnius ir tinkamai išnagrinėti dujų tiekimą ir dujų vaidmenį prieš ES „aukščiausiojo lygio susitikimą energetikos klausimais“ ateinantį vasarį.

  Oreste Rossi (EFD), raštu. – (IT) Pritariame pranešimui dėl dujų tiekimo, nes juo siekiama sumažinti ES pažeidžiamumą užtikrinant dujų tiekimą namų ūkiams, mažosioms ir vidutinėms įmonėms bei pagrindinių socialinių paslaugų teikėjams net ir sudėtingomis aplinkybėmis.

Tekste taip pat pabrėžiamas skaidrumo klausimas, nes tik suteikus tinkamą informaciją bus galima priimti veiksmingus sprendimus. Galiausiai jame pabrėžiamas solidarumas, būtinas siekiant užtikrinti, kad krizės atveju visos valstybės narės galėtų gauti pakankamą kiekį dujų savo vartotojams. Tokios pozicijos laikėsi ir EP pirmininkas J. Buzek, kuris surengė 27 nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento susitikimą dėl Europos energijos bendruomenės sukūrimo.

  Derek Vaughan (S&D), raštu. – Pastaraisiais metais kelis kartus sutriko dujų tiekimas ES dėl tiekėjų ir tranzito šalių ginčų, taip pat Rusijos ir Ukrainos 2009 m. sausio mėn. ginčo. Šie sutrikimai atskleidė būtinybę ES įvairinti savo dujų tiekimą. Visų pirma pritariu pranešime išdėstytam raginimui įvertinti suskystintų gamtinių dujų įrenginių naudą. Velse, Milford Havene (Pietų Hookas), pastatytas šiuolaikinis įrenginys, kuris galėtų prisidėti prie ES priklausomybės nuo dujų importo iš nestabilių ir nedemokratiškų pasaulio šalių sumažinimo.

Pranešimas: Csaba Sógor (A7-0231/2010)

  Roberta Angelilli (PPE), raštu. – (IT) Visi žinome apie neseniai Pakistane įvykusią gaivalinę nelaimę, didelę žalą žemei, sunaikintus javus, 10 mln. perkeltų žmonių ir tūkstančius žuvusiųjų. Mūsų pareiga – padėti šiai šaliai ir parengti solidarumo ir koordinavimo iniciatyvas, kad Pakistanui būtų lengviau atsigauti.

Vis dėlto neturime pamiršti būtinybės užtikrinti, kad Europos erdvė būtų saugi, nes daugelį metų į ją plūdo neteisėti imigrantai, vyko neteisėta prekyba. Susitarime dėl readmisijos procedūrų, kuris pasiektas po aštuonerių metų Europos Komisijos ir Pakistano derybų, apibrėžtos aiškesnės bendradarbiavimo gairės, o bendra atsakomybė vertinama kaip priemonė užkirsti kelią neteisėtai prekybai ir neteisėtai prekybai žmonėmis. Šis susitarimas padės išvengti ES neprižiūrimų repatriacijos atvejų.

Valstybės narės pirmiausia turės laikytis tarptautinės teisės įsipareigojimų, pvz., „negrąžinimo“ principo, kuris turės procedūrinių padarinių, nes valstybės narės turės atlikti netinkamo elgesio kilmės šalyje rizikos vertinimą.

Taip pat užtikrinsime Pakistanui ilgalaikį bendradarbiavimą ir paskatinsime rengti techninės paramos programas ir programas ekonominės ir socialinės plėtros, kovos su nedarbu ir socialine atskirtimi srityse.

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. – (IT) Susitarimas su Pakistanu yra teigiamas žingsnis, kurį Europa turi žengti siekdama kovoti su neteisėta imigracija. Dabar Europos žmonės prašo mūsų didesnio saugumo ir griežtos migracijos srautų, keliančių nerimą mūsų šalims, kontrolės politikos. Bet kuris teisės aktas, kuriuo supaprastinamos ES neteisėtai gyvenančių asmenų grąžinimo procedūros, turėtų būti labai palankiai priimtas kaip bendras Europos atsakas į mūsų piliečių lūkesčius.

Atsakydama į kai kurių kolegų EP narių pastabas dėl gyvenimo sąlygų, su kuriomis gali susidurti į Pakistaną sugrąžinti asmenys, norėčiau pasakyti, kad nors tai yra svarbus klausimas, jis neturi užkirsti kelio sudaryti susitarimą, į kurį, beje, įtraukta ES pareiga gauti iš Pakistano reikalingas minimalias garantijas dėl žmogaus teisių ir elgesio su pabėgėliais ateityje. Šiam tikslui reikės diplomatinių ir politinių Europos pastangų, bet tai nereiškia, kad ji savo teritorijoje neturėtų užtikrinti to, ko prašo jos žmonės: saugumo ir pagarbos įstatymui. Todėl balsavau už pranešimą.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Europos Parlamentas pritarė ES ir Pakistano readmisijos susitarimui, pagal kurį bus galima paprasčiau išsiųsti daugelį neteisėtai Europoje gyvenančių Pakistano piliečių. Nors mums reikalingi susitarimai su trečiosiomis šalimis, kuriuose būtų apibrėžtos Europoje neteisėtai gyvenančių žmonių readmisijos procedūros, Pakistanas yra išskirtinis atvejis. Islamabadas nėra ratifikavęs 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso. Susitarimas taip pat taikomas žmonėms, kurie tranzitu keliavo per Pakistaną – daugelis jų yra afganai, kuriuos dabar bus paprasčiau sugrąžinti į karo išdraskytą šalį, iš kurios jie pabėgo. Tai nepriimtina. Be to, dėl vasaros potvynių Pakistanas atsidūrė vienoje didžiausių krizių savo istorijoje. Dabartinėmis aplinkybėmis saugus sugrįžimas į šią šalį, kuri jau turi problemų dėl didelio perkeltų asmenų antplūdžio, yra neįmanomas. Humaniškos ir pagrįstos imigracijos politikos suformavimas yra vienas sunkiausių visuomenės uždavinių ir turi būti įgyvendinamas tinkamai laikantis teisės principų. Todėl, kol Pakistanas neratifikavo Ženevos konvencijos, negaliu remti šio readmisijos susitarimo.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Gerai žinoma, kad Pakistanas yra daugelio neteisėtų imigrantų kilmės šalis. Todėl reikia parengti skubias ir veiksmingas priemones, kuriomis būtų galima susisiekti su šios šalies valdžios institucijomis.

Suprantu Europos Parlamento kairiųjų abejones dėl šio susitarimo, bet manau, kad jie painioja neteisėtą imigraciją ir prieglobsčio teisę bei gerus asmeninius norus ir gerą viešąją politiką.

Sutinku su rezoliucijos turiniu. Šis ES ir Pakistano susitarimas nėra susijęs tik su readmisija: malonu žinoti, kad tai yra dvišalis susitarimas, kuriuo siekiama neteisėtų imigrantų ekstradicijos arba, kitaip tariant, išsiuntimo iš tam tikros teritorijos.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Susitarimo tikslas – sustiprinti ES valstybių narių vyriausybių ir Pakistano vyriausybės bendradarbiavimą, kad readmisijos procesas būtų spartesnis. Šiuo tikslu susitarime numatytas abipusis įsipareigojimas šalims priimti savo piliečius ir, su tam tikromis išlygomis, trečiųjų šalių piliečius arba asmenis be pilietybės. Į jį taip pat įtrauktos reikalingos techninės nuostatos dėl readmisijos procedūros. Pakistanas yra svarbi migrantų, kurie neatitinka arba nebeatitinka sąlygų atvykti, pasilikti arba gyventi ES valstybėje narėje, kilmės arba tranzito šalis. Nors derybos truko 10 metų, džiaugiuosi, kad priimtas šis susitarimas, kuris yra geresnis už ankstesnius ad hoc susitarimus šiuo klausimu ir turės teigiamą poveikį ne tik ES ir Pakistano santykiams, bet ir visam regionui.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Balsavome prieš susitarimo dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos pasirašymą, nes šis susitarimas sukuria teisinį netikrumą. Vis dėlto svarbesnė priežastis yra mūsų kritiškas požiūris į Europos Sąjungos vykdomą imigracijos politiką.

Ši politika yra teisiškai sudėtinga ir ją vykdant neužtikrinamos imigrantų teisės: imigrantai padaromi nusikaltėliais, ir tokį požiūrį pasmerkė daugelis organizacijų; susitarimu Pakistanas įpareigojamas priimti savo piliečius, atsidūrusius neteisėtų asmenų padėtyje; be to, siekiama, kad Pakistanas prisiimtų atsakomybę priimti visus afganus, kurie kirto šią šalį.

Antra, šis susitarimas yra dar vienas veidmainystės, būdingos ES sprendimams, pavyzdys, nes norima nusikratyti atsakomybės dėl blogėjančios Afganistano žmonių padėties po JAV invazijos ir tebesitęsiančio okupacinio NATO karo ir dėl Pakistano žmonių kare, kuris išsiplėtė į Pakistaną.

Europos Sąjungai žmonės, bėgantys nuo karo, alkio ir vargo ir ieškantys geresnių gyvenimo sąlygų sau ir savo šeimoms, yra neteisėti imigrantai ar net teroristai. Europos Sąjungai imigrantai, bėgantys nuo NATO nusikaltimų, viliojami kriminalinių grupuočių ir išnaudojami kaip pigi darbo jėga vergovei prilygstančiomis sąlygomis, yra neteisėti imigrantai, kurie turi būti išsiųsti. Tai nepriimtina.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Balsavau prieš ES ir Pakistano readmisijos susitarimą. Šis susitarimas yra dvyliktas tokio pobūdžio susitarimas, bet pirmasis, kuriam turi pritarti Europos Parlamentas. Nors Europos Komisijos prašyta daug kartų, ji nepateikė jokio vertinimo ar ataskaitos apie buvusius susitarimus, o tai būtų leidę mus aiškiai įsivaizduoti, kokiomis sąlygomis tokie susitarimai įgyvendindami. Pakistano, kuriame politinė padėtis labai nestabili, atveju toks susitarimas sulaukia nepritarimo dėl daugelio priežasčių. Pakistanas, kuris nepasižymi pagarba žmogaus teisėms, nėra pasirašęs tarptautinių konvencijų dėl pabėgėlių ir asmenų be pilietybės. Derybose tai turėjo būti sine qua non. Be to, susitarime tebėra daug neaiškumų: nėra jokių garantijų, kad į susitarimo taikymo sritį nepatenka nepilnamečiai, procedūros ir terminai neaiškūs. Pritardamas šiam susitarimui Europos Parlamentas sukūrė netinkamą precedentą ir nepasinaudojo galimybe įtvirtinti institucijos, kuriai rūpi pagarba žmogaus teisėms ir kuri reikalauja didesnio tokių susitarimų skaidrumo, įvaizdį.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Balsavau prieš šią rekomendaciją. Nors Pakistanas sulaukia daugiau pabėgėlių nei bet kuri kita šalis, jis nėra pasirašęs Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių. ES neturėtų deportuoti žmonių nepaisydama jų pagrindinių teisių; turime užtikrinti, kad būtų laikomasi žmogaus teisių.

  Marisa Matias (GUE/NGL), raštu. – (PT) Balsavau prieš šį pranešimą, nes pagal ES ir Pakistano readmisijos susitarimą bus galima išsiųsti žmones į šalį, kuri nėra pasirašiusi 1951 m. Ženevos konvencijos, negerbia žmogaus teisių ir kurios vidaus padėtis neužtikrina sugrįžtančių žmonių saugumo.

Į Pakistaną išsiųsdama kitų valstybių – pvz., Afganistano – piliečius, atvykusius į ES per Pakistaną, ES pažeis teisę į prieglobstį. Toks asmuo gali būti išsiųstas iš vienos šalies į kitą šalį, kurioje ES neturės jokios kontrolės. Be to, į šį readmisijos susitarimą neįtrauktos jokios garantijos ar priežiūros priemonės, jame daug teisinių spragų ir neaiškumų ir neužtikrinta derama asmens duomenų apsauga.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Šiame Parlamente Pakistanas kelis kartus buvo pasmerktas dėl vykdomos diskriminacinės politikos ir, visų pirma, afganų pabėgėlių persekiojimo. Vos prieš mėnesį siaubingi potvyniai be namų paliko milijonus Pakistano žmonių.

Šiuo susitarimu paniekinamas bet koks žmogiškumas. Jis ne tik (kaip ir kiti susitarimai) prieštarauja Visuotinės žmogaus teisų deklaracijos 13 straipsniui, bet net ir pabėgėlių apsaugos principams. Balsavimas už šį tekstą prieštarautų tarptautinei teisei ir humanizmui, kuriuo ES teigia besivadovaujanti. Balsavau prieš.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Kova su neteisėta imigracija visada buvo ES prioritetas. Derybos dėl susitarimo, kuris ką tik priimtas, vyko daug metų. Man šis susitarimas atrodo suderintas, nes pagal jį gali būti išsiųsti tik tie asmenys, kurie ES gyvena neteisėtai. Taigi jis netaikomas ieškantiesiems prieglobsčio ar žmonėms, kurių tikslas – įsikurti ES ir kurie šiuo tikslu kreipiasi į priimančios šalies valdžios institucijas, kad susitvarkytų savo padėtį. Negalime sutapatinti neteisėtų imigrantų ir žmonių, siekiančių teisėtai įsikurti ES. Todėl labai svarbu toliau daryti spaudimą Pakistanui, kad jis ratifikuotų 1966 m. Tarptautinę konvenciją dėl pilietinių ir politinių teisių ir Jungtinių Tautų konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Kova su neteisėta imigracija kiekvienoje šalyje turėtų būti savaime suprantamas dalykas, o ne spaudimo būdas. Readmisijos susitarimai yra būtini siekiant užtikrinti, kad atmetus prieglobsčio prašymą būtų aiškios išsiuntimo procedūros. Patirtis parodė, kad priešingu atveju ginčai gali tęstis metų metus, o neteisėti imigrantai gali pasinaudoti šiuo vėlavimu, pasitraukti į pogrindį ir išnykti. Turime kovoti su naudojimusi prieglobsčio sistema ir tariamais prieglobsčio ieškotojais visoje ES bei suteikti sienos apsaugos agentūrai Frontex tvirtesnių galių. Ekonominiai migrantai turi būti sugrąžinti į savo kilmės šalį. Tai reiškia, kad turi būti sukurta ir įgyvendinta nuosekli Europos repatriacijos programa. Pritariu susitarimui su Pakistanu, nes jis yra dar vienas žingsnis siekiant sustabdyti nekontroliuojamą ekonominių migrantų, puoselėjančių iliuzijas apie rojų, srautą.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Readmisijos susitarimai su trečiosiomis šalimis yra svarbi priemonė kovoti su neteisėta imigracija į Europos Sąjungą ir užtikrinti jos saugumą. Pakistanas yra svarbi migrantų, kurie neatitinka arba nebeatitinka sąlygų atvykti, pasilikti arba gyventi ES valstybėje narėje, kilmės arba tranzito šalis. Susitarimo tikslas – sustiprinti prašančios ir prašomos šalies administracijų bendradarbiavimą siekiant, kad readmisijos procesas būtų spartesnis ir veiksmingesnis. Todėl balsavau už šį pranešimą.

  Miguel Portas (GUE/NGL), raštu. – (PT) Balsavau prieš šį pranešimą, nes pagal ES ir Pakistano susitarimą bus galima išsiųsti žmones į šalį, kuri nėra pasirašiusi 1951 m. Ženevos konvencijos, negerbia žmogaus teisių, be to, šalies vidaus padėtis neužtikrina sugrįžtantiems žmonėms reikalingo saugumo. ES taip pat pažeis teisės į prieglobstį principą į Pakistaną išsiųsdama kitų šalių, pvz., Afganistano piliečius, kurie į ES atvyko per Pakistaną. Tokie asmenys gali būti išsiųsti iš vienos šalies į kitą šalį, kurioje ES neturės jokios kontrolės. Be to, šiame susitarime nėra garantijų ar priežiūros mechanizmų; jame daug teisinių spragų ir neaiškumų; ir jame nėra užtikrinta tinkama asmens duomenų apsauga.

Pastarieji potvyniai šalyje yra dar viena priežastis susirūpinti sugrąžintų žmonių likimu. Vos prieš dvi savaites Europos Parlamentas išreiškė susirūpinimą dėl humanitarinės padėties Pakistane po šios gaivalinės nelaimės. Šio nepriimtino susitarimo priėmimas bus akivaizdi veidmainystė; bet prie jai pritariančių nebus mano balso.

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. – (FR) Kaip ir kiti 385 kolegos EP nariai balsavau už ES ir Pakistano readmisijos susitarimą, kuriuo reglamentuojama ES neteisėtai gyvenančių asmenų grąžinimas.

Po aštuonerių Komisijos ir Pakistano derybų metų ši priemonė papildys kitus 11 readmisijos susitarimų, kurie labai sustiprina Europos kuriamą prieglobsčio ir imigracijos politiką. Šis teisinis pagrindas pagrįstas tarptautine teise ir, visų pirma, negrąžinimo principu: asmuo negali būtų išsiųstas į šalį, „kur jo gyvybei ar laisvei grėstų pavojus dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių pažiūrų“.

Niekinantiems susitarimą norėčiau atsakyti, kad šis susitarimas naudingas tuo, jog bus nuoseklus ir veiksmingas ES lygmeniu, nes nė vienai valstybei narei neuždrausta sudaryti dvišalius susitarimus. Mūsų migracijos politika yra išsami ir ji apima kovą su neteisėta imigracija, kuriai turi būti trukdoma visais įmanomais būdais.

Tai geriausias būdas apsaugoti „Europos eldoradą“ norinčius pasiekti būsimus migrantus, kurie dažnai tampa kontrabandininkų, bet kokios neteisėtos prekybos ir ekonominio išnaudojimo aukomis.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – (FR) Labai apgailestauju, kad buvo pritarta šiam susitarimui. Pakistanas – šalis, kurioje yra daugiausia pabėgėlių pasaulyje ir kuri net nėra pasirašiusi Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių. Šiuo susitarimu valstybės narės pirmiausia taikosi į Afganistano piliečius: karo, kuriame valstybės narės dalyvauja, aukų išsiuntimas yra cinizmo viršūnė ir nusižengimas dorovei.

Be to, Europos Komisija, kaip ir Pakistano valdžios institucijos, nesugebėjo mums paaiškinti šio susitarimo įgyvendinamumo ir jo poveikio: nieko apie jį nežinome. Kolegos EP nariai pasielgė neatsakingai nepasinaudodami naujomis Lisabonos sutarties suteiktomis teisėmis ir aklai priimdami Europos Komisijos susitarimo, kuriuo galbūt pažeidžiamos žmogaus teisės, trečiarūšes garantijas.

  Oreste Rossi (EFD), raštu. – (IT) Pritariame pranešimui dėl ES ir Pakistano susitarimo dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos. Šis susitarimas padės sustiprinti kovą su neteisėta imigracija į ES, supaprastins neteisėtai gyvenančių Pakistano piliečių išsiuntimą ir jų readmisiją į kilmės šalį. Turėtume siekti pasirašyti tokius susitarimus ir su kitomis šalimis, iš kurių paprastai atvyksta neteisėti imigrantai.

Laikinuose prieglobsčio centruose sugaištama daug laiko tam, kad nustačius neteisėtai gyvenančio asmens pilietybę būtų gautas repatriacijos leidimas iš kilmės šalies, todėl viršijamas ilgiausias leidžiamas pasilikti laikas. Tokie susitarimai sutrumpins laukimo laiką, todėl bus paprasčiau ir pigiau vykdyti neteisėtų imigrantų repatriaciją.

  Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL), raštu. – (FR) Pirmą kartą po Lisabonos sutarties įsigaliojimo Europos Parlamente vyko balsavimas dėl readmisijos susitarimo. Šie susitarimai atspindi migracijos politiką, kuria siekiama sukurti tvirtą Europą ir išsiųsti iš jos žmones, kurie dėl skurdo ir karo priversti ieškoti prieglobsčio mūsų žemėje.

Parlamentas dabar turi reikalingas priemones, kad priverstų Tarybą ir Komisiją paversti žodžius darbais.

Mums pateiktame susitarime esama daug trūkumų ir į jį taip pat neįtrauktos jokios garantijos žmonėms, kurie bus išsiųsti atgal į Pakistaną. Visi puikiai žinome, kaip gerbiamos žmogaus teisės Pakistane, kuris nepasirašęs net 1951 m. Ženevos konvencijos.

Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji ragina įvertinti esamus readmisijos susitarimus, nes tuomet išryškės griaunamieji politikos, niekinančios žmones, kuriems nepasisekė gimti ES teritorijoje, padariniai.

Europos Parlamentas per šį balsavimą nesustiprino savo padėties: jis nepasinaudojo galimybe išreikšti savo nuomonę dėl to, kaip praktiškai turėtų būti įgyvendinamos žmogaus teisės.

Pranešimas: Metin Kazak (A7-0238/2010)

  William (The Earl of) Dartmouth (EFD), raštu. – Šiuo pakeitimu daugumai ES žmonių ir jiems atstovaujantiems Europos Parlamento nariams suteikiama galimybė parodyti savo nepasitenkinimą ir nepritarimą Turkijos narystei ir su ja susijusiai politinei sąjungai. Vis dėlto nenorime, kad tai sumenkintų paramą laisvajai prekybai su Turkija ir kad liktų nepašalintos tarifinės kliūtys – didelė pranešimo dalis nepakeista. Dauguma pasirinkimų keblūs: laisvosios prekybos susitarimais sudaromos tarifinės kliūtys. Steigiant muitų sąjungas šios kliūtys pašalinamos sąjungos viduje, tačiau toliau toleruojamos ir net kuriamos už sąjungos ribų. Ir, žinoma, kuriant muitų sąjungas ribojama ir draudžiama sąjungos narių laisvė vesti komercines derybas. Nepaisydami šių nuogąstavimų dėl muitų sąjungų sampratos ir atsižvelgdami į Turkijos padėtį pritariame pranešimo daliai, susijusiai su muitų sąjunga, nes naudodamiesi ja visateisei Turkijos narystei ES prieštaraujantys asmenys gali išreikšti savo nuomonę balsuodami. Reikia pažymėti, kad galiausiai tik 38 iš 736 Europos Parlamento narių balsavo prieš Turkijos įstojimą į Europos politinę sąjungą.

  Roberta Angelilli (PPE), raštu. – (IT) Turkija daro didelę pažangą siekdama užtikrinti atviresnę ir demokratiškesnę šalies plėtrą ne tik ekonominiu ir komerciniu, bet ir teisinės valstybės principų laikymosi požiūriu.

Turkija – svarbiausia ES ekonominė ir prekybos partnerė, jai tenka 7-oji vieta kaip svarbiausiai ES importo rinkai ir 5-oji vieta – kaip svarbiausiai eksporto rinkai. Neatsižvelgdama į savo unikalią geopolitinę padėtį ir vaidmenį pasaulio prekyboje, Turkija ir toliau išlaiko technines kliūtis prekybai ir vis dar pernelyg plačiai naudoja apsaugos priemones.

Dar daug reikia nuveikti siekiant įveikti klastojimą, padaryti viešuosius pirkimus skaidresnius ir prieinamesnius užsienio įmonėms ir leisti prekėms laisvai judėti. Žmogaus teisių srityje taip pat turi būti dedamos panašios pastangos. Iš tikrųjų vis dar vykdoma kurdų mažumos diskriminavimo politika ir pažeidžiamos moterų ir profesinių sąjungų teisės. Todėl pagarbos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumui ir nedalomumui principai yra svarbiausi, ir šioje srityje dar reikia daug nuveikti.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Kadangi Turkijos ir Europos Sąjungos muitų sąjunga įsteigta 1996 m., abiejų šalių ekonominiai ir prekybos santykiai labai išvystyti. Turkija – septinta pagal dydį ES prekybos partnerė, o ES yra didžiausia Turkijos prekybos partnerė. Turime stiprinti prekybos santykius. Tačiau prekyba ir toliau turi būti naudinga abiem pusėms. Todėl balsavau už savo frakcijos, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos, pateiktus pakeitimus, kuriuose raginama siekti didesnio abipusiškumo. Turkija turi nebenaudoti antidempingo priemonių protekcionistiniais tikslais, ištirti prekybai sudaromas technines kliūtis ir geriau taikyti intelektinės nuosavybės teises.

  George Becali (NI), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes Turkija tapo septinta pagal dydį ES prekybos partnere, o ES yra didžiausia Turkijos prekybos partnerė. Turkija veikia kaip Viduržemio jūros, Artimųjų Rytų, Azijos, Juodosios jūros ir Kaukazo regionų tarpininkė ir nuo 1963 m. yra sudariusi asociacijos susitarimą dėl muitų.

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. – (IT) Akivaizdu, kad svarstomas klausimas yra komercinio ir ekonominio pobūdžio, tačiau galiausiai negalime nekreipti dėmesio į tai, kad kalbame apie šalį, laukiančią galimybės įstoti į ES, ir dėl kurios įstojimo pareikšta prieštaravimų.

Nepaisydama to, kad palankiai vertinu teigiamus prekybos santykių su sparčiai augančia šalimi stiprinimo aspektus, vis dėlto, atsižvelgdama į politinį aspektą, esu priversta balsuoti prieš šį pranešimą. Ekonominių santykių su šalimi gerinimas neturi tapti Trojos akliu – spaudimo valstybei prisijungti prie ES priemone, kaip, deja, gali būti šiuo atveju.

Man atrodo, Parlamento pritarimas neseniai Turkijoje vykusiam konstituciniam referendumui prilygsta politiniam Turkijos Vyriausybės skatinimui. Vis dėlto manau, kad turėtume tvirtai apsiriboti prekybos santykių su Turkija sukūrimu, kartu deramai atsižvelgdami į jų poveikį mūsų žemės ūkio sistemai ir pavojų, kad Europa bus užversta suklastotais produktais (pagal kurių skaičių Turkija nusileidžia tik Kinijai).

Vis dėlto šiandien Turkija kelia didesnį negu bet kada pavojų Europos tapatumui ir politiniam solidarumui, ir visi turėtume nuspręsti, kad šiai šaliai, suprantama, būtų daug geriau likti už Europos ribų.

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Iš statistikos duomenų matyti, kad Europos Sąjunga – iki šiol didžiausia Turkijos prekybos partnerė. Tačiau pastaraisiais metais prekybos mastas sumažėjo besivystančių šalių naudai. Turint omenyje šį prekybos mastą ir stabilius Turkijos ir Europos Sąjungos ryšius, jų komerciniams ir ekonominiams santykiams reikia skirti deramą dėmesį.

Atsižvelgiant į tai, reikėtų imtis būtinų veiksmų šiems santykiams toliau plėtoti. Prieš 14 metų įsteigta ir vis dar iki galo nebaigta kurti Turkijos ir Europos Sąjungos muitų sąjunga turi veikti veiksmingiau. Turint tai omenyje, reikia nedelsiant imtis nagrinėti neišspręstus klausimus, o Turkija ir ES turėtų toliau derinti savo prekybos politiką visų pirma atsižvelgdamos į laisvosios prekybos susitarimus ir regioninę prekybą. Tokie veiksmai galėtų padėti sukurti palankią padėtį, kuri būtų naudinga abiejų šalių ekonomikai. Ypač svarbu, kad ES skirtų daugiau dėmesio Turkijai, nes jos vaidmuo, visų pirma dėl geresnio naudojimosi savo unikalia geopolitine padėtimi ir tarpininkavimo Viduržemio jūros, Artimųjų Rytų, Azijos, Juodosios jūros ir Kaukazo regionams, pastaraisiais metais tapo svarbesnis.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Turkija – strateginė Europos Sąjungos partnerė. Be Turkijos ir mūsų šalių tiesioginės prekybos ryšių (nors jie taip pat svarbūs), ji yra visiškai šalia mūsų pietryčių sienos, priklauso tam pačiam gynybos aljansui kaip dauguma ES valstybių narių ir suteikia mums galimybę naudotis energijos ištekliais ir žaliavomis. Be to, neseniai vykęs konstitucinis referendumas – žingsnis Bendrijos teisyno patvirtinimo link, ir jį reikia deramai pripažinti.

Didžiausia šio pranešimo vertė – sutelktas dėmesys į Europos Sąjungai svarbiausią aspektą, be to, kartu su teigiamais veiksniais pabrėžiama didelė jo svarba. Visų pirma jame aptariama, kaip Europos Sąjungos ir šios šalies santykiai palaikomi daugeliu lygmenų. Sunku įvertinti jų sudėtingumą šioms institucijoms paprastai sprendžiant „už“ ar „prieš“ priimtinumą.

Visi šie argumentai – pagrindas, kuriuo grindžiamas Turkijos kelias Europos link ir gera priežastis manyti, kad Turkija jau yra daug arčiau, nei galime spręsti iš sutarčių. Manau, abiejų šalių labui reikia laikytis pranešėjo nustatytos krypties.

  Robert Dušek (S&D), raštu. – (CS) Pranešime dėl prekybos santykių su Turkija pateikiami didžiausi ES ir Turkijos prekybos laimėjimai ir sunkumai. 1963 m. Turkija ir ES sudarė asociacijos susitarimą, pagal kurį 1996 m. įsteigta muitų sąjunga. Įsteigus muitų sąjungą buvo galima pasiekti didesnį rinkos integracijos lygį, ir Turkija tapo svarbiausia ES prekybos partnere. Pvz., 2009 m. Turkija eksportavo į ES prekių, kurių vertė buvo 33,6 mlrd. EUR, ir iš ES importavo prekių už 40,4 mlrd. EUR. Nepaisant šių laimėjimų, sąjungos išplėtimas įtraukiant paslaugas ir viešojo pirkimo sutartis, taip pat dabartinių problemų, pvz., intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo Turkijoje trūkumų, pašalinimas padėtų toliau plėtoti ES ir Turkijos prekybos ir finansinius ryšius.

Pranešime teigiama, kad Turkijos kaip kandidatės, siekiančios įstoti į ES, statusas trukdo atlikti visapusę muitų sąjungos reformą. Todėl būtina apsvarstyti, kuri iš pirmiau minėtų integracijos ir bendradarbiavimo galimybių duotų daugiausia naudos abiem šalims ir ekonomikos krizės metu būtų veiksmingiausia. Mano manymu, pranešėjas įtraukė visus svarbiausius klausimus ir šis pranešimas nėra vienpusis. Todėl balsavau už jį.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl prekybos ir ekonominių santykių su Turkija. 1996 m. įsteigta ES ir Turkijos muitų sąjunga visiškai įgyvendinama šalinant likusias biurokratines ir tarifines bei netarifines kliūtis. Manau, atsižvelgiant į žemą moterų dalyvavimo darbo rinkoje lygį, nemažiau svarbu, kad ekonomikos ir socialinėje politikoje Turkija moterų užimtumui skirtų itin daug dėmesio.

  Nigel Farage (EFD), raštu. – Šiuo pakeitimu daugumai ES žmonių ir jiems atstovaujantiems Europos Parlamento nariams suteikiama galimybė parodyti savo nepasitenkinimą ir nepritarimą Turkijos narystei ir su ja susijusiai politinei sąjungai. Vis dėlto nenorime, kad tai sumenkintų paramą laisvajai prekybai su Turkija ir kad liktų nepašalintos tarifinės kliūtys – didelė pranešimo dalis nepakeista. Dauguma pasirinkimų keblūs: laisvosios prekybos susitarimais sudaromos tarifinės kliūtys. Steigiant muitų sąjungas šios kliūtys pašalinamos sąjungos viduje, tačiau toliau toleruojamos ir net kuriamos už sąjungos ribų. Ir, žinoma, kuriant muitų sąjungas ribojama ir draudžiama sąjungos narių laisvė vesti komercines derybas. Nepaisydami šių nuogąstavimų dėl muitų sąjungų ir atsižvelgdami į Turkijos padėtį palaikome šią muitų sąjungą, nes ji leidžia prieštaraujantiems Turkijos narystei asmenims pareikšti savo nuomonę.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Jau ne vienus metus Europos Sąjunga ir Turkija yra svarbios prekybos partnerės. Šiai abiem pusėms naudingai partnerystei kilo ne viena Turkijos, kuri nustatydama administracines ir biurokratines sąlygas siekė riboti Europos produktų patekimą į savo rinką, sudaroma kliūtis.

Tikiuosi, kad šios kliūtys bus panaikintos, kad Turkija imsis ryžtingų veiksmų, skirtų kovai su Europos produktų klastojimu ir teisėtoms kūrėjų teisėms į pajamas už kūrybinę veiklą ginti, ir kad prekybos ir ekonominiai ES ir Turkijos santykiai bus plėtojami ir taps stipresni.

Kaip jau sakiau, nesvarbu, kokie ES ir Turkijos santykiai bus ateityje, tikiuosi, jie bus tarpusavyje susieti ir pagrįsti dialogu ir veiksmingu bendradarbiavimu ir kad Turkija, vadovaudamasi Vakarų gairėmis, toliau sieks laisvės ir demokratijos.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) 1963 m. Turkija ir EEB pasirašė asociacijos susitarimą, kuriame numatyta 1996 m. įsteigti muitų sąjungą. Pasirašius šį aktą ir įsteigus muitų sąjungą buvo galima plėtoti ekonominius santykius. Muitų sąjungai priskiriamos visos pramoninės prekės ir perdirbti žemės ūkio produktai. 2009 m. Turkijos eksportas į ES padidėjo iki 33,6 mlrd. EUR ir importas iš ES pasiekė 40,4 mlrd. EUR. Pasaulio banko statistiniais duomenimis, Turkijos ekonomikai pagal dydį tenka 17-oji vieta pasaulio mastu ir 6-oji vieta Europos lygmeniu; šalis buvo 20-a pagal dydį tiesioginių užsienio investicijų gavėja. Į 1996 m. įsteigtą muitų sąjungą neįtraukti žemės ūkio produktai ir tokios sritys kaip viešieji pirkimai. Viešųjų sutarčių srityje Turkija konkursų dalyviams turkams vis dar taiko 15 proc. nuolaidą. Raginu Turkiją supaprastinti biurokratines procedūras, panaikinti likusias tarifines ir netarifines kliūtis ir pašalinti nereikalingus ES ir Turkijos prekybos trukdžius.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šiame pranešime skatinama stiprinti ekonominius ir prekybos santykius su Turkija, tačiau tikrasis jo tikslas – pajungti šią šalį ES interesams. Nurodymai aiškūs ir jų ne vienas: panaikinti likusias ES ir Turkijos tarifines ir netarifines kliūtis, išlaikyti atvirą prekybą ir investavimo tvarką, stiprinti Turkijos gebėjimą vengti vidaus protekcionizmo ir išplėsti muitų sąjungą įtraukiant žemės ūkio produktus, paslaugas ir viešuosius pirkimus.

Šių ekonominių ir prekybos santykių plėtra bus naudinga tik dideliems ES ir Turkijos monopoliams ir akivaizdžiai pakenks darbuotojams, kurie, siekiant padidinti konkurencingumą, neteks teisių, taip pat smulkiam ir vidutiniam verslui ir ūkininkams, kurių gamybos sąnaudos padidės, o pajamos ir už jų produktus mokamos kainos sumažės.

Vis dėlto Turkijai daromas spaudimas laikytis sudarytų susitarimų – teigiamai vertintinas dalykas. Tai taikytina santykių su visomis ES šalimis, įskaitant Kiprą, normalizavimo klausimui. Ekonominiai ir prekybos santykiai neturi užgožti žmonių interesų, ir siekiant bet kokios ES santykių su Turkija pažangos turi būti keliama sąlyga, kad šalis nutrauks šiaurinės Kipro dalies okupaciją.

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu. – (IT) Mano manymu, šiame pranešime esama didelio netikslumo, nes jame teigiama, kad Turkijos ekonomika šešta pagal dydį Europoje. Šį teiginį bet kokiu atveju galima kategoriškai paneigti remiantis geografija, nes beveik visa Turkijos teritorija priskiriama prie Azijos žemyno.

Pakeitimas, kuriame Parlamentas džiaugiasi neseniai Turkijoje vykusio referendumo rezultatais, taip pat kenkia santykių neutralumui, nes jiems suteikiama daugiau politinio atspalvio, be to, pranešime nukrypstama nuo išimtinio ekonominio vertinimo. Todėl, gaila, bet negaliu palaikyti M. Kazako pranešimo patvirtinimo.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Balsavome už frakcijos „Laisvės ir demokratijos Europa“ pateiktą pasiūlymą dėl rezoliucijos, nors jis ir nepatenkinamas. Vis dėlto jame aiškiai teigiama, kad esamų ES ir Turkijos ryšių stiprinimas pakeis šios valstybės stojimą į Europos Sąjungą ir jis taps neaktualus.

Tačiau siekiant bet kokios būsimos santykių su Turkija pažangos turi būti keliama griežta sąlyga, kad Turkija pripažins Kiprą, kurio egzistavimą ji toliau neigia ir kurio teritorijos dalį ji nelegaliai ir vykdydama karinę veiklą užėmė. Turkija, išdidi šalis ir buvusi sąjungininkė prieš komunizmo grėsmę, yra Europą ir Aziją jungiantis tiltas. Ji – tiltas, tačiau geografiniu, demografiniu, istoriniu ar kultūriniu požiūriu ji nėra Europos šalis.

Galiausiai pripažinkime, kad 1963 m. Ankaroje pačiame Šaltojo karo įkarštyje dėl strateginių priežasčių duoti pažadai jau nebeaktualūs ir kad mes – ir europiečiai, ir turkai – iššvaistytume mažiau laiko, jeigu, užuot svarstę narystę, kurios nenori mūsų piliečiai ir kuriai taip pat priešinasi daug turkų, apmąstytume privilegijuotos partnerystės galimybę.

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. – (DE) Turkija – svarbi Europos Sąjungos prekybos partnerė. Lyginant tiesiogiai, Turkija yra 7-oji pagal dydį prekybos su 27 ES valstybėmis narėmis importo šalis ir 5-oji pagal dydį eksporto šalis. 2009 m. bendras prekybos mastas siekė beveik 80 mlrd. EUR. Turkijos požiūriu Europos Sąjunga yra stipriausia jos prekybos partnerė kalbant ir apie importą, ir apie eksportą ir smarkiai lenkia tokias šalis kaip Rusija, Kinija ir Jungtinės Valstijos. Šie tvirti ekonominiai ir prekybos ryšiai turi būti tęsiami ir plėtojami toliau. Ypač svarbus žingsnis šia kryptimi buvo bendros muitų sąjungos įkūrimas 1996 m. Nepaisant to, turime pašalinti neatitiktis, kurios prieštarauja galiojantiems susitarimams, pvz., antidempingo priemonių taikymą ar užsienio bendrovių diskriminavimą Turkijoje. Net intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo srityje dar reikia daug nuveikti, kad būtų laikomasi sutarčių. Neabejotinai palaikau M. Kazako savo iniciatyva parengtą pranešimą, kuriame išskiriamos probleminės mūsų prekybos santykių su Turkija sritys ir raginama jas pašalinti.

  Jean-Marie Le Pen (NI), raštu. – (FR) M. Kazako parengtu pranešimu norima mus įtikinti, kad pagal 1963 m. EEB ir Turkijos sudarytą asociacijos susitarimą įsteigta muitų sąjunga yra dabartinės Europos Sąjungos ir Turkijos ekonominės ir prekybinės integracijos laimėjimas; kad ją įsteigus, be kita ko, buvo galima sustiprinti Europos augimą, taigi ir Prancūzijos augimą. Be to, kad Turkija šiame procese tik labai ribotai įvykdė savo įsipareigojimus, pastaraisiais dešimtmečiais susidūrėme su įmonių perkėlimo ir labai didelio masto darbo vietų praradimo reiškiniu. Tai tarptautinėje sąjungoje toli gražu nepadeda kurti ekonominės ir socialinės gerovės mūsų šaliai ir mūsų kaimynams europiečiams. Tačiau, užuot tai pripažinus, šiame pranešime net kritikuojama tai, kad nacionaliniai techniniai reglamentai ir standartai naudojami kaip šalių rinkų apsaugos priemonės; standartai, kurie, pranešėjo manymu, yra pernelyg griežtos antidempingo priemonės, todėl trukdo Turkijai vystyti prekybos santykius su Europa. Visa tai, žinoma, skirta Turkijos narystės ES procesui stiprinti, šį kartą pramoninės ir prekybinės naudos, kurią turėjo gauti pelno ištroškę politinį ir ekonominį Europos suvienijimą remiantys asmenys, internacionalistai ir kraštutinių pažiūrų liberalai, požiūriu. Žinoma, atmetame viską, kas gali būti siejama su šia kryptimi.

  Morten Løkkegaard (ALDE), raštu. – (DA) Norėčiau pabrėžti, kad labai džiaugiuosi, jog nepaisant didelio daugumos Europos gyventojų skepticizmo dėl didesnės ES ir Turkijos integracijos Europos Parlamente sutariame, kad reikia dar glaudesnio ekonominio bendradarbiavimo su Turkija. Šis skepticizmas puikiai suprantamas. Jau ne vienus metus Turkijai labai sunku atitikti reikalavimus, kuriuos ES visiškai pelnytai kelia narystei. Vis dėlto Europa turi toliau daryti spaudimą dėl būsimos Turkijos narystės.

Kadangi Turkijoje gyvena apie 75 mln. gyventojų, ji yra didelė rinka Europos eksportuotojams, be to, ji jau tapo 7-a pagal dydį Europos prekybos partnere. Turkija perka daug ES eksporto prekių, ir tai padeda Europoje skatinti augimą ir kurti darbo vietas. Perkame pigias prekes iš Turkijos, todėl mūsų vartotojai prekybos centrų lentynose gali rinktis pigesnes ir įvairesnes prekes. Kitaip tariant, Turkija svarbi Europos ekonomikai.

Tačiau Turkijos ir ES integracija didėja tik prekybos srityje. Paslaugų sektorius atsilieka, todėl norėčiau paraginti įtraukti jį į prekybos susitarimą. Kartu reikia daryti spaudimą Turkijai, kad ji panaikintų kliūtis visų pirma laisvam prekių judėjimui. Tai būtina siekiant toliau vesti stojimo derybas. Jei tai neįvyks, bus sunku įsivaizduoti save vis glaudžiau bendradarbiaujančius su Turkija. Turkijos narystė ES – vis dar ilgalaikis tikslas. Todėl svarbu, kad galėtume kartu spręsti tarpusavio problemas ir kad Turkija įvykdytų savo Stojimo sutartyje nustatytus įpareigojimus.

Tikiuosi, nepaisydami daugumos Europos gyventojų skepticizmo dėl Turkijos narystės ES, galėsime išlaikyti Turkiją kaip artimą prekybos ir bendradarbiavimo partnerę ir didžiųjų ES valstybių lyderiams ne kartą pareiškus nepritarimą neatgrasysime jos nuo būsimo stojimo.

Mums reikia Turkijos ir ne tik ekonominiu požiūriu. Turkija – svarbi Artimųjų Rytų regiono dalyvė ir NATO bendradarbiavimo partnerė. Taigi neatstumkime Turkijos, o verčiau plėtokime mūsų bendradarbiavimą, ypač stiprindami ekonominį bendradarbiavimą.

  Marisa Matias (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šis pranešimas – tikra odė muitų sąjungai ir besąlygiškai laisvai prekybai, Turkijos ir trečiųjų šalių laisvosios prekybos susitarimams, Pasaulio prekybos organizacijos susitarimams ir projekto „Nabucco“ įgyvendinimui. Nepaisydami keleto pataisymų, padarytų dėl kairiųjų pateiktų pakeitimų, ypač dėl socialinės ir ekonominės padėties, jaunimo ir moterų nedarbo, profesinių sąjungų teisių, taip pat teigiamai vertintinos užuominos apie Turkijos įsipareigojimą dėl asociacijos susitarimo papildomo protokolo įgyvendinimo, negalime pritarti pranešimui, kurio turinys nesuderinamas su mūsų vizija. Jie nori, kad Turkija, nesuteikiant jai visų Europos Sąjungos valstybės narės teisių ir atsakomybės, taptų 28-ąja laisvosios rinkos valstybe. Nepritariame šiai naujajai narystės ES atidėjimo strategijai.

  Mario Mauro (PPE), raštu. – (IT) Europos Sąjunga Turkijai – svarbiausia jos prekybos partnerė. Nors prekybos mastas labai didelis, šiame pranešime nesiryžtama bendrais bruožais nusakyti mūsų prekybos santykių problemų.

Viena šių problemų, kurių jokiu būdu negalime ignoruoti, ta, kad per pastaruosius penkerius metus Turkija vis dar nesilaikė įpareigojimo įgyvendinti asociacijos susitarimo papildomą protokolą ir nepanaikino visų kliūčių laisvam prekių judėjimui. Pvz., jos rinka tebelieka užverta Kipro prekėms.

Dėl šių ir kitų klausimų, itin pabrėžtų Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pateiktuose pakeitimuose, galima parengti labiau suderintą pranešimą, kuriame, bet kokiu atveju, visiškai teisingai neužsiminta apie jokius glaudesnius politinio pobūdžio Europos Sąjungos ir Turkijos ryšius.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Turkija, kaip ir visos valstybės, yra suvereni, ir ją privalu gerbti. Nepriimtina, kad Europos Sąjunga grasina jai nutraukti derybas dėl stojimo, kuris, beje, atsižvelgiant į reikalaujamą didesnę galią turinčių institucijų nustatytą socialinį ir fiskalinį suderinimą, nepageidautinas.

Šis Parlamentas nebus vertas Turkijos žmonių jam rodomo palankumo, jeigu balsuos už pranešimą, kuriame jie įpareigojami panaikinti visus žemės ūkio produktams taikomus mokesčius ir taip sunaikinti žemės ūkio sektoriaus darbo vietas (50 proc. Turkijos darbo vietų) ir kuriame skatinamos investuotojų teisės neatsižvelgiant į žmonių teises. Balsuoju prieš šį tekstą.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Gerai žinoma, kad Turkija – viena pagrindinių ES prekybos partnerių. Šie santykiai seni ir skaičiuojami nuo 1963 m.; jie sustiprinti 1993 m. įsteigus muitų sąjungą, kaip nustatyta pradiniame susitarime. Nepaisant visko, dar yra daug biurokratinių kliūčių, dėl kurių prekybos ir ekonominiai santykiai negali duoti dar daugiau naudos abiem šalims. Todėl dėl bendros abipusės gerovės Turkija, siekdama kovoti su tokiomis kliūtimis, turi labiau stengtis.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – (LV) Norėčiau, kad Turkijos Vyriausybė laikytų šią rezoliuciją tam tikru avansu, todėl balsavau „už“. Jei Turkija ateityje nebendradarbiaus su ES institucijomis Kipro ir Armėnijos klausimais, balsuosiu prieš bet kokį Turkijai taikytinų sąlygų sušvelninimą. Turkijos nesugebėjimas bent pripažinti praėjusio amžiaus pradžioje vykdyto armėnų genocido, kai nužudyta milijonai nekaltų žmonių, iš tikrųjų nepriimtinas. Dabartinė Turkijos Armėnijai taikoma blokada – blogas ženklas Europos Sąjungai. Avansas suteiktas; dabar laukiame teigiamų Turkijos pokyčių.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Atsižvelgiant į skirtingas kultūrines ir religines pažiūras, dėl kurių jau kyla grėsmė Europos Sąjungos socialinei taikai, iš esmės net nereikėtų svarstyti narystės ES klausimo. Stojimas į ES susijęs ne tik su ekonominiais santykiais. Dėl jo kyla politinių ir kultūrinių problemų, atsiranda tokių religinių, socialinių ir politinių požiūrių, kurie, skverbdamiesi į ES, nesuderinami su vakarietiškomis, krikščioniškomis tradicijomis apibūdinama Europa. Atsižvelgiant į tai, kad vien 1996–2005 m. Turkija gavo 1,3 mlrd. EUR ES subsidijų, turi būti galima pradėti diskutuoti dėl strateginės partnerystės. Svarstymai, siekiant pagerinti prekybos santykius su Turkija, įsteigti veiksmingesnę muitų sąjungą bus tik laiko gaišimas, kol Turkijos Vyriausybė šiuo klausimu nevykdys dabartinių įsipareigojimų dėl Kipro. Todėl šiandien balsavau prieš šį pranešimą.

  Claudio Morganti (EFD), raštu. – (IT) Balsavau prieš šį pranešimą, nes M. Kazak studijavo Prancūzijoje gavęs Turkijos valstybės dotaciją, taigi esama akivaizdaus interesų konflikto.

Todėl manau, kad būtų tikslingiau grąžinti rezoliuciją persvarstyti atsakingam komitetui ir pakeisti pranešėją. Be to, tekste Turkijos ekonomika apibūdinama ne kaip Azijos, o kaip Europos ekonomika. Nemanyčiau, kad Turkijos įstojimą į Europos Sąjungą būtų galima pateisinti intensyvesniais ES ir Turkijos prekybos santykiais. Nenorime Eurabijos!

  Paul Nuttall (EFD), raštu. – Šiuo pakeitimu daugumai ES žmonių ir jiems atstovaujantiems Europos Parlamento nariams suteikiama galimybė parodyti savo nepasitenkinimą ir nepritarimą Turkijos narystei ir su ja susijusiai politinei sąjungai. Vis dėlto nenorime, kad tai sumenkintų paramą laisvajai prekybai su Turkija ir liktų nepašalintos tarifinės kliūtys – didelė pranešimo dalis nepakeista. Dauguma pasirinkimų keblūs: laisvosios prekybos susitarimais sudaromos tarifinės kliūtys. Steigiant muitų sąjungas šios kliūtys pašalinamos sąjungos viduje, tačiau toliau toleruojamos ir net kuriamos už sąjungos ribų. Ir, žinoma, kuriant muitų sąjungas ribojama ir draudžiama sąjungos narių laisvė vesti komercines derybas. Nepaisydami šių nuogąstavimų dėl muitų sąjungų sampratos ir atsižvelgdami į Turkijos padėtį pritariame pranešimo daliai, susijusiai su muitų sąjunga, nes naudodamiesi ja visateisei Turkijos narystei ES prieštaraujantys asmenys gali išreikšti savo nuomonę balsuodami. Reikia pažymėti, kad galiausiai tik 38 iš 736 Europos Parlamento narių balsavo prieš Turkijos įstojimą į Europos politinę sąjungą.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Pastaraisiais mėnesiais ES valstybių narių vizų išdavimo Turkijos verslininkams politika buvo aktuali problema. Sušvelninus Prancūzijos taikomus vizų išdavimo reikalavimus, šių metų vasario mėn. Stambulo prekybos rūmai (angl. ITO) taip pat pasirašė susitarimą su Italija. Pagal šį susitarimą verslininkams, pateikus Stambulo prekybos rūmų pasirašytą rekomendacinį laišką, bus išduodamos penkerius metus galiosiančios daugkartinės Šengeno vizos. Turėdami tokią vizą jie galės keliauti po visas Šengeno valstybes. Vėliau Vokietija nepagrįstai kritikuota dėl savo ribojamosios vizų politikos. Užuot taip elgusis, ES verčiau turėtų rimtai atsižvelgti į Vokietijos abejones dėl tokio vizų liberalizavimo. Vokietijai tenka didžiausia turkų migrantų našta ES. Kyla didelis pavojus, kad vadinamosios verslininkų vizos suteiks galimybę naudojantis „atsarginiu įėjimu“ užsitikrinti nuolatinę gyvenamąją vietą. Ne Turkijos prekybos rūmai, o šalis, į kurią vykstama, turėtų konkrečiais atvejais spręsti, ar viza turėtų būti suteikiama verslo tikslais. Tiesiog problema ta, kad dėl liberalios Prancūzijos ir Italijos vizų politikos durys taip pat atvertos ir į likusią Šengeno erdvę. Tai – rimtas kiekvienos valstybės suverenumo pažeidimas. Komisija, atsižvelgdama į prekybos santykių su Turkija plėtrą, turėtų skubiai išnagrinėti šią problemą.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Pranešime teigiama, kad atsižvelgiant į stojimo į ES derybas, pirmiausia turėtų būti stiprinama muitų sąjunga su Turkija. Taigi muitų sąjunga turi būti išplėsta į ją įtraukiant, pvz., žemės ūkį, paslaugų teikimo sektorių ir viešuosius pirkimus. Vedamos derybos susijusios ne tik su ekonominiais santykiais. Jos taip pat susijusios su politinėmis ir kultūrinėmis problemomis ir skirtingais religiniais, socialiniais bei politiniais požiūriais, kurie nesuderinami su vakarietiškomis, krikščioniškomis tradicijomis apibūdinama Europa. Daugelį metų, kaip pagalbą narystei, Turkija gavo milijardus, ir tai – daugiau nei pakankama strateginei ir prekybos partnerystei skatinti. Būtina, kad muitų sąjungos su Turkija stiprinimas būtų siejamas su Turkijos daroma pažanga Kipro klausimu, žmogaus teisių ir demokratijos srityse, taip pat religijos ir saviraiškos laisvės klausimu. Turkija dar turi daug nuveikti, kad išspręstų šiuos klausimus. Todėl balsavau prieš šį pranešimą, kuris yra dar vienas slaptas žingsnis būsimos visateisės Turkijos narystės ES link.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už šį pranešimą, nes į jį įtraukta tam tikrų, mano manymu, svarbių aspektų. Jau penkerius metus iš eilės Turkija iki galo neįgyvendino asociacijos susitarimo papildomo protokolo ir nepanaikino kliūčių laisvam prekių judėjimui.

Ankara taip pat turi stiprinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą ir kovai su klastojimu taikyti Europos standartus. Galiausiai taip pat būtina smarkiai sumažinti prekybai, ypač žemės ūkio produktams, daromas kliūtis. Jei Turkija iš tikrųjų nori tęsti diskusijas ir derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą, ji pirmiausia privalo laikytis kai kurių esminių sąlygų, iš kurių svarbiausios Kipro klausimas ir prekybos garantijos bei taisyklės.

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. – (IT) Turkijos vaidmuo pasaulio prekyboje tampa vis svarbesnis, nes ji veikia kaip Viduržemio jūros ir kaimyninių regionų tarpininkė.

Atsižvelgiant į tai, įsteigus muitų sąjungą buvo galima pasiekti gana aukštą ES ir Turkijos rinkų integracijos lygį. Į muitų sąjungos taikymo sritį įtrauktos visos pramoninės prekės ir perdirbti žemės ūkio produktai, o jos laimėjimus rodo statistikos duomenys: Turkijai tenka 7-oji vieta kaip svarbiausiai ES importo rinkai ir 5-oji vieta – kaip svarbiausiai eksporto rinkai. Vis dėlto muitų sąjunga negali būti laikoma užbaigta ir, atrodo, jai sunkumų kelia problemos, susijusios su išlikusiomis techninėmis kliūtimis prekybai ir pernelyg plačiai naudojamomis apsaugos priemonėmis.

Atsižvelgiant į tai, taip pat į Turkijos ir ES santykių svarbą, šiame pasiūlyme norima skirti deramą dėmesį abiejų šalių prekybos ir ekonominiams santykiams ir imtis iniciatyvų, kurių reikia siekiant toliau gerinti šių santykių kokybę ir užtikrinti geresnį muitų sąjungos veikimą. Šie veiksmai gali duoti naudos abiejų šalių ekonomikai.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Atsižvelgdama į didelį prekybos mastą ir stabilius Turkijos ir Europos Sąjungos ryšius, balsavau už šį pranešimą. Turkija tapo svarbia ES komercine partnere: jai tenka 7-oji vieta kaip svarbiausiai ES importo rinkai ir 5-oji vieta – kaip eksporto rinkai. Kadangi du trečdalius visų tiesioginių užsienio investicijų Turkijoje sudaro ES investicijos, Turkija tapo investavimo baze Europos įmonėms ir jos integracija į ES tiekimo ir gamybos grandinę (dažnai didelės pridėtinės vertės sektoriuose) vis didėja. 2009 m. Turkija eksportavo į ES prekių už 33,6 mlrd. EUR ir iš ES importavo prekių už 40,4 mlrd. EUR. Palankiai vertinu tai, kad MVĮ sudaro 99 proc. Turkijos įmonių ir Turkijoje suteikia 70 proc. įsidarbinimo galimybių. Turkija privalo imtis iniciatyvos, kad nedelsiant būtų įgyvendintas tarpvyriausybinis susitarimas dėl projekto „Nabucco“ nustatant bendrą išorinę energetikos strategiją ir pradedant vesti derybas dėl energetikos skyriaus, nes tai padėtų toliau stiprinti bendradarbiavimą energetikos srityje. Manau, Turkijos ir ES prekybos ir ekonominiams santykiams reikia skirti deramą dėmesį.

  Miguel Portas (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šis pranešimas – tikra odė muitų sąjungai ir besąlygiškai laisvai prekybai, Turkijos ir trečiųjų šalių laisvosios prekybos susitarimams, Pasaulio prekybos organizacijos susitarimams ir projekto „Nabucco“ įgyvendinimui. Nepaisydami keleto pataisymų, padarytų dėl kairiųjų pateiktų pakeitimų, ypač dėl socialinės ir ekonominės padėties, jaunimo ir moterų nedarbo, profesinių sąjungų teisių, taip pat teigiamai vertintinos užuominos apie Turkijos įsipareigojimą dėl asociacijos susitarimo papildomo protokolo įgyvendinimo, negalime pritarti pranešimui, kurio turinys nesuderinamas su mūsų vizija. Jie nori, kad Turkija, nesuteikiant jai visų Europos Sąjungos valstybės narės teisių ir atsakomybės, taptų 28-ąja laisvosios rinkos valstybe. Nepritariame šiai naujajai narystės ES atidėjimo strategijai.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Šiandienos balsavimu dėl šio pranešimo pabrėžiama, kad, atsižvelgiant į didelį prekybos mastą ir glaudžius Turkijos ir ES santykius, jų prekybos ir ekonominiams santykiams reikėtų skirti deramą dėmesį ir, nepamirštant šių aspektų, reikėtų imtis būtinų veiksmų siekiant toliau gerinti šiuos santykius. Šiuo metu dar reikėtų išspręsti keletą techninių klausimų ir nedelsiant imtis veiksmų šioje srityje. Muitų sąjunga turi būti veiksmingesnė; reikia nedelsiant imtis neišspręstų klausimų; Turkija ir ES turėtų toliau derinti savo prekybos politiką, ypač atsižvelgdamos į laisvosios prekybos susitarimus ir regioninę prekybą. Tikėtina, kad imantis tokių veiksmų bus kuriama visiems naudinga padėtis, duosianti naudos abiejų šalių ekonomikai.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. – (NL) Pritariau pranešimui dėl prekybos ir ekonominių santykių su Turkija. Šiame pranešime aptariama, kokie svarbūs ES ir Turkijos prekybos santykiai. 2008 m. jų vertė buvo ne mažesnė kaip 100 mlrd. EUR. Pranešime tiksliai nurodomi trūkumai ir teisingai pabrėžiama, kad dar yra daug problemų, kurias reikia išspręsti. Jos šiame pranešime išvardijamos objektyviai. Jame teisingai primenama, kad ES politika siekiama skatinti „demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo“ principus. Turkija, vadovaudamasi ES standartais ir Tarptautinės darbo organizacijos konvencijomis, taip pat turėtų stengtis visiškai laikytis profesinių sąjungų teisių, žinoma, kiek tai susiję su teise jungtis į asociacijas, streikuoti ir vesti kolektyvines derybas.

Vis dėlto Europos Sąjunga privalo prisiimti atsakomybę už vizų režimo liberalizavimą, ne tik už sunkvežimių vairuotojus, bet ir už verslininkus ir moteris, turistus, studentus ir pagyvenusius žmones. Mūsų santykiai su Turkija turi būti sąžiningi, teisingi ir nuoširdūs. Tai reiškia, kad turime toliau garsiai ir aiškiai kartoti, kad, kai tik Turkija įgyvendins Kopenhagos kriterijus, ES įvykdys savo pažadą ir leis jai tapti Europos Sąjungos nare.

  Rui Tavares (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šis pranešimas – tikra odė muitų sąjungai ir besąlygiškai laisvai prekybai, Turkijos ir trečiųjų šalių laisvosios prekybos susitarimams, Pasaulio prekybos organizacijos susitarimams ir projekto „Nabucco“ įgyvendinimui. Nepaisydami keleto pataisymų, padarytų dėl kairiųjų pateiktų pakeitimų, ypač dėl socialinės ir ekonominės padėties, jaunimo ir moterų nedarbo, profesinių sąjungų teisių, taip pat teigiamai vertintinos užuominos apie Turkijos įsipareigojimą dėl asociacijos susitarimo papildomo protokolo įgyvendinimo, negalime pritarti pranešimui, kurio turinys nesuderinamas su mūsų vizija. Jie nori, kad Turkija, nesuteikiant jai visų Europos Sąjungos valstybės narės teisių ir atsakomybės, taptų 28-ąja laisvosios rinkos valstybe. Nepritariame šiai naujajai narystės ES atidėjimo strategijai.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už rezoliuciją dėl prekybos ir ekonominių santykių su Turkija, nes Turkija – ne tik šalis, besirengianti prisijungti prie ES, bet ir strateginė Europos Sąjungos partnerė. Muitų sąjunga su Turkija yra vieni glaudžiausių ir pažangiausių prekybos santykių, kokius ES gali užmegzti su trečiąja šalimi. 88 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų Turkijoje sudaro investicijos iš ES. Atsižvelgiant į geostrateginę Turkijos padėtį, ji yra viena šalių, labai padedančių įvairinti ES energijos tiekimo šaltinius ir transportavimo maršrutus. Šiuo atžvilgiu norėčiau pabrėžti projekto „Nabucco“ svarbą, ir raginame Turkiją įgyvendinti tarpvyriausybinį susitarimą dėl šio projekto. Taip pat skatiname Turkiją investuoti į dideles galimybes, kurias jai suteikia jos atsinaujinantieji energijos ištekliai. Juodosios jūros regionas ypač svarbus ES energetiniam saugumui ir energijos tiekimo įvairinimui geostrateginiu požiūriu, nes jis arti Kaspijos jūros, Artimųjų Rytų ir Vidurinės Azijos. Po Rumunijos ir Bulgarijos įstojimo į ES, ES taip pat tapo svarbia šio regiono veikėja. Atsižvelgdama į tai, manau, kad ES turėtų plėtoti Juodosios jūros regiono strategiją, kurioje Turkijai taip pat skirtas labai svarbus vaidmuo.

Pranešimas: Esther de Lange (A7-0241/2010)

  Roberta Angelilli (PPE), raštu. – (IT) Biologinės įvairovės ir ekosistemų išsaugojimas pateko į kritinę padėtį, kurią ignoruojame arba, tiksliau, kuriai neskiriame deramo dėmesio.

Tam tikruose tyrimuose nurodoma, kad dėl biologinės įvairovės nykimo šiuo metu gerovė mažėja apie 50 mlrd. EUR per metus, tačiau tai iš esmės ne ekonomikos, o ekologijos klausimas. Jungtinės Tautos paskelbė 2010 m. biologinės įvairovės metais pabrėždamos tarptautinį šio klausimo pobūdį ir didelę jo svarbą, ypač siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų. ES taip pat įsipareigojo užtikrinti, kad biologinės įvairovės išsaugojimas būtų įtrauktas į daugumą jos politikos sričių. Be to, ji patvirtino Buveinių direktyvą, kurioje numatyta sukurti specialios apsaugos teritorijų ekologinį tinklą, žinomą kaip tinklą „Natura 2000“.

Manau, visos valstybės narės, išsaugodamos kraštovaizdį ir saugomas teritorijas, palaikydamos ir plėtodamos didelės gamtinės vertės saugomų žemės, jūros ar žemės ūkio teritorijų perimamumą, privalo tobulinti biologinės įvairovės valdymą ir apsaugą. ES taip pat turi skirti daugiau lėšų tyrimams ir naujoms iniciatyvoms bei labiau rūpintis, kad būtų laikomasi visų Europos reglamentų ir direktyvų, ypač susijusių su biologinės įvairovės išsaugojimu.

  Alfredo Antoniozzi (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už E. de Lange pranešimą, nes manau, kad siekiant išsaugoti biologinę įvairovę galima dar daug padaryti. Ypač palaikau pranešimo ištrauką, kurioje teigiama, kad „tam, kad būtų sėkmingai kovojama su trejopa krize, t. y. grėsme aprūpinimo maistu saugumui, biologinės įvairovės nykimu ir klimato kaita, reikia laikytis nuoseklaus požiūrio ir parengti būsimą ES biologinės įvairovės strategiją, kuri būtų visiškai suderinta su kovos su skurdu ir badu bei klimato kaitos mažinimo ir prisitaikymo prie jo strategijomis“.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Šiame Parlamento savo iniciatyva parengtame pranešime apgailestaujama dėl nepakankamos biologinės įvairovės apsaugos pažangos. Dėl politinės valios ir finansavimo trūkumo, nepakankamo Europos teisės aktų perkėlimo ir panašių priežasčių nustatytas tikslas „sustabdyti biologinės įvairovės nykimą“, kurį buvo privalu įgyvendinti iki 2010 m., nepasiektas, o jo įgyvendinimas nukeltas iki 2020 m. Šiame pranešime siūlomas priemonių, kurias reikia įgyvendinti norint pasiekti šį skubų tikslą, sąrašas. Kadangi man neramu dėl mūsų aplinkos būklės ir palaikau pranešėjos E. de Lange pasiūlytą metodą, balsavau už šį pranešimą.

  George Becali (NI), raštu. – (RO) Palaikiau šį pranešimą ir visiškai apsisprendęs balsavau už jį. Turime imtis veiksmų, kad sustabdytume žmogaus veiklos sukeltą biologinės įvairovės nykimą. Visi apgailestaujame, kad nepasiekti nei Geteborgo darbotvarkės, nei tinklo „Natura 2000“ tikslai. Manau, siekiant biologinės įvairovės tikslų ūkininkams tenka svarbus vaidmuo. Taip pat manau, kad reikės skirti papildomų finansinių išteklių biologinės įvairovės išsaugojimo programoms įgyvendinti.

  Alain Cadec (PPE), raštu. – (FR) Dabartinis biologinės įvairovės nykimas kelia nerimą. Pranešėja apskaičiavo, kad rūšių nykimas iš esmės 50–1 000 kartų didesnis už įprastą. Europos lygmeniu tinklo „Natura 2000“ tikslas – prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo apsaugant natūralias buveines, laukinę florą ir fauną. Vis dėlto pranešėja pagrįstai apgailestauja dėl to, kad valstybės narės skirtingai perkelia ir aiškina tinklo „Natura 2000“ direktyvas. Taip pat kyla problemų dėl biologinės įvairovės sričiai skiriamo finansavimo išskaidymo. Dauguma išlaidų iš esmės finansuojamos EŽŪFKP, bendros žuvininkystės politikos, sanglaudos politikos ir Septintosios mokslinių tyrimų bendrosios programos lėšomis. Įgyvendinant kitą daugiametę finansinę programą reikės atrasti sąveikas. Galiausiai palankiai vertinu pastarąjį Komisijos komunikatą dėl ilgalaikės biologinei įvairovei skirtos strategijos. Būtų naudinga, jei šis komunikatas ir su juo susijusios konsultacijos padėtų suformuoti aiškius politinius tikslus ir Europos lygmeniu pradėti taikyti atitinkamas priemones.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Atsižvelgiant į kovos su biologinės įvairovės nykimu nesėkmes, būtina pateikti skubų Europos atsaką, ir manau, kad ši rezoliucija padės jį sukurti. Todėl palankiai vertinu aiškią poziciją, pagal kurią teigiama, kad biologinės įvairovės nykimo sustabdymas yra tikrai būtinas siekis, kurį reikia įgyvendinti iki 2020 m. Norint pasiekti šį tikslą reikia imtis įvairių priemonių, ir keletas jų pasiūlyta šioje rezoliucijoje, iš kurių norėčiau išskirti glaudesnį tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir biologinės įvairovės vertinimą, ypač aplinkos apsaugos ir biologiniu požiūriu. Čia pirmiausia norėčiau pabrėžti biologinės įvairovės ir ekosistemų atsparumo svarbą mažinant klimato kaitos poveikį ir prie jo prisitaikant. Antra, manau, šioje rezoliucijoje svarbu pripažinti, kad negalima atsieti tvarios ekonomikos plėtros ir gamtos išsaugojimo. Taip pat manau, kad plečiant aplinkos apsaugos infrastruktūrą svarbu parodyti didėjančias darbo vietų kūrimo galimybes.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, Europos Sąjunga gauna naudos iš neaprėpiamų gamtos išteklių: miškingų vietovių, medžių rūšių, sausumos ir jūrų gyvūnų, kurie auga ir veisiasi įvairiomis klimato sąlygomis ir kuriems trukdo ne visada tinkamo elgesio formos. Laimei, neseniai nustatytos tam tikros ribos ir sumažinti šio itin didelio turto išsaugojimui trukdantys veiksniai.

Vis dėlto verta apsvarstyti tai, kad biologinė įvairovė yra idealus gamtos gyvūninių, augalinių ir mineralinių sudedamųjų dalių savitarpio kontrolės mechanizmas. Jis padeda apsaugoti pusiausvyrą, kuri leidžia įvairinti mitybą, išvengti tam tikrų gamtos stichijų ir kovoti su klimato kaita bei šiltnamio efektu. Pritariu šio pranešimo patvirtinimui, nes jis – pirmas žingsnis nuo principinių deklaracijų, kurioms, suprantama, beveik visi vieningai pritarė, link konkrečių biologinei įvairovei apsaugoti skirtų veiksmų.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Biologinės įvairovės tendencijas rodantys skaičiai kelia itin didelį nerimą. Iki 2050 m. rūšių nykimas gali paspartėti 10 kartų. Europoje 42 proc. žinduolių, 43 proc. paukščių, 45 proc. peteliškių, 30 proc. varliagyvių, 45 proc. roplių ir 52 proc. gėlųjų vandenų žuvų rūšių gresia išnykimas. Ši padėtis nepriimtina ne tik etiniu, bet ir aplinkos apsaugos ir ekonominiu požiūriais. Todėl Europos Komisija privalo užtikrinti, kad biologinė įvairovė būtų geriau suderinta su įvairiomis veiklos sritimis, ypač su žemės ūkio, regioninės politikos, pramonės, vystomojo bendradarbiavimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų sritimis. Europos Sąjunga taip pat turi siekti didinti tarptautines pastangas stabdyti biologinės įvairovės nykimą ir taip padėti iki 2015 m. pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Europos Parlamentas beveik vieningai patvirtino šį pranešimą ir turės imtis atitinkamų veiksmų, kai svarstysime bendros žemės ūkio politikos reformą, žuvininkystės politiką ar naująją finansinę perspektyvą.

  Anne Delvaux (PPE), raštu. – (FR) Sustabdyti biologinės įvairovės nykimą yra ne tik mūsų etinė pareiga, nes pagal valdymo sąvoką privalome išlaikyti savo planetą tokią, kad ji galėtų aprūpinti būsimas kartas, bet ir atsakas į akivaizdžius ekologinius ir ekonominius duomenis. Atlikus naujausius tyrimus paaiškėjo, kad šiuo metu finansinės biologinės įvairovės nykimo išlaidos yra apie 50 mlrd. EUR per metus (arba šiek tiek mažiau nei 1 proc. ES BVP), o 2050 m. gali pasiekti 14 trln. EUR, arba 7 proc. numatomo metinio BVP. Labai svarbu, kad ES galėtų aktyviai dalyvauti pasaulio mastu priimant sprendimus dėl biologinės įvairovės po 2010 m. vizijos ir tikslų. Todėl buvo būtina, kaip nustatyta pranešime, dėl kurio šiandien vyko balsavimas, sukurti biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus jos naudojimo po 2010 m. ES teritorijoje viziją ir tikslus.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl ES teisės aktų, kuriais siekiama išsaugoti biologinę įvairovę, įgyvendinimo, nes reikia įvairiapusių priemonių, kurios padėtų sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir atkurti ekosistemas, ypač naudojantis metodu, į kurį įtraukta įvairių ES sektorių politika ir pagal kurio sampratą biologinė įvairovė pripažįstama kaip esminė klimato kaitos poveikio švelninimo ir prisitaikymo prie jo dalis.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Pranešėjos žodžiais, dėl biologinės įvairovės nykimo kyla grėsmė maisto tiekimui, turizmo ir poilsio galimybėms, gebėjimams spręsti klimato kaitos ir medienos, vaistų bei energijos šaltinių problemas. Todėl sutinku su požiūriu, kad būtina rasti ilgalaikę biologinės įvairovės išsaugojimo ir ekosistemų apsaugos strategiją, taikytiną visai ES ir visų pirma visoms sritims, kurioms taikoma Europos Sąjungos politika. Manau, tai ypač svarbu žemės ūkio ir žuvininkystės srityje, todėl labai atidžiai tikrinu šiuo metu rengiamas bendros žuvininkystės politikos ir bendros žemės ūkio politikos reformas. Taip elgiuosi todėl, kad adekvatus ir tvarus biologinės įvairovės išsaugojimas, nors ir labai svarbus bei pageidaujamas, negali trukdyti žemės ūkio ir žvejybos tvarumui ir stabdyti jų plėtros.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Jungtinės Tautos paskelbė 2010 m. tarptautiniais biologinės įvairovės metais. Deja, ES nepasieks savo 2010 m. nustatyto biologinės įvairovės tikslo. Biologinė įvairovė sparčiai tebenyksta. Apskaičiuota, kad biologinės įvairovės nykimas spartėja taip greitai, kad 2050 m. jis bus 10 kartų didesnis už dabartinį. ES 42 proc. žinduolių, 43 proc. paukščių, 45 proc. peteliškių, 30 proc. varliagyvių, 45 proc. roplių ir 52 proc. gėlųjų vandenų žuvų rūšių gresia išnykimas. Atlikdama Bendrijos biologinės įvairovės veiksmų plano įgyvendinimo 2008 m. laikotarpio vidurio peržiūrą Komisija pažymėjo, kad 50 proc. rūšių ir iki 80 proc. buveinių, kurių apsauga priskirta Europos interesams, apsaugos būklė prasta. Šis biologinės įvairovės nykimas nepriimtinas ne tik etiniu, bet ir ekologiniu bei ekonominiu požiūriais, nes dėl to ateities kartos neturės galimybės naudotis neužteršta biologine įvairove. Europos biologinės įvairovės apsaugos politika turi būti koordinuota ir suderinta su kitomis sektorių politikos kryptimis, visų pirma susijusiomis su ūkininkavimu, miškininkyste ir žuvininkyste, taip pat su gaivalinių nelaimų prevencijos politika, kad būtų užtikrinta didžiausia biologinės įvairovės apsauga.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šiame pranešime aiškiai atkreipiamas dėmesys į keletą svarbių klausimų: nevisišką teisės aktų įgyvendinimą, nevisišką ir nepakankamą sektorių politikos integravimą, neišsamias mokslines žinias ir pažinimo spragas, politinės valios trūkumą, nepakankamą finansavimą ir veiksmingų priemonių, kuriomis siekiama spręsti konkrečias problemas, pvz., invazinių svetimų rūšių klausimą, trūkumą.

Apskritai pritariame pranešime reiškiamam susirūpinimui ir reikalavimams. Manome, reikėtų teigiamai vertinti tai, kad į kelis šio pranešimo skyrius įtraukti pasiūlymai, kuriuos pateikėme per Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete vykusias diskusijas, ypač susiję su finansavimu ir biologinės įvairovės įtraukimu į atitinkamą sektorių politiką.

Tačiau negalime nepaminėti ir griežtai neatmesti į pranešimą įtraukto pasiūlymo kurti naujoviškas sistemas, skirtas mokėjimams už ekosistemų paslaugas, nors jis įtrauktas į pranešimą tik kaip svarstytinas pasiūlymas. Tai – nepriimtinas gamtos komercinimas. Biologinės įvairovės nykimas – viena kapitalizmo sistemos, kuri pagrįsta gamtos ir jos išteklių išnaudojimu ir komercinimu neatsižvelgiant į natūralias jų atsinaujinimo galimybes, pasekmių.

Naudojantis šia sistema nebus įmanoma rasti teisingo ir veiksmingo šios ar kitų aplinkos problemų sprendimo.

  Françoise Grossetête (PPE), raštu. – (FR) Balsavau už šį savo iniciatyva parengtą pranešimą, nes Europos Sąjunga privalo daryti viską, ką gali, kad iki 2020 m. sustabdytų biologinės įvairovės nykimą ir atkurtų ekosistemas. Labai apgailestauju, kad tikslas iki 2010 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą nepasiektas. Europos Komisija privalo užtikrinti, kad biologinė įvairovė būtų labiau siejama su kitomis Europos Sąjungos veiklos sritimis, visų pirma su žemės ūkiu, miškininkyste, žuvininkyste, regionine ir sanglaudos politika, pramone, vystomuoju bendradarbiavimu ir moksliniais tyrimais ir inovacijomis.

Viešosios išlaidos savaime nepadės mums pasiekti pagrindinio Europos Sąjungos tikslo, todėl į kolektyvinės atsakomybės sampratą turėtų būti įtrauktas ir šis biologinės įvairovės aspektas.

  Elie Hoarau (GUE/NGL), raštu. – (FR) 80 proc. Prancūzijos Respublikos biologinės įvairovės aptinkama jos užjūrio teritorijose (atokiausiuose regionuose ir užjūrio šalyse bei teritorijose). UNESCO 24 proc. Reunjono salos teritorijos įtraukė į Pasaulio paveldo sąrašą. Tai – objektyvios priežastys, kodėl Europos Sąjunga turėtų itin pasistengti apsaugoti biologinę įvairovę ir skatinti pasinaudoti šia tikra galimybe atokiausiuose regionuose ir užjūrio šalyse bei teritorijose. Šiuo metu atokiausi Prancūzijos regionai ir Europos užjūrio šalys bei teritorijos laikomi neatitinkančiais reikalavimų, kad būtų įtraukti į tinklą „Natura 2000“ ir priemonės LIFE+ programas. Turime ištaisyti šį trūkumą.

Todėl pasiūliau į 2011 m. biudžeto projektą įtraukti specialią eilutę. Į šią biudžeto eilutę būtų įtrauktas specialios programos, vadinamos BEST ir skirtos atokiausių regionų ir užjūrio šalių ir teritorijų biologinei įvairovei apsaugoti bei skatinti, kūrimas. Įdiegti šią programą skatinta Reunjono konferencijos pabaigoje ir ją parėmė Europos Vadovų Taryba per Prancūzijos pirmininkavimo laikotarpį. Atėjo laikas įgyvendinti šią iniciatyvą.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Šio pranešimo tema labai plati ir biologinės įvairovės išsaugojimas susijęs su daug įvairių politikos sričių. ES lygmeniu vykdomą veiklą galima pateisinti daugumos aplinkos apsaugos klausimų pobūdžiu. Taip pat daugumą klausimų galima geriausiai išspręsti vietos lygmeniu, todėl privalu visapusiškai laikytis subsidiarumo principo. Šiame pranešime raginama daugelyje sričių imtis aiškių veiksmų, ir svarbu, kad ir Komisija, ir valstybės narės atkreiptų į tai dėmesį.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Pritariau šiam pranešimui, nes biologinės įvairovės nykimas yra rimta grėsmė. Bioįvairovė, kuri turi lemiamos reikšmės subalansuotajai plėtrai ir skurdo mažinimui, yra būtina mūsų planetai, žmonių gerovei ir žmonių gyvenimui bei kultūros vientisumui. Tačiau dabar dėl žmonių veiklos bioįvairovė nyksta precedento neturinčiais tempais. Šią tendenciją galima pakeisti, jeigu vietos gyventojai turės naudos iš bioįvairovės išsaugojimo ir subalansuoto naudojimo. Pažymėtina tai, kad biologinės įvairovės nykimą daugiausia lemia sektorių veikla, nes yra nepakankamai atsižvelgiama į biologinės įvairovės aspektus sektorių politikoje, įskaitant gamtinių išteklių išsaugojimą, žemės ūkį, žuvininkystę, regionų politiką ir erdvės planavimą, miškininkystę, energetiką ir transportą, turizmą, plėtrą ir ekonominį bendradarbiavimą. Itin aktualu ir būtina yra sustabdyti biologinės įvairovės nykimą Europoje. Šio tikslo padeda siekti įvairių krypčių nacionalinė, ES ir Europos politika. Daugelis jų skirtos specialioms pagrindinių rūšių ir arealų apsaugos priemonėmis, tačiau siekiant išsaugoti biologinę įvairovę svarbiausia į biologinės įvairovės poreikius atsižvelgti rengiant ir įgyvendinant atitinkamų sektorių politiką. Džiugu, kad siekiama iki 2020 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir ekosistemų funkcijų silpimą ES, kiek įmanoma jas atkurti ir didinti ES paramą siekiant išvengti biologinės įvairovės nykimo pasaulyje.

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. – (DE) 2010 m. – biologinės įvairovės metai. Pateikęs E. de Lange pranešimą Parlamentas daro teigiamas išvadas dėl biologinės įvairovės išsaugojimo. Palaikau šį į ateitį orientuotą pranešimą, nes esu įsitikinusi, kad iniciatyvos, skirtos biologinei įvairovei išsaugoti, labai svarbios siekiant išvengti konfliktų ateityje. Neužteršta aplinka, biologinė įvairovė, derlingo dirvožemio ir švarių vandens telkinių apsauga – taip pat pagrindinės maisto tiekimo pasaulio gyventojų ateities kartoms užtikrinimo sąlygos. Tačiau biologinė įvairovė neįsivaizduojama be ūkininkų. Žemės ūkis jau svariai prisideda prie aplinkos ir klimato apsaugos, pvz., dėl CO2 saugojimo dirvožemyje. Norint toliau teikti šias žemės ūkio paslaugas visuomenės interesų labui, ateityje reikės jas tinkamai pripažinti ir remti. Atsižvelgdami į didėjančius asfaltuojamus ir betonuojamus dirbamos žemės plotus, kurie paverčiami keliais, pastatais ir pramonės įrenginiais, turime imtis priemonių, skirtų žemės ūkiui visoje Europoje apsaugoti.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes manau, kad kova su biologinės įvairovės nykimu ir nuolatiniu ekosistemų niokojimu pasitelkiant tvarios plėtros strategiją turi būti vienas kertinių Europos Sąjungos teisėkūros veiklos aspektų. Biologinė įvairovė – pagrindinis žmonijos egzistavimo žemėje ir ateities kartų gerovės šaltinis. Būtent todėl balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos.

Mūsų turimais duomenimis, jei nebus imamasi būtinų priemonių, skirtų žmogaus sukeltam biologinės įvairovės nykimui sustabdyti, 2050 m. gamta bus taip nualinta, kad jai padarytos žalos nebebus įmanoma atitaisyti. ES užsibrėžė minimalų tikslą iki 2020 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą naudojant strategiją, kuri suderinama su kovos su skurdu ir badu ir klimato kaitos poveikio švelninimo strategijomis ir nuo jų neatsiejama. Taip pat raginome Komisiją užtikrinti, kad kitose ES politikos srityse biologinei įvairovei būtų skiriamas svarbesnis vaidmuo.

Be priemonės LIFE programos, dar turime nustatyti naujas priemones, kurios veiktų kartu su kitomis įvairių sektorių, pvz., žuvininkystės, žemės ūkio ir aplinkos apskritai politikos kryptimis. Galiausiai visiškai sutinku su pasiūlymu šia tema Europos Sąjungos piliečiams surengti didelę informacijos kampaniją.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Žmogaus sukeltas nesuvaldomas spartus biologinės įvairovės nykimas kelia nerimą. Biologinė įvairovė turėtų būti vertinama kaip patikimiausias aplinkos būklės barometras. Todėl, biologinei įvairovei ES sparčiai nykstant, kai 42 proc. žinduolių, 43 proc. paukščių, 45 proc. peteliškių, 30 proc. varliagyvių, 45 proc. roplių ir 52 proc. gėlųjų vandenų žuvų rūšių gresia išnykimas, manau, ką tik įgyvendinti teisės aktai labai svarbūs ir būtini norint išsaugoti biologinę įvairovę ir net ją papildyti. Todėl balsavau būtent taip.

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu. – (PL) Visiškai sutinku su pranešimo autorių teiginiu, kad biologinės įvairovės išsaugojimas yra ne tik etinė pareiga, bet kad jis taip pat turi ekologinę ir ekonominę vertę ir yra labai svarbus švelninant klimato kaitos poveikį. Manau, pasiūlymai iš dalies pakeisti programą „Natura 2000“ – būtent tai, ko reikia.

Tai visų pirma pasakytina ne tik apie pakeitimus, kuriuose pabrėžiama buveinių ir rūšių apsauga pagal šią programą, bet ir apie tuos, kuriuose išryškinamas atsparių ekosistemų, gebančių reaguoti į įtampą ir atlikti vertingas ekosistemos funkcijas, kūrimas. Dar vienas dalykas, kurį reikia suprasti – valstybių narių, įgyvendinančių didelius infrastruktūros projektus, ateities galimybės. Dabar būtina surasti apgalvotą aplinkos apsaugos ir infrastruktūros plėtros kompromisą. Plėtra neturi kenkti gamtai. Vis dėlto gamta neturi trukdyti plėtrai.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Palaikau E. de Lange pranešimą, nes jame nagrinėjama mūsų planetos, taigi ir ateities kartų išlikimo atžvilgiu opi, svarbi ir esminė tema. Būtinybė tausoti ir apsaugoti biologinę įvairovę nuo išnykimo yra ir prisitaikymo prie klimato kaitos, pasaulinės kovos su badu ir paramos aprūpinimui maistu politikos pagrindas.

Todėl Parlamentas iš tikrųjų turi rimtai imtis spręsti šią problemą, ypač atsižvelgdamas į tai, kad nepavyko pasiekti tikslo – 2010 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, kurio įgyvendinimas dabar, vadovaujantis Tarybos ir Komisijos gairėmis, pratęstas iki 2020 m. Pritariu pranešėjos įspėjimui, kurį ji skiria visoms institucijoms, įskaitant valstybes nares, ragindama jas atlikti pagrindinį vaidmenį nustatant tvirtą vietos ES rekomendacijų įgyvendinimo politiką.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Labai palankai vertinu šį pranešimą dėl ES teisės aktų, pagal kuriuos siekiama išsaugoti biologinę įvairovę, įgyvendinimo. Šis pranešimas – visų mūsų pripažintos biologinės įvairovės išsaugojimo svarbos aplinkos, ekonomikos ir socialinei sritims ir tokiems skirtingiems sektoriams kaip žemės ūkis, žuvininkystė ir turizmas rezultatas, ir jame ta svarba pabrėžiama.

Šiandien norėčiau pabrėžti kitą klausimą, kuris, nors per diskusijas neliko nepastebėtas, tačiau nesulaukė daug dėmesio. Kalbu apie esminę biologinės įvairovės vertę ir mūsų moralinę pareigą ją saugoti ir ginti. Žmonija, daranti didžiausią įtaką biologinei įvairovei, turi prisiimti didžiausią atsakomybę už jos išsaugojimą ir šio gauto paveldo perdavimą ateitiems kartoms, kad jos galėtų juo gėrėtis ir jį prižiūrėtų. Vadinasi, leisdama teisės aktus, pagal kuriuos siekiama išsaugoti biologinę įvairovę, ES atlieka savo pareigas. Šis klausimas, be jokių abejonių, vertas mano paramos.

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. – (IT) Biologinė įvairovė sparčiai tebenyksta: šiuo metu pasaulyje rūšių nykimas daug spartesnis už ankstesnį natūralų. Komisija teigė, kad nyksta 50 proc. rūšių ir iki 80 proc. buveinių, kurių apsauga priskirta Europos interesams.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu sausumos ir jūrų ekosistemos sugeria apie pusę antropogeninės kilmės CO2 išmetamųjų teršalų, tikslas sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, siekiant spręsti klimato kaitos problemas, labai svarbus. Deja, mano manymu, tarptautinės ir Europos iniciatyvos ir susitarimai, kuriais siekiama sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, nepadėjo pasiekti gerų rezultatų, ir Europos visuomenė, atrodo, nepakankamai gerai informuota šiuo klausimu.

Šiais metais pasiūlytos naujos iniciatyvos, kuriomis siekiama sustabdyti ekosistemų būklės blogėjimą, ir Komisija pristatė keturias politikos pasirinkimo galimybes, į kurias taip pat įtrauktas biologinės įvairovės atkūrimas pasaulio mastu. Tikiuosi, iki 2010 m. pabaigos bus paskelbtas pasiūlymas dėl naujos ES strategijos, skirtos biologinei įvairovei, į kurią taip pat bus įtraukta keletas teisėkūros pasiūlymų. Kovo 15 d. išvadose Europos aplinkos taryba sutarė dėl naujo pagrindinio tikslo iki 2020 m. sustabdyti ES ekosistemų būklės blogėjimą.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) 2010 m. visame pasaulyje paskelbti biologinės įvairovės metais. Biologinė įvairovė, kuri yra natūralus pasaulio turtas, labai svarbi žmogaus gyvenimui žemėje ir visuomenės gerovei ir tiesiogiai, ir netiesiogiai per ekosistemų procesus. Norėčiau pabrėžti, kad įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ biologinę įvairovę svarbu išsaugoti ne tik dėl jos teikiamų galimybių kurti darbo vietas, bet ir dėl to, kad ji padeda veiksmingai ir tvariai naudoti gamtos išteklius. Man neramu dėl to, kad nepavyko įgyvendinti pasaulinio tikslo iki 2010 m. sumažinti biologinės įvairovės nykimo tempą, kuris nustatytas 2002 m. Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais, ir pasiekti tikslo iki 2015 m. sumažinti skurdą ir badą bei pagerinti sveikatą ir žmonių gerovę remiantis Tūkstantmečio vystymosi tikslais. Manau, pagrindinė Europos piliečių neveiklumo kovojant su biologinės įvairovės nykimu priežastis – žinių trūkumas, nes, kaip matyti iš naujausios Eurobarometro atliktos apklausos duomenų, tik 38 proc. Europos piliečių žinojo sąvoką „biologinė įvairovė“, 28 proc. girdėjo tokią sąvoką, bet nežinojo, ką ji reiškia, ir 17 proc. respondentų manė, kad biologinės įvairovės nykimas jau dabar turi jiems įtakos.

  Robert Rochefort (ALDE), raštu. – (FR) Dėl žmogaus veiklos biologinė įvairovė sparčiai mažėja. Europoje beveik pusei žinduolių rūšių gresia išnykimas, panaši ir paukščių padėtis. Jei šios nykimo tendencijos išliks tokios pat, kokios nustatytos per pastaruosius kelis dešimtmečius, natūraliai aplinkai padarytos žalos nebebus įmanoma atitaisyti. Kadangi man labai neramu dėl dabartinės padėties, o tarptautinėje politinėje darbotvarkėje kovos su biologinės įvairovės mažėjimu klausimas nesprendžiamas taip skubiai, kaip derėtų, palaikau savo kolegės Parlamento narės E. de Lange parengtą pranešimą. Pranešime siūloma keletas sumanymų, kaip būtų galima stiprinti kovą su biologinės įvairovės nykimu Europoje, ir raginama pradėti vykdyti konkrečią politiką, skirtą viešojo ir privačiojo sektorių investicijoms, kurios turi teigiamą poveikį biologinei įvairovei, remti, o aplinkai kenkiančios investicijos neturėtų būti skatinamos. Siekiant, kad tai būtų iš tikrųjų veiksminga, akivaizdu, kad šią ES vykdomą kovą turi lydėti tarptautiniai veiksmai, ir būtina, kad Komisija ir valstybės narės remtų biologinės įvairovės apsaugos integravimą į pasaulio mastu vykdomus procesus, pvz., į Tūkstantmečio vystymosi tikslus.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – (FR) Europos Sąjunga privalo prisiimti atsakomybę už nesėkmingą 2010 m. strategijos įgyvendinimą kovojant su biologinės įvairovės nykimu. Nuo šiol visi sprendimus priimantys asmenys iki 2020 m. privalo nebekartoti tų pačių klaidų, siekti daugiau, nei užsibrėžta ketinimų deklaracijose, ir imtis veiksmų. Todėl Parlamentas ragina visų pirma skubiai įgyvendinti tris pagrindines priemones: visose sektorių politikos kryptyse (žemės ūkio, žuvininkystės, transporto, pramonės ir pan.) patvirtinti integruotą požiūrį; užkirsti kelią valstybių narių pažeidimams, susijusiems su Europos aplinkos teisės aktais; skirti 0,3 proc. BVP biologinės įvairovės apsaugos priemonėms.

Parlamento balsavimas dėl šio pranešimo – puiki pradžia. Komisijai ir Tarybai telieka tęsti pradėtą veiklą ir iš karto užtikrinti, kad būtų išspręstas Dirvožemio pagrindų direktyvos klausimas, kad tinklo „Natura 2000“ teritorijų valdymui būtų skiriamas tinkamas finansavimas ir kad būtų įgyvendintos valstybės pagalbos teikimo biologinės sąlygos. Neslėpkime, kad dėl to, jog norint sėkmingai vykdyti biologinės įvairovės nykimo sustabdymo strategiją reikia išsamiai persvarstyti mūsų ekonominės plėtros modelį, vis dar atsiduriame aklavietėje.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. – (NL) Tvirtai palaikiau šį pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl biologinės, augalų ir gyvūnų rūšių įvairovės, nes jis padės paskatinti vyriausybių vadovus imtis veiksmų. 2010 m. – biologinės įvairovės metai. Per pastaruosius 40 metų biologinė įvairovė sumažėjo trečdaliu. Beveik pusei visų žinduolių ir paukščių rūšių gresia išnykimas. Europos Parlamentas nori, kad iki 2020 m. būtų sustabdytas biologinės įvairovės nykimas.

Todėl nuo šiol privalome tikrinti visas Europos skiriamas subsidijas ir visą Europos politiką įvertindami jų poveikį biologinei įvairovei, kad lėšas būtų galima nukreipti priemonėms, turėsiančioms teigiamą poveikį aplinkai. Spalio mėn. viduryje vyks dešimtoji konferencija dėl Biologinės įvairovės konvencijos. Tačiau Europos aplinkos apsaugos ministrai Europos poziciją nustatys likus tik keturioms dienoms iki konferencijos dėl biologinės įvairovės pradžios. Jau 2010 m. kovo mėn., kai vyko konferencija dėl Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (angl. CITES), tapo akivaizdu, kad iš tikrųjų būtina surengti išsamesnes išankstines konsultacijas. Susitarti dėl ES Bendrijos pozicijos likus keturioms dienoms iki konferencijos pradžios iš tikrųjų per vėlu, kad būtų galima susivienyti su panašios nuomonės besilaikančiomis šalimis. Biologinės įvairovės klausimui Europos prioritetų atžvilgiu turi būti skiriama daugiau dėmesio. Biologinės įvairovės apsauga turi būti įtraukta į mūsų žemės ūkio ir žuvininkystės politiką, ir gamtos apsaugai turi būti skiriama pakankamai finansinių lėšų.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Atsižvelgiant į vis didesnę ekosistemoms keliamą grėsmę ir nepataisomos žalos aplinkai pavojų, įsipareigojimas apsaugoti biologinę mūsų išteklių įvairovę – etinė pareiga. Susirūpinimas dėl biologinės įvairovės išsaugojimo taip pat turi socialinį ir ekonominį pagrindą, nes tvari plėtra susijusi su ekonomikos stabilumu. Todėl labai svarbu įtraukti šį biologinės įvairovės apsaugos tikslą į įvairias veiksmų sritis Europos lygmeniu, ypač į kovą su klimato kaita, į strategijos „Europa 2020“ siekius ir į tikslą kurti darbo vietas. Reikia užtikrinti, kad tam būtų skiriama pakankamai lėšų.

Negaliu nepaminėti svarbaus žuvininkystės vaidmens tokioms šalims kaip Portugalija, todėl pritariu požiūriui, kad įgyvendinant bendrą žuvininkystės politiką turi būti supaprastinti teisės aktų, kurie taikomi biologinei įvairovei ir kuriais siekiama užtikrinti sektoriaus tvarumą, laikymosi reikalavimai. Kitose atokiausiems regionams gyvybiškai svarbiose veiklos srityse, pvz., žemės ūkyje, miškininkystėje, turizmo, mokslinių tyrimų ir inovacijų sektoriuose, siekiant skatinti žuvininkystės sektoriaus didėjančią galimybę kurti darbo vietas, reikia plėtoti tvarią ekonomiką ir spręsti ekologijos problemas pasitelkiant veiksmingo išteklių naudojimo ir tvaraus vartojimo ir gamybos politiką.

  Derek Vaughan (S&D), raštu. – Gaila, kad ES nepasiekė savo tikslų iki 2010 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, nes mūsų biologinės įvairovės apsauga labai svarbi dėl etinių, ekologinių, taip pat dėl ekonominių priežasčių.

Sprendžiant šį klausimą negalima pasikliauti tik viešosiomis išlaidomis, be to, siekiant sustabdyti bet kokį tolesnį ekosistemų naikinimą ir kur įmanoma jas atkurti, šis klausimas taip pat turėtų sudaryti dalį visos ES kolektyvinės atsakomybės strategijų. Palaikiau pasiūlymą iki 2020 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą visų pirma dėl to, kad mano rinkimų apygardoje, Velse, yra daug įvairių ekosistemų.

Taip pat manau, kad ES, siekdama šio tikslo apsaugoti ir išsaugoti mūsų biologinę įvairovę, galės tapti pasaulio lydere ir parodyti besivystančioms šalims mūsų įsipareigojimą siekti 2015 m. Tūkstantmečio vystymosi tikslų.

  Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL), raštu. – (FR) 2010 m. turėjo būti metai, kai Europos Sąjunga pagaliau susirūpino biologine įvairove. Reikia pasakyti, kad nepaisant įsipareigojimų, kuriuos Europos Sąjunga nuo 2001 m. ne kartą prisiėmė, ypač kovoti su daugumos rūšių išnykimo grėsme, jos strategija šioje srityje – itin nesėkminga.

Todėl palaikiau rugsėjo 21 d. Europos Parlamento patvirtintą pranešimą, kurį parengė E. de Lange. Jame kritikuojami vidutiniški ES laimėjimai, taip pat Europos Komisija ir valstybės narės raginamos pagaliau nuo ketinimų pereiti prie veiksmų.

Visų pirma pranešime patvirtintos trys pagrindinės priemonės: integruotas požiūris į biologinę įvairovę visose atitinkamose sektorių politikos kryptyse (žemės ūkio, žuvininkystės, transporto ir pan.); užtikrinimas, kad valstybės narės taikytų Bendrijos aplinkos apsaugos teisės aktus ir jų laikytųsi; didesnio finansavimo šios srities priemonėms, negu nustatytas pagal priemonės LIFE nuostatas, skyrimas; be to, raginama skubiai jas įgyvendinti. Vis dėlto šiuo metu valstybės narės nepakankamai remia priemonės LIFE projektus.

Neatsižvelgiant į tai, mūsų piliečiai turi būti informuojami apie biologinės įvairovės būklę ir apie rimtą pavojų, kuris kyla mūsų ekosistemoms. Tik 17 proc. Europos piliečių žino, kad biologinė įvairovė smarkiai mažėja.

Pranešimas: João Ferreira (A7-0227/2010)

  Roberta Angelilli (PPE), raštu. – (IT) Šią vasarą girdėjome daug žinių pranešimų apie dvi ekologines nelaimes, įvykusias dviejose skirtingose šalyse – Rusijoje ir Pakistane.

Tikra tiesa, kad šios gaivalinės nelaimės nenuspėjamos ir nesuvaldomos, tačiau reikia pripažinti ir tai, kad žmogaus veikla blogėjančią aplinkos būklę kartais dar labiau pablogina. Problemų, susijusių su miestų ir teritorijų planavimu, sukelta tarša, rūgštieji lietūs, pramoninė tarša, nuošliaužos ir tam tikrų vietovių dykumėjimas – tik keletas mūsų veiksmų padarinių.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl gaivalinių nelaimių kyla pavojus ekosistemoms ir biologinei įvairovei, nes pažeidžiamas tvarus vystymasis ir kyla grėsmė socialinei sanglaudai, būtina skleisti gerąją prevencinę patirtį ir didinti informuotumą apie vietos geografines, ekonomines ir socialines sąlygas.

Taip pat svarbu sudaryti pavojingų ir rizikos zonų žemėlapius Europoje, skatinti naudotis gerąja tvaria žemės ūkio ir pramonės patirtimi ir stiprinti įvairių išankstinio įspėjimo sistemų ryšius. Taip pat manau, kad būtina apsvarstyti galimybę greičiau ir lanksčiau naudoti dabartines ES solidarumo fondo lėšas ir dar labiau supaprastinti administracines taisykles, kad būtų galima kuo greičiau suvaldyti gaivalines nelaimes.

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už J. Ferreiros pranešimą, kuris yra svarbus žingsnis gaivalinių nelaimių valdymo srityje, nes jame šių nelaimių prevencija, priežastys ir veiksniai, dėl kurių mažėja atsparumas šioms nelaimėms, siejami su bendro ES fondo įsteigimu. Visi žinome, kad prevencija geriau nei padarinių taisymas. Todėl manau, kad nelaimių rizikos sumažinimas padės išgelbėti gyvybes.

Taigi pasiūliau teigiamai įvertintą pakeitimą, kuriuo prašiau sukurti finansavimo būdus, kurie būtų skirti nelaimių prevencijos ir rizikos įvertinimo bei mažinimo prieš prasidedant nelaimei sričių veiksmams remti ir pagal kuriuos mažas pajamas gaunančioms grupėms būtų teikiamos mikrofinansų paslaugos ir užtikrinamas makrolygio draudimas.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Uraganas „Ksintija“, potvyniai Madeiroje, miškų gaisrai Graikijoje – europiečiams nuolat pateikiama gaivalinių nelaimių, kurios padaro nenumatomų žmogiškų ir ekonominių padarinių, išbandymų. Šiame Parlamento savo iniciatyva parengtame pranešime mums primenama, „kad aktyvus pasirengimas yra veiksmingesnė ir pigesnė priemonė nei vien reagavimas į įvykusias nelaimes“ ir pateikiamas veiksmų, kurių reikia imtis, sąrašas. Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad jis labai naudingas ir kad Europos Komisija turėtų kuo greičiau pasinaudoti jame pateikiamomis idėjomis, visų pirma dėl miškų gaisrų prevencijos. Mano manymu, dabar kitas žingsnis – įsteigti Europos civilinės saugos pajėgas, kurios galėtų padėti valstybėms narėms įveikti dideles gaivalines nelaimes.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šį dokumentą. Pastaraisiais metais ES valstybėse narėse išaugo gaivalinių nelaimių skaičius, todėl būtina stiprinti prevencijos svarbą. Kadangi valstybės narės yra pirmosios ir pagrindinės už savo piliečių saugą ir stichinių nelaimių prevenciją atsakingosios šalys, visiškai pagrįsta stiprinti bendradarbiavimą prevencijos srityje, gerinti pastangų koordinavimą, didinti solidarumą bei tarpusavio pagalbą. Pritariu dokumente išreikštam pasiūlymui, kad būtina įkurti finansinę programą ES lygmeniu, tinkamą gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencijai, kuri sustiprintų ir sutelktų jau turimas priemones, įskaitant sanglaudos politiką, regioninę politiką ir kaimo plėtros politiką. Gaivalinių nelaimių prevencijos ir valdymo srityje itin svarbu stiprinti valstybių narių tyrimų ir plėtros (TP) gebėjimus bei gerinti valstybių narių koordinavimą ir bendradarbiavimą šioje srityje.

  George Becali (NI), raštu. – (RO) Šis pranešimas glaudžiai susijęs su pranešimu dėl biologinės įvairovės, ir, žinoma, balsavau už jį. Nelaimės būna tarpvalstybinio masto. Todėl mums reikia sukurti Europos tinklą, kuriame galėtų bendradarbiauti nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos. Balsuodamas palaikiau sumanymą persvarstyti Solidarumo fondo taisykles. Taip pat balsavau už bendros pavojingų ir rizikos zonų žemėlapių sudarymo metodikos sukūrimą.

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Kadangi iš tam tikrų duomenų matyti, kad pastaraisiais metais itin sparčiai daugėja gaivalinių nelaimių, dėl kurių patiriamos sąnaudos ekonominiu ir socialiniu požiūriu labai didelės, valstybėms narėms privalu labiau rūpintis moksliniais tyrimais ir plėtra, kad ateityje būtų išvengta panašių įvykių ir sumažintas jų skaičius. Turėdamos omenyje šį sumanymą, valstybės narės turi įdiegti konkrečius koordinavimo ir bendradarbiavimo mechanizmus. Todėl svarbu, viena vertus, stiprinti valstybėse narėse veikiančias išankstinio įspėjimo sistemas, kurti įvairių išankstinio įspėjimo sistemų ryšius ir kartu palaikyti esamus ir kartu išnagrinėti ir išplėtoti prisitaikymo priemones ir kaime, ir mieste, atsižvelgiant į ekstremalių klimato reiškinių dažnėjimą. Dėl politikos, kuri lemia netinkamus žmonijos ir aplinkos santykius, labiau tikėtinas didelis nelaimių mastas ir dažnas jų kartojimasis.

Tokių nelaimių prevenciją reikia įtraukti į svarbią sektorių politiką, kad būtų skatinamas proporcingas žemės naudojimas ir su gamta suderinta ekonomikos plėtra. ES lygmeniu reikia sukurti nelaimių prevencijai skirtą finansinę programą, kuri papildytų esamas priemones, įskaitant ES politikoje naudojamas priemones.

  Alain Cadec (PPE), raštu. – (FR) Per pirmuosius šešerius ES solidarumo fondo veikimo metus pateikti 62 prašymai skirti finansinę paramą. Beveik trečdalis jų susiję su gaivalinėmis nelaimėmis, kurios apibūdinamos kaip „didelio masto“.

Džiaugiuosi, kad, pvz., po uragano „Ksintija“ mano regione, Bretanėje, pasinaudota Solidarumo fondo parama. Europos solidarumas būtinas siekiant kuo geriau suvaldyti ekonominius, socialinius, aplinkos ir žmogiškuosius gaivalinių nelaimių padarinius.

Pranešėjas mums primena, kad bendradarbiaudamos šioje srityje valstybės narės pirmenybę turi teikti nelaimių prevencijai. Taigi pateiktas pasiūlymas sukurti nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų tinklą, kuriame jos galėtų keistis gerąja patirtimi apie prevencines priemones. Taip pat pritariu pranešėjo raginimui sukurti finansinę programą ES lygmeniu, tinkamą gaivalinių nelaimių prevencijai, kad būtų stiprinamos ir koordinuojamos dabartinės priemonės.

Siekiant užkirsti kelią nelaimėms, sanglaudos politika itin svarbi. Ji padeda mažinti regionų skirtumus šioje srityje, visų pirma didinant regionų, kuriems gresia itin didelis pavojus, pajėgumus.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Vis dažniau susiduriame su naikinamąja gaivalinių nelaimių jėga. Šioje rezoliucijoje, už kurią balsavau, dėmesys atkreipiamas į įvairius svarbius veiksmus. Iš jų norėčiau pabrėžti valstybių narių bendradarbiavimą dalijantis praktinėmis žiniomis apie nelaimių valdymą, ypatingą dėmesį skiriant jų prevencijai. Nacionalinės tyrimų ir plėtros agentūros taip pat turėtų turėti koordinavimui šiuo lygmeniu skirtų mechanizmų.

Palankiai vertinu ir tai, kad pripažintos atokių, rečiau apgyvendintų regionų ar regionų, kuriuose gyventojų skaičius mažėja, taip pat kalnų vietovių ar šalia sienų esančių, pakraščio ir atokiausių regionų gamtinės ypatybės ir ribotumai. Iš tikrųjų šiems regionams turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Per kelis pastaruosius dešimtmečius smarkiai padidėjo ES užregistruotų gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių skaičius ir jų pasekmių sunkumas. Jungtinių Tautų duomenimis, vyrauja tendencija, kad dėl, pvz., klimato kaitos, intensyvaus dirvožemio naudojimo, pramonės ir miestų plėtros, šis pažeidžiamumas nuolat didės.

Jau sukurta įvairių ES priemonių, į kurias įtraukti keli prevencijos aspektai. Tačiau paaiškėjo, kad šių priemonių nepakanka ir kad kartais jų įgyvendinimo lygis galėtų būti daug aukštesnis, todėl kilo abejonių dėl iš tikrųjų strateginio ES nelaimių prevencijos metodo taikymo.

Nors valstybės narės pirmiausia atsakingos už savo gyventojų apsaugą ir nelaimių prevenciją, šie reiškiniai nepaiso valstybių sienų ir daugeliu atvejų yra tarpvalstybinio masto. Todėl labai svarbu, kad Europos lygmeniu būtų propaguojamas veiksmingas solidarumu pagrįstas požiūris. Esu įsitikinęs, kad aktyvus pasirengimas duos veiksmingesnių rezultatų ir bus pigesnis nei tiesiog reagavimo į nelaimes strategija.

Reikia skirti ypatingą dėmesį intensyvesnio priverstinio migravimo iš pablogėjusios aplinkos būklės paveiktų regionų klausimui, o tokiems pabėgėliams – skirti apsaugą ir teikti persikėlimui skirtą pagalbą.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Manau, reikia įtraukti žemės ūkio atstovus į nelaimių valdymo sistemą, siekiant realiai įvertinti šį sektorių ir imtis veiksmų esamai jo padėčiai gerinti. Tai būtina siekiant veiksmingiau koordinuoti turimus išteklius, be to, tai padės stiprinti Europos Sąjungos politiką, susijusią su skubaus reagavimo pajėgumais.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Kiek dar kitų tragedijų po cunamio Indijos vandenyne 2004 m., žemės drebėjimo Haityje 2010 m. sausio mėn. ir uragano „Ksintija“ vasario mėn. turės kilti, kol pagaliau apibrėšime Bendrijos gaivalinių nelaimių prevencijos strategiją? Gaivalinės ir žmogaus sukeltos nelaimės tampa vis dažnesnės, todėl privalome užtikrinti, kad nacionalinės priemonės būtų veiksmingesnės ir geriau koordinuojamos, o Europos priemonės – lankstesnės. Be prevencijos, norėčiau dar kartą atkreipti dėmesį į tai, kad 2006 m. M. Barnier buvo parengęs ataskaitą dėl greitojo reagavimo pajėgų, kurios spręstų su gaivalinėmis nelaimėmis susijusias problemas, sukūrimo. Kas mums trukdo ją patvirtinti? Kas trukdo ja naudotis?

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Akivaizdu, kad šiuo metu Europoje vis dažniau įvyksta gaivalinių nelaimių, todėl reikia prevencinių ir reagavimo priemonių ir Europos lygmeniu koordinuojamų sprendimų. Manau, esminė šio koordinavimo prielaida turi būti reagavimo į šias nelaimes lygmenų tarpusavio papildomumas. Taip pat manau, kad svarbu įvertinti solidarumo fondą ir persvarstyti jo lėšų naudojimo sąlygas, kad jis galėtų veikti lanksčiau ir būtų lengviau pritaikomas prie regionų, kuriems jis skirtas, ypatybių ir skirtumų.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Dažnėjančios gaivalinės nelaimės paveikė ES valstybes nares, daugumai jų padarė didelio masto poveikį. Pažymėtina, kad per pirmuosius šešerius ES solidarumo fondo veikimo metus 21 šalis pateikė 62 prašymus skirti finansinę pagalbą. Šios gaivalinės nelaimės kelia pavojų biologinei įvairovei, daro poveikį tvariam vystymuisi ir kelia grėsmę socialinei sanglaudai. Išvykimas iš kaimo vietovių ir jų dykumėjimas – vienos šių nelaimių priežasčių, ir kartu dėl tokių nelaimių šie procesai dar labiau pasmarkėja. Dėl klimato kaitos kils dar daugiau gaivalinių nelaimių. Sprendimas – prevencija ir parama pažeidžiamiausiems regionams. Ši prevencija turi būti loginio sprendimo bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus Europos lygmeniu bei Europos solidarumo stiprinimo dalis. Todėl palaikau pasiūlymą sukurti tinkamą nelaimių prevencijos finansinę programą. Ši programa turi padėti sustiprinti ir susieti dabartines programas ir sanglaudos politiką, kaimo plėtros politiką, regioninę politiką, solidarumo fondą, Septintąją bendrąją programą ir priemonės LIFE+ programas. Šis tikslas turi aiškiai atsispindėti ir kitose finansinėse perspektyvose. Taip pat norėčiau pasakyti, kad reikia persvarstyti solidarumo fondo taisykles pritaikant tinkamumo kriterijus kiekvieno regiono ir nelaimės ypatybėms.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Labai svarbu, kad šis pranešimas patvirtintas tais metais, kai keliose Europos valstybėse įvyko nelaimių, turėjusių didelį poveikį tų valstybių gyventojams, teritorijoms, ekonomikai ir aplinkai. Tai padėjo visuomenei geriau suvokti nelaimių prevencijos svarbą ir skatinti visuotinį supratimą apie tai, kaip svarbu stiprinti šią prevenciją. Palyginome patirtį, įgytą iš neseniai įvykusių nelaimių, ir jų priežasčių ir pasekmių, kurios yra svarbios šio pranešimo dalys, analizę.

Siekėme įtraukti į šį pranešimą įvairių gairių ir rekomendacijų, kurias būtų galima taikyti įvairių nelaimių atvejais. Neginčytinas ženklas – bendras sutarimas dėl šio pranešimo per diskusijas ir balsavimą – reiškia, kad dabar Europos Komisija ir Taryba turi taikyti čia pasiūlytas priemones praktiškai.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (S&D), raštu. – Norėčiau padėkoti Europos Parlamento nariui J. Ferreirai už jo iniciatyvą pateikti pasiūlymą dėl Europos Parlamento rezoliucijos šiuo labai aktualiu ir svarbiu klausimu. Kaip Lenkijos pilietė mačiau ir patyriau neigiamą gaivalinių nelaimių, ypač potvynių, poveikį bendrai savo tautos gerovei. Be to, kaip Europos pilietė pripažįstu Europos lygmeniu veikiančio solidarumu pagrįsto prevencijos mechanizmo svarbą. Taip pat leiskite pasinaudoti šia galimybe ir pabrėžti, kad jau turime konkrečių priemonių, kuriomis valstybės narės įpareigojamos kurti gaivalinių nelaimių prevencijos mechanizmus, tiksliau – Potvynių direktyvą.

Iš pastarosios nelaimės Lenkijoje pavyzdžio matyti šio nepakankamai įgyvendinamo teisės akto padariniai. Pagal gaivalinių nelaimių pobūdį neišskiriama – ir neturėtų būti išskiriama – nei vykdoma prevencija, nei reagavimo į jas pastangos. Manau, kai gresia pavojus bet kurios tautos ar regiono žmonių gyvybėms, taip pat aplinkai, ekonomikai ir saugumui, šis klausimas vertinamas labiau ne kaip politinis, o kaip moralinis. Būtent tokiu aiškinimu norėčiau pagrįsti savo sprendimą prisijungti prie savo kolegų ir balsuoti už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos.

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu. – (FR) Gaisrai Portugalijoje, potvyniai Saksonijoje, miškų gaisrai Graikijoje, uraganas „Ksintija“ vakarų Vokietijoje – per kelerius pastaruosius metus pamatėme, kaip svarbu turėti veiksmingą Europos kovos su gaivalinėmis nelaimėmis strategiją ir kiek naudos ji duotų: tai būtų prevencijos strategija, bet kartu ir Europos Sąjungos reagavimo ir reagavimo pajėgumų kilus tokioms nelaimėms strategija. Todėl ryžtingai balsavau už šį pranešimą, kuriame raginama patvirtinti į bendruomenes orientuotą, visuotinį, koordinuotą ir suderintą Europos požiūrį šiuo klausimu, kuris atitiktų esminį Europos solidarumo principą. Nuoširdžiai tikiuosi, kad Komisija netrukus pateiks konkrečių pasiūlymų, kaip būtų galima stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą ir gerinti jų keitimąsi savo patirtimi šioje srityje, sudaryti sąlygas kompetentingoms institucijoms geriau bendrauti tarpusavyje, tobulinti procedūras, greičiau naudotis Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšomis ir, svarbiausia, užtikrinti, kad nelaimių prevencija būtų įtraukta į kitas Europos Sąjungos finansines perspektyvas.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – J. Ferreiros pranešime išryškinama daug galimų nelaimių priežasčių, nelaimių, iš kurių galbūt rimčiausios ilgalaikių pasekmių požiūriu yra su branduolinėmis medžiagomis susijusios nelaimės. Didelėje ES teritorijos dalyje vis dar kenčiama nuo Černobylio nelaimės pasekmių, ir manau, kad saugios branduolinės energijos nėra. Ne vienos ES valstybės vyriausybė ketina statyti naujas atomines elektrines taip tiesiog didindama būsimų branduolinių nelaimių tikimybę. Mano frakcija ir Škotijos Vyriausybė toliau tvirtai laikosi nuomonės, kad savo energetinius poreikius privalome tenkinti nebranduoline energija.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Pritariau šiam pranešimui, nes pastaraisiais metais ES išaugo stichinių nelaimių skaičius, kurios turėjo ryškius ir ilgalaikius padarinius nukentėjusių vietovių aplinkai ir ekonomikai. Nuostolius dažnai sunku įvertinti, kalbant apie žmonių gyvybes. Pranešime atkreipiamas dėmesys į poreikį persvarstyti Solidarumo fondo taisykles ir pabrėžiama būtinybė sukurti tinkamą nelaimių prevencijos finansavimo sistemą, pagal kurią būtų teikiama pakankamai finansinių išteklių stichinių nelaimių prevencijai ir kovai su jomis. Tai sustiprintų ir susietų tokias priemones kaip sanglaudos politika, kaimo plėtros politika, regioninė politika, Solidarumo fondas, Septintoji bendroji programa ir programa „Life+“. Europos Komisija yra raginama įvertinti galimybę pasiūlyti nuosekliau kaupti turimus išteklius siekiant didint ES prevencijos mechanizmų veiksmingumą. Džiaugiuosi dėl to, kad pagaliau pripažįstama ir tai, kad reikia sukurti Europos žemės ūkio valstybinio draudimo sistemą. Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl Europos valstybinio draudimo sistemos siekiant geriau spręsti rizikos ir ūkininkų pajamų nestabilumo, susijusio su stichinėmis ir žmogaus sukeltomis nelaimėmis, problemas. Ši sistema turėtų būti platesnio užmojo nei ankstesnė, siekiant išvengti daugybės įvairių draudimo sistemų ES, lemiančių didelius ūkininkų pajamų neatitikimus ir skirtumus. Manau, kad reikia nedelsiant nustatyti minimalaus kompensavimo už stichines ir žmogaus sukeltas nelaimes tvarką, kuria galėtų pasinaudoti visų valstybių narių ūkininkai.

  Alan Kelly (S&D), raštu. – Europos nelaimių prevencijos sistema būtų labai naudinga siekiant užkirsti kelią gaivalinėms ir žmogaus sukeltoms nelaimėms. Pietinėje ir vakarinėje Airijos dalyse praėjusiais metais kilo daug nelaimių; ši iniciatyva labai svarbi. Palankiai vertinu tai, kad dėmesys bus sutelkiamas į mokymus, veiklą, skirtą sąmoningumui didinti, ir planus gerinti išankstinio įspėjimo priemones. Šiame pranešime ypač daug dėmesio skiriama prevencijai ir pabrėžiama nacionalinių, regioninių ir vietos institucijų vaidmens vykdant prevenciją svarba. Kadangi kilus gaivalinėms ir žmogaus sukeltoms nelaimėms šios institucijos būna arčiausiai įvykio vietos, vykdant nelaimių prevenciją jų vaidmuo turėtų būti itin svarbus.

  Marisa Matias (GUE/NGL), raštu. – (PT) Mūsų šalis nuniokojo nelaimės, turėjusios sukrečiamų pasekmių bendruomenėms ir ekosistemoms. Šių nelaimių mastą rodo vis dažniau pasikartojantys ekstremalūs klimato reiškiniai, jau nekalbant apie žmonių klaidas atliekant suderintą regionų planavimą. Pranešime nubrėžiama teisinga kryptis, nes jame pripažįstama labai svarbi ES vykdomos prevencijos reikšmė. Tai pasakytina ir apie tvirtinimą, kad reikia valstybių narių bendradarbiavimo ir koordinavimo.

Nepaisant to, taip pat svarbu stiprinti Europos Sąjungos gebėjimą greitai reaguoti į nelaimes, būtent įsipareigojus Europos lygmeniu naudoti tas nelaimių prevencijos ir kovos su jomis priemones, kurios susietos su valstybių narių naudojamomis priemonėmis, taip pat su vietos ir bendruomenės strategijomis. Jei norime tinkamiausiai naudodami išteklius pasiekti geriausių rezultatų, negalime pamiršti nė vieno reagavimo lygmens ir visi reagavimo į nelaimes veiksmai turi papildyti vieni kitus.

  Mario Mauro (PPE), raštu. – (IT) Be jokių konkrečių pastabų verta patvirtinti pranešimą dėl Komisijos komunikato „Bendrijos stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencija“. Nuolatinis abipusis keitimasis informacija ir gerąja patirtimi be jokių abejonių padėtų gilinti mokslo žinias ir didinti visų galimybes reaguoti į nelaimes.

Tarpvalstybinis bendradarbiavimas keliais lygmenimis – ir makroregioniniu, ir regionų lygmeniu – padėtų didinti esamų prevencijos metodų veiksmingumą. Taip pat labai svarbu pabrėžti savanoriškos veiklos svarbą, todėl reikia plėsti valstybių narių bendradarbiavimą.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Nors ši užduotis nelengva, gaivalinių ir, žvelgiant plačiau, žmogaus sukeltų nelaimių prevencija turėtų būti vienas ES prioritetų. Vis dažniau teigiama, kad dėl, be kita ko, intensyvaus dirvožemio naudojimo, nekontroliuojamos pramonės ir miestų plėtros, kaimo vietovių apleidimo, dykumėjimo ir dažnesnių ekstremalių klimato reiškinių didėja valstybių narių pažeidžiamumas kilus ir gaivalinėms, ir žmogaus sukeltoms nelaimėms. Todėl labai svarbu, kad visi suvienytume jėgas kovai su pirmiau išvardytais veiksniais, kad tokios nelaimės, dėl kurių padaroma daug žalos turtui ir žūsta žmonių, o to neįmanoma atstatyti, taip dažnai nesikartotų.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – (LV) Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad žmogaus sukeltų nelaimių prevencija – labai svarbus klausimas. Būtina padidinti programų, skirtų Europos gamtos ištekliams apsaugoti, finansavimą. Miškai, ežerai, upės – viskas tapo verslo turtu. Be šios rezoliucijos, taip pat turime sukurti bendrą ES sistemą ir griežtai apriboti šį abejingą vartotojų požiūrį į gamtos išteklius.

Su tokiu požiūriu susidūriau savo gimtinėje Latgaloje, kur barbariškai naikinami miškai. Latvijos Vyriausybė „torpeduoja“ ES projektus, kuriais siekiama išsaugoti ežerus ir upes. Pagal Latvijos teisės aktus leidžiama išnaikinti retas žuvų rūšis ir už tai niekas neturi atsakyti. Balsavau „už“ tikėdamasis, kad šis ES signalas pasieks Latvijos Vyriausybę.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Dėl vis dažniau pasitaikančių ekstremalių oro sąlygų ES kyla rimtų gaivalinių nelaimių, nuo kurių ypač smarkiai nukenčia kaimo gyventojai. Valstybės narės atsakingos už tai, kad pagalbos teikimui kilus nelaimėms ir jų prevencijai būtų skiriama daugiau lėšų.

Visų pirma svarbu užtikrinti, kad nukentėjusieji nuo šių nelaimių, patiriantys sunkumų, greitai gautų pagalbą, įskaitant finansinę paramą. Tinkamiausias sprendimas būtų visų ES valstybių narių bendradarbiavimas siekiant dalytis patirtimi ir praktinėmis priemonėmis. Per balsavimą susilaikiau, nes, mano manymu, pranešimo formuluotė pernelyg plati ir jame neįvardyti jokie konkretūs veiksmai, kurių reikėtų imtis.

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes po potvynių, kurie šį pavasarį ir vasarą kilo beveik visoje Europoje, jau nekalbant apie potvynius, kasmet užliejančius tam tikras valstybes nares, paaiškėjo, kaip svarbu užkirsti kelią nelaimėms. Balsavau už šį pranešimą ir todėl, kad jame gaivalinių nelaimių ir žemės ūkio ryšiui suteikiamas pagrindinis vaidmuo ir siūlomi esminiai keleto mūsų patiriamų problemų sprendimo būdai.

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu. – (PL) Pastaraisiais metais Europos Sąjungos valstybėse narėse kilo gaivalinių nelaimių, kurios turėjo tragiškų pasekmių. Prieš kelis mėnesius Lenkija ir kitos Centrinės Europos šalys nukentėjo nuo viską niokojančių potvynių. Nėra mėnesio, kad žiniasklaida nepraneštų apie Europos gyventojams smogusią katastrofą. Vis dėlto turime pasistengti apgalvoti, kokių priemonių turėtume imtis, kad galėtume užkirsti kelią gaivalinėms nelaimėms.

Pranešime teisingai parodoma, kad pagrindinė gaivalinių nelaimių priežastis – netinkamas žmonijos ir ją supančios natūralios aplinkos ryšys. Taip pat palaikau į pranešimą įtrauktą pasiūlymą sukurti Europos lygmeniu tinkamą finansinę programą, skirtą apsaugai nuo žmogaus sukeltų nelaimių. Taip pat manau, kad pasiūlymas stiprinti nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimą kovos su gaivalinėmis nelaimėmis srityje yra pagrįstas.

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. – (EL) Šiandien per Europos Parlamento plenarinį posėdį balsavau už pranešimą dėl gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencijos ES. Tai – labai svarbi iniciatyva, padėsianti užkirsti kelią tokiems įvykiams kaip, pvz., miškų gaisrai, potvyniai, neįprasti oro reiškiniai ir nelaimingi technologijų ir pramonės atsitikimai. Pagrindinis tikslas – sukurti tinkamą nelaimių prevencijos finansavimo programą, kuri būtų įtraukta į 2014–2020 m. finansinę perspektyvą ir kurioje ypač daug dėmesio būtų skiriama paramai labiausiai izoliuotiems ir rečiausiai apgyvendintiems regionams. Pranešime visų pirma siekiama sukurti suderintą kaimo plėtros politiką įdiegiant Europos žemės ūkio valstybinio draudimo sistemą, kuri būtų skirta ES veikiančių draudimo sistemų įvairovės sukeltoms problemoms išvengti. Be to, norint, kad ūkininkai galėtų ištaisyti dėl tokių nelaimių patirtą žalą, reikia jiems visose valstybėse narėse užtikrinti minimalų žalos kompensavimą.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Privalome nepamiršti, kad nelaimės dažniausiai labiau paveikia tuos, kurie labiausiai kenčia nepriteklių, kurie neturi pakankamai lėšų, kad apsaugotų save, savo šeimas ar turtą. Balsavau už šį pranešimą, nes svarbu ir būtina sukurti finansinę programą ES lygmeniu, tinkamą gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencijai, kuri padėtų sustiprinti ir sutelkti jau turimas priemones, įskaitant sanglaudos politikos, regioninės politikos ir kaimo plėtros politikos priemones. Skiriant finansinę ES paramą reikėtų teikti pirmenybę prevencijos priemonių visumai, kurią valstybės narės įgyvendintų siekdamos ištaisyti pavojų keliančią padėtį, apsaugoti apgyvendintas vietoves, sekti didžiųjų infrastruktūrų saugą ir sukurti arba persvarstyti statybų saugos ir žemės naudojimo reglamentus.

  Miguel Portas (GUE/NGL), raštu. – (PT) Mūsų šalis nuniokojo nelaimės, turėjusios sukrečiamų pasekmių bendruomenėms ir ekosistemoms. Šių nelaimių mastą rodo vis dažniau pasikartojantys ekstremalūs klimato reiškiniai, jau nekalbant apie žmonių klaidas atliekant suderintą regionų planavimą. Pranešime nubrėžiama teisinga kryptis, nes jame pripažįstama labai svarbi ES vykdomos prevencijos reikšmė. Tai pasakytina ir apie tvirtinimą, kad reikia valstybių narių bendradarbiavimo ir koordinavimo.

Nepaisant to, taip pat svarbu stiprinti Europos Sąjungos gebėjimą greitai reaguoti į nelaimes, būtent įsipareigojus Europos lygmeniu naudoti tas nelaimių prevencijos ir kovos su jomis priemones, kurios susietos su valstybių narių naudojamomis priemonėmis, taip pat su vietos ir bendruomenės strategijomis. Jei norime tinkamiausiai naudodami išteklius pasiekti geriausių rezultatų, negalime pamiršti nė vieno reagavimo lygmens ir visi reagavimo į nelaimes veiksmai turi papildyti vieni kitus.

  Robert Rochefort (ALDE), raštu. – (FR) Per pastaruosius kelerius metus Europos Sąjungos valstybės narės nukentėjo nuo ne vienos gaivalinės ar žmogaus sukeltos nelaimės: gaisrų, audrų, potvynių, sausrų ir t. t. Šių nelaimių, kurios dažniausiai nepaiso valstybių sienų, žmogiškosios, ekonominės ir socialinės sąnaudos pasibaisėtinos. Kadangi manau, kad svarbu vadovautis europiniu požiūriu į tokių nelaimių prevenciją, palaikau savo kolegos Europos Parlamento nario J. Ferreiros parengtą pranešimą. Nors ir turime stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą ir sutelkti jų išteklius, kad visoje Europos Sąjungoje galėtume padidinti prevencijos mechanizmų veiksmingumą, taip pat privalome užtikrinti, kad įvairiose ES politikos kryptyse būtų geriau ir visapusiškai atsižvelgiama į tokių nelaimių prevenciją. Be to, turime skatinti glaudesnį valstybių narių bendradarbiavimą ir geresnį jų veiklos koordinavimą mokslinių tyrimų ir plėtros, susijusios su gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencija, srityse.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Mes, žalieji, palaikėme šį pranešimą, nes jame pabrėžiama, kad gaivalinės ir žmogaus sukeltos nelaimės gali turėti labai rimtų pasekmių regionų ir valstybių narių ekonominei ir socialinei plėtrai ir kad pagrindinis gaivalinių nelaimių prevencijos tikslas – saugoti žmonių gyvybę, asmenų saugumą ir jų fizinę neliečiamybę, pagrindines žmogaus teises, aplinką, ekonominę ir socialinę infrastruktūrą, įskaitant būtiniausias komunalines paslaugas, gyventojų būstus, komunikacijas, transportą ir kultūros paveldą. Jame pabrėžiama, kad aktyvus pasirengimas yra veiksmingesnė ir pigesnė priemonė nei vien reagavimas į įvykusias nelaimes atsižvelgiant į tai, kad vietos geografinių, ekonominių ir socialinių sąlygų išmanymas yra esminis gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencijos aspektas.

  Oreste Rossi (EFD), raštu. – (IT) Neatsižvelgdamas į tai, kad pirmiausia valstybės narės prisiima didžiausią atsakomybę už civilinę saugą ir nelaimių prevenciją, pritariu pranešėjo požiūriui raginti vietos, regionines ir nacionalines institucijas glaudžiau bendradarbiauti ir labiau koordinuoti savo veiklą atsižvelgiant į subsidiarumo principą.

Pagal Bendrijos nelaimių prevenciją didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas regionų ir valstybių narių skirtumų šioje srityje mažinimui. Taip pat labai svarbu vertinti prevenciją atsižvelgiant į kompleksinį įvairios Europos Sąjungos politikos aspektą, įskaitant atitinkamo finansinio plano sukūrimą.

  Joanna Senyszyn (S&D), raštu. – (PL) Pritariau rezoliucijai dėl Komisijos komunikato „Bendrijos stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencija“. Šiais metais Europoje buvo labai stiprių šalčių, potvynių, atogrąžų karščio bangų ir uraganų. Nukentėjo milijonai europiečių. Panašūs reiškiniai kils ir ateityje. Susidūrus su šiomis dažnėjančiomis nelaimėmis, jau nebepakanka neprivalomojo valstybių narių bendradarbiavimo ir laikinos ES pagalbos užkertant kelią šioms nelaimėms, reaguojant į jas ir kovojant su jų pasekmėmis. Mums reikia visuotinės Europos Sąjungos strategijos, kurioje būtų nustatytos vienodų priemonių, taikytinų kilus konkrečioms, ypač dažniausiai įvykstančioms (miškų gaisrams, potvyniams ir sausroms) gaivalinėms nelaimėms, sąlygos.

Labai svarbus šalių tarpusavio solidarumas, ir ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama geografinės vietos, gyventojų tankumo, ekonominių ir socialinių sąlygų atžvilgiu mažiau pranašumų turintiems regionams. Strategija turi atsispindėti naujojoje 2014–2020 m. finansinėje programoje. Atsižvelgiant į tai, svarbu suderinti tokias esamas pagalbos priemones kaip sanglaudos politika, kaimo plėtros politika, regioninė politika, solidarumo fondas, Septintoji bendroji programa ir priemonės LIFE+ programos. Pagal ankstesnes Europos Parlamento rezoliucijas turėtų būti apsvarstyta galimybė įsteigti Europos sausrų stebėjimo centrą ir parengti specialią iniciatyvą dėl miškų apsaugos ir gaisrų prevencijos. Taip pat norėčiau priminti Parlamentui ir Komisijai savo prašymą nedelsiant parengti naują pasiūlymą dar labiau supaprastinti Europos Sąjungos solidarumo fondo administracines taisykles ir padidinti jo lankstumą.

  Rui Tavares (GUE/NGL), raštu. – (PT) Mūsų šalis nuniokojo nelaimės, turėjusios sukrečiamų pasekmių bendruomenėms ir ekosistemoms. Šių nelaimių mastą rodo vis dažniau pasikartojantys ekstremalūs klimato reiškiniai, jau nekalbant apie žmonių klaidas atliekant suderintą regionų planavimą.

Pranešime nubrėžiama teisinga kryptis, nes jame pripažįstama labai svarbi ES vykdomos prevencijos reikšmė. Tai pasakytina ir apie tvirtinimą, kad reikia valstybių narių bendradarbiavimo ir koordinavimo.

Nepaisant to, taip pat svarbu stiprinti Europos Sąjungos gebėjimą greitai reaguoti į nelaimes, būtent įsipareigojus Europos lygmeniu naudoti tas nelaimių prevencijos ir kovos su jomis priemones, kurios susietos su valstybių narių naudojamomis priemonėmis, taip pat su vietos ir bendruomenės strategijomis. Jei norime tinkamiausiai naudodami išteklius pasiekti geriausių rezultatų, negalime pamiršti nė vieno reagavimo lygmens ir visi reagavimo į nelaimes veiksmai turi papildyti vieni kitus.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Jei tiesa tai, kad pagrindinė atsakomybė už gaivalinių nelaimių prevenciją ir jų valdymą tenka kiekvienai valstybei narei, tuomet manau, kad Europos institucijos, sistemindamos ir optimizuodamos turimus išteklius bei užtikrindamos, kad veiksmai ir ES, ir regioniniu lygmeniu geriau papildytų vieni kitus, turėtų skatinti valstybes nares bendradarbiauti.

Šia strategija turėtų būti siekiama sumažinti regionų skirtumus galimybių apsaugoti savo gyventojus ir jų investavimo į mokslinius tyrimus, prevenciją, gaivalinių nelaimių numatymą ir šių reiškinių pasekmių panaikinimą atžvilgiu, ypatingą dėmesį skiriant atokiausiems regionams. Kilus nelaimei, dėl šių regionų, dažnai susiduriančių su įvairios rizikos deriniu, kaip, pvz., Madeiros atveju, gamtinių apribojimų turėtų būti galima panaudoti įvairias finansines priemones vadovaujantis sanglaudos politika, ir šių priemonių naudojimo sąlygos turėtų būti lankstesnės.

Esu įsitikinęs, kad reikėtų persvarstyti solidarumo fondo taisykles, kad būtų galima greičiau panaudoti jo lėšas ir padaryti jo tinkamumo kriterijus lankstesnius. Šiame pranešime, kuriam pritariu, atsispindi šie dalykai. Nenorėčiau pamiršti didelės gaivalinės nelaimės, kuri 2010 m. vasario mėn. įvyko Madeiroje, aukų ir jų šeimos narių ir norėčiau pakartoti, kad būtina labai skubiai pradėti naudoti solidarumo fondo lėšas Madeirai atkurti.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl Bendrijos stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencijos, nes manau, kad ES privalo imtis veiksmų šioje srityje. Būtina investuoti į nelaimių prevencijos priemones, nes jų sąnaudos įprastai daug mažesnės, palyginti su padarinių likvidavimo priemonių sąnaudomis.

Atsižvelgdami į tarpvalstybinį tokių nelaimių kaip 2002 m. kilusių potvynių, miškų gaisrų 2007 m. ir šios vasaros potvynių aspektą, mums reikia veiksmingo priemonių rinkinio, kuris padėtų užkirsti kelią nelaimėms, reaguoti į jas ir imtis veiksmų jų poveikiui sušvelninti. Konkrečiomis Komisijos numatytomis priemonėmis siekiama nustatyti rizikos sritis ir renatūralizuoti upių vagas; atkurti ir apsaugoti upių baseinus, šlapžemes ir susijusias ekosistemas; išvalyti ir pertvarkyti miškus; skatinti miškų atsodinimą; saugoti pakrantes; užkirsti kelią žemės drebėjimams ir švelninti jų poveikį bei parengti gerosios praktikos sąrašą, skirtą suinteresuotųjų šalių keitimuisi informacija palengvinti.

Vienas svarbus dabartinės nelaimių prevencijos politikos priemonių veiksmingumo tobulinimo žingsnis turi būti su jomis susijusių procedūrų lankstumo didinimas ir galimybių greičiau naudotis ES solidarumo fondo lėšomis užtikrinimas, kad reikalingos lėšos kuo greičiau būtų skiriamos nuo nelaimių nukentėjusiems asmenims.

Pranešimas: Eleni Theocharous (A7-0192/2010)

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą. Manau, siekiant užkirsti kelią skurdui ir spręsti socialines problemas, taigi ir padėti stabilizuoti ekonomiką, išsaugoti ir didinti galimybes įsidarbinti, reikia skirti daugiau dėmesio socialinės apsaugos sistemoms. Pirmenybė turi būti teikiama veiklai, kuria siekiama padėti patenkinti pagrindinius socialinius poreikius ir skatinti nuo krizės itin nukentėjusių vaikų ir pažeidžiamų moterų, taip pat rizikos grupės jaunimo, mažas pajamas gaunančių darbuotojų, nekvalifikuotų darbuotojų, darbuotojų migrantų, ūkių darbininkų ir neįgaliųjų apsaugą.

  Liam Aylward (ALDE), raštu. – (GA) Palaikau pranešime pateiktą raginimą visoms besivystančioms šalims prisijungti prie Tarptautinės darbo organizacijos padoraus darbo darbotvarkės ir be jokių išimčių užtikrinti teisę nedirbti priverstinio darbo ir neleisti dirbti vaikams.

Apskaičiuota, kad visame pasaulyje dirba 218 mln. vaikų. Iš jų 126 mln. dirba pavojingą darbą. Negaunančių išsilavinimo ir prieš savo valią verčiamų dirbti vaikų laukia gyvenimas skurde. Privalu įgyvendinti svarbias priemones, kurios padėtų kovoti su vaikų darbu, kad vietoj jo būtų kuriamos darbo vietos suaugusiems, o vaikams suteikiamos tinkamos mokyklinio išsilavinimo galimybės.

Tarptautinė bendruomenė turi įsipareigoti visapusiškai stengtis uždrausti vaikų darbą, ir reikia sukurti tikslias priemones šiam įsipareigojimui įvykdyti.

Taip pat pritariu pranešimo teiginiams, kad svarbu tenkinti pagrindinius besivystančių šalių žmonių poreikius ir kad aprūpinimo maistu saugumui ir galimybei gauti švaraus geriamojo vandens reikia skirti ypatingą dėmesį.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Pritariu šiam pranešimui. Siekiant mažinti skurdą besivystančiose šalyse, reikia ne tik didinti užimtumą, bet ir kurti naujas tvarias darbo vietas. Norint to pasiekti, būtina imtis priemonių makroekonomikos politikai koordinuoti, sutelkti dėmesį į realios produkcijos, pajamų ir užimtumo stabilumą. Vidutinėms ir mažoms įmonėms, ypač žemės ūkio sektoriuje, reikalinga efektyvi finansinė parama, pvz., mikrokreditų, mikrodraudimų ir viešosios finansinės paramos teikimas. Taip pat Komisija ir paramą teikiančios šalys turėtų peržiūrėti esamas inovacijų ir papildomų plėtros finansavimo šaltinių galimybes ir rasti naujų, kurios besivystančioms šalims leistų išskaidyti savo pajamų šaltinius, įgyvendinti veiksmingas, konkrečias ir aktyvias išlaidų programas. Be to, būtina ypatingą dėmesį skirti vienai didžiausių problemų besivystančiose šalyse spręsti – kovai su vaikų darbu ir siekti, kad visi vaikai turėtų galimybes įgyti pradinį išsilavinimą. Tai būtų galima pasiekti įgyvendinus teisę nedirbti priverstinio darbo.

  George Becali (NI), raštu. – (RO) Aš taip pat palaikiau šį pranešimą ir balsavau už jį. Į ES sutartį įtrauktas įsipareigojimas kovoti su skurdu. Besivystančios šalys patiria didžiausių socialinių sunkumų. Pritariu sumanymui skatinti vyriausybes teikti pirmenybę vaikų, pažeidžiamų moterų, ūkių darbininkų ir neįgaliųjų apsaugai. Taip pat balsavau už raginimą iš besivystančių šalių biudžetų ir ES paramos vystymuisi skirti bent 20 proc. lėšų sveikatos priežiūrai ir pagrindiniam ugdymui.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą, nes jame Europos Parlamentas ragina mažinti skurdą besivystančiose šalyse, kuriose badas, nepakankama mityba ir atskirtis nuo prieigos prie maisto ir pagrindinių viešųjų paslaugų palietė milijonus šių šalių gyventojų.

Kita didžiulė besivystančių šalių problema, jog dauguma jų gyventojų negauna tinkamos socialinės apsaugos, o būtent socialinės apsaugos sistemos yra veiksmingos skurdo mažinimo ir socialinės sanglaudos didinimo priemonės.

Norėčiau atkreipti dėmesį ir į vaikų darbo problemą, nes tai viena iš didžiausių kliūčių siekiant, kad visi turėtų pradinį išsilavinimą ir kad sumažėtų skurdo, dėl jo trukdoma sveikai auginti vaikus ir suteikti jiems reikiamą išsilavinimą.

Taigi sutinku su Parlamento raginimu, kad būtų skatinama teikti paramą švietimui ir vykdyti politiką vaikų darbo klausimu, t. y. stiprinti pasaulinę darbo grupę švietimo ir vaikų darbo klausimais. Be to, labai svarbu, jog tarptautinė bendruomenė, visos susijusios valstybės ir ES įsipareigotų dėti visas pastangas siekiant kuo greičiau panaikinti vaikų darbą. Taip pat taikant visas vystymosi strategijas reikėtų ypatingą dėmesį skirti pažeidžiamiausiems ir socialiai atskirtiems žmonėms, visų pirma moterims, vaikams, vyresnio amžiaus ir neįgaliems asmenims.

  Alain Cadec (PPE), raštu. – (FR) Atsižvelgiant į tai, kad Niujorke vyksta aukščiausiojo lygio susitikimas Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo klausimais ir kad Europos Parlamentas patvirtino pranešimą dėl skurdo mažinimo besivystančiose šalyse, manau, svarbu pabrėžti, kad siekiant šių tikslų mikrokreditai gali būti labai svarbūs. Mikrokreditai – paprastai nedidelės paskolos, teikiamos verslininkams, negalintiems gauti įprastų banko paskolų. Besivystančiose šalyse tai padeda įgyvendinti daug ekonominių mikroprojektų, kuriais skatinamas gerovės kūrimas, taigi ir vystymasis. Užtikrinus pagrindinį projektų finansavimą padedama sukurti ekonominį tinklą suinteresuotosiose šalyse ir įtraukti į jį smulkius vietos dalyvius. Taigi teikiant mikrokreditus galima suteikti šiems dalyviams galimybę prisiimti atsakomybę už savo vystymąsi ir sumažinti jų priklausomybę nuo įprastos paramos vystymuisi. Teikiant mikrokreditus tokiems įvairiems sektoriams kaip žemės ūkis, smulkusis verslas ir socialinė ekonomika, jie gali daryti akivaizdų poveikį vietos plėtrai. Todėl raginu Europos Komisiją ir valstybes nares rimtai apsvarstyti šias patikimas paramos vystymuisi priemones.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Norint spręsti skurdo problemas besivystančiose šalyse, jų ekonomikos padėtis turi būti atitinkama. Šiame pranešime pabrėžiama, kaip svarbu mažinti procedūrų biurokratiją, skatinti taupymą, didinti galimybes gauti kreditus ir stiprinti regioninę integraciją. Jame taip pat nurodoma, kad svarbu skatinti pilietinės visuomenės organizacijas dalyvauti rengiant ir stebint viešąją politiką, stiprinti atitinkamų atstovaujamųjų organizacijų vaidmenį ir teisinę bei socialinę moterų padėtį. Taip pat manau, kad, kaip paminėta šiame pranešime, įgyvendinant užimtumo politiką reikėtų investuoti į ekologiškas darbo vietas ir ekologišką pramonę, pvz., kuriant atsinaujinančiąją energiją ir didinant energijos vartojimo efektyvumą. Be to, kalbant apie valstybių donorių patiriamus sunkumus, pranešime pabrėžiama, kad būtina supaprastinti jų teikiamos pagalbos tvarką ir rasti naujoviškų finansavimo šaltinių. Manau, tai labai svarbu.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Kompetentingų institucijų pateikti statistikos duomenys apie skurdą ir nepakankamą mitybą nėra tik skaičiai. Šie procentiniai dydžiai ir absoliučios vertės rodo žmonių, kurie skurdžiai gyvena arba dėl netinkamos ar prastos mitybos serga sunkiomis ligomis, padėtį.

Įsipareigojimas mažinti skurdą turėtų būti vertinamas labai atsakingai, jo negalima supaprastinti iki šūkių ar lėkštų posakių. Turime atidžiai išnagrinėti problemas ir rasti sprendimus, kuriais būtų suderinami mažiau išsivysčiusių ir išsivysčiusių šalių interesai; įmonių ir vartotojų, pramonininkų ir ūkininkų ir visų kitų susijusių kategorijų atstovų interesai. Ne atsisakydami savųjų tikslų, o prisiimdami atsakomybę pagal savo jėgas ir pajėgumus leisime kitiems pasiekti savo tikslus. Todėl svarbu parodyti gerąją rinkos ekonomikos patirtį, kad būtų galima skatinti diegti augimo ir vystymosi mechanizmus kartu teikiant tinkamas paskatas ir užtikrinant tinkamą mokymą, kad būtų galima ištrūkti iš skurdo spąstų.

  Corina Creţu (S&D), raštu. – (RO) Pirmą kartą istorijoje nuo bado kenčia milijardas žmonių. Vien šiemet kenčiančių nuo didelio bado žmonių padaugėjo dar 64 mln. Atsižvelgdami į tokią padėtį esame priversti sutelkti dėmesį į darbo vietų kūrimą besivystančiose šalyse, nes tai – veiksmingiausias skurdo ir socialinės atskirties įveikimo būdas. Turint tai omenyje reikia nuosekliau remti mokymo procesą ir neleisti aukštos kvalifikacijos darbuotojams išvykti. Po pastarosios maisto produktų kainų krizės išryškėjo dėl aprūpinimo maistu saugumo trūkumo neturtingose šalyse kilusi įtampa. Todėl, kai žemės ūkis yra vienintelis daugumos besivystančių šalių gyventojų, iš kurių 75 proc. susitelkę kaimo vietovėse, pragyvenimo būdas, jam reikia skirti daugiau dėmesio.

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. – Palaikau šį pranešimą, kuriame apžvelgiami pagrindiniai darbo vietų kūrimo ir skurdo mažinimo uždaviniai artėjant galutiniam Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo terminui. Jame ES valstybės narės dar kartą raginamos įvykdyti savo įsipareigojimus teikti pagalbą. Be to, itin daug dėmesio skiriama valdymui ir gebėjimų stiprinimui kartu stengiantis skatinti suinteresuotąsias šalis aktyviau dalyvauti šiame procese. Čia taip pat susitelkiama į pagalbos besivystančių šalių mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) teikimą kuriant infrastruktūrą ir perduodant technologijas. Būtina ne tik didinti užimtumą, bet ir kurti geros kokybės darbo vietas. Visos besivystančios šalys turėtų prisijungti prie Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) padoraus darbo darbotvarkės ir JT iniciatyvos dėl būtiniausios socialinės apsaugos, kad būtų užtikrinami patenkinami darbo standartai ir aukšto lygio socialinė apsauga, taikytina ir skurdžiausioms bei labiausiai atskirtoms visuomenės grupėms. Iš tikrųjų reikėtų ypač pabrėžti kovą su vaikų darbu. Šiame pranešime raginama suteikti visiems nemokamą ir visapusišką galimybę naudotis švietimo sistema, t. y. įgyti pagrindinį ir aukštąjį išsilavinimą, taip pat profesinį mokymą, kad vietos gyventojai taptų kvalifikuotais darbuotojais, nes neturintys išsilavinimo vaikai pasmerkti gyventi skurde, o ekonomika – patirti sąstingį.

  Anne Delvaux (PPE), raštu. – (FR) Pranešime, dėl kurio šiandien vyko balsavimas, pabrėžiama, kaip svarbu, kad besivystančios šalys taikytų tarptautinius darbo standartus, skirtų pakankamą finansavimą labai mažoms įmonėms, visų pirma žemės ūkio sektoriuje, kovotų su korupcija ir sudomintų socialinius partnerius ekonomikos plėtra.

Pranešime taip pat teigiama, kad švietimas turėtų būti prieinamas visiems asmenims, nes žmogiškųjų išteklių plėtra turi būti visų plėtros strategijų dalis ir yra labai svarbi norint kurti darbo vietas. Dėl valstybių donorių, – pranešime raginama įvykdyti pažadus iki 2015 m. skirti 0,7 proc. BVP paramai vystymuisi, taip pat koordinuoti Komisijos ir ES valstybių narių vystymosi politiką.

Vertėtų priminti 2005 m. Pasaulio banko atliktus skaičiavimus, kad 1,4 mlrd. žmonių gyvena ypač skurdžiai, t. y. jiems tenka mažiau kaip 1,25 USD per dieną. Tai visų pirma pasakytina apie Afrikos į pietus nuo Sacharos šalių gyventojus (51 proc.). Toliau – Pietų Azijos šalių gyventojai (40,3 proc.). Be to, 2,5 mlrd. žmonių tebegyvena vadinamojo vidutinio skurdo sąlygomis, t. y. kiekvienam jų tenka mažiau kaip 2 USD per dieną.

  Harlem Désir (S&D), raštu. – (FR) Vakar vyko Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimo Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo klausimais atidarymas. Nors pasiekta pažanga, nustatytų tikslų sumažinti skurdą iki 2015 m. dar tikrai nepasiekėme.

Norint juos pasiekti, pirmiausia būtina kurti darbo vietas besivystančiose šalyse, nes, remiantis naujausia bendra TVF ir TDO ataskaita, 2010 m. visame pasaulyje buvo daugiau kaip 210 mln. bedarbių – nuo 2008 m. dėl krizės 30 mln. žmonių neteko darbo. TDO ragina užimtumo nebelaikyti kitų politikos krypčių rezultatu, o vertinti jį kaip svarbiausią tikslą ir augimo strategijų ramstį.

Norint užtikrinti tvarų vystymąsi, remti darbo vietų kūrimą ir tinkamų darbo sąlygų užtikrinimą, reikia skatinti ekonomikos įvairinimą, laikytis TDO standartų, užtikrinti, kad visi galėtų naudotis tam tikromis socialinės apsaugos teisėmis, investuoti į viešąsias paslaugas ir spręsti pagrindinių poreikių, pvz., galimybės gauti vandens ir sveikatos priežiūros paslaugas ir aprūpinimo maistu, tenkinimo klausimus. Didesnis užimtumas taip pat bus stabilumo ir demokratijos stiprinimo prielaida. Tai – E. Theocharous pranešimo esmė.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes jame raginama gerinti teisinę ir socialinę moterų padėtį siekiant išvengti diskriminacijos ir išnaudoti didėjančius moterų pajėgumus besivystančių šalių ekonomikos ir visuomenės vystymui. Lyčių lygybės skatinimas šiose šalyse – investicija ir į sėkmingesnės ekonomikos užtikrinimą. Taip pat svarbu užtikrinti, kad pradinis ugdymas ir visuomenės sveikata ir toliau būtų vystymosi politikos pagrindas. Dabartine ekonomikos krize negalima pateisinti jokio tarptautinės pagalbos šiems sektoriams sumažinimo.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Neįmanoma nagrinėti šio klausimo nepaminint, kad Europos Sąjunga yra pagalbos besivystančioms šalims teikimo lyderė. Nepaisant jau įdėtų pastangų reikia pripažinti, kad šioje srityje reikia dar daug nuveikti ir kad, nors ir akivaizdu, šiose šalyse dėl skurdo ir nedarbo dar kyla sunkumų. Po nepriklausomybės atgavimo dauguma šių šalių lyderių pradėjo skleisti prieš Europą nukreiptas nepagrįstas kalbas. Tokie argumentai, žinoma, šiandien iš esmės nebetinkami. Deja, informacija, kurią gauname apie korupcijos lygį, žmogaus teisių, laisvių ir apsaugos užtikrinimą besivystančiose šalyse, galėtų būtų daug džiugesnė.

Europos Sąjunga išlaikydama esamą pagalbos lygį ir siekdama pasinaudoti geriausia patirtimi elgiasi teisingai. Ji neturi sušvelninti savo reikalavimų ir, žinoma, neturi palaikyti ryšių su tais, kurie pelnosi iš kitų žmonių skurdo.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Siekiant kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi būtina aiškiai įsipareigoti visapusiškai plėtoti žmogiškuosius išteklius ir pagrįsti ekonomikos ir galios santykius morale. Reikėtų propaguoti platesnę skurdo apibrėžtį, į kurią būtų įtrauktas nepriteklius, socialinė atskirtis ir negalėjimas dalyvauti visuomenės gyvenime, kaip siūloma Jungtinių Tautų ataskaitoje apie 2010 m. pasaulio socialinę padėtį „Naujas požiūris į skurdą“. Besivystančių šalių vyriausybės turėtų įvairinti savo ekonomiką vadovaudamosi tvariu vystymusi, sudarydamos sąlygas steigti įmones, visų pirma mažąsias ir vidutines, ir kovodamos su biurokratija bei korupcija. Pagalbos teikėjai ir šalys partnerės turėtų užtikrinti, kad žemės ūkio, pirmiausia smulkaus ūkininkavimo ir smulkios ir vidutinės ekologiškos žemės ūkio pramonės, klausimas vystymosi darbotvarkėje taptų aktualesnis. Jie privalo įsipareigoti užtikrinti išsilavinimą ir profesinį mokymą, kovoti su vaikų darbu, užtikrinti pakankamus darbo standartus ir aukšto lygio socialinę apsaugą. Vaikų darbas – tai kliūtis, trukdanti užtikrinti, kad visi turėtų pradinį išsilavinimą ir kad sumažėtų skurdo. Todėl privalu labiau derinti įvairių agentūrų vidaus ir tarpusavio darbą ir vienodinti paramą švietimui bei politiką vaikų darbo klausimu. Taip pat palaikau skatinimą labiau stengtis siekiant užtikrinti lyčių lygybę.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Galutiniame šio pranešimo variante esama ir teigiamų, ir neigiamų aspektų, kurie prieštarauja vieni kitiems.

Jis pradedamas neteisingai, nes teigiama, kad stiprus ir tvarus ekonomikos augimas pajungiamas verslo poreikiams. Žmonės turi lemti ekonomikos augimą. Darbuotojai kuria gerovę ir skatina ekonomikos augimą, todėl gamyba turi būti organizuojama orientuojantis ne į pelno siekimą, o į tai, kad jiems būtų naudinga ir padėtų tenkinti socialinius poreikius. Gamybos organizavimas orientuojantis ne į žmonių poreikius, o į pelno siekimą, lemia skurdą ir nedarbą, o šio pranešimo tikslas – su tuo kovoti.

Pranešime taip pat galima rasti teigiamai vertintinų dalykų, ypač kai kalbama apie privatizavimo politikos, susijusios su tokių komunalinių paslaugų kaip vandens tiekimas, buitinių atliekų išvežimas ir visuotinės svarbos paslaugos teikimu, persvarstymą, paramą viešosioms paslaugoms ir būtinybę panaikinti mokesčių rojų.

Mūsų nuomone, siūlomas tikslas bus pasiektas tik jeigu bus pertvarkyti ekonominiai ir prekybos ryšiai nedelsiant atsisakius neoliberalizmo ir nutraukus pagal Pasaulio prekybos organizacijos rekomendacijas sudarytus prekybos liberalizavimo susitarimus ir jau galiojančius laisvosios prekybos susitarimus bei tuos, dėl kurių dar deramasi; jeigu bus panaikintos besivystančių šalių užsienio skolos ir skolų aptarnavimo sąnaudos ir jeigu bus panaikinta tarptautinių finansinių institucijų nustatyta struktūrinės pertvarkos politika.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Be kitų teigiamai vertintinų aspektų, įtrauktų į šį pranešimą dėl besivystančių šalių, jame raginama persvarstyti privatizavimo politiką, ypač tokiose srityse kaip vandens tiekimas ir buitinių atliekų išvežimas. Manau, toks persvarstymas būtų labai naudingas ir išsivysčiusioms pasaulio šalims ir esu įsitikinęs, kad vandens tiekimo paslaugos yra tokios svarbios, kad jos turėtų būti teikiamos ne siekiant privačių įmonių pelno, o tik visuomenės labui.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Pritariau šiam pranešimui, nes skurdo mažinimas ir darbo vietų kūrimas yra didžiausia problema, su kuria šiandien susiduria pasaulis, ir būtina subalansuotosios plėtros ir ekonomikos augimo sąlyga, ypač besivystančiose šalyse. Džiugu tai, kad raginama persvarstyti privatizavimo politiką, ypač susijusią su tokių komunalinių paslaugų teikimu kaip atliekų išvežimas ir tvarkymas, vandens ir šilumos tiekimas, gyvenamųjų namų priežiūra ir kitos visuotinai svarbios paslaugos. Viešųjų paslaugų teikimas turi būti griežtai kontroliuojamas savivaldybių ar vyriausybės. Ši paslauga turi būti vienodai prieinama ir vienodai kokybiška visiems, nepaisant gyventojų pajamų ar priklausomybės socialinėms grupėms. Didelį susirūpinimą kelia vis dažniau privatizuojamos viešąsias paslaugas teikiančios įstaigos, Vilniaus pavyzdys. Turimą paslaugų ir jų teikėjų infrastruktūrą yra lengva sugriauti. Tačiau kas nutiks, jei specifinę paslaugą verslas nustos teikti, arba teiks už labai didelę kainą? Pagrindinis suinteresuotų pusių tikslas yra parodyti, jog valstybė ar savivaldybė negali teikti paslaugų taip efektyviai, kaip kad galėtų privačios bendrovės, tada paslaugos yra privatizuojamos. Kas galėtų paneigti, kad panašiu keliu nebuvo veikiama ir pas mus? Viešosios paslaugos yra per daug jautrios ir svarbios žmonėms, kad jas beatodairiškai būtų galima atidavinėti į privačias rankas. Prioritetas turi būti tokių paslaugų išsaugojimas ir plėtra.

  Alan Kelly (S&D), raštu. – Šiame pranešime nagrinėjami pagrindiniai darbo vietų kūrimo ir skurdo mažinimo sunkumai atsižvelgiant į finansų krizę. ES valstybės narės raginamos įvykdyti prisiimtus pagalbos teikimo įsipareigojimus, kaip buvo susitarta nustatant Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Be to, juo raginama skatinti suinteresuotąsias šalis aktyviau dalyvauti įsigyjant nedidelius žemės plotus ir sutelkti dėmesį į pagalbos teikimą besivystančių šalių mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) kuriant infrastruktūrą ir perduodant technologijas.

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. – (DE) Europos Sąjunga skatinama spartinti pažangą pasaulio mastu kovojant su skurdu ir badu, nes apie 1,4 mlrd. žmonių gyvena itin skurdžiai. Tai lemia daug priežasčių. Liūdina tai, kad dėl politinių priežasčių, pagarbos demokratijai ir teisinei valstybei trūkumo ir nepalankios geografinės padėties besivystančių šalių galimybės pačioms naudotis savo pranašumais yra ribotos. Norint, kad pagalba vystymuisi būtų iš tikrųjų sėkminga, reikia imtis teisingų veiksmų, orientuotų į pačią problemos esmę. Šiame pranešime pabrėžiama, kaip svarbu besivystančioms šalims plėsti savo gamybos sektorių, mažinti pernelyg didelę biurokratiją ir kovoti su korupcija, remti švietimą, įdiegti tarptautinius socialinius ir gamybos standartus ir teikti finansavimą labai mažoms įmonėms, ypač žemės ūkio sektoriuje. Aprūpinimas maistu labai svarbus šaliai ir jos gyventojams. Kuo geriau šalis aprūpinama savo gamybos maisto produktais, tuo labiau ji yra nepriklausoma ir tuo mažesnė konflikto tikimybė. Pagrindinė to sąlyga – žemės ūkio produktų gamybos išlaikymas ir skatinimas, taip pat dirvožemio ir vandens apsauga.

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad siekiant mažinti skurdą reikia ne tik didinti užimtumą, bet ir kurti geros kokybės darbo vietas. Norint išsaugoti esamas ir kurti naujas darbo vietas mažosiose ir labai mažose įmonėse, ypač žemės ūkio sektoriuje, joms reikia skirti pakankamą finansavimą ir teikti mikrokreditus.

Šiuo požiūriu palaikau Komisijai ir valstybėms narėms pateiktą prašymą padidinti mažosioms, labai mažoms įmonėms ir besivystančių šalių ūkininkams skiriamą viešąją finansinę paramą, kaip raginama pagal Tarptautinės darbo organizacijos Visuotinio darbo vietų pakto nuostatas.

  Mario Mauro (PPE), raštu. – (IT) Palaikau pranešimą dėl skurdo mažinimo ir darbo vietų kūrimo besivystančiose šalyse, visų pirma dėl raginimo pripažinti socialinės ekonomikos (pvz., kooperatyvų) indėlį į darbo vietų kūrimą ir tinkamo darbo skatinimą besivystančiose šalyse ir įtraukti socialinę ekonomiką į ES vystymosi programas bei bendradarbiavimo strategijas.

Taip pat svarbu, kad besivystančios šalys prisijungtų prie TDO padoraus darbo darbotvarkės, kad šių šalių darbuotojai pagaliau galėtų dirbti vadovaudamiesi tinkamais darbo standartais.

Turime nedelsiant sustabdyti beprasmes vaikų išnaudojimo darbui varžybas ir verčiau remti švietimą kaip naujųjų kartų ateities pagrindą.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Šis pranešimas priimtinas. Nors jame neabejojama prekybos liberalizavimu ir pasikliaujama PPO, nemažai pasiūlytų priemonių gali padėti gerokai patobulinti Pietų valstybių piliečių gyvenimo sąlygas.

Be daugumos kitų dalykų, šio pranešimo patikimumą lemia pasiūlymai skatinti kurti socialinės apsaugos sistemas, įtraukti socialinę ekonomiką į bendradarbiavimo susitarimus, ginti visiems prieinamas geros kokybės sveikatos apsaugos sistemas, galimybę visiems gauti pagrindinį ir aukštąjį išsilavinimą, taip pat profesinį mokymą, galimybę gauti geriamojo vandens ir ES paskatos gerbti žmonių pasirinktus rinkimų sprendimus.

Jame net skatinama įsteigti nepriklausomus parlamentus, kuriems būtų suteikti tikri teisėkūros, biudžetiniai ir tikrinimo įgaliojimai. Pritaikius šias rekomendacijas praktiškai galbūt būtų galima įgyvendinti pagirtinus šio savo iniciatyva parengto pranešimo tikslus.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Kadangi ES – solidarumo erdvė, didelį susirūpinimą kelia skurdo mažinimo ir darbo vietų kūrimo besivystančiose šalyse klausimai. Visi žinome, kad šį tikslą galima pasiekti tik stabiliomis sąlygomis užtikrinus tolygų ir tvarų augimą. Todėl būtina, kad besivystančios šalys įvairintų savo ekonomiką vystydamos savo perdirbimo sektorių ir kartu siekdamos sumažinti pernelyg didelę biurokratiją, kad mažosios ir vidutinės įmonės skatintų užimtumą ir augimą. Sėkmingai perduodama šias vertybės besivystančioms šalims ES atliks itin svarbų vaidmenį jose mažinant skurdą ir kuriant darbo vietas. Todėl balsavau būtent taip.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – (LV) Turime dalyvauti procese, kurio tikslas – mokyti besivystančias šalis susikurti savo nacionalinį BVP ir taip skatinti ekonominį šių šalių vystymąsi. Taip elgdamiesi pajėgsime sustabdyti daugelio tautinių grupių migravimą į Europą. Svarbu leisti besivystančių šalių gyventojams suprasti, kad jie, užuot ieškoję rojaus Europoje, privalo patys sukurti savo tėvynę. Turime padėti savo broliams besivystančiose šalyse išmokti būti nepriklausomiems ir turtingiems. Manau, turėtume dalytis savo žiniomis ir patirtimi, todėl balsavau už šią rezoliuciją.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Vystymosi komiteto parengtame pranešime dėl skurdo mažinimo ir darbo vietų kūrimo besivystančiose šalyse vadovaujamasi teisingu požiūriu. Pramoninės Vakarų šalys turi imtis priemonių, kurios padėtų mažiau išsivysčiusioms šalims tenkinti savo poreikius ir sukurti stiprią nacionalinę ekonomiką. Šiuo požiūriu labai svarbus gebėjimas pagaminti pakankamai maisto produktų savo šalies gyventojams. Šios šalys taip pat turi gebėti įvairinti savo ekonomiką, kad būtų nepriklausomos nuo importo.

Norint pasiekti šį tikslą, visų pirma reikia steigti mažąsias ir vidutines įmones, kurios kurtų naujas darbo vietas. Turime kritiškai išnagrinėti ir, jei reikia, panaikinti kai kurias ES teikiamas eksporto subsidijas, kuriomis remiama Europos žemės ūkio pramonė, tačiau kurios padeda naikinti besivystančių šalių žemės ūkį. Taip pat reikia panaikinti mokesčių rojų. Nepaisydamas daug teigiamai vertintinų pranešime pateiktų priemonių susilaikiau, nes akivaizdu, kad nustatant pagalbos vystymuisi teikimo kryptį šios priemonės bus neprivalomos. Ketinimų deklaracijos nepadeda gerinti padėties, o dėl korupcijos didelės pinigų sumos, skirtos pagalbai, dings ir toliau.

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu. – (PL) Kalbėdamas apie skurdo mažinimo besivystančiose šalyse klausimą Europos Parlamentas turėtų pabrėžti socialinius standartus, kurie turi įtakos šiose šalyse gyvenančių žmonių gyvenimo lygiui. Europos Sąjunga privalo kovoti su vaikų darbo ir priverstinio darbo reiškiniais. Taip pat nederėtų pamiršti, kad žemės ūkis yra pagrindinis milijonų žmonių, gyvenančių besivystančiose šalyse, pragyvenimo šaltinis.

Taip pat visiškai palaikau į pranešimą įtrauktą pasiūlymą remti smulkų ūkininkavimą. Kartu verta paminėti į pranešimą įtrauktą raginimą gerbti bendro žemės naudojimo žemės ūkio reikmėms, dėl kurio žmonės nuo seno galėjo užsitikrinti palyginti gerą gyvenimo lygį, tradicijas.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Europos Sąjunga turi išimtinę teisę leisti teisės aktus ir sutelkti dėmesį į savo teritorijoje kylančius poreikius ir reikalavimus, tačiau ji negali ir neturi pamiršti savo atsakomybės likusiam pasauliui, visų pirma besivystančioms šalims.

E. Theocharous pranešime užsibrėžtas būtent šis tikslas: mažinti skurdą ir kurti darbo vietas besivystančiose šalyse svarbu šių šalių gyventojams, tai taip pat svarbu mūsų žmonėms. Iš tikrųjų daugeliu atvejų tūkstančiai nusivylusių žmonių dėl skurdo ir darbo paieškų priversti keliauti tikėdamiesi rasti geresnę ateitį.

Todėl manau, kad reikėtų palaikyti strategiją, kuria siekiama sukurti tam tikras in-situ sąlygas besivystančiose šalyse, ir kad ji būtų naudinga ir pagalbą gaunančioms šalims, ir šią strategiją palaikančiai Europos Sąjungai.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Šio pranešimo tema labai aktuali ir neatidėliotina, taip pat svarbi ir turinti strateginę reikšmę. Ji aktuali ir neatidėliotina, nes, ne paslaptis, skurdo lygis pasaulyje didėja, tas pats pasakytina ir apie padidėjusį atotrūkį tarp turtingųjų ir skurstančiųjų. Tema svarbi ir turinti strateginę reikšmę: Europos investicijų į skurdo mažinimą ir darbo vietų kūrimą besivystančiose šalyse vaidmuo labai svarbus socialiniu požiūriu, nes skatinamas socialinis pasitenkinimas, ekonominiu požiūriu, nes skatinamas ekonomikos augimas, ir moraliniu požiūriu, nes parodomos vertybės, kuriomis tikime.

Tačiau dėl to, kad palaikau šį pranešimo variantą, nederėtų nuvertinti būtinybės ir Europoje įgyvendinti tuos pačius reikalavimus. Palaikau šį pranešimą ne tik atsižvelgdama į anksčiau išvardytas priežastis dėl besivystančių šalių, bet ir dėl loginio pagrindimo ir požiūrio, kad esame įsipareigoję labiau solidarizuotis vieni su kitais, taip pat dėl savo įsitikinimo, kad mes, europiečiai, negalėsime padėti kitiems, jeigu mūsų pačių padėtis bus prasta.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Tvirtas ir tvarus ekonomikos augimas stabiliomis sąlygomis padeda kurti gerovę ir geros kokybės darbo vietas, todėl yra patikimiausias ir nuosekliausias būdas sumažinti skurdą. Badas, nepakankama mityba ir milijonų žmonių atskirtis nuo maisto ir pagrindinių viešųjų paslaugų yra ydingų ekonomikos, žemės ūkio ir prekybos politikos krypčių, skatinamų ir įgyvendinamų šiose šalyse, pasekmės. Taikant vystymosi strategijas būtina itin daug dėmesio skirti pažeidžiamiausiems ir atskirtiems žmonėms, visų pirma moterims, vaikams, pagyvenusiems žmonėms ir neįgaliesiems.

Atsižvelgdama į tai manau, kad besivystančios šalys privalo: daugiau dėmesio skirti kovai su vaikų darbu, kad vietoj jo būtų kuriamos ilgalaikės geros kokybės darbo vietos suaugusiems, o vaikams suteikiamos tinkamos mokyklinio išsilavinimo galimybės; teikti pirmenybę veiksmams, kuriais siekiama padėti patenkinti pagrindinius socialinius poreikius, skatinti itin nukentėjusių nuo krizės vaikų ir pažeidžiamų moterų, taip pat rizikos grupės jaunimo, mažas pajamas gaunančių darbuotojų, nekvalifikuotų darbuotojų ir darbuotojų migrantų, ūkių darbininkų ir neįgaliųjų apsaugą.

  Miguel Portas (GUE/NGL), raštu. – (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes joje, inter alia, pabrėžiama kova su vaikų darbu; Europos Sąjunga raginama pripažinti socialinės ekonomikos indėlį; besivystančios šalys raginamos suteikti daugiau galimybių skurstantiems ir netekusiems nuosavybės teisių asmenims įsigyti žemės, pvz., suteikiant lūšnynuose įsikūrusiems asmenims nuosavybės teisę į žemės sklypą, kuriame jie gyvena; jame ginama profesinių sąjungų teisė burtis į asociacijas ir teisė vesti kolektyvines derybas; siekiama kovoti su įvairaus pobūdžio diskriminavimu ir raginama persvarstyti privatizavimo politiką, ypač susijusią su tokių komunalinių paslaugų kaip vandens tiekimas, buitinių atliekų išvežimas ir visuotinės svarbos paslaugos teikimu, ir socialinį valstybių vaidmenį valdymo tobulinimo procese, įskaitant valstybės valdomų įmonių, kaip darbdavių ir socialinių paslaugų teikėjų, vaidmenį.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Kadangi patvirtinta pradinio teksto 94 dalis, kurioje Komisija ir valstybės narės raginamos „kurti nuoseklų metodą, kurį taikant būtų laikomasi laisvosios rinkos pagrindų ir užtikrinamas abipusiškumas prekybos srityje“, galiausiai per balsavimą susilaikėme.

  Oreste Rossi (EFD), raštu. – (IT) Nors šis pranešimas, kuriame teigiama, kad požiūris „pagalba pradedama teikti namuose“ yra geriausias skurstančių viso pasaulio gyventojų rėmimo būdas, vertintinas teigiamai, tuo neapsiribojama ir raginama teikti atskirų šalių mokesčių ataskaitas, skirti papildomų lėšų kovai su klimato kaitos poveikiu ir persvarstyti pagalbos ūkininkavimui teikimo politiką.

Parlamentas taip pat patvirtino pakeitimą, kuriame teigiama, kad dėl ES Europos ūkininkams skiriamos pagalbos naikinamos besivystančių šalių rinkos. Nors palankiai vertinu daugumą pranešime, kuriame taip pat pabrėžiama būtinybė visuotinai koordinuoti pagalbą, pateiktų pasiūlymų, balsavau prieš jį.

  Joanna Senyszyn (S&D), raštu. – (PL) Palaikiau pranešimą dėl skurdo mažinimo ir darbo vietų kūrimo besivystančiose šalyse. Kova su skurdu – svarbiausias 2020 m. strategijos, kurioje nustatyta ateinančių kelerių metų ES pastangų kryptis, prioritetas. Į šį tikslą įtraukta 120 mln. šiuo metu skurstančių europiečių. Siekiant veiksmingai kovoti su skurdu besivystančiose šalyse, pirmiausia jį reikia panaikinti Europoje.

Šiuo požiūriu labai svarbus švietimo aspektas. Švietimas ir kvalifikacijos tobulinimas – geriausias būdas susirasti darbą, taigi ir išbristi iš skurdo ir vargo. Labai svarbu užtikrinti galimybę besivystančių šalių vaikams gauti išsilavinimą neatsižvelgiant į jų lytį. Net šalyse, kuriose pajamos vienam gyventojui palyginti didelės, tam tikros socialinės grupės – tautinės mažumos ir mergaitės – neturi galimybių gauti išsilavinimą. Skurdžiausiose šalyse tik apie pusė visų vaikų lanko mokyklą.

Įgyvendindama savo pagalbos programas Europos Sąjunga turėtų labiau stengtis užtikrinti nemokamą mokymo medžiagą, nemokamą maitinimą ir nemokamus mokyklų autobusus. Taip pat labai svarbu leisti su švietimu susijusius teisės aktus, užtikrinti socialinę vaikų priežiūrą ir remti galimybių studentams mokytis užsienyje kūrimą kartu plėtojant įdomias programas, kurios padėtų skatinti jaunimą grįžti į savo šalis ir įgijus kvalifikaciją dirbti savo visuomenės labui. Taip pat svarbu surengti informavimo kampaniją apie priverstinio vaikų darbo problemą.

  Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL), raštu. – (FR) Per balsavimą dėl šio pranešimo, kurio nuostatos šiek tiek prieštaringos, susilaikiau.

Viena vertus, jame raginama persvarstyti privatizavimo politiką, ypač susijusią su viešosiomis paslaugomis, palaikomos joms naudingos investicinės programos, patvirtinamas teigiamas apgyvendinimo apleistuose būstuose ir socialinės ekonomikos poveikis vystymuisi ir pabrėžiama būtinybė įgyvendinti TDO konvencijas dėl tarptautinių darbo standartų.

Kita vertus, Parlamento dauguma kartu patvirtino, mano manymu, nepriimtiną pranešimo dalį, kurioje valstybės narės ir Komisija raginamos laikytis laisvosios rinkos pagrindų.