Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2010 m. rugsėjo 22 d. - Strasbūras

4. Finansų priežiūros dokumentų rinkinys (diskusijos)

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – Tarybos ir Komisijos pareiškimai dėl finansų priežiūros dokumentų rinkinio.

  Proinsias De Rossa (S&D). – Ponia pirmininke, norėčiau tiesiog pateikti klausimą. Maniau, kad šioje diskusijoje pasinaudosime procedūra „prašau žodžio“. Ar taip ir bus?

  Pirmininkė. – Pasinaudosime procedūra „prašau žodžio“ nagrinėdami pareiškimą dėl finansų priežiūros dokumentų rinkinio. Vis dėlto norėčiau labai aiškiai pasakyti: labai griežtai stebėsiu kalbėjimo laiką, nes jau labai vėlu ir balsavimas užtruks ilgai. Todėl kalbėtojo laikui pasibaigus turėsiu jį nutraukti, o procedūros „prašau žodžio“ metu turėsime laikytis penkių minučių termino. Apgailestauju, tačiau taip šįryt turime dirbti.

  Didier Reynders, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, dabar, kai Parlamentui balsuoti teikiamas teisės aktų dėl priežiūros paketas, labai džiaugiuosi vėl dalyvaudamas Europos Parlamento posėdyje, kuriame siekiama dar kartą aptarti finansų priežiūros dokumentų rinkinį, nes turėjome galimybę pakalbėti šiuo klausimu po paskutinio ECOFIN tarybos posėdžio.

Tai tekstų rinkinys, kuriuo Europos Sąjungoje pradedama itin svarbi reforma ir kuriuo sprendžiami keli uždaviniai. Pirmasis uždavinys – Tarybos Pirmininkas apie jį ką tik kalbėjo – tai atsakas į krizę. Per dešimtmetį, besibaigiantį kaip tik dabar, visuose finansų sektoriuose buvo įvesta ir taikyta Lamfalussy struktūra.

Tam tikra prasme priežiūros institucijų komitetai pradėjo veikti aktyviau. Jie prisidėjo prie Europos finansų teisės aktų kūrimo ir prie laipsniško rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros suvienodinimo proceso. Šis procesas buvo svarbus ir teigiamas žingsnis europietiško požiūrio linkme, tačiau atsižvelgdami į krizę turime išties pasakyti, kad galiausiai šio proceso atžvilgiu nebuvo keliami pakankamai aukšti tikslai.

Jis mums neleido užkirsti kelio krizei arba ją suvaldyti, arba koordinuoti greitas ir veiksmingas atsakomąsias priemones, visų pirma susijusias su tarpvalstybiniu bendradarbiavimu. Todėl siekiame sukurti veiksmingą Europos sisteminės rizikos valdybą, pasinaudodami visa Europos centrinio banko, kuris, vadovaujamas pirmininko, yra visiškai pasirengęs dirbti siekiant įsteigti šią valdybą ir užtikrinti jos veikimą, teikiama administracinio pobūdžio parama.

Neabejoju, kad to siekdamas, įskaitant ir atsižvelgimą į galimus įspėjimus bei rekomendacijų, pateiktų jam einant pirmininko pareigas, vykdymą, J. C. Trichet pasinaudos visomis savo žiniomis ir įtaka. Būtent siekdami to paties tikslo norime, kad Bendrijos techninius standartus rengtų ir visapusišką jų vykdymą, taip pat ir krizės laikotarpiu, užtikrintų stipresnės, veiksmingesnės ir daug geriau pasirengusios priežiūros institucijos.

Tuo atveju, jeigu nacionalinė priežiūros institucija nesiimtų veiksmų, šios institucijos turės teisinių priemonių priversti finansų įstaigas laikytis standartų. Jos padės sukurti tikrą Europos priežiūros erdvę, kuri yra būtina vidaus rinkai stiprint. Taip jos bus įtrauktos į priežiūros institucijų kolegijų darbą ir padės išspręsti visus ginčus tarp nacionalinių valdžios institucijų ir, žinoma, kartu sudarys joms sąlygas vykdyti kasdienę rizikos ribojimu pagrįstą priežiūrą.

Nebijokime pasakyti, kaip kai kurie šio Parlamento posėdžio dalyviai jau daugelį kartų minėjo, kad šių institucijų įsteigimas yra istorinis susitarimas. Tarybai pirmininkaujanti Belgija šiam klausimui finansų rinkų srityje, bet taip pat ir kalbant apskritai, skyrė prioritetinę svarbą. Nesuklyskime: taip toliau kuriame originalų priežiūros modelį – apie tai dar kalbėsiu – tačiau taip pat turime atsižvelgti į mūsų pagrindinių partnerių priežiūros struktūrų raidą. Tai antrasis uždavinys: parodyti, kad 27 valstybes nares turinti Europos Sąjunga gali reformuoti savo finansų priežiūros struktūras neleisdama, kad visų pirma Jungtinės Valstijos ją pralenktų.

Kartu su J. de Larosière 2009 m. vasario mėn. ataskaita, kuriai, beje, labai pritarė Europos Taryba, Europoje diskusijos pakrypo daug vilties teikiančia linkme, tačiau turėjome užtikrinti, kad šios viltys įgyvendinti reformą pasiteisintų. O Jungtinės Valstijos, priimdamos Dodd-Frank įstatymą, ėmėsi plataus masto priežiūros sistemos peržiūros. Šiandieniniu, tikiuosi, palankiu teisės aktų paketui, kuris yra metus trukusių įvairių institucijų tyrimų, derybų ir bendradarbiavimo rezultatas, balsavimu Europos Parlamentas parodys, kad Europos Sąjunga neatsilieka ir kad ji taip pat yra lyderė G20 remiamame reformavimo procese.

Tačiau tikram lyderiui galima būti tik ilgalaikėje perspektyvoje. Neatsižvelgdami į šiandienos istorinį balsavimą turėsime užtikrinti mūsų naujos sistemos veikimą ir tobulinimą. Tai trečiasis uždavinys. Pirmiausia siekiame sukurti mikrolygio rizikos ribojimo priežiūros sistemą, kuri būtų plačiai decentralizuota ir kurią taikant institucijos teiktų pagalbą ir koordinuotų nacionalines priežiūros institucijas neužimdamos jų vietos.

Antra, taip pat norime sistemos, kuri vis stiprėtų, o ne sustabarėjusios sistemos. Įsteigdami Europos sisteminės rizikos valdybą sukursime labai svarbią instituciją diskusijoms ir makroekonominio pobūdžio sprendimams priimti, įskaitant ir sprendimus, priimamus transatlantiniu arba net pasauliniu lygmeniu.

Įsteigę Europos priežiūros institucijas turėsime veiksmingus rizikos prevencijos ir valdymo subjektus, jeigu jiems suteiksime įgaliojimus, kad jie galėtų imtis priemonių. Taip iš dalies yra Omnibus I direktyvos atveju, dėl kurios Parlamento prašoma šiandien pateikti nuomonę. Vis dėlto peržiūrint galiojančius tekstus reikės priimti kitas teisėkūros priemones.

Ponia pirmininke, ponios ir ponai, šiuo klausimu ir norėčiau baigti savo kalbą. Šiandien užbaigiame labai svarbų pirmąjį etapą ir tikėdamasis teigiamo dabartinio jūsų balsavimo visų pirma norėčiau padėkoti Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pirmininkei Sh. Bowles, kitiems Parlamento pranešėjams, S. Goulard, J. M. García-Margallo y Marfilui, P. Skinneriui, S. Giegoldui, A. Sánchezui Presedo ir jų šešėliniams pranešėjams, taip pat Komisijos nariui O. Rehnui ir M. Barnier’ui, kurie dalyvauja šiame posėdyje, ir, žinoma, taip pat visiems bendradarbiams. Tarpusavyje našiai – ir, manau, konstruktyviai –keitėmės informacija dėl pakeistų tekstų paketo, šiandien pateikto balsavimui.

Vis dėlto tikiuosi, kad noru pasiekti rezultatų, kuris mus įkvėpė, ir toliau degsime derybose dėl ateities tekstų, kad užbaigtume ir toliau modernizuotume šią sistemą. Manau, per artimiausius kelerius mėnesius mane pakeisiančių pareigas einančių Tarybos pirmininkų vardu ir atsižvelgdamas į naujausias derybas galiu pasakyti, kad esu įsitikinęs, jog taip ir bus. Tikiuosi, kad greitai galėsime parengti naujus susitarimus – ypač dėl investavimo fondų – ir kad kartu su Komisijos nariu M. Barnier’iu galėsime paremti daug priemonių, siekiant įgyvendinti naujus teisės aktų tekstus.

  Michel Barnier, Komisijos narys. – (FR) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, susitarimas dėl finansų priežiūros dokumentų rinkinio, dėl kurio šiandien netrukus balsuosite praėjus beveik metams nuo dienos, kai Komisija priėmė šiuos pasiūlymus, yra, manau, galiu taip sakyti, visiškai istorinis finansų reguliavimo Europoje raidos požiūriu.

Prasidėjus finansų krizei Europos Sąjunga ėmėsi veiksmų tarptautiniu lygmeniu. Ji inicijavo G20 procesą, pradėtą Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikime 2008 m. lapkričio mėn. J. de Larosière’io vadovaujama darbo grupė pasisėmė pirmosios svarbios patirties iš šios krizės ir iškart po to Komisija parengė savo pasiūlymus. Norėčiau pagerbti protingai atliktą J. de Larosière’io darbą, už kurį dabar esame labai dėkingi.

Šiuo susitarimu, galima sakyti, mums bus suteikta struktūra, kuria nuo šiol bus paremtos visos iniciatyvos pagal produktus, rinkas, subjektus, kad įvykdytume įsipareigojimus, t. y. sumanų reguliavimą ir veiksmingą priežiūrą, kuriuos prisiėmėme mes ir kuriuos prisiėmiau aš, kai su jumis kalbėjau sausio 13 d.

Ši struktūra, kurią patvirtinsime, yra pagrindas, kuris suteikia patikimumo visoms sektorinėms iniciatyvoms, kurių norime imtis. Šis susitarimas yra daugelio jūsų parodyto asmeninio ryžto ir patirties rezultatas. Savo ruožtu norėčiau pasveikinti jūsų pranešėjus – J. M. García-Margallo y Marfilą, A. Sánchezą Presedo, P. Skinnerį, S. Goulard, S. Giegoldą, R. Tremosa i Balcells ir B. Balzą, taip pat šešėlinius pranešėjus.

Taip pat norėčiau padėkoti Sh. Bowles, kuri labai ryžtingai vedė šias derybas. Norėčiau padėkoti ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) pirmininkui D. Reyenersui už jo ir jo komandų aktyvų dalyvavimą – kuris buvo itin svarbus – remiantis anksčiau Tarybai pirmininkavusių Ispanijos ir Švedijos valstybių gerai atliktu darbu.

Gal kiek neįprastu būdu – pasakysiu kodėl – Europos Komisijos vardu norėčiau tarti padėkos žodį šalia manęs esančiam asmeniui, nes po keleto dienų jis pasitrauks iš Vidaus rinkos ir paslaugų generalinio direktorato generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigų. Norėčiau pasakyti, kad, mano manymu, šis žmogus suteikia garbės Europos viešajai tarnybai.

Ponios ir ponai, Parlamento indėlis neginčijamas. Jis buvo lemtingas. Visų pirma turiu omenyje Europos priežiūros institucijų kompetencijos didinimą: tarpininkavimą, skubos priemones, teisinių ir techninių standartų rengimą atsižvelgiant į vartotojų apsaugos aspektą – prie jo dar grįšime – kartu su kai kurių kenksmingų finansinių produktų prevencija ir apsauga nuo jų bei tarpvalstybinį institucijų pobūdį, į kuriuos bus labiau atsižvelgta.

Taip pat įsteigta Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV), dėl kurios turime būti labai dėkingi Parlamentui, visų pirma jam pirmininkaujančiai valstybei, ir šiuo atžvilgiu taip pat norėčiau padėkoti savo kolegai ir draugui O. Rehnui ir jo darbuotojams.

Visa tai, žinoma, pasiekta dėl kompromiso. Buvo tokių, kurie būtų norėję pasiekti dar daugiau. Daugeliu klausimų pati Komisija ėmėsi lanksčių kompromisų ir darė nuolaidų. Pvz., tenka apgailestauti dėl sprendimo, kuriam galiausiai pritarta, susijusio su techninių standartų rengimo procesu, kuris, mūsų nuomone, neturėtų būti laikomas precedentu kitų sektorių atžvilgiu, tai, beje, patvirtinsiu pareiškime.

Vis dėlto, vertinant apskritai, Tarybai balsavus vienbalsiai, netgi jums balsavus šiandien, nuo kitų metų pradžios Europoje galios priežiūros modelis, pritaikytas atsižvelgiant į jos poreikius ir finansų pramonės tikrąją padėtį. Daugelyje Europos šalių didžioji dalis bankų priklauso kitai šaliai. Būtent šis aspektas apibūdina tarpvalstybinę finansų įstaigų ir jų galimybių prisiimti riziką reikšmę.

Turėsime priežiūros modelį, kuris pritaikytas taip, kad krizių prevencija būtų vykdoma veiksmingiau. Piliečiams, kurie yra susirūpinę ir svarsto, ar Europa ėmėsi veiksmų, parodysime, kad per krizę ji įgijo konkrečią patirtį ir kad ji tai daro tuo pačiu metu kaip ir Jungtinės Valstijos ir, tikėkimės, valstybės kituose žemynuose remdamosi G20 priimtais sprendimais.

Jeigu kalbėtume apie institucijas, mūsų – manęs – laukia labai daug techninio ir su biudžetu susijusio darbo, kurį esame įsipareigoję atlikti, kad 2011 m. sausio 1 d. valdžios institucijos būtų sukurtos. Europos Parlamentui pritarus turėsime paskirti būsimus šių institucijų pirmininkus ir generalinius direktorius. Norėčiau jums pasakyti, kad, norint, kad šios naujos institucijos pasiteisintų, skyrimo į šias pareigas procese turi būti vadovaujamasi tik vienu kriterijumi – nepriklausomumu ir patirtimi, ir esu įsitikinęs, kad būsimas ESRV pirmininkas, kuris jūsų dėka yra Europos centrinio banko pirmininkas, turės būti nepriklausomas ir patyręs.

Tada, ponios ir ponai, tikrai būsime sukūrę sistemą, kurią turime sukurti iki sausio 1 d. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija greitai įgis galių dėl vaidmens, jai numatyto sprendimuose, kurie yra arba bus priimti: pasiūlymas Europos lygmeniu įvesti kreditų reitingų agentūrų kontrolę, reglamentas dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, skolintų vertybinių popierių pardavimo projektas ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai, įvesti vos prieš kelias dienas.

Tuo neturėtume pasitenkinti. Stiprinti ir stabilizuoti mūsų finansų sistemą ir padaryti ją skaidresnę – tai integruota programa, kurios kiekvieną etapą stebėsime kartu su jumis: rizikos draudimo fondų ir privataus kapitalo sektorių reguliavimas, ties kuriuo kaip tik dabar ir dirbame; Basel III susitarimo dėl bankų kapitalo įgyvendinimas; direktyvos dėl finansų rinkų peržiūrėjimas kitais metais; sankcijų griežtinimas peržiūrint Piktnaudžiavimo rinka direktyvą; ir europinės sistemos dėl krizės valdymo ir įveikimo įvedimas.

Visos šios priemonės turi sudaryti sąlygas išvengti didelių krizių pasikartojimo, apsaugoti vartotojus, kurie yra taip pat mokesčių mokėtojai, ir skatinti tvarų ir tinkamą augimą, kurio siekiame.

Ponios ir ponai, visada galvojau, kad finansų sektoriaus kaip ir aplinkosaugos srityje prevencija visuomet yra pigesnė nei „gydymas“. Norėčiau jums priminti, kad šios finansų krizės laikotarpiu vienaip ar kitaip sutelkėme 17 proc. Europos BVP, kad išgelbėtume finansų sistemą. Už banku klaidas turi mokėti ne mokesčių mokėtojai, o bankai. Prevencijos priemonių taikymas visada atsieis pigiau nei gydymas.

Visas šias priemones pristatysime laikydamiesi darbotvarkės, kurią patvirtino Komisija ir kuriai birželio 2 d. pritarė ECOFIN taryba, ir sieksime, kad iki 2011 m. pabaigos jos būtų aiškiai įgyvendintos ir pateiktos, netgi kad už jas būtų balsuota, kad bet kuriuo atveju Komisija jas priimtų ir pasiūlytų.

Ponios ir ponai, ponia pirmininke, asmeniškai norėčiau pasakyti, kad mūsų santykių kokybė ir neblėstantis pasitikėjimas, kurie buvo mūsų diskusijų varomoji jėga, man yra skatinamasis ženklas įgyvendinant visą šią griežtą ir daug pastangų reikalaujančią darbotvarkę. Visų Komisijos tarnybų vardu norėčiau jums už tai padėkoti.

  José Manuel García-Margallo y Marfil, PPE frakcijos vardu. – (ES) Ponia pirmininke, šiandien Europai yra gera diena. Gruodžio mėn. susitarimas buvo blogas, o dabar Parlamento, Tarybai pirmininkaujančios valstybės ir Komisijos bendradarbiavimo dėka turime gerą susitarimą.

Tai – geras susitarimas, kuriuo bus iš tikrųjų įsteigtos Europos valdžios institucijos, kurios bus stiprios ir joms bus taikoma demokratinė Parlamento kontrolė: valdžios institucijos, kurios bus sukurtos siekiant užtikrinti, kad visiems bankams Europos Sąjungoje būtų taikomos vienodos taisyklės. Jos galės priimti sprendimus, kurie bus privalomi nacionalinėms priežiūros institucijoms ir, jeigu jos šių sprendimų nesilaikytų, privatiems bankams, kad būtų apsaugotos šeimos ir verslo subjektai. Šios priemonės leis joms kovoti su bankais, kurie sistemiškai gali kelti pavojų, ir neleis nutikti taip, kad mokesčių mokėtojai dar kartą sumokėtų už neracionalų kai kurių finansų institucijų entuziazmą.

Per šią diskusiją sužinojome, kad Parlamentas nėra šuo, kuris baisiau loja, negu kanda ir kuris Tarybai vos mostelėjus atsitrauks: jis tvirtai gina savo poziciją. Jis taip pat nesilaiko pozicijos „nei pats naudojuosi, nei kitam leidžiu naudotis“: jis yra geras Tarybos ir Komisijos partneris siekiant Europos integracijos proceso pažangos.

Kolegų EP narių, Komisijos nario M. Barnier’o ir D. Reynderso dėka dabar turime puikų susitarimą, kuriuo turėtume pasidžiaugti.

  Peter Skinner, S&D frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti Komisijos nariui ir D. Reyndersui. Taip pat norėčiau labai padėkoti Davidui Wrightui už jo veiklą, taip pat ir savo kolegoms, esantiems šiame Parlamente. Mums pavyko.

Tačiau arba tu valdai akimirką arba ji tave. Finansų krizė lėmė naujų agentūrų atsiradimą, kurių labai reikia ir kurios yra labai sveikintinos visoje Europos Sąjungoje ir, galbūt, visame pasaulyje, tačiau įgaliojimai šioms institucijoms turi būti suteikti atsakingai. Todėl, siekiant patenkinti ambiciją, privalu turėti tikslą ir šiam tikslui turi pritarti mūsų piliečiai, kurių darbo vietos ir pragyvenimo šaltinis priklauso nuo to, ar jį tinkamai įgyvendinsime.

Neginčytina, kad šioje diskusijoje valstybių narių ir Parlamento dialogas dažnai kėlė įtampą, bet nors nei vienas mūsų neįgyvendinome visų savo norų, visiems pasisekė pasiekti rezultatą, kuris, manau, ateityje pasiteisins.

Parlamentas siekė, kad Europos lygmeniu būtų galima turėti platesnių įgaliojimų. Tai, žinoma, prieštaravo valstybių narių pozicijai. Kai kurie šio Parlamento nariai norės griežtesnių priemonių įvedant tiesioginę priežiūrą, ypač, pvz., kalbant apie pagrindinę sandorio šalį. Visi turime elgtis apdairiai, nesileiskime į avantiūras ir siekime aukštų tikslų, kad, kai vėliau reikės priimti sprendimus, būtume tam tinkamai pasirengę.

Šiuo metu finansų stabilumas priklauso nuo tūkstančių valstybių narių žmonių, kurie turi su finansinėmis paslaugomis susijusios patirties, įgytos per kelerius metus, o kartais ir dešimtmečius. Jie buvo svarbiausias elementas užkertant kelią problemoms. Nacionalinės vyriausybės taip pat įrodė, kad nelaimės atveju gali mus išgelbėti. Vis dėlto tai buvo labiau sėkmė nei metodas. Šios naujos institucijos suteikia mums galimybę parengti metodą. Būtent to nebuvo ir būtent todėl labai svarbu, kad tai būtų padaryta.

Dėl agentūrų – neabejotinai reikia spręsti praktines problemas. Turėsime jungtinį komitetą, kuriam didžiuodamasis pritariau. Jungtinis komitetas turėtų būti bendradarbiavimo, keitimosi informacija ir bendro sprendimo priėmimo priemonė. Tai bus dėmesio sutelkimo vieta; šios agentūros dirba sistemiškų rizikos veiksnių pašalinimo klausimais. Taip pat primygtinai reikalavome, kad bendrą rizikos stebėsenos kontrolę atliktų ECB pirmininkas, tačiau jeigu reikėtų B. Sh. Bernankei užduoti klausimą, ar jo įtaka padidėjo, manau, jis galėtų atsakyti neigiamai.

Taigi, vengdami praeityje vykdytų lošimo namams būdingų finansinių operacijų ir kaip atsakingi reguliuotojai sprendimus turime gerai apsvarstyti. Aukšti reguliavimo tikslai turėtų būti keliami, tačiau šis klausimas taip pat susijęs su žmonių pensijomis, jų santaupomis, jų namais ir darbo vietomis. Džiaugiuosi turima priežiūros struktūra. Ji nauja, tačiau turės subręsti išties labai greitai.

  William (The Earl of) Dartmouth (EFD). – Ponia pirmininke, norėčiau P. Skinnerio paklausti, kuo remdamasis jis daro prielaidą, kad Europos institucijų nuomonė ir sprendimai bus geresni nei nacionalinių reguliavimo institucijų nuomonė ir sprendimai?

  Peter Skinner (S&D). – Ponia pirmininke, jeigu Earl of Dartmouth būtų klausęsis mano kalbos, būtų išgirdęs mane sakant, kad tą reikia daryti koordinuojant veiksmus su nacionalinėmis valdžios institucijomis, o ne elgiantis priešingai jų interesams, ir tai daryti tik tuomet, kai šiuo tikslu mūsų pateiktas teisės aktas bus tinkamas ir priimtas šiame Parlamente vadovaujantis demokratinėmis procedūromis.

Manau, taip iš tikrųjų bus užtikrintas geriausias rezultatas atsižvelgiant į abu lygmenis. Jeigu manote, kad sėdint savo saloje vien tik griovys apsaugos nuo realaus pasaulio problemų, bijau, kad esate kvailys, nes realybė ta, kad pasaulinė krizė mus iš tikrųjų kai ko pamokė.

  Sharon Bowles, ALDE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, mes tai padarėme. Priežiūros struktūros kūrimas pradėtas ir tikimės, kad bendros taisyklės labai pasiteisins. Vis dėl to mūsų teisės aktai finansų srityje vis dar yra panašūs į skylėtą ir išpjaustytą šveicarišką sūrį – jie yra tokie, kad bendros taisyklės niekada nebus taikomos. Mums visiems bus gėda tol, kol visi iš tiesų nepritarsime bendrajai finansinių paslaugų rinkai.

Naujos valdžios institucijos suteikia mums papildomų galimybių siekiant užtikrinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, tačiau tai reiškia, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad sprendimai būtų tikslingi ir priimti aktualioms rinkų problemoms spręsti. Europos priežiūros institucijos turės būti sujungtos tarpusavyje ir su nacionalinėmis priežiūros institucijomis ir joms reikės dalyvauti visose veiklose, kad priimtų tinkamus sprendimus, kartu atkreipdamos dėmesį į tai, kad blogas sprendimas, paskleidus jį plačiu mastu, geresniu netampa.

  Sven Giegold, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Ponia pirmininke, šiandien tikrai yra diena, kai žengiamas dar vienas žingsnis kuriant Europą. Tai gera diena ir ja paneigiami visi pareiškimai, kad po finansų krizės nebus imtasi jokių priemonių. Ji taip pat parodė, kad buvo neteisūs visi tie, kurie manė, kad pradedamas naujas pakartotinio nacionalizavimo etapas. Užuot ėmusis šių veiksmų, Europa daro būtinas išvadas. Tačiau reikia, kad būtų visiškai aišku, jog suprantama, kad šiuose finansų rinkų srities teisės aktuose vis dar yra nustatytos priemonės, kurios dabar turi būti tęsiamos. Parlamentas įgyvendino ir įtvirtino svarbų tikslą. Tai jau buvo paminėta. Mes pasiekėme tikslą, nes įvairios pastangos šiame Parlamente buvo dedamos kartu ir atsilaikyta prieš daugelio valstybių narių bandymus nekreipti dėmesio į patirtį, kurios galima pasisemti iš krizės.

Kai kurie svarbūs klausimai vis dar tebėra neatsakyti, pvz.: kiek darbuotojų bus skirta šioms institucijoms? Kokia būtų šių institucijų, kurioms suteikti nauji įgaliojimai, veikimo prasmė, jeigu joms nebūtų skirta pakankamai darbuotojų ir lėšų? Šiuo klausimu išgirsta informacija nėra aiški; ties šiuo klausimu turime dirbti kartu. Kitas klausimas: kaip bus su šios finansų rinkos institucijos vadovu? Tai dar viena sritis, kurioje reikia užtikrinti, kad būtų paskirti tinkami žmonės. Mums, kaip Žaliųjų frakcijai / Europos laisvajam aljansui, mūsų noras, kad galiausiai būtų užtikrintas skaidrumas didelėms tarptautinėms įmonėms taikomų apskaitos reikalavimų įgyvendinimo srityje, buvo svarbus žingsnis. Šiuo klausimu Komisija, laimei, dabar paskelbė, kad bus parengtas komunikatas dėl ataskaitų pagal atskiras šalis rengimo. Labai laukiame, kada tai bus padaryta. Šiuo atžvilgiu taip pat tikimės dirbti kartu.

Galiausiai, yra parengta bendra keturių Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto koordinatorių deklaracija, kuria siekiama mus paveikti taip, kad norėtume, jog rinkos infrastruktūra ir pagrindinės sandorio šalys būtų tiesiogiai prižiūrimos Europos priežiūros institucijų. Šiuo klausimu vis dar esama neišsakytų argumentų.

Tikiuosi, kad ekonomikos valdysenos srityje mūsų pozicija šiame Parlamente derės taip pat, kaip tai buvo nagrinėjant šį priežiūros klausimą. Priešingu atveju Parlamentas praras savo įtaką šiais klausimais. Turime neleisti, kad diskusija šiuo klausimu būtų pakartotinai ideologizuojama. Jeigu to nepadarysime, Taryba, vadovaudamasi Bendrijos metodu, deja, nepriims pagrįstų sprendimų.

  Kay Swinburne, ECR frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, ši finansų krizė sukėlė daug abejonių dėl finansinių paslaugų sektoriaus ir mūsų viešųjų finansų. Bankus, finansų rinkas, vyriausybes ir įmones šios abejonės kamuoja kasdien, ir siekiant, kad pasirodytų mūsų ekonomikos atsigavimo ženklų, reikia užtikrinti, kad šios abejonės būtų išsklaidytos. Kai finansų sektorių ištiko didelė nelaimė, vienas iš daugiausia abejonių sukėlusių klausimų buvo neaiškumas reguliavimo sektoriuje, įskaitant klausimą dėl to, kas ateityje nustatys taisykles ir kokios institucijos užtikrins jų vykdymą.

Diskusija Parlamente šiuo klausimu buvo labai svarbi ir per kelis pastaruosius mėnesius šis Parlamentas išsamiai aptarė reguliavimo ir priežiūros klausimus, susijusius su atsakingais subjektais, jų veikla, jos mastu ir terminais. Pasiektas rezultatas užtikrina pusiausvyrą tarp: valstybių narių atsakomybės už institucijų priežiūrą ir naujos Europos institucijos, nustatančios bendras taisykles, taip bendrąją rinką sustiprinant finansinių paslaugų srityje ir kartu suteikiant daugiau svarbos tarpusavio priežiūrai; naujosios ESRV prižiūrimos sistemos saugumo ir būtinybės finansų įmonėms prisiimti riziką; didžiausios mokesčių mokėtojų apsaugos ir kapitalo suteikimo ekonomikai skatinti.

Visi esame labai suinteresuoti sukurti naują sistemą, kad sustiprintume bendrąją rinką finansinių paslaugų sektoriuje, įskaitant: bendros rizikos mūsų Europos bankuose stebėseną; koordinuotos ir tvarkingos procedūros visose valstybėse narėse krizės laikotarpiu užtikrinimą; tvirtesnių susitarimų dėl tarpininkavimo tarp priežiūros institucijų užtikrinimą; ir užtikrinimą, kad taisyklių būtų laikomasi visuose finansų centruose ir kad jų laikytųsi visi finansiniai subjektai.

Šios versijos priežiūros dokumentų rinkiniu užtikrinama būtina pusiausvyra. Vis dėlto, kad ateityje ji būtų sėkmingai užtikrinta, labai svarbus bus aukštos kvalifikacijos, finansų srities patirties turinčių darbuotojų įdarbinimas. Raginu Komisiją užtikrinti, kad šis tolesnis etapas būtų sėkmingai įgyvendintas.

  Jürgen Klute, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti savo kolegoms EP nariams, kurie dalyvavo palyginti sudėtingose ir ilgose derybose Parlamente. Pranešėjų ir šešėlinių pranešėjų darbas, kurį jiems pavyko atlikti, yra didžiulis pasiekimas. Derybose jie pasiekė viską, ką buvo galima pasiekti.

Nepaisant to, aš taip pat nenoriu pernelyg daug kalbėti apie kritiškas mano frakcijos mintis. Kalbant konkrečiai, yra trys aspektai, kuriems nepritariame. Pirma, manome, kad priežiūros institucijoms suteikti netinkami įgaliojimai. Norėtume, kad šie įgaliojimai būtų platesni. Manome taip pat esant neteisinga, kad priežiūros institucijos išbarstytos keliose vietose. Mes gynėme poziciją, kad jos būtų sutelktos kuo arčiau vienos vietos. Taip, žinoma, bendradarbiauti būtų lengviau ir veiksmingiau. S. Giegold jau minėjo, kad aprūpinimas darbuotojais ilguoju laikotarpiu galėtų, ir, tiesa sakant, turėtų būti pagerintas. Tai, mūsų nuomone, pagrindiniai kritikuotini elementai.

Vis dėlto manome, kad tai teisingas ir svarbus žingsnis tinkama linkme, teisingas ir svarbus žingsnis siekiant nustatyti naujas taisykles finansų rinkų srityje, kurių reikia nedelsiant. Vis dėlto – ir tai tėra mūsų nuomonė – reikia imtis kai kurių papildomų priemonių, kad būtų sukurtos išties veiksmingos taisyklės finansų rinkų srityje, kad pasiektume tiek, kad pasinaudodami Europos institucijomis galėtume užkirsti kelią kitoms krizėms, tokioms kaip ką tik patyrėme. Mūsų frakcija prie šios veiklos svariai prisidės. Žinoma, šiuo metu rengiamos kelios naujos teisėkūros iniciatyvos. Tikimės, kad jomis šio klausimo esmės aspektas bus išnagrinėtas labiau. Jeigu taip ir bus, gali būti pasiektas išties veiksmingas ir geras rezultatas. Vis dėlto šiuo požiūriu tikrai turime atlikti dar kelis veiksmus.

  Godfrey Bloom, EFD frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, pastarąjį kartą susitikęs su Komisijos nariu išsakiau gilų susirūpinimą dėl to, kad Londono miesto klausimų nagrinėjimas bus perkeltas į Briuselį. Jis atrodė nustebęs, kad buvau toks susirūpinęs, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis pradėjo eiti pareigas, jam galbūt pavyko suprasti, kad didelė dalis Jungtinės Karalystės BVP iš tikrųjų sukuriama jos finansinių paslaugų sektoriuje.

Jungtinei Karalystei šis klausimas labai svarbus. Ji prisiima didžiąją dalį išlaidų. Dalį šių išlaidų sudaro per dieną mūsų sumokami 45 mln. GBP, kad paremtume labai įtartiną Europos Sąjungos projektą, dėl kurio nei vienam iš mūsų rinkėjų nebuvo suteikta galimybė išties išsakyti savo nuomonę. Turite suvokti, kad dideli atlyginimai ir didelės pensijos nenukrinta iš dangaus.

Komisijos nary, jums taip pat minėjau, kad galime šio to pasimokyti iš mums anksčiau priklaususių dominijų – Australijos, Kanados – kurios nesusidūrė su šia problema, į tai jūs palyginti žaviai bei labai gališkai pasakėte, kad Australija yra labai toli. Tikiuosi, kad dabar, kai jau kurį laiką einate pareigas, suprasite, kad galbūt tokio riboto požiūrio nepakaks.

Komisijos nary, vis dar esu susirūpinęs. Man vis dar kelia rūpestį tai, kad taisykles nustatys įprastas mišrus neišmanėlių biurokratų, Parlamento komitetų kartu, kaip paprastai, su visais užsimaskavusiais komunistais, senamadiškais socialistais, kvalifikuotais politikais, kraštutinių pažiūrų naujokais, keletu geranoriškų namų šeimininkių ir močiučių, besižvalgančių naujajame trečiajame amžiuje, būriu. Rezultatas bus toks pat kaip ir visų kitų ES projektų: žuvininkystės, žemės ūkio, energetikos, užimtumo, imigracijos ir, labiausiai pasibaisėtina, bendros valiutos, kuri yra tiksinti laiko bomba.

Tai įspūdinga nesėkmės litanija, argi ne? Manote, kad Europos Sąjungai netyčia pavyks ką nors padaryti teisingai. Dovanokite, tačiau manęs tai netenkina. Desperatiškai prieštarauju Jungtinės Karalystės konservatorių partijos sprendimui atiduoti Londono miesto reguliavimą. Jeigu Dave Cameronas būtų buvęs admirolas Trafalgaro mūšyje, Trafalgaro aikštės kolonoje būtų užrašyta admirolas P. Villeneuve.

  Francisco Sosa Wagner (NI). – (ES) Ponia pirmininke, norėčiau pasveikinti tuos, kurie dirbo ties šiuo finansų paketo klausimu, visų pirma šio Parlamento darbuotojus ir narius.

Prireikė didžiulės krizės, kad Europa atsibustų. Vis dėlto iš dalies praleista galimybė sustiprinti bendras Europos institucijas, nes, beje, šioms naujoms priežiūros institucijoms suteikti labai siauri įgaliojimai, palyginti su panašiomis institucijomis valstybėse narėse. Be to, apmaudu, kad nebuvo pasistūmėta integracijos, panašios į Europos centrinių bankų sistemos integraciją, srityje.

Pažangą padarėme, tačiau reikia ir toliau dėti pastangas.

  Jean-Paul Gauzès (PPE). – (FR) Ponia pirmininke, pone D. Reyndersai, Komisijos nary, žinoma, norėčiau paantrinti visiems išsakiusiems sveikinimus ir atkreipti dėmesį į atliktą darbą bei puikų bendradarbiavimą Parlamente ir taip pat priminti jums, kad be Parlamento valios ši priežiūra, žinoma, nepasižymėtų tokiomis europinėmis savybėmis, kokių ji turi šiandien.

Pone D. Reyendersai, kalbant apie ateitį, norėčiau, kad iki šio laikotarpio arba, galbūt, net iki šio mėnesio pabaigos galėtume pasiekti susitarimą dėl vieno iš klausimų, susijusių su mumis, ties kuriuo jūs pats dirbote, ir galiu patikinti, kad ne veltui. Tarybai pirmininkaujančios Belgijos sumanių atstovų dėka per artimiausias dienas rasime patenkinamą sprendimą dėl rizikos draudimo fondų ir privataus kapitalo.

Pakartodamas vieną iš Komisijos nario pateiktų analogijų, pasakysiu, kad manau, jog mūru turime papildyti šią konstrukciją, kurios kontūrai ką tik buvo nubrėžti ir kuri užtikrins, kad būtų sumaniai reguliuojama finansų sritis ir visi finansiniai produktai. Nesiekiame formalaus reguliavimo. Siekiame įvertinti reguliavimo, kurio paskirtis – dedant visas pastangas apriboti finansų sistemai būdingą galimą riziką, veiksmingumą.

Baigdamas kalbą norėčiau pasveikinti D. Wrightą, kuris, deja, atsisveikina su mumis. Tikimės, kad atlikęs visą šį darbą, siekdamas padėti Parlamentui pasiekti rezultatą, jis vėl greitai pasirodys Europoje.

  Antolín Sánchez Presedo (S&D). – (ES) Ponia pirmininke, Komisijos nary M. Barnier’i, pone D. Reyndersai, ponios ir ponai, džiaugiuosi pasiektu kompromisu, siekiant plačiu konsensusu priimti finansų priežiūros dokumentų rinkinį per pirmąjį svarstymą. Priežiūra Europos lygmeniu buvo ilgai siektas tikslas Europos integracijos procese ir labai svarbi tolesnės integracijos finansų sektoriuje vykdymo priemonė, dėl kurios pinigų politika vykdoma veiksmingiau ir didinamas konkurencingumas. Tai taip pat buvo uždavinys, kurį turime įgyvendinti, kad būtų užkirstas kelias finansų sistemos išsipūtimui ir panaikintas atotrūkis tarp pasaulio finansų sistemos ir nacionalinės priežiūros sistemos.

Dabartinė krizė patvirtino, kad nepakanka rinkos reguliavimosi ir nacionaliniu lygmeniu priimtų sprendimų. Reikia pašalinti trūkumus, nustatytus reguliavimo ir priežiūros srityse. Mūsų atveju finansų sektoriaus reformos prioritetu laikoma priežiūra, nes kai trūko reguliavimo Europos lygmeniu, nebuvo priežiūros.

Taikant priežiūrą Europos lygmeniu sukuriamas pagrindas visos apimties, visapusiškai ir patikimai reformai. Šis pirmas žingsnis tarptautiniu mastu yra pažanga siekiant sukurti nuoseklią tarptautinės finansų priežiūros sistemą.

Parlamento darbuotojai dirbo kartu, siekdami užtikrinti, kad rinkinyje didžiausias dėmesys būtų skirtas trims aspektams. Pirma, kad jis būtų subalansuotesnis, siekiant užtikrinti finansų institucijų apsaugą ir mokumą, finansinę įtrauktį ir vartotojų, taupančiųjų ir mokesčių mokėtojų apsaugą. Antra, kad jis būtų išmintingesnis, kad būtų galima imtis veiksmų atsižvelgiant į sistemiškus rizikos veiksnius, imtis veiksmų kritiniais atvejais ir gebėti laikinai uždrausti kenksmingus finansinius produktus. Trečia, kad jis būtų tvaresnis, skatinantis konkurencingumą, išlaidų įtraukimą į savo sąnaudas bei Europos krizės valdymo sistemos, grindžiamos finansų subjektų įnašais, numatymą.

Omnibus direktyva sudaro sąlygas sukurti institucijas, įtraukiant jas į teisėkūrą pagal sektorius, nustatydama jų įgaliojimus ir jų veiklos taisykles. Joje aiškiau išdėstyti keitimosi informacija ir bendradarbiavimo aspektai ir kartu nustatyta, kad jos įgyvendinimo teisės aktais reforma turėtų būti užbaigta iki 2012 m. gruodžio 1 d. ir kad ji turi būti perkelta į nacionalinę teisę pasitelkiant koreliacijos lenteles.

Kalbą baigsiu padėkodamas už darbą visiems, kurių dėka šis rinkinys parengtas. Šiandien pateikiame pirmuosius rezultatus, tačiau šiuo susitarimu pradedamas naujas? Europos finansų sektoriaus ir demokratijos raidos etapas, nes demokratija – tai teisėkūra, priežiūra ir įstatymų veiksmingumo užtikrinimas. Taip pat buvo parodyta, kad siekdami pagerinti finansų sistemą, turime dirbti siekdami didesnės demokratijos.

  Sylvie Goulard (ALDE). – (FR) Komisijos nary, ministre, išsakyta daug minčių. Susitarimas pasiektas ir jis yra tinkamas. Dėkoju visiems.

Šios patirties norėjau pasisemti ateičiai. Įprastoje teisėkūros procedūroje neturi būti galima – kaip tai buvo Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) atveju gruodžio mėn. – vienbalsiai sudaryti susitarimą, o tada ateiti į Parlamentą ir pasakyti: „Žinote, apmaudu, mes pasiekėme susitarimą ir, be to, jūs turite sprendimą priimti labai greitai, nes rinka laukia.“ Išeitis rasta ir, ministre, dėkojame jums už tai, tačiau Tarybai pirmininkaujanti Belgija nusprendė prisiimti šiek tiek didesnius įsipareigojimus ir daugiau kalbėtis.

Tiesiog norėjau jums pasakyti, kad ekonomikos valdysenos srityje ketiname dirbti kaip komanda, kaip tai darėme priežiūros srityje. Pone D. Reyndersai, jeigu galima, norėčiau, kaip ir M. Barnier, jūsų paprašyti perduoti Komisijai ir ECOFIN tarybai trumpą pranešimą ir pasakyti jiems, kad mes norime dalyvauti visuose įprastos teisėkūros procedūros etapuose nuo pat pradžios ir turėti savo reikšmę. Neužkirskite mums kelio Taryboje. Neužkirskite mums kelio darbo grupėje ir gal netgi galite paaiškinti H. Van Rompuy, kad mums būtų labai malonu su juo susitikti Ekonomikos ir pinigų reikalų politikos komitete, nes prašėme, kad jis dalyvautų.

  Markus Ferber (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, pone D. Reyndersai, Komisijos nary, ponios ir ponai, manau, šiandien yra gera diena ne tik Europos institucijoms, bet taip pat Europos žmonėms, nes praėjus dvejiems metams po Lehman banko žlugimo mums pavyko sukurti struktūrą, kuri nors ir nepašalindama visų finansų rinkoje galinčių iškilti problemų, padės užtikrinti, kad saiko ribos, kurios buvo peržengtos finansų rinkoje, Europos Sąjungoje daugiau nebegalėtų būti peržengtos. Tuo galime didžiuotis.

Norėčiau padėkoti Tarybai pirmininkaujančiai Belgijai, nes buvo susidaręs įspūdis – ir galiu patvirtinti S. Goulard žodžius – kad iš pradžių Taryba neskyrė daug dėmesio šiam klausimui. Nors Taryba pirmiausia vienbalsiai priėmė rezoliuciją, ja problemos nebuvo išspręstos. Būtent Europos Parlamento dėka rastas sprendimas, nepaisant frakcijų skirtumų, kurie labai aiškiai juntami, todėl bus užtikrinta stabili priežiūros struktūra bei įvairios priemonės, kuriomis galima pasinaudoti krizės laikotarpiu siekiant užkirsti kelią nesaikingumui ir taip padėti stabilizuoti finansų sektorių. Pone D. Reyndersai, norėčiau jums labai nuoširdžiai padėkoti už tai, kad asmeniškai rodėte didelį ryžtą šiuo klausimu.

Vis dėlto taip pat norėčiau nuoširdžiai padėkoti Komisijai, kuri užtikrino, kad atvirame pokalbyje dvi Tarybos ir Parlamento pozicijos, kurios iš pradžių buvo labai skirtingos, galėjo būti suderintos. Labai jums dėkoju. Tai mums suteikia vilties teisėkūros srityje ateityje.

  Ramon Tremosa i Balcells (ALDE). – Ponia pirmininke, Europos centrinio banko pirmininkas iškart taps Europos sisteminės rizikos valdybos pirmininku kitiems penkeriems metams.

Tai svarbus klausimas. Tokia padėtis rodo, kad ECB išties dalyvauja Europos finansų rinkos ir institucijų finansų priežiūros procese. Tai taip pat reiškia, kad J. C. Trichet, kuris atsiskaito klausymuose šiame Parlamente, turės atsakyti į klausimus, susijusius ne tik su kainų stabilumu, bet ir su finansų priežiūra.

Įvykdžius šią reformą, ECB pirmininkas, siekdamas užtikrinti veiksmingą finansų stabilumą Europoje, rizikuos savo geru vardu ir patikimumu. Dėl šios reformos įprastą veiklą bus sunkiau vykdyti finansų institucijoms, kurios sukėlė krizę. Ji bus naudinga ateities Europos piliečių kartoms.

  Astrid Lulling (PPE). – (FR) Ponia pirmininke, norėčiau prisidėti prie sveikinimų dėl Europos Parlamento pasiekto kompromiso finansų priežiūros srityje. Rezultatas tikrai geras ne todėl, kad šis Parlamentas pasipriešino valstybių atstovams. Šis kompromisas išties geras todėl, kad jis reikšmingas. Siekdami, kad dokumentų rinkinys būtų efektyvesnis ir patikimesnis, turėjome labiau pabrėžti jo europinį aspektą.

S. Goulard ir aš – kaip savo frakcijos šešėlinis pranešėjas – taip sunkiai siekėme užtikrinti, kad Europos centrinio banko pirmininkas iškart taptų Europos sisteminės rizikos valdybos pirmininku todėl, kad visiškai suprantame šio klausimo svarbą.

Atsižvelgiant į nacionalinių valdžios institucijų tarpusavio santykius, kurie tebebus labai skirtingi, mums reikia Europos institucijos, kuri būtų sustiprinta nenuginčijama patirtimi ir teisėtumu. Galbūt net britai tai supranta! Naudodamasis savo autoritetu ir prestižu ECB pirmininkas galės apginti Europos sisteminės rizikos valdybos įgaliojimus, kai susitiks su daugeliu derybų partnerių, pirmiausia – Ministrų Taryba.

Galiausiai turėtume baimintis ne pernelyg didelių įgaliojimų; labiau turėtume imtis veiksmų dėl jų menkumo, ir galiausiai norėčiau, kad valdžios institucijos būtų įsteigtos nedelsiant ir kad tarp partnerių atsirastų pasitikėjimas. Lažybos nelaimėtos. Europos Sąjunga ir vėl buvo lėta, tačiau galiausiai sukuriame įdomų modelio, kuris, tikimės, bus išplėtotas per artimiausius metus, pagrindą.

  Alfredo Pallone (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, esame įsitikinę, kad pasaulinėje rinkoje reguliavimo negali išvengti nei vienas finansų subjektas, produktas arba regionas. Naujausia krizė parodė, kad sprendimus būtina priimti per 48 valandas ir kad reikalingos bendros taisyklės.

Bankus, kurie, manoma, yra „per dideli, kad patirtų nesėkmę“, reikia prižiūrėti Europos lygmeniu. Be to, jeigu ateityje užkluptų krizė, jos kainos neturėtų mokėti piliečiai. Džiaugiuosi pasiektu susitarimu, kurį sudarant Parlamento vaidmuo buvo labai svarbus.

Visada palankiai vertinau nepriklausomų valdžios institucijų, turinčių įgaliojimus nustatyti sankcijas ir galinčių imtis veiksmų konkrečiais atvejais, steigimą. Pritariu, kad reikia sukurti du fondus, tačiau jie negali būti išlaikomi iš bankams nustatytų mokesčių – tai neišspręstų problemos.

Visomis šiomis priemonėmis siekiama atgaivinti ekonomiką, neleisti išlaidų perkelti ant mažųjų ir vidutinių įmonių bei piliečių pečių ir, svarbiausia, išvengti bendros bankininkystės sistemos.

  George Sabin Cutaş (S&D). – (RO) Džiaugiuosi perėjimu nuo fragmentiškos Europos ekonomikos priežiūros, paremtos nacionaliniu lygmeniu priimtais sprendimais, prie bendros makrolygio rizikos ribojimo priežiūros sistemos, kuris leis ES laikytis bendros pozicijos. Europos Sąjunga galės kruopščiai planuoti savo veiksmus makroekonomikos srityje ir turės daugiau tinkamų priemonių užkirsti kelią galimai finansų krizei ateityje.

Vis dėlto gaila, kad valstybės narės neatsižvelgė į EP narių siūlymą suteikti naujai įsteigtoms institucijoms tiesioginius įgaliojimus prižiūrėti didžiausius tarpvalstybinius bankus. Turime atsižvelgti į tai, kad šie bankai yra vienas pagrindinių sisteminės rizikos šaltinių.

Taip pat gaila, kad valstybės narės pasiliko teisę užginčyti Europos priežiūros institucijų priimtus sprendimus, kurie galėtų turėti pernelyg svarbių pasekmių jų nacionaliniams biudžetams. Manau, kad laikas, kai galėjome imtis nedidelės svarbos priemonių, baigėsi. Europos ateities negalime sukurti dėdami tik dalį pastangų, tą turime daryti prisiimdami visaverčius politinius įsipareigojimus.

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE). – (FI) Ponia pirmininke, mums reikia daugiau Europos lygmeniu priimamų sprendimų, mažiau apsaugos sąlygų ir nacionalinio egoizmo. Todėl itin svarbu nesustoti dėjus šias pastangas. Turime grįžti prie šio klausimo. Tarpvalstybinio lygmens bankininkystę, kuri šiuo metu sudaro daugiau kaip 70 proc. visos veiklos, reikia prižiūrėti. Jai reikia bendros priežiūros sistemos Europos lygmeniu, kuri būtų naudinga bendrų interesų požiūriu.

Šiuo metu išeitis yra šių trijų naujų priežiūros institucijų įsteigimas, ir šiuo momentu tai yra didžiausias jų skaičius. Apskritai tai nėra tobulas sprendimas, nes tarpvalstybinės bankininkystės srityje nacionaliniai interesai vis dar pernelyg skirtingi.

  Andrew Henry William Brons (NI). – Ponia pirmininke, paprasti žmonės krizes vertina kaip katastrofas; Europos Sąjunga krizes vertina kaip galimybę įgauti galios ir tai visada vyksta nacionalinių vyriausybių galios sąskaita.

Valstybės narės praras suverenitetą savo finansų sistemų atžvilgiu. Tiesa, kad Jungtinėje Karalystėje krizė, deja, buvo suvaldyta blogai ir taip įvyko todėl, kad viena po kitos Jungtinės Karalystės Vyriausybės nenustatė pakankamų privačių bankų veiklos kontrolės priemonių.

Bankai nėra įprastos verslo įmonės, kurioms geriausiai tinka reguliavimasis. Jos teikia kreditus, didelę dalį pinigų kiekio apyvartoje, ir jų negalima palikti nereguliuojamam privačiam verslui.

  Burkhard Balz (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, manau, kad šiandien derybų būdu pasiektas kompromisas yra labai svarbus žingsnis toliau plėtojant Europos lygmens finansų priežiūros sistemą. Šį bendrą sėkmingą rezultatą buvo galima pasiekti visų pirma dėl konstruktyviai Tarybai pirmininkaujančios valstybės vestų derybų ir valstybių narių, kurios šioje srityje anksčiau buvo nustačiusios ribas, labai griežtas ribas, bendradarbiavimo. Sukūrėme ne bejėgį subjektą, o agentūras, kurios gali veikti kritiniu momentu. Reikia, kad ateityje esant kritinei padėčiai nacionalinės priežiūros institucijos ne ginčytųsi tarpusavyje dėl įgaliojimų, o priimtų aiškų privalomą Europos institucijų pareiškimą. Galiausiai nepaprastais atvejais ateityje sprendimus priims Europos institucijos. Tai reiškia daugiau atsakomybės.

Atrodo, itin svarbu taip pat ir tai, kad Europos sisteminės rizikos valdybai vadovaus Europos centrinio banko pirmininkas. Kalbant apie pastabas dėl turinio, kurios jau buvo paminėtos, sutinku su pranešėjų nuomone ir norėčiau padėkoti už puikiai atliktą tarpfrakcinį darbą.

  Michel Barnier, Komisijos narys. – (FR) Ponia pirmininke, baigiantis šiai diskusijai norėčiau padėkoti visiems pranešėjams, frakcijų atstovams ir EP nariams, kurie beveik vienbalsiai pritaria šiam kompromisui ir šiam susitarimui.

Norėčiau patvirtinti, kad šios naujos Europos valdžios institucijos ir Europos sisteminės rizikos valdyba nepakeis nacionalinių priežiūros institucijų, tačiau remsis jomis ir sudarys joms sąlygas kartu dirbti geriau,...

(Pirmininkė paprašė tylos)

... sujungs jas į tinklą, sutelks kompetenciją ir patirtį, kad esant reikalui būtų imtasi tinkamų priemonių Europos lygmeniu, kai susiduriama su europinio lygmens rizikomis, ir kartais taikys dar platesnio masto priemones finansų įstaigoms, kurios, kaip sakiau, didžiąja dalimi yra tarpvalstybinės reikšmės.

Ši sistema veiks jūsų ir Tarybos dėka. Kaip jau buvo minėta, ją sukursime žingsnis po žingsnio: spalio mėn. imsimės mokėjimų sistemos SEPA (bendra mokėjimų eurais erdvė) klausimo, vėliau dirbsime ties reglamentu dėl bankų kapitalo, peržiūrėsime Piktnaudžiavimo rinka direktyvą, nagrinėsime kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų klausimą indėlininkų atžvilgiu, spręsime reitingų agentūrų, rizikos valdymo ir, galiausiai, įmonių valdymo klausimus. Štai kokių veiksmų turėsime imtis, nekalbant apie investavimo fondų reguliavimą.

Atliksime šiuos darbus ryžtingai. Atliksime juos taip, kad galiausiai, kaip jau jums, ponios ir ponai, minėjau – ir į tai orientavomės nuo G20 susitikimo – nei vienas finansų subjektas, produktas, rinka ar bet kuri kita teritorija nebus apsaugota ir neišvengs sumanaus reguliavimo ir veiksmingos priežiūros.

Ponios ir ponai, mes turėtume siekti, aš turėčiau siekti, kad kartu įgyvendinę šias priemones, kurioms įgyvendinti nėra daug laiko, nes piliečiai yra budrūs ir daug reikalaujantys ir jie turi visišką pagrindą būti tokie, galiausiai sukurtume pasaulyje geriausią reguliavimo ir priežiūros sistemą. Europa turi pareigą sau kelti aukštus tikslus pasaulyje sukurti būtiną reguliavimo ir priežiūros sistemą. Toks mūsų tikslas ir jis naudingas piliečiams, vartotojams ir pačiai finansų pramonei.

  Didier Reynders, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Ponia pirmininke, gerbiami EP nariai, savo ruožtu norėčiau padėkoti visiems kalbėtojams ir labai didelei daugumai jūsų, kurie parėmėte jums balsuoti pateiktus tekstus. Be to, labai džiaugiuosi matydamas daugelio EP narių parodytą susidomėjimą šiuo klausimu ir finansų priežiūra.

Pirmiausia norėčiau jums pasakyti, kad, kaip keli kalbėtojai mums priminė, kalba eina apie tikrą pirmąją patirtį, įgytą per finansų krizę. Ilgai diskutavome dėl daugelio tekstų, tačiau naujo priežiūros dokumentų rinkinio įgyvendinimas ir nauja Europos sisteminės rizikos valdyba iš tikrųjų liudija mūsų naująją patirtį, kurią Europoje visi kartu įgijome per šią finansų krizę.

Antrasis aspektas, kurį norėčiau pabrėžti, yra tai, kad svarbi proceso pradžia. Kaip ką tik kalbėjo M. Barnier, vykdydami šį procesą įgyvendinsime daug kitų elementų. Reguliavimą ir toliau reikia labai stiprinti ir keli kalbėtojai apie tai kalbėjo. Šitaip tęsime Komisijos, Tarybos ir Parlamento tarpusavio bendradarbiavimą. Bet kuriuo atveju Tarybai pirmininkaujanti Belgija pasiryžusi procese dalyvauti tokiu pat būdu.

Tikiuosi, per artimiausias kelias dienas tikrai padarysime pažangą nagrinėdami direktyvą dėl investavimo fondų, rizikos draudimo fondų ir kitų investavimo fondų. Greitai surengsime diskusiją dėl reitingų agentūrų. Kalbant apie bendradarbiavimą, apie kurį kalbėjo S. Goulard, norėčiau dar kartą jus nuraminti. Jau pasiūlėme, ir visiems šiems pasiūlymams pritarta, kad per neoficialų Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos posėdį Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pirmininkė Sh. Bowles prisijungs prie mūsų vertinant atlikto darbo pažangą.

Nenorėčiau kalbėti ilgiau, nes žinau, kad bus atliekamos svarbios procedūros, tačiau tikrai tikiuosi, kad galėsime padėti balsavime, daugelio vadinamame istoriniu. Bet kuriuo atveju susitiksime su jumis artimiausiomis dienomis ir savaitėmis, o aš tokiu pačiu būdu ir su tokiu pačiu ryžtu pristatysiu kai kuriuos kitus tekstus, kurie bus pateikti jums.

Šiaip ar taip, ačiū visiems, pastaruosius kelis mėnesius dėjusiems pastangas, kad būtų pasistūmėta nagrinėjant šį klausimą, kuris, kaip sakiau, tikrai laikytinas pirmąja svarbia patirtimi, įgyta per finansų krizę.

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  John Bufton (EFD), raštu. – Dabar Briuselis visiškai kontroliuoja bankus, vertybinių popierių biržas ir draudimo įmones, nors priemonės, turėjusios būti priežiūros priemonės, buvo išplėtotos iki įgaliojimų, kurie apima kur kas plačiau negu tik konsultacijas dėl galiojančių sistemų, taip paliekant nacionalines institucijas be įgaliojimų arba tikslo. Jeigu pripažintume, kad Briuselis pernelyg reguliuoja bankus ir vertybinių popierių biržas, finansinių paslaugų atžvilgiu būtų dvi alternatyvos – atsilikti nuo tarptautinių konkurentų arba perkelti pagrindinę savo būstinę į šalis, kuriose netaikomi jokie apribojimai. Pirmuoju atveju Europos investuotojai liktų tamsiajame recesijos laikotarpyje, o likusi pasaulio dalis darytų didelę pažangą. Pasirinkus antrąją alternatyvą rezultatas gali būti kaubojiškos bankininkystės rinka nepasiekiamose užjūrio teritorijose, kur visų pinigams kiltų pavojus. Didžiąją dalį ES reguliavimo kituose sektoriuose lydėjo visiška nesėkmė. Londoną, vieną iš didžiausių Jungtinės Karalystės miestų, kuris yra atsakingas už 80 proc. Europos rizikos draudimo fondų, atidavėme Komisijai. Jeigu taip nutiks su kita klaidingai atliekama Briuselio teisėkūra, Jungtinė Karalystė ir kitos pasaulio šalys gali prakeikti tą dieną, kai buvo leista atlikti tokį įgaliojimų perdavimą.

  Giovanni Collino (PPE), raštu. – (IT) Negalime leisti, kad ant Europos piliečių pečių gultų bankininkystės sistemos, kurioje iki šiol buvo rūpinamasi viskuo, išskyrus jų teisių apsaugą, nesėkmių našta. Taip pat negalime leisti, kad mūsų ekonomikos sistema sutriktų dėl beatodairiško kreditų teikimo.

Mano kolegos iš Biudžeto komiteto ir aš užtikrinome, kad taisyklės, reglamentuojančios naujų stebėsenos ir finansų priežiūros institucijų veiklą ir finansavimą būtų tinkamos ir subalansuotos laikantis Europos biudžeto politikos, kurią vykdant turi būti atsižvelgta į sunkumus, kurių patiria visos valstybės narės. Kita vertus, šie sunkumai būtų dar didesni, jeigu ES neprisiimtų prevencijos priemonių kitos krizės, panašios į šiandieninę, atžvilgiu.

Kiekvienos naujos agentūros nauda labiau nei proporcingai susibalansuos išlaidų, kurių reikia iš pradžių joms sukurti ir vėliau joms veikti, požiūriu. Europos Parlamentas ir Europos liaudies partija (krikščionys demokratai), kurie puikiai vedė derybas, kuriomis pasiektas istorinis susitarimas su Taryba, įneš pokyčių, kurie mokesčių mokėtojams reikš galimybę priklausyti nuo Europos, kuri yra arčiau, Europos, kuri labiau klesti, ir Europos, kuri yra saugesnė.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Tik praėjus maždaug dvejiems metams nuo didelės finansų krizės pradžios Taryba ir Parlamentas pasiekė susitarimą dėl dokumentų rinkinio, kurį jie vadina „finansų priežiūros“ priemonėmis, tačiau kuris iš tikrųjų sumenko iki minimalaus kišimosi į šį sektorių. Be to, tai buvo padaryti pirmiau neatlikus pagrindinių veiksmų, nepriėmus pagrindinių sprendimų šioje srityje, t. y. sprendimo panaikinti mokesčių rojų, nustatyti kapitalo judėjimo mokestį ir panaikinti išvestinių finansinių priemonių rinką. Taip pat nesiūlyta įvesti daugiau demokratijos Europos centriniame banke arba radikaliai pakeisti jo tikslus, kad pirmenybė būtų teikiama darbo vietoms, kuriose būtų paisoma teisių, ir, galiausiai, kad būtų siekiama socialinės pažangos ir viešųjų finansų pusiausvyros.

Tai reiškia, kad pagrindiniai finansinių spekuliacijų mechanizmai tebeveikia rinkoje ir priemonėmis, kurių imtasi, labiau siekiama palengvinti didžiosioms valstybėms ir jų finansinėms grupėms vykdyti valstybių narių, kuriose ekonomika trapesnė, kontrolę, nei sprendžiama finansinės spekuliacijos problema, imantis ją spręsti tiesiogiai ir ją likviduojant.

Be to, turime nepamiršti, kad šis dokumentų rinkinys yra dalis ECOFIN tarybos priimtų priemonių, skirtų išankstiniam nacionalinių biudžetų, įtrauktų į vadinamąjį „Europos semestrą“, patikrinimui. Tokioms priemonėms reikia labai priešintis.

  Iliana Ivanova (PPE), raštu. – (BG) Šiandienos diskusija dėl finansų priežiūros parodė, kad daugelis mūsų Europos labui norime imtis rimtų ekonomikos valdysenos reformų ir turime tam ryžto. Veiksmingiausias būdas kovoti su bet kokia krize – prevencija. Šiandieninis pritarimas pranešimams dėl nepriklausomų Europos priežiūros institucijų reiškia, kad būtent šia linkme investuojame – kuriame geresnes finansų ir ne finansų institucijų priežiūros priemones, kurios ilguoju laikotarpiu užtikrins geresnę ir stabilesnę finansų sistemos apsaugą, gerokai sumažinant krizės tikimybę ateityje. Norėčiau padėkoti visiems pranešėjams ir džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas atkakliai gynė savo poziciją dėl šių priežiūros institucijų nepriklausomybės ir įgaliojimų ir pasitelkdamas jas sukūrė sistemas, siekdamas iš tikrųjų patobulinti galiojantį reguliavimą. Todėl visi turime iki galo ginti Europos piliečių, kuriems atstovaujame, interesus, užtikrindami tinkamą rizikos valdymo pagrindą krizės laikotarpiu.

  Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu. – Europos Parlamentas visada kalbėjo apie būtinybę Europai laikytis vieningos pozicijos tarptautiniu lygmeniu. Unikalus Europos finansų priežiūros dokumentų rinkinys – vienas iš žingsnių šia linkme. Turėdama šį dokumentų rinkinį 27 valstybes nares turinti Europa pagaliau galės dirbti nuosekliau ir solidariau, laikydamasi ekonomikos valdysenos srityje pasauliniu lygmeniu priimtų sprendimų. Dar svarbiau yra tai, kad yra vienintelis būdas, kaip Europa galia sumažinti tarpvalstybinę riziką ir, vėliau, užkirsti kelią neigiamoms ateities finansų krizių pasekmėms arba jas sušvelninti, t. y., turėti integruotą tinklą, kuris nukreipia ir koordinuoja visų lygių subjektų patirtį ir pastangas sukurti ir išlaikyti tvirtą, stabilią ir skaidrią finansų sistemą. Tokia sistema laikoma geriausiu Europos atskaitingumo savo piliečiams pavyzdžiu. Pritariu šiam dokumentų rinkiniui, nes tikiu Europos ateitimi – Europos, kurioje mūsų finansų pramonei nereikia kentėti dėl savo pačios nesaikingumo, ir kurioje mūsų piliečiams nebereikia nukentėti dėl krizės, kuriai galima užkirsti kelią, katastrofiškų, bereikalingų pasekmių.

  Theodor Dumitru Stolojan (PPE), raštu. – (RO) Sveikinu Europos Komisiją, Tarybą ir Parlamentą priėmus taisykles dėl finansų institucijų ir rinkų priežiūros. Europos piliečiams reikėjo žinoti, kad ateityje tokio pobūdžio finansinėms spekuliacijoms, kai, spekuliantų nuomone, yra normalu reikalauti jiems išmokėti uždirbtą pelną, o nuostolius padengia paprasti mokesčių mokėtojai, kelias bus užkirstas. Taip pat Komisijos ir Tarybos prašau sutelkti dėmesį į toliau nurodomą problemą, kylančią iš veiksmingo Europos ekonomikos veikimo: kaip po krizės daugelyje pramonės sričių gali būti pasiekiamas žemas pelningumas arba laviruojama ties nuostolių patyrimo riba, jeigu bankininkystės sektoriuje vėl pranešama apie padidėjusį pelną?

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Finansų reguliavimo ir priežiūros institucijų visame pasaulyje silpnybės tame tikra prasme lėmė sunkumus, kurių patiriame Europos Sąjungoje ir euro zonoje. Būtinybė išgelbėti ekonomiką ir šeimas buvo lemtingas vyriausybių deficito ženklaus padidėjimo veiksnys.

Dokumentų rinkinys, dėl kurio šiandieną diskutuojame, yra konkretus naujos finansų priežiūros struktūros kūrimo Europoje rezultatas, juo įsteigiamos institucijos ir sukuriamos sistemos, kurios skirtos bankininkystės makrolygio rizikos ribojimo priežiūrai – t. y. visai Europos finansų sistemai poveikį turinčių rizikos veiksnių priežiūrai – ir mikrolygio rizikos ribojimo priežiūrai, draudimui ir nekilnojamojo turto rinkai, sukurtų institucijų ir sistemų veikimą koordinuojant su nacionalinių priežiūros institucijų tinklo veikimu.

Taip pat esama kitų sričių, kuriose, tikimasi, Europos priežiūros institucijos prisidės prie finansų stabilumo, visų pirma, vienoje institucijoje sutelkiant ES registruotų kreditų reitingų agentūrų priežiūrą, privalomų techninių standartų skleidimą ir tarpininkavimą nacionalinių priežiūros institucijų konfliktuose.

Be to, ši nauja priežiūros struktūra taip pat gali prisidėti prie sėkmingo naujų Europos Sąjungos mechanizmų, skirtų planavimui, koordinavimui ir priežiūrai ekonomikos, biudžeto ir socialinėje srityse Europos Sąjungoje, veikimo.

  Marianne Thyssen (PPE), raštu. – (NL) Ponia pirmininke, šį istorinį susitarimą galima buvo pasiekti tik dėl puikaus darbo, kurį nuveikė Tarybai pirmininkaujanti Belgija, kuri pritarė Parlamento pozicijai ir pasiekė sėkmingų rezultatų tose srityse, kuriose to nepavyko padaryti kai kurioms kitoms Tarybai pirmininkavusioms valstybėms. Pritardamas pagrindiniams J. de Larosière’io ataskaitos teiginiams Europos Parlamentas užtikrino, kad naujos Europos priežiūros institucijos turėtų pakankamai įtakos. Jos galės nustatyti privalomas priemones finansų institucijoms, kai nacionaliniai reguliuotojai nesiims tinkamų veiksmų, labiau suderinti nacionalinių institucijų tarpusavio pozicijas ir spręsti jų tarpusavio ginčus.

Laimei, šiuo susitarimu galėjome pasiekti kur kas daugiau nei neįpareigojančiu nacionalinių priežiūros institucijų bendradarbiavimu, kuriam iš pradžių teikė pirmenybę didžioji dalis valstybių narių. Kol nebuvo pasiektas susitarimas, galėjome matyti, kokių pasekmių gali sukelti Europos lygmens priežiūras nebuvimas. Nauja priežiūros struktūra geriau apsaugos ne tik bankų klientus, bet taip pat mokesčių mokėtojus.

Vis dėlto šis susitarimas turi ir neigiamų aspektų. Tenka apgailestauti, kad Parlamento prašymas priežiūros institucijas sutelkti vienoje vietoje centrinėje būstinėje Frankfurte, netoli Europos centrinio banko, atmestas. Laimei, Parlamentas galėjo įterpti nuostatą dėl peržiūros, kad praėjus trejiems metams galėsime įvertinti, ar Europos priežiūros institucijoms reikalingi platesni įgaliojimai ir ar institucijų išsklaidymas tinkamas.

  Iuliu Winkler (PPE), raštu. – Sprendimas dėl finansų priežiūros dokumentų rinkinio yra išties labai svarbi priemonė, kuri įrodo, kad ES, atsižvelgdama į krizę, padarė bent kai kurias išvadas. Priežiūros institucijų įsteigimas – labai svarbus žingsnis Europos integracijos linkme ir bendrosios rinkos vystymas.

Dabar pradedamas šios naujos struktūros priemonių įgyvendinimas. Tiesa, naujos priežiūros institucijos veiks koordinuotai kartu su nacionalinėmis priežiūros institucijomis, o ne pakeis jas. Tačiau taip pat tiesa, kad skirtinga valstybių narių reakcija finansų krizės laikotarpiu sutrukdė ES veikti veiksmingiau, koordinuočiau ir aiškiau parodyti vadovavimo savybes.

Taigi man gana aišku, kad konsultacinio pobūdžio įgaliojimų ir neprivalomojo pobūdžio rekomendacijų nepakanka. Siekiant užtikrinti veiksmingesnę bendrąją rinką reikia privalomų taisyklių, suderinto taikymo ir koordinuotos priežiūros. Tokie yra reikalavimai, kuriuos turi atitikti naujos Europos priežiūros institucijos, kad jos galėtų būti institucinis naujos Europos finansų priežiūros struktūros pagrindas. Reikalingas tų pačių reikalavimų laikymasis, kad būtų geriau tenkinami Europos mokesčių mokėtojų interesai.

PIRMININKAVO: Gianni PITTELLA
Pirmininko pavaduotojas

  Pirmininkas. – Laba diena, ponios ir ponai. Kartu su mumis matau labai jauną, vos kelerių dienų asmenį, mažąją Vittoria, L. Ronzulli dukrą. Savo ir, manau, visų šio Parlamento narių vardu norėčiau perduoti linkėjimus L. Ronzulli ir jos dukrai.

  Licia Ronzulli (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, savo dukrą šiandien atsinešiau kaip simbolį ir galvoju apie daugelį moterų, kurios negali mėgautis savo nėštumu, suderinti profesinio ir šeiminio gyvenimo arba dar blogiau – negali būti geriausia mama, kokia tik gali būti.

Šiuo požiūriu norėčiau paprašyti Europos institucijų, pradedant Parlamentu, dėti daugiau pastangų, kad nei vienai moteriai nereikėtų rinktis vieno iš šių dalykų.

  Pirmininkas. – Sveikiname jus dar kartą ir pritariame jūsų nuoširdžiam prašymui.

Dabar pradėkime balsavimą.