Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2010 m. rugsėjo 22 d. - Strasbūras

10. Transatlantiniai santykiai: įvažiavimo į JAV mokestis (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – Tarybos ir Komisijos pareiškimai dėl transatlantinių santykių: įvažiavimo į JAV mokestis.

  Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šią popietę man dar kartą tenka garbė kalbėti vyriausiosios įgaliotinės baronienės C. Ashton, o ne Tarybos, kaip skelbiama ekrane, vardu.

Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos mano, jog labai svarbu užtikrinti, kad jų piliečiai galėtų lengvai keliauti iš vienos Atlanto pakrantės į kitą. Transatlantinis judumas gali būti gerokai supaprastintas, jeigu žmonės galėtų keliauti be vizos ir nemokėdami mokesčio. Nors JAV piliečiai gali atvykti į Šengeno erdvę be vizos, to paties negalima pasakyti apie ES piliečius, norinčius atvykti į Jungtines Valstijas.

Keturios valstybės narės vis dar negali naudotis JAV bevizio režimo programos teikiamais pranašumais, t. y. Bulgarija, Kipras, Lenkija ir Rumunija. Tačiau galime pasidžiaugti tuo, kad balandžio 5 d. Graikija prisijungė prie šios programos. Už šį laimėjimą galime dėkoti Komisijai, kuri iš visų jėgų stengiasi užtikrinti, kad valstybės narės galėtų naudotis beviziu režimu, ir vėliau Tarybai pirmininkausiančioms valstybėms narėms, kurios toliau spręs šį klausimą.

Todėl nuo 2006 m. Komisija kasmet pateikia ataskaitą dėl visų trečiųjų šalių, kurios, pažeisdamos abipusiškumo principą, iš mūsų piliečių toliau reikalauja vizų, nes Europos Sąjunga mano, jog labai svarbu užtikrinti, kad abipusiškumo principas šioje srityje būtų visapusiškai įgyvendintas. Kadangi Europos Sąjunga taiko bevizį režimą tam tikroms trečiosioms šalims, jos turėtų daryti tą patį mūsų piliečių atžvilgiu.

Be to, dėl puikiai suprantamų saugumo priežasčių 2009 m. pradžioje Jungtinės Valstijos nusprendė įdiegti Elektroninę kelionės leidimo sistemą (angl. ESTA), kuri gali būti taikoma tik į Šiaurės Ameriką iš šalies, kuriai taikoma bevizio režimo programa, atvykstantiems keleiviams. Nuo rugsėjo 8 d. kiekvienas toks keleivis turi mokėti 4 USD mokestį, skirtą administravimo išlaidoms, atsirandančioms dėl ESTA įgyvendinimo, padengti. Ši suma mokama papildomai su 10 USD, kuriuos tie patys keleiviai jau turi mokėti pagal Turizmo skatinimo įstatymą. Šiuo tikslu įstaigai pavesta rūpintis turizmo plėtra ir ji finansuojama iš fondo, į kurį mokami šie 10 USD.

Atsižvelgdami į šiuos vėliausius pokyčius, jūs kreipėtės į Komisiją, prašydami nedelsiant patvirtinti poziciją. 2008 m. Komisija pateikė ataskaitą dėl to, ar ESTA turėtų būti prilyginama vizų režimui, ir jos išvada – tuo metu laikina – buvo neigiama, t. y. ji neturėtų būti prilyginama vizų režimui. Kai JAV valdžios institucijos paskelbs galutines taisykles dėl ESTA, Komisija šiuo klausimu pateiks mums savo galutinę ataskaitą. Akivaizdu, kad atliekant vertinimą šio mokesčio mokėjimas bus svarbus veiksnys. Tuomet Taryba, atsižvelgdama į šią ataskaitą, imsis visų būtinų priemonių ir parengs visas, jos manymu, tinkamas rekomendacijas.

Kaip jau supratote, šio papildomo mokesčio įvedimas turi būti pasmerktas. Be to, Tarybai pirmininkaujanti valstybė pritaria ne kartą šiuo klausimu pareikštai Parlamento nuomonei, ypač tai, kuri išdėstyta jo spalio 22 d. rezoliucijos 18 pastraipoje. Nors iš pirmo žvilgsnio šis mokestis gali atrodyti nedidelis, tačiau neturėtume pamiršti, kad jį turi mokėti kiekvienas keliautojas ir kad šeimoms jis kartais gali atrodyti sunkiai pakeliamas.

Todėl manau, kad ši politika yra priešinga Jungtinių Valstijų skelbiamam norui supaprastinti judumą tarp dviejų žemynų ir sudarys tikrų kliūčių ES piliečiams, norintiems keliauti į Jungtines Valstijas.

Baigdamas norėčiau patvirtinti, kad Tarybai pirmininkaujanti valstybė padarys viską, kas nuo jos priklauso, kad padėtų Komisijai susitarti su Jungtinėmis Valstijomis dėl visiško abipusiškumo panaikinant vizų režimą. Dėkoju už dėmesį.

  Maroš Šefčovič, Komisijos pirmininko pavaduotojas. – Pone pirmininke, aš taip pat norėčiau padėkoti O. Chasteliui už jo pastabas ir siūlymą suteikti Tarybos pagalbą, nes sprendžiant tokį svarbų klausimą kaip šis, Tarybos parama labai svarbi.

Atsižvelgdamas į Komisijos poziciją dėl ESTA mokesčio, noriu pabrėžti, kad netrukus po to, kai rugpjūčio 6 d. buvo paskelbta apie šį mokestį, mano kolega Komisijos narė C. Malmström paskelbė pareiškimą, kuriame pareiškė suprantanti, kad šis sprendimas priimtas laikantis prievolių pagal Kelionių skatinimo įstatymą, tačiau labai apgailestaujanti dėl mokesčio įvedimo.

Komisija labai aiškiai išreiškė savo susirūpinimą dėl to, kad šis mokestis nesuderinamas su dažnai Jungtinių Valstijų kartojamu įsipareigojimu supaprastinti transatlantinį judumą ir kad tai bus papildoma našta į Jungtines Valstijas keliaujantiems Europos piliečiams.

ES savo didelį susirūpinimą išreiškė per daugybę susitikimų su JAV Kongresu ir JAV administracija, kai buvo priimamas Kelionių skatinimo įstatymas. Komisija kartu su Tarybai pirmininkaujančiomis valstybėmis ir trečiosiomis šalimis pareiškė daugybę protestų. Savo protestuose Komisija taip pat kritikavo tai, kad mokesčiai taikomi tik tiems keliautojams, kurie keliauja pagal bevizio režimo su JAV programą, ir kad dėl to jis yra diskriminacinio pobūdžio. Be to, keistai atrodo, kad iš užsieniečių reikalaujama mokėti už turizmo į JAV skatinimą, nes tikėtina, kad dėl to keliaujančiųjų į Jungtines Valstijas skaičius sumažės, o ne padidės.

Komisija šiuo metu nagrinėja kitas galimas priemones, kurias būtų galima taikyti Jungtinėms Valstijoms atsižvelgiant į ES abipusiškumo mechanizmo sistemą. Vykstant JAV pradėtoms viešoms konsultacijoms dėl laikinos taisyklės Komisija pateiks JAV oficialius komentarus. JAV federaliniame registre paskelbus galutinę ESTA taisyklę, Komisija, atsižvelgdama į visus galimus pokyčius, parengs galutinį vertinimą.

Komisija prašė, kad šis svarbus klausimas būtų aptartas su visomis valstybėmis narėmis artėjančiame Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdyje spalio 7–8 d. Vėliau ESTA mokesčio klausimas bus iškeltas gruodžio mėn. vyksiančiuose neoficialiuose ES ir JAV teisingumo ir vidaus reikalų vyresniųjų pareigūnų susitikimuose. Komisija, žinoma, praneš Parlamentui apie visus šio proceso etapus ir pareikštus protestus.

Ministras O. Chastel taip pat pakartojo, kaip svarbu, kad Jungtinės Valstijos vizų režimo atžvilgiu ES valstybėms narėms sudarytų vienodas sąlygas. Šiuo atveju norėčiau jums priminti, kad per pastaruosius dvejus metus vizų režimo abipusiškumo mechanizmo srityje padaryta didelė pažanga.

Atsižvelgdamos į Komisijos pastangas pasiekti visišką abipusiškumą su JAV, prie JAV bevizio režimo programos papildomai prisijungė aštuonios valstybės narės – 2008 m. pabaigoje prisijungė septynios valstybės narės, o 2010 m. balandžio mėn. prisijungė Graikija. Politiniu ir techniniu lygmenimis Komisija toliau kelia kuo greitesnio likusių keturių ES valstybių narių – t. y. Bulgarijos, Kipro, Lenkijos ir Rumunijos, – prijungimo prie bevizio režimo programos klausimo svarbą ES.

Galiu patvirtinti, kad Komisija, bendradarbiaudama su Taryba ir vyriausiąja įgaliotine, nuolat reikalaus įtraukti šį klausimą į visų ateityje vyksiančių ES ir JAV susitikimų darbotvarkes.

  Ernst Strasser, PPE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, Parlamento vardu, tačiau tai, žinoma, visų pirma taikoma mano frakcijai, turime pasakyti aiškų „ne“ šiam 14 USD įvažiavimo mokesčiui, „ne“ nepagrįstoms priemonėms, kurias amerikiečiai taiko europiečiams, ir „ne“ šiai vienašališkai europiečių ir amerikiečių santykių įtampai. Negalime tenkintis ataskaitomis, kurias girdėjome. Visai atvirai turiu pasakyti, kad šiuo klausimu apgailestauti nepakanka. Pareiškimas, kad tai diskriminacija, nėra pakankamas.

Šį rytą pats Pirmininkas H. Van Rompuy pasakė, kad vienas pagrindinių partnerių bendradarbiavimo principų yra abipusiškumas. Nenoriu dabar reikalauti, kad su amerikiečiais elgtumėmės taip pat, kaip jie elgiasi su mumis. Tačiau turime aiškiai suprasti, kad šiuo atveju būtina aiški Europos reakcija ir būtent to, t. y. imtis konkrečių priemonių, taip pat turime reikalauti iš Komisijos ir Tarybos. Raginu jus pateikti konkrečių pasiūlymų ir aptarti su Parlamentu šio klausimo sprendimo būdus. Amerikiečiai turi suprasti, kad mes rimtai nusiteikę šiuo klausimu – taip pat kaip ir kitais klausimais, – ir norime, kad su mumis elgtųsi kaip su partneriu, o ne su kažkuo, kuriam sakoma: „Šok“, o šis atsako: „Kiek aukštai?“

  Juan Fernando López Aguilar, S&D frakcijos vardu. – (ES) Pone pirmininke, įsitraukiu į šias diskusijas žinodamas, kad šis klausimas Europos požiūriu dar neišspręstas. Tačiau Parlamentas turi atkreipti dėmesį į tai, kad Jungtinės Valstijos priėmė sprendimą. Tai sprendimas, kuris prieštarauja siekiui, pasinaudojant transatlantiniu dialogu, toliau daryti pažangą stiprinant ne tik komercinius, bet ir visuotinius socialinius bei žmonių mainus, pagrįstus tarpusavio pasitikėjimu ir abipusiškumu.

Negalime leisti taikyti diskriminacinio pobūdžio mokesčio, kuriuo akivaizdžiai prieštaraujama šių mainų skatinimui, kuriuo sukuriama skiriamoji juosta tarp Europos Sąjungos valstybės narių ir daromas tiesioginis poveikis visuomenei. Be to, šiuo mokesčiu prieštaraujama Europos požiūriui į Jungtines Valstijas ir jos bendrapiliečius, požiūriui, kuris ne visada buvo pagarbus atsižvelgiant į siekį stiprinti žmonių ir prekybos ryšius, tačiau dėl kurio visada buvo keliamas dviejų pusrutulių žmonių santykių transatlantinio judumo klausimas.

Todėl, manau, labai svarbu, kad Parlamentas perduotų aiškią žinią tikėdamasis, kad Komisija aktyviai gins Europos poziciją ir prireikus įgyvendins abipusiškumo išlygą. Akivaizdu, kad tai nėra naudinga transatlantiniam dialogui, tačiau taip nusiųstume aiškią žinią, kad mes nepasirengę tik susitaikyti su abipusiškumo nebuvimu skatinant žmonių ir socialinius mainus, kurie vyksta dėl Europos ir JAV oro transporto bendrovių suteikiamo ryšio, žinoma, neminint ekonominio poveikio, kurį abipusiškumo nebuvimas sukeltų rimtai krizei, nuo kurios jau kenčia oro transporto sektoriai abiejose Atlanto pusėse.

  Alexander Graf Lambsdorff, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, Administracija ir Kongresas turi puikių priežasčių atsitraukti ir panaikinti vadinamąjį Kelionių skatinimo įstatymą.

Visų pirma šiek tiek keista (ir Komisija į tai taip pat atkreipė dėmesį) įvesti mokestį turizmui skatinti. Jeigu kelionė į Jungtines Valstijas taps brangesnė, tuomet į tą šalį keliaus mažiau žmonių; keturių asmenų šeimos atveju kalbame apie 40 USD – tai nemaži pinigai daugeliui žmonių. Taip pat atrodo šiek tiek absurdiška, kad iš visų šalių būtent Jungtinės Valstijos turėtų apmokestinti žmones, kuriems neatstovaujama diskusijose. Apmokestinimas be atstovavimo, manau, Amerikos istorijoje atliko tam tikrą vaidmenį, todėl manau, kad jie turėtų tai prisiminti.

Antra, ar Amerika taps patrauklesnė priversdama žmones mokėti daugiau? Aš taip nemanau. Jungtinės Valstijos yra patraukli šalis; čia esama populiarių pavadinimų, pvz., Josemitis, Didysis Kanjonas, Evergleidsas, Česapyko įlanka, Bostonas, Niujorkas, Vašingtonas ir San Franciskas. Žmonės atvyksta bet kokiu atveju; jiems nebūtina skatinti turizmo tokiu būdu, kokį jie siūlo.

Dabar, nepaisant šių pastabų, dar yra keletas rimtų politinių klausimų, kuriuos, mūsų manymu, taip pat reikia išspręsti. Manau, jog visiškai nepriimtina tai, kad norint sumokėti mokestį galima naudotis tik Jungtinėse Amerikos Valstijose registruotų įmonių kreditinėmis arba debetinėmis kortelėmis. Nemanau, kad tai priimtina. Be to, šių duomenų išsaugojimas ir patikrinimas Jungtinėse Valstijose gali atrodyti nepriekaištingai, jeigu tai būtų susiję tik su konkrečiu kelionės kontrolės tikslu, tačiau Vidaus saugumo departamentas turi įgaliojimus šiuos duomenis pareikalavus perduoti kitoms Amerikos valdžios institucijoms, užsienio valdžios institucijoms ir net transporto bendrovėms. Duomenų apsaugos užtikrinimo požiūriu tai taip pat nepriimtina.

Komisija ir Taryba dabar turi rasti tinkamus atsakymus. Manau, kad artimiausiame ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikime šis klausimas turėtų būti sprendžiamas. Manau, kad abipusiškumas, nors šiuo atveju ir apgailėtinas, yra sveikintinas, ir manau, kad abi šalys turėtų bendradarbiauti siekdamos skatinti žmonių tarpusavio ryšius, o ne juos pasunkinti.

  Jan Philipp Albrecht, Verts/ALE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, šiandien diskutuojame dėl visuotinio 14 USD mokesčio, taikomo visiems, kurie atvyksta į Jungtines Valstijas. Visų pirma atrodo, kad esama tam tikro prieštaravimo tarp, viena vertus, bevizio režimo programos, kuria siekiama supaprastinti asmenų keliones iš Europos Sąjungos į Jungtines Valstijas ir atvirkščiai, ir, kita vertus, visiems Europos piliečiams nustatytos pareigos perduoti savo asmens duomenis per ESTA ir keliaujant mokėti papildomą mokestį.

Žinoma, turime gerbti savo partnerių amerikiečių ir ypač Kongreso sprendimus, tačiau tai nepanašu į pasitikėjimo ir bendradarbiavimo ženklą. Kiek tai susiję su sienų apsauga ir veiksmingomis saugumo priemonėmis, ES ne kartą įrodė norinti, kad viskas pavyktų, nors kartais tai sukeltų didelių problemų mūsų pačių vertybėms ir piliečiams. Kaip dėl teisės laisvai judėti, kai kalbame apie sienų kontrolę? Kaip dėl teisės į nekaltumo prezumpciją, kai kalbame apie saugumo priemones? O kaip dėl duomenų apsaugos ir teisės į žalos atlyginimą, kai kalbame apie asmeninės informacijos rinkimą?

Jeigu kalbėtume tik apie 14 USD mokestį, tai nebūtų tokia rimta problema, tačiau JAV vidaus saugumo departamentas iš keliautojų susirenka ne tik ESTA duomenis, t. y. daugybę kontaktų, tapatybės duomenų ir slaptos informacijos. Jie taip pat nori gauti prieigą prie Keleivių pavardžių įrašų (angl. PNR) kelionių agentūrų rezervavimo sistemose, kuriose praktiškai pateikiama informacija apie tai, kas su kuo miega! Labai blogai, kad Komisijos narė C. Malmström dar nesuprato, jog taip naudojantis PNR duomenų baze smarkiai pažeidžiamos piliečių teisės ir tai negali būti pateisinama ES teise.

Problema tampa dar sudėtingesnė, kai sužinome, kad 14 USD mokestį reikia mokėti su viena iš keturių pagrindinių kreditinių kortelių, kurias išdavusios visos įmonės yra įsikūrusios JAV teritorijoje. Savęs klausiu, kaip jūs užtikrinsite, kad šios milžiniškos duomenų bazės netaptų su kelionių operacijomis nesusijusių tyrimų objektu, bent jau tol, kol galios Patriotinis įstatymas? Taip pat klausiu Komisijos ir Tarybos, ar jos supranta, kad priimdami JAV nustatytas privalomas taisykles Europos piliečiams jau pažeidžiame ES teisę?

Komisija ir Taryba, ir jūs, brangūs kolegos, taip pat turite pareigą apsaugoti Europos piliečių teises ir Europos teisę. Tai taikoma ir transatlantiniams santykiams su JAV.

  Marek Henryk Migalski, ECR frakcijos vardu. – (PL) Nenoriu viso dėmesio skirti iki šiol vykusioms diskusijoms; šiuo atveju turiu omenyje mokėjimo klausimą, paties mokesčio klausimą arba galimybės panaudoti tokiu būdu gautą informaciją ir duomenis klausimą. Norėčiau pakalbėti apie svarbiausią dalyką. Kalbu apie tai, kad Europos Sąjungoje ir taip pat Parlamente stengiamės užtikrinti, kad visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms būtų taikomos vienodos sąlygos. Deja, šiuo klausimu, šioje srityje, Amerika mūsų atžvilgiu to nedaro, todėl kai kurioms valstybėms narėms vis dar taikomas vizų režimas, nors daugumai jų šis režimas panaikintas. Manau, kad ne tik Parlamento, bet ir visų Europos Sąjungos institucijų pareiga užtikrinti, kad visoms valstybėms narėms, nepaisant jų įstojimo į Europos Sąjungą datos, būtų taikomos vienodos sąlygos. Sakau tai ne tik savo šalies, bet ir visų 2004 m. į Europos Sąjungą įstojusių valstybių piliečių vardu ir vadovaudamasis jų interesais.

  Rui Tavares, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, tai iš tikrųjų nepaprastas reginys. Susiduriame su abipusiškumu, kuris yra asimetriškas. Na, tuomet, jeigu jis asimetriškas, tai nėra tikras abipusiškumas. Susiduriame su pertekline registracija. Tačiau galiausiai jau reikalaujame, kad europiečiai pateiktų keleivių pavardžių įrašų duomenis ir SWIFT duomenis, be to, dabar prašome, kad į Jungtines Valstijas keliaujantys europiečiai iš pradžių užsiregistruotų; ir susiduriame su turizmo mokesčiu, kuris, kaip ką tik pasakė A. G. Landorff, visiškai nesuderinamas su tikslu stiprinti turizmo ryšius su Jungtinėmis Valstijomis.

Tačiau mūsų kritika Jungtinėms Valstijoms dėl to, ką jos daro, yra beprasmė. Galiausiai Jungtinės Valstijos – kuri, beje, yra šalis, kurią pažįstu ir kuria labai žaviuosi, – daro tai, ką jų išrinktų atstovų sprendimu būtina daryti. Manau, kad didesnės problemos šaknys slypi Europos Sąjungoje, o ne JAV.

Visų pirma manau, kad tai – mūsų diplomatinės tarnybos mentaliteto problema. Visai neseniai, kai mūsų delegacija dėl SWIFT reikalų nuvyko į Vašingtoną, matėme, kad Europos misija Vašingtone daugiau laiko praleido bandydama užglaistyti ir atsiprašyti dėl Europos Parlamento balsavimo SWIFT klausimu, o ne aiškindama priežastis, dėl kurių kyla sunkumų 500 mln. Europos piliečių.

Tai – solidarumo nebuvimo problema, nes jeigu viena valstybė narė nesinaudoja beviziu režimu, kitos valstybės narės turėtų dėl to kovoti kartu su ja. Tai taip pat abipusiškumo problema, tačiau kitokia prasme, nei ta, kuri čia buvo vartojama iki šiol.

Čia kalbame apie abipusiškumą, tarsi jis turėtų nusileisti iš dangaus, tarsi turėtume jo prašyti. Nieko tokio, tačiau mes taip pat galime sukurti abipusiškumą. Kitos šalys tai daro. 2007 m. per Kalėdas, kai Jungtinėse Valstijose esantiems Brazilijos piliečiams buvo sugriežtinti saugumo reikalavimai, Brazilija taip pat netrukus sugriežtino savo saugumo reikalavimus į Braziliją atvykstantiems JAV piliečiams, ir Jungtinės Valstijos iš karto atšaukė reikalavimus.

Europa turi dažniau taip elgtis, jeigu nori būti gerbiama vedant transatlantinį dialogą.

  Elmar Brok (PPE). – (DE) Pone pirmininke, pone O. Chastel, pone Komisijos nary, norėčiau pateikti tik keletą papildomų komentarų. Kaip žinote, esu Delegacijos ryšiams su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis pirmininkas, ir mes daug diskutavome dėl vizų režimo panaikinimo. Taip pat diskutavome dėl jų panaikinimo Rumunijai, Bulgarijai ir kitoms panašioms šalims. Vietoj jo buvo sukurtas naujos rūšies vizų režimas, kuriam esame tokie nuolaidūs, kad leidžiame amerikiečiams gauti neįtikėtinai išsamią prieigą prie mūsų piliečių duomenų ir galiausiai dabar už tai dar mokame mokestį. Šie mokesčiai taip pat bus panaudoti Amerikos turizmo pramonės reklamai kurti. Manau, kad tai unikalus verslo modelis, kurį amerikiečiai čia pristato, t. y. priversti ir vartotojus tiesiogiai mokėti už reklamą. Šį verslo modelį taip pat pasiūlysiu savo gimtosios šalies regiono turizmo įstaigoms. Manau, kad tai neįtikėtina įvykių eiga.

Žinoma, tai taip pat susiję su nepakankamu Europos Parlamento ir Kongreso bendravimu, nes priešingu atveju kuriant prasmingą dialogą tokių dalykų būtų galima išvengti. Be to, gali būti, kad Taryba ir Komisija nesprendžia šių klausimų ryžtingai, ir manau, – šiuo atžvilgiu sutinku su kitų narių išreikšta nuomone, – kad kartais gali būti naudinga vien užsiminti apie abipusiškumą.

Apgailestavimas, kad mums tai nepatinka, ir daugybė pareikštų protestų tik silpnina mūsų padėtį, nes tuomet mūsų niekas rimtai nevertins. Tuomet iš tikrųjų galime teigti, kad aukštai kilę, žemai puolėme. Todėl dar kartą raginu Tarybą ir Komisiją, taip pat vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją spręsti šį klausimą taip, kad Vašingtone taip pat būtų pastebima, jog ši Europos Sąjunga yra tikra jėga.

  Saïd El Khadraoui (S&D). – (NL) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, manau, kad jūs per daug atsargūs. Jūs nenorite daryti aiškių pareiškimų, nes dar neparengtas aiškus susitarimas, tačiau šiuo metu mūsų piliečiai jau moka šį mokestį. Tai, žinoma, nepriimtina. Jūs turite labai aktyviai įsikišti.

Kaip jau daugybę kartų minėjo prieš mane kalbėję mano kolegos Parlamento nariai, pribloškia tai, kad JAV valdžios institucijos nerado geresnio atsakymo į klausimą, kaip pritraukti daugiau turistų, kaip tik priversti tuos pačius turistus mokėti papildomą 14 USD mokestį. Šį mokestį sudarantys 4 USD iš esmės skirti Elektroninės kelionės leidimo sistemos (angl. ESTA) išlaidoms padengti. Kitais žodžiais tariant, jie nenori JAV mokesčių mokėtojams perkelti įprastų išlaidų; užuot tai darę, jie perkelia jas europiečiams.

Tai yra pirmas didelis nukrypimas nuo visų įvairių aviacijos mokesčių arba oro uostų mokesčių, kuriuos taip pat įvedėme daugelyje valstybių narių, pvz., visai neseniai Vokietijoje. Apgailestauju dėl šių vienašališkų daugelio valstybių narių priemonių; iš tikrųjų esu linkęs pritarti europiniam požiūriui sprendžiant šį klausimą, pagal kurį geriausiu atveju taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tokius aspektus kaip atitinkamų skrydžių išorės išlaidos. Tačiau tai yra visiškai skirtingas dalykas. Europoje dėl diskriminacijos nekyla jokių klausimų: kiekvienas apmoka sąskaitą, o JAV atveju ją apmokame tik mes. Be to, 900 000 europiečių kiekvieną mėnesį pakartotinai registruojasi ESTA.

Taip pat turime išsamiai išnagrinėti, ar taikant šią priemonę neprieštaraujama bevizio režimo programai. Iš esmės ši programa reiškia, kad abiejų žemynų žmonėms nereikia kreiptis dėl vizos su visomis susijusiomis išlaidomis. ESTA laipsniškai tampa vizos pakaitalu. Būtent tai ką tik minėjo ir E. Brok. Todėl paprašysiu į tai žiūrėti rimtai, nedelsti ir nusiųsti mūsų partneriams Jungtinėse Valstijose aiškų griežtą signalą, kad tai nepriimtina; kad tai nepriimtinas vienų elgesio su kitais būdas. Todėl reikėtų išnagrinėti visas alternatyvas, ir jeigu amerikiečiai neketina nusileisti, savaime suprantama, turėsime apsvarstyti galimybę taikyti tokias pat priemones.

Atsižvelgdamas į tai, galiu trumpai priminti A. Tajani pastangas atgaivinti Europos turizmo politiką. Lisabonos sutartyje šiuo klausimu Europos lygmeniu mums suteikta daugiau galių. Galbūt būtų visai neblogas sumanymas artimiausiais mėnesiais šiuo klausimu pasidalyti mintimis.

  Paweł Robert Kowal (ECR). – (PL) Pone Komisijos nary, manau, E. Brok taip pat pamiršo, kad ir Lenkijos piliečiams vis dar reikia vizų keliaujant į Jungtines Valstijas, ir tai labai sunku suprasti. Pasinaudodamas proga norėčiau paprašyti imtis veiksmų sprendžiant šį klausimą, nes tai rimtas klausimas. Tačiau nuostata, kad vizų režimas yra tik procedūrinis klausimas, nuostata, kad vizų režimo ir kitų keistų ir nepagrįstų mokesčių problema yra galimybė šiek tiek pamankštinti raumenis Parlamente protestuojant prieš Jungtines Valstijas, manau, taip pat yra netinkamas požiūris.

Žmonės nesupranta vizų reikšmės šiuolaikiniame pasaulyje, jeigu mano, kad vizų režimo klausimas tėra procedūrinis arba politinių peštynių priežastis. Jokia kita bendradarbiavimo priemonė negalėtų būti svarbesnė. Todėl norėčiau kreiptis į Komisijos narį ir šio Parlamento narius prašydamas pagerinti santykius su Kongresu. Mes, kaip Europos Parlamento nariai, turime teisę kreiptis į Kongresą ir daryti spaudimą, kad jie laikytųsi visiškai kitokio požiūrio vizų režimo klausimu. Vizų režimas sudaro kliūčių piliečiams, ir tikrovėje tai yra viena didžiausių politinių kliūčių, trukdančių transatlantiniam bendradarbiavimui. Kol to nesuprasime, mūsų pastangos bus bergždžios.

  Jaromír Kohlíček (GUE/NGL). – (CS) Ponios ir ponai, anksčiau uoste būdavo sutinkami į Jungtines Valstijas plaukiantys pilni keleivių laivai. Tai buvo tuo metu, kai XIX a. pabaigoje mano senelis taip pat keliavo jūra. Šiandien norėdamas apsilankyti Jungtinėse Valstijose moku kažkokį keistą mokestį. Šis mokestis turi būti kažkuo pagrįstas, tačiau įtariu, jog jį moku tam, kad galėčiau būti stebimas. Šis įtarimas dar labiau stiprėja, kuo atkakliau Jungtinių Valstijų derybininkai reikalauja perduoti dažnai neskelbtinus duomenis apie asmenis, atvykstančius iš Europos Sąjungos. Trumpai tariant, tai nėra kokios nors patikros, kontrolės ar vizos išdavimo klausimas. Praktiškai dėl to asmuo atsiduria tarp milijono asmenų, kurie yra stebimi, nes nėra tinkamos perduodamos informacijos apsaugos. Kas tuomet nutinka tiems neskelbtiniems duomenims? Vienas Dievas težino. Tai tik įprasti dviejų vadinamųjų lygiaverčių partnerių santykiai.

Jungtinės Valstijos imasi tam tikrų priemonių, o Europos Sąjungai sudėtinga nuspėti, ar ji apskritai turėtų reaguoti ir kaip ji turėtų tai daryti. Paprastai šių derybų rezultatai nėra visiems priimtini ir, pvz., Atvirosios oro erdvės susitarimas su Jungtinėmis Valstijomis yra akivaizdžiai naudingas tik vienai pusei. Suprantu, kad abiejų partnerių ekonominiai interesai dažnai visiškai atsispindi skirtinguose sektoriuose sudaromuose arba nesudaromuose susitarimuose. Tačiau nesuprantu, kodėl iš anksto nebuvo konsultuojamasi dėl priemonių, kurių buvo imtasi, ir sunkiai suprantu, kaip tokios priemonės galėtų būti naudingos Europos Sąjungos piliečiams. Tikiu, kad pasibaigus deryboms nebus nustatytas joks vizų režimas ir nebus reikalaujama anketų, kuriose prašoma išsamiai aprašyti mano prosenelių šeiminę padėtį.

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Sugriovus betonines sienas ir spygliuotųjų vielų užtvaras, kurios Vakarų Berlyną skyrė nuo Rytų Berlyno ir dalijo Europos žemyną į rytų rezervatą ir vakarinę dalį, naiviai tikėjomės, kad tai buvo paranojiškų režimų, kurie užkirto kelią laisviems žmonėms laisvai bendrauti, pažinti pasaulį ir keliauti, eros pabaiga.

Žinome, kad laisvė keliauti ir žmonių tarpusavio pažinimas padeda žmonėms iš skirtingų pasaulio kampelių, civilizacijų ir kultūrų įveikti išankstinį nusistatymą, panaikina jų nežinomybės baimę ir skatina tautų tarpusavio pasitikėjimą. Nežinau, kas atsitiko mūsų draugams iš Amerikos. Jie visada gynė laisvę ir demokratiją, tačiau galbūt jie išprotėjo. Pietinėje dalyje prie sienos su Meksika jie pradėjo statyti tokias tvoras, kokias europiečiai visai neseniai sugebėjo sugriauti. Jie kaskart nustato daugiau administracinių ir techninių kliūčių į jų šalį atvykstantiems lankytojams. Ponios ir ponai, kuo tai baigsis? Galbūt Prezidentas B. Obama to nesupranta, tačiau iš šalies atrodo, kad Amerikos administracija bando paversti JAV aptvertu visiškai uždaru sodu, pilną paklusnių laimingų žmonių, panašų į Šiaurės Korėjos Kim Jong-ilo režimą. Norėčiau tikėti, kad taip nėra, ir todėl galbūt turėtume savo draugams amerikiečiams paaiškinti, kad mokestis ir asmens duomenų šnipinėjimas, kurio jie reikalauja už tai, kad lankomasi jų šalyje, yra paprasčiausiai didelė gėda tokiai laisvės ir demokratijos supervalstybei kaip Jungtinės Amerikos Valstijos.

  Simon Busuttil (PPE). – (MT) Esu kilęs iš vienos tų šalių, kuriai prieš tam tikrą laiką kelionėms į Jungtines Valstijas buvo panaikintas vizų režimas. Kai kurioms šalims panaikinus vizų režimą, netrukus tapome kito, kitaip vadinamo vizų režimo, kurį nustatė Jungtinės Valstijos, liudytojais, t. y. vizų režimas, kuris vadinamas ESTA ir už kurį žmonės vis dar turi mokėti. Iš pradžių mums teigė, kad tai kainuotų dešimt dolerių; dabar mums sakoma, kad tai kainuoja keturiolika dolerių, tačiau nėra garantijos, kad vėliau ši suma nedidės. Tai nepriimtina, nes tai – kitas vizų režimas. Tikiuosi, kad Europos Komisija supras, jog tai yra vizų režimas, ir vertins jį kaip vizų režimą. Tačiau esama antros priežasties, dėl kurios tai buvo neigiamas sprendimas ir pokytis: jis atsirado labai nepalankiu metu. Jis atsirado tuomet, kai šiame Parlamente mes ką tik balsavome dėl SWIFT susitarimo ir ištiesėme Jungtinėms Valstijoms bendradarbiavimo ranką. Manau, kad Jungtinių Valstijų reakcija, užuot buvusi teigiama, atsižvelgiant į šį susitarimą ir mokestį, pasirodė esanti neigiama. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad esama daugybės klausimų, pvz., PNR ir visuotinis susitarimas dėl duomenų apsaugos, kuriuos dar turės spręsti šis Parlamentas. Manau, svarbu, kad bet koks mūsų ir Jungtinių Valstijų bendradarbiavimas turėtų būti pagrįstas pasitikėjimu; kol jis nebus grindžiamas pasitikėjimu, negalėsime pasiekti patenkinamų ir teigiamų rezultatų abiejų žemynų piliečiams.

  Corina Creţu (S&D). – (RO) Aš taip pat manau, kad įvažiavimo į Jungtines Valstijas mokesčio įvedimas yra apgailėtinas. Tai yra priemonė, kuria prieštaraujama Jungtinių Valstijų įsipareigojimui palengvinti transatlantinį judumą. Tačiau nemanau, kad Europos Sąjunga atsakydama imsis tokių pat veiksmų prieš JAV piliečius. Nereikia už piktą mokėti piktu. Būtent todėl manau, kad sprendimą turime rasti pradėdami dvišalį dialogą. Šiuo atžvilgiu būtent Europos Komisija įsipareigojusi dėti daugiau pastangų, kad pagerintų santykius su Jungtinėmis Valstijomis.

Deja, be šio nesąžiningo mokesčio, yra dar kita kai kurioms Europos Sąjungos valstybėms narėms Jungtinių Valstijų vienašališkai nustatyta diskriminacinio pobūdžio priemonė, kuria daromas neigiamas poveikis transatlantiniam bendradarbiavimui ir pasitikėjimui. Keturių ES šalių – Rumunijos, Bulgarijos, Lenkijos ir Kipro – piliečiams vis dar reikia gauti kelionės į Jungtines Valstijas vizą. Deja, mūsų šalių piliečiai negali laisvai keliauti į Jungtines Valstijas. Ypač liūdina tai, kad nuo 2009 m. liepos mėn. galiojantys Jungtinių Valstijų teisės aktai laipsniškai pašalino galimybę kai kurioms iš šių šalių prisijungti prie bevizio režimo programos tuo metu, kai atmetamų paraiškų rodiklis išlieka pagrindine kliūtimi panaikinti privalomą reikalavimą taikyti vizų režimą. Atsižvelgdama į tai, kad ši atmestų paraiškų proporcija, griežtai tariant, priklauso nuo JAV atstovų sprendimo, manau, kad iš JAV pusės reikia papildomų pastangų siekiant skaidresnio vizų išdavimo proceso. Būtent dėl to aš taip pat pritariu tam, ką pasakė Pirmininko pavaduotojas, ir noriu dar kartą paprašyti, kad Komisija toliau siektų užtikrinti vienodų nediskriminacinio pobūdžio sąlygų taikymą visiems Europos Sąjungos piliečiams, taip pat ir tiems, kurie gyvena šalyse, kurioms vis dar keliamas reikalavimas turėti įvažiavimo į Jungtines Valstijas vizą. Kolegos Parlamento nariai, neteisinga ir liūdna, kad šį vizų režimo klausimą išsprendusios valstybės pamiršo šį diskutuojamą klausimą ir apie Europos Parlamento oficialius susitarimus su JAV valdžios institucijomis. Taip pat manau, kad reikalingas didesnis solidarumas, o ne vietinio egoizmo demonstravimas.

  Jim Higgins (PPE). – Pone pirmininke, sutinku su visais komentarais dėl neigiamo šios konkrečios priemonės poveikio. Šis 14 USD mokestis, kuris mokamas kartą per dvejus metus, taikytinas šalims, kurios su Jungtinėmis Valstijomis palaiko gerus santykius. Vyko labai geros derybos dėl atviros oro erdvės, informacijos apie keleivius mainų ir t. t., tačiau tai sukelia neigiamus padarinius, nes iš esmės tai, apie ką kalbame, yra naujo vizų režimo įvedimas.

Tai – vizų režimo problema, kaip sakė S. Busuttil: net ir vaikai, kuriems nereikalingi bilietai, turi gauti patvirtintą kelionės leidimą. Šioje srityje sutinku su Komisija, kad tai apgailėtina ir nesuderinama su Jungtinių Valstijų įsipareigojimu palengvinti transatlantinį keliavimą.

Tiesą sakant, nustačius tokį naują vizų režimą – kai Jungtinių Valstijų Senatas įvedė mokestį bandydamas sustabdyti jo šalies lankytojų skaičiaus mažėjimą – buvo sukurta naujų kliūčių tuo metu, kai iš tikrųjų stengėmės jų atsikratyti. Didžioji šių pinigų dalis bus panaudota Jungtinių Valstijų, kaip atostogų šalies, reklamai. Tačiau manau, kad tai iš tikrųjų atbaidys keliautojus nuo noro vykti į šią šalį.

Pvz., mano šalies ryšiai su Jungtinėmis Valstijomis yra seni: 40 mln. Jungtinėse Valstijose gyvenančių žmonių yra airių kilmės, ir tarp mūsų šalių vyksta aktyvi prekyba. Dažniausiai žmonės nemokės šios sumos.

Iš esmės pagrindinis teisės aktų tikslas – padidinti valstybės iždą ir didinti Jungtinių Valstijų, kaip turizmo šalies, patrauklumą. Prezidentas B. Obama teigia, kad užsienio lankytojai išleidžia 120 mlrd. USD bei išlaiko milijoną darbo vietų ir kad taikant šią priemonę bus gauti papildomi 4 mlrd. USD ir sukurta 40 000 naujų darbo vietų.

Manau, kad susidursime su visiškai priešingu poveikiu, nes 44 proc. respondentų internetu atliktoje Telegraph Travel apklausoje nurodė, jog dėl mokesčio jie apsispręstų nekeliauti į Jungtines Valstijas. Remdamasis ta apklausa, manau, kad tai sukels neigiamų padarinių, kad tai turės neigiamą poveikį ir kad tai pakenks Jungtinėms Valstijoms ir jų turizmo pramonei.

  Ioan Enciu (S&D). – (RO) Transatlantiniai santykiai yra Europos užsienio politikos prioritetas. Judumas yra pagrindinė Europos pilietybės sąvokos dalis, kaip tai nustatyta Pagrindinių teisių chartijoje ir Sutartyse. Visi Europos piliečiai vienodomis sąlygomis naudojasi teise laisvai keliauti Šengeno erdvėje ir teise į judumą trečiosiose šalyse, taip pat ir naujųjų valstybių narių piliečiai. Atsižvelgdami į visa tai, toliau reiškiame nusivylimą dėl nepagrįsto draudimo milijonams Europos piliečių iš keturių valstybių narių, tarp jų ir Rumunijos, naudotis Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų specialios judumo partnerystės teikiamais pranašumais.

Kolegos Parlamento nariai išreiškė savo susirūpinimą dėl ESTA sistemos, dėl kurios iš tikrųjų vėl įvedamas įvairių rūšių vizų režimas visiems Europos piliečiams, skatinimo. Mokestis susijęs ne tik su 14 USD mokėjimu, bet ir su Europos Sąjungos piliečių asmens duomenų rinkimu. JAV vidaus saugumo departamentas šiuo metu atlieka šio mokesčio (vizos režimo) taikymo vertinimą. Komisija kartu su JAV administracija privalo rasti sprendimą, kad tai pašalintų. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad delsimas priimti sprendimą šiuo klausimu gali sukelti nenumatytų padarinių kitais klausimais, susijusiais su transatlantiniais saugumo ir judumo santykiais, kurie šiuo metu sprendžiami, pvz., būsimas ES ir JAV susitarimas dėl PNR informacijos. Jeigu JAV administracija neketina panaikinti mokesčio, mes remsime Komisiją, kai ji imsis reikalingų priemonių, siekdama taikyti abipusiškumo principą visiems į Europos Sąjungą keliaujantiems piliečiams pagal pagrindinį Europos Sąjungos vizų režimo politikos principą.

  Wim van de Camp (PPE). – (NL) Pone pirmininke, sekdamas savo kolegos E. Broko pavyzdžiu taip pat norėčiau dar kartą pasakyti, kad esame tikrai įsipareigoję išlaikyti gerus santykius su Jungtinėmis Valstijomis. Europa bendradarbiauja su Jungtinėmis Valstijomis daugelyje sričių ir galime tuo didžiuotis.

Mano antra pastaba: sutinku su visų savo kolegų Parlamento narių nuomonėmis ir pritariu visiems klausimams, kurie jau buvo užduoti; tikrai nedaug ką galiu pridėti. Svarbu, kad Komisija ir galbūt Taryba greitai atsakytų į šiuos klausimus. Tačiau apgailestaujame, kad JAV vyriausybė ėmėsi šio vienašališko veiksmo, ir kas nors galėtų pagrįstai pradėti diskusiją, ar tai iš tikrųjų tik 14 USD mokesčio klausimas. Ar turistai jį moka už vizą, ar už Coca-Cola Vašingtone, vargu ar tai klausimo esmė: esmė yra ta, kad su Europa elgiamasi šiek tiek nepagarbiai. Daugybė kalbų dėl SWIFT ir pan., o po to – šis vienašališkas veiksmas.

Komisija šiandien turi aiškiai pasakyti, ką ji padarė. Šiais laikais pranešimas apie politinį tyrimą Europos Parlamentui nebedaro įspūdžio. Mes paprasčiausiai norime žinoti, ką jūs pasakėte JAV vyriausybei ir kodėl negalėjote užkirsti tam kelio. Be to, aš iš tikrųjų jaučiuosi dar labiau įžeistas dėl to, kad tai buvo nustatyta vienašališkai, atsižvelgiant į bendradarbiavimo su Jungtinėmis Valstijomis mastą. Klausimas dėl mokėjimo būdo jau buvo užduotas, tačiau jūs neturėtumėte jo užduoti iš pradžių, jeigu nenorite šio mokesčio.

  Janusz Władysław Zemke (S&D). – (PL) Padėtis tokia, kad šiame Parlamente esama narių iš tų valstybių narių, kurių piliečiams nereikia turėti įvažiavimo į Jungtines Valstijas vizos. Tačiau, deja, šiame Parlamente taip pat yra narių iš tų valstybių narių, pvz., Lenkijos, kuriose reikia kreiptis dėl Amerikos vizos. Lenkijoje ši viza gaunama po ilgos procedūros, kuri, deja, kartais yra ir žeminanti. Mano šalies piliečiai moka daugiau nei 100 USD, kai gauna vizą, tačiau jie turi sumokėti ir tada, kai viza jiems neišduodama. Todėl mums svarbiausias dalykas yra Europos solidarumas. Mums svarbu, kad Europos Parlamentas, Europos Komisija ir Taryba aiškiai pasakytų, jog visiems Europos Sąjungą sudarančių valstybių piliečiams bus taikomos visiškai vienodos sąlygos. Malonu, kad Europos Komisija ir Taryba apie tai kalba ne tik čia, Europoje, tačiau tokio požiūrio vis dažniau laikomasi susitikimuose su Jungtinių Valstijų administracija.

Tačiau Parlamente verta užduoti sau šį klausimą: ką mes, kaip Europos Parlamento nariai, galime kartu padaryti, kad išspręstume šių valstybių narių piliečių problemą? Manau, kad šiuo atveju svarbiausi yra mūsų ryšiai su Jungtinių Valstijų Kongresu, nes sprendžiant vizų režimo ir mokesčių politikos klausimus JAV teisinėje sistemoje lemiamą vaidmenį atlieka JAV Kongresas. Taip pat norėčiau išreikšti didelį pasitenkinimą, kad pirmą kartą Komisijos ir Tarybos atstovai sako, kad jie gali matyti šviesą tunelio gale ir kad yra galimybė, jog gana greitai tokių valstybių, kaip Lenkija, piliečiams nereikės vizų į JAV.

  Monika Hohlmeier (PPE). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, vėliau dalyvausime priėmime, skirtame Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų santykių stiprinimui. Ypač svarbu, kad tai vyksta šiandien, o ne kurią kitą dieną. Tuomet visi turėsime galimybę pasakyti ambasadoriui tai, į ką atkreipėme dėmesį šioje plenarinėje sesijoje. Privalome pasinaudoti galimybe padaryti tai asmeniškai.

Jungtinės Amerikos Valstijos šiuo metu visai nepalengvina mūsų darbo ir tai taip pat nepadeda mūsų draugystei. Daugeliu klausimų susidarau įspūdį, kad tai, ką matome, veikiau atrodo nerangu, nei primena pasirodymą gerų manierų politinėje scenoje.

Vien 14 USD iš tikrųjų nėra lemiamas veiksnys. Tačiau jeigu tris vaikus turinti šeima nori apsilankyti Jungtinėse Amerikos Valstijose, tuomet tai tampa didele suma ir galiausiai gali jiems užkirsti kelią vykti į šią šalį. Be viso to, jeigu turite pateikti internete išsamią informaciją apie tai, kuriomis oro linijomis keliaujate, kur keliaujate, kokiame viešbutyje apsistojate, ir, be to, jeigu turite nurodyti savo kreditinės kortelės numerį, kyla daugybė klausimų, kam visa tai reikalinga. O jei dar išgirsite kai kurių gerų pažįstamų, ištisas valandas turėjusių laukti Amerikos oro uostuose ir iškęsti nemandagų saugumo kontrolės pareigūnų elgesį, pasakojimus, tuomet kartais užduosite sau klausimą, ar Jungtinės Amerikos Valstijos iš tikrųjų supranta, kad daugelyje sričių šiuo metu ji su savo pačios draugais elgiasi pernelyg nemandagiai ir galbūt tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į tai, ko žmonėms iš tikrųjų reikia ir ką jie turi daryti, reikalaujama iš tikrųjų per daug.

Be to, atsižvelgdama į mūsų glaudžius transatlantinius santykius, turiu pasakyti, kad mūsų santykiai su Jungtinėmis Valstijomis yra glaudūs. Tačiau tai taip pat turėtų reikšti, kad su mumis atitinkamai elgiamasi. Raginu Komisiją ir jus, pone M. Šefčovičiau, aiškiai reikalauti užtikrinti bevizį režimą toms valstybėms narėms, kurioms šiuo metu jis netaikomas, ir jeigu į tai nebus tinkamai reaguojama, tuomet prašau reikalauti įgyvendinti šį abipusiškumą. Tai nėra principo akis už akį klausimas, tačiau turime derėtis vienodomis sąlygomis ir negalime sau leisti, kad su mumis elgtųsi taip pat, kaip feodalinis žemvaldys elgiasi su savo baudžiauninkais. Mes nesame baudžiauninkai; mūsų padėtis yra lygiavertė.

  Marian-Jean Marinescu (PPE). – (RO) Europos Vadovų Taryba paskutinio susitikimo išvadose užsiminė, kad transatlantiniai santykiai pagrįsti bendromis vertybėmis. Tikrovė yra tokia: JAV piliečiai gali laisvai atvykti į ES teritoriją. Europos Sąjunga patvirtino PNR ir SWIFT, taip pat susitarimus dėl Europos piliečių asmens duomenų. Kai kuriems Europos piliečiams vis dar reikia kelionės į Jungtines Valstijas vizų. Be to, imami visų į Jungtines Valstijas vykstančių Europos piliečių pirštų atspaudai nepaisant to, ar jie turi vizą, ar ne. Europos piliečiai privalo internete nurodyti savo kelionės tikslą ir nuo visai neseniai turi sumokėti 14 USD atvykimo į Jungtines Valstijas mokestį.

Nematau, kur yra bendros vertybės. Manau, kad Europos Sąjunga artimiausiame aukščiausiojo lygio susitikime lapkričio mėn. privalo pateikti prašymą panaikinti vizų režimą visiems Europos piliečiams ir abiejose Atlanto pusėse taikyti vienodas sąlygas.

  Evelyn Regner (S&D). – (DE) Pone pirmininke, pone O. Chasteli, Komisijos nary, 14 USD kelionės į Jungtines Valstijas mokestis sukelia neigiamų padarinių transatlantiniams santykiams ir turėtų būti panaikintas dėl kelių priežasčių. Dėl jo kelionės bus brangesnės. Jis yra diskriminacinio pobūdžio ir jis tiesiog nedraugiškas.

Ypač apgailėtina tai, kad šias išlaidas galima sumokėti tik kreditine kortele JAV vidaus saugumo departamento interneto svetainėje. Ką daro žmonės, kurie neturi kreditinės kortelės? Ar į Jungtines Valstijas gali keliauti tik kreditines korteles turintys žmonės? Kaip ir dauguma pirmiau kalbėjusiųjų, jaučiuosi sumišusi dėl to, kad ES piliečių kreditinės kortelės duomenys bus perduoti.

Šiuo klausimu Europos piliečiai iš tikrųjų nusivylę. Jie tikisi, kad Europos Komisija ir Taryba šiomis aplinkybėmis parodys savo tvirtą poziciją. Prašau, veikite kaip pasitikintys europiečiai ir prireikus taikykite abipusiškumo principą.

  Alfreds Rubiks (GUE/NGL) . – (LV) Ačiū, pone pirmininke. Nemanau, kad JAV administracijai, kuri kas dieną išleidžia milijardus karui, reikia pinigų. Ne pinigų, bet prieigos prie naujų, papildomų duomenų, kuriuos buvo ir tebėra galima gauti naudojantis SWIFT programa – duomenų apie mūsų piliečius. Iš vienos ir kitos pusės JAV administracijos ir Kongreso naudai noriu parodyti, kas mūsų dvišaliuose santykiuose yra tikrasis vadovas. Turiu asmeninės patirties: Europos Parlamente vykstant diskusijoms dėl SWIFT programos, JAV ambasadoriaus Latvijoje patarėjas pasinaudojo laisve pakviesti mane – Europos Sąjungos, Europos Parlamento narį – atvykti ir su juo susitikti, siekdamas aptarti kai kuriuos klausimus ir daryti man poveikį dėl to, kaip turėčiau balsuoti. Turiu rimtą pagrindą manyti, kad tai nėra susiję su pinigais. Latvijoje yra daugybė žmonių, kurių giminaičiai gyvena Jungtinėse Valstijose. Jie taip pat yra mano rinkėjai. Jie nebus laimingi, jeigu šiuo atveju neginsime jų interesų. Ačiū.

  Maroš Šefčovič, Komisijos pirmininko pavaduotojas. – Pone pirmininke, garbingieji nariai, dėkoju jums už jūsų komentarus ir paramos žodžius, kurie, tikimės, padės parengti konstruktyvias mūsų diskusijų su Jungtinėmis Valstijomis šiuo labai sudėtingu klausimu išvadas.

Pirmiausia norėčiau užtikrinti Parlamento narius, kad mes nagrinėjame visas įmanomas priemones prieš Jungtines Valstijas, atsižvelgdami į ES abipusiškumo mechanizmo sistemą, taip pat ir galimybę nustatyti ES ESTA (Elektroninė kelionės leidimo sistema), dėl kurios, kaip žinote, šiuo metu atliekama galimybių studija. Žinoma, pranešime jums apie rezultatus ir galimus pasiūlymus ateičiai.

Atsižvelgdamas į tai, ar šis mokestis galėtų būti suprantamas kaip paslėptas vizos mokestis, turiu pasakyti, kad pagal Komisijos 2008 m. gruodžio mėn. atliktą išankstinį vertinimą dėl dabartinės ESTA, kaip nustatyta preliminarioje galutinėje taisyklėje, šiame etape ESTA negali būti prilyginama prašymų išduoti Šengeno vizą tvarkai, kaip apibrėžta Bendruosiuose konsuliniuose nurodymuose, kurie dabar vadinami Vizų kodeksu.

Atsižvelgdamas į Komisijos reakciją į naująsias Jungtinėse Valstijose taikomas ESTA taisykles, šiuo atveju vėlgi norėčiau jums pranešti, kad oficialias pastabas ir galutinį vertinimą pateiksime iš karto po to, kai JAV federaliniame registre bus paskelbta galutinė taisyklė dėl ESTA. Žinoma, gerai suprantame pažeidžiamumą, susijusį su asmens duomenų rinkimu ir asmens duomenų apsauga, ir tai yra vienas svarbiausių Komisijos prioritetų.

Kalbant apie būsimus diplomatinius ir politinius veiksmus, norėčiau jums pranešti, kad Komisija jau paprašė Tarybai pirmininkaujančios valstybės įtraukti šį klausimą į artimiausią TVR tarybos posėdį spalio mėn., ir esu tikras, kad kituose ES ir JAV teisingumo ir vidaus reikalų vyresniųjų pareigūnų neoficialiuose susitikimuose gruodžio mėn. mokesčio klausimas bus iškeltas.

Atkreipiau dėmesį ir visiškai suprantu garbingųjų narių, kurie atstovauja toms šalims, kurių piliečiams, keliaujantiems į Jungtines Valstijas, vis dar taikomas vizų režimas, nuolatinį susirūpinimą, ir norėčiau juos užtikrinti, kad mes nuolat darysime spaudimą, kad tos likusios keturios ES valstybės narės kuo greičiau prisijungtų prie JAV bevizio režimo programos.

Šį klausimą šiais metais balandžio mėn. Madride vykusiuose vėliausiuose ES ir JAV vyresniųjų pareigūnų neoficialiuose susitikimuose iškėlė Komisijos narė C. Malmström. Tai taip pat buvo pagrindinė jos pokalbio Vašingtone tema praėjus dviem mėnesiams, ir tai, žinoma, yra klausimas, kuris bus iškeltas visais politiniais lygmenimis, ir darysime spaudimą, kad ši problema būtų greitai išspręsta.

Apibendrinant leiskite reaguoti į E. Broko komentarus. Tiesą sakant, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad iš tikrųjų būtų labai naudinga, jeigu Parlamentas aktyviau bendrautų su savo kolegomis iš JAV, nes, kaip visi žinome, ESTA mokesčio projektą ir vizų režimo politiką formuoja JAV Kongresas, ir jūsų parama bei pagalba sprendžiant šį klausimą iš tikrųjų būtų labai vertinga.

  Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, keletas apibendrinančių žodžių ir jums pasakysiu, kad po mūsų diskusijų dabar pasidarė dar aiškiau, jog Europos Sąjunga, siekdama pagerinti transatlantinį judumą, privalo tęsti darbą su Amerikos valdžios institucijomis. Todėl, pone pirmininke, man malonu, kad Jungtinių Valstijų ambasadorius Europos Sąjungoje dalyvavo daugelyje mūsų diskusijų. Manau, kad tai yra ženklas, rodantis, jog Jungtinės Valstijos klausėsi mūsų diskusijų.

Vis dar yra keturios valstybės narės (ir Komisija mums tai primins ataskaitoje dėl vizų režimo abipusiškumo), kurių piliečiai, norėdami nuvykti į Jungtines Valstijas, turi gauti vizą. Ši padėtis negali būti toleruojama atsižvelgiant į bevizį režimą, kuriuo naudojasi JAV piliečiai lankydamiesi Šengeno erdvėje. Todėl Tarybai pirmininkaujanti valstybė padarys viską, kas nuo jos priklauso, kad padėtų Komisijai bandant panaikinti šią padėtį.

Be to, privalome daryti viską, kad išlaikytume kelionių į Jungtines Valstijas išlaidas kuo mažesnes, ar tai būtų turistinės, verslo, ar misijų vykdymo kelionės. Prašom būti tikrais, kad Tarybai pirmininkaujanti valstybė toliau rems Europos Sąjungos darbą su Amerikos valdžios institucijomis.

Iš karto po to, kai Komisija šį rudenį pateiks ataskaitą dėl vizų režimo abipusiškumo, atsižvelgiant į jos galutinį vertinimą dėl Elektroninės kelionės leidimo sistemos (angl. ESTA) ir Amerikos valdžios institucijoms paskelbus galutines taisykles, Taryba nuspręs, kokių atitinkamų priemonių reikėtų imtis.

(Posėdis sustabdytas 17.20 val. ir atnaujintas 18.00 val.)

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  George Sabin Cutaş (S&D), raštu. – (RO) 2009 m. spalio 22 d. Europos Parlamento rezoliucijoje Jungtinių Valstijų buvo prašoma visiems ES piliečiams taikyti vienodas sąlygas pagal visiško abipusiškumo principą. Tačiau keturios šalys, t. y. Rumunija, Bulgarija, Lenkija ir Kipras, dar neįtrauktos į bevizio režimo programą. Be to, Jungtinės Valstijos įvedė kelionės leidimo išdavimo ES piliečiams mokestį, kuris taikomas nuo 2010 m. rugsėjo 8 d. Manau, kad Europos Komisijos pareiga – suteikti didesnį prioritetą savo santykiams su Jungtinėmis Valstijomis sprendžiant vizų išdavimo abipusiškumo klausimą ir kartu siekti, kad visiems ES piliečiams būtų taikomos vienodos sąlygos.

PIRMININKAVO: Miguel Angel MARTÍNEZ MARTÍNEZ
Pirmininko pavaduotojas