Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2010 m. spalio 6 d. - Briuselis

9. Iškilmingas posėdis - Rytų Timoras

  Pirmininkas. – Sveiki atvykę į Europos Parlamentą, pone Prezidente. Sveiki vėl atvykę po 18 metų.

Kitas klausimas – kalba, kurią pasakys Rytų Timoro Demokratinės Respublikos prezidentas José Ramos-Horta.

Man didelė garbė ir malonumas pasveikinti prezidentą José Ramosą-Hortą. Kai kurie iš jūsų šiame Parlamente prisimenate jo vizitą prieš 18 metų. Tąkart jis mūsų Žmogaus teisių pakomitetyje kalbėjo apie padėtį Rytų Timore. Tuo laiku laisvas Rytų Timoras vis dar buvo tik planuose ir tik keletas drąsių žmonių, opozicijos lyderiai, galėjo puoselėti tokius fantastiškus planus. Būdamas opozicijos atstovas ir aktyvus narys, jis mums čia, Europos Parlamente, buvo aktyviausias laisvo Timoro gynėjas ir jo vizijos plėtotojas. Buvo parengtas penkių punktų taikos planas: išvesti Indonezijos kariuomenę, atkurti žmogaus teises, paleisti politinius kalinius, išlaipinti Jungtinių Tautų pajėgas ir galiausiai surengti referendumą, kuris buvo planuojamas 1999 m. Demokratinė visuomenė pritarė šiam didžiam planui. 1996 m. prezidentui José Ramosui-Hortai ir Carlosui Felipe Ximenesui Belo buvo suteikta Nobelio premija, o po trejų metų dabartiniam Rytų Timoro ministrui pirmininkui Xananai Gusmão mes patys paskyrėme Sacharovo premiją.

1999 m. Rytų Timore vykusiame referendume pasiektas rezultatas – pritarta Timoro nepriklausomybei. Tai buvo sudėtingo kelio pradžia – reikėjo panaikinti skurdą, padėti sutaikyti Rytų Timorą, o tai nebuvo lengva, taip pat sukurti patikimas institucijas, galiausiai dirbti piliečių labui ir kurti pilietinę visuomenę. Europos Parlamentas tvirtai rėmė prezidento ir Rytų Timoro institucijų darbą. Visos nepriklausomybės teisės atkurtos po trejų metų, 2002 m. J. Ramoso-Hortos vizija ir patirtis svarbi, ir ne tik Rytų Timore. Šiandien J. Ramos-Horta keliauja, aplanko daugelį besivystančių šalių daugelyje žemynų ir parodo žmonėms, kad yra kelias, kad neturtingos šalys turi išeitį, kad jos gali pradėti iš naujo ir užtikrinti savo piliečiams geresnį gyvenimą ir geresnę ateitį.

Pone Prezidente, su dideliu malonumu jus šiltai sveikinu ir norėčiau pakviesti jus išsakyti savo nuomonę.

  José Ramos-Horta, Rytų Timoro Demokratinės Respublikos prezidentas. – Pone pirmininke, ponios ir ponai, savo pastabas pradėsiu anglų kalba, tada pereisiu prie portugalų kalbos, tada vėl prie anglų.

Galėčiau į jus kreiptis penkiomis Europos kalbomis, bet to nedarysiu, nes pats susipainiosiu, tad apsistosiu prie dviejų: anglų ir portugalų.

Esu dėkingas už teisę kreiptis į šią didingą instituciją, įkūnijančią turtingą Europos kultūrų įvairovę, jos demokratinę politinę kultūrą ir institucijas. Mano susižavėjimas Europa ir jūsų sukurtomis institucijomis, keliu, kurį nuėjote nuo susiskaldymo, lenktyniavimo ir karų iki vienybės, partnerystės ir taikos, demokratijos, įtraukties ir gerovės, taip pat susižavėjimas jūsų giliu tikėjimu tautų solidarumu, privertė mane, Nobelio taikos premijos laureatą, 2008 m. Nobelio taikos premijai nominuoti Europos Sąjungą ir Europos Komisiją.

Viename pasaulio gale didžiulę įtaką daro ir šešėlį meta vienintelė išlikusi supervalstybė. Kitame gale – Azija, kur šešėlį meta ir likusią regiono dalį nustelbia du augantys Azijos gigantai. Tarp jų gali būti nutiestas Europos tiltas – tiltas, galintis sujungti visus partnerystei taikos ir gerovės labui. Ši įtraukties Europa driekiasi nuo nuostabių Portugaliją skalaujančių Atlanto krantų iki senojo žemyno pakraščių, kur prasideda Azija.

Čia kalbėdamas, esu itin dėkingas šiai didingai institucijai, daugeliui garbingų jos narių, Europos Komisijai, ypač jos Pirmininkui, mūsų draugui José Manueliui Durão Barroso, kuris daugiau kaip tris dešimtmečius rėmė mūsų ilgą kovą už laisvę.

Būdamas jaunas politikas ir diplomatas, pirmiausia – Portugalijos valstybės sekretorius, tada užsienio reikalų ministras, vėliau – ministras pirmininkas, jis buvo išmintingas ir aistringas Rytų Timoro, taip pat Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos gynėjas.

Tačiau neatlikčiau savo pareigos, jeigu nepadėkočiau daugeliui kitų Europos Parlamento narių, daugelio jų čia jau nėra dėl nenumaldomos senatvės, nuo kurios niekas negalime pabėgti.

Ką mums suteikė ši institucija – visos jos politinės įvairovės, kairės ir dešinės, atstovai – tai forumas, jūs mums suteikėte forumą, kai niekas kitas neleido išgirsti mūsų balso.

Pvz., visoms partijoms priklausantys Europos Parlamento nariai iš Portugalijos dešimtąjį dešimtmetį dalį savo algų skyrė asmeniui, kuris šiandien yra mūsų užsienio reikalų ministras, dr. Zacariasui da Costai. Jis penkerius metus čia atstovavo Timoro pasipriešinimo judėjimui ir būtent Europos Parlamento nariai iš Portugalijos, atstovaujantys tiek kairiesiems, tiek dešiniesiems, kas mėnesį suteikdavo mums šiek tiek finansinės paramos, kad čia, Briuselyje, išlaikytume veikiantį biurą.

Būtent ši institucija pirmą kartą pasaulyje mums išdavė pasą, tapatybės kortelę, kad galėtume atstovauti Rytų Timorui Parlamente ir ginti Rytų Timoro reikalą.

Taigi, grįždamas čia, visiems jums jaučiu didžiulį dėkingumą.

Dabar leiskite pereiti prie portugalų kalbos, aptarsiu Tūkstantmečio vystymosi tikslų klausimą, kaip mums sekasi savo šalyje ir kokios pagalbos sau ir kitiems tikimės iš tarptautinės bendruomenės.

, Rytų Timoro Demokratinės Respublikos prezidentas. – (PT) 2000 m. Rytų Timoras nebuvo nepriklausoma šalis ir tik 2004 m., pateikdami pirmąją ataskaitą dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų, užsibrėžėme pirmuosius tikslinius rodiklius.

Pastaruosius trejus metus Rytų Timoras tikrai gyveno taikiai, todėl ekonomika tvirtai augo daugiau kaip 12 proc. per metus; per pastaruosius dvejus metus 9 proc. sumažėjo skurdas; sumažėjo kūdikių ir jaunesnių nei penkerių metų vaikų mirtingumas, o 2015 metams užsibrėžti tikslai jau pasiekti; mokyklų lankomumas nuo 65 proc. 2007 m. padidėjo iki 83 proc. 2009–2010 m.; suaugusiųjų neraštingumas laipsniškai mažinamas vykdant bendrą Rytų Timoro ir Kubos programą.

Prognozuojame, kad neraštingumas Rytų Timore bus panaikintas per dvejus ar trejus metus. Apie 30 proc. šalies biudžeto skiriama visuomenės sveikatai ir švietimui. Šis didžiulis pokytis – atkaklaus valstybinio socialinių programų finansavimo, pvz., tiesioginio pinigų pervedimo pagyvenusiems žmonėms, našlėms, neįgaliesiems ir veteranams, taip pat ryžtingų pastangų plėsti kultivuojamus plotus ir didinti maisto gamybą, rezultatas.

Baigiame rengti savo 2010–2030 m. strateginio vystymosi plano gaires, kurias įgyvendindami galėsime žmones išlaisvinti iš šimtmečius trukusio skurdo ir iki 2030 m. padidinti jų gyvenimo lygį iki aukštesniosios vidurinės klasės lygio.

Mūsų naftos išteklių valdymo klausimu džiaugiuosi galėdamas pažymėti, kad 2010 m. liepos 1 d. ataskaitoje Rytų Timoras Kasybos pramonės skaidrumo iniciatyvos pagrindu buvo įvardytas kaip pirmasis Azijoje ir trečiasis pasaulyje pagal pelno, gaunamo iš dujų ir naftos, dydį, skaidrumą ir valdymo veiksmingumą.

Apie 30 proc. mūsų parlamento narių yra moterys. Vykdomojoje valdžioje moterys vadovauja finansų, teisingumo, socialinio solidarumo ir kt. ministerijoms, Respublikos vyriausioji prokurorė irgi yra moteris. Turime nuolatinį Jaunimo parlamentą, kurio 130 narių ką tik išrinkta visoje šalyje. Į šį parlamentą išrinktų jaunų žmonių amžius – 12–17 m. Visada norėjome, kad Jaunimo parlamente būtų lyčių pusiausvyra. Taigi mūsų lūkesčiai buvo netgi viršyti: Jaunimo parlamentą sudaro 68 merginos ir 62 vaikinai.

Rytų Timoras didžiuojasi priėmęs vieną iš humaniškiausių konstitucijų pasaulyje, kurioje mirties bausmė uždrausta, o ilgiausia laisvės atėmimo bausmė yra 25 metai: nuosprendžių iki gyvos galvos mes nevykdome. Ratifikavome visas pagrindines tarptautines žmogaus teisių sutartis. Dvi ataskaitas dėl sutarčių jau pateikėme atitinkamoms institucijoms ir toliau dėsime pastangas siekdami dar labiau įtvirtinti visų pagarbą žmogaus teisėms, laisvei ir orumui. Mūsų konstitucijoje pripažįstama tarptautinės teisės viršenybė prieš nacionalinius įstatymus; kitaip tariant, mūsų įstatymai privalo atitikti tarptautinę teisę.

Jums leidus, dabar pereisiu prie anglų kalbos.

Dabar aptarsiu klimato kaitos klausimą – žinoma, labai paviršutiniškai, nes laikas ribotas.

Nors tiesa, kad prie pasaulio aplinkos blogėjimo daugiausia prisidėjo turtingieji ir galingieji, pripažįstame, kad mokslo, technologijos ir pramonės pažanga per pastaruosius 200 metų davė didžiulės naudos visiems, net jei ta nauda paskirstyta nelygiai.

Vis dėlto mes, besivystantis pasaulis, neturėtume visos kaltės už planetai padarytą žalą suversti turtingiesiems ir galingiesiems. Turime pripažinti, kad mes irgi esame atsakingi už miškų, ežerų, upių ir jūrų niokojimą. Azija nė kiek ne mažiau nei JAV ar Europa privalo stengtis užkirsti kelią klimato katastrofai. Mes sudarome beveik pusę planetos gyventojų. Vien tai reiškia, kad smarkiai eikvojame žemę, mineralus, miškus ir vandenį. Siekdami modernizuoti savo ekonomiką ir pagerinti šimtų milijonų Azijos neturtingųjų gyvenimą, naudojame vis daugiau iš Žemės planetos išgautos energijos. Daugelis augančios ekonomikos Azijos valstybių dabar jau keliasi per vandenynus ieškodamos energijos kitur – Afrikoje ir Lotynų Amerikoje.

Todėl Rytų Timoras, bendradarbiaudamas su Maldyvais – dvi mažiausios Azijos šalys – ragina parengti bendrą Azijos tvaraus vystymosi darbotvarkę, grindžiamą aplinkos apsauga ir atkūrimu, žemėtvarka ir vandentvarka, sveikata ir švietimu visiems, skurdo ir neraštingumo panaikinimu.

Kreipiuosi į turtinguosius ir galinguosius. Turtingieji ir galingieji turėtų savęs paklausti, ar jie tesėjo prieš TV kameras duotus pažadus ir ar anksčiau vykdyta politika buvo veiksminga sprendžiant nepakankamo išsivystymo ir didžiulio skurdo klausimus.

Gerokai per dažnai besivystančiųjų šalių lyderiai kaltinami už tai, kad nepakankamai gerina mūsų žmonių gyvenimą, nors iš turtingųjų neva gavome dosnią paramą vystymuisi.

Tačiau pagalbos teikėjai irgi turėtų sąžiningai ir kritiškai išnagrinėti politikos priemones. Žinome, kad vyrai ir moterys JAV, Europos ir Japonijos gatvėse mums – vargingesnių pasaulio regionų gyventojams – jaučia nuoširdų solidarumą, tačiau pagalbos teikėjai turi supaprastinti ilgą, varginančią, pernelyg gausią, išteklius švaistančią, nereikalingą dokumentinę biurokratiją, visus mūsų šalyse skandinančią ir atgrasančią nuo veiklos.

(Plojimai)

Pagalbos teikėjai kiekvieną savo žadėtą dolerį turi investuoti į kaimo plėtrą, žemės ūkį, apsirūpinimą maistu, vandenį ir sanitarinių sąlygų gerinimą, kelius, sveikatą ir švietimą. Siekdami stiprinti nacionalines institucijas ir demokratiškai išrinktus lyderius, pagalbos teikėjai turi teikti daugiau sektorinės paramos biudžetui, kad šios institucijos ir lyderiai galėtų teikti paslaugas ir priartinti plėtrą prie žmonių.

Apmaudu, kad tik kelios turtingos šalys pasiekė tikslą 0,7 proc. bendrojo nacionalinio produkto skirti paramai vystymuisi. Kartu dosnūs pažadai, duoti tarptautinių konferencijų rampos šviesoje – stovint greta kino žvaigždžių ir roko atlikėjų – dažniausiai pamirštami iškart, kai tik nusileidžia Holivudo uždangos ir užgęsta prožektoriai.

Dar apmaudžiau matyti, kaip greitai ir lengvai randama dešimtys milijardų dolerių žlugusiems bankams, draudimo bendrovėms, sukčiavusioms nekilnojamojo turto agentūroms ir atgyvenusiai automobilių pramonei remti ir kaip dešimtys milijonų dolerių priedų išmokami nekompetentingiesiems ir sukčiams, atsakingiems už finansinį nuosmukį, tačiau dešimtys prašymų turtingiesiems teikti daugiau paramos užsienio valstybių vystymuisi atsimuša į didelį pasipriešinimą.

Manome, kad vienas iš protingų ir sąžiningų būdų padėti nuo finansinio nuosmukio padarinių kenčiančioms šalims – nurašyti mažiausiai išsivysčiusių šalių (MIŠ) ir mažose salose esančių besivystančiųjų valstybių skolą ir pertvarkyti šalių skolininkių, kurios susiduria su milžiniškais vidaus ir išorės sunkumais – nestabilumu, klimato kaita ir ekstremizmu, skolą daugelyje pasaulio vietų, ypač Pietų Azijoje ir Afrikos Didžiųjų ežerų regione.

Rytų Timoro padėtis palanki, nes mes neturime nė vieno cento užsienio skolos, tad mūsų raginimas jums nėra savanaudiškas. Beje, atsivertę 2010 m. valstybių ekonomikos metraštį – mažaformatį variantą – rasite įdomių duomenų. Rytų Timoras šiandien turi didžiausią perviršį pasaulyje pagal procentus nuo BVP ir nė vieno cento užsienio skolos. Nepaisant to, mes solidarizuojamės su šalimis, ne vieną dešimtmetį gyvenusiomis skolon, kurios šiandien nepajėgia grąžinti ir kurios įkaitais tapo šimtai milijonų žmonių. Jeigu buvo įmanoma beveik per naktį sutelkti milijardus dolerių žlugusiems bankams ir draudimo bendrovėms gelbėti, tai reikia turėti ir moralinę pareigą bei politinės išminties rasti daug mažesnę sumą, reikalingą norint įvykdyti išsivysčiusių šalių įsipareigojimus trečiojo pasaulio neturtingiesiems, ištaisyti tam tikrą šiandien pasaulyje vyraujančią neatitiktį.

Šiandien čia reikšdamas gilų dėkingumą jums – Europos Parlamentui, Europos lyderiams ir visiems mūsų vystymosi partneriams, taip pat noriu nuolankiai pripažinti mūsų pačių nesėkmes ir ribotas galimybes. Mes, Rytų Timoro ir daugelio besivystančiojo pasaulio šalių gyventojai, turėtume ne apsikeisti vaidmenimis ir skaityti Vakarams pamokslus už tai, kad jie mums daug dešimtmečių irgi skaitė pamokslus, o pasižiūrėti į save veidrodyje ir sąžiningai atsakyti į savo pačių klausimus. Ką mes patys padarėme, kad šimtus milijonų savo gyventojų išlaisvintume iš itin didelio skurdo? Tai galime padaryti. Galime pasiekti geresnių rezultatų ir Rytų Timore, ir kitur.

Per pastaruosius trejus metus padarėme didžiulę pažangą. Mūsų šalis nepriklausoma dar tik aštuonerius metus. Jums pateikiau kai kuriuos duomenis, bet esama daugelio kitų sričių, kurių laimėjimų neįmanoma apibrėžti kiekybiškai. Jie neišmatuojami, bet ne mažiau svarbūs. Sugebėjome užgydyti mūsų visuomenės žaizdas, sutaikyti atskiras bendruomenes ir užgydyti mūsų ir Indonezijos, su kuria mus sieja tragiška 24 metų istorija, santykių žaizdas. Šiandien Rytų Timoras ir Indonezija palaiko geriausius santykius, kokius galima įsivaizduoti tarp dviejų kaimynių. Sugebėjome užmegzti ryšius su visu regionu. Užmezgėme diplomatinius santykius su daugiau kaip 100 šalių. Tai – kiekybiškai neapibrėžiami, neišmatuojami laimėjimai. Nors 24 okupacijos metai padarė gilių žaizdų, mūsų žmonės niekam nejaučia neapykantos.

Tai – mūsų požiūris ir įsitikinimai. Esame ryžtingai nusiteikę patenkinti savo gyventojų lūkesčius ir padėti jiems pasiekti taikią ir klestinčią ateitį.

Telaimina mus visus visagalis gailestingasis Dievas.

(Plojimai)

  Pirmininkas. – Labai jums dėkoju, pone Prezidente.

Prieš aštuoniolika metų, būdamas Rytų Timoro opozicijos lyderis, parodėte didelę drąsą ir puikią viziją. Šiandien esate laisvos, demokratiškos, nepriklausomos šalies prezidentas.

Sveikinu, Prezidente, ir linkiu viso ko geriausio jūsų šaliai ir jūsų tautai. Ačiū už kalbą.

(Plojimai)

PIRMININKAVO: ROBERTA ANGELILLI
Pirmininko pavaduotoja