Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2010 m. spalio 6 d. - Briuselis

10. Pasaulinė kovos su mirties bausme diena (diskusijos)

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – Tarybos pareiškimas Komisijos pirmininko pavaduotojos / ES vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai vardu dėl Pasaulinės kovos su mirties bausme dienos.

Prieš perduodama žodį O. Chasteliui perskaitysiu ištrauką iš EP nariams adresuoto Sakineh vaikų laiško. Jį man atsiuntė organizacija AKI International – konkrečiai diskusijoms dėl Pasaulinės kovos su mirties bausme dienos.

Čia ištrauka: „Norėtume jums padėkoti už pastangas ir dėmesį, kurį skyrėte mūsų motinos Sakineh bylai. Pirmiausia norėtume paprašyti jūsų moralinės paramos. Vienintelė mūsų viltis lieka tarptautinė bendruomenė ir todėl prašytume Europos Parlamento pasinaudojant visomis turimomis priemonėmis ryžtingai įsikišti ir padėti mūsų motinai. Maldaujame nepalikti mūsų ir išklausyti mūsų prašymą padėti. Galiausiai, tikėdamiesi, kad primityvios bausmės – užmėtymas akmenimis ir korimas – bus visam laikui panaikintos visame pasaulyje, siunčiame jums šilčiausius linkėjimus.

  Olivier Chastel, Catherine Ashton (Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai) vardu. – (FR) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, kaip ką tik sakė pirmininkė, šiame Parlamente vyriausiosios įgaliotinės baronienės C. Ashton vardu kalbu Pasaulinės kovos su mirties bausme dienos, taip pat Europos kovos su mirties bausme dienos proga.

Kaip žinote, su mirties bausmės taikymu susijęs vaizdas pasaulyje vis dar labai įvairus. Didžioji dalis valstybių šiandien pritaria jos panaikinimui arba teisiškai, arba praktiškai, ir tai, kad šių valstybių toliau daugėja, teikia pasitikėjimo. Iš tikrųjų, daugelyje šalių matome aiškią tendenciją mirties bausmės panaikinimo ir taikymo apribojimo link.

Vis dėlto įvykdomų mirties nuosprendžių ir jos taikymo procedūrų skaičius visame pasaulyje, deja, kelia nerimą: 5 679 mirties bausmės įvykdymo atvejai, apie kuriuos pranešta 2009 m. – tai 5 679 atvejais per daug. O kai mirties bausmę vis dar taiko 58 šalys ir teritorijos, mūsų darbas anaiptol dar nebaigtas.

Be to, visi žinome, kad visur, kur mirties bausmė dar taikoma, kyla didelių tarptautinių normų ir standartų laikymosi problemų, ypač kai reikia mirties bausmės taikymo sričiai priskirti tik sunkiausius nusikaltimus, į ją neįtraukiant nepilnamečių nusikaltėlių ir užtikrinant sąžiningą teismo procesą.

Išvada aiški: šiuo klausimu nėra vietos pasitenkinimui. Todėl šiam tikslui pasiekti privalome pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, įskaitant diplomatinius kanalus ir visuomenės informavimą, ir būtent todėl vyriausioji įgaliotinė Europos Sąjungos veiksmus mirties bausmei panaikinti priskyrė savo asmeniniams prioritetams.

Ką tai reiškia praktiškai? Būsimoji Europos išorės veiksmų tarnyba neabejotinai galės remtis tuo, kad Europos Sąjunga jau šiandien yra organizacija, pirmaujanti kovojant su mirties bausme, be to, ši tarnyba bus ir mūsų geriausia galimybė išnaudoti viską, ką galime.

Ji itin sustiprins mūsų gebėjimą kalbėti vienu balsu, suteikdama mums galimybę panaudoti ir sutelkti visas Europos turimas priemones kovai su mirties bausme.

Be to, Europos Sąjunga tobulėja ir toliau – sujungia pajėgas su kitomis tarptautinėmis ir daugiašalėmis organizacijomis, siekiančiomis panaikinti mirties bausmę.

Šį rudenį vykstančios 65-osios Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija, kurioje raginama paskelbti moratoriumą mirties bausmės taikymui, turėtų atspindėti pažangą siekiant ją visuotinai panaikinti. Šia rezoliucija turėtų būti įtvirtinta ir išplėsta kiekviename pasaulio regione įžvelgiama tendencija mirties bausmės panaikinimo link. Artimas Europos Sąjungos ir Europos Tarybos bendradarbiavimas – dar viena vertinga mūsų kovos su mirties bausme priemonė.

Šiuo klausimu – ir tai labai konkretus pavyzdys – bendromis pastangomis raginsime Baltarusiją panaikinti mirties bausmę, ypač šią Pasaulinę dieną rengdami bendrus renginius Minske.

Ponios ir ponai, kadangi iš esmės manome, jog mirties bausmės panaikinimas būtinas norint apginti žmogaus orumą ir pagarbą žmogaus teisėms, prieštaraujame mirties bausmės taikymui visais atvejais ir visomis aplinkybėmis, tad ir toliau raginsime ją visuotinai panaikinti.

Visuotinis panaikinimas yra ir toliau bus vienas iš svarbiausių mūsų išorės veiksmų žmogaus teisių srityje prioritetų, tad baronienės C. Ashton vardu dar kartą patvirtinu mūsų ryžtą, kad Europos Sąjunga ir toliau pirmautų kovojant už visuotinį mirties bausmės panaikinimą.

  Pirmininkė. – Turiu paaiškinti, kad remiantis Pirmininkų sueigos pasiūlymu diskusijose kalbės tik po vieną kiekvienos frakcijos atstovą. Todėl nebus įmanoma kalbėti pagal procedūrą „prašau žodžio“. Tai – gėda, nes diskusijos labai svarbios.

  Eduard Kukan, PPE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, Europos Sąjunga grindžiama vertybėmis ir pagarba žmogaus teisėms, kurias reikia nuolat ginti ir saugoti visame pasaulyje. Pats jų pamatas – teisė į gyvybę. Pasaulinė kovos su mirties bausme diena mums primena, kad pasaulyje vis dar yra šalių, toliau taikančių mirties bausmę. Todėl turime toliau dėti pastangas ir aktyviau kovoti su šia praktika.

Tvirtai priešindamasi mirties bausmei, ES atsiduria šios kovos priešakyje. Kadangi Europos Parlamentas – pirmoji institucija, pradėjusi dalyvauti šiuose veiksmuose, mūsų pareiga – daryti įtaką kitoms valstybėms, kad mirties bausmė būtų visuotinai panaikinta.

Europos liaudies partijai kova su mirties bausme visame pasaulyje – vienas iš svarbiausių mūsų išorinės žmogaus teisių politikos prioritetų. ES turėtų nuolat didinti informuotumą šiuo klausimu ir remti iniciatyvas, kurių galimas rezultatas būtų visuotinis mirties bausmės panaikinimas.

Tai sakydamas norėčiau paraginti vyriausiąją įgaliotinę, Komisiją ir valstybes nares toliau raginti šalis, kurios dar neratifikavo Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto Antrojo fakultatyvinio protokolo, tai padaryti. Valstybės narės, neratifikavusios Europos žmogaus teisių konvencijos 13 protokolo, irgi turėtų tai padaryti.

Apgailestauju, kad turiu pasakyti, jog Baltarusija – vienintelė šalis Europoje, dar taikanti mirties bausmę praktiškai. Turėtume daryti viską, kas įmanoma, kad šią padėtį pakeistume. Be to, ES turėtų nuolat informuoti apie mirties bausmės panaikinimą – ir dvišalėse derybose, ir tarptautiniuose forumuose.

Apibendrinant, ES turi būti įkvėpimo šaltinis likusiam pasauliui. Iki Pasaulinės kovos su mirties bausme dienos likus vos keletui dienų, pats laikas dar kartą patvirtinti, jog tai – mūsų pozicija.

  Ana Gomes, S&D frakcijos vardu. – (PT) Baltarusija, Kinija, Iranas, Saudo Arabija ir Sudanas: ką šios šalys turi bendro žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių laikymosi požiūriu? Jos visos ir toliau taiko primityvią ir pasibjaurėtiną praktiką – mirties bausmę. Kai kurios šalys šį barbarišką metodą taiko slaptai, netgi viešai neskelbdamos statistinių duomenų apie mirties bausmę – Kinija, Egiptas, Iranas, Malaizija, Sudanas, Tailandas ir Vietnamas. Nacionalinės teisės aktų, kuriais vadovaujantis išimtinėmis aplinkybėmis už tam tikrus nusikaltimus leidžiama taikyti mirties bausmę, dar nepanaikino tik viena Europos Sąjungos valstybė narė ir šioje rezoliucijoje Parlamentas ragina Latviją imtis skubių veiksmų, kad šie teisės aktai būtų panaikinti.

Parlamento požiūriu, Europos Sąjunga turėtų naudotis kiekviena galimybe raginti panaikinti mirties bausmę, visų pirma dvišaliuose ir daugiašaliuose aukščiausiojo lygio susitikimuose ir posėdžiuose, ypač Jungtinėse Tautose; taip pat per oficialius vizitus derėdamasi dėl tarptautinių susitarimų; palaikydama dialogą su trečiosiomis šalimis išorės veiksmų, bendradarbiavimo ir finansinės pagalbos politikos srityse. Europos Sąjungos valstybėms narėms svarbu siekti, kad būtų taikoma Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija dėl visuotinio moratoriumo.

Vyriausioji įgaliotinė baronienė C. Ashton turėtų pavesti Europos išorės veiksmų tarnybai aktyviai siekti visuotinio mirties bausmės panaikinimo. Reikia dar daug nuveikti. Nepaisant visko, šiandien jau 154 šalys panaikinusios mirties bausmę teisiškai arba praktiškai.

Europos Sąjungos delegacijose turi būti pakankamai pareigūnų, besispecializuojančių žmogaus teisių srityje, pasišventusių siekti, kad mirties bausmė būtų visuotinai panaikinta. Raginu vyriausiąją įgaliotinę skatinti sukurti sistemą, pagal kurią būtų nustatomi visi ES piliečiai, nuteisti mirties bausme bet kokioje pasaulio šalyje, ir būtų sutelktos visos pastangos, kad jie būtų išgelbėti nuo mirties bausmės. Šios srities ES vidaus politikos klausimu Parlamentas tikisi, kad, kaip planuojama daryti kitais metais, bus greitai persvarstytos Europos Sąjungos direktyvos dėl mirties bausmės.

Išorės politikos srityje ES turi ne tik laikytis Pagrindinių teisių chartijoje numatytų įsipareigojimų siekdama užtikrinti, kad niekas nebūtų deportuotas ar ekstradicijos būdu išsiųstas į šalį, kurioje jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, bet ir turi užtikrinti, kad trečiosioms šalims nebūtų siunčiama tarptautiniuose keitimosi duomenimis susitarimuose numatyta informacija, jeigu ji kam nors kelia pavojų būti nuteistam mirties bausme.

Šioje rezoliucijoje Europos Parlamentas aiškiai išreiškia pasibjaurėjimą brutaliausiomis šios bausmės vykdymo formomis, pvz., užmėtymu akmenimis. Į šią rezoliuciją įtraukti kai kurių vyrų ir moterų, laukiančių mirties bausmės savo šalyse, vardai ir pavardės: teišsaugo jų gyvybes civilizacijos ir užuojautos šviesa. Todėl šis Parlamentas ragina Komisiją pasinaudoti visomis priemonėmis – imtis veiksmų ir juos išgelbėti.

  Marietje Schaake, ALDE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, labai didžiuojuosi, kad Europos Sąjunga, būdama vertybių bendrija, kurioje mirties bausmė panaikinta, tvirtai įsipareigojo veikti kaip pasaulinė veikėja, kad mirties bausmė būtų panaikinta visur.

Derėdamiesi su valstybėmis kandidatėmis ir palaikydami dialogą su kitomis šalimis, ar tai būtų Jungtinės Valstijos, ar Iranas, nuosekliai darome spaudimą, kad ši nehumaniškiausia bausmė būtų panaikinta de jure arba de facto. Mirties bausmės poveikis užkertant kelią nusikaltimams netgi neįrodytas. Todėl jos taikymas dar labiau ginčytinas. Nors už sunkiausius nusikaltimus neturėtų būti nebaudžiama, mirties bausmė jau pati savaime yra žmogaus teisių pažeidimas, nes ja pažeidžiama Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje skelbiama teisė į gyvybę.

Mes tikime nusikaltimų tyrimo pagal tarptautinę teisę koncepcija, bet turi būti užtikrintas sąžiningas teismo procesas ir tinkamas teisinis procesas. Pernelyg dažnai taip nebūna ir bet kuriuo atveju Jungtinės Tautos nustatė, kad su narkotikais susiję nusikaltimai nėra sunkiausi.

Jungtinės Tautos taip pat išreiškė pritarimą mirties bausmės moratoriumui ir tai – svarbus pareiškimas. Kartu Jungtinėms Tautoms sunku išsaugoti gerą reputaciją, kai Iranas yra vienas iš Moterų teisių tarybos narių.

Spręsdama mirties bausmės panaikinimo ir kitus svarbius žmogaus teisių klausimus, ES vis tiek turėtų kalbėti vienu balsu ir veikti strategiškiau.

Šiandien, mums kalbant, čia, Briuselyje, vyksta Kinijos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimas kultūros klausimais. Šį svarbų žingsnį reikėtų vertinti palankiai, bet kartu negalime nepaisyti to, kad Kinija įvykdo daugiausia mirties bausmių, kurių tikro skaičiaus netgi nežinome, nes trūksta skaidrumo, o tam tikri žmonės teisiškai nelaikomi žmonėmis. Mirties bausmės įvykdymo paaugliams atvejais Kiniją pralenkia tik Iranas, o vaikų žudymo negalima pateisinti jokiomis aplinkybėmis. Pagarba kultūrai mums primena būtiną žodžio laisvę, tačiau pernelyg daug žmonių visame pasaulyje dėl savo pasakytų žodžių pasmerkiami mirties bausmei ir jos baimei.

ES turėtų prisiimti daugiau atsakomybės ir suteikti prieglobstį žmonėms iš šalių, kuriose taikoma mirties bausmė. Turėtų kuo greičiau pradėti veikti Prieglobstį teikiančių miestų programa.

  Barbara Lochbihler, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Ponia pirmininke, kasmetinė kovos su mirties bausme rezoliucija – tikrai labai įspūdingas pavyzdys, kiek daug ES daro ir kiek ji jau nuveikė kovodama, kad mirties bausmė būtų panaikinta visame pasaulyje. Žinoma, vis dar įvykdoma per daug mirties bausmių – labai daug, kaip konstatavo Komisijos pirmininko pavaduotojos atstovas. Vis dėlto neturėtume pamiršti, kad pasaulinė kova prieš mirties bausmę yra sėkminga. Dabar mirties bausmę taiko tik 43 šalys. Tarptautiniu lygmeniu ES yra viena iš svarbiausių aktyvių kovotojų, šį klausimą ji įtraukia į visus dvišalius santykius ir negalime sau leisti stengtis mažiau.

Turbūt turėtume apsvarstyti, ar nevertėtų veikti tikslingiau, nes įvairioms šalims ir įvairioms vyriausybėms būdinga skirtinga struktūra ir joms gali tekti taikyti skirtingas strategijas. Japonijoje, pvz., bus kitaip – ten aukšto rango politikai pasitelkia rinkimų kovą ir taiko mirties bausmę taip dažnai, kaip tik įmanoma. Ten turime taikyti kitokią strategiją, negu taikome Iranui ar Baltarusijai. Gali tekti veikti žingsnis po žingsnio; pvz., susiaurinti asmenų, kuriems gali būti taikoma mirties bausmė, ratą, kad į jį nebūtų įtraukti nepilnamečiai ar protinių sutrikimų turintys asmenys, arba riboti nusikaltimų, už kuriuos gali būti taikoma mirties bausmė, kategorijas. Kinijoje, pvz., žmonėms vis dar gali būti įvykdoma mirties bausmė vien už nusikaltimą prieš nuosavybę. Tai galėtų būti žingsniai mūsų kelyje į tikrąjį tikslą – visiškai panaikinti mirties bausmę. ES turi taikyti šiek tiek įmantresnius metodus.

Ko jokiu būdu negalime daryti, net ir skirtingoms šalims taikydami skirtingus metodus – tai mirties bausmę vis dar turinčioms šalims taikyti skirtingus standartus ir kelti joms skirtingus reikalavimus.

Šių metų kovos su mirties bausme rezoliucijoje ypatingas dėmesys skiriamas JAV. Kaip pavyzdį norėčiau jums pristatyti vieną bylą. Tai Mumios Abu-Jamalo, laukiančio mirties bausmės jau daugiau kaip 20 metų, byla. Jis nėra turtingas, jis – afroamerikietis, nusikaltimo metu buvo žurnalistas, kurio mintys ir straipsniai buvo politiškai radikalūs. Iškelta pagrįstų abejonių dėl jo teismo proceso ir nustatyta su šiuo procesu susijusių trūkumų. Šiuo atveju prašau ES padaryti viską, ką gali, ir pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis siekiant užtikrinti, kad mirties bausmė nebūtų įvykdyta ir kad jam būtų suteikta galimybė dalyvauti sąžiningame teismo procese.

  Sajjad Karim, ECR frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, nors atsistojau kalbėti atstovaudamas ECR frakcijai, mano pastabos visiškai pagrįstos mano asmeniniais įsitikinimais. Džiaugiuosi šiandien šiame Parlamente vykstančiomis diskusijomis, nes jos – aiškus mūsų įsipareigojimo siekti vienos iš pamatinių mūsų ES vertybių įrodymas.

Praėjusiais metais valstybės įvykdė mirties bausmę ne mažiau kaip 714 žmonių. Į šiuos duomenis neįtraukta Kinija, nes ji neužtikrina skaidrumo šiuo klausimu. Daugelis valstybių, dar taikančių mirties bausmę, neturi sistemos, kaip užtikrinti sąžiningus teismo procesus nusikaltimais, už kuriuos skiriama mirties bausmė, kaltinamiems asmenims. Šalių, kurios skiria mirties bausmę ir ją vykdo, ir tų, kurios pasilieka teisę tai daryti, bet iš tikrųjų mirties bausmės nevykdo, skirtumas nėra toks didelis, kaip esame linkę manyti. Į mano pirmiau pateiktą skaičių neįtraukti visi tie, kurie laukia, koks bus jų likimas, o daugelis jų iš tikrųjų yra nekalti, bet iš jų atimta galimybė dalyvauti sąžiningame teismo procese.

Tad šios mūsų diskusijos labai asmeniškos. Kalbama ne tik apie tuos, kuriems gresia nuosprendis ir mirties bausmė, bet kartu ir apie visus kitus, kuriems tai turi poveikį, apie jų šeimas ir tiek daug kitų visuomenės narių, vien todėl, kad tiems žmonėms gresia mirties bausmė, be jokios galimybės dalyvauti sąžiningame teismo procese. Turėtume daug dėmesio skirti ir šioms byloms.

  Søren Bo Søndergaard, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DA) Ponia pirmininke, šiandien mūsų aptariamame pasiūlyme dėl rezoliucijos išdėstomas mūsų kategoriškas pasipriešinimas mirties bausmei. Valstybės neturi jokio pasiteisinimo šaltakraujiškai ir sąmoningai naikindamos jų galioje esančius beginklius žmones. Todėl mirties bausmė pati savaime yra nusikaltimas. Vis dėlto dažnai ji yra daugiau nei nusikaltimas. Kai mirties bausme nuteisti žmonės metų metus laukia baisiomis sąlygomis, mirties bausmė yra ir kankinimo forma. Kai mirties bausmė naudojama žmonėms bauginti, kad jie nesukiltų prieš priespaudą ir diktatūrą, kaip, pvz., matėme Irane, mirties bausmė yra ir terorizmo forma.

Kaip visiškai teisingai pasakė B. Lochbihler, afroamerikietis žurnalistas Mumia Abu-Jamal šiandien yra kovos už mirties bausmę simbolis – „bebalsių balsas“, kaip jis buvo vadinamas, kai 1981 m. buvo apkaltintas baltojo policininko nužudymu ir nuteistas mirties bausme. Po teismo proceso, kuriam buvo būdingos klaidos ir trūkumai su rasistiniais atspalviais, šis žmogus jau beveik 30 metų laukia mirties bausmės. Todėl pasiūlyme dėl rezoliucijos labai tinka pabrėžti Mumios Abu-Jamalo bylą kaip vieną iš konkrečių bylų, kuriai, be kitų dalykų, ateinančiu laikotarpiu turi skirti dėmesio ES atstovai, imdamiesi spręsti šį klausimą su JAV institucijomis, JAV administracija ir, žinoma, JAV prezidentu. Šis pavyzdys ne mažiau svarbus ir todėl, kad tai yra Jungtinių Valstijų pavyzdys, o JAV, žinoma, yra ES sąjungininkė daugelyje sričių – iš tikrųjų šis pavyzdys galbūt dar svarbesnis, nes kovojant su mirties bausme negali būti dvigubų standartų. Kovojant su mirties bausme gali būti taikomas tik vienas standartas: besąlyginis „ne“ mirties bausmei.

  Mara Bizzotto, EFD frakcijos vardu. – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, visi sutinkame, kad Europa turi pasinaudoti savo moraline ir politine įtaka siekdama mirties bausmės panaikinimo. Vis dėlto jeigu nenorime likti vien abstrakčių principo deklaracijų etape, Europos Sąjunga tikrai turi pradėti taikyti konkrečias turimas priemones.

Pvz., Europa turi prisiminti, kad daugelis trečiųjų šalių, taikančių mirties bausmę brutaliausiais ir barbariškiausiais būdais – tai šalys, su kuriomis ES sudarė pelningus ekonominius ir prekybos susitarimus. Svarbiausia, Europa turi priminti šioms šalims, kad pasirašydamos šiuos susitarimus jos įsipareigojo laikytis būtinųjų pagrindinių teisių standartų. Šio reikalavimo nuolat nepaisoma, o Europa žvelgia kita kryptimi.

Tada pradėkime aiškiai kalbėtis apie mirties bausmę su Kinija, Egiptu, Indija, Pakistanu, Jemenu, Bangladešu ir kt., priversdami šias šalis laikytis prisiimtų įsipareigojimų gerbti žmogaus orumą. Iki šiol Europa tik pamokslavo. Galime tik tikėtis, kad savo žodžius ji pradės kuo greičiau įgyvendinti – daugeliu atvejų jai dar nepavyko to padaryti.

  Bruno Gollnisch (NI). – (FR) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, aštuntąją Pasaulinę kovos su mirties bausme dieną mąstau apie visus, kurie neišvengė mirties: apie 200 000 nekaltų negimusių vaikų, kurių kasmet atsikratome Prancūzijoje; apie Natashą Mougel, jauną 29 m. moterį, nužudytą prieš keletą savaičių, recidyvisto nudurtą atsuktuvu; apie keturmetį vaiką, kuriam prieš keletą dienų netoli mano namų Mezjė buvo perpjauta gerklė; apie pagyvenusį vyrą, kurį sausio mėn. Rokbriune nudūrė žmogus, jau teistas už išpuolius su peiliu; apie šešis septynis šimtus nekaltų žmonių, kasmet nužudomų Prancūzijoje, ir daugelį tūkstančių kitų, kasmet nužudomų Europoje ir visame pasaulyje; apie Marie-Christine Hodeau, Nelly Cremel, Anne-Lorraine Schmitt ir daugelį panašių į jas, kurių vienintelis nusikaltimas buvo tas, kad jos vieną dieną pasipainiojo teisės aktais išlaisvinto nusikaltėlio, jau padariusio pirmąjį baisų nusikaltimą, kelyje; apie tokių žmonių kaip Dutroux, Evrard ir Fourniret aukas, kurie sužaloti visam laikui, net jei ir neprarado gyvybės; apie tuos, kurie buvo nužudyti Londone, Madride ir kitur, apie aklo terorizmo aukas.

Mąstau apie juos, nes niekas neorganizuoja pasaulinės aukų dienos, o jų budelių, kurie dažnai tikrai nusipelno mirties, dienas – organizuoja.

Teisinėje valstybėje – beje, tik tokioje valstybėje – mirties bausmė nėra valstybinis nusikaltimas. Ji padeda apsaugoti visuomenę ir piliečius nuo nusikaltėlių, kuriems tai kartais – vienintelis atpildo būdas.

  Olivier Chastel, Catherine Ashton (Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai) vardu. – (FR) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, galiu tik padėkoti jums už kalbas, nes beveik visomis jomis pritariama mūsų veiksmams. Man aišku, jog sutinkame, kad Europos Sąjunga šiems veiksmams, kuriais siekiama panaikinti mirties bausmę, turi skirti didelę reikšmę.

Kaip sakiau anksčiau ir kaip dar kartą kartoju, vyriausioji įgaliotinė baronienė C. Ashton tai padarė teikdama tam pirmenybę asmeniškai.

Nuoširdžiai tikimės, kad su partneriais Europos Sąjunga, kaip jau sakiau, pasieks patenkinamų rezultatų remdamasi 65-osios Jungtinių Tautos Generalinės Asamblėjos laimėjimais – šios Asamblėjos rezoliucija bus toliau stiprinamas judėjimas visuotinio moratoriumo link.

Kadangi iš esmės manome, jog mirties bausmės panaikinimas būtinas norint apginti žmogaus orumą ir pagarbą žmogaus teisėms, prieštaraujame mirties bausmės taikymui visais atvejais ir, kartoju, visomis aplinkybėmis, tad ir toliau raginsime ją visuotinai panaikinti.

Kaip sakiau anksčiau, išvada šiuo klausimu aiški: nėra vietos pasitenkinimui ir todėl naudosimės visomis turimomis priemonėmis savo tikslui pasiekti.

  Pirmininkė. – Gavau penkis pasiūlymus dėl rezoliucijų⁽¹⁾, pateiktus remiantis Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalimi.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2010 m. spalio 7 d., ketvirtadienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Mirties bausme pažeidžiama pagrindinė žmogaus teisė į gyvybę ir jos pateisinti negalima. Įvairiais tyrimais įrodyta, kad mirties bausmė neturi poveikio smurtinių nusikaltimų tendencijoms. Todėl noriu pabrėžti, kad Europa ir visas pasaulis turi imtis bendrų veiksmų, kuriais būtų siekiama visuotinai panaikinti mirties bausmę valstybėse, kur ji vis dar dažnai taikoma, taip pat imtis priemonių, kad ji nebūtų vėl pradėta taikyti. 2009 m. pabaigoje šią priemonę tebetaikė 43 šalių vyriausybės, įskaitant vieną Europoje. Šios padėties tikrovę reikėtų gerai apmąstyti. Galime daryti spaudimą siekdami įtikinti vyriausybes ir piliečius visame pasaulyje nebenaudoti šio kankinimo akto, nepriimtino žmogaus teisių besilaikančioms valstybėms. Tai – prioritetinis tikslas, kurį galima pasiekti tik artimai bendradarbiaujant valstybėms, didinant sąmoningumą ir švietimą. Teigiamai vertinu Europos Parlamento rezoliuciją dėl Pasaulinės kovos su mirties bausme dienos, kurioje pabrėžiama, kad visiškas mirties bausmės panaikinimas tebėra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos žmogaus teisių srities tikslų.

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. – Mirties bausmė – žiauriausia, nehumaniškiausia ir labiausiai žeminanti bausmė. Beje, nepamirškime, kad mirties bausmė pirmiausia taikoma blogas sąlygas turintiems žmonėms. Prieštarauju mirties bausmei visais atvejais ir visomis aplinkybėmis ir norėčiau pabrėžti, kad panaikinant mirties bausmę prisidedama prie žmogaus orumo ugdymo ir laipsniškos žmogaus teisių plėtotės. Ši rezoliucija priimta tokiu metu, kad sutaptų su Europos ir Pasauline kovos su mirties bausme diena – spalio 10 d. ES yra pagrindinė institucinė veikėja ir pagrindinė pagalbos teikėja kovojant su mirties bausme visame pasaulyje, o jos veiksmai šioje srityje – vienas iš svarbiausių jos išorinės žmogaus teisių politikos prioritetų. Jungtinėse Tautose ES nuo 1997 m. sėkmingai rėmė kasmetinę Žmogaus teisių komisijos (ŽTK) rezoliuciją, kurioje raginama panaikinti mirties bausmę, o kol tai bus padaryta – paskelbti jos taikymo moratoriumą. Raginu ES institucijas dar kartą padvigubinti pastangas ir pasinaudoti visomis diplomatinėmis ir bendradarbiavimo pagalbos priemonėmis, kad būtų siekiama panaikinti mirties bausmę.

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE), raštu. – (FI) Mirties bausmė – neatšaukiama, nežmoniška bausmė, kuria pažeidžiamos žmogaus teisės. Ji žiauri ir žeminanti, ja gali būti nuteistas nekaltas žmogus. Neįrodyta, kad mirties bausmė gerokai mažina nusikalstamumą. Labiausiai apgailėtina tai, kad ji vis dar vykdoma 43 šalyse. Draudimas taikyti mirties bausmę – viena iš prioritetinių ES žmogaus teisių politikos sričių. Džiaugiuosi, kad šią dieną, Pasaulinę kovos su mirties bausme dieną, Europos Parlamentas reiškia tvirtą poziciją prieš mirties bausmę, kuri pasaulyje turėtų būti uždrausta visur. Ji negali būti laikoma tinkamu teisingumu jokiomis aplinkybėmis. Dėkoju.

  Monica Luisa Macovei (PPE), raštu. – Mums pažymint Pasaulinę ir Europos kovos su mirties bausme dieną, prisimenu, kad šis Parlamentas mirties bausmei vieningai priešinasi. Taip yra todėl, kad mirties bausmė žemina paprasčiausią žmogaus orumą ir prieštarauja tarptautinei žmogaus teisių teisei. Remiantis tyrimais, nėra įrodymų, kad mirties bausmė turi didelį atgrasomąjį poveikį nusikalstamumui, o blogas sąlygas turinčių piliečių gyvenimui ji daro neproporcingai didelį poveikį. Nepaisant šių faktų, visame pasaulyje mirties bausmės laukia daugiau kaip 20 000 žmonių; ne vienas tuzinas jų yra Europos piliečiai. Mes, šio Parlamento nariai, turime toliau priešintis mirties bausmės vykdymui visomis aplinkybėmis ir remti besąlyginį tarptautinį mirties bausmės moratoriumą. Be to, turime raginti valstybes pateikti tikslius oficialius statistinius duomenis apie tai, kaip jos taiko mirties bausmę. Pagal mūsų Sutartis Parlamentas turi duoti pritarimą tarptautiniams susitarimams su trečiosiomis šalimis. Tai darydami turėtume nepamiršti šių šalių pozicijos mirties bausmės atžvilgiu.

  Kristiina Ojuland (ALDE), raštu. – Pasaulinė kovos su mirties bausme diena – svarbi priežastis, primenanti mums nelaimingą faktą, kad pasaulyje mirties bausmės dar nepanaikino 43 šalys. Visiškai sutinku su Pirmininku Jerziu Buzeku, kuris plenarinės sesijoje pradžioje pasakė, kad mirties bausmės niekada negalima pateisinti kaip teisingumo akto. Teigiamai vertinu Europos Parlamento rezoliuciją, kuria primenamas Europos Sąjungos įsipareigojimas siekti, kad mirties bausmė būtų panaikinta visur, o mirties bausmę taikančios šalys raginamos paskelbti nedelsiant įsigaliosiantį jos taikymo moratoriumą. Vis dėlto norėčiau, kad žodinis įsipareigojimas konkrečiau atsispindėtų tikrojoje Europos Sąjungos ir jos valstybių narių politikoje trečiųjų šalių atžvilgiu. Kasmet spalio 10 d. pabrėžti šio klausimo svarbą verta, bet jeigu norime tikros pažangos, turime nuveikti daugiau. Norėdama pateisinti savo, kaip žmogaus teisių ir žmogaus orumo koncepcijos skleidėjos, įvaizdį, Europos Sąjunga turi veikti nuosekliai ir mirties bausmės panaikinimą įtraukti į darbotvarkę kaip tikrą prioritetinį klausimą.

  Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu. – (LT) Šiuo metu mirties bausmė taikoma 43 pasaulio valstybėse. Daugiausiai jų įvykdoma Kinijoje, Irane ir Irake. Vien Kinijoje - 5000 mirties bausmių arba 88 procentai visų pasaulio egzekucijų. Yra ir ES šalių, kur dauguma piliečių pasisako už mirties bausmę. Pasaulyje tokių valstybių dar daugiau. Pagrindinis argumentas: tokia bausmė esą atbaido potencialius nusikaltėlius, mažina nusikalstamumą. Tačiau statistika liudija ką kitą. Pritariu šiai rezoliucijai, nes manau, kad mirties bausmės įrankiai turi būti tik muziejuose. Teisingi griežti raginimai Baltarusijai - paskutinei mirties bausmę Europoje taikančiai valstybei - kuo greičiau ją panaikinti. Egzekucija ten vis dar lieka ten valstybės paslaptimi. Nuteistųjų mirti giminės nežino, ar pasmerktasis gyvas, ar ne, mirties bausme nubaustųjų kūnai neatiduodami tėvams ar vaikams.

  Cristian Dan Preda (PPE), raštu. – (RO) Nors kampanija prieš mirties bausmę jau dabar yra vienas iš Europos Sąjungos žmogaus teisių prioritetų, sukūrus naują Europos išorės veiksmų tarnybą mums atsivers gera galimybė iš naujo pareikšti, kokią svarbą ES lygmeniu teikiame šiam klausimui. Norint vykdyti veiksmingą kampaniją, mums svarbu atskirti tam tikrose šalyse padarytą pažangą nuo kritinės padėties kitur. Todėl nors ir esame susirūpinę, kad mirties bausmė ir toliau taikoma JAV, turime pripažinti, kad per praėjusį dešimtmetį Jungtinėse Valstijose jų įvykdyta 60 proc. mažiau. O Kinijos vyriausybę, kuri 2009 m. mirties bausmę įvykdė didesniam skaičiui žmonių negu likusios pasaulio valstybės kartu sudėjus, turime griežtai pasmerkti. Nepaprastai apgailestauju, kad po to, kai 2009 m. pirmą kartą moderniojoje istorijoje mirties bausme nebuvo nuteistas nė vienas žmogus Europoje, Baltarusijos institucijos nuteisė mirti du žmones ir tikėtina, kad mirties bausmę įvykdys šiais metais. Apibendrindamas, kaip ir Pirmininkas J. Buzek, manau, kad mirties bausmės kaip teisingumo akto negalima pateisinti jokiomis aplinkybėmis.

  Joanna Senyszyn (S&D), raštu. – (PL) Mirties bausmės taikymas grindžiamas klaidingu įsitikinimu, kad nuosprendžio griežtumas atgraso kitus nuo nusikaltimų. Tikrovėje bausmės svarbą prevencijai lemia ne jos griežtumas, o jos neišvengiamumas. Todėl svarbu turėti veiksmingą nusikaltėlių persekiojimo ir ikiteisminio tyrimo sistemą. Būtina, kad pažeidžiantys įstatymus žinotų, kad bus sulaikyti ir nubausti.

2009 m. daugiausia mirties bausmių įvykdyta Kinijoje, Irane, Saudo Arabijoje, Šiaurės Korėjoje ir JAV. Nepastebėta, kad taikant mirties bausmę mažėtų sunkiausių nusikaltimų. Būtent todėl įvairiais savo socialinės raidos etapais civilizuotos šalys nustojo taikyti mirties bausmę – pirmiausia atsisakė tam tikrų jos formų, pvz., plėšiamojo rato, galūnių nutraukimo tempiant arkliais, deginimo ant laužo ir sodinimo ant kuolo. Nes tai – praktika, kuria sukeliami žemiausi instinktai ir skatinamas visuomenės žiaurumas.

Lenkijoje mirties bausmei pritaria dešiniosios konservatyvios partijos, vyriausybę prilyginančios visuomenės bauginimui. Tokie metodai visuomenėje kelia baimę ir netikrumą dėl rytojaus, o tai savo ruožtu verčia elgtis dar brutaliau ir nusikalsti. Todėl mirties bausmė turi priešingą poveikį negu planuota. Taigi, būtina šia tema tinkamai šviesti žmones ir informuoti visuomenę, kad mirties bausme neišsprendžiamos su sunkiausiais nusikaltimais susijusios problemos.

  Csaba Sógor (PPE), raštu. – (HU) Mirties bausmė Europos Tarybos valstybėse narėse, taigi ir visose 27 ES valstybėse narėse, uždrausta, tačiau ji dar nuolat taikoma daugelyje pasaulio šalių. Liūdna tai, kad daugeliu atvejų mirties nuosprendis skelbiamas ne už įprastus baudžiamuosius nusikaltimus, o už nuoseklų, drąsų politinių ar religinių pažiūrų reiškimą arba už kultūros papročių pažeidimą. Europa pagaliau pripažino, kad negali leisti įstatymų, kuriais būtų leidžiama smurtiniais būdais nutraukti žmogaus gyvybę. Atėjo laikas, kad ji tvirtai pakartotų šį išmintingą pripažinimą ir jį taikytų viso pasaulio šalims, kurios šiuo metu taip nemano. Kultūrų įvairovė ir įvairi pasaulėžiūra – žmonių civilizaciją praturtinantis šaltinis ir jokiais įstatymais negalima pateisinti mirties bausmės praktikos.

  Róża Gräfin von Thun und Hohenstein (PPE), raštu. – (PL) Deja, „žmogus nėra nuostabus gyvūnas“, jeigu leisite pacituoti didžiąją lenkų filosofę Barbarą Skargą. Tarp mūsų, laisvų ir demokratiškų Europos Sąjungos valstybių narių piliečių, yra daug mirties bausmės šalininkų. Tai kelia siaubą, bet tai – tiesa.

Laimei, mirties bausmė Europos Sąjungos teisės aktuose nenustatyta ir jokia ES vyriausybė, net ir labiausiai populistinė, negali jos įvesti. Nepaisant to, Europos Sąjunga, puoselėdama savo vertybes ir jų gynimo būdus, turėtų išplėsti savo įtaką į kitas šalis, ką, beje, ji ir nori daryti. Todėl svarbu veikti pasaulio mastu. Galbūt Tarybai pirmininkaujančios Belgijos pasiūlyta Pasaulinė kovos su mirties bausme diena bus žingsnis šia kryptimi. Tikiuosi, tai leis mums sutelkti dėmesį šiam svarbiam klausimui ir sustiprins pagarbą kiekvienam žmogui, be to, tai sustiprins mūsų atsakomybę už žmogaus teisių standartus Europos Sąjungoje ir tose pasaulio dalyse, kur mirties bausmė taikoma.

  Zbigniew Ziobro (ECR), raštu. – (PL) Europos Sąjunga taikyti mirties bausmę uždraudė. Tai – galutinis Europos šalyse vykusio proceso rezultatas, nors žemyne dar daug mirties bausmės šalininkų. Nemanau, kad reikšti poziciją dėl atgrasomojo mirties bausmės poveikio – Europos Parlamento vaidmuo, tuo labiau, kad daug neseniai atliktų tyrimų, ypač JAV universitetuose, rodo, kad mirties nuosprendis iš tikrųjų turi atgrasomąjį poveikį. Mūsų vaidmuo – stengtis užtikrinti, kad mūsų visuomenė būtų saugi.

Dabar Europos Sąjungos taikomų teisės aktų klausimu turėtume prisiminti, kad reikalaudami pagarbos savo sprendimams turėtume gerbti ir kitų demokratinių šalių visuomenei būdingus požiūrius ir tų šalių visuomenei neprimesti savo teisingumo vizijos. JAV, Japonijos ir Pietų Korėjos visuomenė turi teisę priimti tokius įstatymus, kokius laiko tinkamais. O mes Europoje turėtume atminti, kad mirties bausmės panaikinimas neturi reikšti nebaudžiamumo už baisiausius nusikaltimus – žmogžudystes: tokiais atvejais reikia griežtų bausmių, kurios veiktų atgrasomai ir kuriomis nusikaltėlis būtų izoliuotas, pvz., nuosprendis iki gyvos galvos be galimybės būti paleistam lygtinai. Nes jeigu norime gyventi saugioje visuomenėje, turime turėti griežtus įstatymus prieš tuos, kurie pažeidžia pagrindinę žmogaus teisę – teisę į gyvybę – ir kurie, be to, dažnai būna pasirengę vėl ją pažeisti ir žudyti nekaltus žmones.

  Jarosław Leszek Wałęsa (PPE), raštu. – Mums dedant pastangas visiškai panaikinti mirties bausmės praktiką svarbu pripažinti, kad pasaulyje 58 šalys dar taiko mirties bausmę priimdamos nuosprendžius baudžiamosiose bylose, o nemažai kitų ją naudoja ypatingais atvejais, pvz., karo laikotarpiu priimamuose nuosprendžiuose. Europos Sąjunga apskritai uoliai dirbo, kad ši nehumaniška praktika būtų panaikinta ir nuolatinės mūsų pastangos duos didelių dividendų. Vis dėlto dar reikia šį tą nuveikti; Europoje turime kaimynių, dar nevisiškai panaikinusių šią praktiką, ir turėtume sutelkti dėmesį tolesniems veiksmams, kuriais būtų siekiama visiškai panaikinti mirties bausmę. Manau, kad jeigu nuolat palaikysime ryšius ir ryžtingai elgsimės, mums pavyks. Nors aišku, kad šia praktika pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės, daugelis kultūrų visame pasaulyje turi įstatymus, grindžiamus kitais veiksniais – religija, tradicija, kontrole. Dėl šių veiksnių panaikinti mirties bausmę tampa vis sunkiau, bet mūsų, ne tik kaip Parlamento narių, bet ir kaip žmonijos narių, pareiga – nenuilstamai siekti, kad šiai praktikai būtų padarytas galas.

(1) Žr. protokolą.