Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2010 m. spalio 6 d. - Briuselis

13. Lisabonos sutarties socialinės nuostatos (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas darbotvarkės klausimas –Tarybos ir Komisijos pareiškimai: Lisabonos sutarties socialinės nuostatos.

  Philippe Courard, einantis Tarybos pirmininko pareigas. – (FR) Pone pirmininke, dėkoju už suteiktą galimybę kalbėti ministro pirmininko pavaduotojos L. Onkelinx vardu įvairių naujų su Lisabonos sutartimi susijusių socialinės srities perspektyvų klausimu.

Nuoširdžiai tikiu, kad turime pasinaudoti Europos teisės aktuose numatytomis socialinės pažangos priemonėmis. Taigi Sutarties 9 straipsnyje numatyta horizontalioji socialinės apsaugos sąlyga, kuria Europos institucijos įpareigojamos atsižvelgti „į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga“.

Šis reikalavimas susijęs su Sutarties 3 straipsnio 3 dalyje pateiktu teiginiu, kad vidaus rinka turi būti sukurta taikant politiką, pagrįstą didelio konkurencingumo socialine rinkos ekonomika, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos.

Taigi 9 straipsnyje raginama nuo šiol formuojant visas Europos politikos kryptis atsižvelgti į socialinį aspektą. Tuo siekiama atkurti tinkamą aspektų, kuriuos turėsime praktiškai įgyvendinti, pusiausvyrą. Tai yra prioritetinis kompleksinis Belgijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpio tikslas.

Be to, ateityje turėsime gerokai daugiau dėmesio skirti socialiniam Europos lygmens politikos krypčių poveikiui. Nors ir turime didinti Europos Sąjungos ekonominį augimą, taip pat privalome skatinti sąžiningą ir teisingą šio augimo rezultatų paskirstymą visiems, be to, turime skirti ypatingą dėmesį pažeidžiamiausių žmonių likimui.

Į socialinį aspektą taip pat turime atsižvelgti ir strategijoje „Europa 2020 “ kurią, kaip žinote, birželio mėn. priėmė Europos Vadovų Taryba. Ši užimtumo ir augimo skatinimo strategija apima ekonominius, socialinius, užimtumo ir aplinkos aspektus. Ji grindžiama ribotu skaičiumi kiekybinių tikslų ir tam tikromis gairėmis.

Vienas iš penkių joje apibrėžtų uždavinių yra konkrečiai skirtas kovai su skurdu ir socialine atskirtimi. Pagal šį tikslą užsibrėžta iki 2020 m. padėti išbristi iš skurdo bent 20 mln. Europos Sąjungos žmonių. Šis tikslas kartu su 10 gaire sudaro socialinį strategijos ramstį.

Nors mus gali nuvilti tai, kad ji per mažo užmojo, vis dėlto joje išreikštas siekis pasiekti konkretų ir aiškiai apibrėžtą naują šios srities tikslą, suteikiantį naują postūmį, kuriuo turime pasinaudoti. Valstybės narės kiekvienais metais savo nacionalinėse reformų programose (NRP) turės pateikti pažangos, padarytos įgyvendinant šį tikslą, ataskaitas.

Visada laikiausi nuomonės, kad mes privalome kuo labiau padidinti strategijos „Europa 2020“ socialinio aspekto teikiamą naudą. Noriu, kad Belgijos pirmininkavimas Tarybai taptų socialiniu pirmininkavimu par excellence. Šiuo atžvilgiu strategija „Europa 2020“ suteikia galimybę tapti matomiems: parengti Europos lygmens socialinę politiką. Tai bus tikras iššūkis, nes valstybės narės yra užsiėmusios savo reformų planų sudarymu bei kiekybinių politikos tikslų įgyvendinimu, o kartu ir savo nacionalinių biudžetų, kurie riboja jų finansinę laisvę, parengimu.

Be to, finansų krizė dar nesibaigė, o ekonomikos atsigavimas mažai juntamas. Taigi turime užtikrinti, kad fiskalinė konsolidacija neturėtų neigiamos įtakos užimtumo ir socialinei politikai. 2020 m. ES augimo strategija turi būti tvari ir visa apimanti. Jai neturi būti būdingas augimas nekuriant darbo vietų. Ją įgyvendinant turi būti juntamas siekis kovoti su darbo vietų nesaugumu. Taigi kovai su skurdu tikrai turime skirti ypatingą dėmesį.

Pirmininkaudama Tarybai Belgija tvirtai siekia, kad šios priemonės būtų įgyvendintos, bet ji taip pat atkreipia dėmesį ir į vaidmenį, kurį šioje srityje turi atlikti Komisija. Norėtume nuoširdžiai paraginti Komisiją aktyviau domėtis šiuo klausimu. Sakydamas tai turiu mintyje, kad ji turėtų priimti keletą pavyzdinių iniciatyvų (ypač dėl kovos su skurdu ir socialine atskirtimi platformos), kuriose būtų pateiktas platesnis požiūris į socialines problemas, kurių kilo Europai.

Be kita, Komisija turi pasinaudoti šiuo metodu ir pasiūlyti mums būdų, kaip galėtume konkrečiai įgyvendinti Lisabonos sutarties 9 straipsnyje numatytą horizontaliąja socialinės apsaugos sąlygą.

Taigi pirmininkaujanti Tarybai Belgija yra nusiteikusi labai ambicingai, todėl tikrai tikiu, kad ji atsilieps į mūsų piliečių poreikius ir reikalavimus. Be socialinio aspekto Europos projektas yra pasmerktas žlugti. Šiuo atžvilgiu jums taip pat tenka vaidmuo, t. y. turite tęsti diskusijas dėl šios strategijos ne tik Europos lygmeniu, bet ir atkreipti dėmesį į socialinį aspektą savo šalyse.

  László Andor, Komisijos narys. – Pone pirmininke, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9 straipsnyje numatyta horizontalioji socialinės apsaugos sąlyga, kuria apibrėžta, kad „nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga.“ Komisija yra įsipareigojusi įgyvendinti šią sąlygą, taip pat ir stiprindama socialinio poveikio vertinimo, kaip bendros poveikio vertinimo sistemos dalies, priemones.

Atsižvelgdama į konkrečią padėtį, susijusią su socialinių visuotinės svarbos paslaugų (VSSP) sritimi, Komisija mano, kad svarbu užtikrinti teisinį aiškumą valstybių narių valdžios institucijoms. Vis dėlto Komisija nemano, kad šiame etape reikėtų įsteigti įvairių suinteresuotųjų šalių darbo grupę, kuri padėtų įveikti kai kuriems VSSP teikėjams kylančius sunkumus, susijusius su bendrosios rinkos taisyklių išaiškinimu.

Komisija žino, kad nemaža dalis valdžios institucijų ir suinteresuotųjų šalių laiko ES taisykles, taikomas socialinių paslaugų sričiai, kliūtimi organizuojant ir finansuojant šias paslaugas. Vis dėlto valdžios institucijų ir suinteresuotųjų šalių konsultacijos rodo, kad galiojančiose taisyklėse dideliu mastu atsižvelgiama į socialinių visuotinės svarbos paslaugų ypatumus. Problemų labai dažnai kyla dėl supratimo arba informacijos apie taisykles stokos ar dėl dvejonių, kokiu būdu šios taisyklės turi būti įgyvendintos.

Dėl šios priežasties Komisija parengė strategiją, kuri apima interaktyvią informacijos tarnybą, dažnai užduodamų klausimų dokumentus ir vietos valdžios institucijoms skirtas mokymo iniciatyvas. Šiuo metu Komisija atnaujina dažnai užduodamų klausimų dokumentus. Užbaigusi šį darbą, Komisija pateiks juos valstybėms narėms ir suinteresuotosioms šalims iš Socialinės apsaugos komiteto.

Kitas diskusijų su valstybėmis narėmis forumas – Viešųjų pirkimų patariamasis komitetas. Ką tik baigtos viešos konsultacijos dėl BESP (bendrų ekonominės svarbos paslaugų) paketo, kuriuo siekiama išaiškinti ir supaprastinti valstybės pagalbos taisyklių taikymą šių paslaugų atveju. Komisija pateiks jai pateiktų pastabų įvertinimo rezultatus Parlamentui, Regionų komitetui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei valstybėms narėms. Komisija jau yra keletą kartų nurodžiusi, kad šio paketo peržiūros metu bus tinkamai atsižvelgta į socialinių paslaugų ypatumus.

Be to, pastaruosius kelerius metus Komisija su pagrindinėmis suinteresuotosiomis šalimis, visų pirma su Socialinės apsaugos komitetu ir Europos Parlamento jungtine grupe dėl viešųjų paslaugų, vykdė vaisingą dialogą dėl galimų galiojančių ES taisyklių pakeitimų. Liepos mėn. Komisija kartu su valstybėmis narėmis ir įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis dalyvavo seminare, kurį surengė Tarybai pirmininkaujanti Belgija. Šios diskusijos dar kartą parodė, kad, nors ir yra rimtas ir teisėtas dalinių pakeitimų poreikis, nebuvo jokios tikros būtinybės keisti pagrindinę galiojančių ES taisyklių struktūrą siekiant pritaikyti jas prie VSSP ypatumų. Be to, Komisija žino, kad Tarybai pirmininkaujanti Belgija pateikė keletą pasiūlymų, skirtų esamoms taisyklėms išaiškinti ir pritaikyti. Komisija atidžiai svarsto šiuos pasiūlymus.

Taip pat norėčiau priminti, kad šiuos, o galbūt ir kitus pasiūlymus bus galima aptarti Trečiajame socialinių visuotinės svarbos paslaugų forume, kuris bus surengtas spalio 26–27 d. ir kurį globos Tarybai pirmininkaujanti Belgija.

Be to, Komisija kartu su Socialinės apsaugos komitetu rengia savanorišką kokybės sistemą, skirtą socialinių paslaugų teikėjams. Rengdama šią sistemą Komisija glaudžiai bendradarbiauja su pagrindinėmis suinteresuotosiomis šalimis, socialiniais partneriais, vietos valdžios institucijomis, paslaugų teikėjais ir naudotojais.

Apibendrinant, Komisija yra įsipareigojusi įgyvendinti naująją horizontaliąją socialinę sąlygą (taip pat ir VSSP atveju).

Kaip jau paaiškinau anksčiau, diskusijoms ir dialogui su VSSP suinteresuotosiomis šalimis rengiama daug forumų. Todėl Komisija nemano, kad būtina steigti papildomą darbo grupę. Vis dėlto Komisija yra įsipareigojusi padėti įveikti kai kuriems VSSP teikėjams kylančius sunkumus, susijusius su bendrosios rinkos taisyklių išaiškinimu (įskaitant pagal būsimą Bendrosios rinkos aktą, kurį Komisija turi priimti iki spalio pabaigos).

  Andreas Schwab, PPE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, iš esmės Lisabonos sutartimi Europos Sąjungai nesuteikiama naujų galių socialinės politikos srityje. 9 straipsnyje (Tarybos atstovas jau tai nurodė) turimos galios išplečiamos, remiantis Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijai labai svarbiu pagrindiniu socialinės rinkos ekonomikos principu, kurį pateikėme Europos Konventui, iš esmės parengusiam dirvą Lisabonos sutarčiai.

Antra, buvusio Komisijos nario Mario Monti pranešime, pavadintame „Europos Sąjungos veikla piliečių labui“, Europos Komisija pateikė įdomių ir vertingų pasiūlymų, kaip galėtume stiprius teigiamus vidaus rinkos impulsus sėkmingai suderinti su bendros vartotojų rinkos socialiniais elementais. Dėl to, pone Komisijos nary L. Andorai, su viltimi laukiame vadinamojo Bendrosios rinkos akto, kurį šiuo metu rengia Komisijos narys M. Barnier. Mes tikime, kad jis tikrai gali padėti konstruktyviai išspręsti klausimus, susijusius su Monti–Kroes paketu. Vis dėlto abejojame, ar viešųjų pirkimų direktyvų liberalesnis taikymas ir koncesijų direktyvos parengimas mums tikrai padės pagaliau nukreipti Europos vidaus rinkos plėtrą tinkama linkme, nes akivaizdu, kad griežtai prieštaraujame viešojo sektoriaus „išpūtimui“.

Be to, kad ir kokia būtų svarbi ir reikšminga socialinės konsolidacijos sritis (į tai jau atkreipė dėmesį Tarybos atstovas, o aš apie tai kalbu kaip jaunesniosios kartos šio Parlamento narys), ypač svarbu, kad svarstydami socialinės konsolidacijos klausimus atsižvelgtume į visus šešėlinius biudžetus (profesorius Bernd Raffelhüschen iš Freiburgo teigia, kad egzistuoja nemažai paslėptų biudžetų, susijusių su pensiniais įsipareigojimais) ir kad parengtume politiką, kuria remiantis per ateinantį dešimtmetį taip pat ir jaunajai kartai būtų suteikta tinkamų galimybių.

Todėl manau, kad visi kartu – Tarybos atstovas jau tai nurodė – susiduriame su didžiuliais iššūkiais ir kad Europos Parlamentas ir PPE frakcija turi bendrą požiūrį į šį iššūkį, taigi visi turėtume kiek galėdami paremti Europos Komisijos pastangas, susijusias, viena vertus, su vidaus rinkos priemonių paketo rengimu, o kita vertus, su socialinių priemonių, kurios, taikant socialinės rinkos ekonomikos principą, turi papildyti šią vidaus rinkos sistemą, rengimu. Todėl laukiu tolesnių diskusijų ir dėkoju už jūsų dėmesį.

  Proinsias De Rossa, S&D frakcijos vardu. – Pone pirmininke, visų pirma noriu padėkoti Tarybai ir Komisijai už jų šiandienos pareiškimus, taip pat noriu padėkoti ALDE, Verts / ALE ir GUE / NGL frakcijoms už jų paramą įtraukiant šiuos klausimus į šios dienos darbotvarkę.

Naujos socialinės srities nuostatos nėra susijusios vien tik su visuotinės svarbos paslaugomis, kaip teigiama anksčiau šią popietę paskelbtose PPE pastabose, todėl, kalbant apie visuotinės svarbos socialines paslaugas (VSSP), turime pagaliau padaryti išvadas šiais klausimais, dėl kurių buvo daug diskutuojama daugelį metų, o ne perfrazuoti senus argumentus.

Kaip pranešėjas, rengęs pranešimą dėl visuotinės svarbos socialinių paslaugų ateities, tikiuosi bendradarbiavimo su visomis frakcijomis, kurios pripažįsta, kad reikalinga stipri socialinė rinkos ekonomika. Be to, tikiuosi, kad galėsiu pateikti konkrečių pasiūlymų, kaip išspręsti dilemas, su kuriomis susiduria VSSP teikėjai.

Kaip jūs, be abejo, žinote, Europos piliečiai daug vilčių deda į tai, kad po Lisabonos sutarties priėmimo Europos socialinės politikos kryptyse ir teisės aktuose bus nuosekliau ir tvariau apibrėžti socialiniai aspektai. Taigi, Airijoje prieš referendumus dėl Lisabonos sutarties surengta daug svarbių diskusijų, kurių viena buvo susijusi su naujais socialinės srities straipsniais, įskaitant 3, 9 ir 14 straipsnius ir socialinį protokolą, ir, žinoma, daugelį kitų, susijusių su neįgalumo ir lygybės aspektais.

Visada svarbu, kad siektume patenkinti piliečių lūkesčius. Tai dvigubai svarbiau šiais ekonominės ir socialinės krizės laikais daugeliui milijonų mūsų piliečių, kurie dėl krizės ir jai švelninti taikomų priemonių jau neteko, o daugelis dar neteks darbo, namų, santaupų, pensijų, galimybės pasinaudoti visuomenės sveikatos paslaugomis ir, žinoma, švietimo galimybių savo vaikams.

Europos Sąjunga būtų labai destabilizuota, jei Komisijos narių kolegija ir Europos Vadovų Taryba nutartų, kad šie nauji Sutarties straipsniai nieko nekeičia, ir jei jos toliau laikytų socialinius tikslus antraeiliais, palyginti su rinkos tikslais. Jei mums nepavyktų įgyvendinti mūsų įsipareigojimų, tuo pasinaudotų savo valandos laukiančios ekstremistinės ksenofobijos ir netoleravimo idėjas skleidžiančios politinės partijos, siekiančios pasinaudoti susikaupusiu pykčiu ir nepasitenkinimu.

Šiandien kreipiuosi konkrečiai į Komisiją ir Tarybą ragindamas, kad jos pripažintų, jog mums reikalingas dinamiškas procesas siekiant pažangos visuotinės svarbos paslaugų, ypač visuotinės svarbos socialinių paslaugų, srityje.

Apgailestauju dėl Komisijos nario šiandienos pareiškimo. Tikiuosi, kad per artimiausius keletą mėnesių įtikinsiu jį, kad jis neteisus, kad mums tikrai reikalingas dinamiškas procesas ir kad mums tikrai reikalinga aukšto lygio darbo grupė, į kurią būtų įtrauktas ne tik jis pats bei kitų GD atstovai, bet ir pilietinės visuomenės, profesinių sąjungų, Tarybos ir Regionų komiteto atstovai.

Mums reikia mechanizmo permainoms, kurių poreikį pripažįsta kiekvienas, vykdyti. Pone Komisijos nary, girdėjau jus pareiškiant, taip pat girdėjau tai sakant ir J. Barroso, kad suinteresuotosios šalys esą jums kalba, kad faktiškai problemų nėra. Man suinteresuotosios šalys to nesako. Per paskutinius šešis mėnesius buvau susitikęs su dešimtimis iš jų. Jos man sako, kad yra administracinių problemų, yra teisinių problemų ir kad jas reikia skubiai spręsti. Deja, nuogąstauju, kad remiantis tuo, ką jūs ir Tarybos atstovas šiandien pasakėte, jų neketinama skubiai spręsti. Tikiuosi, kaip jau sakiau, kad per ateinančius kelis mėnesius paskatinsiu jus apsigalvoti. Vis dėlto skubiai reikalingas mechanizmas, aukšto lygio mechanizmas, kuris apimtų suinteresuotąsias šalis ir užtikrintų, kad būtų priimti ir įgyvendinti atitinkami sprendimai.

Manau, svarbiausia, kad šiame procese dalyvautų Europos Parlamentas. Turime nepamiršti, kad privalome spręsti problemas ir parodyti, kad Europa rimtai siekia sukurti socialinę rinkos ekonomiką, o ne vien bendrąją rinką.

  Marian Harkin, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, atsinešiau patrintą, išmargintą pastabomis, pabraukytą, užlenktais puslapių kampais, aplaistytą arbata Lisabonos sutarties kopiją. 12 mėnesių, per kuriuos bandžiau įtikinti Airijos piliečius balsuoti „taip“, ją nuolat imdavau su savimi į keliones. Kai Airijos piliečiai manęs paklausė, kodėl jie turėtų balsuoti „taip“, viena iš penkių priežasčių, kurias nurodžiau, buvo ta, kad įsigaliojus šiai Sutarčiai Europa taptų socialesne.

Mes ratifikavome šią Sutartį vos prieš 12 mėnesių ir dabar mes, kaip politikai, turime tesėti savo pažadus. Kalbėjome apie 9 straipsnyje apibrėžtą naują horizontaliąją socialinę sąlygą, įpareigojančią Europos Sąjungą įvertinti savo politikos kryptims įgyvendinti priimamų sprendimų socialines pasekmes. Tai kompleksinis tikslas, kuris suteikia mums daugiau galimybių būti ambicingesniems rengiant, iš dalies keičiant arba įgyvendinant ES teisės aktus. Vis dėlto 9 straipsnis neužtikrina, kad pasieksime norimų politikos rezultatų. Tai galingas mūsų turimas įrankis. Vis dėlto turime paklausti savęs, ar mes jį naudojame, ar jis – tik butaforija.

Pradinėse Sutartyse buvo menkai atsižvelgiama į socialinę politiką, bet Lisabonos sutartyje, mano nuomone, jai skirta daug daugiau dėmesio. Be Protokolo dėl visuotinės svarbos paslaugų, dar reikėtų paminėti ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 14 straipsnį. Jame aiškiai nurodyta bendra valstybių narių ir ES atsakomybė dėl visuotinės svarbos paslaugų. Iki šiol vidaus rinkos taisykles taikė ES. Vis dėlto 14 straipsnyje teigiama, kad taikant sutartis „Sąjunga ir valstybės narės <...> rūpinasi, kad tokios paslaugos būtų pagrįstos principais ir sąlygomis, ypač ekonominėmis ir finansinėmis, kurios leistų joms atlikti savo užduotis.“ Tai – ES politikos naujovė, kuri turi atsispindėti Komisijos komunikatuose ir pasiūlymuose.

Be to, Taryboje vis dar įstrigęs nediskriminavimo direktyvos svarstymas. Tai svarbus teisės aktas. Turime siekti, kad jis būtų atliktas. Taigi, nors pagrindiniai principai nustatyti, o socialinės politikos teisės aktus gina Lisabonos sutartis, vis dar nėra galutinai apibrėžta būsima socialinės politikos kryptis. Mes – Komisija, Taryba ir Parlamentas – galime ir turime pasinaudoti Lisabonoje numatytomis priemonėmis.

  Karima Delli (Verts/ALE). – (FR) Pone pirmininke, pone P. Courard‘ai, pone Komisijos nary, pagrindinis Europos Sąjungos tikslas, apibrėžtas Lisabonos sutartyje, yra sukurti socialinę rinkos ekonomiką, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos. Todėl į ją įtraukta horizontalioji socialinė sąlyga, apibrėžianti, kad „nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi <...>.“

Socialinių teisių pripažinimas ir ypač teisė gauti visuotinės svarbos paslaugas yra privalomi principai, įtraukti į Pagrindinių teisių chartiją. Chartijoje apibrėžtos įvairios teisės ir principai, pvz., teisė į socialinio draudimo įmokas, būsto pašalpas ir socialines paslaugas.

Kaip Socialinių visuotinės svarbos paslaugų trečiojo forumo, kurį rengia Parlamentas, išvakarėse jūs galite tvirtinti, kad, taikant Lisabonos sutartį, socialinių visuotinės svarbos paslaugų atveju turi būti taikomos tik konkurencijos taisyklės ir vidaus rinkos taisyklės, nepritaikytos prie konkrečių šių paslaugų organizavimo ir finansavimo būdų?

Argi ne tiesa, kad, pvz., Paslaugų direktyva neturi įtakos socialinėms visuotinės svarbos paslaugoms, plačiai vietos lygmeniu teikiamoms bendruomenės narių, kurie nesiekia finansinės naudos? Kada jūs nustosite slėpti savo galvas smėlyje ir pagaliau prisiimsite savo, kaip bendro įstatymų leidėjo, atsakomybę laikytis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo naujo 14 straipsnio nuostatų?

  Lothar Bisky, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, turiu pripažinti, kad Lisabonos sutartis ir joje nurodyti socialiniai įsipareigojimai puikūs. Vis dėlto negalime ignoruoti to, kad šimtai tūkstančių žmonių išėjo į Briuselio ir kitų Europos sostinių gatves. Jie protestavo prieš nevykusią antisocialinę kovos su krize politiką.

Vos tik pradėję bristi iš visų laikų sunkiausios krizės liūno jau girdime daugelį vyriausybių sakant, kad valstybės skola turi būti pažabota. Jos taip pat sako, kad reikia atsisakyti „gelbėjimosi parašiutų“, t. y. gelbėjimo planų, ir panaikinti investicijų programas. Komisija ragina sugriežtinti Stabilumo ir augimo paktą. Valstybės narės, kuriose mokami tinkami atlyginimai, kuriose darbo rinka vis dar valdoma remiantis atitinkamomis taisyklėmis arba kuriose socialinės apsaugos sistemos yra pernelyg „socialinės“ (t. y. per daug kainuoja), turi būti nubaustos. „Banksteriai“ elgiasi taip, tarsi nieko nebūtų įvykę. Pensijos ir atlyginimai turi būti sumažinti, o vartojimo mokesčiai galbūt padidinti. Sveikatos draudimo įmokos auga, o šios srities paslaugų mažėja.

Atsižvelgiant į Europos Teisingumo Teismo sprendimus Viking, Laval ir Rueffert bylose, tampa aišku, kad ne tik profesinės sąjungos baiminasi dėl socialinės pusiausvyros Europos Sąjungoje silpnėjimo. Turėtume visapusiškai paremti profesinių sąjungų raginimą įvesti socialinės apsaugos sąlygą. Darbuotojų teisėms, profesinių sąjungų teisėms ir socialinei apsaugai turi būti teikiama bent tokia pati reikšmė (ir, be abejo, pirmumas), kaip vidaus rinkai ir laisvės teikti paslaugas principui. Tai turi būti aiškiai apibrėžta pirminėje teisėje. Nurodau šiuos faktus dėl to, kad nors atitinkami punktai puikiai atrodo, faktiškai jie nieko nepakeičia.

Žmogaus orumo negalima užtikrinti nenustačius būtinųjų socialinių standartų. Įgyvendinus socialinės pažangos sąlygą būtų galima pagerinti gyventojų akyse smarkiai pašlijusią Europos Sąjungos reputaciją, be to, tai padėtų įveikti baimes dėl socialinių garantijų.

  Andreas Mölzer (NI). – (DE) Pone pirmininke, esame, mano nuomone, nerimą keliančių pokyčių Europos Sąjungoje liudininkai, kai vis labiau auga laikinų darbuotojų, fiktyviai savarankiškai dirbančių asmenų ir nekvalifikuotą, prastai apmokamą darbą dirbančių žmonių skaičius, o darbuotojų socialinės teisės, atrodo, išstumiamos į antrąjį planą. Atrodo, ne tik Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimais švelnina darbuotojų apsaugos standartus; taip pat atmetami pasiūlymai teikti pirmenybę socialiai atsakingiems verslininkams sudarant viešojo pirkimo sutartis.

Mums buvo sakoma, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai viskas bus geriau, bet asmeniškai aš nematau jokių esminių pasikeitimų socialinėje srityje. Pvz., dedamos pastangos, pasinaudojant Europos socialiniu fondu, sumažinti ekonominius ir socialinius valstybių narių skirtumus. Vis dėlto, jei daugelyje regionų problemų kelia su projektais susijusi sąskaityba ir jų vykdymas, fondas neatlieka savo uždavinių. Tarp kitko, norėčiau pažymėti, kad vidaus rinkos laisvės pernelyg dažnai siejamos tik su tarptautinių korporacijų, išstumiančių vietos darbdavius, t. y. mažąsias ir vidutines įmones, laisvėmis. Manau, tai reikia kuo skubiau keisti.

  Jean-Paul Gauzès (PPE). – (FR) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, Lisabonos sutartimi aiškiai nubrėžti nauji Europos socialiniai tikslai. Tvarus vystymasis Europoje grindžiamas aukšto konkurencingumo socialine rinkos ekonomika, siekiant užtikrinti visišką užimtumą ir socialinę pažangą, kovoti su socialine atskirtimi ir diskriminacija, skatinti teisingumą ir panaikinti skurdą. Lisabonos sutartimi patvirtinamas socialinių partnerių vaidmuo ir skatinamas profesinių sąjungų bei darbdavių organizacijų atstovų socialinis dialogas Europos lygmeniu.

Tikroji padėtis šiais įvairiais aspektais, deja, ne tokia, kaip ją čia apibūdino keletas kalbėtojų. Šiandien galime sakyti, kad padėtis yra dramatiška. Tiesa, kad yra nerimą keliančių dalykų, kad krizė dar nesibaigė ir kad ji turi padarinių. Vis dėlto Europa imasi priemonių šioje srityje (mes turime tai išaiškinti mūsų piliečiams), t. y. siekia visų pirma atkurti tam tikrą tvarką finansų sektoriuje. Šiuo atžvilgiu Europa yra viena iš pirmųjų, kuri stengiasi įvesti šio sektoriaus valdymą, ir mes dirbame šiuo klausimu.

Norėčiau pateikti keletą trumpų pastabų. Pirma, dėl visuotinės svarbos paslaugų norėčiau aiškiai pasakyti, kad turime atsižvelgti į konkrečias nacionalines sąlygas, nes nėra abejonių, kad kai kurie mūsų piliečiai yra šiek tiek sunerimę (turiu omenyje, pvz., prancūzus), kai jie, nors ir klaidingai, mano, jog Europa kelia pavojų visuomenės paslaugoms, kurios yra prancūzų tradicija. Taip pat ir viešojo pirkimo sutarčių atveju turėtume atsižvelgti į konkrečias sąlygas, o ypač į tas, kurios leistų bendradarbiauti kelioms viešosioms institucijoms.

Nepaisant to, socialinė politika yra priklausoma nuo ekonomikos būklės ir ekonomikos augimo (pagrindinio socialinės rinkos ekonomikos tikslo).

  Elizabeth Lynne (ALDE). – Pone pirmininke, kitaip nei kai kurie kiti kalbėtojai, aš nemanau, kad Lisabonos sutartis socialinės politikos sritį paveiks taip pat smarkiai, kaip kai kurias kitas sritis.

Jau daugelį metų taikome bendro sprendimo principą užimtumo srityje, vis dėlto tik remdamiesi bendrosiomis II antraštinės dalies nuostatomis. Tačiau Lisabonos sutarties 9 straipsnyje yra nuoroda į, be kita, žmonių sveikatos apsaugą. Viena iš direktyvų, kuriai ši nuostata taikytina, yra Elektromagnetinių laukų direktyva. Žinau, kad Komisija nagrinėja šį klausimą. Kai Elektromagnetinių laukų direktyva bus visapusiškai svarstoma Užimtumo ir socialinių reikalų komitete, turėsime užtikrinti, tikiuosi, valstybės narės man pritars, kad joje būtų numatyta galimybė naudoti pažangiausius MRT skaitytuvus.

II antraštinės dalies 10 straipsnyje apibrėžtas kovos su diskriminacija principas. Kaip teigė keletas kitų kalbėtojų, svarbiausia užtikrinti, kad Taryba neblokuotų horizontaliosios direktyvos dėl galimybės gauti prekes ir paslaugas, taip pat užtikrinti, kad ją blokuojančios valstybės narės atsisakytų savo prieštaravimų, kad galėtume priimti tikrą kovos su diskriminacija direktyvą – direktyvą dėl galimybės gauti prekes ir paslaugas.

  Patrick Le Hyaric (GUE/NGL) . – (FR) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, reikia pasakyti, kad vyraujančios Mastrichto sutarties taikymo tendencijos visai nesutampa su tuo, apie ką jūs kalbate: tai nėra nei 9 straipsnio, nei 14 straipsnio nuostatos dėl viešųjų paslaugų apsaugos. Panašiau, kad įsivyrauja konkurencijos principai, nevaržoma laisva prekyba, silpnėja socialinė apsauga, mažėja pensijos ir darbo užmokestis, be to, atsisakoma sąžiningo mokesčių suderinimo priemonių.

Pvz., šie metai buvo paskelbti Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, ką padarėte jūs, ponai Komisijos ir Tarybos nariai, ir kas prieštarauja anksčiau minėtam dalykui. Sprendimai, priimti per keletą pastarųjų dienų, stumia mus ypatingo asketizmo link, o Komisija, pati veikdama kaip tikras teismas ir nepaisydama jokių socialinių projektų, siekia užtikrinti, kad visa tai būtų įgyvendinta. Užuot tikėję, kad taupymas ir socialinė regresija padės Europos Sąjungai išbristi iš krizės, mano nuomone, turime remtis visiškai kitokiais argumentais. Tiesą sakant, priešingais argumentais. Socialinė pažanga – svertas, galintis padėti užbaigti krizę.

Todėl norėčiau pateikti vieną pasiūlymą tolesnėms diskusijoms. Siūlyčiau, kad būtų sukurta nauja sistema, kuri leistų Europos centriniam bankui, jei reikia, pirkti (taip pat ir spausdinant pinigus, kaip tai šiuo metu daro visi pasaulio bankai) visą arba dalį valstybių narių valstybės skolos ir kartu įsteigti Europos fondą, skirtą žmogaus socialinei raidai, socialinės ir ekologinės sričių plėtrai.

Šis fondas, remiamas Europos centrinio banko ir Europos investicijų banko, turėtų sudaryti sąlygas plačiau teikti viešąsias paslaugas (ar, jei pageidaujate, bendruomenės visuotinės svarbos paslaugas) ir teikti paramą pramonei, taip pat mokslinių tyrimų ir mokymo sritims.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL). – (PT) Komisijos ir didžiųjų Europos jėgų spaudimas valstybėms, kurių ekonomika trapesnė, o skurdo lygis aukštesnis, tiesiogiai prieštarauja visiems ekonominės ir socialinės sanglaudos principams, apie kuriuos čia kalbėjo Tarybai pirmininkaujančios Belgijos atstovas, remdamasis vadinamąja „socialine sąlyga“, numatyta Lisabonos sutarties 9 straipsnyje.

Tiesa, kad tik apeidamos neracionalius Stabilumo ir augimo pakto kriterijus valstybės narės, kai buvo būtina, galėjo suteikti paramą bankams, „gelbėdamos“ juos nuo jiems kilusių problemų, susijusių su jų pačių sukurtomis „toksinėmis atliekomis“. Dabar, kai bankai „susiurbė“ milijardus eurų valstybės pagalbos, dėl kurios smarkiai išaugo didžiausių sunkumų patiriančių šalių viešosios skolos, vėl daromas spaudimas mažinti skolas ir biudžeto deficitą, nekreipiant dėmesio nei į užimtumo, socialinės įtraukties ar visuotinių teisių sritis, nei į visuomenės švietimo ir sveikatos priežiūros, aprūpinimo būstu sritis, nei į tinkamus atlyginimus ir pensijas. Dėl kai kuriose šalyse, pvz., Graikijoje ir Portugalijoje, prisidengiant viešųjų finansų tvarumo siekiu įvestų taupymo priemonių didėjanti socialinė nelygybė, augantis nedarbas, skurdas ir socialinė atskirtis kelia grėsmę 120 mln. Europos Sąjungos žmonių.

Jei bus vykdoma nauja Portugalijos Vyriausybės neseniai paskelbta taupymo programa, Portugalija vėl nuslys į depresiją. Šiuo atžvilgiu kyla keletas klausimų. Kas gi čia per socialinė Europa? Ar Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais yra apibrėžtos mažiausių pajamų, kurios padėtų kovoti su skurdu, garantijos? Kur yra socialinių ir socialinio tvarumo tikslų bei makroekonominės politikos integracijos ribos? Kaip ginamos ir skatinamos viešosios paslaugos? Kada bus parengtos kompleksinės socialinės gairės ir veiksmingai įvertintas Stabilumo ir augimo pakto, konkurencijos politikos, vidaus rinkos, biudžeto ir fiskalinės politikos ir pinigų politikos nuostatų socialinis poveikis? Tai darbininkų kovos, kuri plinta visoje Europoje, tikslas.

  Othmar Karas (PPE). – (DE) Pone pirmininke, politiniai tikslai yra aiškūs. Mes norime Europos, kurioje veiktų tvari socialinė rinkos ekonomika, būtų garantuotos pagrindinės teisės, nebūtų jokios diskriminacijos, būtų užtikrintas visiškas užimtumas, tinkamos socialinės sąlygos, socialinė sanglauda ir teikiamos visuotinės svarbos paslaugos, ir visa tai būtų nustatyta remiantis subsidiarumo principu. Tai mūsų tikslas. Vis dėlto turime per mažai Europos lygmens priemonių šiam tikslui pasiekti. Dauguma priemonių yra valstybių narių lygmens. Jei norime, kad šie tikslai galėtų būti įgyvendinti visoje Europoje, mums reikalinga ekonomikos srities, konkurencijos politikos ir socialinės srities priemonių pusiausvyra. Taigi turėtume išplėsti pinigų sąjungą, kad ji taptų ekonomine ir socialine sąjunga. Taip pat turime aiškiai pasakyti, kad mums reikia daugiau solidarumo veiksmų ir kad mokymo, žmonių kvalifikacijos kėlimo, ekonomikos augimo bei užimtumo didinimo priemonės nėra socialinės Europos siekiui prieštaraujantys aspektai, o, tiesą sakant, būtina kovos su skurdu ir socialine atskirtimi, taip pat skurstančių dirbančiųjų padėties gerinimo sąlyga.

  Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL). – (FR) Pone pirmininke, ką tik buvau jungtinės grupės viešųjų paslaugų klausimais posėdyje. Kartais imu stebėtis, ar mes kalbamės su tais pačiais žmonėmis. Jums viskas yra gerai. Dauguma susijusių šalių, švelniai tariant, nieko nenusimano apie Europos teisės aktus arba jos tai išmano per daug gerai.

Jūs kalbate apie Europos Sąjungos politikos socialinio poveikio įvertinimą. Taigi norėčiau jums pasakyti: tai puiki darbo sritis jums; taigi pirmyn, veikite! Jeigu, kaip jūs tvirtinate, su viešųjų paslaugų, visų pirma, su vietos lygmens viešųjų paslaugų, sritimi susijusių problemų nėra, įsipareigokite atlikti tinkamą, išsamų viešųjų paslaugų srities liberalizavimo visoje Europos Sąjungoje pasekmių tyrimą.

Dėl laisvos ir sąžiningos konkurencijos turėjo sumažėti kainos. Esu prancūzė. Tiesiog pateiksiu jums keletą pavyzdžių, kurie galbūt paaiškins, kodėl prancūzai šiuo atžvilgiu šiek tiek atsargiau vertina Europos žingsnius: pašto paslaugų, geležinkelių transporto, oro transporto ir vandens transporto, kurie perduoti į privačių bendrovių rankas, kainos išaugo.

Įvesdami universaliųjų paslaugų sąvoką siekėme užtikrinti, kad dauguma pagrindinių paslaugų būtų prieinamos visiems. Iš tikrųjų neturtingiausių žmonių atveju tai mažai ką keičia, o diskriminacijos atvejų daugėja. Kas gi nutiko jūsų puikiai idėjai dėl esminio turto perskirstymo, juk visi žinome, kad nelygybė tarp turtingųjų ir skurdžių toliau didėja visoje Europoje?

Taigi, pone Komisijos nary, kada pagaliau, kaip jūsų jau klausė daugelis narių, Komisija nuspręs atsižvelgti į Sutarties 9 ir 14 straipsnių nuostatas, taip pat į Protokolą dėl bendrus interesus tenkinančių socialinių paslaugų? Kitaip tariant, kada Komisija pradės gerbti Parlamento teises? Prašau atsakyti, nejau jūs ko nors bijote?

  László Andor, Komisijos narys. – Pone pirmininke, visa Komisija, taip pat ir aš manome, kad mūsų tikslas –socialinės rinkos ekonomikos plėtra. Galiu pasakyti, kad man asmeniškai, taip pat mano tarnybai šioje sąvokoje žodis „socialinis“ yra svarbesnis už žodį „rinkos“. Be abejo, galų gale Komisija turi pateikti, remti ir įgyvendinti labai subalansuotą programą. Vis dėlto aš visada rėmiau socialinius tikslus, kurių mes labai rimtai paisėme.

Diskusijoje taip pat atkreipiau dėmesį į tai, kad būsimas Bendrosios rinkos aktas Parlamentui sukeltų nusivylimą, jei jame nebūtų aiškiai atsižvelgta į socialinį aspektą. Kaip tik tai mes ir darėme, t. y. siekėme užtikrinti, kad šiame labai svarbiame dokumente būtų visapusiškai atsižvelgta į socialinius klausimus. Dalyvavau atitinkamos Komisijos narių grupės veikloje ir užtikrinau, kad būtų įtraukti su pensijomis ir kitais klausimais susiję klausimai, kurie yra ypač svarbūs Europos ekonomikos socialinio aspekto stiprinimo požiūriu.

Vis dėlto yra ir daug kitų klausimų. Tikrai paprieštaraučiau pasiūlymui pasirinkti tik vieną konkrečią išeitį, t. y. įsteigti kitą aukšto lygio instituciją, kuri užtikrintų, kad mes vykdytume socialinės srities įsipareigojimus.

Mano atsakyme nebuvo nieko, ką galima būtų vertinti kaip prieštaravimą pasiūlymui įgyvendinti dinamiškas su VSSP susijusias priemones. Iš tiesų, artėjant Tarybai pirmininkaujančios Belgijos spalio mėn. rengiamai konferencijai, dinamiškas procesas dėl VSSP jau prasidėjo. Dalyvausiu tiek konferencijos atidaryme, tiek ir jos uždaryme. Esu tvirtai įsitikinęs, kad konferencijos metu bus atsakyta į daugelį klausimų, susijusių su VSSP, ir tai leis mums žengti pirmyn.

Į VSSP labai rimtai atsižvelgta rengiamoje Europos kovos su skurdu platformoje, kuri bus paskelbta šių metų pabaigoje. P. Courard, Socialinės integracijos ir kovos su skurdu ministerijos ministras, tai taip pat paminėjo savo įvadinėje kalboje.

Neatsisakau idėjos imtis tolesnių žingsnių. Vis dėlto pirmiausia norėčiau išsiaiškinti, ką apie šiuos įvykius ir dokumentus mano įvairios Europos suinteresuotosios šalys. Norėčiau pabrėžti, kad, nors oficialiai yra tam tikrų atsigavimo požymių, esame labai sudėtingame ekonominės krizės etape ir kad dar daug rūpesčių kelia ne tik pati krizė, bet ir išėjimo iš krizės priemonės.

Komisija nuosekliai reikalavo, kad būtų atsižvelgta į socialinių paslaugų aspektus ir pažeidžiamų grupių žmonių interesus. Per pastarąsias keletą savaičių daug kartų kalbėjau ir raginau atsargiai taikyti valstybių narių makroekonominės politikos priemones.

Fiskalinio konsolidavimo priemonės neišvengiamos, nes šalyse susikaupė didelės skolos. Vis dėlto taupymas, ypač neapgalvotas taupymas, ir kryptingas išlaidų mažinimas nėra neišvengiami. Visos valstybės narės, net ir tos, kurios patiria rinkų spaudimą, turi galimybių nuspręsti, kaip įgyvendinti apgalvotas fiskalinio konsolidavimo priemones. Visi turi gebėjimų išlaikyti pusiausvyrą rinkdamiesi, pvz., išlaidų mažinimą arba pajamų didinimą (tai turėtų būti daroma sąžiningai). Taip pat galima atsižvelgti į pažeidžiamų gyventojų grupių interesus. Komisija ragino tai padaryti.

Net šiais sunkiais laikais raginame kelti socialinį sąmoningumą. Kaip tik šiuo atžvilgiu mums daug padeda Europos kovos su skurdu metų priemonės. Buvo vykdoma informuotumo didinimo kampanija, kuri šiuo atžvilgiu buvo sėkminga, nes padėjo atkreipti dėmesį į du labai svarbius strategijos „Europa 2020“ tikslus. Be šios kampanijos nebūtume sėkmingai pristatę labai plataus užmojo užimtumo didinimo ir skurdo mažinimo Europoje tikslų.

Be abejo, niekas nemano, kad tai gali būti pasiekta per vieną naktį. Turime tobulinti savo priemones. Pritariu tam, ką pasakė gerbiamas narys apie Europos socialinį fondą (ESF). Jo veikla nebuvo itin gera, o šiuo metu mes siekiame įvertinti, kaip įdiegiant naujoves turėtų būti patobulintas ESF darbas, su kokiomis sritimis turėtų būti susijusi ESF veikla ir kaip jis turėtų būti naudojamas. Visa tai yra proceso dalis. Rengiama keletas konferencijų šiems klausimams aptarti, be kita, ypač susijusiems su romų tautybės gyventojų padėtimi. Tarybai pirmininkaujanti Belgija rengia konferenciją, konkrečiai skirtą klausimui, kaip naudingiau naudoti ESF siekiant mažinti skurdą.

Abejočiau, ar reikia steigti naują fondą. Manau, pirmiausia turime ištirti, kaip Socialinis fondas galėtų būti naudojamas taikant turimas priemones, kad būtų gerinamos socialinės sąlygos. Šiuo atžvilgiu norėčiau pabrėžti Europos investicijų banko vaidmenį vykdant infrastruktūros ir paslaugų plėtrą Europoje.

Niekas neragina privatizuoti socialinių paslaugų. Jos daugiausia priklauso valstybių narių kompetencijai. Vis dėlto, jei, pvz., būtų tinkamai taikomos ES taisyklės dėl viešųjų pirkimų arba valstybės pagalbos, t. y. atsižvelgiama į visus svarbius parametrus, būtų užtikrinta paslaugų kokybė, rentabilumas ir skaidrumas. Tai labai svarbūs tikslai, jų (ypač skaidrumo) neturėtume atsisakyti, kai bandome siekti kitų tikslų, kad ir kokie svarbūs ar ypatingi jie būtų.

Tikiuosi, kad šie punktai išdėstyti įtikinamai ir kad būsimuose renginiuose, ypač kitoje konferencijoje dėl VSSP ir skurdo, bus daug galimybių aptarti, kaip šiuo atžvilgiu elgtis toliau. Galiu jus patikinti, kad Komisijos ir asmeniškai mano darbotvarkėje labai daug dėmesio skiriama skurdo mažinimo ir socialinių standartų gerinimo Europoje klausimams.

  Philippe Courard, einantis Tarybos pirmininko pareigas. – (FR) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti visiems nariams už puikias jų kalbas.

Taryba paprašė, kad Komisija parengtų platformą, kuri būtų skirta ne tik kovai su skurdu, bet ir apimtų platesnes, dinamiškesnes kovos su atskirtimi ir socialinės gerovės užtikrinimo priemones.

Taip pat norėčiau pasakyti, kad taupymo priemonių, apie kurias neseniai kalbėjo Komisijos narys, atveju, be abejo, svarbu atsižvelgti į tai, kad šios priemonės dar labiau nenuskurdintų žmonių. Ir šiandien tikrai negalima pamiršti kovos su skurdu.

Taip pat norėčiau padėkoti Komisijai už jos pastangas užtikrinti didesnį visuotinės svarbos socialinių paslaugų (VSSP) teisinį apibrėžtumą, ypač atsižvelgiant į jų specifines savybes.

Mes tikrai pageidaujame tęsti diskusijas (visų pirma Socialinės apsaugos komitete), taip pat gerinti dialogą su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis (tiek institucinėmis, tiek ir ne institucinėmis). Kaip pabrėžė P. De Rossa, visiškai aišku, kad diskusijose dėl VSSP reikalingas nuolatinis ir visapusiškas Europos Parlamento dalyvavimas. 14 straipsnis – taip pat svarbus elementas, kuriuo turime remtis diskusijose dėl VSSP. Iš tiesų tai bus vienas iš svarbiausių dalykų, kurie bus aptariami trečiajame forume spalio 26–27 d.

Be to, kaip žinote, dėl biudžeto apribojimų Taryboje sunkiai vyksta diskusijos socialiniais klausimais. Nepaisant to, socialinės paslaugos atlieka labai svarbų, nepakeičiamą vaidmenį ir dėl to joms turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, jeigu bus pripažintos jų specifinės savybės, tai reikš, kad su jomis susijusius klausimus turėsime spręsti atitinkamu būdu.

Pabaigoje norėčiau padėkoti Komisijos nariui L. Andorui už jo dinamiškumą ir norą siekti pažangos visais su socialiniais reikalais susijusiais klausimais.

PIRMININKAVO: MIGUEL ANGEL MARTÍNEZ MARTÍNEZ
Pirmininko pavaduotojas

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Raštiši pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Finansų krizė prisidėjo prie smarkaus Europos visuomenės socialinės padėties pablogėjimo. Juntamo ekonomikos pagyvėjimo dar teks palaukti, o kol kas matome aukštą nedarbo lygį ir silpną ekonomikos augimą. Remiantis 2020 m. Europos strategija („Europa 2020“) siekiama parengti planą, kurį įgyvendinant būtų paskatintas ekonomikos augimas, savo ruožtu užtikrinsiantis darbo vietų kūrimą ir didesnį Europos Sąjungos konkurencingumą. Pagrindinės jame apibrėžtos iniciatyvos būtų kelias, kuriuo turėtume eiti siekdami, kad Europoje įsivyrautų palankesnės europiečiams gyvenimo sąlygos. Lisabonos sutartimi sustiprintas Europos socialinės politikos aspektas. Europa priklauso Europos visuomenei, todėl dalis Europos misijos – prisidėti prie užimtumo skatinimo ir gerinti gyvenimo bei darbo sąlygas. Norėčiau pabrėžti ypatingą socialinių partnerių dialogo svarbą, taip pat mažųjų ir vidutinių įmonių, kaip ekonomikos varomosios jėgos, vaidmenį. Lisabonos sutarties tikslus, susijusius su socialiniais klausimais, turime vykdyti įgyvendindami konkrečius pasiūlymus, įtrauktus į 2020 m. ES strategiją, pvz., parengdami tokias iniciatyvas, kaip „pramonės politika globalizacijos eroje“ arba „darbo vietų ir naujų įgūdžių vystymo darbotvarkė“. Europa turi tapti konkurencingesnė ir gebėti spręsti globalizacijos iššūkius, tačiau neatsisakyti įtraukties principo bei tvaraus ir socialinę integraciją užtikrinančio vystymosi tikslų.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D), raštu. – (RO) Lisabonos sutartyje dar kartą patvirtintas valstybių narių įsipareigojimas gerbti pagrindines socialines teises, apibrėžtas Europos socialinėje chartijoje (1961) ir Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartijoje (1989). Lisabonos sutartyje dar kartą patvirtinta, kad Europos Sąjungos siekis – tvarus Europos vystymasis. ES ekonomika – tai socialinė rinkos ekonomika, skatinanti aukšto lygio konkurencingumą. Šiuo atžvilgiu numatyta siekti visiško užimtumo, socialinės pažangos ir aukšto aplinkos apsaugos lygio, taip pat pagerinti aplinkos kokybę. ES kovoja su socialine atskirtimi ir diskriminacija, taip pat skatina teisingumą ir socialinę apsaugą, lyčių lygybę, kartų solidarumą ir vaiko teisių apsaugą.

Rugpjūčio mėn. nedarbo lygis ES-27 siekė 9,6 proc., o jaunimo nedarbo lygis – 20 proc. Ekonomikos ir finansų krizė padarė didžiulį poveikį socialinei aplinkai, todėl šiuo metu Europos piliečiams didžiausias rūpestis kyla dėl darbo vietų ir gyvenimo kokybės. Europos Sąjunga – tai visų pirma apie 500 mln. piliečių, todėl Europa privalo atsižvelgti į socialinį aspektą. Socialinė Europa turi pasiūlyti Europos piliečiams darbo vietų ir tinkamas gyvenimo sąlygas, savo jaunimui – aukštos kokybės švietimą ir integracijos į darbo rinką perspektyvas, o pensininkams – tinkamas gyvenimo sąlygas ir aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas.