Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2010 m. spalio 18 d. - Strasbūras

14. Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Komisijos santykių peržiūra – Parlamento darbo tvarkos taisyklių suderinimas su peržiūrėtu pagrindų susitarimu dėl Europos Parlamento ir Komisijos santykių (diskusijos)

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – bendros diskusijos dėl šių pranešimų:

– pranešimas dėl pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių peržiūros, kurį pateikė P. Rangel Konstitucinių reikalų komiteto vardu (2010/2118(ACI)) (A7-0279/2010),

– pranešimas dėl Parlamento darbo tvarkos taisyklių suderinimo su peržiūrėtu pagrindų susitarimu dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių, kurį pateikė P. Rangel Konstitucinių reikalų komiteto vardu (2010/2127(REG)) (A7-0278/2010).

  Paulo Rangel, pranešėjas. – (PT) Pristatydamas šiuos du pranešimus pirmiausia norėčiau viešai padėkoti, kaip tą padariau ir Konstitucinių reikalų komitete, kolegoms, atstovavusiems šiam Parlamentui derantis su Komisija dėl šio pagrindų susitarimo, K. H. Lehne, H. Swobodai, D. Roth-Behrendtui, D. Wallis ir R. Harms už puikų darbą.

Taip pat norėčiau paminėti atvirą ir labai konstruktyvų Komisijos Pirmininko, o vėliau, prasidėjus naujosios sudėties Komisijos kadencijai, Komisijos nario M. Šefčovičio ir jo komandos bendradarbiavimą. Manau, atliktas puikus darbas, kurio rezultatas – istorinės svarbos susitarimas, pirmasis po Lisabonos sutarties pasirašymo pagrindų susitarimas, kurio teisinis pagrindas tiesiogiai ir aiškiai nustatytas Sutartyse, pirmiausia Europos Sąjungos veikimo sutarties 295 straipsnyje.

Norėčiau pasakyti, kad šiuo susitarimu iš tikrųjų nustatomi labai skaidrūs, dinamiški ir glaudūs Parlamento ir Komisijos santykiai ir kad tai iš esmės yra kompromisas, nes susitarimas grindžiamas vienodo požiūrio į Lisabonos sutartyje numatytus atitinkamus abiejų institucijų vaidmenis principu.

Iš tikrųjų turiu pasakyti, kad mūsų komandos darbo rezultatas labai teigiamas, nes mums pavyko suteikti išraišką naujoms kompetencijoms ir didesniems įgaliojimams, numatytiems Lisabonos sutartyje. Šios naujovės susijusios su teisėkūros procedūra ir programavimu arba planavimu, iš jų ypač paminėtinos dvi: nuostatos dėl Komisijos darbo programos, kuriomis numatytas didesnis Parlamento dalyvavimas, ir reikalavimas, kad srityse, kuriose Parlamentas paprastai dalyvauja teisėkūros procese, Komisija tik tinkamai pagrįstais atvejais ir pasikonsultavusi su Parlamentu priimtų privalomos teisinės galios neturinčius aktus.

Dar vienas svarbus aspektas – sustiprinta parlamentinė kontrolė. Pvz., į susitarimą įtrauktos išsamios nuostatos dėl Komisijos Pirmininko ir pačios Komisijos rinkimų, jos sudėties, galimų pakeitimų ir pareigų perskirstymo. Dar vienas pavyzdys – nuostata, pagal kurią kandidatai eiti reguliavimo agentūrų vykdomųjų direktorių pareigas įpareigojami atvykti į atsakingo Parlamento komiteto surengtą klausymą. Susitarime net yra išsamios nuostatos dėl didesnio Parlamento vaidmens tarptautinėse derybose. Taigi visose šiose srityse Lisabonos sutartyje numatyti didesni Parlamento įgaliojimai yra patvirtinami.

Labai svarbios ir nuostatos dėl informacijos teikimo, ypač dėl Parlamento galimybės susipažinti su įslaptinta ar konfidencialia informacija, taip pat dėl Parlamento ir Komisijos vadovų keitimosi informacija ir nuomonėmis. Pvz., žinome, kad Komisijos narys, atsakingas už konstitucinius reikalus, ir Komisijos Pirmininkas dabar jau galės dalyvauti atitinkamų Pirmininkų sueigos organų posėdžiuose ar kad susitarime numatyti įvairūs pagrindai tiesioginiam dialogui tarp Pirmininkų sueigos, Komitetų pirmininkų sueigos, Parlamento Pirmininko, Komisijos Pirmininko ir Komisijos narių kolegijos. Sustiprintos net nuostatos dėl Komisijos dalyvavimo Parlamento veikloje, ypač dėl klausimų valandos, nes dabar jos bus rengiamos ne tik Komisijos Pirmininkui, bet ir visiems Komisijos nariams.

Atsižvelgdamas į tai norėčiau pasakyti su didele pagarba Lisabonos sutarčiai, kuria nustatoma nauja politinė pusiausvyra, ir su didele pagarba valdžios galių atskyrimo principui, kad dabar turime susitarimą, kuriuo aiškiai reglamentuojami mūsų institucijų santykiai ir kuris padės užtikrinti tolesnį Lisabonos sutarties galiojimą ir aktyvų jos taikymą.

  Maroš Šefčovič, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – Ponia pirmininkė, labai džiaugiuosi galėdamas dalyvauti kartu su jumis diskusijose dėl patikslinto pagrindų susitarimo dėl mūsų institucijų santykių. Esu labai patenkintas, kad rezoliucijoje, dėl kurios balsuosite trečiadienį, Parlamentui rekomenduojama šį pagrindų susitarimą patvirtinti. Jeigu šiam susitarimui pritarsite, procesas, pradėtas beveik prieš metus, kai įsigaliojo Lisabonos sutartis, bus sėkmingai užbaigtas.

Šia proga norėčiau nuoširdžiai padėkoti K. H. Lehne ir visai darbo grupei: Dianai Wallis, Dagmarai Roth-Behrendt, Rebeccai Harms, Hannesui Swobodai ir, žinoma, jūsų pranešėjui Paulo Rangeliui. Dirbome bendradarbiavimo dvasia ir labai įtemptai, diskutuodami buvome labai konstruktyvus ir labai atviri.

Akivaizdu, kad dėl Lisabonos sutartimi Parlamentui suteiktų didesnių kompetencijų ir įgaliojimų mūsų institucijų darbo santykiai daugeliu atžvilgių keičiasi. Ši mintis perteikta Parlamento rezoliucijoje, priimtoje 2010 m. vasario 9 d., ir tą pačią dieną Komisijos Pirmininko J. M. Barroso padarytame atitinkame pareiškime. Todėl labai svarbu, kad dabar šiuo patikslintu pagrindų susitarimu mūsų institucijoms suteikiamas tvirtas ir oficialiai suderintas tarpusavio santykių pagrindas ir kad dabar galėsime pradėti įgyvendinti visas susitarimo nuostatas savo kasdienėje veikloje. Šis naujas pagrindų susitarimas parengtas remiantis dabartiniu pagrindų susitarimu, galiojančiu nuo 2005 m., kuris, kaip įsitikinome, buvo sėkminga mūsų institucijų tarpusavio santykių reguliavimo priemonė.

Būtent šia sėkmingo bendradarbiavimo dvasia kovo mėn. pradėjome derybas dėl pagrindų susitarimo patikslinimo. Manau, visi turėtume būti patenkinti pasiektu rezultatu. Kaip ir jūsų pranešėjas P. Rangel, manau, kad šis patikslintas susitarimas – didelis laimėjimas, padėsiantis mūsų institucijoms plėtoti tarpusavio santykius ir suteikiantis praktinių sprendimų, kuriais atsižvelgiama į didesnes Parlamento teises, suteiktas Lisabonos sutartimi. Taip įgyvendiname ypatingąją Komisijos ir Europos Parlamento partnerystę.

Leiskite išskirti keletą iš tikrųjų pažangių naujovių. Susitarime nustatytos taisyklės ir tvarkaraštis, kuriais vadovaujantis mūsų institucijos plėtos intensyvesnį dalykinį dialogą, suteiksiantį Parlamentui galimybę aktyviau dalyvauti Komisijai rengiant savo darbų programas, taigi ir svariai prisidėti prie Europos Sąjungos programavimo veiklos.

Į susitarimą įtrauktos išsamios nuostatos dėl Komisijos pareigos informuoti Parlamentą apie derybas dėl tarptautinių susitarimų ir šių susitarimų sudarymą. Šiose nuostatose numatoma parengti tarptautinius standartus atitinkančias konfidencialios informacijos perdavimo Parlamentui procedūras, taigi Parlamentas bus geriau informuojamas, pvz., apie tarptautinių derybų eigą.

Jame taip pat yra nuostatos dėl geresnio Parlamento informavimo apie Komisijai patariančių ekspertų darbą.

Tikiuosi, kad šis susitarimas padės sustiprinti mūsų dialogą ir geriau suderinti veiklą Parlamentui planuojant savo mėnesines sesijas ir užtikrinant Komisijos narių dalyvavimą jo posėdžiuose.

Nors susitarimas dar negalioja, kai kurie svarbūs jo elementai jau įgyvendinami. Norėčiau paminėti kelis pavyzdžius, susijusius su Komisijos 2011 m. darbų programos rengimu. Rugsėjo 7 d. Komisijos Pirmininkas pristatė Parlamentui Europos Sąjungos padėtį, aš dalyvavau Pirmininkų sueigos posėdyje, kuriame apžvelgiau Komisijos pažangą rengiant savo darbo programą.

Spalio 7 d. Europos Komisijos būstinės pastate įvyko Komisijos narių kolegijos ir Komitetų pirmininkų sueigos susitikimas. Be to, trečiadienį vyks dar vienas Komisijos Pirmininko J. M. Barroso susitikimas su Pirmininkų sueiga.

Visu tuo siekiama sustiprinti mūsų institucijų politinį dialogą ir manau, kad šiame pagrindų susitarime mums, regis, pavyko numatyti tinkamas priemones, padėsiančias mums šį tikslą pasiekti.

Kaip visiems jums žinoma, derybos dėl patikslinto pagrindų susitarimo buvo ilgos ir mūsų institucijoms teko įdėti daug pastangų, kad būtų parengtas tekstas, kuriuo atsižvelgiama į abiejų institucijų interesus ir rūpesčius.

Taip pat žinojome, kad spręsdami daugelį klausimų, susijusių su mūsų tarpusavio santykiais, pvz., klausimus dėl bendradarbiavimo Europos Sąjungos programų sudarymo srityje pagal Lisabonos sutartį, būtume turėję įtraukti ir Tarybą.

Kadangi Taryba nutarė nedalyvauti derybose dėl patikslinto pagrindų susitarimo, klausimais, kurie turi būti derinami su Taryba, pasistengėme neužbėgti jai už akių.

Taigi abiejų institucijų derybininkai nuoširdžiai pasistengė visapusiškai atsižvelgti į Sutartyse nustatytą politinės pusiausvyros principą ir į institucijų įsipareigojimą lojaliai bendradarbiauti.

Šiame susitarime šis principas ir įsipareigojimas ne kartą minimi, be to, Komisija tvirtai įsitikinusi, kad tekstu, dėl kurio mums pavyko susitarti , nors derėtis kartais buvo nelengva, iš tikrųjų visapusiškai atsižvelgiama į kiekvienos ES institucijos teises ir kompetencijas ir kad teisiniu požiūriu jis parengtas labai kruopščiai.

Tačiau pasigirsta balsų, tvirtinančių, kad šiuo susitarimu einama per toli, ir neatmetančių galimybės, kad įgyvendinant šį susitarimą ar kai kurias jo nuostatas gali kilti teisinių problemų.

Šiuo atžvilgiu Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamentas pateiks savo oficialų suderėto teksto aiškinimą pasiūlyme dėl rezoliucijos dėl patikslinto pagrindų susitarimo patvirtinimo.

Kai kuriais svarbiais klausimais šie aiškinimai neatitinka teksto, kurį mums pavyko suderėti po sunkių diskusijų. Tai pasakytina pirmiausia apie nuostatas dėl Parlamento informavimo apie derybas dėl tarptautinių susitarimų ir Europos Parlamento narių įtraukimo į Europos Sąjungos delegacijų tarptautinėse konferencijose sudėtį stebėtojo teisėmis, taip pat apie nuostatas, kuriose pateikiama privalomos teisinės galios neturinčių teisės aktų apibrėžtis ir nustatomos jų taikymo sąlygos.

Dėl šio požiūrio išaiškinimo Komisija kreipėsi į Konstitucinių reikalų komitetą ir jai buvo pasakyta, kad šiais aiškinimais iš tikrųjų siekiama tik oficialiai išdėstyti pirminius Parlamento tikslus ir kad teisinę galią turi tik pagrindų susitarimo tekstas.

Siekdama išvengti bet kokių neaiškumų, būtent taip Komisija vertina Parlamento pateiktą teksto aiškinimą.

Komisija tvirtai laikysis visų savo įsipareigojimų pagal šį susitarimą ir vadovausis suderėtu susitarimo tekstu. Noriu aiškiai pasakyti, kad Komisija nesutiks būti saistoma vienašališkų šio pagrindų susitarimo aiškinimų. Pagrindų susitarimas tokios redakcijos, dėl kurios suderėjome, suteiks mums visas būtinas galimybes rasti sprendimų, kuriais būtų atsižvelgta ir į Parlamento, ir į Komisijos interesus nepamirštant ir kitų institucijų teisių ir interesų.

Šia dvasia tęsime ypatingosios mūsų abiejų institucijų partnerystės įgyvendinimą ir lojaliai bendradarbiausime su visomis institucijomis.

Tikiuosi, kad šis susitarimas bus pasirašytas ir bus sėkmingai įgyvendinamas.

  Íñigo Méndez de Vigo, PPE frakcijos vardu. – (ES) Ponia pirmininke, tapau Parlamento nariu prieš 18 metų. Tuo metu Europos Parlamentas buvo tik konsultacinis organas. Tai buvo Parlamentas, neturintis jokių galių.

Per šiuos 18 metų Europos Parlamentas visiškai pasikeitė, iš konsultacinio Parlamento virsdamas vienu iš ES įstatymų leidžiamuoju organu. Anot mūsų gero draugo Francisco Lucaso Pireso, kuris buvo šio virsmo liudininkas, EP iš patariamojo Parlamento virto Parlamentu, turinčių įstatymų leidžiamąją galią.

Taigi tekstas, kurį ketiname priimti trečiadienį, yra Komisijos ir Parlamento derybų dėl pagrindų susitarimo rezultatas.

Prisipažinsiu, kad pranešdamas šeimai, jog vykstu į Strasbūrą dalyvauti diskusijose dėl Parlamento ir Komisijos pagrindų susitarimo, turėjau ilgai aiškinti šio susitarimo esmę. Tokių dalykų valstybių narių parlamentuose ar valstybių narių lygmeniu, žinoma, nėra, todėl žmonėms nesuprantama, kodėl Komisija ir Parlamentas turi pasirašyti susitarimą, kad galėtų įgyvendinti Sutarčių nuostatas.

Tačiau tai iš tikrųjų turi būti padaryta. Tai turi būti padaryta dėl labai svarbios priežasties, kurią P. Rangel ir M. Šefčovič jau nurodė: mes norime būti veiksmingi.

Šiuo pagrindų susitarimu iš esmės siekiama iš anksto pašalinti visas galimas praktines kliūtis, kurios galėtų trukdyti vykyti teisėkūros procedūras, parlamentinę kontrolę ir laikytis elgesio kodeksų.

Todėl manau, kad tai geras Europinės demokratijos derinys. Tai sutarimu grindžiama demokratija, o ne konfliktinė demokratija, kurią turime savo šalyse.

Sutarimu grindžiamoje demokratijoje vadovaujamasi protingu principu ir ieškoma sprendimų, kaip išspręsti problemas, kurių galėtų kilti. Taigi šis pagrindų susitarimas – tai priemonė, padėsianti užkirsti kelią būsimoms problemoms ir įgyvendinti Sutarčių nuostatas. Kadangi turime naują sutartį, Lisabonos sutartį, ji turi būti įgyvendinta.

Norėčiau pasveikinti P. Rangelį ir jo vadovaujamą grupę, taip pat Europos Komisiją, nes manau, kad jiems pavyko pasiekti labai protingą susitarimą. Skaitant susitarimo tekstą negali nestebinti, kodėl kai kas valstybių narių parlamentuose mano, kad susitarimas kelia grėsmę Tarybos galioms.

Dėl Dievo meilės! Juk Taryba iš tikrųjų yra vienas iš ES įstatymų leidėjų. Mes tikrai norime leisti įstatymus ir įstatymų leidybos srityje daug ir sėkmingai bendradarbiaujame su Ministrų Taryba. Abi šios institucijos yra lygiateisės ES teisės aktų leidėjos. Mes nesiekiame įgyti jokių pranašumų. Mes tik norime, kad įstatymų leidyba būtų veiksminga, ir manau, kad šis susitarimas padės mums šį tikslą pasiekti.

Norėčiau pasakyti, pone M. Šefčovičiau, kad griebėte jautį už ragų, kaip sakoma mano šalyje, kai pasakėte, kad 6 ir 7 rezoliucijos dalyse pateikiamas aiškinimas, susijęs su tarptautiniais susitarimais ir tarptautinėmis konferencijomis, yra tik Parlamento aiškinimas. Nematau čia nieko keisto. Čia tik kalbame apie tai, kad Komisija turės informuoti Parlamentą apie tarptautinių derybų eigą ir suteikti jam galimybę dalyvauti susijusiuose susitikimuose. Kam mums to reikia? Norime žinoti, ką Parlamente tvirtiname.

Taigi – jau baigiu, pone pirmininke – sveikinu abi institucijas. Manau, šis susitarimas – geras ženklas arba, kaip pasakytų Kasablankoje, gražios draugystės pradžia.

  Ramón Jáuregui Atondo, S&D frakcijos vardu. – (ES) Ponia pirmininke, norėčiau pritarti mintims, kurias išsakė visi iki šiol kalbėję šių diskusijų dalyviai.

Manau, dar svarbiau už technines problemas, kurių šio susitarimo atžvilgiu galėtų kilti, yra tai, kad kalbame apie kai ką svarbaus, kai ką, ką turime apsvarstyti ir kas susiję su mūsų Darbo tvarkos taisyklių pakeitimais, kuriuos padarėme prieš keletą mėnesių įsigaliojus Lisabonos sutarčiai. Šis pagrindų susitarimas ir naujosios Darbo tvarkos taisyklės – tai du pagrindiniai Europos naujosios demokratinės struktūros elementai.

Esu įsitikinęs, kad naujosios Darbo tvarkos taisyklės ir šis pagrindų susitarimas suteikia pagrindą Parlamentui atlikti šį naują įstatymų leidėjo vaidmenį, kuris jam pavestas Lisabonos sutartimi, ir veikti protingai. Nes, kaip jau kalbėta, svarbu tai, kad dabar šis Parlamentas atliks labai svarbų vaidmenį aptardamas su Komisija naujus Europos Sąjungos teisės aktus ir juos tvirtindamas.

Šias funkcijas dabar galėsime atlikti, nes turime naujas Darbo tvarkos taisykles ir pagrindų susitarimą, kuriuo taip pat nustatomi visi mūsų abiejų institucijų tarpusavio santykių elementai. Šiuo atžvilgiu norėčiau pabrėžti parlamentinės Komisijos veiklos kontrolės svarbą.

Pone M. Šefčovičiau, manau, kad pirmiausia turėtume apsvarstyti mechanizmą, susijusį su susitarime numatomu Komisijos dalyvavimu Parlamento posėdžiuose. Pvz., galėtų būti rengiamos klausimų valandos, per kurias dalyvautų visi Komisijos nariai ir tiesiogiai atsakytų į mūsų klausimus. Turėtume tai padaryti, kad galėtume iš karto ir tiesiogiai gauti atsakymus į mums rūpimus klausimus, susijusius su šiais mūsų politiniais santykiais.

Dėl to, kaip aiškinate 7 ir 8 dalis, norėčiau pasakyti, kad suprantu jūsų poziciją. Suprantu jus, nes pritariu, kad šiam Parlamentui nebūtina tiesiogiai dalyvauti derybose, bet jūs taip pat turite suprasti, kad čia mes, Parlamentas, išreiškėme norą, išdėstėme savo pirminę ir būsimą poziciją dėl to, kaip šis Parlamentas turėtų būti susijęs su tarptautinėmis derybomis.

  Andrew Duff, ALDE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, labai susidomėję klausėmės Komisijos nario M. Šefčovičiaus kalbos ir susidarė įspūdis, kad jis labiau suinteresuotas nuraminti Tarybą nei rimtai sukritikuoti Parlamento poziciją. Manau, tokia jo pozicija visiškai teisinga, nes jeigu Taryba, kurios, kaip matau, šiandien čia dar nėra, būtų rimtai suinteresuota tapti šio pagrindų susitarimo šalimi, ji būtų galėjusi tai padaryti.

Mes, Parlamentas, žinome, kad Lisabonos sutartimi mums suteikta naujų galių ir kad turime naudotis jomis protingai ir atsakingai. Taip pat esame įsipareigoję stiprinti Europos Sąjungos galią tarptautinėse derybose, kuriose atstovauti ES pavesta Komisijai. Norėčiau pabrėžti būtinybę – šiuos žodžius skiriu Komisijos Pirmininkui J. M. Barroso – persvarstyti Komisijos narių elgesio kodeksą, ypač jo nuostatas dėl finansinių deklaracijų. Mums žinomi kai kurie dalykai, išryškėję Parlamentui tvirtinant antrąją J. M. Barroso Komisiją.

  Ryszard Czarnecki , ECR frakcijos vardu. – (PL) Mūsų kolega iš Ispanijos I. Méndez de Vigo kalbėjo apie tai, kad jis susiduria su didžiulėmis problemomis bandydamas išaiškinti savo šeimos nariams labai ypatingų Europos Sąjungos organų procedūrinių teisinių santykių esmę. Jis turi daugiau kantrybės nei aš. Aš net nebandau aptarinėti šio klausimo su savo žmona, nes jis per sudėtingas. Manau, kad Lisabonos sutarties atžvilgiu įvyko kažkas panašaus į aklą pasimatymą, kitaip sakant, negerai, kad tik dabar pradėjome aiškintis Europos Sąjungos valdymo organų kompetencijos ribas. Per vėlai pradėjome tai daryti, bet, kaip sakoma viename amerikiečių filme, geriau vėliau negu niekada. Nekalbėkime apie draugystę, kaip siūlo I. Méndez de Vigo, geriau kalbėkime apie konkretesnius ir aiškesnius Komisijos, Tarybos ir Europos Parlamento santykius. Tai geriau nei kalbėti apie draugystę. Labai dėkoju.

  Morten Messerschmidt, EFD frakcijos vardu. – (DA) Ponia pirmininke, pasinaudojęs šia proga taip pat norėčiau padėkoti P. Rangeliui už gerą darbą, kurį jis atliko daugelio pranešimo dalių atžvilgiu. Tai, kad dabar gausime iš Komisijos daugiau informacijos, neabejotinai yra pažanga. Neabejotina pažanga ir tai, kad pranešime pabrėžiama parlamentinės kontrolės ir geresnio tarpusavio bendradarbiavimo būtinybė.

Tačiau dėl vienos srities – kuri šiandien ir ankstesnėse diskusijose buvo svarbiausia – yra pagrindo išreikšti nusivylimą. Kalbu, žinoma, apie bendrą užsienio politiką, dėl kurios P. Rangeliui nėra ką prikišti, bet yra pagrindo kritikuoti bendrą kryptį, kuria ši sritis plėtojama įsigaliojus Lisabonos sutarčiai. Buvau Folketingo, Danijos Parlamento, narys, kai Danija buvo sugundyta pritarti Lisabonos sutarčiai, bet tai padarė su sąlyga, kad dėl to neteks atsisakyti suvereniteto. Visos oficialios ES valdžios institucijos patikino mus, kad taip nebus, bet dabar matome, kad Europos Parlamentas visiškai akivaizdžiai įgyja galių, kurių iš pradžių užsienio politikos srityje nebuvo numatyta. Tenka dėl to labai apgailestauti, nes labai daug europiečių, įskaitant, žinoma, prancūzus, olandus ir airius, kurie vienu metu turėjo galimybę pasakyti „ne“, pritarė šiam bendradarbiavimui tikėdamiesi, kad užsienio politika liks sritimi, kurioje jie išlaikys savo suverenitetą. Dabar matome, kad viską spręs Komisija ir Europos Parlamentas, o Taryba bus visiškai nuo šios srities nušalinta. Dėl to tenka labai apgailestauti.

  Andrew Henry William Brons (NI). – Ponia pirmininke, nepasiduosiu pagundai iš karto atmesti bet kokį dviejų šį vadinamąjį projektą remiančių šalių susitarimą kaip klastingą arba bevertį, o pasistengsiu objektyviai įvertinti jo privalumus ir trūkumus.

Parlamento grupei pavesta sustiprinti Parlamento vaidmenį ir įtaką ir iš dalies jiems pavyko šią užduotį atlikti. Būtų neteisinga tai neigti. Jiems pavyko laimėti dėl vienodo požiūrio į Parlamentą ir Tarybą, dėl didesnio Komisijos įsipareigojimo svarstyti Parlamento prašymus pateikti pasiūlymus dėl teisės aktų, dėl klausimų valandos, kurioje turės dalyvauti vyriausiasis įgaliotinis, dėl dalyvavimo tarptautinėse derybos ir dėl daugelio kitų dalykų.

Tačiau yra ir kita viso to pusė. Dėl lygių Parlamento ir Tarybos teisių pastarojo organo, kuris atstovauja – kad ir kaip prastai mano šalies atveju – valstybių narių interesams, vaidmuo santykinai susilpnėja. Be to, didesnėmis Parlamento galiomis neproporcingai dideliu mastu naudojasi didelių frakcijų ir komitetų pirmininkai. Eiliniai šių frakcijų ir komitetų nariai turi ne daugiau nepriklausomos galios nei mes, nepriklausomi EP nariai.

2005 m. susitarime taip pat žadėta, kad Parlamentas dalyvaus tarptautinėse derybose, bet į Parlamentą šioje srityje buvo žiūrima iš aukšto. Mums nebuvo atskleista asmens, atsakingo už susitarimo dėl finansinių duomenų perdavimo Jungtinėms Amerikos Valstijoms įgyvendinimo priežiūrą, tapatybė ir kai Pilietinių teisių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nariai bandydavo išsiaiškinti tokio slaptumo priežastis, Komisijos narys atsisakydavo atsakyti į jų klausimą arba tiesiog apsimesdavo, kad jo nesupranta.

  Salvatore Iacolino (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, aš taip pat norėčiau pasveikinti derybininkus pasiekus teigiamą rezultatą, be to, jiems tai pavyko padaryti per gana trumpą laiką. Tarpinstitucinis dialogas buvo konstruktyvus ir šis susitarimas yra akivaizdus to įrodymas. Tikime, kad trečiadienį jis bus priimtas ir netrukus po to ratifikuotas.

Šiuo susitarimu neabejotinai sustiprinamas Europos Parlamento vaidmuo, o to aiškiai siekiama Lisabonos sutartimi, ir nustatomi glaudūs institucijų tarpusavio santykiai. Taigi sunkus derybininkų darbas tikrai vyksta šia kryptimi. Nėra abejonių, kad Parlamentas pasitiki Komisija ir, žinoma, privalo vertinti pagal patvirtintas programas vykdomą veiklą ir konkrečius šios veiklos rezultatus vykdydamas nuolatinę kontrolę. Nuostatos dėl Komisijos narių elgesio kodekso, kaip, beje, ir reikalavimas teikti informaciją, įskaitant konfidencialią informaciją – sveikintini rezultatai.

Nepritariu kai kuriems pakeitimams, kurie, mano nuomone, nėra nukreipti priešinga kryptimi, nors apskritai ne visiškai atitinka bendrus tikslus, kurių siekiama suderėtame tekste. Taip pat esu įsitikinęs, kad šis susitarimas gali padėti mums patobulinti teisėkūros veiklą ir naujų teisės aktų, kuriuos siūloma priimti, poveikio vertinimo tyrimą. Taip pat turėtume stiprinti santykius su valstybių narių parlamentais, nes jie yra visos šios veiklos veidrodinis atspindys.

Nuostatos dėl agentūrų taip pat sveikintinos ir esu įsitikinęs, kad politikos viršenybė priklauso ir nuo didesnio Komisijos generalinių direktoratų noro bendradarbiauti su Parlamentu.

Baigdamas norėčiau išreikšti viltį, kad įsigaliojus susitarimui Komisija jį įgyvendins netaikydama biurokratinių reikalavimų.

  Zita Gurmai (S&D). – Ponia pirmininke, džiaugiuosi, kad naujasis pagrindų susitarimas suteikia galimybę gerokai pagerinti ir išplėtoti santykius su Komisija ir kad įgyvendinant ypatingąją mūsų abiejų institucijų partnerystę bus atsižvelgiama į Lisabonos sutartimi Europos Parlamentui suteiktus naujus įgaliojimus. Komisija ir Parlamento darbo grupė puikiai padirbėjo ir įtraukė į siūlomą patikslintą susitarimą praktinių sprendimų, kurie padės gerokai patobulinti veiklą, susijusią su teisėkūros procedūromis ir planavimu, parlamentine kontrole, prievolėmis teikti informaciją ir Komisijos dalyvavimu Parlamento veikloje. Sveikinu, pone Komisijos nary M. Šefčovičiau!

Norėčiau atkreipti dėmesį į du šio susitarimo aspektus. Manau, kad Parlamento įtraukimas į tarptautines derybas – didelis žingsnis pirmyn, nes juo užtikrinamas didesnis tarptautinių susitarimų tvirtinimo Parlamente proceso nuspėjamumas ir didesnė teigiamo rezultato tikimybė. Mano nuomone, vienas iš svarbiausių elementų – reikalavimai dėl Komisijos reagavimo į Parlamento prašymus parengti teisės aktus. Labai palankiai vertinu naujas nuostatas, pagal kurias Komisija įsipareigoja pranešti apie konkrečius tolesnius veiksmus, susijusius su bet kokiu savo iniciatyva pateiktu prašymu pateikti pasiūlymą, per tris mėnesius nuo atitinkamos rezoliucijos priėmimo plenariniame posėdyje dienos ir pateikti pasiūlymą dėl teisės akto ne vėliau kaip per vienerius metus arba įtraukti pasiūlymą į savo kitų metų darbo programa, o jeigu Komisija nepateikia pasiūlymo, ji privalo išsamiai paaiškinti Parlamentui priežastis.

Kaip pranešėja Europos piliečių iniciatyvos klausimu, tikiuosi, kad taip pat pagarbiai bus reaguojama ir į piliečių iniciatyva pateiktus prašymus. Džiaugiuosi, kad pranešimą parėmė dauguma komiteto narių. Tikiu, kad plenarinėje sesijoje Komisijos ir Europos Parlamento suderėtam tekstui bus pritarta. Jūs puikiai padirbėjote ir už tai labai jums dėkoju.

  Trevor Colman (EFD). – Ponia pirmininke, sakoma, kad šiuo pagrindų susitarimu dėl Komisijos ir šio Parlamento santykių, nustatytų Lisabonos sutartyje – kuri tikrovėje yra ES konstitucija – užtikrinamas demokratiškesnis valdymo procesas. Iš tikrųjų tai tik demokratijos iliuzija, nes jokios demokratijos nėra.

Štai kas svarbu: Lisabonos sutartis neturi jokio demokratinio ar moralinio autoriteto JK, kurios piliečiai buvo apgauti, nes valdančioji politinė klasė nesuteikė jiems galimybės pareikšti savo nuomonę dėl jos. Vadinamosios naujovės šiame susitarime jokiu būdu nesumažins piliečių nerenkamos ir jiems neatsiskaitančios Komisijos, kurią šis Parlamentas paklusniai remia, galių. Tikrovėje ES sprendimai ir toliau kaip visada bus priimami kabinetuose už uždarų durų.

Kai ateis laikas, bus rekomenduota kategoriškai atmesti šiuos pasiūlymus, nes mes nepripažįstame ir nepripažinsime Lisabonos sutarties tol, kol JK piliečiams bus suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę dėl jos. Tai yra tikroji demokratija.

  Monika Flašíková Beňová (S&D). – (SK) Labai džiaugiuosi, kad šiandien plenariniame posėdyje galime aptarti patikslintą pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių. Šiuo susitarimu patvirtinamas ir sukonkretinamas Europos Parlamentui Lisabonos sutartimi suteiktas didesnis vaidmuo. Šiandien asmeniškai norėčiau pabrėžti Komisijos ir Europos Parlamento grupės derybose dėl pagrindų susitarimo pasiekto rezultato svarbą ir padėkoti jums, pone Komisijos Pirmininko pavaduotojau, už jūsų asmeninį indėlį.

Norėčiau pasakyti keletą žodžių dėl pagrindų susitarimo. Dėl didesnio Europos Parlamento vaidmens Europos Sąjunga tampa demokratiškesnė. Mes, išrinkti valstybių narių piliečių atstovai, dalyvausime priimant ES teisės aktus ir turėsime didesnių įgaliojimų vykdyti Komisijos veiklos kontrolę. Komisija, pvz., privalės pranešti apie konkrečius tolesnius veiksmus, susijusius su bet kokiu savo iniciatyva pateiktu prašymu pateikti pasiūlymą. Ji taip pat privalės gauti mūsų pritarimą Komisijos narių elgesio kodekso pakeitimams. Taip pat, žinoma, džiaugiamės tuo, kad pagal Lisabonos sutartį Europos Parlamentas bus geriau ir skaidriau informuojamas apie tarptautinių susitarimų sudarymą. Tai ne visos naujovės, susitarime jų gerokai daugiau ir tvirtai tikiu, kad visos jos padės mūsų institucijoms glaudžiau ir veiksmingiau bendradarbiauti ir nuosekliai įgyvendinti Lisabonos sutartį.

Baigdama norėčiau pabrėžti vieną svarbią sritį ir kalbu apie Komisijos įsipareigojimą tinkamu laiku bendradarbiauti su Parlamentu reaguojant į Europos piliečių iniciatyva pateiktus prašymus. Tai labai svarbi nuostata, kuri, kaip numatoma šiame susitarime, padės užtikrinti glaudų Europos Parlamento ir piliečių ryšį.

  Hannes Swoboda (S&D). – (DE) Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti P. Rangeliui už pranešimą, taip pat, žinoma, M. Šefčovičiui už mūsų derybas. Su juo nebuvo lengva derėtis, bet jis buvo sąžiningas partneris. Manau, mes pasiekėme gerą rezultatą. Šis konkretus rezultatas, žinoma, sudaro mūsų bendradarbiavimo pagrindą ir nors P. Rangelio pateiktas aiškinimas galbūt yra šiek tiek per platus, jame nenukrypstama nuo mūsų pagrindinių tikslų.

Taigi dabar telieka užtikrinti, kad mūsų abiejų institucijų bendradarbiavimas būtų atviras ir skaidrus, bet ne tik – dar reikia įtikinti Tarybą, kurios atstovų šiandien čia nėra, kad jeigu mes gerai bendradarbiaujame, tai nebūtinai reiškia, kad jos galios susilpnėja. Deja, Taryba kartais elgiasi kaip įsižeidęs vaikas, iš kurio atėmė žaislą. Užuot elgusis kaip nuskriaustas vaikas ir grasinusi mums skundais, Taryba turėtų bendradarbiauti su mumis, kad būtų pasiekta tai, kas mūsų žemyno piliečiams yra geriausia. Jeigu norime atrodyti stiprūs išorės pasauliui – bendra užsienio politika, bendri prekybos susitarimai ir t. t. yra svarbus viso to apsektas – mums būtų naudingiausia bendradarbiauti.

  Kader Arif (S&D). – (FR) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, kaip visi žinome ir kaip šiandien buvo pabrėžta, Lisabonos sutartimi Parlamentui suteikiami didesni įgaliojimai. Tačiau nedaugelis iš mūsų supranta, kokius esminius pokyčius ji lemia, ypač prekybos politikos srityje, kurią įdėmiai stebiu.

Pagal Lisabonos sutartį Parlamentas turės ratifikuoti visus tarptautinės prekybos susitarimus. Dėl to jau kilo sujudimas ir diskusijos dėl kovos su klastojimu prekybos susitarimo (ACTA) ir laisvosios prekybos susitarimo su Korėja yra tik pirmieji jo požymiai. Tačiau socialistai ir demokratai Tarptautinės prekybos komitete norėjo eiti toliau, nei leidžiama pagal Lisabonos sutartį. Esu jų atstovas ir nepaisydamas kai kurių narių skepticizmo ir prieštaravimų aiškiai pareiškiau, kad jeigu Parlamentas turi ratifikuoti kiekvieną prekybos susitarimą, jis turi būti įtrauktas į derybų procesą nuo pat pradžios. Tai, kas tuomet atrodė idealistiška, dabar tapo vienu iš pagrindinių mūsų santykių su Komisija elementų, nes dabar su mumis bus visapusiškai konsultuojamasi dėl derybinių įgaliojimų. Tuo džiaugiuosi.

Todėl raginu Komisiją ir Tarybą ir toliau gerbti Lisabonos sutartyje įtvirtintą Bendrijos principą ir demokratinę valią. Taip pat raginu kolegas EP narius – kadangi mūsų santykiams su Komisija ir Taryba būdinga kai kas panašaus į Stokholmo sindromą – pasinaudoti visomis savo teisėmis, nes tai yra mūsų piliečių teisės.

  Guido Milana (S&D). – (IT) Ponia pirmininke, naujuoju Parlamento ir Komisijos susitarimu nustatomas pagrindas geresniam šių dviejų institucijų bendradarbiavimui. Didelė pažanga padaryta procedūrų, teisėkūros veiklos planavimo, parlamentinės kontrolės, reikalavimų teikti informaciją ir Komisijos dalyvavimo Parlamento veikloje atžvilgiu. Tačiau labiausiai norėčiau pabrėžti pažangą, padarytą tarpinstitucinio tarptautinių santykių aspekto atžvilgiu.

Parlamento vaidmens stiprinimas turėtų būti suprantamas kaip reikalavimas. Tikimės, kad niekam nekils abejonių dėl leidimo Europos Parlamentui stebėtojo teisėmis dalyvauti daugiašalėse ir dvišalėse tarptautinėse konferencijose, nes tai yra Parlamento pareiga. Iš tikrųjų, jeigu Europos Parlamento nariams nebus leista dalyvauti stebėtojo teisėmis derybose dėl, pvz., dvišalių žvejybos susitarimų, Parlamentui faktiškai bus užkirstas kelias visapusiškai susipažinti su derybų klausimu, dėl kurio vėliau iš jo bus reikalaujama pateikti savo nuomonę.

Manau, be šių būtinųjų sąlygų neįmanoma apsieiti, nes jeigu nebus partnerystės, Parlamentui atmetus dvišalius susitarimus, kurie iš esmės negali būti keičiami, balsavimas dėl jų būtų tik formalumas.

  Zuzana Roithová (PPE). – (CS) Labai džiaugiuosi, kad Europos Komisija pripažįsta, jog siekiant užtikrinti sėkmingą Europos Sąjungos veikimą ateityje labai svarbu, kad sprendimų priėmimo procesas būtų kuo demokratiškesnis. Taigi kalbama apie Europos Parlamento vaidmens stiprinimą. Vertinu tai, kad naujajame bendradarbiavimo su Europos Komisija susitarime stiprinant Parlamento vaidmenį einama dar toliau, nei reikalaujama pagal Lisabonos sutartį. Labai palankiai vertinu susitarimo nuostatas dėl išsamesnių poveikio vertinimo tyrimų ir griežtesnių reikalavimų, susijusių su Komisijos reagavimu į politinius Europos Parlamento reikalavimus. Labai svarbu, kad Komisija iš tikrųjų suteiktų EP nariams geresnę galimybę susipažinti su dokumentais, įskaitant pasiūlymus dėl tarptautinių susitarimų. Apie tai čia jau kalbėta. Šių susitarimų ratifikavimas negali būti formalus, kaip kad dažnai būna valstybių narių parlamentuose. Turime iš anksto gauti svarbią informaciją, kad galėtume daryti įtaką susitarimų turiniui juos tvirtindami. Taryba, kuri dabar jaučiasi įžeista, turi susitaikyti su tuo, kad ateityje ji privalės daug geriau bendradarbiauti su Europos Parlamentu.

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Lisabonos sutartimi ir Europos Parlamentui, ir Europos Komisijai pavedama naujų užduočių ir pareigų.

Pagirtina, kad Lisabonos sutartis galioja trumpiau nei metus, o mes jau svarstome patikslintą pagrindų susitarimą dėl geresnio Europos Komisijos ir Europos Parlamento bendradarbiavimo atliekant bendras užduotis. Tarpusavio susitarimas dėl bendrų procedūrų neabejotinai padės išvengti galimų nesusipratimų priimant bendrus sprendimus. Tačiau Europos Sąjunga įsteigta susitarus valstybėms narėms, kurios perdavė mums – Europos Parlamentui ir Europos Komisijai – dalį savo kompetencijų. Todėl Lisabonos sutartimi esame įpareigojami kai kuriais klausimais bendradarbiauti su valstybių narių parlamentais. Tinkamo bendradarbiavimo su valstybių narių parlamentais modelio nustatymas turėtų būti tolesnis žingsnis apibrėžiant bendradarbiavimą Europos Sąjungoje. Norėčiau paprašyti jūsų, pone Komisijos nary, kad tai būtų padaryta.

  Franz Obermayr (NI). – (DE) Ponia pirmininke, Europos Sąjungoje Parlamentas ir Taryba veikia kaip įstatymų leidėjai, kuriems suteiktas – Europos Parlamento atveju tiesiogiai, o Tarybos atveju bent netiesiogiai – demokratinis mandatas. Tačiau Komisija, kuriai nesuteiktas joks demokratinis mandatas, tebėra vienintelis organas, galintis teikti pasiūlymus dėl ES teisės aktų, nepaisant to, kad Lisabonos sutartis jau galioja. Todėl manau, kad šiuo atžvilgiu dar yra daug labai didelių trūkumų.

Jeigu Europos Parlamentas dabar turės veiksmingai naudotis savo iniciatyvos teise, Komisijos pareiga teikti informaciją taip pat turi būti atitinkamai išplėsta. Įgyvendinant naują piliečių iniciatyvos priemonę Parlamentas, kaip organas, atstovaujantis piliečiams, turėtų būti įtraukiamas į teisėkūros procesą kuo anksčiau.

Taip pat turi būti sustiprintas Komisijos ir Parlamento keitimasis informacija tarptautinių santykių srityje. Negalima leisti, kad už ES užsienio politiką būtų atsakinga tik biurokratinė ir nuo piliečių gana nutolusi Europos išorės veiksmų tarnyba.

  Elena Băsescu (PPE). – (RO) Manau, kad naujasis susitarimas labai padės pagerinti Parlamento ir Europos Komisijos santykius 2010–2015 m.

Šio bendradarbiavimo teisinio pagrindo peržiūrai pasirinktas tinkamas laikas, nes po Lisabonos sutarties įsigaliojimo datos praėjo visai nedaug laiko. Naujomis taisyklėmis aiškiai apibrėžiamos abiejų institucijų politinės atsakomybės ribos ir sustiprinamas naujas Europos Parlamento vaidmuo sprendimų priėmimo procese.

Pagal vienodo požiūrio principą Parlamentas dabar turės tokią pačią teisę susipažinti su dokumentais, susijusiais su teisėkūros ar biudžeto procedūromis, kaip ir Taryba. Be to, dėl svarbaus vaidmens, kurį Parlamentas atliks rengiant ES metines darbo programas, piliečiai bus labiau įtraukti į ES politikos prioritetų nustatymo procesą.

  Krisztina Morvai (NI). – (HU) Kaip rašoma Biblijoje, geras medis duoda gerus vaisius, o netikęs – blogus. Lisabonos sutartis pasirašyta diktatoriškomis sąlygomis, o tai reiškia, kad ji negali turėti jokių demokratinių padarinių. Valstybėms narėms, bent mano šaliai, Vengrijai, ji primesta akivaizdžiai diktatoriškomis ir nedemokratinėmis sąlygomis, nes šia Sutartimi iš piliečių už jų akių ir juos aplenkiant atimtos ir Briuseliui perduotos teisės priimti kai kuriuos jiems labai svarbius sprendimus, susijusius su jų pačių likimu. Pagal prigimtinę teisę Lisabonos sutartis akivaizdžiai negali būti laikoma galiojančia, bent Vengrijoje, nes, pirma, ši labai svarbi Sutartis nebuvo aptarta ir suderinta su piliečiais, viešosiomis ir įvairiomis pilietinėmis organizacijomis, antra, ji priimta neturint nė menkiausio supratimo apie tai, kas joje rašoma. Tiek norėjau pasakyti dėl šios diktatoriškos Sutarties demokratinių padarinių.

  Maroš Šefčovič, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti kalbėtojams, ypač tiems, kurie parėmė šį susitarimą, nes manau, kad tai iš tikrųjų labai svarbus vadovas, kuriuo nustatoma, kaip galėtume ateityje bendradarbiauti ir kartu dirbti.

Norėčiau dar kartą padėkoti darbo grupei ir Europos Parlamento komandai, nes kartu praleidome daug laiko. Turėjome 11 labai įtemptų derybų raundų, bet buvo verta taip sunkiai dirbti ir manau, kad šiandien iš tikrųjų galime švęsti, nes turime puikų susitarimą.

Žinoma, labai įdėmiai klausiau gerbiamų EP narių kalbų ir atkreipiau dėmesį į kai kurias pastabas ir klausimus, kuriais išreiškėte savo rūpestį dėl pasiekto susitarimo.

Todėl pirmiausia turėčiau pabrėžti, kad Komisijai svarbu, jog nusistovėjusi sėkmingo mūsų abiejų institucijų bendradarbiavimo praktika būtų išlaikyta. Tai reiškia, kad bendradarbiaujant pagal naują pagrindų susitarimą šios sėkmingos praktikos nebus atsisakyta. Tiesą sakant, tikiuosi, kad įgyvendinant šį pagrindų susitarimą mūsų bendradarbiavimas visose srityse neabejotinai pagerės.

Be to, abi šalys per derybas pripažino, kad neišvengs problemų dėl susitarimo nuostatų aiškinimo, tačiau jos taip pat pareiškė, kad yra pasiruošusios įgyvendinti patikslintą pagrindų susitarimą kuo konstruktyviau, ir galiu patikinti, kad Komisija yra šiuo atžvilgiu įsipareigojusi.

Esu įsitikinęs, kad įgyvendinant susitarimą daugelis šiandien išreikštų nuogąstavimų nepasitvirtins. Mes taip pat patikslinome kai kurias nuostatas, dėl kurių, kaip manoma, abiem institucijoms sutartimis suteikti įgaliojimai galėtų būti viršyti. Dėl prašymo iš vietos, susijusio su mano pareiškimu dėl elgesio kodekso, taip pat norėčiau patvirtinti, kad Komisija netrukus parengs pasiūlymą dėl elgesio kodekso patikslinimo ir, kaip ir buvo žadėta derantis, laikydamasi pagrindų susitarime nustatytų sąlygų ir terminų pateiks jį Parlamentui, kad šis pareikštų savo nuomonę.

Baigdamas norėčiau pabrėžti, kad kilus bet kokioms problemoms vėl susėsime kartu ir ieškosime sprendimų. Tiesą sakant, jau esame numatę 2011 m. pabaigoje atlikti susitarimo įgyvendinimo peržiūrą, taigi turėsime daugybę galimybių ištaisyti bet kurias klaidas, kurių galėjo būti padaryta.

Šiuo požiūriu iš tikrųjų nekantriai laukiu tos dienos, kada galėsime pradėti bendradarbiauti pagal šį patikslintą pagrindų susitarimą, kurį, tikiuosi, trečiadienį paremsite.

Manau ir tikiuosi, kad ši teigiama dvasia taip pat vyraus visų Europos Sąjungos institucijų tarpusavio santykiuose, nes mūsų piliečiai to tikisi iš mūsų ir jų lūkesčius turėtume pateisinti.

  Paulo Rangel, pranešėjas. – (PT) Savo baigiamojoje kalboje apibendrinsiu tai, apie ką šiose diskusijose kalbėta. Norėčiau pabrėžti štai ką. Vienas iš pagrindinių tikslų, kurių siekta rengiant šį pagrindų susitarimą – užtikrinti Tarybos ir Parlamento lygiateisiškumą, t. y. vienodą statusą, dalyvaujant įprastoje teisėkūros procedūroje ir sprendžiant biudžeto klausimus. Kalbant apie kitas sritis, taip pat siekta išlaikyti Lisabonos sutartyje nustatytą politinę pusiausvyrą ir paisyti valdžios galių atskyrimo principo, kad Parlamentas galėtų geriau vykdyti politinę kontrolę srityse, nesusijusiose su įprasta teisėkūros procedūra ir biudžeto klausimais.

Manau, kad šis pagrindų susitarimas yra naudingas abiem institucijoms. Dabar mūsų santykiai bus aiškesni ir skaidresni.

Tačiau jis naudingas ir kitoms institucijoms, ypač Tarybai, nes dabar Taryba turi aiškų pagrindą, aiškų supratimą ir viziją, kaip tvarkytis atsižvelgiant į Lisabonos sutartimi patobulintus Parlamento ir Komisijos santykius. Todėl kad ir kaip emocionaliai Taryba reaguotų į šį pagrindų susitarimą ar jį tiesiogiai kritikuotų, tiesa yra ta, kad ateis laikas ir Taryba supras, kad tai buvo teigiamas žingsnis visoms institucijoms, ateis laikas, kai galiausiai turėsime pagrindų susitarimą, skirtą ne dviem, o trims institucijoms, kaip to nori Europos visuomenė, kuriuo bus atsižvelgta į kiekvienos jų požiūrį į Lisabonos sutarties raidę ir dvasią.

Džiaugiuosi, kad Komisija per visą šį procesą buvo atvira.

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks spalio 20 d., trečiadienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Rafał Trzaskowski (PPE), raštu. – (PL) Kai prieš metus pradėjome diskusijas dėl naujo tarpinstitucinio susitarimo, pabrėžėme, kad, atsižvelgiant į Lisabonos sutartimi sustiprintą Parlamento vaidmenį, atėjo laikas naujos kokybės bendradarbiavimui su Komisija. Aš pats tuo metu pasakiau, kad Parlamentas įgijo naujų galių pagal Lisabonos sutartį Komisijos sąskaita, bet, kaip sakoma, esmė glūdi smulkmenose ir būtent nuo šių smulkmenų priklausys, kaip mūsų derybininkams pavyks paversti Lisabonos sutarties raidę konkrečiomis šio pagrindų susitarimo nuostatomis. Šiandien šias nuostatas turime, mums taip pat pavyko įtraukti sąlygas, kurias išdėstėme vasario mėn. plenariniame posėdyje priimtoje rezoliucijoje, ir už tai dėkoju mūsų derybininkams ir Konstitucinių reikalų komiteto pranešėjui P. Rangeliui. Nepaisant iš pradžių tarp mūsų ir Komisijos atsiradusios trinties dėl nuostatų aiškinimo, reikia tikėtis, kad šiuo susitarimu bus prisidėta prie dalykiškesnio ir veiksmingesnio mūsų institucijų bendradarbiavimo.