Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2010 m. spalio 18 d. - Strasbūras

15. Valstybių narių vykdomas duomenų perdavimas JAV remiantis susitarimo memorandumais (diskusijos)

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – diskusijos dėl šių klausimų, į kuriuos atsakoma žodžiu:

– klausimas Komisijai dėl valstybių narių vykdomo duomenų perdavimo JAV remiantis susitarimo memorandumais, kurį pateikė Sophia in’t Veld ir Alexander Alvaro Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos vardu ir Birgit Sippel Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos vardu (O-0149/2010 – B7-0555/2010),

– klausimas Komisijai dėl valstybių narių vykdomo duomenų perdavimo JAV remiantis susitarimo memorandumais, kurį pateikė Rui Tavares ir Marie-Christine Vergiat Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos / Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų vardu (O-0160/2010 – B7-0558/2010), ir

– klausimas Komisijai dėl valstybių narių vykdomo duomenų perdavimo JAV remiantis susitarimo memorandumais, kurį pateikė Jan Philipp Albrecht Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso vardu (O-0168/2010 – B7-0561/2010).

  Sophia in’t Veld, autorė. – Ponia pirmininke, kalbėsiu gana trumpai. Manau, klausimas labai aiškus. Šiuo metu rengiame teisės aktų dėl keleivio duomenų įrašų rinkinį. Komisija parengė tris mandatų projektus, skirtus deryboms su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Kanada ir Australija. Tačiau šiuo metu vyksta ir dvišalės valstybių narių derybos su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dėl asmens duomenų perdavimo, o tai reiškia, kad jos ketina suteikti Jungtinėms Amerikos Valstijoms prieigą prie Europos duomenų bazių, įskaitant keleivių duomenų bazes.

Prieš priimdamas poziciją dėl bet kokių pasiūlymų ar susitarimų dėl keleivio duomenų įrašų, šis Parlamentas turi žinoti, kokia yra padėtis. Jeigu valstybės narės tariasi dvišalėse derybose su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dėl keleivio duomenų įrašų perdavimo, man neaišku, ką šiame Parlamente darome.

Man taip pat buvo pasakyta – bet patikrinti, ar tai tiesa, neįmanoma, nes dvišaliai susitarimai ir dvišalės derybos yra slapti – kad šie susitarimai gali būti susiję su piliečių iš kitų nei ES šalių ar ES piliečių, skrendančių į kitas nei JAV šalis, keleivio duomenų įrašų perdavimu, o klausimas dėl tokių duomenų perdavimo nėra įtrauktas į galimą ES ir JAV susitarimą. Taigi turime jį išsiaiškinti, kad galėtume tęsti derybas dėl keleivių duomenų įrašų.

Galiausiai, ponia Komisijos nare, praeitą savaitgalį atsitiktinai sužinojau dar vieną dalyką, dėl kurio nebuvome informuoti ir kuris gali būti susijęs su šių diskusijų tema. Kalbu apie programą pavadinimu „Vienkartinis saugumo patikrinimas“, dėl kurios, matyt, šiuo metu deramasi su Jungtinių Amerikos Valstijų Transporto saugos administracija. Pagal šią programą reikalavimai dėl į Europą atvykstančių ir iš Europos išvykstančių keleivių iš JAV patikrinimo būtų panaikinti.

Man keista, kad tuo metu, kai reikalavimai dėl į JAV atvykstančių Europos piliečių patikrinimo vis griežtinami – mes net turime sumokėti, kad galėtume gauti Elektroninės leidimo keliauti sistemos patvirtinimą – Europos Komisija derasi dėl amerikiečių patikrinimo reikalavimų panaikinimo.

Europos Komisija jau seniai turėjo visapusiškai informuoti mus apie šią programą ir derybų būklę. Taip pat norėčiau sužinoti – jau baigiu – ar Jungtinės Amerikos Valstijos iš tikrųjų nustatė saugumo standartus, dėl kurių šios programos įgyvendinimas būtų įmanomas.

PIRMININKAVO: STAVROS LAMBRINIDIS
Pirmininko pavaduotojas

  Birgit Sippel , autorė. – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šiandien daugybę kartų minėjome Lisabonos sutartį. Bent kartą turėčiau pasakyti ką nors teigiamo apie ją. Dauguma mūsų piliečių džiaugiasi, kad gali keliauti Europoje be sienų, kad gali laisvai vykti į kitas Europos šalis mokytis, dirbti ir ilsėtis. Tačiau keliaudami, žinoma, jie palieka savo duomenų pėdsaką. Jau seniai jų duomenys nėra saugomi tik vienoje valstybėje narėje, jie išplitę po visą Europos Sąjungą. Būtent todėl yra gerai, kad Europos lygmeniu turime didesnių galių šioje srityje – o ji susijusi su Europos piliečių asmens duomenų apsauga – nes mūsų piliečiai visai teisėtai tikisi, kad jų duomenys bus tinkamai apsaugoti visoje Europoje ir kad dideli duomenų kiekiai be reikalo nebus perduodami į kitas šalis, o tai net gali būti trečiosios šalys.

Kaip mes, Europos Sąjunga, o kad būtų visiškai aišku – Parlamentas ir Taryba, kitaip sakant, mes kartu su valstybėmis narėmis – galime užtikrinti šią apsaugą, jeigu tuo metu, kai mes, Europos Sąjunga, deramės su trečiosiomis šalimis dėl duomenų perdavimo – dėl to, kokie duomenys iš tikrųjų reikalingi, kokiu tikslu jie turi būti naudojami, kokių apsaugos priemonių reikia siekiant užtikrinti duomenų apsaugą – vyksta ir pavienių valstybių narių derybos su trečiosiomis šalimis dėl duomenų perdavimo ir mes net nežinome, apie kokius duomenis kalbama, kokie apsaugos standartai bus taikomi, ar šių duomenų perdavimas nebus kartotinis, net nežinome, ar deramasi dėl duomenų, kuriuos perduoti apskritai bus neleidžiama Europos lygmeniu.

Yra dar vienas aspektas, į kurį valstybės narės galbūt nepakankamai atsižvelgia. Jeigu valstybė narė derasi su trečiąja šalimi, kaip galiu užtikrinti, kaip pavienė valstybė narė gali užtikrinti ir kaip užtikrins, kad iš tikrųjų bus perduodami tik jos piliečių duomenys? Dabar Europos Sąjungoje turime duomenų bazių, kuriose įvairių valstybių narių piliečių duomenys saugomi centralizuotai, ir daugybė Europos valdžios institucijų turi prieigą prie jų. Kitaip sakant, jeigu mano duomenys saugomi kažkur šalyje A ir ši šalis nusprendžia juos perduoti, ar mano duomenys bus perduoti ir trečiajai šaliai? Tai negali būti naudinga Europos Sąjungai, tikrai ne to siekėme dėl suprantamų priežasčių derėdamiesi dėl Lisabonos sutarties. Valstybės narės taip pat turi atsižvelgti į naują politinę institucijų pusiausvyrą ir veikti atitinkamai. Jos privalo laikytis taisyklių, pagal kurias duomenų apsauga – Europos reikalas. Europos lygmeniu turime užtikrinti, kad būtų perduodama kuo mažiau duomenų, kad duomenys būtų naudojami tik griežtai apibrėžtais tikslais ir kad dvišalėmis iniciatyvoms visam tam nebūtų pakenkta.

  Rui Tavares, autorius. – (PT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, praeitais metais ne kartą įvairiomis progomis diskutavome klausimais, susijusiais su duomenų apsauga ir Europos piliečių privatumu, ir kalbėjome, kad turėtume užtikrinti Europos piliečių asmens duomenų apsaugą, kad būtų užtikrintas fizinis piliečių, keliaujančių, pvz., lėktuvais, saugumas. Keitimasis tokiais duomenimis gali turėti ir teisinių, ir politinių padarinių, į kuriuos Europos Pralamentas turėtų rimtai atsižvelgti.

Žinome, kad sprendžiame šį klausimą tarsi statytume namą nuo stogo: kiekvieną kartą kilus problemai stengiamės ją išspęsti. Pirma pasirašėme susitarimą dėl Pasaulinės tarpbankinių finansinių telekomunikacijų organizacijos (SWIFT) sistemoje saugomų duomenų perdavimo, dabar deramės dėl keleivio duomenų įrašų (PNR) perdavimo. Vis dėlto namas turi būti statomas nuo pamatų, kitaip sakant, pirma turime sukurti bendrą europinę duomenų apsaugos koncepciją ir vėliau ja vadovautis spręsdami visus klausimus su visais tarptautiniais partneriais, prašančiais, kad tokie duomenys būtų teikiami, ar tai būtų šiandien to pageidaujanti JAV, ar ateityje to paprašyti galėsianti Kinija, Pietų Korėja ar Saudo Arabija.

Akivaizdu, kad dėl mūsų nenuoseklių ir nesuderintų veiksmų padėtis jau tapo labai sudėtinga ir Parlamentas stengiasi ją išnarplioti. Visi žinome, kad taip neturėtų būti. Jau dabar prasta padėtis dar pablogės, jeigu pasitvirtins žinios, kad kai kurios valstybės narės pasirašė su JAV susitarimo memorandumus, pagal kuriuos JAV bus tiesiogiai perduodami į JAV atvykstančių šių valstybių narių piliečių duomenys.

Norėčiau paaiškinti, kad skundžiuosi ne dėl JAV. Ši šalis yra viena iš mūsų tarptautinių partnerių, joje yra daug dalykų, kurie mus žavi, ir mus sieja nemažai bendrų interesų. Skundžiuosi dėl valstybių narių, kurios derasi dėl klausimų, kurie turėtų būti sprendžiami Europos lygmeniu. Toks šių valstybių narių elgesys nelojalus ir jis kenkia ne tik vykstančioms deryboms su JAV, bet ir tarpinstituciniams santykiams pačioje ES. Jis taip pat menkina galimybę vėliau pasiekti su JAV susitarimą – pasirašyti ES ir JAV pagrindų susitarimą dėl duomenų apsaugos. Šiuo klausimu pateiktas pranešimas, kurį parengė J. P. Albrecht.

Tokio požiūrio padariniai nenuspėjami, nes jeigu JAV dabar derasi su pavienėmis valstybėmis narėmis, kas gali sukliudyti šiai šaliai ateityje derėtis su pavienėmis oro linijų bendrovėmis dėl keitimosi piliečių duomenimis arba net tiesioginio keleivių duomenų perdavimo šiems perkant bilietus?

Kažkas turi užkirsti kelią tokiai galimybei ir apginti 500 mln. Europos piliečių teises. Parlamentas daro tai šiuo lygmeniu. Svarbu, kad Komisija, valstybės narės ir JAV suprastų, kad klausimo dėl keleivio duomenų įrašų perdavimo atveju Parlamentas laiko pirštą ant mygtuko. Be to, susitarimo dėl SWIFT sistemos duomenų atveju Parlamentas jau parodė, kad nebijo pasinaudoti savo prerogatyvomis ir nutraukti laikiną susitarimą arba atmesti ilgalaikį susitarimą, jeigu jis neatitinka reikalavimų dėl Europos piliečių duomenų privatumo ir apsaugos užtikrinimo.

  Jan Philipp Albrecht , autorius. – (DE) Pone pirmininke, ponai Komisijos nariai, raginu jus labai rimtai atsižvelgti į mūsų pateiktą klausimą. Tai, kas mums kelia rūpestį, kaip jau pasakyta, yra esminis dalykas – kokia prasmė rengti teisės aktus dėl duomenų apsaugos, jeigu tuo pat metu už Europos Parlamento nugaros, galbūt net už valstybių narių parlamentų nugaros sudaromi susitarimai, kuriais šie teisės aktai paminami.

Glaudus transatlantinis bendradarbiavimas saugumo ir visose kitose srityse labai svarbus, ypač laisvės ir teisingumo erdvės kūrimo atžvilgiu. Tačiau neturime leisti, kad būtų rūpinamasi tik kolektyvinio saugumo interesais pamirštant asmens laisves ir teises. Tai ypač pasakytina apie duomenų apsaugą bendradarbiaujant tarptautiniu lygmeniu.

Mes, Parlamentas, daugelį metų ne kartą aiškiai išdėstėme savo nuomonę, kad įgyvendinant visas šias priemones – ar būtų kalbama apie keleivio duomenų įrašų perdavimą, ar apie prieigą prie SWIFT sistemos duomenų – turi būti laikomasi bendrų duomenų apsaugos principų, kurie gali būti įgyvendinti ir individualiu lygmeniu. Tačiau į tai nuolat nekreipiama dėmesio. Todėl mes, Parlamentas, taip pat aiškiai pareiškėme norą, kad šie bendrieji standartai būtų taikomi visoje ES ir kad dėl jų vėliau būtų susitarta su JAV. Buvau pranešėjas ES ir JAV pagrindų susitarimo klausimu ir jaučiu pareigą pasakyti, kad yra labai svarbu, jog šie standartai būtų taikomi ne tik ES, bet ir valstybių narių sudaromiems susitarimas. Žinoma, tai sritis, kurioje valdžios galiomis dalijamasi, kitaip sakant, visada lygiagrečiai egzistuos ir dvišaliai valstybių narių susitarimai su JAV. Kad tokie susitarimai sudaromi, nėra nieko blogo, bet su sąlyga, jeigu, pirma, juos įgyvendinant nebus sumažintas Europos lygmeniu nustatytų standartų lygis ar pakenkta jų įgyvendinimui – o būtent apie tai šiose diskusijose kalbama – ir, antra, jeigu nebus nukrypta nuo galiojančios teisinės sistemos.

Dabar, kai Lisabonos sutartis jau galioja, Parlamentas visiškai teisėtai dalyvauja sprendžiant šiuos klausimus, be to, taip pat turime teisinę sistemą, pagal kurią srityje, kurioje valdžios įgaliojimais dalijamasi, ES lygmeniu priimant teisės aktus, pvz., kaip yra keleivio duomenų įrašų atveju, ši sritis tampa neprieinama valstybėms narėms. Mano nuomone, valstybėms narėms negali būti leista šioje srityje savo iniciatyva pradėti derybas su JAV, nes taip tiesiog kenkiama mūsų pozicijai derybose dėl duomenų apsaugos.

Todėl raginu Europos Komisiją įsikišti į šį reikalą, susijusį su valstybių narių vykdomomis derybomis, ir duoti aiškiai suprasti Tarybai pirmininkaujančiai valstybei, kad šios derybos turi būti sustabdytos ir, o tai svarbiausia, kad turi būti išaiškintas teisinis pagrindas, kuriuo šioje srityje vadovaujamasi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai. Mes, Parlamentas, aiškiai suprantame, kad ES derybose turi kalbėti vienu balsu, ir Komisijai, kurios pasiūlymus daugeliu atvejų vertinu teigiamai, taip pat turėtų būti pasakyta, kad bet kuriuo atveju turi būti taikomas šis aiškus principas: derybose turime kalbėti tik vienu balsu, o ne nuolat pradėti naujas dvišales derybas.

  Maria Damanaki, Komisijos narė. – Labai dėkoju Parlamento nariams už pateiktus klausimus. Iš karto norėčiau pareikšti, kad Komisija pritaria jų nuogąstavimams dėl mūsų piliečių duomenų apsaugos.

Norėčiau pradėti nuo pat pradžios. Jums turbūt žinoma, kad šis klausimas nėra naujas. 2007 m. rugpjūčio mėn. Junginės Amerikos Valstijos modernizavo vizų režimo panaikinimo programą papildydamos ją kai kuriomis sąlygomis, kuriomis siekė užtikrinti dar didesnį saugumą. Turime pripažinti, kad šios sąlygos taikomos visoms ES valstybėms narėms, neatsižvelgiant į tai, ar jos įtrauktos į JAV vizų režimo panaikinimo programą, ar ne. Šiose sąlygose nustatyta, kad jeigu šalis norės būti įtraukta į vizų režimo panaikinimo programą ar toliau joje dalyvauti, ji turės bendradarbiauti su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis teisėsaugos srityje. Tai reiškia, kad reikėtų keistis teisėsaugos informacija.

Būtent šis naujas įstatymas lėmė, kad ES nutarė taikyti dvejopą metodą, kurį jau minėjote, t. y. derėtis dviem lygmenimis. ES lygmeniu pradėtos derybos su JAV dėl kai kurių sąlygų, taikomų šalims, norinčioms dalyvauti JAV vizų režimo panaikinimo programoje, kurios yra susijusios su klausimais, priklausančiais ES kompetencijos sričiai. Šiose derybose buvo tariamasi klausimais, susijusiais su asmenų grąžinimo politika, taikoma visų šalių piliečių atžvilgiu, su kelionės dokumentų saugumu, taip pat su oro uostų saugumu. Visi šie klausimai priklauso mūsų kompetencijos sričiai.

Derybų dvišaliu lygmeniu metodas – pagal jį JAV ir pavienių valstybių narių derybos vyksta ir dabar – taikytas siekiant patenkinti Jungtinių Amerikos Valstijų reikalavimą dėl bendradarbiavimo kovos su terorizmu srityje ir keitimosi informacija. Susitarimų dėl tokio bendradarbiavimo ir keitimosi informacija pasirašymas – viena iš sąlygų, keliamų valstybėms narėms, dar neįtrauktoms į vizų režimo panaikinimo programą ir norinčioms tapti jos dalyvėmis. Turime į tai atsižvelgti.

Į vizų režimo programą jau įtrauktų valstybių narių atveju tokios derybos vyktų vėliau, taigi joms daug lengviau. Remiantis informacija, kurią Komisija surinko iš valstybių narių, šie klausimai gali būti sprendžiami tik taip. Susitarimo memorandumus dėl bendradarbiavimo minėtose srityse su JAV yra pasirašiusios aštuonios valstybės narės: Čekija, Estija, Graikija, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta ir Slovakija. Tik taip šios aštuonios valstybės narės galėjo prisijungti prie vizų režimo panaikinimo programos, todėl jos ir pasirašė susitarimo memorandumus.

Komisija supranta, kad patys susitarimo memorandumai negali būti laikomi JAV ir atitinkamų valstybių narių keitimosi duomenimis teisiniu pagrindu. Juose tik pareiškiamas abiejų šalių ketinimas pasirašyti konkrečius susitarimus, pagal kuriuos bus keičiamasi informacija. Būtent apie tai juose kalbama.

Turiu pabrėžti, kad informaciją apie tikslų susitarimo memorandumų turinį turi pačios valstybės narės. Ši informacija taip pat susijusi su duomenų kategorijomis, įtrauktomis į susitarimo memorandumų taikymo sritį. Taigi jeigu Europos Parlamentas nori gauti papildomą informaciją, turite kreiptis į atitinkamą valstybę narę.

Tačiau Komisija – dabar atsakau į jūsų klausimą dėl Komisijos atsakomybės – užtikrino, kad Jungtinės Amerikos Valstijos neprašytų valstybių narių pasirašyti dvišalių susitarimų dėl keitimosi keleivio duomenų įrašais, kadangi pagal atitinkamą ES ir JAV susitarimą dėl keleivio duomenų įrašų šis klausimas priklauso ES kompetencijos sričiai. Tuo mes pasirūpinome.

Galiausiai derantis dėl ES ir JAV susitarimo buvo keičiamasi laiškais, kuriuose oficialiai patvirtinta, kad JAV keliami teisiniai reikalavimai dėl tolesnio valstybių narių dalyvavimo vizų režimo panaikinimo programoje, susiję su sritimis, priklausančiomis ES kompetencijos sričiai, yra patenkinti. Taip šiuose laiškuose, pasikeitimas kuriais yra vykstančio derybų proceso dalis, davė aiškiai suprasti, kad prieiga prie ES duomenų bazės negali būti suteikta.

  Carlos Coelho, PPE frakcijos vardu. – (PT) Pone pirmininke, ponia Komisijos nare, ponios ir ponai, išklausiau jūsų atsakymus ir turiu prisipažinti, kad esu suglumintas, nes, viena vertus, Komisija teigia, kad jeigu norime daugiau informacijos, turime eiti ir belstis į valstybių narių duris. Šiuos žodžius galima suprasti tik taip: Komisija sako negalinti reikalauti šios informacijos iš valstybių narių ar kištis į šiuos reikalus. Kita vertus, Komisija sakosi paprašiusi JAV Vyriausybės nereikalauti iš valstybių narių duomenų, kuriuos perduodant būtų pažeistos nuostatos dėl prieigos prie ES duomenų bazės. Nesuprantu, kodėl Komisija mano, kad lengviau tiesiogiai kreiptis į JAV Vyriausybę užuot bendravus su ES valstybėmis narėmis ir jų vyriausybėmis.

Turiu prisipažinti, kad man atrodo, jog šiuos Komisijos žodžius galima suprasti tik taip: jie reiškia, kad Komisijos pozicija silpna ir kad šiuo klausimu Parlamento išsakyti nuogąstavimai yra pagrįsti. Pirmiausia rūpestį mums kelia tai, kad JAV akivaizdžiai nebaudžiamai vadovaujasi strategija „skaldyk ir valdyk“. Dar vienas dalykas, kuris mums kelia rūpestį – tai, kad kai kurios valstybės narės nusprendė bendrauti ir derėtis šiuo klausimu su JAV dvišaliu pagrindu ir taip parodė nepagarbą Europos solidarumo principui. Tačiau nerimą mums kelia ir tai, kad Europos institucijos elgiasi nuolankiai ir vengia atsakomybės, o tai jokiu būdu nestiprina mūsų derybinės galios.

Europa privalo pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu. Turime užtikrinti, kad įgyvendinant dvišalius susitarimus prieiga prie duomenų bazių jokiu būdu nebūtų suteikta. Dar daugiau, tai, kad šias derybas gaubia slaptumo šydas, kad kai kurie valstybių narių ar jų parlamentų atstovai atskleidė susitarimo memorandumų turinį ir kad šis Parlamentas vis dar neturi pakankamai informacijos šiuo klausimu, reiškia, kad mūsų nerimas pagrįstas, bet Komisija savo ką tik pateiktais atsakymais jo neišsklaidė.

  Alexander Alvaro, ALDE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, norėčiau labai padėkoti Komisijos narei, atsakiusiai į pateiktą klausimą savo kolegės C. Malmström vardu. Vertiname tai. Bet, atvirai kalbant, manau, kad diskutuojame remdamiesi skirtingais faktais. Kalbama ne tik apie DNR duomenų bazes. Kolegos EP nariai nebuvo atviri ir aiškiai nepasakė, kad bus prašoma pirštų atspaudų, duomenų apie baudžiamąja tvarka nuteistus asmenis – ir visa tai bus daroma naudojant sistemą, kurią sukūrėme pasirašę Prumo konvenciją. Taigi šiuo atveju kalbame apie svarbią Europos politikos sritį.

Kalbant atvirai, ne tai iš tikrųjų man kelia rūpestį. Šiuo klausimu galime kalbėti, keistis nuomonėmis, galime rasti būdų ir priemonių, kaip jį spręsti, ir juos aptarti, jeigu nutarsime, kad tai reikalinga. Mane erzina tai, kad nei Taryba, nei Komisija neturi drąsos pasakyti JAV, kad toks šios šalies elgesys nepriimtinas, kad ji negali manipuliuoti vizų režimo panaikinimo programa ir šantažuoti valstybes nares – šiuo atveju Austriją, kurią vargu ar galima laikyti naująja valstybe nare – sakydama, kad panaikins joms taikytą bevizį režimą, jeigu jos šių duomenų neteiks. Įdomu tai, kad Europos Sąjungos valstybė narė negalės vienašališkai panaikinti bevizio režimo JAV, taip sakant, atsakyti tuo pačiu, nes mūsų susitarime teigiama, kad toks sprendimas gali būti priimtas tik ES lygmeniu. Mane erzina tonas ir būtent tai, kad niekas neturi drąsos atvirai pasakyti JAV, kad norime su jomis bendradarbiauti ir plėtoti transatlantinę partnerystę, bet geri santykiai, kaip ir tvirta šeima, grindžiami tinkamu ir pagarbiu elgesiu su partneriu. Būtent tokių santykių ir tokios politikos tikimės iš JAV ir norėtume, kad Komisija ir Taryba tai labiau pabrėžtų.

  Andreas Mölzer (NI). – (DE) Pone pirmininke, suderėjus su JAV susitarimą dėl SWIFT sistemoje saugomų duomenų perdavimo man iš karto tapo aišku, kad tai, kas mums pateikta kaip duomenų apsauga, iš tikrųjų taps skaudžiu Europos piliečių nusivylimu. Dabar tai pripažįstama oficialiai: pačios ES stebėsenos sistema nėra placebas, raminamasis vaistas kritikai ir tai paaiškėjo ne po kelių metų, o jau po kelių mėnesių.

Akivaizdu, kad JAV visiškai nepaiso susitarimų. Ši šalis dar kartą parodė, kad jai nereikia partnerių, geriausiu atveju jai reikia tik tokių, kurie pasiruošę pritarti kiekvienam visagalių JAV veiksmui ir jį palaiminti. Turime sukandę dantis pripažinti, kad JAV ne vienerius metus labai noriai naudojasi Europos bankų duomenimis, bet mums primygtinai pareikalavus, kad į susitarimą būtų įtrauktos nuostatos dėl Europinių duomenų apsaugos standartų ir ES stebėsenos sistemos, JAV labai greitai su tuo sutiko, nes žino, kad vis tiek turės nevaržomą galimybę prieiti prie mūsų duomenų pro užpakalines duris, kurios jai bus atvertos dvišaliais susitarimais.

Manau, turėtume nelaukti kito transatlantinių derybų raundo, o jau dabar užbaigti šį košmarą.

  Ernst Strasser (PPE). – (DE) Pone pirmininke, ponia Komisijos nare, ponios ir ponai, kaip vienas iš pirmiau kalbėjusių EP narių pasakė, labai vertiname, kad esate čia ir atsakėte į mūsų klausimą. Suprantu, kad tai ne jūsų sritis, tačiau jaučiu pareigą pasakyti, kad Komisijos atsakymas labai nepatenkinamas. Čia atsitiko kai kas, į ką norėčiau atkreipti jūsų dėmesį.

Visos pagrindinės šio Parlamento frakcijos nori aptarti šį klausimą iš esmės. Esame labai nustebę, švelniai kalbant, kad Komisija nesiima veiksmų. Taip pat buvo ir susitarimo dėl SWIFT sistemos duomenų perdavimo atveju. Paskutiniame plenariniame posėdyje turėjome pranešti Komisijai apie 14 USD įvažiavimo mokestį. Šiandien kolega EP narys visiškai teisėtai paklausė: ką daro Komisija? Ką daro valstybės narės? Dabar girdžiu, kad net kalbama apie lengvatinio režimo taikymą tik amerikiečiams, bet ne europiečiams!

Turime visiškai aiškiai pareikšti, kad norime labai rimtai aptarti su Komisija pagrindinius principus. Bent vienas iš tokių principų – abipusiškumo principas. Tai reiškia, kad prieiga prie duomenų neturi būti suteikta, o tokiais duomenimis turi būti naudojamasi tik leidus. Tai principai, kuriuos užtikrinti dabar ypač svarbu, taip pat būtina užtikrinti piliečių teises – būtent piliečių teisę žinoti, kokie duomenys apie juos yra naudojami, kur jie naudojami, kokiais tikslais, ir, žinoma, visa tai turi būti grindžiama bendra Europos koncepcija. Tai, ką šiandien girdime, iš tikrųjų reiškia, kad Komisija silpnina mūsų poziciją derybose su JAV, nes ji nesikiša į tai, ką daro valstybės narės, ir viso to nekoordinuoja, antra, ji pati nesiima jokių veiksmų.

Kada prasidės derybos? Kada bus imtasi veiksmų? Susitarimo dėl SWIFT sistemos duomenų perdavimo atveju Parlamentui paspaudus staiga viskas buvo sutvarkyta per mėnesį. Mums reikia matyti, kad keleivio duomenų įrašų ir apskritai duomenų atžvilgiu yra imamasi tokių pačių veiksmų.

  Zuzana Roithová (PPE). – (CS) Su terorizmu būtina smarkiai kovoti pasitelkiant visas turimas priemones, tačiau bendradarbiaujant šioje srityje tarptautiniu lygmeniu negalima apeiti demokratinių standartų, galiojančių transatlantinei erdvei priklausančiose valstybėse. Todėl esu labai nusivylusi, kad pastaruoju atveju – kalbu apie dvišalius ES ir JAV santykius – Komisija ir valstybės narės nepasimokė iš praeities klaidų ir slapta nuo Europos Parlamento ir valstybių narių parlamentų sudaro susitarimus. Tai, kad susitarimai pasirašyti paskubomis ir yra, regis, labiau pritaikyti prie JAV poreikių, susijusių su priešrinkimine kampanija, kelia abejonių dėl jų teisėtumo, skaidrumo ir demokratinės kontrolės. Dar daugiau, visa tai vyksta tokiu metu, kai JAV apmokestino ES dalyvavimą vizų režimo panaikinimo programoje, kuri pasirašyta remiantis Europos piliečių nuomone. Asmeniškai neprieštarauju tam, kad išsivysčiusioms demokratinėms šalims būtų perduodami kai kurie Europos piliečių asmens duomenys, pvz., lėktuvų keleivių duomenys, bet tai turi būti daroma laikantis visų teisinių nuostatų ir taip, kad šią veiklą galėtų tikrinti nepriklausomas organas, pvz., Parlamento nariai ar teisėjai.

  Monika Flašíková Beňová (S&D). – (SK) Klausimas dėl piliečių asmens duomenų perdavimo visada yra opus, ar būtų kalbama apie pilietines teises, ar apie žmogaus teises.

Europos Sąjungos valstybių narių piliečių duomenų perdavimą Jungtinėms Amerikos Valstijoms ypač pateisina mūsų bendra kova su terorizmu ir mūsų bendras noras užtikrinti savo piliečių saugumą. Tai neabejotinai kilnūs motyvai, bet kartais man atrodo, kad kovos su terorizmu pretekstu iš mūsų piliečių atimama vis daugiau privatumo. Nenoriu nuvertinti Europos Sąjungos ir JAV derybų ir tebesu įsitikinusi, kad JAV yra mūsų artimiausios sąjungininkės. Kita vertus, vien tai, kad JAV derasi ne tik su Europos Sąjunga kaip visuma, bet ir atskirai su pavienėmis valstybėmis narėmis, jau daug pasako.

Baigdama norėčiau paremti valstybes nares, jau pasirašiusias susitarimo memorandumus. Kadangi šių šalių santykiai su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis grindžiami vizų režimo reikalavimais ir kadangi derantis su JAV ES lygmeniu ES nebuvo atstovaujama kaip visumai, jos neturėjo kito pasirinkimo, tik pasirašyti dvišalius susitarimo memorandumus. Tačiau tikiu, kad ateityje svarbesnį vaidmenį šioje srityje atliks Europos Sąjunga, o ne pavienės valstybės narės.

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Esu įsitikinęs, kad turime tęsti kovą su terorizmu, keliančiu didelę grėsmę civilizuotam pasauliui.

Tačiau kovos su terorizmu pretekstu vykdomas keliaujančių europiečių asmens duomenų perdavimas vyksta nesuderintai ir neorganizuotai. Pagrindinės asmens duomenų rinkėjos yra Jungtinės Amerikos Valstijos, renkančios duomenis, susijusius su Europos Sąjungos piliečiais, pagal susitarimus su Europos Sąjunga ir dvišalius susitarimus su pavienėmis šalimis. Manau, kad šis dvejopas metodas nebeturėtų būti toleruojamas. Turėtume pakeisti ES piliečių duomenų perdavimo taisykles taip, kad būtų užkirstas kelias piliečių teisės į asmens duomenų apsaugą pažeidimams valstybėms narėms perduodant duomenis pagal pusiau teisėtas procedūras. Todėl santykiuose su JAV turime taikyti abipusiškumo principą ir uoliai stengtis užtikrinti, kad šios taisyklės būtų priimtinos ir europiečiams ir kad Europos arba Europos piliečių duomenimis būtų keičiamasi laikantis Europoje galiojančių taisyklių.

  Pirmininkas. – Ponia K. Morvai, tik išimties tvarka suteiksiu jums žodį. Kolegos, tiems, kurie pakelia ranką paskutinę minutę, žodis nesuteikiamas. Jeigu norite, kad jums būtų suteikta galimybė kalbėti vieną minutę, kelkite ranką iš anksto. Šį kartą darau išimtį, nes norinčių kalbėti nėra daug.

  Krisztina Morvai (NI). – Labai dėkoju, pone pirmininke. Salėje iš tikrųjų nėra didelio susidomėjimo šiuo svarbiu klausimu, tad, manau, tai gali būti švelninančioji aplinkybė, nes aš negaišinu daugelio žmonių laiko.

Bet koks duomenų apsaugos procesas ar bet kokia procedūra, kuria pažeidžiami esminiai interesai duomenų apsaugos srityje, turi būti susieti su tikslu, kurį galima aiškiai nustatyti, ir turėtų suteikti galimybę pasiekti tą pateisinamą tikslą. Kas gi, anot JAV, yra pateisinamas tikslas ir kaip asmens duomenų perdavimas galės padėti jį pasiekti? Kitaip sakant, kaip JAV ketina naudoti šiuos duomenis? Tai mano pirmasis klausimas Komisijai.

Taip pat norėčiau paklausti, kodėl JAV taiko dvi skirtingų lygių kontrolės procedūras – vieną senosioms valstybėms narėms, kitą – naujosioms valstybėms narėms, įskaitant mano šalį Vengriją. Kodėl turėtų būti manoma, kad Vengrijos pilietis terorizmo požiūriu pavojingesnis nei bet kuris kitas pilietis iš senųjų valstybių narių? Ar šis klausimas keliamas derybose, ar apie tai bus kalbama?

  Sophia in 't Veld, autorė. – Pone pirmininke, dėkoju, kad leidote man paprašyti paaiškinimo dėl dviejų dalykų.

Mane gerokai nustebino Komisijos žodžiai, kad klausimas dėl vizų režimo panaikinimo programos svarbus tik valstybėms narėms – bent aš taip juos supratau, ponia Komisijos nare. Iš pat pradžių, 2007 m., Europos Komisija pasakė, kad ši sritis priklauso išskirtinai jos kompetencijai, bet galiausiai turėjo perleisti šią kompetenciją valstybėms narėms. Ar aš teisingai suprantu, kad Europos Komisija dabar pakeitė savo nuomonę dėl savo pačios kompetencijų?

Antra, ponia Komisijos nare, teigiate, kad nė viename susitarimo memorandume nekalbama apie keleivio duomenų įrašų perdavimą. Galiu jums duoti vieno susitarimo memorandumo, kuriame apie keleivio duomenų įrašus kalbama, kopiją. Argi tai neparodo, kad net pati Komisija nežino, kas vyksta?

Dabar noriu kai ką jums paaiškinti, ponia Komisijos nare. Šis Parlamentas nutarė atidėti balsavimą dėl dviejų susitarimų dėl keleivio duomenų įrašų, nes manėme, kad galime pasitikėti Komisija, tikėjomės, kad ši ES institucija elgsis taip pat atsakingai kaip ir mes, Europos Parlamentas. Dabar pradedu abejoti, ar Komisija verta tokio pasitikėjimo. Tikiuosi, kad mūsų nenuvilsite.

(Plojimai)

  Maria Damanaki, Komisijos narė. – Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pasakyti, kad man ši diskusija labai įdomi, tam čia ir atvykau, kad pateikčiau jums paaiškinimus, bet negaliu sutikti su tvirtinimais, kad Komisijai nerūpi apsaugoti ES piliečių duomenis, taip pat negaliu sutikti su tvirtinimais, kad čia tik pavaduoju savo kolegę ir neišmanau šio klausimo ar nežinau, kas šioje srityje vyksta. Visi Komisijoje puikiai žinome, kas vyksta – tikrai esame labai gerai informuoti – ir galiu jums pasakyti, kad mums iš tikrųjų rūpi apsaugoti mūsų piliečių duomenis.

Eikime prie reikalo esmės: turime laikytis Lisabonos sutarties ar ne? Ką jūs siūlote? Ignoruoti Tarybą? Girdėjau jus labai laisvai kalbant apie tai, kad norėtumėte, jog Europa šiuo klausimu kalbėtų vienu balsu. Sutinku, aš taip pat to norėčiau.

Taigi ko jūs norite? Kad Komisija visiškai ignoruotų Tarybą? Norėčiau pasakyti jums – tai faktai, ne prasimanymai – kad mes, kaip jums puikiai žinoma, jau paprašėme Tarybos, taigi tai jokia naujiena. Praeitų metų gegužės mėn. pasiūlėme Tarybai, kad jeigu į būsimą ES ir JAV susitarimą bus įtrauktos nuostatos dėl asmens duomenų apsaugos, jos turėtų būti taikomos ir valstybių narių perduodamų duomenų atžvilgiu. Mes pasiūlėme tai, apie ką čia visi kalbėjote.

Jeigu dėl to bus susitarta, eisime šia kryptimi. Štai tokie reikalai. Bet jeigu su Taryba nepavyks susitarti, ką siūlote mums daryti? Ar turime pasakyti valstybėms narėms, kad negalime eiti toliau? Kaip suprantu, būtent tai siūlote. Mano atsakymas labai parprastas: turime laikytis Lisabonos sutarties.

Dabar dėl kai kurių kitų labai įdomių klausimų: daug girdėjau apie Europos duomenų bazę ir Prumo duomenų bazę. Mano atsakymas yra toks: jeigu valstybės narės yra pasirašiusios susitarimo memorandumus ir dvišalius susitarimus, jos gali teikti duomenis apie savo piliečius. Bet jos negali teikti duomenų, saugomų ES duomenų bazėje ar Prumo duomenų bazėje, ir labai aiškiai apie tai pasakiau. Taip pat labai aiškiai pasakiau, kad prašėme Jungtinių Amerikos Valstijų – šiuo klausimu siuntėme laiškus ir tebesiderame dabar – sutikti neįtraukti nuostatų dėl keleivio duomenų įrašų perdavimo į dvišalius susitarimus. Nesakiau, kad valstybės narės nebandė derėtis dėl keleivio duomenų įrašų, bet išdėsčiau Komisijos poziciją šiuo klausimu.

Man labai gerai suprantami jūsų nuogąstavimai, bet turime tęsti derybas su JAV ir pasistengti, kad būtų suderėtas kuo geresnis susitarimas, kuriuo būtų nustatytos valstybėms narėms privalomos taisyklės, nes tik taip galėsime pasiekti tai, ko norite. Tik taip galime šiuos klausimus spręsti ir Komisija eina šia kryptimi: dabar deramės su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir stengiamės suderėti susitarimą, kuris būtų privalomas valstybėms narėms.

Todėl kreipėmės į Tarybą prašydami užtikrinti, kad, jeigu ES lygmeniu vykstančiose derybose su JAV dėl to bus susitarta ir bus nustatytos duomenų apsaugos taisyklės, jos būtų taikomos ir dvišaliams susitarimams. Ar galite pasiūlyti kitą būdą, kaip galėtume išspręsti šį klausimą nepažeisdami teisinės sistemos reikalavimų, kurių privalome paisyti? Jeigu tokį pasiūlymą galite pateikti, man būtų labai įdomu jį išgirsti. Bet jeigu kito būdo negalite pasiūlyti, prašau jūsų suprasti, kad mums taip pat labai rūpi piliečių duomenys ir stengiamės juos apsaugoti, bet taip pat turime gerbti valstybes nares ir Tarybą.

Šis klausimas sprendžiamas. Girdėjau jūsų nuogąstavimus ir pasistengsiu į visus juos atsižvelgti. Ką Komisija gali padaryti – tai pasakyti Tarybai, kad būtų sustabdytos derybos su bet kuria kita šalimi. Galime pasakyti, kad tęsime derybas ir po to pasistengsime įpareigoti valstybes nares laikytis ES lygmeniu suderėtų nuostatų. Būtent taip galime spręsti šį klausimą.

  Pirmininkas. – Ponia Komisijos nare, leiskite man tarti keletą žodžių, kadangi šį klausimą išmanau. Tiesiog norėčiau pabrėžti, kad rimtų nuogąstavimų išsakė iš esmės visos šio Parlamento frakcijos ir juos girdėjote. Dėl keleivio duomenų įrašų iš tikrųjų vėl deramasi ir toks susitarimas galės būti pasirašytas. Šiam Parlamentui labai svarbu, kad Komisija į šiuos nuogąstavimus labai rimtai atsižvelgtų ir kad nepasikartotų tai, kas įvyko, pvz., susitarimo dėl SWIFT sistemos duomenų atveju.

Netolimoje praeityje diskutuodami šiuo klausimu taip pat nurodėme vadinamąsias pilkąsias zonas, kurios yra labai pavojingos. Pvz., jeigu kiekviena valstybė narė trečiajai šaliai teiktų savo duomenis, saugomus Europos duomenų bazėse – tarkime, Šengeno duomenų bazėje – gali atsitikti taip, kad ta trečioji šalis turės visus Šengeno duomenų bazėje esančius duomenis. Tiesiogiai iš Šengeno duomenų bazės jų negaus, bet surinks juos atskirai iš kiekvienos valstybės narės.

Šiuo požiūriu, kaip EP nariai labai teisingai paminėjo, esame labai dėkingi, kad sprendžiant šį klausimą Komisija labai tvirtai gina Bendrijos principą. Leiskite man taip pat paprašyti jūsų užtikrinti, kad šis klausimas būtų kuo geriau išspręstas.

  Maria Damanaki, Komisijos narė. – Pone pirmininke, sutinku, kad turime atsižvelgti į visus išsakytus nuogąstavimus ir kad yra viena sritis, kelianti rūpestį.

Apie tai aiškiai pasakiau iš pat pradžių ir norėčiau, kad tą suprastumėte.

Komisija stengiasi rasti teisėtų būdų, neprieštaraujančių Sutarčių nuostatoms, kaip išspręsti šią problemą, apsaugoti duomenis ir pasistengti sustiprinti Bendrijos principą sprendžiant šį klausimą.

Tačiau tai ne vienintelis mūsų principas. Taip pat norėčiau patikinti jus, kad suprantu visus jūsų nuogąstavimus. Norėčiau, kad suprastumėte, jog paprašėme Tarybos įsipareigoti. Jeigu mums iš tikrųjų pavyks pasiekti, kad į mūsų susitarimą būtų įtrauktos nuostatos dėl asmens duomenų apsaugos, paprašysime Tarybos įsipareigoti užtikrinti, kad šių nuostatų būtų laikomasi.

Tai vienintelis teisėtas kelias judėti pirmyn.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.